BPK komentaro dalis

8/2/2019 BPK komentaro dalis

1/32

19 STRAIPSNIS. IKITEISMINIO TYRIMO TEISJAS

Ikiteisminio tyrimo teisjas yra apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirta

atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.

1. Ikiteisminio tyrimo teisjo procesini parejg vedimas yra viena i esmini baudiamojo procesnaujovi. tvirtint naujajame BPK. Ikiteisminio tyrimo teisju gali bti bet kuris apylinks teism

teisjas. Teism statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 17-649; ...; 2003, Nr. 42-1914) 15 str. 2 daly

nustatyta: statym numatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisj

vykdymo teisjo, taip pat kitas apylinks teismo kompetencijai statym priskirtas funkcijas." BP

nuostatos kaip tik yra statymo numatytas atvejis", kai apylinks teismo teisjas paskiriamas atlik

ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Tai reikia, kad ikiteisminio tyrimo teisjai nra atskira teisj

korpuso ris. Tai tik apylinks teismo teisjai, atliekantys specifines pareigas, kurios yra tik procesin

o ne tam tikros pareigos teisjo karjeros poiriu. Toks teisjas taip pat gali nagrinti baudiamsia

bylas kaip pirmosios instancijos teismo teisjas, jei tokiose bylose jis nedalyvauja ikiteisminio tyrim

teisju. Kokias funkcijas, bdamas ikiteisminio tyrimo teisju, toks teisjas atlieka priklauso nu

apylinks teismo pirmininko sprendimo. Rekomenduotina, kad dideliuose teismuose apylinks teism

teisj, paskirt ikiteisminio tyrimo teisjais darbo krv turt ir ga'tlt sudaryti vien tik ikiteismin

tyrimo teisjo pareig atlikimas.

Pagal Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamo

proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodeks

patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. lX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statym

(Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 48 str. 6 dal, apylinki teism

pirmininkai, suderin su apygard teism pirmininkais, privaljo paskirti ikiteisminio tyrimo teisjus i

2003 m. gegus 1 d. ir utikrinti, kad ikiteisminio tyrimo teisjai ias pareigas atliks ir ne darb

dienomis.

2. Ikiteisminio tyrimo teisjo procesins pareigos naujj BPK vestos remiantis Vakar Europ

valstybi patirtimi. Daugelyje Vakar Europos valstybi toks pareignas procese dalyvauja nuo XIX ar XX a. pradios. Tiesa, jo galiojim apimtis skirtingose valstybse yra pakankami skirtinga. Lietuvo

pasirinktas pasyvaus ikiteisminio tyrimo teisjo modelis. Tai reikia, kad BPK numato, jog ikiteismin

tyrimo teisjas joki tyrimo veiksm inicijuoti negali ir proces yra traukiamas prokuroro nuoira.

3. Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai apibrti BPK 173 str.


2/32

21 STRAIPSNIS. TARIAMASIS

1. tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.

2. tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis pada

nusikalstam veik, arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklau

aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas io Kodekso 187 straipsnyje numatytas praneimas apie tarim

(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. LY-1496, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in

2003. Nr. 38-1734) redakcija)

3. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta neinoma, tariamuoju j

pripastamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. (Lietuvos Respublikos 200

m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1496, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1734

redakcija)

4. tariamasis turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo

pirmosios apklausos momento turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikming

dokumentus ir daiktus; pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteismin

tyrimo mediaga; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo

teisjo veiksmus bei sprendimus. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IK

1496, sigal. 2003 m, gegus 1 d (in., 2003. Nr. 38-1734) redakcija)

1. tariamojo svoka naujajame BPK keiiasi i esms. Jei pagal anksiau galiojus kodeks tariamas

daniausiai trump laik bdavo proceso dalyvis (sulaikymo ar kardomosios priemons taikym

laikotarpiu), pagal naujj BPK vykstaniame procese tariamasis yra visos ikiteisminio tyrimo stadijo

dalyvis. Buvusios tariamojo ir kaltinamojo procesins figros pagal naujj BPK vykstaniame proce

susilieja viening tariamojo procesin figr. To paties asmens, apie kur manoma kaip ap

nusikalstam veik padarius asmen, transformacijos i vieno statuso proceso dalyvio iek tiek kito

status turint proceso dalyv toje paioje proceso stadijoje naujasis BPK nenumato.

2. Komentuojamas straipsnis numato, kad asmuo tampa tariamuoju keturiais atvejais: 1) kai asmu

sulaikomas BPK 140 str. nustatyta tvarka; 2) kai asmuo apklausiamas BPK 188 str. ar 189 str. numaty

tvarka; 3) kai asmuo, kuriam suraytas praneimas apie tarim(r.BPK 187 str. komentar), aukiam

apklaus; 4) kai priimami prokuroro nutarimas ar ikiteisminio teisjo nutartis dl asmens pripainim

tariamuoju. Lyginant iuos atvejus su tariamojo svoka pagal ankstesn BPK, atkreiptinas dmesy

kad naujasis kodeksas neiskiria situacijos, kai tariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosio


3/32

priemons pritaikymo. Tai nereikia, kad asmuo, kuriam taikoma kardomoji priemon, neb

tariamuoju, tiesiog toks asmuo tariamuoju jau bus taps pagal vien i komentuojamo straipsnio

dalyje pamint atvej.

Pirmuoju atveju tariamojo status asmuo gyja nuo faktinio sulaikymo momento, antruoju - nu

apklausos pradios, treiuoju atveju - nuo aukimo apklausai tariamuoju (r. BPK 182 str. komentarisiuntimo momento. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytas ketvirtasis asmens tapim

tariamuoju atvejis yra iimtinis. Prokuroras nutarim ar ikiteisminio tyrimo teisjas nutart dl asmen

pripainimo tariamuoju priima tik tuomet, kai tariamuoju asmuo negali bti pripaintas komentuojam

straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Toks nutarimas ar nutartis reikalingi imantis btin priemon

besislapstaniam asmeniui surasti, pavyzdiui, kreipiantis usienio valstyb su praymu iduoti

Lietuvos Respublikos pabgus asmen. Nutarimas ar nutartis priimami tik tuo atveju, kai y

pakankamai duomen, rodani, kad asmuo galjo padaryti nusikalstam veik.

3. tariamuoju asmuo laikomas, kol: 1) suraomas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas d

proceso ubaigimo teismo baudiamuoju sakymu ar pagreitinto proceso ir asmuo tampa kaltinamuoj

2) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas; 3) tarimas nepasitvirtina ir asmuo nra aukiamas dalyvau

procese kaip tariamasis, o ikiteisminis tyrimas jo atvilgiu nutraukiamas, nors procesas dl tam tikro

veikos gali bti tsiamas.

4. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje pateiktas tariamojo teisi sraas i esms identikas anksi

galiojusiame kodekse numatytam kaltinamojo teisi sraui. Daryti ypatingus pakeitimus priima

naujj kodeks nereikjo, nes kaltinamojo teisi sraas senajame BPK buvo iplstas ir suderintas s

mogaus teisi apsaugai skirtais tarptautiniais dokumentais bei Konstitucija.

5. tariamajam suteikiamos teiss leidia iam proceso dalyviui bti proceso subjektu, o ne vien t

objektu, kuris tyrinjamas ir nagrinjamas. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje ivardintos teis

detalizuojamos kituose BPK straipsniuose.

6.tariamojo teis inoti, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra tariamas, realizuojama taika

BPK 187 str., kuris reglamentuoja praneimo apie tarim teikimo tvark. Praneimas apie tarim tu bti pakankamai konkretus: tariamasis turi aikiai inoti, dl kokios veikos padarymo jis ta

tariamuoju ir pagal koki BK norm ta veika kvalifikuojama (plaiau r. BPK 187 str. komentar}.

7.Teiss naudotis gynjo paslaugomis gyvendinimo tvark nustato BPK III skyriaus antrasis skirsn

(47-52 str.).


4/32

8. Parodymus tariamasis duoda apklausos (jos tvark nustato BPK 188, 189 str.) metu. Teissaugo

pareignai privalo surengti bent vien tariamojo apklaus ikiteisminio tyrimo metu (r. BPK 188 st

komentar). Parodym davimas - taip pat tariamojo gynybos priemon. Antra vertus, visada btin

turti omenyje, kad duoti parodymus yra tariamojo teis, bet ne pareiga. is romn teiss princip

(nemo tenetur se ipsum accusare) nekvestionuojamas n vienoje demokratinje valstybjAtsisakaniam duoti parodymus, kaip ir duodaniam melagingus parodymus, tariamajam dl to joki

sankcijos ar blogesn procesin padtis negali bti taikomos.

BPK 188 str. 2 dalyje numatyta taisykl, kad tariamasis visada turi bti apklausiamas prie skiriant ja

kardomj priemon. Taiau tai nereikia, kad jei nra manoma apklausti tariamojo, negalima sprs

kardomosios priemons jam taikymo klausimo. i taisykl turi bti suprantama kaip tariamojo intere

apsaugos priemon, leidianti jam bandyti tikinti, kad kardomoji priemon neturt bti skiriama

bt skiriama velnesn. Jei tariamasis slapstosi, pavyzdiui, yra ivyks usien, sumimo paskyrim

klausimas BPK 123 str. 2 dalyje nustatyta tvarka gali bti sprendiamas ir neapklausus tariamojo.

9. Teis pateikti reikmingus tyrimui dokumentus ir daiktus detalizuota BPK 98 str. Naudojimasis

teise taip pat yra teiss gynyb realizavimo forma, kuria tariamasis naudojasi savo nuoira - tu

atveju, kai i tariamojo niekas nereikalauja daikt ir dokument, galini turti reikms nusikalstam

veikos tyrimui, pateikti tokius daiktus ar dokumentus tariamasis neprivalo.

10. tariamasis gali teikti vairius praymus: tiek tais atvejais, kai kodekse tai atskirai numaty

(pavyzdiui, BPK 50 str. 1 dalis, 178 str. 2 dalis ir kt.), tiek bet kuriuo kitu klausimu.

U. tariamojo (kaip ir kit proceso dalyvi) teiss pareikti nualinimus realizavimo tvark nustato BP

ketvirtasis skirsnis (57-61 str.}.

12. Susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga tariamasis gali BPK !81 str. nustatyta tvark

Atkreiptinas dmesys, kad naujasis BPK nenumato privalomos tariamojo supaindinimo su ikiteismin

tyrimo mediaga procedros: tariamasis gali su tokia mediaga susipainti, taiau ikiteisminio tyrim

pareignas ar prokuroras neprivalo organizuoti supaindinimo, jei tariamasis nepareikia atitinkam

noro {plaiau r. BPK 181 str. komentar).

13. Ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus bei sprendim

tariamasis gali apsksti BPK 62-65 str, nustatyta tvarka. ie BPK straipsniai nustato bendr skund

padavimo ir j nagrinjimo ikiteisminio tyrimo metu tvark. Tam tikrais atvejais kodeksas numa

speciali apskundimo tvark, pavyzdiui, nutart paskirti sumim tariamasis gali apsksti BPK 130 s

nustatyta tvarka.

14.Ikiteismin tyrim atliekantis pareignas ir ikiteisminio tyrimo teisjas, atliekantis proceso veiksmu


5/32

su tariamuoju, tur iaikinti tariamajam jo teises ir sudaryti slygas bei galimybes iomis teism

naudotis.

15. tariamasis, kaip ir viso proceso dalyviai, tur ne tik teises ir pareigas. Pagrindins tariamoj

pareigos yra atvykti dalyvauti atliekant proceso veiksmus, netrukdyti procesui. Vengiantis atvy

tariamasis gali bti atvesdinamas (r. BPK 142 str. komentar). U trukdym atlikti proceso veiksmutariamajam gali bti taikomos procesins nuobaudos, numatytos BPK 163 str. Taip pat gali b

skelbiama besislapstanio nuo teissaugos staig ir teismo tariamojo paieka.

KALTINAMASIS

Be to, nagrinjant byl teisme asmeniui, prie kur nukreipti kaltinimai, rungtynikai vykstaniam

teismo procese yra reikalingos papildomos teiss: teis dalyvauti tiriant rodymus, teis pasaky

paskutin od ir kt. Pastarosiomis teismis naudotis ikiteisminio tyrimo stadijoje nemanoma, n

procedros, kurias atliekant tokiomis teismis galima naudotis, vykdomos tik nagrinjant i esms by

teisme. Taigi galimyb naudotis daugeliu teisi kaltinamj, kaip ir tariamj, galina bti procese n

objektu, o aktyviu subjektu.

3. Teis inoti, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, ir teis gauti kaltinamojo akto nuora praktikai y

vienos kaltinamojo teiss sudtins dalys, nes teis inoti apie kaltinim daniausiai realizuojama gav

kaltinamojo akto nuora. pareigojimas prokurorui isisti kaltinamojo akto nuora kaltinamaja

tvirtintas BPK 220 str. 4 dalyje. BPK 239 str. numatytas kaltinamojo akto turinys. is straipsnis (BP

219 str.) sukonstruotas taip, kad perskaiius akt bt nedviprasmikai aiku, kokios veikos padarym

ir pagal koki BK norm asmuo kaltinamas. Jei nagrinjant byl teisme kaltinim reikia pakeisti, ap

toki galimyb kaltinamajam turi bti praneta BPK 256 str. nustatyta tvarka.

Kiek kitaip realizuojama kaltinamojo teis inoti, kuo jis kaltinamas, tais atvejais, kai: 1) kaltinamas

aktas neraomas, o prokuroras nusprendia ubaigti proces baudiamuoju sakymu ar pagreitin

proceso tvarka; 2) byla nagrinjama privataus kaltinimo tvarka.

Prokuroras pareikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu gali surayti tik tuo atveju, kkaltinamasis tam neprietarauja (BPK 418 str. 3 d.). Tai faktikai reikia, nors BPK to tiesiogiai

nenumato, kad prokuroras privalo su tariamuoju, kuris tuoj pat (prokurorui pasiraius min

pareikim) turi tapti kaltinamuoju, susitarti dl esmini io pareikimo turinio element. Tuo paiu t

reikia, kad kaltinamuoju tampantis asmuo, duodamas sutikim dl proceso ubaigimo baudiamuo

sakymu, jau konkreiai suino, kuo jis bus kaltinamas.


6/32

Tuo atveju, kai prokuroras nusprendia proces ubaigti pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam tu

bti teiktas prokuroro pareikimo dl proceso ubaigimo tokia procesine forma nuoraas. Tai numaty

BPK 427 str. 2 dalyje. Esant iam pareikimui kaltinamasis irgi suino, dl koki kaltinim by

perduodama teismui.

Privataus kaltinimo tvarka nagrinjant byl kaltinamajam apie kaltinimo esm ir pobd praneamteikiant skundo ar pareikimo nuora, kuris turi bti isistas prie privalomai rengiam taikinam

posd (BPK 413 str. 1 dalis).

4. BPK 237 str. nustato kaltinamojo teiss susipainti su byla tvark. Atsivelgiant tai, ka

naujajame BPK atsisakyta sovietinei baudiamojo proceso teisei bdingo supaindinimo su ikiteismin

tyrimo metu surinkta mediaga baigus ikiteismin tyrim instituto, daugiau reikms gaun

komentuojama kaltinamoji teis. Tam tikrais atvejais kaltinamajam susipainimui su byla gali reik

nemaai laiko, todl BPK 240 str. 4 dalyje numatyta, kad bylos pradjimo nagrinti teisiamajamposdyje terminas gali bti nustatomas priklausomai nuo to, ar kaltinamasis (taip pat ir kiti proces

dalyviai) yra suspjs susipainti su bylos mediaga.

5. Susipaindamas su byla kaltinamasis gali daryti reikiam dokument iraus ir kopijas (iskyru

laikmen kopijas BPK 237 str. 1 dalis). Ira ir kopij darymo tvark nustato Vyriausyb ar jo

galiota institucija.

6.Kaltinamojo teis turti gynj realizuojama remiantis i esms tomis paiomis BPK nuostatomi

kurios reglamentuoja tariamojo teis naudotis gynjo paslaugomis. Skirtumas tik tai, kad gynj

funkcijos ikiteisminio tyrimo (ginant tariamj) ir bylos nagrinjimo teisme (ginant kaltinamj

stadijose dl skirtingos proceso stadij paskirties kai kuriais aspektais skiriasi.

7. Pateikti praymus kaltinamasis gali kaip ir tariamasis tiek tiesiogiai BPK numatytais atveja

(pavyzdiui, BPK 261 str. 2 dalis, 270 str. 1 dalis ir kt.), tiek dl bet kurio klausimo, ikilusio bylo

proceso pirmosios instancijos teisme metu, kai BPK apie galimyb pateikti praym nekalba. Praym

isprendimo tvark bylos rengimo nagrinti teisme metu nustato BPK 238 str.

8.Nualinimus kaltinamasis, kaip ir kiti bylos nagrinjimo teisme dalyviai gali reikti remdamas

BPK 267 str. bei III skyriaus ketvirtojo skirsnio (57-61 str.) nuostatomis.

9.Teis pateikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant, atsivelgiant pasikeitusi rodym samprat {ap

rodym samprat pagal naujoji BPK r. 20 str. komentar), tiksliau turt bti formuluojama ka

teis pateikti teismui mediag (duomenis), kuri teismas gali pripainti rodymu, taiau to


7/32

formulavimas komentuojamame straipsnyje bt per daug gremzdikas. Todl komentuojamam

straipsnyje apie rodymus kalbama kaip apie kaltinamojo teikiamus duomenis, kuriuos teismas galb

pripains rodymais. i teis kaltinamasis gali realizuoti naudodamasis BPK 270, 275, 276, 27

286,289-292 str. numatytomis galimybmis.

10. Teis nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus i esms yra mintos teiss dalyvauti tiria

rodymus sudtin dalis. Kaip atskira i teis minima todl, kad klausim udavimas rungtyniko tip

procese yra viena i pagrindini dalyvavimo tiriant rodymus form. Be to, teis uduoti klausim

kaltinimo liudytojams kaip atskira kaltinamojo teis yra minima ir ETK 6 str. 3 dalyj

Komentuojamame straipsnyje aptariama teis apibrta plaiau nei ETK. BPK 22 str., taip pat 275 s

suteikia teis kaltinamajam teismo proceso metu uduoti klausimus ne tik liudytojams, bet ir kitiem

kaltinamiesiems, nukentjusiesiems, ekspertams ir specialistams. Atskira tvarka klausimai uduodam

liudytojams, kuriems taikomas anonimikumas (r. BPK 282 str. ir io straipsnio komentar).

11. Teis duoti paaikinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl ki

nagrinjimo teisme dalyvi pareikt praym suteikia kaltinamajam teis: 1) duoti parodym

nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme (kaip ir tariamasis, kaltinamasis gali, bet neprivalo duo

parodymus); 2) pareikti nuomon dl kiekvienos reikmingos nagrinjant byl aplinkybs; 3) pasaky

savo nuomon dl kiekvieno kito bylos nagrinjimo teisme dalyvio pareikto praymo ir silyti teismu

kaip toks praymas turt bti isprstas.

12. Nagrinjant byl teisme paprastai kaltinamojo interesus gina gynjas ir dalyvauti baigiamosio

kalbose (pagal senj BPK jos vadintos teisminiais ginais) yra gynjo priederm. Tais atvejais, k

kaltinamasis nepageidauja, kad teisme jo interesus gint gynjas, taip pat kada teismas, remdamas

BPK 51 str., nenusprendia, kad gynjo dalyvavimas btinas, kaltinamasis pats turi teis saky

baigiamj kalb. Tai yra numatyta ir BPK 293 str. 2 dalyje (apie baigiamj kalb turin r. BPK 29

str. komentar).

13. Kiekvienoje demokratinje valstybje, kurioje teismo procesas vyksta pagal panaias Lietuv

BPK numatytas taisykles, prie ieinant teismui pasitarim kambar priimti nuosprendio kaltinamajasuteikiama teis pasakyti paskutin od. Kaltinamasis kalba paskutinis todl, kad palankiau

kaltinamajam aspektai teismo procese bt paminti paskutiniai ir priimant nuosprend teismui j

galt daryti daugiau takos. Sakyti paskutin od kaltinamasis turi teis, bet ne pareig. Taiau net

tuo atveju, kai kaltinamasis nenori sakyti paskutinio odio, teismas privalo pasilyti kaltinamajam

teise pasinaudoti. Tvark, kaip kaltinamasis gali pasinaudoti ia teise, nustato BPK 294 str.


8/32

H.Teise apsksti nuosprendius ir nutartis kaltinamasis gali naudotis i esms tiek pat kaip ir kiti bylo

nagrinjimo pirmosios instancijos teisme dalyviai. Kaltinamasis gali apsksti pirmosios instancijo

teismo nuosprend ir nutart apeliacine bei kasacine tvarka, iskyrus nuosprendius ir nutartis, priimt

inagrinjus byl privataus kaltinimo tvarka (BPK 367 str. 3 dalis). Apeliacine ir kasacine tvarka nega

bti skundiamos nutartys, pamintos BPK 318 str. 4 dalyje ir 367 str. 4 dalyje. Prietaravimai iomnutartims gali bti nurodomi skunduose dl nuosprendio. BPK numatytais atvejais nutar

kaltinamasis, kaip ir kiti proceso dalyviai, gali apsksti specialia BPK X dalyje (439-442 str.) nustaty

tvarka.

15. Pirmosios instancijos teismui primus apkaltinamj nuosprend kaltinamasis tampa nuteistuoju,

primus iteisinamj nuosprend - iteisintuoju. Todl aukiau minta kaltinamojo teis apsk

nuosprend tiksliau galt bti vardijama kaip nuteistojo ar iteisintojo teis. Bet negalima teigti, ka

komentuojamo straipsnio 3 dalis suformuluota klaidingai - tiesiog teksto taupumo sumetimais i teirayta kaltinamojo teisi katalog. Terminas kaltinamasis" baudiamajame procese gali b

vartojamas ne tik kalbant apie pirmj instancij, bet ir platesne prasme. BPK normos

reglamentuojaniose proceso tvark vlesnse stadijose (apeliaciniame, vykdymo, kasaciniam

procesuose), taip pat reglamentuojant bylos atnaujinimo procedras kalbama apie nuteistj ar

iteisintj. Taiau nuteistasis ar iteisintasis gali bti pavadinti kaltinamuoju.

16.Kaltinamasis turi tas paias pareigas kaip ir tariamasis, t.y. pirmiausia pareig dalyvauti atlieka

proceso veiksmus, netrukdyti procesui. Vengiantis atvykti teism kaltinamasis gali bti atvesdinamBPK 142 str. nustatyta tvarka. U trukdym atlikti proceso Veiksmus kaltinamajam gali bti taikom

procesins nuobaudos, nustatytos BPK 163 str. Gali bti skelbiama besislapstanio nuo teism

tekinamojo paieka.

28 STRAIPSNIS. NUKENTJUSYSIS

1. Nukentjusiuoju pripastamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizin

turtins ar moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareign

prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

2. Nukentjusysis ir jo atstovas turi teis: teikti rodymus; pateikti praymus; pareik

nualinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su byla; dalyvauti byl nagrinjan

teisme; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teism

veiksmus, taip pat apsksti teismo nuosprend ar nutart; pasakyti baigiamj kalb.


9/32

3. Nukentjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako u melagingus parodymus ka

liudytojas.

1.Nukentjusiuoju gali bti pripaintas tik fizinis asmuo. Nukentjs nuo nusikalstamos veikos juridin

asmuo baudiamajame procese gali bti tik civiliniu iekovu. Atkreiptinas dmesys, kad BPK pateik

nukentjusiojo svoka ne visikai sutampa su nukentjusio asmens svoka, vartojama BK. Nukentjus

asmeniu pagal BK (pavyzdiui, 178, 179 str.) gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Baudiamajame procese juridinis asmuo taip pat gali bti civiliniu atsakovu ar asmeniu, traukiam

baudiamojon atsakomybn XXVIII skyriuje (387-391 str.) nustatyta tvarka.

2. Nukentjusiojo status fizinis asmuo gyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktin

pagrindas - nusikalstama veika asmeniui padaryta fizin, turtin ar moralin ala. Juridinis pagrindas

ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dl asmens pripainim

nukentjusiuoju. Skirtingai nuo seno kodekso, naujajame BPK atskirai nra reglamentuota pripainim

nukentjusiuoju procedra. Priimant atitinkam nutarim ar nutart turi bti duodama nuoroda

komentuojam straipsn.

3. Fizin ala - sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo suklimas ir pan.; turtin ala - pinig

materialini vertybi, kitokio turto netekimas; moralin ala -- asmens orumo, jo garbs paeminima

dvasini kani suteikimas. Asmuo, kuriam padaryta turtin ar neturtin ala (neturtins alos termin

dabar vartojamas civilinje teisje, todl BPK minima fizin ir moralin ala civilins teiss prasme ga

bti vadinama neturtine ala), gali baudiamajame procese pateikti civilin iekin, tuo pat metu gyti

civilinio iekovo status{plaiau apie alos ris r. BPK 109 str. komentar).

Nukentjusiuoju, atsivelgiant Civilinio kodekso nuostatas, gali bti pripastamas, pavyzdiui, ne t

pavogto ar sugadinto turto (automobilio) savininkas, bet ir jo valdytojas.

4. Komentuojamame straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padaryt al. Nustatyti, ar

tikrj buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos poymius, gali konstatuoti tik byl inagrinj

teismas nuosprendiu. iame straipsnyje tik kalbama apie iankstin manym, kad tam tikra veika buv

ir kad ji gali bti pripainta nusikalstama, o, pavyzdiui, ne administraciniu teiss paeidimu, i civilin

sandorio kylani pareig nevykdymu ar vien tik amoraliu poelgiu.

5. Nutarimas ar nutartis dl asmens pripainimo nukentjusiuoju priimami gavus atitinkam praym

arba pai teissaugos pareign ar teismo iniciatyva, pastariesiems nustaius, kad yra pagrindai asme

pripainti nukentjusiuoju.


10/32

6. Nukentjusiuoju asmuo gali bti pripaintas nepriklausomai nuo jo amiaus, fizins ir psichin

bkls, pilietybs ir kit aplinkybi. Nepilnameio ar neveiksnaus asmens interesams baudiamajam

procese privalomai atstovauja atstovas pagal statym. Atstovas pagal statym kvieiamas dalyvau

procese BPK 53 str. nustatyta tvarka. Tokio atstovo teisin padt apibria BPK 54 str.

7. Jei asmuo, nukentjs nuo nusikalstamos veikos, mirta, jo kaip nukentjusiojo teises perima vienaseimos nari (BPK 38 str.) ar artimj giminaii (BPK 15 str.) i asmen tarpusavio susitarim

suderintu su byl tirianiais teissaugos pareignais. Jei ie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskir

atstov ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo prokuroras. Pirmenyb prokuroras turt teikti eim

nariams. Paaikjus, kad paskirtas asmuo netinkamai atlieka atstovo pareigas, prokuroras, teismin

stadijose - teismas gali atstov pakeisti.

8.Naujasis BPK nukentjusiajam suteikia daugiau teisi nei j buvo numatyta anksiau galiojusiam

kodekse. Pats teisi katalogas, pateiktas komentuojamo straipsnio 2 dalyje, i esms liko nepasikeit

Taiau konkretizuojant tas teises atskirus proceso veiksmus reglamentuojaniomis normom

nukentjusio galimybi aktyviai dalyvauti procese yra daugiau. Tai padaryta numatant nukentjusiaja

teises reikti nuomon dl priimam byloje sprendim, apsksti netinkamus, jo manymu, sprendimus

kt. Nukentjusysis savo teises gali gyvendinti tiek asmenikai, tiek per atstov (BPK 53-56 str.)

pastarj gali turti bet kuris, ne tik nepilnametis ar neveiksnus nukentjusysis.

9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentjusysis turi teis teikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktu

(komentuojamame straipsnyje vartojamas isireikimas teikti rodymus" {apie rodym" b

reikming tyrimui ir nagrinjimui dokument ir daikt" santyk r. BPK 20 str. komentar ir 22 st

komentaro 9punkt).

Nukentjusiojo teiss ikiteisminio tyrimo metu pateikti praymus, pareikti nualinimus, susipain

su ikiteisminio tyrimo mediaga, apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrim

teisjo veiksmus, nutarimus ar nutartis i esms sutampa su analogikomis tariamojo teismis. Jom

nukentjusysis gali naudotis tokia paia tvarka kaip ir tariamasis, todl kalbant apie ias nukentjusioj

teises tinka BPK 21 str. komentaro 10-13 punktai.

10.Teismo proceso metu nukentjusysis turi teises teikti reikmingus bylai nagrinti dokumentus daiktus, pateikti praymus, pareikti nualinimus, teisme susipainti su byla, dalyvauti byl nagrinjan

teisme, apsksti teismo nuosprend ar nutart, pasakyti baigiamj kalb. iomis teism

nukentjusysis i esms gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis, todl kalbant apie nukentjusioj

dalyvavim teismo proceso stadijose pagal prasm tinka BPK 22 str. komentaro 4, 5 ir 7-9 punktai.

11.Nukentjusysis baudiamajame procese taip pat privalo vykdyti pareigas. Pagal vykdytinas pareig


11/32

nukentjusiojo teisin padtis labai panai liudytojo padt. Nukentjusysis, kaip ir liudytojas, priva

atvykti kvieiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesins tvarkos ir pan. U

atsisakym ar vengim duoti parodymus nukentjusysis gali bti traukiamas atsakomybn pagal BP

163 str., o u melaging parodym davim - baudiamojon atsakomybn pagal BK 235 str. Liudytoj

teisin padt reglamentuojanios BPK nuostatos taikytinos nukentjusiojo atvilgiu ir tais atvejais, kremiantis konkreia norma nukentjusysis neminimas, iskyrus atvejus, kai pagal normos prasm y

akivaizdiai aiku, kad ta norma nukentjusiajam negali bti pritaikyta.

78 STRAIPSNIS. LIUDYTOJAS

Kaip liudytojas gali bti aukiamas kiekvienas asmuo, apie kur yra duomen, kad jis ino koki

nors reikms bylai isprsti turini aplinkybi.

1. Liudytojas baudiamajame procese yra asmuo, kuris mat ar kitaip suvok (girdjo, liet, uuod

t.t.) su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymu

ikiteisminio tyrimo pareignams, prokurorui arba teismui. Liudytoju tampama nepriklausomai nu

mogaus valios, jam atsidrus situacijoje, kurioje vyksta nusikalstama veika ar kiti su ja susij vykia

Todl liudytojas yra nepakeiiamas -jis negali toje paioje byloje turti kit procesini funkcij

iskyrus BPK 54 str. 3 dalyje numatyt iimt, kad tariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arb

nukentjusiojo atstovas pagal statym gali bti toje paioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Taia

situacija sukuria tik potenciali galimyb tapti liudytoju, oprocesin liudytojo status asmuo gyja nu

to momento, kadajis aukiamas apklausai. Liudytojo aukimo tvark ikiteisminio tyrimo metu nusta

io kodekso 182 str., o bylos nagrinjimo teisme metu - 236 str.

2. Pagrindas aukti asmen liudytoju yra duomenys, kad jis ino kokias nors reikms byl

isprsti turinias aplinkybes. Toki duomen gali pateikti proceso dalyviai ir kiti asmenys, j galim

gauti analizuojant dokumentus ir kitus turimus rodymus bei operatyvins veiklos rezultatus. Apie sav

gali praneti potencials liudytojai, siekiantys perduoti teissaugos institucijoms j turim informacij

apie nusikalstamos veikos aplinkybes.

3. statymas nenumato amiaus ribos, nuo kada asmuo gali bti aukiamas liudytoju. Prireiku

juo gali bti ir maameiai vaikai, ir gilios senatvs sulauk asmenys, jeigu jie sugeba suvokti byl

svarbius reikinius ir duoti apie juos teisingus parodymus. Nepilnamei liudytoj apklausos ypatum

aptarti io kodekso 186 str. Maameius apskritai nerekomenduojama aukti apklausai. Toki apklau

galima pateisinti tik iimtiniais atvejais, kada tikrai be to negalima apsieiti.


12/32

4. Usienieiai ir asmenys be pilietybs gali bti aukiami liudytojais bendra tvarka. Usien

pilieiai, kurie naudojasi diplomatins nelieiamybs teise, gali bti aukiami liudytojais tik j pa

praymu arba gavus j sutikim per Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerij. Liudyto

ikvietimo i usienio ali tvark taip pat numato su tomis alimis sudarytos sutartys dl teisin

savitarpio pagalbos.

5. Kaip liudytojai gali bti aukiami asmenys, kuriems inomos rodintinos bylos aplinkybs d

tarnybini ar kit pareig. Policijos ir kit ikiteisminio tyrimo staig pareignai gali paliudyti ap

nusikalstamos veikos rengimo, padarymo ar slpimo, asmens sulaikymo, daikt ir dokument suradim

bei pamimo, kitas su tiriama veika susijusias aplinkybes, kurias jie patys stebjo ir suvok eidami sav

tarnybines pareigas. Revizoriai ir auditoriai gali bti apklausiami apie j atlikt patikrinim eig

rezultatus, medicinos darbuotojai - apie ligonio sveikatos bkl ir t.t.

6.Specialistai ir ekspertai negali bti liudytojais dl j turim speciali ini. Pastarj panaudojim

baudiamajame procese formos yra specialisto atliekamas objekto tyrimas, jo pateikiama ivad

paaikinimas, ir teismo ekspertiz, pateikiant ekspertizs akt. i form negalima pakeisti specialis

ar eksperto parodymais, apklausiant juos kaip liudytojus. Specialistas, pateiks savo ivad, ir eksperta

pateiks ekspertizs akt, gali bti aukiami apklausai, bet ne kaip liudytojai, o BPK 284 bei 285 s

nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, kai teismas nusprendia, kad j parodymai btini ratu pateiktom

ivadoms paaikinti ar papildyti.

7. Liudytojas duoda parodymus apie nusikalstamos veikos vyk (laik, viet, padarymo bd

nusikalstam veik padariusius enis, nusikalstama veika padaryt al ir visas kitas jam inom

aplinkybes, turinias reikms bylai isprsti. Liudytoj galima apklaustiusti apie tariam

(kaltinamj) ir nukentjusj kaip asmenyb j tarpusavio santykius, paties liudytojo santykius su ia

proceso dalyviais. Apklausiant liudytoj, galima isiaikinti jo paties psichologines avybes, jo poir

byl ir kitus reikalingus jo parodym vertinimui duomenis.

8. Psichologiniu poiriu liudytojo parodymai yra anksiau gyt vaizdini (kartais ir garsini ar ki

jutimini poji) atkrimas ir perdavimas bei ufiksavimas. Parodym teisingumas priklauso , nu

suvokimo tikslumo ir isamumo, geros atminties, sugebjimo perduoti ilaikyt informacij apklauso

metu. Savo ruotu ie liudytojo gebjimai priklauso nuo jo fizins ir psichins sveikatos bkl

amiaus, isilavinimo, profesijos ir kit faktori, kuriuos reikia atsivelgti vertinant liudyto

parodymus.


13/32

9. Jeigu liudytojas ne pats mat ar kitaip netiesiogiai suvok jo pianeamus faktinius duomenis, jis tu

nurodyti, i kur apie tai suinojo. Tokiu atveju privaloma nustatyti pirmin informacijos Aaltin (asmen

kuris apie tai pasakojo; dokument, kuriame apie tai [vrayta, ir pan.) ir tokiu bdu patikrinti liudytoj

duotus parodymus, begalima liudyti remiantis anoniminiais ar kitokiais informacijos altiniais, kur

liudytojas negali atskleisti.Liudytojo parodymai turi bti pakankamai konkrets, kad juos b-lu galima neabejotinai susieti

rodinjamu vykiu. Jeigu parodymuose nra duomen apie vykio laik, viet ir pan., j negalim

prisiimti leistinu panaudoti rodymu.

79 STRAIPSNIS. ASMENYS, KURIE NEGALI BTI LIUDYTOJAIS

Liudytoju negali bti asmuo, kuris pagal sveikatos prieiros staigos paym arba teismo psichiatro a

teismo mediko ivad dl fizini ar psichini trkum nesugeba teisingai suvokti reikming byla

aplinkybi ir duoti dl j parodymus1. Komentuojamo straipsnio nuostatos taikomos asmenims, apie kuriuos yra duomen, kad jie ga

inoti kokias nors reikms bylai isprsti turinias aplinkybes, taiau j negalima aukti kaip liudyto

dl j fizins ar psichins sveikatos bkls. Asmens sveikatos bkl privalo nustatyti gydytoj

pateikdami sveikatos prieiros staigos paym arba teismo mediko ar teismo psichiatro ivad

Medikai konstatuoja fizini ar psichini sveikatos sutrikim, kurie kliudo teisingai suvokti reikminga

bylai aplinkybes ir duoti dl j parodymus, fakt, taiau jie negali nusprsti, ar tam tikr asmen galim

aukti dalyvauti byloje kaip liudytoj. Tai yra teisinis klausimas, dl kurio sprendim turi priim

ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teisjas, pasiremdami gydytoj pateiktais medicininia

kriterijais ir visa kita byloje turima mediaga.

2. Fiziniai trkumai - regjimo, klausos ar kit jutimo organ negalia, dl kurios asmuo negali maty

girdti ar kitaip suvokti bylai reikming aplinkybi. ie trkumai gali bti pastovs ir laikini, ga

turti skirting intensyvum, bti susij su tam tikromis aplinkybmis (pvz., daltonizmas). J reikm

priklauso ir nuo to, koki informacij siekiama gauti i liudytojo. Pvz., neregys gali paliudyti, k j

vykio metu girdjo ir uuod, o kurias liudytojas gali duoti parodymus apie tai, k jis mat. iemtrkumams nustatyti nra btina kiekvienu atveju gauti specialisto ar eksperto ivad. Juos galim

patvirtinti asmens invalidum paliudijaniais ir kitais medicininiais dokumentais.

3.Psichins sveikatos sutrikimams diagnozuoti ir oficialiai patvirtinti reikalingos specialios teism

psichiatrijos inios. Konstatuoti, kad liudytojas turi psichini trkum gali specialistas arba eksperta

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Valstybs inios", 2003, N


14/32

10-361) Sveikatos ministerija pareigota parengti ir patvirtinti Teismo ekspertizi darymo Valstybin

psichiatrijos ir narkologijos tarnyboje nuostatus.

Aplinkybs, dl kuri asmenys negali bti apklausiami kaip liudytojai

Kaip liudytojas negali bti apklausiamas:

1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padaryt nusi-. kalstam veik; '-) teisjasapie teismo pasitarim kambario paslapt;

3) tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekov

civilinio atsakovo atstovai - dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigas;

4) dvasininkai - dl to, kas jiems buvo patikta per ipaint;

5) vieosios informacijos rengjai, platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintoj

savininkai, urnalistai - dl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym

sudaro informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka |. du

parodymus.

1. Liudytojas paprastai apklausiamas apie kit asmen veiksmus. | Xpie save ir savo elges asmu

privalo liudyti tiek, kiek tai nra susij Su baudiamojo statymo numatytomis veikomis, kur

padarymas f1! Apklausiamajam asmeniui gali sukelti pavoj bti patrauktam bau-l' iamoj

atsakomybn. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. fg.dalyje tvirtintas draudimas versti asme

duoti parodymus Ii)ries save. Liudytojas pagal statym privalo aukiamas atvykti, duoti teising

parodymus, o u melagingus parodymus atsakyti pagal 235 str. Tai yra prievartos elementai, kuriu

taikant asmeniui, itjlariamam padarius nusikalstam veik, jis bt veriamas duoti paro-Sfmus pri

save. Tokia apklausa prietaraut Konstitucijai, suvaryt ^klausiamo asmens teis gynyb ir bt

neteista. Todl asmuo, iris gali duoti parodymus apie savo paties padaryt nusikalstam ik, turi b

apklausiamas kaip tariamasis, o ne kaip liudytojas.

l". 2. Teisjas neturi teiss atskleisti pasitarimo kamba-\opaslapi, todl jo negalima apklausti ka

liudytojo apie tai,

buvo kalbama pasitarimo kambaryje kolegialiai priimant nuo-nd, sprendim ar nutart.

3. Advokatros statymo 34 str. 2 punktas pareigoja advokat auti profesins veiklos metu ja

patiktas inias. Baudiamojo proceso statyme numatytas draudimas aukti ir apklausti advokat Ka

liudytoj apie aplinkybes, kurias jis suinojo atlikimas gynjo pareigas, teisikai utikrina advokato ir j

ginamojo pokalbi turinio konfidencialum ir yra svarbi tariamojo bei kaltinamojo teiss gynyb


15/32

garantija. Todl tariamasis ir kaltinamasis gali patikti savo gynjui bet kuri informaci

nesibaimindamas, kad jo praneti duomenys bus panaudoti prie j. Tai sukuria pasitikjimo atmosfer

tarp gynjo ir jo kliento, be kurios nemanoma skminga gynyba. Tokie pat pasitikjimo santyki

reikalingi tarp nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo ir j atstov, kuriuos taip p

draudiama apklausti kaip liudytojus dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami atstovo pareigas.

4. Draudiama aukti ir apklausti kaip liudytojus dva sininkus dl to, kas jiems buvo patikta p

ipaint. i statymo nuostata taikytina ir t konfesij, kurios nepraktikuoja aikiai ireiktos ipainti

procedros, dvasinink atvilgiu. Jeigu tikintysis savo religins bendruomens dvasininkui atskleid

tam tikras paslaptis ne ipainties, o kitokia dvasinio bendravimo forma, neleistina tok dvasinink

apklausti kaip liudytoj siekiant atskleisti jam patikt paslapt.

5. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas (Valstybs inios", 2000, Nr. 7

2272; 2003, Nr. 38-1732) suteikia urnalistams ir kitiems vieosios informacijos rengjams teineatskleisti j gautos ir paskelbtos informacijos altinio. Todl baudiamajame procese draudiam

apklausti vieosios informacijos rengjus kaip liudytojus, siekiant isiaikinti jiems informaci

pateikusius asmenis. Taiau is imunitetas nedraudia vieosios informacijos rengjus apklausti ka

liudytojus, jeigu jie patys sutinka atskleisti savo informacijos altinius ir duoti apie tai parodymus. B

to, aikinant komentuojamo straipsnio 5 punkto turin, inotina, jog Konstitucinis Teismas 2002 m

spalio 23 d. nutarimu pripaino, kad Visuomens informavimo statymo 8 str., tvirtindamas, ka

vieosios informacijos rengjas, platintojas, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininka

urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt neatskleisti informacijos altinio net ir ta

atvejais, kai demokratinje valstybje informacijos altin teismo sprendimu atskleisti yra btina d

gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, taip pat siekiant utikrinti, kad b

apgintos asmen konstitucins teiss ir laisvs ir kad bt vykdomas teisingumas, prietarauja Lietuvo

Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 dalims, konstituciniam teisins valstybs principui,

tvirtindamas, kad vieosios informacijos rengjas, platintojas, vieosios informacijos rengjo ir (a

platintojo savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatsklei

informacijos altinio net ir teismui, nors informacijos altin atskleisti btina dl teisingumo, prietarau

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. (Valstybs inios", 2002, Nr. 104-4675). Tai reikia, ka

baudiamojo proceso metu teismas gali nusprsti, jog liudytojo imunitetas komentuojamo straipsnio

punkte ivardintiems asmenims gali bti netaikomas, jei tai btina saugant ypa svarbius interesus.

6. Baudiamojo proceso statymas nenumato koki nors speciali taisykli apklausiant ka


16/32

liudytojus asmenis, kurie disponuoja valstybs ar tarnybos paslaptimis. i paslapi samprat

informacijos slaptinimo ir atskleidimo tvark, leidim dirbti ar susipainti su paslaptimis idavimo

kitas specifines ios srities taisykles numato Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslap

statymas (Valstybs inios", 1999, Nr. 105-3019). Jeigu liudytojo apklausa susijusi su valstybs

tarnybos paslaptimi, reikia laikytis io statymo reikalavim. To nesilaikant liudytojas bt veriampadaryti baudiamajame statyme numatytas nusikalstamas veikas: valstybs paslapties atskleidim (B

125 str.), neteist tarnybos paslapties atskleidim (BK 297 str.) ir kt. Tai neleistina, nes rodymu

baudiamojo proceso metu galima rinkti tik teistomis priemonmis.

7. Baudiamojo proceso statyme taip pat nieko nepasakyta apie medik, privalani saugoti sav

profesines paslaptis, apklausos ypatumus. Medicinos darbuotoj pareig ilaikyti paslaptyje informacij

sudarani medicinin paslapt, numato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymo (Valstyb

inios", 1994, Nr. 63-1231; 2003, Nr. 38-1717) 52 str., Psichikos sveikatos prieirstatymo (Valstybs inios", 1995, Nr. 53-1290; 2003, Nr. 38-1689) 44 str., Sveikatos prieiro

staig statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 66-1572; 2001, Nr. 97-3419) 45 str., Gydytojo medicin

praktikos statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 102-2313; 2001, Nr. 39-1352) 18 str. ir kiti normini

aktai. Pagal Sveikatos sistemos statymo 52 str. 3 d. medicinin paslaptis gali bti atskleista statym

numatytais atvejais. Konkrets asmens sveikatos paslapties kriterijai nustatyti Lietuvos Respubliko

sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodio 16 d. sakymu Nr. 552 (Valstybs inios", 1999, N

109-3195). Jame nurodyta, kad konfidencialumo reikalavimas sveikatos prieiros darbuotojam

netaikomas, kai informacija teikiama teismui ar kitoms valstybs institucijoms, kurioms teis gauti tok

informacij suteikia Lietuvos Respublikos statymai (5.2.5 punktas). Gavusios informacij institucij

sipa reigoja saugoti asmens sveikatos paslapt (minto sakymo 6 punktas).

8. Bet kuriuo atveju, kai baudiamajame procese susiduriama su btinybe atskleisti kurias nors paslapt

reikt gerbti i paslapi saugotoj interesus ir imtis priemoni, kad informacija apie paslaptis neb

vieinama. Tokiais atvejais atitinkam liudytoj apklausa turtvykti nevieame teismo posdyje, k

j pateikiamos informacijos atskleidimas neprietaraut valstybs, tarnybos, profesins ar komercin

paslapties saugojimo interesams (ir. BPK 9 str. 1 d. komentar).

81 STRAIPSNIS. LIUDYTOJO TEISS

Liudytojas turi teis:

1) duoti parodymus savo gimtja kalba ir naudotis vertjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ja


17/32

nesuprantama kalba;

2) susipainti su savo parodym protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas;

3) prasyti, kad bt daromi jo parodym garso ir vaizdo raai;

4) pats surayti parodymus;

5) statym nustatytais pagrindais ir tvarka prayti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstampoveikio priemones;

6) gauti turt ilaid atlyginim.

1. Lietuvos Respublikoje baudiamasis procesas vyksta valstybine (lietuvi) kalba (ir. BPK

str. komentar). Tai reikia, kad liudytojo apklausa vyksta lietuvi kalba, o nemokaniam valstybin

kalbos asmeniui utikrinama teis duoti parodymus savo gimtja kafba nemokamai naudojantis vertj

paslaugomis. Jeigu nra galimybs pakviesti vertj, mokant gimtj liudytojo kalb, turi butikrinamas vertimas kit kalb, kuri liudytojas moka.

2. odiu liudytojo duodami parodymai uraomi jo apklausos protokole. Liudytojas turi tei

pats perskaityti savo parodym raus protokole arba iuos raus jam perskaito protokol sura

asmuo. Susipains su protokolu liudytojas gali prayti, kad jo parodym raai bt pakeisti

patikslinti. Toks liudytojo praymas privalomai raomas protokol, tiksliai nurodant liudyto

suformuluotus pakeitimus bei pataisas.

3. Liudytojas turi teis prayti, kad jo apklausa bt fiksuojama darant garso ir vaizdo rau

Atsisakymas patenkinti liudytojo praym turi bti formintas priimant ikiteisminio tyrimo pareign

arba prokuroro nutarim arba teisjo nutart. Garso ir vaizdo raymas yra papildomi liudyto

parodym fiksavimo budai, kurie nepakeiia parodym protokolavimo. Padaryti garso ir vaizdo ra

pridedami prie liudytojo apklausos protokolo. Susipaindamas su protokolu liudytojas turi te

iklausyti ir perirti garso bei vaizdo raus. Liudytojo pareikti pakeitimai ir pataisos turi bti raom

fonogram ir vaizdo rao juostel.

4. Liudytojas visada apklausiamas odiu. Negalimajam paiam surayti, kjis ino apie byl

aplinkybes. Tik po odins apklausos liudytojui suteikiama teis paiam surayti protokole sav

parodymus. Tai yra liudytojo teis, todl negalima jo versti paiam surayti parodymus, kai jis to nenor

5. Jeigu liudytojui, kuris dav parodymus tiriant ar nagrinjant baudiamj byl dl sunkau

nusikaltimo, atsiranda realus pagrindas manyti, kad gresia pavojus jo gyvybei ar sveikatai, jo turtui,


18/32

konstitucinms teisms ir laisvms, jis turi teis kreiptis su praymu Vidaus reikal ministerijo

Policijos departamento ar miesto (rajono) policijos komisariato vadov, generalin prokuror ar

pavaduotojus, apygardos vyriausij prokuror ar jo pavaduotojus, apylinks vyriausij prokuror d

apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemoni skyrimo. i priemoni skyrimo ir naudojimo tvark

nustato Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso bei operatyvins veiklos dalyvi, teisingumo teissaugos institucij pareign apsaugos nuo nusikalstamo poveikio statymas (Valstybs inios

1996, N r. 20-520; 2003, Nr. 38-1686). Daugiau apsaugos priemoni realizavimo galimybi nustat

Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Estijos Respublikos Vyriausybs ir Latvijos Respublik

Vyriausybs sutartis dl bendradarbiavimo vykdant liudytoj ir nukentjusij apsaug" (Valstyb

inios", 2001, Nr. 49-1705) bei kitos tarptautins sutartys dl teissaugos institucij bendradarbiavim

Be to, siekiant apsaugoti liudytoj nuo nusikalstamo poveikio, baudiamojo proceso statyme numaty

galimyb jam taikyti anonimikum(ir. BPK 198-204, 282 str. komentarus).

6.Liudytojas turi teis gauti jo kelions ikvietimo viet ir gyvenimo joje ilaid atlyginim

Atlyginimo tvark reglamentuoja BPK (ir. BPK 103-105 str. komentarus) ir Lietuvos Respublik

Vyriausybs 2003 m. balandio 25 d. nutarimas Nr. 524 Dl liudytojams, nukentjusiesiem

ekspertams, specialistams ir vertjams imoktin sum dydio nustatymo ir apmokjimo b

diamajame procese ir administracini teiss paeidim teisenoje tvarkos patvirtinimo" (Valstyb

inios", 2003, Nr. 40-1843).

82 STRAIPSNIS. LIUDIJIMO YPATUMAI

1. Respublikos Prezident jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisjas Respublik

Prezidento rezidencijoje. teismo posd Respublikos Prezidentas neaukiamas.

2. tariamojo ir kaltinamojo eimos nariai ar artimieji giminaiiai gali neduoti parodym arb

neatsakyti kai kuriuos pateiktus klausimus.

3. Dl iskirtins aukiausiojo valstybs pareigno padties Respublikos Prezident galim

apklausti tik esant jo paties sutikimui. Tai turt bti raytinis sutikimas, kuris byloje dokumentik

patvirtint tokio sutikimo buvim ir apklausos teistum.

4. Apklausti Respublikos Prezident gali tik ikiteisminio tyrimo teisjas. Tai turt bti

apylinks teismo, kurio teritorijoje vyksta bylos tyrimas, ikiteisminio tyrimo teisjas.


19/32

5. Respublikos Prezidentas nra aukiamas apklaus bendra tvarka. Prezidentui sutiku

apklausa turi vykti jo rezidencijoje i anksto suderintu laiku. Atliekant apklaus prokuroras priva

dalyvauti, o gynjas - turi teis(r. BPK 184 str. komentar).

6. Respublikos Prezidentas nra aukiamas teism. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrim

teisjui, balsu perskaitomi tiriant rodymus teismo posdyje. Atsivelgiant Europos mogaus teisi

pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 3 dalies d" punkt, kiekvienas asmuo, kaltinam

nusikaltimo padarymu, turi teis apklausti kaltinimo liudytojus arba, kad tie liudytojai bt apklaust

kaltinamajam turt bti leidiama ratu pateikti klausimus iimties tvarka apklausiamam liudytoju

analogikai, kaip numatyta apklausiant liudytoj, kuriam taikomas anonimikumas (r. BPK 282 str.

dalies komentar).

Demokratinje visuomenje reikalavimas, kad asmuo liudyt prie jam artimus mones, laikom

amoraliu ir nepriimtinu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 dalyje tvirtintas draudimas verduoti parodymus prie savo eimos narius ir artimus giminaiius. Baudiamojo proceso statym

tariamojo (kaltinamojo) eimos nariams ir artimiesiems giminaiiams suteikia iuo Atvilgiu imunitet

jiems leidiama atsisakyti duoti parodymus arba ; neatsakinti kai kuriuos pateiktus klausimus. Tu

bti paaikinama ; teis pradedant toki asmen apklaus ir utikrinama galimyb ta i teise reali

pasinaudoti.

eimos nariais laikomi kartu su asmeniu gyvenantys tvai (tviai), , Vaikai (vaikiai), broliai, seserys

j sutuoktiniai, taip pat asmens |'Sutuoktinis arba tas mogus, su kuriuo asmuo bendrai gyve

neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai (plaiau r. BPK;' 38 str. komentar).

Artimieji giminaiiai yra tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, f; seserys, seneliai ir vaikaiiai (

BPK 15 str. komentar).

83 STRAIPSNIS. LIUDYTOJO PAREIGOS IR ATSAKOMYB

1. Kiekvienas aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrim

pareign, prokuror ir teism bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam inoma ap

reikms bylai isprsti turinias aplinkybes.2. Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareign

prokuror ar teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali b

taikomos io Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos priemons.

3.Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be teisto pagrindo atsisako

vengia duoti parodymus, teisjas ar teismas


20/32

jtaip pat gali paskirti io Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatyt aret.

4. U melaging parodym davim liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamo

kodekso 235 straipsn.

1. Liudytojo pareig vykdym utikrina statymo numatytos .procesins prievartos priemons (n

administracins nuobaudos), kurias numato BPK 142 ir 163 str.

2. Jeigu asmuo, aukiamas kaip liudytojas, be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteismin

tyrimo pareign, prokuror ar teism, jis gali bti atvesdinamas. Dl to ikiteisminio tyrimo pareign

ar prokuroras priima motyvuot nutarim, o ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas - nutart. Liudyto

atvesdina policija (r. BPK 142 str. komentar).

3. Pateisinamomis neatvykimo prieastimis, dl kuri liudytojas atleidiamas nuo procesin

prievartos priemoni taikymo, pripastamos svarbios asmens nedalyvavimo baudiamajameprocese prieastys, nurodytos BPK 37 str. (ir. j komentar).

4. Jeigu liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror a

teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, jis gali bti nubaustas iki 3

minimali gyvenimo lygi (MGL) dydio bauda. Apie baudos paskyrimo tvarkai/-. BPK 163 st

komentar.

5. Liudytojo atsisakymas duoti parodymus pasireikia tuo, kad ikviestas apklausai liudytoj

nesutinka papasakoti apie jam inomas bylos aplinkybes ir tokiu bdu atsisako atlikti savo pareig

Teistu pagrindu asmuo gali atsisakyti liudyti, kai statymas jam suteikia imunitet arba atleidia nu

pareigos liudyti (ir. BPK 79, 80, 82 str. komentarus). Jeigu liudytojas atsisako duoti parodymus dl t

kad yra baugintas, reikia paalinti tokios baims prieastis ir sprsti klausim dl apsaugos nu

neteisto poveikio liudytojui paskyrimo.

6. Liudytojo vengimas duoti parodymus pasireikia jo neatvykimu be svarbios prieasties apklaus

ligos simuliavimu, slapstymusi ivykstant i nuolatins gyvenimo vietos, atsisakymu priimti aukim

pan.

7.Jeigu liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta teism arba teisme atsisako ar vengia duo

parodymus, jam gali bti paskirtas aretas iki vieno mnesio. Aret gali paskirti tik teisjas ar teism

BPK 163 str. nustatyta tvarka.

8.Liudytojas, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu arba teisme dav melagingus parodymus, ga


21/32

bti baudiamas pagal BK 235 str. 1 dal iki 2 met laisvs atmimu, o jeigu melagingi parodymai buv

duoti kaltinant asmen sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 235 str. 2 da

numatyta bausm iki 5 met laisvs atmimo. Liudytojas neatsako u melaging parodym davim

jeigu turjo teis atsisakyti duoti parodymus, taiau prie apklaus nebuvo su ia teise supaindinta

Melagingais laikomi parodymai, kai jie visikai ar i dalies neatitinka tikrovs, j smoningai ikraipkai liudytojas nuslepia realius, egzistuojanius faktus ir pateikia igalvotus duomenis. i veik

pasireikia tik tiesiogine tyia. Parodymai nra melagingi, jeigu liudytojas siningi klydo duodam

parodymus.

184 STRAIPSNIS. EKSPERTAS

1. Ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis reikiam speciali ini ir raytas LietuvRespublikos ekspert sra.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspert srae nra reikiamos specialy-%$s ekspert, eksper

gali bti skiriamas ekspert sra neraytas asmuo.

3. Prireikus ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis teise bti ekspertu Europos Sjungo

valstybje narje arba valstybje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisins pagalb

sutart.

1. Ekspertas baudiamajame procese yra speciali ini turintis I asmuo, kur ikiteisminio tyrim

teisjas ar teismas statymo nustatyta | tvarka paskiria atlikti ekspertiz.

s. 2. Speciali o s inios- isilavinimo ir specialaus pasirengimo K arba profesins veiklos dka gyto

isamios mokslo, technikos, meno j ar bet kokios kitos moni veiklos srities inios, reikaling

eksperti-|jeei atlikti.

3. Paprastai ekspertu gali bti skiriamas asmuo, raytas Lietuvos Respublikos ekspert sra.

raomi ekspertai, dirbantys teismo, ekspertizs staigose ar j padaliniuose, kuri pagrindin paskirtisatlikti paskirtas ekspertizes. iuo metu ms alyje yra tokios ekspertizs staigos: Lietuvos teism

ekspertizs centras, Policijos departamento Kriminalistini tyrim centras, Teismo medicinos instituta

Valstybin teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos departamento Pinig

ekspertizs skyrius, Muitins laboratorija, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie VR

Gaisrini tyrim centras.


22/32

4. Asmuo, siekiantis tapti ekspertu, privalo: turti auktj isilavinim, tinkant pasirinkt

eksperto specializacijai; ilaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzamin, kurio program tvirtin

ekspertizs staigos vadovas; ilaikyti teisini ini egzamin pagal teisingumo ministro patvirtin

teisini ini program asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais; bti neteistas u labai sunk

sunk nusikaltim, taip pat u nusikaltim teisingumui, valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams.Reikalavimas ilaikyti eksperto kvalifikacijos egzamin netaikomas asmenims, kuriems statym ar ki

normini akt nustatyta tvarka tam tikros srities inovo kvalifikacij suteik kitos valstybs institucijo

Tokie asmenys Lietuvos Respublikos ekspert sra raomi Teismo ekspertizs statymo nustaty

tvarka (r. BPK 85 str. komentar).

5. Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama vadovaujantis Teismo ekspertizs statymo 6 s

reikalavimais (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4969).

6. Tais atvejais, kai reikia atlikti unikali ekspertiz (pavyzdiui, menotyros ekspertiz) ir tokio

specialybs eksperto nra Lietuvos Respublikos ekspert srae arba reikiamos specialybs ekspert

yra ekspert srae, taiau jis gali bti nualintas, taip pat atsiradus kitokioms svarbioms prieastim

ekspertu gali bti skiriamas ekspert sra neraytas asmuo.

7.Atlikdamas teismo ekspertiz, ekspertas yra nepriklausomas. Savo ivadas jis teikia remdamasis t

specialiosiomis iniomis ir atlikt tyrim rezultatais.

Ekspertas atlieka ekspertiz ir duoda ivad savo vardu, u kuri pats atsako. Baudiamojo proce

statymas nenumato ekspertizs atlikimo ir ivad davimo juridinio asmens vardu.

Ekspertas gali bti nualinamas BPK 57-60 str. numatyta tvarka.

8. Europos Sjungos valstybs nars arba valstybs, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariu

teisins pagalbos sutart, ekspertui galima pavesti atlikti ekspertiz, vadovaujantis BPK IV skyria

bendrosiomis nuostatomis, numataniomis Lietuvos Respublikos teism ir prokuratros susiinojim

usienio valstybi staigomis ir tarptautinmis organizacijomis.

85 STRAIPSNIS. LIETUVOS RESPUBLIKOS EKSPERT SRAAS^"Asmenys Lietuvos Respublikos ekspert sra raomi statym sustatyta tvarka.

llL \ Lietuvos Respublikos ekspert sra rayti ekspertai yra spti dl atsakomybs u

melagingos ivados pateikim ir proceso metu atskirai nespjami.

1. Asmenys Lietuvos Respublikos ekspert sra raomi Teismo ekspertizs statymo nustaty


23/32

tvarka. 2003 m. balandio 18 d. teisingumo ministro sakymais patvirtinti Teismo ekspert veiklo

koordinavimo tarybos nuostatai, Lietuvos Respublikos teismo ekspert srao sudarymo ir tvarkym

tvarka bei Teisini ini programa asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais (Valstybs inios

2003, Nr. 39-1795, 1796, 1797).

2. Turintis kvalifikacins komisijos iduot teismo eksperto kvalifikacijos paymjim asmuo gy

teis per vienerius metus nuo paymjimo idavimo dienos kreiptis teisingumo ministr su praym

rayti Lietuvos Respublikos ekspert sra. Jeigu asmuo be svarbios prieasties praleido termin

jis privalo pakartotinai ilaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzamin tam, kad vl galt gyti tei

bti raytas ekspert sra.

Teisingumo ministras per trisdeimt dien nuo praymo gavimo dienos prisaikdina ekspert ir rao j

ekspert sra. Jeigu asmens praymas nepatenkinamas, jis turi teis kreiptis teism.

3. Ekspertas, prisieks raant Lietuvos teismo ekspert sra, atleidiamas nuo priesaikos teism

ir laikomas sptu dl atsakomybs u melagingos ivados pateikim, todl ikiteisminio tyrimo metu

nagrinjant byl teisme atskirai nespjamas.

87 Straipsnis. Eksperto pareigos ir atsakomyb

1. Ekspertas privalo aukiamas atvykti teism ir pateikti nealik ivad jam pateikta

klausimais.

2. Ekspertui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be | teisto pagrindo atsisak

atlikti savo pareigas, gali boti taikomos io I" Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesin

prievartos priemons.

|,3. U melagingos ivados pateikim ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamoj

kodekso 235 straipsn.

1. Komentuojamo straipsnio 1 dalis numato, kad ekspertas aukiamas privalo atvykti teism (ap

eksperto aukimo teism pa-tgrindus r. BPK 285 ir 286 str. komentarus). Taiau ekspertas gali | bo

aukiamas ir pas prokuror, nes ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz paskiria ikiteisminio tyrimo teisj

prokuroro pareikimu (r. 209 str. komentar). Todl ekspertizs akt galiausiai gauna va-PJbvaujant

tyrimui arba tiriantis nusikalstam veik, dl kurios aplin-l'kybi iaikinimo buvo paskirta ekspertiz

prokuroras. Jam analizuojant ekspertizs akt gali tekti apklausti ekspert, jeigu pastarojo parodym

btini ekspertizs aktui paaikinti ar papildyti.

Antra vertus, prokuroras, planuodamas rayti pareikim dl ekspertizs skyrimo ir numatydam


24/32

bsimj ekspert, kai kada preliminariai privalo isiaikinti tokio asmens kompetencij su, ekspertiz

dalyku susijusiais klausimais, juo labiau jei ekspertiz pavedama asmeniui, neraytam ekspert sra

Tuo reikalu prokurorui irgi tenka ikviesti ekspert.

BPK 210 str. numatyta tvarka ekspert ikvieia ir ikiteisminio tyrimo teisjas.

2. Ikviestam ekspertui, kuriam skiriama atlikti ekspertiz, ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismprivalo iaikinti BPK 58 str. nurodytas aplinkybes, dl kuri asmuo negali dalyvauti byloje ekspert

Dl to ekspertui atsiranda pareiga paiam pareikti nusialinim, jeigu tam yra statyme nurodyta

pagrindas.

3. Ekspertas privalo padaryti paskirt ekspertiz ir pateikti nealik ivad jam pateikta

klausimais. Tai reikia, kad ivad turi duoti nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, remdamasis sav

specialiomis iniomis ir atlikt tyrim rezultatais, kuriuos jis vertino kompetencija pagrstu vidin

sitikinimu. is statymo reikalavimas paeidiamas, jeigu ekspertas duoda ivad neturdamas tapakankamai duomen, ivada neatitinka speciali jo ini arba panaudojami neaprobuoti ir neleisti

ekspertinio tyrimo metodai.

4. Ekspertas privalo saugoti tyrimui pateiktus objektus ar bent stengtis j nesugadinti. Jeig

sugadinimo negalima ivengti, ekspertas privalo gauti ratik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teism

paskyrusi ekspertiz, sutikim.

5. Pagal Teismo ekspertizs statymo 12 str. 2 dalies 5 punkt ekspertas privalo saugoti valstyb

tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertizs duomen be j paskyrusi

institucijos leidimo. Ekspertas taip pat neturi teiss paskelbti ikiteisminio tyrimo duomen(r. BPK 17

str. komentar).

6. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato procesin eksperto atsakomyb. Jeigu ekspertas b

svarbios prieasties neatvyksta pas prokuror, ikiteisminio tyrimo teisj ar teism arba be teist

pagrindo

atsisako atlikti ekspertiz, arba, reikalui esant duoti parodymus dl ekspertizs akto, jis pagal BPK 16

str. gali bti nubaustas iki trisde- ties minimali gyvenimo lygi (MGL) dydio bauda (apie svarnedalyvavimo baudiamajame procese prieastis r. BPK 37 str. ffntar). > } ,

7. U melagingos ivados pateikim ekspertas atsako pagal BK | str. Eksperto ivados melagingum

pasireikia tyiniu bylos ||jpmen ikraipymu, nepagrst ivad teikimu, smoningu nustatyt ^

nutyljimu.

&$ U netinkamas ekspertizes ekspertui galima ir administracin at-||||;omyb. Pavyzdiui, Teism


25/32

ekspertizs statymo 6 str. 7 dalis numito, jog teismo ekspertizs staigos vadovas turi teis sudary

kvali-|||acin komisij teismo eksperto kvalifikacijai patikrinti ir iduoto JnpfKC/.eksper

kvalifikacijos paymjimo galiojimo terminui prats-HprSlistabdyti ar paymjimui pripain

negaliojaniu, kol nesibaigs llllpmo eksperto kvalifikacijos paymjimo galiojimo terminas, k

TBppaQ'.e.ksperto daromos ekspertizs netinkamos kokybs.

Straipsnis. Ekspertizs akto turinys

1. Atliks reikiamus tyrimus, ekspertas surao ekspertizs akt. Jis susideda i angins dalie

tiriamosios dalies ir ivad.

2.Ekspertizs akto anginje dalyje nurodoma: akto suraymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertiz

ekspertizei pateikta mediaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys - vardas, pavard, isilavinima

specialyb, kvalifikacija, darbo ekspertu staas; tyrim pradios ir pabaigos datos; atliekant ekspertiz

dalyvav asmenys.

3.Ekspertizs akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objekt bukl; j apiros rezultatai; atlik

tyrimai, naudoti metodai ir priemons; pjauti rezultatai ir j vertinimas.

4.Ivadose suformuluojami atsakymai pateiktus klausimus. Eksperto livados negali perengti

speciali ini rib.

1. Ekspertinio tyrimo rezultatai ir eksperto ivada idstoma ekspertizs akte. is aktas yra vienintel

procesinis dokumentas, kuriame ekspertas pateikia ivad. Komentuojamas Sipsnis numato bendruosi

ekspertizs akto turiniui keliamus rei-feyimus, kurie privalomi tiek ekspertizs staig ekspertams, tie

ipirts asmenims, kuriems pavedama daryti ekspertizes. T aplinkyb |wlrtina Teismo ekspertiz

statymas, kurio 24 str., numatantis teis mo ekspertizs rezultat forminim, irgi nustato ekspertiz

akto turin bei struktr. Tiek BPK, tiek Teismo ekspertizs statymas vienodai reglamentuo

ekspertizs akt. Valstybinse ekspertizs staigose galiojantys nuostatai konkretizuoja ir detalizuo

ekspertizs akto turin.

Ekspertizs aktas susideda i trij dali: angins, tiriamosios ir ivad. statymuose ir kituo

norminiuose aktuose tvirtintas ekspertizs akto turinys ir struktra pareigoja ekspert suray

ekspertizs akt pakankamai isamiai ir motyvuotai, o ikiteisminio tyrimo pareignui, prokuroru

ikiteisminio tyrimo teisjui ir teismui suteikia informacij, reikaling io akto vertinimui.

2. Ekspertizs akto anginje dalyje nurodoma: akto suraymo data ir numeris; byla, kurioje paskir

ekspertiz; nutartis skirti ekspertiz ir ekspertiz paskyrusio ikiteisminio tyrimo teisjo vardas b


26/32

pavard arba teismo pavadinimas; ekspertizs ris; mediagos ekspertizei gavimo data; tyrimo objekt

ir pavyzdiai; papildomos mediagos pareikalavimo ir gavimo data; pateikt ekspertizei klausim

sraas; bylos aplinkybs, turinios reikms tyrimams; tyrimo objekt ir pavyzdi paymjim

specialiais atspaudais; eksperto asmens duomenys: vardas, pavard, isilavinimas, specialyb, eksper

kvalifikacija, darbo ekspertu staas; vieta kur buvo daroma ekspertiz; tyrim pradios ir pabaigodatos; atliekant ekspertiz dalyvav asmenys.

Jeigu ekspertiz yra nauja, dar nurodoma, kas ir kada dar pirmin ekspertiz, kokia buvo ivada, kok

naujos ekspertizs skyrimo motyvai, nurodyti nutartyje skirti i ekspertiz.

Ekspertizs akte surayt klausim ekspertui formuluot turi atitikti pateikt nutartyje skirti ekspertiz

Ekspertas negali performuluoti jam pateikt klausim, keisti j turinio. Jis turi teis tik suteikti jiem

teising login ir gramatin form, sugrupuoti klausimus tokia tvarka, kuri geriausiai atitinka tyrim

reikalavimus. Jeigu klausimo redakcija nutartyje neatitinka teismo ekspertizs rekomendacij, b

uduotis ekspertui aiki, jis turi teis paaikinti, kaip supranta klausim.

Jeigu ekspertas savo iniciatyva ityr klausimus, kurie jam nebuvo pateikti, jis tuos klausimus nurod

atskirai po klausim, kurie buvo suformuluoti nutartyje skirti ekspertiz.

3. Tiriamojoje ekspertizs akto dalyje nurodoma: tyrimo objekt pakuots bkl ir j pristatymo bda

tyrimo objekt bkl ir j apiros rezultatai; kokius objektus ekspertas tyr; kokiais pradinia

duomenimis naudojosi; kokius dar tyrimus; kokie tyrimo metodai ir priemons buvo taikomo

ekspertinio eksperimento atlikimo slygos; atskira poymi analiz ir j palyginimo rezultatai; kokia

norminiais dokumentais - nutarimais, sakymais, instrukcijomis (nurodomi j rekvizitai) - vadovavo

ekspertas, sprsdamas pateiktus klausimus; tyrimo veiksm (apklaus, apir, eksperiment ir kt

rezultatai, jeigu jie turjo reikms ivadai pagrsti; ekspertinis atskir tyrimo etap ir vis gau

rezultat vertinimas kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizs ivadoms formuluoti.

Jeigu tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizs akt

dalyje.

Tais atvejais, jeigu padarytos naujos ekspertizs ivada nesutampa su pirmins ekspertizs ivad

tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo prieastys.Taip pat tiriamojoje ekspertizs akto dalyje nurodomos prieastys, kodl negalima buvo atsakyti

atskirus pateiktus klausimus.

Tiriamoji ekspertizs akto dalis turi bti taip idstyta, kad j suprast ne tik special isilavinim

turintys asmenys, bet ir visi proceso dalyviai. Jeigu vartojami specials terminai, jie turi bti paaikint

Ekspertinio tyrimo procesas paprastai iliustruojamas vaizdine mediaga: nuotraukomis, skaidrmi


27/32

briniais ir kt., kurie pridedami prie ekspertizs akto, pateikiant nuorodas juos.

4.Ekspertizs akto ivadose suformuluojami atsakymai pateiktus klausimus. Jie idstomi ta tvark

kokia klausimai buvo surayti anginje ekspertizs akto dalyje. \ kiekvien klausim turi bti atsaky

i esms arba nurodyta, kad negalima to padaryti. Visi atsakymai turi bti suformuluoti aikiai ir tikslia

Jeigu ivados negalima suformuluoti be detalaus tyrimo rezultat, idstyt tiriamojoje ekspertizs ak

dalyje ir isamiai atsakani pateikt klausim, apraymo, duodama nuoroda tiriamj akto dal.

Jeigu ekspertas darydamas ekspertiz dav ivadas savo iniciatyva, jos idstomos atskirai p

pagrindini ivad.

5. Teismo ekspertizs statymo 22 str. nurodyta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavest uduo

remdamasis tik specialiomis savo srities iniomis. Teismo eksperto ivados negali perengti jo sriti

speciali ini rib. Teismo eksperto ivados, ieinanios u speciali jo ini rib, negali tur

rodomosios galios.

6. Ekspertizs aktas suraomas specialiame blanke, j pasirao atliks tyrim ekspertas, kurio para

patvirtinamas staigos antspaudu. Ekspertizs akto priedai (fotolentels, briniai, diagram

iniaraiai ir pan.) irgi yra eksperto pasiraomi ir patvirtinami antspaudu.

Ekspertizs aktas ir priedai suraomi dviem egzemplioriais, kuri vienas siuniamas ikiteisminio tyrim

teisjui ar teismui, o kitas lieka ekspertizs staigoje.

7. Kai kada pastebima nekritiko ekspert ivad vertinimo tendencija, todl btina paymti, kaeksperto ivada neturi pranaum, lyginant su kitais rodymais. Naujajame kodekse nra nuostatos, ku

buvo anksiau galiojusiame BPK (85 str.), numatanios lyg ir iskirtin ekspertizs akto rodom

gali, tvirtinanios taisykl, kad ekspertizs aktas kvotjui, tardytojui, prokurorui ir teism

neprivalomas, taiau kvotjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti

motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje".

Prokuroras ir teismas vertina eksperto ivad, vadovaudamiesi bendrais rodym vertinimo kriterijai

inoma, eksperto ivados vertinimas yra pakankamai sudtingas dalykas, nes ekspertas naudoja

vairi mokslo, technikos, meno ir kit srii duomenimis, kuri prokuroras ir teisjas daniausi

neturi. Neirint tokio pobdio problem, eksperto ivada vis tiek turi bti vertinama, atsivelgiant

pagrindinius momentus: ar isams ir konkrets atsakymai ekspertui ikeltus klausimus;

pakankamai auktas tyrimui panaudotas mokslo lygis, ar tinkamas tyrimui panaudotas metodas;

kompetentingas buvo ekspertas duoti ivad pagal visus jam ikeltus klausimus; ar geros kokyb

mediaga buvo pateikta ekspertizei ir ar jos pakako; ar ekspertizs akte nra prietaravim bei klaid.


28/32

vertinant ekspertizs akt galima pasinaudoti tam tikros srities specialist teikiama konsultacija.

Ne tik galimyb, bet ir btinum vertinti eksperto ivad numato pats statymas. BPK 286 str. 7 dalyj

nurodyta, kad vertins ekspertizs akt kaip nepakankamai isam ar nepakankamai pagrst teisma

turi teis paskirti nauj ekspertiz ir pavesti j daryti tam paiam ar kitam ekspertui.

89 STRAIPSNIS. SPECIALISTAS

1. Specialistas yra reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kiuriam pavedama atlikti objekt

tyrim ir pateikti ivad arba paai-kinimus jo kompetencijos klausimais.

2.Specialistu gali bti ikiteisminio tyrimo staigos pareignas arba ioje taigoje nedirbantis asmu

Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo staigos pareignai, pagal pareigas yra spti dl atsakomyb

pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melagingos ivados ar paaikinim

pateikim. Specialistai, kurie nra ikiteisminio tyrimo staigos pareignai, kiekvienu atveju, kai jie y

kvieiamini dalyvauti procese, spjami dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamo

kodekso 235 straipsn u melagingos ivados ar pa-aikinimo pateikim.

3. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys mogaus kno arba lavono tyrim.

4.Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys smens psichins bkls tyrim.

5. Specialistas aukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo parei gun, prokuror ar teism

pateikti nealik ivad ar paaikinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbi

prieasties neatvyksta arba be teisto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali bti taikomos Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos priemons. U melagingos ivados

paaikinimo pateikim specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 2

straipsn.

1. Skirtingai nei ekspertui, statymas nekelia specialistui kaip baudiamojo proceso veiklos subjekt

apibendrinani kvalifikacijos reikalavim (mokslo cenzo, speciali egzamin laikymo ir pan.). Viena

atvejais specialisto funkcijoms atlikti gali pakakti vidurinio specialaus, kitais - auktojo isilavinim

Svarbu, kad asmuo, kuriam pavedamos specialisto funkcijos, bt mogus, gerai mokantis tam tikr

darb. Komentuojamo straipsnio 1 dalis specialist apibdina kaip asmen, turint reikiam special

ini ir gdi, atlikti objekt tyrim ir pateikti ivadas bei paaikinimus jo kompetencijos klausimais

2. Siekiant racionaliau panaudoti specialij ini taikym baudiamosiose bylose, jau anksi

galiojusiame BPK buvo vesta specialisto funkcija. Naujajame kodekse yra numatyta, kad realizuoja

optimalumo prad specialiosios inios padedant specialistui baudiamajame procese bus naudojamo


29/32

ymiai operatyviau ir plaiau. Nema dal klausim, kurie ankiau buvo sprendiami tik teism

ekspertizs dka, dabar tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinjant bylas teisme isprs specialista

Kadangi specialisto paskyrimas baudiamajam procesui procedriniu pobdiu yra ymiai paprastesn

nei ekspertizs paskyrimas, o rodomosios informacijos atvilgiu specialisto ivada nra menkesn u

ekspertizs akt, savaime aiku, kad sutaupant procesines, intelektines ir fizines snaudas baudiamasprocesas turt bti efektyvesnis.

3.Ikiteisminio tyrimo staig etatiniais pareignais gali bti kriminalistai, ininieriai, ekonomistai ir ki

srii darbuotojai, kuri specialios inios gali bti panaudotos nusikalstamoms veikoms atskleisti b

itirti. Priimant darb tokius asmenis, jie spjami dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melaging

ivados ar paaikinimo pateikim.

4. Specialistas dalyvauja atliekant ikiteismin tyrim ir nagrinjant byl teisme.

5. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas: a) atlieka objekt tyrim BPK 205 ir 206 str. nustatytvarka, b) dalyvauja atliekant tyrimo veiksmus ir taikant procesines prievartos priemones, c) pateik

ivad, d) duoda paaikinimus.

6. Apie specialisto atliekam objekt tyrimo tvarkr. BPK 205 ir 206 str. komentarus.

7. Specialistas dalyvauja atliekant iuos ikiteisminio tyrimo veiksmus: apirint daiktus ir kit

objektus (jei j nereikia tirti BPK 205 str. nustatyta tvarka), tikrinant parodymus vietoje, atlieka

eksperiment, nepilnameio liudytojo ir nukentjusiojo apklaus bei kt. Specialistas taip pat ga

dalyvauti atliekant procesins prievartos veiksmus: asmens apir, pavyzdi lyginamajam tyrimpamim, pom, laikin nuosavybs teisi apribojim (apie specialisto vavim atliekant tyrimo

procesins prievartos veiksmus r. BPK )str. komentar).

8. Specialistas pateikia ivad, atliks objekt tyrim ir ki- ; reikiamais atvejais (apie specialis

ivad r. BPK 90 str. komentar)

9. Specialistas duoda paaikinimus ikiteisminio tyrimo pa-eignui ar prokurorui klausimais, ikylania

darant tyrimo ir proce-; prievartos veiksmus, taip pat ikiteisminio tyrimo teisjui apklau-nt nepilname

liudytoj ar nukentjusj bei tais atvejais, kai ikiteis-jjnio tyrimo teisjas BPK 287 str. nustatyta tvark

vykdo teismo paim dl proceso veiksm atlikimo, jei j metu reikalinga specialis--pagalba.

10. Apie specialisto dalyvavim nagrinjant byl teismer. BPK 94 str. komentar.

11. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal specialistu gali bti asmuo, nedirbantis ikiteisminio tyrim

staigose. Norint


30/32

akviesti tok specialist dalyvauti atliekant ikiteismin tyrim nutari- priimti nereikia - pakanka ia

asmeniui pasisti aukim ar iriesti j telefonograma. Toks ikiteisminio tyrimo pareigno ar proku

reikalavimas privalomas ne tik kvieiamam asmeniui, bet ir mo-s, staigos ar organizacijos, kur dirb

specialistas, vadovui. Kvie-nt specialist, reikia i anksto inoti jo kompetencij, uimamas eiga

profesij, isilavinim. Teissaugos staigoms tikslinga ino-akiose vietose dirba kompetentinspecialistai. -; Prokuratroj e ar ikiteisminio tyrimo staigoje prie praddamas ty- veiksm

ikiteisminio tyrimo pareignas ir prokuroras isiaikina, asmuo turi speciali ini bei gdi,

moka panaudoti technines Smones bei metodus, kurie btini atliekant tyrimo veiksmus. Gali-a

pripainti pagrsta praktik, kai specialistais aukiami ekspertizs

aig ekspertai.

'. Specialistai, kurie nra ikiteismini tyrimo staig pareignai (i-yrus ekspertizs staig ekspertus

kvieiami dalyvauti vykstant ^teisminiam tyrimui ar teismui, spjami dl atsakomybs pagal BK ii

str. u melagingos ivados ar paaikinimo pateikim.

12. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato procesin specialisto komyb u jo pareig nevykdym

pagal BPK 163 str. ir baudiamaj atsakomyb u melagingos ivados ar paaikinimo pateikim pag

BK 235 str.

13. Skirtingai nuo anksiau galiojusio BPK (86 str.), kuris numat, kad mirties prieastim

nustatyti btina ekspertiz, naujasis kodeksas klausim sprendia kitaip. Teismo medikas, padar

vadinamj lavono skrodim mirties prieasiai nustatyti, yra specialistas ir lavono tyrimo rezultatu

formina teismo medicinos psichiatrijos ivadoje. Toks dokumentas suraomas ir atlikus mogaus kn

tyrim.

14. Teismo psichiatras dalyvauja procese kaip ekspertas ir atlieka ekspertiz tais atvejais, kai y

pagrindas manyti, kad asmuo gali bti nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas arba po nusikalstam

veikos jam sutriko psichika ir dl to jis negali suvokti savo veiksm esms (BPK 141 ir 393 str.). Kita

atvejais teismo psichiatrai, kaip ir teismo psichologai, atliekantys asmens psichins bkls tyrim, y

specialistai. Tyrimo rezultatus jie surao atitinkamai teismo psichiatrijos arba teismo psichologijo

ivadoje.

Jeigu teismo psichiatro kaip specialisto ivada nustatoma, kad asmeniui sutrikusi psichika ir j

nusikalstamos veikos padarymo metu galjo bti nepakaltinamas, skiriama teismo psichiatrij

ekspertiz.


31/32

90 STRAIPSNIS. SPECIALISTO IVADA

1. Atliks pavest objekt tyrim, specialistas pateikia ivad.

2. Specialisto ivada gali bti raoma tyrimo veiksmo protokol. Po ivada, rayta tyrim

veiksmo protokol, specialistas pasirao.

3. Jeigu objektus btina tirti laboratorijoje, specialisto ivada suraoma atskiru dokument

Specialisto ivadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys - vardas, pavard, isilavinima

specialyb, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir technins priemons; specialis

nustatytos aplinkybs, turinios reikms nusikalstamai veikai tirti. Prie specialisto ivad

pridedama vaizdin mediaga.

1. Paprastai specialistas pateikia ivad atliks objekt tyrim(r. BPK 205 str. komentar). Taiau j

gali pateikti ivad ir kitais atvejais, jeigu reikia speciali ini ir gdi nusikalstamos veiko

aplinkybms nustatyti (pavyzdiui, padaryti byloje sudtingus skaiiavimus, vertinti eksperimen

rezultatus ir pan.).

2.Specialisto ivada gali bti procesikai forminama dviem b-a) raoma tyrimo veiksmo protokol

b) suraoma atskiru dokumentu

3. Specialisto ivada raoma tyrimo veiksmo proton, kai specialistas, dalyvaudamas darant tyrim

veiksm (pvz., vykio vietos apir, daikt apir ir pan.), be stacionarinitechnini priemoni ga

itirti rastus pdsakus ar daiktus ir juos vertinti.

4. Specialisto ivada suraoma atskiru dokumentu, jeigu objektus btina tirti laboratorijoje, panaudoja

stacionarines te-nines priemones ir tam tikrus mokslinius metodus.

j,, 5. Jeigu specialistas yra ikiteisminio tyrimo staigos pareignas ir llllyvaja atliekant tyrim

veiksm, kurio metu paima nusikalstamos yfcikospdsakus ir kitus objektus, turinius reikms byla

po to juos fyitjria, ivados pateikimui jokia raytin uduotis specialistui neduosi dama. Tai y

ikiteisminio tyrimo staigos pareign, bendrai dalyvau-1jamii atliekant nusikalstamos veikos tyrim

profesins sveikos da-| I\k.is, nereikalaujantis joki papildom formalum.

6. Jeigu specialistas yra ikiteisminio tyrimo staigos pareignas, . tai. au nedalyvavo atlieka

tyrimo veiksm, o objektus tyrimui gavo '. d&kira tvarka vliau, suraomas ir specialistui teikiam

ratikas !-jJkitsisminio tyrimo pareigno ar prokuroro pavedimas. Ta pati taisyk-

"ie galioja ir tuo atveju, kai objektas duodamas tirti specialistui, nedir-btiniam ikiteisminio tyrim

staigoje. Pavedime duoti specialisto i-


32/32

1 \nl nurodoma: aplinkybs, dl kuri reikia specialisto ivados; klau-

_ Minai specialistui; pateikiami tyrimui objektai. Toks pavedimas duo-d.>mas teismo medikui d

mogaus kno ar lavono tyrimo, teismo

-pMchiatrui arba teismo psichologui dl asmens psichikos bkls tyri-

'. fliu

7. Specialisto ivados, suraomos atskiru dokumentu, turinio ele-Titai aikiai ivardinti BPK 90 s

3 dalyje. J pakanka, kad specia-

ivada kaip procesinis dokumentas atlikt savo rodomj funkci-j todl 2001 met Baudiamoj

proceso kodekso komentaro 842 str. tKoi nentar 8 punkte pateiktas specialisto ivados elemen

sraas yra . pci nelyg detalizuotas, nukopijuoti reikalavimai, keliami ekspertizs aklui. Dl to btin

paymti, kad specialisto ivada yra ne ekspertizs . akto variantas (mini ekspertiz"), o atski

rodomosios informacijos ris, todl tuo ir reikia vadovautis keliant btent komentuojamamstraipsnyje pateiktus reikalavimus specialisto ivados turiniui. Jeigu specialisto ivad pateikia n

ikiteisminio tyrimo staigos pareignas ar asmuo, neraytas Lietuvos Respublikos ekspert sra

toks specialistas spjamas dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melagingos ivados pateikim

Ratelis su spjimu ir specialisto parau pridedamas prie ivados.

8. Pagal komentuojam straipsn specialisto ivada, kurioje nurodomi io straipsnio 3 dalyje numaty

elementai, yra suraoma tuo atveju, kai objektai tiriami laboratorijoje ir kai specialisto ivada bn

atskiru procesiniu dokumentu. Jeigu specialisto ivada raoma tyrimo veiksmo protokol, jopakanka glaustai nurodyti tik aplinkybes, turinias reikms nusikalstamai veikai tirti. Sutrumpint

ivados variantas paaikinamas tuo, kad: a) toki ivad paprastai pateikia kaip specialistai ikiteismin

tyrimo pareignai, kurie dalyvauja atliekant tyrimo veiksm ir ino, kokie klausimai reikmingi tiriam

bylai, b) tyrimo objektus suranda ir paima specialistas, c) tyrimo veiksmo protokole nurodom

duomenys apie dalyvavus specialist.

9. Jeigu tiriant objektus buvo filmuojama, fotografuojama, daromi planai, schemos ir kt., vaizdin

mediaga pridedama prie specialisto ivados.

Documents

BPK komentaro dalis