Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

Š IESAVytenis Pileckas – IV kurso

Ekonomikos ir verslo pagrindų studentas, Viešųjų ryšių skyriaus Medijų centro vedėjas.

„Gimiau ir užaugau Dzūkijoje, Lazdijų rajone. Nuo pat mažens mane supo nuoširdūs, paprasti, sąžiningi žmonės, todėl iki šiol žmoguje vertinu paprastumą ir sąžinę. Iš prigimties esu ramaus būdo, mėgstu stebėti aplinką, žmones, gilintis į jų vidinį pasaulį.

Mėgstamiausias mano užsiėmimas – fotogra� ja. Ypač patinka fotografuoti ką tik nubudusią gamtą. Fotografuodamas žmones, turiu galimybę dar labiau juos pažinti.

Gyvenime dažnai kartoju, kad ,,kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis“. Mano nuomone, mes visi esame atsakingi už savo sėkmę. Sutinku su mintimi, jog rytdiena priklauso nuo šiandienos.“

Alma mater kronika

VIZITAS. Akademinių reikalų direkcijoje surengtas susitikimas su Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriumi Viktoru Blinovu.

MOKYKLA SU MEILE. Šiemetinės Mokytojų dienos proga Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suteiktas Meilės Lukšienės vardas.

SEMINARAS. Ugdymo mokslų fakultete surengtas Europos komisijos projekto „Mokytojų rengimo ir švietimo vadybos studijų programų modernizavimas ir tobulinimas Vidurinėje Azijoje“ seminaras, kuriame dalyvavo septynių Kazachijos ir Kirgizijos aukštųjų mokyklų atstovai.

LAURAI. Tarp trečiojo magistrų diplominių darbų konkurso vadybos tematika nugalėtojų – Lietuvos edukologijos universiteto studentė Dainora Zakutauskienė, laimėjusi III-ąją vietą. Studentės darbo tema – „Ikimokyklinių įstaigų vadovų projektinės veiklos gebėjimai: tarptautinis aspektas“, vadovė – prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė.

POSTAI. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba išrinko naują prezidentą – LEU IF studentą Mantą Zakarką.

KONFERENCIJA 1 Turkų kalbos ir kultūros centras kartu su Ugdymo mokslų fakultetu ir Socialinės komunikacijos institutu surengė bendrą mokslinę konferenciją „Pedagogas transformacinių procesų sąlygomis: metodologija, teorija ir praktika“.

KONFERENCIJA 2 Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje vyko mokslinė konferencija „Aš ir tarmė“, kurioje dalyvavo viso Zarasų rajono lituanistai ir moksleiviai. Pranešimus skaitė mūsų fakulteto dėstytojai: docentai Jurgita Girčienė, Žydronė Kolevinskienė, Lina Murinienė, Regina Rinkauskienė, Dainius Vaitiekūnas ir lektorė Vilija Janušauskienė.

Lietuvos edukologijos universitetas beveik

dvidešimt metų bendradarbiauja su Vokietijos

Heidelbergo pedagoginiu universitetu, vienu

seniausių mūsų universiteto tarptautinio

bendradarbiavimo partneriu. Bendradarbiavimo

sutartis buvo pasirašyta 1995 m. spalio 6 d.

Pasikeitus Lietuvos edukologijos universiteto

pavadinimui (buvęs Vilniaus pedagoginis

universitetas), 2013 m. spalio mėn. sutartis buvo

atnaujinta. Vienas ryškiausių šios ilgametės

partnerystės rezultatų – išleisti 27 bendri

baltiškųjų studijų leidinio kasmetiniai tomai,

kuriuose apibendrinama Lietuvos, Estijos ir

Vokietijos švietimo plėtros ir pedagogų rengimo

patirtis.

2013 m. spalio mėn. Lietuvos edukologijos

universiteto Ugdymo mokslų fakultetas kartu su

Heidelbergo pedagoginiu universitetu organizavo

mokslinę konferenciją „Edukologijos mokslas

Pokalbis su LEU Garbės profesoriumi

Gerd-Bodo von Carlsburg.

„Prieš dvidešimt metų paprašytas atvykti

į Lietuvą, į Šiaulių universiteto tarptautinę

konferenciją skaityti pranešimą, kolegų buvau

pakviestas ir į Vilnių. Tai atsitiko 1994 m.

pavasarį. Įdomi abipusė pažintis su tuometiniu

Vilniaus pedagoginiu universitetu“, – prisimena

pašnekovas. Prof. Gerd-Bodo von Carlsburg

džiaugiasi, kad čia buvo labai nuoširdžiai sutiktas.

Taip pat buvo pasiūlyta bendradarbiauti tarp

dviejų aukštųjų mokyklų. LEU Garbės profesorius

be galo dėkingas tuometinei Mokslo prorektorei

HEIDELBERGAS – VILNIUS: „JEIGU REIKĖTŲ PAKARTOTI ŠĮ DVIDEŠIMTIES METŲ KELIĄ, VĖL PASIRINKČIAU TIK JĮ...“

prof. Irenai Musteikienei už tolerantišką ir

nuoširdų požiūrį į visus interesus, pageidavimus

ir tikslus. Tai buvo labai produktyvus bendras

darbas. Užsimezgė puikus bendradarbiavimas ir

su germanistu doc. dr. Algimantu Martinkėnu,

prof. Ernesta Račiene, su kuriais sėkmingai dirba

iki šiol.

1995 m. spalį tuometinio VPU rektoriaus

prof. Antano Pakerio iniciatyva pasirašyta

bendradarbiavimo sutartis su Heidelbergo

aukštąja pedagogine mokykla. Tai buvo ir

tuometinio Užsienio kalbų fakulteto dekano

doc. dr. Algimanto Martinkėno įnašas. Dėl jų

atvirumo ir nuoširdumo buvo atverta proga

naujai pažinti Lietuvą ir šį universitetą. Sutartis

buvo patvirtinta ir tuometinių VPU vadovų

vizito į Heidelbergą metu. Tada ir buvo išplėtotos

studentų ir dėstytojų, jaunųjų mokslininkų

tarpusavio mainų, stažuočių programos. Dėl

skirtingų studijų programų ir silpno užsienio

kalbų mokėjimo dar kurį laiką strigo tiesioginiai

studentų mainai. Tačiau tą trūkumą mažino

Vokietijos studentų norai Lietuvoje atlikti

pedagoginę praktiką. Ir tai buvo sėkmingai

įgyvendinta.

Parengė Juozas Skomskis

globalaus identiteto paieškose“. Jos išvakarėse

pasirašyta nauja Lietuvos edukologijos ir

Vokietijos Heidelbergo pedagoginio universitetų

bendradarbiavimo sutartis, kurioje numatomi ir

bendri šių aukštųjų mokyklų moksliniai tyrimai,

tolesni studijų ir edukaciniai mainai. Kiekvienais

metais iš Heidelbergo pedagoginio universiteto

atvyksta apie 40 studentų atlikti trumpalaikės

pedagoginės praktikos. Mūsų universiteto

studentai atlikti pedagoginės praktikos vyksta į

Heidelbergą. Taip pat aktyviai vykdomi dėstytojų,

personalo mainai.

Sutartį pasirašė LEU rektorius akademikas

Algirdas Gaižutis ir Heidelbergo aukštosios

pedagoginės mokyklos delegacijos vadovas,

Mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorius

profesorius Bernward Lange. Taip pat sutarties

pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Tarptautinių

ryšių skyriaus direktorė ponia Henrike Schon,

BRANDŪS BENDRADARBIAVIMO METAI

> Bendradarbiavimo sutartis. Prof. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos prorektorius prof. Bernward Lange ir LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis

prof. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg, prof. dr. habil.

$ omas Vogel, mūsų universiteto akademinės

bendruomenės atstovai ir kt. garbūs svečiai.

„Ši ilgametė sutartis yra pavyzdinė tarp

daugelio Europos universitetų. Per tą laiką kito

ne tik aukštojo mokslo struktūra, bet ir pasaulio

žemėlapis. Tačiau puikūs ryšiai su Heidelbergo

aukštąja pedagogine mokykla išliko stabilūs,

nuoširdūs ir abiems vaisingi. Ypač tai aktualu

dėl studentų mainų. Mus sieja puikus prof. dr.

Gerd-Bodo von Carlsburg bendradarbiavimas

ir vieningas tikslas, kad pasaulis būtų šviesesnis,

kilnesnis. Šia linkme turime daug dirbti visi“, –

teigia rektorius akad. Algirdas Gaižutis.

Akimirkas iš tarptautinės mokslinės

konferencijos „Edukologijos mokslas globalaus

identiteto paieškose“ galite pamatyti LEU

galerijoje.

„Šviesos“ informacija

Mokslas Š IESA

Prof. Marijona Barkauskaitė Edukologijos doktorantūros komisijos pirmininkė

Statistika

Į jungtinę edukologijos mokslo doktorantūrą priima keturi – Lietuvos edukologijos, Šiaulių, Lietuvos sporto ir Kauno technologijos – universitetai. Ją administruoja LEU. Vietas į šią

Prof. Marijona Barkauskaitė aktyviai dalyvavo LEU ir ilgamečio jo partnerio – Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos – bendradarbiavimo darbuose aukštojo mokslo didaktikos, ugdymo, verslumo, profesinio rengimo, asmenybės tapsmo ir kt. klausimais. Ji ir komentuoja bendrą tarptautinę mokslinę konferenciją „Edukologijos mokslas globalaus identiteto paieškose“.

PASIPILDĖ DOKTORANTŲ GRETOSdoktorantūrą skirsto Lietuvos mokslo taryba kartu su Švietimo ir mokslo ministerija.

Vietų į edukologijos mokslo doktorantūrą kasmet mažėja. Tuo tarpu norinčių yra labai daug. 2011 m. į 5 vietas pretendavo 28, 2012 m. – 16 į 4 vietas. Šiemet mums buvo skirtos 3 vietos, į kurias prašymus pateikė 10 kandidatų. 2013 m. skelbtame papildomame priėmime

į doktorantūrą edukologijos mokslo doktorantūros studijoms nebuvo skirta nė vienos papildomos vietos, nors LEU pateikė tematinį pagrindimą aštuonioms vietoms.

2013 m. LEU studijuos 5 doktorantai. Priėmimą į edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas vykdė komisija, susidedanti iš 13 profesorių (iš visų keturių universitetų). Jie vedė pokalbius

su pretendentais. Kiekviena pozicija – motyvacija, publikacijos, temos pasirinkimas, dalyvavimas konferencijose įvertinami balais. Vienas iš penkių šiemet įstojusiųjų į LEU edukologijos krypties mokslo doktorantūrą studijuos savo lėšomis.

Tematika

Renkamasi, kas šiuo metu

aktualu universitetui, koks tematikos pagrįstumas, kiek tema dera su universiteto strategija: viena doktorantė pasirinkusi nagrinėti aukštojo mokslo problematiką, kitas – istorijos didaktikos problemas, trečias gilinsis į naujų technologijų taikymo plėtrą, kiti studijuos ugdymo kokybės dalykus, jų vadybą, vertinimą, ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinį ugdymą.

> Pretendentai į jungtinę edukologijos doktorantūrą > Priėmimo komitetas

EDUKOLOGIJOS MOKSLAS GLOBALIZACIJOS KRYŽKELĖSEEdukologija, pedagogika, ugdy-

mas, švietimas – valstybės prioritetinės sritys. Nuo šių dalykų kokybės, nuo jaunosios kartos parengimo gyvenimui, veiklai, profesijai priklauso pozityvi visuomenės kaita. Pavasario pasaulinio lygio mokslinė konferencija, skirta Meilės Lukšienės šimtmečiui ir jos idėjoms paminėti, ir ši konferencija sudaro reikšmingą mokslo sklaidos duetą. Atsivėrusios globalinės erdvės labai lemia švietimą,

kultūrą. Plenariniame posėdyje kalbėta apie globalaus identiteto paieškas švietime, globalizacijos ir švietimo ateities perspektyvas (prof. Rimantas Želvys); apie tautiškumą globaliame pasaulyje (prof. Libertas Klimka). Vienoje iš penkių sekcijų daug dėmesio sulaukė paauglystės ugdymo problematika. Diskutuota, kaip ugdyti šiandien paauglį, kaip jį pažinti, kaip sužinoti jo poreikius, kaip kurti aplinką, kad jis turėtų

sąlygas savirealizacijai. Išnagrinėti globalizacijos iššūkiai mokyklai; kaip jaunimas supranta pilietinį ugdymą – tautos, valstybės saugumo garantą.

Kiekvienas visų pagrindinių Lietuvos universitetų pranešimas buvo kokybiškas, tikslingas, paremtas moksliniais tyrimais, įžvalgomis, ką reikėtų daryti sprendžiant ugdymo aktualijas. Į globalaus pasaulio iššūkius švietimui puikiai atsiliepė ir Heidelbergo kolegos, sudarydami

vieningą nagrinėjamų problemų dialogą. Sudomino jau pirmasis prof. 9 omo Vogel pranešimas – įvadas į konferencijos mokslinių įžvalgų lauką – globalaus identiteto paieškas švietime.

Visa tai, kas buvo nagrinėta konferencijoje, turės tęsinį: gruodį LEU edukologai vėl mokslininkus pakvies į kitą konferenciją diskutuoti, tartis, dalytis patirtimi.

Parengė Juozas Skomskis

> Konferencijos vadovai ir svečiai

> Darbas sekcijose

> Plenariniame posėdyje pranešimą apie tautiškumo likimą globalizacijos sąlygomis skaitė etnologas prof. Libertas Klimka. Doc. dr. Benedikto Šetkaus tema „Aštuntos klasės moksleivių istorijos mokymo(si) ypatumai, remiantis lyčių skirtumais“

> Prof. habil. dr. Rimantas Želvys. „Globalizacija ir švietimas: ateities perspektyvos“

Studijos Š IESA

Justinas Monkevičius

Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius (SRKS) šiuos akademinius metus pradėjo įspūdingai! Pirmiausia keitėsi skyriaus pavadinimas. Universiteto bendruomenei nuo 2009 metų pažįstamas kaip „Karjeros centras“, 2013 metų rugsėjo 16 dieną padalinys buvo pervadintas į Studijų rinkodaros ir karjeros skyrių. Taip pat papildytos jo funkcijos ir įsipareigojimai universiteto bendruomenei. Nuo šiol skyrius ne tik teiks pagalbą, mokymus ir konsultacijas studentams ir universiteto darbuotojams apie karjeros galimybes, tačiau ir gilinsis į studijų rinkodaros klausimus, vykdys tyrimus, susijusius su studijų poreikiu, populiarumu. Taip pat bus aktyviai lankomasi Lietuvos mokyklose (taip populiarinant mokytojo profesiją). Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius 2013 metų veiklas pradėjo vykdyti šiomis kryptimis: darbas su studentais, tyrimai ir studijų populiarinimas.

Bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, buvo pakviestas prof. dr. Schlomo Scha! r, kuris skaitė paskaitą tema „Sėkmės gyvenime ir asmeninėje karjeroje sąlygos“. Į profesoriaus paskaitą atėjo gausus būrys Lietuvos edukologijos universiteto bendruomenės narių.

NAUDINGA ISLANDIJOS PATIRTISProfesinių kompetencijų to-

bulinimo instituto direktorius dr. Algimantas Šventickas pagal Švietimo mainų paramos fondo programą pabuvojo Islandijoje. Vizito įspūdžiai papasakoti „Šviesai“.

Domėtasi, kaip pagerinti profesinį rengimą, sujungiant akademinį ir profesinį mokymą, suteikiant daugiau profesijų, specialybių būsimiems studentams. Ši pažintinio vizito tema „Įgūdžiai ateičiai: jungtys tarp

> Mokinių kūrybinis darbas „Žvakidė“

> Pažintinio vizito grupė prie „Vikingo“ paminklo

mokyklos ir darbo rinkos“ visiškai atitiko tuos tikslus, kuriuos sau kėlė visi programos dalyviai, susitikę iš įvairių šalių: Lietuvos, Islandijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos,

Suomijos, Graikijos, Ispanijos, Vengrijos, Lenkijos.

Dalyviai akcentavo, kad šiandien, ruošiant įvairių sričių specialistus, ypač svarbu formuoti verslumo įgūdžius, kurie labai reikalingi darbo rinkoje. Islandijos Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos specialistai labai išsamiai išdėstė valstybinę programą profesinio rengimo klausimais. Ypač kaime, siekiant išlaikyti jaunimą, įskaitant ir studijas aukštosiose mokyklose. Čia rengiamos netgi kontraversiškos profesijos, kad studentui atsiskleistų įvairių galimybių turėti darbą. Pavyzdžiui, mokantis užsienio kalbų, dar įgyjama

ir gido specialybė, matematikas gali įgyti ir žirgų prižiūrėtojo, kultūros renginių organizatoriaus profesijas. Todėl programos keičiamos taip, kad moksleiviai ir studentai įgytų daugiau nei vieną profesiją. Profesinėse mokyklose, pavyzdžiui, mokoma gaminti žvejų laivelius, kuriuos gali ir parduoti. Daug dėmesio skiriama naujoms kompetencijoms ugdyti: gebėjimui dirbti su naujausiomis technologijomis, kompiuterių val-domais mechanizmais, mokoma užsienio kalbų ir nuolatos vykdomas ekologinis švietimas. Taigi dualinės švietimo sistemos patirtis labai aktuali, perspektyvi ir naudinga.

LAIKOTARPIS REIKALAUJA ATSAKOMYBĖSProf. dr. Vilija SalienėLEU Studijų prorektorė

PatirtisStudijų prorektorės pareigas einu

nuo birželio mėnesio. LEU esu dirbusi Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros dėstytoja, vedėja, vėliau – Lituanistikos fakulteto dekane. Dirbant universitete tenka derinti mokslo ir studijų veiklas. Ne vienerius metus buvau LEU Senato mokslo komiteto narė, esu Edukologijos doktorantūros komiteto narė, šiuo metu priklausau Senato studijų komitetui. Manau,

kad įvairiapusė darbo patirtis padeda žvelgti į problemas kompleksiškai.

Akademinių reikalų direkcijaNuo rugsėjo mėnesio LEU

veikia Akademinių reikalų direkcija. Įgyvendinant universiteto strateginį planą, būtina užtikrinti studijų ir mokymo programų vykdymą, kaip vieną svarbiausių studijų kokybės prielaidų. Studijos negali būti izoliuotos nuo visos universiteto veiklos, taigi struktūros pertvarka buvo siekiama ne tik optimizuoti studijų veiklą, bet ir padidinti studijų ir mokymo paslaugų prieinamumą, plėtoti studijų rinkodarą ir akademinę

bei socialinę paramą studentams. Akademinių reikalų direkciją sudaro 3 skyriai. Akademinės kokybės skyrius koordinuoja su akademine kokybe susijusius klausimus, Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius perėmė Karjeros centro funkcijas. Studijų organizavimo skyrius vykdo visas funkcijas, susijusias su studijomis. Prie studijų atsiranda studijų mainų funkcija, kuri apima užsieniečių studijas, tarptautines studijų programas, jungtines programas su kitais Lietuvos universitetais, laisvai pasirenkamų dalykų mainus. Elektroninių studijų organizavimas siejamas su tęstinėmis studijomis,

siekiama populiarinti nuotolines studijas.

Akademinių reikalų direkcija bendradarbiauja su kitais universiteto neakademiniais padaliniais, ieško opti-malių sprendimų bendradarbiaudama su universiteto fakultetais ir institutais.

Mano moksliniai interesai susiję su lietuvių kalbos dėstymo didaktika, moksleivių skaitymo ir rašymo pasiekimų tyrimais ir kitais klausimais, susijusiais su gimtosios kalbos mokymu. Nesinorėtų, kad administracinis darbas nutolintų nuo mokslinių problemų analizės, tačiau tenka pripažinti, kad laiko, skirto moksliniams tyrimams, mažėja.

KARJERA – VISŲ RŪPESTISTaip pat skaityti paskaitą apie įsidarbinimo galimybes „Kam to reikia» savanoriškais pagrindais pakviesta Lietuvos edukologijos universitetą baigusi lektorė Rasa Statulevičienė (taip skatinama Alumni veikla). Net 120 studentų šį rudenį turi galimybę lankyti projekto „Aukštų jų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvali! kacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“ rengiamus „Asmeninės karjeros valdymo“ mokymus.

Norint nustatyti universiteto bendruomenės požiūrį į studijų kokybę, vykdomas kasmetinis absolventų nuomonių apie studijas tyrimas. Šiuo metu rengiama 2013 metų pavasario absolventų laidos tyrimo ataskaita, kurios metu paaiškės, ar išliko vis gerėjančio studijų kokybės vertinimo tendencija nuo 2009 metų. Vyraujant pesimistinėms pedagogo profesijos poreikio nuotaikoms Lietuvoje, Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius inicijavo tyrimą, kurio tikslas apklausti Lietuvos mokyklų vadovus ir nustatyti, koks yra realus mokytojų poreikis Lietuvoje, vertinant įvairius kriterijus. Tyrimo rezultatų laukiama 2014 metų pradžioje.

Tarpininkaujant SRKS, šių metų rugsėjo mėn. S. Stanevičiaus

vidurinės mokyklos mokiniai lankėsi Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto renginyje „Augalų labirintai“. Gautas mokytojos Elvyros Lašienės atsiliepimas: „Įspūdžiai nerealūs – ne tik apžiūrėjome augalus, dalyvavome paskaitėlėje apie vabzdžiaėdžius augalus, bet ir padirbėjome molekulinėje laboratorijoje, kur biologė Agnė Ročienė parodė vaikams, kaip išgaunama svogūno DNR. Kiekvienas

vaikas gavo po mažą mėgintuvėlį su svogūno DNR molekule. Mokiniai sakė, kad buvo nereali ekskursija“. Jau praėjusios Mokytojų dienos proga Lietuvos edukologijos universitetas pasveikino visus Lietuvos mokytojus. Tačiau papildomą dėmesį skyrė toms mokykloms, kurios 2013 metais parengė abiturientus, visus valstybinius brandos egzaminus baigusius aukščiausiais vertinimais.

Šių mokyklų mokytojams buvo išsiųsti padėkos raštai.

Vis dažniau universiteto bendruomenėje kalbama apie savanoriško darbo veiklas, todėl Studijų rinkodaros ir karjeros skyrius prisideda prie savanorystės skatinimo ir siūlo studentams jungtis prie skyriaus vykdomų darbų, tapti savanoriais. Labai laukiame visų susidomėjusių.

> Prof. dr. Schlomo Scha* r paskaita

Kampas saviems

> Laikraščio „Šviesa“ korespondentė Gintarė Mikėnaitė

Mieli rudenėtojai,

tikriausiai sutiksite su mano nuomone, kad kiekviena diena, nepaisant to, ar laiminga, ar liūdna, kažkuo netikėta ar pilna rutinos, daug ko iš mūsų pareikalauja. Kartais – išminties, įkvėpimo, o kartais – susikaupimo, ramybės... Tad visada reikia stengtis momentą suprast...

Lapkritis – slenkstis tarp auksinio rudens ir baltos žiemos. Perėjimas, kuomet krintančių lapų šnabždesius pakeičia girgždantys sniego patalai po kojomis, vis dažnesnis karšto šokolado kvapas šiltuose ir jaukiuose namuose, širdies garsų polifonija... Lapkritis – laukimas... Nežinant ko, bet tikintis, kad kiekvieno iš mūsų ateityje – amžinybė, džiaugsmo dieviškos saldybės skonis... Bet tik tam, kuris išmoksta momentą suprast... Lapkričio momentą, berašant rudenio žodžius.

Gintarė

Š IESA

Brigita Meškonytė Lietuvių & lologijos III kurso

studentė

Erasmus programa – galimybė augti kiekvienam europiečiui, pasijausti laukiamam kiekvienoje ES šalyje, išgyventi kultūros, kalbos ir klimato išskirtinumus. Lietuvos edukologijos universitetas priima Erasmus studentų, taip pat yra pasirašytos dvišalės bendradarbiavimo sutartys su užsienio universitetais. Šiais metais į LEU yra atvykę daugiau nei 30 studentų, daugiausia iš Turkijos, Čekijos, Ispanijos.

Šią vasarą buvo pradėta burti ir nauja mentorių komanda, padedanti Erasmus studentams atvykus rasti bendrabutį, universitetą, svarbiausius miesto objektus. Labai džiugu, jog mentoriai šiais metais itin aktyvūs – jų jau keturiolika. Taip pat didžiulės pagalbos sulaukiame ir iš Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojų. Puiki, bendradarbiaujanti komanda nusprendė, jog svarbu ir tarpusavio bedradarbiavimas su kitais universitetais. Siekiant tokių tikslų, geriausios galimybės yra būti ESN (Erasmus Student Network) sekcijoje.

Rugsėjo 28–29 dienomis VU Tarptautinio verslo mokykloje vyko 16 ESN platforma, kurios metu LEU mentorių komandos atstovai

Spalio mėnesį vyko Lietuvos edukologijos universiteto pirmo kurso studentų krikštynos. Universiteto Studentų atstovybė organizavo orientacines varžybas po Vilniaus miestą. Žemėlapyje pažymėtuose punktuose fuksų laukė fakultetinių atstovybių nariai, paruošę įvairių išbandymų. Kasmet krikštynos išgąsdina dalį studentų, tačiau šiemet jie mielai sutiko priimti mestus iššūkius.

Prie atminimo lentos M. Lukšienei LEU Ugdymo mokslų fakulteto narės nekantriai laukė pirmo kurso studentų. Iš pradžių visiems kiekvienos komandos nariams reikėjo „pasigražinti“ ūsais, o vėliau, sustojus ratu, vienas kitam perduoti monetą, suvyniotą į foliją. Moneta nuo vieno žmogaus ant kito turėjo „keliauti“ pilvais. Atlikusios užduotį, komandos gavo taškų.

Lituanistikos fakulteto SA nariai studentų laukė šunų dresavimo aikštelėje. Jų užduotis jauniesiems kolegoms buvo paslaptingi kibirai. Pirmo kurso studentai turėjo įkišti

Stasys GrigonisAnglų & lologijos III kurso studentas

Rugsėjo mėnesį LEU Anglų 4 lologijos katedroje (pagal Erasmus mainų programą) lankėsi dr. Marek Krawiec iš Valbžycho aukštosios profesinės mokyklos (Lenkija). Anglų 4 lologijos III kurso studentai turėjo galimybę susitikti su dėstytoju, kuris perteikė savo patirtį, kaip dėstyti anglų kalbą netradicinėse aplinkose, sujungiant įvairių studijų dalykų žinias.

Pirmąją vizito dieną dr. Marek Krawiec paskaitos metu pateikė trumpą Lenkijoje vykusio projekto „Agent“ analizę. Šio projekto metu dėstytojas keliavo po Lenkijos miestus ir mokė pedagogus, kaip sujungti skirtingus dalykus, mokant anglų kalbos, panaudojant tarpkultūrinius aspektus, dėstant anglų kalbą netradicinėse erdvėse, t. y. atviroje erdvėje mieste, kad mokiniai būtų sudominti ne vien teorine, bet ir praktine mokymosi dalimi.

Kitos dienos rytą susibūrėme Katedros aikštėje (Vilniaus senamiestyje). Ten mes buvome paskirstyti į mažas grupeles, kurios turėjo sukurti individualių užduočių. Išskleidę žemėlapį, pasirinkome, kuriai grupei kuris taškas atiteks. Tada, apžiūrėję uždavinių pavyzdžius, pajudėjome jų link. Taškai buvo skirtingi: vienai grupei atiteko

susipažino su kitų universitetų studentais, sužinojo apie organizacijos valdybą, nuveiktus darbus ir ateities planus. Svarbiausias įvykis LEU atstovėms buvo sekmadienio popietę vykęs prisistatymas. LEU ESN prezidentė Mamerta Ralytė pristatė šių metų planus ir jau per daugiau nei mėnesį įvykdytus darbus.

„Svarbiausi darbai mentoriui yra semestro pradžioje suteikti pagalbą į universitetą atvykstantiems studentams, skleisti informaciją apie universiteto aktualijas ir bendrąją tvarką, supažindinti su šalies kultūra ir kurti jaukų laisvalaikį“, – sakė prezidentė Mamerta Ralytė. Pirmuosius įspūdžius apie Lietuvą

Erasmus studentams kūrė mentorių organizuota orientacinė savaitė, kurios metu studentai apžiūrėjo universitetą, dalyvavo ekskursijoje į LR Seimą, Trakus, Vilniaus senamiestį ir kitas lankomiausias sostinės vietas. Kiekvieną antradienį (18 val.) visus į II LEU rūmus kviečiantys Erasmus studentai pristato savo šalį, kultūrą ir kalbą. Kartu su mentoriais organizuoja ir savo aktyvų laisvalaikį. LEU ESN sekcija kandidatė kviečia dalyvauti renginiuose, susitikimuose. Jau greitai bus vykdomas naujų narių (mentorių) priėmimas, tad susidomėjusius kviečiame sekti informaciją ir prisijungti prie jaunatviškos ir aktyvios komandos.

ERASMUS PROGRAMA – GALIMYBĖ AUGTI KIEKVIENAM

> Mentoriai ir LLP/ Erasmus mainų programos studentai

ANGLŲ KALBA PER ĮVAIRIŲ STUDIJŲ DALYKŲ SINTEZĘ

> Krikštynų akimirka

apsilankymas Katedros aikštėje, kitai – Gedimino kalnas, trečiai – Lietuvos nacionalinis muziejus. Užduočių pagrindas – sujungti du dalykus į vieną. Šiuo atveju tai buvo anglų kalba ir kuris nors kitas studijų dalykas (pavyzdžiui, istorija, 4 zika, muzika). Kai visos studentų grupelės atvykdavo į nustatytą tašką, turėdavo susigalvoti, kokius dalykus mėgins jungti. Pasirinkus dalykus, buvo mėginama sugalvoti, kaip būtų įmanoma tai pritaikyti atliekant užduotį. Judėdami po skirtingus Vilniaus punktus, kurdami įvairias užduotis ir patys susipažindami su naujomis, nematytomis vietovėmis, kūrybingai praleidome laiką.

Trečios dienos rytą buvome pakviesti į kompiuterių klasę. Kai užėjome į auditoriją, mus pasitiko klasikinio kompozitoriaus Hendelio muzikos garsai – mūsų laukė pažintis su meno sritimi. Užduotys buvo įdomaus pobūdžio. Teko užeiti į virtualųjį muziejų angliškame tinklalapyje ir surasti tam tikrus piešinius, istorinių detalių apie juos. Taip pat mums buvo skirta užduotis, kurios metu buvome paprašyti išsirinkti labiausiai patikusį piešinį ir jį perteikti ant balto popieriaus lapo. Kai pasibaigė paskaita, atidavėme piešinius ir padėkojome už suteiktą progą. O įgytą patirtį, kaip mokyti(s) anglų kalbos netradiciniais būdais, galėsime pritaikyti atlikdami pedagoginę praktiką mokyklose.

STUDENTAI DRĄSIAI PRIĖMĖ KRIKŠTYNŲ IŠŠŪKIUSrankas į penkis skirtingus kibirus ir pasakyti, kas juose yra. Žinoma, kibirai buvo uždengti. Iš kibirų sklidęs aštrus kvapas studentų neišgąsdino. Jie drąsiai nardino savo rankas ir spėliojo, kas gali būti kibiruose (tuo pačiu metu dainavo serenadų lituanistėms, darė atsispaudimų, šoko). Buvo labai smagu matyti jų energiją ir puikią nuotaiką. O Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto SA fuksus krikštijo tikrindami skonį ir drąsą. Buvę „nuliai“ ragavo gurmaniškų čili pipirų. Viskas vardan komandos – surinkę reikiamą sumą, pasidalijo uždirbtą gėrimą ir sprendė dilemą, ar atlikti papildomų taškų suteikiančią užduotį.

Atsakinėjant į istorinius klausimus, fuksams teko atremti ir viduramžių kunigaikščių apgultį (skydais gynėsi nuo įsiutusių kunigaikščių kirčių, šokinėjo per virvę). Istorikai domėjosi vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo akių spalva, Gediminaičių dinastijos paslaptimis... Vėliau – Socialinės komunikacijos instituto studentų tradicinė užduotis, t. y.

kopimas į kalną slidžia plėvele. Jos metu atsiskleidžia ne tik išradingumas, bet ir komandinis darbas. Vykdant rungtį galima išvysti gausybę kopimo technikų, čiuožimų nuo kalno ir smagių akimirkų. Šia studentiška tradicija siekiama suvienyti studentus.

Su kiaušiniais studentus krikštijo Filologijos fakulteto SA. Užduotis – komandai sugulus eilute, vienas kitam iš burnos į burną perduoti kiaušinį. Žmogui, išmetusiam kiaušinį, buvo padaroma puiki ,,plaukus atgaivinanti kiaušinių kaukė‘‘. Fuksai, sukaupę visas jėgas, ryžtingai atliko šią užduotį ir nusipelnė pagarbos. Dabar jie gali vaikščioti iškėlę galvas, nes tapo pilnaverčiais studentais. Skanduojant įvairius šūkius, fuksams teko ropoti Baltuoju tiltu, laiku pasiekti eilės tvarka išdėstytus punktus, 4 niše pasakyti pirmo kurso studento priesaiką ir pažadėti jos laikytis. Vingio parke suskaičiuoti komandų taškai, o naudingiausia komanda apdovanota praktišku fukso paku.

LEU SA

> Anglų kalbos sintezė Vilniaus erdvėse

Doktorantai Š IESA

Jurgita SubačiūtėLietuvos socialinių tyrimų centroII metų sociologijos krypties doktorantė

Trečius metus dalyvauju Nacionalinėje sociologų konferen-cijoje ir esė konkurse „Sociologinė vaizduotė – tekstai“. Šiemet doktorantų kategorijoje nesusidarius konkursui, gavau padėką už dalyvavimą. Be doktorantūros lankau jogą, anglų, prancūzų kalbų kursus, fotografuoju. Disertacijos tema – „Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacija“, todėl aktyviai dalyvauju ir Vilniaus neįgaliųjų dienos centro veikloje.

Norėčiau savo naująjį esė pasiūlyti LEU, kuriame baigiau sociologijos bakalauro ir magistro studijas, laikraščio   „Šviesa“ skaitytojams.

AŠ – SOCIOLOGAS. CHAMELEONO EFEKTAS MAŽOJO PRINCO PLANETOSE

sociologas

(tyrimas)

grupes)

kito

> J. Subačiūtės nuotraukos)

>

Š IESA

Prof. Nijolė Kašelionienė

Šių metų rugsėjo 26–28 dienomis Madeiroje, žavingoje Portugalijos saloje Atlanto vandenyne netoli Afrikos krantų, vyko Europos lyginamųjų studijų tinklo (REELC-ENCLS) kongresas šiai vietovei labai tinkančiu pavadinimu – „SALOS IR ŽEMYNAI: TAPATYBĖS (RE)KONSTRUKCIJOS“.

Tai jau penktasis Europos tinklo kongresas; kiti keturi vyko skirtingų šalių miestuose: Florencijoje (Italija, 2005), Klermon-Ferane (Prancūzija, 2007), Vilniuje (Lietuva, 2009), Skopjėjė (Makedonija, 2011). Kongreso atidarymo metu sveikinimo žodį tarė šio forumo organizacinio komiteto pirmininkė, Europos tinklo vykdomojo komiteto narė, Madeiros sostinės Funšalio universiteto profesorė Maria Teresa Nascimento. Ji pabrėžė, kad visi buvę kongresai  – jau Europos lyginamųjų studijų tinklo istorija, o ji į šio tinklo vykdomąjį komitetą buvo išrinkta Vilniuje. Mūsų šalies sostinė buvo minima ir kitų kalbėjusiųjų pasisakymuose, tad mes, dvi dalyvės iš Lietuvos (aš ir profesorė

Susitikime dalyvavę Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas, Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktorius Vytas Karsokas ir Vilniaus futbolo mokyklos direktorius Kęstutis Paknys supažindino svečius su jau parengtu teritorijos sutvarkymo ir mokyklos priestato projektu. Pasakota apie tai, kad bus įrengta įvairių sporto šakų salių, kokios numatomos sąlygos būsimos Sporto gimnazijos moksleiviams čia mokytis ir miesto gyventojams sportuoti. Tikimasi, jog ši gimnazija, jos sporto kompleksas ir LEU sporto bazė taps miesto strateginiu traukos centru plėtoti sportinį judėjimą, puoselėti sveikatą, rengti jaunimą tolesnėms sporto ir aukštojo mokslo studijoms. Pasak pokalbio dalyvių, tokia sporto kompleksų plėtojimo praktika gyvenamuosiuose mikrorajonuose itin populiari daugelyje Europos miestų.

R. Vaiginui pateikus didžiausio Vilniuje Fabijoniškių vidurinės mokyklos futbolo stadiono įrengimo kelerių metų trukmės derybų peripetijas, Sporto gimnazijos idėjos kryžkeles, prof. A. Raslanui įvertinus Vilniaus savivaldybės Sporto departamento iniciatyvas plėtoti sportinį miesto gyvenimą, numatyti perspektyvias strategijas ir kryptis, racionaliai panaudoti investicijas, pokalbyje su mokyklos vadovais diskutuota apie įvairius Fabijoniškių komplekso infrastruktūros plėtros variantus. Siūloma šalia rengti viešbutį, kuriame galėtų gyventi sportininkai. Prof. A. Vilkas siūlo į numatomą LEU Sporto gimnazijos kompleksą įjungti ir dabartinių universiteto sporto bazių ir rekonstrukcijų stadiono Žvėryno teritorijoje. Minėto stadiono rekonstrukcijai universitetas

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SPORTO GIMNAZIJA. IŠŠŪKIAI IR ATSAKAS

pasiruošęs – turi detalųjį planą ir techninį projektą. Tai sudarytų šiuolaikinę sporto ir sveikatos ugdymo sistemos visumą, dominuojančią miesto gyvenime.

Tolimesnėse diskusijose partneriai kalbėjosi ir apie numatomus mokslo, ugdymo Sporto gimnazijoje ypatumus. LEU rektorius akademikas A. Gaižutis siūlo telkti ir edukacinius komunikacijos, psichologijos, etikos dalykus. Taip pat kelti mokyklos prestižą, plėtoti Sporto gimnazijos idėją ir prasmę tarp moksleivių šeimų, visuomenėje, kad gimnazistas čia jaustųsi saugiai, puikiai ir naudingai. Sporto ir sveikatos fakulteto profesūra ir dėstytojai padės parengti sportinio rengimo programą. Sporto gimnazija turėtų tapti būsimų sporto talentų pradinės atrankos ir ugdymo institucija. Anot vidurinės mokyklos direktoriaus V. Karsoko, bendradarbiavimas naudingas ir

mokyklai, ir universitetui. Jau ir dabar, sužinojus, jog čia steigiama universiteto Sporto gimnazija, susidomėjimas tarp moksleivių ir vietos gyventojų kasdien auga. Mokykloje rengiami diskusijų sporto temomis nuotoliniai tiltai tarp Fabijoniškių ir įvairių Europos miestų mokyklų, organizuojamos ekskursijos ir kt. K. Paknys pasakoja apie įspūdingus Vilniaus futbolo mokyklos moksleivių vizitus į LEU Sporto ir sveikatos fakultetą. Tad garsas apie ypatingą naujieną – Sporto gimnazijos projektą – ir viltys jau sparčiai eina iš žaliojo stadiono. Šis garsas kasdien darosi vis stipresnis. Visų laukia atsakingas iššūkis, džiugus darbas ir atsakas. Prof. A. Vilkas viliasi, jog ateityje daugelis šios Sporto gimnazijos abiturientų, gabių sportininkų pasirinks studijas Lietuvos edukologijos universitete.

„Šviesos“ informacija

KITO PAŽINIMO TAKAIS PER SALAS IR ŽEMYNUSdaktarė Aušra Jurgutienė), jautėme ir pasididžiavimą, ir atsakomybę. Tą pačią dieną po pietų vyko ir tinklo narių susirinkimas. Vykdomojo komiteto pirmininkė Marija Grišakova iš Talino šiame kongrese nedalyvavo, todėl susirinkimui vadovavo vicepirmininkė, Dublino universiteto profesorė Brigitte Le Juez. Ji pateikė M. Grišakovos parengtą dvejų pastarųjų metų tinklo veiklos ataskaitą. Liublianos ir Nova Goricos universitetų mokslo darbuotojas iš Slovėnijos Aleš Vaupotič, atsakingas už internetinę tinklo svetainę, minėjo nuveiktus darbus ir nurodė veiklos gaires ateičiai – be kita ko, ketinama į svetainę įkelti visų buvusių kongresų leidinių medžiagą PDF formatu. Taip Vilniuje 2009 m. rugsėjo 11–13 d. vykusio kongreso „Europos kraštovaizdžio transformacijos: savo ir svetimo susitikimai“ leidinys (Acta litteraria comparativa, nr. 5) tampa tinklo veiklos ir pasiekimų istorijos sudėtine dalimi.

Tinklo narių susirinkime išrinktas naujas tinklo vykdomasis komitetas ir jo pirmininkas. Patvirtinta, jog šeštasis tinklo kongresas 2015 m. vyks Dubline

melancholijos tema  – netrukus tai bus paskelbta Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos (LLLA) ir Europos lyginamųjų studijų tinklo interneto svetainėse.

Pirmą kongreso dieną man teko vadovauti sekcijai „Salos ir kontinento erdvių laikiškumas ir topogra= ja“, vėliau – skaityti pranešimą prancūzų kalba „Salos lietuvių literatūroje. Mariaus Ivaškevičiaus Madagaskaras“; prof. Aušra Jurgutienė antrą kongreso dieną skaitė pranešimą anglų kalba „Kultūros stereotipai ir regioninis identitetas“. Į Madeirą buvo susirinkę tyrėjai iš 24 šalių, ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos, Azijos, Afrikos žemynų; kongrese perskaityta daugiau nei aštuoniasdešimt pranešimų portugalų (daugiausia), prancūzų ir anglų kalbomis.

Kongresas patvirtino mintį, kad moksliniai pranešimai yra tik viena forumo dalis. Jų inicijuotos diskusijos tęsėsi koridoriuose, skliautuotoje menėje per dalyvių pusryčius ir pietus, jaukiame skverelyje universiteto kieme, labai panašiame į Vilniaus universiteto kiemą (pasirodo, kad Funšalio kolegiją, vėliau virtusią universitetu,

įkūrė jėzuitai 1569 metais!), o taip pat ilgos ekskursijos po visą salą metu (jai buvo skirta trečioji kongreso diena). Tad teorinius samprotavimus apie salos įvaizdį, jo toposą literatūrinėje kūryboje, jūros, kaip jungiančio ir skiriančio elemento, vaidmenį, speci= nį salos identitetą ir „sališkumo“ apraiškas kontinentinių šalių kultūrose papildė realios topogra= jos, erdvės ir laiko tankio asmeniniai išgyvenimai. Užkopę į aukščiausią salos uolą ir panirę į sūrias (!) Atlanto vandenyno bangas, grįžome apsvaigę nuo gėlių kvapų ir vaizdų, suprasdami, jog visa tai deramai jungiasi su literatūrine patirtimi į vieną jaudinančią ir

spalvingą visumą. Susikūręs ypatingas emocinis laukas visus pašnekovus, skirtingų kultūrų atstovus pavertė nuoširdžiais bičiuliais, trokštančiais tęsti bendravimą. Tartasi ir dėl universitetinių ryšių, ir dėl galimybės spausdinti straipsnius tarptautiniame lyginamosios literatūros žurnale... Tikra intelekto puota egzotiškos gamtos fone!

Taigi mokslinės veiklos tarptautiškumo galima siekti ir natūraliais būdais – reikia tik iš arčiau pažinti tą KITĄ, kuriam skiriami lyginamieji tyrimai. Penktasis Europos tinklo kongresas tokią nuostatą tikrai sutvirtino.

> Konferencijos sekcija „Salos ir kontinento erdvių laikiškumas ir topogra% ja“. Vadovauja Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Nijolė Kašelionienė. Pranešimų autoriai: Liono universiteto lyginamosios literatūros profesorė Florence Godeau, Paryžiaus Nantero (Nanterre) universiteto profesorius Jean Claude Laborie ir Masayuki Tsuda iš Osakos universiteto

> Konferencijos sekcija „Jūra, kaip jungiantis ir / arba skiriantis elementas“. Pranešimą skaito prof. Nijolė Leonora Kašelionienė, toliau – Paryžiaus Sorbonos universiteto lyginamosios literatūros profesorius Bernardas Franco ir Fatima Seddaoui iš Tulūzos universiteto

> Funšalio (Funchala) universiteto kiemas

> Konferencijos dalyviai Madeiros aukštikalnėse

> Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas prof. Audronius Vilkas, Sveikatos ir % zinio ugdymo katedros vedėjas prof. Algirdas Raslanas svečiavosi Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje, kurioje LEU kartu su Vilniaus miesto savivaldybe nutarė įsteigti universiteto Sporto gimnaziją, pirmąją tokio pro% lio sporto mokyklą Vilniuje. Pasirašyta abiejų institucijų bendradarbiavimo sutartis ir parengti teisiniai gimnazijos dokumentai

> Vizitas pradėtas nuo didžiausio ir tarp Vilniaus mokyklų, modernaus Fabijoniškių futbolo stadiono, kuriame kasdien treniruojasi po kelis šimtus vidurinės ir šioje mokykloje įsikūrusios Vilniaus futbolo mokyklos moksleivių ir mikrorajono gyventojų. Stadionas bus vienas svarbiausių Sporto gimnazijos infrastruktūros objektų > Vidurinėje mokykloje laukiama LEU Sporto gimnazijos

7Sportas

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Š IESA

Agnė Miliškevičiūtė

Šarūnas Beivydas

Ir vėl, kaip jau įprasta, su naujaisiais mokslo metais prasidėjo naujasis LSFL sezonas. Mūsų universiteto komanda jį pasitiko su permainomis. Atsistatydinusį V. Buzmakovą pakeitė treneris D. Gražulis. Jo vadovaujami LEU futbolininkai laimėjo visus keturis iki šiol žaistus susitikimus ir užtikrintai užėmė pirmąją turnyrinės lentelės vietą.

Šiais metais studentų futbolo lygoje be mūsų universiteto komandos dalyvauja VU, VGTU, ASU, KTU, VDU, LSU. Po praėjusio LSFL sezono iš studentų futbolo lygos pasitraukė

Eglė Vaičiūnaitė

Spalio mėnesį vyko LEU pirmo kurso studentų krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo 45 sportininkai iš skirtingų fakultetų: SSF – 25, LMT – 10, IF – 9, SMF – 1. Buvo sudarytos 4 komandos: „Šampinjonai“ (SSF, I k.), „Prinokęs persikas“ (SSF, I k.), „LMTA“ (svečiai), „Studentai“ (IF, I k.). Iš viso buvo sužaista 17 rungtynių.

Mažajame - nale susitiko ir dėl III–IV vietų kovojo „Studentai“ ir „Šampinjonai“ (51:74). Finale dėl I–II vietų susitiko „LMTA“ ir „Prinokęs persikas“ (79:66). Nugalėtojų komanda tapo „LMTA“.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto prašymą, nutarė paskirti LTOK stipendijas pažangiems LEU SSF kūno kultūros specialybės studentams:

1. Aurelijai Gotto, bakalauro studijų III kurso studentei, dziudo ir sambo imtynės, Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempionato nugalėtojai, 2013 m. SELL žaidynių 2 vietos laimėtojai, Lietuvos čempionato U-23 nugalėtojai.

2. Lukui Jakeliūnui, bakalauro studijų III kurso studentui, slidinėjimas, Lietuvos čempionatų nugalėtojui ir prizininkui.

3. Mariui Linkevičiui, bakalauro studijų IV kurso studentui, futbolas, LEU rinktinės kapitonui, 2012 m. LSFL geriausiam futbolininkui, 2013 m. LSFL salės futbolo čempionato 3 vietos laimėtojui.

4. Ligitai Lisauskaitei, bakalauro studijų IV kurso studentei, aerobinė gimnastika, Lietuvos čempionato mišrioje poroje nugalėtojai, Lietuvos studentų čempionato mišrioje poroje nugalėtojai.

Ramūnė Motiejūnaitė

Šiais metais studentų futbolo čempionate varžysis septynios komandos: LEU, VGTU, VU, ASU, LSU, VDU, KTU. Mūsų universiteto komanda jau sužaidė keturias pergalingas varžybas iš tiek pat galimų.

Pirmosios varžybos LEU (1:0) – LSU (1:0). Varžyboms teisėjavo Artūras Pipiras, įvartį LEU komandai pelnė Gžegož Vilkin (30’). Antrosios sužaistos tokiu pačiu rezultatu – (1:0) LEU – KTU (1:0). Teisėjas – Žilvinas Yla, įvartį pelnė Artur Serikov (44’). Trečiosios varžybos buvo pažymėtos

NAUJOJO TRENERIO DEBIUTAS praėjusių metų čempionai ŠU futbolininkai. LEU futbolo komanda čempionatą pradėjo pergale namuose įveikdama LSU (1:0). Išvykose po atkaklios kovos įveikė KTU (1:0), VDU (6:2) ir net 6:0 sutriuškino ASU futbolininkus. Rezultatyviausias LEU komandos žaidėjas po keturių sužaistų turų – Matas Kocimas (SSF III k.), įmušęs 4 įvarčius.

LSFL čempionate (po LEU futbolininkų) antroje vietoje – VU, LSU ir VGTU komandos, surinkusios po 6 taškus, už jų lieka KTU ir VDU (turi po 3 taškus), taškų dar neturi ASU futbolininkai. > Akimirka iš futbolo varžybų

STUDENTŲ FUTBOLO SEZONAS PRASIDĖJO PERGALĖMISįvarčių lietumi į varžovų vartus. ASU (0:6) – LEU (0:2). Įvarčius pelnė Valdemar Šaveiko (4’), Matas Kocimas (31’, 55’, 68’), Elvis Daraškevičius (66’), Martynas Rumkis (84’). Varžyboms teisėjavo Žilvinas Yla. Ketvirtosiose varžybose LEU futbolininkai palaužė VDU futbolininkus rezultatu 6:2 (4:1). Įvarčius LEU komandai pelnė Žydrūnas Keblas (10’, 14’), Valdemar Šaveiko (22’), Tautvydas Svidras (38’), Robert Bovševič (54’), Matas Kocimas (60’). Varžyboms teisėjavo Audrius Jagintavičius. LEU futbolo rinktinės treneris – Donatas Gražulis.

PIRMO KURSO STUDENTŲ TAURĖBuvo išrinkti geriausi turnyro

žaidėjai iš kiekvienos komandos: Gopalas Michailovskis („LMTA“), Titas Mikelevičius („Šampinjonai“), Tadas Jagela („Prinokęs persikas“), Gintaras Ramonas („Studentai“).

Nugalėtojų komandoje žaidė Aleksandras Karčmit (komandos kapitonas), Domas Kurklietis, Mindaugas Šmėga, Gopalas Michailovskis, Andrius Darčionovas, Petras Luška, Mantvydas Drulia, Kasparas Kerbedis, Mindaugas Docaitis, Giedrius Steponaitis.

Finalų rungtynėms teisėjavo Tautvydas Babravičius, Gražvydas Balevičius.

> Nugalėtojų komanda

PASKIRTOS STIPENDIJOS PAŽANGIEMS KŪNO KULTŪROS SPECIALYBĖS STUDENTAMS

5. Anastasijai Michailovai, bakalauro studijų II kurso studentei, dziudo ir sambo imtynės, Europos jaunimo čempionato U-21 7 vietos

laimėtojai, Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatų nugalėtojai, Lietuvos čempionato 2 vietos laimėtojai, 2013 m. SELL žaidynių nugalėtojai.

> Kūno kultūros specialybės stipendininkai su SSF dekanu prof. Audroniumi Vilku

STARTAI LIETUVOS DVIRAČIŲ TREKO ČEMPIONATE

NUGALĖTOJAS PAAIŠKĖJO TIK PO BAUDINIŲ SERIJOS

Šarūnas Beivydas

Spalio mėnesį LEU stadione vyko mažojo 5x5 futbolo turnyro kovos. Turnyras išsiskyrė atkaklia kova iki paskutinės rungtynių sekundės ir merginų aktyvumu (turnyre žaidė net 7 merginos!). Turnyre dalyvavo keturios komandos: „Meresta“ (SSF I–III. k.), „IV bendrabutis“ (SSF II, III, IV k.), „III kursas“ (SSF III k.), „Boss“ (SSF II–IV k., SSF ištęst. stud., III k., FF II k.). Mažojo futbolo turnyre žaidė 47 žaidėjai: SSF – 45, FF – 2.

Sužaista 10 rungtynių, įmušti 57 įvarčiai. Rezultatyviausiu žaidėju tapo „Boss“ komandos atstovas Valdemaras Šaveiko, varžovų vartus nuginklavęs 8 kartus. Po 6 įvarčius pelnė III kurso komandos žaidėjai Elvis Daraškevičius ir Gabrielius Kantakevičius, 5 įvarčius įmušė Marius Linkevičius („IV Bendrabutis»), po 4 – Remigijus Semėnas („Boss») ir Tomaš Korkut („Meresta“).

Finale dėl 3 vietos susitiko „Merestos“ ir „III kurso“ komandos. Po atkaklios kovos „Merestos“ komanda įveikė savo varžovus 4:3.

Finale dėl 1 vietos žaidė „Boss“ ir „IV bendrabučio“ komandos. Žiūrovams komandos padovanojo

- nalo vertą atkaklią kovą, o nugalėtojas paaiškėjo tik po dviejų pratęsimų ir baudinių serijos. Rungtynės baigėsi lygiosiomis (1:1). Baudinių serijoje sėkmė labiau šypsojosi „Boss» komandai. Ji paskutiniuoju smūgiu privertė kapituliuoti „IV bendrabučio“ futbolininkus (4:3).

Nugalėtojų komandoje „Boss“ žaidė: Diana Salnikova (komandos kapitonė), Remigijus Semėnas, Andžej Čaplin, Žydrūnas Keblas, Valdemar Šaveiko, Gintarė Mintautaitė, Andrius Veteras, Alma Balkaitytė, Aleksandra Pukova, Darius Čepulis, Ugnius Urbonas, Monika Gabrielė Ivanauskaitė.

Finalo rungtynėms teisėjavo Šarūnas Beivydas ir Rimvydas Stankus. Komandos buvo apdovanotos diplomais, medaliais ir piniginiais prizais (I vieta – 100 Lt., II vieta – 50Lt., III vieta – 50 Lt.). Čempionams atiteko ir pereinamoji LEU mažojo futbolo 5x5 taurė bei medaliai. Rezultatyviausiam turnyro žaidėjui buvo įteiktas specialus SK „Šviesos“ prizas – futbolo kamuolys.

> Aušra Trebaitė

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Š IESA

„Šviesos“ redakcija.

Redaktorius

www.titnagas.lt

8 Š IESA

„Gaudeamus XVII“ šventės Šo-kių dienos meno vadovas, Klaipėdos universiteto Choreogra� jos katedros doc. dr. V. Mačiulskis

Jau daugiau kaip pusę amžiaus per Baltijos šalis vilnija studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Festivalis, kuris sumanytas 1956 m. kaip trijų Baltijos šalių studentų meno šventė, dabar išaugo į didžiulį renginį. Jame dalyvauja trijų valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – dainuojantis, grojantis ir šokantis jaunimas.

Pirmoji studentų šventė įvyko 1956 m. Tartu mieste (Estija). Vėliau šią gražią šventę Estija, Latvija ir Lietuva ėmė organizuoti pasikeisdamos. 1967 m. šventė pavadinta „Gaudea-mus“ vardu. 1988 m. Vilniuje vykusi dešimtoji „Gaudeamus“ šventė sutapo su atgimimo judėjimu, studentų dainose ir šokiuose buvo ryškūs tautiniai motyvai, kovos už laisvę simboliai. Tad studentija, kaip veikliausia mūsų visuomenės dalis, dalyvaudama „Gaudeamus“ šventėse, tampa ne tik kultūros vartotoja, bet ir jos kūrėja, atsakinga už jos raidą ir nacionalinio identiteto išsaugojimą. Kas ketveri metai vykstančiose „Gaudeamus“ šventėse gausu nepap-rastų, jaunatviškai nuoširdžių trijų bendro likimo tautų brolių ir seserų emocijų, siautulio, talento, grožio, kartu ir ypatingų tautinių, savaimingų patriotinių intonacijų.

2014 m. birželio 27–29 dienomis

Dingo SKI I kurso studentės Jolitos Jurgelevičiūtės studijų knygelė.

Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame m. dr. Giedrę Ritą Rugevičiūtę ir jos artimuosius dėl mylimos mamytės mirties. Liūdime kartu.LEU akademinės sielovados stotelės savanoriai

Vyr. botanikė dr. Teresė Jokšienė

Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto koridoriuose ir auditorijose jau penktą kartą šurmuliavo kambarinių gėlių mylėtojai. Čia 103 augalų kolekcionieriai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir kitų Lietuvos vietų suvežė savo išpuoselėtus augalus į parodą ,,Augalų labirintai“.

Į šią parodą aktyviai kvietė GMTF Studentų atstovybės nariai: Aistė Bikmanaitė, Gintė Paulavičiūtė, Agnė Mačiukaitė, Lukas Gabrielius Tribulas, Karolina Bakanauskaitė, Justė Ivaškevičiūtė, Indrė Eidukonytė, Kamilė Šimonytė...

Akys raibo nuo orchidėjų...

O ko tik čia nebuvo! Žvilgsnius traukė išsipūtusios vabzdžiaėdžių talpos. O šalia sukulentų galima buvo medituoti – jų architektūriškos formos priminė katedrų bokštus, krioklių kaskadas, žvyro akmenėlius. Tai buvo šventė visiems – kolekcininkai vieni kitiems galėjo pasigirti savo numylėtiniais, o lankytojai – pamatyti svetimžemių augalų. Iš viso buvo atvežta apie 1000 pavadinimų augalų: 167 orchidėjos, 35 vabzdžiaėdžiai, 40 bromelijinių, apie 500 kaktusų ir kitų sukulentų, net 13 kerpių rūšių. Visus žavėjo ryškiai žydinčios begonijos, achimenės, sprigės ir kiti augalai. Kam neužteko atvežtų, galėjo užsukti į oranžeriją ir paklaidžioti dar tarp 800 ten vešinčių augalų.

Daugpilyje (Latvija) vyks jau septynioliktoji Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Ir vėl estradoje suksis šokėjų poros, skambės jaunatviški dainų posmai, širdį virpins dūdų gaudesys. O visa tai – iš jaunatviškų studentiškų širdžių. Ne veltui sakoma: „Nebuvęs „Gaudeamus“ šventėje, negali save laikyti visaverčiu studentu“.

Per daugelį metų išsikristalizavo šventės struktūra: šventės metu kiekviena šalis parodo savo tautinę programą, vėliau atlieka jungtinę bendrą programą. Taigi visų trijų šalių studentai turi išmokti lietuviškų, latviškų ir estiškų dainų, šokių. Tad „Gaudeamus“ šventė tampa tikra meno olimpiada, o kartu leidžia pažinti broliškų valstybių kultūras, užmegzti naujas pažintis ir ryšius, nutiesti draugystės tiltus. Juk daina ir šokis visada padėjo studentams siekti mokslo viršūnių ir gyvenimo darnos.

Kad šventė vyktų sklandžiai ir būtų graži, jau dabar prasidėjo ilgas ir kruopštus darbas: kuriami ir statomi šokiai, planuojamos aikštės kompozicijos, kuriamos dainos ir muzika, vyksta šventės organizatorių ir meno kolektyvų vadovų suvažiavimai ir pasitarimai.

Vienas iš pasirengimo „Gaude-amus“ šventei renginių – lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiantis Lietuvos studentų tautinės muzikos festivalis „Linksminkimos“, organizuojamas ansamblio „Šviesa“ ir jo meno vadovės Jolantos Kisielytės-Sadauskienės.

2003 m. pirmasis „Linksminki-mos“ festivalis apsiribojo vos vienu 5 kolektyvų koncertu, tačiau jau tada žiūrovai įžvelgė renginio studentišką dvasią, meninės dvasios artumą. Taip susiejo naująjį festivalį su „vyriausiuoju broliu“ – „Gaudeamus“ festivaliu – ir ekspromtu pasiūlė pavadinimą „Linksminkimos“. 2007

m. festivalis tapo tarptautiniu, kasmet pakviečiančiu studentiškų meno kolektyvų iš svečių šalių. Festivalio metu meno kolektyvų programose išbandomi naujausi meno kūriniai, kurie vėliau papildo „Gaudeamus“ švenčių programas.

Šiame „Linksminkimos“ festiva-lyje jau septintą kartą dainuos ir

šoks visų Lietuvos aukštųjų mokyklų tautinio meno ansambliai – būsimieji „Gaudeamus XVII“ šventės dalyviai.

Linkiu festivalio „Linksminkimos“ dalyviams kojų lengvumo, stygų miklumo, balsų darnumo ir gero pasiruošimo būsimai „Gaudeamus“ šventei.

ŠVENTĖS „GAUDEAMUS“ BELAUKIANT

AUGALŲ GROŽIO PAKYLĖJIMASNuostabūs žmonės yra tie augalų

riteriai

Kažkas juos pavadino visko norinčiais. Ir tikrai – jie patys į parodą atsiveža augalų, susistato, kviečia lankytojų ir noriai su jais dalijasi savo patirtimi apie gėlių auginimą ir jų naudą. Jiems gyvenimo norma yra tapę darnūs santykiai ir aplinka. Prie savo veiklos jie kviečia prisijungti naujų augalų mylėtojų. Ypač jaunimą.

Šiemet į jų kvietimą dalyvauti parodoje, turint gėlių kolekcijų, atsiliepė 10 mokyklų ir du vaikų lopšeliai-darželiai. Augalų atvežė ne tik Vilniaus, bet ir Marijampolės, Trakų rajono ugdymo įstaigos. Mokiniai, padedami pedagogų, dėliojo savo iš namų suneštus augalus, naudodami aksesuarus kūrė temines kompozicijas.

Taip pat parodoje startavo Vilniaus, Utenos ir Visagino ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas ,,Žalieji stebuklai“. Pavasarį ir vasarą šių įstaigų vaikučiai augino įvairių daržovių, sužinojo, iš kur ant pietų stalo atkeliauja bulvės, pupos, moliūgai. O dabar, artėjant žiemai, jie savo patalpose nori įsirengti žaliųjų erdvių ir sveikai gyventi tarp augalų.

Derlius skaičiuojamas rudenį

Orientuotis eksponuojamų augalų gausybėje padėjo kompetentinga vertinimo komisija. Ją sudarė Lietuvos edukologijos universiteto docentai: dr. (hp) Juozas Proscevičius ir dr. Živilė Lazdauskaitė, Vilniaus universiteto

botanikos sodo augalų sistematikos ir geogra< jos skyriaus vyr. specialistė Kristina Balnytė. Jie skyrė 17 nominacijų. Šauniausia jaunųjų augintojų ekspozicija buvo pripažinta VšĮ Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos gyvųjų akmenėlių (Lithops sp.) kolekcija. Geriausiai užaugintas hibridinis gegužraibinis augalas buvo nominuotas Kristinos Popovienės Vanda  hybr. Rečiausiais parodos augalais paskelbti Euphorbia xylophylloides  (Neringa Lukoševičienė), Huernia pilansii (Lina ir Aurimas Baranauskai), Trisetella hoeijeri (Fulgenta Aukštuolienė). Gražiausia parodos kompozicija – Vitalijos ir Gintaro Grigaravičių užauginti žydintys augalai. Publikos simpatijų nominacija skirta Ievos Ivaškaitės išpuoselėtam Phalaenopsis hybr.

,,Augalų labirintų“ vingiuose

Daug džiaugsmo lankytojams teikė loterija, kurioje beveik visi bilietai buvo laimingi. Čia už 1 Lt. buvo galima laimėti įvairiausių augalų ir jų sėklų. Gėlių kioskelyje augalų mylėtojai prekiavo retais augalais. O visi lankytojai savo emocijas galėjo išreikšti piešdami gėlių kilimą. Šiemet jis pailgėjo dar 24 metrais. Ypač aktyvūs buvo vaikai.

Į parodos organizavimą aktyviai įsijungė GMTF Studentų atstovybė. Aistės Bikmanaitės pakviesti biologai ne tik nešė ir dėliojo stalus, bet parodos metu kaip tikri šeimininkai lankytojus

vedžiojo apžiūrėti ekspozicijų. Jie taip pat buvo pagrindiniai augalų loterijos organizatoriai. Augalų kolekcininkai būtent jiems ir yra dėkingi už surastus naujus namus jų išpuoselėtiems augalams. Mat visi augalai auga, plečiasi ir ateina laikas, kai nebetelpa. Tada juos reikia apgyvendinti kitur.

Post scriptum – iki kito rudens

Ši paroda yra ne akcija, ne vienkartinis įvykis. Ji jau turi tradicijas ir savo dalyvių, lankytojų būrį. Jame nereikia ieškoti sensacijų. Čia renkasi žmonės, kurie mėgsta natūralų, kūrybingą ir harmoningą gyvenimą. Šis būrys kasmet plečiasi. Kiekvienas galime įsijungti į gėlininkų būrį arba tapti parodos lankytoju. Pagalvokime apie tai iki kitų metų.

> „Šviesa“ po koncerto Medininkų pilies kieme