MOKYKLŲ IR MUZIEJŲ BENDRADARBIAVIMO

GALIMYBĖS

Dr. Vilija Adaškevičienė

Kognityvinis konstruktyvizmas

Glasersfeld (1995)

mokymasis – tai prasmių kūrimo procesas, kurio tikslas – suprasti aplinkinį pasaulį, o gilėjant šiam supratimui - keistis ir pačiam individui.

į klaidas žiūrima teigiamai, svarbu jas išsiaiškinti – šitaip galima geriau suprasti, kaip organizuoti žinias.

Lave ir Wanger (1991)

Mokymasis - kasdieninis reiškinys, kuris vyksta ne tik mokykloje, bet ir namuose, keliaujant, bendraujant su draugais ir kitais žmonėmis, taip pat darbo vietoje.

Ypač svarbus mokymasis vadinamosiose veiklos

bendruomenėse (communities of practise).

Mokymosi paradigma ir konstruktyvistinis požiūris į žmogaus mokymąsi išryškina aplinką, kuri yra pedagoginės sistemos realizavimo konkrečiu laiko momentu ir konkrečioje erdvėje ar vietoje dimensija ir jungia dar ir kitus, ne vien pedagoginės sistemos elementus (pvz., papildomus veikėjus, materialius daiktus ir kt.).

Šie aplinkos elementai gali sąveikauti savitais ryšiais, šitaip sukurdami papildomą aplinkos kokybę.

Bendrosios mokymosi pasekmės

Žinių ir supratimo padidėjimas;Įgūdžių padidėjimas: intelektualinių,

praktinių, profesinių;Pažiūrų ir vertybių pokyčiai;Gėrėjimosi, įkvėpimo ir kūrybingumo

pasireiškimas;Aktyvumo ir progresavimo pasireiškimas,

elgesio pasikeitimas.

Įrodyta, kad mokymasis, paremtas vidine motyvacija paprastai yra pakankamai efektyvus (Dewey 1913; Falk ir Dierking 1997; Gottfried 1985; McCombs 19991; Schiefele 19991).

Kai kurių autorių nuomone, svarbi yra:

palaikanti aplinka (Deci et al. 1981; Deci 1992; McCombs 1991),

veikla turi būti prasminga (Maeher 1984; McCombs 1991),

pageidautina, kad besimokantieji nebūtų blogos nuotaikos, sudirgę ir t.t. (Baddeley 1994; Diener ir Dweck 1980; McCombs 1991),

besimokantieji gali kontroliuoti, ir jiems suteikiama pasirinkimo laisvė (Pintrich ir DeGroot 1990; Covington 1992; Paris ir Cross 1983; Paris 1997),

keliami reikalavimai turi būti pritaikyti mokinio gebėjimams (Csikszentminhalyi 1990a, 1990b).

Esant palankioms aplinkybėms, tiek vaikams, tiek suaugusiems mokymasis teikia malonumą. Toks pasitenkinimas skirtingiems individams pasireiškia įvairiais būdais.

Paris (1997) išskirti 6 komponentai, paaiškinantys, kaip vidinė motyvacija priklauso nuo konteksto. Muziejų programa turi būti sudaryta taip, kad:

1. Susikurtų asmeninę patirtį;

2. Laisvai pasirinktų;

3. Pajustų iššūkį;

4. Turėtų galimybę kontroliuoti;

5. Bendradarbiautų vykdydami užduotis;

6. Patirtų mokymosi džiaugsmą.

Švietimas ir muziejų misijapagal LR Muziejų įstatymą

Nacionaliniai muziejai:o prisideda prie muziejų darbuotojų tobulinimosi programų

rengimo ir vykdymo,o kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo muziejines

moksleivių mokymo programas;Respublikiniai muziejai:o prisideda prie darbuotojų, dirbančių su atitinkamos rūšies

muziejuose esančiais rinkiniais, tobulinimosi programų rengimo ir vykdymo,

o bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir rengia muziejines moksleivių lavinimo programas;

Apskričių, savivaldybių ir žinybiniai muziejai: o bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir rengia muziejines

moksleivių lavinimo programas.

Muziejų vieta švietimo sistemojepagal LR Švietimo įstatymą

Švietimas

Formalusis švietimas

Neforma-lusis

švietimasSavišvieta

Pagalba mokiniui

Pagalba mokyklai

Formalusis švietimas: pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniojo ir aukštojo mokslo studijos.Neformalusis švietimas: ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas, kitas neformalus vaikų švietimas, kitas neformalus suaugusiųjų švietimas (tame tarpe neformalus tęstinis profesinis mokymas).Pagalba mokiniui: informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė, specialioji, sveikatos priežiūra mokykloje.Pagalba mokytojui ir mokyklai: informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos tobulinimas, kita pagalba.

Motyvuojanti edukacinė aplinka – tai tokia edukacinė aplinka, kurios ugdymo tikslas akcentuoja ugdytinio motyvacijos žadinimą ir/ar plėtojimą.

Pvz., ugdytinio motyvacijos turiningai praleisti laisvalaikį, lankyti būrelio užsiėmimus, savarankiškai mokytis ir kt. žadinimas, plėtojimas.

Muziejaus edukacinė aplinka

– tai dinamiška informacinė mokymosi veiklos erdvė, sukurta ir veikiama muziejuje pedagoginę veiklą atliekančio žmogaus(ių) – muziejininko(ų) (atskirais atvejais – mokytojų) bei sąlygota ugdymo tikslo, jį atitinkančio ugdymo turinio ir jo įsisavinimą paremiančių ugdymo formų, metodų bei priemonių, taip pat kitų toje aplinkoje esančių daiktų ir/ar subjektų, turinčių kokią nors įtaką edukacinei informacijai ir/ar jos sklidimui iki besimokančiojo.

Edukacinės aplinkos ypatumai:

a) fiziniai ir virtualūs objektai (eksponuojami: a) nuolat; b)ne nuolat) bei juos papildanti informacija;

b) dirbtinai sukurta aplinka (paprastai, uždara patalpa) ir panaudota natūrali aplinka (pvz., Rumšiškių muziejus);

c) specialios edukacinės programos (maršrutai po muziejų; gidų vedamos edukacinės ekskursijos – paskaitos; profesionalų organizuojami praktiniai užsiėmimai).

ŠVIETIMO IR UGDYMO

SKYRIAUS TIKSLAI

ATVERTI DURIS SKIRTINGAI PATIRČIAI

SKATINTI ĮSIKLAUSYTI Į SKIRTINGĄ PATIRTĮ

Pirma, pačių moksleivių skirtingumas ir jų

aplinka, iš kurios jie atvyksta. Antra, idėjų bei patirties įvairovė, kurią jie turi sukaupę.

Taigi muziejai turėtų būti pasirengę bendravimui su vaikais, atvykstančiais iš įvairių vietovių, bei turinčiais skirtingą patirtį bei idėjas. Toks atvirumas suteiktų galimybes abipusiam, dviejų krypčių bendravimui muziejuje.

Kokios „įvairios aplinkos” pasekmės muziejų švietimui?

Muziejų parodos ar kitokie pasiūlymai turi būti susiję su lankytojų anksčiau girdėtomis temomis ir jau turimomis žiniomis;

Svarbu, kad visuomenė muziejus sietų su savo kasdieniu gyvenimu;

Svarbiausias muziejaus turinys – objektas; Muziejų ir mokyklų bendradarbiavimas gali padaryti

mokymąsi mokykloje lengvesniu ir kokybiškesniu; Muziejai kaip mokymo vietos yra unikalūs.

edukacines programos turėtų ne tik plėsti vaiko žinias apie meną, bet ir ugdyti jį kaip

asmenybę.

Tam galėtų pasitarnauti demokratinis dialogas, kuris skatina kūrybiškumą bei toleranciją kito nuomonei.

Pagrindiniai klausimai, keliami šiandieniniams muziejams:

Ar muziejus yra pakankamai jautrus sparčiai besikeičiančiai aplinkai?

Ar esančios edukacinės programos paremtos dialogu, ar monologu?

Ar mes gerbiame vaiko interpretacijas bei jo patirti?

Bendradarbiavimo galimybės

Netradicinės pamokosDiena muziejujeTarpdalykinė integracijaTikslinė edukacinė aplinkaŠventė, renginys muziejuje (grupei)10 dienų ekskursijoms (tarp jų

pažintinėms)

Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo naudingumas

Nauji vartotojai (kurie anksčiau nesilankydavo) Daugiau pakartotinų apsilankymų Daugiau pajamų (už naujas paslaugas ir dėl

padidėjusio lankytojų/apsilankymų skaičiaus) Efektyvesnis muziejaus vertybių, bei

žmogiškųjų ir informacinių išteklių panaudojimas, sukuriant didesnę pridėtinę vertę

Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo naudingumas

Muziejaus darbuotojų mokymas(-is) – svarbus muziejaus paslaugų kokybės didinimo aspektas ir būdas atsinaujinti.

Didesnės ES finansinės paramos galimybės. Žmogiškųjų išteklių plėtra, informacinės visuomenės plėtra, kaip ir turizmo plėtra, bei regioninė plėtra, yra raktiniai žodžiai, atveriantys muziejams duris į ES finansinę paramą.

Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo naudingumas

Atskiriems sektoriams ir socialinės bei ekonominės plėtros sritims (pvz. kultūros paveldo apsaugai, turizmui ir su juo susijusiams smulkiam ir vidutiniam verslui, kultūrinėms industrijoms, žmogiškųjų išteklių plėtrai, informacinės visuomenės plėtrai, žinių ekonomikos plėtrai).

Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo naudingumas

Vietos bendruomenei (paslaugos vietos bendruomenei, prisidedama prie vietos atminties ir tradicijų tęstinumo, ugdoma vietinė tapatybė, skatinamas gyventojų kūrybingumas ir iniciatyvumas, kurie savo ruožtu įtakoja verslumą, žinios ir įgūdžiai skatina darbo jėgos konkurencingumą bei užimtumą darbo rinkoje; muziejai turi ypatingai geras sąlygas prisidėti prie sveikatos švietimo, nusikalstamumo mažinimo bei aplinkos kokybės gerinimo).

Šaliai (nacionalinio ūkio augimas, piliečių sąmoningumo skatinimas, demokratijos plėtra, gerovės valstybės kūrimas)

Muziejų švietimo veikla ir finansinė parama Mokymosi visą gyvenimą programa 2007-2013

Lifelong Learning Programme

ComeniusSchool education

ErasmusHigher

education & advanced training

Leonardo da Vinci

Initial and continuing VETApie 1,725 mln.

eurų

GrundtvigAdult educationApie 358 mln.

eurų

Transversal programme4 key activities – Policy development; Language learning; ICT; Dissemination

Jean Monnet programme3 key activities – Jean Monnet Action; European Institutions; European

Associations

Daugiau apie mokymąsi muziejuose:

www.clmg.org.ukThe Campaign for Learning through Museums and Galaries

www.gem.org.uk Group for Education in Musuems

www.heritageinterpretation.org.ukAssociation for Heritage Interpretation

www.inspiringlearningforall.gov.ukVadovėlis internete apie mokymąsi muziejuose, bibliotekose ir archyvuose

http://www.bms.edu.lv/bms_eng/Baltic Museology School 2004

http://www.bms.edu.lv/bms2005_engBaltic Museology School 2005

http://www.bms.edu.lv/bms2006_eng/Baltic Museology School 2006

Mokymas, lavinimas, ugdymas yra esminė muziejų misijos dalis. O nuolatinis ugdymasis ir darbuotojų ugdymas – kiekvienos efektyviai siekiančios veikti organizacijos požymis.

Muziejai užima svarbią vietą LR švietimo sistemoje, ypatingai neformaliajame švietime ir savišvietoje.

Muziejaus švietimo veiklos nauda pasireiškia pačiam muziejui, atskiriems sektoriams, bendruomenei ir visai šaliai.

Linksmų švenčių. Kūrybingų ir prasmingų metų...