Tėvų ir ugdymo institucijos

bendradarbiavimo tobulinimas: efektyvus

pokalbis

Bendruomenė panėšėja į laivą; kiekvienas turi būti paruoštas paimti šturvalą (H.Ibsenas)

Struktūra

I dalis. Bendradarbiavimo su tėvais svarba

II dalis. Efektyvus pokalbis problemų sprendimui

Klausimai diskusijai Ar galime efektyviau išspręsti problemas

be tėvų dalyvavimo? Kokias problemas gali spręsti be tėvų

dalyvavimo? Kokie tėvų lūkesčiai mokyklos atžvilgiu? Kokie jūsų lūkesčiai tėvų atžvilgiu? Kokie mūsų bendradarbiavimo tikslai?

Ką tyrimai rodo? Vaikui: Vaikas kuria savo vertybių sistemą pagal tai,

ką mano esant vertinga jo tėvams; Padedama vaikui pasiekti geresnių

akademinių rezultatų, jis lengviau prisitaiko mokykloje, geriau sutaria su mokytojais ir bendramoksliais;

Vaikams, kurių tėvai bendrauja ir bendradarbiauja, mokytojai yra linkę labiau padėti, skirti daugiau dėmesio.

Ką tyrimai rodo? Mokytojui:

Mokytojai, turėdami galimybę pažvelgti į šeimos kontekstą, gali aiškiau suvokti mokinio poreikius, lanksčiau pritaikyti mokymo technikas;

Pedagogas palankiau žiūri į vaiką, kai mato, jog tėvams rūpi teigiami rezultatai.

Ką tyrimai rodo? Tėvams

Tėvams įsitraukimas svarbus, kadangi jie gali daugiau sužinoti apie vaiko pasiekimus, elgesį, veiklą ir, atsižvelgdami į silpnąsias vietas, namuose jam padėti.

Mokytojų/auklėtojų ir tėvų bendravimas skatina abiejų pusių tobulėjimą

Išvada Bendradarbiavimas veikla? Bendradarbiavimas požiūris?

Ką tyrimai rodo? Bendradarbiavimo su tėvais problemos (mokyklos aspektu) neigiamos pedagogų nuostatos, nepakankamos

pastangos kalbėtis su tėvais; tėvų užimtumas; tėvų atsakomybės vengimas; tėvų kvietimų bendradarbiauti ignoravimas; problemos nepripažinimas; problemos slėpimas; tėvų išankstinės neigiamos nuostatos; nepakankama tėvų bendravimo kultūra; tėvų siekis glaudesnio ryšio su mokykla, tačiau

nenorėjimas prisiimti aktyvesnio vaidmens(Rupšienė, Grikštienė, 2007)

Ką tyrimai rodo? Bendradarbiavimo su tėvais problemos (šeimos aspektu) pedagogo organizuotumo ir kūrybiškumo

organizuojant problemos sprendimą trūkumas; netikslingi susitikimai; pedagogo menkos pastangos pažinti šeimos

individualumą; laiko stoka; pedagogo netinkamas bendravimas su tėvais

(grasinimai, nesavalaikiai patarimai, kritika ir pan.)

Tradicinis ir partnerystės tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo

požiūriaiTradicinis Partnerystės

Tikslas tėvų įtraukimas vaikų pasiekimai

Dėmesio centras psichologinė ir socialinė distancija

savitarpio santykiai

Bendravimas mažai orientuojamasi į šeimos požiūrį

dialogas ir kontaktai

Pagrindinė priežastis

vaidmuo konkretus akcentuojama šeimos galia ir stiprybė

Intervencijos centras

kontekstas (namai ar ugdymo institucija)

multikompleksinis kontekstas (bendruomenė, darželis, šeima)

kas yra kviečiamas suinteresuotos šeimos kuo daugiau šeimų

Sąlygos padedančios užtikrinti ugdymo mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmę (1)

ugdymo institucijos mikroklimatas turi būti atviras, šiltas ir draugiškas tėvams;

komunikacija su tėvais pagrįsta dvipusiu bendravimu; tėvai yra auklėtojų bendradarbiai; tėvų individualios žinios ir pastebėjimai - vaiko sėkmės

užtikrinimas; ugdymo institucija prisiima atsakomybę už bendradarbiavimą su

tėvais; administracijos filosofijoje turi atsispindėti partnerystės su tėvais

idėjos; ugdymo institucija skatina savanorišką tėvų pagalbą; ugdymo institucija suteikia tėvams reikalingą informaciją,

patarimus; tėvų bendradarbiavimas sprendžiant įvairias ugdymo institucijos

problemas yra būtinas; ugdymo institucija pripažįsta kad jie gali būti geriausi tėvų

padėjėjai ir pagalbininkai siekiant produktyvaus problemų sprendimo.

Sąlygos padedančios užtikrinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmę (2)

bendradarbiavimo programai ir veiklai skirti nemažai dėmesio, jei norima, kad jos būtų naudingos, taupytų laiką, jėgas ir išteklius;

bendradarbiavime remtis humaniškumo principais. Kiekvienas dalyvis turi gauti reikiamą informaciją ir jaustis darąs tam tikrą įtaką;

aiškiai apibrėžti visus parametrus: jei esama draudimų ar apribojimų - apie tai būtina pasakyti. Jei žmonės kviečiami pasidalyti informacija, turėtų būti aišku, kad tai nebus sprendimus priimantis forumas;

stengtis, kad išsakytų konfliktuojančius interesus; numatyti atitinkamus išteklius t.y. laikas, jėgos visas puses laikyti lygiomis

Bendradarbiavimo santykių kūrimas Susitarti dėl bendros krypties. Atlikti poreikių

analizę. Apibrėžti pagrindines problemas Sukurti reikalingas struktūras tėvų įtraukimui

įgyvendinti (komitetus ir pan.) Išrinkti lyderius Suteikti reikalingą pagalbą, paremti lyderių veiklą Tam tikrais laiko tarpais vertinti pasiekimus ir

juos viešinti Surengti tėvų konferenciją rezultatams

apsvarstyti Numatyti tolimesnius žingsnius ir veiklą Iškelti naujus lyderius, įtraukti naujus savanorius

Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo atmosfera yra pamatinis, esminis dalykas, kuris:

sąlygoja daugybės problemų prevenciją sąlygoja konstruktyvų problemų

sprendimą sudaro palankias sąlygas mokytojo ir

mokinio asmenybės atsiskleidimui ir augimui

sąlygoja geresnę mokymosi motyvaciją ugdo gyvenimo įgūdžius visi bendruomenės nariai patiria

mažesnį stresą

Tėvų požiūris dažnai grindžiamas jų pačių patirtimi

mokykloje

Klausimas Kokiomis priemonėmis siekiame pateisinti

bendradarbiavimo tikslus?

Ką gali padaryti ugdymo institucija ? organizuoti mokinių, auklėtojų ir tėvų diskusijas

apie ugdymo institucijos patrauklumą įtraukti tėvus į ugdymo institucijos tobulinimą šviesti tėvus vaikų ugdymo klausimais inicijuoti pokyčius labiausiai problemiškose srityse kaupti idėjų banką paremti iniciatyvas, iškelti proceso lyderius ir

suteikti jiems veiklos galimybes

Ką gal padaryti auklėtojas ? skatinti naudingas iniciatyvas suteikti individualią pagalbą vaikams nuolatos stebėti vaikus ir aptarti jų elgesį tyrinėti individualius vaikų ypatumus kurti teigiamas emocijas suteikti vaikams kuo daugiau

savarankiškumo

Vadovas ? paremti lyderius ir suteikti jiems

įgaliojimus analizuoti ugdymo institucijoje vykstančius

procesus kitų institucijų kontekste ir pateikti grįžtamąją informaciją

inicijuoti pasidalijimą gerąja patirtimi institucijos viduje ir tarp kitų institucijų

inicijuoti naujus projektus ir veiklas

Ryšių su visuomene būdai vaizdinė medžiaga (bukletai, straipsniai,

audiovizualinė medžiaga) renginiai – seminarai, parodos, konkursai,

varžybos naujienos – naujienų apie ugdymo

instituciją kūrimas ir sklaida visuomeninė veikla – labdaros darbai individualumą sukurianti medžiaga –

logotipai, organizacinė technika, bukletai, ženkleliai

Bendravimo su vaikais ir tėvais skirtumai poreikių aspektu

Ką turiu žinoti Kas nuo to pasikeis

Jei mokinys.... Tai tėvai...

Patirtis menka, remiamasi visuomenės sukaupta patirtimi

Remiamasi patirtimi

Orientuojamasi į naujoves

Orientuojamasi į pritaikomumą

Vietoj apibendrinimo Pažinti tėvų grupę Atsižvelgti į jų patirtį, santykius su vaikais Atsižvelgti į požiūrį į mokyklą Atsižvelgti į vertybių sistemą

Bendradarbiavimo nuostatos Informacijos teikimas ir bendravimas su šeima Pagalba ir parama Įtraukimas į dalyvavimą Bendradarbiavimas su bendruomene

Informacijos teikimas ir bendravimas su šeima (1)Tėvai pageidauja: teisingos, glaustos ir vertingos

informacijos; norima praktinių patarimų kaip spręsti

problemas; kad pedagogai su tėvais elgtųsi kaip su

suaugusiais;Ainscow, Muncey

Informacijos teikimas ir bendravimas su šeima (2)

informacijos apie vaiko laimėjimus pateikimas tėvams ne rečiau kaip kartą per mėnesį

tėvų ir auklėtojų pokalbiai

aiški informacija apie ugdymo institucijoje vykstančias konsultacijas, užsiėmimus

suprantama informacija apie ugdymo institucijos tikslus, tvarką, pokyčius

Nauda auklėtojams:

bendravimo su šeima naudos supratimas bei asmeninių gebėjimų suprantamai bendrauti tobulinimas

geresni gebėjimai suprasti šeimos požiūrį į vaiką

tėvų tarpusavio bendravimo naudingumo pripažinimas

Įtraukimas į dalyvavimą lobistinių tėvų grupių

mokyklai tobulinti sukūrimas;

vietinės valdžios institucijų panaudojimas šeimos ir ugdymo institucijos problemoms spręsti;

ugdymo institucijos interesų atstovavimas

visų šeimų įtraukimas į ugdymo institucijos veiklos sistemą

Nauda auklėtojams: tėvų dalyvavimo

priimant sprendimus ir veiklos išplėtojimo perspektyvų supratimas

statuso lygiavertiškumas

Bendradarbiavimas su bendruomene

Visų socialinių institucijų, galinčių paremti ugdymo instituciją, įtraukimas: šeimų informavimas

apie visas socialines ir visuomenines institucijas, aptarnaujančias vaikus bei šeimas;

informacija apie institucijas, kurios rūpinasi vaikų užimtumu

vaikų integracija ir paslaugos

ugdymo institucijos bendruomenės paslaugos vietos bendruomenei;

Nauda auklėtojams:

galimybė nukreipti vaikus ir tėvus reikalingai pagalbai

PagalbaPirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau

rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai.James E. Hind

Pagalba Pagalba tėvams, kaip

suteikti paramą vaikui ir sukurti teigiamą aplinką: informacijos

(lankstinukai, internetiniai puslapiai, literatūra, filmai) apie vaikų ypatumus teikimas

tėvų mokymas, grupės;

įvairios šeimai paramos programos

individualūs susitikimai su tėvais

Nauda auklėtojams: šeimos poreikių,

rūpesčių ir pan. supratimas

pagarba šeimos pastangoms ir stipriosioms pusėms

geresnis vaikų skirtumų supratimas

savų įgūdžių dalintis informacija apie vaiko raidą įsisąmoninimas

Informacijos teikimas

telefonu laiškais ir el. laiškais paliekant įrašus pažymių knygelėje

leidžiant informacinius lankstinukus

Leidžiant ir platinant klasės lankstinukąSiūloma vadovautis šiomis taisyklėmis: Lankstinukas gali būti laiško formos ar kaip laikraštis; Lankstinukus reikia siųsti bent kartą per keturias ar šešias

savaites; Lankstinukuose tėvai turėtų rasti informaciją, ko vaikai

mokėsi šią savaitę ar mėnesį, kokius tikslus pasiekė, grupių, aplinkos pokyčius, būsimas programas ir pan.;

Juos rengiant būtina atsižvelgti į tėvų interesus; Į lankstinukus gali būti įtraukti mokinių darbų pavyzdžiai,

eilėraščiai, rašiniai. Tėvus informuoti galima ir elektroniniu paštu – laiškais,

tačiau būtina įvertinti, kad ne kiekviena šeima naudojasi internetu ir / ar jį turi.

Pagrindiniai patarimai dėl el. laiškų ar informacinių laiškų turinio

Būtina prisiminti, kad geras laiškas yra: tiksliai ir teisingai perteikiantis informaciją; mandagus, draugiškas, nuoširdus; aiškus, išsamus; lakoniškas ir sklandus, išbaigtas.Laiškai gali būti: informaciniai –

informuojantys apie įvykius, naujienas ir pan., su teigiamomis žiniomis ar su neigiamomis, pasiteiravimo, įtikinamieji.

Informacinio laiško struktūraĮžangoje nurodoma laiško rašymo priežastis

ir tikslas. Jei rašomas laiškas pirmą kartą – prisistatoma. Jei rašoma kam nors nukreipus, tai turėtų būti nurodyta.

Dėstyme nurodoma norima informacija. Baigiamoji dalis – atsisveikinimo formulė

Informaciniai su teigiamomis žiniomis

Įžangoje pradedama nuo teigiamos žinios. Dėstyme gali būti įtraukiamas įvairių

sąlygų aprašymas ir pan. Pabaigoje – mandagus atsisveikinimas

Informaciniai su neigiamomis žiniomis Įžangoje nurodoma laiško rašymo

priežastis ir tikslas. Dėstymo dalyje paaiškinama ir išvardijami

neigiami faktai. Pabrėžiamas noras padėti. Trečia dalis – priimto sprendimo

paaiškinimas. Baigiamoji dalis – viltis dėl tolimesnio

bendradarbiavimo ir atsisveikinimo frazės.

Pasiteiravimo laiško struktūra

Įžangoje nurodoma laiško rašymo priežastis ir tikslas. Jei laiškas rašomas pirmą kartą – prisistatoma. Jei rašoma kam nors nukreipus, tai turėtų būti nurodyta.

Dėstyme nurodoma, ką norima sužinoti, pateikiami klausimai.

Baigiamoji dalis – atsisveikinimo formulė.

Organizuoti tėvų susirinkimusPrieš susirinkimus:

Paskelbti: tikslą, vietą, trukmę. Atsižvelgti į tėvų planus ir galimybes.

Pasirengti: prieš susirinkimą detaliai susipažįstama su kiekvieno mokinio veikla ir pasiekimais.

Suplanuoti darbotvarkę: surašyti klausimus, kurie svarstomi ar dėstomi.

Sutvarkyti aplinką: pasirūpinti, kad būtų patogu sėdėti, šalinti tai, kas blaško.

Po susirinkimo: Jei reikia, aptarti su kiekvienu tėvu individualiai

kiekvieno vaiko pokyčius, pasidalyti informacija su mokyklos mokytojais.

Pasižymėti kitą susirinkimą.

Pagalbos, informavimo, įtraukimo esmė - pokalbis

Išklausinėki nuomonės visų, bet savo nusistatymo nerodyk

Remarkas

Ne kalbą reikia perprasti – pažinti kalbantįjį

PokalbisPokalbio metu surenkama informacija apie asmenį, jo

įsitikinimus, vertybes, interesus, jam rūpimus klausimus, problemas.

Pokalbio metodo populiarumui įtakos turi kelios priežastys:

Tai sąlygiškai nesunkiai organizuojamas tyrimo metodas, kuriam nereikalinga speciali aparatūra;

Pokalbio metu tiesiogiai sąveikaujama su klientu, todėl galima fiksuoti ne tik jo atsakymus, bet ir neverbalinę informaciją, iš karto patikslinti atsakymus.

Pokalbis – problemų sprendimo įrankis

Pokalbis su tėvaisKą turiu pasakyti?

Kodėl turiu pasakyti?

Kaip turiu pasakyti?

Pokalbis

Problema Situacija- Ieškojimas Sprendimas

Pokalbis – kaip problemos sprendimasProblema. Formuluojame problemą, parodote

susiklosčiusią situaciją ir tikėtinus pokyčius ją pakeitus

Situacija. Apibūdinate susiklosčiusią situaciją, pateikiate kontekstą, tada grįžtate prie problemą sukėlusių priežasčių analizės

Ieškojimas. Pateikiamos galimos išeitys, aptariama, ką kiekvienas mano esamojoje situacijoje.

Sprendimas. Priimate sprendimą ir numatote galimus įgyvendinimo būdus

Gero pokalbio su tėvais bruožai Originalu. Pasirenkite pasakyti ką nors

naujo/pateikite problemą naujai Aišku. Informaciją išdėstyti kuo

suprantamiau Reikalinga. Suraskite motyvus, kaip

asmuo gali šią informaciją panaudoti. Patrauklu/svarbu. Tai turi būti svarbu ar

patrauklu jums patiems

Geras pokalbis.... Įsiklausykite į šnabždesius ir jums

nereikės klausytis riksmų. 

J. C. Maxwell, Čerokių genties indėnų patarlė

Pokalbį (bendravimą) lemiaBendravimo subjekto: santykiai intelektas ketinimai tikslai (pasirinkimas) interesai asmenybės bruožai vertybinės orientacijos prieraišumas charakteris

Asmenybės bruožai

Kiekvieno žmogaus elgsenai būdingas pastovumas ir nuoseklumas panašiose situacijose.

Svarbiausi asmenybės veiksniai: Neurotizmas Ekstraversija Atvirumas patyrimui Nuolaidumas Sąžiningumas

Asmenybės bruožai

Neurotizmas apima emocinį nepastovumą, gailestį sau, neigiamas emocijas – pyktį, baimę, pasibjaurėjimą, liūdesį, nerimą, kaltę ir pan. Mažas neurotiškumas rodo asmens emocinį stabilumą, ramumą, atsipalaidavimą.

Ekstraversija – emociškai teigiamas, kupinas energijos požiūris į tarpasmeninius įvykius, entuziazmas, jausmingumas, pomėgis juokauti.

Atvirumas patyrimui – išreiškia polinkį būti originaliam, kūrybiškam, siekti pažinimo kompleksiškumo, apima intelektualinį aktyvumą, vaizduotę, savarankiškumą.

Nuolaidumas arba sutariamumas susijęs su tarpasmeniniu bendravimu. Jis nori būti malonus, užjaučiantis, paslaugus, padedantis ir pan.

Sąžiningumas (sąmoningumas) rodo asmens organizuotumą, atsakomybę, susivaldymą, nuoseklumą ir pan.

Vertybinės orientacijos

Individo drovinių, socialinių, politinių, estetinių nuostatų sistema. Vertybinės orientacijos lemia elgesio kryptį ar konkretų poelgį.

Prosocialinės vertybinės orientacijos asmenys linkę siekti, kad veiklos pasekmės būtų kuo palankesnės ir jiems ir kitiems.

Individualistinės – linkę rūpintis tik savo laimėjimais, neatsižvelgdami į pasekmes kitiems.

Varžymosi orientacija – kai stengiamasi parodyti, kad asmens laimėjimai yra pranašesni už kitų.

PrieraišumasSaugus sugebėjimas kurti asmeniui

tinkančius pasitikėjimo santykius. Vengiantis – asmuo mano pats yra

vertingas ir kompetentingas, tačiau kitais negali pasikliauti, nes netiki, kad pastarieji atsižvelgs į jų poreikius.

Nerimastingas – kiti atrodo nepatikimi, taip pat ir pats asmuo nemoka užmegzti santykių.

Scenarijai (Pagal Berne)Pralaimėtojo, nelaimelio ir laimėtojo.

Pralaimėtojas turi aiškią viziją kur padės išloštą milijoną. Jie net nenusipirkę bilieto leidžia pinigų.

Nelaimėtojams paskutinę akimirką kažkas sutrukdo pasiekti laimė žiburį.

Laimėtojai visada turi planą – B.

Motyvacija Žmogaus psichologinė prigimtis lemia,

kad savanoriškai jis rodo pastangas tik tuomet, kai tai atitinka jo poreikius.

Motyvuoto asmens schema

Žinoti

Suprasti

Sutikti

Norėti

Gebėti

Daryti

Motyvacinis pokalbisPokyčių stadija   Motyvacinė užduotis

Abejonės  Sukelti abejones – padėti atsirasti supratimui apie dabartinio elgesio problemas

Noras keisti situaciją

Sužadinti priežastis keistis; sustiprinti pasitikėjimą savimi, kad galima pakeisti dabartinį elgesį 

Apsisprendimas Padėti pasirinkti geriausią kelią siekiant pokyčio 

Veiksmas Padėti žengti žingsnius link pokyčio

Palaikymas Palaikyti, padrąsinti

Charakteris Charakteris dažniausiai priklauso nuo

konkretaus temperamento, todėl asmuo išmoksta tokių elgesio manierų, kurios atitinka jo temperamentą.

Akcentuacijos Kai kurių asmenybės charakterio bruožų

sustiprėjimas ir dominavimas lemia bendravimo su kitais efektyvumą

Hipertiminis tipas Optimistas, greitai susižavi ir greitai atšąla. Veikloje trūksta organizuotumo, tikslingumo. Jie mėgsta bendrauti, nejaučia drovumo nepažįstamų

žmonių tarpe, tačiau ne visada išlaiko reikiamą tarpą ir distanciją.

Pagrindinis šio tipo bruožas – beveik visada gera, pakili nuotaika. Kartais šią nuotaiką pakeičia pykčio, susierzinimo reakcijos, tačiau jos trunka neilgai.

Jie: Gali tinkamai organizuoti veiklą, įtraukti į įdomius

užsiėmimus, suteikti naujų įspūdžių, nuotykių Neretai skiriami grupės lyderiais.

Sensityvusis tipas Didelis jautrumas. Jie greitai pasimeta naujoje, nepažįstamoje

aplinkoje, su naujais žmonėmis sunkiai randa bendrą kalbą, todėl gali susidaryti įspūdis, kad tai uždari ir nemėgstantys aplinkinių žmonės.

Kuklumas, baikštumas, drovumas, aukšti moraliniai reikalavimai sau ir kitiems paprastai sukelia sensityviam asmeniui nemažą bendravimų sunkumų ir dažnai stimuliuoja nepilnavertiškumo jausmą.

Sensityviniai asmenys bando tapti grupės lyderiais, demonstratyviai rodo bendravimo sugebėjimus, bet didesnių laimėjimų šioje srityje pasiekti jiems, be abejo, nelemta.

Silpnoji šio tipo vieta – nepalankus aplinkinių požiūris į juos. Jiems visiškai nepakeliama situacija, kai jie tampa pajuokos arba įtarinėjimų objektu, kai jų moralei, reputacijai metamas nors menkiausias įtarimo šešėlis.

Nemoka ir nemėgsta meluoti ar veidmainiauti, todėl panašius įtarinėjimus priima labai skausmingai.

Sensityvusis tipas

Kontakto užmezgimui naudingi ilgai besitęsiantys pokalbiai, detali visų faktų ir situacijų analizė.

Didelę naudą gali turėti situacijos, įtikinančios tuo, kad reikalingas kitiems.

Psichasteninis tipas Neryžtingumas, polinkis į ilgus svarstymus, baimingos

abejonės. Tokie asmenys nuolat analizuoja savo elgesį, apmąsto

kiekvieną savo pasakytą žodį, veido išraišką, pergyvena, jeigu nusprendžia, jog pasielgė ne visai taip kaip derėtų.

Lengvai formuluojasi įkyrios mintys, baimė, veiksmai bei ritualai.

Būdingas menkavertiškumo jausmas, ir neretai šio tipo asmenys gali bandyti jį įveikti.

Situacijos, kur tikrai reikalingi greiti ir ryžtingi sprendimai, sudaro silpnąją tokių asmenų vietą.

Jūs:

Pastovus neryžtingumas jus gali erzinti. Rodykite kantrumą

Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas Begalinis egocentrizmas, nepasotinamas noras atkreipti į save

aplinkinių dėmesį, susilaukti pritarimo, susižavėjimo ar užuojautos. Tokie asmenys visada stengiasi būti aplinkinių dėmesio centre,

siekia, kad aplinkiniai juo nuolat žavėtųsi, stebėtųsi ir girtų. Jie siekia tapti lyderiais, veržiasi vadovauti, tačiau noro imtis veiklos

paprastai užtenka neilgam, dažniausiai tol, kol nesusiduriama su pirmaisiais sunkumais.

Besistengiantys padaryti įspūdį, turi įdomią savybę - dažniausiai tiki tuo, ką kalba, beveik tiek pat, kiek tiki jais klausytojas.

Netoleruoja kritikos ir pastabų. Linkęs veltis į konfliktus. Bendrauja tik su tais, kurie juo žavisi

Jūs: Pastebėkite juos nes jie geriau priima neigiamą reakciją nei

lieka nepastebėti. Neįžeiskite jų savigarbos.

Epileptoidinis tipas Reiklus sau ir aplinkiniams, priekabus, dažniausiai paniuręs. Labai įžeidus niekada nepamiršta skriaudos. Apie save labai geros nuomonės – santykiuose su kitais

autoritariškas, linkęs pabrėžtinai laikytis elgesio normų. Gali kristi į akis epileptoidų kruopštumas, pedantiškumas,

perdėtas prisirišimas prie savo daiktų. Būdinga dar viena specifinė ypatybė: nuolankus

paklusnumas valdžiai juose derinasi su despotišku vadovavimu pavaldiniams ir negailestingumu silpnesniems už save.

Reikia:1. Objektyvumas padeda epileptoidui valdyti savo emocijas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad epileptoidas pasižymi savimeile, noru

vadovauti, reikia padėti jam rasti sritį, kurioje jis galėtų išreikšti save. Radęs tokią sritį, kurioje jis gali būti geresnis už kitus asmuo jaučiasi ramesnis ir labiau pasitikintis savimi.

Šizoidinis tipas Talentingas, protingas, išsiskiriantis turtingu pasauliu. Mėgsta būti vienumoje, išskyrus artimiausius žmones. Jis pažeidžiamas, liūdnas, tačiau kitų atžvilgiu jis dažniausiai

šaltas ir negebantis užjausti.

Atsiminkite: Jų negalima versti būti labai atvirais Kontakto pradžioje daugiausiai kalbėti turėtų pedagogas. Reiktų atsižvelgti dar į vieną šizoido ypatumą – kontakto

išsekimą: asmuo staiga nutyla ir pareiškia, jog nėra daugiau apie ką šnekėti.

Kai kada raktas kontaktui atverti gali būti šizoido hobis, bet jis savo žiniomis ir pastebėjimais dalinasi tik tada, jeigu jį nors šiek tiek domina pašnekovo asmenybė.

Konformistinis tipas Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis

konformistiškumas, pasyvus prisitaikymas prie jį supančios aplinkos. Jie bijo ir atsilikti nuo kitų, ir kuo nors išsiskirti, užbėgti į priekį.

Konformistinio tipo žmonės permainų nemėgsta. Iš pradžių jie būna aršiausiais viso to, kas nauja, kritikais, tačiau, kada viena ar kita naujovė tampa pripažinta visuomenėje, jie nesunkiai iš buvusių oponentų tampa karštais jos gerbėjais.

Šio tipo žmonėms trūksta kritiškumo – visą, apie ką kalbama ir kas deklaruojama jų įprastoje aplinkoje, yra jiems neginčijama tiesa.

Atsiminkite: Būtina girti išskirtinumą

Dažniausiai pasitaikantys tėvų tipai (bendravimo aspektu)

Triukšmadarys, kuris į kiekvieną nesėkmę, nepatogumą reaguoja riksmu. Dėl kilusių problemų kaltina pedagogą, administraciją, visą ugdymo instituciją tik ne savo vaiką ar save.

Tragikas - visą informaciją apie vaiką perdėtai dramatizuoja, linkęs nuvertinti savo vaiką.

Įtarus – visą pedagogo sakomą informaciją sieja su priešišku nusiteikimu prieš vaiką,dėt to stengiasi kuo mažiau pasakoti apie jį, jo problemas, elgesį.

Pasyvus - dažnai būna drovus, nedrąsus, nieko nenori kalbėti, sunku priversti jį išsakyti savo nuomonę.

Pasyviai agresyvus - nenori dalyvauti bet kokiame savo vaiko grupės gyvenime, nepaiso sutartų susitikimų valandų, vėluoja.

Besididžiuojantis - sugeba pažeminti pedagogą, sakydamas užgaulius komplimentus. Tokie tėvai moka pristatyti save kaip labai svarbų asmenį, apie savo vaiką jie pačios geriausios nuomonės, nes jų manymu šis vaikas yra ypatingas.

Esminiai dalykai lemiantys geresnį bendravimą tarp pedagogo ir tėvų

Nuoširdumas ir atvirumas. Pasiteisinimus ir miglotus paaiškinimus tėvai dažnai interpretuoja kaip pernelyg gynybišką nuostatą arba paprasčiausią išsisukinėjimą.

Klausyti, išklausyti. Pedagogai turi pripažinti, kad visi tėvai apie savo vaikus žino tokių dalykų, apie kuriuos pedagogas galbūt dar nežino. Tos jų žinios gali labai praversti, padedant vaikui įveikti sunkumus.

Nebijoti pasakyti „Aš nežinau“. Tėvai paprastai vertina sąžiningumą, o tai gali sustiprinti partnerystės tarp šeimos ir ugdymo institucijos jausmą.

Skatinti. Tėvai jaučia, kad jiems reikia pedagogų padrąsinimo ir patikinimo, o ne kaltinimų.

... nesvarbu, dėl ko nesutariu su kitu, - pripažindamas jį kaip tikro pokalbio partnerį, aš sakau jam kaip asmeniui "taip".

M. Buberis

Taisyklės1. gebėk ir būk menininku2. generuok alternatyvas3. nesiginčyk4. pasirenk visada klausytis5. dėmesio centre turi būti elgesys6. atsakyk7. būk atsargus duodamas patarimus8. užduok profesionalius klausimus9. atkreipk dėmesį į signalus10. būk nešališkas11. nepanaudok savo valdžios12. būk atidus kalbėdamas apie savo patirtį13. interpretuok14. pasitikėk

Visi žmonės turi daug bendra:Mėgsta jaustis ypatingi, tad negailėkite jiems nuoširdžių komplimentų.Svajoja apie geresnį rytojų, tad suteikite jiems viltį.Nori būti vedami, tad tapkite jų vedliais.Yra savanaudžiai, tad pirmiausia minėkite jų poreikius.Būna prislėgti, tad juos padrąsinkite.Trokšta sėkmės, tad padėkite jiems nugalėti. 

J.C. Maxwell

Pokalbis kaip Pokalbis kaip žžmonimonių tarpusavio suvokimas tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija)(socialinė percepcija)

Stereotipizacijos efektas (,,visi pietiečiai karšto būdo", ,,vienturtis vaikas šeimoje – egoistas“, ,,visi buhalteriai – pedantai“)

Aureolės efektas - tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese

Analogijų ieškojimo efektas - iš panašių pagal išvaizdą žmonių tikimasi panašių vidinių savybių

Loginio paklydimo efektas – manymas, kad tam tikros savybės sukelia viena kitą.

Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašystė (,,Ko iš jo norėti! Ar aš nesakiau, kad gerai pažįstu žmones!“)

Pokalbis kaip pasikeitimas Pokalbis kaip pasikeitimas informacija (komunikacija)informacija (komunikacija)

Informacijos perdavimo būdai: Verbalinis (kalba) Neverbalinis (mimika, gestai)

Neverbalika išvaizda akių ryšys veido išraiška asmeninė erdvė kūno kalba turimi daiktai garsiniai signalai gestai

Gestai

Gestas Įprasta reikšmė

Rodymas pirštu Noras dominuoti

Kaktos ar smilkinių trynimas Susierzinimas arba pralaimėjimo jausmas

Pirštai prie burnos Nesaugumas

Galva parimusi ant vienos rankos Nesutikimas arba susidomėjimo stoka

Sunerti pirštai Nesutikimas arba susidomėjimo stoka

Pirštais barbenimas į stalą Nekantrumas

Pirštais braukiama per plaukus Neviltis

Rankų grąžymas Nesutikimas

Žiedo ant piršto sukiojimas Susirūpinimas

Spragsėjimas rašikliu Nekantrumas

Pūkų rinkimas Nekantrumas ar nesutikimas

Verbalinė komunikacijaVerbalinė komunikacija

Komunikacijos proceso rūšis, kurios metu informacija užkoduojama verbaliniais simboliais.

Kadangi kalba išreiškiamas savas pasaulio matymas, taigi nuo jo ir priklauso mūsų kalba.

Reikšmių laukų skirtumų Reikšmių laukų skirtumų priežastyspriežastys

Skirtingas nevisuotinės (profesinės, tarminės ar žargoninės) leksikos žinojimas

Individualios patirties skirtumai

Skirtingas nevisuotinės Skirtingas nevisuotinės leksikos žinojimasleksikos žinojimas

Profesinės leksikos žinojimo skirtumai Tarminės leksikos žinojimo skirtumai Žargoninės leksikos žinojimo skirtumai

Individualios patirties Individualios patirties skirtumaiskirtumai Žodžiai, kurių prasmė priklauso nuo individualios

patirties (mažas-dilelis; greitas-lėtas; trumpas-ilgas; geras-blogas; šaltas-šiltas ir t.t.)

Abstrakcijas žymintys žodžiai (meilė, atsakomybė, lygybė, atsakomybė)

Emociškai svarbūs žodžiai. Emociškai svarbus gali būti bet kuris žodis. Emocinis ryšys su vardu yra pastovus, o kiti emociškai svarbūs žodžiai kinta kartu su individualia patirtimi.

Bendravimo priešininkai Grasinimas (kelia baimę, paklusnumą,

priešiškumą, įsižeidimą) “Darykite, kaip pasakyta arba …”

Įsakymai (kai siekiama kitus valdyti) “Skubiai užeikite pas mane į kabinetą”, “neklausinėkite kodėl, darykite kas pasakyta”

Kritika (negatyvi) “Jūs pastoviai skundžiatės”, “Jūs nepakankamai gerai dirbate”.

Įžeidžiančios pravardės. “Taip gali padaryti tik idiotas”, “Tu kvailys”,

Bendravimo priešininkai Nurodymai, ką turite ir ko neturite daryti, jausti“;

Jūs turite elgtis atsakingiau”, “Jūs turite žiūrėti į faktus”, Jūs neturite taip įsižeisti”

Svarbios informacijos nuslėpimas (replikos spąstai) “Šis projektas jums patiks” – nepasakius kaip su tuo susiję jūs.

Tardymas. “Kiek tam sugaišite laiko?”, “Kiek tai kainavo?”, “Kodėl taip vėlai?”, “Ką tu veikei?”

Pagyrimas su spąstais. “Jūs taip gerai rašote ataskaitas. Gal dar vieną parašytumėt?”

Bendravimo priešininkai

Elgesio motyvų diagnozavimas. “Jums visada trūko iniciatyvos”, “Jus užvaldė savanaudiškumo instinktas”

Patarimai ne laiku (kai žmogus nori būti išklausytas). “Jei susitvarkytum savo stalą, tai nebūtų jokios priežasties panikuoti”, “kodėl šito nepadarei va taip”, “paprasčiausiai nekreipk į juos dėmesio”

Įtikinėjimas logika. “Nėra ko čia nusiminti viskas čia logiška”

Atsisakymas svarstyti problemą. “Nėra ko apie tai klabėti aš nematau problemos”

Bendravimo priešininkai Temos pakeitimas. “Labai įdomu … Aš vakar

mačiau juokingą filmą” Varžybos. Aš praeitą savaitę pakliuvau į baisią

avariją...O kad tu būtum matęs mano avariją … Raminimas neigimu„ Nesinervink, nesijaudink,

viskas susitvarkys. Viskas praeis. Tu nuostabiai atrodai.“

Kaip parodyti, kad dėmesingai klausomės?

Minties pakartojimas Minties tikslinimas Apibendrinimas Emocinė parama Retoriniai klausimai

Kaip lavinti klausymosi įgūdžius Nespėliokite, ką pašnekovas pasakys. Atminkite savo išankstines nuostatas ir kam esate

šališkas, kad tai netrukdytų klausytis. Atidžiai klausykitės, kas sakoma. Nesiblaškykite

galvodami, kaip paneigsite kokią nors pašnekovo mintį.

Žinokite, kokie „pavojingi" žodžiai gali sukelti audringą ar stereotipinę reakciją. Pavyzdžiui, „feminizmas" ar „moterų diskriminatorius".

Kaip lavinti klausymosi įgūdžius Neužbėkite pašnekovui už akių stengdamiesi

pernelyg greitai suvokti, kas sakoma. Protarpiais perfrazuokite, kas buvo pasakyta.

Duokite pašnekovui progą įsitikinti, ar teisingai jį supratote.

Jei sunku suprasti pašnekovo minties potekstę, paklauskite: „Kodėl man tai sakote?"

Įsidėmėkite reikšminius ar pašnekovui būdingus žodžius, jei pametėte pokalbio giją. Šitaip dažnai atsitinka, kai pašnekovas kalba ištęstai ar padrikai.

Nepertraukite pokalbio prašydami paaiškinti nereikšmingas ar neesmines detales.

Pagrindinės pokalbio taisyklės

Kiekvienam labai svarbu jaustis žmogumi, asmenybe, todėl kreipkitės į tėvus asmeniškai, vadinkite jį vardu, paduokite ranką.

Domėkitės tėvų norais, taip užsitikrinsite, kad bus paisoma jūsų tikslų.

Nepamiršk, kad kiekvienas linkęs laikyti save geru. Kiekvienas žmogus turi praeitį, dabartį ir ateitį.

Orientuokitės į ateitį, taip išvengsite daugybės nuoskaudų.

Kiekvienas žmogaus teisę galvoti, jausti ir spręsti kitaip - ne vien jūsų nuomonė yra geriausia ir neginčijama.

Bendradarbiavimo formos Bendradarbiavimas kaip susitarimas pasinaudoti

vieno partnerio žiniomis ir stipriomis pusėmis bendro reikalo labui (praktikoje ši forma pasireiškia kaip įvairaus pobūdžio pagalbos (metodinės, informacinės, fizinės ir pan.) teikimas);

Bendradarbiavimas kaip bendra strategija (praktikoje ši forma pasireiškia kaip komandinis darbas į kurį įtraukiami visų bendradarbiaujančių socialinių partnerių atstovai);

Bendradarbiavimas kaip pasidalinimas uždaviniais (bendras veiksmų planavimas tarp bendradarbiaujančių socialinių partnerių).

Patarimai, padedantys mokyklai įtraukti tėvus (1):

Įvertinkite jau egzistuojančius ryšius tarp mokyklos ir tėvų;

Registruokite ir įvertinkite visus neformalius susitikimus ir pokalbius su tėvais tam, kad būtų nustatyta, ar mokykla yra lengvai prieinama visiems

Bendraukite ir informuokite tėvus apie vykstančią veiklą, mokomąsias programas ir mokinių pažangą.

Naudokitės savanoriška tėvų ir bendruomenės pagalba ir ją skatinkite.

Patarimai, padedantys mokyklai įtraukti tėvus (2):

Patarkite tėvams, kaip padėti vaikams namuose rengti pamokas, užsiimti kita su mokomąja programa ir mokykla susijusia veikla.

Priimant sprendimus įtraukite tėvus, taip pat juos skatinkite vadovauti, kai aptariami svarbūs mokyklos reikalai. Taip kartu ugdysite ir tobulinsite savo bendradarbiavimo su tėvais bei problemų sprendimo įgūdžius.

Žinokite savo profesinės kompetencijos ribas Bendradarbiauti su bendruomene – pasinaudojant

tam tikrais jos ištekliais ir paslaugomis, kad padėtų šeimai ir mokiniams (pagal Demetter, 1995, Dobranskienė, 2002).

Užduotis

I etapas. Kiekvienas dalyvis užrašo po tris gero bendravimo požymius ir po tris požymius lemiančius blogą bendravimą. Visa tai surašomos prioriteto tvarka

II etapas. Išrinkite tris geriausius ir tris blogiausius požymius

III etapas. Peržiūrėkite blogą bendradarbiavimą lemiančius požymius ir: Paanalizuoja kas lemia bendradarbiavimo

nebuvimą (priežastys) Priežastys logiškai sugrupuojamos Identifikuojama kas už tai atsakingas.

IV etapas. Kiekvieną veiksnių derinį apsvarstykite ir nuspręskite galimus problemos sprendimus