CIVILINĖ TEISĖ (Specialioji dalis)

34 tema34.1.Pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka ir reikšmė:Ši sutartis-viena pagrindinių, nes susijusi su visomis kitomis. Reikšmė: nesuvartojamos prekės yra ilgai apyvartoje. Ši sutartis užtikrina gamybą, realizavimą ar apyvartą. Ryšys su:-krovinių pervežimo sutartimi;-pasaugos sutartimi (prekės saugomos);-komiso sutartimi (prekės perkamos ir parduodamos komiso pagrindais).Pirkimo –pardavimo sutartis:-konsensualinė- laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų jos sąlygų. Įstatymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas išreiškiamas įstatymo reikalaujama forma (pvz. Nekiln. turto sutartis yra tvirtinama notariškai ir įregistruojama). -dvišalė- abipusiai įpareigojanti, nes abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) turi teises ir pareigas;-atlygintina – už parduodamą daiktą mokamas piniginis ekvivalentas.Atribojimas nuo kitų sutarčių:-nuo mainų sutarties- daiktas keičiamas į daiktą:-nuo dovanojimo sutarties-taip pat perduodami daiktai, bet ji yra neatlygintina;-nuo turto perdavimo iki gyvos galvos- rizikos sutartis-nuo tiekimo – tiekimo sutarties sudarymas niekada nesutampa su jos įvykdymu, nes sudarymo momentu tiektina produkcija dažniausiai nebūna pagaminta.CK 253str.: Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Jeigu pirkėjas yra valstybinė organizacija, tai jai atsiranda patikėjimo teisė į šį turtą. Visos prekės yra daiktai, bet ne visi daiktai yra prekės. Tik skirti parduoti daiktai yra prekė.Pagl CK projektą pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, vertybiniai popieriai, bei turtinės teisės. T.y. turtas plačiąja prasme. Paskaita: Turtas –materialūs daiktai, kuriuos asmuo turi – kilnojami ir nekilnojami daiktai, pinigai, reikalavimo teisės ir pareigos.Pagal apibendrinimo apžvalgą (dėl turto pardavimo varžytinėse), aprobuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999 06 18 nutarimu Nr.17: pirkimo-pardavimo sutartis grindžiama laisvės, sąžiningumo, teisingumo bei privalomumo principais. Turto pardavimo iš varžytinių aktas, turto perdavimo išieškotojui aktas ir turto pardavimo be varžytinių aktas, kaip sutartis, turi specifinių bruožų, valios atžvilgiu nutolsta nuo klasikinės pirkimo-pardavimo sutarties sampratos. Šiuo atveju parduodamo turto savininko valia apribota priverstinio vykdymo priemonėmis, kurios yra viena iš teismo ar kitos institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo forma. Tačiau priverstinis turto realizavimas nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo, nes įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis žmogus privalo laikytis įstatymų ir nevaržyti litų žmonių laisvių ir teisių. Šį sandorį galima prilyginti fiduciariniam (pasitikėjimo), nes tarpinikaujant sprendimą vykdančiam asmeniui (teismo antstoliui) atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai tarp skolininko ir pirkėjo-nors skolininkas bei išieškotojas ir gauna informaciją apie vykdymo eigą, tačiau neturi galimybės kontroliuoti paties varžytinių ar kitokio turto realizavimo proceso, t.y. vidinių sandorio sudarymo taisyklių. Todėl reikšmingas pasitikėjimas antstoliu, jo sąžiningumas ir kompetencija.

Konspektuose išskirtos Pirkimo-pardavimo rūšys:1.vartojimo; Prekybos įstatymas: pirkimo-pardavimo sutartis apibrėžta kaip realinė (prieštara CK)-įsigalioja, kai sumokama. (įsigalioja nuo daikto perdavimo momento). Kyla klausimas: kada pasibaigia sutartis-kai gauna daiktą, ar kai sumoka kainą. Pardavėjas, asmuo, užsiimantis pirkimu pardavimu įsipareigoja perduoti prekę, kilnojamą daiktą vienam asmeniui asmeniniams ar šeimos poreikiams. Paprastai yra viešoji oferta (prekės parduotuvės lentynose, nurodyta kaina; pirkėjas išsirenka- akceptuoja). Toliau-sutarties vykdymas: pirkėjas sumoka kainą, jam perduoda prekę (konsensualinė sutartis). Problema: pvz.: sako: “aš perku”, prekę paleidžia ir ji sudūžta. Kieno daiktas, kam tenka atsitiktinė daikto žuvimo rizika.2.didmeninė;

3.viešojo; Viešojo pirkimo įstatymas-jei perkama savivaldybės ar valstybės interesais ir mokama iš jų lėšų ar valstybės garantuotų paskolų, tai pirkimas atliekamas pagal viešojo pirkimo-pardavimo įstatymą, kuris nustato konkursinę viešojo pirkimo-pardavimo tvarką. Konkurse gali dalyvauti visi asmenys; sudaryta komisija, kuri įvertina pasiūlymus, nustato laimėjusį. Kai perkami sudėtingi dalykai, technologijos, programinė įranga, tai yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis apklausos būdu (programų kūrimo darbai); bendrų derybų metu nustatomos sutarties sąlygos.4. nekilnojamų daiktų;5.įmonių;6.išsimokėtinai;7.su atpirkimo teise;8.aukcione;9.teisių.34.2. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys, turinys ir forma:Šalys: pirkėjas ir pardavėjas. Jais gali būti visi civ.t. subjektai: teisnūs ir veiksnūs fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinio asmens teisių. Tačiau ne kiekvienas jų gali pirkti ir parduoti bet kokį turtą. (Praktika, pvz.: Žemę Lietuvoje be išlygų gali pirkti tik Lietuvos piliečiai ; Juridiniams asmenims perkant žemę reikia gauti Apskrities viršininko administracijos leidimą, o jam gauti numatyta begalė sąlygų; žemę perkant užsienio ambasadai – reikalinga užsienio reikalų ministerijos nota (teisnumo reikalavimas); nepilnametis negali pirkti žemės sklypo; nepilnametis jo vardu esantį nekilnojamą turtą gali parduoti dalyvaujant abiem tėvams ir gavęs Vaikų teisių apsaugos tarnybos sutikimą, kad pardavimas neprieštarauja jo interesams (veiksnumo reikalavimas) ir t.t.Pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį prisiima pareigą perduoti pirkėjui ne tik turtą, bet ir nuosavybės teisę, todėl jis paprastai turi būti to turto savininkas. Tačiau kartais įstatymu leidžiama parduoti daiktus asmenims, kurie neturi į juos nuosavybės teisės, pvz.transporto įmonės gali parduoti nustatytu laiku neatsiimtus krovinius, komiso parduotuvės – rūbus, namų apyvokos daiktus, lombardas – už gautą paskolą įkeistus, saugomus ir laiku neatsiimtus daiktus.Turinys: Vadovėlyje: esminės sąlygos, tos dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Paprastai esminėmis laikomos susitarimo sąlygos dėl dalyko ir kainos, taip pat tos, kurias esminėmis pripažįsta šalys, pvz. Pirkimo-pardavimo kreditan sutartimi būtina susitarti ir dėl terminų. Kiekviena sutartimi siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todėl šalys būtinai susitaria atlikti veiksmus, kuriais būtų pasiektas šis rezultatas ir atsirastų norimos pasekmės. Todėl esmine pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga reikia laikyti ir susitarimą dėl parduodamo daikto - sutarties dalyko-perdavimo ir priėmimo nuosavybėn už nustatytą kainą.Konspektuose: Turinys- tai šalių teisės ir pareigos. Paprastai nurodomos kiekvienos šalies pareigos, o teisės nenurodomos, nes vienos šalies pareigos atitinka kitos šalies teises.Pagal apibendrinimo apžvalgą (dėl turto pardavimo varžytinėse), aprobuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999 06 18 nutarimu Nr.17: pagrindiniai elementai – dalykas ir kaina.Forma: CK 43 str. Bendrieji sandorių formos reikalavimai: rašytine forma turi būti sudaromi 1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai, ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi; 2) fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip 500 Lt išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi;P-P sutartis pakečiama, papildoma tik raštu. Konspektai: Taikomi bendri reikalavimai, nustatyti sandoriams: virš 500 lt.-rašytinė forma (projekte>2000 Lt.); nepriklauso nuo sumos, jei sudaro sutarties metu – žodinė..CK 255str.: Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. 255-1 straipsnis: Nekilnojamųjų kultūros vertybių pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, per tris mėnesius įregistruota kultūros vertybių apsaugos įstaigoje ir, jei to reikalauja šis kodeksas, registruojama ir kitose turto registravimo įstaigose (255 straipsnis). 255-2 straipsnis: (LR

2

1999 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. VIII-1134 (nuo 1999 m. balandžio 23 d.) (Žin., 1999, Nr. 36-1064) redakcija: Žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sutarties forma: Žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitų įmonių žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sutartis su žemės ūkio produkcijos gamintojais turi būti rašytinė ir atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas tos žemės ūkio produkcijos tipinės sutarties sąlygas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančia. Tarptautinėse pirkimo – pardavimo sutartyse būtina nurodyti, kokie įstatymai bus taikomi sprendžiant ginčus.P-P sutartyse numatoma ginčų sprendimų tvarka – teisminė ar arbitražinė.Numatomas išlaidų paskirstymas vykdant sutartį (kas mokės muitus, kitas rinkliavas ir pan.)Numatomas nenugalimos jėgos turinysPardavimo terminai: numatomi sutarties vykdymo terminai (laiko tarpu; konkrečiomis datomis,-net valandomis; tam tikru įvykiu)-išvengiama išlaidų sandėliavimui ir transportavimui, jei terminas nenustatytas, bet numanomas, pirkėjas gali prarasti interesą.

34.3. Sutarties dalykas, kaina:Esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos – sutarties dalykas ir kaina.DalykasPagal CK dalykas – Turtas.Turtas siaurąja prasme – daiktai (kilnojami, nekilnojami, prekės).Turtas plačiąja prasme – ne tik daiktai, bet ir nematerialus turtas: licenzijos, reikalavimo teisė, kitos turtinės pareigos ir teisės.Pagal CK projektą P-P sutarties dalyku gali būti: Vadovėly: P-P dalyku gali būti tik esantys apyvartoje daiktai, turintys individualius ir rūšinius požymius. Konspektai: CK Projekte-vertybiniai popieriai, valiutinės vertybės. Neišimti iš apyvartos daiktai (jei apyvartoje yra ribotai, tai yra nustatytos tam tikros sąlygos), jau turimi pardavėjo daiktai arba būsiantys sukurti ar įgyti ateityje, gyvulių prieaugis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai, daiktai apibrėžti tiek individualiais, tirk rūšiniais požymiais. Sutarties dalykas apibūdinamas kiekiu ir kokybe.Kaina. Konspektai: Tai esminė sąlyga. Pagal CK parduodamo turto kaina nustatoma šalių sutarimu, išskyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos; Pagal Vienos Konvenciją kainos tiksliai apibrėžti nebūtina. Jei kaina nustatyta pagal prekės svorį, tai nustatoma neto (svoris be įpakavimo); bruto-svoris su įpakavimu.Kainų nustatymo būdai sutartyse: tiksliai nustatyta;numatyti kainų svyravimai priklausomai nuo dalyko kokybės, atsižvelgiant į kainų svyravimus

rinkoje (atskirų komponentų, medžiagų kainų pasikeitimą, darbo rinkos kainų svyravimus ir pan.);nurodant atsiskaitymų valiutą (LR teritorijoje atsiskaitymai vykdomi tik litais);nustatoma etaloninė kaina;Jei kaina sutartyje neaptarta, tai ji g.b. nustatoma prekių perdavimo momentu (pagal rinką, biržos kainą ir pan.). Projekte – protinga kaina (ta, kuri toje vietoje ir tomis sąlygomis mokama)CK 256 str.: Parduodamo turto kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

34.4. Pirkėjo ir pardavėjo teisės ir pareigos:Pardavėjo pareigos:1) Perduoti pirkėjui daiktą ar prekę; kur ir kaip (transporto organizacijai, ryšių įmonei, parduotuvėje ir pan.) nustato sutartis ir paprotys. Jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.Sutartyse paprastai nustatoma perdavimo vieta.

3

Perdavimo išlaidos paprastai tenka pardavėjui.2) perduoti nuosavybės teisę; valstybinės ir savivaldybės įstaigos, įmonės, organizacijos turtą valdo patikėjimo teise. Jei fizinis asmuo perduoda joms daiktą, nuosavybės teisę įgyja valstybė, o jos-patikėjimo teisę. Pagal CK nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo momento, jei sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės nekilnojamam daiktui pereina nuo daikto įregistravimo nekilnojamo turto registre. Registracijos tikslas – užtikrinti trečiųjų asmenų teises. Nuosavybės teisė taip pat pereina kai daiktas perduodamas trečiajam asmeniui (pvz.: ryšių ar transporto organizacijai), kai perduodamas dokumentas, suteikiantis nuosavybės teisę (konosamentai ir važtaraščiai). Jei krovinys įteikiamas pervežti jūra, duoda konosamentą-jis patvirtina sutartį. Važtaraštis patvirtina, kad prekės priimtos saugoti. Jie abu suteikia nuosavybės teisę. Su nuosavybės teisės perėjimu susijusi atsitiktinio daikto žuvimo rizika (CK Projekte ne visada).3) CK 258 str.: Kada nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui prieš perduodant šiam parduotą daiktą (149 straipsnis), pardavėjas privalo iki perdavimo daiktą saugoti ir neleisti jam pablogėti. Tam reikalingas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu tai numato sutartis.Teisiniai daikto trūkumai.4) Civilinis Kodeksas 257 str.: Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą (apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę ir pan.). Šios taisyklės neįvykdymas suteikia pirkėjui teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. 5) pareiga ginti pirkėją prieš trečiuosius asmenis, jei tretieji asmenys pareiškia reikalavimus į parduotą daiktą.6) CK 267 str Jeigu parduotasis daiktas teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu iš pirkėjo paimtas, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtąją kainą ir jam atlyginti jo turėtus nuostolius, išskyrus tuo atveju kai pirkėjui nepatraukus pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.Šalių susitarimas panaikinti arba apriboti šią pardavėjo atsakomybę negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių įparduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo.Projekte pardavėjas privalo užtikrinti pirkėją, kad tretieji asmenys neturi teisių į daiktą.CK 266 str. Jeigu trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje.Pirkėjui nepatraukus pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.Pardavėjas, kuris buvo pirkėjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teisės įrodinėti, kad pirkėjas netinkamai vedė bylą.7) prekių draudimas, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.Pirkėjo pareigos:1)sumokėti prekių kainą nustatytais terminais ir vietoje, taip pat kitas išlaidas, nustatytas sutartyje. Apmokėjimo formos: išankstinis apmokėjimas; apmokėjimas po prekių gavimo; Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų

tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. akredityvinis apmokėjimas: Pirkėjas perveda bankui pinigus, nurodydamas kam ir pagal kokius

reikalavimus bankas turi sumokėti. Tiekėjas atkrauna prekes , įformina visus būtinus dokumentus ir pateikia juos bankui. Bankas, gavęs dokumentus, patikrina ar jie atitinka akredityvo reikalavimus. Jeigu viskas tvarkoje – perveda tiekėjui pinigus. Trūkumai: 1) pirkėjas netenka apyvartinių lėšų; 2) bankas patikrina tik dokumentus, bet nepatikrina fakto (kokybės ir pan.).

2)Priimti prekes; Pirkėjas turi turėti laiko patikrinti daiktą. Prekės priimtos, kai atliekamas priėmimo veiksmas arba priėmimo faktas fiksuojamas dokumentuose. Pirkėjas gali atsisakyti priimti prekes, jei prekės nekokybiškos, ne visos, jei sutartyje nenurodyta kitaip.

4

CK 260 str.: Jeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.Prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas.Kiekis. Parduodamo daikto kiekis nustatomas svorio, tūrio, ilgio, ploto ir pan., skaičiumi. Sutartimi gali būti aptarta galimybė mažinti ar didinti daikto kiekį; gali būti numatytas apytikris daiktų kiekis. CK projekte numatoma pirkėjo teisė atsisakyti priimti daiktą dalimis. Kokybės reikalavimai: CK 261 str.: Parduoto daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - paprastai reiškiamus reikalavimus. Prekybos įmonės parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, jeigu tai pirkimo-pardavimo rūšiai nebūdinga kas kita. Kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - paprastai reiškiamus reikalavimus (materialiniai reikalavimai): jei prekė turi standartą-tai aišku, jei ne-prekės kokybė turi būti aptarta sutartyje (prie sutarties gali būti pridedami pavyzdžiai). Prekybos įmonės parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, jeigu tai pirkimo-pardavimo rūšiai nebūdinga kas kita. Minimalus kokybės reikalavimas – daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas privalo įspėti pirkėją apie kokybės trūkumus.Prekių asortimentas ir komplektiškumas.Asortimentas-prekių sąrašas pagal grupes (rūšį, spalvą...), nurodomas sudaromoje sutartyje. Jei prekės parduodamos ne to asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti-tai sutarties nevykdymas. Jei pirkėjas priima tas prekes, tai turi sumokėti. Komplektiškumas-daiktą sudaro daiktų komplektas; tai nėra sudėtinės dalys (nebent automobilio, pvz.: atsarginis ratas, raktai, atsuktuvai); gali būti nustatomas standartais arba šalių susitarimu. Jei nustatytas standartais, šalys vis tiek gali keisti savo susitarimu. Jei prekės pateiktos nekomplektiškos, galima pareikalauti sukomplektuoti, atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti sumokėti nuostolius ir (arba netesybas).Garantinis terminas-nustato įstatymas, norminis aktas arba sutartis, t.y. laiko tarpas, per kurįprekė keičiama, suremontuojama ar pan. Terminas reiškia, jei prekė suges, turės būti pataisyta arba pakeista. Jei yra du garantiniai terminai (pvz.: komplektuojančiai daliai), susidaro problema; terminas-nuo prekės pardavimo. Jei antrasis terminas trumpesnis, tai reikalavimas gali būti pareikštas per tarpą, nustatytą pagrindiniam gaminiui, jei ilgesnis-per tą terminą.Prekės tinkamumo terminai:-nustatant datą iki kurios naudoti;-nurodant pagaminimo datą ir kiek laiko tinka vartoti; prekės turi būti parduodamos dar nepasibaigus terminui, tačiau pirkėjas gali atsisakyti pirkti, jei liko mažas terminas (nors jis dar ir nepasibaigė) ir nebeįmanoma tinkamai panaudoti.Įpakavimas ir tara-turi būti aptariami sutartyje; jei prekės transportuojamos, taros įpakavimas turi užtikrinti tinkamą pervežimą, saugumą. Jeigu sugenda dėl taros trūkumų, atsako pardavėjas.Pirkėjo teisės, pardavus jam netinkamos kokybės daiktą.Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti, pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti:-arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu;-arba kad būtų atitinkamai sumažinta perkamoji kaina;-arba, kad pardavėjas neatlygintinai pažalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;-arba, kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.Jeigu nekokybiško daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija, ieškinys dėl netinkamos kokybės daikto gali būti pareikštas pirkėjo pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti iki daikto perdavimo pirkėjui, tai pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl šių trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo daikto pardavimo dienos, o dėl namo trūkumų-ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo pirkėjui valdyti dienos; jeigu namo perdavimo dienos

5

nustatyti negalima arba jeigu namą pirkėjas, valdė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,- nuo sutarties įregistravimo dienos.Tais atvejais, kai daiktams, parduodamiems per mažmeninės prekybos organizacijas, yra nustatyti garantiniai terminai, šie terminai skaičiuojami nuo mažmeninio daiktų pardavimo dienos. Pirkėjas per garantinį terminą gali pareikšti pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, kliudančių normaliai juo naudotis. Pardavėjas privalo užtikrinti neatlygintina daikto trūkumų pašalinimą, arba pakeisti jį tinkamos kokybės daiktu arba priimti jį atgal ir grąžinti pirkėjui sumokėtą už jį sumą, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi daiktu ar jo laikymo taisykles.Ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikšta arba jos pareiškimo laiko negalima nustatyti, -nuo tos dienos, kuria pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti.34.4. Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas ir šalių atsakomybė už sutarčių pažeidimą:aukščiau minėti (34.3) konspektai irCK 259 str.: Pardavėjo neįvykdymo pareigos perduoti daiktą pasekmės: Jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu daiktas perduotas kitam asmeniui, pirkėjas gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo.CK 260 str.: Jeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 262 str.: Pirkėjo teisės, pardavus jam netinkamos kokybės daiktą: Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti, pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti: arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta perkamoji kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti; arba kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai. Jeigu nekokybiško daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija, ieškinys dėl netinkamos kokybės daikto gali būti pareikštas pirkėjo pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.CK 263 str.: Terminai pareikšti pretenzijoms dėl parduoto daikto trūkumų.CK 264 str.: Pretenzijos dėl daiktų, kuriuos parduodant, nustatytas garantinis terminas, trūkumų.CK 265 str.: Senaties terminai ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų. CK 266 str.: Pardavėjo pareigos, pareiškus pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo Jeigu trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje. Pirkėjui nepatraukus pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo. Pardavėjas, kuris buvo pirkėjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teisės įrodinėti, kad pirkėjas netinkamai vedė bylą. CK 267 str.: Pardavėjo atsakomybė, parduotą daiktą atiteisus iš pirkėjo Jeigu parduotasis daiktas teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu iš pirkėjo paimtas, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtąją kainą ir jam atlyginti jo turėtus nuostolius, išskyrus šio kodekso 266 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį. Šalių susitarimas panaikinti arba apriboti šią pardavėjo atsakomybę negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių į parduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo.

34.5 Mažmeninio pirkimo-pardavimo sutartis:Mažmeninė prekyba yra prekybinė veikla, kai prekės parduodamos galutiniam vartotojui asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti. (Prekybos įstatymas).Pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma sudaryta:

6

1) kai pirkėjas išreiškia sutikimą pirkti pardavėjo pasiūlytą prekę ir sumoka už ją tuojau arba per šalių sutartą terminą;2) kai pardavėjas priima pirkėjo užsakymą reklamuojamai prekei.Pirkimo ir pardavimo sutartyje šalių susitarimu gali būti numatomos papildomos pardavėjo pareigos - parduotų prekių apsauga, papildomas įpakavimas, ekspedicijos ir kitos pareigos.Mažmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis yra įvykdyta, kai pardavėjas perdavė prekę pirkėjui, o pirkėjas už ją sumokėjo. (Prekybos įstatymas).Vadovėlis: nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo momento. Iki daikto perdavimo momento pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, tai yra ją nutraukti. Jei pinigai jau sumokėti, jie grąžinami.34.6. Prekių pardavimas kreditan:CK 268 str.: Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje neaptarė atsiskaitymų tvarkos, tai vėlesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymams. Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda pagal šio kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles. Prekių pardavimo kreditan sutarties formai taikomos šio kodekso 43 straipsnio taisyklės. CK 149 str. Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (patikėjimo teisė)- atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jei ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.43 str. kalba apie rašytinę sandorių formą.CK 269 str.: Atsiskaitymų tvarka, pardavus prekes kreditan Neteko galios 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 34.7. Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas:Jei reikalinga teorija – Gerbiamieji- skaitykite aukščiau- beveik viskas tinka.O nekilnojamojo turto pirkimas - pardavimas, liaudiškai tariant, yra toks:1.Sugalvoju parduoti butą.2. Susirandu pirkėją ir susitariu dėl esminių sutarties sąlygų – dalyko ir kainos. 3. Renku reikalingus dokumentus: Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje užsakau pažymą sandoriui sudaryti, kuri galioja penkiolika dienų; paimu visus pirminius turto įgijimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį- kaip aš nusipirkau butą (jei nepirkau, o kitaip gavau –dokumentas kaip gavau), inventorizacijos bylą; jei turiu sutuoktinį – jis turi rioglintis kartu arba parašyti notariškai patvirtintą sutikimą; jei turiu nepilnamečių vaikų – reikia pažymos iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kad pardavimas neprieštarauja vaikų interesams(jei esu asocialių šeimų sąraše-toks sutikimas man nebus išduotas); 4. imu dokumentus, pasą, ir kartu su pirkėju, kol galioja pažyma pardavimui, varau į notaro biurą. 5. Sutartis paruošiama.6. Man sumoka pinigus (gali sumokėti ne visas iš karto -kaip susitarėme).7. Aš ir pirkėjas pasirašome sutartį.8. Notaras patvirtina. – Man viskas – buto neturiu, turiu pinigų, einam gerti. 9. Pirkėjas per tris mėnesius tą sutartį turi įregistruoti tam pačiam kadastre, kur aš ėmiau pažymą, ir įregistravęs gali vėl užsakyti pažymą, kad parduotų kitiems. Prieš pirkėjui įregistruojant jis turi apsilankyti mokesčių inspekcijoje ir deklaruoti iš kur gavo pinigus butui pirkti, jei butas brangesnis nei 45000litų. 34.8. Pirkimo-pardavimo sutarties su užsienio kontrahentais ypatybės: 34.9. SNO Vienos konvencija ir tarptautinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės: 34.10. “INCOTERMS” kaip teisės šaltiniai, reglamentuojantys pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą: - per paskutinę paskaitą sakė, kad šių temų nebus.INCOTERMS sąlygos – tai patvirtintos tarptautinių prekybos rūmų tarptautinių sutarčių sudarymo taisyklės. INCOTERMS taisyklių paskutinė redakcija (1990 m.) turi fakultatyvinį pobūdį, jos taikomos, jeigu sutartyje yra nuorodos į šias sąlygas (pvz.: tarptautinėje pirkimo-pardavimo sutartyje fiksuojamos prekės, jų kaina ir nurodomos sąlygos CIF, ar DDP, ar kitos). Kiekvienas

7

simbolis reiškia nuodugniai, smulkiai išrašytas pirkėjo bei pardavėjo teises ir pareigas. Reikšmė – palengvina sutarčių rengimą, kylančių ginčų sprendimą. Pvz.:XW – mažiausiai pareigų turi tiekėjas (pardavėjas). Pardavėjo pareiga pateikti prekes savo įmonėje. Pardavėjas padengia išlaidas iki prekių perdavimo. Prekių gabenimo išlaidos, muitų mokesčiai, kitos rinkliavos, atsitiktinio prekių žuvimo rizika tenka pirkėjui.DDP – daugiausiai pareigų tenka tiekėjui (pardavėjui). Pardavėjas pristato prekes ir apmoka visas su tuo susijusias išlaidas į pirkėjo nurodytą vietą. FC; FAS; CIF; FOB ir t.t. – įvairios tarpinės sąlygos.Pasiskaitymui konspektas iš JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO PREKIŲ PIRKIMO- PARDAVIMO SUTARČIŲ: Nereikalaujama, kad pirkimo - pardavimo sutartis būtų sudaryta arba patvirtinta rašytine forma, arba atitiktų bet kokį kitą reikalavimą formos atžvilgiu. Ji gali būti įrodinėjama bet kokiomis priemonėmis, tarp jų liudytojų parodymais. Šios Konvencijos tikslais "rašytinė forma" apima telegramą ir pranešimą, siunčiamą teleksu. 14, 15, 16 straipsnis: (1) Pasiūlymas sudaryti sutartį, adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra oferta, jeigu jis yra pakankamai apibrėžtas ir išreiškia oferento ketinimą būti įsipareigojusiu akcepto atveju. Pasiūlymas yra pakankamai apibrėžtas, jeigu jame nurodytos prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti prekių kiekis ir kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka. (2) Pasiūlymas, kuris nėra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas tiktai kvietimu pareikšti ofertas, jeigu tik kas kita tiesiogiai nenurodoma asmens, padariusio tokį pasiūlymą. (1) Oferta įsigalioja, kai ją gauna ofertos adresatas. (2) Oferta, net jeigu ji yra neatšaukiama, gali būti atsiimta, jeigu ofertos adresatas pranešimą apie jos atsiėmimą gauna anksčiau negu pačią ofertą arba tuo pačiu metu. 17 straipsnis: Oferta, net jeigu ji yra neatšaukiama, netenka galios, kai oferentas gauna pranešimą apie jos atmetimą. Ir toliau daug straipsnių apie tą patį.PREKIŲ PIRKIMAS - PARDAVIMAS 25 straipsnis: Sutarties pažeidimas, padarytas vienos iš šalių, yra esminis, jeigu jis padaro kitai šaliai tokią žalą, kad ji žymia dalimi netenka to, ko ji turėjo teisę tikėtis pagal sutartį, išskyrus atvejus, kai pažeidusioji šalis nenumatė tokio rezultato ir tokio pat statuso protingas asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis jo nebūtų numatęs. 26 straipsnis: Pareiškimas apie sutarties nutraukimą galioja tik tuo atveju, jeigu jis padarytas pranešimo kitai šaliai forma. 27 straipsnis: Jeigu šioje Konvencijos dalyje nėra tiesiogiai numatyta kitaip, tai atvejais, kai pranešimas, prašymas ar kitokia žinia yra perduoti ar padaryti šalies pagal šią dalį ir tinkamomis toms aplinkybėms priemonėmis, uždelsimas ar klaida pranešimo perdavime ar jo negavimas neatima iš šios šalies teisės remtis tuo pranešimu. 29 straipsnis: (1) Sutartis gali būti pakeista ar nutraukta paprastu šalių susitarimu. (2) Rašytinė sutartis, kurioje yra nuostata, reikalaujanti, kad bet koks sutarties pakeitimas ar nutraukimas šalių susitarimu būtų atliekami rašytine forma, negali būti pakeista arba nutraukta šalių susitarimu kitokiu būdu. Tačiau šalies elgesys gali užkirsti kelią jai remtis tokia nuostata tokia apimtimi, kokia kita šalis pasikliovė tokiu elgesiu.

34.11. Mainų sutartis.Jos sąvoka, reikšmė, turinys:Civilinis Kodeksas tik vienas straipsnis apie mainus - 279 str.: Mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba patikėjimo teisėn. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais. Mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253 - 255, 255-1, 257 - 267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju. Vadovėlis-mainų sutartis yra atlygintina, konsensualinė, dvišalė. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties skiriasi tuo, kad mainų sutartimi įsipareigojama už gaunamą daiktą sumokėti ne atitinkamą sumą, o perduoti kitą daiktą. Tačiau, jei vienos šalies mainomas turtas yra mažesnės vertės, skirtumas gali būti atlyginamas pinigais (Praktika- sutartyje rašoma, kad turtas mainomas be priemokos, o jei su priemoka- nurodoma kokia suma ir kaip sumokama). Tokiu atveju sudaromos mišrios sutartys. Jos turi ir mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių elementų. Be to piliečiai (-cha -

8

praktika: tą turi teisę daryti visi civ.teisės subjektai) turi teisę mainyti didesnės vertės turtą į mažesnės vertės be jokios priemokos. Tokių mainų sutartis turės mainų ir dovanojimo sutarčių elementų.Jeigu sutartyje priemoka nenumatyta, jos negalima reikalauti.Mainų sutartims netaikomas CK 125 str. reikalavimas (nėra pirmenybės į dalį bendrojoje nuosavybėje, nes mainų objektas – individualiais požymiais apibrėžtas daiktas). 125 str., t.y. pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis bendrosios nuosavybės teisėje (jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių)-taikomas tik pirkimo-pardavimo, o mainų sutartims netaikomas (praktika - dovanojimo sutartims irgi)Daiktas gali turėti savo biografiją. Kokybės, įvykdymo terminų ir kiti reikalavimai tie patys, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartyje.Konspektai: Mainai.Istoriškai yra 1-oji sutartis. Karo metu naudoti ne pinigai, o ekvivalentai (duona, grūdai).Kiekviena šalis įsipareigoja perduoti daiktą-keičiamas daiktas į daiktą. Kartais turi reikšmę ne tik materialinė daikto vertė, bet ir jo biografija. Jei keičiami nekilnojami daiktai, tai sutarties forma tokia pat, kaip nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo (naujam CK nebus, registruojami per 3 mėn.).Barteris – tai prekių mainai - pvz.: Lietuva teikia Baltarusijai elektrą, o ši nori atsiskaityti daiktais. Barteris plačiai taikomas valstybėse, kur trūksta užsienio valiutos, o nacionalinė valiuta nepastovi. Sudarant tokias sutartis, privaloma nustatyti teikiamų prekių kainą (jei nenustatoma, tai neįvykdžius sutarties, iškyla atlyginimo klausimas, neaišku, kiek išieškot).

34.12. Dovanojimo sutartis.Dovanojimo sutarties sąvoka, šalys, turinys, dalykas, forma ir šalių atsakomybė: Civilinis kodeksas tik trys straipsniukai: CK 280 strs.: Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam. CK 281 str.: Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento. CK 282 str.: Forma: Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos. Nekilnojamojo turto ir pagrindinių statybinių medžiagų dovanojimo sutartys turi būti sudaromos atitinkamai šio kodekso 255 ir 255-1 straipsniuose (-notariškai patvirtinta) nustatyta forma. Kilnojamojo turto, kurio vertė didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys, taip pat pinigų, kurių suma didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys turi būti rašytinės formos ir notariškai patvirtintos. Konspektai: Pagal 280 str. dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamam turtą nuosavybėn.Realinė (įsigalioja nuo turto perdavimo), vienašalė (dovanotojas jokių pareigų neturi; apdovanotasis gali turėti pareigą, jei dovanota su sąlygomis), neatlygintina sutartis. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu dovanojama su sąlyga kažką gauti sau, tai ne dovanojimas. Sąlyga gali būti nustatoma tik ne dovanotojo naudai. Neatlygintinumas-pagrindinis bruožas. Dovanojimo motyvas neturi teisinės reikšmės, jeigu motyvas savanaudiškas – sutartis gali būti pripažinta negaliojanti.

9

Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam.Užsienio valstybių CK yra dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia dėl paskesnio elgesio (apdovanotojo dovanotojo atžvilgiu).Dalykas. “Perduoda turtą”-šiek tiek socialistinė samprata. Dalykas pagal CK tiek individualiais, tiek rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, kurie priklauso dovanotojui. Vakarų Europoje dovanojama daugiau nei daiktai, todėl CK Projekte kita šios sutarties samprata: 480 str.”turtą ar turtinę teisę” (reikalavimą) dovanoja arba atleidžia apdovanotąjį”nuo teisinės pareigos prieš save ar trečiąjį asmenį”. Prievolė taip pat dovanojama. Kai kurių teisių negalima perduoti: teisių į alimentus, į atlyginimą už sveikatos sužalojimą.Su reikalavimo teise susiję vertybiniai popieriai. Dovanojimo sutartimi laikoma, kai dovanotojas įvykdo prievolę už apdovanotąjį (skolos perkėlimas-kreditoriai privalo trečiojo asmens įvykdymą priimti, išskyrus, kai nesutinka skolininkas).Užsienyje dovanojimo sutartis kai kur laikoma realinė (CK Projekte taip pat), o kartais ir konsensualinė. Kai perduodami daiktai, problemos nėra, bet perduodant teises-problema (kaip jas perduoti realiai?) Jei yra tam tikras dokumentas, tai teisė perduodama realiai. Realiai-tai: dokumentų įteikimas ar jo surašymas?

Pažadas ką nors padovanoti nelaikomas sutartimi, bet Projekto 468 str. asmuo, kuriam buvo pažadėta ateity padovanot, turi teisę į atlyginimą išlaidų dėl pasiruošimo priimti dovaną, jei atšaukė pažadą (neįvykdė) be svarbių priežasčių (konsensualumo elementas). Užsienio kai kuriose valstybėse pažadas tokiu atveju turi būti rašytine forma.Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo sutarties-neatlygintinumas. Neatlygintina yra ir panaudos sutartis, bet pagal ją nuosavybės teisė lieka panaudos davėjui.Dovanojimo sutarties elementai:Sutarties šalys: dovanotojas ir apdovanotasis.Gali būti privatūs asmenys (fiziniai, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisių) bei viešieji asmenys. Viešieji asmenys gali būti dovanojimo sutarčių šalimi tik įstatymų nustatyta tvarka. Už neveiksnius asmenis nedidelės apimties dovanojimo sutartis sudaro globėjas (projekto 465 str.- iki 1 MGL). Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali dovanoti tik buitinio pobūdžio nedideles dovanas. Nuo 15m. gali disponuoti savo uždarbiu, stipendija, kitais atvejais sutinkant tėvams. Sutuoktiniai gali dovanoti turtą, kurį turėjo iki santuokos, kuris yra jų asmeninė nuosavybė.Šalių atsakomybė.Dovanotojas neatsako už paslėptus dovanojamo daikto trūkumus, jei apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti.Apdovanotasis gali reikalauti nuostolių atlyginimo dėl dovanos trūkumų ar apsunkinimo pašalinimo, jei nežinojo ir nepranešė.Dovanotojas bendrais pagrindais atsako už dovanos padarytą žalą, jei žinojo apie trūkumus ir neįspėjo. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, jei sutartis nenustato kitaip.

34.13.Turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis. Specifiniai šios sutarties bruožai:Konspektai: Renta ( rentos termino dabartiniame Civ. kodekse nėra, renta numatyta projekte) Dabar - Turto perleidimas su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Dabar CK 283 str.: sąvoka: Sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. Tai realinė (“perduoda”), vienašalė sutartis, nes pareigą turi tik asmuo, kuris gauna turtą, o kuris perdavė-neturi. Sutartis atlygintina: vienas duoda turtą, kitas-išlaikymą. Tai ne ekvivalentinė, o rizikos sutartis. Neaišku, kiek laiko reikės išlaikyti, jeigu sutartis nutraukiama, išlaikėjo patirtos išlaidos nekompensuojamos.

10

CK 284 str.: Sutarties esminės sąlygos: Sutartyje dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti nurodytas nekilnojamojo turto ir su juo perduodamo kito turto, pereinančių įgijėjo nuosavybėn, įkainojimas, nustatomas šalių susitarimu. Sutartyje turi būti taip pat nurodyta, kokių rūšių materialinį aprūpinimą įgijėjas teikia perleidėjui. CK 285 strs. Forma: Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti sudaroma šio kodekso 255 ir 255-1 straipsniuose nustatyta forma (-notariškai patvirtinta ir ir per tris mėn. įregistruota ). Įgijėjas įgyja tik ribotas nuosavybės teises į perleistą nekilnojamą turtą. (CK 286 str.: Sutarties galiojimo metu perleisti nekilnojamąjį turtą, gautą iš perleidėjo pagal sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, įgijėjas neturi teisės). CK 287 str.: Nekilnojamojo turto atsitiktinio žuvimo pasekmės: Įgijėjo gauto iš perleidėjo nekilnojamojo turto atsitiktinis žuvimas įgijėjo neatleidžia nuo jo prisiimtų sutartimi pareigų.CK 288 strs: Turto grąžinimas perleidėjui, mirus įgijėjui: Jeigu įgijėjas miršta, tai sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia ir jo gautas pagal sutartį turtas grąžinamas perleidėjo nuosavybėn. CK 289 str.: Sutarties nutraukimas Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukiama: 1) perleidėjo reikalavimu, jeigu įgijėjas nevykdo sutartimi prisiimtų pareigų; 2) įgijėjo reikalavimu, jeigu dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių materialinė jo padėtis tiek pasikeitė, kad jis nebegali teikti perleidėjui sutarto išlaikymo, arba jeigu perleidėjui visiškai grįžo darbingumas. CK 290 str.: Sutarties nutraukimo pasekmės Jeigu sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukiama, remiantis šio kodekso 289 straipsnyje nurodytais pagrindais, tai perleidėjo pagal sutartį perduotas įgijėjui turtas turi būti grąžinamas perleidėjui. Šio turto nebesant, atlyginama jo vertė. Perleidėjo išlaikymo išlaidos, kurias turėjo įgijėjas iki sutarties nutraukimo, neatlyginamos. Socialistiniai bruožai:-sudaryti gali tik nedarbingi (buvo nustatyta, kad visi darbingi turi dirbti; jei nedirba-veltėdis); dabar niekas neprivalo dirbti, todėl Projekte sutartis sudaryti galės ir darbingi;-sutarties dalykas-tik nekilnojamas turtas (tai -socializmo atgyvena, nes tada nekilnojamas turtas buvo vertingiausias turtas; projekte nurodoma, kad galima perduoti nuosavybėn kilnojamąjį arba nekilnojamąjį daiktą ar pinigų sumą. Kam perduoti rentą, kad gauti pinigus? Asmuo, kuris tuos pinigus naudos, juos sunaudos, o jei perduos nenusenusiam, kuris gali pinigus investuoti-pinigai bus dauginami. Tas, kas juos gaus - patenkintas, nes gaus pelną ir duos rentą tam, kuris jam perdavė pinigus. CK projekte ši sutartis apibrėžiama kaip renta.Pagal projektą rentos sutartis – konsensualinė, sutartis įsigalioja nuo susitarimo dėl sutarties sąlygų momento: (CK proj. 434 str.: Rentos sutartimi viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) , įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už turto perdavimą jo nuosavybėn, periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kita forma išlaikyti rentos gavėją.). Sutarties dalykas – perduotinas turtas: tiek kilnojami, tiek nekilnojami daiktai, apibrėžti rūšiniais ar individualiais požymiais, arba pinigai. Jei pagal rentos sutartį perduodamas nekilnojamas daiktas, pripažįstama, kad šis daiktas apsunkintas renta; Jei toks daiktas perleidžiamas, prievolė mokėti rentą pereina daikto įgijėjui.Projekte numatytas rentos mokėjimo užtikrinimas. Jei rentos gavėjas perduoda kilnojamą daiktą, ar pinigų sumą, tai rentos mokėtojas privalo pateikti rentos mokėjimo užtikrinimą arba apdrausti savo civilinę atsakomybę už rentos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jei ne, ir daiktas žūva, rentos gavėjas gali nutraukti sutartį ir pareikalauti nuostolių atlyginimo. Renta gali būti paveldima.Sutarties šalys projekte: -rentos mokėtojas, kuris gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo;-rentos gavėjai- tiek darbingi, tiek nedarbingi; tiek veiksnūs, tiek neveiksnūs asmenys.-tretieji asmenys - rentos sutartimi gali būti nustatyta, kad rentos gavėju yra trečiasis asmuo, o ne asmuo, perduodantis rentos mokėtojo nuosavybėn turtą. Turtą irgi gali perduoti tretieji asmenys. Jeigu trečiojo asmens naudai ir gavėjas sutiko, tai trečiasis asmuo negali atšaukti.

11

Subjektai gali ir keistis: teisė gauti rentą gali būti paveldima (kai subjektai fiziniai asmenys); galimas teisių perėmimas (kai subjektai juridiniai asmenys). CK Projekto 451-454 str. Ji gali būti mokama keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams ir kitiems). Teisė gauti rentą jiems priklauso lygiomis dalimis. Mirus vienam iš jų, dalis pereina kitiems gavėjams, jeigu sutartis nenustato kitaip.

Sutartis gali būti tiek vienašalė, tiek dvišalė, nes įsipareigojimas mokėti rentą gali būti atlygintinis ir neatlygintinis. Rentos mokėjimas neatlygintinis – vienašalė sutartis. Renta įsipareigojama mokėti mainais už turto perdavimą – dvišalė sutartis. Sutarties terminai. Projekto 437 str. rentos sutartis:-iki gyvos galvos;-laiko tarpui;-neterminuota.Visais atvejais terminas negali būti ilgesnis nei 100 m. nuo sutarties sudarymo dienos (čia projekte!). Terminą galima apibrėžti data ar įvykiu. Sutartis, kuria nustatomos rentos mokėjimas mirusiam asmeniui arba kuris miršta praėjus ne daugiau kaip 30 d. nuo sutarties sudarymo, negalioja. Ta pati taisyklė taikoma, jeigu rentos mokėjimas buvo nustatytas nesančiam sudarymo metu asmeniui, išskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu rentos gavėjas buvo pradėtas ir gimė gyvas. Sutarties forma: notarinė turi būti registruojama nekilnojamo turto registre; nuo įregistravimo pereina nuosavybėn.Atsakomybė.440 str. Jei rentos gavėjas perduoda kilnojamą daiktą, ar pinigų sumą, tai rentos mokėtojas privalo pateikti rentos mokėjimo užtikrinimą arba apdrausti savo civilinę atsakomybę už rentos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu rentos mokėtojas nevykdo šių pareigų ir daiktas žūva ar esmingai pablogėja, rentos gavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.Pasibaigimas.Nutraukiant rentą šalių susitarimu;Numatyta rentos mokėtojo teisė išpirkti rentą: neterminuotos rentos išpirkimo kaina – metinės rentos ir perduoto turto vertės suma.Neterminuotos rentos išpirkimas rentos gavėjo reikalavimu:

a) kai rentos mokėtojas praleidžia mokėjimo terminą daugiau nei 1 metus;b) rentos mokėtojas pažeidžia savo prievole užtikrinti rentos mokėjimą (apdrausti);c) rentos mokėtojas pripažįstamas nemokiu;d) nekilnojamas daiktas, perduotas kaip rentos mokėjimas, perėjo kelių asmenų bendrojon

nuosavybėn.

Konspektai: Kai kurių sutarčių, kurios numatomos CK projekte, aprašymai pasiskaitynėjimui: Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis.CK Projekte numatomos normos, kurios reguliuoja įmonės pirkimą-pardavimą. Įmonė gali būti suprantama kaip teisių objektas-tokia įmonė yra ypatinga turto rūšis.Įmonė suprantama:– kaip juridinis asmuo, arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių;– Kaip teisinių santykių objektas, kaip vieningas turtinis kompleksas.Įmonę galima įsigyti:– Įsigijus akcinės bendrovės akcijas (šiuo atveju pati bendrovė turto nepraranda;– Pagal CK projektą – dar ir nusipirkus pačią įmonę, kaip turtinį kompleksą, kaip materialų objektą. Pirkėjas, įsigijęs turtą, jo pagrindu gali steigti įmonę. Parduodant įmonę turi būti išspręstas skolų ir kitų turtinių prievolių perkėlimo klausimas. Parduoda akcininkai (jeigu parduodama akcinė bendrovė). Kreditoriai tokiam pardavimui turi duoti sutikimą.

Bruožai:-turtas, skirtas gamybai, prekybai ir pan.;-turtas, priklausantis individualiam ar kolektyviniam asmeniui;-turtas, atskirtas nuo kito turto;

12

-vieningas turtinis kompleksas, kurį sudaro ne atskirų daiktų rinkinys-šiuo požiūriu įmonė suprantama kaip vieningas daiktas;-įmonė kaip nekilnojamas daiktas.Įmonė-verslininkui (individualiam ar kolektyviniam) priklausantis vieningas, atskiras nekilnojamas turtinis kompleksas, naudojamas gamybai, prekybai ar kitokiai komerciniai veiklai.Šiuo atveju įmonė-kaip teisės objektas, o ne subjektas.Norint įgyti kontrolę įmonei, yra dvi galimybės:-įgyjamos akcijos (51% balsų, o praktikoje dar mažiau; svarbiausius klausimus-3/4;-akcininkas, kuris turi 100 akcijų-ar jis yra įmonės savininkas? Jis tik akcijų savininkas, o įmonės savininku išlieka AB.Kada įmonė parduodama? AB nusprendė parduoti įmonę. Akcininkas, kuris nupirko įmonę, tampa savininku (akcininkai gali nuspręsti parduoti savo įmonę). Ar išlieka AB, kuri pardavė savo įmonę ?

Taip. Jie turi kapitalą ir pinigus, jie gali pereiti į kitą veiklą. Pasikeisti savo įstatus, jeigu reikia. Naujai įsigiję įmonę, gali ją įregistruoti kaip individualią (personalinę0, gali išleist akcijas ir steigti AB, nes yra materialusis pagrindas. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis-konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Sutarties šalys:-fizinis ar juridinis asmuo;-Valstybės Turto Fondas (parduodant valstybės įmonę).Parduodant įmonę, svarbu nustatyti jos turtinę sudėtį; atliekama pilna inventorizacija-aktą pasirašo sutarties šalys. Atliekamas nepriklausomas auditas.Materialusis turtas: patalpos, įrenginiai, žemės sklypas, prekių atsargos, žaliavos, kasos pinigų atsargos....Nematerialusis turtas: prievolinio pobūdžio teisė ir pareigos; visos įmonės reikalavimo teisės ir įmonės įsiskolinimas, taip pat išimtinės teisės į kūrybinės veiklos produktus: patentai, teisė į išradimą, pramoninį dizainą; išimtinės teisės, kurios individualizuoja įmonę: firmos vardas, prekių ženklai ir kt.Šios dalys pagal sutartį pereina pirkėjui, jei jos priklauso pardavėjui. Nepereina pirkėjui teisės pagal specialius licenzinius leidimus ir suteikia teisę užsiimti tam tikra veikla (Įmonių rejestro įstatyme nurodyta, kokia veikla užsiimant reikalinga licencija.Sutarties dalyku gali būti ne tik įmonė, bet ir jos dalis) filialas, atskiras cechas. Įmonės pastatai, įranga parduodamos įprastine pirkimo-pardavimo sutartimi. Kaip nustatyti, kada kokią sutartį sudaryti? Jei parduodamas vieningas technologinis kompleksas su teisėmis ir pareigomis-tai įmonės pirkimo-pardavimo sutartis.Prievolių perdavimas reiškia skolos perkėlimą, parduodant įmonę, turi būti išaiškinami visi kreditoriai ir sudaromas skolų sąrašas. Apie įmonės pardavimą turi būti pranešta kreditoriams. Jei įmonė parduota, ir į kreditorių sąrašą tam tikri asmenys neįtraukti, jiems solidariai atsako tiek pardavėjas, tiek pirkėjas (nustatoma reikalavimų patenkinimo tvarka ir terminai). Įmonės kaina ir sutarties terminai-šalių susitarimu. Sutarties forma:-rašytinė;-notarinė;-registruojama nekiln. turto registre ir įmonių rejestre.Be sutarties, sutartiniai dokumentai yra:-inventorizacinis aktas;-buhalterinis -nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės sudėtį ir kainą;-visų skolų, kurios perduodamos pirkėjui, sąrašas, nurodant kreditorius, skolos dydį ir terminą įvykdyti.Sutartis įsigalioja įregistravus.Pardavėjo pareiga-perduoti nuosavybės teisę į įmonę pirkėjui. Pardavėjas privalo paruošti įmonę pardavimui. Jis pateikia pirkėjui pasirašyti perdavimo aktą, kur nurodoma įmonės sudėtis, žinios apie kreditoriaus įspėjimą apie įmonės perdavimą, perduodamo turto trūkumai. Nuo perdavimo akto pasirašymo dienos įmonė laikoma perduota, atsitiktinio žuvimo rizika nuo šiol pirkėjui; nuosavybės teisė-nuo sutarties įregistravimo. Jei nėra tam tikrų daiktų jie nekokybiški, pirkėjas gali reikalauti pakeisti arba sumažinti kainą. Perduoda laisvą nuo trečiųjų asmenų. Kreditoriai, kurie

13

nesutinka su skolos perdavimu, gali pareikalauti atsiskaityti iki perdavimo arba pripažinti jų sutartį negaliojančią ir atlyginti.Pirkėjo pareiga-sumokėti kainą. Atsiskaitoma pagal sutarties sąlygas, paprastai per banką, nes mokamos didelės sumos.

Faktoringas (Factorage).Tarpininkavimas; CK Projekte yra. Sutartis, pagal kurią perduodamos reikalavimo teisės. Pirkimo-pardavimo ir komiso operacijų rūšis. Pagal šią sutartį firma (faktorius) perka iš savo klientų reikalavimo teise. Foktorius per 2-3 d. sumoka nuo reikalavimo sumos 70-90% sąskaitos kaip avansą. Likusią sumą sumoka, kai gauna sumas iš tų skolininkų, ir sau atskaito tam tikrus pracentus. Mokėjimo terminas 1-3 mėn. Už skubų apmokėjimą firma gauna 3% nuolaidą.SCONTA-sąskaitų apmokėjimas nedelsiant.Faktoringo sistemos nauda:- garantuoja apmokėjimą 70-80% per 2-3 d.;- pardavėjas gali sumažinti buhalterijos personalo išlaidas, nes firma-faktorius daro apskaitą.Faktoriai susiję su bankais ar jų dukterinėmis firmomis. Faktoriai žino, koks tai klientas. Firmos faktoriai turi tarpusavio ryšius. Yra tarptautinė organizacija-International Factors Gruop. Jie gali skolininkams pareikšti ieškinius ir užsienio valstybėje per tos organizacijos narius.Faktoringo rūšys:1. Ramusis (uždarasis).Esmė ta, kad klientas sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, nusiunčia visų sąskaitų kopijas faktoriui, o pirkėjas apie tai nieko nežino. Faktorius klientui apmoka 70-80% sąskaitų sumos, ir jei pirkėjas atsiskaito, tai bankas, gavęs pinigus, atsiskaito su klientu palikdamas sau sutartus procentus. Jei pirkėjas sąskaitos neapmoka per 60 d., Faktorius (bankas) sumoka likusią sumą klientui ir imasi visų priemonių gauti pinigus iš pirkėjo..Sutarties kaina nustatoma sudarant sutartį,-priklausomai nuo pirkimų apimties.2. Atvirasis.Pardavėjas sąskaitose privalo nurodyti, kad mokėjimo teisė perleista firmai-faktoriui. Faktorius garantuoja sąskaitos apmokėjimą, priklausomai nuo sutarties-80% iškart apmoka. Jei pirkėjas sąskaitos neapmoka per 90 d., faktorius perveda visą sumą klientui (pardavėjui) ir imasi išieškojimo priemonių.

35 Tema. Tiekimo sutartis

35.1. Tiekimo sutarties sąvoka ir reikšmė

Tiekimo sutartį apibrėžia CK 270 str. Sutinkamai su juo “Tiekimo sutartimi tiekėjas įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn (patikėjimo teisėn) numatytą produkciją, o pirkėjas įsipareigoja priimti produkciją ir sumokėti valstybės institucijų reguliuojamomis kainomis ar sutartinėmis kainomis”.Vadinasi tiekimo sutartis – dvišalė, konsensualinė, atlygintinė.Tiekimo sutartis – Sovietinis reliktas, CK projekte tokios sutarties rūšies nėra. Tiekim)o sutartis suprantama kaip pirkimo-pardavimo sutarties atmaina, kur Tiekėjas (Pardavėjas) suprantamas kaip gamintojas (dažniausiai), tiekiantis (parduodavimas ne vienkartinis) pirkėjui savo produkciją. Pagal Aidą pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi nuo tiekimo sutarties tuo, kad tiekimo sutartis yra planinė?, sudarymas niekada nesutampa su jos įvykdymu, nes sudarymo momentu tiektina produkcija dažniausiai nebūna pagaminta.CK projekte išskiriama didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis.

35.2. Didmeninė prekyba(deja, nieko rasti nepavyko, kiek teko girdėti paskaitose jis nedėstė, dienininkų konspektuose šito taip pat nėra)LR Prekybos įstatymo 2 str.: Didmeninė prekyba yra prekybinė veikla, susijusi su prekių pardavimu perpardavimui ar gamybinei veiklai43 straipsnis. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties ypatybės

14

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis sudaroma tik raštu. Ji gali būti ilgalaikė, trumpalaikė, vienkartinė. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse turi būti nustatyta:1) parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekis, kokybė;2) prekių išsiuntimo (perdavimo) terminai;3) kaina.Be šių būtinų sutarties sąlygų, šalys sutartyje gali numatyti:1) prekių pervežimo (perdavimo) būdą, atsiskaitymo tvarką ir formą;2) prekių taros ir įpakavimo reikalavimus, taros grąžinimo tvarką ir terminus;3) atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą;4) kitas sąlygas.Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse gali būti numatytos ir su prekybine veikla nesusijusios pardavėjo pareigos(ruošinių gaminimas, įrengimų nuoma, ekspedicija ir kt.).Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma įvykdyta tą dieną:1) kai prekės išsiunčiamos nevietiniam gavėjui;2) kai prekės perduodamos pirkėjo arba pardavėjo sandėlyje.Šalių susitarimu gali būti numatyta ir kitokia sutarties vykdymo tvarka. CK projekto 6.366. str.: Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas – asmuo, užsiimantis prekybos verslu ar jo atstovas, įsipareigoja nustatytu terminu perduoti jo pagamintas ar įsigytas prekespirkėjui nuosavybėn pastarojo verslo poreikių ar kitokių poreikių, nesusijusių su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais, tenkinimui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

35.3. Tiekimo ryšių struktūra(tas pats kaip ir su prieš tai ėjusiu)

35.4. Tiekimo sutarties sudarymas, pakeitimas, nutraukimasTaikomi tie patys principai, kaip ir sudarant bet kokią kitą civilinę sutartį. Laikomasi šalių lygiateisiškumo principo. Etapai: oferta, akceptas. Formai taikomi bendrieji sutarčių formos reikalavimai. Sutartis gali būti keičiama šalių sutarimu. Pakeitimo tvarka gali būti numatyta pačioje tiekimo sutartyje. Nutraukiama arba abipusiu sutarimu, arba pasibaigus galiojimui, arba vienos pusės iniciatyva, laikantis sutartyje nustatytų taisyklių, jeigu ko kita nenustato įstatymas. Būtinas išankstinis pranešimas.

35.5. Tiekimo sutarties turinysSutartyse gali būti nustatomi garantiniai terminai, jeigu jų nenumato standartai arba techninės sąlygos, taip pat ilgesni, negu standartų arba techninių sąlygų numatomi, garantiniai terminai. Liaudies vartojimo prekėms, parduodamoms per mažmeninės prekybos organizacijas, garantinis terminas skaičiuojamas nuo daikto mažmeninio pardavimo dienos (CK 274 straipsnis).Visa kita – kaip pirkimo-pardavimo sutartyje.

35.6. Tiekimo sutarties vykdymasProdukcija turi būti tiekiama sutartyje numatyto asortimento (CK 272 str.).CK nustato, kad tiekiamos produkcijos kokybė turi atitikti standartus, technines sąlygas arba pavyzdžius (CK 273 str.). Sutartyje gali būti numatoma, kad turi būti tiekiama aukštesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartai, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdžiai.Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas) sutartyje numatyta tvarka bei terminais (CK 271 str.).Produkcija turi būti tiekiama komplektiškai, sutinkamai su standartų, techninių sąlygų arba kainoraščių reikalavimais (CK 275 str.).Jeigu komplektiškumo nenustato standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba kainoraštis, jis reikiamais atvejais gali būti nustatomas sutartyje.

35.7. Prekių ir produkcijos priėmimas pagal kiekį ir kokybęVisais atvejais prekių ar produkcijos kiekis ir kokybė turi būti nustatyti ir aptarti tiekimo arba pirkimo pardavimo sutartyje. Kartais to daryti nereikia, mat tiekiamai produkcijai taikytini bendri

15

tokios kategorijos produkcijai standartai. Šiuo atveju būtinas produkcijos atitikimas nustatytiems standartams.Tuo atveju, kai patiekiama žemesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdys, pirkėjas gali atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją; o jeigu pirkėjas už produkciją jau yra sumokėjęs, tai jo įmokėta suma turi būti grąžinama.Tačiau, jeigu patiektos produkcijos trūkumai gali būti pašalinami, negrąžinant jos tiekėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas pašalintų trūkumus produkcijos buvimo vietoje, arba pašalinti juos savo priemonėmis, bet tiekėjo sąskaita.Jeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines sąlygas, bet yra žemesnės rūšies, negu buvo sutarta, tai pirkėjas turi teisę priimti produkciją ir sumokėti už ją atitinkamos rūšies produkcijai nustatyta kaina arba atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją.Tais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybės arba nekomplektinė produkcija, pirkėjas gali išieškoti iš tiekėjo sutartyje nustatytas netesybas (baudą) ir tokiu tiekimu padarytus nuostolius, neįskaitant netesybų (baudos) (CK 276 str.).Ieškiniams, kylantiems iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustatomas šešių mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pirkėjas reikiama tvarka nustatė patiektos jam produkcijos trūkumus.Priėmimas pagal kiekį –atliekamas prekių priėmimo perdavimo metu ir fiksuojamas dokumentaliai.CK 271 str.: Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas) sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Pirkėjas turi teisę, pranešęs tiekėjui, atsisakyti priimti produkciją, kurios patiekimo terminas praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkcija, kurią tiekėjas pasiuntė, prieš gaudamas pranešimą, pirkėjas privalo priimti ir už ją sumokėti.

35.8. Tiekimo sutarties šalių atsakomybėPirkėjas turi teisę, pranešęs tiekėjui, atsisakyti priimti produkciją, kurios patiekimo terminas praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkciją, kurią tiekėjas pasiuntė, prieš gaudamas pirkėjo pranešimą, pirkėjas privalo priimti ir už ją sumokėti.Jeigu patiekiama nekomplektinė produkcija, pirkėjas privalo pareikalauti produkciją sukomplektuoti arba nekomplektinę produkciją pakeisti komplektine ir, kol ji bus sukomplektuota arba pakeista, atsisakyti už ją sumokėti, o jeigu už produkciją jau sumokėta, - pareikalauti grąžinti sumokėtas už ją sumas.Jeigu tiekėjas produkcijos nesukomplektuoja per šalių susitarimu nustatytą laiką, pirkėjas turi teisę atsisakyti nuo produkcijos. Už atskirų, priklausančių prie asortimento, rūšių produkcijos nepilnutinį patiekimą tiekėjas moka nustatytas netesybas, nors sutartyje numatytu terminu tiekimas pagal bendrą produkcijos vertę būtų įvykdytas, jeigu dėl asortimento įskaitymo ir atsakomybės už nepilnutinį patiekimą ko kita nenumatyta tiekimo sutartyje.Produkcijai, skirtai ilgam naudojimuisi ar laikymui, standartai arba techninės sąlygos gali numatyti ilgesnius terminus, per kuriuos pirkėjas turi reikiama tvarka nustatyti nurodytuosius trūkumus (garantiniai terminai) ir po to pareikšti tiekėjui pretenzinius reikalavimus dėl šių trūkumų pašalinimo arba dėl produkcijos pakeitimo. Tiekėjas privalo neatlygintinai ištaisyti produkcijos, kuriai nustatytas garantinis terminas, trūkumus arba pakeisti ją, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi produkcija ar jos laikymo taisykles.Vienų, priklausančių prie to asortimento rūšių produkcijos patiekimas didesniu kiekiu, negu numatyta sutartyje, neįskaitomas nepilnutiniam kitų rūšių produkcijos patiekimui padengti, išskyrus tuos atvejus, kada taip patiekta pirkėjo sutikimu.Terminus ir tvarką, kuriais pirkėjas turi nustatyti patiektos jam produkcijos trūkumus, kai jie negalėjo būti pastebėti, produkciją įprastiniu būdu priimant, ir pareikšti tiekėjui pretenzijas, kylančias iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustato tiekimo sutartis, o jei sutartyje tai nenustatyta, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (CK 274 straipsnis).

16

36 Tema. Aprūpinimas energija ir dujomis36.1. Aprūpinimo elektros ir šilumine energija sutarčių sąvoka, šių sutarčių reikšmė.Sutinkamai su CK projekto 378 str. “energiją tiekianti įmonė įsipareigoja pateikti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo kanalą sutartyje numatytos energijos rūšies kiekį, o abonentas įsipareigoja pateiktą energiją apmokėti.Galimos tiekti pagal sutartį energijos rūšys:1) elektros energija;2) šiluminė energija;3) dujos.CK projekto normos reglamentuoja tik atvejus, kai išvardintos rūšies energija yra tiekiama per tinklus (elektros tinklai, dujų vamzdynai) ir kai savo tinklus turi vartotojas. Atvejais kai energija perduodama ne per tinklą, civiliniai santykiai reguliuojami paprastos civilinės pirkimo pardavimo sutarties normomis (akumuliatoriaus baterijos, dujos fasuotos balionais).Pati energija yra priskirtina prie CT dalykų, turinčių tam tikrus požymius. Tai – suvartojama, kilnojama, dalu, apibūdinama rūšiniais požymiais.Energijos ir dujų tiekimo sutartis yra konsensualinė, atlygintinė, dvišalė ir vieša. CK Projekto 6.161 str.: Vieša yra laikoma sutartis, kurią sudaro įmonė, teikianti paslaugas ar parduodanti prekes neapibrėžtam asmenų ratui. Vieša sutartis nustato pardavėjui tam tikras pareigas. T.y. energija ir dujos turi būti tiekiami kiekvienam pageidaujančiam su sąlyga, kad jis tam yra pasiruošźs (turi tinklus, užtikrina tinklų priežiūrą, aptarnavimą).. Sutarties sudarymas. Įmonės “Lietuvos energija”, “Lietuvos dujos” ir jų filialai yra pardavėjai, su kuriais pirkėjas ir sudaro pirkimo pardavimo sutartį.Yra skirtumas tarp energijos vartojimo gamybiniais ir buitiniais tikslais. Pirmuoju variantu įkainiai yra didesni.Specifika fiziniams asmenims: rašytinė aprūpinimo energija sutartis su fiziniais asmenimis gali būti ir nesudaryta; jeigu fiziniams asmenims tiekiama energija ir šie ją vartoja, laikoma, kad aprūpinimo energija sutartis sudaryta. T.Y. buitiniams tikslams vartoti, sutartis gali būti sudaroma konkliudentinių veiksmų pagrindu: prisijungiama prie tinklo ir gaunama atsiskaitymo knygelė. Sutarties sąlygos šiuo atveju yra bendros.Gamybiniams tikslams yra sudaroma rašytinė sutartis. Joje numatomas galiojimo laikas ir kitos sąlygos. Numatoma, kad esant terminuotai energijos tiekimo sutarčiai, terminui pasibaigus vartotojui nenutraukus energijos vartojimo, sutartis pratźsiama galioti neribotam laikui.

Sutarties ypatybes apsprendžia:1) skirtingai nuo kitų prekių, energija, dujos yra tiekiamos per tinklų sistemą, kurios pagrindinė dalis priklauso pardavėjui, o likusi – pirkėjui; sutartyje numatoma, kad energija turi būti tiekiama vartotojo tinklams; energija tampa vartotojo nuosavybe praėjusi pro apskaitos prietaisus.2) Aprūpinimas energija ir dujomis turi būti nuolatinis (t.y. visą sutarties numatytą laiką);3) Energijos, dujų tiekėjas turi kontrolės funkcijas, taip pat kontroliuoja apskaitos prietaisų sistemą. Kai kalba eina apie įmones, tikrinamas personalas, kuris aptarnauja tiekimo prietaisus.

36.2. Sutarties subjektai, dalykas, terminai, kaina, šalių teisės ir pareigosSubjektai. Iš sutarties apibūdinimo darytina išvada, kad aprūpinimo energijos nešėjais sutarties subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat asmenys neturintys juridinio asmens statuso. Pastarieji laikytini energijos nešėjų pirkėjais. Pardavėju šiuo atveju laikytina Valstybinės įmonės "Lietuvos energija" ir "Lietuvos dujos", parduodančios savo produkcija per vietos platintojus.Sutarties dalyku laikytinas tas energijos nešėjas, dėl kurio tiekimo yra sudaroma sutartis. Tai:4) elektros energija;5) šiluminė energija;6) dujos. TerminaiEnergijos perdavimo, gavimo ir vartojimo momentai sutampa. T.y. energija pereina per t.t. kontrolės prietaisus, po ko jos nuosavybė pereina vartotojui. Energijos ir dujų pirkimo ir pardavimo

17

atveju vartotojas moka tik už energiją, kurią suvartoja. Atsiskaitoma nustatytais terminais, tvarka ir tarifais. KainaDabartiniu metu yra nustatoma valstybės institucijų normatyvine tvarka. Kainos yra nustatomos atsižvelgiant į vartotojų grupes (“Lietuvos energija” – monopolistas – taigi daro ką išmano). Turėtų būti kitaip. PVZ.: JAV tarifų klausimą sprendžia kartu vartotojai, tiekėjai ir ekspertai. Paprastai nustatoma 10-15 % pelno norma. Tiekėjai gali ginčyti nustatytą tarifą teisme. Dėl tarifo pakeitimo į komisiją gali kreiptis ne anksčiau kaip po metų.Sutarties šalių teisės ir pareigos.Tiekėjo teisės ir pareigos: tiekti abonentui sutartyje numatytos energijos rūšies ir kokybės kiekį (dujų kiekį); kai vartotojas yra fizinis asmuo – užtikrinti energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę

būklę.Šalių teises ir pareigas apsprendžia sutarties pobūdis – vieša sutartis:1)tiekėjas privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo besikreipiančiu asmeniu (jeigu yra sąlygos energijai tiekti)2) tiekėjas neturi teisės suteikti privilegijų vienam ar kitam asmeniui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus;3) kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems vartotojams, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kuomet atskiroms vartotojų kategorijoms gali būti taikomos lengvatinės sąlygos.Šalių teises ir pareigas apsprendžia prekės tiekimo būdas – energijos tiekimo tinklais, vamzdynais.:Vartotojo teisės ir pareigos:Vartotojas įsipareigoja patiektą energiją apmokėti bei laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo;Ryšium su tinklų ir vamzdynų eksploatacija yra numatomos šalių teisės ir pareigos.Speciali vartotojo pareiga – yra užtikrinti saugų ir tinkamą sistemos funkcionavimą. Netinkamas sistemos eksploatavimas gali būti tiekimo nutraukimo priežastimi.Vartotojas privalo leisti tiekėjui tikrinti prietaisus bei vartotojo tiekimo sistemą. Vartotojai privalo informuoti tiekėją apie gedimus, kurie įvyksta tinkluose.

36.3. Šalių atsakomybėEnergiją tiekiančios įmonės atsakomybė už savo prievoles yra ribota: gali būti išieškoti tiesioginiai nuostoliai atsiradę dėl sutarties pažeidimo ir negali būti išieškotos negautos pajamos.Nesavalaikis atsiskaitymas už energiją yra pagrindas nutraukti energijos tiekimą. Vadinasi energijos pirkėjas turi prievolę laiku atsiskaityti už jam tiekiamą energiją.

36.4. Aprūpinimo dujomis sutarties sąvoka, šalys ir t.t. – viskas tas pats.

37 Tema. Paskolos sutartis

37.1. Paskolos sutarties sąvoka ir reikšmėPaskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar kitus rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat ir tokios pat rūšies bei kokybės daiktų. ( CK 291 str.). t.y. kol neperduoda, sutarties nėra! – Realinė sutartis.Paskolos sutartyje paskolos davėjas gali įsipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavėjui perduoti ateityje. ( CK 291 str.). – Konsensualinė sutartis. Vileitos žodžiais – teisiškai neraštingas papildymas: turėjo būti numatyta kokiais atvejais, tarp kokių subjektų (įmonės, bankai ir pan.), numatytos sąlygos kada skolintojas gali nevykdyti savo įsipareigojimo (nemokumas ar pan.).Paskolos sutartis – konsensualinė ir kartu realinė. Realinei sutarčiai neužtenka konsensuso (asmenų paprasto susitarimo), reikia ir pusių realių veiksmų. Iki 1995 metų, sutinkamai su tuo metu galiojusiu CK (sąvoką apibrėžė apsiribojant tik pirmąją dabartinio apibrėžimo dalimi) paskolos sutartis buvo traktuojama tik kaip realinė. Realumas atitiko tuometinius socialinius santykius, mat fiziniai asmenys skolino tik smulkias sumas, o bankai paskolas teikdavo tik ypatingais atvejais ir ne fiziniams asmenims.

18

1995 m. straipsnis buvo papildytas antrąja dalimi, leidusia traktuoti paskolos sutartį kaip konsensualinę. Pvz.: susitinka du draugai. Vienas prašo paskolinti 10000 litų. Antrasis sutinka, įsipareigoja. Tačiau žmona skolinti neleidžia. Vadinasi pirmajam atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo.CK projekte paskolos sutartis yra apibrėžiama sekančiai:Paskolos (kredito) sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartis laikoma sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu, jeigu šalys nesusitarę kitaip (CK projektas 850 str.).Pasaulio šalyse šis klausimas yra sprendžiamas įvairiai. Taip Vokietijoje paskolos sutartis g.b. konsensualinė. Tačiau yra numatyti atvejai ir sąlygos, kad skolintojas gali neįvykdyti sutarties: taip galima nesilaikyti pirminio įsipareigojimo jeigu pasikeitė skolininko turtinė padėtis dėl ko galima manyti, kad jis nesugebės įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų.Vertinant paskolos sutartį kaip realinę, galima daryti ir išvadą, kad ji yra ir vienašalė. T.y. laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo, po ko skolintojas jokių pareigų nebeturi.Vertinant paskolos sutartį kaip konsensualinę, galima daryti išvadą, kad ji yra dvišalė (abiems šalims nustatomos teisės ir pareigos)Sutartis gali būti tiek atlygintinė, tiek ir neatlygintinė.

37.2. Paskolos sutarties šalys, dalykas, turinys ir formaPaskolos sutarties šalysPaskolos sutarties šalimis g.b. fiziniai ir juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinio asmens statuso, taip pat Valstybė.Paskolos sutarties dalykasPaskolos sutarties dalyku g.b. tik suvartojami, rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai. Tai nebūtinai t.b. pinigai. G.b. maisto produktai, kuras.Sąlyga, kad paskolos dalyku turi būti rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai yra sąlygojama paskolos sutarties ypatybės, kad skolinamas daiktas pereina skolininko nuosavybėn ir yra skirtas jo poreikių tenkinimui. Grąžinama ne tas pats daiktas (tos pačios kupiūros ir pan.), o tos pačios rūšies ir toks pat kiekis daiktų.Pvz. Suteikiama paskola ir už ją yra įsigyjamas daiktas. Tačiau skolintojas nuosavybės teisės į tą daiktą (namą) neįgyja. Skolinantis iš banko tokiam pačiam tikslui, statomas objektas yra įforminamas ipoteka. Jeigu skola negrąžinama, bankui nuosavybės teisė į tą namą nepereina: jis tik įgyja pirmumo teisę išieškant pagal skolininko prievoles.Paskolos sutarties turinysŠiuo atveju taikytini bendrieji sutarčių turinio nuostatai. Vadinasi ir paskolos sutarties atveju sutarties turiniu laikytinos sąlygos, dėl kurių susitaria sutarties šalys. Sąlygos gali būti būtinosios, papildomos ir atsitiktinės. Prie būtinų sąlygų šiuo atveju priskirtina reikalavimas nurodyti sutarties dalyką (tai gali būti tik rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai) Sutarties dalykas apibūdinamas kiekiu ir kokybe. Kadangi paskolos sutartis gali būti ir atlygintinė ir neatlygintinė, palūkanos už paskolos suteikimą būtina sąlyga nelaikytina.Paskolos sutarties formaGali būti taikomos visos galimos sutarties sudarymo formos (žodinė, rašytinė, rašytinė notarinė), jeigu įstatymas nenustato spec. reikalavimų t.t. atvejais.Rašytinė paskolos sutarties forma reikalaujama kai sutartis sudaroma tarp juridinių asmenų ir tarp juridinių ir fizinių asmenų arba tarp fizinių asmenų, jeigu paskolos suma viršyja 500 lt. (CK 43 str.). Reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia. Šiuo atveju šalims atimama teisė remtis liudininkų parodymais. Paskolos sutartys tarp fizinių asmenų dažniausiai įforminamos pakvitavimų (skolos raštelių) būdu. Skolos raštelio buvimas pas skolininką preziumuoja skolos grąžinimą.

37.3. Paskolos sutarčių rūšysPaskolos sutarties rūšys:

19

1. buitinė paskola tarp fizinių asmenų;2. paskola suteikta banko ar kitos kredito įstaigos.

CK projektas išskiria ir spec. paskolos rūšį – tikslinź paskolą. Projekte nurodoma, kad tikslinės paskolos atveju paskolos davėjas turi teisę kontroliuoti jos panaudojimą. Tuo atveju, kai paskolos gavėjas naudoja paskolą ne pagal paskirtį arba trukdo paskolos davėjui kontroliuoti paskolos panaudojimą, paskolos davėjas turi teisę reikalauti paskolos bei procentų gražinimo prieš terminą (CK projektas 852 1d.).Gali būti ir atlygintinė ir neatlygintinė. Kai sudaroma su bankais visais atvejais tai atlygintinė sutartis.Palūkanos nėra būtinas paskolos sutarties požymis. Procentų pagal paskolos sutartį dydis gali būti nustatytas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CK projektas 851 str.).

37.4. Paskolos sutarties šalių atsakomybėŠalių pareigos yra apibrėžiamos paskolos sutarties sąvokoje: paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar kitus rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat ir tokios pat rūšies bei kokybės daiktų. ( CK 291 str.).Vadinasi, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti jam parduotus rūšiniais požymiais apibrėžiamus daiktus sutartyje arba įstatymo nustatytu terminu.Už ne laiku įvykdytą prievolę sutartis ar įstatymas gali numatyti netesybas: baudas arba delspinigius.Paskolos sutarties nuginčijimas: Jeigu paskolos gavėjas pinigų ar kitų daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą. Tais atvejais, kada paskolos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma, nuginčyti ją, remiantis liudytojų parodymais, neleidžiama, išskyrus baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų atvejus (CK 293 str. ir CK projektas 852 str.).Paskolos grąžinimas gali būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartį įkeitimu, ipoteka, laidavimu, garantija ir kitokiais būdais, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę gali būti naudojami kaip paskolos grąžinimo užtikrinimas.Bankų ir kitų kredito įstaigų paskolų operacijas reguliuoja CK kodeksas ir kiti įstatymai.Paskolos sutarties terminaiPaskolos sutartyje šalys gali numatyti grąžinimo terminus. Tokiu atveju skola turi būti grąžinta sutartyje nustatytu terminu. Sutartis g.b. ir neterminuota. Tokiu atveju skolininkas privalo grąžinti skolą per 7 d. po kreditoriaus pareikalavimo ( bendra CK nuostata). Pasaulinėje praktikoje šie terminai labai skirtingi. Taip Šveicarijoje – 6 mėn. nuo pareikalavimo. Vokietijoje – priklausomai nuo sumos – 1-3 mėn.Tik buities lygmenyje pirkimo – pardavimo sutartyje yra svarbus daiktų perdavimas. Galimi atvejai, kai paskolos sutartis sudaroma nei skolininkui nei skolintojui prekių (daiktų) nematant. Šiuo atveju teisine prasme svarbiausia yra nuosavybės teisės perėjimas.

38 tema. Turto nuoma. Panauda. 38.1. Turto nuomos sutarties sąvoka ir rūšys.Sutartys, pagal kurias daiktai perduodami laikinai pasinaudoti (ne nuosavybėn):Nuomos sutartis.2. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.3. `Panaudos sutartis.297 straipsnis. Nuomos sutarties sąvokaNuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį. (Vileitos žodžiais nuomojamas DAIKTAS o ne TURTAS !!!)Daiktas perduodamas laikinai naudotis, valdymo teisė gali būti ir neperduodama.

Nuomos sutartis – konsensualinė (sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir nustatyta forma išreiškia savo suderintą valią); atlygintinė

20

(nuomininkas už nuomojamą daiktą privalo mokėti nuompinigius); dvišalė (kiekviena iš šalių turi teises ir pareigas). Nuomos sutartis seka paskui daiktą, t. y. turi tam tikrų daiktinės teisės bruožų. 311 straipsnis. Sutarties galiojimas, turtui perėjus kitam savininkuiIšnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti, ir turtui perėjus iš vienos valstybinės organizacijos (nuomotojo) kitai.

Užsienio šalyse skiriamos dvi nuomos sutarčių rūšys:1. nuomos sutartys,2. arendos sutartys.

Vokietijoje –asmeniniams poreikiams tenkinti daiktas nuomojamas; komerciniams tikslams – arenduojamas.

Prancūzijoje – kilnojami daiktai nuomojami, nekilnojami – arenduojami.LR CK tokio nuomos sutarčių skirstymo nėra. Galiojančiame CK skiriamos - nuomos sutartys

(bendras nuomos teisinių santykių reguliavimas) ir atskiros nuomos sutarčių rūšys: buitinės nuomos sutartis (CK 317 str.); gyvenamosios patalpos nuoma (CK XXX skirsnis).LR CK projekte – nuoma (bendrieji nuostatai) ir išskiriamos nuomos rūšys: vartojimo nuoma; transporto priemonių nuoma; pastatų, statinių ar įrenginių nuoma; įmonės nuoma; žemės nuoma; lizingas (finansinė nuoma); gyvenamosios patalpos nuoma.

38.2. Turto nuomos sutarčių taikymo sfera ir jų reikšmė.Nuomos sutarčių reikšmė: nuomininkas gali patenkinti tiek verslo, tiek savo asmeninius poreikius neįgydamas daikto nuosavybėn; nuomotojas gauna pajamas neprarasdamas nuosavybės teisių į daiktą.Sfera?38.3. Turto nuomos sutarties šalys, dalykas, forma ir terminai.Sutarties šalys – ne mažiau dviejų asmenų: nuomotojas, nuomininkas. Nuomininkas – tai sutarties šalis, kuri gauna turtą laikinai naudotis už užmokestį. Nuomotojas – tai sutarties šalis, kuri duoda turtą laikinai naudotis už užmokestį. Nuomotoju ir nuomininku gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys, tiek įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Nuomotojas yra daikto savininkas ar jo įgaliotas asmuo.Sutarties dalykas – bet koks nesuvartojamas individualiais požymiais apibrėžtas daiktas. Įstatymas gali riboti ar drausti kai kurių daiktų nuomos teisę. Toks ribojimas priklauso nuo daiktų teisinio režimo (išimti iš apyvartos ar ribotai esantys apyvartoje daiktai, pvz: ginklai gali būti nuomojami tik asmenims turintiems teisę juos turėti, transporto priemones – tik asmenims turintiems vairuotojo pažymėjimą ir pan.). Sutarties forma - 298 straipsnis. Sutarties formaNuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinės formos. Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama.Kolizija ! Nekilnojamo turto registro įstatyme numatyta, kad registruojamos nuomos sutartys sudarytos ilgesniam, nei 3 metų terminui. Kodekso norma – bendra, įstatymo – speciali; įstatymas įsigaliojo vėliau nei kodeksas, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama įstatymo normai. Registravimas būtinas siekiant apginti trečių asmenų interesus: jei nuomos sutartis įregistruota, pasikeitus daikto savininkui ji privaloma naujam savininkui. Jeigu registracijos nebuvo, naujam savininkui ji bus privaloma tiktam terminui, kuriam leidžiama sudaryti neregistruotas nuomos sutartis, t. y. 3 m. nuo sutarties sudarymo. Sutarties terminas – gali būti nurodytas (terminuota sutartis), gali būti nenurodytas ( neterminuota sutartis).

21

299 straipsnis. Sutarties terminasNuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Turto, kuris yra valstybinė nuosavybė, maksimalius nuomos terminus gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.300 straipsnis. Sutarties sudarymas nenurodant terminoJeigu sudarytoje nuomos sutartyje nenurodytas jos terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui.Jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui (terminuota sutartis) nuomininkas ir toliau naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis redukavosi, t. y. sutartis laikoma atnaujinta tomis pačiomis sąlygomis neapibrėžtam laikui (tapo neterminuota). 301 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu, pasibaigus sutarties terminuiJeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. 302 straipsnis. Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartįNuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. Buitinės nuomos sutarčiai ši taisyklė netaikoma.Sutarties kaina – esminė nuomos sutarties sąlyga. Kaina nustatoma šalių susitarimu. Dėl kainos nesusitarus, taikoma įprastinė rinkos kaina. 38.5. Sutarties pasibaigimas:1. pasibaigus neterminuotai sutarčiai (300 straipsnis. “… kiekviena šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o kai nuomojami pastatai, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, - prieš tris mėnesius. Nuomos sutartyje gali būti nurodyta ir kita sutarties atsisakymo tvarka.” 2. pasibaigus terminuotai sutarčiai (suėjus nustatytam terminui)3. terminuotą sutartį nutraukus prieš terminą nuomotojo reikalavimu (312 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Nuomotojas turi teisź pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą:1) jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį;2) jeigu nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę;3) jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių per sutartyje ar įstatyme nustatytą terminą;4) jeigu nuomininkas nedaro kapitalinio remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymą ar sutartį

privalo jį daryti.4. terminuotą sutartį nutraukus prieš terminą nuomininko reikalavimu (313 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu. Nuomininkas gali pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą:1) jeigu nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti;2) jeigu turtas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudotis.38. 4. Sutarties dalyvių teisės ir pareigos (Sutarties turinys).Nuomotojo pareigos: 1. 303 straipsnis. Nuomotojas privalo pateikti nuomininkui turtą sutarties sąlygas bei turto paskirtį atitinkančios būklės. Nuomotojas neatsako už tuos turto trūkumus, kuriuos jis aptarė, sudarant sutartį.T.y. – trūkumai turi būti aptarti; nuomotojas atsako už trūkumus apie kuriuos žinojo ir kurių neaptarė bei už trūkumus kurie atsirado vykdant sutartį;- daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, su visais priklausiniais;- daikto atsitiktinio žuvimo, sužalojimo rizika tenka jo savininkui;- daiktas t. b. perduotas nustatu terminu ir nustatytoje vietoje (nuomininkas gali reikalauti

uždelsimu patirtus nuostolius arba atsisakyti sutarties);Nuomotojas privalo įspėti apie trečiųjų asmenų teises į daiktą (įkeitimą, uzufruktą, servitutus ir kt.). Jeigu tretieji asmenys pareiškia reikalavimo teisę į daiktą, nuomotojas privalo įstoti į procesą ginti nuomininko teises;2. 306 straipsnis. Nuomotojas privalo savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas gauna teisę arba padaryti kapitalinį remontą, numatytą sutartyje ar neatidėliojamai

22

reikalingą, ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuompinigių sąskaitą, arba nutraukti sutartį (313 straipsnis) ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu.- Apie kapitalinį remontą nuomininkas privalo įspėti nuomotoją.3. Pasibaigus sutarčiai, nuomotojas privalo priimti daiktą. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teisź reikalauti iš jo visas turto išlaikymo, saugojimo ir kitokias išlaidas.Nuomininko pareigos: -1. 305 straipsnis. Nuomininkas privalo naudotis nusinuomotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį.309 straipsnis. Nusinuomoto turto duodamos pajamos, konkrečiai imant, vaisiai, gyvulių prieauglis ir pan., priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis.2. 315 straipsnis. Jeigu nuomininkas pablogina nusinuomotą turtą, jis privalo nuomotojui atlyginti tuo padarytus nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės. - T.y. atsako už turto sugadinimą, net jeigu tai įvyko dėl trečiųjų asmenų, kuriems buvo perdavęs daiktą, kaltės (šeimos nariai, jeigu juridinis asmuo – darbuotojai)3. 310 straipsnis. Nuomininkas turi teisź subnuomoti nusinuomotą turtą, tiktai gavźs nuomotojo sutikimą.- Subnuomos atveju nuomininkas atsako už daikto grąžinimą nuomotojui.- Subnuomininko teisių apimtis negali viršyti nuomininko teisių (negali būti ilgesnė, pasibaigus nuomai, automatiškai pasibaigia ir subnuoma, pripažinus nuomos sutartį negaliojančią, negalios ir subnuomos sutartis irt.t.)4. 307 straipsnis. Nuomininkas privalo laikyti nusinuomotą turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis, ir padengti turto išlaikymo išlaidas.5. 308 straipsnis. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi nusinuomotu turtu. Jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuompinigius, jeigu dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu sąlygos arba turto būklė esmingai pablogėjo.- CK projekte numatyta galimybė mokėti už nuomą ne tik pinigais, bet ir daiktais, paslaugomis,

atliekant darbus ir kt.- Kaip ir kada mokėti nuompinigius nustato sutartis (pasibaigus sutarčiai, nustatytais laiko

tarpais ir pan.), jeigu sutartyje neaptarta, vadovaujamasi papročiais.6. 314 straipsnis. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuominkas privalo grąžinti nuomotojui turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartimi sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina nusinuomotą turtą, jis privalo nuomotojui atlyginti tuo padarytus nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės. 316 straipsnis. Jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Pagerinimų, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos nusinuomotam turtui, vertė neprivalo būti atlyginama.Valstybei ir Savivaldybėms priklausančių statinių, patalpų nuoma vykdoma tik konkurso tvarka.Žemės nuoma. (nors programoje nėra, skaitė paskaitoje).LR Žemės nuomos įstatymas. (Paskutinė redakcija 1998 m.)Nuomotojai: privačios žemės – žemės savininkai; valstybinės žemės – žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. 4 straipsnis. Žemės nuomos sutartis 1. Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos gautais produktais bei pajamomis. 2. Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu. Sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.3. Privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tvirtinama notariškai. 4. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o jeigu žemė nuomojama iki 3 metų, - žemės sklypo schema.

23

5 straipsnis. Žemės nuomos sutarties terminas 1. Privačios žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.2. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. 3. Žemės reformos metu valstybinės žemės valdytojas nuomoja žemę ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui valstybinės žemės valdytojo teikimu žemę nuomoja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.4. Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas numatytas naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį. 6 straipsnis. Žemės nuomos sutarties turinys 1. Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta: 1) žemės nuomotojas; 2) žemės nuomininkas; 3) žemės nuomos objektas su žemės kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis; 4) žemės nuomos terminas; 5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui; Paaiškinimai: Jeigu žemė nuomojama žemės ūkio paskirčiai, pastatai nestatomi; Jeigu nuomojama ne žemės ūkio paskirčiai, sutartyje turi būti numatyta galimybė statyti pastatus,

jeigu tokia galimybė nenumatyta, nuomininkas neturi teisės statyti statinius; Jeigu žemė išnuomota tam, kad būtų pastatyti statiniai, sutartyje turi būti nustatyta, kokie statiniai

bus pastatyti, laiko tarpas, per kurį tie statiniai bus pastatyti, numatytas pastatų likimas sutarčiai pasibaigus:a) pastatai tampa žemės savininko nuosavybe (primokant arba nemokamai),b) pastatų savininkas pastatus nugriauna, sutvarko žemės sklypą ir perduoda jį nuomotojui,c) (13 str.) jeigu pastatai lieka buvusio žemės nuomininko nuosavybe, nuomininkas turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.

Bet servitutas galimas tik santykiuose tarp dviejų žemės savininkų !!! Todėl servituto neturėtų būti. 6) išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams; 7) žemės naudojimo specialiosios sąlygos; 8) žemės naudojimo apribojimai; 9) žemės servitutai; 10) užmokestis už žemės nuomą. Į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat užmokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė; 11) kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai; 12) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus. 18 straipsnis. Žemės nuomos sutarties pasibaigimas Žemės nuomos sutartis pasibaigia: 1) pasibaigus nuomos terminui; 2) mirus žemės nuomininkui, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios buvo žemės nuomininkės;4) nuomojamą žemź pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus nuomininkui; 5) nutraukus žemės nuomos sutartį 19 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas paimant žemę visuomenės poreikiams

24

Kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui žala atlyginama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 20 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu 1.Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukiama: 1) įstatymų numatytais atvejais;2) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;3) jeigu žemės nuomininkas, nuomodamas privačią žemę, ilgiau kaip 3 mėnesius, o valstybinę žemę - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio sumokėjimo termino šio mokesčio nesumokėjo; 4) jeigu žemės nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų;5) su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, jeigu anuliuojamas leidimas užsienio investicijai;2. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. 3. Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. 4. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš laiką nuomotojo reikalavimu, tų metų derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su tuo susijusius nuostolius.21 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukiama:1) jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomininkas apie tai žemės nuomotojui praneša ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o kitos paskirties - prieš 2 mėnesius; 2) jeigu žemės nuomotojas nevykdo šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų pareigų. (Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius)38.9. Lizingas. Lizingo sąvoka ir reikšmė. Bendri lizingo ir turto nuomos bei pirkimo - pardavimo sutarčių bruožai. Lizingo davėjo ir lizingo gavėjo teisės bei pareigos. Šalių atsakomybė.Lizingo sutarties sąvoka numatyta CK projekte 6.562. str.:2. Lizingo sutartimi viena šalis – lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo

asmens daiktą, nurodytą kitos šalies – lizingo gavėjo ir perduoti šį daiktą lizingo gavėjuivaldymui ir naudojimui verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjo nuosavybėn.

3. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir nuomos dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

4. Lizingo sutartis gali būti sudaryta tik verslo tikslais.5. Lizingo davėju pagal sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo,

turintis įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenziją užsiimti lizingo veikla.Esmė – pasibaigus nuomos teisei, daiktas pereina nuosavybėn.Lizingo sutartis – konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.Lizingo sutartis apima pirkimo–pardavimo, nuomos ir kreditavimo sutarčių elementus. Sudaroma Lizingo sutartis tarp lizingo gavėjo ir lizingo davėjo.Lizingo davėjas sudaro sutartį su gamintoju užsakydamas pagaminti lizingo gavėjui reikalingą produkciją ir nurodydamas kam ji turi būti patiekta. Po to, kai lizingo gavėjas pasirašo produkcijos priėmimo aktą, o lizingo davėjas užmoka gamintojui už pagamintą ir patiektą produkciją, santykiai tarp lizingo davėjo ir gamintojo pasibaigia. Lizingo sutartyje tarp lizingo gavėjo ir lizingo davėjo nustatomas terminas, per kurį turi būti padengtos lizingo davėjo išlaidos ir pelnas. Lizingo gavėjas tampa savotišku nuomininku. Lizingo gavėjas naudodamas produkciją gauna pajamas iš kurių padengia savo gamybos išlaidas ir Lizingo

25

būdu įgytos produkcijos nuomos mokestį tol, kol pilnai neatsiskaito. Tol, kol nesumokamas visas sutartas mokestis, produkcijos savininkas – lizingo davėjas (nuomos sutarties elementai). Atsitiktinė daikto (produkcijos) žuvimo rizika tenka lizingo gavėjui (kitaip nei esant nuomos sutarčiai). Jeigu lizingo gavėjas bankrutuos, skolininkai negali nukreipti išieškojimo į produkciją, nes nuosavybės teisės į produkciją, kol neįvykdyta lizingo sutartis, priklauso lizingo davėjui. Įvykdžius lizingo sutartį, nuosavybės teises į produkciją įgyja lizingo gavėjas (pirkimo-pardavimo sutarties elementai). Lizingo sutarties metu lizingo gavėjas naudojasi produkcija, už kurią sumokėjo lizingo davėjas (kreditavimo sutarties elementai). Lizingo davėjas gali nutraukti sutartį, jeigu: jeigu įrenginio pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl įrenginio defekto; lizingo gavėjas pažeidžia įrenginio naudojimo sąlygas, nevykdo kitų sutarties sąlygų; lizingo gavėjas nevykdo mokestinių įsipareigojimų; likviduojama lizingo gavėjo įmonė.38.6. Panaudos sutarties sąvoka, šalys, dalykas, forma, šalių teisės ir pareigos.Panaudos sutarties sąvoka. 366 straipsnis. Panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigojagrąžinti tą turtą.Sutartis realinė (perduoda turtą, o ne įsipareigoja perduoti), vienašalė (panaudos davėjas gavėjo atžvilgiu neturi jokių pareigų, o tik teises), neatlygintinė (tai pagrindinis jos skirtumas nuo nuomos sutarties). Savo juridine prigimtimi panaudos sutartis panaši į turto nuomos sutartį, todėl tarp jos šalių atsirandantiems santykiams reguliuoti taikomos CK nuomos santykiams reguliuoti taikomos taisyklės.Šalys. Panaudos davėjai g.b. tik veiksnūs fiziniai asmenys (CK 13,14 str. numatyti atvejai, kai nepilnamečiai turi teisę savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius), juridiniai asmenys (jeigu ši teisė numatyta įstatuose ar įstatymais) ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės.Dalykas. Panaudos sutarties dalygas gali būti: 1) turtas, turintis individualius požymius, 2) nesuvartojamas turtas, 3) turtas, kuriuo tenkinami panaudos gavėjo poreikiai.Forma. (Bendros sandorių ir nuomos sutarčių taisyklės). Raštu, jeigu bent viena šalis – įmonė, istaiga, organizacija. Tarp piliečių - raštu, jeigu sudaroma ilgesniam, negu 1 m. laikotarpiui (jeigu nekilnojamam turtui – notariškai ir registruojama), arba kai panaudos dalyko vertė didesnė kaip 500 Lt. Terminai. 367 straipsnis. Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui,terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino. Jeigu tokia sutartis sudaryta nenurodant termino, taikomos šio kodekso 300 straipsnyje nustatytos taisyklės. (Jeigu sudarytoje sutartyje nenurodytas jos terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o kai (sutarties dalykas) nuomojami pastatai, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, - prieš tris mėnesius). Pasibaigus nustatytam terminui, panaudos sutartis nebegalioja, nors nė viena iš šalių jos neatsisako. Šalys, norėdamos pratęsti sutartinius santykius, privalo sudaryti naują sutartį. Šalių teisės ir pareigos. Panaudos davėjas: 369 straipsnis. Panaudos davėjas atsako už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė, perduodamas turtą. Panaudos gavėjas: 370 straipsnis. Panaudos gavėjas turi teisę duoti gautąjį turtą naudotis trečiajam asmeniui, tik gavęs panaudos davėjo sutikimą, likdamas jam atsakingas. (Kitos teisės ir pareigos, kaip nuomos sutartims).38.7. Sutarties pasibaigimas. 373 straipsnis. Panaudos sutartis, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, pasibaigia taip pat, mirus fiziniam asmeniui arba pasibaigus juridiniam asmeniui, dalyvavusiems sutartyje. Panaudos davėjo reikalavimu: 1) jeigu (panaudos gavėjas) naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį; 2) jeigu tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę; 3) taip pat tuo atveju, kai panaudos gavėjas gautą neatlygintinai naudotis turtą be jo sutikimo duoda naudotis trečiajam asmeniui.372 straipsnis. Sutarties nutraukimas turto naujo savininko reikalavimu

26

Panaudos sutartis, sudaryta, nenurodant termino, gali būti nutraukiama asmens, kuriam perėjo duoto neatlygintinai naudotis turto nuosavybės teisė ar patikėjimo teisė, reikalavimu.38. 8. Turto nuomos ir panaudos sutarties šalių atsakomybė ??? (SIŪLAU PATIEMS IŠ TO KAS IŠDĖSTYTA. Vileita to neakcentavo).

39 TEMA. Gyvenamosios patalpos nuoma.39.1. Gyvenamųjų patalpų rūšys. 318 straipsnis. (pagal tai, kam) šios patalpos priklauso:1) fiziniams asmenims;2) gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijoms;3) savivaldybėms;4) įmonėms ir organizacijoms.39.2. Teisinis gyvenamosios patalpos nuomos santykių reguliavimas.1992 m. Aukščiausioji Taryba, dar galiojant Butų Kodeksui, priėmė įstatymą dėl CK 30 skirsnio pakeitimo: 318 straipsnis. Šiame skirsnyje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, pagrįstų Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomispatalpomis įstatymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka. Kitoms patalpoms liko galioti Butų Kodeksas. Taigi patalpų nuomą iki 1998 m. birželio mėn. (panaikintas Butų Kodeksas) reglamentavo du įstatymai: Butų Kodeksas ir CK 30 skirsnis. Problema: Butų Kodeksas draudė iškeldinti nuomininką už nuompinigių nemokėjimą. Tokia situacija nenormali, todėl 1998 m. Butų Kodekso galiojimas panaikintas. 39.3. Teisinių gyvenamosios patalpos nuomos santykių atsiradimo pagrindas.Gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai yra sutartinio pobūdžio. Jie gali atsirasti tik fiziniam asmeniui sudarius nuomos sutartį su gyvenamosios patalpos savininku. Gyvenamosios patalpos sutarties sudarymo teisiniai pagrindai skiriasi priklausomai nuo to, kam priklauso patalpos: 320 straipsnis. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės valdymo organo sprendimu; įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys - kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalims susitarus.39.4. Asmenų, kuriems reikia valstybės paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, įskaita. Gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarka. Reglamentuoja “Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas: 9 straipsnis. Teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šių sąlygų:1) gyvena nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam šeimos nariui tenka ploto mažiau negu (10 kvadratinių metrų sąlyginio ploto, tenkančio vienam šeimos nariui);2) nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų arba komercinėmis sąlygomis iš įmonių, organizacijų, taip pat gyvena buvusiems savininkams grąžintuose namuose (butuose) nepriklausomai nuo gyvenamosios patalpos dydžio;3) vienai šeimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau šeimų arba vieno kambario bute gyvena trys ir daugiau asmenų. Atskira šeima taip pat laikomas nevedęs (netekėjusi) šeimos narys nuo 18 metų; 4) gyvena tarnybiniame bute, bendrabutyje;5) grįžta ar yra grįžę iš tremties ir neturi gyvenamojo ploto arba turi jo mažiau nei nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje.Piliečiai, neturėję teisės į valstybės paramą, pabloginę savo būsto sąlygas perleisdami, pakeisdami turimas gyvenamąsias patalpas ar persikeldami iš gyvenamųjų patalpų į kitas, kuriose gyvenant gali būti įgyta teisė į valstybės paramą, teisę būti įrašyti į eilę valstybės paramai gauti įgyja praėjus 5 metams nuo būsto sąlygų pabloginimo. 10 straipsnis. Valstybės paramos formos Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali nustatyta tvarka pasirinkti ir pasinaudoti viena iš šių paramos formų:

27

1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti;2) išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus. 16 straipsnis. Piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramą, registravimas Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, registruojami ir parama jiems suteikiama savivaldybėse pagal gyvenamąją vietą.Gavźs piliečio prašymą, savivaldybės valdymo organas per mėnesį jį išnagrinėja ir priima sprendimą - registruoti pilietį valstybės paramai gauti ar neregistruoti.17 straipsnis. Piliečių eilės valstybės paramai gauti Valstybės paramai gauti sudaromos trys eilės.Visos eilės sudaromos atsižvelgiant į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą, šeimos narių skaičių, turimų gyvenamųjų patalpų kiekybinę ir kokybinę charakteristiką, buvimo eilėje laiką ir kitus kriterijus. Piliečių eiles valstybės paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba).Piliečių eilės valstybės paramai gauti yra viešos. Savivaldybės sudaro galimybę suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti. 39.5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąvoka, rūšys, forma, terminai.Sąvoka. 319 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles).Sutartis dvišalė, atlygintinė, konsensualinė (jeigu nuomotojas patalpos neperduoda, nuomininkas turi teisę reikalauti perduoti patalpą ir atlyginti uždelsimu padarytus nuostolius). Rūšys. 1 kriterijus: kam priklauso nuomojamos patalpos fiziniams asmenims priklausančių patalpų nuomos sutartys; savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys; įmonėms, istaigoms, organizacijoms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys; tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys; gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose nuomos sutartys; gyvenamųjų patalpų nakvynės namuose nuomos sutartys.2 kriterijus: kaip nustatomos nuomos sutarties sąlygos: sąlygos nustatomos šalių susitarimu – komercinės sutartys; pagrindines sąlygas nustato norminiai aktai.Forma. 322 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yrasavivaldybė, įmonė, or ganizacija, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotasis pareigūnas ir nuomininkas. Kylus ginčui ir nesant sutarties galima remtis faktinėmis aplinkybėmis (mokėjo nuompinigius, nuompinigiai buvo priimami ir pan.) Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu. Sutartyje turi būti fiksuojamas terminas. Jeigu žodžiu – bus laikoma kad sudaryta neterminuota sutartis.Terminai. 325 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Esant neterminuotai nuomos sutarčiai nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį įspėjęs nuomotoją prieš 1 mėnesį arba sumokėjęs nuompinigius už 1 mėnesį į priekį. Nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį įspėjęs nuomininką prieš 3 mėnesius. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė - nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvykio, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Kai įvykis nutolsta, nustatytas sutarties terminas perkeliamas.Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį.Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma tam laikui, kol nuomininkas dirba nurodytose pareigose. Nuomos sutarties terminą apibrėžia darbo sutarties terminas. Pasibaigus šiam terminui nuomininkas fali būti iškeldinamas. Nuomos sutartis gali būti sudaryta mokymosi laikui.

28

39.6. Sutarties dalykas, sutarties šalys. Dalykas. 324 straipsnis. Savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. (Izoliuota patalpa – tokia, į kurią galima patekti nepereinant per kitą kambarį ir iš kurio nepereinant galima patekti į bendro naudojimo patalpas) Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendram naudojimui.Fiziniams asmenims priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti ir neizoliuotos patalpos ar net patalpų dalys Palangoje, nakvynės namuose ir pan). Šalys. 321 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojasir nuomininkas.Nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitais pagrin dais. Nuomotoju gali būti gyvenamųjų patalpų nuomininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro subnuomos sutartį.Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl šeimos bei buvusių šeimos narių in teresų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymo įgaliotas asmuo.Kodėl “Nuomininkas yra fizinis asmuo” ? Jeigu gyvenamasias patalpas nuomoja juridinis asmuo, tai nuomos santykius reglamentuoja CK 29 skirsnis (Nuoma). Esmė: juridiniams asmenims netaikomos lengvatos nustatytos fiziniams asmenims.39.7. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, jų teisinė padėtis.329 straipsnis. Nuomininko šeimos nariai. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka.Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Svarbu ! 1) Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Pvz.: moteris turi butą, sudarė santuoką, bet vyro bute nepriregistravo. Šis kreipėsi į teismą, kad jį įkeldintų ir priregistruotų, nes jis – šeimos narys. Teismas atmetė ieškinį, nes vyras nėra nuomininko šeimos narys, trūksta esminės kodekse numatytos sąlygos (vyras nebuvo priimtas ir apgyvendintas buto savininko). 2) Kiti straipsnyje minimi asmenys laikomi šeimos nariais jeigu jie ne tik gyvena kartu su nuomininku, bet ir su nuomininku turi bendrą ūkį. 3) Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Jeigu tokio sutikimo nebus, šeimos nario teisių neįgys. Pvz.: Tėvas apgyvendino pamotę be pilnamečių sūnų sutikimo; kylus teisminiam ginčui, pamotę teismas iškeldino, nes nebuvo nuomininko šeimos narių sutikimo. Šeimos narių teisinė padėtis. 330 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Svarbu kylus ginčams – buto padalijimo ar kitais klausimais. Išvykus asmeniui, kuris sudarė nuomos sutartį (nuomininkui), liko gyventi kiti asmenys. Jeigu jie nuomininko šeimos nariai – jie turi teisę į šias patalpas.Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

29

Pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ir buvź šeimos nariai atsako solidariai su nuomininku. Pvz.: jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčių, jie gali būti išieškoti iš bet kurio šeimos nario.331 straipsnis. Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Laikinai išvykusiems šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio kodekso 332 straipsnyje nustatyto laiko pasibaigimo, (6 mėn.) o jei šie asmenys sugrįžo anksčiau - nuo jų sugrįžimo dienos.Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus (įtėvius) šio sutikimo nereikia.Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių apgyvendinimo sąlygos.Apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą, jei apsigyvendamas nebuvo kitaip susitaręs.T.y. jeigu komercinėmis sąlygomis išnuomojate nuomininkui butą, jis be leidimo gali apgyvendinti sutuoktinį ir nepilnamečius vaikus. Tėvams žūvus, vaikai išlaiko teisę į butą, nes sutinkamai su LR vaiko teisių apsaugos įstatymu našlaitis ar likęs be globos vaikas negali būti iškeldintas iš būsto. Vaikai, net ir kartu su globėju, iki pilnametystės galės gyventi bute nemokėdami už jį. Ribojama privačios nuosavybės teisė?39.8. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. 2. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa. Tai teisė gyventi išsinuomotoje patalpoje, arba, laikantis nustatytų apribojimų, naudoti ją komercinei ūkinei veiklai. 1992 m. nutarimu priimtos “Gyvenamųjų patalpų naudojimo komercinei ūkinei veiklai taisyklės” draudžia įrengti sprogstamųjų medžiagų parduotuves, buitinių paslaugų įmones, pirtis, stiklo taros supirktuves, viešbučius ir kt.. 2. Teisė subnuomoti gyvenamąją patalpą. 336 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavźs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali būti sudaroma tiek žodžiu, tiek raštu, tiek terminuotam, tiek neter minuotam laikui.Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu.Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi atituštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieštris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą.Jeigu subnuomininkas atsisako atituštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismine tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama.3. Teisė apgyvendinti laikinus gyventojus. 337 str. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavy susitarź, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniesiems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa.Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jiems atsisakius išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimosnariai turi teisź reikalauti teismine tvarka iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. “Laikinai” gali tęstis ir ilgai, pvz.: studentas pas dėde apsigyvena 5 m.4. Teisė keistis gyvenamosiomis patalpomis. 348 straipsnis. Savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, įskaitant laikinai išvykusius, raštišką sutikimą ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininku.

30

Nuomotojo, išskyrus savivaldybę, atsisakymas sutikti keistis gyvenamosiomis patalpomis negali būti nuginčijamas. (Laikoma, kad savivaldybei tas pats, kas gyvens jos patalpose. Savivaldybės neužsiima komercija ir nuomoja ne pelno tikslais).Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis įforminamas naujomis nuomos sutartimis. Keitimosi sutartis įsigalioja nuo paskutinės naujos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo dienos, o jeigu ginčą sprendė teismas - nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Jeigu šeimos nariai nesusitaria dėl keitimosi arba kai pakeitus gyvenamąsias patalpas būtų galimybė likviduoti šeimoje susidariusias konfliktines situacijas, tai bet kuris iš šeimos narių turi teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti nuomojamą gyvenamąją patalpą į kitą gyvenamąją patalpą arba į patalpas skirtinguose namuose (butuose).5. Teisė į gyvenamąją patalpą laikinai išvykus – tik Savivaldybės gyvenamosioms patalpoms !!! 332 straipsnis. Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą jiems paliekama šešiems mėnesiams. Jeigu išvykdamas turėjo tikslą išvykti nuolatos, teisė į gyvenamas patalpas prarandama nuo išvykimo momento (šešių mėn. terminas neskaičiuojamas).Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais:1) išvykus gydytis - visą gydymosi laiką;2) išvykus mokytis - visą mokymosi, studijų laiką;3) išvykus ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį - visąkomandiruotės laiką;4) išvykus eiti globėjo ar rūpintojo pareigas - visą jųėjimo laiką;5) vaikus atidavus į auklėjimo įstaigą, giminaičiams,globėjui ar rūpintojui - visą jų ten buvimo laiką;6) pašaukus į krašto apsaugos tarnybą - įstatymo nustatytątarnybos laiką;7) suėmus - visą tardymo ir teismo laiką.Pasibaigus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą patalpą išlieka dar šešis mėnesius.Pasibaigus šiam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarastoji teisė į gyvenamąjį plotą laikoma atstatyta.Laikinai išvykusiojo reikalavimu teismas gali pripažinti jam teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, jei bus nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytą laiką jis praleido dėl svarbių priežasčių.Laikinai išvykusio fizinio asmens teisė į gyvenamąją patalpą pasibaigia ir anksčiau šiame straipsnyje nustatyto laiko, kai nutraukiama savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jei sutartyje nenustatyta kitaip.333 straipsnis. Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai. Laikinai išvykusiajam sugrįžus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi tuoj pat atituštinti gyvenamąją patalpą, o asmenys, neatituštinę gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.334 straipsnis. Savivaldybių gyvenamosios patalpos rezervavimasJeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jo nuomojama savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti rezervuojama. Sprendimą rezervuoti priima vietos savivaldos vykdomoji institucija. Atsisakymas rezervuoti gali būti ginčijamas teismine tvarka.

31

Gyvenamosios patalpos rezervavimas įforminamas rašytine sutartimi tarp vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir išvykstančiųjų, sutinkant pasiliekantiems šeimos nariams. Savo sutikimą pasiliekantieji duoda pasirašydami rezervavimosutartyje. Atsisakymas duoti sutikimą gali būti ginčijamas teismine tvarka.335 straipsnis. Jeigu išvyksta ne visi šeimos nariai, rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu išvyksta nuomininkas ir visi jo šeimos nariai, nuomininkas turi teisę palikti gyvenamąją patalpą naudotis pagal subnuomos sutartį kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali būti numatoma, jog savival dybė išnuomosianti gyvenamąją patalpą pagal terminuotą nuomos sutartį.Sugrįžus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat ją atituštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo. Asmenys, neatituštinę rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.Nuomininko pareigos. 2. Išsaugoti ir tinkamai eksploatuoti gyvenamąją patalpą ir joje esančius įrenginius;3. Mokėti nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas.326 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestisUž gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (nedirbantieji pensininkai – 30 kalendorinės dienos), jeigu šalių susitarimu nenumatytas kitas terminas.Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu.Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu.327 straipsnis. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų valymą ir kitas), kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 326 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto termino. Mokesčio už komunalines paslaugas dydžiai ir jų mokėjimo terminai bei tvarka, kai įmonės, organizacijos nuomoja gyvenamąsias patalpas savo dirbantiesiems, nustatomi kolektyvine sutartimi, o jeigu organizacijose tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu. Jeigu įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu.39.9. Sutarties pakeitimas ir nutraukumas. 339 straipsnis. Sutarties pakeitimasSavivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 340-343 straipsniuose numatytais atvejais. Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai nesutinka keisti nuomos sutartį kolektyvinėje sutartyje ar administracijos ir dirbančiųjų susitarime numatytais pagrindais, ginčas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių sprendžiamas teismine tvarka.Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. Nuomotojo atsisakymas keisti nuomos sutartį negali būti nuginčijamas.Nuomotojo ar nuomininko atsisakymas keisti nuomos sutartį gali būti ginčijamas teismine tvarka.

32

Pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai.Tik savivaldybės gyvenamosioms patalpoms !!!:340 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant butąPilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalinti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui,atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvź šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas, nekeisdami nuomos sutarties.Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo, sprendžiami teismine tvarka.341 straipsnis. Sutarties pakeitimas, kai viena gyvenamoji patalpa keičiama į keliasSavivaldybė, turėdama galimybių ir nuomininkui, jo šeimos nariams bei buvusiems šeimos nariams sutinkant, jų nuomojamą gyvenamąją patalpą gali pakeisti į kelias, kiekvienam šeimos nariui suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų sąlyginiogyvenamosios patalpos ploto, turėtą gyvenamąją patalpą palikdama savivaldybei. Tuo atveju nuomininkui, pilnamečiams šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams pageidaujant, viena savivaldybių gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būtipakeista į kelias.Ginčai dėl sutarties pakeitimo vieną gyvenamąją patalpą pakeičiant į kelias sprendžiami teismine tvarka.Naujas sutartis sudarę nuomininkai ir jų šeimų nariai, iki sutarties pakeitimo neturėję teisės į valstybės paramą, tokią teisę gali įgyti praėjus penkeriems metams po sutarties pakeitimo.342 straipsnis. Sutarties pakeitimas nuomininkams susijungus į vieną šeimąKeliems nuomininkams pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenan tys piliečiai, susijungę į vieną šeimą, gali sudaryti vieną nuomojamą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sujungti butus), jeigu jų šeimos nariai ir nuomotojas su tuosutinka. Sutartis sudaroma su susijungusių į vieną šeimą šeimos narių siūlomu nuomininku.Nuomotojo atsisakymas sudaryti vieną nuomos sutartį gali būti nuginčijamas teismine tvarka.343 straipsnis. Sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininkuNuomininkui ir jo šeimos nariams susitarus, pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu.Tokia pat tvarka gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus.Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismine tvarka.344 straipsnis. Sutarties pakeitimas perdavus atituštintą kambarį Jeigu bute, kurį savivaldybė kaip savininkas nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, atituštinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininko gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis. Jeigu atituštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui, o šiam nuomininkui atsisakius - kitam. Atsisakius visiems nuomininkams, atituštinta gyvenamoji patalpa išnuomojama kitiems nuomininkams. Perdavus atituštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.345 straipsnis. Įmonių, organizacijų butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininkui nutraukus darbo santykiusJeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su įmone ar organizacija, kurios gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.Šiuo atveju įmonė ar organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. Ši taisyklė netaikoma, jei su įmone ar organizacija, nuomojančia gyvenamąją patalpą, darbo santykius nutraukia nuomininko šeimos narys ar buvźs

33

šeimos narys. Ginčas tarp įmonės ar organizacijos ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių dėl tokio sutarties pakeitimo sprendžiamas teismine tvarka.Sutarties nutraukimas. 39.10. Fizinių asmenų iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų pagrindai ir tvarka.349 straipsnis. Nuomininko teisė nutraukti sutartįGyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštiškai įspėjęs nuomotoją (arba sumokėti už 1 mėn. į priekį). Nuomininkui neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.Iki įspėjimo termino pasibaigimo nuomininkas gali atšaukti įspėjimą, jei nuomotojas su kitu nuomininku nėra sudaręs tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.Nuomininkui, jo šeimos nariams ir buvusiems šeimos nariams išvykus gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.351 straipsnis. Sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygasJei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 6 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį (ardymas ar gadinimas turi būti tyčinis), nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi (tik esant kaltei, jeigu neįmanomas sąlygas sukels psichinis ligonis, iškeldinti nebus galima), nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.354 straipsnis. Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimasĮmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš tris mėnesius.Pasibaigus šiam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.Sutartis nutraukiama ir pripažinus ją negaliojamčia (CK 328 str.)Iškeldinimas. Iškeldinimas yra priverstinis gyvenamosios patalpos paėmimas įstatymų nustatyta tvarka iš asmens, kuris neteisėtai ja naudojasi. 350 straipsnis. Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo tvarkaGyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta bei fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismine tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.T. y. iškeldinimo tvarka yra dvejopa - teisminė ir administracinė (prokuroro sankcija). Administracinė iškeldinimo tvarka taikoma kai asmuo savavališkai užima gyvenamąją patalpą 352 straipsnis. Savavališkai užėmę, tai yra įsikėlę į gyvenamąją patalpą nesudarę jos nuomos sutarties, piliečiai iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.; (paprastai prokuroras tokios sankcijos neduoda, jeigu nustato, kad kažkas, nors ir neturėdamas tokios teisės, leido įsikelti į patalpas; jeigu kyla ginčas – sprendžiama teismine tvarka); kai gyvenamajai patalpai, kurioje gyvena nuomininkas, iškilusi grėsmė sugriūti 355 straipsnis. Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, piliečiai iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Tokią patalpą suteikia butų fondo, kuriame yra gresianti sugriūti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas, o jeigu jis neturi galimybių - savivaldybė. ; ir 365-1 str. numatytu atveju – iškeldinant asmenis iš viešbučių.Iškeldinimo atvejus galima skirstyti į tris grupes: 1) iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 2) iškeldinimą suteikiant kitą gyvenamąją patalpą; 3) iškeldinimą suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. 358 straipsnis. Iškeldinamiesiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa

34

Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė už anksčiau turėtąją. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje sąlyginis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytąjį, iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto už nustatytąjį.Ši patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitikti iškeldinamųjų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes.Nuomininko pageidavimu jam gali būti suteikta ir mažesnė gyvenamoji patalpa.Teismo sprendime nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką turi būti nurodyta gyvenamoji patalpa, kuri suteikiama iškeldinamajam.356 straipsnis. Sutarties nutraukimas ir piliečių iškeldinimas suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpąFiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš savivaldybių bei įmonių, organizacijų savo dar buotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu:1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas;2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo;3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.4) gyvenamosios patalpos grąžinamos buvusiems savininkams.Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia butų fondo savininkas arba kita įmonė, organizacija, dėl kurios interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.Kitais atvejais iškeldinama nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos arba suteikiama kita gyvenamoji patalpa (pvz. 363 str. Fiziniai asmenys, kurie gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą), kuri turi būti toje pat gyvenamojoje vietoje, atitikti tik sanitarinius ir techninius reikalavimus, šiuo atveju gyvenamoji patalpa gali būti blogesnės kokybės ir mažesnio ploto, nei ankstesnė. 364 straipsnis. Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama iškeldinamiemsfiziniams asmenims, turi būti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.39.11. Tarnybinės gyvenamosios patalpos, jų suteikimo tvarka. Iškeldinimas iš tarnybinių patalpų.360 straipsnis. Tarnybinės gyvenamosios patalpos Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbovietės pastate arba arti jo. Tarnybinės gyvenamosios patalpos turi būti atskiri butai.Prie tarnybinių gyvenamoji patalpa priskiriama ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi: vietos savival dybių gyvenamuosiuose namuose - savivaldybės tarybos, įmonių ir organizacijų namuose - įmonės ar organizacijos valdymo organo, bendrijų namuose - bendrijos narių susirinkimo sprendimu.361 straipsnis. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarkaSprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą savivaldybės namuose priima savivaldybės valdymo organas, įmonių ir organizacijų namuose - įmonės ar organizacijos vadovas, bendrijų namuose - bendrijos narių ar jų įgaliotinių susirinkimas. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Apgyvendintas asmuo turi žinoti, kad gyvenamąją patalpą gauna kaip tarnybinź.362 straipsnis. Iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpųDarbuotojai, nutraukę darbo santykius su tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotoju, jam reikalaujant, privalo išsikelti iš šių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų piliečiai iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus šio kodekso 363 straipsnyje numatytus atvejus.

35

363 straipsnis. Fiziniai asmenys, kurie gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpąSuteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti:1) krašto apsaugos ir policijos pareigūnų, kuriems buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa ir kurie žuvo ar dingo be žinios, gindami Lietuvos Respubliką arba eidami kitokias tarnybos pareigas, šeimos nariai;2) mirusio darbuotojo, kuriam buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, šeimos nariai;3) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją;4) I ir II grupės invalidai, taip pat darbuotojai, atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės;5) reabilituotas tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas.6) asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių;7) vieniši asmenys, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai39.12. Naudojimasis gyvenamuoju plotu bendrabučiuose.365 straipsnis. BendrabučiaiDarbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius jų darbo ar mokymosi metu galima apgyvendinti bendrabučiuose. Bendrabučiai yra specialiai pastatyti ar šiems tikslams įrengti gyvenamieji namai.Bendrabučių suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma įmonių, įstaigų, organizacijų kolektyvinėse sutartyse, organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu, o mokslo ir mokymo įstaigose - šių įstaigų kolegialių organų sprendimu.Darbuotojai, pasibaigus darbo sutarčiai, iš bendrabučio iškeldinami, išskyrus 363 straipsnyje numatytus atvejus. Besimokantieji, pasibaigus mokslo metams, iš bendrabučio iškeldinami.Bendrabučių gyventojai gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat gadina gyvenamąją patalpą arba naudoja ją ne pagal paskirtį.Iš bendrabučių iškeldinama teismine tvarka.365-1 straipsnis. ViešbučiaiJuridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę turėti viešbučius - specialiai įrengtas patalpas laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti.Viešbučiai steigiami ir veikia komercinės veiklos sąlygomis.Fiziniai asmenys, gyvenantys viebučiuose ilgiau negu buvo susitarta arba nesumokėję už gyvenimą viešbutyje, arba pažeidę naudojimosi juose tvarką, administracijos teikimu iškeldinami pagal prokuroro sankciją, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.365-2 straipsnis. Nakvynės namaiLabdaros ar kitais pagrindais įsteigtų nakvynės namų, kuriuose paramos reikalin giems fiziniams asmenims nemokamai suteikiama nakvynė, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir savivaldybėje jas įregistruoja steigėjai. Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi nagrinėjant ginčus dėl naudojimosi tokiais namais ir dėl iškeldinimo iš jų.39.13. Gyvenamųjų patalpų nuoma privatine nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Sutarties forma, terminai. Sutarties nutraukimo pargrindai ir tvarka (Viskas jau aprašyta pradžioje !).

40 tema. Ranga. Principe abi temas reikia skaityti kartu nes viena kitą papildoRangos sutarties sąvoka ir reikšmė.

Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Didelė reišmė gamyboje. Pagal šią sutartį gali būti pagaminti ir individualaus pobūdžio daiktai. Gamybinis bus ir patalpos remontas, buitinės technikos remontas, pertvarkymas ir t.t..Rangos sutarties rūšys.

Konsensualinės, dvišalės, atlygintinės.Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys

tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia suderintą valią.

36

Dvišalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi šalys turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Šitokioje sutartyje kiekviena iš šalių yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas.

Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir t.t.), gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą).

Rangos sutarties šalys, forma ir sąlygos.Sutarties šalimis gali būti juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinės asmens teisių – visų

rūšių įmonės ( AB, UAB, individualios, ūkinės bendrijos ir t.t.). Fizinių asmenų galimybė užsiimti ranga ribojama mokesčių įstatymais, nes reguliariai turi įgyti patentus.

Sutarties forma gali būti žodinė arba rašytinė forma ir prie sutarties pridedama sąmata bei brėžiniai. Buitinėse sutartyse naudojami žetonai, talonai (avalynės remontas). Notarinė forma neprivaloma.

Rangovais gali būti tik specialiai registruoti asmenys. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kai tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją).

Sutarties turinį – sudaro dalykas, kaina, vykdymo terminai, tai ir yra esminės sutarties sąlygos. Dalykas – rangovo darbo rezultatas apibūdinamas individualiais požymiais, taip pat egzistuojančiam daiktui naujų sąvybių suteikimas bei atstatymas prarastų sąvybių ( remontas ). Sutartis visuomet numato kokį darbą atlieka ir kokį rezultatą perduoda rangovas užsakovui.

377 straipsnis. Darbo atlikimas iš rangovo medžiagos ir jo priemonėmisRangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos ir savo priemonėmis, jeigu ko

kita nenustato įstatymas ar sutartis.Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybź.Jeigu iš rangovo medžiagos atliekamas darbas pagal fizinių asmenų buitinių poreikių aptarnavimo

rangos sutartį (buitinis užsakymas), tai už medžiagą užsakovas sumoka visą jos kainą ar sutartyje nurodytą tos kainos dalį, sudarant sutartį, o galutinai atsiskaitoma, užsakovui gaunant rangovo atliktą darbą. Tipinėse sutartyse numatytais atvejais medžiagą rangovas gali duoti kreditan (išsimokėtinai). Paskesnis duotos kreditan medžiagos kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitimui.

378 straipsnis. Darbo atlikimas iš užsakovo medžiagosJeigu darbas atliekamas pilnutinai ar dalinai iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už

netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir grąžinti medžiagos likutį.

Jeigu iš užsakovo medžiagos atliekamas darbas pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį, turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu.

Konkrečioje sutartyje, sudaromoje remiantis šiuo straipsniu, gali būti numatytos medžiagų sunaudojimo normos, jų likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminai, taip pat rangovo atsakomybė už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą.

381 straipsnis. Atsitiktinio medžiagų žuvimo rizikaAtsitikinio medžiagos žuvimo ar atsitiktinio jos sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai.Kaina paprastai nustatoma šalių susitarimu. Viešosios sutarties atveju kainos iš anksto nustatomos

rangovo ir yra vienodos visiems užsakovams ( kirpyklose ). Kai nesudėtingi darbai – nustatoma bendra kaina, kai sudėtingi – nustatomos sąmatos: kokie darbai ir kokia kaina. Apmokėjimo formos įvairios.

Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma tvirta ar apytikrė sąmata.Tvirtos – paprastai nekintamos, bet jei reikia keisti privalo pranešti, jei to nepadaro, praranda teisę

į sąmatos skirtumo atlyginimą.Apytikres – galima nežymiai viršyti užsakovui privalu apmokėti.Jeigu prireikia apytikrę sąmatą žymiai perviršyti, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai

užsakovą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turėtas išlaidas. Jeigu rangovas apie sąmatos perviršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo atlikti darbą, nereikalaudamas atlyginti viršijančių sąmatą išlaidų.

Sutarties kainos gali būti koreguojamos: medžiagų kaina gali pasikeisti, pabrangti ar atpigti darbo jėga. Tai ypač būdinga statybos darbams.

37

Vykdymo terminas nustatomas šalių susitarimu. Gali būti galutinis terminas, laiko tarpas, konkreti data, gali būti numatomi tarpiniai darbų vykdymo terminai (siuvant rūbus, pasimatavimo darbai), tarpiniai gali būti tam, kad tam tikrus klausimus suderinti su užsakovu, jei tarpiniai terminai praleidžiami, užsakovas arba rangovas gali pratęsti ar sutrumpinti galutinį terminą ir pan.

Rangos sutarties šalių tiesės ir pareigos.Rangovo pareigos:1) atlikti darbą laiku, kokybiškai ir rezultatą atiduoti užsakovui.

Rangovas atskirų darbų atlikimą gali atiduoti subrangovui. Už darbus, kuriuos atliko subrangovas, atsako rangovas. Užsakovas nėra tiesiniuose santykiuose su subrangovu. Teisiniuose santykiuose su subrangovu yra tik rangovas.

Rangovas operatyviai nepriklauso nuo užsakovo, kuris gali kontroliuoti darbo atlikimo laiką ir nurodo dėl darbo rezultato. Jei užsakovas duoda netinkamus nurodymus, rangovas turi įspėti užsakovą, jei rangovas to nepadarė, negali remtis tuo, kad taip padarė, nes užsakovas prašė, užsakovas – nėra tos srities specialistas.2) saugoti jam patikėtą turtą.Rangovas privalo imtis visų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už bet kokį apsileidimą, dėl kurio tas turtas buvo prarastas arba sužalotas.3) įspėti užsakovąRangovas privalo laiku įspėti užsakovą:

- kad gauta iš užsakovo medžiaga netinkama ar blogos kokybės;- kad užsakovo nurodymų laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui;- kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo

tinkamumui ar tvirtumui.Užsakovo pareigos:1) sudaryti sąlygas rangovui atlikti darbus (buto remontui turi būti atlaisvintos patalpos).2) savalaikiai vykdyti pagrįstus rangovo reikalavimus.383 straipsnis. Pasekmės, kylančios, užsakovui neįvykdžius rangovo reikalavimų

Jeigu užsakovas, nepaisydamas rangovo savalaikio ir pagrįsto įspėjimo, atitinkamu terminu nepakeičia netinkamos ar bloga kokybinės medžiagos tinkama, nepakeičia nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teisę, atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti iš užsakovo savo turėtus nuostolius.3) priimti rangovo atliktą darbą

Užsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų, ypatingai kokybės, ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos rangovui.4) sumokėti atlyginimą rangovuiUžsakovas privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.

Šalių susitarimu atliekamų darbų kaina arba jos dalis gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu arba gali būti duodamas avansas sutarties sudarymo metu, o visiškai atsiskaitoma tada, kai užsakovas gauna rangovo atliktą darbą.

384 straipsnis. Užsakovo teisės darbo atlikimo metuJeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki

termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, tai užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai užsakovas turi teisę nustatyti rangovui atitinkamą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, -atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

Esant svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, prieš darbą pabaigiant, atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas jam nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, įskaičius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

38

388 straipsnis. Užsakovo teisės, rangovui pažeidus sutartįJeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbas arba jeigu rangovas

padaro darbe kitokių trūkumų, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti: neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per atitinkamą laiką, arba atlyginti būtinas išlaidas, užsakovo turėtas, ištaisant darbo trūkumus savo priemonėmis, jeigu tokią užsakovo teisę numato sutartis, arba atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą.

Esant darbe esminių nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių esminių trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Jeigu esminiai nukrypimai nuo sutarties sąlygų ar kitokie esminiai trūkumai pastebėti daikte, pagamintame iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti arba pagaminti kitą daiktą iš tokios pat rūšies ir kokybės medžiagos, arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

387 straipsnis. Šalių tarpusavio atsiskaitymai, rangos dalykui žuvus arba nesant galimybės darbą pabaigti

Jeigu rangos objektas, prieš perduodant jį užsakovui, atsitiktinai žūva arba ne dėl šalių kaltės pasidaro negalima darbą pabaigti, tai rangovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už darbą.

Jeigu rangos dalykas žūva ar pasidaro negalima pabaigti darbą dėl užsakovo duotos medžiagos trūkumų ar dėl jo nurodymų apie darbo atlikimo būdą arba jeigu tai įvyko, užsakovui praleidus terminą priimti atliktą darbą, o rangovas laikėsi šio kodekso 382 ir 383 straipsniuose nustatytų taisyklių, tai rangovui paliekama teisė gauti atlyginimą už darbą.

Rangos sutarties šalių atsakomybė.Šalių atsakomybė atsiranda esant sutarties sąlygų pažeidimui ir sutarties šalių pareigų nevykdymui

arba jų nesavalaikiam vykdymui. Nesant kaltės nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti atlyginimo, atsitiktinai žuvus daiktui, nesant galimybės atlikti darbą.

Galimos pasekmės:1) nuostolių išieškojimas,2) netesybų išieškojimas,3) sutarties nutraukimas,4) galutinio termino nukėlimas,5) darbo trūkumų ištaisymas rangovo sąskaita,6) daikto pardavimas,7) įpareigojimas pagaminti kitą daiktą.

Rangovo atliktas darbas gali turėti trūkumus:1) esminius, kurie neleidžia daikto panaudoti pagal paskirtį, arba jų negalima pašalinti, arba

galima pašalinti su dideliomis išlaidomis,2) neesminius, kurie nesunkiai pašalinami.389 straipsnis. Senatis ieškiniuose dėl rangovo atsakomybėsIeškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų

užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis, - per vienerius metus.

Jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbo trūkumus pareikšta garantinio termino ribose, tai ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

390 straipsnis. Užsakovo neatvykimo pasiimti pagaminto daikto pasekmėsJeigu užsakovas neatvyksta pasiimti daikto, pagaminto pagal buitinio užsakymo sutartį, tai,

praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pagal sutartį daiktas turėjo būti perduotas užsakovui, rangovas, po to du kartus įspėjęs užsakovą, turi teisę nustatyta tvarka daiktą parduoti, o gautą sumą, atskaičius iš jos visus rangovui priklausančius mokėjimus, įnešti į notarų biuro depozitą užsakovo vardu.

Atskirų rūšių rangos sutarties taisyklės gali būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

41 tema. Kapitalinės statybos rangaKapitalinės statybos rangos sąvoka, rūšys ir reikšmė.Statyba priskiriama materialinės gamybos sferai.

39

Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus;Statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme.Statytojas (užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui);Rangovas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės statybos firma.Statinio projektas - normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė techninė dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta statinio statybai įteisinti ir statyti.Statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.Statybos proceso dalyviai yra:

1) statytojas (užsakovas);2) projektuotojas;3) statybos rangovas (toliau - rangovas);4) statinio statybos techninis prižiūrėtojas;5) statybos medžiagų bei statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.

Statybos rangovu gali būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus. Ypatingos svarbos statinius, statyti gali tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka. Statybos darbus gali atlikti pats asmuo, jeigu darbai nesudėtungi. Reikia gauti leidimus, turėti projektą, jį suderinti. Smulkiau sekančiose šios temos dalyse.Kapitalinės statybos rangos santykių reguliavimas. Projektavimo ir statybos rangos sutartys sudaromos pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintus Statybos rangos sutarties nuostatus ir normatyvinius statybos dokumentus (reglamentus, taisykles, rekomendacijas ir kita); Sutartyse (arba jų prieduose) turi būti nurodyta darbų, kuriuos reikia atlikti už sutartyse įrašytą kainą, kokybė, sudėtis, apimtis bei atlikimo terminai.

Sutartyse taip pat nustatoma finansavimo ir atsiskaitymo tvarka ir būdai, šalių atsakomybė, sutarčių pakeitimo, nutraukimo ir kitos sąlygos;

Kapitalinės statybos rangos santykius reglamentuoja: CK; Statybos rangos sutarties nuostatai; LRV nutarimas “Dėl statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo”; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.03:1997 patvirtinimo”; Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas, pakeitimai ir papildymai; LRV nutarimas “Dėl statybos valstybinės priežiūros”; Organizacinis techninis reglamentas STR 1.09.01:1996 “Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka”; Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl projektavimo ir statybos įmonių atestavimo tvarkos”; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl statybų projektavimo priežiūros laikinųjų nuostatų patvirtinimo”; LRV nutarimas “Dėl potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašo tvirtinimo”; Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas ir t.t..

Kapitalinės statybos rangos sutarties sąvoka ir reikšmė.

40

Kapitalinės statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti užsakovui sutartyje numatytą objektą pagal projektinę-sąmatinę dokumentaciją ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybos aikštelę, perduoti jam projektinę - sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti laiku statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti. Šalių susitarimu nustatoma, kuri sutarties šalis privalo aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais įrengimais ir aparatūra. Šalims susitarus, užsakovas privalo aprūpinti statybą medžiagomis. Statybos rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis užsakovų ir rangovų tarpusavio santykius, pareigas ir teises, turtinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei nesutarimų ir ginčų, kylančių dėl sutarties, sprendimo tvarką. Statybos rangos sutartis sudaroma tik po to, kai statybai pasirengta techniškai, gautas leidimas projektuoti ir statyti, turimas sklypas, numatytos lėšos arba dėl viso objekto statybos arba dėl techniškai priimtinos darbų grupės arba darbų dalies, sudarytos atsižvelgus į skirtas lėšas. Statybos rangos sutarties dokumentuose nurodoma objekto sudėtis, kaina, darbų apimtis ir kokybė (techniniai reikalavimai darbams, medžiagoms ir paslaugoms), draudimo bei finansavimo ir atsiskaitymo už darbus tvarka ir būdai, šalių atsakomybė, sutarties pakeitimo, nutraukimo ir kitos sąlygos, taip pat šalių įsipareigojimai ir atsakomybė, atsiskaitymų ir nuostolių atlyginimo tvarka, kai sutartis nutrūksta dėl nenugalimos jėgos. Statybos rangos sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šalims susitarus arba jeigu tai numatyta įstatyme. Statybos rangos sutarties dokumentų pagrindas yra rangovo pasiūlymas, parengtas pagal užsakovo reikalavimus ir jo aprobuotas, atlikus pirkimų procedūras Viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka. Statybos rangos sutarties dalykas - tai rangos gamybinės veiklos rezultatas, statybinės veiklos baigta produkcija. Statybos rezultatas – nekilnojamas objektas. Jei kilnojamas daiktas, ( pvz., kioskas ), reglamentuos paprasta rangos sutartis. Prielaidos sutarčiai sudaryti:1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; Žemės sklypai gali būti įgyjami perkant iš fizinių asmenų ar iš valstybės. Gali būti žemės sklypai suteikti išsimokėtinai statyboms. Antras būdas – žemės sklypo nuoma, nuomos sutartyje turi būti numatytas terminas, nuoma turi būti ilgalaikė, nustatytas pastato likimas, pasibaigus žemės sklypo nuomos terminui (ar pereina žemės savininkui ar nugriaunama).2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; Projektą sudaro:- teritorijos planavimo dokumentas,- statinio statybos pagrindimas,- projektas (techninis sprendimas) Projektas turi būti suderintas su atitinkamomis tarnybomis (elektros, dujų, sanitarinėmis ir t.t. )3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Statiniai Lietuvoje gali būti griaunami ir statomi, tik gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą. Leidimą duoda nustačius ar:- statyba atitinka norminių dokumentų reikalavimus,- atitinka teritorijos planavimo reikalavimus Užsakovais gali būti visi fiziniai, juridiniai asmenys, juridinio asmens teisių neturintys asmenys. Statybos rangos sutartis sudaroma visais atvejais raštu ir tai yra dokumentas, kuris apsprendžia šalių santykius per visą darbų laikotarpį. Projektinė dokumentacija apsprendžia, kaip daiktai atrodys, visais atvejais projektas turi būti. Pagrindinės sutarties sąlygos.1) objekto kainos, nustatomos sutarties šalių susitarimu. Statybos rangos sutarties kaina” - sutartyje įrašyta suma, už kurią rangovas įsipareigoja atlikti darbus;

41

Gali būti už visus darbus iš karto kaina paskaičiuota arba gali būti už atskirus objektus. Sutartyje gali būti numatytas kainų peržiūrėjimas. Kai siekiant įvykdyti sutartį atsiranda būtinybė viršyti sutarties kainą, turi būti įformintas papildomas šalių susitarimas.Kainos gali būti keičiamos sutartyje numatytais atvejais:

1) užsakovui keičiant patvirtintus projektinius sprendimus,2) užsakovui pakeitus darbų apimtis,3) užsakovui sustabdžius daugiau kaip trim mėnesiams arba nutraukus darbus,4) sustabdžius daugiau kaip trims mėnesiams darbus dėl nenugalimos jėgos,5) priėmus naujus įstatymus, kuriouose keičiamos sutarties vykdymo sąlygos,6) rangovams pateikus racionalesnius pasiūlimus, mažinant išlaidas:

2) Darbų atlikimo terminai.Nustatomas pradžios, galutinis terminas ir gali būti atskirų etapų darbų atlikimo terminai Darbai pradedami, vykdomi ir baigiami sutarties dokumentuose nurodytais terminais. Gali būti nurodyta:- laikotarpis, per kurį objektas turi būti pastatytas;- visų sutartyje numatytų darbų užbaigimo datos;- bendri ir kiekvieno dalyvio atliekamų darbų ir paslaugų terminai;- kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminai. Sutartyje nurodomos statybos pradžios sąlygos, kurios gali būti:- sutarties pasirašymas;- leidimo statyti pateikimas;- užsakovo avanso pervedimas rangovui; - statybos aikštelės perdavimas rangovui;- kitos sąlygos, veikiančios darbų atlikimą ir užbaigimą. Jeigu atliekant darbus ne dėl rangovo kaltės atsiranda būtinybė keisti terminus, tai atliekama raštišku šalių susitarimu ir, atsižvelgus į tų pakeitimų reikšmingumą, gali būti įforminta papildomu susitarimu, numatant kompensuoti rangovui dėl to susidarančias papildomas išlaidas.3) Atsiskaitymai ir mokėjimai Užsakovo atsiskaitymo su rangovu terminai nustatomi sutartyje pagal šalių susitarimą. Atsiskaitymai gali būti vykdomi pagal suderintus grafikus už:- užbaigtų darbų grupes arba darbų dalis;- viso objekto statybą arba visą darbų apimtį;- darbų, atliktų per mėnesį, apimtis. Rangovo apyvartinėms lėšoms formuoti sutartyje gali būti numatyti užsakovo avansai.

Kapitalinės statybos rangos sutarties rūšys.Statybos rangos sutartis reiškia užsakovo ir rangovo raštu sudarytą sutartį atlikti darbus. Sutarties dokumentai - sutartis ir jos priedai. Statybos rangos sutartis - konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Kai statoma visuomenės lėšomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutartis užsakovas sudaro su viena arba su dviem ir daugiau statybos įmonių, kurios turi teisę kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskiras darbų dalis pavesti atlikti specializuotoms įmonėms. Su generaliniu rangovu gali būti sudaroma sutartis statyti baigos būdu, kai projektas, įrenginių tiekimas ir visi statybos ir montavimo darbai kompleksiškai atliekami generalinio rangovo. Sutartį įrengimų montavimo darbams atlikti užsakovas sudaro arba su generaliniu rangovu, arba su įrengimų tiekėju. Generalinio rangovo sutikimu, sutartis montavimo ir kitokiems specialiems darbams atlikti užsakovas gali sudaryti su montavimo ar kitokiomis specializuotomis organizacijomis. Sutartį įrenginių montavimo ir derinimo darbams atlikti užsakovas sudaro su generaliniu rangovu arba su įrenginių tiekėju bei kitomis specializuotomis organizacijomis.

42

Užsakovas gali nesudaryti sutarties su generaliniu rangovu; tuo atveju jis sudaro sutartis tiek bendriesiems, tiek specialiesiems statybos darbams atlikti su įvairiais rangovais, prisiimdamas sau darbų koordinavimą bei atsakomybę už tai, kad visas darbų kompleksas būtų užbaigtas laiku. Tokiu atveju jis privalo turėti nustatyta tvarka atestuotą statybos techninį personalą, galintį vadovauti statinio statybos darbams. Užsakovas sudaro sutartis tiekimams, kurie neįtraukti į sutartis su generaliniais rangovais arba rangovais. Sudaromos sutartys su tiekiančiomis gamyklomis sudėtingai ir individualiai užsakomai įrangai ar specialioms medžiagoms pirkti. Gali būti, kad dalį darbų atlieka rangovas, o dalį užsakovas. Tai gali būti atskira savarankiška ranga ir liesti tą patį objektą. Taip pat galima ranga ir subranga. Gali būti, kad užsakovas sudaro sutartį su rangovu, kad atliktų visus darbus ir gali būti, kad rangovas gali pasitelkti subrangovus, bet tuo atveju už kokybę atsako užsakovo rangovas. Subrangovas gali pasitelkti dar subrangovų – tai bus dviguba ranga.

Šalių tiesės ir pareigos.Šalių įsipareigojimai, jų atlikimo sąlygos nustatomos sutartyje, atsižvelgus į darbų rūšį, sudėtį ir konkrečias sutarties sąlygas. Užsakovas kontroliuoja ir techniniu atžvilgiu prižiūri, ar atliekamų darbų apimtis, kaina ir kokybė atitinka projektus ir sąmatas. Jis turi teisę bet kuriuo metu tikrinti statybos ir montavimo darbų eigą bei kokybę, taip pat naudojamų medžiagų kokybę, tačiau tik nesikišdamas į operatyviąją-ūkinę rangovo veiklą.Užsakovo teisės ir pareigos:1. pateikti rangovui objektui statyti žemės sklypo (trasos) dokumentaciją, kurioje turi būti nurodyti visi esami objektai ir sklypo tyrimo duomenys bei geodezinio žymėjimo pagrindas;2. nustatyti statybos darbus, jų apimtį ir atlikimo sąlygas;3. pateikti projektą ir leidimą, kurių reikia objektui statyti;4. perduoti rangovui statybos aikštelę visam darbų atlikimo laikotarpiui iki statinio priėmimo naudoti ir užtikrinti rangovui galimybę laisvai ir saugiai patekti į statybos aikštelę per visą sutarties galiojimo laiką bet kuriuo metu arba sutartyje nurodytu laiku ir sąlygomis;5. pranešti, kas vykdys statybos techninę ir autorinę priežiūrą;6. perduoti rangovui įrenginius, medžiagas ir gaminius bei teikti paslaugas, kurias pagal sutartį užsakovas įsipareigojo atlikti;7. esant keliems rangovams, atsižvelgdamas į pasirašytų sutarčių sąlygas, koordinuoti jų darbą;8. priimti iš rangovo baigtus statyti objektus arba darbus ir laiku už juos atsiskaityti;9. atsižvelgdamas į pasirašytų sutarčių sąlygas, skirti rangovui reikiamą techninį personalą, kurį rangovas turi apmokyti prižiūrėti bei remontuoti pastatytus objektus ir dirbti su sumontuotais įrenginiais;10. gauti leidimą prijungti nutiestas naujas komunikacijas prie esamų; 11. jeigu remontuojant, rekonstruojant, plečiant arba kitaip pertvarkant veikiančius objektus negalima atskirti statybos aikštelės, užtikrinti priešgaisrinės saugos ir darbo saugos reikalavimus pagal sutartyje numatytas sąlygas;12. jeigu rangovas nukrypsta nuo patvirtinto projekto arba nesilaiko nustatytųjų statybos normų ir taisyklių, pareikalauti šalinti trūkumus, nemokėti už prastai atliktą darbą arba prireikus - sustabdyti darbus, kol trūkumai bus pašalinti;13. užsakyti nustatytąja tvarka padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines nuotraukas;14. kitas teises ir pareigas. Užsakovas gali prisiimti dalį rangovui priskirtinų įsipareigojimų arba juos perduoti kitiems rangovams, kartu prisiimdamas arba kitiems rangovams perduodamas visą atsakomybę už jų vykdymą. Visa tai aptariama sutartyje, nustačius objekto sudėtį.Rangovo teisės ir pareigos:1. nustatytuoju laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus per statinio garantinį laiką;

43

2. įrengti statybos teritorijoje visus laikinus statinius, kurie reikalingi darbams atlikti ir medžiagoms saugoti;3. patiekti į statybos aikštelę, iškrauti, priimti ir sandėliuoti darbams reikalingas statybines medžiagas, gaminius ir dirbinius, įrenginius, komplektuojančias detales ir statybos techniką;4. pateikti medžiagų pavyzdžius, jų išbandymo rezultatus (sertifikatus), supažindinti užsakovo techninį personalą, kaip eksploatuoti statinį;5. užtikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimus statybos aikštelėje, jos priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos ekologinę apsaugą;6. informuoti užsakovą apie objekte dirbančius subrangovus ir subtiekėjus;7. nurodyti statinio garantinį laiką ir defektų, susijusių su netinkamu darbų atlikimu, pašalinimo terminus;8. naudoti statybos aikštelę tik pagal paskirtį;9. pateikti užsakovui statybinių medžiagų bei įrenginių sunaudojimo ataskaitą ir grąžinti jų likutį, jeigu visas darbas arba jo dalis buvo atliekama naudojant užsakovo medžiagas, gaminius, dirbinius ar įrenginius;10. grąžinti užsakovui po ardymo darbų gautas grįžtamas statybines medžiagas, gaminius ir dirbinius, jei užsakovo nurodymu jos nebuvo panaudotos darbams;11. laiku informuoti užsakovą apie statybos eigą; 12. iki atliktų darbų perdavimo užsakovui saugoti juos ir perduotus darbams atlikti reikmenis nuo sugadinimo ir vagystės, nuo meteorologinių sąlygų ir gruntinių vandenų daromos žalos;13. perduoti užsakovui geodezinių ženklų, pastatytų vykdant geodezinius žymėjimo darbus statybos metu ir saugomų iki statybos pabaigos, išdėstymo schemas ir koordinačių bei altitudžių katalogus;14. kitas teises ir pareigas. Rangovas gali savarankiškai perduoti dalį objekto vykdyti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (subrangovams), sudarydamas atitinkamas sutartis, jeigu šito nedraudžia su užsakovu sudaryta sutartis. Darbų atlikimo ar naudojamų darbams medžiagų trūkumus, kilusius dėl rangovo (ar subrangovo) kaltės, turi pašalinti rangovas savo sąskaita. Rangos sutartyje šalys gali suderinti viso sutarties objekto arba savarankiškų darbų dalių priėmimo stadijas, terminus, šalių įsipareigojimus ir atsakomybę rengiant ir atliekant priėmimo darbus ir įrenginių išbandymą. Statinio garantinis laikas (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos) galioja toks, kaip numatyta sutartyje (sutarties sąlygose).

Šalių atsakomybė.Šalių atsakomybė už kapitalinės statybos rangos sutarties pažeidimą Už neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pareigų, kylančių iš kapitalinės statybos rangos sutarties, atsakingoji už tai šalis moka nustatytas netesybas (delspinigius), taip pat atlygina nuostolius, pasireiškusius tuo, kad antroji šalis turėjo išlaidų, neteko turto arba jos turtas buvo sužalotas, tačiau tik tą sumą, kurios nepadengia netesybos. Netesybų (delspinigių) sumos, rangovo sumokėtos už terminų atskiriems darbams atlikti pažeidimą, rangovui grąžinamos, jeigu visi objekto darbai užbaigiami iki sutartyje nustatyto galutinio termino. Šalių atsakomybė nustatoma pagal įstatymus ir sutartyse. Iškilus ginčui dėl sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio konsultacijose arba tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu šitaip ginčo išsprźsti nepavyksta, šalys perduoda ginčą sprźsti teismui ta tvarka, kurią jos yra numačiusios sutartyje arba dėl kurios susitarusios vėliau. Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:1) statinių - 5 metai;2) paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

44

Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartis. Šios sutarties sąvoka, šalys, dalykas, sudarimo tvarka.Projektavimas - veikla, kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektą; Projektavimo tyrinėjimo darbai priskiriami prie rangos darbų. Architektūros kūriniai (brėžiniai, planai) saugomi autorinės teisės.Prieš pradedant projektuoti atliekami tyrinėjimo darbai, duodama užsakovo techninė užduotis (koks svarbiausias objektas, kokia jo paskirtis; kur tikslinga statyti; ištirti patį sklypą – geodezinius ir geologinius tyrimus, t.y. ištirti paviršių ir gruntą, požeminius vandenis).Sutartis: konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.Sutarties šalys.Užsakovu gali būti fizinis, juridinis asmuo, asmenys neturintys juridinio asmens teisių.Rangovu gali būti projektuotojas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma, turinti atestacijos pažymėjimą.. Sutartis turi būti rašytinės formos.Projektavimo stadijos:1) projektavimo pasiūlymai – tai užduotys projektuotojui, tikslai: pasiūlyti statinio urbanistinę idėją, statybos vietą, žaliavų apimtis, poveikio aplinkai apimtį; preliminari kainą kaina. Pagal projektavimo pasiūlymus rengiamas techninis projektas.2) techninis projektas – parengiami sklypo sutvarkymo, apželdinimo, privažiavimo sprendimai, suformuluojami pagrindiniai reikalavimai patalpoms, nustatomi pagrindiniai planai, fasadai, pjūviai, fasado reikalavimai.3) darbo dokumentacija – atliekami įrangos inžineriniai skaičiavimai, atskirų objektų, parengiami reikalingi brėžiniai. Kai sudaroma sutartis, turi būti techninis projektas (darbo dokumentacija dar gali būti ir nepilna).Projektavimo kaina sutartinė. Statinio projektas rengimas:1) vadovaujantis teritorijų planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais specialių reikalavimų dokumentais;2) vadovaujantis detaliu teritorijos planu;3) vadovaujantis statybos sklypo įregistravimo dokumentais;4) laikantis statinio projektavimo techninių ir specialių sąlygų;5) laikantis statytojo (užsakovo) užduotyje ir projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų;6) vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir kitų tyrimų duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant statinio (jo patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenimis.Projektavimo sąlygas nustato:1) technines sąlygas - inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų, prie kurių numatoma prijungti statinį ir statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos tinklus ir komunikacijas eksploatuojančios įmonės;2) specialias sąlygas - specialių reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos ir savivaldos vykdomosios institucijos. Visos projektavimo sąlygos turi būti įrašytos į statinio statybos kompleksinį dokumentą, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios institucijos. Statinio projektą tvirtina statytojas (užsakovas).Iki statinio projekto tvirtinimo projektas turi būti nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis institucijomis ir subjektais.

Projektuotojo ir užsakovo teisės ir pareigos.Rangovo pagrindinės pareigos:

45

1) atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarty ar užduoty nurodytus reikalavimus (ir kituose dokumentuose);2) suderinti parengtą dokumentaciją su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais su atitinkamomis valstybės institucijomis;3) bendradarbiauti su užsakovu atliekant darbus ir derinant dokumentuose;4) saugoti konfidencialią informaciją;5) be užsakovo neturi teisės perduoti parengtą dokumentaciją tretiesiems asmenims.Projektuotojo pareigos ir teisės Statinio projektą gali rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma, turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus. Statinių (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo verslo įmonė arba užsienio valstybės projektavimo firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka.. Jo pa Projektuotojas privalo:1) paskirti statinio projekto vadovą:2) vykdyti sutartinius įsipareigojimus, parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo technines ir specialias sąlygas;3) suderinti statinio projektą nustatyta tvarka, pataisęs jį pagal statytojo (užsakovo), projektavimo technines ir specialias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų ir savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos pagrįstos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais;4) pataisyti statinio projektą pagal privalomas ekspertizės pastabas;5) užsakovui pageidaujant, atlikti statinio statybos autorinę priežiūrą pagal sutartį;6) dalyvauti statinį atiduodant naudoti;7) atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei nuostolius, atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogo projekto padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.Projektuotojas (jo įgaliotas specialistas) statybos metu turi teisź:1) patekti į statybos teritoriją, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą;2) reikalauti sustabdyti statybos ir montavimo darbus, jeigu šie darbai atliekami nesilaikant projekto arba nustatoma avarijos grėsmė, ir pranešti apie tai apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai.Užsakovo pagrindinės pareigos:1) sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą už visą darbą arba dalimis;2) naudoti darbų rezultatą tik sutartyje numatytais tikslai, neperduoti tretiesiems asmenims, neskelbti informacijos be rangovo sutikimo (pvz., kaimynas nori tokio namo, bet be rangovo sutikimo dokumentacijos negali perduoti – autorinės teisės dalykas);3) bendradarbiauti su rangovu atliekant darbus;4) atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su pakeitimais, jei pakeitimai nesusijź su rangovo kalte (pakeitimai susijź su technologijos progresu, su rinkos pokyčiais, darant tyrimą).Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisėsStatytojas (užsakovas) privalo:1) gauti iš savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir specialias sąlygas;

46

2) atlikti statinio statybos sklypo ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus;3) turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus;4) esant būtinybei (pasikeitus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams) pataisyti statinio projektą ir jo pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;5) gauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti statinį;6) organizuoti statinio statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis;7) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;8) sudaryti sutartį su projektuotoju atlikti autorinę statinio statybos priežiūrą (jei tai nustato normatyviniai dokumentai);9) užsakyti nustatyta tvarka padaryti nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines nuotraukas;10) atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei atsiradusius dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir nurodymų);11) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti;12) teisiškai įregistruoti priimtą naudoti statinį;13) suteikti užsienio valstybių firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutarčių pasirašymo su jomis informaciją apie šį ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius su statyba susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.Statytojas (užsakovas) turi teisź:1) pasirinkti projektavimo būdą (užsakyti parengti statinio projektą projektuotojui arba rangovui) ir statybos būdą (rangos arba ūkio);2) pasirinkti projektuotojus ir rangovus savo nuožiūra arba konkurso tvarka, o statiniams, kurių statyba finansuojama visuomenės lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka;3) nustatyti kartu su projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsnį ir parengimo terminus.

Sutarties šalių atsakomybė.Ginčus dėl statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo, nugriovimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendžia pagal savo kompetenciją apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos, Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip. Projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:1) statinių - 5 metai;2) paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų.

43 TEMA. KROVINIŲ VEŽIMAS.43.1. Transporto reikšmė.Transportas yra materialinės gamybos sritis, susijusi su įmonių ir krovinių perkėlimu iš vienos vietos į kitą skirtis – palaikyti nenutrūkstamą ryšį tarp pramonės ir žemės ūkio, tarp atskirų pramonės šakų, aprūpinti gyventojus žemės ūkio produktais ir pramonės gaminiais, tenkinti gyventojų pervežimų poreikius ir pan. Skirtingai nuo kitų ūkio šakų, transportas negamina daiktinės produkcijos.

47

Transportas yra savarankiška gamybos šaka. Nors jis ir negamina materialinių vertybių, tačiau dalyvauja jų kūrime. 43.2. Vežimo rūšys ir teisinis jo reguliavimas.

Vežimo rūšys pagal transporto rūšis:1) geležinkelio;2) automobilių;3) oro transporto;4) vidaus vandenų;5) vamzdynų;6) jūros.

Vežimo rūšys pagal tai, ką perveža:1) krovinių;2) bagažo;3) keleivių;4) pašto. Vežimo rūšys pagal tai, kiek transporto rūšių dalyvauja pervežime:1) vietinio susisiekimo (atlieka viena transporto įmonė);2) tiesioginio susisiekimo (atlieka kelios tos pačios transporto rūšies įmonės; pervežimas

atliekamas pagal tą patį dokumentą);3) tiesioginiai mišrūs arba kombinuoti (kelios įmonės skirtingų transporto priemonių rūšių, bet

pagal vieną dokumentą).Atskirai klasifikuojami pervežimai jūra :1) užsienio plaukiojimo pervežimai (tarp skirtingų valstybių);2) pervežimai tarp tos pačios valstybės uostų - kabotažiniai (Lietuvoje negalimi):- didysis kabotažas (tarp valstybės uostų, esančių skirtingose jūrose);- mažasis kabotažas (ta pati valstybė ir ta pati jūra).CK 446 – 454 str. nustato bendras visoms transporto rūšims krovinių ir keleivių vežimo taisykles.

CK 455 – 461 str. nustatytos krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo automobilių transportu ypatingos taisyklės. Pervežimus atskirų rūšių transportu išsamiai reguliuoja transporto įstatai (kodeksai): LR vidaus vandenų transporto kodeksas (VVTK), LR geležinkelio transporto kodeksas (GK), LR kelių transporto kodeksas (KTK)

Atskirų transporto rūšių kodeksuose nustatytos pagrindinės pervežimo sąlygos detalizuojamos atitinkamų ministerijų tvirtinamose pervežimų taisyklėse ir sąlygose, tipinėse sutartyse, tarifuose ir instrukcijose.

Kodeksuose ir kituose norminiuose pervežimo aktuose dažniausiai būna duotos imperatyvinio pobūdžio taisyklės, todėl šios krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos paprastai negali būti keičiamos šalių susitarimu.

43.3 Vežimo sutartysVežimo sutartys pagal įvairius požymius gali būti skirstomos į rūšis. Pagal transporto rūšis sutartys gali būti pervežimo geležinkeliais, upėmis, jūromis, automobiliais ir oru. Pagal pervežimo objektus (atskirais atvejais ir subjektus) - krovinio, bagažo, pašto ir keleivių vežimo sutartis. Priklausomais nuo pervežime dalyvaujančių transporto rūšių ir transporto įmonių skaičiaus – tiesioginio ir mišriojo pervežimo sutartis, tiesioginio ir vietinio pervežimo sutartis.

43.4. Krovinių vežimo sutarties sąvoka. Sutarties sudarymo tvarka. Krovinio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pateikti transporto priemonę, nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 446 str.)Sutartis paprastai yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kai siuntėjas perduoda vežėjui krovinį nugabenti į paskirties punktą.

Pervežimuose jūrų transportu yra 2 sutartys (konosamentai- kai nedaug prekių – realinė, čarteris – kai suteikiamas visas laivas ar laivo dalis – konsensualinė sutartis).

48

Šalys krovinių pervežime.Krovinio siuntėjas ir gavėjas. Gavėju gali būti ir pats siuntėjas (pvz.: įmonė pasiuntė ekspeditorių nupirkti ką nors, jis nupirko ir nurodė savo adresą).

Daugumoje atvejų siuntėjas ir gavėjas nesutampa. Dėl teisinės gavėjo padėties yra trys pozicijos:3) Gavėjas yra trečiasis asmuo, kurio naudai sudaroma sutartis. Trečiasis asmuo jokių

pareigų tokiu atveju neturi. Neigiant šį teiginį, gavėjas turi ne tik teises, bet ir pareigas (atsiimti krovinį, apmokėti, t.y. atlikti tam tikrus veiksmus).

4) Siuntėjas ir gavėjas – viena šalis, o kita šalis – pervežėjas. Ši teorija neigiama, nes teisės ir pareigos siuntėjo ir gavėjo yra skirtingos, todėl negalima jų laikyti viena šalimi.

5) Gavėjas – sutarties dalyvis, turintis savo teises, tokiu atveju sutartis bus trišalė.Pervežimas pasikinkius gyvulius, karučius – tai ne pervežimo, o rangos sutartis (gyvulys –

priemonė, su kuria atliekamas darbas). Krovinių pervežimo sutarties forma.Sudaromi važtaraščiai, kvitai, konosamentai ir rašytinė sutartis, pvz., organizacinė sutartis, kurią numato Geležinkelio Kodekso 38 str. 2 dalis.Tai rašytinis susitarimas tarp geležinkelio įmonės ir siuntėjo dėl riedmenų ir krovinių pateikimo ir riedmenų pakrovimo tvarkos. Šias sutartis sudaro įmonės, kurios reguliariai siunčia savo produkciją (gali ją atkrauti kasdien ir ne vienas vagoną). Kadangi yra pastovūs ryšiai – tai organizacinė sutartis (dažnai 1 mėn.) nustatoma, kokius kiekius siuntėjas siųs, kad geležinkelio įmonė žinotų, kokiomis dienomis, kam ir kiek reikės transporto priemonių. Joje numatomi terminai (dažnai dešimtadienis – dekada) kokiomis savaitės dienomis, kiek siųs. Ši sutartis ne krovinių pervežimo, kuri sudaroma tik perduodant krovinį, nes realinė.

43.6. Krovinių vežimo sutarties dalykas, krovinio vežimo kaina, terminas.Vežimo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias teikia vežėjas pergabendamas patikėtas materialines vertybes. Tai transporto veiklos rezultatas. Šios paslaugos - ne tik krovinio pervežimas, bet ir jo saugojimas, kai kuriais atvejais – pakrovimas, iškrovimas, priėmimas, išdavimas ir pan. Kiekviena šių paslaugų yra kitos sutarties (pasaugos, rangos ir pan.) dalykas. Vežimo, kaip ir bet kurios kitos sutarties, esmę arba teisinę prigimtį lemia pagrindinis jos tikslas, o ne atsirandančios papildomos pareigos. Pagrindinis pervežimo sutarties tikslas - nugabenti krovinius, keleivius į paskirties punktą, todėl šis vežėjo veiklos rezultatas sudaro sutarties dalyką.

Pervežimo sutarties atlygintinumas pasireiškia tuo, kad siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą mokestį. Pervežimo mokestis nustatomas normine tvarka tvirtinamais tarifais arba šalių susitarimu.

Pervežėjas privalo nugabenti krovinį ar bagažą į paskirties punktą transporto kodeksuose ar nustatyta tvarka leidžiamose taisyklėse nustatytu terminu. Jei nustatyta tvarka nugabenimo terminas nenurodomas, šalys turi teisę savo susitarimu nurodyti šį terminą sutartyse. Kai kuriuose kodeksuose numatyta pervežimo pradžios ir pabaigos nustatymo tvarka, pvz., pervežimu geležinkeliu – nugabenimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo krovinio priėmimo dienos 24 val.

43.7. Vežėjo ir krovinio siuntėjo teisės ir pareigos.Iš krovinių vežimų visomis transporto rūšimis sutarčių jo dalyviams atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Šios teisės ir pareigos, t. p. jomis numatyti veiksmų rezultatai sudaro sutarties turinį. Pagrindinės sutarties šalių teisės ir pareigos suformuluotos įstatyminiame krovinių pervežimo sutarties apibrėšime (CK 446 str.), t. p. atitinkamuose CK, transporto kodeksų straipsniuose.

Be pagrindinės vežėjo pareigos nugabenti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui ir krovinio siuntėjo pareigos sumokėti už pervežimą, šalys turi ir papildomų pareigų. Jų paskirtis – užtikrinti, kad pervežimo sutartis būtų įvykdyta laiku ir kokybiškai.

Šios papildomos šalių teisės ir pareigos iš esmės yra vienodos visose transporto rūšyse. Papildomos vežėjo pareigos yra: laiku išsiųsti priimtus pervežti krovinius ir apsaugoti juos kelyje; nugabenti trumpiausiu keliu.

Krovinio siuntėjas privalo: atiduoti pervežti nurodytą sutartyje krovinį; pakrauti krovinius per nustatytas laiko normas; laikytis krovinio taros ir įpakavimo reikalavimų.

Vienos vežimo šalies pareigos atitinka kitos šalies teises. Vežėjas, esant laikui, turi teisę

49

patikrinti duodamo pervežti krovinio būklę, reikalauti atitinkamų dokumentų, patvirtinančių, kad krovinį galima pervežti šia transporto rūšimi ir kt. Savo ruožtu krovinio siuntėjas gali reikalauti nugabenti krovinį į paskirties punktą pervežėjui atliekant visus reikalingus veiksmus, nustatyta tvarka peradresuoti krovinius ir pan.

43.8. Atskirų krovinių vežimo ypatumai. Krovinių vežimas geležinkeliu, vidaus vandenų transportu, jūra, oru ir autotransportu. 43.8.1. Krovinių pervežimo geležinkeliu sutartis.Visiems pervežimams, išskyrus jūros, naudojama sutartis forma – važtaraštis. Tai – nustatytos formos dokumentai, kuriais aprūpina krovinių siuntėjas. Važtaraštis patvirtina sutarties sudarymo faktą. Jį užpildo siuntėjas ir atsako už teisingą užpildymą Sutarties sudarymas.Siuntėjas paruošia krovinį, įpakuoja, o pervežėjas turi teisę tikrinti įpakavimą, - jei netinkamai, atsisako pervežti. Važtaraštį užpildo krovinio siuntėjas, paruošia krovinį ir atgabena pervežėjui. Geležinkelio įmonė patikrina krovinį pagal važtaraštį, darbuotojas pasirašo važtaraštyje ir spaudžia ant jo kalendorinį spaudą ir nuo šio momento (kai priimtas krovinys) sutartis laikoma sudaryta. Išduotas kvitas, patvirtina, kad pervežėjas priėmė krovinį. Važtaraštis seka paskui krovinį. Gavėjas priima krovinį pagal važtaraštį ir jį pasirašo.1. Geležinkelis krovinius perveža pagal tarifus (dėl kainos nesitaria);

1. 2.Kroviniai pervežami griežtai pagal pateikimo eilź.Geležinkelis – monopolistas, nėra konkurencijos, todėl jis nustato bendras sąlygas (pervežimo

taisyklės) ir jokių išimčių nedaro.Pristatymo terminai

Krovinio pristatymo terminus nustato krovinių vežimo taisyklės, jei siuntėjas ir geležinkelio įmonė nesutarė kitaip. Krovinio vežimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo 24 val. tos dienos, kai priėmė mokestį pagal tarifus. Sumokama pradinėje stotyje, bet gali būti ir galinėje, be to apmokama ir už papildomus darbus ( gavėjas ir siuntėjas). Geležinkelio įmonė, atgabenus į paskirties uostą, turi informuoti gavėją. Jei neatsiima per 24 val., moka įmonei. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi patikrinti plombas, vagonus, vietų skaičių. Jei yra trūkumų, tai gavėjas turi pareikalauti geležinkelio įmonėms surašyti aktą - tai pagrindas įrodyti savo teises. Jei atsisako, tai gavėjas surašo vienašališką aktą. Plombos švininės, dažnai viela perveriama per uždarymo sankabas, ji nukerpama ir perduodama gavėjui.( jų negalima išmesti, nes galima atlikti reikalui esant ekspertizę.) Jei gavėjas per 10 dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį neatsiima jo ir nesudaro sutarties dėl krovinių saugojimo, tai geležinkelio įmonė turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti. Jei neranda gavėjo, praneša siuntėjui, ir jei per 10 dienų neatsiliepia – geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti krovinį ir jį saugoti. Dar po 10 dienų gali realizuoti ir įdėti į depozitinį įmonės sąskaitą. Šalių teisės ir pareigos.Siuntėjas ( gavėjas) įturi teisę:- sulaikyti krovinį;- peradresuoti jį;- išduoti kitoje, nei važtaraštyje nurodyta, stotyje;- grąžinti į pradinę stotį. Krovinių siuntimas negali būti išsklaidytas. Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti krovinių, kuriuos vieną dalį krauna geležinkelis, o kitą – siuntėjas, ar kurių negalima vežti su kitais kroviniais. Krovinys turi būti įpakuotas taip, kad būtų apsaugotas pats, taip pat asmenys, riedmenys ir kiti įrengimai. Jei pakrauna siuntėjas, negali viršyti reikalaujamo siuntėjo nurodymų. Dėl viršsvorio tarpinėje stoty gali būti šalinama, o pradinėje net nepriimama.43.8.2. Pervežimai oru.Ši krovinių pervežimo sutartis sudaroma tarp siuntėjo ir pervežėjo – oro transporto įmonės. Krovinio pervežimo sutartis įforminama krovinio važtaraščiu. Važtaraštis - prekės vežimo, sutarties sudarymo, prekių priėmimo įrodymas.Varšuvos konvencijos 9 str. nustato reikalavimus

50

pervežėjui.: jei vežėjas priims prekes nesurašius važtaraščio ar ne su visais duomenimis, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės. Numatyta siuntėjo teisė disponuoti pervežama preke: siuntėjas gali atsiimti dar neišskridus ir tarpiniuose aerouostuose. Gavėjas turi apmokėti ir atsiimti; vežėjas turi nedelsiant jam pranešti apie atvežimą, - jei per 7 dienas, kai turi būti pervežtos, neatgabeno, gavėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo. 43.8.3. Krovinių vežimas jūraDu sutarties tipai, priklausomai nuo to, kokie kroviniai ir kiek gabenama: 1) realinė, įforminama konosamentu – kai nedideli prekių kiekiai; 2) konsensualinė, forminama čarteriu - pervežamos didelės krovinių partijos (išnuomojamas laivas ar jo dalis – jūrų teisėje ne nuoma, o frachtas). Konosamentas atlieka kelias funkcijas:- tai dokumentas, kuris patvirtina sutarties sudarymą;- atlieka kvito funkciją; patvirtina, kad krovinys priimtas, leidžia disponuoti pervežamu kroviniu( kaip vertybiniais popieriais) Savininkas tas, kas turi konosamentą. Disponavimas konosamentu (jo perleidimas, įkeitimas) reiškia disponavimą jame nurodytu kroviniu. Konosamentai skirstomi į : 1) vardiniai; perduodami kaip vertybiniai popieriai. 2) orderiniai; perduodami darant įrašą (indosavimą) kitoje pusėje. Jie gali būti vardiniai ar blankiniai. Pardavėjas pasirašo, o kam perdavė, vietą paliko tuščią - tas, kas jį gavo, gali įsirašyti savo pavadinimą. 3) pareikštiniai, jokie įrašai nedaromi. Prekės išduodamos tam, kas turi dokumentą. Konosamente yra sekantys rekvizitai : - laivo pavadinimas;- vežėjas;- siuntėjas;- gavėjas;- pakrovimo ir paskirties uostas;- pervežimo trukmė;- svoris, kiekis, ypatingos žymės;- frachtas ir kitos vežėjui priklausančios įmokos;- išdavimo laikas, vieta, jų kiekis( jei išduodamas ne vienas )Čarteris – susitarimas, kuriuo laivas savininkas įsipareigoja suteikti visą laivą ar jo dalį. Tai konsensualinė sutartis. Pervežimo sąlygas nustato čarteris, kurį pasirašo frachtininkas ir frachtuotojas ar jų atstovai. Čarterio rūšys: 1) reisinis; sutartis dėl vieno reiso;2) generalinis; sutartis, pagal kurią atliekama eilė reisų, numatytų sutartyje;3) taimčarteris; laivas suteikiamas tam tikram laiko tarpui ir per tą laiką naudojamas( kroviniams, ekspedicijai, ekskursijai). Siuntėjas privalo perduodamas krovinį informuoti vežėją apie krovinio pobūdį, jei ne atlygina vežėjo nuostolius. Frachto dydis šalių susitarimu. Yra frachto rinka ( t. y. kiekvienas uostas turi atskirą rinką su savo kainomis) Vyksta konkurencija. Frachtui ir kitiems mokėjimams atlyginti galimas krovinių įkeitimas. Siuntėjas turi teisę atsisakyti nuo sutarties sumokant dalį frachto, atskirais atvejais visą. Vežėjas turi teisę nutraukti sutartį neatlyginant:1) dėl karo ar kitų veiksmų;2) jei laivas sulaikomas valstybės institucijų;3) jei išsiuntimo ar paskirties uostas blokuojamas;4) laivas paimamas specialiems valstybės reikalams;5) jei valdžios institucija draudžia išvežti ar įvežti į paskirties uostą.

Turi būti nustatytas terminas – jei nukrypimai dėl aplinkybių, kurios yra įstatyme, nelaikomas nukrypimu nuo termino.

43.8. 4. Krovinių pervežimas vidaus vandenų transportu.

51

Vidaus vandenų transportas – ūkinės veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo pašto vežimą, buksyravimą vidaus vandenų keliais.

Krovinių pervežimo vidaus vandenų transportu sutartis taip pat įforminama važtaraščiu. Krovinio siuntėjui išduodamas kvitas. Sutarties sudarymo tvarka ir išduodamų dokumentų teisinė reikšme yra tokia pat kaip ir geležinkelio transporte.

4.9. Šalių atsakomybė už krovinių vežimo prievolės pažeidimą.Vežėjas – geležinkelio transporto įmonės – atsako už pervežamus krovinius, bet atsakomybė ribota. Paprastai atlyginama prarasto krovinio vertė, sužalotos vertės sumažėjimas, bet neatlyginamos negautos pajamos; atlyginamos ir turėtos išlaidos.

Už terminų pažeidimą pervežėjo atsakomybė ribota. Jei bus neribota atsakomybė, jis žymiai didins mokesčius už pervežimą visiems, o jei ne – jis bankrutuos. GTK 60 str.:

- visiškai už krovinio praradimą, jei neįrodo, kad praradimas ar sužalojimas ne dėl jo kaltės.61 str. nustato atvejus, kai neatsako už praradimą, trūkumą, sužalojimą, jei krovinio siuntėjas ar

gavėjas neįrodys priešingai:1) jei dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės tai įvyko;2) tai įvyko dėl natūralių krovinio savybių;3) dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurie negalėjo būti pastebėti priimant krovinį; jei trūkumai buvo pastebėti ir vežėjas priėmė vežti, už krovinio praradimą, sužalojimą atsako geležinkelis;4) krovinio, bagažo trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ir atvežtas tvarkingu konteineriu su siuntėjo nepažeistomis plombomis(išdžiūsta, nubyra); 5) krovinys atvežtas tvarkingais, atvirais vagonais, suženklintas;6) krovinys atvežtas lydint palydovui;7) tai įvyko dėl gaivalinės nelaimės.

62 str. Kroviniai ir bagažas gali būti siunčiami įvertinti – pervežėjas atlygina tik įvertintą sumą, jei vežėjas įrodo, kad toji vertė mažesnė, tai atlygina mažesnė.Jei siuntėjas įvertina krovinį mažesne suma, tai geležinkelio įmonė atsako tik įvertinta suma.

4.10. Bendroji ir atskiroji avarija vežant jūra.Nuostoliai, padaryti laivui ar kroviniui gelbstint laivą, frachtą arba krovinius dėl kokio nors įvykio ar atsitikimo, vadinami avarija. Skiriamos dvi avarijų rūšys: bendroji ir dalinė. Bendrąja avarija laikomi nuostoliai, atsiradę dėl sąmoningai ir racionaliai padarytų nepaprastų išlaidų arba aukojimų, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu pervežami kroviniai.

Bendrajai avarijai būtini šie požymiai: 1. buvimas bendro pavojaus laivui, kroviniui ir frachtui; 2. sąmoningi laivo administracijos veiksmai, kuriais gelbstimas laivas, frachtas ir kroviniai; 3. išlaidų arba aukojimų nepaprastumas; 4. išlaidų arba aukojimų racionalumas.Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinių proporcingai jų vertei.

Bendrosios avarijos faktą konstatuoja ir jos paskirstymo apskaičiavimą (dispašą) suinteresuotų asmenų pareiškimu daro dispašininkai.

Dalinės avarijos atveju nuostoliai neskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinių. Jie tenka tam, kas juos patyrė arba tam, kas atsakingas už jų padarymą.

4.11. Krovinių vežimo tiesioginiu mišriu susisiekimu sutartis.Krovinių vežimas tiesioginiu mišriu susisiekimu - tai krovinio nugabenimas į paskirties punktą pagal vieningą pervežimo dokumentą kelių rūšių transportu. Šiam krovinių vežimui būdinga:1. krovinius perveža dviejų ar daugiau rūšių transporto įmonės(pvz. geležinkelio ir vidaus vandenų transporto, geležinkelio ir autotransporto ir pan.)2. krovinys nuo išsiuntimo punkto iki paskirties punkto pervežamas pagal vieningą visam pervežimui dokumentą. Pervežimu tiesioginiu mišriu susisiekimu nelaikomas krovinių nugabenimas, kai, perkraunant iš vienos transporto rūšies įmonės į kitos transporto rūšies įmonės transporto priemones, surašomas kitas pervežimo dokumentas. Vieningas visam pervežimui dokumentas yra nustatytos formos važtaraštis. Tai pervežimo sutarties dokumentas. Jį

52

surašius, sutartis laikoma sudaryta ir atsiranda teisiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo ir pervežėjo. Mokestis už krovinių pervežimą tiesioginiu mišriu susisiekimu nustatomas pagal kiekvienos transporto rūšies tarifus. Pervežimo tiesioginiu mišriu susisiekimu terminas nustatomas susumuojant visų krovinį pervežančių įmonių krovinių pervežimo terminus. Šiuose pervežimuose vienai prievolės šaliai – pervežėjui – atstovauja ne vienas, o keletas asmenų (asmenų daugetas prievolėje). Kiekviena pervežimo procese dalyvaujanti transporto organizacija privalo nugabenti krovinį sutartyje numatytą dalį atstumo. Pervežusi krovinį nustatytą dalį atstumo, ji perduoda jį kitos transporto rūšies įmonei, kuri krovinį gabena toliau. Perdavus krovinį perkrovimo punkte, pasibaigia vienos rūšies transporto įmonės pareiga ir prasideda kitos transporto organizacijos pervežimo prievolė.

43.12 Buksyravimo sutartis.Buksyravimo sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis – laivo valdytojas – įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą arba kitokį plaukiojantį objektą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką arba atlikti manevrą, o kita šalis, kuriai priklauso buksyruojamas objektas, įsipareigoja už buksyravimą sumokėti numatytą mokestį. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu ( pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.). Buksyravimo sutartis yra dvišalė, atlygintina. Buksyravimo dalykas – plaukiojančio objekto vilkimu ar stūmimu pasireiškiančios paslaugos.Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą, stūmimą ar manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą ar padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose. Jeigu buksyravimo metu laivas sužalotas iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai nurodoma sutarties atlikimo akte.

43.13 Keleivių ir bagažo vežimasKeleivis – tai fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą), t. p. kitais vežėjo teikiamais patarnavimais. (KTK 17 str.) Keleivių ir bagažo pervežimo sutartis – tai susitarimas, kuriuo pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jei keleivis turi bagažą – ir jį nugabenti į paskirties punktą ir atiduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą mokestį už pervežimą ir bagažą, jeigu jis buvo duotas.Keleivio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis įdavė bagažą, taip pat nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti bagažą asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už pervežimą, o jeigu įduotas bagažas - ir už bagažo pervežimą. Sudarant sutartį (važiavimo troleibusu) yra viešoji oferta (nurodytas maršrutas, kaina). Nuo kurio momento sudaroma sutartis – nuo įlipimo momento; sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais – įlipdamas akceptuoja ir yra reikalavimas susimokėti, jei ne – pažeidžia sutartį. Įlipimas – realus veiksmas, todėl sutartis yra realinė.Keleivių pervežimo sutartis yra dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Sutartis įforminama važiavimo bilietu. Visų transporto rūšių, išskyrus oreivystės, biliete nenurodomas jos įgijėjas. Todėl pradedant vykdyti pervežimo prievolę, bilietas yra pareikštinis dokumentas. Pervežimo oru keleiviams duodami vardiniai bilietai. Keleivio vežimo sutartis laikoma galiojančia ir tada, kai nėra keleivio bilieto arba jis neteisingai įformintas, vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas. Keleivio pervežimo sutartis gali būti vienkartinė arba ilgalaikė. Ilgalaikės sutartys dažniausiai sudaromos pervežant keleivius miesto ir priemiestiniu transportu. Pervežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą nustatyta CK 454 str. Už priimto pervežti bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą, t. p. pavėluotą jo pristatymą pervežėjas atsako tik esant jo kaltei. Įrodinėjimo našta tenka pervežėjui. Keleivio bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui, o keleivis įsipareigoja sumokėti

53

sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą. Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

43.15 Ekspedicijos sutartis. Sutarties sąvoka, rūšys, dalykas. Ekspedicijos sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis – ekspeditorius – įsipareigoja kitos šalies – kliento sąskaita, jos arba savo vardu išsiųsti klientui priklausančius krovinius (paštą) atitinkamu transportu arba iš atitinkamo transporto organų priimti kliento vardu gautus krovinius (paštą) ir teikti kitas ekspedicines paslaugas, o klientas įsipareigoja perduoti, išsiusti ir priimti gautus krovinius(paštą) ir sumokėti už suteiktas paslaugas. Ekspedicijos sutartis yra dvišalė, atlygintina ir konsensualinė, išskyrus sutartis dėl kai kurių pašto paslaugų( pvz. dėl laiško) Ekspedicijos sutarčių rūšys. Pagal sutarties objektus skiriamos:

1) transporto ekspedicijos;2) pašto įmonės ekspedicinių paslaugų sutartys.

Sutarties dalykas – yra ekspeditoriaus teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, susijusių su krovinių išsiuntimu ir gavimu, visuma. Jis gali būti pilnutinis ar dalinis. Pilnutinis – kai ekspeditorius savo vardu sudaro sandorį kliento sąskaita ir kliento naudai. Dalinis - kai ekspeditorius atlieka tik kai kurias operacijas, susijusias su krovinių išsiuntimu ar gavimu ir veikia pagal kliento įgaliojimą.

Sutarties turinį sudaro:b) ekspeditoriaus pareigos siunčiant krovinius;c) ekspeditoriaus pareigos gaunant krovinius;d) kliento pareigos.

a) sudaro organizacines sutartis, pateikia dekadines ir kitas paraiškas, tikrina ar teisingai užpildytas važtaraštis, perduoda važtaraštį transporto įmonei, gauna leidimą pervežti krovinį, priima krovinį kliento sandelyje, nugabena į tą vietą, kur turi būti perduota pervežėjui ir perduoda, sumoka pervežimo mokestį ir gauna kvitą ar kita dokumentą, kurį perduoda klientui, veda krovinių apskaitą ir t. t.b) praneša klientui apie jo vardu gautą krovinį, sumoka visas rinkliavas ir mokėjimus, priima krovinį, atgabena krovinį į kliento sandėlį, dalyvauja surašant komercinius aktus (pvz. kai išryškėja trūkumas) ir t. t.c) perduoda ir priima krovinį, atlygina ekspeditoriaus išlaidas, sumoka atlyginimą už ekspeditoriaus suteiktas paslaugas, formina reikalingus dokumentus ir perduoda juos ekspeditoriui.

43.16. Teisinis ekspedicijos santykių reguliavimas. Šalių atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal sutartį ir bendrąsias normas, reglamentuojančias prievolės atsakomybę. Jeigu ekspeditorius atlieka saugojimo funkcijas, tai atsako kaip oficialus (profesionalus) saugotojas, t. y. atsako ir už atsitiktinį žuvimą, išskyrus atvejus, kada žūna dėl nenugalimos jėgos. Profesionalus saugotojas – ta, kuris tuo užsiima (neprofesionalus saugotojas atsako tik, jeigu saugojo mažiau nei savo)

43.17. Transporto ekspedicijos sutartis. Kai atitinkamu transportu negalima krovinių nugabenti į gavėjo sandėlius arba iš jų paimti, siunčiami kroviniai turi būti išvežami iš siuntėjo sandėlio, o gauti kroviniai atvežami iš stočių, uostų, aerouostų į gavėjo sandėlius centralizuotai. Tai reškia, kad iš stočių, uostų, aerouostų krovinius atveža (išveža) ne pats gavėjas ar siuntėjas, o kita įmonė, kuriai pavesta teikti šias paslaugas. Centralizuotas krovinių išvežimas (atvežimas) gali būti organizuojamas trim būdais, t. y. įpareigojant teikti ekspedicines paslaugas šias įmones:1) atitinkamos rūšies transporto paskirties punkto įmonę;2) autotransporto įmonę;3) specialiai šiuo tikslu organizuotą įmonę. Transporto ekspedicinės paslaugos teikiamos pagal ilgalaikes arba vienkartines transporto ekspedicijos sutartis. Ilgalaikės sutartys yra planinės ir paprastai sudaromos metams. Jos sudaromos

54

tokia pat tvarka kaip ir kitos ūkinės sutartys. Atskirai krovinių siuntai išsiųsti arba gauti sudaromos vienkartinės sutartys.

43.18. Pašto siuntų ekspedicijos sutarties ypatumai. Pašto siuntų ekspedicijos sutartims dėl pašto siuntų pristatymo būdinga tai, kad daugeliu atveju jos neįforminamos. Paprasti laiškai priimami neišduodant kvito ir įteikiami adresatui jam nepasirašant. Fiziniai ir juridiniai asmenys įmesdami laišką į pašto dėžutę savo konkliudentiniais veiksmai sudaro ekspedicinė sutartį ypatumai. Kitas pašto siuntas - registruotus laiškus, banderoles, siuntinius – pašto įmonė priima ir persiunčia pagal raštišką sutartį. Priimtas siuntas pašto įmonė registruoja, išduoda siuntėjui kvitą ir apie jų išsiuntimą pasižymi atitinkamuose dokumentuose. Nurodytam asmeniui siuntos įteikiamos jam pasirašant. Sutartis laikoma sudaryta nuo siuntos perdavimo pašto įmonei momento.

\44 tema DRAUDIMAS44.1. Draudimo sąvoka, reikšmė, teisinio reguliavimo šaltiniaiAsmenų turtas dėl įvairių priežasčių (žmogaus veiksmai, gamtos stichijos) gali būti prarandamas, sugadinamas, dėl ko asmuo patiria nuostolius. Žmogaus gyvenime būna tokių įvykių, kurie nepadaro turtinės žalos, tačiau sukelia lėšų poreikį (tam tikro amžiaus suėjimas, darbingumo netekimas, mirtis). Draudimo įmonės surenka iš apsidraudusių asmenų draudimo įmokas, jų pagrindu sudaro draudimo fondą ir iš šio fondo padengia nuostolius ar kitas draudiminio įvykio išmokas.Be komercinio egzistuoja ir valstybinis privalomas draudimas.Draudimo formos:

Privalomas draudimas – vykdomas pagal LR įstatymus; Savanoriškas – susitarimas patvirtintas sutartimi.

Draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė (draudikas) įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį. Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu. (CK 462 str.)Draudimo sutartis - dvišalė, konsesualinė, atlygintinė. (Vadovėlyje – realinė (pagal Vileita konsesualinė, nes sutarties vykdymas priklauso nuo aplinkybių, kurios įvyks ateityje)) Draudimo sutartis sudaroma paprasta rašytine forma tarp draudimo įmonės (draudiko) ir draudėjo. Laikoma sudaryta nuo draudimo įmokos sumokėjimo momento (t. y. nors sutartis ir bus pasirašyta, kol nebus sumokėta įmoka, draudimo sutartis negalios – realinės sutarties požymis). Draudiko pareiga - sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, o draudėjo - mokėti įnašus, pranešti apie tam tikras aplinkybes. §Tai sąlyginė sutartis, bet ne sąlyginis sandoris??? § . Nelaikytina sąlyginiu sandoriu, nes sąlyga nustatoma tik draudiminei išmokai. Sutartis galioja ir neįvykus sąlygai. Sutartis įsigalioja nuo įnašų sumokėjimo, o ne nuo sąlygų atsiradimo, bet draudiko pareiga atsiranda tik nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo (įvykio). Tai rizikos sutartis - įvykiui neįvykus, suma negrąžinama. Rizikuoja ir draudėjas ir draudikas. Draudiko rizika – paprastai draudžiama didesnei sumai, nei įmokos dydis.Sutarties tikslas - nuostolių atlyginimas. Draudimas galimas tik esant galimiems nuostoliams. Jeigu nėra draudimo interesų, nėra ir draudimo sutarties. Jeigu sutartis viršija draudimo interesą, tai ji galioja tik draudimo intereso ribose.Nuostoliai - praradimai, kuriuos patiria draudėjas. Negautos pajamos į nuostolius neįskaitomos ir draudžiamos atskira sutartimi.Draudiminė rizika - pavojus nuo kurio draudžiama. Neišvengiamas pavojus nėra draudimo rizika. Pavojus turi būti pasitaikantis. Neišvengiamas pavojus prie draudimo rizikos nepriskiriamas (pvz. negalima drausti nuo mirties). Nedraudžiama nuo pavojų, kurių pasekmės būna labai didelės: karas, riaušės, žemės drebėjimas ir t.t. Galimas perdraudimas (draudimo draudimas) tam atvejui, jeigu esantis draudimas taptų nemokus.Teisinio reguliavimo šaltiniai. CK 462-466 str.; LR Draudimo įstatymas (1996.07.10)

55

44.2. Draudikai ir draudėjai (Draudimo sutarties šalys)Draudimo sutarties šalys yra draudimo įmonė (draudikas) ir draudėjas.Draudikas – draudimo įmonė, turinti Valstybinės Draudimo Priežiūros tarnybos licenziją. Draudėjai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys draudimo interesą. Draudimo interesas – tai galimi nuostoliai, galima žala, kurią gali patirti draudėjas įvykus draudiminiam įvykiui. Pvz.” Turto savininko draudiminis interesas – turto vertė. Draudiminio intereso teisinė reikšmė – draudimas galimas ne didesnei vertei, nei draudiminis interesas (seną automobilį galima apdrausti kaip naują, bet įvykus draudiminiam įvykiui, bus išmokėta tiek, kokia tikroji jo vertė). Draudimo sutartyje numatytais atvejais ir tvarka draudėjas ir apdraustasis turi teisę paskirti bei pakeisti asmenis, turinčius teisę gauti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį. Draudėjas atvyksta pas draudiką į įmonę ar filialą ir sudaro sutartį (čia pat sumoka draudimo įmoką, gauna kvitą ir draudimo polisą). Draudimo sutartis gali būti sudaroma ir naudojantis agentų paslaugomis (agentas tarpininkavimo būdu suranda klientą ir sudaro sutartį). Agentas veikia įmonės vardu, naudoja blankus ir kvitų knygeles.Draudėjas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris turi draudimo interesą. Užmokėjęs draudėjas perduoda draudikui galimus nuostolius, riziką, pasekmes. Turto savininkai, bendrasavininkiai draudžia turtą bendrai ar tik savo dalį. Įkeistą turtą gali drausti savininkas, o įkaito turėtojas tik savo intereso ribose.Draudėjo pareigos:a) sumokėti įmokas. Jeigu įmokos nemokamos laiku, draudikas gali nutraukti sutartį, gali įspėti . Premijos (įmokos) dydžio negalima keisti per visą mokėjimo laiką.b) draudiminės apsaugos dalyko apsauga. Apdraustu daiktu draudėjas turi rūpintis taip pat kaip ir neapdraustu. Kilus pavojui draudėjas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta žala.c) pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą (aplinkybes, kurios ją didina - tokios aplinkybės numatytos sutartyje arba taisyklėse). Pranešti apie apdrausto daikto valdymo, naudojimo perdavimą kitam asmeniui.d) pranešti apie draudiminį įvykį (pranešti greitai, kad būtų nustatyta žala, priežastys, įrodymai). Draudėjas negali keisti dalyko padėties po draudiminio įvykio.e) įrodyti, kad:

1. buvo draudiminis įvykis;2. draudimo dalykas nukentėjo nuo draudiminio įvykio ar jį lydinčių šalutinių priežasčių;3. nuostolių dydį.Draudikas neprivalo įrodyti savo nekaltumo (kaltumą įrodo draudimo įmonė, jeigu įtaria, kad draudiminis įvykis buvo išprovokuotas).Draudiko pareigos:a) Draudiminio atlyginimo išmokėjimas. Atlyginimo dydžio problema: sutartyje fiksuojamas dalyko įvertinimas gali kisti - atlyginama tikroji vertė, bet ne daugiau negu buvo įvertinta.Pagal Draudimo įstatymą draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos:1. Draudimo įmonė turi teisę reikalauti iš asmens, sudariusio ar ketinančio sudaryti draudimo sutartį, pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenį ar objektą, jeigu ši informacija yra susijusi su draudimo sutartimi.2. Draudimo įmonė privalo:a) supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti draudėjui draudimo liudijimą (polisą) bei draudėjo pareikalavimu draudimo rūšies taisykles;b) įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas;c) draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo (poliso) dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;d) neskelbti informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtį, gautos vykdant draudimo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.3. Draudėjas privalo:a) laiku mokėti draudimo įmokas;

56

b) sudarydamas draudimo sutartį bei jos galiojimo metu suteikti draudimo įmonei jos nustatytą informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenį ar objektą, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;c) pateikti draudimo įmonei visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus.4. Kitos draudimo įmonės ir draudėjo pareigos ir teisės numatomos draudimo sutartyje bei draudimo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose.

44.3. Draudimo formos ir rūšysDraudimo rūšys: draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis.Privalomojo draudimo rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.Savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.

Draudimo šakos ir grupės:Draudimo šakos - tai gyvybės ir ne gyvybės draudimas.I. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:1) sutuoktuvinis ir gimimų draudimas;2) gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui;3) gyvybės draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose).II. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;2) draudimas ligos atvejui;3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;5) skraidymo aparatų draudimas;6) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas;7) vežamų krovinių draudimas;8) turto (išskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;9) turto draudimas nuo kitų žalų (išskyrus 8 punktą);10) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;11) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;12) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas;13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;14) kredito draudimas;15) laidavimo draudimas;16) finansinių nuostolių draudimas;17) teismo išlaidų draudimas;18) pagalbos draudimas.

44.4. Draudimo teisinio santykio sąvoka ir atsiradimas (žr.44.1)44.6. Valstybinio draudimo teisinio santykio subjektai ir objektas (???) (čia kažkokia seniena, apie kurią per paskaitas nebuvo pasakyta nei žodžio).

44.6. Draudimo įmokos Draudimo įmoka (premija) - draudimo sutartyje ar įstatymu nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą;Sutartyje gali būti nustatyta, kad mokama dalimis. Tai piniginė prievolė ir turi būti sumokama draudiko buveinėje grynais ar per banką. Jeigu laiku nesumokama, draudikas gali nemokėti atlyginimo. Jeigu nesumokamas dalinis mokėjimas, sutartis gali būti nutraukta. Draudėjas gali būti įspėtas sumokėti per tam tikrą laiką. Premijos dydis negali būti vienašališkai keičiamas visą sutarties galiojimo laiką. Sumažėjus draudimo rizikai, draudėjas gali reikalauti sumažinti įmokas, o padidėjus rizikai, privalo apie tai raštu pranešti draudimo įmonei, kuri tuomet nustato didesnę įmoką (nepranešus apie rizikos pasikeitimą, draudimo įmonė galėtų nemokėti išmokų).

57

44.7. Draudimo įkainojimas (Vileita – draudiminis įvertinimas)Draudimo sutartyje nurodomas draudiminis įvertinimas. Jeigu įvertinimas mažesnis negu tikroji vertė, tai atlyginama ne daugiau įvertinimo sumos. Jeigu vertė pasikeičia įvykio metu, tai atlyginama ta vertė, kuri buvo nustatyta sudarant sutartį.

44.8. Draudimo sumaDraudimo suma - draudimo sutartyje ar įstatymo nustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai interesai. Žr.44.9.

44.9. Draudimo atlyginimo nustatymo sistemosSkiriamos pirmosios rizikos ir proporcinė atlyginimo tvarka.Pirmosios rizikos tvarka: daiktas apdraudžiamas tam tikra suma ir nuostoliai atlyginami ne daugiau tos sumos.Proporcinė tvarka: atlyginama proporcingai nuo sumos, kuria apdraustas daiktas, pvz. daiktas apdraustas 50 % vertės, tai reiškia, kad po draudiminio įvykio bus išmokama 50 % žalos sumos.Dažnai pagal sutartis taikoma pirmosios rizikos tvarka, o privalomojo draudimo atveju - proporcinė.

Sutarties dalykasa) konkretus turtas, daiktaib) kapitalasc) prievolių įvykdymasd) civilinė atsakomybėCK ir draudimo įst. Kita sąvoka - draudimo objektas:Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai:1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;3) susijź su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.Sutartyje turi būti numatyti draudiminiai įvykiai (įvykiai nuo kurių pasekmių draudžiama). Nustatomas sutarties terminas, kuris siejamas su rizikos galimybe. Suteikti reikalingas žinias - draudėjo pareiga. Jei tokios žinios nepateikiamos ar pateikiamos neteisingos, draudiko išmokos gali būti sumažinamos ar visai nemokamos. Draudėjas neprivalo suteikti žinių, kurių iš neprašo draudikas.

Regreso teisėJeigu nuostoliai atsiranda dėl kito asmens kaltės, draudėjas gali išsireikalauti žalos atlyginimą tiek iš kaltojo asmens, tiek iš draudimo įmonės, bet ne iš abiejų. Jeigu atlygina draudimo įmonė, ji įgauna teisę išsireikalauti atitinkamą sumą iš kaltojo asmens (draudėjas šiuo atveju privalo perduoti draudimo įmonei visus įrodymus ir t.t., įrodančius kaltojo asmens kaltź).

Draudimo sutarties pasibaigimasDraudimo sutartis pasibaigia:1) jei draudėjas nustatytu laiku nesumoka draudimo įmonei draudimo įmokų;2) jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumoka draudimo įmonei papildomų draudimo įmokų;3) jei draudimo įmonė sumoka visas draudimo sutartyje numatytas draudimo išmokas;4) jei likviduojamas draudėjas - juridinis asmuo ar draudėjas - juridinio asmens statuso neturinti įmonė ir nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų;5) jei miršta apdraustasis, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;6) jei pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo sutarties galiojimo terminas;7) jei yra kiti Civilinio kodekso nustatyti prievolių pasibaigimo pagrindai.

58

Draudimo sutarties negaliojimasDraudimo sutartis negalioja, jeigu:1) ji sudaryta po draudiminio įvykio;2) ji sudaryta su kitos šalies draudimo įmone ar Lietuvos Respublikoje įregistruotu ūkio subjektu, neturinčiu licencijos verstis draudimo veikla Lietuvos Respublikoje;3) yra kiti sandorių Civiliniame kodekse nustatyti negaliojimo pagrindai.

Čia visų svarbiausių sąvokų sąrašas iš Draudimo įst.:Draudimo veikla - finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka;Draudėjas - asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką;Draudimo įmonė (draudikas) - įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje ar šio įstatymo numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas;Apdraustasis - draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką;Naudos gavėjas - draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką;Tretysis asmuo - asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rūšies taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką;Draudimo rūšies taisyklės - pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą;Draudiminis įvykis - draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytas atsitikimas, kuriam įvykus, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar tretysis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką;Draudimo suma - draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai interesai;Draudimo įmoka (premija) - draudimo sutartyje ar šio įstatymu nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą;Draudimo išmoka - išmokos, numatytos atitinkamose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudimo įmonė, remdamasi šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims įvykus draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytam draudiminiam įvykiui;Draudimo liudijimas (polisas) - oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas;Draudimo rizika - tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui;Perdraudimas - draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo arba perdraudimo įmonei;Perdraudėjas - draudimo įmonė, perdavusi savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei;Perdraudikas - draudimo ar perdraudimo įmonė, perėmusi tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo įmonės;Draudimo tarpininkas - draudimo agentas ir (ar) draudimo brokeris, kurių paslaugomis turi teisę naudotis draudimo įmonės ir draudėjai;Draudimo agentas - juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, veikiantys vienos draudimo įmonės vardu, sąskaita bei pavedimo sutarties pagrindu pagal suteiktus jiems įgaliojimus;Draudimo brokeris - juridinis asmuo (akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė), vykdantis draudimo brokerio funkcijas draudėjo pavedimu.

59