CITOLOGIJA

Histologijos raida/mikroskopijos raida:a. ikimikroskopinis (iki XVI a. vid.)b. mikroskopinis (XVII-XXa.)c. elektronines mikroskopijos (nuo XX a. vid.)

Histologiniai tyrimo metodai (pagrindas yra mikroskopine analize):

a. citohistomorfologinis. Pagrindinis. Juo tiriama lasteliu, audiniu bei organu mikroskopine ir submikroskopine struktura. Priklauso mikroskopijos rusys: sviesos, elektronine, poliarizacine (biol. medz., kurioje yra skaidulu), tamsaus lauko (nedazytiems, gyviems pavyzdziams tirti), fazokontrastine (gyvoms, nedazytoms lastelems tirti), liuminescencine (paveikiama fluorochromais, stebimos gyvos ir fiksuotos lasteles, nustatoma medziagu lokalizacija jose).

b. citoshistocheminiai. tiriama ivariu cheminiu medziagu lokalizacija lasteleje ir medziagu apykaita. labai tikslus, tyrimo budai: vizualine citohistochemija (cheminiu medz. lokalizacijai nustatyi), fizikine citohistochemija (lastele sudarancios medziagos sugeria tik tam tikro ilgio matomus ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius, ivairus metodai), infraradiografija, frakcionavimas.

c. citohistofiziologiniai. tiriama gyvu audiniu, lasteles ir jos komponentu reakcijos (judejimas, apsaugines reakcijos, mityba, sekrecija, ekskrecija, augimas ir reprodukcija ir kt.) Priskiriami audiniu kulturos (labiausiai paplites - specialioje aplinkoje auginamos specialios lasteles), vitalinis dazymas (veikiama nekenksmingais dazais, isaiskinami patekimo ir issiskyrimo keliai), mikrurgija (iv. lasteliu komponentu persodinimas), markiravimas (lasteliu persitvarkymui besivystanciame gemale tirti), mikrofilmavimas (vystosi dinamika, kiekybine analize).

d. eksperimentinis tyrimo metodas. atliekami eksperimentai su iv. gyvu organizmu palikuonimis.

Histologinio preparato paruosimas:1. Histologines medziagos fiksavimas2. Sukietinimas ir vandens pasalinimas (dehidratacija)3. Impregnavimas standinanciomis medziagomis4. Pjuvio darymas5. Pjuvio dazymas6. Preparato paruosimas, t.y. priklijavimas prie stikliuko.Medziaga reikia fiksuoti, nes fiksavimo deka ivyksta

nekintama baltymu koaguliacija todel pratoplazma ilgiau nesikeicia, apsaugo nuo zalingo aplinkos poveikios

Medz. galima greiciau fiksuoti ir supjaustyti saldomuoju mikrotomu.

Ląstelė yra visų gyvų organizmų struktūrinis funkcinis vienetas. Tai elementari gyva sistema, sudaryta iš branduolio ir citoplazmos, savarankiškai vykdanti svarbiausias gyvybės funkcijas.

Audinys yra istoriškai susiformavusi ląstelių ir neląstelinių struktūrų sistema, kurią jungia bendra kilmė, sandara ir funkcijos

Plazminė membrana - gaubia ląstelę iš išorės. Dinamiška, trisluoksnė membrana. Ją sudaro: dvigubas lipidų sluoksnis (glikolipidai ir cholesterolis); baltymai: a) periferiniai, b) integralieji

Vidulastelines membranos - yra budingos lasteles organelems. Nuo plazmines membranos jos skiriasi tuo, kad:

1) yra plonesnės už citolema, 2) nesudaro ląstelės paviršinių struktūrų, 3) jose yra mažiau periferinių baltymų, 4) nėra glikokalikso.

Simplastas - neląstelinė struktūra su daug branduolių (pvz., skersaruožių raumenų skaidulos)

Sinticijas - ląstelių samplaikaApoptozė - masinis užprogramuotas ląstelių žuvimasNekrozė - ląstelių žūtis po pakenkimo (paveikus pašaliniais

faktoriais)Heterochromatinas - kondensuotas, metaboliškasi

neaktyvus tamsesnis chromatinas. Kai jo daugėja, ląstelė senėja, miršta. Išsidėsto branduolio pakraščiuose.

Euchromatinas - metaboliskai aktyvus, disperguotas, sviesus chromatinas

Branduolėlis - interfazinės ląstelės branduolio struktūra sudaryta iš chromatino ir granulinio komponentų, atsakinga už RNR sintezę

Intarpai (paraplazma) - nepastovios ląstelės struktūros. Įvairaus standumo granulės, kristalai, lašeliai reikalingi mitybai arba yra gyvybinės veiklos produktai.:

a. riebaliniai intarpai; b. sekreciniai intarpai budingi liaukinems lastelems, turi fermentu, hormonu. yra baltymines, polisacharidinės, lipoproteidinės kilmės; c. pigmentiniai intarpai pvz., melaninas, suteikia spalva, egzogenines ir endogenines kilmes.

Membranines organeles: GET, LET, Gk, mitochondrijos, peroksisomos, lizosomos

Nemembranines organeles: centriolės, ribosomos, mikrovamzdeliai, mikrofibriles, tarpiniai filamentai, mikrofilamentai.

Centromera - centriole sud. is 9 mikrovamzdeliu tripletu.Patvari citoskeleto dalis - mikrovamzdeliai (arba tarpiniai

mikrofilamentai), o dinamine - mikrofilamentai, sud. is aktino ir miozino siulu.

Prie GET limpa ribosomos, nes jame yra baltymo ribofirinoTarp Gk ir ET yra glaudus funkcinis rysys.Citolemos ir membranos skirtumai: citolema dengia

lasteles pavirsiu, laiduoja jos vientisuma, reguliuoja medziagu apykaita tarp lasteles ir aplinkos. Storesne uz kitas lasteles membranas, nes is citoplazmos puses yra daugiau periferiniu baltymu. Citolema izoliuoja lasteles turini nuo aplinkos ir selektyviai praleidzia medziagas i abi puses. Isoriniame sluoksnyje - glikokaliksas (svarbus adhezijai ir lasteliu atpazinimui). Membranos riboja lasteles turini nuo aplinkos, hialoplazmos, skiria karioplazma nuo citoplazmos, vidines mebranos gaubia organeles.

Goldzio kompleksas - is suspaustu maiseliu, cisternu (pjuvis - lygiagreciu membranu telkinys), pusleliu (susijusiu su cisternomis) ir is stambiu vakuoliu sudarytas membraninis organoidas, susijes su lasteles sekrecijos funkcija. Jame medziagos supakuojamos, transportuojamos. Tai diktiosomu pavidalo ET darinys. Svarbus ir lizosomoms formuotis.

Regeneracija. Jos rusys.Regeneracija - lasteliu sugebejimas atsinaujinti.a. lasteline (budinga visoms lastelems)b. vidulasteline (aukstosioms tik tokia)c. fiziologine - atsinaujina atskiros organeles ir pacios

lasteles (pvz. epitelis)zonine (dauginasi vienoje organo vietoje, zuva kitoje)mozaikine (regeneruojasi ir zuva toje pacioje vietoje)

d. reparacine - atsistatymas po suzeidimoe. daline - lastele privedama prie mirties ar issigimimo

(pakinta genetinis kodas)f. pilna - visiskai atsistato ir funkcionuoja.

Poliferacija - spartus lasteliu dauginimosi procesasFiziologine regeneracija - visa laika atsinaujina pacios

lasteles, ju organelesreparacine - atsiranda didelis skaicius mazai diferencijuotu

lasteliu, kurioms budingos embrioniniu lasteliu savybes - audiniu atstatymas po suzeidimo

Citoplazma sudaro: citozolis, organeles, intarpai, citoskeletas

Citoskeleta sudaro: tarpusavyje susijungusiu mikrovamzdeliu ir filamentu darinys, kuris tarp branduolio ir plazmines membranos sudaro tinkla. Mikrovamzdeliai sudaryti is hibelinu, baltymu, o filamentai is aktino ir miozino. suteikia lastelei standumo ir sudaro salygas organelems judeti lasteles viduje.

Medziagu patekimo i lastele budai:pasyvioji pernasa: difuzija, palengvintoji pernasa, osmosasaktyvioji pernasa: endofagocitoze, pinocitoze, receptorine

endocitoze.

Diferenciacija - lasteliu specializacija atlikti kuria nors funkcija. Galu bitina laikina, griztama (moduliacija)

Paranekroze - busena tarp gyvenimo ir mirties.Baro kunelis - stipriai kondensuota neaktyvi chromosoma

branduolyje. Baro kunelio nera moteru gonadose, kur abieju X chromosomu genai reikalingi nesubrendusiam kiausineliui vystytis.

Lasteles gyvybini cikla sudaro: interfaze (G1, S, G2) ir mitoze (profaze, metafaze, anafaze, telofaze)

G1 - sintezuojami RNR ir baltymai.S - dvigubėja DNR. iš dvigubu chromosomu susiformuoja

92 chromatides (zmogaus).G2 - toliau sintezuojami RNR, verpsto baltymai, kaupiasi

ATPProfazė - chromosomos kondensuojasi. Sutrūkinėja

branduolys, Metafazė - chromosomos rikiuojasi ląstelės ekvatoriuje.Anafazė - chromatidės atsiskiria, juda priesingu last. poliu

link.Telofazė - atsistato branduolio apvalkalas, formuojasi

branduolelis. Dalijasi citoplazma.