Embed Size (px)
Citation preview
73
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
Charles Woolfson
University of GlasgowSchool of Law5–9 Stair BuildingGlasgow G12 8QQScotland, UKEl. p. [email protected]
Dace Calite
University of LatviaLomonosova iela 1LV-1019 RigaEl. p. [email protected]
Remiantis naujausiø Lietuvoje atliktø apklausø duomenimis teigiama, kad tokiose pokomunistinëse
ðalyse, kaip Lietuva, esama ypatingo palikimo, t. y. rimtø sveikatos ir saugos problemø*. Vertinant
pagal daugelá bendrø sveikatos bûklës, taip pat darbø saugos, po ástojimo á Europos Sàjungà Lietuvos
rezultatai yra prasti, o kai kurie pagrindiniai rodikliai – prasèiausi Europos Sàjungoje. Nors Lietuva ir
turi iðsamø, Europos Sàjungos reikalavimus atitinkantá darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymà, apklausø
duomenys rodo darbo reþimo intensyvëjimà ir tai, kad darbo aplinka nëra tokia kolektyvi, kad darbuotojai
galëtø pareikðti savo „balsà“ sveikatos ir saugos valdymo procese. Europietiðkos teisinës reformos dar-
buotojø sveikatai ir saugai turi tik nedidelá apèiuopiamà poveiká, o Europos Sàjungos valstybëms pasiûlyta
„2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybæ ir naðumà“
á prastëjanèià darbo aplinkà tokiose pokomunistinëse ðalyse, kaip Lietuva, net neatsiþvelgia.
Pagrindiniai þodþiai: darbo aplinka (sàlygos); naujosios valstybës; sveikata; sauga; strategija.
Ávadas
2004 m. geguþës mën. prie Europos Sàjungos (ES) prisijungus deðimèiai naujø ðaliø, iðpenkiolikos valstybiø sudarytoje ES (ES15), turëjusioje 382,3 mln. gyventojø, jø padaugëjo74,1 mln. Dauguma naujokiø (aðtuonios) – pokomunistinës ðalys (Estija, Latvija, Lietuva,Lenkija, Vengrija, Èekija, Slovakija ir Slovënija). 2007 m. sausio mën. prisijungus Bulgarijaiir Rumunijai, ES gyventojø padaugëjo dar beveik 30 mln. Deðimties pokomunistiniø ðaliø,á ES ástojusiø 2004–2007 m., gyventojai dabar sudaro daugiau kaip 104 mln. visø 486 mln.iðsiplëtusios ES (ES27) gyventojø.
Šiame straipsnyje bandoma nustatyti, kiek á Europos sudëties pasikeitimà po 2004 m.plëtros á Rytus, kai buvo priimtos socialistiniam pasauliui priklausiusios ðalys, atsiþvelgiamaES reikalavimus atitinkanèioje darbuotojø sveikatos ir saugos strategijoje. Nagrinëjamas„blogiausio atvejo“, t. y. vienos ið naujøjø ES valstybiø nariø – Lietuvos, empirinis pavyzdys.Atsiþvelgiant á prastëjanèià darbo aplinkà, ið naujo vertinama paþiûrëti tvirta Lietuvosteisinë bazë ir tai, kad jos taikymo veiksmingumas vis maþëja, nes reguliuojant darbuotojøsveikatà ir saugà negirdëti paèiø darbuotojø „balso“. Verslui vis palankesniø sàlygø su-darymas kuriant darbuotojø sveikatos ir saugos politikà Europos Komisijos lygiu, turint
DARBO APLINKA IR SOCIALINIS DIALOGAS EUROPOS SÀJUNGOSNAUJOJOJE VALSTYBËJE LIETUVOJE
� Charles Woolfson – profesorius, sociologijos mokslø daktaras, Glasgo universiteto Teisës mokykla. LaimëjæsEuropos Komisijos organizuojamà konkursà, skirtà Europos mokslininkø judrumui ir tarptautiniam bendra-darbiavimui skatinti, 2004–2007 m. buvo Marie Curie katedros profesoriumi, kuruojanèiu Baltijos valstybes.Prie Latvijos universiteto ásteigtame Eurofakultete vykdë projektà tema „Socialinis dialogas ir darbo aplinkaBaltijos valstybëse“.Veiklos sritys: darbo santykiai, sveikatos ir saugos socialinis teisinis reguliavimas, bendrasis valdymas irbendroji socialinë atsakomybë.
� Dace Calite – humanitariniø mokslø magistrë, sociologijos lektorë, Venspilio universitetas, Latvija. Latvijosuniversiteto Socialiniø mokslø fakulteto Sociologijos katedros doktorantë.Veiklos sritys: ES socialinë politika, darbo santykiai, socialinë apsauga.
*Tyrimas, kuriuo remiamasistraipsnyje, buvo atliktas pagalEuropos Komisijos Marie Curieprogramà (Nr. MEXC-CT-2003-509727). Jis buvo paskelbtasleidinyje International Journal ofOccupational and Environmen-tal Health (2007, Nr. 13(2),p. 343–357). Sutikus redakto-riams, èia pateikiama patikslintair atnaujinta jo versija.
74
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
omenyje ðias problemas, vertinamas kaip netinkamas. Tiksliau sakant, susirûpinimas eko-nomikos augimo ir darbo naðumo klausimais, rodomas naujojoje Europos Bendrijos pen-keriø metø (2007–2012 m.) darbuotojø sveikatos ir saugos strategijoje, darbø saugosateitá ES naujosiose valstybëse daro paradoksalià.
Pirmiausia straipsnyje trumpai aptariami Lietuvos socialiniai ekonominiai ir visuomenëssveikatos bûklës rodikliai. Tada apþvelgiami naujausiø darbo aplinkos tyrimø, áskaitant irðio straipsnio autoriø atliktà apklausà, rezultatai. Galiausiai aptariamas Europos Komisijos(European Commission 2007b) komunikatas „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø svei-katos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybæ ir naðumà“ (toliau – 2007–2012 m.Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategija), iðkeliant darbo aplinkos problemas,su kuriomis susiduria pokomunistinës ðalys – ES naujosios valstybës.
1. Lietuva: Baltijos tigras
Lietuva, maþa Baltijos valstybë, turinti maþdaug 3,4 mln. gyventojø, kaip ir jos kaimynësBaltijos ðalys Estija ir Latvija, yra buvusi sovietinë respublika. Nuo 1990 m., kai ji taponepriklausoma nuo Sovietø Socialistiniø Respublikø Sàjungos, vietos elitas entuziastingaitaiko neoliberalø ekonomikos pertvarkos modelá. Laikomasi nuomonës, kad trys Baltijosvalstybës ir jø kaimynës pokomunistinës Vidurio ir Rytø Europos (VRE) ðalys sëkmingaiperëjo nuo planinës prie rinkos ekonomikos ir kad joms pavyko sukurti „verslui palankiàaplinkà“. Pasaulio banko (World Bank 2005) ataskaitoje, kurioje pagal pagrindines verslovaldymo reformas vertinamos 155 pasaulio ðalys, VRE apibûdinama kaip pasiekusi „re-formø lygá, aukðtesná nei bet kuris kitas pasaulio regionas“. Ypaè gerai uþ „puikius laimë-jimus“ vertinamos Baltijos valstybës, per palyginti trumpà laikotarpá patekusios á pirmàjátrisdeðimtukà. Vertinant pagal verslui palankios aplinkos kûrimà, Lietuvai buvo skirtapenkiolikta vieta, Estijai ir Latvijai – atitinkamai šešiolikta ir dvidešimt šešta vietos.
Rinkos pertvarka Lietuvoje iki ðiol vyksta sëkmingai, bent jau sprendþiant ið tokiø eko-nominiø kriterijø, kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris didëja áspûdingu tempu.2007 m. Lietuvos BVP padidëjo 8,8 procento, jà pralenkë tik Latvija (10,3 proc.) ir Slovakija(10,4 proc.), o toks ES27 rodiklis buvo tik 2,9 procento (Eurostat 2008). Dþiugina ir kiti,socialinës raidos, rodikliai. Pagal Jungtiniø Tautø vystymo programos þmogaus socialinësraidos indeksà (human development index) Lietuva yra keturiasdeðimt treèia (UnitedNations 2008). Ðis indeksas rodo ilgà ir sveikà gyvenimà (vertinant pagal gyvenimo trukmæ),iðsilavinimà (vertinant pagal suaugusiøjø raðtingumà ir pradinio, vidurinio bei universitetinioiðsilavinimo lygius) ir padorø pragyvenimo lygá (vertinant pagal perkamosios galios paritetà,pajamas). Uþimdama keturiasdeðimt treèià vietà ið 177 ðaliø, Lietuva vertinama kaip„aukðto þmogaus socialinës raidos lygio ðalis“.
Vis dëlto Baltijos valstybiø ir ypaè Lietuvos ekonomika, nepaisant áspûdingo jos augimoir didelio „socialinës raidos“ indekso, tebëra maþo darbo uþmokesèio ir maþo darbonaðumo ekonomika, pasiþyminti aukðtu darbo jëgos iðnaudojimo lygiu. Baltijos valstybiøEstijos, Lietuvos ir Latvijos, taip pat Lenkijos, darbo naðumas yra maþiausias ið visø iðsi-plëtusios ES ðaliø, prastesnë padëtis tik ES naujøjø valstybiø – Rumunijos ir Bulgarijos(Eurostat 2008). Išsamia informacija pagrástos prognozës rodo, kad prireiks dar maþiausiaitrijø deðimtmeèiø, kol Lietuvos BVP sudarys bent tris ketvirtadalius ðio ES rodiklio vidurkio,o tai yra ilgiausias atsilikimo laikotarpis ið visø pokomunistiniø ðaliø, kurios á ES ástojo2004 m., iðskyrus Lenkijà (Jorens 2004). Nors socialinës ekonominës raidos „atotrûkis“tarp Rytø ir Vakarø Europos ir maþëja, Baltijos regione tai vyksta kur kas lëèiau, o Lietuva,atrodo, yra viena ið labiausiai atsiliekanèiø. Tolesniame skyriuje ðis atotrûkis bus atsklei-dþiamas nagrinëjant skurdo ir prastos sveikatos bûklës rodiklius.
2. Struktûriniai rodikliai: prastëjanti darbo aplinka
Sprendþiant ið skurdo ir nelygybës rodikliø, po 2004 m. ES plëtros maþdaug vienas iðtrijø èia gyvenanèiø þmoniø uþdirbo maþiau kaip 75 procentus vienam gyventojui tenkanèiøvidutiniø pajamø, taèiau du treèdaliai tokiø þmoniø gyveno ES naujosiose valstybëse, o
75
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
tai sudarë apie 95 procentus ðiø valstybiø gyventojø (European Commsission 2007d). Podvejø metø, 2006-aisiais, maþdaug 16 procentø visø ES25 gyventojø „atsidûrë ties skurdoriba po socialiniø persitvarkymø“ (Eurostat 2008). Atitinkamas Lietuvos rodiklis – 20 pro-centø, ir tai treèias pagal dydá skaièius ES po Latvijos (23 proc.) ir Graikijos (21 proc.). Taispaèiais metais pajamø pasiskirstymo netolygumas ES, matuojamas kaip kvantilinis pajamøpasiskirstymas (pajamø skirtumas tarp didþiausias ir maþiausias pajamas gaunanèiøgyventojø, suskirstytø á 5 grupes), lëmë vidutiná rodiklá, lygø 4,8. Toks Lietuvos rodiklisbuvo 6,3, ir pagal socialinæ nelygybæ ji uþëmë treèià vietà ES – po Portugalijos (8,2) irLatvijos (7,9) (Eurostat 2008).
Pastarojo meto „sveikatos bûklës atotrûká“ tarp „senosios“ ir „naujosios“ Europosrodo maþiausiai du patikimi ðaltiniai – neseniai pasirodæ du stambûs tyrimai. Juose ðisatotrûkis siejamas su trimis pagrindinëmis mirties prieþastimis: suþalojimais ir smurtu,ðirdies ir kraujagysliø ligomis, vëþiniais susirgimais ir kartu – pagrindiniais „socialiniais beiekonominiais veiksniais“ (LSE 2005; Zatonsi 2007). Vertinant pagal svarbiausius rodiklius,Baltijos regionas laikomas ypaè problemiðku (LSE 2005: 32–36, 45, 55, 56). Lietuvosgyventojø neilga gyvenimo trukmë konstatuojama ir daugelyje kitø pastarojo meto darbø(Kunst ir kt. 2002; Padaiga 2002; Kalediene, Petrauskiene 2005). ES gyventojø vyrøvidutinë gyvenimo trukmë 2006 m. buvo 76 metai, Lietuvos vidurkis – tik 63,5 meto,t. y. maþiausias visoje ES. Paskutiniu deðimtmeèiu jis buvo beveik pastovus, bet pastaraisiaismetais maþëja (LMH, LHIC 2007: 5). Toliau pateikiamame 1 paveiksle apibrëþiamas plotas,kuris rodo pajamø pasiskirstymo netolygumo ir gyvenimo trukmës ES naujosiose valstybësesàryðá. Ðaliø, kuriø pajamø pasiskirstymo netolygumas yra didesnis, ypaè Baltijos valstybiø,taip pat Rumunijos ir Bulgarijos, gyventojø gyvenimo trukmë yra maþesnë nei ðaliø, kuriøpajamø pasiskirstymo netolygumà rodantis Gini koeficientas yra maþesnis (þr. 1 pav.).
1 pav. Pajamø pasiskirstymo netolygumo ir gyvenimotrukmës ryðys ES naujosiose valstybëse
Šaltinis: London School of Economics and Political Science (2005: 64).
Kai kuriuos ðio paveikslo atskleidþiamus ypatingus veiksnius patvirtina ir toliau pateikiamiduomenys. 2006 m. Lietuvoje buvo vis daugiau sergama plauèiø tuberkulioze – uþkreèiamaliga, glaudþiai susijusia su tokiais socialiniais veiksniais, kaip vargingas gyvenimas, sanita-rinës ir higienos sàlygos, nevisavertë mityba, alkoholizmas, nedarbas ir skurdas. Palygintisu XX a. paskutinio deðimtmeèio viduriu, labai padaugëjo piktybiniø navikø atvejø(Department of Statistics 2008). 2006 m. ES27 rodiklis buvo 232 atvejai 100 000 gyven-tojø. Lietuvos kartu su Latvija ðis rodiklis buvo didþiausias – 299,4 atvejo 100 000 gyventojø(Eurostat 2008). 2006 m. ES27 vyrø standartizuotas mirtingumo rodiklis (SMR) dël iðeminësðirdies ligos buvo 129,3 atvejo 100 000 gyventojø, o toks Lietuvos rodiklis – 475,8 atvejo,t. y. tris kartus didesnis, didþiausias ES. 2006 m. ES27 moterø mirtingumo dël iðeminësðirdies ligos rodiklis buvo 66,6 atvejo 100 000 gyventojø, o toks Lietuvos rodiklis – 263,2atvejo, t. y. keturis kartus didesnis, kaip ir toks vyrø rodiklis, didþiausias ES (Eurostat
76
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
2008). 2006 m. vidutinis vyrø SMR dël chroniðkø kepenø ligø buvo 20,3 atvejo 100 000gyventojø. Toks Lietuvos rodiklis buvo daugiau kaip dvigubai didesnis, t. y. 50,2 atvejo100 000 gyventojø. Dar didesnis jis buvo tik Vengrijos (70,1 : 100 000) ir Rumunijos(56,0 : 100 000) (Eurostat 2008). Nors tai akivaizdþiai rodo visuomenës sveikatos bûklëskrizæ, 2005 m. Lietuvos nacionalinës iðlaidos visuomenës sveikatos prieþiûrai (3,8 procentoBVP) sudarë tik pusæ ES vidurkio (7,4 proc.) ir buvo antros pagal maþumà ES25, tikkeliomis deðimtosiomis didesnës nei tokios Latvijos iðlaidos, sudaranèios 3 procentus(Eurofound 2008).
Išvengiamo mirtingumo duomenys atskleidþia dar akivaizdesnius skirtumus tarp Baltijosvalstybiø ir likusios Europos. 2005 m. ES25 vyrø nuþudymø rodiklis buvo 1,4 atvejo 100 000gyventojø. Didesni nei Lietuvos (13,9 : 100 000) buvo tik Estijos (15 : 100 000) ir Latvijos(15,5 : 100 000) rodikliai (Eurostat 2008). 2006 m. ES27 uþregistruota 16,9 vyrø saviþu-dybiø atvejo 100 000 gyventojø. Toks tø paèiø metø Lietuvos rodiklis – tris kartus didesnis(52,7 : 100 000); tai didþiausias skaièius ES, nesikeièiantis jau ilgà laikà (Eurostat 2008).2006 m. ES27 dël mirtimi (moterø ir vyrø) pasibaigusiø autoávykiø SMR buvo 9,4 atvejo100 000 gyventojø. Lietuvos bendras rodiklis buvo 25,3 atvejo 100 000 gyventojø, vyrø –40,1 atvejo 100 000 gyventojø, irgi didþiausias ES (Eurostat 2008). Per dvideðimt keturiasvalandas Lietuvoje autoávykiuose þûsta vidutiniðkai du þmonës, ávyksta trys saviþudybës(Department of Statistics 2008), o juk ji labai maþa ðalis. Tai rodo tik viena: mirtingumo –tiek tyèiniø atvejø, tiek saviþudybiø – lygis Lietuvoje yra didesnis negu bet kurioje kitojeEuropos šalyje.
Geriau suvokti padëtá leis èia pateikiama statistikos apþvalga. 2006 m. uþregistruota,kad 66 procentai Lietuvos gyventojø sirgo bent viena liga arba patyrë traumà – 62,8 pro-cento suaugusiøjø ir 78,8 procento vaikø (LMH, LHIC 2006). 2006 m. vyrø mirtingumodël „ávairiø prieþasèiø“ ES27 rodiklis buvo 824,2 atvejo 100 000 gyventojø, o toks Lietuvosrodiklis – beveik dvigubai didesnis (1 581,8 : 100 000), po Latvijos – antras pagal dydá ES(Eurostat 2008). ES ðaliø lyginamasis tyrimas rodo, kad „iðvengiamas Lietuvos vyrø mir-tingumas 2002 m. buvo beveik toks pat kaip 1990 m., taigi padidëjo atotrûkis nuoÐvedijos vyrø mirtingumo, kuris per tà patá laikotarpá nuolatos maþëjo, todël Lietuvosvyrø mirtingumo rodiklis buvo daugiau kaip tris kartus didesnis negu toks Ðvedijos vyrørodiklis“ (LSE 2005: 50–54). Atrodo, kad atotrûkis didëja ir dabar.
Ðie duomenys rodo reikðmingus gyventojø gerovës ir gyvenimo galimybiø skirtumus –vertinant ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos regiono lygiu pagal sveikatos bûklës rezultatus irsocialinës nelygybës rodiklius. Tai temdo kur kas ðviesesnëmis spalvomis pieðiamà vaizdà,kurá valdþios atstovai kartais pateikia uþsienio agentûroms. Kad ir koks bûtø sovietmeèio„palikimas“, vis dëlto septyniolika rinkos kûrimo „tigro ekonomikos“ ðalyse, t. y. Baltijosvalstybëse, metø pareikalavo didþiulës jø gyventojø aukos – vertinant tiek sveikatos, tiekgerovës atþvilgiu – ir per palyginti trumpà laikotarpá po ástojimo á ES daugumos pagrindiniørodikliø pastebimo pagerëjimo nematyti.
3. Darbuotojø sveikata ir sauga Lietuvoje
Ryðá tarp visuomenës sveikatos bûklës rodikliø ir darbuotojø sveikatos bei saugosnustatyti sunku. Literatûroje, kurioje darbo problemos siejamos su platesniu sveikatosbûklës nevienodumo kontekstu, darbuotojø sveikata ir sauga nenagrinëjama. TaèiauLietuvos pavyzdys, iliustruojamas toliau pateikiamais duomenimis, rodo, kad ðiø srièiøproblemos yra neatsiejamos (þr. 2 pav.).
Duomenø apie tokias profesines ligas, kaip su darbu susijæ vëþiniai susirgimai, Lietuvoje,kaip ir kitose ðalyse, apskaita nëra tiksli. Taèiau net ir nepakankamai tikslûs duomenysrodo, kad bendras sergamumas, susijæs su profesinëmis ligomis, yra beveik du kartusdidesnis negu ES15, o profesiniø susirgimø daugëja pernelyg sparèiai, kad juos bûtøgalima paaiðkinti tik apskaitos ypatumais (Institute of Hygiene 2007)*.
*Taip pat þr. R. Everatt ir kt.(2006).
77
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
2 pav. Profesinës ligos Lietuvoje 1995–2006 m.
Šaltinis: Lithuanian Ministry of Health, Lithuanian Health Information Centre (2007).
Darbø saugos patikimiausias rodiklis tebëra mirtinø nelaimingø atsitikimø skaièius, norsir ðie duomenys gali bûti iðkraipomi arba nuslepiami. Remiantis prieinamais duomenimis,pateikiamais Eurostato New Cronos duomenø bazëje (nominaliuoju rodikliu skaièiuojant100 000 darbuotojø, 1998 m. já prilyginant 100), galima teigti, kad ilgesniu laikotarpiubendras nelaimingø atsitikimø skaièius ES15 sumaþëjo net ketvirtadaliu (þr. 1 lent.). ESnaujøjø nariø – VRE8 ðaliø , prie ES prisijungusiø 2004 m. ir 2007 m., nelaimingø atsitikimøskaièiaus vidurkis svyravo, bet vis tiek tebëra didesnis negu toks ES senbuviø rodiklis. ES25nelaimingø atsitikimø rodiklis, atskaitos taðku laikant 1998 m. skaièiø 100, leidþiantá darytiilgesnio laikotarpio palyginimus, 2005 m. buvo vidutiniðkai 74 atvejai 100 000 darbuotojø(negalutiniai duomenys), taigi aiðkiai matyti maþëjimo tendencija. Toks Lietuvos rodiklis,lyginamas su 1998 m., buvo 133 atvejai 100 000 darbuotojø, t. y. maþdaug du kartusdidesnis negu ES vidurkis ir, kaip matyti ið 1 lentelës, didþiausias ES27.
1 lentelë
Nelaimingø atsitikimø 100 000 darbuotojø rodiklis
(1998 m. = 100)
Metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
ES15 VIDURKIS 100 85 82 80 75 78 76 74
Èekija 100 76 96 96 87 84 78 71
Estija 100 79 56 78 81 67 75 58
Vengrija 100 105 71 91 109 80 96 73
Lietuva 100 91 78 105 115 138 113 133
Latvija 100 115 90 140 123 66 98 74
Lenkija 100 83 96 92 89 90 86 81
Slovënija 100 113 102 122 141 136 77 84
Slovakija 100 89 71 71 65 75 64 64
VRE8 VIDURKIS 100 85 81 94 95 92 86 80
Bulgarija 100 96 100 104 85 83 84 85
Rumunija 100 93 103 97 95 111 103 128
VRE10 VIDURKIS 100 87 85 95 94 93 98 85
Šaltinis: ES statistikos tarnybos Eurostat duomenys.
Duomenys apie mirtinus nelaimingus atsitikimus tarp „savarankiðkai dirbanèiøjø“(maþdaug 250 000 ið 1,5 mln. asmenø, sudaranèiø Lietuvos darbo jëgà) neregistruojami,o juk ði veikla paprastai bûna susijusi su tokiais pavojingais darbais, kaip statyba ir miðkøûkis, taigi ðiuos rodiklius reikia vertinti su iðlyga (Everatt ir kt. 2006: 24–27). Pavyzdþiui,2005 m., t. y. paskutiniais metais, kuriø palyginamøjø duomenø turima, mirtinø nelaimingø
78
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
atsitikimø darbe ið viso buvo 112, todël mirtinø nelaimingø atsitikimø rodiklis, kuris greièiauyra faktinis, o ne palyginamasis, yra 9,2 atvejo 100 000 gyventojø. Já galima palyginti sutokiu ES standartizuotu nelaimingø atsitikimø rodikliu, t. y. 2,3 atvejo 100 000 gyventojø,ir Didþiosios Britanijos rodikliu – 1,4 atvejo 100 000 gyventojø (HSE 2008; SLI 2005). Taismetais (2005 m.) Lietuvoje daugiausia mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe ávyko miðkøûkio ámonëse – 55,2 nelaimingi atsitikimai 100 000 darbuotojø. Mirtinø nelaimingø atsi-tikimø lygis buvo aukðtas ir ámonëse, uþsiimanèiose statybiniø medþiagø gamyba (40),chemijos pramonëje (38,2) ir statyboje (37,9). Tais metais buvo uþregistruotas ir didþiausiasper penkerius metus sunkiø nelaimingø atsitikimø darbe skaièius (MLSS 2006: 64). Mirtinønelaimingø atsitikimø daugëja ir toliau: vien per 2008 m. pirmàjá ketvirtá uþregistruoti 68mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, o tai daugiau nei dukart daugiau negu per visus2005 m. (Workers are Careless 2008). Jeigu tokia tendencija vyraus iki 2008 m. pabaigos,tai Lietuvos, kurios darbo jëga sudaro vienà aðtuonioliktàjà Didþiosios Britanijos darbojëgos, bendras mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe skaièius bus didesnis nei visos pstarosiosðalies. 2006–2007 m. Anglijoje, Velse ir Škotijoje þuvo 241 darbuotojas (HSE 2007).Vienas Lietuvos darbo inspektorius toká staigø ðio rodiklio didëjimà paaiðkino taip: „Dar-buotojai yra per daug neatsargûs... Visi galvoja tik apie tai, kaip kuo daugiau uþdirbti.Savo sveikata jie paprastai nesirûpina“ (Lietuva in Brief 2008: 4). Kitame ðio straipsnioskyriuje pateikiamas gerokai kitoks tokiø prieþasèiø paaiðkinimas – uþuot „kaltinus aukas“,jame nurodomas spaudimas, daromas darbuotojams siekiant padidinti gamybà.
3.1. Darbo intensyvëjimas
Vienas ryðkiausiø darbo jëgos ir darbo vietø persiskirstymo naujojoje rinkos ekonomikojebruoþø – nuolatinis darbo intensyvëjimas. Duomenys apie tai, kaip Lietuvos darbuotojaijauèiasi darbe, remiasi 1 200 dirbanèiøjø imtimi, sudaranèia iðsamesnës trijø ðaliø – Estijos,Latvijos ir Lietuvos – apklausos „Baltijos valstybiø darbo aplinka ir darbo jëga“ (Woolfsonir kt. 2007) dalá. Pirmiausia pateikiama keletas darbo intensyvëjimà rodanèiø faktø – tokáveiksná sunku ávertinti, bet daþniausiai jis bûna susijæs su darbuotojø sergamumo didëjimuir nelaimingø atsitikimø darbe daugëjimu. Á klausimà „Ar jûsø darbe privaloma laikytisgrieþtø terminø ir dirbti labai sparèiai?“ (þr. priedo 1 pav.) 48,7 procento Lietuvos darbuo-tojø atsakë, kad labai sparèiai jie dirba maþdaug pusæ darbo laiko, o 22,5 procento teigë,kad taip dirba visà darbo laikà (ið viso 71,2 proc.). Treèdalis Lietuvos darbuotojø (33,6 proc.)manë, kad grieþtø terminø laikydamiesi jie dirba pusæ darbo laiko, o 28,7 procento teigë,kad grieþtø terminø jie laikosi visà laikà (ið viso 62,3 proc.).
Respondentø buvo paklausta: „Kaip per pastaruosius 12 mënesiø, palyginti su anks-tesniais metais, pasikeitë darbo intensyvumas (darbo sparta)?“ (þr. 3 pav.). Ðiek tiek maþiaunei ketvirtadalis Lietuvos respondentø (23,2 proc.) atsakë, kad per pastaruosius 12 mënesiøjø darbo intensyvumas gerokai padidëjo; daugiau kaip ketvirtadalis (29,5 proc.) manë,kad jis padidëjo nedaug (iš viso 52,7 proc.).
3 pav. Kaip per pastaruosius 12 mënesiø, palyginti su ankstesniais metais, pasikeitë
darbo intensyvumas (darbo sparta)? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson ir kt. (2007).
79
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
Tam tikra nuoroda, kad darbo intensyvumas didëja, yra atsakymai á klausimà: „Kaipmanote, ar po 10 metø sugebësite dirbti tà patá darbà, kurá dirbate dabar?“ (þr. priedo2 pav.). Maþdaug vienas treèdalis respondentø (32,3 proc.) teigë, kad ir po 10 metø jiesugebës dirbti tà patá darbà, kurá dirba dabar, taèiau beveik tiek pat procentø (32,6 proc.)respondentø manë, kad to paties darbo dirbti jie nebesugebës.
3.2. Darbo laikas
Kitas darbo intensyvëjimo rodiklis yra reikalavimas dirbti nedarbo metu, áskaitantsavaitgalius, darbà anksti ryte arba vakarais, taip pat faktinis darbo valandø, kurias turëtøiðdirbti darbuotojai, skaièius. Ið toliau pateikiamo 4 paveikslo matyti, kad maþdaug iðvieno ketvirtadalio respondentø (25,3 proc.) buvo reikalaujama daþnai, o ið treèdalio(35,1 proc.) – retkarèiais dirbti savaitgaliais, 14,8 procento respondentø daþnai ir 37,8procento retkarèiais dirbdavo nedarbo metu, áskaitant ankstø rytà arba vakarà.
4 pav. Ar ið jûsø reikalaujama dirbti...? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Galimybë pasirinkti darbo valandas, kaip paaiðkëjo, yra maþa (þr. 5 pav.). Nors kasdeðimtas (10,8 proc.) daþnai gali pasirinkti, kuriomis valandomis dirbti (laisvas darbografikas), maþdaug pusë respondentø (50,7 proc.) pasirinkimo galimybës neturi.
5 pav. Ar turite galimybæ pasirinkti laisvà darbografikà (ar galite nuspræsti, kuriomis valandomis
atidirbsite jums nustatytà darbo laikà)? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Ilgos darbo valandos Lietuvoje, atrodo, yra norma (þr. 6 pav.). Du treèdaliai (65,6 proc.)Lietuvos respondentø atsakë, kad dirba 40–49 valandas per savaitæ, o daugiau nei kas
80
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
deðimtas (12,3 proc.) – 50 valandø ir daugiau per savaitæ. Apskritai daugiau kaip keturiið penkiø Lietuvos darbuotojø teigë dirbantys daugiau kaip 40 valandø per savaitæ. Tik15 procentø respondentø atsakë, kad dirba „maþiau kaip 40 valandø per savaitæ“. Taivisiðkai neatitinka ES statistikos tarnybos Eurostat pateikiamø skaièiø, rodanèiø, kadLietuvoje vidutiniðkai dirbama 39,8 valandos per savaitæ, maþiausiai EU25 (Eurostat 2008).Perðasi mintis, kad oficialiai pateikiamas darbo valandø skaièius yra gerokai sumaþinamas,o tai sutampa su labai paplitusia „atlyginimø vokeliuose“ praktika, kai siekiama iðvengtimokesèiø ir kitokiø socialinio draudimo prievoliø.
6 pav. Kiek valandø per savaitæ dirbate savopagrindinëje darbovietëje, neáskaitant pietøpertraukos ir kelionës á darbà ir ið darbo? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Ið Lietuvos darbuotojø, atsakiusiø, kad dirba viršvalandþius (42,4 proc. kartais,11,5 proc. – daþnai), beveik treèdalis (33,1 proc.) nurodë, kad jie sudaro 1–3 valandasper savaitæ, kas penktas (22,3 proc.) – 4–6 valandas per savaitæ, taip pat kas penktasrespondentas (22,3 proc.) nurodë, kad virðvalandþiai sudaro 7–10 valandø, o kas deðim-tas – kad dirba 11 ir daugiau virðvalandþiø per savaitæ (þr. priedo 3 pav.). Ið viso daugiaukaip treèdalis respondentø (34,5 proc.) teigë, kad dirba virðvalandþiø daugiau kaip7 valandas per savaitæ, nors ðie, kaip ir ankstesni, atsakymai gali rodyti kur kas maþesnáskaièiø negu yra ið tikrøjø.
Ðalies darbuotojø buvo paklausta, kaip jiems mokama uþ dirbtus virðvalandþius?(þr. 7 pav.).
7 pav. Kaip mokama uþ viršvalandþius? +
Pastaba: +viršvalandþius dirbantys respondentai (n = 647).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
81
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
Nors dirbti virðvalandþius Lietuvoje yra áprasta, daugiau kaip treèdalis (42,2 proc.)respondentø, kurie juos dirbo, tai darë nemokamai arba gavo tik daliná darbo uþmokestá.Dar 30,3 procento respondentø buvo mokama áprastu tarifu, o 14,7 procento teigë, kadprie darbo uþmokesèio gavo priedà. Tai rodo, kad dirbti virðvalandþius (daþnai nemokamai)ið darbuotojø reikalaujama nekeièiant darbo uþmokesèio bazës, virðvalandþiai laikomiáprasta darbo dalimi, nors kai kuriems darbuotojams tai ir gali bûti bûdas pasididintigana nedidelá darbo uþmokestá.
Apskritai darbuotojø vertinimu pagrásti duomenys rodo, kad dabartinëje Lietuvojedarbas intensyvëja, o papildomos darbo valandos, uþ kurias nëra mokama, yra áprastasreiðkinys. Kitame skyriuje, nagrinëjant darbovietëse patiriamà fizinæ ir psichologinæ þalà,bus vertinama subjektyvi darbuotojø nuomonë apie jø darbo sàlygas.
3.3. Darbo sàlygos
Atsakydami á bendro pobûdþio klausimà „Kaip esate informuotas apie grësmæ jûsøsveikatai ir saugai?“ (þr. 8 pav.) daugiau kaip ketvirtadalis (27,3 proc.) respondentø atsakë,kad jie yra labai gerai, 45,9 procento – gana gerai informuoti. Taèiau maþdaug kas deðimtas(9,4 proc.) respondentas atsakë, kad yra gana prastai informuotas, panaði procentinëdalis (8,3 proc.) nurodë, kad yra labai prastai informuoti.
8 pav. Kaip esate informuotas apie grësmæ jûsø
sveikatai ir saugai? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Respondentø buvo papraðyta nurodyti konkreèius susirûpinimà kelianèius fizinius darboaplinkos veiksnius (þr. priedo 4 pav.). Kaip rimta arba nedidelë problema, kylanti darbe,buvo nurodyta per aukðta temperatûra (49,3 proc.), triukðmas (42,0 proc.), prastasapðvietimas (37,5 proc.), vietos trûkumas (36,3 proc.) ir toksinës cheminës medþiagos(28,8 proc.). Kaip rimta arba nedidelë problema buvo nurodytos ir su darbo áranga susi-jusios problemos: pavojingi árenginiai ir mechanizmai (24,0 proc.), prastas monitoriausekranas (22,8 proc.), prastai árengtos darbo vietos (22,8 proc.), prastai veikianti gamybosáranga (20,6 proc.), sugedæ elektros prietaisai (17,7 proc.), tinkamø apsauginiø árenginiøtrûkumas (14,8 proc.) ir asmeninës apsauginës árangos trûkumas (14,3 proc.)
3.4. Palyginimas su Ketvirtojo Europos darbo sàlygø tyrimo rezultatais
Anksèiau pateikti duomenys papildo ES institucijos – Europos gyvenimo ir darbo sàlygøgerinimo fondo* atliktø tyrimø rezultatus (Eurofound 2008). Paskutinio ið keturiø lygi-namøjø tyrimø versija buvo paskelbta 2007 m. pradþioje, ir tai yra antras toks tyrimas,átraukiantis ir naujàsias ES nares – VRE ðalis (Parent-Thirion ir kt. 2007). Atrodo, kad
*European Foundation for theImprovement of Living andWorking Conditions.
82
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
paskutinio ketvirtojo tyrimo duomenys irgi patvirtina apklausos „Baltijos valstybiø darboaplinka ir darbo jëga“ duomenis (Woolfson ir kt. 2007) apie daugelio Lietuvos darbuotojøprastas darbo sàlygas.
Šie duomenys rodo, kad Lietuvos respondentai uþima pirmà vietà ES pagal ðiuos ro-diklius: sunkiø daiktø neðiojimà ir kilnojimà – 41,9 procento (palyginti su ES25 vidurkiu –34,5 proc.), per ilgà stovëjimà arba vaikðèiojimà – 80,4 procento (72,6 proc.), nuolatiniusrankø ar plaðtakø judesius – 69,3 procento (61,5 proc.). Lietuva uþëmë treèià vietà pagalper aukðtà temperatûrà darbo vietoje (40 proc., palyginti su ES25 vidurkiu, sudaranèiu30,2 proc.). Lietuvos respondentai uþëmë antrà vietà ir pagal triukðmo keliamas problemas(40,0 proc., palyginti su ES25 vidurkiu, sudaranèiu 30,2 proc.), taip pat antrà vietà pagalvibracijos problemas (31,8 proc., palyginti su ES25 vidurkiu, sudaranèiu 24,2 proc.). Pagalkitus darbe kylanèius pavojus, tokius kaip dûmø, stipriø kvapø, milteliø arba dulkiøákvëpimas, Lietuvos respondentai yra pirmame penketuke (26,3 proc., palyginti su ES25vidurkiu, sudaranèiu 18,6 proc.) ir tik vienu ar dviem procentiniais punktais atsilieka nuoSlovënijos (28,5 proc.), Estijos (27,5 proc.), Graikijos (27,3 proc.) ir Maltos (26,7 proc.).Vertinant pagal ávairius kitus rodiklius, nurodytus Europos gyvenimo ir darbo sàlygøgerinimo fondo apklausoje, Lietuvos darbuotojai taip pat buvo pirmoje (kvëpavimastirpikliais arba garais), antroje (darbas su cheminëmis medþiagomis) arba treèioje(kenksmingø medþiagø apdorojimas) vietoje.
Panaðiø problemø kyla ir dël psichologinës darbo aplinkos, darbo kontrolës ir socialiniøsantykiø darbe. Pagal teiginio „galiu pailsëti, kai tik noriu“ (33,4 proc.) patvirtinimà Lietuvaatsidûrë paskutinëje vietoje ES25 (palyginti su ES vidurkiu – 44,4 proc.). Á klausimà dëlgalimybës „darbe pritaikyti savo idëjas“ teigiamai atsakë tik 46,0 procento respondentø irtai irgi yra þemiausias rodiklis ES25 (58,0 proc.). Á klausimà dël „daþno formalaus darbovertinimo“ teigiamai atsakë 64,9 procento respondentø ir tai yra didþiausias rodiklis ES25(39,9 proc.). Daugiau kaip treèdalis Lietuvos respondentø, dalyvavusiø atliekant KetvirtàjáEuropos darbo sàlygø tyrimà (43,4 proc., palyginti su ES25 vidurkiu – 27,5 proc.), manë,kad darbas jø sveikatai ir saugai kelia grësmæ. Pagal atsakymus á ðá klausimà Lietuva buvotreèia po Latvijos (49,1 proc.) ir Slovakijos (49,5 proc.). Á klausimà „Kaip manote, ar darbaskelia grësmæ jûsø sveikatai ir saugai?“ (þr. 9 pav.) 17,5 procento respondentø atsakë„neabejotinai“, 22,9 procento – „greièiausiai taip“ (maþdaug 40 proc. visø respondentø).Nurodþiusiøjø neigiamà poveiká sveikatai skaièius irgi sutampa su Europos gyvenimo irdarbo sàlygø gerinimo fondo atlikto tyrimo duomenimis.
9 pav. Kaip manote, ar darbas kelia grësmæ jûsøsveikatai ir saugai?+
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Nors Europos gyvenimo ir darbo sàlygø gerinimo fondo atliktas tyrimas rodo, kad67,4 procento Lietuvos respondentø apskritai darbo sàlygomis yra patenkinti arba labaipatenkinti, toká rodiklá palyginus su patenkintø ES25 darbuotojø vidurkiu (83,2 proc.),matyti, kad Lietuva uþima antrà vietà nuo galo ES25 (po Graikijos – 59,9 proc.).
83
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
4. Darbuotojø dalyvavimas sprendþiant sveikatos ir saugos klausimus:
politika ir praktika
Vienas iš 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategijos pagrindiniøpunktø – „rizikos prevencijos kultûros“ darbo vietose kûrimas (European Commission2007b: 9). Ðio tikslo turëtø bûti siekiama remiantis „ástatymais, socialiniu dialogu, pa-þangiomis priemonëmis ir geriausia praktika, kolektyvine socialine atsakomybe ir ekono-minëmis paskatomis, taip pat – visø saugos ir sveikatos kûrëjø partneryste“. Toks poþiûrisnumato ne tik aukðtà darbdavio ir darbuotojo „rizikos suvokimo“ lygá, bet ir „kolektyvinæ“darbo aplinkà, kai darbuotojai turi „balso teisæ“ ir per savo iðrinktus atstovus gali keltisveikatos ir saugos klausimus.
Europos Komisija taip pat paragino „stiprinti socialiná dialogà visais lygiais, ypaè ámoniølygiu“. Laikantis poþiûrio, formuluojamo 1989 m. birþelio 12 d. direktyvoje dël priemoniødarbuotojø sveikatai ir saugai gerinti taikymo (Council Directive 1989), „darbuotojai ir(arba) jø atstovai turi bûti informuojami apie jø sveikatai ir saugai kylanèià grësmæ ir apiepriemones, kurios reikalingos jai sumaþinti arba panaikinti“. Papildomai numatytas rei-kalavimas, kad „jie, vadovaudamiesi nacionaliniais teisës aktais ir (arba) praktika, taippat turëtø galimybæ priþiûrëti, kad bûtø imamasi bûtinø apsaugos priemoniø“. Taigisusitarimai dël darbuotojø atstovavimo sveikatos ir saugos klausimais ES valstybëms yraprivalomi, ir ði direktyva turi bûti perkelta á nacionalinæ teisæ kaip teisinë prievolë EuroposBendrijos narëms (ES teisës pagrindo – Europos Bendrijos teisyno taikymas).
Paprastai tokiais atstovavimo kanalais maþesnëse ámonëse bûna atskiri atstovai darbøsaugos klausimais, o didesnëse – darbuotojø saugos ir sveikatos komitetai. Teisinis taipasiekti padedantis modelis, apibrëþiantis darbuotojø atstovø teises ir pareigas, yra 2002 m.patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LRS 2002) kartu su 2004 m. papildytuLietuvos Respublikos darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymu (LRS 2003). Pastarasisnumato, kad atstovavimas sveikatos ir saugos klausimais yra speciali profesiniø sàjungøfunkcija, jeigu jos veikia (daþniausiai didesnëse ámonëse), o ten, kur profesiniø sàjungønëra, ðià funkcijà vykdo darbuotojø iðrinktos darbo tarybos (13 str. 2 d.). Ámonës, kuriosedirba daugiau kaip 50 darbuotojø, privalo turëti darbuotojø saugos ir sveikatos komitetà.Maþesnëse ámonëse darbuotojai savo paèiø iniciatyva gali iðsirinkti atstovà saugai ir svei-katai arba iðsirinkti toká atstovà darbuotojus gali paraginti vadovybë. Tiksliau, jei ámonëjedirba maþiau kaip 50 darbuotojø, saugos ir sveikatos komitetas gali bûti ásteigtas darb-davio arba darbuotojø iniciatyva arba daugiau kaip pusës visø darbuotojø siûlymu (13 str.2 d.). Darbuotojø atstovai turi gana plaèias teises (13 str. 6 d.), áskaitant ðias:
- siûlyti ir reikalauti, kad padalinio vadovas kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo imtøsireikiamø priemoniø darbuotojø saugai ir sveikatai uþtikrinti;
- dalyvauti vertinant profesinæ rizikà ir numatant prevencines priemones;- praneðti darbdaviui atstovaujanèiam asmeniui, jeigu ámonës padalinio vadovas nesiima
reikiamø priemoniø darbuotojø saugai ir sveikatai uþtikrinti. Jeigu darbdaviui atstovaujantisasmuo nesiima priemoniø rizikos veiksniams ðalinti arba jiems maþinti, pranešti Valstybineidarbo inspekcijai;
- gauti informacijà visais su darbuotojø sauga ir sveikata susijusiais klausimais ið padaliniovadovo, ámonës saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto.
Numatyta ir specialiø apsaugos priemoniø, skirtø darbuotojø atstovus apsaugoti jiemsvykdant savo pareigas, taip pat nuo atleidimo ir „prieðiðkumo“, kylanèio dël ðios veiklos.
Valstybinës darbo inspekcijos pateikti duomenys tarsi rodytø, kad apskritai formaliøteisiniø reikalavimø yra laikomasi (SLI 2005). Ið visø 2005 m. patikrintø 14 715 ámoniø tik1 372 (9,3 proc.) nebuvo ásteigusios darbuotojø saugos ir sveikatos komitetø arba nebuvoiðsirinkusios darbuotojø atstovø. Atstovavimo reikalavimø nevykdë 98,0 procentai bend-roviø, kuriose dirba maþiau kaip 250 asmenø (jos laikomos smulkiomis arba vidutinëmisámonëmis), ir tik 2,0 procentai dideliø ámoniø, kuriose dirba 250 ir daugiau asmenø.Taèiau ámoniø, kuriose dirba daugiau kaip 250 asmenø, Lietuvoje yra tik ðiek tiek daugiaukaip 1 000, o ámoniø, priskiriamø smulkioms ir vidutinëms – 252 000 (234 000 jø dirbamaþiau kaip 10 þmoniø). Taikant minëtus procentinius skaièius, vis tiek iðeina, kad bent
84
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
25 000 maþesniø ámoniø, kuriø dauguma yra labai smulkios, paprastai sudaranèios pras-tesniø darbø saugos rodikliø sektoriø, darbuotojø sveikatos ir saugos klausimais oficialiaineatstovaujama. Vis dëlto daugumoje ámoniø teisiniai reikalavimai keliami ir, atrodo, yravykdomi. Klausimas, ar tai nëra tik popierinis reikalavimø vykdymas ir ar jis yra ágyven-dinamas paisant plëtojamos darbø saugos kultûros, svarstomas toliau, nagrinëjant, kaipdarbuotojai suvokia pagrindines atstovavimo jø interesams nuostatas.
Priedo 5 paveiksle pavaizduota atstovavimo sveikatos ir saugos klausimais struktûrø„matomumà“ darbuotojø suvokimu. Atrodo, kad du treèdaliai (66,5 proc.) apklaustøjøapie atstovavimo reikalavimus nieko neþinojo.
Darbuotojø, kurie teigë, kad jø darbovietëje yra taikomos atstovavimo nuostatos, buvopaklausta, ar atstovavimà sveikatos ir saugos klausimais jie laiko gera mintimi (þr. 10 pav.).Kuo didesnë ámonë, tuo daugiau buvo respondentø, pritarianèiø tokiai nuostatai: ámonëse,kuriose dirbo 250 ir daugiau darbuotojø, tokiø respondentø buvo 50,0 procentø, o labaismulkiose ámonëse, kuriose dirbo maþiau kaip 10 darbuotojø – tik 37,9 procento. Apskritaineigiamà poþiûrá („þinoma, ne“ arba „greièiausiai ne“) pareiðkë respondentø maþuma(11,0 proc.), o dauguma jø (77,2 proc.) buvo nusiteikæ palankiai ir teigë, kad ámonëse,kur atstovavimo esama, darbuotojai tokias nuostatas palaiko bent jau tylomis.
10 pav. Kaip manote, ar darbuotojø atstovas ir (arba)jiems atstovaujantis sveikatos ir saugos komitetasapskritai yra gera mintis?+
Pastaba: +respondentai, kuriø darbo vietose yra darbuotojø atstovassveikatai ir saugai arba saugos ir sveikatos komiteto narys, iðrinktas iðdarbuotojø (n = 264).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Visø respondentø klausta „Ið kur paprastai gaunate patarimø sveikatos ir saugosklausimais?“ (þr. 11 pav.). Pateikiant ðá klausimà, buvo siekiama ávertinti gaunamosinformacijos skirtingø kanalø santykinæ reikðmæ. Daþniausiai („kartais“ arba „daþnai“)patarimø saugos ir sveikatos klausimais darbuotojai gaudavo ið savo bendradarbiø(72,2 proc.), virðininkø (65,5 proc.), mokymo kursø (32,2 proc.) arba specialiø leidiniø irþiniasklaidos (28,6 proc.). Tik 15,1 procento Lietuvos darbuotojø tokiø patarimø gaudavoið darbuotojø saugos ir sveikatos komiteto atstovø ir tik 6,7 procento respondentø – iðprofesiniø sàjungø. Tai rodo, kad didelë dalis informacijos apie sveikatà ir saugà yraneoficiali, gaunama darbuotojams ja dalijantis tarpusavyje arba su virðininkais. Oficialesnisdarbuotojø saugos ir sveikatos komiteto atstovø, profesiniø sàjungø vaidmuo geriausiuatveju, atrodo, yra gana nedidelis. Darbuotojø atstovavimo reikalavimø, sukurtø saugaiir sveikatai palaikyti, dauguma respondentø nesupranta ir jø nelaiko svarbiais. Bendraiðvada bûtø tokia, kad dauguma respondentø saugos ir sveikatos nelaiko socialinio dialogotarp darbdaviø ir darbuotojø klausimais. Be to, mintis, kad ið atstovavimo ir „atsietai“nuo valdþios gaunamø patarimø sveikatos ir saugos klausimais bûtø galima turëti naudos,atrodo, nëra labai paplitusi.
85
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
11 pav. Ið kur paprastai gaunate patarimø sveikatos ir saugos klausimais?+
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Respondentø buvo papraðyta pareikðti nuomonæ, kokiø pageidavimø jie turi dël svei-katos ir saugos pagerinimo savo darbovietëje (þr. 12 pav.). Ðiek tiek daugiau nei pusërespondentø (52,7 proc.) nurodë, kad vadovai ir darbuotojai turëtø daugiau bendradar-biauti sveikatos ir saugos klausimais.
12 pav. Kokio sveikatos ir saugos pagerinimo pageidautumëte savo darbovietëje?+
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Tokià labiau savitarpio supratimu, o ne prieðiðkumu grindþiamà nuomonæ rodo ir at-sakymai á kitus klausimus: dël galimybës taikyti „grieþtesnes nuobaudas vadovams,paþeidusiems sveikatos ir saugos taisykles“ nuomonës akivaizdþiai pasidalijo per pusæ –tiek jai pritarianèiø, tiek prieðtaraujanèiø buvo beveik tiek pat (34,4 proc. „uþ“ ir 36,2 proc.„prieð“); dël „bendradarbiø asmeninës atsakomybës, susijusios su darbø sauga“nuomonës irgi iðsiskyrë (32,6 proc. „uþ“ ir 38,8 proc. „prieð“). Tai rodo, kad daugelisdarbuotojø bendradarbiø elgesá laiko tokia paèia problema kaip ir netinkamà vadovø
86
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
elgesá, uþ kurá turi bûti baudþiama. Mokymo gerinimas, profesinës sveikatos prieþiûra,tobulesnë árangos eksploatacija ir asmens apsaugos áranga buvo dar maþiau pageidau-jamos darbø saugos gerinimo priemonës, joms pritarë tik maþuma (nuo treèdalio ikiketvirtadalio) respondentø. Maþiausiai darbuotojø pageidaujama darbø saugos gerinimopriemonë buvo „daugiau galiø darbuotojø atstovams arba saugos ir sveikatos komitetuiteikiant vadovybei svarstytinus klausimus“ (24,7 proc. „uþ“) ir „didesnë profesiniø sàjungøátaka sveikatos ir saugos klausimais“ (21,2 proc. „uþ“). Á paskutinius du klausimus maþdaugtreèdalis respondentø atsakë „sunku pasakyti“ ir taip parodë, kad tokios galimybës pa-prasèiausiai nesvarstë. Taèiau neaiðku, ar apskritai tokiomis socialinëmis sàlygomis, kaidarbuotojø galios ribojamos, yra ámanoma darbuotojø teisëmis grindþiama darbo aplinka.
5. Dialogas ir galiø ribojimas
1991 m. iðkovojus nepriklausomybæ nuo Sovietø Sàjungos, visoms VRE ðaliø profesi-nëms sàjungoms iðkilo sunkus uþdavinys – iðplëtoti tokià naujà ir neþinomà funkcijà,kaip derybinis darbuotojø interesø atstovavimas, nepriklausomas nuo ámonës vadovø irvalstybës. Ðá uþdaviná dar sudëtingesná darë visuotinis ekonomikos restruktûrizavimas irprivatizacija, dël kuriø sumaþëjo profesiniø sàjungø nariø skaièius. Pastaraisiais metaisLietuvoje profesiniø sàjungø nariø ypaè sumaþëjo, optimistiniu poþiûriu vertinama, kadjie sudaro 14 procentø visos darbo jëgos ir daugiausia yra susitelkæ vieðajame sektoriuje(EIROnline 2005). Sektoriø lygiu sudarytos tik kelios kolektyvinës sutartys, o tai rodosocialiniø partneriø silpnumà ir tai, kad profesinës sàjungos konkuruoja kaip organizacijos.Apskritai socialiniø partneriø bendradarbiavimas „tebëra gana þemo lygio“, silpnassocialinis dialogas „vis dar yra formavimosi stadijos“ ir ið esmës „hierarchinis“ (Gruzevskis,Blaziene 2005). Darbo vietø lygiu, ypaè privataus sektoriaus smulkiose ir vidutinëseámonëse, juntamas didelis vadovø prieðiðkumas bet kokiam kolektyviniam „galiødarbuotojams suteikimui“. Tokiose naujosiose rinkos ekonomikos ðalyse, kaip Lietuva,darbuotojø atstovavimas vertinamas kaip gráþimas prie buvusio reþimo, taigi, ir galimagrësmë valdþiai.
Vis dëlto pokomunistiniø ES valstybiø darbuotojai, nepaisant objektyviø ir subjektyviøkliûèiø kolektyvinei organizacijai, vis labiau jauèia kolektyvinio atsako á klausimus, susijusiussu darbo laiku ir sàlygomis, poreiká. Kitas klausimas, ar esamas organizacijas ir struktûrasjie laiko pajëgiomis veiksmingai spræsti jø problemas. 2002 m. atliktos apklausos „Darbingogyvenimo barometras Baltijos ðalyse“ autoriai teigë, kad tuo atveju, jeigu nepasitikimakolektyviniu derëjimusi, „protingiausia pasikliauti savo paties gebëjimais derëtis“ (Antila,Ylöstalo 2002: 80).
Taèiau individualus poþiûris sveikatos ir saugos klausimais nebuvo toks populiarus, kurkas labiau buvo palaikomi kolektyviniai metodai. 2002 m. paskelbtos apklausos atsakymaiatskleidë profesiniø sàjungø dalyvavimo sprendþiant sveikatos ir saugos klausimus „tamtikrà palaikymà“ ir tai, kad „gaunanèiøjø darbo uþmokestá nuomone, ðiuo poþiûriu pro-fesinës sàjungos galëtø dirbti aktyviau“ (Antila, Ylöstalo 2002: 86–87). Tokià nuomonæpatvirtina Charles Woolfson ir kt. (2007) atliktos apklausos „Baltijos valstybiø darbo aplinkair darbo jëga“ rezultatai. Nors dauguma respondentø (57,2 proc.) palaikë individualøsveikatos ir saugos problemø sprendimà, daugiau kaip ketvirtadalis respondentø (29 proc.)buvo linkæ svarstyti galimybæ suteikti tam tikrà vaidmená arba darbovietës, arba nacionaliniøprofesiniø sàjungø atstovams (þr. 13 pav.).
Ið paþiûros ðie duomenys ne visiðkai atitinka ankstesniø tyrimø rezultatus, rodanèiusprofesiniø sàjungø ir (arba) darbuotojø sveikatos ir saugos komitetø dalyvavimo teikiantpatarimus darbø saugos klausimais menkà vaidmená, ir nuomonës, kad profesinëms sà-jungoms arba iðrinktiems komitetams turëtø bûti suteiktos didesnës galios, ribotà pa-laikymà. Toká darbuotojø „individualizmà“ daugiausia lemia objektyvios jø galios ribojimoaplinkybës. Ankstesni respondentø atsakymai, ko gero, rodo ne tik paprasèiausià kolek-tyvinio atstovavimo principo atmetimà, bet ir tai, kad ðiuo metu atstovams trûksta ge-bëjimø, o nuostatoms – veiksmingumo, ypaè darbo vietos lygiu.
87
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
13 pav. Darbuotojø sveikatos ir saugos klausimusgeriau aptarti individualiai ar kolektyviai?+
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
Duomenys, atskleidþiantys skirtingesnes nuomones dël kolektyvinio atstovavimo sveika-tos ir saugos klausimais, pavyzdþiui, derantis dël darbo uþmokesèio, kelia ádomiø klausimø:ar naujoji 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategija skatinasuvienyti jëgas kuriant rizikos prevencijos kultûrà? Kaip ji gali padidinti trûkstamà pritarimàdarbuotojø atstovavimo veiksmingumo ir gebëjimø darbe didinimui, ypaè tokiosepokomunistinëse ES valstybëse, kaip Lietuva?
6. 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategija
Europos Komisijos parengta 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugosstrategija yra pagrásta 2002–2006 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategijos(European Commission 2002) sëkme, kai mirtimi pasibaigianèiø nelaimingø atsitikimøsumaþëjo 17 procentø (European Commission 2007b, c). Vis dëlto skelbiant 2007–2012 m.strategijà visuomenei nebuvo þinoma, kuo remiantis konstatuotas nelaimingø atsitikimø„reikðmingas sumaþëjimas“. Apie kai kurias ðios strategijos numatomas „varomàsiasjëgas“ galima spræsti ið jos pavadinimo „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatosir saugos strategija: gerinti darbo kokybæ ir naðumà“ (European Commission 2007b).Pagrásta „naujàja Lisabonos darbotvarke“, kuria siekiama ES paversti konkurencinësprekybos bloku, galinèiu prilygti JAV ekonomikai, remiantis pirmaujanèiomis pasaulinëmispaþangiomis technologijomis ir „kokybiðka“ darbo jëga, pastaroji darbuotojø sveikatosir saugos strategija neabejotinai yra sukurta ekonomikos augimo skatinimo tikslais.
Strategija numato „iki 2012 m. bendrà nelaimingø atsitikimø darbe skaièiø ES27sumaþinti 25 procentais“. Ðio tikslo turëtø bûti siekiama „gerinant darbuotojø sveikatosapsaugà ir saugà ir taip reikðmingai prisidedant prie ekonomikos augimo ir darbo vietøkûrimo strategijos sëkmës“. Tokiu bûdu Europos Komisija siekia sumaþinti nelaimingøatsitikimø darbe ir prastos sveikatos bûklës „ekonominæ naðtà“. Ji pripaþásta, kad tebëradaug spræstinø problemø: demografinës tendencijos, uþimtumo pokyèiai, nauji migracijossrautai á Europà, lyèiø, psichologinio pobûdþio ir kiti klausimai. Taèiau niekur neminimaduomenø, rodanèiø, kad ES naujosiose valstybëse padëtis pagal visus rodiklius yra pras-tesnë. Neuþsimenama ir apie Europoje anksèiau liaupsintà „socialiná dialogà“, kaip bûdàstiprinti darbuotojø sveikatà ir saugà kuriant „rizikos prevencijos kultûrà“. Kad ir kokiebûtø 2007–2012 m. strategijos privalumai, vis dëlto joje nebandoma pateikti jokio ob-jektyvaus vertinimo, kaip ES plëtros iðkelti sunkumai vertintini darbuotojø sveikatos irsaugos poþiûriu, nors ir pateikiami Ketvirtojo Europos darbo sàlygø tyrimo duomenys. Ojuk visi poþymiai rodo, kad Baltijos regione ir apskritai – ES naujosiose valstybëse trûksta„kokybës“ darbe (Europen Commission 2007a). Maþa to, ES naujosios valstybës netneminimos, nors 2002–2006 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategijoje irbuvo perspëta, kad plëtra á Rytus sveikatos ir saugos poþiûriu kelia „vienà ið pagrindiniøproblemø“ (European Commission 2002).
88
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategija yra sutelkta tiesverslui palankiomis valdymo reformø perspektyvomis, ðiuo metu ásivyraujanèiomis ESpolitikoje. Pastaroji apima „geresnio valdymo“ ir valdymo „supaprastinimo“ sàvokas,taip pat perëjimà nuo „senø“ valdymo formø, pagrástø reikalavimø laikymusi, prie naujø,„ðvelnesniø“ formø, pagrástø dalijimusi „geriausia praktika“, „bendra socialine atsa-komybe“ ir pramonininkø siekiamu savireguliavimu. Kad ir kokios veiksmingos ir tinkamosbûtø strategijos, susijusios su sveikatos ir saugos reikalavimø laikymusi, sveikatos ir saugosgerinimu, ypaè ES naujosiose valstybëse, jø privalumai yra diskutuotini (Smismans 2003:55–83; Woolfson 2006: 155–173).
Turëtø bûti iðkeltas ir Lietuvos verslo ámoniø gebëjimo „savarankiðkai tvarkytis“ ir pa-laikyti darbuotojø gerovæ klausimas. 2006 m. darbo inspektoriai, atlikæ 10 500 patikrinimø,kaip ávairiose ámonëse laikomasi sveikatos ir saugos reikalavimø, 8 500 ið tø ámoniø nustatë50 700 teisiniø paþeidimø, o 15 000 darbuotojø dirbo tokiomis sàlygomis, kai kenksmingiaplinkos veiksniai virðija leistinà lygá. Palyginti su ankstesniais metais nustatytø paþeidimøskaièiumi, 2006 m. nustatytøjø skaièius buvo truputá maþesnis, taèiau bendras darbuotojø,dirbanèiø kenksmingomis darbo sàlygomis, skaièius padidëjo (MLSS 2007). Kadangi2006 m. patikrinimø atlikta maþdaug pusantro karto maþiau negu 2004 m. ir 2005 m.,vienai ámonei tenkanèiø paþeidimø skaièius padidëjo. O kur dar þemas administraciniønuobaudø lygis ir baudþiamoji teisë, nenumatanti sankcijø paþeidus darbø saugos reika-lavimus. Valstybinës darbo inspekcijos teigimu, 2005 m. 328 sveikatos ir saugos reikalavimøpaþeidimo atvejai buvo perduoti prokuratûrai, taèiau dël jø nebuvo iðkelta në vienabaudþiamoji byla – dël to iðreiðkë susirûpinimà Tarptautinë darbo organizacija (SLI 2005).Kai ástatymø paþeidinëjimas palaikomas instituciniu lygiu, dar akivaizdþiau matyti, kaipmaþëja teisiniø reformø, kuriomis stengiamasi suderinti sveikatos ir saugos reikalavimusðalyje su Europos normomis, veiksmingumas. Tokios itin pamokanèios naujosiose rinkosekonomikos ðalyse kylanèios reformø ágyvendinimo ir reikalavimø vykdymo problemosEuropos Komisijos parengtoje 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugosstrategijoje ið esmës yra nutylimos.
Išvados
Ðiame straipsnyje iðnagrinëta padëtis, susidariusi vykstant ES plëtrai, kai á jà ástojo dau-giausia „pokomunistinës“ ðalys, pasiþyminèios darbo aplinkos blogëjimu. Kaip „blogiausiasatvejis“ pasirenkama Lietuva. Be to, teigiama, kad 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojøsveikatos ir saugos strategijà sutelkus ties darbo naðumo ir ekonomikos konkurencingumotikslais, pritrûko einamøjø problemø, kurias siekiant lygiø teisiø darbuotojams ir saugiosdarbo aplinkos iðsiplëtusioje Europoje kelia VRE ðalys, analizës. Prastëjanèià darbo aplinkàir nemaþus socialinio dialogo trûkumus rodo apklausos duomenys, kurie atskleidþiasilpnëjantá darbuotojø atstovaujamàjá „balsà“, ypaè sveikatos ir saugos klausimais,nepaisant suderintumo su ES normomis, pasiekto patvirtinant iðsamias teisines nuostatas.Visiðkai kitaip nei 2002–2006 m. Bendrijos darbuotojø saugos ir sveikatos strategijoje,2007–2012 m. strategijoje tokios problemos tiesiog nenagrinëjamos.
2007–2012 m. Bendrijos darbuotojø sveikatos ir saugos strategijoje neávertinami ESplëtros á Rytus ypatumai ir nenagrinëjamas ankstesnës nesëkmingos politikos poveikis,ypaè tokiose ES naujosiose valstybëse, kaip Lietuva. Tiksliau, naujajai strategijai bûdingaðalintis ásipareigojimo Europos plëtros projekte iðsaugoti „socialiná aspektà“, kuris leistøsuderinti ES valstybiø ekonominæ raidà ir socialiná teisingumà – vienà ið ankstesnës ESpolitikos bruoþø, turëjusiø reikðmingos átakos darbuotojø teisëms. 2007–2012 m. stra-tegijai bûdingas vienaðalis Europos Bendrijos saugos ir sveikatos politikos pajungimasdarbo naðumo ir ekonomikos konkurencingumo tikslams. Tokios strategijos, áskaitant irjoje keliamus tikslus, sëkmës galimybës, ypaè ES naujosiose valstybëse, yra abejotinos.
89
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
Priedas
1 pav. Ar jûsø darbe reikia...? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson ir kt. (2007).
2 pav. Kaip manote, ar po 10 metø sugebësite dirbti tàpatá darbà, kurá dirbate dabar? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
3 pav. Kiek per savaitæ dirbate virðvalandþiø? +
Pastaba: +viršvalandþius dirbantys respondentai (n = 647).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
90
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
4 pav. Ar toliau nurodomi veiksniai jums asmeniðkai kelia problemø darbe?
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
5 pav. Ar jûsø darbovietëje yra darbuotojø atstovas ir(arba) jiems atstovaujantis sveikatos ir saugoskomiteto narys? +
Pastaba: +visi respondentai (n = 1 200).
Šaltinis: Ch. Woolfson (2007).
91
Ch
. W
oo
lfso
n,
D.
Ca
lite
Da
rbo
a
pli
nk
a ir
so
cia
lin
is d
ialo
ga
s E
uro
po
s Sà
jun
go
s n
au
jojo
jeva
lsty
bë
je Lie
tuvo
je
Literatûra
Anti la J., Ylöstalo P. 2002: Working Life Barometer in the Baltic Countries. Helsinki: Ministry ofLabour.
Council Directive 89/391/EEC of 12 June 1989 on the Introduction of Measures to Encourage Im-provements in the Safety and Health of Workers at Work. – Official Journal of the EuropeanCommunities L 183, 1–8.
Department of Statist ics to the Government of the Republic of Lithuania 2008: Statis-tical Yearbook of Lithuania 2008. Population and Social Statistics. Vilnius: Statistics Lithuania.
EIROnline 2005: Lithuania: Trade Unions in Focus. Dublin: European Foundation for the Improve-ment of Living and Working Conditions.
European Commission 2002: Communication Adapting to Change in Work and Society: A NewCommunity Strategy on Health and Safety at Work 2002–2006.
European Commission 2007a: Adapting to Change in Work and Society: A New Community Stra-tegy on Health and Safety at Work 2002–2006. Communication from the Commission. COM(2002)118 final.
European Commission 2007b: Communication from the Commission to the Council and the Euro-pean Parliament. Improving Quality and Productivity at Work: Community Strategy 2007–2012on Health and Safety at Work. COM(2007) 62 final.
European Commission 2007c: European Social Reality. Special Eurobarometer 273/Wave 66,3 –TNS Opinion & Social.
European Commission 2007d: New Member States Play Full Part in Evolving European Social Model:http://ec.europa.eu
European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions (Eurofound)2008: EurLIFE database, Expenditure on Healthcare as Percentage of GDP http://www.eurofound.europa.eu/areas/qualityoflife/eurlife
Eurostat 2008: New Cronos Data Base: http://epp.eurostat.ec.europa.eu
Everatt R., Jankauskas R., Kuciaskaite A. 2006: Status of Occupational Cancer in Lithuania. –International Journal of Environmental and Occupational Health 12(1), 24–27.
Gruzevskis B., Blaziene I. 2005: EES Implementation Promoting the Development of Social Dia-logue in Lithuania. – The Enlargement of Social Europe. The Role of the Social Partners in theEuropean Employment Strategy, 61–100.
Health and Safety Executive (HSE) 2007: Health and Safety Statistics for 2006/07, 1 November.
Health and Safety Executive (HSE) 2008: European Comparison Tables. Table 5: Rates of FatalInjury in Great Britain, Germany, France, Italy, Spain and EU Average 2001–2005. http://www.hse.gov.uk/statistics/european/tables.htm#table1
Institute of Hygiene 2007: Occupational Diseases in Lithuania. – Science for Public Health Prac-tice 8, 1–30 July .
Jorens Y. 2004: Enlargement: A Common European Social Model? Paper to Social Europe afterEnlargement. Special Final Conference. Ghent, 13 and 14 May.
Kalediene R., Petrauskiene J. 2005: Inequalities in Mortality by Education and Socio-EconomicTransition in Lithuania: Equal Opportunities? – Public Health 119(9), 808–815.
Kunst A., Mall L., Habicht J., Kasmel A., Niglas K. Social Inequalities in Health in Estonia.Tallinn: Ministry of Social Affairs.
London School of Economics and Polit ical Science (LSE) 2005: Health Status and Living Con-ditions in an Enlarged Europe. Report Prepared by European Observatory on the Social SituationLOT 4. Final Report, December.
Lietuva in Brief 2008. – The Baltic Times 10(608), 17–23.
Lietuvos Respubl ikos Seimas (LRS) 2002: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2002 06 04Nr. IX–926). – Valstybës þinios 64-2569.
Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2003: Lietuvos Respublikos darbuotojø saugos ir sveikatosástatymas (2003 07 01 Nr. IX–1672) – Valstybës þinios 70-3170.
Lithuanian Ministry of Health (LMH), Lithuanian Health Information Centre (LHIC) 2007:Health Statistics of Lithuania 2006.
Ministry of Labour and Social Security of the Republic of Lithuania (MLSS) 2006: SocialReport 2005–2006.
Ministry of Labour and Social Security of the Republic of Lithuania (MLSS) 2007: SocialReport 2006–2007.
Padaiga Z. 2002: Socio-Economic Inequalities in Health in Lithuania: Indicators for Monitoring andLatest Situation. Report Under the Project Financed by the WHO PAE-ECHP, 2 April.
Parent-Thir ion A., Fernández-Mac ías E., Hurley J., Vermeylen G. 2007: Fourth EuropeanWorking Conditions Survey. Dublin: European Foundation for the Improvement of Living andWorking Conditions.
Smismans S. 2003: Towards a New Community Strategy on Health and Safety at Work. – Interna-tional Journal of Comparative Labour Law and Industrial Relations 19(1), 55–83.
State Labour Inspectorate of the Republic of Lithuania (SLI) 2005: Annual Report 2005.
United Nations 2008: Human development Reports. The Human Development Indices: A Statisticalupdate 2008 – HDI Rankings: http://hdr.undp.org/en/statistics
Woolfson C. 2006: New Modes of Regulation for Health and Safety: Post-Enlargement Policy Pers-
92
Pin
igø
stu
dij
os
20
08
/2 �
A
pþva
lgin
iai
stra
ipsn
iai
WORKING ENVIRONMENT AND SOCIAL DIALOGUE IN THE
NEW EU MEMBER STATE OF LITHUANIA
pectives for the European Union. – New Solutions. Journal of Occupational and EnvironmentalHealth Policy 16(2), 155–173.
Woolfson C., Calite D., Kal laste E. 2007: Baltic Working Environment and Labour (BWEL) Survey.Riga: University of Latvia (unpublished).
Workers are Careless – Labour Inspector 2008: – The Baltic Times, 17 April. Alfa: http://www.alfa.lt/straipsnis/c68895
World Bank 2005: Doing Business in 2006. Eastern European and Baltic Nations Encourage Businesseswith Agressive Regulatory Reforms. Press Release, 12 September. Washington, DC: World Bank.
Zatonski W. (ed.) 2007: Closing the Health Gap in the European Union. Conference Version. TheEvolution of Health Following Enlargement HEM, 23 October.
Summary
Charles Woolfson, Dace Calite
The accession of ten new Member States to the European Union (EU) in May 2004added 74.1 million people to the existing EU population of 382.3 million in the group offifteen existing Member States (EU15). The majority of the new arrivals (eight) werepost-communist states (namely, Estonia, Latvia, Lithuania, Poland, Hungary, Czech,Slovakia and Slovenia). The accession in January 2007 of Bulgaria and Romania added afurther nearly 30 million. In sum, the ten post-communist countries which joined the EUbetween 2004 and 2007 now account for over 104 million out of the total of 486million in the enlarged European Union (EU27).
This article attempts to examine the degree to which the evolving EU strategy onworkplace occupational health and safety (OHS) takes account of the reconfiguration ofthe European landscape through eastwards enlargement to include the countries of theformer socialist world. We examine a “worst case” empirical example of one new EUMember State – Lithuania. Here, a seemingly robust domestic legislative framework isreviewed against a background of evidence of a deteriorated working environment, withineffective implementation created by lack of employee “voice” in the workplace healthand safety management. The adoption of increasingly business-friendly assumptions informulating OHS policy at the European Commission level is judged inappropriate in thelight of these problems. Specifically, the shift towards a preoccupation with issues ofeconomic growth and productivity in the European Community’s new five-year OHS strategy,i.e. “Improving Quality and Productivity at Work: Community Strategy 2007–2012 onHealth and Safety at Work”, leaves the future of workplace safety in the new MemberStates in a paradoxical position.
The authors of this article suggest that the subordination of European Communitystrategy for health and safety for 2007 to 2012 to goals of labour productivity andeconomic competitiveness has led to a failure to analyze the specific ongoing problemsthat the post-communist states of Central and Eastern Europe pose to the achievementof an equitable and safe working environment for employees in the enlarged EU. Inparticular, evidence from the “Baltic Working Environment and Labour Survey“ pointsto deteriorated working environments and important defects in the processes of socialdialogue, especially on health and safety matters, despite alignment with EU normsthrough extensive legislative provisions. In marked contrast to previous EuropeanCommunity strategy for health and safety for 2002 to 2006, such problems are simplyignored in the new EU strategy on OHS for 2007 to 2012.
The new OHS strategy marks a significant retreat from any commitment to thepreservation of a “social dimension” in the European project, which would balanceeconomic development with social justice considerations across the Members States,previously one of the few areas of European policy-making, which have seen significantgains for workers’ rights. The new strategy marks the one-sided subordination of EuropeanCommunity policy for health and safety at work to the goals of labour productivity andeconomic competitiveness. Its chances of success, even in terms of its own stated targetsare uncertain, nowhere more so than in the East European new Member States.
