DARBO APMOKĖJIMO REFORMA VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO …€¦ · vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo,

DARBO APMOKĖJIMO REFORMA VIEŠAJAME

SEKTORIUJE NUO 2017-02-01: VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS, ATOSTOGINIAI,

PREMIJOS, PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS

Parengė:lektorė Natalja Kobzevienė

© MB „Buhalterių mokymai“, 2017

TEMOS

• Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo taikymas nuo 2017-02-01;

• Darbuotojų kategorijos;• Darbuotojų pareigybių skirstymas į lygius ir į grupes, darbo užmokesčio pastoviosios

ir kintamosios dalių nustatymo sistema. Pareiginės algos bazinis dydis. Darbuotojų, dirbančių projektuose, darbo apmokėjimas;

• Įstaigų vadovų ir vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas;• 2017 m. įstaigos darbo užmokesčio fondo korekcija dėl naujo įstatymo priėmimo;• Darbo užmokesčio apmokestinimas nuo 2017-01-01;• Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, už

budėjimą;• Kasmetinis darbuotojų vertinimas ir jo įtaka darbo užmokesčio dydžio nustatymui.

Mokymų trukmė: 10.00–15.45 val. Registracija 9.00–10.00 val.Pertraukos: 11.30–11.45 val. (kava, arbata, saldumynai), 13.15–14.15 val. (pertrauka).

5

DARBO APMOKĖJIMO REFORMA VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO 2017-02-01: VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS, ATOSTOGINIAI, PREMIJOS, PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS

PROGRAMA

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo taikymas nuo 2017-02-01;

Darbuotojų kategorijos; Darbuotojų pareigybių skirstymas į lygius ir į grupes, darbo

užmokesčio pastoviosios ir kintamosios dalių nustatymo sistema. Pareiginės algos bazinis dydis. Darbuotojų, dirbančių projektuose, darbo apmokėjimas;

Įstaigų vadovų ir vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas;

2017 m. įstaigos darbo užmokesčio fondo korekcija dėl naujo įstatymo priėmimo;

Darbo užmokesčio apmokestinimas nuo 2017-01-01; Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir

viršvalandinį darbą, už budėjimą; Kasmetinis darbuotojų vertinimas ir jo įtaka darbo

užmokesčio dydžio nustatymui.

Darbo apmokėjimo reforma viešajame sektoriuje nuo 2017-02-01: vastybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo

užmokestis, atostoginiai, premijos, pašalpos ir kompensacijos.

Lektorė NATALJA KOBZEVIENĖTel. 8-618-62348

El.paštas: [email protected]

2

1

6


NAUJAS ĮSTATYMAS

LR VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMAS Įstatymo tikslas – suvienodinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis

vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą už darbą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose institucijose, bei reglamentuoti materialinės pašalpos skyrimą.

Įstatymo atsiradimo priežastys - darbo apmokėjimo sistemos trūkumai: Išbalansuota darbo apmokėjimo sistema, susidariusios didelės

disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių;

Atskirų sričių apmokėjimo sąlygas reglamentuoja ministrų įsakymai; Tik įstaigų vadovams priedai iki 100 proc. nustatomi atsižvelgiant į

praėjusių metų veiklos rezultatus, kitiems darbuotojams priedai nėra siejami su pasiektais rezultatais;

Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kvalifikuotų darbuotojų tarnybinis atlyginimas susilygino su nekvalifikuotų darbuotojų tarnybiniu atlyginimu;

Nepakankamos teisinės galimybės nustatyti motyvuojantį darbo užmokestį darbo rinkoje trūkstamų profesijų specialistams.

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGOS VIEŠAJAME SEKTORIUJE

Viešosios įstaigos − tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal naują įstatymą viešosios įstaigos taikys darbo užmokesčio priskaitymą tik tuo atveju, jei anksčiau taikė 511 nutarimą.

Biudžetinės įstaigos - ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės.

4

3

7


ĮSTAIGŲ GRUPĖS

Kultūros ir meno įstaigos Sporto paslaugas teikiančios įstaigos Socialines paslaugas teikiančios įstaigos Sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios įstaigos Švietimo ir mokslo paslaugas teikiančios įstaigos Kitos įstaigos

PALYGINIMAS SENOS IR NAUJOS TVARKŲ

Savoka “Valstybės ir savivaldybių įstaigos” - biudžetinės įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų. Tačiau toliau tekste rašoma tik biudžetinės įstaigos.

Sena tvarka: Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas bazinės mėnesinės algos dydžiais (BMA). BMA nuo 2015-01-01 – 35,5 euro.

Nauja tvarka: Naujas įstatymas taikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunatiems DU iš finansavimo sumų (valstybės ir savivaldybių biudžetų) arba fondų lėšų (VSDF, PSD). Bazinis dydis (BD –130,5 euro ) x K

Papildomai apskaičiuotų lėšų šaltinis: esant minimaliosios mėnesinės algos dydžiui 380 eurų ir BD 130,5 euro, iš valstybės biudžeto reikėtų apie 22,5 mln. eurų pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams (su socialinio draudimo įmokomis). Papildomos valstybės biudžeto lėšos asignavimų valdytojams ir savivaldybėms bus skiriamos laipsniškai pagal valstybės finansines galimybes, įvertinus biudžetinių įstaigų veiklos optimizavimo ir jų vykdomų funkcijų konsolidavimo galimybes. Užplanuotų dydžių vidurkiams pasiekti nuo 2018 m. iki 2021 m. papildomai kasmet reikės apie 16 mln. eurų (su socialinio draudimo įmokomis).

6

5

8


ĮSTATYMAS TAIKOMAS TOKIEMS DARBUOTOJAMS

Biudžetinių įstaigų darbuotojams (išskyrus dirbančius ES paramos projektuose) Viešųjų įstaigų darbuotojams, kuriems buvo taikomos 511 nutarimo nuostatos. Įstatymas nepanaikina reikalavimų dėl kvalifikacinės kategorijos ir licencijos

gavimo.

Įstaigų darbuotojų grupės: Mokyklų ir darželių vadovai, Kitų įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, Mokyklų ir darželių vadovų pavaduotojai ugdymui, Mokyklų ir darželių ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, Kitų įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai, Kitų įstaigų administracijos ir struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojai, Mokytojai, Pedagoginių tarnybų psichologai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, Specialistai, Kvalifikuoti darbuotojai, Darbininkai.

DARBUOTOJŲ GRUPĖS VIEŠAJAME SEKTORIUJE

Vadovaujantis personalas Kvalifikuoti darbuotojai Nekvalifikuoto darbo darbuotojai - darbininkai

Dirbantys pagal darbo sutartis Pedagogai Treneriai Medicinos personalas Kiti darbuotojai

Dirbantys ne pagal darbo sutartis Tarnautojai

8

7

9


DARBO APMOKĖJIMAS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU (nuo 2017-01-01 iki darbo sutarties sąlygų pakeitimo)

Darbo kodekso 95 straipsnis. Darbo sutarties sąlygos 3. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų

(darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).

120 straipsnis. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas 3. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys

gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Keičiasi ne tik apmokėjimas, bet ir kategorija ir darbo užmokesčio sistema, todėl pakeitimas darbo sutartyje būtinas raštu. Kol nėra pakeitimo taikomas toks apmokėjimas, koks buvo nustatytas darbo sutartyje, t. y. pagal 511 nutarimą.

Išvada: sausio mėnesį ir vasarį (kol nepasirašys pakeitimų, kurių per vieną dieną pakeisti negalima, bus taikomas 511 nutarimas).

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO 3 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO NR. 511 „DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS TOBULINIMO“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI:

jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas šių darbuotojų darbo apmokėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kad reikiamų legislatyvinių sprendimų priėmimas bus susijęs su valstybės biudžeto planavimu, taip pat į tai, kad pagal Konstituciją tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti pakankamą vacatio legis, t. y. laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti būsimiems pokyčiams, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2017 m. sausio 2 d.

10

9

10


DARBO SUTARTIES TURINYS pagal naują DK

Būtinosios darbo sutarties sąlygos 1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo

apmokėjimo ir darbovietės. 2. Darbo funkcija ... apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose

ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos.

3. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

4. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS

Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai.

Gali būti sudaryta darbo grupė, kuri konsultuos ir priims skundus bei pasiūlymus iš darbuotojų.

12

11

11


DARBO SUTARTYJE REIKIA NURODYTI

Pagal pagrindinį darbą ir papildomą darbą atskirai: Pareigybės pavadinimą Pareigybės kodą Pareigybės lygį Nuorodą į pareigybės aprašymą ir atliekamų funkcijų

sąrašą Reikalavimą dėl licenzijos turėjimo arba dėl kvalifikacinės

kategorijos gavimo Darbo užmokestį (pastoviąją dalį) Nuo kada taikomos pakeistos sąlygos Suminės apskaitos laikotarpį (jei taikomas) Nuorodą į Kolektyvinę sutartį (jei yra)

PAPILDOMAS DARBAS pagal naują DK

Susitarimas dėl papildomo darbo 1. ... Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo

funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo).

3. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

4. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita.

5. Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

14

13

12


ETATAS IR PAREIGYBĖ

Etatas – sekretorė (8 valandos per dieną) Atlieka funkcijas: administratorės, sekretorės, vairuotojos. Pareigybės (gali būti trys atskiros ir atskiri aprašai, gali būti tik

viena pareigybė su papildomomis funkcijomis):

ETATAS IR PAREIGYBĖ

Etatas - pareigybinis vienetas, numatytas instancijos ar organizacijos biudžete ir nustatytas etatų sąrašu. Taip pat darbas per nustatytą darbo laiko normą (pvz., 8 darbo valandos per dieną)

Pareigybė – darbuotojų darbo teisių ir darbo pareigų, atliekant darbo funkciją, visuma. Arba - išsilavinimo ir atskirų gebėjimų reikalavimai konkrečiam etatui užimti (kokias funkcijas turi atlikti darbuotojas ir kokią kvalifikaciją privalo turėti). Konkrečiai pareigybei apibrėžti naudojama pareigybinė instrukcija. Pareigybė – tai ne etatas ir ne darbuotojas.

Reglamentuojama profesija – profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuriomis užsiimant (arba užsiimant vienu iš jos būdų) pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama.

Darbuotojo profesija (pagal Sodrą) - tai žmogaus atliekamas darbas, o ne jo turimas išsilavinimas ar kvalifikacija.

16

15

13


PAREIGYBIŲ LYGIAI NAUJAME ĮSTATYME

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:1) A – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:

a) A1 – aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;b) A2 – aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;

2) B – būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų;

3) C – būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;

4) D - netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

Pastaba: nėra apribojimo kokios profesijos yra išsilavinimas, dirbant atitinkamos profesijos darbą (pvz., išsilavinimas – biotechnologijos, betdirba sekretore)

Pastaba: dirbantys projektuose pagal darbo sutartis – prie pareigybių lygių nepriskiriami, jeigu darbuotojas jau dirba toje pačioje įstaigoje pagal kitą darbo sutartį.

PAREIGYBIŲ LYGIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE

Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių: 1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis

universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; 2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis

kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

18

17

14


AUKŠTESNYSIS IŠSILAVINIMAS

Aukštesniųjų mokyklų studijų programos skiriamos tik vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims. Studijų trukmė 3–4 metai, baigusiesiems aukštesniųjų studijų programas išduodamas Aukštesniojo mokslo diplomas (kodas 5001). Pirmieji aukštesniojo mokslo diplomai buvo išduoti 1994 metais.Teisinių dokumentų, kurie leistų prilyginti specialųjį vidurinį išsilavinimą aukštesniajam – nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr.66-2130; 2003, Nr. 101-4534), iki 1995 metų įgijus specialųjį vidurinį išsilavinimą galima gauti B lygio pareigybę.

2000 metais aukštesniųjų mokyklų bazėje pradėtos steigti pirmosios kolegijos. Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studijuojama pagal neuniversitetines studijų programas. Baigus studijas išduodamas Aukštojo mokslo diplomas, liudijantis įgytą aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.

MOKYMO ĮSTAIGOS

Universitetas – teikia bakalauro, magistro, mokslų daktaro ir kiti moksliniai laipsniai bei docento, profesoriaus ir kiti akademiniai vardai.

Kolegija - teikia aukštąjį koleginį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kai kolegiją neturėjo aukštosios mokyklos statuso, t. y. nebuvo bakalauro laipsnio – teikė aukštesnįjį išsilavinimą. Specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų.

Technikumas ir specialioji vidurinė mokykla – teikė specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, pakankamą dirbti ne tik techninį darbą, bet ir vadovauti kitiems darbuotojams.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 125 P technikumai, specialiosios vidurinės mokyklos buvo likviduotos, o jų bazėje įsteigtos aukštesniosios mokyklos. Įstojusiesiems mokytis į technikumus iki 1991 metų, aukštesniosiose mokyklose buvo sudaroma galimybė baigti specialiojo vidurinio mokymo programas. Baigus mokyklą jiems buvo išduodamas Aukštesniosios mokyklos diplomas (kodas 4001). Buvo mokoma iki 1995 metų.

Profesinė mokykla - teikia profesinę kvalifikaciją. Profesinį mokymą gali rinktis įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą.

20

19

15


BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ GRUPĖS PAGAL PAREIGYBIŲ SKAIČIŲ

1) I grupė – kai pareigybių sąraše nustatytas darbuotojų pareigybių skaičius yra 201 ir daugiau darbuotojų;

2) II grupė – kai pareigybių sąraše nustatytas darbuotojų pareigybių skaičius yra nuo 51 iki 200 darbuotojų;

3) III grupė – kai pareigybių sąraše nustatytas darbuotojų pareigybiųskaičius yra 50 ir mažiau darbuotojų.

Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK) rengia Ūkio ministerija. Galiojanti klasifikatoriaus versija LPK 2012 yra parengta pagal Tarptautinį

standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08.Klasifikatorius pateiktas adresu: http://www.profesijuklasifikatorius.lt/Klasifikatoriuje pateikti profesijų duomenis:

• profesijų grupės, suskirstytos į keturis lygmenis, kodus, pavadinimus ir aprašus;• profesijų kodai ir pavadinimai.

KAI IŠSILAVINIMAS ĮGYTAS UŽSIENYJE

Užsienyje įgyto vidurinio ir aukštojo išsilavinimo akademinį pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt) A. Goštauto g.

12, LT 01108, Vilnius; I aukštas, 1-18 kabinetas. tel. (8 5) 210 47 72 arba el. p. [email protected] .

Tie asmenys, kurie užsienyje yra įgiję: specialiojo vidurinio (iki 1995 m.) išsilavinimą: (specialioji vidurinė

mokykla (pedagoginė, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos ir kt.); technikumas; aukštesnioji mokykla);

aukštesniojo mokslo (iki 2006 metų)turi pristatyti: Užpildytą paraišką dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo; Diplomo ir diplomo priedo kopijas (jei išsilavinimas įgytas užsienyje,

šie dokumentai turi būti išversti į valstybinę kalbą ir patvirtinti notaro);

Paso (kortelės) kopiją ( jei keitėsi pavardė, – patvirtinantį dokumentą).

22

21

16


Lietuvos profesijų klasifikatorius

Pagrindinis tarptautinio profesijų klasifikatoriaus taikymas yra susijęs su tarptautiniu darbuotojų įdarbinimu, trumpalaike ir ilgalaike darbuotojų migracija

Profesijų klasifikatorius palengvina informacijos apie Lietuvos gyventojų profesinę veiklą kaupimą, klasifikavimą, analizę, garantuoja jos palyginamumą tarptautiniu mastu. Taip pat padeda adekvačiau įvertinti profesinio užimtumo informaciją Lietuvoje, spręsti tarptautinio bendradarbiavimo, užsienio investicijų, darbo jėgos migracijos, įdarbinimo, mokslinių tyrimų ir kitus uždavinius. Profesijų klasifikatorius naudojamas klasifikuojant profesijas registruose ir informacinėse sistemose.

Klasifikatoriuje pateikiami tokie duomenys: profesijų kodai ir pavadinimai; profesijų aprašai, kuriuose nurodomos pagrindinės užduotys,

apibūdinamas darbo objektas (naudojamos medžiagos, žaliavos ir kt.), darbo priemonės (naudojami įrankiai, įrenginiai ir pan.), gaminamas produktas ar teikiama paslauga ir kita informacija (planuojama parengti visų profesijų aprašus).

Lietuvos profesijų klasifikatorius

Lietuvos profesijų klasifikatorius − tai susisteminta informacija apie profesijas, tvarkoma elektroninėmis priemonėmis. Klasifikatoriuje pateikiami pagal tam tikrą struktūrą sudaryti profesijų ir jų grupių kodai, pavadinimai bei aprašai. Klasifikatorius naudojamas profesijų duomenims grupuoti registruose ir informacinėse sistemose.

Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. darbdaviai, įdarbindami naują darbuotoją, turi pateikti Sodros teritoriniams skyriams duomenis apie darbuotojo profesiją – pildant pranešimą reikia nurodyti keturženklį profesijų pogrupio kodą (pirmuosius keturis šešiaženklio profesijos kodo skaitmenis) iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus.

Pvz.:

24

23

17


ATASKAITOS APIE PAREIGYBES

Biudžetinės įstaigos iki 2017 m. liepos 1 d., iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau kas dvejus metus iki rugsėjo 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybių grupes.

PAREIGYBIŲ GRUPIŲ STRUKTŪRA PAGAL LPK

Vadovai Specialistai Technikai ir jaunesnieji specialistai Tarnautojai Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotojų pajėgų profesijos

Pastaba: LPK darbininkai suskirstyti į kvalifikuotus ir nekvalifikuotus, o naujame įstatyme nurodoma, kad darbininkams nustatomas minimalus darbo užmokestis ir netaikoma kintamoji dalis, nors priemokos (gali siekti iki 30 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio) gali būti taikomos. Todėl kvalifikuotus darbininkus patartina priskirti prie specialistų.

26

25

18


ĮSTAIGOS DARBUOTOJAI PAGAL PAREIGYBIŲ LYGIUS

A- biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai; administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; specialistai;

B - administracijos ir struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; specialistai;

C - kvalifikuoti darbuotojai; D - darbininkai.

Pastaba: Naujame įstatyme darbuotojai neskirstomi pagal valstybės funkcijas, bet skirstomi pagal darbo stažą pagal profesinio darbo patirtį.

Pvz., kitoje skaidrėje

PAREIGYBĖS LYGIO NUSTATYMAS

Nustatant pareigybės lygį atsižvelgiama į reikalavimus pareigybės aprašė, po to lyginama su darbuotojo, kuris užima šią pareigybę, išsilavinimu.

Pvz., Administratorius sekretorius, pareigybės aprašė nustatytas lygis C, patirtis iki 2 metų, darbuotoja turi aukštąjį išsilavinimą ir patirtį - 5 metai.

28

27

19


DARBO SUTARČIŲ KEITIMAS (Priedas 6)

Į Darbo sutartį reikia įrašyti konkretų koeficientą (koeficiento dydžio nustatymo kriterijai turi būti nurodyti Darbo apmokėjimo nustatymo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkoje)

Pvz.: nustatytas koeficiento ribos 3,06–7,6. Koeficientas didinamas: profesija priskirta prie profesijų, kurių yra trūkumas Lietuvos darbo rinkoje

+20% aukšta kvalifikacinė kategorija +20% Sudetingų operacijų atlikimas +30% Ypatingai svarbių užduočių atlikimas +20%Skaičiuojama: 3,06 + 20% +20% +30% +20%=5,81

Jeigu imti maksimalų koeficientą gali būti labai didelis skirtumas tarp buvusio atlyginimo ir perskaičiuoto. Būtina atsižvelgti į DU fondą.

Pvz., Biudžetinės įstaigos specialistas su aukštuoju išsilavinimu, nuo 2017-01-02 nustatytas koeficientas 11,4 (tarnybinis atlyginimas: 35,5 x 11,4 = 404,70 eurų), už praejusių metų darbo rezultatų įvertinimą nustatytas priedas 20% metams (404,70 x 20% = 80,94 eurų). Iš viso darbuotojui priskaičiuojama 485,64 eurų.

Pasikeitus įstatymui perskaičiuojama: darbuotojas priskirtas A lygiui, profesiniodarbo patirtis 5 metai, todėl koeficientas taikomas 8,5 (130,5 x 8,5 = 1109,25 eurų). Nustatytas priedas 20% metams (1109,25 x 20% = 221,85 eurų). Dėl veiklos sudetingumo nustatomas priedas 20%. Iš viso darbuotojui priskaičiuojama 1552,95 eurų.

ĮSTAIGOS DARBUOTOJAI PAGAL PAREIGYBIŲ LYGIUS

30

29

20


DARBUOTOJO ATLEIDIMAS

Galiojančio DK 127 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

4. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

Todėl, jeigu darbuotojas atsisako keisti sutartį, jis turi teisę dirbti dar 14 darbo dienų, bet ne trumpiau nei 3 darbo dienas. Per tą laikotarpį paliekamas nepakeistas darbo užmokestis.

DARBO UŽMOKESTIS SUMAŽĖJO PO PERSKAIČIAVIMO

Naujame įstatyme numatyta: Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais).

Biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas.

32

31

21


BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PASIRENGIMAS NAUJO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMUI

Etatų struktūra perrašoma į pareigybių grupių struktūrą (naudojami Sodrai pateikti profesijų kodai).

Kiekvienai pareigybei nustatomas reikalaujamas darbo laikas, atsižvelgiant į sutrumpintą arba normalų darbo laiką. Arba nustatoma visas darbo laikas ir papildomos funkcijos, nesusijusios su profesija.

Kiekvienai pareigybei parengiamas aprašymas: grupė; pavadinimas; lygis; specialūs reikalavimai, priskirtos funkcijos.

Darbuotojai priskiriami pareigybėms ir nustatomas kiekvieno darbuotojo atitikimas pareigybės reikalavimams. Sudaromas sąrašas darbuotojų neatitinkančių reikalavimus.

Kiekvienai pareigybei nustatoma pastovioji dalis darbo užmokesčio. Apskaičiuojamsbūtinas darbo užmokesčio fondas (su darbdavio mokesčiais).

Apskaičiuojami priedai skirti 2017 metams ir jau patvirtinti įsakymais. Nustatoma kintamosios dalies struktūra, taikymo kriterijai, dydžiai. Nustatoma priemokų sistema ir mokėjimo atvejai. Sudaromas sąrašas budinčių darbuotojų. Nustatoma premijavimo sistema ir mokėjimo atvejai. Nustatoma pašalpų sistema ir mokėjimo atvejai. Apskaičiuojamas papildomas poreikis lėšų: kai po perskaičiavimo darbo užmokestis

nustatomas mažesnis, bet įstatymas garantuoja darbuotojui 1 metus atlyginimo nemažinti.

Apskaičiuojamas poreikis lėšų, skirtų darbo užmokesčiui. Nustatomi vertinimo kriterijai. (Priedas 3)

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAREIGYBĖS

Pareigybių sąrašą tvirtiną įstaigos vadovas pagal LPK. Įstaigos vadovui suteikti įgaliojimai aprašomi jo pareigynėje instrukcijoje, kuria parengia įstaigos kontroliuojantis asmuo.

Pagal patvirtintą pareigybių sąrašą parengiami pareigybių aprašymai. Pareigybių aprašymo metodiką tvirtina LRV ar jos įgaliota institucija.

Pareigybės aprašyme nurodoma:1) pareigybės grupė; 2) pareigybės pavadinimas;3) pareigybės lygis; 4) specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija); 5) pareigybei priskirtos funkcijos.

Darbuotojai, kurie neturi jų pareigoms eiti būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, toliau eina užimamas pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2022-01-01. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję biudžetinių įstaigų darbuotojai, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Įstaiga neturi prievolės apmokėti už mokslus.

34

33

22


DARBO UŽMOKESČIO SANDARA

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji

dalys arba pastovioji dalis); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis,

nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;

4) premijos. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės

algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai),

DARBO UŽMOKESTIS pagal naują DK

Sudarant naują Darbo užmokesčio apskaitos tvarką svarbu paminėti, kad įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bus įgyvendinamos naujos nuostatos: dėl netesybų, dėl budėjimo, dėl viršvalandžių, dėl atostoginių.

Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas

1. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai... 0,07%

2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų.

36

35

23


ĮSTAIGŲ VADOVAI IR JŲ PAVADUOTOJAI

Mokymo įstaigų ir vaikų darželių Pastovioji dalis nustatoma, atsižvelgiant į: grupių

arba mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, vadybinės kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą.

Pastovioji dalis gali būti padidinta iki 45%. Kintamoji dalis nenustatoma. vadovų pavaduotojams ugdymui pareiginės algos

pastoviosios dalies koeficientai gali būti mažinami.

PAREIGINĖS ALGOS BAZINIS DYDIS

Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas pareiginės algos bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą pareiginės algos bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

38

37

24


PASTOVIOJI DALIS. KINTAMOJI DALIS

Priedas 1 Priedas 2

ĮSTAIGŲ VADOVAI IR JŲ PAVADUOTOJAI

Kitų įstaigų Pastovioji dalis nustatoma, atsižvelgiant į: pareigybių įstaigoje

skaičių ir vadovaujamo darbo patirtis Pastovioji dalis gali būti padidinta iki 100 %. Kintamoji dalis nustatoma iki 50 procentų pareiginės algos

pastoviosios dalies, už A1 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20%.

Priemokos gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio (išskyruskūltūros ir meno). Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių

Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio (2 per metus).

40

39

25


MOKYTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS

Pedagogų darbo užmokesčio nustatymo reglamentavimas galioja iki 2017-08-31.

pastovioji dalis nustatoma, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą.

Kintamoji dalis nenustatoma. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas

pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Mokytojų valandinis pareiginės algos pastoviosios dalies atlygis apskaičiuojamas jų pareiginės algos pastoviąją dalį dalijant iš 76,2.

TRENERIŲ DARBO UŽMOKESTIS

Trenerio pareiginės algos pastovioji dalis didinama atsižvelgiant į trenerio turimą kvalifikacinę kategoriją: už pirmą kvalifikacinę kategoriją 45 procentais, už antrą – 55 procentais, už trečią – 65 procentais, už ketvirtą – 75 procentais, už penktą –90 procentų, už šeštą – 100 procentų. Treneriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 40 procentų.

42

41

26


PRIEMOKOS

Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu vykdymą, gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, išskyrus:

Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras, pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo einamųjų metų vykdomos kūrybinės veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių, neviršijant kultūros ir meno įstaigai skirtų lėšų darbo užmokesčiui ir nurodant mokėjimo terminą.

SOCIALINIAI DARBUOTOJAI

Koeficientas nustatomas, atsižvelgiant į darbuotojo išsilavinimą, darbo stažą, atestacijos metu įgytą kvalifikacinę kategoriją, darbo krūvį

Netaikomas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“nuostatos.

Darbuotojai gali dirbti su nedaugiau kaip 17 šeimų, todėl jeigu vienas darbuotojas turi daugiau šeimų, jis turi papildomą darbą. Taip pat skaičiuojant šeimas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaičiuojamos ne tik tos šeimos, kurios yra apskaitoje, bet visos šeimos, su kuriomis dirba darbuotojas, t.y. visos signalinės, stebimos ar kaip kitaip vadinamos šeimos.

Jeigu socialinis darbuotojas dirba su 10 šeimų, jam etatas neturi būti mažinamas.

Darbo užmokestis nustatomas kaip specialistams.

44

43

27


Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą,

budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimamsnuo normalių darbo sąlygų biudžetinių įstaigų darbuotojams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

DARBUOTOJŲ DARBO REZULTATŲ VERTINIMAS

Pagal naują įstatymą užduotys ir siektini rezultatai metams nustatomi sausio 31 d. Vertinimas už metus atliekamas kitų metų sausio 31 d.

Metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie į pareigas buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, pirmą kartą nustatomi iki 2017-02-28 d. Biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių metų veikla pirmą kartą įvertinama iki 2018-01-01

galioja iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.: 2. Kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų,

sveikatos priežiūros specialistų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis atitinkamai LR kultūros ministro, LRsocialinės apsaugos ir darbo ministro, LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintu atitinkamos srities kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų ar sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis LRV ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.

46

45

28


Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą

1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

2. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

3. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Viršvalandžiai pagal naują DK

1. Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

2. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:

1) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;

2) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;

3) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. 3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti

dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų.

48

47

29


MATERIALINĖS PAŠALPOS

Gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų (380 x 5 = 1900).

Biudžetinės įstaigos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra biudžetinės įstaigos darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai.

Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

Materialinę pašalpą biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, skiria biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. Biudžetinės įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš jo vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų.

Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą pagal naują

DK

4. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

5. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

6. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.

50

49

30


VDU SKAIČIAVIMAS

Pasikeitus darbo užmokesčio nustatymo sistemai, VDU skaičiavimas nesikeičia.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą;2. padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo

normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį;

3. priedai ir priemokos;4. anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio

darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais už darbą;

5. premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar vienų metų darbo rezultatus, vienkartinės).

PREMIJOS

Biudžetinių įstaigų darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis.

Taip pat ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, įvertinus labai gerai biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą.

Premijos negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

52

51

31


Budėjimas pagal naują DK

4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.

Budėjimas pagal naują DK

Nustatant darbo užmokestį, būtina įvertinti darbo laiko normą pagal busimą Darbo kodeksą. Tai padės apskaičiuoti darbo užmokesčio fondą.

Darbo laiko režimo ypatumai budint 1. Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis

budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.

2. Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį.

5. Pasyviam budėjimui ir pasyviam budėjimui namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, pasyviai budėti ir pasyviai budėti namuose gali būti skiriami tik su jų sutikimu.

54

53

32


ATOSTOGOS IŠBANDYMO LAIKOTARPIU

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.

Pedagoginių darbuotojų ir kūrybinių darbuotojų darbo laikas pagal naują DK

1. Savo darbo laiką pedagoginiai darbuotojai tvarko patys, išskyrus laiką, skirtą kontaktiniam darbui su mokiniais, studentais ar klausytojais.

2. Jei sutartis sudaryta pedagoginėms pareigoms eiti, į darbo laiką įskaitomas tvarkaraštinis pedagoginis darbas, taip pat pasirengimas jam, užduočių parengimas ir tikrinimas, o esant reikalui ir mokslinė ar kūrybinė veikla. Kiekvienos šios veiklos apimtį nustato pedagoginio krūvio aprašas, kurį tvirtina darbdavys.

3. Pedagoginių darbuotojų darbo laikas paprastai neapskaitomas. Darbdavys turi teisę nustatyti taisykles tvarkaraštiniam pedagoginiam darbui apskaityti.

1. Savo darbo laiką kūrybiniai darbuotojai tvarko patys, išskyrus laiką, skirtą bendram ar individualiam pasirengimui spektakliams, koncertams, literatūros, meno programoms ir jų atlikimui, įskaitant gastroles.

2. Kūrybinių darbuotojų darbo laikas paprastai neapskaitomas. Darbdavys turi teisę nustatyti taisykles laikui, skirtam bendram ar individualiam pasirengimui spektakliams, koncertams, literatūros, meno programoms ir jų atlikimui, apskaityti.

Darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad nebūtų pažeisti maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimai.

56

55

33


MINIMALIŲ KASMETINIŲ ATOSTOGŲ TRUKMĖ pagal naują DK

Iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo atostoginių perskaičiuoti nereikia. Skaičiuojama kalendorinėmis dienomis.Pagal naują DK: 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per

savaitę) arba 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per

savaitę) 4 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra

mažesnis arba skirtingas). 3. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos

į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. 4. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali

nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

VIRŠVALANDŽIŲ PERKĖLIMAS PRIE KASMETINIŲ ATOSTOGŲ

Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

58

57

34


TEISĖ Į VISOS TRUKMĖS ATOSTOGAS AR JŲ DALĮ

1. Į visos trukmės atostogas - atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių.

2. Į dalį atostogų - teisė atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

3. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

4. Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:

1) faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas kai nedirbamas darbas, bet laikas priskiriamas darbo laikui;

2) darbo dienos komandiruotėje;3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo

nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;

4) iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos DK137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

5) kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

Kasmetinių atostogų suteikimas

Priedas 4 Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba

skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

650 nutarimas: Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų

darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatytas ne visas darbo laikas). Todėl kai rašoma 5 dienų darbo savaitė, suprantama, kad visas darbo laikas.

Kai darbuotojui per laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, buvo nustatyta skirtinga darbo laiko trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis proporcingai perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.

60

59

35


PRIORITETAS ATOSTOGŲ SUTEIKIMO EILĖJE

Pageidaujama:1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų

metų;2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų ;3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu

dešimt darbo dienų;5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo

metus. Privaloma:1) nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;2) tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės

atostogas arba po jų; 3) darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami

kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;

4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai.

KASMETINIŲ ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS

Turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne

mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

1) nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;2) tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės

atostogas arba po jų;3) darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;4) mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos

suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;

5) kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos

bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip.

62

61

36


TIKSLINĖS ATOSTOGOS

Tikslinės atostogos yra:1) nėštumo ir gimdymo;2) tėvystės;3) vaikui prižiūrėti;4) mokymosi;5) kūrybinės;6) nemokamos. Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių

atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

ATOSTOGINIAI pagal naują DK

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai).

Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

64

63

37


NEMOKAMAS LAISVAS LAIKAS pagal naują DK

Nemokamas laisvas laikas2. Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios

nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

4. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.

TIKSLINĖS ATOSTOGOS pagal naują DK

Mokymosi atostogos1. Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias

programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 k. d. kiekvienam egzaminui;2) įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 k. d. kiekvienai įskaitai;3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta

mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno

projektui baigti ir ginti – 30 k. d.;5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 k. d.

kiekvienam egzaminui.2. Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose,

suteikiamos iki 5 d. d. per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne anksčiau kaip prieš 20 d. d.

3. Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu 5 metus, už mokymosi atostogas, jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki 10 d. d. per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

66

65

38


PAPILDOMOS ATOSTOGOS pagal naują DK

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamų papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.

PAILGINTOS ATOSTOGOS pagal naują DK

Darbuotojams iki 18 metų, neįgaliems darbuotojams, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiamos 25 d. d. kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 d.d. kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 d.d. (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 d.d. (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.

Medicinos personalui – suteikiamos atostogos kalendorinėmisdienomis atskirų LRV nutarimu (nepasikeitė)

68

67

39


NPD

mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

MAMADIENIAI IR RUGSĖJO 1 d.

Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Teisės į nustatytas papildomas poilsio dienas (mamadienius)neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

70

69

40


ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ

Į Garantinį fondą 0,2 proc. dydžio įmokos yra skaičiuojamos nuo darbuotojams apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Įmokos neskaičiuojamos nuo pajamų pagal autorines sutartis, pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Viešosios įstaigos: moka įmokas į Garantinį fondą. Biudžetinės įstaigos: nemoka įmokų į Garantinį fondą. Garantinio fondo mokas už laikotarpį iki 2016-12-31 reikia sumokėti

į VMI surenkamąsias sąskaitas (kodas 1961). Garantinio fondo mokas už laikotarpį nuo 2017-01-01

deklaruojamos ir mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondą kartu su VSD įmokomis (kodas 252). Deklaruojama iki kito mėnesio15 dienos.

Draudėjams, mokantiems į Garantinį fondą, nuo 2017-01-01 teikiant 1-SD, 2-SD pranešimus, prie draudėjo tarifo (P1 laukelis) reikia pridėti 0,2 % dydžio įmoką (31,18 % ). Teikiant SAM pranešimą taip pat pridedama 0,2 % dydžio įmoką

PNPD

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis

72

71

41


VSD ĮMOKOS

Nuo 2017-01-01 pakeistos formos: 1-SD - pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pradžią (Pranešimą

reikia pateikti ne vėliau nei viena darbo diena iki darbuotojui pradedant dirbti),

2-SD - pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą (Pranešimą reikia pateikti ne vėliau nei trys darbo dienos po darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju),

9-SD - pranešimas Sodrai apie suteiktas/atšauktas vaiko priežiūros arba tėvystės atostogas (Teikiama per tris darbo dienas nuo atostogų siuteikimo arba atšaukimo),

12-SD - pranešimas apie darbuotojų nedraudiminius laikotarpius (laikotarpius, kuomet už darbuotojus nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) (Teikti per tris darbo dienas nuo nedraudiminio laikotarpio pradžios arba pabaigos),

13-SD - pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ir atlikėjo veiklos bei jiems priskaičiuotas Valstybinio socialinio draudimo įmokas (Pranešimas teikiamas tą pačią dieną, kai atsiskaitoma su asmeniu),

NP-SD – pranešimas dėl pašalpos skyrimo darbuotojui (ligos, motinystės ir pan.),

SAM - pranešimas apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei Valstybinio socialinio draudimo įmokas (Pranešimas už einamąjį mėnesį teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos).

PT – prašymas dėl apdraustųjų (darbuotojų) duomenų tikslinimo. Draudimo rūšys - Priedas 5.

73

42


PRIEDAS 1

PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOJI DALIS

Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.

Vadovų ir jų pavaduotojų

pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių ir vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams. Nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi negali viršyti praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinių pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžių.

Valstybės ar savivaldybių įstaigos

grupė

Vadovaujamo darbopatirtis(metais)

Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais), kai pareigybės lygis A

Vadovų Vadovų pavaduotojų

Inuo 200 pareigybių

iki 5 4,8–12,8 4,32–11,52nuo daugiau kaip 5 iki 10 4,9–13,1 4,41–11,79

daugiau kaip 10 5,0–13,4 4,54–12,3

IInuo 50 iki 200

pareigybių

iki 5 4,6–12,4 4,16–11,16nuo daugiau kaip 5 iki 10 4,7–12,6 4,23–11,34

daugiau kaip 10 4,8–12,8 4,32–11,52

IIIiki 50 pareigybių

Iki 5 4,4–12,0 4,0–10,8nuo daugiau kaip 5 iki 10 4,5–12,2 4,08–11,0

daugiau kaip 10 4,6–12,4 4,14–11,16

43


Valstybės ar savivaldybių įstaigos grupė

Vadovaujamo darbo Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais), kai pareigybės lygis Apatirtis

(metais) Vadovų Vadovų pavaduotojų

I iki 5 4,8–12,8 (626,4 - 1670,4) 4,32–11,52 (563,76 - 1503,36)

nuo 200 pareigybių

nuo daugiau kaip 5 iki 10 4,9–13,1 (639,45 - 1709,55) 4,41–11,79 (575,5 - 1538,6)

daugiau kaip 10 5,0–13,4 (652,5 - 1748,7) 4,54–12,3 (592,47 - 1605,15)II iki 5 4,6–12,4 (600,3 - 1618,2) 4,16–11,16 (542,88 - 1456,38)

nuo 50 iki 200 pareigybių


daugiau kaip 10 4,8–12,8 (626,4 - 1670,4) 4,32–11,52 (563,76 - 1503,36)III Iki 5 4,4–12,0 (574,2 - 1566) 4,0–10,8 (522 - 1409,4)

iki 50 pareigybių


daugiau kaip 10 4,6–12,4 (600,3 - 1618,2) 4,14–11,16 (540,27 - 1456,38)

Struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų

pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos.

44


VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJOS IRSTRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VADOVŲ PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES

KOEFICIENTAI

Vadovaujamo darbo

patirtis(metais)

Pareigybės lygisA B

Profesinio darbo patirtis (metais) Profesinio darbo patirtis (metais)

iki 5 5–10 daugiau kaip 10 iki 5 5–10 daugiau kaip

10Iki 5 3,3–9,5 3,4–9,7 3,5–10,2 3,2–8,88 3,3–9,05 3,4–9,235–10 3,4–9,55 3,5–9,9 3, 6–10,6 3,3–9,05 3,4–9,23 3,5–9,41

Daugiau kaip10 3,5–9,6 3,6–10,1 3,7–11,0 3,4–9,23 3,5–9,41 3,6–9,59

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJOS IRSTRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VADOVŲ PAVADUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS

PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI

Vadovaujamo darbo

patirtis(metais)

Pareigybės lygisA B

Profesinio darbo patirtis (metais) Profesinio darbo patirtis (metais)

iki 5 5–10 daugiau kaip 10 iki 5 5–10 daugiau kaip

10Iki 5 3,1–8,2 3,2–8,33 3,3–10,0 3,09–8,0 3,15–8,15 3,2–8,35–10 3,2–8,33 3,3–8,49 3,4–10,4 3,15–8,15 3,2–8,3 3,3–8,46

Daugiau kaip10 3,3–8,49 3,4–8,65 3,5–10,8 3,2–8,3 3,3–8,47 3,4–8,6

45


Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų

nustato biudžetinės įstaigos vadovas pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui (130,5 eurų). Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio. Pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 65 procentų kriterijai: - nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, nusipelniusio trenerio pripažinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas atskirų profesijų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje ar darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

A1 lygio pareigybėms pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų pagal tokius kriterijus: veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai.

Pastoviosios dalies koeficientas padidinimas ne daugiau 80 procentų.

Pareigybės lygis

Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)Profesinio darbo patirtis (metais)

iki 2 nuo daugiau kaip 2 iki 5

nuo daugiau kaip 5 iki 10 daugiau kaip 10

A lygis 3,06–7,6 (399,33 – 991,8)

3,1–8,5 (404,55 – 1109,25)

3,2–9,5 (417,6 – 1239,75)

3,3–10,5 (430,65 – 1370,25)

B lygis 3,03–7,3 3,09–7,4 3,15–7,6 3,2–8,0

Pareigybės lygis

Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)Profesinio darbo patirtis (metais)

iki 2 nuo daugiau kaip 2 iki 5

nuo daugiau kaip 5 iki 10 daugiau kaip 10

C lygis 3,0–5,3 3,02–5,4 3,04–5,6 3,07–7,0

Darbininkų

Darbininkų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

46


PRIEDAS 2

PAREIGINĖS ALGOS KINTAMOJI DALIS

VadovųPareiginės algos kintamoji dalis priklauso nuo:- praėjusių metų darbuotojo veiklos vertinimo pagal nustatytų metinių užduočių pasiektų rezultatų vertinimą: Vertinimo kriterijus nustato kiekvienais metais, iki sausio 31 dienos (arba per vieną mėnesį nuo jo priėmimo

į pareigas dienos, jei priimama iki birželio 30 dienos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgdami į metinio veiklos plano priemones. Prireikus nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki liepos1dienos. Kriterijai skelbiami internetinėje svetainėje. Vertinimas atliekamas iki kitų metų sausio 31 dienos.

Nustatomas kintamosios dalies dydis pagal vertinimą:1) labai gerai, – biudžetinės įstaigos vadovui vieniems metams nustato pareiginės algos kintamosios dalies

dydį ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir gali skirti premiją;2) gerai, – biudžetinės įstaigos vadovui vieniems metams nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį; 3) patenkinamai, – biudžetinės įstaigos vadovui vienus metus nenustato pareiginės algos kintamosios dalies; 4) nepatenkinamai, – biudžetinės įstaigos vadovui vieniems metams nustato mažesnį pareiginės algos

pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį numatytas minimalus koeficientas. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.

Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių.

Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojųPareiginės algos kintamoji dalis priklauso nuo:- priėmimo į darbą sąlygų: ypatingos darbuotojo profesinės kvalifikacijos ir jam keliamų ypatingų uždavinių

(ne daugiau kaip 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir ne ilgiau kaip vieniems metams). Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina LR kultūros ministras, pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo einamųjų metų vykdomos kūrybinės veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių, neviršijant kultūros ir meno įstaigai skirtų lėšų darbo užmokesčiui ir nurodant mokėjimo terminą.

47


- praėjusių metų darbuotojo veiklos vertinimo pagal nustatytų metinių užduočių pasiektų rezultatų vertinimą: darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, jeigu darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per praėjusius kalendorinius metus ėjo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje.

Metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinės įstaigos darbuotojui turi būti nustatyti kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, o einamaisiais metais priimtam biudžetinės įstaigos darbuotojui – per vieną mėnesį nuo priėmimo į pareigas dienos. Jeigu priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos darbuotoją iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, tokiam darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nustatomi kitiems metams iki kitų metų sausio 31 dienos, o einamiesiems metams siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nenustatomi. Biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams.

Suma nustatoma vieniems metams ir gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies (įskaitant ir pareiginės algos pastoviąją dalį, padidintą 20 procentų arba iki 65 procentų).

Nustatomas kintamosios dalies dydis pagal vertinimą:1) labai gerai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti vieniems metams

pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali teikti išvadą su siūlymu skirti premiją;

2) gerai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį;

3) patenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vienus metus nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies;

4) nepatenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vieniems metams nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį ir (ar) profesinę darbo patirtį numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.

Kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis atitinkamai Kultūros ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos ministro, Švietimo ir mokslo ministro patvirtintu atitinkamos srities kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų ar sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.

DarbininkųDarbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.

48


PRIE

DA

S 3

PAR

EIG

YB

IŲ S

TRU

KTŪ

RA

Pare

igyb

ės

pava

ldum

as

(hie

rarc

hija

)Pa

reig

ybės

pa

vadi

nim

asPa

reig

ybės

ko

das

Pare

igyb

ės

lygi

sSp

ecia

lūs

reik

alav

imai

Prisk

irtos

fu

nkci

jos

Nus

taty

tos

koef

icie

nto

ribos

Dirb

antis

da

rbuo

toja

s

Ar d

arbu

otoj

as

atiti

nka

pare

igyb

ės

lygi

o

Ar d

arbu

otoj

o pa

stovi

oji d

alis

dide

snė

už

pare

igin

į at

lygi

nim

ą

Ar r

eiki

a ko

mpe

nsuo

ti

sum

ažin

tą

atly

gini

mą

Kie

k re

ikia

pap

ildom

ai lė

šų:

Iš jų

kie

k sk

irta

kom

pens

uoti

sum

ažin

tą a

tlygi

nim

ą:

49


PRIEDAS 45 d. d.porinėm dienom 2 valneporinėm dienom 8 val0,625 etato

Įmonės darbo laikas: Darbuotojo darbo laikas:

MėnuoDarbo dienų

Darbo valandų Mėnuo

Darbo dienų (porinių)

Darbo dienų (neporinių

Darbo valandų (porinėmis)

Darbo valandų (neporinėmis) DU

1 22 176 1 11 11 22 88 6252 20 160 2 10 10 20 80 6253 20 159 3 10 10 19 80 6254 21 167 4 11 10 21 80 6255 21 168 5 11 10 22 80 6256 20 159 6 10 10 20 79 6257 23 184 7 11 12 22 96 6258 20 159 8 10 10 19 80 6259 22 176 9 11 11 22 88 625

10 23 183 10 11 12 21 96 62511 20 160 11 10 10 20 80 625

Iš viso: 1851 Iš viso: 116 116 228 927 6875

VDU (9-11 mėn.): 1875/63 = 29,7619

Jeigu skaičiuoti, kad atostogų 20 darbo dienų: 29,7619* 20 = 595,24

Jeigu skaičiuoti pagal 650 nutarimą: 29,7619 * 28 * (1155/1851) = 519,99

Skirtumas: 75,25

1155

50


PRIEDAS 5Socialinio draudimo rūšys

Pensijų socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Nedarbo socialinis draudimas

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

Sveikatos draudimas

Asmenys, dirbantys pagal sutartis; valstybės pareigūnai, politikai. + + + + +

Pagal darbo sutartis dirbantys užsieniečiai, turintys vizą, ir kiti pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje. + + + +

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto. (Dirbantys autoriai) + + + + +

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto. (Nedirbantys autoriai) + + +

Asmenys, gaunantys pajamas iš atlikėjo ar sporto veiklos. Susiję su draudėjais darbo santykiais. + + + + +

Asmenys, gaunantys pajamas iš atlikėjo ar sporto veiklos. Nesusiję su draudėjais darbo santykiais. + + +

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių. + + + + +Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai. + +Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinių karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu. + + +Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų. + +Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. + +Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys atkuriamąją krašto apsaugos tarnybą. +

tik motinystės draudimu + +

1.Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu. +2. Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku. +3. Gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku. +

51


Dar

bo u

žmok

esči

o pe

rska

ičia

vim

asPR

IED

AS

61

varia

ntas

:

Buv

o pa

reig

inė

alga

(E

ur)

Buv

o sk

irti

prie

dai

(Eur

)Iš

vis

o:Pr

elim

inar

us

koef

icie

ntas

Nus

taty

tos

ribos

pag

al

lent

elę

Nus

taty

tas

pare

igyb

ės

lygi

s pag

al

lent

elę

Dar

buot

ojas

at

itink

a pa

reig

ybės

ly

giui

Min

imal

i rib

a di

dina

ma

Nus

taty

tas

nauj

as

koef

icie

ntas

Nus

taty

tas

nauj

as D

U

(pas

tovi

oji

dalis

)

Dar

bo u

žmok

esči

o fo

ndas

pad

idėj

o dė

l di

desn

io D

U

Dar

bo u

žmok

esči

o fo

ndas

pad

idėj

o dė

l ko

mpe

nsac

ijos

sum

ažin

to D

UD

arbu

otoj

as A

13,7

* 3

5,5

=486

,35

100

586,

3558

6,35

/130

,5 =

4,4

93,

06 -

7,6

ATa

ip50

%4,

5959

9,00

12,6

5D

arbu

otoj

as B

13 *

35,

5 =

461,

550

511,

551

1,5/

130,

5 =

3,92

3,2

- 9,5

AN

e20

%3,

8450

1,12

10,3

8D

arbu

otoj

as C

11*3

5,5

= 39

0,5

2041

0,5

410,

5/13

0,5

= 3,

153,

1 - 8

,5A

Taip

15%

3,57

465,

8955

,39

Iš v

iso

DU

68,0

310

,38

Dar

bdav

io S

odra

21,0

83,

22R

eiki

a pa

pild

omai

lėšų

11

mėn

: 102

,70

*11

= 11

29,7

Eur

2 va

riant

as:

Buv

o pa

reig

inė

alga

(E

ur)

Buv

o sk

irti

prie

dai

(Eur

)Iš

vis

o:Pr

elim

inar

us

koef

icie

ntas

Nus

taty

tos

ribos

pag

al

lent

elę

Nus

taty

tas

pare

igyb

ės

lygi

s pag

al

lent

elę

Dar

buot

ojas

at

itink

a pa

reig

ybės

ly

giui

Nus

taty

tas

nauj

as

koef

icie

nta

s (vid

urki

s)

Nus

taty

tas

nauj

as D

U

(pas

tovi

oji

dalis

)

Dar

bo

užm

okes

čio

fond

as

padi

dėjo

dėl

di

desn

io D

UD

arbu

otoj

as A

13,7

* 3

5,5

=486

,35

100

586,

3558

6,35

/130

,5 =

4,4

93,

06 -

7,6

ATa

ip5,

3369

5,57

109,

22D

arbu

otoj

as B

13 *

35,

5 =

461,

550

511,

551

1,5/

130,

5 =

3,92

3,2

- 9,5

AN

e6,

3582

8,67

531

7,17

5D

arbu

otoj

as C

11*3

5,5

= 39

0,5

2041

0,5

410,

5/13

0,5

= 3,

153,

1 - 8

,5A

Taip

5,8

756,

9034

6,40

Iš v

iso

DU

772,

79D

arbd

avio

Sod

ra23

9,41

Rei

kia

papi

ldom

ai lė

šų 1

1 m

ėn: 1

012,

20 *

11 =

111

34,2

Eur

52


3 va

riant

as:

Buv

o pa

reig

inė

alga

(E

ur)

Buv

o sk

irti

prie

dai

(Eur

)Iš

vis

o:Pr

elim

inar

us

koef

icie

ntas

Nus

taty

tos

ribos

pag

al

lent

elę

Nus

taty

tas

pare

igyb

ės

lygi

s pag

al

lent

elę

Dar

buot

ojas

at

itink

a pa

reig

ybės

ly

giui

Nus

taty

tas

nauj

as

koef

icie

nta

s (apv

alin

tas

po

pers

kaič

iav

imo)

Nus

taty

tas

nauj

as D

U

(pas

tovi

oji

dalis

)

Dar

bo

užm

okes

čio

fond

as

padi

dėjo

dėl

di

desn

io D

UD

arbu

otoj

as A

13,7

* 3

5,5

=486

,35

100

586,

3558

6,35

/130

,5 =

4,4

93,

06 -

7,6

ATa

ip4,

558

7,25

0,90

Dar

buot

ojas

B13

* 3

5,5

= 46

1,5

5051

1,5

511,

5/13

0,5

= 3,

923,

2 - 9

,5A

Ne

452

210

,5D

arbu

otoj

as C

11*3

5,5

= 39

0,5

2041

0,5

410,

5/13

0,5

= 3,

153,

1 - 8

,5A

Taip

3,5

456,

7546

,25

Iš v

iso

DU

57,6

5D

arbd

avio

Sod

ra17

,86

Rei

kia

papi

ldom

ai lė

šų 1

1 m

ėn: 7

5,51

*11

= 8

30,6

1 Eu

r

Documents

DARBO APMOKĖJIMO REFORMA VIEŠAJAME SEKTORIUJE NUO …€¦ · vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo,