LAPAROSKOPINĖS KOMPLIKACIJOS IR BŪDAI JOMS ......UDK 37.03 Li409 Apsvarstyta ir rekomenduota leisti kaip mokslinę monografij Vilniaus pedagoginio ą universiteto Socialins komunikacijos

LIETUVOS AUKŠTOJI JŪREIVYSTĖS MOKYKLA

S A U L I U S L I L E I K I S

Kultūrinės ir psichosocialinės

JŪRINĖS EDUKACIJOS

metodologiniai metmenys

Monografija

Klaipėda 2011

UDK 3703 Li409

Apsvarstyta ir rekomenduota leisti kaip mokslinę monografiją Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros posė-dyje 2009 m lapkričio 10 d Protokolas Nr 12 Apsvarstyta Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros posėdyje 2010 m sausio 11 d Protokolas Nr 18 Pndash6 Leidybai rekomenduota Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Leidybos komisijos posėdyje 2010 m spalio 25 d Protokolas Nr 4Pndash1 Recenzentai

prof habil dr Giedrė Kvieskienė (Vilniaus pedagoginis universitetas) prof habil dr Vytautas Smailys (Klaipėdos universitetas) prof habil dr Ona Tijūnėlienė (Klaipėdos universitetas)

Monografijos pagrindą sudaro mokslinis tyrimas kurio objektas ndash vertybinis asmeny-bės santykis su jūra metodologiniu kultūrinės ir psichosocialinės edukacijos lygmeniu Idealiuoju ugdymo požiūriu asmenybės vertybinio santykio su jūra metodologinio po-būdžio klausimai monografijoje tiriami atskleidžiant jūrinio mentaliteto dvasios kultū-ros raiškos bruožus charakterizuojant ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinį kontekstą ryškinant socialinę komunikaciją multikultūrinėje jūrininkystėje tarptauti-nės jūrininkų sielovados teoriją bei praktiką Jūrinio asmenybės ugdymo metodologi-niai metmenys konceptualiuoju ir empiriniu lygmenimis teikiami bei vertinami šių lai-kų jūrininkystės tikrovės aksiologinės reikšmės sąlygomis Viršelio fotografijų autoriai Janas Černis (Jan Czernis) Pavelas Vasilevskis (Павел Василевский)

copy Saulius Lileikis 2011 copy Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 2011

copy Klaipėdos universiteto leidykla 2011 ISBN 978-9955-18-552-9

SKIRIAMA

BŪSIMIEMS IR ESAMIEMS JŪRININKAMS BEI UOSTININKAMS

ŽMONĖMS PRIE JŪROS IR JŪRA GYVENANTIEMS

DĖKINGAI BRANGINANTIEMS JŪRĄ KAIP TURTĄ IR AMŽINĄ

ŽMOGAUS DVASIOS BŪSENOS GUNDANČIOS STICHIJOS

IR KILNAUS ROMANTIZMO SIMBOLĮ

Autorius

VĖJAS IŠ DIEVO PLEVENO VIRŠUM VANDENŲ

Pradžios knyga (1 2 b)

TURINYS

Įvadas 7

I skyrius JŪRINIO MENTALITETO DVASIOS KULTŪROS RAIŠKA 19 1 Jūrinė mintis Europos kultūros sakralinėse ištakose 19 2 Jūrinio lietuvių mentaliteto mitologiniai kontūrai 34 3 Žmogaus santykio su jūra giluminis matmuo 41

31 Egzistencinis jūrinio santykio pjūvis 42 32 Jūra ir asmenybė psichoanalizės lygmeniu 45

4 Jūrinio ugdymo psichofelicitologinė linija 48 5 Jūrinės studentų savimonės ugdymosi būklės bruožai 61 Jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos analizės apibendrinimas 74

II skyrius EKSTREMALAUS JŪRININKŲ DARBO PSICHOEDUKACINIS KONTEKSTAS 77 1 Emociniai jūrininkų išgyvenimai uždarose techninėse sistemose 77 2 Jūrininkų adaptacija ekstremaliame darbe ir gyvenime krante 88 3 Jūrininkų psichoprofilaktikos edukacinės gairės 93 4 Būsimų jūrininkų psichoprofilaktinės pozicijos būklė ir kaitos kryptys 98 Ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinės analizės apibendrinimas 108

III skyrius SOCIALINĖ KOMUNIKACIJA MULTIKULTŪRINĖJE JŪRININKYSTĖJE 111 1 Multikultūrinė jūrininkystė prognostinė prosocialumo ugdymo metodologija 111 2 Jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos būklė ir kaitos kryptys 125 Socialinės komunikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje analizės apibendrinimas 137

IV skyrius TARPTAUTINĖS JŪRININKŲ SIELOVADOS TEORIJA IR PRAKTIKA 139 1 Jūrininkų sielovados kilmė ir raida 140

11 Konceptualusis jūrininkų sielovados pagrindas 141 12 Jūrininkų sielovados raidos tendencijos 151

2 Šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktikos momentai 158 3 Būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklės edukacinis vertinimas 166 Tarptautinės jūrininkų sielovados teorijos ir praktikos analizės apibendrinimas 181

Išvados 184 Bendrasis literatūros sąrašas 190 Autoriaus publikacijos knygos tematika 201 Summary 203 Резюме 211 Reacutesumeacute 219 Sąvokų žodynėlis 229 Asmenvardžių rodyklė 231 Dalykinė rodyklė 236

ĮVADAS Mokslinės problemos aktualumas ir ištirtumas Jūrinio asmenybės ugdy-

mo žmogaus vertybinio santykio su jūra profesiniu ir rekreaciniu lygmeniu eduko-loginių tyrimų svarbą Lietuvoje ir užsienio šalyse aktualizuoja mokslininkai bei pati žmogaus gyvensenos žemės planetoje ndash kur vandens yra daugiau nei sausu-mos ndash situacija Moksliniu požiūriu asmenybė vertybiškai skatinama turtėti jūros gėrybėmis ontologiniu aksiologiniu biologiniu psichologiniu ekologiniu multi-kultūrologiniu hodegetiniu atžvilgiu (Lange 1994 Moosmuumlller 1997 Goumltz 1999 Paulauskas 1999 Barmeyer 2000 Bergmann 2000 Reineke Fussinger 2001 Herbrand 2002 Žukauskienė Viršilas 2005 Rathje 2006 Tenzer 2007 Landsbergis 2008 Žaromskis 2001 2008)

Naujas ndash holistinis ndash Europos Sąjungos (ES) jūrų politikos požiūris sudaro ga-limybę integraliai susieti visus jūrinės veiklos sektorius derinti technoekonominį ir kultūrinį jūrinio paveldo segmentus reikalaujant iš įmonių socialinės atsakomy-bės ir keliant jūrinėje pramonėje dirbančiųjų ndash su jūra reguliariai ir intensyviai sąveikaujančiųjų ndash autoritetą (Žalioji knyga 2007)

Reaguojant į šių laikų profesinio ir apskritai sociokultūrinio bei bendražmo-giško gyvenimo iššūkius atliekami aksiologiniai ndash interkomunikaciniai žmogaus santykio su jūra tyrimai (Muumlller 1991 Duumllfer 1995 Apfelthaler 1998 Adams Kuhnke Niel Mues 1999 Besamusca-Janssen Scheve 1999 Boumlning 2000 Mitchell 2000) kurie nėra gausūs lyginant juos su kitų jūrinių sričių studijomis Visuotiniame moksle vyrauja aktualūs sausumos įvairialypio socialinio ekonomi-nio politinio kultūrinio dvasinio gyvenimo diagnostiniai ir prognostiniai tyrimai

Moksliniai jūrininkystės tyrimai metodologiniu ndash idealiuoju ndash lygmeniu Eu-ropoje paprastai apsiriboja oficialiąja jūrų politika ir jos realizavimu išskirtinai profesinio sektoriaus formaliojo švietimo reglamentais kurie tik nežymiai yra susi-ję su žmogaus vidiniu pasauliu žmoniškumu pagarba žmogaus orumui jūrų ver-sle ekologinės asmens kultūros įtvirtinimu Tačiau žvelgiant futurologiškai išsila-vinimas be išsiauklėjimo gali atsisukti prieš patį žmogų ir kultūrą kaip dažnai atsi-tinka nūdienos civilizacijoje (Pukelis 1995 Aramavičiūtė 2005)

Aptinkama tik negausių tiesiogiai su minėtomis metodologinėmis jūrinio as-menybės ugdymo idealiuoju lygmeniu aktualijomis susijusių politinių teisinių ir empirinių mokslinės reikšmės duomenų (Stadler 1988 International Conven-tion lthellipgt 2001 Personal Safety lthellipgt 2001 Лебедев 2001 Gairės laivybos kompanijoms 2004 Schmid-Houmlhne 2006)

Jūra kaip nacionalinis daugelio pasaulio šalių turtas kol kas dar per mažai įvertintas bioekologiniu kultūriniu psichologiniu dvasiniu hodegetiniu požiūriu (Tenzer 2007) Ypač vertingo asmenybės ugdomojo santykio su jūra aksiologiniu aspektu apibendrintų tyrimo duomenų Lietuvos andragogikoje ir hodegetikoje me-todologiniu lygmeniu beveik nėra Randama tik labai negausių jūrinio asmenybės ugdymo požiūriu reikšmingų vadybinių geografinių psichologinių psichopedago-ginių sielovados andragoginių tyrimų duomenų (Paulauskas 1999 Paulauskas 2000 Žukauskienė Viršilas 2005 Žaromskis 2001 2008 Sąlyga 2005 2007 Lileikis 2006 2008)

Mokslinėje literatūroje pateiktieji tyrimų duomenys neretai konkuruoja su gausesnėmis užsienio ir vieno kito lietuvių autorių novelėmis memuarais romano žanro populiariąja marinistine literatūra (Philbrick 2006 Šileris 2007 Žičkuvie-nė 2007 Muumlller Wnuk 2008) Rašytinė marinistika vyrauja ir jūros inspiruoja-mos ndash edukaciniu požiūriu reikšmingos ndash poetinės žmogaus saviraiškos formose

Jūrinis asmenybės ugdymas kompleksiniu požiūriu yra grindžiamas viso žmogaus t y visų jo galių plėtotės koncepcija visuotinio ugdymo aprėpiančio horizontalias ir vertikalias žmogaus būties linijas paradigma (Šalkauskis 1936 Jovaiša 2001) Todėl natūraliai atsižvelgiama į fiziologinius psichologinius dva-sinius asmens poreikius kurių edukacinis tenkinimas sąveikos su jūra praktikos požiūriu idealiuoju metodologijos pagrindu labiausiai atitinka jūrinio mentaliteto jūrinės kultūros ir mitologijos jūros egzistencializmo bei psichoanalizės jūrų psi-chofelicitologijos ir jūrinės savimonės ekstremalaus darbo jūroje iššūkių įveikimo jūrininkų emocinių išgyvenimų jų adaptacijos ekstremaliame darbe ir psichoprofi-laktikos multikultūrinės jūrininkų komunikacijos bei jų sielovados tyrimų lygme-nis

Jūrinių edukacinės reikšmės sisteminių teorinių ir empirinių tyrimų šiais lyg-menimis stokojama nors mokslas jūrinėje valstybėje minėtos visuotinio ugdymo paradigmos pagrindu turi apimti ir hodegetines studijas Dvasinio bei dorovinio asmenybės santykio su jūra ugdymo klausimai psichoterapiniu ir pedagoginiu po-žiūriu ypač aktualizuojami Vakarų Europoje plačiai išvystytos ir Lietuvoje vis ins-tensyviau vystomos buriavimo kultūros kontekste (Stadler 1988 Kreiserinio bu-riavimo vystymo lthellipgt 2005)

Išdėstyta mokslinė argumentacija lemia tikslingumą formuluoti ir ištirti mokslinę problemą kurią sudaro vertybinio asmenybės santykio su jūra raiška metodologiniu ndash idealiuoju ndash lygmeniu kultūriniai bei psichosocialiniai santykio ugdomojo pobūdžio metmenys Šis darbas ndash tai originali monografijos autoriaus

multidisciplininių t y ontologinių kultūrologinių mitologinių psichologinių edukologinių tyrimų rezultatų apibendrinamoji mokslinė studija kurioje teikiama susistemintų mokslinių idėjų bei faktų sintezė moksliškai įprasminami jūriniam žmogaus ugdymui jo asmenybės turtinimui aktualūs kultūriniai bei psichosociali-niai jūrininkystės segmentai

Tyrimo objektas ndash vertybinis asmenybės santykis su jūra metodologiniu kul-tūrinės ir psichosocialinės edukacijos lygmeniu

Mokslinė hipotezė žmogaus vertybinio santykio su jūra problematikoje ndash idealistinės metodologijos kontekste ndash konceptualiuoju ir praktiniu jūrinio asme-nybės ugdymo požiūriu galima identifikuoti dėsningą jūrininkystės dvasios pozi-tyviosios plėtotės potencialą

Darbo tikslas ndash idealiuoju ugdymo požiūriu kultūriniu ir psichosocialiniu lygmenimis ištirti asmenybės vertybinio santykio su jūra metodologinius klausi-mus

Tyrimo uždaviniai 1 Atskleisti jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos bruožus 2 Charakterizuoti ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinį kontekstą 3 Išryškinti socialinės komunikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje liniją 4 Išanalizuoti tarptautinės jūrininkų sielovados teoriją įvertinti praktiką Darbo metodologija ir metodika Epistemologinės tyrimo nuostatos ndash Tarptautinė jūrininkų mokymo diplomavimo ir budėjimo normų konvencija

(STCW Convention) kuri greta kitų svarbių principų reglamentuoja ir šiuos a) didinti laivybos saugumą kurį sąlygoja ne tik technologinis jūrininko išsi-

mokslinimas bet ir pozityvi jo pasaulėžiūra humanistinės filosofijos bei psicholo-gijos išmanymas asmenybės konstruktyvios raidos požiūriu platus intelektualinis akiratis vidinės kultūros puoselėjimas

b) socialinę atsakomybę jūrų versle žmoniškumą pagarbą žmogaus orumui (Paulauskas 2000 International Convention lthellipgt 2001 Personal Safety lthellipgt 2001 Gairės laivybos kompanijoms 2004)

ndash Visuotinio ugdymo paradigmos idėja jog būtina ugdyti visas asmenybės ga-lias visų ndash biologinių psichologinių dvasinių ndash jos poreikių horizontaliuoju ir vertikaliuoju žmogaus būties lygmenimis edukacinio tenkinimo kontekste (Šal-kauskis 1936 Jovaiša 2001) Egzistencinio žmogaus santykio su jūra akcentas yra ypač ryškus psichoanalizėje

ndash Idealizmas pabrėžiantis žmogaus dvasinio prado primatą dvasinę jo pri-gimtį Pagrindiniai idealistinės pedagogikos principai ugdymo pagrindu laiko ug-

dytinio savirealizaciją Ugdytojo paskirtis ndash atskleisti dvasines ugdytinio galias ir visokeriopai skatinti jų plėtotę (Bitinas 2000) Vertybinis žmogaus santykis su jūra rekreaciniu lygmeniu idealistiniu požiūriu laikytinas asmenybės turtinimu kil-numo reikšmės idealais

ndash Humanizmas kuris taip pat iškelia dvasinį asmenybės pradą ir jį kaip įgimtą laiko asmens dvasios kultūros ugdymo pamatu Humanistinė psichologija žmogų traktuoja kaip vientisą sąmoningumu laisve ir kūrybinėmis galiomis apdovanotą asmenybę kuri plėtoja prigimtines savo galias siekia laisvai jas realizuoti bei to-bulėti vertybinių orientacijų pagrindu Vertybinio santykio su jūra sąlygojamas jūrinis mentalitetas humanistiniu asmenybės laisvės požiūriu ndash internalizuotina vertybė

ndash Egzistencializmas nurodantis vienišo žmogaus susidūrusio su nežinomybe ir jam priešišku pasauliu sausumoje ir ypač jūroje baimę Egzistencinė psichologi-ja iškelia vilties aspektą paneigdama prisirišimą prie gyvenimo malonumų ska-tindama asmenybės išsilaisvinimą jos egzistencijos apvalymą (Bitinas 2000) Pla-tų fizinį bei intelektualinį akiratį implikuojančio vertybinio santykio su jūra ugdy-mas padeda žmogui įveikti būties tragizmą gerinti emocinę būseną rasti paguodą įgyti aukštesnę savigarbą fenomenologiškai įprasminti trapią savo būtį Egzisten-cialistiniu požiūriu asmens ištvermę sudėtingomis gyvenimo ir darbo uždarose techninėse sistemose jūroje sąlygomis lemia ne tiek jų sudėtingumo lygis kiek adekvačios žmogaus būties nuostatos egoizmo derinimas su altruizmu rūpinima-sis savimi ir kitais reguliarus naudojimasis psichoprofilaktikos priemonėmis

ndash Neotomizmas kuris kaip ir idealizmas pirmenybę teikia personalizmui pa-brėžia dvasinį žmogaus pradą dvasinę jo prigimtį bei paskirtį iškelia žmogų virš kasdienybės ir tuo teikia pagrindą jūrų versle bei jūrinėje rekreacijoje puoselėti prosocialumo kultūrą Neotomizmas akcentuoja transcendentinės reikšmės idealus su kuriais natūraliai pradedama sąveikauti esant pajūryje rekreaciniais tikslais Profesiniu požiūriu diagnozuota kad organizmo savireguliacija palaikančiosios transcendentinės idėjos ir nauji lemtingi gyvenimo apsisprendimai gali natūraliai pradėti nevalingai kilti patiriant ilgalaikių sunkumų dirbant jūroje atskirties vie-natvės monotonijos sąlygomis (Лебедев 2001 Tenzer 2007) Todėl neotomisti-nė jūrinių tyrimų kryptis yra aktuali ir kaip atitinkamas mokslinių duomenų inter-pretacijos kontekstas

Tyrimo tipas ndash teorinis deskriptyvinis empirinis diagnostinis kiekybinis iš dalies koreliacinis kokybinis fenomenologinis prognostinis

Edukologinių tyrimų metodologinis posūkis į kokybinę paradigmą leidžia tai-kyti įvairesnius metodus kombinuoti juos su kiekybiniais metodais rezultatų tiks-lumo parametrams optimizuoti Taikyti teorinių ir empirinių tyrimų metodai mokslinės literatūros naratyvinė diskurso lygmens semiotinė meta ndash ir euristinė analizė atsitiktinė respondentų atranka apklausa raštu ndash anketinės apklausos pro-cedūra turinio statistinė komparatyvinė analizė interpretacija redukcija klasifi-kavimas sisteminimas modeliavimas sintezė

ndash Siekiant diagnozuoti jūreivystės studentų jūrinės savimonės ugdymosi būklę taikyta fenomenologinė kontentanalizė Fenomenologinė paradigma pasi-rinkta siekiant nevaržyti respondentų saviraiškos kad jie atsakytų į klausimus laisvai reikšdami savo mintis nebijodami rašyti subjektyviai išgyvenamą savo savaip kritišką tiesą Hodegetiniu požiūriu konstatuojama kad egzistencinė žmo-gaus pajauta jo išgyvenimai yra unikalūs asmeniški ir todėl vertingi (Duoblienė 2006)

Atvirais anketos klausimais vertybių internalizacijos kognityviuoju (jūrinės mąstysenos prasmės vaizdinių) emociniu (su jūra susijusių būsenų jausmų išgy-venimų) siekių (jūrinėje aplinkoje kylančių pasiryžimų) elgesio (jūrinės gyvense-nos veiklos jūrinio gyvenimo stiliaus) lygmenimis ndash asmens profesinio buvimo jūroje ir rekreacinio buvimo prie jūros aspektais ndash domėtasi kokius vertybinio pobūdžio turtus studentams teikia kaip vertybiškai juos praturtina (irar nuskurdi-na) santykis su jūra Gauti duomenys nagrinėti pagal fenomenologinės kontentana-lizės žingsnius kurie buvo kiek modifikuoti ir performuluoti į keturis minėtos ana-lizės principus manifestinių kategorijų išskyrimą jų turinio skaidymą į subkatego-rijas manifestinių kategorijų ir subkategorijų pasikartojimo dažnių nustatymą gautų duomenų interpretavimą (Žydžiūnaitė 2002)

Be to atsižvelgta ir į respondentų orientavimosi jūrinių vertybių (gėrybių) vi-sumoje lygį t y kiek ir kurių vertybinio santykio su jūra požymių jie pateikė ap-skritai Kadangi fenomenologiniu tyrimu siekta nubrėžti pačius ryškiausius minėto santykio kontūrus tai nors ir pasitaikiusio skirtingų internalizacijos lygmenų kate-gorijų nežymaus pasikartojimo (ypač pirmo kurso būsimų jūrininkų atsakymuose) nepaisyta tačiau buvo esmingai laikytasi pagrindinės minėtų lygmenų ribų linijos duomenis interpretuojant

Jūrinės studentų savimonės tyrimo dalyvių imtį orientuojantis į lokalinius bū-simų jūrininkų vertybinio santykio su jūra ypatumus apklausta 60 pirmo kurso ir 59 trečio kurso Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų Nedidelės mokslinio taikomojo tyrimo dalyvių imties reprezentatyvumas laikomas pakanka-

mu kai siekiama empiriškai patikrinti esamą pasirinkto objekto situaciją konkre-čiose vietos ir laiko ribose (Charles 1999) Šio ir kitų autoriaus atliktų empirinių tyrimų monografijoje aprašyti rezultatai gali būti taikomi tik pasirinktai tyrimo dalyvių populiacijai

ndash Siekiant nustatyti kaip būsimi jūrininkai naudojasi psichoprofilaktikos priemonėmis remtasi K G Jungo Laimingo gyvenimo teorija apimančia penkis punktus 1 Gera fizinė ir psichinė sveikata 2 Teigiamas ryšys su artimu žmogu-mi 3 Gebėjimas įžvelgti grožį gamtoje ir mene 4 Saikingas gyvenimas ir pasi-tenkinimą teikiantis darbas 5 Filosofinė ar religinė pasaulėžiūra galinti padėti kylančius sunkumus įveikti (Płużek 1996) Punktai pasitelkti kaip konceptualusis pamatas jūreivystės studentų naudojimosi psichoprofilaktikos priemonėmis tyrimo anketos konstravimui Epistemologiškai laikoma kad Laimingo gyvenimo teorijos struktūros komponentų puoselėjimo kaip psichologinės atsvaros neigiamiems jūri-ninkų emociniams išgyvenimams ekstremalioje darbo aplinkoje kriterijus profilak-tinei jūreivystės studentų pozicijai nustatyti yra pakankamas

Orientuojantis į būsimų jūrininkų psichoprofilaktikos reikšmės savo darbe bei apskritai gyvenime suvokimo ir puoselėjimo ypatumus anketuota 60 pirmo kurso ir 60 trečio kurso jūreivystės studentų

ndash Tiriant būsimų jūrininkų komunikacinę poziciją konceptualiai diferenci-juota komunikacinė asmens pozicija ir filosofinės jo nuostatos į dominuojančius reprezentantus vertybių internalizacijos teorijos kontekste išryškinti santykinai svarbiausi egzistenciniai žmogaus raiškos gyvenamajame ir darbo pasaulyje seg-mentai etniniai ndash etnokultūrinio reliatyvizmo nepaisantys tautiniai stereotipai eti-niai ndash paprotiniai galima-negalima normatyvai religiniai ndash religinio reliatyvizmo nepaisantys religiniai stereotipai politiniai ndash ideologinė priklausomybė tam tikrai valstybei ar jos valdymo stiliui (Anzenbacher 1992)

Remiantis dorovinės pozicijos koncepcija kuri tiesiogiai siejasi su komunika-cija jos kokybės atžvilgiu kiekviena etninė etinė religinė politinė nuostata at-skleidžiama vertybių internalizacijos proceso lygmenimis Dorovinės pozicijos koncepcija suponuoja integralų kognityviojo emocinio praktinio lygmenų kom-pleksą ndash žinių požiūrių emocinių išgyvenimų siekių realaus elgesio sistemą (Aramavičiūtė 2005)

Darant nedidelę digresiją aktualu pažymėti kad profesinių jūrininko kompe-tencijų ugdymo uždavinys reikalauja sisteminio kompleksinio visuminio požiū-rio kuris padeda formuojant atskirus gebėjimus neeliminuoti svarbiausios ndash bu-vimo asmenybe atsakingu žmogumi ndash kompetencijos ugdymo Priešingu atveju

kyla didelės problemos pavyzdžiui didaktikos formalių mokymo standarto pro-cedūrų sureikšminimas hodegetikos žmogaus auklėjimo mokslo ar etimologine prasme ndash auklėjamosios vadybos (gr οδηγώ hodėgo ndash vadovauju rodau kelią) atžvilgiu praradus aukštojo mokslo koncepcijos esmės bei visumos vaizdą Pa-prastai tik po krizių didžiųjų visuomenės sukrėtimų (teroro aktai studentų išpuo-liai besibaigiantys savižudybėmis ir kt) iš dalies pavėluotai yra aktualizuojama asmens dorinimo bei laisvų diskursyvių ieškojimų siekiant ugdymo procesus op-timizuoti reikšmė nors asmens kultūrinimas Jungtinių Tautų švietimo mokslo ir kultūros organizacijos ir apskritai edukologiniu požiūriu XXI amžiuje laikomas permanentiniu procesu nuolat besikeičiančiomis gyvenimo bei darbo sąlygomis

Dorovinės pozicijos komponentai filosofinių nuostatų internalizacijos lygme-nys konkretinti kaip asmens žinios apie etninę etinę religinę politinę asmens po-zicijas požiūris į minėtas pozicijas emociniai išgyvenimai etninės etinės religi-nės politinės asmens pozicijų aspektais siekiai jas pažinti domėjimasis jomis realus elgesys jų kontekste Asmens pozicija traktuojama universaliai kaip žinių požiūrių emocinių išgyvenimų siekių realaus elgesio dimensijų ndash asmens pozici-jos kategorijų bei lygių ir kito asmens toleravimo minėtų dimensijų kontekste ver-tinimų kompleksas Komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos ir filosofinių jų nuostatų vertinimo kriterijai ndash lygiai labai aukštas ndash respondentai labai gerai ver-tina savo poziciją aukštas ndash gerai vidutinis ndash patenkinamai žemas ndash blogai labai žemas ndash respondentai labai blogai vertina savo poziciją Vertinimo kokybės adek-vatumo parametras ndash protinga tolerancija

Siekiant nustatyti komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos ir jų nuostatų būklės parametrus lygintas požymių pasiskirstymas skirtingose respondentų gru-pėse ranginių kintamųjų analize taikant Spirmeno ro (Spearmanrsquos rho) procedūrą atskleistos jų koreliacijos Tyrimo dalyvių imtis ndash 120 jūreivystės studentų

ndash Siekiant edukaciniu t y profesinio ndash psichologinio ndash jūrininkų rengimo to-bulinimo požiūriu įvertinti jūreivystės studentų psichinės savireguliacijos būk-lę bendrosioms jos tendencijoms atskleisti kaip šiuo atveju pakankama pasirinkta kiekybinių tyrimų paradigma Būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklei matuoti taikyta prof dr R Grosarto-Maticeko (Grossarth-Maticek 1999) sukurta ir naudoti leista metodika kurią sudaro 16 į kasdienes reikšmingas ir ekstremalias situacijas orientuotų uždarų klausimų anketa bei nurodymų duomenims statistiškai apdoroti matematiniai parametrai

Kadangi tyrimo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto metodo tai sie-kiant užtikrinti didesnį duomenų objektyvumą atlikti trys diagnostiniai pjūviai ndash

nustatytas procentinis požymių pasiskirstymas populiacijoje lygintas požymių pa-siskirstymas skirtingose respondentų grupėse (Spearmanrsquos rho) procedūra at-skleistos jų koreliacijos Būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklės tyrimo dalyvių imtį sudarė 51 pirmo kurso ir 46 trečio kurso jūreivystės studentai

Empiriniai kiekybinių tyrimų duomenys apdoroti naudojant kompiuterinį sta-tistinių duomenų apdorojimo paketą (SPSS 120 Windows) Nustatytas skalių patikimumo (Cronbach alpha) koeficientas lygus 07976 Visų empirinių tyrimų rezultatų analizėje teikiama glausta diskusija su kitais tyrėjais kurių duomenų pa-grindu atlikta verifikacija

Mokslinis monografijos naujumas reiškiasi teoriniu ir praktiniu aspek-tais

Teorinis tyrimo rezultatų naujumas grindžiamas šiais moksliniais argumen-tais

ndash Lietuvoje pirmą kartą į jūrų mokslo metodologijos lygį edukaciniu sistemi-niu požiūriu iškelti vertybinio asmenybės santykio su jūra mentaliteto jūrinės kul-tūros mitologijos jūros egzistencializmo bei psichoanalizės jūrų psichofelicitolo-gijos ir jūrinės savimonės ekstremalaus darbo jūroje iššūkių įveikimo jūrininkų emocinių išgyvenimų jų adaptacijos ekstremaliame darbe ir psichoprofilaktikos multikultūrinės jūrininkų komunikacijos bei jų sielovados aspektai

ndash jūrinės edukacijos lygmeniu atskleisti jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos bruožai apibūdinta jūrinė mintis Europos kultūros sakralinėse ištakose apibrėžti jūrinio lietuvių mentaliteto mitologiniai kontūrai egzistencinio jūrinio santykio pjūvio bei jūros ir asmenybės psichoanalizės lygmens tyrimu išanalizuo-tas žmogaus santykio su jūra giluminis matmuo atskleista jūrinio ugdymo psicho-felicitologinė linija įvertinti jūrinės studentų savimonės ugdymosi būklės bruožai

ndash profesinio rengimo požiūriu išryškinus emocinius jūrininkų išgyvenimus uždarose techninėse sistemose išanalizavus jūrininkų adaptacijos ekstremaliame darbe ir gyvenime krante galimybes apibūdinus jūrininkų psichoprofilaktikos edukacines gaires atskleidus būsimų jūrininkų psichoprofilaktinės pozicijos būklę charakterizuotas ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinis kontekstas

ndash ryškinant socialinės komunikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje liniją iš-vystyta multikultūrinės jūrininkystės prognostinė prosocialumo ugdymo metodo-logija diagnozuota jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos būklė bei kaitos kryptys

ndash išnagrinėjus jūrininkų sielovados kilmę bei raidą atskleidžiant konceptualųjį jūrininkų sielovados pagrindą bei jūrininkų sielovados raidos tendencijas išryški-

nus šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktikos momentus išanalizuota tarptauti-nės jūrininkų sielovados teorija ir edukaciniu požiūriu įvertinta jos praktika bei būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklė

ndash patvirtinta mokslinė hipotezė jog žmogaus vertybinio santykio su jūra pro-blematikoje ndash idealistinės metodologijos kontekste ndash konceptualiuoju ir praktiniu jūrinio asmenybės ugdymo požiūriu galima identifikuoti dėsningą jūrininkystės dvasios pozityviosios plėtotės potencialą ir atverta tolesnių kultūrinio ir psichoso-cialinio pobūdžio jūrininkystės problematikos kompleksinių tyrimų implikuojant jūrinio ndash aksiologinio asmenybės ugdymo aukštojo mokslo sistemoje specifiškes-nius aspektus perspektyva

Praktinė tyrimo vertė grindžiama konstruktyviojoje darbo dalyje teikiamo-mis išvadomis ndash gairėmis jūriniam asmenybės ugdymui idealiuoju lygmeniu opti-mizuoti jūrininkų bei uostininkų rengimo institucijose ir apskritai Lietuvos ndash jūri-nės valstybės ndash bendrojo aukštojo mokslo sistemoje Tyrimo rezultatai aprobuoti ndash paskelbti recenzuojamuose mokslo leidiniuose bei tarptautinių konferencijų straipsnių rinkiniuose Lietuvoje ir užsienyje Autorius mokslinius tyrimo duome-nis virš dešimt metų skelbia dėstydamas studentams Lietuvos aukštojoje jūreivys-tės mokykloje ir sulaukia kolegų mokslininkų bei (taip pat būsimų) jūrininkų dė-mesio ir pritarimo jūrinio asmenybės ugdymo hodegetinės problematikos tyri-mams

Monografijos struktūrą sudaro įvadas keturi skyriai ndash jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiška ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinis kontekstas socialinė komunikacija multikultūrinėje jūrininkystėje tarptautinės jūrininkų sie-lovados teorija ir praktika išvados bendrasis literatūros sąrašas autoriaus publi-kacijos knygos tematika santrauka anglų rusų prancūzų kalbomis sąvokų žody-nėlis asmenvardžių ir dalykinė rodyklės

Literatūra

Adams G Kuhnke F Niel R Mues B 1999 Mastering Global Business ndash Das MBA-Buch

zum internationalen Management Stuttgart Hochschulverlag Anzenbacher A 1992 Filosofijos įvadas Vilnius Katalikų pasaulis Apfelthaler G 1998 Interkulturelles Management als Soziales Handeln Wien Manz Fortis

FH Aramavičiūtė V 2005 Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda Vilnius Gimtasis žodis

Barmeyer C 2000 Interkulturelles Management und Lernstile Frankfurt a M Campus Ver-lag

Bergmann R 2000 Interkulturelles Lernen als organisatorische Faumlhigkeit international taumltiger Unternehmen ndash Ein ressourcenorientierter Ansatz Dresden Technische Universitaumlt

Besamusca-Janssen M Scheve S 1999 Interkulturelles Management in Beruf und Betrieb Frankfurt a M Campus Verlag

Bitinas B 2000 Ugdymo filosofija Vilnius Enciklopedija Boumlning U 2000 Interkulturelle Business-Kompetenz geheime Regeln beachten ndash Unsichtbare

Barrieren uumlberwinden Frankfurt a M IKO Verlag fuumlr Interkulturelle Kommunikation Charles C M 1999 Pedagoginio tyrimo įvadas Vilnius Alma littera Duoblienė L 2006 Šiuolaikinė ugdymo filosofija refleksijos ir dialogo link Vilnius Tyto

alba Duumllfer E 1995 Internationales Management in unterschiedlichen Kultur-bereichen 3

Muumlnchen Wien Wissenschaftsverlag Gairės laivybos kompanijoms Lygios galimybės ie įvairovė Europos laivybos bendrovėse

Priekabiavimo ir grasinimų darbo vietoje panaikinimas 2004 Briuselis Europos bendri-jos laivų savininkų asociacijos Europos transporto darbuotojų federacija

Goumltz K 1999 Interkulturelles LernenInterkulturelles Training Muumlnchen Mering Rainer Hampp

Grossarth-Maticek R 1999 Systemische Epidemiologie und praumlventive Verhaltensmedizin chronischer Erkrankungen Berlin Walter de Gruyter

Herbrand F 2002 Fit fuumlr fremde Kulturen Interkulturelles Training fuumlr Fuumlhrungskraumlfte Bern Haupt Verlag

International Convention on Standards of Training Certification and Watchkeeping for Seafa-rers 1978 as amended in 1995 and 1997 (STCW Convention) and Seafarerrsquos Training Certification and Watchkeeping Code (STCW Code) 2001 London International Mari-time Organization

Jovaiša L 2001 Ugdymo mokslas ir praktika Vilnius Agora Kreiserinio buriavimo vystymo programa 2005ndash2008 metams 2005 Vilnius Lietuvos buriuo-

tojų sąjunga Landsbergis V 2008 Europos tapatybės krizė moraliniu ir politiniu požiūriu Soter 25 (53) p

145ndash156 Lange C 1994 Interkulturelle Orientierung am Beispiel der Trainingsmethode ldquoCultural As-

similatorrdquo Goumlttingen Verlag fuumlr angewandte Psychologie Lileikis S 2006 Psychological training of seafarers communicational meaning of their philo-

sophic concepts Tiltai 2 (35) p 109ndash127

Lileikis S 2008 Neigiami jūrininkų emociniai išgyvenimai ypatumai ir jų profilaktikos gairės Acta paedagogica Vilnensia 20 p 187ndash203

Mitchell Ch 2000 Interkulturelle Kompetenz im Auslandsgeschaumlft entwickeln und einsetzen Koumlln Hayit Verlag

Moosmuumlller A 1997 Kommunikationsprobleme in amerikanisch-japanisch-deutschen Teams Kulturelle Synergie durch interkulturelles Training Zeitschrift fuumlr Personalforschung 11 S 282ndash297

Muumlller B D 1991 Interkulturelle Wirtschaftskommunikation Muumlnchen Ludicium Muumlller N Wnuk M 2008 Meer als ein Traum Unter Segeln ins Gluumlck Berlin Delius Kla-

sing Paulauskas S 1999 Savivaldos dialektika Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla Paulauskas V 2000 Laivyba naujomis sąlygomis Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla Personal Safety amp Social Responsibility A video training program based on S T C W requi-

rements 2001 Seattle John Sabella amp Associates INC Philbrick R 2006 Im Herzen des Sturms Ravensburg Ravensburger Buchverlag Płużek Z 1996 Pastoracinė psichologija Vilnius Amžius Pukelis K 1995 Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Kaunas Aušra Rathje S 2006 Interkulturelle Kompetenz ndash Zustand und Zukunft eines umstrittenen Konzepts

Zeitschrift fuumlr Interkulturellen Fremdsprachenunterricht [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwualbertaca

Reineke R D Fussinger Ch 2001 Interkulturelles Management Konzeption ndash Beratung ndash Training Wiesbaden Gabler

Sąlyga J 2005 Lietuvos jūrininkų gyvensenos ypatumai jūroje psichoemocinė įtampa ir su ja susiję veiksniai Tiltai 1 (30) p 53ndash59

Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izoliacija krikščioniško-sios karitatyvinės veiklos patirtis Krikščionybės ir kultūros paralelės Tiltai 36 priedas p 164ndash183

Schmid-Houmlhne F 2006 Die Meere in uns Eine psychologische Untersuchung uumlber das Meer als Bedeutungsraum Herbolzheim Centaurus Verlag

Stadler M A 1988 Persoumlnlichkeitsentwicklung an Bord Chancen paumldagogisch-therapeutischen Jugendsegelns Luumlneburg Neubauer

Šalkauskis S 1936 Bendrieji pedagogikos pagrindai Kaunas Vytauto Didžiojo universiteto ledykla

Šileris S 2007 Kodėl anksti pražyla kapitonai Klaipėda Eglės leidykla Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg

Marebuchverlag

Žalioji knyga Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos 2007 [Žiūrėta 2008-07-26] Pri-eiga internete httpwwweesceuropaeu

Žaromskis R 2001 Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdymo dalis Geografija Lietuvoje Vilnius Geografijos institutas p 52ndash61

Žaromskis R 2008 Baltijos jūros uostai Vilnius Vilniaus universiteto leidykla Žičkuvienė A 2007 Likimai ir jūra Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla Žydžiūnaitė V 2002 Slaugytojų kompetencijų charakteristikos edukologijos ir slaugos požiū-

riai Sveikatos mokslai 4 (20) p 53ndash59 Žukauskienė L Viršilas V 2005 Lietuvos jūrininkų saviugdos poreikiai XXI a pradžioje

vertybinis aspektas Pedagogika 80 p 57ndash62 Лебедев В И 2001 Экстремальная психология Психическая деятельность в

технических и экологически замкнутых системах Москва Юнити-дана

I SKYRIUS

JŪRINIO MENTALITETO DVASIOS KULTŪROS RAIŠKA Siekiant atskleisti jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos bruožus anali-

zuojama jūrinė mintis Europos kultūros sakralinėse ištakose jūrinio lietuvių men-taliteto mitologiniai kontūrai žmogaus santykio su jūra giluminis matmuo egzis-tenciniu ir psichoanalitiniu pjūviais jūrinės edukacijos psichofelicitologinė linija jūreivystės studentų jūrinės savimonės ugdymosi būklė

1 Jūrinė mintis Europos kultūros sakralinėse ištakose

Europa pirmiausia yra jūrinė valstybė

Europos Sąjungos jūrų kultūra yra turtinga ir jos nereikėtų pamiršti Iš Antikos istorijos žinoma kaip viena po kitos atsirado jūrinių tautų kurių lopšys yra Europa

Žalioji knyga 2007

Europos kultūros ir europiečio mentaliteto sakralinių ištakų klausimas buvo yra ir matyt bus vis iš naujo keliamas siekiant moksliškai pagrįsti nūdienos ir ateities ES organizacinės kultūros formavimo gaires Dideles diskusijas neseniai skatino krikščioniškųjų Europos šaknų akcentavimo ES Konstitucijoje poreikis išreikštas Europos valstybių kurios brangina autentišką europinio identiteto sakra-linę (lot sacrum t y šventumo pašvęstąją) tradiciją bei tikslingą jos tęstinumą (Krikščioniškosios šaknys lthellipgt 2003)

Europiniam homo sapiens sapiens etnopsichologiniam tipui išgyvenančiam globalizacijos bei laisvos migracijos situaciją svarbu susivokti susiorientuoti ak-tualizuoti europietiškąjį savo identitetą kultūrinio išlikimo tikslu Lietuva nuo XIII amžiaus yra Europos kultūros dalis ir vėl intensyviai dalyvauja vieningos Europos kūrimo procesuose Lietuvos piliečio ndash europiečio ndash ugdymas reikalingas patikimų sociokultūrinio gyvenimo orientyrų kurie postmoderniojo fragmentizmo vertybi-nio reliatyvizmo epochoje ragina ieškoti galimybių tinkamai reaguoti į sudėtingo ir vis labiau pragmatiniais tarpusavio santykiais grįsto gyvenimo iššūkius

Vieną iš puoselėtinų lietuvio asmenybės aksiologinio ugdymo Lietuvoje ndash jū-rinėje valstybėje ndash orientyrų sudaro jūrinės kultūros dimensija Vertybinio ugdy-

mo kaita ir istorinių grėsmių bei negandų sąlygotos jo pertraukos lėmė agrarinės kultūros palikuonių jūrinės savimonės neįsisąmonintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reikšmės ir asmenybės mentaliteto ugdymo jūros dvasia problematiką Kaip rodo dviejų dešimtmečių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis pasigendama jūrų verslo ir asmens jūrinės dvasios kultūros efektyvaus puoselėji-mo potencialo (Paulauskas 1999 Beresnevičius 2002) nustatyta daug jūrinės pramonės valdymo bei plėtros klaidų nesant pagrįstos pajūrio arealo vystymo stra-tegijos o dauguma Lietuvos piliečių apskritai menkai suvokia jūros svarbą savo kraštui ir mažai ji atsispindi kasdieniame jų gyvenime (Žaromskis 2001) Be to jūrinės lietuvių ndash europiečių kultūros tapatumo ir mitologizuotos realų poveikį dabarčiai darančios istorijos paieškos yra tarsi patekusios į kiek siauresnę nūdienos Lietuvos mąstysenos pozicijos Europos kontekste terpę

Vis dėlto sąveikoje su jūra išlaisvėjusi mintis plačiausias koks tik gali būti Žemės planetoje fizinis akiratis ir natūraliai kylančios transcendencijos simboliz-mo idėjos sudaro jūrinio mentaliteto formavimo bazę ndash žmogaus būties jo gyve-nimo prie jūros dvasios kultūros segmentus

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje europinės bei krikščioniškosios jūrinės dvasios kultūros ir atitinkamo mentaliteto ugdymui reikšmingų simbolių daugėjo ypač verslo pramoginėse sakralinėse pajūrio regiono erdvėse Klaipėdos valsty-binio jūrų uosto akvatorijoje neretai galima pastebėti praplaukiant transporto lai-vą ndash keltą kurio kaminą ženklina Maltos kryžiaus logotipas Pramogų lygmeniu jūrinė atributika Klaipėdos mieste labiau išryškėja kasmetinės Jūros šventės metu Sakraliniu požiūriu jūrinę dvasią akivaizdžiai atspindi pavyzdžiui Nidos evange-likų liuteronų bažnyčios altorių ikonografiškai įprasminantis E Molenhauerio (Mollenhauer) paveikslas bibliniais motyvais kur vaizduojamas Kristus ištiesęs ranką skęstančiam apaštalui Petrui

Tačiau siekiant pajūrio uostamiesčio visuomenės ypač vaikų bei jaunimo ugdymą realizuoti europinės jūrinės kultūros kontekste tikslinga kelti klasikinio Europos mentaliteto ištakų klausimus tiesiogiai susijusius su krikščioniškąja Vi-duržemio jūros baseino civilizacija suteikusia pagreitį europinės filosofijos moks-lo ekonominių mainų bei subsidiariojo solidarumo tradicijoms puoselėti sacrum dvasia (Karsavinas 1991 Guardini 1994 Beresnevičius 2002 Delanty 2002 ir kt)

Yra du centriniai pamatiniai ir todėl svarbiausi klasikinės Europos kultūros ištakų tekstai kurie buvo aktualūs formuojantis europiniam mentalitetui per du pastaruosius tūkstantmečius Tai dvilypis Homerui priskiriamas graikų epas Iliada

bei Odisėja ir žydų ndash krikščionių Biblija Šventasis Raštas kur ypač gausu jūrinės tikrovės bei aktualaus jūrinio simbolizmo (Schwanitz 2001) Šiuose tekstuose yra ryški jūrinė navigacinė linija jūrinis arealas arba kontekstas kuriame rutuliojasi europiečio kultūros ugdymui reikšmingi pasakojimai

Tačiau didžiausią didaktinę ndash hodegetinę įtaką sakralinėje perspektyvoje Eu-ropoje darė Bažnyčia (Dinzelbacher 1998) ir jos organizuotai skelbiamas Šventa-sis Raštas minėtu laikotarpiu formuodamas krikščioniškąjį Europos mentalitetą filosofiniu teologiniu psichologiniu lygmeniu

Išdėstytos mokslinės argumentacijos visumoje tikslinga atskleisti jūrinio Eu-ropos mentaliteto sakralinių ištakų leitmotyvinius bruožus ir negausiems jūrinės kultūros tyrimams Lietuvoje suteikti globalesnę perspektyvą kurioje būtų ryški-nami apskritai europinės sąmonės tapatumo kilmės bei patvirtinimo jūros dvasia galimybių kontūrai Šiuo tikslu aktualu išryškinti pagoniškosios sąmonės virsmo europine sakralinius kontūrus ir jūrinės linijos Šventajame Rašte parametrus

Krikščionėjanti Viduržemio jūros civilizacija prieš du tūkstantmečius palaips-niui pradėjo įgyti europinio mentaliteto bruožų kurie išreiškia dabartinės Europos sąmonės penkis santykinai svarbiausius sakralinio pobūdžio elementus

ndash istorinės tradicijos dėsningą raidą ndash išsilaisvinimą iš gamtos vergijos ndash dvasios gelmę bei kilnesnį kūrybiškumą ndash apsisprendimo bei pasirinkimo laisvę ndash demokratinio valdymo realizacijos idėjinę bazę Minėti elementai analizuo-

jami siekiant išryškinti jūrinio Europos mentaliteto sakralinių ištakų krikščioniš-kajame kontekste metmenis Jūros vaidmuo pagoniškosios sąmonės virsmo euro-pine sakralinių kontūrų visumoje atskleidžiamas didaktinę reikšmę turinčiais jūros įvaizdžiais

Istorinės tradicijos dėsninga raida Lietuvių sovietinės ndash materialistinės ir krikščioniškosios ndash transcendentinės orientacijos filosofai istorikai etnologai edukologai ir kiti humanitarinių bei socialinių mokslų sričių mokslininkai disku-tuoja ar pagoniškoji Europos šalių tarp jų ndash Lietuvos kultūra natūraliai vystėsi ir ištobulėjo iki krikščioniškosios globaliuoju civilizacijų raidos požiūriu ar papras-čiausiai buvo sunaikinta prievarta įvedus krikščionybę į konkretų etnosą lokaliuoju požiūriu

Holistinė pozicija akcentuoja kad Didžioji istorija kurioje dalyvauja visų kultūrų žmonės visame pasaulyje praeityje dabartyje bei neatsiejamai ateityje ru-tuliojasi dėsningai predestinatyviai nors ir neabsoliučiai laikantis teologinės lais-

vos valios koncepcijos Ši pažiūra taikliai eksplikuojama R Gvardinio (Guardini 1994) tezėse Mokslininkas teigia kad iki krikščionybės žemyninė ir jūrinė Anti-kos kultūra augo sukurdama ištisą minčių atitinkamos tvarkos ir vertybių pasaulį kuris vėliau susiliejo su Šiaurės tautų gyvybiniais impulsais Antika istorinės vi-sumos fone buvo viduriniųjų amžių paruošiamasis laikotarpis (Guardini 1994)

Pakitęs požiūris į žmogų krikščioniškojoje Europoje paskatino atsirasti dviems ryškiausiems fenomenams ndash vyrų vienuolynų puoselėjamai mokyklai t y universitetams kolegijoms licėjams seminarijoms ir kt bei moterų vienuolynų kuruojamoms slaugos ligoninėms (slaugės pavadinimas medicinos sesuo ir raudo-nos spalvos pliuso formos medicininis kryžiaus simbolis Lietuvoje išliko per visą sovietmetį o šiais laikais Raudonojo kryžiaus organizacija bendradarbiaudama su musulmonais integravo savo logotipo alternatyvą ndash raudonąjį pusmėnulį kuris kaip toliau aiškinama arabų kultūroje simbolizuoja nomadų tradiciją vėliau pra-turtinusią europinės jūreivystės mokslą) Mokykla sudarė žmogui galimybę tenkin-ti pažintinius savo interesus studijuoti kurti mokslą technologijas išnaudojant sausumos bei jūrų erdves vystyti Europos šalių ekonomikos potencialą (Schwanitz 2001)

Krikščioniška žiūra ndash tai sacrum žiūra Todėl su neišsilavinusiu o ypač su ne-įgaliu asmeniu tapo nevalia elgtis pažeidžiant jo orumą Krikščioniškoji socialinė doktrina reglamentuoja altruistinius santykius tarp žmonių (Fuchs 1999) sub spe-ciae aeternitatis (amžinybės požiūriu) Tuo pasireiškia krikščionybės sklaidos Eu-ropoje pasiekimas ndash asmens išsilaisvinimas iš grynojo natūralizmo tiek sausumos tiek jūros aplinkoje

Išsilaisvinimas iš gamtos vergijos Teigiama kad krikščionybė išlaisvino žmogų iš gamtos vergijos padarė jį nepriklausomą nuo gamtos ir savęs paties To jis negalėjo pasiekti vien natūraliai vystydamasis nes minėtoji nepriklausomybė pagrįsta Dievo suverenumu pasaulio atžvilgiu Didžiulius šiuolaikinio mokslo ir technologijų laimėjimus lėmė asmeninės nepriklausomybės nuo gamtos įsisąmo-ninimas (Guardini 1994)

Europietis įgijęs transcendentinės reikšmės laisvę nebežvelgia į gamtą ndash jūrą ar sausumą ndash kaip į Dievą Krikščionybė neleidžia žmogui bijoti ir aklai paklusti gamtos jėgoms Krikščioniškoji pasaulėžiūra skatina laisvai kūrybiškai ir moks-liškai mąstyti Iš čia ndash minėtas universitetų iškilimo viduramžių Europoje fenome-nas Taip formavosi ir jūreivystės mokslas iš dalies perėmęs arabų keliautojų ndash kuriems žvaigždės rodo kryptį o mėnulis paprastai vaizduojamas pusmėnulio forma nušviečia kelią (The Debacle lthellipgt 1999) ndash navigacijos patirtį ir praturtėjęs

arabiškos terminologijos žodžiais zenitas horizontas (Schwanitz 2001) Krikščio-niškojo mentaliteto jūrininkystės mokslas palaipsniui išplito visame pasaulyje kaip edukacinė pagalba angažuotiesiems jūrininkams jūrą įveikti atsakingai palenkti prisiderinus prie natūralių jos sąlygų tačiau ne vergauti jūrai aukojant jai gyvūnus ar žmones kaip aukas turinčias pamaloninti kokią nors jūrų pabaisą ar pačią jūrą laikomą Dievu

Pakitus Dievo sampratai palaipsniui susiformavo tam tikra pagoniškų ir krikš-čioniškų jūrinių simbolių integrali simbiozė

ndash jau nuo I amžiaus krikščionio atpažinimo ženklu tapo žuvis ndash ichtis (gr Ιxθyς ndash IXΘYΣ ndash penkių žodžių Ιησος Χριστος Θεου Υιος Σωτηρ kurie reiškia Jėzus Kristus Dievo Sūnus Atpirkėjas inicialų sistema)

ndash džiaugsmo palankumo draugiškumo simboliu ndash delfinas ndash slaptuoju (lot crux dissimulata) Išganymo simboliu ndash kryžiaus formos de-

koruotas inkaras (Biedermann 2002) Pagoniškoji koncepcija Gamta-Dievas tampa praktiškąja altruistinės kenozės

koncepcija Asmuo-Dievas Todėl nuo religinės jūros baimės pereita prie pagarbios Dievo baimės

Viena vertus tam tikra pagoniška žiūra į jūrą kaip baimės šaltinį išlieka ta-čiau kita vertus jūra būdama baisiai graži nebeskatina vienareikšmio mistinio siaubo minėto aukojimo jūrai prasme Krikščionybėje baisi o gal tiksliau ndash sukre-čianti teologinė paslaptis mysterium tremendum išreiškia ne grynąją baimę ar siau-bą o veikiau šventą ir žavingą sunkiai suvokiamą Atpirkimo slėpinį kurį interna-lizuoti galima laisvai atsiveriant tikėjimui

Konkrečiame santykyje su jūra kur atsiskleidžia ugdymo požiūriu reikšmingi laisvesnio bei platesnio mąstymo horizontai galima suvokti kad žmogus kaip ak-tyvus veikėjas nėra vien determinuotas gamtos fiziologijos materialistinės pri-gimties ribų Kaip minėta būnant prie jūros natūraliai apima transcendavimo pa-jauta tarsi pakylama virš gamtos virš visibilia Tai buvo viena iš sąlygų kad pa-goniškoji Viduržemio jūros civilizacija tarsi atspindėdama potencialią kilnesnę savo būklę priimtų krikščioniškosios kultūros suponuojamą laisvę atsiribodama nuo pačios gamtos atsivertų transcendentinei tikrovei

Buvimas prie jūros ypatingu būdu skatina žmogaus sąmonę pakilti virš trivia-lios būties buitinių rūpesčių vergovės darbo rutinai (fiziologiniams poreikiams tenkinti) ir intuityviai atsiverti metafizinei realybei (Tenzer 2007) Europos men-taliteto formavimo lygmeniu jūrinės t y psicholingvistiniu požiūriu plačios (pa-vyzdžiui vok Meer reiškia ne tik jūrą bet ir daugybę gausybę) mąstysenos žmo-

gui buvo lengviau priimti krikščioniškąją laisvės idėją bei atsakomybę atitinkamai valdyti kūriniją ir save Gyvenant pagoniškoje siauros sąmonės gamtinių determi-nantų aplinkoje depresyviai ndash tarsi ankštai ndash bijant jūros dievų ar jūros kaip Die-vo nebūtų įmanoma laisvai neturint fatališkos baimės ir kūrybiškai puoselėti jūri-nius sakralinius atributus ir didžiulę jūrų pramonę visame pasaulyje

Dvasios gelmė bei kilnesnis kūrybiškumas Onto-antropologiniu požiūriu vystoma idėja kad krikščionybė lėmė esamą europiečio dvasios gelmę bei sudė-tingą jos struktūrą Nors ir kalbama kad Antikos gyvenimas nuostabus vis dėlto reikšmingiausiems Antikos kūriniams būdinga tam tikras santūrumas Krikščiony-bės laikų žmogaus dvasia gilesnė širdis kūrybiškesnė jis išmokytas giliau išgy-venti (Guardini 1994) Europos mentaliteto sakralinę dimensiją suponuoja naujas Dievažmogio supratimas Pagoniškųjų kultūrų dievai ndash antropomorfiški tačiau Kristus nėra vien antropomorfiškas nes jis yra žmogus ir brėžia visiškai naują žmoniškumo įgyvendinimo galimybių liniją (Fuchs 1999 Schwanitz 2001)

Dvasios gelmės kultūrą didaktiniu lygmeniu labai natūralu orientuoti suvokti jūros gelmės pavidalu (dvasios ir jūros alegorinė paralelė literatūroje turi seną tra-diciją ndash nuo pagonių ir krikščionių mistikų iki moderniųjų laikų psichoanalitikų) Gelmė apskritai yra vandens t y jūros ežero ar upės archetipinis elementas Daug sunkiau būtų įsivaizduoti žemės gelmę

Krikščioniškosios kultūros humanistinė gelmė atveria ne vien fizinės ar psi-chologinės tačiau ir dvasinės kančios jei ją tenka patirti globalaus įprasminimo vertę Krikščionybėje galima kentėti ir yra natūralu kenčiantįjį gailestingai atjausti jam padėti To nebuvo pasiekta senovės graikų ar romėnų civilizacijose tai neak-tualu ir moderniosios pagonybės paviršutinišką tik fiziologinių poreikių tenkinimo funkcinę kultūrą išpažįstančioje epochoje

Tačiau žmogus anksčiau ar vėliau sustoja susimąsto įsigilina į save paneria į savo dvasios gelmę tarsi į jūrą ir nepaliaujamai siekia kilnaus (bent jau savęs at-žvilgiu) bendravimo kuris yra deficitinis technokratinio pasaulio sąlygomis kur reikia vaidinti laimingus žmones kur dažnai negalima būti savimi ir išgyventi ra-mybę Minėtas problemas iš dalies paskatino žmonių mąstysena kuri apsispren-dimo laisvės idėją iš krikščionybės perėmė tačiau nesugebėjo išvengti kraštuti-nės ndash ekstremistinės ndash jos formos

Apsisprendimo bei pasirinkimo laisvė Moralinio apsisprendimo požiūriu krikščionis turi didesnę laisvę rinktis gėrį ar blogį Krikščionybė iškėlė žmogų į naują veikimo kokybinį lygmenį Būdamas geras jis yra geresnis už pagonį bet būdamas blogas ndash blogesnis Turbūt galima tvirtinti kad tik krikščionyje tas blogis

išsilaisvino visu baisumu Tik ši aplinkybė paaiškina naujausių laikų istorijos po-būdį kurio kitaip neįmanoma suprasti (Guardini 1994)

Krikščioniškojo mentaliteto žmogus atsiribojęs nuo gamtos vergijos arba re-liginio natūralizmo turi mokytis sugyventi su įgyta laisve Jis gali laisvai apsi-spręsti pavyzdžiui už teizmą ar ateizmą Išlaisvėjęs vergas turi iš naujo mokytis gyventi nes nuo šiol visus sprendimus turės priimti pats Tai sunki užduotis ir to-dėl ilgainiui laisvos mąstysenos europietis dėl įvairių pavyzdžiui Apšvietos epo-chos desakralizacijos priežasčių patenka į ekstremistinės laisvės kuri praranda savo esminę ypatybę vergovę

Sociologiniu požiūriu kasdienybėje praradęs krikščioniškojo sakralumo sim-bolius reliatyvistinio mentaliteto žmogus natūraliai pasiilgsta aiškumo kas yra ge-ra o kas bloga Dėsninga kad tokiais atvejais visada atsiranda mesijų kurie žada pagerinti gyvenimą ar net pasaulį ekstremistiniais metodais Taip į valdžią 1933 m ateina A Hitleris ir pakeičia Dievą (anksčiau jūra laikyta Dievu vėliau jis buvo nuo gamtos atribotas o XX a pradžioje ndash vėl sugamtintas) Kai kuriose Vokietijos bažnyčiose vietoje Kristaus atsiranda A Hitlerio ikonos katalikišką pasisveikini-mą Garbė Jėzui Kristui keičia Romos imperijos reliktinis gestas skelbiant Tegy-vuoja Hitleris (vok Heil Hitler) SS (vok Schutzstaffel ndash apsaugos būrys) kario diržo sagtį pradeda puošti įspaudas Gott mit uns (Dievas su mumis) o hitlerininkų laivai lėktuvai tankai bei šarvuočiai paženklinami baltais pliuso formos kryžiaus kontūrais Šiais ideologiniais ateistinės religijos atributais mentaliai teisintasi nu-žudant milijonus žmonių Buvo grįžta prie tipiško klasikinio pagoniškojo vado kulto Grįžta į grynąjį natūralizmą sudievinant žmogų

Visa tai didaktiniu lygmeniu galima vaizdingai nusakyti jūros įvaizdžiais Kaip matyti jūra yra labai plastiška kaip palyginimas simbolis ar alegorija Visas žmogaus nuotaikas būsenas bei savybes galima iliustruoti jūros vaizdiniais jos potvyniais ir atoslūgiais ramybe ir nerimu švelnumu ir rūstumu Tačiau ji visada kolosali didinga laisva ir nenugalima (Tenzer 2007) Minėtos laisvės ekstremis-tinius kraštutinumus gali puikiai iliustruoti jūra išsiliejanti iš krantų Vis dėlto anksčiau ar vėliau žmogus išsiilgsta tokios laisvės kuri reiškiasi demokratinio val-dymo vertybėmis

Demokratinio valdymo realizacijos idėjinė bazė Vakarų valstybės pavidalą apsprendė krikščionybė Didikas joje savo valdžią turi iš Dievo Tačiau ne gamtiš-ka prasme ne kaip pagonių valdovas kuris suvokiamas kaip natūraliai giminiškas dievybei o asmenybės prasme Valdinys irgi yra kūrinys to paties Dievo Iš esmės valdinys ir didikas yra lygūs Tai ndash demokratinės tvarkos esmė laisvo dialogo erd-

vė kurios jokioje kitoje civilizacijoje nebūtų galima rasti (Guardini 1994 Fuchs 1999) Krikščionybė Europoje būtent padėjo įgyvendinti graikų demokratijos idė-ją

Ikikrikščioniškose civilizacijose būta sužmogintų pagonių dievų sudievintų imperatorių kurie savo kultą siekė išlaikyti ir po mirties Romos imperatorius lai-kytas Dievu ar bent Jo sūnumi Egipto piramidės aiškiai iliustruoja vado kulto eks-trapoliaciją į pomirtiką Net moderniaisiais laikais vos tik buvo nusigręžta nuo krikščioniškųjų vertybių tuoj iškilo ekstremistiniai Sovietų Sąjungos ir Trečiojo Reicho dariniai V Lenino kulto apeigose dalyvauta dar visai neseniai o pats di-dysis vadas ištisus dešimtmečius intensyviai lankytas sovietų imperijos širdyje ndash mauzoliejuje Hitlerio kultas reiškėsi anksčiau minėtais požymiais

Tačiau krikščioniškoji doktrina teigia kad Kristus atpirko išgelbėjo išvadavo ir išlaisvino iš vado kulto Valdymo santykiai tarp vadovo ir valdinių įgijo naują sampratos perspektyvą Europos valstybėse palaipsniui susiformavo demokratinis valdymo stilius Europos šalių vyriausybėse atsirado ministrai (lot minister ndash tar-nas) ndash valstybės tarnautojai kurie turi pareigą tarnauti atitinkamos valstybės pilie-čių ar jų grupių interesams Tokiotildes politinės valdymo sistemos kuri Europoje iš-tobulėjo per du pastaruosius tūkstantmečius pagoniškosios kultūros neturi

Šie penki Europos sąmonės svarbiausi sakralinio pobūdžio elementai sudaro klasikinio arba autentiško Viduržemio jūros civilizacijos mentaliteto sakralumą kuris europietį pašventina ndash jo lygstamosios reikšmės vertybių kultūrą praturtina nelygstamaisiais idealais (Maceina 2001) Jūrinė idealų puoselėjimo istorinė bei simbolinė dimensija kaip linija su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis veda-ma per visą bazinį krikščioniškojo sacrum tekstą ndash Šventąjį Raštą

Jūrinės linijos Šventajame Rašte parametrai Hagiografų vadinamųjų Dievo įkvėptų autorių rašomas Šventasis Raštas natūraliai formavosi esant inten-syviam istoriniam kultūriniam religiniam pramoniniam santykiui su jūra Iš čia kyla ir tekste randa vietą jūriniai vaizdiniai jūriniai palyginimai jūrinės hagiogra-fo vartojamos raiškos priemonės Jūrinis hagiografo mentalitetas lėmė kad in-strumentinis jūros vaidmuo būtų ryškus jau pirmosiose Pradžios knygos eilutėse Kūrimo akte Dievas atskiria vandenį nuo sausumos sausumą pavadina žeme o vandenų telkinį ndash jūromis (plg Pr 1 2ndash10a)

Žydų įsivaizdavimu dangų ir žemę visur supę vandenys Pražūtinga jūra nu-rimsta atslūgsta ir hermeneutiniu Pažadėtosios žemės archetipo lygmeniu išgany-mas atskiriamas nuo pražūties nes kūrimas vyksta kad kiltų išganymas (hebr שלןם šolom) ramybė sveikata visiškas saugumas (Reiterer 1993)

Jūrinėmis raiškos priemonėmis skelbiamą dvasinę mintį buvo lengviau priim-ti suvokti suprasti internalizuoti jūrinės aplinkos žmogui šiuo atveju ndash Vidurže-mio jūros civilizacijos europiečiui nei pavyzdžiui jūros nemačiusiam nomadui stepių klajokliui kuriam jūriniai palyginimai gali nesukelti reikalingų ndash didaktiniu požiūriu psichologiškai reikšmingų ndash asociacijų

Visoje Viduržemio jūros pakrantėje galima rasti tarytum vientisą jūrinio sim-bolizmo sistemą Jūrinis identitetas reiškiamas įvairiais simboliniais urbanistinės kultūros pavidalais Jūros gyvūnų elementai atsispindi modernių pastatų langų balkonų interjero baldų formose Aptinkama koralinių šviestuvų netgi tikrų di-džiųjų kriauklių virtuvėse (pats marinistinis žodis kriauklė buvo integruotas į kal-binę vartoseną vonios kambario praustuvei ar virtuvės plovyklai žymėti) ir bažny-čių krikštyklose Jūriniai motyvai vyrauja suvenyrų bei žaislų parduotuvėse resto-ranų interjeruose ir valgiaraščiuose vietos gyventojų bei turistų aksesuaruose ta-tuiruotėse ir kt Jūrinės etnokultūros fokuse ndash jūrinės tematikos folkloras

Labai senas Bažnyčios simbolis yra laivas Nuo ankstyvosios krikščionybės laikų Bažnyčia biblinių Nojaus arkos įvykių pagrindu laikyta laivu išgelbstinčiu žmones šio gyvenimo audrose Tai mesijinis ndash navigacinis akcentas jūriniame ndash sakraliniame mentalitete Architektūriniu požiūriu pavyzdžiui pagrindinė bažny-čios interjero erdvė ir šiais laikais vadinama centrine nava (lot navis ndash laivas) šo-ninės erdvės ndash šoninėmis navomis Minėtais simboliniais tikslais dažnai krikščio-nių bažnyčiose galima pastebėti centrinėje navoje pakabintą laivo ndash paprastai bur-laivio ndash maketą pavyzdžiui Vilniaus miesto baroko šedevre ndash šv Petro ir Povilo bažnyčioje o Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje panašus laivo maketas ka-bo Baltijos jūroje netoli kranto paskendusiam laivui atminti

Šventajame Rašte teikiamus su jūra susijusius istorinius įvykius jūrinius sim-bolius ar jūrines alegorijas aktyvuoti bei aktualizuoti asmeniniame gyvenime ga-lima ir yra tikslinga internalizuojant jūrinį mentalitetą ne tik kognityviuoju bet ir ypatingą ugdomąją reikšmę turinčiu emociniu lygmeniu

Biblinės teologijos metodologiniu požiūriu jūrinės linijos Šventajame Rašte parametrai kaip tendencijos gali būti nustatomos kiekybiškai analizuojant žodžio jūra figūravimo tekste (Rubšio ir Kavaliausko Biblija 1998) dažnį iš dalies tai-kant du minėtus literatūrinės analizės metodus ndash naratyvinę analizę padedančią pereiti nuo teksto prasmės jo istorinėje aplinkoje prie teksto reikšmės šiandieniam skaitytojui ir diskurso lygmens semiotinę analizę teminei figūrų vertei tirti (Bibli-jos aiškinimas Bažnyčioje 1993)

Šiuo atveju apsiribota sintezuotu požiūriu į tekstą išryškinant žodžio jūra var-tojimo Šventajame Rašte katalikiškąjį kanoną sudarančiose knygose bendrąją schemą ir atitinkamai nurodant minėto žodžio vartojimo tikslinę paskirtį Lietuviš-kas A Rubšio ir Č Kavaliausko Šventojo Rašto vertimas kaip ir vertimai kitomis kalbomis nevienodai išreiškia geografinių vietovardžių pavadinimus poliglotiniu lygmeniu Nevienareikšmiškai operuojama sąvokomis jūra marios ar ežeras dėl skirtingų kalbų specifikos pavyzdžiui Tiberiados ežeras gali būti vadinamas Gali-lėjos jūra

Tačiau jūrinės linijos bendrosioms tendencijoms atskleisti (atsižvelgiant ir į tai kad panašios problemos skaičiuojant gali sąlygoti nedidelę kiekybinio lyg-mens paklaidą pavyzdžiui ankstesniuose leidimuose rašyta erelis ar juodasis gri-fas o naujesniuose toje pačioje teksto vietoje (Įst 14 12) ndash jūrų erelis) pasirinkta metodologinė pozicija epistemologiškai laikytina pakankama ypač turint mintyje dvasinę kokybinę hodegetinę o ne vien didaktinę šventraščio tekstų paskirtį ir nesiekiant sudaryti minikonkordancijos

Pagal aptiktas žodžio jūra minėjimo Biblijos tekste vietas santykinai diferen-cijuojama dvylika kriterijų ndash kontekstą atitinkančių požymių kurių pagrindu gali-ma išryškinti jūrinę liniją Šventajame Rašte

1 Dievo galybės raiškos priemonė 2 Dievo šlovės raiškos priemonė 3 Su jūra susijęs istorinis įvykis 4 Su jūra susiję planuojami įvykiai 5 Geografinis matmuo 6 Gyvūno rūšies ženklinimas 7 Augalo rūšies ženklinimas 8 Komparatyvinis jūros įvaizdis 9 Poetinė raiškos priemonė 10 Jūrinė džiaugsmo raiška 11 Dirbtinė jūra kaip gyvojo vandens simbolis 12 Mistinis simbolis Analizuojant kiek kartų žodis jūra pavartotas apskritai pagal tyrimo duome-

nis buvo nustatyta 366 atvejai kurie tikslingai išskaidomi preferencine tvarka pa-gal minėtus kriterijus Greta teikiama viena atitinkamą kriterijų atitinkanti Švento-jo Rašto tekstinė iliustracija

Diagnozuota kad 99 kartus žodis jūra minimas Dievo galybei reikšti Tada Viešpats paliepė Mozei bdquoIštiesk ranką viršum jūros kad vandenys sugrįžtų ant

egiptiečių jų kovos vežimų ir vežėjųldquo Mozė ištiesė ranką viršum jūros Auštant jūra ėmė grįžti į savo įprastą vietą ir egiptiečiai bėgo nuo jos Bet Viešpats nu-bloškė juos į jūrą (Iš 14 26ndash27)

91 kartą jūra tekste figūruoja kaip geografinis matmuo Kai ši žinia pasie-kė karalius į vakarus nuo Jordano aukštumų srityje Šefeloje ir palei visą Didžio-sios jūros krantą Libano link hetitų amoritų kanaaniečių perizų hivų ir jebusie-čių kraštą šie sudarė sąjungą kovoti su Jozue ir Izraeliu (Joz 9 1ndash2)

53 kartus ženklinamas su jūra susijęs istorinis įvykis Kai buvome svaidomi Adrijos jūroje keturioliktą naktį apie vidurnaktį jūreiviams pasirodė kad artėjame prie sausumos Jie išmetė grimzlę ir nustatė dvidešimties jūros sieksnių gylį išma-tavę dar kartą berado penkiolika Bijodami užšokti ant povandeninių uolų jie iš-metė iš paskuigalio keturis inkarus ir ėmė laukti aušros (Apd 27 27ndash29)

Aptikta 49 didaktiniu požiūriu reikšmingi komparatyviniai jūros įvaizdžiai Trys dalykai man perdėm nuostabūs ir keturių iš tikrųjų negaliu suprasti kaip erelis skrenda padangėmis kaip žaltys šliaužia statmena uola kaip laivas plaukia plačia jūra ir kaip vaikinas randa kelią pas merginą (Pat 30 18ndash19)

19 kartų pristatoma dirbtinė jūra kaip gyvojo vandens simbolis (Rubšio ir Kavaliausko Biblija 1998) Tada buvo nuliedinta jūra Ji buvo apskrita dešimt uolekčių nuo vieno briaunos krašto iki kito ir penkių uolekčių aukščio Trisdešimt uolekčių virvė buvo jos mastas aplink briauną (1 Kar 7 23)

17 kartų jūra ndash mistinės simbolikos dalis Priešais sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra panaši į krištolą sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės pil-nos akių iš priekio ir iš užpakalio (Apr 4 6)

15 kartų Šventojo Rašto veikėjai planuoja su jūra susijusius įvykius Pira-midėms jis sumanė menišką aplinką apsupdamas jas aukštais stulpais Ant stulpų jis liepė pritaisyti amžinam atminimui šarvus o šalia šarvų buvo išraižyti laivai kuriuos galėtų matyti visi plaukiantys jūra (1 Mak 13 29)

7 kartus žodis jūra vartojamas kaip Dievo šlovės raiškos priemonė Ir gir-dėjau kaip visi kūriniai esantys danguje žemėje po žeme ir jūroje ir visa kas juose skelbė

bdquoSėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie gyrius ir pagarba ir šlovė ir valdžia per amžių amžiusldquo (Apr 5 13)

6 kartus jūra figūruoja kaip poetinė raiškos priemonė Susigėsk Sidone tvirtove jūroje nes jūra sako bdquoAš nesiraičiau iš skausmo negimdžiau sūnų neau-ginau dukterų neauklėjauldquo (Iz 23 4)

5 kartus jūra ženklina atitinkamo gyvūno rūšį Bet yra tokių kurių neval-gysite erelis avėdra jūrų erelis (Įst 14 12)

4 kartus žodis jūra tarnauja džiaugsmui reikšti Užtraukite naują giesmę Viešpačiui skelbkite jo šlovę visoje žemėje Tedžiūgauja jūra ir visa kas jos gel-mėse tolimosios salos ir jų gyventojai (Iz 42 10)

1 kartą jūra ženklina augalus Vandenys užliejo mane ligi kaklo bedugnė prarijo mane jūros dumbliai apraizgė man galvą (Jon 2 6)

Daugiausia Šventajame Rašte žodžiu jūra reiškiama Dievo galybė kiek ma-žiau jūra vartojama kaip geografinis matmuo Be to nemažai aptinkama vietų kur jūra ženklina realų istorinį įvykį Biblija natūraliai atspindi ir drauge patvirtina jū-ros bei jūrinės aplinkos reikšmę vystantis Šventajai istorijai bei formuojantis jūrinį mentalitetą atitinkančiai sakralinei kultūrai Viduržemio jūros baseino civilizacijo-je

Mažiausiai jūrinės tematikos Šventojo Rašto tekstuose aptinkama jūrinių au-galų bei gyvūnų ir džiaugsmo raiškos aspektais

Analizuojant kuriose Šventojo Rašto knygose daugiausia operuojama jūros sąvoka nustatyta kad devyniose kurios glaustai komentuojant pristatomos prefe-rencine tvarka

40 kartų žodį jūra teikia Psalmynas šimto penkiasdešimties poetinių šlo-vinimo giesmių rinkinys Tradiciškai Psalmynas dalijamas į penkias knygas kurių kiekviena užbaigiama doksologijos žodžiais (Biblija lthellipgt 2005) Knygoje vyrau-ja Dievo galybės jūrinė raiška

26 atvejai aptikti Ezechielio knygoje kurioje pristatoma Ezechielio regėji-mas pašaukimas būti pranašu Jeruzalės teismo pranašavimas tautų nubudimas Dievo tautos atgaivinimas kova su priešais būsimosios Jeruzalės pranašystė Knygoje jūrinė linija esmingai reiškiasi geografiniais matmenimis

24 kartus jūra fiksuota Jozuės knygoje kurioje aprašoma kaip Mozės įpė-dinio Jozuės vedama Dievo išrinktoji tauta įžengia į pažadėtąją žemę Knygoje vyrauja geografinis jūros matmuo

22 atvejai aptikti paskutinėje Šventojo Rašto dalyje kuri vadinasi Apreiš-kimas Jonui Knyga teikia vaizdinių vainikuojančių visą biblinį Atpirkimo vyks-mą Jos turinį sudaro laiškai septynioms Azijos Bažnyčioms Dievo sostas užant-spauduota knyga ir Avinėlis šešių antspaudų nuplėšimas išrinktieji Danguje sep-

tinto antspaudo nuplėšimas šeši trimitai angelas ir knygelė du liudytojai septin-tas trimitas moteris ir slibinas du žvėrys Avinėlis ir atpirktieji Dievo teismo skelbimas pjūtis žemėje septynios negandos septyni dubenys Babelės nubaudi-mas Avinėlio vestuvės Žodžio pergalė tūkstantmetė viešpatija galutinė pergalė Paskutinis teismas Naujoji Jeruzalė pabaiga Knygoje dominuoja mistinės simbo-likos ir Dievo galybės jūrinė raiška

21 kartą žodis jūra aptiktas Izaijo knygoje kuri aprašo pranašavimus apie Izraelį Judą svetimas tautas Izaijo apokalipsę pažadus ir grasinimus Izraeliui bei Judui teikia apokaliptinius fragmentus aprašo Izaijo veiklą Jeruzalės apgulos me-tu perspėjimus klystantiesiems skelbia Izraelio išvadavimą kreipimąsi į grįžusius tremtinius Knygoje vyrauja Dievo galybės jūrinė raiška

17 atvejų randama Apaštalų darbuose kurie pristato Bažnyčią žydų aplin-koje tris Pauliaus misijų keliones jo kalinimą Jeruzalėje Cezarėjoje Romoje Knygoje dominuoja su jūra susiję istoriniai įvykiai

15 kartų jūra vartojama Jeremijo knygoje kuri aprašo pranašavimus apie Judą su pasakojimų apie pranašą intarpais pasakojimus apie pranašą su pranaša-vimų intarpais pranašavimus apie svetimas tautas teikia istorinį priedą Jūra kny-goje vyrauja kaip geografinis matmuo ir Dievo galybės prezentantas

14 atvejų teikia Skaičių knyga kuri informuoja apie Izraelio gimines to-liau tęsia pasakojimą apie keturis dešimtmečius trukusias Mozės vedamos tautos keliones pasirengimą Sinajaus kalno prieigose kelionę per dykumą į Moabo ly-gumas užkariautų žemių dalybas Knygoje jūra dominuoja kaip geografinis mat-muo

9 kartai fiksuoti Pradžios knygoje kuri yra tarsi viso Šventojo Rašto įva-das demonstruojantis kad Dievas sukūręs pasaulį bei žmogų ir vėliau nesiliauja rūpintis kūrinija (Biblija lthellipgt 2005) Knygoje vyrauja Dievo galybės jūrinė raiš-ka

Taigi dažniausiai žodis jūra figūruoja Psalmyne beveik du kartus rečiau ndash Apreiškime Jonui Izaijo knygoje ir Apaštalų darbuose Minėtose knygose vyrauja Dievo galybės jūrinė raiška

Reikėtų pabrėžti kad Psalmynas Ezechielio knyga Jozuės knyga Izaijo kny-ga Jeremijo knyga Skaičių knyga ir Pradžios knyga minėtoje sistemoje atstovauja Senajam Testamentui o Apreiškimas Jonui ir Apaštalų darbai ndash Naujajam Susida-rė labai natūralus santykis atsižvelgiant į knygų skaičiaus ir teksto apimties dis-proporciją visame Šventajame Rašte kuriam priklauso 46 Senojo Testamento knygos ir 27 Naujojo Todėl ir jūra daug ryškiau figūruoja Senajame Testamente

Kita vertus tikslinga akcentuoti kad apskritai žodis jūra bent vieną kartą yra minimas 48-se Senojo ir Naujojo Testamento knygose kurios toliau išvardijamos abėcėlės tvarka kur reikia nurodant atitinkamą santrumpą abėcėlinei sekai išlaiky-ti

38 Senojo Testamento knygos Agėjo Amoso Barucho Danieliaus Eze-chielio Ezros Habakuko (Įst) Pakartoto įstatymo Išėjimo Išminties Izaijo Je-remijo Jobo Joelio Jonos Jozuės Juditos Karalių pirma Karalių antra Kunigų Makabiejų pirma Makabiejų antra Metraščių (Kronikų) pirma Michėjo Mokyto-jo (Koheleto) Nahumo Nehemijo Ozėjo Patarlių Pradžios Psalmynas Raudų Samuelio antra Siracido Skaičių Sofonijo Teisėjų Zacharijo

10 Naujojo Testamento knygų Apaštalų darbai Apreiškimas Jonui (Hbr) Laiškas hebrajams (žydams) Jokūbo laiškas Judo laiškas (2 Kor) Antras laiškas korintiečiams (Lk) Evangelija pagal Luką (Mk) Evangelija pagal Morkų (Mt) Evangelija pagal Matą (Rom) Laiškas romiečiams

Vadinasi žodis jūra figūruoja daugumoje Šventojo Rašto ypač Senojo Te-stamento knygų Jūrinė sąmonė labai ryški Senajame Testamente kurio sakralinė-se ištakose prasideda Naujajame Testamente išvystyta kenozės linija kultūriškai besidriekianti po visą pastarųjų dviejų tūkstantmečių Viduržemio jūros europinę civilizaciją

Jūrinės edukacijos požiūriu jūrinio Europos mentaliteto sakralinių ištakų stu-dijos ir internalizacijos procesai gali praturtinti bei tam tikra prasme pašventinti pajūrio lietuvių savimonę paskatinti juos jūrą išgyventi daug platesnėje ir kilnes-nėje perspektyvoje o jūrų verslo ar asmeninės jūrinės rekreacijos sprendimus pri-imti bei realizuoti autentiškos europinės kultūros ekologiniu požiūriu vertingos praktikos ir apskritai humanizmo teo-antropologinę reikšmę turinčio sakralumo dvasia

Apibendrinant jūrinės minties Europos kultūros sakralinėse ištakose analizę galima formuluoti šiuos kompleksinius teiginius

ndash Viduržemio jūros baseino krikščionėjanti civilizacija prieš du tūkstantme-čius palaipsniui pradėjo įgyti europinio mentaliteto bruožų ndash istorinės tradicijos dėsningos raidos sampratą išsilaisvinimą iš gamtos vergijos dvasios gelmę bei kilnesnį kūrybiškumą apsisprendimo bei pasirinkimo laisvę demokratinio valdy-mo realizacijos idėjinę bazę Jų pagrindu reiškiasi ir naujausių laikų Europos są-monės sakralumo požymiai

ndash Jūrinė linija ryški visame Šventajame Rašte Daugiausia žodžiu jūra reiš-kiama Dievo galybė kiek mažiau ndash geografinis matmuo Aptinkama daug vietų kur jūra ženklina realų istorinį įvykį Dažniausiai žodis jūra figūruoja Psalmyne beveik du kartus rečiau ndash Apreiškime Jonui Izaijo knygoje ir Apaštalų darbuose kur vyrauja Dievo galybės jūrinė raiška Jūra figūruoja daugumoje Šventojo Raš-to ypač Senojo Testamento knygų Biblija natūraliai atspindi ir drauge patvirtina jūros bei jūrinės aplinkos reikšmę vystantis Šventajai istorijai bei formuojantis jū-rinį mentalitetą atitinkančiai sakralinei kultūrai Viduržemio jūros europinėje civili-zacijoje

Literatūra Beresnevičius G 2002 Ant laiko ašmenų Vilnius Aidai Biblija arba Šventasis Raštas 2005 Vilnius Lietuvos Biblijos draugija Biblijos aiškinimas Bažnyčioje 1993 [Žiūrėta 2008-05-15] Prieiga internete httpwwwlcnlt Biedermann H 2002 Naujasis simbolių žodynas Vilnius Mintis Delanty G 2002 Europos išradimas idėja tapatumas realybė Vilnius Rašytojų sąjungos

leidykla Dinzelbacher P 1998 Europos mentaliteto istorija Vilnius Aidai Fuchs G 1999 Kirche in der Agonie ndash ist ihr noch zu helfen Katholische Werktagung Kas-

sette 2 Salzburg Priesterseminar Guardini R 1994 Išganytojai mitai apreiškimas politika Vilnius Katalikų pasaulis Karsavinas L 1991 Europos kultūros istorija 1 Vilnius Vaga Krikščioniškosios šaknys ndash geriausias Europos ateities garantas 2003 [Žiūrėta 2008-05-14]

Prieiga internete httpwwwskrynialt Maceina A 2001 Religijos reikšmė kultūrai Soter 5 (33) 1 priedas p 7ndash79 Paulauskas S 1999 Savivaldos dialektika Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla Reiterer F V 1993 Manuskript fuumlr die Geistprofessur an der Theologischen Fakultaumlt zu Kau-

nas Salzburg Kaunas Institut fuumlr Alttestamentliche Bibelwissenschaft Rubšio ir Kavaliausko Biblija Lietuvos Biblijos draugijos ekumeninis leidimas 1998 [Žiūrėta

2008-05-13] Prieiga internete httpwwwbiblijalt Schwanitz D 2001 Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus Vilnius Tyto alba Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg

Marebuchverlag

The Debacle of the Contemporary Divergent Self-Styled Muslim Ummah 1999 Colorado Boulder H amp J El-Yacoubi

Žaromskis R 2001 Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdymo dalis Geografija Lietuvoje Vilnius Geografijos institutas p 52ndash61 2 Jūrinio lietuvių mentaliteto mitologiniai kontūrai Mokslininkai istoriniu politologiniu ekonominiu geografiniu etnologiniu

sociologiniu edukologiniu lygmenimis analizuodami lietuvio santykį su jūra dau-geliu atvejų atskleidžia neigiamus šio santykio aspektus (Paulauskas 1999 Beres-nevičius 2002 Žaromskis 2001 2008) Sintezuotai tariant visa Lietuvos istorija esmingai gali būti vadinama žemynine istorija kurios santykį su jūra galima labai glaustai nusakyti šiais momentais

ndash Lietuvos valdovai vėlyvaisiais viduramžiais kreipė jėgas į Rytų pusę taigi ndash nuo jūros

ndash nesusiformavusios jūrinės tradicijos ir naujausių laikų okupaciniai režimai trukdė vystytis lietuviškajai jūrinei savimonei nors jūrinės kultūros kilimas Lietu-voje buvo ypač suintensyvėjęs XX a pirmojoje pusėje

ndash po sovietmečio Lietuva neteko didžiulio laivyno nors šią galimybę polite-konominiais sprendimais galėjo tikslingai išnaudoti

ndash XXI a daugumos lietuvių jūrinis mentalitetas tėra vidutinis nepakankamai brandus Jūrinė kultūra paprastai apsiriboja rekreaciniu lygmeniu tačiau kol kas be išplėtotos infrastruktūros Jūrų verslo praktika labiau yra būdinga pajūrio gyvento-jams Lietuva įsigijo laivų kai kurie žmonės tapo ir tampa jūrininkais palaipsniui formuojasi jūrinės kultūros plėtros požiūriu aktualios psichologinės nuostatos Vis dėlto likusiai žemyninei tautai jūra neturi prioritetinės reikšmės (Beresnevičius 2002)

Tačiau natūralu kad jūrinės tautinės tapatybės įsisąmoninimas yra pirminė tautinės savimonės apraiška ir dvasinio ryšio su tuo ką jūrinė tauta savo istori-niame kelyje patyrė ką nuveikė ką prarado dėl ko kovoja ko siekia suvokimas Tai supratimas kokiomis kultūrinėmis vertybėmis bei ūkinėmis gėrybėmis tauta realizuoja savo būtį nūdienoje (Kuzmickas Astra 1996)

Todėl kyla klausimas kodėl Lietuvoje nesusikūrė jūrinė tradicija net ir tuo-met kai tam buvo palankios sąlygos Tikslinant keltinas kiek performuluotas klau-simas kokia galėtų būti esminė ilgalaikės jūrinės kultūros vangaus formavimosi priežastis mentaliniu filosofiniu etnopsichologiniu lygmeniu

Vertingą mokslinį posūkį istorinės lietuvių nemeilės jūrai tyrimuose padarė dr G Beresnevičius (2002) hipotetine etnologine įžvalga ir bandymu šios proble-matikos eksplikaciją iškelti į mitologinį lygmenį Mitologijos kaip mokslo uždavi-nys yra mitinių tekstų metodologinis darbas atitinkamais metodais atskleisti visu-mą istorijų kurias žmonija sau pasakoja tuo netiesiogiai išsakydama esminius sa-vo rūpesčius spręsdama visas kylančias filosofines problemas (Greimas 2005)

Taigi G Beresnevičius remdamasis rašytiniais šaltiniais etnografine medžia-ga tautosaka lietuvio santykį su jūra archetipiškai analizuoja paties požiūrio kaip mentaliteto formavimosi ikikrikščioniškoje lietuvių apskritai baltų tautinėje aplin-koje atžvilgiu Tikslinga kelti filosofinio lygmens probleminį klausimą kas lietu-viui yra vandenys minėtu požiūriu

Kadangi kiekvienos tautos veiklos praktiką bei jos teisingumą patvirtinantį mentalitetą esmingai sąlygoja archainiai religiniai kosmogoniniai vaizdiniai tai aktualu išryškinti lietuvio santykio su vandeniu bei vandenimis archetipinę ndash mito-loginę situaciją ir G Beresnevičiaus tyrimų rezultatus papildyti kai kuriomis mo-nografijos autoriaus idėjomis lietuvių sąveikos su jūra mentaliniu lygmeniu

Jūrinės lietuvių mitologijos linija Senovės graikai romėnai keltai finikie-čiai turėjo ištisą jūrinės mitologijos kompleksą kurį sudaro jūros dievai jūros pa-baisos amžinosios jaunystės salos Iš jūros putų išžengdavo meilės deivė miesto ar valstybės įkūrėjas atplaukdavęs iš už jūrų marių Vandenų viduryje stovėdavo šviesi dievų buveinė o pagrindinio miesto dievas valdovas būdavo jūros ir jūrinin-kų dievas

Tokios didingos jūrinės mitologijos lietuvių arealuose neaptinkama Žinoma būtų galima išryškinti tris santykinai populiariausias jūrinės lietuvių mitologijos apraiškas būtent legendą apie Jūratę ir Kastytį Eglę žalčių karalienę ir Palemo-ną Tačiau tyrėjai nurodo šias problemas

ndash legenda apie Jūratę ir Kastytį yra pernelyg puošni ir vėlyva kad galėtų būti autentiška

ndash Eglė žalčių karalienė atspindi pačiai Eglei baugų povandeninį žalčio ar sli-bino pasaulį

ndash Palemono atsikraustymas į Lietuvą matyt galėtų būti jūrinės mitologijos precedentas tačiau palemonidai atplaukia laivais iš tikrųjų bėgdami slėpdamiesi

ieškodami pažadėtosios žemės (Beresnevičius 2002 Demereckas 2008) Taigi mitologiškai akcentuojamas lietuvių tautos kūrimosi žemyninės reikšmės procesas

Lietuvių mitologijoje vanduo atlieka daugelį funkcijų Tačiau greta religinės sakralinės politinės ar ideologinės vandens funkcijos lietuvių mitologijoje funk-cionuoja galbūt pati reikšmingiausia kosmogoninė funkcija kuri yra ypač reikš-minga lietuvio santykio su jūra mitologinio pobūdžio ištakų hipotezei pagrįsti

Mitologiniu požiūriu vandenys jūros ar marios supę pirmapradį kalną ir vil-nijo palei Pasaulio medį Vanduo apskritai laikytas pagrindų pagrindu kuris supo visus laikų pradžioje iškylančius pasirodančius išaugusius daiktus (Beresnevičius 2004) Etiologinėje sakmėje apie žemės atsiradimą pabrėžiama kad pačioje pra-džioje iš dalies kaip Šventajame Rašte nebuvo nieko tik vanduo Tais vandeni-mis yrėsi mažas laivelis kuriame Dievas sėdėjo o velnias yrė Dievas pasiuntė velnią lįsti į vandenį iš dugno pasemti pilnas saujas žemių ir jam atnešti Tada Dievas tas žemes viršum vandenų pabarstęs ir tuojau ten tapus saũsa ėmus žolė žaliuoti medžiai augti (Lietuvių mitologija 2004)

Taigi vandenys ndash pražūties erdvė o sausuma ndash dieviškos kilmės Dievas pa-saulį sukuria lyg ir sausą o tik vėliau velniui sučiaudėjus ar privėmus atsiranda balos raistai ežerai Be to vandenyse gyvenančios raganos Pasakose jos žmones įtraukia ar paima nelaisvėn jiems besimaudant žvejojant ar besiprausiant

Tačiau lietuvių tautosakoje būtent velnias yra ypač dažnai siejamas su vande-nimis Jis prie vandens pasirodo vandenyje arba po juo gyvena Velnio karalystė vaizduojama už vandens Beveik kaip viduramžių krikščionybės apibūdinamas pragaras kuriame gyvena velniai ir jiems tekę mirusieji lietuvių mitologijoje vaizduojamas kaip esantis ežere ar balose Vanduo laikomas mirtį nešančia bai-singa su velniu susijusia ir beveik velnio valdoma stichija (Beresnevičius 2002)

Kita vertus vanduo žinomas ir kaip galinga bei klastinga jėga reikalaujanti žmonių aukų Apie Zarasų Didįjį ežerą kalbama kad jis tol neužšąla kol jame ne-prigeria žmogus Plačiai žinotas tikėjimas kad vandenyje gyvenančios į moteris panašios deivės kurios įsivilioja į vandenį vyrus ir juos paskandina (Bartninkas 1999)

Paprastai vandens deivės apibūdinamos kaip undinės žemaitiškai ondines kai kuriose vietose vadinamos gudelkomis Šis pavadinimas ypač taikomas upių nim-foms Savo ypatumais tos merginos visiškai atitinka ukrainiečių rusalkas Žmonės jas vaizduojasi kaip idealaus grožio būtybes gyvenančias upių dugne Mėnesienos naktimis jos išplaukiančios į paviršių ir savo žavesiu šokiais ir dainomis viliojan-čios jaunus bernus kuriems visų pirma atimančios protą o paskui nuskandinan-

čios Dažnai undines žmonės vadina upių martelėmis Senovėje matyt buvo ma-noma jog merginos nusiskandinusios iš nusiminimo gailestingų dievų būdavo paverčiamos undinėmis kad jos galėtų keršyti vyrams už savo mirtį ir būti upių bei ežerų globėjos (Lietuvių mitologija 1995)

Reikia pažymėti kad dėl to ir apskritai lietuviai vandenis gerbė Kad lietuviai ir kitos baltų kiltys gerbę vandenį suteikdami jam ir dieviškosios prasmės savybių mini daugelis senųjų šaltinių Adomas Bremenietis XI a teigė kad senprūsiai labai gerbdavę šaltinius P Dusburgas XIV a pradžioje rašė kad prūsai turėjo šventus vandenis (aguas sacras) kuriuose nedrįsdavę žvejoti (Bartninkas 1999) Jėzuitų pranešime rašytame 1601 m minimi lietuvių prietarai pagal kuriuos dar daugu-mas stabmeldžių dieviškąją garbę atiduoda valančiam vandeniui kuris išsiveržęs trykšta iš šaltinių (Balys 1966)

Tikėjimą vandens šventumu patvirtina ir Lietuvoje gausūs šventupiai švente-žeriai kiti hidronimai turintys šaknį švent 1385 m kryžiuočių kelių vardyne mi-nimas Swente Azere prie Stakliškių Šventežeris netoli Seinių Šventelis prie Zarasų ir kt Net kelios upės Lietuvoje vadinamos Šventoji

ndash Neries intakai Utenos ir Ukmergės apskrityse ndash upė įtekanti į Baltijos jūrą netoli Palangos ndash Šventupė Padubysių apylinkėje Tačiau šie skaidrūs vandenys šaltiniai upės ar ežerai laikyti tokiais šventais

kad bet kokia ūkinė veikla ndash nuo skalbimo iki žvejybos ndash juose buvo draudžiama Tai labai reikšmingas archetipinis draudimo psichoedukacinis momentas turintis ilgalaikes mentalines pasekmes net iš esmės pasikeitus epochoms Galbūt ir isto-rinio lietuvių santykio su jūra prasme

Vadinasi vandenys yra arba velniški grėsmingi pavojingi arba draudimais pažymėti šventi Iš čia seka kita išvada kad prie vandenų žmogui geriau nesiartin-ti Taigi lietuvio orientacija mitologiniu lygmeniu krypsta žemyno sausumos lin-kme

Be to ūkinės bei karinės lietuvių saviraiškos laisvę suponuojantį žemyninį mentalitetą akivaizdžiai demonstruoja Lietuvoje iš kartos į kartą perduodama tezė kad Vytautas Didysis žirgą girdė Juodojoje jūroje Tai gali būti laikoma anekdoto lygmens teiginiu nes jūros vanduo yra sūrus ir todėl žirgui girdyti netinkamas Tačiau minėtoji frazė yra labai gyva lietuvių liaudies kasdienio vartojimo folklore nes lietuvio realus santykis su jūra istoriniu požiūriu yra silpnas praktiniu taigi ir kognityviuoju aspektu

Reikia akcentuoti kad egzistuoja ir tikrų anekdotų liudijančių tam tikrą lietu-vio nerangumą ūkinio santykio su vandenimis prasme Etnologai ndash folkloristai tyrinėdami lietuvių tautosaką būtent anekdotus kaip vieną gyviausių folkloro žan-rų nustatė kad lietuvių anekdotologijoje kuri atspindi etnokultūrinę jų savimonę vyrauja žemės o ne vandenų ar vandens motyvai

Aptikta anekdotų kurie galbūt netiesiogiai tačiau ryškiai apeliatyviai išreiš-kia kai kuriuos tradicinio lietuvių mentaliteto vandenų atžvilgiu bruožus Vieną lietuvių liaudies anekdotą iš B Kerbelytės ir P Krikščiūno (1994) parengto rinki-nio mentaliniu ndash semantiniu lygmeniu tikslinga pacituoti

Petras ir Simanas sėdėdami luote meškeriojo Vakare pradėjus temti užkando dėl šilu-

mos išgėrė stipresnės parūkė ir pradėjo irtis namų link Yrėsi yrėsi o kranto ir nematyti ndash Na ir didumas to ežero ndash sako Petras ndash Ne Petrai mes paklydome ndash atsakė Simanas Taip jiedviem besipliūškinant pradėjo ir švisti ndash Simanai ndash sušuko Petras ndash nagi mes valties nuo kuolo tai nebuvome atrišę (Lietuvių

liaudies anekdotai 1994 p 217) Parafrazuojant anekdoto personažo mintį galima teigti kad ir jūrinis lietuvių

mentalitetas istoriniu požiūriu tarytum nėra atrištas nuo žemyno Kita vertus drauge aptinkama lietuvių mitologinių pasakojimų apie gyvąjį bei

terapeutinį ndash gydantį ndash vandenį Ne mažiau populiarus yra Pasaulinio tvano mitas (Greimas 2005) kuriame gausu ir biblinių ir archainių pasaulėžiūrinių motyvų Tačiau visais šiais atvejais atskleidžiamas saikingo ir labai atsargaus elgesio su tokiu vandeniu reikalingumas

Taigi analizuojant etnografinius šaltinius galima pastebėti kad viena vertus lietuviai vandenį gerbė antra vertus jo privengdavo Pagarbi baimė draudimai bei vengimas sukuria tam tikrą psichologiškai reikšmingą situaciją kai nesusiklosto ir neišsiugdo natūralus elementarus bei paprastas santykis su vandenimis mentaliteto lygmeniu

Nuo ikikrikščioniškojo archė iki moderniosios jūrinės praktikos G Beresnevičiaus (2002) iškeltą mitologinę lietuvio santykio su jūra hipotezę tiks-linga papildyti Nors lietuvis ikikrikščioniškojo laikotarpio kontekste į jūrą žvelgia kaip į tabu tačiau šiandien kyla dvi šios hipotezės problemos

ndash Pirma kosmogoninėse etiologinėse sakmėse reiškiami motyvai ir jose da-lyvaujantys personažai nėra pagoniškųjų laikų grynuoliai Sakmės perduodamos iš kartos į kartą yra natūraliai sumišusios su krikščioniškosios pasaulėžiūros bruo-žais Sakmės pagrindas ndash ikikrikščioniškas tačiau jo raiška sakmės pristatymas ir

šimtmetinė raida tapo paženklinta krikščioniškaisiais pavidalais nominalistiniais motyvais

ndash Antra nors lietuviai tiksliau vėliausiai krikštą priėmę žemaičiai laikomi paskutiniaisiais Europos pagonimis tačiau jų sąmonė tradiciškai perimtos etinės kategorijos yra labiau krikščioniškos Egzistuoja ryškus atotrūkis nuo ikikrikščio-niškosios sąmonės Šių laikų lietuvis nežvelgia į jūrą kaip į Dievą ar dievų buvei-nę Šiandien senieji vandens tabu archetipai tik iš dalies gali veikti lietuvio (kuris be to pusę amžiaus buvo verčiamas gyventi apskritai ateizmo politikos reglamen-tais) sąmonę Krikščionybė o vėliau ateizmas desakralizavo arba nudievino gam-tą sausumą ir jūrą Jos dėka suformuota pasaulėjauta natūros atžvilgiu atveria pa-lankesnes jūros apvaldymo perspektyvas mentaliteto lygmeniu

Teigiama kad jūrinio mentaliteto kaip pilietinės sąmonės komponento for-mavimas jūrinėje valstybėje reikalauja atitinkamo įvairių edukacinių veiksnių įta-kos ciklo būtent praktinės jūrinės veiklos jūrinio ugdymo tradicijų (Žaromskis 2001) Ugdant jūrinį mentalitetą pirmiausia tikslinga remtis praktinės jūrinio po-būdžio veiklos patirtimi kuri natūraliai daro įtaką jūrinių verslų perimamumui Tada jūrinis asmenybės ugdymas įgyja bazę jūrinei savimonei formuoti propaguo-ti jūrinę idėją neformaliu ugdymu šeimoje ir ypač žiniasklaidoje ir formaliu ndash vai-kų darželiuose bei pradinėse pagrindinėse vidurinėse aukštosiose mokyklose Tai darytų didesnį poveikį jūrinio mentaliteto vystymui Taip drauge ilgainiui susifor-muoja ilgalaikės jūrinės kultūros puoselėjimo tradicijos

Todėl anksčiau minėti mitologiniai momentai galėtų išreikšti tik tam tikro lie-tuvių santūrumo jūros atžvilgiu mentalinius motyvus kurie esmingai kontrastuoja su senovės romėnų obalsiu navigare necesse est vivere non est necesse (plaukioti svarbiau nei gyventi) Tačiau bet kurios jūrinės valstybės svarbiausias ekonominės politikos uždavinys buvo ir yra savojo laivyno plėtimas ir rėmimas (Prekybos lai-vyno lthellipgt 1927 1998)

Vis dėlto nepaisant išlikusios esminės lietuvio agrarinės kultūros tapatybės šių laikų Lietuvos ekonomikos potencialas ir apskritai asmenybinė žmogaus pozi-cija bei vystymasis egzistenciniu psichologiniu ypač psichoanalizės lygmeniu globaliojo mokslo požiūriu neįsivaizduojama be jūros teikiamų galimybių išnaudo-jimo

Apibendrinant jūrinio lietuvių mentaliteto mitologinę analizę galima formu-luoti šias mokslines išvadas

ndash Jūrinė lietuvių mitologija nėra labai didinga Vandenys lietuvių mitologijoje sudaro pražūties erdvę sausuma laikoma dieviškos kilmės Lietuviai ir kitos baltų kiltys gerbė vandenį teikė jam dieviškosios prasmės savybių Jų tikėjimą vandens šventumu patvirtina Lietuvoje gausūs hidronimai turintys šaknį švent Aptinkama lietuvių mitologinių pasakojimų apie gyvąjį bei terapeutinį vandenį Tačiau apskri-tai vandenys yra arba velniški grėsmingi pavojingi arba draudimais pažymėti šventi Lietuvių anekdotologijoje vyrauja žemės o ne vandenų motyvai Viena vertus lietuviai vandenį gerbė antra vertus jo privengdavo Pagarbi baimė drau-dimai vengimas sukuria tam tikrą psichologiškai reikšmingą situaciją kai neiš-siugdo natūralus paprastas santykis su vandenimis mentaliteto lygmeniu

ndash Etiologinėse sakmėse reiškiami motyvai nėra pagoniškųjų laikų grynuoliai Sakmės perduodamos iš kartos į kartą natūraliai yra sumišusios su krikščioniško-sios pasaulėžiūros bruožais Nors lietuviai ypač žemaičiai laikomi paskutiniai-siais Europos pagonimis tačiau jų sąmonė tradiciškai perimtos etinės kategorijos yra daugiau krikščioniškos Egzistuoja ryškus atotrūkis nuo ikikrikščioniškosios sąmonės Šiandien senieji vandens tabu archetipai tik iš dalies gali veikti lietuvio sąmonę Krikščionybė o vėliau ateizmas desakralizavo gamtą Jos dėka sufor-muota pasaulėjauta natūros atžvilgiu atveria palankesnes jūros apvaldymo menta-liteto lygmeniu perspektyvas Jūrinio mentaliteto kaip pilietinės sąmonės kompo-nento formavimas jūrinėje valstybėje reikalauja praktinės jūrinės veiklos jūrinio ugdymo tradicijų

Literatūra

Balys J 1966 Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje Chicago Lietuvių

tautinis akademinis sambūris Bartninkas M 1999 Didžiųjų mitų keliais Vilnius UAB bdquoNeįgaliųjų reabilitacijaldquo Beresnevičius G 2002 Ant laiko ašmenų Vilnius Aidai Beresnevičius G 2004 Lietuvių religija ir mitologija Vilnius Tyto alba Demereckas K 2008 Legendinė lietuvių jūreivystės praeitis Jūrininkų rengimas Lietuvoje

jūreivystės istorijos retrospektyvoje Klaipėda Libra Memelensis p 9ndash13 Greimas A J 2005 Lietuvių mitologijos studijos Vilnius Baltos lankos Kuzmickas B Astra L 1996 Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė Vilnius Rosma Lietuvių liaudies anekdotai 1994 Vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvių mitologija t 1 1995 Vilnius Mintis

Lietuvių mitologija t 3 2004 Vilnius Mintis Paulauskas S 1999 Savivaldos dialektika Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla Prekybos laivyno steigimo reikalu 1927 1998 Lietuvos mokslas Mokslas Vakarų krašte Vil-

nius Lietuvos mokslas p 479ndash501 Žaromskis R 2001 Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdymo dalis Geografija

Lietuvoje Vilnius Geografijos institutas p 52ndash61 Žaromskis R 2008 Baltijos jūros uostai Vilnius Vilniaus universiteto leidykla

3 Žmogaus santykio su jūra giluminis matmuo Giluminį žmogaus ir jūros santykio matmenį esmingai išreiškia egzistencinis

šio santykio pjūvis ir asmenybės sąveika su jūra psichoanalizės lygmeniu Jūros egzistencializmas yra bene seniausia būties apskritai biologinės gyvybės ištakų klausimų egzistencijos teorijų kryptis

Jūros ir asmenybės santykio vertybinis diskursas skirtingais tačiau drauge giminingais egzistenciniu bei psichoanalizės lygmenimis yra aktuali edukacinių galimybių studija sudaranti sąlygas nagrinėti bei nustatyti kokius mentalinio ver-tybinio prasminio pobūdžio turtus asmenybė (sąveikaudama su jūra būdama jū-ros pakrantėje įžvelgdama jūrą savyje o jūroje ndash savo ištakų dimensiją bei tam tikrą amžinąjį egzistencinio stygiaus simbolį) gali įgyti kad išmintingai tobulėtų išjudintų pasąmonės gelmėse glūdinčius amžinuosius archetipus bei konfliktus ir išsilaisvintų iki filosofiniu psichologiniu felicitologiniu požiūriu autentiškos savo būties lygio

Ši problematika aktuali jūrinės valstybės ypač pajūrio žmogui kuriam atitin-kamas santykis su jūra gali būti ne tik pragyvenimo šaltinis ar rekreacijos forma tačiau drauge ndash būtent šiais fragmentizmo ir ypatingo skubėjimo laikais ndash labai svarbios jūrinės psichoterapijos giliau pažįstant save sąveikaujant su jūra (Stad-ler 1988 Tenzer 2007) metodas

Todėl tikslinga atskleisti asmenybės ir jūros santykio egzistencinius bei psi-choanalitinius kontūrus aptarti onto-dualistinius asmenybės ir jūros kranto integ-ruoto santykio metmenis išryškinti kai kurias žmogaus ir jūros egzistencinio san-tykio traktuotes psichoanalizės lygmeniu

Literatūra

Stadler M A 1988 Persoumlnlichkeitsentwicklung an Bord Chancen paumldagogisch-therap-eutischen Jugendsegelns Luumlneburg Neubauer

Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg Marebuchverlag 31 Egzistencinis jūrinio santykio pjūvis Onto-dualistiniai asmenybės ir jūros kranto integruoto santykio metmenys

ryškinami jūrinio santykio egzistenciniu pjūviu Požiūrį į asmenybės ir jūros kran-to santykį tikslinga atskleisti egzistencinės ribos dviejų to paties pasaulio dimensi-jų metafizinės pajautos natūros ir kultūros opozicijos natūralizmo ir transcenden-talumo kontekstų asmenybės transcendavimo ir jos psichoanalitinės reikšmės to-bulėjimo siekiant laimės aspektais

Svarstant redukciškai siaurąja prasme jūros pakrantė gali būti paprasčiausiai traktuojama kaip riba skirianti jūrą ir sausumą Tačiau apskritai kranto tikrovė yra reflektuotina daug platesniame kontekste Nuo jo nutolstama kurti civilizaciją bei kultūrą ir prie jo grįžtama semtis pirmapradžio natūralumo Jūros krantas yra tary-tum stotis vieta kur atėjus iš žemyno sustojama nes toliau eiti negalima Kran-tas ndash tai susitikimo laikinumo ir neretai išsiskyrimo su jūrininkais žvejais ar ke-liautojais vieta

Kranto linija išreiškia tą dviejų pasaulių arba tiksliau tariant dviejų to paties pasaulio dimensijų sąlyčio įtampą (Beresnevičius 2002) Įtampą tarp buvimo ir judėjimo pirmyn Tai vieta kur jau nebe bet ir tuo pačiu ndash dar ne Jūros krantas ndash tai neapibrėžta kategorija išreiškianti dualistinį on kuriuo nesama nei žemyne nei jūroje ant vandens Tai iki galo neaiški būtis tarp tariamą saugumą užtikrinančios sausumos ir realų pavojų suponuojančių vandenų

Viena vertus krantas ženklina minėtą dualizmą (kuris tik pernelyg siaurai traktuojamas dvelktų veikiau reiškinių poliarizavimo scholastika tiksliau šia jos dimensija nei laisvu šiuolaikiniu diskursu) tačiau kita vertus jis išreiškia vienti-są integralų egzistencinį savitumą Jūros pakrantė yra tarytum vis dar žemynas sausuma bet drauge ndash jau nebe (Tenzer 2007)

Galima teigti kad jūros pakrantė nėra nei sausumai būdinga žemės tvirtuma nei neaprėpiama jūra Pakrantė yra realus ir patikimas galbūt kiek mistinis tačiau

būtinai metafizinis ribos simbolis Ribotumo apribojimo ir ribojimosi ženklas Sausuma yra ribota jūra taip pat ribota Jos viena kitą apriboja tačiau ir neišven-giamai abi ribojasi Tai galėtų būti aiškinama kaip pati natūraliausia egzistencinio modus vivendi sunkiausiose ar keisčiausiose situacijose universalioji mokykla mąstančiam reflektuojančiam žmogui

Jūros krantas yra tvirtas ir laikinai patikimas tačiau homo viator (keliaujančio žmogaus) filosofinis žvilgsnis savaime skrieja į apskritai nepatikimos jūros platybę horizonto link Pakrantė yra ypač vertinga tuo kad ji įgalina suteikia potenciją būti tiksliau tariant koegzistuoti abiem būties pavidalams ndash jūrai ir sausumai Pa-našių koegzistencijos apraiškų ar raiškos formų aptinkama daug kur gamtoje kuri nemėgsta tuštumos Uolienose vitalinį kelią prasikerta augalas dykumoje keliauto-jas aptinka žaliuojančią oazę ir kt Metafizinį pojūtį turinčiai homo sapiens sa-piens būtybei būdinga įvertinti ir savęs praturtinimui išnaudoti gamtos netiesiogiai išreikštas dualistiškai integralias dovanas

Iš to kas pasakyta natūraliai kyla klausimas dėl tam tikros keistos ir nuosta-biai žavingos santykio su jūra onto-įtampos kurios link veržėsi visų laikų žmonės (Beckenhagen 1995) Ši įtampa teikia racijos aiškinti psichosocialinį reiškinį kai žmonės ryžtasi važiuoti kelis šimtus kilometrų pabūti pastovėti parymoti prie jū-ros į ją žiūrėti ja žavėtis aktualizuoti trumpalaikės rekreacijos romantizmo formą (pavyzdžiui Palangos fenomenas) ir vėl grįžti į trivialią pilkumą Be jūros sausu-ma žemynas krantas negalėtų psichologiškai praturtinti asmenybės kaip ir buvi-mas jūroje vien tik vandenų aplinkoje neišgyvenant minėtos natūralios ir egzis-tencinės simbolinės ribos

Drauge ši riba tarp sausumos ir vandens ženklina tampa riboženkliu tarp na-tūros ir kultūros Daugelio pietų kraštų (žodis kraštas ndash žymi ribą o tai svarbu lingvistinei semiotikai) šalių gamtovaizdžiui būdinga tai kad nuo kranto jau pra-sideda žmogiškosios raiškos pavidalai ndash dirbtinės dekoracijos apstatyti miestų kvartalai ir patys miestai utilitaristiniams poreikiams palenkta gamta tiksliau ta-riant jos antstatas ndash urbanizacijos produktai kurortai viešbučiai stilizuoti basei-nai ir kempingai parduotuvės klubai barai ir kiti kultūros (siaurąją prasme) atri-butai Sociologų teigimu šiandien jūros pakrantė visų pirma išreiškia opoziciją miestui (Kaufmann 2006) Ši opozicija gali būti integraliai suvokiama kaip vienti-sa natūralizmo ir transcendentalumo esmė

Žmogaus prigimties natūralistinės dimensijos lygmeniu perėjimas arba grįži-mas iš kultūros į gamtos sritį sukelia nepriekaištingą apsinuoginimo išsilaisvinimo iš kultūrinių determinantų galimybę Šia prasme ir maudymasis jūroje atrodo daug

natūraliau negu dirbtiniame baseine kuris priklauso atitinkamo stiliaus kultūros sričiai

Transcendentinės dimensijos lygmeniu žmogus kaip nepaliaujamai besireiš-kiantis natūros ir kultūros riboženklis labai natūraliai suvokia kad jis nėra deter-minuotas tik gamtos fiziologijos materialistinės prigimties ribų Konkrečiame santykyje su jūra atsiskleidžia asmenybės formavimosi požiūriu reikšmingi lais-vesnio bei platesnio mąstymo horizontai Būnant prie jūros natūraliai apima trans-cendavimo pajauta tarsi pakylama virš gamtos virš visibilia Tai atspindi poten-cialią kilnesnę asmenybės būklę svarbiausią jos ndash laisvės ndash poreikį bei didžiąją vertybę galimybę ndash liekant gamtiškai ndash jai tuo pačiu mokytis atsiriboti nuo pačios gamtos substancijos varžtų ir atsiverti transcendentinei tikrovei kurios simboliz-mas puoselėjamas pavyzdžiui populiarėjančio mirusiojo pelenų urnos laidojimo jūros dugne apeigomis prie Majamio (Miami) JAV

Prie jūros žmogaus sąmonė yra skatinama pakilti virš trivialios būties buitinių rūpesčių vergovės darbo rutinai fiziologiniams poreikiams tenkinti ir intuityviai atsiverti metafizinei realybei Minėtas atsiribojimas kurį kaip opoziciją pilkajai kasdienybei išgyvena tobulėjantis žmogus galėtų būti raktas ontinės jūros kranto esmės bei prasmės psichoanalitinei traktuotei asmenybiniu požiūriu

Psichoanalizės pradininkas Z Froidas (S Freud) senųjų rašytinių šaltinių re-fleksijų tyrimų bei asmeninių mokslinių įžvalgų pagrindu aptartą kontrastą laikė žmogiškosios laimės patyrimo galimybės prioritetu (Freud 1930) Laimės aspek-tas svarstant žmogaus egzistencinės reikšmės saviraiškos prie jūros klausimą yra aktualus kaip visuotinai t y visų kultūrų bei religijų priimtina asmenybės būties ontinių jos pastangų kovoti įsitvirtinti bei gyventi tikslo sąlyga

Apibendrinant jūrinio santykio egzistencinio pjūvio duomenis galima formu-luoti šiuos mokslinius teiginius

ndash Jūros krantas gali būti traktuojamas įvairialypės reikšmės asmenybei sąvo-komis Tai susitikimo laikinumo ir išsiskyrimo vieta kur pasireiškia dviejų to pa-ties pasaulio dimensijų sąlyčio įtampa tarp buvimo ir judėjimo pirmyn kur jau nebe bet ir tuo pačiu ndash dar ne

ndash Krantas ndash tai neapibrėžta kategorija kuri yra realus patikimas mistinis ir metafizinis ribos ženklas riboženklis tarp natūros ir kultūros vientisa natūralizmo ir transcendentalumo opozicija transcendavimo ir laimės pajautos edukacinis šal-tinis

Literatūra

Beckenhagen E 1995 Schiffahrt in der Weltliteratur Ein Panorama aus fuumlnf Jahrtausenden Bremerhaven Kabel

Beresnevičius G 2002 Ant laiko ašmenų Vilnius Aidai Freud S 1930 Das Unbehagen in der Kultur Wien Internationaler Psychoanalytischer Ver-

lag Kaufmann J C 2006 Frauenkoumlrper ndash Maumlnnerblicke Soziologie des Oben-ohne Konstanz

UVK Verlagsgesellschaft Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg

Marebuchverlag 32 Jūra ir asmenybė psichoanalizės lygmeniu Siekiant atskleisti kai kurias žmogaus ir jūros ontinio santykio traktuotes psi-

choanalizės lygmeniu tikslinga psichoanalize kaip metodu leidžiančiu giliau pra-siskverbti į asmenybės bei jos pasąmonės egzistencinės svarbos klodus žmogaus ir jūros santykio refleksijoje apimti jūros kaip tikrosios žmogaus sielos vandens kaip sielos ištakų jūros kaip pasąmonės simbolio ir motinos archetipo erotinį ndash mitinį sapnų raiškos teorinį ir praktinį aspektus

Žmogaus laimės kaip ontinio santykio su jūra galimybę minėtos Z Froido traktuotės kontekste sudaro staigus ir netikėtas žmogaus kaip mąstytojo vidinio pasaulio ir jūros priekrantės atitikmens išgyvenimas ypatingas buvimas santykyje su jūra pakylėtumo būsena ir tam tikro slėpiningo jaukumo pajauta

Rašytojai ir poetai šią labiau pasąmonės lygmeniu keistų tačiau artimų jų dvasiai išgyvenimų momentinių jausmų paletę išreiškė savo veikaluose bei anto-logijose

Vokiečių mokslininkas ir poetas H Heinė (Heine) rašė bdquoAš myliu jūrą tarytum savo sielą Man netgi dažnai atrodo kad jūra ir yra

tikroji mano dvasia Ir kaip jūroje slypintys vandens augalai pražydę akimirksniu iškyla į vandens paviršių o nužydėję panyra atgal į vandenį taip kartais nuosta-būs žiedų vaizdiniai išnyra iš mano sielos gelmių skleidžia kvapą švyti ir vėl nu-grimzta atgalldquo (Heine 1827)

Jūros palyginimas su žmogaus siela jo dvasios gelme turi seną tradiciją ndash nuo pagonių bei krikščionių mistikų iki moderniųjų laikų psichoanalitikų Britų

literatūros klasikas rašytojas dramaturgas ir gydytojas V S Moemas (W S Maugham) teigė kad okeano tyla yra nepastovi ir besikeičianti kaip žmo-gaus siela (Maugham 1952)

Psichoanalitikas Z Froidas kurio santykio su jūrą traktuotę pateikė G A Goldšmitas (G A Goldschmidt) konstatavo sielos giminingumą kalbai ir kad vokiečių tautiniame mentalitete susiformavo požiūris jog siela yra kilusi iš vandens Remiantis senaisiais germanų vaizdiniais negimusiųjų ir mirusiųjų sielos gyvenančios vandenyse Jūra (šiuo atveju vok See) ir siela (Seele) artimai siejasi etimologiškai nes šie vokiečių kalbos žodžiai turi tą pačią šaknį Tuo pagrindu nesąmoningų motyvų įsisąmoninimas jų iškėlimas į sąmonės lygmenį lygintas su Olandijos Zuiderio ežero (Zuidersee) nusausinimu siekiant apsisaugoti nuo Šiau-rės jūros potvynių (Goldschmidt 2003)

Psichoanalizės požiūriu jūra simbolizuoja pasąmonės lygmenį kurio atitin-kamas turinys paaiškėja pasąmonei tarytum nusenkant ir taip jį atskleidžiant Pas-tarąją paralelę išvystė ir psichoanalitikas H J Vertas (Wirth) kuris teigė kad kaip jūra gali viską ir visus kurie ryžtasi į ją išplaukti praryti ir kaip gali juos vėl iš-spjauti iškelti į vandens paviršių bei išmesti į sausumą taip vyksta ir pasąmonės srityje ndash jausmai afektai mintys vaizdiniai konfliktai būna represuojami išstu-miami į pasąmonę iš kur jie vėl ndash dažniausiai jau kitais pavidalais ndash iškyla grįžta į sąmonės sritį (Wirth 2004)

Vienas žymiausių XX a psichoanalitikų šveicarų analitinės psichologijos pa-grindėjas K G Jungas (C G Jung) jūros vaizdinį lygino su motinos archetipu Psichoanalitiko teigimu jei žmogus sapnuoja ar įsivaizduoja kad gali būti jūros pagrobtas ar prarytas tai yra nuoroda į pasąmoninį jo troškimą grįžti į motinos įsčias (Jung 1967) Kaip ir daugelis kitų psichoanalitikų bei rašytojų K G Jungas išryškina minėtą troškimą grįžti į savo ištakas pirmapradę būtį t y ten kur sau-gu šilta gera kur nereikia niekuo rūpintis prisiimti atsakomybę dėl ko nors ne-rimauti Tai dar nei individuali nei sąmoninga būtis ji ndash a priori laiminga ir todėl suaugusiojo tarytum amžino vaiko nesąmoningai pasiilgta

Mokslininkė ir žurnalistė E Tencer (Tenzer) teigia kad erotiniu ir mitiniu psichoanalizės lygmenimis egzistuoja tiesioginio somatinio santykio su vandeniu galimybė Tai ndash motinos prasmėvaizdis Visa gyvybė kylanti iš šlapiojo elemento Tai dar Talio prieš pustrečio tūkstantmečio suformuluotas archė Šiuo požiūriu žmogaus palankume jūrai slypi tam tikras kraujomaišos momentas kai susijun-giama su jūra kaip pirmaprade pirmykšte kiekvienos gyvybės motina Kadangi jūra laikoma atavistine gimtine ji visada išlieka žmogaus tikslu (Tenzer 2007)

Natūralu kad tokie pasąmoninio lygmens vaizdiniai aktualizuojasi ypač tuo metu kai žmogus kenčia išgyvena savo įmestumą į egzistenciją bei jos ribotumą Žmogaus intuicija savaime kuria tiksliau tariant atskleidžia neįsisąmonintus ta-čiau archaine prasme nuolat buvojančius ontinius būtinus giluminius simbolius

Minėtos mokslininkės tyrimai atskleidžia kad pavyzdžiui buriuotojai ilgiau išbuvę jūroje netikėtai pradeda sapnuoti jūros pabaisas ar milžiniškas žuvis kurios išnyra iš vandens Jūrininkai sapnuoja kaip jie bando nuleisti suvynioti ar iškelti bures kurių galo vis nematyti stiprus vėjas išveda jachtą iš kurso inkaro grandinė sutrūkinėja arba apskritai neįmanoma inkaro iškelti iš jūros gelmės Kita vertus pasitaiko ir malonių sapnų ndash bendraujama su delfinais kurie vilkimo lynu jachtą grąžina į reikiamą kursą Sapnuojama kad pučia palankus vėjas sapnai praturti-nami saulės nušviestų koralinių rifų vaizdais

Kita vertus tikslinga kelti klausimą ir dėl jūrinio turinio sapnų kuriuos sap-nuoja žemyno kranto žmonės Psichologinis simbolizmas vandens elementui pri-skiria gyvybei pradėti ir išlaikyti būtinas galias Vanduo laikomas pagrindiniu as-menybės neįsisąmonintos energijos ir giluminių klodų tamsos mįslingumo ne-jaukumo simboliu Tai didžiulė psichologinio lygmens vandens talpykla paslap-čių virsmo pasikeitimo vieta (Tenzer 2007) Šia prasme vanduo būdamas upėje ežere ar ramioje jūroje būva savo ribose ir žmogaus sapnų pavidalais simbolizuoja gyvybę o išsiveržęs iš krantų ndash mirtį

Apskritai jūrinio pobūdžio sapnai labai dažnai tampa simboline nuoroda į iš-nyrimą iš vaisiaus vandenų arba sugrįžimą į motinos įsčias kitaip tariant regresiją arba ilgesį sugrįžti į pirmykštę pirmapradę būtį Žmogaus gimimas kaip atsisky-rimas nuo motinos išėjimas iš geros savijautos motinos kūne rojaus yra trauminis procesas

Ši psichoanalizės teorija yra aktuali psichoterapijos praktikai kur dirbama su žmonių sapnų reikšmėmis siekiant juos adekvačiai interpretuoti ir geriau suprasti asmenybės svajonių pasaulį neįsisąmonintus jos konfliktus nenugalėtas traumas neišsipildžiusius troškimus ilgesį ir viltis kad visa tai būtų galima integruoti į as-menybės gyvenimą (Wirth 2004) Jūriniai sapnai edukaciniu požiūriu gali būti laikomi psichoanalitiniu raktu kuris tiktų t y sudarytų palankias sąlygas asme-nybės gelmėms tirti kad žmogus tikslingai tobulėtų

Apibendrinant jūros ir asmenybės ryšį psichoanalizės lygmeniu galima for-muluoti šias mokslines išvadas

ndash Žmogui yra būdingi jo vidinio pasaulio ir jūros priekrantės atitikmens išgy-venimai

ndash Jūra lyginama su žmogaus siela pasąmone iš kurios į sąmonės sritį iške-liami seniai išgyventi jausmai bei konfliktai ir motinos archetipu Tai nuoroda į pasąmoninį troškimą grįžti į motinos įsčias

ndash Erotiniu ir mitiniu lygmenimis egzistuoja somatinis santykis su vandeniu Palankume jūrai slypi kraujomaišos momentas kai susijungiama su jūra kaip ata-vistine gyvybės motina

ndash Sapnų lygmeniu vandeniui priskiriamos gyvybei pradėti ir išlaikyti būtinos galios Psichoanalizė yra aktuali psichoterapijos praktikai padeda suprasti asme-nybės vidinį pasaulį ugdytis tobulėti

Literatūra

Goldschmidt G A 2003 Als Freud das Meer sah Zuumlrich Ammann Heine H 1827 Die Nordsee Reisebilder 2 Hamburg Hoffmann amp Campe Jung C G 1967 Gesammelte Werke 8 Zuumlrich Walter Verlag Maugham W S 1952 The World Over Gesammelte Erzaumlhlungen II Garden City N Y

Doubleday Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg

Marebuchverlag Wirth H J 2004 911 as a Collective Trauma and other Essays on Psychoanalysis and Socie-

ty Gieszligen Psychosozial-Verlag 4 Jūrinio ugdymo psichofelicitologinė linija Psichofelicitologinis psichologiniu požiūriu suponuojamos jūrinės laimės

esant vertybiniam asmenybės santykiui su jūra puoselėjimas pasižymi biologinės psichologinės ir dvasinės jūrinio ugdymo reikšmės prioritetais Paprastai kiekvie-nas žmogus siekia subjektyviai suvokiamos laimės Todėl vertybinis santykis su jūra pirmiausia išreiškia jo santykį su tomis jūros gėrybėmis kurios gali užtikrinti žmogaus laimę kaip esminį jo gėrį

Paprastai žmogus būdamas prie jūros gali atsipalaiduoti gėrėtis ir grožėtis jūros kranto aplinka susimąstyti rūpimais egzistenciniais klausimais įsisąmoninti

savo būtį t y iš kasdienybės šurmulio ndash laikinai tačiau prasmingai ndash sugrįžti į save Psichofelicitologinė problematika yra gausiai aprašyta apie laimę daug kal-bama šia tematika esmingai grįsta poezija fotografija iš dalies ndash kino televizijos interneto industrija Galima teigti kad laimės tema apskritai sudaro bene svarbiau-sią žmonių mąstysenos objektą

Monografijos lygmeniu tikslinga išanalizuoti ryškesnes aksiologinių tyrimų aktualizuojamas jūrinės psichofelicitologijos ndash psichologinės jūrų felicitologijos ndash vertybes kaip gėrybes asmens gaunamas iš jūros

Žinoma kad viena vertus laimė ndash efemerinis reiškinys nepastovus nepatva-rus laikinas ir todėl sunkiai pasiduodantis moksliniam registravimui Tačiau kita vertus kasdienis žmonių gyvenimas ypač jų dalyvavimas jūrinio turizmo pramo-gose jau a priori išreiškia tam tikrus laimės būsenos požymius aptinkamus tran-sliuojamų populiariųjų dainų tekstuose turizmo agentūrų leidiniuose jūrinį foną naudojančiose komercinėse reklamose ir kt

Felicitologijos kaip atitinkamos gyvensenos suponuojamos laimės koncepci-jų ištakos aptinkamos jau antikinėje filosofijoje Asmens santykio su jūra požiūriu aktualioje epikūrininkų Laimės filosofijoje atskleidžiama malonumo maksimiza-vimo ir nemalonaus vargo minimizavimo idėja pagal kurią ilgalaikį laimingą gy-venimą lemia galimybės ndash būti pajūryje ir su draugais filosofuoti mėgautis geru maistu gamtine aplinka menu ndash išnaudojimas (Zirfas 1993)

Kaip esminė žmogaus prasmingo gyvenimo problema felicitologinės reikšmės klausimai yra keliami ir viduramžių bei naujausių laikų filosofijoje etikoje egzis-tencinėje ir humanistinėje psichologijoje ypač V E Franklio logoterapijoje (Frankl 1967) XX a paskutiniame dešimtmetyje suintensyvėję psichofiziologi-niai tyrimai rodo kad laimės samprata yra glaudžiai siejama su smegenų veikla išgyvenant panašius į įsimylėjimo malonių prisiminimų ar kontempliacijos svai-gulį jausmus

Santykis su jūra paprastai išgyvenamas ambivalentiškai Viena vertus jau-čiamas tam tikras paslaptingumas bei mįslingumas tačiau kita vertus išgyvenama ir baimė dėl su jūra susijusių (laivybos ir gyvenimo prie jūros) pavojų ndash audrų ga-lingų potvynių povandeninių srovių koralinių rifų Būsimų jūrininkų baimės jausmas neretai yra diagnozuojamas monografijos autoriaus tyrimuose susijusiuo-se su emociniais jūreivystės studentų santykio su jūra išgyvenimais jiems būnant ir dirbant jūroje praktikos metu Taigi natūraliai kyla klausimas kuo jūra gali pasi-reikšti kaip laimės stimulas psichoedukaciniu požiūriu

Teigiama kad jūrai būdinga tam tikra magiška traukos galia (Corbin 1990 Elsner 1990 Šileris 2007) Žinoma pirmiausia tiems kuriems santykis su jūra yra ne profesinės reikšmės o tik rekreacijos forma nors ir ne tik jiems Praeina cunamiai pavyzdžiui Indijos vandenyne nusiaubiamos pakrantės tačiau nepai-sant to žmonės išgyvendami iš sielos gelmių kylančią trauką ilgainiui vėl grįžta prie okeano

Ryškinant felicitologinę jūrinės laimės tam tikrą euforinę jūros reikšmę dė-mesį tikslinga telkti ties žmogaus pojūčiais Prie jūros galima ilgesingai akimis lydėti saulėlydį jausti tarp pirštų byrantį smėlį užuosti sūraus oro kvapą klausytis raminančios bangų mūšos Tokio pobūdžio emocinė patirtis smegenims teikia sig-nalą kuris skatina žmogų išgyventi malonų atsipalaidavimo jausmą Be to jūrai būdingas mėlis dažnai žmonių yra viena mėgstamiausių spalvų Monografijos au-toriaus tyrimai rodo kad respondentai būsimi jūrininkai būdami prie jūros pasi-jaučia tarsi būtų vaikai kuriems paprastai būdinga neturėti didelių rūpesčių ir pa-žinti pasaulį žaidžiant

Galima pastebėti kad laisvalaikiu žmonėms patinka tiesiog sėdėti prie jūros ir žvelgti į ją stebėti jūroje besimaudančiuosius žvilgsniu sekti tolumoje praplau-kiančius laivus Analizuojant psichologinį jūrinio turizmo aspektą diagnozuojama tam tikros turistų palaimingos apatijos būsena Būdamas prie jūros žmogus gali abstrahuotis beveik nuo visko laikinai užsimiršti pailsėti nuo kasdienio gyvenimo rutinos o atsipalaidavęs ir drauge susikaupęs ndash pabūti (su) savimi

Natūralu kad žmogus kaip gamtos dalis nepaisant kultūrinio ndash urbanistinio ndash atsiribojimo nuo gamtos yra užprogramuotas anksčiau ar vėliau į ją į tiesioginį santykį su gamta grįžti Europinė praktika rodo kad šis santykis efektyviai išnau-dojamas psichoterapiniais tikslais Psichoterapeutai užsiimdami hipnoze ir padė-dami pacientams fiziškai ir psichiškai atsipalaiduoti siunčia juos pabūti prie jūros Buvimas prie jūros daro teigiamą poveikį asmenybei jos psichikai ir prisideda prie elgesio terapijos kuri taikoma hiperaktyviems vaikams ar pervargusiems vado-vams Vakarų Europoje apskritai yra įprasta įvairius pavyzdžiui ugdomojo vado-vavimo (angl coaching) seminarus rengti pajūrio aplinkoje

Sveikatos aspektas jūrinės laimės diskurse ndash ypač svarbus Santykis su jūra daro teigiamą įtaką ne tik dvasios lygmeniu bet ir fiziologiniu Terapinę galią tu-rinčių jūros gėrybių sveikatinimo reikšmė skelbta dar antikiniais laikais o šiandien medicininėje literatūroje daug rašoma apie jodo mineralinių druskų prisotinto jū-ros oro druskingo vandens jūros dugne esančios masės gydomąjį poveikį Nau-jausiais laikais fizioterapiniu lygmeniu rekomenduojama pavyzdžiui sąnarių ligas

gydyti kūno galūnes laikant šiltame pajūrio smėlyje aktualizuojamos medicini-niams preparatams gaminti reikalingos jūrų gėrybės ndash bakterijos dumbliai jūros augalai žuvys kriauklės koralai grybai (Liebke 2001 Hobert 2003) Farmako-logijoje ir jūrų biologijoje vis daugiau dėmesio skiriama medžiagoms kurios gau-namos iš jūros gėrybių tinkančių kurti naujo tipo preparatus sunkioms ligoms gy-dyti Pietų Europoje yra pastebima naujus tokio pobūdžio preparatus patentuoti siekiančių tyrėjų konkurencija

Fizinės sveikatos požiūriu ypač vertinga vaikščioti pajūrio smėliu basomis Tokio vaikščiojimo metu masažuojami ir stiprinami pėdų raiščiai raumenys ne-leidžiama kojoms tinti Vaikštant mankštinami blauzdų raumenys gerinama kraujo apytaka audinių mityba kojos gali būti apsaugotos nuo tinimo ir venų plėtimosi Be to efektyvinama širdies inkstų skrandžio žarnyno galvos smegenų regėjimo organų veikla

Psichofiziologiniu lygmeniu aktualu pažymėti kad santykis su jūra sužadina visus pagrindinius asmens pojūčius Jūra žmogų praturtina kasdienybėje retai re-gimų spalvų emociniais išgyvenimais Jūros ošimas kaip minėta prie miesto triukšmo pripratusį žmogų veikia raminamai vėjas pusto smėlį kedena plaukus Mokslininkai tai traktuoja kaip natūralų galvos veido kitų kūno vietų masažą (Schuh 2004) Uodžiamas jūros dumblių vandens žolių kvapas Kvėpuojant mi-neralinių druskų prisotintu jūros oru gerinamas kvėpavimo sistemos darbas Besi-maudantieji ar keliaujantieji prie jūros tiršto rūko metu burnoje junta sūrumo sko-nį Vanduo gaivina be to besimaudantieji sūraus vandens jūroje gali plaukti be-veik nejausdami savo kūno svorio Visi šie pozityvūs pojūčiai sudaro edukacinę prielaidą jūrų psichofelicitologijai plėtoti bei propaguoti

Psichoanalizės pradininkas Z Froidas įžvelgė kad laimės pajauta labai siejasi su kontrastu kasdienybės atžvilgiu (Freud 1930) Ši tezė gali funkcionuoti kaip raktas jūrų felicitologijos problematikos analizėje Žmogaus prie jūros patiriami pojūčiai bei išgyvenami jausmai labai skiriasi nuo tų kuriuos jis patiria kasdienėje modernaus ir racionalaus gyvenimo darbo ar namų aplinkoje Asmeniui esant prie jūros regėjimo klausos uodimo skonio ir lytėjimo organai aferentacijos kanalais siunčia atitinkamus signalus smegenims didindami jose opioidų endorfinų kitų medžiagų koncentraciją kuri slopina skausmą kiek svaigina gerina savijautą stiprina organizmo imunitetą

Kadangi pasaulyje vyrauja vizualusis asmenybės tipas (apskritai apie 80 proc visos informacijos žmogus priima vizualiai) dėmesį tikslinga fokusuoti ties jūros bei pajūrio spalvomis psichologiniu jų poveikiu žmogui Keliamas klausimas

kaip jūrai būdingos spalvos daro teigiamą įtaką žmogaus savijautai kad šis jų dėka gali atsipalaiduoti lengviau atsikvėpti jaustis laisvai ir nevaržomai Spalvų psi-chologijoje tradiciškai skiriama simbolinis kultūrinis organinis ir psichologinis jų poveikis (Heller 2000)

Fizikos moksle teigiama kad spalvos yra fotonai elektromagnetinės tam tikro ilgio bangos Pavyzdžiui raudonos spalvos bangos ilgis yra apie 650 nanometrų (palyginimui ndash viename milimetre telpa milijonas nanometrų) mėlynos spalvos ndash apie 430 nanometrų (Welsch 2003) Tam tikro spalvų spektro bangos kaip dirgik-lis daro psichofiziologinį poveikį kuris akies organo nerviniais impulsais perduo-damas smegenims Nerviniai impulsai smegenyse sukelia reakcijas kurios spalvas reginčiam žmogui pasireiškia ramybės atidumo susikaupimo atitinkamo kraujos-pūdžio kvėpavimo dažnio šalčio ar šilumos emocinių išgyvenimų patirtimi

Kadangi žmonių regimos spalvos minėtu fizikos požiūriu realybėje neegzis-tuoja teigiama kad jos figūruoja tarsi graži pasaka supažindinanti su išoriniu pa-sauliu jo gyventojus (Tenzer 2007) Nepaisant to spalvos daro didelį psichofizio-loginį poveikį kūno hormonų sistemai jo temperatūros pokyčiams jausmams ati-tinkamai asmens savijautai ir jos kaitai ndash gerai nuotaikai džiaugsmui ramybei nerimui liūdesiui ar susikaupimui Spalvos sukelia tam tikrus įspūdžius įvairias asociacijas malonius ar nemalonius prisiminimus

Esant stipriam ryšiui su jūra visuomet patiriamos efektyviai veikiančios spal-vos iš kurių išskirtinos keturios pagrindinės

ndash su jūros spalviniais įspūdžiais susijusi mėlyna (mėlio) spalva simbolizuoja tolumas ir laisvę

ndash turkio spalva žadina budrumą bei atvirumą ndash žalia ndash skatina poilsį ramybės išgyvenimus ndash su dažnai reklamuojamais jūros pakrančių paplūdimiais susijusi balta spalva

reiškiasi kaip tyrumo bei lengvumo simbolis Jūros mėlis Tyrimai rodo kad mėlyna spalva yra daugelio Vidurio Europos

gyventojų viena iš mėgstamiausių spalvų Reprezentatyviu tyrimu nustatyta jog 40 proc vyrų ir 36 proc moterų teigia kad mėlyna yra jiems labiausiai patinkanti spalva ir tik 2 proc vyriškosios ir 1 proc moteriškosios lyties respondentų konsta-tuoja kad mėlyna spalva jiems yra viena iš mažiausiai patinkančių spalvų (Heller 2000)

Kiti tyrimai taip pat rodo kad daugumai žmonių mėlyna spalva patinka ir erdvioje mėlio aplinkoje jie gerai jaučiasi (Liebke 2001 Klein 2002 Finlay

2003) Taigi būdami prie jūros žmonės natūraliai puoselėja pozityvų emocinį san-tykį su mėlyna jūros spalva kuri neretai dar turi turkio ir žalio atspalvių

Kokybiniais tyrimais nustatyta kad mėlyna spalva žmonėms visų pirma aso-cijuojasi su palankumu draugiškumu darna (Heller 2000) Aiškiausio jūros mė-lio įspūdis sukeliamas tuomet kai jo netrikdo jūros paviršiuje plūduriuojančių dumblių vandens augalų pakrantės smėlio ar pro skaidrų vandenį gerai matomo jūros dugno spalvos Jūrų felicitologijos kontekste visa tai galima traktuoti kaip pozityvių emocinių išgyvenimų esant prie jūros patvirtinimą

Mėlyna spalva ndash tai tolumos arba tolių neaprėpiamų dimensijų laisvės vil-ties begalybės bei amžinybės simbolis Todėl neatsitiktinai mėlis vyrauja klasiki-nėje arabų mozaikoje mėlynos spalvos motyvų aptinkama budistų vienuolynų musulmonų mečečių ir žydų sinagogų eksterjeruose krikščionių bažnyčių ypač katedrų vitražuose Tai ne tik jūros bet ir su ja horizonte susiliejančio dangaus re-gima ir drauge sakralinio pobūdžio simbolinė spalva

Be to kaip nurodo bendras fizikos ir psichologijos (psichofizikos) dėsnis šil-tos spalvos visada atrodo kaip esančios arčiau nei šaltos kurios sukelia didesnio nuotolio iliuziją Todėl nustatyta kad būdama kone šalčiausia mėlyna spalva bū-tent psichologinis jos poveikis yra patiriamas tarytum per didesnį atstumą daug platesniame regėjimo lauke erdvesnėje perspektyvoje

Įvairių šalių tautosakoje mėlyna spalva asocijuojama su nerealumu fantazi-jomis ar utopinėmis idėjomis tarsi bdquopakibusiomis oreldquo taigi esančiomis arti mels-vo dangaus Jūros ir dangaus mėlio įvaizdžiai dažnai aptinkami poetinio žanro kū-riniuose Simbolinį mėlynumo efektą sumaniai išnaudoja menininkai ir charizma-tiški pažangių politinių partijų politikai kurių reklaminiuose plakatuose vyrauja mėlyna spalva Tai laisvės t y liberalizmo ideologijos laisvės filosofijos progre-syvios bet ir kiek grėsmingos mąstysenos raiška

Todėl mėlyna kaip tradiciškai vyriškų profesijų uniformų spalva gali būti iš-skirtinai siejama su vyriškumu Jūrininkų lėktuvų pilotų ar policijos pareigūnų aprangoje dominuojanti mėlyna spalva dvelkia tam tikru šaltumu solidumu bei rimtumu kelia pasitikėjimą Esantieji šalia jų natūraliai patiria tvirtumo protin-gumo susikaupimo ir atsakingumo įspūdį kuriam būdinga moto ndash viskas kontro-liuojama Verslininkai derybose dažnai vilki mėlynos spalvos švarką ir neverbaliai psichologiniu lygmeniu a priori skelbia savo partneriams ir visai aplinkai kad yra autoritetingi kompetentingi atsakingi ir patikimi (Tenzer 2007)

Vis dėlto per daug mėlynos spalvos žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje nemėgsta Tai daugiau ndash lauko plačių erdvių spalva o savo namuose paprastai

siekiama didesnio jaukumo kuriam sukurti pasitelkiamos kitos šiltesnės spalvos Psichologinio spalvų poveikio tyrėjai pastebi kad su toliais bei plačiomis erdvė-mis susijusi mėlyna spalva patalpoje uždaroje erdvėje sukelia tam tikrą nepasiten-kinimą

Žmogaus smegenų funkcijos minėtos įtakos prasme nekinta ir išlaiko tam tik-rą status quo Komfortabilumui palenkta žmogaus savijauta priklauso nuo to kur ndash viduje ar lauke ndash jis yra ir ši priklausomybė kolorito atžvilgiu yra griežtai diferen-cijuota Nustatyto psichologinio dėsnio felicitologinis paisymas padeda užtikrinti gerą asmens savijautą ir uždaroje ir atviroje atitinkamų tonų spalvinėje aplinkoje

Savaime suprantama kad natūralus jūros mėlis visuomet yra lauke ir sužadina atitinkamus nervinius impulsus kurie padeda žmogui atsipalaiduoti bei nusiramin-ti Tai šaltumo arba vėsos poveikis reguliuojantis pulsą mažinantis kraujospūdį Mėlyno vandens terapinio pobūdžio įtaka pastebėta jau Senovės Egipte Tamsiai mėlyna spalva simbolizavo gyvybės dievą Nilą ir buvo taikyta žmonėms gydyti jų savijautai gerinti Nūdienos spalvų terapijoje mėlyna spalva naudojama esant aukš-tam kraujospūdžiui per didelei temperatūrai uždegimams miego ir kitiems streso sukeltiems sutrikimams (Finlay 2003)

Edukaciniu požiūriu dėl mėlynos spalvos terapinio poveikio potencialo žmo-gaus santykis su jūra gali būti laikomas veiksminga felicitologine priemone fizinei ir dvasinei jo egzistencijai gerinti

Jūros turkis Nepaisant dominuojančios mėlynos spalvos ypač saulėtą dieną jūros vanduo stipriau ar silpniau reiškiasi turkio spalva tiksliau tariant turkiu at-spindi saulės šviesą šviesų jūros dugną šviesias uolas švarų smėlį Šios sąlygos jūros mėlį paverčia švelnia turkio spalva pavyzdžiui Atogrąžose Labai aiškiai šis fenomenas atpažįstamas šiaurinėje Australijos pakrantėje Tropikų jūrų salos yra laikomos kone buriuotojų rojumi idealiu jūros kraštovaizdžiu kuriam būdinga melsvai žalsvo jūros turkio ir baltos spalvos kranto paplūdimio atitinkamų atspal-vių visuma

Madotildes ypač aprangos sektoriaus verslo atstovai turkį dažnai kombinuoja su balta spalva Tai gali būti vertinama kaip turkio spalvos jūros ir baltos pakrantės natūralios dermės technologinis atspindys sudarantis sąlygas žmogui kaip gamtos daliai ir potencialiam vartotojui pasąmoniniu lygmeniu kilti atitinkamoms asocia-cijoms ir reklamuojamų drabužių įsigijimui palankioms teigiamoms emocijoms

Nūdienos žmogus net ir atitolęs nuo natūralumo vis tiek neišvengiamai lieka gamtos dalimi Todėl Platono Idėjų pasaulio bei moderniosios psichoanalizės požiūriu ypač suvokiant kad visiems žmonėms yra būdinga psichoanalitiko

K G Jungo (C G Jung) atskleista ir įvardinta kolektyvinė pasąmonė kurioje ar-chetipų lygmeniu tarpstanti visos žmonijos patirtis minėtas turkio ir baltos spalvos derinimo būdas žmonijai priklausančiai kiekvienai žmogiškajai būtybei turėtų būti labai artimas

Vis dėlto reikėtų akcentuoti kad aptartas mados verslo spalvų kombinavimo reiškinys yra labiau būdingas moterų sociokultūrai kurioje kryptingiems esteti-niams sprendimams paprastai skiriama didesnė reikšmė Vyrų pasaulyje labiau vertinama sodri solidumu dvelkianti mėlyna spalva Be to vyrai skirtingai nei moterys estetikai dažnai neteikia tiek daug reikšmės

Spalvų psichologijoje turkio spalvos emocinis poveikis reiškiasi budrumo sąmoningumo atvirumo išgyvenimais Sąveika su turkiu gali skatinti geresnę orientaciją padėti atsipalaiduoti sukelti harmonijos pajautą stabilizuoti psichiką Į tai orientuodamiesi pavyzdžiui interjero dizaino specialistai šviesia turkio spalva dekoruoja šių laikų ligoninių palatas dažnai ndash gimdymo patalpas kuriose siekiama gimdyvėms sukurti pasitenkinimo tam tikros palaimos atmosferą palankų psicho-loginį klimatą Tai psichofelicitologiniu požiūriu yra labai reikšminga

Turkis spalvų terapijos lygmeniu taikomas imuninei sistemai stiprinti alergi-joms gripo infekcijoms limfinių liaukų uždegimams gydyti (Finlay 2003) Edu-kacijos kontekste minėti turkio spalvos taikymo terapiniais tikslais duomenys šiais laikais naudojami rengiant gydytojus psichoterapeutus slaugos specialistus kitus medicinos darbuotojus

Žalia jūros spalva Jūra žaliuoja ypač tada kai žydi Vandens augalai jūros žolės dumbliai mikroorganizmai (fitoplanktonas) augalinis humusas atitinkamai atspindi šviesos bangas ir sukuria tirštos tamsiai žalios spalvos ndash smaragdo ndash įspūdį Asociacijų lygmeniu nepaisant destruktyvaus dumblių poveikio pačiai jū-ros gyvybei žalia spalva paprastai simbolizuoja šviežumą gaižumą gyvybiškumą jaunatviškumą Prie žalumynų žalių šviežių daržovių pripratusiam žmogui žalia žydinčios jūros spalva neretai konkuruodama su sklindančiu nemaloniu kvapu gali sukelti tam tikrą įspūdžio ambivalentiškumą

Spalvų tyrėjų duomenimis žalia ndash gyvojoje gamtoje vyraujanti ndash spalva yra tarsi vidurys tarp kraštutinių raudonos ir mėlynos spalvų poveikių (Tenzer 2007) Raudona laikoma įkyria karšta ir agresyvia spalva Ji tarytum pernelyg priartėja pažeidžia asmeninę erdvę atvirai siekia manipuliuoti Jau aptarta mėlyna spalva priešingai yra šalta niekada nepriartėjančios ir nepasiekiamos tolumos spalva Taigi žalia spalva būdama tarp šių kraštutinių spalvų tarsi išlygina ir subalansuoja

emocinę stebėtojo būseną nei grasina nei prievartauja tačiau daro raminamąjį poveikį

Žinoma kraštutinumai retai yra priimtini Paprastai išmintingas sprendimas remiasi nuoseklumu atsižvelgimu į galimai visus aktualius niuansus puoselėjama vadinamojo aukso vidurio filosofija Žalia spalva ndash tai neutrali spalva Jos neutra-lumas ramina sukelia tikrumo jausmą Žalia nėra nei teigiama nei neigiama spal-va Ji nėra bloga ar gera Žalia spalva tarytum yra anapus ir gėrio ir blogio

Remiantis kokybinių tyrimų duomenimis galima teigti kad respondentai re-gėdami žalią spalvą daugiausia išgyvena kažką mielo malonaus ramaus ir labai natūralaus Tyrimo dalyviai akcentuoja žalios spalvos sukeltus gyvybiškumo ra-mybės ir pasitikėjimo emocinius išgyvenimus (Heller 2000) Kita vertus filosofi-niu lygmeniu įžvelgta jog tai spalva kurią matant tarytum sustojama ir nieko daugiau nebesinori be to atrodo jokie veiksmai ar įvykiai neįmanomi (Goethe 1951)

Nustatyta kad žalia spalva yra vienintelė į kurią galima nepavargstant žiūrėti ilgesnį laiką Todėl tikslingai ratildešomosios lentos auditorijose staklės gamyklų ce-chuose chirurginio skyriaus aplinka ligoninėse biliardo ar ruletės stalai pramogų centruose paprastai būna raminamąjį poveikį darančios žalios spalvos Drauge tai ndash terapinė spalva Būsimiems psichoterapeutams medicinos ir jūrų verslo dar-buotojams aktualu studijuoti gydomąją žalios spalvos įtaką kuri padeda esant už-degimams puoselėja lygią odą reguliuoja pulsą Žalia spalva apskritai skatina nu-siraminti išgyventi ramybę daromas teigiamas poveikis organizmo regeneracijai ypač širdies darbo ir miego sutrikimų atvejais

Balta jūros pakrantė Viena vertus daug kur pasaulyje pavyzdžiui Afrikoje ar Havajuose galima aptikti tamsios spalvos jūros pakrančių ypač tose vietovėse kur iš ugnikalnių besiveržianti magma palaipsniui tapo sustingusia lava Tačiau kita vertus reguliariai yra formuojama žmonių įsivaizdavimas bei vaizdiniai kad jūros pakrantė paplūdimys kur būtų tikslinga praleisti laisvalaikį ar atostogas yra šviesus gelsvas arba baltas balkšvas Rekreacijos verslo reklamų daromą įspūdį efektyviai sustiprina tai kad žmonės psichologiškai yra linkę tamsius objektus ma-tyti mažesnius nei jie yra iš tikrųjų o šviesaus jūros kranto erdvė natūraliai sukelia iliuziją jog jis visada yra didesnis platesnis mielesnis ir niekada nėra ankštas ar niūrus

Fizikos požiūriu balta kaip ir kitos spalvos nėra spalva kaip tokia atskira substancija Tai visų šviesos spektro spalvų sintezė Apskritai balta yra tobula spalva ta prasme kad ji būdama elektromagnetinė banga visiškai nestokoja ilgio

Nustatyta kad balta spalva beveik visų spalvos įtakos tyrimuose dalyvavusių res-pondentų yra priimama palankiai vertinama nes ji žadina išskirtinai teigiamas emocijas Tik vienetai tyrimo dalyvių nelaiko baltos mėgstama spalva (Heller 2000)

Psicholingvistiniu lygmeniu diagnozuota kad įvairių tautų kultūrose nepai-sant kai kurių išimčių balta spalva simbolizuoja šviesą gėrį tobulumą šventumą Senovės Egipte ir Romos imperijoje baltai spalvai teikta visuotina laimės reikšmė Šių laikų Europoje dar yra išlikęs baltumo kaip skaistybės nekaltumo simboliz-mas kuris tradiciškai reiškiasi baltose kunigų apykaklėse ar liturginiuose drabu-žiuose Net ir tose tautose pavyzdžiui Kinijoje Japonijoje Korėjoje kur balta funkcionuoja kaip gedulo spalva (Finlay 2003) jos traktuotė vis tiek yra kupina ramaus giedrumo matyt sąlygoto senųjų tikėjimų kuriuose žmogaus pomirtinė dimensija laikyta neatsiejama bendrosios jo gyvybinės egzistencijos dalimi

Susiformavo tradicija baltą laikyti tinkamiausia nuotakos aprangos ir jos puo-šybos spalva baltą vėliavą ndash taikos ieškojimo karinio dialogo ir noro susitaikyti simboliu balti marškiniai po švarku vyrų verslo pasaulyje yra tinkamiausi vilkėti nes tai reprezentatyviai sustiprina patikimumo įspūdį oficialaus bendravimo dery-bų metu Paprastai Vakarų kultūros žmonės baltą spalvą vertina kaip dorybingu-mo ypač garbingumo protingumo tikslumo atributą

Kad žmogui yra priimtina ir malonu būti balkšvoje jūros pakrantėje iliustruo-ja baltos spalvos kaip švaros ir tyrumo asociatyvinis simbolizmas Todėl medikų virėjų kepėjų ir kitų profesijų kur labai griežtai reglamentuojama švara ir higiena darbuotojų apranga yra baltos spalvos Asmens santykio su jūra požiūriu balta spalva kaip ir mėlyna daro vėsumos šviežumo stiprinamąjį ir atpalaiduojamąjį poveikį Psichologiškai būdama susijusi su teigiamais tylos švelnumo gležnumo bei meilumo emociniais išgyvenimais balta spalva gali būti charakterizuojama kaip moteriškumo simbolis (Tenzer 2007)

Balta yra pati šviesiausia spalva kuri asocijuojasi su lengvumu erdvumu bei laisvumu Ji neapriboja Baltos spalvos interjero aplinkoje žmogus nesijaučia įka-lintas ankštos patalpos Baltas jūros krantas ir balkšvo smėlio kopos sukuria erd-vumo didingumo ir tolumos pajautą Būdamas tokioje jūros pakrantėje žmogus natūraliai išsitiesia ne tik fiziniu bet ir dvasios lygmeniu bei gali atsiverti toliams tolimam horizontui nepasiekiamam dangui Tokiai laikysenai būdinga laisvės dvasia kuri ypač reikalinga nūdienos skubaus gyvenimo kontekste reguliariai iš-gyvenant stresą psichinę įtampą įvairius urbanistinės gyvensenos ndash darbe biure eisme ar daugiaaukščio namo bute ndash apribojimus

Tačiau kita vertus pastebėta kad būtent namų interjere vyraujant įvairių spalvų grindims ir sienoms lubos paprastai balinamos kad natūraliai sukurtų be-galybės iliuziją ir esant reikalui tam tikro viltingo žvilgsnio į suponuojamas aukš-tybes erzacinės galimybės įspūdį

Empiriniai tyrimai rodo kad įvertintos keturios spalvos ndash mėlyna turkio žalia ir balta ndash labiausiai respondentų yra siejamos su laimingo ramaus džiaugsmingo gyvenimo bei poilsio indikatoriais Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių felicitologinio pobūdžio jausmus sieja su žalia spalva penktadalis su mėlyna dešimtadalis su bal-ta spalva (Heller 2000) Šie rodikliai demonstruoja gana intensyvų respondentų psichoemocinį santykį su minėtomis spalvomis kurios esmingai išreiškia pajūrio kraštovaizdžio koloritinę dominantę

Vadinasi galima teigti kad jūrinio ugdymo požiūriu reguliarus santykis su aptartomis spalvomis gamtoje natūraliai sudaro efektyvios asmens psichofelicito-loginės (savi)raidos potencialą

Apibendrinant jūrinio ugdymo psichofelicitologinę liniją ypač spalvų povei-kio reikšmės atžvilgiu galima išskirti šiuos asmens santykio su jūra pozityviosios plėtotės momentus

ndash Aktualu puoselėti jūrinę laimę asmenybei vertybiškai sąveikaujant su jūra atsižvelgiant į biologinės psichologinės ir dvasinės jūrinio ugdymo reikšmės pri-oritetus Paprastai žmonės siekia subjektyviai suvokiamos laimės Todėl vertybinis jų santykis su jūra pirmiausia išreiškia ypatingą santykį su jūros gėrybėmis tei-kiančiomis žmogui laimę ndash esminį jo gėrį Santykis su jūra išgyvenamas ambiva-lentiškai Jūrai būdinga magiška traukos galia tačiau daugiau tiems kurie sąvei-kauja su jūra ne profesiniu o tik rekreaciniu lygmeniu

ndash Ryškinant jūrinės laimės ir tam tikros euforijos reikšmę svarbiausi tampa žmogaus pojūčiai Prie jūros ilgesingai lydimas saulėlydis jaučiamas tarp pirštų byrantis smėlis uodžiamas sūraus oro jūros dumblių vandens žolių kvapas klau-somasi raminančios bangų mūšos Burnoje jaučiamas sūrumo skonis ypač besi-maudant jūroje ar vaikštant paplūdimiu tiršto rūko metu Tokio pobūdžio bendra emocinė patirtis signalizuoja smegenims skatina žmogų maloniai atsipalaiduoti

ndash Pasaulyje vyraujant vizualiajam asmenybės tipui jūrų felicitologijos tyrimas fokusuotas ties jūros bei pajūrio spalvomis ypač psichologiniu jų poveikiu žmo-gui Sąveikaujant su jūra paprastai patiriamos efektyviai pasireiškiančios spalvos iš kurių išskiriamos keturios svarbiausios ndash su jūros spalviniais įspūdžiais susijusi

mėlyna (mėlio) spalva simbolizuojanti tolumas bei laisvę turkio spalva žadinanti budrumą bei atvirumą žalia skatinanti poilsį ramybės išgyvenimus balta spalva simbolizuojanti tyrumą bei lengvumą Šis simbolizmas atsispindi dažnai rekla-muojamų jūros pakrančių paplūdimių vaizduose

ndash Natūralus jūros mėlis sužadindamas atitinkamus nervinius impulsus pade-da žmogui atsipalaiduoti nusiraminti Psichologinis vėsos poveikis reguliuoja pul-są kraujospūdį Mėlyna spalva tradiciškai simbolizuoja vyriškumą ji medicinoje taikoma esant per didelei temperatūrai uždegimams miego ir kitiems streso sukel-tiems sutrikimams Edukaciniu požiūriu atsižvelgiant į mėlynos spalvos terapinio poveikio galimybę žmogaus ryšys su jūra laikytinas efektyvia felicitologine prie-mone gerinti jo dvasinę egzistenciją

ndash Jūros vanduo saulėtą dieną dažnai reiškiasi turkio spalva Vanduo turkiu re-aguoja į saulės šviesos šviesaus jūros dugno šviesių uolų bei švaraus smėlio gam-tinį kompleksą Atogrąžos ypač pasižymi jūros mėlio virsmu švelnia turkio spalva kuri spalvų terapijoje yra taikoma alergijoms gripo infekcijoms limfinių liaukų uždegimams gydyti stiprinti imuninę sistemą Edukaciniais tikslais turkio spalvos taikymo terapijoje patirtis šiais laikais naudojama rengiant gydytojus psichotera-peutus slaugos specialistus medicinos darbuotojus apskritai

ndash Jūrai žydint vandens augalai jūros žolės dumbliai mikroorganizmai auga-linis humusas šviesos bangas atspindi sukurdami tirštos ir tamsios žalios spalvos smaragdo įspūdį Žalia spalva laikoma vienintele į kurią žvelgiant ilgesnį laiką nepavargstama Auditorijų ratildešomosios lentos staklės gamyklų cechuose ar chirur-ginio skyriaus aplinka ligoninėse tikslingai dažomos žaliai Terapijoje žalia spalva taikoma esant uždegimams ji padeda puoselėti lygią odą reguliuoja pulsą Būsi-miems psichoterapeutams medicinos ir jūrų verslo darbuotojams aktualu studijuo-ti žalios spalvos terapinį aspektą

ndash Balkšva jūros pakrantė natūraliai traukia dėmesį Žmogui malonu būti balto-je aplinkoje Baltos spalvos kaip švaros ir tyrumo asociatyvinis simbolizmas tai patvirtina Asmens santykio su jūra požiūriu balta spalva kaip ir mėlyna daro psi-chologinį vėsumos šviežumo stiprinamąjį bei atpalaiduojamąjį poveikį Pozityvūs emociniai išgyvenimai esant baltos spalvos erdvėse asocijuojasi su tyla švelnu-mu gležnumu meilumu Šios asociacijos sąveikaujant su balta spalva gali sim-bolizuoti klasikinį moteriškumą Jūrinio ugdymo požiūriu reguliarus natūralus ry-šys su minėtomis spalvomis efektyvina asmenybės psichofelicitologinę raidą

Literatūra

Corbin A 1990 Meereslust Das Abendland und die Entdeckung der Kuumlste 1750ndash1840 Berlin Wagenbach

Elsner A 1990 Die Sehnsucht nach dem Meer Wuumlrzburg Weidlich Verlag Finlay V 2003 Das Geheimnis der Farben Eine Kulturgeschichte Muumlnchen List Verlag Frankl V E 1967 Psychotherapy and Existentialism New York Washington Square Press Freud S 1930 Das Unbehagen in der Kultur Wien Internationaler Psychoanalytischer Ver-

lag Goethe J W 1951 Die Schriften zur Naturwissenschaft Weimar Deutsche Akademie der

Naturforscher Heller E 2000 Wie Farben auf Gefuumlhl und Verstand wirken Farbpsychologie Farbsymbolik

Lieblingsfarben Farbgestaltung Muumlnchen Lappan Verlag Hobert I 2003 Heilung aus dem Ozean Vitalitaumlt Kraft und Schoumlnheit durch Algen- und Tha-

lassotherapie Zuumlrich Oesch Verlag Schweiz Klein S 2002 Die Gluumlcksformel oder Wie die guten Gefuumlhle entstehen Reinbek Rowohlt Tb Liebke F 2001 Omega-3-Fettsaumluren Gesundheit aus dem Meer Niedernhausen Falken Ver-

lag Schuh A 2004 Klima- und Thalassotherapie Stuttgart Oesch Šileris S 2007 Kodėl anksti pražyla kapitonai Klaipėda Eglės leidykla Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg

Marebuchverlag Welsch N 2003 Farben Natur Technik Kunst Heidelberg Berlin Spektrum akad Verlag Zirfas J 1993 Praumlsenz und Ewigkeit Eine Anthropologie des Gluumlcks Berlin Reimer Verlag

5 Jūrinės studentų savimonės ugdymosi būklės bruožai Jūrinės kultūros dimensija aksiologiniu požiūriu natūraliai turi užimti ir vis

labiau užima svarbią vietą visapusiško ypač dorovinio asmenybės ugdymo orien-tyrų sistemoje Lietuvoje ndash jūrinėje valstybėje (Kreiserinio buriavimo vysty-mo lthellipgt 2005 Landsbergis 2008) Šį perspektyvų potencialą vertybiškai turtinti asmenybę ir edukacinių jos santykio su jūra galimybių visumą hodegetiniu lygme-niu tikslinga suvokti kaip vertybinio asmenybės turtėjimo jūrinėje aplinkoje proce-są sąlygą bei rezultatą (Stadler 1988 Schmid-Houmlhne 2006)

Auklėjimo ndash svarbiausio ugdymo komponento ndash vertybinio pobūdžio kaita skirtingose epochose ir istorinių negandų sąlygotos autentiško europinio dvasin-gumo puoselėjimo pertraukos turėjo neigiamos įtakos lietuvių agrarinės kultūros palikuonių jūrinei savimonei jūrinio mentaliteto ugdymui jūros dvasia Kaip rodo dviejų dešimtmečių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis pasi-gendama sociokultūrinės ndash ekonominės parengties kompetentingai ir efektyviai puoselėti jūrinius verslus bei jūrinę asmens dvasios kultūrą neišvengta didesnių jūrinės pramonės valdymo bei plėtros klaidų nesant pagrįstos pajūrio arealo vys-tymo strategijos

Tačiau matyt svarbiausią problemą asmenybės jūrinės kultūros tapsmo po-žiūriu sudaro jau minėta tezė kad dauguma Lietuvos piliečių menkai suvokia jūros svarbą savo kraštui ir mažai ji atsispindi kasdieniame jų gyvenime (Žaromskis 2001 Beresnevičius 2002)

Ugdyti vertybinį asmens santykį su jūra ir diagnozuoti šio santykio raiškos pa-rametrus tampa ypač aktualu kai suvokiama jog jūra yra ne tik vanduo tačiau ištisa materialinė ir kultūrinė sankloda (Paulauskas 1999) Jūrinis kultūros pavel-das nebūtinai turi plūduriuoti ant vandens ar būti po vandeniu ndash jam priskirtini ir su jūra susijusio gyvenimo būdo ypatumai bei tradicijos svarbios pajūrio gyvento-jams (Gražulis 2007) Jiems o ypač jūrinius mokslus einančiam Lietuvos akade-miniam jaunimui aktualu sudaryti palankias sąlygas suvokti bei puoselėti jūrinio gyvenimo būdo ndash santykio su jūra ir pajūriu prasme ndash psichopedagoginiu požiūriu reikšmingas vertybes atitinkamiems poreikiams tenkinti

ndash biologiniams pavyzdžiui kvėpavimo grynu joduotu jūros oru ndash psichologiniams ndash streso mažinimo atsipalaidavimo ir kt ndash dvasiniams pavyzdžiui transcendavimo virš kasdienybės dirbant jūroje at-

skirties sąlygomis įsipareigojimo rūpintis kitais savo egzistencijos įprasminimo žvelgiant į plačią jūros panoramą bei tolimąjį horizontą (Stadler 1988 Płużek 1996 Tenzer 2007) Todėl tikslinga nustatyti bei moksliškai įprasminti jūreivys-

tės studentų ndash būsimų jūrininkų ndash vertybinio santykio su jūra fenomenologinius metmenis siekiant jūrinį ugdymą efektyvinti

Vertybinio jūreivystės studentų santykio su jūra raiška analizuojama kognity-viuoju emociniu siekių ir elgesio lygmenimis Lentelėse trečio kurso būsimų jūri-ninkų kategorijos teikiamos preferencine tvarka nes jų atsakymai yra brandesni o santykis su jūra ndash artimesnis intensyviau išgyventas darbo praktikoje

Kognityvusis santykis būnant jūroje Nustatyta kad dauguma trečio kurso respondentų būdami jūroje mąsto apie namus socialinę atskirtį suvokia kad tampa brandesni (1 lentelė)

1 lente lė Vertybinis santykis su jūra

kognityviuoju lygmeniu STUDENTŲ SKAIČIUS Eil

Nr SANTYKIO

KATEGORIJOS I kurso III kurso 1 Namai 10 19 2 Socialinė atskirtis 11 8 3 Subrendimas 2 5 4 Gyvenimo įprasminimas 10 4 5 Teigiama požiūrio kaita 6 4 6 Darbinė atsakomybė 4 7 Rūpestis artimaisiais 4 2 8 Negatyvus mąstymas 1 9 Problemų sprendimas 1 10 Išsilaisvinimas 5 1 11 Nervingumas 1 1 12 Stresas 1 13 Liūdesys 2 1 14 Monotonija 1 1 15 Depresija 1 1 16 Seksas 1 17 Akiračio plėtra 1 18 Romantizmas 1 19 Praktiškumas 1 20 Menkumas 1 Neatsakė 1 2

Pirmo kurso studentų iš kurių tik mažuma dirbo jūroje atsakymuose domi-

nuoja namų ir gyvenimo įprasminimo kategorijos Svarbu pažymėti kad būsimi jūrininkai be neigiamų objektų išryškino ir ne vieną ugdymo požiūriu aktualią vertybę ndash teigiamą požiūrio kaitą į darbinę atsakomybę rūpestį artimaisiais Nors išryškėjusi gyvenimo įprasminimo kategorija jūrininkystės tyrimuose dažnai reiš-

kiama naujų civilizacijų atradimo istorijos kontekste (Souza 2003) tačiau tyrimo dalyviai gyvenimo prasmės labiau ieško išlikimo patiriant sunkumų atžvilgiu

Kognityvusis santykis būnant prie jūros Paprastai rekreacijos tikslais bū-dami prie jūros trečio kurso studentai daugiausia mąsto apie atsipalaidavimo gėrį estetinę aplinką darbą jūroje (2 lentelė)

2 lentelė Vertybinis santykis su jūra

kognityviuoju lygmeniu

STUDENTŲ SKAIČIUS Eil

Nr SANTYKIO

KATEGORIJOS I kurso III kurso 1 Atsipalaidavimas 14 16 2 Estetinė aplinka 1 7 3 Darbo jūroje prisiminimai 2 6 4 Romantizmas 2 5 5 Ramybė 6 4 6 Susivokimas savyje 3 3 7 Gyvenimo įprasminimas 6 2 8 Tapsmas geresniu žmogumi 7 2 9 Poilsis 2 2

10 Konstruktyvus išliejimas neigiamo 1 2

11 Sveikatinimasis 1 1 12 Bejėgiškumas 1 1

13 Transcendavimas virš kas-dienybės 8 1

14 Ilgesys 1 15 Liūdesys 1 16 Natūralūs garsai 1 1 17 Išsilaisvinimas 1 1

Neatsakė 1 2 Pirmo kurso respondentai taip pat labiausiai vertina atsipalaidavimą pažymi

mintinį transcendavimą virš kasdienybės tapimo geresniais žmonėmis idėją Tiks-linga akcentuoti kad kai kurie studentai būdami prie jūros geriau susivokia savy-je įprasmina savo gyvenimą konstruktyviai išlieja neigiamą energiją supranta jog gerina sveikatą Panašūs rezultatai nustatyti E Heler (Heller) ir E Tencer (Tenzer) kurių teigimu buvimas prie jūros pozityviai veikia mąstyseną bei gyve-nimo egzistencinio įprasminimo procesus (Heller 2000 Tenzer 2007) Tai labai reikšmingos vertybinės kategorijos hodegetiniu požiūriu kognityviuoju vertybių internalizacijos lygmeniu

Emocinis santykis būnant jūroje Trečio kurso studentai dirbdami jūroje daugiausia išgyvena baimę vienatvę ilgisi namų liūdi tačiau patiria ir džiaugs-mingų momentų (3 lentelė)

3 lentelė Vertybinis santykis su jūra emociniu lygmeniu

Nr SANTYKIO

KATEGORIJOS I kurso III kurso 1 Baimė 2 6 2 Vienatvė 1 4 3 Namų ilgesys 5 4 4 Liūdesys 5 4 5 Džiaugsmas 3 4 6 Prieštaringumas 3 7 Agresyvumas 2 3 8 Romantizmas 7 3

9 Pasitikėjimo savimi stip-rėjimas 3

10 Guodimasis uždarbiu 1 3 11 Nauja patirtis 1 2 12 Nerimas 4 2 13 Nuovargis 2 2 14 Negatyvumas 2 15 Vyriškumo ugdymas 1 2 16 Kaip nesavas 1 17 Ramybė 1 18 Meilė artimiesiems 4 1 19 Stresas 3 1 20 Depresija 3 1 21 Malonumas 2 1 22 Gyvenimo įprasminimas 1 23 Laisvė 1 24 Tobulėjimas 1 25 Atsipalaidavimas 1 26 Pykinimas 3 27 Rizika 3 28 Gyvenimo branginimas 2

Neatsakė 3 1 Pirmo kurso respondentai jūroje išgyvena(-tų) romantizmą liūdesį namų il-

gesį Tyrimas atskleidė kontrastingus būsimų jūrininkų jausmus ir gana plačią jausmų paletę Pirmo kurso respondentai atsakinėdami kartais painiojo jausmus su mąstymu o trečio kurso studentų atsakymai ndash daug tikslesni konkretesni ir išsa-mesni Apskritai diagnozuota tam tikra teigiamų jausmų (pasitikėjimo savimi mei-lės artimiesiems gyvenimo branginimo vyriškumo išgyvenimų) atsvara neigia-

miems (agresyvumui nerimui nuovargiui stresui depresijai) Nustatyta kad il-gesnio plaukiojimo sąlygomis jūrininkus ypač veikia neigiama psichogeninė darbo uždarose techninėse sistemose įtaka pasireiškianti bloga savijauta psichosomati-nėmis ligomis (Лебедев 2001) Taigi atsvara edukaciniu emocinio santykio su jūra požiūriu yra reikšminga puoselėjant sveikatą tapsmą asmenybe

Emocinis santykis būnant prie jūros Trečio kurso respondentai būdami prie jūros vertina atsipalaidavimo ramybės išgyvenimus teigiamus jausmus ap-skritai tačiau juos slopina darbo jūroje prisiminimų sukeltas nerimas (4 lentelė)

Nr SANTYKIO KATEGORIJOS I kurso III kurso

1 Atsipalaidavimas 9 10 2 Ramybė 6 8 3 Teigiami jausmai 13 6 4 Darbo prisiminimai 5 5 Romantizmas 5 5 6 Malonumas 3 7 Ekologija 2 8 Estetika 1 2 9 Džiaugsmas 2

10 Liūdesys 2 11 Ilgesys 2 2 12 Laisvė 1 2

13 Transcendentinės paslapties iš-gyvenimai 5 1

14 Didesnis socialinis jautrumas 1 15 Menkumo jausmas 1 1 16 Nerimas 1 17 Pasitikėjimas ateitimi 1 18 Noras į jūrą 1 19 Poilsis 2 20 Gaivinanti drėgmė 2 21 Neigiamų jausmų išliejimas 2 22 Jūros garsai 1 23 Interesai jūrą pažinti 1 24 Noras vėl prie jūros grįžti 1 25 Adrenalinas 1 26 Grynas oras 1 27 Susikaupimas 1

Neatsakė 2 3 Pirmo kurso studentai akcentuoja teigiamus jausmus atsipalaidavimą ramybę

esant prie jūros Vertos dėmesio ir mažiau pasikartojančios vertybės darančios

teigiamą ugdomąjį poveikį būtent ekologiniai estetiniai džiaugsmo transcenden-tinės paslapties didesnio socialinio jautrumo išgyvenimai Įvertintos biologinius geros savijautos poreikius tenkinančios jūrinės vertybės (gėrybės) ndash grynas oras gaivinanti drėgmė Pajūrio orą bei aplinką kaip terapinę priemonę tyrimais propa-guoja daugelis mokslininkų (Welsch 2003 Schuh 2004 Tenzer 2007 ir kt)

Todėl vienas iš svarbių uždavinių rengiant jūrininkus ndash ugdyti jų vaizduotės higieną kuri padėtų jūrinę praktiką turėjusiems studentams emociškai atsipalai-duoti išsilaisvinti iš nemalonių sunkaus darbo jūroje vaizdinių Be to konstatuo-jama kad apskritai šių laikų jaunuoliai emociniu lygmeniu yra pernelyg atitolę nuo gamtos (Aramavičiūtė 2005)

Aspiracinis santykis būnant jūroje Trečio kurso studentai būdami jūroje labiausiai siekia jūrininko karjeros kaip galimybės daugiau uždirbti nori grįžti namo planuoja savo gyvenimą (5 lentelė)

5 lentelė Vertybinis santykis su jūra siekių lygmeniu

Nr SANTYKIO

KATEGORIJOS I kurso III kurso 1 Jūrininko karjera 26 2 Noras grįžti namo 10 6 3 Nauji planai 6 4 Atsakinga tėvystė 3 4 5 Siekis tobulėti 17 3

6 Geriau bendrauti su arti-maisiais 5 3

7 Išbandyti save 1 8 Išlikti sveikam 1 9 Įdomus darbas 6 1 10 Noras pamatyti pasaulį 3 1 11 Altruizmas 2 1

12 Ryžtas gyvenimą įpras-minti 2 1

13 Suicidiniai siekiai 1 1 14 Laisvė 1 15 Nuotykiai 1 16 Ekologiniai siekiai 1

17 Destruktyviai išlieti agre-siją 1

Neatsakė 4 3

Pirmo kurso būsimi jūrininkai siekia(-tų) asmenybiškai ir profesiškai tobulėti

nori(-ėtų) grįžti namo domisi(-ėtųsi) savo darbu Nustatytus kai kuriuos neigiamus siekius (suicidinius destruktyvaus agresijos išliejimo) tarsi natūraliai kompensuoja

ugdomąją vertę turintys pasiryžimai atsakingai tėvystei nuoširdesniam bendravi-mui su artimaisiais altruizmui gyvenimo įprasminimui Ryžtas grįžus geriau ben-drauti su artimaisiais buvo nustatytas ir V Lebedevo (Лебедев 2001) Labai ma-žai mokslinės literatūros aptinkama apie jūrininkų altruistines aspiracijas jiems dirbant jūroje Altruistiniai siekiai paprastai apsiriboja didesniu rūpesčiu savo šei-ma (Thomas 2003)

Jūreivystės politikams nepaisant materializmo dominantės jūrų versle aktua-lu reglamentuoti tokius valdymo santykius ir atitinkamas gyvenimo laive sąlygas kurios padėtų minimizuoti galimybę neigiamiems jūrininkų siekiams kilti

Aspiracinis santykis būnant prie jūros Trečio kurso studentai būdami prie jūros siekia išplaukti puoselėti dvasingumą (gerumą sąžiningumą atsiprašymą) natūraliai nori išsimaudyti jūroje (6 lentelė)

Nr SANTYKIO

KATEGORIJOS I kurso III kurso 1 Išplaukti 6 11 2 Dvasiniai siekiai 2 11 3 Išsimaudyti 9 4 Vėl čia sugrįžti 5 5 Įprasminti gyvenimą 2 4 6 Jūrininko karjera 11 3 7 Ramybė 3 3

8 Transcenduoti virš kas-dienybės 2 2

9 Būti su šeima 2 2 10 Užsimiršti 1 1 11 Keliauti 8 1 12 Ekologiniai siekiai 1 13 Poilsis 3 1

14 Studijuoti jūrinius moks-lus 3 1

15 Kurti ateitį 5 16 Tobulėti 3 17 Mažinti stresą 1

Neatsakė 5 3 Pirmo kurso studentai siekia jūrininko karjeros norėtų keliauti išplaukti kurti

ateitį Ypač vertingi yra konstatuoti jų pasiryžimai įprasminti savo gyvenimą

transcenduoti virš kasdienybės ekologiniai siekiai ryžtas asmenybiškai ir profe-siškai tobulėti

Prie jūros skirtingai nei būnant jūroje paprastai kyla daugiau pozityvių siekių visapusiško asmenybės ugdymo(si) požiūriu (Elsner 1990) Šį potencialą tikslinga išnaudoti vaikų bei jaunuolių edukacijoje pajūrio teritorijos sociume

Apskritai su jūra susiję siekiai Trečio kurso respondentai bendrai iš su jūra susijusių siekių daugiausia nurodė šeimos išlaikymui reikšmingą jūrininko karjerą norą pamatyti pasaulį pažinti kitas etnokultūras (7 lentelė)

7 lentelė Su jūra susijusios aspiracijos

Nr SANTYKIO

KATEGORIJOS I kurso III kurso 1 Jūrininko karjera 27 41 2 Pamatyti pasaulį 6 7

3 Pažinti kitas etnokultū-ras 8 3

4 Poilsis prie jūros 1 2 5 Ugdyti charakterį 2 2 6 Išbandyti save 3 1 7 Pažinti jūrinį gyvenimą 4 8 Išplaukti 2 9 Džiaugsmas 1

10 Didėja noras gyventi 1 11 Būti geru žmogumi 1

Neatsakė 1 2 Pirmo kurso studentų atsakymuose taip pat vyrauja jūrininko karjera kitų et-

nokultūrų pažinimas siekiai pamatyti pasaulį Esminio skirtumo tarp abiejų kursų respondentų atsakymų jūrinių aspiracijų atžvilgiu nenustatyta Pažymėtina kad buvo diagnozuotos šios hodegetiniu požiūriu vertingos kategorijos ndash ryžtas ugdyti charakterį efektyviau gyventi būti geru žmogumi

Konstatuota kad jūrininko karjeros aspiracijos ypač XX a antros pusės Rytų Europoje artimai koreliavo su siekiais būti geru socialiai naudingu žmogumi (Лебедев 2001) Į tai aktualu orientuotis nūdienos formaliojo ir neformaliojo ug-dymo bei profesinio rengimo procesų organizatoriams reguliariai projektuojan-tiems asmenybės vystymo(si) futurologines kryptis

Jūrinis gyvenimo stilius Trečio kurso respondentai jūrinį stilių daugiausia traktuoja kaip sunkų atsakingą darbą uždarbio leidimą krante vyrišką elgesį (8 lentelė)

8 lentelė Puoselėjamas jūrinis stilius gyvenime STUDENTŲ SKAIČIUS Eil

1 Sunkus atsakingas darbas 15 31 2 Uždarbio leidimas 5 3 Vyriškumas 2 3 4 Poilsis prie jūros 1 2 5 Jūrinių tradicijų puoselėjimas 2 6 Vienatvė 3 2 7 Jūrinė uniforma 2 2 8 Rimtumas 1 1 9 Sveikatinimasis prie jūros 1 1 10 Ramybė 1 11 Jūros dovanų rinkimas 1 1

12 Jūrininkų šeimos tradicijų puo-selėjimas 4 1

13 Kelionių dinamizmas 4 1

14 Romantiškas vaikščiojimas prie jūros 3 1

15 Literatūros jūrine tematika skaitymas 2 1

16 Žvejyba 1 17 Socialiai reikšminga veikla 7 18 Išsiskyrimai ndash susitikimai 3 19 Nuotykiai 2 20 Laisvė 1 21 Įkvėpimas gyventi 1 22 Religinis tikėjimas 1

Neatsakė 3 2 Vyraujančias atsakingumo ir vyriškumo kategorijas patvirtina ir jūreivystės

studentų motyvacijos rinktis jūrinę profesiją tyrimas vertinantis Lietuvos jūrinin-kų dalyvavimo darbo rinkoje perspektyvas (Atliktas tyrimas lthellipgt 2007) Pirmo kurso studentai jūrinį stilių aiškina kaip sunkų atsakingą darbą užsiėmimą socia-liai reikšminga veikla kelionių dinamizmą jūrininkų šeimos tradicijų puoselėjimą Diagnozuotos ugdomuoju požiūriu reikšmingos jūrinio stiliaus vertybės ndash jūrinių tradicijų puoselėjimas jūra kaip įkvėpimo efektyviai gyventi šaltinis religinis ti-kėjimas orus elgesys sveikatinimasis prie jūros Bendrosios sveikatos ir psichote-rapijos požiūriu nustatyta kad jūros spalvos garsai oras smėlis dumbliai ir kita atlieka didelį profilaktinės reikšmės vaidmenį gerinant asmens sveikatą (Heller 2000 Liebke 2001)

Subjektyvias jūros kaip vertybės praktinio akceptavimo Vokietijoje dimensi-jas fenomenologiniu lygmeniu tyrinėjęs F Šmitas Hėnė (Schmid-Houmlhne) konstata-vo kad daugiausia jaunų respondentų jūrą vertina kaip santykį su šiais preferenci-ne tvarka teikiamais momentais ndash tolimu horizontu žavingu grožiu spalvingumu Mažiausiai vertybinis santykis su jūra reiškiamas jūrinės ekologijos akcijų jūros kaip sveikatos šaltinio jūrinių nuotykių aspektais (Schmid-Houmlhne 2006) Vokie-čių respondentai jūros vaizdinio su darbu nesieja apskritai

Kad jūreivystės studentai jūrines vertybes internalizuotų būsimus jūrininkus tikslinga supažindinti su platesniu vertybių diapazonu biologinių (pavyzdžiui sveikatai reikšmingos dumblių kultūros vaikščiojimo basomis pajūrio smėliu kvėpavimo joduotu pajūrio oru) psichologinių (streso depresijos mažinimo bū-nant prie jūros žvelgiant į jūros platybę girdint natūralią bangų mūšą vėjo šniokš-timą kaip terapinę gamtos muziką ir kt) dvasinių (pavyzdžiui transcendentinio susimąstymo pajūryje gyvenimo įprasminimo santykio su kosmine gamta egzis-tencinio pakylėtumo ar archainio vaikščiojimo sausumą ir vandenį skiriančia linija ritualo)

Šiomis vertybėmis galima praturtėti išgyvenant ryšį su jūra kuri pati yra as-menybės universaliosios ekologijos vertybė (Jovaiša 2001 Beresnevičius 2002 Schmid-Houmlhne 2006 Tenzer 2007 Landsbergis 2008)

Apklaustieji jūreivystės studentai minėtų vertybių nemini apskritai arba jas teigia vos keli respondentai Nustatyta kad kognityvioji vertybių internalizacijos dimensija ndash vertybių (pri)pažinimas ypač ankstyvojoje jaunystėje daro didelę įtaką jų internalizacijai kitais t y emociniu siekių elgesio lygmenimis (Lorenz 1977 Aramavičiūtė 2005) Būsimiems jūrininkams ir apskritai branginantiems savo jū-rinio pobūdžio būtį asmenims tikslinga jau a priori žinoti kuo santykis su jūra gali juos vertybiškai praturtinti ir tuo remtis pasirenkant savo asmenybės turtinimui aktualią vertybinę aplinką

Apibendrinant būsimų jūrininkų vertybinio santykio su jūra fenomenologinį tyrimą galima atskleisti šias tendencijas

ndash Kognityviajam išplaukusių jūreivystės studentų santykiui su jūra būdinga mąstymo apie namus socialinę atskirtį didesnę brandą ir gyvenimo įprasminimo dominantė Buvimas prie jūros reiškiasi mintiniu atsipalaidavimu estetinės aplin-

kos darbo jūroje transcendavimo virš kasdienybės tapsmo geresniu žmogumi suvokimu

ndash Emocinis santykis su jūra reiškiasi baime vienatve namų ilgesiu o esant prie jūros ndash atsipalaidavimu ramybe teigiamais jausmais kuriuos dažnai slopina neigiama darbo jūroje prisiminimų sukelta jausena

ndash Aspiraciniam santykiui su jūra būdinga jūrininko karjeros ir gyvenimo pla-navimas ryžtas asmeniškai ir profesiškai tobulėti o esant prie jūros ndash siekis iš-plaukti pasiryžimai puoselėti dvasingumą siekti karjeros Ryškiausias su jūra su-sijusias jūreivystės studentų aspiracijas sudaro šeimos išlaikymui reikšminga jūri-ninko karjera noras pamatyti pasaulį pažinti skirtingas etnokultūras

ndash Jūrinis gyvenimo stilius daugiausia reiškiasi sunkiu atsakingu darbu uždar-bio leidimu krante vyrišku elgesiu socialiai reikšminga veikla kelionių dinamiz-mu jūrininkų šeimos tradicijų puoselėjimu

Literatūra

Aramavičiūtė V 2005 Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda Vilnius Gimtasis žodis

Atliktas tyrimas atskleidė Lietuvos jūrininkų dalyvavimo darbo rinkoje perspektyvas 2007

[Žiūrėta 2008-07-28] Preiga internete httpwwwkeliasnet

Beresnevičius G 2002 Ant laiko ašmenų Vilnius Aidai

Elsner A 1990 Die Sehnsucht nach dem Meer Wuumlrzburg Weidlich Verlag

Gražulis A 2007 Ar Lietuva ndash jūrinė valstybė Kultūros barai 7 [Žiūrėta 2008-06-10] Priei-

ga internete httpwwwlrytaslt

Heller E 2000 Wie Farben auf Gefuumlhl und Verstand wirken Farbpsychologie Farbsymbolik

Lieblingsfarben Farbgestaltung Muumlnchen Lappan Verlag

Jovaiša L 2001 Ugdymo mokslas ir praktika Vilnius Agora

Kreiserinio buriavimo vystymo programa 2005ndash2008 metams 2005 Vilnius Lietuvos buriuo-

tojų sąjunga

Landsbergis V 2008 Europos tapatybės krizė moraliniu ir politiniu požiūriu Soter 25 (53)

p 145ndash156

Liebke F 2001 Omega-3-Fettsaumluren Gesundheit aus dem Meer Niedernhausen Falken

Lorenz K 1977 Die Ruumlckseite des Spiegels Versuch einer Naturgeschichte menschlichen Er-

kennens Muumlnchen Piper Verlag

Paulauskas S 1999 Savivaldos dialektika Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla

Płużek Z 1996 Pastoracinė psichologija Vilnius Amžius

Schmid-Houmlhne F 2006 Die Meere in uns Herbolzheim Centaurus Verlag

Schuh A 2004 Klima- und Thalassotherapie Stuttgart Oesch

Souza Ph 2003 Seefahrt und Zivilisation Wie die Beherschung der Meere die Menschheit-

sgeschichte praumlgte Hamburg Muumlnchen Piper

Stadler M A 1988 Persoumlnlichkeitsentwicklung an Bord Chancen paumldagogisch-

therapeutischen Jugendsegelns Luumlneburg Neubauer

Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg

Marebuchverlag

Thomas M 2003 Lost at Home and Lost at Sea The Predicament of Sea-faring Families

Cardiff SIRC

Welsch N 2003 Farben Natur Technik Kunst Heidelberg Berlin Spektrum akad Verlag

Žaromskis R 2001 Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdymo dalis Geografija

Lietuvoje Vilnius Geografijos institutas p 52ndash61

Лебедев В И 2001 Экстремальная психология Психическая деятельность в

Jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos analizės apibendrinimas Viduržemio jūros baseino krikščionėjanti civilizacija prieš du tūkstantmečius

palaipsniui pradėjo įgyti europinio mentaliteto bruožų ndash istorinės tradicijos dės-ningos raidos sampratą išsilaisvinimą iš gamtos vergijos dvasios gelmę bei kil-nesnį kūrybiškumą apsisprendimo bei pasirinkimo laisvę demokratinio valdymo realizacijos idėjinę bazę Jų pagrindu reiškiasi naujausių laikų Europos sąmonės sakralumo požymiai

Visame Šventajame Rašte galima sekti jūrine linija Žodžiu jūra daugiausia reiškiama Dievo galybė kiek mažiau ndash geografinis matmuo Daugelyje vietų jūra siejasi su realiu istoriniu įvykiu Dažniausiai žodis jūra figūruoja Psalmyne beveik du kartus rečiau ndash Apreiškime Jonui Izaijo knygoje ir Apaštalų darbuose kur vy-rauja Dievo galybės jūrinė raiška Jūra randama daugumoje Šventojo Rašto ypač Senojo Testamento knygų Biblija natūraliai atspindi ir drauge patvirtina jūros bei jūrinės aplinkos reikšmę Viduržemio jūros europinėje civilizacijoje vystantis Šventajai istorijai bei formuojantis jūrinį mentalitetą atitinkančiai sakralinei kultū-rai

Jūrinio lietuvių mentaliteto mitologinė analizė atskleidė kad jūrinė lietuvių mitologija yra vos įžvelgiama Vandenys lietuvių mitologijoje paprastai atstovauja pražūties erdvei ir tik sausuma laikoma esanti dieviškos kilmės Apskritai baltų gentys vandenį gerbė ir teikė jam dieviškosios prasmės savybių Jų tikėjimas van-dens šventumu atsispindi Lietuvoje gausiuose hidronimuose turinčiuose šaknį švent Dažnai aptinkama lietuvių mitų apie gyvąjį bei gydomąjį vandenį

Į vandenis žvelgta kraštutiniu požiūriu juos laikant arba velniškais grėsmin-gais pavojingais arba šventais pažymėtais draudimu Žemės sausumos motyvai vyrauja ir lietuvių anekdotologijoje Lietuviai vandenį gerbė tačiau jo privengda-vo Pagarbi baimė draudimai bei vengimas sukuria psichologiškai reikšmingą si-tuaciją neleidžiančią mentaliteto lygmeniu susiformuoti natūraliam elementariam paprastam santykiui su vandenimis

Pagoniškosios lietuvių sakmės perduotos iš kartos į kartą yra natūraliai su-mišusios su krikščioniškosios pasaulėžiūros bruožais Etiologinių sakmių motyvai nėra pagoniškųjų laikų grynuoliai Lietuvių sąmonė bei tradiciškai perimtos etinės kategorijos realiai yra daugiau krikščioniškos Egzistuoja ryškus atotrūkis nuo ikikrikščioniškosios sąmonės Senieji vandens tabu archetipai tik iš dalies gali veikti lietuvio sąmonę nūdienoje Krikščionybė ir ateizmas desakralizavo gamtą o

nauja pasaulėjauta natūros atžvilgiu atveria palankesnes jūros apvaldymo perspek-tyvas Prielaidas jūrinėje valstybėje ugdyti jūrinį mentalitetą bei jūrinę pilietinę sąmonę sudaro praktinė jūrinė veikla ir susiformavusios jūrinės edukacijos tradici-jos

Egzistenciniu požiūriu jūros krantas gali būti interpretuojamas įvairiomis as-menybės ugdymui reikšmingomis sąvokomis Tai susitikimo laikinumo išsisky-rimo vieta Krante kyla dviejų to paties pasaulio dimensijų sąlyčio įtampa tarp bu-vimo ir judėjimo pirmyn kur jau nebe bet ir tuo pačiu ndash dar ne Krantas kaip ne-apibrėžta kategorija yra realus patikimas mistinis ir metafizinis ribos ženklas tarp natūros ir kultūros vientisa natūralizmo ir transcendentalumo opozicija edukacinė transcendavimo ir laimės pajautos prielaida

Jūros ir asmenybės santykio psichoanalize nustatyta kad žmogaus dvasiai yra būdinga jo vidinio pasaulio ir jūros priekrantės atitikmens išgyvenimai Vedama paralelė tarp jūros ir žmogaus sielos pasąmonės iš kurios į sąmonės sritį iškeliami seniai išgyventi konfliktai bei motinos archetipo Konstatuojamas pasąmoninis troškimas grįžti į motinos įsčias Erotiniu ir mitologiniu lygmeniu apibūdinamas somatinis santykis su vandeniu Teigiamas požiūris į jūrą siejamas su kraujomaiša kosmogoniškai jungiantis su jūra kaip atavistine gyvybės motina Sapnų teorijose vandeniui priskiriamos gyvybinės galios Psichoanalizė ypač psichoterapijos prak-tikoje padeda suprasti žmogaus vidinį pasaulį tobulėti

Jūrinio ugdymo psichofelicitologinė linija nurodo kad aktualu puoselėti jūri-nę laimę asmenybei vertybiškai sąveikaujant su jūra atsižvelgiant į biologinį psi-chologinį dvasinį jūrinio ugdymo aspektą Žmonėms siekiant subjektyviai suvo-kiamos laimės vertybinis jų ryšys su jūra išreiškia intensyvų santykį su jūros gė-rybėmis galinčiomis žmogui teikti laimę Santykis su jūra išgyvenamas ambiva-lentiškai Sąveikaujant su ja rekreaciniu lygmeniu konstatuojama jūrai būdinga magiška traukos galia

Jūrinė laimė ir euforija yra susieta su žmogaus pojūčiais Prie jūros išgyvena-mo ilgesio pustomo smėlio sūraus oro jūros dumblių ir vandens žolių kvapo ra-minančios bangų mūšos emocinė patirtis informuoja smegenis bei skatina žmogų fiziškai ir dvasiškai atsipalaiduoti

Vyraujant vizualiajam asmenybės tipui jūrų felicitologijos tyrimas fokusuotas ties jūros bei pajūrio spalvomis psichologiniu jų poveikiu žmogui Sąveikaujant su jūra patiriamos efektyviai pasireiškiančios spalvos ypač mėlyna (mėlio) spalva simbolizuojanti tolumas bei laisvę turkio spalva žadinanti budrumą bei atvirumą

žalia skatinanti poilsį ramybės išgyvenimus balta spalva simbolizuojanti tyrumą bei lengvumą Šių simbolių paisoma reklamuojant jūros pakrantes paplūdimius

Sužadindamas nervinius impulsus natūralus jūros mėlis padeda žmogui atsi-palaiduoti nusiraminti Vėsos išgyvenimai padeda reguliuoti pulsą ir kraujospūdį Klasikinį vyriškumą simbolizuojanti mėlyna spalva medicinoje naudojama esant per didelei temperatūrai uždegimams miego sutrikimams Edukaciniu požiūriu tikslinga atsižvelgti į mėlynos spalvos terapinio poveikio galimybes ir žmogaus ryšį su jūra laikyti veiksminga felicitologine priemone jo dvasinei būčiai gerinti

Šviečiant saulei jūros vanduo dažnai nusispalvina turkio spalva Taip vanduo reaguoja į saulės šviesą šviesų jūros dugną baltą ar gelsvą smėlį Terapijoje turkio spalva taikoma stiprinant imuninę sistemą gydant alergijas gripą limfinių liaukų uždegimus Edukaciniais tikslais turkio spalvos terapinė patirtis naudojama ren-giant medicinos darbuotojus

Jūrai žydint vandens augalai jūros žolės dumbliai mikroorganizmai augali-nis humusas šviesos bangas atspindi sukurdami tirštos ir tamsios žalios spalvos smaragdo įspūdį Žalia spalva laikoma vienintele į kurią žvelgiant ilgesnį laiką nepavargstama Auditorijų ratildešomosios lentos staklės gamyklų cechuose ar chirur-ginio skyriaus aplinka ligoninėse tikslingai dažomos žaliai Terapijoje žalia spalva taikoma esant uždegimams ji padeda puoselėti lygią odą reguliuoja pulsą Būsi-miems psichoterapeutams medicinos ir jūrų verslo darbuotojams aktualu studijuo-ti žalios spalvos terapinį aspektą

Balkšvoje jūros pakrantėje ir apskritai baltoje aplinkoje žmogui malonu būti Balta spalva simbolizuoja švarą tyrumą Žmogus būdamas prie jūros baltą pa-krantės spalvą psichologiškai išgyvena vėsumos šviežumo sustiprėjimo bei atsi-palaidavimo patirtimis Baltos spalvos erdvėse pozityvūs asmens emociniai išgy-venimai asocijuojasi su tyla švelnumu gležnumu bei meilumu Šios asociacijos sąveikaujant su balta spalva simbolizuoja klasikinio pobūdžio moteriškumą Jūri-nė edukacija ir reguliarus natūralus ryšys su jūros bei pajūrio spalvomis tobulina asmenybės psichofelicitologinę raidą

Būsimų jūrininkų vertybinio santykio su jūra fenomenologinis tyrimas at-skleidė kad išplaukusių jūreivystės studentų sąveika su jūra kognityviuoju lygme-niu reiškiasi mąstymu apie namus socialinę atskirtį didesnę brandą gyvenimo įprasminimą Studentams esantiems prie jūros būdinga mintinis atsipalaidavimas estetinės aplinkos darbo jūroje transcendavimo virš kasdienybės tapsmo geresniu žmogumi suvokimas

Emocinis būsimų jūrininkų ryšys su jūra daugiausia reiškiasi baime vienatve namų ilgesiu Būdami prie jūros studentai paprastai išgyvena atsipalaidavimą ra-mybę kitus teigiamus ir neigiamus jausmus kurie kyla prisiminus darbą jūroje Aspiraciniam studentų santykiui su jūra yra būdingi jūrininko karjeros siekiai gy-venimo planavimas ryžtas asmenybiškai ir profesiškai tobulėti Būdami prie jūros jie siekia išplaukti ryžtasi puoselėti dvasingumą planuoja karjerą Vyraujančias su jūra susijusias jūreivystės studentų aspiracijas sudaro šeimos išlaikymui reikšmin-ga jūrininko karjera noras pamatyti pasaulį pažinti skirtingas etnokultūras Jūrinis gyvenimo stilius daugiausia reiškiasi sunkiu atsakingu darbu uždarbio leidimu krante vyrišku elgesiu socialiai reikšminga veikla kelionėmis jūrinėmis tradici-jomis

II SKYRIUS EKSTREMALAUS JŪRININKŲ DARBO PSICHOEDUKACINIS KONTEKSTAS Atsižvelgiant į tai kad kiekvienas jūrininkas pirmiausia yra profesinių žmo-

niškumo kompetencijų sistema ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukaciniame kontekste jūrinio ugdymo požiūriu analizuojama emociniai jų išgyvenimai uždaro-se techninėse sistemose jūrininkų adaptacija ekstremaliame darbe ir gyvenime krante jų psichoprofilaktika bei būsimų jūrininkų psichoprofilaktinė pozicija

1 Emociniai jūrininkų išgyvenimai uždarose techninėse sistemose Jūrinė profesija paprastai apibūdinama kaip tam tikra gyvensena kaip neiš-

vengiamas išsiskyrimų bei susitikimų ciklas perėjimas iš namų aplinkos krante į darbo aplinką jūroje ir priešingai Tai gyvensena kuri vienodai veikia tiek jūrinin-kus tiek jų šeimas (Thomas 2003) Jūrininkų sveikatai bei gerovei atitinkamą įta-ką daro įvairūs veiksniai ndash sunkus fizinis darbas neapibrėžtas darbo ir poilsio re-žimas ilgos darbo valandos triukšmas vibracija meteorologinių sąlygų kaita at-skirtis nuo šeimos ir draugų dažna emocinė įtampa nereguliarus lytinis gyveni-mas įprastos mitybos nebuvimas ir kt (Sąlyga 2007)

Jūrininkų darbo ir gyvenimo sudėtingų psichosocialinių sąlygų rezultatas ndash nuovargis stresas psichikos sutrikimų simptomai Daugelyje jūrinių šalių pastarų-jų metų mokslo darbuose analizuojami nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu inici-juojami projektai kurių tikslas

ndash ištirti jūrininkų profesinę sveikatą ndash nustatyti fizinės ir socialinės aplinkos veiksnių poveikio jų sveikatai dėsnin-

gumus ndash ieškoti naujų veiksmingų minėtų veiksnių kontrolės metodų Tyrimai rodo

kad pagrindinius jūrininkų dirbančių uždarose techninėse sistemose emocinius išgyvenimus sudaro monotonijos jausmas vienatvė izoliuotumas (socialinė atskir-tis) stresas

Monotonija Normaliomis sąlygomis žmogus būdamas įvairioje aplinkoje patiria daug įvairių dirgiklių darančių įtaką atitinkamai jo savijautai Tačiau dirb-

damas uždarose techninėse sistemose kurios yra po vandeniu ar supamos jūros bangų žmogus ilgainiui pradeda išgyventi monotonijos jausmą kuris sąlygoja daugelį neįprastų psichinių būsenų Tai į nuobodulį ir mieguistumą panašus išgy-venimas potyris kuris kyla dėl neįdomios veiklos informacijos trūkumo dažno vienodų stimulų pasikartojimo Monotonija neigiamai veikia fiziologines ir psichi-nes žmogaus funkcijas sukelia mieguistumą greitą nuovargį Ilgai monotonišką darbą dirbantis žmogus pajunta nepasitenkinimą bodėjimąsi darbu susiaurėja jo interesai senka kūrybinės galios (Psichologijos žodynas 1993)

Ištisomis savaitėmis būdami toje pačioje izoliuotoje aplinkoje žmonės prade-da jausti monotoniją naujų įspūdžių alkį atsiranda bendras silpnumas nerimas psichologinis uždarumas depresija Vienodas vaizdas monotoniškas garsas bu-vimas atskirties aplinkoje ilgainiui gali lemti tai kad žmogui pradėtų vaidentis deformuotųsi jo pasaulėvaizdis Be to atsiranda tam tikra snaudulio būsena ndash tarp budrumo ir miego kyla regos ar klausos haliucinacijų galimybė

Nustatyta kad stebint automatinių įrenginių darbą ir nesant jų veikimo sutri-kimų ilgainiui stebėtojui kyla monotonijos jausmas budrumas po 3ndash4 valandų pradeda ryškiai mažėti atsiranda snaudulys Fiksuota asmens kūno pozicija labai apriboja kūno judesius ir žymiai susilpnina aferentaciją iš kūno raumenų pusės (Лебедев 2001)

Centralizuoto reguliavimo dispečerių operatorių ir kitose kabinose veikiantys elektroniniai energetiniai įrenginiai paprastai skleidžia tylesnį ar garsesnį vienodą triukšmą Nepalanki monotoniškos aplinkos įtaka sustiprėja vienodu pusiausvyros organo ndash vestibuliarinio aparato ndash dirginimu pavyzdžiui supimu ilgainiui suke-liančiu jūros ligą kuri reiškiasi veido išbalimu šaltu prakaitu galvos svaigimu pusiausvyros sutrikimu pykinimu

Vienodas vestibuliarinio aparato dirginimas sukelia atitinkamas hipnozės fa-zes skatina gilų miegą Operatorinė veikla reikalauja išlaikyti intensyvų dėmesin-gumą ir būti pasirengus operatyviai reaguoti į galimus įrenginių veiklos sutriki-mus Tačiau dėl monotoniškos aplinkos įtakos žmogaus operatorinė veikla praran-da efektyvumą Hipnozės būsenoje pakinta žmogaus savikontrolė ir savimonė Jis mato suvokia kas vyksta tačiau nepajėgia tinkamai reaguoti ir todėl padidėja ava-rijos tikimybė

Dirbant ekstremaliomis sąlygomis ypač svarbu mokėti psichologiškai persi-jungti bent trumpam atsipalaiduoti Monotonijos jausmas apskritai mažiau kamuo-ja kai jis valdomas racionalizuojant darbo ir poilsio režimą keičiant darbo tempą stambinant operacijas

Naujų įspūdžių ir naujos informacijos trūkumas paprastai kompensuojamas paties psichofiziologinio mechanizmo ndash dažniausiai ryškiais sapnais Turėdamas galimybių monotonijos kamuojamas žmogus pavyzdžiui betarpiškai vieną po kito žiūri kino filmus Taip palaipsniui atgyja vaizdinė atmintis aktyvėja vaizduo-tė tam tikru lygmeniu kompensuojami monotonijos jausmo padariniai Žmogus dirbdamas ekstremaliomis sąlygomis uždarose techninėse sistemose gali išsaugoti psichinę pusiausvyrą

Vienatvė Tyrimai rodo kad jūrininkai dirbdami ekstremaliomis sąlygomis ilgainiui išgyvena vienatvę kuriai užsitęsus jiems pasireiškia psichinės veiklos pakitimai jie ima jausti tuštumą patiria depresiją Apskritai dėl ilgo buvimo toli nuo namų sumažėjusio jūrininkų skaičiaus laive ir sparčių automatizacijos proce-sų vienatvė drauge su namų ilgesiu ir agresyvumu elgiantis sudaro vieną iš pagrin-dinių jūrininko psichosocialinio pobūdžio problemų (Thomas 2003)

Tačiau žmogaus vienatvės išgyvenimai mažėja vaizduotėje natūraliai iškylant ryškiems jam brangių žmonių ndash šeimos narių draugų ndash vaizdiniams Be to vienat-vės išgyvenimai savaime žmogų skatina mąstyti abstrakčiau filosofiškiau kelti savo būties prasmės klausimus Tai aktualizuoja humanitarinių bei socialinių mokslų (filosofijos psichologijos ir kt) reikšmę rengiant specialistus ekstrema-liam darbui jūroje sudarant jiems sąlygas suvokti filosofinio mąstymo reikšmę asmenybės tobulėjimui abstraktaus mąstymo galimybes bei ribas psichinės savi-reguliacijos sunkiose situacijose principus

Nustatyta kad vienatvę ypač sunkiai pakelia tie žmonės kurių asmenybė skurdi o pagrindinis rūpestis ndash orientuotas į išorę Save gerbiantys gilios turtin-gos dvasios žmonės vienatvę pakelia geriau (Мень 1991) Vadinasi dirbti eks-tremaliomis vienatvės sąlygomis gali toks žmogus kuriam nebūna liūdna su savi-mi kuris visuomet turi ką veikti kuriam nereikia reikalauti kitų dėmesio

Nepaisant šių reikalavimų neretai labai ilgai besitęsianti vienatvė skatina žmogaus ndash socialinio gyvūno (lot homo socialis) ndash asmenybės degradaciją psi-chikos sutrikimus Tai liudija ištisa carinės Rusijos kalėjimų istorija (Гернет 1951) Įprastų socialinių santykių nutraukimas gali stimuliuoti šoką nerimą dep-resiją ir apskritai skurdesnį dvasinį gyvenimą kai tenkinami tik fiziologiniai po-reikiai neturima aukštesnių siekių kilnesnių tikslų

Ryšių su artimaisiais nutraukimas stipriai išgyvenamas ne tik vienatvės sąly-gomis bet ir gyvenant bei dirbant izoliuotoje grupėje Tyrimai rodo kad jūrininkai ilgisi jiems brangių žmonių perkainoja santykius su jais neretai ryžtasi su artimai-siais kokybiškiau bendrauti

Vienatvės sąlygomis pasireiškia kompensacinių gynybos reakcijų mechaniz-mai Vienišas žmogus yra natūraliai linkęs personifikuoti įvairius objektus susi-kurti įsivaizduojamus partnerius su kuriais jis bendrauja ne tik vidiniu tačiau ir išoriniu kalbėjimu Kalba atlikdama kito žmogaus elgesio reguliavimo funkciją tampa komandomis sau pačiam ir skatina asmenybę valdyti reguliuoti asmeninį savo elgesį Mintyse pasakytas žodis nėra toks įtaigus kaip ištartas ar parašytas Todėl išorinis kalbėjimas efektyviau veikia padeda valdyti situaciją nes įgyja to-kią reikšmę kokią turėtų žodis pasakytas kito žmogaus skatinančio atitinkamus emocinius išgyvenimus Sveikų žmonių polinkis garsiai mąstyti kalbėtis su savi-mi kaip išorinio savęs skatinimo poreikis pastebėtas ne tik jiems esant vienatvės sąlygose bet ir apskritai įveikiant sunkumus bei pavojus gyvenime (Grendstad 1999)

Atskleista tendencija kad žmonės kurie ekstremaliomis sąlygomis garsiai ne-sikalbėjo su personifikuotais objektais ar įsivaizduojamais partneriais nerašė die-noraščio ndash dažniau išgyveno su psichopatologija besiribojančias psichines būse-nas ūmias psichozes iškreiptai suvokė aplinką kliedėjo Nustatyta kad garsus kalbėjimasis su savimi streso būsenoje padeda išvengti neurozių Tai funkcionuoja kaip gynybinė reakcija vienatvės sąlygomis (Лебедев 2001)

Kita vertus ilgainiui išgyvenant vienatvę prarandamas gebėjimas aiškiai skir-ti realią ir sapnuojamą tikrovę Įprastomis sąlygomis žmogus paprastai suvokia ir skiria tai ką matė sapne ir realybėje Jis atbunda ir tuoj pat pradeda suvokti realią situaciją Normaliomis sąlygomis tik kai kuriais atvejais būna sunku atskirti ar įvykiai klostėsi sapne ar tikrame gyvenime

Tačiau ilgos vienatvės sąlygomis žmogui daug sunkiau išsivaduoti iš miego būsenos Atsibudęs žmogus tik labai pamažu pradeda suvokti aplinką todėl sun-kiau atskiria sapną nuo tikrovės Normaliomis sąlygomis suabejojęs savimi asmuo gali paklausti kitų žmonių ar tai kuo abejojama vyko iš tikrųjų Vienišas žmogus tokios galimybės ndash socialinės korekcijos ndash neturi Taigi tikimybė supainioti įvy-kius sapne ir realybėje padidėja

Izoliuotumas Grupinė izoliacija izoliuotumo ndash atskirties ndash jausmas kaip so-ciopsichologinė problema yra ryški visoje jūrininkystės istorijoje Sunkus darbas ekstremalios gyvenimo laive sąlygos ilgainiui natūraliai skatina konfliktus tarp jūrininkų Jūrininkystės istorija liudija socialinės atskirties sąlygotus maištus kurie viduramžiais būdavo žiauriai malšinami XX amžiaus jūrininkystėje izoliacinės darbo sąlygos tampa moksline problema (Andres 1991) Nustatyta kad mažėjantis laivo įgulos narių skaičius didėjanti automatizacija ir ilgėjančios darbo valandos

paveikė jūrininkų tarpusavio santykius padidino socialinę atskirtį dirbant jūroje (Chapman 1992)

Prieš tris dešimtmečius atliktų ilgalaikio plaukiojimo įvairios paskirties lai-vais tyrimų duomenys rodo kad mažesnių įgulų nariai sunkumus ir pavojus įveik-davę kryptingai sutelkę jėgas altruistiškai rūpindamiesi vieni kitais net aukoda-miesi dėl kito J A Senkevičius (Ю А Сенкевич) nustatė kad įgulos darbas yra efektyvus kai visi jos nariai aiškiai suvokia savo darbą šiais aspektais

ndash tai kad tiek atskiras kiekvieno žmogaus veiksmas tiek bendri veiksmai yra reikšmingi visai grupei

ndash motyvus dėl kurių būtina dirbti stengtis įveikti sunkumus ndash palankaus psichologinio klimato palaikymo reikšmę ndash tai kad palankus klimatas kuriamas grupės nariams išgyvenant savo darbo

prestižą ndash tai kad darbo prestižą lemia ne tik pragmatiniai išskaičiavimai bet ir pa-

šaukimas jam ndash tai kad siekiant kilnaus tikslo atliekamas darbas yra labai reikšmingas

(Сенкевич 1973) Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo kad įgulos narių tarpusavio santykių situ-

acija yra daug prastesnė Nors šiuo metu jūrininkai turi geresnes sąlygas netiesio-giai (telefonu el paštu ir kt) dažniau komunikuoti su savo artimaisiais tačiau per pastaruosius trisdešimt metų įdiegtos naujos technologijos spartėjanti krova įgulų narių skaičiaus mažėjimas reiškia kad jūrininkai vis mažiau turi galimybių išlipti į krantą jame užmegzti ryšį su šeima pasauliu t y visas jų profesinis gyvenimas dažniausiai apsiriboja laivu (Kahveci 1999) Todėl suprantama kad šiuolaikinės socialinės atskirties sąlygomis daug sunkiau išlaikyti teigiamą psichologinį darbo klimatą Iškyla dar didesnis poreikis vykdyti tradicines rekomendacijas ndash išgyventi vidines problemas tyliai vieniems neišsilieti ant kitų negadinti kitiems nuotaikos kiek įmanoma palaikyti palankų psichologinį klimatą (Папанин 1966)

Vis dėlto atskirties sąlygomis grupėje ilgainiui vis tiek kyla emocinė įtampa didesni ar mažesni konfliktai pasitaiko muštynių Žmogus ilgą laiką gyvenęs izo-liuotoje grupėje pradeda atitinkamai priklausomai nuo asmenybės keistis Nusta-tyta kad izoliacinės darbo sąlygos daro neigiamą įtaką asmens bendravimui su kitais Žmogus pasikeičia jis tampa mažiau aktyvus blogos nuotaikos neadekva-čios reakcijos įvairiose situacijose įtarus nuolat pasirengęs gintis uždaras ego-centriškas Gali pasireikšti tingumas polinkis ginčytis nenoras paklusti įsaky-

mams didelis jautrumas stačiokiškumas įžeidumas Visa tai atsispindi psicholo-giniame izoliuotos grupės klimate

Atskirties sąlygomis konfliktai mažose grupėse gali kilti be aiškios priežas-ties Natūraliai savita kalbos maniera ar kokia smulkmena gali paskatinti kitą gru-pės narį neadekvačiai reaguoti Atsiranda noras kituose ieškoti tik neigiamų cha-rakterio bruožų kitus užsipuldinėti priekabiauti Taip kyla neapibrėžti konfliktai kuriuos spręsti ekstremaliomis sąlygomis labai sunku Tačiau didžiausia atsako-mybė skiriama grupės lyderio veiksmams bei pozicijai Taigi aktualizuojasi kruopščios kandidatų atrankos darbui jūroje minėtomis sąlygomis problema

Kita vertus pats žmogus turi imtis savianalizės savirefleksijos ir apsispręsti studentų jūrinėje praktikoje pirmojo(-ųjų) reiso(-ų) metu ar jis susitaikys su atskir-timi ekstremaliame darbe Meilė aistra savo darbui gebėjimas valdytis bei įveikti sunkumus gyvenime laikomi pačiais svarbiausiais minėtos atrankos kriterijais (Лебедев 2001)

Sklandžiam bendravimui užtikrinti ypač svarbūs altruizmas ir empatija kurie lemia tarpusavio supratimą dalinį pritarimą kito žmogaus pozicijai padeda išlikti oriu žmogumi

Pretendento dirbti atskirties sąlygomis empatiškumas gali nebūti aukšto lygio tačiau jo neturėtų stigti apskritai Jūrininkai teigia kad jų darbui ypač reikalingi tokie žmonės kuriems būdinga šios kompetencijos

ndash gebėjimas branginti draugystę atjausti kitą ndash gebėjimas bet kurioje situacijoje išsaugoti žmoniškumą ndash dorumas ndash vengimas daryti vienpusiškus sprendimus ndash platus intelektualinis akiratis ndash buvimas gerais specialistais ndash išlavinto subtilaus kito asmens neužgaunančio humoro jausmas

(Хейердал 1973) Kaip minėta grupės izoliuotumas lemia jos narių tarpusavio santykių įtampą

Todėl kyla grėsmė kad ilgai dirbant ekstremaliomis sąlygomis sutriks ne tik įren-ginių veikla bet ir žmonės dėl psichinės įtampos konfliktų kai kurių įgulos narių paniekos kitų atžvilgiu jų žeminimo Taigi psichinė savireguliacija yra viena svar-biausių palankaus psichologinio klimato kūrimo bei palaikymo sąlygų

Kita psichosocialinio pobūdžio problema dirbant atskirties sąlygomis yra bu-vimas nuolatinėje kitų grupės narių akivaizdoje Emocinę įtampą kelia ne tik in-

dividuali atskirtis tačiau ir nuolatinis kitų izoliuotos grupės narių žvilgsnis ver-čiantis žmogų jaustis kad jis yra nepaliaujamai stebimas

Socialinių asmenybės vaidmenų teorija teigia kad socialinis žmonių elgesys visada yra apribotas visuomenės normų draudimų tradicijų Todėl atlikdamas socialinius vaidmenis žmogus tampa aktoriumi didžiojoje gyvenimo scenoje Bū-damas vienas žmogus dažnai elgiasi taip kaip nesielgtų būdamas tarp kitų Kai žmogus žino jog yra stebimas jis visą laiką stengiasi deramai atlikti savo funkci-jas o tai reikalauja nemažos psichinės įtampos Nė minutei negalima atsipalaiduo-ti užsimiršti Visą laiką žmogus mąsto apie tai kad kiti fiksuoja kiekvieną jo po-elgį ir daro atitinkamas išvadas

Ne visiškai atviras žmogaus dvasinis pasaulis gali būti siejamas su atitinkamų kūno vietų pridengimu Žmogaus vidus ir išorė yra socialiai determinuoti Skati-namas gėdos jausmas neleidžia visiškai apnuoginti savo vidinio pasaulio ar kūno kitiems Jau normaliomis gyvenimo sąlygomis žmogus savo mintis ir jausmus ne-retai slepia nuo kitų Tačiau gyvenant izoliuotoje grupėje tai padaryti labai sunku Dėl to kylanti emocinė įtampa skatina pasitraukti į nuošalę

Žmogui natūraliai reikia ir bendravimo ir vienatvės kad jis galėtų pabūti su savimi Nuolatinis buvimas izoliuotoje grupėje ir neturėjimas galimybės pasitrauk-ti į vienumą sąlygoja sunkiai valdomus konfliktus kurie gali kilti dėl mažiausių smulkmenų Tokiais atvejais gelbsti dienoraštis kuriame surašomi dienos išgyve-nimai Tai padeda grupę apsaugoti nuo konfliktų nes parašytas žodis jos narių ne-erzina ndash jie jo paprasčiausiai nesužino Tačiau trumputė frazė pasakyta garsiai gali sukelti konfliktą o kai ji parašyta ndash palankus psichologinis grupės klimatas išsaugomas

Tai tampa ypač aktualu neturint artimo žmogaus kuriuo būtų galima pasitikė-ti jam atsiskleisti išsipasakoti Paprastai glaudesni jūrininkų tarpusavio santykiai susiklosto jei toje pačioje įguloje jie dirba daugiau nei vieną reisą Tyrimai rodo jog nedaugelis jūrininkų atskleidžia kad su kuriuo nors įgulos nariu puikiai suta-ria Santykiai dažniau apibūdinami kaip esantys lyg tarp kitko Laivų įgulų kom-plektavimo strategija lemia tai kad skiriama dirbti skirtinguose laivuose skirtin-gomis sąlygomis o mažėjančio įgulos narių skaičiaus tendencija trukdo laive puo-selėti artimą draugystę socialius santykius (Sąlyga 2007)

Tokiomis sąlygomis dienoraštis gali tapti vieninteliu tyliu draugu ir visada iš-tikimu sąjungininku Priešingu atveju atskirties sąlygos gali žmogui sukelti neuro-zę netgi pastūmėti į savižudybę ar nužudymą Todėl neturėdamas galimybių lais-valaikiu klausytis radijo žiūrėti televizoriaus ar naršyti internete izoliuotos grupės

narys natūraliai pajunta informacinį alkį ir siekdamas išvengti neurozių pats tam-pa informacijos šaltiniu sau (Grendstad 1999 Bemmann 2008)

Bendraudami izoliuotoje grupėje žmonės ilgainiui išsisemia ir pradeda karto-tis Tai sukelia neigiamas kitų reakcijas Vis dėlto žmogus negali nekalbėti Ben-dravimas ndash esminis asmenybės socialinis poreikis ndash ekstremalioje situacijoje yra ypač svarbus Tačiau vienas netinkamai ištartas žodis gali tučtuojau kitą žmogų įžeisti Todėl kalbantis būtina labai atsargiai parinkti žodžius Esant informacijos alkiui gali padėti knyga ar kitas svarbios įdomios informacijos šaltinis Apskritai žmonės dirbdami atskirties sąlygomis ir ilgesnį laiką negyvendami visuomenėje tampa vis labiau tylesni

Stresas Tai žmogaus būsena kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių ndash stre-sorių Fiziologiniai stresoriai ndash labai didelis fizinis krūvis per aukšta ar per žema temperatūra skausmas Psichiniai stresoriai ndash grėsmė pavojus įžeidimas infor-macijos perteklius ar stygius (Psichologijos žodynas 1993)

Savitos darbo sąlygos laivuose jūrininkų nervų sistemą veikia visą jų buvimo jūroje laiką Jei stresinės situacijos yra dažnos ir tęsiasi ilgai organizmo rezervai greitai išeikvojami Todėl padažnėja galvos skausmas silpnėja atmintis padidėja nervingumas irzlumas sutrinka miegas atsiranda depresijos simptomų Galima išskirti šiuos jūrų pramonei būdingus su stresu susijusius profesinius veiksnius

ndash ilgos darbo valandos ndash jūrų versle vykstančios reformos ndash atskirtis nuo namų ndash suvaržytas laisvalaikis ndash sudėtingos darbo sąlygos (Jezewska 2003 Sąlyga 2007) Tikslinga išskirti informacijos neapibrėžtumo veiksnį Kokios tobulos ir pati-

kimos bebūtų mašinos visos jos yra sukonstruotos iš įvairių komponentų jungi-nių elektroninių ir kitų įrenginių kurie susidėvi tačiau per skirtingą laiką Kuo sudėtingesnė mechaninė energetinė elektroninė sistema tuo didesnė tikimybė kad kuri nors sistemos dalis kuriuo nors momentu susidėvės ar dėl kitų priežasčių nebefunkcionuos kils avarinė situacija Praktiškai neįmanoma numatyti visų ava-rinės situacijos variantų Todėl žmogus dirbdamas uždaroje techninėje sistemoje nuolat išgyvena tam tikro informacijos neapibrėžtumo nežinios įtempto laukimo būseną

Avarinė situacija traktuojama kaip kraštutinis įvykis kurį charakterizuoja greita besikeičiančių įvykių raida Nors avarinės situacijos grėsmė yra galima ir tarsi laukiama bet kuriuo metu tačiau kiekvienu konkrečiu atveju (pagerėjusio

žvalumo ar snaudulio būsenoje) ji išgyvenama kaip netikėtumas taigi ndash kaip nau-jas stresorius Be to gavęs pavojaus signalą sistema pavojuje operatorius ne visa-da žino avarinės situacijos priežastį bei pobūdį Todėl jis įvykį turi priimti kaip uždavinį kurį būtina nedelsiant kūrybiškai spręsti ir imtis atitinkamų priemonių sistemai gelbėti

Teigiama kad net ir tokiais atvejais kai žmogus kelis metus dirbo avarijų įrenginių gedimų nepatyrusioje automatizuotoje sistemoje jo sveikatai vis tiek pa-daromas negatyvus poveikis dėl minėto informacijos neapibrėžtumo Budėjimo metu žmogus neatlieka jokių funkcijų tačiau stebi ir laukia kokių nors sistemos pažeidimų Tačiau net ir tokiais bdquolengvoldquo budėjimo atvejais budėtojai išsenka o po budėjimo jau negali užsiimti produktyviu intelektualiniu darbu blogiau miega pasireiškia dirglumas Be to ilgainiui gali kilti neurozės atsirasti psichosomatinių sutrikimų

Mokslininkai konstatuoja kad beveik 60 proc jūrininkų patiria vidutiniškai ar stipriai išreikštą stresą (Parker Hubinger ir kt 1997 Agterberg Passchier 1998) Grėsmė net ir apie ją negalvojant lieka ir atitinkamai veikia žmogaus psichiką Vis dėlto istoriografiniu požiūriu dauguma jūrininkų išplaukusių į jūrą rimtos ri-zikos sąlygomis patiria stenines emocijas pademonstruoja vyriškumą net heroiz-mą Apskritai jūrininkams privalomos šios savybės ndash spartus suvokimas greitas susiorientavimas organizuotumas savitvarda apdairumas apsukrumas (Лебедев 2001)

Jūrininkas grėsmės akivaizdoje rizikuoja ne tik savo bet ir kitų įgulos narių sveikata bei gyvybe Išgyvenamas pavojus sukelia didelę emocinę įtampą kurios kartais neatsikratoma ir dešimtmečiui praėjus nuo grėsmingo įvykio

Tyrimai rodo kad ir prieš išplaukiant į jūrą kelias paras jūrininkai išgyvena emocinę įtampą ndash savo mintimis jie jau jūroje Tačiau žmogaus psichofiziologinė sistema išlikimo tikslu taip sukonstruota kad sudėtingomis sąlygomis kilęs pavo-jaus jausmas įjungia psichofiziologinius mechanizmus kurie avarinėje situacijoje aktyvina žmogaus veiklą mąstymui teikia kryptingumo (Севастьянов 1979 Stehling 2000)

Laivuose ypač povandeniniuose avarijos tikimybė ndash labai didelė Tačiau saugumo jausmą tikėjimą kad įgulos nariams nieko blogo nenutiks jūrininkai paprastai išgyvena tik tada kai kapitonas turi autoritetą juo pasitikima Tyrimai rodo kad pasitikėdami autoritetingo kapitono veiksmais įgulos nariai visas savo pastangas skiria kūrybiškam ir tiksliam jo įsakymų kurių teisingumu paprastai niekas neabejoja vykdymui

Vadinasi streso valdymo kryptį šiuo atveju galėtų sudaryti jo išnaudojimas kūrybiškam darbui ekstremaliomis sąlygomis vadovaujant lyderiui Ilgalaikiai moksliniai jūrininkų stebėjimai leidžia daryti išvadą kad apskritai daugeliui jų pa-vojaus išgyvenimai yra tikslas kurio linkme jie veržiasi ir galynėdamiesi su jo iš-šūkiais patiria bene didžiausią džiaugsmą savo gyvenime (Лебедев 2001)

Žinoma jūrininkus darbas jūroje išvargina ir išsekina tačiau nustatyta kad dažnas grįžęs iš jūros ir pabuvęs krante ilgainiui pajunta tam tikrą romantinę trauką atgal į jūrą (Šileris 2007) Taigi asmenybės santykis su jūra ekstremaliomis sąlygomis gali išlikti vertybinio psichofelicitologinio bei konstruktyvaus edukaci-nio pobūdžio

Apibendrinant emocinius jūrininkų išgyvenimus uždarose techninėse sistemo-se jūrinės edukacijos požiūriu galima formuluoti šias mokslines išvadas

ndash Jūrininkai dirbdami monotonijos sąlygomis turi gebėti bent laikinai atsipa-laiduoti Monotonijos išgyvenimai kamuoja mažiau kai jie valdomi racionalizuo-jant darbo ir poilsio režimą kai keičiamas darbo tempas stambinamos veiklos operacijos Pats psichofiziologinis mechanizmas dažniausiai ryškiais sapnais kom-pensuoja naujų įspūdžių trūkumą Monotonijos kamuojamam žmogui svarbu rasti būdų gaivinti vaizdinę atmintį aktyvinti vaizduotę kad galėtų išsaugoti psichinę pusiausvyrą

ndash Žmogų vienatvės išgyvenimai skatina mąstyti abstrakčiau ir filosofiškiau Natūraliai kyla asmenybės brandos požiūriu aktualūs būties prasmės klausimai kurie laikytini pozityviais greta negatyvių psichogeninių padarinių Tai didina so-ciohumanitarinių mokslų svarbą rengiant specialistus ekstremaliam darbui jūroje Aktualu būsimiems jūrininkams sudaryti sąlygas suvokti filosofinės mąstysenos reikšmę asmenybės tobulėjimui abstraktaus mąstymo galimybes bei ribas psichi-nės savireguliacijos sunkiose situacijose principus Kadangi vienatvę sunkiau pa-kelia tie žmonės kurių asmenybė skurdi o save gerbiantys gilios bei turtingos dvasios žmonės vienatvę pakelia lengviau tai dirbti vienatvės sąlygomis gali toks žmogus kuriam nebūna liūdna esant vienam kuris visuomet turi kuo užsiimti ne-reikalaudamas kitų dėmesio kuris geba vienišumą kompensuoti garsiu kalbėjimu su savimi ar personifikuotais objektais

ndash Izoliuota grupė daro neigiamą poveikį asmens elgsenai ir bendravimui su ki-tais Vis dėlto meilė savo darbui gebėjimas valdytis bei įveikti gyvenimo sunku-mus laikytini svarbiausiais kriterijais kurių atitikmuo rodo asmens psichosocialinį

parengtumą dirbti atskirties sąlygomis Siekiant išlikti oriu žmogumi izoliuotoje grupėje didelę reikšmę turi altruizmas bei empatija Įvertinus grupės atskirties są-lygas ypač dėl smulkmenų kylančią emocinę įtampą ir konfliktus akcentuotina laisvalaikio skaitymo dienoraščio t y minčių dienos įvykių rašymo aktualija padedanti atskirties sąlygomis išlikti oriu žmogumi

ndash Dirbant jūroje streso būsena neišvengiama Kaip stresorius išskirtinas in-formacijos neapibrėžtumo veiksnys Streso metu padažnėja galvos skausmas sil-pnėja atmintis didėja nervingumas irzlumas sutrinka miegas atsiranda depresijos simptomų Jūrų pramonei būdingus su stresu susijusius profesinius veiksnius suda-ro ilgos darbo valandos jūrų versle vykstančios reformos atskirtis nuo namų su-varžytas laisvalaikis sudėtingos darbo sąlygos apskritai Pavojaus jausmas įjungia psichofiziologinius mechanizmus aktyvinančius asmens veiklą mąstymui teikian-čius kryptingumo Daugelis jūrininkų veržiasi pavojaus išgyvenimų linkme ir ga-lynėdamiesi su kylančiais iššūkiais išgyvena bene didžiausią džiaugsmą gyvenime Vadinasi vertybinis asmenybės santykis su jūra gali išlikti psichofelicitologinės reikšmės tačiau to reikia reguliariai mokytis atsižvelgiant į kintančias situacijas jūrininko darbe bei gyvenime

Literatūra

Agterberg G Passchier J 1998 Stress among seamen Psychological Reports 83 (2) p 708ndash710

Andres T Q D 1991 Management by Filipino Values Training Manila Our Lady of Manao-ag Publishers

Bemmann P C 2008 Selbstachtung Die Quelle fuumlr Menschlichkeit und Leistungsfreude Bremen Institut fuumlr Corporate Identity amp Teamentwicklung

Chapman C B 1992 Trouble on board The plight of international seafarers Ithaca New York ILR Press

Grendstad N M 1999 Vaizduotė ir jausmai Vilnius Margi raštai Jezewska M 2003 Psychological evaluation of seafarers Int Marit Health 54 (1ndash4) p 68ndash76 Kahveci E 1999 Fast Turnaround Ships and Their Impact on Crews Cardiff Seafarers Inter-

national Research Centre Parker A W Hubinger L M Green S Sargint L Boyd R 1997 A survey of the health

stress and fatigue of Australian seafarers Australian Maritime Safety Authority Austra-lian Government

Psichologijos žodynas 1993 Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izoliacija krikščioniško-

sios karitatyvinės veiklos patirtis Krikščionybės ir kultūros paralelės Tiltai 36 priedas p 164ndash183

Stehling W 2000 Ja zum Stress Houmlchstleistungen bringen und im inneren Gleichgewicht bleiben Frankfurt Campus

Šileris S 2007 Kodėl anksti pražyla kapitonai Klaipėda Eglės leidykla Thomas M 2003 Lost at Home and Lost at Sea The Predicament of Sea-faring Families

Cardiff SIRC Гернет М Н 1951 История царской тюрьмы 2 Москва Госюриздат Лебедев В И 2001 Экстремальная психология Психическая деятельность в

технических и экологически замкнутых системах Москва Юнити-дана Мень А 1991 Сын человеческий Брюссель Жизнь с Богом Папанин И Д 1966 Жизнь на льдине Москва Мысль Сенкевич Ю А 1973 На ldquoРаrdquo через Атлантику Москва Литература Севастьянов В И 1979 Проявление некоторых психофизиологических особенностей

человека в условиях космического полета Психологические проблемы космических полетов Москва Наука C 29ndash37

Хейердал Т 1973 Предисловие к книге Ю Сенкевича ldquoНа lsquoРаrsquo через Атлантический океанrdquo Москва Литература 2 Jūrininkų adaptacija ekstremaliame darbe ir gyvenime krante Kaip organizmo prisitaikymas aplinkai pakitus jūrininkų adaptacija ryškina-

ma analizuojant pastovią adaptaciją dezadaptaciją persiadaptavimą readaptaciją adaptacijos etapus

Jūrininkas dirbdamas uždarose techninėse sistemose jūroje ilgainiui išgyvena monotonijos jausmą informacijos stygių vienatvę socialinę atskirtį ir kt Visi šie veiksniai natūraliai skatina emocinę įtampą tačiau gali sukelti ir neurozes psicho-zes Todėl viena svarbiausių psichofiziologinės veiklos uždarose techninėse siste-mose problemų yra adaptacija Ekstremalių situacijų lygmeniu skiriama pastovi adaptacija dezadaptacija persiadaptavimas readaptacija

Pastovios adaptacijos samprata siejasi su norma ir sveikata Žmogus gali būti laikomas prisitaikiusiu kai jo vidinis informacijos rezervas atitinka esamos situa-

cijos informacinį turinį t y kai psichofiziologinė sistema veikia individualaus informacijos diapazono rėmuose Adaptuotas elgesys nereikalauja reguliacinių mechanizmų įtampos palaikant gyvybiškai svarbią organizmo konstantą ndash jo pa-stovumo matmenį ir psichinius procesus adekvačiai atspindinčius realią tikrovę

Pastovi adaptacija yra pakankama įprastiems gyvenimo atvejams Tačiau ji nefunkcionuoja pasikeitus darbo ar gyvenamajai vietai klimato zonai socialinėms gyvenimo sąlygoms ndash patekus į kitaip gyvenančių kitas vertybes puoselėjančių žmonių grupę Taigi būtina žmogui gebėti persiadaptuoti siekiant išvengti psichi-kos sutrikimų

Nesugebėjimas persiadaptuoti gali sąlygoti dideles santykio su savimi ir kitais problemas ndash tada asmuo nebegali ištverti naujomis gyvenimo būties sąlygomis nes esmingai pasikeitė aplinka kuri buvo įprasta ir su kuria sąveikauta savaiminiu automatiniu dažnai nesąmoningu elgesiu (Goldstein 1992)

Dezadaptacija Kai žmogus pakitusiomis sąlygomis veikiant psichofiziolo-giniams ir sociopsichologiniams mechanizmams nebegali adekvačiai atspindėti realios tikrovės ir reguliuoti savo veiklos kai pralaužiamas adaptacinis barjeras kyla psichinė dezadaptacija arba krizė Dvasinę krizę gali sukelti įprastų santykių pakitimas artimo žmogaus netektis nepasiekiamas tikslas vertybių perkainoji-mas Visa tai skatina neigiamus išgyvenimus kurie neleidžia realiai vertinti situa-cijos ir rasti teisingą išeitį Žmogus pasimeta išgyvena būseną iš kurios ndash kaip jam gali atrodyti ndash nėra išeities

Esant giliam vidiniam ar tarpasmeniniam konfliktui pasikeitus santykiams su pasauliu ir pačiu savimi vykstant psichologiniam persiorientavimui kintant verty-bių sistemai ir vertinimo kriterijams žmogui gali kilti haliucinacijos antgamtinės idėjos jį gali apimti nerimas baimė emocinis labilumas ir kitos panašaus pobū-džio psichinės būsenos (Лебедев 2001) Vadinasi labai svarbu gebėti dezadapta-cijos krizės metu persiadaptuoti Prisitaikymo prie ekstremalių sąlygų sėkmei didelės įtakos turi funkcinė ir psichinė žmogaus būsena jo treniruotumas Regulia-rus kūno kultūros puoselėjimas apskritai yra labai reikšminga asmens veiklos for-ma padedanti palaikyti raumenų sistemos tonusą ndash normalų įtempimą gerą afe-rentaciją Tai vertinga priemonė adaptacijai efektyvinti (Campenhausen 1993)

Readaptacija Pakitusiose sąlygose esant ilgesnį laiką iš naujo suformuoja-mos veiklos sistemos reguliuojančios žmogaus santykius ir jo veiklą Ankstesnieji adaptaciniai mechanizmai pasireiškiantys įprastomis gyvenimo sąlygomis už-mirštami ir prarandami Grįžus iš neįprastų sąlygų į įprastas ekstremaliomis sąly-

gomis suformuoti veiklos stereotipai nyksta ir kyla poreikis atkurti ankstesnius stereotipus prisitaikyti iš naujo ndash readaptuotis

Pastebėta kad baigiantis ilgam reisui namo grįžtantys jūrininkai patiria dides-nę emocinę įtampą viską atlieka paskubomis Netenkama kantrybės kyla noras kuo greičiau pasiekti krantą Todėl daug avarijų katastrofų įvyksta būtent laivui grįžtant

Išsilaisvinimo reakcijos atsiranda iš karto žmogui iš vienų sąlygų patekus į kitas Tos psichinės reakcijos tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių parų Iš ekstrema-lių sąlygų grįžus į normalias atsiranda emociniai sutrikimai kuriuos lemia įvairūs veiksniai Vienas iš jų ndash psichofiziologinių sistemų reakcija į pakitusios aferentaci-jos poveikį kai žmogaus reaktyvumas ilgą laiką buvo sumažėjęs

Pasibaigus buvimui socialinės atskirties terpėje generalizacijos ndash patyrimo perkėlimo iš vienos situacijos į kitą ndash mechanizmo dėka išsilaisvinus iš vidinių stabdžių kyla hipomaniakinė būsena pasireiškianti perdėtu optimizmu dideliu veiklumu dirglumu Atsiranda sunkumų naudotis daiktais įprastomis priemonė-mis Žmonėms ilgesnį laiką dirbus ekstremaliomis sąlygomis natūraliai būdinga užmiršti automatizuotus judesius kuriuos jie buvo išsiugdę anksčiau t y gyven-dami normaliomis sąlygomis

Po ilgų reisų pavyzdžiui Rusijos JAV povandeninių laivų jūrininkai apie dvi savaites readaptuojasi sanatorijose iš naujo prisitaiko gyventi įprastomis sąlygo-mis Prekybinio jūrų laivyno jūrininkų readaptacijos gyvenime krante tyrimai pa-rodė kad jai būdinga trys fazės

ndash Įtampos kai žmogus suvokia kad jau greitai grįš namo jog susitiks su arti-maisiais vėl pamatys išgirs užuos ir kt Tai pirminė dekompensacija pirminiai trumpalaikiai dinaminiai pokyčiai

ndash Grįžimo fazė kai patiriami nauji įspūdžiai atnaujinami santykiai iš naujo išgyvenama namų tikrovė ndash dalinė kompensacija

ndash Pripratimo prie naujai išgyvenamos namų aplinkos ndash visiškos kompensaci-jos ndash fazė Nustatyta kad psichologinis vyro ir žmonos atitikimas gali grįžti tik po 3ndash4 savaičių poilsio o visiškai jūrininko readaptacijai kranto sąlygomis gali pri-reikti iki dviejų mėnesių (Лебедев 2001)

Tyrimų duomenys rodo kad kai kurie jūrininkai grįžę iš jūros kurį laiką šei-moje jaučiasi kaip pašaliniai Daug jūrininkų nurodo kad jie būdami izoliuoti nuo šeimos apskritai išgyvena emocinę įtampą rūpindamiesi jog išliktų tvirti jų santy-kiai su šeimos nariais ir kad negali dalyvauti svarbiuose šeimos gyvenimo įvy-kiuose

Tokia situacija natūraliai reikalauja altruistinės artimųjų ypač žmonos pozici-jos kadangi namo grįžęs jūrininkas neretai fiziškai negali iš karto adekvačiai ben-drauti reaguoti kaip įprasta gyvenant normaliomis sąlygomis Kita vertus jūri-ninkų žmonos dažnai taip pat jaučiasi socialiai izoliuotos nes augindamos vaikus turi mažiau galimybių socialiniams ryšiams plėtoti o gyvendamos krante be part-nerių nuolat patiria nepatogumų Jos dažnai jaučia kad jų gyvenseną ir su tuo susi-jusias problemas ne visada supranta kitos moterys kurių vyrai dirba krante (Sąly-ga 2007) Tai reikalauja adekvataus psichologinio o pirmiausia ndash aksiologinio pasirengimo ir atitinkamų konstruktyvių sprendimų susiklostančiose situacijose

Apskritai kuo sunkesnės darbo sąlygos jūroje tuo sunkiau žmogui readaptuo-tis gyvenime krante Teigiama kad po 3ndash6 metų buvimo (ilgesniais nei 4 mėnesiai etapais) izoliuotoje grupėje gali išryškėti psichopatiniai ir šizoidiniai asmenybės psichikos reiškiniai Pastebima emocinis nestabilumas dorovinės orientacijos ne-atitikimas socialinėms normoms impulsyvumas polinkis konfliktuoti neprogno-zuojamas elgesys

Nustatyta kad pavyzdžiui po virš 10 metų praleistų Arktyje asmenybės struktūroje pradeda vyrauti hipochondrijos tendencijos Drauge kyla bloga nuotai-ka susijusi su introvertiškumo padidėjimu Be to žmonėms labai ilgą laiką gyve-nusiems atskirties sąlygomis diagnozuojamas ryškus konformizmas izoliuoto gy-venimo tikrovės atžvilgiu Grįžę į normalias gyvenimo sąlygas jie dažnai nebesi-laiko socialinių civilizuoto elgesio papročių jaučia pakitusį skonį išgyvena susil-pnėjusios atminties problemas Kyla sunkumų kai reikia abstrakčiai mąstyti ar greičiau kalbėti Iš atskirties grįžusiesiems neretai rūpi tik fizinis saugumas Jie tik per ilgą laiką gali readaptuotis (Лебедев 2001)

Adaptacijos etapai Dezadaptacija patekus į ekstremalias sąlygas persi-adaptavimas jose ir readaptacija normaliomis gyvenimo sąlygomis grįžus ndash funk-cionuoja kaip atitinkami adaptacijos etapai

1 Parengiamasis 2 Pradinės psichinės įtampos 3 Aštrių psichinių įėjimo reakcijų 4 Persiadaptavimo 5 Baigtinės psichinės įtampos 6 Aštrių psichinių išėjimo reakcijų 7 Readaptacijos

Parengiamajame etape žmogus kaupia duomenis susidaro nuomonę apie są-lygas kuriose jam reikės dirbti tikslina užduotis ugdosi atitinkamus įgūdžius įsi-gyvena į būsimą vaidmenį užmezga santykius su kitais grupės nariais

Kuo arčiau žmogus priartėja prie ribos skiriančios normalias gyvenimo sąly-gas nuo ekstremalių (2 etapas) ir ndash prie ribos skiriančios ekstremalias sąlygas nuo normalių (5 etapas) tuo labiau jis išgyvena psichinę įtampą prislėgtumą laiko sulėtėjimo jausmą miego sutrikimus Įveikus minėtas ribas kyla teigiami emoci-niai išgyvenimai (euforija hipomaniakinė būsena) pasireiškiantys veiklos ir kal-biniu aktyvumu

Aštrių įėjimo ir išėjimo psichinių reakcijų etapuose pakitus aferentacijai pa-sireiškia dezadaptacija ndash kyla ryškios emocinės reakcijos reiškiasi nekoordinuoti judesiai

Vieną iš persiadaptavimo ypatumų sudaro naujų funkcinių sistemų centrinėje nervų sistemoje formavimas Tai padeda adekvačiai atspindėti realią tikrovę eks-tremaliomis sąlygomis Be to iš naujo aktualizuojami bei revizuojami įprasti po-reikiai ir sukuriami nauji savisaugos mechanizmai efektyviai funkcionuojantys naujomis t y pakitusiomis gyvenimo bei darbo sąlygomis (Levine Shefner 1991)

Psichofiziologinių mechanizmų požiūriu persiadaptavimas glaudžiai siejasi su readaptacija kai atnaujinami psichiniai atspindėjimo procesai santykių sistemos judesių koordinuotumas Be to kuo ilgiau būnama pakitusiose sąlygose tuo sun-kiau ir ilgiau vyksta readaptacija (Лебедев 2001) Apskritai adaptacija būna sėk-mingesnė kai naudojamasi psichoprofilaktikos priemonėmis Apie tai tikslinga reguliariai informuoti būsimus jūrininkus besirengiančius dirbti ekstremaliomis sąlygomis

Apibendrinant jūrininkų adaptacijos ekstremaliame darbe ir gyvenime krante analizę aktualu pažymėti kad viena vertus žmogaus psichofiziologinis rezervas yra ribotas tačiau kita vertus teisingos jūrinio gyvenimo praktikos ir edukacijos metodologinė linija rodo kad žmogus iki tam tikros ribos gali adaptuotis ir sėk-mingai dirbti ekstremaliomis sąlygomis

Kaip atsvara neigiamai darbo jūroje įtakai yra būtina profilaktika žmogaus ekstremalaus santykio su jūra vertybinio ndash psichosocialinio pobūdžio edukacinis kompensatorius

Literatūra

Campenhausen Ch 1993 Die Sinne des Menschen Stuttgart New York Thieme Goldstein B E 1992 Sensation and Perception Belmont California Wadsworth Levine M W Shefner J M 1991 Fundamentals of sensation and perception Pacific Grove

California Brooks Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izoliacija krikščioniško-

Лебедев В И 2001 Экстремальная психология Психическая деятельность в технических и экологически замкнутых системах Москва Юнити-дана

3 Jūrininkų psichoprofilaktikos edukacinės gairės Mokslininkai psichoedukaciniu požiūriu tyrinėdami jūrininkų monotonijos

vienišumo atskirties streso ir kitus emocinius išgyvenimus kylančius ekstrema-lioje darbo aplinkoje pabrėžia profilaktikos priemonių reikšmę jūrininkų psicho-higienai jiems dirbant ar rengiantis dirbti jūroje siekiant atitikti pasirinktai jūrinei profesijai keliamus reikalavimus

Profilaktiškai saugantis nuo neigiamo psichogeninių veiksnių poveikio dirbant ekstremaliomis sąlygomis jūroje svarbu reguliariai mankštintis kiek įmanoma būti gryname ore naudotis masažo procedūromis tinkamai maitintis Aktyvus re-žimas būtinas ir sveikiems ir su ekstremaliu darbu susijusių problemų turintiems žmonėms Reguliarus raumenų sistemos tonuso palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių lemiančių sėkmingesnę adaptaciją ir ilgesnį gyvenimą Mankštintis būti-na kasdien siekiant išlaikyti fiziologinių mechanizmų pavyzdžiui kraujo apyta-kos mobilumą darantį įtaką geresniam persiadaptavimui bei readaptacijai Kaip pagrindines jūrininkų psichoprofilaktikos edukacines gaires tyrėjai išskiria interje-ro reikšmę psichohigienai žmogaus ryšį su gyvąja gamta muziką tonizuojančius ritmus meninio žodžio bei aktyvaus poilsio svarbą

Interjero reikšmė psichohigienai Šių laikų žmogus vis daugiau laiko pra-leidžia įvairioms funkcijoms ndash darbui poilsiui miegui ndash skirtose patalpose Nusta-tyta kad žmogaus savijautai jo nuotaikai didelės įtakos turi pati darbo vieta pa-talpų išplanavimas daiktų jose išdėstymas (Koether 2001) Projektuojant patalpas

svarbu atsižvelgti į tai kad būdamos pernelyg erdvios jos skatina žmogų išgyventi vienatvę pasimetimo jausmą o pernelyg ankštos ndash uždarumą sukaustymą

Kita vertus didelę reikšmę savijautai turi spalvų klimatas Nustatyta kad šviesiai žalių bei melsvų spalvų tonai jų ir baltos spalvos dermė pakelia nuotaiką stimuliuoja žvalumą gerą savijautą kuri lemia didesnį darbo produktyvumą Tyrė-jai (J W Goethe M Derainier M Fuumlrst) pateikė jutiminio spalvų poveikio žmo-gaus nuotaikai psichologinę charakteristiką

ndash oranžinė spalva nuteikia žvaliai gyvybingai ryžtingai stimuliuoja aktyviai veikti

ndash mėlyna ndash gaivina mažina fizinę įtampą gali reguliuoti kvėpavimo ritmą raminti širdies darbą

ndash raudona spalva stimuliuoja pakilią nuotaiką tai ndash gyvybinga nerami spalva ndash geltona ndash švelni spalva skatinanti palankumą linksmumą giedrumą ndash žalia yra ramybės ir gaivumo spalva ndash violetinė ndash skatina nerimą išsekimo jausmą ndash pilka spalva stimuliuoja apatiją liūdesį (Fuumlrst 1998) Žmonės dirbantys ekstremaliomis sąlygomis turi turėti galimybę atitinkamo-

se patalpose pabūti vieni su savo vidiniu pasauliu pailsėti kiek įmanoma atitin-kamai apipavidalinti papuošti darbo vietą interjerą Galimybė patenkinti esteti-nius savo poreikius žmogų palankiai nuteikia stimuliuoja teigiamą emocinę jo bū-seną gerina savijautą

Ryšys su gyvąja gamta Natūralu kad gamtos grožis teigiamai veikia emoci-nę žmogaus būseną ramina teikia peno mąstymui skatina optimizmą Stebėjimai rodo kad dirbančiųjų ekstremaliomis sąlygomis psichiką palankiai veikia buvimas šalia uždarose techninėse sistemose įrengtų gyvų augalų kompozicijų

Moderniuose atominiuose povandeniniuose laivuose yra įrengtos specialios patalpos minėtai savijautai užtikrinti ndash gyvi augalai dera su paveiksle regimais miško upelių ar kalnų vaizdais įrengtas žuvų akvariumas narveliuose laikomi paukščiai Povandeninių laivų gydytojų teigimu taip įrengtos patalpos jūrininkams įgyja vis didesnę reikšmę ilgo plaukiojimo metu Dalinis to pakaitalas ndash per televi-ziją ar internetu transliuojami gyvosios gamtos vaizdai

Tikslinga išryškinti ir aktualų žmogui daromą kvapų poveikį Tai liudija su-kurta didžiulė pramonės šaka ndash parfumerija Kvapai ekstremaliomis sąlygomis gaivina dirbančiųjų emocinius išgyvenimus Todėl vyrai ilgai būdami atskirti nuo artimųjų neretai greta jų fotografijų turi pavyzdžiui buteliuką kvepalų kurių kvapas jiems primena mylimą moterį

Moksliniai eksperimentai parodė kad mėtų ir šalavijų kvapai mažina nuovar-gį didina darbingumą gerina regėjimą stiprina operatyvinę atmintį Šio ir kitų panašaus pobūdžio eksperimentų rezultatai jau yra pradėti taikyti darbuotojų kai kuriose uždarose techninėse sistemose profilaktikoje (Лебедев 2001)

Monotonijos jausmas ir muzika Literatūros šaltiniai atskleidžia kad jau se-novėje Rytų šalyse ir Indijoje muzika taikyta gydymui Arabų gydytojai žinojo kad išgijimui yra labai svarbi gera paciento nuotaika kuriai pakelti naudota muzi-ka Senovės Graikijos filosofų ndash Platono Aristotelio Pitagoro ndash teorijose muzikai buvo teikiama visuotinė ugdomoji reikšmė Kiekvienas intelektualinis socialinis ar estetinis ugdymas būdavo organizuojamas muzikinio ugdymo pagrindu Asme-nybės ugdymas muzika naudotas ir profesiniame rengime Be to Antikoje jau bu-vo suvokta muzikos taikymo profesiniame kontekste profilaktiniais tikslais prasmė (Bruumlllmann 1983)

Žmogui išgyvenančiam monotonijos jausmą labai svarbu klausytis mėgsta-mos muzikos nes ji kelia pasitenkinimą gaivina teikia galimybę emociškai atsi-palaiduoti Nepaisant individualumo suvokiant skirtingo stiliaus muziką jai nelie-ka abejingų Ekstremaliomis darbo sąlygomis muzika efektyviai prasklaido mono-tonijos jausmą Išgyvenant išorinių įspūdžių stygių ir nuovargį muzika gali sukelti tam tikrą emocinio sprogimo efektą atpalaiduoti jausmus stimuliuoti aktyvumą

Tonizuojantys ritmai Žmogui gamta suteikė muzikinio ritmo dovaną kad šis pakeltų vargą ir kad būtų palengvintas jo darbas Muzika lengvina ne tik grupės darbą bet mažina ir individualiai dirbančiojo nuovargį Nustatyta kad ypač toni-zuoja maršas kuris kaip žinoma padėdavo kariams įveikti nuovargį žygiuose kėlė jų nuotaiką skatindavo ryžtą kovoti ir laimėti

Ritmo jausmas glaudžiai yra susijęs su žmogaus motorika Nustatyta kad dauguma muzikos ritmus girdinčių žmonių jaučia jog tam tikra neregima jėga ska-tina juos atlikti atitinkamus judesius ndash mušti į taktą koja linguoti galva ar judėti visu kūnu o tai stiprina raumenis Ne veltui dažnai mankštinamasi klausant muzi-kos

Išryškintina ir emocinė muzikinio ritmo prigimtis Jau minėta kad muzika priimama emociškai Muzikiniu ritmu ne tik sužadinami bet ir plėtojami emoci-niai žmogaus išgyvenimai Tyrimai rodo kad žmonių dirbančių uždarose techni-nėse sistemose nuovargį ir mieguistumą efektyviai mažina funkcinė muzika (Ban-gert 2001)

Meninio žodžio poveikis Galima teigti kad gera knyga įdomus tekstas yra ne kas kita kaip pokalbis su žmogumi Profesionalus rašytojas geba giliau prasi-

skverbti į gyvenimo esmę įvairią informaciją išgyventi jautriau ir savo įspūdžius perteikti taip aiškiai kad skaitytojas juos išgyventų tarsi savus Aukšto meninio lygio kūrinys skaitytoją verčia susimąstyti esminiais gyvenimo klausimais apie gyvenimo prasmę atitinkamai vertinti žmonių poelgius Knygose kuriose jaučia-ma didžių žmonių dvasia galima rasti atsakymus į daugelį klausimų patirti džiaugsmą paguodą Skaitydamas knygą žmogus nesąmoningai įsikūnija į įvairius personažus pergyvena daugelį gyvenimų ir praturtina savo giluminius išgyveni-mus

Prasiskverbdamas į herojų dvasinį pasaulį skaitytojas lygina tikrina ieško paguodos patvirtinimo bei pateisinimo savo mintims jausmams ir elgsenai Skai-tytojas paprastai pamiršta autorių ndash jis mato ir girdi žmones kuriuos rašytojas jam pristato Geros knygos skaitymas ndash tai tarsi pokalbis su protingu ir rūpestingu bi-čiuliu kuris nepastebimai įspėja dėl galimų klaidų sužadina visa geriausia kas sudėta į žmogaus prigimtį Sąveika su knyga jūrininkų psichoprofilaktikos požiū-riu gali būti laikoma reikšmingu metodu mokytis laisvalaikio metu prasmingai už-trukti (Čepulis 2007) Tai ypač aktualu išgyvenant monotonijos nuobodulį stresą

Dirbant atskirties sąlygomis svarbu rasti laiko įdomiai asmenybę praturtinan-čiai knygai o esant galimybėms ndash panašaus pobūdžio televizijos laidai interneto puslapiui Turėdami galimybę laisvalaikiu žiūrėti kino filmus dirbantieji ekstre-maliomis sąlygomis daugiausia žiūri humoristinius nuotykinius ir funkcinius ndash animacinius filmus

Pastebėtas ir toks fenomenas kad kai kurie jūrininkai išgyvendami monotoni-jos jausmą bando kurti eiles Nors eilės pačios dėl vienodo ritmo bei rimo reika-lauja atitinkamos monotonijos tačiau ši monotonija yra kitokia ndash ji grįsta kūrybiš-kumu ir nenuobodžios psichoedukacinės bei savireguliacinės monotonijos formos pagrindu

Aktyvus poilsis Siekiant atkurti darbingumą būtina gebėti psichologiškai persijungti vieną veiklos sritį keisti kita rimtą tekstą keisti beletristika protinį darbą ndash fiziniu Tačiau tyrimai rodo kad kasdien pasikartojanti darbų įvairovė ne-padeda išvengti monotonijos (Лебедев 2001) Kyla tam tikra pasikartojančios darbų įvairovės monotonija Taigi bendro psichohigienos ekstremaliomis sąlygo-mis principo esmę sudaro kiek įmanoma žmogaus prigimties poreikius atitinkan-čių darbo buities ir poilsio sąlygų sukūrimas

Drauge akcentuotina didelė darnaus poilsio ir romantizmo reikšmė Laivo įgu-los nariai turi galimybę pažvelgti į tolį pasigrožėti nuostabiais gamtovaizdžiais o pavyzdžiui povandeninio laivo įgulos nariai ištisas savaites praleidžia tarsi bunke-

ryje turėdami itin retą estetinių poreikių tenkinimo galimybę Vadinasi pats eks-tremalus darbas tam tikra prasme turi būti išgyvenamas filosofiniu požiūriu kaip pakankamai romantiškas individualiai suvokiant romantiškumo bei gyvenimo pra-smės bet kuriomis būties sąlygomis kriterijus

Darbą būtina derinti su poilsiu kuris neturi varginti ar erzinti Laisvą laiką ypač naudinga praleisti turiningai ndash skaityti įdomią jūrininko asmenybę praturti-nančią knygą rašyti išgyvenimus dienoraštyje mankštintis kokybiškai miegoti Profilaktikos gairių nesilaikymas sudaro prielaidas psichikos sutrikimams bei li-goms (Sąlyga 2007) dėl ilgalaikio darbo jūroje esant uždarose techninėse siste-mose ir sunkiau pereinant neišvengiamos adaptacijos etapus

Apibendrinant jūrininkų psichoprofilaktikos edukacines gaires tikslinga ak-centuoti visų jų kaip ir minėtos adaptacijos ekstremaliame darbe jūroje bei gyve-nime krante reguliarią sklaidą jūrininkų rengimo institucijose kad jūreivystės stu-dentų psichoprofilaktinė pozicija būtų ugdoma ir praktiškai realizuojama jūrinės profesijos kaip jūrinio gyvenimo būdo aksiologiniame ndash asmenybiniame konteks-te

Literatūra

Bangert M 2001 Auditiv-sensomotorische Integration bei komplexen hochtrainierten Wahr-nehmungs- und Verhaltensleistungen Analyse kortikaler Koaktivierungsprozesse am Beispiel des Klavierspiels Hannover Universitaumlt Hannover

Bruumlllmann R 1983 Lexikon der treffenden Martin Luther Zitate Thun Ott Verlag und Druc-kerei

Čepulis N 2007 Žaismas hermeneutiniu požiūriu Soter 24 (52) p 7ndash19 Fuumlrst M 1998 Psichologija Vilnius Lumen Koether R 2001 Betriebsstaumlttenplanung und Ergonomie Planung von Arbeitssystemen

Muumlnchen Hanser Verlag Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izoliacija krikščioniško-

4 Būsimų jūrininkų psichoprofilaktinės pozicijos būklė ir kaitos kryptys Lietuva yra jūrinė valstybė kurioje rengiami aukštos klasės jūrininkai Klai-

pėdos universiteto Jūreivystės institute ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokyklo-je taikant šiuolaikines mokymo technologijas tarptautiniu mastu bendradarbiau-jant su jūreivystės institucijomis bei didelę darbo patirtį turinčiais jūrininkais stu-dentams sudaromos sąlygos palaipsniui susipažinti su jūreivystės ypatumais ir psi-choprofilaktinės savivokos formavimosi požiūriu išbandyti save jūrinio darbo praktikoje

Tikslingai edukaciniu lygmeniu pagal Įvade nurodytą metodiką buvo empiriš-kai ištirta bei įvertinta nūdienos būsimų jūrininkų rengimosi darbui uždarose tech-ninėse sistemose situacija diagnozuojant profilaktinę jų poziciją kuri traktuojama kaip asmens naudojimosi psichoprofilaktikos priemonėmis realybė ir modeliuo-jant jūreivystės studentų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gaires

Būsimų jūrininkų profilaktinės pozicijos metmenys Remiantis Įvade pri-statyta K G Jungo Laimingo gyvenimo teorija nuosekliai pagal jos struktūros komponentus glaustai atskleidžiamos pirmo ir trečio kurso jūreivystės studentų naudojimosi psichoprofilaktikos priemonėmis pagrindinės tendencijos

Gera fizinė ir psichinė sveikata Tyrime ši kategorija apima sportą treniravimąsi mankštą ir knygų skaitymą Būsimų jūrininkų įsitraukimo į sportą tyrimo duomenys teikiami 9 lentelėje

9 lentelė Jūreivystės studentų įsitraukimo į sportą pobūdis

I KURSO STUDENTŲ III KURSO STUDENTŲ a t s a k y m ų v a r i a n t a i ()

dažnai kartais retai dažnai kartais retai Respondentai sportuoja

53 27 20 37 47 17 Empiriniu tyrimu nustatyta kad kiek daugiau nei pusė pirmo kurso jūreivystės

studentų sportuoja dažnai Beveik pusė trečio kurso studentų nurodė kad sportuoja

kartais Apskritai galima teigti kad būsimiems jūrininkams kyla problemų dėl sportavimo nes tai nėra savaime suprantamas užsiėmimas apklaustų jaunuolių gy-venime

Tačiau kita vertus kokybinio tyrimo požiūriu pažymėtina kad atsakinėdami studentai nurodė labai plačią sporto šakų įvairovę Tai rodytų kad kognityviuoju lygmeniu sporto vertybė yra pripažįstama tačiau kaip psichoprofilaktikos priemo-ne ja galėtų būti geriau pasinaudojama

Jūreivystės studentų santykio su knyga tendenciją aiškiai demonstruoja duo-menys 1 paveiksle

dažnai retai niekada

Kursai

pirmastrečias

1 pav Jūreivystės studentų skaitomumas laisvalaikiu Diagramoje ryšku kad abiejų grupių respondentai laisvalaikiu skaito mažai o

daugiau nei pusė visų apklaustųjų nurodė kad knygų laisvalaikiu neskaito Tai viena vertus galima paaiškinti efektyvia informacinių technologijų plėtra globa-liame pasaulyje Kita vertus ndash konstatuoti kad knygos skaitymo kaip psichoprofi-laktikos priemonės reikšmė būsimų jūrininkų gyvenime nėra tinkamai įsisąmonin-ta

Be to dauguma (pirmo kurso 73 proc ir trečio ndash 70 proc) studentų teigusių jog laisvalaikiu knygą skaito dažnai ar retai nenurodė nė vienos skaitomos knygos pavadinimo Tai patvirtina kad lyginant su sportu knyga apskritai vertinama pras-čiau

Apibendrinant būsimų jūrininkų rūpinimosi fizine ir psichine savo sveikata būklės duomenis galima teigti kad labai svarbu studentus kuo anksčiau supažin-dinti su profilaktine sporto ir ypač meninio žodžio reikšme jūrininko psichohigie-

nai įvertinant anksčiau minėtus psichinės sveikatos dirbant jūroje rizikos veiks-nius

Teigiamas ryšys su artimu žmogumi Kadangi profilaktiniu požiūriu nustatyta kad geri santykiai šildo ir per atstumą (Clarkson 2005) tai siekiant diagnozuoti respondentų ryšio su artimu žmogumi būklę domėtasi ar jūreivystės studentai turi autoritetingų žmonių (10 lentelė) ir ar apskritai jaučiasi kitiems rei-kalingi

10 lentelė Būsimų jūrininkų ryšiai su jiems autoritetingais žmonėmis

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

a t s a k y m ų v a r i a n t a i () daug mažai neturi daug mažai neturi

Respondentai turi autoritetingų žmonių

13 67 20 3 80 17 Tyrimu nustatyta aiški tendencija ndash vyresnieji studentai neturi tiek daug ryšių

su jiems autoritetingais žmonėmis lyginant su jaunesniaisiais Matyt trečio kurso atstovai yra savarankiškesni ir sprendimus priima apdairiau labiau pasitikėdami savimi nei ankstyvojoje jaunystėje (UNESCO lthellipgt 2003) Tačiau atsakymas kad turi mažai autoritetų dominuoja

Natūralu kad autoritetingų žmonių neturi ir paprastai negali būti daug Kita vertus tik maždaug penktadalis abiejų grupių respondentų nurodė kad autoritetin-gų žmonių jie neturi apskritai Be to tai sudaro keturgubai mažesnį studentų skai-čių lyginant su turinčiaisiais autoritetus

Todėl lentelėje fiksuoti skaičiai yra realūs pakankami Hodegetiniu ir didak-tiniu lygmenimis galima teigti kad apklausa raštu studentams sudarė sąlygas pa-mąstyti apie ryšius su autoritetingais žmonėmis galimą jų turėjimo reikšmę gyve-nime

Analizuojant ar būsimi jūrininkai jaučiasi kitiems reikalingi konstatuota kad daugiau nei pusė pirmo kurso studentų jaučiasi kitiems reikalingi o beveik tiek pat trečio kurso ndash reikalingi jaučiasi tik iš dalies (11 lentelė)

11 lentelė Būsimų jūrininkų jautimasis kad kitiems jie yra reikalingi

taip iš dalies ne taip iš dalies ne

Respondentai jaučiasi kitiems reikalingi

63 37 0 43 57 0

Galbūt vyresnieji studentai atsakinėdami yra kritiškesni jaučiasi savarankiš-kesni ir už save labiau atsakingi nei jaunesnieji Bet kuriuo atveju reikia pažymėti kad nė vienas respondentas abiejose grupėse neatsakė ne Vadinasi galima teigti jog tyrimo duomenys rodo kad būsimų jūrininkų ryšys su artimu žmogumi yra pakankamai tvirtas ir labiau geras nei prastas

Gebė j imas įžvelgti grož į gamtoje ir mene Siekiant diagnozuoti jū-reivystės studentų gebėjimą įžvelgti grožį gamtoje ir mene domėtasi ar jie vertina gamtos grožį kiek skiria laisvo laiko buvimui gamtoje ar vertina meno (plačiąja prasme t y atitinkamai apipavidalinto interjero muzikos pramoginio renginio ir kt) grožį savo gyvenime Nepaisant respondentų subjektyvumo nustatytos jų po-zicijos grožio atžvilgiu bendrosios tendencijos (12 lentelė)

12 lentelė Būsimų jūrininkų gebėjimas įžvelgti grožį

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ RESPONDENTAI

a t s a k y m ų v a r i a n t a i () taip iš dalies ne taip iš dalies ne Vertina gamtos

grožį 80 20 0 80 20 0 daug mažai neskiria daug mažai neskiria Skiria laisvo laiko

buvimui gamtoje 40 57 3 40 60 0 taip iš dalies ne taip iš dalies ne Vertina meno grožį 53 43 4 67 33 0

Diagnozuota kad abiejų grupių respondentai gamtos grožį vertina vienodai ndash

dominuoja teigiami atsakymai taip (80 proc) Tačiau lyginant su laiko buvimui gamtoje skyrimu abiejose grupėse fiksuota kad dvigubai mažiau (40 proc) res-pondentų daug savo laisvo laiko skiria gamtai Vos 3 proc jaunesnių studentų tei-gia kad laiko gamtai neskiria apskritai Todėl būtų tikslinga papildomai tirti kodėl ankstyvosios jaunystės pabaigoje laisvalaikis neišnaudojamas profilaktiniam savęs praturtinimui gamtoje

Galima daryti prielaidą kad tam įtakos turi sparti technologijų pažanga ir jau-nuolių nesugebėjimas laikytis pusiausvyros pasirenkant kada naudotis jomis ir kada ndash gamtos teikiamomis galimybėmis fizinei ir psichinei sveikatai gerinti Vis dėlto pagal tyrimo tikslą gauti duomenys yra pakankami tiriamos jūreivystės stu-dentų profilaktinės pozicijos tendencijoms atskleisti

Meno grožio vertinimo pozicija nėra tobula Tik kiek daugiau nei pusė ypač trečio kurso būsimų jūrininkų palankiai vertina meno grožį Kita vertus ši jų po-

zicija yra geresnė nei pavyzdžiui knygų skaitymo pasirinkimas Apskritai studen-tų gebėjimo įžvelgti grožį mene pasigendama

Saikingas gyvenimas ir pasitenkinimą teikiantis darbas Siekiant nustatyti būsimų jūrininkų poziciją saikingo gyvenimo ir pasitenkinimą teikiančio darbo aspektais domėtasi ar jiems svarbu turėti daug daiktų gyvenime ir kaip jie traktuoja pasitenkinimo darbu jūroje pobūdį (13 lentelė)

13 lentelė Būsimų jūrininkų saikingumas ir pasitenkinimas darbu

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

a t s a k y m ų v a r i a n t a i () taip iš dalies ne taip iš dalies ne Svarbu

turėti daug daiktų

10 53 37 7 40 53

galimybė užsidirbti

galimybė užsidirbti ir

save išreikšti

galimybė užsidirbti išreikšti ir realizuoti

ir save išreikšti

Darbas jūroje yra

30 40 30 60 27 13 Tiriant ar jūreivystės studentų pozicija gyvenime saikinga daiktų turėjimo at-

žvilgiu abiejų amžiaus grupių didelių skirtumų nebuvo fiksuota Nors vyresnių studentų atsakymai yra kiek brandesni tačiau apskritai būsimi jūrininkai nėra kraš-tutiniai minimalistai ar ultramaksimalistai Atskleista vyraujanti pakankamai sai-kingo jūreivystės studentų gyvenimo būdo tendencija

Analizuojant pasitenkinimo darbu jūroje suvokimą ankstyvosios jaunystės pabaigoje romantiškumo jausmo nustatyta daugiau Vyresnieji studentai atlikę praktiką jūroje į minėtą darbą natūraliai žvelgia realiau Kita vertus dvasinių as-pektų kaip motyvacijos nykimas darbe profilaktiniu požiūriu tampa problema įveikiant psichologinio pobūdžio sunkumus

Be to tikslinga akcentuoti kad 4 trečio kurso respondentai papildomai (nors nebuvo klausiami) parašė kad jūroje nedirbs t y jūrininkai nebus Psichoeduka-ciniu požiūriu tai galima vertinti kaip savalaikį sprendimą daromą nepaisant gali-mo didelio atlyginimo ir trūkstant papildomų motyvacinių veiksnių angažuotis jū-rininko profesijai Tačiau apskritai jūreivystės studentai gana teigiamai vertina sai-kingą gyvenimą ir savo pasitenkinimo darbu jūroje pobūdį

Filosofinė ar religinė pasaulėžiūra Siekiant atskleisti filosofinę ar re-liginę būsimų jūrininkų pasaulėžiūrą tirta kiek jie apskritai domisi filosofija ir

teologija kaip pasaulėžiūromis gretinant jas su interesais psichologijos ir techno-logijos ndash ne tik jūrinių technologijų kaip svarbiausio profesinių jūreivystės studijų objekto ndash atžvilgiu (14 lentelė)

14 lentelė Būsimų jūrininkų pasaulėžiūros interesai

I KURSO STUDENTŲ III KURSO STUDENTŲ a t s a k y m ų v a r i a n t a i () DOMĖJIMASIS

Filosofija 20 67 13 10 73 17

Teologija 3 40 57 6 47 47

Psichologija 37 40 23 17 73 10

Technologija 40 50 10 67 27 6

Nustatyta kad studentai ypač trečio kurso labiausiai domisi technologija nes

iš viso fiksuota didžiausia kategorijų taip ir iš dalies skaitmenų suma Psichologija abiejų grupių respondentai domisi pakankamai tačiau pažymėtina kad ja nesido-mi dešimtadalis vyresniųjų studentų ir beveik ketvirtadalis jaunesniųjų Galima teigti kad ilgainiui galbūt jau studijuojant valdymo psichologiją trečiame kurse susidomėjimas ja didėja

Gana prieštaringa sritis teologija respondentus domina mažiausiai tačiau kiek daugiau susidomėjimo ja nustatyta trečiame kurse Filosofija kuri dėstoma pirmai-siais studijų metais domimasi vidutiniškai bet daugiau nei teologija kurios met-menys kaip religijos filosofija sudaro dešimtadalį filosofijos kurso Taigi dominuo-ja technologiniai ir psichologiniai ypač vyresniųjų jūreivystės studentų interesai

Vyraujanti technokratinė pasaulėžiūra yra labai svarbus motyvacinis veiksnys tiesioginiam jūrininko darbui Normaliomis darbo sąlygomis domėjimasis išskirti-nai technologijomis ir psichologiniais mechanizmais yra pakankamas Tačiau lais-valaikiu o ypač įveikiant sunkumus ekstremaliose situacijose technokratinė pa-saulėžiūra laikytina nepakankama nes neturi idealistinės ndash transcendentinės ndash jū-reivystės pasaulėžiūros dimensijos padedančios išlikti sunkiausiose gyvenimo ir darbo situacijose pažvelgti į problemas iš šalies remtis kilnesniais motyvais iš-saugoti savo orumą bei būti atsakingos elgsenos jausti savigarbą

Todėl papildomai atviru klausimu domėtasi kas būsimus jūrininkus daro lai-mingus ir teikia jiems prasmę išeitį susidūrus su sunkumais Fenomenologinė gau-tų duomenų kontentanalizė atskleidė kad jaunesnieji respondentai laimingą gyve-nimą daugiausia sieja su artimais žmonėmis jų sėkme finansais Vyresnieji ndash su artimais žmonėmis jų sėkme atlikto darbo rezultatais Išeities sunkumuose priori-

tetą jaunesnieji studentai teikia santykiui su artimaisiais darbui (bdquokad neliktų lai-ko galvoti apie problemasldquo) ir represijos gynybiniam mechanizmui ndash automatiš-kam būdui užmiršti iš sąmonės į pasąmonę išstumti tuos dalykus kurie sąmonei nemalonūs kuriuos žmogus natūraliai norėtų pamiršti

Tai rodo ankstyvosios jaunystės pabaigos atstovų tam tikro bėgimo nuo iškilusių problemų tendenciją Vyresnieji studentai priklausantys viduriniosios jaunystės grupei pirmenybę teikia realizmui (bdquobangavimo filosofijaildquo teigdami kad jei dabar nesiseka vėliau pasiseks o jei viskas puikiai sekasi negalima pra-rasti budrumo kad netikėtai neužkluptų galimos problemos) santykiams su arti-maisiais ir tik trečioje vietoje ndash darbui (bdquokad nereikėtų apie nesėkmę galvotildquo) Vadinasi nors dominuoja technologiniai ir psichologiniai vyresniųjų jūreivystės studentų interesai tačiau drauge paaiškėja ir brandesnė jų pasaulėžiūra lemianti kilnesnę laimingo gyvenimo sampratą ir teikianti išeitį bei prasmę kilus sun-kumams

Būsimų jūrininkų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gairės Jūreivystės studentų profilaktinės pozicijos metmenys teikia pagrindą modeliuoti būsimų jūrininkų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gaires siekiant jūrin-inkų psichoprofilaktikos priemones mokslo taikomuoju lygmeniu efektyviau pro-paguoti jūrininkystės studijų procese Remiantis gautais duomenimis formuoja-mas psichoprofilaktinio būsimų jūrininkų orientavimo edukacinių rekomendacijų kompleksas a) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūreivystės studentams pu-oselėti gerą fizinę ir psichinę savo sveikatą aktualu būsimus jūrininkus skatinti labiau įsitraukti į sportą domėtis meninio žodžio ndash knygos ndash profilaktine reikšme jūrininko psichohigienai b) teigiamo jūreivystės studentų ryšio su artimu žmo-gumi palaikymo tikslu vertėtų būsimiems jūrininkams akcentuoti autoritetingo žmogaus jų gyvenime svarbą plačiajame asmenybės raidos kontekste c) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūreivystės studentams ugdytis gebėjimą įžvelgti grožį gamtoje ir mene aktualu būsimiems jūrininkams aiškiau atskleisti jūrininko psichohigienos ir gamtos ryšį padėti gamtos grožį suvokti kaip profilaktinį savęs praturtinimą stimuliuoti jų kūrybiškumą skatinti pastebėti supančios aplinkos es-tetinę vertę d) formuojant jūreivystės studentų saikingo gyvenimo bei prasmingo jų pasitenkinimo darbe sampratą tikslinga būsimiems jūrininkams sudaryti sąlygas giliau suvokti saikingumo reikšmę gyvenime ir darbo kaip asmenybės saviraiškos bei raidos priemonės esmę e) siekiant kad jūreivystės studentai susikurtų jų as-menybę praturtinančią filosofinę ar religinę pasaulėžiūrą aktualu būsimiems jūrin-inkams aiškiau atskleisti kad filosofinė ar religinė pasaulėžiūra psichinės savireguliacijos kontekste turi realią praktinę vertę įveikiant sunkumus darbe ir gyvenime

Psichoprofilaktinės būsimų jūrininkų savivokos edukacinių rekomendacijų kompleksas integruojamas į studentų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gairių modelį (2 pav)

SOCIALINIŲ IR HUMANITARINIŲ MOKSLŲ DALYKŲ

STUDIJOS

JŪREIVYSTĖS STUDENTŲ

PSICHOPROFILAKTINIO ORIENTAVIMO KRYPTYS

skatinti labiau įsitraukti į spor-tą domėtis me-ninio žodžio profilaktine reikšme jūrinin-ko psichohigie-nai

supažindinti su autoritetingo žmogaus svarba jaunuolio gyve-nime asmenybės raidos kontekste

padėti suvokti

darbo esmę bei prasmę skatinti labiau gilintis į saikingo gyven-imo privalumus

atskleisti jūrin-inko psicho-higienos ir gam-tos ryšį stimu-liuoti kūry-biškumą orien-tuoti į estetinį aplinkos vertinimą

2 pav Būsimų jūrininkų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo modelis

atskleisti pa-saulėžiūros praktinę vertę psichinės savireguliacijos kontekste

Jūreivystės studentų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gaires kaip psichoprofilaktinės jų savivokos kryptį sudaro efektyvesnis sportinis meninis au-toriteto įtakos gamtinis estetinis saikingumo darbinis bei pasaulėžiūros ugdy-mas kad būsimi jūrininkai būtų fiziškai ir dvasiškai sveiki puoselėtų teigiamą ryšį su artimu žmogumi gebėtų įžvelgti grožį gamtoje ir mene saikingai gyventų dirbdami patirtų pasitenkinimą ir įprasmintų savo gyvenimą remdamiesi filosofine ar religine pasaulėžiūra Kiti tyrimai (Nitka 1990 Saarni Pentti 1996 Jensen Laursen Sorensen 2001 Wernsdorfer 2002) atskleidžia panašias tendencijas orientuojančias esamus ir būsimus jūrininkus skatinti intensyviau naudotis ekstre-malaus jų darbo požiūriu aktualiomis profilaktikos priemonėmis

Apibendrinant jūreivystės studentų psichoprofilaktinės pozicijos tyrimą gali-ma formuluoti šiuos mokslinius teiginius

ndash Būsimų jūrininkų profilaktinės pozicijos tendencijos abiejose amžiaus grupėse panašios Ankstyvosios jaunystės pabaigai atstovaujančių pirmo kurso jūreivystės studentų atsakymuose dominuoja tam tikra teorinė ndash idealistinė jų pro-filaktinės pozicijos kryptis Viduriniosios jaunystės pradžios trečio kurso studentų profilaktinė pozicija ndash kiek brandesnė daugiau pasverta praktiškesnė

ndash Jūreivystės studentų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gaires arba psichoprofilaktinio jų orientavimo kryptį sudaro efektyvesnis sportinis meninis autoriteto įtakos gamtinis estetinis saikingumo darbinis bei pasaulėžiūros ugdy-mas kuris padėtų būsimiems jūrininkams būti fiziškai ir dvasiškai sveikiems puo-selėti teigiamą ryšį su artimaisiais įžvelgti gamtos ir meno grožį saikingai gyven-ti dirbant patirti pasitenkinimą savo gyvenimą įprasminti filosofinės ar religinės pasaulėžiūros pagrindu Tai reikšmingi jūrininkų darbo psichohigienos bruožai

Literatūra

Clarkson M 2005 Kaip įveikti baimes Vilnius Alma littera

Jensen O Laursen F Sorensen F 2001 International surveillance of seafarersrsquo health and

working environment A pilot study of the method Preliminary report Int Marit Health

52 p 59ndash67

Nitka J 1990 Specific character of psychiatric problems among seafarers Bull Inst Marit Trop

Med Gdynia 41 p 47ndash51

Saarni H Pentti J 1996 Free-time activities among seafarers on board Finnish cargo ships

Bull Inst Marit Trop Med Gdynia 47 p 33ndash43

UNESCO Acting with and for youth 2003 Paris United Nations

Wernsdorfer W 2002 Protection against malaria among seafarers Int Marit Health 53 p 7ndash

Ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinio konteksto analizės apibendrinimas Jūrininkų emocinių išgyvenimų uždarose techninėse sistemose analizė jūrinės

edukacijos lygmeniu padėjo atskleisti kad jūrininkams monotonijos sąlygose labai svarbu gebėti tam tikram laikui atsipalaiduoti Monotonijos būsena vargina ma-žiau kai ji valdoma racionalizuojant savo aktyvumo režimą Žmogaus psichofizio-loginis mechanizmas paprastai ryškiais sapnais kompensuoja naujų įspūdžių išgy-venimų stygių Kai žmogų kamuoja monotonija jam būtina rasti būdų vaizdinei atminčiai gaivinti o vaizduotei ndash aktyvinti siekiant išsaugoti psichinę pusiausvyrą

Abstraktus filosofinis mąstymas išryškėjęs žmogaus vienatvės sąlygomis natūraliai padeda kelti asmenybės brandos požiūriu aktualius gyvenimo prasmės klausimus Tai aktualizuoja sociohumanitarinių mokslų studijas rengiantis eks-tremaliam rizikingam darbui jūroje Būsimi jūrininkai šiuolaikinėje technologijų epochoje turėtų geriau suvokti filosofinės mąstysenos prasmę asmenybės tobulė-jimo kontekste reikalingas abstraktaus mąstymo ribas bei psichinės savireguliaci-jos sunkiose situacijose pagrindus Skurdžios asmenybės žmogus sunkiau pakelia vienatvę skirtingai nei save gerbiantys gilios turtingos dvasios žmonės Žmogus kuriam nebūna liūdna esant vienam kuris visada turi kuo užsiimti nereikalauda-mas kitų dėmesio geba vienišumą kompensuoti garsiu kalbėjimu su savimi ar per-sonifikuotais objektais psichoedukaciniu požiūriu gali sėkmingai dirbti vienatvės sąlygomis

Dirbant izoliuotoje grupėje patiriamas negatyvus poveikis asmens elgsenai jo bendravimui su kitais Svarbiausiais kriterijais kurių atitikmuo rodo žmogaus psi-chosocialinį pasirengimą dirbti atskirties sąlygomis klasikiniu požiūriu laikomi meilė savo darbui gebėjimas valdytis ir įveikti gyvenimo sunkumus Žmogaus orumas kurį aktualu išlaikyti per visą gyvenimą esant izoliuotoje grupėje puose-lėjamas ugdantis altruizmo bei empatijos savybes Atskirties sąlygomis grupėje dėl smulkmenų gali kilti emocinė įtampa ir konfliktai Todėl skaitymas laisvalaikiu minčių dienos įvykių rašymas dienoraštyje išgyvenantiesiems socialinę atskirtį padeda išlikti oriais žmonėmis

Darbas jūroje tiesiogiai siejamas su streso būsena Ryškus stresorius yra in-formacijos neapibrėžtumas Išgyvenant stresą dažniau kamuoja galvos skausmas prastėja atmintis labiau reiškiasi nervingumas bei irzlumas sutrinka miegas gali atsirasti depresijos simptomų Stresą jūrų pramonėje sąlygoja sudėtingos darbo sąlygos ilgas darbo laikas jūrų versle vykstantys pokyčiai socialinė atskirtis su-

varžytas laisvalaikis Pavojaus jausmas natūraliai įjungia pozityvius steninius as-mens veiklą aktyvinančius psichofiziologinius mechanizmus kurie mąstymui tei-kia kryptingumo Jūrininkai iš prigimties veržiasi pavojaus išgyvenimų link Šio pobūdžio vyriškumo mokykla reiškiasi kaip galinėjimasis su gamtos stichijos iššū-kiais išgyvenant ne tik baimę bet ir didelį džiaugsmą gyvenime Aksiologinis as-menybės santykis su jūra išlieka psichofelicitologinės reikšmės tačiau to atsižvel-giant į kintančias situacijas jūrininko darbe reikia įžvalgiai mokytis tvirtos verty-binės orientacijos pagrindu išgyvenant profesinį pašaukimą

Vertinant jūrininkų adaptaciją darbe ir readaptaciją gyvenime krante galima konstatuoti kad nors žmogaus psichofiziologinis rezervas yra ribotas tačiau tei-singai organizuojamos jūrinio gyvenimo praktikos ir edukacijos metodologijoje skelbiama kad žmogus iki tam tikros ribos gali adaptuotis ir atitinkamą gyvenimo laikotarpį sėkmingai dirbti ekstremaliomis sąlygomis Neigiamą darbo jūroje psi-chogeninį poveikį padeda atsverti profilaktika ndash ekstremaliame santykyje su jūra esančio žmogaus būties aksiologinio bei psichosocialinio pobūdžio edukacinis kompensatorius

Jūrininkų psichoprofilaktikos edukacinių gairių intensyvi sklaida jūreivystės studijų institucijose sudarytų sąlygas ugdyti būsimų jūrininkų psichoprofilaktinę poziciją ir asmenybiniu požiūriu realizuoti jūrinę profesiją kaip jūrinį gyvenimo būdą bei vertybę

Tiriant jūreivystės studentų psichoprofilaktinę poziciją nustatyta kad būsimų jūrininkų profilaktinės pozicijos tendencijos abiejose amžiaus grupėse yra pana-šios Ankstyvosios jaunystės pabaigai atstovaujančių pirmo kurso jūreivystės stu-dentų atsakymuose dominuoja teorinė ndash idealistinė jų profilaktinės pozicijos kryp-tis Viduriniosios jaunystės pradžios trečio kurso studentų profilaktinė pozicija ndash brandesnė praktiškesnė daugiau pasverta

Reikšmingi jūrininkų darbo psichohigienos veiksniai atitinka jūreivystės stu-dentų profilaktinės pozicijos korekcinio ugdymo gaires kaip psichoprofilaktinio jų orientavimo kryptis kurias sudaro intensyvesnis sportinis meninis autoriteto įta-kos gamtinis estetinis saikingumo darbinis bei pasaulėžiūros ugdymas padedan-tis būsimiems jūrininkams būti fiziškai ir dvasiškai sveikiems puoselėti teigiamą ryšį su artimaisiais įžvelgti gamtos ir meno grožį saikingai gyventi savo gyveni-mą įprasminti filosofinės ar religinės pasaulėžiūros pagrindu dirbant patirti pasi-tenkinimą

III SKYRIUS SOCIALINĖ KOMUNIKACIJA MULTIKULTŪRINĖJE JŪRININKYSTĖJE

Multikultūrinės jūrininkystės socialinės komunikacijos erdvė analizuojama

prognostiniais prosocialumo ugdymo metodologiniais parametrais diagnozuojama komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos būklė nurodomos aktualios jos kaitos kryptys

1 Multikultūrinė jūrininkystė prognostinė prosocialumo ugdymo metodologija XXndashXXI a technologiniai procesai natūraliai sąlygojo didelę pasaulinės jūri-

ninkystės technologijų pažangą Profesinio jūrininkų rengimo kryptis ir kriterijus tarpvalstybiniu lygmeniu reglamentuoja Tarptautinė jūrininkų mokymo diploma-vimo ir budėjimo normų konvencija (International Convention on Standards lthellipgt 2001) Psichosocialinės edukacijos požiūriu jūrininkų rengimo specifika sąlygoja-ma daugelio svarbių faktorių kuriuos apsprendžia žmogaus ndash labai sudėtingos ge-neratyvinių kreatyvinių ir paprastai iš dalies degeneratyvinių psichofiziologinių bei dvasinių procesų sistemos ndash asmenybės prigimtis jos brandai bei universalios ekologinės kultūros ugdymui aktualios prosocialios raiškos praktika (Ballastwas-ser-Management lthellipgt 2005)

Vienas iš minėtų veiksnių ndash tai daugiatautės laivų įgulos kurios lemia multi-kultūrinę jūrininkų darbo aplinką ir joje kylančias komunikacinio pobūdžio pro-blemas Teisiniu jūrininkų rengimo lygmeniu panašių problemų sprendimo aktua-lumas akcentuojamas minėtoje konvencijoje kurios pagrindu parengta bei globa-liai realizuojama jūrininkų asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės ugdymo programa apimanti žmoniško jų bendravimo bei garbingo tarpusavio elgesio mo-mentus (Personal Safety lthellipgt 2001)

Psichosocialinės jūrininkystės mokslininkai (Hofstede 1997 Kaveci Lane Sampson 2001 Horck 2001 2002 2004 Žukauskienė Viršilas 2005 ir kt) tiria interkultūrinės jūrininkų komunikacijos problemas kurios ryškėja ir konstrukty-vius darbo sprendimus aktualizuoja globalizacijos sąlygomis kai skirtingas nuo-

statas turintys ndash skirtingų etnosų išsilavinimo socialinės brandos ndash jūrininkai laive drauge gyvena dirba Įprastomis bendrabūvio sąlygomis bendraujant elementarios psichinės įtampos išvengti neįmanoma

Tačiau specifinėmis izoliacinėmis darbo laive sąlygomis interkultūrinė ko-munikacija tarp jūrininkų komplikuojasi ypač kai koncentruojamasi tik ties savo būtimi savais poreikiais neišsivaduojama iš sociokultūrinių stereotipų Todėl sunkiau valdyti motyvacinius bei komunikacinius procesus įguloje ir užtikrinti konfliktų prevenciją ar intervenciją konstruktyviai juos spręsti

Interkultūrinės komunikacijos kompetencijų problematika profesinio rengimo sektoriuje pastaraisiais dešimtmečiais tiriama konceptualiuoju ir ypač empiriniu lygmeniu analizuojant asmens savirealizacijos multikultūrinėje darbo aplinkoje dinamiką Tikslingai ir pagrįstai aktualizuojamos reikalingų edukacinių sprendimų kryptys (Lange 1994 Moosmuumlller 1997 Goumltz 1999 Bergmann 2000 Reineke Fussinger 2001 Herbrand 2002 Rathje 2006 ir kt)

Rengiant jūrininkus interkultūrinių kompetencijų problematikos kontekste natūraliai kyla tikslingo edukacinio instrumento pasitelkimo svarba kadangi kaip minėta kiekvienas jūrininkas pirmiausia yra atitinkamų profesinių žmoniškumo kompetencijų sistema Toks perspektyvus edukacinis instrumentas yra elementaru-sis altruizmas ndash respektabilumo principą vertybinę orientaciją sąlygojanti atsi-žvelgimo į kitą pasaulėžiūra lemianti prosocialią grupės elgseną savitarpio pratur-tinimą (The Catholic Encyclopedia 2003 Žemaitis 2005) Ši pasaulėžiūra sudaro sąlygas bet kuriai komunikacijai Tačiau abipusio (angl reciprocal) altruizmo reikšmė ypač iškyla bendraujant multikultūrinėje žmonių veiklos aplinkoje Tai-kant respektabilumo principą sudaromos prielaidos siekiamam tačiau konceptua-liai tik fragmentiškai ir netiesiogiai išreikštam ndash pavyzdžiui pristatant egoizmo žalą jūrininkų komunikacijai (Laivo gyvybingumo lthellipgt 2006) ndash jų angažavimosi socialinei atsakomybei laive edukaciniam rezultatui

Žinoma viena vertus humanistinių vertybių (išskyrus altruizmo segmento ndash tolerancijos) sistemos konvencinis reglamentavimas profesiniam rengimui tobulin-ti demokratinės visuomenės kontekste negali būti legitimuotas Tačiau kita vertus altruizmo principo eksplikacijos jūrininkystėje fenomenas mokslo pasaulyje yra tiriamas nors tai nėra išsamūs kompleksiški tyrimai Mokslininkai šį principą jūri-ninkystės aktualijų kontekste daugiausia analizuoja šiais aspektais

ndash laivybos saugumo užtikrinimo strategijos (Raymond 2004) ndash išlikimo jūroje (Kevin 2002)

ndash bendradarbiavimo gelbėjimo operacijų jūroje metu (New fireboat ldquoEli-terdquo lthellipgt 2002)

ndash jūrų ekologijos bei jūrų verslo saugant aplinką (Reinheitsgebot auf See 2005)

ndash psichosocialinės iš dalies materialinės paramos jūrininkams bei misionieri-nės jūrininkų sielovados (International Transport lthellipgt 2007 Seemannsmis-sion lthellipgt 2007)

ndash laivybos raidos istorijos (The Canadian Navy 2002 Trischitta 2007) Jūrininkų prosocialios orientacijos formavimo kaip galimybės interkultūrinei

jų komunikacijai optimizuoti edukacinių tyrimų nėra gausu Edukacinės altruizmo eksplikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje moksliniai duomenys nėra nuoseklūs ir paprastai fokusuojami ties šiais objektais

ndash būsimų jūrininkų altruizmo kultūros jūreivystės studijose puoselėjimu (Stil-lman 2002 Technological Institute lthellipgt 2007)

ndash socialinės jūrininkų atsakomybės ugdymu (International Convention for the Safety lthellipgt 1974 Laivo gyvybingumo lthellipgt 2006)

ndash psichologiniu jūrininkų rengimu (Gottschalch Stadler 1990 Лебедев 2001)

ndash interkultūrinės jūrininkų komunikacijos gebėjimų ugdymu siekiant greites-nės profesinės jų adaptacijos multikultūrinėje darbo aplinkoje (Pohl 1997 Marine Engineer lthellipgt 2007)

ndash filologiniu jūrininkų rengimu lingvistinei jų interkultūrinei komunikacijai (Goumltz 1999 Horck 2001 2002 2004 ir kt)

ndash ekologiniu jūrininkų savikultūrinimu (Oumlkologie und Umwelt lthellipgt 2007) Altruizmo principas bei nuostata žmogui atveria galimybę peržengti egocen-

trinę poziciją Tačiau priklausomai nuo situacijos šio principo taikymas interkultū-rinėje komunikacijoje turi būti ribojamas ypač kai kyla grėsmė tarptautinėms konvencijoms vykdyti (Australiarsquos Ocean Policy 1997) ar asmens orumui išsaugo-ti Tokiais atvejais bendradarbiavimo procesuose tikslinga taikyti protingo toliare-giško egoizmo kuris reiškiasi altruizmu savęs atžvilgiu modelį (Raibley 2003)

Vadinasi toks sąmoningas permanentinis jūrininkų savikultūrinimas ir kryp-tingas būsimų jūrininkų kultūrinimas jų komunikacinių gebėjimų ugdymas socia-linių kompetencijų formavimo lygmeniu (atsižvelgiant į multikultūrinį darbo jūro-je pobūdį ir jūrininko asmenybės prigimties bei raidos aspektų diapazoną) tampa prioritetine šiuolaikinio profesinio psichosocialinio jūrininkų rengimo dimensija Minėto edukacinio prioriteto rengiant jūrininkus mokslinio įprasminimo aktua-

lumas sąlygoja altruizmo eksplikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje būtinumą Turimo potencialo išnaudojimas teiktų pagrįstas prielaidas tobulinti interkultūrinės jūrininkų komunikacijos lygį esamomis jų darbo jūroje sąlygomis

Probleminę tyrimo kryptį sudaro metodologinė euristinė altruizmo eksplikaci-jos multikultūrinėje jūrininkystėje galimybių studija ndash respektabilumo principo derinimas su multikultūrinės jūrininkystės iššūkiais altruistinės jūrininkystės per-spektyvinių gairių sisteminimas edukaciniu požiūriu

Edukacinės altruizmo eksplikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje metodolo-giniai parametrai tikslingai ryškinami altruizmo principo ir jūrininkystės dinami-kos santykiu multikultūrinės jūrininkystės situacijos edukaciniais kontūrais ir al-truistinės jūrininkystės multikultūrinėmis prielaidomis

Altruizmo principas ir jūrininkystės dinamika Altruizmo ir jūrininkystės dinamikos bruožai nustatomi tiriant mokslines altruizmo koncepcijas ir paties principo ontologinę poziciją jūrininkystėje apskritai

Mokslinės altruizmo koncepcijos Altruizmo fenomeno teorijų spektrą paprastai sudaro filosofinių (etinių) sociologinių psichologinių ir edukologinių tyrimų rezultatai

Senovės Rytų f i losofijoje altruizmas apima meilės ir egoizmo problematiką socialinio gyvenimo įprasminimo kontekste Altruizmas Senovės graikų filosofijo-je reikštas dosnumo draugystės bendruomenės naudos idėjomis Ryškiausia al-truizmo kaip artimo meilės doktrina pažymėta doroviniu imperatyvu mylėk savo artimą kaip save (Kun 19 18) aptinkama etinėje judaizmo doktrinoje Krikščio-niškojoje etikoje altruizmą atspindi artimo meilės geranoriškumo geradarystės pareigos gailestingumo labdaros slaugos švietimo ir kitos kategorijos Renesan-so ir vėlesnių laikų etikoje altruizmo teoriją papildė empiristinės hedonistinės utilitaristinės pozityvistinės (pradininkas ir altruizmo termino autorius ndash Ogiustas Kontas (Auguste Comte)) egzistencialistinės bei evoliucionistinės idėjos Apskri-tai altruizmas etikoje laikomas žmogaus vertybiniu principu idealu

Sociologijoje altruizmas iškeliamas kaip visuomenės konsolidacijos veiks-nys Akcentuojama prosocialaus elgesio visuomenėje problematika kuri siejama su socialinių grupių gyvensena bei tradicijomis Įžvelgiama krikščioniškosios mo-ralės sekuliarizacijos procesų demokratiškumo finansinio stabilumo problemati-kos bei postmodernaus indiferentizmo dialektika Sociologiniu požiūriu aktualu kad ryški visuomenės dalis pritartų altruizmui ir juo vadovautųsi Paprastai ape-liuojama į vaikų ir jaunimo tikslingą ugdymą šeimoje mokykloje psichologinės pagalbos centruose per masinę kultūrą žiniasklaidą literatūros leidybą Pastebi-

ma kad sociologai siekdami savo tyrimuose eliminuoti vertinimą tarsi nejučia subjektyvizmo rėmuose jo neatsisako netiesiogiai pritardami visuotinų socialinių problemų sprendimo būdų paieškai

Socialinėje psichologijoje altruizmas pristatomas kaip asmenybės vertybi-nių orientacijų sistema Jis interpretuojamas kaip nesavanaudiškas rūpinimasis pagalba pasiaukojimas kitam Altruistiškas elgesys paprastai tapatinamas su pro-socialiu išryškinant nesavanaudišką jo pobūdį Tipologiniu lygmeniu keliama grynojo altruizmo galimybės problema Nustatyta kad prosocialus asmens elgesys priklauso ne tik nuo genų bet ir nuo ugdymo Altruizmas laikytinas prigimtine tačiau nepakankama ir sociokultūriniame kontekste ugdytina žmogaus savybe Pa-grindines motyvacines prosocialaus elgesio sąlygas sudaro socialinė apykaita so-cialinės normos empatiškumas Empatija laikoma svarbiausiu endogeniniu al-truizmą ugdančiu veiksniu Savimeilė ir aukštesnė savigarba gali pasireikšti kaip aktualūs asmens prosocialaus elgesio stimulai

Edukologijoje altruizmas apima nesavanaudiškumą rūpinimąsi kitais atsi-davimą darbui pagalbą pasiaukojimą ir kt Su altruizmu siejamos pagarbos tauso-jimo pakantumo atlaidumo pareigingumo atsakingumo teisingumo ištikimybės vertybės Tipologiniu požiūriu tai yra dorovės reprezentantas kuris laikytinas ba-zine internalizuotina vertybe (Lileikis 2007)

Teologijos etikos ir hodegetikos mokslininkai išryškina ontologinio altruizmo transcendentinę traktuotę kuri ypač svarbi išgyvenant asmeninės kančios sunku-mų patirtį patekus į darbo ekstremaliomis sąlygomis tikrovę kai egzistenciją pa-laikantys regimosios aplinkos (visibilia) svertai nebeveikia Šio konteksto proble-miniai orientyrai altruizmą sukonkretina ir aktualizuoja praplėsdami jo traktavimo ribas

Altruizmo principo ontologinė pozicija jūrininkystė je Altruizmo vieta jūrininkystės genezėje yra ypač ryški Plačiąja prasme altruizmas kaip orien-tacija į kitą skatina žmogų transcenduoti peržengti save savo būties bei aplinkos ribas ir kaip homo viator (keliautoją) ndash ieškoti pažinti plėsti akiratį tobulėti ir drauge realizuoti utilitaristinius savo poreikius apimančius ekonominius ir dvasi-nius mainus

Jau seniausiais laikais žmogus stovėdamas ant jūros kranto žvelgė į tolį žvilgsniu lietė tolimąjį horizontą puoselėjo mintį ir kūrybiškai ieškojo technologi-nių būdų pasiekti numanomą kitą krantą Taip reiškėsi tam tikras kito kranto egzis-tencializmas sudaręs sąlygas žmogui peržengti siaurai egocentrinę savo būtį ir ištrūkti jūrinės civilizacijos kūrimo link Tai ndash drąsus jaunatviškas žmogaus pri-

gimtinio altruizmo ndash kaip orientacijos į kitą apskritai ndash raiškos sąlygotas žingsnis kuris apsprendė jūrų verslo ištakas bei galimybę šiam formuotis įgyjant pagreitį vėlesniaisiais laikais (Krikštopaitis 2002)

Altruizmas būdamas jūrininkystės raidos dinamikos veiksniu padėjo iš dalies užvaldyti gamtos stichiją darnios sąveikos su ja prasme išplėsti žmogaus egzisten-cijos ribas prisidėti prie globalizacijos procesų plėtros antikoje viduramžiais o ypač moderniaisiais laikais

Edukaciniu lygmeniu konceptualųjį altruizmo pamatą sudaro interjerinis ir eksterjerinis šio fenomeno parametrai Interjerinis altruizmas reiškiasi kaip moty-vacijų sistema peržengiant subjektyviosios egzistencijos rėmus Eksterjerinis al-truizmas reiškiasi praktine veikla realizuojančia minėtą motyvacijų sistemą Tai aktualu edukaciniame kontekste žmogaus ugdymą laikant vertybiškai praturtinan-čio susitikimo tikrove Šis edukacinis matmuo gali tapti fundamentaliu asmens rengimosi multikultūrinei jūrininkystei veiksniu

Multikultūrinės jūrininkystės situacijos edukaciniai kontūrai Siekiant iš-ryškinti multikultūrinės jūrininkystės situacijos edukacinius kontūrus tikslinga analizuoti multikultūrinės jūrininkystės mokslines prielaidas metodologinius jos kilmės bei raidos aspektus multikultūrinės jūrininkystės problemines kryptis ir privalumus

Multikultūrinės jūrininkystės mokslinės prielaidos kilmės ir raidos problematika Daugiataučių įgulų mokslinio traktavimo orientyrą suda-ro reguliari statistinių duomenų apie įgulos narius analizė socio ndash ir etnokultūri-niai jūrininkystės tyrimai Natūralu kad atskirų tautinių grupių mentaliteto skirtu-mai neturėtų būti absoliutinami nes visų žmonių prigimtis yra determinuota to pa-ties Šaltinio Galima nustatyti tik bendrąsias kultūrinio etnoso tendencijas

Vadinasi multikultūrinės jūrininkystės problematikos tyrimai įgyja palankią metodologinę bazę kurios kaip tam tikro veidrodinio efekto pagrindu tikslinga ug-dyti pavyzdžiui būsimo jūrininko toleranciją Kitame žmoguje neretai galima pa-matyti save abipusio poveikio bei atitinkamų psichologinių reakcijų prasme Ši mintis kelta jau Senovės Rytų filosofijoje kur teigta jog pradžioje tolumoje žmo-gus pamato priešą priėjęs arčiau ndash išvysta draugą dar arčiau ndash brolį galiausiai priartėjęs jame pamato save Nors ir kaip minėta galima įžvelgti bendrąsias mentaliteto tendencijas tačiau atskiras žmogus yra atskiras pasaulis Jo mentalinė pozicija bei savimonė gali būti skirtinga nei vyraujanti visoje etninėje grupėje Psi-chologiniu požiūriu tautinės kultūros ypatybės ir atskirų etnosą sudarančių indivi-dų psichinės ypatybės nėra tapačios (Psichologijos žodynas 1993)

Kita vertus multikultūrinė jūrininkystė kontraversiškai atrodo vadinamojo globalizacijos mito kontekste Sociologai pastebi kad nors žodis globalizacija yra vienas populiariausių žodžių šių laikų žiniasklaidoje tačiau daugiau laisvos migra-cijos ir ekonominių bet ne kultūrinių mainų kaip tam tikros mentaliteto difuzijos ar asimiliacijos prasme Net ir modernūs jauni žmonės neišvengiamai būdami il-galaikių tradicijų perėmėjai mikroaplinkoje negali esmingai atsiriboti nuo savo mentaliteto status quo Pavyzdžiui nustatyta kad Europos ateistai etikos koncepci-ją pasitaikius progai labai natūraliai traktuoja krikščioniškosios jos sampratos rėmuose neretai patys to nejausdami (Guardini 1994) Taigi randasi prieštaringa galimybė Viena vertus kitą ir kitokį traktuoti kaip sau lygų bendros žmogiškosios prigimties požiūriu o kita vertus tikslinga atsižvelgti į jo pamatinės kultūrinės saviraiškos formas

Daugiatautės laivo įgulos kilmės metodologinius parametrus nusako jūrinin-kystės istorinės raidos vertinimas nuo vergovinės ir kolonijinės santvarkos tautų migracijos viduramžiais naujaisiais ir naujausiais laikais tendencijų iki (iš europi-nės perspektyvos žvelgiant) šių laikų Europos kaip ekonominio gerbūvio teritori-jos populiarumo tarp neeuropiečių Pastaraisiais dešimtmečiais nustatyta kad Eu-ropos šalyse trūksta jūrininkų europiečių dėl jaunų žmonių nenoro tapti jūrinin-kais dirbti ekstremaliomis sąlygomis atsižvelgiant į bendro europinio žemyninio gyvenimo gerbūvio tradicijas Šie istoriniai ekonominiai ir etniniai veiksniai natū-raliai lemia pačios multikultūrinės jūrininkystės dinamiką

Multikultūrinės jūrininkystės probleminės kryptys ir privalumai Laivo įgulos heterogeniškumas viena vertus sukelia jūrininkų komunikacijos problemas o kita vertus sudaro edukacinę galimybę stimuliuoti kultūrinę konkre-taus jūrininko asmenybės raidą Paprastai priklausydami nuo etninių dažnai ndash reli-ginių determinantų (pavyzdžiui ateizmą laikant Dievo neigimo teologija) jūrinin-kai skiriasi savo etiniu požiūriu etnine laikysena politine pozicija ir ypač deter-minuotais savo kasdienės elgsenos požymiais Filosofiniu požiūriu galima išskirti šiuos minėtos elgsenos determinantus

ndash asmens etinę poziciją natūraliai sudaro paprotiniai galima-negalima norma-tyvai

ndash etninę ndash etnokultūrinio reliatyvizmo nepaisantys tautiniai stereotipai ndash politinę ndash ideologinė priklausomybė tam tikrai valstybei irar jos valdymo

stiliui ndash religinę ndash religinio reliatyvizmo nepaisantys teologiniai stereotipai (Anzen-

bacher 1992)

Vis dėlto ontologine egzistencine prasme anksčiau minėtos bendros žmonių prigimties (kodo) lygmeniu šie skirtumai esminių interkultūrinės jūrininkų komu-nikacijos barjerų nesudaro kai jie yra labiau išsilavinę platesnio intelektualinio ir kultūrinio akiračio žmonės kurie pavyzdžiui Lietuvoje rengiami aukštos klasės Monografijos autoriaus tyrimai rodo kad būsimiems jūrininkams plaukiojimo praktikos metu multikultūrinėje aplinkoje atsiranda puiki galimybė pažintiniams savo interesams realizuoti bendraujant su žmogumi iš kitur ndash kitokios aplinkos kitokių papročių kitokios skirtingą gyvenimo būdą lemiančios filosofijos ar religi-jos Taip kuriamos savitarpio kultūrinimo galimybės praktinio prosocialumo dva-sia Laisvalaikio nors jo yra mažai metu jūrininkų kultūriniai pokalbiai kaip vie-nas kito dvasinio praturtinimo metodas natūraliai tampa ir jų psichoprofilaktikos priemone žodžio terapijos forma

Altruistinės jūrininkystės multikultūrinės prielaidos Altruistinės jūrinin-kystės tyrimai ryškinant multikultūrinę reikšmę turinčias prielaidas fokusuojami ties altruizmo poreikio multikultūrinėje laivo įguloje formavimu altruizmo kon-cepcijų multikultūrine diferenciacija altruizmo principo humanistinio optimizavi-mo kryptimis ir altruistine jūrininkyste kaip saugios laivybos socialiniu modeliu altruizmo raiška misionierinėje jūrininkų sielovadoje

Altruizmo poreikio multikultūrinė je laivo įguloje formavimas Žmogaus orientavimasis į kitą yra pradinis momentas arba archainė bet kurio ben-dradarbiavimo sąlyga Todėl altruizmas redukuojant jį iki elementariosios koope-racijos tampa labai praktišku apskritai užmezgant kontaktą su kitu žmogumi Rei-kia akcentuoti kad altruizmo propagavimo mokslinis darbas yra problemiškas nes altruizmo sąvoka populiariojoje vartosenoje dažnai implikuoja tik patį aukščiausią beveik nepasiekiamą idealinį jo lygmenį Todėl tikslinga formuoti kompleksinę altruizmo sampratą profesinio jūrininkų rengimo kontekste Kognityvusis altruiz-mo internalizacijos lygmuo yra ypač palankus ankstyvojoje jaunystėje (Aramavi-čiūtė 2005) kurioje būsimieji jūrininkai pradeda savo studijas Įgiję kompleksinių žinių apie altruizmą ir galėdami jį įprasminti jūreivystės studentai tampa kompe-tentingi jį taikyti praktiškai pavyzdžiui spręsdami įsitvirtinimo laivo įguloje psi-chologinio pobūdžio problemą ar koreguodami savo sociokultūrinius stereotipus

Altruizmo koncepcijų multikultūrinė diferenciacija Altruizmo sampratos kompleksiškumas apima tipologinį aspektą Apskritai ir globaliai gali būti skiriamas panteistinis monoteistinis (judaistinis krikščioniškasis musulmo-niškasis) ateistinis altruizmas Panteistinis altruizmas yra nukreiptas į darną su gamta ir savimi kaip jos dalimi Judaistinis altruizmo principas artimo meilės

kontekste konceptualiai yra išreikštas praktiškos meilės sau ir lygiagrečiai kitam prasme Krikšč ioniškojo altruizmo traktavimo amplitudė yra pati plačiausia aprėpianti aukščiausią ndash meilės priešui (Lk 6 35) ndash lygmenį nors gali būti ne tokia konkreti gresiančio deklaratyvumo pavojaus atžvilgiu Ryškiausias musulmo-niškojo altruizmo bruožas ndash labdara nesavanaudiška pagalba vargšams ypač našlėms bei našlaičiams Tikslinga pažymėti kad musulmoniškojo altruizmo tik-rovė yra kontraversiška ypač radikaliojo islamo kontekste Kita vertus musulmo-nų religija (skirtingai nei krikščionybė kurios vertybės esmingai perkainotos nau-jųjų laikų sekuliarizacijos procesuose) ir šiandien yra išlikusi autentiška bei tradi-ciniu požiūriu tvirčiausiai įsišaknijusi jų mentalitete

Ateistinis altruizmas nėra reiškiamas sub speciae aeternitatis (amžinybės požiūriu) todėl nėra toks būtinas kaip minėtais atvejais ir yra įrėmintas tik regi-mosios tikrovės (visibilia) kontekste Ateisto altruizmas gali atrodyti mažiau pati-kimas nes jis (skirtingai nei kitų pasaulėžiūrų atstovai) tiki kad miręs žmogus vi-siškai išnyksta Todėl ateisto altruistinė veikla gali būti labai konkreti ir efektyvi tačiau drauge ji gali kelti įtarumą atsilyginimo motyvacijos atžvilgiu

Visus šiuos altruizmo tipologinius aspektus aktualu jūrininkams paisyti kai reikia bendrauti su kitu ir kitokiu Tačiau visi žmonės nepaisant skirtingos moty-vacijos turi tam tikrą natūralų polinkį į prosocialumą Neotomistinės metodologi-jos požiūriu ndash kažkiek altruistiški jie yra iš prigimties

Altruizmo humanistinis optimizavimas ir saugios laivybos socia-linis modelis Kadangi altruizmas gali būti labai plačiai traktuojamas aktualu jį kiek redukuoti bent iki humanistinio optimizavimo lygio Todėl tikslinga perženg-ti moralistinę orientaciją ir asmenybės elgsenos kaitą klasikiniu požiūriu pradėti nuo savęs Tolerancija yra kertinis altruizmo kaleidoskopo spindulys Tolerancijos dvasia tampa bendravimo sąlyga orientuojantis į kitą kurį natūraliai norisi pamo-kyti pataisyti patobulinti Tačiau taikant kompleksinį požiūrį į altruizmą tiesio-giai remiamasi vadinamuoju kultūriniu reliatyvizmu (Harris 1998) neišskiriant jokios (net ir savo) kultūros bendraujant su kitokiu Kitokios kultūros galima ne-mylėti kaip savos tačiau elementari pagarba ir respektas jai (atsižvelgimo prasme) tampa sąlyga santykiams užmegzti

Kita vertus kyla klausimas ar galimas optimalus humanistinis sprendimas multikultūrinėje aplinkoje Tikslingai formuojasi dvi atsakymo į šį klausimą kryp-tys Pirmoji ndash tai altruizmo legitimacija individualiuoju lygmeniu Tai yra multi-kultūrinės tolerancijos socialiniame kontekste ndash antrosios atsakymo krypties ndash są-lyga Jei jūrininkas įsigilina į savo žmogiškąjį pradą altruizmą savyje legitimuoja natūraliai kaip principą savybę bei išlikimo oriu žmogumi garantą Tada bet ku-riame socialiniame kontekste kylanti tolerancija gali tapti ir jo paties saugumo ir

saugios laivybos psichosocialinio užtikrinimo veiksniu (Personal Safety lthellipgt 2001) Altruizmo nuostata respektabilumas neapsiribojimas vien savais poreikiais sudaro palankesnes sąlygas garantuoti saugumą jūroje Suvokiant kad tik asmuo vadinamasis žmogiškasis veiksnys lemia jo paties kitų žmonių ir technikos saugu-mą tikslinga aktualizuoti viso žmogaus (visybišką) ugdymą Ne vien intelektualinį ir fizinį ugdymą bet ir dvasingumo kilniųjų emocijų plėtotę Taip prioritetine psi-chosocialinio jūrininkų rengimo dimensija tampa jų kultūrinimas komunikacinių gebėjimų ugdymas

Laikantis žmogiškojo veiksnio teorijos galima teigti kad tik nuo žmogaus asmenybės psichologinio pasirengimo vertybinio bei emocinio subalansuotumo priklauso kaip asmuo gebės pasielgti ekstremalioje situacijoje Aktualu kad jūri-ninkai būtų ugdomi holistiškai visybiškai akcentuojant ne technologinį rengimą tačiau technologinio ir dvasinio ugdymo vienovę dermę kuri sudaro esminę psi-chosocialinio saugios laivybos užtikrinimo mokslinę prielaidą Europos Sąjungos jūrininkų rengimo institucijose vis dažniau vykdomi Jungtinių Tautų švietimo mokslo ir kultūros organizacijos darnaus vystymosi švietimo projektai o minėtos technologinio ir dvasinio jūrininkų ugdymo dermės politika nuosekliųjų studijų lygmeniu intensyviau realizuojama Rytų Europoje Žinoma tik jausdamasi saugi laivo įgula yra pajėgi laikytis prosocialumo principo Tačiau kita vertus tik pro-socialus elgesys lemia įgulos saugumą (Лебедев 2001) Tuo pagrindu galima modeliuoti laivybos saugumo socialinius parametrus (3 pav)

SOCIALINIO LAIVYBOS SAUGUMO

UŽTIKRINIMAS

Socialinės atsakomybės laive reglamentas

Jūrininko asmenybės prosocialios orientacijos ugdymas

SUBSIDIARINIS ALTRUIZMO ĮTAKOS STATUSAS

KONVENCINIS STATUSAS

3 pav Laivybos saugumo socialinis modelis

Modelyje demonstruojama kad socialinį laivybos saugumą užtikrinti padeda konvencinį statusą turintis minėtas socialinės atsakomybės laive reglamentas ku-rio pagrindu psichosocialinio jūrininkų rengimo metodologinę kryptį sudaro subsi-diarinį altruizmo įtakos statusą turintis jūrininko asmenybės prosocialios orienta-cijos ugdymas Kitaip tariant socialinio laivybos saugumo užtikrinimo poreikis lemia konvencinį jo reglamentavimą kurio pagrindu organizuojamas (ar efekty-viau organizuotinas) psichosocialinis jūrininkų rengimas darbui multikultūrinėmis sąlygomis

Altruizmo raiška tarptautinė je jūrininkų s ielovadoje Jūrininkų sielovados genezės metmenys ndash altruistiniai Krikščioniškųjų vertybių skatinami pavyzdžiui katalikų dvasininkai nuo XX amžiaus pradžios reguliariai rūpinasi mi-sionierine jūrininkų sielovada jei jiems sudaromos palankios sąlygos Tarptautinė jūrininkų sielovada jos raida ir dabartinė būklė pasaulyje o ypač Lietuvoje yra vos tyrinėta Altruizmo praktika šiuolaikinėje jūrininkų sielovadoje reikalauja iš-samių tyrimų juolab kad joje dalyvauja ir ateistinės orientacijos savanoriai o sie-lovados misijas remia jūrininkų organizacijos

Altruizmo raiškos jūrininkų sielovadoje problematika ir perspektyvos multi-kultūrinės jūrininkystės kontekste tyrinėtinos globaliu mastu nes šiuo metu ant vandens nuolat dirba maždaug 50 milijonų žmonių kurie drauge su jų šeimomis sudaro vadinamąją Jūros tautą Didelę jos dalį sudaro filipiniečiai indai kinai rusai ukrainiečiai Subsidiarinė pagalba jūrininkams ypač tiems kurie jūroje pri-verstinai dirba iki pusės metų ar ilgiau neturi galimybės išlipti į krantą nežino savo teisių yra potencialūs bedarbiai dėl žemos kvalifikacijos menko išsilavinimo ir kt yra vis labiau aktuali (Seemannsmission lthellipgt 2007) ir efektyviau realizuo-tina (Sąlyga 2007) priimant atitinkamus politinius ndash teisinius sprendimus vystant jų įgyvendinimo mechanizmus

Apibendrinant multikultūrinės jūrininkystės prognostinės prosocialumo ug-dymo metodologijos analizę tikslinga išryškinti šiuos psichosocialinės bei inter-komunikacinės jūrininkų edukacijos lygmeniu reikšmingus momentus

ndash Altruizmo ir jūrininkystės dinamikos bruožai ryškėja tiriant mokslines al-truizmo koncepcijas ir ontologinę altruizmo principo poziciją jūrininkystėje Transcendentinė ontologinio altruizmo traktuotė svarbi išgyvenant asmeninės kan-čios sunkumų patirtį kai egzistenciją palaikantys regimosios aplinkos svertai ne-beveikia Altruizmas būdamas jūrininkystės raidos dinamikos veiksniu padėjo

užvaldyti gamtos stichiją darnios sąveikos su ja prasme išplėsti žmogaus egzisten-cijos ribas prisidėjo ir prisideda prie globalizacijos procesų plėtros

ndash Multikultūrinės jūrininkystės situacijos edukacinius kontūrus sudaro moks-linės prielaidos metodologiniai jos kilmės bei raidos aspektai probleminės kryp-tys ir privalumai Atskirų tautinių grupių mentaliteto skirtumai neturėtų būti abso-liutinami galima nustatyti tik bendrąsias etnoso tendencijas Psichologiniu požiū-riu tautinės kultūros ypatybės ir atskirų etnosą sudarančių individų psichinės ypa-tybės nėra tapačios Istoriniai ekonominiai ir etniniai veiksniai lemia multikultūri-nės jūrininkystės dinamiką Ontologine prasme tautiniai skirtumai esminių inter-kultūrinės jūrininkų komunikacijos barjerų nesudaro kai jie yra labiau išsilavinę platesnio intelektualinio akiračio Edukaciniu požiūriu altruizmas reiškiasi kaip jūrininkų savitarpio kultūrinimo bei psichoprofilaktikos dalis

ndash Multikultūrinės jūrininkystės tyrimai fokusuotini ties altruizmo poreikio multikultūrinėje įguloje formavimu altruizmo multikultūrine diferenciacija jo humanistiniu optimizavimu saugios laivybos socialiniu modeliu altruizmo raiška misionierinėje jūrininkų sielovadoje Elementariosios kooperacijos motyvas yra praktiškas užmezgant kontaktą su kitu Rengiant jūrininkus tikslinga formuoti kompleksinę jų altruizmo sampratą Laivybos saugumą esmingai veikia žmogiška-sis veiksnys Aktualu jūrininkus rengti holistiškai akcentuojant technologinio ir dvasinio ugdymo dermę plėtojant jų psichosocialines kompetencijas dirbti multi-kultūrinėmis sąlygomis

Literatūra

Anzenbacher A 1992 Filosofijos įvadas Vilnius Katalikų pasaulis Aramavičiūtė V 2005 Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda Vilnius Gimtasis žodis Australiarsquos Ocean Policy Management Instruments for Marine Allocation and Use 1997

Oceans Planning amp Management Issues Paper 2 Canberra Australian Government [Žiūrėta 2007-07-08] Prieiga internete httpwwwenvironmentgovau

Ballastwasser-Management Reinheitsgebot auf See 2005 Hamburg Germanischer Lloyd Aktiengesellschaft

Gottschalch H Stadler M 1990 Seefahrtspsychologie Bremerhaven Verlag fuumlr neue Wis-senschaft

Guardini R 1994 Išganytojai mitai apreiškimas politika Vilnius Katalikų pasaulis Harris M 1998 Kultūrinė antropologija Kaunas Tvermė Herbrand F 2002 Fit fuumlr fremde Kulturen Interkulturelles Training fuumlr Fuumlhrungskraumlfte Bern

Haupt Verlag Hofstede G 1997 Cultures and organizations Software of the Mind Intercultural Coopera-

tion and its Importance for Survival New York McGraw-Hill Horck J 2001 Group-decision-making in a Multicultural and Multilingual Context Shipping

Industry Malmouml Malmouml University Horck J 2002 A culturally mixed student body The WMU experience in fostering future deci-

sion makers Malmouml Malmouml University Horck J 2004 An analysis of decision-making processes in multicultural maritime scenarios

Maritime Policy amp Management 31 p 15ndash29 International Convention on Standards of Training Certification and Watchkeeping for Seafa-

rers 1978 as amended in 1995 and 1997 (STCW Convention) and Seafarerrsquos Training Certification and Watchkeeping Code (STCW Code) 2001 London International Mari-time Organization

International Transport Workersrsquo Federation 2007 [Žiūrėta 2007-07-08] Prieiga internete httpwwwitfglobalorg

Kaveci E Lane T Sampson H 2001 Transnational Seafarer Communities Cardiff Cardiff University Seafarers International Research Centre

Kevin T 2002 Senate Select Committee into a Certain Maritime Incident [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwaphgovau

Krikštopaitis J A 2002 Įsižiebusi ir greit išblėsusi jūrinės valstybės idėja Mokslas ir gyveni-mas 12 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwwwausisgfvult

Laivo gyvybingumo žmonių gyvybės išsaugojimo užtikrinimas ir gaisro gesinimas 2006 Klai-pėda Klaipėdos universiteto leidykla

Lange C 1994 Interkulturelle Orientierung am Beispiel der Trainingsmethode ldquoCultural As-similatorrdquo Goumlttingen Fuumlr angewandte Psychologie

Lileikis S 2007 Jaunuolių altruizmo ugdymas sociokultūrinis kontekstas Asmenybės sociali-zacijos perspektyva Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla

Marine Engineer Resume Addition Info 2007 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwwwmaritimejobscom

Moosmuumlller A 1997 Kommunikationsprobleme in amerikanisch-japanisch-deutschen Teams Kulturelle Synergie durch interkulturelles Training Zeitschrift fuumlr Personalforschung 11 S 282 ndash 297

New fireboat ldquoEliterdquo boosts fire fighting capability 2002 Hong Kong Maritime News 9 p 6 Oumlkologie und Umwelt (OumlKUM) Kommentiertes Verzeichnis der Lehrveranstaltungen und In-

formationen fuumlr Studierende der Biologie und Geographie sowie Hinweise fuumlr Studieren-de anderer Fachbereiche 2007 Bonn Universitaumlt Bonn

Personal Safety amp Social Responsibility A video training program based on STCW requi-rements 2001 Seattle John Sabella amp Associates INC

Pohl E 1997 Nautischer Schiffsoffizier [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwberufsstartmonsterde

Psichologijos žodynas 1993 Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla Raibley J 2003 Virtue of Selfishness [Žiūrėta 2004-01-11] Prieiga internete

wwwobjectivistcenterorg Raymond C Z 2004 Australiarsquos New Maritime Security Strategy Singapore Nanyang Tech-

nological University Rathje S 2006 Interkulturelle Kompetenz ndash Zustand und Zukunft eines umstrittenen Konzepts

Reinheitsgebot auf See Ballastwasser-Management 2005 Hamburg Germanischer Lloyd Aktiengesellschaft

Seemannsmission Seelsorge an Bord immer wichtiger Diakonie Stark fuumlr andere 2007 [Žiū-rėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwdiakonieorg

Stillman P M 2002 Coast Guard Awards Deepwater Contract A Performance-Based System of Systems Arlington Navy League of the United States

Technological Institute of the Philippines Cleanliness in Mind Body and Surroundings 2007 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwwwtipeduph

The Canadian Navy 2002 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwwwnavydndca The Catholic Encyclopedia 1 2003 New York R Appleton Company Trischitta M M M 2007 The Knights of Malta A legend towards the future Rome

AIKSMOM

Žemaitis V 2005 Šeimos etika Vilnius Rosma Žukauskienė L Viršilas V 2005 Lietuvos jūrininkų saviugdos poreikiai XXI a pradžioje

технических и экологически замкнутых системах Москва Юнити-дана 2 Jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos būklė ir kaitos kryptys Moksliniuose jūrininkų rengimo tyrimuose komunikacinės tarpusavio santy-

kių problemos nagrinėjamos ir optimalių sprendimų metodikos modeliuojamos atsižvelgiant į jūrininkų gyvensenos nuostatas multikultūriniu religiniu mentalite-to tolerancijos darbo aplinkos šeimos ir kitais aspektais (Andres 1991 Лебедев 2001 Kaveci Lane Sampson 2003 Thomas 2003 Classens 2007 Sąlyga 2007 Baumer 2008 ir kt) Tačiau empirinių šios problematikos duomenų kon-tekstas neimplikuoja nūdienos Lietuvos komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos būklės ndash filosofinių jų nuostatų kaip metodologinių bei funkcionalių gyvensenos orientyrų atžvilgiu

Nuostatų tyrimo aktualumą lemia mokslininkų bei praktikų keliamos jūrinin-kų komunikacijos problemos kurios ryškėja ir konstruktyvius darbo sprendimus aktualizuoja globalizacijos sąlygomis kai skirtingas filosofinio lygmens t y etni-nes etines religines politines nuostatas turintys skirtingo išsilavinimo bei sociali-nės brandos lygio jūrininkai laive drauge gyvena ir dirba Kai kurios komunikaci-nio neretai diskriminacinio pobūdžio problemos kyla jau mokomosios studentų praktikos užsienio kompanijų laivuose metu

Europos Sąjungos šalyse trūkstant jūrininkų europiečių natūraliai formuojasi multikultūrinė jūrininkų darbo aplinka reikalaujanti gebėti adekvačiai bendrauti ir bendradarbiauti Būdami skirtingi etniniu (tautybės prasme) etiniu (dažnai stereo-tipiniu savo požiūriu į darbą šeimą moterį ir kt) religiniu (krikščionys musul-monai ateistai ir kt) politiniu (ideologinė priklausomybė valstybei kuri nebūtinai esti ta kurios pilietis yra asmuo) aspektais būsimi jūrininkai pradeda studijuoti jau turėdami tam tikras vertybines savo nuostatas požiūrius gyvenimo filosofiją

Tačiau palankių nuostatų konstruktyviems santykiams plėtoti visumoje jie pa-prastai išreiškia ir kai kurias tobulintinas socialinio įprasminimo reikalingas nuo-

statas požiūrį į save bei kitus Tokias nuostatas kurios gali tapti komunikaciniu barjeru tikslinga ypač per filosofijos etikos psichologijos ir kitas paskaitas se-minarus bei kursus kryptingai koreguoti padedant būsimiems jūrininkams ugdytis tolerantišką pasaulėžiūrą plėtoti konstruktyvius santykius protingai toleruojant skirtingos gyvensenos individus Kita vertus drauge būtina aktualizuoti jūrininko asmenybės kūrybiškumo gebėjimų kurie pirmiausia padeda adekvačiai pasielgti netradicinėse ir nestandartinėse santykių situacijose jūroje ugdymo uždavinį

Empiriškai ištyrus būsimų jūrininkų filosofinių t y etninių etinių religinių politinių nuostatų (Anzenbacher 1992) specifiką bei įvertinus komunikacinę jų reikšmę galima pagrįstai modeliuoti studentų komunikacinių gebėjimų korekcinio ugdymo strategines gaires kurių realizavimas esamomis socialinio gyvenimo ir švietimo institucijų veiklos tikrovės sąlygomis padėtų būsimiems jūrininkams kryptingai tobulėti stiprinti savo psichologinį imunitetą galimai etninei religinei ar politinei diskriminacijai laive

Todėl tikslinga nustatyti komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos ir etninių etinių religinių politinių jų nuostatų būklės parametrus atskleisti kai kurias jūrei-vystės studentų komunikacinės pozicijos bei minėtų nuostatų koreliacijas mode-liuoti komunikacinių gebėjimų ugdymo strategiją

Komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos ir filosofinių jų nuostatų būk-lė Diagnostiniu studentų komunikacinės pozicijos pjūviu nustatyta kad dauguma jų komunikacinę savo poziciją ypač teigiamai vertina žinių apie bendravimą po-žiūrio į jo prasmę siekių bendrauti atžvilgiu (15 lentelė)

15 lentelė Komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos būklė

KOMUNIKACINĖS POZICIJOS LYGIAI () Eil Nr

KOMUNIKACINĖS POZICIJOS

DIMENSIJOS labai

aukštas aukštas vidutinis žemas labai žemas

1 Žinios apie komuni-kaciją 57 42 1 ndash ndash

2 Požiūris į bendravimo prasmę 30 45 20 5 ndash

3 Emociniai išgyveni-mai bendravimo metu 17 52 18 13 ndash

4 Siekiai bendrauti 38 55 5 2 ndash

5 Realus elgesys ben-dravimo metu 10 23 8 38 20

Kiek mažiau respondentų teigiamai vertina emocinius išgyvenimus bendravi-mo metu Tačiau neigiamą komunikacinę poziciją realaus savo elgesio atžvilgiu reiškia daugiau nei pusė (žemas lygis 38 proc labai žemas 20 proc) tyrimo daly-vių Vadinasi galima konstatuoti kad jūreivystės studentai apie komunikacinę asmens poziciją žino pozityvų požiūrį į ją turi bendrauti yra linkę bendraudami pasitenkina emociškai tačiau realaus pavyzdžiui tolerantiško jų elgesio bendra-vimo metu kokybė tobulintina

Būsimų jūrininkų etninių nuostatų pozicijos lygiai parodyti 16 lentelėje

16 lentelė Būsimų jūrininkų etninių nuostatų būklė ETNINIŲ NUOSTATŲ POZICIJOS LYGIAI () Eil

ETNINIŲ NUOSTATŲ DIMENSIJOS

labai aukštas aukštas vidutinis žemas labai

žemas

1 Žinios apie etninę asmens poziciją 100 ndash ndash ndash ndash

2 Požiūris į etninę as-mens poziciją 47 38 2 10 3

3 Emociniai išgyveni-mai asmens tautybės atžvilgiu

5 7 20 47 22

4 Siekiai pažinti etninę asmens poziciją 18 48 15 17 ndash

5 Realus elgesys as-mens tautybės at-žvilgiu

65 23 2 10 ndash

Etninių nuostatų tyrimu nustatyta kad dauguma jūreivystės studentų etninių

savo nuostatų poziciją teigiamai vertina žinių apie etninę asmens poziciją požiūrio į etninę jo poziciją siekių ją pažinti realaus elgesio dimensijose Tačiau konsta-tuota kad beveik pusė (47 proc) respondentų neigiamai vertina emocinius savo išgyvenimus kito asmens tautybės atžvilgiu

Galima kelti prielaidą kad tai pirmiausia lėmė istoriškai susiformavę tautiniai stereotipai ir neišsiugdyta kultūrinio reliatyvizmo samprata Taigi minėtų etninių nuostatų (dimensijų) tobulinimo uždavinys aktualizuotinas būsimų jūrininkų tole-rancijos korekcinio ugdymo turinyje

Tiriant jūreivystės studentų etines nuostatas konstatuota kad dauguma jų tei-giamai vertina etinę savo poziciją žinių požiūrio į asmens etinę poziciją siekių ją pažinti realaus etiško elgesio aspektais (17 lentelė)

17 lentelė Būsimų jūrininkų etinių nuostatų būklė ETINIŲ NUOSTATŲ POZICIJOS LYGIAI () Eil

ETINIŲ NUOSTATŲ DIMENSIJOS

žemas

1 Žinios apie etinę asmens poziciją 15 53 28 3 1

2 Požiūris į etinę as-mens poziciją 28 53 15 3 1

3 Emociniai išgyve-nimai asmens doros atžvilgiu

12 27 37 17 8

4 Siekiai pažinti etinę asmens poziciją 3 47 42 7 1

5 Realus etiškas elge-sys 30 35 25 10 ndash

Tačiau kiek daugiau nei trečdalis (37 proc) respondentų bendravime nepatiria

pozityvių emocinių išgyvenimų asmens doros atžvilgiu pasigesdami sąžiningo atsakingo žmonių ir savo pačių elgesio kaip pasekmės Vadinasi aktualią korekci-nio jūreivystės studentų ugdymo dimensiją sudaro filosofinis psichologinis ypač logoterapinis emociškai vertingas būsimų jūrininkų etinių nuostatų realizavimo bendraujant įprasminimas Tyrimo dalyvių religinių nuostatų (dimensijų) pasi-skirstymas lygiais parodytas 18 lentelėje Tiriant jūreivystės studentų religines nuostatas konstatuota kad dauguma jų religinę savo poziciją ypač teigiamai verti-na žinių pozityvaus požiūrio emocinių išgyvenimų atžvilgiu Kiek mažiau res-pondentų teigia kad tolerantiškai bendrauja su atitinkamų religinių įsitikinimų at-stovais Tyrimo dalyviai vidutiniškai domisi religine asmens pozicija

18 lentelė Būsimų jūrininkų religinių nuostatų būklė

RELIGINIŲ NUOSTATŲ POZICIJOS LYGIAI () Eil Nr

RELIGINIŲ NUOSTATŲ DIMENSIJOS

žemas

1 Žinios apie religinę asmens poziciją 23 57 12 7 1

2 Požiūris į religinę asmens poziciją 30 47 15 7 1

Emociniai išgyve-nimai religinės as-mens pozicijos at-žvilgiu

40 45 13 2 ndash

4 Siekiai pažinti reli-ginę asmens poziciją 8 48 33 8 3

5 Realus elgesys reli-ginės asmens pozici-jos atžvilgiu

30 35 25 10 ndash

Vadinasi sekuliarizacinėje epochoje tikslinga aktualizuoti žmogaus visapu-siško pažinimo plėtotės uždavinį atviros visuomenės poreikio gebėti suprasti kitą kontekste siekiant padėti būsimiems jūrininkams geriau pažinti religijos esmę bei jos prasmę hodegetiniu lygmeniu (nustatyta kad daugumos studentų žinios apie religiją nėra labai aukšto lygio) ir religinio reliatyvizmo dvasia mokytis bendrauti religines bei kitas žmonių nuostatas protingai toleruojant

Politinių nuostatų tyrimu nustatyta kad kiek daugiau nei pusė respondentų politines savo nuostatas teigiamai vertina žinių apie politinę asmens poziciją po-žiūrio į ją kiek mažiau ndash realaus elgesio atžvilgiu (19 lentelė)

19 lentelė Būsimų jūrininkų politinių nuostatų būklė

POLITINIŲ NUOSTATŲ POZICIJOS LYGIAI () Eil Nr

POLITINIŲ NUOSTATŲ DIMENSIJOS

žemas

1 Žinios apie politinę asmens poziciją 15 58 7 18 2

2 Požiūris į politinę asmens poziciją 18 63 12 2 5

Emociniai išgyve-nimai politinės as-mens pozicijos at-žvilgiu

2 7 18 48 25

4 Siekiai pažinti poli-tinę asmens poziciją 8 47 8 30 7

5 Realus elgesys poli-tinės asmens pozici-jos atžvilgiu

30 35 25 10 ndash

Verta pažymėti kad siekių politinę asmens poziciją pažinti politika domėtis

ir emocinių išgyvenimų dimensijos tyrimo dalyvių įvertintos blogiau Apskritai nustatyta kad politinė jūreivystės studentų pozicija yra žemesnio lygio lyginant ją su kitomis t y etninių etinių religinių jų nuostatų pozicijomis Todėl sprendžiant sudėtingą būsimų jūrininkų komunikacijos problematiką tikslinga socialinių ir humanitarinių mokslų dalykuose aktualizuoti gilesnes politinės filosofijos pilieti-nės visuomenės studijas sudaryti sąlygas studentams labiau domėtis politika stu-dijuoti politinę toleranciją suvokti politinės pozicijos reikšmę valstybinei asmeny-bės savasčiai bei komunikacinei jos raiškai

Komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos ir filosofinių jų nuostatų ko-reliacijos Siekiant atskleisti komunikacinę būsimų jūrininkų nuostatų reikšmę buvo nustatytos komunikacinės jų pozicijos ir etninių etinių religinių politinių

nuostatų koreliacijos Koreliacinis etninių studentų nuostatų ir komunikacinės jų pozicijos ryšys atskleistas 20 lentelėje

20 lentelė Būsimų jūrininkų etninių nuostatų įtaka komunikacinei jų pozicijai

KOMUNIKACINĖS POZICIJOS LYGMENYS ETNINIŲ

NUOSTATŲ LYGMENYS

Žinios apie komunikaciją

Požiūris į bendravimo

prasmę

Emociniai išgyvenimai bendravimo

Siekiai bendrauti

Realus el-gesys ben-dravimo

metu Žinios apie etninę asmens poziciją

ndash ndash ndash ndash ndash

Požiūris į et-ninę asmens poziciją

0000 ndash0113 ndash0006 ndash0118 0003

Emociniai išgyvenimai asmens tauty-bės atžvilgiu

ndash0077 ndash0087 ndash0120 ndash0036 ndash0012

Siekiai pažinti etninę asmens poziciją

0128 0275 0304 0330 ndash0047

Realus elgesys asmens tauty-bės atžvilgiu

0147 0215 0061 0010 ndash0148

koreliacija reikšminga 001 lygyje koreliacija reikšminga 005 lygyje

Tyrimas atskleidė vidutinį teigiamą statistiškai reikšmingą koreliacinį ryšį tik

tarp respondentų siekių pažinti etninę asmens poziciją ir požiūrio į bendravimo prasmę (r=0275 plt001) emocinių išgyvenimų bendravimo metu (r=0304 plt001) siekių bendrauti (r=0330 plt001) Silpna koreliacija nustatyta tarp rea-laus elgesio asmens tautybės atžvilgiu ir požiūrio į bendravimo prasmę (r=0215 plt005)

Todėl galima teigti kad palankus asmens požiūris į bendravimo partnerį daro įtaką sėkmingesnei komunikacijai ndash tai rodo minėta elgesio koreliacija Kita ver-tus pats siekis bendrauti gali daryti teigiamą įtaką didesniam suinteresuotumui kitu asmeniu pozityviąja prasme Tikslinga pažymėti kad siekiant tobulinti komu-nikacinius būsimų jūrininkų gebėjimus tolerancijos dvasia aktualu sudaryti jiems sąlygas pagal situaciją suprasti ir giliau išgyventi komunikacinę žinių apie etninę asmens poziciją bei požiūrio į ją reikšmę Be to perspektyviai tikslinga išsamiau tirti respondentų žinių apie tautybę lygmenį

Koreliacinis studentų etinių nuostatų ir komunikacinės jų pozicijos ryšys pa-rodytas 21 lentelėje

21 lentelė Būsimų jūrininkų etinių nuostatų įtaka komunikacinei jų pozicijai

KOMUNIKACINĖS POZICIJOS LYGMENYS ETINIŲ

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

Realus elgesys bendra-

vimo metu Žinios apie etinę asmens poziciją 0059 0013 ndash0282 0050 0083

Požiūris į etinę asmens poziciją 0064 0194 ndash0176 ndash0051 0190

Emociniai išgy-venimai asmens doros atžvilgiu

0192 0348 0075 0151 0206

Siekiai pažinti etinę asmens poziciją

ndash0136 0056 0059 0262 0179

Realus etiškas elgesys 0107 0268 ndash0162 0245 ndash0086

Teigiamas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys nustatytas bull silpnas ndash tarp pozityvaus požiūrio į etinę asmens poziciją ir požiūrio į ben-

dravimo prasmę (r=0194 plt005) realaus elgesio bendravimo metu (r=0190 plt005) tarp pozityvių emocinių išgyvenimų asmens doros atžvilgiu ir žinių apie komunikaciją (r=0192 plt005) realaus elgesio bendravimo metu (r=0206 plt005) tarp realaus etiško elgesio ir siekių bendrauti (r=0245 plt001)

bull vidutinis ndash tarp minėtų išgyvenimų ir požiūrio į bendravimo prasmę (r=0348 plt001) tarp siekių pažinti etinę asmens poziciją ir siekių bendrauti (r=0262 plt001) tarp realaus etiško elgesio ir požiūrio į bendravimo prasmę (r=0268 plt001)

Vadinasi teigiamas požiūris į etiką pozityvūs emociniai išgyvenimai siekiai realus etiškas elgesys gali sąlygoti daugumą komunikacinės asmens pozicijos lygmenų o kadangi patikimų teigiamų koreliacijų neatskleista tarp žinių apie etinę asmens poziciją ir pačios komunikacinės pozicijos tikslinga aktualizuoti gilesnio kito asmens pažinimo poreikio bei metodikos studijas

Koreliacinis jūreivystės studentų religinių nuostatų ir komunikacinės jų pozi-cijos ryšys atskleistas 22 lentelėje

22 lentelė Būsimų jūrininkų religinių nuostatų įtaka komunikacinei jų pozicijai KOMUNIKACINĖS POZICIJOS LYGMENYS

RELIGINIŲ NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

metu Žinios apie re-liginę asmens poziciją

0153 0060 ndash0110 0155 ndash0032

Požiūris į reli-ginę asmens poziciją

ndash0036 0047 ndash0095 0108 ndash0113

Emociniai išgy-venimai religi-nės asmens po-zicijos atžvilgiu

0077 0013 0182 0141 ndash0005

Siekiai pažinti religinę asmens poziciją

0123 0069 0010 0027 0185

Realus elgesys religinės as-mens pozicijos atžvilgiu

0107 0268 ndash0162 0245 ndash0086

Teigiamas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys nustatytas bull silpnas ndash tarp emocinių išgyvenimų religinės asmens pozicijos atžvilgiu ir

išgyvenimų bendravimo metu (r=0182 plt005) tarp siekių pažinti religinę as-mens poziciją ir realaus elgesio bendravimo metu (r=0185 plt005) tarp realaus elgesio religinės asmens pozicijos atžvilgiu ir siekių bendrauti (r=0245 plt001)

bull vidutinis ndash tarp minėto elgesio ir požiūrio į bendravimo prasmę (r=0268 plt001)

Šios koreliacijos rodo kad bent vienu lygmeniu adekvati religinė pozicija gali lemti bent po vieną pozityvų komunikacinės pozicijos lygmenį

Apskritai tikslinga pažymėti jog nenustačius patikimų koreliacijų tarp žinių apie religinę asmens poziciją požiūrio į ją ir komunikacinės pozicijos akcentuoti-na aktualija tampa šiuolaikinių teologinių žinių apie religiją bei objektyvaus požiū-rio į religinę kito asmens poziciją studijų gilinimas

Koreliacinis jūreivystės studentų politinių nuostatų ir komunikacinės jų pozi-cijos ryšys parodytas 23 lentelėje

23 lentelė Būsimų jūrininkų politinių nuostatų įtaka komunikacinei jų pozicijai KOMUNIKACINĖS ASMENS POZICIJOS LYGMENYS

POLITINIŲ NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

metu Žinios apie po-litinę asmens poziciją

0083 ndash0023 0123 0072 ndash0029

Požiūris į poli-tinę asmens poziciją

0121 0171 0209 0340 ndash0187

Emociniai išgy-venimai politi-nės asmens pozicijos atžvil-giu

0108 0007 ndash0011 0050 0204

Siekiai pažinti politinę asmens poziciją

0144 0012 ndash0056 0093 0034

Realus elgesys politinės as-mens pozicijos atžvilgiu

0107 0268 0162 0245 ndash0086

Teigiamas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys nustatytas bull silpnas ndash tarp požiūrio į politinę asmens poziciją ir emocinių išgyvenimų

bendravimo metu (r=0209 plt005) tarp emocinių išgyvenimų politinės asmens pozicijos atžvilgiu ir realaus elgesio bendravimo metu (r=0204 plt005) tarp rea-laus elgesio minėtos pozicijos atžvilgiu ir siekių bendrauti (r=0245 plt001)

bull vidutinis ndash tarp elgesio ir požiūrio į bendravimo prasmę (r=0268 plt001) tarp požiūrio į politinę asmens poziciją ir siekių bendrauti (r=0340 plt001)

Rezultatai atskleidžia statistiškai nepatikimas žinių apie politinę asmens pozi-ciją siekių ją pažinti ir komunikacinės pozicijos koreliacijas bei aktualizuoja poli-tikos žinių ir domėjimosi politine pozicija tobulinimą

Būsimų jūrininkų komunikacinių gebėjimų korekcinio ugdymo strategi-ja Tyrimo rezultatų pagrindu galima pagrįstai modeliuoti jūreivystės studentų komunikacinių gebėjimų korekcinio ugdymo strategines gaires Šiuo tikslu empi-rinius duomenis tikslinga diferencijuoti į rekomendacinį komunikacinę reikšmę turinčių etninių etinių religinių politinių nuostatų kompleksą

korekcinis etninių nuostatų ugdymo turinys sudarytinas orientuojantis į ži-nių apie etninę asmens poziciją požiūrio į ją emocinių išgyvenimų dėl asmens tautybės aspektus

korekcinio etinių nuostatų ugdymo turinio orientyras ndash žinios apie etinę asmens poziciją emociniai išgyvenimai jo ir savo doros atžvilgiu

korekcinio religinių nuostatų ugdymo orientyras ndash žinios apie religinę as-mens poziciją požiūris į ją siekiai pažinti religinę poziciją realus elgesys jos at-žvilgiu

korekcinio politinių nuostatų ugdymo orientyras ndash žinios apie politinę as-mens poziciją emociniai išgyvenimai jos atžvilgiu siekiai politinę poziciją pažin-ti

Nuostatų kompleksas integruojamas į būsimų jūrininkų komunikacinių gebė-jimų korekcinio ugdymo strategijos modelį (4 pav) Modelyje teikiamus būsimų jūrininkų komunikacinių gebėjimų ugdymo orientyrus tikslinga aktualizuoti kaip dalinius vertybių internalizacijos ndash kognityviuoju emociniu praktiniu lygmeni-mis ndash ypač socialinių ir humanitarinių mokslų dalykų studijose uždavinius akcen-tuojant integruotinus jūreivystės studentų etninių etinių religinių politinių nuo-statų aspektus

Jūrininkų komunikacinės pozicijos tyrimų (Kaveci Lane Sampson 2001 Classens 2007 Baumer 2008) duomenys nurodo kad tyrėjai dažnai fiksuoja pla-tų jūrininkų interesų tarp jų ndash komunikacinių ir etnokultūrinių diapazoną Tai pa-tvirtina ir daugelis jūrininkams bei jūreivystės problemoms skirtų interneto tinkla-pių visame pasaulyje

Jūrininkų komunikacijos tyrimuose psichosocialiniu ir jūrininkų sielovados lygmenimis neretai figūruoja konfliktų tarp jūrininkų problematika (Andres 1991 Лебедев 2001 Katholische Seemannsmission lthellipgt 2007)

Minėti rodikliai viena vertus atskleidžia jūrininko asmenybės turtingumą ta-čiau kita vertus aktualizuoja permanentinį (ypač būsimų) jūrininkų komunikacinių gebėjimų ugdymą(si)

STUDIJOS VERTYBIŲ INTERNALIZACIJA KOMUNIKACINIŲ GEBĖJIMŲ

UGDYMO KRYPTYS 4 pav Būsimų jūrininkų komunikacinių gebėjimų korekcinio ugdymo modelis

Apibendrinant jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos tyrimą galima formuluoti šiuos mokslinius teiginius

ndash Komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos ir etninių etinių religinių poli-tinių jų nuostatų būklės tendencijas sudaro tai kad apie komunikaciją etinę reli-ginę politinę pozicijas studentai daugiau žino tačiau mažiau ndash kokybiškai ben-

Etninės nuostatos

žinios apie etninę asmens poziciją požiūris į ją emo-ciniai išgyvenimai asmens tautybės atžvilgiu

Etinės nuostatos

žinios apie etinę asmens poziciją emociniai išgyven-imai jo ir savo doros atžvilgiu

Religinės nuostatos

Politinės nuostatos

žinios apie religinę asmens poziciją požiūris į ją siekiai pažinti religinę poziciją realus elgesys jos atžvilgiu

žinios apie politinę asmens poziciją emociniai išgyven-imai jos atžvilgiu siekiai politinę poziciją pažinti

drauja patiria pozityvių emocinių išgyvenimų tautybės etinės ir politinės pozici-jos aspektais mažiau siekia religinę ir politinę asmens pozicijas pažinti

ndash Jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos ir filosofinių jų nuostatų kore-liacijoms būdingi šie dėsningumai būsimi jūrininkai siekdami bendrauti labiau domisi etninėmis etinėmis ir religinėmis partnerio nuostatomis jiems nepavyksta savo žinias apie asmens nuostatas paversti sėkmingu bendravimu studentai geriau jaučiasi bendraudami etinių religinių iš dalies politinių nuostatų pagrindu blo-giau ndash etninių netolerantiškas jų požiūris į etninę bei neretai religinę bendravimo partnerių poziciją komunikacijos nepraturtina

ndash Būsimų jūrininkų komunikacinių gebėjimų korekcinio ugdymo strategines gaires sudaro žinių apie etninę etinę religinę politinę asmens pozicijas požiūrio į etninę ir religinę pozicijas emocinių išgyvenimų etninės etinės politinės asmens pozicijų aspektais siekių pažinti politinę ir religinę pozicijas realaus elgesio reli-ginės pozicijos atžvilgiu tobulinimo tolerancijos dvasia orientyrai

Literatūra

Anzenbacher A 1992 Filosofijos įvadas Vilnius Katalikų pasaulis Baumer T 2008 Umgang mit Menschen aus unterschiedlichen Kulturen Fribourg CICB Cen-

ter of Intercultural Competence Classens J 2007 Deutsche Seemannsmission in Luumlbeck e V Luumlbeck Deutsche Seemannsmis-

sion [Žiūrėta 2008-08-14] Prieiga internete httpwwwseemannsmission-luebeckde Katholische Seemannsmission Stella Maris 2007 Hamburg Erzbistum Hamburg Kaveci E Lane T Sampson H 2001 Transnational Seafarer Communities Cardiff Cardiff

University Seafarers International Research Centre Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izoliacija krikščioniško-

Thomas M 2003 Lost at Home and Lost at Sea The Predicament of Sea-faring Families Cardiff SIRC

Thomas M Sampson H Zhao M 2003 Finding a Balance Companies Seafarers and Family Life Maritime Policy amp Management 27 p 59ndash76

Socialinės komunikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje analizės apibendrinimas Multikultūrinės jūrininkystės prognostinės prosocialumo ugdymo metodologi-

jos analizės pagrindu tikslingai išryškinti psichosocialinės bei interkomunikacinės jūrininkų edukacijos lygmeniu reikšmingi momentai Tiriant mokslines altruizmo koncepcijas ir ontologinę altruizmo principo poziciją jūrininkystėje atskleisti al-truizmo ir jūrininkystės dinamikos bruožai Išgyvenant kančią ar patiriant sunku-mų ypač kai egzistenciją palaikantys regimosios aplinkos svertai funkcionuoja nepakankamai efektyviai aktualizuojasi ontologinio altruizmo transcendentinis aspektas

Elementarus prigimtinis altruizmas kaip jūrininkystės raidos dinamikos veiksnys paskatino užvaldyti jūrą ndash gamtos stichiją ndash darnios sąveikos su ja būdu išplėsti žmogaus egzistencijos ribas prisidėjo ir toliau prisideda prie globalizacijos procesų

Edukacinę multikultūrinės jūrininkystės situacijos liniją atskleidžia mokslinės prielaidos metodologiniai multikultūrinės jūrininkystės kilmės bei raidos aspektai probleminės kryptys ir ugdymo požiūriu reikšmingi privalumai Mokslinis korek-tiškumas neleidžia sureikšminti atskirų tautinių grupių mentaliteto skirtumus Ga-lima nustatyti tik pačias bendriausias konkretaus etnoso tendencijas Psichologinių tyrimų pagrindu tautos kultūros ypatybės ir atskirų etnosą sudarančių individų psi-chinės ypatybės nėra tapatintinos

Multikultūrinės jūrininkystės dinamiką paprastai lemia istoriniai ekonomi-niai etniniai veiksniai Tautiniai jūrininkų skirtumai giliąja ontologine prasme es-minių problemų interkultūrinei jų komunikacijai nesukelia kai jūrininkai turi platų intelektualinį akiratį ir yra išsilavinę visapusiškai Altruizmas edukaciniu požiūriu funkcionuoja sudarydamas jūrininkų savitarpio kultūrinimo bei logoterapinės psi-choprofilaktikos dalį

Altruizmo poreikio multikultūrinėje įguloje formavimas multikultūrinė al-truizmo diferenciacija humanistinis altruizmo optimizavimas socialinis saugios laivybos modelis bei altruizmo raiška misionierinėje jūrininkų sielovadoje yra pa-grindiniai multikultūrinės jūrininkystės tyrimų objektai Altruizmas kaip elemen-tariosios kooperacijos motyvas yra praktiškas užmezgant kontaktą su kitu žmo-gumi

Rengiant jūrininkus tikslinga formuoti kompleksinę altruizmo sampratą suda-rančią sąlygas altruizmą įgyvendinti profesiniu lygmeniu Laivybos saugumą es-

mingai veikiant žmogiškajam veiksniui aktualu jūrininkus rengti holistiškai ak-centuojant technologinio ir dvasinio ugdymo dermę plėtojant jų psichosocialines kompetencijas dirbti multikultūrinėmis sąlygomis

Būsimų jūrininkų komunikacinės pozicijos tyrimas atskleidė šias komunika-cinės jūreivystės studentų pozicijos ir etninių etinių religinių politinių jų nuostatų būklės tendencijas apie komunikaciją etinę religinę politinę pozicijas būsimi jūrininkai daugiau žino tačiau mažiau kokybiškai bendrauja mažiau patiria pozi-tyvių emocinių išgyvenimų tautybės etinės ir politinės pozicijos aspektais jie ma-žiau siekia religinę ir politinę kito asmens poziciją pažinti

Jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos ir filosofinių jų nuostatų kore-liacijų tyrimas padėjo atskleisti šiuos dėsningumus būsimi jūrininkai siekdami bendrauti labiau domisi etninėmis etinėmis ir religinėmis partnerio nuostatomis tačiau jiems nepavyksta savo žinias apie kito asmens nuostatas paversti sėkmingu bendravimu

Studentai geriau jaučiasi bendraudami etinių religinių iš dalies ndash politinių nuostatų pagrindu blogiau ndash etninių Dažnai būsimi jūrininkai netolerantiškai žvelgia į etnines bei neretai ndash religines bendravimo partnerių nuostatas kurioms neleidžiama praturtinti multikultūrinės komunikacijos

Būsimų jūrininkų komunikacinių gebėjimų korekcinio ugdymo strategines gaires kaip edukacinius orientyrus sudaro šios kryptys jūreivystės studentų žinių apie etninę etinę religinę politinę kito asmens poziciją gilinimas objektyvaus jų požiūrio į etninę ir religinę asmens poziciją plėtra sąlygų patirti teigiamus emoci-nius išgyvenimus etninės etinės politinės asmens pozicijos atžvilgiu sudarymas siekių pažinti kito žmogaus politinę ir religinę poziciją optimizavimas palankes-nio studentų elgesio asmens religinės pozicijos atžvilgiu tobulinimas

IV SKYRIUS

TARPTAUTINĖS JŪRININKŲ SIELOVADOS TEORIJA IR PRAKTIKA Sielovada pastoracinis ndash karitatyvinis ir drauge edukacinis darbas visame pa-

saulyje ypač Vakarų Europoje ir JAV yra gerai žinomas turi ilgą krikščionišką tradiciją ir yra palankiai vertinamas labiau tų žmonių kurių buitiniam išgyvenimui bei prasminei jų egzistencijai jis buvo irar yra reikšmingas Tai integrali ndash žmo-gaus kūno ir dvasios poreikius adekvačiai tenkinanti ndash veikla kuri paprastai puose-lėjama ir moksliškai nagrinėjama kaip socialinio darbo praktika atitinkamose že-mės planetos problemiškiausiose teritorijose

Tačiau pastoracinė praktika orientuota į pagalbą ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems jūrininkams jų orumo išsaugojimo užtikrinimą Lietuvos kaip jūrinės valstybės moksle dėl visuotinai žinomų istorinių bei politinių priežasčių yra beveik netyrinėta sritis Tik atgavus nepriklausomybę vėl buvo įsteigta Lietuvos karo ka-peliono o vėliau ndash Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapeliono bei Klaipėdos valstybi-nio jūrų uosto kapeliono pareigybės Tačiau apskritai jūrininkų sielovadai kuri dokumentuose neretai įvardijama kaip jūrų sielovada aktualūs klausimai labiau keliami ir paprastai tarptautiniu lygmeniu sprendžiami užsienio krikščionių ben-druomenėse

Jūrininkų darbas globaliu mastu yra pripažįstamas kaip pavojingas Tarptauti-nės darbo organizacijos (International Labour Organization) yra išleista virš ketu-riasdešimt konvencijų ir rekomendacijų dėl jūrininkų darbo Jose nurodyta koks laivuose turi būti darbo režimas sveikatos sauga maitinimas ir kt Neretai jūrinin-kai Lietuvoje skundžiasi kad laivuose blogai maitinama maistas nesubalansuotas trūksta vitaminų prastas geriamas vanduo Dalis jūrininkų dėl didesnio atlyginimo renkasi prastesnius laivus kurių savininkams darbuotojų sveikata nėra svarbi Plaukiojančių tokiais laivais jūrininkų sveikatai pakenkiama

Vadinasi užuot akcentavus siaurąjį ekonominio santykio su jūra aspektą ak-tualu pereiti į humanistinį t y humaniškos politikos konstruktyvios ekonomikos socialiai orientuoto jūrų verslo lygmenį kuris edukologiniu požiūriu gali būti pa-siekiamas tik intensyviai organizuojant dorovinį asmenybės ugdymą profesinio rengimo sektoriuje tarptautiniu mastu Kol to nebus pasiekta liks tik politiniai sprendimai bei jų veikimo mechanizmai grįsti ne elementariu žmoniškumu o gra-

sinančiomis sankcijomis (atsižvelgiant į tai kad pati teisė paprastai traktuojama kaip asmens moralės užtikrinimo minimumas) svetimomis hodegetinei humaniz-mo suponuojamai laisvės dvasiai kurios pagrindu tik įmanoma vertybiškai ugdyti asmenybę

Vis dėlto greta politinių konvencinių sprendimų egzistuoja tarptautinė rūpi-nimosi jūrininkais sielovadinė praktika paremta krikščionišku požiūriu į jūrininko asmenybės vertę Lietuvoje jūrininkų sielovados klausimai moksliniu lygmeniu beveik nekelti Šių laikų jūrininkų sielovados mokslo pradininku Lietuvoje galima laikyti dr J Sąlygą (2007)

Jūrų tarnystės akiratyje dėmesys fokusuojamas ties jūrininko asmens orumo išsaugojimu Be to aktualizuojamas jūrų pramonėje dirbančio žmogaus sąmonin-gumo ugdymas (Lloydrsquos Register Educational Trust 2004)

Tarptautinio jūrininkų sielovados lygmens fenomenas monografijoje anali-zuojamas sielovados kilmės priežasčių bei motyvų raidos tendencijų ir šiuolaiki-nės jūrininkų sielovados praktikos atžvilgiu Kadangi jūrininko profesijai būdinga ekstremalumo momentai o pastoracinė sielovada jūrininkams ne visada prieinama drauge tikslingai keliama būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos gebėjimų ugdymo(si) mokslinė problematika Jūreivystės studentų psichinės savireguliacijos gebėjimų tyrimas atskleidžia kai kuriuos svarbesnius jų savarankiškumo spręsti psichosocialinio pobūdžio problemas rodiklius

Literatūra

Lloydrsquos Register Educational Trust 2004 [Žiūrėta 2008-10-03] Prieiga internete httpwwwhe-alertorg

Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izoliacija krikščioniško-sios karitatyvinės veiklos patirtis Krikščionybės ir kultūros paralelės Tiltai 36 priedas p 164ndash183 1 Jūrininkų sielovados kilmė ir raida Konceptualiojo pagrindo motyvų požiūriu skyriuje analizuojamos jūrininkų

sielovados priežastys nustatomos raidos tendencijos

11 Konceptualusis jūrininkų sielovados pagrindas Krikščioniškąją (katalikų) sielovadinę pagalbą bei paramą žmonėms esan-

tiems kelyje ir ilgesniam ar trumpesniam laikui neturintiems namų arba nesantiems namuose koordinuoja Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų sielovadinė taryba Šios tarybos veikla esmingai grindžiama trim baziniais dokumentais t y Šventuo-ju Raštu Krikščioniškąja socialine doktrina ir reguliariai leidžiamais Vatikano do-kumentais ypač popiežių socialinėmis enciklikomis bei dekretais Biblija Krikš-čioniškoji socialinė doktrina popiežių migrantų ir keliaujančiųjų tarybos doku-mentų turinys galioja kaip konceptualusis jūrininkų sielovados pagrindas Tikslin-ga atskleisti ryškesnius minėto teorinio pagrindo motyvus

Rūpinimosi jūrininkais kaip ilgą laiką keliaujančiaisiais pareiga pirmiausia iš-reikšta Šventajame Rašte ypač Naujajame Testamente kur nurodomi edukaci-nės ndash išganomosios su jūrine tematika susijusios Kristaus veiklos momentai Svar-besnius momentus ndash mokinių pasirinkimo audros jūroje sutramdymo ir ėjimo vandeniu ndash aktualu nurodyti

Mokytojas ieško mokinių tarp žvejų Stovėdamas prie Genezareto ežero jis pama-

tė dvi valtis sustojusias prie ežero kranto Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus Įlipęs į vieną valtį kuri buvo Simono jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties Baigęs kalbėti jis tarė Simonui bdquoIrkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmuildquo Simonas jam atsakė bdquoMokytojau mes visą naktį vargę nieko nesugavome bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklusldquo Taip padarę jie užgriebė didelę daugybę žuvų kad net tinklai pradėjo trūkinėti Jie pamojavo bendrininkams buvusiems kitoje valtyje atplaukti į pagalbą Šiems atplaukus jie pripildė žuvų abi valtis kad jos kone skendo Tai matydamas Simonas Petras puolė Jėzui į kojas sakydamas bdquoPasitrauk nuo manęs Viešpatie nes aš ndash nusidėjėlisldquo Jį ir visus jo drau-gus taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną kurie buvo Petro bendrai suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų kurias jie buvo sugavę Tačiau Jėzus tarė Simonui bdquoNebijok Nuo šiol jau žmo-nes žvejosildquo Išvilkę į krantą valtis jie viską palikę nuėjo paskui jį (plg Lk 5 1ndash11)

Pateiktame mokinių ieškojimo aprašyme tikslinga išskirti dvasinio ugdymo

požiūriu aktualius aspektus būtent ndash Mokytojo a priori teigiamą požiūrį į žvejus stratifikaciniu požiūriu suda-

rančius vargingiausiųjų visuomenės sluoksnį ndash mokymą ndash žvejų pasirinkimą būti jo mokiniais nepaisant pavyzdžiui Simono Petro

neigiamo savęs vertinimo ndash solidarų bendrininkų atplaukimą į pagalbą

Dvasinio ugdymo aspektais atskleidžiamas gilesnis sakralinės kultūros lyg-muo kuris didaktiškai aktualizuojamas bibliniame tekste

Audros jūroje sutramdymas Atėjus vakarui jis tarė mokiniams bdquoIrkitės į aną pu-

sęldquo Atleidę žmones jie taip jį ir pasiėmė kaip jis valtyje sėdėjo Drauge plaukė ir kelios kitos valtys Tuomet pakilo didžiulis viesulas ir bangos ėmė lietis į valtį taip kad valtį jau sėmė Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės Mokiniai pažadino jį šaukdami bdquoMokytojau tau nerūpi kad mes žūvameldquo Atbudęs jis sudraudė vėją ir įsakė vandenims nurimti Tuoj pat vėjas nutilo ir pasidarė visiškai ramu (plg Mk 4 35ndash39)

Audros jūroje sutramdymo pasakojime verta akcentuoti svarbų stichijos su-

valdymo elementą nurodantį kad nors žmogus yra sausumos gyventojas tačiau jo darbas ekstremaliomis sąlygomis nėra neįmanomas Tekste teikiama viltingos teis-tinės pasaulėžiūros į kasdienius sunkumus bei problemas edukacinė perspektyva

Mokytojas eina vandeniu ir išgelbst i suabejojus į mokin į Jėzus liepė moki-

niams sėsti ir pirma jo irtis į kitą krantą kol jis atleisiąs minią Valtis blaškoma bangų pučiant priešingam vėjui jau buvo toli nuplaukusi nuo kranto Ketvirtosios nakties sargybos metu Jė-zus atėjo pas juos žengdamas ežero paviršiumi Pamatę jį einantį ežero paviršiumi mokiniai išsigando ir manydami jog tai šmėkla iš baimės ėmė šaukti Jėzus tuojau juos prakalbino bdquoNenusiminkite Tai aš Nebijokiteldquo Petras atsiliepė bdquoViešpatie jei čia tu liepk man ateiti pas tave vandeniuldquo Šis atsakė bdquoEikldquo Petras išlipęs iš valties ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus Tačiau pamatęs vėjo smarkumą jis išsigando ir pradėjęs skęsti sušuko bdquoViešpatie gelbėk maneldquo Tuojau ištiesęs ranką Jėzus sugriebė jį ir tarė bdquoSilpnatiki ko suabejojeildquo Jiems įlipus į valtį vėjas nurimo (plg Mt 14 22ndash32)

Ėjimo vandeniu ir suabejojusio mokinio išgelbėjimo tekste galima pastebėti

kad teistinio ugdymo tikrovėje siekiant asmenybės sąmoningos dvasinės raidos subsidiariniu lygmeniu yra būtina abejonė t y svarstymas klausimų kėlimas tam tikros derybos ar net priešinimasis nenoras aklai paklusti Mokytojui tačiau jam vadovaujant surasti savo asmeninį gyvenimo kelią už kurį mokinys galės pri-siimti atsakomybę

Visi trys pasakojimai nepaisant to ar kartu ar atskirai yra dažniausiai naudo-jami siekiant konceptualiai išreikšti vertingą edukacinę keliaujančiųjų globos idė-ją kuria remiasi krikščioniškosios jūrininkų sielovados doktrina reglamentai ir praktika Tai kyla iš Šventojo Rašto kaip bazinio rašytinio šaltinio sakraliniu lyg-meniu raginančio nūdienoje puoselėti tarnystės kitiems dvasią Kristaus veiklos pavyzdžiu Ši dvasia reiškiasi kaip krikščioniškoji iš judaistinės Senojo Testamen-to etinės tradicijos perimtos artimo meilės dorovinio imperatyvo bdquoMylėk savo ar-

timą kaip saveldquo (Kun 19 18) doktrinos tąsa jūrinėje aplinkoje Naujojo Testamento formavimosi epochoje

Minėtoji dorovinio imperatyvo doktrina formavosi žydų tremtyje Babilonijoje (597ndash538 m pr Kr) Tremtis paprastai turi ugdomosios reikšmės taurina socialinį žmogaus jausmą o vienišumas atskleidžiantis žmogui jo trapumą atveria jį arti-mui (Rubšys 1996)

Šventojo Rašto tiesų laikymasis ir taikymas natūraliai pastebimas visuose Va-tikano dokumentuose ar atskirų teologų doktrininiuose veikaluose susijusiuose ir su angažavimosi jūrininkų sielovadai aktualijomis

Krikščioniškoji socialinė doktrina kaip naujausių laikų konceptualusis krikščioniškosios asmens saviraiškos visuomenėje pagrindas yra grįsta neotomis-tine asmenybės ugdymo metodologija ir apima tris esminius visuomeninio gyve-nimo sanklodos (ordo socialis) principus

ndash Asmenybiškumą kuris nurodo kad kiekvieno žmogaus ugdytiną ndash pradžioje įgimtų užuomazgų arba įgymių pavidalu ndash esmę sudaro dešimt aspektų t y jo protingumas unikalumas autonomiškumas subjektiškumas laisvė atsakingumas sąžiningumas vienatvė (kaip savarankiškas laisvės atsakomybės ir sąžinės akista-tos išgyvenimas) savęs kaip kūrinio suvokimas pašaukimas įsipareigoti būti die-viškosios prigimties dalininku (Houmlffner 1996)

ndash Solidarumą reglamentuojantį gyventi ne tik sau ar dėl savęs bet ir kitiems dėl kitų Aktualizuojama pagalba kitam vieningumo bendruomenėse užtikrinimo reikalavimas Žmogaus samprata neapsiriboja vieno izoliuoto individo sąvokos turiniu Individas siejasi su bendruomene jai priklauso tačiau šiame koegzistenci-niame kontekste į jo asmeninę vertę negali būti kėsinamasi

ndash Subsidiarumą kuris nurodo būtinybę teikti papildomą pagalbą (Casteacutera 1994) kitaip tariant pagalbą savipagalbai (vok Hilfe zur Selbsthilfe angl Help for Self-help) Šio pobūdžio papildoma pagalba yra ypač vertinga pedagoginiu po-žiūriu nes tai ndash asmens iniciatyvos neužgožianti tačiau ją ugdanti pagalba

Subsidiarios pagalbos kitam pagrindu nuo 1969 m jūrų tarnystės draugijos (tarp jų ir sielovadinės misijos) bei asociacijos pradeda intensyviau bendradarbiau-ti Siekdamos kokybiškiau nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu rūpintis prekybi-niuose krovininiuose keleiviniuose žvejybos laivuose dirbančių jūrininkų gerove jos susivienijo į darinį pavadintą Tarptautine krikščioniškąja jūrų asociacija (In-ternational Christian Maritime Association) Tai stebėtojo statusą Tarptautinėje darbo organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje (International Maritime Organization) turinti asociacija vienijanti 27 krikščioniškas ne pelno siekiančias

organizacijas Minėtos organizacijos kaip Jungtinių Tautų agentūros yra gyvybiš-kai svarbios rengiant ir išaiškinant jūrininkų teises jų darbo sąlygas saugumo standartus laivuose Asociacijai per savo narius atstovauja 526 jūrininkų centrai ir 927 jūrų kapelionai 126-iose šalyse (The International Christian Maritime lthellipgt 2008)

1997 m Jonas Paulius II motu proprio (asmenine iniciatyva) paskelbė apašta-liškąjį dekretą Stella Maris (Jūrų žvaigždė) Dekrete nurodomos Jūrų apaštalato veiklos teisinės gairės Popiežius pabrėžė kad atsižvelgiant į ypatingas jūrininkų darbo aplinkybes jie kaip krikščionys įgyja su kultu susijusių privilegijų

Sielovadiniu požiūriu dekrete aptariamos jūrininkų sielovadininkų plaukio-jančių ar esančių krante dvasininkų pareigos ypač pabrėžiamas vyskupų rūpestis organizuojant efektyvią jūrų tarnystės centrų veiklą krante siekiant prisidėti prie jūrininkų orumo išsaugojimo užsiimant racionalia jų sielovada teisine bei sociali-ne parama (Johannes Paulus II 1997)

2000 m Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba paskelbė plaukiojan-čių sielovadininkų projektą suomių Jūrininkų misijoje Projekte numatyta ieš-koti būdų pastoracinio pobūdžio problemoms kurios kilo dėl sunkumų sielovadi-ninkams lankyti jūrininkus laive spręsti Pagrindinės problemas sukėlusios prie-žastys ndash tai žymiai sutrumpėjęs laivo stovėjimo uoste laikas didesnės psichinės įtampos reikalaujantis jūrininkų užimtumas laive be to daugelyje pasaulio uostų dirbama 24 valandas per parą įskaitant savaitgalius

Suomių Jūrininkų misijoje dar l983 m buvo nuspręsta pradėti pastoracinę programą kurioje pritariant laivų savininkams ir jūrininkų profesinėms sąjun-goms numatyta į suomių krovininius bei keleivinius laivus vienai ar dviems savai-tėms siųsti dvasininką Atsakingiesiems asmenims vis labiau aiškėja jog žmogiš-kasis veiksnys yra ypač svarbus jei nėra lemiamas geram darbui ir saugumui laive užtikrinti

Finansinius įsipareigojimus dėl šios programos vykdymo prisiėmė didžiausios laivybos bendrovės Bendradarbiauti įsipareigojo Suomijos krikščionių bendruo-menės Šie pastoraciniai eksperimentai ilgainiui išsivystė siekiant teikti būtiną pagalbą bei paramą žmonėms krizinėse jų būties situacijose ir nelaimėse ypač po kelto Estonija (Estonia) paskendimo

Sielovadininkas laive dalijasi su įgula bendru gyvenimu yra psichologiškai pasirengęs padėti išklausyti dalintis laisvalaikio momentais Jis laikytinas svečiu namuose ir privalo vengti prozelitizmo formų ar kalbų kurios kreiptų išskirtinai

Dievop Įgulos ar atskirų jos narių iniciatyva išreikštas kulto poreikis gali sudaryti pagrindą religinėms apeigoms ar minėto pobūdžio pokalbiams

Teigiama suomių evangelikų liuteronų patirtis susijusi su plaukiojančio sie-lovadininko darbu krovininiuose bei keleiviniuose laivuose paskatino Tarptautinę krikščioniškąją jūrų asociaciją ir Didžiosios Britanijos Kardifo (Cardiff) universi-teto Tarptautinį jūrininkų sveikatos tyrimų institutą pradėti pustrečių metų trukmės tyrimų programą kurioje dalyvavo du evangelikų liuteronų kunigai iš Suomijos du ndash iš Vokietijos ir du katalikų sielovadininkai iš Filipinų Tyrimų tikslas ndash tei-singiau įvertinti sielovados dvasininkui esant laive rezultatus siekiant gerinti jū-rininkų gyvenimo moderniuose laivuose kokybę (Edlund 2000)

Vertas dėmesio yra XXI pasaulinio Jūrų apaštalato kongresas kuris vyko 2002 m rugsėjo 20 ndash spalio 5 d Brazilijoje Rio de Ženeiro (Rio de Janeiro) mies-te Kongrese dalyvavo 240 dalyvių t y jūrų verslo atstovai jūrininkai dvasinin-kai pastoracijos darbuotojai savanoriai stebėtojai iš 60 pasaulio valstybių Nagri-nėta tema ndash Jūrų apaštalatas nūdienos globalizacijos sąlygomis Buvo aptartos aktualios problemos kylančios žvejybos krovininiuose bei keleiviniuose laivuose dirbantiems jūrininkams ir jų šeimoms

Jūrininkų sielovadininkai ir jų bendradarbiai akcentavo tarptautiniu mastu pa-stebimą didėjančią turtinę diferenciaciją bei faktą jog laisvosios konkurencijos sąlygomis pramoninės šalys tampa vis labiau privilegijuotos ir tai tampa pagrindu vis didesniam žmonių išnaudojimui bei skurdui besivystančiose šalyse plisti

Viena vertus pastebima globalizacijos skatinama pažanga skelbiamos kom-pleksinės ypač žvejybos sektorių reglamentuojančios konvencijos taikomos nau-jos technologijos randasi daugiau darbo galimybių Tačiau kita vertus globaliza-cijos (kurios negatyviems padariniams šalinti kaip Europos solidarumo simbolis 2007 m įsteigtas ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas žmonėms praradusiems darbą dėl pasaulinės konkurencijos remti) kainą sudaro ir pavyz-džiui nebaudžiamas jūrininkų išnaudojimas

Teigiama kad jūrininkams dažnai neatlyginama už kelių mėnesių darbą laive ar atlyginama mažiau nei buvo suderėta Todėl jų šeimoms tenka kęsti skurdą Be to klaidinančios laivų vėliavos slepia sąsajas tarp laivų jų savininkų ir įgulų Kaip to pasekmė dėsningai išsivysto korupcijos tinklas pelnomasi laivų įguloms neiš-mokėto atlyginimo ar jo dalies sąskaita

Pastebima tendencija jūrininkus samdyti nelegaliai Jūrininkų darbo sąlygos ne ES registruotuose laivuose neretai yra prastesnės nei ES laivuose tačiau ES šalių registruotuose laivuose jų savininkai stengiasi neįdarbinti ES piliečių nes

šiuo atveju už juos reikia mokėti socialinio draudimo įmokas Nustatyta atvejų kai dėl korupcijos sudaromos sąlygos prižiūrinčioms valstybinėms institucijoms nele-galią veiklą toleruoti (XXI Weltkongress lthellipgt 2002)

Kongreso metu buvo išklausytos pastabos tų jūrininkų kurie tapo aukomis dėl minėtų negatyvių jūrų verslo globalizacijos aspektų akcentuota Evangelijos dok-trina kurios kontekste egzistencinės reikšmės prioritetas teiktinas žmogaus orumui kaip bazinei vertybei Buvo išryškinta kad verslas yra skirtas žmogui o ne at-virkščiai Skurdas kylantis dėl savavališko ir savanaudiško elgesio globalizacijos sąlygomis laikomas didžiausiu žmogiškojo orumo pažeidimu

Todėl krikščioniškosios bendruomenės turi ypatingą pareigą bendradarbiauti ekumeniniu lygmeniu ir vykdyti žmogaus orumą užtikrinančius savo veiklos už-davinius siekdamos efektyviau priešintis globalizacijos keliamam chaosui kaip neigiamam jos aspektui Jūrų apaštalatas yra pašauktas jūrų verslo pasaulio globa-lizacijai suteikti žmoniškumo pavidalą remiantis etiniais principais ypač solida-rumu ir žmogaus orumo nepažeidžiamumu o gal tiksliau ndash nepažeistamumu

Kongreso dalyviai įsisąmoninę esamą realybę išreiškė būtinybę kad Jūrų apaštalatas suformuotų ir paskelbtų atitinkamas jūrų tarnystės struktūras metodus bei tikslus

ndash Struktūros Per nacionalinio ir tarptautinio lygmens struktūras Jūrų apašta-latas turi identifikuoti globalizacijos sąlygojamas problemas stiprinti savo įtakos tinklą jūriniame sektoriuje ir jo aplinkoje įsipareigoti kad apaštalato nariai vi-suomenė krikščioniškosios bendruomenės gautų naujausią aktualią informaciją per Popiežiškąją migrantų ir keliaujančiųjų sielovadinę tarybą palaikyti kontaktą su visais katalikiškais ir kitų konfesijų centrais kurie rūpinasi jūrininkų gerove Būtina dalintis informacija su nevyriausybinėmis organizacijomis valstybių vy-riausybėmis ir tarptautinėmis agentūromis Ekumeninis bendradarbiavimas laiko-mas esminiu šiame sektoriuje

Vietovės lygmeniu Jūrų apaštalatas turėtų užtikrinti geresnį sielovadininkų ir pastoracijos asistentų išsilavinimą remti jūrininkų rengimą padėti visiems kurie dirbdami jūrų versle užsikrėtė AIDS t y jūrininkams jų šeimoms našlaičiams dalyvauti vykdant jūrininkų gerovės uostuose programas arba šias inicijuoti jų ne-sant

Turi būti mąstoma apie Jūrų apaštalato visuose uostuose steigimą Vyskupijų kurijos dvasininkai ir tikintieji privalo vis labiau pripažinti Jūrų apaštalato veiklos reikšmę ir specialiuosius jūrininkų poreikius

ndash Metodai Globaliuoju lygmeniu nutarta kad geriausia Jūrininkų misijos forma ir pateisinimas ndash tai neįkainojama sielovadinė savanorių tarnyba kuri tampa kone pranašiška kai jie kilniai ir teisingai rūpinasi jūrininkais Be to reikalinga būti savikritiškiems puoselėti tarnystės dvasią ginti žmogaus teises ir orumą ra-ginti visus krikščionis vis labiau imtis pagalbios veiklos vargingųjų atžvilgiu To-dėl kongresas kreipiasi į visas krikščioniškąsias bendruomenes kad šios drauge darbuotųsi humanistinių vertybių labui

Pastebimas didėjantis nuolatinių diakonų dalyvavimas Jūrų apaštalato misijo-je Raginama kad pagal galimybes jų ir toliau daugėtų jūrų tarnystėje pasaulio mastu Be to pageidauta kad būtų įvestos jūrininkų tarpvalstybinio lygmens tapa-tybės kortelės kurios galiotų kaip viza ir sudarytų sąlygas jūrininkams (norintiems bei turintiems galimybę) išlipti į krantą tarpinių laivo sustojimų uostuose metu

Reikia pastebėti kad vis reikšmingesni tampa sielovados tarnybų darbuotojų apsilankymai laive Todėl kongrese aktualizuotas tikslingumas parengti ir reali-zuoti plaukiojančio sielovadininko krovininiuose bei keleiviniuose laivuose pro-gramą gerinti darbuotojų švietimą tobulinant sielovadines jų kompetencijas atsi-žvelgiant į teisinės materialinės psichologinės ir dvasinės paramos jūrininkams poreikius Raginama siekiamiems tikslams efektyviau išnaudoti technologines naujoves taikant internetinio ryšio galimybes

Individualiuoju lygmeniu kongrese pažymėtas didėjantis moterų vaidmuo jū-rininkų bendruomenėse ypač moterų sąjungos Tos moterys kurios dar nėra įsipa-reigojusios sielovadiniam darbui yra kviečiamos pasitikėti ir dalyvauti Jūrų apaš-talate prisiimant net ir paprasčiausias pareigas Jų gebėjimai ir aktyvumo dvasia yra reikšminga remiant su sunkumais susiduriančias jūrininkų šeimas ginant jų teises

Kongrese raginta naudotis interneto tinklapiu (wwwstellamarisnet) ir jį pa-pildyti tikslia informacija Jūrų apaštalatas turi didinti savo narių ir savanorių skai-čių būtent tų moterų ir vyrų kurie savo asmeniniame gyvenime uoliai gyvena Evangelijos vertybėmis

ndash Tikslai Jūrininkų šeimų požiūriu skelbiama kad visur turi būti remiamos jūrininkų šeimų ar žmonų sąjungos Jūrininkų šeimos žmonos ir vaikai yra pa-šaukti integraliai dalyvauti Jūrininkų misijoje Be to jūrininkų šeimos skatinamos imtis iniciatyvos kurios pagrindu būtų apjungiamos uosto bendruomenės aktualiai veikti Jūrų apaštalato misijos ribose

Tarptautinio jūrų verslo požiūriu Jūrų apaštalatas paskelbė pasiektus darbo grupės veikusios Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir Tarptautinėje darbo organi-

zacijoje rezultatus susijusius su jūrininkų problemomis uostuose laivų savininkų atsakomybe įvykus nelaimingiems atsitikimams ar jūrininkui žuvus Po 2001 m rugsėjo 11 d paaiškėjo kad valstybės turi taikyti efektyvesnes priemones saugu-mui užtikrinti Drauge buvo išreikštas susirūpinimas fizine psichine ir dvasine lai-vų įgulų sveikata kai taikomos saugumo priemonės dar labiau riboja galimybę įgulos nariams išlipti į krantą

Drauge akcentuotas dėkingumas Tarptautinei transporto darbuotojų federaci-jai (International Transport Workersrsquo Federation) kuri aktyviai užtikrina reika-lingą finansinę paramą jūrininkų gerovės programoms Buvo pristatyta nauja priemonė padėsianti prisišaukti pagalbą Tai yra tarptautinis pagalbos jūrininkams tinklas (International Seafarers Assistance Network) kuris visą parą daugelyje pasaulio šalių pasiekiamas nemokamu telefono numeriu (00800 SEAFARERS)

Pramoninės ir tradicinės žūklės atžvilgiu skelbiama kad apie pusę milijardo žmonių pasaulyje priklauso nuo žvejybos kaip pagrindinio jų prasimaitinimo šalti-nio Tačiau tiek tradicinei žvejybai tiek pramoninei būdinga atitinkamos proble-mos Kongresas pripažįsta profesinį žvejų kompetentingumą ir jų indėlį užtikrinant socialinę gerovę bei siekia remti ir tradicinę nepramoninę žvejybą kad būtų efek-tyviau sprendžiama kylančios profesinės žvejų problemos infrastruktūros gerini-mo bei finansinio pobūdžio klausimai Žvejai pavyzdžiui kaip ir prekybinio lai-vyno jūrininkai tarptautinių priemonių dėka gali naudotis socialinėmis garantijo-mis

Jūrų apaštalatas vertina ir siekia kad skubiai ir pilnai būtų taikomas atsakin-gos žvejybos Elgsenos kodeksas Siekiama steigti Jūrų apaštalato Žvejybos komite-tą kurį sudarytų nariai sielovadiniu pagrindu bendradarbiaujantys su žvejais ir palaikantys ryšį su atitinkamomis jų organizacijomis vietiniu nacionaliniu ir tarp-tautiniu lygmenimis

Kongreso metu paskelbtos trys principinės pozicijos t y būtina 1) globalizuoti solidarumą 2) pačiai globalizacijai suteikti žmoniškumo pavidalą 3) naujos globalizuotos pasaulio tvarkos akivaizdoje Jūrų apaštalatas turi at-

likti esminį savo vaidmenį atsižvelgdamas į Evangelijos ir Krikščioniškosios so-cialinės doktrinos vertybes (XXI Weltkongress lthellipgt 2002)

Tarptautinė krikščioniškoji jūrų asociacija reguliariai organizuoja tarptautines konferencijas kuriose dalinamasi jūrininkų sielovados praktine patirtimi siekiant efektyvinti uostų krikščioniškųjų misijų bendradarbiavimą ir jų narių ypač sava-norių laivų lankytojų ir uostų centrų darbuotojų rengimą Kaip labdaros organiza-

cija asociacija yra registruota Jungtinėje Karalystėje oficialus jos adresas Londo-ne Asociacijos savanorių bei dvasininkų tarnystės objektas yra jūrininkai ir jų šeimos nepaisant tautybės religijos rasės ar lyties

2005 m Monrealyje (Montreal) vykusioje Šiaurės Amerikos jūrų tarnystės asociacijos (North American Maritime Ministry Association) konferencijoje aptar-ta ekumenizmo jūrų tarnystėje reikšmė akcentuota dialogo su kitų pasaulėžiūrų žmonėmis ekumenine tolerancijos dvasia būtinybė siekiant visų jūrininkų gerovės ir išlaikant katalikiškąjį (kat-holistinį) tapatumą Šio integralaus lygmens požiūriu buvo pabrėžta rūpinimosi fiziologiniais psichologiniais ir dvasiniais jūrininkų po-reikiais svarba (Zuidema 2005)

Svarbiausias jūrų tarnystės tikslas ndash tenkinant visų lygių poreikius padėti iš-saugoti jūrininko asmens orumą Atsižvelgiant į šį tikslą panašūs klausimai nagri-nėjami Tarptautinės krikščioniškosios jūrų asociacijos Baltijos šalių konferencijo-se kuriose paprastai dalyvauja ir Lietuvos Jūrininkų misijos atstovai (Sąlyga 2007)

2008 m Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba paskelbė sielovadinį tarsi apibendrinantį laišką skirtą Jūros sekmadieniui tais metais minėtam liepos 13 dieną Jūros sekmadienis yra diena kai tikintieji kviečiami būti mintimis su tais kurie gyvena ir dirba jūrose vandenynuose arba greta jų ndash su jūrininkais žvejais uostų darbuotojais Laiške nurodoma kad jūrininkų sielovados darbuotojų kaip vilties liudytojų uždavinys yra išlikti solidariais su jūrų žmonėmis skleidžiant krikščioniškosios vilties įkvėptą humanizmą diakonystę ir liturgiją

Taryba išreiškė didelį susirūpinimą žvejybos sektoriumi nes žvejams tenka atsilaikyti prieš labiausiai negatyvius globalizacijos aspektus prieš ekonomines socialines ir ekologines problemas tarptautiniu mastu Dabartinis ekologinis visais lygmenimis pasirinkimas yra lemiamas siekiant kad okeanai ir toliau išliktų gyvi kad žvejai ir toliau gaudytų žuvį ndash milijardui žmonių pagrindinį proteinų šaltinį

Laiške primenami popiežiaus Benedikto XVI žodžiai jog reikia globalizuoti ne tik ekonominius interesus bet ir solidarumo lūkesčius Šiuo tikslu aktualizuo-jama kad ekonomikos centre atsidurtų žmogaus asmuo kilniai administruojantis jam patikėtus Kūrinijos resursus

Kita didžiulė jūrų pasaulio problema ndash plintantis piratavimas keliantis didelę grėsmę laivams ir jų įguloms Jūrininkų sielovada turi atsakingai remti visas tarp-tautines ir vietines iniciatyvas kuriomis kovojama prieš šį reiškinį

Laiške dėkojama jūrininkų sielovados darbuotojams kurie nepaisydami rasės religinių ar politinių nuostatų padeda jūrų žmonėms materialiniu ir dvasiniu lyg-

meniu Kapelionai bei didelis skaičius savanorių darbuotojų yra dvi didžiosios jė-gos jūrininkų sielovadoje (Sielovadinis laiškas lthellipgt 2008) sudarant sąlygas jūri-ninko asmenybei visapusiškai ugdyti

Apibendrinant konceptualiojo jūrininkų sielovados pagrindo analizę galima išskirti šiuos momentus

ndash trys pagrindiniai pastoracinio pobūdžio dokumentai ndash Šventasis Raštas Krikščioniškoji socialinė doktrina bei popiežių ar jų vadovaujamos migrantų ir keliaujančiųjų sielovadinės tarybos raštai ndash savo turiniu išreiškia tradicinį krikš-čioniškąjį požiūrį į jūrininko asmenį jo vertę bei orumą pagarbos ir pagalbos jam būtinybę bei principus

ndash žmogiškojo veiksnio stiprinimas teikia galimybę užtikrinti didesnį laivo įgu-los ir technikos saugumą jūroje atsižvelgiant į žmogaus fiziologinę psichologinę bei dvasinę prigimtį atitinkamus jo poreikius bei koegzistencinę ir transcendentinę asmenybės paskirtį

ndash eksperimentiniais bandymais sielovadiniu lygmeniu siekiama sudaryti pa-lankesnes jūrininko gyvenimo jūroje ir krante sąlygas Oficialiais apaštališkaisiais reglamentais jūrininkų gerove besirūpinančios organizacijos raginamos bendradar-biauti nepaisant rasės religinių bei politinių įsitikinimų atskleidžiama sielovadi-nės veiklos kaip jūrininko asmenybės visapusiško ugdymo dalies ir veiksnio ver-tė

Literatūra

Casteacutera B 1994 Atverkite duris Įvadas į socialinę Bažnyčios doktriną Vilnius Lumen Edlund K 2000 The Sailing Chaplain in the Finnish Seamenrsquos Mission Pontifical Council for

the Pastoral Care of Migrants and Itinerant People People on the Move [Žiūrėta 2008-10-03] Prieiga internete httpwwwvaticanva

Houmlffner J 1996 Krikščioniškasis socialinis mokymas Vilnius Aidai Johannes Paulus II 1997 Apostolisches Schreiben Motu Proprio Stella Maris uumlber das Apo-

stolat des Meeres [Žiūrėta 2008-10-04] Prieiga internete httpwwwvaticanva Rubšys A 1996 Raktas į Senąjį Testamentą 3 Vilnius Katalikų pasaulis

Sielovadinis laiškas Jūros sekmadieniui 2008 Vatikano radijas [Žiūrėta 2008-10-12] Prieiga internete httpwwwoecumeneradiovaticanaorg

The International Christian Maritime Association (ICMA) 2008 [Žiūrėta 2008-10-18] Prieiga internete httpwwwicmaas

XXI Weltkongress des Apostolates des Meeres Schlussdokument 2002 Paumlpstlicher Rat der Seelsorge fuumlr die Migranten und Menschen Unterwegs [Žiūrėta 2008-09-26] Prieiga in-ternete httpwwwvaticanva

Zuidema J 2005 Holistic Thinking for Maritime Ministry [Žiūrėta 2008-10-03] Prieiga inter-nete httpwwwnammaorg 12 Jūrininkų sielovados raidos tendencijos Jūrų apaštalatas kaip atskiras krikščioniškosios sielovados sektorius apskritai

turi jau šimtametę tradiciją Dar XIX amžiaus pabaigoje susikūrė pirmieji katali-kiškieji jūrininkų klubai Jų skaičius pasaulyje palaipsniui didėjo klubai užmezgė tarpusavio ryšius Todėl kai popiežius Pijus XI 1922 m oficialiai pripažino Jūrų sielovadą už šių žodžių jau slypėjo didelis tarptautinis pastoracinės veiklos tin-klas kuriam susidaryti impulsų teikė ir evangeliškosios jūrininkų sielovados prak-tika 1925 m 18 šalių gyvavo jūrininkams skirti sielovados centrai 1927 m Olan-dijoje įvyko pirmasis tarptautinis Jūrininkų sielovados kongresas o kai kurie laivai tarp įgulos narių pradėjo plukdyti dvasininką (Sielovadinis laiškas lthellipgt 2008)

Siekiant objektyviau ir kiek detaliau atskleisti jūrininkų sielovados raidos iki minėtų datų tendencijas tikslinga kreipti dėmesį ne tik į katalikiškąją bet ir į evangeliškąją sielovados kryptį

Jūrininkų sielovados vystymosi reprezentantais natūraliai tampa ryškesni eu-ropinės istorijos požiūriu pagrindines krikščioniškosios teologijos ir praktinio jos įgyvendinimo misijas sausumoje ir jūroje vykdžiusių vokiečių sielovadininkų jų bendradarbių bei pasekėjų veiklos etapai būtent ankstyvieji ir vėlyvieji viduram-žiai poreformacinė epocha XIX ir XX amžiai

Kiek mokslininkams dėl istorinių šaltinių stygiaus ir fragmentiškų duomenų pavyksta atsekti galima teigti kad seniausia pagalba bei parama jūrininkams teik-ta neorganizuotai nesistemingai epizodiškai tenkinant buitinius ir dvasinius jų

poreikius Pagalbą jūrininkams teikė paprasti žmonės kurie puoselėdami krikščio-niškąją pasaulėžiūrą savo rūpinimąsi jūrininkais saviugdos lygmeniu traktavo kaip visuotinio artimo meilės principo įgyvendinimą

Nuo ankstyvųjų viduramžių yra žinoma kad jūrininkų darbas buvo siejamas ne tik su prekyba bet ir su nuotykių ieškojimu įvairios formos prievarta bei kitais nusikaltimais socialinės aplinkos o neretai ir pačių samdomų jūrininkų atžvilgiu Be to žmonės ndash tuo metu tik vyrai ndash jūrininkais dažnai tapdavo per prievartą ar apgaulės būdu

Įvairių šalių valdovai naudodavosi jūrininkų atgabentomis gėrybėmis tačiau jais pačiais nesirūpindavo Jūrininkai laikyti bedieviais žmonėmis neturinčiais sąžinės arba bdquopusiau žmonėmisldquo (Rhode 2007) Todėl krikščioniškoji pareiga rūpintis jų darbo ir gyvenimo sąlygomis paprastai nebūdavo atliekama o žiaurios disciplinos varžomi kelis ar keliasdešimt metų laive išdirbę jūrininkai į gyvenimą krante dažnai grįždavo ligoti per anksti susenę neturintys lėšų pragyventi

Nors krikščioniškosios pasaulėžiūros pagrindu Bažnyčia buvo įsipareigojusi rūpintis vargšais tačiau dėl neigiamo abipusio nusistatymo dvasininkai vengė or-ganizuoti paramą jūrininkams o šie ndash ją priimti Be to jaunajai Bažnyčiai Europo-je pačiai reikėjo įsitvirtinti pažinti jūrininko profesijos unikalumą jūrininkų po-reikius bei specifines jų problemas

Ilgainiui požiūris į jūrininkus palaipsniui kito ir jau vėlyvaisiais viduramžiais ryškėja jūrininkų socialinių garantijų klausimai kurie politiniu lygmeniu tuometi-nių sąlygų kontekste pavyzdžiui Vokietijoje buvo gana palankiai sprendžiami Seniausios Hamburgo miesto teisės tiesiogiai siejosi su laivybos teisėmis Buvo numatyti teisės aktai reglamentuojantys atitinkamas socialines garantijas jūrinin-kams ligos atveju ar laivui sudužus

Pradėjo kurtis laivų savininkų organizacijos pavyzdžiui XIV amžiuje įstei-giamos Flandrijos Bergeno ir kitos jūrininkų bendrovės kurioms greta kitų įsipa-reigojimų buvo būdingas dvasinės brolybės charakteris ndash angažuotasi rūpintis dva-siniais jūrininkų poreikiais jiems esant jūroje

Liubeko (Luumlbeck) ir Hamburgo jūrinių bendrovių bei jūrininkų bendrijų kaip tam tikrų brolijų įkūrimas buvo susijęs su jūrininkų kaip brolių dvasios lygmeniu traktuote Kiekvienas tokios bendrovės ndash brolijos ndash narys asmeniškai įsipareigoda-vo dvasinės tarnystės požiūriu prisiminti jūroje esančius brolius jūrininkus o taip pat ir ypač tada kai jie miršta ar tragiškai žūsta (Thun 1959) Hamburgo jūrininkų bendrija turėjo savo privačią koplyčią miesto bažnyčioje kur pranciškonų ordino vienuoliai jūrininkais rūpindavosi teikdami jiems dvasinius patarnavimus

Po Reformacijos kuri XVI amžiuje atskyrė katalikiškąją ir protestantiškąją (evangeliškąją) krikščionybės šakas jūrininkų sielovados raida suintensyvėjo bei įgijo pagreitį ypač kai protestantiškoji prioritetą teikė ne dvasiniams tačiau socia-liniams ndash buitiniams jūrininkų poreikiams tenkinti

Tikslinga pažymėti kad siekiant išlaikyti psichosomatinę ndash kūno ir dvasios in-tegralaus puoselėjimo ndash pusiausvyrą permanentiniame jūrininkų dvasingumo ug-dyme(si) akcentuotas fiziologinių asmens poreikių tenkinimo reikšmės aspektas Be to tam kad jūrininkų sielovada vystytųsi intensyviau įtakos turėjo natūraliai susiformavusios griežtos konkurencijos tarp abiejų krikščionybės šakų sąlygos kai ekumeninio bendradarbiavimo tarp jų idėja apie kurią viešai prabilta tik XX am-žiuje dar nebuvo keliama apskritai

Tuo metu Hamburge Brėmene ir Liubeke įsteigiami jūrininkų namai siekiant pasirūpinti išvargusiais sergančiais ir neįgaliais jūrininkais o taip pat ndash mirusių ar tragiškai žuvusių jūrininkų paliktais našlaičiais 1556 m Hamburge pastatomi va-dinamieji Paguodos namai kurie iki II pasaulinio karo atliko senjorų jūrininkų globos funkciją Galima teigti kad po Reformacijos pastatyti tokio pobūdžio jūri-ninkus globojančių organizacijų namai tapo jūrininkų klubų kuriuos pradėta daug kur pasaulyje steigti XIX ir ypač XX amžiuje prototipu

XVII amžiaus pradžioje išryškėja vergais tapusių jūrininkų išpirkimo iš jūrų piratų bei plėšikų Šiaurės Vokietijoje fenomenas Lėšos šiam tikslui Jūrininkų mi-sijoje būdavo renkamos kaip mokestis vadinamajai vergų kasai XVIII amžiuje 1774 m parama iš vergų kasos įplaukų teikta dėl jūrų nusikaltėlių žuvusių jūri-ninkų našlėms rūpintasi našlių ir jų auginamų vaikų gyvenamąja vieta (Strecker 1899)

Hanzos (Hanse) suklestėjimo epochoje prekybinius laivus lydėdavo karinių laivų konvojus Kadangi tuo metu tarp jūrininkų europiečių natūraliai vyravo teis-tinė pasaulėžiūra sielovadinė Hanzos Jūrininkų misija rūpindavosi kad laivuose būtų vadinamieji užtarimo prašantieji Tai ndash misionieriai kurie turėdavo sudaryti sąlygas jūrininkams dalyvauti šventinėse apeigose klausytis homilijų ir katekizmo doktrinos Statutas karininkus bei karius įpareigojo rasti laiko privačiai ryto ir va-karo maldai bei būti pasirengus atitinkamu laiku dalyvauti organizuojamose laivo įgulos apeigose

1715 m konvojaus kolegijai pavyko gauti senato leidimą nuolatiniam laivo pamokslininko darbui reiso metu Buvo motyvuojama tuo kad tikintieji laivo įgu-los nariai dirbdami jūroje turėtų galimybę gauti dvasinius patarnavimus ypač ligų ir nelaimingų atsitikimų atvejais o taip pat užsienio krante kur tam skirtoje

uosto bažnyčioje laivo įgula drauge su uostamiesčio gyventojais dalyvaudavo li-turgijoje ir dvasiniuose mokymuose Tačiau tai tęsėsi tik iki XIX amžiaus būtent 1811 m dėl nesėkmingo vokiečių karinio konflikto su prancūzais

Apskritai tikslinga akcentuoti kad nuo Viduramžių iki Moderniųjų laikų be-veik visuose Šiaurės Europos uostamiesčiuose buvo steigiamos jūrininkų gildijos kurios rūpinosi jūrininkais ir jų šeimomis Dėl XIX amžiaus pradžios industriali-zacijos gildijos ir cechai labai greitai atsisakė rūpintis savo nariais ndash jūrininkais Kadangi pramoninė revoliucija prasidėjo Anglijoje todėl ten minėto amžiaus ket-virtojo dešimtmečio pradžioje buvo įsteigtos ir atitinkamos sielovadinės misijos jūrininkams remti atsižvelgiant į naujo sociokultūrinio gyvenimo industrializaci-jos ir didžiosios urbanizacijos sąlygomis tikrovę

Tuo pagrindu Vokietijoje beveik po pusės amžiaus dvasinės tarnystės jūrinin-kams pertraukos evangelikų liuteronų teologas J H Vichernas (Wichern) 1848 m Vitenberge (Wittenberg) paskelbė būtinybę steigti diakonų tarnybas ir sielovadinę vokiečių Jūrininkų misiją (Deutsche Seemannsmission) kurios pastoracinė veikla teikiant paramą jūrininkams išliko aktuali iki XXI amžiaus t y šių laikų ir tęsia-si toliau Minėto teologo skelbiamuose raštuose buvo aktualizuojami galimos ir reikalingos konkrečios bei praktiškos pagalbos jūrininkams pavyzdžiai būtent daug anksčiau įsteigtų jūrininkų namų bendradarbiaujant anglikonų vyskupams metodistų ir kitoms protestantiškosios krikščionybės šakos bendrijoms Anglijoje ir JAV veiklos teigiami rezultatai (Kleine Geschichte lthellipgt 2007)

Jūrininkų namuose nebuvo akcentuojami vien dvasiniai patarnavimai tačiau teiktos maitinimo nakvynės ir kitų krikščioniškajai pasaulėžiūrai neprieštaraujan-čių rekreacijos formų bei būdų galimybės sudarytos palankios sąlygos kiek tuo metu buvo įmanoma gydytis skaityti konsultuotis juridiniais klausimais sportuo-ti

XIX amžiaus šeštajame dešimtmetyje padidėjo suinteresuotumas religiniu ug-dymu evangelikų liuteronų jūreivystės mokyklose Vokietijoje Tačiau laivų kapi-tonai vis atsainiau žvelgdavo į jūrininkų privataus dvasingumo praktiką Tokia si-tuacija turėjo įtakos kad 1854 m prekybos rūmai (Friedrich M Vietor Soumlhne) sa-vo laivų įguloms Brėmene įsteigtų jūrininkų namus siekdami jūrininkams suteikti jų orumą atitinkantį poilsį kai jie po sunkaus reiso grįžta į krantą Keltas tikslas ndash sudaryti jūrininkams palankias sąlygas ramiai ir patogiai pailsėti bei apsisaugoti nuo dažnai pasitaikančio lengvabūdiško savo uždirbto atlyginimo iššvaistymo nors kita vertus gyvendami tuose namuose jūrininkai turėdavo atitinkamai prisi-dėti finansiškai padengiant savo išlaikymo išlaidas

Alkoholiniai gėrimai jūrininkų namuose tuo metu buvo draudžiami Pareigos dalyvauti šventinėse apeigose nebuvo Daugiau nei tris dešimtmečius jūrininkų namai kasmet priimdavo iki tūkstančio į krantą grįžusių jūrininkų kol laivų eismas nebuvo nukreiptas į Brėmerhafeną (Bremerhaven) Hamburge panašūs jūrininkų namai kaip Brėmene įsteigti devintajame dešimtmetyje (Thun 1959)

Evangeliškoji Jūrininkų misija jūrininkais rūpinosi sudarydama jiems sąly-gas pavyzdžiui laisvalaikiu studijuoti 1863 m įsteigtos Jūrininkų bičiulių ben-drovės įrengtose savišvietos skaityklose Antverpene Anglijoje 1818 m įsikūrusi bendrovė (British and Foreign Sailorrsquos Society) rūpinosi ne tik britų bet ir iš kitų šalių atplaukusiais jūrininkais Ketvirtajame dešimtmetyje anglų prekybininkai su anglikonų dvasininkais įkūrė komitetą kuris koordinavo Jūrininkų misijos diakonų lankymąsi laivuose ir dvasinį jūrininkų švietimą XIX amžiuje Jūrininkų misijos steigėsi vis intensyviau Jūrininkų namai iškilo Liverpulyje (Liverpool) Edinburge (Edinburgh) Niukastlyje (Newcastle) ir kituose Didžiosios Britanijos uostamies-čiuose

Reikėtų pažymėti kad minėtieji evangeliškosios krikščionybės šakos anglų jūrininkų namai sudarę atitinkamas dvišales sutartis savo paslaugas teikė ir vo-kiečių jūrininkams XIX amžiaus antroje pusėje vis daugiau buvo steigiama sielo-vadinių Jūrininkų misijų didžiosiose pasaulio jūrinėse valstybėse Apskritai šio amžiaus jūrininkų namų pavidalu esmingai formavosi XX amžiaus jūrininkų klu-bai jūrininkų namai ar centrai teikiantys rekreacijos ir kitas jūrininkams aktualias socialines paslaugas

XX amžiaus pradžioje evangeliškosios Jūrininkų misijos veikla lyginant su XIX amžiumi suintensyvėjo Šiaurės Vokietijos evangelikų liuteronų bendruome-nės vis labiau siekdamos rūpintis jūrininkų gerove minėtiems tikslams organi-zuodavo pinigų rinkliavas bendruomenės ir privačiuose namuose bei bažnyčiose kur jos ilgainiui tapo reguliarios Surinktomis lėšomis buvo statomi jūrininkų sie-lovadai bei rekreacijai skirti pastatai Šis aktyvesnio rūpinimosi jūrininkais reiški-nys evangeliškosiose bendruomenėse pastebimas ne tik Šiaurės Vokietijoje bet ir JAV Skandinavijoje o taip pat Klaipėdoje (Memel) Rygoje

I ir II pasauliniai karai rūpinimąsi jūrininkų fizine bei dvasine gerove Europo-je pristabdė Tarpukariu ypač nuo 1920 m iki 1930 m jūrininkų sielovada akty-viai tęsė savo misiją Tačiau nuo 1931 m iki 1939 m Vokietijos jūrų verslas išgy-veno ekonominę krizę darbo santykių kaitą didelę bedarbystę masinio beviltiš-kumo sąlygojamus destruktyvius socialinius procesus pasireiškiančius ryškia poli-tine diferenciacija Populiarėjančios socialistinė (komunistinė) ir nacionalsocialis-

tinė ideologijos natūraliai išstūmė sielovadinį rūpinimąsi jūrininkais jų dvasinių kompetencijų ugdymą teistiniu lygmeniu Pavyzdžiui 1933 m įsisteigusį vokiečių katalikų jūrininkų sielovados centrą tuoj pat buvo nurodyta uždaryti Panaši situa-cija ilgainiui pasiekė kitas į II pasaulinį karą įtrauktas Europos valstybes

Po II pasaulinio karo evangeliškoji ir katalikiškoji jūrininkų sielovada pasta-rajai praplėtus rūpinimosi jūrininkais ribas palaipsniui stiprėjo ir drauge su nekon-fesiniais jūrininkų namais centrais ar klubais pradeda naują paramos bei pagalbos jūrininkams etapą daugelyje jūrinių valstybių Europoje (ypač Vokietijoje Olandi-joje Norvegijoje Portugalijoje) Afrikoje abiejuose Amerikos žemynuose Aust-ralijoje ir kt (Sahner 1950)

Krikščioniškose jūrininkų sielovados misijose palaipsniui įsivyrauja ekume-nizmo dvasia o konfesinis lygmuo rūpinantis fiziologiniais ir dvasiniais jūrininkų poreikiais nebėra toks aktualus koks buvo praeityje

Penktajame ir ypač šeštajame dešimtmetyje jūrininkų sielovados klausimai keliami bei sprendžiami tarptautinėse konferencijose kurios ilgainiui tapo regulia-rios įsisteigus pradžioje minėtoms tarptautinio lygmens jūrinėms organizacijoms besirūpinančioms jūrininkų teisėmis jų saugumu socialinėmis garantijomis Tai tapo praktiniu impulsu krikščioniškosioms Jūrininkų misijoms moderniu pavidalu steigtis visame pasaulyje ir bendradarbiaujant su vėliau iškilusiais nekonfesiniais jūrininkų namais bei klubais siekti kiek įmanoma užtikrinti jūrininkų orumo puoselėjimą sudėtingomis jūrų verslo sąlygomis

Apibendrinant jūrininkų sielovados raidos tendencijų analizę asmenybės ug-dymo požiūriu galima formuluoti šias mokslines išvadas

ndash seniausia pagalba bei parama jūrininkams teikta fragmentiškai neorgani-zuotai epizodiškai tenkinant jų buitinio ir dvasios lygmens poreikius pagalbą jū-rininkams teikė ne organizacijos tačiau paprasti žmonės kurie puoselėjo elemen-tarią humanistinę ar krikščioniškąją pasaulėžiūrą ir rūpinosi jūrininkais siekdami įgyvendinti prigimtinį artimo meilės principą

ndash nors ankstyvaisiais viduramžiais krikščioniškosios pasaulėžiūros pagrindu Bažnyčia buvo įsipareigojusi rūpintis vargšais tačiau dėl neigiamo abipusio nusi-statymo dvasininkai vengė organizuoti paramą problemų turintiems jūrininkams o šie ndash ją priimti Bažnyčia Europoje buvo jauna ir jai pačiai dar reikėjo įtvirtinti sa-vo pozicijas pažinti jūrininko profesiją jos unikalumą specifinius jūrininkų po-reikius

ndash vėlyvaisiais viduramžiais ryškėja jūrininkų socialinių garantijų klausimai kurie politiniu lygmeniu tuometinių sąlygų kontekste Vokietijoje buvo gana pa-lankiai sprendžiami parengti teisės aktai reglamentavo atitinkamas socialines ga-rantijas jūrininkams susirgus ar laivui sudužus pradėjo kurtis laivų savininkų or-ganizacijos kurioms greta įvairių įsipareigojimų buvo būdingas dvasinės brolybės charakteris ndash angažuotasi rūpintis dvasiniais jūrininkų poreikiais jiems dirbant jūroje

ndash poreformacinėje epochoje jūrininkų sielovados raida suintensyvėjo ir įgijo pagreitį kai protestantiškoji šaka prioritetą teikė ne dvasiniams tačiau sociali-niams ndash buitiniams jūrininkų poreikiams tenkinti siekiant išlaikyti kūno ir dvasios vientiso puoselėjimo pusiausvyrą permanentiniame jūrininkų dvasingumo ugdyme akcentuota bei įsteigus jūrininkų namus realizuota fiziologinių jūrininko poreikių tenkinimo galimybė

ndash XIX amžiuje jūrininkų namuose globos funkcijos plėtojamos iki galimybių gydytis skaityti konsultuotis teisiniais klausimais sportuoti jūrininkais labiau rūpinamasi evangelikų liuteronų kraštuose daug dėmesio skiriama jūrininkų dva-siniam švietimui vis daugiau buvo steigiama sielovadinių Jūrininkų misijų didžio-siose pasaulio jūrinėse valstybėse rekreacijos ir kitoms jūrininkams aktualioms socialinėms paslaugoms teikti

ndash XX amžiuje evangeliškųjų ir katalikiškųjų Jūrininkų misijų veikla tampa in-tensyvesnė I ir II pasauliniai karai neleido plėtoti rūpinimosi jūrininkų fizine ir dvasine gerove Europoje tarpukariu jūrininkų sielovada savo misiją aktyviai tęsė tačiau Vokietijos jūrų verslui išgyvenant ekonominę krizę darbo santykių kaitą ir kilus bedarbystei išpopuliarėjo socialistinė ir nacionalsocialistinė ideologijos iš-stūmusios sielovadinį rūpinimąsi teistiniu jūrininkų dvasinių kompetencijų ugdy-mu pokariu ypač šeštajame dešimtmetyje jūrininkų sielovados klausimai spren-džiami tarptautinėse konferencijose modernios Jūrininkų misijos steigiasi dauge-lyje pasaulio uostamiesčių jūrininkų orumo išsaugojimui užtikrinti

Literatūra

Kleine Geschichte der Seefahrt und der Seemannsmission 2007 [Žiūrėta 2008-12-29] Prieiga internete httpwwwdsm-kielde

Rhode A 2007 Chronik der Katholischen Seemannsmission des Apostolat des Meeres 1890ndash1961 Hamburg Katholische Seemannsmission Stella Maris

Sahner W 1950 Katholische und Evangelische Seelsorge des Deutschtums in Holland Ems-detten Verlag Lechte

Strecker M 1899 Die Geschichte der von den verbundenen lutherischen Vereinen fuumlr IM get-riebenen kirchlichen Versorgung deutscher Seeleute Hannover Lutherische Verein

Thun R W 1959 Werden und Wachsen der Deutschen Evangelischen Seemannsmission Bremen Hamburg Deutsche Seemannsmission 2 Šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktikos momentai Tarptautinė jūrininkų sielovada kurios pagrindinė misija ndash sudaryti palankias

sąlygas jūrininko orumui išsaugoti (tarptautiniu lygmeniu yra žymima anglišku pavadinimu support of seafarerrsquos dignity) bei puoselėti ir psichosocialiniam jo as-menybės stabilumui palaikyti natūraliai apima edukacinę funkciją susijusią su jūrininkų savišvieta o taip pat ndash su juridinėmis jų konsultacijomis kurių metu jū-rininkai mokomi kaip dera pasielgti atitinkamose teisinio sprendimo reikalaujan-čiose problemiškose situacijose

Siekiant atskleisti šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktikos ryškesnius mo-mentus tikslinga juos klasifikuoti į dvi tipologines grupes kurias sudarytų pasto-racinis jūrininkų lankymas laivuose ir rekreacinis jūrininkų lankymasis katalikiš-kosios ar evangeliškosios Jūrininkų misijos klubuose Drauge aktualu pateikti jūri-ninkų sielovados Lietuvoje situacijos metmenis

Evangeliškosios Jūrininkų misijos punktų yra kelios dešimtys didžiuosiuose pasaulio jūrų uostuose (Belgijoje Graikijoje Italijoje Jungtinėje Karalystėje Olandijoje Prancūzijoje Suomijoje JAV Brazilijoje Kamerūne Pietų Afrikoje Egipte Singapūre Kinijoje ir kt) bei apie dvidešimt Vokietijos uostamiesčiuose (Brake Brėmene Brėmerhafene (Bremerhaven) Duisburgo Homberge Hamburgo Altonoje Hamburgo Harburge Kylyje (Kiel) Liubeke (Luumlbeck) Nordenhame Vilhelmshafene (Wilhelmshaven) Zasnice (Sassnitz))

Jūrų uostai dažnai funkcionuoja ištisą parą krovininiai laivai dieną naktį kon-teineriuose gabena įvairios paskirties krovinius todėl krovos darbai pavyzdžiui didžiausio Vokietijoje Hamburgo jūrų uosto įmonėse vyksta nepaliaujamai ir per-manentiškai Dėl trumpalaikio laivų buvimo uoste jūrininkai neturi arba beveik

neturi laisvo laiko kurį galėtų skirti sau savo poreikiams krante tuo pačiu suvo-kiant kad žmogiškasis veiksnys (bei jo kokybė) laivyboje sudaro pagrindą ir yra lemiamas Iš laivo jūrininkai dažniausiai mato tik sukrautų konteinerių sistemas ir net galėdami išlipti iš laivo paprastai negali jo palikti ilgesniam laikotarpiui dėl laiko stygiaus ir didelio atstumo nuo miesto kuriame galėtų užsiimti įvairiomis jiems aktualios rekreacijos formomis (Bremerhaven ltgt 2008)

Jūrininkų sielovadininkai kelia šias problemas ir praktiškai rūpinasi kad jūri-ninkai eksploatuojantys įvairios paskirties techniką mašinas patys nebūtų pilnai eksploatuojami laikomi tik technologinių sistemų dalimi pažeidžiant svarbiausias žmogiškojo orumo užtikrinimo sąlygas reikalaujančias darbą derinti su poilsiu kaip numatyta tarptautinėse jūrininkų darbą reglamentuojančiose konvencijose

Ilgainiui kasdienis darbas laive jūrininko būtį natūraliai prislegia veikia dep-resyviai Tačiau kai jis gali savo kad ir trumpą laisvalaikį praleisti pavyzdžiui uosto teritorijoje esančiame jūrininkų klube teikiančiame didesnį jūrininko orumo išsaugojimo poreikius tenkinančių paslaugų spektrą jūrininkas gali atsigauti psi-chologine prasme ir hodegetiniu požiūriu augti kaip asmenybė Sielovadinės Jūri-ninkų misijos darbuotojų teigimu konstruktyvaus poilsio laikas misijos aplinkoje yra labai giliai jūrininkų išgyvenamas dvasios lygmeniu

Laisvosiose Hamburgo Brėmerhafeno (Bremerhaven) ir kai kurių kitų Vokie-tijos miestų jūrų uostų zonose yra įsikūrę vokiečių Jūrininkų misijos klubai (Club der deutschen Seemannsmission) kuriuose jūrininkai nepaisant jų rasės tautybės pilietybės ir religinių įsitikinimų yra kviečiami kasdien nuo trečios va-landos iki pusės vienuoliktos vakaro praleisti kelias savo neilgo laisvalaikio valan-das Tačiau yra Jūrininkų misijos klubų kuriuose pavyzdžiui Kamerūne jūrinin-kai gali pernakvoti turėdami mokėti tik pusę oficialios kainos (Douala in Kame-roun ltgt 2008) o pavyzdžiui Suomijoje ndash nemokamai naudotis suomiška pirti-mi (Mantyluoto in Finland ltgt 2008)

Kiekvieno sielovadinio jūrininkų klubo autobusais jūrininkams sudaromos są-lygos atitinkamą klubą pasiekti Jame dirbantys diakonai ir socialiniai darbuoto-jai ndash Jūrininkų misijos savanoriai ndash jūrininkams teikia įvairias jų rekreacijai reika-lingas paslaugas Klubo lankytojai turi galimybę tenkinti dažnai svarbiausią jų po-reikį ndash telefonu susisiekti su savo šeima artimaisiais nevaržomai su jais kalbėtis Tai jūrininkai gali atlikti nedideliais tarifais pavyzdžiui už dešimt eurų visą va-landą kalbėtis su jiems brangiais žmonėmis neatsižvelgiant į tai kurioje šalyje šie žmonės yra (Bremerhaven ltgt 2008) Kelis mėnesius laive praleidusiam jūrinin-

kui jei jis per tą laiką neturėjo galimybės susisiekti su savo artimaisiais minėtą paslaugą teikiantis klubas jam tampa labai reikšmingas

Tačiau kita vertus ir patiems klubo savanoriams jų atliekama tarnystė sufor-muoja ypatingos dvasinės reikšmės patirtį kai tokie atrodytų paprasti dalykai kaip pagalba žmogui surinkti telefono numerį jiems teikia džiaugsmą net jei tuo pačiu tenka kantriai ieškoti tinkamo būdo adekvačiai bendrauti su kitokio mentali-teto žmogumi iš svetur

Susisiekę su savo artimaisiais jūrininkai gauna įvairių žinių kurios gali būti ir blogos sukeliančios neigiamas emocijas Teigiama jog pasitaiko atvejų kai namo paskambinęs jūrininkas sužino kad jo žmona sunkiai serga ir jai gresiant mirties pavojui iki pasibaigiant reisui jūrininkas gali nespėti grįžti Tokiu atveju Jūrininkų misija sudaro sąlygas jūrininkui skubiai grįžti namo gali jį nuvežti į oro uostą ir esant reikalui nupirkti jam lėktuvo bilietą (Im Auftrag der Wuumlrde lthellipgt 2008)

Jūrininkų misijos klubuose jiems yra sudarytos sąlygos su savo artimaisiais bendrauti internetu kuriuo jūrininkai ypač dažnai naudojasi Be to klube galima skaityti spaudą naujausius dienraščius kurie gaunami ne tik iš didžiausių Vokieti-jos leidyklų bet ir iš užsienio šalių kurių piliečių daugiausia lankosi jūrininkų klube ndash iš Filipinų Indijos Kinijos Rusijos

Misijos funkcijos klubo veikla neapsiriboja Dažnai jūrininkai dėl įvairių prie-žasčių negali palikti laivo kuriame dirba Tokiais atvejais jūrininkai lankomi lai-vuose jei Jūrininkų misijos savanoriams sudaromos sąlygos patekti į laivą jūrinin-kus lankyti su jais bendrauti atnešti jiems dienraščių telefonų bei skambinti rei-kalingų kortelių

Sekdami laivų eismą jūrų uosto prieigose bendradarbiaudami su uosto tarny-bomis Jūrininkų misijos savanoriai atitinkamos šalies dienraščių neretai parūpina juos čia pat klube išspausdindami iš interneto Šiam tikslui yra pajungtas ištisas informacijos šaltinių tinklas kuriame darbuojasi evangeliškosios Jūrininkų misijos visame pasaulyje Paprastai dominuoja Filipinų dienraščiai kadangi misijos sava-norių lankomuose laivuose vyrauja jūrininkai filipiniečiai (Bremerhaven ltgt 2008) Ilgai jūroje dirbę žmonės dažnai nori pasikalbėti ir neretai tiesiog išsikalbėti užsienyje su žmogumi su kuriuo galbūt niekada nebesusitiks Psichoedukaciniu lygmeniu tai jiems teikia daugiau saugumo atvirai kalbėtis

Žinoma jei jūrininkai laive turi daug darbo misijos darbuotojas jiems netruk-do ir ieško galimybių lankyti jūrininkus kituose laivuose Tačiau teigiama kad tuo atveju kai jūrininkų užimtumas laivui stovint uoste yra didelis pats misijos dar-buotojo pasisveikinimas su jais psichologiniu požiūriu daro teigiamą įtaką dvasinei

jūrininkų būsenai Jūrininkų misijos sielovadininkai rimtai žvelgia į savo darbą ir jų teigimu jei tenka dalyvauti privačiame pokalbyje ar tik iš tolo pasisveikinti su užsiėmusiais jūrininkais tai vien dėl to verta vargti kiekvieną žmogų krikščioniš-kąja dvasia sutikti realizuojant žmoniškumą bei solidarumą Tai sudaro pagrindinę Jūrininkų misijos kaip tikrosios misijos arba Kristaus pasiuntinybės dalį jūrininko orumo išsaugojimui o neretai būtent ndash grąžinimui užtikrinti (Im Auftrag der Wuumlrde lthellipgt 2008)

Siekdami tarnauti jūrininkų orumo puoselėjimo pasiuntinybėje Jūrininkų mi-sijos savanoriai klubuose sukuria jaukią aplinką kurioje jūrininkai gali kelioms valandoms atsipalaiduoti kalbėdamiesi valgydami gerdami alų žaisdami biliardą kurio kaip suprantama nebūtų įmanoma žaisti plaukiančiame laive Todėl biliardo žaidimas jūrininkams tampa psichologinės reikšmės simboliu išreiškiančiu tvirto pagrindo po kojomis tikrovę kurios jie ilgą laiką dėl savo darbo pobūdžio negali turėti Psichologinę reikšmę turintis biliardo žaidimo simbolizmas drauge išryškina didesnio pasitikėjimo ir ramybės jausmą Jūrininkai klubuose turi galimybę žaisti ir stalo tenisą krepšinį Be to Jūrininkų misijos punktuose esant reikalui sudaro-mos sąlygos įsigyti darbui skirtų drabužių skutimosi reikmenų suvenyrų lauktu-vėms

Vadinamojoje Tyliojoje patalpoje jūrininkai turi galimybę save stiprinti dva-sinės ndash religinės raiškos praktika Patalpoje yra galimybė pabūti tyloje skaityti bet kurios iš pasaulio religijų šventraštį ar kitą giminingą literatūrą mąstyti ar tiesiog būti jiems įprastų religinių simbolių aplinkoje Visos religijos turinčios rašytinį žodį minėtos patalpos kontekste Jūrininkų misijos yra vienodai gerbiamos Nors misijos klubai yra krikščioniškosios krypties tačiau jame apsilankyti ir būti vieno-dai gerbiami gali bet kurios pasaulėžiūros jūrininkai atplaukę į Hamburgo ar kitą Jūrininkų misijos globojamą uostą

Miestų savivaldybių krikščioniškųjų institucijų jūrinių organizacijų bei pri-vačių rėmėjų finansuojamuose Jūrininkų misijos klubuose jūrininkai gali lankytis jei pageidauja apskritai neišleisdami pinigų nemokamai gerti kavą arbatą sodos vandenį naudotis internetu bendrauti Alus ir vynas ndash kiek pigesni nei miesto ba-ruose bei parduotuvėse Tokios pastoracinės edukacijos kaip krikščioniškojo sve-tingumo moto ndash sudaryti sąlygas keliaujantiems ir tam tikra prasme ilgesniam lai-kui įkalintiems laive jūrininkams svetimame krašte emociškai išgyventi namų dva-siai artimą psichologinę atmosferą Be to pasitikėdami jūrininkai misijos klubuose turi galimybę pervesti sunkiai uždirbtą atlyginimą į savo šeimos narių banko są-skaitą (Im Auftrag der Wuumlrde lthellipgt 2008)

Katalikiškoji Stella Maris jūrininkų sielovados organizacija veikianti Ham-burge Brėmene Brake ir kai kuriuose kituose Vokietijos uostamiesčiuose taip pat užsiima panašiomis tarnystės jūrininkams funkcijomis padedant jiems apsirūpinti telefono kortelėmis suteikiant galimybę naudotis internetiniu ryšiu misijos klu-buose bei literatūra skaityklose Be to misija tarpininkauja persiunčiant ar gaunant pašto perlaidas

Išskirtinį sielovados praktikos bruožą sudaro juridinio konsultavimo pagalbos susisiekiant su ambasadomis konsulatais laivų savininkais valdžios institucijo-mis ligoninėmis ar tiesiog informavimo apie lankymąsi mieste paslaugos (Katho-lische Seemannsmission lthellipgt 2008) Katalikiškosios ir evangeliškosios Jūrininkų misijos tarpininkavimo pagalba teikiama pavyzdžiui pasitaikančiais pasibaigusio kontrakto atvejais kai jūrininkas turi gauti atlyginimą ir vykti namo tačiau atlygi-nimas jam nėra išmokamas ir jūrininkas kapitono yra verčiamas dirbti laive toliau (Douala in Kameroun ltgt 2008)

Religinį tikėjimą išpažįstantys jūrininkai gali jį puoselėti skaitydami teologinę literatūrą komunikuodami su bažnyčių ar koplyčių dvasininkais Kitokio pobūdžio dvasinio ir psichologinio lygmens problemas jūrininkams gali padėti spręsti Jūri-ninkų misijos socialiniai darbuotojai Apskritai jūrininkų lankymasis misijos klu-buose jiems sudaro sąlygas laikinai psichologiškai atsijungti nuo psichofiziologine prasme sunkaus darbo ir gyvenimo laive kasdienybės

Evangeliškosios Jūrininkų misijos dalimi yra tapę kunigo plukdymo krovi-niniuose laivuose projektai Ši funkcija nėra labai paplitusi Tačiau laivai kurie įgulos nariu turi dvasininką įgyja galimybę santykinai didesniam saugumui užtik-rinti kiek tai priklauso nuo žmogiškojo elemento Teigiama kad pats kunigo bu-vimas laive dalyvavimas bendrame įgulos gyvenime psichologiniu požiūriu yra labai reikšmingas Įgulos nariai žino kad tarp jų yra žmogus kuris turi neformalų autoritetą ir su kuriuo kaip kompetentingu asmeniu galima kalbėtis bendražmo-giškais psichologiniais bei dvasiniais klausimais (Mitfahrender Seemannspas-tor ltgt 2008)

Formali laivo įgulos struktūra determinuoja funkcinį ir subordinacinį gyveni-mą laive Todėl neformali ir savanoriška įgulos narių komunikacija su kunigu dva-siniu bei psichoedukaciniu lygmeniu sustiprina formaliai darbo sistemai pajungto jūrininko asmenybę Ilgainiui jūrininko patiriami monotonijos socialinės atskir-ties vienatvės streso depresijos emociniai išgyvenimai bei kylantys konfliktai sudaro psichologinių problemų laivo įguloje spektrą kurio dalinė prevencija ir in-tervencija ndash dvasininko funkcijų laive pagrindas Kunigo buvimas bendravimas

pokalbiai laisvas dalyvavimas privačiame ar bendruomeniniame liturgijos šventi-me įgulai ndash žmonių grupei ndash padeda laive sukurti palankų psichologinį klimatą sunkios tarnybos griežto paros režimo neretai pasireiškiančio moto bdquoGreičiau Aukščiau Toliauldquo bei atskirties sąlygomis vandens stichijos aplinkoje (Deutsche Seemannsmission ltgt 2008)

Lietuvoje jūrininkų sielovada tik labai pamažu tampa sisteminė Prieš dvi-dešimt metų atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos ndash jūrinės valstybės ndash socialisti-nę ideologiją atrodytų buvo pradėta palaipsniui keisti krikščioniškąja tačiau dėl įsigalėjusio ateizmo bei populiarėjančio vertybinio indiferentizmo demokratijos ir pačių religinių bendruomenių socialinio bei ekonominio nestabilumo sąlygomis pastoracinio rūpinimosi jūrininkais procesai vystėsi ne itin sklandžiai

Pirmasis Jūrininkų klubas Klaipėdos jūrų uoste buvo įsteigtas 1959 metais Tuometinėje sovietų politinėje santvarkoje jūrininkų sielovados klausimai tiesio-giai krikščioniškosios pastoracijos metodais nebuvo sprendžiami nors kita vertus jūrininkų psichofiziologinio ypač kultūrinio lygmens poreikių tenkinimu rūpinta-si oficialiai Vis dėlto tik filosofinio ndash ideologinio požiūrio diskursu būtų galima bandyti identifikuoti ribą skiriančią tas dvasios kultūros plėtotės dimensijas kur jūrininko asmenybės dvasingumo ugdymas yra esmingas o kur ndash tik fragmentinis apsiribojant pavyzdžiui siauresnės traktuotės sociokultūrinių vertybių internaliza-cijos galimybėmis

Tačiau jau prieš keletą metų jūrininkai atvykę į Klaipėdos uostą galėjo gauti visapusišką taigi ir pastoracinio lygmens informaciją apie Klaipėdos miestą Jūri-ninkai galėjo naudotis visomis klube esančiomis ryšio priemonėmis bei praleisti savo laisvalaikį Jūrininkų klube buvo biliardas tenisas daugelio jūrininkų mėgs-tamas smiginis Organizuota kultūrinė ir sportinė programa naudotasi treniruok-liais lankytasi saunoje internetu galėta susisiekti su namuose likusiais artimaisiais (Listopad 2005) Jūrininkams buvo rengiamos šventės kurių metu jie pramogau-davo susipažindavo su lietuviškais papročiais bei tradicijomis Tačiau Jūrininkų klubo veikla nutrūko jo patalpose įsteigus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapi-tono tarnybą

Reikšmingas posūkis konkretaus rūpinimosi jūrininkų poreikiais kryptimi įvyko 2005 metais atidarius naują modernų ir erdvų Jūrininkų centrą kuris yra įsikūręs šalia uosto centrinėje miesto dalyje Į Klaipėdos uostą atvykstantiems jū-rininkams centras padėjo užtikrinti reikiamą socialinę ir buitinę gerovę Centre nemokamai teiktos visos komunikacijos priemonės pradėjo veikti interneto sve-tainė skaitykla biblioteka įrengta žaidimų salė sveikatingumo ir pirčių komplek-

sas Jūrininkų centre galima naudotis 70 vietų konferencijų sale kavine Be to yra įrengtos patalpos skirtos jūrų kapelionui ir jūrinėms visuomeninėms organizaci-joms Taigi specialieji t y religinio lygmens jūrininkų dvasios poreikiai galėtų būti tenkinami bendraujant su dvasininku centre kuris iš esmės nėra konfesinis

Jūrininkų centre organizuota sporto varžybos kultūros renginiai parodos ekspozicijos demonstruoti filmai Jūrininkams teikta informacija apie Lietuvos valstybę ir uostamiestį spręsti jūrininkams rūpimi teisinio pobūdžio ir kiti klausi-mai Užsienio jūrininkams teiktos pervežimo bdquoLaivas ndash Jūrininkų centras ndash Lai-vasldquo paslaugos

Į centrą atvykstančiais jūrininkais rūpinosi Vš Į bdquoTarptautinė jūrininkų konsul-tavimo misijaldquo kuri yra Tarptautinio jūrininkų gerovės komiteto (International Committee on Seafarers Welfare) narė Jūrininkų centras veikė darbo dienomis tačiau vis trumpesne trukme (Jūrininkų centras lthellipgt 2009)

Vis dėlto paskutiniu metu Jūrininkų centro veiklos apimtys sumažėjo dėl lėšų stygiaus bei finansavimo problemų nesant valstybinio vyriausybinio nevyriausy-binio ir privataus pobūdžio rūpinimosi jūrininkais Lietuvoje misionierystės bei savanorystės tradicijų Be to Lietuvos ir užsienio jūrininkams nepalanki fiskalinė valstybės politika bei mokesčių sistema natūraliai riboja rūpinimosi jūrininkais centre galimybes

Vadinasi jūrininkų sielovadą kuri pasaulyje įgijo platesnį t y ne vien dvasi-nės tarnystės jūrininkams formų spektrą iš dalies atspindi ir jai netiesiogiai gali būti prilygintos Lietuvoje įsteigto Jūrininkų centro atliekamos funkcijos kurių ne-didelę dalį formaliai sudaro krikščioniškosios jūrininkų psichoedukacijos galimy-bė bendradarbiaujant su jūrų kapeliono institutu

Apibendrinant šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktikos momentų analizę galima teigti kad psichofiziologinės dvasinės bei hodegetinės reikšmės jūrininkų orumo išsaugojimo užtikrinimas tarptautiniu lygmeniu yra aktualiai puoselėjamas

ndash jūrininkų sielovadininkai kelia jūrininkų asmenybiškumo išsaugojimo pro-blemas ir praktiškai rūpinasi kad jūrininkai eksploatuojantys įvairios paskirties techniką patys nebūtų eksploatuojami laikomi tik technologinių sistemų dalimi pažeidžiant svarbiausias žmogiškojo orumo užtikrinimo sąlygas

ndash katalikiškosios ir evangeliškosios Jūrininkų misijos klubuose jūrininkams sudaromos palankios sąlygos tenkinti įvairius konstruktyvios jų rekreacijos visų lygių poreikius jūrininkai gali kelioms valandoms atsipalaiduoti kalbėdamiesi

valgydami gerdami kavą arbatą sodos vandenį alų ar vyną žaisdami biliardą stalo tenisą krepšinį Jūrininkų misijos punktuose esant reikalui sudaromos sąly-gos įsigyti darbui skirtų drabužių skutimosi reikmenų suvenyrų

ndash Tyliojoje patalpoje jūrininkai turi galimybę save stiprinti dvasinės ndash religi-nės raiškos praktika patalpoje yra galimybė pabūti tyloje skaityti pasaulio religijų šventraščius mąstyti būti jiems įprastų religinių simbolių aplinkoje visos religijos Jūrininkų misijoje vienodai gerbiamos nors Jūrininkų misijos klubai yra krikščio-niški tačiau juose apsilankyti ir būti vienodai respektuojami gali bet kurios pasau-lėžiūros jūrininkai

ndash kai jūrininkai negali palikti laivo kuriame dirba jie būna lankomi laivuose jei Jūrininkų misijos savanoriams sudaromos sąlygos patekti į laivą jūrininkus lan-kyti su jais bendrauti atnešti jiems dienraščių telefonų bei skambinti reikalingų kortelių kiekvienu atveju Jūrininkų misijos darbuotojai siekia prisidėti prie kil-naus jūrininkų orumo išsaugojimo darbo

ndash kunigo plukdymo krovininiame laive projektai nėra paplitę tačiau laivai kurie įgulos nariu turi dvasininką įgyja galimybę santykinai didesniam saugumui užtikrinti kiek tai priklauso nuo žmogiškojo elemento kunigo buvimas laive da-lyvavimas bendrame įgulos gyvenime psichologiniu požiūriu yra labai reikšmin-gas nes įgulos nariai žino kad tarp jų yra žmogus kuris turi neformalų autoritetą su kuriuo kaip kompetentingu asmeniu galima kalbėtis bendražmogiškais psicho-loginiais dvasiniais klausimais tai padeda laive sukurti palankų psichologinį dar-bo klimatą

ndash Lietuvos uostamiesčio ndash Klaipėdos ndash Jūrininkų centre jūrininkams teikta in-formacija apie Lietuvos valstybę ir miestą spręsti jiems rūpimi klausimai centre organizuoti sporto kultūros renginiai parodos demonstruoti filmai jūrininkų sie-lovadą kuri pasaulyje įgijo platesnį t y ne vien dvasinės tarnystės jūrininkams formų spektrą iš dalies atspindi Jūrininkų centro Lietuvoje funkcijos kurių nedi-delę dalį bendradarbiaujant su jūrų kapeliono institutu formaliai sudaro krikščio-niškosios jūrininkų psichoedukacijos galimybė

Literatūra Bremerhaven Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-27] Prieiga internete

httpwwwseemannsmissionorg Deutsche Seemannsmission in Luumlbeck eV 2008 [Žiūrėta 2009-03-29] Prieiga internete

httpwwwseemannsmission-luebeckde Douala in Kameroun Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-30] Prieiga interne-

te httpwwwseemannsmissionorg Im Auftrag der Wuumlrde Seemannsmission Duckdalben 2008 [Žiūrėta 2009-03-28] Prieiga

internete httpwwwduckdalbende Jūrininkų centras laukia į uostą atvykstančių jūrininkų 2009 [Žiūrėta 2009-03-22] Prieiga

internete httpwwwportofklaipedalt Katholische Seemannsmission Stella Maris 2008 [Žiūrėta 2009-03-29] Prieiga internete

httpwwwstella-marisde Listopad J 2005 Netrukus duris atvers jūrininkų centras Klaipėda [Žiūrėta 2009-03-31]

Prieiga internete httpwwwklaipedadienalt Mantyluoto in Finland Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-26] Prieiga inter-

nete httpwwwseemannsmissionorg Mitfahrender Seemannspastor Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-29] Priei-

ga internete httpwwwseemannsmissionorg 3 Būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklės edukacinis vertinimas Ekstremalios jūrininkų darbo sąlygos plačiąja ndash fizine ir psichologine ndash pras-

me jų rekreacijos bei sielovados prieinamumo problemiškumas lemia būtinybę jūrininkams reguliariai rūpintis psichinės savireguliacijos sunkiose situacijose ge-bėjimais ir jų vystymu Ši permanentinio savireguliacijos lygmens tobulėjimo są-lyga pirmiausia yra aktuali būsimiems jūrininkams kurie studijuoja jūreivystės mokslus ir išbando save jūrinėje praktikoje

Šių laikų socialiniuose moksluose psichinės savireguliacijos samprata apima skirtingų parametrų teorines koncepcijas Siekiant pateikti empiriškai nustatytas būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklės bendrąsias tendencijas kaip integralią autoriaus mokslinių jūrininkystės tyrimų rezultatų sąvado dalį saviregu-

liaciją monografijos skyriaus apimtimi tikslinga konceptualiai apibrėžti glaustai atskleidžiant jūrininkų edukacijai aktualią teorinę jos bazę

Bendrosios psichologijos požiūriu psichinė savireguliacija suprantama kaip tikslingas individo savo paties aktyvumo reguliavimas kuris yra individualus nu-lemtas asmenybės psichinės veiklos ypatybių asmenybės savybių bei veiklos sti-liaus ir konkrečios veiklos aplinkybių (Psichologijos žodynas 1993) Svarbu tai kad savireguliacija įgalina atitinkamai save reguliuojančiais mechanizmais reaguo-ti į išorinius ir vidinius poveikius bei išlaikyti ar atkurti funkcionalią pusiausvyrą sėkmingai adaptacijai tikslų pasiekimui ir asmenybės integracijai užtikrinti (Mel-chart Wagner 1993)

Laikantis humanistinės socialinės ndash kognityviosios psichologijos krypties sa-vireguliacijos procesas gali būti suskirstytas į tris praktiškus tačiau nebūtinai vie-nas paskui kitą griežtai sekančius etapus

I etapas ndash numatymo fazė kurios metu analizuojami tikslai pasirenka-mos strategijos jiems pasiekti vertinamos tikslų pasiekimo galimybės Motyvaciją pasirinktų tikslų siekti lemia bdquoašldquo efektyvumo veiksnys t y žmogus turi ne tik norėti tikslų siekti bet ir jausti galįs juos pasiekti

II etapas ndash atlikimo fazė kai pasirinkus tikslus jų siekiama esant pakan-kamai motyvacijai ir žinant tikslams pasiekti reikalingas elgesio formas Tikslams sėkmingai pasiekti pasitelkiama tinkamas elgesio stebėjimas ir savalaikė jo korek-cija neleidžianti nukrypti nuo užsibrėžtų tikslų Šias funkcijas atlieka savistabos ir savikontrolės sistemos

III etapas ndash refleksijos fazė Ką nors padaręs individas įvertina pasiektą rezultatą savo įdėtas pastangas aplinkos įtaką ir atitinkamai reaguoja pasitenki-nimo ar nepasitenkinimo savimi jausmais (Zimmerman 2000 Grakauskas 2004) Kognityviojo lygmens tyrimai atskleidė unikalias žmogaus kognityviosios veiklos galimybes leidžiančias jam sąmoningai siekti ilgalaikių tikslų

Edukologiniu požiūriu pirmiausia išryškinančiu kognityvųjį vertybių interna-lizacijos lygmenį tikslinga akcentuoti kad savo psichiką asmenybė turi pažinti pati Viskas prasideda nuo minčių o mintys valdo žmogaus veiksmus ir reakcijas be to nuo jų priklauso kaip žmogus žvelgia į aplinką ir save koks jis yra ir kaip visa tai formuoja jo asmenybę (Kirliauskienė 2005) Teigiama kad edukaciniu bei psichoterapiniu lygmeniu tikslinga skirti savireguliaciją kaip dinamišką kūrybiš-kumu lankstumu bei ilgalaikės reikšmės prisitaikomumu pasižymintį savęs akty-vinimo o svarbiausia savęs integravimo procesą ir ndash savikontrolę kaip labiau statišką procesą kuriam būdinga veikiau savidisciplinavimo funkcija ir net tam

tikro sustingimo efektas atsiradęs kaip natūrali gynybinė apsiribojimo reakcija į dirgiklių visumą (Forstmeier Ruumlddel 2005)

Natūralu kad šiuolaikinis profesinis jūrininkų rengimas besiorientuodamas į kintančias gyvenimo bei darbo sąlygas negali apsiriboti savikontrolės mechaniz-mų studijomis tačiau jūrininkams tikslinga mokytis būtent savireguliacijai būdin-go elgsenos kūrybiškumo lankstumo bei integruotumo siekiant išvengti regulia-rios savikontrolės kaip dažnai destruktyvaus savęs stabdymo sukeliamų neigiamų psichologinių pasekmių

Tik trumpalaikiais elgsenos etapais savikontrolė gali funkcionuoti efekty-viai Ilgalaikėje perspektyvoje dinamiškumu lankstumu asmenybiniu integruotu-mu bei konstruktyvia saviraiška pasižyminti savireguliacija padeda žmogui efektyviai sąmoningai siekti ilgalaikių tikslų užsitikrinti problemų sprendimo sėkmę patekus į sunkias nestandartines situacijas darbe ir apskritai gyvenime

Teoriniame psichinės savireguliacijos sampratos kontekste aktualu atskleisti būsimų jūrininkų savireguliacijos būklę išryškinant bendrąsias jos tendencijas kurios vertinamos edukaciniu profesinio ndash psichologinio jūrininkų rengimo tobuli-nimo požiūriu

Taikant R Grosarto-Maticeko (Grossarth-Maticek 1999) 6 proporcingų ma-tematinių parametrų metodiką psichinės savireguliacijos būklei tirti buvo nustatyti jūreivystės studentų savireguliacijos būklės tyrimo rezultatai (5 pav)

01020304050607080

labai gera gera patenkinama bloga

Kursai

pirmastrečias

5 pav Būsimų jūrininkų psichinė savireguliacija Diagramoje atskleista kad daugumos t y dviejų trečdalių jūreivystės stu-

dentų psichinės savireguliacijos gebėjimai yra geri ypač trečio kurso respondentų Tačiau kad savireguliacija yra labai gera teigia daug didesnis trečio kurso studen-tų skaičius (17 proc) nei pirmo (4 proc) Kita vertus dešimtadalis (12 proc) pir-

mo kurso respondentų ir tik mažuma (4 proc) trečio pasisako kad jų savireguliaci-ja yra bloga Vis dėlto nė vienoje respondentų grupėje neaptikta pozicijos jog sa-vireguliacija būtų laikoma labai bloga

Taigi duomenys rodo kad apskritai abiejų kursų studentų psichinės saviregu-liacijos gebėjimai yra geri tačiau trečio kurso respondentų ndash kiek geresni Vadina-si vyresni ir buvę jūrinėje praktikoje jaunuoliai jaučiasi savarankiškesni ir tvirtes-ni atlikdami savireguliacijos procesus

Būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos gebėjimų būklė statistinio vidur-kio skaičiavimo lygmeniu buvo tiriama pagal tris ndash kasdienes reikšmingas eks-tremalias ndash situacijas

Jūreivystės studentų savireguliacija kasdienėse situacijose Bendrojo po-būdžio tyrimu analizuota kaip dažnai pavyksta respondentams atitinkamu elgesiu patekti į situacijas kur jie gali pilnai patenkinti savo norus bei poreikius ir gerai jaustis (6 pav)

labai dažnai dažnai veikiaudažnai

veikiau retai retai labai retai

Kursai

pirmastrečias

6 pav Kaip dažnai patenkama į sėkmingas situacijas Nustatyta ryški tendencija kad respondentų pozicija jų savireguliacijos at-

žvilgiu yra teigiama Pusė (51 proc) pirmo kurso ir kiek mažiau (43 proc) trečio kurso jūreivystės studentų akcentuoja kad veikiau dažnai nei retai kasdienis jų elgesys jiems sudaro sąlygas patenkinti savo norus bei poreikius ir gerai jaustis Trečdalis (30 proc) trečio kurso studentų ir penktadalis (18 proc) pirmo teigia kad dažnai kasdienis jų elgesys yra sėkmingas

Verta pažymėti kad tiek pat pirmo kurso respondentų ir kiek mažiau (13 proc) trečio pasisako už labai dažną sėkmingą savo kasdienį elgesį Darbui ekstremaliomis sąlygomis tai yra palankūs būsimų jūrininkų psichinės saviregulia-cijos gebėjimų išankstinio lygmens duomenys Apskritai galima teigti kad jūrei-

vystės studentų bendrojo pobūdžio kasdienio sėkmingo elgesio rezultatai yra tei-giami

Žvelgiant diferencijuotai buvo siekiama nustatyti ar (ir kaip dažnai) būsimi jūrininkai užsiimdami kasdiene savo veikla sugeba patirti fizinį ir dvasinį pasi-tenkinimą (7 pav)

22 2427

101520253035

labai dažnas dažnas veikiaudažnas

veikiau retas retas labai retas

KursaiPr

pirmastrečias

7 pav Fizinis ir dvasinis pasitenkinimas kasdiene veikla Diferencijavus klausimą fizinio ir dvasinio pasitenkinimo požiūriu diagno-

zuota kad jūreivystės studentų savireguliacinė pozicija nebuvo tokia optimali kaip jų bendrojo pobūdžio kasdienio sėkmingo elgesio rezultatai Daugiausia treč-dalis (30 proc) trečio kurso ir tik penktadalis (22 proc) pirmo kurso respondentų teigia kad užsiimdami kasdiene savo veikla jie dažnai sugeba patirti fizinį ir dva-sinį pasitenkinimą Beveik po dešimtadalį būsimų jūrininkų abiejose grupėse ak-centuoja retą ir labai dažną kasdienį pasitenkinimą

Tikslinga atkreipti dėmesį kad išryškėjo pirmo kurso respondentų (6 proc) išreikšta pozicija jog jie labai retai patiria kasdienį pasitenkinimą Tai laikytina svarbiu edukacinės bei psichoterapinės reikšmės signalu Tačiau apskritai gauti rezultatai rodo kad daugumos jūreivystės studentų fizinio ir dvasinio pasitenkini-mo pozicija yra teigiama

Kasdienės socialinio pobūdžio situacijos lygmeniu domėtasi ar respondentai bendraudami su jiems svarbiais žmonėmis atitinkamai elgdamiesi sugeba su jais ne tik susidraugauti bet ir išlaikyti reikiamą atstumą Kitaip tariant ar jie sugeba bendrauti lanksčiai kūrybingai išsaugodami savo ir kito asmens orumą (8 pav)

1015202530354045

labai dažnas dažnas veikiau dažnas veikiau retas retas

Kursai

pirmastrečias

8 pav Lankstus kūrybiškas orus bendravimas Tyrimu nustatyta kad lanksčiai kūrybiškai oriai bendrauti dažnai ar veikiau

dažnai sugeba daugiau nei trečdalis trečio kurso ir beveik trečdalis pirmo kurso jūreivystės studentų Duomenys rodo kad respondentai gana sklandžiai bendrauja su jiems svarbiais asmenimis

Tačiau reikia pastebėti jog šeštadalis (16 proc) pirmo kurso studentų teigia kad jiems veikiau retai o beveik dešimtadaliui (8 proc) ndash retai pavyksta sėkmingai bendrauti kai tik 4 proc trečio kurso respondentų išreiškė veikiau reto sklandaus bendravimo su svarbiais asmenimis poziciją Nė vienas iš jų neteigė kad sėkmin-gai bendrauja retai Apskritai daugumos abiejų kursų būsimų jūrininkų lankstaus kūrybiško ir oraus bendravimo rezultatą galima vertinti teigiamai tačiau kiek sklandžiau bendrauja trečio kurso jūreivystės studentai

Siekiant patikimesnių duomenų respondentų psichinės savireguliacijos gebė-jimams atskleisti buvo papildomai tiriama kaip būsimų jūrininkų fizinio ir dvasi-nio pasitenkinimo pozicija galimai koreliuoja su jų lankstaus kūrybiško oraus bendravimo sėkme Tyrimas atskleidė silpną teigiamą statistiškai reikšmingą kore-liacinį ryšį tarp minėto jūreivystės studentų kasdienio emocinio pasitenkinimo ir jų lankstaus bendravimo su svarbiais asmenimis (r=0203 plt005)

Todėl galima teigti kad išryškėjo dėsningumas viena vertus išgyvenami tei-giami fizinio ir dvasinio pasitenkinimo jausmai gali padėti sklandžiau bendrauti o kita vertus kuo sėkmingiau bendraujama tuo geriau bendravimo dalyviai jaučiasi

Apibendrinant būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos kasdienėse situaci-jose tyrimą galima formuluoti šiuos mokslinius teiginius

ndash jūreivystės studentų bendrojo pobūdžio kasdienio sėkmingo elgesio rezulta-tai yra geri

ndash daugumos respondentų fizinio ir dvasinio pasitenkinimo pozicija yra tei-giama tačiau išryškėjo kad keli pirmo kurso studentai labai retai patiria kasdienį pasitenkinimą šį faktą reikėtų laikyti rimtu edukacinio bei psichoterapinio lyg-mens signalu

ndash kasdienės socialinio pobūdžio situacijos požiūriu nustatyta kad daugumos abiejų kursų būsimų jūrininkų lankstaus kūrybiško oraus bendravimo rezultatą galima vertinti teigiamai tačiau trečio kurso studentai bendrauja sklandžiau

ndash išryškėjo dėsningumas kad teigiami fizinio ir dvasinio pasitenkinimo jaus-mai gali padėti sklandžiau bendrauti o kuo sėkmingiau bendraujama tuo geriau bendravimo dalyviai jaučiasi

ndash apskritai abiejų kursų jūreivystės studentų psichinės savireguliacijos gebė-jimai yra geri tačiau trečio kurso ndash kiek geresni

Būsimų jūrininkų savireguliacija reikšmingose situacijose Buvo tiriama kaip būsimi jūrininkai jaučiasi turėdami įgyvendinti savo reikšmingiausius troš-kimus patenkinti svarbiausius savo poreikius ir pasiekti ilgalaikius tikslus (9 pav)

labai gerai gerai veikiau gerai veikiau blogai blogai

Kursai

pirmas

9 pav Rengiantis atlikti reikšmingiausius dalykus gyvenime jaučiamasi

trečias

Diagramoje ryšku kad dauguma abiejų kursų jūreivystės studentų turinčių

įgyvendinti savo reikšmingiausius troškimus patenkinti svarbiausius savo porei-kius ir pasiekti ilgalaikius tikslus jaučiasi gerai Tačiau trečio kurso respondentų duomenys yra palankesni psichinei savireguliacijai užtikrinti Kad minėtoje situa-cijoje jaučiasi veikiau gerai nei blogai pasisako daugiausia (33 proc pirmo kurso ir 48 proc trečio kurso) studentų

Rimtesnį signalą išreiškia pirmo kurso studentų pozicija penktadaliui (20 proc) jų teigiant jog jaučiasi veikiau blogai nei gerai o 4 proc to paties kurso studentų pažymint kad jaučiasi blogai Tačiau apskritai nustatyta tendencija geros ypač trečio kurso būsimų jūrininkų savijautos linkme

Universalių pastangų lygmeniu siekta ištirti kaip jūreivystės studentai norė-dami užsitikrinti ilgalaikį gerbūvį sugeba tam pajungti įvairias savo gyvenimo sritis pavyzdžiui darbą poilsį asmeninį gyvenimą hobį atitinkamą maitinimąsi bendravimą (10 pav)

labai stipriai stipriai veikiaustipriai

veikiausilpnai

silpnai

Kursai

pirmastrečias

10 pav Stengiamasi pajungti įvairias gyvenimo sritis ilgalaikiam gerbūviui

Nustatyta jog universalių pastangų gebėjimai labiau būdingi pirmo kurso stu-

dentams kurių kiek daugiau nei pusė (53 proc) teigia kad jie stipriai stengiasi pajungti įvairias priemones ilgalaikiam savo gerbūviui užtikrinti Šiai pozicijai ant-rina kiek daugiau nei trečdalis (39 proc) trečio kurso respondentų

Aiškios tendencijos teigiama linkme nenustatyta nes nepaisant to kad didelė dalis būsimų jūrininkų teigia jog jie stipriai ir labai stipriai stengiasi tačiau beveik ketvirtadalis (22 proc) trečio kurso respondentų pasisako kad stengiasi veikiau silpnai nei stipriai Tai rodo jog abiejų kursų jūreivystės studentų pozicijos yra panašios tik galbūt pirmo kurso studentų pozicija kiek labiau išreiškia teigiamą t y stipresnių pastangų kryptį Išryškėjo probleminė situacija kai užuot taikius savireguliacijos gebėjimus labai svarbiam ndash ilgalaikiam ndash savo gerbūviui užtikrin-ti labiau yra naudojamasi savikontrolės ar savitvardos funkcijomis Šią problemą konstatuoja ir kiti jaunuolių savireguliacijos bei savikontrolės puoselėjimo tyrėjai (Forstmeier Ruumlddel 2005)

Elgesio lygmeniu buvo tiriama kaip tyrimo dalyviai sugeba atitinkamai elg-damiesi pasiekti svarbiausius savo gyvenimo tikslus (11 pav)

labai stipriai stipriai veikiau stipriai veikiau silpnai silpnai

Kursai

pirmastrečias

11 pav Atitinkamai elgiantis siekiama svarbiausių tikslų gyvenime Tyrimas atskleidė kad kiek daugiau nei pusė (52 proc) trečio kurso ir pusė

(49 proc) pirmo kurso jūreivystės studentų atitinkamai elgdamiesi stipriai siekia svarbiausių tikslų Labai stipriai jų siekia penktadalis (18 proc) pirmo ir trečdalis (35 proc) trečio kurso respondentų Nustatyta tendencija kad dauguma būsimų jūrininkų intensyviai praktiškai siekia svarbiausių savo gyvenimo tikslų tačiau šis siekis yra labiau išreikštas trečio kurso studentų elgesio pozicijoje

Apibendrinant būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos reikšmingose situ-acijose tyrimą galima formuluoti šias mokslines išvadas

ndash dauguma ypač trečio kurso jūreivystės studentų turėdami įgyvendinti savo reikšmingiausius troškimus patenkinti svarbiausius savo poreikius ir pasiekti ilga-laikius tikslus jaučiasi gerai tačiau blogesnę poziciją išreiškia pirmo kurso stu-dentai kurie jaučiasi blogiau

ndash universalių pastangų lygmeniu aiškios tendencijos teigiama linkme nenusta-tyta abiejų kursų jūreivystės studentų pozicijos yra panašios tik pirmo kurso stu-dentų pozicija kiek labiau išreiškia teigiamą stipresnių pastangų kryptį tačiau la-biau kliaujamasi savikontrolės o ne savireguliacijos strategija

ndash elgesio lygmeniu atskleista tendencija kad dauguma būsimų jūrininkų in-tensyviai praktiškai siekia svarbiausių savo gyvenimo tikslų tačiau šį siekį savo elgesiu labiau išreiškia trečio kurso studentai

Jūreivystės studentų savireguliacija ekstremaliose situacijose Buvo tiria-ma kaip būsimi jūrininkai ekstremaliose situacijose sugeba keisti savo nuostatas ir rasti netikėtą problemos sprendimą (12 pav)

labai stiprus stiprus veikiaustiprus

veikiausilpnas

silpnas labai silpnas

Kursai

pirmastrečias

12 pav Gebėjimas keisti nuostatas ir kūrybiškai ieškoti sprendimo Nustatyta kad trečio kurso respondentų atsakymai yra labiau pasverti nes jų

teikiami rodikliai beveik proporcingai pasiskirsto teigiamų pozicijų (kurias sudaro variantai veikiau stiprus stiprus labai stiprus) kontekste kai beveik pusė (47 proc) pirmo kurso jūreivystės studentų teigia kad jų gebėjimas keisti nuosta-tas ir kūrybiškai ieškoti problemos sprendimo yra stiprus

Nors pirmo kurso būsimų jūrininkų pateikti duomenys yra geresni tačiau 4 proc pastarųjų pripažįsta kad jų gebėjimas yra labai silpnas Tai tarytum išlygi-na bendrąją pirmo kurso rodiklių situaciją Tačiau apskritai abiejų respondentų grupių gebėjimo keisti savo nuostatas ekstremaliose situacijose rezultatas yra tei-giamas

Kadangi kognityvusis lygmuo humanistiniu požiūriu yra ypač svarbus verty-bių internalizacijai tai studentų gebėjimo keisti nuostatas tyrimą buvo tikslinga patikslinti praturtinant jį galimų koreliacijų duomenimis Koreliacijų tyrimas at-skleidė teigiamą statistiškai reikšmingą gebėjimo keisti nuostatas ryšį su šiais pa-rametrais

ndash silpną koreliacinį ryšį (r=0249 plt005) su universalaus lygmens pastango-mis pajungti įvairias priemones ilgalaikiam savo gerbūviui užtikrinti

ndash vidutinio stiprumo koreliacinį ryšį (r=0403 plt001) su gebėjimu keisti sa-vo elgseną kai įprastas elgesys nepadeda pasiekti tenkinančio rezultato

ndash vidutinio stiprumo koreliacinį ryšį (r=0381 plt001) su gebėjimu išbandyti naujus elgesio būdus tikslui pasiekti

ndash vidutinio stiprumo koreliacinį ryšį (r=0407 plt001) su gebėjimu bendrauti lanksčiai kūrybingai išsaugant savo ir kito asmens orumą

Nurodytos koreliacijos atskleidžia kad abiejų grupių būsimų jūrininkų gebė-jimas keisti nuostatas yra glaudžiai susijęs su jų gebėjimais pasitelkti įvairias priemones keisti elgesį išbandyti naujus elgesio būdus oriai bendrauti siekiant tikslo

Tiriant kaip jūreivystės studentai sugeba keisti elgesį patekę į ekstremalią si-tuaciją domėtasi ar įvairios grėsmės bei nesėkmės skatina nusivylimą ar stimu-liuoja juos keisti savo elgesį (13 pav)

labai stiprus stiprus veikiau stiprus veikiau silpnas silpnas

Kursai

i pirmastrečias

13 pav Grėsmių ir nesėkmių skatinimas keisti elgesį

Nustatyta tendencija kad trečio kurso studentai labiau pajėgia keisti savo el-

gesį lyginant su pirmo kurso respondentais kurių pozicijos rezultatai yra blogesni visoje diagramoje Variantų labai stiprus ir stiprus kategorijose dominuoja trečio kurso jūreivystės studentų teigiami atsakymai o veikiau silpnas ir silpnas katego-rijose vyrauja pirmo kurso teigiami atsakymai labiau išreiškiantys nusivylimą Tai rodo trečio kurso būsimų jūrininkų pozicijos pranašumą Galima teigti kad jie išgyvendami nesėkmę bei grėsmę geriau sugeba keisti savo elgesį lyginant su pirmo kurso respondentais

Psichoanalitiniai tyrimai rodo kad būdami labiau motyvuoti aukštesnių kursų studentai sugeba sėkmingiau taikyti savireguliaciją o žemesnių kursų studentai

jausdamiesi silpnesni užuot gebėję džiaugtis būsima profesija karjerą veikiau renkasi išgyvendami tam tikrą psichologinę kompensaciją (Trettin 2003)

Siekiant nustatyti kaip jūreivystės studentai sugeba keisti savo elgesį sociali-nės grėsmės atvejais buvo tiriama ar (ir kaip) jie sugeba užsiimti tokia veikla ku-ri grąžina pasitenkinimo jausmą kai koks nors žmogus ar žmonių grupė jiems nori pakenkti (14 pav)

10152025303540

labai st iprus st iprus veikiaust iprus

veikiausilpnas

silpnas labaisilpnas

Kursai

pirmastrečias

14 pav Gebėjimas užsiimti adekvačia veikla esant socialinei grėsmei Diagnozuota kad trečio kurso respondentai išgyvendami socialinę grėsmę

geriau sugeba užsiimti adekvačia veikla Jų atsakymuose vyrauja labai stiprus ir veikiau stiprus kategorijos Trečio kurso studentų nurodžiusių stiprią savo pozici-ją skaičius (35 proc) yra tik dviem procentais mažesnis nei pirmo (37 proc) Be to tik pirmo kurso respondentai nurodo silpną (6 proc) ir labai silpną (8 proc) gebėjimą užsiimti adekvačia veikla išgyvenant socialinę grėsmę Todėl galima teigti kad abiejų grupių tyrimo dalyviai išgyvendami socialinę grėsmę sugeba užsiimti adekvačia veikla tačiau trečio kurso duomenys yra kiek geresni

Kadangi jūrininko darbe socialinio pobūdžio problemos dėl monotonijos vie-natvės atskirties ilgalaikio buvimo uždaroje grupėje ir kitų sąlygų yra dažnos tyrimu bandyta nustatyti galimas jūreivystės studentų gebėjimo užsiimti adekvačia veikla išgyvenant socialinę grėsmę koreliacijas su kitais kintamaisiais Atskleis-tas teigiamas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys (r=0320 plt001) tik su vienu parametru būtent su gebėjimu išgyventi vidinį pa-sitenkinimą užsiimant kasdiene savo veikla

Ši koreliacija gali būti laikoma vertinga nuoroda į galimą dėsningumą kad kuo dažniau būsimi jūrininkai kasdien išgyvens vidinį pasitenkinimą tuo kyla di-

desnė tikimybė kad tai galios kaip teigiama pradinė jų parengtis sudėtingesniems socialiniams santykiams jūrininko darbe Psichinės savireguliacijos kontekste mi-nėtą pradinės parengties tikimybę patvirtina ir kiti moksliniai tyrimai (Grossarth-Maticek 1999)

Apibendrinant būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos ekstremaliose situ-acijose tyrimą tikslinga nurodyti šiuos momentus

ndash nustatytas teigiamas abiejų kursų jūreivystės studentų gebėjimo keisti savo nuostatas ekstremalioje situacijoje rezultatas respondentų gebėjimas keisti nuosta-tas yra glaudžiai susijęs su jų gebėjimais pasitelkti įvairias priemones keisti elgesį išbandyti naujus elgesio būdus oriai bendrauti siekiant tikslo

ndash trečio kurso būsimi jūrininkai geriau sugeba keisti savo elgesį išgyvendami nesėkmę bei grėsmę nei pirmo kurso studentai

ndash išgyvendami socialinę grėsmę abiejų grupių tyrimo dalyviai sugeba užsiim-ti adekvačia veikla tačiau trečio kurso respondentų duomenys yra geresni

ndash atskleistas dėsningumas kad kuo dažniau būsimi jūrininkai kasdien išgy-vens vidinį pasitenkinimą tuo labiau tikėtina kad jų elgsenos sudėtingesniuose socialiniuose santykiuose raiška ateityje bus sklandesnė

Edukaciniu požiūriu vertinant būsimų jūrininkų psichinės savireguliaci-

jos būklę aktualu pažymėti kad rengiant jūrininkus tikslinga sudaryti jiems ypač pirmo kurso jūreivystės studentams palankesnes sąlygas efektyviau plėtoti jūrinę savivoką dažniau patirti kasdienį pasitenkinimą teigiamus jausmus mokytis sklandžiau bendrauti atsižvelgiant į tai kad patiriami teigiami fizinio ir dvasinio pasitenkinimo jausmai gali padėti sėkmingiau bendrauti o kuo sėkmingiau ben-draujama tuo geriau bendravimo dalyviai jaučiasi

Kadangi trečio kurso studentai išgyvendami nesėkmę bei grėsmę geriau su-geba keisti savo elgesį o patirdami socialinę grėsmę ndash užsiimti adekvačia veikla todėl jau pirmo kurso būsimiems jūrininkams tikslinga padėti kognityviuoju emo-ciniu bei elgesio lygmenimis skirti ilgalaikės savireguliacijos ir ribotesnės savi-kontrolės prasmines apimtis

Tyrimai (Faux 2000 Schmitz 2001 Kosinar 2008 ir kt) rodo kad intensy-vesnis studentų psichinės savireguliacijos gebėjimų ugdymas taikant šiuolaikines pedagogines ndash psichologines technologijas ypač išnaudojant kognityvųjį vertybių internalizacijos lygmenį (Aramavičiūtė 2005) per gana trumpą laiką padeda stu-dentams pasiekti geresnių savireguliacijos rezultatų

Atlikus būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklės analizę ir edukaci-nį vertinimą galima formuluoti šiuos mokslinius teiginius

ndash Jūreivystės studentų bendrojo pobūdžio kasdienio sėkmingo elgesio rezulta-tai yra geri daugumos respondentų fizinio ir dvasinio pasitenkinimo pozicija ndash teigiama tačiau keli pirmo kurso studentai labai retai patiria kasdienį pasitenkini-mą Kasdienės socialinio pobūdžio situacijos lygmeniu nustatyta kad daugumos abiejų kursų būsimų jūrininkų lankstaus kūrybiško oraus bendravimo rezultatą galima vertinti teigiamai tačiau trečio kurso studentai bendrauja sklandžiau Išryš-kėjo dėsningumas kad patiriami teigiami fizinio ir dvasinio pasitenkinimo jausmai gali padėti sklandžiau bendrauti o kuo sėkmingiau bendraujama tuo geriau ben-dravimo dalyviai jaučiasi Apskritai abiejų kursų jūreivystės studentų psichinės savireguliacijos gebėjimai yra geri tačiau kiek geresni ndash trečio kurso respondentų

ndash Dauguma ypač trečio kurso jūreivystės studentų turinčių įgyvendinti savo reikšmingiausius troškimus patenkinti svarbiausius savo poreikius ir pasiekti ilga-laikius tikslus jaučiasi gerai tačiau pirmo kurso studentai reiškia blogesnės savi-jautos poziciją Universalių pastangų lygmeniu aiškios tendencijos teigiama lin-kme nenustatyta abiejų kursų jūreivystės studentų pozicijos yra panašios Elgesio lygmeniu atskleista kad dauguma būsimų jūrininkų intensyviai praktiškai siekia svarbiausių savo gyvenimo tikslų tačiau šis siekis geriau pastebimas trečio kurso studentų elgesio pozicijoje

ndash Abiejų kursų jūreivystės studentų gebėjimo keisti savo nuostatas ekstrema-liose situacijose rezultatas yra teigiamas Respondentų gebėjimas keisti nuostatas yra glaudžiai susijęs su jų gebėjimais pasitelkti įvairias priemones keisti elgesį išbandyti naujus elgesio būdus oriai bendrauti siekiant tikslo Trečio kurso būsimi jūrininkai geriau sugeba keisti savo elgesį išgyvendami nesėkmę bei grėsmę nei pirmo kurso studentai Išgyvendami socialinę grėsmę abiejų grupių tyrimo daly-viai sugeba užsiimti adekvačia veikla tačiau trečio kurso respondentų duomenys yra kiek geresni Nustatytas dėsningumas kad kuo dažniau būsimi jūrininkai kas-dien išgyvens vidinį pasitenkinimą tuo kyla didesnė tikimybė kad tai galios kaip teigiama pradinė jų parengtis sudėtingesniems socialiniams santykiams jūrininko darbe

ndash Edukaciniu požiūriu vertinant būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklę aktualu pažymėti kad rengiant jūrininkus tikslinga jiems ypač pirmo kurso studentams sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingiau plėtoti jūrinę savivoką dažniau patirti kasdienį pasitenkinimą teigiamus jausmus mokytis sklandžiau bendrauti atsižvelgiant į tai kad teigiami fizinio ir dvasinio pasitenkinimo jausmai gali padėti sėkmingiau bendrauti o kuo sėkmingiau bendraujama tuo geriau ben-dravimo dalyviai jaučiasi Kadangi trečio kurso jūreivystės studentai išgyvendami

nesėkmę bei grėsmę geriau sugeba keisti savo elgesį o patirdami socialinę grės-mę ndash užsiimti adekvačia veikla todėl jau pirmo kurso būsimiems jūrininkams tiks-linga padėti kognityviuoju emociniu bei elgesio lygmenimis skirti ilgalaikės reikšmės savireguliaciją ir ribotesnę savikontrolę

Literatūra

Aramavičiūtė V 2005 Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda Vilnius Gimtasis žodis Faux R B 2000 Zur Nutzung von Inhaltsanalysen und Interviews in der paumldagogisch-

psychologischen Forschung ndash ein empirisches Beispiel Qualitative social research Ber-lin Freie Universitaumlt Berlin

Forstmeier S Ruumlddel H 2005 Zur Uumlberlegenheit von Selbstregulation uumlber Selbstkontrolle in Psychotherapie und psychosomatischer Rehabilitation Verhaltenstherapie 15 S 158ndash166

Grakauskas Ž 2004 Stresas ir elgesio savireguliacija teorinės sąveikos problemos Psicholo-gija 29 p 74ndash87

Kosinar J 2008 Koumlrperbasierte Selbstregulation ndash Basis fuumlr die Ausbildung von Kernkompe-tenzen im Lehrberuf Zeitschrift zu Theorie und Praxis erziehungs-wissenschaftlicher Forschung 22 (3) S 409ndash429

Kirliauskienė R 2005 Muzikos mokytojo savireguliacija Vilnius Vilniaus pedagoginio uni-versiteto leidykla

Melchart D Wagner H 1993 Naturheilverfahren Grundlagen einer autoregulativen Thera-pie Stuttgart Schattauer

Psichologijos žodynas 1993 Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla Schmitz B 2001 Self-Monitoring zur Unterstuumltzung des Transfers einer Schulung in Selbstre-

gulation fuumlr Studierende Zeitschrift fuumlr Paumldagogische Psychologie 15 (34) S 181ndash197 Trettin J 2003 Satzung der Gesellschaft zur Foumlrderung der Selbstregulation Koumlln Gesel-

lschaft zur Foumlrderung der Selbstregulation Zimmerman B J 2000 Attaining self-regulation a social cognitive perspective Handbook of

self-regulation San Diego CA Academic Press p 13ndash39

Tarptautinės jūrininkų sielovados teorijos ir praktikos analizės apibendrinimas Konceptualiai išanalizavus jūrininkų sielovados pagrindą galima teigti kad

pastoraciniai dokumentai išreiškia klasikinį krikščioniškąjį požiūrį į jūrininko as-menybę jos vertę bei orumą pagarbos ir pagalbos jam principus Pozityviai stipri-nant žmogiškąjį veiksnį galima užtikrinti didesnį laivo įgulos ir technikos saugumą jūroje atsižvelgiant į žmogaus fiziologinę psichologinę dvasinę prigimtį atitin-kamus jo poreikius koegzistencinę bei transcendentinę asmenybės paskirtį

Sielovadiniais eksperimentiniais bandymais siekiama sudaryti geresnes jūri-ninko gyvenimo jūroje ir krante sąlygas Apaštališkieji reglamentai jūrininkų ge-rove besirūpinančias organizacijas oficialiai ragina bendradarbiauti toleruojant jūrininkų rasės skirtumus religinius bei politinius įsitikinimus Atskleidžiama ver-tinga pozityvi sielovadinė veikla kurią galima traktuoti kaip jūrininko asmenybės visapusiško ugdymo faktorių

Jūrininkų sielovados raidos bendrąsias tendencijas pirmiausia sudaro tai kad seniausia parama jūrininkams buvo teikiama neorganizuotai ir nesistemingai Fragmentiškai tenkinti svarbiausi buitiniai ir dvasiniai jų poreikiai Stengdamiesi puoselėti krikščioniškąją pasaulėžiūrą paprasti žmonės pagal galimybes remdavo jūrininkus ir taip išreikšdavo egzistencinį savo poreikį realizuoti visuotiną mono-teistinio lygmens artimo meilės idealą

Bažnyčios misija rūpintis vargšais tarp jų ndash jūrininkais ankstyvaisiais vidu-ramžiais krikščioniškajame pasaulyje buvo savaime suprantamas reiškinys Vis dėlto nesusiformavus teigiamam požiūriui į krikščioniškosiomis vertybėmis grįstą paramą jūrininkams nesusidarė palanki situacija dvasininkams organizuoti reika-lingos pagalbos teikimą jūrininkams kurie nebuvo psichologiškai pasirengę ją pri-imti Bažnyčia Europoje buvo jauna ir jai pačiai dar reikėjo įsitvirtinti pažinti uni-kalią jūrininko profesiją specifines jūrininkų problemas

Tik Vėlyvaisiais viduramžiais pradėta organizuočiau kelti jūrininkų socialinių garantijų kurios vėliau politiškai buvo įteisintos Vokietijoje klausimus Priimti teisės aktai reglamentavo atitinkamas socialines garantijas jūrininkams ligos atveju ar laivui sudužus pradėjo kurtis laivų savininkų organizacijos kurios pasižymėjo dvasinės brolybės bruožais ndash pradėta rūpintis dvasiniais jūroje esančių jūrininkų poreikiais

Poreformacinėje epochoje jūrininkų sielovada tapo intensyvesnė Protestan-tiškoji šaka pirmumą teikė socialiniams ndash buitiniams jūrininkų poreikiams o tik

vėliau ndash dvasiniams Siekiant išlaikyti psichosomatinį saviraidos vientisumą per-manentiniame jūrininkų dvasingumo ugdymesi akcentuotas fiziologinių asmens poreikių tenkinimo momentas kuris įsteigus jūrininkų namus buvo sparčiai įgy-vendinamas

XIX amžiuje globos funkcijos jūrininkų namuose sudarė daugiau galimybių jūrininkams gydytis šviestis sportuoti Labiau jūrininkais rūpintasi evangelikų liuteronų kraštuose Didelis dėmesys buvo skiriamas dvasiniam jūrininkų švieti-mui Vis daugiau steigta sielovadinių Jūrininkų misijų didžiosiose pasaulio jūrinė-se valstybėse kur jūrininkams teiktos rekreacijos ir kitos jiems reikalingos sociali-nės paslaugos

XX amžiuje evangeliškųjų ir katalikiškųjų Jūrininkų misijų veikla tapo dar in-tensyvesnė tačiau I ir II pasauliniai karai pristabdė rūpinimosi jūrininkų gerove procesus Jūrininkų sielovada savo misiją aktyviai tęsė tarpukariu Tačiau Vokieti-jos jūrų verslas išgyveno ekonominę krizę bedarbystę o išpopuliarėjusi socialisti-nė ir nacionalsocialistinė ideologija nesudarė sąlygų sielovadiniu lygmeniu rūpin-tis integraliu jūrininkų ugdymu Šeštajame dešimtmetyje jūrininkų sielovados klausimai pradėti spręsti tarptautinėse konferencijose daugelyje pasaulio uosta-miesčių steigėsi modernios Jūrininkų misijos išlaikydamos tą pačią rūpinimosi jūrininkais sielovadinę liniją

Šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktika organizuojama tarptautiniu lygme-niu atsižvelgiant į bazinius jūrininkų orumo išsaugojimo psichofiziologinės dva-sinės hodegetinės reikšmės poreikius Jūrininkų sielovadininkai kelia jūrininkų asmenybiškumo išsaugojimo problemas ir praktiškai rūpinasi kad jūrininkai eks-ploatuojantys techniką patys nebūtų laikomi vien technologinių sistemų dalimi

Katalikiškosios ir evangeliškosios Jūrininkų misijos klubuose jūrininkai gali tenkinti konstruktyvios jų rekreacijos visų lygių poreikius Dvasios lygmeniu jūri-ninkams sudaromos sąlygos stiprintis religinio pobūdžio praktika būnant tyliojoje patalpoje skaitant kurios nors pasaulio religijos šventraštį mąstant greta atitinka-mų sakralinių simbolių Krikščioniškosios krypties Jūrininkų misija vienodai ger-bia visas religijas ir krikščioniškąsias konfesijas Todėl misijos klubuose nebijo-dami diskriminacijos gali apsilankyti ir naudotis paslaugomis bet kurios pasaulė-žiūros jūrininkai

Negalintys palikti laivo jūrininkai būna lankomi laivuose informacinės komu-nikacijos tikslu Kunigo plukdymo krovininiame laive projektai nėra paplitę ta-čiau laivuose kur įgulos narys yra dvasininkas galima užtikrinti santykinai dides-nį saugumą Kunigas laive yra kompetentingas įgulos narys turintis neformalų

autoritetą kalbėtis visais bendražmogiškais psichologinio bei dvasinio lygmens klausimais Tai sudaro pagrįstą prielaidą palankaus psichologinio darbo klimato laive sąlygoms sukurti

Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos Jūrininkų centre jūrininkams buvo pradėta teikti informaciją apie Lietuvos valstybę spręsti jiems aktualius klausimus Centre organizuoti sporto ir kultūros renginiai Jūrininkų sielovada centre iš dalies galėtų būti laikoma kaip atitinkanti tarptautinio masto pastoracinės paramos (plačiąja prasme) jūrininkams praktiką

Jūreivystės studijas edukaciniu požiūriu traktuojant kaip artimas jūrininkų sie-lovados dvasiai buvo nustatytos būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būk-lės tendencijos Jūreivystės studentų bendrojo pobūdžio kasdienio sėkmingo elge-sio rezultatai yra geri daugumos respondentų fizinio ir dvasinio pasitenkinimo pozicija ndash teigiama Kasdienių socialinio pobūdžio situacijų lygmeniu daugumos abiejų kursų būsimų jūrininkų lankstaus kūrybiško oraus bendravimo rezultatą galima vertinti teigiamai Dauguma jūreivystės studentų gerai jaučiasi kai turi įgyvendinti savo reikšmingiausius troškimus patenkinti svarbiausius savo porei-kius ir pasiekti ilgalaikius tikslus Universalių pastangų lygmeniu abiejų kursų jū-reivystės studentų pozicijos yra panašios

Elgesio lygmeniu dauguma būsimų jūrininkų intensyviai praktiškai siekia svarbiausių savo gyvenimo tikslų Abiejų kursų studentų gebėjimo keisti savo nuostatas ekstremaliose situacijose rezultatas yra teigiamas Respondentų gebėji-mas keisti nuostatas yra glaudžiai susijęs su jų gebėjimu pasitelkti įvairias priemo-nes keisti elgesį išbandyti naujus elgesio būdus oriai bendrauti siekiant tikslo Trečio kurso būsimi jūrininkai geriau sugeba keisti savo elgesį išgyvendami ne-sėkmę ar grėsmę Patirdami socialinę grėsmę abiejų grupių tyrimo dalyviai dauge-liu atvejų sugeba užsiimti adekvačia veikla

Edukaciniu požiūriu jūrininkų rengime tikslinga aktualizuoti palankesnių są-lygų ndash efektyviau plėtoti jūrinę savivoką dažniau patirti kasdienį pasitenkinimą pozityvius jausmus mokytis sklandžiau bendrauti ndash sudarymą

IŠVADOS 1 Jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos analize atskleista kad jūrinės

minties Europos kultūros sakralinėse ištakose krikščionėjanti Viduržemio jūros baseino civilizacija prieš du tūkstantmečius pradėjo įgyti europinio mentaliteto bruožų Istorinio santykio su jūra linija driekiasi per visą Šventojo Rašto tekstą Žodžiu jūra reiškiama Dievo galybė geografinis matmuo realus istorinis įvykis Biblija patvirtina jūrinės aplinkos įtaką Šventosios istorijos raidai ugdant jūrinį europiečio mentalitetą

Jūrinėje lietuvių mitologijoje vandenys traktuojami kaip pražūties erdvė Lie-tuvių mentaliteto anekdotologinei raiškai būdinga žemės sausumos motyvai Psi-chologiniai vandenų stichijos negatyvai sukuria edukaciškai reikšmingą situaciją nesudarančią sąlygų mentaliteto lygmeniu formuotis elementariam santykiui su jūra Tradicinės etiologinės sakmės natūraliai įgijo krikščioniškosios pasaulėžiūros bruožų Todėl ikikrikščioniškieji vandens tabu archetipai mažiau veikia lietuvio sąmonę gamtai tapus desakralizuotai Krikščioniškoji natūros pasaulėjauta menta-liteto lygmeniu atvėrė palankesnes perspektyvas jūrai apvaldyti

Santykio su jūra egzistencializmo kontekstas jūros krantui suteikia psichoe-dukacinio pobūdžio traktuočių įvairovę Ženklinančia susitikimo ndash išsiskyrimo vietą kranto samprata nusakoma dviejų to paties pasaulio dimensijų sąlyčio įtam-pa Būdamas metafiziniu ribos simboliu jūros krantas žmogaus būties lygmeniu figūruoja kaip edukacinis šaltinis laimės išgyvenimų transcendencijoje

Asmenybės ir jūros santykio psichoanalizėje jūra siejama su žmogaus pasą-mone bei motinos archetipu kuris reiškiasi troškimu grįžti į motinos įsčias Eroti-nėje mitologijoje aptinkamas palankus somatinis santykis su vandeniu iškeliant kraujomaišos momentą susijungus su jūra kaip atavistine gyvybės motina Sapnų fenomenas nurodo galią gyvybei pradėti ir išlaikyti Psichoanalitinis jūrinis ugdy-mas fokusuojamas ties asmenybės vidinio pasaulio gelmių struktūromis

Jūrinės edukacijos psichofelicitologiniai spalvų poveikio reikšmės parametrai jūrinės laimės bei vertybinio asmenybės santykio su jūra diskurse reiškiasi biolo-giniais psichologiniais ir dvasiniais atžvilgiais Prioritetinė jūrinės laimės psicho-edukacinė analizė nukreipta į žmogaus ndash vizualo ndash pojūčius Fokusuotas ties jūros bei pajūrio spalvomis jūrų felicitologijos tyrimas išryškino psichologinį jų poveikį žmogui santykyje su jūra paprastai patiriamos veiksmingos spalvos ndash su laisvų

tolių pajauta susijęs mėlis budrumą bei atvirumą žadinantis turkis ramaus poilsio patirtį aktyvinanti žalia spalva skaistumo ir lengvumo pajautą simbolizuojanti bal-ta Jūrinio ugdymo procesuose santykis su jūros bei pajūrio spalvomis natūraliai efektyvina asmenybės felicitologinę raidą

Vertybinio būsimų jūrininkų santykio su jūra fenomenologinė kognityviojo lygmens analizė atskleidė kad esantiems jūroje respondentams būdinga mąstyti apie namus socialinę atskirtį brandą bei gyvenimo įprasminimą Būnant prie jūros reiškiasi atsipalaidavimo estetizmo darbo jūroje prisiminimų transcendavimo ir tobulėjimo suvokimas Emociniu lygmeniu santykis su jūra nurodo baimę vienat-vę namų ilgesį Esant prie jūros ndash atsipalaidavimą ramybę teigiamus jausmus Aspiraciniam santykiui su jūra būdinga jūrininko karjeros planavimas ryžtas tobu-lėti o esant prie jūros ndash siekis išplaukti puoselėti dvasingumą karjerą Jūrinę gy-venseną atspindi atsakingumas darbe vyriškumas sociali veikla jūrininkų komu-nikacinės raiškos tradicijos

2 Ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukaciniame kontekste nustatytas jų emocinių išgyvenimų uždarose techninėse sistemose spektras Racionalizuojant darbo ir poilsio režimą galima valdyti monotonijos jausmą Vienatvės būsena le-mia abstraktesnio lygmens egzistencinius ndash prasminius klausimus kuriems profe-sionaliai pasirengti tikslingai išnaudotinos sociohumanitarinių mokslų galimybės jūreivystės studijose Adekvati savigarba ir dvasios turtingumas lemia vienišumo sėkmingo valdymo gebėjimus

Komunikacinė jūrininkų elgsena kinta ilgesnį laiką praleidus izoliuotoje gru-pėje Pozityvi filosofija elementarusis altruizmas meilė savo darbui ir gebėjimas valdytis sunkiose situacijose pagrindžia psichologinį jūrininko parengtumą darbui socialinės atskirties sąlygomis Privatumą bei asmenybiškumą saugantys skaitymo bei minčių rašymo procesai padeda socialinėje atskirtyje ištverti

Darbo jūroje tyrimuose mokslininkai išskiria informacijos neapibrėžtumą kaip ryškų stresorių Jūrų pramonei būdingiausi su stresu susiję profesiniai veiksniai ndash ilgos darbo valandos reguliarios jūrų versle vykstančios reformos socialinė atskir-tis sudėtingos darbo sąlygos apribotas laisvalaikis Vis dėlto žmogaus kaip siste-mos psichofiziologiniai mechanizmai pavojaus išgyvenimų metu aktyvina asmens veiklą koncentruoja mąstymą Savo darbą atitinkamai mylinčių jūrininkų pavojaus išgyvenimai sukuria iššūkių situacijas kuriose kūrybiškai reikšdamiesi jie gali iš-

gyventi egzistencinį džiaugsmą pagrindžiantį asmenybės vertybinio santykio su jūra pozityviosios plėtotės edukacinio ndash psichofelicitologinio pobūdžio potencialą

Jūrininkų adaptacijos darbe ir gyvenime krante metaanalizėje išryškėjo as-mens psichofiziologinio rezervo ribotumo problema tačiau teisingos jūrininkystės praktikos bei edukacijos metodologijos realizavimas ekstremaliomis sąlygomis lemia sėkmingą adaptaciją Psichoprofilaktika kaip ekstremalaus santykio su jūra vertybinio ndash psichosocialinio pobūdžio edukacinis kompensatorius iš dalies kom-pensuoja neigiamą ypatingo darbo jūroje poveikį Reguliari psichoprofilaktikos edukacinių gairių sklaida yra būtina jūreivystės studijose

Būsimų jūrininkų psichoprofilaktinės pozicijos tyrimu nustatyta kad tenden-cijos abiejose amžiaus grupėse yra panašios Ankstyvosios jaunystės pabaigai at-stovaujančių pirmo kurso jūreivystės studentų atsakymuose dominuoja veikiau idealistinė jų profilaktinės pozicijos kryptis Brandesnė ir praktiškesnė profilaktinė pozicija būdinga viduriniosios jaunystės pradžios ndash trečio kurso ndash studentams

Jūreivystės studentų profilaktinės pozicijos korekcinį ugdymą tikslinga orga-nizuoti sportinio meninio autoriteto įtakos gamtinio estetinio saikingumo dar-binio bei pasaulėžiūros ugdymo kaip psichoprofilaktinio jų orientavimo krypti-mis Kilniai rūpindamiesi ekstremalaus savo darbo psichohigiena jūrininkai išlie-ka fiziškai ir dvasiškai sveiki puoselėja teigiamą ryšį su artimaisiais įžvelgia ap-linkos grožį puoselėja saikingumą dirbdami patiria pasitenkinimą sugeba savo gyvenimą įprasminti pasirinktos filosofinės ar religinės pasaulėžiūros pagrindu

3 Socialinės komunikacijos multikultūrinėje jūrininkystėje lygmeniu buvo nustatyti altruizmo ir jūrininkystės raidos dinamikos bruožai Ontologinio altruiz-mo transcendentinis vertinimas tampa reikšmingas kai giliai išgyvenama asmeni-nė kančia Multikultūrinės jūrininkystės požiūriu atskiri tautinių grupių mentaliteto skirtumai egzistuoja kaip tipiškos tendencijos tačiau jų nedera absoliutinti Istori-niai ekonominiai ir etniniai veiksniai lemia multikultūrinės jūrininkystės dinami-ką Ontologiniu lygmeniu tautiniai skirtumai esminių interkultūrinės jūrininkų komunikacijos barjerų nesudaro jiems esant platesnio intelektualinio akiračio Edukaciniu požiūriu altruizmas ypač verbalinės komunikacijos logoterapiniu lygmeniu gali reikštis kaip jūrininkų savitarpio kultūrinimo bei psichoprofilakti-kos dalis

Altruizmas kaip elementaraus bendradarbiavimo motyvas yra natūralus ir praktiškai taikytinas užmezgant kontaktą su kitu žmogumi Rengiant jūrininkus

tikslinga formuoti kompleksinę ir universalią altruizmo sampratą Žmogiškajam veiksniui esmingai veikiant laivybos saugumą jūrininkų rengimas turi būti (ir daug kur ypač Rytų Europoje yra) holistiškai orientuotas akcentuojant technolo-ginio ir dvasinio jūrininkų rengimo dermę šiuolaikiškai plėtojant jų psichosociali-nes kompetencijas dirbti multikultūrinėmis nūdienos globalizuoto verslo sąlygo-mis

Komunikacinės būsimų jūrininkų pozicijos tyrimas parodė kad šios pozicijos ir etninių etinių religinių bei politinių jų nuostatų būklės tendencijas sudaro įvai-rūs problemišką tarpusavio bendravimą atspindintys rezultatai ndash apie komunikaci-ją etinę religinę politinę pozicijas studentai daugiau žino nei kokybiškai bendrau-ja Teigiamai vertinami būsimų jūrininkų patiriami pozityvūs emociniai išgyveni-mai etninės etinės ir politinės pozicijos atžvilgiu tačiau mažiau domimasi religine ir politine bendravimo partnerio pozicija

Jūreivystės studentų komunikacinės pozicijos ir filosofinių jų nuostatų kore-liacijoms būdingi dėsningumai atskleidė jog siekdami bendrauti būsimi jūrininkai labiau domisi etninėmis etinėmis ir religinėmis partnerio nuostatomis tačiau jiems nepavyksta savo žinių apie asmens nuostatas paversti sėkmingu tarpusavio bendravimu Emociniu lygmeniu nustatyta kiek ryškesnė tautinės diskriminacijos tendencija kadangi studentai geriau jaučiasi bendraudami etinių religinių iš da-lies politinių nuostatų pagrindu blogiau ndash etninių Netolerantiškas respondentų požiūris į etnines o neretai ndash religines bendravimo partnerių nuostatas negali pra-turtinti jų komunikacijos Todėl tikslinga labiau puoselėjant tolerancijos dvasią tobulinti būsimų jūrininkų komunikacijos kompetencijų ugdymą

4 Išanalizavus konceptualųjį jūrininkų sielovados pagrindą galima teigiamai vertinti pozityvų žmogiškojo veiksnio pastoracinį stiprinimą siekiant užtikrinti didesnį laivo įgulos ir technikos saugumą jūroje metodologiniu žmogaus fiziologi-nės psichologinės dvasinės prigimties poreikių ir asmenybės koegzistencinės ndash transcendentinės paskirties atžvilgiu Sielovadinę veiklą galima laikyti jūrininko asmenybės visapusiško ugdymo veiksniu

Praktinės jūrininkų sielovados raidos pradžioje jūrininkai remti neorganizuo-tai Nors Bažnyčia vykdė rūpinimosi vargšais misiją tačiau ankstyvaisiais vidu-ramžiais dar nebuvo susiformavęs teigiamas požiūris į krikščioniškosiomis verty-bėmis grįstą paramą jūrininkams dėl abipusio nepažinimo Vėlyvaisiais viduram-žiais organizuočiau kelti jūrininkų socialinių garantijų klausimai kūrėsi laivų sa-

vininkų organizacijos jūrininkams remti Poreformacinėje epochoje protestantiško-ji krikščionybės šaka rūpinosi tenkinti socialinius ndash buitinius jūrininkų poreikius

XIX amžiuje globos švietimo slaugos funkcijos perkeltos į jūrininkų namus Vis daugiau steigta sielovadinių Jūrininkų misijų pasaulio jūrinėse valstybėse XX amžiuje evangeliškųjų ir katalikiškųjų Jūrininkų misijų veikla tapo intensyvesnė bet dėl karų tik šeštajame dešimtmetyje jūrininkų sielovados klausimai pradėti spręsti tarptautiniu mastu Šiuolaikinės jūrininkų sielovados praktika organizuoja-ma atsižvelgiant į bazinius jūrininkų orumo išsaugojimo psichofiziologinės dva-sinės hodegetinės reikšmės poreikius

Katalikiškosios ir evangeliškosios Jūrininkų misijos klubuose jūrininkai gali tenkinti konstruktyvios jų rekreacijos visų lygių poreikius Negalintys palikti laivo jūrininkai būna lankomi laivuose siekiant plėtoti informacinę komunikaciją Eks-perimentiniai projektai parodė kad kunigo plukdymas krovininiame laive gali už-tikrinti santykinai didesnį saugumą jūroje Klaipėdos Jūrininkų centre bendradar-biaujant su jūrų kapeliono institutu numatyta galimybė krikščioniškajai jūrininkų psichoedukacijai

Ištyrus būsimų jūrininkų psichinės savireguliacijos būklę nustatyta kad ben-drojo pobūdžio kasdienio jų sėkmingo elgesio rezultatai yra geri daugumos res-pondentų fizinio ir dvasinio pasitenkinimo pozicija ndash teigiama Kasdienės sociali-nio pobūdžio situacijos lygmeniu daugumos studentų lankstaus kūrybiško oraus bendravimo rezultatai ndash priimtini Vyrauja gera būsimų jūrininkų savijauta kai jie turi įgyvendinti reikšmingiausius troškimus tenkinti svarbiausius savo poreikius pasiekti ilgalaikius tikslus Elgesio lygmeniu studentai intensyviai siekia svarbiau-sių savo gyvenimo tikslų

Konstatuoti geri abiejų tyrimo grupių jūreivystės studentų gebėjimo keisti sa-vo nuostatas ekstremaliose situacijose rezultatai Gebėjimas keisti nuostatas siejasi su jų gebėjimu siekiant tikslo pasitelkti įvairias priemones keisti elgesį išbandyti naujus elgesio būdus oriai bendrauti Trečio kurso būsimi jūrininkai išgyvendami nesėkmę bei grėsmę geriau sugeba keisti savo elgesį Tačiau išgyvendami sociali-nės reikšmės pavojų tiek pirmo tiek trečio kurso tyrimo dalyviai daugeliu atvejų sugeba užsiimti adekvačia veikla

Rengiant jūrininkus tikslinga skirti didesnį dėmesį jūrinės savivokos kasdie-nio pasitenkinimo patirties pozityvaus jausmų įprasminimo lankstesnio bendra-vimo efektyvesnei psichoedukacinei plėtotei

Tyrimo duomenys mokslinę hipotezę jog žmogaus vertybinio santykio su jūra problematikoje ndash idealistinės metodologijos kontekste ndash konceptualiuoju ir prakti-niu jūrinio asmenybės ugdymo požiūriu galima identifikuoti dėsningą jūrininkystės dvasios pozityviosios plėtotės potencialą patvirtina

Tolesniais moksliniais tyrimais būtų tikslinga nustatyti žmogaus vertybinio santykio su jūra duomenų tikslinės ndash eksperimentinės integracijos ugdant jūrinin-ko ar uostininko asmenybę galimybes aukštojo mokslo sistemoje esamomis sąly-gomis

BENDRASIS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1 Adams G Kuhnke F Niel R Mues B 1999 Mastering Global Business ndash Das MBA-Buch zum internationalen Management Stuttgart Hochschulverlag 2 Agterberg G Passchier J 1998 Stress among seamen Psychological Reports 83 (2) p 708ndash710 3 Andres T Q D 1991 Management by Filipino Values Training Manila Our Lady of Manaoag Publishers 4 Anzenbacher A 1992 Filosofijos įvadas Vilnius Katalikų pasaulis 5 Apfelthaler G 1998 Interkulturelles Management als Soziales Handeln Wien Manz Fortis FH 6 Aramavičiūtė V 2005 Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda Vilnius Gim-tasis žodis 7 Atliktas tyrimas atskleidė Lietuvos jūrininkų dalyvavimo darbo rinkoje perspek-tyvas 2007 [Žiūrėta 2008-07-28] Preiga internete httpwwwkeliasnet 8 Australiarsquos Ocean Policy Management Instruments for Marine Allocation and Use 1997 Oceans Planning amp Management Issues Paper 2 Canberra Australian Government [Žiūrėta 2007-07-08] Prieiga internete httpwwwenvironment govau 9 Balys J 1966 Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje Chicago Lietuvių tautinis akademinis sambūris 10 Ballastwasser-Management Reinheitsgebot auf See 2005 Hamburg Germa-nischer Lloyd Aktiengesellschaft 11 Bangert M 2001 Auditiv-sensomotorische Integration bei komplexen hoch-trainierten Wahrnehmungs- und Verhaltensleistungen Analyse kortikaler Koakti-vierungsprozesse am Beispiel des Klavierspiels Hannover Universitaumlt Hannover 12 Barmeyer C 2000 Interkulturelles Management und Lernstile Frankfurt a M Campus Verlag 13 Bartninkas M 1999 Didžiųjų mitų keliais Vilnius UAB bdquoNeįgaliųjų reabili-tacijaldquo 14 Baumer T 2008 Umgang mit Menschen aus unterschiedlichen Kulturen Fri-bourg CICB Center of Intercultural Competence 15 Beckenhagen E 1995 Schiffahrt in der Weltliteratur Ein Panorama aus fuumlnf Jahrtausenden Bremerhaven Kabel 16 Bemmann P C 2008 Selbstachtung Die Quelle fuumlr Menschlichkeit und Leis-tungsfreude Bremen Institut fuumlr Corporate Identity amp Teamentwicklung 17 Beresnevičius G 2002 Ant laiko ašmenų Vilnius Aidai 18 Beresnevičius G 2004 Lietuvių religija ir mitologija Vilnius Tyto alba

19 Bergmann R 2000 Interkulturelles Lernen als organisatorische Faumlhigkeit international taumltiger Unternehmen ndash Ein ressourcenorientierter Ansatz Dresden Technische Universitaumlt 20 Besamusca-Janssen M Scheve S 1999 Interkulturelles Management in Be-ruf und Betrieb Frankfurt a M Campus Verlag 21 Biblija arba Šventasis Raštas 2005 Vilnius Lietuvos Biblijos draugija 22 Biblijos aiškinimas Bažnyčioje 1993 [Žiūrėta 2008-05-15] Prieiga internete httpwwwlcnlt 23 Biedermann H 2002 Naujasis simbolių žodynas Vilnius Mintis 24 Bitinas B 2000 Ugdymo filosofija Vilnius Enciklopedija 25 Boumlning U 2000 Interkulturelle Business-Kompetenz geheime Regeln beach-ten ndash Unsichtbare Barrieren uumlberwinden Frankfurt a M IKO Verlag fuumlr Inter-kulturelle Kommunikation 26 Bremerhaven Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-27] Priei-ga internete httpwwwseemannsmissionorg 27 Bruumlllmann R 1983 Lexikon der treffenden Martin Luther Zitate Thun Ott Verlag und Druckerei 28 Campenhausen Ch 1993 Die Sinne des Menschen Stuttgart New York Thieme 29 Casteacutera B 1994 Atverkite duris Įvadas į socialinę Bažnyčios doktriną Vil-nius Lumen 30 Chapman C B 1992 Trouble on board The plight of international seafarers Ithaca New York ILR Press 31 Charles C M 1999 Pedagoginio tyrimo įvadas Vilnius Alma littera 32 Clarkson M 2005 Kaip įveikti baimes Vilnius Alma littera 33 Classens J 2007 Deutsche Seemannsmission in Luumlbeck e V Luumlbeck Deut-sche Seemannsmission [Žiūrėta 2008-08-14] Prieiga internete httpwww see-mannsmission-luebeckde 34 Corbin A 1990 Meereslust Das Abendland und die Entdeckung der Kuumlste 1750ndash1840 Berlin Wagenbach 35 Čepulis N 2007 Žaismas hermeneutiniu požiūriu Soter 24 (52) p 7ndash19 36 Delanty G 2002 Europos išradimas idėja tapatumas realybė Vilnius Ra-šytojų sąjungos leidykla 37 Demereckas K 2008 Legendinė lietuvių jūreivystės praeitis Jūrininkų ren-gimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje Klaipėda Libra Memelensis p 9ndash13 38 Deutsche Seemannsmission in Luumlbeck eV 2008 [Žiūrėta 2009-03-29] Priei-ga internete httpwwwseemannsmission-luebeckde

39 Dinzelbacher P 1998 Europos mentaliteto istorija Vilnius Aidai 40 Douala in Kameroun Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-30] Prieiga internete httpwwwseemannsmissionorg 41 Duumllfer E 1995 Internationales Management in unterschiedlichen Kultur-bereichen 3 Muumlnchen Wien Wissenschaftsverlag 42 Duoblienė L 2006 Šiuolaikinė ugdymo filosofija refleksijos ir dialogo link Vilnius Tyto alba 43 Edlund K 2000 The Sailing Chaplain in the Finnish Seamenrsquos Mission Pon-tifical Council for the Pastoral Care of Migrants and Itinerant People People on the Move [Žiūrėta 2008-10-03] Prieiga internete httpwwwvaticanva 44 Elsner A 1990 Die Sehnsucht nach dem Meer Wuumlrzburg Weidlich Verlag 45 Faux R B 2000 Zur Nutzung von Inhaltsanalysen und Interviews in der paumldagogisch-psychologischen Forschung ndash ein empirisches Beispiel Qualitative social research Berlin Freie Universitaumlt Berlin 46 Finlay V 2003 Das Geheimnis der Farben Eine Kulturgeschichte Muumlnchen List Verlag 47 Forstmeier S Ruumlddel H 2005 Zur Uumlberlegenheit von Selbstregulation uumlber Selbstkontrolle in Psychotherapie und psychosomatischer Rehabilitation Verhal-tenstherapie 15 S 158ndash166 48 Frankl V E 1967 Psychotherapy and Existentialism New York Washington Square Press 49 Freud S 1930 Das Unbehagen in der Kultur Wien Internationaler Psychoa-nalytischer Verlag 50 Fuchs G 1999 Kirche in der Agonie ndash ist ihr noch zu helfen Katholische Werktagung Kassette 2 Salzburg Priesterseminar 51 Fuumlrst M 1998 Psichologija Vilnius Lumen 52 Gairės laivybos kompanijoms Lygios galimybės ir įvairovė Europos laivybos bendrovėse Priekabiavimo ir grasinimų darbo vietoje panaikinimas 2004 Briu-selis Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos Europos transporto darbuotojų federacija 53 Grendstad N M 1999 Vaizduotė ir jausmai Vilnius Margi raštai 54 Goethe J W 1951 Die Schriften zur Naturwissenschaft Weimar Deutsche Akademie der Naturforscher 55 Goldschmidt G A 2003 Als Freud das Meer sah Zuumlrich Ammann 56 Goldstein B E 1992 Sensation and Perception Belmont California Wad-sworth 57 Gottschalch H Stadler M 1990 Seefahrtspsychologie Bremerhaven Verlag fuumlr neue Wissenschaft

58 Goumltz K 1999 Interkulturelles LernenInterkulturelles Training Muumlnchen Mering Rainer Hampp 59 Grakauskas Ž 2004 Stresas ir elgesio savireguliacija teorinės sąveikos pro-blemos Psichologija 29 p 74ndash87 60 Gražulis A 2007 Ar Lietuva ndash jūrinė valstybė Kultūros barai 7 [Žiūrėta 2008-06-10] Prieiga internete httpwwwlrytaslt 61 Greimas A J 2005 Lietuvių mitologijos studijos Vilnius Baltos lankos 62 Grossarth-Maticek R 1999 Systemische Epidemiologie und praumlventive Ver-haltensmedizin chronischer Erkrankungen Berlin Walter de Gruyter 63 Guardini R 1994 Išganytojai mitai apreiškimas politika Vilnius Katalikų pasaulis 64 Harris M 1998 Kultūrinė antropologija Kaunas Tvermė 65 Heine H 1827 Die Nordsee Reisebilder 2 Hamburg Hoffmann amp Campe 66 Heller E 2000 Wie Farben auf Gefuumlhl und Verstand wirken Farbpsycholo-gie Farbsymbolik Lieblingsfarben Farbgestaltung Muumlnchen Lappan Verlag 67 Herbrand F 2002 Fit fuumlr fremde Kulturen Interkulturelles Training fuumlr Fuumlhrungskraumlfte Bern Haupt Verlag 68 Hobert I 2003 Heilung aus dem Ozean Vitalitaumlt Kraft und Schoumlnheit durch Algen- und Thalassotherapie Zuumlrich Oesch Verlag Schweiz 69 Houmlffner J 1996 Krikščioniškasis socialinis mokymas Vilnius Aidai 70 Hofstede G 1997 Cultures and organizations Software of the Mind Inter-cultural Cooperation and its Importance for Survival New York McGraw-Hill 71 Horck J 2001 Group-decision-making in a Multicultural and Multilingual Context Shipping Industry Malmouml Malmouml University 72 Horck J 2002 A culturally mixed student body The WMU experience in fos-tering future decision makers Malmouml Malmouml University 73 Horck J 2004 An analysis of decision-making processes in multicultural ma-ritime scenarios Maritime Policy amp Management 31 p 15ndash29 74 Im Auftrag der Wuumlrde Seemannsmission Duckdalben 2008 [Žiūrėta 2009-03-28] Prieiga internete httpwwwduckdalbende 75 International Convention on Standards of Training Certification and Wat-chkeeping for Seafarers 1978 as amended in 1995 and 1997 (STCW Convention) and Seafarerrsquos Training Certification and Watchkeeping Code (STCW Code) 2001 London International Maritime Organization 76 International Transport Workersrsquo Federation 2007 [Žiūrėta 2007-07-08] Prieiga internete httpwwwitfglobalorg

77 Jensen O Laursen F Sorensen F 2001 International surveillance of seafa-rersrsquo health and working environment A pilot study of the method Preliminary report Int Marit Health 52 p 59ndash67 78 Jezewska M 2003 Psychological evaluation of seafarers Int Marit Health 54 (1ndash4) p 68ndash76 79 Johannes Paulus II 1997 Apostolisches Schreiben Motu Proprio Stella Maris uumlber das Apostolat des Meeres [Žiūrėta 2008-10-04] Prieiga internete httpwwwvaticanva 80 Jovaiša L 2001 Ugdymo mokslas ir praktika Vilnius Agora 81 Jung C G 1967 Gesammelte Werke 8 Zuumlrich Walter Verlag 82 Jūrininkų centras laukia į uostą atvykstančių jūrininkų 2009 [Žiūrėta 2009-03-22] Prieiga internete httpwwwportofklaipedalt 83 Kahveci E 1999 Fast Turnaround Ships and Their Impact on Crews Cardiff Seafarers International Research Centre 84 Karsavinas L 1991 Europos kultūros istorija 1 Vilnius Vaga 85 Katholische Seemannsmission Stella Maris 2007 Hamburg Erzbistum Ham-burg 86 Katholische Seemannsmission Stella Maris 2008 [Žiūrėta 2009-03-29] Pri-eiga internete httpwwwstella-marisde 87 Kaufmann J C 2006 Frauenkoumlrper ndash Maumlnnerblicke Soziologie des Oben-ohne Konstanz UVK Verlagsgesellschaft 88 Kaveci E Lane T Sampson H 2001 Transnational Seafarer Communities Cardiff Cardiff University Seafarers International Research Centre 89 Kevin T 2002 Senate Select Committee into a Certain Maritime Incident [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwaphgovau 90 Kirliauskienė R 2005 Muzikos mokytojo savireguliacija Vilnius Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla 91 Klein S 2002 Die Gluumlcksformel oder Wie die guten Gefuumlhle entstehen Rein-bek Rowohlt Tb 92 Kleine Geschichte der Seefahrt und der Seemannsmission 2007 [Žiūrėta 2008-12-29] Prieiga internete httpwwwdsm-kielde 93 Koether R 2001 Betriebsstaumlttenplanung und Ergonomie Planung von Ar-beitssystemen Muumlnchen Hanser Verlag 94 Kosinar J 2008 Koumlrperbasierte Selbstregulation ndash Basis fuumlr die Ausbildung von Kernkompetenzen im Lehrberuf Zeitschrift zu Theorie und Praxis erziehungs-wissenschaftlicher Forschung 22 (3) S 409ndash429 95 Kreiserinio buriavimo vystymo programa 2005ndash2008 metams 2005 Vilnius Lietuvos buriuotojų sąjunga

96 Krikščioniškosios šaknys ndash geriausias Europos ateities garantas 2003 [Žiū-rėta 2008-05-14] Prieiga internete httpwwwskrynialt 97 Krikštopaitis J A 2002 Įsižiebusi ir greit išblėsusi jūrinės valstybės idėja Mokslas ir gyvenimas 12 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwwwausisgfvult 98 Kuzmickas B Astra L 1996 Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė Vilnius Rosma 99 Laivo gyvybingumo žmonių gyvybės išsaugojimo užtikrinimas ir gaisro gesi-nimas 2006 Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla 100 Landsbergis V 2008 Europos tapatybės krizė moraliniu ir politiniu požiū-riu Soter 25 (53) p 145ndash156 101 Lange C 1994 Interkulturelle Orientierung am Beispiel der Trainingsmet-hode ldquoCultural Assimilatorrdquo Goumlttingen Verlag fuumlr angewandte Psychologie 102 Levine M W Shefner J M 1991 Fundamentals of sensation and percep-tion Pacific Grove California Brooks 103 Liebke F 2001 Omega-3-Fettsaumluren Gesundheit aus dem Meer Niedern-hausen Falken Verlag 104 Lietuvių liaudies anekdotai 1994 Vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 105 Lietuvių mitologija t 1 1995 Vilnius Mintis 106 Lietuvių mitologija t 3 2004 Vilnius Mintis 107 Lileikis S 2006 Psychological training of seafarers communicational mea-ning of their philosophic concepts Tiltai 2 (35) p 109ndash127 108 Lileikis S 2007 Jaunuolių altruizmo ugdymas sociokultūrinis kontekstas Asmenybės socializacijos perspektyva Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla 109 Lileikis S 2008 Neigiami jūrininkų emociniai išgyvenimai ypatumai ir jų profilaktikos gairės Acta paedagogica Vilnensia 20 p 187ndash203 110 Listopad J 2005 Netrukus duris atvers jūrininkų centras Klaipėda [Žiūrė-ta 2009-03-31] Prieiga internete httpwwwklaipedadienalt 111 Lloydrsquos Register Educational Trust 2004 [Žiūrėta 2008-10-03] Prieiga in-ternete httpwwwhe-alertorg 112 Lorenz K 1977 Die Ruumlckseite des Spiegels Versuch einer Naturgeschichte menschlichen Erkennens Muumlnchen Piper Verlag 113 Maceina A 2001 Religijos reikšmė kultūrai Soter 5 (33) 1 priedas p 7ndash79 114 Mantyluoto in Finland Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-26] Prieiga internete httpwwwseemannsmissionorg

115 Marine Engineer Resume Addition Info 2007 [Žiūrėta 2007-07-04] Priei-ga internete httpwwwmaritimejobscom 116 Maugham W S 1952 The World Over Gesammelte Erzaumlhlungen II Gar-den City N Y Doubleday 117 Melchart D Wagner H 1993 Naturheilverfahren Grundlagen einer auto-regulativen Therapie Stuttgart Schattauer 118 Mitchell Ch 2000 Interkulturelle Kompetenz im Auslandsgeschaumlft entwic-keln und einsetzen Koumlln Hayit Verlag 119 Mitfahrender Seemannspastor Deutsche Seemannsmission 2008 [Žiūrėta 2009-03-29] Prieiga internete httpwwwseemannsmissionorg 120 Moosmuumlller A 1997 Kommunikationsprobleme in amerikanisch-japanisch-deutschen Teams Kulturelle Synergie durch interkulturelles Training Zeitschrift fuumlr Personalforschung 11 S 282 ndash 297 121 Muumlller B D 1991 Interkulturelle Wirtschaftskommunikation Muumlnchen Ludicium 122 Muumlller N Wnuk M 2008 Meer als ein Traum Unter Segeln ins Gluumlck Berlin Delius Klasing 123 New fireboat ldquoEliterdquo boosts fire fighting capability 2002 Hong Kong Mari-time News 9 p 6 124 Nitka J 1990 Specific character of psychiatric problems among seafarers Bull Inst Marit Trop Med Gdynia 41 p 47ndash51 125 Oumlkologie und Umwelt (OumlKUM) Kommentiertes Verzeichnis der Lehrve-ranstaltungen und Informationen fuumlr Studierende der Biologie und Geographie sowie Hinweise fuumlr Studierende anderer Fachbereiche 2007 Bonn Universitaumlt Bonn 126 Parker A W Hubinger L M Green S Sargint L Boyd R 1997 A survey of the health stress and fatigue of Australian seafarers Australian Maritime Safety Authority Australian Government 127 Paulauskas S 1999 Savivaldos dialektika Klaipėda Klaipėdos universiteto leidykla 128 Paulauskas V 2000 Laivyba naujomis sąlygomis Klaipėda Klaipėdos uni-versiteto leidykla 129 Personal Safety amp Social Responsibility A video training program based on S T C W requirements 2001 Seattle John Sabella amp Associates INC 130 Philbrick R 2006 Im Herzen des Sturms Ravensburg Ravensburger Buch-verlag 131 Płużek Z 1996 Pastoracinė psichologija Vilnius Amžius

132 Pohl E 1997 Nautischer Schiffsoffizier [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga inter-nete httpwwwberufsstartmonsterde 133 Prekybos laivyno steigimo reikalu 1927 1998 Lietuvos mokslas Mokslas Vakarų krašte Vilnius Lietuvos mokslas p 479ndash501 134 Psichologijos žodynas 1993 Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla 135 Pukelis K 1995 Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Kaunas Aušra 136 Raibley J 2003 Virtue of Selfishness [Žiūrėta 2004-01-11] Prieiga interne-te wwwobjectivistcenterorg 137 Raymond C Z 2004 Australiarsquos New Maritime Security Strategy Singapo-re Nanyang Technological University 138 Rathje S 2006 Interkulturelle Kompetenz ndash Zustand und Zukunft eines umstrittenen Konzepts Zeitschrift fuumlr Interkulturellen Fremdsprachenunterricht [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwualbertaca 139 Reineke R D Fussinger Ch 2001 Interkulturelles Management Konzep-tion ndash Beratung ndash Training Wiesbaden Gabler 140 Reinheitsgebot auf See Ballastwasser-Management 2005 Hamburg Ger-manischer Lloyd Aktiengesellschaft 141 Reiterer F V 1993 Manuskript fuumlr die Geistprofessur an der Theologischen Fakultaumlt zu Kaunas Salzburg Kaunas Institut fuumlr Alttestamentliche Bibelwis-senschaft 142 Rhode A 2007 Chronik der Katholischen Seemannsmission des Apostolat des Meeres 1890ndash1961 Hamburg Katholische Seemannsmission Stella Maris 143 Rubšio ir Kavaliausko Biblija Lietuvos Biblijos draugijos ekumeninis leidi-mas 1998 [Žiūrėta 2008-05-13] Prieiga internete httpwwwbiblijalt 144 Rubšys A 1996 Raktas į Senąjį Testamentą 3 Vilnius Katalikų pasaulis 145 Saarni H Pentti J 1996 Free-time activities among seafarers on board Fin-nish cargo ships Bull Inst Marit Trop Med Gdynia 47 p 33ndash43 146 Sahner W 1950 Katholische und Evangelische Seelsorge des Deutschtums in Holland Emsdetten Verlag Lechte 147 Sąlyga J 2005 Lietuvos jūrininkų gyvensenos ypatumai jūroje psichoemo-cinė įtampa ir su ja susiję veiksniai Tiltai 1 (30) p 53ndash59 148 Sąlyga J 2007 Jūrininkų patiriama psichoemocinė įtampa socialinė izolia-cija krikščioniškosios karitatyvinės veiklos patirtis Krikščionybės ir kultūros pa-ralelės Tiltai 36 priedas p 164ndash183 149 Schmid-Houmlhne F 2006 Die Meere in uns Eine psychologische Untersu-chung uumlber das Meer als Bedeutungsraum Herbolzheim Centaurus Verlag

150 Schmitz B 2001 Self-Monitoring zur Unterstuumltzung des Transfers einer Schulung in Selbstregulation fuumlr Studierende Zeitschrift fuumlr Paumldagogische Psy-chologie 15 (34) S 181ndash197 151 Schuh A 2004 Klima- und Thalassotherapie Stuttgart Oesch 152 Schwanitz D 2001 Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus Vilnius Tyto alba 153 Seemannsmission Seelsorge an Bord immer wichtiger Diakonie Stark fuumlr andere 2007 [Žiūrėta 2007-07-02] Prieiga internete httpwwwdiakonieorg 154 Sielovadinis laiškas Jūros sekmadieniui 2008 Vatikano radijas [Žiūrėta 2008-10-12] Prieiga internete httpwwwoecumeneradiovaticanaorg 155 Souza Ph 2003 Seefahrt und Zivilisation Wie die Beherschung der Meere die Menschheitsgeschichte praumlgte Hamburg Muumlnchen Piper 156 Stadler M A 1988 Persoumlnlichkeitsentwicklung an Bord Chancen paumldagogisch-therap-eutischen Jugendsegelns Luumlneburg Neubauer 157 Stehling W 2000 Ja zum Stress Houmlchstleistungen bringen und im inneren Gleichgewicht bleiben Frankfurt Campus 158 Stillman P M 2002 Coast Guard Awards Deepwater Contract A Perfor-mance-Based System of Systems Arlington Navy League of the United States 159 Strecker M 1899 Die Geschichte der von den verbundenen lutherischen Vereinen fuumlr IM getriebenen kirchlichen Versorgung deutscher Seeleute Hanno-ver Lutherische Verein 160 Šalkauskis S 1936 Bendrieji pedagogikos pagrindai Kaunas Vytauto Di-džiojo universiteto ledykla 161 Šileris S 2007 Kodėl anksti pražyla kapitonai Klaipėda Eglės leidykla 162 Technological Institute of the Philippines Cleanliness in Mind Body and Surroundings 2007 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwww tipeduph 163 Tenzer E 2007 Einfach schweben Wie das Meer den Menschen gluumlcklich macht Hamburg Marebuchverlag 164 The Canadian Navy 2002 [Žiūrėta 2007-07-04] Prieiga internete httpwwwnavydndca 165 The Catholic Encyclopedia 1 2003 New York R Appleton Company 166 The Debacle of the Contemporary Divergent Self-Styled Muslim Ummah 1999 Colorado Boulder H amp J El-Yacoubi 167 The International Christian Maritime Association (ICMA) 2008 [Žiūrėta 2008-10-18] Prieiga internete httpwwwicmaas 168 Thomas M 2003 Lost at Home and Lost at Sea The Predicament of Sea-faring Families Cardiff SIRC

169 Thomas M Sampson H Zhao M 2003 Finding a Balance Companies Seafarers and Family Life Maritime Policy amp Management 27 p 59ndash76 170 Thun R W 1959 Werden und Wachsen der Deutschen Evangelischen See-mannsmission Bremen Hamburg Deutsche Seemannsmission 171 Trettin J 2003 Satzung der Gesellschaft zur Foumlrderung der Selbstregula-tion Koumlln Gesellschaft zur Foumlrderung der Selbstregulation 172 Trischitta M M M 2007 The Knights of Malta A legend towards the futu-re Rome AIKSMOM 173 UNESCO Acting with and for youth 2003 Paris United Nations 174 Welsch N 2003 Farben Natur Technik Kunst Heidelberg Berlin Spek-trum akad Verlag 175 XXI Weltkongress des Apostolates des Meeres Schlussdokument 2002 Paumlpstlicher Rat der Seelsorge fuumlr die Migranten und Menschen Unterwegs [Žiū-rėta 2008-09-26] Prieiga internete httpwwwvaticanva 176 Wernsdorfer W 2002 Protection against malaria among seafarers Int Marit Health 53 p 7ndash17 177 Wirth H J 2004 911 as a Collective Trauma and other Essays on Psycho-analysis and Society Gieszligen Psychosozial-Verlag 178 Zimmerman B J 2000 Attaining self-regulation a social cognitive perspec-tive Handbook of self-regulation San Diego CA Academic Press p 13ndash39 179 Zirfas J 1993 Praumlsenz und Ewigkeit Eine Anthropologie des Gluumlcks Ber-lin Reimer Verlag 180 Zuidema J 2005 Holistic Thinking for Maritime Ministry [Žiūrėta 2008-10-03] Prieiga internete httpwwwnammaorg 181 Žalioji knyga Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos 2007 [Žiūrėta 2008-07-26] Prieiga internete httpwwweesceuropaeu 182 Žaromskis R 2001 Jūrinis mentalitetas kaip visuomenės geografinio ugdy-mo dalis Geografija Lietuvoje Vilnius Geografijos institutas p 52ndash61 183 Žaromskis R 2008 Baltijos jūros uostai Vilnius Vilniaus universiteto lei-dykla 184 Žemaitis V 2005 Šeimos etika Vilnius Rosma 185 Žičkuvienė A 2007 Likimai ir jūra Klaipėda Klaipėdos universiteto lei-dykla 186 Žydžiūnaitė V 2002 Slaugytojų kompetencijų charakteristikos edukologi-jos ir slaugos požiūriai Sveikatos mokslai 4 (20) p 53ndash59 187 Žukauskienė L Viršilas V 2005 Lietuvos jūrininkų saviugdos poreikiai XXI a pradžioje vertybinis aspektas Pedagogika 80 p 57ndash62 188 Гернет М Н 1951 История царской тюрьмы 2 Москва Госюриздат

189 Лебедев В И 2001 Экстремальная психология Психическая деятельность в технических и экологически замкнутых системах Москва Юнити-дана 190 Мень А 1991 Сын человеческий Брюссель Жизнь с Богом 191 Папанин И Д 1966 Жизнь на льдине Москва Мысль 192 Сенкевич Ю А 1973 На ldquoРаrdquo через Атлантику Москва Литература 193 Севастьянов В И 1979 Проявление некоторых психофизиологических особенностей человека в условиях космического полета Психологические проблемы космических полетов Москва Наука C 29ndash37 194 Хейердал Т 1973 Предисловие к книге Ю Сенкевича ldquoНа lsquoРаrsquo через Атлантический океанrdquo Москва Литература

AUTORIAUS PUBLIKACIJOS KNYGOS TEMATIKA

Lileikis S 2006 Psychological training of seafarers communicational meaning of their philosophic concepts Tiltai 2(35) p 109ndash127 Lileikis S Kuksa J 2006 Klasterio integravimas į Klaipėdos uostą Akademinio jaunimo siekiai ekonomikos vadybos ir informacinių technologijų įžvalgos Klai-pėda Klaipėdos universiteto leidykla p 34ndash37 Lileikis S 2007 Psychological training of seafarers The dimension of education of their communicational position Maritime transport and infrastructure 9th In-ternational conference Riga Latvijas Jūras Akadēmija p 178ndash190 Lileikis S 2007 Jūrininkų psichohigienos ekstremaliomis darbo sąlygomis opti-mizavimas Vadyba 2(11) p 124ndash128 Lileikis S 2008 Neigiami jūrininkų emociniai išgyvenimai ypatumai ir jų profi-laktikos gairės Acta paedagogica Vilnensia 20 p 187ndash203 Lileikis S 2008 Multikultūrinė jūrininkystė ir altruizmas metodologiniai para-metrai Tiltai 2(43) p 45ndash59 Lileikis S 2009 Jūrinis lietuvių mentalitetas mitologinis kontekstas Tiltai 1(46) p 93ndash102 Lileikis S 2009 Jūrinės edukacijos psichofelicitologinis matmuo Tiltai 4(49) p 125ndash139 Lileikis S 2010 Direction of cultural and psychosocial education of seafarers Maritime Transport and Infrastructure 12th International conference Proceedings Riga Latvijas Jūras Akadēmija p 153ndash156 Lileikis S 2010 Jūreivystės studentų vertybinis santykis su jūra fenomenologiniai kontūrai Acta paedagogica Vilnensia 24 p 39ndash49 Lileikis S 2010 Jūrinio Europos mentaliteto sakralinių ištakų metmenys Logos 63 p 110ndash122

202 202

Dr Saulius Lileikis

MARITIME METHODOLOGY

Principles of cultural and psychosocial education

204 204

SUMMARY Oceans dominate over dry land on the planet Earth thus marine upbringing of

personality is necessary A value relationship to the sea on behalf of work and lei-sure all over the world is studied in the ontology ecology biology psychology axiology multi-culturology and educology Maritime policy of the European Un-ion makes it possible to unite all fields of maritime affair It is important to accord technological economical and cultural parts of maritime heritage Axiological studies of relationship to the sea are scanty on behalf of professional and socio-cultural challenges of life

Methodological studies in Europe cover marine policy and professional edu-cation Inner world of man esteem for personrsquos dignity ecological culture in mari-time business are studied scarcely Education without upbringing abolishes civili-zation and culture on behalf of futurology There is little methodological data on upbringing of a maritime personality

The sea is national heritage for many countries It is important to examine the problem which consists of value relationship of person to the sea Cultural psy-chosocial and pedagogical aspects of this relationship are studied It is a type of multi-subject ontological culturological and mythological psychological and pedagogical specific study

Object of the research ndash value relationship of personality to the sea on metho-dological level of cultural and psychosocial education Scientific hypothesis it is possible to identify a potential of regular positive development of maritime spirit on behalf of theory and practice of maritime upbringing of individuality in the problem of value relationship of personality to the sea

Aim of the research is examine of methodological issues of value relationship of personality to the sea by the ideal upbringing on cultural and psychosocial lev-els

Objectives of the research 1 Reveal features of spiritual culture of maritime mentality 2 Characterize the psycho-educational context of extreme labor of seafarers 3 Reveal the line of social communication in multicultural navigation 4 Study the theory and praxis of international spiritual management of sea-

farers Methodology of the research consists of STCW (Standards of Training Certi-

fication and Watchkeeping for Seafarers) Convention paradigm of universal up-bringing idealism humanism existentialism and neotomism Type of the research

is theoretical descriptive empirical diagnostic quantitative co-relational qualita-tive and phenomenological prognostic

Methods of narrative semiotic on level of discourse heuristic analysis acci-dental selection of respondents questionnaire statistical and comparative content analysis interpretation reduction classification systemization modeling synthe-sis were used in the research

Analysis of features of spiritual culture of maritime mentality was made It was determined that two thousand years ago Mediterranean civilization started to Christianize and make up features of European mentality Maritime features are outlined across the whole of the Bible Often the word sea describes Godrsquos might geographical measurement and historical event The Bible assures importance of maritime environment in development of the Holy history in the Mediterranean European civilization

Mythological analysis showed that water in Lithuanian maritime mentality creates room of doom The land is thought to be of godly beginning Although in general water is demonic insecure dangerous or sacramental taboo marked

Honored fear taboo and avoidance develop the psychologically valuable situation Motives of etiological stories are not nuggets of pagan times The trans-mission from one generation to the other stories is naturally mixed up with Chris-tian world-view elements Nowadays water taboorsquos old archetypes can only partly influence Lithuanians consciousness The nature was de-sacred by Christianity and atheism Beneficial opportunities on level of mentality emerged for conquering the sea Education of maritime mentality in a maritime state needs practical maritime activity and traditions of maritime upbringing

Existential section of maritime relationship displays that the seacoast may be the place of meeting timeliness and separation The coast is the indefinite cate-gory It is real reliable mystical metaphysical symbol of edge something be-tween nature and culture naturalism and transcendence educational source of transcendence and happiness

It was determined that for a man is natural a parallel between his inner world and the coast by means of psychoanalysis The sea is compared to human soul sub-consciousness and motherrsquos archetype This is a notice of subconscious eager to return to the motherrsquos tomb There is a somatic relationship to water on erotic and mythical levels The moment of blood mixing hides in beneficence to the sea Union with the sea happens as the one with the mother of atavistic life Water is given power necessary for the beginning of life and itrsquos sustaining on the level of dreams

For psycho-felicitology of maritime upbringing following items are peculiar biological psychological and spiritual upbringing The relationship with sea is ex-perienced in two ways Sunsets are led in melancholy quick sand is felt between legs fingers lapping of waves is heard and salty sea air is breathed in by the sea A signal is led to the brains which makes a person to experience a nice feeling of relaxation Colors of sea influence to a personality especially blue turquoise green and white The relationship with maritime colors causes felicitological de-velopment of personality

Value relationship of students of navigation to the sea was phenomenological examined It was determined that students think in the sea about home social iso-lation more maturity aims of life on the cognitive level Students catch in the sea-coast that they calm down admire the environment recall work at sea forget about routine and become kinder

Emotional relationship at sea displays in fear loneliness and longing for home Students experience relaxation and positive feelings at sea Aspiration rela-tionship at sea reveals in planning of carrier and life and wish to develop Students in the seacoast wish to go to sea develop spirituality make carrier and see the world Maritime life style reveals in hard responsible labor spending earnings on returning to the coast manly behavior social activity and traveling and family traditions of seafarers

Psycho-educational context of extreme labor of seafarers was examined as well Emotions analysis showed that it is important to know how to relax in condi-tions of routine Monotony wears down less when time is rationally divided be-tween work and leisure A man tired of monotony has to be able to refresh visual memory incite imagination and save spiritual equilibrium

Experience of loneliness incites for abstract contemplating and raise questions of purpose of existence This makes important humanitarian and social sciences during preparing specialists for extreme labor at sea People with scarce content of moral stamina experience loneliness harder People of self-esteem and spiritually rich experience loneliness more lightly

Being in isolated group negatively influences behavior of personality Thus love for work and ability to overcome hardships these are the features which has the man fit for working in isolation Altruism and empathy are of great impor-tance while remaining a human in isolated group Reading during spare time is important as well as keeping diary for writing down thoughts and events

Stressful state is inevitable during work at sea The stressor is often made by uncertain information Thus feeling of danger contains psycho-physiological mechanisms They incite activity and concentrate thought The experience of dan-

ger is for the majority of seafarers their aim Seafarers taking challenges experi-ence even most happiness in life So value relationship of the individuality to the sea becomes psycho-felicitological and educational in this way

Analysis of adaptation of seafarers in extreme situations revealed that to some degree they are able to adapt and work successfully Psycho-prophylaxis is neces-sary as counterbalance to negative influence Psycho-prophylactic education of seafarers is actually in nautical schools

Study of psycho-prophylactic position of students was made It was deter-mined that in answers of first-year students dominates idealistic direction Prophy-lactic position of third-year students is perfected and more practical Upbringing aspects of prophylactic position of students consist of sport art authorities nature esthetics moderateness labor and worldview Such upbringing is of great meaning for the psycho-hygiene of labor of seafarers

Social communication in multicultural navigation was studied from the aspect of upbringing of pro-social behavior Relationship dynamics between altruism and navigation was determined Transcendental treatise of ontological altruism is im-portant experiencing torment when cups visibilia do not work any more Altruism helped to subdue the elements of nature and broaden frontiers of human existence Differences of mentality of various nations do not have to be generalized It is pos-sible to determine only general trends of ethnos

Differences between nationalities do not make obstacles for intercultural communication when seafarers are educated and have broad intellectual mental outlook from the point of view of ontology Altruism is a part of culture-zing of seafarersrsquo environment and their psycho-prophylactics from the point of view of education Safety of navigation is predetermined by human factor It is important to prepare seafarers in spirit of integrity and outline harmony between technologi-cal and spiritual upbringing

Communicational position of students of navigational school was examined It was determined that students have comprehension of communication and posi-tions thus communicate less qualitatively Students more willingly interest them-selves in ethnical ethical religious way of life of their partner They fail to direct their knowledge for successful communication Students feel themselves better when they communicate on basis of ethical religious political way of life They feel themselves worse when they communicate on ethnical basis

Intolerance of students to ethnical and religious positions does not enrich the communication Strategy of upbringing of seafarers is contained of perfection of knowledge especially point of view on ethnical and religious position emotions

from the point of view of ethnical ethical political positions eagerness to learn political and religious position and behavior from the point of religious view

Strengthening of human factor helps provide great safety of the crew and ves-sel in the sea It is important to take into consideration lively ndash physiological psy-chological spiritual ndash strength of personality This makes up value of multilateral upbringing of the personality of seafarer and positive spiritual management Trends of the spiritual development of seafarers show on the fact that help to sea-farers in the Middle Ages was given spontaneously The Church took care for the poor in the early middle ages

Still on behalf of negative bilateral relationship clerics eluded helping seafar-ers and the former ndash taking it Problems of social guaranties for seafarers aggravate in the late middle ages Companies of nautical merchants started establishing The character of spiritual brotherhood expressed itself

Development of spiritual management of seafarers accelerated in post-reformation period Satisfaction of physiological demands of seafarers was out-lined as well in continuous upbringing of spirituality of seafarers Houses of sea-farers started to be established Functions of guardianships in the houses of seafar-ers stretch to possibilities to get medical treatment read get juridical advice and go in for sports in 19 th

The activity of evangelical and catholic Missions of seafarers intensified in 20 th Issues of spiritual management of seafarers start to be solved on interna-tional conferences in the post-war period especially in the sixties Modern Mis-sions of seafarers are established in majority of world ports in order to save the sense of seafarersrsquo dignity

Seafarers may satisfy their demands at all levels of constructive rest in seafar-ersrsquo clubs of evangelical and catholic Missions Seafarers are also visited on the ships They get newspapers telephones and telephone cards Projects of visiting merchant vessels by priests are not common

Important juridical and other pieces of advice are given to seafarers in Lithua-nia (Klaipėda) center of seafarers Sports competitions cultural arrangements ex-hibitions and demonstrations of films are organized in the center The spiritual management of seafarers is reflected in close cooperation of the center and mari-time priest This makes possible for Christian psycho-education of seafarers

State of psychological self-regulation of students of nautical school was stud-ied It was determined that results of their every day successful behavior are good Flexible creative full of dignity communication of students in every day social situations may be evaluated positively First-year studentsrsquo position expresses positive direction of efforts Still they rely more on self-control

Third-year students experiencing failure and danger are more able to change their behavior Respondents of both groups experiencing social danger are able to go in for according activity However data of third-year students is better It is necessary to create conditions of effective development of maritime conscious-ness more often experience of every day satisfaction and learning to communicate well in the education of seafarers

Made study confirms scientific hypothesis With help of next studies it is pur-poseful to determine possibilities of experimental integration of data about value relationship of personality to sea in the system of high education in order to bring up the personality of seafarer or port-worker

Д с н Саулюс Лилейкис

МОРСКИЕ ЗНАНИЯ НА МЕТОДОЛОГИЧЕСКОМ УРОВНЕ

Параметры культурологии и психосоциального просвещения

РЕЗЮМЕ На планете Земля океаны преобладают над сушей и в данном положении

необходимо морское воспитание личности С точки зрения работы и отдыха во всём мире изучается ценностное отношение к морю представителями таких наук как онтология экология биология психология аксиология мультикультурология педагогика Морская политика Евросоюза позволяет объединить все области морской деятельности Важно согласовать технологическую экономическую и культурную части морского наследия При профессиональных и социокультурных вызовах жизни аксиологические исследования отношения к морю весьма скудны

В Европе методологические исследования ограничиваются морской по-литикой и профессиональной подготовкой Внутренний мир человека уважение к достоинству человека экологическая культура в морском предпри-нимательстве изучаются мало С футурологической точки зрения образо-ванность без воспитанности упраздняет цивилизацию и культуру Немного существует методологических данных по воспитанию морской личности

Для многих государств мира море является национальным достоянием Важно изучить проблему моря которая заключается в ценностном отношении личности к морю Исследуются культурные психосоциальные и педагогические аспекты этого отношения Это характер многопредметного онтологического культурологического мифологического педагогического своеобразного исследования

Объект исследования ndash ценностное отношение личности к морю на методологическом уровне культурного и психосоциального образования Научная гипотеза в проблематике ценностного отношения человека к морю можно установить возможности закономерного положительного развития духа морячества с точки зрения теории и практики морского воспитания личности

Цель работы ndash исследовать методологические вопросы ценностного отношения личности к морю с точки зрения идеального воспитания на культурном и психосоциальном уровне

Задачи исследования 1 Раскрыть черты культурной духовности морского менталитета 2 Характеризовать психоэдукационный контекст экстремального труда

моряков

3 Выявить линию социальной коммуникации в мультикультурном мореходстве

4 Изучить теорию международного душеведения моряков Методологию работы составляют Международная конвенция обучения

дипломирования и нормирования дежурств (STCW Convention) парадигма всеобщего воспитания идеализм гуманизм экзистенциализм неотомизм Тип исследования ndash теоретический дескриптивный эмпирический диагностический количественный корреляционный качественный феноменологический прогностический

Использованные методы наративный семиотичный на уровне дискурса евристичный анализ случайный отбор респондентов анкетный опрос статистический компаративный анализ содержания интерпретация редукция классифицирование систематизирование моделирование синтез

Произведён анализ черт культурной духовности морского менталитета Установлено что за два тысячелетия Средиземноморская цивилизация начала христианизироваться и вырабатывать черты европейского менталитета Морская линия выражена по всему Святому Писанию Часто словом море выражается мощь Господа географическое измерение историческое событие Библия подтверждает значение морской среды в развитии Святой истории Средиземноморской европейской цивилизации

Мифологический анализ показал что воды в литовском морском менталитете образуют пространство погибели Суша считается божественного начала Воды являются от лукавого зловещи или же освящённые запретами Обожествляющий страх не позволяет менталитету образовать обыкновенное отношение к воде Мотивы этимологических сказаний не являются языческими самородками Сказания естественным образом смешались с чертами христианского миросозерцания

В нынешние дни древние архетипы водных табу лишь отчасти спо-собны влиять на сознание литовца Христианство и атеизм десакрализовали природу На уровне менталитета появились благоприятные виды для поко-рения моря Образование морского менталитета в морском государстве тре-бует практической морской деятельности и традиции морского воспитания

Экзистенческое сечение морского отношения показывает что морской берег может являться местом встречи временности и разлуки Берег ndash неопределённая категория Это действительный надёжный мистический метафизический символ грани что-то между природой и культурой противостояние натурализма и трансцендентальности эдукационный источник трансцендирования и счастья

При помощи психоанализа определено что человеку свойственна параллель между его внутренним миром и морским берегом Море сравнивается с человеческой душой подсознанием и архетипом матери Это упоминание о подсознательном стремлении вернуться в материнскую утробу Существует соматическое отношение к воде на эротическом и мифическом уровне В благосклонности к морю скрывается момент кровосмешения Объединение с морем происходит как с матерью атавистической жизни На уровне снов воде приписываются силы необходимые для начала жизни и её поддержания

Психофелицитологии морского воспитания свойственно биологическое психологическое и духовное воспитание Связь с морем переживается двойс-твенно У моря в тоске провожается закат ощущается сыпучий песок меж пальцев слышится плеск волн вдыхается солёный морской запах Мозгу подаётся сигнал побуждающий человека переживать приятное чувство расслабленности На человека влияют цвета моря особенно голубой зелёный и белый Связь с морскими цветами вызывает фелицитологическое развитие личности

Феноменологически исследовано ценностное отношение студентов навигации к морю На когнитивном уровне установлено что в море студенты думают о доме социальной изоляции всё большей зрелости о жизненных целях У моря студенты осознают что они расслабляются любуются окружающим вспоминают о работе в море поднимаются над ежедневностью становятся добрее

В море эмоциональное отношение проявляется в страхе одиночестве тоске по дому У моря студенты ощущают спокойствие положительные чувства Аспирационное отношение в море проявляется в планировании карьеры и жизни желании совершенствоваться У моря студенты желают выйти в море развивать духовность строить карьеру увидеть мир Образ морской жизни проявляется в тяжёлом ответственном труде растрате заработанных денег на берегу мужском поведении общественной деятельности путешествиях семейных традициях моряков

К тому же изучен и психоэдукационный контекст экстремального труда моряков Анализ эмоций показал что в условиях монотонности важно уметь расслабиться Монотонность утомляет меньше когда время рационально делится на рабочее и свободное Утомлённый от монотонности человек должен уметь освежать зрительную память возбуждать воображение сохранять душевное равновесие

Переживания одиночества побуждают мыслить отвлечённо подымать вопросы о смысле бытия Это придаёт важность гуманитарным и социаль-ным наукам при подготовке специалистов к экстремальному труду в море Люди со скудным содержанием нравственных сил труднее переносят одино-чество Люди которые уважают себя глубоки духовно богаты легче пере-носят одиночество

Нахождение в изолированной группе отрицательно сказывается на поведении личности Однако любовь к работе и способность преодолеть трудности это те признаки по которым отличается человек пригодный к труду в условиях изоляции Большое значение имеют альтруизм и эмпатия оставаясь человеком в изолированной группе Важно чтение в свободное время запись мыслей либо происшествий дня в дневнике

Состояние стресса неизбежно при работе в море Часто стрессора создаёт неопределённость информации Однако чувство опасности включает психофизиологические механизмы Они активируют деятельность и концентрируют мышление Для большинства моряков переживание опасности является их целью Моряки состязающиеся с вызовами переживают даже наибольшее счастье в жизни Так ценностное отношение личности к морю становится психофелицитологическим и образовательным

Анализ адаптации моряков в экстремальных ситуациях показал что они до некоторой степени могут адаптироваться и удачно работать Необходима психопрофилактика как противовес отрицательному влиянию Психопро-филактическое образование моряков актуально в мореходных училищах

Выполнено исследование психопрофилактической позиции студентов Установлено что в ответах студентов первого курса преобладает идеалистическое направление Профилактическая позиция студентов третьего курса совершеннее и практичнее Воспитательные аспекты профилактической позиции студентов составляют спорт искусство авторитеты природа эстетика умеренность труд мировоззрение Такое воспитание значимо для психогигиены труда моряков

Социальная коммуникация в мультикультурном мореходстве исследо-вана с точки зрения воспитания просоциальности Определено отношение динамики альтруизма и мореходства Трансцендентный трактат онтологи-ческого альтруизма важен переживая муку когда чаши visibilia больше не действуют Альтруизм помог завладеть стихию природы расширить грани-

цы существования человека Различия менталитета разных народов не должны обобщаться Возможно определить лишь общие тенденции этноса

С точки зрения онтологии народные различия не создают преград для межкультурного общения когда моряки бывают образованные имеют широкий интеллектуальный кругозор С точки зрения образования альтруизм является частью окультуривания среды моряков и их психопрофилактики Безопасность мореходства предопределяет человеческий фактор Важно готовить моряков в духе целостности выделять гармонию технологического и духовного воспитания

Исследована коммуникационная позиция студентов мореходного учи-лища Установлено что студенты имеют понятие о коммуникации и позици-ях однако общаются менее качественно Студенты охотней интересуются этническим этическим религиозным укладом партнёра Им не удаётся направить свои знания на удачное общение Студенты чувствуют себя лучше когда общаются на основе этнического этического религиозного уклада Они чувствуют себя хуже когда общаются по этнической основе

Нетерпимость студентов к этническим и религиозным позициям общение не обогащает Стратегию воспитания моряков составляет совершенствование знаний особенно взгляда на этническую и религиозную позицию эмоций с точки зрения этнических этических политических позиций стремлений познать политическую и религиозную позицию и поведения с точки зрения религиозной позиции

Усиление человеческого фактора помогает обеспечить большую безопасность команды и судна в море Важно принять во внимание жизненные ndash физиологические психологические духовные ndash силы человека Это составляет ценность всестороннего воспитания личности моряка и положительного душеведения Тенденции развития душеведения моряков указывают на то что в древних веках помощь морякам предоставлялась неорганизованно В раннее Средневековье Церковь заботилась о бедняках

Однако по причине отрицательного обоюдного отношения духовенство избегало помогать морякам а последние ndash принять его В позднее Средневековье обостряются вопросы социальных гарантий моряков Начали образовываться товарищества морских торговцев Выразился характер духовного братства

В послереформационный период развитие душеведения моряков уско-рилось В постоянном воспитании духовности моряков также выделялось

удовлетворение физиологических потребностей моряков Начались созда-ваться дома моряков В XIX в попечительские функции в домах моряков расширяются до возможностей лечиться заниматься физическими упражне-ниями читать консультироваться по юридическим вопросам

В XX в усилилась деятельность евангелических и католических Миссий моряков В послевоенный период особенно в шестом десятилетии вопросы душеведения моряков решаются на международных конференциях Современные Миссии моряков создаются в большинстве портов мира с целью сохранения чувства собственного достоинства моряков

В клубах католической и евангелической Миссий моряков моряки могут удовлетворять свои нужды всех уровней конструктивного отдыха Моряков посещают и на кораблях Им доставляют прессу телефоны и телефонные карточки Проекты пребывания священников на борту грузовых судов не весьма распространены

В Литве в клайпедском Центре моряков решаются важные для них юри-дические и другие вопросы В центре организуются спортивные состязания культурные мероприятия выставки показ фильмов Душеведение моряков отображается в тесном сотрудничестве центра с морским священником Это создаёт возможность христианской психоэдукации моряков

Исследовано положение психической саморегуляции студентов мореходного училища Установлено что результаты их ежедневного удачного поведения хороши Гибкое творческое достойное общение студентов в ежедневных социальных ситуациях можно оценить положительно Позиция студентов первого курса выражает положительное направление усилий Однако больше полагается на самоконтроль

Студенты третьего курса переживая неудачу и опасность более способны менять своё поведение Респонденты обеих групп переживая социальную опасность способны заняться соответствующей деятельностью Однако данные о студентах третьего курса лучше В образовании моряков надлежит создать условия для эффективного развития морского самосознания более частого переживания ежедневного удовлетворения учиться общаться складно

Произведённое исследование подтверждает научную гипотезу С помощью последующих исследований целесообразно установить возможности экспериментной интеграции данных о ценностном отношении человека к морю в системе высшего образования с целью воспитания личности моряка либо портовика

Dr Saulius Lileikis

LA MEacuteTHODOLOGIE MARITIME

Les lineacuteaments de lrsquoeacuteducation culturelle et psychosociale

220 220

REacuteSUMEacute La Planegravete Terre est remplie de plus drsquoeau que de terre Dans un tel eacutetat de

choses lrsquoeacuteducation maritime de la personne est actuelle Du point de vue profes-sionnel et reacutecreacuteatif la recherche des rapports de valeur de la mer est faite dans la pratique mondiale dans les domaines de lrsquoontologie de lrsquoeacutecologie de la biologie de la psychologie de lrsquoaxiologie de la multi-culturologie de la peacutedagogie La politique maritime de lUnion europeacuteenne permet de mettre en correacutelation tous les secteurs de lrsquoactiviteacute Il est important de coordonner chaque segment tech-nologique eacuteconomique et culturel du patrimoine maritime En relation agrave la quan-titeacute de deacutefis de vie professionnelle et socioculturelle les recherches sur les valeurs de la mer ne sont pas freacutequentes

La recherche meacutethodologique en Europe srsquoeacutetend seulement agrave la politique maritime et agrave la formation professionnelle de marins Le monde inteacuterieur de lrsquohomme le respect de la digniteacute humaine la culture eacutecologique sont peu exami-neacutes dans lrsquoindustrie maritime Du point de vue de futurologie la preacuteparation pro-fessionnelle sans eacuteducation complegravete de la personne porte vers la destruction de la civilisation et de la culture Les reacutesultats des recherches meacutethodologiques sur lrsquoeacuteducation maritime sont peu nombreux

La mer est une richesse nationale de nombreux pays agrave travers le monde Pour cela il est important drsquoanalyser le problegraveme scientifique constituant entre la per-sonnaliteacute et la mer Par cette eacutetude les aspects culturels psychosociaux et peacuteda-gogiques de cette relation sont exploreacutes Il srsquoagit drsquoune eacutetude originale du carac-tegravere pluridisciplinaire ontologique culturologique mythologique psychologique peacutedagogique

Lrsquoobjet de cette recherche crsquoest la relation entre la personne et la mer ndash au niveau de la meacutethodologie de lrsquoeacuteducation culturelle et psychosociale Lrsquohypothegravese scientifique crsquoest le potentiel du deacuteveloppement positif de lrsquoesprit maritime identi-fiable dans la probleacutematique de la relation entre la personne et la mer (du point de vue conceptuel concernant lrsquoeacuteducation maritime de la personne et du point de vue pratique)

Le but de lrsquoeacutetude est drsquoanalyser les questions meacutethodologiques de la relation de la personne avec la mer du point de vue eacuteducatif au niveau culturel et psycho-social

Les objectifs de lrsquoeacutetude 1 Deacutevoiler les caracteacuteristiques de la culture spirituelle de la mentaliteacute mari-

time 2 Caracteacuteriser le contexte psycho-eacuteducationnel du travail maritime dans les

conditions extrecircmes de la vie 3 Mettre en eacutevidence le rocircle de la communication sociale dans la marine mul-

ticulturelle 4 Eacutetudier la theacuteorie de la pastorale des marins internationaux eacutevaluer sa

pratique La meacutethodologie de lrsquoeacutetude consiste en la Convention internationale sur les

normes de formation des gens de mer de deacutelivrance des brevets et de veille (STCW Convention) du paradigme de lrsquoenseignement geacuteneacuteral de lrsquoideacutealisme de lrsquohumanisme de lrsquoexistentialisme de la neacuteo-scolastique

Le type de recherche est descriptif theacuteorique diagnostique empirique quanti-tatif correacutelatif qualitatif pheacutenomeacutenologique preacutevisionnel

Les meacutethodologies utiliseacutees sont meacutethode narrative le discours au niveau seacutemiotique lrsquoanalyse heuristique la seacutelection casuelle des reacutepondants le ques-tionnaire lrsquoanalyse du contenu des statistiques lrsquoanalyse de comparaison lrsquointerpreacutetation la reacuteduction la classification lrsquoorganisation la simulation la syn-thegravese

Lrsquoeacutetude effectue une analyse des caracteacuteristiques de la culture spirituelle de la mentaliteacute maritime Il a eacuteteacute constateacute que cela fait deux mille ans que la civilisation meacutediterraneacuteenne est entreacutee dans le processus de la christianisation et a commenceacute agrave acqueacuterir les caracteacuteristiques drsquoune mentaliteacute europeacuteenne Le rocircle de la mer est clair dans toute lrsquoEcriture Sainte Souvent le mot mer exprime la puissance de Dieu la dimension geacuteographique ainsi que les eacuteveacutenements historiques La Bible confirme lrsquoimportance de la mer dans lrsquoeacutevolution de lrsquohistoire du Salut au cœur de la civilisation maritime europeacuteenne

Lrsquoanalyse mythologique a deacutemontreacute que les eaux forment lrsquoespace de perdi-tion dans la mentaliteacute maritime lituanienne La terre est consideacutereacutee comme lrsquoorigine divine Les eaux sont diaboliques une entiteacute menaccedilante ou sainte mais marqueacutee par les interdictions La peur pieuse ne permet pas la formation de la mentaliteacute drsquoune relation eacuteleacutementaire avec lrsquoeau Les motifs de fables eacutetiologiques ne sont pas complegravetement paiumlens Les fables sont naturellement entremecircleacutees avec des aspects de la conception du monde chreacutetien

Aujourdrsquohui les archeacutetypes des anciens tabous concernant lrsquoeau continuent agrave influencer seulement en partie la conscience des lituaniens Le christianisme et lrsquoatheacuteisme ont deacutesacraliseacute la nature Dans ce sens la mentaliteacute drsquoaujourdrsquohui est plus apte agrave dominer la mer La formation de la mentaliteacute maritime (dans un Etat maritime) exige une expeacuterience pratique de lrsquoactiviteacute de la mer et des traditions de la formation maritime

La dissection de la relation existentielle avec la mer prouve que la cocircte de la mer peut ecirctre le lieu de la rencontre ainsi que le lieu transitoire de la seacuteparation La cocircte est une cateacutegorie ambigueuml Crsquoest un symbole reacuteel assureacute mystique meacutetaphysiquement limiteacute Crsquoest quelque chose entre la nature et la culture Elle se positionne aussi quelque part entre le naturalisme et la transcendance et se preacutesente en tant que la source de lrsquoeacuteducation de joie et de la transcendance

La psychanalyse atteste que le paralleacutelisme entre le monde inteacuterieur de lrsquoindividu et la cocircte de la mer est caracteacuteristique La mer est mise en comparaison avec lrsquoacircme de la personne avec sa subconscience et lrsquoarcheacutetype de la megravere Il srsquoagit du deacutesir inconscient de retourner agrave lrsquouteacuterus de la megravere Il existe une relation somatique avec lrsquoeau au niveau eacuterotique et mythique Dans la sympathie envers la mer se cache un certain eacuteleacutement de lrsquoinceste On essaie de srsquounir avec la mer comme avec la megravere atavistique de la vie Au niveau des recircves on attribue agrave lrsquoeau la capaciteacute de commencer et de maintenir la vie

La psycho-feacutelicitologie de lrsquoeacuteducation des gens de la mer est caracteacuteriseacutee par les formations biologiques psychologiques et spirituelles La relation avec la mer est veacutecue drsquoune maniegravere ambivalente Au bord de la mer on accompagne nostal-giquement le coucher du soleil on sent le mouvement du sable entre les doigts on flaire lrsquoodeur de la mer on eacutecoute le brisement des vagues on discerne le gout sa-lin de lrsquoeau Le cerveau reccediloit un signal qui incite la personne agrave eacuteprouver une agreacute-able sensation de deacutetente La personne est influenceacutee par la couleur de la mer en particulier par les couleurs bleu turquoise vert et blanc La relation avec les couleurs de la mer stimule le deacuteveloppement feacutelicitologique de la personne

Du point de vue pheacutenomeacutenologique est analyseacutee la relation des eacutetudiants de faculteacutes maritimes avec les valeurs de la mer Au niveau cognitif il est constateacute qursquoen se trouvant en pleine mer les eacutetudiants pensent agrave leur maison agrave la seacuteparation sociale agrave la maturiteacute plus importante au sens de la vie Au bord de la mer les eacutelegraveves se rendent compte qursquoils se deacutetendent se reacutejouissent de lrsquoenvironnement se rappellent du travail en mer transcendent la reacutealiteacute deviennent des personnes meilleures

En pleine mer la relation eacutemotionnelle se manifeste par la peur la solitude la nostalgie de la maison Au bord de la mer les eacutelegraveves ressentent du calme et des sentiments positifs La relation drsquoaspiration en mer se manifeste par la planifica-tion de la carriegravere et de la vie par le deacutesir de perfectionnement Les eacutelegraveves se trouvant au bord de la mer deacutesirent prendre le large cultiver leur propre spiritu-aliteacute faire la carriegravere voir le monde Le style de la vie des gens de mer se carac-teacuterise par un travail difficile avec beaucoup de responsabiliteacutes par la deacutepense de lrsquoargent au retour sur terre par le comportement masculin par les activiteacutes socia-les par les voyages et les traditions familiales des gens issus de la mer

Il a eacuteteacute analyseacute le contexte psycho-eacuteducatif du travail extrecircme des gens de mer Lrsquoanalyse des eacutemotions a montreacute que dans les conditions de monotonie il est fondamental de savoir pratiquer la deacutetente La monotonie nrsquoest pas autant fati-gante quand le reacutegime de travail et de repos est rationnaliseacute La personne qui se trouve dans la monotonie doit faire les efforts pour ameacuteliorer la meacutemoire visuelle activer lrsquoimagination conserver lrsquoeacutequilibre psychique

Lrsquoexpeacuterience de la solitude encourage la reacuteflexion abstraite provoque la reacuteflexion sur le sens de lrsquoexistence Lrsquoimportance actuelle des disciplines humani-taires et sociales consiste dans la preacuteparation des speacutecialistes pour le travail en mer dont les conditions sont parfois extrecircmes Les gens ayant une personnaliteacute peu deacuteveloppeacutee supportent la solitude avec beaucoup de difficulteacutes Par contre la soli-tude pegravese moins sur les gens qui savent se respecter qui sont de natures profondes riches dans lrsquoacircme

Lrsquoexistence permanente dans un groupe de gens isoleacutes influence neacutegativement sur le comportement de la personne Pourtant lrsquoamour au travail et la capaciteacute de surmonter les difficulteacutes sont les critegraveres qui permettent de deacuteterminer si la per-sonne est capable de travailler dans les conditions drsquoisolement Dans un groupe isoleacute lrsquoaltruisme et lrsquoempathie jouent un rocircle essentiel En mecircme temps la lecture pendant le temps libre ainsi que la volonteacute drsquoeacutecrire le journal intime sont aussi les facteurs importants

Lrsquoeacutetat de stress est ineacutevitable lorsqursquoon travaille en mer Souvent le stress est provoqueacute par le manque de clarteacute des informations Pourtant de son coteacute le senti-ment de peur met en route certains meacutecanismes psychophysiologiques Ces meacute-canismes activent la reacuteflexion et la rendent plus concentreacutee Pour la plupart des marins les situations extrecircmes forment mecircme le but de leur choix professionnel Dans la lutte face aux deacutefis les marins eacuteprouvent vraisemblablement leur plus

grande joie de vivre Ainsi le rapport entre la personne et la mer devient une rela-tion psycho-felicitologique et eacuteducative

Lrsquoanalyse de la capaciteacute de lrsquoadaptation des marins aux situations extrecircmes montre que jusqursquoagrave une certaine limite ils arrivent bien agrave srsquohabituer et agrave travailler avec succegraves Pour eacuteviter une influence neacutegative de ces situations extrecircmes sur la personne il est quand mecircme neacutecessaire drsquoappliquer une certaine psychoprophy-laxie Lrsquoeacuteducation psychoprophylactique des marins dans les instituts de formation est un aspect fortement actuel

Une recherche sur la condition psychoprophylactique des eacutetudiants des insti-tuts de formation des marins a eacuteteacute effectueacutee Il a eacuteteacute constateacute que dans les reacuteponses des eacutetudiants de la premiegravere anneacutee la tendance ideacutealiste est preacutedominante La posi-tion prophylactique des eacutetudiants de la troisiegraveme anneacutee est consideacuterablement plus mucircre et plus pratique Les aspects de lrsquoeacuteducation de la position psychoprophylac-tique sont formeacutes par le sport lrsquoart lrsquoautoriteacute la nature lrsquoestheacutetique la modeacutera-tion le travail la vision du monde Telle eacuteducation est drsquoune importance indubita-ble pour lrsquohygiegravene du travail des marins

Une recherche sur la communication sociale dans lrsquoambiance maritime multi-culturelle a eacuteteacute accomplie du point de vue de lrsquoaptitude de socialisation Il a eacuteteacute constateacute la preacutesence de correacutelation entre lrsquoaltruisme et la dynamique de la vie en mer La compreacutehension transcendantale de lrsquoaltruisme ontologique est importante en faisant face agrave la souffrance au moment ougrave les motivations baseacutees sur les choses visibles perdent leur efficaciteacute

Lrsquoaltruisme a aideacute agrave conqueacuterir la nature agrave eacutetendre les limites de lrsquoexistence humaine Les dissemblances qui se trouvent dans la mentaliteacute de diffeacuterentes na-tions ne doivent pas ecirctre absolutiseacutees Il nrsquoest possible de deacuteterminer les tendances geacuteneacuterales des ethnies Du point de vue ontologique les diffeacuterences entre les na-tions ne forment pas des obstacles pour la communication interculturelle agrave condi-tion que les marins aient reccedilu une bonne eacuteducation et qursquoils aient une ample vision intellectuelle du monde

Du point de vue eacuteducatif lrsquoaltruisme fait partie de la formation culturelle et de la psychoprophylactique reacuteciproque aux marins La seacutecuriteacute maritime est deacutetermi-neacutee par le facteur humain Pour cela il est indispensable que la formation des marins soit holistique et qursquoil y ait une harmonie entre la preacuteparation tech-nologique et spirituelle

Une analyse de la situation communicative des eacutelegraveves des instituts maritimes a eacuteteacute effectueacutee Il a eacuteteacute remarqueacute que les eacutetudiants connaissent lrsquoimportance de la

communication et les positions personnelles mais nrsquoutilisent pas de communica-tion qualitative Les eacutetudiants sont assez inteacuteresseacutes par les dispositions ethniques eacutethiques et religieuses de leur partenaire Mais ils ne savent pas toujours traduire cette connaissance en communication de qualiteacute Les eacutetudiants se sentent bien agrave lrsquoaise quand ils communiquent sur le fondement des dispositions eacutethiques re-ligieuses politiques

En mecircme temps ils se sentent moins agrave lrsquoaise quand ils communiquent sur le fondement des motifs ethniques La communication est neacutegativement influenceacutee lors de la preacutesence drsquointoleacuterance ethnique et religieuse Pour cela il est drsquoune im-portance strateacutegique que les eacutetudiants perfectionnent leur connaissance mais surtout leur attitude envers les ethnies et les religions leurs eacutemotions envers les ethnies et les positions eacutethiques et politiques leur envie de comprendre les posi-tions politiques et religieuses de lrsquoautre ainsi que les positions religieuses de lrsquoautre

La consolidation du facteur humain contribue agrave assurer une meilleure seacutecuriteacute maritime de lrsquoeacutequipage et du navire Il est important de tenir compte des carac-teacuteristiques physiologiques psychologiques et spirituelles de la personne Cela con-stitue une valeur positive de la pastorale des marins en tant qursquoeacuteducation com-plegravete Les tendances du deacuteveloppement historique de la pastorale des marins ont deacutemontreacute que dans les siegravecles preacuteceacutedents les marins ne recevaient pas drsquoaide or-ganiseacutee

Au Moyen Age lrsquoEglise srsquooccupait des pauvres En mecircme temps agrave cause de lrsquoattitude reacuteciproquement neacutegative le clergeacute eacutevitait drsquoaider les marins et eux agrave leur tour nrsquoeacutetaient pas disposeacutes drsquoaccepter une telle aide Dans les siegravecles suivants les questions concernant la sucircreteacute sociale aux marins ont eacuteteacute poseacutees Les organisations des armateurs ont commenceacute agrave apparaitre Une certaine fraterniteacute spirituelle a commenceacute agrave se montrer

A lrsquoeacutepoque apregraves la reacuteformation la pastorale des marins sest intensifieacutee La formation spirituelle permanente des marins a commenceacute agrave ecirctre accentueacutee ainsi que les neacutecessiteacutes physiologiques Les Maisons de Marins sont apparues En XIXe siegravecle ces Maisons deacuteveloppent leurs fonctions drsquoassistance assistance meacutedicale bibliothegraveques assistance juridique clubs sportifs

Au XXe siegravecle lrsquoactiviteacute des Maisons de Marins drsquoorientation eacutevangeacutelique et catholique srsquoest intensifieacutee Pendant la peacuteriode dapregraves-guerre (particuliegraverement pendant les anneacutees 50) les probleacutematiques de la pastorale des marins ont eacuteteacute trai-teacutees lors des confeacuterences internationales Les missions pastorales modernes sont

fondeacutees dans la plupart de ports du monde (dans le but de preacuteserver la digniteacute des marins)

Actuellement dans les clubs drsquoinspiration catholique et eacutevangeacutelique les marins peuvent satisfaire tout leur besoin de loisir de type constructif Les marins sont souvent freacutequenteacutes sur les navires Ils reccediloivent des journaux quotidiens des teacuteleacute-phones et des cartes La pratique de la preacutesence drsquoun precirctre au bord des navires nrsquoest pas tregraves reacutepandue Dans le Centre des marins de Lituanie agrave Klaipėda les questions juridiques et autres sont traiteacutees Le Centre organise des activiteacutes spor-tives des manifestations culturelles des expositions et des projections de films La pastorale spirituelle est reacutealiseacutee agrave travers la collaboration avec un precirctre-aumocircnier Cela repreacutesente une possibiliteacute drsquoeacuteducation psychologique chreacutetienne des marins

Lrsquoanalyse de lrsquoeacutetat drsquoautoreacutegulation mentale des marins a ainsi eacuteteacute effectueacutee Il a eacuteteacute prouveacute que les reacutesultats du deacuteroulement du comportement quotidien sont bons Les reacutesultats drsquoeacutevaluation de la capaciteacute des eacutetudiants drsquoentretenir une inter-communication souple creacuteative et digne drsquointeraction sont positifs Les eacutetudiants de la premiegravere anneacutee manifestent la bonne direction des efforts en ce sens Pourtant dans leur cas lrsquoautocontrocircle est reacutepandu

Les eacutetudiants de la troisiegraveme anneacutee agrave leur tour sont plus capables de changer leur comportement face agrave lrsquoinsuccegraves et agrave la menace En cas drsquoune menace sociale les deux groupes de reacutepondants se sont montreacutes capables de choisir une activiteacute adeacutequate Mais les reacutesultats des eacutetudiants de la troisiegraveme anneacutee sont plus eacuteleveacutes Il est neacutecessaire de creacuteer de bonnes conditions pour la formation des marins et de deacutevelopper drsquoune maniegravere efficace lrsquoauto-conscience maritime essayer de ressen-tir plus souvent la satisfaction quotidienne apprendre agrave communiquer drsquoune faccedilon plus coheacuterente

Lrsquoanalyse accomplie confirme lrsquohypothegravese scientifique Au niveau de lrsquoutiliteacute de la relation entre la personne et la mer des eacutetudes suppleacutementaires sont neacuteces-saires pour deacuteterminer les possibiliteacutes des eacuteleacutements expeacuterimentaux de lrsquointeacutegration dans le systegraveme de lrsquoeacuteducation universitaire afin de former la personnaliteacute du marin ou de lrsquoemployeacute du port

228 228

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Aferentacija ndash (lot afferens ndash atnešantis) įcentrinių nervų galūnėse kilusio jaudi-nimo nervinių impulsų sklidimas į smegenis kurie informuojami apie aplinkos poveikius ir procesus įvairiose kūno dalyse Aksiologija ndash (gr axia ndash vertybė) vertybių teorija mokslas kuris tiria vertybių prigimtį vertinimo pagrindus ir kriterijus Altruizmas ndash (lot alter ndash kitas) žmogaus vertybinių orientacijų sistema kurios svarbiausias dorovinio vertinimo motyvas ir kriterijus yra kito žmogaus ar so-cialinės bendrijos interesai Andragogika ndash (gr andros ndash vyro žmogaus) suaugusiųjų ugdymo ypač lav-inimo(si) mokslas Egzistencializmas ndash (lot existentia ndash buvimas) filosofijos kryptis kurios objektas yra individo egzistencija jos problemos laisvas pasirinkimas kuriant savo gyven-imą Fenomenologija ndash (gr phainomenon ndash esantis pasirodantis pasireiškiantis) E Huserlio (Husserl) sukurta idealistinės filosofijos kryptis kuri tiria sąmonę kaip intuityvų esmių stebėjimą intencionalumą Futurologija ndash (lot futurum ndash ateitis) metodinio ateities prognozavimo mokslas Hodegetika ndash (gr hodegeo ndash vadovauju) auklėjamosios vadybos žmogaus auk-lėjimo mokslas auklėjimo teorija ir technologija Holistinis ndash (gr holos ndash visas) visybiškas universalus Integralus ndash (lot integer ndash visas pilnas) vientisas visuminis neišskiriamai susi-jęs Kognityvusis ndash (lot cognitio ndash pažinimas) pažintinis susijęs su suvokimu įpras-minimu Konstruktyvus ndash (lot constructivus ndash reikalingas pastatymui) kuriamasis prisid-edantis prie plėtotės naudingas duodantis teigiamų rezultatų Mentalitetas ndash (vok Mentalitaumlt) individui ar socialinei bendrijai būdinga mąstysena suvokimo būdas Metmenys ndash pagrindiniai bruožai apmatai Multi ndash (lot multum ndash daug) pirmoji sudurtinių žodžių dalis rodanti jų sąsają su gausumu dideliais kiekiais Neotomizmas ndash Tomo Akviniečio XIII a susisteminta katalikybės filosofinė dok-trina ndash šiuolaikinė tomizmo versija kurios pagrindinius uždavinius sudaro siekiai pagrįsti katalikybės doktriną spręsti mokslo ir religijos santykio problemą

atskleisti teologiškai suprantamos filosofijos reikšmę mokslui ir visuomeninei problematikai Ontologija ndash (gr on ndash būtis) filosofinė būties teorija būties filosofija Orus ndash jaučiantis savo vertę turintis vidinės pagarbos Paradigma ndash (gr paradeigma ndash pavyzdys) teorinė sistema mokslinio tyrimo te-orinių ir metodologinių prielaidų visuma Potencialus ndash (lot potentialis) galimas galintis pasireikšti Psichoanalizė ndash Z Froido (S Freud) sukurta psichologijos kryptis kuri tiria kaip pasąmonėje slypintys skatuliai ir konfliktai formuoja elgesį Psichofelicitologija ndash (lot felicitas ndash laimė laimingumas palaima) psichologinė laimės teorija Psichohigiena ndash (gr hygieinos ndash naudingas sveikatai) bendrosios higienos šaka nagrinėjanti psichinės sveikatos išlaikymo ir stiprinimo problemas padedanti su-daryti optimalias sąlygas psichinei veiklai Psichoprofilaktika ndash (gr prophylaktikos ndash apsauginis) nuo psichikos sutrikimų ligų saugančių priemonių visuma Psichoterapija ndash (gr therapeia ndash gydymas slaugymas) gydymas veikiant psi-chiką Sakralinis ndash (lot sacer ndash šventas pašvęstas) susijęs su religiniu kultu Savimonė ndash viena žmogaus sąmonės formų savęs išskyrimas iš aplinkos savo santykio su pasauliu savęs kaip asmenybės savo poelgių veiksmų minčių jausmų norų interesų suvokimas ir vertinimas Savirealizacija ndash (pranc reacutealisation) saviraiška asmens savęs reiškimas veikla gabumų bei gebėjimų realizavimas poreikių tenkinimas užsibrėžtų tikslų pasiekimas savęs įkūnijimas veiklos rezultatuose Segmentas ndash (lot segmentum ndash atkarpa) sistemos dalis Sektorius ndash (lot sector ndash atskiriantis) socialinės organizacijos veiklos specializaci-jos skyrius Vestibuliarinis aparatas ndash (lot vestibularis) pusiausvyros jutimo organas kurį sudaro vidinės ausies ndash labirinto ndash prieangis ir pusratiniai kanalai

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

Adams G 7 Agterberg G 85 Andres T Q D 80 125 134 Anzenbacher A 12 117 126 Apfelthaler G 7 Aramavičiūtė V 7 12 66 70 118 178 Astra L 34 Balys J 37 Bangert M 95 Barmeyer C 7 Bartninkas M 36 Baumer T 125 134 Beckenhagen E 43 Bemmann P C 84 Beresnevičius G 20 34ndash36 42 61 70 Bergmann R 112 Besamusca-Janssen M 7 Biedermann H 23 Bitinas B 10 Boyd R 87 Boumlning U 7 Bruumlllmann R 95 Campenhausen Ch 89 Casteacutera B 143 Chapman C B 81 Charles C M 12 Clarkson M 100 Classens J 125 134 Corbin A 50 Čepulis N 96 Delanty G 20 Demereckas K 36 Dinzelbacher P 21 Duumllfer E 7 Duoblienė L 11

Edlund K 145 Elsner A 50 68 Faux R B 178 Finlay V 52 54ndash55 Forstmeier S 168 173 Frankl V E 49 Freud S 44ndash45 51 Fuchs G 22 24 26 Fuumlrst M 94 Fussinger Ch 7 112 Goethe J W 56 94 Goldschmidt G A 46 Goldstein B E 89 Gottschalch H 113 Goumltz K 7 112ndash113 Grakauskas Ž 167 Gražulis A 61 Green S 87 Greimas A J 35 38 Grendstad N M 80 84 Grossarth-Maticek R 13 168 178 Guardini R 20 22 24ndash26 117 Harris M 119 Heine H 45 Heller E 52ndash53 56ndash58 63 69 Herbrand F 7 112 Hobert I 51 Houmlffner J 143 Hofstede G 111 Horck J 111 113 Hubinger L M 85 Jensen O 106 Jezewska M 84 Johannes Paulus II 144 Jovaiša L 8ndash9 70 Jung C G 12 46 55 98 Kahveci E 81 Karsavinas L 20

Kaufmann J C 43 Kaveci E 111 125 134 Kevin T 112 Kirliauskienė R 167 Klein S 52 Koether R 93 Kosinar J 178 Krikštopaitis J A 116 Kuhnke F 7 Kuzmickas B 34 Landsbergis V 7 70 Lane T 111 125 134 Lange C 7 112 Laursen F 106 Levine M W 92 Liebke F 51ndash52 69 Lileikis S 8 115 Listopad J 163 Lorenz K 70 Maceina A 26 Maugham W S 46 Melchart D 167 Mitchell Ch 7 Moosmuumlller A 7 112 Mues B 7 Muumlller B D 7 Muumlller N 8 Niel R 7 Nitka J 106 Parker A W 85 Passchier J 85 Paulauskas S 7ndash8 20 34 61 Paulauskas V 8ndash9 Pentti J 106 Philbrick R 8 Płużek Z 12 Pohl E 113 Pukelis K 7

Raibley J 113 Raymond C Z 112 Rathje S 7 112 Reineke R D 7 112 Reiterer F V 26 Rhode A 152 Rubšys A 27ndash28 143 Ruumlddel H 168 173 Saarni H 106 Sahner W 156 Sąlyga J 8 77 83ndash84 91 121 125 140 Sampson H 111 125 134 Sargint L 87 Scheve S 7 Schmid-Houmlhne F 7 61 70 Schmitz B 178 Schuh A 51 66 Schwanitz D 21 23ndash24 Shefner J M 92 Sorensen F 106 Souza Ph 63 Stadler M A 7ndash8 41 61 113 Stehling W 85 Stillman P M 113 Strecker M 153 Šalkauskis S 8ndash9 Šileris S 8 50 86 Tenzer E 7ndash8 10 23 25 41ndash42 46ndash47 52ndash53 55 57 61 63 66 70 Thomas M 67 77 79 125 Thun R W 155 Trettin J 177 Trischitta M M M 113 Viršilas V 7ndash8 111 Wagner H 167 Welsch N 52 66 Wernsdorfer W 106 Wirth H J 46ndash47 Wnuk M 8

Zhao M 136 Zimmerman B J 167 Zirfas J 49 Zuidema J 149 Žaromskis R 7ndash8 20 34 39 61 Žemaitis V 112 Žičkuvienė A 8 Žydžiūnaitė V 11 Žukauskienė L 7ndash8 111 Гернет М Н 79 Лебедев В И 7 10 65 67ndash68 78 80 82 85ndash86 89ndash92 95ndash96 113 120 125 134 Мень А 79 Папанин И Д 81 Сенкевич Ю А 81 Севастьянов В И 85 Хейердал Т 82

DALYKINĖ RODYKLĖ

Adaptacija 88ndash92 Aksiologinis ugdymas 7ndash8 15 19 49 61 91 97 Altruizmas 10 22ndash23 67ndash68 81ndash82 87 91 111ndash121 137 Andragogika 8 Asmenybė 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Atskirtis izoliuotumas 80ndash84 Buriavimo kultūra 8 Didaktika 13 21 24ndash25 27ndash29 100 142 Dorovinė pozicija 12ndash13 125ndash136 Dorovinis ugdymas 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Dvasios kultūra 9ndash10 14 19ndash71 Edukacija 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Egzistencializmas 8 10 42ndash44 Ekologinė kultūra 19ndash71 Ekstremalus darbas 77ndash106 Erotika 45ndash46 48 Europos Sąjunga 7 19 125 Felicitologija 48ndash58 Filosofija 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Fizika 52ndash56 Gamta 7ndash71 101 Globalizacija 19 111 116ndash117 122 145ndash146 Hodegetika 13 21 24ndash25 27ndash29 100 142 Inkaras 23 29 47 Jūra 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Jūreivystė 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Jūreivystės studentai 61ndash71 98ndash106 125ndash136 166ndash178 Jūrininkai 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Jūrininkų misija 139ndash165 Jūrininkystė 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Jūros gėrybės 48ndash58 61ndash71 Jūrinė kultūra 19ndash71 Jūrinis mentalitetas 19ndash71 Jūrų mitologija 34ndash40

Jūrinis paveldas 7 61 Jūrų politika 7 39 67 120 164 Jūrinė praktika 61ndash71 98ndash106 125ndash136 166ndash178 Jūrų pramonė 7 20 24 26 61 84 140 148 Jūrinė savimonė 61ndash73 Jūriniai simboliai 20ndash21 23 25ndash29 45 Jūrinės tradicijos 24 34ndash35 39ndash40 46 69 148 Jūrinis ugdymas (edukacija) 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Jūrinė valstybė 8 15 19 39ndash41 61 98 Jūrinė veikla 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Jūrų verslas 7 9ndash10 20 32 34 39 56 84 113 Komunikacija 111ndash136 Krantas 42ndash44 Krikščionybė 19ndash33 119 139ndash165 Laisvė 10 20ndash22 Laivas laivyba 9 20 27 29 34ndash36 39 77ndash97 111ndash122 158ndash165 Lietuva 7ndash8 14ndash15 19ndash22 34ndash35 139ndash140 149 163 Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 11 15 98 Menas 93ndash96 Metodologija 9ndash10 Mintis 11 19 20 27 80 83 85 96 Mokytojas 32 141ndash142 Monotonija 77ndash79 Multikultūrinė jūrininkystė 111ndash136 Orumas 139ndash165 Pagonybė 21 23ndash26 38ndash39 Pavojus 77ndash106 Poilsis 96ndash97 Profesija 61ndash71 98ndash106 125ndash136 166ndash178 Psichinė savireguliacija 166ndash180 Psichoanalizė 45ndash47 Psichologija 77ndash106 158ndash180 Psichoprofilaktika 98ndash106 Rekreacija 48ndash58 Santykis su jūra 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Sapnai 45ndash47

Saugumas 77ndash97 111ndash122 Sielovada 139ndash165 Socialinė atskirtis 80ndash84 Spalvos 48ndash58 Stresas 84ndash86 Sveikata 98ndash106 Šventasis Raštas 26ndash32 141ndash143 Tolerancija 111ndash122 Transcendencija 10 20 23 42ndash44 65 103 115 Vanduo 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Vertybinis santykis su jūra 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178 Vertybių internalizacija 61ndash71 98ndash106 125ndash136 166ndash178 Vienatvė 79ndash80 Viduržemio jūros civilizacija 19ndash21 23 26 Žmogus 7ndash71 77ndash106 111ndash136 139ndash178

Klaipėdos universiteto leidykla Saulius Lileikis Kultūrinės ir psichosocialinės jūrinės edukacijos metodologiniai metmenys Monografija Redagavo Laura Tarozienė Maketavo Ingrida Sirvydaitė Viršelio dailininkė Laura Tūnik Klaipėda 2011 ____________________________________________________________________________ SL 1335 2011 01 10 Apimtis 1956 sąl sp l Tiražas 100 egz Išleido ir spausdino Klaipėdos universiteto leidykla H Manto g 84 92294 Klaipėda Tel (8~46) 398 891 el paštas leidyklakult

I_pirmieji

II_turinys

Įvadas 7

I skyrius

JŪRINIO MENTALITETO DVASIOS KULTŪROS RAIŠKA 19

Jūrinio mentaliteto dvasios kultūros raiškos analizės apibendrinimas 74

II skyrius

EKSTREMALAUS JŪRININKŲ DARBO PSICHOEDUKACINIS

KONTEKSTAS 77

Ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinės analizės apibendrinimas 108

III skyrius

SOCIALINĖ KOMUNIKACIJA MULTIKULTŪRINĖJE JŪRININKYSTĖJE 111

IV skyrius

Išvados 184

Autoriaus publikacijos knygos tematika 201

Summary 203

III_Ivd_1sk

JŪRINIO MENTALITETO DVASIOS KULTŪROS

RAIŠKA

Literatūra

Jūrinės kultūros dimensija aksiologiniu požiūriu natūraliai turi užimti ir vis labiau užima svarbią vietą visapusiško ypač dorovinio asmenybės ugdymo orientyrų sistemoje Lietuvoje ndash jūrinėje valstybėje (Kreiserinio buriavimo vystymo lthellipgt 2005 Landsbergis 2008) Šį perspektyvų potencialą vertybiškai turtinti asmenybę ir edukacinių jos santykio su jūra galimybių visumą hodegetiniu lygmeniu tikslinga suvokti kaip vertybinio asmenybės turtėjimo jūrinėje aplinkoje procesą sąlygą bei rezultatą (Stadler 1988 Schmid-Houmlhne 2006)

ndash dvasiniams pavyzdžiui transcendavimo virš kasdienybės dirbant jūroje atskirties sąlygomis įsipareigojimo rūpintis kitais savo egzistencijos įprasminimo žvelgiant į plačią jūros panoramą bei tolimąjį horizontą (Stadler 1988 Płużek 1996 Tenzer 2007) Todėl tikslinga nustatyti bei moksliškai įprasminti jūreivystės studentų ndash būsimų jūrininkų ndash vertybinio santykio su jūra fenomenologinius metmenis siekiant jūrinį ugdymą efektyvinti

Kreiserinio buriavimo vystymo programa 2005ndash2008 metams 2005 Vilnius Lietuvos buriuotojų sąjunga

Landsbergis V 2008 Europos tapatybės krizė moraliniu ir politiniu požiūriu Soter 25 (53) p 145ndash156

Lorenz K 1977 Die Ruumlckseite des Spiegels Versuch einer Naturgeschichte menschlichen Erkennens Muumlnchen Piper Verlag

IV_2sk

Respondentai sportuoja

I KURSO STUDENTŲ


I KURSO

STUDENTŲ

Respondentai

jaučiasi kitiems reikalingi

I KURSO STUDENTŲ

I KURSO

STUDENTŲ

Vertina gamtos grožį

Skiria laisvo laiko buvimui gamtoje

Vertina meno grožį

I KURSO

STUDENTŲ

Svarbu turėti daug daiktų

Darbas jūroje yra

I KURSO STUDENTŲ

Filosofija

Apibendrinant jūreivystės studentų psichoprofilaktinės pozicijos tyrimą galima formuluoti šiuos mokslinius teiginius

Literatūra

Ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinio

konteksto analizės apibendrinimas

IV_2 tuscias

V_3sk

III SKYRIUS

SOCIALINĖ KOMUNIKACIJA

MULTIKULTŪRINĖJE JŪRININKYSTĖJE

Literatūra

labai aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

Literatūra

VI_4sk

Būsimų jūrininkų psichoprofilaktinės pozicijos tyrimu nustatyta kad tendencijos abiejose amžiaus grupėse yra panašios Ankstyvosios jaunystės pabaigai atstovaujančių pirmo kurso jūreivystės studentų atsakymuose dominuoja veikiau idealistinė jų profilaktinės pozicijos kryptis Brandesnė ir praktiškesnė profilaktinė pozicija būdinga viduriniosios jaunystės pradžios ndash trečio kurso ndash studentams

VII_literatura

112 Lorenz K 1977 Die Ruumlckseite des Spiegels Versuch einer Naturgeschichte menschlichen Erkennens Muumlnchen Piper Verlag

VIII_santraukos


X_savokos

Lorenz K 70

Metrika

UDK 3703 Li409

Apsvarstyta ir rekomenduota leisti kaip mokslinę monografiją Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros posė-dyje 2009 m lapkričio 10 d Protokolas Nr 12 Apsvarstyta Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros posėdyje 2010 m sausio 11 d Protokolas Nr 18 Pndash6 Leidybai rekomenduota Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Leidybos komisijos posėdyje 2010 m spalio 25 d Protokolas Nr 4Pndash1 Recenzentai

prof habil dr Giedrė Kvieskienė (Vilniaus pedagoginis universitetas) prof habil dr Vytautas Smailys (Klaipėdos universitetas) prof habil dr Ona Tijūnėlienė (Klaipėdos universitetas)

Monografijos pagrindą sudaro mokslinis tyrimas kurio objektas ndash vertybinis asmeny-bės santykis su jūra metodologiniu kultūrinės ir psichosocialinės edukacijos lygmeniu Idealiuoju ugdymo požiūriu asmenybės vertybinio santykio su jūra metodologinio po-būdžio klausimai monografijoje tiriami atskleidžiant jūrinio mentaliteto dvasios kultū-ros raiškos bruožus charakterizuojant ekstremalaus jūrininkų darbo psichoedukacinį kontekstą ryškinant socialinę komunikaciją multikultūrinėje jūrininkystėje tarptauti-nės jūrininkų sielovados teoriją bei praktiką Jūrinio asmenybės ugdymo metodologi-niai metmenys konceptualiuoju ir empiriniu lygmenimis teikiami bei vertinami šių lai-kų jūrininkystės tikrovės aksiologinės reikšmės sąlygomis Viršelio fotografijų autoriai Janas Černis (Jan Czernis) Pavelas Vasilevskis (Павел Василевский)

copy Saulius Lileikis 2011 copy Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 2011

copy Klaipėdos universiteto leidykla 2011 ISBN 978-9955-18-552-9

SKIRIAMA

Autorius

TURINYS

Įvadas 7

Literatūra

Marebuchverlag

I SKYRIUS

Žalioji knyga 2007

Marebuchverlag

Literatūra

Nr SANTYKIO

Neatsakė 4 3

Nr SANTYKIO

Literatūra

tojų sąjunga

p 145ndash156

Marebuchverlag

Cardiff SIRC

Literatūra

Kursai

pirmastrečias

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

63 37 0 43 57 0

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

10 53 37 7 40 53

save išreikšti

ir save išreikšti

Darbas jūroje yra

Filosofija 20 67 13 10 73 17

Teologija 3 40 57 6 47 47

STUDIJOS

padėti suvokti

Literatūra

52 p 59ndash67

bacher 1992)

UŽTIKRINIMAS

Literatūra

AIKSMOM

DIMENSIJOS labai

žemas

5 7 20 47 22

65 23 2 10 ndash

žemas

12 27 37 17 8

žemas

40 45 13 2 ndash

30 35 25 10 ndash

žemas

2 7 18 48 25

30 35 25 10 ndash

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

0128 0275 0304 0330 ndash0047

0147 0215 0061 0010 ndash0148

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

0192 0348 0075 0151 0206

ndash0136 0056 0059 0262 0179

prasmę

Siekiai bendrauti

0153 0060 ndash0110 0155 ndash0032

0077 0013 0182 0141 ndash0005

0123 0069 0010 0027 0185

0107 0268 ndash0162 0245 ndash0086

prasmę

Siekiai bendrauti

0083 ndash0023 0123 0072 ndash0029

0121 0171 0209 0340 ndash0187

0108 0007 ndash0011 0050 0204

0144 0012 ndash0056 0093 0034

0107 0268 0162 0245 ndash0086

Etninės nuostatos

Etinės nuostatos

Literatūra

IV SKYRIUS

Literatūra

01020304050607080

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmastrečias

22 2427

101520253035

KursaiPr

pirmastrečias

1015202530354045

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmas

trečias

veikiausilpnai

silpnai

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmastrečias

veikiausilpnas

Kursai

pirmastrečias

Kursai

i pirmastrečias

10152025303540

veikiausilpnas

Kursai

pirmastrečias

Literatūra

202 202

Dr Saulius Lileikis

204 204

моряков

Dr Saulius Lileikis

220 220

228 228

DALYKINĖ RODYKLĖ

I_pirmieji

II_turinys

Įvadas 7

I skyrius



II skyrius


KONTEKSTAS 77


III skyrius


IV skyrius

Išvados 184


Summary 203

III_Ivd_1sk


RAIŠKA

Literatūra






IV_2sk


I KURSO STUDENTŲ


I KURSO

STUDENTŲ

Respondentai


I KURSO STUDENTŲ

I KURSO

STUDENTŲ




I KURSO

STUDENTŲ


Darbas jūroje yra

I KURSO STUDENTŲ

Filosofija


Literatūra



IV_2 tuscias

V_3sk

III SKYRIUS



Literatūra

labai aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

Literatūra

VI_4sk


VII_literatura


VIII_santraukos


X_savokos

Lorenz K 70

Metrika

SKIRIAMA

Autorius

TURINYS

Įvadas 7

Literatūra

Marebuchverlag

I SKYRIUS

Žalioji knyga 2007

Marebuchverlag

Literatūra

Nr SANTYKIO

Neatsakė 4 3

Nr SANTYKIO

Literatūra

tojų sąjunga

p 145ndash156

Marebuchverlag

Cardiff SIRC

Literatūra

Kursai

pirmastrečias

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

63 37 0 43 57 0

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

10 53 37 7 40 53

save išreikšti

ir save išreikšti

Darbas jūroje yra

Filosofija 20 67 13 10 73 17

Teologija 3 40 57 6 47 47

STUDIJOS

padėti suvokti

Literatūra

52 p 59ndash67

bacher 1992)

UŽTIKRINIMAS

Literatūra

AIKSMOM

DIMENSIJOS labai

žemas

5 7 20 47 22

65 23 2 10 ndash

žemas

12 27 37 17 8

žemas

40 45 13 2 ndash

30 35 25 10 ndash

žemas

2 7 18 48 25

30 35 25 10 ndash

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

0128 0275 0304 0330 ndash0047

0147 0215 0061 0010 ndash0148

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

0192 0348 0075 0151 0206

ndash0136 0056 0059 0262 0179

prasmę

Siekiai bendrauti

0153 0060 ndash0110 0155 ndash0032

0077 0013 0182 0141 ndash0005

0123 0069 0010 0027 0185

0107 0268 ndash0162 0245 ndash0086

prasmę

Siekiai bendrauti

0083 ndash0023 0123 0072 ndash0029

0121 0171 0209 0340 ndash0187

0108 0007 ndash0011 0050 0204

0144 0012 ndash0056 0093 0034

0107 0268 0162 0245 ndash0086

Etninės nuostatos

Etinės nuostatos

Literatūra

IV SKYRIUS

Literatūra

01020304050607080

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmastrečias

22 2427

101520253035

KursaiPr

pirmastrečias

1015202530354045

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmas

trečias

veikiausilpnai

silpnai

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmastrečias

veikiausilpnas

Kursai

pirmastrečias

Kursai

i pirmastrečias

10152025303540

veikiausilpnas

Kursai

pirmastrečias

Literatūra

202 202

Dr Saulius Lileikis

204 204

моряков

Dr Saulius Lileikis

220 220

228 228

DALYKINĖ RODYKLĖ

I_pirmieji

II_turinys

Įvadas 7

I skyrius



II skyrius


KONTEKSTAS 77


III skyrius


IV skyrius

Išvados 184


Summary 203

III_Ivd_1sk


RAIŠKA

Literatūra






IV_2sk


I KURSO STUDENTŲ


I KURSO

STUDENTŲ

Respondentai


I KURSO STUDENTŲ

I KURSO

STUDENTŲ




I KURSO

STUDENTŲ


Darbas jūroje yra

I KURSO STUDENTŲ

Filosofija


Literatūra



IV_2 tuscias

V_3sk

III SKYRIUS



Literatūra

labai aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

Literatūra

VI_4sk


VII_literatura


VIII_santraukos


X_savokos

Lorenz K 70

Metrika

TURINYS

Įvadas 7

Literatūra

Marebuchverlag

I SKYRIUS

Žalioji knyga 2007

Marebuchverlag

Literatūra

Nr SANTYKIO

Neatsakė 4 3

Nr SANTYKIO

Literatūra

tojų sąjunga

p 145ndash156

Marebuchverlag

Cardiff SIRC

Literatūra

Kursai

pirmastrečias

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

63 37 0 43 57 0

I KURSO STUDENTŲ

III KURSO STUDENTŲ

10 53 37 7 40 53

save išreikšti

ir save išreikšti

Darbas jūroje yra

Filosofija 20 67 13 10 73 17

Teologija 3 40 57 6 47 47

STUDIJOS

padėti suvokti

Literatūra

52 p 59ndash67

bacher 1992)

UŽTIKRINIMAS

Literatūra

AIKSMOM

DIMENSIJOS labai

žemas

5 7 20 47 22

65 23 2 10 ndash

žemas

12 27 37 17 8

žemas

40 45 13 2 ndash

30 35 25 10 ndash

žemas

2 7 18 48 25

30 35 25 10 ndash

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

0128 0275 0304 0330 ndash0047

0147 0215 0061 0010 ndash0148

NUOSTATŲ LYGMENYS

prasmę

Siekiai bendrauti

0192 0348 0075 0151 0206

ndash0136 0056 0059 0262 0179

prasmę

Siekiai bendrauti

0153 0060 ndash0110 0155 ndash0032

0077 0013 0182 0141 ndash0005

0123 0069 0010 0027 0185

0107 0268 ndash0162 0245 ndash0086

prasmę

Siekiai bendrauti

0083 ndash0023 0123 0072 ndash0029

0121 0171 0209 0340 ndash0187

0108 0007 ndash0011 0050 0204

0144 0012 ndash0056 0093 0034

0107 0268 0162 0245 ndash0086

Etninės nuostatos

Etinės nuostatos

Literatūra

IV SKYRIUS

Literatūra

01020304050607080

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmastrečias

22 2427

101520253035

KursaiPr

pirmastrečias

1015202530354045

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmas

trečias

veikiausilpnai

silpnai

Kursai

pirmastrečias

Kursai

pirmastrečias

veikiausilpnas

Kursai

pirmastrečias

Kursai

i pirmastrečias

10152025303540

veikiausilpnas

Kursai

pirmastrečias

Literatūra

202 202

Dr Saulius Lileikis

204 204

моряков

Dr Saulius Lileikis

220 220

228 228

DALYKINĖ RODYKLĖ

I_pirmieji

II_turinys

Įvadas 7

I skyrius



II skyrius


KONTEKSTAS 77


III skyrius


IV skyrius

Išvados 184


Summary 203

III_Ivd_1sk


RAIŠKA

Literatūra






IV_2sk


I KURSO STUDENTŲ


I KURSO

STUDENTŲ

Respondentai


I KURSO STUDENTŲ

I KURSO

STUDENTŲ




I KURSO

STUDENTŲ


Darbas jūroje yra

I KURSO STUDENTŲ

Filosofija


Literatūra



IV_2 tuscias

V_3sk

III SKYRIUS



Literatūra

labai aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

labai

aukštas

Literatūra

VI_4sk


VII_literatura


VIII_santraukos


X_savokos

Lorenz K 70

Metrika

Documents

LAPAROSKOPINĖS KOMPLIKACIJOS IR BŪDAI JOMS ......UDK 37.03 Li409 Apsvarstyta ir rekomenduota leisti kaip mokslinę monografij Vilniaus pedagoginio ą universiteto Socialins komunikacijos