dailėraštis L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . b a l a n d i s

Andų kalnų spalviniai deriniai ir kontrastai – at-giję ryškūs įspūdžiai po taip išsiilgto apsilankymo Argentinoje.

1994 m. viešnagė Argentinoje nužymėjo ryškų posūkį Elvyros Kriaučiūnaitės kūryboje. Žymaus Argentinos dailininko Ricardo Crivelli’o dirbtuvėje ji mokėsi popieriaus meno paslapčių. Atsivėrusios naujos kūrybinės galimybės tiesiog pakerėjo dailininkę. Nuo to laiko autorinės ga-mybos popierius tapo pagrindu beveik visiems menininkės sumanymams. Jis pritaikomas ir graviūroms spausdinti. Toks grafikos atspaudas įgyja dar didesnę vertę, nes rankų darbo popie-riaus lakštas visada originalus, nepakartojamas.

artėjo prie estetizuotos, nepriekaištingai suko-mponuotos dekoratyvios abstrakcijos. Arvydas Každailis gana taikliai apibūdino šį lietuvių gra-fikos bruožą, pavadindamas jį „tyruoju poetiniu estetizmu“, o ryškiausia atstove įvardydamas El-vyrą Kataliną Kriaučiūnaitę*. Jos kūryboje buvo „baltasis“ periodas, kada lakštuose dominavo šviesi lapo erdvė, pagyvinta reljefo faktūromis, žalvario plokštelių ir plonyčių, virpančių siūlų intarpais. Jį pakeitė „juodasis“ laikas – tamsios statiškos kompozicijos – Sausio 13-osios trage-dijos atšvaitai. Po kelerių metų prasidėjo pakilus „geltonasis“ laikas: tuo metu didelis emocinis krūvis teko spalvai, ypač tapybiškoms geltonų atspalvių variacijoms, kuriose tarytum atsikartojo

Grafikė Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė Lilijos Valatkienės nuotr.

Taip vadinsis jubiliejinė grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės paroda. Ji skirta minia-tiūros žanrui, intymiam kameriniam formatui, kuriame, nepaisant kuklaus dydžio, telpa viskas – platus neaprėpiamas menininkės pasaulis. Vienas šių kūrinių, sudarytas iš šviesių, kone sterilių popieriaus stačiakampėlių srauto, simbolizuojančio išgyventų metų skaičių, tarsi turėtų kalbėti apie nieką. Bet tas niekas – šviesus ir baltas, toks pakiliai optimistiš-kas ir pozityvus, koks, mano akimis, yra dailininkės būdas. Gal ir ne vien mano akimis. Elvyra Kriaučiūnaitė, kalbėdama apie meną ir kūrėjo misiją, ne sykį yra sakiusi, kad jos kūrinius vienija noras siekti darnos ir teigti gyvenimo džiaugsmą.

tęsinys 2 psl. →

A p d o v a n o j i m a iVyriausybės kultūros ir meno pre-

mija už nuopelnus Lietuvos menui ap-dovanota tapytoja NomEda BuNKu-Tė-SauKiENė. Sveikiname!

1981 m. Nomeda baigė Lietuvos valsty-binį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), Tapybos fakultetą. Nuo 1988 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Su kūryba nesusijusių faktų tapytojos biografijoje nėra daug, tačiau kūrybinės veiklos rezultatai, už ku-riuos ji ir pristatoma – gausūs, įvairūs, įdomūs. Tiesa, jos kaip tapytojos braižo išskirtinumą, vertingumą itin trukdo pamatyti bendros dai-lės parodos su vienu žymiausių Lietuvos dai-lininkų – Šarūnu Sauka, vėliau ir su sūnumi Mykolu (2012 – Sankt Peterburgo Marmuro rūmuose, t. y. Liudvigo muziejuje; 2006 – Vil-niuje, „Maldžio“ galerijoje, ir 2004 – galerijoje

„Meno niša“ ir kt.). Dailės kritika dažnai visą dėmesį sukoncentruoja į Saukos kūrybą, nors ir pats dailininkas, ir kiti pastabūs meno mylėtojai ir vertintojai jau seniai pastebėjo, kad Šarūno Saukos kūrybą veikia ir Nomedos Saukienės tapyba, jos žolynai, gėlynai ir t. t.

Milžino ąžuolo papėdėje sunku didesniems medžiams. Įvertinti Nomedos Saukienės, kaip tapytojos, kūrybinį išskirtinumą, autentišku-mą, surengusiai daug personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, trukdo jos pa-skirtas gyvenimas ne tik menui, bet ir vyrui, vaikams – Mykolui, šiandien jau pripažintam jaunam skulptoriui, rašytojui, ir Monikai, dai-lėtyros mokslų daktarei. Nomedos Saukienės kūrinių motyvai – kameriniai, nors formatai tikrai nemaži. Jos įsimintino violetinio kolorito drobėse karaliauja alijošiai ir lapės iškamšos, retsykiais pasirodo viena kita žmogaus figūra, dažniausiai jos artimieji. Nomedos Saukienės kamerinis pasaulis skleidžia paslaptingą atmos-ferą, stebina subtiliais spalviniais sprendimais.

Regioninis aspektas svarbus vertinant kul-tūros reiškinius, ir jis čia iškyla natūraliai, o ne spekuliatyviai. Gimusi Dusetose, Nomeda Bunkutė-Saukienė sugrįžo į savo močiutės na-mus Dusetose, čia gyvena ir kuria jau kelis de-šimtmečius, naujus kūrinius pirmiausia pristato Dusetų dailės galerijoje, surengė personalinę tapybos parodą rekonstruotoje Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir t. t.

Vilniuje, LITEXPO surengtose galerijų mugių ARTVILNIUS parodose, ją, kaip ir Šarūną Sauką, dažniausiai pristato Dusetų dailės galerija.

Ramutė Rachlevičiūtė

R E G I N A U R B O N I E N Ė

Likimas nulėmėSudėtingos, išskirtinės lemties menininkė,

gimusi tolimoje Argentinoje, paauglystėje tėvų atvežta į jų gimtąją Lietuvą, pradžioje, kaip pati sako, norėjusi numirti. „Čia radau šiurkščią rea-lybę, kurios negalėjau priimti... Lietuvos įvaizdis neatitiko tos vizijos, kurią susikūriau iš tėvų pa-sakojimų... Lietuva man prilygo Dievo užmirštam kraštui. Ir Laikas tuomet man nustojo savo vardo. Prigyti šaknimis, pajusti tėvynės dirvą prireikė

P o r t r e t a sApie viską ir apie nieką

Lietuvos dailininkų sąjungos ataskaitinė konferencija

2017 m. balandžio 28 d. 10.00 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ salė (Arklių g. 5, Vilnius)

DARBOT VARKĖ

dalyvių registracija 9.00–10.00 val.

i posėdis – 10.00 val. 1. Konferencijos vedėjų, sekretorių,

redakcinės bei balsų skaičiavimo komisijų rinkimas ir tvirtinimas.

2. Konferencijos reglamento ir darbotvarkės tvirtinimas.

3. 2016 m. LDS metinė veiklos ir metinė finansinė ataskaita. Pranešėja – LDS pirmininkė E. Utarienė.

4. 2016 m. LDS skyrių pirmininkų metinės ataskaitos.

5. LDS audito ataskaita. Pranešėja – UAB „Verslo erdvė“ direktorė-auditorė R. Žemaitytė.

6. Atsakymai į klausimus (E. Utarienės, R. Žemaitytės).

7. LDS metinės veiklos ir metinės finansinės ataskaitos tvirtinimas.Pietų pertrauka 13.00–14.00 val.

ii posėdis – 14.00 val. 8. LDS stojamojo įnašo, nario, tarptautinio

pažymėjimo mokesčio dydžių nustatymas ir tvirtinimas. Pranešėja – LDS pirmininkė E. Utarienė.

9. Diskusijos. 10. Konferencijos rezoliucijų priėmimas.11. Konferencijos nutarimų priėmimas.

Konferenciją numatoma baigti 17.00 val.

Miniatiūrose autorė sutalpina savo jautrų pasaulį.

Meilė gimtajai Argentinai praplėtė Kriaučiūnaitės kūrybos lauką, neatsiejamą nuo pietietiško temperamento ir muzikinio ritmo pojūčio.

* Ieva Pleikienė, „Trys požiūriai į mažąją grafiką“, Dailė, 2004/2, Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla, 2004, p. 18–26.

ne vienų metų. Ne vienų metų, kad suprasčiau, jog esu šios išniekintos ir išbarstytos tautos dalis. Ne vienų metų, kad suvokčiau savo tapatybę ir priimčiau savo Likimą kaip dovaną.“

Saulėtos Argentinos ilgesys stiprino prisi-minimus, išmokė paauglę svajoti, skatino norą išlieti tą susitvenkusią nostalgiją. Ji pasirinko grafikos studijas tuomečiame Vilniaus dailės institute. Specialybės dalykus jai dėstė Antanas Kučas, Leonas Lagauskas, diplominiam darbui vadovavo Vytautas Jurkūnas. Įsiminė prof. Kučo kantrybė ir tolerancija, o prof. Jurkūnui Elvyra dėkinga už suteiktą kūrybinę laisvę: jis suprasda-vęs studentų įkvėpimo stygiaus dienas, leisdavęs ir patinginiauti, žinodamas, jog vėliau jie padarys žymiai daugiau.

Sielos atspindžiaiAnkstyvojoje kūryboje Kriaučiūnaitė išbandė

įvairių technikų galimybes: litografijos minkštu-mą, šilkografijos spalvingumą, įvairias mišrias technikas, galiausiai pirmenybę teikdama ofortui. Debiutavusi aštuntojo dešimtmečio pradžioje, ji gana greitai atsisakė detalizuoto realistinio vaiz-do, rinkosi kalbėjimą užuominomis, simboliniais įvaizdžiais, metaforomis. Vėlesnėse meninės formos paieškose Kriaučiūnaitė nuosekliai ėjo abstraktesnės plastinės raiškos keliu ir vis labiau

2 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . b a l a n d i s

Kolegoms nieko negailiSukauptas žinias ir patirtį Kriau-

čiūnaitė noriai perduoda kolegoms: jau daugiau kaip dešimtmetį rengia kasmečius vasaros plenerus Mete-liuose. Populiarindama meninio po-pieriaus galimybes, ji subūrė dailinin-kus į kūrybines stovyklas Perlojoje. 1997 ir 1999 metais įvykę rankų darbo popieriaus seminarus lydėjo origina-lios popieriaus meną pamėgusių įvai-rių kartų Lietuvos dailininkų parodos.

Neapsiribodama lakštine grafika, kurdama erdvinius objektus, ypač daug kūrybinių impulsų Kriaučiūnaitė realizuoja kurdama koliažus. Ji išradin-

gai panaudoja autorinio popieriaus tei-kiamas galimybes – peršviečiamumą, faktūros rupumą ir įvairovę, lapo for-mos neapibrėžtumą. Visi Elvyros su-kurti popieriaus lakštai gali papasakoti savo istoriją. Kiekvienas jų talpina vis kitus prisiminimus, kurių emocinį po-veikį menininkė sustiprina spalva. Jos ypač mėgiama raudonų ar intensyvių tamsiai raudono vyno atspalvių paletė teigia gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Tarytum intervencija į šias emocijas kartais pasirodo tamsių įvairiakryp-čių juostų slinktis, lyg negandų laikas – pažeidžiantis ir vėl atsitraukiantis. Pasak dailininkės, savo darbuose ji konstruoja prisiminimų pasaulį tarsi iš dienoraščio puslapių, iš palinkėji-

mų, sapnų ir laiškų. Ženklais, linijo-mis, tekstais, faktūromis organizuoja pagrindinį kompozicijos judėjimą, la-biausiai atliepiantį savo sielos ritmams.

Grafikų bendruomenėje draugiška ir mėgstanti bendrauti Elvyra Kriau-čiūnaitė yra labai populiari, ją dažnai pamatysi kolegų apsuptyje. Ypatingas ryšys dailininkę sieja su Nijole Šalteny-te, artimiausia ir neišskiriama bičiule, su kuria kartu rengta ne viena paroda. Jų ir dirbtuvės įsikūrusios greta, tad kone kasdien susitinkama kavos per-traukėlei. Paprašyta trumpai apibūdinti svarbiausią draugės savybę, Nijolė Šal-tenytė neabejodama įvardijo begalinį ir trykšte trykštantį kūrybingumą. Pasak Nijolės, tarpusavio diskusijose ar meno

kūrinių vertinimuose – visur iškyla Elvyros poreikis kurti, keisti, trans- formuoti, pildyti. Kūrybinės idėjos vir-te verda joje. Ir tai, matyt, kyla iš vidi-nio menininkės perfekcionizmo, kada ji nesitenkina pasiektu rezultatu, nesu-stoja ir vis žengia žingsnį kita kryptimi, randa naują taką, kuris ją veda, stimu-liuoja, ir vėl teikia naujų impulsų. El-vyra kūrybinių planų turi daugiau nei dvidešimčiai metų į priekį, o jos vidinis poreikis kurti, siekti naujo – niekaip nepavaldus laikui. Toji Kriaučiūnaitės kūrybingumo versmė draugę kartais šiek tiek ir „panervina“, verčia slėpti ir nerodyti jai dar neišbaigtų sumany-mų. Pasak Nijolės, ji pati, kaip kūrėja, linkusi abejoti, ilgėliau pasvarstyti, o Elvyra gali išsyk pažerti rieškučias pa-siūlymų ir patarimų, po kurių gausos apsisprendimas kartais tampa dar pa-inesnis.

meninio pasjanso dėliojimasElvyra Kriaučiūnaitė kaip meni-

ninkė subrendo Lietuvoje, čia sukur-ti ryškiausi jos kūriniai, įgytas dailės mylėtojų ir žinovų pripažinimas. Už kūrybos pasiekimus dailininkė yra pelniusi nemažai respublikinių ir tarptautinių apdovanojimų, iš kurių svarbiausi yra kolegų pripažinimą liu-dijantis Lietuvos dailininkų sąjungos „Aukso ženklelis“, tarptautinės gra-fikos trienalės Krokuvoje Laureato garbės diplomas (abu 2006 m.) bei prestižinė LR vyriausybės Kultūros ir meno premija (2012 m.).

Meilė gimtajai Argentinai praplė-tė Kriaučiūnaitės kūrybos lauką, ne-atsiejamą nuo pietietiško temperame-nto ir muzikinio ritmo pojūčio, iš da-lies nulemto taip mėgstamo ilgesingo tango atgarsių. Savotiška dailininkės padėka tolimajai Argentinai buvo 200-ajam šalies Nepriklausomybės jubiliejui dedikuota paroda „Vizioplū-džiai“ (2016), tapybos ir grafikos kū-riniais kalbėjusi apie praėjusį laiką ir dabartį, prikėlusi iš atminties kūrė-jos paauglystės būsenas, spalvingus Buenos Airių Caminito bei San Telmo kvartalus, svarbias argentiniečių me-nininkų asmenybes: Carlosą Gardelį, Julio Cortázarą, Astorą Piazzollą ir kt.

Daugialypė Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės patirtis sutelpa į tra-pius ir kartu ilgaamžius jos kelis dešimtmečius dėliojamo „meninio pasjanso“ lakštus. Jie skirti žiūrovui, kuriam būtų artima kūrėjos pasaulio samprata. Tai pasaulis, kuriame vieš-patauja ne deklaracijos, destrukcija ir chaosas, bet atrandama daug grožio, meilės ir darnos.

← pradžia 1 psl.

L I J A N A Š A TAV I Č I Ū T Ė

Keramikos „pavasarių“ gyvy-bingumą lemia keli veiksniai. Pir-miausia noras palaikyti baltų kultūros tradiciją (parodos pradžioje ir buvo sumanytos kaip lietuvių bei latvių keramikos renginys), antra, plėtoti paties parodos rengimo laikotarpio diktuojamą atsinaujinimo, dvasinio atgimimo, nepaliaujamos kaitos idėją. Pavasaris – gražiausias metų laikas, pradedantis naują gamtos judėjimo ciklą, skatinantis dvasinį atgimimą, o tai kreipia tam tikra linkme keramikų mintis. Gal dėl to ekspozicijoje gausu bundančios gamtos simbolių (Regina Kaselytė-Lisauskienė, Buket Acaturk, Ženija Loginova), gaivalingų jausmų proveržių, pakilias vidines būsenas iliustruojančių kūrinių. Tačiau šiuo-laikinė keramika gali materializuoti ir sudėtingas egzistencijos, socialines bei civilizacijos išlikimo problemas, įsileisti įvairias raiškos priemones, plėsti technologijos galimybes, gilin-

tis į archajines technikas ir prikelti jas naujam gyvenimui.

Įkvėpimo šaltiniu menininkams dažnai tampa nuo keramikos meno neatsiejami indai, transformuojami į dekoratyvines kompozicijas, kurios be galo skirtingos, žyminčios nevienodą autorių mąstymą ir priemonių atran-ką, pasireiškiančios ir minimalistinė-mis tendencijomis (Rūta Šipalytė), ir geometrine stilizacija (Weronika Surma), taip pat formų gaivališkumu (Dainius Barčas, Jolanta Mašidlaus- kienė, Liga Skarina) ir egzotiškumu (Dainis Liesinis ir Vera Bakastova). Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Ores-tas Misko, Jolanta Galdikaitė, Helga

Ingeborga Melnbardė dekoratyvinės lėkštės paviršių ištapo asmeninę pa-saulėjautą atitinkančiomis scenomis. Algimantas Patamsis, Ona Petkevi-čiūtė ir latvė Arta Balta keramikos indą iškelia iki savaiminės vertybės statuso, o kitus autorius jie gali įkvėpti kurti konceptualią kompoziciją (Ju-rio Berginso „Kavinukas“, derinantis efektingus popkultūros elementus su disonuojančiomis Antrojo pasauli-nio karo veiksmų ir didžiųjų politikų „nuotraukomis“). Bet kuriuo atveju indų funkcija yra tik menama arba pretekstas idėjai įkūnyti.

Keramikos indų konceptualizavi-mas atitinka pasaulines keramikos ten-

dencijas. Tą patį galima pasakyti ir apie visiškai priešingą požiūrį – parodoje vyraujančią skulptūrinę formos trak-tuotę. Keramikai turi humoro jaus-mą, geba perteikti vidines būsenas. Kompozicijos su žmonių, gyvūnų ir fantastinių būtybių figūromis, galvo-mis, kūno dalimis kuriamos iš įvairių paskatų – tarnauja vidinio nestabi-lumo (Ineta Greiža), epinės ramybės (Virginija Juršienė), hedonistinėms (Sigita Lukošiūnienė) būsenoms įvaiz-dinti, kurti savus naratyvus, žavinčius žaismingumu (Domilė Ragauskaitė, Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, Danutė Garlavičienė, Inesė Linė, Gied-rė Bardzilauskė), jautriu susikaupimu (Eglė Einikytė-Narkevičienė, Agnė Šemberaitė, Virginija Armanavičiūtė, Edita Jokubonytė-Kybartienė), formos monumentalumu (Konstancija Dzimi-davičienė, Valdas Kurklietis), humoru (Saulius Jankauskas, Ričardas Luko-šiūnas), technologiniais atradimais (Andrius Janulaitis).

Ne mažiau paveikios ir skirtingos stilistikos Annės Türn, Evos Berg, Vir-ginijos Ridikaitės-Laužadienės, Lau-ryno Stanevičiaus abstrakčios kom- pozicijos. Keramikoje nuo poparto laikų populiarūs medžiagų paradok-sai (Milenos Pirštelienės iš kubelių

sudėta „Naktis“, molinis suraikytas Olgos Melehinos „batonas“, Loretos Šulgaitės-Kvietkauskienės iš „rūdžių“ besilukštenantis cilindras „Pėdsakai“). Postmodernistiniu mąstymu išsiskiria Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, meno kūriniu pavertusi pramoninius švies-tuvus, Eglė Labanauskaitė-Steponavi-čė, suderinusi keramiką su plastiku, Giedrė Bardzilauskė, pasirinkusi ba-nalų kičo motyvą. Margoje parodos panoramoje negali abejingai praeiti pro pasvirusį Dainos Daukšienės laivą „Sielonešį“, Sanitos Mickus „šluotra-žius“, Remigijaus Sederevičiaus „dra-perijos“ fragmentą „Laisvė“, raciona-lią Katharinos Aus keraminę raidę.

Susidaro įspūdis, kad keramikų bendruomenė Lietuvoje – draugiška, palaikanti vieni kitus, toleruojanti skirtingą mąstymą. Greta chrestoma-tine dailės istorijos dalimi tapusių pri-pažintų meistrų (Juozas Adomonis, jo bendraamžis latvis Karlis Knop-kens), dalyvauja jauni menininkai, geranoriškai įsileidžiami kitų sričių dailininkai.

Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris“, veikusi kovo 10–balandžio 7 d. galerijoje „meno parkas“, laikinąją sostinę pasveikino jau 11-ą kartą. Joje dalyvavo daugiau nei septyniasdešimt keramikų iš Baltijos valstybių, taip pat Rusijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Liuksemburgo. Parodas organizuo-ja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno keramikos sekcija (kuratorius Juris Bergins, organizatorė Živi-lė Bardzilauskaitė-Bergins), jos, išsikovojusios pelnytą vietą Lietuvos meno erdvėje, suteikia galimybę keramikams gana liberaliomis sąlygomis (LdS nariai dalyvauja be konkurso) pristatyti savo kūrybą, simboliškai atidaryti metų parodų sezoną, susitikti su kolegomis, o po kelių mėnesių sulaukti geros poligrafinės kokybės katalogo.

Kaskart vis kitoks „Pavasaris“

Domilė Ragauskaitė. „Chameleonas II“. 2017 Ričardas Lukošiūnas. „Mėsmalė“. 2017

Sigita Lukošiūnienė. „Meilės laikrodis“. 2017

P a r o d o s

Apie viską ir apie niekąSavotiška dailininkės Kriaučiūnaitės padėka tolimajai Argentinai buvo 200-ajam šalies Nepriklausomybės jubiliejui dedikuota paroda „Vizioplūdžiai“, kurioje tapybos ir grafikos kūriniais ji kalbėjo apie praėjusį laiką, prikėlė iš atminties paauglystės būsenas, spalvingus Buenos Airių kvartalus.

L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . b a l a n d i s • 3

N E R I N G A M A R K A U S K A I T Ė

2016 m. rugsėjo 23–spalio 3 d. Lie-tuvos Respublikos Seimo Vitražo gale-rijoje veikė medalių paroda „Spindėk, Lietuva“, kurioje meno gerbėjai galėjo susipažinti su įvairių dailininkų kūryba. Joje eksponuota Jolantos Balkevičienės, Petro Barono, Sauliaus Bertulio, Algir-do Boso, Justinos Bukantaitės, Augusti-no Virgilijaus Burbos, Dainiaus Drulio, Petro Gintalo, Romualdo Inčirausko, Tamaros Janovos, Linos Kalinauskaitės, Juozo Kalinausko, Gvido Latako, Antano Olbuto, Mindaugo Šimkevičiaus, Jurgi-tos Erminaitės-Šimkuvienės, Remigijos Vaitkutės, Astos Vasiliauskaitės, Skais-tės Žilienės, Leono Žuklio, Gedimino Žuklio medaliai. Paroda atskleidė tai, kas sukurta šioje meno srityje XX a. pa-baigoje ir pastaraisiais dešimtmečiais. Eksponuoti kūriniai – ne vienu metu ir neatsitiktinai sukauptos, bet nuolat didė-jančios medalių kolekcijos, kuriose jun-

giasi įvairios datos, vardai, išraiškingos siužetinės ir portretinės kompozicijos. Tai Lietuvos karalių Mindaugą ir Lietu-vos didįjį kunigaikštį Gediminą, kitus valdovus, taip pat žymiąsias Lietuvos gimines įamžinantys kūriniai. Nemaža dalis medalių sukurta literatūros klasi-kams, tokiems kaip Kristijonui Done-laičiui, Simonui Daukantui, Ievai Simo-naitytei, vyskupui Motiejui Valančiui ir kitiems XIX a.–XX a. I pusėje Lietuvą budinusiems ir ją kūrusiems meno ir visuomenės veikėjams. Parodoje galėjo-me pamatyti medalių, kurie siejami su pirmąja Lietuvos Nepriklausomybe ir ją įprasminančiais įvykiais. Medaliuose yra perteikti ir tautiniai simboliai, primena-ntys Lietuvos laisvės siekius okupacijos metais, tremtyje žuvusiųjų atminimą. Šių kūrinių tematika ir vaizdiniai atspindi mūsų atkurtą Nepriklausomybę, anuo-met nuolat besikeitusius įvykius, taip pat 1990 metų blokadą, kai Lietuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos.

N I J O L Ė N E V Č E S A U S K I E N Ė

Viduriniosios kartos tapytoja S. Drebickaitė nepailsdama kuria dau-giau nei tris dešimtmečius. Vilniaus dailės akademijoje ji 1975–1980 me-tais studijavo monumentalistiką, kur specialybę dėstė Sofija Veiverytė, ta-pybą – Leopoldas Surgailis, piešimą – Kazys Morkūnas, padėję suformuoti puikius kompozicijos, piešimo, spalvų

suvokimo principus, vėliau jos pui-kiai išnaudotus monumentalistikos kūriniuose. Dailėtyrininkė Nijolė Tu-mėnienė tapytojos S. Drebickaitės al-bumo įžangoje rašė: „Per 10 pirmųjų savarankiškų kūrybos metų dailinin- kė sukūrė nemažai freskų: Vilniaus miesto statybos ir projektavimo in-stitute, Širvintų gyvulininkystės kom- plekse, „Bočių“ restorane Vilniuje,

mozaikų Druskininkų banke, Palan-gos gydomajame baseine „Jūratė“, Birštono miesto pirtyje, vitražų – Pa-langos vandentiekio valdybos poilsio namuose, Šiaulių pedagoginio institu-to Klaipėdos skyriaus aktų salėje, Lie-tuvos draudimo valdyboje ir projektą Vasario 16-osios gimnazijos koplyčiai Heidelberge (Vokietijoje), laimėjusį konkurse pirmąją vietą.“ Tačiau mo-numentalistika nuo 1990 metų pra-rado aktualumą ir Silvijos kūrybos erdvė tapo kameriškesnė, remiantis molbertine tapyba.

Silvija itin jautri improvizatorė. Jos tapyboje vyraujantys peizažai, na-tiurmortai ir portretai šioje parodoje atveria žiūrovams netikėtas erdves jų pačių fantazijai, minties polėkiui ir emocijoms. Šios dailininkės tapy-ba paremta natūros stebėjimu: Vil-niaus senamiesčio vaizdai, artimųjų ir pažįstamų portretai, matyti laukų peizažai tapybiškai interpretuojami skirtingai. Vieni tampa paslaptingos ir nostalgiškos nuotaikos įvaizdžiais dėl slėpiningos šviesos srautų, paskli-dusių toninių atspalvių miglos, kiti – žaižaruojančių lyg vitražai ryškių der-mių, treti, apgaubti subtilių potėpių grafikos, skleidžia poetiškas nuotaikas ir romantišką lyrizmą. Silvija pasta-rųjų metų kūriniais siekia išgryninto, atviro jausmo, perteikto ryškiomis, skambiomis spalvomis. Šiuo metu vengiama anksčiau imponavusios prieblandos ir šešėlių, tapoma atvi-Tapytoja Silvija Drebickaitė.

Tapybos polėkiaiJubiliejinė Silvijos drebickaitės tapybos darbų paroda šiuo metu veikia Vilniuje, „Gaudrės“ šviestuvų galerijoje (ateities g. 10), kur natūraliai įsikūrė parodinių salių erdvėse, šalia eksponuojamų moder-niausių šviestuvų, skleidžiančių papildančius tapybą šviesų srautus.

R e c e n z i j a

A t g a r s i a i

tęsinys 4 psl. →

Lietuvos dailininkų sąjungos iniciatyva, praėjusiais metais buvo atida-rytos dvi medalių parodos. Jose eksponuota per keletą dešimtmečių sukurtų kūrinių, liudijančių medalio raidą, įamžinančių istorinius įvykius, įžymius žmones, meno paminklus svarbiais mūsų tautos laikotarpiais.

Medaliuose – portretai, įvykiai ir paminklai

Silvijos Drebickaitės tapyba paremta natūros stebėjimu. Parodoje vyraujantys peizažai, natiurmortai atveria žiūrovams netikėtas erdves jų pačių emocijoms.

romis ryškiai kontrastingomis spalvo-mis. Pastarųjų metų tapyba tarsi ne-betelpa mažo formato drobėse, atsi-randa vidinių erdvių, tolių. Tapydama portretus, siekia autentiško tikrumo ir emocinio atsivėrimo pasakojimų. Ankstesnėse parodose matyti Barbo-ros Radvilaitės ir Žygimanto Augus-to istorijų pasakojimai buvo įdomūs kaip rekonstrukcijų laukas, dabar dukrų portretai įkūnija šiuolaikiško žmogaus pastabumą ir idealus.

S. Drebickaitės peizažai tarsi įkūnija romantizmo epochą, joje dominuojančios stichiškos gam-tos būsenos egzistuoja skirtin-gai  – vienur apčiuopiamai tikros,

kitur  – prislopintos ir miegančios. Dekoratyviai ir meistriškai tapydama potėpiais, tarsi piešiniu skaidydama drobės paviršių iki pat drobės tekstū-rų, ji meistriškai išgauna spalvines ir tonines gradacijas. Tapybos techniką dailininkė pavertė estetinio pasigė-rėjimo objektu, nes potėpiai, spalvų, paviršiaus virpesių niuansai sklei-džia paslaptingą gebėjimą užčiuopti natūros kodus. Ne natūralistinius, bet poetiškus skambesius. Tapyda-ma Silvija mėgaujasi savo teptuku – meistryste, subrandinta ir dosniai atlyginančia jos ištikimiems tapybos gerbėjams už meilę virtuoziškumu ir tikėjimo šviesa.

N I J O L Ė N E V Č E S A U S K I E N Ė

Alfonso Šuliausko tapybos tech-nikos išskirtinumą akcentuoja ku-riamos istorinės, biblinės temos („Paskutiniojo teismo“, „Madona su kūdikiu“, „Ieva gundytoja“), ar savo paties būties atspindžiai („Vienatvė“). Šuliauskas tapyboje tarsi ieško nū-dienos pasaulio ir amžinųjų vertybių ir tiesų patvirtinimo ir išraiškos, sim-boliškai arba realistiškai interpretuo-jant vyro, moters, motinystės, pasau-lio tęstinumo ir gyvavimo prasmes.

Jo tapybos raiškos kalba tech-nologiškai įtaigi, glotnių potėpių, aliejaus sluoksnius dengia blizgus lakas, išgaunantis ir išraiškingus krakeliūrų efektus, taip tarsi atgai-

vinant paslaptingus senųjų meistrų tapybos kalbos ženklus. Ilgus metus intensyviai kūręs akvarelės techni-ka, 2013 metais su ja atsisveikinęs, A.  Šuliauskas tapyboje aliejiniais dažais išsaugo panašius į akvarelę principus: akvarelinį skaidrumą, potėpio atsitiktinumą ir tiesiogišku-mą. Dailininkas nevengia stilizacijos ir atsitiktinumų („Ieva gundytoja“). Įtaigius dvasinės būsenos simbolius tapytojas renkasi vaizduodamas tra-gizmu dvelkiančias biblines temas, dinamiško piešinio stilizuotos raiš-kos personažus: Kristų, biblinę Ievą ir kt. („Kristus vainikuotas“ 2005). Figūrų ir veidų plastiką interpretuo-ja laisvai, nevengdamas stilizacijos, primityvizmo elementų.

Šios tapybos emocinio pasakoji-mo priemonės yra tamsos ir šviesos susidūrimas – esminis noras ir siekis parodyti ir išreikšti atsiradusį jausmą, sukauptą meninį patyrimą, kurio ne-riboja nei anatomijos, nei proporcijų suvaržymai. Apžvelgiant Šuliausko kūrybą jo paties išleistuose tapybos albumuose, atsiminimuose, eilėraš-čių posmuose – matyti šio žmogaus begalinės energijos branduoliai, kur svarbiausia emocijų, jausmų autentiš-kumo išraiška. Šios įžvalgos jautrios, kartais sentimentalios ir yra nuoširdūs gyvenimo liudijimai. Sukurtos trapios ir dažnai itin raiškios akvarelės, pieši-niai, portretai ir natiurmortai skleidžia energijos ir kūrybiškumo proveržius.

A. Šuliausko įvairiaplanėje kū-ryboje dažnai galynėjasi profesiona-lus suvokimas ir emocionali išraiš-ka, akimirkos pojūčiai. Žvilgtelėjus ankstesnių metų akvareles, piešinius ir eskizus, regima itin jautri akis ir taikli kūrėjo ranka (S. Geda, V. Bložė), gebanti sugauti grožio akimirksnius.

Ši paroda tarsi pratęsimas univer-salios ir kūrybingos dailininko veik-los, kai pasirinkęs miniatiūros formą susikoncentravo į amžinąsias tapybos paslaptis, siekė išreikšti būties akimir-kų džiugesį ir žavesį.

Kūrybos kelionėsdruskininkiečio alfonso Šuliausko tapybos paroda, Lietuvos dailinin- kų sąjungos galerijoje atidaryta balandžio 12 dieną, atskleidė tapytojo siekį išreikšti savo pasaulėžiūrą miniatiūriniais formatais. Parodos anotacijoje skelbiama, kad tapytojo credo yra „dėmesys žmogui, jo vidiniam ir išoriniam grožiui“. Tad intriguojanti dailininko nuostata kurti įvairiose srityse, ieškoti savojo „aš“.

P a r o d o s

Išraiškingas A. Šuliausko veidas neretai tampa ir kolegų „taikiniu“. Dailininko K. Šiaulyčio škicas. Romualdas Inčirauskas. „Boris Schatz“ (bronza, aversas, reversas). 2015.

Tapytojas Alfonsas Šuliauskas.

4 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . b a l a n d i s

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė savo parodos atidaryme Indijoje.

Be to, medaliuose perteikti ir pasta-ruoju metu atkurti, ir naujai pastatyti pa-minklai, kaip Kančios koplyčia Rainiuose.

Antroji medalių paroda – Vienuo-liktoji respublikinė medalių trienalė, atidaryta lapkričio 18 d. Lietuvos na-cionaliniame muziejuje, kurioje meno gerbėjai galėjo pamatyti trisdešimties dailininkų kūrybą.

Dauguma sukurtų medalių yra siejami su reikšmingais mūšiais, kaip žemaičių ir kitų baltų kariuomenių kautynės su Livonijos ordinu prie Durbės, Lietuvos Didžiosios Kuni-gaikštystės ir Maskvos kunigaikštystės kariuomenių mūšis prie Oršos, taip pat Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių mūšis prieš turkus prie Chotyno, ir kitais svar-biais įvykiais, kaip 1863  m. sukilimas (Eglės Čėjauskaitės -Gintalės, Jurgitos Erminaitės -Šimkuvienės, Linos Kali-nauskaitės, Juozo Kalinausko, Skaistės Žilienės medaliai). Nemažai medalių kompozicijų yra skiriami Lietuvos, Mažosios Lietuvos rašytojams, daili-ninkams, kitiems kultūros veikėjams (Petro Barono, Algirdo Boso, Augustino Virgilijaus Burbos, Tamaros Janovos, Gvido Latako, Stasio Leono Makaraičio, Beno Narbuto, Jono Noro Naruševičiaus, Antano Olbuto, Petro Repšio, Mindau-

go Šimkevičiaus medaliai). Dailininkai sukūrė raiškių kompozicijų ir medalio meno kūrėjams atminti (Jolantos Balke-vičienės, Petro Gintalo, Romualdo Inči-rausko medaliai).

Filosofine ir poetine tematika išsi-skiriančios kompozicijos įamžina baltų kalbas, mitologiją, meno kūrėjų biogra-fijas, kūrybą įprasminantys simboliniai meniniai ženklai (Leono Žuklio, Gedi-mino Žuklio, Remigijos Vaitkutės, Sigi-to Rekašiaus, Aurelijos Šimkutės, Astos Vasiliauskaitės medaliai). Meniniuose ieškojimuose daugiaspalviais aspektais atsiskleidžia dieviškosios ir žmogiškosios kūrybos idėjos (Dainiaus Drulio, Jono Grundos kūryba). Dailininkai sukūrė medalių, įamžinančių Lietuvos miestus ir su jais susijusius architektūros paminklus (A.V. Burbos, Justinos Bukantaitės, Bea- tos Zdramytės medaliai).

Antroji parodos dalis buvo skirta proginėms monetoms ir medaliams, kaip specialiems užsakymams, sukur-tiems „Vilniaus monetų kalyklos“ ir „Alperos“ įmonėse. Parodoje tuo pačiu metu buvo galima pamatyti ir susipa-žinti su retais rinkiniais, kuriuos sudaro medaliai, ordinai, ženklai, kiti apdova-nojimai, sukurti įvairių tautinių švenčių ir kitoms progoms. Šiose įmonėse išlieti bei nukalti kūriniai, užsakomi Lietuvos ir kitų šalių institucijų bei organizacijų,

yra skirti ne tik Lietuvos, bet ir kitiems pasaulio įvykiams pažymėti, taip pat žymiems kultūros ir visuomenės veikė-jams pagerbti.

Abi parodos atskleidžiančia naujas medalių kolekcijas ir menines kryptis, leidžia pažinti pastarųjų metų kūrybos pobūdį ir plėtotę, išryškina kai kurias medalio meno tendencijas.

Skirtingus laikotarpius įvaizdinę portretai ir siužetinės scenos, kartais pavirstantys į abstraktų, bet savo meni-ne iškalba talpų ženklą, kuris primena dinamišką pasakojimą apie įvykius ir žmones, kūrybos raiškos galią. Meda-lio kūrėjų darbuose ryškėja tradicinio medalio ir medalio, kaip šios kūrybos skleidėjo, idėjos.

* * *Nepaisant gražių ir gausių renginių,

dailininkai nuogąstauja, jog jau daugybę metų Kultūros taryba nefinansuoja me-dalio meno projektų, ypač ignoruodama tęstinius projektus. Tai itin stebina, nes juk tęstinumas ir tradicijos garantuoja iš-liekamumą, žinių perdavimą būsimoms kartoms... Tokios tradicinės medalių temos. kaip svarbių istorinių asmenybių bei įvykių įamžinimas, ugdo visuomenės kultūrinį suvokimą bei patriotinius jaus-mus. Dėl to pastaruoju metu vykdoma kultūrinė politika kelia susirūpinimą dėl medalio meno ateities.

apie kūrybą pasakoja pats autorius„Tapau tik iš natūros. Pasirinktus

motyvus giliai išgyvenu, stengiuosi su-sitapatinti su tuo, ką tapau. Savo paveiks-luose išreiškiu išgyvenimus ir apmąsty-mus apie laiką, kuriame tenka gyventi ir kurti. Visa esybe jaučiu aštrią gėrio ir blogio kovą, kurios akistatoje žmonija baigia prarasti ryšį su pirmaprade gamta, istorine praeitimi, pagaliau – ir su pačiu Dievu. Baltijos pajūrio gamtoje, kurioje pastaruoju metu kuriu, labiausiai jaučiu Aukščiausiojo didybę. Kai šis ryšys yra jau pažeistas, ar išsaugosime mūsų šal-tos, didingos, bet kartu ir tokios trapios Baltijos pirmapradį grožį? Ar dar suvok-sime jo reikšmę mūsų sieloms?

Vienu metu teko gyventi ir tapyti viename didžiausių ir sudėtingiausių pa-saulio didmiesčių – Maskvoje. Šioje skir-tingoje aplinkoje jutau tą pačią priešybę tarp gėrio ir blogio. O šios kovos laukas yra žmogaus siela. Tai F. M. Dostojevskio mintys, kurios aktualios mums visiems. Todėl vienas dramatiškiausių literatūrinio herojaus kunigaikščio Myškino monologų apie Dievą ir tikėjimą, kad jo kūrybinė ga-lia, sukūrusi tobulą pasaulio grožį, skatins mūsų sielas siekti gėrio, vyksta apgriautos

viduramžių cerkvės kieme. Taip sten-giuosi neatitrūkti nuo klasikinės ir mūsų ARS tradicinės tapybos raiškos šių dienų aktualijų fone, kai niveliuojama autentiška kūryba ir menininkas praranda tikėjimą pamatinėmis žmogiškomis vertybėmis.

Šiuo metu jėgų kūrybai semiuosi iš amžinos Baltijos jūros ir kopų stichijos virsmo. Skaidri pajūrio šviesa ir begalybės pojūtis padeda prisiliesti prie tapybos kla-sikos, o knyga – prie tikėjimo.“

* * *dr. Nijolė Tumėnienė apie Solomono Teitelbaumo tapybą

Pamatyti šiandien dailės parodoje − objektų, instaliacijų aplinkoje − gerą tik-rą tapybą yra didelis džiaugsmas. Tokią sielos šventę visada patiri pamatęs nuo-stabaus turtingo kolorito dailininko Solo-mono Teitelbaumo paveikslus. Juolab kad spalvos „alkis“ ypač juntamas anapilin iš-ėjus tapytojams A. Gudaičiui, J. Švažui, A. Martinaičiui, V. Kisarauskui. Solomono Teitelbaumo tapyba žavi neoekspresio-nistine plastika, pačios tapybos grožiu bei

paviršiaus spalviniu ir faktūriniu turtin-gumu. Itin iškalbingi jo medžiai – galingi, seni, atlaikę vėtras ir negandas. <...>

Teitelbaumo paveikslų koloritas taip pat savitas. Jis vientisas ir harmoningas, sukurtas emocionaliu tapybos mos-tu, minkštais potėpiais, kontrastingais spalvų deriniais. Toks kolorito jausmas būna tik įgimtas. Tai Dievo dovana, kuria Solomonas apdovanotas iš prigimties. Jis tarsi maigo klampią dažo masę ir suran-da norimą atspalvį bei faktūrą. <...>

Jo kompozicijos dažniausiai fronta-lios, žymiai rečiau pasitaiko kviečiančių į erdvės gilumą. Kuo toliau, tuo labiau jis tapybiškai prisodrina negilią erdvę. Solomono peizažuose viešpatauja gausy-be atspalvių praturtinta žalios spalvos stichija, būdinga lietuviškam peizažui. Gilią tamsiai žalią kontrasto principu jis mėgsta derinti su raudona ir auksine geltona. Susidaro įspūdis, kad Solomo-nas yra nepaprastai įsigilinęs į Lietuvos peizažo pobūdį. <...>

Paveikslai atlikti aliejumi ir pa-stele. Juose Teitelbaumas atsiskleidžia

kaip vienas pajėgiausių lietuvių neo-ekspresionistų. Natiurmortuose dažni simboliškai skambantys motyvai. Paste-lėse daugiausia improvizacijos laisvės, asociatyvių regėjimų. Įspūdingiausios minimalistinės, kuriose jis tenkinasi vien tamsaus kontūro raiškos galimy-bėmis, nes meistriškai valdo ekspresyvų piešinį. <...>

Solomonas visada remiasi natūra, kuri jam pasiūlo skirtingus improviza-cijos būdus. Jis yra jautrus ir pastabus menininkas. Jo, kaip kūrėjo, stipriosios savybės: nuostabi spalvinė klausa, suge-bėjimas galingais ekspresyviais potėpiais bei turtingu koloritu perteikti gaivališko pasaulio tėkmę, tikrovės dramatiškumą ir istorinę atmintį. <...>

B I R U T Ė L I A U Š K I E N Ė

Žiūrint į Indijos žemėlapį šiaurės rytiniame jo krašte matyti tarsi iš- tryškęs šalies kontūro pliūpsnis. Spau-džiamas Butano iš viršaus ir Bangla-dešo apačioje. Ten – Asamo valstija, su 31 mln. gyventojų, plačia Brahma-putros upe ir netoliese ryškėjančiomis Himalajų priekalnėmis.

Guwahačio miesto pakraštyje, ty-liame, žalumynais vešinčiame priemies-tyje, kūrė keletas vilniečių menininkų. Jie buvo pakviesti dalyvauti kultūros projekte „Sanskrit Mandala“, kurio pir-moji dalis 2016-aisiais vyko Vilniuje, o šiemet – kita jo dalis Guwahatyje.

Projekto esmė – skatinti lietuvių ir indų menininkų dialogą, keitimąsi idėjomis. Organizatoriai – VšĮ „Kū-rybos ratas“ („Circle of creation“) Vilniuje ir senas šaknis turinčios Ka-lakshetros – didžiojo indų mąstytojo kultūros asociacijos – įsteigto Guwa-hačio kultūros centro globojama or-ganizacija „Parivartan Assam“.

Prieš surengiant šį plenerą buvo aplankytos kelios menininkų stu-dijos Vilniuje ir po to jie pakviesti į kūrybinę viešnagę Indijoje. Ten vyko scenografė, tapytoja Filomena Linčiū-tė-Vaitiekūnienė, fotografas Kazimie-ras Šešelgis, žurnalistė ir fotografė Re-gina Kubertavičienė. Dalyvavo indų menininkai – grafikai, skulptoriai, tapytojai. Visi buvo apgyvendinti Gu-wahačio priemiestyje, atskirame kal-

votame kaimelyje, su gausybe sausųjų džiunglių keistenybių, gyvūnų, gėlių, grįstų takų per kalnelius, vedančių į plenerui skirtus namelius.

Nuo tvyrančios karščio ramybės ir įstabios gamtos pradėjo kauptis įspū-džiai. Sunkokas kopimas takais į gam-tos draustinį 3000 metrų aukščio kalne, per lianų raizginius, akmenų sangrūdas, nakvynė kalnų namelyje vertė aikčioti iš nuostabos, o apsistojus kaimeliuose aiškinti apie neregėtą šalį – Lietuvą, bendrauti su vietiniais. Smalsiems vai-kams ir jaunimui buvo surengti eduka-ciniai užsiėmimai su plenero svečiais, teko dalyvauti ir universitetinėje indų šviesuliui Kalakshetrai skirtoje tarptau-tinėje konferencijoje.

Plenero parodoje Guwahačio kul-tūros centro ekspozicijų salėje visi pa-rodė, ką sukūrę. F. Linčiūtė-Vaitiekū-nienė pakabino tapybos triptiką „Šventyklos varpelis“, įkvėptą Indijos spalvų, eksponavo ir 12 mažų tapybos opusų iš tenykštės aplinkos. Parodą pagerbė valstijos oficialūs asmenys, perduotas sveikinimas nuo Lietuvos ambasados Indijoje. Apmąstydama patirtį dailininkė F. Linčiūtė-Vaitiekū-nienė džiaugėsi projekto misija – bur-ti menininkus į daugiakultūrę erdvę ir skatinti kūrybai, rengti festivalius, parodas, edukacinius mainus. Jos at-mintyje ilgam išliks labai nuoširdūs žmonės, jų svetingumas, geranoriški menininkų santykiai ir pagarba žmo-gaus amžiui.

P l e n e r a i

Lietuviški vardai Brahmaputros apylinkėse

Dvasinės atramos paieškosP a r o d o s

Solomono Teitelbaumo tapyba žavi neoekspresionistine plastika.

← pradžia 3 psl.

Medaliuose – portretai, įvykiai ir paminklai

LDS pasirūpino, kad XXXIV-ąjame Tarptautiniame medalininkų federacijos kongrese Belgijoje 2016 m. dalyvautų ir Lietuvos atstovai. Ekskursija Mauquai medalių gamykloje Belgijoje. Linos Kalinauskaitės nuotr.

LdS galerijoje „arka“ šiuo metu veikia Solomono Teitelbaumo tapy-bos darbų paroda „dvasinės atramos beieškant“.

L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . b a l a n d i s • 5

modernizmo, fluxus idėjos, anks-čiau realizuotos hepeningų, plenerų festivaliuose ir parodose.

Molbertinėje tapyboje Baltrūnas labiausiai koncentruojasi į šviesos reikšmių paieškas ir kolorito dermes, kurios keitėsi nuo subtiliai blankių sidabriškų tonų iki aštrių kontrastų. Šioje kaitoje formų santūriai statiš-ka plastika dažnai įsikomponuo-davo figūrų pavidalais dinamiškai kontroversiškose kompozicijose. A. Baltrūno kūrybos amplitudė nuo-lat švytravo priešpriešas, kurios tarsi kelio diagramos ženklino ieškojimų kontrastus ir inspiravo kaitą. Šios kūrybinės dinamiškos idėjos reiškė dailininko nuostatą vengti pasikar-tojimų. Dailininkas yra sakęs, kad tapyti vien abstrakcijas jam atsibosta, tad jis nuolat ieško priešingų kelių. Ankstyviesiems natiurmortams ir peizažams būdinga autentiška, sub-tilių spalvinių struktūrų išraiška, savitas formos, kompozicinių formų suvokimas ir faktūriškumas ir ypač subtili šviesa. Šviesos subtilumai at-siskleidžia per laisvą, nesuvaržytą ir spontanišką potėpį, savotiškus potė-pių ornamentinius ritmus, įvairius ir jautrius spalvinius interpretavimus. Ir spalvų skalė, pulsuojanti nuo gry-nų, atvirų iki subtiliausių niuansuo-čių, pabrėžia potėpių ritmiką. Nuo-lat gvildenantis matomo–nematomo pasaulio aspektus, be natūros dik-tato, kaip tapybinio suvokimo kam-

pus natiurmortuose („Alijošius  I.“, „Alijošius II“; abu 1994 m.) itin vy-kusiai užčiuopia minimalistinės raiš-kos būdus monochrominiu koloritu ir santūria kompozicijos ritmika. Tapytojas geba poetiškai užčiuopti transcendentinio pasaulio aspektus. Natiurmortų su žirklėmis, su cukri-ne, žiedu – tai variacijos kasdienybės temomis, kur pasaulis dėliojamas, sluoksniuojamas meistriškai kaip praėjusio laiko nostalgija.

Devintojo dešimtmečio pabai-goje atradęs Bibliją su įamžintomis

universaliomis tiesomis, sukrečian-čiomis dramomis ir vertybėmis, A.  Baltrūnas lieka ištikimas šiai idėjai ir parodoje eksponuoja Apaš- talų, Apreiškimo, bėgimo į Egiptą ir kt. temas. Toks pasaulio suvokimas per moralės prizmę įvairiapusiškas ir kankinantis. Tačiau kaip tik jis atskleidžia nesustabarėjusį žvilgsnį, jautrumą pasauliui. O natūrali bai-mė kartotis ir abejonės dėl atradimų turi gerųjų pusių. A. Baltrūno tapyba yra kintanti, įvairi ir turi erdvės dar neišnaudotų atradimų galimybėms.

D r. S A L O M Ė J A J A S T R U M S K Y T Ė

Meno matavimo vienetas, kaip ir daugelio kitų veiklų šiandien, – vieneri metai. 56-oji šiauliečių daili-ninkų paroda – rami laiko / amžiaus talpa, santūriai pasikartojantis dažnis anapus kitų stambesniais apmąsty-mais grįstų meno visetų judesio. Tos pačios vietos, to paties laiko įvy-kis, savaime nekuriantis tęstinumo nė viena laiko kryptimi – archyvai nesikaupia, o kitų metų tokia pat paroda įvyks kaip neišvengiamybė. Neišvengiamo įvykio kartotė suku-ria nuostabią tabula rasa – ramiai kinta kartos, susipina stiliai, lanks-tosi mados, įlekia ir išbilda naujovės, parodydamos susiekiantį lokalumo indą su visais likusiais daugiau ar mažiau pasaulio mačiusiais. Kartą per metus sugrįžtančiųjų biografijos, prievolė ir viltis, meno metų laikai. Visi skirtumai sugarma į tą pačią vienovės įdubą, įvykiai ir pergalės susilieja į genius loci šnabždesį.

Kiekvienas kūrinys bando pa(si)pasakoti apie santykį su sambūviu čia: egalitarinė lagūna, sklidina es-tetinės ramybės. Galiausiai ir feno-

menologinis suskliautimas leistų išsivaduoti iš kontekstų erzelynės, kuri juk iš esmės nieko nekeičia. Sa-vitumai, nepranašaujantys skirtumų, tačiau būnantys sau pakankamais ir galbūt dėl to nesusintetinamais, be-veik autentiškais ir atpažįstamais. Susirenka į krūvą, paskui išsiskirsto, jie mobilūs, tačiau prirakinti nema-tomose skalėse, vieni juda plačiomis parabolėmis, kiti vos krusteli, ta-čiau susipindami su begaliniu kitų kūrinių kitoje vietoje tinklu liudija vienovę ir būtinybę. Tradicija, kurios tęstinumas jau viršija brandaus žmo-gaus metus, būna išgyvenusi visko – klestėjimų ir sąstingių, santarvės etapų ir demoniškų konfliktų.

Tam tikru aspektu tokios pa-rodos yra netgi savaip įdomios – jo-kia išankstinė nuostata ar tema ne-įpareigoja žiūros, o estetiniai potroš-kiai atviri. Štai įdomus daugiasluoks-nis potėpis, spalvų sąskambis, for-mos netikėtumas. Nors keisčiausias taksonomijas įgavusios visokiausių šiuolaikinių parodų rūšys tarsi ir nebepriima parodos pačios savaime, gal kaip tik nuo klasifikavimo gran-dinių paleisti meno kūriniai dar gali

leisti laisvai ieškoti ir patirti glau-dų estetinį sąlytį, grynų gryniausią nesuinteresuotumą. Autentiškumo raiška prisigretina prie kasdienybės estetikos, buvimas kuriant ima repre-zentuoti egzistencinius pradus, o ek-lektikos turtingumas gali ir nurungti švariai išsijotą meninę rūšį.

Parodos dalyviai: Benas Ale-jūnas, Simona Bagdonaitė-Gubi-nienė, Rimas Bagdonas, Gediminas Beržinis, Eglė Bičkienė, Kazys Bim-ba, Vilius Biskis, Rimantas T. Bui-vydas, Ramūnas Dagys, Gitana Evseičikaitė, Ričardas Garbačiaus-kas, Egidijus Godliauskas, Arvydas Gudas, Žaneta Jasaitytė, Gitana Kaltanienė, Ieva Kavaliauskaitė, Virginijus Kinčinaitis, Vaiva Ko-vieraitė-Trumpė, Bitė Kuic, Vilma Kundrotienė, Vitalija Kurtinaitienė, Vilma Laužikienė, Vitalija Lesau-skienė, Virgis Malčius, Renata Mu-rauskaitė, Nijolė Ošurkovienė, Al-vidas Paškauskas, Dalius Puzinas, Bronius Rudys, Antanas Šeronas, Andrius Seselskas, Irena Šliuže-lienė, Vilius Šliuželis, Živilė Spūdytė (Žvėrūna), Regina Šulskytė, Virgini-

jus Tamošiūnas, Dainius Trumpis, Arūnas Vasiliauskas, Aldona Visoc-kienė, Antanas Visockis, Viktorija Visockytė, Vidmantas Zarėka, Vita Žabarauskaitė.

Organizatorius – LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“.

Paroda Šiaulių Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) veiks iki balandžio 30 dienos.

P a r o d o sLagūna ir prieštaravimas 56-oji Šiaulių menininkų paroda

Antanas Šeronas. „Atsiminimai“.

56-oji Šiaulių dailininkų paroda kasmet sukuria platformą, kurioje galima susipažinti, diskutuoti, vertinti meninę tradiciją iš skirtingų perspektyvų, palyginti kūrybinį potencialą lokaliame, respublikiniame bei tarptautiniame kontekste. Šiais metais Šiaulių dailės galerijoje galima išvysti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, fotografijos ir kt. meno kūrinių. Parodoje dalyvauja per 40 kūrėjų.

N I J O L Ė N E V Č E S A U S K I E N Ė

Tapytojas gimė 1957 metais Vilniuje. 1981–1987 metais studi-javo Vilniaus dailės akademijoje tapybos specialybę. Jo mokytojai buvo tapytojai Vladas Karatajus, Jonas Čeponis, Kostas Dereškevi-čius, kiekvienas skirtingai puose-lėję tapybiškumą, spalvos, motyvo, kompozicijos reikšmes. Nuo 1997 metų A. Baltrūnas dėstė Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, nuo 2000-ųjų dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur prasmingai realizuoja kūrybos ir pedagogikos sąsajas. Tapytojas yra aktyvus Lietuvos dailininkų sąjun-gos narys nuo 1992 metų, pats įkūrė grupę „Ė“ ir yra jos narys nuo 1994 metų. Yra gavęs aukščiausio laipsnio valstybines stipendijas 2001 ir 2008 metais. Baltrūnas surengė apie 30 asmeninių parodų, dalyvavo apie 100

bendrų parodų ir plenerų Lietuvoje ir užsienyje.

Beveik tris dešimtmečius puose-lėjanti ekspresionistinę tapybos raišką, Baltrūno tapyba koncen-truoja žvilgsnį į pasaulį pirmiausia vertybiniu aspektu. Šioje parodoje eksponuojamas 21 tapybos darbas – natiurmortai ir sakralinio žanro kū-riniai, sukurti 1989–2016 metais. Tapyba atskleidžia dailininko kelią nuo realybės iki mito (sakralinių) idėjų. Nepaneigdamas tapybiškumo, jis tapybos priemonėmis sintetina ir abstrahuoja realybę, nepaliauja-mai ieškodamas plastinių tikrovės ir dvasinio pasaulio prasminių są-lyčio taškų. Savo kūriniuose Balt-rūnas tarsi nuolat naikina ribas tarp abstrakcijos ir realybės, peizažo, na-tiurmorto, figūrinės kompozicijos. Baltrūno kūryba neapsiriboja tik modernistiniais sprendimais, jam nesvetimos ir avangardinės post-

R e c e n z i j a

Jubiliejinė arvydo Baltrūno tapybos paroda, atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „arka“, atspindi dailininko siekį sugrįžti prie kūrybinių ieškojimų pradžios bei meninių ir dvasinių vertybių apmąstymų.

Atradimų galimybės

Savo kūriniuose Arvydas Baltrūnas tarsi nuolat naikina ribas tarp abstrakcijos ir realybės, peizažo, natiurmorto, figūrinės kompozicijos.

Sidabrinės šviesos subtilumai A. Baltrūno tapyboje atsiskleidžia per laisvą, nesuvaržytą ir spontanišką potėpį, ornamentinius ritmus bei jautrius spalvinius interpretavimus.

6 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . b a l a n d i s

LDS narių jubiliejai

BalandisArvydas PAKALKA 1957 04 03 – 60 metų

Giedrius REIMERIS 1952 04 06 – 65 metai

Alvira ŠIRKIENĖ 1942 04 15 – 75 metai

Algimantas ULIS 1957 04 15 – 60 metų

Dalė KASČIŪNAITĖ 1947 04 17 – 70 metų

Filomena LINČIŪTĖ VAITIEKŪNIENĖ 1942 04 17 – 75 metai

Vytautas NARUTIS 1957 04 18– 60 metų

Alvydas BULAKA 1952 04 19 – 65 metai

Rimantė Pranciška ROPYTĖ 1952 04 19 – 65 metai

Irena Gražutė ZABARAUSKAITĖ 1937 04 21 – 80 metų

Liucija Rožė NAVALINSKIENĖ 1937 04 23 – 80 metų

Rolandas KARALIUS 1962 04 26 – 55 metai

Algirdas MIKUTIS 1957 04 26 – 60 metų

Gediminas KARALIUS 1942 04 27 – 75 metai

Leidžia Lietuvos dailininkų sąjunga Išleidžiamas vieną kartą per mėnesį, tiražas 500 egz.

Redaktorė Lilija ValatkienėEl. paštas: info@ldsajunga.lt; dailerastis.lds@gmail.com

Tel. +370 674 89700

www.ldsajunga.lt www.facebook.com/lietuvosdailininkusajunga

A k t u a l i j o s

ViLNiuS

Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1)2017 04 06–2017 04 29KELIONĖ APLINK SAVO KAMBARĮAudriaus Janušonio paroda

dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2)2017 03 29–2017 04 266–7 DEŠ. LENKIJOS PLAKATASLenkų kultūros instituto paroda 

Šv. Jono gatvės galerija (Šv. Jono g. 11)2017 04 05–2017 04 22LINIJAVido Poškaus tapybos ir piešinių paroda

Galerija „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3)2017 04 05–2017 04 29HEDONISTO UŽRAŠAI. KŪRĖJAS PRIEŠ SUKURTĄJĮDalios Juodakytės paroda

2017 04 05–017 04 29EX VOTO’365Ramintos Šumskytės Sum paroda

LdS būstinės parodų salė (Vokiečių g. 4/2)2017 04 12–2017 05 08Alfonso Šuliausko miniatiūrų paroda

Galerija „arka“ (aušros vartų g. 7) 2017 04 18–2017 05 06ZALCBURGAS–VILNIUS: DIALOGAS Tarptautinio mainų projekto paroda

2017 04 18–2017 05 06 DVASINĖS ATRAMOS BEIEŠKANT Solomono Teitelbaumo tapybos paroda

KauNaS

Galerija „meno parkas“ (Rotušės a. 27)2017 04 12–2017 05 18NAMŲ PATOGUMAIGreta Grendaitė / Tomas Vosylius

2017 04 12–2017 05 18BALANDIS 2524Benxamín Álvarez, Xesco Mercé, Marc Vilallonga

KLaiPėda

„Klaipėdos galerijos“ fi lialas, „Herkaus“ galerija (H. manto g. 22)2017 04 06–2017 05 04PORTRETAIAgnės Kišonaitės meno kūrinių paroda

„Klaipėdos galerijos“ fi lialas, uaB „Silberauto“ (Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Klaipėdos r.)2017 04 06–2017 05 14Dalios Skridailaitės tapybos paroda

PaNEVėŽYS

Galerija „XX“ (Laisvės a. 7)2017 03 31–2017 04 21SAVIRIJOS TEKSTILĖSavirijos Kaziūnaitės darbų paroda

PARODOS

KViETimaS TEiKTi PaRaiŠKaS PaRodomS ViLNiauS RoTuŠėJE oRGaNiZuoTi 2018 m.

Paraiškos teikiamos iki 2017 m. gegužės 31 d.Paraiškos turi būti užpildytos kompiuteriu ir at-siųstos paštu ar atneštos adresu: Didžioji g. 31, 01128 Vilnius.Prioritetai teikiami šioms parodoms:

– Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įpras-minimas.

– Vilniaus miesto istorijos ir kultūros garsinimas. – Tarptautiniai projektai, konkursinės, grupinės

parodos, turinčios koncepciją bei kuratorių. – Jubiliejinės parodos. – Paraiškų atrankos rezultatai bus pateikti Jūsų

nurodytais kontaktais. Smulkesnė informacija teikiama tel. 8 616 25996 arba el. p. patricija@vilniausrotuse.lt.

VRoCLaVo / #THiNKuRBaN KViETimaS daLYVauTi REZidENCiJoJE

Paraiškos priimamos iki 2017 m. balandžio 28 d.Rezidencija startuoja š. m. birželio 1 d. Konkurso rezultatai bus paskelbti gegužės 26 d. Rezidencijos periodas: 6–8 savaitės 2017 m. birželį–spalį.Ši rezidencija – tai programos AIR WRO, kuri yra Vroclavo – Europos kultūros sostinės 2016 – dalis, viena iš veiklų. 2017 m. programa koncentruojama ties urbanistine kultūra ir skirtingais jos aspektais. Nuo miestų gyventojų tapatybės, kuratorinių ir me-ninių tyrimų istoriniame kontekste, miesto gyventojų sąmoningumo diagnozės ir analizės, jų vaidmens kuriant įvairias kultūrines ir socialines veiklas, iki ekologijos ir bendrųjų erdvių apmąstymo.Rezidencijai kviečiami menininkai, kuratoriai, žur-nalistai, animatoriai, kultūros aktyvistai, kurie domisi urbanistine scena ir norėtų tai pristatyti Vroclave. Kvietimo raktiniai žodžiai: urbanistinė tapatybė ir visuomenė, ekologija ir žaliasis mąstymas, kultūrinė ir pilietinė edukacija, asmeninis organizuotumas ir kolektyviškumas, viešoji erdvė ir inovatyvūs spren-dimai miestams, aktyvizmas, partizaninės iniciatyvos, dizainas ir technologijos ir taip pat meninės praktikos šiuolaikinėje urbanistinėje terpėje.

Kviečiami kandidatai iš šių miestų-partnerių: Bredos  (Nyderlandai), Lilio ir Puatjė  (Prancū-zija),  Dresdeno ir Vysbadeno  (Vokietija), Grod-no (Baltarusija), Hradec Kralovės  (Čekija), Kau-no ir Vilniaus (Lietuva), Lvovo (Ukraina) ir Ramat Gano (Izraelis).Paraiškas anglų kalba siųsti iki 2017 m. balandžio 28 d. tik el. paštu: rezydencje@wroclaw2016.plParaišką sudaro:

– CV – Portfolio – Projekto aprašymas ir tvarkaraštis, nurodant

veiklas kartu su potencialiais partneriais iš Vroclavo ir „Lower Silesia“ (institucijos, orga-nizacijos, individualūs menininkai ir jų grupės).

Laiško pavadinime nurodyti miesto pavadinimą ir kandidato vardą bei pavardę. Laiške prašoma pažymėti, kuriuo metu pageidaujate rezidencijos.Kontaktai: Berenika Nikodemska el. p. berenika.nikodemska@wroclaw2016.pl, Krzysztof Bielaszka el. p. krzysztof.bielaszka@wroclaw2016.pl.daugiau informacijos: http://airwro.wroclaw2016.pl/en/callforpartnercities2017/

KoNKuRSaS „TauTiNio oRNamENTo iNTERPRETaCiJa ŠiuoLaiKiNėJE TEKSTiLėJE“

Paraiškos priimamos iki 2017 m. gegužės 17 d.Parodos koncepcija siejama su baltų ženklų ir sim-bolių atskleidimu kūrybinėje raiškoje. Nuo pasaulio suvokimo pradžios vaizdinės mitinės formos keliavo iš vienos civilizacijos į kitą. Iš simbolio atsiradęs motyvas prisipildydavo vis kitokio prasminio turi-nio. Kiekviena karta tai, kas „seniai“ žinoma, iš naujo atranda sakraliai reikšminguose, amžinuose dalykuose, interpretuoja, įdeda savo dvasinės bei racionalios patirties, atskleidžia naujus aspektus ir sukuria savojo laikotarpio ženklus, savo kultūros įvaizdį, t. y. pasaulio vaizdinį ir dieviškumo sampratą.Kviečiame visus profesionalius Lietuvos tekstilės dailininkus savo kūryba prabilti šalies kultūrinio palikimo dvasia. Pasitelkiant senuosius baltų sim-bolius bei ornamentiką, kūriniuose plėtoti istorinės praeities, unikalaus lietuvių liaudies meno temas. Kūrybingai panaudojant bei interpretuojant tautines tradicijas, kūriniuose įprasminti tekstilės menui aktualią minties ir raiškos priemonių harmoniją. Kūrinius atlikti naudojant tradicines ir šiuolaikines tekstilės technologijas, įvairias medžiagas ir jų jun-ginius. Kūriniai turėtų byloti per simbolius, atliepti lietuvių tautiniam menui būdingas temas, motyvus bei koloritą.Konkurso sąlygos:

– Naudojant tekstilės meno raiškos priemones atliepti parodos idėją.

– Konkursas skirtas profesionaliems Lietuvos menininkams.

– Kūrinių kraštinės: min 50 cm, max 200 cm. – Kūrinių atranką vykdys komisija.

Laukiame paraiškų toliau išvardytais priedais: – Užpildyta dalyvio anketa (formą rasite LDS

tinklalapio skiltyje KONKURSAI). – Kūrybinė biografi ja (CV). – Kūrinio (kūrinių) nuotraukos (kokybė turi

būti tinkama katalogo spaudai, failo dydis ne didesnis nei 5 MB).

Paraiškas prašome siųsti el. paštu artkaunas@gmail.com arba pristatyti organizatoriams ad-resu: LDS Kauno skyrius, Rotušės a. 26, Kaunas LT-44279 (tokiu atveju visą medžiagą reikia įrašyti į kompaktinį diską).Projekto laikas: 2017 m. gegužė–2017 m. gruodis. Projekto vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė); Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka; Dusetų galerija, Dusetos (Zarasų r.); Panevėžio dramos teatras.Kontaktinis asmuo: Birutė Sarapienė (birsar@gmail.com, tel. +370 672 38260).

JuBiLiEJiNė TaRPTauTiNė daiLėSPEdaGoGŲ PaRoda „KVadRaTaS 10 dVaSia“

Paraiškos priimamos iki 2017 m. gegužės 1 d.Dalyvavimo parodoje sąlygos:

– privalo būti dėstytojai, mokytojai (dailės univer-sitetuose, akademijose, kolegijose, mokyklose);

– profesionalūs dailininkai (baigę dailės aka-demijas, universitetus);

– atsakyti į parodos temą („Kvadratas 10 – DVASIA“); – kūrinių formatas – kvadratas (ratas-apskriti-

mas), iki 100×100 cm; – 1 autorius – 1 kūrinys (galima atsiųsti nuo 1–3

darbų nuotraukų atrankai, eksponuosime vieną); – dalyvavimo mokestis – 5 € (supakuokite su

darbais); – medžiagos, technika neribojama; – jei bus neatsakyta į temą, ne formatas, pavė-

luota atsiųsti duomenis atrankai – darbas bus neeksponuojamas parodoje ir kataloge.

Dalyviai turi atsiųsti: – Užpildytą meno kūrinio aprašymo lentelę.

– Autoportreto nuotrauką (užrašyti autoriaus pavardę, geros rezoliucijos).

– Kūrinių nuotraukas (fotografijos turi būti įvardytos, užrašant autoriaus pavardę ir darbo pavadinimą; aukštos rezoliucijos .jpg ar .tiff formatais, ne mažiau nei 300 dpi, geros koky-bės, darbas nufotografuotas neutraliame fone).

Informaciją (lentelę ir nuotraukas) siųsti iki 2017 m. gegužės 1 d. el. paštu stainedglass40@yahoo.com.Informacija teikiama: kuratorius Artūras Rimke-vičius, tel. +370 680 42281.

„THE oLd SCHooL aRT RESidENCY THE Road aS a RiTuaL“ REZidENCiJa BuLGaRiJoJE

Paraiškos priimamos iki 2017 m. balandžio 30  d.Rezidencijos laikas: 2017 m. rugpjūčio 4–14 d. Vieta: Gorna Lipnica kaimas, Bulgarija. Rezidencijos tema – KELIAS tarsi ritualas.Menininko kelias, kelias senojo / naujojo pasaulio link. Kur jis prasideda, ar mes galime pasiklysti, koks yra kryžkelės vaidmuo renkantis kryptį? Laikas, kurį einame. Ar mes sustojame kelyje. Mūsų judėjimo takas – tiesi linija ar ritualinis apskritimas. Kiek mums reikia laiko. Kelias yra magiškas įrankis pasikeitimui ir palengvėjimui. Koks mūsų keliavimo tikslas?Menininkai turės galimybę eksperimentuoti per-žengiant distancijas nuo senovinio romėnų kelio, kuris driekiasi per regioną nuo antikinio kaimo Novae, prie Svištovo, prie Dunojaus, per romėnų miestelį Nikopolis ad Istrum ir jo griuvėsius šalia Gorna Lipnicos, keliaujant link Konstantinopolio (Istambulo).Rezidencija organizuojama kaip festivalis, todėl numatoma aktyvi programa. Dalyviams apgyven-dinimas ir maitinimas suteikiamas, taip pat kū-rybinė erdvė, medžiagos ir kt. Kelionės išlaidas menininkas padengia pats.Paraišką sudaro: CV, kūrybos pristatymas, trum-pas aprašas pirminei idėjai rezidencijos metu. Siųsti adresu: oldschoolresidence@gmail.com iki balandžio 30 d. Daugiau informacijos: http://oldschoolresidence.com/

„2018 | KREmS | auSTRia“ REZidENCiJa auSTRiJoJE

Paraiškos priimamos iki 2017 m. gegužės 30 d. Vieta: „Art Mile Krems“ (Kunstmeile Krems), Austrija. Trukmė: 1–3 mėnesiai.Siekiant skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su Austrijos kultūrinėmis įstaigomis ir organiza-cijomis, pirmenybė teikiama tarpinstituciniams mainams, t. y. įvairiems bendradarbiavimo ir partnerystės programoms ir siūlymams. Studi-jos ir apgyvendinimas atrinktiems rezidentams nemokami. Taip pat kiekvienas dalyvis gauna 1300 eurų stipendiją mėnesiui.Platesnė informacija apie rezidenciją ir paraiškos forma pateikiama: http://www.air-krems.at/program/air-krems/prerequisitesParaiškos formą taip pat rasite LDS tinklalapio skiltyje KONKURSAI / REZIDENCIJOS.Pirminis reikalavimas, pretenduojant į stipendi-ją, – menininkas turi būti įgijęs aukštąjį meninį išsilavinimą (universitetinės studijos). Tačiau gali pretenduoti ir nebaigę studijų, tada privalu įrodyti labai produktyvią ir aktyvią meninę veiklą. Bet kuriuo atveju, vertinant kandidatus, atsižvelgiama į jo dalyvavimą kultūros lauke, kuriam teikiama paraiška rezidencijos stipendijai gauti. Preten-duoti gali vizualūs menininkai, muzikai, aktoriai, garso menininkai, literatūros kūrėjai, architektai. Rezidencija skirta tik užsienio menininkams.Pretendentus vertins specialios kiekvienos srities komisijos. Paraiškos priimamos tik paštu. Būtina, kad data ant voko būtų ne vėlesnė kaip 2017 m. gegužės 30 d. Atsiųsta medžiaga negrąžinama. Ne-parengtos paraiškos nesvarstomos. Bus informuoti tik atrinkti kandidatai.Kartu su užpildyta ir pasirašyta paraiška patei-kiami šie dokumentai ir informacija: – Organizacijos Austrijoje, dalyvaujančios mainuo-

se kaip menininko partneris, pavadinimas. – Menininko gyvenimo aprašymas, nurodant,

kokiose rezidencijose buvo dalyvauta anksčiau. – Menininko pareiškimas apie projektą, kurį

ketinama įgyvendinti rezidencijos metu / pa-rodos pasiūlymas (iki 3 puslapių).

– Vizualiems menininkams: ne daugiau kaip 10 kūrinių nuotraukų ar kitos vizualinės medžiagos.

– Ne daugiau kaip 5 parodų katalogai ar litera-tūrinė medžiaga,

Paraiškas siųsti paštu, adresu:Kunstmeile Krems Betriebs GmbHAIR—ARTIST IN RESIDENCESteiner Landstraße 3A 3500 Krems an der DonauAUSTRIAKontaktai pasiteirauti: offi ce@air-krems.at

aTNauJiNTaS LdS ŽENKLaS

Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos posėdy-je, vykusiame 2017 m. balandžio 6 d., buvo patvirtintas atnaujintas visuotinis LDS ženklas (logotipas).

Prašome visoje savo reklaminėje (plakatai, kvie-timai, skrajutės, tentai ir kt.) ir informacinėje (interneto tinklalapis, socialiniai tinklai, vizitinės kortelės, fi rminiai blankai ir kt.) medžiagoje naudoti šį atnaujintą ženklą.Atnaujintą logotipą rasite LDS tinklalapyje http://www.ldsajunga.lt/Logotipai.

N a u j i e n o s