SOCIALIN PSICHOLOGIJA

SOCIALIN

PSICHOLOGIJA David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta i: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

I angl kalbos vert Donatas Masilionis Mokslin redaktor dr. Dalia Bagdinien Redaktor Laima Arnatkeviit

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGraw-Hill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning.

Lithuanian edition copyright 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved.

Vertimas lietuvi kalb, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 UAB Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I

Apie autori 14 Pratarm 15

1 skyrius. vadas socialin psichologij 19 Kas yra socialin psichologija? 20 Svarbiausios socialins psichologijos tezs 22 Mes kuriame savo socialin tikrov 22

Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga 23 Socialin aplinka formuoja ms elgsen 25 Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen 26 Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena 26 Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime 27 Apibendrinimas 27 Socialin psichologija ir mogikosios vertybs 28 Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai 28 Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai 29 Subjektyvs mokslo aspektai 29 Psichologinse svokose slypi vertybs 30 Apibendrinimas 32 A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? 32 Atkreipkime dmes. A jau seniai tai inojau 35 Apibendrinimas 37 Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija 37 Hipotezi formulavimas ir tikrinimas 37 Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas 39 Koreliacija ir prieastingumas 40 Apklausos 42

Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka 44

Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais 44

Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius 46 Eksperimento etika 47

Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime 49 Apibendrinimas : 50 Post scriptum: kodl a paraiau i knyg 51

6 TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS 52

2 skyrius. A socialiniame pasaulyje 53 Dmesio centras ir iliuzijos 54

Mokslini tyrim ivada.Kaijaudinams dl to, kad atrodome susijaudin 56

Apibendrinimas 57 Savojo A samprata: kas a esu? 57 Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save 57

Nuoroda save 58 Galimi A 59

Socialinio A raida 59 Ms atliekami vaidmenys 59 Socialinis tapatumas 60 Socialiniai palyginimai 60 Skm ir neskm 61 Aplinkini nuomon 61

A" ir kultra 62 K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin psichologij 66

Savs painimas 67 Elgesio paaikinimas 68 Elgesio prognozavimas 69 Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija 70 Jausm prognozavimas 71

Savianalizs imintis ir iliuzijos 73 Apibendrinimas 74 Savs vertinimas 75 Savs vertinimo motyvacija 76 Tamsioji savs vertinimo pus 76 Apibendrinimas 79 Suvokiama savikontrol 79 Saviveiksmingumas 80 Kontrols pobdis 80 Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas 82

Per plataus pasirinkimo katai 84 Apibendrinimas 86 alikas palankumas sau 86 Teigiam ir neigiam vyki aikinimas 87 Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus? 88

Atkreipkime dmes alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus 89

Nepagrstas optimizmas 90

Tariamas vienodumas ir iskirtinumas 92 Kas yra alikas palankumas sau 93 Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau 94

Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau 94 Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau 95

Apibendrinimas 96 Prisistatymas 97 Tariamas kuklumas 97 Savs menkinimas 98 spdio valdymas 99 Apibendrinimas 101 Post scriptum: dvejopa tiesa -

ididumo pavojai, teigiamo mstymo galia 101

3 skyrius. Socialiniai sitikinimai ir vertinimai 102 Kaip suvokiame savo socialin aplink? 103 Suadinimas 104 vyki suvokimas ir interpretavimas 105 sitikinim tvarumas 107 Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas 109

Savo nuostat praeityj e atkrimas 110 Ankstesnio elgesio atkrimas 111

Apibendrinimas 112 Kaip sprendiame apie socialin aplink? 113 Intuityvs vertinimai 113

Intuicijos galia 114 Intuicijos apribojimai 115

Perdta savikliova 116 Patvirtinimo alikumas 119 Kaip ivengti perdtos savikliovos 119

Euristika: trumpiausias protavimo kelias 120 Tipikumo euristika 120 Pasiekiamumo euristika 121

Faktams prietaraujantis mstymas 123 Iliuzinis mstymas 124

Iliuzin koreliacija 125 Kontrols iliuzija 125

Nuotaika ir vertinimai 127

Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotojpesimizm 128

Apibendrinimas 129 Kaip traktuojame socialin aplink? 130 Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai 130

TURINYS 7

Numanomos savybs 132 Racionalios atribucijos 132

Pagrindin atribucijos klaida 133 Kodl mes darome atribucijos klaid? 136

Perspektyvinis ir situacinis supratimas 136 Kodl tyrinjame atribucijos klaidas 140

Apibendrinimas 141 Socialins aplinkos lkesiai 141

Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje 142

Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai 142 Kaip i kit sulaukti to, ko tikims 144

Apibendrinimas 146 Ivados 147

Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje 149

Apibendrinimas 150 Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas 150

4 skyrius. Elgesys ir nuostatos 152 Kaip nuostatos lemia elges? 153 Kada nuostatos prognozuoja elges 155

Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia 155 K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperi-mentins socialins psichologijos atradim 156 Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen 156 Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos bna tvirtos 158 Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges 159

Apibendrinimas 161 Kada elgesys lemia nuostatas? 161 Vaidmenys 162 Kada odis tampa sitikinimu 163

Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu 164 Kojos tarpduryje" reikinys 164 Piktybiki ir morals veiksmai 166 Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos 168 Socialiniai judjimai 168 Apibendrinimas 170 Kodl elgesys veikia nuostatas? 170 Prisistatymas: spdio valdymas 170 Savs pateisinimas: paintinis disonansas 171

Nepakankamas pateisinimas 172

K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso suvelninim 174 Disonansas primus sprendimus 175

Savs suvokimas 176 Raikos bdai ir nuostatos 177 Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija 179

Teorij palyginimas 181 Disonansas kaip suadinimas 182 Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama 183

Apibendrinimas 183 Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save 184

II dalis. SOCIALIN TAKA 186

5 skyrius. Genai, kultra ir lytis 187 Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov? 188 Genai, evoliucija ir elgsena 189 Kultra ir elgsena 191

Atkreipkime dmes. Kultrinis gyvnas 192 Kultrin vairov 193 Normos: laukiamas elgesys 194 Kultriniai panaumai 195 Mokslini tyrim ivada. Praeiviprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose 196

Apibendrinimas 199 Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus? 199 Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam 201 Socialinis dominavimas 203 Agresija 204 Seksualumas 205 Apibendrinimas 207 Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus? 207 Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai 208 Mintys apie evoliucin psichologij 210

Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija 211 Lytis ir hormonai 213

Apibendrinimas 214 Kultra ir lytis: kultros diktatas? 214 Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose 215 Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui 216 Bendraami perduodama kultra 216

8 TURINYS

Apibendrinimas 218 Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt? 218 Biologija ir kultra 218

K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus 220

Situacijos galia ir mogus 220 Apibendrinimas 221 Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio

produktais, ar architektais? 222

6 skyrius. Konformizmas 223 Kas yra konformizmas? 224 Apibendrinimas 225 Klasikiniai konformizmo tyrimai 225 Sherifo norm krimo tyrimai 226

Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys 228 Atkreipkime dmes. Masin apgaul 230

Ascho studija apie grups darom spaudim 230 Milgramo paklusnumo eksperimentai 232

Milgramo eksperiment etika 234 Kokios paklusnumo prieastys? 235

Atstumas iki aukos 235 Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas 236 Valdios artumas ir teistumas 237 Institucin valdia 238 Ilaisvinantis grups poveikis 238

Mintys apie klasikinius tyrimus 239 Elgsena ir nuostatos 239 K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusim 240 Situacijos galia 241 Pagrindin atribucijos klaida 243

Apibendrinimas 245 Kaip nuspti galim konformistikum? 245 Grups dydis 246 Vieningumas 247

Sutelktumas 248 Padtis 248 Vieoji reakcija 249 Ankstesni sipareigojim nebuvimas 249 Apibendrinimas 250

Kodl elgiamasi konformistikai? 250 Apibendrinimas 252

Kas elgiasi konformistikai? 252 Asmuo 253 Kultra 254 Socialiniai vaidmenys 254

Vaidmen sukeitimas 256 Apibendrinimas 257 Ar norime bti kitokie? 257 Reaktyvusis pasiprieinimas 257 Unikalumo rodymas 258 Apibendrinimas 259 Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje 260

7 skyrius. tikinjimas 261 Kokie yra tikinjimo bdai? 264 Pagrindinis bdas 265 alutinis bdas 265 Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti 265 Apibendrinimas 266 Kokie yra tikinjimo elementai? 267 Kas sako? Pranejas 267

Patikimumas 268 Patrauklumas ir simpatijos 270 Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove 272

K sako? Praneimo turinys 273 Logika versus emocijos 273 Prietaringumas 276 Vienpusiai versus dvipusiai argumentai 277 Pirmumas versus naujumas 279

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas 280 Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas? 280 Asmenin versus iniasklaidos taka 282

Kam sakoma? Auditorija 285 Kokio jie amiaus? 285 Apie k jie msto? 287

Apibendrinimas 289 Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai? 289 Nuostatas kuria elgsena 291

Klusnumas gimdo pritarim 291 Kojos tarpduryje" reikinys 291

tikinimo elementai 292 Pranejas 292 Praneimas 293

TURINYS 9

Auditorija 293 Grups poveikis 294 Apibendrinimas 295 Kaip galima atsispirti tikinjimui? 296 Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas 296

K slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinim 296 sitikinim ibandymas 297 Kontrargumentai 297

Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos 298 Vaik apsauga nuo bendraami spaudimorkyti 298 Vaik apsauga nuo reklamos takos 299

Ivados apie nuostat stiprinim 300 Apibendrinimas 301 Post scriptum:

kaip bti atviram, taiau ne naiviam 301

8 skyrius. Grups taka 303 Kas yra grup? 304 Apibendrinimas 305 Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons? 305 Kit moni buvimas 305 Minia: didel kit moni sankaupa 308 Kodl mus suadina kit moni buvimas? 309

Nuogstavimas dl vertinimo 309 Dmesio iblakymas 310 Kit moni buvimas 310

Apibendrinimas 310 Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau? 311 Daug rank maai dirba 312 Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime 314 Apibendrinimas 316 Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A? 317 Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni 317

Grups dydis 318 Fizinis anonimikumas 318 Suadinanti ir dmes blakanti veikla 320

Savimons susilpnjimas 321 Apibendrinimas 322 Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon? 322

Polinkio rizik" atvejis 322 Ar grups sustiprina nuomones? 324

Grups poliarizacijos eksperimentai 324 Grups poliarizacija kasdieniame gyvenime 325 Atkreipkime dmes. Grups poliarizacija 327

Poliarizacijos aikinimas 328 Informacin taka 328 Normatyvin taka 329

Apibendrinimas 331 Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? 331 Grupinio mstymo poymiai 333

K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym 333

Grupinio mstymo teorijos kritika 335 Kaip ivengti grupinio mstymo 336 Grupinis problem sprendimas 337

K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena 339 Apibendrinimas 340 Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup? 340 Nuoseklumas 341 Pasitikjimas savimi 342 Pasitraukimas i daugumos 342 Ar lyderyst yra maumos taka? 343

Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst 345 Apibendrinimas 346 Post scriptum: ar grups mums kenkia? 346

III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 348

9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam 349 Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia? 351 Prietarai: subtils ir atviri 353 Rasiniai prietarai 353

Ar rasiniai prietarai nyksta? 354 Prietar subtilybs 355 Nesmoningi prietarai 357

Prietarai lyi atvilgiu 358 Lyi stereotipai 358 Seksizmas: palankus ir prieikas 359 Diskriminacija pagal lyt 360

Apibendrinimas 361 Kokie yra socialiniai prietar altiniai? 361

10 TURINYS

Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai 362 Socializacija 363

Autoritarin asmenyb 363 Religija ir prietarai 364 Konformizmas 365

Institucin parama 366 Apibendrinimas 368 Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai? 368 Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija 368 Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus 369

alikumas vidinei grupei 370 Socialins padties, savigarbos ir priklausymo poreikis 372

Suinteresuotumas vengti prietar 374

Apibendrinimas 375 Kokie yra paintiniai prietar altiniai? 375 Kategorizavimas: moni skirstymas grupes 375

Spontanikas kategorizavimas 376 Suvokti panaumai ir skirtumai 377

Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas 379 Skirtingi mons 379 Gyvi pavyzdiai 381 Ypatingi vykiai 382

Atribucija: ar pasaulis teisingas? 383 alikas palankumas grupei 384 Teisingo pasaulio reikinys 385

Apibendrinimas 387 Kokios yra prietar pasekms? 387 Amini stereotipai 387 Diskriminacijos poveikis: isipildanti pranayst 389 Stereotipo grsm 390 Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais? 392

K slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotip grsm 393 Stiprs stereotipai yra svarbs 394 Stereotipai aikinim ir prisiminimus paveria alikais 394

Apibendrinimas 396 Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus? 396

10 skyrius. Agresija: kai eidiame kitus 398 Kas yra agresija? 400 Kokios yra agresijos teorijos? 401 Agresija kaip biologinis reikinys 401

Instinkt teorija ir evoliucin psichologija 402 Nervini proces taka 402

Gen taka 403 Biochemin taka 404

Agresija kaip atsakas frustracij 405 Patikslinta frustracijos-agresijos teorija 407 Santykin deprivacija 408

Agresija kaip imokta socialin elgsena 409 Agresijos nauda 409 Imokimas stebint 410

Apibendrinimas 412 Kas lemia agresyvum? 412 Nemalons vykiai 412

Skausmas 412 Kartis 413 Ipuoliai 415

Suadinimas 415 Agresijos uuominos 416 iniasklaidos taka: pornografija ir seksualinis smurtas 418

Ikreiptas seksualins tikrovs suvokimas 419 Agresija prie moteris 419 Mokymas kritikai vertinti iniasklaid 421

iniasklaidos taka: televizija 422 Televizijos poveikis elgsenai 424 Televizijos poveikis mstymui 427

iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai 429 Kokius aidimus aidia vaikai 429 Kompiuterini aidim poveikis vaikams 430 K slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius aidimus 432

Grups taka 433 Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups agresyvesns u pavienius asmenis? 435

Apibendrinimas 436 Kaip mainti agresij? 436 Katarsis? 436

Atkreipkime dmes. Klinikinio tyrjo Martino Seligmano katarsio analiz 438

Socialinio imokimo poiris 439 Apibendrinimas 441 Post scriptum : kaip keisti smurt palaikani kultr 441

11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meils jausmas 443

Kas lemia draugyst ir patrauklum? 446 Art(im)umas 447

TURINYS 11

Tarpusavio sveika 447

Tarpusavio sveikos laukimas 448 Paprasiausia ekspozicija 449 Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis.... 450

Fizinis patrauklumas 453 Patrauklumas ir pasimatymai 453 Suderinamumas 455 Fizinio patrauklumo stereotipas 456 K slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklum 458 K reikia - patrauklus? 458

Panaumas versus kito papildymas 462 Ar panas mons buriasi draugn? 462 Ar prieybs traukia? 465 K slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultrin vairov 465

Mums patinka tie, kuriems patinkame mes 466 Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr 467 Atribucija (priskyrimas) 468 Savivert ir patrauklumas 468 Kaip pasiekti, kad kiti jus vertint 468

Tarpasmenini santyki nauda 470 Apibendrinimas 472 Kas yra meil? 472 Aistringoji meil 473

Aistringosios meils teorija 474 Meils variacijos: kultra ir lytis 475

Draugikoji meil 476 Apibendrinimas Ali Kas sudaro slygas artimiems santykiams? 478 Prieraiumas 478

Prieraiumo stiliai . 479 Teisingumas 480

Ilgalaikis teisingumas 480 Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas 481

Atsiskleidimas 482 Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij? 484

Apibendrinimas 486 Kaip nutraukiami santykiai? 486 Skyrybos 487 Isiskyrimo procesas 488 Apibendrinimas 490

Post scriptum : kaip mylti 490

12 skyrius. Pagalba 492 Kodl padedame? 494 Socialiniai mainai ir socialins normos 494

Atpildas 495 K slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirt ir profesinius interesus 496 Vidinis atpildas 497 Socialins normos 500

Evoliucin psichologija 503 Giminaii globa 504 Abipusikumas 505

Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas 506 Tikrasis altruizmas 507

Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina 510 Apibendrinimas 5ll Kada padedame? 5ll Liudinink skaiius 512

Pastebjimas 513 K slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudinink reakcij 513 Interpretavimas 514 Atsakomybs prisimimas 516 Dar kart apie tyrim etik 517

Pagalba, kai kas nors jau padeda 519 Laiko trkumas 519 Panaumas 520

Mokslini tyrim ivada. Vidins grups naripanaumas ir pagalba 521

Apibendrinimas 523 Kas skatina padti? 524 Asmenybs bruoai 524 Religiniai sitikinimai 525 Apibendrinimas 527 Kaip sustiprinti paslaugum? 527 Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs 527 Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu 529 Altruizmo socializavimas 530

Moralinio sitraukimo ugdymas 530 Altruizmo modeliavimas 531 Praktinis mokymasis 533 Atkreipkime dmes. ydgelbtojpoelgiai ir nuostatos 533

12 TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams 534 ini apie altruizm gijimas 535

Apibendrinimas 535 Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir j sprendimas 537 Kas sukelia konflikt? 539 Socialins dilemos 539

Kalinio dilema 539 Bendr itekli tragedija 541 Socialini dilem sprendimas 543

Konkurencija 546 Suvoktas neteisingumas 548 Klaidingas suvokimas 549

Veidrodinis vaizdio suvokimas 550 Pernelyg supaprastintas mstymas 552 Suvokimo poslinkis 553 Mokslini tyrim ivada. Klaidingas suvokimas ir karas 554

Apibendrinimas 554 Kaip pasiekti taik? 555 Kontaktas 555

Ar desegregacija gerina poir kit ras? 556 Kada desegregacija pagerina poir kit ras? 557 Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti 559

Bendradarbiavimas 560 Bendra iorin grsm sutelkia 561 Atkreipkime dmes. Kodl svarbu, kas nugals? 563 Auktesni tikslai skatina bendradarbiauti 564 Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasi atvilgiu .... 565 Atkreipkime dmes. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas 567 Grup ir auktesnio lygmens tapatumai 568

Bendravimas 570 Derybos 570 Tarpininkavimas 571 Arbitraas 575

Sutaikinimas 576 Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas (LAM) 576 Taikymai realiose situacijose 577

Apibendrinimas 578 Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas 579

IV dalis. SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 582

14 skyrius. Socialin psichologija klinikoje 583 Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum? 584 Iliuzin koreliacija 585 Pavluota nuomon ir perdta savikliova 586 Pasitvirtinanios diagnozs 587 Klinikini ir statistini prognozi palyginimas 589 Ivados geresniam gydymui 590 Apibendrinimas 591

Atkreipkime dmes. Gydytojo poiris 591 Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas? 592 Depresija 592

Ikraipymas ar realizmas? 592 Ar negatyvus mstymas yra depresijos prieastis, ar pasekm? 593 K slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas

iliuzijas 594 Vieniumas 597

Kai jauiams vienii ir atstumti 597 Kai neigiamai galvojame apie kitus 597

Nerimas ir drovumas 598 Kai abejojame savo gebjimais socialinse situacijose 599 Perdtas situacijos suasmeninimas 599

Sveikata, liga ir mirtis 600 Reakcija lig 600 Emocijos ir sveikata 603 Optimizmas ir sveikata 604

Apibendrinimas 606 Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym? 607 Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena 607 Ijimas i udaro rato 608

Socialini gdi mokymas 608 Aikinimo stiliaus terapija 609

Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas 610 Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas 611 Apibendrinimas 612 Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov? 612 Artimi santykiai ir sveikata 613

Pasitikjimas ir sveikata 614

TURINYS 13

Skurdas, nelygyb ir sveikata 615 Artimi santykiai ir laim 616

Draugyst ir laim 616 Santuoka ir laim 617

Apibendrinimas 619 Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam 619

15 skyrius. Socialin psichologija teisme 621 Ar liudytoj parodymai patikimi? 623 tikinam liudytoj taka 623 Kai akys apgauna 624 Klaidingos informacijos efektas 627

Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai 628 Perpasakojimas 630 Kaip sumainti klaid kiek 630

Mokslini tyrim ivada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams 631 Mokyti policijos tardytojus 632 Kaip sumainti klaid skaii per akistat 633 Mokyti prisiekusiuosius 634

Apibendrinimas 636 Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij sprendimams? 636 Teisiamojo savybs 636

Fizinis patrauklumas 637 Panaumas prisiekusiuosius 638

Teisjo nurodymai 640 Papildomi veiksniai 642 Apibendrinimas 642 Kas daro tak prisiekusiajam? 643 Prisiekusij supratingumas 643

Nurodym supratimas 643 Statistins informacijos supratimas 644 Kaip pasiekti didesnio prisiekusij supratingumo 645

Prisiekusij atranka 645 Mirties bausms" prisiekusieji 647 Apibendrinimas 648 Koki tak prisiekusiesiems daro grup? 649 Maumos taka 649 Grups poliarizacija 650 Atlaidumas 650

Mokslini tyrim ivada. Grups poliarizacija natralioje teismo aplinkoje 651

Ar dvylika galv geriau nei viena? 652 Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika? 652 I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios

prisiekusij iuri 653 Apibendrinimas 654 Post scriptum :

kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialin psichologija ir aprpinta ateitis 657 Aplinkos kvietimas imtis veiksm 658 Apibendrinimas 661 Kaip utikrinti aprpint gyvenim 661

Naujosios technologijos 661 Vartojimo mainimas 662

Apibendrinimas 664 Socialin psichologija apie materializm ir turtus 664 Stiprjantis materializmas 665 Turtai ir gerov 665 Materializmas nuvilia 668

mogaus gebjimas prisitaikyti 669 Polinkis lyginti save su kitais 670 Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim 671

Aprpintos ateities ir ilikimo link 672 Mokslinityrimivada. Nacionalins gerovs matavimai 674

Apibendrinimas 674 Post scriptum :

kaip iuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? 675

Epilogas 676 Svok odynlis 678 Bibliografija 687 Rodykls 776

Apie autori I

Ajovos universitete gijs filosofijos daktaro laipsn, Davidas Myersas (Da-vid Myers) savo profesin veikl pltoja Miigano Hope kolede, kuria-me skaito daugyb psichologijos kurs ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledo studentai buvo j pakviet pasakyti kalb per ikil-ming auktosios mokyklos baigimo diplom teikimo ceremonij ir irin-k ymiu profesoriumi".

Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdeimtyje stu-dij bei periodini leidini, tarp j Science, American Scientist, Psycho-logical Science ir American Psychologist. Myersas rao ne tik mokslinius straipsnius bei vadovlius. Jo vieiamojo pobdio tekst psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdeimtyje urnal, pradedant To-day s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra ileids plaiam skaitytoj ratui skirt knyg, pavyzdiui, The Pursuit of Happi-ness (Laims siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils (Intuicija: jos galia ir pavojai").

Davidas Myersas buvo moni santyki komisijos pirmininkas, pad-jo kurti materialins paramos skurstanioms eimoms centr, yra pasa-ks imtus kalb kolede ir vairiose bendruomense. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra paras straipsni bei studij^ Quiet World (Tylos pasaulis") apie kurtum. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant techno-logijas monms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org).

Davidas Myersas itisus metus darb vainja dviraiu ir aidia krep-in. Davidas ir Carol Myersai turi du snus ir dukter.

Pratarm I

Nors monijos istorija tsiasi daugyb imtmei, moksliniai mogaus so-cialins elgsenos tyrimai prasidjo vos prie imtmet. Koki idj puot silo socialin psichologija! Taikydami gausyb vairi tyrimo metod, su-kaupme reikming valg apie sitikinimus ir iliuzijas, meil ir neapy-kant, konformizm ir savarankikum.

Daugelio mogaus elgesio prieasi dar nepavyko atskleisti, taiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti daugel intriguojani klausim: Kaip ms smoningas ir nesmoningas mstymas valdo poelgius?

Kodl kartais eidiame kitus, o kartais vienas kitam padedame?

Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip, uuot sugniau kumt, ga-lime draugikai itiesti rank?

Atsakymai iuos ir daugel kit klausim (tai ios mano knygos mi-sija) prapleia savs suvokimo ribas ir leidia pajusti mus veikianias so-cialines jgas.

Kai man buvo pasilyta parayti i knyg, sivaizdavau, kad jos stilius turt bti ir solidiai mokslinis, ir iltai mogikas, pagrstas grietais fak-tais ir intelektualiai provokuojantis. Jis turt atskleisti svarbius sociali-nius reikinius taip, kaip juos supranta ir aikina mokslas. Jis turt ska-tinti skaitytoj mstyti - tyrinti, analizuoti, iekoti principini ssaj su kasdieniais vykiais.

Nutariau perteikti socialins psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvj men tradicija. Mokant klasikins literatros, filo-sofijos, gamtos moksl, laisvj men lavinimo sistema siekia suteikti i-ni, praplsti ms mstymo ribas, ilaisvinti j nuo dabarties apribojim. Socialin psichologija irgi siekia i tiksl. Tikiuosi, kad mano knyga pa-ds skaitytojui tapti valgesniu.

16 PRATARM

Struktra Knygos anginiame skyriuje apvelgiami socialinje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Be to, skaityto-jai perspjami, kad nauji atradimai gali pasirodyti aki-vaizds ir inomi. Poskyryje Svarbiausios socialins psichologijos tezs" apvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialins tikrovs krimas, socialin intuicija, socialins aplinkos taka, asmenins nuostatos ir polin-kiai (dispozicijos), biologin elgsena ir socialins psi-chologijos princip taikymas kasdieniame gyvenime. Taip skaitytojas supaindinamas su tais dalykais, apie ku-riuos bus kalbama toliau.

Knygos struktra pagrsta socialins psichologijos apibrimu. Pirmojoje dalyje nagrinjamas socialinis mstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus, kiek tie-sos yra ms spdiuose, intuicijoje ir aikinimuose. Antrojoje dalyje aptariama socialin taka - subtilios mus veikianios socialins jgos: kultrin nuostat prigim-tis, konformizmas, tikinjimas, grupi taka. Treiojo-je dalyje aptariami socialiniai santykiai, kurie kartais b-na neigiami, o kartais - teigiami. Jie gali svyruoti nuo prietar iki agresijos, nuo simpatijos iki pagalbos. ios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir j sprendimo bdai. Ketvirtojoje dalyje apvelgiama, kaip ankstes-niuose skyriuose aptartos svokos taikomos realiame gy-venime. Nors apie tai usimenama kiekviename skyriu-je, ioje dalyje isamiau apvelgiamas socialins psicho-logijos princip taikymas sveikatos prieiros, ekologi-jos srityse ir teismuose.

Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa anga, ap-velgiania svarbiausius klausimus. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu, kad skaitytojui bt leng-viau suvokti jo struktr. Nordamas, kad i struktra bt kuo aikesn, kiekvien skyri dalijau tris-ketu-ris poskyrius. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apvalga, o baigiamas apibendrinimu, kuriame pakartoja-mos esmins svokos ir tezs. Svarbiausios svokos teks-te parykintos, alia, paratje, pateikiant apibrim. Apibrimus rasite ir knygos pabaigoje esaniame s-vok odynlyje. Paratse rasite ne tik apibrimus, bet ir citat i vairi senj bei iuolaikini altini, kurie yra tarsi tiltas, jungiantis socialin psichologij ir lite-ratr, religij, sport, moksl bei populiarij kultr.

Knygos tekstas pavairinamas intarpais, kuriuose ap-raomi vairs mokslini tyrim aspektai. Intarpuose Atkreipkime dmes" labiau sigilinama skyriuje ap-tart tem. Intarpuose Mokslini tyrim ivada" d-miau apvelgiama mokslinio tyrimo eiga, domesni eks-perimentai, kuriais, pavyzdiui, siekiama isiaikinti, ko-dl iovaujame, kaip elgiasi praeiviai gatvje, kaip klai-dingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Intarpuose K slepia moksliniai tyrimai" rasite moks-linink pasakojimus apie tai, kas paskatino juos susido-mti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reikiniu. Kiek-vien skyri baigiu rubrika Post scriptum", kurioje, siekdamas paskatinti skaitytoj mstyti, pateikiu kelet provokacini klausim.

Padkos Nors ant ios knygos virelio - tik viena pavard, prie jos rengimo prisidjo visas mokslinink brys. Nors n vienas i i moni neatsako u tai, k paraiau a (ir turbt n vienas nesutikt su viskuo, kas parayta), j pasilymai padjo tobulinti i knyg. Ypa dkoju Ste-venui Spenceriui (Vaterlo universitetas) u jo na 9 skyri (Prietarai").

Noriu nuoirdiai padkoti u pagalb

Mike Aamodtui (Radfordo universitetas), Robertui Ar-kinui (Ohajo universitetas), Charlesui Danieliui Batso-nui (Kanzaso universitetas), Steve Baumgardneriui (Vis-konsino Eau Claire universitetas), Susanai Beers (Swe-et Briaro koledas), George Bishopui (Singapro nacio-nalinis universitetas), Galenui V. Bodenhausenui (iau-rs Vakar universitetas), Martinui Boltui (Kalvino ko-ledas), Amy Bradfield (Ajovos universitetas), Dorot-hea Braginsky (Fairfieldo universitetas), Timothy C. Brockui (Ohajo universitetas), Jonathonui D. Brownui (Vaingtono universitetas), Fredui B. Bryantui (Lojolos universitetas ikagoje), Shawn Meghan Burn (Kalifor-nijos politechnikos universitetas), Davidui Bussui (Tek-saso universitetas), Thomasui Cafferty (Piet Karolinos universitetas), Jerome M. Chertkoffui (Indianos univer-sitetas), Russellui Clarkui (iaurs Teksaso universite-tas), Dianai T. Cordovai (Jeilio universitetas), Karen A. Couture (Niu Hempyro koledas), Cynthiai Crown

PRATARM 1 7

(Ksaviero universitetas), Jackui Croxtonui (Niujorko uni-versitetas Fredonijoje), Anthony Doobui (Toronto uni-versitetas), Davidui Dunningui (Kornelio universitetas), Alice H. Eagly (iaurs Vakar universitetas), Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas), Philipui Finney (Pietryi Misrio universitetas), Carie Forden (Klariono universitetas), Kennethui Fosteriui (Niujorko universi-tetas), Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfil-de), Carrie B. Fried (Vinonos universitetas), Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla), Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas), Davidui A. Gershaw (Vakar Arizonos koledas), Tomui Gilovichui (Korne-lio universitetas), Mary Alice Gordon (Piet metodist universitetas), Ranaldui Hansenui (Oklendo universite-tas), Allenui Hartui (Amhersto koledas), Elaine Hatfield (Havaj universitetas), Jamesui L. Hiltonui (Miigano universitetas), Bertui Hodgesui (Gordono koledas), Wil-liamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone), Ma-ritai Inglehart (Miigano universitetas), Chesteriui Ins-ko (iaurs Karolinos universitetas), Jonathanui Iuzzi-ni (Teksaso A&M universitetas), Meighan Johnson Dor-terio koledas), Edwardui Jonesui (Prinstono universi-tetas), Judi Jones (Piet Dordijos koledas), Deanai Julkai (Portlendo universitetas), Martinui Kaplanui (iaurs Ilinojaus universitetas), Timothy J. Kasseriui (Nokso koledas), Janicei Kelly (Perdju universitetas), Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas), Norber-tui Kerrui (Miigano Universitetas), Charlesui Kiesle-riui (Misrio universitetas), Maijorie Krebs (Ganono uni-versitetas), Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas), Travisui Langley (Hendersono universitetas), Maurice J. Levesque (Elono universitetas), Helenai E. Linkey (Mar-alo universitetas), Dianei Martichuski (Kolorado uni-versitetas), Johnui W. McHoskey (Ryt Miigano uni-versitetas), Danieliui N. Mclntoshui (Denverio univer-sitetas), Annie McManus (Parklendo koledas), Davidui McMillenui (Misisips universitetas), Robertui Millar-dui (Vasaro koledas), Arthurui Milleriui (Majamio uni-versitetas), Teru Morton (Vanderbilto universitetas), Tod-dui D. Nelsonui (Kalifornijos universitetas), K. Paului Nesselroadei Jr. (Simpsono koledas), Darrenui Newtso-nui (Virdinijos universitetas), Stuartui Oskampui (Kla-remonto universitetas), Chrisui O'Sullivanui (Buknelio

universitetas), Ellenai E. Pastorino (Valencijos bendruo-mens koledas), Sandrai Sims Patterson (Spelmano ko-ledas), Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arling-tone), Terry E. Pettijohn (Mersihursto koledas), Scot-tui Piousui (Veslio universitetas), Nicholasui Reuterma-nui (Piet ilinojaus universitetas Edvardsvilyje), Robertui D. Ridge (Brighamo Youngo universitetas), Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledas), Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose), Vannui Scot-tui (Armstrongo Atlanto universitetas), Lindai ilkai (Masaiusetso- Lovelio universitetas), Royce Singleto-nui Jr. (Holy Kroso koledas), Stephenui Slane (Klyv-lendo universitetas), Christinei M. Smith (Grand Valey universitetas), Richardui A. Smithui (Kentukio univer-sitetas), C. R. Snyderiui (Kanzaso universitetas), Mar-kui Snyderiui (Minesotos universitetas), Sheldonui So-lomonui (Skidmoro koledas), Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas), Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koled Parke), Garoldui Stas-seriui (Majamio universitetas), Homerui Stavely (Kyno koledas), JoNell Strough (Vakar Virdinijos univer-sitetas), Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo), Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas), Willia-mui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas), Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas), Rhodai Unger (Mont-klero universitetas), Billy Van Jonesui (Abilene krik-ionikasis koledas), Mary Stewart Van Leeuwen (Ry-t koledas), Ann L. Weber (iaurs Karolinos univer-sitetas Aevilyje), Danieliui M. Wegneriui (Harvardo universitetas), Gary Welse (Ajovos universitetas), Mi-ke Wessellsui (Randolfo-Makono koledas), Bernardui Whitley (Balio universitetas), Carolynai Whitney (v. Michaelio universitetas), Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas), Midge Wilson (DePaulo universitetas).

Labai dkoju visiems, pateikusiems savo komenta-rus apie rengiam knyg: Nancy L. Ashton (Richardo Stoktono koledas Niu Dersyje), Stevenui H. Baronui (Montgomerio bendruomens koledas), Kurtui Boniec-kiui (Centrinio Arkanzaso universitetas), Traci Craig (Ai-daho universitetas), Madeleinei Fugere (Ryt Konekti-kuto universitetas), Tresmainei Grimes (Ajonos kole-das), Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas), Su-zannei Kieffer (Hjustono universitetas), Joachimui Kru-

18 TURINYS

egeriui (Brauno universitetas), Diannei Leader (Dordi-jos technologijos institutas), Deborah Long (Ryt Ka-rolinos universitetas), Amy Lyndon (Ryt Karolinos uni-versitetas), Kim MacLin (iaurs Ajovos universitetas), Rusty Mclntyre (Amhersto koledas), Michaeliui Olso-nui (Tenesio universitetas Noksvilyje), Gregui Poolui (St. Mary universitetas), Michellei R. Rainey (Indianos uni-versitetas-Perdju universitetas Indianapolyje), Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledas), Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas, Niujorko universitetas), Cheryl

Terrance (iaurs Dakotos universitetas), Christopheriui Trego (Floridos bendruomens koledas Deksonvily-je), Dougui Woody (iaurs Kolorado universitetas), Elissai Wurf (Mulenbergo koledas).

Dkoju visai knygos leidim organizavusiai koman-dai. Bendradarbiavimas su iais monmis pavert kny-gos krim diugia ir skatinania patirtimi.

David G. Myers davidmyers.org

vadas socialin psichologij

Kas yra socialin psichologija? Svarbiausios socialins psichologijos tezs

Mes kuriame savo socialin tikrov Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga Socialin aplinka formuoja ms elgsen Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat for-muoja elgsen Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime

Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai

A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas?

Atkreipkime dmes. A jau seniai tai inojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija

Hipotezi formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime

Post scriptum: kodl a paraiau i knyg

Vienas vyras turjo pasiptusi ir savanaud mon. i moteris augino dvi dukras, kurios taip pat buvo pasiptusios ir savanauds. O vyro Ms gyvenimus sieja dukt buvo miela ir maloni. i miela ir maloni dukra, kuri mes inome kaip tkstaniai nematom gij." Pelen, anksti suprato, kad jai dera dirbti, kas liepta, ksti ugauliojimus ir

Herman Melville nesistengti pranokti savo seser. Taiau, kriktamots fjos padedama, Pelen sugebjo patekti didel puo-

t, kurioje atkreip graaus princo dmes. Kai vliau simyljs princas pa-mat skurdiai atrodani Pelen j eminusiuose namuose, ne i karto j atpaino.

Netiktina? Klausydamiesi ios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. Despotikos pamots akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienok vaid-men, tad, nuolanki ir nepatraukli, ji labai skyrsi nuo tos avios ir graios btybs, kuri mat princas. Namuose Pelen buvo sulindusi savo kiaut. Per puot ji jautsi graesn, todl vaikiojo, kalbjo ir ypsojosi tarsi to-kia ir bt.

socialin psichologija (soiai psychology) Mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius.

ioje knygoje altiniai nurodomi skliausteliuose. Visas altinio apraas pateikiamas knygos gale esaniame literatros srae.

Kas yra socialin psichologija? Prancz filosofas ir raytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutikt su tuo, kas ia papasakota apie Pelen. Jis buvo sitikins, kad mes, mons, vis pirma esame tam tikr aplinkybi veikiamos btybs". Mes negalime bti atskirti nuo situacij, nes jos mus formuoja ir lemia ms galimybes" (p. 59-60, perfrazuota). Socialin psichologija yra mokslas, tiriantis mus supani aplinkybi tak, ypating dmes skiriantis ms poiriui vie-nas kit ir abipusiam poveikiui. Tiksliau pasakius, tai mokslinis moni nuo-moni apie kitus, takos jiems ir santyki tyrinjimas (r. 1.1 paveiksl).

Socialin psichologija siterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. Socia-lin psichologija, jei lyginsime j su sociologija (mokslu apie santykius tarp moni ir moni grupi), daugiau dmesio kreipia individus, tirdama juos tokiais metodais, kuriuose daniausiai naudojami eksperimentai. Palyginti su asmenybs psichologija, socialin psichologija maiau dmesio kreipia in-divid skirtumus ir daugiau tai, kaip individai apskritai vienas kit suvo-kia ir veikia.

Socialin psichologija vis dar tebra jauna mokslo aka. Apie pirmuo-sius socialins psichologijos eksperimentus buvo rayta vos daugiau nei prie imtmet (1898), o pirmosios socialins psichologijos publikacijos pasirod apie 1900 metus Pranczijoje, Italijoje ir Vokietijoje (Smith, 2005). Tik XX a.

1 skyr ius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 21

Socialin psichologija yra mokslas apie 1.1 PAVEIKSLAS Socialin psichologija yra...

Socialin mstym Kaip mes suvokiame

save ir kitus Kuo mes tikime Ms sprendimai Ms nuostatos

Socialin tak Kultra ir biologin

prigimtis Reikalavimai, kuriems

privalome paklusti tikinjimas moni grups

Socialinius santykius Iankstins nuostatos Agresija Patrauklumas

ir intymumas Pagalba

ketvirtajame deimtmetyje socialin psichologija gavo dabartin pavidal. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo, kai psichologai m krybingai tyrinti tikinjim ir kareivi moral, is mokslas tapo toks aktualus, kok j mato-me iandien.

Socialin psichologija tiria mstym, tarpusavio tak, santykius, kelda-ma kiekvienam i ms aktualius klausimus. tai keletas pavyzdi:

Koki socialinio pasaulio dal mes paprasiausiai sivaizduojame? Kaip paaiks vlesniuose skyriuose, ms socialinis elgesys keiiasi ne tik keiiantis aplinky-bms, bet ir priklausomai nuo to, kaip mes jas interpretuojame. Laimingai ved mons kandi savo sutuoktinio pastab (Kodl tu niekada nepadedi daikt savo viet?") susies su iorinmis prieastimis (Jam tikriausiai iandien buvo sunki diena"). Nelaimingai ved mons t pai pastab aikins bjauriu charakte-riu (Jis visada prieikai nusiteiks!") ir todl gali j atitinkamai reaguoti. Be to, laukdami i savo sutuoktinio prieikumo, j ie gali eidianiai elgtis ir itaip skatinti laukiam prieikum.

Ar galtumte paklusti iauriam sakymui? Kaip nacistin Vokietija galjo sugalvoti sunaikinti eis milijonus yd ir gyvendinti sumanym? ie iauru-mai vyko i dalies dl to, kad mons vykd sakymus. Jie var kalinius trauki-nius, grdo juos duus ir nuodijo dujomis. Kaip mons galjo taip siaubingai elgtis? Ar j ie buvo normals?

Tuo susidomjo Stanley Milgramas (1974). Jis atliko eksperiment, kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresn elektros ok eksperimento dalyviui, sunkiai gebaniam imokti reikiam kiek odi. Kaip pamatysime 6 skyriuje, eksperimento rezultatai buvo gsdinantys: beveik du tredaliai eksperimento dalyvi visikai pakluso sakymui.

22 ANGA

Padti? Ar pasipelnyti? Vien rudens dien Ohajo valstijos Kolumbo mieste i arvuoto automobilio ikrito maiai su pinigais, ir du milijonai doleri isibarst gatvje. Keleto sustojusi automobili vairuotojai padjo surinkti 100 000 doleri. Sprendiant i to, kad dingo 1 900 000 doleri, kur kas daugiau vairuotoj sustojo, kad pasipinigaut. Kai po keli mnesi panas incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte, rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelb didij pinig dal (Bowen, 1988). Kokios situacijos skatina mones bti paslaugius arba godius? Ar tam tikra kultrin aplinka, tarkime, kaimo arba mao miestelio, skatina paslaugum?

iuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai, kaip mons vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. Btent tai ir tiria socialin psi-chologija. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir sitikinimus, prisitaiky-m ir nepriklausomum, meil ir neapykant.

Svarbiausios socialins psichologijos tezs Kokios yra svarbiausios socialins psichologijos ivados - j aprpianios temos? Daugelyje akademini srii deimi tkstani tyrim rezultatus, tkstani tyrj ivadas ir imt teoretik valgas galima sujungti kelias pagrindines idjas. Biologija mums silo tokius principus, kaip natralioji atranka ir prisitaikymas. Sociologija remiasi socialins struktros ir organi-zacijos koncepcijomis. Muzika priklauso nuo ms supratimo apie ritm, me-lodij ir harmonij.

Kokios koncepcijos yra socialins psichologijos svarbiausi idj pagrin-diniame srae? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikt pri-siminti po to, kai pamirite daugum detali? Toliau pateiktas mano sudary-tas didij idj, kuri niekada nereikt pamirti" sraas, kuris isamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (r. 1.2 paveiksl).

Mes kuriame savo socialin tikrov Mes, mons, jauiame nepaliaujam poreik aikinti savo elgsen, kaip nors j pagrsti ir itaip padaryti j tvarking, nuspjam ir kontroliuojam. Js ir a galime skirtingai reaguoti panaias situacijas, nes mes skirtingai ms-tome. Kaip mes reaguosime draugo eidim, priklausys nuo to, ar tai ver-tinsime kaip prieikum, ar tiesiog kaip neskming dien.

1951 metais vykusios amerikietikojo futbolo rungtyns tarp Prinstono ir Dartmuto universitet komand yra klasikinis pavyzdys, kaip nuomons veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril, 1954; taip pat r. Loy ir Andrews, 1981). ios varybos igarsjo kaip pagieos rungtyns - tai buvo iurk-iausios ir bjauriausios varybos abiej universitet istorijoje. Prinstono All-American" komanda buvo upulta briu, aidjai sugrsti krv ir galiau-

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 23

SVARBIAUSIOS SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TEZS

1. Mes konstruojame savo socialin realyb

2. Ms socialin intuicija yra stipri, o kartais ir pavojinga

3. Nuostatos formuoja elgsen SOCIALINIS MSTYMAS

4. Socialin taka formuoja elgsen

5. Polinkiai formuoja elgsen

SOCIALIN TAKA

6. Socialin elgsena -tai ir biologin elgsena

7. Jausmai ir veiksmai kit moni atvilgiu kartais bna negatyvs, o kartais pozityvs SOCIALINIAI SANTYKIAI

Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame

gyvenime SOCIALINS

PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS

1.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs

siai sulauytomis nosimis jga ivaryti i aidimo. vyko mutyns, abiejo-se komandose buvo sueist. ios varybos niekaip nederjo su tarpuniver-sitetins sporto lygos auktesniosios klass aristokratikumu.

Netrukus po varyb abiej universitet psichologai parod studentams film apie rungtynes. Studentai atliko mokslinink stebtoj vaidmenis ir sek kiekvien taisykli paeidim bei paeidjus. Ar ie stebtojai" galjo bti nealiki? Pavyzdiui, Prinstono universiteto studentai pastebjo dvigubai daugiau savo varov taisykli paeidim nei pamat j kolegos i Dartmu-to. Ivada: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j danai velgiame pro savo sitikinim bei vertybi akinius.

Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Daniausiai gana greitai ir tiks-liai, kiek to reikia kasdienybje, perprantame moni elgsen. Jei elgesys yra nuoseklus ir iskirtinis, mes tai priskirame prie charakterio savybi. Pa-vyzdiui, jei kas nors danai laido kandias pastabas, galima nusprsti, kad is mogus yra bjauraus bdo, ir pradti jo vengti.

Ms sitikinimai apie save taip pat svarbs. Ar esame optimistai? Ar ma-nome, kad kontroliuojame padt? Ar save laikome pranaesniais, ar men-kesniais? Atsakymai iuos klausimus lems ms emocijas ir veiksmus. Svar-bu, kaip mes suvokiame pasaul ir save.

Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga Mes intuityviai jauiame baim (ar skristi pavojinga?), pasinaudojame sp-diais (ar galiu juo pasitikti?) ir santykiais (ar a jai patinku?). Intuicija da-

24 ANGA

ro tak prezidentams krizi metu, azartini aidim lojams prie loimo stalo, prisiekusiesiems vertinant nusikaltim ir personalo direktoriams, kai jie susitinka su kandidatais darb. Tokia intuicija yra prasta.

I ties psichologijos mokslas atskleidia ms pasmons aves - in-tuityvaus proto ukulisius, apie kuriuos Freudas niekada nra kalbjs. Ms-tymas, prieingai nei mes galvojome madaug prie deimtmet ar dar anks-iau, daniau vyksta ne scenoje", o ukulisiuose". Kaip vliau pamatysi-me, automatiko informacijos apdorojimo", implicitins (neireiktosios) atminties", euristikos", spontaniko bruo priskyrimo", momentini emo-cij ir neodinio komunikavimo tyrimai atskleidia ms intuicijos galimy-bes. Ir mstymas, ir atmintis, ir nuostatos veikia dviem lygmenimis - smo-ningai ir apgalvotai bei nesmoningai ir automatikai. iandienos moksli-ninkai tai vadina dvigubu informacijos apdorojimu". Mes inome daugiau, nei manome, kad inome.

Intuicija yra milinika. Daniau nei mes numanome, mstymas vyksta u ekrano", o rezultatai retkariais parodomi ekrane". Taiau intuicija bna ir pavojinga. tai pavyzdys: gyvenime mes daniausiai automatikai, tai yra in-tuityviai sprendiame apie vairi dalyk tikimyb pagal tai, kaip greitai galv ateina pavyzdiai. Ypa po 2001 m. rugsjo 11-osios neiojams atmintyje sirusius lktuv katastrofos vaizdinius. Todl dauguma moni labiau bijo skristi nei vaiuoti automobiliu, ir daugelis link vaiuoti tolimus atstumus, kad tik ivengt galimo pavojaus skrendant lktuvu. O i ties beveik trisde-imt eis kartus saugiau skristi lktuvu nei vaiuoti automobiliu.

Net ms nuojauta apie save danai bna klaidinga. Savo prisiminimais mes nesmoningai pasitikime labiau nei dert. Mes netiksliai skaitome savo mintis, neigiame, kad mums daro tak kokie nors dalykai. Mes klaidingai prog-nozuojame savo jausmus - kaip blogai jausims po met, jei dabar neteksime darbo arba nutrks meils ryys, ir kaip gerai po met jausims, jei laimsi-me loterijoje. Mes taip pat danai klaidingai numatome savo ateit - artjantys prie amiaus vidurio mons vis dar tebeperka anktokus drabuius (tikiuo-si numesti kelet svar"), retai kas sau pasako kur kas realistikiau (veriau nusipirksiu laisvok rb; mano amiaus mons link priaugti svorio").

Tad ms intuicija verta dmesio ir dl savo neapsakomos galios, ir dl nerim kelianio pavojaus. Primindami intuicijos naud ir perspdami apie jos spendiamus spstus, socialiniai psichologai siekia sutvirtinti ms ms-tym. Daugelyje situacij mums pakankamai gerai pasitarnauja greiti ir tiks-lingi" sprendimai. Taiau kai svarbus tikslumas - pavyzdiui, kai baim yra pagrsta, savo gebjimus reikia naudoti atsivelgiant tai, t. y. impulsyvi intuicij patartina tramdyti kritiniu mstymu. Ms intuicija ir nesmonin-gas informacijos apdorojimas danai bna galingi, o kartais -pavojingi rei-kiniai.

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 25

Socialin aplinka formuoja ms elgsen Mes esame, kaip jau seniai pastebjo Aristotelis, socialiniai gyvnai. Mes kal-bame ir mstome odiais, kuriuos imokome i kit. Mes troktame bendrauti, priklausyti ir norime, kad apie mus gerai galvot. Matthiasas Mehlas ir Ja-mesas Pennebakeris (2003) kiekybikai vertino Teksaso universiteto studen-t socialin elgsen, pasil jiems nuolatos neioti mikrojuostinius magneto-fonus ir mikrofonus. Tuo metu, kai studentai nemiegodavo, kas 12 minui 30-iai sekundi nepastebimai sijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (skaitant ir paskait laik), studentai beveik 30 procent laiko praleisdavo kalbdami. Ryi palaikymas mogui labai svarbus.

Kadangi esame socialiniai sutvrimai, mes reaguojame mus supani aplin-k. Kartais socialins aplinkybs veria mus elgtis visikai kitaip, nei elgtu-ms tradicikai. I ties ypa nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus, ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su iaurumu. Naciai dau-gel i pairos padori moni pavert holokausto rankiais. Kitos situacijos gali skatinti didel dosnum ar uuojaut. Po rugsjo 11-osios katastrofos Niu-jorkas buvo uverstas labdaringomis maisto bei drabui siuntomis, o savano-riai sil savo pagalb.

Situacijos gali akivaizdiai parodo poirio 2003 met kar Irake kaita. Visuomens nuomons tyrimai parod, kad amerikieiai ir Izraelio gyvento-jai entuziastingai pritar karui. Kitose alyse gyvenantys mons tam rytin-gai prieinosi. Pasakykite man, kur gyvenate, ir a gana tiksliai atspsiu js nuostatas prasidjus karui. (Pasakykite, koks js isilavinimas ir kokiomis iniasklaidos priemonmis naudojats, ir a dar tiksliau atspsiu js poir kar.) Nesvarbu, kaip istorija vertins kar, viena yra aiku: mus supanti aplinka turi takos iam vertinimui.

Kultra padeda apibrti situacij. Ms poiris punktualum, atviru-m ir rengimosi stili keiiasi kartu su kultrine situacija. Ar moters gro siesite su kilnumu bei dailiai sudtu knu, priklauso nuo

to, kada ir kuriame pasaulio krate gyvenate.

Ar socialin teisingum apibriate kaip lygyb (visi gauna vienodai), ar kaip teisingum (tas, kas daugiau dirba, nusipelno daugiau), priklauso nuo to, ar js ideologija formavosi veikiama kapitalizmo, ar socializmo.

Ar esate ekspresyvus, ar udaras, nerpestingas ar oficialus, i dalies pri-klauso nuo js kultrini bei etnini akn.

Ar vis dmes sutelkiate save - savo asmeninius poreikius, trokimus bei moral, - ar savo eim, gimin ir visuomens grupes, priklauso nuo to, kaip esate paveiktas iuolaikinio vakarietiko individualizmo.

26 ANGA

Socialin psicholog Hazel Markus (2005) apibendrina: mons yra lanksts". Kitaip tariant, mes prisitaikome prie socialins aplinkos. Ms nuo-statas ir elgsen formuoja iorins socialins slygos.

Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen Vidins jgos taip pat svarbios. Mes nesame pasyvs it vjariiai augalai, paklstantys socialiniams vjams. Ms elgsen veikia vidins nuostatos. M-s politins nuostatos lemia pasirinkim balsuojant. Nuo ms poirio r-kym priklausys, ar leisims bendraami kalbami rkyti. Ms poiris neturtinguosius turi takos ms pasiryimui juos paremti. (Kaip vliau pa-matysime, nuostatos priklauso ir nuo elgsenos, dl to mes tvirtai tikime tuo, kam buvome sipareigoj arba dl ko esame kentj).

Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveik elgsenai. Atsi-dr toje paioje situacijoje, skirtingi mons gali elgtis skirtingai. Vienas mogus, daugel met praleids kaljime u savo politines pairas, gali bti kupinas kartlio ir stengtis keryti. Kitas, kaip Piet Afrikos Respublikos ly-deris Nelsonas Mandela, gali siekti santarvs ir vienybs su savo buvusiais prieais.

Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena XXI amiaus pradioje socialin psichologija atkreipia ms dmes tai, kad socialin elgsena turi biologin pagrind. Svarbu, k mes galvojame apie vai-rias situacijas, taiau ms mstymas slepia biologin imint.

Kas studijavo psichologijos pradmenis, ino, kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Plot apibria jo ilgis ir plotis, o mus - biologija ir potyriai. Evo-liuciniai psichologai (r. 5 skyri) primena, kad paveldta mogikoji pri-gimtis i anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklmis, kurios ms pirmtakams padjo ilikti ir reprodukuotis. Mumyse slypi genai t protvi, kurie igyveno ir turjo palikuoni (o j vaikai - taip pat). Tad evoliuciniai psichologai tiria, kaip natralioji atranka slygoja ms veiksmus ir elgse-n, kai mes susirandame partner, tuokiams, neapkeniame, aidiame, r-pinams ir dalijams savo vargais bei diaugsmais. Gamta mums suteik mil-inikas galimybes imokti ir prisitaikyti. Mes jautriai reaguojame savo so-cialin aplink.

Jei kiekvienas psichologinis reikinys (kiekviena mintis, kiekviena emo-cija) tuo pat metu yra ir biologinis, vadinasi, galime nagrinti ir neurobiolo-gij, nuo kurios priklauso socialin elgsena. Kurios smegen sritys leidia mums patirti meil ir paniek, bti paslaugiems ir agresyviems, formuoja m-s suvokim ir sitikinimus? Kaip smegenys, protas ir elgsena sudaro vien darni sistem? iuos klausimus kelia socialin neurologija (Heatherton ir kiti, 2004; Ochsner ir Lieberman, 2001).

socialin neurologija (soiai neuroscience) Biologinio ir socialinio poiri socialini ir emocini savybi neurologines bei psichologines prieastis visuma.

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 27

Socialiniai neurologai nesistengia aikinti tokios sudtingos socialins elg-senos, kaip noras padti ar eisti, vien tik paprastais neuron ar molekuli mechanizmais. Taiau nordami suprasti meil ar neapykant, privalome at-sivelgti ir vidin (biologin), ir iorin (socialin) poveik. Protas ir knas yra vieninga sistema. Streso hormonai daro tak ms jausmams bei veiks-mams. Dl socialinio atstmimo padidja kraujospdis. Socialin parama stip-rina imunin sistem. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organiz-mai. Atspindime biologins, psichologins, socialins tak sveik. Todl iuolaikiniai psichologai tiria elges iais skirtingais analizs lygmenimis.

Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todl socialin psichologija gali nuviesti js gyvenim, irykinti subti-lias jgas, slygojanias js mstym bei veiksmus. Kaip vliau pamatysi-me, socialin psichologija pateikia daug idj, kaip geriau suvokti save, su-sirasti draug ir daryti tak monms, kaip atgniauti kumius ir draugikai itiesti rank.

Socialins psichologijos valgos taikomos kitose mokslo akose. Rem-damiesi socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki princi-pais galime sprsti apie moni sveikat bei gerov, apie juridines proced-ras bei prisiekusij sprendimus teismuose ir skatinti tok elges, nuo kurio priklauso moni ilikimui palanki aplinka.

Psichologijos mokslas, kaip vienas i poiri mog, nesiekia atsakyti esminius bties klausimus: kokia gyvenimo prasm? Koks turt bti gy-venimo tikslas? Kokia ms paskirtis? Socialin psichologija pateikia me-tod, kaip suformuluoti ir rasti atsakymus kelet nepaprastai domi ir svar-bi klausim. Socialin psichologija susijusi su gyvenimu - ms gyveni-mu: ms sitikinimais, nuostatomis, santykiais.

Toliau iame skyriuje isamiau aptarsime socialin psichologij. I pra-di pasiirsime, kaip pai socialini psicholog vertybs akivaizdiai, nors ir subtiliai, veikia j darb. Vliau susitelksime prie svarbiausio io sky-riaus tikslo: socialins psichologijos mechanizmo supratimo. Kaip atsiranda socialin psichologija? Kaip ji ieko socialinio mstymo, socialins takos, socialini santyki paaikinim? Kaip galtume pasinaudoti iomis analizs priemonmis, nordami tapti gudresni?

APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs Socialin psichologija yra mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius. Jos pagrindiniai tikslai - paaikinti:

Kaip mes suvokiame savo socialin aplink.

Kaip mus veikia socialin intuicija ir kaip ji kartais apgauna.

Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. Tikiuosi, kad jos pads vertinti, ar gerai suvokte poskyrio mediag.

28 ANGA

Kaip ms socialin elgsen formuoja kiti mons, ms nuostatos, asmenins savybs ir pri-gimtis.

Kaip socialins psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo akose.

Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Socialini psicholog vertybs siskverbia j darbus ir akivaizdiais, ir ne i karto pastebi-mais bdais. Kokie jie?

Socialin psichologija - labiau atsakymo klausimus strategija nei duome-n rinkinys. Moksle, kaip ir teismuose, asmenin nuomon neleistina. Kai yra teisiamos idjos, nuosprendis priklauso nuo rodym. Taiau ar i ties socialiniai psichologai tokie objektyvs? Juk jie irgi mons, tad ar j ver-tybs - asmeniniai sitikinimai apie tai, kas pageidautina ir kaip mons tu-rt elgtis - neatsispindi j darbe? Jei taip, ar socialin psichologija gali b-ti pagrsta mokslikai?

Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Vertybs ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslini tyrim temas. Neatsitiktinai XX a. penktajame deimtmetyje, kai Europoje siautjo faizmas, vyravo iankstini nuostat tyrimai; etajame deimtmetyje, kai buvo madinga visiems atrodyti panaiai, o skirtingi poiriai - netoleruoja-mi, imtas tirti konformizmas; septintajame deimtmetyje atkreiptas didesnis dmesys agresij, nes pagausjo riaui ir iaugo nusikalstamumas; femi-nistinis judjimas atuntajame deimtmetyje suadino nauj lyi ir moter diskriminacijos tyrim bang; devintajame deimtmetyje atgijo dmesys gin-klavimosi varyb psichologiniams aspektams, o deimtajame deimtmety-je labiau susidomta kultrine, rasine ir seksualins orientacijos vairove. Taigi socialin psichologija atspindi socialin istorij.

Skiriasi ne tik atskir laikotarpi, bet ir skirting kultr vertybs. Euro-poje mons didiuojasi tautikumu. kotai labiau skiriasi nuo angl, o aust-rai - nuo vokiei nei Miigano ir Ohajo valstij gyventojai. Todl Europoje susiformavo stipri socialinio tapatumo" teorija, o Amerikos socialiniai psi-chologai daugiau dmesio skyr asmeniui - kaip jis msto apie kitus asmenis, kaip ie j veikia, kaip jie susij tarpusavyje (Fiske, 2004; Tajfel, 1981; Tur-ner, 1984). Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rmsi ir Euro-pos, ir iaurs Amerikos mokslinink patirtimi (Feather, 2005).

Vertybi tak taip pat iliustruoja mons, kuriuos traukia vairs moks-lai (Campbell, 1975; Moynihan, 1979). O js universitete ar rykiai skiria-si humanitarini, gamtos ir socialini moksl studentai? Ar socialin psicho-

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 29

logija ir sociologija vilioja mones, palyginti rytingai nusiteikusius mesti ik tradicijoms, kurti ateit, o ne saugoti praeit?

Ir galiausiai vertybs yra socialins psichologins analizs objektas. So-cialiniai psichologai tiria, kaip vertybs formuojasi, kodl jos keiiasi ir kaip jos daro tak nuostatoms bei veiksmams. Taiau ie tyrimai neatsako klau-sim, kurios vertybs teisingos".

Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai Mes retai atpastame subtilius vertybini sipareigojim virsmo objektyvia tiesa bdus. Panagrinkime tris maiau akivaizdius bdus, kuriais vertybs skverbiasi psichologij.

Subjektyvs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nra absoliuiai objektyvus. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knyg. Jie gamt interpretuoja, vartoda-mi savo pai imstytas kategorijas. Mes taip pat savo kasdieniame gyve-nime pasaul velgiame per iankstins nuomons akinius. Minutlei stab-telkite: k js matote 1.3 paveiksle?

Ar matote paveikslo centre dalmatin, uostinjant em? Neturdami ios iankstins informacijos, dauguma moni jo nepastebs. Taiau kai i kon-cepcija gimsta js galvoje, ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavi-m, todl sunku nepastebti uns.

Mokslas ne iaip aprao ir aikina gamt; jis yra ms santykio su gamta dalis; jis apibdina gamt pagal ms tyrimo metod."

Werner Heisenberg, Physics and Philosophy, 1958

(Fizika ir filosofija")

30 ANGA

kultra (culture) Didels moni grups puosel-jami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai, idjos, nuostatos ir tradicijos.

socialin pateiktis (soiai representation) Socialiai kartu igyvenami sitikinimai - plaiai paplitusios idjos bei vertybs, tarp j ms prielaidos ir kultros ideologija. Socialin pateiktis padeda suprasti pasaul.

itaip veikia ms protas. Skaitydami iuos odius nesuvokiate, kad taip pat reaguojate ir savo nos. Js protas blokuoja ko nors suvokim, jei esate i anksto tam nusiteik. i tendencija i anksto vertinti tikrov vadovaujan-tis lkesiais - viena svarbiausi mogaus proto savybi.

Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties poirio arba kil i tos paios kultrins aplinkos, j prielaid gali niekas ir neuginyti. Tai, k mes laikome savaime suprantamu dalyku - bendri sitikinimai, kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes, 1990; Moscovici, 1988) - danai yra svarbiausi, taiau maiausiai i-nagrinti. Taiau kartais kas nors i alies atkreipia dmes ias prielaidas. XX a. devintajame deimtmetyje feminists ir marksistai atskleid kai ku-rias galutinai neitirtas socialins psichologijos prielaidas. Feministin kri-tika atkreip dmes subtilius alikumus - pavyzdiui, kai kuri moks-linink, labiau linkusi socialins lyi elgsenos skirtumus interpretuoti bio-logikai (Unger, 1985), politin konservatizm. Kritikai marksistai atkreip dmes konkurencinius, individualistinius alikumus - pavyzdiui, prie-laid, kad konformizmas yra neigiamas, o individualus atlygis - teigiamas. inoma, ir feminists, ir marksistai taip pat dar savo prielaidas. Tai ypa mgsta pastebti akademinio politinio tikslumo" kritikai. Socialinis psicho-logas Lee Jussimas (2005) rodinja, kad paangs socialiniai psichologai kartais jauiasi priversti neigti grupi skirtumus ir daryti prielaid, kad gru-pi skirtum stereotipai kyla ne i realaus gyvenimo, o i rasizmo.

Treiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdi, kaip iankstins nuosta-tos veikia ms interpretacijas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai, ms elgsen labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realyb.

Psichologinse svokose slypi vertybs Ms sitikinimui, kad psichologija nra objektyvi, turi takos supratimas, kad pai psicholog vertybs gali stipriai veikti j teorijas ir nuomones. Psichologai gali vertinti mones kaip brandius arba nebrandius, prisitai-kanius arba sunkiai prisitaikanius, psichikai sveikus arba nesveikus. Jie kalba, tarsi skelbt faktus, o i ties jie daro vertybmis grindiamus verti-nimus. tai keletas pavyzdi: Gero gyvenimo apibrimas. Vertybs taip pat daro tak svok apibri-

mui. Imkime, pavyzdiui, bandymus apibrti, k reikia gyventi gerai. Asmenybs psichologas Abrahamas Maslowas garsjo sensityviais sa-ve realizavusi" moni, kurie patenkin ilikimo, saugumo, priklausy-mo" bei saviverts poreikius, realizuoja savo mogikj potencial, api-brimais. Tik nedaugelis skaitytoj pastebjo, kad moni saviraikos pavyzdius Maslowas pasirinko veikiamas asmenini vertybi. Dl to save realizavusi moni apibdinimas - kad jie yra spontaniki, savaranki-ki, paslaptingi ir taip toliau - atspindjo Maslowo asmenines vertybes.

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 31

Jei jis bt rmsis kitais herojais - tarkim, Napoleonu, Aleksandru Ma-kedonieiu ar Johnu D. Rockefelleriu - saviraikos apraymas bt ki-toks (Smith, 1978).

Profesionals patarimai. Psicholog patarimai taip pat atspindi patarianij asmenines vertybes. Kai psichiatrai pataria mums, kaip gyventi, kai vaik ugdymo specialistai moko, kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gy-venti nesirpinant kit moni lkesiais, jie ireikia savo asmenines ver-tybes. (Vakaruose daniausiai orientuojamasi individualistines vertybes, skatinanias daryti tai, kas geriausia man". Kitose kultrose labiau prasta atsivelgti tai, kas geriausia mums".) Daugelis moni, nesuvokdami, kad egzistuoja paslptos vertybs, sutinka su specialisto" nuomone. Taiau pro-fesionals psichologai negali atsakyti klausimus, koks turt bti auk-iausias moralinis sipareigojimas, tikslas ir gyvenimo prasm.

Svok krimas. Paslptos vertybs sismelkia netgi moksliniais tyrimais grindiamus psichologijos svok apibrimus. sivaizduokite, kad atli-kote asmenybs test ir psichologas, suskaiiavs js atsakym takus, pranea: Js saviverts rodikliai aukti. Nerimo rodikliai - emi. O j-s ego - nepaprastai stiprus". tai kaip, - pagalvojate js. - A irgi taip maniau, taiau gera tai igirsti." Po to kitas psichologas pateikia jums pa-na test. Dl kakokio keisto sutapimo is testas sudarytas i t pai klausim. Vliau psichologas jums sako, kad tikriausiai esate perdtai gy-nybikas, nes js savs slopinimo rodiklis auktas. Kaip ia gali bti? - stebits. - Anas psichologas apie mane taip graiai kalbjo." Taip ga-ljo atsitikti, nes visos ios klis apibdina t pat atsakym rinkin (ten-dencij kalbti graiai apie save ir nepripainti problem). Kaip tai rei-kt pavadinti: aukta saviverte ar gynybikumu? Abu apibdinimai at-spindi tam tikra vertybe grindiam sprendim.

Etikei klijavimas. Nra pagrindo kaltinti socialin psichologij dl to, kad jos odynas remiasi vertybmis, nuo kuri priklauso vairs sprendimai. Tai galioja ir kasdienei kalbai. Ar mes mog, dalyvaujant partizaniniame kare, pavadinsime teroristu", ar kovotoju u laisv", priklausys nuo ms poirio ios kovos tiksl. Ar per kar uvusius civilius gyventojus lai-kysime nekalt gyvybi praradimu", ar papildomais nuostoliais", atspin-ds ms poir iuos uvusiuosius. Ms politins pairos lemia, ar visuomens pagalb pavadinsime socialine rpyba", ar pagalba skurs-tantiems". Kai , j ie" iauktina savo al ir jos mones, tai yra naciona-lizmas; kai taip elgiams mes" - tai patriotizmas. Asmenins vertybs lemia, kaip mogus pavadins ne vedybinius santykius: atvira santuoka" ar neitikimybe". Smegen plovimas" - tai toks socialinis poveikis, ku-riam mes nepritariame. Ikrypimai" - lytiniai santykiai, kuri mes ne-praktikuojame. Pastabose apie ambicingus" vyrus ir agresyvias" mote-ris yra paslptas poiris.

32 ANGA

Kaip rodo ie pavyzdiai, vertybs gldi ms psichikos sveikatos ir sa-viverts apibrimuose, ms psichologiniuose patarimuose, kaip gyventi, ir ms psichologiniuose apibendrinimuose. ioje knygoje a atkreipsiu d-mes kitus neireiktj vertybi pavyzdius. Mes neteigiame, kad impliciti-ns, arba neireiktosios, vertybs yra blogai. Tiesiog norime pastebti, kad mokslinis interpretavimas, net reikini vardijimo lygyje, yra mogaus veikla, todl natralu ir neivengiama, kad iankstiniai sitikinimai bei vertybs da-ro tak socialini psicholog mintims ir atsispindi j darbuose.

Ar turtume atmesti moksl dl to, kad jame yra ir subjektyvioji pus? Prieingai: kaip tik todl, kad mstymas visada susijs su interpretavimu, at-liekant mokslin analiz reikalingi tyrjai, turintys vairi alikum. Nuo-latos gretindami sitikinimus su kiek manoma geriau parinktais faktais, ga-lime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingum. Sistemingas stebjimas ir eksperimentavimas padeda isivalyti akinius, pro kuriuos stebime tikrov.

APIBENDRINIMAS Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Socialini psicholog ipastamos vertybs akivaizdiai veikia j mokslini tyrim tem ir studij

krypi pasirinkim.

Vertybs pasireikia ir subtiliau - kaip paslptos svok formulavimo, psichologini apibendrini-m ir duodam patarim prielaidos.

is vertybi skverbimasis moksl nra iskirtinai bdingas tik socialinei psichologijai. Btent dl to, kad mogus retai bna nealikas, nordami patikrinti savo puoseljam idj tikrovikum turime sistemingai stebti bei eksperimentuoti.

A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? Ar socialins psichologijos teorijos pateikia naujas mogaus bsenos valgas? O gal jos tik aprao akivaizdius dalykus?

Daugelis ioje knygoje pateikt ivad gali jums bti inomos, nes socialin psichologija galioja visur. Mes nuolatos stebime mones, galvojanius apie kitus, daranius jiems tak ir bendraujanius tarpusavyje. Verta inoti, kok poveik daro veido iraika, kaip kit mog priversti k nors atlikti, nuteikti draugikai ar prieikai. imtmeius filosofai, raytojai ir poetai stebjo so-cialin elgsen ir j komentavo. Mes kiekvienas esame susij su socialine psi-chologija.

Ar tai reikia, kad, kitais odiais tariant, socialin psichologija yra svei-kas protas? Nebiau ras ios knygos, jei taip manyiau. Tiesa, reikia pri-

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 33

painti, kad socialin psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama, kad ji triviali, nes kalba apie akivaizdius dalykus, o kita vertus, sakoma, kad ji pavojinga, nes iuo mokslu galima naudotis manipuliuojant monmis.

Antrj priekait socialinei psichologijai nagrinsime 7 skyriuje, o da-bar paanalizuokime pirmj.

Ar socialin psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasiausiai grin-dia tai, k bet kuris mgjas ino intuityviai? Raytojas Cullenas Murphy (1990) btent taip ir man: Kasdien socialini moksl atstovai stebi pasau-l. Ir kasdien jie atranda, kad moni elgesys daniausiai yra toks, kokio buvo galima tiktis". Madaug prie pus imtmeio istorikas Arthuras Schlesin-geris jaunesnysis (1949) su panaia panieka reagavo socialini mokslinin-k atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusi amerikiei kari tyrimus. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apvelg iuos tyrimus, pa-teik pavyzdius ir juos paaikino. Kai k a ia atpasakosiu: 1. Auktesn isilavinim turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau

isilavin. (Intelektualai maiau pasireng karo sukeliamam stresui nei tie, kurie vadovaujasi gatvs imintimi.)

2. I pietini valstij kil kariai geriau nei iaurieiai pakeldavo tropin kli-mat. (Pietieiai labiau priprat prie auktos temperatros.)

3. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodiai siekdavo paauktinimo. (Priespau-dos metai atsiliepia pasiekim motyvacijai).

4. Juodaodiai i pietini valstij noriau bendraudavo su baltaisiais karinin-kais i Piet nei i iaurs. (Karininkai i Piet buvo labiau prat ir ge-riau mokjo bendrauti su juodaodiais.) Skaitydami iuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite, kad jie paremti svei-

ku protu. Jei taip, turbt nustebsite suinoj, k Lazarsfeldas nuolatos kar-tojo: Kiekvienas i teigini yra visika prieingyb tam, kas buvo i ties pastebta Nes i ties tyrimais nustatyta, kad maesn isilavinim turin-tys kariai prisitaikydavo blogiau. Pietieiai n kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei iaurieiai. Juodaodiai labiau negu baltieji troko bti paauktinti, ir taip toliau. Jei i karto btume paskelb tikruosius tyri-mo rezultatus [su kuriais susipaino Schlesingeris], skaitytojas juos taip pat bt pavadins akivaizdiais."

Problema ta, kad sveik prot mes pasitelkiame post factum. vykiai b-na kur kas akivaizdesni" ir labiau nuspjami po to, kai vyksta, negu prie vyk. Eksperimentai parod, kad suinoj, koks turi bti eksperimento re-zultatas, mons nustoja juo stebtis - bent jau maiau stebisi nei tada, kai supaindinami tik su eksperimento procedra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff, 1977).

Panaiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime, kad kas nors atsitiks, kol tai neatsitinka. Tik tada mes staiga aikiai pamatome, kas iprovokavo

34 ANGA

pavluotos nuomons alikumas (hindsight bias) Perdtas gebjimo numatyti vyki eig jiems jau vykus vertinimas. Dar inomas kaip a jau seniai tai inojau" reikinys.

t vyk ir nesistebime. Po rinkim ar pasikeitus situacijai vertybini popie-ri biroje daugumos komentatori tokia vyki raida nestebina: Situacij rinkoje jau seniai reikjo taisyti". Po 2005 metais uragano Katrina" sukel-to potvynio Naujajame Orleane atrod savaime suprantama, kad oficialioji valdia turjo numatyti i situacij: buvo atlikti krantini pylim paeidia-mumo tyrimai, demografins apklausos parod, kad daug gyventoj netur-jo automobili ir gyveno taip skurdiai, jog negalt sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje, o meteorolog prognozs aikiai rod saugos prie-moni ir atsarg kaupimo btinyb. Kaip yra pasaks dan filosofas ir te-ologas Sorenas Kierkegaardas, gyvenimas yra gyvenamas priek, taiau jis suprantamas velgiant atgal".

Jei is pavluotos nuomons alikumas (arba a jau seniai tai ino-jau" reikinys) yra skvarbus, dabar galite pajusti, jog apie tai jau irgi ino-jote. I ties, beveik bet kuris manomas psichologinio eksperimento rezul-tatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas - po to, kai j suinote.

Galite pademonstruoti reikin. Surinkite grup moni, vienai grups daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis, o kitai - prieingus. Pa-vyzdiui, vienai grupei pasakykite:

Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs skiriasi nuo msiki. Tikriausiai senoje patarlje, kad prieybs traukia viena kit", yra iminties.

Kitai grupei pasakykite:

Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs panaios ms. Tikriausiai senoje patarlje toks tok paino ir alaus pavadino" yra iminties.

Papraykite, kad mons i pradi paaikint rezultat. Po to paklauskite, ar jis juos nustebino, ar ne. Visi eksperimento dalyviai turt atsakyti, kad pateiktas rezultatas j nenustebino.

I ties galime pasitelkti visas savo inomas patarles ir beveik bet kur rezultat paversti logiku. Jei socialinis psichologas teigia, kad isiskyrimas sustiprina meils ry, danas atsako: Ir u tai jums moku pinigus? Visi i-no, kad isiskyrimas velnina ird". Jei paaikt, kad isiskyrimas susilp-nina trauk, tas pats pilietis pasakyt: T jau kartodavo mano senel: kas i aki - tas ir i irdies."

Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turjo progos smagiai pakikenti, kai papra Leicesterio (Anglija) universiteto studentus vertinti skirtingas pa-tarles. Igird posak: Baim stipresn u meil", dauguma student suti-ko, kad jis teisingas. Taiau lygiai t pat pasak ir studentai, kuriems buvo pateiktas prieingas patarls variantas: Meil stipresn u baim". Panaiai teigiamai buvo vertinamos patarls Nukrits negali padti krintani)am",

1 skyr ius . VADAS SOCIAL IN PSICHOLOGIJ 35

atkreipkime dmes

A jau seniai tai inojau urnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino sociologij, psichologij ir kitus socialinius mokslus tuo, kad jie daniausiai tesugeba velgti tik akivaizdius dalykus arba patvirtina banalybes". Pats ianalizavs socialini moksl duomenis, jis neaptiko idj ar ivad, kuri nebt galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citat ody-ne".. Taiau kad galtume atsijoti vienas kitam prietaraujanius posakius, reikalingas mokslinis tyrimas. tai kelios viena kitai prietaraujanios patarls:

Kas teisingiau: kad... ar kad... Per daug virj sugadina sultin. Dvi galvos geriau nei viena. Plunksna galingesn u kard. Darbai kalba garsiau nei odiai. Seno uns nemanoma imokyti nauj triuk. Mokytis niekada nevlu. Kraujas tirtesnis u vanden. Kai daug gimini, maai draug. Kas dvejoja, tas klysta. Prie okdamas apsidairyk. Persptas yra i anksto apsiginklavs. Neperoks griovio, nesakyk op!"

Nukrits gali padti krintaniajam." Taiau a labiausiai mgstu dvi labai vertinamas patarles: Protingi kuria patarles, o kvailiai jas kartoja" (auten-tika patarl) ir jos perdirbinys: Kvailiai kuria patarles, o protingi jas kar-toja". (Daugiau viena kitai prietaraujani patarli rasite skyrelyje Atkreip-kite dmes. A jau seniai tai inojau".)

Pavluotos nuomons alikumas kelia problem daugeliui psichologijos student. Kartais rezultatai i ties stebina (pavyzdiui, olimpini aidyni bronzos medali laimtojai digauja labiau u ikovojusius sidabro medalius). Vadovliuose skaitant apie eksperiment rezultatus, mediaga danai atrodo lengva, netgi akivaizdi. Vliau, atliekant test, kai reikia pasirinkti vien i keli galim ivad, uduotis gali tapti stebtinai sudtinga. Neinau, kas nutiko, - vliau aimanuoja sutriks studentas. - Maniau, jog visk moku."

Pozicijos a jau seniai tai inojau" pasekms gali bti pratingos. Ji gali sukelti arogancij - intelektini gali pervertinim. Be to, manant, jog re-zultatus galima nuspti, labiau linkstama kaltinti sprendimus priimanius as-menis u blogus pasirinkimus, kurie retrospektyvoje atrodo akivaizds", o ne pagirti u gerus sprendimus, kurie taip pat atrodo akivaizds".

Po rugsjo 11-osios artjanios nelaims enklai atrodo buv akivaizds. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleist arba klaidingai in-terpretuot kali (Gladwell, 2003). CV inojo, kad Al Qaedos agentai at-vyko al. FTB agentas nusiunt pagrindin bstin praneim, perspda-mas Biur ir Niujork apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiks-mus siuniant studentus mokytis Jungtini Valstij civilins aviacijos uni-

36 ANGA

Lengva bti imintingam po laiko."

erlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle,

The Problem of Thor Bridge -Toro tilto problema").

Viskas, kas svarbu, jau pasakyta."

Filosofas Alfred North VVhitehead

(1861-1947)

versitetuose bei koleduose". FTB neatkreip dmesio perspjim ir ne-sugebjo jo susieti su praneimais, kad teroristai planuoja panaudoti lktu-vus kaip ginkl. vykus nelaimei, specialij tarnyb veiksm kritikai au-k: Bukagalviai! Kodl jie nesugebjo sujungti tak?"

Taiau tai, kas akivaizdu po laiko, retai bna aiku prie vykius. val-gybos darbuotojai verste uversti krvomis beverts informacijos, kurioje sksta trupinliai vertingos. Tad analitikai privalo rinktis, kuri informacij tikrinti. Per eerius metus iki rugsjo 11-sios FTB kovos su terorizmu pa-dalinys turjo 68 000 neitirt praneim. Pavluotos nuomons nenaudin-gumas yra akivaizdus.

Mes taip pat kartais kaltiname save u kvailas klaidas" - kad galbt ga-ljome geriau pasielgti su kokiu nors mogumi ar teisingiau vertinti tam tikr situacij. velgdami atgal matome, kaip galjome elgtis. Privaljau inoti, kad semestro pabaigoje bsiu labai uimtas, ir turjau anksiau pradti ra-yti t straipsn." Taiau kartais bname per grieti sau. Mes pamirtame, kad anksiau visikai nebuvo aiku, kas dabar jau yra akivaizdu.

Gydytojai, kuriems pasakomi ir ligos simptomai, ir mirties prieastis (nu-statyta per skrodim), kartais stebisi, kodl buvo nustatyta klaidinga diag-noz. Tuo tarpu kitiems gydytojams, kuriems buvo pasakyti tik simptomai, liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti, 1988). Itisus imt-meius sveikas protas ir medicinin praktika teig, kad viduri iltins su-kelt kariavim galima veiksmingai gydyti nuleidiant krauj, ir tik XIX a. viduryje kakas nepatingjo atlikti eksperiment - suskirstyti pacientus dvi grupes, kuri vienai nuleidiamas kraujas, o kitai tiesiog leidiama ilstis lovoje. Pasirod, kad tiems pacientams, kuriems buvo nuleista kraujo, sek-si n kiek ne geriau negu tiems, kuriems i procedra nebuvo atlikta. Ar pri-siekusieji sunkiau apsisprst dl gydytoj nekompetentingumo, jei jie bt priversti numatyti, o ne velgti atgal?

Tad ar turtume daryti ivad, kad sveikas protas daniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. Taiau kartais tradicin imintis neklysta, o kartais bna diskutuotina: ar laim yra inoti ties, ar puoselti iliuzijas? Ar bti su ki-tais, ar gyventi ramioje vienatvje? Nuomons nieko nevertos; kad ir k at-rastume, visada atsiras mogus, kuris tai buvo numats. (Markas Twainas juokavo, kad Adomas buvo vienintelis mogus, kuris sakydamas k nors reikminga inojo, jog niekas kitas ito dar nra pasaks.) Taiau kuri i dau-gybs konkuruojani idj geriausiai atitinka tikrov? Tyrimais galima tiks-liai nustatyti aplinkybes, kada nuvalkiota tiesa apie sveik prot pasitvirtina.

Esm yra ne tai, kad sveikas protas klysta. Veikiau tai, kad sveikas pro-tas daniausiai bna teisus po to, kai kakas jau vyko. Dl to mes lengvai apgaudinjame save, galvodami, kad inome ir inojome daugiau nei i tie-s. Btent dl to mums reikalingas mokslas - kad padt atskirti realyb nuo iliuzij ir tikras pranaystes nuo paprasiausio gudrumo po laiko.

1 skyr ius . VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 37

APIBENDRINIMAS A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? Kaip ir daugelis vyki, socialins psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizds. Taiau eksperimentai rodo, kad rezultatai atrodo akivaizdesni" po to, kai suinomi faktai.

is pavluotos nuomons alikumas danai skatina mones per daug pasikliauti savo sprendi-m bei pranaysi pagrstumu.

Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija Aptarme kelet intriguojani klausim, kuriuos socialin psichologija ie-ko atsakym. Taip pat pamatme, kaip subjektyvs, danai nesmoningi pro-cesai veikia socialini psicholog darbus. Dabar panagrinkime mokslinius metodus, kurie socialin psichologij paveria mokslu.

Prie darydami apibendrinimus, socialiniai psichologai kuria teorijas, su-rikiuojanias j stebjim rezultatus ir leidianias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus, leidianius prognozuoti elgsen taikant ko-reliacinius tyrimus, kurie danai atliekami natralioje aplinkoje. Jie taip pat siekia paaikinti elgsen, atlikdami eksperimentus, kuri metu kontroliuoja-momis slygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksni. Atlik moks-linius tyrimus, jie ieko bd, kaip, remiantis tyrim rezultatais, bt ga-lima padti monms kasdieniame gyvenime.

Jau rame, kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Ste-bti mones parkuose, gatvje, mokyklose ar universitete - universalus ho-bis. Stebdami susikuriame nuomones apie tai, k mons vieni apie kitus galvoja, kaip vienas kit veikia ir kaip bendrauja. Socialiniai psichologai pro-fesionalai daro t pat, tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruop-iau (danai atlikdami eksperimentus, kuri metu sukuriamos miniatirins socialins dramos, susiejanios prieast ir pasekm). Ir tai jie daro danai. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti, 2003), at-likta 25 000 tyrim, kuri metu itirti 8 milijonai moni.

Hipotezi formulavimas ir tikrinimas Mums, socialiniams psichologams, sunku sugalvoti k nors patrauklesnio nei pats mogaus buvimas. Grumtynse su prigimtimi mes isiaikiname jos pa-slaptis ir susisteminame savo spjimus bei ivadas. Teorija yra kompleksi-nis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys. Teori-jos - tai mokslins stenogramos.

Niekas taip galingai neprapleia proto, kaip gebjimas sistemingai ir teisingai tyrinti visa, k galime gyvenime stebti."

Markas Aurelijus, Meditacijos

teorija (theory) Kompleksinis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys.

38 ANGA

Kasdienje kalboje teorija" danai reikia maiau negu fakt" - pasi-kliovimo kopi vidurin skersin tarp teorinio spjimo ir fakto. Pavyzdiui, mons gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teorij kaip tiesiog te-orij". Alanas Leshneris, Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas, pastebi, kad evoliucija tikrai yra tik teorija, taiau sunkio jga - taip pat tik teorija" (2005). mons danai tvirtina, kad sunkio jga - tai faktas. Bet i ties\\ faktas yra tai, kad imesti raktai nukrenta ant ems. Sunkio jga -teorinis paaikinimas, pagrindiantis tokius faktus.

Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. Faktai - tai pripa-inti teiginiai apie tai, k stebime. Teorijos yra idjos, apibendrinanios ir paaikinanios faktus. Mokslas surstas i fakt, lygiai kaip namas surs-tas i akmen, - sak Julesas Henris Poincar, - taiau fakt rinkinys yra toks pat mokslas, kaip akmen krva - namas."

Teorijos ne tik apibendrina, jos leidia kurti patikrinamas prognozes, va-hipotez dinamas hipotezmis. Hipotezs tarnauja keliems tikslams. Vis pirma jos (hypothesis) leidia patikrinti teorij, parodydamos, kaip teorija gali bti ikreipta. Ku-Patikrinamas teiginys, riant prognozes, teorija padeda teisingai pasirinkti. Antra, prognozs nusta-jog tarp paskir vyki gali to mokslini tyrim krypt. Bet kuri mokslin sritis spariau subrs, jei moks-egzistuoti ryys. lininkai jaus, kuria kryptimi reikia eiti. Teorins prognozs silo naujas moks-

lini tyrim sritis; jos pataria tyrjams iekoti dalyk, apie kuriuos jie gal-bt niekada nebt pagalvoj. Treia, ger teorij savyb prognozuoti gali paversti jas praktinmis. Pavyzdiui, ibaigta agresijos teorija leist prog-nozuoti, kada agresijos tiktis ir kaip j kontroliuoti. Kaip pareik vienas iuolaikins socialins psichologijos pradinink Kurtas Lewinas, nieko n-ra praktikesnio u ger teorij".

Panagrinkime, kaip tai veikia. Tarkim, mes pastebime, kad plikaujan-tys, besityiojantys ar upuldinjantys mons danai veikia grupmis arba minioje. Todl pagrstai galime teigti, kad kit moni buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimikiems ir maina j varymsi. Truputl paimprovizuokime. Galbt galtume i idj patikrinti sukurdami labora-torin eksperiment, imituojant mirties bausms vykdym elektros kdje. Kas bt, jei grups moni papraytume sukelti elektros ok nelaimingai aukai, taiau niekas i j neinot, kuris grups narys sukelia ok? Ar ie mons, kaip leidia spti ms teorija, sukelt stipresn ok nei veik-dami pavieniui?

Taip pat galime manipuliuoti ir anonimikumu: ar mons sukelt stip-resn ok, jei galt slpti savo veidus? Jei rezultatai hipotez patvirtint, ja bt galima remtis praktikoje. Gal bt galima sumainti policinink bru-talum, liepiant jiems segti didelius enklus su pavardmis, vainti auto-mobiliais su dideliais atpainimo numeriais ar filmuojant j vykdomus are-tus - beje, pastaruoju metu visa tai daugelyje miest tapo prasta.

Taiau kaip nusprsti, kad viena teorija geresn u kit? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausyb stebjim, 2) pateikia aikias prognozes,

1 skyr ius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ 39

kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teorij, b) sukurdami nauj tyrim srit ir c) silydami praktinius jos panaudojimo bdus. Da-niausiai teorijas atmetame ne todl, kad jos klaidingos. Veikiau jos, kaip ir seni automobiliai, pakeiiamos naujesnmis bei geresnmis.

Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas Apie socialini psichologini tyrim metodus suinosite tolesniuose skyriuo-se. Taiau jau dabar usukime ukulisius ir trumpai pavelkime, kaip ie tyrimai atliekami. To pakaks, kad galtumte vertinti duomenis ir kritikai vertinti kasdienius socialinius vykius.

Socialiniai psichologiniai tyrimai gali bti vykdomi skirtingose vietose. Jie gali bti atliekami laboratorijoje arba natroje (kasdienje aplinkoje). Taip pat skiriasi ir metodai - tyrimai gali bti koreliaciniai (keliant klausim, ar du ir daugiau veiksni yra natraliai susij) arba eksperimentiniai (manipuliuo-jant kokiu nors veiksniu, kad bt galima nustatyti jo poveik kitam). Jei norite bti kritikas laikraiuose ir urnaluose skelbiam psichologini tyrim skaity-tojas, pravartu suprasti, kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperiment.

Pirmiausia panagrinkime koreliacini tyrim pranaumus (d