LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRICULTURE LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE

ŽEMDIRBYSTĖ BIOMEDICINOS MOKSLŲ SRITIES AGRONOMIJOS KRYPTIES MOKSLO DARBAI

2005 2 (90) AGRICULTURE RESEARCH WORKS OF BIOMEDICAL SCIENCES, AGRONOMY Eina nuo 1954 m. Published since 1954

Kėdainių raj., Akademija, 2005

UDK 631 (06)

R e d a k t o r i ų k o l e g i j a : E d i t o r i a l B o a r d :

prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius (pirmininkas / Editor in Chief), dr. Irena Brazauskienė (pirmininko pav. / Deputy-Editor in Chief), dr. Virginijus Feiza, prof. habil. dr. Leonas Kadžiulis, dr. Sigitas Lazauskas, habil. dr. Izolda Pašakinskienė, dr. Vytautas Ruzgas (Lietuvos žemdirbystės institutas / Lithuanian Institute of Agriculture); doc. dr. Steponas Raudonius (pirmininko pav. / Deputy-Editor in Chief), doc. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė, prof. habil. dr. Algirdas Sliesaravičius, prof. dr. Vytautas Šlapakauskas (Lietuvos žemės ūkio universitetas / Lithuanian University of Agriculture); dr. John Frame (JK, Škotijos aukštosios žemės ūkio mokyklos centras / UK Scottish Agricultural College); prof. habil. dr. Aldis Karklins (Latvijos žemės ūkio universitetas / Latvian University of Agriculture); habil. dr. Juozas Staniulis (Botanikos institutas / Institute of Botany, Lithuania); akad. prof. habil. dr. Veronika Vasiliauskienė (Lietuvos mokslų akademija / Lithuanian Academy of Sciences).

R e d a k c i j o s a d r e s a s : A d d r e s s o f t h e E d i t o r i a l O f f i c e :

Lietuvos žemdirbystės institutas LT-58344 Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r. El. paštas: lzeminst@lzi.lt; lzi@lzi.lt Faksas: 8-347 37096 Leidinio adresas internete: http://www.lzi.lt

Lithuanian Institute of Agriculture LT-58344 Akademija, Dotnuva parish, Kėdainiai distr., Lithuania E-mail: lzeminst@lzi.lt; lzi@lzi.lt Fax: 370 347 37096 Internet address of the publication: http://www.lzi.lt Mokslo leidinys „Žemdirbystė” yra registruotas tarptautinėje duomenų bazėje CABI Abstracts. „Agriculture” is indexed in CABI Abstracts. ISSN 1392-3196

© Lietuvos žemdirbystės institutas / Lithuanian Institute of Agriculture, 2005

2

© Lietuvos žemės ūkio universitetas / Lithuanian University of Agriculture, 2005

I skyrius. AGROCHEMIJA ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 3-12 UDK 633.63:631.842.3

NATRIO TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ DERLIUI IR JO KOKYBEI

Jonas MAŽVILA1, Jonas ARBAČIAUSKAS1, Juozas KAUNAS2, Birutė PETKEVIČIENĖ2

1 Lietuvos žemdirbystės institutas Savanorių pr. 287, Kaunas El. p. bandymai@agrolab.lt 2 Lietuvos žemdirbystės institutas Rumokai, Vilkaviškio rajonasEl. p. rumokai@post.omnitel.net

Santrauka Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui, jo kokybei bei natrio balansui tirta

1999, 2000 ir 2002 m. Dirvožemis – paprastasis, sekliai glėjiškas išplautžemis – (IDg8-p), dulkiškas priemolis ant dulkiško priemolio, su giliau esančiu moliu. Dirvožemio ariamajame sluoksnyje natrio (Na2O) nustatyta nuo 32-56 mg kg-1, pHKCl – 5,7-6,5; judriojo K2O – 115-136, o fosforo (P2O5) – 96-256 mg kg-1.

Atliktų tyrimų duomenimis, dėl natrį runkelių mityboje iš dalies galinčio pakeisti pakankamo kalio kiekio, nuo natrio trąšų cukrinių runkelių šakniavaisių derliaus ir biologinio cukraus išeiga nepadidėjo. Tačiau azoto ir fosforo trąšų fone patręšus natriu 120 kg ha-1, cukraus kristalizacijai trukdančių medžiagų kiekis cukrinių runkelių šaknia-vaisiuose sumažėjo 0,25; melasos išeiga – 1,8; cukraus kiekis melasoje – 0,91 procentinio vieneto; o MB faktoriaus reikšmė sumažėjo nuo 107,4 iki 84,4 vieneto.

Cukrinius runkelius patręšus natrio trąšomis NPK trąšų fone, cukraus kristalizacijai trukdančių medžiagų kiekis sumažėjo 0,14, melasos išeiga – 1,3, cukraus kiekis melasoje – 0,68 procentinio vieneto, balto cukraus išeiga padidėjo iki 0,7, o MB faktoriaus reikšmė dėl natrio trąšų sumažėjo nuo 91,2 iki 77,5 vieneto.

Natrio balansas dirvožemyje pasiekiamas, kai su trąšomis natrio įsiterpia apie 60 kg ha-1. Jeigu cukrinių runkelių lapai paliekami lauke, su šakniavaisių derliumi iš lauko netenkama tik apie 10 kg ha-1 natrio.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, natrio trąšos, dirvožemis.

Įvadas Pagrindiniai augalų maisto elementai yra azotas, fosforas ir kalis. Viena

tona cukrinių runkelių azoto sukaupia vidutiniškai 6,1 kg, fosforo – 1,8 kg ir kalio – 7,0 kg. Be šių elementų, cukriniams runkeliams būtinas natris. Jo kiekis cukrinių

3

runkelių lapuose, įvairių autorių duomenimis, būna nuo 0,74 iki 1,7, o šakniavai-siuose – nuo 0,4 iki 0,11 % /Dreikot, Farlei, 1971/.

Natrio salietra yra geriausia azoto trąšų forma cukriniams runkeliams ne tik dėl to, kad azotas joje yra nitratų pavidalu, bet ir dėl to, kad šioje trąšoje yra natrio /Pannikov, Mineev, 1977/.

Cukrinius runkelius patręšus labai didelėmis natrio chlorido normomis, šakniavaisių derlius labai padidėjo, tačiau jų cukringumas turėjo tendenciją mažėti /Goh, Magat, 1989, Rasmuson, 1989/.

Rusijos juodžemiuose atlikti tyrimai rodo, kad kalio trąšas visas arba iš dalies pakeitus natrio trąšomis, cukrinių runkelių derlius nesumažėjo, o šakniavaisių kokybė nepablogėjo /Musič ir kt., 1986/.

Atlikus daugiau tyrimų paaiškėjo, kad natrio trąšų efektyvumas priklauso nuo dirvožemio tipo ir klimatinių sąlygų /Judel, Kuhn, 1975; Dreikot, Bug, 1982/.

Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, natris kartu su kaliu ir be jo, cukrinių runkelių derlių labiausiai didino mažai natrio turinčiose smėlingose dirvose. Tačiau dirvožemyje esant gausiam natrio kiekiui (50 mg kg-1 ir >), natrio trąšos cukrinių runkelių derliui bei jo kokybei įtakos neturėjo arba beveik neturėjo. Dulkiškame dirvožemyje natrio trąšos gali būti mažai veiksmingos dėl didelio natrio kiekio gilesniame sluoksnyje netgi tada, kai armenyje šio elemento būna mažai /Jarvis, Bee, 1996/.

Šiaurės Vokietijoje, ištyrus natrio ir kalio trąšų įtaką cukrinių runkelių šak-niavaisių derliui ir jo kokybei, patikimų skirtumų tarp bandymų variantų negauta. Tačiau patręšus 60 kg ha-1 Na2O, šakniavaisių derlius padidėjo 0,8 % (0,5 t ha-1), balto cukraus – 1,5 % (0,16 t ha-1), palyginus su 100 kg ha-1 kalio trąšų norma /Burcky, 1999/.

Lietuvoje tokių tyrimų dulkiško priemolio dirvožemyje nedaryta. Tyrimų tikslas – ištirti natrio chlorido, natrio salietros ir kalio druskos normų įtaką cukrinių runkelių derliui, jo kokybei bei natrio balansui dulkiško priemolio su giliau esančiu moliu glėjiškame išplautžemyje.

Tyrimų sąlygos ir metodai Bandymai daryti 1999, 2000 ir 2002 metais Lietuvos žemdirbystės instituto

Rumokų bandymų stotyje limnoglacialinės kilmės velėniniame glėjiškame pajau-rėjusiame, lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio dirvožemyje (paprastasis – sekliai glėjiškas išplautžemis – IDg8-p, dulkiškas priemolis ant dulkiško priemolio, su giliau esančiu moliu). Armenyje natrio (Na2O) nustatyta nuo 32-56 mg kg-1, pHKCl – 5,7-6,5; judriojo K2O – 115-136, o fosforo (P2O5) – 96-256 mg kg-1.

Cukrinių runkelių vegetacijos laikotarpio oro sąlygos pagal augalų apsirū-pinimą drėgme ir šiluma buvo įvertintos G.Seleninovo hidroterminiu koeficientu /Dirsė ir kt., 1984/. 1999 ir 2000 m. pavasarį runkelių dygimą sunkino drėgmės trūkumas. Tai turėjo nemažą įtaką ir runkelių derliui, kurių palyginus su 2002 m., gautas mažesnis. Tačiau oro sąlygos natrio trąšų efektyvumui pastebimos įtakos neturėjo.

4

Žemės dirbimas cukriniams runkeliams, jų sėja bei pasėlių priežiūra buvo atliekama pagal Žemdirbystės instituto rekomendacijas. Rudenį, dirvą suarus ir sukultivavus, išbertos fosforo ir kalio trąšos ir įterptos kultivatoriumi. Pavasarį, sukultivavus dirvą, išbertos natrio ir azoto trąšos. Po to kultivuota „germinatoriumi” ir pasėti cukriniai runkeliai ‘Kasandra’. Piktžolės naikintos herbicidais betanalu ekspertu ir nortronu. Tarpueiliai purenti du kartus ir ravėta rankomis. Nuo ligų purkšta fungicidu opus. Derlius nuimtas rankomis. Tręšimo normos nurodytos 1-oje lentelėje.

Tręšimui naudotos skirtingos natrio trąšų formos – natrio chloridas (39,7 % Na2O); natrio salietra (26,0 % Na2O ir 16,0 % N) ir kalio druska (17,0 % Na2O ir 40,0 % K2O).

1 lentelė. Trąšų norma cukriniams runkeliams kg ha-1

Table 1. Fertilizer rates kg ha-1 for sugar beets

Varianto numeris / Treatment number Maisto medžiagos Nutrients 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

N 0 120 120 120 120 120 120 120 120 120 P2O5 0 90 90 90 90 90 90 90 90 90 K2O 0 120 0 0 120 120 120 0 120 120

0 0 0 120 30 60 90 60 60 51 NaCl NaNO3

Na2O ir jo forma

Na2O and its form

Kalio druska

Potassium salt

Bandymų laukelio bendras plotas – 60 m2 (12×5), o apskaitinio – 27 m2

(10×2,7). Pakartojimai – 4. Dirvožemio bandiniai imti iš visų laukelių 0-20 cm sluoksnio prieš cukrinių

runkelių tręšimą pavasarį, kur nustatyta: pHKCl, P2O5, K2O (A-L metodu), o I-III pakartojimuose – ir Na2O (taip pat A-L metodu).

Cukrinių runkelių šakniavaisių ir lapų bandiniai paimti derliaus nuėmimo metu iš I ir III pakartojimų visų laukelių. Augalų bandiniuose nustatytos sausosios medžiagos džiovinant 105oC temperatūroje, Na2O – liepsnos fotometru, kai kuriuose bandiniuose – dar ir K2O (liepsnos fotometru). Šakniavaisiuose nustatytas dar ir bendras N (Kjeldalio metodu), žalias cukrus (sacharimetru) ir alfa-amino azotas (kolorimetriniu metodu).

Apskaičiuota balto cukraus išeiga ir melasos kiekis kg, tenkantis 100 kg balto cukraus – MB faktorius /Buzanov ir kt., 1973/. Tyrimų duomenys apdoroti dispersinės ir koreliacinės-regresinės analizės metodais /Dospechov, 1985/.

5

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui. Limnoglacialinės kilmės dul-

kiškame dirvožemyje užaugo didelis (iki 63,0 t ha-1) cukrinių runkelių šakniavaisių derlius, tačiau nuo natrio trąšų derlius iš esmės nepadidėjo (1 paveikslas).

47,6

63,059,1 60,5 61,2 61,9 61,6 58,3 62,76070

5,11

0

61,0

10

50

Trąšų norma / Fertilizer rates

ų

se bandymo laukeliuose nustat olo-ginis cukri s netur o rio is rl yb p

a ti f trąš šak s daugiaus kristaliza da edžiagų, buv melasos išeiga, į m o daugiau us iau šių trąšų fo natriu 120 kg ha-1, akn isiuose cukraus krista kdandžia kieki ažė 25, m os išeiga – 1,8, o cukraus kiekis melasoje – 0,91 proc. v age šiem niav rodik , balto aus išeiga dėl na rąšų ėjo 0,9 proc. v B f aus r ė suma uo 107, ki 84, neto ingu efic padi oc

0P0K0; 2-N120P90K120; 3-N120P90K0; 4-N120P90K0Na120; 5-N120P90K120Na30; 120P90K120Na60; 7-N120P90K120Na90; 8-N120P90K0Na60; 9-N120P90K120Na60; 120P90K120Na51; 11-R/LSD05

05 / LSD05

Derlius t ha-1/ Yield t ha-1

203040

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101-N 6-N10-N

R

1 paveikslas. Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių šakniavaisių derliui Figure 1. Effect of sodium fertilizers on sugar beet root yield

Mažam natrio trąšų efektyvumui galėjo turėti įtakos didesnis natrio kiekis gilesniuose dirvožemio sluoksniuose ir natrį galinčio pakeisti maisto elemento – kalio didelis kiekis nemainų pavidalu bei geras kalio pasisavinimas iš dirvožemio /Arbačiauskas, 2001/.

Ir natrio chloridas, ir natrio salietra, ir kalio druska pagal poveikį cukrinirunkelių derliui buvo beveik lygiavertės.

Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių derliaus kokybei. Visuoytas didelis (18,4-19,0 %) cukrinių runkelių šakniavaisių bi ė as minngumas (2 lenteltręšus kali

). Runkelių tręšim šiam rodikliui es ės įtakoėjo, ta

a čiau pa ir nat trąšom , kiti de iaus kok ės rodikliai

gerėjo.Cu

usikaupė krinius runkelius p

iai cukrauselasą patekrunkelių š

tręšus k azoto ir osforo omis, niavaisiuoseo didžiausiane patręšus

cijai truk nčių msiai cukra . Tač

iava lizacijai tru čių me-gų s sum jo 0, elas

nt. P rėjus s šak aisių kokybės liams cukrtrio t padid nt.; M aktori eikšm žėjo n

4 i 4 vie ; o fabriko naud mo ko ientas dėjo 4,9 pr . vnt.

6

2 lentelė. Na rąšų cukri nke knia derliaus kokybeiTable 2. Influence of sodium fertilizer on sugar beet yield ty

Šakniavaisių ko rodik ot quality indicator

trio t įtaka nių ru lių ša vaisių root quali

kybės liai / Sugar beet ro s

cukrin-g

content

α azoto, Na ir

K kiekis the amount of α-amino

m

molasses

cukraus

m content ofsugar in

cukraus

sugar

faktorius fabriko

nau o koeficientas coeficient of efficiency of

umassugar

-amino elasos išeiga

output

kiekis elasoje

balto

išeiga white

MB

MB factor

dingum

nitrogen, Na and K

molasses yield the factory

Varianto

numbe

numeris Treatment

r

% Kg-1 100 kg-1 % 1 18,9 1,32 9,9 4,97 12,7 78,3 68,3 2 18,9 1,47 11,0 5,54 12,1 91,2 65,1 3 18,5 1,62 12,1 6,08 11,2 107,4 61,9 4 18,4 1,37 10,3 5,17 12,1 84,4 66,8 5 18,5 1,29 9,7 4,86 12,5 77,5 68,4 6 18,7 1,37 10,3 5,17 12,4 83,0 67,2 7 18,4 1,37 10,2 5,14 12,1 85,4 66,5 8 19,0 1,33 10,0 4,99 12,8 78,2 68,4 9 18,9 1,33 10,0 5,00 12,7 78,6 68,3

10 18,7 1,47 10,6 5,30 12,5 86,2 67,6 R05 / LSD05 0,82 0,072 0,66 0,34 0,72 4,25 3,55

Cukrinius runkelius patręšus azoto, fosforo ir kalio trąšomis, natrio trąšų

įtaka cukrinių runkelių kokybei buvo silpnesnė, negu juos tręšiant tik azotu ir fosforu. Dėl tręšimo natrio trąšomis NPK trąšų fone, cukraus kristalizacijai truk-dančių medžiagų kiekis sumažėjo iki 0,14, melasos išeiga – 1,3, cukraus kiekis melasoje – 0,68 proc. vnt., o balto cukraus išeiga padidėjo iki 0,7 proc. vnt. MB

proc. vnt., palyginus su tik NPK trąšomis tręštais

lizacijai trukdančių medžiagų kiekio, cukraus kiekio melasoje ir melasos išeigos ąšų norm , išb ų N

kis η = 0gumo koeficiento koreliacinio ryšio

natrio trąšų normomis η 1; cuk ui 0etrai rodo, kad cukraus kristalizacijai trukdančių medžiagų

uose, cukra ekio je, iše o trąšų priklauso hiperbolės, o balto cukraus išeiga ir jo

gumo koeficie – pa tipo

faktoriaus reikšmė dėl natrio trąšų sumažėjo iki 13,7 vieneto, o fabriko naudingumo koeficientas padidėjo iki 3,30laukeliais.

Atlikus tyrimų duomenų matematinę analizę nustatyta, kad cukraus krista-

priklausomumo nuo natrio trs santy

ų (natrio chlorido pavidalu) ert PKtrąšų fone, koreliacini ,76 (3 lentelė).

MB faktoriaus ir fabriko naudintamprumas su = 0,8 o balto raus derli – η = ,96. Regresijos lygčių paramkiekis runkelių šakniavaisifaktoriaus reikšmė nuo natri

us ki melaso melasos igos ir MB

derlius bei fabriko naudin ntas rabolės ryšiu.

7

3 lentelė. Cukrinių runkelių šakniavais ybė lių ( uso sg ha-1 (x)

ship between su eet ield y) d (x)

s y= x2 koe

ių kok s rodik y) prikla muma nuo natrio trąšu normų kTable 3. The relation gar b root y quality ( and so ium fertilizer rates kg ha-1

Lygtie a+bx+c ficientai

Coefficients of equation y=a+bx+cx2 η t Šakniavaisių kokybės rodikliai Root quality indicators a b c Cukringumas % Sugar content % 18,00 -0,0072 0,000088 0,28 0,97

αα

-amino azotas, Na ir K % -amino nitrog 1,47 -0,0051 0,000047 0,76* 2,58

y of the factory %

en, Na and K % Cukraus kiekis melasoje % Sugar content in molasses % 5,54 -0,019 0,00018 0,76* 2,58

Melasos išeiga % Molasses output % 11,05 -0,038 0,00035 0,76* 2,58

Balto cukraus išeiga % White sugar output % 12,35 0,017 -0,00019 0,71* 2,25

Balto cukraus derlius % White sugar yield t ha-1 7,40 0,027 -0,00032 0,96* 8,23

MB faktorius kg 100 kg-1

MB factor kg 100 kg-1 89,47 -0,41 0,0041 0,81* 3,15

Fabriko naudingumo koeficientas % Coefficient of efficienc 65,73 0,097 -0,00097 0,81* 3,07

loginio

ukraus derlius padidėjo iki 3,0 t ha-1, palyginus su netręštais laukeliais, tačiau natrio trąšos įtakos beveik neturėjo. Cukrinius runkelius patręšus natrio trąšomis ir pagerėjus šakniavaisių kokybės rodikliams, padidėjo balto cukraus derlius. Runkelius patręšus 120 kg ha-1 natrio trąšų norma natrio chlorido pavidalu, balto cukraus pa-didėjo 0,7 t ha-1, palyginus su tik azoto ir fosforo trąšomis tręštaisiais. Patręšus 30 arba 60 kg ha-1 Na2O natrio chlorido pavidalu, balto cukraus derlius padidėjo 0,5 t ha-1, o patręšus 60 kg ha-1 Na2O natrio nitrato pavidalu – 0,8 t ha-1, palyginus su tik NPK trąšomis tręštais laukeliais. Natrio trąšų normą NPK trąšų fone padidinus iki 90 kg ha-1, baltas cukrus sumažėjo 0,7 t ha-1, palyginus su 60 kg ha-1 šių trąšų norma natrio chlorido pavidalu.

Natrio sukaupimas cukrinių runkelių derliuje ir balansas. Ištyrus 114 cuk-rinių runkelių laukų Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje ir 21 lauką Jutlandijoje nustatyta, kad optimalus natrio ir kalio kiekių santykis, reikalingas cukrinių run-kelių mitybai, yra 6:1. Tai reiškia, kad natrio cukriniams runkeliams reikėtų išberti 6 kartus mažiau, palyginus su kalio trąšų kiekiu /Haneklaus, Schung, 1996/.

* Koreliacinis ryšys patikimas, esant 95 % patikimumo lygiui Correlation significant at 95 % probability level

Biologinio cukraus derlius netręštuose laukeliuose gautas 9,0 t ha-1 (2 pav.). Cukrinius runkelius patręšus, dėl padidėjusio šakniavaisių derlingumo bioc

8

9,0

6,1

11,6

7,3

11,4

6,8

11,4

7,5

11,6

7,8

11,7

7,8

10,8

7,1

12,0

8,1

11,8

8,1

11,5

7,7

0,48 0,410

2

4

6

8

10

12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Cukraus derlius t ha-1

Sugar yield t ha -1

Biologinis cukrus / Bological sugar Baltas cukrus / White sugar

Varianto numeris / Treatment number

R05 / LSD 05

2 paveikslas. Natrio trąšų įtaka cukraus derliui Figure 2. Influence of sodium fertilizers on sugar yield

4 lentelė. Natrio sukaupimas cukrinių runkelių derliuje ir jo balansas Table 4. Accumulation of sodium in sugar beets yield and its balance

Trąšų norma kg ha-1

Fertilizer rate kg ha-1Sukaupta natrio kg ha-1

Sodium accumulation kg ha-1Varianto numeris

Treatment number N P2O5 K2O Na2O šakniavaisiuose

in roots lapuose in leaves

iš viso total

Balansas ± kg ha-1

Balance ± kg ha-1

1 0 0 0 0 8 52 60 -60 2 120 90 120 0 9 47 56 -56 3 120 90 0 0 9 51 60 -60 4 120 90 0 120 10 60 70 +50 5 120 90 120 30 11 45 56 -26 6 120 90 120 60 10 50 60 0 7 120 90 120 90 10 48 58 +32 8 120 90 0 60 10 55 65 -5 9 120 90 120 60 9 60 69 -9

10 120 90 120 51 8 52 60 0 R05 / LSD05 0,8 4,4 5,2

9

Panašią nuomonę išreiškia ir Rusijos mokslininkai, kurie nurodo, kad skaičiuojant natrio poreikį cukriniams runkeliams, reikia atsižvelgti į tai, kad su šakniavaisiais, atsižvelgiant į derlingumą, natrio paimama vidutiniškai nuo 4 iki 7 kg ha-1, o su lapais dirvoje jo lieka nuo 51 iki 90 kg ha-1 /Špar ir kt., 2000/.

Daugiausiai – 47-60 kg ha-1 – natrio sukaupta cukrinių runkelių lapuose, o šakniavaisiuose – tik 8-11 kg ha-1. Natrio balansas dirvožemyje išsilygina, kai su trąšomis yra išberiama apie 60 kg ha-1 šio elemento. Tačiau cukrinių runkelių lapus susmulkinant ir paliekant lauke, natrio balanso išlyginimui pakanka su trąšomis įterpti natrio tik apie 10 kg ha-1.

Išvados 1. Limnoglacialinės kilmės dulkiškame priemolyje dėl natrį runkelių mity-

boje iš dalies galinčio pakeisti pakankamo kalio kiekio, nuo natrio trąšų cukrinių runkelių šakniavaisių derlius ir biologinio cukraus išeiga nepadidėjo.

2. Azoto ir fosforo trąšų fone patręšus natriu 120 kg ha-1, cukraus krista-lizacijai trukdančių medžiagų kiekis cukrinių runkelių šakniavaisiuose sumažėjo 0,25, melasos išeiga – 1,8, o cukraus kiekis melasoje – 0,91 proc. vnt., o MB fak-toriaus reikšmė sumažėjo nuo 107,4 iki 84,4 vieneto.

3. Dėl tręšimo natrio trąšomis NPK trąšų fone cukraus kristalizacijai truk-dančių medžiagų kiekis sumažėjo iki 0,14, melasos išeiga – 1,3, cukraus kiekis melasoje – 0,68 proc. vnt., o balto cukraus išeiga padidėjo iki 0,7 proc. vnt., o MB faktoriaus reikšmė dėl natrio trąšų sumažėjo nuo 91,2 iki 77,5 vieneto.

4. Cukraus kristalizacijai trukdančių medžiagų kiekio, cukraus kiekio mela-soje ir melasos išeigos priklausomumo nuo natrio trąšų normų natrio chlorido pavidalu, išbertų NPK trąšų fone koreliacinis santykis η = 0,76. MB faktoriui ir fabriko naudingumo koeficientui ryšio stiprumas su natrio trąšų normomis η = 0,81, o balto cukraus derliui – η = 0,96.

5. MB faktoriui ir fabriko naudingumo koeficiento koreliacinio ryšio stipru-mas su natrio trąšų normomis gautas η = 0,81, o balto cukraus derliui – η = 0,96.

6. Natrio balansas dirvožemyje išsilygina, kai su trąšomis įterpiama apie 60 kg ha-1 natrio. Jeigu cukrinių runkelių lapai paliekami lauke, su šakniavaisių derliumi iš lauko netenkama natrio tik apie 10 kg ha-1.

Gauta 2005 03 04

Pasirašyta spaudai 2005 06 27

10

LITERATŪRA 1. A r b a č i a u s k a s J. Žemės ūkio augalų derliaus ir trąšų veiksmingumo priklau-

somumas nuo agrocheminių savybių moreniniuose ir limnoglacialiniuose dirvožemiuose: daktaro disertacija. - Akademija, 2001, p.27

2. B u r c k y K. Natriumdungung und Kaliumdungung // DZZ mitteilungsblatt von anbauverden. - Wurzburg, 1999, No.35, S.13

3. B u z a n o v I.F., C h e l e m s k i j М.Z., K a l i n a S.N. О metodach technolo-gičeskoj ocenki // Sacharnaja svekla. - 1973, No.12, s.31-33

4. D o s p e c h o v B.А. Metodika polevogo opyta. - Moskva, 1985, s.167-205 5. D r a y c o t t A.P., B u g . Response by sugar beet to various amounts and times of

application of sodium chloride fertilizer in relation to soil type // Journal Agriculture Science 98. - 1982, p.579-592

6. D r a y c o t t A.P., F a r l e y R. F. The effect of sodium and magnesium fertilisers and irrigation on growth, composition and yield of sugar beet // Journal Science Fd Agriculture. - 1971. -559 p

7. G o h K.M., M a g a t S.S. Sodium chloride increases the yield of sugar beet in two New Zealand soils // Journal agriculture Res. - 1989, t. 32, No.2, p.133-137

8. H a n e k l a u s S., S c h u n g E. Nahrstoffversorgung von Zuckerruben in Schleswig-Holstein und Jutland // Zuckerrube. - 1996, No.4, S.182-184

9. J a r v i s P., B e e P. Influence of potassium and sodium fertilizer on beet yields and quality // British sugar beet review. - 1996, vol.64, No 3, p.25-27

10. J u d e l G., K u h n H. Uber die Wirkung einer Natriumdungung zu Zuckerruben bei gutter Versongung mit Kalium in Gefabversuchen, Zucker 28. - 1975, p.68-71

11. M u s i č V.I., Š i m a n s k a j a N.K., E v t u š e n k o L.S. Natrievye tuki pod svekly // Sacharnaja svekla. - 1986, t.2b, s.33-34

12. P a n n i k o v V.D., M i n e e v V.G. Počva, klimat, udobrenie i urožaj. - Мoskva: Kolos, 1977. - 412 s.

13. R a s m u s s o n A. Aktuella forsoksresultat natrium och kvavegodsling // Betodlaren, 1989, t.52, No.1, S.30-32

14. Š p a a r D., D r e g e r D., Z a c h a r e n k o A. i dr. Sacharnaja svekla / pod redakciej D. Špaara. - Мinsk: FU Ain-form, 2000, s.133-134

11

ISSN 1392-3196 Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2, 90, 3-12 UDK 633.63:631.842.3

EFFECT ON SUGAR BEET YIELD AND QUALITY

J. Mažvila, J. Arbačiauskas, J. Kaunas, B. Petkevičienė

S u m m a r y

Effects of sodium fertilizers on sugar beet yield, its quality and sodium balance were studied in 1999, 2000, and 2002. The soil of the experimental site is characterised as Hapli-Epihypogleyic Luvisol, LVg-p-w-ha, silty loam on silty loam with deeper lying clay. The soil ploughlayer contained from 32 to 56 mg kg-1 of Na2O, pHKCl 5.7-6.5; mobile K2O 115-136, and phosphorus P2O5 96-256 mg kg-1.

The experimental data obtained suggest that due to the sufficient content of soil potassium, which can partly replace sodium in sugar beet nutrition, sodium fertilizer did not increase either sugar beet root yield or biological sugar output. However, having applied 120 kg ha-1 of sodium on the background of nitrogen and phosphorus fertilizers, the content of substances, inhibiting sugar crystallisation, in sugar beet roots declined by 0.25; molasses output by 1.8; sugar content in molasses by 0.91 percentage units; and the value of the MB factor declined from 107.4 to 84.4 units.

Having fertilized sugar beet with sodium fertilizer on the background of NPK fertilizers, the content of substances impeding crystallisation declined by 0.14; molasses output by 1.3; sugar content in molasses by 0.68 percentage unit, while the content of white sugar increased up to 0.7; and the value of the MB factor declined from 91.2 to 77.5 units as a result of sodium fertilization.

Sodium balance in the soil is reached when about 60 kg ha-1 of sodium is applied with fertilizers. If sugar beet tops are left in the field, only 10 kg ha-1 of sodium is removed from the field with root yield.

Key words: sugar beet, sodium fertilizers, soil.

12

ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 13-26 UDK 631.831:[633.16<321>+633.491]:631.599

MEDŽIŲ PELENŲ EFEKTYVUMAS VASARINIŲ MIEŽIŲ IR VALGOMŲJŲ BULVIŲ DERLIUI BEI JO KOKYBEI Regina SKUODIENĖ, Elvyra BUTKUVIENĖ, Nijolė DAUGĖLIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas El. p. rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka Siekiant ištirti medžių pelenų panaudojimo efektyvumą lauko augalams, 2003-

2004 metais LŽI Vėžaičių filiale atlikti tyrimai vidutinio sunkumo priemolio balkšvažemyje (JI) Albeluvisols (AB), kurio pHKCl 4,3-5,2.

Tyrimais nustatyta, kad medžių pelenai didino augalų derlių, gerino jų kokybę, todėl tinkami pagrindiniam vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių tręšimui. Medžių pelenų normos priklauso nuo jų kokybės, dirvožemio agrocheminių savybių bei auginamų augalų.

Medžių pelenų normos didinimas nuo 2 iki 6 t ha didino vasarinių miežių grūdų ir valgomųjų bulvių gumbų derlių. Miežiams veiksmingiausia buvo 2 t ha-1 pelenų norma, o bulvėms – 4 t ha-1 medžio pelenų. Viena tona pelenų papildomai duoda 0,18 t ha-1 miežių grūdų ir 0,72 t ha-1 bulvių gumbų. Tręšiant medžių pelenais buvo daroma esminė įtaka miežių augalų aukščiui ir varpų grūdų masei. Įterpus 2 t ha-1 medžių pelenų, nustatyta vasarinių miežių produktyvių stiebų skaičiaus ir baltymų grūduose didėjimo tendencija. Tręštuose pelenais laukeliuose stambių (> 80 g) bulvių gumbų užaugo daugiau nei netręštuose.

Tręšiant medžių pelenais mažėjo dirvožemio rūgštumas. Skirtingos medžių pelenų normos didino kalcio ir magnio bei judriųjų P2O5 ir K2O kiekį dirvožemyje.

Reikšminiai žodžiai: medžių pelenai, tręšimas, dirvožemis, vasariniai miežiai,

valgomosios bulvės.

Įvadas Beatodairiškas ir vis intensyvėjantis žemės ūkio chemizavimas, pradėtas

nuo dvidešimtojo amžiaus vidurio, labai greitai sukėlė neigiamų pasekmių: dirvo-žemio degradaciją, biologinės įvairovės mažėjimą, visos aplinkos, taigi ir užau-gintos žemės ūkio produkcijos taršą. Kaip vienintelė gamtos išsaugojimo ateinan-čioms kartoms XXI amžiuje galimybė, ypač žemės ūkyje, yra tausojanti plėtra /Brazauskienė, Danilčenko, 2001/. Viena iš tausojančios plėtros žemės ūkyje prie-monių yra sintetinių - cheminių medžiagų pakeitimas organinėmis, biologinėmis ar natūralios kilmės mineralinėmis trąšomis. Šiuo atveju galima panaudoti medžių pelenus, gautus sudeginus cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.

Pelenai – tai mineraliniai junginiai, liekantys sudegus organinėms medžia-goms. Jie yra vertinga, turinti kalcio, kalio ir fosforo trąša. Pelenų sudėtyje taip pat yra nemažai ir kitų makro ir mikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario,

13

švino ir kitų /Anspok, 1990; Mineev, 1990; Best management…, 2003/. Didelę vertę, kaip trąša, turi tik medžių pelenai. Daugiausiai maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose, kurie turi 7,1 % P2O5, 13,8 % K2O ir 36,3 % CaO. Mažiau vertingi pušinių malkų pelenai ir dar mažesnės vertės eglių malkų pelenai /Artiušin, Deržavin, 1971; Žežel, Panteleeva, 1972/. Pelenų gera savybė, kad juose kalis yra potašo (K2CO3) formos, kuris gerai tirpsta vandenyje ir lengvai augalų pasisavi-namas. Pelenuose fosforo yra mažiau negu kalio ir jis sunkiai tirpsta vandenyje, tačiau augalų pasisavinamas ne blogiau nei iš fosforo trąšų. Pelenai turi mažai chloro /Žežel, 1972; Agrochemija, 1999/. Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręši-mui. Jie tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems augalams – bul-vėms, grikiams, lubinams. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų /Artiušin, Deržavin, 1971; Agrochemija, 1999/.

Medžių pelenų normos pirmiausia turėtų būti apskaičiuojamos, atsižvel-giant į dirvožemio pH. Džordžijos žemės ūkio ir gamtos mokslų universitete nusta-tyta, kad mineralinių trąšų normos gali būti sumažintos tiek, kiek maisto medžiagų patenka į dirvožemį su pelenais /Recommended practices…, 2004/.

Medžių pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Pelenai, sumaišyti su dirvožemiu, ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Medžių pelenai gali būti naudojami dirvoms kalkinti, nes pelenų ir klintmilčių veikimas yra panašus. Tyrimai rodo, kad medžių pelenų efektyvumas sudaro 8-90 % nuo bendros kalkių neutralizacinės galios ir, palyginus su tradiciniais klintmilčiais, gali pagerinti augalų augimą 45 % /Best manage-ment…, 2003/.

Kalkinimas pagerina augalų mitybą Ca ir Mg, taip pat pagerėja P ir K įsisavinimas. Dabartiniu metu yra žinomos įvairios kalkinės medžiagos, kai tuo tarpu medžių pelenai, turintys panašų efektą, yra mažiau populiarūs. Džordžijos žemės ūkio ir gamtos mokslų universitete buvo vykdomi tyrimai, kur buvo lyginami klintmilčiai ir medžių pelenai bei jų įtaka augalų augimui. Tyrimai parodė, kad tinkamesni buvo medžių pelenai, tačiau labai didelės jų normos veikė neigiamai. Toks poveikis buvo aiškinamas per dideliu pH šuoliu, kuris viršijo optimalų auga-lams pH /Recommended practices…, 2004/.

Ispanijoje atlikti medžių pelenų ir klintmilčių palyginimo tyrimai netręš-tame ir patręštame mineralinėmis NPK trąšomis fonuose. Nustatyta, kad medžių pelenai yra gera kalkinimo ir tręšimo priemonė rūgščiame dirvožemyje įrengtoms ankštinių/varpinių žolių ganykloms. Panaudojus medžių pelenus, patikimai padidėjo ganyklos žolyno derlius bei pagerėjo botaninė sudėtis ir sumažėjo dirvos rūgštumas. Klintmilčių (3 t ha-1) poveikis Al3+ kiekiui mainų katijonų talpoje buvo panašus kaip ir tręšiant 12 t ha-1 pelenų /Pineiro ir kt., 2004/. Įvairiuose regiono miškininkystės ūkiuose atlikti tyrimai parodė, kad medžių pelenai turėjo teigiamos įtakos dirvo-žemio savybėms / Solla-Gullon ir kt., 2001; Lastra ir kt., 2002/.

Apie medžių pelenų panaudojimą dirvožemiui kalkinti ir augalams tręšti duomenų literatūroje mažai ir jie prieštaringi. Medžių pelenai, kaip pramonės

14

gamybos atliekos, turinčios nemažai maisto medžiagų, reikalingų augalams, gali būti panaudoti žemės ūkyje. Kaip ir kada juos naudoti, rekomendacijų Lietuvoje nėra.

Tyrimų tikslas – nustatyti medžių pelenų normas vasarinių miežių ir valgo-mųjų bulvių derliui ir kokybei. Plečiantis ekologinei ir tausojančiajai žemdirbystei tikimasi, kad medžių pelenai turės plačias naudojimo ir pritaikymo galimybes.

Medžių pelenų cheminė sudėtis. Tyrimams naudoti UAB „Pajūrio mediena” medžių (eglių) pelenai. Daugiausiai medžių pelenuose buvo Ca ir K (1 lentelė). Kitų makro- ir mikroelementų, reikalingų augalams, medžių pelenai buvo viduti-niškai turtingi. Kenksmingų augalams sunkiųjų metalų kiekis neviršijo leistinų normų /Best management…, 2003/.

1 lentelė. Medžių pelenų, naudotų tyrimams, cheminė sudėtis Table 1. The chemical composition of wood ash used in the trial

Rodikliai / Indices

N P K Ca Mg Cr Cd Ni Pb Cu Zn Mn Fe pHKCl

% mg kg-1

10,4 0,13 0,54 2,64 16,0 12,2 27,74 9,71 20,80 30,05 187 774 6288 7744

Tyrimų metodai ir sąlygos Siekiant ištirti medžių pelenų panaudojimą lauko augalams, kasmet buvo

įrengta po 2 lauko bandymus keturiais pakartojimais. Bandymai daryti 2003- 2004 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Bandymuose auginti mie-žiai ir bulvės pagal LŽI tyrimų sistemoje naudojamas šių augalų auginimo techno-logijas. Visuose bandymuose variantai išdėstyti rendomizuotai. Priešsėlis buvo daugiametės žolės.

Tyrimų schema: 1. Be pelenų. 2. 2 t ha-1 pelenų. 3. 4 t ha-1 pelenų. 4. 6 t ha-1 pelenų.

Pelenai išberti prieš augalų sėją ir įkultivuoti. Sėti pašariniai miežiai ‘Ūla’, sėklos norma – 220 kg ha-1. Sodintos bulvės ‘Mirta’, sėklos norma – 4 t ha-1.

Dirvožemis – balkšvažemis (JI) Albeluvisols (AB) vidutinio sunkumo prie-molis. Dirvožemio pHKCl – 4,3-5,2. Maisto medžiagų kiekis dirvožemyje atskirais metais buvo nevienodas. 2003 m. dirvožemis buvo mažo azotingumo ir fosforin-gumo bei didelio kalingumo (0,09-0,11 %; 77-102 ir 214-263 mg kg-1), o 2004 m. – mažo azotingumo ir vidutinio fosforingumo bei kalingumo (0,11-0,13 %; 143-175 ir 96-121 mg kg-1). Kalcio kiekis (1304-1576 mg kg-1) visais tyrimų metais neten-kino augalų reikmių /Lietuvos dirvožemių…, 1998/.

Meteorologinės sąlygos bandymų metais buvo kontrastingos (2 lentelė). Vegetacijos periodu jos labai skyrėsi kritulių kiekiu ir temperatūros režimu.

15

2003 metų balandžio ir gegužės mėnesiai kritulių ir temperatūros atžvilgiu atitiko daugiametį vidurkį, birželio mėnesį – kritulių kiekis viršijo daugiametį vidurkį (124 %). Liepos mėnesio temperatūra buvo 2,8oC aukštesnė nei norma, o kritulių iškrito tik pusė normos. Rugpjūčio pradžioje prasidėjo sausringas laiko-tarpis (HTK buvo lygus 0,8). Kritulių trūkumas miežių grūdų formavimosi ir užsipildymo tarpsniu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) lėmė nedidelį grūdų derlių.

2004 metų balandžio ir gegužės mėnesį vyravę šilti ir sausi orai nebuvo palankūs miežiams ir bulvėms dygti, tačiau didelis kritulių kiekis birželio mėnesį prailgino miežių vegetaciją ir nulėmė gerą miežių grūdų derlių. Liepos mėnesio temperatūra buvo artima normai, o kritulių iškrito tik 59 % normos. Rugpjūčio mėnesį vyravo karšti ir sausi orai. Mažėjant drėgmės atsargoms, sąlygos bulvėms augti buvo tik patenkinamos.

Dirvožemio ir augalų analizės. Prieš įrengiant ir pasibaigus bandymui (rudenį), kiekvieno varianto ariamajame sluoksnyje (0-20 cm gylyje) nustatyti agrocheminiai dirvožemio rodikliai: pH – potenciometriniu metodu, bendrojo azoto kiekis – Kjeldalio, judrieji P2O5, K2O bei Ca ir Mg kiekis – A-L metodu.

2 lentelė. Vegetacijos periodo meteorologinių sąlygų rodikliai Table 2. The meteorological parameters of the growing season

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

Mėnuo / Month Rodiklis Parameter Balandis

April Gegužė

May Birželis

June Liepa July

Rugpjūtis August

Rugsėjis September

2003 metai / year Kritulių kiekis mm Amount of precipitation mm 47,2 42,5 72,7 47,9 116,8 65,8

Kritulių kiekis % nuo normos Amount of precipitation % from the monthly rate

104 100 124 54 123 63

Vidutinė temperatūra Mean temperature 4,9 11,7 14,6 19,4 16,7 13,1

Hidroterminis koeficientas (HTK) Hydrothermic coefficient

5,48 1,62 1,66 0,80 2,23 1,80

2004 metai / year Kritulių kiekis mm Amount of precipitation mm 15,8 36,8 68,9 52,5 64,4 194,8

Kritulių kiekis % nuo normos Amount of precipitation % from monthly rate

35 86 119 59 67 188

Vidutinė temperatūra Mean temperature 7,2 10,7 13,4 15,9 18,1 13,3

Hidroterminis koeficientas (HTK) Hydrothermic coefficient

3,13 2,15 1,75 1,07 1,16 5,3

16

Miežių biometriniai rodikliai (sudygusių augalų tankumas vegetacijos pradžioje, produktyvių ir neproduktyvių stiebų skaičius prieš derliaus nuėmimą) nustatyti kiekviename laukelyje 2 vietose 0,25 m2 dydžio stacionariose aikštelėse. Varpos ilgis, grūdų skaičius varpoje ir stiebo ilgis nustatyti kiekviename laukelyje, sudarius vidutinį bandinį po 20 augalų. Sausosioms medžiagoms grūduose, jų che-minei sudėčiai ir 1000-čio grūdų masei nustatyti imti 1 kilogramo dydžio bandiniai iš kiekvieno laukelio grūdų derliaus nuėmimo metu.

Bulvių gumbų stambumas, sausosios medžiagos ir krakmolingumas nusta-tyti pagal Lietuvos žemdirbystės institute priimtas metodikas.

Vegetacijos periodo šilumos ir drėkinimo sąlygoms apibūdinti apskaičiuo-tas hidroterminis koeficientas (HTK) /Bukantis, Rimkus, 1997/.

Tyrimų duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis programomis ANOVA ir STAT ENG /Tarakanovas, 1997; Tarakanovas, Raudonius, 2003/.

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Vasariniai miežiai (Hordeum L). Turinčių trumpą vegetacijos periodą ir

silpną šaknų sistemą miežių grūdų derliui didelę įtaką turi meteorologinės sąlygos, auginimo technologija, ligos, veislės genetinė prigimtis /Antanaitis, Švedas, 2000; Tamm, Tamm, 2000; Petrauskas, Leistrumaitė, 2001/. Vegetacijos periodo šilumos ir drėgmės sąlygoms apibūdinti apskaičiuotas hidroterminis koeficientas (HTK) rodo, kad miežiams dygti ir maisto medžiagoms pasiekti šaknis sąlygos buvo geros. 2003 metais gegužės ir birželio mėnesiais, o 2004 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais buvo perteklinis drėkinimas (2 lentelė).

Atskirais tyrimų metais miežių grūdų derlius buvo skirtingas (3 lentelė). Netręštų medžio pelenais miežių derlius įvairavo nuo 2,37 iki 2,89 t ha-1, o patręšus – nuo 2,49 iki 3,94 t ha-1. Palankesnis drėgmės ir temperatūros režimas miežiams buvo 2004 metais. 2003 metais dėl sausringų sąlygų vegetacijos metu (liepos mėnesį buvo nedidelė sausra) grūdų derlius gautas 0,52-1,05 t ha-1 mažesnis nei 2004 metais.

Tręšti medžių pelenais buvo naudinga. Vidutiniais duomenimis, grūdų der-lius padidėjo, priklausomai nuo pelenų normos, nuo 0,35 iki 0,79 t ha-1, arba 13- 30 %. Visos naudotos pelenų normos davė statistiškai patikimus pagrindinės pro-dukcijos, t.y. grūdų derliaus priedus. Daugiausiai (0,18 t ha-1) miežių grūdų už 1 toną pelenų gauta, išbėrus 2 t ha-1 medžio pelenų. Didinant pelenų normą nuo 2 iki 6 t ha-1, efektyvumas mažėjo.

Tręšimas pelenais darė teigiamą įtaką ne tik miežių grūdų derliui, bet ir šiaudų derliui. Tręštų pelenais miežių šiaudų sausųjų medžiagų derlius padidėjo 0,19-0,50 t ha-1, arba 14-36 %, palyginus su netręštais. Gauti derliaus skirtumai statistiškai patikimi. Didžiausi šiaudų derliaus priedai gauti tręšiant 4 ir 6 t ha-1 pelenų normomis, tačiau didinant normą nuo 4 iki 6 t ha-1 pelenų, šiaudų derlius nedidėjo.

17

3 lentelė. Skirtingų pelenų normų įtaka miežių produkcijai t ha-1

Table 3. The effect of different wood ash rates on barley production t ha-1

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

Variantas Treatment 2003 m. 2004 m. Vidurkis

Average Priedas

Extra yield Grūdų derlius / Grain yield

Be pelenų / Without wood ash 2,37 2,89 2,63 - 2 t ha-1 2,49 3,46 2,98 0,35 4 t ha-1 2,60 3,60 3,10 0,47 6 t ha-1 2,89 3,94 3,42 0,79

R05 / LSD05 0,26 0,28 0,27 Šiaudų derlius / Straw yield

Be pelenų / Without wood ash 1,06 1,69 1,38 - 2 t ha-1 1,06 2,08 1,57 0,19 4 t ha-1 1,18 2,57 1,88 0,50 6 t ha-1 1,15 2,57 1,86 0,48

R05 / LSD05 0,17 0,19 0,18

Vidutiniais duomenimis, netręštas pelenais miežių pasėlis buvo rečiausias (236 vnt. m-2) (4 lentelė). Nors tręštuose pasėliuose augalų skaičius nustatytas nuo 8 iki 11 % didesnis, tačiau gauti skirtumai neesminiai. Visais tyrimų metais dides-niu augalų skaičiumi išsiskyrė miežiai, tręšti 2 t ha-1 pelenų norma (pasėlio tankumo variacija vidutinė, tačiau išliko panaši visais tyrimų metais).

4 lentelė. Miežių pasėlio tankumo rodikliai vnt. m-2

Table 4. The indicators of barley crop density, plants m-2

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

2003 metai / year 2004 metai / year Variantas Treatment vnt. m-2

plants m-2 V % vnt. m-2

plants m-2 V % Vidurkis Average

Be pelenų Without wood ash 230 ± 6 5 242 ± 17,9 21 236

2 t ha-1 271 ± 20 15 255 ± 12,8 14 263 4 t ha-1 260 ± 29 22 248 ± 16,2 18 254 6 t ha-1 248 ± 11 9 251 ± 11,2 13 250

R05 / LSD05 59,0 33,7 33,4 Vertinant dvejų metų tyrimų vidutinius biometrinių rodiklių duomenis,

esminių skirtumų nenustatyta (5 lentelė).

18

5 lentelė. Tręšimo pelenais įtaka miežių biometriniams rodikliams Table 5. The effect of wood ash fertilizing on barley biometric indices

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

Variantas Treatment

Produkt. stiebai vnt m-2

Productive stems m-2

Augalo aukštis cm

Plant height cm

Varpos ilgis cm

Ear length cm

Grūdų varpoje

vnt. Number of grains per ear

10 varpų grūdų masė g 10 ear grain

weight g

1000 grūdų masė g 1000 grain

weight g Be pelenų Without wood ash

124 ± 9,65 67,4 ± 2,22 7,2 ± 0,17 20 ± 0,44 9,2 ± 0,56 37,4 ± 1,86

2 t ha-1 138 ± 7,90 67,6 ± 2,60 7,0 ± 0,16 20 ± 0,65 8,8 ± 0,65 37,7 ± 1,51 4 t ha-1 133 ± 10,45 68,5 ± 3,09 7,1 ± 0,21 20 ± 0,74 9,0 ± 0,69 37,8 ± 1,01 6 t ha-1 134 ± 7,80 69,6 ± 3,00 7,1 ± 0,16 20 ± 0,60 9,3 ± 0,64 39,2 ± 0,92

R05 / LSD05 18,96 3,49 0,44 1,25 0,99 4,45

Tręšimas pelenais skatino produktyvių stiebų formavimąsi, augalai užaugo aukštesni, buvo didesnė 1000-čio grūdų masė. Tręšiant didžiausia pelenų norma, užaugo aukščiausi (69,6 cm) augalai ir gauti stambiausi (39,2 g) grūdai. Varpos ilgiui bei grūdų skaičiui pelenų normos esminės įtakos neturėjo.

Visais tyrimų metais buvo nustatoma grūdų cheminė sudėtis. Literatūroje nurodoma, kad grūduose būna 10-12 % baltymų /Lazauskas, 1998/. Netręštų miežių grūduose nustatytas mažiausias (11,3 %) baltymų kiekis, o tręštuose pelenais (nepriklausomai nuo pelenų normos) baltymų buvo 11,4-12,2 %, – tai atitinka literatūroje nurodomus duomenis.

Skirtingos pelenų normos esminės įtakos miežių grūdų cheminiai sudėčiai neturėjo (6 lentelė). 6 lentelė. Tręšimo pelenais įtaka miežių grūdų kokybei % Table 6. The effect of wood ash fertilizing on barley grain quality %

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

Variantas Treatment N P K Ca Baltymai

Protein koncentracija % / concentration %

Be pelenų Without wood ash 1,60 0,36 0,65 0,049 11,3

2 t ha-1 1,95 0,33 0,64 0,048 12,2 4 t ha-1 1,83 0,36 0,64 0,052 11,4 6 t ha-1 2,14 0,32 0,64 0,052 12,0

R05 / LSD05 0,32 0,078 0,011 0,011 6,359

19

Vidutiniais duomenimis, azoto kiekis įvairavo 1,60-2,14 %, fosforo kiekis – 0,32-0,36 %, kalis – 0,64-0,65 % ribose. Patikimai padidėjo tik azoto kiekis miežių grūduose, patręšus 2 ir 6 t ha-1 pelenų. Kalcio daugiausiai nustatyta tręštuose 4-6 t ha-1 pelenais miežiuose. Tyrimų duomenys atitinka literatūroje nurodomus duomenis /Antanaitis, Švedas, 2000/. Cheminė sudėtis priklauso nuo meteorologi-nių sąlygų ir bendro augalų mitybos lygio. Dirvožemio agrocheminių savybių kitimo įtaka miežių derliaus cheminei sudėčiai yra nedidelė, tačiau dėsninga.

Valgomosios bulvės (Solanum tuberosum L.). Atskirais tyrimų metais, atsižvelgiant į skirtingas meteorologines sąlygas, bulvių gumbų derlius, nepatręšus pelenais, svyravo nuo 10,8 iki 16,3 t ha-1, o tręštų – nuo 11,8 iki 21,2 t ha-1 (7 lentelė). Palankesni bulvių augimui buvo 2003 metai (gauti žymiai didesni derliai). 2004 metais, išplitus fitoftorai, bulvių gumbų derlius gautas mažesnis.

Vidutiniais duomenimis, bulvių derlius padidėjo, priklausomai nuo pelenų normos, nuo 1,2 iki 3,5 t ha-1, arba 9-26 %. Visos panaudotos pelenų normos davė statistiškai patikimus derliaus priedus. Didžiausia pelenų norma, palyginus su kitomis normomis, buvo veiksmingiausia. Bulvių pasėlių, patręštų 4 ir 6 t ha-1 pelenų, derlius buvo panašus (16,5 ir 17,1 t ha-1). Efektyviausia buvo 4 t ha-1 pelenų norma. Viena tona medžių pelenų papildomai davė 0,72 t ha-1 bulvių gumbų. 7 lentelė. Tręšimo pelenais įtaka bulvių gumbų derliui t ha-1

Table 7. The effect of wood ash fertilizing on potato tuber yield ha-1

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

Derliaus priedas Yield increase Variantas

Treatment 2003 m. 2004 m. Vidurkis Average t ha-1 %

Be pelenų Without wood ash 16,3 10,8 13,6 - 100

2 t ha-1 17,9 11,8 14,8 1,20 109 4 t ha-1 19,5 13,5 16,5 2,90 121 6 t ha-1 21,2 13,0 17,1 3,50 126

R05 / LSD05 1,47 1,14 0,93 Atskirais metais maisto medžiagų kiekis, sukauptas gumbuose, buvo nevie-

nodas. Vitamino C kiekis bulvėse priklauso nuo veislės, trąšos ne visais atvejais didina vitamino C kiekį /Lazauskas, Ražukas, 2001/. Vidutiniais duomenimis, vitamino C kiekis bulvėse įvairavo 12,4-13,6 mg kg-1 ribose (8 lentelė). Patikimų skirtumų tarp variantų nenustatyta. Daugiau (13,5-17,2 mg kg-1) vitamino C nusta-tyta drėgnais 2004 metais.

Nitratų kiekis bulvėse priklauso nuo veislės savybių, meteorologinių sąlygų, tręšimo, bulvių brandos ir derliaus dydžio. Kuo didesnis derlius, tuo jame (vienodai tręšiant) susikaupia mažiau nitratų /Lazauskas, Simanavičienė, 1995/. Nitratų leisti-na norma ankstyvoms bulvėms yra 200 mg kg-1, o kitoms bulvėms – 160 mg kg-1 /Lazauskas, Ražukas, 2001/. Analizuojant tyrimų duomenis nustatyta, kad netręš-tame pelenais dirvožemyje augintos bulvės sukaupė didžiausią (98,7 mg kg-1), tačiau

20

leistiną nitratų kiekį. Tręšiant pelenais, nepriklausomai nuo jų normos, nitratų susikaupė mažiau. 8 lentelė. Tręšimo pelenais įtaka bulvių gumbų kokybiniams rodikliams Table 8. The effect of wood ash fertilizing on the quality of potato tubers

Vėžaičiai, 2003-2004 metų vidutiniai duomenys / Averaged data

Variantas Treatment

Vitamino C kiekis mg kg-1

Amount of vitamin C mg kg-1

Nitratų (NO3) kiekis mg kg-1

Amount of NO3 mg kg-1

Krakmolin-gumas %

Starch content %

Sausųjų medžiagų %

Dry matter %

Be pelenų Without wood ash 13,6 98,7 13,6 19,6

2 t ha-1 13,4 67,5 13,4 19,8 4 t ha-1 12,5 63,2 13,3 19,6 6 t ha-1 12,4 86,0 13,2 19,7

R05 / LSD05 6,02 29,50 0,18 0,76 Panaudotų pelenų kiekis sausosioms medžiagoms neturėjo įtakos: visų

variantų bulvėse nustatytas panašus (19,6-19,8 %) kiekis, tai daugiau priklausė nuo meteorologinių sąlygų /Baniūnienė ir kt., 2004/. Palankiais metais (2003 m.) bulvių gumbai sukaupė vidutiniškai 20,9 % sausųjų medžiagų, o nepalankiais (2004 m.) – 18,5 %.

Vidutiniais duomenimis, bulvės sukaupė 13,2-13,6 % krakmolo. Tręšimas pelenais turėjo esminę įtaką bulvių krakmolo susikaupimui. Tręšiant vis didesnėmis pelenų normomis, bulvių krakmolingumas turėjo tendenciją mažėti. Panašūs duo-menys randami ir literatūroje. Bulvės, augintos tręštuose fosforo ir kalio trąšomis dirvožemiuose, krakmolo sukaupė tendencingai mažiau /Lazauskas, Ražukas, 2001/. Pelenų normą didinant nuo 2 iki 4 ir nuo 4 iki 6 t ha-1, krakmolingumo pokyčiai buvo neesminiai.

Panaudotų pelenų kiekis bulvių gumbų derliaus struktūrai esminės įtakos neturėjo, tai daugiau priklausė nuo meteorologinių sąlygų. Sausringais 2003 metais stambių bulvių užaugo tik 26,8 %, o drėgnais metais – net 53,6 %. Apibendrinant dvejų metų duomenis matyti, kad tręšiant 6 t ha-1 pelenų norma, stambių (> 80 g) bulvių užaugo 25 % daugiau nei netręštame dirvožemyje bei 15-22 % daugiau nei tręštame 2 ir 4 t ha-1 pelenų norma (9 lentelė) ir atitinkamai 23 ir 12 % mažiau užaugo smulkiųjų bulvių. Vidutinio stambumo (40-80 g) bulvių kiekis įvairavo nuo 33,1 iki 38,3 %. Aiškios teigiamos pelenų įtakos bulvių gumbų derliaus struktūrai nenustatyta.

Palyginus skirtingai tręšiamų bulvių gumbų derliaus struktūros variacijos koeficientus, matyti, kad didžiausia variacija pasižymi stambiosios bulvės, o ma-žiausia – smulkiosios (variacijos koeficientai atitinkamai: 34-45 ir 19-33 %).

21

9 lentelė. Tręšimo pelenais įtaka bulvių gumbų derliaus struktūrai Table 9. The effect of wood ash fertilizing on the structure of potato tuber yield

Vėžaičiai, 2003-2004 metų vidutiniai duomenys / Averaged data

Bulvių gumbų stambumas % Fraction of potato tubers %

Variacijos koeficientas V % Variation coefficient V %

Variantas Treatment per 80 g

over 80 g

nuo 40 g iki 80 g

from 40 g to 80 g

iki 40 g to 40 g

per 80 g over 80 g

nuo 40 g iki 80 g

from 40 g to 80 g

iki 40 g to 40 g

Be pelenų Without wood ash 34,8 38,3 26,9 45 32 25

2 t ha-1 40,0 33,1 26,9 44 42 20 4 t ha-1 42,4 33,9 23,6 34 26 33 6 t ha-1 43,6 35,6 20,8 41 43 19

R05 / LSD05 9,24 7,59 6,10

Dirvožemio agrocheminė charakteristika. Dirvožemio pHKCl ir turtin-gumo maisto medžiagomis pokyčių prieš bandymų įrengimą ir po derliaus nuė-mimo analizių duomenys skirtingi, todėl pateikiami abiejų tyrimų metų analizių duomenys. Nors analizių duomenys ir įvairuoja, tačiau pastebėtos ir tam tikros tendencijos (10 lentelė).

2003 m. miežių bandymas įrengtas rūgščiame dirvožemyje, o bulvių – vi-dutinio rūgštumo. Tręšiant miežius ir bulves skirtingomis pelenų normomis, dirvo-žemio rūgštumas sumažėjo atitinkamai 0,3-0,6 ir 0,1-0,2 pH vnt. 2004 m. bandymai buvo įrengti vidutinio ir mažo rūgštumo dirvožemyje, todėl pelenų veikimas buvo silpnesnis. Dirvožemio rūgštumas sumažėjo tik 0.1-0,2 pH vnt., nepriklausomai nuo auginamo augalo bei išbertų medžių pelenų.

Dirvožemio azoto kiekiui skirtingos pelenų normos įtakos neturėjo. Judriojo P2O5 kiekis dirvožemyje, nepriklausomai nuo augintų augalų, pa-

tręšus pelenais, visuose variantuose padidėjo. Daugiausia dirvožemio P2O5 padidėjo miežius ir bulves patręšus didesnėmis (4 ir 6 t ha-1) pelenų normomis. 2003 m. auginant miežius, judriojo P2O5 dirvožemyje padidėjo 11-28 mg kg-1, o auginant bulves 1-9 mg kg-1, palyginus su pradiniu jo kiekiu. 2004 m. judriojo P2O5 kiekis dirvožemyje padidėjo atitinkamai 11-13 ir 30-31 mg kg-1.

Judriojo K2O kiekis dirvožemyje auginant miežius, netręštame variante ir tręšiant tik 2 t ha-1 pelenų norma, visais tyrimų metais sumažėjo palyginus su pradiniu jo kiekiu, nes augalai nebuvo tręšti fosforo ir kalio trąšomis, o jiems reika-lingos maisto medžiagos buvo imamos iš dirvožemio. Tręšiant didesnėmis pelenų normomis, K2O kiekis dirvožemyje nežymiai didėjo, kadangi su medžių pelenais gauto kalio augalams pakako.

22

10 lentelė. Agrocheminė dirvožemio charakteristika Table 10. The agrochemical characteristics of the soil

Vėžaičiai, 2003-2004 m.

Prieš bandymo įrengimą Before trial arrangement

Po derliaus nuėmimo After harvesting

rodikliai / indicators N P2O5 K2O Ca Mg N P2O5 K2O Ca Mg

Variantas Treat-ment pHKCl % mg kg-1 pHKCl % mg kg-1

2003 metai / year Vasariniai miežiai / Spring barley

Be pelenų Without wood ash

4,4 0,11 98 245 1640 - 4,8 0,11 97 226 1688 -

2 t ha-1 4,6 0,11 102

235 1352 - 4,9 0,12 103 254 1768 -

4 t ha-1 4,6 0,10 97 263 1616 - 5,1 0,11 108 287 1720 - 6 t ha-1 4,4 0,11 91 248 1416 - 5,0 0,11 119 286 1624 -

Valgomosios bulvės / Ware potatoes Be pelenų Without wood ash

4,6 0,11 88 230 1264 - 4,1 0,10 76 208 1480 -

2 t ha-1 4,3 0,10 77 220 1440 - 4,2 0,11 82 204 1312 - 4 t ha-1 4,3 0,09 79 236 1738 - 4,5 0,11 80 215 1080 - 6 t ha-1 4,4 0,10 77 214 1520 - 4,6 0,10 86 216 1376 -

2004 metai / year Vasariniai miežiai / Spring barley

Be pelenų Without wood ash

5,0 0,12 143 113 1408 204 4,9 0,12 152 105 1416 167

2 t ha-1 4,9 0,13 149 112 1456 224 5,0 0,13 157 102 1544 169 4 t ha-1 4,9 0,12 152 96 1360 174 5,1 0,13 165 120 1672 198 6 t ha-1 4,9 0,13 156 102 1304 160 5,0 0,12 167 109 1728 212

Valgomosios bulvės / Ware potatoes Be pelenų Without wood ash

5,1 0,12 166 118 1680 230 4,9 0,10 165 127 1688 229

2 t ha-1 5,2 0,11 175 105 1504 170 5,2 0,11 178 142 1672 214 4 t ha-1 5,2 0,11 153 121 1440 160 5,3 0,12 183 157 1768 210 6 t ha-1 5,2 0,11 164 106 1576 168 5,4 0,13 195 164 1944 239

23

Didžiausią įtaką kalcio kiekiui dirvožemyje turi dirvožemio rūgštumas. Esant rūgštesnei dirvožemio pH, kalcio būna mažiau, o artimai neutraliai – daugiau. Patręšus pelenais, kalcio visų variantų dirvožemyje, nepriklausomai nuo auginamų augalų, padidėjo.

Magnio kiekis dirvožemyje buvo tirtas tik 2004 metais. Tręšiant didesnėmis (4-6 t ha-1) pelenų normomis, magnio kiekis nežymiai didėjo.

Apibendrinant gautus rezultatus reikia pridurti, kad tai pirmieji negausūs tyrimai su medžių pelenais. Nustatyta, kad pelenai teigiamai veikė ne tik vasarinių miežių ir bulvių derlių, bet turėjo įtakos ir jų kokybei. Taip pat nuo medžių pelenų gerėjo dirvožemio agrocheminės savybės. Tačiau duomenų apie medžių pelenų naudojimo galimybes įvairaus pHKCl ir turtingumo maisto medžiagų dirvožemiuose nepakanka. Reikalingi išsamūs ilgamečiai tyrimai, nes pelenų veikimas yra įvairia-pusiškas.

Išvados 1. Medžių pelenai didino vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derlių, geri-

no jų kokybę. 2. Medžių pelenų normos didinimas nuosekliai didino miežių grūdų derlių.

Gausiausias (3,94 t ha-1) miežių grūdų derlius gautas tręšiant 6 t ha-1 pelenų norma. Didžiausias miežių grūdų derliaus priedas (0,18 t ha), tenkantis 1 tonai pelenų, gautas, išbėrus 2 t ha-1 medžių pelenų.

3. Tręšimas medžių pelenais iš esmės įtakojo miežių augalų aukštį ir 1000-čio grūdų masę. Įterpus 2 t ha-1 medžių pelenų, nustatyta produktyvių stiebų skai-čiaus ir baltymų didėjimo tendencija.

4. Bulvių gumbų derlių visos pelenų normos, palyginus su kontroliniu variantu, didino iš esmės. Didžiausias (16,5-17,1 t ha-1) derlius gautas patręšus 4 ir 6 t ha-1 pelenų normomis. Efektyviausia buvo 4 t ha-1 medžių pelenų norma. Už 1 t pelenų papildomai gauta 0,72 t ha-1 bulvių gumbų.

5. Tręštuose pelenais laukeliuose stambių (> 80 g) bulvių užaugo daugiau nei netręšiant pelenais ir bulvių gumbų kokybiniai rodikliai atitiko standartų kokybės reikalavimus. Daugiausiai vitamino C ir mažiausiai nitratų rasta patręšus valgomąsias bulves 2-4 t ha-1 medžių pelenų.

Gauta 2005 03 25

Pasirašyta spaudai 2005 06 27

Padėka. Dėkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui už finansinę paramą vykdant tyrimus.

LITERATŪRA 1. Agrochemija / sud. Z. J. Vaišvila. - Kaunas, 1999, p.179-180 2. A n s p o k P.I. Mikroudobrenija. - Leningrad, 1990. - 272 s. 3. A n t a n a i t i s Š., Š v e d a s A. Miežių derliaus ir kokybės ryšys su dirvožemio

savybėmis ir tręšimu // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2000, t.72, p.19-33

24

4. A r t i u š i n A.M., D e r ž a v i n L.M. Kratkij spravočnik po udobrenijam. - Moskva, 1971, s. 201-202

5. B a n i ū n i e n ė A., K u p č i n s k a s V., Ž e k a i t ė V. Sideracinių augalų veikimas bulvių sėjomainoje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2004, t.87, p.61-72

6. Best Management Practises for Wood Ash Used as an Agricultural Soil Amendment. – Tekstas angl. k. <http://hubcap.clemson.edu/~blpprt/bestwoodash.html> (2003-12-01)

7. B r a z a u s k i e n ė D., D a n i l č e n k o V. Ekologinis švietimas žemės ūkyje // Tausojanti plėtra informacinėje visuomenėje. - Vilnius, 2001, p.118-120

8. B u k a n t i s A., R i m k u s E. Lietuvos agroklimatinių išteklių kaita ir prog-nozės // Lietuvos klimato ir dirvožemio potencialo racionalaus naudojimo perspektyvos. - Dotnuva-Akademija, 1997, p. 5-11

9. L a s t r a B. , O t e r o V., S o l l a - G u l l ó n F. et al. Fertilization of a kiwi plantation with wood ash: nutritional status and production // IX Simposio Iberico sorbe Nutricion Mineral de las Plantas. - 2002, p.195-198

10. L a z a u s k a s J. Augalininkystė Lietuvoje 1895-1995 m. - Dotnuva-Akade-mija, 1998. - 388 p.

11. L a z a u s k a s J., R a ž u k a s A. Bulvininkystė Lietuvoje 1900-2000 m. - Vilnius, 2001. - 155 p.

12. L a z a u s k a s J., S i m a n a v i č i e n ė O. Bulvės. - Vilnius, 1995. - 144 p. 13. Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita: monografija / sud.

J.Mažvila. - Kaunas, 1998. - 195 p. 14. M i n e e v V.G. Agrochimija. - Moskva, 1990, s. 200 15. P e t r a u s k a s P., L e i s t r u m a i t ė A. Vasarinių miežių kolekcinės me-

džiagos atsparumas ligoms // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2001, t.75, p.279-288

16. P i ñ e i r o J., S a n t o a l l a M.C., D í a z N. et al. The use of wood ash as liming and fertilising material in grasslands // Grassland Science in Europe. - 2004, vol.9, p.723-725

17. Recommended practices for Using Wood Ash as an Agricultural Soil Amendment. - Tekstas angl. k. <http://pubs.caes.uqa.edu/caespubs/pubcd/B1147.htm> (2004-11-11)

18. S o l l a - G u l l ó n R., R o d r í g u e z - S o a l l e i r o R., M e r i n o A. Evalua-ción del aporte de cenizas de madera como fertilizante en un suelo ácido mediante un ensayo en laborotorio. Investigación Agraria: Producción y Protección Vegetal. - 2001, 16 (3), p.379-393

19. T a m m I., T a m m U. Genetic and envirnmental variation of malting barley and oat grain quality characteristics // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2000, t.78, p.51-57

20. T a r a k a n o v a s P. Nauja kompiuterinė programos versija bandymo duomenų apdorojimo dispersinės analizės metodu. // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Dotnuva-Akademija, 1997, t.60, p.197-213

21. T a r a k a n o v a s P., R a u d o n i u s S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. - Akademija, 2003. - 57 p.

22. Ž e ž e l ’ N.T. , P a n t e l e e v a E.I . Agrochimija. - Moskva, 1972, s.149-150

25

ISSN 1392-3196 Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2, 90, 13-26 UDK 631.831:[633.16<321>+633.491]:631.599

THE EFFECT OF WOOD ASH ON SPRING BARLEY AND POTATO YIELD AND QUALITY

R. Skuodienė, E. Butkuvienė, N. Daugėlienė

S u m m a r y

Four field trials were carried out at the Vėžaičiai Branch of LIA during 2003-2004 to investigate the use of wood ash for liming and plant fertilization. The soil of the experimental site is loamy Albeluvisol (AB), with a pHKCl value of 4.3-5.2.

Experimental evidence suggests that wood ash increased spring barley and potato yield and improved the quality. Therefore, wood ash is suitable for the main fertilizing of these crops. The rates of wood ash depended on its quality, soil agrochemical properties and crops grown.

With increasing wood ash rate from 2 to 6 t ha-1 spring barley grain and potato tuber yield increased. The most effective rates for barley and potato were 2 and 4 t ha-1, respectively. One tone of wood ash gave barley grain and potato tuber extra yield of 0.18 and 0.72 t ha-1, respectively. Fertilizing with wood ash significantly influenced the height of barley plants and grain weight. An increase in the number of spring barley productive stems and protein was determined when 2 t ha-1 of wood ash had been incorporated. Larger (> 80 g) potato tubers were found in fertilized fields compared with unfertilized ones. Spring barley grain and potato tuber quality indicators met the standard.

Fertilizing with wood ash increased soil pHKCl. Different wood ash rates increased the contents of calcium, magnesium, mobile P2O5 and K2O in the soil regardless of the crops grown.

Key words: wood ash, fertilizing, soil, spring barley, potato

26

ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 27-47 UDK 576.851.155+631.82

GUMBELINIŲ BAKTERIJŲ (RHIZOBIUM GALEGAE L.) PADERMIŲ IR FOSFORO BEI KALIO TRĄŠŲ DERINIMO REIKŠMĖ RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ SIMBIOZEI Edmundas LAPINSKAS, Dalia AMBRAZAITIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas El. p. filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka Apibendrinti Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale darytų vegetacinių,

laboratorinių (1999-2003 m.) ir lauko (2002-2004 m.) bandymų duomenys. Vegetacinių bandymų dirvožemis – nepasotintasis giliau glėjiškas balkšvažemis, lauko bandymų – pajau-rėjęs giliau glėjiškas išplautžemis. Dirvožemio rūgštumas pHKCl 4,0-6,5, judriųjų P2O5 ir K2O atitinkamai – 86-231 ir 114-274 mg kg-1, organinės C – 0,79-1,28 %. Tirtos Rhizobium galegae trys efektyvios, bet skirtingos ekologinės adaptacijos padermės keturiuose PK tręšimo lygiuose.

Rytiniai ožiarūčiai veiksmingiausiai azotą iš oro fiksavo juos inokuliavus ekolo-giškai adaptuota gumbelinių bakterijų paderme G 4 bei suderinus vidutinę P60K60 trąšų normą; gautas didžiausias augalų sausųjų medžiagų derliaus priedas – 3,17 t ha-1. Inoku-liuoti augalai simbiotinio azoto fiksavo nuo 88,3 iki 213,3 kg ha-1, arba už 1 kg PK trąšų azoto fiksuota 5,08 kg, o žalių baltymų sukaupta 944 kg ha-1. Neinokuliuoti augalai net patręšti didžiausia P120K120 trąšų norma azoto fiksacijos efektyvumu atsiliko 2,48 karto nuo inokuliuotų P60K60 trąšų fone.

Nustatyti dėsningumai tarp Rhizobium padermių efektyvumo parametrų ir PK trąšų normų bei ekologinių veiksnių.

Reikšminiai žodžiai: Rhizobium galegae, padermės, efektyvumas, PK trąšos, nor-

mos, azoto fiksacija, nitrogenazė, Galega orientalis.

Įvadas Biologinio azoto fiksacijos procesams vieni svarbiausių biogeninių medžia-

gų yra fosforo ir kalio junginiai dirvožemyje /Hamdy, 1982; Paul, Clark, 1989/. Fosforas įeina į azotą fiksuojančių fermentų-nitrogenazės komplekso sudėtį

ir dalyvauja energijai pernešti, fiksuojant molekulinį azotą /Posypanov, 1988/. Azoto fiksacija – daug energetinių medžiagų, ypač daug fosforo reikalaujantis procesas. JAV mažo fosforingumo dirvožemiuose baltieji dobilai azoto iš oro fik-savo 90-103 kg ha-1, o esant dirvožemio fosforingumui iki 200 mg kg-1, jo fiksuota 146-167 kg ha-1 /Palmer, Iverson, 1983/. Fosforo trąšų mažiausia norma rūgščiame dirvožemyje – P60, neutralokame – P90-120 /Ostroborodova, 1996/. Vakarų Lietuvos rūgščiame (pHKCl 4,2-4,4) lengvo priemolio balkšvažemyje didžiausias raudonųjų

27

dobilų gumbelinių bakterijų nitrogenazės aktyvumas (22,83 µM N2 g-1 h-1) nusta-tytas tręšiant 40 t ha-1 mėšlo be mineralinių trąšų, o neutralokame (pH iki 6,7) – visiškai netręšiant /Ambrazaitienė, 2003/.

Nors kalio junginiai tiesiogiai biologinio azoto fiksacijos procesuose neda-lyvauja, tačiau jų reikšmė yra ne mažesnė kaip fosforo. Kalis gerina angliavandenių ir azoto junginių apykaitą ankštiniuose augaluose, stimuliuoja leghemoglobino sin-tezę gumbelyje ir ATP susidarymą, kurie būtini nitrogenazės funkcionavimui /Lietuvos dirvožemių..., 1998/. Ankštinių azoto fiksavimui kalis netgi reikalingesnis už fosforą, tačiau kalio trąšos mažiau veiksmingos už fosforo, nes dirvožemyje kalio atsargų yra daugiau /Mišustin, Šilnikova, 1973/.

Vis dėlto geriausiai ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozę vei-kia ne atskirai naudojamos fosforo ir kalio trąšos, bet jų deriniai.

Vokietijoje ankštiniai javai, tręšiant nuo P60-90K120-200, azoto fiksavo dau-giausiai ir gautas vidutinis grūdų derlingumas 4,5 t ha-1. Ankštinių augalų simbiozei tinkamiausias kalis yra sulfatų pavidalu /Orlovius, Beringor, 1988/.

Nepasotintame balkšvažemyje fosforu ir kaliu aprūpintame dirvožemyje mineralinės fosforo ir kalio trąšos ankštinėms žolėms, ypač liucernoms buvo mažai veiksmingos, tačiau norint pagerinti pašaro kokybę, reikėtų tręšti P60K60 /Daugėlienė, 2003/.

Paprastai gumbelinių bakterijų optimaliai azoto fiksacijai reikia žymiai dau-giau fosforo ir kalio, negu ankštiniams augalams. Jeigu dirvožemyje fosforo ir kalio junginių yra pakankamai (pHKCl 5,9-7,1), padidinus PK trąšų normą iki P150K150, raudonųjų dobilų sukaupto iš oro azoto kiekis padidėjo nuo 165 iki 389 kg ha-1 /Jensen, 2003/.

Lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje, didinant fosforo ir kalio trąšų normą nuo P0K0 iki P120K120, žirnių simbiozės azoto fiksacija padidėjo nuo 36 iki 58 kg ha-1, o raudonųjų dobilų – nuo 85 iki 142 kg ha-1 /Palaitytė, 2003/.

Mokslas ieško būdų, kaip suaktyvinti gumbelinių bakterijų azotą fiksuo-jančių fermentų sistemą ir pagerinti fosforo trąšų tirpstamumą dirvožemyje. Čeki-joje sukurtos gumbelinių bakterijų (Rhizobium japonicum ir Bradyrhizobium japoni-cum) 7 padermės, kurios paspartina fosforo trąšų tirpstamumą ir fosforitmilčių veikimas prilygo superfosfato efektyvumui /Mikanova, Kubat, 1999/. Panašus faktas nustatytas Pavolgyje, kur bandymuose derinant fosforo ir kalio trąšas su inokuliavimu skirtingomis Sinorhizobium meliloti padermėmis, dėl fosforo ir kalio trąšų ir dirvožemio fosforo junginių tirpstamumo pagerėjimo liucernos suformavo daugiau aktyvesnių gumbelių, suintensyvėjo azoto fiksacija ir derlius /Danilov, Danilova, 1997/.

Lietuvoje iki šiol nebuvo daryta tyrimų, kaip fosforo ir kalio trąšos veikia įvairių gumbelinių bakterijų padermių efektyvumą ir atmosferos azoto fiksacijos procesus.

Darbo tikslas – nustatyti ožiarūčių gumbelinių bakterijų (Rhizobium gale-gae) ir fosforo bei kalio trąšų derinimo reikšmę simbiotiniam efektyvumui.

28

Tyrimų metodai ir sąlygos Vegetaciniuose ir lauko bandymuose buvo tiriamos tokios ožiarūčių gum-

belinių bakterijų (Rhizobium galegae L.) efektyvios padermės: 740 – gauta iš Rusijos žemės ūkio mikrobiologijos mokslinio tyrimo instituto (Sankt-Peterburgas); 812 – gauta iš Estijos žemdirbystės instituto (Sakku) ir G 4 – išskirta Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale.

Vegetaciniai bandymai daryti Mitčerlicho 6,5 kg talpos vegetaciniuose induose 4 pakartojimais šia schema: faktorius A (padermės) – neinokuliuota, pa-dermė 740, padermė 812 ir padermė G 4; faktorius B (PK trąšos) – netręšta (P0K0), P20K30 mg kg-1, P40K60, P80K120 mg kg-1. Simbiotinio azoto fiksacijai nustatyti, kaip palyginamasis augalas buvo auginamos daugiametės svidrės: netręšta (P0K0), P20K30 mg kg-1, P40K60 ir P80K120 mg kg-1.

Kontrolinė ožiarūčių sėkla buvo sėjama neinokuliuota. Inokuliavimui nau-dota ožiarūčių gumbelinių bakterijų padermių kultūros vandens suspensija, kurios titras buvo ne mažesnis kaip 107 ksv (kolonijas sudarantys vienetai) ml-1. Vegeta-ciniam indui buvo suvartojama 5 ml šviežiai paruoštos bakterijų suspensijos.

Dirvožemis, prieš dedant į Mitčerlicho vegetacinius indus, persijotas per 10 x 10 mm dydžio akučių sietą ir tręšta pagal A.Sokolovą: 20 mg kg-1 P2O5 ir 30 mg kg-1 K2O sudarė K2HPO4 – 50 mg kg-1 ir KH2PO4 – 50 mg kg-1 dirvožemio /Sokolov, 1960/.

Į kiekvieną indą padarytose 0,5 cm gylio 33 duobutėse buvo sėjami rytiniai ožiarūčiai (Galega orientalis Lam.) po 1-2 sėklas kiekvienoje, ‘Gale’ arba pa-lyginamasis augalas azoto fiksacijai nustatyti – daugiametės svidrės (Lolium perenne L.) ‘Veja’.

Prieš sėją sėkla švitinta 5 min. UV spinduliais baktericidine lempa BUV-15 /Lapinskas, 1998/. Augalai buvo retinami du kartus: pirmą kartą paliekant inde 25, antrą – 20 vienodo vešlumo augalų. Per vegetaciją augalai laistyti vandentiekio vandeniu. Ožiarūčiams pradėjus žydėti bandymas buvo baigiamas.

Kiekvieno varianto augalų mėginiuose antžeminėje dalyje ir šaknyse nusta-tytas bendras azotas Kjeldalio metodu.

Gumbelių skaičiaus analizei paimtos visos kiekvieno varianto šaknys ir atsitiktine tvarka atrinkta po 10 šaknų. Nustatytas paprastų, sudėtingų ir bendras gumbelių skaičius /Lapinskas, 1998/.

Azotą fiksuojančių fermentų komplekso nitrogenazės aktyvumas buvo nus-tatomas ožiarūčių šaknyse. Iš kiekvieno vegetacinio indo buvo iškasta po 6 augalus su šaknimis. Po du šaknų su gumbeliais gramus įdėta į 20 ml talpos indą su hermetiškai uždaromu guminiu kamščiu. Per guminį kamštį su medicininiu švirkštu įleista acetileno dujų 10 % pagal indo tūrį (2 ml) ir inkubuojama 2 valandas 27°C temperatūroje termostate. Po inkubavimo indai išimti ir atlikta dujų chromato-grafija. Iš kiekvieno indo buvo paimta 1 ml susidariusių dujų mišinio ir įleista į chromatografą Chrom – 4. Dujų nešėjas – azotas (30 ml min.-1), kaip oksidatorius naudotas oras (250 ml min.-1), o reduktorius – vandenilio dujos (30 ml min.-1). Chromatografinė kolonėlė užpildyta silikogėliu. Chromatografo darbo parametrai: termostato temperatūra 80 °C, įvedimo kameros – 150 °C, detektoriaus – 220°C.

29

Tyrimų metu nitrogenazės redukuoto iš acetileno etileno kiekis buvo užrašomas chromatogramoje ir lyginamas su etaloninių dujų (švaraus etileno) 0,1 ml kiekio chromatogramoje parodymais. Nitrogenazės aktyvumas buvo išreiškiamas µM N2 g-1 šaknų h-1. Fermento nitrogenazės aktyvumas nustatytas du tris kartus per augalų vegetaciją.

Lauko bandymai rengti vadovaujantis Lietuvos žemdirbystės institute pri-imta lauko bandymų agrotechnika. Ožiarūčių bandymų schema: faktorius A (pa-dermės) – neinokuliuota, padermė 740, padermė G 4; faktorius B (PK trąšos) – netręšta (P0K0), P60K60, P90K90, P120K120 kg ha-1. Palyginamasis augalas – motiejukai. Jų tręšimas analogiškas ožiarūčiams.

Fosforo ir kalio trąšos buvo išberiamos superfosfato ir kalio chlorido pavidalu.

Rytiniai ožiarūčiai (Galega orientalis L.) ‘Gale’ 35 kg ha-1 buvo sėjami į antsėlinius miežius ‘Ula’, kurių sėklos norma 160 kg ha-1. Prieš pat sėją ožiarūčių sėkla lauke buvo inokuliuojama gumbelinių bakterijų (Rhizobium galegae Lam.) atitinkamos padermės kultūros suspensija, skaičiuojant apie 600x109 ksv ha-1 pasėlio.

Azoto fiksacijai nustatyti lygiagrečiuose laukeliuose auginti varpiniai augalai – pašariniai motiejukai (Phleum pratense L.) ‘Gintaras’. Sėklos norma – 12 kg ha-1.

Ožiarūčiai buvo pjaunami jiems pradėjus žydėti (per vegetaciją dvi trys pjūtys); miežiai pjauti kietosios brandos. Ankštinės žolės tirtos vienerius naudojimo metus.

Žolių pjūčių metu iš kiekvieno laukelio buvo sudaromas vienas 0,5 kg dydžio augalų mėginys žolių sausųjų medžiagų išeigai, botaniškai grynų sėtų žolių procentui sausosiose medžiagose, bendro azoto (žalių baltymų) procentui nustatyti. Bendro azoto procentas nustatytas Kjeldalio metodu.

Dirvožemio (vegetacinių ir lauko bandymų) mėginiai agrocheminėms anali-zėms buvo sudaromi prieš įrengiant bandymą: pH – elektropotenciometriniu meto-du, hidrolizinis rūgštumas – Kappeno, sorbuotų bazių suma – Kappeno-Hilkovico, bazėmis pasotinimo laipsnis – apskaičiuotas, judrusis Al – Sokolovo, bendras N – Kjeldalio metodu, organinė C – deginant 900°C temperatūroje Hereaus aparatu, judrieji P ir K (P2O5 ir K2O) – Egnerio-Rimo-Domingo (A-L) metodu.

Simbiotinio azoto fiksacija buvo nustatoma dviem pripažintais metodais: ankštinių ir varpinių augalų palyginamuoju metodu /Hartwig, Soussana, 2001/, Hopkinso-Piterso metodu /Hamdy, 1982; Nesheim, 1994/.

Tyrimų duomenys apdoroti pagal statistines programas ANOVA ir STAT /Tarakonovas, Raudonius, 2003/. Koreliacijos koeficientai r (koreliaciniai santykiai η) arba Fišerio (Stjudento) kriterijai t pažymėti * ir ** reiškia, kad duomenys sta-tistiškai patikimi, esant 95 ir 99 % tikimybės lygiams.

Dirvožemis. Vegetaciniai bandymai buvo daryti giliau glėjiškame nepaso-tintame balkšvažemyje, kurio pHKCl 4,0-6,4; bazėmis pasotinimo laipsnis – 42,7-93,6 %, judriojo Al – 0-76,1 mg kg-1, judriųjų P2O5 – 86-231, K2O – 190- 274 mg kg-1, organinės C – 0,79-1,28 %, bendrojo N – 0,07-0,12 %.

30

Lauko bandymų dirvožemis – pajaurėjęs giliau glėjiškas išplautžemis, kurio pHKCl 5,4-6,5; bazėmis pasotinimo laipsnis – 79,4-90,6 %, judriųjų P2O5 – 116-229, K2O – 114-245 mg kg-1, organinės C – 0,96-1,25 %, bendrojo N – 0,10-0,13 %.

Kiekvieno bandymo dirvožemis buvo parinktas gana kontrastingas rūgštu-mo, judriojo Al ir maisto medžiagų požiūriu, siekiant geriau įvertinti aplinkos sąlygų ir Rhizobium efektyvumo ryšį.

Apskritai, dirvožemis reakcijos ir biogeninių elementų požiūriu buvo palankus ir būdingas Vakarų Lietuvos dirvožemiams, kuriuose auginami ankštiniai augalai.

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Vegetaciniai bandymai. Inokuliavimo įtaką ožiarūčiams vizualiai jau buvo

galima stebėti trečiąją savaitę augalams sudygus. Jei neinokuliuoti augalai buvo gelsvos spalvos ir žymiai menkiau išsivystę, tai inokuliuoti, ypač paveikti Rhizobium 812 ir G 4 padermėmis, visuose tręšimo fonuose išsiskyrė savo vešlumu ir sodria žalia spalva. Didelių fosforo ir kalio trąšų normų (P40-80K80-120 mg kg-1 dirvožemio) teigiamas poveikis išryškėjo vėliau – augalų amžiaus 50-60-ąją dieną ir buvo matomas iki užbaigiant bandymą (65-70 d.).

Ožiarūčių antžeminės dalies sausųjų medžiagų (derliaus) susiformavimą labiausiai lėmė augalų inokuliavimas įvairiomis gumbelinių bakterijų padermėmis bei fosforo ir kalio trąšos (1 lentelė).

Netręšiant ožiarūčių, efektyviausią simbiozę sudarė nevietinė gumbelinių bakterijų padermė 740. Mažiau veiksmingos buvo padermės 812 ir G 4. Nedidelės P20-40K30-60 mg kg-1 trąšų normos labiau stimuliavo spontaninių gumbelinių bakterijų veiklą, dėl ko labai padidėjo neinokuliuotų augalų derlius ir sumažėjo inokuliavimui panaudotų padermių simbiotinis efektyvumas.

Tręšiant didele PK trąšų norma (P80K120 mg kg-1), buvo prislopinta spontaninė inokuliacija ir šiame fone vėl staigiai padidėjo dirbtiniam inokuliavimui panaudotų visų padermių efektyvumas. Panašius faktus nurodo ir Baltarusijos mokslininkė L.Suchovickaja, kurios bandymuose didelės PK trąšų normos labai prislopino gum-belinių bakterijų paplitimą dirvožemyje ir jų efektyvumą /Suchovickaja, 1989/.

Ožiarūčių šaknų sausųjų medžiagų masės pokyčiai nuo tiriamų priemonių buvo panašūs su viena kita išimtimi į antžeminės dalies pokyčius. Labiausiai šaknų masės augimą stimuliavo padermės 740 ir G 4 netręštame fone. Šiame fone augalų inokuliavimas didesnį poveikį turėjo augalų šaknims negu antžeminei masei.

Tręšiant fosforu ir kaliu, nepriklausomai nuo trąšų normos, neinokuliuotų ožiarūčių šaknų masė nuosekliai didėjo nuo 9,8 iki 14,2 g indo-1, t.y. 45 %. Tuo tarpu inokuliavimo efektyvumas, naudojant įvairias padermes, nuo tręšimo PK trąšomis – visą laiką mažėjo. Vis dėlto tręšiant didele, P80K120 mg kg-1 trąšų norma, labai padidėjo padermės 812 (32 %) ir ypač padermės G 4 (61 %) veiksmingumas. Tokiu būdu, ožiarūčių inokuliavimą derinant su didelėmis PK trąšų normomis, didėja padermių efektyvumas, augalų derlius, ir ypač šaknų masė, kuriai minerali-zuojantis gali būti didelis teigiamas poveikis kitiems augalams ir dirvožemio derlingumui.

31

1 lentelė. Rhizobium galegae padermių ir PK trąšų derinimo įtaka ožiarūčių sausųjų medžiagų kiekiui, gumbelių susiformavimui ir žalių baltymų masei Table 1. The impact of Rhizobium galegae strains and PK fertilizers on goat’s rue dry matter content, nodule formation and crude protein weight

Vėžaičiai, 1999-2003 m.

Augalo biomasė Biomass of plant DM

Augalo gumbeliai Number of nodules

per plant Variantas Treatment

antžemi-nė dalis over-

ground part

šaknys roots

visas augalas

total plant

bendras skaičius

total number

sudėtingų gumbelių

% complex

nodules %

Žali baltymai g indo-1

Crude protein g pot-1

1 2 3 4 5 6 7 Ožiarūčiai / Galega orientalis

P0K0

Neinokuliuota Uninoculated

5,5 9,8 15,3 48,2 6,4 0,63

Padermė / Strain 740 9,5 17,5 27,0 89,8 2,2 1,04 Padermė / Strain 812 8,7 14,7 23,4 128,4 2,7 1,08 Padermė / Strain G 4 8,4 18,4 26,8 129,5 2,4 1,11

P20K30 mg kg-1

Neinokuliuota Uninoculated

7,2 13,2 20,4 62,3 5,8 0,85

Padermė / strain 740 9,0 17,6 26,6 104,8 3,9 1,19 Padermė / Strain 812 8,6 16,4 25,0 195,0 2,0 1,09 Padermė / Strain G 4 9,0 16,1 25,1 108,9 1,4 1,16

P40K60 mg kg-1

Neinokuliuota Uninoculated 7,6 12,8 20,4 65,4 7,2 0,94

Padermė / Strain 740 8,7 16,1 24,8 100,9 5,0 1,12 Padermė / Strain 812 7,5 14,3 21,8 112,8 2,5 0,94 Padermė / Strain G 4 10,5 17,2 27,7 112,3 2,1 1,39

P80K120 mg kg-1

Neinokuliuota Uninoculated 6,6 14,2 20,8 82,3 4,4 0,70

Padermė / Strain 740 8,0 16,4 24,4 126,3 2,9 0,83 Padermė / Strain 812 9,6 18,8 28,4 138,4 2,6 1,20 Padermė / Strain G 4 12,8 22,9 35,7 151,4 1,8 1,64

R05 / LSD05 1,5 2,1 2,6 19,3 3,5 0,19

32

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6 7 Daugiametės svidrės / Lolium perenne

Be PK trąšų Without PK fertilizers

3,6 5,9 9,5 - - 0,22

P20K30 mg kg-1 4,6 7,6 12,2 - - 0,28 P40K60 mg kg-1 4,8 8,9 13,7 - - 0,29 P80K120 mg kg-1 4,1 6,5 10,6 - - 0,28

R05 / LSD05 0,9 0,9 1,3 0,05 Nors fosforo ir kalio trąšos neturėjo didelės įtakos daugiamečių svidrių

derliui, tačiau smarkiai stimuliavo šaknų augimą. Nuo P20K30 ir P40K60 mg kg-1 šaknų masė padidėjo atitinkamai 29 ir 51 %. Tręšiant didele P80K120 mg kg-1 norma, daugiamečių svidrių šaknų masė buvo labai slopinama, dėl ko tiek tręštų didele norma, tiek ir netręštų šaknų masė statistiškai susilygino.

Vertinant ožiarūčių antžeminės dalies (derliaus) ir šaknų masės, t.y. augalo biomasės susikaupimą, reikia pažymėti, kad veiksmingiausia priemonė buvo inoku-liavimas efektyviomis gumbelinių bakterijų padermėmis. Didžiausias visų padermių veiksmingumas nustatytas, kai augalai nebuvo tręšti fosforo ir kalio trąšomis. Savo efektyvumu išsiskyrė padermės 740 ir G 4. Derinant inokuliavimą su tręšimu nedidele (P20K30 mg kg-1) ir vidutine (P40K60 mg kg-1) PK trąšų normomis, visų padermių efektyvumas sumažėjo maždaug dvigubai.

Taip atsitiko dėl to, kad nuo PK trąšų, nepriklausomai nuo normos dydžio, vidutiniškai 33-36 % padidėjo neinokuliuotų augalų biomasė ir nepakito inoku-liuotų. Tręšiant didžiausia PK trąšų norma (P80K120 mg kg-1), padermės 812 efekty-vumas padidėjo nuo 7 iki 36 %, o padermės G 4 – nuo 36 iki 74 %.

Remiantis literatūriniais ir savų tyrimų duomenimis, efektyvios gumbelinių bakterijų padermės dažnai išsiskiria iš kitų aukštu fermentų fosfatazių aktyvumu, t.y. gali skaidyti dirvožemio organinius fosforo junginius ir iš dalies patenkinti šio elemento poreikius /Lapinskas, 1998; Mikanova, Kubat, 1999/. Tyrimų duomenys rodo, kad spontaninės gumbelinės bakterijos (neinokuliuoti ožiarūčiai) buvo dau-giau priklausomos nuo trąšų fosforo ir kalio, negu inokuliavimui naudotos bakterijų padermės.

Ir tik veikiant aukštai PK trąšų koncentracijai (P80K120 mg kg-1) dirvože-myje, kai buvo prislopinta spontaninių gumbelinių bakterijų veikla, staigiai padi-dėjo dirbtinio inokuliavimo efektyvumas /Suchovickaja, 1989/.

Daugiamečių svidrių biomasės kaupimuisi PK trąšos veikė kiek kitaip, negu ožiarūčiams. Nuo nedidelės ir vidutinės PK normos svidrių biomasė padidėjo 28- 44 %. Tuo tarpu tręšiant didele PK norma, daugiamečių svidrių biomasė toliau ne tik nebedidėjo, bet liko tokia pat kaip netręštų augalų. Taip atsitiko, matyt, dėl to, kad aukštame PK trąšų fone varpiniai augalai aiškiai jautė mineralinio azoto stygių

33

ir galėjo slopinančiai paveikti nuo kalio trąšų staigiai padidėjęs dirvožemio tirpalo osmosinis slėgis /Kadžiulis, 1972; Suchovickaja, 1989/.

Gumbelių susiformavimas. Gumbelinės bakterijos didžiąją dalį atmosferos azoto fiksuoja ankštinio augalo gumbelyje. Todėl nuo gumbelių skaičiaus ir jų išsi-vystymo (stambumo) daug priklauso simbiozės efektyvumas. Tyrimų rezultatai rodo, kad ožiarūčių gumbelių susiformavimas daug priklausė nuo gumbelinių bakterijų padermės ir PK trąšų (1 lentelė). Mažiausiai gumbelių rasta neinokuliuotų ir netręštų augalų šaknyse (48,2 vnt. augalo-1). Didinant PK trąšų normą iki P80K120 mg kg-1, neinokuliuotų augalų gumbelių skaičius nuosekliai didėjo iki 82,3 vnt. augalo-1, t.y. 71 %.

Gumbelių susiformavimo požiūriu skirtingos padermės į PK trąšas reagavo nevienareikšmiai. Padermė 812 daugiausia gumbelių (195,0 vnt. augalo-1) sudarė derinant mažą – P20K30 mg kg-1 normą. Tuo tarpu padermės G 4 didžiausias viru-lentiškumas nustatytas P80K120 trąšų fone.

Pastebėta, kad augalų šaknyse susiformavo dvejopos formos gumbeliai – paprasti ir sudėtingi (šakoti). Ankstesniais pašarinių pupų ir liucernų tyrimais nustatyta, kad kuo ankštinis augalas santykinai daugiau sudaro sudėtingų gumbelių, tuo susiformuoja menkesnė simbiozė ir mažiau sukaupiama biologinio azoto /Lapinskas, 1998/. Paprastas gumbelis geriau aprūpinamas tirpiais asimiliatais ir jame bakteroidinis audinys užima santykinai didesnį tūrį, negu šakotame gumbelyje /Hamdy, 1982/. Todėl sudėtingų gumbelių skaičius buvo mažesnis ten, kur susidarydavo efektyvesnė simbiozė. Vis dėlto simbiozės efektyvumą geriau parodo ne bendras sudėtingų gumbelių skaičius, bet sudėtingų gumbelių procentas, kuris mažėjo nuo inokuliavimo, ypač aktyvia paderme G 4, ir derinant su nedidele trąšų norma. Neinokuliuotų augalų sudėtingų gumbelių procentas labiausiai (31 %) sumažėjo, tręšiant didele PK trąšų norma. Šiam rodikliui lemiamą reikšmę turi ne PK trąšų naudojimas, bet augalų inokuliavimas efektyviomis gumbelinių bakterijų padermėmis. Priklausomai nuo padermės, sudėtingų gumbelių procentas augaluose sumažėjo 42-68 %, o nuo PK trąšų – tik 3-15 %. Tarp simbiozės efektyvumo ir sudėtingų gumbelių procento nustatytas stiprus ryšys (η = 0,77** - 0,79**).

Žali baltymai. Visuose tręšimo fonuose (išskyrus P20K30 mg kg-1) daugiausia žalių baltymų procentas padidėjo, inokuliuojant ožiarūčius paderme G 4. Didžiau-sios P80K120 mg kg-1 trąšų normos fone ši padermė padidino augalų baltymingumą net 2,2 %, palyginus su neinokuliuotais augalais.

Vertinant žalių baltymų išeigą, pažymėtina, kad inokuliavimas labiausiai stimuliavo baltymų susikaupimą visiškai fosforo ir kalio trąšomis netręštame dirvo-žemyje arba tręštame pačia didžiausia šių trąšų norma, t.y. P80K120 mg kg-1.

Daugiametės svidrės žalių baltymų sukaupė 4 kartus mažiau negu ožia-rūčiai. Visos PK trąšų dozės buvo efektyvios ir vienodo veiksmingumo.

Bendras azotas biomasėje. Bendro azoto susikaupimui ožiarūčių antže-minėje dalyje ir šaknyse didesnę įtaką turėjo inokuliavimui naudotos gumbelinių bakterijų padermės genetinės ir fiziologinės savybės, nei tręšimas fosforo ir kalio trąšomis (2 lentelė). Visuose tręšimo fonuose daugiausiai azoto antžeminėje dalyje nustatyta inokuliuojant paderme G 4. Ypač nuo šios padermės daug azoto sukaupė

34

augalai P80K120 mg kg-1 fone. Analogiški rezultatai pastebėti ir kaupiant bendrą azotą šaknyse. Ypač daug azoto (419 mg N indo-1) rasta inokuliuojant minėta paderme G 4 ir tręšiant didžiausia P80K120 mg kg-1 trąšų norma. Padermės 740 ir 812 buvo veiksmingos, kaupiant azotą, veikiant mažesnėms PK koncentracijoms. 2 lentelė. Rhizobium galegae padermių ir PK trąšų derinimo įtaka bendro azoto sukaupimui ožiarūčių ir daugiamečių svidrių biomasėje bei ožiarūčių azoto fiksacijai Table 2. The impact of Rhizobium galegae strains and PK fertilizers on the accumulation of total nitrogen in the biomass of goat’s rue and perennial ryegrass and biological nitrogen fixation by goat’s rue

Vėžaičiai, 1999-2003 m.

Bendrasis azotas mg indo-1

Total nitrogen mg pot-1Fiksuota azoto mg indo-1

Fixed nitrogen mg pot-1

Variantas Treatment

antžeminė dalis over-

ground part

šaknys roots

visas augalas

total plant

tiesioginis metodas trough method

pagal Hopkinsą-

Pitersą according Hopcins-

Piters

Biolo-ginio N %

Biolo-gical

nitrogen %

Ožiarūčiai / Galega orientalis P0K0

Neinokuliuota Uninoculated 101 142 243 165 158 67,9

Padermė / Strain 740 166 311 477 399 310 83,6 Padermė / Strain 812 173 265 438 360 284 82,2 Padermė / Strain G 4 177 325 502 425 326 84,7

P20K30 mg kg-1

Neinokuliuota Uninoculated 137 218 355 252 231 71,0

Padermė / Strain 740 190 334 523 420 340 80,3 Padermė / Strain 812 174 322 496 393 323 79,2 Padermė / Strain G 4 185 371 556 453 361 81,5

P40K60 mg kg-1

Neinokuliuota Uninoculated 150 206 356 244 232 68,5

Padermė / Strain 740 180 284 463 351 301 75,8 Padermė / Strain 812 150 254 404 292 263 72,3 Padermė / Strain G 4 222 288 510 398 332 78,0

P80K120 mg kg-1

Neinokuliuota Uninoculated 113 248 361 258 235 71,5

Padermė / Strain 740 132 272 390 287 254 73,6

35

2 lentelės tęsinys Table 2 continued

1 2 3 4 5 6 7 Padermė / Strain 812 192 303 495 392 322 79,2 Padermė / Strain G 4 262 419 682 578 443 84,8

R05 / LSD05 31 32 46 36 30 7,7 Daugiametės svidrės / Lolium perenne

Be PK trąšų Without PK fertilizers

35 43 78 - - -

P20K30 mg kg-1 44 59 103 - - - P40K60 mg kg-1 46 66 112 - - - P80K120 mg kg-1 44 59 103 - - -

R05 / LSD05 4 6 11 Visoje ožiarūčių biomasėje, auginant neinokuliuotus augalus, nuo fosforo ir

kalio trąšų veiksmingai (46-78 %) didėjo sukaupto azoto kiekis. Tačiau tiek maža trąšų norma, tiek didelė buvo vienodo veiksmingumo. Inokuliuotų augalų azoto sukaupimas priklausė nuo padermės ir PK trąšų normos. Derinant efektyvią pa-dermę G 4 ir didžiausią PK trąšų normą, ožiarūčių biomasėje bendro azoto nustatyta daugiausiai (682 mg indo-1). Mažesnio efektyvumo padermės 740 ir 812 daugiau bendro azoto sukaupė visiškai netręšiant PK trąšomis arba tręšiant nedidele (P20K30 mg kg-1) norma. Tokiu būdu, kaupiant azotą biomasėje, efektyvesnei simbiozei reikia didesnių PK trąšų normų, negu menkesnei.

Daugiametės svidrės teigiamai reagavo į PK trąšas. Tačiau kaupiant azotą augalų biomasėje tarp šių trąšų normų nenustatyta esminio skirtumo. Apskritai, neinokuliuoti ožiarūčiai ir daugiametės svidrės labai panašiai reagavo į fosforo ir kalio trąšas. Tačiau varpinės žolės vidutiniškai 4,6 karto mažiau sukaupė bendro azoto savo biomasėje.

Biologinio azoto fiksacija. Simbiotinio azoto fiksacijai nustatyti yra žinoma nemažai metodų, iš kurių populiariausiu pripažintas vadinamas tiesioginis metodas /Nesheim, 1994/, taip pat galima skaičiuoti ir pagal amerikiečių mokslininkų Hopkinso-Piterso koeficientą /Paul, Clark, 1989/.

Tiesioginiu metodu nustatant iš ankštinių augalų (ožiarūčių) sukaupto bendro azoto biomasėje atimamas varpiniuose augaluose (daugiametėse svidrėse) sukauptas bendras azotas ir gaunamas simbiotinio azoto fiksuotas kiekis. Tyrimais nustatyta, kad esant spontaninei inokuliacijai, t.y. ožiarūčius auginant be dirbtinio inokuliavimo, veiksmingiausia buvo mažiausia PK trąšų norma (P20K30 mg kg-1), nuo kurios azoto fiksacija padidėjo 53 %. Toliau PK trąšų normą didinant iki P80K120 mg kg-1, simbiotinio azoto fiksacija labiau nesuintensyvėjo. Kitaip į PK trąšas reagavo gumbelinių bakterijų padermėmis inokuliuoti ožiarūčiai. Derinant efektyvią padermę G 4 ir didžiausią PK normą, ožiarūčiai daugiausia sukaupė bio-loginio azoto – 578 mg N indo-1. Azoto fiksacijos požiūriu kitos padermės buvo veiksmingesnės, tręšiant nedidele (P20K30 mg kg-1) PK trąšų norma. Taigi, fosforo ir

36

kalio trąšų veiksmingumas azoto fiksacijai priklausė nuo gumbelinių bakterijų padermės gebos panaudoti fosforą bei kalį iš trąšų ir dirvožemio sunkiai tirpių junginių /Mikanova, Kubat, 1999/.

Įvertinant azoto fiksaciją pagal Hopkinsą-Pitersą, pirmiausia nustatomas bendras azoto kiekis ožiarūčių biomasėje (antžeminėje dalyje ir šaknyse). Po to gauti duomenys dauginami iš koeficiento 0,65 ir gaunamas fiksuoto azoto kiekis. Azoto fiksaciją nustatant tiesioginiu ar apskaičiavimo būdu, gauti panašūs dėsnin-gumai (2 lentelė). Tačiau nustatant antruoju būdu, azoto fiksacijos reikšmės buvo vidutiniškai 1,2 karto mažesnės, negu įvertinant tiesioginiu metodu. Ryšį tarp tiesioginiu būdu nustatytos azoto fiksacijos (y, mg N indo-1) ir apskaičiuotos pagal Hopkinsą-Pitersą (x, mg N indo-1), rodo šios regresinės lygtys:

neinokuliuota, y = 66,03+0,643x r = 0,95**, padermės 740, y = 71,17+0,631x r = 0,96**, padermės 812, y = 74,94+0,620x r = 0,97**, padermės G 4 , y = 82,28+0,612x r = 0,98**. Fiksuoto arba biologinio azoto procentui ožiarūčių bendro azoto masėje

teigiamą įtaką turėjo tik augalų inokuliavimas. Nuo fosforo ir kalio trąšų tiek neinokuliuotų, tiek inokuliuotų, nepriklausomai nuo padermės, biologinio azoto procentas nepakito arba esami pokyčiai buvo paklaidos ribose.

Fermento nitrogenazės aktyvumas yra laikomas kaip vienas tiksliausių azoto fiksacijos netiesioginių rodiklių. Šio fermento aktyvumas nustatomas remian-tis jo geba proporcingai azoto kiekiui redukuoti acetileną į etileną /Ambrazaitienė, 2003/. Apibendrinant skirtingų padermių nitrogenazės aktyvumo tyrimų rezultatus, galima teigti, kad aktyviausias fermentas buvo praėjus nuo ožiarūčių vegetacijos pradžios dviem mėnesiams, nepriklausomai nuo PK junginių koncentracijos (1 pav.). Neinokuliuoti augalai azoto fiksavo vidutiniškai 5,54 µM N g-1 šaknų h-1, inokuliuoti – 8,21 µM N, arba 48 % daugiau. Didžiausiu nitrogenazės aktyvumu išsiskyrė padermė 812, fiksavusi 8,52 µM N g-1 šaknų h-1, arba 54 % daugiau, palyginus su neinokuliuotais augalais. Panašaus aktyvumo buvo ir padermė G 4.

Fosforo ir kalio trąšos aktyvina fermentą nitrogenazę, neatsižvelgiant į gumbelinių bakterijų padermės efektyvumą ir ekologinę adaptaciją. Spontaninių gumbelinių bakterijų padermių 812 ir G 4 nitrogenazė daugiausia fiksavo azoto, tręšiant P40K60 mg kg-1 trąšų norma, o padermės 740 fermentas aktyviausias buvo tręšiant P80K120.

Po keturių mėnesių vegetacijos tarpsnio, t.y. jos pabaigoje neinokuliuotų augalų ir visais inokuliavimo atvejais nitrogenazės aktyvumas sumažėjo. Labiausiai fermento aktyvumas sumažėjo padermių 740 ir G 4 ir sudarė atitinkamai 44 ir 43 %, palyginus su dviejų mėnesių amžiaus augaluose esančia nitrogenaze. Žymiai akty-vesnės formos išsilaikė padermės 812 nitrogenazė (56 %). Per vegetaciją mažiausiai pakito spontaninių gumbelinių bakterijų, t.y. mažiausio simbiotinio efektyvumo bakterijų nitrogenazė (70 %). Tokiu būdu, gauti tyrimų duomenys negali patvirtinti kai kurių autorių teiginio, esą efektyvių gumbelinių bakterijų sudarytas augalų gumbelyje bakteroidinis audinys ir jame esantis fermentas nitrogenazė aktyvios

37

būklės funkcionuoja ilgiau, negu mažai efektyvių gumbelinių bakterijų / Hamdy, 1982; Alijev, 1988/.

Nitrogenazės aktyvumas µM N2 g šaknų h-1 -1

Nitrogenase activity µM N2 g-1 roots h-1

12

10

6

8

0

2

4

2 3 4 2 3 4 2 3 4 2 3 4 P0K0 P20K20 P40K80 P80K120

Trąšų norma / Fertilizer rate mg kg-1

Vegetacijos tarpsnis mėn.

Vegetative growth stage

(month)

Neinokuliuota Padermė 740

Padermė 812 Padermė G 4

1 pavei

iarūčių inokuliavimas ir tręšimas PK trąšomis lėmė

grynų žolių sausųjų medžiagų derliaus priedas sudarė 3,17 rtinant P60K60 trąšų normą, priė ė, atl nty ant trąšų 120K120 k esu vėjo oku ož t

normas. Ta , ka ntan umb s bakterijos, palyginus ui naudotomis, turėjo esnę entin emą ir azoto fiksacijai

audojo tirpius PK ų jun s /V v, 2 efek o ( klau ą n trąšų no x) ge-aips gres gtis +0,1 -0,0026x2+0,00001 x3,

uliavimas visais PK tręšimo atvejais stimuliavo augalų ačiau žalių baltymų daugiausiai padidėjo, taikant inoku

Uninoculated

/ Strain 812 / Strain G 4

Strain 740

/

/

kslas. Nitrogenazės aktyvumo kitimas, atsižvelgiant į tręšimą ir vegetacijos tarpsnį Figure 1. The variation of nitrogenase activity as affected by fertilizing and growth stage phase

Lauko bandymai Visais tyrimų metais ož

augalų sausųjų medžiagų derlių (3 lentelė). Veiksmingiausia simbiozė susiformavo P60K60 trąšų fone, inokuliuojant paderme G 4;

t ha-1. Panašių išvadų, vejo ir V.Brencien

imuose toliau didikusi liucernų tręšimo bandymus /Bre cienė, 1995/. Mūsų

bei derinant su ino-r inuliavimu, simbiozė n

normą iki P90K90 ir Pakty . Nein liuoti iarūčiai eigiamai reagavo į

visas PK trąšų i rodo d spo silpn

inės g ferm

elinėę sistsu inokuliavim

daugiau n trąš giniu orobjo 000/. Inokuliavimo

riausiai rodo trečiojo ltyvum y) pri somum uo PK rmų (nio re ijos ly : 1,12 396x

esant η = 0,51*. čių inokOžiarū

baltymingumą. T liavimo ir

38

P0K0 bei P60K60 derinius – atitinkamai 2,49 ir 1,38 proc. vnt. Nuo fosforo ir kalio trąšų ne

PK fertilizers on dry matter yield of goat’s rue (t ha-1)

Vėžaičiai, 2002-2004 m.

PK trąšos kg ha-1 / PK fertilizers kg ha-1

(faktorius B / factor B)

nustatyti žalių proteinų procento pokyčiai neinokuliuotų ožiarūčių derliuje. 3 lentelė. Rhizobium galegae padermių ir PK trąšų derinimo reikšmė ožiarūčių sausųjų medžiagų derliui t ha-1

Table 3. The impact of Rhizobium galegae strains in combination with

Padermės / Strain (faktorius A / factor A) P0K0 P60K60 P90K90 P120K120

Faktoriaus A vidurkiai Averages of factors A

Neinokuliuota Uninoculated 1,81 2,56 3,15 3,64 2,79

740 2,55 4,89 4,50 4,55 4,12 G 4 3,32 5,73 4,60 5,08 4,68 Faktoriaus B vidurkiai Averages of factors B 2,56 4,39 4,08 4,42

R05 / LSD05 0,55 0,55 Faktorių AxB R05 Factors AxB LSD05

1,06

-1

Žalių baltymų masės susikaupimui ožiarūčių derliuje teigiamos įtakos turėjo visi inokuliavimo ir PK trąšų deriniai (2 pav.), tačiau baltymų išeiga labiausiai padidėjo (388 ir 569 kg ha ) inokuliuojant ožiarūčius P60K60 trąšų fone. Tręšiant didesnėmis trąšų normomis žalių baltymų sukaupta beveik tiek pat.

Neinokuliuo

740

ta

G 40

120K1P90

PadermėsStrains

05 24,0lated

Rhizobium g padermių ir PK trąšų ų derinimo ų asei ožiarūčių uje

ct hizo galegae strain ombinati h PK ote nten at’s ld

800

1000

Žali baltymai kg ha-1

Crude protein kg ha -1

600

200

400

P 20K90 P K60 U60 P0K0

R / LSDninocu

05

norm įtaka žali2 paveikslas. alegae

baltymų m derliFigure 2. The impa

r of R bium s in c on wit

fertilizers on crude p in co t in go rue yie

39

Azoto fiksacijos intensyvumą okuliavimas gumbelini kterijų osforo bei kalio trąšos (4 lentelė). Neinokuliuoti augalai visais

zoto fiksavo žymiai au, negu inokuliuoti. Matyt, dėl to neinoku ožiarūčiai labai reagavo į tręšimą fosforo ir kalio trąšomis. Didinant trąšų no 11,6 kg N ha-1.

lėmė in ų bapadermėmis ir ftręšimo atvejais a maži

liuotirmą iki P K , fiksuoto azoto didėjo nuo 43,1 iki 1120 120

4 lentelė. Rhizobium galegae padermių ir PK trąšų derinimo reikšmė simbiotinio azoto fiksacijai (kg N ha-1) Table 4. The impact of Rhizobium galegae strains in combination with PK fertilizers on symbiotic nitrogen fixation (kg N ha-1)

Vėžaičiai, 2002-2004 m.

PK trąšos kg ha-1 / PK fertilizers kg ha-1

(faktorius B / Factor B)120 Paderm ės / Strains (faktorius A / factor A) P0K0 P60K60 P90K90 P120K120

Faktoriaus A vidurkiaiAverages of factors A

Neinokuliuota Uninoculated 43,1 43,1 65,6 111,6 65,8

740 88,3 167,1 149,5 161,9 141,7 G 4 148,7 213,3 151,1 190,9 176,0 Faktoriaus B vidurkiai Averages of factors B 93,4 141,2 122,1 154,8

R05 / LSD05 29,0 29,0 Faktorių AxB R05 Factors AxB LSD05

55,0

Inokuliuoti augalai į PK trąšas reagavo kiek kitaip. Iš atmosferos azoto daugiausiai augalai sukaupė tręšiant ne didžiausia, bet

P60K60 trąšų norma. Inokuliuojant pade -1

G 4 – 213,3 kg N ha-1. Taikant didesnes trrme 740, fiksuota 167,1 kg N ha , paderme

ęšimo normas, azoto fiksacijos intensy-

va, 1997; Mikanova, Kubat, 1999/.

gini trąšų sukaupė P60K60 trąšų fone. Inokuliuojant paderme G 4, azoto fiksuota 5 e 740 – 3,98 kg N. Didina i P120K12 fiksac sumažė 2,27 ir ą kg PK.

Aplinkos sąlygų ir Rhizobium efektyvumo ryšys. Rytinių ožiarūčių, kaip ir visų ankštinių belinių ak-terijų padermių p imas.

ra labai svarbios ir aplinkos, ypa žemio, sąlygos. Korelia-cinei regresinei analizei parinkta 12 alygin . Kiekvienas para s

vumas nuosekliai mažėjo. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad efektyvios gumbeliniųbakterijų padermės geba pasisavinti dalį reikalingo fosforo iš sunkiai tirpių kalcio fosfatų ir perteklinis trąšų fosforas nepadėjo daugiau fiksuoti azoto iš atmosferos Danilov, Danilo/

Vertinant trąšų skirtingų normų fosforo ir kalio vieno kilogramo veiksmin-gumą azoto fiksacijai, apskaičiuota, kad didinant PK trąšų normą, neinokuliuoti augalai, t.y. spontaninės gumbelinės bakterijos nuosekliai didino ir fiksuoto azoto kiekį nuo 1,02 iki 1,33 kg N (3 pav.). Inokuliuoti augalai, skirtingai nuo neinoku-liuotų, daugiausiai biolo o azoto už vieną kg PK

,08, padermnt trąšų normą ik 0, azoto ij s os veiksminguma jo iki 1,93 kg N už vien

augalų, simbiozei reikšmingas yra ne tik efektyvių gumarinkimas, bet ir tinkamas fosforo ir kalio mitybos sureguliav

b

Simbiozei y č oro ir dirvo p amųjų porų metra

40

apskaičiuotas 6 regresinėmis lygtim iš ku sia ir lentelėje /Hohenberg, Munns, 1984/

is, rių atrinkta tinkamiau pateikta5 .

Neinokuliu740

ota

G 4

0

2

3

5

6

PK Fiksuota azoto kg N už kgFixed nitrog

4

1

en N kg by one kg PK

P120K120 P90K90 P60K60ated

ėsStrains

3 paveikslas. PK trąšų veiksmingumas izobiu azoto fikure 3. The efficacy of PK fertilizers on sym Rh

ae strains

imo efektyvu mum o io ekologi

Efficiency of goat’s rue in culatio(x)

Vėžaiči 2002-

lygos ogical factors

Inliav as

Inocu ion

lygtys regression ar r

Paderm

Uninocul

R05 / LSD 05 0,29

Rh m galegae simbiotinio sacijai Fig

alegbiotic nitrogen fixation by izobium

g

mo (y t ha-1) priklauso5 lentelė. Ožiarūčių inokuliavdrėgmės režimo (HTK) ir dirvožem

as nunių sąlygų (x)

ha-1) in relation to different Table 5. o n (y t ecological factors

ai, 2004 m.

oku- Regresijos r EEcolkologinės są Equation of ba / oim

lat η1 2 3 4

Augalų sausųjų medž derli plants us / DM yield ofiagųHTK - 4,25-0,012x 0,72**

+

5,01-0,005x 0,36

- 306,34-103,57x+8,779x 0,80** + 125,67-41,43x+3,516x

2pHKCl

9x 0,39

Judrusis

2 0,39

- 523,23-12,37x+0,073x2 0,80** Bazėmis pasotinimo laipsnis % Soil base saturation + 209,67-4,885x+0,02 2

- 5,93-0,970x 0,70* Al mg kg-1

Mobile + -2,56+4,705x-0,714x2 0,39

41

5 lentelės tęsinys Table 5 continued

1 2 3 4

- -1,11+0,021x 0,73** Judrusis P2O5 mg kg-1

Mobile + -11,41+0,194x-0,001x2 0,39

- -1,115+0,020x 0,79** KJudrusis

0,75**

- 130,14-0,551x 0,67* 56x-0,005x2 0,57*

9272,6-6543,3x+554,635x2 0,74** pHKCl

125,67-41,43x+3,516x2 0,39

- 32993 ,633x2Bazėmis pasotinimo laipsnis %Soil base saturation 20139,6-472,81x+2,798x2

3 0l mg kg-1

2-

, 0Judrusis P2O5 mg kg-1

Mobile + 0 0,53

- , 0,73** Judrusis K2O mg kg-1

Mobile + 79,6+ 0,57

- 649,37-28 88x 0,6 + 546,29-162,125x 0,47

2O mg kg-1

Mobile + 2,84+0,008x 0,38

- 73,917⋅e1,74xHumusas % Humus + 8,07-1,863x 0,34

Fiksuota azoto iš oro / Atmospherically fixed nitrogen HTK

+ 190,11+0,

- 1+

,2-781,95x+4 0,74* 0,57

+

,6- 292, -61,322x 37,192x

7+1,310x ,791x

9+1,279x 0,763x

5* Judrusis AMobile + 347,

-152

0,51

,68* - 77,9+

-152

1,8 3*Humusas % Humus

Vegetacijos lai

ožiarkot dr e (HTK turėjo st kai pa ū ug r = ir ėjo ryši okuliu

6). Did inio koeficiento reikšmero to ija ,57* *). KCl in be geni mentų oro ir

humu m jo teigiamą ir statistiškai patikimą p alų augimui bei azoto fiksacijai. Tuo tarpu ekologinių veiksnių

čių m azo saci istiška vo įrodoma, bu ali aty jų t o vei tende .

s sud e ią sim iozę belinė akter ausiai aus aplinkos s , tiek form ,

ro tą

arpio ėgmės r žimas0

) atistiš tikimąįtaką neinokuliuotų

3čių aėjant hidroterm

imui ( ,72**) netur o inėms, stati

otiemsstiškai augalams (r = 0,

patikimai didėjo atmosf s azo fiksac (η = 0 -0,67*Dirvožemio pH , baz gumas i bio nių ele fosf kalio,

taip pat dirvožemio singu as turė oveikįneinokuliuotų augįtaka inokuliuotų ožiarū augi ui bei to fik jai stat i nebunors daugelyje atvejų vo g ma m ti tik eigiam kimo ncijasVadinasi, ožiarūčiam arant

priklfektyvomi nuo

b su gumąlygų

mis buojant derli

ijomis,ųaugalai tampa maži

tiek ir fiksuojant atmosfe s azo .

42

Ekonominis įvertinimas. Ožiarūčių inokuliavimo ir tręšimo fosforo bei kalio tr

production (17 % moisture hay)

ąšomis derinimo ekonominė nauda priklausė nuo inokuliavimui naudotos gumbelinių bakterijų padermės ir PK trąšų normų (6 lentelė). 6 lentelė. Rhizobium galegae padermių ir PK trąšų derinimo ekonominis įvertinimas Table 6. The economic estimation of Rhizobium galegae strains in combination with PK fertilizers

Vėžaičiai, 2002-2004 m.

Papildoma pro-dukcija (17 %

drėgnumo šienas) Additional

Išlaidos Lt ha-1

Costs Lt ha-1

Varianta

t ha-1 Lt ha-1 vimas išbarstymas parvežti

Grynosiospajamos Lt ha-1

s Treatment

derlius t ha-1

yield

vertė Lt ha-1

value

nitraginasir sėklų

inokulia-

PK trąšų pakrovi-mas ir

papildomai produkcijai sudoroti ir

inoculum and seed inocula-

tion

loading and sprea-ding of PK fertilizers

harvesting and transportation

additional production

P

Net income Lt ha-1

0K0, neinokuliuota Uninoculated and witho

- - - - - -

ut fertilizers PPP PPP PPP PP

0K0, padermė / strain 740 0,89 133,5 12,8 - 8,9 111,8 0K0, padermė / strain G 4 1,82 273,0 12,8 - 18,2 242,0 60K60, neinokuliuota

Uninoculated 0,90 135,0 - 258,4 9,0 -132,4

60K60, padermė / strain 740 3,71 556,5 12,8 258,4 37,1 248,2 60K60, padermė / strain G 4 4,72 708,0 12,8 258,4 47,2 389,6 90K90, neinokuliuota

Uninoculated 1,61 241,5 - 400,2 16,1 -174,8

90K60, padermė / strain 740 3,24 486,0 12,8 400,2 32,4 40,6 90K60, padermė / strain G 4 3,36 504,0 12,8 400,2 33,6 57,4 120K120, neinokuliuota

Uninoculated 2,20 330,0 - 536,3 22,0 -228,3

120K120, padermė / strain 740 3,30 495,0 12,8 536,3 33,0 -87,1 120K120, padermė / strain G 4 3,94 591,0 12,8 536,3 39,4 2,5

R05 / LSD05 0,47 17,3 Ekonomiškai labiausiai apsimokėjo ožiarūčius inokuliuoti ekologiškai adap-

tuota efektyvia paderme G 4 derinant su P60K60 trąšų norma – grynųjų pajamų gauta 389,6 Lt ha-1. Kiek mažesnės grynosios pajamos gautos derinant tas pačias PK trąšų normas su kita inokuliavimui naudota paderme 740 (248,2 Lt ha-1). Naudinga buvo

43

ožiarūč

ių auginimo nuostol

bakterijų paderm simbiotinis efektyvumas ir tinkamas fosforo bei kalio trąšų normos pa-rinkimas.

2. Auginant neinokuliuotus ožiarūčius bei P0K0 iki P120K120, augalų sausųjų medžiagų derlius nuosekliai didėjo nuo 1,81 ik3,64 t ha-1 efektyvia ir ekologiškai adaptuota gumbelinių bakterijų paderm nedidelę P K trąšų normą, ožiarūčių sausųjų medžiagų derliaus

trąšų normą, stimuliavo žalių ba

ų jo akty-vumas

120K120, azoto fi

ius inokuliuoti visiškai netręšiant. Atsižvelgiant į naudotas padermes, grynųjų pajamų gauta 111,8-242,0 Lt ha-1.

Auginti neinokuliuotus ožiarūčius visais tręšimo atvejais buvo ekonomiškai nuostolinga. Didinant PK trąšų normą nuo P60K60 iki P120K120, ožiarūč

is didėjo nuo 132,4 iki 228,3 Lt ha-1. P120K120 trąšų fone nevietine paderme inokuliuotų ožiarūčių auginimas nors nedaug, bet buvo nuostolingas, o inokuliuojant efektyvia paderme G 4, grynųjų pajamų negauta.

Išvados 1. Ožiarūčių simbiozę lėmė inokuliavimui naudotos gumbeliniųės

didinant PK trąšų normą nuo i

. Inokuliuojant e G 4 bei derinant 60 60 priedas buvo didžiausias ir sudarė 3,17 t ha-1. Tolesnės PK trąšų normos

didinimas bei inokuliavimas nepadėjo suformuoti efektyvesnės simbiozės. 3. Augalo gumbelių formavimui didesnį poveikį turėjo gumbelinių bakterijų

padermės virulentiškumas nei jo simbiotinis efektyvumas ar tręšimas fosforo bei kalio trąšomis. Gumbelinių bakterijų simbiotinį efektyvumą geriausiai atspindi ne augalo šaknyje suformuotas bendras gumbelių skaičius, bet sudėtingų gumbelių proentas. Sudėtingų gumbelių procentui mažėjant, paprastai didėja simbiozės efek-tyvumas (η = 0,77**-0,79**).

4. Ožiarūčių inokuliavimas, neatsižvelgiant į PKltymų susikaupimą augalų derliuje. Tačiau didžiausią žalių baltymų išeigą

(388-569 kg ha-1) sudarė inokuliuoti augalai P K trąšų fone. 60 605. Inokuliuoti ožiarūčiai visais tręšimo atvejais, atsižvelgiant į gumbelinių

bakterijų padermę ir PK trąšų normą, biologinio azoto fiksavo 1,6-4,4 karto daugiau negu neinokuliuoti. Daugiausiai (167,1-213,3 kg N ha-1) inokuliuoti augalai sukau-pė fiksuoto azoto, tręšiant ne didžiausia, bet P60K60 trąšų norma. Tuo tarpu neino-kuliuotų augalų fiksuoto azoto kiekis nuo PK trąšų nuosekliai didėjo nuo 43,1 iki 111,6 kg N ha-1.

6. Gumbelinių bakterijų aktyviausias azotą fiksuojantis fermentas – nitro-genazė buvo po dviejų mėnesių nuo vegetacijos pradžios, o po 4 mėnesi

labai sumažėjo ir sudarė 70-43 %. Didžiausiu nitrogenazės aktyvumu išsis-kyrė padermės 812 ir G 4, fiksavusios atitinkamai 8,52 ir 8,36 µM N g-1 šaknų h-1, esant neinokuliuotų ožiarūčių nitrogenazės aktyvumui – 5,54 µM N g-1 šaknų h-1.

7. Daugiausia biologinio azoto už vieną kg fosforo ir kalio sukaupė ino-kuliuoti ožiarūčiai P60K60 trąšų fone. Inokuliuojant paderme G 4, fiksuota azoto 5,08, paderme 740-3,98 kg N už vieną kg PK. Didinant trąšų normą iki P

ksacijos efektyvumas sumažėjo iki 1,93-2,27 kg N už 1 kg PK.

44

8. Ekonomiškai labiausiai apsimokėjo ožiarūčius inokuliuoti paderme G 4, derinant su P K trąšų norma – grynųjų pajamų gauta 389,6 Lt ha-1

60 60 . Auginti

3

RATŪRA

land Science in Europe. - 2001, vol.6, p.1-10 8 . H o h e n b e r g J.S., M u n n s D.N. Effect of soil acidity factors on nodulation

nd growth of Vigna unguiculata in solution culture // Agronomy Journal, 1984, vol. 76, o.3, p.477-481

9 . J e n s e n H.H. The effect of potassium deficiency on growth and N-2-fixation Trifolium repens // Physiologia Plantarum, 2003, vol.119, iss.3, p.440-449

10. K a d ž i u l i s L. Daugiamečių žolių auginimas pašarui. - Vilnius, 1972. - 272 p. 11. L a p i n s k a s E. Biologinio azoto fiksavimas ir nitraginas. - Akademija, 1998.

218 p. 12. Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita / Sudaryt. J.Mažvila /. -

aunas, 1998, p.64-104 13. M i k a n o v a O., K u b a t J. Practical use of P-solutilization activity of

hizobium species strains // Rostlina Vyroba. - 1999, vol.45, iss.9, p.407-409 14. M i š u s t i n E.N., Š i l n i k o v a V.K. Kluben’kovyje bakterii i inokuliacionnyj

rocess. - Moskva, 1973. - 364 s. 15. N e s h e i m L. Nitrogen fixation by clover grown in mixtures with grasses //

iological Nitrogen Fixation in Scandinavian Agriculture. - Roskilde, 1994, p.8 16. O r l o v i u s K., B e r i n g o r H. Nährstofiversorgung von Askerbohnen und

rbsen // RAPS, 1988, Bd.6, No.1, p.15-17 17. O s t r o b o r o d o v a I.A. Vlijanie udobrenij na plodorodie počvy i urožajnost’

orocha // Problemy zemledelija v Povolž’e. - Saratov, 1996, s. 157-162

neinokuliuotus ožiarūčius visais tręšimo atvejais buvo nuostolinga. 9. Nustatyti dėsningumai tarp gumbelinių bakterijų padermių efektyvumo ir

aplinkos veiksnių (vegetacijos laikotarpio drėgmės režimas, dirvožemio pH, bazė-mis pasotinimo laipsnis, judrieji: Al, fosforas ir kalis, taip pat humusas).

Gauta 2005 0 30

Pasirašyta spaudai 2005 07 07

LITE1 . A l i j e v S.A. Azotfiksacija i fiziologičeskaja aktivnost’ organičeskogo veščest-

va počv. - Novosibirsk, 1988. - 145 s. 2 . A m b r a z a i t i e n ė D. Simbiotinio azoto fiksavimo aktyvumas skirtingo rūgš-

tumo įvairiai tręštame nepasotintame balkšvažemyje // Žemdirbystė: mokslo darbai /LŽI,LŽŪU. - Akademija, 2003, t.83, p.173-186

3 . B r e n c i e n ė V. Liucernų auginimas Žemaitijoje // Žolininkystė Lietuvoje: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.43, p.36-44

4 . D a n i l o v A.N., D a n i l o v a S.A. Simbioz orošaemoj liucerny s kluben’ko-vymi bakterijami i effektivnost’ udobrenij v uslovijach černozemnoj stepi Povolžja // Problemy orošaemogo zemledelija. - Saratov, 1997, s.156-160

5 . D a u g ė l i e n ė N. Pakalkintų ganyklų tręšimas mažomis fosforo ir kalio trąšų normomis // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2003, t.83, p.173-186

6 . H a m d y Y.A. Application of nitrogen-fixing systems in soil improvement and management // FAO Soils Bulletin. - Rome, 1982, vol.49. - 188 p.

7 . H a r t w i g U.A., S o u s s a n a J.F. Ecophysiology of symbiotic N2 fixation in grassland legumes // Grass

aN

in

-

K

R

p

B

E

g

45

18. P a l a i t y t ė G . Simbiotinio azoto fiksavimo priklausomumas nuo tręšimo sforu ir kaliu // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2003, t.83,

.187-194 19. P a l m e r J., I v e r s o n L . Factors affecting nitrogen fixation by white clover

lium repens) // Journal Applied Ecology. - 1983, vol.20, No.1, p.187-201 20. P a u l E.A., C l a r k F.E. Soil microbiology and biochemistry. - New York,

ija issledovanij po simbiotičeskoj evskoj s.-ch. akademii. - 1988, No.5, s.101-110

Vegetacionnyj metod // Agrochimičeskie metody issledo-vanija

bio-tičeskaja renij // Intensifikacija z

24. T a r a k a n o v a s P ų tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuteri SPLIT, PLOT iš paketo „Selekcija” ir Irristat. - Akademija, 2003. - 56 p.

25. V o r o b ” e v V.A. Effek ii bobovych rastenij v zavisimosti ot obespečennosti ich fosforom i kaliem pri različnoj temperature rizosfery // Agrochimija. - 2000, No

fop

(Trifo

1989. - 273 p. 21. P o s y p a n o v G.S. Osnovnye napravlen

azoffiksacii // Izvestija Timirjaz22. S o k o l o v A.V.

počv. - Mоskva, 1960, s.157-163 23. S u c h o v i c k a j a L.A. Mikrobiocenoz dernovo podzolistoj počvy i sim aktivnost’ kluben’kovych bakterij v zavisimosti ot doz mineral’nych udob

emledelija i ee vlijanie na ékologiju. - Minsk, 1989, s.74-76 ., R a u d o n i u s S. Agronomini

nes programas ANOVA, STAT,

tivnost’ inokuljac

.2, s.42-44 26. Y a n p i n g Z h u , S h e a f f e r C.C., R u s e l l e M.P., V a n c e C.P. Dry

matter accumulation and nitrogen fixation of annual Medicago species // Agronomy Journal. - 1998, vol.90, p.103-108

46

ISSN 1392-3196 , 90, 27-47

DK 576.851.155+631.82

GALEGAE STRAINS IN RUS AND POTASSIUM

FERTILIZERS ON GOAT’S RUE SYMBIOSIS

S u m m a r y

summarised results of pot, laboratory (1999-2003) and field (20 at the Vežaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agric s was Dystri-Endohypogleyic Albeluvisol (Abg-n-w xperiments Albi Endohypogleyic Luvisol (LVg-n-w-ab). The soil agrochemical characteristics were as follows: soil acidity pHKCl 4.0-6.5, mobile P2O5 and K2O 14-274 mg kg-1, respectively, organic C 0.79-1.28 %. Three effective strains o

Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2U

THE IMPORTANCE OF RHIZOBIUMPHOCOMBINATION WITH PHOS

E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė

The present paper reports02-2004) experiments conducted ulture. The soil of the pot experiment-dy) and of field e

86-231 and 1f Rhizobium galegae differing in ecological adaptation were investigated in four PK

fertilization levels. Goat’s rue was most effective to fix atmospherical nitrogen when it was inoculated

by ecologically adapted Rhizobium galegae strain G 4 in combination with P60K60 fertilizer rate; the highest dry matter yield increase of 3.17 t ha-1 was obtained. The inoculated plants fixed from 88.3 to 213 kg ha-1 of symbiotic nitrogen or 5.08 kg of nitrogen was fixed per 1 kg PK fertilizer applied, and the plants accumulated 944 kg ha-1 of crude protein. Uninoculated plants even when fertilized with the highest P120K120 fertilizer rate lagged behind in terms of nitrogen fixation efficiency by 2.48 times compared with inoculated plants on P60K60 fertilizer background.

Relationships were identified between the efficacy parameters of Rhizobium strains and PK fertilizer rates and ecological factors.

Key words: Rhizobium galegae, strains, efficacy, PK fertilizers, rates, nitrogen

fixation, nitrogenase, Galega orientalis.

47

II skyr

r pirmam purškimui naudotas CCC, o antram – CCC mišinys su modus (

ius. AUGALININKYSTĖ ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 48-60 UDK 631.811.98:633.11<324>:57.087.1

AUGALŲ AUGIMO REGULIATORIAUS MODUS MIŠINIŲ ĮTAKA ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DERLIUI IR JO STRUKTŪROS ELEMENTAMS

Ona AUŠKALNIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas El. p. ona@lzi.lt

Santrauka Straipsnyje aptariama augalų auginimo reguliatoriaus trineksapak - etilo (modus)

mišinių ir derinių su kitais augalų augimo reguliatoriais įtaka žieminių kviečių derliui. Siekiant ištirti šio augimo reguliatoriaus mišinių ir derinių su kitais augalų augimo reguliatoriais efektyvumą, lauko bandymai daryti 2002-2003 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus sėjomainų laukuose. Dirvožemis – giliau karbonatingas sekliau glėjiškas rudžemis, lengvas priemolis, drenuotas, neutralaus rūgštu-mo. Žieminiams kviečiams ‘Širvinta’ naudoti giberalinų sintezės inhibitoriai chlormek-vatchloridas (CCC) ir trineksapak - etilas (modus) bei etileno sintezę skatinantis etefono ir mepikvatchlorido mišinys (terpalas C). Augimo reguliatoriai naudoti 3 kartus pagal numa-tytą schemą šiais žieminių kviečių augimo tarpsniais: BBCH 29-30 (bamblėjimo pradžia), BBCH 32-33 (bamblėjimas) ir BBCH 37-39 (paskutinio lapo pasirodymas).

Purkštų žieminių kviečių derlius tyrimų metais turėjo tendenciją didėti. Esminis derliaus priedas gautas tuose laukeliuose, kurie pirmą kartą buvo purkšti CCC l,0 l ha-1, antrą – modus 0,4 l ha-1 ir ten, ku

0,4 + 0,2 l ha-1). Tirtieji preparatai turėjo įtakos ir biometriniams žieminių kviečių rodikliams: varpų

ilgiui, grūdų skaičiui varpose, 1000-čio grūdų masei. Ilgiausios kviečių varpos užaugo laukeliuose, kur pirmą kartą purkšta CCC 1,0 l ha-1 , o antram purškimui naudotas modus 0,4 l ha-1. Augalų augimo reguliatoriais purkštuose laukeliuose didesnė buvo 1000 grūdų masė.

Įvertinus biometrinius rodiklius, nustatyta, kad ilgesnėse kviečių varpose grūdai buvo sunkesni ir jų buvo daugiau – koreliacijos koeficientai r = 0,811 ir r = 0,769.

Visuose augimo reguliatoriais purkštuose laukeliuose augusių augalų lapuose chlorofilo buvo daugiau, negu augalų, augusių nepurkštuose laukeliuose. Daugiausia chlo-rofilo buvo lapuose tų augalų, kurie pirmą kartą purkšti CCC 1 l ha-1, o antrą – modus 0,4 l ha-1 ir pirmą kartą nupurškus CCC, o antrą kartą CCC ir modus mišiniu (0,4 +0,2 l ha-1).

Reikšminiai žodžiai: augalų augimo reguliatoriai, Triticum sativum L., grūdų

derlius, varpos ilgis, grūdų skaičius varpoje, 1000-čio grūdų masė.

48

Įvadas Augalų augimo reguliatoriai (AAR) be morfologinių pakitimų sukelia ir

fiziologinius – biocheminius augalo pokyčius: stabdo augalo senėjimą, pratęsia fiziologinį aktyvumą, nes lapuose padidėja chlorofilo, baltymų, karotinoidų /Luib ir kt., 1987; Novickienė, Merkys, 1998/, o tai susiję su javų ir kitų augalų derliaus pokyčiais /Grossman, 1990/. Augalų augimas ir derliaus formavimasis priklauso nuo: augalų genetinio potencialo, klimato sąlygų, apsirūpinimo maisto medžiago-mis ir kt. Nupurškus AAR, augalai mažiau sunaudoja vandens, sulėtėja jų senėjimo procesas ir padidėja atsparumas aplinkos stresams /Rajala, Peltonen - Sainio, 2001/.

Apie AAR įtaką javų stiebo sutrumpėjimui ir atsparumo išgulimui padi-dėjimą ir užsienio šalių, ir Lietuvos mokslininkų nuomonė panaši: stiebo tarpu-bamblių sutrumpėjimas priklauso nuo augimo reguliatorių naudojimo laiko, normų, meteorologinių sąlygų, tuo tarpu AAR įtaka javų grūdų derliui vertinama ne-

laukeliu

7,3 %, nors nuo CCC ir iš esmės nepadidėjo /Petraitis ir kt., 1997/. Joniškė ais žieminius kvietrugius nupurškus CCC ir kampoz

(miežiu

io, 2001/. Panašius duomenis pateikia ir kiti autoriai, tyrę trineksapak - etilo poveikį

vienodai. Kai kurių Lietuvos tyrėjų duomenimis, dėl retardanto CCC poveikio padi-

dėjo žieminių kviečių lapų paviršiaus plotas, lapai vegetavo ilgiau, varpose formavosi daugiau grūdų ir net kviečiams neišgulant derlius padidėjo iki 0,3 t ha-1, o lietingais metais, kai kviečiai buvo linkę išgulti, jų grūdų derlius AAR purkštuose

ose buvo 2,14 t ha-1 didesnis, nei nepurkštuose /Banevičienė ir kt., 1987/. Žieminių kviečių derliaus struktūros elementai pagerėjo net nuo nedidelių retar-dantų normų: pailgėjo kviečių varpos, padidėjo grūdų skaičius jose ir grūdų derlius buvo iš esmės didesni visuose AAR purkštuose žieminių kviečių laukeliuose /Banevičienė ir kt., 1994/. Retardantai turėjo teigiamą įtaką ir žieminių kvietrugių derliui: nupurškus juos kampozanu, grūdų derlius padidėjo 3,9-

mišinių su šiuo AAR derliuslyje įvairiais augimo tarpsnianu, pailgėjo varpos, pagausėjo jose grūdų, tačiau 1000-čio grūdų masė

ir grūdų derlius pakito nežymiai /Maikštėnienė, 1997/. Žieminių rugių pasė- liuose naudoti kampozanas ir terpalas derliui žymesnės įtakos taip pat neturėjo /Adžgauskienė, 1999/.

Užsienio šalių autoriai taip pat nevienodai vertina AAR įtaką įvairių javų grūdų derliui. Vakarų Kanadoje nustatyta, kad etefonas (terpalas) vasarinių miežių derlių gali veikti ir teigiamai, ir neigiamai. Rankiniu būdu nupjautų vasarinių miežių grūdų derlius purkštuose AAR laukeliuose nesiskyrė arba buvo dar mažes-nis, nei nepurkštuose, o nuėmus kombainu, miežių derliaus skirtumai buvo purkštų laukelių naudai – ypač tais metais, kai augalai buvo išgulę. Derliaus sumažėjimą lėmė sumažėjęs grūdų skaičius varpose /Moes, Stobbe, 1991/. Nupurškus vasarinius miežius AAR (etefonu, CCC), padidėjo produktyvių stiebų skaičius, bet sumažėjo 1000-čio grūdų masė ir grūdų skaičius varpoje, todėl grūdų derlius iš esmės nepakito /Ma, Smith, 1991/. Kiti autoriai nurodo, kad nupurškus vasarinius javus

s, kviečius, avižas) augimo reguliatoriais CCC, trineksapak - etilu ar ete-fonu, jų grūdų derlius sumažėjo dėl mažesnio grūdų skaičiaus varpoje ir mažesnės grūdų masės /Taylor ir kt., 1991; Foster, Tailor, 1993; Rajala, Peltonen - Sain

49

daugiameturėjo /Silberstein, Young, 1997/. Nupurškus AAR,

pač antigiberalininiais (CCC), daugeliu atvejų didėjo augalo šaknų masė, gerėjo t., 1984; Steen,

s žieminius kviečius CCC ėjo šaknų viau paimama

irvos sluoksnių ir De ir kt., 1982/, R se /Zhang ir kt.,

augalų šaknys tens viau /Bragg ir kt., 1984; Steen, Wiunsche,

javų g augiausia įtakos au juos išpurškus, tikėtinas javų, ypač vasarinių, a, 2003

tik šakny ra ienamečių augalų fotosintezė gali padidėti išplečiant aktyvios fotosintezės periodą,

t.y. sulė

inkystės skyriaus sėjomainos laukuose 2002-2003

– atitin

ir N – papildomam tręši-

ečių svidrių derliui: jų sėklų derliaus padidėjimas buvo neesminis, varpučių skaičiui AAR esminės įtakos nyšaknų augimas, bet įtaka derliui buvo nenuosekli /Bragg ir kWiunsche, 1990/. Vieni autoriai nurodo, kad nupurškusausomis sąlygomis, suintensyvdrėgmė iš gilesnių d

augimas, dėl to buvo efektygrūdų derlius padidėjo /

panašūs duomenys gauti ir tiriant AAo grū

sojos pupelių pasėliuo2004/. Kiti tyrėjai nenustatė esmini

AR purkštuose laukeliuose augo indų derliaus padidėjimo, nors

A y1990/. Kai kurie tyrėjai mano, kad rūdų derliaus pokyčiams dturi AAR naudojimo laikas – vėligrūdų derliaus sumažėjimas /Rajal /.

s, bet ir lapų augimas ir fotosintezė. BendAugalų derlių lemia nev

tinant lapų senėjimo procesą. Žieminių kviečių augalai, kurių lapų senė-jimas sulėtėjo, pailgėjo aktyviosios fotosintezės laikotarpis, išaugino stambesnius grūdus ir grūdų derlius iš augalo buvo iš esmės didesnis /Spano ir kt., 2003/.

2002 m. Lietuvoje žieminiams kviečiams nuo išgulimo apsaugoti regis-truotas preparatas modus 250 (veiklioji medžiaga trineksapak - etilas). Jau buvo aptarti duomenys apie šio AAR bei jo mišinių ir derinių su kitais AAR įtaką žieminių kviečių išgulimui bei tarpubamblių ilgiui /Auškalnienė, 2005/. Šiame straipsnyje pateikti duomenys apie šio preparato mišinių ir derinių su kitais AAR įtaką žieminių kviečių derliui bei jo struktūros elementams.

Tyrimų sąlygos ir metodai AAR bei jų mišiniai ir deriniai žieminiams kviečiams ‘Širvinta’ tirti

Dotnuvoje, Dirvožemio ir augalinmetais. Dirvožemis – giliau karbonatingas sekliau glėjiškas rudžemis, lengvas prie-molis, drenuotas, nerūgštus (pH 6,5-7,0), huKCl muso – 2,3 %, judriųjų P2O5 ir K2O

kamai 145 ir 157 mg kg-1. Žieminiams kviečiams taikyta įprasta auginimo technologija. Priešsėlis – užimtasis pūdymas, sėklos norma – 5,5 mln. daigių sėklų į hektarą. Azoto trąšų norma – 200 kg ha-1 veikliosios medžiagos. Azoto trąšomis kviečiai tręšti per du kartus: N atsinaujinus vegetacijai 120 80mui. Žieminiai kviečiai apsaugoti nuo ligų ir piktžolių – nupurškus juos atitinkamai fungicidais ir herbicidais. Naudotas fungicidas – arčeris top (propikonazolas + fen-propidinas 125+275 g l-1) 0,5 l ha-1, o herbicidas lintur 70WG (triasulfuronas + dicamba 41+659 g l-1) 0,15 kg ha-1. AAR žieminiai kviečiai purkšti pagal schemą tris kartus šiais jų vystymosi tarpsniais: BBCH 29-30 DK (bamblėjimo pradžia), BBCH 32-33 DK (bamblėjimas) ir BBCH 37-39 DK (paskutinio lapo pasirodymas).

Žieminiams kviečiams purkšti naudotas ištisinio purškimo bandymų purkš-tuvas, kurio užgriebio plotis 2,5 m, purkštukai Hardi 4110-12, slėgis juose 2,5 baro, vandens kiekis – 200 l ha-1, purškimo greitis – 1 m s-1.

50

Duomenys apie žieminių kviečių pasėlyje naudotus AAR, jų veikliąsias medžiagas pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Augimo reguliatoriai, naudoti žieminių kviečių pasėlyje Table 1 s used in winter wheat crops

ount

. Growth regulator

iekis Augimo reguliatorius rowth regulator

Veiklioji medžiaga, kActive ingredient, amG

Cykocelis (CCC) 750 (vanden (water mekvatchlinis tirpalas)

solution) Chlor oridas 750 g l-1

TrineksapModus

250 (koncentruota emulsija) (concentra s ak - g

Terpalas C 460 (vandeninis tirpalas) ter s n) Mep lorid 5+15

ted emul ion) etilas 250 l-1

atch (wa olutio ikv as + etefonas 30 5 g l-1

Laukeliai išd ats ai. P erliau mim rauta po du

kvieno elio m2 ir atlikta biom an iš ki no avus 20 a buv statytas varpos ilg dų ius varpoje ir ūdų masė. 2003 m. ių vegetacijos metu o (N uokliu D

loro inių ių lapuose kiek me b o laukely ėnesį, praėjus mėnesiui po paskutinio purškimo. Toks chlorofilo kiekio nustatymo metodas yra alternatyvus nustatymui tiesiai iš augalo audinių ra tiesiogiai susiję, nes daugiausia šis element

resinė analizė naudojant statistinių programų paketą „Selekc

vo 2002 metais. Vegetacijos metu mažiausiai lijo 2002 metais. Tų metų gegužės mėnesio

ėstyti itiktin rieš d s nuė ą supėdelius iš kie lauk 0,25 etrinė alizė: ekviepėdo pamat1000-čio gr

ugalų o nukvieč

is, grū azot

skaič) mat SPA

502 nustatytas ch filo kiekis žiem kvieč viena andymje. Matuota liepos m

. Azoto ir chlorofilo kiekis lapuose yas kaupiasi chlorofilo molekulėse /http://www.specmeters.com/info/3.html)/.

Derlių nuėmus kombainu, grūdai pasverti, perskaičiuoti į t ha-1 15 % drėgnumo, nustatyta 1000-čio grūdų masė. Tyrimų duomenys apdoroti dispersijos metodu ir atlikta koreliacinė - reg

ija” /Tarakanovas, 1999/. Meteorologinėms bandymų darymo metų sąlygoms apibūdinti naudotasi

Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis. 2001/2002 m. žiema buvo šilta su negilia sniego danga, negiliu ir neilgu

pašalu, pavasaris – labai ankstyvas, šiltas ir sausas, o vasara labai karšta, sausa ir saulėta. Vidutinė metų temperatūra 7,9oC (daugiametis vidurkis 6,2oC). Aktyvioji žieminių kviečių vegetacija prasidėjo balandžio 9 dieną.

2003 metų derliui žieminiai kviečiai buvo pasėti tik 2002 m. spalio mėnesį, nes dirva buvo labai perdžiūvusi. 2002/2003 m. žiema buvo šalta su ilgu pašalu, pavasaris – vėlyvas ir sausas, vasaros orai – permainingi, nors vyravo šilti ir saulėti. Vidutinė metų temperatūra 7,1oC. Žiemkenčių aktyvioji vegetacija prasidėjo pen-kiomis dienomis vėliau nei daugiamečiai terminai – balandžio 17 dieną. Tyrimų metų oro temperatūra ir kritulių kiekis pateikti 2 lentelėje.

Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra ir 2002, ir 2003 m. buvo 1,4-3,2oC aukštesnė už daugiametį vidurkį. Tą patį galima teigti ir apie liepos mėnesio temperatūrą. Birželio mėnesio temperatūra aukštesnė už daugiametę bu

51

kritulių kiekis siekė tik 37 % daugiamečio vidurkio. Panašiai buvo ir kitais vtacijos periodo mėnesiais. Kritulių, iškritusi

ege-ų 2003 m. balandžio-rugpjūčio mėne-

lentelė. Dotnuvos meteorologin es 2002-20

a from the Dotnuva weather station 2 te oC em e oC

Kritulių is mm A unt of itation

siais, kiekis buvo artimesnis daugiamečiam vidurkiui, bet jo irgi nesiekė. Taip pat nebuvo ir gausių, liūtinių lietų.

2 ės stoti 03 metų duomenys 02-2003 Table 2. Dat

0

Oro mperatūra peraturAir t

kiekprecipmo mm

Mėnuo Month 2002 2003 m

Daugiametis vid

Long-term average

2 . 20

Daugiametis vi

Long-term average

m. . urkis 002 m 03 m. durkis

Balandis / April 7, 5 39 ,4 5,6 21,6 7,6 38,2

Gegužė / May 15,4 1

June 16 1 5

2 17,5 35,7 54,6 73,9

s / August 20 1

3,6 12,2 19,5 36,3 52,6

Birželis / ,8 5,5 15,6 53,2 4,9 62,4

Liepa / July 20,3 0,6

Rugpjūti ,3 7,4 16,6 29,1 66,5 73,3

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas 2002 ir 2003 m eminiai kviečia andi ų d

t ha-1. AA rėjo ieminių kviečių grūdų derliui. Dvejų metų is, štuo eliu ūdų s b desnis, nei

tuose (3 lentelė). Ne visų variant keli minių kviečių derlius padidėjo iš esmės.

2002 metais didžiausias grūdų erlius gauta e lau ose, ą ą rpsniu –

CC ir modus mišiniu (0,4+0,1 l ha ), arba antrajam purškimui panaudojus CCC ir odus

tais. Gr

. ži i subr no neblogą grūd erlių –vidutiniškai 6

ų duomenimR tu įtakos ž

bandymnepurkš

purk se lauk ose gr derliu uvo di

ų lau uose žied s tuos keliu kurie pirm kart

BBCH 29-30 tarpsniu buvo purkšti CCC, o antrą kartą BBCH 32-33 ta-1C

m mišinį (0,4+0,2 l ha-1). Žieminių kviečių grūdų derlius tų variantų lauke-liuose buvo 5,7-9,8 % didesnis, negu nepurkštuose. Žieminių kviečių grūdų derlius iš esmės padidėjo ir tuose laukeliuose, kur javai pirmą kartą buvo purkšti CCC 1,0 l ha-1, o antrą – modus 0,4 l ha-1. Kituose variantuose derlius turėjo tendenciją didėti. Panašūs duomenys gauti ir 2003 me ūdų derlius iš esmės didesnis buvo ir tuose laukeliuose, kurie BBCH 32-33 (bamblėjimo) tarpsniu buvo purkšti modus 0,4 l ha-1, ir ten, kur modus buvo naudotas pirmajam purškimui 0,2 l ha-1 BBCH 32-33 (bamblėjimo) tarpsniu, o antrą kartą kviečiai buvo nupurkšti terpalu 0,7 l ha-1 BBCH 37-39 (paskutinio lapo pasirodymo) tarpsniu. Laukeliuose, kur antrajam purškimui panaudotas CCC ir modus mišinys (0,4 + 0,2 l ha-1), derlius padidėjo iš esmės 95 % tikimybės lygiu. Galima teigti, kad modus žieminių kviečių grūdų derliaus padidėjimui turėjo didesnę įtaką negu kiti tirtieji preparatai.

52

3 lentelė. Modus mišinių ir derinių su kitais augalų augimo reguliatoriais įtaka žieminių kviečių ‘Širvinta’ grūdų derliui Table 3 The effect of modus mixtures with different plant growth regulators on the

002-2003 m.

. grain yield of the winter wheat variety ‘Širvinta’

Dotnuva, 2

Norma BBCH Grūdų derlius / Grain yield Variantas 2002 m. 2003 m. Treatment

l ha-1

t ha-1 -1 %

tarpsnis Growth Rate

l ha-1 stage % t ha

1. Kontrolinis a)

ayed 1 (nepurkšt

Control (not spr- - 5,60 00 5,90 100

2. CCC 1, 29 - 30 +0 1 +0 1 1,

0,4+0,229 - 0 32 - 33

+0, * 10 +0, * 10

modus 0, 1

+0, +0,

as C

R05 / LSD05

5 0

,0634

01,09,8

,2534

04,25,7 3. CCC

CCC + modus 3

4. CCC CCC +

1,0 4+0,

29 - 30 32 - 33

+0,33* 105,8 +0,24 104,1

5. CCC Modus

1,0 0,4

29 - 30 32 - 33

43* 107,5 32* 105,4

6. Modus Terpal

0,2 0,7

32 - 33 37 - 39

+0,13 102,2 +0,31 105,3

7. CCC Terpalas C 8. CCC

0,7 0,7 1,0

29 - 30 37 - 39 29 - 30

+0,08 101,3 +0,08 101,3

CCC 0,5 32 - 33 +0,06 101,0 +0,18 103,0

0,227 3,92 0,322 5,27

* Esminis skirtumas 95 % t ybės at 95 % probability level

Biometrinė anal odo rtiej arata jo įtakos ir biomniams žiem ių odikliams: varpų ilg ūdų ui va ir 10 ūdų masei. ilgiausios kvie ų varpos buvo la

s modus ,4 l ha-1 (4 lentelė).

o) tarpsniu, o antram purškimui BBCH 37-39 askutinio lapo pasirodymo) tarpsniu – terpalas 0,7 l ha-1. Kituose laukeliuose šis diklis turėjo tendenciją didėti. Ši tendencija ypač ryški tuose variantuose, kur

ikim lygiu / Significant

izė r , kad ti i prep i turė etri-inių kvieč

Ir 2002, ir 2003 m r iui, gr

čiskaiči rpose

ukeliuose, ku00-čio

rie gr .pirmą kartą buvo purkšti CCC 1 l ha-1, o antrajam purškimui naudota0

2002 m. šis rodiklis iš esmės buvo didesnis ir laukeliuose, kurie pirmą kartą BBCH 29-30 (bamblėjimo pradžia) tarpsniu purkšti CCC 1 l ha-1, o antrą kartą BBCH 32-33 (bamblėjimo) tarpsniu CCC ir modus mišiniu 0,4 + 0,1 l ha-1, o 2003 metais tuose laukeliuose, kur pirmam purškimui buvo naudotas modus 0,2 l ha-1 BBCH 32-33 (bamblėjim(pro

53

pirmajam purškimui naudotas preparatas CCC, o antrajam – CCC ir modus miši(0,4 + 0,2 l ha

nys

nių su kitais augalų augimo reguliatoriais įtaka žieminių kviečių varpų ilgiui Table 4. The effect of modus mixtures with different g e ear length of winter wheat

o 02-200

Varp lgis / E th

-1).

4 lentelė. Modus mišinių ir deri

rowth regulators on th

D tnuva, 20 3 m.

os i ar leng2002 m. 3 m. 200Variantas

Nl ha-1

Rate l h

tarpsnis Growth st e

Treatment

orma

a-1

BBCH

ag cm % cm %

1. Kontrolinis (nepurkšta)

l (not sprayed Contro- - 9,0 100 9,8 100

2. CCC 1,5 29 - 30 +0,43 104,8 +0 1

odus 0, 1 +1, 11

+0,79* 108,8 +0,44* 104,5

as C +0,50 105,6 +0,32* 103,3

Terpalas 0,7 37 - 39

CCC 0,5 32 - 33 101,6

,08 00,9

3. CCC CCC + modus

1,0 0,4+0,2

29 - 30 32 - 33

+0,49 105,4 +0,22 102,3

4. CCC CCC + m

1,0 4+0,

29 - 30 32 - 33

06* 1,8 +0,18 101,8

5. CCC Modus

1,0 0,4

29 - 30 32 - 33

6. Modus Terpal

0,2 0,7

32 - 33 37 - 39

7. CCC C

0,7 29 - 30 -0,08 99,1 +0,19 102,0

8. CCC 1,0 29 - 30 +0,50 105,6 +0,15

R05 / LSD05 0,759 8,04 0,292 2,93

* Esminis skirtumas 95 % tikimybės lygiu / Significant at 95 % probability level

Panašūs rezultatai gauti ir panagrinėjus grūdų skaičiaus varpose duomenis. Esminiai skirtumai gauti tik 2002 m. variante, kur žieminiai kviečiai pirmą kartą BBCH 29-30 (bamblėjimo pradžia) tarpsniu buvo nupurkšti CCC, o antrą kartą – CCC ir modus mišiniu (0,4 + 0,1 l ha-1). Kituose laukeliuose grūdų skaičius varpoje turėjo tendenciją didėti (5 lentelė).

54

5 lentelė. Modus mišinių ir derinių su kitais augalų augimo reguliatoriais įtaka žieminių kviečių grūdų skaičiui varpoje

ar

er of grain pe

Table 5. The effect of modus mixtures with other growth regulators on the number of winter wheat grain per e

Dotnuva, 2002-2003 m.

Grūdų skaičius varpoje Numb r ear

2002 m. 2003 m. Variantas Treatment

Norma l ha-1

Rate l ha-1

BBCH tarpsnis Growth stage v

number % vnumber % nt. nt.

1. Kontrolinis (nepurkšta) Control (not sprayed

- - 33,9 100 36,7 100

2. CCC 1,5 29 - 30 +0,55 101,6 +1,86 105,1 3. CCC CCC + modus

1,0 0,4+0,2

29 - 30 32 - 33

+2,20 106,5 -0,31 99,1

4. CCC CCC + modus

1,0 0,4+0,1

29 - 30 32 - 33

+4,74* 113,9 +1,52 104,1

5. CCC Modus

1,0 0,4

29 - 30 32 - 33

+2,90 108,5 +2,38 106,5

6. Modus Terpalas C

0,2 0,7

32 - 33 37 - 39

+2,28 106,7 +0,26 100,7

7. CCC Terpalas C 8. CCC

0,7 0,7 1,0

29 - 30 37 - 39 29 - 30

+0,30 100,9 +1,23 103,4

CCC 0,5 32 - 33 +0,65 101,9 +1,78 104,8

R05 / LSD05 3,69 10,35 2,91 7,70

inis ski tik ybės lygiu / Significant 95 %

uėmus žieminių kviečių derlių nustatyta ir 1000-čio grūdų masė. 2002 m. visuose

ėjimas – tik ten, kur žieminiai kviečiai pirmą kartą purkšti CCC 1,0 l ha

e AAR laukeliuose padidėj

rtumas 95 % im at probability level * Esm

N AAR purkštuose laukeliuose grūdai buvo stambesni, negu nepurkštuose

(6 lentelė). 2003 m. ne visuose AAR purkštuose laukeliuose gautas esminis 1000-čio

grūdų masės padid-1, o antrą – CCC ir modus mišiniu (0,4 + 0,2 l ha-1) (3 var.) ir pirmam

purškimui panaudojus CCC 1,0 l ha-1, o antram – modus 0,4 l ha-1. Kituose variantuose žieminių kviečių 1000-čio grūdų masė purkštuos

o iš esmės. Panašius duomenis gavo ir kiti tyrėjai /Petraitis ir kt., 1997/.

55

6 lentelė. Modus ir jo mišinių su kitais augalų augimo reguliatoriais įtaka žieminių

able 6. The effect of modus mixtures with different growth regulators on winter wheat 1000 grain weight

Dotnuva, 2002-2003 m

1000 grūdų masė / 1000 gr

kviečių 1000-čio grūdų masei T

. ain weight

2002 m. 2003 m. Variantas Treatment

Norma BBCH snis

rowth g % g %

l ha-1 tarpRate Gl ha-1 stage

1. Kontrolinis (nepurkšta) Control (not sprayed)

- - 49, 55,4 6 100 100

2. CCC 1,5 29 - 30 +2,47* 105,0 +3,30* 106,0

3. CCC CCC + modus

1,0 0,4+0,2

29 - 30 32 - 33

+2,40* 104,8 +1,25 102,2

4. CCC CCC + modus

1,0 0,4+0,1

29 - 30 32 - 33

+2,95* 105,9 +2,23* 104,0

5. CCC Modus

1,0 0,4

29 - 30 32 - 33

+3,20* 106,4 +1,35 102,4

6. Modus Terpalas C

0,2 0,7

32 - 33 37 - 39

+1,74* 103,5 +2,80* 105,0

7. CCC Terpalas C

0,7 0,7

29 - 30 37 - 39

+1,44* 102,9 +1,90* 103,4

8. CCC CCC

1,0 0,5

29 - 30 32 - 33

+1,45* 102,9 +2,70* 104,9

R05 / LSD05 1,108 2,15 1,851 3,23

Esminis skirtumas 95 % tikimybės lygiu / Significant at 95% probability level

isuose

(0,4 +0,2 l ha-1).

* Buvo nustatinėjami ryšiai ir tarp žieminių kviečių derliaus struktūros ele-

mentų. Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad ilgesnėse kviečių varpose grūdai buvo sunkesni ir jų buvo daugiau – koreliacijos koeficientai r = 0,811 ir r = 0,769 (7 lentelė).

AAR turėjo įtakos chlorofilo kiekiui žieminių kviečių lapuose. Vpurkštuose augimo reguliatoriais laukeliuose chlorofilo buvo daugiau, negu ne-purkštuose. Chlorofilo kiekis mg 100 g-1 pateiktas 1 paveiksle.

Daugiausia chlorofilo buvo lapuose tų augalų, kurie pirmą kartą purkšti CCC 1 l ha-1, o antrą – modus 0,4 l ha-1, taip pat tų, kurie antrą kartą purkšti CCC ir modus mišiniu

56

7 lentel

y Lygtis Koreliacijos koeficientas

ė. Koreliaciniai biometrinių žieminių kviečių rodiklių ryšiai Table 7. The relationship between biometrical indicators of winter wheat

x Equation Coefficient of correlation

1000-čio grūdų masė 1000 grain weight

Varpos ilgis Ear length y = 4,324+0,099x 0,811 ± 0,156

1000-čio grūdų masė Grūdų skaičius varpoje 1000 grain weight Number of grain per ear y = 13,613+0,424 0,769 ± 0,171

Grūdų skaičius varpoje Number of grain per ear

Varpos ilgis Ear length y = 1,643+3,948x 0,874 ± 0,130

** Esminis ryšys 99 % tikimybės lygiu / Significant at 99 % probability level

mg 100 g-1

413,8 440,0

556,0498,5

558,5

480,0 495,3 494,3

400,0

500,0

600,0

68,9100,0

0,0

200,0

300,0

3 4 5 6 7 8 R051 2

Variantai / Treatments

R05 / LSD 05

-1 -1

(BBCH 3 -1

terpalas

es

1. Kontrolinis (nepurkšta) / Control (not sprayed). 2. CCC 1,5 l ha-1 (BBCH 29-30). 3. CCC1 l ha-1 (BBCH 29-30) ir/and CCC + modus (0,4 + 0,2 l ha ) (BBCH 31-32). 4. CCC 1 l ha

29-30) ir/and CCC+modus (0,4 + 0,2 l ha-1)(BBCH 31-32). 5. CCC 1 l ha-1 (BBCH29-30) ir/and modus 0,4 l ha-1 (BBCH 32- 3). 6. Modus 0,2 l ha (BBCH 32-33) ir/and

C 0,7 l ha-1 (BBCH 37-39). 7. CCC 0,7 l ha-1(BBCH 32-33) ir/and terpalas C 0,7 l ha-1

(BBCH 37-39). 8.CCC 1 l ha-1(BBCH 29-30) ir/and CCC 0,5 l ha-1 (BBCH 32-33). Augalų augimo reguliatorių įtaka chlorofilo kiekiui mg 100 g-1 žieminių kviečių lapuose The effect of plant growth regulators on the amount of chlorophyll mg 100 g-1 in wheat leav

57

Panašius duomenis gavo ir kiti autoriai, tyrę AAR įtaką fiziologiniams javų rodikliams /Banevičienė ir kt., 1987; Luib ir kt., 1987; Novickienė, Merkys, 1998; Rajala, Peltonen - Sainio, 2001/.

Išvados 1. Purkštuose AAR laukeliuose abejais tyrimų metais žieminių kviečių der-

lius turėjo tendenciją didėti, ypač tuose laukeliuose, kurie pirmą kartą buvo purkšti CCC 1,

o daugiau negu nepurkš

ustodija”, parėmusiems šį darbą.

e var. ‘Rūkai’

ey and winter wheat, and the effect of an early plication of chlormequat // Journal Agricultural Sciences Cambridge. - 1984, No.103,

.257-264

0 l ha-1, o antrą – modus 0,4 l ha-1, taip pat ten, kur pirmam purškimui buvo naudotas CCC 1,0 l ha-1, o antram – CCC mišinys su modus (0,4 + 0,2 l ha-1).

2. Atlikta biometrinė analizė rodo, kad tirtieji preparatai turėjo įtakos ir biometriniams žieminių kviečių rodikliams: varpų ilgiui, grūdų skaičiui varpose, 1000-čio grūdų masei. Ilgiausios kviečių varpos 2002 ir 2003 m. buvo laukeliuose, kurie pirmą kartą buvo purkšti CCC 1,0 l ha-1 , o antrajam purškimui naudotas mo-dus 0,4 -1l ha . 1000 grūdų masė 2002 metais iš esmės buvo didesnė visų AAR purkštų kviečių, lyginant juos su nepurkštais.

3. Ilgesnėse kviečių varpose grūdai buvo sunkesni ir jų buvo daugiau, koreliacijos koeficientai 0,769-0,874

4. Purkštų AAR žieminių kviečių lapuose chlorofilo buvtų. Didžiausias chlorofilo kiekis buvo lapuose tų augalų, kurie pirmą kartą

buvo purkšti CCC 1,0 l ha-1, o antrą – modus 0,4 l ha-1, o taip pat tų, kurių antram purškimui naudotas CCC ir modus mišinys (0,4 +0,2 l ha-1).

Gauta 2005 02 21

Pasirašyta spaudai 2005 07 07

Padėka. Dėkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui (Sutartis su VMSF Nr. G-089) bei UAB „K

LITERATŪRA 1. A d ž g a u s k i e n ė O. Use of retardants on the stands of winter ry

// Biologija. - 1999, No.1, p.63 - 65 2. A u š k a l n i e n ė O. Augimo reguliatoriaus trineksapak - etilo ir jo mišinių įtaka

žieminių kviečių stiebų biometriniams rodikliams // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2005, 1, t.89, p.81-92

3. B a n e v i č i e n ė Z., N o v i c k i e n ė L., M i l i u v i e n ė L. ir kt. Javų išgulimas ir būdai jam išvengti. - Vilnius, 1987. - 43p.

4. B a n e v i č i e n ė Z., V i z g i r d a M., B a n i ū n a s V. Retardantų efektyvumo padidinimo galimybės žieminiuose kviečiuose // 1993 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. - Dotnuva - Akademija, 1994, p.76-78

5. B r a g g P.L., R u b i n o P., H e n d e r s o n F.K.G. et al. A Comparison of the root and shoot growth of winter barlapp

58

6. D e R., G i r i G., S a r a n G. et al. Modification of water balance of dryland Agricultural Sciences Cambridge. -

ponse of barley to ethephon: effect of rate, ni

tors for Agricultural and Am

10. M a B.L., S m i t h D.L. The e hephon, chlormequat chloride and mixtures of ethephon and chlormequ at the beginning of stem elongation on spike bearing shoots and other yield components of spring barley (Hordeum vulgare L.) // Journal Agronomie Crop Science. - 27-135

11. M a i k š t ė n i e n ė S. Žieminių kvietrugių augimo reguliavimas CCC ir kampo-zanu M

r Effects on Spring C

/Sr9825.html

erimental Botany. - 2003, vol.54, No.386,

0. S t e e n E., W i u n s c h e U. Root growth dynamics of barley and wheat in field trials afte

k a n o v a s P. Statistinių duomenų apdorojimo programų paketas „Selekcija”. - Akademija, 1999. - 58p.

22. T a i l o r J.S., F o s t e r K.R., C a l d w e l l C.D. Ethephon effects on barley in central Alberta // Canadian Journal of Plant Science. - 1991, No.71, p.983-995

23. Z h a n g M., D u a n L., Z h a i Z. et al. Effects of Plant Growth Regulators on Water Deficit – Induced Yield Loss in Soybean // 4th International Crop Science Congress. - 2004, http://www.regional.org.au/au/cs

wheat through the use of chlormequat chloride // Journal 1982, No.98, p.593-597

7. F o s t e r K.R., T a y l o r J.S. Restrogen and irrigation // Crop Science. - 1993. No.33, p.123-131

8. G r o s s m a n n K. Physiologia Plantarum. - 1990, p.640-648 9. L u i b M., K o e h l e H., H o e p p n e r P. ir kt. Plant Growth Regula

enity Use. - 1987, p.37-43 ffects of et

at chloride applied

1991, No.166, p.1

bei jų mišiniais ir deriniais // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Dotnuva-Akademija, 1997, t.58, p.131-141

12. M o e s J., S t o b b e E.H. Barley treated with ethephon. 1. Yield components and net grain yield // Agronomy Journal. - 1991, No.83, p.86-90

13. N o v i c k i e n ė L., M e r k y s A. Augimo reguliatorių panaudojimo galimybės kultūrinių augalų auginimo technologijose // Mokslinių straipsnių rinkinys: Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis. - Kaunas - Akademija, 1998, p.334-344

14. P e t r a i t i s V., B a n e v i č i e n ė Z., S m u l k i e n ė B. Cheminių priemonių vartojimas žieminių kvietrugių žiemojimui pagerinti ir išgulimui sumažinti lengvame priemolyje // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1997, t.57, p.152-170

15. R a j a l a A. Plant growth regulators to manipulate cereal growth in northern growing conditions: Academic dissertation / University of Helsinki. - Finland, 2003. - 47p.

16. R a j a l a A., P e l t o n e n - S a i n i o P. Plant Growth Regulatoereal Root and Shoot Growth // Agronomy Journal. - 2001, No.93, p. 936-943 17. S i l b e r s t e i n T.B., Y o u n g W.C. Perennial ryegrass response to foliar

application of trinexapac - ethyl plant growth regulator. - 1997, http://cropandsoil.oregone. edu/ seed-ext/Pub/1997

18. S p a n o G., F o n z o N.Di, P e r r o t t a C. et al. Physiological characterization of stay green mutants in durum wheat // Journal of Exp

p.1415-1420 19. Spectrum Your Field Measurement Resourse. Chlorophyl meters.

http://www.specmeters. com/info/3.html 2r CCC application // Sweden Journal Agricultural Research. - 1991, vol.20, p.57-62 21. T a r a

59

ISSN 1392-3196

DK 631.811.98:633.11<324>:57.087.1

ES WITH OTHER PLANT E GRAIN YIELD AND

PRODUCTIVITY OF WINTER WHEAT

m m a r y

ve farming system to control lodging acy of plant growth regulators field trials were conducte lture’s Department of Soil and Plant Manage 3. The soil of the experimental site is drained sod gleyic, light loam. The winter wheat cv. ‘Širvinta’ stands were sprayed with the gibberellin biosynthesis inhibitor equat chloride CCC), Modus (trinexapac - ethyl) or with ethylene releasing

eat, grain yield, length of ear, grain number per ear,

Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2, 90, 48-60 U

THE INFLUENCE OF MODUS MIXTURS ON THGROWTH REGULATOR

O. Auškalnienė

S u

Plant growth regulators (PGR) are used in an intensiin cereals. To estimate the efficd at the Lithuanian Institute of Agricu

ment during 2002-200

s CCC (chlorm Terpal C three times – at BBCH 29-30; BBCH 32-33 and BBCH 37-39 (Terpal C). Plant growth regulators had some effect on the grain yield of winter wheat. In all

treated plots a grain yield increase tendency was recorded in all experimental years. Significant increase was obtained in the plots treated twice: for the first time with CCC 1 l ha-1 at BBCH 29-30 and for the second time with modus 0.4 l ha-1 at BBCH 32-33. Similar results were obtained in the winter wheat plots applied with CCC 1 l ha-1 for the first treatment and for the second treatment with CCC and Modus (0.4 + 0.2 l ha-1).

Plant growth regulators had some impact on the other parameters of winter wheat: length of ears, grain number per ear, 1000 grain weight. The longest ears of winter wheat were produced in the plots treated for the first time with CCC 1lha-1 and for the second time with modus 0.4 l ha-1.

The longest ears of winter wheat were found to have more grain and a higher grain weight. Coefficients of correlation were 0.811 and 0.769.

In all treated plots chlorophyll content in the leaves of winter wheat plants was greater than in untreated. The greatest content of chlorophyll was identified in the plants reated for the first time with CCC 1 l ha-1 and for the second time with modus 0.4 l ha-1. t

Key words: PGR, winter wh

1000 grain weight.

60

III skyrius. AUGALŲ PATOLOGIJA IR APSAUGA ISSN 13

brandos

88 m. (1988), kai devintoj

92-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 61-74 UDK 632.488:633.16<321>(474.5)

NAUJA VASARINIŲ MIEŽIŲ DĖMĖTLIGĖ RAMULARIJA (SUKĖLĖJAS RAMULARIA COLLO-CYGNI SUTTON ET WALLER) LIETUVOJE

Žilvinas LIATUKAS, Algė LEISTRUMAITĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas El. p. liatukas@lzi.lt

Santrauka Nauja vasarinių miežių dėmėtligė – ramularija (sukėlėjas Ramularia collo-cygni,

Sutton, Waller) nustatyta Lietuvos žemdirbystės institute 2004 m. Ramularija atpažinta išryškėjus būdingiems jai požymiams. Pagal atsparumą naujai ligai tirtos 33 registruotos Lietuvoje vasarinių miežių veislės tarpusavyje labai skyrėsi. Įvairių veislių miežių pieninės

(BBCH 73-77) pažeidimas ramularija svyravo nuo 0 iki 20 proc. Daugiau nei pusė tirtų veislių miežių buvo pažeista iki 5 proc. Tik 4 veislės buvo pažeistos iki 20 proc. Tinkamai įvertintos pagal atsparumą ramularijai galėjo būti tik tos veislės, kurios buvo atsparios miltligei ir dėmėtligėms. Pagal vertintų veislių atsparumo ramularijai įvairovę, yra galimybė pasirinkti atsparias veisles, kurios taip pat buvo labai mažai pažeistos ir kitomis ligomis. Tai veislės ‘Jersey’,‘Philadelphia’,‘Wikingett’. Ramularijos įtaka miežių derliui ne-nustatyta. Stipriausias neigiamas koreliacinis ryšys nustatytas tarp veislių pažeidimo miltlige intensyvumo ir derliaus. Tiesiogiai tarp ramularijos ir kitų ligų intensyvumo koreliaciniai ryšiai nenustatyti. Tik lyginant ramularijos intensyvumo procentinę dalį nuo viso pažeisto lapų ploto su kitų ligų intensyvumu, nustatytas vidutinis neigiamas ryšys tarp ramularijos procentinės dalies bei miltligės (r = -0,59**) ir fiziologinių dėmių intensyvumo (r = -0,61**).

Reikšminiai žodžiai: Ramularia collo-cygni, lapų ligos, vasariniai miežiai, veislių atsparumas, ligų tarpusavio sąveika.

Įvadas Naujos dėmėtligės (toliau ramularija) sukėlėjas buvo žinomas jau 100 metų.

Tačiau pirmą kartą plačiau aprašytas tyrėjų Sutton ir Waller tik 19o dešimtmečio pabaigoje ši miežių dėmėtligė pasaulyje, daugiausia Euro-

poje, smarkiai išplito, o augintojai patyrė nuostolių. Didžiausias ligos intensyvumas prasidėjo nuo 1985 m. Tada susirūpinta ištirti šios naujos ligos požymius ir pro-blemas, kurias ji galėtų sukelti. Tyrimai apėmė daugelį su liga susijusiu sričių, tokių kaip epidemiologija, požymiai, įtaka augalų derliui, diagnozavimo galimybės, veis-lių atsparumas ir selekcionavimo svarba /Greif, 2002/.

61

Liga labiausiai paplitusi ir intensyviausiai tiriama Vidurio ir Šiaurės Euro-poje bei Naujojoje Zelandijoje. Taip pat rasta Šiaurės bei Pietų Amerikoje, tačiau tyrimai šiame regione kol kas neintensyvūs /Harvey, 2002/.

Pirmi ligos požymiai – maži blyškūs ryškėjantys taškeliai ant lapų. Tačiau literatūr

s rūdys pradeda anksti plisti žieminių ir vasarinių miežių pasėliuo

Tačiau tada jos būna mažesnės. Viršutin

tampa

būdinga blyškiai balkšva spalva, sistemingu išsidėstymu žiotelių vietose bei labai

oje šis požymis tik paminėtas, ir tai labai retai /Sachs, 2004/. Panašūs pirminiai požymiai taip pat būdingi ir kviečių dryžligei, kviečių rudosioms ir miežių smulkiosioms rūdims. Būtent dėl miežių smulkiųjų rūdžių sukeliamų simptomų ramularijos nustatymas ankstyvais ligos vystymosi tarpsniais yra nepatikimas regio-nuose, kur auginama daug žieminių miežių. Šiuo atveju ant žieminių miežių per-žiemojusios smulkiosio

se, o jų sukeliami pirminiai požymiai – mažos gausios blyškios dėmelės yra panašios į pradinius ramularijos požymius /Niks ir kt., 2000/. Būdingi ramularijai požymiai dažniausiai aptinkami tik miežiams išplaukėjus. Pirminės šviesios dėmės didėja ir tamsėja, kol tampa būdingos smulkios – ilgis – 1-2 mm, plotis – 0,5 mm, tamsiai rudos ar rudai juodos nekrozės. Jei infekcija nesmarki, dėmės būna retos ir didesnės nei įprasta – iki 3 mm ilgio, apsuptos chlorozėmis ir išsidėsčiusios tik tarp lapų gyslų. Dėmės spalva ryškiausia būna jų viduryje. Ligai intensyvėjant, dėmės gali susilieti į didesnes ir padengti visą lapą.

is lapas dėmėmis būna padengtas dažniausiai tolygiai, o apatiniai – labiau sulinkimo vietose. Dėmių taip pat pasitaiko ir ant lapamakščių, stiebų ir varpų /O’Sullivan, 2002/.

Ramulariją atpažinti lauko sąlygomis nelengva, nes ji panaši į kitas ligas. Ramulariją lengviausia supainioti su fiziologinėmis dėmėmis. Fiziologinės dėmės ant miežių lapų labiausiai skiriasi pagal dydžio ir spalvos įvairovę tarp veislių bei nesistemingą išsidėstymą ant augalų. Lapai su fiziologinėmis dėmėmis nedažo pa-rūgštintos vandens agaro terpės. Laikant tokius lapus drėgnoje kameroje, nesifor-muoja patogeninių grybų sporos. Dėmių tipo tinkliškoji dryžligė dažniausiai neaiški būna ankstyvais savo vystymosi tarpsniais, kol jos sukeltos dėmės yra mažos ir vizualiai mažai tesiskiria nuo ramularijos dėmių. Tačiau vėliau dėmės padidėja,

būdingos ligai ir lengvai atskiriamos nuo ramularijos dėmių. Rudadėmė dryžligė gali būti panaši, bet tik ankstyvais vystymosi tarpsniais. Pagrindiniai skirtumai nuo ramularijos tokie, kad rudadėmės dryžligės dėmės yra didesnės, tamsesnės, neapribotos lapų gyslomis bei nedažo parūgštintos vandens agaro terpės. Infekuotus lapus palaikius drėgnomis sąlygomis, ant jų susiformuoja daugybė tipiš-kų rudadėmės dryžligės sukėlėjo konidijų. Miltligei atsparių veislių lapai dažnai būna padengti nekrozėmis, kurios neapribotos lapų gyslomis. Tokių dėmių pavir-šiuje galima rasti šiek tiek micelio. Jos nedažo parūgštintos vandens agaro terpės ir neformuoja sporų drėgnoje kameroje /Sachs, 2002b/.

Tiksliausias būdas nustatyti ramulariją – mikroskopiškai tirti infekuotus lapus, kurie buvo laikyti drėgnoje kameroje 18-20oC iki 2 dienų. Ramularijos koni-dijakočių sankaupos nustatomos stereomikroskopu esant geram apšvietimui ir nau-dojant 40-60 kartų padidinimą. Patogeno konidijakočiai išauga iš žiotelių grupėmis ir būna išsidėstę taisyklingomis eilutėmis. Nuo kitų patogeninių grybų skiriasi

62

mažu dydžiu, palyginus su kitais grybais. Paskutinis atpažinimo etapas mikrosko-puojant – būdingų konidijakočių nustatymas. Naudojant iki 1000 kartų padidinimą šviesini

nt neryškiai šviesai.

o lapo augimo (BBCH 31-40) tarpsniu. Kiek vėliau ramularijos požymi

ss, 2002/. Minima

savio koreliacija būna stipri, bet netiesinė. Daž-niausiai

įvairių veislių miežiai žymiai skiriasi pagal atsparumą ramularijai. Jautrių veislių pažeidžiama iki 30 % ir daugiau, o atspariausių ne dau-giau ka elgiant į esamą genetinę įvairovę, galima vykdyti

sta 12 veislių /Pinnschmidt,

uose mikroskopuose, konidioforus galima nustatyti pagal jiems būdingą S formą /Braun, 2002/.

Tačiau mikroskopavimas užima per daug laiko, jei tenka tirti daug ban-dinių. Ne toks tikslus būdas yra lapų talpinimas ant parūgštintos vandens agaro terpės. Tam naudojama vandens agaro terpė, parūgštinta acto rūgštimi iki pH 4. Lapai dedami ant terpės viršutine puse žemyn. Laikoma 18-20oC, esa

Pažeistų ramularija lapų susilietimo su terpe vietose agaras nusidažo rau-donai /Sachs, 2002a/.

Pirmi ryškūs ramularijos požymiai vasariniuose miežiuose matomi bamblė-jimo - viršutini

ai gali būti aptikti ant daugelio javų bei žolių rūšių, tačiau įvairių šeimininkų įtaka ligai plisti dar neaiški. Paprastai ramularijos sporas platina vėjas. Pastarųjų produkuojama labai daug. Vidutiniškai šilti ir drėgni orai (rasa būtina) daro teigia-mą įtaką sporoms dygti ir augalams užkrėsti /Formayer ir kt., 2002; Hu

ir saulės apšvietimo įtaka ligos vystymosi greičiui, bet tai dar nepakan-kamai ištirtas veiksnys /Wu, Tiedemann, 2002/.

Neigiama ramularijos įtaka derliui priklauso nuo sumažėjusio lapo ploto. Dažnai minima, kad lapų ploto sumažėjimas lemia netiesinį derliaus sumažėjimą. Gana nedidelis lapų ploto pažeidimas ramularija daro didesnę įtaką derliaus sumažėjimui, palyginus su kitų lapų ligų keliamais nuostoliais. Kitų ligų atveju toks derliaus sumažėjimas nustatomas retais atvejais ir dažniausiai stebima tiesinė prik-lausomybė. Dėl ramularijos derliaus nuostoliai būna nuo 5 iki 25 proc., o derliaus nuostolių ir ligos intensyvumo tarpu

užsimenama apie gana didelius nuostolius dėl sąlyginai mažo ramularijos intensyvumo. Kadangi ramularija dominuoja vėlesniais augalų vystymosi tarpsniais, didžiausia neigiama šios ligos įtaka derliui būna dėl grūdų susmulkėjimo. Kol kas mažai ištirta šios ligos įtaka kitiems derliaus elementams ir kokybei /Harvey, 2002/.

Nustatyta, kad

ip 5 proc. lapų ploto. Atsižv atsparumo selekciją. Tačiau atsižvelgiant į kitų patogenų populiacijų gene-

tines sudėtis, ramularijos sukėlėjo populiacijų individai gali būti genetiškai labai skirtingi. Todėl dabartinis veislių atsparumo stabilumas gali būti neilgalaikis /Burke ir kt., 2001/. 1999-2000 m. Airijoje ištyrus 10 veislių, ramularija buvo pažeistos 2-19 proc. Vokietijoje 1999-2001 m. įvairiose vietovėse tirtos 12 žieminių miežių veislių buvo pažeistos 3,3-8,8 balo (1 – labai atsparus), priklausomai nuo vietovės fungicidais neapdorotuose bandymuose ir 1,5-5,6 balo fungicidais purkštuose ban-dymuose /Greif, 2002/. Čekijoje 2001 m. 20 tirtų veislių pažeidimas svyravo 2,0-5,3 balo, o pusė iš jų buvo pažeista 3,0-3,5 balo /Minarikova ir kt., 2002/. Danijoje 2002 m. tirtos 56 veislės labai skyrėsi pagal atsparumą, jų pažeidimo intensyvumas svyravo 0-37,5 proc., mažai - iki 5 proc. buvo pažei

63

Hovmø

os sukėlėjo galimybės kon-kuruoti

altinių paminėti tik galutini ės. Dalyje šaltinių minima, kad tipiškos ligai dėmės nuo vos matomų pirmų požymių, pastebimų ne anksčia 30-31) – viršutinio lapo vystymosi pabaigo

60 mg kg K2O. Miežiai buvo auginti taikant įprastą agrotec

onės nuo ligų nenaudotos. Nuo

spragi purkšta fastaku (0,1 l ha ) miežiams sudygus.

ller, 2003/. Norvegijoje selekcinių linijų tyrimai (keli tūkstančiai linijų tirta nuo 1980 m.) rodė didelę atsparumo ramularijai įvairovę /Salamati ir kt., 2002/.

Iš visų tirtų fungicidų strobilurinai buvo patys efektyviausi. Panaudojus šios grupės fungicidus, pasiektas 86 proc. efektyvumas, panaudojus triazolus – 49- 75 proc., o karbendazimą – tik 26 proc. /Cromey ir kt., 2002/. Nustatyta, kad stropi-lurinų efektyvumas nepriklausė nuo naudotos normos, kai tuo pačiu metu panau-dojus triazolus nustatyta priklausomybė nuo normos dydžio. Taip pat nustatyta priklausomybė nuo fungicidų naudojimo laiko ir kartų /Harvey, 2002/.

Viena iš mažiausiai aprašytų sričių – ramularijsu kitų ligų sukėlėjais. Keliuose literatūros šaltiniuose paminėta neigiama

koreliacija tarp ramularijos ir rinchosporiozės intensyvumo /Salamati ir kt., 2002; Sachs, 2002a/.

Atsižvelgiant į naujos dėmėtligės (sukėlėjas Ramularia collo-cygni) papli-timą Europoje paskutiniais metais ir augantį dėmesį šiai ligai, nuspręsta įsitikinti, ar šis patogenas pažeidžia miežius Lietuvoje. Kol kas nepavyko rasti informacijos apie ligą artimiausiose šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo nustatyti, kokios galimybės diagnozuoti šią ligą jos ankstyvais vystymosi tarpsniais. Daugelyje literatūros š

ai ligos požymiai – gausios tamsios ir smulkios dėm

u kaip bamblėjimo pradžioje (BBCHje (BBCH 41-43), iki 10–40 proc. lapų paviršiaus žydėjimo pabaigoje –

pieninės brandos pradžioje (BBCH 67-71) išsivysto pakankamai greitai – per 10- 15 dienų. Stebėjimų metu dažniausiai nenustatomas tolygus ligos intensyvumo augimas, kaip kad kitų ligų atveju.

Darbo tikslas – nustatyti vasarinių miežių veislių, įtrauktų į „Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių 2004 m. sąrašą” (toliau „registruotos veislės”), atsparumą ramularijai bei ligos intensyvumo įtaką derliui, jo elementams ir pato-geno konkurenciją su kitomis ligomis bei išplėsti ramularijos atpažinimo lauko sąlygomis galimybes.

Tyrimų sąlygos ir metodika Bendrosios tyrimų darymo sąlygos. Tyrimai atlikti LŽI Javų selekcijos sky-

riuje 2004 m. Tirtos 33 registruotos vasarinių miežių veislės. Sėjomainos laukuose vyraujantis dirvožemis yra giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis. Dirvo-žemio rūgštumas pHKCl 6,0-7,0. Dirvoje esantis fosforo ir kalio kiekis buvo 190- 250 mg kg-1 P2O5 ir 200-2 -1

hniką. Priešsėlis – antrų naudojimo metų dobilai. Tręšta N90P60K60 prieš paskutinį dirvos dirbimą germinatoriumi. Sėklos norma – 4,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Pasėta sėjamąja „Hege 80”. Nuo piktžolių purkšta herbicidu MCPA ir linturo (0,7 l + 0,110 kg ha-1) mišiniu miežių krūmijimosi pradžioje. Bandymų laukelių dydis 15 m2, be pakartojimų. Augalų apsaugos priem

-1ų

64

Ligų stebėjimai lauko sąlygomis. Lauko stebėjimai kti vasarinių miežių selekciniuose augynuose natūraliomis sąlygomis. Siekiant aptikti ramularijos požy-mių, vasarinių veislių miežiuose atlikti keturi stebėjimai. Pirmas stebėjimas buvo krūmijimosi metu (BBCH 22-24), antras – viršutinio lapo augimo metu (BBCH 39-41), trečias – žydėjimo metu (BBCH 61-69) ir ketvirtas – pieninės brandos (BBCH 73-77) metu. Pirmų trijų stebėjimų metu buvo tik ieškoma būdingų ramularijai požymių. Visos lapų ligos registruotos ketvirto stebėjimo metu (liepos 12 d.), atsiradus tipiškiems ramularijai požymiams. Ligų intensyvumo vertinimui naudota 0-100 % skalė (0, 0,1, 1, 5, 10, 20, 40, 60, 80, 100 %).

Atpažinimas laboratorijoje. Vasarinių miežių lapai su būdingomis ramu-larijai dėmėmis rinkti nuo labiausiai pažeistų veislių, kurių lapai liepos viduryje buvo padengti dėmėmis iki 50 %. Lapai neplauti ir nedezinfekuoti. Sudėti į plastikines Petri lėkšteles (ø 9 cm) ant filtrinio popieriaus, sudrėkinto distiliuotu vandeniu viršutine puse į apačią. Mėginiai laikyti esant 18-20oC, natūraliam kam-bario apšvietimui be tiesioginių saulės spindulių 2 paras. Ramularijos sukėlėjo koni-dijakočių sankaupos ant lapų nustatytos stereomikroskopu didinant 32 ir 56 kartus. Galutinis patogeno atpažinimas pagal būdingus S formos konidijakočius darytas šviesiniu mikroskopu, didinant 600 ir 800 kartų /Braun, 2002/.

Gauti duomenys apdoroti koreliacinės analizės metodu.

/. Miežiuose tik smulkiosios rūdys vystymosi pradžioje gali būti mato-

tensyvumas ir išplitimas buvo labai mažas. Dėl šios priežasties selek-iniame augyne stebėtos gausios ir smulkios chlorotinės dėmės neturėjo priklausyti mulkiosioms rūdims. Kadangi stebėtos chlorotinės dėmės nebuvo būdingos ir

kitoms

ki požymių pasireiškimo, kaip aprašyta ramularijos atveju /McRoberts, Oxley

atli

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Pradiniai ramularijos požymiai – smulkios ir gausios chlorotinės dėmės

/Sachs, 2004mos kaip gausios smulkios chlorotinės dėmės. Tyrimų metais pažeidimas smulkio-siomis rūdimis nustatytas tik infekciniame augyne ant miežių, sėtų mėnesį vėliau. Tačiau ligos incs

miežių ligoms, galima daryti prielaidą, kad šios dėmės galėjo priklausyti ramularijai. Kitų miežių ligų atveju nebūdingas ir toks ilgas laikotarpis nuo užsi-krėtimo i

, 2002; Salamati ir kt., 2002/. Pirmo ir antro stebėjimo metu, miežių krūmijimosi tarpsniu (BBCH 22-25)

ir viršutinio lapo augimo tarpsniu (BBCH 39-41), nebuvo aptikta ramularijai būdin-gų smulkių tamsių dėmių. Trečio stebėjimo metu, miežiams esant žydėjimo tarpsnio (BBCH 61-69), pastebėtos smulkios ir gausėjančios, vos matomos chlorotinės dė-melės (pav., 1 ir 2 nuotr.).

Laboratorinėmis sąlygomis nustačius ramularijos sukėlėją, ant vertintų veislių buvusios smulkios chlorotinės ir nekrotinės dėmės priskirtos ramularijai. Galima daryti prielaidą, kad šiai ligai būdingi ne tik literatūroje minimi galutiniai požymiai, bet taip pat ir paveikslo 1-3 nuotr. matyti chlorotinės dėmės, pereinančios į didėjančias nekrotines dėmes (pav., 4-6 nuotr.).

65

1 1 2 2 3 3

66

4 5 6 Dėmėtligės, s ltos mula co ygn lima stym 1 g

didė čios lorot s dėm , 4- ausėj os ir a neės

ected development of leaf spot, ca by R aria - 1 se in nu er a ize o loro lec – in se in e si

tic spots

eislių sparu ra į ę (1 lentel ra rink atsp s veisles, kurios ta t ma ažei os ir kitomis

. islių atsparu ramularijai į nim do, k vie e mi ažeisti šia liga. Ga a dar pri , kad veislė ’ at

ym nerasta, ma ėl to, kad ji buvo labai lig int yvumas buvo 80 proc., o da pro ų o

a fizio inėm ėmė s. Tir mi eisle al pa m uą galima irsty keturias grupes: 7 vei ažei vu

ki 1 proc., 13 – 5 proc., 8 – i proc. ir 4 – 0 pr z i au nei pusė tų veislių pažeidimo ularija intensy s ti čiau atsižvelgiant į tų lig nten mą, ilt d ve

ra larija gali b žym id jei aplinkos s s pai, o ito igoms. Pagal ujo elan dar y , r

intensy as gali siekti 60 pro r kt. /.

uke Ra ria llo-c i, ga s vy asis: -3 – ausė-jančios ir

mjan ch inė ės 6 – g anči didėj nčios kro-

tinės dėThe exp used amul collo cygni: -3 –increa mb nd s f ch tic f ks, 4-6 crea numb r and ze ofnecro

Pagal vertintmybė pasi

ų v at mo mularijai vairov ė), y gali-ti aria ip pa žai p džiam

ligomisVe mo verti as ro kad ti nos v islės ežiai

buvo nep lim yti elaidą ‘Arve arba spariramularijai, arba ligosmiltligės –

požens

ių tyt, d pažeist plot

abuvoos r 10 c. lap

padengt log is d mi tas ežių v s pag žeidi o ram larija intensyvum susk ti į slių p dimo intensy masbuvo i iki ki 10 iki 2 oc. Re ultata rodo,kad daugi5 proc. Ta

tir ramsyvu

vumaligės,

buvoalies

k ikiislių ki ų i ypač m

pažeidimas mu ūti iai d esnis, ąlygo būtų alan-kesnės ši ne k ms l Na joje Z dijoje ytus t rimus amu-larijos vum c. /Cromey i , 2002

66

1 lentelė. Vasarinių miežių veislių pažeidimo intensyvumas ramularija ir kitomis

Table 1. Severity of ramularia and other leaf spot diseases on spring barley s

Dotnuva, 2 .

r

Ramu-larija

Ramu-laria

Pdery

mildew

Fiziologi-nės ėsPh o-

gical s

Dė t-l

spot*

p

plotas %

ged leaf a

R rij s p

lapuose % Share of

ra a in total

damaged leaf area %

Derlius N s svoris

lapų ligomis proc.

cultivar004 m

Veislė Cultiva

Milt- ligė ow-

dėmysiol

pots

mėigės*Leaf

Iš viso ažeistųlapų

Total dama-

rea %

amula-os daliažeista

mulari

t ha-1

Grain

yield t ha-1

1000-čio

grūdų masė

g TKW

g

atūrini

g l-1

HLW g l-1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Arve 0 80 10 0,1 90,1 0,0 2,71 39,0 600 Hen 1 5 5 5 16,0 6,3 4,69 45,0 656

5,29 47,8 676 1 17,0 5,9 5,15 46,0 676

Pongo

ni Landora 1 40 10 0,1 51,1 2,0 Omaha 1 5 10

1 10 10 1 22,0 4,5 5,39 45,5 680 Potter 1 10 5 0,1 16,1 6,2 5,54 42,5 692 Sebastian 1 5 5 5 16,0 6,3 5,71 47,5 668 Tocada 1 20 5 5 31,0 3,2 5,77 49,5 656 Aidas 5 40 10 10 65,0 7,7 4,12 44,8 664 Alsa 5 10 5 0,1 20,1 24,9 4,82 47,8 684 Annabell 5 10 1 1 17,0 29,4 5,81 47,2 676 Aura 5 20 5 1 31,0 16,1 5,19 51,0 700 Baronesse 5 20 10 1 36,0 13,9 4,83 48,8 676 Jersey 5 0,1 1 1 7,1 70,4 6,05 48,0 680 Orthega 5 5 10 0,1 20,1 24,9 5,16 49,2 704 Pasadena 5 20 5 1 31,0 16,1 5,34 49,2 684 Philadelphia 5 1 1 1 8,0 62,5 6,13 45,8 688 Scarlet 5 20 1 1 27,0 18,5 5,45 47,0 704 Thuringia 5 40 10 0,1 55,1 9,1 5,27 46,2 680 Tolar 5 10 5 1 21,0 23,8 5,74 47,5 684 Wikingett 5 0 1 1 7,0 71,4 5,95 44,5 688 Auksiniai 3 10 40 20 10 80,0 12,5 3,86 46,8 716 Breamer 10 0,1 1 1 12,1 82,6 5,80 49,0 676 Cellar 10 0 0 1 11,0 90,9 4,51 45,2 668

67

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Extract 10 5 5 1 21,0 47,6 4,84 47,5 660 Hanka 10 20 5 25,0 4,69 46,0 660 Justina 10 0,1 652 Luokė 10

10 0 ,520 5

2 0,1 1 21,2 52,0

Ūla 20 40 20 85,0 ,5 55,2 688 ,1 ,2

5 40,0 1 1 12,1 82,6 5,78 50,8

60 10

10 0,1 80,1 12,5 4,52 5,05

49,2 652 Mentor Antto

5 5 1

1 26, 3864,

46,8 48

680 696 1

0,1 5 31,0

25,35 ,0

50,Barke 20 Prestige 20

0,1 21, 94,394,323

5,79 5,794,52

684 0,1

680

5VidurkisAverage 7,0 16,6 6,0 2,0 31,7 33 5 47,5 676,6

* Dėmių tipo tinkliškoji dryžligė, rudadėmė dryžligė, rinchosporiozė ch spot typ b a

Tinkamai įvertintos pagal atsparumą ramularijai galėjo būti tik tos miežių buvo a parios iltligei ir dėmėtligėm . Kol kas skelbta labai mažai mularijos suk s auja su kitais ligų su jais. Iš visos gau-

minėtas rinch sporio ės neigiamas r šys su ramularija /Salamati ir na iš galimų priežasčių ta, kad rinchosporiozei reikia labai lietingų

a u o o an su s o ramularijai pakanka drėgno oro ir naktų su gausiomis

, nes jos sukė ėjo sporas platina vė s /Hu , 2002/. iteratūros šalti ių, inėtas ramularijos ir miltligės tarpusavio ryšys, neaptikta. Tyrimų iš visų ligų buvo išplitusi miltligė, todėl ramularija labiausiai

l a u su lig i Vienas iš jų – ligos plitimas vėlyvais miežių augimo tarpsniais.

astis – miltligei reikia žym ai mažiau laiko nuo užsikrėtimo pradžios iki jų suformavim r pra ą esant sau

aiko ė p lis ijim arpsniu. nio radžio pastar jų ligų mas ir intensyvumas buvo labai p p s a am s po

moje formoje – mažyč šviesių orotin dėmelių n K c š p ės ir ramularijos in

ustatytas (2 lentelė), nes veislių atsparumo deriniai buvo labai įvairūs: ios abiems ligoms (‘Henni’,

ndora’, ‘Aidas’), atsparios mil cinį ryšį skai-čiuo centinės dalies visame pažeistame lapų plote ir miltligės intensyvumo gautas vidutinis neigiamas ryšys (r = -0,59**). Šiuo

Net blot e, spot lotch, sc ld

veislės, kurios ra

ts m s tyrimų, kaip ybės ligų pa

ėlėjas ąveik kėlės tik o z ykt., 2002/. Vieorų ir jos sukėlėjo sporos/Newton ir kt., 1997/,asomis

perkeli mos n o vien augal t kito lietau lašais

r l ja ss L nkuriuose būtų pammetu daugiausiai turėjo konkuruoti keletą trūkumų. Kita priež

su šia iga. Ramularij konk rencinėje kovoje milt e tur

inaujų konidi o. Miltl

miltligėigė taip ir dėm

pat tutligės

i didelį radėjo p

našumti krūm

siemsorams. Tyrimo l tarpiu osi tIki žydėjimo tarps

kai tuo tar p s ų išpliti

didelis,ačioje ankstyviausioje mato

u tame at tarp nyje g limi r ularijo žymiai buvo reti ir tik p ių chl iųpavidalu (pav., 1 uotr.). orelia inis ry ys tar miltlig tensy-vumo nenjautrios abiem ligom veislės (‘Ūla’, ‘Luokė’), atspar‘Omaha’), jautrios miltligei – atsparios ramularijai (‘La

tligei – jautrios ramularijai (‘Barke’, ‘Prestige’). Tačiau koreliajant tarp ramularijos intensyvumo pro

68

2 lentelė. Vasarinių miežių ramularijos intensyvumo koreliacija su kitomis lapų ligomis bei kai kuriomis agronominėmis savybėmis Table 2. Correlation of ramularia severity on spring barley with the other leaf spot diseases and some agronomic traits

Dotnuva, 2004 m.

Koreliacijos koeficientai / Coefficients of correlation

Ligos ir agronominės savybės Diseases and agronomic traits

Ramu-larija

% Ramu-laria %

Miltli-gė, % Pow-dery

mildew, %

Fizio-loginėsdėmės

% Phy-siolo- gical spots

%

Dėmėt-ligės†

% Leaf spot†

%

Iš viso pažeista

lapų ploto %

Total damaged leaf area

%

Ramula- rijos dalis

pažeistuoselapuose Share of

ramularia in total

damaged leaf area

Derlius t ha-1

Grain

yield, t ha-1

1000-čio

grūdų masė

g TKW

g

Miltligė % Powdery mildew % -0,16 1,00 xxx xxx xxx xxx xxx xxx

Fiziologi

nės dėmės % Physiological spots %

-0,02 0,64** 1,00 xxx xxx xxx xxx xxx

Dėmėtligės* % Leaf spot* % 0,10 0,18 0,44 1,00 xxx xxx xxx xxx

Iš viso pažeista lapų ploto % Total damaged leaf area %

0,13 0,93** 0,79** 0,38 1,00 xxx xxx xxx

Ramularijos dalis pažeistuose lapuoseShare of ramularia in total damaged

0,64** -0,59** -0,61** -0,25 -0,48** 1,00 xxx xxx

leaf area

Natūrinis

Derlius t ha-1

Grain yield t ha-1 0,05 -0,74** -0,61** -0,34 -0,75** 0,42* 1,00 xxx

1000 grūdų masė g TKW g 0,59** -0,22 0,07 0,01 -0,01 0,29 0,37* 1,00

svoris g l-1

HLW g l-1 0,23 -0,41 0,07 0,07 -0,25 0,11 0,43* 0,37*

Ryšys patikimas esant: * 95 %, ** 99 % tikimybės lygiui Correlation significant at: * 95 %, ** 99% probability level

† - Dėmių tipo tinkliškoji dryžligė, rudadėmė dryžligė, rinchosporiozė † - Net blotch spot type, spot blotch, scald

69

atveju išryškėjo neigiama miltligės įtaką ramularijos intensyvumui. Tokią pat neigiamą įtaką ramularijos intensyvumo procentinei daliai visame lapų pažeistame plote turėjo ir fiziologinės dėmės (r = -0,61**). Tarp dėmėtligių intensyvumo ir ramularijos intensyvumo procentinės dalies visame pažeistame lapų plote kore-liacija nenustatyta. Galima priežastis, kodėl koreliacija nenustatyta – mažas dėmėt-ligių in

dalis fiziologinių dėmių buvo miežių atsparumo miltligei pasekm

ugalai neteko lapų ploto, kuris buvo padengtas grybo kolonijo

tensyvumas buvo skirting

Kadangi nėra tiesioginio koreliacinio ryšio tarp ramularijos intensyvumo ir bendro visomis ligomis pažeistų lapų ploto (2 lentelė), tai galima tikimybė, kad nesant

silpnas neigiamas ryšys tarp ramularijos intensyv

t į koreliacinio ryšio nebuvimą tarp ramularijos ir kitų dėmėtligių intensyvumo, galima

tensyvumas. Miltligė derliui turėjo stiprią neigiamą įtaką (r = -0,74**), o fiziologinės dėmės turėjo vidutiniškai neigiamą įtaką (r = -0,61**). Kadangi koreliacinis ryšys tarp miltligės ir fiziologinių dėmių intensyvumo buvo vidutinio stiprumo, aišku, kad

ė. Dėmėtligių atveju, net ir mažas jų intensyvumas turėjo silpną neigiamą įtaką derliui. Esant didesniam fiziologinių dėmių intensyvumui, jų neigiama įtaka derliui buvo atitinkamai didesnė nei dėmėtligių. Todėl galima manyti, kad fizio-loginių dėmių atveju augalai neteko tiesiogiai matomo lapų ploto kaip ir kitų ligų atveju. Miltligės atveju a

mis bei dalies maisto medžiagų, susintetintų likusiame žaliame lapų plote. Tai taip pat galioja ir dėmėtligių atveju, tik šiuo atveju veislės skiriasi pagal savo gebėjimą neutralizuoti patogenų toksinus.

Tarp ramularijos intensyvumo ir derliaus koreliacinio ryšio nenustatyta. Ramularija turėjo mažą įtaką derliui, nes ši liga pasireiškė vėlai bei daugeliu atvejų veislės buvo pažeistos tik iki 5 proc.

Galima daryti prielaidą, kad dalies veislių miežių pažeidimas buvo realus ir atitinkantis esamą atsparumo ramularijai lygį. Tokio teiginio pagrindimas – dalies veislių pažeidimo ramularija, lyginant su kitomis ligomis, intensyvumas. Dalis veislių buvo nežymiai pažeistos visomis ligomis, o ramularijos in

as. Šiuo atveju galima teigti, kad ramularijos intensyvumas rodė tikrą šių veislių atsparumą. Veislės ‘Henni’, ‘Omaha’, ‘Sebastian’, ‘Potter’ ramularijos intensyvumas – 1 proc., ‘Anabell’, ‘Jersey’, ‘Philadelphia’, ‘Wikinget’ – 5 proc., ‘Breamer’, ‘Cellar’, ‘Justina’ – 10 proc., ‘Barke’, ‘Prestige’, ‘Antto’ – 20 proc. Dalis mažai pažeistų ramularija veislių (‘Landora’, ‘Aidas’, ‘Thuringia’) buvo labai pažeistos miltligės ir kitų ligų. Šiuo atveju negalima teigti, kad pastarųjų veislių atsparumas ramularijai buvo realus ir atitinkantis esamą atsparumo ramularijai lygį.

Tiesioginio koreliacinio ryšio nebuvimą tarp ramularijos ir miltligės galima būtų paaiškinti ir labai skirtingų ligų intensyvumu. Miltligės atveju intensyvumas svyravo nuo 0 iki 80 proc., o ramularijos – nuo 0 iki 20 proc. Įvertinant buvusias atsparumo abiem ligom derinių kombinacijas galima tikimybė, kad tiriant skirtingus veislių rinkinius, atsparumo derinių dažnumas būtų skirtingas, dėl ko būtų gauti kitokie koreliaciniai ryšiai.

kitų ligų, veislių pasiskirstymas pagal atsparumą išliktų panašus, nors jų pažeidimas būtų didesnis. Tačiau gautas

umo procentinės dalies tarp visų ligų ir visų ligų intensyvumo rodo, kad visos ligos bendrai turėjo neigiamą įtaką ramularijos vystymuisi. Atsižvelgian

70

teigti, k

io įrodymas – vidutinio stiprum

ažeisti augalai neteko sąlyginai nedidelio lapų ploto, todėl jų grūdai sumažė

s nenusta

ustatytas stiprus (r = - 0,74**) neigiamas ryšys tarp miltligės intensyvumo ir derliaus. Fiziologinės dėmės turėjo neigiamą įtaką derliui (r = - dėmių koreliacinis ryšys su miltlige (r = 0,64**) ir labiausiai tikėtiną fiziologinių dėmių kilmę. Pagrindinė tokios priklausomybėspriežastis ta, kad kai kurios vidutiniškai atsparios miltligei miežių veislės gausiai formuo ąveikos su miltlige /Hückelhoven, 2003/. Tokių dėmių paviršiu

na koreliacija (r = 0,44) su dėmėtligėmis rodo, ka

šių ligų atveju b

jų genetinė įvairovė

collo-cygni Sutton et Waller).

yvumas buvo 0-20 proc. miežiams esant pieninės brandos (BBCH 73-77).

ad ramularijos požymiai nebuvo sumaišyti su dėmėtligėmis, nes priešingai, teigiamas koreliacinis ryšys būtų tuo stipresnis, kuo didesnė dalis ramularijos po-žymių būtų įvertinta kaip dėmėtligės ir atvirkščiai. Šio teigin

o teigiamas koreliacinis ryšys (r = 0,64**) tarp miltligės ir fiziologinių dėmių.

Veislių pažeidimo ramularija intensyvumas vidutiniškai koreliavo (r = 0,59**) tik su 1000-čio grūdų mase. Galima priežastis – ramularijos intensyvumas buvo nedidelis ir p

jo nežymiai. Tyrimų metu koreliacinio ryšio tarp ramularijos intensyvumo ir derliautyta. Tai neatitinka literatūroje randamų tyrimų rezultatų, pagal kuriuos net

ir nedidelis – 10-20 proc. – ligos intensyvumas derlių žymiai sumažina, o kore-liacija tarp ligos intensyvumo ir derliaus gaunama stipri, bet netiesinė /Harvey, 2002; O’Sullivan, 2002/.

N0,61**). Todėl šių

dėmėtligėmis (r = 0,44) rodo

ja nekrozes dėl sje miltligės sukėlėjo micelio gali būti labai mažai – tik keletas hifų, todėl be

papildomo atpažinimo laboratorijoje tokias dėmes sunku priskirti kuriai nors vienai ligai. Fiziologinių dėmių intensyvumo silp

d pastarųjų ligų požymiai daugeliu atvejų buvo būdingi. Miežiai pagal atsparumą miltligei, dryžligėms ir rinchosporiozei selekcio-

nuojami jau beveik šimtą metų. Tokio ilgo selekcinio laikotarpio meturiuvo sukurtos efektyvios atsparių veislių kū mo technologijos, leidžiančios

naujose veislėse vis efektyviau išnaudoti įvairius atsparumo tipus. Ramularijos atveju tyrimai vyksta tik keliolika metų, todėl selekcininkai tokių galimybių netu-rėjo. Dabartinis veislių atsparumas ramularijai gerai parodo, kokios galimybės atsitiktinai veislėse sutelkti atsparumą naujai ligai. Beveik visos tirtos veislės buvo Vakarų Europos kilmės /Tinkamiausių Lietuvoje auginti..., 2004/, o

buvo nedidelė. Tačiau gauta gana didelė veislių atsparumo įvairovė, nes ramularijos sukėlėjas yra išplitęs dar palyginti labai neseniai, todėl genetinių po-kyčių jo populiacijose yra nedaug. Vėlyvas šios ligos pasireiškimas patogenui turėtų sumažinti atranką iš šeimininko-miežio pusės, bet padidinti atranką pagal patogeno gebėjimą konkuruoti su kitais patogenais.

Išvados 1. Lietuvoje nustatyta nauja miežių dėmėtligė – ramularija (sukėlėjas

Ramularia 2. Tirtų veislių miežių atsparumas ramularijai buvo labai įvairus, ligos

intens

71

3. Vasarinių miežių veislės ‘Henni’, ‘Omaha’, ‘Sebastian’, ‘Potter’ (ra-mularijos intensyvumas – 1 proc.), ‘Anabell’, ‘Jersey’, ‘Philadelphia’, ‘Wikinget’, (5 proc.) buvo atspariausios ramularijai tyrimo laikotarpiu.

4. Tinkamai įvertintos pagal atsparumą ramularijai galėjo būti tik veislės, kurios buvo atsparios miltligei ir dėmėtligėms. Vertintų veislių atsparumo ramu-larijai įvairovės duomenimis, yra galimybė pasirinkti atsparias veisles, kurios taip pat buvo labai mažai pažeistos ir kitų ligų. Tai veislės ‘Jersey’, ‘Philadelphia’, ‘Wikinget’.

5. Ramularijos įtaka derliui nenustatyta. Stipriausias neigiamas koreliacinis ryšys nustatytas tarp veislių pažeidimo miltlige intensyvumo ir derliaus (r = -0,74**).

6. Tiesiogiai tarp ramularijos ir kitų ligų intensyvumo koreliaciniai ryšiai nenusta

LITERATŪRA

20

// Proceedings of the 2nd

n

. G r e i f P. Importance of leaf spot Ramularia c.c for barley growers and breeders // Procee ings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.331-336

. H a r v e y I. C. Epidemiology and control of leaf and awn spot of barley caused by Ramu ria collo-cygni // New Zealand Plant Protection. - 2002, vol. 55, p.331-335

. H u s s H. The biology of Ramularia collo-cygni // Proceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.321-328

. H ü c k e l h o v e n R., K o g e l K.H. Reactive oxygen intermediates in plant-microbe teractions: who is in powdery mildew resistance? // Planta. - 2003, vol.216, p.891-90

. Lietuvos sąlygomis tinkamiausių augalų veislių 2004 m. sąrašas. - Vilnius, 2004, p.80.

tyti. Tik lyginant ramularijos dalį nuo viso pažeisto lapų ploto su kitų ligų intensyvumu, nustatytas vidutinis neigiamas ryšys tarp ramularijos dalies bei miltligės (r = -0,59**) ir fiziologinių dėmių intensyvumo (r = -0,61**).

Gauta 2004 12 20

Pasirašyta spaudai 2005 05 17

1. B r a u n U. Ramularia collo-cygni (Ramularia leaf blight of barley) - taxonomy and phylogeny // Proceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p. 370-375

2. B u r k e J. I., H a c k e t t R., O ’ S u l l i v a n E. The barley leaf spot problem – causes and control // Irish Agriculture and Food Development, Teagasc Crops Research Centre, Oak Park. - 01

http://www.teagasc.ie/publications/2001/tillageconference/paper03.htm 3. C r o m e y M. G., H a r v e y I. C., S h e r i d a n J. E. et al. Occurrence,

importance and control of Ramularia collo-cygni in New ZealandInternational Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.337-342

4. F o r m a y e r H., H u s s H., K r o m p -K o l b H. Influence of climate factors othe formation of symptoms of Ramularia collo-cygni. // Proceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.329-330

5d

6la7

8 in29

72

10. N e w t o n A. C., E l l i s R. P., H a c k e t t C. A. et al. The effects of component eld in mixtures of winter barley

5, p.930-938 a i s e r H. et al. Resistance against barley leaf

r

barley // http: //www1.sac.ac.u 2/LeafSpot.pdf 13. M i n a r í k o v á V v á L. Occurrence of a new

fungal pathogen on barley, Ramularia co Czech Republic // Proceedings of the 2nd International Workshop on B s, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.360-364

004. - 2004, p. 0-276

ceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.355-359

20. S u t t o n B., W a l l e r J. M. Taxonomy of Ophiocladium hordei, causing leaf lesions on Triticale and other Gramineae // Trans. Br. Mycol. Soc. - 1988, vol.90, p.55-61

21. W u Y.-X., T i e d e m a n n A. Evidence for oxidative stress involved in physiological spotting in winter and spring barley // Phytopathology. - 2002, vol.2, p.145-155

number on Rhynchosporium secalis infection and yicultivars // Plant Pathology. - 1997, vol.4

11. N i k s R. E., W a l t h e r U., Just (Puccinia hordei) in West-European spring barley germplasm // Agronomie. - 2000,

vol.20, p.769-782 12. M c R o b e r t s N., O x l e y S. The epidemiology of necrotic leaf spotting in

k/info/external/about/annrep200.P., M a r í k P., S t e m b e r k o

llo-cygni, in the arley Leaf Blight

14. O ’ S u l l i v a n E. Ramularia collo-cygni – a new pathogen associated with spotting of barley in Ireland // Proceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002, p.385-390

15. P i n n s c h m i d t H., H o v m ø l l e r M. S. Ramularia, a new disease of barley – a review of present knowledge // Danske planteværnskonference, Korn, kartofler, skadedyr, miljø og postere. - 2003, DJF-rapport nr. 89, p.313-321

16. S a c h s E. A 'new' leaf spot disease of barley caused by Ramularia collo-cygni: description, diagnosis and comparison with other leaf spots // Proceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002a, p.365-369

17. S a c h s E. The diagnosis of Ramularia leaf spot disease of barley, caused by Ramularia collo-cygni, and possible confusion with other leaf spots // Proceedings of the 2nd International Workshop on Barley Leaf Blights, ICARDA, Aleppo, Syria. - 2002b, p.381-384

18. S a c h s E. Ramularia collo-cygni, worldwide evaluation // Proceedings of the 9th International Barley Genetics Symposium, Brno, Czech Republic, 20-26 June 2

2719. S a l a m a t i S., R e i t a n L., F l a t a k e r K. E. Occurrence of Ramularia collo-

cygni on spring barley in Norway // Pro

73

ISSN 1392-3196 5, 2, 90, 61-74

DK 632.488:633.16<321>(474.5)

NI SUTTON ET WALLER) – NG BARLEY IN LITHUANIA

spring barley caused by Ramularia collo-cygni Sutton et Waller w stitute of Agriculture in 2004. The disease was sparted a s. The resistance to ramularia and other leaf dise ltivars of spring barley. Disease severity on the tested barley cultivars at milk growth stage (BBCH 73-77) ranged from 0 to 20 percent. Ramularia severity half of the tested cultivars did not exceed 5 percent. Four cultivars were dis

Agriculture. Scientific Articles, 200U

RAMULARIA (RAMULARIA COLLO-CYGRIA NEW LEAF SPOT DISEASE OF SP

Ž. Liatukas, A. Leistrumaitė

S u m m a r y

A new leaf spot disease ofas identified at the Lithuanian Infter appearance of typical disease symptomases was different on 33 cu

on more thaneased up to 20 percent. Adequate evaluation of resistance to ramularia was possible

on cultivars resistant to powdery mildew and other leaf spot diseases. There were identified barley cultivars resistant to all leaf diseases. Such cultivars were ‘Jersey’, ‘Philadelphia’, ‘Wikingett’. No influence of ramularia on barley yield was determined.

The highest negative correlation was found between powdery mildew severity and barley yield. The correlation between ramularia and severity other leaf diseases was not obtained in the case of direct comparison of disease severity data. A medium negative correlation (r = -0.59**) was obtained between powdery mildew severity, physiological leaf spots (r = -0.61**) and percent share of ramularia severity in all damaged leaf area.

Key words: Ramularia collo-cygni, leaf diseases, spring barley, resistance of

cultivars, interaction of diseases.

74

IV sky

ŽEMAITIS

aičiuotas 100 % švarumo ir standartinio drėgnumo sėklos derlius b

rius. ŽOLININKYSTĖ ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 75-93 UDK 633.24+633.321]631.531.01:631.559

PAŠARINIŲ MOTIEJUKŲ AUGINIMAS SĖKLAI GRYNŲ IR MIŠINYJE SU RAUDONAISIAIS ANKSTYVAISIAIS DOBILAIS

Vytautas

Lietuvos žemdirbystės institutas Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas El. p. jonas.slepetys@lzi.lt

Santrauka Penki bandymai daryti 1993-2000 m. Lietuvos žemdirbystės institute lengvame

drenuotame priemolio sekliau karbonatingame sekliau glėjiškame rudžemyje RDg8-k1. Tikslas – palyginti įprastą pašarinių motiejukų auginimą sėkloms su raudonaisiais anksty-vaisiais dobilais ir grynų bei patikslinti antsėlio ir tręšimo N45 sėjos metų vasarą reikšmę jiems. Vidutinio vėlyvumo motiejukai ‘Gintaras II’ ir vėlyvieji ‘Vėlenis’ sėti gryni be antsėlio, gryni į miežius, dvinariuose mišiniuose su raudonaisiais ankstyvaisiais dobilais diploidais ‘Liepsna’ ir tetraploidais ‘Vyliai’. Pasėliai naudoti po trejus metus, mišiniuose sėkloms paliekant vyravusį narį. Dar dviejuose papildomuose bandymuose motiejukų sėklos imtos trečiametėse dobilienose N0 ir N45 fonuose, kuriuose minėtų dobilų pašarui sėta 2,5-5,0-7,5 ir 10,0 kg su 2,0 ir 4,0 kg ha-1motiejukų ‘Gintaras II’. Nustatyti pasėlių piktžolėtumo pavasarį, šalutinės produkcijos, biologinio derliaus struktūros bei pirminio valymo sėklos kiekio ir kokybės rodikliai. Apsk

ei motiejukų auginimo sėkloms būdų sąlyginis pelnas. Nuo motiejukų ir dobilų veislių labai priklausė pirminio valymo sėklos piktžo-

lėtumas, sėklos derlius ir pelnas. Grynų motiejukų ir jų su dobilais to nario, kuris vyravo, auginimas sėkloms 1-3 naudojimo metais visais atvejais buvo naudingas – sąlyginis pelnas siekė nuo 230 iki 1780 Lt ha-1. Jis buvo vienodas ir didžiausias grynus motiejukus ‘Gintaras II’ įvairiai sėjus bei prižiūrėjus, o auginus juos sėkloms II ir III naudojimo metų ‘Liepsna’ ir III naudojimo metų ‘Vyliai’ dobilienose – mažesnis – atitinkamai 1,6 ir 3,2 karto. Motiejukus ‘Vėlenis’ grynus, ypač be antsėlio, auginti sėkloms buvo mažiau pelninga negu dobilienose ir žymiai mažiau pelninga, negu auginti sėkloms ‘Gintaras II’. Po dvejus metus pašarui naudotų abiejų veislių dobilų sėklinius motiejukus ‘Gintaras II’ trečiametėje dobilienoje patręšus N45, pelnas padidėjo nuo 270/350 iki 540/680 Lt ha-1.

Vidutinio vėlyvumo motiejukai sėkloms, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, gali būti auginami, suderinus įvairiu santykiu, specialiuose sklypuose ir papildomai dobilienose. Motiejukų ‘Vėlenis’ auginimo sėkloms perspektyvos neaiškios.

Reikšminiai žodžiai: pašariniai motiejukai, raudonieji dobilai, veislės, auginimo

būdai, sėklos derlius, pelnas.

75

Įvadas Pašarinių motiejukų ir raudonųjų dobilų (toliau – motiejukų, dobilų) sėklos

auginamos įrengiant grynos rūšies specialius sklypus ir (arba) plotuose, skirtuose pašarui, pirmais metais sėkloms imant dobilus, antrais trečiais, dobilams išretėjus, dobilienose – motiejukus. Pirmasis būdas sėklų auginimo žinovų beveik vieningai

nose, palyginimo bandymus Pamask-vėje. Ten s s naudojimo metams naudingiau buvo sėti ne grynus iausia – žaliam pašarui, ir mišinyje su dobi-lais /M

ninės –

2003/. Naujausiuose bandymuose dvinariuose mišiniuose sekėsi 1 ha užauginti pamečiui ankštinių ir varpinių daugiamečių žolių organinės

rekomenduojamas, tačiau besąlygiškai neatmetamas ir mažiau intensyvus antrasis, kuris nuo seno mūsų krašte ir pas kaimynus yra įprastas /Kriščiūnas, 1924; Galubev, 1927; Andersen, 1949/. Rinkoje vyrauja intensyvesnės gamybos, bet nepigios ir dažniausiai ne norimų veislių sėklos. Todėl kai kurie stambesni mišraus verslo pašarines žoles sėjantys ūkiai dobilų ir motiejukų sėklos pasidaugina sau arba dar ir parduoda.

Dobilai ūkiniu požiūriu reikšmingesni negu motiejukai ir dobilų sėklos derlių labiau lemia gamtinės sąlygos. Todėl 20-ame amžiuje daug tyrėjų yra lyginę būtent sėklinių dobilų derlingumą grynų ir įvairaus tankio mišiniuose su varpi-nėmis. Tie skelbti tyrimai neminimi dėl jų daugumo ir rezultatų panašumo (gryni dobilai sėklingiausi): juose visas dėmesys buvo dobilams. Pastarųjų įtaka varpinių sėklos derliui dobilienose tyrėjų nedomino. Autoriui žinoma viena publikacija apie sėklinių motiejukų, auginamų grynų ir dobilie

ėklinius motiejukus trejiembe antsėlio, bet su antsėliu, gerichailičenko, Bespachotnaja, 1998/. Mūsų tyrėjai taip pat lygino sėklinių

dobilų derlingumą grynų ir dvinariuose mišiniuose. Bandymuose Vidurio Lietuvoje gryni dobilai buvo sėklingiausi /Černiauskas, 1958; Černiauskas, Grigas, 1965/, o Žemaitijoje – gryni ir mišiniuose, kai motiejukų sėta tik 1-2 kg ha-1, – panašaus sėk-lingumo /Žalgiris, Daugėlienė, 1994/. Tačiau raudonųjų dobilų įtakos varpinių sėklos derliui dobilienose mūsų krašto tyrėjai nesiaiškino. Tokia įtaka tirta keliuose baltųjų dobilų bandymuose.

Naujesniuose iš tų bandymų baltųjų dobilų ir varpinių mišiniuose abiejų narių sėklos derlių lėmė drėgmės sąlygos. Lengvame dirvožemyje ir stokojus kri-tulių, po sėklinių baltųjų dobilų kitais metais tik raudonieji eraičinai subrandino 300-450 kg ha-1 sėklos, o pievinės miglės ir nendriniai eraičinai užaugino pašarinę masę /Selevičius, 1999/. Priemolyje ir nestokojus kritulių pievinės miglės bei tik-rieji eraičinai po sėklinių baltųjų dobilų sėklų užaugino iš esmės daugiau negu tų pačių metų grynuose pasėliuose /Kryževičienė, 2001/.

Turimos diploidų ir tetraploidų dobilų bei įvairaus vėlyvumo motiejukų naujesnės lietuviškos veislės labai skiriasi nuo vis dar plačiai auginamų senųjų. Ne-pakankamai aišku, kiek naujoms veislėms toleruotina sėklų auginimo mišiniuose senoji praktika, nes ryškėja ir kokybės požiūriu dvejopos sėklos – įprastos ir orga-

paklausa. Prekybininkai per sutartis su augintojais skatina intensyvų įprastos sėklos auginimą gryname pasėlyje. Betgi atsirado ir turėtų stiprėti priešingas po-reikis – atnaujinti organinės sėklos auginimą mišiniuose. Mat nuo 2004-ųjų ES organiniuose ūkiuose privaloma sėti tik organinę sėklą, išaugintą be mineralinių trąšų ir pesticidų /Boelt,

76

sėklos b

1 % užterštumo organinę mišinio

erlius esti 0,4-0,8 t ha /Židony

i tikslai buvo trys: 1) palyginti motiejukų sėklos derlių, gaunamą per trej

atikslinti antsėlio ir tręšimo N45 sėjos etų vasarą svarbą sėkliniams motiejukams.

metodika Penki bandymai dary žemdirbystės institute leng-

vame drenuotam olio sekliau ka žemyje RDg8- pH 6,8-7,5; P2 ir 107-21 humu 2 % ir K2O aiaug i PK tr gin motiejuka um pratense iau – motiejukai). Vidutinio vėlyvumo ras II’ b lenis raudonaisiais ankstyvaisiais do m pratense praecox Wite, dobilai) diploid dymai įrengti

iešsėlis po žie rapsų. Apskaitiniai laukeliai – 12,5×2,5 = kartojimai – 4. Dobilų ir motiejukų iežiais d’

ryni motiejukai – 30 cm t iais. M motie 93 . sėta 12 (80: 95 m. (65:35) ir

,5:6,0 kg (50:50), gry iejukų visais atvejais – 4 kg h % s sėklos. Miežiai ir be pasėti motiejukai kartu purkšti rus

herbicidais M 45, P0, K0-60. Jie bstatūs, grūdų derlius šskyrus 8-ą variantą,

iežius, tręšti amonio salietra N45. Be antsė se aukštesn žo-ų vaisūgliai sėjos me ą 1-2 kartus nupjauti ir palikti s

rmais naudojimo metais į gryni mo i tręšti N45-6 šti ovus butanizacijos - pirmų

rtą – varpašluotėms sant apie 40 % drėgnio.

eveik tiek pat, kiek vidutiniškai statistiškai gaunama grynuose pasėliuose /Aamlid, 1999; Lund-Kristensen ir kt., 2000; Aamlid, 2002; Boelt ir kt., 2002; Marshall, Humphreys, 2002; Deleuran, Boelt, 2002/. Tinkamai valant su mažais nuostoliais sekėsi paruošti standartinio švarumo, t. y. iki

narių sėklą /Boelt, 2003/. Kyla abejonių dėl 1987 m. registruotų vėlyvųjų motiejukų ‘Vėlenis’ sėk-

lingumo bei auginimo būdo. Šių motiejukų sėklos d -1

tė, 1990/. Kituose bandymuose jis buvo kelissyk mažesnis, o antsėlio įtaka jam pamečiui – prieštaringa /Kryževičienė, 2000/. ‘Vėlenis’ sėklų auginimo dobi-lienose atvejai nežinomi. Ne visai aiški ir plačiai auginamų vidutinio vėlyvumo motiejukų ‘Gintaras II’ tręšimo azotu sėjos metų vasarą svarba sėklos derliui.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sėklinių motiejukų auginimo su dobilais tyrimų svarbiaus

us derliaus metus, to paties amžiaus grynuose jų sklypuose ir dobilienose; 2) palyginti diploidų ir tetraploidų raudonųjų ankstyvųjų dobilų įtaką po jų sėklinių motiejukų derlingumui; 3) palyginti įvairaus vėlyvumo motiejukų auginimo įprastai sėklai būdų sąlyginį pelningumą. Dar siekta pm

Tyrimų sąlygos irti 1993-2000 m. Lietuvos

e priemk1, kurio armens

rbonatingame sekliau glėjiškame rudO5 ir K2O buvo atitinkamai 145-245

1 mg kg-1, alai tręšt

so – 1,72-2,3 . P2O5ti pašariniai

‘Ginta

esant mažiau ki (Phle

p 150 mg kg-1, L., toląšomis. Au

ei vėlyvieji ‘Vė ’ gryni ir sutoliau – bilais (Trifoliu

ais ‘Liepsna’ ir tetraploidais ‘Vyliai’ (1 lentelė). Banpamečiui, pr – avižos minių 31,2 m-2, pa mišiniai sėti su m ‘Rolan11,5 cm, g arpueil išiniuose dobilų ir jukų 19ir 1994 m ,0+2,4 kg 20), 19 – 10,0+4,2 kg , 1996

-11997 m. – 7rtė

nų mot a 100ūkinės ve1996 m.,

antsėlio , išskyuvo CPA arba bazagranu M. Javai tręšti N0-

vidutiniškai 3,2 t ha . Gryni motiejukai, i-1

sudorojus m lio sėjo ės piktlės ir motiejuk tų vasar upūti.

Pi pavasar tiejuka 0, purkherbicidais. Dobilai sėklai imti iš atolo, pirmą žolę nupjžiedų tarpsniu. Pirmuose dviejuose bandymuose dobilai nedesikuoti, kituose – desikuoti reglonu. Motiejukai kulti dvifaziu būdu, pirmą kae

77

Antrais naudojimo metais tręšta P0-60 K0-60. Dobilai sėklai palikti tuose ban-dymuose ir variantuose, kuriuose jų tankis pavasarį siekė bent 5 balus iš 10. Motiejukai, augę su dobilais, azotu pavasarį tręšti N45, gryni – N60 ir purkšti, išskyrus 3-čią bandymą, herbicidais MCPA arba dialenu.

ų sėklos nor-mų bandymų žolynuose, dvejus metus po 3 kartus pjautuose pašarui. Dobilai ‘Liepsn ,0 ir 2,5 kg su motiejukų ‘Gintaras II’ 4,0 ir 2,

Trečiais naudojimo metais tręšta P0 K0-60, azotu – N45-60 kaip pirmais metais. Herbicidais purkšta trijuose bandymuose. Viename trečiame bandyme silpni piktžolėti motiejukai ‘Vėlenis’ pjauti (3, 4 var.) pašarui.

Dobilai ir motiejukai kulti kombainu „Sampo”. Kūlinys tuoj džiovintas pa-šildytu oru, po to dobilų kūlinys ištrintas trintuve ir laboratorinėmis valomosiomis iš abiejų rūšių atskirtos stambiausios ir smulkiausios dalys. Taip paruošta pirminio valymo sėkla sverta ir analizuota. Nustatyti dobilų ir motiejukų žolės ir kūlenų kiekio, jų biologinio derliaus struktūros bei pirminio valymo sėklos kiekio ir ko-kybės rodikliai.

1999 ir 2000 m. daryti papildomi bandymai prieš metus baigt

a’ ir ‘Vyliai’ buvo sėti po 10,0; 7,5; 50 kg ha-1 100 % ūkinės vertės sėklos.

1 lentelė. Bandymų variantai Table 1. Trial treatments

Dotnuva, 1993-2000 m.

Veislė / Cultivar Sėklai dobilai – D arba motiejukai – M For seed – red clover (C) or timothy (T)

motiejukų timothy

dobilų red clover

pirmi naudojimo

metai

antri naudojimo metai

2nd year of use

treti naudojimo metai

3rd ye1st year of use use

ar of

Sėta su miežių antsėliu / Sown with a cover crop of barley 1.Gintaras II Liepsna D (C) D (C) ar/or M (T)** M (T) 2.Gintaras II Vyliai D (C) D (C) ar/or M (T) M (T) 3.Vėlenis Liepsna D (C) D (C) ar/or M (T) M (T) 4.Vėlenis Vyliai D (C) D (C) ar/or M (T) M (T) 5.Gintaras II M (T) M (T) M (T) 6.Vėlenis M (T) M (T) M (T)

Sėta be antsėlio / Sown without a cover crop 7.Gintaras II M (T) M (T) M (T) 8.Gintaras II* M (T) M (T) M (T) 9.Vėlenis M (T) M (T) M (T)

* Sėjos metais azotu netręšta, 5-7 ir 9 variantuose tręšta N45 No nitrogen was applied in the sowing year, treatments 5-7 and 9 were applied with N45 ** Vyraujantys žolyne pavasarį / Dominated in the sward in spring

78

Abu papildomi bandymai daryti N0 K45-60 ir N45 K45-60 fonuose, siekiant išsiaiškinti dobilų ir motiejukų mišiniuose pašarams abiejų narių sėklos normų

eliai 15,62

Derli jo atistišk lizės me nau o „Anov sis-

ėkl ūšd metais bandy variant utas skirting ius.

Dviejuose bandymuose ko iš i kel dėl dkiai išvesti iš variantų ski id 2 su visa 1-9 variantų schema skaičia rtin rio i i le

a , b Sėklo ius p iamas 100 % švarumo, e 4 % d io. Įvai etų or lygos klinia obilam ir

am bai ngos, d ausia vidutiniškai palankios

T ltatai ir jų aptarimas ktžolėtumas pavasarį. Su antsėliu sėti pirmamečiai

vidutiniškai apie du kartus piktžolėtesni (3,3-4,5 kiaulpienės ir

do-bilais moti mečiuose

ry rečiam ių lygi ‘Vy ilien ‘Lia us iu epik ni – 50 % y iej 10M ęšimo N45 sėjos metų vasarą įtakos jų pik i nenus

Pirmos išinių pirmos tas ose m trijuose bandymuose. Priklausomai

aus ed derlius buvo nuo 0,7 iki 4,0 t ha-1. l tiej d m o apie 1,5 o didesnis už ‘ na’

Der avo ilai ej intaras II o 12-16 %, ‘V is’ – tr ais do i d a iau išretėj klai jie imti nebevisais tv jais. Pirm jūt buvo apie pusę sės, kitą pusę sudarė

ai i piktžolės. eju lis didesnė, o piktžolių mažesnė obilų ‘Vyliai’, palyginti su

irių naudojim sės vidurkiai ir jų R05 apskaičiuoti t palyginam ndy i vieno skir tarp variantų principo

ė). Raid mis „a b” ėtieji išvesti iš nevienodo ba dymų skai čių dobilų a e ūlenų saus medžiagų kiekis buvo panašus nedidelis – vid k . Motie ypač sėtų be lio, k daugiau. S tu netręšt intaras II’ kūlen ą-

N45. Šis nepaaiški amas ų

svarbą motiejukų sėklos derliui trečiametėje dobilienoje. Apskaitiniai laukm-2, pakartojimai – 4.

aus irdojant k

struktūros duomenys st ai apdoroti dispersinės anatodu

tačius mišinipa nau

mpiuterinę programąą

a for Excel vers. 3.42”. Nualuose s

ojimo oms imti t

dar te

ar kitą rmuose ir brokuot

į ar veislę pagal re ų vyravimą, tais čiais uose ga as derl

is variantus. To uomenų vidur-grupėms rtingo – d

us. Skižiausio galimo nuo iki 5 – bandymų go svo vidurkia r jų R05 ntelėse

pažymėti r idėmis a ir c. s derl ateik dobilų13 %, moti jukų 1 rėgn rių m ų są ir sė ms d s, motiejuk s buvo la skirti augi .

yrimų rezuŽolynų santykinis pi

biejų veislių motiejukai buvoabalai iš 10), negu sėti be antsėlio. Vyravusios piktžolės – paprastosiosbekvapiai šunramuniai. Piktžolėčiausi buvo žolynai, kuriuose augo gryni ir su

ejukai ‘Vėlenis’. Panaši piktžolėtumo tendencija išliko ir antražolynuose. G nų t

liai’ dobk

ečių abiejų veisloje su

motiejukų piktžolėtumas buvo apy-s, tik

tvejų galim, palyginti

nepsna’, jis buvo didesnis. Pagal visų č o vidur

100, 1s, mišinių žoly ai pam iui pavasariais buv santykinai vis

tžolėtesotiejukų tr

, 286 , o gr nų mot ukų vis švaresni –tžolėtumu

0, 84, 74 %.tatyta.

pjūties pašarui rodikliai (2 lentelė). Pirmamečių mžolės derlius nustaty visu , antra ečių –nuo pasėlių

Vy būklės ir orų, s ųjų m žiagų

Dobilų ‘mišinių.

iai’ su moliuje vyr

ukais dob

erlingu, moti

as buvukų ‘G

kart’ buv

Liepsėlen

3-9 %. Angalimais a

ais met bila augiau r maž o. Sėe os p ies jų ma

motiejuk r Moti kų da buvo d‘Liepsna’, mišiniuose.

Įva o metų kūlenų maskirtingų, be ų ba mų, la kantis tumo(3 lentel

čiaus. Pirmameė ”, „ ir „c” pažym n

biejų v islių k-1

ųjųutinišėjos metais vasar

ai 2,3-2,7 t ha jukų, ų G

antsė kitūlenų buvo ą zo a ‘

ųųnmet absoliučiais skaičiais buvo daugiau, negu tręšt

skirtumas išliko ir antrais metais. Antrametėje ‘Liepsna’ truputį

dobilienoje motiejuk-1 čdalį mažiau,‘Gintaras II’ kūlenų buvo 3,0 t ha sausųjų medžiagų, arba apie tre

79

2 lentelė. Sėklinių raudonųjų dobilų ir pašarinių motiejukų mišinių pirmos pjūties pašarui rodikliai Table 2. Indicators of the first cut of red clover for seed and timothy mixtures

Dotnuva, 1994-1998 m. 3-5 bandymų vidurkiai / averages of 3-5 trials

Saus. medž. derlius t ha-1

Dry matter yield t ha-1Derliaus botaninė sudėtis %

Yield botanical composition % pirmais naudojimo

metais antrais naudojimo

1st year of use 2nd year of use metais

Sėti motiejukai

Sown

Sėti dobilai Sown clover

pirmais naudojimo

antrais naudojimo

timothy metais 1st year of use

metais 2nd year

of use dobilai clover

motiejukai timothy

dobilai clover

motiejukatimothy

i

Gintaras II Liepsna 1,4 (0,9)* 78 16 (46)* (6)* Gintaras II Vyliai 2,2 2,3 85 12 45 35 Vėlenis Liepsna 1,7 1,3 84 9 51 14 Vėlenis Vyliai 2,2 2,2 88 3 55 24

R05 / LSD05 0,20 0,33

* Vienas bandymas / One trial 3 lentelė. Kūlenų sausųjų medžiagų masė t ha-1 įvairios sėjos atvejais Table 3. Mass of straw DM t ha-1after thrashing in different sowing treatments

Dotnuva, 1994-1998 m. vidutiniai duomenys / averaged data

Naudojimo me

ta o i Trejų naudojim

Year of usemetų svertiniai vidurkiai

W eighted averag es for thr ee years of useSėti m kai w

v 1sttd

tr3r t y a

r c s

a

otiejuSown

y

dobSoclotimoth

Sėti ilai n e

pir

rm ni a 2n

ri** **

eti** d**

mo jutiei

kų kūle donos moth straw fter

th ashing

bilų kūlenos lover traw

fter thrashingSėta su mi ėliu / So rop of barley ežių ants wn with a cover c

Gintaras II Liepsna 2, ,0 b 3,2 a 1,8 Gintaras II Vyliai 4 Vėlenis Liepsn 0,9

2,7 2,2 c 1,4 ,6 3,8 4,0 a 3,2 a 3, 3,1 3,8 a 3,6

e ėlio i thou over crop 4,1 3, 3,

II Vėlenis

2 0, 26 2 0, 0 29

0,3

3 3 11,

,0 2,6 2,0 c 2,8 a 1,0 a 2,5 1,8 c 2,1 b 1,3

Vėlenis Vyliai b 0,6 1Gintaras II 7 Vėlenis b 3,5

Sėta b ants / Sow ng i w t c a GintarasGintaras

II 7 a 2 a

7 b 7 b

3,8 4,2 * 4,6 4, 3,

4,4 4,0 a 3,5 b 4,0 0, 6 a 37 a

0, 0, 7 c 43 b ,29 0, R05 / LSD05

5 b

* azotu ta, 9 t elia i 9 were applied with N45

Sėjos metais netręš 5-7 ir varian ų lauk i tręšt N45 No nitrogen was applied in the sowing year, treatments 5-7 and** a, b, c – atitinkamai 3, 3, 2 bandymų / a, b, c – respectively 3, 3, 2 trials

80

negu sė

ėtų grynų.

tų su antsėliu grynų. Paties antsėlio įtaka antramečių motiejukų kūlenų kiekiui buvo maža. Antramečių dobilų kūlenų (pažymėtos „c”) buvo truputį daugiau ‘Vyliai’, palyginti su ‘Liepsna’, ir motiejukų ‘Vėlenis’ mišiniuose.

Abiejų veislių grynų trečiamečių motiejukų, sėtų su antsėliu ir be jo, kūlenų buvo beveik vienodai nedaug – 3,2-3,7 t ha-1. Trečiametėse ‘Vyliai’ dobilienose motiejukų ‘Gintaras II’ kūlenų buvo 1,1 karto, o ‘Vėlenis’ net 1,5 karto mažiau negu ‘Liepsna’ dobilienose. ‘Vėlenis’ motiejukų kūlenų trečiametėse dobilienose buvo 1,7-2,6 karto mažiau, negu to paties amžiaus s

Vidutiniškai per trejus metus mišiniuose (1-4 var.) dobilų ir motiejukų kūlenų kiekio skirtumams daugiausia įtakos turėjo antrieji naudojimo metai. Pasta-raisiais dobilai ‘Vyliai’ sėklai imti dažniau negu ‘Liepsna’, todėl ir pačių ‘Vyliai’ kūlenų buvo daugiau, o su jais motiejukų, ypač ‘Vėlenis’, mažiau. Antsėlio įtaka abiejų veislių motiejukų kūlenų kiekiui buvo vidutiniškai neigiama.

Motiejukų biologinio derliaus struktūra (4 lentelė). Pirmamečių ‘Gintaras II’ lapai ir ilgaūgliai sudarė apie ketvirtadalį, senesnių – apie trečdalį visos jų masės. 4 lentelė. Grynų ir mišinyje su dobilais sėklinių motiejukų biologinio derliaus rodikliai Table 4. Biological yield indicators of timothy grown for seed in a pure stand and in mixtures with red clover

Dotnuva, 1994-1999 m. 2-4 bandymų vidurkiai / averages for 2-4 trials

Pirmamečiai motiejukaiTimothy 1st year of use

Antramečiai motiejukaiTimothy 2nd use year

Trečiamečiai motiejukai Timothy 3rd year of use

Sėti motiejukai

Sown

Sėti dobilaiSown clover

lapuotu-mas % leafi-

žiedynųilgis cm

sėklųg m

timothy ness % inflo- rescencelenght

cm

g m

-2

seed

lapuo- tumas

%

žiedynųilgis cm

sėklųg m

-2 leafi- ness %

inflo- rescencelenght

cm

g m

-2

seed

lapuotu- mas % leafi-

žiedynų ilgis cm

sėklų g m

-2 ness % inflo- rescence lenght

cm

g m

-2

seed -2

Sėta su antsėliu / Sown with a cover crop of barley Gintaras II Liepsna 37,5 31,0 6,5 12,0 Gintaras II Vyliai - 32,7 6,7 15,5 Vėlenis Liepsna 10,5 52,0 - 5,0 Vėlenis Vyliai - 52,7 - 2,5 Gintaras II 26,5 7,9 38,0 37,5 6,8 27,5 38,6 6,5 15,0 Vėlenis 29,9 8,2 24,0 34,4 7,8 25,0 52,2 - 7,0

Sėta be antsėlio / Sown without a cover crop Gintaras II 25,9 8,2 58,0 33,7 6,2 32,0 35,2 6,7 15,5 Gintaras II* 25,4 8,1 57,0 35,7 6,3 37,0 34,4 6,5 15,0 Vėlenis 26,4 9,5 44,5 38,0 7,4 26,0 59,4 - 5,0

R05 / LSD05 4,12 0,73 10,79 4,01 0,67 9,10 10,38 0,58 5,60

* N

Sėjos metais azotu netręšta, 5-7 ir 9 variantų laukeliai tręšti N45 o nitrogen was applied in the sowing year, treatments 5-7 and 9 were applied with N45

81

Motiejukai ‘Vėlenis’ didesniu už ‘Gintaras II’ lapuotumu skyrėsi tik trečia-o

N45 sėjoMotiejukų ‘Vėlenis’ žiedynai buvo ilgesni negu ‘Gintaras II’, ir abiejų veis-

umpė miežiais s ame is vo e iš es umpesn be tr

žiedynų .sėliuose žiedynų il š

e sė ž A e i

iepsna’ dobilienoje buvo panašus kaip ry e antsėdidesnis, neg derlius dobi-lienoje buvo ėliuose. Trečiamečių a s e iologinis los ius ilie ircialiuose pasė gi is a jais o p ašus, ‘V is’ g mažesnis negu as

te tie vai ų aukštis ir tankis. Aukštis pam i mažėjo: abiejų buvo vidutiniškai 102, buvo 4-7 % aukštesni už pirmamečiai buvo truputį žeme negu tsėlio. Sėjos metų arą tiejukus pa N45 ų aukštis nepak . Be sėtų motiej ų ‘G as vi ška sais aud metai aisūg tan sni n u s u a ėliu nų arba augusių lienos Jie b ni ėlenis’ visais atvejais, u a i – tikimai. Tręši jos metais turėjo s n mi ‘G as II tankio padidė otie kų vaisūgli nki am sie su end ban (r = ,90-0,98).

Sėklos derlius (5 lentelė). Pirmamečių dobilų ‘Liepsna’ sėklos derlius vi-intaras II’ – keleriopai

i 40-48 % 7 karto. Motiejukų veislės mišinyje įtaka dobilų sėklos derliui neišryšk

etus be to ar kito

daugiau negu antrametėse ‘Liepsna’ dobilienose, kurioms

mečiai – lapai sudarė daugiau kaip pusę jų masės. Dobilų veislių, antsėlio ir tręšims metų vasarą įtaka motiejukų lapuotumui buvo nedidelė.

lių pamečiui tr jo. Su ėtų pirmi, negu sėtų

čių ‘Vėlenantsėlio. Pa

’ jie bu iš esmės, o‘Gintaras II’ nm intaras II’

mės tr ęšus N45k

sėjos metais, ų dobilienose otiejukų ‘G

ir grynuose paDėl a

s

ilgis nepakitogis buvo pana

Trečiamečių mus.

otieju

ntsėlio stem

lbimo pirmam čių motiejukų, ypač

‘Vėlenras II’ b

nų b

is’, biologinis klų derliu

los derlius ‘Lymiai su ažėjo. ntram čių motiejukų ‘Ginta iologin s sėk-

sėtų g lio, bet u sėtų su antsėliu. Antramečių ‘Vėlenis’ biologinis sėklos apie 2 kartus mažesnis negu grynuose su ants liu ar be jo pasė

derlbiejų vei lių moti jukų b sėk dob nose spe-liuose visais paly nama tve buv an tik ėlen dau ‘Gintar II’.

Lentelėje nepa veislių

ikti mo jukų sūgli ečiu96 ir 84 cm

‘Vėlenis’. Su antsėliu sėti tik . Motiejukai ‘Gintaras II’

sni, sėti be an vas mo tręšus , jito antsėlio uk intar II’ dutini i vi n ojimos ve.

liai buvo uvo tankes

keuž ‘V

eg ėtų s nts grybet s

dobi-nepa-ntsėliu sėt

mas N45 sė įtako ees niam intar ’ vaisūgliųjimui. M ju ų ta s t priai josi b ra jų

dinių mase 0

suose bandymuose buvo didesnis negu ‘Vyliai’, motiejukų ‘Gdidesnis negu ‘Vėlenis’. Tas skirtumas, vidutiniais duomenimis, sudarė atitinkama

ir 2,6-2,ėjo. Dėl miežių antsėlio pirmamečių motiejukų ‘Gintaras II’ sėklos derlius

sumažėjo vidutiniškai 22 %, o ‘Vėlenis’ – 20 %, bet ne iš esmės. Antramečiuose mišiniuose, priklausomai nuo dobilų tankio pavasarį, sėklai

buvo palikti jie arba motiejukai. Todėl antramečių mišinių derliaus palyginimui tinką vidurkiai rodo sėklos kiekį, gautą vidutiniškai kasmet, įskaitant ir m

nario derliaus. Antramečių dobilų sėklos gauta nedaug – vidutiniškai 25- 79 kg ha-1. Abiejų veislių motiejukų, sėtų su antsėliu ir be jo, sėklos gauta atitin-kamai 1,6-1,8 ir 1,8-1,9 karto

dar teko vidutiniškai 25 ir 61 kg ha-1 šių dobilų sėklos. Su antsėliu sėtų grynų motiejukų ‘Gintaras II’ antras sėklos derlius buvo 39-51 kg ha-1, arba 11-15% mažesnis, negu sėtų be antsėlio. Antramečių ‘Vėlenis’ derlingumui antsėlis neturėjo įtakos, bet jų sėklos derlius visais palyginamais atvejais buvo 2,5-2,9 karto ma-žesnis negu ‘Gintaras II’.

82

5 lentelė. Dobilų ir motiejukų sėklos derlius įvairios sėjos atvejais kg ha-1

Table 5. Seed yield of red clover and timothy in various sowing treatments kg ha-1

Dotnuva, 1994-2000 m. 3 bandymų vidurkiai / averages for 3 trials

Sėta Sown

Pirmi naudojimo

metai 1st year of use

Antri naudojimo

metai 2nd year of use

Trejų metų vidurkiai

Averages from three years of

use

Sėta su miežių antsėliu (+),

be antsėlio (-) Sown with a cover crop of barley (+), without a

motiejukaitim

dobilai dobilai motie- dobilai motie-

Trečia-mečiai motie-jukai

Timothy 3rd dobilai motie-

cover cr (-) othy clover clover jukai

timothyclover jukai

timothyyear of

use clover jukai

timothy opDobilų ir motiejukų mišiniai / Red clover and timothy mixtures

+ Gintaras II Liepsna 200 0 25 210 152 75 121 + Gintaras II Vyliai 120 0 54 0 94 58 31

45 Vėlenis Vyliai 9

Gryni mo

58 V 0 6 Gintaras II 0 86Gintaras II* 0 566 391 2 Vėle 0 219 0 1 85 47

R05 / LSD05 ,1 21,3 14,3 17,6

+ Vėlenis Liepsna 187 0 61 73 61 83 + 7 0 79

kai / Pure

0 34 59 11

tieju timothy

+ +

Gintaras II 0 417

0 340 135

262 353 135 ėlenis 0 93

- -

5 0 0

379 277 73

414410

- nis 37 123,6 62,0 28,9 34

* Sėjo etais š 9 v lauk ęšti N No ogen win treat nts 5-7 were plied w

či mo sė andym buvo s (‘Gin s II’ g, ‘Vėlenis 1 ha idut duo s, su mi ėtų grynų čiame abiej ųderlius buvo ar didesnis u rečiam dobi oje. lio i o sėjos tais N ynų motiejukų ečiam os de i buv a.

Per tr metus dob ‘Liep ėklo auta v iška 4 karto daugiau Vy ai’ sėklos. Mišinių tarpusavio kiek ų sėklos kiekiui oda.

jukų ų įtaka dobilams nenustatyta, o ‘Liepsna’ dobilienose abie-ų veislių motiejukų sėklos gauta 3,9-4,1 karto daugiau negu ‘Vyliai’ do .

otiejukų ‘Vėlenis’ sėklos visais atvejais gauta mažiau negu ‘Gintaras II’. Su ant-ėliu sėtų grynų abiejų veislių motiejukų sėklos kasmet gauta nuo kelių iki ke-olikos kartų daugiau, negu ‘Liepsna’ ir ‘Vyliai’ dobilienose. Į miežius sėtų otiejukų ‘Vėlenis’ sėklos gauta vidutiniškai 12 kg ha-1, arba 8,2 % mažiau, negu

s m azotu netrę ta, 5-7 ir ariantų eliai tr 45 and 9nitr was applied in the so g year, me ap ith N45

Tre amečių tiejukų klos derlius 4 iš 5 b ų maža

tara – 106-287 k ’ – 15- 36 kg -1). V iniais menimiežiu antsėliu ir be jo s

1,4-2,9 k tre

ž tčių

ečiųų veislilien

motiejukAntsė

ų sėklos r tręšimto

me 45 įtaka gr tr sėkl rliu o mažejus derliaus ilų sna’ s s g idutin i 1,3-1, negu ‘ buvo nevien

li narių įtaka vieno j

Motie veislijM

bilienose

slim

83

sėtų be antsėlio. Motiejukų ‘Gintaras II’ analogiškas skirtumas – 61 kg ha-1, arba otiejukų sėklos derlius, sėjos metais juos tręšus N45 ar netręšus,

buvo panašus. kla dar

valytina sudėtingom mis, kuriomis paprastai pavyksta miai pagerinti bendr švaru terš kitų augalų sė mis /Boelt, 2003ES standartą, a ų mo kų sė turi bent %, ra jų dobilų 97 % o olių 0 % daigumo. Kitų aug sėklų augintų žolių B ir C kategorijų sėkloje leistina atitinkamai 0,3 ir 1,5 %, pastarojoje vienos rūšies – po 1 %.

6 lentelė. Raudonųjų dobilų ir motiejukų pirminio valymo sėklos kokybės rodikliai įvairios sėjos atvejais % Table 6. Red clover and timothy seed quality parameters after pre-cleaning as affected by various sowing combinations %

Dotnuva, 1994- 2000 m., 2-4 bandymų vidurkiai / averages for 2-4 trials

Sėta Sown

Pirmi naudojimo metai**

1st year of use**

Antri naudojimo metai***

2nd year of use***

14,7 %. Pastarųjų m

Sėklos kokybė (6 lentelė). Ji vertinta po pirminio valymo. Tokia sėis valom

mą ir sumosio

ažinti užžy

ąjį tumą klo /. Pagal B ir C k tegorij tieju kla būti 96 udonų

– švarum , abiejų ž – 8 alų

Sėta su miežių antsėliu (+),

be antsėlio (-) Sown with a cover crop of barley (+), without a

cover crop (-)

motiejukaitimothy

dobilai clover

dobilų sėkla clover seed

motie- jukų sėkla

timothy seed

dobilų sėkla clover seed

motie- jukų sėkla

timothy seed

Trečiamečių motiejukų sėkla****

Seed f timothy

in the 3rd year of

use**** 1 2 3 4 5 6 7 8

Švarumas / Purity

+ Gintaras II Liepsna 98,7 0 96,9 94,0 a + Gintaras II Vyliai 97,9 0 94,7 - 92,2 a + Vėlenis Liepsna 97,7 0 94,0 - 92,4 a + Vėlenis Vyliai 95,9 0 96,2 - 86,4 a + Gintaras II 0 97,0 0 98,9 95,6 b + Vėlenis 0 90,3 0 91,6 77,3 b - Gintaras II 0 98,1 0 99,3 98,3 b - Gintaras II* 0 98,2 0 99,2 98,8 b - Vėlenis 0 95,1 0 91,3 74,1 b

R05 / LSD05 1,71 4,06 2,47 5,06 1,53 a 16,34 b

84

6 lentelės tęsinys Table 6 continued

1 2 3 4 5 6 7 8 Užterštumas kitų augalų sėklomis / Contamination with other plants seed

+ Gintaras II Liepsna 0,5 0 0 1,3 3,7 a + Gintaras II Vyliai 0,8 0 4,2 - 5,2 a + Vėlenis Liepsna 1,1 0 4,8 - 4,6 a + Vėlenis Vyliai 2,2 0 2,2 - 8,4 a + Gintaras II 0 2,2 0 0,9 1,1 b + Vėlenis 0 7,0 0 4,8 12,7 b - Gintaras II 0 1,6 0 0,6 0,6 b - Gintaras II* 0 1,2 0 0,8 0,9 b - Vėlenis 0 2,0 0 5,2 19,2 b

R05 / LSD05 1,41 3,74 2,55 3,86 2,08 a 15,42 b

Daigumas / Germination

+ Gintaras II Liepsna 86,5 0 0 78,7 77,0 a + Gintaras II Vyliai 84,9 0 84,5 - 74,7 a + Vėlenis Liepsna 86,2 0 87,0 - 73,3 a + Vėlenis Vyliai 86,0 0 85,5 - 73,3 a + Gintaras II 0 81,7 0 82,0 82,7 b + Vėlenis 0 80,7 0 82,7 78,3 b - Gintaras II 0 83,3 0 84,3 82,0 b - Gintaras II* 0 81,0 0 84,0 85,3 b - Vėlenis 0 83,7 0 83,0 78,0 b

R05 / LSD05 6,91 4,71 24,78 9,42 8,37 a 7,66 b

* Sėjos metais azotu netręšta, 5-7 ir 9 variantų laukeliai tręšti N45 No nitrogen was applied in the sowing year, treatments 5-7 and 9 were applied with N45 ** Dobilų – 4, motiejukų – 3 bandymai / Clover – 4 trials, timothy – 3 trials *** Dobilų – 2, motiejukų – 3 bandymai / Clover – 2 trials, timothy – 3 trials **** a, b – 3 skirtingų bandymų vidurkiai / a, b – averages for 3 different trials

Pirmamečių abiejų veislių dobilų su motiejukais ‘Gintaras II’ ir šių motie-

jukų sėklos bendrasis švarumas buvo pakankamas, bet jos užterštumas netenkino B kategorijos reikalavimų. Motiejukų ‘Vėlenis’, ypač šiuos motiejukus sėjus grynus su antsėliu, bei su jais dobilų ‘Vyliai’ sėklos švarumas ir piktžolėtumas nepasiekė C kategorijos standarto. Pirmamečių dobilų ir motiejukų sėkla visais atvejais dygo gerai.

85

Antramečių dobilų sėkla dygo gerai, bet jai šiek tiek trūko bendro švarumo ir ji buvo 1,5-3,0 kartus daugiau užteršta kitų augalų sėklomis negu C kategorijos. Antramečių motiejukų ‘Gintaras II’ sėkla pagal švarumą, piktžolėtumą ir daigumą iš esmės atitiko C kategorijai, o ‘Vėlenis’ sėkla dygo gerai, bet jos švarumo ro-dikliai buvo prasti.

Trečiamečių motiejukų ‘Gintaras II’ sėkla iš įvairiai įrengtų sėklinių sklypų (5, 7, 8 var.) vienodai atitiko C kategoriją, o iš dobilienų (1, 2 var.) buvo daugiau ar mažiau prastesnė visais rodikliais, ypač užterštumu kitų augalų sėklomis ir daigu-mu. Trečiamečių motiejukų ‘Vėlenis’ sėkla visais palyginamais atvejais buvo pras-tesnė, ypač užterštumu, už ‘Gintaras II’ sėklą – neatitiko C kategoriją.

Informacijos apie sėklos užterštumo pobūdį gali duoti dobilų ir motiejukų 1 kg pirminio valymo sėklos buvęs kitų žolių priemaišų ir sunkiai išvalomų piktžolių sėklų skaičius (7 lentelė). Kultūrinių priemaišų visų metų sėkloje rasta 10, o piktžolių 20 rūšių. Priemaišų sėklos sumuotos neskiriant lengvai ir sunkiai išvalo-mų (iš raudonųjų dobilų sunkiai išvalomi motiejukai, liucernos, iš motiejukų – įvairūs dobilai).

Iš dobilų sėklos sunkiai išvalomos piktžolės: rauktalapės rūgštynės, balta-žiedžiai šakiniai, bekvapiai šunramuniai, dirvinės našlaitės, dirvinės usnys, iš mo-tiejukų sėklos – šunramuniai, šakiniai, baltosios balandos, apyninės liucernos, visos žliūgių ir nemiršėlių rūšys. Kadangi piktžolių ir žolių sėklos parametrai kasmet kiek kitokie, apie užterštumo sunkumą spręsti tenka orientaciniai. Priklausomai nuo žolių išsivystymo sėjos metais, pasėlių amžiaus, jų priežiūros sėkmės ir orų, sėklos užterštumas labai įvairavo. Ir jo skirtumų, pamečiui kartais prieštaringų, priežastys ne visada paaiškinamos.

Su antsėliu sėtų motiejukų ‘Gintaras II’ sėklos užterštumas priemaišomis ir piktžolėmis visais metais buvo didesnis negu sėtų be antsėlio. Antrų trečių metų dobilienose (1, 2 var.) užaugintoje šių motiejukų sėkloje kitų augalų sėklų buvo kelissyk daugiau negu to paties amžiaus specialiuose sklypuose (5, 7, 8 var.). Antsėlio įtaka motiejukų ‘Vėlenis’ sėklos užterštumui nebuvo tokia nuosekli, kaip ‘Gintaras II’ sėklai. Dėl antsėlio įtakos pirmų ir antrų metų grynų ‘Vėlenis’ sėkloje priemaišų sumažėjo, bet pirmame derliuje piktžolių labai padaugėjo. Antrais ir trečiais derliaus metais antsėlio poveikis šių motiejukų sėklos bendram užterštumui nebuvo aiškus. Tačiau iš trečiametės dobilienos ‘Vėlenis’ sėkloje piktžolių buvo vidutiniškai apie 12 kartų daugiau negu sėkloje iš vienaamžių grynų pasėlių (6, 9 var.). Apskritai ‘Vėlenis’ sėkla visada buvo labiau užteršta negu ‘Gintaras II’ sėkla.

Pirmamečių abiejų veislių dobilų sėklos užterštumas priemaišomis ir pikt-žolėmis buvo didesnis mišiniuose su motiejukais ‘Vėlenis’ negu su ‘Gintaras II’. Antramečių dobilų sėkloje šie skirtumai neaiškūs. Nepateiktais turimais duo-menimis, pirmamečių abiejų veislių dobilų pirminio valymo sėkloje motiejukų ‘Gintaras II’ priemaiša bendroje jos masėje sudarė vidutiniškai apie 26 %, ‘Vėlenis’ – apie 42 %, o antramečių dobilų ‘Vyliai’ sėkloje – atitinkamai 37 % ir 59 %. Diploidų dobilų ‘Liepsna’ 1000-čio sėklų masė sudarė vidutiniškai 1,9 g, tetra-ploidų ‘Vyliai’ – 2,7 g. Ir abiejų dobilų veislių, augusių su motiejukais ‘Vėlenis’, sėklos buvo 11-13 % stambesnės, negu augusių su ‘Gintaras II’.

86

7 lentelė. Raudonųjų dobilų ir motiejukų pirminio valymo sėklos užterštumas kitų augalų sėklomis įvairiose sėjose 1000 vnt. kg-1 sėklos Table 7. Contamination of red clover and timothy seed with the seed of other plants after pre-cleaning in various sowing treatments, 1000 units per kg-1 seed

Dotnuva, 1994-2000 m. 2-4 bandymų vidurkiai / averages for 2-4 trials

Sėta Sown

Pirmi naudojimo metai

1st year of use

Antri naudojimo metai

2nd year of use

Sėta su miežių antsėliu (+),

be antsėlio (-) Sown with a cover crop of barley (+), without a

cover crop (-)

motiejukaitimothy

dobilai clover

dobilų sėkla clover seed

motiejukų sėkla

timothy seed

dobilų sėkla clover seed

motiejukų sėkla

timothy seed

Trečiamečių motiejukų

sėkla Seed of timothy

in the 3rd year of use

Kitų žolių sėklų priemaiša / Contamination with the seed of other herbs

+ Gintaras II Liepsna 13,2 2,1 10,0 + Gintaras II Vyliai 25,2 15,6 25,6 + Vėlenis Liepsna 33,9 12,7 13,2 + Vėlenis Vyliai 45,1 27,0 34,4 + Gintaras II 1,8 0,9 2,9 + Vėlenis 2,7 7,7 181,2 - Gintaras II 1,2 0,9 0,9 - Gintaras II* 1,3 0,7 0,9 - Vėlenis 3,6 59,4 32,5

Sunkiai išvalomų piktžolių sėklos / Weed seed that is difficult to clean

+ Gintaras II Liepsna 0,9 12,5 51,3 + Gintaras II Vyliai 0,8 27,9 49,1 + Vėlenis Liepsna 1,5 33,3 53,8 + Vėlenis Vyliai 1,2 12,8 56,7 + Gintaras II 28,1 3,3 5,2 + Vėlenis 64,4 4,3 3,5 - Gintaras II 6,3 3,1 1,4 - Gintaras II* 4,8 2,7 2,3 - Vėlenis 27,4 5,8 5,6

* Sėjos metais azotu netręšta, 5-7 ir 9 variantų laukeliai tręšti N45 No nitrogen was applied in the sowing year, treatments 5-7 and 9 were applied with N45

Rezultatų ekonominis vertinimas. Skaičiavimams imti 3 bandymai. Jų fak-

tiški darbai įvertinti pagal Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo tarnybos 2001 m. įkainius su PVM. Sunaudotos sėklos, medžiagos ir gauta pro-

87

dukcija įvertinta pagal 2002 m. pradžios rinkos vidurkį: dobilų sėklos – 8 Lt kg-1, motiejukų – 6 Lt kg-1, miežių su PVM galiojusi normatyvinė – 448 Lt t. Šalutinė produkcija – šiaudai ir dobilų kūlenos – nevertintos, motiejukų kūlenos – 50 Lt t, dobilų žolė pašarui apskaičiuota 50 % sausųjų medžiagų 0,6 t rulonuose su plėvele pagal 2001 m. UAB „LŽI Dotnuvos eksperimentinis ūkis” faktiška – rulonui 33,4 Lt išlaidų, jo kaina su PVM – 62,5 Lt. Tirtos priemonės vertintos kaip trejų derliaus metų prekinės sėklos auginimo sistemos. Sėkliniai pasėliai su antsėliu sėjos metais davė 400-480 Lt ha-1sąlyginį pelną, be antsėlio – 490-550 Lt ha-1 nuostolį. Pirma-mečiuose pasėliuose sąlyginis pelnas buvo toks: sėklinių dobilų ‘Liepsna’ – 1 390 ir 1 460 Lt, ‘Vyliai’ – 700 ir 860 Lt ha-1; motiejukų ‘Gintaras II’, sėtų su antsėliu, – 2 030 Lt, arba 700-870 Lt ha-1 mažesnis, negu sėtų be antsėlio, o motiejukų ‘Vėlenis’ atitinkamai 300 Lt, arba 400 Lt ha-1 mažesnis negu sėjus be antsėlio. Sėjos metų vasarą azotu netręšti motiejukai ‘Gintaras II’ kitąmet buvo apie 170 Lt ha-1, arba apie 6 % mažiau pelningi, negu tręšti N45. Panašaus pobūdžio skirtumai tarp sėklinių motiejukų auginimo specialiuose sklypuose (5-9 var.) išliko ir paskesnius dvejus metus, tik pelno dydis nuo pirmų metų pamečiui reikšmingai mažėjo – buvo vidutiniškai atitinkamai 100 %, 65 % ir 46 %. Sąlyginis pelnas sparčiau mažėjo sėklinius motiejukus auginant su dobilais – 100 %, 52 % ir 17 %.

Labiausiai apibendrintais, skaičiuojant ir sėjos metus, duomenimis, motie-jukus auginti sėklai visais atvejais buvo pelninga, labiausiai – ‘Gintaras II’ grynus (5, 7, 8 var.). Motiejukus ‘Vėlenis’ auginti taip pat buvo pelninga, bet ir su dobilais, ir ypač grynus – žymiai mažiau negu ‘Gintaras II’. Antsėlis iš esmės nesumažino trejų metų motiejukų ‘Gintaras II’ pelningumą, o ‘Vėlenis’ reikšmingai padidino. Be ant-sėlio sėtus motiejukus ‘Gintaras II’ patręšus sėjos metų vasarą N45 pelningumas nepa-didėjo. Kadangi dobilai buvo kelissyk mažiau sėklingi už motiejukus, o abiejų sėklos kaina tesiskiria maždaug trečdaliu, su dobilais ‘Liepsna’ motiejukus ‘Gintaras II’ auginti sėklai buvo pelningiau negu su ‘Vyliai’. Skirtumą lėmė mažesnis ‘Vyliai’ sėklos derlius ir dažnesnis šių dobilų naudojimas sėklai ne vienerius pirmus, kaip ‘Liepsna’, bet dvejus metus. Motiejukų ‘Vėlenis’ pelningumas nuo dobilų veislės nepriklausė, ir juos buvo nedaug pelningiau auginti su dobilais negu grynus.

Papildomų bandymų sėklos derlius. Abiejuose papildomuose dobilų su mo-tiejukais ‘Gintaras II’ bandymuose pirmamečiuose žolynuose yra buvęs didelis beveik grynų dobilų pašaro derlius – apie 11 ir 9 t ha-1 sausųjų medžiagų. Pirmame bandyme dar ir antramečių žolynų derliaus būta didelio – vidutiniškai beveik 8 t ha-1 sausųjų medžiagų, bet antrame, nors tręšta N45, dėl 1999 m. ilgų pavasarį šalnų ir sausros tegauta apie 4 t ha-1 sausųjų medžiagų. Dėl didelio pradinio dobilų stelbimo ir trečiametėse dobilienose sėkliniams motiejukams labai nepalankių orų jų sėklos derlius buvo mažas: netręšus azotu vidutiniškai 108 (80-138) kg, tręšus N45 – 163 (160-193) kg ha-1 (8 lentelė).

Motiejukų sėklos derliaus skirtumai tarp variantų pagal 3 faktorių vidurkius nors nedideli, bet nuoseklūs. Dobilų ‘Vyliai’, palyginti su ‘Liepsna’, teigiamas poveikis motiejukų sėklos derliui N0 ir N45 fonuose sudarė apie 10 % ir 13 %. Dobilų sėjus 7,5-10,0 kg, palyginti su 2,5-5,0 kg ha-1, motiejukų sėklos derlius buvo didesnis

88

N0 fone 13 %, N45 – apie 8 %. Motiejukų mišiniuose sėjus 4 kg, palyginti su 2 kg ha-1, sėklos buvo patikimai, bet nereikšmingai daugiau – N0 fone 7 %, N45 – beveik 5 %. 8 lentelė. Motiejukų, augintų su raudonaisiais dobilais dvejus metus pašarui, sėklos derlius trečiametėje dobilienoje kg ha-1 Table 8. Seed yield of timothy (kg ha-1) grown with red clover for two years for forage in the third year clover field Dotnuva, 1999 ir 2000 m. papildomų bandymų duomenys / supplementary trial data

Sėta mišinyje ka ha-1

Sown in mixtures kg ha-1Pavasarį tręšta azotu

Nitrogen applied in spring Vidurkis Average

N0 N45raudonųjų dobilų

red clover

motiejukų timothy 1999 2000 1999 2000

N0 N45

1 2 3 4 5 6 7 8

Dobilai ‘Liepsna’ / Red clover ‘Liepsna’

10 4 108 108 122 206 108 164 10 2 76 120 87 208 98 148 7,5 4 93 101 113 209 97 161 7,5 2 87 124 116 204 106 160 5,0 4 100 96 108 187 98 148 5,0 2 100 106 108 184 103 146 2,5 4 113 93 114 179 103 146 2,5 2 107 92 104 194 100 149

Dobilai ‘Vyliai’ / Red clover ‘Vyliai’

10 4 129 148 150 236 138 193 10 2 116 136 122 234 126 178 7,5 4 125 130 139 228 126 184 7,5 2 126 114 118 217 120 168 5,0 4 134 118 134 202 126 168 5,0 2 86 113 102 224 100 163 2,5 4 104 99 118 218 102 168 2,5 2 79 80 116 228 80 172

R05 / LSD05 43,3 24,1 42,3 31,2 24,8 26,3

Dobilų veislių vidurkiai / Averages for red clover varieties

Liepsna 98 105 109 196 102 152 Vyliai 112 117 125 223 114 174

R05 / LSD05 7,7 4,3 7,5 5,5 4,4 4,7

89

8 lentelės tęsinys Table 8 continued

1 2 3 4 5 6 7 8

Dobilų sėklos normų vidurkiai / Averages for seed rates of red clover

10 4-2 107 128 120 221 118 170 7,5 4-2 107 117 121 214 112 168 5,0 4-2 105 108 113 199 102 156 2,5 4-2 101 91 113 205 96 159

R05 / LSD05 13,3 7,4 12,9 9,5 7,6 8,0

Motiejukų sėklos normų vidurkiai / Averages for seed rates of timothy

10-2,5 4 113 112 125 208 112 166 10-2,5 2 97 110 109 212 104 160

R05 / LSD05 15,3 4,3 7,5 5,5 7,9 4,7

Pirminio valymo sėklos švarumo, 1000-čio sėklos masės, daigumo reikš-mingesnių skirtumų tarp papildomų bandymų variantų nenustatyta. Sėklos šva-rumas visais tirtais atvejais buvo didesnis negu B kategorijos. Bet jos daigumas dėl sėklų formavimosi metu buvusių nepalankių orų ne koks – iki B kategorijos N0 fone stigo vidutiniškai apie 10, N45 – apie 6 % vienetų.

Papildomų bandymų rezultatų ekonominis įvertinimas. Vertinimui neimti dobilų su motiejukais sėjos ir dveji naudojimo pašarui metai. Nors ‘Gintaras II’ sėklos derlius trečiametėje dobilienoje buvo mažas, bet jiems nedaug ir išleista, todėl gauta pelno. Jis svyravo N0 fone vidutiniškai nuo 140 iki 490 Lt ha-1, N45 – nuo 510 iki 810 Lt ha-1. Pelnui daugiausia įtakos turėjo tręšimas N45 – padidėjo vidutiniškai apie 310 Lt ha-1, arba beveik dvigubai. Netręšus azotu, motiejukų sėklą dobilienoje auginti buvo pelningiausia dobilų sėjus 10 kg, o tręšus N45 – 7,5 kg ha-1 sėklos. Motiejukų pelningumas abiem tręšimo atvejais buvo truputį didesnis, jų su dobilais sėjus 4 kg ha-1, palyginti su 2 kg ha-1. ‘Vyliai’ dobilienoje motiejukų pel-ningumas N0 ir N45 fonuose buvo 80 ir 140 Lt ha-1, arba 29 ir 26 % didesnis, negu augusių ‘Liepsna’ dobilienoje.

Pelnas papildomuose bandymuose, palyginus su gautu pagrindinių bandy-mų trečiamečiuose specialiuose motiejukų ‘Gintaras II’ pasėliuose (5, 7, 8 var.), buvo apie 2 kartus mažesnis. Tačiau, kai tręšta N45, jis buvo gerokai didesnis už tą, kuris pagrindiniuose bandymuose dobilienose gautas po dvejus metus jų naudojimo sėklai. Mišinius naudojus pašarui, motiejukai buvo pelningesni ‘Vyliai’, o naudojus sėklai – ‘Liepsna’ dobilienoje.

Išvados 1. Tirtos dobilų ir motiejukų veislės, jų sėklinių pasėlių įrengimo ir nau-

dojimo būdas bei amžius turėjo įvairaus reikšmingumo įtakos pasėlių piktžolėtumo, biologinio derliaus struktūros, sėklos derliaus ir jo kokybės bei šalutinės pro-

90

dukcijos (dobilų pirmos žolės, kūlenų) kiekio rodikliams. Motiejukų ‘Gintaras II’ tręšimo N45 sėjos metų vasarą įtaka jiems maža.

2. Tirtos priemonės daugiausiai įtakos turėjo dobilų ir motiejukų pirminio valymo sėklos kokybės rodikliui užterštumui kitų augalų sėklomis (piktžolėtumui). Motiejukų ‘Gintaras II’, palyginti su ‘Vėlenis’, ir dobilų ‘Liepsna’, palyginti su ‘Vyliai’, pirminio valymo sėkla buvo mažiau piktžolėta. Piktžolėčiausia ji buvo motiejukų iš dobilienų ir sėjus juos grynus su antsėliu.

3. Apibendrinimui tinkamų bandymų duomenimis, trejų naudojimo metų pasėliuose pirmus dvejus metus mišiniuose vyravo dobilai ‘Vyliai’, todėl motie-jukai su jais sėklai nepalikti. Šių dobilų sėklos gauta 1,3-1,4 karto mažiau negu dobilų ‘Liepsna’, o be antsėlio sėtų motiejukų – 12-18 % daugiau, negu sėtų su antsėliu. Per antrus ir trečius naudojimo metus grynuose pasėliuose motiejukų sėk-los gauta iš esmės daugiau negu to paties amžiaus dobilienose. Ir ‘Liepsna’ dobi-lienose jos gauta vidutiniškai 3,9 karto daugiau negu ‘Vyliai’ dobilienose.

4. Per trejus naudojimo metus sėklos gauta vidutiniškai: grynų motiejukų ‘Gintaras II’ 353-414 kg ha-1 – 2,7 karto daugiau negu ‘Vėlenis’; su antsėliu sėtų abiejų veislių – apie 8-15 % mažiau, negu sėtų be antsėlio; ‘Liepsna’ dobilienoje abiejų veislių motiejukų apie 3, ‘Vyliai’ – apie 13 kartų mažiau, negu įvairiai sėtų grynų; sėjos metais tręšus N0 ir N 45 – vienodai. Motiejukų veislės turėjo mažą įtaką su jais augusių dobilų sėklos derliui.

5. Grynų motiejukų ir jų su dobilais to nario, kuris vyravo, auginimo sėkloms visais atvejais sąlyginis pelnas svyravo nuo 230 iki 1 780 Lt ha-1. Jis vienodai didžiausias buvo grynus motiejukus ‘Gintaras II’ įvairiai sėjus bei prižiū-rėjus, o auginant sėklai antrais trečiais metais su dobilais ‘Liepsna’ ir trečiais – su dobilais ‘Vyliai’ buvo mažesnis – atitinkamai 1,6 ir 3,2 karto. Motiejukus ‘Vėlenis’ grynus auginti sėkloms mažiau pelninga negu dobilienose ir apskritai žymiai ma-žiau pelninga, palyginus su ‘Gintaras II’ auginimu.

6. Dobilų ‘Liepsna’ ir ‘Vyliai’ su motiejukais ‘Gintaras II’ mišinius dvejus metus naudojus pašarui, trečiaisiais palikti sėkloms motiejukai sąlyginio pelno daugiausiai davė ‘Vyliai’ dobilienoje (dobilų sėta 7,5-10 kg su 4 kg ha-1 motiejukų). Motiejukus patręšus N45 pavasarį, pelnas padidėjo vidutiniškai 2 kartus ir buvo didesnis už gautą mišiniuose su dobilais, kuriuose prieš tai auginti dobilai ir motiejukai sėklai.

7. Vidutinio vėlyvumo motiejukus įprastai sėklai auginti pelningiausia grynus be antsėlio arba su juo. Tradicinis jų auginimas mišiniuose su dobilais gali būti pagrįstas noru gauti papildomo pelno arba ir naujos produkcijos – organinės sėklos.

Gauta 2004 12 31 Pasirašyta spaudai 2005 04 06

91

LITERATŪRA 1. A m l i d T. S. Organic seed production of timothy (Phleum pratense) in mixed

crops with clovers (Trifolium spp.) // Proceedings of the Fourth International Herbage seed conference, Perugia, Italy, May 23- 27. - Perugia, 1999, p.28-32

2. A m l i d T. S. Yield and Quality of Mixed Seed Crops of Timothy (Phleum pratense) and Clover (Trifolium spp.) in an Organic Cropping System // Acta Agriculture Scandinavica, Section B, Soil and Plant Science. - 2002, vol.52, No.1, p.18-24

3. A n d e r s e n J. C. Methods and problems of grass seed pruduction in Denmark // Journal of the British Grassland Society. - 1949, No.4, p.281-286

4. B o e l t B., D e l e u r a n L. C., G i s l u m R. Organic forage seed production in Denmark // International Herbage Seed Group Newsletter. - 2002, No.34, p.3-4

5. B o e l t B. Organic forage seed production: Herbage seed in the New Millenium – New Market, New Products, New Opportunities // Proceedings Fifth International Herbage Seed Conference, Gatton, Australia, 23-26 November 2003, p.43-47

6. Č e r n i a u s k a s H. Vlijanie nekotorych agrotechničeskich priemov na urožaj semjan krasnogo klevera v uslovijach Litovskoj SSR: avtoref. kand. diss. - Kaunas, 1958. - 17 s.

7. Č e r n i a u s k a s H., G r i g a s A. Sėklai auginamų raudonųjų dobilų sėjos būdai ir nuėmimo laikas // Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto darbai. - Vilnius, 1965, t.10, p.181-190

8. D e l e u r a n L.C., B o e l t B. Forage cuts as a byproduct in organic seed production // International Forage Seed Group Newsletter. - 2002, No.34, p.5-7

9. G a l u b e v N. P. Timofeevka. - Leningrad, 1927. - 57 s. 10. K r i š č i ū n a s J. Pašarinės žolės. - Kaunas: „Varpo” spaustuvė, 1924. - 64 p. 11. K r y ž e v i č i e n ė A. Skirtingo vystymosi ritmo pašarinių motiejukų

reproduktyvus dauginimasis, pasėjus su antsėliu ir be jo // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2000, t.69, p.132-147

12. K r y ž e v i č i e n e A. The effect of white clover on seed production of grasses // Grassland Science in Europe. - Duderstadt, 2001, vol.6, p.27-29

13. L u n d - K r i s t e n s e n J., T o f t J e n s e n M., G r ө n b a e k O. Organic production of grass and clover seed in Denmark – a new challenge to the seed industry // Grassland Science in Europe. - 2000, vol.5, p.539-541

14. M a r s h a l l A. H., H u m p h r e y s M. O. Challenges in organic forage seed production // UK Organic Research 2002: Proceedings of the COR Conference, 26-28 th March 2002. - Aberystwyth, 2002, p.95-96

15. M i c h a i l i č e n k o B. P., B e s p a c h o t n a j a G. N. Vlijanie sposobov poseva i norm vyseva na semennuju produktivnost’ timofeevki lugovoj // Sbornik naučnych trudov/ VNII kormov. - Moskva, 1998, vyp.40, s.55-61

16. S e l e v i č i u s A. baltųjų dobilų ir varpinių žolių mišinių auginimas sėklai ir pašarui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 1999, t.66, p.124-131

17. Ž a l g i r i s A., D a u g ė l i e n ė N. Sėjos būdo ir nevienodo ankstyvumo atolo įtaka raudonųjų dobilų sėklos derliui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI. - Vilnius, 1994, t.41, p.35-44

18. Ž i d o n y t ė J. A. Pozdnespelyj sort timofeevki lugovoj ‘Veljanis’ // Selekcija i semenovodstvo. - Moskva, 1990, No.4, s.42-43

92

ISSN 1392-3196 Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2, 90, 75-93 UDK 633.24+633.321]631.531.01:631.559

CULTIVATION OF TIMOTHY FOR SEED IN PURE STANDS AND MIXED WITH EARLY RED CLOVER

V. Žemaitis

S u m m a r y

Five experiments were carried out on a drained light loamy Epicalcari-Epihypogleyic Cambisol (CMg-p-w-cap) at the Lithuanian Institute of Agriculture from 1993 to 2000 with a view to comparing conventional cultivation of timothy for seed in mixtures with clover and in pure stands and verifying the effect of the cover crop and N45 fertilisation in the summer of the sowing year. An medium – late timothy cv. ‘Gintaras II’ and a late timothy cv. ‘Vėlenis’ were sown as follows: pure without a cover crop, pure into barely, in two – component mixtures with an early red diploid clover cv. ‘Liepsna’ and a tetraploid clover cv. ‘Vyliai’. The stands were used for three years. In mixtures the dominanting component was left for seed. In the other two experiments timothy seed was harvested in the third year clover field on No and N45 backgrounds, where the above mentioned clover was sown for forage at 2.5-10 kg with 2 and 4 kg ha-1 timothy cv. ‘Gintaras II’. Quantative and qualitive parameters of weed incidence in spring, by-produce, biological yield structure and pre-cleaned seed were estimated. Seed yield of 100 % purity and standard moisture and conditional profit of timothy growing for seed methods were calculated.

Timothy and clover cultivars had a different effect on the mentioned parameters. The most marked effect was identified on raw seed weed contamination, seed yield and profit. Cultivation of pure timothy and with the red clover of the predominating component for seed was beneficial in all the cases in the 1st-3rd year of use – conditional profit ranged from 230 to 1780 Lt ha-1. It was consistently the highest in the treatments of pure timothy ‘Gintaras II’ differently sown and managed, and when growing for seed cv. ‘Liepsna’ of the 2nd and 3rd years of use and ‘Vyliai’ in the 3rd year of use generated a profit that was 1.6 and 3.2 times lower. To grow timothy cv. ‘Vėlenis’ for seed in a pure stand, especially without a cover crop, was less profitable than in mixtures with clover, and far less profitable than to grow ‘Gintaras II’ for seed. After two years of use of both clover cultivars for forage, having fertilised timothy cv. ‘Gintaras II’ with N45 in the third year clover field the profit (increased from 270/350 to 540/680 Lt ha-1).

Taking into account specific circumstances, cultivation of medium-late timothy for seed can be combinated at various ratios on special plots and supplementary in clover fields. The prospects for late timothy cv. ‘Vėlenis’ cultivation for seed are not clear.

Key words: timothy, red clover, cultivars, cultivation methods, seed yield, profit.

93

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 94-105 UDK 633.32:581.19

DOBILŲ RŪŠIŲ IR TARPRŪŠINIŲ HIBRIDŲ CHARAKTERIZAVIMAS PAGAL FERMENTŲ IR SĖKLŲ BALTYMŲ ELEKTROFORETINES ANALIZES Vanda PAPLAUSKIENĖ, Giedrė DABKEVIČIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas El. p. genetik@lzi.lt

Santrauka Ištirti peroksidazių (PO) ir superoksido dismutazių (SOD) elektroforetiniai spektrai

raudonuosiuose dobiluose (Trifolium pratense L.), laukiniuose (Trifolium diffusum Ehrh.), kultūriniuose (Trifolium ambiguum Bieb.), rausvuosiuose dobiluose (Trifolium hybridum L.) ir jų tarprūšiniuose hibriduose. Lyginant Trifolium pratense ir Trifolium diffusum rūšis, rasta specifinių SOD ir PO komponentų, tuo tarpu T. ambiguum ir T. hybridum spektrai tapatūs. Hibridinių (T. pratense x T. diffusum ) populiacijų F1, B1F2 ir B2 F3 dobilai turėjo visą arba dalinį tėvinių rūšių SOD ir PO komponentų rinkinį, kurį papildė originalūs, tik hibriduose atsirandantys komponentai. T. pratense x T. diffusum F1 hibriduose aptikti du SOD spektrai, kurie patvirtina hibridinę jų prigimtį. Bekrosinėse linijose, kilusiose iš T. pratense x (T. pra-tense x T. diffusum ) kryžminimo, hibridiškumas buvo patvirtintas 49,6 % individų, kiti augalai SOD spektrus turėjo tokius pat kaip motininė rūšis. Tiriant PO polimorfizmą F1 populiacijoje, hibridiškumas patvirtintas 96,7 %, likusių individų spektrai identiški T. pratense. Bekrosinėse B1F2 ir B2 F3 populiacijose 76,0 % augalų turėjo hibridinę prigimtį patvirtinančius, likę 24,0 % individų - motininės T. pratense rūšies spektrus. Nustatyta, kad T. pratense x T. diffusum hibridams atpažinti būtina abiejų fermentų (SOD ir PO), spektrų analizė.

T. ambiguum ir T. hybridum rūšyse tirti ir kitų fermentų: fosfogliukoizomerazių (PGI), glutamatoksalattransferazių (GOT), leucinaminopeptidazių (LAP) elektroforetiniai spektrai. Tarprūšiniuose T. ambiguum x T. hybridum hibriduose nustatyti du PGI spektrai, pagal kuriuos pavyko patvirtinti 60,8 % tirtų individų hibridiškumą. Dobilų T. ambiguum ir T. hybridum LAP bei GOT spektrai turi kiekvienai rūšiai būdingus komponentus, bet tarp-rūšiniai hibridai pagal šiuos spektrus identiški motininei T. ambiguum rūšiai.

T. pratense ir T. diffusum sėklų atsarginių baltymų elektroforetiniuose spektruose nustatyti dobilų rūšims būdingi (Rf 0,19 ir Rf 0,33) komponentai, specifiškai ženklinantys šias dobilų rūšis. Tarprūšinių F1 hibridų baltymų spektre yra abiejų dobilų rūšių baltymų komponentai, patvirtinantys pastarųjų hibridiškumą. Bekrosinių B1F2 ir B2F3 hibridų baltymų spektrai dvejopi: I- tokie pat kaip T. pratense; II- T. pratense spektras, papildytas nauju Rf 0,16 komponentu, nebūdingu tėvinėms formoms.

Reikšminiai žodžiai: dobilai, tarprūšiniai hibridai, fermentai, sėklų baltymai, elektroforetiniai spektrai.

94

Įvadas Selekcionuojant pašarines žoles, vis didesnę reikšmę įgauna tolimoji hibri-

dizacija. Tolimieji kryžminimai sėkmingai taikomi varpinių pašarinių žolių selek-cijoje /Pašakinskienė, 2000; Nekrošas, Sliesaravičius, 2004/. Tarp dobilų yra rūšių, pasižyminčių vertingomis selekciniu požiūriu savybėmis. Laukinė rūšis T. diffusum Ehrh. pasižymi savidulka, T. ambiguum Bieb. – atsparumu ligoms bei ilgaamžiš-kumu. Tarprūšiniuose hibriduose siekiama apjungti naudingąsias savybes viename, kokybiškai naujame genome /Marshall ir kt., 2002; Abberton ir kt., 2003/.

Sukūrus tarprūšinius hibridus, svarbu juos atpažinti. Pastaruoju metu tam naudojami įvairūs biocheminiai metodai, tarp jų fermentų ir sėklų baltymų elektro-foretinių spektrų analizė /Krishman, Sleper, 1997; Marshall ir kt., 1995; Malaviya, 2004/. Nustatyta, kad rūšių T. repens L. ir T. hybridum L. dobilai turėjo skirtingus fermentų esterazių, peroksidazių, polifenoloksidazių, superoksidodismutazių spek-trus. Jų tarprūšinių hibridų elektroforetiniame spektre buvo ne tik abiems tėvinėms rūšims būdingi, bet ir nauji komponentai /Przywara ir kt., 1989/. Tarprūšiniams T. repens L. x T. nigrescens Viv. hibridams identifikuoti ir įvertinti sėkmingai naudota fosfogliukoizomerazių, leucinaminopeptidazių bei amilazių spektrų analizė /Marshall ir kt., 1995/. Dalis tarprūšinių T. alexandrinum x T. apertum hibridų pagal superoksidodismutazių, alkoholdehidrogenazių bei peroksidazių spektrus tapatūs motininei dobilų rūšiai /Malaviya ir kt., 2004/.

Sėklų baltymai – prolaminai yra fiksuotas ir stabilus varpinių augalų gene-tinis požymis. Pagal baltymų spektrus galima atrinkti vertingas augalų formas arba sekti kaip hibridai paveldi atskirus baltymų komponentus, atsakingus už svarbius požymius ar savybes /Konarev ir kt., 2000; Alpatijeva, Gubareva, 2002/. Nustatyta, kad javuose yra tam tikri ryšiai tarp baltymų komponentinės sudėties ir grūdų kokybės rodiklių bei atsparumo stresiniams veiksniams /Johanson ir kt., 2000; Alpatieva, Gubareva, 2002, Starovičova ir kt., 2003/. Atsarginių baltymų elektro-foretinio spektro analizė sėkmingai panaudota kai kurioms varpinių žolių veislėms /Krishman, Sleper,1997/ ir svidrių-eraičinų hibridams atpažinti /Paplauskienė, 1998; Hahn, Schoberlein, 1999/. Konstatuota, kad SDS – PAGE elektroforezė yra patiki-mas metodas atskiroms ankštinių augalų gentims ir rūšims atpažinti, tuo tarpu baltymų profiliai porūšiuose ir kituose taksonuose dažniausiai tapatūs /Haider, Shanshoury, 2000; Valizadeh, 2001/.

Darbo tikslas – ištirti dobilų T. pratense L., T. diffusum Ehrh., T. hybridum L. ir T. ambiguum Bieb. rūšių fermentų ir sėklų baltymų elektroforetinius spektrus ir nustatyti jų tinkamumą tarprūšiniams hibridams atpažinti.

Tyrimų objektas ir metodika Tirtos dobilų rūšys ir tarprūšinių hibridų populiacijos: 1. T. pratense L., (derlingi, nepakankamai sėklingi ir neatsparūs ligoms),

veislės – ‘Liepsna’ (2n = 2x = 14) ir ‘Vyliai’ (2n = 4x = 28). 2. T. diffusum Ehrh., 2n = 2x = 16 (laukinė forma, savidulkiai, nederlingi,

atsparūs ligoms, vienamečiai).

95

3. T. ambiguum Bieb., 2n- = 2x,4x,6x- = 16,32,48 (laukiniai, sudaro šak-nines atžalas, ilgaamžiai, atsparūs ligoms).

4. T. hybridum L., (derlingi, nepakankamai sėklingi ir neatsparūs ligoms, pakenčia rūgščias dirvas). Veislė – ‘Daubiai’ (2n = 2x = 16).

5. Tarprūšiniai hibridai F1 tarp T. pratense. ir T. diffusum ir bekrosinės popu-liacijos: B1F2 (♀F1), B1F2(♀T. pratense), B2F3 (♀T. pratense), B2F3 (♂T.diffusum) ir B2F3 (♀T. pratense), pasižyminti padidintu atsparumu dobilų vėžio sukėlėjui.

6. Tarprūšiniai hibridai F1 tarp T. ambiguum ir T. hybridum. Dobilų auginimas, tarprūšinių hibridų gavimas. Dobilų rūšys ir jų hibridai

auginti šiltnamyje po tris viename vegetaciniame inde, palaikant 22-25oC tempe-ratūrą, 13 tūkst. liuksų apšvietimą, 16 val. fotoperiodą. Tarprūšiniai hibridai tarp T. pratense x T. diffusum ir T. ambiguum x T. hybridum gauti pritaikius gemalų kultūros metodą. Fertilumas hibriduose T. pratense x T. diffusum atkurtas naudojant kolchicinavimą /Dabkevičienė, 2000/. Bekrosiniai hibridai gauti atlikus grįžtamuo-sius kryžminimus:

1. F1 x T. pratense → B1F2(♀F1). 2. T. pratense x F1 → B1F2(♀T .pratense). 3. T. pratense x B1F2 → B2F3(♀T. pratense). 4. B1F2 x T. diffusum → B2F3(♂T.diffusum). Fermentų tyrimų metodika. Fermentai išskirti iš 4-6 savaičių amžiaus

dobilų lapų. Analizei imta viena dalis šviežiai nuskintų lapų, pridėjus antioksi-dantinių askorbo ir gliutamino rūgščių, esant ne aukštesnei kaip 4 oC temperatūrai sutrinama iki vientisos masės ir įpilama dvi dalys ekstrahavimo buferio. Gauta masė gerai išmaišyta, nusunkta per tankų audinį ir centrifūguota 5-7 tūkst. apsisukimų per minutę greičiu 10 minučių Supernatantas naudotas elektroforetiniams tyrimams, į gelio šulinėlį įnešta po 0,5 ml ekstrakto, nudažyto bromfenolio mėliu. Peroksidazių (PO) ir superoksidodismutazių (SOD) elektroforezė atlikta 7,5 % poliakrilamidiniame gelyje, tris-glicininiame, pH 8,3 buferyje. PO fermentai ir SOD ryškinti pagal metodikas /Safonov, Safonova, 1971; Pasteur ir kt., 1987/. Fermentų esterazių (EST), glutamatoksalattranferazių (GOT), leucinaminopeptidazių (LAP), fosfogliukoizome-razių (PGI), rūgštinių fosfatazių (ACP), alkoholdehidrogenazių (ADH) elektroforezė atlikta 11 % krakmolo gelyje tris-citratboratiniame, pH 8,3 buferyje, kiekvieno fermento spektrai ryškinti pagal atitinkamas metodikas /Pasteur ir kt., 1987/.

Baltymų išskyrimas ir elektroforezė. Dobilų baltymų tyrimui imta ne ma-žiau kaip 200 vnt. sėklų, nuvalyti lukštai ir sutrinta iki miltelių. Pasverta 0,04 g sutrintų sėklų ir užpilta 0,5 ml ekstrahavimo buferio. Baltymų išskyrimas ir jų elektroforezė SDS – tris glicininiame pH 8,3 buferyje atlikta pagal metodiką /Gardiner, Forde, 1988/.

Elektroforetiniai baltymų sėklų tyrimai atlikti tik rūšyse T. pratense ir T. diffusum bei jų hibriduose. F1 hibridai tarp T. ambiguum ir T. hybridum ir po kolchicinavimo procedūrų buvo sterilūs (nemezgė sėklų), todėl atlikti šiuos tyrimus nebuvo galimybės. Tyrimų duomenų statistinė analizė atlikta taikant kompiuterinę programą ANOVA iš paketo „SELEKCIJA” /Tarakanovas, Raudonius, 2003/.

96

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Fermentų elektroforetiniai tyrimai dobilų rūšyse ir tarprūšiniuose hibri-

duose. Dobilų T. pratense ir T. diffusum rūšių SOD spektre nustatyti 4 kompo-nentai: po vieną (Rf 0,61 ir Rf 0,67), būdingą kiekvienai rūšiai, du (Rf 0,81 ir Rf 0,78), sutampantys abiejose tėvinėse formose (1 lentelė). Mūsų tirtų veislių ‘Liepsna’ ir ‘Vyliai’ SOD spektrai tapatūs, juose yra 3 komponentai. Dobilų T. alexandrinum ir T. apertum rūšių SOD spektrai taip pat reprezentuojami tik 3 komponentais /Malaviya ir kt., 2004/. Tuo tarpu tiriant įvairių raudonųjų dobilų diploidų bei tetraploidų veislių šio fermento spektrus, nustatyti 7 skirtingo elektroforetinio judrumo komponentai /Lange ir kt., 2000/.

Tarprūšinių T. pratense x T. diffusum hibridų SOD spektras pasipildo nauju, nebūdingu dobilų rūšims, komponentu Rf 0,63. Hibridams būdingi dvejopi SOD spektrai: I- abiejų tėvinių dobilų rūšių elektroforetinių spektrų komponentai papildyti nauju Rf 0,63, II- T. pratense, spektras su nauju komponentu. Reiškinys, kai hibriduose fiksuojami nauji, tėvinėms formoms nebūdingi komponentai, apra-šytas ir kitų tyrėjų bandymuose. Tiriant hibridus tarp T. repens ir T. hybridum konstatuota, kad elektroforetiniame spektre yra ne tik abiem tėvinėm rūšims būdingi, bet ir nauji komponentai /Przywara ir kt., 1989/.

F1 hibriduose nustatyti I (78,6 %) ir II (21,4 %) SOD spektrai, tai patikimai patvirtino hibridinę tiriamųjų individų prigimtį. Tiriant bekrosinius hibridus nusta-tyta, kad 50,4 % atitiko T. pratense spektrą ir 0,7 % – T. diffusum spektrą. Likę bekrosiniai hibridai turėjo F1 hibridams būdingus SOD spektrus: I – 31,4 %, II – 17,5 % tirtų individų. Dobilų T. ambiguum ir T. hybridum rūšys turėjo vienodus SOD spektrus. Analogiški rezultatai gauti tiriant T. alexandrinum ir T. apertum rūšis /Malaviya ir kt., 2004/. 1 lentelė. Dobilų T. pratense, T. diffusum rūšių bei jų tarprūšinių hibridų SOD elektroforetiniai spektrai ir jų pasikartojimų dažnumas (%) Table 1. Frequency of SOD electrophoretic spectra in clover T. pratense, T. diffusum species and their interspecific hybrids

SOD komponentai, Rf SOD banding patterns, Rf

Spektrų pasikartojimų dažnumas %

Frequency of spectra % SOD spektrai SOD spectra

0,81 0,78 0,67 0,63 0,61 F1 B1+B2

T. pratense + + – – + 0 50,4 T. diffusum + + + – – 0 0,7

I + + + + + 78,6 3,.4 II + + – + + 21,4 17,5

R05 / LSD05 4,06 5,50

+ komponentas yra, – komponento nėra / + component present, – component absent

97

T. pratense ir T. diffusum PO spektruose komponentų daugiau, tarpusavyje spektrai skyrėsi tik dviejų (Rf 0,41 ir Rf 0,64) komponentų varijavimu (2 lentelė). F1 hibriduose nustatyti 6 PO spektrai: I – yra abiejų tėvinių formų komponentai (jį turėjo 59,0 % augalų); II – yra abiejų tėvinių formų ir papildomas Rf 0,17 kompo-nentas – 11,5 %; III – T. pratense spektras, papildytas Rf 0,17 fragmentu – 13,1 %; IV – yra abiejų tėvinių rūšių komponentai ir papildomas fragmentas Rf 0,89-4,9 %; V – spektras turi abiejų tėvinių rūšių ir du papildomus Rf 0,17 ir Rf 0,89 kom-ponentus – 13,1 %. Nežymi dalis F1 hibridų (3,3 %) turėjo PO spektrą, tapatų T. pratense spektrui. Šis pastebėjimas neprieštarauja kitų autorių išvadoms, naujų komponentų atsiradimas tarprūšinių hibridų PO spektruose taip pat pastebėtas ir tarp kitų dobilų rūšių /Malaviya ir kt., 2004/. Bekrosiniuose individuose be jau minėtų penkių PO spektrų, nustatytas dar vienas – VI tipas, turintis T. pratense spektro ir papildomą (0,89) komponentus. Hibridinę tiriamų augalų prigimtį pa-tvirktinantys spektrai buvo būdingi 76,0 % individų. Nemažai augalų (24,0 %) pagal PO spektro komponentų išsidėstymą buvo tapatūs motininei T. pratense dobilų rūšiai. Taigi fermentų SOD ir PO elektroforetinių spektrų analizės rezultatai leidžia atpažinti tarprūšinius hibridus tarp T. pratense ir T. diffusum. Apibūdinant F1 hibridus, hibridiškumo vertinimai pagal SOD ir PO spektrus sutapo 92,3 %, bekro-siniuose hibriduose – 66,7 %. Vieno fermento spektro analizės hibridiškumui patvirtinti nepakanka. Tais atvejais, kai vieno fermento analizė neįrodo hibridinės prigimties, pagal kito fermento spektro analizės rezultatus galima atpažinti tiriamą individą kaip tarprūšinį hibridą.

2 lentelė. Dobilų T. pratense, T. diffusum rūšių bei jų tarprūšinių hibridų PO elektroforetiniai spektrai ir jų pasikartojimų dažnumas (%) Table 2. Frequency of PO electrophoretic spectra in clover T. pratense, T. diffusum species and their interspecific hybrids

PO fragmentai, Rf PO banding patterns, Rf

Spektrų pasikarto-jimų dažnumas %

Frequency of spectra %

PO spektrai PO spectra 0,89 0,64 0,41 0,24 0,21 0,17 0,10 0,09 F1 B1+B2

T. pratense – – + + + – + + 3,3 24,0 T.diffusum – + – + + – + + 0 0

I – + + + + – + + 59,0 8,0 II – + + + + + + + 11,5 3,4 III – – + + + + + + 13,1 21,3 IV + + + + + – + + 4,9 17,3 V + + + + + + + + 8,2 17,3 VI + – + + + – + + 0 8,7

R05 / LSD05 3,64 3,62

+ komponentas yra, – komponento nėra / + component present, – component absent

98

Mūsų tirtų dobilų T. ambiguum ir T. hybridum rūšių PO spektrai tapatūs. Literatūriniais duomenimis, dobilų rūšių T. repens ir T. hybridum PO spektrai turi nemažai bendrų, bet yra ir kiekvienai rūšiai specifinių komponentų, jų tarprūšinių hibridų spektruose yra dalis rūšims būdingų komponentų /Przywara ir kt., 1989/.

Kadangi SOD ir PO elektroforetinių spektrų analizė netinka tarprūšiniams T. ambiguum x T. hybridum hibridams atpažinti, šioms rūšims ženklinti bei hibridiškumui įvertinti naudota kitų – PGI, GOT, LAP, ACP, ADH, EST – spektrų analizė.

T. ambiguum ir T. hybridum augaluose PGI spektrai turi po du komponen-tus, specifiškai ženklinančius šias rūšis (3 lentelė). Literatūros duomenimis, įvairių dobilų rūšių PGI spektre yra nustatyta net 16 skirtingų komponentų /Lange ir kt., 2000/. Dalies (39,2 %) mūsų tirtų tarprūšinių T. ambiguum x T. hybridum hibridų PGI spektrai tapatūs motininei T. ambiguum dobilų rūšiai. Kitų hibridų spektruose yra abiejų dobilų rūšių komponentai, pagal kurių išsidėstymą nustatyti du PGI spektrai: I – yra abu T. ambiguum ir vienas didelio elektroforetinio judrumo (Rf 0,74) komponentas, būdingas T. hybridum. Šio tipo spektrą turėjo 39,2 % augalų; II – yra abu T. hybridum ir vienas komponentas (Rf 0,68), specifiškai ženklinantis T. ambi-guum rūšį. Šis PGI spektras būdingas 21,6 % tirtų augalų. Tuo tarpu tarprūšinių F1 T. repens x T. nigrescens hibridų PGI spektrai tapatūs tėvinei T. nigrescens dobilų rūšiai, o dauguma bekrosinių hibridų tapatūs motininei T. repens formai /Marshall ir kt., 1995/. T. subterraaneum veislėse nustatyti du PGI spektrai, kurie būdingi tam tikroms dobilų veislėms /Odoardi ir kt., 2000/. 3 lentelė. Dobilų rūšių T. ambiguum, T. hybridum ir jų F1 hibridų PGI spektrai bei jų pasikartojimų dažnumas (%) Table 3. Frequency of PGI electrophoretic spectra in clover T. ambiguum, T. hybridum species and their interspecific hybrids

PGI komponentai, Rf PGI banding patterns, Rf PGI spektrai

PGI spectra 0,74 0,68 0,53 0,47

Spektrų pasikartojimų dažnumas %

Frequency of spectra % T. ambiguum – + + – 39,2 T. hybridum + – – + 0

I + + + – 39,2 II + + – + 21,6

R05 / LSD05 2,83

+ komponentas yra, – komponento nėra / + component present, – component absent Atlikus GOT elektroforetinių spektrų analizę nustatyta, kad T. ambiguum

spektras susideda iš keturių (Rf 0,56, Rf 0,45, Rf 0,36 ir Rf 0,26) komponentų, o rūšį T. hybridum atstovauja tik vienas bendras abiem dobilų rūšims (Rf 0,56) komponentas. Visi tirti tarprūšiniai T. ambiguum x T. hybridum hibridai pagal GOT spektro sudėtį buvo vienodi ir tapatūs motininei T. ambiguum rūšiai.

99

Panašūs rezultatai gauti analizuojant ir LAP spektro komponentinę sudėtį. Nors pavyko nustatyti komponentus, specifiškai ženklinančius rūšis T. ambiguum ir T. hybridum, F1 hibridų spektro sudėtis atitiko motininės rūšies spektrą, todėl pa-tvirtinti hibridinę prigimtį buvo neįmanoma. Panašūs rezultatai gauti tiriant T. re-pens L. x T. nigrescens bekrosinių hibridų LAP elektroforetinius spektrus, didesnės dalies šio fermento spektrai tapatūs motininei T. repens L. rūšiai /Marshall ir kt., 1995/.

Tiriant ACP, ADH ir EST spektrus, pastebėti skirtumai tarp tėvinių formų, bet šių fermentai silpnai išreikšti, todėl jie nebuvo naudoti hibridiškumui vertinti. Nors dobilų T. alexandrinum ir T. apertum rūšių ACP spektruose nustatyti jų kompo-nentinės sudėties skirtumai, bet didesnės dalies jų tarprūšinių hibridų spektrai buvo tapatūs motininei formai /Malaviya ir kt., 2004/.

Elektroforetiniai baltymų tyrimai dobilų T. pratense ir T.diffusum bei jų

hibridų sėklose. Tėvinių T. pratense ir T. diffusum baltymų elektroforetiniai spektrai skyrėsi kai kurių didesnės molekulinės masės (97-45 KDa) komponentų sudėtimi, o kitų nusidažymo intensyvumu (4 lentelė). Užfiksuoti du komponentai, savitai ženkli-nantys šias rūšis: T. pratense ženklina komponentas Rf 0,19, T. diffusum – Rf 0,33. Panašaus dydžio baltymų komponentinės sudėties skirtumai pastebėti ir tarp kitų dobilų rūšių /Gardiner, Forde, 1988/.

4 lentelė. T. pratense, T. diffusum ir jų tarprūšinių hibridų sėklų baltymų elektro-foretinių spektrų komponentinė sudėtis Table 4. Seed protein banding spectra of clover T. pratense, T. diffusum species and their interspecific hybrids

Tarprūšinių hibridų baltymų spektrai

Seed protein spectra in interspecific hybrids

Komponentų judrumas, Rf

Relative mobility, Rf

Molekulinių masių žymuo,

KDa Molecular

weight marker, KDa

T. pratense T. diffusum

I II III

1 2 3 4 5 6 7 0,16 – – – + – 0,19 +– – +– +– + 0,20 66 +– + +– +– +– 0,23 +– + +– +– + 0,25 + + + + + 0,28 ++ +– ++ ++ + 0,33 – + + – – 0,36 ++ +– ++ ++ ++ 0,38 45 ++ ++ ++ ++ ++ 0,41 +– + + +– +–

100

4 lentelės tęsinys Table 4 continued

1 2 3 4 5 6 7 0,47 35 +– + + +– +– 0,50 ++ + ++ ++ ++ 0,54 ++ +– ++ ++ ++ 0,61 25 +– +– +– +– + 0,67 ++ +– ++ ++ ++ 0,72 18,4 ++ +– ++ ++ ++ 0,75 + + + + + 0,81 14,4 + + + + + 0,88 + + + + ++

Komponento nusidažymo intensyvumas / Staining intensity of a component: ++ stiprus / strong, + – vidutinis / medium, + silpnas / weak, – komponento nėra / component absent

Motininėje T. pratense formoje komponentai Rf 0,28 ir 0,36 yra labai gerai išreikšti, o T. diffusum profilyje jų ryškumas silpnas, taip pat abiejose rūšyse skirtingas Rf 0,54, 0,67 ir 0,72 komponentų nusidažymo intensyvumas.

Vertinant tarprūšinių F1 ir bekrosinių hibridų sėklų atsarginių baltymų elektroforetinius spektrus, nustatyti trys spektrai: I – turintis T. pratense ir T. diffu-sum būdingus komponentus; II – T. pratense spektras, papildytas nauju didelės molekulinės masės Rf 0,16 komponentu, kurio nėra tėvinių formų baltymų profi-liuose; III – identiškas T. pratense spektrui, nors skiriasi atskirų fragmentų nusida-žymo intensyvumas. Tarprūšiniuose F1 hibriduose daugumoje atvejų sutinkamas I, o bekrosiniuose hibriduose – II ir III tipo spektrai. Įvertinus B1F2 (♀T.pratense) atskirų augalų baltymų spektrus nustatyta, kad 33,3% tirtų individų buvo tapatūs motininei formai, o 66,7 % turėjo papildomą Rf 0,16 fragmentą, t.y. priklausė II tipo spektrui.

Raudonųjų dobilų diploidinės veislės ‘Liepsna’ ir tetraploidinės veislės ‘Vyliai’ baltymų elektroforetiniai spektrai tapatūs. Atlikus grįžtamuosius kryžmi-nimus su dobilais ‘Vyliai’, B2F3(♀T.pratense) hibriduose padidėjo individų, turin-čių identiškus T. pratense baltymų spektrus, skaičius.

Populiacijos B1F2(♀F1) hibriduose pastebėtas individų skilimas, jie pagal morfologinius požymius išsiskyrė į dvi grupes: 1 – panašūs į T. pratense (≈T. pra-tense); 2 – panašūs į T. diffusum (≈T. diffusum). Individai, priskiriami 1 grupei, pagal baltymų spektrus tapatūs raudoniesiems dobilams, o 2 grupės individai turėjo T. diffusum charakteringą Rf 0,33 komponentą. Linijos B2F3 (♂T. diffusum) hibridų spektre pakinta kai kurių mažesnės molekulinės masės komponentų nusidažymo intensyvumas ir atsiranda T. diffusum rūšiai būdingi komponentai. Į elektrofo-retinius baltymų tyrimus buvo įtraukta ir bekrosinė populiacija B2F6, pasižyminti padidintu atsparumu dobilų vėžio sukėlėjui. Jos spektre nustatytas Rf 0,16 kompo-nentas, būdingas tik tarprūšiniams hibridams, taip pat mažos molekulinės masės komponentai Rf 0,75-0,88 srityje buvo geriau išreikšti, negu tėvinėse formose.

101

5 lentelė. T. pratense x T. diffusum hibridų atsarginių baltymų elektroforetiniai spektrai Table 5. Seed protein spectra in T. pratense x T. diffusum interspecific hybrids

Baltymų spektrai / Seed protein spectra

Populiacija Population

I T. pratense ir T. diffusum komponentai

T. pratense and T. diffusum

components are present

II T. pratense ir nauji

komponentai T. pratense and

novel components are present

III T. pratense

komponentai T. pratense

components are present

F1 + – – B1F2(♀T.pratense) – + + B2F3(♀T.pratense) – + +

B1F2(♀F1)≈T. diffusum + – – B1F2(♀F1)≈T. pratense – – +

B2F3(♂T. diffusum) + – –

+ komponentas yra, – komponento nėra / + component present, – component absent Lemiamą reikšmę augalo ir fitopatogeno sąveikoje turi tam tikros baltymų

grupės, kurios turi įtakos augalų atsparumą atitinkamiems ligų sukėlėjams /Membre ir kt., 2000/. Testuojant pagal baltymų ekstrahuojamumo kitimą atsparias ir neatsparias fitopatogenui Sclerotinia trifoliorum Erikss. raudonųjų dobilų linijas, nustatyta nevienoda jų reakcija į patogeno poveikį. Atspariuose augaluose nusta-tytas gebėjimas greitai padaryti nejudrius tirpius baltymus /Jančys, 2004/. Gauti tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad bekrosinių hibridų atsparumas fito-patogenui Sclerotinia trifoliorum Erikss. gali sietis su mažos molekulinės masės baltymų komponentais. Šiai prielaidai patvirtinti būtini detalesni tyrimai.

Išvados 1. PO ir SOD elektroforetiniuose spektruose nustatyti T. pratense ir

T. diffusum rūšis ženklinantys komponentai; T. ambiguum ir T. hybridum – spektrai tapatūs.

2. Tarprūšiniuose T. pratense x T. diffusum hibriduose nustatyti 2 SOD ir 6 PO elektroforetiniai fermentų spektrai, kurie 96,7-100 % patvirtina F1 ir 49,6- 76,0 % bekrosinių individų hibridinę prigimtį.

3. T. ambiguum ir T. hybridum dobilų rūšys turėjo skirtingus PGI, GOT, LAP spektrus. Pagal PGI elektroforetinį spektrą patvirtintas 60,8 % tirtų T. ambi-guum x T. hybridum individų hibridiškumas. GOT, LAP spektrai hibriduose tapatūs motininei T. ambiquum rūšiai.

4. T. pratense ir T. diffusum sėklų atsarginių baltymų elektroforetiniuose spektruose nustatyti komponentai Rf 0,19 ir Rf 0,33, savitai ženklinantys šias dobilų rūšis.

102

5. Tarprūšinių F1 hibridų baltymų spektre yra abiejų tėvinių rūšių kom-ponentai, patvirtinantys pastarųjų hibridiškumą. Bekrosinių populiacijų B1F2 (♀T.pratense) ir B2F3(♀T.pratense) hibridų baltymų spektrai dvejopi: 1 – identiški T. pratense; 2 – T. pratense spektrai, papildyti nauju, nebūdingu tėvinėms formoms, komponentu.

Padėka. Dėkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui (Sutartis

su VMSF Nr. T-38/04), parėmusiam šį darbą.

Gauta 2005 02 25 Pasirašyta spaudai 2005 05 26

LITERATŪRA 1. A b b e r t o n M.T., M a r s h a l l A.H., W i l l i a m s T.A. et al. Forage quality of

Trifolium repens L. x Trifolium nigrescens Viv. hybrids // Grass and Forage Science. - 2003, vol.58(3), p.295-301

2. A l p a t i e v a N.V., G u b a r e v a N.K. K voprosu ob ispol’zovanii belkovych markerov v ocenke morozostojkosti ozimoj pšenicy // Agrarnaja Rosija. - 2002, t.3, s.28-31

3. D a b k e v i č i e n ė G. Embryo culture and micro propagation in clover allopolyploidy // Sodininkystė ir daržininkystė. - 2000, t.5-6, No.19(3)-1, p.375-383

4. G a r d i n i e E., F o r d e M.B. Identification of cultivars of pasture species by electrophoresis of seed storage proteins // Biochemical identification of varieties. - Leningrad, 1988, p.65-72

5. H a h n H., S c h o b e r l e i n W. Characterization and identification of Festu-lolium hybrids by electrophoresis of seed proteins // Seed Science and Technology . - 1999, iss.27, p.525-542

6. H a i d e r A.S., E l -S h a n s h o u r y A.R. Variability of storage proteins and esterase isozymes in Vicia sativa subspecies // Biologija plantarum. - 2000, vol.43(2), p.205-209

7. J a n č y s Z., V y š n i a u s k i e n ė R. Relation between clover disease resistance and oxalate-induced chantes in protein solubility // Žemės ūkio mokslai. - 2004, t.1, p.24-27

8. J o h a n s o n E., S v e n s s o n G., T s e g a y e S. Genotype and environment effects on bread- making quality of Swedish-grown wheat cultivars containing high-molecular-weight glutenin subunits 2+12 or 5+10 // Acta Agriculture Scandinavica, section B, Soil and Plant Science. - 2000, vol.49(4), p.225-233

9. K o n a r e v А.V., K o n a r e v V.G., G u b a r e v a N.K., P e n e v a T.I. Belki semjan kak markery v rešenii problem genetičeskich resursov rastenij, selekcii i semenovodstva // Citologija i genetika. - 2000, t.34(2), s.91-104

10. K r i s h m a n H.B., S l e p e r D.A. Identification of tall fescue cultivars by sodium dodecyl sulfate polyacryamide gel electrophoresis of seed protein // Crop Science. - 1997, No.37, p.215-219

11. L a n g e O., S c h i f i n o -W i t t m a n n M.T. Isozyme variation in wild and cultivated species of the genus Trifolium L.(Leguminosae) // Annals of botany. - 2000, iss.86, p.339-345

12. M a l a v i y a D.R., R o y A.K., K a u s h a l P. et al. Development and characterization of intrespecific hybrids of Trifolium alexandrium x T. apertum using embryo rescue // Plant breeding. - 2004, vol.123, p.536-542

103

13. M a r s h a l l A.H, M i c h a e l s o n - Y e a t e s T.P.T., A l u k a P., M e r e d i t h M. Reproductive characters of interspecific hybrids between Trifolium repens L. and T. nigrescens Viv. / /Heredity. - 1995, vol.74, p.136-45

14. M a r s h a l l A.H., A b b e r t o n M.T., M i c h a e l s o n -Y e a t e s T.P.T., W i l l i a m s T.A., R o d e s I. Quality characteristics of backcross hybrids between Trifolium repens L. x Trifolium ambiquum Bieb. // Euphytica. - 2002, vol.127(1), p.75-80

15. M e m b r e N., B e r n i e r F., S t a i g e r D. et al. Arabidopsis thaliana germin-like proteins: common and specific features point to a variety of functions // Planta. - 2000, vol. 211, iss.3, p. 345-354

16. N e k r o š a s S., S l i e s a r a v i č i u s A., D a p k i e n ė R. Eraičinų ir svidrių hibridinė veislė ‘Punia’ // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI. - 1995, t.50, p.203-206

17. N e k r o š a s S., S l i e s a r a v i č i u s A. Įvairiomis kryžminimo kombinacijomis sukurtų tarpgentinių svidrių - eraičinų hibridų tyrimas // Žemės ūkio mokslai. – 2004, Nr.3, p.20-27

18. O d o a r d i M., D e l o g u C., C r e m o n a R. et al. Identification of subterranean clover cultivars by isozymes anglysis // Vortrage fur pflanzenzuchtung. - 2003, vol.59, p.160-163

19. P a p l a u s k i e n ė V. Tarpgentinių eraičinų-svidrių hibridų fermentų ir sėklų prolaminų elektroforetiniai tyrimai // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - 1998, t.64, p.166-175

20. P a s t e u r N., P a s t e u r G., B o n h o m m e F. et al. Partical isozyme genetics. - Paris, 1987. - 215 p.

21. P a š a k i n s k i e n ė I. In vitro metodas daugiamečių svidrių poliploidams gauti // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - 2000, t.70, p.227-234

22. P a š a k i n s k i e n ė I. Culture of embryos and shoot tips for chromosome doubling in Lolium perenne and sterile hybrids between Lolium and Festuca // Plant breeding. - 2000, vol.119, p.185-187

23. P r z y w a r a L., W h i t e D.W.R., S a n d e r s P.M. et al. Interspecific hybri-dization of Trifolium repens with T. hybridum using in ovulo embryo and embryo culture // Annals of botany. - 1989, vol.64, p.613-624

24. S a f o n o v V.I., S a f o n o v a M.N. Issledovanie belkov i fermentov rastenij metodom élektroforeza v poliakrilamidnom gele // Biochimičeskie metody v fiziologii rastenij. - Moskva, 1971, s.113-136

25. S t a r o v i č o v a M., G a l o v a Z., K n o b l o c h o v a H. Identification of glutenin markers in cultivars of three wheat species // Czech Journal of Genetics and Plant Breeding. - 2003, vol.39, p.51-57

26. T a r a k a n o v a s P., R a u d o n i u s S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. - Akademija, 2003. - 58 p.

27. V a l i z a d e h M. Seed storage protein profile of grain legumes grown using SDS-PAGE // Journal Agriculture Science Technology. - 2001, vol.3, p.287-292

104

ISSN 1392-3196 Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2, 90, 94-105 UDK 633.32:581.19

CHARACTERIZATION OF CLOVER SPECIES AND THEIR INTERSPECIFIC HYBRIDS BY ISOZYMES AND SEED PROTEIN

ELECTROPHORETICAL ANALYSIS

V. Paplauskienė, G. Dabkevičienė

S u m m a r y

We analysed spectra of peroxidase superoxide dismutase (SOD) and (PO) in clover species and their interspecific hybrids. While comparing T. pratense L. and T. diffusum Ehrh. species we found specific SOD and PO components, while T. ambiguum Bieb. and T. hybridum L. spectra were identical. T. pratense x T. diffusum F1, B1F2 and B2 F3 hybrids had a complete or partial set of SOD and PO components of parental species which was supplemented by original components occurring only in hybrids. In T. pratense x T. diffu-sum F1 hybrids we detected SOD spectra of two types, which give a significant proof of their hybrid origin. In backcross lines derived from T. pratense x (T. pratense x T. diffusum ) crossing, hybridity was confirmed in 49.6 % of individuals, the other plants had a spectrum identical to parent species. When analysing PO polymorphism in F1 population hybridity was confirmed in 96.7 % of plants, the rest of the individuals had a spectrum identical to that of T. pratense. In backcross B1F2 and B2 F3 populations 76.0 % of plants had a spectrum confirming their hybrid nature, the other 24.0 % of clover plants demonstrated only maternal T. pratense species spectrum. It was determined that in order to identify T. pratense x T. diffusum hybrids it is necessary to carry out polymorphism analysis of both isoenzymes SOD and PO.

T. ambiguum and T. hybridum species were also assayed for the electrophoretic spectra of the other enzymes: phosphoglucose isomerase (PGI), glutamate oxaloacetate transaminase (GOT), leucine aminopeptidase (LAP). Two PGI spectra were identified in interspecific T. ambiguum x T. hybridum hybrids, according to which we were able to confirm hybridity for 60.6 % of the individuals tested. LAP and GOT spectra of clover T. ambiguum and T. hybridum have species-specific components, but according to these spectra interspecific hybrids were identical to the maternal T. ambiguum species.

Electrophoretic spectra of T. pratense and T. diffusum seed storage proteins were found to possess clover species-characteristic components (Rf 0.19 ir Rf 0.33), specifically marking these clover species. Protein spectra of interspecific F1 hybrids possess protein components of both clover species. T. diffusum specific Rf 0.33 component confirms hybridity of the latter. Protein spectra of backcross B1F2, B2F3 hybrids are of two types: I- identical to T. pratense; II- T. pratense spectrum, supplemented by a novel Rf 0.16 component non-specific to parental forms.

Key words: clover, interspecific hybrids, isoenzymes, seed proteins, electrophoretical

spectra.

105

VI skyrius. VĖŽAIČIŲ FILIALUI – 70

ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2005, 2, 90, 106-131 UDK 061.6(474.5):63(091)

LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTO VĖŽAIČIŲ FILIALO MOKSLINĖS RAIDOS ANALIZĖ Stasys BERNOTAS, Edmundas LAPINSKAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas, El. p. filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka Straipsnyje aprašoma Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo 70 metų

kūrimosi istorija, tyrimų sąlygos ir mokslinės veiklos raida. Trumpai apibūdinama mokslo plėtra, dirvožemio rūgštėjimo procesų, kalkinimo ir tręšimo sistemų, dirvožemio fizikinių, agrocheminių ir mikrobiologinių parametrų, biologinio azoto fiksacijos, sėjomaininių ir ilgalaikių žolynų sudarymo, atnaujinimo ir naudojimo bei agroekologiniais klausimais, augalų fiziologinių ir fitopatologinių procesų, žemės ūkio augalų auginimo technologijų ir žemdirbystės sistemų srityje.

Remiantis gausių tyrimų rezultatais ir sukaupta patirtimi, nuo 1961 m. visus kalkinimo darbus perėmė valstybė. Filiale sukuriami rūgščių dirvožemių kalkinimo, tręšimo ir žemės ūkio augalų agrotechnikos moksliniai pagrindai, paruošiama kalkinimo galimybių per apskritus metus koncepcija. Bandradarbiaujant su mokslo įstaigomis, šalyje organi-zuojamas dirvožemių pakartotinis kalkinimas.

Reikšminiai žodžiai: tyrimai, dirvožemio rūgštėjimas, kalkinimas, tręšimas, dirvo-

tyra, žemės ūkio augalai, piktžolės ir ligų sukėlėjai, filialo istorija.

Įvadas Vakarų Lietuvoje, garsioje istorine praeitimi Žemaitijoje, Vėžaičių gyven-

vietėje 1935 metais įkurta šiame krašte stambiausia žemės ūkio mokslo įstaiga – Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, šiemet švenčiantis savo veiklos 70-metį.

Vėžaičių dvaras pirmą kartą paminėtas 1567 m. Dvarą grafui Kazimierui Volmeriui už ištikimybę Lietuvai ir Lenkijos karūnai 1774 m. padovanojo Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis /red. Mockaitis, 1997; Rodoslovnaja1, 1817/. Vėžaičių dvare buvo puoselėjamos lietu-

1 Rodoslovnaja i dokazatel’stva o dvorjanstve // Grodnenskij Dvorjanskij departament, 1817, No. A3037

106

vybės idėjos. 1863 m. sukilimo prieš caro patvaldystę metu čia slapta veikė vienas iš Žemaitijos sukilėlių štabų.

Tarpukario Lietuvoje dauguma gabių ūkininkų rėmėsi mokslu. Jaunieji ūkininkai švietėsi įvairiuose rateliuose, daug skaitė ir diegė mokslo pažangą savame ūkyje. Prie daugumos pradinių mokyklų, taip pat ir prie Vėžaičių pradinės mo-kyklos veikė jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokyklos vedėjas Jonas Sadauskas. Iškilus mokslo reikmei, nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigtos net 8 bandymų stotys, iš jų ir Samališkės bandymų stotis. Stotis įkurta 1935 m. (iki 1937 m. vadinosi Dotnuvos bandymų stoties filija) tuometinės Kretingos apskrities Gargždų valsčiaus Vėžaičių dvaro Samališkės polivarke. Jai valdžia išpirko 72 ha rūgščių priemolio ir priesmėlio dirvų, būdingų Šiaurės Vakarų Lietuvai. Šio krašto – Žemaitijos buvo sudėtingos gamtinės sąlygos žemdirbystei: vėlyvas, šaltas ir sausas pavasaris, pernelyg lietingas ruduo, akmenuoti laukai, rūgštūs, išplauti, neturtingi maisto medžiagų dirvožemiai. Dar reikia pridėti vėjo ir vandens eroziją, kasmet nusinešančią dešimtis tonų iš hektaro derlingiausio dirvožemio. Dėl šių sąlygų čia neaugo ankštiniai augalai, išskyrus lubinus, kviečiai, derlingesnių veislių miežiai, pašariniai runkeliai. Stoties pirmasis vedėjas Jonas Kirvaitis savo atsi-minimuose rašo: „Gerai prisimenu 1935 m. kovą, kada važiavau Samališkėn organizuoti čia kuriamą bandymų stotį. Atvykęs į vietą, susiradau stočiai išskirtų apie 70 ha dirvonų ir nukaršusių dobilienų… Jokio gyvojo ir negyvojo inventoriaus nebuvo”. 1936 m. buvo drenuojami laukai. Per 6 metus kasmet buvo padaroma po 28 bandymus. Tačiau jų patikimumas, kaip rašė ataskaitoje agr. S. Sikorskis, buvo mažas. Pasiūlyta Samališkėje daryti lauko bandymus su mažu variantų skaičiumi, nes nėra tinkamų žemių.

Pirmaisiais bandymais ūkininkams parodyta, kad pagrindinė menko der-liaus priežastis – augalams kenksmingas rūgštus dirvožemis. Tik pakalkintuose dirvožemiuose galima plėtoti žemdirbystę. Todėl buvusi Samališkės bandymų stotis specializuojasi dirvožemių kalkinimo tyrimų kryptimi.

Po karo Samališkės bandymų stoties žemės plotas buvo išplėstas nuo 70,5 iki 300 ha. Jau tada stotis turėjo modernią techniką – 4 traktorius, kombainą, žemės ūkio mašinas.

Netrukus pasirodo Samališkės bandymų stoties mokslo darbuotojų funda-mentiniai darbai rūgščių dirvožemių kalkinimo srityje. Ilgamečių tyrimų duome-nimis nustatyta, kad pakalkinus 1,0 norma kalkinių medžiagų gaunamas geriausias efektas. Ir tik labai trūkstant kalkinių medžiagų bei norint pakalkinti didesnį plotą, galima naudoti 0,5 normos kalkių /Kalvaitis, Kalvaitienė, 1967/. Paskelbiama pir-moji išsami studija apie Lietuvos vietinių kalkinių trąšų efektyvumą. Tai defe-kacinis purvas, medžio pelenai, gesintos kalkės, karbonatingas žvyras, karbona-tingas priemolis, klintinis tufas, klintinis sapropelis, kreida, klintmilčiai. Ištirta, kad visos šios medžiagos tinka dirvožemiui kalkinti, tačiau per pirmuosius 3-4 metus po kalkinimo didžiausiu efektyvumu išsiskyrė degtos kalkės. Vis dėlto ilgiau veikia karbonatinės kalkinės trąšos /Gipiškis, Savickas, 1967/.

Stoties mokslininkams bendradarbiaujant su Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo bei Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokslininkais, toliau

107

plėtojami darbai dirvožemių kalkinimo agrotechnikos klausimais: vietinių kalkinių trąšų resursai ir jų parinkimas kalkinimui /Plesevičius, 1995/, kalkinių trąšų normos ir įterpimo būdai /Kalvaitienė, 1969; Staputis, 1975; Knašys, 1985; Plesevičius, 1995/, kalkinių trąšų malimo stambumas /Čičelytė-Zubrienė, 1969/, kalkinių trąšų derinimas su tręšimu mineralinėmis ir organinėmis trąšomis /Jankauskas, 1969/ ir daugelis kitų.

Pažymėtina, kad praėjusio amžiaus V ir VI dešimtmečius žemdirbiai laukus kalkindavo labai primityviai – iš arklinių vežimų kalkės būdavo beriamos kastuvais. VII dešimtmetyje pasirodė rekomendacijos, kaip kalkinti dirvožemius, sprogdinant tam tikra tvarka išdėstytas kalkių kaugeles laukuose /Knašys, 1985/. Taip kalkės pasisklaido kur kas tolygiau, negu beriant kastuvais. Tačiau nei vienas, nei antras būdas ūkiuose plačiai nepaplito.

Samališkės bandymų stoties ir tuometinės Klaipėdos melioracijos statybos valdybos (MSV) darbuotojų J. Kalvaičio, J. Liudžiaus ir kitų iniciatyva 1961 m. rajone pradėjo darbą pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse mechanizuoto kalkinimo brigada. Netrukus tokios brigados įsteigiamos rūgščių žemių rajonuose ir visus kalkinimo darbus perėmė valstybė.

Kartu gyvenimas mokslui iškėlė daug naujų teorinių ir technologinių uždavinių ne tik dirvožemio rūgštėjimo procesų dėsningumams ir kalkinimo pro-blemoms spręsti, bet ir kitose biomedicinos mokslų kryptyse. Be to, žemdirbiams reikėjo atsakyti į daugelį gamybos klausimų. Todėl stotis 1967 m. pertvarkoma į Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialą, kuriame ir toliau dirvožemio rūgštėjimo procesų bei kalkinimo tyrimai lieka svarbiausia veiklos kryptis.

2004 metais filialas turėjo du skyrius: Rūgščių dirvožemių tyrimų ir Regio-ninės žemdirbystės. Filiale veikia unikali lizimetrų stotis su automatiniu vandens lygio reguliavimu, lauko bandymų poligonas su penkiomis uždaro drenažo siste-momis. Mokslinį darbą dirbo 13 mokslo darbuotojų, iš jų 3 habilituoti daktarai, 2 profesoriai, ir 9 daktarai bei 4 doktorantai (1 ir 2 lentelės). Mokslininkai tyrimų duomenis apibendrina ir pateikia monografijose, mokslo ir mokslo populiariuose straipsniuose, skaito pranešimus šalies ir tarptautinėse konferencijose. Filiale organi-zuojamos konferencijos, rengiami seminarai, lauko dienos, konsultuojama įvairiais žemės ūkio klausimais. Svarbiausi darbai: „Pažinkime piktžoles” /Monstvilaitė, Čiuberkis, 1978/, „Dirvožemių kalkinimas” /Knašys, 1985/, „Baltic region: agricul-ture in acid soils” /red. Būda, 1993/, „Biologinio azoto fiksavimas ir nitraginas” /Lapinskas, 1998/, „Dirvožemių rūgštėjimas ir kalkinimas” /red. Lapinskas, 2000/, „Žolininkystė rūgščiuose dirvožemiuose” /Daugėlienė, 2002/. Be to, paruošta ir išleista leidinių apie rapsų, rapsiukų, linų ir miežių auginimą, kalkines medžiagas bei kalkinimą ir kt.

Žemdirbystės mokslas visuomet buvo glaudžiai susijęs su praktine žemės ūkio veikla. Daugumai ūkininkų per brangu ne tik optimaliai, bet ir minimaliai tręšti bei pirkti pesticidus pasėlių priežiūrai. Dažnas ūkininkas nepajėgus tinkamai sureguliuoti dirvožemių rūgštumą. Apie tokių dirvožemių kalkinimo būtinumą ir reikalingą valstybės paramą žemdirbiui bei mokslui plačiai diskutuota Lietuvos mokslų akademijoje 2004 m. surengtoje mokslinėje - praktinėje konferencijoje.

108

1 lentelė. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo darbuotojų apgintos daktaro disertacijos Table 1. Doctoral dissertations defended by the research workers of the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch

Disertacija ginta Dissertation defended Eil.

nr. No.

Vardas, pavardė Name,

surname

Disertacijos pavadinimas Title of dissertation

Vadovas Scientific advisor metai

year

mokslo institucija scientific institution

1 2 3 4 5 6 1. Marija

Kalvaitienė Optimalios kalkinių trąšų normos ir kalkinimo efektyvumas Lietuvos TSR Vakarų zonoje The optimal rates and efficiency on lime fertilizers in Western Lithuania

dr. J. Savickas 1967 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

2. Vincas Dailidė2

Žolės miltų cheminės sudėties kitimas gamybos procese, laikymas ir maistingumas The change of chemical composition of grass meal during production process, storage and nutritiousness

dr. E. Nesterova, dr. J. Kunskas

1968 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

3. Edmundas Lapinskas

Pašarinių pupų inokuliavimo efektyvumas, priklausomai nuo gumbelinių bakterijų štamo ir augalo augimo sąlygų Efficiency of field bean inoculation in relation to Rhizobium strain and plant growing conditions

prof. dr. L. Dorosinskis

1968 Vilniaus universitetas Vilnius University

4. Titas Tamulis Didelio drėgnumo grūdų kokybės išsilaikymo sąlygos, džiovinant ir konservuojant aktyviąja ventiliacija Quality maintenance conditions of high-moisture content grain as affected by dryingt and preservation by active ventilation

dr. N. Kozmina 1968 Vilniaus universitetas Vilnius University

5. Stanislava Vidutė Jonušienė (Poškutė)

Pašarinių pupų sėjos būdai ir kova su piktžolėmis jų pasėliuose The sowing methods and weed control in field bean crops

prof. habil. dr. A. Tindžiulis

1969 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

109

1 lentelės tęsinys Table 1 continued 1 2 3 4 5 6

6. Elena Zubrienė

Skirtingo stambumo kalkinių trąšų efektyvumas Lietuvos TSR Vakarų zonoje The efficiency of lime fertilizers differing in coarseness in western zone of Lithuania

J. Kalvaitis 1970 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

7. Vytautas Gipiškis

Ganyklų kalkinimo ir tręšimo mėšlu tyrimai rūgščiuose priemoliuose The investigation of pasture liming and manure application on acid loam soils

prof. dr. J. Tonkūnas

1971 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

8. Benediktas Jankauskas

Mineralinių ir organinių trąšų efektyvumas lengvuose pakal-kintuose velėniniuose jauriniuo-se Lietuvos TSR dirvožemiuose Efficiency of mineral and organic fertilizers on limed sod podzolic soils of Lithuania

prof. dr. N. Michailovas

1971 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

9. Vytautas Knašys

Lietuvos TSR dirvų kalkinimo per ištisus metus galimybių tyrimas Investigation of the possibility of soil liming throughout the year

prof. habil. dr. P. Vasinauskas

1971 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

10. Steponas Čiuberkis

Herbicidų ir jų mišinių su mineralinėmis trąšomis efektyvumas Lietuvos TSR Vakarinėje Žemaitijos dalyje Efficiency of herbicides and their mixtures with fertilizers in the western part of Samogitia of Lithuania

prof. habil. dr. J.Monstvilaitė

1972 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

11. Jonas Augustinas Vyšniauskas

Dobilienų arimo laiko ir tręšimo azotu derinimas kai kurioms lauko kultūroms Lietuvos Vakarų zonos lengvo priemolio dirvožemiuose The timing of clover field ploughing and combination with nitrogen fertilizing for some field crops on sandy loam soils of Western Lithuania

prof. habil. dr. A. Tindžiulis

1972 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

110

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6

12. Janina Knašienė

Amoniakinio vandens dozių ir įnešimo laiko reikšmė kai kurių kultūrų derlingumui Lietuvos TSR Vakarinėje dalyje Importance of aqua ammonia rates and fertilizing timing for the productivity of some crops in Western Lithuania

dr. K.Plesevičius 1973 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

13. Elena Aldona Arlauskienė

Ganyklų dirvos mikroflora ir jos dinamika, panaudojant organi-nes, mineralines ir kalkines trąšas rūgščiuose velėniniuose-jauriniuose priemoliuose The microflora of pasture soil and its dinamics as affected by organic, mineral and lime fertilizers on acid sod podzolic loamysoils

prof. habil. dr. E. Lapinskas

1974 Vilniaus universitetas Vilnius University

14. Ignacas Bakstys

Pašarinių griežčių agrotechnikos tyrimai Lietuvos Vakarų zonoje Investigation of crop and soil management practices of fodder swede in Western Lithuania

prof. habil. dr. J. Bulavas, dr. J. Povilaitis

1974 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

15. Nijolė Petronėlė Daugėlienė

Rūgščiose ir pakalkintose priemolio dirvose įrengtų ganyklų žolės derliaus ir jo kokybės kitimas, įvairiai tręšiant The variation of pasture herbage yield and its quality on acid and limed loam soils as affected by different fertilizing

prof. habil. dr. L. Kadžiulis, dr. J. Kunskas

1974 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

16. Adelė Kristina Plesevičienė

Pašarinių griežčių tręšimo tyrimai Lietuvos TSR Vakarų zonoje The investigation of fodder swede fertilizing in Western Lithuania

prof. habil. dr. A. Tindžiulis, dr. J. Povilaitis

1974 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

17. Algirdas Plesevičius

Įvairių kalkinių trąšų ir pakarto-tinio kalkinimo efektyvumo tyri-mai Lietuvos TSR Vakarų zonoje Efficiency of different lime fertilizers and repeated liming in Western Lithuania

dr. J. Savickas 1974 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

111

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6

18. Valensas Ežerinskas

Kalcio migracijos tyrimai Lietuvos TSR Vakarinės dalies pakalkintuose dirvožemiuose The investigation of Ca migration on limed soils in Western Lithuania

dr. V.Knašys, dr. J.Savickas

1975 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

19. Alfonsas Jovaiša

Mineralinių trąšų įtaka po skirtingų priešsėlių auginamų linų derliui ir kokybei Lietuvos TSR Vakarų zonos sąlygomis The impact of mineral fertilizers on the yield and quality of fibre flax grown after different prece-ding crops in Western Lithuania

dr. K.Plesevičius 1975 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

20. Elvyra Jovaišienė

Miežių ir avižų pasėlių tankumo ir produktyvumo priklausomybė nuo sėklos normų Lietuvos TSR Barley and oat crops density and productivity depending on seed rates in Lithuania

prof. habil. dr. A. Tindžiulis

1975 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

21. Juozas Staputis

Kalkinimo įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms bei optimaliam pH dydžiui Vakarinėje Lietuvos TSR dalyje auginant miežius, raudonuosius dobilus bei vasarinius kviečius The impact of liming on soil agrochemical properties and optimal pH as affected by barley, red clover and spring wheat growing in Western Lithuania

dr. V. Knašys 1975 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

22. Petrė Eugenija Lenkšaitė

Kalkinimo įtaka rūgščių velėni-nių jaurinių dirvožemių fizinėms savybėms ir mikroorganizmų pa-plitimui Lietuvos Respublikoje The impact of acid soils liming on physical properties of sod podzolic soils and occurrence of microorganisms in Lithuania

prof. habil. dr. A. Tindžiulis

1977 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

23. Marija Eidukevičienė

Karbonatų išplovimo gylis kaip moreninių nuogulų amžiaus kriterijus The depth of calcium carbonate leaching as criterion of morain age

prof. habil. dr. Č. Kudaba, dr. D. Galvydytė

1980 Maskvos M.Lomonosovo universitetas Moscow M.Lomonosov University

112

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6

24. Sofija Kalvaitienė

Pagrindinių agrotechninių priemonių įtaka žieminių rugių ir žieminių kviečių derlingumui The impact of basic agrotechnical means on winter rye and winter wheat yield

prof. habil. dr. J. Lazauskas

1980 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

25. Vanda Brencienė

Ankštinių ir varpinių žolių parinkimas skirtingo naudojimo ir tręšimo ganykloms Vakarų Lietuvos sąlygomis The selection of legumes and grasses for differently managed and fertilized pastures in Western Lithuania

dr. V. Gipiškis 1984 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

26. Elena Vanda Mineikienė

Agrocheminių priemonių įtaka linų ir bulvių derliui ir jo koky-bei velėninėse-jaurinėse dirvose Vakarinėje Lietuvos dalyje The impact of agrochemical means on fiber flax and potato yield and quality on sod podzo-lic soils of Western Lithuania

dr. V. Knašys 1984 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

27. Stasys Bernotas

Žemės dirbimas tarpinėms kultūroms, auginamoms po žieminių rugių The soil tillage for catch crops growin after winter rye

prof. dr. A. Stancevičius

1985 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

28. Dalija Sofija Čiuberkienė

Lauko sėjomainos produktyvumo priklausomybė nuo dirvožemio reakcijos ir tręšimo intensyvumo Lietuvos Vakarinės dalies jaurinėse dirvose The productivity of crop rotation depending on soil pH and fertilizing intensity on podzolic soils of Western Lithuania

dr. V. Knašys 1985 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

29. Nijolė Janina Ežerinskienė

Tręšimo azotu įtaka javų derliui Lietuvos TSR Vakarinėje dalyje The impact of nitrogen fertilization on cereal yield in Western Lithuania

dr. J. Adomavičiūtė

1985 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

113

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6

30. Regina Eugenija Gipiškienė

Antsėlinių kultūrų sėklos normos,tręšimas azotu ir nuėmimo laikas dobilų-motiejukų mišiniams Vakarinėje Lietuvos dalyje The seed rate, nitrogen fertilizing and harvesting time of cover crops in clover-timothy mixtures in Western Lithuania

dr. S. Petrauskas 1985 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

31. Dalia Ambrazaitienė

Dobilų ir liucernų derlingumo didinimas, inokuliuojant gumbelinėmis bakterijomis jų dražuotas sėklas Increasing of clover and alfalfa productivity by inoculation of pelleted seed by legume bacteria

prof. habil. dr. E. Lapinskas

1987 Rusijos žemės ūkio mikrobiologijos mokslinio tyrimo institutas All-Russian Research Institution of Agricultural Microbiology

32. Elvyra Butkuvienė

Agrocheminių priemonių įtaka kultūrinių ganyklų pagerinimui Vakarų Lietuvos sąlygomis The impact of agrochemical means on pasture improvement in Western Lithuania

dr. V. Gipiškis 1988 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

33. Rima Veitienė

Kalkinimo ir tręšimo įtaka judrių B, Cu, Mn, Zn kiekiui ir jų efektyvumas kai kurių žemės ūkio kultūrų derliui velėniniame jauriniame dirvožemyje The impact of liming and fertilizing on mobile B, Cu, Mn, Zn quantity and their efficiency for some crops yield on a sod podzolic soil

dr. V. Knašys 1991 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

34. Jadvyga Lapinskienė

Pašarinių griežčių selekcija Lietuvoje The fodder swede breeding in Lithuania

prof. habil. dr. J. Lazauskas

1993 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

35. Darius Jovaiša

Linų auginimo pertraukos sėjo-mainoje mokslinis pagrindimas The scientific substantiation of the interval of the fiber flax growing in a crop rotation

prof. habil. dr. S. Čiuberkis

1997 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

114

1 lentelės tęsinys Table 1 continued

1 2 3 4 5 6

36. Regina Skuodienė

Ankštinių ir varpinių žolynų bei jų naudojimo būdų tyrimai velėniniame jauriniame lengvo priemolio dirvožemyje Investigations of legume and grass swards and their management sys-tems on soddy podzolic loam soil

habil. dr. N. Daugėlienė

1999 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

36. Saulius Gužys Žemės ūkio augalų derliaus ryšio su žemdirbystės sistemomis, dirvo-žemio ir vandens rodikliais analizėThe analysis of the relationship between crop yield and cropping syspro

prof. habil. dr. A. Švedas

1999 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

37. Regina Repšienė

Lo iežių trę-šimas rūgščiame ir pakalkintame priemolio dirvožemyje Placement and broadcast fertilization of barley on acid and limed loam soil

habil. dr. N. Daugėlienė

2000 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

38. Danutė Ožeraitienė

Žemės dirbimo ir kalkinimo povei-kis rūgščių automorfinių ir pusiau hidromorfinių dirvožemių fizi-kinėms ir cheminėms savybėms Effect of tillage and liming on the physical and chemical properties of acid automorphic and semi-hydromorphic soils

prof. habil. dr. M. Arlauskas

2000 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

39. Dalia Janušauskaitė

Kvietrugių (x Triticosecale Wittm.) grybinių ligų plitimo ypatumai Vakarų Lietuvoje ir žalos mažinimo tyrimai The peculiarity of (x Triticosecale Wittm.) fungal disease spreading in Western Lithuania and investigation of injury decrease

prof. habil. dr. Z.Dabkevičius

2003 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

40. Donatas Končius

Antropogeninių veiksnių povei-kis balkšvažemių cheminėms savybėms ir biogeninių elemen-tų migracijai Influence of anthropogenic factors on soil chemical charac-teristics and migration of biogenic elements in albeluvisols

dr. V.Ežerinskas, habil. dr. L.Tripolskaja, mokslinis konsultantas dr. S.Bernotas

2005 Lietuvos žemės ūkio universitetas Lithuanian University of Agriculture

tems as well as soil and water perties

kalinis ir pakrikas m

2 Disertacija apginta Lietuvos gyvulininkystės institute The dissertation roas defended at the Institute of Animal Science

115

2 lentelė. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkų apginti habilitaciniai daktaro darbai Table 2. Doctor habilitatus dissertations defended by the research workers of the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch

Eil. nr. No.

Vardas, pavardė Name,

surname

Habilitacinio darbo pavadinimas Title of doctor habilitatus

dissertation

Gynimo metai

Year of defence

Mokslo institucija, kurioje apgintas

habilitacinis darbas Scientific institution in

which doctor habilitatus dissertation

was defended

1. Steponas Čiuberkis

Laukų piktžolėtumo mažinimo priemonių Vakarinėje Lietuvos dalyje pagrindimas ir ištyrimas The substantiation and investigation of means of field weed control in Western Lithuania

1993 Baltarusijos žemdirbystės ir pašarų mokslinio tyrimo institutas Belarussian Scientific Research Institute of Agriculture and Forage

2. Marija Eidukevičienė

Lietuvos rūgščių dirvožemių kalki-nimo optimizavimo geocheminis ir geografinis pagrindimas Geochemical and geographical validation of optimisation of acid soils liming in Lithuania

1993 Vilniaus universitetas Vilnius University

3. Edmundas Lapinskas

Gumbelinių bakterijų paplitimas Lietuvos dirvožemiuose ir jų efektyvumo didinimo būdai The spread of Rhizobium in the soils of Lithuania and increasing of their efficiency

1994 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

4. Nijolė Petronėlė Daugėlienė

Daugiamečių žolių mišinių parin-kimas ganykloms, jų tręšimas ir naudojimas Vakarų Lietuvos velėniniame jauriniame priemolio dirvožemyje Selection of perennial grass mixtures for pastures, their fertilization and utilization on sod podzolic loamy soil of Western Lithuania

1995 Lietuvos žemdirbystės institutas Lithuanian Institute of Agriculture

Per visą filialo istoriją didžiausia vertybė buvo žmonės, savo nuoširdžiu ir

kantriu darbu plėtoję mokslą, populiarinę mokslo pažangą žemdirbiams ir visuo-menei, naujausius rezultatus diegę ūkiuose (3 lentelė).

116

3 lentelė. Vėžaičių filiale dirbę ir dirbantys mokslo darbuotojai Table 3. The research workers who were and are employed at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture

Vardas, pavardė, mokslo vardas ir laipsnis

Name, surname and title

Darbo metai

Service years

Tyrimų kryptys Research field

1 2 3 Rūgščių dirvožemių tyrimų skyrius / Department of acidic soil research

Jonas Kirvaitis 1935-1945 Kalkinimas, javų agrotechnika Liming, soil and crop management of cereals

Bronius Dūda 1936-1941 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

P. Mickus 1937-1940 Azoto trąšos / Nitrogen fertilizers

Domas Vaičius 1937-1940 Kalkinimas / Liming

Juozas Kalvaitis 1951-1965 Kalkinimas / Liming

Marija Kalvaitienė, dr. 1951-1971 Kalkinimas / Liming

Vladas Ignotas, dr. 1957-1961 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

Vytautas Gipiškis, dr. 1958-1992 Ganyklų kalkinimas, salpinių pievų naudojimas, dirvotyra Pasture liming, flood meadow usage, soil science

Alfonsas Laugalis 1961-1963 Kalkinimas, mineralinės trąšos Liming, mineral fertilizers

Alina Glebavičienė 1963-1966 Kalkinimas / Liming

Algirdas Plesevičius, dr. 1963-1994 Kalkinimas, ekologija / Liming, ecology

Elena Zubrienė, dr. 1964-1969 Kalkinimas / Liming

Adelė Kristina Plesevičienė, dr. 1964-1999 Organinės ir mineralinės trąšos, kalkinimas

Organic and mineral fertilizers, liming

Nijolė Petronėlė Daugėlienė, habil. dr. nuo 1964 Ganykliniai žolynai, kalkinimas, tręšimas, ekologija

Pasture swards, liming, fertilizing, ecology

Benediktas Jankauskas, habil. dr. 1964-1975 Organinės ir mineralinės trąšos

Organic and mineral fertilizers

Janina Ramutė Knašienė, dr. 1965-1981 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

Vytautas Petras Knašys, dr. 1965-1989 Kalkinimas, kalkinimo darbų organizavimas Liming, organization of liming work

Valensas Ežerinskas, dr. 1965-2002 Kalkinimas, lizimetriniai ir radio izotopų tyrimai Liming, lysimetric and radio isotope investigation

Benediktas Beliauskas 1967-1983 Organinės ir mineralinės trąšos Organic and mineral fertilizers

117

3 lentelės tęsinys Table 3 continued

1 2 3 Lina Navardauskienė 1968-1969 Ganyklų įrengimas / Pasture establishment

Vanda Brencienė, dr. 1969-1993 Liucerninių žolynų auginimas Cultivation of alfalfa swards

Elvyra Butkuvienė, dr. nuo 1969 Ganyklų įrengimas ir atnaujinimas Pasture establishment and renovation

Romana Ruseckienė 1969-1975 Kalkinimo normatyvai / Liming normatives

Juozas Staputis, dr. 1969-1975 Kalkinimas / Liming

Zita Norgailienė, dr. 1970-1975 Žolių agrotechnika kalvose Grass agrotechnics on hills

Petras Rusteika, dr. 1972-1973 Žolynų pašarinė vertė / Forage value of grasses

Regina Gipiškienė, dr. 1972-2000 Sėjomaininių žolynų agrotechnika Agrotechnics of leys

Dalia Čiuberkienė, dr. 1972-2002 Kalkinimas, mineralinės trąšos Liming, mineral fertilizers

Virginijus Venckutonis, dr. 1973-1977 Kalkinimas / Liming

Egidija Venskutonienė, doc. dr. 1973-1977 Kalkinimas, mikroelementai

Liming, micronutrients

Petrutė Drungilienė 1973-1978 Kalkinimas / Liming

Nijolė, Janina Ežerinskienė, dr. 1974-2000 Azoto trąšos / Nitrogen fertilizers

Vanda Elena Mineikienė, dr. nuo 1974 Kalkinimas ir augalų ligų kontrolė

Liming, plant disease control

Vincas Dailidė, dr. 1976-2000 Žolynų naudojimas ir pašarų maistingumas Sward utilisation and forage nutritiousness

Edmundas Austynas 1977-1981 Organinės trąšos / Organic fertilizers

Janina Žalgirienė 1978-1982 Kalkinimo ekonomika / Liming economics

Gema Jucienė 1979-1989 Salpinių pievų naudojimas / Flood meadow usage

Algimantas Olšauskas, prof. dr. 1980-1984 Žoliniai mišiniai salpinėms pievoms

Grass mixtures for flood meadows

Juozas Lapinskas 1980-1981 Poarmeninis kalkinimas / Subsoil liming

Irena Lapinskienė 1980-1983 Mikroelementinės trąšos / Micronutrient fertilizers

Marija Eidukevičienė, prof. habil. dr. 1981-2000 Dirvotyra / Soil science

Algimantas Žalgiris 1983-1993 Raudonųjų dobilų auginimas sėklai Red clover growing for seed

118

3 lentelės tęsinys Table 3 continued

1 2 3

Jūratė Bandzienė 1985-1991 Salpinių pievų naudojimas Flood meadows utilisation

Leonas Anskaitis 1985-1992 Salpinių pievų tręšimas / Flood meadows fertilizing

Kazimieras Katutis, dr. 1986-1992 nuo 2004

Salpinių pievų naudojimas ir priežiūra, dirvožemio ir lizimetrinių vandenų agrocheminės savybės Flood meadows usage and management, agroche-mical properties of soil and lysimetric water

Dalia Piktužytė 1987-1990 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

Marijona Škirpienė, dr. 1987-1990 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

Vidmantas Pranckaitis 1989-1990 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

Ona Stankiuvienė 1989-1992 Pašarų gamyba ir salpinių pievų žolės Forage production and flood meadows grasses

Petras Petrošius 1991-1993 Kalkinimas, tręšimas, ekologija Liming, fertilizing, ecology

Regina Skuodienė, dr. nuo1993 Šienaujamų ir ganomų žolynų įvertinimas lauko sėjomainoje, ekologija / Estimation of cutting and grazing swards in field rotation, ecology

Saulius Gužys, dr. 1993-2001 Kalkinimas, tręšimas, žemdirbystės sistemos, ekologija Liming, fertilizing, agricultural systems, ecology

Regina Repšienė, dr. nuo 1996 Mineralinės trąšos / Mineral fertilizers

Donatas Končius, dr. nuo 2000 Dirvožemių rūgštėjimas ir kalkinimas, tręšimas Soil acidification and liming, fertilizing

Žilvinas Kregždys nuo 2001 Rapsų fiziologiniai procesai Physiological processes of oilseed rape

Rūta Butkutė nuo 2002 Dirvožemio ir lizimetrinių vandenų kokybinių rodiklių pokyčiai / Changes in quality indicators of soil and lysimetric water

Daiva Baltramaitytė nuo 2003 Dirvožemio agrocheminės savybės Soil agrochemical properties

Regioninės žemdirbystės skyrius / Department of regional agrotechnics

Antanas Makutėnas 1935-1940 Griežčių veislių įvertinimas Estimation of swede varieties

A. Eimanavičius 1936-1941 Žemės ūkio augalų agrotechnika Agrotechnics of cultivated crops

S. Sikorskis 1937-1944 Javų agrotechnika / Agrotechnics of cereals

Leonas Jurskis 1945-1949 Augalų agrotechnika / Agrotechnics of crops

119

3 lentelės tęsinys Table 3 continued

1 2 3

Kazimieras Majauskas 1946-1952 Javų ir daugiamečių žolių agrotechnika Agrotechnics of cereals and perennial grasses

Antanas Šlamas 1952-1959 Žemės dirbimas / Soil tillage

Elena Aldona Arlauskienė, dr. 1964-2000

Dirvožemio mikroorganizmų cenozės, jų aktyvumo pokyčiai, ekologija / Coenoses of soil microorganisms, changes in their activity, ecology

Eugenija Lenkšaitė, dr. 1965-2000 Kalkinimas, dirvožemio fizikinės ir biologinės savybės Liming, soil physical and biological properties

Ignacas Bakstys, dr. 1965-1993 Pašarinių šakniavaisių agrotechnika Agrotechnics of forage root crops

Jonas Augustinas Vyšniauskas, dr. 1966-2000 Žemės dirbimas / Soil tillage

Vida Stanislava Jonušienė, dr. 1967-1996 Ankštinių javų agrotechnika

Agrotechnics of legume crops

Elvyra Jovaišienė, dr. 1967-2000 Vasarinių javų agrotechnika, sėjomainos Agrotechnics of spring cereals, crops rotations

Edmundas Antanas Lapinskas, prof. habil. dr. nuo 1967

Biologinio azoto fiksacija, gumbelinių bakterijų selekcija, nitragino gamyba ir naudojimas, ekologija / Biological nitrogen fixation, Rhizobium breeding, legume inoculation, ecology

Jadvyga Lapinskienė, dr. 1967-2004 Griežčių selekcija ir sėklininkystė, tręšimas Fodder swed breeding and seedproduction, fertilizing

Titas Tamulis, dr. 1967-1971 Augalų derliaus kokybės agrocheminis įvertinimas Agrochemical estimation of plant yield quality

Alfonsas Jovaiša, dr. 1968-1989 Linų agrotechnika, sėjomainos Fiber flax agrotechnics, crop rotations

Sofija Kalvaitienė, dr. 1968-2000 Žieminių javų ir rapsų agrotechnika Agrotechnics of winter cereals and oilseed rape

Zita Žutautienė 1969-1976 Pašarinių augalų mišiniai Mixtures of forage plants

Genovaitė Jankauskienė 1970-1975 Ankštinių ir varpinių augalų mišiniai Mixtures of legumes and grasses

Steponas Čiuberkis, prof. habil. dr. nuo 1971 Žemdirbystė, herbologija, ekologija

Agriculture, herbology, ecology

120

3 lentelės tęsinys Table 3 continued

1 2 3

Dalia Ambrazaitienė, doc. dr. nuo 1974

Biologinio azoto fiksacija, nitragino gamyba ir naudojimas, augalų fiziologija, ekologija Biological nitrogen fixation, inoculum preparation and usage, plant physiology, ecology

Rima Veitienė, dr. 1982-2002 Mikroelementinės trąšos, ekologija Micronutrient fertilizers, ecology

Julija Kovaliova 1984-1988 Augalų derliaus kokybės agrocheminis įvertinimas Agrochemical estimation of plant yield quality

Stasys Bernotas, dr. nuo 1987 Žemdirbystė, rapsų agrotechnika Agriculture,agrotechnics of oilseed rape

Elena Petrošienė 1990-1995 Bulvių ligų sukėlėjai ir jų kontrolė Potato disease agents and their control

Jolanta Jucevičiūtė 1990-1993 Žemės dirbimas / Soil tillage

Darius Jovaiša, dr. 1993-2004 Linų agrotechnika / Fiber flax agrotechnics

Danutė Ožeraitienė, dr. nuo 1995 Dirvožemio fizika, kalkinimas Soil physics, liming

Dalia Janušauskaitė, dr. 1999-2003 Varpinių javų ligų plitimas ir kontrolė Occurrence of cereal diseases and their control

Loreta Piaulokaitė-Motuzienė nuo 2000 Dirvožemio mikroorganizmų paplitimas

Occurrence of soil microorganisms

Giedrė Tulabienė nuo 2003 Žemės ūkio augalų patogeniniai mikromicetai Pathogenic micromycetes of agricultural plants

1935-1940 m. Samališkės bandymų stoties vedėjais dirbo: Bronius Dūda,

Domas Vaičius ir Antanas Makutėnas. Filialo (įskaitant ir buvusią Samališkės bandymų stotį) direktoriai: 1935-1940 m. Jonas Kirvaitis, 1945-1949 m. Leonas Jurskis, 1949-1952 m. Kazimieras Majauskas, 1952-1955 m. Antanas Šlamas, 1955-1965 m. Juozas Kalvaitis, 1965-1989 m. dr. Vytautas Knašys, nuo 1989 m. dr. Stasys Bernotas.

Filialo mokslinei veiklai didelę įtaką turi glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos žemdirbystės instituto centru, jo Vokės filialu ir bandymų stotimis, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Lietuvos mokslų akademija ir kitomis šalies bei užsienio mokslo įstaigomis, organizacijomis, kai kuriomis žinomomis firmomis. Ypač gražūs veiklos rezultatai pasiekti su Lietuvos žemės ūkio ir Vilniaus univer-sitetais dirvožemio kalkinimo, tręšimo, sėklų dražavimo, azoto fiksacijos stimulia-vimo srityse. Apskritai, nemaža biologinio azoto fiksacijos darbų atlikta su Rusijos žemės ūkio mikrobiologijos mokslinio tyrimo institutu Sankt Peterburge, bendrų kalkinimo tyrimų ir daug tarptautinio lygio mokslinių konferencijų organizuota su Rusijos agrodirvotyros ir tręšimo institutu. Filialas dalyvauja Šiaurės šalių ir

121

Baltijos valstybių augalų genetinių išteklių bei Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tarptautinėse programose.

Mokslininkai ne kartą tobulinosi Lauvaino Katalikiškajame universitete (Belgija), Osterzundo ir Upsalos žemės ūkio universitetuose (Švedija), Danijos žemės ūkio universitete, Pulavų dirvožemio ir augalininkystės institute (Lenkija), Dirvožemio, vandens ir aplinkos mokslų institute (Izraelis), Ardono aliejinių augalų tyrimų centre (Prancūzija) ir kituose.

Mokslo ir studijų integracijos srityje filialo mokslininkai skaitė paskaitas ir dalyvavo ruošiant bakalaurus bei magistrus Klaipėdos universitete, taip pat daly-vauja rengiant jaunuosius mokslininkus.

Be fundamentinio ir taikomojo mokslo filialas teikia paslaugas žemdir-biams: organizuoja konferencijas, seminarus ir kursus ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, konsultacinių tarnybų ir savivaldybių specialistams bei aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų dėstytojams; pagal išankstinius žemdirbių užsakymus gamina ir platina nitraginą (rizogeną) ankštiniams augalams; augina ir parduoda sertifikuotą žemės ūkio augalų sėklą; teikia konsultacijas dirvų kalkinimo, tręšimo, biologinio azoto kaupimo, žemės dirbimo, žemės ūkio augalų agrotechnikos, sėjomainų, žolininkystės, agroekologijos, piktžolių kontrolės, fitopatologijos, sėklininkystės, žemės ūkio produktų toksikologijos ir kt. klausimais.

Tyrimų metodai ir sąlygos Filiale bandymai daromi laboratoriniais, mikrovegetaciniais, vegetaciniais,

lauko ir lizimetrinių tyrimų metodais. Bandymų vyraujantys dirvožemiai yra nepasotintieji giliau glėjiški balkšva-

žemiai ir pajaurėję giliau glėjiški išplautžemiai, kurių pHKCl 4,4-6,7. Maisto medžiagų požiūriu dirvožemiai palyginti margi: judriojo fosforo (P2O5) pastebėti pokyčiai nuo 41 iki 230 ir judriojo kalio (K2O) – nuo 60 iki 245 mg kg-1, humuso – 1,17-2,60 %.

Bandymų laukai, atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus ir dirvožemio savybes, sukoncentruoti keturiose sėjomainose, kurių bendras plotas sudaro 169 ha. Laukai lygūs, drenuoti.

Filiale 1948-1990 metais įrengti 8 unikalūs ilgalaikiai lauko bandymai – stacionarai, lizimetrų aikštelė su natūraliai susisluoksniavusiais dirvožemio mono-litais, atvežtais iš įvairių šalies vietovių. Be to, veikia tyrimų poligonas su 5 uždaro drenažo sistemomis – agroekosistemomis, kurių drenažo vandens nuotėkis nuvestas į surinkimo šulinius.

Dirvožemio maisto medžiagų išsiplovimui iš dirvožemio ir rūgštėjimo procesams didelę reikšmę turi meteorologinės sąlygos. Dėl jūros artumo (24 km) čia klimatas drėgnas. Metinę kritulių normą sudaro 750-800 mm ir neretai – per 1000 mm. Svarbiausia, kad krituliai per augalų vegetaciją pasiskirsto labai netolygiai, ypač lietingas būna rugsėjis ir spalis.

122

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Dirvožemio rūgštėjimo procesai, kalkinimo ir tręšimo sistemos. Lietuvos

žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas kartu su Instituto Agrocheminių tyrimų centru, Lietuvos žemės ūkio universitetu bei kitomis mokslo įstaigomis per paly-ginti trumpą laiką sukūrė ir sėkmingai įdiegė naują kalkinimo technologiją, apimančią periodišką dirvožemių rūgštumo tyrimą, geros kokybės kalkinių trąšų gamybą, jų mechanizuotą pakrovimą ir iškrovimą, sandėliavimą bei našų trans-portavimą ir paskleidimo mechanizmų sistemą. Taikant naująją technologiją, gali-ma kokybiškai kalkinti dirvas apskritus metus. Šio darbo dideli iniciatoriai ir akty-vūs dalyviai: V.Knašys, V.Gipiškis, A.Plesevičius, E.Čičelytė-Zubrienė, D.Čiuber-kienė, V.Ežerinskas, J.Grybauskas, J.Mažvila, A.Jokubauskas ir kt. Vėžaičių moks-lininkams – V.Knašiui, V.Gipiškiui bei tuometiniams gamybininkams M.Pronckui ir S.Smalskiui 1979 m. buvo paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija /Knašys, 1985; Čiuberkienė, 1997; Ežerinskas, 2002/.

Kuriant dirvožemių kalkinimo koncepciją, iki 8 dešimtmečio pabaigos labai trūko dirvožemio tyrimų duomenų. Filiale M. Eidukevičienė 2001 m. paruošė rūgščių dirvožemių kalkinimo geocheminį ir geografinį pagrindimą. Išaiškintas dirvožemio armens ir poarmeninių horizontų rūgštumo (pHKCl) ryšys. Tai leido parengti tobulesnę diferencijuotą kalkinimo sistemą, atsižvelgiant ne tik į dirvo-žemio armens, bet ir į gilesnių jo horizontų savybes /Eidukevičienė, 2001/.

Vėliau E.Lenkšaitės daryti poarmeninio kalkinimo bandymai parodė, kad dirvožemio rūgštumui labai jautrūs cukriniai runkeliai, liucernos, teigiamai reaguoja į podirvinį kalkinimą. Tačiau gamybos požiūriu toks kalkinimas buvo pernelyg brangus ir kol kas neekonomiškas /Lenkšaitė, Eidukevičienė, 1996/.

Vėžaičiuose daryti gausūs teoriniai ir taikomojo pobūdžio tyrimai byloja, jog siekiant dirvožemio produktyvumo ir gausaus derliaus bei saugios produkcijos, būtina suderinti dirvų kalkinimą su tręšimu mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Dėl dirvožemio ir klimato ypatybių Vakarų Lietuvoje silpniau negu kitur kaupiasi humusas, bet organinių medžiagų mineralizacija vyksta sparčiai. Todėl sistemingas laukų tręšimas organinėmis trąšomis, įskaitant ir žaliąją trąšą, būtinas palaikant humuso sintezės teigiamą balansą /Plesevičienė, 1995; Skuodienė, 2002/. Vėžaičių mokslininkai B. Jankauskas (1994), A.Plesevičienė (1995), N.Ežerinskienė (2001), N.Daugėlienė (2002), R.Repšienė (2002) ir A.Jovaiša (1975) daug prisidėjo kuriant naujos tręšimo sistemos teorinius pagrindus, atsižvelgiant į augalų poreikius ir dir-vožemio rūgštumą bei turtingumą maisto medžiagų. Šiuo požiūriu labai reikšmingi darbai D.Čiuberkienės (1997), kuri daugiafaktoriniais lauko bandymais sujungė dirvožemio kalkinimą ir tręšimą makro- bei mikroelementinėmis trąšomis lauko sėjomainoje. Vėlesni tyrimai rodo, kad ilgalaikis periodinis kalkinimas ir tręšimas mineralinėmis trąšomis iš esmės pakeičia ne tik dirvožemio armens, bet ir gilesnių sluoksnių chemines ir biologines savybes /Bernotas, 2004; Končius, Piaulokaitė-Motuzienė ir kt., 2004/. Dirvožemis sparčiai rūgštėja tręšiant didelėmis fiziologiškai rūgščių mineralinių trąšų normomis. Taip tręšiant, būtina reguliariai neutralizuoti atsinaujinantį dirvožemio rūgštumą. Dirvožemio rūgštumą mažina ne tik kalkės, bet ir mėšlas. Racionaliai vartojant mineralines trąšas, vertingi R.Repšienės lokalinio

123

tręšimo rūgščiame ir kalkintame dirvožemyje tyrimai, kurie rodo, kad tręšiant lokaliai, miežių produktyvių stiebų skaičius padidėjo 20 %, o grūdų derlius – 41 %, palyginus su pakriku tręšimu /Repšienė, 2002/.

Mokslininkų nustatyta, kad kalkintuose dirvožemiuose labai sumažėja tirpumas B, Cu, Zn ir kitų mikroelementų, kurių augalai nepajėgia pasisavinti. Žemaitijoje ir šiaip daug dirvožemių, stokojančių mikroelementų. J.Knašienė, R.Veitienė, V.Mineikienė, I.Lapinskienė išaiškino mikroelementų veikimą lauko sėjomainoje, organinių ir mineralinių trąšų poveikį mikroelementų pokyčiams dir-vožemyje, taip pat jų įtaką augalų ligotumui. Mikrotrąšų naudojimo klausimais sukaupta nemaža informacijos ir paskelbta mokslinių publikacijų bei rekomendacijų /Plesevičius, 1995; Čiuberkienė, 1997; Lapinskas, 1998; Veitienė, 2001; 2002; Ežerinskas, 2002; Daugėlienė, 2002/.

Kuriant rūgščių dirvožemių kalkinimo ir tręšimo mokslo pagrindus, reikš-mingi V.Ežerinsko lizimetrinių tyrimų rezultatai ir metodologiniai darbai. Jo ini-ciatyva ir asmeniškai dalyvaujant Vėžaičiuose įrengti unikalūs lizimetrai su origi-nalia dirvožemio automatine drėkinimo sistema. Iš įvairių Lietuvos vietovių pagal specialią metodiką buvo iškasti ir pargabenti dirvožemio 1,2 m x 1,0 dydžio monolitai. Šalyje pagal supaprastintą E.Šilovos metodiką buvo sudarytas lizimet-rinių bandymų tinklas. Tyrimų duomenimis nustatyti maisto medžiagų migracijos bei išsiplovimo dirvožemyje dėsningumai, atsižvelgiant į dirvožemio genezę ir antropogeninius veiksnius /Ežerinskas, 2002/.

Dirvožemio fizikinių, agrocheminių ir mikrobiologinių parametrų, biolo-ginio azoto fiksacijos tyrimai. Vėžaičių mokslininkų nustatyta, kad vykstant dirvo-žemio rūgštėjimo procesams, erozijai ir humuso mineralizacijai, blogėja dirvožemio fizikinės, cheminės ir biologinės savybės /Arlauskienė, 1993; Lapinskas, 2001; 2002; Ožeraitienė, 2002; Repšienė, 2002; Piaulokaitė-Motuzienė, 2004/. Dirvože-miui rūgštėjant, jis destruktūrizuojasi, dėl ko padidėja jo tankis ir sumažėja porin-gumas. Kalkinant periodiškai kas septyneri metai, dirvožemis būna vidutinio rūgštumo, kalkinant kas treji ketveri metai – mažo rūgštumo ir suaktyvinama šaknų zona iki 50 cm gylio.

Taikant verstuvinį ir beverstuvinį žemės dirbimą, blogėja dirvožemio ar-mens struktūra ir jos agregatų patvarumas vandenyje, palyginus su buvusiais prieš dirbimą antrametėje dobilienoje. Tuo tarpu šios dirbimo priemonės armens agroche-minėms savybėms įtakos neturėjo /Vyšniauskas, 1972; Ožeraitienė, 2001; 2002/.

Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje įvertintas įvairių žemdirbystės sistemų (inten-syvi, integruota arba palaikomoji ir biologinė) produktyvumas, biogeninių elementų balansas rūgščiame ir kalkintame dirvožemyje /Gužys, 1999/. Parodyta, kad taikant intensyvią žemdirbystę, su augalais azoto paimama vidutiniškai 1,7, fosforo – 1,3 ir kalio – 1,4 karto daugiau, negu biologinės žemdirbystės sąlygomis. Antra vertus, žemdirbystės sistemos neturi įtakos Ca++, Mg++, K+, PO4

--- ir kitų elementų kiekiams drenažo bei gruntiniame vandenyje.

Sprendžiant augalų mitybos ir dirvožemio derlingumo klausimus, labai aktualūs dirvožemio mikroorganizmų biocenozių ir jų fermentinio aktyvumo tyrimai, priklausomai nuo ekologinių ir antropogeninių veiksnių. E.A.Arlauskienė

124

(1993, 1998) ir L.Piaulokaitė-Motuzienė (2004) savo darbais lauko sėjomainų ir ganyklų dirvožemiuose atskleidė mikrobiologinių ir biocheminių procesų sąveiką su agrotechnikos ir agrocheminėmis priemonėmis. Kalkintame dirvožemyje mikro-organizmų Azotobacter chroococcum pasirodymas bei Bacillus megatherium ir Trichoderma paplitimas gali būti laikomi kaip sukultūrintų dirvožemių indikatoriai /Arlauskienė, 1993; Arlauskienė, 1998/.

Sprendžiant energetines ir ekologines problemas, labai svarbus augalų azoto mitybos reguliavimas. Tyrimais nustatyta, kad ankštiniai augalai (žirniai, pašarinės pupos, vikiai, raudonieji dobilai, liucernos, rytiniai ožiarūčiai) simbiozėje su veiks-mingomis gumbelinėmis bakterijomis gali iš atmosferos sukaupti daug ekologiškai švaraus azoto (120-280 kg N ha-1). Išaiškinta ekologinių ir antropogeninių veiksnių reikšmė simbiotinio azoto fiksacijai, sukurti efektyvūs gumbelinių bakterijų štamai nitragino preparatų gamybai, daug padaryta tobulinant ankštinių augalų inoku-liavimo metodus. Kartu su Lietuvos žemės ūkio universitetu sukurta pirmoji šalyje liucernų ir dobilų sėklos dražavimo bei inokuliavimo biotechnologija, kuri leidžia dvigubai sumažinti ankštinių žolių sėklos reikmes ir padidinti iš atmosferos fiksuoto azoto kiekį /Lapinskas, 1985; 1998; Ambrazaitienė, 2001/.

Sėjomaininių ir ilgalaikių žolynų sudarymo, atnaujinimo ir naudojimo bei agroekologiniai tyrimai. Vakarų Lietuvoje ilgalaikiai kultūriniai žolynai jau įpusėjo penktą dešimtmetį. Vėžaičiuose apibendrinti sėjomaininių ir ilgalaikių žoly-nų tyrimų rezultatai. Nustatytas žolynų produktyvumas šienaujant ir ganant, išre-tėjusių ganyklinių žolynų sutankinimas, įsėjant dobilus, tarpinių augalų reikalin-gumas persėjant ganyklas, skirtingų ganyklos žolynų atsėliavimo tyrimai, inten-syviai naudojamų raudonųjų dobilų ir varpinių žolių mišinių virškinamumo ir maistingumo tyrimai, dirvožemio rūgštumo optimizavimas persėjant ganyklas, kal-kintų ganyklų tręšimas fosforo ir kalio trąšomis /Butkuvienė, 2002; Dailidė, 2002; Daugėlienė, 2002; Skuodienė, 2000; 2001; 2002/. Atkreiptas dėmesys į ganyklos velėnoje susikaupusių maisto medžiagų panaudojimą lauko augalams.

Pradėjus auginti derlingesnių veislių javus, reikėjo spręsti, kaip gauti gerą antsėlio ir žolių įsėlio derlių kalkintuose dirvožemiuose. Taikant įvairias priemones, taip pat ir mikroelementus, sukurta raudonųjų dobilų ir liucernų auginimo agro-technika /Brencienė, 1995; Gipiškienė, Žalgiris, 1995; Daugėlienė, 2002/.

Svarbūs žolynų botaninės sudėties nustatymo metodiniai darbai. Pastaruoju metu daug dirbama ankštinių žolių panaudojimo žaliajai trąšai klausimais.

Be to, 1979-1992 m. Vėžaičių filialo žinioje veikė Nemuno pievų sektorius, kurio mokslininkai V.Gipiškis, K.Katutis, G.Jucienė, L.Anskaitis ir O.Stankiuvienė atliko pievų inventorizaciją, įvertino užliejamų pievų būklę, išaiškino jų mažo derlingumo priežastis ir pateikė priemones, kaip suformuoti potvyniams atsparius žolynus bei pasiekti stabilesnį jų derlingumą, siekiant išsaugoti vertingesnių žolių bioįvairovę /Gipiškis, 1998; Katutis, 2002/.

Augalų fiziologiniai ir fitopatologiniai procesai, žemės ūkio augalų augi-nimo technologijos bei žemdirbystės sistemos. Vakarų Lietuvoje palyginti nemažai prarandama arba išauginama nepakankamos kokybės augalininkystės produkcijos dėl ligų. Daug padaryta aiškinant mikroelementų reikšmę augalų fiziologiniams ir

125

fitopatologiniams procesams sėjomainoje /Daugėlienė, 2002/. Neseniai pradėti patogeninių mikromicetų, pašaknio ligų sukėlėjų tyrimai įvairaus rūgštumo dirvo-žemyje (G. Tulabienė). Mikromicetams plisti rūgščiuose dirvožemiuose yra palan-kios sąlygos. D.Janušauskaitė ištyrė varpinių javų /Janušauskaitė, Dabkevičius, 2002/, V. Mineikienė (2001) – linų, rapsų, pašarinių šakniavaisių ir kitų augalų ligų plitimo ypatumus ir jų kontrolę.

Atlikti platūs tyrimai tobulinant lauko sėjomainas ir vasarinių javų agro-techniką kalkintame dirvožemyje, ypač atkreipiant dėmesį į produktyvias šių augalų veisles ir ankštinius javus /Jonušienė, 1995; Jovaišienė, 1995; Kalvaitienė, 1998/.

Šalies Vakarų zonoje palyginti nemažai auginama linų. Kartu su speciali-zuota Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotimi sukurti linų tręšimo, auginant po įvairių priešsėlių, moksliniai pagrindai /Jovaiša, 1975; Jovaiša, 2002/.

Dideles perspektyvas plėtojant augalinio aliejaus pramonę, turi rapsai. Vakarų zonos dirvožemiuose filialas atliko ir toliau tęsia rapsų agrotechnikos tyri-mus, siekiant išauginti jų sėklą, tinkamą maisto, medicinos ir biokuro pramonei /Bernotas, 1995; 2001; 2002/. Šiuo metu darbai sutelkti vasarinių rapsų fiziologinių procesų ir produktyvumo elementų formavimo tyrimams rūgščiame ir kalkintame dirvožemyje /Bernotas, 2002/. Žemaitijoje nemažai rūpesčių sudaro bulvių ir pašarinių šakniavaisių auginimas. Mokslininkai I.Bakstys (1995), A.Plesevičienė (1995) ir J.Lapinskienė (1997) patobulino bulvių ir sukūrė griežčių bei pašarinių runkelių auginimo agrotechniką, pritaikytą šalies Vakarų zonai. Filiale sėkmingai selekcionuoti pašariniai griežčiai. Sukurtos jų naujos veislės ‘Vėžaičiai’ ir ‘Lobiai’, pasižyminčios derlingumu, pašarine verte, turtingos vitaminų, ypač askorbo rūgšties (vitamino C), atsparios rūgščiam dirvožemiui ir pritaikytos mechanizuotam derliaus nuėmimui (autorė J.Lapinskienė, 1997).

Šiuo metu ypač aktualūs žemės dirbimo ir pasėlių apsaugos nuo piktžolių bei ligų būdai. J. Vyšniauskas (1972) paruošė drėgno klimato ir rūgščių dirvožemių sąlygoms rudeninio žemės dirbimo sistemą, o S.Čiuberkis savo kruopščiais tyrimais išaiškino įkyriausių piktžolių biologiją bei svarbiausius jų plitimo šaltinius ir pasiūlė pasėlių racionalios piktžolių kontrolės būdus (2001, 2002). Nemažiau aktua-lūs darbai tiriant piktžolių florą ir jų sėklų pokyčius įvairaus rūgštumo dirvo-žemiuose.

Palyginti trumpai veikė filialo Mažeikių sektorius (1987-1990 m.), tačiau, kryptingai ir produktyviai dirbant, buvo paruošta javų ir žieminių rapsų auginimo agrotechnika Šiaurės Vakarų didesnio drėgnumo dirvožemių sąlygomis (S.Bernotas, M.Škirpienė ir D.Piktužytė) /Bernotas, 1995/.

Išvados 1. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas yra stambiausias agro-

nomijos mokslų centras Vakarų Lietuvoje. 2. Šio krašto dirvožemiams dėl dirvodarinės uolienos savybių, klimato,

antropogeninių veiksnių būdingi rūgštėjimo procesai, kurie lemia dirvožemio našu-mo mažėjimą, blogina jo fizikines, chemines ir biologines savybes, dėl ko sumažėja žemės ūkio augalų produktyvumas, ir iš esmės pablogėja derliaus kokybė.

126

3. Filiale fundamentiniais ir taikomojo pobūdžio tyrimais parengtas rūgščių dirvožemių kalkinimo mokslinis pagrindimas, apimantis dirvožemio pH suregu-liavimą, kalkinių trąšų gamybos ir paskleidimo technologijas.

4. Sukurti rūgščių ir kalkintų dirvožemių tręšimo organinėmis, minera-linėmis trąšomis bei žemės dirbimo pagrindai ir atskleisti šių dirvožemių fizikinių, cheminių ir mikrobiologinių procesų pokyčiai, pateikti galimi jų reguliavimo būdai.

5. Filiale atliktais tyrimais atskleistos biologinio azoto fiksacijos intensy-vinimo galimybės, sukurti efektyvio gumbelinių bakterijų padermės ankštiniams javams, raudoniesiems dobilams, liucernoms ir ožiarūčiams.

6. Sukurti ir patobulinti javų, pašarinių šakniavaisių, linų, rapsų, sėjomai-ninių ir ilgalaikių žolynų agrotechnikos pagrindai.

7. Sukurtos ir registruotos derlingos, aukštos pašarinės vertės pašarinių griežčių veislės ‘Vėžaičiai’ ir ‘Lobiai’, atsparios rūgščiam dirvožemiui ir pritaikytos mechanizuotam derliaus nuėmimui.

8. Nustatyta piktžolių biologija ir svarbiausi jų plitimo šaltiniai bei kont-rolės priemonės įvairaus rūgštumo dirvožemiuose.

9. Ilgalaikiais tyrimais įvertintos biologinės bei intensyvios žemdirbystės sistemos kalkintuose dirvožemiuose.

Gauta 2005 03 30

Pasirašyta spaudai 2005 06 06

LITERATŪRA 1. A m b r a z a i t i e n ė D. Aktivnost’ spontannych Rhizobium leguminosarum bv.

trifolii v počvach različnoj kislotnosti i udobrennosti // Fiziologija i biochimija kul’turnych rastenij. - 2001, t.33, No.4, s.303-308

2. A m b r a z a i t i e n ė D. Simbiotinio azoto fiksavimo skirtinguose dirvožemiuose galimybių tyrimas // Žemės ūkio mokslai. - 2002, Nr.1, p.10-19

3. A r l a u s k i e n ė E.A. Dirvožemio biologinio aktyvumo rodiklių palyginimas // Žemdirbystė: mokslo darbai /LŽI, LŽŪU. - Akademija, 1998, t.61, p.178-193

4. A r l a u s k i e n ė E.A. Influence of liming and fertilizing on soil microflora in soddy-podzolic soils // Baltic region: Agriculture in Acid Soils. - Vilnius, 1993, p.50-55

5. B a k s t y s I. Pašarinių runkelių auginimas // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.48, p.84-88

6. B e r n o t a s S. Effect of sowing time and seed rate on the weed incidence in stands of spring turnip rape // Proceedings of the International 12th EWRS Symbosium. - Wageningen, Netherlands, 2002, p.22-23

7. B e r n o t a s S., M i n e i k i e n ė E.V. Agrotechninių priemonių įtaka žieminių rapsų sėklų derliui Vakarų Lietuvoje // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.48, p.89-95

8. B e r n o t a s S., M i n e i k i e n ė E.V. Boro įtaka žieminiams rapsams kalkintoje dirvoje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2000, t.71, p.120-133

9. B r e n c i e n ė V., E i d u k e v i č i e n ė M. Margųjų liucernų tręšimas fosforo ir kalio trąšomis priemolio dirvožemyje // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.50, p.127-133

127

10. B u t k u v i e n ė E. Labai suprastėjusių ganyklų pagerinimas Vakarų Lietuvoje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.79, p.358-365

11. Č i č e l y t ė - Z u b r i e n ė E. Vlijanie različnogo granulimetričeskogo sostava izvestkovych udobrenij na urožaj sel’skochozjajstvennych kul’tur // Voprosy izvestkovanija kislych počv. - Vėžaičiai, 1969, s.45-51

12. Č i u b e r k i e n ė D. Agrocheminių priemonių reikšmė didinant rūgščių velėninių jaurinių dirvožemių derlingumą // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 1997, t.59, p.49-61

13. Č i u b e r k i s S. Changes in weed flora depending on the rate of manure on acid and limed soils // Biologija, 2001, No.2, p.74-76

14. Č i u b e r k i s S. Piktžolių žalingumas bulvėms Vakarų Lietuvoje // Žemdir-bystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.79, p.170-177

15. D a u g ė l i e n ė N., B u t k u t ė R. Ilgalaikio tręšimo įtaka judriojo fosforo ir kalio kiekiui skirtingo rūgštumo ganyklos dirvožemyje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. -Akademija, 2004, t.85, p.68-82

16. D a u g ė l i e n ė N., D a i l i d ė V. Žolės derliaus įvertinimas meteorologinių sąlygų požiūriu // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.79(3), p.324-334

17. D a u g ė l i e n ė N. Soil acidity in reliation to mobile phosphorus and pota-ssium contents and yield of the pasture // Advances of Agricultural Sciences Problem Issues. - Warsaw, 2002, iss.482, p.129-134

18. D a u g ė l i e n ė N. Žolininkystė rūgščiuose dirvožemiuose. - Akademija, 2002. - 261 p.

19. E i d u k e v i č i e n ė M., O ž e r a i t i e n ė D., T r i p o l s k a j a L., M a r c i n -k o n i s S. The effect of long-term liming on the chemical properties of Lithuanian soils // Eurasian Soil Science. - 2001, vol.34, No.9, p.999-1005

20. E i d u k e v i č i e n ė M., V a i č y s M. Dirvodaros procesai // Lietuvos dirvožemiai. - Vilnius, 2001, p.210-243

21. E ž e r i n s k a s V. Efficiency of liming on the effectiveness of phosphate rock in different agrocenosis // Scientific Aspects of Organic Farming / Proceedings of the International Conference. - Jelgava, Latvia, 2002, p.104-108

22. E ž e r i n s k i e n ė N., J a n k a u s k i e n ė J., M a t u s e v i č i u s K. ir kt. Linų derliaus priklausomumas nuo dirvožemyje esančio mineralinio azoto ir azoto trąšų normų // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2000, t.71, p.169-178

23. G i p i š k i e n ė R., Ž a l g i r i s A. Antsėlio parinkimas sėkliniams rausviesiems dobilams // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.50, p.171-177

24. G i p i š k i s V. Nemuno žemupio salpinių dirvožemių-pievų klasifikacija ir kartografavimo metodika // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 1998, t.64, p.3-15

25. G i p i š k i s V., S a v i c k a s J. Įvairių kalkinių medžiagų įtaka augalų derliui rūgščiose dirvose // Augalininkystė lengvuose dirvožemiuose: mokslo darbai / LŽMTI. -Vilnius, 1967, t.11, p.145-168

26. G u ž y s S. Žemės ūkio augalų derliaus ryšio su žemdirbystės sistemomis, dirvožemio ir vandens rodikliais analizė: daktaro disertacijos santrauka. - Akademija, 1994. - 24 p.

27. J a n k a u s k a s B. Dirvožemių erozija ir priešerozinės priemonės: habilitacinis darbas. - Dotnuva, 1994. - 116 p.

28. J a n k a u s k a s B.J. Effektivnost’ sočetanija izvesti i mineral’nych udobrenij // Voprosy izvestkovanija kislych počv. - Vėžaičiai, 1969, p.57-62

128

29. J a n u š a u s k a i t ė D., D a b k e v i č i u s Z. Efficacy of different doses and application timing of triazole and strobilurine fungicides in winter triticale // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.80, p.109-124

30. J o n u š i e n ė V. Ankštinių javų agrotechnikos tyrimai Vakarų Lietuvoje // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.48, p.102-107

31. J o v a i š a A.I. Vlijanie mineral’nych udobrenij na urožaj i kačestvo l’na-dolgunca posle različnych predšestvennikov v uslovijach Zapadnoj zony Litovskoj SSR: avtoref. diss... kand. s.-ch. nauk. - Kaunas, 1975. - 56 s.

32. J o v a i š a D. Ražieninis dirvos suarimo laikas ir priešsėlio dirbimo būdų įtaka rugių derliui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.79, p.148-154

33. J o v a i š i e n ė E. Vasarinių rapsų derlingumas Vakarų Lietuvos velėniniuose jauriniuose glėjiškuose priemolio dirvožemiuose // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. -Dotnuva-Akademija, 1995, t. 47, p.50-56

34. K a l v a i t i e n ė M. Sravnenie sevooborotov na kislych i izvestkovannych počvach // Voprosy izvestkovanija kislych počv. - Vėžaičiai, 1969, s. 8-11

35. K a l v a i t i e n ė S. Tetraploidinių žieminių rugių sėjos laikas ir sėklos normos Vakarų Lietuvoje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 1998, t.63, p.118-125

36. K a l v a i t i s J., K a l v a i t i e n ė M. Kalkinių medžiagų normų įtaka žemės ūkio kultūroms // Augalininkystė lengvose dirvožemiuose: mokslo darbai / LŽMTI. - Vilnius, 1967, t.11, p.169-207

37. K a t u t i s K. Nemuno žemupio salpžemių ir potvynio sąnašų savybių ryšys // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.80 (4), p.3-22

38. K n a š y s V. Dirvožemių kalkinimas. - Vilnius: Mokslas, 1985. - 264 p. 39. K o n č i u s D., B e r n o t a s S. Kalkinimo ir tręšimo įtaka vasarinių rapsų

derlingumui bei fosforo, kalio ir kalcio kiekiui dirvožemyje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2004, t.85, p.56-67

40. L a p i n s k a s E. Biologinio azoto fiksavimas ir nitraginas. - Akademija, 1998. - 218 p.

41. L a p i n s k a s E.B. Effektivnost’ mutantov kluben’kovych bakterij v poseve klevera, polučennych pod vozdejstviem mnogokratnogo oblučenija // Mikrobiologija. - 1985, t.54, vyp.4, s.651-655

42. L a p i n s k a s E.B. Produktivnost’ liucerny pri inokuljacii adaptirovannymi štammami Rhizobium meliloti k kisloj reakcii počvy // Fiziologija i biochimija kul’turnych rastenij. - 2001, t.33, No.4, s.291-297

43. L a p i n s k a s E.B. Vlijanie fitogormonov na effektivnost’ inokuljacii liucerny i klevera različnymi štammami kluben’kovych bakterij // Agrochimija. - 2002, No.5, s.68-76

44. L a p i n s k i e n ė J. Pašarinių griežčių, auginamų sėklai nepasodiniu būdu, sėjos laikas // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 1997, t.59, p.99-105

45. L e n k š a i t ė E., E i d u k e v i č i e n ė M. Dirvožemių gilaus purenimo ir kalki-nimo efektyvumas // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI. - Dotnuva-Akademija, 1996, t.54, p.3-18

46. Lietuvos žemdirbystės institutas / red. J.Mockaitis. - Akademija, 1997. - 233 p. 47. M i n e i k i e n ė V., G u ž y s S. Influence of intensive and biological croping

systems on net blotch spreading in spring barley in West Lithuania // Ekologija. - 2001, No.2, p.76-80

48. M o n s t v i l a i t ė J., Č i u b e r k i s S. Pažinkime piktžoles. - Vilnius, 1978. - 207 p.

129

49. N e k r o š i e n ė R., Č i u b e r k i e n ė D., Č i u b e r k i s S. Dirvožemio reak-cijos ir maisto medžiagų kaip ekologinių faktorių poveikis vasarinių javų agrofitocenozės pokyčiams // Ekologija. - 1999, Nr.1, p.11-17

50. O ž e r a i t i e n ė D. Ilgalaikio kalkinimo poveikis dirvožemio profilio savy-bėms Pajūrio Žemumoje // Jūra ir aplinka. - 2001, Nr.1(5), p.99-103

51. O ž e r a i t i e n ė D. Verstuvinio ir beverstuvinio žemės dirbimo būdų įtaka žieminių kviečių piktžolėtumui // Vagos: mokslo darbai / LŽŪU. - Akademija, 2002, Nr.55 (8), p.45-49

52. P i a u l o k a i t ė - M o t u z i e n ė L., L a p i n s k a s E., Č i u b e r k i e n ė D. Dir-vožemio rūgštumo ir mineralinių trąšų įtaka amonifikuojančių ir mineralinį azotą asimi-liuojančių mikroorganizmų paplitimui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2004, t.88(4), p.198-205

53. P l e s e v i č i e n ė A. Mineralinių trąšų ir mėšlo ekvivalentai // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.48, p.55-60

54. P l e s e v i č i u s A. Velėninių jaurinių ir velėninių jaurinių glėjiškų dirvožemių kalkinimo periodiškumas // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.48, p.6-22

55. R e p š i e n ė R. Pakrikas ir lokalus miežių tręšimas skirtingo sukultūrinimo lygio Vakarų Lietuvos dirvožemiuose // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.77, p.112-129

56. S k u o d i e n ė R., D a u g ė l i e n ė N., K a d ž i u l i s L. Yield and nutritive value of red and white clover /grass swards under cutting and grazing // Grassland Science in Europe. - 2000, vol.5, p.347-349

57. S k u o d i e n ė R., D a u g ė l i e n ė N. The productivity of Festulolium /clover swards under different management systems // Grassland Science in Europe. - 2001, vol.6, p.30-32

58. S k u o d i e n ė R. Dynamics of quality of ryegrass /clover temporary swards under different management regimes // Grassland Science in Europe. - 2002, vol.7, p.474-475

59. S k u o d i e n ė R. Įvairių veislių raudonieji dobilai Vakarų Lietuvos sąlygomis // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2002, t.79, p.335-344

60. S t a p u t i s J.S. Vlijanie izvesti na agrochimičeskie svojstva i optimal’nuju reakciju (pH) počv Zapadnoj zony Litvy pri vozdelyvanii jačmenja, klevera krasnogo i jarovoj pšenicy: avtoref. diss… kand. s.-ch. nauk. - Kaunas, 1975. - 71 s.

61. V e i t i e n ė R. Dirvožemio rūgštėjimo įtaka cheminių elementų kiekiui ir sėjo-mainos augalų produktyvumui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2001, t.74, p.13-24

62. V e i t i e n ė R. Impact of anthropogenical activity on the chemical degradation process of soils // Proceedings of 12th Internathional Soil Concervation Organisation Conference. - China, 2002, vol.2, p.127-132

63. V e i t i e n ė R. Varis ir cinkas – augalų maisto medžiagos // Žemės ūkio mokslai. - 1998, Nr.2, p.3-6

64. V y š n i a u s k a s J. Varpučių naikinimas rudeniniu žemės dirbimu // Žem-dirbystė: LŽI mokslo darbai. - Dotnuva-Akademija, 1995, t.48, p.126-131

65. Ž e m a i t i s V., G i p i š k i e n ė R. Raudonųjų dobilų ir pašarinių motiejukų veislių bei sėklos santykio deriniai dvinariuose mišiniuose // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. -Akademija, 2001, t.73, p. 222-238

130

ISSN 1392-3196 Agriculture. Scientific Articles, 2005, 2, 90, 106-131 UDK 061.6(474.5):63(091)

ANALYSIS OF RESEARCH DEVELOPMENT AT THE LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRICULTURE’S VĖŽAIČIAI BRANCH

S. Bernotas, E. Lapinskas

S u m m a r y

The article describes the 70 years history of the Vėžaičiai Branch establishment, experimental conditions and development of research activities. A short discussion of scientific development in the fields of research into soil acidification processes, liming and fertilizing systems, soil physical, agrochemical and microbiological parameters, biological nitrogen fixation, establishment, renovation and management of leys and long-term swards, agroecological issues, plant physiological and phytopathological processes, agricultural crops cultivation technologies and cropping is provided.

Based on the numerous research results and experience, all liming work has been taken over by the state since 1961. A scientific basis for acid soils liming, fertilization and agricultural crop and soil management has been created. A concept of year round liming has been elaborated. In co-operation with research institutions a repeated soil liming is organised in the country.

Key words: research, soil acidification, liming, fertilization, soil science,

agricultural crops, weeds and disease causal agents, history of the branch.

131

ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMS Į MOKSLO DARBUS „ŽEMDIRBYSTĖ”

Bendri reikalavimai

Mokslo darbai Žemdirbystė yra Lietuvos žemdirbystės instituto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto biomedicinos mokslų srities agronomijos krypties periodinis, leidžiamas keturis kartus per metus, mokslinių straipsnių leidinys.

Jame spausdinami agronomijos krypties ir su ja susiję kitų krypčių anksčiau mokslinėje spaudoje neskelbti (išskyrus kaip tezės, trumpi pranešimai, paskaitos ar apžvalgos dalis) mokslinių tyrimų pagrindu lietuvių ar anglų kalbomis parašyti straipsniai. Jie turi remtis nauja, originalia tyrimų medžiaga, o turinyje turėtų atsispindėti ne tik faktų konstatavimas, bet ir statistiškai pagrįsta ryšių analizė, rezultatų priežastingumo paieškos, procesų modeliavimas, tyrimų rezultatų palyginimas su kitų autorių naujausiais duomenimis, prognozės. Redaktorių kolegija priima ir apžvalginius, kritikos, probleminius, diskusinius bei metodologinio pobūdžio darbus ir, įvertinusi mokslinį lygį bei svarbą, gali juos skelbti šiame leidinyje. Atskirus straipsnius savo nuožiūra gali užsakyti ir pati redaktorių kolegija.

Straipsnio autorius arba autoriai, pateikdami rankraštį leidinio „Žemdirbystė” redakcijai, garan-tuoja, kad rankraščio medžiaga, svarbiausios mokslinės išvados nėra skelbtos (išskyrus anksčiau minėtus atvejus) spaudoje, kad teksto turinys, autorystė yra suderinta su bendraautoriais.

Straipsnių tinkamumą leidiniui aprobuoja bei jo turinį sudaro redaktorių kolegija, atstovaujanti svarbiausias agronomijos ir su ja susijusias biologijos mokslo šakas. Straipsnio rankraščio pateikimo - priėmimo procedūra

Straipsnius redakcijai gali pateikti bet kuris Lietuvos ar užsienio šalies mokslo darbuotojas. Ne mokslo darbuotojai gali pateikti straipsnį, parašytą tik kartu su mokslo darbuotoju.

Rankraštis, parengtas kompiuteriu, laikantis toliau tekste nurodytų reikalavimų ir atspausdintas popieriuje, redakcijai – Lietuvos žemdirbystės instituto Leidybos ir informacijos grupei pateikiamas dviem egzemplioriais. Ant vieno egzemplioriaus pasirašo mokslinio padalinio, kuriame dirbant atlikti tyrimai, vadovas. Rankraštis registruojamas ir perduodamas redaktorių kolegijos nariui. Jis įvertina, ar rankraštis turiniu ir forma atitinka svarbiausius moksliniams straipsniams keliamus reikalavimus, taip pat gali išrecenzuoti. Rankraščiai, kurie buvo atmesti pirmojo įvertinimo metu, su lydinčiuoju paaiškinamuoju raštu yra grąžinami autoriui. Jei straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegija skiria du straipsnio recenzentus.

Recenzentai, per dvi savaites išrecenzavę straipsnį, atsiunčia jį redakcijai, kuri rankraštį kartu su recenzijomis grąžina autoriui pataisyti. Recenzentų pavardės autoriams yra neskelbiamos. Jei su esminėmis recenzentų pastabomis autorius nesutinka, redakcijai pateikia atsakymą ar paaiškinimą raštu. Pataisytą rankraštį autorius per dvi savaites siunčia paštu redakcijai kartu su elektronine jo laikmena (diskeliu) arba el. paštu. Paruoštą straipsnį įvertina redaktorių kolegijos nariai. Jiems kartu su straipsnio rankraščiu pateikiamos recenzijos ir autoriaus atsakymai į pareikštas pastabas. Reikalavimai rankraščiui Struktūra ir apimtis

Rankraščio forma privalo atitikti moksliniams straipsniams keliamus reikalavimus. Teksto ir jo sudėtinių dalių seka yra tokia: Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių); Autoriaus vardas, pavardė;

Vardas rašomas mažosiomis, pavardė – didžiosiomis raidėmis. Jei yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų įdėto darbo ruošiant straipsnį, tvarka. Institucija, jos adresas, elektroninis paštas. Pagrindinis tekstas Santrauka (iki 600 spaudos ženklų);

Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, metodai, gauti svarbiausi rezultatai.

132

Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10); Įvadas;

Trumpai apibūdinama problema, ankstesni kitų panašių tyrimų rezultatai bei šio darbo reikalingumas, originalumas, tikslas, hipotezė;

Metodai ir sąlygos; Rezultatai ir jų aptarimas; Išvados; Literatūra; Santrauka anglų ar lietuvių kalba (600 spaudos ženklų); Padėka (jeigu reikia).

Straipsnio pabaigoje turi būti autoriaus (-ių) parašas bei pasirašymo data. Straipsniai, kurie parašyti remiantis netradicinių tyrimų rezultatais, apžvalginiai, diskusiniai gali

turėti ir kitokias teksto struktūrines dalis. Pateikiamo straipsnio apimtis ne didesnė kaip 15 puslapių, įskaitant lenteles ir paveikslus;

didesni priimami tik leidus redaktorių kolegijos pirmininkui. Teksto parengimas

Straipsnis, parašytas lietuvių ar anglų kalba kompiuteriu, atspausdintas MO Microsoft Word for Windows 97; 2000 teksto redaktoriais Times New Roman (Baltic) 13 dydžio šriftu vienoje A4 formato (210 x 297 mm) lapo pusėje, atstumas tarp eilučių rankraščiui – 1 (single), tekstui po recenzijų – 1,5 (1,5 lines), išlyginimas iš abiejų pusių, pateikiamas elektroninėje laikmenoje – 1,44 MB diskelyje. Paraščių plotis: viršuje – 2,0 cm, apačioje – 2,54 cm, dešinėje ir kairėje – 2,5 cm.

Paryškintai (Bold) rašoma straipsnio pavadinimas, antraštės bei svarbiausi struktūriniai jo elementai (Santrauka, Įvadas, Metodai ir sąlygos, Rezultatai ir jų aptarimas, Išvados, Literatūra). Kursyvu (Italic) rašomi lotyniški augalų rūšių, genčių, ligų, kenkėjų, mikroorganizmų pavadinimai (pvz., Erysiphe graminis DC ex Merat). Kitų kalbų asmenvardžiai pateikiami autentiška forma. Adaptuotos jų formos rašomos pagrečiui skliausteliuose, pvz., Craxi, Larouss’as (Larusas), Larousse’o.

Dažnai vartojami žodžiai, jų junginiai gali būti trumpinami, pvz.: veikl. medž. – veikliosios medžiagos, saus. medž. – sausosios medžiagos, mln. – milijonas, šlamp. milt. – šlampantys milteliai. Po lietuviškų santrumpų paskutiniosios priebalsės dedamas taškas, po tarptautinių matavimo vienetų taškai nededami.

Lentelės

Duomenys lentelėse neturi dubliuoti informacijos, pateikiamos paveiksluose ar kitoje iliustra-cinėje medžiagoje.

Lentelių numeracija rašoma paryškintai ir kursyvu (pvz., 1 lentelė, Table 1). Tekstas – lietuvių ir anglų kalbomis. Pastaroji – kursyvu. Jei lietuviškas ir angliškas tekstai talpinami vienoje eilutėje, tarp jų dedamas ženklas /. Lentelės teksto dalys tiek vertikaliomis, tiek horizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomis linijomis atskiriamos tik lentelės metrikos dalys bei lentelės pabaiga. Lentelės padėtis puslapyje tik vertikali (Portrait).

Bandymų variantai lentelėse neturi būti žymimi skaičiais, sudėtingomis santrumpomis, o pateikiami visa arba suprantama patrumpinta jų aprašo forma. Paveikslai

Visa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, piešiniai ir pan. – vadinami bendru paveikslų vardu ir sutrumpintai pastorintu šriftu bei kursyvu rašoma – 1 paveikslas, Figure 1. Tekstas juose rašomas kaip ir lentelėse.

Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 97, 2000 paketo elektronine lentele EXCEL arba kitomis šio paketo programomis ir pateikiami straipsnio tekste bei atskiru jų EXCEL failu (byla) diskelyje. Privaloma sąlyga – jų elektroninio atgaminimo galimybė, todėl ranka piešti, braižyti, kopijuoti paveikslai nepriimami arba jų perdarymas yra apmokestinamas pagal galiojančius

133

maketavimo įkainius. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą, atsižvelgdama į straipsnio ar viso leidinio dizainą.

Literatūros sąrašas

Į literatūros sąrašą gali būti įtraukiama: - straipsniai, atspausdinti moksliniuose periodiniuose žurnaluose, moksliniuose recenzuotuose

leidiniuose (knygose, monografijose), mokslinių konferencijų / simpoziumų, kurių medžiaga buvo recenzuota arba struktūros, apimties ir turinio požiūriu atitinka mokslinių periodinių leidinių straipsnių reikalavimus, straipsnių rinkiniuose;

- mokslinės knygos, monografijos, mažesnės apimties recenzuoti ir vien tik mokslinės paskirties leidiniai arba jų dalys.

Sąraše rekomenduojama talpinti ne mažiau kaip 10-30 literatūros šaltinių. Visi jie turi būti cituojami tekste (rašoma autoriaus pavardė ir metai). Du trečdaliai šaltinių turėtų būti ne senesni kaip paskutiniųjų 4-5 metų, o senesni – tik ypač reikšmingi ir svarbūs. Autoriaus darbai cituotini tik tie, kurie tiesiogiai siejasi su nagrinėjama tema.

Mokslinės ataskaitos, rankraštinė medžiaga, vadovėliai, žinynai, konferencijų tezės, reko-mendacijos, reklaminiai bukletai bei laikraščiai literatūros šaltiniais nelaikomi ir į sąrašą neįtraukiami. Nuorodos į standartus, žinynus ir kitus normatyvinius teisinius dokumentus nurodomos puslapių išnašose.

Užsienyje leistų žurnalų, konferencijų rinkinių ir kt. pavadinimai netrumpinami. Literatūra sąraše surašoma abėcėlės tvarka lietuviškomis raidėmis pagal žemiau pateikiamus pavyzdžius:

Monografijoms, knygoms, kitiems neperiodiniams moksliniams leidiniams Sunkieji metalai Lietuvos dirvožemiuose ir augaluose: monografija / sudaryt. J. Mažvila. -

Kaunas, 2001. - 343 p. (kai nurodoma visa knyga) Sunkieji metalai Lietuvos dirvožemiuose ir augaluose: monografija / sudaryt. J. Mažvila. -

Kaunas, 2001, p.15-30 (kai naudotasi tik 15-30 p.) N o v o s e l o v a A.S. Selekcija i semenovodstvo klevera. - Moskva, 1986. - 198 s. Simpoziumų, konferencijų leidiniams G r u z d e v i e n ė E. Linų apsauga nuo spragių // Linų auginimas ir jų tyrimai: mokslinės

konferencijos pranešimai / LŽI. - Akademija, 2001, p.102-107 Straipsniams iš mokslinių žurnalų ir periodinių leidinių G i p i š k i s V. Potvynio atneštų biogeninių elementų lokalizacija ir jų tarpusavio ryšys Nemuno

žemupio salpos dirvožemiuose // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. - Akademija, 2001, t.73, p.104-126

C u r c i M., P i z z i g a l l o M., C r e c c h i o C. et al. Effects of conventional tillage on biochemical properties of soil // Biology and Fertility of Soil. - 1997, vol.25, iss.1, p.1-6

Disertacijų santraukoms M o n t v i l a s R. Beerukinių žieminių rapsų vystymosi ir produktyvumo tyrimai lengvuose

priemoliuose: daktaro disertacijos santrauka / LŽI. - Akademija, 1999. - 34 p. Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenys

Pageidautina detaliai aprašyti naudotus tyrimų metodus ir nurodyti jų originalius šaltinius. Svarbi informacija apie bandymų išdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir paveiksluose pateikiami duomenys privalo būti statistiškai apdoroti: apskaičiuoti vidurkiai, jų svyravimo paklaidos, ryšio ir jo tikslumo koeficientai, patikimo skirtumo ribos (priimtiniausia, kai apskaičiuotos 95 % arba (ir) 99 % tikimybės lygiui) ir pan. Rodiklių žymėjimo santrumpos turi būti paaiškintos, jei jos neatitinka tarptautinių standartų.

Reikšminių skaitmenų turi būti ne daugiau, negu leidžia bandymo metodo tikslumas. Skaičių tikslumą parinkti atsižvelgiant į duomenų variaciją. Jeigu varijuoja dešimtys, pakanka vieneto tikslumo, jeigu varijuoja vienetai – vienos dešimtosios tikslumo ir t.t. Kitas reikšminių skaitmenų kiekio nustatymo būdas yra toks: tarp svyruojančių dydžių turėtų būti 20-30 galimų reikšmių.

134

Dimensijos ir nomenklatūra Visi fizikiniai vienetai, vienetų pavadinimai, jų simboliai bei rašymo tvarka turi atitikti

tarptautinės sistemos reikalavimus. Kiti vienetai, jei jie padeda geriau suprasti prasmę, gali būti pateikti skliausteliuose.

Augalų, biologijos, entomologijos, fitopatologijos, pesticidų, agrochemijos, dirvožemio terminai ir pavadinimai turi atitikti naujausius jų tarptautinės ir nacionalinės nomenklatūros reikalavimus, pavadinimus bei rašymo formą. Bandymų dirvožemis, jei įmanoma, apibūdinamas pagal naująją (FAO) klasifikaciją, skliausteliuose pažymint ir senąją. Naudotini grynų elementų simboliai. Kitokie turi būti paaiškinti metodinėje dalyje. Pvz., fosforo kiekis augale žymimas grynu elementu P, tačiau apibūdinant trąšų normą ir vartojant simbolį P, reikia paaiškinti, kad žymimas P2O5 kiekis.

Vartotini statistiniai rodikliai ir jų simboliai

F – Fišerio kriterijus, n – imties vienetų skaičius, P – tikimybė, R – daugianarės koreliacijos koeficientas, r – koreliacijos koeficientas, r²- determinacijos koeficientas, V – variacijos koeficientas, s – standartinis nuokrypis, s² – dispersija,

xs – vidurkio standartinė paklaida, t – Stiudento t-testo

kriterijus, x – aritmetinis vidurkis, χ² – chi-kvadrato testo rodiklis, ν (l.l.) – laisvės laipsnių skaičius, R05, R01 – mažiausias esminis skirtumas.

Vartotini vienetai ir jų dimensijos

Vienetas Dimensija Vienetas Dimensija Ilgis Slėgis Kilometras km (103 m) Megapaskaliai Mpa (106 Pa) Metras m Paskaliai Pa Mikrometras µ m (10-6 m) Temperatūra Milimetras mm (10-3 m) Celsijai (+,- )oC

Nanometrai nm (10-9 m) Transpiracija Plotas Miligramai iš kvadratinio Hektaras ha metro per sekundę mg-2 s-1

Kvadratinis kilometras km2 (103 m)2 Vandens matavimo Kvadratinis metras m2 dydžiai Kvadratinis milimetras mm2 (10-3 m)2 Kubinis metras m3

Tūris Kubiniai metrai per Kubinis metras m3 valandą m3 h-1

Litras L (10-3 m3) Koncentracija Mililitras ml Centimoliai kilograme cmol kg-1

Mikrolitras Ml (jonų mainų talpumas) Energija, darbas Miligramai kilograme mg kg-1

Džauliai J Masė Džauliai iš kvadratinio metro J m-2 Gramas g (10-3 kg) Niutonai N Kilogramas kg Vatas W Megagramas Mg (tona) Kilovatas kW Gramai kilograme g kg-1

Derlius ir santykis Tona t Kilogramai iš hektaro kg ha-1 Laikas Kilogramai iš kubinio metro kg m-3 Valanda h Kilogramai iš Minutė min kvadratinio metro kg m-2 Sekundė s Tonos iš hektaro t ha-1 Metrai per sekundę m s-1

Megagramai iš hektaro Mg ha-1 Litrai iš hektaro L ha-1

135

INSTRUCTIONS TO AUTHORS OF MANUSCRIPTS FOR “AGRICULTURE”

General Requirements

“Agriculture” is a periodical publication of research articles in the field of agronomy and related areas of biology sciences, published four times a year by the Lithuanian Institute of Agriculture in liaison with the Lithuanian University of Agriculture.

It publishes articles in the Lithuanian and English languages in the field of agronomy and related areas, which have not been previously published in scientific publications (except as theses, short reports, part of a lecture or review) and are based on scientific research. The article must be based on new, original experimental material, and the content should reflect not only statement of facts but also statistically validated analyses of correlation, the factors affecting the results and modelling of processes and predictions. The Editorial Board also accepts review, critical, problem, debating papers as well as those of a methodological nature, which on assessment of their scientific level and relevance, can be published in this publication. Individual articles can be invited by the Editorial Board at their own discretion.

On submission of the manuscript to the Editorial Board of “Agriculture”, the author(s) of the article guarantees that the material of the manuscript and the major scientific conclusions have not been previously published (except for the above-mentioned cases), and that the content of the manuscript and authorship have been agreed with the co-authors.

Suitability of the articles for this publication is approved, and its contents are arranged by the Editorial Board members, representing the key areas and branches of agronomy, and related areas of biology. Manuscript submission - acceptance procedures

Any Lithuanian or foreign research worker is entitled to submit their articles to the Editorial Board. If someone outside the research sphere wants to submit an article, it must be written in cooperation with a research worker.

A manuscript prepared on the computer following directions given in this text and printed on paper has to be sent to the Editorial Board of the Lithuanian Institute of Agriculture in duplicate. If the suitability of the manuscript does not raise any doubts, the Editorial Board appoints two referees. The manuscripts that have been rejected during the first appraisal will be returned to the author with an accompanying explanatory letter.

Having refereed an article within two weeks referees send it back by post to the Editorial Board, which may then return it with comments to the author for amendment. The names of the referees are not revealed to the authors. If the author does not agree with evaluation remarks of referees, he or she can submit an answer or explanation to the Editorial Board by post. The amended manuscript must be sent within two weeks to the Editorial Board by e-mail or by post together with a diskette. Members of the Editorial Board take their final decision concerning the eligibility of the manuscript. Requirements for the manuscript Structure and scope

The form of the manuscript must meet the requirements set for scientific articles. The text and its constituent parts should be arranged as follows: Title of the article (not exceeding 10 words); First name, surname of the author;

First name is written in small letters, surname in capital letters. If there are several authors the names are arranged according to their contribution in the authorship, starting with the greatest share of contribution. Institution, its address, e-mail address;

136

Main text Abstract (not exceeding 600 characters);

Should provide very succinct description of objectives, materials and methods used, most relevant results and conclusions. Key words (not exceeding 10); Introduction;

Should contain a short description of the problem, results of other similar research conducted earlier, relevance and originality of this research and objective, hypothesis. Materials and Methods; Results and Discussion; Conclusions; References; Acknowledgement (optional).

The article must be concluded by the author’s or another responsible person’s signature and date. Articles based on the results of non-traditional research as well as reviews, debating articles can have different structural parts of the text.

Manuscripts should not exceed a final length of 15 pages, including tables and figures; larger articles are accepted only on agreement with the Chairperson of the Editorial Board. Preparation of the text

Manuscripts written in Lithuanian or English on a computer, typed using MO Microsoft Word for Windows 97; 2000 text editor Times New Roman (Baltic) font 13 on one side of A4 format (210 x 297 mm) sheet, with (1) single spacing for the manuscript, for the text after refereeing 1.5 (1.5 lines), justify alignment, should be submitted in a 1.44 MB diskette. Width of margins: at the top 2.0 cm, at the bottom 2.54 cm, on the left and right 2.5 cm.

Title of the article, headings and major structural elements (Abstract, Introduction, Materials and Methods, Results and Discussion, Conclusions, References) should be written in bold. Latin names of plant species, genus, diseases, pests, micro-organisms should be written in italics (e.g. Erysiphe graminis DC ex Merat).

Use abbreviations sparingly, and try to use standard ones, e.g. dry matter DM, feed units FU etc.

Tables The data presented in tables should not repeat the information presented in figures or other

illustrations.

Tables should be numbered in bold and italics (e.g. Table 1) and titles given above the data. Parts of the text in the tables should not be separated either by horizontal or vertical lines. Only the parts of table metrics and the end of the table should be separated by horizontal lines. The position of tables should be vertical only (Portrait).

Experimental treatments in the tables should not be marked by figures or complex abbreviations. They should be given in full or in clear abbreviated form. Figures

All illustrative material – drawings, graphs, diagrams, photos, pictures etc. are called by a common name of figures and the title written in bold, italics and abbreviated form – Figure 1. The text in figures should be written in the same way as in the tables.

Figures must be black and white done using Microsoft Office 97, 2000 electronic table EXCEL, or other programmes of this package and should be provided in the text of the manuscript and by a separate EXCEL file in a diskette. A mandatory condition is a possibility of their electronic reproduction, therefore figures drawn or drafted by hand as well as copied are not acceptable and their remaking is charged according to valid prices. The Editorial Office reserves the right to change their format, taking into account design of an article or the whole publication.

137

References References can include: - articles, published in scientific periodical journals, refereed scientific publications (books,

monographs), conference/symposia proceedings whose material has been refereed; - scientific books, monographs, smaller reviewed scientific publications or their parts; It is recommended listing between 10 and 30 references. All of them have to be cited in the text

(author’s name and year). It is preferable that two thirds of the references should be not older than 4-5 years, older references should be of special significance and relevance. Only those authors’ works that are directly related to the discussed subject shall be cited.

Research reports, manuscript material, textbooks, reference books, conference materials (theses or short reports), recommendations, promotional brochures and newspapers are not considered proper references and should not be included in the list. References to standards, reference books and other normative legal documents are indicated in the footnotes.

Titles of journals, conference proceedings etc. published abroad should not be abbreviated. The reference list should be arranged in an alphabetical order, Latin alphabet first.

Monographs, books, other scientific non-periodical publications F r a m e J. Improved grassland management. - UK, 1992. - 351 p. Symposia, conference publications G r u z d e v i e n ė E. Control of fungal diseases of flax // Flax cultivation and research:

conference proceedings. - Akademija, 2001, p.102-107 Articles from scientific journals and periodical publications C u r c i M., P i z z i g a l l o M., C r e c c h i o C. et.al. Effects of conventional tillage on

biochemical properties of soil // Biology and Fertility of Soil. - 1997, vol.25, iss.1, p.1-6 B u s h H. Dänische Energiepolitik und 15 Jahre Erfahrung in energe fisher Nutzung von

Biomasse // Energicanwendung. - 1995, Bd.55, H.1, S.33-35 Abstracts of Dissertations E l f v e r s o n C. Analysis of physical and chemical properties of fractionated grains and seeds

with an emphasis on barley: doctoral thesis. - Upsala, 1999. - 197 p.

Statistical data, figures and digits It is preferable that authors should give a detailed description of the experimental methods used

and indicate their original sources. The data provided in the tables and figures must be statistically processed.

Reported data should include no more significant digits than the precision of the experimental methods warrants. Treatment means should be rounded to 1/10 of their estimated standard error.

Dimensions and nomenclature

All physical units, their names and symbols must meet the requirements of SI system (Systeme International de Unites). Other units may be indicated in parentheses after the SI unit if this helps understanding.

The terms and names of plants, biology, entomology, phytopathology, pesticides, agrochemistry and soil must meet the most recent requirements of their international and national nomenclature, names and spelling.

138

Symbols used in statistics F – variance ratio [F-test]; n – number of subjects; P - probability of wrongly rejecting the null

hypothesis; R – coefficient of multiple correlation, range of a sample; r – coefficient of correlation; V – coefficient of variation; r² – coefficient of determination; s – standard deviation; s² – variance;

xs –

standard error of the mean; t – statistic derived in Student t-test; x – arithmetic mean; α – probability of a type I error; significance level; β – probability of a type II error; χ² – statistic derived in chi-square test; ν (d.f.) – number of degrees of freedom; LSD – least significant difference.

Units required in “Agriculture”

Unit Dimension Unit Dimension Length Pressure Kilometer km (103 m) Megapascal Mpa (106 Pa) Meter m Pascal Pa Micrometer µ m (10-6 m) Temperature Millimeter mm (10-3 m) Celsius (+,- ) oCNanometer nm (10-9 m) Transpiration Area Milligram per square Hectare ha meter second mg-2 s-1

Square kilometer km2 (103 m)2 Water measurement Square meter m2 Cubic meter m3

Square millimeter mm2 (10-3 m)2 Cubic meter per hour m3 h-1

Volume Concentration Cubic meter m3 Centimole per kilogram cmol kg-1

Liter L (10-3 m3) (ion exchange capacity) Milliliter ml Milligram per kilogram mg kg-1

Microliter Ml Mass Energy, work Gram g (10-3 kg) Joule J Kilogram kg Joule per square meter J m-2 Megagram Mg (tona) Newton N Gram per kilogram g kg-1

Watt W Tonne t Kilowatt kw Time Yield and rate Hour h Kilogram per hectare kg ha-1 Minute min Kilogram per cubic meter kg m-3 Second s Kilogram per square meter kg m-2 Meter per second m s-1

Tonnes per hectare t ha-1 Megagram per hectare Mg ha-1 Liter per hectare L ha-1

139

T U R I N Y S

I skyrius. AGROCHEMIJA

J. Mažvila, J. Arbačiauskas, J. Kaunas, B. Petkevičienė. Natrio trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui ir jo kokybei ................................... 3 R. Skuodienė, E. Butkuvienė, N. Daugėlienė. Medžių pelenų efektyvumas vasarinių miežių ir valgomųjų bulvių derliui bei jo kokybei ...... 13 E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė. Gumbelinių bakterijų (Rhizobium galegae L.) padermių ir fosforo bei kalio trąšų derinimo reikšmė rytinių ožiarūčių simbiozei .................................................. 27

II skyrius. AUGALININKYSTĖ

O. Auškalnienė. Augalų augimo reguliatoriaus modus mišinių įtaka žieminių kviečių derliui ir jo struktūros elementams............................... 48

III skyrius. AUGALŲ PATOLOGIJA IR APSAUGA

Ž. Liatukas, A. Leistrumaitė. Nauja vasarinių miežių dėmėtligė ramularija (sukėlėjas Ramularia collo-cygni Sutton et Waller) Lietuvoje....... 61

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

V. Žemaitis. Pašarinių motiejukų auginimas sėklai grynų ir mišinyje su raudonaisiais ankstyvaisiais dobilais ........................................................... 75

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA IR GENETIKA

V. Paplauskienė, G. Dabkevičienė. Dobilų rūšių ir tarprūšinių hibridų charakterizavimas pagal fermentų ir sėklų baltymų elektroforetines analizes ................................................................................... 94

VI skyrius. VĖŽAIČIŲ FILIALUI – 70

S. Bernotas, E. Lapinskas. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslinės raidos analizė ....................................................... 106

140

C O N T E N T S

Chapter 1. AGROCHEMISTRY

J. Mažvila, J. Arbačiauskas, J. Kaunas, B. Petkevičienė. Effect on sugar beet yield and quality ................................................................ 3 R. Skuodienė, E. Butkuvienė, N. Daugėlienė. The effect of wood ash on spring barley and potato yield and quality ............................................ 13 E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė. The importance of Rhizobium galegae strains in combination with phosphorus and potassium fertilizers on goat’s rue symbiosis ......................................................................................... 27

Chapter 2. CROP PRODUCTION

O. Auškalnienė. The influence of Modus mixtures with other plant growth regulators on the grain yield and productivity of winter wheat ........... 48

Chapter 3. PLANT PATHOLOGY AND PROTECTION

Ž. Liatukas, A. Leistrumaitė. Ramularia (Ramularia collo-cygni Sutton et Waller) – a new leaf spot disease of spring barley in Lithuania ....... 61

Chapter 4. GRASSLAND HUSBANDRY

V. Žemaitis. Cultivation of timothy for seed in pure stands and mixed with early red clover.............................................................................. 75

Chapter 5. PLANT BREEDINF AND GENETICS

V. Paplauskienė, G. Dabkevičienė. Characterization of clover species and their interspecific hybrids by isozymes and seed protein electrophoretical analysis ................................................................................. 94

Chapter 6. VĖŽAIČIAI BRANCH IS 70 YEARS OLD

S. Bernotas, E. Lapinskas. Analysis of research development at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch........................ 106

141

142

ISSN 1392-3196 Mokslinis leidinys Lietuvos žemdirbystės institutas Lietuvos žemės ūkio universitetas ŽEMDIRBYSTĖ Biomedicinos mokslų srities agronomijos krypties mokslo darbai 2005 2 (90) Redaktorės: A. Grigaliūnienė, R. Švedienė (lietuvių k.), D. Šidlauskienė (anglų k.) Korektorė A. Gaurilčikienė Maketavo I. Pabrinkienė, J. Rimkutė SL 1610. Paruošta spausdinti 2005 07 12. 9,0 apsk. leid. l. Tiražas 200 egz. Išleido Lietuvos žemdirbystės institutas LT-58344 Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r. Spausdino UAB „Arx Baltica” Veiverių g. 142 B/C LT-46353 Kaunas