SKYSTŲJŲ KOMPLEKSINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

Augalininkystės ir gyvulininkystės katedra

Aušra Žukaitė

SKYSTŲJŲ KOMPLEKSINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ

RUNKELIŲ PRODUKTYVUMUI

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Agronomija

Studijų programa: Agronomija

Specializacija: Augalininkystė ir selekcija

Akademija, 2010

Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. .....................)

Pirmininkas: Lietuvos agrarinių ir miško mokslo centro direktorius, profesorius habil. dr.

Zenonas Dabkevičius.

Nariai: Agronomijos fakulteto dekanas, Sodininkystės ir daržininkystės katedros

docentas dr. Viktoras Pranckietis.

Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros profesorius habil. dr. Algirdas

Sliesaravičius.

Dirvotyros ir agrochemijos katedros profesorius habil. dr. Algirdas Motuzas.

Žemdirbystės katedros profesorius dr. Vytautas Pilipavičius

Vadovė Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros doc. Elena Jakienė

Rezenzentas Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros doc. dr. Vytautas Liakas

Oponentas Dirvotyros ir agrochemijos katedros doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius

2

SANTRAUKA

SKYSTŲJŲ KOMPLEKSINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ

PRODUKTYVUMUI

Bandymas vykdytas 2008 – 2009 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų

stotyje. Bandyme tirta papildomo tręšimo per lapus skystosiomis trąšomis LYDERIS

AMINO PLIUS (N10;N20;N30;N40)+ LYDERIS BOR 2,0 l ha-1 įtaka Ernestina veislės cukrinių

runkelių fotosintetinių rodiklių formavimuisi, grynajam fotosintezės produktyvumui,

derlingumui ir derliaus kokybei.

Cukrinių runkelių daigai skystųjų trąšų tirpalais apipurkšti 6-8 tikrųjų lapelių

tarpsnyje (16-17 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę). Kontroliniai bandymų laukeliai

apipurkšti vandeniu.

Cukrinius runkelius papildomai per lapus patręšus skystosiomis trąšomis LYDERIS

AMINO PLIUS (N30; N40) + LYDERIS BOR, runkelių lapuose nustatyta 0,09 mg l-1 ir 0,10

mg l-1 daugiau chlorofilo a bei 0,09 mg l-1 daugiau chlorofilo b, lyginant su papildomai

netręštais augalais. Karotenoidų kiekis cukrinių runkelių lapuose šio papildomo tręšimo

įtakoje padidėjo 0,11 mg l-1 ir 0,13 mg l-1, lyginant su kontrole. Papildomai patręštų augalų

lapuose daugiau sausųjų medžiagų nustatyta per visą vegetacijos laikotarpį. Prieš derliaus

nuėmimą papildomai patręštų LYDERIS AMINO PLIUS (N30; N40) + LYDERIS BOR

trąšomis runkelių lapuose sausųjų medžiagų buvo 0,98-1,02 proc. daugiau, o šakniavaisiuose

0,87-0,77 proc. daugiau nei kontroliniuose laukeliuose augusių augalų. Taip patręšus lapų

asimiliacinis plotas padidėjo 199-214 proc., lyginant su papildomai netręštais augalais.

Grynasis fotosintezės produktyvumas buvo 0,0030-0,0042 mg cm2 per parą patikimai

didesnis, lyginant su kontrole.

Didžiausias cukrinių runkelių produktyvumas gautas runkelių daigus apipurškus

LYDERIS AMINO PLIUS (N30) bei LYDERIS AMINO PLIUS (N30) + LYDERIS BOR

trąšų tirpalais. Taip patręšus šakniavaisių derlius patikimai padidėjo 9,99 ir 12,05 t ha-1,

cukringumas 0,34; 0,38; 0,47 proc. vnt., baltojo cukraus gauta 1,84 ir 1,55 t ha-1 patikimai

daugiau, lyginant su kontrole.

Reikšminiai žodžiai: fotosintetiniai pigmentai, sausosios medžiagos, asimiliacinis

lapų plotas, grynasis fotosintezės produktyvumas, derlingumas, cukringumas, baltojo cukraus

kiekis.

3

SUMMARY

Effect of the complex liguid fertizers on sugar beetroot productivity

The test is carried out in 2008 – 2009 years, in Experimental Station Lithuanian

University of Agriculture. The purpose of this test was to explose spreading of fertilizers

Foliar Liquid Amino LEADER PLUS (N , N , N , N ) Leaders BOR 2.0 l ha on a variety 10 20 30 40-1

of sugar beet Ernestina photosynthetic indicators of the formation, the net photosynthetic

productivity, yields and quality.

Sugar beet plants sprayed with a liquid fertilizer solution in real 6-8 leaf stage (16-17

growth stage according to BBCH scale). The control test fields sprayed of water.

Beet leaves in addition fertilization with liquid fertilizers LEADER Amino Plus (N30, N40)

Leaders BOR, beet leaves had the 0,09 mg l and 0,10 mg l more chlorophyll a and 0,09 -1 -1

mg l more chlorophyll-1 b, comparing with an additional unfertilized plants. Carotenoid

content in leaves of sugar beet increased the influence of 0,11 mg l and 0,13 mg l-1 -1 of this

additional fertilization, comparing with controls. In addition, manured plant leaves ganged

more solids throughout the growing season. Before harvesting additional manured LEADER

Amino Plus (N , N ) Leaders BOR fertilizer beet leaves were dry 0,98-1,02 percent.30 40 more

roots and 0,87-0,77 percent more than control comporing of plants grown in fields.

Assimilation area of such fertilized leaf increased by 199-214 percent comparing with the

additional unfertilized plants. Net photosynthetic productivity was 0,0030-0,0042 mg cm 2

day. It is significantly higher level comparing with controls.

The maximum productivity obtained from sugar beet seedlings been getting spinkled

LEADER Amino Plus (N ) and leaders Amino Plus (N ) Leaders BOR fertilizer solutions.30 30 It

is well-fertilized root yield increased of 9,99 and 12,05 t ha , sugar 0,34, 0,38, 0,47 per -1

cent. pcs. for white sugar obtained 1,84 and 1,55 t ha its significantly higher datas -1

comparing with controls.

Key words: photosynthetic pigments, dry matter assimilation leaf area, net

photosynthetic productivity, yield, sugar, stok of white sugar.

4

TURINYS SANTRAUKA............................................................................................................................3 SUMMARY................................................................................................................................4 ĮVADAS.........................................................................................................................................................................6 1. LITERATŪROS APŽVALGA...............................................................................................8 1.1. Cukrinių runkelių poreikis maisto medžiagoms .................................................................8 1.2. Cukrinių runkelių tręšimo ypatumai..................................................................................12 1.2.1 Organinės trąšos...............................................................................................................121.2.2. Tręšimo sistemos svarba.................................................................................................13 1.2.3. Augalams prieinamos azoto trąšų formos...........................................................15 1.3. Tręšimo technologijos........................................................................................................15 1.3.1. Tręšimas pagal kompiuterines programas.....................................................................15 1.3.2. Juostinis trąšų įterpimo būdas.........................................................................................16 1.3.3. Tręšimas skystosiomis trąšomis.....................................................................................17 2. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI ..................................................................................20 2.1. Tyrimų atlikimo vieta ir dirvožemio charakteristika.........................................................20 2.2. Lauko bandymų schema ir parametrai...............................................................................20 2.3. Tyrimų ir analizių metodai..............................................................................................21 2.4. Agrotechninės priemonės.................................................................................................23 2.5. Bandyme tirtos skystos kompleksinės trąšos..................................................................25 2.6. Bandyme tirta cukrinių runkelių veislė.........................................................................26 2.7. Meteorologinės sąlygos...................................................................................................27 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ..........................................................................31 3.1. Papildomo tręšimo įtaka chlorofilų koncentracijai cukrinių runkelių lapuose...............31 3.2. Papildomo tręšimo įtaka karotenoidų koncentracijai cukrinių runkelių lapuose.............32 3.3. Sausųjų medžiagų kaupimosi dinamika cukrinių runkelių lapuose ir šakniavaisiuose.....33 3.4. Cukrinių runkelių lapų asimiliacinio ploto didėjimo dinamika papildomai patręšus skystosiomis trąšomis ............................................................................................................39 3.5. Papildomo tręšimo įtaka grynajam fotosintezės produktyvumui.......................................41 3.6. Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka cukrinių runkelių derlingumui...........41 3.7. Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka šakniavaisių cukringumui.....................46 3.8. Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka biologinio cukraus kiekiui....................48 3.9. Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka baltojo cukraus kiekiui..................50 IŠVADOS.................................................................................................................................53LITERATŪROS SARAŠAS...........................................................................................54 PRIEDAI...................................................................................................................................57

5

ĮVADAS

Cukrinius runkelius mūsų šalyje augina kelios dešimtys tūkstančių kaimo žmonių.

Cukrinių runkelių 2008 m. auginta apie 8,5 tūkst. ha, 2009 m. – 14,5 tūkst. ha, vidutinis

derlingumas siekia apie 35 t-1. Pastarųjų dviejų metų vidutinis cukringumas – apie 17

procentų. 2008 07 – 2008 12 laikotarpiu Lietuvos įmonės į kitas šalis eksportavo 16082,68 t

baltojo cukraus. Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos įmonės iš kitų šalių importavo 15886241 t

baltojo cukraus ( Lietuvos žemės ūkis, 2009).

Siekiant padidinti cukrinių runkelių produktyvumą vis labiau populiarėja

papildomas tręšimas per lapus makro ir mikroelementinėmis trąšomis, nes pabrangus makro

trąšoms, tai tampa pigiu ir efektyviu būdu patręšti augalus. Mikroelementinių trąšų reikia

labai mažų normų, bet jų reikšmė augalo augimo procese labai svarbi. Didžiulės išlaidos

makro trąšoms gali nepasiteisinti vien dėl to, kad augalams trūko labai nedidelio kiekio

mikroelementų, kurie ir lėmė visą maisto medžiagų pasisavinimo grandinę (Liakas, 2004).

Tręšiant skystosiomis trąšomis, mažiau sintetinių cheminių elementų patenka į mus

supančią aplinką. Be to, šiuolaikiniai purkštuvai skystąsias trąšas paskleidžia labai tolygiai,

galima tręšti nedidelėmis skystųjų trąšų normomis keletą kartų per vegetaciją. Tai padidina

maisto medžiagų pasisavinimą ir trąšų efektyvumą. Gaminant ir naudojant skystąsias trąšas,

taupoma energija, mažėja tręšimo darbų savikaina. Tyrimų, atliktų įvairiomis

agroklimatinėmis bei dirvožemio sąlygomis su skirtingais augalais, duomenys įrodo didelį

skystųjų trąšų efektyvumą, kuris, palyginus su biriosiomis trąšomis, ypač išryškėja augalams

patyrus stresą ( Kučinskas, 2008).

Labai dažnai augalai nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų iš dirvos dėl pačio

dirvožemio kokybinių rodiklių pablogėjimo. Pirmiausiai – tai humuso kiekio sumažėjimas.

Kitas neigiamas veiksnys – dirvos aeracijos ir vandens režimo sutrikimai. Trečias galimas

veiksnys – nuolat rūgštėjančios dirvos, susidariusios dėl tręšimo vien mineralinėmis –

rūgščiomis trąšomis. Daugelis laukų jau seniai netręšiami organinėmis trąšomis, o iš

mineralinių įnešamas tik azotas, fosforas ir kalis. Trūkstant augalams tiek makro, tiek ir mikro

maisto medžiagų, nukenčia normalus augalų vystymasis, sutrinka fiziologiniai procesai

augale, mažėja derlius ir jo kokybė ir būtent todėl daugelis ūkių nepasiekia geresnių rezultatų

(Liakas, 2004).

Temos aktualumas: tinkama augalų mitybos sistema yra neįmanoma, jeigu joje

nedalyvauja mikroelementai. Mikroelementų stygius mitybinėje aplinkoje žemės ūkio

augalams sukelia nukrypimus nuo normalaus augimo ir vystymosi, sukelia daugelį

6

fiziologinių susirgimų, ko pasekoje pablogėja derliaus kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai.

Mikroelementai yra būtina sudėtinė daugelio fermentų dalis, kurie yra baltymų, cukraus,

krakmolo sudėtyje, dalyvauja vitaminų sintezėje. Mikroelementai yra svarbūs augalams, nes

gerina maisto medžiagų pasisavinimo procesus ir veikia kaip katalizatoriai biocheminėse

reakcijose, bei padeda efektyviau panaudoti makro trąšas.

Hipotezė: papildomam tręšimui panaudojus skystąsias kompleksines ir

mikroelementines trąšas, augalai geriau pasisavina maisto medžiagas, intensyviau auga ir

vystosi. Cukrinius runkelius papildomai patręšus LYDERIS AMINO PLIUS bei LYDERIS

BOR trąšomis, turėtume gauti didesnį derlių ir geresnę šakniavaisių kokybę.

Tikslas: nustatyti skystųjų kompleksinių trąšų įtaką cukrinių runkelių derlingumui ir

derliaus kokybei.

Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: nustatyti papildomo tręšimo skystosiomis

trąšomis įtaką fotosintezės rodikliams, cukrinių runkelių derlingumui, šakniavaisių

cukringumui.

Tyrimų objektas: Cukrinis runkelis (Beta vulgaris L. var. saccharifera), veislė

Ernestina.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Cukrinių runkelių poreikis maisto medžiagoms

Cukrinių runkelių optimalioms augimo sąlygoms be šviesos, šilumos bei oro, reikia

ir mineralinių medžiagų – azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, natrio, bei kai kurių

mikroelementų – boro, vario, cinko, magnio, mangano, geležies. Tręšimo sistemos turi

svarbią reikšmę ne tik cukrinių runkelių derlingumui, bet ir jų kokybei. Tręšimą lemią daug

veiksnių: dirvožemio granuliometrinė sudėtis, sukultūrinimo lygis, turtingumas humusu ir

maistinėmis medžiagomis (Romaneckas ir kt., 2004; Lazauskas ir kt., 2009).

Cukriniai runkeliai maisto medžiagas ima per visą vegetaciją, tačiau atskirais

laikotarpiais ne vienodai. Ankstyvuoju augimo ir vystymosi laikotarpiu jie daugiausia paima

azoto ir fosforo. Vegetacijos viduryje maistinių medžiagų sunaudoja daugiausiai. Antroje

vegetacijos pusėje augalai pasisavina daugiau kaip ketvirtadalį viso azoto ir apie 40 proc.

kalio. Fosforo jiems reikia panašiai kaip ir vegetacijos viduryje (Liakas ir kt., 2004).

Azotas – labiausiai augalo augimą skatinanti maisto medžiaga, tiesiogiai didinanti

augalų biomasę, o kartu ir derlingumą. Azotas būtinas baltymų susidaryme, kurių sudėtyje

yra 15-18 % šio elemento. Azotas yra svarbi sudėtinė dalis nukleoproteiduose ir nukleo

rūgštyse. Be to, azotas įeina į chlorofilo molekulių, vitaminų (pavyzdžiui, tiamino), alkaloidų

sudėtį. Teisingai reguliuojant apsirūpinimą azotu, galima padidinti lauko augalų derlingumą

asimiliacinio lapų paviršiaus ploto padidinimo sąskaita. Gaunamas didesnis ir aukštesnės

kokybės derlius. Augalai, pakankamai patręšti azotu, saikingiau naudoja vandenį ir mažiau

nukenčia nuo sausros. Tačiau perdaug gausiai patręšus azotu, labiau didėja lapų, o ne

šakniavaisių masė. Vegetacijos pradžioje tai labiau svarbu, nes greičiau išsivysto didesnis

augalo asimiliacinis paviršius. Vegetacijos pabaigoje azoto gausa nėra naudinga, nes kaupiasi

amidinis azotas, mažinantis šakniavaisių cukringumą ir cukraus išeigą, todėl vėlyvas

papildomas tręšimas yra nenaudingas (Romaneckienė ir kt., 2009).

Vokietijos dirvožemio tyrinėjimo centre nustatyta, kad cukriniai runkeliai iki 10

tikrųjų lapų tarpsnio azotą pasisavina silpnai, o vėliau, intensyviai augant lapams, per parą

gali paimti jo iki 10 kg ha-1. Augant šakniavaisiui, azotas pasisavinamas silpniau. Trūkstant

dirvoje azoto, runkeliai silpnai auga, vystosi ir dera, o esant jo pertekliui – blogėja

šakniavaisių kokybė. Cukriniai runkeliai paima 48 proc. dirvoje esančio azoto ir 52 proc.

įnešto su azoto trąšomis. Apie 26–29 proc. su azoto trąšomis įnešto azoto lieka dirvoje, o 31–

34 proc. išsiplauna iš dirvožemio nitratų anijonų pavidalu (Rauckis ir kt., 2008).

8

Prieš sėją N180 ir didesnėmis azoto normomis tręštų runkelių nuo tarpsnio, kai lapai

uždengia tarpueilius, iki derliaus nuėmimo papildomai tręšti biriomis ar skystomis trąšomis

nereikia, nes dirvoje susidaro teigiamas azoto balansas. Galima išimtis, jei vegetacijos metu

būna gausių liūčių, kurių metu išplaunama daug azoto, arba ilga sausra, kurios metu dėl

drėgmės trūkumo dirvoje augalai negali jo pasisavinti. Cukrinius runkelius, augančius N90 ir

N135 fonuose, reikėtų po lapų susilietimo tarpueiliuose papildomai patręšti 10–30 kg azoto,

kad dirvoje iki rudens išliktų teigiamas azoto balansas. Šiuo cukrinių runkelių augimo

tarpsniu labai pavojinga pertręšti juos azotu, nes gali pablogėti technologinės šakniavaisių

savybės, todėl azoto trūkumą geriausia nustatyti tiriant lapus (Veitienė,1991; Freizienė, 2000).

Fosforas yra vienas iš pagrindinių maistinių elementų. Augalų gyvenime ir

vystymesi fiziologinis fosforo vaidmuo yra nepaprastai didelis. Fosforas labai svarbus

fotosintezės, kvėpavimo, oksidacijos procesams, maisto medžiagų ir energijos apykaitai.

Fosforas dalyvauja angliavandenių sintezėje, cukraus kaupimosi procese. Įvairūs fosforo

junginiai įeina į ląstelių branduolių fermentų, koofermentų sudėtį. Trūkstant fosforo runkelių

daigai vystosi lėtai, suformuojami maži augalai, dalis augalų žūva dėl nepalankių augimo

sąlygų. Augalai jautrūs fosforo trūkumui vegetacijos pradžioje. Jei augalai gauna mažai

fosforo iš dirvožemio, tai jauni lapai jį pasisavina iš senųjų. Cukriniai runkeliai augimo metu

pasisavina nemažai fosforo, todėl jo dirvoje turėtų būti bent 80 kg ha-1 (Ramaneckas, 2009).

Cukriniai runkeliai geriausiai ir lengviausiai pasisavina fosforą, esantį dirvožemio

tirpale, o fosfatus, absorbuotus kietosios dirvožemio dalies dalelių paviršiuje ir vadinamus

judriuoju fosforu, augalai gali naudoti ilgai. Judriojo fosforo kiekį dirvožemyje didina mėšlas

ir fosforo trąšos (Krištaponytė, 2002).

Kalis yra normalaus ir sveiko augalo augimo ir vystymosi veiksnys. Jis pastovių

junginių kaip azotas ir fosforas augale nesudaro, bet dalyvauja svarbiausiuose augalo

vystymosi procesuose: padeda chlorofilui efektyviau panaudoti saulės energiją organinių

medžiagų tame tarpe ir cukrų sintezei, jų apykaitai bei vandens cirkuliacijai augale, padidina

druskų koncentraciją augalo sultyse, todėl padidėja augalo atsparumas šalčiams, sausroms ir

kitoms nepalankioms sąlygoms ( Daugėlienė, 2006).

Kalio trąšų naudojimas dažniausiai didina cukrinių runkelių derlingumą ir

cukringumą, tačiau didesni jų kiekiai vegetacijos pabaigoje slopina cukraus kaupimąsi, didina

tirpių pelenų kiekius (Milford, 2000; Ramaneckas ir kt., 2009).

Kalio daugiau būna sunkesniuose dirvožemiuose. Iš lengvų dirvožemių kalis lengvai

išplaunamas. Todėl jo atsargos lengvuose dirvožemiuose yra menkos. Kai trūksta kalio

cukriniams runkeliams - lapai ima garbanotis, būna tamsiai žali su melsvu atspalviu, vėliau

apatinių lapų pakraščiai ima ruduoti (Brazaitienė, 2004).

9

Kalis šakniavaisių cukringumą didina daugiau, negu fosforas, bet per didelis jo

kiekis gali pabloginti sulčių kokybę ir sumažinti cukraus išeigą. Kalis labai svarbus antroje

vegetacijos pusėje, kai intensyviai auga šakniavaisiai ir juose kaupiasi cukrinės medžiagos

(Krištaponytė, 2003).

Fosforo ir kalio trąšoms būdinga tai, kad jas naudojant mažomis normomis, augalų

derlius ryškiau nepadidėja. Padidinus jų normas geriau maisto medžiagas panaudojantiems

augalams, galima gauti didesnę naudą, nei visus augalus patręšus visam vegetacijos periodui

skirtomis normomis. Tačiau ir tokie augalai tręšimo metais sunaudoja tik dalį fosforo ir kalio.

Tręšiant didesnėmis normomis, aprūpinami ir po jų auginami augalai. Be to, fosforo ir kalio,

ypač iš sunkesniųjų dirvožemių išplaunama mažai (Mašauskas, 2003).

Natris didina cukrinių runkelių šakniavaisių ir lapų derlių, cukringumą ir cukraus

išeigą. Natris dirvožemyje būna nestabilus, todėl lengvai išplaunamas. Dėl šios priežasties

dirvožemyje, ypač lengvesnėse dirvose natrio būna mažai. Todėl be pagrindinių maisto

medžiagų cukriniams runkeliams, tenka duoti ir natrio. Pramonė gamina nemaža trąšų rūšių,

turinčių natrio. Natrio turinčios trąšos iš dalies gali kompensuoti kalio trūkumus cukrinių

runkelių mityboje, tačiau derliaus nuėmimo metu natrio randama šakniavaisiuose tik apie 6

proc. viso suvartoto kiekio, o kalio net 33 proc. Natris didina cukrinių runkelių šakniavaisių

derlių ir cukringumą (Ramaneckas, 2009).

Boras. Cukringų šakniavaisių derliui išauginti labai svarbu pakankamai augalus

aprūpinti boru. Boras reikalingas fiziologiniams procesams: įtakoja šaknų augimą ir

vystymąsi, įtakoja fermentų aktyvumą, skatina kvėpavimą ir angliavandenių, ypač sacharozės

sintezę ir nutekėjimą iš lapų į šaknis, didina cukrinių runkelių atsparumą ligoms.

Boras augalams reikalingas per visą vegetacijos periodą. Trūkstant boro: jauni lapai

apmiršta, pajuosta, augalai suserga viduriniųjų lapų puviniu. Pastebėjus pirmuosius ligos

požymius būtina runkelius purkšti boro rūgšties tirpalu (1,5-2,0 kg ha-1 boro rūgšties ir 250-

300 l ha-1 vandens) arba Soluboru (2,5-8,0 kg ha-1) ar kitais boro turinčiais preparatais. Boro

trąšos padidina cukrinių runkelių šakniavaisių derlių iki 25 %. Boro pasisavinimas iš dirvos

sulėtėja sausrų metu, todėl juo būtina runkelius tręšti ir per lapus (Romaneckienė, 2009).

Magnis svarbus fermentų veiklai, bei fotosintezei. Jo poreikis išryškėja gausiau

tręšiant kaliu, nes kalis trukdo augalams pasisavinti magnį. Jo trūksta lengvesniuose

dirvožemiuose. Tačiau sunkesniuose dirvožemiuose magnio dažniausiai užtenka. Kalkinami

dirvožemiai su kalkinėmis medžiagomis be kalcio dažniausiai gauna ir magnio. Daug jo turi

dolomitmilčiai, defekatas.

Magnio trūkumas dažniausiai pastebimas pirmuose cukrinių runkelių išsivystymo

tarpsniuose, ypač drėgną pavasarį. Trūkstant magnio, susilpnėja fotosintezė, sulėtėja lapų ir

10

šakniavaisių augimas, ant lapų atsiranda dėmės. Pakrikas magnio trąšų barstymas dažniausiai

yra neefektyvus, todėl runkeliai turėtų būti tręšiami lapų trąšų formos magniu, išryškėjus jo

trukumo simptomams ( Romaneckas, 2009).

Kalcis augalams reikalingas nuo jų sudygimo, taip pat būtinas normaliam šaknų ir

antžeminių organų augimui. Kalcis svarbus fotosintezei, nors jo nėra chlorofilo sudėtyje. Jis

skatina medžiagų apykaitą, angliavandenių judrumą ir azotinių medžiagų skilimą augalams

dygstant ( Visgirda, 1998).

Manganas turi didelę reikšmę – augalų ląstelėse jis palaiko reikalingas oksidacines-

redukcines sąlygas. Manganas ypač aktyvina fermentų karboksidazės, arginazės, peptidazės,

fosfomonoesterazės veiklą, dalyvauja biologinėse oksidacinėse reakcijose, taip pat chlorofilo

susidaryme, fotosintezės procese, riebalų, baltymų sintezėje. Pirmiausia mangano trūkumas

pastebimas jaunuose augalų lapuose, kurie pašviesėja, greitai atsiranda rudų dėmių, nes

susilpnėja chlorofilo sintezė ir susikaupia geležies perteklius. Mangano trūkumas išryškėja

esant žemesnei temperatūrai ir drėgmės pertekliui. Mangano perteklius taip pat pavojingas

augalams, nes trukdo pasisavinti geležį ir dėl to išsivysto augalų lapų chlorozė ( Liakas,

2004).

Cinkas plačiai paplitęs gamtoje, svarbus biogeninis elementas, esantis gyvuose

organizmuose. Augaluose cinkas vykdo įvairias funkcijas – plačiausiai jis dalyvauja

oksidacijos atstatomuosiuose procesuose, reguliuodamas substratų oksidaciją ir elektronų

pernešimą fosforilizuojančioje kvėpavimo grandinėje, aktyvuoja ne mažiau 13-os

fermentų bei patenka į kai kurių iš šių fermentų sudėtį, dalyvauja augimo stimuliatorių

biosintezėje. Augalų cinko iš dirvos įsisavinimo intensyvumas priklauso nuo jos

rūgštingumo – neutraliose ir šarmingose dirvose jis menkas. Tokiose dirvose, taip pat

gausiai patręšus fosforu, cinkas tampriai surišamas viršutiniuose horizontuose. Dėl to gali

pasireikšti cinko trūkumas, ypatingai augalams su giliai nueinančiomis šaknimis, kur

cinkas nepatenka ( Pekarskas ir kt., 2004).

Siera yra sudėtinė aminorūgščių dalis, įeinanti į augalų baltymų ir kai kurių

fermentų sudėtį. Augalams ji – gyvybiškai svarbus elementas, pagal reikšmę esantis greta

azoto, fosforo, kalio ir magnio. Trūkstant sieros, fotosintezė sumažėja iki 40 proc., o augalų

badavimo požymiai yra panašūs kaip ir azoto stygiaus atvejais (pagelsta lapai). Į augalus siera

patenka daugiausia oksidų (sulfatų) forma. Iki 30 proc. jos augalai gali paimti iš atmosferos

sieros anhidrido pavidalu. Šiuo metu, mažėjant oro taršai, su krituliais patenka ir mažiau

sieros (Straugaitis ir kt., 2008).

Varis yra fermentų sudedamoji dalis, didina kvėpavimo ir fotosintezės

intensyvumą, įtakoja baltymų bei vandenilio apykaitą. Pagrindinė vario reikšmė yra

11

dalyvavimas augalo gyvybiniuose procesuose, daugelio oksidacijos atstatomųjų fermentų

susidaryme, veikia kaip biocheminių procesų aktyvintojas, skatina baltymų sintezę, įta-

kodamas azoto apykaitą augale. Varis stimuliuoja angliavandenių sintezę, gerina azoto ir

magnio pasisavinimą, dalyvauja nukleinų ir auksinų apykaitoje, lignino biosintezėje

(Staugaitis ir kt., 2008).

Molibdenas yra kai kurių fermentų sudėtyje (aldegidoksidazės, hidrogenazės ir

nitratoreduktazės). Paskutinis minimas fermentas augaluose katalizuoja nitratų perėjimą į

nitritus ir yra randamas visuose augalo organuose, įskaitant ir šaknis. Molibdenas dalyvauja

Rhizobium genties gumbelinių bakterijų molekulinio azoto fiksavimo procese. Šis elementas

dalyvauja fosforo ir baltymų apykaitoje, pektino susidaryme. Molibdeno trūkumas skatina

turinčių azoto tirpių junginių susikaupimą bei sulėtina fosforogeninių komponentų augale

susidarymą.

Rūgščioje dirvoje labai smarkiai sumažėja molibdeno judamumas, taigi augalai jį

sunkiai pasisavina. Be to, durpinguose dirvožemiuose, kur yra daug nesuskaldytos organikos,

molibdenas būna tampriai surištas ir menkai prieinamas augalams. Skirtingai nuo kitų

mikroelementų, molibdenas augaluose gali kauptis pakankamai dideliais kiekiais,

nesukeldamas toksinio poveikio. Molibdeno stygius gali sąlygoti askorbo rūgšties susidarymo

sumažėjimą, dėl ko sumažėja fotosintezės intensyvumas ir susilpnėja chlorofilo

atsinaujinimas (Laurė, 2008).

1. 2. Cukrinių runkelių tręšimo ypatumai 1.2.1 Organinės trąšos

Mėšlas pagerina ne tik chemines, bet ir fizines dirvos savybes. Kraikinis mėšlas

efektyviausias jauriniuose dirvožemiuose. Mėšlu tręšiant laukus, mažėja dirvožemio

rūgštingumas. Mėšlo tręšiamoji vertė ir cheminė sudėtis daug priklauso nuo gyvulių rūšies,

naudoto kraiko, susiskaidymo laipsnio (Repšienė ir kt., 2005).

12

2.1.1 lentelė. Kraikinio mėšlo cheminė sudėtis

Kučinskas ir kt., 1999

Mėšlo sudėtis

% Galvijų Kiaulių Arklių Mišrus

Organinės medžiagos 16,5 18,7 18,4 16,2

Bendrasis azotas N 0,53 0,76 0,45 0,50

Amoniakinis N 0,13 0,21 0,05 0,12

Fosforas 0,25 0,49 0,22 0,21

Kalis 0,59 0,48 0,59 0,47

Kalcis 0,74 0,78 0,77 0,75

Magnis 0,31 0,35 0,21 0,29

Geležis 0,26 0,26 0,19 0,25

Taip pat mėšle yra daug mikroelementų, kaip mangano, cinko, vario, mažiau

molibdeno. Su 1 t kraikinio mėšlo vidutiniškai į dirvožemį patenka: azoto apie 4-5 kg, fosforo

(P2O5) – 2 kg, kalio (K2O) – 5-5,5 kg. Mėšlo veikimas trunka 5 – 6 metus. Todėl patręšus

runkelius 40-50 t-1 kraikinio mėšlo, mineralinių trąšų normas galima sumažinti: azoto apie 30-

40 kg, fosforo – apie 20 – 25 kg, kalio – apie 45 – 50 kg.

Tinkamiausias laikas runkeliams mėšlą kratyti yra ruduo. Vasaros pabaigoje verta

kratyti tik šiaudingą mėšlą. Dažnai mėšlas, jeigu nėra gerai perpuvęs, pirmąją kultūrą mažiau

veikia negu antrąją. Todėl geriausia mėšlu tręšti cukrinių runkelių priešsėlį (žiemkenčius).

Pavasarį runkeliams dirvas mėšlu tręšti nerekomenduojama dėl to, kad labai

suminama dirva, be to, mėšlo įterpimas nesiderina su priešsėjinio žemės dirbimo

reikalavimais ir svarbiausia, kad neišvengiamai vėlinama runkelių sėja (Krištaponytė, 2003).

1.2.2. Tręšimo sistemos svarba

Cukriniai runkeliai, palyginti su kitais augalais, sunaudoja bene daugiausiai maisto

medžiagų. Išaugindami 40 t ha-1 šakniavaisių derlių, iš dirvos per visą vegetacijos laikotarpį

jie paima apie 160 kg azoto (N), 60 – 700 kg fosforo (P2O5) ir 200 – 220 kg kalio (K2O) .

Dirvožemyje nepakanka maisto medžiagų, kad būtų ir planuotas derlius išaugintas, ir

dirvožemio našumas nesumažėtų. Todėl augalai jų turi gauti papildomai. Pagrindinis maisto

medžiagų šaltinis – organinės ir mineralinės trąšos (Kinderienė, 2009).

13

Organinės trąšos gerina dirvos struktūrą, spartina dirvožemio mikroorganizmų

veiklą. Cukriniai runkeliai, būdami ilgos vegetacijos augalai, gerai išnaudoja organinėse

trąšose esančias maisto medžiagas. Vidutiniškai 40 t ha-1 kraikinio perpuvusio mėšlo padidina

cukrinių runkelių derlių apie 6,5 tonos. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad augalai pirmaisiais

metais nepasisavina visų mėšle esančių maisto medžiagų. Tręšimas organinėmis trąšomis turi

ir trūkumų. Vienas didžiausių – mėšlas būna užterštas piktžolių sėklomis. Didelė jų dalis

sudygsta kitais metais po įterpimo, užteršdamos cukrinių runkelių pasėlius. Norint to išvengti,

rekomenduojama mėšlu tręšti ne cukrinius runkelius, o jų priešsėlį ( Čiuberkis ir kt., 2006).

Dažniausiai runkeliai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Jas lengva transportuoti,

saugoti, įterpti į dirvą. Žinoma tiksli mineralinių trąšų sudėtis palengvina tręšimo planavimą.

Tačiau mineralinės azoto trąšos rūgština dirvą, didesni trąšų kiekiai, įterpti pavasarį, padidina

druskų kiekį dirvožemyje, todėl gali sumažėti cukrinių runkelių sėklų daigumas.

Dirvos derlingumui išlaikyti geriausiai tinka organinė – mineralinė tręšimo sistema,

kai kasmet į dirvą patenka vidutiniškai 12 – 18 t ha-1 mėšlo, 231 – 346 kg ha-1 veikliosios

medžiagos NPK trąšų (Krištaponytė, 2003).

Tręšimo sistemos turi svarbią reikšmę ne tik cukrinių runkelių derlingumui, bet ir jų

kokybei. Intensyviai tręšiant mineralinėmis azoto trąšomis, šakniavaisiuose kaupiasi azoto

perteklius ir mažėja cukringumas bei cukraus išeiga, todėl teisingas trąšų panaudojimas, ypač

N, turi svarbią reikšmę norint gauti aukštą derlių. Tam labai svarbus subalansuotas maisto

medžiagų santykis. Normaliam cukrinių runkelių augimui būtini šie elementai: azotas,

fosforas, kalis, kalcis, magnis, natris bei kai kurie mikroelementai: boras, varis, cinkas,

magnis, manganas, geležis. Be abejo, iš mikroelementų svarbiausią reikšmę tręšiant cukrinius

runkelius turi boras (Vaišvila, 1998; Narkevičius ir kt., 2004).

Tręšimą lemia daug veiksnių: dirvožemio granuliometrinės savybės, sukultūrinimo

lygis, turtingumas humuso ir maisto medžiagų. Cukriniai runkeliai, gebėdami išauginti didelį

sausųjų medžiagų derlių, sunaudoja daug maisto medžiagų. Su 1 t ha-1 cukrinių runkelių iš

dirvos paimama 4,5 – 5,0 kg ha-1 azoto, 1,5 – 1,7 kg ha-1 fosforo, 7,8 – 8,0 kg ha-1 kalio. 1

tona cukrinių runkelių šakniavaisių ir atitinkamas lapų derlius iš dirvožemio paima apie 4 kg

azoto, 1,5 – 1,75 kg fosforo ir 5,0 – 5,5 kg kalio. Dalis maisto medžiagų yra dirvožemyje,

tačiau pagrindinis mitybos šaltinis yra mineralinės ir organinės trąšos. Parenkant augalams

tinkamiausias optimalias pagrindinių maisto medžiagų – azoto, fosforo, kalio ir kitų elementų

normas, – būtina atsižvelgti į augalų fiziologines savybes ir planuojamos išauginti produkcijos

dydį (Narkevičius ir kt., 2004; Petkevičienė, 1997).

1.2.3. Augalams prieinamos azoto trąšų formos

14

Lietuvoje prekiaujama azoto trąšomis, kurios turi tris azoto formas: amidinę NH2,

amonio NH4 ir nitrato NO3. Augalai per lapus gerai pasisavina tik NH2 formą, o per šaknis

gali pasisavinti tik NH4 ir NO3 formas. Tačiau NH4 forma, patekusi į dirvą nejuda, todėl

augalai ją pasisavina tik tada, kai šaknys įauga į šios medžiagos buvimo vietą. Tai reiškia, kad

augalai vegetacijos pradžioje NH4 formos azotą pasisavinti pradeda tik antroje vegetacijos

pusėje, kai jau būna išsivysčiusi šaknų sistema. Pagrindinis azotas augalams yra nitratinės

NO3 formos. Į dirvą įterptos NH2 ir NH4 azoto formos augalams tampa prieinamos tik tuomet,

kai pavirsta nitratine NO3 forma. Kita problema yra ta, kad augalams prieinama nitratinė NO3

azoto forma yra labai judri. Gilyn į dirvą nitratai išsiplauna (pajuda 30 cm), kai molinguose

dirvožemiuose iškrenta 100 mm kritulių, priemoliuose – 60 mm, smėliuose – 30 mm.

Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį (nuo to

priklauso nitratų išsiplovimas) ir dirvos temperatūrą (nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš

kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja) (Petkevičienė, 2009).

Rumokų bandymų stotyje atlikus mineralinio azoto dinamikos tyrimus cukrinių

runkelių pasėlyje, nustatyta, kad tuo tarpsniu, kol cukrinių runkelių lapai susiliečia eilutėse,

augalams reikia 25 proc. azoto, tarpsniu nuo lapų susilietimo iki tarpueilių uždengimo – 60

proc., o nuo tarpueilių užskleidimo lapais iki derliaus nuėmimo – 15 proc. azoto, sukaupiamo

derliuje rudenį (Petkevičienė, 2009).

1.3. Tręšimo technologijos 1.3.1. Tręšimas pagal kompiuterines programas

Nitratų direktyvos 91/676/EEC vienas iš svarbiausių principų – tręšimo

rekomendacijos turi būti pagrįstos maisto medžiagų balanso apskaičiavimu. Lietuvoje yra

sudaryta keletas kompiuterinių programų, pagal kurias balansiniu metodu apskaičiuojamos

trąšų normos. LŽI Rumokų bandymų stoties ir LŽI Agrocheminių tyrimų centro mokslo

darbuotojai vykdė bandymą, kuriame buvo lyginamas pagal skirtingas kompiuterines

programas apskaičiuotų trąšų normų efektyvumas. Maisto medžiagų kiekiai buvo apskaičiuoti

45 t ha-1 cukrinių runkelių derliui gauti (Petkevičienė, 2009).

Tyrimui buvo pasirinktas laukas, kurio dirvos pH kito nuo 6,0 iki 6,6; humusas –

1,30–1,37 proc., bendras azotas – 0,1–0,101 proc.; mineralinis azotas – 72–73 kg ha-1;

judrusis fosforas 193–224 kg ha-1; judrusis kalis – 113–136 kg ha-1. Kad būtų sudarytos

vienodos bandymo vykdymo sąlygos, pasirinktos vienanarės trąšos: amonio salietra,

superfosfatas, kalio chloridas (Petkevičienė, 2009).

Pagal vidutinius cukrinių runkelių tyrimų duomenis, rekomenduojami vidutiniai

15

išberiamų su trąšomis maisto medžiagų kiekiai: 120 kg ha-1 azoto (353,0 kg amonio salietros),

90 kg ha-1 fosforo (409 kg superfosfato) ir 160 kg ha-1 kalio (350 kg kalio chlorido).

Pagal LŽI ATC sudarytą programą pasirinktame lauke auginant cukrinius runkelius,

reikėtų azoto kiekį padidinti iki 210 kg (618 kg amonio salietros), fosforo kiekį palikti tokį

pat, kaip ir vidutinės normos, o kalio kiekį padidinti iki 210 kg (350 kg kalio chlorido). Pagal

A. Švedo sudarytą programą pasirinktame lauke cukrinius runkelius reikėtų tręšti po 190 kg

ha-1 azoto (559 kg amonio salietros), 17 kg ha-1 fosforo (76 kg superfosfato), 147 kg ha-1 kalio

(244 kg kalio chlorido). Pagal firmos „Kemira GrowHow“ sudarytą programą lauką reikėtų

patręšti azotu po 140 kg ha-1 (412 kg amonio salietros), 90 kg ha-1 fosforo (409 kg

superfosfato), 150 kg ha-1 kalio (250 kg kalio chlorido) (Petkevičienė, 2009).

Nukasus cukrinių runkelių šakniavaisius paaiškėjo, kad pagal Agrocheminių tyrimų

centro sudarytą programą tręšti cukriniai runkeliai užaugino 4,6 t ha-1, o pagal A. Švedo – 7,6

t ha-1 didesnį šakniavaisių derlių negu planuotasis (45,0 t ha-1). Tiksliausiai planuotas derlius

buvo pasiektas tręšiant vidutinėmis trąšų normomis (44,5 t ha-1) ir pagal firmos „Kemira

GrowHow“ sudarytą tręšimo programą (44,3 t ha-1) (Petkevičienė, 2009).

Geriausi rezultatai (52,6 t ha-1) buvo gauti tręšiant mažiausiu trąšų kiekiu (354 kg v.

m. ha-1). Tačiau tiksliausiai užduotis buvo įvykdyta, tręšiant pagal „Kemiros GrowHow“

sudarytą programą. Šiuo metu siūloma sudaryti palydovinius tręšimo planus. Tačiau dauguma

Lietuvos žemdirbių dar neturi tręštuvų, kurie galėtų nuskaityti tokius planus (Petkevičienė,

2009).

1.3.2. Juostinis trąšų įterpimo būdas

Pastaruoju metu Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje naudojamos kombinuotos

sėjamosios, galinčios sėjos metu šalia sėklų (5–6 cm atstumu nuo vagutės ir 1,5–2 kartus

giliau negu sėklos įterpimo gylis) juosta įterpti visam augalų vegetacijos periodui skirtas

trąšas. Toks tręšimo būdas vadinamas lokaliniu-juostiniu – trąšos įterpiamos juostomis augalų

šaknų zonoje. Taip įterptų azoto trąšų efektyvumas būna 10–15 proc., fosforo – 5–10, kalio –

10–12 proc. didesnis, palyginti su pakrikai išbertomis trąšomis. Per 3 savaites po sėjos

priemolio dirvose amonio azotas ir kalis nuo trąšų įterpimo vietos horizontalia ir vertikalia

kryptimi pasklinda dirvoje toliau negu 6–7 cm, fosforas – 2–3 cm, o nitratinis azotas

pasiskirsto visame armens sluoksnyje. Lokalaus tręšimo efektyvumas priklauso nuo oro

sąlygų, dirvos savybių, trąšų formų. Didžiausias derliaus priedas gaunamas, kai lokaliai

įterpiamos kartu trys maisto medžiagos – azotas, fosforas, kalis (Petkevičienė, 2009).

16

1.3.3. Tręšimas skystosiomis trąšomis

Tręšimas per lapus - tai žemės ūkio augalų apipurškimas mineralinių trąšų tirpalais.

Jis pagrįstas augalų gebėjimu pasisavinti maisto medžiagas per žalias augalo dalis (lapų ir

stiebų paviršiumi), iš kur jos pernešamos į kitas augalo dalis. Šias trąšas augalai panaudoja

taip pat kaip ir tas, kurias paima per šaknis iš dirvos. Maisto medžiagos, išpurkštos ant augalo

greitai (5-8 kartus greičiau nei tręšiant per šaknis) patenka į augalo audinius ir dalyvauja tuose

pačiuose sintezės procesuose kaip ir patekę į augalą per šaknis. Tręšimo per lapus rezultatas

išryškėja jau po 1 - 3 dienų, o kartais ir po keleto valandų. Tręšiant per lapus galima pagerinti

ir formuoti kokybinius ir kiekybinius derliaus rodiklius, sumažinti tręšimo per dirvą

nuostolius, sumažinti darbo sąnaudas ir išlaidas ( Bačėnienė 2004, Kučinskas ir kt., 2008).

Jeigu kokių nors maisto medžiagų stygius arba mitybos pusiausvyros sutrikdymas

nustatomas tik vasaros viduryje (arba antroje jos pusėje) – papildomas tręšimas per lapus

tampa vieninteliu galimu ir efektyviu būdu maisto medžiagų stygiui kompensuoti.

Dėl blogai išvystytos ar pažeistos šaknų sistemos, sausrų ar lietingo oro, šalnų

dažnai pastebimas augalų „badas" – menkas tręšimo efektyvumas arba netgi maisto medžiagų

pasisavinimo iš dirvos „blokavimas". Papildomas tręšimas per lapus tokiems augalams tampa

„intensyvia terapija".

Skystųjų kompleksinių trąšų privalumai:

1) gaunamas gausesnis ir kokybiškesnis derlius. Medžiagos, esančios dirvoje ir augale,

tiksliai nukreipiamos derliaus masės (o ne augalo masės) formavimuisi;

2) maisto medžiagos lengvai ir greitai pasisavinamos augalų (pasisavinama net 95 – 98 %

elementų);

3) tinka pagrindiniam ir papildomam augalų tręšimui;

4) skatina šaknų sistemos augimą ir vystymąsi;

5) sumažina streso poveikį augalams;

6) naudotinos kartu su augalų apsaugos priemonėmis;

7) tolygus paskleidimas;

8) mažesnė tręšimo darbų savikaina, palyginus su biriosiomis trąšomis;

9) galima naudoti arti vandens telkinių;

10) mažiau sintetinių cheminių medžiagų patenka į aplinką;

11) tręšimo darbai visiškai mechanizuoti.

Skystosiomis trąšomis tręšiama prieš augalų sėją, po sėjos iki sudygimo, augalams

sudygus bei vegetacijos metu. Nerekomenduojama skystosiomis trąšomis tręšti dygstančių

pasėlių. Efektyvu skystąsias trasas įterpti ir lokaliai sėjos metu. (Kučinskas, 2008).

17

Skystos kompleksinės trąšos gaminamos ir naudojamos daugelyje užsienio šalių,

atsižvelgiant į skirtingų augalų poreikius. Papildomas tręšimas per lapus ypač efektyvus

derinant jį su kitomis augalų intensyvinimo priemonėmis: biologiškai aktyviomis

medžiagomis, pesticidais. Toks tręšimo būdas leidžia tolygiau paskleisti trąšas augalų augimo

plote ir reguliuoti maisto medžiagų prieinamumą bet kuriuo jų augimo tarpsniu (Kučinskas,

2008).

Skystųjų kompleksinių trąšų pasirinkimas šiuo metu tikrai nemažas. Galima

pasirinkti ir pagal trąšų sudėtį, ir pagal kainą. Runkelių antroje vegetacijos pusėje

nerekomenduojama tręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra daug azoto, nes dėl šio elemento

pertekliaus padidėja kenksmingos medžiagos – alfa amino azoto – kiekis šakniavaisiuose,

sumažėja cukringumas. Efektyvesnės tos skystosios trąšos, kurių sudėtyje yra ne tik

pagrindinių maistinių medžiagų, bet ir mikroelementų, ypač boro, sieros.

Svarbu parinkti tinkamas skystųjų trąšų normas. Esant nepalankioms

meteorologinėms sąlygoms, įprastas trąšų normas geriau sumažinti, kad nusilpusiems

augalams nesukeltume papildomo streso. Geriausia sumažintos koncentracijos tirpalu

runkelius nupurkšti kelis kartus, kas 5–7 dienas. Tada lapai nebus pažeisti, o augalai bus

pakankamai pamaitinti.

Jei labai pažeisti augalų lapai (sukapoti krušos ledų, stipriai apdžiūvę nuo sausros ir

pan.), reikėtų bent pirmajam tręšimui panaudoti trąšas, kuriose yra aminorūgščių. Tokiomis

trąšomis patręšti augalai lengviau pasisavina maisto medžiagas, greičiau įveikia stresines

situacijas (Kučinskas, 2008).

Į lapus patekusios medžiagos greitai patenka į kitus augalo organus: stiebą, vaisius,

šaknis ir įsitraukusios į medžiagų apykaitą, veikia daugelį fiziologinių procesų, tarp jų ir

fotosintezę (Duchovskis, 2005).

Augalų maitinimas per lapus vienas iš perspektyviausių papildomo tręšimo mažais

kiekiais būdų. Per lapus patekusius mineralinius elementus gyvos ląstelės toliau pasisavina

kaip paimtus šaknimis. Iš lapų jie keliauja į kitas augalo dalis. Yra nustatyta, kad kai kurie

maisto elementai, patekę ant lapų paviršiaus, gali migruoti per stiebus ir šaknis į dirvą.

Augalų lapų savybė – pasisavinti maisto elementus ir naudojama papildomai tręšti per lapus

(Liakas, 2004).

Papildomas tręšimas per lapus turi įtaką ir augalų mitybai. Tarp papildomo tręšimo

per lapus ir augalų mitybos per šaknis yra glaudus ryšys. Tręšimas per lapus intensyvina

fotosintezę, gerina šaknų aprūpinimą organinėmis maisto medžiagomis (Šiuliauskas ir

kt.,2008).

18

Papildomam augalų tręšimui skystąsias trąšas geriausia išpurkšti pavakary ar

ūkanotą, nevėjuotą dieną. Mažiausiai jautrūs apdeginimui jauni augalai. Siekiant išvengti ar

sumažinti apdeginimo riziką vėlesniais vystymosi tarpsniais, mažinama trąšų koncentracija,

trąšų norma bei didinamas vandens kiekis darbiniame tirpale (Kučinskas, 2008).

19

2. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI

2.1. Tyrimų atlikimo vieta ir dirvožemio charakteristika

2008 – 2009 m. lauko bandymai atlikti LŽŪU Bandymų stotyje. Dirvožemis –

karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calcari – Epihypogleyic Luvisol).

Bandymų stotis yra Kauno miesto pietvakarinėje pusėje, kairiajame Nemuno krante,

Noreikiškių seniūnijos teritorijoje. Tai Lietuvos vidurio žemuma. Reljefas – mažai banguota

lyguma. Dirvožemiai susiformavę dugninės morenos (dugninių ledynų darinių) padengtų

limnoglacialinėmis nuosėdomis srityje. Dugninės morenos smulkžemio granuliometrinėje

sudėtyje vyrauja priemolis ir smėlingas priemolis. Tai pirminė uoliena, iš kurios dėl

akvaglacialinių procesų susidarė limnoglacialinės nuosėdos. Pastarosios neturi skeleto, o

granuliometrinė sudėtis nesubalansuota (Eidukevičienė ir kt., 2001).

Dirvožemio pH 6,9 – 7,2, humuso 1,9 – 2,4 proc., judriojo fosforo (P2O5) 240-315

mg kg-1 ir kalio (K2O) 120-170 mg kg-1 dirvožemio.

2.2. Lauko bandymų schema ir parametrai

Bandymai vykdyti 2008 – 2009 metais pagal schemą:

1. NPK 8-20-30 (300 kg ha-1) prieš sėją + Am.s. (N34) 130 kg ha -1 4 lapai (fonas);

2. ( fonas) + LYDERIS AMINO PLIUS (N10) 6-8 lapai;

3. (fonas) + LYDERIS AMINO PLIUS (N10) + LYDERIS BOR 2,0 l ha -1 6-8 lapai;

4. (fonas) + LYDERIS AMINO PLIUS (N20) 6-8 lapai;





9. (fonas) + LYDERIS AMINO PLIUS (N40) + LYDERIS BOR 2,0 l ha -1 6-8 lapai .

Pradinis bandymo laukelių dydis 27 m2, apskaitinis 24 m2. Bandymas darytas trimis

pakartojimais. Laukelių išdėstymas – sisteminis.

20

2.3. Tyrimų ir analizių metodai

Vykdant lauko bandymus cukrinių runkelių daigai jiems esant šešių porų tikrųjų

lapelių tarpsnyje, (19-20 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę) pagal bandymo schemą

papildomai patręšti skystosiomis trąšomis LYDERIS AMINO PLIUS bei LYDERIS BOR.

Kontrolinis variantas papildomai skystosiomis trąšomis netręštas. Biometriniams

parametrams nustatyti bei laboratorinėms analizėms atlikti buvo imama iš kiekvieno varianto

po 5 augalus.

Vidutinis kiekvieno augalo lapų plotas apskaičiuotas LSDI augalų fiziologijos

laboratorijoje skenavimo principu.

2. 3. 1 paveikslas. Skeneris lapų plotui matuoti.

LSDI Fiziologijos laboratorija.

Biometriniams parametrams bei sausųjų medžiagų ir pigmentų koncentracijai

cukrinių runkelių lapuose nustatyti ėminiai buvo vežami į LSDI fiziologijos laboratoriją,

apskaičiuotas grynasis fotosintezės produktyvumas.

Sausų medžiagų kiekis cukrinių runkelių lapuose apskaičiuotas pagal formulę:

SM= .100*01

02 procmmmm

−−

SM – sausų medžiagų kiekis procentais;

m0 – biukselio masė gramais;

m1 – biukselio su ėminiu masė prieš džiovinimą gramais;

m2 – biukselio su ėminiu masė po džiovinimo gramais.

21

Chlorofilų ir karotenoidų kiekis nustatytas Vičteino metodu, ekstrahuojamas su

acetonu.

Lapų paviršiaus plotas išmatuotas lapų ploto matuokliu, skenavimo principu. Buvo

skenuojami lapai.

Grynasis fotosintezės produktyvumas apskaičiuotas pagal formulę:

Fpr. = TLL

MM*

)(21

21

12

+

−

M1 – sausa masė laikotarpio pradžioje, gramais;

M2 – sausa masė laikotarpio pabaigoje, gramais;

L1 – lapų plotas laikotarpio pradžioje, cm2 ;

L2 – lapų plotas laikotarpio pabaigoje, cm2;

T – laiko trukmė paromis.

Cukriniai runkeliai bandymo laukeliuose nukasti rankomis, panaudojant traktorinį

šakniavaisių keltuvą. Derlingumas nustatytas pasvėrus ir suskaičiavus kiekviename bandymo

laukelyje užaugusius šakniavaisius. Derliaus nuėmimo metu paimti pavyzdžiai po 25

šakniavaisius cukringumui nustatyti. Cukringumas nustatytas Marijampolės cukraus fabrike.

Cukrinių runkelių šakniavaisių derlingumas (t ha-1) apskaičiuotas pagal formulę:

D = 100* .koefKDl

,

kur Dl – derlius iš laukelio, kg;

Kkoef. – koeficientas perskaičiuojant į hektarus.

Kkoef. = C

10000 ,

Kur C – apskaitinio laukelio plotas, m2.

Augalų skaičius (tūkst. ha-1) nustatytas suskaičiavus nukastus cukrinių runkelių

šakniavaisius iš laukelio ir padauginus iš Kkoef.

Vieno šakniavaisio svoris (kg) nustatytas pasvėrus visus iš laukelio nukastus

šakniavaisius ir padalinus iš šakniavaisių skaičiaus.

Šakniavaisių cukringumas (procentais) nustatytas Marijampolės cukraus fabrike.

Biologinio cukraus kiekis (t ha-1) apskaičiuotas pagal formulę:

22

100* D , Cb = B

as, procentais;

a –1) apskaičiuojamas pagal formulę:

us išeiga, apskaičiuojama pagal formulę: A = B - 0,9 – C;

).

apskaičiuotas P. Tarakanovo statistinės analizės

metodu p

2.4. Agrotechninės priemonės

2008 m cukrinių runkelių priešsėlis – žieminiai kviečiai. Pavasarį, pradėjus įdirbti

pradžiūv

s

augti sąly

.4.1 lentelė. Agrotechninės priemonės ir jų atlikimo laikas.

LŽŪU Bandymų stotis, 2008 m.

kur B – cukringum

D – derlingumas, t ha-1.

Baltojo cukraus kiekis (t h

Ck = D * A,

kur A – cukra

0,9 – cukraus nuostoliai iki melasos;

C – cukraus nuostoliai melasoje (3,38

Gautų duomenų patikimumas

agal kompiuterinę programą ‘Selekcija’.

usią dirvą (04. 21 d.), atliktas foninis tręšimas – išbertos kompleksinės trąšos NPK

santykiui 8 : 20 : 30 300 kg ha-1. Prieš sėją išpurkštas dirvinis herbicidas Pyramin Turbo 5,0 l

ha-1. Dirva prieš sėją įdirbta ir balandžio 24 d. pasėti Ernestina veislės cukriniai runkeliai.

Gegužės pradžioje dirva buvo drėgna, cukriniams runkeliams sudygti ir daigam

gos buvo geros. Atsinaujinus piktžolių dygimui (05. 15) laukas nupurkštas herbicidu

Betanal Expert 1,30 l ha-1. Sekančią savaitę cukrinių runkelių laukas patręštas Amonio

salietra (N34), išberiant 130 kg ha-1. Pirmosios poros tikrieji lapeliai pasirodė 05.20-26

dienomis.

2

23

Agrotechninės priem atlikimo onės

Darbų

laikas

1. Kompleksinių trąšų NPK as 04.21 8:20:30 300 kg ha-1 išbėrim

2. Dirvinio herbicido Pyramin Turbo 5,0 l ha-1 išpurškimas 04.23

3. Priešsėjinis dirvos dirbimas 04.24

4. Sėja 04.24

5. Laukas nupurkštas herbicidu Betanal Expert 1,30 l ha -1 05.15

6. Išberta amonio salietra 130 kg ha -1 05.20

7. 6-8 tikrųjų lapelių tarpsnyje cukriniai runkeliai pagal schemą patręšti skystųjų

20;N30;N40) ir LYDERIS BOR 2,0 l ha -1 trąšų LYDERIS AMINO PLIUS (N10;N

darbiniais tirpalais

06.19

8. Herbicidų mišinio Betanal Expert 1,1 l ha-1 -1 + Lantrel 0,30 l ha išpurškimas 06.29

9. Derlias nuėmimas 10.03

s išauginus 6-8 tikruosius lapelius (06. 19 d.), daigai pagal

andymo schemą apipurkšti tiriamų koncentracijų skystųjų trąšų LYDERIS AMINO PLIUS

ir LYDE

iu būdu pagal schemą, keturiais

pakartojim

rvą, atliktas foninis tręšimas – išbertos kompleksinės NPK trąšos santykiu

8:20:30

eros. Atsinaujinus piktžolių dygimui laukas nupurkštas herbicidu Betanal

Expert 1,

Cukriniams runkeliam

b

RIS BOR 2,0 l ha-1 darbiniais tirpalais. 06. 29 d. piktžolės naikintos išpurškiant

herbicidų mišinį Betanal Expert 1,1 l ha -1 + Lentrel 0,30 l ha -1.

Cukrinių runkelių derlius nuimtas 10 03 d. rankiniu būdu, naudojant traktorinį

šakniavaisių keltuvą.

2009 m. tikslieji lauko bandymai atlikti taip pat LŽŪU Bandymų stotyje.

Pavasarį, įrengiant bandymą, laukeliai išdėstyti sistemin

ais.

Cukrinių runkelių priešsėlis – žieminiai kviečiai. Pavasarį, pradėjus įdirbti

pradžiūvusią di

300 kg ha-1 pagal bandymo schemą. Prieš sėją išpurkštas dirvinis herbicidas

Pyramin Turbo 5,0 l ha-1. Dirva prieš sėją įdirbta germinatoriumi ir pasėti Ernestina veislės

cukriniai runkeliai.

Gegužės pradžioje dirva buvo drėgna, cukriniams runkeliams sudygti ir daigams

augti sąlygos buvo g

30 l ha-1. 05. 26 d. cukrinių runkelių laukas patręštas Amonio salietra (N34) 130 kg ha-1.

2.4.2 lentelė. Agrotechninės priemonės ir jų atlikimo laikas


24

Agrotechninės priemonės Data

1. Kompleksinių trąšų NPK 8:20:30 300 kg ha-1 išbėrimas 04 08

2. Dirvinio herbicido Pyramin Turbo 5,0 l ha išpurškimas 04 17-1

3. Priešsėjinis dirvos dirbimas 04 16

4. Sėja 04 16

5. Laukas nupurkštas herbicidu Betanal Expert 1,30 l ha -1 05 01

6. Išberta amonio salietra (N34) 130 kg ha-1 05 26

7. 6-8 tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje cukriniai runkeliai pagal schemą patręšti

(N10;N20;N30;N40) ir LYDERIS BOR skystųjų trąšų LYDERIS AMINO PLIUS

2,0 l ha -1 darbiniais tirpalais.

06 23

8. Herbicido Betanal Expert 1,1 l ha išpurškimas-1 06 28

9. Derliaus nuėmimas 09 24

Cukriniams runkeliams turint šešis – aštuonis tikruosius lapelius, daigai pagal

bandymo schemą papildomai patręšti skystosiomis trąšomis LYDERIS AMINO PLIUS bei

LYDERIS BOR. Piktžolės naikintos panaudojus herbicidą Betanal Expert 1,1 l ha-1. Cukrinių

runkelių derlius nuimtas rankiniu būdu, naudojant traktorinį šakniavaisių keltuvą. Runkelių

derlingumas nustatytas pasvėrus apskaitiniame laukelyje užaugusius šakniavaisius ir

perskaičiavus į t ha-1. Svėrimo metu suskaičiuoti laukelyje augę šakniavaisiai ir nustatytas

augalų skaičius hektare. Derliaus nuėmimo metu iš kiekvieno bandymo laukelio paimti

šakniavaisių pavyzdžiai (po 25 šaknis) cukringumui nustatyti. Šakniavaisių cukringumas

nustatytas Marijampolės cukraus fabrike.

2.5. Bandyme tirtos skystos kompleksinės trąšos

Skystosios linių trąšų

gamybos procesų metu arba specialiai sumaišyti vandeniniai tirpalai be neištirpusių medžiagų.

Jos pradė

azotas (N-NH2 ) 18,5 proc., aminorūgštys 0,1 proc.

čios

skystosios boro trąšos skirtos cukrinių ir pašarinių runkelių, žieminių ir vasarinių rapsų,

kompleksinės trąšos – tai įvairūs tirpalai, gauti minera

tos naudoti pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje, o 1923 m. JAV pradėtos gaminti

pramoniniu būdu (Bačėnienė, 2004).

LYDERIS AMINO PLIUS – tai gelsvai rudos spalvos skystis su aminorūgščių

priedais. Maisto medžiagos: amidinis

LYDERIS BOR koncentruotas, įvairiems augalams skirtas boro tirpalas.

Mikroelementai optimaliai subalansuoti, lengvai augalų pasisavinami. Greitai veikian

25

kukurūzų

Veislė – tai vientisa, pastovi vienos r

paveldimus specifinius, ū reikalavimus.

Nors augalų derlingumas daug priklauso nuo agrotechnikos priemonių, bet svarbią reikšmę turi ir

islė. Ti

, bulvių, daugiamečių žolių, žiemkenčių (kviečių, rugių), miežių, daržovių,

vaismedžių, vaiskrūmių ir kitų augalų tręšimui vegetacijos metu per lapus. Cheminė trąšų

sudėtis, %: boras (B) 10,5; varis (Cu) 0,007; manganas (Mn) 0,016; geležis (Fe) 0,05; cinkas

(Zn) 0,01.

2.6. Bandyme tirta cukrinių runkelių veislė

ūšies kultūrinė augalo forma, turinti panašius

kiškai vertingus požymius ir panašius augimo sąlygų

ve nkamai parinkta veislė gali cukrinių runkelių šakniavaisių derlių padidinti 10 - 50 proc.

(Jakienė, 1995).

Šiame bandyme tyrimai atlikti auginant Ernestina veislės cukrinius runkelius. Tai

diploidinė, derlinga, vidutinio cukringumo, pasižyminti gera balto cukraus išeiga,

vienadaigių cukrinių runkelių hibridinė veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG

se s - sėklininkystės firmoje (Nacionalinis augalų veislių sąrašas, 2007). lekcijo

Ernestina veislės cukrinių runkelių ūkinio vertingumo tyrimai buvo atliekami 2005-

2006 m. Kauno ir Pasvalio AVT stotyse. Jų šakniavaisių derlius Kauno AVT stotyje 2005 m.

buvo gautas 68,0 t ha-1, o 2006 m. – 75,6 t ha-1. Šioje AVT stotyje įrengtame bandyme 2005 m.

iš šakniavaisių cukringumas buvo 18,6 proc. (nuimtų spalio 3 d.), o 2006 m. derliaus - augintų

15,9 proc. (nuimtų spalio 15 d.). Tuo būdu Kauno AVT stotyje 2005-2006 m. išaugintuose

Ernestina veisles cukrinių runkelių šakniavaisiuose buvo sukaupta 12,64-12,00 t ha-1 cukraus.

Pasvalio AVT stotyje 2005 m. įrengtame cukrinių runkelių veislių bandyme išaugintų

šių runkelių šakniavaisių cukringumas sudarė 19,6 proc. Esant jų derlingumui 58,4 t ha-1

šakniavaisiuose buvo sukaupta 11,44 t ha-1 cukraus. Perdirbus šiuos runkelius fabrike, butų

g gaminti 9,91 t haalima pa -1 cukraus (esant jo išeigai fabrike 17,0 proc).

Perdirbus fabrike Kauno AVT stotyje 2005-2006 m. išaugintus šakniavaisius, butų

galima pagaminti 10,93-9,85 t ha-1 cukraus, esant jo išeigai fabrike 16,1-13,0 proc. Melasoje

lieka 2,5-2,9 proc. cukraus. Cukraus išeigos koeficientas atskirais veisles tyrimo metais

svyravo nuo 81,2 iki 86,6.

Ernestina veislės cukrinių runkelių šakniavaisiuose, išaugintuose 2005 m. Kauno

AVT stotyje įrengtame bandyme, α-amino azoto nustatyta 8 mg 100 g-1, 2006 m. derliaus

šakniavaisiuose – 11,1 mg 100 g-1, o išaugintuose 2005 m. Pasvalio AVT stotyje ~ 4,3 mg

26

1 Selekcininko duomenimis, Ernestina cukriniai runkeliai yra atsparūs rizomanijai 00 g-1.

(nekrotinio gyslų pageltimo virusui).

2.7. Meteorologinės sąlygos

Pagal kritulių kiekį Lietuvos teritorija yra perteklinės drėgmės zonoje. Vidutiniškai

per metus iškrenta 600–650 mm. Šiltasis periodas trunka

230–260 dienų. Optimalus cukriniams runkeliams metinis kritulių kiekis yra apie 600 mm.

Cukrinių

nevienodai auga, vystosi ir

užaugina

duomenų nustatė

neigiamą

mm kritulių, o išgaruoja apie 500

runkelių vegetacijos periodo trukmė yra 130–180 dienų. Cukrinių runkelių sėklos

pradeda dygti, kai temperatūra 2–4º C; palankiausia – 14 - 18º C.

Klimatinės sąlygos Lietuvoje 75–100 proc. atitinka cukrinių runkelių biologinių

savybių reikalavimus, tačiau atskirų metų orų sąlygos būna labai skirtingos.

Dėl skirtingų meteorologinių sąlygų, cukriniai runkeliai

skirtingos kokybės šakniavaisių derlių. Tik palankiais augalams augti metais derlius

būna artimas biologiniam potencialui. Profesorė R. Žulienė iš bandymų

tiesinę cukrinių runkelių derliaus priklausomybę (r = -0,7) nuo oro temperatūros ir

kritulių kiekio. Didžiausias derlius bandyme išaugo tais metais, kai aktyvių temperatūrų suma

buvo apie 2000º C ir vienai šakniavaisių tonai teko apie 0,08 mm kritulių (Žulienė, 1978).

Meteorologinės sąlygos vyravusios 2008 m. lauko bandymų vykdymo metu

pateiktos 2.7.1. lentelėje.

2008 m. cukriniai runkeliai pasėti balandžio 24 d. Dirva balandžio antrą dekadą

buvo drėgna, šilumos užteko, runkelių sėkloms dygti sąlygos buvo palankios. Tačiau trečią

balandžio dekadą labai trūko drėgmės, iškrito vos 0,3 mm kritulių, dirva išdžiūvo,

runkeliams dygti sąlygos nebuvo palankios. Augalai ilgai nedygo. Pirmosiomis gegužės

dekadomis kritulių iškrito taip pat nedaug. Cukrinių runkelių tikrųjų lapelių 1-2 poros

pasirodė tik gegužės 15 d. Vidutinė paros temperatūra gegužės mėnesį laikėsi virš 12 0C.

Trečią gegužės dekadą palijo gausiai. Dirva buvo drėgna, cukrinių runkelių daigams augti

sąlygos buvo labai geros.

Birželio pradžioje labai išdžiūvo dirva. Pirmą birželio dekadą kritulių visai nebuvo,

o antrąją dekadą iškrito tik 38 mm. Augalams labai trūko drėgmės. Šiuo laikotarpiu

papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus, apipurškiant skystųjų trąšų LYDERIS

AMINO PLIUS bei LYDERIS BOR tirpalais sudarė palankias sąlygas geresniam maisto

medžiagų pasisavinimui, sumažino sausros sukelto streso poveikį.

2.7.1 lentelė. Meteorologinės sąlygos bandymo vykdymo metais

27

Kauno meteorologinės stoties duomenys, 2008 m.

Dekados Mėnuo PeI II III r mėnesį Daugiamečiai vidurkiai

Kritulių kiekis, mm Balandis 7,3 24,5 0,3 32,1 39,2 Gegužė 6,1 9 20,4 35,5 54,1 Birželis - 38 44,9 83,2 62,8 Lie 21,5 4,6 pa 16,8 43,0 81,1 Rugpj 36,3 27,8 ūtis 35,2 99,3 80,2 Rugsėjis 3 27,0 53,2 8,5 15,5

Vidu aros tempe 0C tinė p ratūra, Balandis 77,6 ,9 11 8,8 6,0 Gegužė 1 12 2,8 13 12,3 12,3 Birželis 17,6 15,1 15,4 16,0 15,5 Liepa 16,9 17,9 19,3 18,1 17,5 Rugpjūtis 1 8,3 19,7 16 17,9 16,4 Rugsėjis 17,3 12,2 12,2 8,0 10,6

Sa spindėjimas, val. ulėsBalandis 3 1 1,6 34,5 15,2 182 175,4 Gegužė 88,3 94,9 106 189 253,4 Birželis 150 109 102 362 268,5 Liepa 92,8 76,1 140 309 318,2 Rugpjūtis 91,4 81,2 69,5 242 268,4 Rugsėjis 65,6 144 133,7 29,4 48,9

Trečią birželio dekadą palijo gausiai, krit škrito 44,9 ir mėnes lių

viršijo daugia vidurkį. Birželis buvo šiltas ir saulėtas. V ė paros temperatūra

C aukštes daugiame lė švietė al. ilgiau, ant su da čiu

ulės spindėjimo vidurkiu.

ant su daugiamečiu vidurkiu. Vidutinė paros temperatūra taip pat

u o apie 17 procentų.

ulių i mm io kritu

kiekis metį idutin

buvo 0,5 º nė už tę, sau 93,5 v lygin ugiame

sa

Liepos mėnesį kritulių iškrito nedaug – tik pusę daugiamečių kritulių normos, dirva

išdžiūvo. Tačiau cukrinių runkelių šaknys jau pilnai išsivystę ir giliai įsiskverbusios į dirvą,

todėl ši sausra didesnės įtakos runkelių augimui neturėjo. Rugpjūčio mėnesį vėl palijo gausiai,

kritulių iškrito daugiau, lygin

buvo aukštesnė už daugiametę, intensyviam šakniavaisių augimui ir sausųjų medžiagų

kaupimui sąlygos buvo nepalankios (2.7.1 lentelė).

Rugsėjo mėnuo buvo sausas. Kritulių iškrito mažiau, lyginant su daugiamečiu

vidurkiu, tačiau buvo šiltas ir saulėtas. Saulės spindėjimas truko 10,7 val. ilgiau, nei

daugiametis vidurkis. Cukrinių medžiagų kaupimuisi šakniavaisiuose sąlygos buvo palankios.

Derliaus nuėmimo metu šakniavaisių cukringumas b v

2.7.2 lentelė. Meteorologinės sąlygos bandymo vykdymo metais

Kauno meteorologinės stoties duomenys, 2009 m.

28

Dekados Mėnuo

I II III Per mėnesį

Daugiamečiai

vidurkiai

Kritulių kiekis mm

Balandis 9 0 0 9 41.4

Gegužė 13 9 21 43 46.4

Birželis 50 17 41 108 69.1

Liepa 22 38 24 84 83.4

Rugpjūtis 0 87 69.8 26 61

Rugsėjis 13 10 6 29 56,3

Vidut paros temp ra °C inė eratū

Balandis 18.1 7.5 1.2 8.9 6.2

Gegužė 11.4 11.7 14.8 12.7 12.6

Birželis 12.7 13.5 18.4 14.9 15.5

Liepa 18.0 19.3 18.0 18.4 17.0

Rugpjūtis 18.4 16.6 15.7 16.9 16.7

Rugsėjis 15,7 13,5 12,4 13,8 11,9

2009 m. cukriniai runkeliai buvo pasėti balandžio 16 d. Dirva balandžio antrą ir

trečią dekadomis bu čiau runkelių sėk ygti truko ės, vo sausa, šilumos užteko, ta loms d drėgm

kritulių iškrito vos 9 er mėnes riniai run ilgai nedygo. Pirmosiomi ės mm p į. Cuk keliai s geguž

dekadomis kritulių taip pat nedaug. Treč kada palijo gausiau.Vidut ros iškrito ia de inė pa

temperat ra gegužės mėnesį laikėsi apie 12,7 °C. Trečią gegužės dekadą lijo gausiai. Dirva ū

buvo šlapia, cukrinių runkelių daigams augti sąlygos buvo geros.

Birželio pradžioje kritulių kiekis buvo pakankamai didelis 50 mm., antrąją dekadą

iškrito 41 mm. Trečia dekada kritulių kiekis buvo mažesnis, tik 17 mm. Dirva buvo įmirkusi,

oro temperatūra taip pat palyginus su daugiamečiais vidurkiais, nebuvo labai šilta. Šiuo

laikotarpiu papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus, apipurškiant skystųjų trąšų

LYDERIS AMINO PLIUS bei LYDERIS BOR tirpalais sudarė palankias sąlygas geresniam

maisto m

peratūra taip pat buvo aukštesnė už daugiametę,

edžiagų pasisavinimui.

Liepos mėnesį kritulių iškrito panašiai, kaip ir daugiamečių kritulių norma, dirva

buvo drėgna. Oro temperatūra taip pat buvo panaši į daugiametę vidutinę paros temperatūrą.

Cukriniams runkeliams augti sąlygos buvo geros. Rugpjūčio pirmoje dekadoje kritulių

nebuvo, tačiau antra ir trečią dekadą vėl palijo gausiai, kritulių iškrito daugiau, lyginant su

daugiamečiu vidurkiu. Vidutinė paros tem

29

intensyv

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Papildomo tręšimo įtaka chlorofilų koncentracijai cukrinių runkelių lapuose

iam šakniavaisių augimui ir sausųjų medžiagų kaupimui sąlygos buvo palankios

(2.7.2 lentelė).

Rugsėjo mėnuo buvo pakankamai sausas. Kritulių iškrito mažiau, lyginant su

daugiamečiu vidurkiu, tačiau buvo šiltas. Cukrinių medžiagų kaupimuisi šakniavaisiuose

sąlygos buvo palankios. Derliaus nuėmimo metu šakniavaisių cukringumas buvo apie 17,7

procentų.

30

Cukrinius mo tarpsnis pagal

B ų

koncentracija cukrin

LYDERIS AMINO PLIUS (N30; N40)+ LYDERIS BOR, cukrinių runkelių lapuose chlorofilo

a nustaty

koncentracija -1

palyginus su b

koncentracija -1

Skirtumas palyginus su

kontrole mg l-1

runkelius 3–4 porų tikrųjų lapelių tarpsnyje (16–17 augi

B CH skalę) papildomai patręšus skystosiomis lapų trąšomis, padidėjo chlorofil

ių runkelių lapuose. Papildomam tręšimui panaudojus skystąsias trąšas

ta atitinkamai 0,09 mg l-1 ir 0,10 mg l-1 patikimai daugiau, lyginant su kontroliniu

variantu, kur buvo panaudotas tik foninis tręšimas (NPK 8:20:30 +N30). Papildomai cukrinius

runkelius patręšus mažesnės koncentracijos skystųjų trąšų tirpalais, bei nenaudojant

LYDERIS BOR trąšų chlorofilo a koncentracija pakito mažiau, lyginant su kontroliniu

variantu, kur papildomas tręšimas nebuvo naudotas. Šio papildomo tręšimo įtakoje chlorofilo

a koncentracija padidėjo vidutiniškai 0,08 mg l-1, lyginant su cukriniais runkeliais, augusiais

bandymo laukeliuose, kur buvo atliktas tik foninis tręšimas (3.1.1 lentelė).

3.1.1 lentelė. Chlorofilų a ir b koncentracija cukrinių runkelių lapuose

LSDI Fiziologijos laboratorija, 2009 m.

Bandymo variantai Chlorofilo a Skirtumas Chlorofilo

mg l kontrole mg l-1

mg l

Kontrolė (Foninis 0,88 - 0,30 - tręšimas)

0,94 0,06 0,30 0,0 Fonas+Lyderis Amino Plius (N10) Fonas+ Lyderis Amino

ris Bor. 0,96 0,08 0,36

Plius (N10) + Lyde0,06

Fonas+ Lyderis Amino 0,95 0,07 0,32 0,02 Plius (N20) Fonas+ Lyderis Amino

r. 0,96 0,08 0,37 0,07

Plius (N20) + Lyderis BoFonas+ Lyderis Amino Plius (N30)

0,96 0,08 0,35 0,05

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N30) + Lyderis Bor.

0,97 0,09 0,39 0,09

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N40)

0,96 0,08 0,38 0,08

F+ Lyder Ais mino Plius (N40) + Bor.

0,98 0,10 0,39 0,09

R05 0,0475 0,0176

Cukrinius runkelius 3-4 porų tikrųjų lape p ai patręšus skystosiomis

RIS AMINO S (N30; N YDERIS B lorofilo b koncentracija

apu patik idėjo 0,09 mg l-1, lyginant su kontroliniu variantu, kur

uvo panaudotas tik foninis tręšimas. Papildomai cukrinius runkelius patręšus mažesnės

koncentracijos skystųjų trąšų tirpalais, bei nenaudojant LYDERIS BOR trąšų chlorofilo b

lių tarpsnyje pa ildom

lapų trąšomis LYDE PLIU 40)+ L OR, ch

cukrinių runkelių l ose imai pad

b

31

koncentr

statyta ir didesnė karotenoidų koncentracija.

Bandymo variantai Ka oncentracija

-1Skirtumas palyginus su

acija nustatyta mažesnė. Šio papildomo tręšimo įtakoje runkelių lapuose chlorofilo b

nustatyta 0,06 mg l-1 daugiau, lyginant su cukriniais runkeliais, augusiais bandymo laukeliuose,

kur buvo atliktas tik foninis tręšimas (3.1.1 lentelė). Papildomai cukrinius runkelius patręšus

LYDERIS AMINO PLIUS (N10) skystųjų trąšų tirpalu, chlorofilo b koncentracija runkelių

lapuose nepakito.

3.2. Papildomo tręšimo įtaka karotenoidų koncentracijai cukrinių runkelių lapuose

Papildomai cukrinius runkelius patręšus bandyme tirtomis skystosiomis trąšomis,

runkelių lapuose nu

3.2.1 lentelė. Karotenoidų koncentracija cukrinių runkelių lapuose LSDI Fiziologijos laboratorija, 2009 m.

rotenoidų kmg l kontrole

mg l-1

Kontrolė (Foninis tręšimas) 0,31 - Fonas+Lyderis Amino 0,35 0,04 Plius (N10) Fonas+ Lyderis Amino

is Bor. 0,38 0,07

Plius (N10) + LyderFonas+ Lyderis Amino Plius (N20)

0,37 0,06

Fonas+ Lyderis Amino or. Plius (N20) + Lyderis B

0,40 0 ,09


0,39 0,08


0,42 0,11


0,40 0,09


0,44 0,13

R05 0,0192

Cukrinius runkelius 3-4 porų tikrųjų lių tarpsnyje papildom patręšus

YDERIS AMINO PLIUS ; N40)+ LYDERIS BO rotenoidų

ta 0,11 mg l-1 ir 0,13 mg l-1 kimai daugiau, lyginant su kontroliniu

tas tik foninis tręšimas. Papildomai cukrinius runkelius patręšus

ažesnės koncentracijos skystų ąšų tirpalais, bei nenaudojant LYDERIS BOR trąšų,

karoteno

lape ai

skystosiomis trąšomis L (N30 R, ka

runkelių lapuose nustaty pati

variantu, kur buvo panaudo

m jų tr

idų cukrinių runkelių lapuose nustatyta vidutiniškai 0,08 mg l-1 daugiau, lyginant su

32

cukriniais runkeliais, augusiais bandymo laukeliuose, kur buvo atliktas tik foninis tręšimas

(3.2.1 lentelė).

3.3 Sausųjų medžiagų kaupimosi dinamika cukrinių runkelių lapuose ir šakniavaisiuose

2008 m. papildomai per lapus cukrinius runkelius patręšus skystosiomis trąšomis,

ugalai sukaupė daugiau sausųjų medžiagų (3.3.1 lentelė). Atlikus laboratorines analizes

ru i

sausųjų medžiagų cukriniai runkeliai sukaup ai

per lapus

įtakoje runkelių lapuose sausųjų

medžiagų

.3.1 lentelė. Sausųjų medžiagų kaupimosi dinamika cukrinių runkelių lapuose ir kniavaisiuose

LŽŪU Bandymų stotis, 2008 m Sausųjų medžiagų kiekis %

a

nkeliams esant 35-36 augimo tarpsnyje pagal BBCH skalę nustatyta, kad daugiausia

ė andymo variantuose, kur augalai papildom b

buvo tręšti LYDERIS AMINO PLIUS (N40); LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir

N40)+LYDERIS BOR trąšomis. Šio papildomo tręšimo įtakoje runkelių lapuose nustatyta

vidutiniškai 1,12 – 1,27 proc. sausųjų medžiagų patikimai daugiau, nei kontrolinio varianto

tik foninio tręšimo įtakoje augusių runkelių lapuose. Daugiau sausųjų medžiagų buvo

sukaupta ir cukrinių runkelių šakniavaisiuose. Papildomai per lapus runkelius patręšus

LYDERIS AMINO PLIUS (N30); LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir N40) + LYDERIS BOR

trąšomis sausųjų medžiagų cukrinių runkelių šakniavaisiuose, jiems esant 35–36 augimo

tarpsnyje pagal BBCH skalę, nustatyta vidutiniškai 0,26-0,32 proc. patikimai daugiau, nei tik

foninio tręšimo įtakoje augusių runkelių šakniavaisiuose.

Laboratorines analizes pakartojus cukriniams runkeliams esant 40–41 augimo

tarpsnyje pagal BBCH skalę, daugiausiai sausųjų medžiagų runkelių lapuose nustatyta taip pat

papildomai patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N30); LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir

N40)+ LYDERIS BOR trąšomis. Šio papildomo tręšimo

nustatyta 0,56–0,64 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontroliniuose laukeliuose

augusiais cukriniais runkeliais.

3ša

Bandymo variantai lapuose Skirtumas

palyginus su kontrole

šakniavaisiuose

Skirtumas palyginus

su kontrole

33

Praėjus penkioms savaitėms po tręšimo skystosiomis trąšomis (35-36 BBCH) Kontrolė (Foninis tręšimas) 10,98 - 17,04 -

Fonas+Lyderis Amino Plius (N10)

11,73 0,75 17,15 0,11

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor. 11,95 0,97 1 7,24 0,2

Fonas+ Lyderis Amino Plius 11,84 0,86 17,22 0,18 (N20) Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,15 1,17 17,28 0,24 (N20) + Lyderis Bor. Fonas+ Lyderis Amino (N ) 12,02 1,04 17,28 0,24 30

Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,23 1,25 17,31 0,27 (N30) + Lyderis Bor. Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,10 1,12 17,30 0,26 (N40) Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,25 1,27 17,36 0,32 (N40) + Lyderis Bor.

R05 0,263 0,056 Prieš der ėmimą (40-41 BBCH) liaus nu

Kontrolė (Foninis tręšimas) 11,66 - 18,27 -

Fonas+Lyderis Amino Plius 11,89 0,23 18,35 0,08 (N10) Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor. 0 1 0,14 11,97 ,3 18,41

Fonas+ Lyderis Amino (N 18,39 0,12 20) 11,95 0,29

Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,20 0,54 18,50 0,23 (N20) + Lyderis Bor. Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,14 0,48 18,45 0,18 (N30) Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,28 0,62 19,06 0,79 (N30) + Lyderis Bor. Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,22 0,56 18,73 0,46 (N40) Fonas+ Lyderis Amino Plius 12,30 0,64 19,20 0,93 (N40) + Lyderis Bor.

R 0,1146 05 0,091

2009 m. papildomai per lapu

augala

s cukrinius runkelius patręšus skystosiomis trąšomis

i taip pat sukaupė daugiau s edžiagų lentelė). s labor es

-36 au rpsnyje pa BCH skal iausiai jų

me žiagų cukrinių runkel o variantuose, kur augalai papildomai

er lapus buvo tręšti LYDERIS AMINO PLIUS (N20, N30 ir N40)+LYDERIS BOR trąšomis.

Šio papil

ausųjų m (3.3.2 Atliku atorin

analizes runkeliams esant 35

d

gimo ta gal B ę, daug sausų

ių lapuose nustatyta bandym

p

domo tręšimo įtakoje runkelių lapuose buvo sukaupta vidutiniškai 0,43 – 0,63 proc.

sausųjų medžiagų patikimai daugiau, nei kontrolinio varianto runkelių lapuose, kur buvo

34

panaudotas tik foninis tręšimas. Daugiau sausųjų medžiagų buvo sukaupta ir cukrinių

runkelių šakniavaisiuose. Papildomai per lapus runkelius patręšus LYDERIS AMINO PLIUS

(N40); LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir N40) + LYDERIS BOR trąšomis sausųjų medžiagų

cukrinių runkelių šakniavaisiuose, jiems esant 35-36 augimo tarpsnyje pagal BBCH skalę,

nustatyta vidutiniškai 1,5 – 1,72 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrolinio varianto

šakniavaisiais.

Laboratorines analizes pakartojus prieš derliaus nuėmimą, daugiausiai sausųjų

medžiagų runkelių lapuose nustatyta papildomai patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N40);

LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir N40)+ LYDERIS BOR trąšomis. Šio papildomo tręšimo

įtakoje runkelių lapuose sausųjų medžiagų nustatyta 0,60 – 0,73 proc. patikimai daugiau,

lyginant su kontrolinio varianto augalais, augusiais tik foninio tręšimo įtakoje.(3.3.2 lentelė).

3.3.2 lentelė. Sausųjų medžiagų kaupimosi dinamika cukrinių runkelių lapuose ir šakniavaisiuose

LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m. Sausųjų medžiagų kiekis % Bandymo variantai

lapuose Skirtumas palyginus su

šakniavaisiuose Skirtumas

kontrole palyginus su kontro

le Praėjus penkioms savaitėms po tręšimo skystosiomis trąšomis (35-36 BBCH)

Kontrolė (Foninis tręšimas)

10,26 - 19,50 -

Fonas+Lyderis Amino Plius(N10)

10,49 19,09 0,23 -0,41

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor.

10,55 0,29 20,75 1,25

Fonas+ 0,95 Lyderis Amino 10,57 0,31 20,45 Plius (N20) Fonas+ Lyderis Amino 1,44 Plius (N20) + Lyderis Bor.

10,69 0,43 20,94


10,66 0,40 20,80 1,30

Fonas+ Lyderis Amino r. Plius (N30) + Lyderis Bo

10,81 0,55 21,18 1,68

Fonas+ Lyderis Amino (N40)

10,65 0,39 21,00 1,50

Fonas+ Lyderis Amino r. Plius (N40) + Lyderis Bo

10,89 0,63 21,22 1,72

R05 0,107 0,320 Prieš de uėmimą (40-41 BBCH) rliaus n

Kontrolė (Foninis tręšimas)

11,26 - 21,20 -

Fonas+Lyderis Amino Plius 11,57 0,31 21,67 0,47

35

(N10) Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis B

11,61 0,35 21,53 0,33 or.

Fonas+ Lyderis Amino 21,72 0,52 Plius (N20)

11,70 0,44

Fonas+ Lyderis Amino 11,74 0,48 21,79 0,59 Plius (N20) + Lyderis Bor. Fonas+ Lyderis Amino 11,82 0,56 21,90 0,70 Plius (N30) Fonas+ Lyderis Amino Plius (N30) + Lyderis Bor.

11,87 0,61 21,96 0,76

Fonas+ Lyderis Amino 11,86 0,60 21,97 0,77 Plius (N40) Fonas+ Lyderis Amino Plius (N40) + Lyderis Bor.

11,99 0,73 22,01 0,81

R05 0,127 0,155

Daugiausiai sausųjų m prieš derliaus nuėmimą r šakniavaisiai

gus patrę DERIS AMINO PLIUS (N30 ) + LYDERIS

ymo laukeliuose augusių runkelių šakniavaisiuose nustatyta 0,70 –

ųjų žiagų patikimai daugiau nei papildo etręštų augalų

kniavaisiuose. Papildomam tręšimui panaudojus mažesnės koncentracijos skystųjų trąšų

tirpalus,

edžiagų unkelių

sukaupė papildomai dai

BOR trąšomis. Šiuose band

šus LY ir N40

0,81 proc. saus med , mai n

ša

LYDERIS AMINO PLIUS (N10; N20 ), bei AMINO PLIUS (N10; N20)+ LYDERIS

BOR, sausųjų medžiagų nustatyta 0,33-0,59 proc. daugiau nei papildomai netręštų augalų

šakniavaisiuose, bet mažiau nei panaudojus didesnės koncentracijos skystąsias trąšas.

36

10,6211,57

0,9

11,11 11,52 11,3711,4111,4211,2111,25

0,950,750,790,80,590,49 0,63

0

2

4

6

8

10

12

14

Kontrolė(Fonas)

F+LyderisAmino

Plius (N10)

F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

proc.

lapuose Skirtumas palyginus su kontroleR05=0,226R05=0,226

3.1.1 pav. Sausųjų medžiagų kiekis cukrinių runkelių lapuose (35-36 BBCH tarpsnis).

Vidutiniai 2008-2009 m. duomenys.

Remiantis dviejų metų vidutiniais bandymų duomenimis galima teigti, kad

papildomo cukrinių runkelių tręšimo lapų trąšomis įtakoje daugiausiai sausųjų medžiagų

cukrinių runkelių lapuose, jiems esant 35-36 augimo tarpsnyje pagal BBCH skalę, nustatyta

bandymo variantuose, kur daigai buvo apipurkšti skystųjų trąšų LYDERIS AMINO PLIUS

(N30; N40)+ LYDERIS BOR tirpalais. Šio papildomo tręšimo įtakoje sausųjų medžiagų

sukaupta 0,90; 0,95 proc. patikimai daugiau, lyginant su sausųjų medžiagų kiekiu tik foninio

tręšimo įtakoje augusių runkelių lapuose (3.1.1 pav.).

Vidutiniai dviejų metų duomenys taip pat parodė, kad papildomai cukrinius

runkelius patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N30; N40)+ LYDERIS BOR tirpalais sausųjų

medžiagų kiekis lapuose buvo didesnis iki vegetacijos pabaigos. Analizes pakartojus

runkeliams esant 40-41 augimo tarpsnyje pagal BBCH skalę nustatyta, kad šio papildomo

tręšimo įtakoje sausųjų medžiagų runkelių lapai sukaupė 0,98; 1,02 proc. patikimai daugiau,

lyginant su sausųjų medžiagų kiekiu tik foninio tręšimo įtakoje augusių runkelių lapuose

(3.3.2 pav.).

37

19,11 19,25 19,15 19,2919,0419,00 18,8418,1218,27

1,020,880,980,770,840,570,730,150

5

10

15

20

25

Kontrolė(Fonas)

F+LyderisAmino

Plius (N10)

F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

Proc.

šakniavaisiuose Skirtumas palyginus su kontroleR05=0,378

3.3.2 pav. Sausųjų medžiagų kiekis cukrinių runkelių lapuose (40 – 41 BBCH tarpsnis).

Vidutiniai 2008-2009 m. duomenys .

11,46 11,73 11,79 11,83 11,97 11,98 12,08 12,04 12,15

0,690,580,620,520,510,370,330,270

2

4

6

8

10

12

14

Kontrolė(Fonas)

F+LyderisAminoPlius(N10)

F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

Proc.

lapuose Skirtumas palyginus su kontrole

R05=0,237

3.3.3 pav. Sausųjų medžiagų kiekis cukrinių runkelių šakniavaisiuose (35-36 BBCH

tarpsnis).


.

38

Papildomo cukrinių runkelių tręšimo lapų trąšomis įtakoje daugiausiai sausųjų

medžiagų cukrinių runkelių šakniavaisiuose nustatyta daigus apipurškus skystųjų trąšų

LYDERIS AMINO PLIUS (N30; N40)+ LYDERIS BOR tirpalais (3.3.3 pav.). Taip patręšus

sausųjų medžiagų nustatyta 0,69; 0,62 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontroliniuose

laukeliuose augusių šakniavaisių sausųjų medžiagų kiekiu.

19,74 20,01 19,97 20,06 20,15 20,18 20,51 20,35 20,61

0,870,610,770,440,410,320,230,270

5

10

15

20

25

Kontrolė(Fonas)


F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

Proc.

šakniavaisiuose Skirtumas palyginus su kontrole

R05=0,403

3.3.4 pav. Sausųjų medžiagų kiekis cukrinių runkelių šakniavaisiuose (40 – 41 BBCH

tarpsnis). Vidutiniai 2008-2009 m. duomenys.

Vidutiniai dviejų metų duomenys parodė, kad papildomai cukrinius runkelius patręšus

lapų trąšomis, daugiau sausųjų medžiagų cukrinių runkelių šakniavaisiuose prieš derliaus

nuėmimą. Nustatyta daigus apipurškus skystųjų trąšų LYDERIS AMINO PLIUS (N30; 40) +

LYDERIS BOR tirpalais. Sausųjų medžiagų šakniavaisiai sukaupė 0,87- 0,77 proc. patikimai

daugiau, lyginant su kontrole, kur buvo tręšta tik foniniu tręšimu (3.3.4 pav.).

3. 4 Cukrinių runkelių lapų asimiliacinio ploto didėjimo dinamika

papildomai patręšus skystosiomis trąšomis

2009 m. papildomai cukrinius runkelius patręšus bandyme tirtomis skystosiomis

trąšomis, nustatytas didesnis lapų asimiliacinis plotas.

39

Nustačius runkelių lapų plotą augalams esant 35-36 augimo tarpsnyje pagal BBCH

skalę, didžiausias lapų asimiliacinis plotas buvo bandymo variantuose, kur augalai papildomai

per lapus tręšti LYDERIS AMINO PLIUS (N40), LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir

N40)+LYDERIS BOR trąšomis (3.4.1 lentelė). Šio papildomo tręšimo įtakoje lapų

asimiliacinis plotas nustatytas vidutiniškai 4477,0– 4583,4 cm2 arba 47,6 – 48,8 proc.

didesnis, nei kontroliniame variante augusių runkelių, kur buvo panaudotas tik foninis

tręšimas.

3.4.1 lentelė. Papildomo cukrinių runkelių tręšimo įtaka lapų asimiliaciniam plotui

LSDI Fiziologijos laboratorija, 2009 m. Skirtumas palyginus su

kontrole Bandymo variantai Lapų asimiliacinis

plotas, cm2

cm2 proc. Praėjus penkioms savaitėms po tręšimo skystosiomis trąšomis (35-36 BBCH)

Kontrolė (Foninis tręšimas) 9394,0 - 100,0 Fonas+Lyderis Amino Plius (N10) 11049,6 1655,6 117,6 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor.

12738,0 3344,0 135,6

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) 11652,5 2258,5 124,0 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) + Lyderis Bor.

13377,4 3983,4 142,4


13899,3 4505,3 147,9


13977,4 4583,4 148,8

R05 1147,85 Prieš derliaus nuėmimą (40-41 BBCH)


7888,3 3730,1 189,7


8215,7 4057,5 197,6


8903,8 4745,6 214,1


9495,2 5337,0 228,3

R05 1956,70

Laboratorines analizes pakartojus cukriniams runkeliams esant 40-41 augimo

tarpsnyje pagal BBCH skalę, didžiausias lapų asimiliacinis plotas nustatytas bandymo

40

variantuose, kur buvo panaudotos skystosios kompleksinės trąšos LYDERIS AMINO PLIUS

(N40), LYDERIS AMINO PLIUS (N30 ir N40)+LYDERIS BOR. Papildomai patręšus šiomis

trąšomis lapų asimiliacinis plotas buvo vidutiniškai 4119,4 – 5337,0 cm2 arba 199,1 - 228,3

proc. didesnis, palyginus su kontrolinio varianto runkeliais, kur papildomas tręšimas nebuvo

panaudotas.

3.5 Papildomo tręšimo įtaka grynajam fotosintezės produktyvumui

Didžiausias grynasis fotosintezės produktyvumas nustatytas bandymo variantuose,

kur papildomam cukrinių runkelių tręšimui per lapus buvo panaudotos skystosios

kompleksinės trąšos LYDERIS AMINO PLIUS (N20 ir N30) +LYDERIS BOR.

3.5.1 lentelė. Papildomo tręšimo įtaka grynajam fotosintezės produktyvumui

LSDI Fiziologijos laboratorija, 2009 m. Skirtumas palyginus su kontrole Bandymo variantai Grynasis

fotosintezes produktyvumas mg cm2 per parą

mg cm2 proc.


0,0132 0,0025 123,4


0,0144 0,0037 134,6


0,0149 0,0042 139,3


0,0137 0,0030 128,0

R05 0,0003

Šio tręšimo įtakoje grynasis fotosintezės produktyvumas buvo 0,0037 ir 0,0042 mg

cm2 arba 34,6 ir 39,3 proc. didesnis, lyginant su kontroliniu variantu, kur buvo panaudotas tik

foninis tręšimas (3. 5. 1. lentelė).

3. 6 Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka cukrinių runkelių

derlingumui Papildomas runkelių tręšimas per lapus padidino cukrinių runkelių šakniavaisių

derlingumą. Didžiausias šakniavaisių derlius 2008 m. gautas daigus apipurškus LYDERIS

41

AMINO PLIUS (N30) + LYDERIS BOR trąšomis. Šio tręšimo įtakoje šakniavaisių

derlingumas, lyginant su kontroliniu variantu, kur buvo panaudotas tik foninis tręšimas,

patikimai padidėjo 8,38 t ha-1 arba 12 proc. (3.6.1 lentelė).

Papildomam tręšimui per lapus panaudojus kitus bandyme tirtus skystųjų

kompleksinių trąšų tirpalus, cukrinių runkelių šakniavaisių derlingumas patikimai padidėjo

vidutiniškai nuo 1,18 t ha-1 iki 6,29 t ha -1 arba nuo 1,6 proc. iki 9,0 proc., lyginant su

kontroliniu variantu, kur buvo panaudotas tik foninis tręšimas.

3.6.1 lentelė. Skystųjų kompleksinių trąšų įtaka cukrinių runkelių derlingumui


Skirtumas palyginus su kontrole Bandymo variantai Derlingumas t ha-1 t ha-1 proc.


71,76 2,11 103,0


75,79 6,14 108,8


78,03 8,38 112,0


75,94 6,29 109,0

R05 1,247 3.6.2 lentelė. Skystųjų kompleksinių trąšų įtaka cukrinių runkelių derlingumui


Skirtumas palyginus su kontrole Bandymo variantai Derlingumas t ha-1 t ha-1 proc.


71,39 6,72 110,4


76,45 11,78 118,2


80,38 15,71 124,3


77,10 12,43 119,2

R05 2,626

42

2009 m. didžiausias cukrinių runkelių derlingumas gautas bandymo laukeliuose, kur

daigai šešių – aštuonių tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje papildomai per lapus buvo patręšti

LYDERIS AMINO PLIUS (N30), LYDERIS AMINO PLIUS (N30)+LYDERIS BOR

skystosiomis trąšomis (3.6.2 lentelė). Šiuose bandymo variantuose cukrinių runkelių

derlingumas, lyginant su kontrole, gautas 14,09 t ha-1 ir 15,71 t ha-1 arba 21,8 ir 24,3 proc.

patikimai didesnis.

Efektyviai cukrinių runkelių derlingumą padidino ir papildomas tręšimas LYDERIS

AMINO PLIUS, naudojant N10; N20; N40 koncentracijas. Šiuose bandymo variantuose

šakniavaisių derlingumas patikimai padidėjo atitinkamai 5,93; 6,06; 11,32 t ha-1 arba 9,2; 9,4;

17,5 proc., lyginant su kontroliniuose variantuose augusių cukrinių runkelių derlingumu.

Dar geresni rezultatai gauti runkelių daigus apipurškus LYDERIS AMINO PLIUS

(N20; N40)+LYDERIS BOR trąšų tirpalais. Šio papildomo tręšimo įtakoje šakniavaisių

derlingumas patikimai padidėjo atitinkamai 11,78 ir 12,43 t ha -1 arba 18,2 ir 19,2 proc.,

lyginant su kontrole, kur buvo atliktas tik foninis runkelių tręšimas.

67,1676,12 77,15 79,21 76,5275,54

72,4571,5770,71

3,55 4,41 5,3 8,96 9,99 9,368,3812,05

01020

30405060

708090

Kontrolė(Fonas)

F+LyderisAminoPlius (N10)

F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

t ha-1

Derlingumas Skirtumas palyginus su kontroleR05=1,481

3.6.1 pav. Tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka cukrinių runkelių derlingumui



papildomai patręšus cukrinius runkelius per lapus, gaunamas didesnis šakniavaisių derlius

(3.6.1 pav.). Didžiausias derlingumas gautas cukrinių runkelių daigus apipurškus skystųjų

trąšų LYDERIS AMINO PLIUS (N30) bei LYDERIS AMINO PLIUS (N30)+ LYDERIS BOR

trąšų tirpalais. Šio papildomo tręšimo įtakoje šakniavaisių derlius gautas 9,99 ir 12,05 t ha-1

patikimai didesnis, lyginant su kontrole, kur buvo atliktas tik foninis pasėlio tręšimas.

43

Stambiausi šakniavaisiai 2008 m užaugo bandymo laukeliuose, kur cukrinių

runkelių daigai papildomai per lapus buvo patręšti LYDERIS AMINO PLIUS (N30) bei

LYDERIS AMINO PLIUS (N20)+LYDERIS BOR trąšomis (3.6.3 lentelė). Šiuose bandymo

laukeliuose vidutinis šakniavaisio svoris buvo 101 – 125 g didesnis, nei kontroliniuose

laukeliuose užaugusių šakniavaisių. Lyginant su kontrole, stambesni šakniavaisiai užaugo ne

visuose papildomai per lapus tręštuose bandymo laukeliuose. LYDERIS AMINO PLIUS

(N10)+LYDERIS BOR trąšomis tręštame laukelyje vidutinis vieno šakniavaisio svoris buvo

11 g. mažesnis, nei kontroliniuose laukeliuose augusių šakniavaisių.

3.6.3 lentelė. Skystųjų kompleksinių trąšų įtaka cukrinių runkelių šakniavaisio svoriui


Skirtumas palyginus su kontrole

Bandymo variantai Vidutinis vieno šakniavaisio svoris, kg

kg

proc.

Kontrolė (Foninis tręšimas) 0,827 - 100,0 Fonas+Lyderis Amino Plius Plius (N 0,880 0,053 106,4 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor.

0,816 -0,011 98,7


0,952 0,125 115,1


0,889 0,062 107,5


0,873 0,046 105,6

R05 0,015

3. 6. 4 lentelė. Skystųjų kompleksinių trąšų įtaka cukrinių runkelių šakniavaisio svoriui



Bandymo variantai Vidutinis vieno šakniavaisio svoris, kg

kg

proc.

Kontrolė (Foninis tręšimas) 1,21 - 100,0 Fonas+Lyderis Amino Plius (N10) 1,17 -0,04 96,7 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor.

1,20 -0,01 99,2

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) 1,16 -0,05 95,8 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) + Lyderis Bor.

1,24 +0,03 102,5

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N30) 1,18 -0,03 97,5

44

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N30) + Lyderis Bor.

1,11 -0,10 91,7

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N40) 1,13 -0,08 93,4 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N40) + Lyderis Bor.

1,18 -0,03 97,5

R05 0,046

2009 m. stambesni šakniavaisiai nei kontrolinio varianto laukeliuose užaugo tik

daigus papildomai per lapus patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N20) + LYDERIS BOR

trąšomis (3.6.4 lentelė). Šio tręšimo įtakoje vidutinis šakniavaisių svoris buvo 30 g. didesnis,

lyginant su kontroliniuose laukeliuose augusių šakniavaisių vidutiniu svoriu. Kituose

bandymo laukeliuose šakniavaisiai užaugo smulkesni, lyginant su kontrolinių variantų,

laukeliuose augusiais šakniavaisiais.

1,02 1,03 1,01 1,04 1,05 1 0,99 1,03

0,01

1,1

0,01-0,03-0,020,030,080,02-0,01

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

Kontrolė(Fonas)

F+LyderisAminoPlius (N10)

F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

kg

Vidutinis vieno šakniavaisio svoris Skirtumas palyginus su kontroleR05=0,021

3.6.2 pav. Tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka vidutiniam vieno šakniavaisio svoriui.


Dviejų metų vidutiniai duomenys parodė, kad stambiausi šakniavaisiai užaugo

papildomai runkelius patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N20)+ LYDERIS BOR

trąšomis(3.6.2 pav.). Šio papildomo tręšimo įtakoje vieno šakniavaisio vidutinis svoris buvo

80 g didesnis, lyginant su kontrole, kur cukrinių runkelių tręšimui buvo panaudotos tik NPK

trąšos.

45

3.7 Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka šakniavaisių

cukringumui

2008 m. papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus skystosiomis

kompleksinėmis trąšomis didino ir šakniavaisių cukringumą (3.7.1 lentelė). Cukrinių runkelių

daigus šešių – aštuonių tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje papildomai patręšus skystosiomis

trąšomis LYDERIS AMINO PLIUS (N30; N40) + LYDERIS BOR, šakniavaisių cukringumas

padidėjo atitinkamai 0,65 – 0,66 proc. vienetais, lyginant su kontrole.

3.7.1 lentelė. Tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka šakniavaisių cukringumui

LŽŪU Bandymų stotis, 2008 m. Bandymo variantai Cukringumas

proc. Skirtumas palyginus su

kontrole proc. vnt.

Kontrolė (Foninis tręšimas) 17.36 - Fonas+Lyderis Amino Plius (N10) 17.42 0,06 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor.

17.76 0,40

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) 17.62 0,26 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) + Lyderis Bor.

17.64 0,28


18.01 0,65


18.02 0,66

R05 0.1012 2009 m. atlikus laboratorines analizes nustatyta, kad papildomas cukrinių runkelių

tręšimas per lapus skystosiomis kompleksinėmis trąšomis taip pat didino šakniavaisių

cukringumą (3.7.2 lentelė). Cukringiausi šakniavaisiai užaugo runkelių daigus papildomai

patręšus skystosiomis trąšomis LYDERIS AMINO PLIUS (N10 ir N40) + LYDERIS BOR.

Papildomai patręšus šiomis trąšomis, šakniavaisių cukringumas patikimai padidėjo 0,28 proc.

vienetais, lyginant su kontrole, kur buvo atliktas tik foninis cukrinių runkelių tręšimas.

46

3.7.2 lentelė Tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka šakniavaisių cukringumui LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m

Bandymo variantai Cukringumas proc.

Skirtumas palyginus su kontrole proc. vnt.

Kontrolė (Foninis tręšimas) 16,88 - Fonas+Lyderis Amino Plius (N10) 16,98 0,10 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor. 17,16 0,28 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) 16,80 -0,08 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) + Lyderis Bor. 17,12 0,24 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N30) 16,83 -0,05 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N30) + Lyderis Bor. 16,99 0,11 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N40) 16,49 -0,39 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N40) + Lyderis Bor. 17,16 0,28

R05 0,047

Ženkliai šakniavaisių cukringumą padidino ir papildomas cukrinių runkelių

patręšimas per lapus LYDERIS AMINO PLIUS (N20)+LYDERIS BOR trąšomis. Šiuose

bandymo laukeliuose šakniavaisiai užaugo 0,24 proc. vienetais cukringesni, nei kontrolinių

variantų laukeliuose, kur papildomai daigai nebuvo patręšti.

Runkelių daigus per lapus patręšus tik skystosiomis trąšomis LYDERIS AMINO

PLIUS (N20;N30; N40), šakniavaisių cukringumas sumažėjo atitinkamai 0,08; 0,05 bei 0,39

proc. vienetais, lyginant su kontrole.

17,12 17,2 17,46 17,21 17,38 17,3 17,5 17,19 17,59

0,470,070,380,180,260,090,340,0802468

101214161820

Kontrolė(Fonas)


F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

Proc.

Cukringumas Skirtumas palyginus su kontroleR05=0,346

3.7.1 pav. Tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka šakniavaisių cukringumui.


47

Remiantis vidutiniais dviejų metų duomenimis galima teigti, kad didžiausią įtaką

šakniavaisių cukringumui turėjo papildomas runkelių tręšimas LYDERIS AMINO PLIUS

(N10; N30; N40)+LYDER BOR trąšomis (3.7.1 pav.). Šiuose bandymo laukeliuose šakniavaisių

cukringumas nustatytas 0,34; 0,38; 0,47 proc. vienetais patikimai didesnis, lyginant su

kontroliniuose laukeliuose augusiais runkeliais, kur buvo atliktas tik foninis tręšimas.

3.8. Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka biologinio cukraus

kiekiui

2008 m. daugiausiai biologinio cukraus gauta cukrinių runkelių daigus papildomai

per lapus patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N30)+LYDERIS BOR trąšomis. Šio papildomo

tręšimo įtakoje biologinio cukraus gauta 1,96 t ha-1 arba 16,2 proc. (3.8.1 lentelė) patikimai

daugiau, lyginant su kontrole, kur augalai papildomai nebuvo tręšti.

Daugiau biologinio cukraus gauta ir cukrinių runkelių daigus papildomai patręšus

LYDERIS AMINO PLIUS (N40)+LYDERIS BOR. Šio tręšimo įtakoje biologinio cukraus

gauta 1,59 t ha-1 ir 13,1 proc. daugiau, nei kontrolinių variantų laukeliuose. O papildomai per

lapus runkelių daigus patręšus tik skystosiomis trąšomis LYDERIS AMINO PLIUS (N30) bei

LYDERIS AMINO PLIUS (N40), biologinio cukraus kiekis padidėjo atitinkamai 1,33 t ha-1 ir

11,0 proc., lyginant su kontrole.

3.8.1 lentelė. Papildomo tręšimo lapų trąšomis įtaka biologinio cukraus kiekiui

LŽŪU Bandymų stotis, 2008 m Skirtumas palyginus su

kontrole Bandymo variantai Biologinis cukraus

kiekis t ha-1

t ha-1

proc.

Kontrolė (Foninis tręšimas) 12,09 - 100,0 Fonas+Lyderis Amino Plius Plius (N10) 12,33 0,24 101,9 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor. 12,74 0,65 105,3

Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) 13,06 0,97 108,0 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N20) + Lyderis Bor. 13,36 1,27 110,5



R05 0,291

48

3.8.2 lentelė. Papildomo tręšimo lapų trąšomis įtaka biologinio cukraus kiekiui LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m


Bandymo variantai Biologinis cukraus kiekis t ha-1

t ha-1

proc.

Kontrolė (Foninis tręšimas) 10,92 - 100,0 Fonas+Lyderis Amino Plius Plius (N10) 11,99 1,07 109.8 Fonas+ Lyderis Amino Plius (N10 )+ Lyderis Bor. 12,25 1,33 112,2




R05 0,251

Daugiausiai biologinio cukraus 2009 m. gauta cukrinių runkelių daigus papildomai

per lapus patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N30)+LYDERIS BOR trąšomis. Patręšus

šiomis trąšomis biologinio cukraus gauta 2,74 t ha-1 arba 25,1 proc. patikimai daugiau,

lyginant su kontroliniu variantu. (3.8.2 lentelė). Papildomam tręšimui panaudojus LYDERIS

AMINO PLIUS (N30) arba LYDERIS AMINO PLIUS (N40)+LYDERIS BOR trąšas,

biologinio cukraus runkeliai sukaupė 2,34 ir 2,31 t ha-1 arba 21,4 ir 21,2 proc. daugiau, nei

kontroliniuose laukeliuose augę cukriniai runkeliai.

11,5112,16 12,5 12,47

13,8613,23 13,3412,98

13,45

1,941,472,35

1,72 1,830,960,990,95

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Kontrolė(Fonas)

F+LyderisAmino

Plius(N10)

F+N10 +Lyderis Bor.

F+N20 F+N20 + Bor. F+N30 F+N30 + Bor. F+N40 F+N40 + Bor.

Tręšimo variantai

t ha-1

Biologinis cukraus kiekis Skirtumas palyginus su kontrole

R05=0,255

3.8.1 pav. Papildomo tręšimo lapų trąšomis įtaka biologinio cukraus kiekiui.

Vidutiniai 2008 – 2009 m. duomenys.

49

Remiantis dviejų metų vidutiniais duomenimis galima teigti, kad daugiausiai

biologinio cukraus papildomo tręšimo įtakoje gauta cukrinius runkelius apipurškus LYDERIS

AMINO PLIUS (N30; N40) + LYDERIS BOR trąšomis (3.8.1 pav.). Šio tręšimo įtakoje

biologinio cukraus gauta atitinkamai 2,35 – 1,94 t ha -1 daugiau, lyginant su kontrole, kur

buvo atliktas tik foninis cukrinių runkelių tręšimas.

.

3.9. Papildomo tręšimo skystosiomis trąšomis įtaka baltojo cukraus

kiekiui

Papildomas runkelių tręšimas per lapus padidino ir baltojo cukraus kiekį.

Daugiausiai baltojo cukraus gauta cukrinių runkelių daigus papildomai patręšus

LYDERIS AMINO PLIUS (N40 ir N30) + LYDERIS BOR trąšomis. Šio papildomo tręšimo

įtakoje baltojo cukraus gauta 1,32 – 1,60 t ha -1 arba 14,5 – 17,6 proc. patikimai daugiau,

lyginant su kontroliniu variantu (3. 9. 1. lentelė).

Visuose kituose papildomai skystosiomis trąšomis patręštuose bandymų laukeliuose

buvo patikimai didesnis baltojo cukraus kiekis, lyginant su kontrole, kur papildomas tręšimas

nebuvo atliktas.

3.9.1 lentelė. Papildomo tręšimo įtaka baltojo cukraus kiekiui.

LŽŪU Bandymų stotis, 2008 m. Skirtumas palyginus su

kontrole Bandymo variantai Baltojo cukraus

kiekis t ha-1 t ha-1 proc.


9,67 0,56 106,1


10,12 1.01 111,1


10,71 1,60 117,6


10,43 1,32 114,5

R05 0.239

2009 m. taip pat daugiau baltojo cukraus gauta cukrinius runkelius papildomai per

lapus patręšus skystosiomis kompleksinėmis trąšomis LYDERIS AMINO PLIUS (N40 ir

50

N30) + LYDERIS BOR. Šio tręšimo įtakoje baltojo cukraus gauta 1,78 ir 2,07 t ha -1 arba 21,8

ir 25,4 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrole(3.9.2 lentelė).

3.9.2 lentelė. Papildomo tręšimo įtaka baltojo cukraus kiekiui LŽŪU Bandymų stotis, 2009 m


Bandymo variantai Baltojo cukraus kiekis t ha-1 t ha-1 proc.


9,19 1,04 112,7


9,82 1,67 120,5


10,22 2,07 125,4


9,93 1,78 121,8

R05 0,342

Daugiau baltojo cukraus gauta ir cukrinių runkelių daigus papildomai patręšus

LYDERIS AMINO PLIUS (N30) ir LYDERIS AMINO PLIUS (N20)+LYDERIS BOR

trąšomis. Papildomai patręšus šiomis trąšomis baltojo cukraus gauta 1,73 t ha -1 ir 1,67 t ha -1

arba 21,2 ir 20,5 proc. patikimai daugiau, nei kontrolinių variantų laukeliuose, kur buvo

atliktas tik foninis tręšimas. (3.9.2 lentelė).

9,97 10,04 10,479,75 10,189,37

8,639,14 9,43

1,551,121,841,411,340,740,80,51

0

2

4

6

8

10

12

Kontrolė(Fonas)


F+N10 +Lyderis

Bor.

F+N20 F+N20 +Bor.

F+N30 F+N30 +Bor.

F+N40 F+N40 +Bor.

Tręšimo variantai

t ha-1

Baltojo cukraus kiekis Skirtumas palyginus su kontroleR05=0,193

3.9.1 paveikslas. Papildomo tręšimo lapų trąšomis įtaka baltojo cukraus kiekiui.

Vidutiniai 2008 – 2009 m. duomenys.

51


papildomo cukrinių runkelių tręšimo lapų trąšomis įtakoje gautas didesnis baltojo cukraus

kiekis (3.9.1 pav.)

Daugiausiai baltojo cukraus gauta cukrinių runkelių daigus apipurškus skystųjų trąšų

LYDERIS AMINO PLIUS (N30; N40)+ LYDERIS BOR tirpalais. Šio papildomo tręšimo

įtakoje baltojo cukraus gauta 1,84 ir 1,55 t ha-1 patikimai daugiau, lyginant su kontrole.

Cukrinius runkelius papildomai patręšus LYDERIS AMINO PLIUS (N20)+

LYDERIS BOR arba tik LYDERIS AMINO PLIUS (N30) trąšomis, baltojo cukraus gauta

1,34 ir 1,41 t ha-1 patikimai daugiau, lyginant su kontrole, kur papildomai augalai nebuvo

tręšti.

52

IŠVADOS Papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus turėjo įtakos cukrinių runkelių

augimui, derliaus formavimuisi bei šakniavaisių kokybei.

1. Cukrinius runkelius papildomai per lapus patręšus skystosiomis LYDERIS AMINO

PLIUS (N30; N40) + LYDERIS BOR trąšomis, intensyviau vyko fotosintezės procesas.

Runkelių lapuose nustatyta 0,09-0,10 mg l-1 didesnė chlorofilo a koncentracija, 0,09 mg l-1

didesnė chlorofilo b koncentracija, 0,11-0,13 mg l-1 didesnė karotinoidų koncentracija.

2. Papildomai patręštų cukrinių runkelių lapuose sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 0,98-

1,02 proc., šakniavaisiuose - 0,77-0,87 proc., lyginant su papildomai netręštais augalais.

3. Papildomai patręštų augalų lapų asimiliacinis plotas prieš derliaus nuėmimą buvo 199-

228 proc. didesnis, nei papildomai netręštų augalų.

4. Papildomo tręšimo LYDERIS AMINO PLIUS (N30) bei LYDERIS AMINO PLIUS (N30)

+ LYDERIS BOR trąšomis įtakoje grynasis fotosintezės produktyvumas padidėjo 0,0033

ir 0,0042 mg cm2 per parą, lyginant su kontrole.

5. Didžiausias cukrinių runkelių derlingumas gautas papildomai per lapus patręšus taip pat

LYDERIS AMINO PLIUS (N30) bei LYDERIS AMINO PLIUS (N30) + LYDERIS BOR

trąšomis. Šio tręšimo įtakoje šakniavaisių derlingumas patikimai padidėjo 9,99 t ha-1 ir

12,05 t ha-1, lyginant su kontrole.

6. Papildomai patręštų šakniavaisių cukringumas, lyginant su kontrole, padidėjo vidutiniškai

0,34-0,47 proc. vnt., gauta 1,84-1,55 t ha-1 daugiau baltojo cukraus.

53

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. BAČĖNIENĖ, R. 2004. Skystųjų kompleksinių trąšų efektyvumas augalams keturlaukėje

sėjomainoje : daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, agronomija. Akademija (Kauno

r.), p. 110.

2. BAČĖNIENĖ, R., KUČINSKAS, J. 2003. Papildomo tręšimo per lapus kompleksinėmis

trąšomis efektyvumas miežių pasėlyje. Mokslo darbai. Nr. 60, p. 7-11.

3. BRAZAITIENĖ, Z., KAUNAS, J. 2004. Naujos kalio trąšos cukriniams runkeliams LŽI

Rumokų bandymų stotis. 14-15 p.

4. DUCHOVSKIS P. 2005. Daugiamečių augalų žydėjimo iniciacijos modelis. Lietuvos

sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, 1-5 p.

5. DUCHOVSKIS P. 2005. Žiemojančių augalų žydėjimo indukcijos modelis. Lietuvos

sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, Kauno raj. 1-6 p.

6. FREIZIENĖ D. 2000. Tręšimo mineralinėmis NPK trąšomis skirtingose žemės dirbimo

sistemose įtaka javų derliui, bendro N kiekiui ir jo koncentracijai produkcijoje. LŽŪU

Mokslo darbai. Lietuvos žemdirbystės institutas. Nr. 49/2 p.15-25.

7. JAKIENĖ, E., VENSKUTONIS V. 1995. The Growth control influence on Sugar Beet.

Problems of Field Crop Husbandry and Soil Management in Baltic States Agronomy.

Tartu. 44-47 p.

8. JANUŠAUSKAITĖ, D., PRANSKIETIENĖ, I., TRIPOLSKAJA, L., ŠIDLAUSKAS.G.,

2008. Skystųjų trąšų Lyderis naudotojo vadovas. p. 36-46.

9. KINDERIENĖ I. 2009.Organinių trąšų ir tarpinių pasėlių poveikis eroduoto dirvožemio

fizinėms savybėms. Žemdirbystė t 96. Nr.4 2009. p. 15-31.

10. KREGŽDYS Ž., DAUGĖLIENĖ N. 2006. Elementų efektyvumas sėjomainoje.

Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 93, Nr. 2, p. 40-53.

11. KRIŠTAPONYTĖ I., 2002. Tręšimo įtaka dirvožemio fizinių savybių pokyčiams ir

augalų derlingumui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 79, Nr. 3, 2002, p. 244-253.

12. KRIŠTAPONYTĖ I., 2003. Organinių ir mineralinių trąšų įtaka cukrinių runkelių

derliui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 81, Nr. 1, p. 64-72.

13. LAZAUSKAS J. 1998. Augalininkystė Lietuvoje 1895 -1995 m. LŽI, p. 101-119.

14. LIAKAS, V., 2004. Naujų trąšų formų naudojimo šiuolaikinėse augalininkystės

technologijose tyrimai. Baigiamoji ataskaitas. Kaunas. 144-153 p.

15. Lietuvos sąlygomis tinkamiausių auginti augalų veislių 2003 m. sąrašas.

16. Lietuvos hidrometerologijos tarnyba. Prie aplinkos ministerijos. Prieiga per internetą:

http://www.meteo.lt/klimatas.php, žiurėta. 2010 kovo 12 d.

54

http://www.meteo.lt/klimatas.php

17. Lietuvos Žemės Ūkis, Vilnius, 2009

18. MILFORD, G. F. J., ARMSTRONG, M. J., JARVIS, P.J. HAUGHTON, B.J.,

BELLETT-TRAVERS, D.M.., JONES, J., LEIGH, R.A. 2000. Effect of potassium

fertilizer on the yield, quality and potassium offtake of sugar beet crops grown on soils

of different potassium status. J. Agr. Sci. 135. nr. 1. 1-10 p.

19. Nacionalinis augalų veislių sąrašas, 2007

20. NARKEVIČIUS, G, ŠIULIAUSKAS, A, LIAKAS, V, ROMANECKAS, K. 2004.

Šiuolaikinės augalininkystės technologijos. Akademija. 17-23 p.

21. PEKARSKAS J., PETRAUSKAS E. 2004. Mikroelementų reikšmė augalams. LŽŪU, p.

48.

22. PETKEVIČIENĖ, B. 2009. Trąšų mažiau, o runkelių derlius toks pat. Žemdirbystė.

Mokslo darbai, LŽI, Rumokų bandymų stotis. Nr. 2, p 72-78.

23. PETKEVIČIENĖ, B. 2002. Meteorologinių sąlygų įtaka cukrinių runkelių šakniavaisių

cukringumui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 80, Nr. 4, p. 67-74.

24. PETKEVIČIENĖ, B. 1997. Veislių ir azoto normų įtaka cukrinių runkelių derliui ir jo

kokybei Lietuvos velėniniame glėjiškajame vidutinio sunkumo priemolio dirvožemyje.

Daktaro disertacijos santrauka. Dotnuva-Akademija. 7-14 p.

25. RAUDONIUS R. 2008. Mokslinių tyrimų planavimas ir analizė. Akademija, p. 5-129.

26. REPŠIENĖ R., PLESEVIČIENĖ A., ČIUBERKIS S. 2005. Mėšlo normų įtaka

dirvožemio savybėms ir agrocenozės produktyvumui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 89,

Nr. 1, p. 18-30.

27. ROMANECKAS K., ROMANECKIENĖ R. 2009. Lapų trąšų poveikis cukrinių runkelių

derliui ir kokybei. LŽŪU Mokslo darbai. Nr.82. p 41-46.

28. STRUGAITIS, G., PETRAUSKIENĖ, R. 2006. Lapų trąšų įtaka salyklinių miežių

derliui, kokybei ir pelningumui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 93, Nr. 2, p. 54-64.

29. STAUGAITIS G., LAURĖ R. 2008. Lapų trąšų įtaka cukrinių runkelių derliui, kokybei

ir pelningumui. LŽŪU Mokslo darbai. Nr. 78 (31), p 3-17.

30. ŠIAUDINIS G., LAZAUSKAS S. 2009. Azoto ir sieros trąšų įtaka vasarinių rapsų

augimui ir derliui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 96, Nr. 2, p. 71-81

31. ŠIULIAUSKAS A., LIAKAS V., PALTANAVIČIUS V., RAUCKIS V. 2008. Azoto

trąšų normų įtakos cukrinių runkelių derliaus formavimuisi tyrimai mažo humusingumo

dirvožemyje. LŽŪU Mokslo darbai. Nr. 78 (31).

32. ŠLAPAKAUSKAS V., KUČINSKAS J. 2008. Augalų mityba. Akademija, p. 70-208 .

55

33. VAIŠVILA, Z. 1998. Ilgalaikio tręšimo įtaka cukriniams runkeliams .Cukrinių runkelių

auginimo pasiekimai ir problemos Lietuvoje: mokslinės konferencijos pranešimai.

Rumokai. 24-29 p.

34. VELIČKA R.; RAUDONIUS S.; MARCINKEVIČIENĖ A,; TREČIOKAS K. 2007.

Lauko bandymų planavimas ir atlikimas. Metodinė priemonė. Akademija, p. 9 - 22.

35. VISGIRDA, M. 1998. Cukrinių runkelių auginimo pasiekimai ir problemos Lietuvoje.

Mokslinės konferencijos pranešimai. Rumokai. 3-10 p.

36. VEITIENĖ, R. 1991. Kalkinimo ir tręšimo įtaka judriųjų B, Cu, Mn, Zn kiekiui ir jų

efektyvumas kai kurių žemės ūkio kultūrų derliui velėniniame jauriniame dirvožemyje.

Daktaro disertacijos santrauka. LŽI. Vėžaičiai. 148-151 p

37. TARAKANOVAS P., RAUDONIUS S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė

analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo

SELEKCIJA ir IRRISTAT :metodinė priemonė Agronomijos fakulteto magistrantams ir

doktorantams. LŽŪU, Leidybos centras, p. 2-52.

38. ŠIAUDINIS G., LAZAUSKAS S. 2009. Azoto ir sieros trąšų įtaka vasarinių rapsų

augimui ir derliui. Žemdirbystė. Mokslo darbai, t. 96, Nr. 2, p. 71-81.

56

PRIEDAI

57

Documents

SKYSTŲJŲ KOMPLEKSINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ