Duomenų tipaiParengė: Monika Makusaitė

Vengriškasis užrašymo būdas

Win32 API naudoja vengriškąjį užrašymo būdą. Tai reiškia, kad kintamojo vardas turės priešdėlį,

nurodantį jo duomenų tipą.

Pavyzdžiui, raidė “p” nurodo, kad kintamasis yra rodyklė (pointer), “lp” - “ilgoji” rodyklė (long pointer),

kuri 32 bitų sistemoje yra ta pati rodyklė. Tai yra senųjų 16 bitų sistemų palikimas.

QWORD, DWORD, WORD, BYTE

Tipas QWORD DWORD WORD BYTE

Ilgis 64 bitų ilgio be ženklo

32 bitų be ženklo

(unsigned)

16 bitų be ženklo

(unsigned)

8 bitų

Programoje aprašoma

typedef unsigned __int64

QWORD;

typedef unsigned

long DWORD;

typedef unsigned

short WORD;

typedef unsigned

char BYTE;

Pavyzdys:

#include <stdint.h>

typedef uint8_t BYTE;typedef uint16_t WORD;typedef uint32_t DWORD;

typedef uint64_t QWORD;

BOOL, BOOLEAN

Tipas BOOL BOOLEAN

Reikšmė (TRUE arba FALSE) (TRUE arba FALSE)

Programoje aprašoma typedef int BOOL; typedef byte BOOLEAN;

LONG, INT, SHORT, CHAR

Tipas LONG INT SHORT CHAR

Apibrėžtis 32 bitų su ženklu;

32 bitų su ženklu;

16 bitų ilgio su sveikais skaičiais;

8 bitų ilgio;

Programoje aprašoma

typedef long LONG;

typedef int INT; typedef short SHORT;

typedef char CHAR;

LONG žymėjimas

LONG kintamieji paprastai priešdėliu su "l" (mažosiomis L).

UINT žymėjimas

UINT kintamieji paprastai su priešdėliu "I" arba "ui„

CHAR, UCHAR žymėjimas

Šie kintamieji paprastai būna su prefiksu "c" arba "uc".

Jei kintamojo dydis nesvarbus, galite naudoti kai kuriuos iš šių sveikųjų tipų. Tačiau, jei norite tiksliai nurodyti kintamojo dydį, jei jis turi tam tikrą bitų skaičių, naudokite BYTE, WORD, DWORD arba QWORD identifikatorius, nes jų ilgis yra nepriklausomas nuo platformos ir niekada nesikeičia.

Kitų INT ir LONG tipų pavyzdžiai..

INT32 32 bitų su ženklu

INT64 64 bitų su ženklu

LONG32 32 bitų su ženklu

LONG64 64 bitų su ženklu

LONGLONG 64 bitų su ženklu

Pavyzdys:

typedef long LONG; typedef unsigned long ULONG; typedef int INT; typedef unsigned int UINT; typedef short SHORT; typedef unsigned short USHORT; typedef char CHAR;

typedef unsigned char UCHAR;

Žymėjimas

LONG – žymimi “l” UNIT – žymimi “i” arba “ui” CHAR, UCHAR – žymimi “c” arba “uc”

STR, LPSTR

STR – simbolių eilutės su išskirta atmintimi. Žymima “sz” – simbolių eilutė užbaigta “0” (zero-terminated string)

LPSTR – rodyklė į simbolių eilutę. Žymima “lpsz”. “sz” yra svarbi žymė, nes kai kurios eilutės nėra užbaigiamos “0”.

LPSTR iš esmės yra aprašomas taip:

#define STR * LPSTR;

TCHAR

TCHAR – daugybinis simbolinis duomenų tipas. Jis gali saugoti arba 1-o baito ASCII simbolį, arba 2-jų baitų Unicode simbolį.

#ifdef UNICODE #define TCHAR WORD #else #define TCHAR BYTE

#endif

TSTR, LPTSTR

TSTR – yra TCHAR simbolių eilutė LPTSTR – yra rodyklė į TSTR tipą.

#define TCHAR * LPTSTR

LPVOID

Rodyklė į nežinomo tipo objektą. ANSI-C standartas leidžia apsibrėžti daugybines rodykles kaip “void*” tipą.

Win32 API funkcijos gali turėti argumentus paženklintus kaip “LPVOID reserved”. Niekada nenaudokite šio tipo duomenų programoje, nes jie yra arba priklausomi nuo dar nerealizuoto funkcionalumo, arba naudojami specifinėse programose. Šiam parametrui perduokite NULL reikšmę.

VOID, LPCVOID, LPVOID, PVOID

Tipas VOID LPCVOID LPVOID PVOID

Reikšmė Visi objektai; Rodyklė į bet kokio objekto konstantą .

Rodyklė į nežinomo tipo objektą.

Rodyklė į nežinomo tipo objektą.

Rodyklės

Dauguma duomenų tipų turi rodykles.

Prie tipo būna *, tai reiškia, kad yra rodyklė.Pvz.:

PBOOL typedef BOOL *PBOOL;

PBOOLEAN typedef BOOLEAN *PBOOLEAN;

PDWORD typedef DWORD *PDWORD;

PINT typedef int *PINT;

Handles(rankenėlės)

Savo branduolyje Windows’ai saugo lentelę visų skirtingų objektų už kuriuos yra atsakingi. Langai, mygtukai,

ikonos ir t.t., kiekvienas toks įrašas saugomas lentelėje yra susiejamas su identifikatoriumi, kuris vadinamas

HANDLE. Šis identifikatorius yra apibrėžiamas kaip 32 bitų įrašas be ženklo antraštėje <windows.h> ir

dažniausiai žymimas “h”.

HWND

Šie tipai iš esmės taip pat yra “rankenėlės”. HWND – langų identifikatoriai skirti sekti

objektams rodomiems ekrane. Komunikavimui su konkrečiu langu reikia turėti to lango identifikatoriaus kopiją. Dažniausiai žymimas “hwnd”.

Programoje aprašomas:

typedef HANDLE HWND;

HINSTANCE

HINSTANCE – programos egzemplioriaus identifikatorius. Kiekviena programa gauna savo

identifikatorių tam, kad branduolys galėtų bendrauti su ja. Pavyzdžiui, norint sukurti naują langą, reikia

perduoti programos HINSTANCE kintamąjį branduoliui, kad jis žinotų, kam priklauso naujas langas. Šis

identifikatorius žymimas “h” ir, kadangi dažniausiai yra vienintelis, apibrėžiamas kaip:

Programoje aprašomas:

typedef HANDLE HINSTANCE;

HMENU

Jei programa turi slankųjį meniu, jis turės savo identifikatorių HMENU. Tam, kad rodyti meniu ar keisti jo turinį, reikia turėti priėjimą prie šio identifikatoriaus. Dažniausiai žymimas “h”.

Be HWND, HMENU, HISTANCE yra daugelis kitų „rankenėlių“ (handles)..

Tokių kaip:

HBITMAP, HBRUSH, HCOLORSPACE, HDESK, HFILE, HPEN, HWND ir t.t.

WPARAM, LPARAM

Senais gerais 16 bitų laikais, parametrai langui buvo perduodami dviem formatais: WORD (16 bitų) ir LONG (32 bitų). Atitinkamai WPARAM yra 16 bitų, o LPARAM – 32 bitų. Šiais laikais abu parametrai yra 32 bitų ilgio, bet vardai liko kaip palikimas. Kadangi šie kintamieji yra daugybiniai jie yra keičiami į kitus duomenų tipus

įskaitant rodykles ir DWORD.

Šaltiniai:

http://msdn.microsoft.com/en-us/library/windows/desktop/aa383751(v=vs.85).aspx

http://www.mif.vu.lt/~tomukas/paskaitos/WinApi.html