Pirmoj imedicinospagalba

Vadovėlis

Sudarytojai

Dinas Vaitkaitis, Andrius Pranskūnas

KM U leidykla

Kaunas, 2008

UDK 614.88(075.8) Pi-122

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2007-12-07, Nr. 07-365

Išleista Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis

Sudarytojai (editors):Dinas Vaitkaitis, Andrius Pranskūnas

Autoriai:Andrius Pranskūnas, Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis, Živilė Petkevičiūtė, Paulius Dobožinskas, Jonas Šurkus, Eglė Vaitkaitienė, Olga Suchadolskienė, Kęstutis Stašaitis, Salvijus Milašius, Asta Krikščionaitienė, Laima Juozapavičienė, Lina Jančaitytė, Birutė Kumpaitienė,Rasa Čemovienė, Nedas Jasinskas, Danas Pravdinskas

Recenzentai:prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, prof. habil. dr. Arvydas Šeškevičius, prof. habil. dr. Gediminas Petras Žukauskas

ISBN 978-9955-15-138-8

© D. Vaitkaitis, 2008 © A. Pranskūnas, 2008 © KMU leidykla, 2008

Turinys

Pratarmė.....................................................................................................................................6Kaip naudotis vadovėliu?...........................................................................................................7

1. Įžanginė dalis .............................................................................................................................81.1. Įvadas.................................................................................................................................. 81.2. Pirmosios medicinos pagalbos raida.................................................................................. 9

1.2.1. Gaivinimo istorija.................................................................................................... 101.2.2. Pirmosios medicinos pagalbos mokymų raida........................................................ 151.2.3. Pirmosios medicinos pagalbos simboliai ................................................................19

1.3. Pirmosios medicinos pagalbos apibrėžimas ir tikslai....................................................... 201.4. Pavojinga būklė ir pirmoji medicinos pagalba.................................................................24

1.4.1. Kodėl reikia mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą?.......................................... 251.4.2. Sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės................................................................... 251.4.3. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai.................................................................261.4.4. Kaip atpažinti pavojingą būklę?.............................................................................. 261.4.5. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai ir psichologinės užtvaros........................271.4.6. Pasirengimas teikti pirmąją medicinos pagalbą...................................................... 29

2. Bendroji dalis........................................................................................................................... 312.1. Aplinkos patikra ir saugumas........................................................................................... 31

2.1.1. Aplinkos patikra...................................................................................................... 312.1.2. Specialūs atvejai.......................................................................................................322.1.3. Nukentėjėlio perkėlimas į saugią aplinką................................................................ 332.1.4. Pirmosios pagalbos higiena..................................................................................... 40

2.2. Nukentėjėlio patikra..........................................................................................................412.2.1. Patikrinkite, ar būklė pavojinga gyvybei................................................................. 422.2.2. Patikrinkite sąmoningą nukentėjėlį......................................................................... 462.2.3. Teikite pagalbą.........................................................................................................492.2.4. Pervežimas...............................................................................................................492.2.5. Kūdikių ir vaikų patikros ypatumai......................................................................... 502.2.6. Senyvų žmonių patikros ypatumai........................................................................... 50

2.3. Pagalbos kvietimas............................................................................................................522.3.1. Kada skambinti?.......................................................................................................522.3.2. Jei esate vienas.........................................................................................................53

2.4. Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos.....................................552.4.1. Pirmosios pagalbos priemonių rinkinys.................................................................. 562.4.2. Mėlynė...................................................................................................................... 572.4.3. Žaizdos.....................................................................................................................582.4.4. Žaizdų priežiūra.......................................................................................................592.4.5. Infekcijos profilaktika............................................................................................. 612.4.6. Tvarstymo medžiagos.............................................................................................. 61

2.4.6.1. Gazai................................................................................................................622.4.6.2. Tvarsčiai..........................................................................................................66

2.4.7. Tvarstymas.....................................................................................................................682.4.8. Tvarstymo būdai............................................................................................................69

2.4.8.1. Žiedinis būdas................................................................................................ 692.4.9.2. Krūtinės ląstos tvarstymas.............................................................................. 742.4.8.2. Spiralinis būdas.............................................................................................. 702.4.8.3. Kryžminis (aštuoniukės formos) būdas..........................................................70

2.4.9. Kūno dalių tvarstymas............................................................................................. 72

3

2.4.9.1. Galvos tvarstymas............................................................................................ 722.4.9.2. Krūtinės ląstos tvarstymas...............................................................................722.4.9.3. Galūnių tvarstymas.......................................................................................... 74

2.4.10. Tvarstymas skarelėmis........................................................................................... 752.4.11. Kraujotakos patikrinimas po tvarstymo................................................................. 772.4.12. Šalčio kompresai.................................................................................................... 78

3. Gyvybei pavojinga būk lė ........................................................................................................ 803.1. Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė.................................................. 80

3.1.1. Kodėl reikia skubėti ir kiek turima laiko?............................................................... 813.1.2. Nepakankamo kvėpavimo požymiai ........................................................................833.1.3. Pagalba, kai nepakankamas kvėpavimas..................................................................833.1.4. Būklės, kurių metu kvėpavimas gali būti nepakankamas........................................ 84

3.1.4.1. Bronchinė astma.............................................................................................. 843.1.4.2. Bronchitas ir plaučių emfizema.......................................................................863.1.4.3. Anafilaksinė reakcija.......................................................................................873.1.4.4. Laringitas......................................................................................................... 883.1.4.5. Epiglotitas........................................................................................................ 883.1.4.6. Hiperventiliacija..............................................................................................893.1.4.7. Užspringimas................................................................................................... 893.1.4.8. Pasikorimas...................................................................................................... 943.1.4.9. Skendimas........................................................................................................ 95

3A.5. Kvėpavimo sustojimas.............................................................................................983.2. Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė............................. 101

3.2.1. Širdies ir kraujagyslių ligos....................................................................................1023.2.2. Gyvybės grandinė................................................................................................... 1023.2.3. Miokardo infarktas.................................................................................................1043.2.4. Krūtinės angina...................................................................................................... 1063.2.5. Širdies sustojimas...................................................................................................1063.2.6. Suaugusiųjų pradinis gaivinimas............................................................................1073.2.7. Automatinis išorinis defibriliatorius...................................................................... 116

3.2.7.1. AID naudojimo metodika..............................................................................1163.2.7.2. Ypatingos aplinkybės, naudojant defibriliatorių........................................... 117

3.3. Kraujavimas.................................................................................................................... 1193.3.1. Išorinis kraujavimas...............................................................................................1203.3.2. Vidinis kraujavimas................................................................................................122

3.4. Šokas................................................................................................................................1243.4.1. Apibrėžimas ir klasifikacija...................................................................................1243.4.2. Kaip atpažinti šoką?............................................................................................... 1263.4.3. Pagalba, jei įtariate šoką.........................................................................................1263.4.4. Anafilaksija........................................................................ ....................................127

4. Trauminiai sužeidimai........................................................................................................... 1304.1. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai..................................................................... 130

4.1.1. Griaučių ir raumenų anatomija...............................................................................1314.1.2. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų priežastys ir tipai.................................1324.1.3. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimo požymiai ............................................. 1334.1.4. Pirmoji medicinos pagalba.................................................................................... 134

4.2. Galūnių sužalojimai........................................................................................................ 1364.2.1. Sužalotos galūnės imobilizacija............................................................................ 1374.2.2. Galūnės sužalojimo požymiai .......................................................... .................... 1384.2.3. Rankos sužalojimai ................................................................................................1394.2.4. Kojos sužalojimai...................................................................................................141

4.3. Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai............................................................................. 1444.3.1. Atpažinkite galvos, kaklo ir nugaros sužalojimus.................................................1454.3.2. įvykio aplinkybių vertinimas..................................................................................146

4

4.3.3. Požymiai................................................................................................................1474.3.4. Pirmoji medicinos pagalba................................................................................... 1484.3.5. Specifiniai sužalojimai......................................................................................... 150

4.3.5.1. Smegenų sukrėtimas.................................................................................... 1504.3.5.2. Skalpo sužalojimai....................................................................................... 1504.3.5.3. Skruosto sužalojimai.................................................................................... 1514.3.5.4. Nosies sužalojimai....................................................................................... 1514.3.5.5. Akių sužalojimai...........................................................................................1514.3.5.6. Ausų sužalojimai..........................................................................................1524.3.5.7. Burnos, žandikaulių ir kaklo sužalojimai.................................................... 152

4.3.6. Galvos, kaklo, nugaros sužalojimų profilaktika.................. .................................1534.4. Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimai ............................................................................154

4.4.1. Krūtinės sužalojimai....................................... ...................................................... 1554.4.2. Pilvo sužalojimai................................................................................................... 1574.4.3. Dubens sužalojimai............................................................................................... 158

5. Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos............................................................................... 1605.1. Ūminės būklės.................................................................................................................160

5.1.1. Specifinės ūminės ligos......................................................................................... 1605.1.2. Alpimas..................................................................................................................1615.1.3. Diabetinė būklė......................................................................................................1625.1.4. Insultas...................................................................................................................1655.1.5. Traukuliai...............................................................................................................167

5.2. Apsinuodijimas...............................................................................................................1715.2.1. Pirmoji pagalba, nuodams patekus pro bum ą....................................................... 1725.2.2. Pirmoji pagalba, nuodams patekus per odą........................................................... 1745.2.3. Pirmoji pagalba, įkvėpus nuodingųjų medžiagų................................................... 1755.2.4. Pirmoji pagalba, nuodams patekus per ak is..........................................................1765.2.5. Pirmoji pagalba kai kurių dažnesnių apsinuodijimų atvejais................................177

5.2.5.1. Apsinuodijimas medikamentais....................................................................1775.2.5.2. Apsinuodijimas alkoholiu............................................................................. 1785.2.5.3. Apsinuodijimas maistu................................................................................. 1795.2.5.4. Apsinuodijimas nuodingaisiais grybais.......................................................180

5.2.6. Apsinuodijimas įgėlus ir įkandus.......................................................................... 1815.2.6.1. Erkės įkandimas.............................................................................................1825.2.6.2. Gyvatės įkandimas........................................................................................ 1835.2.6.3. Gyvūno ir žmogaus įkandimas...................................................................... 185

5.3. Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai............................................................................ 1865.3.1. Odos anatomija ir fiziologija................................................................................. 1885.3.2. Nudegintas..............................................................................................................191

5.3.2.1. Terminis nudegimas...................................................................................... 1955.3.2.2. Elektrinis nudegimas.................................................................................... 1975.3.2.3. Cheminis nudegimas..................................................................................... 199

5.3.3. Perkaitimas.............................................................................................................2005.3.4. Nušalimas...............................................................................................................2025.3.5. Sušalimas................................................................................................................204

6. Specialūs atvejai.....................................................................................................................2086.1. Vaikų pirmosios medicinos pagalbos ypatybės.............................................................. 208

6.1.1. Kaip bendrauti ir atlikti vaiko apžiūrą?................................................................. 2086.1.2. Anatominiai ir fiziologiniai skirtumai...................................................................2116.1.3. Smurtas prieš vaikus, vaiko nepriežiūra................................................................ 2126.1.4. Sukrėsto vaiko sindromas...................................................................................... 214

7. Priedas....................................................................................................................................216Savikontrolės klausimų atsakymai........................................................................................ 216Literatūra................................................................................................................................224

5

Pirmoji medicinos pagalba

Pratarmė

Trauma ar ūminė būklė nėra kasdieninis mūsų gyvenimo reiškinys, tačiau pagalba tokiu atveju turi būti teikiama kvalifikuotai ir laiku. Nors ir kas atsitiktų (paprasčiausias įsidūrimas ar rimtas lūžis, saulės smūgis ar skendimas), žmogaus veiksmai turi būti pagrįsti racionalios pagalbos principais ir naujausiomis medicinos žiniomis.

Šiame vadovėlyje išsamiai ir suprantamai pateikiami pagrindiniai pavojingos būklės diagnozavimo ir pirmosios medicinos pagalbos principai, padedantys išsaugoti gyvybę ir apsaugoti sveikatą.

Pirmoji medicinos pagalba yra vienas iš daugelio pagalbos žmogui būdų, o kiekvienas būdas gali ne tik padėti, bet ir pakenkti, todėl susidūrus su realiomis situacijomis ar aplinkybėmis geriausia vadovautis sveiko proto principu, siekti įvertinti riziką, apsaugoti save, nepakenkti nukentėjusiam žmogui ir suteikti jam pagalbą. Dažnai labai norisi prisiimti atsakomybę už visus įvykius, todėl svarbu suprasti, jog mūsų pastangos ne visada būna vaisingos. Tam tikrais atvejais iš pat pradžių tampa aišku, kad pagalba bus nesėkminga, todėl tada reikia ne siekti absoliutaus rezultato, o daryti tai, kas įmanoma.

Pareiga ir atsakomybė yra nematomos jėgos, lemiančios pirmosios medicinos pagalbos teikimo rezultatą. Šiuos veiksnius norime apibūdinti ne remdamiesi įstatymu (tai jau padaryta), bet pateikdami juos kaip galingą jėgą (žinias ir įgūdžius), kurie gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.

Pirmosios medicinos pagalbos teikėją įsivaizduojame kaip drąsų ir ryžtingą žmogų, norintį ir galintį panaudoti savo įgūdžius įvairiomis gyvenimo situacijomis.

Šis vadovėlis - pirmasis bandymas sujungti naujesnę pasaulinės literatūros informaciją ir įstatymu reglamentuotą praktiką Lietuvoje.

Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams ir visiems, kurie domisi pirmąja medicinos pagalba.

Autoriai

6

Pirmoji medicinos pagalba

Kaip naudotis vadovėliu?

Vadovėlis sudarytas vadovaujantis pažangia mokymosi metodika, jos dalys - apžvalga, klausimai, skaitymas, pasakojimas ir apibendrinimas (angliškas trumpinys SQ3R: survey, ąuestion, read, recite, review). Tai padės lengviau suprasti ir greičiau išmokti pirmosios medicinos pagalbos metodus. Daugelis skyrių pradedami temos uždaviniais, situacijos, susijusios su skyriaus tema, aprašymu, esminiais skyriaus dalykais. Skyrius baigiamas apibendrinimu, situacijos komentarais ir savikontrolės klausimais (jie padės pasitikrinti, ar tiksliai supratote pateiktą informaciją). Tekstą apibendrina ir papildo iliustracijos ir lentelės.

Skaitydami vadovėlio skyrių, laikykitės šių rekomendacijų:1. Prieš pradėdami atidžiai skaityti per kelias minutes peržvelkite visą skyrių. Per­

skaitykite temos uždavinius, situacijos aprašymą, esminius skyriaus dalykus ir juos pasistenkite prisiminti.

2. Skaitydami stenkitės suvokti temos uždavinius.3. Perskaitę skyriaus dalį, mintyse pabandykite atpasakoti.4. Analizuokite iliustracijas ir lenteles.5. Perskaitykite apibendrinimą ir situacijos komentarus.6. Atsakykite į savikontrolės klausimus. Stenkitės atsakyti įjuos, nežiūrėdami į tekstą.

Jei nepavyko iš karto atsakyti į visus klausimus nepasižiūrėjus į tekstą, bandykite tol, kol pavyks.

Pirmoji medicinos pagalba

1. Įžanginė dalis

1.1. Įvadas

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. duomenimis, didžiausią mirtingumą Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos (562,05/100 000 gyventojų), piktybiniai navikai (195,45/100 000 gyventojų), išorinės priežastys (149,77/ 100 000 gyventojų) ir tyčiniai sužalojimai (28,94/100 000 gyventojų). Didelei mirties dėl tokių priežasčių (kraujotakos sistemos ligų, išorinių priežasčių ir tyčinių sužalojimų) daliai mes galime turėti įtaką, taigi, galime ją sumažinti. Dažniausios išorinės mirties priežastys yra eismo įvykiai, skendimas, apsinuodijimas alkoholiu, sušalimas, nukritimas. Vyraujantis savižudybių būdas Lietuvoje yra pasikorimas. Jį dažniau pasirenka visų amžiaus grupių vyrai. Moterys dažniau negu vyrai nuodijasi, pasiskandina arba šoka nuo aukštų pastatų ar kitokių statinių, vyrai dažniau nusišauna. Vidutiniškai per parą Lietuvoje gimsta 85 žmonės, miršta 123 žmonės, 2 žūsta eismo įvykių metu ir 3 nusižudo.

Moralinės nuostatos ir Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Galbūt jūsų artimas žmogus kenčia dėl širdies ligos, galbūt jūsų darbo vietos aplinka reikalauja būti pasirengusiam nelaimingam atsitikimui, gal tiesiog jūs, kaip ir kiti žmonės, tikite, kad dėl pirmosios medicinos pagalbos įgūdžių esate naudingesnis visuomenės narys. Nors ir kaip būtų, svarbu žinoti, kad pirmoji medicinos pagalba gali padėti išgelbėti gyvybę. Sunkus darbas ir žinios gali pakeisti tam tikrus dalykus. Apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. - liudininkų akyse. Daugelio šių mirčių būtų išvengta, jei nukentėjusiam žmogui būtų teikta pirmoji medicinos pagalba, kol atvyks medikai.

Teikiant pirmąją medicinos pagalbą, yra svarbios pirmosios 10 min. Tai - vadinamosios atominės minutės. Paprastai per tiek laiko ar greičiau atvyksta greitoji medicinos pagalba. Laikas ir veiksmų skubumas, teikiant pirmąją medicinos pagalbą, yra labai svarbūs. Jei ištikus staigiai mirčiai pradinis gaivinimas pradedamas, praėjus ne daugiau kaip 4 minutėms, yra didelė širdies veiklos ir kvėpavimo atkūrimo tikimybė. Po 4 minučių ji labai sumažėja, prasideda smegenų pažeidimas. Veiksmai, teikiant pagalbą staigios mirties ištiktam nukentėjusiam žmogui, pabrėžiant jų svarbumą ir skubumą, nusakomi „gyvybės grandinės44 sąvoka (1.1 pav.). Jūs esate be galo svarbus, nes atsakote už tris pirmąsias gyvybės grandinės dalis: ankstyvą kvalifikuotos pagalbos iškvietimą tel. 112 ar kitu numeriu, pradinį gaivinimą ir ankstyvą defibriliaciją automatiniu išoriniu defibriliatoriumi. Veiksminga pagalba priklauso nuo stiprios šių keturių grandinių sąveikos. Jeigu nors viena susilpnėja arba dingsta, tikimybė išgyventi tampa minimali.

Labai svarbus yra ir pirmosios medicinos pagalbos veiksmų nuoseklumas. Jų sekai atsiminti naudojamos įvairios mnemonikos, pvz., „P-P-P“.

Tačiau kartais medikai negali atvykti per 10 min. Taip gali atsitikti ištikus nelaimei nuošalesnėse nuo miesto vietovėse, miške ir 1.1. Jūsų pasirengimas ir tinkamas pirmosios medicinos pagalbos metodų taikymas padės išgelbėti nukentėjusiam žmogui gyvybę.

8

Pirmosios medicinos pagalbos raida

Iškviesti Pradinis Defibriliacija Specializuotaspagalbą gaivinimas gaivinimas

1.1 pav. Gyvybės grandinė

„P-P-P“ mnemonika

Pirmoji „P“ - patikrink, ar aplinka nepavojinga tau, nukentėjusiam žmogui ir aplinkiniams, patikrink nukentėjusio asmens būklę.

Antroji „P“ - paskambink tel. 112 arba kitu numeriu ir kviesk greitąją medicinos pagalbą.

Trečioji „P“ - padėk nukentėjusiam žmogui: koreguok gyvybei ar sveikatai pavojingą būklę.

1.2. Pirmosios medicinos pagalbos raida

Baigę šią temą, turite:1) įsiminti pagrindinius gaivinimo istorijos faktus;2) žinoti pirmosios medicinos pagalbos pradininkus;3) apibūdinti skubiai medicinai naudojamus simbolius;4) įsiminti su Lietuva susijusius pirmosios medicinos pagalbos istorijos faktus.

Esminiai skyriaus dalykai

Pirmosios medicinos pagalbos atsiradimas ir raida glaudžiai susiję su žmogaus filogeneze, klinikiniais ir eksperimentiniais tyrimais, naujų technologijų atsiradimu ir karais.

Pirmosios pagalbos mokymai civiliams pradėti organizuoti ne taip seniai, maždaug prieš 120 metų. Prieš tai pirmąją medicinos pagalbą praktikavo ir jos mokė vietiniai gyventojai.

Du britų karininkai Peteris Shepherdas ir Francis Duncanas sujungė karinę pirmąją medicinos pagalbą su civiline, todėl jie vadinami modernios pirmosios medicinos pagalbos pradininkais.

9

Įžanginė dalis

1.2.1. G aivinim o istorija

Gaivinimo metu taikomas dirbtinis kvėpavimas minimas jau prieš daugelį šimtmečių. Senuosiuose Egipto mitologijos šaltiniuose pasakojama, kaip Isidė atgaivino savo vyrą Ozirį, įpūsdama jam į bumą. Biblijoje taip pat randama keletą pavyzdžių, kai „prikeliama iš numirusiųjų“ darant įpūtimus į bumą arba nosį.

Gana anksti pastebėta, kad žmogui mirus, kūnas atšąla, todėl šiluma buvo siejama su gyvybe. Norėdami išsaugoti žmogaus gyvybę, kūną šildydavo. Tai darydavo naudodami šiltus pelenus, karštus ekskrementus arba karštą vandenį, kuriuos pildavo tiesiogiai ant kūno. Apie 1500 m. buvo įprasta naudoti žaizdro dumples, jomis iš krosnies įtraukdavo karšto oro ir pūsdavo į nukentėjusio žmogaus bumą. Šis metodas buvo taikomas beveik 300 metų. Apie 1700 m. į staiga mirusio žmogaus tiesiąją žarną įpūsdavo tabako dūmų. Kiti gaivinimo metodai, atsiradę apie 1700 m., buvo skirti tuo metu dažnai staigių mirčių priežasčiai - skendimui. Vienas iš metodų, taikytas Egipte beveik prieš 3500 m., tapo populiarus Europoje. Gelbėtojas, nukentėjusio žmogaus kojomis spausdamas krūtinę, siekdavo dirbtinai sukelti iškvėpimą, o jas atleisdamas - įkvėpimą. Kitas gaivinimo būdas - nukentėjusio žmogaus užmetimas ant arklio, kurį paleisdavo bėgti ristele. Buvo manoma, kad dėl smūgio šuoliuojant sukelti ritmiški nukentėjusio žmogaus krūtinės paspaudimai atnaujins kvėpavimą. Kartais vietoj arklio būdavo naudojama statinė (1.2 pav.). Nukentėjęs žmogus būdavo paverčiamas ant statinės ir ridenamas pirmyn ir atgal, spaudžiant ir at­leidžiant krūtinės ląstą. Kai kurie nukentėję žmonės būdavo įkeliami į statinę ir tada ridenami.

Tuo metu daug žmonių skęsdavo, todėl buvo pradėtos steigti draugijos. Jų tikslas buvo kurti ir skleisti gaivinimo rekomendacijas. Anglijos karališkoji humanitarinė draugija (angį. Englands Royale Humane Society), įkurta 1774 m., buvo garsiausia, tačiau ne pir­moji. Anksčiau, 1767 m., buvo įkurta Olandijos skenduolių atgaivinimo draugija (angį. Dutch Society fo r Recovery o f Drowned Persons). Olandų rekomendacijose buvo įrašyti šie punktai:

1. Nukentėjusio žmogaus sušildymas (kartais dėl to reikėdavo j į pervežti į kitą vietą): guldymas šalia laužo, užkasimas šiltame smėlyje, guldymas į karštą vonią ar gul­dymas į lovą kartu su vienu ar dviem savanoriais.

2. Įkvėpto ar praryto vandens pašalinimas, suteikiant nukentėjusiam žmogui tokią padėtį, kad galva būtų žemiau už kojas ir tinkamai spaudžiamas pilvas, o vėmimas sukeliamas kutenant galinę gerklės sienelę plunksna.

3. Stimuliacija, ypač plaučių, žarnyno, atliekant fumigaciją (į tiesiąją žarną įpučiant tabako dūmų) arba naudojant stiprius kvapus.

4. Kvėpavimo atnaujinimas naudojant dumples.5. Kraujo nuleidimas.Šie ir kiti metodai jau 1650 m. buvo aprašyti Anne Green pranešime apie pasikorimus,

gaivinimus ir atgaivinimus. Be to, tam tikrais jų, naudojant fizikinę ar taktilinę stimuliaciją (pvz., stipriu rėkimu, plakimu rimbu), buvo siekiama „pažadinti44 nukentėjusį žmogų.

XVIII a. pabaigoje dažniausia mirties priežastis buvo infekcinės ligos ir nelaimingi atsitikimai. Širdies ir kraujagyslių ligos buvo iki galo nesuprastos ir neįvertinta jų reikšmė.

10

Pirmosios medicinos pagalbos raida

e f g h

1.2pav. Istoriniai gaivinimo metodaia - šildymo metodas; b - plakimo metodas; c - žaizdro dumplių metodas;

d - fumigacijos metodas; e - inversijos metodas; f - statinės ridenimo metodas; g - rusiškas metodas; h - bėgančio arklio metodas

Dažniausias nelaimingas atsitikimas buvo skendimas. Šią problemą bandė spręsti Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtos gelbėjimo draugijos.

Gydytojas terapeutas Charles Kitę 1788 m. Londone išspausdino apybraižą „Esė apie skenduolio atgaivinimą44 (angį. Essay on the Recovery o f the Apparently Dead). Joje nurodytos pagrindinės staigios mirties priežastys, iš kurių dažniausia buvo skendimas. Apybraižoje yra pamąstymų apie pirmosios defibriliacijos sėkmingumą. Duomenys, panaudoti Charles Kitę apybraižoje, buvo paimti iš kasmetinės Karališkosios humanitarinės draugijos ataskaitos. 1788 m. ši apybraiža buvo apdovanota draugijos sidabro medaliu. Charles Kitę nekalbėjo apie staigią mirtį, sukeltą širdies ligų. Pirmiausia tai buvo skendimo tyrimas, kuris tais laikais buvo staigios mirties atitikmuo. Daug panašumų galima rasti tarp skendimo XVIII a. ir staigios mirties nuo širdies ligų XX a. Abi būklės yra dažniausios žinomos staigios mirties priežastys atitinkamais šimtmečiais. Abiem reikia neatidėliotinų gelbėtojų ir šalia esančių žmonių veiksmų. Tačiau ištikus staigiai mirčiai nuo širdies ligų greitas elektros šokas dažniau bus veiksmingesnis negu skendimo atveju. Charles Kitę apybraižoje siūlo metodą, padedantį nustatyti, kada gaivinimas bus nesėkmingas. Jis siūlo atlikti elektros šoką. Jei po elektros šoko neatsiranda raumenų susitraukimų, daroma išvada, kad mirtis neišvengiama. Charles Kitę apibūdino nešiojamąją priemonę, kuri skirta elektros šokui atlikti sąmonės netekusiam nukentėjusiam žmogui. Prietaisas turėjo gana daug šiuolaikinio defibriliatoriaus dalių: elektros kondensatorių, energijos įkrovos prietaisą ir du elektrodus, dedamus skersai krūtinės ląstos (1.3 pav.).

11

Įžanginė dalis

1.3 pav. Charles Kitę elektros šoko aparatas

Be to, Charles Kitę pateikė 3 metų mer­gaitės, kuri iškrito iš antrojo namo aukšto ir „visi požymiai rodė, kad ji nebegyva44, isto­riją. Gydytojas, kuris gyveno netoli, pabandė mergaitę atgaivinti specialiu elektros prie­taisu. Prietaisą parengti prireikė dvidešimt minučių. Iš pradžių, dedant elektrodus ant skirtingų kūno dalių, elektros šokas buvo neveiksmingas. Elektrodus uždėjus skersai

krūtinės ląstos ir atlikus kelis elektros šokus, „atsirado silpna pulsacija ir vaikas pradėjo kvėpuoti44. Po keturias dienas trukusios komos vaikas pasveiko. Tačiau nepanašu, kad jam buvo skilvelių virpėjimas. Gilią komą tikriausiai sukėlė smegenų pažeidimas, o elektros šokas tiesiog atliko dirgiklio vaidmenį.

Charles Kitę pirmasis išanalizavo ir užrašė skenduolio gaivinimo atvejus, iš kurių 125 buvo sėkmingi ir 317 nesėkmingų. Jis nustatė, kad svarbiausias atgaivinimo veiksnys yra laiko tarpas nuo skendimo pradžios iki pagalbos pradžios, be to, suprato, kad norint išgelbėti žmones sustojus širdžiai, reikia veikti greitai._____________________________________ Kitos gaivinimo metodikos buvo plėto­

jamos už tradicinės Vakarų Europos medi­cinos ribų. Apie 1800 m. Rusijoje, siekdami sumažinti nukentėjusio žmogaus metaboliz­mą, apdėdavo j į sniegu arba ledais (žiemą) arba užkasdavo iki krūtinės ir šlakstydavo šaltu vandeniu (vasarą). Remiantis šiais pir­maisiais mėginimais, Rusijoje naujas moks­las pradėtas vadinti reanimatologija. 1806 m. Sankt Peterburgo Karališkosios humanita­rinės draugijos vadovas James Grange laiške Karališkosios humanitarinės draugijos įkū­rėjui dr. William Hawes aprašė atvejį, kai Rusijos caras Aleksandras I, keliaudamas tarp Kauno ir Vilniaus, prie upės Wilna, at­gaivino skendusį lenkų valstietį, kartu su palyda trindami rankomis jo kūną (1.4 pav.). Tai - vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, ku­riame aprašytas gaivinimas Lietuvoje.

Po 1811 m. Benjamin Brodie tyrimo buvo atsisakyta fumigacijos, nes nustatyta, kad keturios uncijos tabako gali pribaigti šu-

--------------------------------------------------------- nį, o viena uncija - katę. 1829 m. Leroy

1.4 pav. Rusijos caras Aleksandras I, įdėmiai ^ Etiolles pademonstravo, kaip plaučių iš- žvelgiantis į upėje skendusį lenkų valstietį tempimas, pučiant orą, gali nužudyti gyvū-

(James Northcote tapyba) ną ̂ todėl ši praktika buvo nutraukta. Toliau

12

Pirmosios medicinos pagalbos raida

dėmesys buvo sutelktas į gaivinimą šildant nukentėjusio žmogaus kūną. Įdomu tai, kad toje pačioje apybraižoje, kur įspėjama apie pavojų atliekant įpūtimus rankiniu prietaisu, buvo aprašyti krūtinės ląstos ir pilvo paspaudimai.

Apie 1800 m. Napoleono asmeninis gydytojas Dominiąue Larrey padarė pažangą, gydydamas Napoleono karo metu patirtus trauminius sužalojimus. Jis sugalvojo pirmąją , judriąjąkaro ligoninę^, kuri sudarė sąlygas suteikti pirmąją medicinos pagalbą sužeistiems kariams. Ji tapo šiuolaikinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos mūšyje pradininke.

1856 m. dirbtinis kvėpavimas, atliekamas rankomis, dar nebuvo pagrindinis gaivinimo metodas. Dėmesys buvo sutelktas į kūno šilumą. Tai buvo tos pačios rekomendacijos, paskelbtos Olandijoje beveik prieš 100 metų. Prioritetai labai pasikeitė, kai Marshall Hali metė iššūkį visuotinei paplitusiai nuomonei. Jis teigė, kad per daug laiko sugaištama pervežant staiga mirusį žmogų, o jo šildymas be dirbtinio kvėpavimo yra žalingas, be to, šviežias oras yra naudingas, o gulinčiam ant nugaros nukentėjusiam žmogui gali užkristi liežuvis ir užverti kvėpavimo takus. Dumplės buvo nebenaudojamos, todėl Marshall Hali pasiūlė kvėpavimo atnaujinimo rankomis metodą. Nukentėjęs žmogus judinamas nuo pilvo į šonus 16 kartų per minutę. Atvertus ant pilvo, spaudžiama jo nugara (iškvėpimo fazė). Europoje šimtmečiu vėliau taikyti ir kiti metodai: tiesiosios žarnos tempimas, kūno trynimas, gerklės kutenimas su plunksna, stiprių druskų, pvz., amoniako, dėjimas po nukentėjusio žmogaus nosimi. 1892 m. prancūzai pasiūlė liežuvio tempimą. Ši procedūra taip atliekama: praveriama nukentėjusio žmogaus burna ir liežuvis traukinėjamas tvirtai bei ritmiškai.

1543 m. Andreas Vesalius pirmasis teoriškai aprašė dirbtinį kvėpavimą. Eksperimento metu prapjovęs gyvūno krūtinės ląstą, jis pastebėjo, kad ritmiški plaučių pripūtimai oro palaiko gyvūno gyvybę. Nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos gaivinimo metu buvo bandyta taikyti įvairius dirbtinio kvėpavimo metodus: naudoti dumples, ridenti nukentėjusį žmogų ant statinės ar jodinti ant žirgo. XX a. pirmąjąpusę Europoje ir JAV skenduoliai dažniausiai buvo gaivinami rankomis sukeliant dirbtinį kvėpavimą (1.5 pav.).

1950-1957 m. Peter Safar ir James Otis Elam tyrimais parodė, kad nesąmoningiems nukentėjusiems žmonėms viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją dažniausiai sukelia už­kritusi liežuvio šaknis. Tada atliekamas dirbtinis kvėpavimas rankomis būna neveiksmingas. Atlošus galvą ir pakėlus apatinį žandikaulį ant nugaros gulinčiam nukentėjusiam žmogui pakyla liežuvio šaknis ir atsiveria kvėpavimo takai. Peter Safar ir James Otis Elam įrodė, kad įpūtimai burna į bumą yra naudingesni už rankomis atliekamą dirbtinį kvėpavimą ir yra veiksminga pradinio gaivinimo priemonė.

1831 m. Dalrymple siūlė nukentėjusio žmogaus krūtinę spaudinėti iš šonų arba dviem gelbėtojams traukyti uždėtą platų tvarstį po nukentėjusio žmogaus nugara ir virš krūtinės ląstos. 1878 m. R. Boehm pirmasis panaudojo krūtinės paspaudimus katėms, o 1883 m. F. Koenig pasiūlė, sustojus širdžiai, krūtinės paspaudimus daryti ir žmonėms. Rašytiniuose šaltiniuose krūtinės paspaudimus gaivinimo metu vieni pirmųjų aprašė Friedrich Maass 1891 m. ir George Crile 1903 m. Apie 1960 m. W. B. Kouwenhoven, J. R. Jude ir G. G. Kni- ckerbocker pagrindė krūtinės paspaudimų reikšmę gaivinimui.

Tik XIX a. pabaigoje klinikinių ir eksperimentinių tyrimų metu paaiškėjo, kad širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas arba užkimšimas gali sukelti skilvelių virpėjimą ir staigią mirtį (staigi širdinė mirtis). Taip pat nustatyta, kad skilvelių virpėjimą galima

13

Įžanginė dalis

Resp. Gfaph 1V 'ta+>rvSie + t r c į |

1.5 pav. Rankiniai dirbtinio kvėpavimo metodai XX a. pirmąją pusę

14

Pirmosios medicinos pagalbos raida

nutraukti elektros šoku (elektrine defibriliacija). 1947 m. Claude Beck pirmasis panaudojo šiuolaikinį defibriliatorių, atlikdamas elektros šoką per atvirą širdį staigios mirties ištiktam žmogui. 1962 m. patobulintą defibriliatorių-kardioverterį, skirtą atlikti elektros šoką per uždarą širdį, sukonstravo ir panaudojo iš Lietuvos kilęs (gimė 1921 m. Utenoje) amerikietis Bernardas Lownas. 1985 m. jis gavo Nobelio premiją.

1963 m. J. S. Redding ir J. W. Pearson pagrindė pagrindinio gaivinimo medikamento adrenalino veiksmingumą, nors adrenalinas gaivinimo metu vartojamas jau nuo 1890 m.

Šiuolaikinio gaivinimo istorijos pradžia siejama su klinicistų asamblėjomis Baltimorėje 1950-1960 m. Remiantis skirtingų šalių gydytojų patirtimi, sudarytas gaivinimo „karka- sas“ - mnemonika „ABC“ (angį. ainvay - atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pake­liant apatinį žandikaulį, angį. breathing - daryti dirbtinius įpūtimus, angį. circulation - kraujotaką palaikyti krūtinės paspaudimais), kuri iki šiol nedaug pakito. Nuo 1990 m. Amerikos širdies asociacija pradėjo įgyvendinti gyvybės grandinės koncepciją. Gyvybės grandinė - veiksmai, kuriuos eilės tvarka turi atlikti kiekvienas, esantis šalia sąmonės netekusio paciento. Tai - veiksmingiausias būdas išgelbėti klinikinės mirties ištikto žmogaus gyvybę. Gyvybės grandinę sudaro 4 „žiedai“: pagalbos kvietimas, pradinis gaivinimas, ankstyvoji defibriliacija (elektros šokas), specializuotas gaivinimas (atlieka atvykę medikai) (1.1 pav.). Jeigu nors vienas „žiedas44 susilpnėja arba dingsta, tikimybė išgyventi tampa minimali.

Nuo 1996 m. Amerikos širdies asociacija ankstyvosios defibriliacijos pradėjo mokyti ne tik medikus, bet ir visuomenę, nes klinikinę mirtį dažniausiai sukelia skilvelių virpėjimas, o defibriliacija - vienintelis veiksmingas būdas atnaujinti širdies darbą, be to, atsirado visuomenei skirtų automatinių išorinių defibriliatorių, jie patobulėjo.

1.2.2. P irm osios m edicinos paga lbos m okym ų ra id a

Žaizdų gydymas vaistažolėmis negin­čytinai yra vienas seniausių žaizdų gydymo būdų. Karuose patirtų žaizdų tvarstymo me­ną pavaizdavo Graikijos paslaptingas vazų tapytojas Sočias maždaug 500 m. prieš Kris­tų (1.6 pav.). Gerasis samarietis ir žaizdų tvarstymas minimas nuo Vidurinių Rytų bron­zos amžiaus ir yra įamžintas Evangelijoje pagal Šv. Luką. Didžiosios Britanijos kara­liškoji humanitarinė draugija (angį. The Royal Humane Society), įsteigta 1774 m., aktyviai kūrė ir skleidė skenduolių gaivi­nimo rekomendacijas. Apie 1870 m. prūsų karo lauko chirurgas Johannesas Friedrichas Augustas von Esmarchas (1.7 pav.) pirmasis pavartojo terminą „Erste Hilfe“ ir mokė kareivius tvarstyti žaizdas ir imobilizuoti

1.6 pav. Scena, pavaizduota ant Sočias vazos Ši vaza eksponuojama Berlyno muziejuje. Ma­noma, kad čia pavaizduotas graikų mitologijoje garsus karys Achilas, tvarstantis ginklanešio Patroklo žaizdą Trojos apsupties metu (500 m. pr. Kristų). Čia vaizduojamas draugiškos pagal­

bos principas, t. y. karys gydo kitą karį

15

Įžanginė dalis

lūžius, kad kareiviai galėtų padėti sužeis­tiesiems (1.8 pav.). XX a. pirmąją pusę Eu­ropoje naudoti pirmosios medicinos pagal­bos metodai pavaizduoti 1.9 pav.

Riteriai hospitaljerai, ko gero, buvo pir­mieji, kurie specializavosi teikti pirmąją me­dicinos pagalbą mūšio lauke. Pirmojo Kry­žiaus žygio metu 1099 m. jie įkūrė Šv. Jono ordiną (angį. The Order o f St John), kurio riteriai mokė kitus riterius gydyti dažniausiai mūšio lauke patiriamas traumas, be to, patys teikdavo pirmąją pagalbą sužeistiesiems

1.7pav. Karo lauko chirurgas Johannesas kariams. Apie 1870 m. politinė banga Di- Friedrichas Augustas von Esmarchas džiojoje Britanijoje pakeitė religinį Didžio-

(1823-1908) sįos Britanijos Šv. Jono ordiną į labdaringą

organizaciją, kurios pradinis tikslas buvo filantropiniais darbais mažinti žmonių kančias. 1872 m. ordinas skyrė lėšų Šv. Jono greitosios medicinos pagalbos tarnybai (angį. St. John Ambulance) įkurti. Be praktinės veiklos, ši tarnyba mokė ir civilius pirmosios pagalbos. Vienas iš ordino šalininkų buvo pulkininkas Francis Duncanas, profesionalus artilerijos karininkas iš Aberdeen (Škotijos). Po šešerių metų tarnybos Kanadoje 1875 m. jis buvo perkeltas į Woolwich arsenalą Londone. Būdamas pamaldus presbiterijonas, entuziastingas istorikas, gilias tradicijas turinčios Karališkojo pulko artilerijos (angį. Royal Regiment o f Artillery) karininkas, jis daug nuveikė organizuodamas pirmosios pagalbos mokymus pietryčių Londono priemiestyje Woolwiche.

Jo jaunesnysis kolega, chirurgas majoras Peteris Shepherdas (1.10 pav.), taip pat iš Aberdeen, buvo perkeltas į karališkąją Herberto karinę ligoninę (angį. RoyalHerbert Mili- tary Hospital) Woolwiche. Shepherdas suvokė naujo von Esmarcho mokymo apie tvarstymo

1.8 pav. Friedricho von Esmarcho Prūsijos armijai pritaikytų trikampių tvarsčių (skarų)panaudojimo galimybės

16

Pirmosios medicinos pagalbos raida

Įžanginė dalis

ir kitų pagrindinių pirmosios pagalbos įgū­džių, kurie buvo panaudoti Prūsijos armi­joje, reikšmingumą. Jis greitai patobulino ir išplėtė šiuos įgūdžius, pritaikydamas juos Didžiosios Britanijos armijos medicinos skyriaus nešikams. Peteris Shepherdas buvo pirmasis, panaudojęs anglišką terminą „pir­moji pagalba sužeistajam'4 ir išplėtojęs pir­mosios pagalbos doktriną, palikdamas daug neišspausdintų paskaitų, išsamiai pateikian­čių pirmosios pagalbos principus. 1878 m.Peteris Shepherdas kartu su Francis Dunca-

1.10 pav. Majoras gyd. Peteris Shepherdas i . u * t(1841 1879) nU Woolwich mieste isteige Sv. Jono pirmo­

sios medicinos pagalbos klases civiliams.1877 m. įkurta Šv. Jono greitosios pagalbos asociacija, kurios tikslas - mokyti civilius

pirmosios pagalbos. Po metų minėtoji asociacija oficialiai pradėjo vartoti terminą „pirmoji pagalba44.

1863 m. šveicarų verslininko Henri Dunant pastangomis Ženevoje sušaukta tarptautinė konferencija (dalyvavo 16 valstybių atstovai) ir įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kurio vienas iš pagrindinių tikslų-padėti kare sužeistiems žmonėms. Patvirtintas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ženklas - raudonas kryžius baltame fone, kad juo būtų galima atskirti ir apsaugoti tuos, kurie teikia pagalbą sužeistiems kariams. 1864 m. buvo priimta pirmoji Ženevos konvencija, kuri gina sužeistuosius ir ligonius mūšio lauke, sužeistuosius ir pacientus, patyrusius laivo sudužimą, karo belaisvius, civilius gy­ventojus ginkluoto konflikto metu. Vėliau Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto veikla išsiplėtė: pradėta teikti medicinos pagalbą ir paramą civiliams gyventojams, lankyti karo belaisvius ir politinius kalinius, padėti karo išblaškytoms šeimoms surasti jos narius ir kt. Amerikos pilietinis karas paskatino 1881 m. Clara Barton (1821-1912) organizuoti Amerikos Raudonąjį Kryžių. 1919 m. įkurta Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (būstinė yra Ženevoje) jungia ir koordinuoja apie 185 nacionalines Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijas. Islamo kraštuose

vietoj Raudonojo Kryžiaus naudojama Rau­donojo Pusmėnulio emblema.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įkurta 1919 m. sausio 12 d. Roko Šliūpo (1.11 pav.) ir kitų medikų pastangomis. Įjos veiklą aktyviai įsitraukė daugelis žymių Lie­tuvos gydytojų, sveikatos apsaugos darbuo­tojų. Draugija įkūrė ligoninių Vilniuje, Kau­ne, Panevėžyje, Klaipėdoje, pirmąją Lietu­voje tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Pa­nemunėje, greitosios medicinos pagalbos,

1.11 pav. Gyd. Rokas Šliūpas (1865- 1959) ^ J 0 perpylimo įstaigų, medicinos seserų

18

Pirmosios medicinos pagalbos raida

mokyklų ir kursų, nemažai prisidėjo prie Birštono ir kitų Lietuvos kurortų plėtojimo. Tačiau Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybos istorija yra susijusi su 1899 m. gruodį Vilniuje pradėjusia veikti miesto Greitosios medicinos pagalbos draugija, kurios iniciatorius buvo Vladislovas Tiškevičius. 1902 m. grafienės Sofijos Tiškevičienės vadovaujama Greito­sios medicinos pagalbos draugijos iniciatyvinė grupė inicijavo pirmosios Lietuvoje ir vienos pirmųjų Rytų Europoje greitosios medicinos pagalbos stoties steigimą Vilniuje.

Lietuvoje šiuo metu yra įvairių grupių ir organizacijų, kurios propaguoja pirmąją medicinos pagalbą: kariuomenė, skautųjudėjimas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Krizių tyrimo centras ir kt.

Raudono Kryžiaus simbolis yra oficialiai patvirtintas Raudonojo Kryžiaus organizacijos simbolis. Remiantis Ženevos konvencijomis, tarptautiniais ir nacionaliniais įstatymais, šį ir panašius simbolius gali naudoti tik oficialios Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Rau­donojo Pusmėnulio atstovybės ir kaip apsauginė medicinos personalo ir įrangos emblema karinių veiksmų metu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims šį ženklą naudoti draudžiama, priešingu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė. Raudonas kryžius baltame fone yra atvirkščias Šveicarijos vėliavos atvaizdas ir neturi religinės prasmės.

Tarptautiniu mastu pripažintas pirmosios medicinos pagalbos simbolis yra baltas kryžius žaliame fone (1.12 pav.).

Kai kurios organizacijos ar įstaigos gali naudoti ir kitus simbolius. Gyvybės žvaigždės simbolis (1.12 pav.) paprastai priklauso greitosios medicinos pagalbos tarnyboms. Gyvybės žvaigždė sudaryta iš 6 briaunų ir „Asklepijaus lazdos“ centre. „Asklepijaus lazda“ graikų mitologijoje reiškia gydymo galią. Žvaigždės briaunos simbolizuoja 6 skubios pagalbos nukentėjusiam žmogui uždavinius: 1) nustatyti pavojingą aplinką ir nukentėjusio žmogaus būklę, apsaugoti save, nukentėjusį žmogų ir aplinkinius nuo pavojingų aplinkos veiksnių (angliškas trumpinys Detection)\ 2) paskambinti greitajai medicinos pagalbai ir perduoti informaciją dispečeriui apie pavojingą būklę (angliškas trumpinys Reporting); 3) teikti

1.2.3. Pirmosios m edicinos pagalbos sim boliai

Pirmosios medicinos Raudonojo Kryžiaus Maltos kryžius Gyvybės žvaigždė pagalbos simbolis simbolis

1.12 pav. Pirmosios medicinos pagalbos simboliai

19

Įžanginė dalis

būtinąją medicinos pagalbą, atsižvelgiant į kompetenciją (angliškas trumpinys Response);4) atvykus greitajai medicinos tarnybai teikti specializuotą medicinos pagalbą įvykio vietoje (angį. On scene care); 5) teikti specializuotą medicinos pagalbą pervežant į gydymo įstaigą (angį. Care in Transit)\ 6) pervežti į tą ligoninę, kur bus galima atlikti visą gydymą (angį. Transfer to Defmitive care).

Maltos kryžių (1.12 pav.) naudoja Šv. Jono greitosios medicinos pagalbos tarnyba (angį. St. John Ambulance). Maltos kryžius buvo riterių hospitaljerų arba Šv. Jono ordino simbolis. Šis simbolis parodo 8 riterio vertybes: ištikimybę, pamaldumą, nuoširdumą, drąsą, garbingumą ir šlovingumą, mirties nebijojimą, pagalbą vargšams ir ligoniams, pagarbą bažnyčiai.

Savikontrolės klausimai1. Išvardykite XIV-XVII a. taikytus gaivinimo metodus.2. Kurio skenduolio gaivinimo metodo nebuvo XVIII a. Olandijoje išleistose rekomendacijose:

a) nukentėjėlio sušildymas;b) fumigacija tabako dūmais pro tiesiąją žarną;c) kvėpavimo atkūrimas naudojant dumples;d) įpūtimai burna į bumą.

3. Kas įrodė, kad įpūtimai burna į bumą yra veiksminga pradinio gaivinimo priemonė:a) J. Elam ir P. Safar;b) W. B. Kouwenhoven, J. R. Jude ir G. G. Knickerbocker;c) J. S. Redding ir J. W. Pearson.

4. Kuriais metais ir kas pirmieji aprašė krūtinės paspaudimų panaudojimo atvejus gaivinant?5. Kas sukūrė ir pirmasis panaudojo šiuolaikinį defibriliatorių, atlikdamas elektros šoką pro uždarą

širdį?6. Kas yra moderniosios pirmosios medicinos pagalbos pradininkai?7. Išvardykite gyvybės grandinės sudedamąsias dalis.

1.3. Pirmosios medicinos pagalbos apibrėžimas ir tikslai

Baigę šią temą, turite:1) žinoti, kas yra pirmoji medicinos pagalba;2) išvardyti ir apibūdinti pirmosios medicinos pagalbos tikslus;3) išvardyti ir apibūdinti pirmosios medicinos pagalbos mnemonikas.

Galima situacijaPo mėnesio pertraukos jūs vėl kirpykloje ir žavi kirpėja šukuoja plaukus. Staiga iš

laukiamojo įbėga moteris ir prašo pagalbos jos 60 m. vyrui, kuris sėdėdamas pradėjo aima­nuoti ir susmuko ant jos kelių. Vyro pažadinti jai nepavyko.

Ar tai gyvybei pavojinga būklė? Kurią pirmosios medicinos pagalbos mnemoniką pasirinksite ir kokius veiksmus atliksite?

20

Pirmosios medicinos pagalbos aibrėžimas ir tikslai

Esminiai skyriaus dalykai

Pirmoji medicinos pagalba - paprasti veiksmai turimomis priemonėmis, siekiant išsaugoti nukentėjusio žmogaus gyvybę ar sustabdyti sveikatą žalojančius veiks­nius.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai: išsaugoti gyvybę, neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo naujų sužeidimų, garantuoti gijimą.

Mnemonikos (pvz., „DR ABC“ arba „P-P-P") padeda atsiminti pirmosios medicinos pagalbos veiksmų seką.

ĮvadasPirmoji medicinos pagalba - paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant

turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, išsaugojama nukentėjusio ar staiga susirgusio žmogaus gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi veiksmai. Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:

1) išsaugoti gyvybę;2) neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo naujų sužeidimų;3) garantuoti gijimą.

Kai kurie autoriai minėtus tikslus papildo dar vienu tikslu - apsaugoti save. Tačiau apsaugoti save nėra tikslas, todėl kiti autoriai tai priskiria 2-ajam tikslui ir siūlo taip formuluoti: „Apsaugoti nuo naujų sužalojimų nukentėjusį žmogų, save ir aplinkinius'4.

Gyvybės išsaugojimasSvarbiausias tikslas, teikiant pirmąją medicinos pagalbą, yra išsaugoti nukentėjusio

ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybę. Todėl labai svarbu atpažinti pavojingą būklę, iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel. 112 ar kitu numeriu), atpažinti pagrindinių gyvy­binių funkcijų (sąmonės, kvėpavimo ir kraujotakos) netekimą ir jas nedelsiant grąžinti, kol atvyks medikai.

Jei nukentėjęs žmogus turi sąmonę (artikuliuotai šaukiasi pagalbos ar paprasčiausiai kalba, pvz., paklausus, kas atsitiko, pacientas suprantamai, pilnutiniais sakiniais paaiškina situaciją), tai rodo, kad yra bent jau iš dalies atviri kvėpavimo takai, oras pro bumą ir nosį, ryklę, gerklas, trachėją ir bronchus papuola į plaučius, yra pakankamas kvėpavimas ir deguonies patekimas krauju į smegenis. Tačiau tai dar nereiškia, kad viskas yra gerai. Nukentėjusio žmogaus skundų išsiaiškinimas, tikslingas bendravimas ir viso kūno apžiūra, ar yra kraujavimų, žaizdų ir lūžių, padeda įvertinti būklę ir tinkamai suteikti pirmąją medicinos pagalbą. „ABC44 - dažniausiai naudojama mnemonika, padedanti atsiminti svarbiausių sąmonės netekusio nukentėjusio žmogaus gyvybinių funkcijų vertinimo ir garantavimo seką. „A44 (angį. Ainvay) - garantuoti atvirus kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį, nes nesąmoningų pacientų liežuvio šaknis ir antgerklis gali užkristi ir užverti kvėpavimo takus; greitai apžiūrėti bumą. Jei nukentėjęs žmogus patyrė traumą ir yra pagalbininkų, tai vienas jų jau prieš kalbindamas nukentėjusį žmogų rankomis

21

Įžanginė dalis

imobilizuoja jo galvą ir kaklą. „B44 (angį. Breathing) - įvertinti kvėpavimą ir jei jo nėra, atlikti dirbtinius įpūtimus. Reikia žinoti, kad dirbtinius įpūtimus gali sunkinti užkritusi liežuvio šaknis (tada kartotinis taisyklingas galvos atlosimas ir apatinio žandikaulio pakėlimas bus naudingi) ir užspringimas, t. y. svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus (žr. skyrių „Užspringimas44). Įtarti, kad nesąmoningas nukentėjęs žmogus užspringo, padeda nesėkmingi įpūtimai, kartotinai taisyklingai atlošus galvą ir pakėlus apatinį žandikaulį. Be to, svarbu nesupainioti su agoniniu kvėpavimu (pavieniais savaiminiais įkvėpimais), kuris atsiranda per pirmąsias staigios mirties minutes ir gali būti supainiotas su normaliu kvėpa­vimu. Agoninis kvėpavimas nėra veiksmingas kvėpavimas. Tokiu atveju gydoma taip, lyg nebūtų kvėpavimo. „C44 (angį. Circulatiori) reiškia įvertinti ir garantuoti kraujotaką atliekant krūtinės paspaudimus, stabdyti kraujavimą. Ne medikams krūtinės paspaudimus reko­menduojama pradėti, jei nėra kvėpavimo, o medikams - iš pradžių įvertinti pulsą (čiuopti ne ilgiau kaip 10 sek.) ir, jeigu jo nėra arba neaišku, ar yra, pradėti krūtinės paspaudimus (žr. skyrių „Suaugusiųjų pradinis gaivinimas44). Jei įtariama, kad įvyko trauma (nukentėjęs žmogus guli šalia kelio, įvykio liudininkų pasakojimai ir kt.), greitai apžiūrima, ar nėra išorinio kraujavimo, jis nedelsiant stabdomas tiesioginiu užspaudimu (žr. skyrių „Krauja­vimas44).

Yra nustatyta, kad anksčiausiai mirtį sukelia užverti kvėpavimo takai, vėliau - kvėpavimo išnykimas. Pastaruoju atveju mirštama greičiau nei netekus kraujo. Neatlikę „A44 ir „B44 veiksmų, negalime atmesti nesąmoningo nukentėjusio žmogaus užspringimo ar liežuvio šaknies užkritimo sukeliantį kvėpavimo sustojimą, todėl „C44 veiksmai pradedami tik atlikus „A44 ir „B44 veiksmus.

Svarbu žinoti, kad nesąmoningas nukentėjęs žmogus, kuris nepatyrė traumos, daž­niausiai miršta dėl pirminio širdies sustojimo. Jį dažniausiai sukelia skilvelių virpėjimas - chaotiška atskirų širdies raumens skaidulų elektrinė veikla, todėl širdis negali susitraukti ir išstumti kraujo. Dėl šios priežasties labai svarbu kuo skubiau atlikti elektrinę širdies defibriliaciją (elektros šoką), siekiant atnaujinti normalią širdies elektrinę veiklą. Šis veiksmas priklauso „C44, tačiau dažnai, vertinant jo svarbą, išskiriamas ir žymimas raide „D44 (angį. Defibrillatiori). Tuo tarpu traumą patyręs nukentėjęs žmogus miršta dažniausiai ne nuo širdies pažeidimų, bet dėl kitų priežasčių: kvėpavimo takų užkimšimo svetimkūniu, kraujavimo ir t. t.

Jei nesąmoningas nukentėjęs žmogus kvėpuoja ir nėra traumos požymių, t. y. nėra pažeisto stuburo, tada, siekiant apsaugoti nuo liežuvio šaknies užkritimo ar užspringimo vėmalais, jį galima paversti į stabilią šoninę padėtį. Jei pavertus į tokią padėtį kvėpavimas sustoja, reikia atversti ant nugaros ir atlikti „ABC44.

Būklės stebėjimas ir apsaugojimas nuo tolesnių ar naujų pažeidimųPrisiminkite, kad nukentėjusio žmogaus būklė bet kada gali pasikeisti, todėl labai

svarbu nuolat stebėti pagrindines gyvybines funkcijas: sąmonę (bendrauti su nukentėjusiu žmogumi, jei jis sąmoningas), kvėpavimą (stebėti kvėpavimo dažnį ir gilumą), kraujotaką (čiuopti pulsą, apžiūrėti visą kūną, ar nekraujuoja) ir prireikus atlikti veiksmus „ABC44. Be to, prieš pradėdamas gaivinti, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją ir galimą pavojų sau, nukentėjusiam žmogui ir aplinkiniams: eismo judėjimą, krintančias nuolaužas, sklin­dančius dūmus, ugnį, dujas ir kt., ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.

22

Pirmosios medicinos pagalbos aibrėžimas ir tikslai

Gijimo garantavimasĮsitikinus, kad pagrindinės gyvybinės funkcijos (sąmonė, kvėpavimas, kraujotaka)

neišnykusios ir nukentėjęs žmogus nekraujuoja, apklausiami jis ir liudininkai. Sužinoma, kuo jis skundžiasi, ar alergiškas, kokius vartoja vaistus, kokiomis ligomis serga ar yra sirgęs, ar moteris ne nėščia, kada paskutinį kartą valgė, kokios yra įvykio aplinkybės. Nukentėjęs žmogus apžiūrimas ir apčiupinėjamas nuo galvos iki kojų. Sutvarstomos žaizdos, imobilizuojamos lūžusios kūno vietos. Toliau stebimos gyvybinės funkcijos: sąmonė, kvė­pavimas, kraujotaka (pulsas). Nukentėjėliui suteikiama patogiausia padėtis. Ją dažniausiai jis pasirenka pats. Jis apklojamas, kad nesušaltų. Gerti ir valgyti be medikų leidimo nega­lima, o rūkyti sužeidimo ar ūminės ligos metu draudžiama.

Kaip atsiminti veiksmų seką?Palengvinti veiksmų sekos atsiminimą padeda įvairios mnemonikos, pavyzdžiui, mi­

nėtoji „ABC“ mnemonika. „ABC“ nusako pagrindines gyvybines funkcijas - kvėpavimą ir kraujotaką, kurias galima palaikyti turimomis priemonėmis. Tačiau ji neparodo sąmonės ir aplinkos veiksnių, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, todėl atsiranda išplėstinių mnemonikų, kurios turi trūkstamų veiksmų, pvz., „DR ABC“. „D“ (angį. Dangerous) reiškia aplinkos veiksnių įvertinimą, „R“ (angį. Response) - sąmonės įvertinimą. „C-C-C“ (angį. Check-Call-Care) - pirmoji „C“ reiškia aplinkos veiksnių ir nukentėjusio žmogaus sąmonės įvertinimą, antroji „C“ - greitosios medicinos pagalbos iškvietimą, trečioji „C“ - pirmosios medicinos pagalbos teikimą, kol atvyks medikai. Lietuviškas „C-C-C“ atitikmuo galėtų būti „P-P-P“ (Patikrink-Paskambink-Padėk).

ApibendrinimasKiekvienas pirmosios medicinos pagalbos teikėjas privalo siekti 3 tikslų: išsaugoti

gyvybę, neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo naujų sužeidimų, garantuoti gijimą. Jiems pasiekti reikia motyvacijos, žinių ir praktinių įgūdžių. Mnemonikos padės prisiminti pirmosios medicinos pagalbos veiksmų seką.

Galimas situacijos sprendimasTai - gyvybei pavojinga būklė. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmus atliksite

remdamiesi „P-P-P“ mnemonika. Pirmiausia patikrinsite aplinkos saugumą ir sąmonę. Jei nukentėjęs žmogus nesąmoningas, paskambinsite telefonu 112 ar kitu ir iškviesite greitąją medicinos pagalbą, arba paprašysite tai padaryti šalia esančio žmogaus, garsiai paklausite kirpyklos darbuotojų, ar ši įstaiga neturi automatinio išorinio defibriliatoriaus elektros šokui atlikti, ir, jei turi, paprašysite atnešti. Jūs įtariate staigią mirtį dėl prasidėjusio skilvelių virpėjimo, kurio galima priežastis - miokardo infarktas. Pagrindinių nesąmoningo nuken­tėjusio žmogaus gyvybinių funkcijų vertinimo ir garantavimo seką padeda atsiminti mnemo­nika „ABC“. Atveriate kvėpavimo takus, atlošdami galvą ir pakeldami apatinį žandikaulį, įvertinate, ar kvėpuoja. Jei nekvėpuoja arba matyti pavieniai įkvėpimai (agoninis kvėpa­vimas), du kartus įpučiate, kad kiekvieno įpūtimo metu pakiltų krūtinės ląsta. Jei atlikus minėtus veiksmus nukentėjėlis nejuda ir nereaguoja kosuliu į įpūtimus, atliekate trisdešimt krūtinės paspaudimų. Ne medikams miego arterijos pulso čiuopti nebūtina. Dviejų įpūtimų

23

Įžanginė dalis

ir trisdešimties krūtinės paspaudimų ciklus atliekate tol, kol atvyks medikai arba nukentėjęs žmogus pradeda normaliai kvėpuoti ir judėti. Jei automatinis išorinis defibriliatorius atne­šamas dar neatvykus medikams, nedelsiant įjungiamas ir jungiamas prie nukentėjusio žmogaus. Aparatui automatiškai nustačius skilvelių virpėjimą, atliekamas elektros šokas. Tokiu atveju, kuriuos veiksmus toliau atlikti, aparatas praneš automatiškai.

Savikontrolės klausimai1. Išvardykite pirmosios medicinos pagalbos tikslus.2. Pagrindinės gyvybinės funkcijos:

a) sąmonė, kvėpavimas, kraujotaka, virškinimas;b) sąmonė, kvėpavimas, kraujotaka;c) kvėpavimas ir kraujotaka;d) atviri kvėpavimo takai ir kraujotaka.

3. Eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pėstysis. Jis guli gatvės viduryje. Kurią veiksmų sekąnusakančią mnemoniką pasirinksite:a) „KBC“ arba „K-N-M";b) „DR ABC“ arba „P-P-P";c) „C-C-C“ arba „KBA“.

1.4. Pavojinga būklė ir pirmoji medicinos pagalba

Baigę šią temą, turite:1) įsidėmėti dvi pavojingų būklių rūšis ir mokėti jas apibūdinti;2) žinoti savo uždavinius teikdami pirmąją medicinos pagalbą;3) įsiminti pavojingos būklės požymius;4) apibūdinti penkias dažniausias psichologines užtvaras, trukdančias teikti pirmąją

medicinos pagalbą.

Galima situacijaJūs su savo draugais važiuojate namo po krepšinio rungtynių. Gražus vakaras ir jums

nestinga emocijų. Tačiau jūsų dėmesį patraukia priešais važiuojantis automobilis, kuris, norėdamas išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, nuvažiuoja nuo kelio ir atsitrenkia į medį. Jūs pastatote automobilį saugiu atstumu nuo įvykio vietos ir išlipate. Priartėję prie įvykio vietos, matote kruvinas automobilio priekinio stiklo šukes, nejudantį vairuotoją ir kraujuojančią žaizdą jo kaktoje.

Kuriuos pirmosios medicinos pagalbos veiksmus atliksite jūs ir jūsų draugai?

24

Pavojinga būklė ir pirmoji medicinos pagalba

Esminiai skyriaus dalykai

Galimos sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės.Atpažinti pavojingą būklę padeda išoriniai požymiai: neįprastas garsas, vaizdas,

kvapas, nukentėjėlio išvaizda ir elgsena.Teikdami pagalbą turite nugalėti psichologines užtvaras, įvertinti situaciją ir

pradėti neatidėliotinus veiksmus: iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel. 112 ar kitu numeriu) ir teikti pirmąją medicinos pagalbą, kol atvyks medikai.

Renkitės pavojingoms būklėms: kartokite pirmosios medicinos pagalbos teorines žinias, lavinkite praktinius įgūdžius, įsigykite ir reguliariai papildykite pirmosios pagalbos vaistinėlę, teikti pagalbą išmokykite ir savo šeimos narius.

1.4.1. Kodėl reikia mokėti teikti pirmąją m edicinos pagalbą?

Ūminė liga ar sužeidimas galimas bet kur (namuose, gatvėje ar darbovietėje), bet kam (artimam žmogui, praeiviui ar net pačiam) ir bet kada. Įvykus nelaimei, jūs galite būti pirmasis arba vienintelis, galintis suteikti pagalbą. Kritinė situacija reikalauja neatidėliotinų veiksmų, kurie gali išgelbėti gyvybę. Sugaištas laikas gali būti lemiamas nukentėjusio žmogaus gyvybei. Žinios, kaip suteikti pirmąjąmedicinos pagalbą, įgūdžių lavinimas padės sumažinti įtampą ir valdyti situaciją ir taip išgelbėti gyvybę. Moralinės nuostatos ir Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja teikti pirmąją medicinos pagalbą (žr. „Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymą").

1.4.2. Sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės

Ūminė liga ir sužeidimas - pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei būklės, kurių metu privaloma teikti pirmąjąmedicinos pagalbą. Ūminė liga - blogėjanti žmogaus fizinė būklė, kai reikia neatidėliotinų medicinos veiksmų ir priemonių. Ūminės ligos pavyzdžiai: miokardo infarktas, alerginė reakcija, insultas ir kt. Sužeidimas - dėl išorinio poveikio atsiradęs žmogaus kūno struktūros ar (ir) funkcijos sutrikimas (pvz., lūžęs kaulas kritus iš aukščio).

Pavojingos būklės skirstomos į pavojingas gyvybei ir pavojingas sveikatai. Žmogaus gyvybei pavojingos būklės (kritinės būklės) - būklės, kai sutrinka kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veikla ir kitos organizmo funkcijos, kai reikia gaivinti ir imtis kitų medicinos pagalbos priemonių, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę. Kritinės būklės metu sutrinka organizmo gebėjimas prisotinti kraują deguonies arba deguonies prisotintą kraują pernešti į visus organus. Sveikatai pavojingos būklės metu nebūna sutrikęs organizmo gebėjimas prisotinti kraują deguonies arba deguonies prisotintą kraują pernešti į visus organus, tačiau lieka medicinos pagalbos poreikis, nes sveikatai pavojinga būklė gali pereiti į gyvybei pavojingą būklę.

25

Įžanginė dalis

1.4.3. Pirm osios m edicinos pagalbos veiksm ai

Pirmosios pagalbos teikėjas yra vienas iš svarbiausių būtinosios medicinos pagalbos teikimo grandinių. Jis pirmasis turi atpažinti pavojingą būklę ir greitai priimti teisingus sprendimus. Pirmosios pagalbos teikėjo veiksmai lemia nukentėjėlio išgyvenamumą.

Taigi pirmosios medicinos pagalbos teikėjo uždaviniai:1) atpažinti pavojingą būklę;2) greitai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų;3) iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel. 112 ar kitu numeriu);4) teikti pirmąją medicinos pagalbą, kol atvyks medikai.

1.4.4. Kaip atpažinti pavojingą būklę?

Pirmas žingsnis gelbstint gyvybę yra budrumas ir mokėjimas atpažinti pavojingą būklę. Ją nustatyti padeda išoriniai požymiai: neįprastas garsas, vaizdas, kvapas, išvaizda ir elgsena (1.1 lentelė).

Neįprastas garsas dažniausiai yra pirmasis požymis, atkreipiantis dėmesį. Kai kurie iš nurodytų garsų leidžia įtarti, kad būklė yra pavojinga:

- Rėkimas, klyksmas, dejonė arba pagalbos šauksmas.- Stiklo dūžis, metalo gargždesys.- Staigus ir didelis neatpažįstamas garsas.- Neįprasta tyla.Neįprastas vaizdas taip pat dažnas pavojingos būklės požymis:- Kelkraštyje sustojęs automobilis, ypač neįprastai.- Sudužęs stiklas.- Išversti puodai virtuvėje.- Išberti vaistai.- Nukarę elektros laidai.- Kibirkštys, dūmai ar ugnis.Kvapai yra kasdienio gyvenimo dalis. Mašinų išmetamųjų dujų kvapas ar šalia esančios

gamyklos kasdien skleidžiamas kvapas nekelia įtarimų. Tačiau kai kvapai yra stipresni, negu įprasta, sunkiai atpažįstami ar naujai atsiradę ir neįprasti toje aplinkoje, reikėtų įtarti, kad būklė yra pavojinga. Užuodę stipresnį ar neįprastą kvapą, pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu, nes dauguma dujų, dūmų ar garų yra nuodingi. Be to, neįprastas kvapas iš burnos taip pat gali būti pavojingos būklės požymis. Ištikus diabetinei pavojingai būklei, iš žmogaus, sergančio cukriniu diabetu, burnos gali sklisti į alkoholį panašus kvapas (tokį kvapą galima supainioti su alkoholio kvapu).

Kartais sunku spręsti apie pavojingą būklę iš išvaizdos ir elgsenos, ypač tuo atveju, kai žmogus yra šiek tiek keistas. Tačiau yra nemaža požymių, rodančių, kad būklė yra pavojinga:

- nesąmoningas;- sumišęs ar neįprasta elgsena;- dusulys;

26

Pavojinga būklė ir pirmoji medicinos pagalba

- apsikabinęs krūtinę ar kaklą;- padidėjęs seilėtekis, neaiški kalba;- nepaaiškinamas aktyvumas ar mieguistumas;- prakaitavimas be aiškios priežasties;- neįprasta odos spalva: išblyškęs, paraudęs ar pamėlęs;- negali pajudinti kūno dalies.Nurodyti išvaizdos ir elgsenos pokyčiai gali būti pavieniai arba kartu. Pavyzdžiui,

ištikus miokardo infarktui, gali būti tik skausmas krūtinėje arba skausmas su prakaitavimu ir dusuliu.

1.1 lentelė. Pavojingos būklės požymiai

Dažniausi požymiai Pavyzdžiai

Neįprastas garsas Rėkimas, klyksmas, dejonė arba pagalbos šauksmas Stiklo dūžis, metalo gargždesys Staigus ir didelis neatpažįstamas garsas Neįprasta tyla

Neįprastas vaizdas Kelkraštyje sustojęs automobilis, ypač neįprastaiSudužęs stiklasIšversti puodai virtuvėjeIšberti vaistaiNukarę elektros laidaiKibirkštys, dūmai ar ugnis

Neįprasti kvapai Stipresni, negu įprastaSunkiai atpažįstami ar naujai atsiradęNeįprasti toje aplinkoje

Neįprasta išvaizda Nesąmoningasir elgsena Sumišęs ar neįprasta elgsena

DusulysApsikabinęs krūtinę ar kakląPadidėjęs seilėtekis, neaiški kalbaNepaaiškinamas aktyvumas ar mieguistumasPrakaitavimas be aiškios priežastiesNeįprasta odos spalva: išblyškęs, paraudęs ar pamėlęsNegali pajudinti kūno dalies

1.4.5. Pirm osios m edicinos pagalbos veiksm ai ir psichologinės užtvaros

Atpažinę pavojingą būklę, privalote įvertinti situaciją (nustatyti, ar negresia pavojus jums, nukentėjėliui ir aplinkiniams, ir įvertinti nukentėjusio žmogaus būklę) ir imtis veiksmų (iškviesti greitąją medicinos pagalbą, teikti pagalbą, kol atvyks medikai). Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas (tel. 112) yra svarbus pirmosios pagalbos veiksmas. Anksti atvykusi greitoji medicinos pagalba padidina nukentėjėlio galimybę išgyventi.

Kartais žmonės neatpažįsta pavojingos būklės arba atpažinę nesiima veiksmų. Jie gali turėti įvairių priežasčių, kurios vadinamos psichologine užtvara, todėl vengia teikti pirmąją medicinos pagalbą:

27

Įžanginė dalis

- šalia daug stebėtojų;- nukentėjėlis nepažįstamas;- sužeidimas ar liga gąsdina;- bijoma užsikrėsti;- nežinoma, ką daryti, arba bijoma blogai padaryti.Suvokimas šių užtvarų ir psichologinis pasirengimas padės jas įveikti, įgauti pasi­

tikėjimo ir aktyviai veikti pavojingos būklės metu.Šalia nukentėjėlio esantys stebėtojai didina sumaištį. Jei būklė pavojinga ir šalia yra

stebėtojų, privalote paklausti, ar reikia pagalbos. Tačiau turite įvertinti ir tai, kad aplinkiniai gali būti nusprendę, kad kažkas jau teikia pagalbą. Jūs galite jaustis nejaukiai imdamasis iniciatyvos, tačiau galite būti vienintelis, žinantis ir galintis suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Jei kas nors jau teikia pagalbą, pasisiūlykite padėti. Pasirūpinkite, kad aplinkiniai nekeltų pavojaus patys sau ir nukentėjėliui. Kartais gali tekti griežtai paprašyti jų atsitraukti ir padaryti daugiau vietos nukentėjusiam žmogui ir pagalbos teikėjams. Be to, stebėtojai gali būti ir geri pagalbininkai. Jūs galite paprašyti iškviesti greitąją medicinos pagalbą tel. 112, atnešti apklotų, atlaisvinti vietą ar tiesiog padėti teikti pagalbą. Stebėtojai gali suteikti informacijos apie įvykį, pažinoti nukentėjėlį ir žinoti jo ligas ir kitus medicininius duomenis.

Dažniausiai ūminė liga prasideda ar susižeidžiama namuose ar netoli jų, todėl nu­kentėjėlis gali būti jūsų artimasis ar draugas. Tačiau taip būna ne visada. Nukentėjęs žmogus gali būti nepažįstamas ir jūs galite jaustis nejaukiai liesdami ir teikdami pirmąją medicinos pagalbą. Įtaką gali turėti ir tai, jog nukentėjėlis daug jaunesnis arba vyresnis už jus, skirtingos lyties ar rasės, užsienietis ar neįgalus. Nepaisant to, svarbu atsiminti, kad nukentėjęs žmogus yra asmuo, kuriam tik jūs galite padėti.

Kartais nukentėjėliai gali keistai elgtis ar nebendrauti. Sužeidimas ar ūminė liga, įtampa ir kiti veiksniai (pvz., alkoholio ir kitų medžiagų abstinencijos sindromas) gali paversti žmones užgauliais. Nemanykite, kad toks elgesys skirtas jums. Atsiminkite, kad pavojinga būklė net ir švelniausią žmogų gali paversti suerzintu ir nemaloniu. Jeigu nukentėjėlio elgesys ir veiksmai neleidžia teikti pagalbos, jūs vis dar galite jam padėti. Iškvieskite greitąją medicinos pagalbą ir, kol atvyks medikai, raminkite stebėtojus bei nukentėjusį žmogų. Jeigu jo elgesys kelia pavojų jums, turite atsitraukti.

Kai kada nukentėjėlio liga ar sužeidimai gali gąsdinti ir atrodyti nemalonūs. Kraujas, vėmalai, kvapai, žaizdos gali trukdyti teikti pagalbą, todėl prieš teikdami ją, turite nusi­raminti, susikaupti, naudoti apsaugines priemones. Jei reikia, trumpam atsitraukite, pa­darykite keletą gilių įkvėpimų ir toliau teikite pagalbą. Jei ir toliau negalite susikaupti ir teikti pagalbos, prašykite padėti šalia esančių žmonių, kvieskite greitąją medicinos pagalbą tel. 112 ar kitu numeriu.

Teikiant pagalbą, reikia naudoti apsaugines priemones nuo užkrečiamųjų ligų. Apie rankų plovimą, kitas apsaugos priemones skaitykite skyrelyje „Pirmosios pagalbos higiena^.

Aplinkiniai žmonės gali nežinoti ką daryti, arba bijoti blogai padaryti. Kai kurie jų bijo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios medicinos pagalbos žinios ir pratybos didina jūsų pasitikėjimą, o Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja teikti pirmąją medicinos pagalbą. Bet kuriuo atveju sprendimą teikti pagalbą priimsite jūs pats, remdamasis savo vertybėmis, žiniomis ir patyrimu.

28

Pavojinga būklė ir pirmoji medicinos pagalba

Greitosios medicinos pagalbos kvietimasSkambinant telefonu 112, jūsų skambutis bus persiųstas greitajai medicinos pagalbai,

policijai ir priešgaisrinei tarnybai. Atsiliepęs kviečiamos tarnybos operatorius pirmiausia paklaus įvykio adreso ir jūsų telefono, po to užduos kitus klausimus, kad nustatytų reikiamos pagalbos apimtį ir kitų tarnybų (policijos, priešgaisrinės tarnybos) poreikį. Dauguma šiuolaikinių operatorių išmokyti instruktuoti pirmosios pagalbos teikėjus, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Svarbu, kad nebaigtumėte pokalbio, kol nelieps operatorius.

Pagalbos teikimas, kol atvyks medikaiTeikdami pirmąją medicinos pagalbą, visada vykdykite greitosios medicinos pagalbos

operatoriaus nurodymus, kol atvyks medikai. Pirmosios medicinos pagalbos priemones, principus ir specialias situacijas aptarsime kituose skyriuose.

1.4.6. Pasirengim as teikti pirm ąją m edicinos pagalbą

Pasirengimas pavojingoms būklėms padės jums suteikti neatidėliotiną pagalbą sau pačiam, savo šeimai ir bet kuriam visuomenės nariui ūminės ligos ar sužeidimo atveju. Jūsų pasirengimas turėtų prasidėti pirmosios medicinos pagalbos žinių įgijimu, praktinių įgūdžių lavinimu ir pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės įsigijimu.

Jūs būsite pasirengęs daugeliui pavojingų būklių, jei laikysitės šių rekomendacijų.- Svarbią informaciją apie save ar namiškius laikykite lengvai pasiekiamose vietose:

prie šaldytuvo durų, automobilio daiktadėžėje ir pan. Ten turėtų būti jūsų adresas, gimimo data, duomenys apie medicininę būklę ir alergiškumą, nurodymai ir specialių medikamentų dozavimas, šeimos gydytojų pavardės ir telefonų numeriai. Palikite vietos informacijai papildyti.

- Sužinokite savo gyvenamąj ą ir darbo vietoves aptamaujančios greitosios medicinos pagalbos telefonus: bendrąjį ir tarnybų (greitosios medicinos pagalbos, policijos, priešgaisrinės tarnybos ir apsinuodijimų kontrolės centro).

- Pagalbos telefonus, šeimos narių mobiliuosius ir darbo telefonus, draugų, kaimynų ir kitų, galinčių padėti, telefonus pažymėkite lengvai matomose ir pasiekiamose vietose, pvz., ant telefono, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlėje.

- Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė turi būti namuose, automobilyje, darbo ir poilsio vietose. Ją atnaujinkite ir reguliariai papildykite. Informacijos apie vaisti­nėlės sudėtį ir priemonių aprašą rasite skyrelyje „Pirmosios medicinos pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai44.

- Reguliariai kartokite pirmosios medicinos pagalbos teorines žinias ir lavinkite praktinius įgūdžius.

- Patikrinkite, ar jūsų namo numeris lengvai matomas ir įskaitomas.- Jei sergate potencialiai pavojinga liga (pvz., epilepsija, cukriniu diabetu, širdies

liga, alergija ir kt.), nešiokite specialias medicinines apyrankes.

29

Įžanginė dalis

ApibendrinimasSusirgti ūmine liga ar susižeisti gali bet kas ir bet kada. Būtinosios medicinos pagalbos

sistema negalėtų tinkamai veikti be pirmosios medicinos pagalbos teikėjų. Išmokę atpažinti pavojingą būklę, įvertinti situaciją ir pradėti neatidėliotinus veiksmus, iškviesdami greitąją medicinos pagalbą ir teikdami pirmąją medicinos pagalbą, kol atvyks medikai, jūs gelbstite žmonių gyvybę.

Galimas situacijos sprendimasŠiuo atveju vienas skambina tel. 112 ir iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Kitas

pakviečia į pagalbą netoli esančius žmones. Trečias ir likusieji, įsitikinę, kad daužtas auto­mobilis negresia jų gyvybėms, teikia pirmąją medicinos pagalbą.

Savikontrolės klausimai1. Kas yra gyvybei pavojinga būklė?2. Išvardykite 5 dažniausias psichologines kliūtis, trukdančias teikti pirmąją medicinos pagalbą.3. Kaip jūs galite nugalėti šias psichologines kliūtis?4. Išvardykite keturis pirmosios medicinos pagalbos teikėjo uždavinius.

Pirmoji medicinos pagalba

2. Bendroji dalis

2.1. Aplinkos patikra ir saugumas

Baigę šią temą, turite:1) nurodyti keturis klausimus, į kuriuos turite atsakyti, įvertinę aplinką;2) išvardyti pavojus, kurių metu negalima artintis prie nukentėjėlio;3) nurodyti sąlygas, kuriomis reikia perkelti nukentėjusį žmogų į saugią aplinką;4) išvardyti ir apibūdinti nukentėjėlio skubaus perkėlimo būdus;5) nurodyti pirmosios medicinos pagalbos higienos priemones ir metodus.

Galima situacijaVažiuodami automobiliu į darbą, pastebėjote eismo įvykį. Matote vieną apdaužytą

automobilį ir šalia užpakalinio automobilio buferio gulintį nukentėjėlį. Jo galvoje matyti nesmarkiai kraujuojanti žaizda. Pacientas skundžiasi dešiniosios blauzdos skausmu. Jūs užuodžiate stiprų benzino kvapą ir matote didėjančią balą apie automobilį. Ar nukentėjėlį reikia skubiai perkelti į saugią aplinką? Jei nusprendžiate perkelti, kurį būdą pasirinksite?

Esminiai skyriaus dalykai

Pirmiausia garantuokite savo saugumą.Apžvelkite aplinką ir nustatykite, ar ji pavojinga jums, aplinkiniams ir nukentė­

jėliui.Prie nukentėjusio žmogaus prisiartinkite tik tuo atveju, jei aplinka saugi. Jei ji

nesaugi, pirmiausia skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu, kvieskite gelbėjimo tarnybas ir saugiu atstumu laukite, kol jos atvyks.

Apsaugokite nuo galimų pavojų aplinkinius ir nukentėjėlį, jei tai įmanoma padaryti saugiai.

2.1.1. Aplinkos patikra

Prieš patikrindami nukentėjusį žmogų, pirmiausia turite įsitikinti, kad aplinka jums ir pagalbininkams yra saugi. Įvertinkite aplinką ir atsakykite į toliau pateiktus klausimus:

- Ar aplinka saugi?- Kas atsitiko?- Kiek yra nukentėjėlių?- Ar netoli yra galinčių padėti žmonių?Įvertinkite bet kokius aplinkos veiksnius, galinčius kelti pavojų jums, šalia esantiems

žmonėms ir nukentėjėliui. Galimi tokie aplinkos pavojai: sprogimas, ugnis, elektros

31

Bendroji dalis

poveikis, kulkos, dujos, nuodingosios medžiagos, degalai, mašinos ar įrangos nestabilumas, transporto eismas, gilus vandens telkinys ir kt. Jei yra nors vienas iš minėtų veiksnių, nesiartinkite prie nukentėjėlio. Pasirinkite saugią vietą ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir policiją telefonu 112 ar kitu numeriu. Neri­zikuokite savo gyvybe ir netapkite nukentėjėliu. Pavojingus veiksnius pašalins ugniagesiai ir policija. Juos pašalinus, gavę minėtų tarnybų leidimą, prisiartinkite prie nukentėjusio žmogaus ir pradėkite jam teikti pirmąją medicinos pagalbą.

Išsiaiškinkite, kas atsitiko. Apžiūrėkite įvykio vietą ir pabandykite nustatyti, kas sukėlė pavojingą įvykį, koks yra nukentėjusių žmonių sužeidimų pobūdis ir apimtis. Priartėję prie nukentėjėlio, įvertinkite bendrą vaizdą. Šalia esantys daiktai, pvz., stiklo šukės, gulinčios kopėčios ar tuščios vaistų pakuotės, gali suteikti informacijos apie įvykį. Greitas įvykio vietos įvertinimas, ypač tuo atveju, jei pacientas nesąmoningas, gali būti vienintelis būdas, padėsiantis išsiaiškinti, kas atsitiko.

Pažiūrėkite, ar nėra daugiau nukentėjusių žmonių. Iš pradžių būna sunku rasti visus, kuriems reikia pagalbos. Pavyzdžiui, atvertos sudaužyto automobilio durys gali reikšti, kad nukentėjėlis išlipo iš automobilio arba iškrito eismo įvykio metu. Svarbu, kad nepra­žiūrėtumėte nukentėjusio žmogaus, kurio būklė pavojinga gyvybei. Pavyzdžiui, kreipdami didesnį dėmesį į garsiai rėkiantį nukentėjėlį, galite nepastebėti nesąmoningo nukentėjusio žmogaus. Pavojinga nepastebėti kūdikių ar mažų vaikų. Jeigu nukentėjo daugiau negu vienas žmogus, pažiūrėkite, ar aplink nėra galinčių padėti žmonių. Jei pagalbininkai neišmokyti teikti pirmosios medicinos pagalbos, paprašykite jų paskambinti telefonu 112 ar kitu numeriu ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą, atnešti pirmosios pagalbos priemones, nuraminti mažiau sužeistus žmones. Pagalbininkai, kurie pažįsta nukentėjėlį, gali padėti išsiaiškinti, kokios yra įvykio aplinkybės, kokiomis ligomis pacientas serga, ar jis alergiškas.

Teikdami pagalbą, toliau stebėkite, ar aplinka vis dar saugi.Kai kada jūs pats galite pašalinti pavojų, pvz., išjungti elektrą, arba perkelti nukentėjėlį

į saugią vietą. Nesiartinkite prie nukentėjusio žmogaus, jei pavojaus pašalinti negalite (pvz., didelė ugnis, nuodingi dūmai). Nukentėjėlį, ypač nesąmoningą, jei aplinka pavojinga, perkelti yra sunku, tai padaryti dažniausiai gali tik kvalifikuotas personalas (pvz., ugniagesiai), turintis specialią įrangą.

Jei nukentėjėlį būtina perkelti į saugią vietą ir jūs saugiai tai galite padaryti, perkelkite, įvertinkite jo būklę, kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir prireikus kitas tarnybas (ugniagesius, policiją), nedelsdami teikite pirm ąją medicinos pagalbą. Jei aplinka nepavojinga, palikite nukentėjusį žmogų įvykio vietoje ir liepkite jam nejudėti.

2.1.2. Specialūs atvejai

Eismo įvykis. Pamatę eismo įvykį, sumažinkite greitį, tačiau staigiai nestabdykite. Pastatykite automobilį saugioje vietoje: šalia kelio ar kelkraštyje, prieš eismą, užtverdami įvykio vietą nuo eismo srauto ir jąapšviesdami; ne arčiau kaip 15 m nuo įvykio vietos, jei ji saugi, ir ne arčiau kaip 30 m, jei pavojinga; į kalną; prieš vėją. Apsivilkite gerai matomus drabužius. Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją. Pastatykite avarinio sustojimo ženklus. Įvertinkite pavojų, pašalinkite arba, kiek įmanoma, sumažinkite jį. Pirmiausia turite

32

Aplinkos patikra ir saugumas

garantuoti savo saugumą. Pažiūrėkite, ar ant transporto priemonės nėra įspėjamųjų ženklų. Jei nežinote, ką reiškia ženklas, laikykitės atokiai, ypač tuo atveju, jei kas nors išsiliejo ant kelio. Prieš prisiliesdami prie automobilio, stabilizuokite ratus: dėkite atramas ir 1.1. Viduje įjunkite rankinį stabdį, išjunkite degimą. Jei atjungiate akumuliatorių, pirmiausia atjunkite neigiamą elektrodą. Atidarykite langus ir dureles, jei nepavyksta, išmuškite langą. Nesi­stenkite ištraukti automobilyje įstrigusio nukentėjėlio, nebent jam neišvengiamai gresia pavojus ir tai galite padaryti saugiai. Apsidairykite aplinkui, nes nukentėjusieji žmonės gali būti nublokšti toliau nuo automobilio arba, ištikus šokui, nuėję toliau.

Jei avariją patyrė motociklininkas ar dviratininkas, jo nejudinkite, nebent jam gresia pavojus. Nenuimkite šalmo, palikite tai greitosios pagalbos medikams, išskyrus tą atvejį, kai nukentėjėlio būklė pavojinga gyvybei.

Gaisras namuose. Įspėkite visus apie gaisrą nesukeldami pavojaus sau. Nedelsdami skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu ir kvieskite ugniagesius ir greitąją medicinos pagalbą. Neikite į degantį namą. Laikykitės saugaus atstumo. Jei esate degančiame name, tuoj pat palikite jį. Padėkite kitiems išeiti iš degančio namo tik tada, kai tai galite padaryti saugiai.

Elektros nelaimė namuose. Nelieskite nukentėjėlio, kol neatjungėte elektros srovės. Pirmiausia išjunkite elektros srovę. Namuose elektros jungiklis paprastai yra šalia elektros saugiklių dėžės. Jei to padaryti saugiai negalite, skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą, ugniagesius ir kitas specializuotas tarnybas. Daugelis medžiagų gali praleisti srovę, ypač jei liečiasi su aukštos įtampos srove, todėl nelieskite nukentėjėlio ir nestovėkite arti jo. Pabandykite elektros laidą ar kitą elektros srovės šaltinį pašalinti elektrai nelaidžiu daiktu (labiausiai tinka medinis pagalys). Kai elektros srovė išjungta arba pašalinta nuo nukentėjėlio ir negresia pavojus gelbėtojui, atliekama nuken­tėjusio žmogaus patikra, skambinama telefonu 112 ar kitu numeriu ir kviečiama greitoji medicinos pagalba, jei dar neiškviesta, ir teikiama pirmoji medicinos pagalba.

2.1.3. Nukentėjėlio perkėlim as į saugią aplinką

Jei aplinka saugi, nukentėjęs žmogus nejudinamas ir pirmoji medicinos pagalba teikiama įvykio vietoje. Nukentėjėlio judinimas gali sukelti naujų sužalojimų. Pavyzdžiui, judinant sulaužytą koją, lūžgaliai gali pasislinkti ir sužaloti kraujagysles ir nervus.

Nukentėjėlį perkelti į saugią vietą turėtumėte tada, kai galite tai saugiai padaryti ir jam gresia pavojus:

- ugnis;- nuodingos dujos;- pavojus nuskęsti;- sprogimo pavojus;- nestabilūs daiktai, galintys sužeisti;- nekontroliuojamas eismas.

Prieš perkeldami nukentėjėlį į saugią aplinką, įvertinkite:- aplinkos pavojų;

33

Bendroji dalis

- nukentėjėlio ūgį ir svorį;- savo fizinį pajėgumą;- ar yra galinčių padėti;- nukentėjėlio būklę.

Įvertinę minėtus veiksnius, nuspręsite, kaip perkelti nukentėjusį žmogų.Prieš nešant ar vežant pacientą būtina j į pakelti. Yra keletas būdą, kurie gali ne tik

palengvinti šį procesą, bet ir padėti išvengti traumos.1. Naudokite ilgiausius ir stipriausius raumenis ar jų grupę (žasto, šlaunies ar sėd­

menų): rezultatas bus maksimalus, jei galingesnio raumens jėga bus vidutinė.2. Naudokite ne nugaros, o kojų ir sėdmenų raumenis.3. Keldami pacientą, savo rankas ir kojas laikykite kuo arčiau savęs, arčiau savo

kūno svorio centro.

Keliant nukentėjėlį, jūsų kūnas tampa panašus į statybinį kraną, kuris veikia remdamasis fizikos dėsniais. Jis, kaip ir jūs, turi pagrindines dalis: pagrindą, arba kojų atramas, strėlę, arba rankas, laikančias pacientą, ir energijos, kurios reikia šiam darbui atlikti. Jei kranas pažeis pusiausvyros dėsnius, jis nugrius. Jei jūs laikysitės saugių darbo principų, nepatirsite traumų. Norėdami, keldami nukentėjusį žmogų, apsaugoti jį ir save, naudokitės rekomen-dacijomis:

1. Nukentėjėlį kelkite tvirtai ir patogiai suėmę rankomis.2. Kelkite tik tokį svorį, kurį saugiai galite pakelti. Atsižvelkite į savo amžių, kūno

svorį ir sudėjimą.3. Stovėdami kojas laikyti pečių pločiu. Vieną iš jų atkiškite šiek tiek į priekį.4. Paskirstykite svorį abiem kojoms po lygiai.5. Keldami sulenkite klubų ir kelių sąnarius, tačiau juosmens nelenkite - nugarą

laikykite tiesią.6. Laikykite pakeltą galvą. Taip geriau orientuositės aplinkoje, galėsite laiku pastebėti

kliūtis.7. Keldami įtempkite pilvo, šlaunų ir sėdmenų raumenis.8. Eikite lėtai, stebėkite kitą komandos narį. Žingsniai turi būti ne didesni už pečių

plotį.9. Jei tik galite, eikite į priekį.

10. Jei įtariate, kad yra stuburo trauma, imobilizuokite visą nukentėjėlio stuburą (galvą,kaklą, nugarą).

11. Bendraukite su savo partneriu. Tai padės geriau įvertinti situaciją.

Kartais dėl įvykio vietoje esančių kliūčių (pvz., užsitrenkusios durys) būna sunku prieiti prie nukentėjusio žmogaus. Tokiu atveju būtina apsvarstyti, kaip saugiai j į pasiekti. Visada prisiminkite, kad svarbiausia yra jūsų saugumas. Apsaugodami save ir nukentėjėlį, darykite tai, ką mokate daryti arba išmokote specialiuose kursuose. Eismo įvykio vietose naudokite atšvaitus ar šviesos signalus, kad apsisaugotumėte nuo kitų automobilių.

34

Aplinkos patikra ir saugumas

Skubaus nukentėjėlio perkėlimo būdaiPerkelti nukentėjusį žmogų į saugią aplinką galima įvairiais būdais, tačiau nėra būdo,

kuris būtų optimaliausias visais atvejais. Svarbiausias perkėlimo uždavinys - nesusižeisti ir nesukelti naujų sužeidim ų nukentėjėliui. Perkėlimo būdas labai priklauso nuo pagalbininkų skaičiaus. Jei yra daugiau negu du pagalbos teikėjai, geriausia, kad vienas iš jų ne neštų nukentėjėlį, bet koordinuotų komandos darbą (būtų komandos lyderis), rodytų kelią, apsaugotų nuo pakeliui pasitaikančių kliūčių ir kt.

Nukentėjėlio skubaus perkėlimo būdai, jei pagalbos teikėjas yra vienas:- Pagalba paeinančiam pacientui.- Tempimas už čiumų.- Tempimas už drabužių.- Tempimas už antklodės.- Tempimas susukta paklode ar rankšluosčiu.- „Kuprinės44 nešimo būdas.- Ugniagesių, arba „bulvių maišo44 nešimo, būdas.- „Vestuvinis44 nešimo būdas.

Pagalba paeinančiam ligoniui. Šis būdas naudojamas, jei nukentėjęs žmogus gali paeiti. Uždėkite nukentėjėlio ranką ant savo toliau esančio peties ir prilaikykite ranka. Arčiau paciento esančia savo ranka apkabinkite j į per liemenį: tokiu atveju jūsų kūnas sudarys ramstį nukentėjėliui (2.1 pav.). Šis būdas netinka, jei įtariate, kad yra galvos, kaklo ar nugaros trauma.

Tempimas už čiurnų. Tokiu būdu nuken­tėjėlis perkeliamas greičiausiai. Jis tinka, jei yra nedidelis atstumas ir lygus paviršius.Didelis šio būdo trūkumas - perkėlimo metu neapsaugoma nukentėjėlio galva nuo jude­sių ir traumų. Jis nenaudotinas, jei įtariama, kad sužalotas stuburas. Paimkite nukentėjėlį už abiejų kojų čiumų. Tempdami judėkite per kelio ir klubo sąnarius, o nugarą stenki­tės išlaikyti tiesią (2.2 pav.).

Tempimas už drabužių. Šis būdas nau­dojamas sąmoningam ir nesąmoningam nu­kentėjėliui perkelti, jei įtariama, kad yra gal­vos, kaklo ar nugaros trauma. Jis yra geres­nis negu tempimas už čiumų. Toks perkėli­mas padeda išsaugoti neutralios padėties galvą ir kaklą. Paimkite už nukentėjusio žmogaus drabužių, esančių abipus kaklo, taip, kad susidarytų patvarios klostės, ap­saugančios galvą ir kaklą nuo judesių. Tem- 2.1 pav. Pagalba paeinančiam pacientui

35

Bendroji dalis

pimo už drabužių metu nukentėjėlio galva ir kaklas stabilizuojami tarp drabužių klos­čių ir pagalbos teikėjo rankų (2.3 pav.). Šiam būdui reikia didelio fizinio pasirengimo ir labai apkrauna pirmosios medicinos pagal­bos teikėjo nugaros raumenis.

Tempimas už antklodės. Nukentėjusį žmogų paverskite ant antklodės, suimkite ją už priekinių galų ir tempkite. Ištieskite ant­klodę išilgai nukentėjėlio ir susukite ją išil­gai iki pusės. Saugiai paverskite nukentėjusį žmogų ant šono ir pakiškite po juo susuktą antklodės klostę kuo giliau. Atvertę ant nu­garos, atsargiai išvyniokite susuktą antklo­dės dalį, kad apimtų visą nukentėjėlį. Paim­kite už antklodės dalies, esančios virš nu­kentėjėlio galvos, ir tempkite savęs link (2.4 pav.).

Tempimas susukta paklode ar rank­šluosčiu. Suvyniokite paklodę ar rankšluostį į ilgą ritinį, uždėkite j į ant nukentėjėlio krū­tinės ties spenelių linija (moterims - po krūtimis) taip, kad į abi puses būtų vienodas ilgis. Perkiškite ritinį pro pažastis ir abu ga­

lus susukite po nukentėjėlio galva. Tempkite susuktą dalį savęs link. Šis būdas netinka, jei yra galvos, kaklo ar nugaros trauma.

„Kuprinės “ nešimo būdas. Šis būdas naudojamas sąmoningam ir nesąmoningam nu­kentėjusiam žmogui perkelti. Jei pacientas nesąmoningas, dažnai reikia pagalbininko, kuris padėtų nukentėjėlį užkelti ant pagalbos teikėjo nugaros. Atsistokite nugara į nukentėjėlį ir, išlaikydami tiesią nugarą, viena koja priklaupkite taip, kad jūsų pečiai būtų ties nukentėjėlio

36

Aplinkos patikra ir saugumas

pažastimis. Prieš save sukryžiuokite nukentėjusio žmogaus rankas ir suimkite už riešų. Lengvai palinkę į priekį, užtraukite nukentėjėlį ant nugaros (2.5 pav.). Atsistokite ir nuneškite į saugią vietą. Jei įmanoma (leidžia nukentėjėlio ūgis ir svoris), viena ranka prilaikykite abu jo riešus, o kita ranka palaikykite pusiausvyrą, atidarykite duris ar šalinkite kitokias kliūtis.

Ugniagesių arba „ bulvių maišo “ nešimo, būdas. Pagalbos teikėjas atsistoja priešais nukentėjusį žmogų ir atremia jo pėdas, pritūpdamas paima už riešų nugarinės dalies, traukia jį priešais save ir, kai nukentėjėlis atsistoja, priklaupia viena koja ir užkelia jį ant savo peties. Viena ranka paima nukentėjėlio koją, kita ranka - arčiausiai esančią ranką (2.6 pav.). Atsistoja ir nuneša nukentėjėlį į saugią vietą. Galimi ir kiti užkėlimo ant peties būdai. Ir „kuprinės44, ir „bulvių maišo44 nešimo būdai tinka, jei atstumas didesnis. Jie netinka, jei įtariama, kad yra galvos, kaklo ar nugaros trauma. Be to, norėdamas naudoti tokius būdus, pagalbos teikėjas turi būti gerai fiziškai pasirengęs.

„ Vestuvinis “ nešimo būdas. Šis būdas naudojamas, jei nukentėjęs žmogus yra nedidelis ir mažai sveria (pvz., vaikas). Apimkite rankomis nukentėjėlio kelius ir nugarą, pakelkite ir neškite (2.7 pav.).

Nukentėjusio žmogaus skubaus perkėlimo būdai, jei pagalbos teikėjų yra du arba daugiau:

- Sėdi ant gelbėtojų rankų.- Sėdi ant kėdės.- Laikomos jo galūnės.- Jis guli.

2.5 pav. „Kuprinės44 nešimo būdas 2.6 pav. Ugniagesių, arba „bulvių maišo* nešimo, būdas

37

Bendroji dalis

2.8 pav. Rankomis padaryta „kėdė“

2.7 pav. „Vestuvinis44 nešimo būdas

Nukentėjėlio , sėdinčio ant gelbėtojų rankų perkėlim as. Taip galima perkelti sąmoningą ir nesunkiai sužeistą žmogų. Pa­dėkite vieną ranką už nukentėjėlio šlaunų, kitą - už nukentėjėlio nugaros ir sukibkite su antrojo gelbėtojo rankomis: rankos už šlaunų sukimba su kito gelbėtojo riešu, o už nugaros - su kito gelbėtojo pečiais. Nuken­tėjėlis apkabina abu gelbėtojus per pečius.Pakelkite taip, kad jis sėdėtų ant jūsų rankų.Kitas variantas: du gelbėtojai savo rankomis padaro „kėdę“ (2.8 pav.), ant kurios atsisėda nukentėjęs žmogus ir apkabina abu gelbėto­jus per pečius (2.9 pav.).

Nukentėjėlio, sėdinčio ant kėdės, perkėlimas. Sis būdas tinka, jei reikia perkelti sąmoningą ir nesunkiai sužeistą žmogų. Nukentėjėlis pasodinamas ant kėdės. Vienas gelbėtojas suima kėdės nugaros atramą, kitas - kėdės priekines antžemines atramas, apimdamas nukentėjėlio kojas (2.10 pav.).

Nukentėjėlio, laikomo už galūnių perkėlimas. Pirmas gelbėtojas priklaupia prie nu­kentėjusio žmogaus galvos, antras - tarp kojų prie kelių. Pirmas gelbėtojas perkiša savo rankas pro nukentėjėlio pažastis iš nugaros pusės, suima už jo priešingos pusės rankos riešų, antras gelbėtojas sulenkia nukentėjėlio kojas per kelius ir toliau laiko jas ties keliais. Vienam gelbėtojui komanduojant, vienu metu abu atsistoja pakeldami nukentėjėlį (2.11 pav.).

2.9 pav. Nukentėjėlio, sėdinčio ant gelbėtojų rankų, perkėlimas

38

Aplinkos patikra ir saugumas

2.10 pav Nukentėjėlio, sėdinčio ant kėdės, perkėlimas

2.12 pav. Gulinčio nukentėjėlio perkėlimas

2.11 pav. Nukentėjėlio, laikomo už galūnių, perkėlimas

Gulinčio nukentėjėlio perkėlimas. Šis būdas naudojamas, jei paciento būklė sunki, kai netinka kiti būdai, nukentėjusį žmogų reikia užkelti ant neštuvų, nešti siauru ko­ridoriumi, laiptais. Jei įtariama, kad yra stu­buro trauma, toks būdas netinka. Šiam būdui reikia trijų gelbėtojų. Jie priklaupia viena linija prie nukentėjėlio iš mažiausiai pa­žeistos pusės. Aukštesnis gelbėtojas pri­klaupia ties nukentėjėlio pečiais, kiti - prie dubens ir kelių. Pirmasis gelbėtojas, pri­klaupęs ties pečiais, rankas pakiša po nu­kentėjėlio sprandu ir pečiais, antrasis - po dubeniu ir šlaunimis, trečiasis - po keliais. Vadovaujant vienam (laisvas gelbėtojas arba stovintis prie pečių), gelbėtojai lėtai ir vie­nodai pakelia nukentėjėlį iki savo aukščio ir traukia prie savęs tiek, kad jis atsidurtų ant sulenktų per alkūnes gelbėtojų rankų (2.12 pav.). Po to visi trys pagal komandas atsistoja ir neša nukentėjėlį į saugią vietą. Taip pernešti gali ir keturi gelbėtojai: vienas būna prie nukentėjėlio galvos, antras - prie krūtinės, trečias - prie šlaunų, ketvirtas - prie kelių.

39

Bendroji dalis

2.1.4. Pirm osios pagalbos higiena

Infekcines ligas gali sukelti bakterijos ir virusai. Žmogaus atsparumas infekcijai labai priklauso nuo imuninės sistemos. Sergant bakterine infekcine liga, gydytojai skiria anti­biotikų. Virusų antibiotikai neveikia.

Teikiant pirmąją pagalbą, kyla pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis, ypač plintan­čiomis krauju ar biologiniais skysčiais (pvz., hepatitu B, hepatitu C, ŽIV), rečiau - oru lašeliniu keliu: kosint, čiaudint, dainuojant, kalbant (pvz., tuberkulioze). Tiesioginis krauju plintančio sukėlėjo pernešimas vyksta, kai vieno žmogaus užkrėsto kraujo ar biologinių skysčių patenka ant kito žmogaus užkratui atviros vietos, pvz., žaizdelės. Netiesioginis pernešimas vyksta, kai žmogaus kūno užkratui atvira vieta liečiasi su užkrėstu krauju ar biologiniais skysčiais užterštais daiktais.

Prieš teikdami pagalbą, jei įmanoma, nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu, trindami tarpupirščius ir panages. Naudokite užtvaras tarp jūsų ir nukentėjėlio kūno skysčių. Jei turite, užsimaukite pirštines, jei neturite, paprašykite nukentėjėlio, kad arba jis pats užspaustų kraujuojančią žaizdą, arba prilaikytų permirkusį krauju tvarstį, arba jūs apsivyniokite plastikiniu maišeliu rankas.

Teikdami pagalbą ir atlikdami dirbtinius įpūtimus, naudokite apsauginę plėvelę ar kaukę, tvarstydami - švarią tvarsliavą. Kiekvienam nukentėjusiam žmogui naudokite atskiras higienos priemones. Venkite kosėti, kalbėti, kvėpuoti į žaizdą, liestis prie biologinių paciento skysčių.

Suteikę pagalbą, nuvalykite nukentėjėlį ir nusivalykite. Išvalykite šalia nukentėjusio žmogaus esančią vietą. Tvarsliavą, higienos priemones ir kitus naudotus daiktus sudėkite į vieną plastikinį maišelį, po to - į kitą. Nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.

ApibendrinimasNelaimingi atsitikimai dažnai sukelia baimę ir paniką. Prisiminkite pirmosios medicinos

pagalbos veiksmus: Patikrink-Paskambink-Padėk. Tai padės taisyklingai teikti pirmąją medicinos pagalbą. Patikrinkite aplinkos pavojus ir nukentėjėlį, paskambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą, teikdami pagalbą, kol atvyks medikai.

Bet kokios pavojingos situacijos atveju pirmiausia turite garantuoti savo saugumą. Apsisaugokite nuo užkrečiamųjų ligų: dėvėkite apsaugines priemones (vienkartines pirštines, apsaugines kaukes), plaukite rankas. Jei aplinka yra nesaugi, prie nukentėjėlio nesiartinkite. Jeigu jam gresia pavojus ir jūs saugiai tai galite padaryti, perkelkite pacientą į saugią aplinką.

Galimas situacijos sprendimasOptimaliausias nukentėjėlio perkėlimo būdas šiuo atveju, jei yra vienas gelbėtojas,

yra tempimas už drabužių, kiek įmanoma stabilizuojant kaklinę stuburo dalį vienoje kūno ašyje.

40

Nukentėjėlio patikra

Savikontrolės klausiniai1. Teikdami pirmąją medicinos pagalbą, pirmiausia:

a) pulsite prie nukentėjusio žmogaus;b) pasirūpinsite savo saugumu;c) iškviesite greitąją medicinos pagalbą;d) atliksite krūtinės paspaudimus.

2. Skubiai nukentėjėlį perkelsite į saugią aplinką:a) kai galėsite tai saugiai padaryti ir nukentėjėliui grės pavojus;b) visais atvejais, kai grės pavojus nukentėjėliui;c) visais nelaimės atvejais.

3. Perkėlimo būdas, kai yra vienas gelbėtojas, yra optimaliausias, jei įtariama, kad yra stuburo trauma:a) pagalba paeinančiam pacientui;b) tempimas už čiumų;c) tempimas už drabužių;d) tempimas už antklodės.

4. Vienas iš svarbiausių uždavinių, perkeliant į saugią aplinką traumą patyrusį nukentėjėlį, yra:a) apsaugoti širdį;b) apsaugoti galūnes;c) apsaugoti stuburą nuo judesių;d) neduoti rūkyti.

2.2. Nukentėjėlio patikra

Baigę šią temą, turite:1) suprasti, kaip tinkamai atlikti nukentėjėlio patikrą;2) žinoti, kokia būklė laikoma pavojinga gyvybei ir kaip atliekama patikra tokiu atveju;3) apibūdinti nukentėjusio žmogaus, kurio būklė yra pavojinga sveikatai, patikrą;4) žinoti vaikų ir pagyvenusių žmonių patikros ypatybes.

Galima situacijaGražus vakaras ir jūs pėsčias grįžtate namo. Netoli namų matote šaligatvyje gulintį

maždaug 40 metų vyrą, kuris šaukiasi pagalbos ir aimanuoja. Matote nubrozdintus kelius ir alkūnes ir šalia gulintį sulamdytą dviratį.

Kaip atliksite patikrą ir kokią pirmąją medicinos pagalbą teiksite?

Esminiai skyriaus dalykai

Pagalbos veiksmai atliekami, vadovaujantis mnemonika „P-P-P“ (Patikrink- Paskambink-Padėk).

Pirmiausia nustatykite, ar nėra gyvybei pavojingos būklės, ir palaikykite pa­grindines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai.

41

Bendroji dalis

Gyvybei pavojinga būklė yra sąmonės ir kvėpavimo išnykimas arba dusulys, kraujotakos požymių išnykimas, sunkus kraujavimas.

Tikrindami sąmoningą nukentėjėlį, kurio būklė gyvybei nepavojinga, apklauskite j į ir įvykio liudininkus, apžiūrėkite nukentėjusį žmogų nuo galvos iki kojų, kad nustatytumėte, ar nėra sveikatai pavojingos būklės ir ar nereikia jūsų pagalbos.

2.2.1. Patikrinkite, ar būklė pavojinga gyvybei

Įvertinę aplinkos pavojus, pirmiausia patikrinkite, ar nukentėjėlio gyvybei negresia pavojus. Gyvybei pavojinga būklė yra:

- sąmonės išnykimas;- kvėpavimo išnykimas arba dusulys;- kraujotakos požymių (kvėpavimo, kosulio atliekant dirbtinius įpūtimus, kūno

judesių arba pulso) išnykimas;- sunkus kraujavimas.

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai priklauso nuo to, kokios būklės rastas nu­kentėjėlis.

Patikrinkite sąmonęPirmiausia vertinkite sąmonę. Atsargiai

patapšnokite už pečių ir garsiai paklauskite:„Kaip jaučiatės?64 arba „Kas atsitiko?44 (2.13 pav.). Jokiu būdu nukentėjėlio nekratykite.

Jei pacientas sąmoningas ir budrus, prisistatykite, gaukite jo sutikimą padėti ir išsiaiškinkite, kas atsitiko. Patikrinkite, ar nėra ūminės ligos ar sužeidimo požymių. Pa­klauskite, kąjaučia negero, ar svaigsta galva, ką skauda, ar sunku kvėpuoti. Gali tekti pa­dėti nukentėjėliui atsakyti į klausimus ir iš­kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu.

Jei nukentėjėlis nesąmoningas (nekalba ir nejuda), situacija yra sudėtingesnė. Są­monės išnykimas rodo, kad būklė pavojinga gyvybei. Kvieskite greitąją medicinos pa­galbą telefonu 112 ar kitu numeriu. Jei šalia yra daugiau žmonių, vieno paprašykite iš­kviesti greitąją medicinos pagalbą, o pats tuo metu teikite pagalbą nukentėjusiam žmogui.

Jei šalia paciento esate vienas, pirmiausia kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu, po to teikite pagalbą šiais atvejais:

- Nesąmoningas nukentėjėlis vyresnis kaip 12 metų.- Nesąmoningas kūdikis ar vaikas serga širdies liga arba įtariama, kad ja serga.- Matėte, kaip kūdikis ar vaikas staiga neteko sąmonės.

2.13 pav. Sąmonės patikra

42

Nukentėjėlio patikra

Atvejai, kurių metu pirmiausia turėtumėte teikti pagalbą2 min., tik po to kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu:

- kūdikis arba vaikas rastas be sąmonės (sąmonės netekties momento jūs nematėte);- nukentėjėlis skendo;- nukentėjęs žmogus patyrė traumą;- apsinuodyta medikamentais.

Įtarus, kad stuburas sužalotas, geriausia nukentėjėlio nejudinti ir neleisti jam judėti. Jei yra pagalbininkų, kaklą rankomis imobilizuokite prieš sąmonės patikrą.

Jei esate vienas ir turite palikti nesąmo­ningą nukentėjėlį, kad iškviestumėte greitąją medicinos pagalbą, paguldykite j į stabilia šonine padėtimi, kad neužkristų liežuvio šaknis ar neužspringtų vėmalais. Pasukite nukentėjėlį ant šono, atremkite viršuje esan­čią koją į pagrindą, o viršutinę ranką pakiš­kite po veidu, taip palaikysite pakeltą apatinį žandikaulį. Kiek įmanoma, venkite lošti kaklą (2.14 pav.).

Jei esate vienas, pacientas yra be sąmo­nės ir įtariate, kad stuburas sužalotas, tačiau pacientas kvėpuoja ir dūsta dėl padidėjusio seilėtekio ar vėmimo arba turite palikti jį, kad galėtumėte iškviesti greitąją medicinos pagalbą, paguldykite nukentėjėlį modifi­kuota stabilia šonine padėtimi: vieną jo ranką ištieskite virš galvos ir paverskite visą kūną taip, kad verčiant galva gulėtų ant ištiestos rankos. Tokia stabili šoninė padėtis vadinama HAINES padėtimi (angį. High Arm IN Endangered Spirte) (2.15 pav.).

Nesąmoningas nukentėjėlisJei patikrinę sąmonę nustatote, kad nukentėjėlis nekalba ir nejuda, skambinkite telefonu

112, po to patikrinkite:- ar atviri kvėpavimo takai;- ar kvėpuoja;- ar yra kraujotakos požymių;- ar kraujuoja.Patikrinę palaikykite nurodytas gyvybines funkcijas.Mnemonika ABC padės prisiminti, kurias gyvybines funkcijas ir kokia tvarka jums

reikia patikrinti ir palaikyti.- A (angį. Airway) - atverkite kvėpavimo takus.- B (angį. Breathing) - nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, atlikite dirbtinius

įpūtimus.- C (angį. Circulation) - nustatykite, ar yra kraujotakos požymių, ar kraujuoja. Jei

kraujotakos požymių nėra, atlikite krūtinės paspaudimus. Kraujavimą stabdykite tiesioginiu užspaudimu.

43

Bendroji dalis

2.16 pav. Kvėpavimo takų atvėrimas, atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį

A. Kvėpavimo takų atvėrimasPaguldykite nukentėjėlį patogia gaivinti

padėtimi (veidu aukštyn, ant kieto pagrin­do). Norint, kad oras kvėpavimo takais pa­tektų į plaučius, reikia juos atverti. Kvėpa­vimo takus atverkite pakeldami apatinį žan­dikaulį ir atlošdami galvą. Dviem ar trimis pirštais pakelkite smakrą, kitos rankos delnu, uždėtu ant kaktos, atloškite galvą(2.16 pav.).Tai svarbu, nes nesąmoningų pacientų liežu­vio šaknis ir antgerklis gali užkristi ir užverti kvėpavimo takus. Liežuvis tiesiogiai, o ant­gerklis netiesiogiai jungiasi su apatiniu žan­dikauliu. Atlošę galvą ir pakėlę apatinį žan­dikaulį, atkelsite liežuvio šaknį ir antgerklį nuo užpakalinės ryklės sienelės. Taip atver- site kvėpavimo takus.

B. Kvėpavimo vertinimas irgarantavimasAtvėrę kvėpavimo takus, turite nusta­

tyti, ar nesąmoningas nukentėjėlis kvėpuoja.Priglauskite ausį arti burnos ir nosies ir klau­sykite, ar nukentėjęs žmogus kvėpuoja. Tuo pačiu metu žiūrėkite į krūtinės ląstą. Ste­bėkite, ar ji kilnojasi. Skruostu stenkitės pa­justi oro srovę (2.17 pav.). Taip kvėpavimą tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sek.

Jei nesate tikras, ar yra kvėpavimas arba negalite įvertinti kvėpavimo per 10 sek., atlikite 2 įpūtimus. Jei nukentėjęs žmogus nesąmoningas, gali nepavykti įvertinti kvė­pavimo, nes neatverti kvėpavimo takai ar yra agoninis kvėpavimas (pavieniai savaiminiai įkvėpimai), kuris atsiranda per pirmąsias staigios mirties minutes ir gali būti supai­niotas su normaliu kvėpavimu. Agoninis kvėpavimas nėra veiksmingas kvėpavimas. Tokia būklė gydoma taip, kaip ir tuo atveju, kai nėra kvėpavimo. Vaikams dažniausiai nebūna agoninio kvėpavimo.

Taigi jei nukentėjėlis nekvėpuoja, lėtai įpūskite 2 kartus, sugaišdami maždaug 1 sek. vienam įpūtimui, kad krūtinė pakiltų. Atlikdami burna į bumą įpūtimus, užspauskite nosies šnerves, glaudžiai apžiokite nukentėjėlio bum ą(2.18 pav.), įpūskite 2 kartus. Vieno įpūtimo trukmė - 1 sek., įpūtimai turi būti negilūs, vienodi. Kiekvieno įpūtimo metu stebėkite, ar

2.17 pav. Kvėpavimo vertinimas

2.18 pav. Kvėpavimo garantavimas, atliekant įpūtimus burna į bumą

44

Nukentėjėlio patikra

kilnojasi krūtinės ląsta. Jei pirmojo įpūtimo metu ji nepakyla, apžiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnių, pašalinkite juos, bandykite iš naujo atverti kvėpavimo takus ir atlikite antrą įpūtimą. Nebandykite atlikti iš karto daugiau negu 2 [pūtimus, nedelsdami tęskite krūtinės paspaudimus. Tarp įpūtimų leiskite orui išeiti iš plaučių. Įpučiant oro burna į bumą, į plau­čius patenka 16-17 proc. deguonies. Tinkamai atliekant įpūtimus, deguonies nukentėjusiam žmogui pakanka.

Jei nukentėjėlis kvėpuoja, vadinasi, jo širdis plaka ir palaiko kraujotaką. Tokiu atveju atlošę galvą ir pakėlę apatinį žandikaulį, palaikykite atvirus kvėpavimo takus, toliau ieškokite kitų, keliančių pavojų gyvybei priežasčių.

C. Kraujotakos vertinimas ir garantavimas, kraujavimo stabdymasSvarbu greitai atpažinti vaikų ir kūdikių kvėpavimo sutrikimus ir pradėti įpūtimus,

kol dar nesustojo širdis. Suaugusių žmonių širdis dažniausiai sustoja dėl jos ligų. Vaikų ir kūdikių širdis paprastai būna sveika. Dažniausiai ji sustoja dėl kvėpavimo sutrikimo.

Nustatę, kad nukentėjėlis nekvėpuoja, atlikite du įpūtimus. Toliau turite nustatyti, ar širdis dar plaka, įvertindami kraujotakos požymius - nukentėjėlio judesius ir kvėpavimą, išskyrus agoninį kvėpavimą, kuris nelaikomas kvėpavimu. Taigi ne medikams pulso čiuopti nėra būtina, nes 40 proc. atvejų jo nepavyksta užčiuopti net tada, kai jis yra. Medikai čiuopia miego arterijos pulsą (kaklo šoniniame griovelyje). Vertindami kraujotakos po­žymius, nesugaiškite ilgiau negu 10 sek.

2.19 pav. Gelbėtojo padėtis, atliekant krutinės paspaudimus

45

Bendroji dalis

Jei kraujotakos požymių nematyti, vadinasi, širdis neplaka, todėl būtina garantuoti kraujotaką krūtinės paspaudimais (2.19 pav.), kol atvyks medikai.

Sunkus kraujavimasĮvertinę kraujotakos požymius, greitai apžiūrėkite, ar nėra išorinio kraujavimo. Krau­

javimas vadinamas sunkiu, kai kraujas iš žaizdos teka srove arba sunku j į sustabdyti. Apžiū­rėkite nukentėjėlio kūną nuo galvos iki kojų: patikrinkite, ar kraujuoja, ar nėra krauju permirkusių drabužių arba kraujo klano. Nedidelis kraujo kiekis ant lygaus paviršiaus arba susimaišęs su vandeniu atrodo didesnis. Sunkų kraujavimą ne visada paprasta nustatyti, todėl atidi apžiūra padės j į pastebėti. Kraujavimą būtina stabdyti kuo greičiau. Naudokite apsaugines užtvaras tarp savęs ir nukentėjėlio, taip apsisaugosite nuo krauju plintančių

ligų-

2.2.2. Patikrinkite sąm oningą nukentėjėlį

Jei nukentėjęs žmogus sąmoningas, pirmiausia nustatykite, ar jo būklė pavojinga gyvybei. Prisistatykite ir paklauskite, kas atsitiko, kurią vietą skauda, ar jaučia negerumą, ar gali giliai įkvėpti. Prasmingas ir artikuliuotas nukentėjėlio atsakymas rodys, kad kvė­pavimo takai yra atviri, kvėpavimas ir sąmoningumas pakankamas. Tai padės nustatyti sužeidimo arba ligos priežastį. Atsakymas į klausimą, kurioje vietoje skauda ir ar jaučia negerumą padės sužinoti galimą sužalojimo vietą. Atsakymas į klausimą, ar gali giliai įkvėpti, padės nustatyti, ar krūtinė sužalota. Suskaičiuokite kvėpavimo dažnį. Sveikas suaugęs žmogus kvėpuoja apie 12-20 kartų per minutę, vaikas - 15-30 kartų per minutę, naujagimis - 30-50 kartų per minutę. Uždėkite savo plaštaką ant nukentėjėlio krūtinės ir stebėkite bei skaičiuokite kvėpavimo judesius. Kvėpavimo dažnio pokytis (suretėjęs ar padažnėjęs) yra svarbus požymis, kuris rodo pavojingą gyvybei būklę.

Širdis susitraukdama sukelia pulso bangą, kuri perduodama arterinėmis kraujagyslėmis. Pulso bangas lemia širdies susitraukimų reguliarumas (ritmas), dažnis ir stiprumas. Pulsą čiuopti galima ten, kur arterija eina netoli kaulo ir odos. Sąmoningo nukentėjusio žmogaus pulsas čiuopiamas rieše nykščio pusėje (čia eina stipininė arterija), o nesąmoningo - kaklo griovelyje (miego arterija). Suaugusio žmogaus normalus pulsas yra 60-90 kartų per minutę, vaiko - 80-150 kartų per minutę, naujagimio - 120-160 kartų per minutę. Normalus pulsas yra reguliarus (ritmiškas) ir rieše gerai jaučiamas. Čiuopiant pulsą riešo srityje, nukentė­jėlis turi sėdėti arba gulėti. Čiuopdami dviem pirštais nukentėjėlio pulsą rieše, suskai­čiuokite jo dažnį per 15 sek. ir padauginkite iš keturių, kad gautumėte dažnį per minutę. Užčiuopiamas stipininės arterijos pulsas rodo, kad sistolinis kraujo spaudimas yra ne mažesnis kaip 90 mm Hg.

Apžiūrėkite, ar nukentėjėlis kraujuoja, ar išbalęs, pamėlęs (rodo, kad trūksta deguonies), ar prakaituoja.

Nustatę, kad pacientas sąmoningas ir būklė nepavojinga gyvybei, turite išsiaiškinti, ar nėra pavojaus sveikatai, dėl kurio reikėtų jūsų pagalbos. Tikrindami sąmoningą nukentėjėlį, kurio būklė gyvybei nepavojinga, atlikite 2 veiksmus:

1) apklauskite nukentėjusį žmogų ir įvykio liudininkus;2) apžiūrėkite nukentėjėlį nuo galvos iki kojų.

46

Nukentėjėlio patikra

Apklauskite nukentėjėlį ir įvykio liudininkusPaprastais klausimais stenkitės išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir daugiau sužinoti apie

nukentėjėlio būklę. Apklausa neturi užimti daug laiko. Iš pradžių prisistatykite ir gaukite nukentėjusio žmogaus sutikimą teikti jam pagalbą. Pirmiausia paklauskite vardo ir, kreip­damiesi į j į vardu, nuraminkite. Stengdamiesi sužinoti daugiau informacijos, paklauskite, kas atsitiko, ar skauda ir ar jaučia kitokių negerumų, ar alergiškas kam nors, kokiomis ligomis serga ir ar vartoja medikamentų.

Jei nukentėjėlis skundžiasi skausmu, paklauskite, kurioje vietoje skauda ir koks skaus­mo pobūdis. Skausmas gali būti deginantis, duriantis, spaudžiantis ar pulsuojantis. Paklaus­kite, kada atsirado skausmas ir ką nukentėjėlis darė atsiradus skausmui. Paprašykite jo skausmą įvertinti nuo 1 iki 10 balų (1 balas - vos juntamas skausmas, 10 balų - labai stiprus skausmas).

Kai kada gali nepavykti apklausti nukentėjėlio. Vaikai ir kūdikiai gali bijoti arba nemokėti kalbėti. Nukentėjęs žmogus gali būti užsienietis ir nemokėti kalbos. Paklauskite šeimos narių, draugų, įvykio liudininkų, kas atsitiko. Jie gali suteikti naudingos informacijos arba padėti bendrauti su pacientu.

Gautą informaciją arba užrašykite, arba paprašykite kieno nors, kad užrašytų, arba tiesiog prisiminkite. Ją perduokite atvykusiems medikams.

Apžiūrėkite nukentėjėlį nuo galvos iki kojųPrieš apžiūrą paaiškinkite nukentėjusiam žmogui, ką rengiatės daryti. Prisiminkite,

kurios vietos skausmingos, venkite jas liesti, neliepkite nukentėjėliui jas judinti. Pasinau­dokite savo pojūčiais (rega, klausa, lytėjimu, uosle), norėdami aptikti neįprastų požymių. Prisiminkite, kaip normaliai atrodo kūnas. Būkite pasirengęs atpažinti sužalojimo požy­mius - viską, kas atrodo ar skamba neįprastai. Jei nesate įsitikinęs, palyginkite sužalotą kūno pusę su sveikąja. Stebėkite veido išraišką ir klausykite balso tono, kuris gali rodyti skausmą. Apžiūrėkite, ar nukentėjėlis neturi specialių medicininių apyrankių ar pakabų. Tokie daiktai rodo, kad pacientas serga pavojinga liga, kur skambinti pagalbos ir kokią pagalbą teikti.

Patikrą pradėkite nuo nukentėjėlio galvos. Apžiūrėkite skalpą, veidą, ausis, nosį ir bumą. Atkreipkite dėmesį į mėlynes, žaizdas, patinimus, įspaudimus ir požymius, kurie gali rodyti, kad būklė pavojinga. Stebėkite, ar nekinta sąmonė, ar nukentėjėlis mieguistas, nebudrus ar sumišęs. Stebėkite, ar nekinta kvėpavimas. Sveikas suaugęs žmogus kvėpuoja reguliariai, tyliai ir lengvai. Pakitęs kvėpavimas gali būti triukšmingas, gaudantis orą, gur­guliuojantis ar švilpiantis, neįprastai dažnas ar retas; kvėpuojant gali skaudėti, dalyvauti papildomi kaklo, krūtinės, pilvo raumenys, gali būti išsiplėtusios šnervės.

Odos spalva ir temperatūra taip pat gali teikti informacijos apie nukentėjusio žmo­gaus būklę. Pažiūrėkite, kaip atrodo oda, ir prisilietę nustatykite, kokia jos temperatūra. Jei oda paraudusi, pabalusi ar pamėlusi, būklė gali būti pavojinga. Tamsi oda vietoj balkšvumo atrodys melsvesnė. Išorine plaštakos dalimi liesdami odą, nustatykite jos tem­peratūrą (2.20 pav.). Šalta, drėgna, karšta ar sausa oda gali reikšti, kad būklė yra nenormali.

Jei nukentėjėlis praranda sąmonę ir dar neiškviesta greitoji medicinos pagalba, nu­traukite tyrimą ir nedelsdami skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu. Po to grįžkite prie nukentėjėlio, įvertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai. Pradėkite

47

Bendroji dalis

2.20 pav. Išorine plaštakos dalimi liesdami odą, nustatykite jos temperatūrą

2.21 pav. Paprašykite lėtai galvą pasukti į vieną ir į kitą pusę

2.23 pav. Stebėkite krūtinės ląstą ir pilvą, paprašydami paciento giliai įkvėpti ir iškvėpti.

Paklauskite, ar kvėpavimo metu nejaučia skausmo

nuo nukentėjėlio galvos: taip galėsite įvertinti kvėpavimą ir kraujotakos požymius.

Jei manote, kad nėra galvos, kaklo ar nugaros sužeidimo (nepatyrė didelės ener­gijos traumos), paprašykite, kad nukentėjęs žmogus pajudintų kūno dalis, kurių neskau­da, taip nustatysite specifinius sužalojimus. Paklauskite, ar neskauda kaklo. Jei neskau­da, paprašykite lėtai galvą pasukti į vieną ir į kitą pusę (2.21 pav.). Jei atsiranda skaus­mas, toliau judinti kaklą draudžiama. Pa­prašykite nukentėjėlio gūžtelėti pečiais, kad įvertintumėte pečių sritį (2.22 pav.). Stebėkite krūtinės ląstą ir pilvą, paprašydami paciento

2.22 pav. Paprašykite nukentėjėlio gūžtelėti pečiais, kad įvertintumėte pečių sritį

2.24 pav. Paprašykite išskėsti ir sulenkti abiejų plaštakų pirštus, pakelti abi rankas

48

Nukentėjėlio patikra

giliai įkvėpti ir iškvėpti. Paklauskite, ar kvėpavimo metu nejaučia skausmo (2.23 pav.). Apžiūrėkite abi rankas. Paprašykite išskėsti ir sulenkti abiejų plaštakų pirštus, pakelti abi rankas (2.24 pav.). Panašiai patikrinkite kojas. Paprašykite pajudinti kojų pirštus, pėdas, sulenkti per kelius (2.25 pav.). Apžiūrėkite kiekvieną galūnę atskirai.

Jei nukentėjėlis gali judinti visas kūno dalis be skausmo ir diskomforto ir nėra su­žeidimo ar ligos požymių, pasodinkite. Po ~ ^ v , .. . . ^o r j -u r 2,25 pav. Paprašykite pajudinti kojų pirstus,kelių minučių, kai pacientas jau bus pasiren- pėdas, sulenkti per keliusgęs,. lėtai ir atsargiai padėkite jam atsistoti.

Jei pacientas nepatyrė galvos, kaklo ar nugaros traumos, padėkite surasti patogiausią kūno padėtį. Jei manote, kad nukentėjėlis susižeidė galvą, kaklą ar nugarą, nejudinkite ir neleiskite jam judėti. Saugokite, kad neperšaltų ar neperkaistų, nuraminkite. Nustatykite, kokios pagalbos dar reikia ir ar jau iškviesta greitoji medicinos pagalba.

2.2.3. Teikite pagalbą

Apžiūrėję nukentėjusį žmogų nuo galvos iki kojų, gydykite nustatytus sužalojimus. Teikdami pirmąją medicinos pagalbą sąmoningam nukentėjėliui, kol atvyks medikai, vadovaukitės nurodytomis rekomendacijomis:

- Nepakenkite.- Stebėkite sąmonę ir kvėpavimą.- Padėkite nukentėjėliui surasti patogiausią kūno padėtį. Jei sužalotas stuburas, nu­

kentėjėlio nejudinkite ir neleiskite jam judėti.- Saugokite, kad neperšaltų ar neperkaistų.- Nuraminkite.- Teikite pagalbą nustatytų specifinių sužalojimų atveju (pvz., sutvarstykite žaizdas,

imobilizuokite lūžius).

2.2.4. Pervežim as

Ar pervešite nukentėjėlį, ar lauksite, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, priklauso nuo tam tikrų veiksnių: atstumo tarp greitosios medicinos pagalbos stoties ir įvykio vietos, sužeidimo, ligos sunkumo ir jūsų sprendimo. Jei nusprendėte pacientą vežti, paprašykite kito asmens keliauti kartu, kad būtų garantuotas nukentėjusiam žmogui komfortas pervežimo metu. Pasirinkite trumpiausią kelią iki artimiausios gydymo įstaigos. Veždami atidžiai stebėkite paciento būklę.

Nukentėjėlio nevežkite šiais atvejais:- kelionė gali pabloginti būklę ar sukelti naujų sužeidimų;

49

Bendroji dalis

- būklė yra pavojinga gyvybei;- nežinote sužeidimo ar ligos priežasties.Jeigu būklė pavojinga gyvybei ar yra tikimybė, kad ji gali pablogėti, skambinkite

telefonu 112 ar kitu numeriu ir laukite, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.Neleiskite nukentėjusiam žmogui pačiam vykti į ligoninę. Sužeidimas ar liga gali

pabloginti jo judesius, sukelti galvos svaigimą ir net alpimą. Taip nukentėjėlis gali kelti pavojų keleiviams, pėstiesiems, vairuotojams.

2.2.5. K ūdikių ir vaikų patikros ypatum ai

Kūdikiams (iki 1 metų) ir vaikams (1-12 metų) teikiama pirmoji pagalba šiek tiek skiriasi nuo suaugusių žmonių.

Tikrinant, ar kūdikio arba vaiko būklė pavojinga gyvybei, veiksmų seka yra tokia pati kaip ir tikrinant suaugusįjį, tačiau jei esate vienas ir randate kūdikį ar vaiką be sąmonės ir nekvėpuojantį, prieš skambindami telefonu 112, 2 min. atlikite dirbtinius įpūtimus: taip į nukentėjėlio organizmą pateks deguonies ir nesustos širdis. Tikrindami, ar kūdikio arba vaiko sveikatos būklė pavojinga (bet negresia gyvybei), iš pradžių apžiūrėkite neliesdami. Atkreipkite dėmesį į požymius, kurie gali rodyti sąmonės, kvėpavimo blogėjimą, naujų pažeidimų atsiradimą. Pavojaus požymiai gali būti netikri, nes kūdikis arba vaikas gali būti sunerimęs arba susijaudinęs. Jei šalia yra tėvai ar globėjai, paprašykite padėti kūdikį ar vaiką nuraminti. Tėvai gali papasakoti apie buvusias ir esamas jo ligas.

Bendraukite su tėvais ir vaiku. Pasakykite, ką rengiatės daryti. Su vaiku būkite drau­giškas, žiūrėkite jam į akis. Vartokite paprastus žodžius. Pateikite vaikui tokius klausimus, į kuriuos jis galėtų atsakyti. Dažnai tėvams tenka verkiantį vaiką laikyti ant rankų. Kol tėvai laiko vaiką, j į apžiūrėkite. Apžiūrą pradėkite ne nuo galvos, o nuo kojų, nes vaikui leidžiant stebėti apžiūrą, jis palengva su ja apsipranta.

2.2.6. Senyvų žm onių patikros ypatum ai

Apžiūrėdami senyvą (vyresnį kaip 65 metų) nukentėjėlį, paklauskite, koks jo vardas ir kalbėdamiesi kreipkitės į j į vardu. Vartokite kreipinius „pone“, „ponia44. Bendraukite taip, kad nukentėjęs žmogus jus matytų ir girdėtų. Jeigu jis sumišęs, tai gali būti netekęs regėjimo arba klausos. Kai kurie akinius nešiojantys žmonės būna labai sunerimę, netekę jų. Jei nukentėjėlis neranda akinių, padėkite juos surasti. Stebėkite, ar pacientas neturi klausos problemų. Jeigu taip, kalbėkite lėtai, aiškiai ir žiūrėdami nukentėjusiam žmogui į veidą. Jei pacientas sumišęs, stenkitės išsiaiškinti, ar sumišimą sukėlė sužeidimas ar liga. Dažnai padeda šeimos narių ir įvykio liudininkų suteikta informacija. Nukentėjėlis gali būti išsi­gandęs, nes parkrito. Padėkite jam lėtai atsistoti.

Išsiaiškinkite, kokiomis ligomis nukentėjėlis serga ir kokius medikamentus vartoja. Apžiūrėkite, ar jis nenešioja specialių informacinių apyrankių ar pakabų. Atsiminkite, kad senyvi žmonės dažnai neįtaria nieko blogo arba sumenkina simptomus, norėdami išlaikyti savo nepriklausomumą ir išvengti slaugymo namuose.

50

Nukentėjėlio patikra

ApibendrinimasPagalbos veiksmus nusako „P-P-P“ taisyklė: Patikrink-Paskambink-Padėk. Pirmiausia

nustatykite, ar nukentėjėlio būklė pavojinga gyvybei: neturi sąmonės, nekvėpuoja arba yra dusulys, nėra kraujotakos požymių ir smarkiai kraujuoja. Jei yra nors vienas iš šių požymių, nedelsdami telefonu 112 ar kitu numeriu kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei būklė pavojinga sveikatai, bet ne gyvybei, apklauskite nukentėjėlį ir įvykio liudininkus ir ap­žiūrėkite nuo galvos iki kojų (kūdikių ir vaikų apžiūrą pradėkite nuo kojų), norėdami nu­statyti kitus sužalojimus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Jei neteiksite pagalbos, sveikatai pavojinga būklė gali tapti pavojinga gyvybei.

Galimas situacijos sprendimasPirmiausia įvertinkite aplinką ir pasirūpinkite jos saugumu. Dviratininkas guli šali­

gatvyje, todėl didelio aplinkos pavojaus nėra, tačiau būtina apsisaugoti ir apsaugoti nuken­tėjusį žmogų nuo galimo kitų dviratininkų sužalojimo. Patikrinkite nukentėjėlio sąmonę. Jis kalba tyliai ir neaiškiai. Paprašykite praeivių pagalbos ir telefonu 112 ar kitu numeriu kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Įtariate, kad stuburas sužalotas, tačiau negalite atmesti ir miokardo infarkto ar alergijos tikimybės. Nukentėjėlio nejudinkite ir liepkite jam nejudėti. Jei aplink yra žmonių, kaklą rankomis imobilizuokite prieš sąmonės patikrą. Pirmiausia nustatykite, ar sąmoningo nukentėjėlio būklė pavojinga gyvybei, po to - ar pavojinga sveikatai.

Savikontrolės klausimai1. Mnemonika, kuria vadovausitės, teikdami pirmąją medicinos pagalbą:

a) „U-A-A“;b) bėk, rėk, stauk;c) „P-P-P“;d) „BAC“.

2. Pasirinktos mnemonikos raidžių reikšmė ir seka:a) paskambink, padėk, patikrink;b) padėk, paskambink, patikrink;c) patikrink, paskambink, padėk.

3. Gyvybei pavojinga būklė:a) nėra sąmonės, kvėpavimo arba yra dusulys, nėra kraujotakos požymių, smarkus krau­javimas;b) kvėpavimo nėra arba yra dusulys, kraujotaką rodančių požymių nėra, karščiavimas iki38,4 °C, kosulys;c) sąmonės ir kraujotakos požymių nėra, smarkus kraujavimas.

4. Ar būklė sveikatai pavojinga, nustatysite:a) iškvietę greitąją medicinos pagalbą;b) nustatę, kad nukentėjęs žmogus sąmoningas ir jo būklė gyvybei nepavojinga;c) sustabdę kraujavimą.

51

Bendroji dalis

2.3. Pagalbos kvietimas

Baigę šią temą, turite:1) mokėti apibūdinti, kada ir kaip kviesti greitąją medicinos pagalbą;2) žinoti pagalbos telefono numerius.

Galima situacijaVakare prie televizoriaus jūs šnekučiuojatės su savo 75 metų dėde. Staiga jis pamėlsta

ir susmunka be sąmonės. Ką darysite?

Esminiai skyriaus dalykai

Jei įtariate, kad būklė pavojinga, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.Bendrasis pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra 112.Nepadėkite ragelio, kol nelieps operatorius.

ĮvadasNukentėjęs žmogus privalo gauti tinkamą medicinos pagalbą kuo greičiau, todėl jūs

privalote telefonu 112 ar kitu numeriu ne tik kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ir perduoti kiek įmanoma kuo daugiau informacijos apie nukentėjėlį, kad medikai galėtų pasirengti reikiamai pagalbai.

2.3.1. Kada skam binti?

Kartais sunku nuspręsti, kada kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pirmosios medicinos pagalbos žinios padės apsispręsti. Greitąją medicinos pagalbą privalote kviesti šiais atvejais:

- nukentėjėlis nesąmoningas arba jo sąmonė blogėja;- pacientas sunkiai kvėpuoja, dūsta;- jaučia negerumą arba diskomfortą krūtinėje, skausmą ar spaudimą, kuris trunka

ilgiau kaip 5 min. arba kartojasi;- pacientas labai kraujuoja;- jaučia nepraeinantį spaudimą ar skausmą pilve;- vemia ar kosti krauju;- traukuliai trunka ilgiau kaip 5 min. arba kartojasi;- traukuliai prasidėjo nėščiai moteriai;- pacientas serga cukriniu diabetu ir jam prasidėjo traukuliai;- nukentėjėlis skundžiasi dideliu galvos skausmu arba neaiškiai kalba;- galbūt apsinuodyta;- galimas galvos, kaklo ar nugaros sužeidimas;- galimi kaulų lūžiai.

Būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą ir kitas tarnybas šiais atvejais:- gaisras ar sprogimas;

52

Pagalbos kvietimas

- nuodingosios dujos;- nutrūkę elektros laidai;- gilus ar greitai tekančio vandens telkinys;- eismo įvykis;- nukentėjėlio neįmanoma greitai perkelti į saugią vietą.

Čia nurodytos ne visos būklės ir situacijos, kai reikia skambinti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Dažnai tenka pasikliauti savo nuojauta. Jei manote, kad būklė pavojinga, gal taip ir yra. Jei abejojate būkle, nedvejokite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Pagalbos kvietimas telefonuGreitąją medicinos pagalbą kvieskite pats arba paprašykite pagalbininko. Skambinkite

telefonu 112 (bendrasis pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje). Operatoriaus paprašykite, kad sujungtų su greitąja medicinos pagalba. Operatorius gali paklausti:

- apie vietą, į kurią turi vykti greitoji medicinos pagalba (nurodykite rajoną, gatvę, kelią, adresą, kitus orientyrus, pvz., pastatus ar kitus į akis krintančius vietovės objektus);

- jūsų telefono numerio (padiktuokite savo telefono, kuriuo skambinate, numerį ir pasakykite savo vardą);

- kas atsitiko (apibūdinkite, kas atsitiko);- kiek nukentėjusių žmonių (pasakykite galimą nukentėjėlių skaičių);- koks nukentėjėlių amžius;- kokia jų būklė (pasakykite, ar sąmoningi, ar kvėpuoja, ar kraujuoja).

Nepadėkite ragelio, kol nelieps operatorius. Daugelyje šalių yra kvalifikuoti specialistai, kurie paaiškins, kaip teikti pagalbą.

Svarbūs telefonai- Bendrosios pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra 112 (bet kurio

tinklo), greitosios medicinos pagalbos - 103 (Omnitel), 033 (Tele-2, Bitė), 03 (Teo).- Lietuvos apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro tel. (85) 2362052.

Jei neturite telefono, paklauskite pagalbininko ar nukentėjėlio, jei jis sąmoningas, ar jis turi, arba, jei galima, naudokite radijo ryšį, elektroninį paštą, vėliavas, šviesos signalus.

2.3.2. Jei esate vienas

Jei esate vienintelis pagalbos teikėjas, turite nuspręsti, ar pirmiau skambinsite ir kviesite greitąją medicinos pagalbą, ar teiksite pagalbą. Pirmiau skambinsite šiais atvejais:

- nesąmoningas nukentėjėlis vyresnis kaip 12 metų;- nesąmoningas kūdikis ar vaikas, kuris serga širdies liga arba yra širdies ligos rizikos

veiksnių;- matėte, kaip kūdikis ar vaikas staiga neteko sąmonės.

53

Bendroji dalis

Minėtus atvejus, kurių metu pirmiausia skambinsite ir kviesite greitąją medicinos pagalbą, dažniausiai sukelia širdies sustojimas. Dėl šios priežasties labai svarbu kuo greičiau iškviesti specializuotą pagalbą, kuri atsiveš specialios įrangos ir taikys specializuotą gy­dymą. Tada turite nedelsiant atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, kol atvyks medikai.

Atvejai, kurių metu pirmiausia turėtumėte teikti pagalbą2 min., tik po to kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu:

- kūdikis arba vaikas rastas be sąmonės (sąmonės netekties momento jūs nematėte);- nukentėjėlis skendo;- ištiko trauma;- apsinuodyta medikamentais.Minėti atvejai, kurių metu pirmiausia teikiama pagalba, dažniausiai yra susiję su pa­

sunkėjusiu kvėpavimu arba jo sustojimu. Tada, jei reikia, atliekamas dirbtinis kvėpavimas ir daromi krūtinės paspaudimai, kol atvyks medikai.

ApibendrinimasVisada prisiminkite pirmosios medicinos pagalbos veiksmus: Patikrink-Paskambink-

Padėk. Nustatykite, ar aplinka pavojinga, patikrinkite nukentėjėlį, telefonu 112 ar kitu numeriu kvieskite greitąją medicinos pagalbą, teikite pagalbą, kol atvyks medikai. Bend­rosios pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra 112. Jei dėl būklės esate netikras, nedvejokite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Galimas situacijos sprendimasĮvertinkite sąmonę, paklausdami, kas atsitiko. Kvieskite pagalbą šaukdamas (jei kas

nors dar yra namie), telefonu 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą, atverkite kvėpavimo takus, įvertinkite kvėpavimą ir, jei nekvėpuoja, atlikite dirbtinius įpūtimus ir krūtinės pa­spaudimus (santykis 2:30), kol atvyks medikai.

Savikontrolės klausimai1. Bendrasis pagalbos telefonas yra:

a) 111;b) 112;c) 113;d) 114.

2. Greitąją medicinos pagalbą kvieskite:a) sunkiai pažadinamam 75 metų vyriškiui;b) 35 kartus per minutę kvėpuojančiai 18 metų merginai;c) nepraeinančiu pilvo skausmu besiskundžiančiam vaikui;d) visais nurodytais atvejais.

3. Kuriuo atveju pirmiausia 2 min. teiksite pagalbą, po to skambinsite:a) skendęs žmogus;b) netekęs sąmonės 56 metų vyriškis;c) netekęs sąmonės 18 metų vaikinas.

4. Pagalbos veiksmų seką rodanti mnemonika:a) HJK;b) PPP;c) KLO;d) ABL.

54

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.4. Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

Baigę šią temą, turite:1) žinoti pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės sudėtį;2) apibūdinti žaizdų priežiūrą;3) apibūdinti gazus ir tvarsčius;4) žinoti tvarstymo principus ir būdus;5) apibūdinti tvarstymą skarelėmis;6) apibūdinti šalčio kompresus.

Esminiai skyriaus dalykai

Pirmiausia jūs turite palaikyti gyvybines funkcijas, sustabdyti kraujavimą. Tik tada, kai nukentėjėlis yra sąmoningas, normaliai kvėpuoja ir nekraujuoja, tvarstykite žaizdas, imobilizuokite lūžius.

Automobiliuose ir darbo vietose esantys pirmosios pagalbos rinkiniai sufor­muojami, remiantis tam tikrais reikalavimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Taisyklingai uždėti gazai ir tvarsčiai stabdo kraujavimą, mažina skausmą, apsaugo žaizdą nuo purvo ir infekcijos, prilaiko pažeistą galūnę ar kūno dalį.

Galimi trys tvarstymo būdai: žiedinis, spiralinis ir kryžminis.Skarelės tvarstį galima panaudoti 32 skirtingais būdais.Šalčio kompresai tinka po sumušimo, patempus raiščius arba sausgysles, esant

terminiams nudegimams.

ĮvadasJei būsite tinkamai pasirengę nelaimingiems atsitikimams, galėsite būti tikri, kad rei­

kiama pagalba jums, jūsų artimiesiems ar tiesiog nepažįstamam žmogui bus suteikta kuo anksčiau. Pasirengti nelaimingiems atsitikimams galite besimokydami suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir sudarydami ar įsigydami pirmosios pagalbos vaistinėlę. Tinkamai panaudotos pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlėje esančios priemonės gali padėti iš­vengti rimtesnių pažeidimų arba parengti nukentėjėlį atvykstančiai greitajai medicinos pagalbai. Siame skyrelyje daug dėmesio skiriama žaizdų priežiūrai, nes suteikus tinkamą pirmąją medicinos pagalbą ir panaudojus pirmosios pagalbos vaistinėlėje esančias prie­mones galima išvengti infekcijos, gilesnio audinių pažeidimo. Be to, tinkami jūsų veiksmai gali išgelbėti atskirtą galūnę ir parengti ją sėkmingai replantacijai. Tačiau atsiminkite, kad pirmiausia jūs turite palaikyti gyvybines funkcijas, sustabdyti kraujavimą. Tik tada, kai nukentėjėlis yra sąmoningas, normaliai kvėpuoja ir nekraujuoja, tvarstykite žaizdas, imobilizuokite lūžius.

55

Bendroji dalis

2.4.1. Pirm osios pagalbos priem onių rinkinys

Pirmosios pagalbos priemonių rinkinys turi būti namuose, darbo vietose, sporto ir laisvalaikio klubuose, automobiliuose. Automobiliuose ir darbo vietose esantys rinkiniai turi būti suformuoti, atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Namų pirmosios pagalbos rinkiniuose turėtų būti nurodytų prie­monių (2.1 lentelė). Jos turi būti laikomos matomoje, lengvai pasiekiamoje vietoje, drėgmės nepraleidžiančiame krepšyje. Priemones reikia reguliariai tikrinti ir papildyti, kad prireikus jos būtų tinkamai parengtos naudoti.

2.1 lentelė. Namų vaistinėlės pirmosios medicinos pagalbos priemonių rinkinys

Medicinos pagalbos ir kitokių priemonių pavadinimas

Kiekis(vnt.) Paskirtis

Vienkartinės sterilios pleistro juostelės 10-20 Nedidelėms žaizdoms pridengti

Sterilus gazas (10 cm* 12 cm) 2 Kraujuojančioms žaizdoms tvarstyti

Sterilus žaizdų gazas (10 cm x 10 cm) 6 Kraujuojančioms žaizdoms tvarstyti

Sterilus nudegimo tvarstis (40 cm><60 cm) 1 Nudegimui pridengti

Sterilus nudegimo tvarstis (60 cm><80 cm) 1 Nudegimui pridengti

Sterilus akių tvarstis 2 Sužeistai akiai pridengti

Palaikomasis tvarstis (6 cm><4 m) 1 Sąnariams tvarstyti, prilaikyti gazus

Palaikomasis tvarstis (8 cm><4 m) 1 Sąnariams tvarstyti, prilaikyti gazus

Palaikomasis trikampis tvarstis (skarelė) 6 Pažeistai viršutinei galūnei parišti

Tvarsčių segtukai 6 Tvarsčių galams sutvirtinti

Lipnus pleistras (2,5 cm><5 m) 1 Tvarsčiui pritvirtinti

Speciali antklodė 1 Nukentėjusiam žmogui paguldyti ir (ar) apkloti

Vata 1 Absorbuojamoji medžiaga, dedama ant gazo (niekada nededama tiesiog ant žaizdos!)

Žirklės 1

Pincetas 1

Nespirituotos antiseptinės drėgnos 5 Odai aplink žaizdą nuvalyti arba, jei nėraservetėlės muilo ir vandens, rankoms nusivalyti

Plastikinė veido plėvelė arba kišeninė 1 Apsaugoti save ir nukentėjėlį nuo infekcijos,veido kaukė kai atliekamas dirbtinis kvėpavimas

Vienkartinės medicininės pirštinės 2

Žibintas 1 Matomumui pagerinti

Šaldomasis maišelis 1 Po sausgyslių, raumenų patempimo, sumuš­tai kūno vietai atšaldyti

56

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

Minkštieji audiniaiMinkštuosius audinius sudaro oda, riebalai ir raumenys, kurie saugo gilesnes kūno

struktūras. Žmogaus oda sudaryta iš epidermio (lot. epidermis), tikrosios odos (lot. derma) ir poodžio (lot. hypoderma) (2.26 pav.). Pirmąjį odos sluoksnį sudaro epidermis - išorinis sluoksnis, sudarantis užtvarą bakterijoms ir kitiems organizmams, kurie gali sukelti in­fekciją. Antrasis, gilesnis sluoksnis, vadinamas derma (tikroji oda). Jame yra nervai, plaukų šaknys, prakaito ir riebalinės liaukos, kraujagyslės. Odoje daug kraujagyslių ir nervų, todėl daugeliui minkštųjų audinių pažeidimų būdingas kraujavimas ir skausmas. Poodinis sluoksnis, išsidėstęs po epidermiu ir derma, sudarytas iš riebalų, kraujagyslių ir jungiamojo audinio. Sis sluoksnis padeda kūnui reguliuoti temperatūrą. Riebalinis sluoksnis taip pat kaupia energiją. Riebalų kiekis yra skirtingas kūno dalyse, taip pat priklauso nuo kūno sudėjimo. Raumenys yra po riebaliniu sluoksniu ir sudaro didžiausią kūno minkštųjų audi­nių dalį.

Epidermis -

Dermis -

Hipodermis -

2.26 pav. Odos struktura

2.4.2. M ėlynė

Trauma gali būti atviroji, kai pažeidžiama oda, ir uždaroji, kai atsiranda vidinių sužeidimų, nors odos vientisumas nepažeistas. Uždarosios traumos požymis yra poodinė kraujosruva arba mėlynė (2.27 pav.), kuri vadinama kontūzija, sumušimu. Mėlynė atsiranda, kai kūnas paveikiamas išorine jėga, pavyzdžiui, kai jūs koja kliudote stalą ar kėdę. Tai sukelia poodinių minkštųjų audinių ir kraujagyslių pažaidas, vidinį kraujavimą ir uždegimą. Kai kraujas ir kiti skysčiai dėl uždegimo patenka į aplinkinius audinius, ta vieta pakeičia spalvą ir patinsta. Spalvos pokyčiai ir patinimas priklauso nuo pažaidos sunkumo. Pir­miausia ta vieta gali tik paraudonuoti. Palengva, kraujui ir kitiems skysčiams patekus į pažeistą vietą, ji gali virsti tamsiai raudona ar purpurine. Intensyvi violetinė spalva rodo stambesnių kraujagyslių ir raumeninio audinio pažaidą ir gausų kraujavimą po oda.

Susiformavusioms mėlynėms dažnai nereikia specialios medicinos pagalbos. Norint sumažinti kraujavimą po oda, pažeistoje vietoje galimas tiesioginis spaudimas. Pažeistos

57

Bendroji dalis

vietos pakėlimas taip pat mažina tinimą. Šal­dymas, jei pradedamas anksti, gali sumažin­ti skausmą, tinimą ir kraujavimą. Šaldyti ge­riausia šaltu daiktu, kuris šaldymo metu kei­čia fizikinę būseną (pvz., ledu). Jei šaldote ledu ar šaldomuoju maišeliu, pirmiausia ant nukentėjėlio odos uždėkite marlės ar kitokio audinio skiautę, rankšluostį ar drabužio dalį arba apvyniokite šaldymo priemonę ir tik po to dėkite ant odos. Ledo ar šaldomojo maišelio negalima dėti tiesiog ant odos, tarp jų turi būti apsauginė užtvara. Naudojant maišelį, į kurį pripilama šalto vandens, ar guminę pūslę, kas 3-5 min. vandenį galima pakeisti, kad jo tem peratūra būtų vienoda. Ledą ar šaldymo m aišelį laikykite ant nukentėjėlio ne ilgiau kaip 20 minučių.

Tačiau ne visos uždarosios traumos yra nesunkios. Neskubėdami įvertinkite, ar nėra rimtesnių uždarosios traumos pasekmių. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei:

- nukentėjėlis skundžiasi stipriu skausmu arba jam skauda judinamas kūno dalis;- manote, kad jėga, sukėlusi pažaidą, buvo gana stipri, t. y. galėjo sukelti rimtus

pažeidimus.

2.4.3. Žaizdos

Dauguma minkštųjų audinių pažaidų susijusios su viršutiniu audinių sluoksniu. Organai, sudaryti iš minkštųjų audinių, pažeidžiami uždarąja trauma arba gilia atvirąja trauma. Žaizda apibūdinama kaip fizinis pažeidimas, apimantis išorinį ir kitus odos sluoksnius. Dažnai pažeidžiami epidermis ir tikroji oda, būdingas išorinis kraujavimas.

Odos pažeidimas gali būti tik įdrėskimas išoriniame odos sluoksnyje arba sunkus pažeidimas, besitęsiantis giliau. Kraujavimo stiprumas priklauso nuo pažaidos vietos ir sunkumo. Pagrindinės žaizdų rūšys yra keturios:

- nubrozdinimas;- pjautinė;- kirstinė;- durtinė.Nubrozdinimas yra dažniausia žaizdų rūšis. Tai - odos nutrynimas ar įdrėskimas.

Šis pažeidimas dažnai atsiranda, kai vaikas parkrinta ir nusibrozdina rankas ar kelius. Nubrozdinimas paprastai yra skausmingas, nes nutrinami viršutiniai odos sluoksniai ir atidengiamos jautrios nervų galūnėlės. Kraujavimas nėra stiprus ir yra lengvai kontroliuo­jamas, nes pažeidžiami tik smulkūs kapiliarai. Purvas ir kitos medžiagos gali lengvai įstrigti odoje, todėl norint išvengti infekcijos ir paskatinti gijimą, būtina išvalyti žaizdą.

Pjautinės žaizdos kraštai gali būti lygūs arba nelygūs. Įpjovimai dažnai padaromi aštriais smailiais daiktais, pavyzdžiui, peiliais, žirklėmis ar sudaužytu stiklu. Įsipjauti galima

58

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

ir buku daiktu: toks įpjovimas dažniausiai atsiranda smogus buku daiktu į tą kūno vietą, kur kaulai yra iš karto po odos paviršiumi, pvz., smakro kaulą ar kaukolę. Tokias žaizdas kai kurie autoriai išskiria ir vadina muštinėmis. Jų kraštai būna nelygūs, labai suspausti, mažai gyvybingi. Žaizdos kraštuose kraujagyslės būna stipriai suspaustos, todėl mažai kraujuoja, bet sunkiau gyja, į jas dažniau patenka infekcija. Gilūs įpjovimai taip pat gali pasiekti riebalinį ir raumeninį sluoksnius, pažeisdami nervus ir kraujagysles. Pjautinės žaizdos dažnai kraujuoja ir, atsižvelgiant į pažeistas struktūras, gali kraujuoti stipriai, įpjovimai ne visada skausmingi, nes pažeisti nervai negali perduoti skausmo signalo į smegenis. Netinkamai prižiūrėtos pjautinės žaizdos lengvai užkrečiamos.

Kirstinė žaizda yra sužalojimas, kai dalis odos ar kitų minkštųjų audinių yra iš dalies ar visiškai pašalinami. Iš dalies atplėšta odos dalis gali likti prisitvirtinusi, yra pakibusi. Kraujavimas dažnai būna stiprus, nes įkirtimas paprastai apima gilesnius minkštųjų audinių sluoksnius. Kartais kūno dalis, pvz., pirštas, tiesiog nukertami. Toks pažeidimas vadinamas amputacija. Nors audinių pažeidimas, kurio metu atskiriama kūno dalis, yra sunkus, krau­javimas paprastai nebūna toks sunkus, kaip dažniausiai manoma. Kraujagyslės dažnai susitraukia ir atsitraukia nuo sužeidimo vietos, todėl kraujavimą galima kontroliuoti, užspaudžiant pažeistą vietą. Anksčiau visiškai atskirtos galūnės nebuvo galima sėkmingai prisiūti. Taikant šiuolaikinę mediciną, tai pavyksta gana dažnai.

Durtinė žaizda atsiranda, kai oda perduriama smailiu daiktu, pvz., vinimi, stiklo šuke, nuolauža ar peiliu. Šautinės žaizdos priskiriamos prie durtinių žaizdų. Oda yra glaudžiai prigludusi aplink įsiskverbusį daiktą, išorinis kraujavimas paprastai nėra sunkus. Kita vertus, vidinis kraujavimas gali būti sunkus ir pavojingas gyvybei, jei įsiskverbęs daiktas pažeidžia didžiąsias kraujagysles ar vidinius organus, todėl įvykio vietoje jis nešalinamas, o tiesiog tvarsčiais sutvirtinamas ir nukentėjėlis greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežamas į ligoninę, kur įstrigęs daiktas pašalinamas. Liekana, įsitvirtinusi atviroje žaizdoje, vadinama svetimkūniu. Jis gali visiškai pereiti per kūno dalį, palikdamas dvi atviras žaizdas: vieną - įėjimo, kitą - išėjimo.

2.4.4. Žaizdų priežiūra

Nedidelių žaizdų priežiūra. Nedidele žaizda (pvz., nubrozdinimas) laikomas pa­viršinis ir nedaug kraujuojantis pažeidimas. Jei žaizda nedidelė, laikykitės šių rekomen­dacijų:

• Naudokite užtvarą tarp savo rankos ir žaizdos. Jei įmanoma, užsimaukite vien­kartines pirštines ir ant žaizdos uždėkite sterilų gazą.

• Jeigu norite sumažinti kraujavimą, užspauskite žaizdą ir palaikykite kelias mi­nutes.

• Kruopščiai nuplaukite žaizdą muilu ir vandeniu. Jei įmanoma, ne mažiau kaip 5 minutes arba tol, kol nusiplaus svetimkūniai, palaikykite žaizdą po iš čiaupo tekančiu vandeniu. Jei to padaryti neįmanoma, tinka ir netekantis švarus vanduo.

• Užtepkite trijų antibiotikų tepalo ar kremo ant nedidelės žaizdos, prieš tai patikrinę, ar nukentėjėlis jiems nealergiškas ir nejautrus. Žaizdos geriau gyja ir rečiau užsikrečia, jei vartojama tepalo ar kremo su antibiotikais. Trijų antibiotikų tepalas

59

Bendroji dalis

yra veiksmingesnis už vieno antibiotiko tepalą ar kremą. Antibiotikų tepalą ar kremą rekomenduojama tepti tik ant nedidelių žaizdų

• Jei žaizda dar šiek tiek kraujuoja arba tikėtina, kad į ją gali patekti purvo ar bakterijų, uždenkite žaizdą steriliu gazu ir pritvirtinkite spaudžiamuoju tvarsčiu (naudokite paprastą tvarstį arba tvarstį lipniais kraštais).

Didelių žaizdų priežiūra. Didelei žaizdai būdingas sunkus kraujavimas, gilus audinių suardymas ar giliai įstrigęs svetimkūnis. Jei žaizda didelė, laikykitės toliau išvardytų re­komendacijų.

• Skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu.• Užsimaukite vienkartines pirštines. Jei yra tikimybė, kad kraujas ims trykšti, gali

prireikti ir akių apsaugos.• Stabdykite išorinį kraujavimą atlikdami šiuos veiksmus:

- Rankos pirštais ar delnu (užsimovę pirštines) spauskite kraujuojančią vietą. Galite paprašyti, kad nukentėjėlis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.

- Uždenkite žaizdą gazu ar gazais ir stipriai prispauskite ranka (užsimovę pirštines).- Norėdami, kad žaizdos spaudimas išliktų ir gazas nenuslystų, uždėkite spau­

džiamąjį tvarstį ant gazo.- Jei kraujo persisunkė per tvarstį, nenuimkite krauju permirkusių gazų; uždėkite

daugiau gazų, kad sugertų kraują.

•. Atidžiai stebėkite nukentėjėlį, kad pastebėtumėte požymius, rodančius nukentėjėlio būklės blogėjimą: pagreitėjusį ar sulėtėjusį-kvėpavimą, pakitusią odos spalvą, neramumą.

• Atlikite veiksmus, mažinančius šoką.• Prižiūrėkite, kad nukentėjėlis neperšaltų ar neperkaistų.• Pasirūpinkite, kad jo kūno padėtis būtų patogi, nuraminkite jį.• Suteikę pagalbą, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.

Jei nukentėjėlio kūno dalis atplyšusi a r atskirta:• Užsimaukite vienkartines pirštines.• Suvyniokite atskirtą kūno dalį į sterilią marlę ar bet kokią švarią medžiagą.• Įdėkite suvyniotą kūno dalį į plastikinį maišelį. Nedėkite į maišelį sauso ledo ir

nepilkite šalto vandens (2.28 pav. a).• Maišelį su kūno dalimi įdėkite į kitą, ledo gabaliukų ar šalto vandens pripildytą

maišelį (2.28 pav. b).• Patikrinkite, ar kūno dalis yra gabenama kartu su nukentėjėliu.

Jei žaizdoje įstrigo svetimkūnis:• Užsimaukite vienkartines pirštines.• Neištraukite įstrigusio svetimkūnio.• Naudokite stambius gazus įstrigusiam svetimkūniui stabilizuoti, nes bet koks jo

judesys gali sukelti papildomus audinių pažeidimus, vidinį kraujavimą.• Kontroliuokite kraujavimą: pritvirtinkite gazus aplink įstrigusį svetimkūnį palai­

komuoju tvarsčiu.• Suteikę pagalbą, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.

60

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.28pav. Atskirtos kūno dalies saugojimas

2.4.5. Infekcijos profilaktika

Geriausias būdas išvengti infekcijos yra kruopštus žaizdos plovimas. Nedidelės žaizdos plaunamos muilu ir vandeniu. Didelių ir (ar) kraujuojančių žaizdų atveju svarbiausia yra sustabdyti kraujavimą ir kreiptis į medikus.

Durtinėms žaizdoms nebūdingas sunkus išorinis kraujavimas, tačiau jos dažnai in­fekuojamos. Duriamieji objektai perneša infekciją į minkštus audinius.

Stabligė yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinė bakterija Clostridium tetarti, esanti gyvulių mėšlu užterštame dirvožemyje. Patekusi į žaizdą išskiria specifiškai vei­kiančius toksinus, kurie paveikia nugaros ir galvos pailgąsias smegenis. Užsikrėtusiam žmogui pasireiškia skersaruožių raumenų skausmingi įsitempimai ir gali ištikti mirtis. Ligos inkubacinis periodas - 1-21 dienų, dažniausiai 6-14 dienų. Užsikrečiama per nešva­riu daiktu durtas žaizdas, kuriose ligos sukėlėjui susidaro anaerobinės sąlygos. Taip pat per dideles nešvarias žaizdas po traumų, atvirų kaulų lūžių, nudegimų, abortų, nušalimų, operacijų. Pacientui gali pakilti temperatūra, skauda galvą, prakaituoja, greitai pavargsta, būna ryškūs sausgyslių refleksai ir prasideda raumenų įsitempimai. Būdingas trizmas - kramtomųjų raumenų spazmai, kai neįmanoma praverti burnos; grimasinga veido išraiška. Nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Gydoma specialiu antitoksinu. Pagrindinis būdas išvengti stabligės yra imunizacija (stabligės vakcina). Skiepo dozė turi būti kartojama kas 10 metų ir, esant reikalui, suleidžiama susižeidus nešvariu daiktu.

2.4.6. Tvarstym o m edžiagos

Visas žaizdas reikia tam tikru būdu uždengti, kad galima būtų sustabdyti kraujavimą ir išvengti infekcijos. Uždengiama įvairių tipų gazais, palaikomaisiais ar spaudžiamaisiais tvarsčiais ir tvarsčių deriniais (gazas su tvarsčiu).

61

Bendroji dalis

2.4.6.I. Gazai

Gazai yra tamponai, dedami tiesiog ant žaizdos, kad sugertų krauj ą ir kitus skysčius *ir apsaugotų nuo infekcijos (2.29 pav.). No- rint, kad sumažėtų infekcijos pavojus, gazai turi būti sterilūs. Dauguma gazų yra poringi,kad oras patektų į žaizdą ir greitintų gijimą. %Gazo paviršius yra nelimpantis. Gazai būna sterilūs ir nesterilūs. Įprastiniai gazai paga­minti iš įvairaus dydžio medvilnės tamponų (dažniausiai kvadratinių), paprastai 5-10 cm pločio. Daug didesniais gazais uždengiamos labai didelės žaizdos arba dauginės žaizdos vienoje kūno vietoje. Iš neaustinės medžia­gos gaminami gazai beveik nesukelia aler­gijos, yra pralaidūs orui, dažniausiai pa- 2.29 pav. Gazai dengti specialiu, nelimpančiu prie žaizdossluoksniu. Jie gaminami iš celiuliozės arba iš 70 proc. viskozės ir 30 proc. poliesterio. Gazai, kurių struktūra panaši į marlės, labai gerai sugeria skysčius, yra minkšti ir pralaidūs orui. Jie naudojami bendrajai žaizdų priežiūrai kaip absorbuojamoji kempinė ar tamponas.2.2 lentelėje nurodyti gazų tipai, kurių galima įsigyti Lietuvos vaistinėse.

Tvarsčiai lipniais kraštais (pleistrai)Dažniausias tvarsčių tipas yra pleistras arba tvarsčių lipniais kraštais derinys. Įvairių

dydžių tvarsčių deriniai, pagaminti iš mažo sterilaus gazo (nelimpančio tampono) ir lipniosios juostelės, dedami tiesiog ant nedidelių žaizdų. Tvarsčiai lipniais kraštais už­dengia žaizdą ar pažeistą kūno plotą ir apsaugo nuo išorinio poveikio: taip jie padeda išvengti infekcijos, sulaikyti uždėtus ant pažeistos vietos vaistus. Taip pat jie sulaiko šilumą, kūno skysčius ir drėgmę. Naudojami nedidelėms žaizdoms tvarstyti. Didesniais tvarsčiais lipniais kraštais uždengiamos didesnės žaizdos.

Privalumai:• Patogūs.• Pralaidūs orui.• Atsparūs vandeniui.• Gerai limpa prie odos.• Apsaugo nuo kartotinių traumų.• Įvairių formų ir dydžių.• Nenusmunka.• Nevaržo judesių.

62

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.2 lentelė. Gazai

Gazų sudėtis Gazų savybės

Marlė (absorbuojamoji medvilnė) Gerai absorbuoja, yra minkšta, pralaidi orui ir atspariplyšimui

Marlė, impregnuota neutraliu Išlaiko žaizdos kraštus elastingus ir apsaugo žaizdą nuo iš-ir alergijos nesukeliančiu tepa- džiūvimo. Skatina granuliaciją ir epitelizaciją lu, padengta parafinu

Plona tinklinė hidrofobinė poli- Neprilimpa prie žaizdos, neskausmingai nusiima, pralaidi esterinė medžiaga, impregnuota orui ir sekretui, nesukelia alergijos neutraliu tepalu

Neaustinė medžiaga (pavyzdžiui, Labai gerai absorbuoja, minkšta ir pralaidi orui 70 proc. viskozės ir 30 proc. poli­esterio)

Hidrokoloidinis pluoštas (natrio Lengvai prisitaiko ir gerai sugeria drėgmę, sąveikauja su karboksimetilceliuliozė) žaizdos eksudatu ir sudaro minkštą drebučių pavidalo

medžiagą (gelį), kuri palaiko drėgną terpę, skatinančią optimalų žaizdos gijimą, svetimkūnių pašalinimą ir lengvą tvarsčio nuėmimą beveik arba visiškai nepažeidžiant gyjančių audinių

Hidrokoloidinės skaidulos, im- Sidabras užmuša daugelį rūšių bakterijų ir neleidžia joms pregnuotos sidabru žaizdoje daugintis. Absorbuodamas didelį kiekį skysčių ir

bakterijų, žaizdoje jis virsta švelniu jungiamuoju geliu, kuris glaudžiai priglunda prie žaizdos paviršiaus, palaiko drėgną aplinką ir padeda pašalinti iš žaizdos negyvus audinius

Kalcio alginato pluoštas Liesdamasis su natrio druska, esančia, pvz., kraujyje aržaizdos sekrete, pavirsta žele

Daugiasluoksnis gazas, kurio pa- Žaizdos eksudatas puikiai sugeriamas ir sulaikomas gazo grindas - labai gerai absorbuojan- sugeriamajame sluoksnyje. Bakterijos sulaikomos gazo tis poliakrilatas vidiniame sluoksnyje. Garantuojamas greitas ir veiksmin­

gas žaizdos valymas. Sudaromos sąlygos ląstelių migra­cijai, kraujagyslių regeneracijai, naujų audinių formavi­muisi. Yra plastiškas, todėl garantuojamas glaudus sąlytis su žaizda. Išorinis apsauginis sluoksnis neleidžia gazui peršlapti

Trūkumai:• Gali dirginti odą.• Nukentėjėlis gali būti jautrus pleistrui.• Nemalonus pojūtis keičiant tvarstį, skauda.• Jei žaizdos sekrecija didelė, gali atlipti.

Šiuo metu Lietuvos vaistinėse galima įsigyti įvairių firmų ir paskirčių pleistrų. Visi jie skirti nedidelėms žaizdoms tvarstyti. Atsižvelgiant į naudojimo būdą, pleistrai taip skirstomi:

63

Bendroji dalis

- purškiamieji;- klijuojamieji;- karpomieji;- tepamieji.

Purškiamieji pleistraiPurškiamasis pleistras padengia žaizdą permatoma plėvele, leidžia odai kvėpuoti,

nepraleidžia vandens, saugo pažeistą vietą nuo nešvarumų ir bakterijų. Žaizdai gyjant, jis pasišalina savaime. Prieš naudojimą žaizdą reikia išplauti ir leisti nudžiūti, po to 5-10 cm pločiu tirpalo užpurkšti ant žaizdos ir maždaug 1 min. palaukti, kad nudžiūtų. Pleistras pasišalina savaime.

Svarbu! Būtina saugotis, kad tirpalo nepatektų į akis ir ant gleivinės. Jei žaizda užkrėsta, gili, kraujuoja, šlapiuoja, yra didelė arba yra nudegimas, tokio pleistro naudoti negalima. Užpurškus gali šiek tiek perštėti. Purškiant reikia stengtis neįkvėpti.

Klijuojamieji pleistraiAtsižvelgiant į minkštąją dalį, pleistrai gali būti šių rūšių:• Baktericidiniai. Leidžia odai kvėpuoti, turi medžiagų, veikiančių baktericidiškai,

pvz., sidabro jonų.• Antibiotiniai.• Analgeziniai. Tai - lipnus pleistras, kurio veiklioji medžiaga diklofenakas malšina

skausmą ir mažina uždegimą. Pleistras klijuojamas, jei yra patempimo, sumušimo, išnirimo ar plyšimo sukeltas sausgyslių, raiščių, sąnarių ar raumenų uždegimas. Veiklioji medžiaga - diklofenako natris (viename pleistre jo yra 140 mg).

• Šaldomieji. Šaldomojo poveikio pleistras pagamintas iš viskozinio audinio, kurio viena pusė padengta pusiau skystu hidrogeliu, prisotintu augalinių ekstraktų. Nuo sąlyčio su žmogaus kūnu hidrogelis dėl temperatūros pokyčio garuoja ir šaldo odą. Hidrogelyje esantys augaliniai ekstraktai sukelia gaivumo pojūtį ir malšina skausmą.

• Šildomieji. Viskozinio pleistro aktyvioji pusė padengta akrilo kopolimeru, kuriame esantys augaliniai ekstraktai mažina uždegimą, skausmą ir šildo. Poveikį sukelia vietinė šilumos gamyba uždarame plote. Prisilietusios prie odos aktyviosios medžiagos stimuliuoja vietinę kraujo apytaką, teigiamai veikia raumenų ir nervines ląsteles, geriau aprūpina deguonimi ir pašalina toksinus iš uždegimo vietos, taip atpalaiduodamos raumenis ir malšindamos skausmą.

• Nuospaudoms gydyti. Pleistre esanti salicilo rūgštis gydo nuospaudas.• Skatinantys žaizdos gijimą. Pagrindas sudarytas iš hidrokoloidinio sluoksnio,

skatinančio žaizdų gijimą.Atsižvelgiant į paskirtį, klijuojamieji pleistrai taip skirstomi:- apsauginiai;- skatinantys žaizdos gijimą;- gydomieji;- chirurginiai.

64

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

Apsauginiai pleistrai. Nepralaidus purvui ir vandeniui, saugo žaizdą nuo išorinio užkrato, leidžia odai kvėpuoti. Vaistinėse galima įsigyti įvairių pleistrų (priklauso nuo pažeidimo vietos ir poreikio).

• Neperšlampami. Nepraleidžia vandens ir purvo, leidžia odai kvėpuoti, gerai prilimpa, minkštoji dalis gerai absorbuoja skysčius. Pleistro pagalvėlė gali būti padengta antibakterine sidabro dalelių plėvele. Tinka žmonėms, dažnai atliekan­tiems vandens procedūras.

• Nepastebimi Pritaikyti veidui ir kitoms matomoms kūno dalims. Nesukelia aler­gijos, antiseptiški. Pleistrai nepraleidžia vandens ir purvo, lankstūs, leidžia odai kvėpuoti.

• Tvirtu Tvirtai laikosi judant (ant alkūnių, kelių), antiseptiški, nesukelia alergijos, elastingi.

Skatinantys žaizdos gijimą. Malšina skausmą, nelimpa prie žaizdos, leidžia odai kvėpuoti, spartina gijimą, gerai priglunda. Pleistrai skiriami šiais atvejais:

• Nudegimams. Pritaikyti negilių nudegimo žaizdų priežiūrai ir apsaugai. Skatina greitesnį žaizdos gijimą. Minkštai apgaubia žaizdą ir saugo nuo vandens ir nešvarumų. Pleistro pagalvėlė pagaminta iš poliuretano gelio. Ji švelniai apgaubia žaizdą ir malšina skausmą, palaiko natūralią drėgmę žaizdoje. Pleistras skatina greičiau gyti pažeistas ląsteles ir neleidžia susidaryti randui.

• Pūslėms. Pagamintas remiantis hidrokoloidinių pleistrų technologija. Pleistras saugiai apgaubia nutrintą vietą, saugo ją nuo išorinio poveikio, bakterijų ir nešva­rumų. Skatina greitesnį gijimą.

• įpjovimams, įtrūkimams. Saugo odos įtrūkimus, įskilimus (rankų ir pėdų) ar nedidelius įpjovimus nuo neigiamo aplinkos poveikio, padeda išvengti įtrūkimo ar įpjovimo, kartotinio atsivėrimo, mažina skausmą, skatina gijimą.

• Nubrozdinimams. Nelimpa prie žaizdos, malšina skausmą, spartina gijimą, nuimant nesukelia skausmo. Veiklioji medžiaga - hidrokoloidinis pagrindas.

Gydomieji pleistrai. Pleistrai skirti nuospaudoms gydyti. Jų pagalvėlėje yra veik­liosios medžiagos salicilo rūgšties.

Galima rasti jautrios odos pleistrų, pagamintų iš aplinkai nekenksmingos medžiagos, ir vaikams skirtų pleistrų su paveiksliukais.

Chirurginiai pleistrai. Tai pleistrai ritėmis. Jie skirti žaizdoms po operacijų ar stipriau susižeidus ir kompresams tvirtinti. Yra įprastinių ir skirtų labai jautriai (alergiškai) odai ir permatomų pleistrų. Gali būti ir alergijos beveik nesukelianti chirurginė, lipni, permatoma juostelė tvarsčiams pritvirtinti. Plėvelė yra permatoma, todėl ją galima naudoti kaniulių, vamzdelių, kateterių apsaugai, kai pacientų oda jautri.

Pleistrai visiškai padengia ir pritvirtina tvarsčius, jais galima padengti didelį kūno plotą, jie nesukelia maceracijos. Jie idealiai tinka tvarsčiams pritvirtinti ant jungiamųjų, apvalių ir kampuotų kūno dalių, naudojami matavimo instrumentų, zondų, kateterių ir kt. apsaugai.

65

Bendroji dalis

Karpomieji pleistraiKarpomieji pleistrai yra ištisiniai. Atsižvelgus į žaizdos dydį, galima atsikirpti tikslų

kiekį, kurio reikia pažeistai vietai uždengti. Puikiai priglunda, saugo nuo vandens ir purvo.

Tepamieji (skystieji) pleistraiPleistrai skirti įpjovimams, įtrūkimams padengti, saugo nuo neigiamo aplinkos po­

veikio, padeda išvengti įtrūkimo ar įpjovimo kartotinio atsivėrimo, mažina skausmą, skatina gijimą. Prieš tepdami pleistrą, nuvalykite žaizdą ir ją nusausinkite. Užtepkite visą įpjovimo vietą ir mentele tolygiai paskleiskite tirpalą. Kelias sekundes palaukite, kol nudžius. Pleistrą tepkite 2-3 kartus per dieną, kol žaizda visiškai užgis. Tirpalo užlašinę ant žaizdos, buteliuką sandariai uždarykite. Jeigu norite pašalinti plėvelę, užlašinkite tirpalo lašą ant jau esančios plėvelės ir nedelsdami nutrinkite sausu švariu skudurėliu. Svarbu! Pleistro negalima tepti ant užkrėstų, kraujuojančių žaizdų, nudegimo, gleivinės (ypač ant lūpų), apie akis.

Tvarstis yra bet kokia medžiaga, kuri naudojama apvynioti ar pridengti bet kurią kūno dalį (2.30 pav.). Tokie tvarsčiai:

- prilaiko gazus;- stabdo kraujavimą;- apsaugo žaizdą nuo purvo ir infekcijos;- prilaiko pažeistą galūnę ar kūno dalį.

2.4.6.2. Tvarsčiai

»

2.30 pav. Tvarsčiai

66

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

Marlės tvarsčiaiM arlės tv arsč ių (2.31 pav.) būna

skirtingo dydžio ir skirtų įvairioms kūno vietoms tvarstyti: 2,5 cm - pirštams, 5 cm - dilbiui, 7,5-10 cm - žastui, 10-15 cm - kojai. Marlės tvarsčiai paprastai apvynio­jami aplink kūno dalį. Jie gali būti surišami ar aprišami juostele reikiamoje vietoje.M arlės tvarsčiu galima prilaikyti gazą, įtvarą, kontroliuoti išorinį kraujavimą. Jis skirtas didesnėms, gilesnėms, kraujuojan­čioms žaizdom s tvarstyti. Tvarsčių yra nesterilių ir sterilių.

Jei norite uždėti marlės tvarstį, atlikite šiuos veiksmus:

• Patikrinkite vietos, esančios žemiau pažeidimo, jautrumą, šilumą ir spalvą, ypač rankų ir kojų pirštų, prieš uždėdami ir uždėję tvarstį.

• Jei manote, kad kaulas nelūžęs, pakelkite pažeistą kūno dalį.• Vyniokite tvarstį aplink kūno dalį, kol gazas bus visiškai uždengtas, o tvarstis

drieksis kelis centimetrus plačiau gazo. Suriškite, priklijuokite ar kitaip pritvirtinkite tvarsčio galą.

• Neuždenkite rankų ar kojų pirštų. Neuždengę šių vietų, galėsite pastebėti, jei tvarstis bus per tvirtai suveržtas. Jei rankų ar kojų pirštai pradeda šalti, balti ar mėlynuoti, tvarstis yra užveržtas per tvirtai, todėl j į palengva būtina atlaisvinti.

• Jei kraujas permerkia tvarstį, papildomai pridėkite gazų ir dėkite kitą spaudžiamąjį tvarstį. Nenuimkite permirkusių gazų ir tvarsčių. Juos judindami, neįeisite susidaryti krešuliui ir galite atnaujinti kraujavimą.

Pramoniniai spaudžiamieji tvarsčiaiSpaudžiamasis tvarstis yra storas gazas, iš karto pritvirtintas prie tvarsčio. Spaudžia­

mieji tvarsčiai yra specialūs tvarsčiai sunkiam kraujavimui kontroliuoti. Paprastai jie būna supakuoti į sterilius paketus.

Elastiniai tvarsčiaiElastiniai tvarsčiai palaiko vienodą spaudimą kūno dalyje. Taisyklingai uždėtas

elastinis tvarstis gali veiksmingai kontroliuoti tinimą arba prilaikyti pažeistą galūnę. Kita vertus, netinkamai uždėtas elastinis tvarstis gali sutrikdyti kraujo tekėjimą, todėl gali ne tik skaudėti, bet laiku nepastebėjus atsirasti audinių pažeidimų. Uždėję elastinį tvarstį, visada patikrinkite plotą virš pažeistos vietos ir po ja, stebėkite odos temperatūrą ir spalvą, ypač tos galūnės pirštų.

2.31 pav. Vaikas, kuriam tvarstoma sužeista galva

67

Bendroji dalis

2.4.7. Tvarstym as

Tvarstymas - pirmosios medicinos pagalbos būdas, kuriuo, naudojant įvairią tvarsliavą (gazus ir tvarsčius), uždengiama žaizda.

Tvarstymo uždaviniai:1. Apsaugoti žaizdą nuo aplinkos užkrato.2. Sustabdyti kraujavimą.3. Sumažinti skausmą.4. Sugerti išsiskiriantį kraują ar skystį.5. Prilaikyti pažeistą kūno dalį.

Tvarstant laikomasi šių taisyklių:1. Prieš tvarstant užsimaukite vienkartines pirštines.2. Tvarstis turi visiškai uždengti žaizdą.3. Ir išimdami tvarstį iš pakuotės, ir tvarstydami žaizdą, nelieskite tos tvarsčio pusės,

kuri bus dedama ant žaizdos, nesvarbu, ar naudojate sterilų, ar nesterilų tvarstį.4. Jei tvarstis nuslydo nuo žaizdos, uždėkite naują tvarstį.5. Pritvirtinkite tvarstį pleistru arba jį apriškite tvarsčio juosta.6. Patikrinkite, ar tvarstis netrikdo kraujotakos.

Tvarstymas tvarsčiais lipniais kraštaisNuvalykite ir nusausinkite odą apie žaizdą. Atplėškite apsauginę plėvelę nuo tvarsčio,

bet iki galo jos nenuplėškite. Laikydami už lipnių kraštų, uždėkite tvarstį ant žaizdos. Nupieškite apsauginę plėvelę, prispauskite lipnius tvarsčio kraštus prie odos.

Tvarstymas parankinėmis priemonėmisJei neturite tvarsčio, žaizdą galite uždengti bet kokia švaria nepūkuota medžiaga.

Naudokite vidinę audeklo (skarelės, nosinės ir pan.) pusę, nes yra didesnė tikimybė, kad ji bus mažiau suteršta. Uždenkite visą žaizdą. Pritvirtinkite tvarsčiu ar kitokiu švariu audeklu. Patikrinkite, ar tvarstis netrikdo kraujotakos.

Tvarstymas tvarsčio juostomisTeikiant pirmąją pagalbą, tvarstymas gali būti tvarsčio pritvirtinimo, kraujavimo

stabdymo, galūnės imobilizavimo, pakėlimo arba patinimo mažinimo būdas.

Tvarstymo principai

1. Tvarstis sudarytas iš galvos (suvyniotosios dalies) ir uodegos (laisvosios dalies).2. Tvarstyti pradedama nuo tvarsčio galo (uodegos). Jis laikomas kairėje rankoje,

o galva - dešinėje, tarp nykščio ir smiliaus. Vyniojama iš kairės į dešinę (2.32 pav.). Kartais paruošiamas ir naudojamas dvigalvis tvarstis (2.33 pav.)

68

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.33 pav. Dvigalvis tvarstis

3. Vyniojama tvarsčio juostelė.4. Tvarsčio plotis parenkamas, atsižvelgiant į žaizdą.5. Tvarstoma nuo plonesnės kūno dalies storesnės link.6. Smulkiosios kūno dalys tvarstomos siaurais tvarsčiais, stambiosios -

plačiais.7. Tvarstis turi lygiai priglusti prie tvarstomos kūno dalies, nevarginti.8. Tvarstyti būtina taip, kad tvarstis nenusmuktų nuo žaizdos.9. Tvarstyti reikia nestipriai, kad tvarstis nesuspaustų kraujagyslių ir nervų.10. Negalima mazgo rišti ties žaizda.11. Būtina patikrinti, ar nesutriko kraujotaka.12. Tvarstyti galima tik apsimovus pirštines.

2.4.8. Tvarstym o būdai

Galimi trys tvarstymo būdai: žiedinis, spiralinis ir kryžminis.

2.4.8.I. Žiedinis būdas

Apie kūno dalį tvarstis vyniojamas žiedais, kiekviena vija visiškai uždengia prieš tai buvusią. Toks būdas tinka tvarstant rankų, kojų sužalojimus, kaktą, kaklą. Imamas laisvasis

69

Bendroji dalis

2.34 pav. Žiedinis tvarstymo būdas

2.35 pav. Spiralinis bėgamasis būdas

2.36pav. Spiralinis bėgamasis su perlenkimais būdas

tvarsčio galas, pirma vija šiek tiek palaiko­ma pirštais, kitos vyniojamos viena ant kitos. Kiekviena vija turi visiškai uždengti prieš tai buvusią (2.34 pav.). Vyniojama tvirtai, bet nestandžiai. Šiuo tvarstymo būdu pradedami ir baigiami kitų tipų tvarstymo būdai.

2.4.8.2. Spiralinis būdas

Taip tvarstant kiekviena vija dengia pu­sę ar trečdalį prieš tai buvusios vijos.

Spiralinis bėgamasis būdas. Toks bū­das tinka tvarstant lygias kūno dalis: pirštus, žastą, krūtinę, pilvą. Vynioti pradedama taip, kaip tvarstant žiediniu būdu (vynioja­mos 2-3 vijos). Po to vyniojama įstrižai: vijos tarsi spirale kyla aukštyn. Kiekviena aukštesnė vija dengia maždaug trečdalį že­miau esančios vijos (2.35 pav.).

Spiralinis bėgamasis su perlenkimais būdas. Toks būdas tinka pailgoms, nevie­nodo dydžio kūno dalims tvarstyti. Pradėki­te tvarstyti nuo siauriausios kūno vietos žie­dinėmis vijomis. Perlenkimus darykite taip: tvarsčio vidurį prispauskite kairės rankos nykščiu, o tvarsčio juostą ir galvą pasukite 180 laipsnių kampu, tada viršutinis tvarsčio kraštas taps apatiniu. Kiekviena vija turi dengti pusę prieš tai buvusios vijos. Perlen­kimai turi būti vienoje linijoje, ne ant žaiz­dos (2.36 pav.).

2.4.8.3. Kryžminis (aštuoniukės formos) būdas

Tvarstomi arba imobilizuojami sąna­riai. Vijų vyniojimo kryptis primena skaičių „8“. Vijų elementų kryptis įstriža. Vijos per­dengiamos iš dalies, vyniojimo kryptis kei­čiama.

Varpinis būdas (2.37 pav.). Vijos kry­žiuojamos vienoje linijoje, kildamos aukštyn

70

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.37pav. Kryžminis varpinis būdas a - peties tvarstymas; b - klubo tvarstymas

2.38 pav. Kryžminis vėžlinis būdas a - kelio tvarstymas; b - alkūnės tvarstymas

(kylamasis varpinis) arba leisdamosi žemyn (nusileidžiamasis varpinis). Varpiniu būdu tvarstomi peties ir klubo sąnariai.

Vėžlinis būdas (2.38 pav.). Vijos kryžiuojamos vienoje vietoje, o kilpos arba artėja viena prie kitos (glaustinis vėžlinis), arba tolsta viena nuo kitos (skėstinis vėžlinis). Vėžliniu būdu tvarstomi alkūnės, kelio sąnariai, kulnas.

71

Bendroji dalis

2.4.9. K ūno dalių tvarstym as2.4.9.1. Galvos tvarstymas

Visi galvos tvarsčiai pradedami ir baigiami žiedinėmis vijomis. Vijos eina iki antakių, virš ausų, o užpakalyje šiek tiek užeina ant pakaušio jungo ataugos, todėl tvarstis nenu­smunka. Vienpusis (2.39 pav.) ar abipusis smakro tvarstis (2.40 pav.) naudojamas veido žaizdoms tvarstyti. Hipokrato kepurė naudojama plaukuotajai galvos daliai tvarstyti (2.41 pav.). Šiuo atveju naudojamas dvigalvis tvarstis. Šalmo tvarstis naudojamas plaukuotajai galvos daliai tvarstyti (2.42 pav.). Jis yra tvirtesnis negu Hipokrato kepurė.

2.39 pav. Vienpusis smakro tvarstis

2.40 pav. Abipusis smakro tvarstis

72

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.41 pav. Hipokrato kepurė

2.42 pav. Šalmo tvarstis

73

Bendroji dalis

2A.9.2. Krūtinės ląstos tvarstymas

Juostinis krūtinės tvarstis vyniojamas bėgamojo spiralinio tvarstymo būdu. Prieš tvars- tymą apie metro ilgio tvarsčio juosta permetama per kairįjį petį taip, kad vienas jos galas eitų per krūtinę, kitas - per nugarą. Baigus spiralinį tvarstį, kabantys tvarsčio juostos galai surišami ant dešiniojo peties.

Kryžminis nugaros tvarstis (2.43) naudojamas, kai reikia ištaisyti raktikaulio lūžgalių poslinkį arba jo išvengti.

2.43 pav. Kryžminis nugaros tvarstis

2.4.9.3. Galūnių tvarstymas

Rankų ir kojų tvarstymo metodika apibendrinta 2.44 ir 2.45 pav.

74

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

ii

2.4.10. Tvarstym as skarelėmis

Skarelės gali būti sterilios, skirtos pir­majai pagalbai, be to, jų galima pasidaryti patiems iš bet kokios švarios, tvirtos, nepū­kuotos medžiagos (geriausiai tinka drobė, medvilnė). Skarelės tinka tvarsčiui pritvir­tinti ir galūnei imobilizuoti. Sterilios skare­lės gali būti naudojamos kaip tvarstis žaiz­dai uždengti. Jomis galima sutvarstyti bet kurią kūno vietą. Dažniausiai naudojamos trikampės skarelės. Ilgiausia jos kraštinė va­dinama pagrindu, prieš pagrindą esantis kampas - viršūnė, kiti trikampės skarelės kampai - galai. Trikampį tvarstį 1831 m. sugalvojo švedų majoras gyd. Lausanne. Karo gydytojas Friedrichas von Esmarchas šį tvarstį pritaikė Prūsijos armijai. Esmarcho trikampio tvarsčio matmenys: pagrindas - 122 cm, o šoninės kraštinės - po 71 cm. Šį tvarstį galima panaudoti 32 skirtingais bū­dais. Skarelės ruošimas tvarstymui pavaiz­duotas 2.46 pav. Dalis tvarstymo galimybių pavaizduota 2.47 ir 2.48 pav.

2.45 pav. Kojų tvarstymas

/// W

/

2.46 pav. Skarelės ruošimas tvarstymui

75

Bendroji dalis

1 2 3

2.47pav. Galūnių tvarstymas skarele

76

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

2.48 pav. Tvarstymo galimybės

2.4.11. K raujotakos patikrinim as po tvarstym o

Po tvarstymo būtina patikrinti, ar tvarstis nesutrikdė žemiau esančių audinių krau­jotakos. Būtina tikrinti iš karto po tvarstymo ir vėliau kas 10 min. Po sužeidimo audiniai tinsta ir net gerai uždėtas tvarstis vėliau gali trikdyti kraujotaką. Kraujotakos sutrikimo atpažinimas:

77

Bendroji dalis

- patinimas žemiau tvarsčio;- pamėlusi oda;- skausmingumas.Vėliau gali būti:- blyški oda;- šalta, sustingusi galūnė;- dilgčiojimas, stiprus skausmus;- judesių sutrikimas.Nusprendus, kad sutvarstyta per stipriai ir yra trikdoma kraujotaka, reikia atlaisvinti

tvarstį (atvynioti jį), patikrinti, ar oda sušilo, atgavo spalvą, po to vėl sutvarstyti.

v

2.4.12. Šalčio kom presai

Šalčio kompresai sumažina audinių paburkimą ir skausmą. Jie tinka po sumušimo, patempus raiščius arba sausgysles, esant terminiams nudegimams. Teikdami pirmąją me­dicinos pagalbą namų sąlygomis, galite paruošti paprastus šalčio kompresus.

Saldymas po tekančio vandens srove. Tinka, jei yra terminis nudegimas. Mažina skaus­mą ir pažeidimą. Laikoma, kol sumažės skausmas. Venkite šaldyti ilgiau kaip 20 min.

Saitas kompresas. Suvilgykite audinį, rankšluostį labai šaltame vandenyje. Nugręž- kite, dėkite ant sumuštos vietos. Norėdami, kad kompresas būtų šaltas, vilgykite j į kas3-5 min. šaltu vandeniu. Sužalojimą šaldykite ne ilgiau kaip 20 min.

Ledo pūslė. Į pūslę arba plastikinį indą įdėkite ledo gabalėlių. Susukite pūslę į rank­šluostį. Dėkite ant sumuštos vietos. Šaldykite ne ilgiau kaip 20 min.

Svarbu! Norėdami, kad šaltis nesukeltų pažeidimo, ledo pūslę suvyniokite į audeklą. Nelaikykite ledo pūslės ilgiau kaip 20 min. be pertraukos.

Lietuvos vaistinėse galima įsigyti jau paruoštų priemonių, tinkančių šaldyti. Jos pagamintos taip, kad galima būtų laikyti namų, biuro vaistinėlėje arba pasiimti į kelionę.

Šaldomasis maišelis (kompresas). Sudėtis: kalcio hidroksidas, amoniakas ir vanduo (amoniako hidroksidas). Vienkartinis. Padėkite šaldomąjį maišelį ant kieto, lygaus pagrindo ir energingu rankos judesiu j į paspauskite taip, kad suplyštų vidinis maišelis (galima paspausti ir tiesiog rankoje). Maišelį intensyviai pakratykite, atšalusį dėkite ant sužalotų kūno vietų. Šaldykite ne ilgiau kaip 20 min. Ant žaizdos pirmiausiai uždėkite tvarstį, po to - šaldomąjį maišelį.

Šalčio ir šilumos kompresas. Jis gali būti naudojamas pagal poreikį ir kaip šaldomasis, ir kaip šildomasis kompresas. Paketas pripildytas gelio, todėl labai gerai priglunda prie kūno. Norėdami išvengti odos nušalimo ar nudegimo, paketą visada suvyniokite į ploną rankšluostį. Daugkartinis. Šaldomojo kompreso paketą 2 val. šaldykite šaldymo kameroje arba šaldiklyje (iki -27 °C). Šildomojo kompreso paketą pašildykite 5 min. karšto vandens vonelėje (ne daugiau kaip 80 °C) arba 1-2 min. vandens inde mikrobangų krosnelėje.

Šaldomasis gelis. Tepkite odą 3-6 kartus per parą. Šaldomasis poveikis bus stipresnis, jei iš pradžių odą patepsite plonu sluoksniu, o po kelių minučių užtepsite antrą sluoksnį.

78

Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos

Šaldomasis aerozolis. Kelis kartus papurkškite šalto aerozolio ant pažeistos vietos iš ne mažesnio kaip 15 cm atstumo (venkite vietinio užšaldymo).

Šaldomasis pleistras. Šaldomojo poveikio pleistras pagamintas iš viskozinio audinio, kurio viena pusė padengta pusiau skystu hidrogeliu, prisotintu augalinių ekstraktų. Užkli­juokite pleistrą ant pažeistos vietos.

ApibendrinimasPasirūpinkite pirmosios medicinos pagalbos priemonių rinkiniu. Gydydami žaizdas

pirmiausia stabdykite kraujavimą ir apsaugokite nuo infekcijos. Nedideles žaizdas plauki­te vandeniu ir muilu. Stabdykite didelės žaizdos kraujavimą ir kreipkitės į medikus. Vienkartinių pirštinių dėvėjimas, plastikinės plėvelės, gazų ir švaraus sulenkto audeklo naudojimas padeda išvengti sąlyčio su krauju. Taisyklingai uždėti gazai ir tvarsčiai stabdo kraujavimą, mažina skausmą, apsaugo žaizdą nuo purvo ir infekcijos, prilaiko pažeistą galūnę ar kūno dalį.

Savikontrolės klausimai1. Išvardykite pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės sudėtį.2. Išvardykite ir apibūdinkite 4 žaizdų rūšis.3. Išvardykite žaizdų infekcijos profilaktikos priemones.4. Išvardykite pagrindinius didelės žaizdos požymius.5. Kokiomis priemonėmis uždengiamos žaizdos?6. Pagrindiniai tvarstymo būdai.7. Kas sugalvojo ir tobulino tvarstymą skarele?8. Šalčio kompresų panaudojimo galimybės.

Pirmoji medicinos pagalba

3. Gyvybei pavojinga būklė

3.1. Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

Baigę šią temą, turite:1) išvardyti ir apibūdinti pagrindines kvėpavimo sutrikimą lemiančias priežastis;2) apibūdinti kvėpavimo sutrikimą rodančius požymius;3) išvardyti suaugusiojo, vaiko ir kūdikio dažniausias užspringimo priežastis;4) apibūdinti suaugusiojo, vaiko ir kūdikio užspringimo požymius;5) aptarti pagalbą užspringusiam suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui;6) apibūdinti pagalbą dūstančiam nukentėjėliui;7) aptarti pagalbą nekvėpuojančiam nukentėjėliui;8) apibūdinti dirbtinio kvėpavimo būdus.

Esminiai skyriaus dalykai

Deguonis - gyvybiškai svarbi normalaus organizmo funkcionavimo sąlyga. Deguonies kelias „Oras - kvėpavimo takai - plaučiai - kraujas - organizmo

audiniai44 yra būtinas, kad deguonis normaliai patektų į audinius.Pažeidus bent vieną deguonies perdavimo grandinės dalį, sutrinka organizmo

aprūpinimas deguonimi, atsiranda jo trūkumas, vadinamas hipoksija.Gyvybei pavojingos būklės, susijusios su kvėpavimu:- kvėpavimo nepakankamumas;- kvėpavimo sustojimas.Kvėpavimo nepakankamumo požymiai:- dažnas kvėpavimas;- melsvai pilka veido spalva;- dėl dusulio žmogus kalba pavieniais žodžiais, frazėmis;- sujaudinimas arba mieguistumas;- galvos skausmas.Nustačius priežastį, kuri trukdo deguoniui patekti į audinius, galima veiksmingai

ją šalinti ir taip išgelbėti nukentėjusio žmogaus gyvybę.Teikdami pagalbą, vadovaukitės „P-P-P“ principu: Patikrink-Paskambink-Padėk.

80

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

ĮvadasKvėpavimas - nenutrūkstamas biologinis procesas, kurio metu kvėpavimo organai ir

kvėpavimo takai padeda pasisavinti deguonį ir pašalinti anglies dvideginį. Deguonis - gyvybiškai svarbi normalaus organizmo veiklos sąlyga. Ramybės metu žmogus atlieka 10-16 įkvėpimų per minutę, vieno kvėpavimo ciklo metu žmogus įkvėpia 400-600 ml oro. Kvėpavimo takais oras patenka į plaučius ir pasiekia smulkiausią plaučių struktūrinę dalį - alveolę, apraizgytą smulkių kapiliarų. Dėl slėgio skirtumo deguonis iš alveolės patenka į kraują ir susijungia su hemoglobinu. Šis dujų difuzijos procesas, vykstantis alveolėje, prisotina kraują deguonies, todėl kelias „ Oras - kvėpavimo takai - plaučiai - kraujas - organizmo audiniai “ yra būtinas, kad deguonis normaliai patektų į audinius. Pažeidus bent vieną deguonies perdavimo grandinės dalį, sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, atsiranda jo trūkumas, vadinamas hipoksija.

Užsitęsus hipoksijai, žūva organizmo ląstelės, organizmas miršta. Nustačius priežastį (3.1 lentelė), kuri trukdo deguoniui patekti į audinius, galima veiksmingai ją šalinti ir taip išgelbėti nukentėjėlio gyvybę.

Greičiausiai ir veiksmingiausiai šalinamos priežastys, susijusios su būklėmis ar ligomis, nuo kurių priklauso oro patekimas į plaučius. Bet kurios išvardytos būklės atveju būtinas greitas sprendimas, tikslios veiksmų sekos žinojimas ir maksimali koncentracija.

3.1.1. Kodėl reikia skubėti ir kiek turima laiko?

Žmogaus audiniai labai skirtingai reaguoja į deguonies stoką. Jautriausia hipoksijai - centrinė nervų sistema, todėl laiko yra tiek, kiek galvos smegenys gali išlikti gyvybingos hipoksijos sąlygomis.

Kritiniai hipoksijos laikotarpiai. Nustojus kvėpuoti labai greitai nutrūksta širdies veikla ir išnyksta kraujotaka. Tada prasideda kritinis centrinės nervų sistemos laikotarpis, per kurį galima įvairaus sunkumo galvos smegenų pažaida.

1. Po 4-6 min. galima hipoksinė galvos smegenų pažaida.2. Po 6-10 min. galvos smegenų hipoksinės pažaidos tikimybė labai didelė.3. Ilgiau nei 10 min. trunkanti hipoksija sukelia nepraeinančius galvos smegenų

pokyčius.

Tokios situacijos atveju pagalbos teikėjas turi laikytis „P-P-P“ taisyklės:1. P - patikrink.2. P - paskambink.3. P -p a d ė k .Tai reiškia, kad įvertinus aplinkos saugumą, nukentėjėlio būklę ir nustačius pavojingus

gyvybei požymius (P - patikrink), reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (P -paskam bink) ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to galima imtis veiksmų, kurie padės išlaikyti pagrindines gyvybines funkcijas (P - padėk).

Skiriamos su kvėpavimu susijusios dviejų rūšių būklės, kai reikia neatidėliotinos pagalbos:

- nepakankamas kvėpavimas;- kvėpavimo sustojimas.

81

Gyvybei pavojinga būklė

3.1 lentelė. Deguonies trukumą organizme sukeliančios priežastys

Deguonies kelio dalis (pažeidimo lygmuo)

Mechanizmas Priežastis

Deguonies trūkumas ore

Nėra ko įkvėpti • Uždaros patalpos, pilnos dūmų ar dujų

• Atmosferos slėgio pokyčiai, sukeliantys oro retėjimą:- kopimas į aukštumas;- lėktuvo fuzeliažo nesandarumas

Kvėpavimo takų užsikimšimas ar susiaurėjimas (obstrukcija)

Dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų sutrinka oro tekėjimas nosiarykle, trachėja, bronchais, bronchiolėmis

• Nukentėjėlio, kuris neteko sąmonės, liežuvio užkritimas

• Svetimkūniai burnoje, nosyje, balso klostėse, trachėjoje ar bronchuose

• Smaugimas ar kaklo užveržimas kilpa

• Uždegimo sukeltas trachėjos ar bronchų gleivinės patinimas

• Anafilaksinė reakcija• Astmos priepuolis

Krūtinės ląstos sužalojimai

Dėl nesugebėjimo kvėpuoti sutrinka oro tekėjimas nosiarykle, trachėja, bronchais, bronchiolėmis

• Sunkių daiktų užkritimas ir krūtinės suspaudimas

• Dauginiai šonkaulių lūžiai• Durtinės žaizdos• Platus krūtinės nudegimas

Plaučių audinio pažeidimas

Dėl pakitusios alveolės sienelės ir (ar) sumažėjusio funkcionuojančių alveolių kiekio sutrinka dujų difuzija alveolėje

• Plaučių uždegimas• Traumos sukeltas plaučių sužalo­

jimas• Plaučio suspaudimas dėl susikau­

pusio oro ar skysčio (kraujo) tarp plaučio ir krūtinės ląstos sienos

Smegenų veiklos ir kvėpavimo raumenų inervacijos sutrikimai

1. Dėl sutrikusio nervinio impulso perdavimo į kvėpavimo raumenis blogėja šių raumenų darbas ir įkvėpimas, todėl sutrinka ir oro tekėjimas nosiarykle, trachėja, bronchais ir bronchiolėmis

2. Sutrikus sąmonei, atsipalaiduoja veido raumenys, užkrinta liežuvis ir sutrinka oro patekimas į plaučius

• Galvos trauma• Insultas• Stuburo trauma ir nugaros sme­

genų pažeidimas• Apsinuodijimas tam tikromis

medžiagomis

Sutrikęs deguonies perdavimas į audinius

1. Per mažas hemoglobino kiekis kraujyje negarantuoja pakankamo deguonies kiekio patekimą į orga­nizmo audinius

2. Hemoglobino kiekis yra pakanka­mas, tačiau sutrikęs jo gebėjimas prisijungti deguonį

3. Hemoglobino kiekis ir funkcija gera, tačiau yra sutrikusi kraujo­taka organizmo audiniuose

4. Sutrikusi dujų apykaita ląstelėje

• Mažakraujystė• Apsinuodijimas smalkėmis ar

cianidu• Šokas

82

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

3.1.2. Nepakankam o kvėpavim o požym iai

Svarbu laiku pastebėti nepakankamą kvėpavimą ir tinkamai reaguoti. Užsitęsusi tokia būklė šalinama sunkiau, gali sutrikti nukentėjėlio sąmonė, sustoti kvėpavimas ir ištikti klinikinė mirtis.

Dažniausiai nukentėjėliai skundžiasi oro stoka (dusuliu), kosuliu. Dusulys gali būti keleriopas: inspiracinis (sunku įkvėpti), ekspiracinis (sunku iškvėpti) ir mišrus. Reikėtų nepamiršti nustatyti šių simptomų atsiradimo pradžią, pobūdį (priepuolinis ar nuolatinis) ir veiksnius, sunkinančius ar lengvinančius kvėpavimą. Pagalbos teikėjas turėtų nepamiršti išsiaiškinti galimų nepakankamo kvėpavimo priežasčių ir užduoti tikslinių, su šiomis prie­žastimis susijusių klausimų („Ar sergate bronchų astma?“, „Ar esate alergiškas?14).

Besiklausant atsakymų, galima įtarti, kad kvėpavimas yra nepakankamas, nes nukentėjėlis kalba pavieniais žodžiais ar frazėmis, „gaudo orą“. Jo kvėpavimas gali būti per retas arba per dažnas. Kvėpavimo dažnio pokytis yra svarbus požymis, kuris rodo nepakankamą kvėpavimą. Dažnesnis kaip 20 kartų per minutę kvėpavimas laikomas dažnu, nors jis galimas ir tokiu atveju, kai organizmo funkcinė būklė yra normali (pvz., didelis fizinis krūvis). Dažnesnis kaip 30 kartų per minutę kvėpavimas retai bus normalios būklės požymis: dažniausiai jis yra gyvybei pavojingos būklės požymis. Nukentėjėlis gali kvėpuoti per giliai ar paviršutiniškai. Kvėpavimas gali būti neįprastai garsus su keistais garsais (švokščiantis, gargiantis).

Nukentėjėlio odos išvaizda ir temperatūra taip pat gali rodyti nepakankamą kvėpavimą. Iš pradžių oda gali būti neįprastai drėgna ir paraudusi, vėliau - išblyškusi, melsva (cianozė) ir vėsi. Pirmiausia cianozė gali būti matoma ausies speneliuose, lūpose, nago guolyje, o vėliau - visame kūne. Nukentėjėlis gali būti sujaudintas arba mieguistas, gali skųstis galvos skausmu. Gali pakisti krūtinės ląstos judesiai. Labai svarbu vertinti traumą patyrusių nu­kentėjėlių pakitusius judesius. Jie gali būti asimetriški, riboti, skausmingi.

N epakankam o kvėpavimo požymiai

- Nukentėjėlis skundžiasi oro stoka (dusuliu).- Pasunkėjęs kvėpavimas.Nukentėjėlis negali normaliai kalbėti, „gaudo orą“.Kvėpavimas per dažnas arba per retas.Neįprastai gilus ar paviršutiniškas.Neįprastai garsus su keistais garsais (švokščiantis, gargiantis) kvėpavimas.Kvėpavimo metu pradeda judėti nosies sparneliai (vaikų).- Nukentėjusio žmogaus oda neįprastai drėgna, vėsi, melsva.- Nukentėjėlis sujaudintas arba mieguistas, gali skųstis galvos skausmu.- Kvėpavimo metu jaučia skausmą krūtinėje.

3.1.3. Pagalba, kai nepakankam as kvėpavimas

Svarbiausias tokios pagalbos tikslas - palengvinti oro patekimą į plaučius ir išvengti klinikinės mirties ir gaivinimo, sustojus kvėpavimui. Veiksmingai padėti, jei kvėpavimas

83

Gyvybei pavojinga būklė

nepakankamas, galima ir nežinant tikslių šio sutrikimo priežasčių. Svarbu žinoti kvėpavimo nepakankamumo požymius ir juos pastebėjus nuosekliai teikti pagalbą. Tik taip galima tikėtis geriausio rezultato.

1. Patikrinkite. Nustatykite, ar aplinka, kur yra nukentėjėlis, yra saugi jums, nuken­tėjusiam ir šalia esantiems žmonėms (toksinai, dujos, dūmai ir kt.). Patikrinkite, ar nukentėjėlis sąmoningas. Jei taip, tai rodo, kad yra kvėpavimas ir kraujotaka.

2. Paskambinkite telefonu 112 ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei esate keliese, šį darbą reikėtų pavesti kam nors iš šalia esančių, pačiam tuo metu būtina vertinti ir palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai. Nepakankamas kvėpavimas rodo gyvybei pavojingą būklę.

3. Padėkite. Teikiant pagalbą nukentėjėliui, kurio kvėpavimas sutrikęs, rekomen­duojama:

- leisti pasirinkti patogią padėtį (tokie nukentėjėliai dažniausiai sėdi);- patikrinti drabužius liemens, pilvo ir kaklo srityse (jie neturi spausti kaklo, pilvo,

kvėpuojant nevaržyti krūtinės ląstos judesių) ir, jei reikia, juos atlaisvinti;- jei patalpa uždara, atidaryti duris ir langus, kad patektų „šviežio46 oro, arba perkelti

nukentėjėlį į tinkamą aplinką, jei tai galima padaryti saugiai, nesukeliant naujų sužalojimų;

- jei nukentėjėlis sąmoningas, apžiūrėti, ar nekraujuoja;- nukentėjusiam žmogui užduoti trumpus klausimus, į kuriuos reikėtų atsakyti: „Taip44

arba „Ne44 (išgirdęs klausimą, jis galės linguoti galvą, nes jei kvėpavimas nepa­kankamas, kalbėti sunku);

- nuolat tikrinti sąmonę ir kvėpavimą, nes būklės pablogėjimas gali sukelti mirtį;- raminti nukentėjėlį;- sušildyti, jei aplinkos temperatūra žema, ir vėsinti, jei karšta;- padėti nukentėjusiam žmogui susirasti ir pavartoti reikiamų nuolat vartojamų vaistų

(pvz., inhaliacinių, bronchus plečiančių medikamentų, epinefrino);- jei galima, duoti kvėpuoti deguonies;- dar kartą patikrinti, ar pagalba iškviesta.

3.1.4. Būklės, kurių m etu kvėpavim as gali būti nepakankam as3.1.4.1. Bronchinė astma

Bronchinė astma - bronchų liga, kuri sukelia priepuolinio pobūdžio kvėpavimo pasun- kėjimą (dusulį) ar kosulį. Dusulio priepuoliai gali būti įvairaus sunkumo.

Kvėpavimo takų uždegimas yra pagrindinė bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Dėl uždegimo pakitusi bronchų sienelė skatina mėšlungišką sienelės struktūroje esančių lygiųjų raumenų susitraukimą (spazmą), todėl bronchai siaurėja ir oras nebegali laisvai tekėti ir sukelia dusulį. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar daugiau susiaurėja (3.1 pav.).

Bronchine astma dažniau serga vaikai ir jauni žmonės. Priepuolį gali sukelti žinomi alerginiai veiksniai: šaltis, cigarečių dūmai, vaistai, emocinė įtampa ir kt. Kartais astmos priepuolį sukeliančios priežastys yra nežinomos.

84

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

Normalios bronchiolės Pakitusios bronchiolės

3.1 pav. Bronchų pokyčiai bronchinės astmos priepuolio metu

Dažniausiai astmos priepuolis praside­da naktį. Tampa sunkiau kvėpuoti, žmogus jaučia dusulį, atsiranda nerimas, kvėpuojant girdėti švokščiantis garsas. Žmogus, sergan­tis bronchine astma, pats imasi kvėpavimo palengvinimo priemonių, pvz., įsipurškia vaistų (tai - aiškiausias bronchinės astmos

3.2 pav. Bronchinės astmos priepuolio priepuolio požymis).ištiktas vaikas Tokie nukentėjėliai turi dvejopų medi­

kamentų. Purškiamieji vaistai mėlynu dang­teliu palengvina kvėpavimą ir nutraukia bronchinės astmos priepuolį (3.2 pav.), rudu ar baltu - skirti dusulio priepuolių profilaktikai.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:1. Nuraminti nukentėjėlį, padėti jam susirasti tinkamų vaistų.2. Nutraukti astmos priepuolį.Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:1. Nepanikuokite, nuraminkite dūstantį žmogų, paprašykite kvėpuoti rečiau ir giliau.2. Padėkite surasti vaistų, lengvinančių kvėpavimą (dažniausiai tai yra purškiamieji

medikamentai mėlynu dangteliu), paraginkite įsipurkšti. Poveikis turėtų atsirasti po 5 minučių. Jeigu jo nėra, medikamento įpurkškite dar kartą.

3. Neguldykite nukentėjusio žmogaus, leiskite susirasti jam patogią padėtį.Greitąją medicinos pagalbą reikėtų kviesti, jei:- astma kilo pirmą kartą;- inhaliavus vaistų, po 5 minučių nėra pagerėjimo;- dėl dusulio žmogus negali kalbėti;- būklė blogėja.

85

Gyvybei pavojinga būklė

3.1.4.2. Bronchitas ir plaučių emfizema

BronchitasBronchitas - bronchų gleivinės uždegimas. Dažnai šio uždegimo priežastis yra virusinė

infekcija. Dėl uždegimo bronchuose gleivinė išburksta, padidėja sekreto gamyba ir sutrinka jo šalinimas, todėl bronchai užsikemša ir sutrinka oro patekimas į alveolę.

Lėtinis bronchitas yra lėtai progresuojantis bronchų gleivinės uždegimas, kuriam bū­dingi nuolat pasikartojantys simptomai: kosulys, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, skrep- liavimas. Ligai labai progresavus, atsiranda ir struktūrinių, ir funkcinių pokyčių plaučiuose, simptomai sunkėja ir tampa nuolatiniai. Nukentėjėlį nuolat kamuoja dusulys, atsiranda hipoksija, plaučiai negali veiksmingai pašalinti anglies dvideginio, todėl jo kiekis kraujyje padidėja. Dėl šių priežasčių gali sutrikti sąmonė, sustoti kvėpavimas ir širdies darbas. Dažnesnės lėtinio bronchito atsiradimo priežastys - rūkymas, kartotinis peršalimas, nuolatinis sąlytis su dulkėmis ar dūmais ir kt.

Plaučių emfizemaTai - liga, kurios metu toliau nuo galutinių bronchiolių esančios oro ertmės visam

laikui padidėja dėl sienelės negrįžtamų pokyčių, todėl pažeistose alveolėse sutrinka dujų (deguonies ir anglies dvideginio) apykaita ir difuzija per alveolės sienelę. Emfizema yra lėtinė, nuolat progresuojanti liga. Dažniausias emfizemos požymis - dusulys. Labai sunku iškvėpti orą, todėl tokių pacientų krūtinės ląsta yra statinės formos, jie kvėpuoja suspaustomis lūpomis, kvėpavimo metu sumažėja skirtumas tarp krūtinės apimties iškvepiant ir įkvepiant. Ligai progresuojant, kvėpuoti tampa vis sunkiau, dėl hipoksijos pacientas neramus arba mieguistas, po to sustoja kvėpavimas ir širdies darbas.

Ir sergant bronchitu, ir plaučių emfizema pirmosios pagalbos tikslai ir veiksmai yra tokie patys.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslas - išvengti kvėpavimo sustojimo.Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:1. Nepanikuokite, nuraminkite dūstantį žmogų.2. Padėkite surasti medikamentų, lengvinančių kvėpavimą, paraginkite įsipurkšti.3. Neguldykite nukentėjėlio, leiskite jam rasti patogią padėtį.4. Duokite kvėpuoti deguonies, tačiau jo kiekis neturi būti didesnis kaip 2-3 1/min.

Atidžiai stebėkite nukentėjėlio sąmonę, kvėpuojant deguonimi, nes dėl padidėjusio deguonies kiekio kraujyje gali staiga suretėti kvėpavimas. Tada pablogėja anglies dvideginio šalinimas, jo kiekis kraujyje didėja ir sukelia sąmonės sutrikimus, todėl nukentėjėlis gali nustoti kvėpuoti.

Greitąją medicinos pagalbą reikėtų kviesti šiais atvejais:- dėl dusulio žmogus negali kalbėti;- dusulys sutrikdo sąmonę;- nukentėjėlis karščiuoja;- būklė blogėja.

86

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

3.1.4.3. Anafilaksinė reakcija

Anafilaksija - ūmiai kylanti sunki alerginė reakcija. Laiku nesuteikus tinkamos pa­galbos, nukentėjėlį gali ištikti mirtis dėl kvėpavimo ar kraujotakos nepakankamumo (anafi­laksinio šoko).

Anafilaksijos priežastys yra labai įvairios: vaistai, vabzdžių nuodai, maistas, lateksas, vakcinos, šaltis, fizinis krūvis. Suaugę žmonės dažniausiai yra alergiški vabzdžių įkandi­mams, o vaikai - maisto produktams. Pastebėta, jog maisto produktai linkę dažniau sukelti kvėpavimo sistemos sutrikimą, vabzdžių įkandimai - kraujotakos sistemos ūminį sutrikimą. Anafilaksijos metu pažeidžiamos įvairios organų sistemos, tačiau dažniausiai odos, kvė­pavimo, virškinimo ir kraujotakos. 'Šios alerginės reakcijos metu iš putliųjų ląstelių išsi­skyrusios aktyvios medžiagos (pvz., histaminas) išplečia kraujagysles, padidina jų pralai­dumą ir sukelia gleivinių paburkimą, todėl patinsta ir bronchai, ir burnos organai (liežuvio šaknis, antgerklis, balso klostės): Dėl atsiradusių struktūrinių pokyčių galima ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija, sukelianti didelį kvėpavimo nepakankamumą, nuo kurio nukentėjėlis miršta. Taip pat gali atsirasti aiškiai matomas dilgėlinis bėrimas, galimas anafilaksinis šokas (arterinis kraujo spaudimas būna mažesnis kaip 90 mm Hg), sutrikti virškinimas, atsirasti pilvo skausmų. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai kyla praėjus ke­lioms sekundėms ar minutėms po sąlyčio su alergenu (pvz., vabzdžio įgėlimo), tačiau gali atsirasti ir vėliau (per keletą valandų).

Anafilaksija galima bet kokio amžiaus žmogui. Pacientai dažniausiai išsiaiškina ją sukeliančius veiksnius ir jų vengia. Tačiau tokių veiksnių, kaip vabzdžių įkandimas, ne visada galima išvengti, todėl, kilus anafilaksinei reakcijai, pacientai ir šalia jų esantys žmonės privalo mokėti teikti pagalbą.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:1. Nuraminti nukentėjėlį, padėti jam susirasti tinkamų vaistų.2. Nutraukti alerginę reakciją.

Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:1. Nepanikuokite, nuraminkite nukentėjėlį.2. Apsaugokite nuo kartotinio sąlyčio su alergenu. Nukentėjėlį, kuriam alerginę reak­

ciją sukėlė ore esantis alergenas (pvz., dezinfekcijos medžiagos, dūmai), išveskite į gryną orą. Tačiau jei alerginė reakcija prasidėjo po vabzdžio įkandimo, veskite jį į patalpą, kad apsaugotumėte nuo kartotinio įkandimo.

3. Padėkite surasti ir pavartoti vaisto, nutraukiančio alerginę reakciją, t. y. specialiai paruošto adrenalino (epinefrino) (pvz., EpiPen automatinis švirkštas (3.3 pav.), paraginkite j į vartoti, jei nukentėjėlis yra sutrikęs. Poveikis turėtų atsirasti po 5 minučių.

4. Nukentėjusiam žmogui leiskite susirasti patogią padėtį.

Greitąją medicinos pagalbą reikia kviesti visada, jei alerginė reakcija sukėlė sunkesnį kvėpavimą, sutriko kraujotaka ar išbėrė.

87

Gyvybei pavojinga būklė

3.3 pav. EpiPen automatiniai suaugusiojo ir vaiko švirkštai

EpiPen - priemonė, kurią dažniausiai turi nukentėjėliai, jei jiems anksčiau buvo kilusi anafilaksinė reakcija. Tai - specialus, naudoti parengtas švirkštas, kuriame yra viena adrenalino (epinefrino) dozė. Pastebėjus alerginei reakcijai būdingą dilgėlinį išbėrimą ir atsiradus kvėpavimo ir (ar) kraujotakos nepakankamumo požymių, j ą reikėtų suleisti į raumenis.

3.1.4.4. Laringitas

Tai - viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcinė liga, kurios metu patinsta balso klostės, todėl susiaurėja balso plyšys, sunkiau įkvėpti. Kvėpavimo nepakankamumą infek­cija dažniausiai sukelia mažesniems kaip 3 metų vaikams (jų balso plyšys yra santykiškai siauresnis nei suaugusiųjų, be to, po balso klostėmis esančioje ertmėje yra gausiai išvešėjęs purusis jungiamasis audinys, kuris greitai tinsta). Atpažinti laringito požymius nesunku. Šiai ligai būdingi tokie požymiai: prikimęs balsas, į lojimą panašus kosulys, kvėpavimo metu girdimas šalutinis garsas, panašus į gaidžio giedojimą. Ligai progresuojant, atsiranda ir kvėpavimo nepakankamumo požymių, viskas gali baigtis kvėpavimo sustojimu ir mirtimi. Tokiems žmonėms drėgname ore (garų pilnoje vonioje, vartojant specialių priemonių, garinančių vandenį) kvėpuoti būna lengviau. Atsiradus nepakankamo kvėpavimo požymių, laikykitės „P-P-P“ taisyklės.

3.1.4.5. Epiglotitas

Tai - viršutinių kvėpavimo takų bakterinė infekcinė liga. Dažniausiai ja serga vyresni kaip 3 metų vaikai, tačiau gali sirgti ir suaugę žmonės. Jos metu patinsta antgerklis ir aplinkiniai audiniai. Padidėjęs antgerklis užgožia balso plyšį ir blokuoja oro patekimą į trachėją, kvėpavimas sunkėja ir gali visiškai sustoti. Sergant epiglotitu, kvėpavimas gali sustoti ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms. Nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų ji išsiskiria tokiais požymiais: vaikas sėdi palinkęs į priekį ir rankomis įsikabinęs į kėdės pagrindą, negali ryti, nes ryjant skauda, todėl seilės teka iš burnos, nėra balso pri­

88

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

kimimo. Tokia priverstinė sėdimoji padėtis padeda nukentėjėliui įkvėpti ir pašalinti susikaupusias seiles. Specifinių kvėpavimą lengvinančių priemonių nėra. Laikykitės „P- P-P“ taisyklės. Leiskite nukentėjusiam žmogui pasirinkti patogią padėtį. Draudžiama daryti bet kokias procedūras burnoje. Burnos ir gerklės apžiūra galima tik ligoninės sąlygomis (reanimacijoje ar operacinėje), nes jos metu gali sustoti kvėpavimas.

3.1.4.6. Hiperventiliacija

Per dažnas kvėpavimas, sukeltas psichologinių problemų, psichikos ligų, galvos smegenų ligos ar traumos, stipraus kraujavimo, karščiavimo, skausmo, cukrinio diabeto komplikacijų, plaučių ligų ar širdies nepakankamumo, gali sutrikdyti deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyrą kraujyje. Sumažėjus anglies dvideginio kiekiui, trinka smegenų kraujotaka, todėl nukentėjėliui gali atsirasti mieguistumas, galvos svaigimas, pykinimas, pacientas gali netekti sąmonės. Nors tokie nukentėjėliai kvėpuoja dažnai ir giliai, jie skun­džiasi oro stoka, dusuliu, negalėjimu įkvėpti. Jie yra sujaudinti, blaškosi, tačiau ilgainiui nurimsta, tampa mieguisti. Dažnas skundžiasi galūnių, veido, lūpų tirpimu. Jei dažnas kvėpavimas susijęs su emocinės būklės sutrikimu, paprastai jis praeina savaime.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:1. Nuraminti nukentėjėlį.2. Padidinti anglies dvideginio kiekį kraujyje.Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:Jei esate tikras, kad dažną kvėpavimą sukėlė emocinė būsena, tada:1) nepanikuokite, nuraminkite nukentėjėlį, paprašykite kvėpuoti rečiau;2) duokite kvėpuoti į uždarą rezervuarą (pvz., polietileninį maišelį), paprašykite

nukentėjėlio rezervuaru apimti bumą ir nosį, iškvėpti ir įkvėpti apie 10 kartų, po to kvėpuoti be rezervuaro, minėtas veiksmas, jei reikia, gali būti kartojamas kelis kartus, kvėpuojant 15 sek. be rezervuaro; tai didina anglies dvideginio kiekį kraujyje ir greitina hiperventiliacijos požymių silpnėjimą.

Greitąją medicinos pagalbą reikia kviesti šiais atvejais:- hiperventiliacija nesusijusi su psichikos sutrikimu;- pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda, hiperventiliacijos požymiai neišnyksta.

3.1.4.7. Užspringimas

Kiekvienais metais nuo užspringimo miršta apie 3800 žmonių. Dažniausiai užsprings- tama valgant. Suaugusieji dažniausiai užspringsta mėsa, tačiau gana įvairiais maisto pro­duktais ir svetimkūniais gali užspringti vaikai.

Rizikos veiksniai:- didelių, blogai sukramtytų maisto gabalų rijimas;- padidėjęs alkoholio kiekis kraujyje;- dantų protezai;- žaidimas, verkimas, juokimasis ar kalbėjimas, kai maisto ar svetimkūnių yra burnoje.

89

Gyvybei pavojinga būklė

Mechanizmas. Užspringstama tada, kai maistas ar svetimkūnis, esantis burnoje, patenka ne į stemplę, bet į kvėpavimo takus ir sutrukdo orui patekti į plaučius. Galimi du užspringimo variantai: visiškas ir dalinis. Dalinio užspringimo metu svetimkūnis susiaurina kvėpavimo takus, tačiau jų visiškai neužkemša, visiško užspringimo metu viršutiniai kvė­pavimo takai yra aklinai užkemšami. Dažniausiai svetimkūnis užstringa ties balso klosčių aukščiu. Jei jis didesnis už balso klostėmis ribotą angą (įeigą į trachėją), tai šioje vietoje įstrigęs svetimkūnis ją visiškai užkemša ir į plaučius oras negali nei įeiti, nei išeiti. Tai - visiškas užspringimas. Nukentėjėlis negali nei įkvėpti, nei iškvėpti, nei kalbėti (svetimkūnis blokuoja balso klostes), nei kosėti. Nesuteikus tinkamos pagalbos, žmogus miršta. Dalinio užspringimo metu svetimkūnis užstringa arba virš balso klosčių, palikdamas dalinę įeigą į trachėją ties balso klostėmis, arba būna mažesnis nei balso klostėmis apribota anga ir įkrinta į trachėją, iš dalies susiaurindamas jos spindį. Tokiu atveju nukentėjėlis gali įkvėpti, kosėti, kalbėti, tačiau dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų ir kosulio kvėpavimas būna nenor­malus, todėl atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Negalima pamiršti, kad, jei svetim­kūnis pasislinks balso klosčių link, dalinis užspringimas gali tapti visišku.

Požymiai ir pagalbos principaiDalinis užspringimasUžspringęs žmogus išlieka sąmoningas, gali kosėti ir kalbėti.Pagalba (Padėkite):1. Stebėkite užspringusį žmogų, nepalikite jo.2. Kosulys - geriausias svetimkūnio pašalimo iš kvėpavimo takų būdas.3. Netrankykite į tarpumentę.4. Nedarykite Heimlicho stūmio.5. Užtrukus šiai būklei, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Heimlicho stūmio poveikio mechanizmas

Net labai giliai iškvėpus, plaučiuose lieka oro, kurį išorine jėga (paspaudimu) galima išstumti iš plaučių. Taip gaunamas poveikis yra panašus į šampano butelio kamščio iššovimą.

Kodėl negalima trankyti į tarpumentę ir atlikti Heimlicho stūmio dalinio už­springimo metu?1. Šių veiksmų metu išstumiamas oro likutis, kuris lieka iškvėpus, todėl visiško

užspringimo atveju šio oro likučio plaučiuose gali nepakakti veiksmingam Heimlicho stūmiui sukelti visiško užspringimo metu.

2. Patrankymai ir Heimlicho stūmis gali trukdyti veiksmingai kosėti.

Visiškas užspringimasNukentėjėlio klausiama: „Ar jūs užspringote?“, „Ar galite kalbėti?44. Jei kvėpavimo

takai visiškai užkimšti, žmogus kalbėti negalės. Imtis veiksmų reikia šiais atvejais:1. Žmogus rodo visų suprantamą užspringimo ženklą: nykščiu ir rodomuoju pirštu

apkabina kaklą (3.4 pav.).

90

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

3.4pav. Užspringimo ženklas 3.5 pav. Smūgiai į tarpumentę

2. Negali kalbėti paklaustas: „Ar galite kalbėti?44.Kosulys yra silpnas, neveiksmingas. Kvėpuojant atsirado švilpesys. Kvėpavimo nepakankamumas sun- kėja.Nukentėjėlis pradeda mėlti. Žmogus netenka sąmonės.

Pagalba (Padėkite):1. Penkis kartus suduokite į tarpumen­

tę (3.5 pav.).Jei nukentėjėlis vis tiek lieka už­springęs, atlikite penkis Heimlicho stūmius (3.6 pav.).Šiuos veiksmus atlikite pakaitomis, kol žmogus atsprings arba neteks sąmonės.Kai nukentėjėlis neteks sąmonės, pradėkite pradinį gaivinimą. Atliki-

3.4.5.

6. 7.

2.

3.

4. 3.6 pav. Heimlicho stūmiai

te du įpūtimus ir trisdešimt krūtinės paspaudimų. Šiuos veiksmus kartokite, prieš įpūsdami pražiodykite nukentėjėlį ir apžiūrėkite burnos ertmę. Jei joje pastebėsite svetimkūnį, atsargiai j į išimkite.

91

Gyvybei pavojinga būklė

Užspringimo metu siūloma veiksmų seka

Pavojai ir pastabos:1. Užspringęs žmogus gali būti sunkiai valdomas, gali blaškytis, neleisti teikti pagalbos.

Tokiu atveju nebandykite nukentėjėliui padėti jėga, stebėkite jį. Kai nukentėjėlis neteks sąmonės, pradėkite pradinį gaivinimą

2. Kvėpavimo takų praeinam um ą palaikyti nenaudokite oro-ryklės, kombinuoto vamzdelio ir gerklų kaukės. Šios priemonės gali nustumti svetimkūnį gilyn ar trukdyti jį išstumti iš kvėpavimo takų, atliekant krūtinės ląstos paspaudimus.

Specifiniai atvejaiKą daryti, je i esi vienas?Jei užspringote ir šalia nėra žmonių, kurie gali padėti, Heimlicho stūmį galite atlikti

ir patys.1. Vienos rankos kumštį uždėkite ant šiam veiksmui skirtos vietos (pilvo srities vidurio

linijos, virš bambos, iš karto žemiau krūtinkaulio pabaigos), tada kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu spustelkite j į į viršų.

2. Atsiremkite į šalia esantį stabilų objektą (kėdės atlošą, kriauklę, turėklą) ir visu kūnu spustelėkite į jį. Nepamirškite, kad daiktas, į kurį remsitės, turi būti neaštrus ir nesmailus.

Nutukę nukentėjėliai arba nėščios moterysJei užspringęs žmogus yra nėščia moteris (paskutinieji nėštumo mėnesiai) ar labai

nutukęs, atlikdami paspaudimus sąmoningam užspringusiam nukentėjėliui, rankas dėkite ne ant pilvo, bet ant krūtinės. Atsistokite šalia, apkabinkite krūtinę iš nugaros. Uždėkite delnus, sugniaužtus į kumštį, ant vidurinės krūtinkaulio dalies, ties spenelių aukščiu. Atlikite 5 paspaudimus. Tolesnė veiksmų seka tokia, kaip aprašyta aukščiau.

92

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

KūdikiaiTeikiant pagalbą užspringusiam kūdikiui, veiksmų seka yra tokia pati, tačiau skiriasi

patrankymų ir Heimlicho stūmio atlikimo technika. Juk kūdikių galva yra gana didelė ir sunki, jų kaklo raumenys yra per silpni, kad galėtų palaikyti stabilią galvos padėtį pa­trankymų metu, todėl, netinkamai teikiant pagalbą, dėl staigių kūdikio galvos judesių galima kaklinės stuburo dalies trauma. Dėl tos pačios priežasties griežtai draudžiama kratyti vaiką laikant už kojų žemyn galva.

Todėl įtarę, kad kūdikis užspringo, matote, jog jis yra sąmoningas, tačiau neverkia, negali kosėti, nustojo kvėpuoti, pagalbą teikite šiuo būdu:

1. Paguldykite kūdikį aukštielninką ant savo dešinės rankos dilbio, plaštaka laikykite vaiko galvą.

2. Kitos rankos dilbį uždėkite ant vaiko krūtinės ir pirštais suimkite vaiko apatinį žandikaulį.

3. Apverskite vaiką ir laikykite j į ant kairės rankos dilbio taip, kad galva būtų šiek tiek žemiau. Laisvos rankos delno pagrindu penkis kartus stipriai trenkite į nugarą tarp menčių (3.7 pav.). Ranka bus stabilesnė, jei ją atremsite į tos pačios pusės šiek tiek sulenktos kojos šlaunį.

4. Jei šie veiksmai nepadėjo pašalinti svetimkūnio, prilaikydami kūdikio galvą laisvos rankos plaštaka, o dilbį pridėję prie nugaros, atverskite j į (paguldykite aukštiel­ninką) ir penkis kartus dviem pirštais staigiai paspauskite krūtinkaulį ties spenelius jungiančios linijos aukščiu (3.8 pav.). Paspaudimų gylis - 1,5-2,5 cm. Ranka bus stabilesnė, jei ją atremsite į tos pačios pusės šiek tiek sulenktos kojos šlaunį.

5. Šiuos veiksmus (patrankymus ir krūtinės paspaudimus) kartokite, kol kūdikis pradės kvėpuoti, kosėti, verkti arba neteks sąmonės.

6. Išnykus sąmonei, pradėkite gaivinti.

3.7 pav. Smugiavimas tarp menčių 3.8 pav. Krutinkaulio paspaudimai

93

Gyvybei pavojinga būklė

3.1.4.8. Pasikorimas

Pasikorimas - kaklo užveržimas kilpa. Tai - dažnas savižudybės būdas (Lietuva savižudžių skaičiumi pirmauja tarp ES valstybių). Laiku pradėjus gelbėti daugelio ban­dančių pasikarti žmonių gyvybę galima išgelbėti.

Klasifikacija ir priežastys:1. Pasikorimas.2. Kriminaliniai įvykiai (nužudoma užveržiant kilpą ant kaklo).3. Nelaimingi atsitikimai (pvz., kaklaskarės, šaliko įtraukimas į sukamuosius me­

chanizmus ir t. t.).4. Uždusinimas.

MechanizmaiNesvarbu, kaip kaklas bus suspaustas, galimi mirties mechanizmai yra tokie patys.

Žmogus mirs dėl vienos ar kelių nurodytų priežasčių:1. Užspaudus kaklą, sutrinka galvos kraujotaka. Lengviau užspaudžiamos venos, todėl

pabrinksta smegenys, sutrinka sąmonė, atsipalaiduoja kūno raumenys, kilpa dar stipriau užveržiama, taip smegenų kraujotaka sutrinka ir jos žūva.

2. Užspaudus kaklą, užspaudžiami viršutiniai kvėpavimo takai, žmogus negali įkvėpti oro ir miršta nuo hipoksijos.

3. Korimosi metu gali lūžti kaklinė stuburo dalis (dažniausiai antras stuburo slanks­telis), pažeidžiamos stuburo smegenys.

4. Korimosi metu gali būti stipriai spaudžiamas miego arterijos antis, todėl dirginamas klajoklis nervas, retėja ir nutrūksta širdies veikla.

Kaip atpažinti?Apie korimąsi dažnai papasakoja nukentėjėlį radę ir pagalbą iškvietę žmonės. Tačiau

jei jokios informacijos apie j į nėra, korimosi ar uždusinimo faktą padės atpažinti šie po­žymiai:

1. Cirkuliari virvės palikta vaga ant kaklo.2. Pirštų žymės, atsiradusios dėl smaugimo ant nukentėjėlio kaklo, veido.3. Jei nukentėjėlis kvėpuoja, tai jo kvėpavimas pasunkėja, jis garsus, dažnas.4. Įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimas.5. Veidas pilkšvai mėlynas, veido odoje ir (ar) akių obuolių junginėse (baltojoje akies

obuolio dalyje) matyti nedidelės taškinės kraujosruvos.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:1. Atnaujinti kvėpavimo takų praeinamumą.2. Garantuoti nukentėjėlio kaklo stabilumą, kad lūžę kaklinės dalies slanksteliai

nesužalotų stuburo smegenų.3. Jei nekvėpuoja, reikia pradėti pradinį gaivinimą.Pagalba:1. Greitai ištraukite nukentėjėlį iš kilpos. Jei kūnas kaba, kilstelkite j į į viršų, kad

kilpos veržimas nebūtų toks stiprus.

94

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

2. Paguldykite nukentėjėlį ant nugaros.3. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą.4. Pradėkite pradinį gaivinimą5. Nukentėjusiam žmogui gali būti lūžę stuburo kaklinės dalies slanksteliai, todėl

stenkitės rankomis palaikyti galvos ir kaklo stabilumą (tai atlieka vienas žmogus), nukentėjėlį judinkite labai atsargiai.

6. Jei kaklo stabilizavimas trukdo gaivinti, pirmenybė skiriama gaivinimui.

Pavojai ir pastabosNeišmeskite virvės ar kito daikto, kuris buvo užveržęs kaklą, neardykite mazgo, nes

tai gali būti svarbu įvykio aplinkybėms išaiškinti.

3.1.4.9. Skendimas

Lietuvoje kasmet nuskęsta daugiau kaip 300 žmonių, tokių įvykių vis gausėja. Skęstant šiek tiek vandens patenka į kvėpavimo takus. Tai sukelia balso klosčių spazmą, todėl žmogus negali įkvėpti, netenka sąmonės ir nuskęsta. Plačiai paplitusi nuomonė, jog skęs­tančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas, dažnai yra teisinga, nes veiksmingiausia priemonė, kuri gali apsaugoti nuo skendimo, - geri plaukimo įgūdžiai. Nemokantiems plaukti žmonėms rekomenduotini specialūs kursai, jų metu mokoma elgesio taisyklių vandenyje ir plaukimo. Pateiksime bendrojo pobūdžio taisykles, kurios padės sumažinanti skendimo riziką. Jų privalu laikytis maudantis įvairiuose vandens telkiniuose: ežere, jūroje, baseine.

1. Plaukite su draugais, stenkitės nebūti vandenyje vienas, ypač tuo atveju, jei vandens telkinys jums yra nežinomas.

2. Perskaitykite taisykles ar bet kokią informaciją, esančią prie vandens.3. Maudykitės specialiai tam skirtose vietose, kurios yra prižiūrimos gelbėtojų.4. Vaikams ir nemokantiems plaukti žmonėms uždėkite priemones, kurios padeda

išsilaikyti kūnui vandens paviršiuje.5. Nesimaudykite, jei:

- esate pavargęs;- tik baigėte aktyvią fizinę veiklą (dirbote, sportavote, žaidėte);- yra šalta;- esate perkaitęs;- maudymosi vieta atrodo nesaugi (nežinote gylio, dugno ypatybių, povandeninių srovių ir t. t.).

6. Įsiminkite nelaimės signalus vandenyje ir pagalbos būdus, mokėkite teikti pirmąją medicinos pagalbą skenduoliui.

7. Pirma sušlapinkite pėdas, tik po to visą kūną.8. Žemyn galva į vandenį nerkite tik specialiose nardymo vietose.9. Nevartokite alkoholio, nes jis:

- mažina budrumą ir savisaugos instinktus;- blogina plaukimo įgūdžius;- mažina koordinaciją ir fizines jėgas;- gerina šilumos atidavimą aplinkai, todėl organizmas greičiau atšąla.

95

Gyvybei pavojinga būklė

Pavojaus signalai vandenyjeAnksti pastebėjus gresiančią nelaimę vandenyje, galima laiku organizuoti pagalbą,

padėti skęstančiam žmogui ir išvengti mirties. Dažnai skęsdami žmonės nešaukia ar negali šaukti, nes springsta vandeniu, visos jų pastangos yra skiriamos galvai išlaikyti virš vandens, nes kiekvienas panirimas po vandeniu gali būti paskutinis. Pavojaus signalai gali būti keleriopi:

1. Perspėjantys apie galimą skendimą. Žmogus bando plaukti, sugeba išsilaikyti vandens paviršiuje ir gali šauktis pagalbos.

2. Rodantys, kad žmogus skęsta. Jis sunkiai išsilaiko vandens paviršiuje, kūnas dažnai paneria po vandeniu, šauktis pagalbos nesugeba.

3. Rodantys, kad žmogus yra nuskendęs. Jis plūduriuoja vandenyje veidu žemyn.Palyginkime plaukiką ir nelaimės signalus vandenyje rodančius žmones (3.2 lentelė).

3.2 lentelė. Plaukiko ir nelaimės signalus vandenyje rodančių žmonių palyginimas

Požymis PlaukikasPavargęsplaukikas

Skęstantisžmogus Skenduolis

Kvėpavimas Reguliarus Gali kvėpuoti ir gar­siai šaukti

Iš visų jėgų bando įkvėpti, negali gar­siai šaukti, kalba pavieniais žodžiais

Nekvėpuoja

Galūniųjudesiai

Koordinuoti, pasikartojan­tys, ritmiški

Sunkiai, triukšmin­gai iriasi rankomis, rankų judesiai nerit­miški, gali mojuoti rankomis virš vandens, šauktis pagalbos

Plūduriuoja toje pa­čioje vietoje. Kelia ranką į viršų ir lei­džia žemyn, bando išlaikyti galvą virš vandens

Nejuda

Kūnopadėtis

Horizontali Horizontali arba vertikali (priklauso nuo gebėjimo atlikti bent kiek koordinuotus plaukimo judesius)

Vertikali Horizontali (guli ant nugaros arba pilvo) arba vertikali, galva po vandeniu

Kūnojudėjimasvandenspaviršiumi

Aiškiai mato­mas judėji­mas į priekį

Nereikšmingos pa­stangos judėti į priekį

Nejuda (dažniausiai tai požymis, kad žmogus tuoj panirs). Tai trunka 20-60 sek. prieš paneriant

Kūnas plūduriuoja

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:1. Organizuoti pagalbą.2. Padėti saugiai pasiekti krantą. Veiksmai:Laikykitės „P-P-P“ taisyklės.1. P - patikrink.2. P - paskambink.3. P - padėk.

96

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

Apsisprendę plaukti prie skęstančio žmogaus, įvertinkite galimus pavojus, kurie sunkins gelbėjimo pastangas: oro sąlygas, vandens temperatūrą, savo jėgas ir pasirengimą atlikti tokį veiksmą. Neturint tinkamų įgūdžių, prie skęstančio žmogaus plaukti nereko­menduojama. Prisiminkite, kad gyvi krante galite padaryti daugiau nei bejėgiai šalia nukentėjėlio. Būtų dar blogiau, jei išsekus jėgoms patys pradėtumėte skęsti.

Ką galite padaryti pasilikę krante?1. Kalbėkite. Paaiškinkite, kad pagalba jau iškviesta ir skęstančio žmogaus pastangos

išlikti virš vandens nėra beprasmės. Žodinis bendravimas labai svarbus, nes padidina ištvermę, taip skęstantis žmogus ilgiau išlieka virš vandens, kartais sugeba susikaupti ir pats išplaukti.

2. Jei negalite susikalbėti, naudokite gestus.3. Apžvelkite vandens paviršių: gal šalia skęstančio žmogaus pamatysite neskęstančių

daiktų, kurių jis nemato. Nurodykite jų kryptį.4. Jei skęstama arti kranto, pabandykite paduoti ilgą medžio šaką, irklą, specialų

gelbėjimo graibštą ar numesti gelbėjimo plūdurą, pripučiamąjį žaislą, virvę. Šios priemonės padės žmogui išlikti virš vandens. Prieš mesdami įbriskite į vandenį kuo giliau; taip sumažės atstumas iki skęstančio žmogaus.

5. Jei skęstama baseine, galite laikytis ranka už baseino sienelės ir leisti nukentėjėliui įsikabinti į jūsų koją ar ranką.

Jei vis tik nusprendėte plaukti, prieš lipdami į vandenį būtinai:- apsidairykite, gal šalia yra gelbėtojai; jei nėra, skambinkite bendruoju pagalbos

telefonu 112 ir kvieskite pagalbą;- jei galima, pasiimkite priemonių (gelbėjimo plūdurą, pripučiamąjį ratą ar pan.),

kurios jums ir skęstančiam žmogui padės išsilaikyti vandenyje;- jei įmanoma, pasinaudokite valtimi, vandens dviračiu ar kitokia plaukimo priemone;- plaukite prie nukentėjusio žmogaus, neleiskite įsikabinti į jus. Nuraminkite ir

trumpai paaiškinkite tolesnį gelbėjimo planą. Naudokite tarpines tarp skęstančio žmogaus ir jūsų priemones (virvę, plūdurą, marškinius ir pan.). Aiškiai pasakykite, kad jūs neteiksite pagalbos, jei nurodymai nebus vykdomi.

Stuburo imobilizacijaJei yra bent menkiausias įtarimas, kad nukentėjėlis patyrė stuburo traumą (žinoma,

kad nėrė į vandenį) arba jei skendimo aplinkybės nežinomos, būtina imobilizuoti nuken­tėjėlio stuburą. Sužeistasis skundžiasi skausmu stuburo srityje, slankstelio lūžgaliams pažei­dus stuburo smegenis, sutrinka rankų ir kojų judesiai, žmogus nebegali plaukti ir pradeda skęsti. Tokiais atvejais traukiant iš vandens nukentėjėlį reikia stengtis kuo mažiau judinti kūną, galvą laikyti virš vandens, kad žmogus galėtų kvėpuoti.

Pirmoji medicinos pagalba skenduoliui krante:1. Atnaujinti kvėpavimą ir kraujotaką.2. Sušildyti nukentėjėlį.3. Garantuoti, kad po skendimo 24 valandas nukentėjėlį prižiūrėtų medikai.

97

Gyvybei pavojinga būklė

Veiksmai:1. Iškelkite skenduolį į krantą. Jei yra bent menkiausias įtarimas, kad nukentėjėlis

patyrė stuburo traumą, stenkitės kuo mažiau judinti kūną, rankomis imobilizuokite galvą ir kaklą.

2. Įvertinkite skenduolio kvėpavimą ir kraujotaką. Jei nukentėjėlis nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą.

3. Pirmiausia turėtumėte teikti pagalbą 2 min., tik po to kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu.

4. Skenduolis dėl ilgo buvimo vandenyje būna atšalęs, todėl atgaivinę stenkitės, kad jis dar daugiau neatšaltų:a) nuvilkite šlapius drabužius;b) apklokite sausa antklode;c) sąmoningam žmogui duokite gerti šiltų skysčių.

Pavojai ir pastabosNesąmoningam nukentėjėliui įpūtimus pradėkite jau vandenyje, kai tik kojomis

pradedate siekti dugną.Skęstančio žmogaus kūno temperatūra dažnai būna per žema. Tokiomis sąlygomis

žmogaus biologiniai procesai sulėtėja, todėl smegenų ląstelės ilgiau išlieka gyvybingos hipoksijos sąlygomis.

Nereikia stengtis pašalinti vandenį iš nukentėjėlio kūno spaudžiant pilvą ar laikant žemyn galva.

Jei esate vienas, gaivinti pradėkite įpūtimais ir krūtinės paspaudimais (jei esate krante): gaivinkite 1-2 min. ir tik po to kvieskite pagalbą.

3.1.5. K vėpavim o sustojimas

Sustojus kvėpavimui, nutrūksta dujų apykaita plaučiuose, į organizmą nepatenka de­guonies ir jis negali pašalinti anglies dvideginio. Laikas, per kurį nekvėpuojantis žmogus gali išlikti gyvas, priklauso nuo kelių dalykų: pasirengimo ištverti hipoksiją, deguonies atsargų organizme iki kvėpavimo sustojimo, fizinės organizmo būklės, gretutinių ligų ir kitų dalykų. Tai gali trukti nuo kelių iki 10 minučių. Vėliau pradeda retėti ir sustoja širdies veikla, žmogus miršta.

Požymiai:1. Melsva odos spalva.2. Kvėpavimo judesių nėra arba jie pavieniai.

Sustojus kvėpavimui, būklę tiksliai įvertinti (nustatyti, ar yra kvėpavimas, apsispręsti, ar reikia dirbtinio kvėpavimo) reikia ne ilgiau kaip per 10 sekundžių. Tokios situacijos atveju kvėpavimą patikrinkite taip, kaip nurodyta:

1. Įvertinkite nukentėjėlio sąmonę. Pajudinkite j į ir garsiai paklauskite, kaip jaučiasi.2. Jei nukentėjėlis kalba, jo kvėpavimo takai yra praeinami ir jis gali įkvėpti oro.

Tačiau jei nustatėte, kad nukentėjėlio sąmonė sutrikusi, pakvieskite pagalbą (pa­skambinkite), atverkite kvėpavimo takus, atlošdami galvą ir pakeldami apatinį žandikaulį, greitai apžiūrėkite bumą. Pasilenkite ties galva taip, kad jūsų ausis būtų ties jo nosimi ir matytumėte nukentėjėlio krūtinę ir pilvą (3.9 pav.).

98

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

3.9 pav. Kvėpavimo takų atvėrimas ir įvertinimas

Jeigu nukentėjėlis nesąmoningas, gali nepavykti įvertinti kvėpavimo, nes neatverti kvėpavimo takai ar prasideda agoninis kvė­pavimas (pavieniai spontaniniai įkvėpimai), kuris atsiranda per pirmąsias staigios mirties minutes ir gali būti supainiotas su normaliu kvėpavimu. Agoninis kvėpavimas nėra nor­malus kvėpavimas, todėl gydomas taip pat kaip kvėpavimo sustojimas.

3. Taip pasilenkę kvėpavimą galėsite įvertinti trimis būdais:a) ausimi klausote kvėpavimo garsų;b) veidu bandote pajusti iškvepia­mo oro srovę;c) stebite kvėpavimo judesius krū­tinės ir pilvo srityse.

Jei negirdima, nejaučiama kvėpavimo ir nematoma kvėpavimo judesių, kvėpavimo tikrai nėra.

PagalbaNustačius, kad nukentėjėlis nekvėpuoja ar negalima įvertinti kvėpavimo per 10 sek.,

reikia laikytis tokios pagalbos teikimo sekos: pradėti dirbtinius įpūtimus, pradėti spaudinėti krūtinės ląstą. Plačiau žiūrėkite skyrelį „Suaugusiųjų pradinis gaivinimas44.

Specifiniai atvejaiVaikaiŽinoma, kad dažniausiai vaikai miršta, nes sustoja kvėpavimas, todėl teikdami pagalbą

vaikams, kai yra sustojęs kvėpavimas ir esate vienas, pirmiausia 2 min. bandykite gaivinti (atlikite įpūtimus ir krūtinės paspaudimus), tik po to kvieskite pagalbą telefonu 112.

Prisiminkite:- vaiko ir kūdikio plaučiai mažesni nei suaugusio žmogaus, todėl oro pūsti reikia

mažiau; tik tiek, kad aiškiai būtų matomi krūtinės judesiai;- dėl gana mažo naujagimio veido įpūtimus lengviau atliksite, jei apžiosite ir nu­

kentėjusio vaiko nosį;- vaikams krūtinės paspaudimai atliekami viena ar abiejomis rankomis spaudžiant

krūtinkaulį ties spenelių linija (arba apatinę krūtinkaulio pusę), o kūdikiams - dviem pirštais šiek tiek žemiau spenelių linijos;

- kitos pagalbos teikimo detalės yra tokios pačios kaip ir gaivinant suaugusį žmogų.

Dantų protezaiIš nukentėjėlio burnos dantų protezų išimti nereikia. Stabilūs dantų protezai palaiko

normalią burnos anatomiją, todėl lengviau palaikyti praeinamus kvėpavimo takus ir atlikti įpūtimus. Išimti reikėtų tik tuo atveju, jeigu jie yra paslankūs ir blokuoja kvėpavimo takų praeinamumą ar trukdo atlikti įpūtimus.

99

Gyvybei pavojinga būklė

ApibendrinimasKvėpavimo nepakankamumas - gyvybei pavojinga būklė, kurią reikia laiku pastebėti

ir tinkamai gydyti, kitaip nukentėjėlis gali nustoti kvėpuoti. Visais atvejais teikiant pirmąją pagalbą galioja taisyklė „P-P-P“ : Patikrink-Paskambink-Padėk. Sustojus kvėpavimui, pa­galbą teikite (padėkite) vadovaudamiesi ABC taisykle:

A. Atverkite kvėpavimo takus.B. Du kartus [pūskite oro.C. Atlikite 30 krūtinės paspaudimų.Šiuos veiksmus kartokite tol, kol atvyks specializuota pagalba.

Savikontrolės klausimai1. Normalaus žmogaus kvėpavimo dažnis yra:

a) 8-16 kartų per minutę;b) 12-22 kartai per minutę;c) 9-18 kartų per minutę;d) 10-20 kartų per minutę.

2. Teikiant pagalbą nukentėjėliui, kuriam yra kvėpavimo nepakankamumas, reikia laikytis tokios veiksmų sekos:a) paskambinkite, patikrinkite, padėkite;b) patikrinkite, pakalbinkite, padėkite;c) paskambinkite, padėkite, patikrinkite;d) patikrinkite, paskambinkite, padėkite.

3. Kokiu atveju reikia patrankyti į kūdikio nugarą ir daryti krūtinės paspaudimus:a) kvėpuoja, mėlynuoja, yra sąmoningas, neverkia;b) kvėpuoja, mėlynuoja, yra sąmoningas, verkia;c) nekvėpuoja, mėlynuoja, yra nesąmoningas, neverkia;d) visos nurodytos būklės.

4. Kurie požymiai geriausiai apibūdina visišką užspringimą:a) garsus kosulys, melsva veido oda, dažnas kvėpavimas;b) nekalba, mėlynuoja, blaškosi;c) nepertraukiamai kosti, dėl dusulio taria pavienius žodžius, blaškosi ieškodamas gryno

oro;d) visais atvejais yra visiškas užspringimas.

5. Kokius veiksmus reikia pirmiausia atlikti ištraukus skenduolį iš vandens:a) apversti ir stengtis pašalinti vandenį iš kvėpavimo takų;b) įvertinti kvėpavimą ir kraujotaką, iškviesti pagalbą;c) kviesti pagalbą po to šalinti vandenį iš kvėpavimo takų ir pradėti gaivinti;d) stabilizuoti nukentėjėlio galvą ir įvertinti jo kvėpavimą.

6. Kurie teiginiai teisingi:a) astmos priepuolio metu siaurėja bronchai;b) pastebėjus epiglotito požymius iš karto reikia paguldyti nukentėjėlį ir apžiūrėti gerklę;c) jei atsirado hiperventiliacijos požymių, nukentėjėlį reikia kuo skubiau guldyti į ligo­

ninę;d) laringito metu nepakankamas kvėpavimas dažniausiai būna vyresniems kaip 3 metų

vaikams.7. Kiek laiko galima skirti įvertinti kvėpavimą kai nukentėjėlis netenka sąmonės:

a) 5 sek.;

100

Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė

b) 10 sek.;c) 15 sek.;d) 25 sek.

8. Kuriam nukentėjėliui reikia dirbtinės ventiliacijos:a) kosintis, mėlynuojantis vyras, prieš tai valgęs obuolį;b) neverkiantis, kvėpuojantis, mėlynuojantis kūdikis;c) nesąmoninga moteris, garsiai kvėpuojanti (5 įkvėpimai per minutę);d) nesąmoningas, knarkiantis ir mėlynuojantis vyras.

9. Nustačius, kad nukentėjėlis nekvėpuoja, kaip patikrinti, ar yra kraujotaka:a) čiuopti miego arterijos pulsą kakle;b) čiuopti stipininės arterijos pulsą riešo srityje;c) klausytis širdies tonų;d) tikrinti kraujotakos nereikia, tačiau būtina pradėti krūtinės ląstos paspaudimus.

10. Ką daryti, jei nukentėjėlis yra visiškai užspringęs ir netekęs sąmonės:a) 5 patrankymus į krūtinę ir 5 Heimlicho stūmius;b) 5 patrankymus į krūtinę ir 5 krūtinės paspaudimus;c) 5 įpūtimus ir 30 Heimlicho stūmių;d) 2 įpūtimus ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų.

11. Kodėl gaivinimo metu oras patenka į skrandį:a) blogai atverti kvėpavimo takai;b) oras į skrandį patenka, jei įpūtimas trunka trumpiau nei 1 sek.;c) įpučiamas per didelis oro kiekis;d) visais nurodytais atvejais.

12. Ką daryti nustačius, kad nukentėjėlis nekvėpuoja:a) kviesti pagalbą, atlikti du įpūtimus;b) kviesti pagalbą, atlikti du įpūtimus, čiuopti pulsą; jei jo nėra, atlikti 30 krūtinės paspau­

dimų;c) kviesti pagalbą, atverti kvėpavimo takus, atlikti du įpūtimus ir 30 krūtinės paspaudimų;d) atlikti du įpūtimus, čiuopti pulsą; jei jo nėra, atlikti 30 krūtinės paspaudimų.

3.2. Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

Baigę šią temą, turite:1) žinoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius;2) išvardyti vyrų ir moterų miokardo infarkto požymius;3) žinoti širdies sustojimo požymius;4) apibūdinti pirmosios medicinos pagalbos veiksmus miokardo infarkto atveju;5) įsidėmėti gaivinimo veiksmus sustojus širdžiai;6) apibūdinti automatinio išorinio defibriliatoriaus veikimo mechanizmą, žinoti nau­

dojimo ir saugos taisykles.

Galima situacijaEidamas į paskaitas, stebite stadione bėgiojantį vidutinio amžiaus vyrą. Staiga jis

sustoja, susigūždamas pritupia ir krinta ant žemės be gyvybės ženklų.

101

Gyvybei pavojinga būklė

v

3.2.1. Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia ir vyrų, ir moterų mirties priežastis. JAV širdies ir kraujagyslių ligomis serga apie 61 mln. žmonių, kiekvienais metais nuo šių ligų miršta apie 950 000 žmonių. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra dažniausia darbingo (45-64 m.) ir vyresnio amžiaus gyventojų problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rizika susirgti šiomis ligomis padidėja nuo 40-55 metų ir tolygiai didėja žmogui senstant. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 54,4 proc. žmonių, nuo piktybinių navikų - 18,4 proc., nuo išorinių priežasčių - 12,7 proc., nuo kvėpavimo sistemos ligų - 4 proc. Mirštamumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje buvo net 3 kartus didesnis už Europos Sąjungos šalių senbuvių. 2004 m. širdies ir kraujagyslių sistemos ligos buvo 29,3 proc. pacientų pirmą kartą nustatyto neįgalumo priežastis. Neįgalumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų lėmė dvi pagrindinės šių ligų grupės: galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (36 proc.) ir išeminė širdies liga (30 proc.).

Širdies ir kraujagyslių ligos progresuoja lėtai. Aterosklerozė yra lėtinė arterijų sienelės liga: arterijų intimoje atsiranda cholesterolio sankaupų, sukeliančių kraujagyslės spindžio susiaurėjimą. Aterosklerozė prasideda netolygiai. Pirmiausia sustorėja intima, susidaro lipidiniai ruoželiai, putliosiose ląstelėse kaupiasi riebalai, vėliau atsiranda ateromų. Susi­dariusios plokštelės gali plyšti, išopėti, pradeda formuotis trombai ir atsiranda ūminių išeminių sindromų. Liga progresuoja lėtai nuo jaunystės, todėl ji daugelį metų yra ne­nustatoma. Aterosklerozė yra sisteminė arterijų liga, todėl pažeidžiamos ir vainikinės, ir smegenų, ir periferinės, ir vidaus organų arterijos.

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija, nutukimas, padidėjęs lipoproteinų kiekis, hiperurikemija, uždegimas, nejud­rumas, geriamieji kontraceptikai, hiperfibrinogenemija, hiperhomocisteinemija. Rizikos veiksniai, kuriems žmogus negali turėti įtakos, yra amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas.

Išeminė širdies liga prasideda, kai širdies raumens aprūpinimas deguonimi sumažėja dėl pablogėjusios kraujotakos, sukeltos aterosklerozės susiaurėjusiose vainikinėse arteri­jose. Širdies raumuo, negaunantis pakankamai kraujo (deguonies ir maisto medžiagų), pradeda silpti, todėl sumažėja miokardo susitraukimo stiprumas.

Gyvybei pavojinga būklė, sukelta širdies patologijosPavojingiausia gyvybei būklė yra miokardo infarkto sukeltas širdies sustojimas.

Miokardo infarktas yra širdies raumens ląstelių žuvimas, kurį sukelia labai pablogėjusi ar išnykusi širdies raumens kraujotaka (3.10). Širdies sustojimas yra būklė, kai širdis nebeplaka ar plaka per silpnai, kad išstumtų kraują.

3.2.2. G yvybės grandinė

Žmogaus, ištikto mirties (nėra gyvybės požymių), smegenų ir kitų gyvybinių organų ląstelės gali išgyventi labai trumpai, t. y. tol, kol išeikvojamos deguonies atsargos. Taigi gaivinimo, kurį sudaro krūtinės ląstos paspaudimai ir dirbtiniai įpūtimai, labai reikia.

102

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

Dešiniojivainikinė

arterija

Kairioji priekinė nusileidžiančioj! vainikinė arterija

Išnykusios kraujotakos vieta

Trombas

Aterosklerozėsplokštelė

3.10 pav. Miokardo infarktas

Įpūtimai ir krūtinės ląstos paspaudimai padidina nukentėjėlio galimybę išgyventi, nes bent jau iš dalies smegenys aprūpinamos deguonimi, kol atvyks medikai ir bus suteikta tinkama medicinos pagalba.

Iškviesti Pradinis Defibriliacija Specializuotaspagalbą gaivinimas gaivinimas

3.11 pav. Gyvybės grandinė

Net gaivinant tinkamai, smegenų kraujotaka pagerėja tik trečdaliu, todėl vien krūtinės paspaudimų ir dirbtinių įpūtimų ne visada pakanka, kad nukentėjęs žmogus išgyventų. Ankstyvas greitosios medicinos pagalbos iškvietimas, pradinis gaivinimas, atliekamas tuo metu šalia esančių žmonių, ankstyvoji defibriliacija ir pažangi medicinos pagalba, teikiama greitosios medicinos pagalbos personalo, padidina išgyvenamumą sustojus šir­džiai. Toks metodas vadinamas „gyvybės grandine46 (3.11 pav.).

Didesnė galimybė išgyventi, sustojus širdžiai, yra, jei laikomasi šios gyvybės grandinės eigos:

103

Gyvybei pavojinga būklė

- ankstyvas širdies sustojimo atpažinimas ir greitas medicinos pagalbos kvietimas telefonu 112 ar kitu numeriu;

- ankstyvas pradinis gaivinimas; jis padeda cirkuliuoti kraujui ir aprūpinti deguonimi gyvybinius organus, kol bus atlikta automatinė išorinė defibriliacija ar atvyks me­dikai;

- ankstyvoji defibriliacija; daugeliui žmonių, staiga sustojus širdžiai, būtina defib­riliacija; kiekviena uždelsta iki defibriliacijos minutė mažina tikimybę išgyventi apie 10 proc.;

- ankstyvoji tinkama medicinos pagalba; ją teikia atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai.

3.2.3. M iokardo infarktas

Miokardo infarktas yra nepraeinantis tam tikros širdies raumens (miokardo) dalies pažeidimas, sukeltas deguonies trūkumo joje. Miokardo infarktas ištinka, užsikimšus širdies vainikinei arterijai. 90 proc. atvejų vainikinę arteriją užkemša trombas, 10 proc. a tvejų- užtrukęs arterijos susitraukimas. Krešulys dažniausiai susidaro dėl aterosklerozės susiau- rėjusioje vainikinėje arterijoje. Jei trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, suser­gama nestabilia krūtinės angina (kyla priešinfarktinė būklė) arba ištinka nedidelis širdies infarktas. Iš visų mirusiųjų nuo miokardo infarkto daugelis jų mirė per pirmąsias 1-2 val. nuo simptomų atsiradimo. Vainikines širdies kraujagysles dažnai užkemša trombas, todėl krešulį tirpdantys vaistai gali sumažinti miokardo pažeidimo gylį ir plotą.

Dažnai gyvybę gali išgelbėti šalia esantys žmonės, gebantys atpažinti miokardo in­farkto simptomus ir tinkamai suteikti pagalbą. Tolesnė eiga priklauso nuo pažeisto rau­mens ploto. Pacientas gali ir visiškai pa­sveikti.

M iokardo infarkto simptomai. Daž­niausias miokardo infarkto simptomas yra užsitęsęs skausmas ar diskomfortas krūti­nėje (3.12 pav.). Nestiprus skausmas gali kaitaliotis su nepakeliamu plėšiančiu skaus­mu. Skausmas dažniausiai jaučiamas kaip spaudimas, maudimas, deginimas, plėšimas, sunkumas už krūtinkaulio, jis plinta į kaklą, apatinį žandikaulį, petį, ranką (3.12 pav.).Skausmas būna vienodas, nepalengvėja pa­keitus padėtį, ramybės metu ar išgėrus vais­tų. Jei yra bet koks skausmas, užtrukęs il­giau nei 5 minutes, ar skausmas ir kiti mio­kardo infarkto požymiai, būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kitas miokardo infarkto simptomas yra pasunkėjęs kvėpavimas. Paciento kvėpa­vimas būna dažnesnis nei normalus, nes 3.12 pav. Krutinės skausmas ar diskomfortas

104

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

organizmas bando pristatyti daugiau deguonies širdies raumeniui. Pulsas gali būti padaž- nėjęs arba suretėjęs, kartais nereguliarus. Oda, ypač veido, būna pablyškusi ar pamėlusi. Pacientą gali pilti šaltas prakaitas, pykinti, jis gali vemti. Šie požymiai rodo stresinę or­ganizmo reakciją į nepakankamą širdies raumens darbą.

Maždaug pusė visų mirties nuo širdies ligų atvejų ištinka moteris. Moterims, skirtingai nuo vyrų, miokardo infarktas dažniau gali pasireikšti mažiau būdingais simptomais: dusuliu, pykinimu, vėmimu, skausmu nugaroje ar apatiniame žandikaulyje.

Daugelis pacientų iš karto nesikreipia pagalbos ir laukia, kol simptomai praeis. Maždaug pusė tokių žmonių nuo simptomų pradžios iki vykimo į ligoninę laukia daugiau nei 2 valandas. Kai kurie nemano, kad gresia miokardo infarktas, teigdami, kad viskas tuoj praeis. Kartais simptomai vertinami neteisingai ir gydomos kitos ligos, ypač virškinimo sistemos ligos, pvz., kai pacientas skundžiasi pykinimu ar skausmu skrandžio srityje.

Miokardo infarkto simptomai:

• užsitęsęs ilgiau nei 5 min. ar dažnai pasikartojantis spaudžiantis, plėšiantis, degi­nantis skausmas krūtinėje, plintantis į kaklą, apatinį žandikaulį, vieną ar abi rankas, pečius;

• oro stoka, oro gaudymas („oro troškulys64);• pykinimas, vėmimas;• silpnumas, galvos svaigimas, alpulys;• išbalusi (pelenų spalvos) oda, pamėlusios lūpos;• stiprus prakaitavimas;• baimė.

Pagalba miokardo infarkto atveju. Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje. Svar­biausia atpažinti jo simptomus ir pradėti aktyviai teikti pirmąją medicinos pagalbą. Miokardo infarkto ištiktas nukentėjėlis gali neigti požymių rimtumą, todėl nereikia pasiduoti jo įtakai. Jei manote, kad nukentėjusį žmogų ištiko miokardo infarktas, nedelsdami pradėkite veikti. Prisiminkite pagalbos veiksmus: Patikrink-Paskambink-Padėk. Pirmąją pagalbą reikia teikti iš karto, tik prasidėjus intensyviems skausmams krūtinėje. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso miokardo infarkto dydis.

1. Įtarę, kad pacientą ištiko miokardo infarktas, skambinkite ar nusiųskite ką nors iškviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu.

2. Padėkite nukentėjusiam žmogui atsisėsti, atlaisvinkite spaudžiančius drabužius, nuraminkite jį. Tai padės jam lengviau kvėpuoti ir pagerins širdies aprūpinimą deguonimi.

3. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nuolat stebėkite gyvybines funkcijas: sąmo­nę, pulsą ir kvėpavimą. Reikia užrašyti bet kokį būklės ar elgsenos pokytį.

4. Jei nukentėjėlis praranda sąmonę ir nustoja kvėpavęs, atlikite krūtinės ląstos pa­spaudimus ir dirbtinius įpūtimus, jei galima - panaudokite automatinį išorinį defib- riliatorių.

105

Gyvybei pavojinga būklė

Svarbu surinkti kryptingą informaciją iš nukentėjusio žmogaus apie galimą išeminę širdies ligą. Kartais pacientai turi savo vaistų nuo krūtinės anginos (nitroglicerino tablečių, purškiklį), todėl galima juos pavartoti. Pacientui duodama sučiulpti tabletę arba purškiama po liežuviu nitroglicerino (ne daugiau kaip tris kartus kas 5 minutes). Vežti nukentėjėlį į gydymo įstaigą patiems nepatariama, nes jo būklė gali labai greitai pablogėti.

Jeigu pacientas sąmoningas ir jam atsiranda miokardo infarkto požymių, kvieskite greitąją medicinos pagalbą, duokite aspirino. Prieš duodant aspirino, reikėtų paklausti, ar nukentėjęs žmogus alergiškas aspirinui, ar serga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, ar vartoja krešumą mažinančių vaistų (varfarino ar kumadino), ar jam gydytojas anksčiau nebuvo uždraudęs vartoti aspirino. Jei į minėtus klausimus atsako neigdamas, duokite aspirino. 160-325 mg tabletė sukramtoma (greitesnė absorbcija nei praryjama nesukram- čius), užgeriama nedideliu vandens kiekiu. Svarbu skirti tik aspirino, o ne kitų skausmą malšinančių vaistų. Vaistų, kuriuose yra aspirino ir jie vartojami nuo karščiavimo, slogos ar galvos skausmų, vartoti negalima.

Juo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, juo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį (miokardas žūva per 6 valandas).

3.2.4. Krūtinės angina

Krūtinės angina yra trumpalaikis skausmas, sumažėjus širdies raumens aprūpinimui krauju. Krūtinės angina atsiranda, susiaurėjus vainikinėms arterijoms, aprūpinančioms širdies raumenį krauju. Padidėjus deguonies poreikiui didesnio fizinio krūvio metu ar susijaudinus, širdies raumuo gauna per mažai kraujo. Skausmas krūtinėje priverčia pailsėti, todėl jis nurimsta.

Krūtinės anginos metu krūtinėje skausmas, plintantis į apatinį žandikaulį, vieną ar abi rankas, trunka dažniausiai mažiau nei 5 minutes.

Pacientai, sergantys krūtinės angina, dažnai sako, kad vartoja vaistų nuo skausmo (dažniausiai nitroglicerino), laikinai išplečiančių vainikines kraujagysles.

Nitroglicerinas vartojamas tabletėmis arba purškiamas po liežuviu. Gali būti naudojami ant krūtinės klijuojami nitroglicerino pleistrai. Absorbuotas nitroglicerinas plečia krauja­gysles, taip pagerindamas kraujotaką ir mažindamas skausmą. Pacientams rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 3 nitroglicerino dozes per 15 minučių. Jei skausmas nenurimsta ir po 5 minučių, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

3.2.5. Širdies sustojim as

Širdies sustojimas įvyksta, kai širdis nebeplaka ar plaka per silpnai, kad išstumtų kraują (nesudaro pulso bangos), todėl smegenys ir kiti organai nebeaprūpinami krauju.

Dažniausia širdies sustojimo priežastis yra širdies ir kraujagyslių liga. Skendimas, uždusimas, vaistai taip pat gali sukelti kvėpavimo sustojimą, po to dėl deguonies trūkumo sustoja ir širdis. Kitos priežastys: sunki krūtinės trauma, didelio kraujo kiekio netektis, elektros srovės pažeidimas (pažeidžia širdies laidžiąją sistemą ir sukelia širdies sustojimą), insultas ir kiti smegenų pažeidimai.

106

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

Širdies sustojimo požymiai. Jei nėra gyvybės požymių, tai yra pirmasis širdies su­stojimo požymis. Nukentėjėlis būna nesąmoningas, nekvėpuoja, neužčiuopiama pulso. Oda, ypač veido, būna pilka, pelenų spalvos ar pamėlusi, labai prakaituota.

3.2.6. Suaugusiųjų pradinis gaivinim as

Gaivinant reikia laikytis tam tikros sekos: Patikrink-Paskambink-Padėk.1. Patikrinkite aplinką ir nukentėjėlį.2. Jei nukentėjęs žmogus nesąmoningas, nusiųskite ką nors kviesti pagalbos

(skambinti ir paieškoti automatinio išorinio defibriliatoriaus) arba pats paskam­binkite telefonu 112 ar kitu numeriu.

3. Patikrinkite, ar nukentėjėlis kvėpuoja. Tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sekundžių. Jei nukentėjęs žmogus nekvėpuoja, atlikite du įpūtimus.

4. Jei nėra kraujotakos požymių, pradėkite gaivinimą (Padėk). Gaivinti pradėkite 30 krūtinės ląstos paspaudimų 100 kartų per minutę dažniu. Kartokite įpūtimus ir krūtinės paspaudimus. Atnešus automatinį išorinį defibriliatorių, atlikite defib- riliaciją.

Mnemonika ABC padės jums prisiminti, kurias gyvybines funkcijas ir kokia seka reikia patikrinti ir palaikyti po to, kai iškvietėte greitąją medicinos pagalbą.

A (angį. Airway) - atverkite kvėpavimo takus.B (angį. Breathing) - jei nekvėpuoja, atlikite dirbtinius įpūtimus.C (angį. Circulation) - jei nėra kraujotakos požymių, atlikite krūtinės paspaudimus.

Atnešus automatinį išorinį defibriliatorių, atlikite defibriliaciją. Defibriliacija kartais žymima raide „D“ (angį. Defibrillatiori).

A. Kvėpavimo takų atvėrim asPaguldykite nukentėjėlį patogia gaivinti padėtimi (ant nugaros). Jeigu įtariate, kad

pažeista kaklinė stuburo dalis, rankomis stabilizuokite neutralios padėties galvą ir kaklą.

Jeigu esate ne medikasKvėpavimo takus atverkite, pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą, nesvarbu,

ar įtariate, kad kaklinė stuburo dalis pažeista, ar ne. Žandikaulio išstūmimo metodo, jeigu esate ne medikas, taikyti nerekomenduojama, nes tokį veiksmą atlikti sudėtingiau, be to, jis dažnai būna neveiksmingas ir gali pajudinti kaklinę stuburo dalį.

Jeigu esate sveikatos priežiūros specialistasJeigu nėra galvos ir kaklo pažeidimo, kvėpavimo takus atverkite, pakeldami apatinį

žandikaulį ir atlošdami galvą. Jeigu įtariate, kad galva ir kaklas pažeisti, kvėpavimo takus atverkite, išstumdami apatinį žandikaulį, bet neatlošdami galvos. Maždaug 2 proc. nu­kentėjusių žmonių, patyrusių uždarą (buką) traumą, pažeidžiamas stuburas. Rizika padidėja trigubai, jei nukentėjėlio galva pažeista arba sąmonės balas, remiantis Glazgov komų skale, yra mažesnis kaip 8. Jei nepavyksta apatinio žandikaulio išstūmimu atverti kvėpavimo takų, naudokite apatinio žandikaulio pakėlimo ir galvos atlošimo metodą.

107

Gyvybei pavojinga būklė

Apatinio žandikaulio pakėlimo ir galvos atlosimo metodas. Dviem pirštais pakelkite smakrą, kitos rankos delnu, uždėtu ant kaktos, atloškite galvą (3.13 pav.). Tai svarbu, nes nesąmoningų pacientų liežuvio šaknis ir antgerklis gali užkristi ir sukelti kvėpavimo takų obstrukciją. Liežuvis tiesiogiai, o antgerklis netiesiogiai jungiasi su apatiniu žandikauliu. Atlošę galvą ir pakėlę apatinį žandikaulį, atkelsite liežuvio šaknį ir antgerklį nuo užpakalinės ryklės sienelės, taip atversite kvėpavimo takus.

Žandikaulio išstūmimo metodas. Stumiant žandikaulį, išlaikoma neutrali stuburo kaklinės dalies padėtis. Šis metodas rekomenduojamas, jei įtariama, kad įvyko kaklinės stuburo dalies trauma. Atsistokite ar atsiklaupkite ties paciento viršugalviu. Norėdami, kad būtų patogiau, alkūnėmis atsiremkite į neštuvus ar lentą. Pirštų galais suimkite apatinį žandikaulį ir pakelkite į viršų (3.14 pav.).

B. Kvėpavimo įvertinimas ir garantavimasPriglauskite ausį prie burnos ir nosies

ir klausykite, ar nukentėjėlis kvėpuoja, tuo pačiu metu žiūrėkite į krūtinės ląstą (3.15 pav.). Stebėkite, ar ji kilnojasi. Savo skruos­tu stenkitės pajusti oro srovę. Taip kvėpa­vimą tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sek.

Jei esate ne medikas ir nesate tikras dėl kvėpavimo arba esate medikas ir negalite įvertinti kvėpavimo per 10 sek., atlikite 2 įpū- timus.

Jeigu nukentėjėlis nesąmoningas, gali nepavykti įvertinti kvėpavimo, nes neatverti kvėpavimo takai ar yra agoninis kvėpavimas (pavieniai spontaniniai įkvėpimai), kuris 3.15 pav. Kvėpavimo įvertinimas

108

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

atsiranda per pirmąsias staigios mirties minutes ir gali būti supainiotas su normaliu kvė­pavimu. Agoninis kvėpavimas nėra veiksmingas kvėpavimas, todėl gydomas taip, kaip ir tuo atveju, kai kvėpavimo nėra.

Jei nukentėjėlis nekvėpuoja, [pūskite 2 kartus, sugaišdami maždaug 1 sek. vieno įpūtimo metu, kol atsiranda krūtinės pakilimas, arba 6-7 ml/kg kūno svorio.

{pūtimai burna į burną (3.16.pav.):• Užspauskite šnerves.• Glaudžiai apžiokite nukentėjusio žmogaus bumą, įpūskite 2 kartus.• Įpūtimai turi trukti 1 sek., būti negilūs, vienodi.• Kiekvieno įpūtimo metu stebėkite, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei pirmo įpūtimo

metu ji nepakyla, apžiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnių, bandykite iš naujo atverti kvėpavimo takus ir atlikite antrą įpūtimą. Nebandykite atlikti iš karto daugiau negu 2 įpūtimus, nedelsdami tęskite krūtinės paspaudimus.

• Tarp įpūtimų leiskite orui išeiti iš plaučių.

Įpučiant oro burna į bumą, į plaučius patenka 16-17 proc. deguonies. Taigi, tin­kamai atliekant įpūtimus, deguonies pacien­tui pakanka.

Jei įkišta atvirus kvėpavimo takus pa­laikanti priemonė (endotrachėjinis vamzde­lis, kombinuotas vamzdelis, gerklų kaukė) ir gaivinant dalyvauja ne mažiau kaip 2 gel­bėtojai, įpūtimus atlikite 8-10 kartų per min., nesinchronizuodami su krūtinės pa­spaudimais (t. y. atlikdami įpūtimus krūtinės ̂ f , „ . , i + r v J i - x 5./o pav. Kvėpavimo palaikymas, atliekant

paspaudimų nenutraukite). įpūtimus burna į bumą

Komentarai

1. Per pirmąsias staigios mirties dėl skilvelių virpėjimo minutes dirbtiniai įpūti­mai nėra tokie svarbūs kaip krūtinės paspaudimai, nes kelias minutes po širdies sustojimo deguonies kiekis kraujyje būna gana didelis. Sustojus širdžiai, smegenų ir širdies kraujotaka išnyksta greičiau negu deguonis kraujyje. Gaivinimo metu kraujo tėkmę palaiko krūtinės paspaudimai, todėl gelbėtojas krūtinės ląstos paspaudimus turi atlikti veiksmingai, darydamas kuo trumpesnes pertraukas tarp paspaudimų ciklų.

2. Užsitęsus staigiai mirčiai dėl skilvelių virpėjimo, labai svarbūs ir įpūtimai, ir paspaudimai, nes deguonies kraujyje jau nebūna. Įpūtimai ir paspaudimai taip pat labai svarbūs staigios mirties užspringus ar kitokiais uždusimo atvejais.

3. Gaivinimo metu kraujotaka, taip pat ir plaučių, sumažėja. Todėl net mažesnis įpūtimo tūris ir dažnis palaiko pakankamą deguonies kiekį, kuris būtinas per plaučius

109

Gyvybei pavojinga būklė

tekančiam kraujui. Taigi hiperventiliacijos (per didelio įpūtimo tūrio ir dažnio) reikia vengti. Ji yra žalinga, nes didina vidinį krūtinės slėgį, mažina veninio kraujo prite- kėjimą į širdį, todėl sumažėja minutinis širdies tūris, taigi ir išgyvenamumas.

4. Įpūtimus būtina atlikti ne per stipriai, kad oro nepatektų į skrandį. Pučiant per greitai ar ne visiškai atlaisvinus kvėpavimo takus, skrandis prisipildo oro, išsi­tempia skrandžio sienelė, nukentėjėlis gali pradėti vemti ir užspringti.

Saugos priemonėsAtlikdami įpūtimus, naudokite saugos priemones. Teoriškai rizika užsikrėsti infek­

cinėmis ligomis yra maža. Yra pavienių tuberkuliozės ir sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SARS) infekcijos atvejų, kylančių dėl įpūtimų burna į bumą. Dokumentuotų atvejų kurių metu užsikrėtimas žmogaus imunodeficito, hepatito virusais būtų įvykęs dėl įpūtimų, atliekamų burna į bumą, nėra. Be to, užtvarinės apsaugos priemonės ne visada gali būti veiksmingos, kai kurios iš jų sunkina įpūtimus. Nepaisant šių faktų, infekcinė nukentėjėlio būklė nėra žinoma, todėl prieš atverdami kvėpavimo takus, uždėkite užtvarinę apsaugos priemonę.

Užtvarinės saugos priemonės yra dviejų rūšių: veido skydai ir veido kaukės. Veido skydas - permatoma plastikinė ar silikoninė plėvelė, sumažinanti gaivintojo sąlytį su nu­kentėjėliu, tačiau neapsauganti gaivintojo iš plėvelės šonų.

Veido kaukės turi vienpusius vožtuvus, kuriais išvengiama paciento iškvėpto oro įkvėpimo. Kai kurios kaukės turi deguonies tiekimo sistemos prijungimo vietą. Jei galima, duokite kvėpuoti deguonies (10-12 1/min.). Be to, prie veido kaukės galite prijungti Ambu maišą.

Uždėję veido kaukę ar nešiojamąją plėvelę ir įpūsdami oro patikrinkite, ar krūtinės ląsta kilnojasi sulig kiekvienu įpūtimų. Jei taip nėra, atverkite kvėpavimo takus kartotinai.

Įpūtimai burna į nosį ir burna į StomąĮpūtimai burna į nosį rekomenduojami, jei negalimi įpūtimai į bum ą (pvz., pažeista

burna), negalima atverti burnos, nukentėjėlis yra vandenyje. Jei nukentėjusio žmogaus trachėjoje yra stoma, atlikite įpūtimus į stomą.

Įpūtimai pro kaukę su maišuGelbėtojai įpūtimus gali atlikti pro kaukę su Ambu maišu, naudodami kambario orą

ar papildomai tiekdami deguonį. Šie atliekami įpūtimai sukuria teigiamą slėgį ir gali atverti stemplės spindį. Taip oras gali patekti į skrandį ir sukelti pavojingas komplikacijas, todėl kiekvienas įpūtimas turi trukti apie 1 sek., būti ne per didelio tūrio, t. y. toks, kad sukeltų krūtinės pakilimą.

Atlikti įpūtimus pro kaukę su maišu reikia praktikos. Gaivintojas turi laikyti atvirus kvėpavimo takus, hermetiškai prispaudęs kaukę prie paciento veido, ir spaudinėti maišą. Tuo pačiu metu gaivintojas turi stebėti, ar kilnojasi krūtinės ląsta su kiekvienu įpūtimų.

Veiksmingesniems įpūtimams pro kaukę atlikti reikia dviejų gelbėtojų. Vienas atveria kvėpavimo takus ir prispaudžia kaukę prie veido, kitas spaudinėja maišą. Abu gelbėtojai stebi krūtinės ląstos judesius.

110

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

Jeigu nukentėjėlis suaugęs, rekomenduojama naudoti 1-2 litrų talpos maišą ir įpūsti tokį tūrį, kad akivaizdžiai pakiltų krūtinės ląsta. Jei kvėpavimo takai yra atviri, įpūtimo1 litro maišu tūris turėtų būti pusė ar du trečdaliai maišo tūrio, 2 1 maišu - maždaug trečdalis jo tūrio. Kiekvieno įpūtimo trukmė - 1 sek., įpūtimų ir paspaudimų santykis, kol kvėpavimo takai galutinai neatverti medicininėmis priemonėmis, yra 2:30.

Sveikatos priežiūros darbuotojai, jei įmanoma, gali papildomai tiekti deguonies (deguo­nies koncentracija didesnė kaip 40 proc., 10-121/min.). Geriausiai tinka 100 proc. deguonis.

Kaukės ir maišo prietaisaiKaukės ir maišo prietaisai sudaryti iš kaukės, vožtuvo ir maišo. Vienpusiai vožtuvai

apsaugo gelbėtoją nuo iškvepiamo oro ir per didelio slėgio įpūtimų, deguonies prijungimo vietos leidžia papildomai tiekti deguonį, gali būti medikamentų inhaliacijai skirtos jungtys, išsiurbimo angos kvėpavimo takams išvalyti ir jungtys C 0 2 kiekiui iškvepiamame ore nustatyti. Prie 15 mm ir 22 mm skersmens lizdo galima prijungti ir kitas priemones: kišeninę veido kaukę, intubacinį vamzdelį, gerklų kaukę arba kombinuotą vamzdelį.

Kaukė turėtų būti pagaminta iš perma­tomos medžiagos, kad būtų galima nustatyti regurgitaciją. Ji turi būti tinkamo dydžio, sandariai apimti bumą ir nosį, turėti deguo­nies prijungimo vietą ir 15 mm ir 22 mm skersmens jungtį. Jos turi būti kelių dydžių: suaugusiems žmonėms ir vaikams.

Žiedinės kremzlės spaudimasSpaudžiant žiedinę kremzlę, stemplė

prispaudžiama prie stuburo (3.17 pav.): taip sumažėja oro patekimo į skrandį, vėmimo ir užspringimo pavojus. Žiedinei kremzlei paspausti dažniausiai reikia trečio gelbėtojo.Jos spaudimas taikomas tik nesąmonin­

giems nukentėjusiems žmonėms, kurių ko- j j j žiedinės kremzlės spaudimas sulio ir rijimo refleksai išnykę.

C. Kraujotakos įvertinimas ir palaikymas (patikrinkite kraujotakos požymius ir jei reikia, atlikite krūtinės paspaudimus)

Jei pagalbą teikia ne medikas, pulso čiuopti nereikia. Medicinos darbuotojai pulsą čiuopti privalo ne ilgiau kaip 10 sek. Jei per tą laiką pulso neužčiuopiama, būtina pradėti krūtinės paspaudimus. Ne medicinos darbuotojams 40 proc. atvejų nepavyksta užčiuopti pulso, net jeigu jis yra, todėl naujose rekomendacijose nurodyta, kad ne medikas pulso čiuopti neturėtų. Prieš pradedant pradinį gaivinimą, pakanka nustatyti, kad nukentėjėlis nesąmoningas ir nekvėpuoja.

Medikas, atliekantis krūtinės paspaudimus, pulsą turi čiuopti kas 2 min., neužtruk­damas ilgiau kaip 10 sek. Jei pulsas nustatomas, tačiau pacientas nekvėpuoja, sveikatos

111

Gyvybei pavojinga būklė

priežiūros specialistai atlieka dirbtinius įpūtimus (suaugusiems 10-12 kartų per min., arba po vieną įpūtimą kas 5-6 sek.) be krūtinės paspaudimų. Ne medikas, jei kvėpavimo nėra, turėtų atlikti dirbtinius įpūtimus ir krūtinės paspaudimus.

Krūtinės paspaudimai atliekami ritmiškai spaudžiant vidurinę krūtinkaulio dalį.

Komentarai

Krūtinės paspaudimai, didindami vidinį krūtinės spaudimą ir tiesiogiai spausdami širdį, sukelia kraujo tėkmę. Taip sukeliamas apie 60-80 mm Hg sistolinis ir mažas diastolinis arterinis kraujospūdis, vidurinis arterinis kraujospūdis būna 40 mm Hg. Krūtinės paspaudimų sukelta kraujotaka širdį ir smegenis aprūpina mažu, bet mini­maliai būtinu deguonies ir medžiagų kiekiu. Jeigu nukentėjėlį ištiko staigi mirtis dėl skilvelių virpėjimo, krūtinės paspaudimai, pradėti per pirmąsias 4 min., labai svarbūs defibriliacijos veiksmingumui.

Krūtinės ląstos paspaudimaiKrūtinės ląstos paspaudimai varinėja

kraują, kai nėra širdies veiklos. Krūtinės ląstoje jie sukelia spaudimą, kuris padeda kraujui tekėti kraujagyslėmis. Norint, kad krūtinės ląstos paspaudimai būtų veiksmin­gesni, nukentėjėlį reikėtų paguldyti ant nu­garos ant kieto, plokščio pagrindo. Paciento galva turi būti ties širdies lygiu ar žemiau. Gaivinimas nėra veiksmingas, jei nukentė­jėlis guli ant minkšto pagrindo (lovos ar čiužinio) arba sėdi kėdėje.

Rankų padėtys paspaudimų metu. At­liekant krūtinės ląstos paspaudimus, labai svarbu taisyklingai padėti rankas. Tinkama rankų padėtis užtikrina veiksmingesnį gai­vinimą ir nepakenkiama pacientui. Gaivi­nant suaugusiuosius, reikia padėti vienos rankos delno pakylą ant paciento krūtinkau­lio centro (linijoje tarp spenelių), kitą savo ranką reikia padėti tiesiai ant pirmos rankos ir delno pakyla spausti krūtinkaulį (3.18 pav.). Svarbu savo pirštus ne laikyti ant krūtinės, o sunerti arba laikyti juos ištiesus; priešingu atveju galimas paspaudimų veiksmingumo mažėjimas arba krūtinės pažeidimas. Jei gaivintojas serga artritu ar kita sąnarių liga, 3.18 pav. Rankų padėtis

112

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

alternatyvi rankų padėtis yra savo rankos padėjimas ant krūtinkaulio, riešą suėmus kita ranka.

Daugeliu atvejų paciento drabužiai gali trukdyti tinkamai padėti rankas ant krūtin­kaulio. Jeigu krūtinė šlapia (pvz., prakaituota) ir rankos nuo krūtinės slysta, kartais gali padėti paklota plona medžiaga. Nerandant taisyklingos rankos padėties, reikėtų apnuoginti krūtinę. Nutukusiems žmonėms nereikėtų stengtis skirti daug laiko ir ieškoti tinkamos rankų padėties, nes riebalų virš krūtinkaulio nesikaupia tiek daug, kiek kitose vietose.

Gaivintojo padėtis. Gaivintojo kūno padėtis yra labai svarbi atliekant krūtinės ląstos paspaudimus. Kraujotaka būna geresnė, jei paciento krūtinė spaudžiama tiesiai ir žemyn, be to, tinkama padėtis mažiau nuvargina ir gaivintoją.

Keliai turi būti šalia paciento. Rankos per alkūnes turi būti ištiestos, pečių juosta turi būti tiesiai virš plaštakų (3.19 pav.). At­liekant paspaudimus tokios padėties metu, reikia mažiau pastangų. Spaudžiant žemyn gaivintojo viršutinės kūno dalies svoris su­daro jėgą, kurios reikia krūtinei paspausti.Krūtinė spaudžiama ne rankų jėga, o vir­šutinės kūno dalies svoriu. Spaudžiama tie­siai žemyn, nesvyruojant atgal ir į priekį.Svyravimas sumažina paspaudimų veiks­mingumą ir reikia daugiau energijos. Jei gai­vinant greitai pavargsta gaivintojo rankos ir pečiai, vadinasi, padėtis yra netaisyklinga.Po kiekvieno paspaudimo sumažinamas spaudimas į krūtinę, neatitraukiant rankų nuo krūtinės ar nekeičiant padėties. Taip krūtinė grįžta į pradinę padėtį ir tada galima atlikti naują paspaudimą.

Paspaudimų technika. Kiekvieno paspaudimo metu krūtinkaulis spaudžiamas žemyn4-5 cm. Paspaudimas turi būti vienodas, be trūkčiojimų. Atliekant paspaudimus ir atlei­dimus, negalima daryti pauzių tarp paspaudimų. Pusę laiko reikia skirti paspaudimui, pusę - atleidimui. Paspaudimo metu krūtinės siena ir širdis spaudžiamos kartu, kraujas išstumiamas iš širdies. Atleidimo metu širdis prisipildo kraujo. Jei rankos nuslydo, reikia vėl surasti tinkamą rankų padėtį ir tęsti paspaudimus.

Paspaudimai atliekami 100 kartų per min. dažniu, skaičiuojama: „ir vienas, ir du, ir trys, ir keturi, ... ir trisdešimt^. Skaičiavimas padeda kontroliuoti save. 30 paspaudimų atliekama per 18 sekundžių. Netgi spaudžiant krūtinę 100 kartų per min. dažniu, per minutę 100 paspaudimų neatliekama, nes kas 30 krūtinės paspaudimų yra daromi du įpūtimai.

Paspaudimų ir įpūtimų ciklaiGaivinimo metu atliekami 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimų ciklai. Kiekvieno

naujo ciklo metu, prieš pradedant krūtinės paspaudimus, reikia tikslios rankų padėties.

113

Gyvybei pavojinga būklė

Gaivinimas, kai yra daugiau kaip vienas gelbėtojasJei yra du gaivintojai, mokantys gaivinti, vienas kviečia pagalbą, o kitas atlieka

gaivinimą. Jei gaivintojas yra pavargęs, kitas turi perimti gaivinimą, pradėdamas nuo krūtinės ląstos paspaudimų. Galimas nuovargis ir gaivinimo kokybės blogėjimas, todėl rekomenduojama krūtinės paspaudimus atliekantiems gelbėtojams keistis kas 2 min. (po 5 krūtinės paspaudimų ir įpūtimų ciklų). Keitimasis neturėtų trukti ilgiau kaip 5 sek.

Kada nutraukti gaivinimą?Gaivinimas nutraukiamas, jei:- nesaugi aplinka;- atsirado kraujotakos požymių;- parengtas naudoti automatinis išorinis defibriliatorius;- atvyksta specialistų pagalba ir perima gaivinimą;- labai pavargstama ir per sunku tęsti gaivinimą.

Atsiradus kvėpavimui ir pulsui, palaikykite atvertus kvėpavimo takus ir stebėkite gyvybines funkcijas, kol atvyks speciali medicinos pagalba.

Pradinio gaivinimo rekomendacijos apibendrintos 3.3 lentelėje. Taisyklinga rankų padėtis, atliekant krūtinės paspaudimus kūdikiui, pavaizduota 3.20 pav., vaikui - 3.21

3.20pav. Krutinės paspaudimai kudikiui 3.21 pav. Krutinės paspaudimai jaunesniamkaip 8 metų vaikui

D. Defibriliacija (naudojamas automatinis išorinis defibriliatorius)Elektrinė širdies defibriliacija - širdies paveikimas vienkarčiu trumpu elektros impulsu

siekiant normalizuoti ritmą. Kiekviena atidėta defibriliacijos minutė sumažina 10 proc. išgyvenimo tikimybę.

Įvairios ligos gali pažeisti širdies laidžiąją sistemą ir sukelti pavojingus gyvybei širdies ritmo sutrikimus, kurių metu širdis sustoja, t. y. širdis nebeplaka ar plaka per silpnai, kad išstumtų kraują. Dažniausiai širdis sustoja dėl skilvelių virpėjimo ar skilvelių tachikardijos. Skilvelių virpėjimas - netvarkinga širdies elektrinė veikla. Tada širdis negali organizuotai

114

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

3.3 lentelė. Pradinio gaivinimo rekomendacijos (SPS - sveikatos priežiūros specialistas)

Veiksmas Vyresni kaip 8 metų amžiaus

1-8 metų vaikai Kūdikiai(iki 1 metų amžiaus)

Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas (telefonas 112)

Nukentėjęs žmogus randamas be sąmonės

Po 5 krūtinės paspaudimų ir įpūtimų ciklų.Jei sąmonę praranda jūsų akyse, medicinos pa- pagalba kviečiama iš karto

A (kvėpavimo takai) Galvos atlosimas - apatinio žandikaulio pakėlimas SPS*: įtariant stuburo kaklinės dalies traumą, apatinio žandikaulio išstūmi­mas be galvos atlosimo

B (kvėpavimas) 2 įpūtimai. Vieno įpūtimo trukmė - 1 sek.

SPS*: jei kvėpavimo nėra, bet yra pulsas, atliekami įpūtimai be paspaudimų

10-12 k./min. 12-20 k./min.

(pūtimų tūris Kol gaunamas krutinės pakilimas arba 6-7 ml/kg

Užspringimas Smūgiai į tarpumentę, pilvo spustelėjimai (Heimlicho veiksmas), krūtinės paspaudimai

Pliaukštelėjimai į tarpu­mentę ir krūtinės paspau­dimai

C (kraujotaka)

Pulso čiuopimas tik SPS* (< 10 sek.)

Miego arterijos Žastinės arterijos arba šlauninės arterijos

Krutinės paspaudi­mų vieta

Krūtinkaulio vidurys Šiek tiek žemiau spene­lius jungiančios linijos

Rankų padėtis Dalyvauja abi rankos: vienos rankos plašta­kos pakyla dedama ant krūtinkaulio, o ant vir­šaus uždedama kitos rankos plaštakos pakyla

Dalyvauja abi rankos: vienos rankos plašta­kos pakyla dedama ant krūtinkaulio, o ant vir­šaus uždedama kitos rankos plaštakos paky­la, arba dalyvauja vie - na ranka: ant krūtinkau­lio dedama vienos ran­kos plaštakos pakyla

Naudojami du pirštai

Paspaudimų gylis 4-5 cm Trečdalis krutinės ląstos gylio

Paspaudimų dažnis 100 k./min.

Paspaudimų ir įpūtimų santykis

30:2

D (defibriliacija)

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID)

Naudojami suaugusiųjų elektrodai

Atliekama po 5 krūti­nės paspaudimų ir dirbtinių įpūtimų ciklų. Naudojami 1-8 metų vaikams skirti elektro­dai ir AID

Kūdikiams nerekomen­duojama

115

Gyvybei pavojinga būklė

susitraukti ir išstumti kraują. Skilvelių tachikardijos metu širdies elektrinė veikla yra tvarkinga, tačiau dėl labai dažnų skilvelių susitraukimų širdis nespėja prisipildyti ir išstumti kraujo. Skilvelių virpėjimo ar skilvelių tachikardijos metu nebūna kraujotakos požymių.

Skilvelių virpėjimas ir skilvelių tachikardija gydomi elektros impulsu, t. y. defibri- liacija.

Defibriliacijos metu elektros srovė, tekėdama nuo neigiamo prie teigiamo defibrilia- toriaus elektrodo, pereina per širdį ir panaikina pakitusį elektrinį aktyvumą. Taip širdis gali pradėti normalią savarankišką veiklą. Jei neatliekama defibriliacija arba atliekama pavėluotai, išsenka širdies energijos atsargos ir visiškai dingsta elektrinė širdies veikla. Tokia būklė vadinama asistolija. Asistolija negydoma defibriliacija.

Vertindami kraujotakos požymius jūs negalėsite nustatyti, kuris ritmas lėmė širdies sustojimą. Nedelsiant pradėtas gaivinimas garantuoja minimalią kraujotaką, kol bus atkurtas normalus ritmas taikant defibriliaciją.

3.2.7. A utom atinis išorinis defibriliatorius

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) - kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą, atpažįsta ritmą, kurį reikia defibriliuoti, ir atlieka defibriliaciją. Lipnūs defib- riliatoriaus elektrodai prilipdomi ant nuogos nukentėjusio žmogaus krūtinės ir sujungiami su prietaisu. Elektrodai atlieka dvi funkcijas:

- nuskaito elektros impulsus ir perduoda juos į defibriliatoriaus kompiuterį;- iš defibriliatoriaus leidžia pacientui defibriliacijos išlydį.AID yra gana pigūs, jų priežiūra nesu­

dėtinga. Išmokti naudoti defibriliatorių yra nesunku. Tai - veiksmingas ir paprastai nau­dojamas prietaisas, todėl j į vis dažniau ga­lima rasti pirmosios pagalbos rinkiniuose, darbo vietose, lėktuvuose, oro uostuose, pre­kybos centruose, gyvenamuosiuose namuo­se. Rekomenduojamas tarptautinis AID buvimo vietos žymėjimas pavaizduotas 3.22 pav.

3.22 pav. Tarptautinis AID žymėjimas

3.2.7.I. AID naudojimo metodika

Jei nėra kraujotakos požymių, atlikite defibriliaciją:• Atgabentą defibriliatorių, jei įmanoma, padėkite prie kairiosios nukentėjėlio ausies.• Defibriliatorių atgabenęs gaivintojas perima paspaudimus ir įpūtimus, o juos anks­

čiau atlikęs asmuo parengia defibriliatorių.

Su defibriliatoriumi dirbsiantis žmogus atlieka toliau šiuos veiksmus:1. Įjungia tinklo srovę (3.23 pav.).2. Prijungia defibriliatorių prie nukentėjėlio. Elektrodus prilipdo prie nuogos krūtinės

(elektrodų padėtis paprastai būna pavaizduota ant nelipnaus paviršiaus). Pirmasis

116

Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė

3.23 pav. Defibriliatoriaus įjungimas 3.24 pav. Defibriliatoriaus prijungimas prie nukentėjėlio

dedamas dešinėje krūtinės pusėje, virš spenelio, žemiau raktikaulio. Kitas pri­lipdomas kairėje pusėje, į šoną nuo kairiojo spenelio (3.24 pav.). Viršutinis jo kraštas sutampa su dešiniojo elektrodo apatinio krašto aukščiu. Defibriliatorių prijungia prie laidų.

3. Analizuoja ritmą. Patikrina, ar niekas nesiliečia prie nukentėjusio žmogaus. Pa­spaudžia analizavimo mygtuką, jei to prašo aparatas.

4. Jei aparatas praneša, kad reikia atlikti defibriliaciją, gaivintojas kartotinai patikrina ir žodžiu įspėja, kad niekas nesiliestų prie paciento, paspaudžia defibriliacijos mygtuką. Jei praneša, kad nėra defibriliacijos indikacijų, gaivintojas toliau atlieka paspaudimus ir įpūtimus. Defibriliatoriaus elektrodų nuimti nereikia. Po 2 min. (5 paspaudimų ir įpūtimų ciklų) defibriliatorius kartotinai analizuoja ritmą.

3.2.7.2. Ypatingos aplinkybės, naudojant defibriliatorių

• Vaikai. Suaugusiesiems skirtų AID negalima naudoti jaunesniems kaip 8 metų vaikams. Specialūs vaikams skirti AID tinka 1-8 metų vaikams.

• Vanduo. Jei nukentėjėlis guli ant šlapio paviršiaus ar šalia jo, defibriliacija gali sukelti nudegimus ar sužaloti elektra ir nukentėjėlį, ir gaivintoją. Be to, šlapias paviršius gali sudaryti elektros grandinę, taigi elektros impulsas bus silpnesnis ir poveikis mažesnis. Perkelkite nukentėjėlį į sausą aplinką ir nusausinkite krūtinę.

• Implantuoti stimuliatoriai ar defibriliatoriai. Odoje matyti iškilimai ir randai gali reikšti, kad yra implantatų. Nedėkite elektrodų tiesiai ant jų, nes gali sumažėti impulso veiksmingumas. Juos dėkite bent per porą pirštų toliau.

117

Gyvybei pavojinga būklė

• Transderminės vaistųformos. Jas reikia nuplėšti, o vaistus nuvalyti, nes gali atsirasti nudegimų ar susilpnėti impulsas.

Galimas situacijos sprendimasDažniausia staigios mirties priežastis yra širdies sustojimas. Jis yra miokardo infarkto

komplikacija. Vyrui fizinio krūvio metu galėjo plyšti vainikinės arterijos aterosklerozinė plokštelė, įvykti pažeistos vainikinės arterijos spazmas ir užkimšimas trombu. Pirmiausia šalia esantis žmogus turėtų įvertinti sąmonę, po to kviesti medicinos pagalbą arba paprašyti, kad ją pakviestų šalia esantys žmonės. Taip pat šalia esančių žmonių reikia paprašyti, kad atneštų AID, jei jis yra netoli, arba nedelsiant atlikti automatinę išorinę defibriliaciją, jei AID yra šalia. Jeigu kvėpavimo nėra, nedelsiant būtina pradėti gaivinimą.

Savikontrolės klausimai1. Širdies sustojimo požymiai.2. Atvejai, kurių metu gaivinantis ne medikas turėtų nutraukti gaivinimą.3. Dažniausias miokardo infarkto požymis:

a) gausus prakaitavimas;b) užsitęsęs skausmas krūtinėje;c) blyškumas;d) neritmiškas kvėpavimas.

4. Tipiškas miokardo infarkto sukeltas skausmas:a) diskomfortas krūtinėje;b) už krūtinkaulio esantis skausmas, plintantis į kairiąją ranką petį, apatinį žandikaulį;c) skausmas kojose;d) a ir b.

5. Miokardo infarkto metu:a) žūsta dalis miokardo dėl deguonies stokos;b) sutrinka širdies funkcija;c) sustoja širdis;d) visi aukščiau išvardyti atvejai.

6. Pirmieji veiksmai, ištikus miokardo infarktui:a) paguldyti pacientą;b) pradėti įpūtimus;c) skubiai kviesti medicinos pagalbą;d) kviesti šeimos gydytoją.

7. Širdies veiklos požymiai:a) žmogus kvėpuoja;b) pacientas sąmoningas;c) yra kraujotakos požymių;d) visi išvardyti atvejai.

8. Pradedama gaivinti:a) kai žmogus nekvėpuoja;b) visi miokardo infarkto ištikti pacientai;c) neapčiuopiama pulso ir nėra kraujotakos požymių;d) pacientas netekęs sąmonės.

9. Gaivinimo tikslai:a) palaikyti atvirus kvėpavimo takus;

118

Kraujavimas

b) nustatyti, ar būklė pavojinga gyvybei;c) aprūpinti gyvybinius organus prisotintu deguonies krauju;d) visi išvardyti.

10. Sistemos, kurių funkcijas dirbtinai palaiko gaivinimas:a) kvėpavimo ir kraujotakos;b) kvėpavimo ir nervų;c) kraujotakos ir nervų;d) kraujotakos ir griaučių bei raumenų.

3.3. Kraujavimas

Baigę šią temą, turite:1) paaiškinti kraujavimo stabdymo svarbą;2) apibūdinti išorinio kraujavimo stabdymo būdus;3) žinoti vidinio kraujavimo požymius;4) apibūdinti pagalbos veiksmus, įtarus vidinį kraujavimą.

Galima situacijaŠiltą vasaros vakarą Jonas įsigeidė keptų bulvių. Skutant bulves peilis nuslydo ir

giliai įpjovė Jono plaštaką. Kraujas bėga srovele, o Jonas aimanuoja iš skausmo ir kviečiasi šeimininkę į pagalbą. Kuriuos pirmosios medicinos pagalbos veiksmus turėtų atlikti šei­mininkė?

Esminiai skyriaus dalykai

Pagalbos veiksmai atliekami, vadovaujantis mnemonika „P-P-P“ (Patikrink- Paskambink-Padėk).

Pirmiausia nustatykite, ar nėra gyvybei pavojingos būklės ir palaikykite pagrin­dines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai.

Kraujavimas yra gyvybei pavojinga būklė.Stabdykite išorinį kraujavimą: užspauskite žaizdą, uždėkite spaudžiamąjį tvarstį. Įtarę vidinį kraujavimą, įsitikinkite, kad greitoji medicinos pagalba iškviesta. Laikykitės higienos taisyklių.Gydykite šoką.

ĮvadasKraujas - organizmo skystis, pemešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus orga­

nizmo audinius ir organus. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas. Kraujavimas - kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Kraujavimas yra gy­vybei pavojinga būklė. Nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas. Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti. Didelio kraujo kiekio netekimas per trumpą laiką vadinamas hemoragija. Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis. Išorinis kraujavimas - kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią mes galime užspausti. Vidinis kraujavimas - nematomas kraujavimas į vidines kūno ertmes.

119

Gyvybei pavojinga būklė

3.3.1. Išorinis kraujavim as

Išorinis kraujavimas atsiranda dėl pažeistos kraujagyslės, kuri atsiveria per sužalotą odą. Kraujavimas gali būti kapiliarinis, veninis ar arterinis (3.25 pav.).

Kapiliarinis kraujavimas. Tai - dažniausias išorinio kraujavimo tipas. Kapiliarai yra smulkūs, juose spaudimas nedidelis, todėl kraujavimas būna lėtas, nepastovus ir negausus (kraujas sunkiasi iš žaizdos). Jis savaime greit sustoja, ypač greitai sustoja uždėjus paprastą tvarstį.

Veniniam kraujavimui būdinga tai, kad kraujas teka nepertraukiamai ir yra gerokai tamsesnis negu kraujuojant iš arterijos. Venos pažeidžiamos dažniau nei arterijos, nes yra arčiau odos. Venose kraujospūdis mažesnis negu arterijose, todėl kraujas bėga nuolatos ir ne čiurkšle, lengviau sustabdomas.

Arteriniam kraujavimui būdinga pulsuojanti čiurkšlė. Kraujas paprastai yra skaisčiai raudonas. Arterinis kraujavimas yra pavojingiausias, nes sunkiau sustabdomas, ir per trum­pą laiką netenkama daug kraujo.

Išorinio kraujavimo stabdymasIšorinis kraujavimas stabdomas, spaudžiant kraujuojantį židinį, kol kraujavimas sustoja

arba atvyksta GMP.Rankos pirštais arba delnu (užsimovę pirštines) spauskite kraujuojančią vietą. Galite

paprašyti, kad nukentėjėlis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą. Uždenkite žaizdą specialiu tvarsčiu (gazu) ar švariu audiniu ir stipriai prispauskite ranka (užsimovę pirštines). Toks kraujavimo stabdymo būdas vadinamas tiesioginiu užspaudimu (3.26 pav.). Norėdami, kad žaizdos spaudimas išliktų ir gazas nenuslystų, uždėkite tvarstį ant gazo (3.27 pav.). Toks tvarstis vadinamas spaudžiamuoju tvarsčiu, nes palaiko spaudimą krau­javimo židinyje. Jei kraujas persisunkė per tvarstį, nenuimkite krauju permirkusių, o už­dėkite daugiau gazų ir tvarstį ant jau esančių tvarsčių.

Kartais taikant tiesioginį užspaudimą kraujavimas nesustoja. Toks kraujavimas vadinamas sunkiu išoriniu kraujavimu. Jo požymiai:

3.25 pav. Kapiliarinis, veninis ir arterinis kraujavimas

120

Kraujavimas

3.26 pav. Tiesioginis užspaudimas 3.27 pav. Spaudžiamasis tvarstis

- kraujo čiurkšlė iš žaizdos;- nepavyksta sustabdyti kraujavimo, taikant kraujavimo stabdymo metodus.Timpos veiksmingumas stabdant kraujavimą yra neaiškus, o saugumo prasme netgi

pavojingas. Todėl teikiant pirmąją medicinos pagalbą timpos naudoti nerekomenduojama. Ji gali būti veiksminga stabdant kraujavimą galūnėse, tačiau galimi pavojingi nepa­geidaujami reiškiniai: raumenų ir nervų pažeidimai, sisteminės komplikacijos, sukeltos galūnės išemijos (pvz., acidemija, hiperkalemija), širdies ritmo sutrikimas, šokas, galūnės amputacija ir netgi mirtis. Komplikacijos priklauso nuo timpos spaudimo ir trukmės. Nors užspaudimo metodas naudingesnis už timpos naudojimą, timpa gali būti dedama tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, mūšio lauke, kai reikia greitos evakuacijos. Tačiau turi būti stebimas timpos uždėjimo laikas. Timpos uždėjimo dizainas ir metodika iki šiol tiriami.

Nepakanka tyrimų, kad galima būtų kraujavimo stabdymui rekomenduoti tipiškų taškų ir galūnės pakėlimo metodus. Todėl pirmumas stabdant išorinį kraujavimą teikiamas spaudimo metodams. Galūnės pakėlimo ir tipiškų taškų metodai gali būti naudojami kaip pagalbiniai.

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmų seka stabdant išorinį kraujavimą:1. Jei turite, užsimaukite pirštines.2. Gaukite nukentėjusiojo sutikimą teikti pagalbą.3. Nurenkite arba nukirpkite rūbus, kad pamatytumėte kraujuojančią vietą.4. Kraujuojančią vietą užspauskite gazu arba rankomis. Galite paprašyti, kad nu­

kentėjėlis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.5. Žaizdą sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.6. Jei kraujavimas nesustojo:

- nenuimkite krauju permirkusių gazų ir tvarsčio, o uždėkite jų daugiau ant jau esančių;

- atlikite veiksmus, mažinančius šoką;- iškvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei to dar nepadarėte.

121

Gyvybei pavojinga būklė

7. Prireikus naudokite pagalbinius būdus: pakelkite galūnę, spauskite tipiškus taškus.8. Atidžiai stebėkite nukentėjėlio būklę, ar neatsirado požymių, rodančių jos blogė­

jimą: pagreitėjusį ar sulėtėjusį kvėpavimą, pakitusią odos spalvą, neramumą.9. Prižiūrėkite, kad nukentėjėlis neperšaltų ar neperkaistų.10. Pasirūpinkite, kad nukentėjusio žmogaus kūno padėtis būtų patogi, nuraminkite

jį-11. Suteikę pagalbą, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.

3.3.2. Vidinis kraujavim as

Vidinis kraujavimas yra kraujo patekimas į kūno ertmes iš nematomo židinio, kurio negalima iš karto tiesiogiai užspausti. Kraujavimas galimas dėl sužeidimo (lūžio, žaizdų, didelės kinetinės energijos sukeltos uždarosios traumos) arba savaiminis (iš skrandžio opos). Pagrindinė vidinio kraujavimo komplikacija yra šokas. Be to, kraujas gali tvenktis apie organus, pvz., plaučius, smegenis, ir sukelti jų spaudimą. Įtarti, kad yra vidinis krau­javimas, reikia tuo atveju, jei yra šoko požymių, tačiau nėra akivaizdžios išorinės kraujo netekties priežasties arba išorinis kraujavimas sustabdytas. Tada būtina patikrinti visas galimas kraujo pasirodymo vietas: ausis, bumą, šlaplę, išangę.

Kaip atpažinti?Vidinį kraujavimą nustatyti yra sunku, nes jis nematomas, o klinikiniai požymiai gali

atsirasti ne iš karto. Vidinis kraujavimas galimas, jei atsiranda šių požymių:• Šoko požymiai: pacientas sudirgęs ar vangus, galimas sąmonės netekimas, dažnas

ir paviršinis kvėpavimas, oda šalta ir išblyškusi, padažnėjęs pulsas.• Kraujingos išskyros iš kūno angų.• Buku daiktu sukelta sunki trauma (poveikio vietoje dažniausiai būna mėlynė ar

nubrozdinimas).• Kraujosruvos, atitinkančios spaudusių ar veržusių daiktų (pvz., automobilio sėdynės

diržo) formą.• Šautinė ar durtinė žaizda.• Skausmas.• Iš nukentėjėlio gauta informacija apie galimą pažeidimą; anksčiau buvę panašūs

vidinio kraujavimo atvejai, vaistų vartojimas trombozei (krešulių formavimuisi kraujagyslėse) gydyti ir jos profilaktikai.

Vienas svarbiausių vidinio kraujavimo požymių yra kraujingų išskyrų išsiskyrimas pro kūno angas (3.4.lentelė).

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmaiĮtarę vidinį kraujavimą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jos personalas perveš

pacientą į ligoninę, kur jam bus atlikta skubi operacija ir sustabdytas kraujavimas.Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, atlikite šiuos veiksmus:• Stebėkite sąmonę ir kvėpavimą.

122

Kraujavimas

3.4 lentelė. Vidinio kraujavimo vietos nustatymas, atsižvelgiant į kraujingų išskyrų išsiskyrimo vietą

Natūrali kūno anga Kraujingos išskyros Kraujavimo vieta

Burna Šviesiai raudonas, atkosimas Kraujavimas iš plaučių

Išvemtas kraujas, raudonas ar tamsiai rudas, panašus į kavos tirščius

Kraujavimas iš virškinamojo kanalo

Ausis Šviežias, šviesiai raudonas Pažeidimas vidinėje ar išorinėje ausyje

Skystas, vandeningas Smegenų skysčio nutekėjimas, sukeltas galvos traumos (lūžusi kaukolė)

Nosis Šviežias, šviesiai raudonas Trūkusi kraujagyslė šnervėje

Skystas, vandeningas Smegenų skysčio nutekėjimas, sukeltas galvos traumos (lūžusi kaukolė)

Išangė Šviežias, šviesiai raudonas Hemoroidiniai mazgai, išangės ar tiesiosios žarnos pažeidimas

Juodos, deguto spalvos, nemalonaus kvapo išmatos (melena)

Kraujavimas iš virškinamojo kanalo

Šlaplė Raudonas ar drumstas šlapimas, paprastai su krešuliais

Kraujavimas iš šlapimo pūslės, inkstų ar šlaplės

Makštis Gali būti arba šviesus, arba tamsus kraujas

Menstruacijos, savaiminis abortas, nėštu­mas ar gimdymas, makšties ar gimdos liga ar pažeidimas

• Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią padėtį.• Apsaugokite nuo perkaitimo ir peršalimo.• Nuraminkite.• Teikite kitą reikalingą pagalbą.• Nepakenkite.

ApibendrinimasTeikiant pagalbą svarbu atpažinti ir sustabdyti gyvybei pavojingą kraujavimą. Ver­

tindami gyvybines funkcijas, apžiūrėkite, ar nėra sunkaus kraujavimo. Lengviausiai nu­statomas išorinis kraujavimas. Jis stabdomas tiesioginiu spaudimu. Naudokite pirštines, o po sąlyčio su pacientu plaukite rankas muilu ir vandeniu. Įtarę vidinį kraujavimą, nedels­dami kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Galimas situacijos sprendimasSeimininkė kraujavimą stabdo tiesioginiu užspaudimu, naudodama sterilų gazą. Po

to uždeda spaudžiamąjį tvarstį. Vertina, ar nereikia medikų pagalbos. Ji naudoja užtvarines priemones, pvz., pirštines ar plastikinę plėvelę. Jei minėtų priemonių nėra, naudoja švarų audinio gabalėlį arba paprašo Jono, kad jis savo ranka užspaustų žaizdą.

123

Gyvybei pavojinga būklė

Savikontrolės klausimai1. Ką vadiname išoriniu kraujavimu?2. Kaip stabdysite išorinį kraujavimą?3. Kada įtarsite vidinį kraujavimą?4. Kokia pagalba, esant vidiniam kraujavimui?

3.4. Šokas

Baigę šią temą, turite:1) apibūdinti šoko tipus ir priežastis;2) žinoti šoko požymius;3) apibūdinti pagalbos veiksmus šoko atveju.

Galima situacijaPetras su draugu važiavo dviračiais pievos takeliu. Nepastebėjęs daubos, Petras nusirito

ir medžio šaka sužalojo koją šlaunies srityje. Jis guli, jaučia silpnumą, dažnai kvėpuoja, išbalęs, iš žaizdos kojoje sruvena kraujas. Kuriuos pirmosios medicinos pagalbos veiksmus turėtų atlikti Petro draugas?

Esminiai skyriaus dalykai

Pagalbos veiksmai atliekami vadovaujantis mnemonika „P-P-P“ (Patikrink- Paskambink-Padėk).

Pirmiausia nustatykite, ar nėra gyvybei pavojingos būklės ir palaikykite pagrin­dines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai.

Gydykite šoką, nes jis yra gyvybei pavojinga būklė.Įsitikinkite, kad greitoji medicinos pagalba iškviesta.

3.4.1. A pibrėžim as ir klasifikacija

Norint, kad sveikas kūnas gautų pakankamai kraujo, reikia trijų komponentų:1) normalios širdies veiklos;2) pakankamo deguonies prisotinto kraujo kiekio;3) sveikų kraujagyslių.Pažeidus nors vieną iš minėtų komponentų, organai negauna pakankamai deguonies

prisotinto kraujo. Taigi šokas yra gyvybei pavojinga būklė, kurios metu dėl nepakankamos kraujotakos į organus patenka per mažai deguonies prisotinto kraujo. Jei gyvybiniai organai (širdis, smegenys, plaučiai) negauna jo pakankamai, jų veikla ima blogėti. Kai gyvybinių organų veikla blogėja, sukeliamas organizmo atsakas, kuris bando išlaikyti gyvybinių organų veiklą. Juo sunkesnis sužalojimas, juo sunkiau organizmas kompensuoja gyvybinių organų veiklą.

124

Šokas

Sužalojimų ar ūminių būklių metu pirmiausia reaguoja širdis. Ji ima susitraukinėti dažniau ir stipriau, norėdama aprūpinti organus reikiamu deguonies prisotinto kraujo kiekiu. Padidėja širdies susitraukimų dažnis, todėl dažnėja ir kvėpavimas, taip garantuodamas kraujo prisotinimą deguonies. Šiuos pokyčius jūs galite nustatyti, išsamiai atlikdami paciento būklės patikrą.

Atsižvelgiant į priežastį šokas gali būti:- kardiogeninis (sukeltas širdies ligų);- hipovoleminis (nepakankamas kraujo tūris);- sepsinis (sukeltas infekcijos);- anafilaksinis (dėl alerginės reakcijos);- neurogeninis (sukeltas nervų sistemos pažeidimo).

Dažniausia šoko priežastis yra didelio kraujo kiekio netektis. Jei netenkama daugiau negu 1,2 1 kraujo (daugiau negu vieno penktadalio normalaus kraujo tūrio), ištinka šokas 3.5.lentelė). Tiek kraujo įmanoma netekti, jei yra vidinių organų pažeidimai, kraujavimas į kūno ertmes ar uždarųjų lūžių atvejais iš pažeistos kraujagyslės. Netekus kitų organizmo skysčių, taip pat gali ištikti šokas. Daug skysčių netenkama vemiant, viduriuojant, kilus žarnų nepraeinamumui ar esant sunkiam nudegimui.

Šokas gali ištikti ir tada, kai kraujo yra pakankamai, tačiau širdis negali jo išstumti. Taip atsitinka, sergant sunkia širdies liga, sustojus širdžiai ar kilus ūminiam širdies ne­pakankamumui.

Kitos šoko priežastys:- sunki infekcija;- tam tikrų hormonų trūkumas;- mažas gliukozės kiekis kraujyje (hipoglikemija);- sušalimas (hipotermija);- sunki alerginė reakcija (anafilaksinis šokas);- vaistų perdozavimas;- nugaros smegenų pažeidimas.

3.5 lentelė. Organizmo reakcija į sumažėjusį kraujo kiekį

Netektas kraujo kiekis Pokyčiai organizme

0,5 litro Nėra poveikio arba jis nedidelis (pvz., atitinka kraujo kiekį, paimtą iš donoro)

Iki 2 litrų Žmogaus organizme išsiskiria tam tikri hormonai (pvz, adrenalinas), todėl padažnėja pulsas ir skatinamas prakaitavimas Gyvybiškai nesvarbių organų (pvz., odos), smulkiosios kraujagyslės užsidaro, ir kraujas su deguonimi patenka į gyvybiškai svarbius organus (širdį ir smegenis)Ryškėja šoko požymiai

Daugiau kaip 2 litrai (dau­ Pulso ties riešu galima neužčiuoptigiau kaip trečdalis suaugu­ Dažniausiai netenkama sąmonėssiojo žmogaus normalaus kraujo tūrio)

Gali sustoti kvėpavimas ir išnykti širdies veikla

125

Gyvybei pavojinga būklė

3.4.2. K aip a tp a ž in ti šoką?

Ne visada jūs galėsite nustatyti šoko priežastį. Atsiminkite, kad šokas yra gyvybei pavojinga būklė. Šokui būdingi požymiai:

- neramumas arba vangumas;- pakitusi sąmonė;- padažnėjęs kvėpavimas;- pilkšva, šalta, prakaituota oda; paspaudus ir atleidus piršto nago guolį ar ausies

kaušelį, buvusi spalva greitai negrįžta;- padažnėjęs pulsas;- troškulys;- pykinimas ir vėmimas.

3.4.3. P a g a lb a , je i į ta r ia te šoką

Tokios situacijos atveju pagalbos teikėjas turi laikytis „P-P-P“ taisyklės.1. P - patikrink.2. P - paskambink.3. P -p a d ė k .Tai reiškia, kad įvertinus aplinkos saugumą, nukentėjusio žmogaus būklę ir nustačius

pavojingus gyvybei požymius (P - pa tikrink), reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (P —paskambink) ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to galima imtis veiksmų, kurie padės palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir palengvinti šoką (P - padėk).

• Paguldykite nukentėjėlį patogiai ant antklodės, kad apsaugotumėte nuo šaltos žemės ar grindų.

• Nuraminkite jį.• Pakelkite ir palaikykite nukentėjusio žmogaus kojas (apytiksliai 30 cm aukščiau

širdies), kad pagerėtų gyvybei svarbių organų aprūpinimas krauju (3.28 pav.).• Kojų nekelkite, jei:

- pacientą dusina;- patyrė traumą (pažeista galva, kaklas, stuburas, kojos);- keliant kojas jaučia skausmą.

• Atriškite arba nukirpkite drabužius, aptempiančius kaklą, krūtinę ir juosmenį, kad šios vietos būtų laisvos.

• Apklokite nukentėjėlio kūną ir kojas.• Jei nukentėjęs žmogus vemia ar jam teka seilės, pasukite galvą į šoną taip, kad

nedustų. Jei įtariate ar nustatote, kad stuburas pažeistas, pasukite nukentėjėlį visu kūnu (galva, kaklas ir nugara turi būti vienos linijos).

• Neduokite gerti ir valgyti.• Stebėkite ir užrašinėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, pulsą ir kvėpavimą. Pulsą

matuokite ties riešu. Jei nukentėjėlis praranda sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei reikia, būkite pasirengęs atlikti įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus.

126

Šokas

3.28pav. Paciento padėtis šoko atveju

3.4.4. A nafilaksija

Vasara - atostogų metas. Norisi važiuoti į gamtą - prie miškų ir vandens telkinių, įkvėpti gaivaus, žiedadulkių pilno oro, mėgautis gaiviaisiais gėrimais, įvairiais maisto produktais. Tačiau ramybę gali sutrikdyti gyvatės ir kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie atšilus ypač suaktyvėja. Verčia susirūpinti padidėjusi alergijos ir anafilaksijos rizika, kurią gali skatinti pagausėjęs vabzdžių kiekis ir jų įkandimai, oro dulkės, įvairių produktų vartojimas.

Anafilaksija - sunki alerginė reakcija į svetimą ir susvetimėjusią biologiškai aktyvią medžiagą, kurios metu pažeidžiamos įvairios organų sistemos, dažniausiai oda, kvėpavimo, virškinimo ir kraujotakos sistemos.

Anafilaksinė reakcija neaplenkia nei vaikų, nei suaugusiųjų ir yra viena iš galimų mirties priežasčių. Teikiant taisyklingą pirmąją medicinos pagalbą, galima sustabdyti šios reakcijos eigą ir išvengti gyvybei grėsmingų komplikacijų.

PriežastysAnafilaksinę reakciją gali sukelti įvairios medžiagos. Dažniausiai tai būna vaistai,

maistas, lateksas, vabzdžių įkandimai. Kartais neaišku, kas paskatino anafilaksinę reakciją. Suaugusieji dažniausiai būna alergiški vabzdžių įkandimams, o vaikai - maisto produktams. Pastebėta, jog maisto produktai dažniau gali sukelti kvėpavimo sistemos sutrikimą, o vabzdžių įkandimai - kraujotakos nepakankamumą (anafilaksinį šoką).

Kaip atpažinti anafilaksiją?Anafilaksijos požymiai gali būti įvairūs. Jie priklausys nuo alergeno patekimo vietos,

greičio ir žmogaus individualių savybių reaguoti į antigeną. Klinikinius simptomus galima būtų suskirstyti atsižvelgiant į sistemas: kraujotakos (kraujospūdžio kritimas, tachikardija),

127

Gyvybei pavojinga būklė

kvėpavimo (ryškus dusulys), odos (bėrimas) ir virškinimo (pilvo skausmai, viduriavimas, vėmimas). Pirmieji ligos požymiai dažniausiai atsiranda praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po sąlyčio su alergenu (pvz., vabzdžio įgėlimo), tačiau gali atsirasti ir vėliau (per kelias valandas). Klinikinius simptomus gali iškreipti gretutinės ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga), vartoti medikamentai (beta adrenoblokatoriai) ir būklės (pvz., hipovolemija).

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmaiPagalba pradedama nedelsiant, nes vėliau anafilaksinę reakciją nutraukti bus sunkiau.Pagalbos teikėjas turi laikytis „P-P-P“ taisyklės. Įvertinus aplinkos saugumą, nuken­

tėjėlio būklę ir nustačius pavojingus gyvybei požymius (P - patikrink), nedelsiant reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (P - paskam bink) ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to galima imtis veiksmų, kurie padės palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir palengvinti anafilaksinę reakciją (P - padėk).

• Nutraukite sąlytį su alergenu.• Jei žmogus sąmoningas, suteikite tokią padėtį, kuri jam būtų patogi. Jei vyrauja

dusulys, pasodinkite. Jeigu nukentėjėlis jaučia silpnumą, jam svaigsta galva, pagul­dykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą. Nuraminkite jį.

• Paklauskite nukentėjusio žmogaus, ar jis turi su savimi adrenalino švirkštą (paprastą švirkštą arba automatinį „EpiPen“ (3.29 pav.)) ir padėkite jam susišvirkšti adrenalino į raumenis (peties ar šlaunies). Kai nukentėjėlis pats negali, jei tai mokate padaryti, sušvirkškite jūs. Pagrindinis vaistas anafilaksijai gydyti yra adrenalinas.

• Jei dar neiškviesta greitoji medicinos pagalba, iškvieskite ją.• Jei nukentėjusio žmogaus būklė leidžia (jis sąmoningas ir gali ryti), duokite išgerti

antihistamininio vaisto (loratadino, clemastino).• Atpažinkite ir gydykite šoką.• Visais atvejais teikdami pagalbąjūs turite įvertinti ir stebėti gyvybinius požymius:

sąmonę, kvėpavimą, pulsą, stebėti odos pokyčius. Jei nukentėjėlis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, pradėkite įpūtimus ir krūtinės paspaudimus.

128

Šokas

Norėdamas išvengti kartotinių anafilaksijos reakcijų, žmogus turi:- žinoti pirmuosius anafilaksijos požymius ir kaip elgtis, jiems atsiradus;- vengti sąlyčio su žinomu alergenu;- su savimi nešiotis adrenalino ir antihistamininių vaistų.

ApibendrinimasNelaukite, kol ištiks šokas. Teikite pagalbą sužalotiems ar ūminės ligos ištiktiems

žmonėms. Pagalbos veiksmus atlikite nuosekliai, taip sumažinsite šoko progresavimą. Pirmiausia gydykite gyvybei pavojingą būklę (pvz., užspringimą, bronchinę astmą ar sunkų išorinį kraujavimą), tik po to - sveikatai pavojingą būklę. Svarbiausi pagalbos veiksmai šoko atveju yra greitosios medicinos pagalbos iškvietimas ir ankstyvas pagalbos teikimas.

Galimas situacijos sprendimasPetrą ištiko šokas, kurio priežastis yra nukraujavimas. Petro draugas, įsitikinęs, kad

aplinka saugi, stabdo išorinį kraujavimą, iškviečia greitąją medicinos pagalbą, taiko šoką mažinančias priemones: apsaugo nuo šilumos netekimo, ramina nukentėjėlį, teikia kitokią reikalingą pagalbą.

Savikontrolės klausimai1. Kokie yra trys svarbiausi sveiko kūno komponentai?2. Kurie organai pirmiausia reaguoja ūminių būklių metu?3. Išvardykite dažniausias šoko priežastis.4. Kokie požymiai būdingi šokui?5. Kokia paciento padėtis yra geriausia šoko atveju?

Pirmoji medicinos pagalba

4. Trauminiai sužeidimai

4.1. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai

Baigę šią temą, turite:1) žinoti poveikius, kurie gali sužaloti griaučius ir minkštuosius audinius;2) apibūdinti griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų tipus;3) apibūdinti griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų požymius;4) žinoti pirmosios medicinos pagalbos principus;5) žinoti imobilizacijos principus.

Galima situacijaVėlyvas lietingas rudens vakaras. Tačiau Audronė ir jos draugė Emilija užsimano

apsipirkti drabužių parduotuvėje. Emilija skubėdama pasiekti parduotuvės duris paslysta ir pargriūva besiremdama dešiniąją ranka. Ji guli ir garsiai aimanuoja, skundžiasi skausmu dešiniajame petyje, kairiąja ranka prilaiko dešiniąją. Kokius pagalbos veiksmus turėtų atlikti Audronė?

Esminiai skyriaus dalykai

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai gali būti pavojingi gyvybei.Teikdami pagalbą, vadovaukitės „P-P-P“ principu: Patikrink-Paskambink-Padėk. Atpažinti šios sistemos sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos

vietos deformacija, patinimas, mėlynė, sutrikęs sužalotos struktūros judėjimas, galū­nės neįprastas judrumas, sužalojimo vietoje jaučiama ar girdima krepitacija, iš žaiz­dos kyšantys kaulo fragmentai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir (ar) jutimai.

Jei įtariate griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite. Jei galima, pakelkite sužalotą vietą.

Nepalikite nukentėjėlio be priežiūros.Kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

ĮvadasGriaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų pasitaiko dažnai. Milijonai žmonių kasdien

namuose, sportuodami ar dirbdami susižaloja kaulus, raumenis, sąnarius. Lietuvoje eismo įvykiuose kasmet vidutiniškai 700 žmonių žūva ir dar 6000 sužeidžiama.

Sužalojimai gali būti dauginiai ar vienos srities. Griaučių ir minkštųjų audinių suža­lojimai beveik visada skausmingi ir gali tapti pavojingais gyvybei. Neatpažinti ar netai­syklingai gydomi griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai sukelia rimtų sveikatos sutriki­mų ir dažnai yra neįgalumo ar mirties priežastis.

130

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai

4.1.1. G riaučių ir raum enų anatom ija

Žmogaus organizme išskiriamos griaučių ir raumenų sistemos. Jos kartu atlieka atramos ir judėjimo funkcijas. Griaučių sistemą sudaro kaulai, sąnariai ir raiščiai, o raumenų siste­m ą - raumenys ir sausgyslės. Griaučių ir raumenų sistemos suteikia žmogaus kūnui formą, leidžia judėti ir keisti padėtį, apsaugo nuo aplinkos poveikio, kaupia mineralines medžiagas, gamina kraujo ląsteles ir šilumą.

Griaučių sistemaTai - kūno struktūrinis pagrindas, atliekantis pusiausvyros ir apsauginę funkcijas bei

kartu su raumenimis sudarantis ertmes, kuriose išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Galvos smegenis saugo kaukolė, nugaros smegenis - stuburas, plaučius ir širdį - krūtinės ląsta. Svarbiausia griaučių paskirtis - sutvirtinti kūną. Naujagimis turi daugiau kaip 300 kaulų, bet vėliau kai kurie kaulai suauga, todėl suaugęs žmogus jų turi apytiksliai 220. Kaulai - kietas ir tankus audinys. Vaikų kaulai yra minkštesni ir labiau porėti nei suaugusiųjų, todėl jie sužalojami greičiau. Paauglių kaulų tankis panašus kaip suaugusiųjų. Kaulo dydis, forma ir struktūra lemia jo tvirtumą. Tai priklauso nuo kaulo funkcijos ir apkrovos. Pavyz­džiui, rankų ir kojų kaulų struktūra yra panaši, tačiau kojų kaulai yra didesni ir stipresni, nes laiko visą kūną. Vyresniems žmonėms, progresuojant osteoporozei, mažėja audinio tankis bei stiprumas, todėl didėja kaulinių struktūrų sužalojimo tikimybė. Kaulai gausiai aprūpinami krauju ir ateina daug nervų. Be to, žmogaus kaulų čiulpuose gaminamos kraujo ląstelės. Sužalojus kaulą kyla skausmas ir gali gausiai kraujuoti, todėl būklė tampa pa­vojinga gyvybei. Kaulų sužalojimai gyja, atsiradus naujoms kaulo ląstelėms ir tarpląstelinei medžiagai tarp lūžusio kaulo galų. Savo forma kaulai gali būti:

a) ilgieji (rankos ir kojos kaulai, išskyrus riešo ir čiumos kaulus);b) trumpieji (riešo ir čiumos kaulai);c) plokštieji (kaukolės skliautas, krūtinės ir dubens kaulai);d) netaisyklingieji (kaukolės pamato, stuburo ir veido kaulai).

Sąnariai - kaulus (du ar daugiau) jungianti jungtis, nuo kurios priklauso paslankumas ir judesių amplitudė. Sąnarį sudarančius kaulų galus apsupa sąnario kapsulė. Pačią sąnario kapsulę sudaro du sluoksniai - išorinis, arba skaidulinio audinio, ir vidinis, arba tepalinis. Pastarasis gamina tąsų sąnarinį tepalą, kuris tepa ir paslidina sąnarinius paviršius. Sąnarį sudarančius kaulų galus jungia ir sąnarį tvirtina raiščiai.

Raumenų sistemaTai yra minkštasis audinys, kuris geba susitraukti ir atsipalaiduoti. Paprastus ir sudė­

tingus žmogaus kūno judesius atlieka skersaruožiai raumenys. Šie raumenys prie kaulų, kremzlių ar fascijų prisitvirtina skaidulinio audinio juosta - sausgysle. Pagrindinė raumenų funkcija yra susitraukinėjant judinti kūno dalis. Jie judina pasyviąją pusiausvyros ir ju ­dėjimo sistemos dalį - kaulus. Pavyzdžiui, susitraukiant dvigalviui raumeniui, ranka sulenkiama per alkūnės sąnarį. Paprastai susitraukiant vienos grupės raumenims, kita grupė atsipalaiduoja. Apytiksliai yra daugiau kaip 600 skersaruožių griaučių raumenų. Vyrų jie

131

Trauminiai sužalojimai

sudaro 40 proc. kūno masės, o moterų - 23 proc.. Maždaug 20 proc. viso raumenyno sudaro galvos, kaklo ir liemens, 30 proc. - viršutinės galūnės ir 50 proc. - apatinės galūnės raumenys. Pažeidus galvos ir stuburo smegenis, periferinius nervus, sutrinka raumenų darbo kontrolė. Prarasta savybė judėti vadinama paralyžiumi. Nedidelės raumenų grupės funkcijos sumažėjimą ar išnykimą dažnai iš dalies kompensuoja greta esantys raumenys.

4.1.2. G riaučių ir m inkštųjų audinių sužalojim ų priežastys ir tipai

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimus dažniausiai sukelia mechaninė energija, bet gali sukelti ir karštis, cheminė ar elektros energija. Mechaninės energijos poveikis gali būti tiesioginis, netiesioginis, sukamasis ir sutraukiamasis.

Tiesioginio poveikio jėga - į žmogaus kūną smogianti jėga, kuri sukelia sužalojimą poveikio vietoje. Si jėga gali būti buka ar prasiskverbianti. Pavyzdžiui, kumščiu smūgiuo­jant į smakrą (buka jėga), gali lūžti žandikaulis. Prasiskverbiantys objektai, pvz., peilis ar kulka, sužaloja odą ir po ja esančias anatomines struktūras toje vietoje, kurioje prasiskverbė.

Netiesioginė jėga „keliauja44 kūnu ir sukelia sužalojimą atokiau nuo poveikio vietos. Pavyzdžiui, raktikaulis ar peties sąnarys sužalojami pargriuvus ant ištiestų rankų.

Sukamoji jėga susidaro, kai viena kūno dalis pasisuka kitos atžvilgiu. Pavyzdžiui, slidžių apvadai saugo kojas vienoje padėtyje, todėl kūnas, veikiamas jėgos, gali judėti kita kryptimi ir sužaloti kelio sąnarį.

Staigus ir stiprus raumenų susitraukimas taip pat gali sukelti griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimus. Šie pažeidimai dažniausiai įvyksta sportuojant, kai atliekami staigūs judesiai taisyklingai neapšilus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai reikia staigaus ir stipraus raumenų susitraukimo (sunkaus krintančio objekto gaudymas, stipriai pritvirtinto daikto traukimas).

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų tipai:a) lūžis;b) išnirimas;c) panirimas;d) patempimas.Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai gali būti skirstomi, atsižvelgiant į tai, kokios

anatominės struktūros sužalotos. Sužalojimas gali apimti kelias anatomines struktūras. Pavyzdžiui, nugriuvus ant kelio sąnario, gali būti pažeisti ir raiščiai, ir kaulai.

Lūžis - mechaninės jėgos sukeltas kaulo vientisumo pažeidimas. Dažniausiai kaulai lūžta dėl traumos, kai kaulą veikia didesnė už jo atsparumą staigi išorinė jėga (tiesioginė ir netiesioginė). Tačiau lūžio priežastis gali būti ir labai stipri sukamoji bei sutraukiamoji jėga. Lūžiai būna uždarieji arba atvirieji. Atvirojo lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios kartais kyšo lūžusio kaulo galai. Uždarojo lūžio vietoje odos vientisumas nepažeidžiamas. Uždarieji lūžiai dažnesni negu atvirieji. Atvirieji kaulų lūžiai yra pavo­jingesni nei uždarieji, nes didesnė kraujavimo ir infekcijos tikimybė. Didžiųjų kaulų (šlau­nikaulio ir dubens) lūžiai gali būti hipovoleminio šoko priežastis, nes dėl šių sužalojimų pacientas gali smarkiai kraujuoti.

132

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai

Išn irim as. Sąnarių stabilum ą palaiko raiščiai. Raumenys tvirtinasi prie kaulų sausgyslėmis. Galūnės judesys įvyksta, kai raumenys susitraukia (sutrumpėja). Raumenys susitraukdami traukia sausgysles, šios savo ruožtu traukia kaulus ir jie slysta sąnariniu paviršiumi. Išnirimas (dislokacija) - kaulo išstūmimas ar atskyrimas iš normalios sąnario padėties. Išnirimo metu gali plyšti sąnario kapsulė ir raiščiai. Kaip ir kaulų lūžius, išnirimą sukelia tiesioginės, netiesioginės ir sukamosios traumuojančios jėgos. Intensyvi jėga gali sukelti ne tik išnirimą, bet ir lūžius, nervų ir kraujagyslių pažeidimus. Kai kurie sąnariai, pvz., peties ir pirštų, išnyra greičiau, nes jų kaulai ir raiščiai yra maži ir silpni.

Panirimas. Tai - sužalojimas, kurio metu raiščiai ir kiti sąnario audiniai tempiami ir (ar) įplėšiami, tačiau vienas kaulas nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus nenuslysta. Juo daugiau raiščių plyšta, juo sunkesnė trauma. Sunkaus panirimo metu gali būti ir šio sąnario kaulų lūžimas. Vaikams kaulo lūžis pasitaiko dažniau nei panirimas, nes jų kaulai silpnesni už raiščius. Kai traumos metu ištempiamos tik raiščių skaidulos, nukentėję žmonės skun­džiasi tik skausmu ar diskomfortu, jie greitai gyja ir grįžta fizinis pajėgumas. Dėl to žmonės šio sužalojimo neįvertina ir dažnai sąnarys traumuojamas kartotinai. Paradoksalu, bet panirimas gali sukelti didesnę negalią negu lūžis. Sugijęs lūžęs kaulas dažniausiai lieka toks pat stiprus, koks ir buvo. Tikimybė, kad antrinis lūžis įvyks toje pačioje vietoje, yra nedidelė. Raiščiai negali regeneruoti. Patempus ar įplėšus raiščius, jie neatkuriami, todėl sąnario stabilumas mažesnis, atsiranda kartotinės traumos pavojus.

Patempimas. Tai yra raumenų skaidulų ar sausgyslių pertempimas ir (ar) įplėšimas. Sausgyslės kietesnės ir stipresnės nei raumenys, todėl plyšimas prasideda pačiame rau- menyje ar toje vietoje, kur raumuo jungiasi su sausgysle. Dažniausios patempimo prie­žastys: per sunkus ir stiprus raumenų darbas, staigūs ir nekoordinuoti judesiai. Dažniausiai patempiami kaklo, nugaros, klubo raumenys. Šių sužalojimų metu būna stiprus skausmas ir sutrinka pažeistos vietos funkcija. Kaip ir panirimas, patempimas dažnai neįvertinamas, ir galima kartotinė trauma. Kaklo, apatinės nugaros dalies ir klubo srities patempimai linkę kartotis.

Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą ar patempimą. Teikiant pirmąją medicinos pagalbą nebūtina atskirti šiuos sužalojimus. Pagrindinis tikslas - ap­saugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

4.1.3. G riaučių ir m inkštųjų audinių sužalojim o požym iai

Šių struktūrų sužalojimai nustatomi apžiūros dėl sveikatai pavojingos būklės metu. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų požymiai panašūs, todėl sunku nustatyti, koks tai sužalojimas. Šiuo atveju svarbu žinoti ne diagnozę, o teikti taisyklingą pirmąją pagalbą. Atlikdami nukentėjėlio patikrą, pasinaudokite savo pojūčiais (rega, klausa, lytėjimu, uosle), kad aptiktumėte ką nors neįprasta. Galvokite apie tai, kaip normaliai atrodo kūnas. Būkite pasirengęs atpažinti sužalojimo požymius - viską, kas atrodo ar skamba neįprastai. Jei nesate įsitikinęs, palyginkite sužalotą kūno pusę su sveikąja. Stebėkite veido išraišką ir klausykite balso tono, kuris gali rodyti skausmą. Paklauskite apie traumos mechanizmą, kur skauda, apžiūrėkite visas kūno dalis (nuo galvos iki kojų). Tirdami lyginkite abi kūno puses. Ieškokite požymių, būdingų griaučių ir minkštųjų audinių traumai. Jei manote, kad nėra galvos, kaklo ar nugaros sužeidimo (nepatyrė didelės energijos traumos), paprašykite,

133

Trauminiai sužalojimai

kad nukentėjėlis pajudintų kūno dalis, kurių neskauda, kad nustatytumėte specifinius sužalojimus.

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimą įtarkite, kai:

- pažeista sritis deformuota, nenatūrali jos padėtis, pakitęs ilgis;- skauda ar jaučia diskomfortą;- yra patinimas, mėlynė;- pakitęs pažeistos galūnės judėjimas;- iš žaizdos kyšo kaulo fragmentai;- lūžio vietoje jaučiama ar girdima krepitacija (girgždesys);- pasikeitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir (ar) jutimai.

Aiški deformacija yra dažniausias požymis, kuris rodo galūnės lūžį ar dislokaciją. Gali atsirasti įvairaus dydžio gumbas, raukšlė, neįprastu kampu pasisukusi ir sutrumpėjusi galūnė. Įvykus griaučių ir minkštųjų audinių traumai, atsiranda skausmas, patinimas, kraujosruva. Liečiant ar judinant sužalotą vietą skauda. Patinimas ir kraujosruva apima pažeistą vietą ir aplinkinius audinius. Patinimas gali atsirasti labai greitai, palengva ar jo iš viso gali nebūti. Pirmiausia sužalojimo vietoje oda tik parausta. Kai kraujas suteka į paviršių, sužeidimo vieta pamėlynuoja. Jei nukentėjęs žmogus negali judinti ar judinant stipriai skaudą sužalotą dalį, reikėtų įtarti traumą. Dažnai, norėdami suteikti sužalotai daliai ramybę, tos srities raumenys susitraukia. Raumenų susitraukimas sumažina skausmą ir apsaugo nuo tolesnių sužalojimų. Paprastai pats nukentėjęs žmogus prilaiko sužalotą galūnę patogios (fiziologinės) padėties. Teikdami pagalbą venkite provokuojančių skausmą veiksmų. Sutrikusi kraujotaka ir (ar) jutimai rodo sunkų tam tikros srities sužalojimą. Šalta ir melsva oda rodo sumažėjusią kraujotaką.

4.1.4. Pirm oji m edicinos pagalba

Patikrinkite, ar nėra gyvybei pavojingos būklės ir teikite pagalbą. Jei reikia, kvieskite greitąją medicinos pagalbą tel. 112 ar kitu numeriu. Po to įvertinkite, ar nėra sveikatai pavojingos būklės ir gydykite kitus sužalojimus.

Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei:1) sužalota galva, kaklas ar nugara;2) dėl sužalojimų nukentėjęs žmogus negali vaikščioti, sunku kvėpuoti;3) akivaizdūs lūžių ar dislokacijos požymiai;4) įtariate dauginius griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimus.

Pagrindiniai griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios medicinos pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas (angį. RICE: ręst, immobi- lization, cold, elevation).

Ramybė. Venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą. Nejudinkite ir netempkite sužalotos srities. Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią padėtį. Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjėlio. Nepalikite

134

Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai

nukentėjusio žmogaus vieno. Jei esate vienas ir reikia nukentėjėlį palikti, kol iškviesite pagalbą, paguldykite j į į modifikuotą HEINES padėtį.

Imobilizacija. Jei įtariate griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimą, imobilizuokite tą sritį. Imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos.

Imobilizacijos tikslai:1) sumažinti skausmą;2) išvengti minkštųjų audinių vėlesnių sužalojimų;3) sumažinti kraujavimo pavojų;4) apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirąjį lūžį;5) sumažinti sužalotos galūnės kraujotakos sutrikimo tikimybę.

Imobilizacijai naudojamos priemonės gali būti standartinės (įvairūs įtvarai) ir nestan­dartinės (daiktai, kuriuos galime naudoti sužalotai kūno daliai įtverti, pvz., lazdos, virvės, tvarsčiai, lentos ir kt.). Įtvaras - priemonė, padedanti palaikyti sužalotą kūno dalį vienoje vietoje. Pagrindiniai imobilizacijos principai:

• Įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai.• Imobilizuojant sąnarį, įtveriamos abipus esančios kūno dalys.• Naudodami standžius, kietus įtvarus, po jais padėkite paklotą.• Negalima dėti įtvaro ant žaizdos.• Sužalota galūnė imobilizuojama tokios padėties, kokios ji rasta. Ji nejudinama,

netempiama, nelenkiama.• Galūnės kraujotaka tikrinama prieš ir po imobilizacijos.

Nukentėjusiam žmogui suteikite patogią padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir kraujotakos požymius. Venkite peršalimo ir perkaitimo.

Šaltis (4.1 pav.). Šaltis mažina patinimą, skausmą ir diskomfortą. Ledą dėkite į plas­tikinį maišelį, j į įvyniokite į rankšluostį ar kitą audeklą. Galite panaudoti šaldytų daržovių maišelį kaip šaldomąją priemonę. Nedėkite ledo tiesiai ant odos ar žaizdos. Pirma klokite gazus ar audeklą, saugokite odą nuo šalčio pažeidimo. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 min. Po 10-20 min. šaldymo jį nuimkite ir, jei reikia, po 20 min. uždėkite kitą ledo maišelį. Nedėkite ledo maišelio ant atvirojo lūžio, nes gali spausti lūžgalius, sukelti diskomfortą ir pabloginti sužalojimą.

Pakėlimas. Sužalotos kūno dalies pakėlimas sumažina kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą ir palengvina nutekėjimą, todėl sumažėja patinimas. Jei galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio. Nekelkite lūžusios galūnės arba jei keliant nukentėjėliui skauda.

ApibendrinimasKartais labai sunku tiksliai nustatyti, kokį griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimą

patyrė nukentėjęs žmogus: lūžį, išnirimą, panirimą, patempimą. Šiuo atveju teikite pagalbą kaip sunkesnio sužalojimo atveju. Nejudinkite nukentėjusio žmogaus, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Nepalikite jo vieno. Palaikykite kvėpavimą ir kraujotaką, stabdykite kraujavimą. Prieš perveždami į gydymo įstaigą, imobilizuokite sužalotas kūno dalis.

135

Trauminiai sužalojimai

4.1 pav. Šaldomojo paketo uždėjimas

Galimas situacijos sprendimasEmilija susižeidė peties sritį. Ji sąmoninga, kvėpuoja ir nekraujuoja. Audronė padeda

Emilijai surasti patogią kūno padėtį, iškviečia greitąją medicinos pagalbą telefonu 112, sužalotą galūnę imobilizuoja tokios padėties, kaip Emilija ją laikė. Jei yra galimybė, uždeda ledų maišelį. Apsaugo Emiliją nuo peršalimo ar perkaitimo, nuramina, seka jos gyvybines funkcijas, sužalotos galūnės jutimus, odos spalvą ir šilumą.

Savikontrolės klausimai1. Kokie požymiai būdingi griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimams?2. Kokie pagrindiniai pirmosios medicinos pagalbos principai, teikiant pagalbą griaučių ir

minkštųjų audinių sužalojimus patyrusiam žmogui?3. Kokie yra imobilizacijos tikslai?4. Nurodykite imobilizacijos principus.5. Ką rinksitės: šaltį ar šilumą teikdami pagalbą lūžių, išnirimų, patempimų atvejais? Kodėl?

4.2. Galūnių sužalojimai

Esminiai skyriaus dalykai

Neatidėliotina pagalba galūnių sužalojimų atvejais sumažina skausmą, padeda išvengti tolesnio pažeidimo ir ilgo neįgalumo.

Imobilizuodami sužalotą galūnę, laikykitės pagrindinių imobilizacijos principų. Stenkitės išlaikyti sužalotą galūnę tokios padėties, kokios radote. Jei yra kraujavimas,

136

Galūnių sužalojimai

plačiai uždenkite žaizdą tvarsčiu ar nepūkuota medžiaga, spaudžiamuoju tvarsčiu stabdykite kraujavimą, tačiau nepabloginkite kraujotakos. Stebėkite, ar sužalota galūnė šilta, rausva, ar jutimai prieš imobilizaciją ir po jos yra normalūs. Įtvarą dėkite taip, kad imobilizuoti sąnariai arba kaulai aukščiau ir žemiau sužalojimo vietos nejudėtų. Jeigu naudojate kietuosius įtvarus, nepamirškite padėti paklotą, pakelkite imobilizuotąranką, jeigu tai nesukelia nukentėjusiam žmogui nepatogumo.

Jeigu sunku nustatyti, koks galūnės sužalojimas: išnirimas, panirimas, patem­pimas ar lūžis, pagalbą teikite tokią kaip lūžių atvejais.

Šlaunikaulio lūžis yra gyvybei grėsmingas sužalojimas, kurį nedelsiant turi pradėti gydyti medikai.

ĮvadasGalūnių - rankų ar kojų - sužalojimai yra gana dažnos traumos. Šių sužalojimų grupė

labai plati: nuo nedidelių sumušimų ir mėlynių iki šlaunikaulio lūžio. Neatidėliotina pagalba sumažina skausmą, padeda išvengti tolesnio pažeidimo ir ilgo neįgalumo.

4.2.1. Sužalotos galūnės im obilizacija

Įtarus, kad galūnė sužalota, pirmiausia ją reikia imobilizuoti, ir tik po to imtis papil­domų priemonių: šaldyti pažeistą vietą, pakelti galūnę. Galūnės imobilizuojamos įtvarais. Jie gali būti trijų rūšių:

- minkštieji (4.2 pav.);- kietieji (4.3 pav.);- anatominiai (4.4 pav.).Minkštieji įtvarai - sulankstyta antklodė, rankšluostis, pagalvė, diržas, virvė, trikampė

skarelė. Lenta, metalinės juostos, sulankstyti žurnalai ar laikraščiai yra kietieji įtvarai. Jei nukentėjusio žmogaus kūnas ar jo dalys atlieka įtvaro funkciją, pvz., sužalota ranka imo- bilizuojama prie krūtinės ląstos ar sužalota koja prie sveikos kojos, toks imobilizavimo būdas yra anatominis. Neužmirškite, kad imobilizuoti galima tik tada, kai galite judinti nukentėjėlį ir tai jam nesukelia skausmo ir nemalonių pojūčių.

4.2 pav. Minkštasis įtvaras 4.3 pav. Kietasis įtvaras

137

Trauminiai sužalojimai

Įtvarai gali būti pramoniniai, gali būti naudojamos pagalbinės priemonės. Pramo­niniu būdu pagaminti įtvarai - lenta su pa­klotu, oro ar specialūs lankstūs įtvarai. Tei­kiant pirmąją pagalbą, galima naudoti ska­reles, kaklaraiščius ar kitokias priemones, kuriomis galūnė pritvirtinama prie kūno da­lies.

4.4 pav. Anatominis įtvaras

Imobilizacijos eiga

1. Stenkitės išlaikyti sužalotą galūnę tokios padėties, kokios radote. Būtų gerai, kad įvykių liudininkas ar kitas žmogus padėtų jums tai padaryti.

2. Jei kraujuoja, plačiai uždenkite žaizdą tvarsčiu ar nepūkuota medžiaga. Spau­džiamuoju tvarsčiu stabdykite kraujavimą, tačiau nepabloginkite kraujotakos. Nespauskite išsikišusių kaulo dalių. Nepamirškite naudoti apsaugos priemonių.

3. Patikrinkite, ar sužalota galūnė šilta, rausva, ar jutimai normalūs.4. Įtvarą dėkite taip, kad imobilizuoti sąnariai arba kaulai aukščiau ir žemiau suža­

lojimo vietos nejudėtų. Jeigu naudojate kietuosius įtvarus, nepamirškite padėti paklotą.

5. Nedėkite įtvaro ant atviros žaizdos.6. Prieš imobilizaciją ir po jos patikrinkite galūnės jutimus, odos spalvą ir šilumą.7. Atpalaiduokite įtvarą, jei nukentėjėlis skundžiasi, kad galūnė tirpsta ar šąla.8. Pakelkite imobilizuotą galūnę, jeigu tai nesukelia nukentėjusiam žmogui nema­

lonių pojūčių.

Po imobilizacijos uždėkite ledų maišelį ar kitokį šaltą daiktą: jis padės sumažinti skausmą ir tinimą. Padėkite nukentėjėliui rasti patogią padėtį. Nuraminkite jį. Kol atvyks GMP, stebėkite gyvybines funkcijas, odos spalvą ir temperatūrą. Jei būklė blogėtų, būkite pasirengę teikti pagalbą.

4.2.2. G alūnės sužalojim o požym iai

Galūnės turi kaulus, minkštuosius audinius, kraujagysles ir nervus. Traumos metu gali būti sužalota bet kuri iš šių struktūrų. Minkštųjų audinių sužalojimas - įvairios žaizdos. Griaučių ir raumenų sistemos sužalojimai: lūžis, išnirimas, panirimas, patempimas.

Būdingi galūnės sužalojimo požymiai

1. Skausmas.2. Patinimas, kraujosruva.3. Dislokacija.

138

Galūnių sužalojimai

4. Smarkus išorinis kraujavimas.5. Sutrikusi pažeistos galūnės funkcija, judrumas neįprastoje vietoje.6. Sutrikusi pažeistos galūnės kraujotaka ir (ar) sutrikę jos jutimai.7. Jaučiama ar girdima krepitacija.8. Sužalota galūnė šalta.

4.2.3. Rankos sužalojim ai

Ranka, arba viršutinė galūnė, yra kūno dalis, besitęsianti nuo peties iki pirštų. Ranka turi raktikaulį, mentę, žastikaulį, dilbio kaulus (stipinkaulį ir alkūnkaulį), riešą, delnakaulius ir pirštakaulius. Ranka - dažniausiai sužalojama žmogaus kūno dalis. Dažniausia šios traumos priežastis - kritimas ant ištiestų rankų. Krisdamas žmogus instinktyviai saugosi ir ištiesia rankas. Jas veikia kūno svorio jėga, todėl galimas sunkus sužalojimas.

Peties sužalojimaiPeties sąnarys sudarytas iš trijų kaulų: raktikaulio, žastikaulio, mentės. Dažniausia

peties sąnario trauma - raiščių patempimas. Gali būti kaulų lūžis ir kartu vieno ar kelių kaulų išnirimas. Dažniausiai sužalojamas peties sąnario kaulas yra raktikaulis. Jo traumos dažnesnės vaikams nei suaugusiems žmonėms. Paprastai raktikaulis lūžta ar skyla kritimo metu: dėl smūgio lūžta ar skyla išorinis raktikaulio galas, kuris jungiasi su mente. Pacientas skundžiasi peties skausmu, einančiu į ranką. Skausmas sumažėja, laikant ranką prie krūtinės, todėl nukentėjėliai neretai taip ją ir laiko. Po raktikauliu yra stambiosios rankos kraujagyslės ir nervai. Lūžus raktikauliui, svarbu kuo greičiau imobilizuoti ranką, kad neatsirastų antrinio pažeidimo.

Mentės lūžiai nėra dažnas sužalojimas. Juos gali sukelti tik ypač stipri jėga, pvz., krintant visu ūgiu ar susidūrus automobiliams. Įtarus, kad mentė sužalota, būtina apžiūrėti, ar nėra kitokių sužalojimų: galvos, kaklo, stuburo ir krūtinės ląstos. Pagrindiniai lūžusios mentės simptomai yra skausmas ir peties sąnario nejudrumas. Jei sužalota krūtinės ląsta, atsiranda dusulys, kvėpavimo nepakankamumas.

Išniręs peties sąnarys - dažna peties trauma. Petys lūžta arba išnyra parkritus ar po tiesioginio smūgio, kai ranka yra metimo padėties. Tai - dažna sportininkų trauma. Šio sužalojimo metu įplyšta raiščiai, laikantys kaulus. Peties išnirimas skausmingas, galūnė deformuojama. Norėdamas, kad skaudėtų mažiau, nukentėjėlis laiko ranką patogios pa­dėties.

Pagalba peties sužalojimo atveju. Svarbu palaikyti sužalotą galūnę patogios padėties. Jei nukentėjėlis laiko dilbį prie krūtinės ląstos, nekeiskite rankos padėties. Tokios padėties galūnę imobilizuoti geriausia. Stabdykite išorinį kraujavimą spaudžiamuoju tvarsčiu. Jei nukentėjėlis laiko sužalotą galūnę toliau nuo kūno, naudokite susuktus rankšluosčius ar paklodes, kad užpildytumėte tarpą tarp rankos ir krūtinės ir ranką imobilizuokite tokios padėties. Nepamirškite patikrinti rankos jutimus, spalvas ir temperatūrą prieš imobilizaciją ir po jos. Imobilizuodami naudokite skareles ir kitokius minkštuosius įtvarus. Jei galima, ant sužalotos vietos uždėkite ledų maišelį.

139

Trauminiai sužalojimai

Žastikaulio sužalojimaiŽastikaulis - didžiausias rankos kaulas. Jis gali lūžti bet kurioje vietoje, tačiau daž­

niausiai lūžta viršutinėje kaulo dalyje, kuris jungiasi su peties sąnariu, arba vidurinėje kaulo dalyje. Atvirieji žastikaulio lūžiai būdingi vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams. Vidurinės kaulo dalies lūžiai dažnesni vidutinio amžiaus žmonėms. Lūžus žastikauliui, galimi kraujagyslių ir nervų, kurie maitina ir inervuoja ranką, sužalojimai. Atsiranda skaus­mas, deformacija, sutrinka funkcija, sužalota galūnė būna nejudri.

Pagalba lūžus žastikauliui. Pagalba tokia kaip ir peties sužalojimo atveju. Sužalotą ranką reikia laikyti patogios padėties. Imobilizuokite galūnę prie krūtinės ląstos, naudodami skareles, kad mažiau judėtų. Jei turite, naudokite kietuosius įtvarus. Tikrinkite galūnės jutimus, spalvą, temperatūrą prieš imobilizaciją ir po jos. Norėdami, kad patinimas ir skausmas sumažėtų, dėkite ledų maišelius ar kitokius šaltus daiktus.

Alkūnės sužalojimaiAlkūnės sąnarys jungia tris rankos kaulus: žastikaulį ir du dilbio kaulus - alkūnkaulį

ir stipinkaulį. Alkūnės sužalojimai gali sukelti nuolatinį funkcijos sutrikimą, nes visi rankos nervai ir kraujagyslės eina pro alkūnę. Alkūnei būdingi sužalojimai yra patempimas, išnirimas ir lūžis. Sužalota alkūnė gali būti sulenkta ir ištiesta.

Pagalba sužalojus alkūnę. Teikdami pagalbą, palaikykite sužalotą ranką tokios padėties, kaip nukentėjėlis ją laikė. Stabdykite išorinį kraujavimą. Imobilizuokite ranką nuo peties iki riešo imtinai. Paprasčiausias būdas imobilizuoti ranką - parišti ją saugiai prie krūtinės ląstos. Jei galima, imobilizuokite kietuoju įtvaru ir dviem skarelėmis. Jei sužalota ranka per alkūnę ištiesta, imobilizuokite ją įtvaru per visą rankos ilgį. Būtina jutimų, spalvos ir temperatūros kontrolė prieš imobilizaciją ir po jos. Dėkite ledų maišelius ar kitokius šaltus daiktus.

Dilbio, riešo ir plaštakos sužalojimaiDilbis sudarytas iš alkūnkaulio ir stipinkaulio ir tęsiasi nuo alkūnės sąnario iki riešo.

Riešakauliai - rankos plaštakos trumpieji kaulai, išsidėstę dviejomis eilėmis po keturis (iš viso 8 kaulai). Mažų kaulų yra daug, todėl plaštaka gali atlikti daug judesių. Plaštaka sudaryta iš delnakaulių ir pirštakaulių.

Nukritus ant ištiestos rankos, dažniausiai sužalojami dilbio kaulai, t. y. tolesni al­kūnkaulio ir stipinkaulio galai. Būdinga galūnės skausmas, patinimas, deformacija, judrumo praradimas, o jei atvirasis lūžis - kraujavimas. Riešo sužalojimai gali būti įvairūs: nuo raiščių patempimo iki lūžių. Dažnai sunku tiksliai nustatyti sužalojimo pobūdį.

Delnakauliai ir pirštakauliai dažniausiai sužalojami per stipriai juos suspaudus.Ranka aktyviai juda kasdien, todėl ir tikimybė ją sužaloti yra didžiausia. Sužalojimo

metu nukenčia ne tik kaulinės rankos struktūros, bet kartu dažnai pažeidžiami minkštieji audiniai, kraujagyslės ir nervai. Rankos trauma galima sportuojant, dirbant, atliekant kasdienius darbus, be to, ranka gali nudegti ir t. t.

Pagalba sužalojus dilbio kaulus, riešą ir plaštaką (4.5 pav.). Sužalotą vietą reikia laikyti ramiai. Stabdykite išorinį kraujavimą. Jeigu imobilizuojate kietaisiais įtvarais, nepamirškite patiesti pakloto, po delnu dėkite susuktą volelį, kad įtvertų pirštų ir delno

140

Galūnių sužalojimai

4.5 pav. Apatinės rankos dalies imobilizavimas

padėtis būtų natūrali. Tikrinkite pirštų spalvą, jutimus, temperatūrą prieš imobilizaciją ir po jos. Ant sužalotos, bet jau imobilizuotos vietos dėkite ledų maišelius.

Jei plaštaka ir pirštai sužaloti, į delną įdėkite didelį tvarstį ir sutvarstykite delną kaip kumštinę pirštinę. Jei lūžę ar išnirę pirštakauliai, ledų pagaliukus ar medicinines medines menteles galite panaudoti kaip kietuosius įtvarus. Be to, įtvaru gali tapti ir tos pačios rankos pirštai. Dėkite šaltą daiktą, pakelkite galūnę.

4.2.4. K ojos sužalojim ai

Kojos (kūno dalies nuo klubo iki kojos pirštų) sužalojimas - griaučių, raumenų ir minkštųjų audinių pažeidimas. Ši apatinė galūnė sudaryta iš dubens kaulų, šlaunikaulio, kelio girnelės, dviejų blauzdos kaulų (blauzdikaulio, šeivikaulio), čiumos, pėdos kaulų ir pirštų. Kojos imobilizavimo būdai pavaizduoti 4.6 pav.

Šlaunies sužalojimaiŠlaunis yra tarp dubens kaulų ir kelio sąnario. Šlaunikaulis yra didžiausias kūno kaulas.

Šlaunies arterija aprūpina krauju visą apatinę galūnę. Šlaunikaulio lūžis įvyksta dėl didelės jėgos poveikio kaului. Lūžus šlaunikauliui, gali būti pažeistos kraujagyslės ir nervai. Pažeidus šlaunies arteriją, galimas gyvybei pavojingas kraujavimas.

141

Trauminiai sužalojimai

4.6 pav. Kojos imobilizavimas

Šlaunies sužalojimai gali būti labai įvairūs: nuo paprasčiausio sumušimo ir mėlynės iki kaulų lūžio ir dislokacijos. Dažniausiai lūžta viršutinė šlaunikaulio kaulo dalis, kuri yra netoli klubo sąnario. Net jei klubo sąnarys ir nėra tiesiogiai sužalojamas, vis tik toks pažeidimas labai dažnai sukelia ir klubo sąnarinių kaulo dalių lūžius.

Šlaunikaulio lūžiai paprastai deformuoja galūnę. Šlaunies raumenys yra labai stiprūs, todėl traukdamiesi jie kartu traukia ir lūžusio kaulo galus, kurie užeina vienas ant kito. Todėl sužalota galūnė būna trumpesnė už sveikąją. Be to, sužalotos kojos neįmanoma pasukti į išorinę pusę. Kiti šlaunikaulio lūžio požymiai yra stiprus skausmas ir negalėjimas judinti apatinės galūnės. Šlaunikaulio lūžis yra sunkus, netgi gyvybei pavojingas suža­lojimas, kurį nedelsiant turi pradėti gydyti medikai.

Pagalba šlaunies sužalojimo atvejais. Pradinė pagalba nukentėjusiam žmogui, kurio šlaunis sunkiai sužalota, yra laikyti ramiai sužalotą vietą ir stabdyti išorinį kraujavimą. Būtina kviesti GMP. Medicinos personalas geriau pasirengęs teikti pagalbą ir pervežti nukentėjėlį. Laukdami, kol atvyks GMP, stebėkite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvėpavimą, kraujotaką), odos spalvą. Imobilizuokite sužalotą vietą, padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią padėtį. Jeigu nukentėjėlis galūnę atrėmęs į žemę, nejudinkite jos, verčiau, naudodami rankšluosčius ir paklodes, palaikykite koją tokios padėties, kokios radote. Šlau­nikaulio lūžis gali sukelti smarkų vidinį kraujavimą. Tada kyla didelė šoko tikimybė. Nukentėjėlį paguldykite ir nuraminkite. Saugokite, kad jis neperšaltų ir neperkaistų.

Blauzdos sužalojimaiBlauzda yra tarp kelio sąnario ir čiumos. Svarbiausi kaulai - blauzdikaulis ir šei-

vikaulis. Galimi ir vieno, ir abiejų kaulų sužalojimai. Kartais šie kaulai sužalojami tuo pačiu metu. Abu kaulai yra arti odos, todėl dažni šios srities sužalojimai - atvirieji lūžiai. Blauzdos kaulų lūžiai deformuoja galūnę, ji sulinksta neįprastu kampu, būna skausminga, nukentėjėlis negali jos pajudinti.

142

Galūnių sužalojimai

Pagalba blauzdos sužalojimų atvejais. Saugokite sužalotą kojos dalį, kontroliuokite kraujavimą. Kvieskite GMP telefonu 112. Laukdami skubios pagalbos specialistų, imobilizuokite sužalotą galūnę, padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią padėtį. Nepamirškite, kad pagrindinis veiksmas - tinkamas imobilizavimas. Jei nukentėjėlis apatinę galūnę atrėmęs į žemę, jos nejudinkite. Geriau naudokite susuktus rankšluosčius, antklodes, kad galėtumėte palaikyti kojątokios padėties, kokios radote. Jei galite pervežti nukentėjėlį, plačiomis skarelėmis pritvirtinkite sužalotą blauzdą prie sveikos. Skarelėmis riškite galūnes virš sužalojimo vietos ir žemiau jos. Jeigu galima, dėkite tarp kojų susuktą antklodę ir suriškite ją virš sužalojimo vietos ir žemiau jos. Nepamirškite patikrinti galūnės spalvos, šilumos ir jutimų prieš įtvėrimą ir po jo. Nenustebkite, jeigu GMP personalas vėliau nuims jūsų uždėtą įtvarą ir uždės patvaresnę imobilizacijos priemonę ar net mechaninę priemonę - tempiamąjį įtvarą. Ši priemonė sumažina kojos deformaciją, nes uždėjus tempiamąjį įtvarą nugalima šlaunies raumenų traukimo jėga, kuri sukelia kaulo galų dislokaciją. Uždėkite ledo ar kitokį šaltą daiktą.

Kelio sąnario sužalojimaiKelio sąnarys dažnai pažeidžiamas traumų metu. Jį sudaro viršutiniai blauzdos kaulų

(blauzdikaulio ir šeivikaulio) galai, apatinis šlaunikaulio galas ir girnelė. Girnelė - laisvai plaukiojantis kaulas, kuris judant slysta apatiniu šlaunikaulio paviršiumi. Kelio sąnario sužalojimai (lūžiai, dislokacija, patempimas) yra dažni sportuojant, atliekant staigius judesius ar veikiant neįprastai tempimo jėgai. Jeigu kelio sąnario vietoje žaizda gili, joje galima sunki infekcija. Girnelė labai greitai sumušama, sužeidžiama ar įvyksta dislokacija. Veikiant kelio sąnarį iš šono stipriai jėgai (smūgiuojant transporto priemonei sparnu ar krintant ant sulenkto kelio), girnelė gali lūžti.

Pagalba kelio sąnario sužalojimo atveju. Saugokite sužalotą kelį, stabdykite kraujavimą. Jei koja sulenkta per kelio sąnarį ir tiesiant stipriai skauda, galūnę reikia laikyti sulenktą, padėtą ant pagalvės ar sulankstytos antklodės. Telefonu 112 kvieskite GMP. Nukentėjėlį būtina gabenti į ligoninę, kad būtų galima atlikti išsamesnius tyrimus. Kol atvyks GMP, padėkite nukentėjusiam žmogui rasti patogią padėtį. Jeigu nusprendžiate imobilizuoti sužalotą vietą ir koja per kelio sąnarį yra tiesi, galite įtverti ją, panaudodami kaip įtvarą nesužalotos kojos šlaunį ir blauzdą. Vertinkite galūnės spalvą, jutimus ir temperatūrą prieš imobilizaciją ir po jos. Dėkite šaltą daiktą.

Ciurnos ir pėdos sužalojimaiPėda sudaryta iš smulkių kaulų: čiumiakaulio, padikaulių, pirštakaulių. Čiuma -

sąnarys, apimantis pėdos ir blauzdos kaulus. Sužalojimas gali būti įvairus: patempimas su nedideliu patinimu, skausmingas lūžis ir dislokacija. Čiumą ir pėdą dažniausiai sužaloja, sukamasis judesys: pėda pasisuka čiumos atžvilgiu, žengiant iš aukščio, pvz., nuo laiptų ar apvado. Pėda ir čiuma gali lūžti, jei visa jėga nusileidžiama iš aukštai ant kulno. Smūgio jėga perduodama virš blauzdos. Perduota jėga gali sužaloti kitą kūno vietą. Jei nukentėjėlis krito ar šoko iš aukštai, sužalojama šlaunis, dubuo, kaklas, galva, nugara. Nors tokie sužalojimai yra skausmingi, bet gyvybei pavojingi jie retai būna.

Pagalba, kai sužalota pėda. Laikykite sužalotą čiumą ar pėdą. Jei reikia, stabdykite išorinį kraujavimą. Čiumą ir pėdą imobilizuokite minkštuoju įtvaru (pvz., pagalve, susukta

143

Trauminiai sužalojimai

antklode). Patikrinkite, ar išlikę pirštų jutimai, ar pirštai šilti, stebėkite jų spalvą prieš [tvėrimą ir po jo. Ant sužalotos dalies uždėkite minkštąjį įtvarą, vėliau suriškite dviem ar trimis skarelėmis. Pakelkite sužeistą čiumą ar pėdą. Uždėkite ledo ar kitokį šaltą daiktą. Dažnai nukentėjusiam žmogui, kuris nukrito ar šoko iš aukščio, gali būti ir kitokių su­žalojimų. Sužalojimo sunkumą nustatyti iš karto galima ne visada. Teikite pirmąją pagalbą, laikydamiesi P -P -P principo. Jeigu nukentėjęs žmogus negali atsistoti ant sužalotos galūnės ar sąnarys patinęs ir skauda judinamas, kvieskite GMP.

ApibendrinimasTeikdami pirmąją pagalbą žmogui, kurio galūnė sužalota, stenkitės, kad sumažėtų

skausmas ir galūnė nebūtų pažeista dar labiau. Jeigu reikia, stabdykite išorinį kraujavimą. Imobilizuokite sužalotą galūnę. Dėkite ledų, šaldykite. Nuraminkite nukentėjėlį. Jei su­žalojimai pavojingi gyvybei, nedelsdami kvieskite GMP.

Savikontrolės klausiniai1. Kokiais įtvarais imobilizuojamos sužalotos galūnės?2. Išvardykite sužalotos galūnės imobilizacijos principus.3. Kuri žmogaus galūnė sužalojama dažniausiai?4. Kurio kojos kaulo lūžis yra gyvybei pavojingas sužalojimas, kurį nedelsiant turi pradėti

gydyti medikai?

4.3. Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai

Esminiai skyriaus dalykai

Galvos, kaklo, stuburo sužalojimai - dažniausiai mirtį ir neįgalumą sukeliančios traumos.

Vertinkite nukentėjusio žmogaus būklę, vadovaudamiesi P-P-P (Patikrink- Paskambink-Padėk) taisykle.

Apsvarstykite sunkų galvos, kaklo, stuburo sužalojimą šiais atvejais: eismo įvykis, kritimas iš didesnio kaip nukentėjusio žmogaus ūgis aukščio, po nesėkmingo nėrimo ir smūgio galva į dugną ar kitaip sužalota galva, kaklas, stuburas, nukentėjėlis skun­džiasi kaklo ar nugaros skausmu, jaučia dilgčiojimą ar silpnumą galūnėse, sutrikusi sąmonė, įtariama, kad yra intoksikacija, nukentėjėlis vyresnis kaip 65 metų, rastas nesąmoningas dėl nežinomų priežasčių, buka trauma, prasiskverbiančios jėgos trau­ma (durtiniai, šautiniai sužalojimai), eismo įvykis, kurio metu sužaloti vairuotojas ir keleiviai nebuvo užsisegę saugos diržų.

Ieškokite požymių, būdingų sunkiems galvos, kaklo, stuburo sužalojimams: pakitusi sąmonė, stiprus skausmas ar sunkumas galvoje, kakle, nugaroje, dilgčiojimas ar sutrikę jutimai galūnėse, tam tikros kūno dalies dalinis ar visiškas nejudrumas, staigus atminties praradimas, kraujas ar kitokie skysčiai akyse ar nosyje, intensyvus išorinis kraujavimas iš galvos, kaklo, nugaros, pirmą kartą gyvenime atsiradę trau-

144

Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai

kuliai, pykinimas ir vėmimas, nuolatinis galvos skausmas, pusiausvyros sutrikimai.Įtarus, jog stuburas sužalotas, galva stabilizuojama neutralioje padėtyje ir laikoma

nuolat viena linija su kūnu. Tai apsaugo nugaros smegenis nuo tolesnio jų sužalojimo.Teikdami pirmąją pagalbą žmonėms, patyrusiems specifinius galvos, kaklo, akių,

burnos, žandikaulių sužalojimus, būkite atidūs, nes galimas ūminis kvėpavimo takų praeinamumo sutrikdymas ir antrinis pažeidimas.

Nepalikite nesąmoningo nukentėjusio žmogaus be priežiūros.Kvieskite GMP.

ĮvadasKiekvienais metais didėja galvos, kaklo ir nugaros pažeidžiamiausios dalies stuburo

sužalojimų skaičius. Kasdien eismo įvykių metu, darbo vietose, laisvalaikio aikštelėse žmonės patiria sužalojimus, kurie gali ne tik sukelti sveikatos sutrikimų, lemti tolesnę gyvenimo kokybę (paralyžius, atminties, kalbos problemos po galvos ir stuburo traumų), bet neretai būna ir mirties priežastis. Didžiausia tokius sužalojimus patyrusių žmonių dalis - jauni, darbingi vyrai. Tai - didžiulė medicinos, gyvenimo kokybės ir netgi finansinė problema. Laiku suteikus pirmąją pagalbą, galima išvengti ne tik tolesnio organų sistemų pažeidimų, bet kartais ir mirties.

4.3.1. A tpažinkite galvos, kaklo ir nugaros sužalojim us

Galvos, kaklo, nugaros sužalojimų metu dažniausiai pažeidžiamos abi struktūros: kaulai ir minkštieji audiniai, įskaitant galvos ir nugaros smegenų pažeidimus. Paprastai būna sunku nustatyti, ar galvos, kaklo ir nugaros sužalojimas sunkus. Sunkiausią sužalojimą reikia gydyti pirmiausia. / ? / * .< r/ v 7 ' ' <?•:

Galva-f Galvoje yra galvos smegenys, specialūs jutimo organai, burna, nosis ir kitos struktūros. Ją formuoja kaukolė ir veidas. Platūs ir plokšti kaulai sudaro tuščiavidurę formą. Šioje tuščioje kaukolės erdvėje yra galvos smegenys. Veidas - priekinė kaukolės dalis. Veido kaulai: skruostakaulis, kaktikaulis, nosies kaulai, viršutinis ir apatinis žandikauliai.

joGalvos smegenys

^ Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Veikiant kaukolę didele kinetinės energijos jėga, tempiant, plėšiant audinius, galvos smegenys gali būti sumuštos ar kitaip sužalotos. Trauma gali sukelti kaukolės kaulų lūžius. Didžioji problema, lūžus kaukolės kaulams, yra smegenų pažeidimo pavojus. Plyšus kraujagyslėms, kraujas kaupiasi kaukolės ertmėje. Kaukolėje yra nedaug vietos, todėl kraujavimas didina spaudimą smegenų dalims ir tai gali būti jų pažeidimo priežastis. Kraujavimas į kaukolės ertmę gali prasidėti greitai ar lėtai (net po kelių dienų). Jo poveikio smegenims rezultatas - pakitusi nukentėjėlio sąmonė. Jei pacientas nesąmoningas, vangus ar mieguistas, tai yra požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. ̂ ^ , f /

145

Trauminiai sužalojimai

VeidasVeide yra abi audinių struktūros: kaulinė ir minkštieji audiniai. Nors veido traumos

mažos, tačiau daugelis jų gali būti pavojingos gyvybei. Atsižvelgiant į jėgą, sukėlusią veido traumą, gali būti veido kaulo lūžiai, galvos smegenų ar stuburo pažeidimas. Veido traumos sukelta kvėpavimo takų pažaida lemia ūminį kvėpavimo nepakankamumą.

KaklasKakle yra gerklos, dalis trachėjos, stambiosios kraujagyslės, raumenys, sausgyslės,

kaklinės dalies stuburo slanksteliai. Tai - labai svarbios anatominės struktūros. Kaklo sužalojimai gali būti labai sunkūs ir pavojingi gyvybei. Jį gali veikti ir buka, ir skvarbi jėga. Aštrūs daiktai gali sužaloti audinius, svarbias kraujagysles. Būdingas simptomas, pažeidus raumenis, kaulus ir nervus, - stiprus skausmas pažaidos vietoje ir galvos skausmas.

NugaraNugara sudaryta iš minkštųjų audinių, kaulų, kremzlių, nervų, raumenų ir raiščių. Ji

laiko kaukolę, peties kaulus, šonkaulius, dubens kaulus ir apsaugo nugaros smegenis bei kitus vidaus organus. Jautriausia nugaros vieta - stuburas.

StuburasStuburas yra stipri, lanksti stuburo slankstelių sistema, nusitęsusi nuo kaukolės

pagrindo iki uodegikaulio galo. Jis sudarytas iš 33 (kartais 34) slankstelių. Jis apsaugo nugaros smegenis ir palaiko galvą. Su stuburu jungiasi krūtinės ląsta ir dubens kaulai. Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni kaklo slanksteliai. Krūtininę dalį sudaro 12 krūtinės slankstelių, prie kurių yra prisijungę šonkauliai. Juosmens dalį sudaro 5 juosmens slanks­teliai, išsidėstę žemyn iki stuburo apačios. Tai - didžiausi paslankūs stuburo kaulai. Apatinę stuburo dalį sudaro 5 kryžmens slanksteliai, kurie yra suaugę į vientisą kietą kaulą, kad būtų stipresni. Žemiau jų yra 3, 4 arba 5 maži slanksteliai. Tai - uodegikaulis. Slanksteliai atskirti vienas nuo kito kremzliniais dariniais-diskais. Jie sumažina smūgio jėgą į slanks­telius, kai žmogus vaikšto, bėga, šokinėja. Stuburo kanale yra nugaros smegenys. Pro slankstelių angas išeinantys nervai pasiekia įvairias kūno vietas, organų sistemas ir jas inervuoja. Stuburo sužalojimai, jeigu lūžta tik stuburo slankstelis ar patempiami raiščiai, gyja gana sklandžiai. Sunkaus sužalojimo metu slanksteliai arba suspaudžiami, arba pa­sislenka vienas kito atžvilgiu, arba nutraukiamos nugaros smegenys. Šie sužalojimai sukelia laikiną ar nuolatinį paralyžių, kartais net mirtį. Nuo to, kuri stuburo smegenų vieta pažeista, priklauso, kuri kūno dalis bus paralyžiuota.

4.3.2. Įvykio aplinkybių vertinim as

Įvertinkite įvykio vietą ir jėgą, sukėlusią sužalojimą. Didelės kinetinės energijos jėga gali labai pažeisti galvą, kaklą, stuburą. Pavyzdžiui, automobilio vairuotojas, kuris eismo įvykio metu trenkėsi galva į priekinį automobilio stiklą ir j į išdaužė, gali patirti sunkius galvos, kaklo, stuburo sužalojimus. Panašias traumas patiria ir plaukikas, nėręs į vandens telkinio seklumą ant galvos ir ja atsitrenkęs į dugną.

146

Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai

į Įtarti, kad yra sunkių galvos, kaklo, stuburo sužalojimų, galima šiais atvejais:

eismo įvykis;kritimas iš didesnio kaip nukentėjėlio ūgis aukščio;nesėkmingas nėrimas ir smūgis galva į dugną ar kitaip sužalota galva, kaklas, stuburas;nukentėjęs asmuo skundžiasi kaklo ar nugaros skausmu;jis jaučia dilgčiojimą ar silpnumą galūnėse;sutrikusi nukentėjėlio sąmonė (mieguistas, vangus, nesąmoningas);įtariama, kad yra intoksikacija;nukentėjėlis yra vyresnis kaip 65 metų;rastas nesąmoningas dėl nežinomų priežasčių;buka trauma, pvz., po automobilių susidūrimo ar smūgio beisbolo lazda;skvarbios jėgos trauma (durtiniai, šautiniai sužalojimai);eismo įvykis, kurio metu sužaloti vairuotojas ir keleiviai nebuvo prisisegę saugosdiržų.

- 7 • ^coču/cO t nA jduuuM ' ’

( ( 4.3.3. Požym iai

Jeigu įtariate, kad yra galvos, kaklo, stuburo sužalojimų, apžiūrėkite patinusias vietas, kraujosruvas, bet tiesiogiai nespauskite patinusių, įdubusių, minkštų ar kitaip pakitusių sričių. Ieškokite požymių, būdingų sunkiam galvos, kaklo, stuburo sužalojimui.

1. Pakitusi sąmonė.2. Stiprus skausmas ar sunkumas galvoje, kakle, nugaroje.3. Dilgčiojimas ar sutrikę pojūčiai galūnėse.4. Tam tikros kūno dalies dalinis ar visiškas nejudrumas.5. Staigus atminties praradimas.6. Kraujas ar kitokie skysčiai akyse ar nosyje.7. Intensyvus išorinis kraujavimas iš galvos, kaklo, nugaros.8. Pirmą kartą gyvenime atsiradę traukuliai.9. Pykinimas ir vėmimas.10. Nuolatinis galvos skausmas.11. Pusiausvyros sutrikimai.12. Dėl traumos susilpnėjęs kvėpavimas.13. Ūmiai susilpnėjęs regėjimas.14. Kraujosruvos galvoje, apie akis ar už ausų.

Požymiai gali būti akivaizdūs iš karto ar atsirasti vėliau. Remiantis tik požymiais, neįmanoma nuspręsti, ar sužalojimas sunkus. Atsižvelgus į įvykio aplinkybes, traumos rūšį, galima geriau numatyti, ar yra sužalojimų. Įtarę, kad galva, kaklas ar stuburas sužaloti, nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112.

147

Trauminiai sužalojimai

4.3.4. Pirm oji m edicinos pagalba

Galvos, kaklo ir stuburo sužalojimai gali tapti skubia gyvybei grėsminga būkle. Dėl sunkios galvos ar kaklo traumos nukentėjėlis gali nustoti kvėpuoti. Nedelsdami kvieskite GMP. Kol ji atvyks, teikite nukentėjusiam žmogui pagalbą.

• Nejudinkite nukentėjėlio galvos, kaklo ir stuburo. Šių dalių judėjimas gali sukelti nepraeinančius stuburo smegenų pažeidimus, todėl stenkitės garantuoti, kad jis nejudėtų, kol atvyks GMP. Rankomis stabilizuokite galvą, kad galva, kaklas ir stuburas nejudėtų.

• Stebėkite gyvybines funkcijas. Jei reikia, palaikykite atvirus kvėpavimo takus.• Stebėkite sąmonę ir kvėpavimą.• Stabdykite išorinį kraujavimą spaudžiamuoju tvarsčiu. Nepamirškite asmeninių

apsaugos priemonių (pirštinių ir kt.).• Palaikykite normalią kūno temperatūrą (saugokite, kad nukentėjėlis neperšaltų ir

neperkaistų).

Galvos neutralios padėties stabilizavimas rankomisJeigu reikia stabilizuoti neutralios padėties nukentėjėlio galvą, suimkite ją savo ran­

komis iš abiejų pusių (4.7 pav.). Atsargiai laikykite ją, kad sudarytų vieną liniją su kūnu tokios padėties, kokia radote nukentėjėlį. Taip laikykite galvą iki to momento, kol atvyks GMP. Stenkitės nejudinti nukentėjėlio apatinės kūno dalies, jei tai būtina, visas kūnas turi judėti viena linija tuo pačiu metu. Galvos neutralios padėties stabilizavimas ir laikymas viena linija su kūnu apsaugo nugaros smegenis nuo tolesnio sužalojimo. Galva taip sta­bilizuojama, kai nukentėjėlis guli ar sėdi.

Nesistenkite ištiesinti galvos ir apatinės kūno dalies tokiomis aplinkybėmis:- nukentėjėlio galva labai palinkusi į vieną pusę;- jis skundžiasi skausmu, sunkumu ar raumenų spazmais pradėjus judinti galvą;- stengiantis grąžinti neutralią galvos padėtį, jaučiamas raumenų pasipriešinimas.Tokiomis aplinkybėmis nukentėjėlio galvą palaikykite tokios padėties, kokios radote.

4.7 pav. Galvos neutralios padėties stabilizavimas rankomis

148

Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai

Stebėkite gyvybines funkcijasNuolat stebėkite nukentėjėlio būklę, vertinkite gyvybines funkcijas. Jeigu žmogus

verkia iš skausmo, kilnojasi krūtinės ląsta ar girdėti kvėpavimo garsai, vadinasi, jis kvėpuoja ir nustatyti gyvybines funkcijas, taigi ir judinti jo, nereikia. Jei nukentėjėlis kvėpuoja normaliai, laikykite j į tokios padėties, kokia radote. Jei žmogus nekalba, nekvėpuoja, atsargiai verskite j į ant nugaros taip, kad kartu judėtų galva, kūnas ir kojos. Atverkite kvėpavimo takus, keldami ir išstumdami apatinį žandikaulį į priekį, pradėkite įpūtimus. Jeigu pacientas vemia, atsargiai verskite j į ant šono ir išvalykite kvėpavimo takus. Svarbu, kad verčiant ant šono visos kūno dalys judėtų kartu, galva būtų stabilizuota rankomis.

Vertinkite sąmonę, nes dėl sunkių sužalojimų ji gali sutrikti. Nukentėjėlis įvairiai reaguoja į traumą: kartais negali pasakyti, kas atsitiko, neprisimena savo vardo, sutrinka laiko ir vietos suvokimas, kalba padrikais žodžiais. Po tokių sužalojimų atsiranda būdingų sutrikimų: mieguistumas, staigus prabudimas ir visiškas sąmonės netekimas. Galimas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nes galvos ar kaklo traumos metu gali būti paralyžiuoti krūtinės nervai ir raumenys, galimas ir visiškas kvėpavimo sustojimas. Taip įvykus nedelsiant pradedamas pradinis gaivinimas.

Stabdykite išorinį kraujavimąGalvos ir kaklo traumos metu sužalojami ir minkštieji audiniai. Galvoje yra daugybė

kraujagyslių, kakle yra miego arterija ir jungo venos, todėl patyręs galvos ir kaklo traumą žmogus gali greitai ir labai nukraujuoti. Jeigu yra išorinio kraujavimo požymių, būtina nedelsiant uždėti spaudžiamąjį arba kitokį tvarstį. Nedėkite spaudžiamojo tvarsčio abipus miego arterijos tuo pačiu metu, nevyniokite tvarsčio apie kaklą. Tai pablogintų deguonies patekimą į smegenis.

Palaikykite normalią kūno temperatūrąSunki galvos ar stuburo trauma gali sutrikdyti normalią kūno termoreguliaciją, Jai

sutrikus, nukentėjėlis būna jautresnis temperatūros svyravimams. Pavyzdžiui, patyrus sunkius galvos, kaklo, nugaros sužalojimus lauke šaltą dieną, hipotermija atsiranda greičiau, nes drebulio, kurio metu gaminama šiluma, mechanizmas būna sutrikęs. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad nukentėjėlis nesušaltų.

Apatinės nugaros dalies sužalojimaiŠis sužalojimas nėra gyvybei pavojingas, prasideda staiga, jam būdingas stiprus skaus­

mas ir laikinas neįgalumas. Ūminis nugaros skausmas prasideda staiga dėl šių priežasčių:- staigaus judesio ar neįprasto tempimo metu ištempus raumenis ir raiščius ar net

jiems plyšus;- dėl stuburo slankstelių pasisukimo, pasistūmimo ir pasislinkimo iš savo vietos

pradedami spausti nervai ir sąnariai, tada sukeliami raumenų spazmai;- dėl disko pokyčių (spaudimo, nusidėvėj imo, plyšimo) kinta disko minkštosios dalies

svorio centras, todėl diskas išeina iš savo ribų. Ši dalis spaudžia nervus, todėl dažnai sukeliami raumenų spazmai.

149

Trauminiai sužalojimai

Apatinės nugaros dalies sužalojimo požymiai:- diegiantis skausmas apatinėje nugaros dalyje;- aštrus skausmas kojoje;- aštrus skausmas ir tempimas apatinėje nugaros dalyje;- staigus aštrus skausmas nugaroje ir kartkartėmis jaučiamas traškėjimas;- skausmas lenkiantis.Nesvarbu, kokia priežastis sukėlė nugaros skausmą: kvieskite GMP, jei kartu su nu­

rodytais požymiais yra ir tokių simptomų:- galūnės sustingimas ar tirpimas;- sunku judėti;- šlapimo nelaikymas ar susilaikymas ir žarnyno veiklos sutrikimai.Šie požymiai rodo, kad nugaros smegenys gali būti pažeistos. Kol atvyks GMP, nuken­

tėjėlį laikykite ramiai, saugokite, kad neperšaltų ir neperkaistų.Apatinės nugaros dalies skausmo priežastis gali būti įvairūs sveikatos sutrikimai:

inkstų infekcija, aortos aneurizma ir kt., todėl, jei skauda apatinę nugaros dalį, būtina gydytojo konsultacija.

4.3.5. Specifiniai sužalojim ai

Galva sužalojama dažnai, nes ji prasčiau saugoma raumenų ir riebalų sluoksnio nei kitos kūno dalys. Įtarę, kad galva sužalota, patikrinkite, ar yra patinimas, kraujosruvų, atsargiai apčiupinėkite visą galvą, bet nespauskite tiesiogiai patinusių, minkštų ar įspaustų vietų.

4.3.5.1. Smegenų sukrėtimas

Smegenų sukrėtimas - laikinas smegenų funkcijos pablogėjimas. Kiekviena didesnė jėga, veikianti galvą, gali sukelti smegenų sukrėtimą. Dažniausiai nukentėjėlis praranda sąmonę akimirksnį (kartais pavadina užtemimu ar žvaigždučių mirgėjimu akyse). Tam tikrais smegenų sukrėtimo atvejais sąmonės netenkama ilgiau, po to žmogus jaučiasi sumišęs ar praranda atmintį. Įtarus, kad yra smegenų sukrėtimas, nukentėjėlį turi apžiūrėti medikai.

4.3.5.2. Skalpo sužalojimai

Kraujavimas iš skalpo žaizdų gali būti nedidelis arba stiprus. Skalpo odoje yra daug kraujagyslių, todėl net nedidelė žaizda gali labai kraujuoti. Jei yra atviroji žaizda, stabdykite išorinį kraujavimą spaudžiamuoju tvarsčiu. Pirmiausia spauskite švelniai, kad galėtumėte patikrinti, ar nėra kaukolės lūžių. Jei jaučiate įdubimą, purią vietą, lūžgalių dalis, ne­spauskite tiesiogiai kraujuojančios vietos ir stabdykite kraujavimą, spausdami aplinkui žaizdą. Tinka spaudžiamieji tvarsčiai. Nepamirškite pirštinių ir kitų apsaugos priemonių.Jei neaiškus sužalojimo sunkumas, kvieskite GMP telefonu 112.

150

Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai

4.3.5.3. Skruosto sužalojimai

Skruosto sužalojimų atveju dažniausiai nukenčia minkštieji audiniai. Pagrindinė pagalba, būtina sužalojus skruostą - kraujavimo stabdymas. Kraujuoti gali ir iš išorinės, ir iš vidinės skruosto pusės. Nukentėjėlis gali nuryti kraujo, tai sukelia pykinimą, vėmimą ir komplikuoja situaciją.

Būtina apžiūrėti ne tik išorinę, bet ir vidinę skruosto pusę. Jeigu kraujuoja iš vidinės skruosto dalies, naudokite kelis sulankstytus, susuktus tvarsčius vidinėje burnos dalyje, prieš skruostą. Prispaustą tvarstį gali laikyti pats nukentėjėlis arba žmogus, teikiantis pagalbą. Reikia mūvėti pirštines ir naudoti kitokias apsaugos priemones. Jei yra išorinis kraujavimas (kraujuoja išorinės skruosto dalies žaizdos), dėkite spaudžiamąjį tvarstį skruosto išorėje. Jei svetimkūnis prasiskverbė pro skruostą ir įstrigo ir tai trukdo stabdyti kraujavimą, j į reikia ištraukti, kad būtų galima stabdyti kraujavimą ir išsaugoti atvirus kvėpavimo takus. Ši aplinkybė yra išskirtinė, kai kalbama apie įstrigusių svetimkūnių ištraukimą. Kitose kūno vietose įstrigę daiktai netraukiami. Įstrigusį į skruostą svetimkūnį sunku stabilizuoti, be to, būna nelengva stabdyti kraujavimą ir tai gali būti kvėpavimo takų dislokacijos arba nepraeinamumo priežastis. Kai įstrigęs daiktas ištraukiamas, sulanks­tyti ar susukti tvarsčiai dedami į bumą, sužaloto skruosto pusėje. Be to, tvarstis dedamas ir išorinėje skruosto pusėje. Stebėkite, kad tvarsčiai nespaustų kvėpavimo takų. Nukentėjėlį pasodinkite, truputį palenkite į priekį.

Jeigu iš skruosto smarkiai kraujuoja ar įstrigęs svetimkūnis, nedelsdami skambinkite telefonu 112 ir kvieskite GMP.

4.3.5.4. Nosies sužalojimai

Tai - dažniausiai bukos traumos sukelti sužalojimai, sukeliantys kraujavimą. Kraujavimą iš nosies gali sukelti didelis kraujospūdis, aukščio slėgio pokytis ir kitos priežastys. Nukentėjėlis, kuriam kraujuoja iš nosies, sodinamas, galva lengvai palenkiama į priekį, nosies sparneliai suspaudžiami. Spaudžiama maždaug 10 minučių. Kitas krauja­vimo iš nosies stabdymo būdas - ledų maišelių dėjimas ant nosies nugarėlės. Palenkite nukentėjusį žmogų truputį į priekį, kad kraujas nebėgtų į bumą, nes tai gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Sustabdžius kraujavimą, nukentėjėliui reikia pasakyti, kad nosies trynimas, pūtimas, krapštymas ir vėl gali sukelti kraujavimą. Jeigu po minėtų kraujavimo stabdymo priemonių kraujavimas tęsiasi, jei kraujuoja dėl didelio kraujospūdžio, būtina medikų pagalba. Nukentėjusiam žmogui netekus sąmonės, guldykite j į ant šono, kad kraujas iš nosies nebėgtų į bumą. Nepalikite nukentėjėlio vieno. Kvieskite GMP telefonu 112.

Jeigu įtariate, kad šnervėje yra svetimkūnis, būtina ją apžiūrėti. Traukite svetimkūnį iš nosies ertmės, jei jis aiškiai matomas ir lengvai išimamas. Naudoti tam tikrų daiktų nepatariama, nes galima jį nustumti gilyn, sukelti kraujavimą, sutrikdyti kvėpavimo takų praeinamumą. Jei svetimkūnio lengvai pašalinti neįmanoma, kvieskite GMP telefonu 112.

4.3.5.5. Akių sužalojimai

Akies traumos gali būti kaulų ir minkštųjų audinių apie akis ir akies obuolio suža­lojimai. Sužalojimus sukelia buka (smūgis kumščiu, lazda) ir skvarbi (smulkūs daiktai

151

Trauminiai sužalojimai

įsminga į akį) jėga. Įsmigę daiktai sukelia sunkius akies sužalojimus ir gali būti aklumo priežastis. Jeigu į akį įsmigo svetimkūnis:

- paguldykite nukentėjėlį ant nugaros;- nebandykite įsmigusio daikto pašalinti iš akies;- apie akis dėkite švarius tvarsčius;- stabilizuokite įsmigusį daiktą kuo geriau (galima naudoti popierinį puodelį);- tvarstykite lengvai, nespauskite sužalotos akies;- būtinai kvieskite GMP.Svetimkūniai (purvas, smėlis, medžio ar metalo drožlės) akį dirgina ir gali sukelti

sunkių sužalojimų. Akis dėl sudirginimo greit ašaroja, netgi bandant svetimkūnį plauti vandens srove. Sužalojus akį, būdingas stiprus skausmas, ji bijo šviesos, nes šviesa akį dirgina. Pirmiausia reikia nukentėjėlį skatinti mirksėti, nes taip svetimkūnį lengviau pa­šalinti iš akies, ir švelniai plauti akį vandeniu. Jei svetimkūnio dalis liko, būtina kviesti GMP. Kol ji atvyks, akį reikia plauti.

Jei į akis pateko cheminių medžiagų, taip pat būtina akis plauti tekančiu vandeniu ir kviesti GMP telefonu 112.

4.3.5.6. Ausų sužalojimai

Išoriniai ausų sužalojimai gana dažni. Įbrėžimas, plėštinė ausies žaizda sukelia kraujavimą, kuris stabdomas spaudžiamuoju tvarsčiu. Būtina užsimauti pirštines ir naudoti kitokias apsaugos priemones.

Vidinės ausies sužalojimus sukelia tiesioginis bukos jėgos poveikis, pvz., smūgis į galvą. Tuo atveju plyšta ausų būgnelis. Staiga pakitus slėgiui (taip atsitinka neriant giliai į vandenį), sužalojama ir vidinė ausis. Nukentėjėlis netenka klausos, pusiausvyros, vidinę ausį skauda. Jei yra vidinės ausies sužalojimų, būtina medicinos pagalba.

Iš ausies kaušelio ar išorinės landos traukite tik tuos svetimkūnius, kuriuos gerai matote ir jie lengvai išimami. Nebandykite išimti svetimkūnio iš ausies segtuku, dantų krapštuku ar kitokiu aštriu daiktu. Juo galite nustumti svetimkūnį gilyn ir pradurti ausies būgnelį. Tam tikrais atvejais svetimkūnį galima bandyti pašalinti pakreipus nukentėjėlio galvą į pažeistą pusę ir papurčius. Jeigu svetimkūnio iš ausies pašalinti nepavyksta, būtina medikų pagalba.

Jei nukentėjėlis patyrė galvos traumą, ausies kanale yra kraujo ar kitokių skysčių, nestabdykite jų tiesioginiu spaudimu, tik uždenkite ausį švariu tvarsčiu ir būtinai kvieskite GMP telefonu 112.

(Y*

4.3.5.7. Burnos, žandikaulių ir kaklo sužalojimai

Šie sužalojimai pavojingi, nes gali sukelti kvėpavimo takų nepraeinamumą (iškritus dančiui, patinus trachėjai ar ją sutraiškius). Jeigu manote, kad sunkaus galvos, kaklo, stuburo sužalojimo nėra, nukentėjėlį pasodinkite truputį į priekį palinkusia padėtimi: ji neleis kraujui tekėti į bumą. Jeigu tokia padėtis negalima, guldykite j į ant šono.

Skvarbios jėgos sukelti sužalojimai gali paveikti bet kurią burnos anatominę struktūrą. Jei sužalota lūpa, stabdykite kraujavimą spaudžiamuoju tvarsčiu (dėkite j į tarp lūpų ir

152

Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai

dantenų). Kitą tvarstį galite dėti iš išorės. Jeigu kraujuoja iš sužaloto liežuvio, taip pat naudokite spaudžiam ąjį tvarstį: spauskite j į savo ar nukentėjusio žmogaus ranka (užsimaukite pirštines ir naudokite kitokias apsaugos priemones). Ledas arba kitas šaltas daiktas mažina lūpų ar liežuvio patinimą, malšina skausmą. Jeigu kraujavimas tęsiasi, būtina kviesti GMP.

Jeigu išmušti dantys, stenkitės stabdyti išorinį kraujavimą ir saugokite dantis reim- plantacijai. Kraujavimą stabdykite švariu (geriausia steriliu) tvarsčiu. Jį dėkite trūkstamų dantų vietoje. Sukandus tvarstį, sumažėja kraujavimo galimybė. Dantis surinkite. Jei jie nešvarūs, atsargiai nuplaukite vandeniu. Netrinkite dantų, netraukite audinių fragmentų. Dėl iškritusių dantų laikymo vietos medikų nuomonės skiriasi. Vienų nuomone, iškritusius dantis reikia įdėti į sužaloto žmogaus bumą. Šis būdas turi kelis trūkumus, pvz., verkdamas vaikas gali jais užspringti arba nukentėjėlis dantis gali nuryti kartu su seilėmis ir krauju. Be to, tai sunkina kraujavimo stabdymą burnoje. Kitų nuomone, geriau iškritusius dantis dėti į šalto šviežio pieno indą. Jeigu pieno nėra, tinka vanduo. Jei sužalojimai sunkūs, kvieskite GMP telefonu 112. Atiduokite GMP medikams iškritusius dantis ir praneškite odontologui, kad reikės įstatyti iškritusį dantį. Reimplantuoti galima praėjus ne daugiau kaip 30-60 min. po sužalojimo.

Galvos ir kaklo traumos atveju atsiranda būdingų pokyčių: žandikaulio lūžių ir dis­lokacija. Svarbu palaikyti atvirus kvėpavimo takus. Stabdykite kraujavimą burnoje, kitose sužalotose galvos dalyse. Stenkitės nejudinti nukentėjėlio.

Kaklo minkštųjų audinių sužalojimas yra pavojingas, nes galimas kraujavimas ir audinių pabrinkimas. Tokie pažeidimai gali sukelti ūminę kvėpavimo takų obstrukciją. Kartu gali būti ir stuburo sužalojimų, todėl pagalbos veiksmai turėtų būti tokie kaip ir stuburo sužalojimo atveju (galvos neutralios padėties stabilizavimas rankomis). Tam tikri kaklo sužalojimai yra pavojingi gyvybei. Kai vairuotoją veikia didelė kinetinės energijos jėga ir jis kaklu trenkiasi į vairą, jo trachėja gali būti sutraiškyta, subliūškusi, sukelti kvėpavimo takų nepraeinamumą. Tokiu atveju būtina kuo greitesnė medikų pagalba. Kol atvyks GMP, nukentėjėlio nepalikite vieno, nejudinkite, pasakykite, kad kvėpuotų lėtai, giliai. Išorinį kraujavimą stabdykite, laikydamiesi bendrųjų taisyklių. Nespauskite abiejų miego arterijų. Jei kakle yra didelė plėštinė žaizda, užklijuokite ją tvarsčiu, kad į stambiąsias venas nepatektų oro.

4.3.6. G alvos, kaklo, nugaros sužalojim ų profilaktika

Galvos, kaklo, stuburo sužalojimai - dažniausiai mirtį ir neįgalumą sukeliančios trau­mos. Kai kurių šių sužalojimų būtų galima išvengti, laikantis nurodytų saugos priemonių:

• Nepamirškite užsisegti saugos diržų automobilyje, vaikus sodinkite tik į jiems skirtas kėdutes.

• Užsidėkite šalmus, akinius, apsaugines veido ir burnos priemones.• Nevartokite alkoholio ir narkotinių medžiagų.• Reguliariau tikrinkite darbo priemones, sporto inventorių.• Lankykite paskaitas, laikykitės atmintinėse pateiktų rekomendacijų, kur kalbama

apie darbuotojų, artimųjų, vaikų saugumą.

153

Trauminiai sužalojimai

ApibendrinimasGalvos, kaklo, nugaros sužalojimų metu pažeidžiami ir kaulai, ir minkštieji audiniai.

Traumos priežastis dažnai padeda nustatyti sužalojimo sunkumą. Kiekvienu atveju, įtarus, kad sužalojimas yra sunkus arba abejojama dėl savo gebėjimo suteikti tinkamą pagalbą, būtina skambinti telefonu 112 ir kviesti GMP.

Savikontrolės klausimai1. Kokie požymiai padeda įtarti, kad yra sunkių galvos, kaklo ir stuburo sužalojimų?2. Kodėl traumos metu svarbu įvertinti įvykio aplinkybes?3. Išvardykite galvos neutralios padėties stabilizavimo principus. Kam jis reikalingas?4. Ką darysite, jei nukentėjėlio skruostą pervėrė aštrus daiktas, iš žaizdos labai kraujuoja?5. Kaip teiksite pagalbą jei nukentėjėliui išmušti dantys?6. Kaip teiksite pagalbą jei akyje yra svetimkūnis?7. Kodėl pavojingi kaklo sužalojimai?

4.4. Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimai

Esminiai skyriaus dalykai

Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimų metu nukenčia gyvybiškai svarbūs organai, todėl šios traumos tam tikrais atvejais gali būti .mirtinos.

Sunkią krūtinės ląstos traumą padeda atpažinti būdingi požymiai: sunkesnis kvėpavimas, sužalotos pusės stiprus skausmas, paraudusi, išblyškusi ar melsva odos spalva, akivaizdi krūtinės ląstos deformacija, atkosėjimas krauju, kraujosruvos bukos traumos pažeistoje krūtinės ląstos pusėje, nosies sparnelių „plasnojimas44 ar papil­domi garsai, girdimi nukentėjusio žmogaus kvėpavimo metu.

Jei yra „siurbianti44 krūtinės ląstos žaizda, uždenkite žaizdą „trijų kampų44 tvarsčiu, kuris neleidžia orui lengvai patekti į krūtinės ertmę.

Sunkaus pilvo ir dubens sužalojimo būdingi požymiai: stiprus skausmas, kraujo­sruvos pilvo srityje, išorinis kraujavimas, pykinimas, vėmimas (kartais su krauju), silpnumas, troškulys, skausmingumas, įtempimas čiuopiant, iškritę vidaus organai iš pilvo ertmės, šoko požymiai.

Jei iškritę vidaus organai pilvo ir dubens traumos metu, drėgna sterilia (ar bent švaria) tvarsliava uždenkite žaizdą. Medžiagą sudrėkinkite šiltu tirpalu, jei tai įmanoma, laisvai uždenkite tvarsliavą plastikine danga. Uždenkite tvarstį lengvais rankšluosčiais, taip palaikoma šiluma.

Teikdami pagalbą nukentėjusiems, patyrusiems uždarąjąpilvo traumą žmonėms, sulenkite jų kojas per kelius. Tai atpalaiduoja pilvo raumenis, sumažina skausmą pilve. Jei judinant kojas sukeliamas skausmas, palikite jas ištiestas. Po sulenktais keliais padėkite susuktas paklodes ar rankšluosčius. Stebėkite, kad nukentėjėliai neperkaistų ir nesušaltų, stebėkite jų kvėpavimą, odos spalvą ir jutimus.

Dubens sužalojimai yra sunkūs, jei pažeidžiamos kaulinės struktūros, minkštieji audiniai, vidaus organai, nuplėšiami išoriniai lytiniai organai. Pagalba tokia pati kaip ir pilvo traumos atveju.

154

Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimai

Nukentėjėlį paguldykite, nepalikite nesąmoningo nukentėjusio žmogaus be priežiūros.

Kvieskite GMP telefonu 112.

ĮvadasNeretai krūtinės ir pilvo sužalojimų metu pažeidžiami tik minkštieji audiniai (nu­

brozdinimai, kraujosruvos, įbrėžimai, nudegimai). Sužalojimo sunkumą dažnai lemia kaulų sužalojimai ir vidaus organų pažeidimas, sukeliantis vidinį kraujavimą ir kvėpavimo nepa­kankamumą. Šie sužalojimai įvyksta visur: eismo įvykių metu, sportuojant, konfliktų metu ir kt. Dubens sužalojimai, kai pažeidžiami kaulai, vidaus organai, išoriniai lytiniai organai, yra sunkūs ir dažnai pavojingi gyvybei.

Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimų metu pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, todėl šios traumos gali būti tam tikrais atvejais mirtinos.

Pagrindiniai pagalbos principai šių sužalojimų metu:• Vadovaukitės P-P-P (Patikrink-Paskambink-Padėk) taisykle.• Nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112.• Nejudinkite nukentėjusio žmogaus.• Stebėkite gyvybines funkcijas, remdamiesi ABC taisykle.• Stabdykite kraujavimą.• Stenkitės mažinti šoką.Pirmiausia teikite pagalbą, jei nukentėjęs žmogus patyrė gyvybei pavojingus sužalo­

jimus. Visi aprašyti šiame skyriuje sužalojimai yra sunkūs ir rimti, todėl neabejotinai reikia medicinos pagalbos.

4.4.1. K rūtinės sužalojim ai

Krūtinės ląsta apsupta 12 porų šonkaulių. 10 šonkaulių porų susijungusios krūtinės priekyje ties krūtinkaulio kraštais, o nugaroje - prie stuburo. Dvi šonkaulių poros laisvos priekinėje krūtinės ląstos pusėje, sujungtos tik prie stuburo iš nugaros. Šonkaulių dėžė, suformuota iš krūtinkaulio, šonkaulių ir stuburo, apsaugo tokius vidaus organus, kaip širdį, stambiąsias kraujagysles ir plaučius. Krūtinės ląstoje yra ir kitų svarbių organų: trachėja, stemplė, kvėpavimo raumenys. Krūtinės trauma yra antroji pagal dažnį mirtingumą sukelianti trauma. Priežastys, sukeliančios krūtinės traumą, labai įvairios: eismo įvykiai, kritimas, skvarbūs sužalojimai, suspaudimas, sporto traumos. Šių sužalojimų metu gali būti pažeistos kaulinės krūtinės ląstos struktūros ir gyvybiškai svarbūs organai bei minkštieji audiniai.

Krūtinės ląstos žaizdos gali būti atvirosios ir uždarosios. Atvirosios krūtinės ląstos žaizdos - sužalojimai, kurių metu pažeidžiamas krūtinės ląstos odos vientisumas. Atvirųjų žaizdų priežastis gali būti skvarbūs daiktai: peilis, kulka. Lūžę šonkauliai gali sužaloti krūtinės ląstos odą, taip sukeldami atvirąją žaizdą. Uždaroji krūtinės ląstos trauma - odos vientisumas nepažeistas. Uždarosios krūtinės ląstos traumos priežastis - buka trauma, pvz., smūgis į vairą.

155

Trauminiai sužalojimai

Sunkaus krutinės ląstos sužalojimo požymiai:

1. Sunkus kvėpavimas.2. Sužalotos pusės stiprus skausmas.3. Paraudusi, išblyškusi ar melsva odos spalva.4. Akivaizdi krūtinės ląstos deformacija.5. Atkosėjimas krauju.6. Kraujosruvos bukos traumos pažeistoje krūtinės ląstos pusėje.7. Nosies sparnelių „plasnojimas46 ar papildomi garsai, girdimi nukentėjusio žmo­

gaus kvėpavimo metu.

Šonkaulių lūžiaiŠonkauliai lūžta, veikiant tiesioginei jėgai krūtinės ląstą. Paprastai šonkaulių lūžiai

skausmingi, bet izoliuotas jų sužalojimas retai pavojingas gyvybei. Nukentėjusių žmonių būklė paprastai stabili, tik jų kvėpavimas paviršinis, nes giliau kvėpuojant skauda. Todėl galima pastebėti, kaip nukentėjėlis prilaiko rankomis sužalotas vietas. Vaikų šonkaulių sužalojimų retai pasitaiko, nes jų šonkauliai yra paslankūs, dažniau traumos atveju sulinksta nei lūžta. Tačiau tokia jėga, kuri suaugusiems žmonėms sukelia šonkaulių lūžius, vaikams gali sukelti plaučių audinio sumušimą be šonkaulių lūžių. Šis sužalojimas gali sunkinti nukentėjusio vaiko būklę ir tapti grėsmingu gyvybei.

Pagalba šonkaulių lūžių atvejais. Nukentėjusiam žmogui suteikite tokią padėtį, kad jam būtų lengviau kvėpuoti. Nejudinkite nukentėjėlio, jei įtariate galvos, kaklo, stuburo sužalojimus. Kvieskite GMP 112 telefonu. Rankomis nukentėjęs žmogus stabilizuoja krūtinės ląstą, kad būtų lengviau kvėpuoti. Galima imobilizuoti šias vietas sutvarstant jas rankšluosčiu ar paklode. Vertinkite gyvybines funkcijas.

Durtinės žaizdosDurtinės krūtinės ląstos žaizdos yra gyvybei pavojingi sužalojimai. Šautinė ar durtinė

žaizdos - skvarbios jėgos sužalojimų pavyzdžiai. Skvarbus objektas gali sužaloti bet kokias krūtinės ląstos struktūras (plaučius, širdį, stambiąsias kraujagysles). Šie sužalojimai sukelia įvairaus laipsnio išorinius ir vidinius kraujavimus.

Pro padarytą žaizdą oras gali laisvai cirkuliuoti į ir iš krūtinės ląstos, todėl nukentėjęs žmogus negali normaliai kvėpuoti. Su kiekvienu įkvėpimu atsirandantis siurbiantis žaizdos garsas yra signalas apie „siurbiančią44 krūtinės ląstos žaizdą. Nežiūrint teikiamos pagalbos, nukentėjėlio būklė blogėja. Sužalotas plautis ar abu plaučiai negali normaliai funkcionuoti, kvėpavimo nepakankamumo reiškiniai stiprėja. Nedelsdami kvieskite GMP 112 telefonu.

Pagalba durtinių žaizdų atvejais. Jei yra „siurbianti44 krūtinės ląstos žaizda, uždenkite ją tvarsčiu, kuris neleidžia orui lengvai patekti į krūtinės ertmę. Gabalu plastikinės plėve­lės ar maišeliu uždengiama visa žaizda. Vienas tvarsčio kampas ar kraštinė paliekami laisvi, kad įkvėpimo metu oras negalėtų patekti į krūtinės ląstą, o iškvepiant jis laisvai judėtų išorėn. Jeigu tokios tvarsčio medžiagos neturite, naudokite sulankstytą audeklą. Nedelsdami kvieskite GMP.

156

Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimai

4.4.2. Pilvo sužalojim ai

Pilvas - kūno dalis tarp krūtinės ir dubens. Viršutinę pilvo dalį dengia ir saugo apatiniai šonkauliai ir stuburas. Pilvo ir nugaros raumenys taip pat atlieka apsauginę vidaus organų funkciją. Jie apsaugo blužnį, kepenis, skrandį. Šių organų sužalojimas sukelia smarkų kraujavimą. Vaikų pilvo raumenys silpniau išvystyti, daugelis svarbių vidaus organų išsidėstę žemiau šonkaulių lanko, todėl kepenys ir blužnis apsaugoti silpniau, nei suaugusiųjų.

Kepenys yra dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Jas dengia apatiniai šonkauliai. Tačiau jos yra gležnos ir gali būti pažeistos bukos traumos metu ar prasiskverbus į pilvo ertmę šonkaulių lūžgaliams. Kyla intensyvus kraujavimas, kuris gali būti ir mirties priežastis. Kepenų sužalojimo metu į pilvo ertmę patenka tulžis, sukeldama rimtą dirginimą.

Blužnies sužalojimai sukelia gyvybei grėsmingus kraujavimus. Blužnis yra už skrandžio, apsaugota apatinių kairės pusės šonkaulių. Šio organo sužalojimus sukelia bukos jėgos smūgis į pilvą, skvarbios jėgos poveikis (pvz., dūris peiliu).

Skrandis - pagrindinis virškinamojo kanalo organas. Skrandžio sužalojimai pavojingi, nes galimas kraujavimas ir infekcijos komplikacijos, kurios prasideda, skrandžio turiniui išsiliejus į pilvo ertmę.

Pilvo sužalojimai gali būti atvirieji ir uždarieji. Jie yra labai skausmingi. Jei uždarųjų sužalojimų metu pažeidžiami vidaus organai, galimas intensyvus vidinis kraujavimas. Dėl vidinio kraujavimo neretai kyla šokas. Vidinį kraujavimą nustatyti sunku, jei nukentėjęs žmogus nesąmoningas. Rekomenduojama įtarti vidinį kraujavimą, jei nukentėjęs asmuo patyrė dauginius sužalojimus.

Sunkaus pilvo sužalojimo požymiai:

1. Stiprus skausmas.2. Kraujosruvos pilvo srityje.3. Išorinis kraujavimas.4. Pykinimas.5. Vėmimas (kartais su krauju).6. Silpnumas.7. Troškulys.8. Skausmingumas, įtempimas čiuopiant.9. Iškritę vidaus organai iš pilvo ertmės.10. Šoko požymiai.

Pagalba atvirų pilvo sužalojimų metu. Sunkaus atvirojo pilvo sužalojimo atveju vidaus organai gali iškristi į išorę pro žaizdą. Tada:

• Nedelsdami kvieskite GMP 112 telefonu.• Nepamirškite pirštinių ir kitų apsaugos priemonių.• Atsargiai paguldykite nukentėjėlį ant nugaros.

157

Trauminiai sužalojimai

• Nespauskite tiesiogiai žaizdos ar iškritusių organų, nesistenkite jų grąžinti į pilvo ertmę.

• Pašalinkite rūbus apie sužalojimo vietą.• Drėgna sterilia (ar bent švaria) tvarsliava uždenkite žaizdą. Medžiagą sudrėkinkite

šiltu tirpalu.• Jei tai įmanoma, laisvai uždenkite tvarsliavą plastikine danga.• Uždenkite tvarstį lengvais rankšluosčiais, taip palaikydami šilumą.Labai dažnai šių sužalojimų metu prasideda šokas. Svarbu laukiant, kol atvyks GMP,

stebėti nukentėjėlio kvėpavimą, odos spalvą, vengti peršalimo ir perkaitimo.Pagalba uždarosios pilvo traumos metu:• Nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112.• Nukentėjėlį paguldykite.• Sulenkite nukentėjusio žmogaus kojas per kelius. Tai atpalaiduoja pilvo raumenis,

sumažina skausmą pilve. Jei judinant kojas sukeliamas skausmas, palikite jas iš­tiestas.

• Po sulenktais keliais padėkite susuktas paklodes ar rankšluosčius.• Stebėkite, kad nukentėjęs žmogus neperkaistų ir nesušaltų, stebėkite jo kvėpavimą,

odos spalvą ir jutimus.

4.4.3. D ubens sužalojim ai

I Dubuo - apatinė liemens dalis. Dubenyje yra daug svarbių organų: šlapimo pūslė, lytiniai organai, žarnyno dalis, įskaitant tiesiąją žarną. Čia eina stambiosios kraujagyslės ir nervai. Dubens sužalojimų metu nustatomi dubens kaulų lūžiai ir vidinių struktūrų pažeidimai. Sulūžę dubens kaulai gali pradurti vidaus organus, sužaloti kraujagysles ar nervus. Veikiant bukai ar skvarbiai jėgai dubens srityje neretai sužalojami ir išoriniai lytiniai organai. Visi šie sužalojimai sukelia stiprų skausmą.

Sunkaus dubens sužalojimo požymiai tokie patys kaip ir pilvo sužalojimo atveju. Tam tikri dubens sužalojimai sukelia galūnių jutimų sutrikimus ar judrumo praradimą, skausmą judesių metu. Šiuo atveju visada reikia pagalvoti apie stuburo pažeidimą.

Pagalba dubens sužalojimo atveju. Pirmoji pagalba dubens sužalojimų atvejais panaši kaip ir pilvo traumos metu. Nejudinkite nukentėjusio žmogaus, nebent tai yra būtina. Padėkite jam rasti patogią padėtį. Stabdykite išorinį kraujavimą, uždenkite švaria tvarsliava ar kita medžiaga išorėje matomus organus. Nedelsdami skambinkite GMP. Dubens traumos pavojingos, nes galimas intensyvus kraujavimas.

Lytinių organų traumos yra ypatingai skausmingos. Ir atvirųjų, ir uždarųjų žaizdų atveju teikite tokią pirmąją pagalbą, kaip ir kitų sužalojimų atvejais. Jei lytinis organas visai nutrauktas, suvyniokite j į taip, kaip aprašyta galūnės nutraukimo atvejais. Pervežant nukentėjėlį būtina pasistengti, kad nutrauktas organas ar jo dalis patektų į ligoninę kartu su nukentėjusiu žmogumi. Nutraukti lytiniai organai trikdo ir nukentėjėlį, ir teikiantį pagalbą žmogų. Trumpai paaiškinkite, ką ketinate daryti ar ką darote. Nesidrovėkite ir nesivaržykite šiuo atveju, nes tai tik dar labiau sunkins esamą padėtį.

158

Krutinės, pilvo ir dubens sužalojimai

ApibendrinimasKrūtinės, pilvo ir dubens sužalojimai yra sudėtingi, nes gali pažeisti minkštuosius

audinius, kaulus, vidaus organus. Ne visų sužalojimų sunkumą pavyksta nustatyti iš karto. Jeigu yra rimtiems sužalojimams būdingų požymių, nedelsdami kvieskite GMP. Nuken­tėjusiam žmogui suteikite patogią padėtį ir ramybę. Atvirųjų sužalojimų metu stabdykite kraujavimą. Jei įtariate lūžius, imobilizuokite lūžusią ir sužalotą vietą. Esant „siurbiančiai44 krūtinės ląstos žaizdai ir atvirajam pilvo sužalojimui, naudokite tvarsliavą, kurią turite. Jūsų veiksmai lemia nukentėjusio žmogaus galimybę išgyventi.

Savikontrolės klausimai1. Kokie yra pagrindiniai pagalbos nukentėjusiam žmogui principai, kai jis patyrė krūtinės,

pilvo ir dubens sužalojimus?2. Išvardykite sunkios krūtinės traumos požymius.3. Kaip teiksite pagalbą, jei krūtinės ląstos sienoje yra „siurbianti44 žaizda?4. Kokie yra sunkaus pilvo ir dubens sužalojimo požymiai?5. Kaip teiksite pagalbą, jei matote iškritusius pilvo organus?6. Kokie pirmosios pagalbos principai, jei žmogus patyrė uždarąją pilvo traumą?7. Kodėl pavojingi dubens sužalojimai?

Pirmoji medicinos pagalba

5. Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

5.1. Ūminės būklės

Baigę šią temą, turite:1) žinoti pagrindinius pirmosios medicinos pagalbos principus ūminių būklių atvejais;2) atpažinti ūminės būklės požymius;3) apibūdinti pagalbą alpimo atveju;4) mokėti padėti diabetinės būklės metu;5) apibūdinti pagalbą traukulių metu;6) mokėti padėti insulto atveju.

Galima situacijaRūta ir Algimantas nutarė pasisvečiuoti pas draugus. Pakeliui Algimantas pasiskundė

jaučiąs keistą kvapą ir sustojo. Rūta paklausė, kas atsitiko. Tačiau Algimantas jau nieko neatsakė, netekęs sąmonės susmuko ant žolės. Jo kūnas įsitempė, o kojos ir rankos pradėjo netvarkingai trūkčioti. Rūta išsigando ir ėmė kviesti pagalbą.

Kuriuos pagalbos veiksmus turėtų atlikti Rūta?

Esminiai skyriaus dalykai

Pagalbos veiksmai atliekami, vadovaujantis mnemonika „P-P-P“ (Patikrink- Paskambink-Padėk).

Teikdami pagalbą nepakenkite, stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, suteikite patogią padėtį, neperšaldykite ir neperkaitinkite paciento, nuraminkite, prireikus teikite specifinę pagalbą.

5.1.1. Specifinės ūm inės ligos

Specifinės ūminės būklės gali prasidėti labai skirtingai, tačiau daugelis jų: diabetinė būklė, apsinuodijimas, traukuliai, insultas, miokardo infarktas, gali sukelti įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimą. Žmogus gali apalpti ar tiesiog pasijusti silpnai, apsvaigti ar tapti vangus, j į gali pykinti, pacientas gali vemti, gali pasikeisti kvėpavimas, pulsas, kūno temperatūra ar odos spalva. Jei žmogus atrodo ar jaučiasi sergantis, jis iš tiesų gali sirgti.

Ligos gali būti ūminės ir lėtinės. Lėtinės ligos atveju gali labai stipriai pablogėti sveikata ir susidaryti ūminė būklė. Teikiant pagalbą, dažniausiai būna neaiški ligos priežastis. Tačiau to žinoti paprastai ir nereikia, norint taisyklingai teikti pirmąją medicinos pagalbą. Šioje knygoje aprašyti pagrindiniai pagalbos veiksmai (3 ,,P“)-

160

Ūminės būklės

P - patikrink aplinkos pavojus ir sąmonę.P - paskambink tel. 112 ar kitu numeriu.P - padėk.3 „P“ - viskas, ką turite atlikti, kad tinkamai suteiktumėte pirmąją pagalbą, jei paciento

būklė yra ūminė.Teikdami pagalbą, ne visada žinosite, ar reikia skubiai kviesti pagalbą tel. 112 ar kitu

numeriu. Kai kuriais atvejais nebūtina kviesti GMP, jei, pvz., apalpęs žmogus labai greitai atsigauna. Tačiau jei būklė sunki ar kyla abejonių dėl jos sunkumo, skubiai kvieskite pagalbą minėtu telefonu. Būtina prisiminti visas būkles ir situacijas, kai būtina skubiai kviesti pagalbą.

Tam tikros ūminės būklės, kurias aptarsime šiame skyriuje:- alpimas;- diabetinė būklė;- traukuliai;- insultas.

Visais atvejais teikite pagalbą, vadovaudamiesi šiais principais:- nepakenkti;- stebėti sąmonę, kvėpavimą ir pulsą;- suteikti patogią padėtį;- neperšaldyti ir neperkaitinti;- nuraminti;- prireikus teikti specifinę pagalbą.

5.1.2. A lpim as

Alpimas (sinkopė) - trumpalaikis sąmonės netekimas. Žmogus staiga netenka sąmonės ir gali parkristi. Alpstama sutrikus kraujo pritekėjimui į galvos smegenis. Jos negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, todėl sąmonė išnyksta. Alpimą gali sukelti įtampa, skausmas, kraujo vaizdas ar ilgalaikis stovėjimas. Dažniau alpsta vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ar žmonės, kurių kraujo spaudimas yra mažas. Paprastai jie alpsta keisdami kūno padėtį (staigiai atsistoję iš gulimosios ar sėdimosios padėties). Tačiau alpimas gali būti ir pradinis sunkios ligos simptomas, todėl labai svarbu laiku pastebėti ir suteikti reikiamą pagalbą.

Kaip atpažinti?Prieš apalpstant alpimo požymių gali būti arba nebūti. Dažnai žmogus apsvaigsta,

tampa išsiblaškęs, gali aptemti ar mirguliuoti akyse, oda gali tapti šalta, blyški, drėgna, gali pykinti, jis gali vemti, jausti kojų ar rankų pirštų sustingimą, pilvo skausmą, tačiau tokių įspėjamųjų požymių gali ir nebūti.

161

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Pirmosios pagalbos veiksmaiPrisiminkite, kad alpimas - tokia situacija, kai žmogus padeda pats sau. Žmogui

nualpus ir parkritus, į galvos smegenis grįžta normali kraujotaka, todėl sąmonė paprastai atgaunama labai greitai. Taigi, kai žmogus krinta, prilaikykite jį, jei galite, apsaugokite j į nuo aštrių, karštų daiktų, į kuriuos jis gali atsitrenkti krisdamas. Parkritusį žmogų patogiai paguldykite, įvertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas, pakelkite kojas 30 cm, kad kraujas galėtų lengviau patekti į gyvybiškai svarbius organus. Atlaisvinkite drabužius. Jei žmogus neatgauna sąmonės per kelias minutes, kvieskite pagalbą tel. 112 ar kitu numeriu. Kol laukiate GMP, paguldykite į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybinius požymius.

Pavojai ir pastabosNeduokite nieko valgyti ir gerti, kol žmogus neatgaus visos sąmonės.Nedaužykite per veidą, nepilkite ant jo vandens.Jei žmogus greit atsigavo, gerai jaučiasi, nėra jokių ligos požymių, GMP galite

nekviesti, tačiau patarkite artimiausiu laiku kreiptis į šeimos gydytoją.

5.1.3. D iabetinė būklė

Cukrinis diabetas (CD, cukraligė) - liga, dėl kurios organizmas negamina insulino arba negali veiksmingai jo panaudoti. Sutrinka medžiagų, pirmiausia angliavandenių, apy­kaita. Trūkstant insulino, gliukozė negali patekti į audinių ląsteles, todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis (kyla hiperglikemija). Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos beta ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Taigi žmonių, sergančių cukriniu diabetu, organizmas negali veiksmingai panaudoti gliukozės. Dėl sutrikusios insulino gamybos organizme kenčia daugelis žmogaus organų - inkstai, širdis, akys, todėl žmonės praranda darbingumą ir tampa invalidais.

Diabetas kartais yra vadinamas civilizacijos liga, nuo kurios pasaulyje kenčia apie 190 mln. žmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius per artimiausią dešimtmetį gali išaugti dvigubai. Pagrindinės šios ligos plitimo priežastys - nuolatinis persivalgymas, riebus, kaloringas maistas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, paveldimumas ir nuolatinė įtampa. Tokia įtampa gali būti svarbi susirgimo II tipo cukriniu diabetu priežastis. Tyrimai rodo, kad įtampa ypač skatina tų žmonių ligą, kurie linkę sirgti diabetu. Tikslios I tipo cukrinio diabeto priežastys nėra žinomos. Spėjama, kad jis gali priklausyti nuo organizmo auto­imuninių procesų ir kitokių priežasčių.

Skiriami du cukrinio diabeto tipai: I ir II. I tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas. Susergama iki 40 metų. Norint, kad pacientas išgyventų, jam būtinos insulino injekcijos.I tipo diabetu serga iki 10 proc. diabetikų. Manoma, kad I tipo CD - autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių kasos ląsteles, kurios gamina insuliną. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligą gali sukelti įvairūs išoriniai veiksniai - infekcija, įtampa ir kt. II tipui būdingas dalinis insulino trūkumas, t. y. kasa gamina pakankamai insulino, tačiau jis blogai veikia. Šio tipo diabetu suserga vyresni kaip 40 metų žmonės. Juo serga apie 90 proc. diabetikų. Tokiais atvejais, kad gliukozės kiekis

162

Ūminės būklės

kraujyje būtų normalus, kasa skatinama gaminti daugiau insulino, tačiau jis blogai veikia, o kasa ilgainiui išsenka ir ima gaminti vis mažiau insulino. Kaip jau minėta, II tipo CD kilimui didelę reikšmę turi paveldimumas, tačiau labai svarbūs ir išoriniai veiksniai: per­sivalgymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė įtampa.

Sergant I ir II tipo cukriniu diabetu, gali atsirasti 2 rūšių ūminė diabetinė būklė, kurią reikia skubiai gydyti, todėl labai svarbu ją pažinti ir laiku suteikti pagalbą. Tai - per didelis gliukozės kiekis kraujyje (hiperglikemija) ir per mažas gliukozės kiekis kraujyje (hipoglikemija).

Kaip atpažinti?I tipo CD būdingi greitai atsirandantys požymiai:- nenormalus troškulys ir burnos džiūvimas;- kojų tirpimas;- nuolatinis nuovargis;- alkis;- staigus svorio kritimas;- regėjimo sutrikimas;- nuolat atsinaujinanti infekcija.Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Paprastai pacientą

pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Pacientas ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Pacientas per kelias valandas ar dienas tampa apatiškas, mieguistas, iš jo burnos sklinda acetono kvapas, j į pykina, jis gali vemti, daug geria, gausiai šlapinasi, kartais jam skauda pilvą. CD progresuojant, pacientas praranda sąmonę: prasideda diabetinė koma, negydomas jis gali mirti.

II tipo CD atsiranda palengva ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks pacientas gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai atsiranda vėliau. Kartais gali prasidėti grybinės odos ligos. Dažnai liga paaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų - kraujagyslių pažeidimas. II tipo CD paprastai kyla ne iš karto, todėl j į diagnozuoti ir nustatyti sunkiau. Požymiai yra tokie patys kaip ir I tipo, tik silpniau juntami. Žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus, todėl dažnai ji diagnozuojama per vėlai. Apie 50 proc. žmonių, kuriems diagnozuojamas diabetas, jau kenčia nuo komplikacijų.

Sergant CD, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių organizmo savybių, nuo tinkamos glikemijos kontrolės. CD pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo, hemodializės būtinybės), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (pacientą vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda trofinių opų, gangrena), atsiranda širdies ir smegenų kraujagyslių pažeidimas (infarktas, insultas). Labai svarbi ligos komplikacija - hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis kraujyje). Jos požymiai: bendrasis silpnumas, prakaito pylimas, neramumas,

163

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

drebulys, širdies plakimas. Hipoglikemija atsiranda, perdozavus vaistų, insulino. Alkoholis, fizinis darbas taip pat mažina glikemiją, todėl pacientas turėtų atsargiai vartoti alkoholį, prieš sunkesnį fizinį krūvį sočiau pavalgyti. Jis turėtų nešiotis cukraus gabalėlių ar saldainių, kad atsiradus pirmiesiems hipoglikemijos požymiams, galėtų padėti sau. Nesuteikus pa­galbos, prarandama sąmonė, ištinka hipoglikeminė koma, atsiranda negrįžtamųjų smegenų pokyčių.

Hiperglikemija ir hipoglikemija yra skirtingos diabetinės būklės rūšys. Tačiau pagrin­diniai jų požymiai yra panašūs.

Diabetinės būklės požymiai• Silpnumas, galvos svaigimas, nuotaikos svyravimas.• Sąmonės netekimas.• Nevienodas kvėpavimas.• Nenormalus pulsas (retas arba dažnas).• Žmogus blogai jaučiasi.

Pirmosios pagalbos veiksmaiĮvertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas. Jei žmogus sąmoningas, paklauskite,

ar jis serga CD ir turi gliukozės kiekio kraujyje matavimo prietaisą. Jei turi, padėkite pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje. Paprastai CD sergantys žmonės gali pasakyti, kas sukėlė tokiąbūklę: per didelis ar per mažas cukraus kiekis kraujyje. Jei žmogus sąmoningas ir gali valgyti ir gerti, duokite valgyti angliavandenių (cukraus gabalėlį, gliukozės tablečių, čiulpiamąjį saldainį, jei neturite, - medaus, gabalėlį duonos), atsigerti saldaus gėrimo, sulčių. Jei žmogus blogai pasijuto dėl hipoglikemijos, po angliavandenių suvartojimo jis pasijus geriau. Būtina duoti „greitųjų44 angliavandenių: 15 g gliukozės (5 gliukozės tabletes, 3 šaukštelius cukraus) (5.1 pav.). Čiulpiant specialiąsias tabletes ar cukrų gliukozės kiekis padidėja ne taip greitai, kaip geriant. Gliukozės koncentracija kraujyje padidėja tik tada, kai į plonąją žarną patenka ištirpusi gliukozė ir iš ten ją pasisavina kraujas. Jei cukrus ištirpinamas vandenyje ar kitame skystyje, procesas vyksta greičiau. Jei žinote, kad žmogus valgys tik po kelių valandų, papildomai duokite „lėtųjų“ angliavandenių (5.1 lentelė). Jei pacientas ir po angliavandenių suvartojimo (apytiksliai po 5 min.) nesijaučia geriau, būtina skubiai kviesti pagalbą tel. 112 ar kitu nu­meriu ir kartotinai duoti angliavandenių. Jei pacientas nesąmoningas, neduokite nieko valgyti ir gerti, skubiai kvieskite pagalbą tel.112 ar kitu numeriu, įvertinkite ir palaiky­kite gyvybines funkcijas. Apžiūrėkite ati­džiai aplinką: gal matote tam tikrų požymių, parodančių, kad žmogus gali sirgti CD.Daugelis nešioja diabetikų apyrankes, kor­teles su artimųjų telefonų numeriais, gliu-

kometrus. 5 7 pav Gliukozės tabletės ir gelis

164

Ūminės būklės

5.1 lentelė. „Greitieji44 ir „lėtiejii 44 angliavandeniai

„Greitieji44 angliavandeniai „Lėtieji44 angliavandeniai

Cukrus DuonaKvietiniai miltai BulvėsManų košė KošėVaisiai Ankštinės daržovėsSultysMedus

Pavojai ir pastabosJei žmogus nesąmoningas, neduokite valgyti ir gerti, skubiai kvieskite pagalbą tel.

112 ar kitu numeriu. Paguldykite į stabilią šoninę padėtį, tikrinkite gyvybines funkcijas, kol atvyks GMP. Jei CD sergantis žmogus jaučiasi blogai, pirmiau apsvarstykite hipoglikemijos tikimybę.

5.1.4. Insultas

Tai - ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pažaidos vietoje žūva smegenų ląstelės - neuronai. Užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, įvyksta vadinamasis išeminis insultas, o plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų danga­lus - hemoraginis insultas (kraujosruvos). Nors sergamumas ir mirštamumas nuo galvos smegenų kraujagyslių ligų išsivysčiusiose šalyse pastaraisiais metais mažėja (ypač dėl geresnio arterinės hipertenzijos ir širdies ligų gydymo), insultas tebėra trečioji pagal dažnį mirties priežastis ar nuolatinės vyresniojo amžiaus žmonių negalios priežastis. Dažniausiai pasitaiko išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai, sudarantys apie 85 proc. visų insulto atvejų. Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas, krešuliai, patekę į smegenų kraujagysles iš širdies ar kitų kraujagyslių, ir ūminis smegenų kraujotakos sumažėjimas dėl širdies veiklos sutrikimo. Išeminio insulto atveju galima pavartoti krešulius tirpdančių vaistų ir atnaujinti normalią galvos smegenų kraujotaką, tačiau ši procedūra atliekama tik ligoninėje ir tik per pirmąsias 3 val. nuo simptomų pradžios. Kraujosruvų smegenyse (hemoraginis insultas) gali atsirasti, plyšus aneurizmai, arterinės hipertenzijos ar kitos ligos pažeistai kraujagyslei, perdozavus kraujo krešėjimą slopinančių vaistų ir kt. Tokio insulto atvejų būna apie 15 proc. Dažnai ištikus hemoraginiam insultui gali prireikti neurochirurginės operacijos.

Išeminis galvos smegenų insultas - vietinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (išemija), dėl kurio į galvos smegenis nepatenka deguonies ir maisto medžiagų, todėl tiesiogiai pažeidžiamos smegenys. Insulto ištiktą žmogų būtina skubiai gabenti į ligoninę, nes ten jam galima atlikti gyvybiškai svarbią procedūrą ir atnaujinti pa­žeistos galvos smegenų srities kraujotaką, skiriant krešulius tirpdančių vaistų. Insultas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, kurie serga didelio kraujospūdžio liga ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Klinikiniai požymiai priklauso nuo išemijos dydžio ir pažeistos srities. Kartais pacientas miršta, tačiau dažnai pokyčiai būna laikini, t. y. smegenų funkcija gali atsinaujinti.

165

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Insulto rizikos veiksniai1. Vienas iš svarbiausių insulto rizikos veiksnių yra amžius: 70 proc. atvejų insultas

ištinka vyresnius kaip 65 metų žmones, insulto dažnis kiekvieną dešimtmetį po 55 metų padvigubėja.

2. Padidėjęs kraujo spaudimas didina insulto riziką vidutiniškai 3-4 kartus. Tai - dažniausia hemoraginio insulto priežastis, nustatoma 72-81 proc. atvejų.

3. Cukrinis diabetas padidina insulto riziką vidutiniškai 6-8 kartus.4. Širdies ligos šį pavojų padidina 2 kartus, sutrikęs širdies ritmas (prieširdžiu

virpėjimas) - 4-17 kartų.5. Neseniai įrodyta, jog nepriklausomas insulto rizikos veiksnys yra ir cholesterolio

bei kitų lipidų pagausėjimas kraujyje.6. Kiti insulto rizikos veiksniai: vidinės miego arterijos susiaurėjimas, praeinantys

smegenų išemijos priepuoliai, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, nejudri gyvensena, homocisteino ir fibrinogeno pagausėjimas kraujyje. Tam tikros insultą sukeliančios ligos (arteriopatija, kraujo krešėjimo sutrikimas) gali būti paveldimos.

Kai kuriems insulto rizikos veiksniams neįmanoma daryti įtakos, pvz., senėjimo arba paveldėjimo, tačiau daugelį jų galima paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, širdies ligas ir cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti antsvorio ir piktnaudžiavimo alkoholiu, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą.

Kaip atpažinti?• Staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienoje kūno pusėje

(neįmanoma pakelti rankos).• Staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas (paprašius negali ištarti

„šešios žąsys su šešiais žąsyčiais*4).• Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.• Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas.• Staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.

Angliškai insulto požymiai vadinami FAST (angį. Face, Arm , Speech, Time). Labai svarbu įtarti insultą, išsiaiškinti požymių atsiradimo laiką, kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu.

Pirmosios pagalbos veiksmaiJei nukentėjėlis sąmoningas, padėkite jam atsigulti, šiek tiek pakelkite galvą ir pečius,

pakišdami minkštą daiktą, pvz., pagalvę. Pasukite galvą į pažeistą pusę, uždėkite rankšluostį ant tos pusės peties, kad sugertų seiles. Nuraminkite. Prisiminkite laiką, kai atsirado simptomų. Skambinkite tel. 112 ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Atlaisvinkite drabužius, kurie gali sunkinti kvėpavimą. Stebėkite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvė­pavimą ir pulsą), kol atvyks medikai.

Pavojai ir pastabosJei nukentėjėlis be sąmonės, kvieskite pagalbą tel. 112, atverkite kvėpavimo takus ir

įvertinkite kvėpavimą. Prireikus būkite pasirengęs atlikti įpūtimus ir krūtinės ląstos

166

Ūminės būklės

paspaudimus. Jei nukentėjėlis kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį. Vertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką), kol atvyks medikai. Neduokite nukentėjusiam žmogui gerti ir valgyti, nes ištikus insultui gali būti sunku ryti arba jis gali užspringti.

5.1.5. Traukuliai

Traukuliai yra nevalingi, nekontroliuojami pasikartojantys raumenų susitraukimai. Tai - galimas ligos požymis, kai tam tikroje galvos smegenų srityje nervinės ląstelės tampa ypač dirglios ir sukelia nenormalius elektrinius smegenų išlydžius. Tada atsiranda judesių sutrikimų: nevalingai trūkčioja ar (ir) įsitempia tam tikros kūno dalys. Jei traukuliai prasideda staiga, pacientui atliekant bet kokį fiziologinį veiksmą, trunka tam tikrą laiką, po to staiga praeina, o smegenų žievės neuronai yra pirminė grandis, lemianti jų atsiradimą, tokie traukuliai vadinami priepuoliais. Priepuoliai gali pasireikšti ne tik traukuliais, bet ir kitais judesių sutrikimais, jutimo, pojūčių, sąmonės, suvokimo, emocijų, elgesio pokyčiais. Traukuliai gali būti didieji (išplitę visame kūne) ir mažieji (dažnai vienoje kūno vietoje ir sunkiau pastebimi).

Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad pacientas serga pavojinga liga ir jo būklė yra pavojinga. Jų metu žmogus gali stipriai susižeisti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami svarbiausi gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

Epilepsija - būklė, kuriai būdingi pasikartojantys, su centrine nervų sistema susiję priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, po kurių atsiranda nenormalių smegenų elektrinių išlydžių. Epilepsija nėra viena liga: daugiau kaip 40 rūšių neurologinių būklių gali pasireikšti epilepsijos priepuoliu (t. y. epilepsiniu sindromu). Epilepsija diagnozuojama tada, kai paciento gyvenime yra įvykę du arba daugiau kartotinių, nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi epilepsinių priepuolių. Epilepsinė būklė - tokia būklė, kai epilepsijos priepuolis užsitęsia, ar tarp dviejų ar daugiau priepuolių visiškai negrįžta sąmonė ir tokia būklė trunka ilgiau kaip 30 minučių.

Epilepsija kaip liga žinoma nuo gilios senovės. Tai - dažniausia vaikų ir viena dažniausių suaugusiųjų neurologinių ligų. Ja serga 10 kartų daugiau žmonių negu išsėtine skleroze. Pasaulyje aktyvia epilepsija (bent vienas priepuolis ištiko per pastaruosius 5 metus) serga 0,4-0,6 proc. žmonių. Manoma, kad pasikartojančius priepuolius patiria maždaug 7 iš 1000 vaikų, jaunesnių kaip 16 metų, ir 1 iš 200 suaugusiųjų. Liga gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai ji prasideda vaikystėje ar paauglystėje: 75 proc. atvejų ji diagnozuojama ne vyresniems kaip 20 metų žmonėms, vyresniems dažniau pasitaiko galvos smegenų traumos, insultas, navikai. Epilepsinis sindromas labai padažnėja vyresniems kaip 60 metų žmonėms.

Aiškios priepuolių priežasties, sergant epilepsija, paprastai nustatyti nepavyksta. Kaip ir daugelį kitų ligų, ją lemia aplinkos ir genetinių veiksnių derinys. Manoma, kad apie 40 proc. pacientų turi bent vieną artimą giminaitį, kurį taip pat ištinka priepuoliai. Izoliuotas traukulių priepuolis gali ištikti kūdikį, kuris stipriai karščiuoja (vadinamieji febriliniai traukuliai).

167

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Sergantiems arba turintiems rizikos veiksnių susirgti žmonėms priepuolius gali sukelti miego trūkumas, fizinė ir emocinė įtampa, blykčiojančios šviesos, alkoholis (ypač išgėrus didelį kiekį arba staiga nutraukus jo vartojimą), tam tikri medikamentai, netinkamas vaistų nuo epilepsijos vartojimas. Jei priepuolių priežastis konkreti, būklė vadinama epilepsiniu sindromu. Jį sukeliančios priežastys priklauso nuo paciento amžiaus: vaikų - vystymosi, medžiagų apykaitos sutrikimai, gimdymo patologija, infekcija, trauma, genetinės priežastys, suaugusių žmonių - galvos smegenų trauma, insultas, smegenų navikas ar infekcija (meningitas, encefalitas, smegenų abscesas, parazitai), kiti struktūriniai galvos smegenų pokyčiai, dideli viso organizmo veiklos sutrikimai (elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, gliukozės ar deguonies trūkumas ir pan.). Galimos ir genetinės priežastys.

Traukuliai gali būti didieji (išplitę visame kūne) ir mažieji.

Kaip atpažinti?Didieji traukuliai:• Staigus sąmonės netekimas.• Galva atsilošia atgal, liemuo išsiriečia lanku.• Visų raumenų traukuliai.

Epilepsijos priepuolio požymiai (jie dažniausiai atsiranda tokia seka):- staigus riktelėjimas;- sustingimas;- sąmonės sutrikimas;- akių žvilgsnis į viršų;- ritmiški raumenų traukuliai;- veido pamėlynavimas;- putos iš burnos;- nevalingas šlapinimasis;- garsus kvėpavimas;- vyzdžių išsiplėtimas;- miegas.

Mažųjų traukulių požymiai:- kelias ar keliolika minučių trunkantis bet kokios veiklos sustojimas (žmogus ne­

reaguoja į aplinką);- nedidelis veido, lūpų, vokų trūkčiojimas;- nevalingi judesiai (kramtymas, čepsėjimas);- pasibaigus traukuliams, jų neprisimenama.

Traukulių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Jei simptomai tiesiogiai parodo smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, tokie priepuoliai vadinami židininiais arba daliniais. Traukuliai gali pasi­reikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai traukuliai) arba trūkčiojimu (kloniniai traukuliai). Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, kartais

168

Ūminės būklės

kakle, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Tada yra išplitę (generalizuoti) viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, vėliau atsipalaiduoja; po to žmogus gali nevalingai nusišlapinti ar (ir) išsituštinti, vėliau tam tikrą laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas išplitusiu toninių ir kloninių traukulių priepuoliu (didžiuoju). Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka žmogų stovintį ar sėdintį, jis griūva ir gali stipriai užsigauti. Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami papras­taisiais) arba gali netekti sąmonės (sudėtingi priepuoliai) - tada jis visiškai nereaguoja į aplinką. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena. Priepuolių metu gali nevalingai įsitempti ar (ir) trūkčioti tam tikros ar visos galūnės, veidas; gali staiga prasidėti galūnių ar (ir) veido tirpimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis; gali atrodyti, jog pasikeičia įprasta aplinka ir tampa nepažįstama ar nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pažįstami; žmogui gali atrodyti, kad jaučia tam tikrą kvapą ar skonį, girdi garsus ar mato vaizdus, kurių nemato kiti.

Pirmosios pagalbos veiksmaiJei matote, kad žmogus krinta, pasistenkite, kad kristų saugiai, prilaikykite jį, patraukite

visus pavojingus daiktus (karštus gėrimus, aštrius, kietus daiktus ir kt.). Prisiminkite traukulių pradžios laiką. Jei įmanoma, pasistenkite prilaikyti nukentėjėlio galvą kritimo metu. Atlaisvinkite drabužius. Jei ištinka mažieji traukuliai, padėkite nukentėjusiam žmogui patogiai atsisėsti, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus. Ramiai kalbinkite ir raminkite nukentėjėlį, tačiau nekamuokite klausimais. Likite su juo, kol būklė taps visiškai normali. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei reikia, atlikite įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus. Jei nukentėjėlis kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą.

Pavojai ir pastabosTarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų. Neslopinkite traukulių fizine jėga. Nevežkite

į ligoninę priepuolio metu. Skubiai kvieskite pagalbą tel. 112 šiais atvejais:- traukuliai trunka ilgiau nei 5 min.;- traukuliai kartojasi arba tai atsitiko pirmą kartą gyvenime;- nukentėjėlis nežino traukulių priežasties;- traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį (net ir karščiuojantį);- traukuliai ištiko CD sergantį žmogų;- traukuliai prasidėjo vandenyje;- po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.

ApibendrinimasŪminė būklė galima bet kuriam žmogui visiškai netikėtai ir bet kurioje vietoje, todėl

prisiminkite, kad bendrieji tokios būklės požymiai yra pakitusi sąmonė, prakaitavimas, mieguistumas ar sumišimas ir kt. Padėkite pacientui, laiku iškvieskite pagalbą tel. 112 ar kitu numeriu ir sveikatai grėsminga būklė netaps grėsminga gyvybei. Ūminių būklių požymių žinojimas ir teikiama pagalba gali išgelbėti gyvybę.

169

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Galimas situacijos sprendimasTraukulių metu Rūta saugo Algimanto galvą, patraukia aštrius daiktus, atlaisvina

rūbus, kad dar labiau nepasunkintų kvėpavimo. Po traukulių įsitikina, kad kvėpavimo takai atviri ir jis kvėpuoja, paverčia j į į stabilią šoninę padėtį, padeda išskyroms iš burnos nutekėti. Rūta stebi Algimanto sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, apžiūri, ar nėra sveikatai pavojingų sužeidimų, kurie galėjo įvykti traukulių metu. Nuramina minią ir garantuoja saugią aplinką. Rūta lieka su Algimantu, kol jis visiškai atgauna sąmonę. Jei reikia, iškviečia greitąją medicinos pagalbą.

Savikontrolės klausimai1. Viršininkas pasiskundė, kad jam labai skauda galvą. Jūs matote, kad jam tampa sunku

kalbėti, paprašius pakelti rankas, dešinioji nusileidžia, jis staiga netenka pusiausvyros ir krinta ant grindų. Ką turite atlikti pirmiausia:a) duoti 2 tabletes aspirino;b) padėti surasti ir išgerti vaistus nuo padidėjusio AKS;c) kviesti pagalbą tel. 112 ar kitu numeriu;d) nuraminti.

2. Kokią pagalbą reikia suteikti apalpusiam žmogui:a) jei įmanoma, išnešti į lauką ar atidaryti langą;b) jei galima, pakelti kojas;c) duoti ko nors gerti ir valgyti;d) teisingi a ir b atsakymai.

3. Jūsų tėvas serga CD, o prieš metus jį buvo ištikęs insultas. Jūs radote jį gulintį namuose ant grindų be sąmonės. Ką darysite po pagalbos skambučio tel. 112 ar kitu numeriu:a) paskambinsite tėvo šeimos gydytojui;b) pabandysite duoti atsigerti saldaus vandens;c) patikrinsite kvėpavimą ir kraujotaką;d) suleisite insulino, kol atvyks GMP

4. Kokią pagalbą teiksite žmogui, kuris yra nesąmoningas, išpiltas šalto prakaito, kvėpuoja dažnai ir paviršutiniškai:a) kviesite pagalbą tel. 112 ar kitu numeriu;b) suleisite insulino;c) duosite valgyti cukraus;d) paliksite ramiai gulėti.

5. Kokią pagalbą teiksite traukulių ištiktam žmogui:a) patrauksite visus daiktus, kurie gali sužaloti krintant;b) laikysite stipriai, kad raumenys netrūkčiotų;c) tarp dantų įdėsite šaukštą;d) apipilsite veidą vandeniu.

6. Kaip apsaugosite traukulių ištiktą žmogų, kad neužspringtų vėmalais ar seilėmis:a) įdėsite kokį nors daiktą tarp dantų;b) paguldysite ant šono, kai traukuliai pasibaigs;c) padėsite kokį nors daiktą po galva, pvz., susuktą rankšluostį;d) pasodinsite.

7. Kokios ligos atsiradimo riziką sumažina gerai kontroliuojamas AKS:a) miokardo infarkto ir insulto;b) traukulių;c) epilepsijos;d) CD.

170

Apsinuodijimas

5.2. Apsinuodijimas

Baigę šią temą, turite:1) žinoti nuodų patekimo būdus;2) prisiminti apsinuodijimo požymius;3) apibūdinti pirmosios medicinos pagalbos veiksmus apsinuodijimo atveju.

Galima situacijaBirutė, žiūrėdama televizorių, nepastebėjo, kaip jos vaikas Jonukas užsiropštė ant

spintelės ir prarijo ten rastus vitaminus. Birutė pamatė tik tada, kai vitaminų buteliukas jau buvo tuščias.

Kokius veiksmus turėtų atlikti Birutė?

Esminiai skyriaus dalykai

Pagalbos veiksmai atliekami vadovaujantis mnemonika „P-P-P“ (Patikrink- Paskambink-Padėk).

Nebandykite sukelti vėmimo, nebent tai daryti rekomenduotų specialistas.Jei apsinuodijusiam žmogui reikia medicinos pagalbos, kvieskite ją tel. 112 arba

kitu numeriu.Jei kyla neaiškumų dėl galimo apsinuodijimo, konsultuokitės su Apsinuodijimų

kontrolės ir informacijos biuru tel. (8~5) 236 20 52 visą parą.Jei apsinuodijęs žmogus yra nesąmoningas, bet kvėpuoja, paguldykite j į į stabilią

šoninę padėtį. Kai nesąmoningas ir nekvėpuoja, nedelsdami pradėkite gaivinti. Jei nežinote, kaip gaivinti, klauskite greitosios medicinos pagalbos dispečerio ir ban­dykite gaivinti.

Nepalikite nesąmoningo apsinuodijusio žmogaus be priežiūros.Sąmoningo apsinuodijusio žmogaus paklauskite, ko, kiek, kada ir kaip jis vartojo.Išsaugokite šalia nukentėjusio žmogaus rastas tuščias pakuotes ar galbūt apsi­

nuodijimą sukėlusios medžiagos pavyzdį.

įvadasNuodai yra medžiaga, kurios tam tikras kiekis, patekęs į organizmą, gali sukelti

trumpalaikį ar nuolatinį audinių pažeidimą. Nuodų poveikis organizmui priklauso nuo daugelio dalykų: nuodo rūšies, kiekio, patekimo būdo, apsinuodijusio žmogaus amžiaus, svorio, gretutinių ligų ir kitų veiksnių. Apsinuodijimas gali pasireikšti per kelias sekundes, valandas ar po kelių dienų. Kai kurie nuodai gali organizme kauptis lėtai ir po daugelio metų sukelti vėžines ar kitas ligas.

Tikslus apsinuodijimų skaičius nežinomas, nes dažnai apie lengvą apsinuodijimą nepranešama, o apsinuodiję žmonės gydosi namuose patys, be medikų pagalbos. Lietuvoje net septyni iš dešimties apsinuodijusių asmenų yra vaikai. Keturi iš penkių apsinuodijimų įvyksta namuose, todėl labai svarbu ne tik žinoti, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą

171

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

apsinuodijusiam žmogui, bet ir laikytis saugios buities taisyklių, kad apsinuodijimo būtų išvengta (5.2 lentelė).

Gyvybei grėsmingas apsinuodijimas sudaro apie dešimtadalį visų apsinuodijimo atvejų, miršta mažiau nei vienas procentas žmonių. Nors mirštamumas dėl apsinuodijimo pastaraisiais metais mažėja, tačiau bendras apsinuodijim ų skaičius linkęs didėti. Apsinuodijama atsitiktinai (pavartojus įvairias medžiagas apsirikus ir kt.) arba tyčia (savižudybės ar kriminaliniu tikslu, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais ar kitokiomis medžiagomis). Lietuvoje apie 50 proc. sunkaus apsinuodijimo atvejų yra susijusių su alkoholio vartojimu.

5.2 lentelė. Saugios buities taisyklės

1. Nustatykite rizikos veiksnius savo namų aplinkoje (medikamentai, buitinės chemijos priemonės, augalai ar jų sėklos, kosmetika, klijai, pesticidai, maisto priedai, naminių gyvūnų pašaras, alkoholiniai gėrimai ir pan.)

2. Laikykite potencialiai nuodingus produktus vaikams nepasiekiamoje vietoje (pvz., vaistus laikykite rakinamoje, aukštai pakabintoje spintelėje)

3. Niekada nemaišykite kelių buitinės chemijos preparatų ir nenaudokite jų kartu, nes gali kilti gana daug ir įvairių cheminių reakcijų, kurių produktų poveikis organizmui gali būti nenuspėjamas (pvz., gali išsiskirti nuodingi garai)

4. Jei tik įmanoma, gaminius pirkite saugiose vaikam's pakuotėse5. Gaminius laikykite tik originalioje pakuotėje6. Niekuomet nevartokite vaistų mažamečių vaikų akivaizdoje7. Niekada nevadinkite vaistų, net vitaminų, saldainiais8. Nelaikykite namuose medikamentų ir kitų priemonių, kurių tinkamumo laikas yra pasibaigęs9. Jei savo artimuosius ir draugus ketinate aplankyti su mažamečiais vaikais, perspėkite juos

apie saugų medikamentų ir buitinės chemijos priemonių laikymą

Nuodų patekimo būdaiYra įvairių apsinuodijimo klasifikacijų. Viena jų - nuodo patekimo į organizmą būdas.

Svarbu žinoti, kaip nuodas į organizmą pateko, nes nuo to priklauso pirmoji pagalba ir iš dalies tolesnis apsinuodijusio žmogaus gydymas. Galima apsinuodyti:

- pro bumą (nuryjant);- per odą;- įkvepiant;- per akis;- injekciniu būdu (įkandus ar įgėlus).

Trimis iš keturių atvejų žmonės apsinuodija, nuodus išgerdami ar suvalgydami. Išgerti nuodai gali pažeisti virškinamąjį kanalą: bumą, ryklę, stemplę, skrandį ar žarnyną. Iš virškinamojo kanalo patekę į kraują, jie išplinta po visą organizmą ir gali pažeisti kitus

5.2.1. Pirm oji pagalba, nuodam s patekus pro burną

172

Apsinuodijimas

organus. Išgeriama pačių įvairiausių medžiagų: buitinio baliklio, indų ploviklio, dažų valiklio, skalbimo, sodininkystės ir daržininkystės priemonių. Lietuvoje viena iš dažniausių sunkų apsinuodijimą sukeliančių medžiagų yra alkoholis ar jo surogatai. Dažnai apsi­nuodijama ir įvairiais medikamentais, viršijus jų leistinas dozes, nuodingaisiais augalais ir grybais, maistu.

Kaip atpažinti, jog apsinuodyta išgėrus nuodų?Šalia nukentėjusio žmogaus būna tuščių pakuočių ar galbūt apsinuodijimą sukėlusios

medžiagos. Iš apsinuodijusio ar kitų žmonių sužinoma, kada, kiek ir ko gerta.Simptomai gali būti labai įvairūs (priklauso nuo išgertos medžiagos). Dažnai būna

pykinimas ir vėmimas.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.2. Pasirūpinti, kad nukentėjėlis kuo greičiau patektų į ligoninę.3. Jei įmanoma, surinkti informaciją apie galimą apsinuodijimo priežastį.Veiksmai:Jei nukentėjėlis yra sąmoningas, paklauskite, ko, kiek, kada jis gėrė ir nuraminkite jį.

Informacija apie išgertus nuodus padės medikams tinkamai gydyti. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą (GMP). Vertinkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką, kol atvyks GMP. Jei matomas lūpų nudegimas, pvz., išgėrus korozinės medžiagos (rūgšties, šarmo, oksidatoriaus, jodo preparato), kol atvyks GMP, sąmoningam nukentėjusiam žmogui duokite mažais gurkšneliais išgerti vieną stiklinę šalto vandens (ne daugiau kaip 300 ml). Daugiau girdyti negalima, nes didesnis vandens kiekis gali sukelti vėmimą, kuris šiuo atveju labai pavojingas dėl agresyvios skrandžio turinio sudėties.

Jei kyla neaiškumų, dėl galimo apsinuodijimo konsultuokitės su Apsinuodijimų kont­rolės ir informacijos biuru tel. (8~5) 236 20 52 visą parą. Pavyzdžiui, nežinote, ar vartota medžiaga, ar didesnis, nei rekomenduojama, jos kiekis gali sukelti sveikatos sutrikimą, tačiau šiuo metu nėra jokių apsinuodijimo simptomų.

Pavojai ir pastabosNebandykite sukelti vėmimo, nebent žmogus ką tik apsinuodijo, yra sąmoningas ir

tai daryti rekomendavo specialistas (pvz., Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro konsultantas). Tokiu atveju duokite išgerti stiklinę šilto vandens, patarkite nukentėjėliui kišti pirštus į burną tol, kol prasidės vėmimas. Tokius veiksmus reikia kartoti, kol iš skrandžio pradės tekėti švarus vanduo. Kitu atveju vimdyti labiau pavojinga nei naudinga, nes nuodai gali patekti į plaučius (tai yra gyvybei grėsminga komplikacija), greičiau išplisti į žarnyną, o jų pašalinimui tai didelės įtakos neturės.

Vėmimo jokiu būdu negalima sukelti:- apsinuodijus korozine medžiaga (rūgštimi, šarmu, oksidatoriumi, jodo preparatu

ir kt.);- apsinuodijus lakiąja medžiaga (benzinu, žibalu ar kt.);

173

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

- apsinuodijus tam tikrais medikamentais (digoksinu, beta adrenoblokatoriumi, strichninu ir kt.);

- įtarus, jog ištiko širdies infarktas (žmogus skundžiasi skausmu ar spaudimu už krūtinkaulio);

- prasidėjus traukuliams;- nesąmoningam žmogui;- jaunesniam kaip 6 mėn. kūdikiui;- paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais.Jei nukentėjėlis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite, ar žmogus

kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, įpūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite j į į stabilią šoninę padėtį.

Nekvėpuojančiam apsinuodijusiam žmogui daugeliu atvejų pūsti oro burna į bumą pavojinga, nes galite apsinuodyti patys. Jei turite kvėpavimo takų apsauginę priemonę (pvz., veido skydą), būtinai ją naudokite.

5.2.2. Pirm oji pagalba, nuodam s patekus per odą

Pavojinga cheminė medžiaga, patekusi ant odos, gali ją sudirginti ar nudeginti. Tam tikras medžiagas oda absorbuoja ir jos patenka į organizmą, sukeldamos daugelio organų pažeidimą. Tokioms medžiagoms būdingas ne tik vietinis, bet ir sisteminis poveikis. Pa­vojingiausios cheminės medžiagos yra naudojamos pramonei, tačiau ir buitinis ploviklis, valiklis, dažų tirpiklis yra gana pavojingi. Labai svarbu prieš naudojant buitinės chemijos priemones atidžiai perskaityti naudojimosi instrukciją ir pasidomėti saugos reikalavimais, nes įvairių buitinės chemijos produktų jie yra skirtingi. Cheminės medžiagos sukeltą nu­degimą dažnai reikia gydyti ligoninėje.

Kaip atpažinti?Gali būti įvairaus pobūdžio pažeistos vietos skausmas. Šalia nukentėjėlio yra cheminių

medžiagų ar jų pakuočių. Iš karto ar truputį vėliau atsiranda pažeistos vietos paraudimas, patinimas, pūslių.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo ir nukentėjėlio saugumu.2. Atskiesti ir nuplauti pavojingą cheminę medžiagą.3. Pasirūpinti, kad nukentėjėlis patektų į ligoninę.Veiksmai:Patikrinkite, ar aplinka šalia nukentėjėlio yra saugi teikti pagalbą. Jei ji nesaugi (pvz.,

yra išsiliejusios cheminės medžiagos), jei įmanoma, perkelkite ar nuveskite nukentėjėlį į« kitą vietą. Mūvėkite apsaugines pirštines. Pažeistą vietą plaukite dideliu kiekiu tekančio vandens mažiausiai 20 min., kad cheminė medžiaga atsiskiestų ir išsiplautų. Tai sumažins pažeidimą. Jei nukentėjėlis guli, patikrinkite, ar plaunant užterštas vanduo nesirenka po juo. Plaukite švariausiu vandeniu, kokį turite. Prisiminkite, kad pradėti plauti reikia kuo

174

Apsinuodijimas

greičiau, nes uždelsus pažeidimas didės. Jei nukentėjėlio drabužiai labai užteršti, prieš plaudami atsargiai juos nuvilkite. Drabužius nuvilkus laiku, galima pašalinti apie 90 proc. nuodo ir labai sumažinti pažeidimo tikimybę. Biriąsias chemines medžiagas prieš plaudami ranka (būtinos apsauginės pirštinės!) ar drabužių kraštu nubraukite. Ant nudegimo žaizdų uždėkite sausą, švarų (jei turite - sterilų) tvarstį ir atsargiai sutvarstykite. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba suteikę pirmąją pagalbą patys vežkite nukentėjėlį į ligoninę.

Pavojai ir pastabosNebandykite neutralizuoti rūgšties ar šarmo, nes tai gali sukelti dar didesnį audinių

pažeidimą, t. y. ant rūgšties pažeistos vietos nepilkite šarmo. Prisiminkite, kad pirmajai pagalbai vartojamas tik vanduo.

5.2.3. Pirm oji pagalba, įkvėpus nuodingųjų m edžiagų

Apsinuodijama įkvėpus nuodingųjų medžiagų (smalkių, gamtinių dujų, amoniako garų, anglies dvideginio, sieros vandenilio ir kt.) iš aplinkos arba joms patekus į kvėpavimo takus kartu su skrandžio turiniu (pvz., vemiant, ypač tuo atveju, jei sąmonė sutrikusi). Kai kurių sisteminių apsinuodijimų metu nuodai išsiskiria iš organizmo per plaučius ir taip gali juos pažeisti. Įkvėpus nuodingųjų medžiagų, gali sutrikti kvėpavimas, sąmonė. Daž­niausiai dūmais apsinuodijama gaisro metu. Anglies monoksidu (smalkėmis) apsinuodijama ir gyvenamosiose patalpose bei garažuose, kur kūrenamos netvarkingos, apgriuvusios krosnys, nevalyti dūmtraukiai, bloga ventiliacija. Svarbu prisiminti, kad anglies monoksidas yra bekvapės dujos, todėl labai svarbu imtis profilaktikos priemonių, kad apsinuodijimo būtų išvengta. Pavojingos dujos gali išsiskirti ir įvykus cheminei reakcijai, pvz., tuo pačiu metu naudojant skirtingas valymo priemones: baliklį ir dezinfekcijos medžiagą.

Kaip atpažinti?Požymiai priklauso nuo įkvėptos medžiagos rūšies, tačiau gali būti:- bendrasis silpnumas;- galvos skausmas;- garsus ir pasunkėjęs kvėpavimas;- odos ir gleivinės spalvos pokyčių;- pykinimas, vėmimas;- sąmonės sutrikimas.Tam tikrais atvejais spręsti, ar apsinuodyta, įkvėpus nuodingųjų medžiagų, reikia

atsižvelgus į įvykio aplinkybes, pvz.: nukentėjėlis išneštas iš gaisro, žmogus neteko są­monės, nusileidęs į šulinį ar gilią duobę, rastas nesąmoningas garaže, kur stovėjo užvestas automobilis.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Palaikyti pakankamą kvėpavimą.2. Kviesti greitąją medicinos pagalbą ir, jei reikia, kitas gelbėjimo tarnybas.

175

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

VeiksmaiGaisro atveju nedelsdami skambinkite tel. 112 ir kvieskite priešgaisrinę gelbėjimo

tarnybą ir greitąją medicinos pagalbą. Jei nėra pavojaus jūsų saugumui, kuo greičiau išveskite nukentėjėlį iš apnuodytos patalpos, atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų daugiau gryno oro. Jei žmogus apsinuodijo automobilio išmetamosiomis dujomis uždaroje patalpoje, prieš įeidami į tokią patalpą, plačiai atverkite duris, kad nuodingosios dujos išsisklaidytų ir jų koncentracija ore sumažėtų. Jei radote nesąmoningą žmogų šulinyje, duobėje, cisternoje, nebandykite leistis žemyn patys, nes galite sunkiai apsinuodyti ir netekti sąmonės. Tokiu atveju kvieskite priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir greitąją medicinos pagalbą. Jei nukentėjėlis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvėpuoja. Jei kvėpuoja, paguldykite j į į stabilią šoninę padėtį. Jei ne­kvėpuoja, įpūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Prisiminkite, kad pūsti burna į bum ą apsinuodijusiam žmogui yra pavojinga, nes galite apsinuodyti patys. Saugiai įpūsti oro gali medikai ir gelbėtojai, naudodamiesi specialiu maišu su kauke.

Pavojai ir pastabosJei apsinuodijimas dujomis ne buitinis (pramoninė avarija, didelis gaisras, panaudota

kovinių nuodingųjų medžiagų, nežinoma, kokios nuodingosios dujos), nešti nukentėjėlį iš užnuodytos aplinkos gali tik gelbėtojai, turintys specialiųjų apsaugos priemonių.

Daugelis nuodingųjų dujų sudaro sprogius mišinius. Būkite atsargūs! Jei nežinote, ar dujų mišinys sprogus, nejunkite apšvietimo, nenaudokite elektros prietaisų.

5.2.4. Pirm oji pagalba, nuodam s patekus per akis

Ir skystosios, ir purškiamosios cheminės medžiagos, patekusios į akis, gali jas pažeisti per kelias minutes, nes greitai rezorbuojasi. Kietos dalelės gali pažeisti akies rageną ir visam laikui sutrikdyti regėjimą ar sukelti aklumą, todėl labai svarbu nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą: plauti akį dideliu tekančio vandens kiekiu, po to vežti nukentėjėlį į li­goninę.

Kaip atpažinti?- Stiprus akies skausmas.- Sunku akį atmerkti.- Akies ar vokų paraudimas ir patinimas.- Ašarojimas.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Atskiesti ir išplauti į akį patekusią cheminę medžiagą ir taip sumažinti pažeidimą.2. Pasirūpinti, kad nukentėjėlis patektų į ligoninę.Veiksmai:Jei turite, užsimaukite apsaugines pirštines. Padėkite nukentėjusiam žmogui plauti

pažeistą akį mažiausiai 20 min. nestipria šalto vandens srove. Galima plauti palenkus

176

Apsinuodijimas

galvą po vandens čiaupu, pilant vandenį stikline ar naudojant kitas priemones. Jei nukentėjėlis dėl skausmo negali prasimerkti, švelniai, bet tvirtai pramerkite pažeistos akies vokus, kad galėtumėte gerai išplauti. Saugokite sveikąją akį, kad į ją nepatektų užteršto vandens. Uždėkite ant pažeistos akies tvarstį (geriausiai sterilų) ar švarią medžiagą ir sutvarstykite abi akis, nes sutvarstyta tik pažeistoji akis dėl sveikos akies judesių taip pat judės. Tai gali sukelti skausmą.

5.2.5. Pirm oji pagalba kai kurių dažnesnių apsinuodijim ų atvejais5.2.5.1. Apsinuodijimas medikamentais

Apsinuodijama medikamentų perdozavus ar dėl nepageidaujamos vaistų sąveikos. Dažnai apsinuodijama pavartojus kito žmogaus vaistų, todėl jokiu būdu negalima dalytis ar keistis vaistais, nes taip rizikuojama savo sveikata.

Apsinuodijimo požymiai priklauso nuo preparato, kuriuo apsinuodyta, nuo būdo, kuriuo jis pateko į organizmą, ir gali būti labai įvairūs. Kviesdami greitąją medicinos pagalbą, suteikite medikams kuo daugiau informacijos apie galimą apsinuodijimo priežastį. Apžiūrėkite aplinką: gal rasite tuščių pakuočių, kurios padės nustatyti apsinuodijimą su­kėlusį medikamentą. Jei įmanoma, surinkite informaciją apie vaistus, kurių nuolat vartojo nukentėjėlis ar kiti kartu su juo gyvenantys žmonės, suraskite receptų knygelę.

Kaip atpažinti?Salia nukentėjėlio yra tuščių pakuočių ar galbūt apsinuodijimą sukėlęs medikamentas.

Iš apsinuodijusio ar kitų žmonių sužinoma, kada, kiek ir ko gerta. Simptomai labai įvairūs (priklauso nuo išgerto medikamento).

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.2. Pasirūpinti, kad nukentėjėlis patektų į ligoninę.Veiksmai:Jei nukentėjėlis yra sąmoningas, suteikite jam patogią padėtį. Paklauskite, ką, kiek ir

kada jis gėrė, Kalbėdami su juo, stebėkite jo būklę. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Vertinkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką, kol atvyks GMP. Jei kyla neaiškumų, dėl galimo apsinuodijimo konsultuokitės su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuru tel. (8~5) 236 20 52 visą parą. Pavyzdžiui, nežinote, ar vartoto vaisto didesnis, nei rekomenduojama, kiekis gali sukelti sveikatos sutrikimą, tačiau šiuo metu nėra jokių apsinuodijimo simptomų. Apžiūrėkite, ar aplink nukentėjėlį nėra tuščių vaistų pakuočių. Radę išsaugokite jas. Informacija apie galbūt apsinuodijimą sukėlusį medikamentą gali padėti medikams skirti tinkamą gydymą.

Pavojai ir pastabosNebandykite sukelti vėmimo, nebent žmogus ką tik apsinuodijo, yra sąmoningas ir

tai daryti rekomendavo specialistas. Tokiu atveju duokite išgerti stiklinę šilto vandens,

177

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

patarkite kišti pirštus į bumą, kol prasidės vėmimas. Tokius veiksmus reikėtų kartoti, kol iš skrandžio pradės tekėti švarus vanduo.

Jei nukentėjėlis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite, ar jis kvė­puoja. Jei nekvėpuoja, [pūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Kai žmogus kvėpuoja, paguldykite j į į stabilią šoninę padėtį. Kuo greičiau tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

5.2.5.2. Apsinuodijimas alkoholiu

Alkoholis slopina centrinės nervų sistemos, ypač smegenų, aktyvumą. Ilgas arba per didelis alkoholio vartojimas gali stipriai sutrikdyti įvairias organizmo funkcijas, tarp jų, ir psichines, ir žmogus gali prarasti sąmonę. Yra keletas pavojų, kurie gresia nesąmoningam alkoholiu apsinuodijusiam žmogui:

- gali įkvėpti vėmalų į kvėpavimo takus ir uždusti;- gali sušalti, nes alkoholis išplečia kraujagysles ir žmogus greičiau netenka šilumos;- neblaivumas gali suklaidinti ir sutrukdyti laiku nustatyti kitą ūminę būklę ar

sąmonės netekimo priežastį: galvos traumą, insultą, infarktą ar kt.

Kaip atpažinti?Gali būti:- alkoholio kvapas (kartais labai silpnas);- tuščia alkoholinių gėrimų tara;- sutrikusi sąmonė: pažadintas žmogus gali trumpai atsakyti, tačiau vėl tuoj pat

giliai įminga;- paraudusi, drėgna veido oda;- sutrikęs kvėpavimas;- sutrikęs regėjimas;- nerišli kalba ir kt.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Atverti ir išlaikyti atvirus kvėpavimo takus, nes sutrikus sąmonei pirmiausia kyla

nepakankamo kvėpavimo takų praeinamumo pavojus.2. Nustatyti, ar nėra apsinuodijimo alkoholiu ir kitos sąmonę sutrikdžiusios priežasties,

pvz., galvos traumos, požymių.3. Prireikus kviesti greitąją medicinos pagalbą.Veiksmai:Užklokite nukentėjėlį ir saugokite, kad nesušaltų. Apžiūrėkite, ar nėra traumos, ypač

galvos traumos, ar kitokių ūminės būklės požymių. Jei yra, kuo skubiau tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Stebėkite ir vertinkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, kol nukentėjėlis atsigaus arba atvyks GMP.

178

Apsinuodijimas

Pavojai ir pastabosJei nukentėjėlis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvė­

puoja. Jei nekvėpuoja, [pūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite j į į stabilią šoninę padėtį.

Nebandykite sukelti vėmimo.

5.2.5.3. Apsinuodijimas maistu

Paprastai apsinuodijama bakterijomis ir virusais užterštu maistu. Tam tikrais atvejais apsinuodijimą sukelia nuodai (toksinai), kuriuos išskiria maiste esančios bakterijos. Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia Salmonella ir E. coli grupės bakterijos, kuriomis užsikrečiama valgant netinkamai termiškai paruoštus mėsos ir pieno produktus. Galima užsikrėsti ir tais atvejais, kai maistą gaminantys žmonės serga įvairiomis rankų odos pūli­nėmis ligomis, angina ar kitokiomis infekcinėmis ligomis, valgomi neplauti vaisiai ir daržo­vės, geriamas nevirintas ežero vanduo ir 1.1. Daugeliu atvejų apsinuodijimo maistu galima išvengti, laikantis maisto saugaus laikymo taisyklių (5.3 lentelė). Apsinuodijimo požymiai dažniausiai atsiranda staiga, praėjus kelioms ar keliolikai valandų po valgio. Apsinuodi­jimas maistu yra pavojingas, nes jo metu iš organizmo išsiskiria daug skysčių ir atsiranda dehidratacija, t. y. skysčių organizme trūkumas. Jis pavojingiausias mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jei netekto skysčio kiekio nepavyksta greitai sunorminti (pvz., žmogus negali gerti dėl pykinimo ir vėmimo), gali prireikti gydyti ligoninėje.

5.3 lentelė. Maisto saugaus laikymo taisyklės

1. Plaukite rankas muilu prieš ruošdami maistą, prieš imdami maistui naudojamus indus bei įrankius. Plaukite rankas, jei lietėte žalius termiškai neapdorotus produktus, o dabar imate virtus ar kitaip termiškai apdorotus, ir atvirkščiai

2. Atšildykite šaldytą mėsą ar žuvį, laikydami ją šaldytuve, o ne kambario temperatūros3. Niekada nedėkite termiškai apdorotos mėsos ar žuvies ant paviršiaus, kur prieš tai laikėte

žalius produktus, rūpestingai šio paviršiaus nenuplovę4. Prieš vartodami vaisius ir daržoves gerai nuplaukite juos po tekančiu vandeniu5. Prieš atidarydami konservų pakuočių dangtelius, nuplaukite ir nušluostykite juos6. Laikykite maisto produktus šaldytuve (4 °C ar žemesnės temperatūros)7. Termiškai apdorotą ar kitaip paruoštą maistą laikykite (jei norite išsaugoti šiltą) ne žemesnės

kaip 60 °C temperatūros8. Greitai gendančius maisto produktus laikykite ne aukštesnės kaip 4 °C ir ne žemesnės

kaip -60 °C temperatūros. Kambario temperatūros greitai gendančius maisto produktus laikykite ne ilgiau kaip dvi valandas

9. Birius maisto produktus (miltus, cukrų, kruopas) laikykite stikliniuose, plastmasiniuose ar metaliniuose sandariuose indeliuose

10. Maisto produktus laikykite atskirai nuo ne maistui naudojamų priemonių

Parengta remiantis Centers for Disease Control tinklalapiu http://www.cdc.gov/ounceofprevention/

179

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Kaip atpažinti apsinuodijimą maistu?Būdingiausi požymiai:- pykinimas ir vėmimas;- spazminiai, raižantys pilvo skausmai;- stiprus viduriavimas (gali būti net kraujo priemaišų);- skausmas skrandžio plote (duobutėje).

Gali būti:- galvos skausmas ar trumpalaikis karščiavimas;- užsitęsus ligai, dėl didelio organizmo skysčių išsiskyrimo gali atsirasti šoko požy­

mių, sutrikti sąmonė.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Patarti ilsėtis.2. Duoti gerti daug skaidrių skysčių3. Jei reikia, vežti nukentėjėlį į ligoninę.Veiksmai:Pasiūlykite apsinuodijusiam žmogui gulėti ir ilsėtis. Užklokite j į ir padėkite jam.

Duokite gerti daug skaidrių skysčių (negazuoto mineralinio ar kito vandens, silpnos juodosios arbatos) ir dubenį, jei žmogus vemia. Jei apsinuodijęs asmuo (ypač vaikas ar senyvas žmogus) neteko daug skysčių ir dėl pykinimo ir vėmimo negali gerti, pasirūpinkite, kad jis patektų į ligoninę.

Pavojai ir pastabosJei apsinuodėjėlio būklė blogėja, tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

5.2.5.4. Apsinuodijimas nuodingaisiais grybais

Europoje auga daug įvairių rūšių nuodingųjų grybų. Yra grybų, kurie nuodingi tik žali, tačiau specialiai paruoštus juos valgyti galima. Dalis grybų nuodingi visada. Daž­niausiai apsinuodijama nuodingąjį grybą supainiojus su valgomuoju. Smailiakepurė (blyškioji) musmirė supainiojama su pievagrybiu, žalsvoji - su ūmėde ar žaliuoke. Apsi­nuodijimas grybais dažniausiai nustatomas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsi­nuodijimo simptomai). Apsinuodijimo požymių atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis laikotarpis), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (pvz., apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu). Trumpas slaptasis laikotarpis, kai apsinuodijimo požymių atsiranda anksčiau negu po 6 val. po valgio, būdin­gas apsinuodijimui paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kt. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi kuo greičiau patekti į ligoninę.

180

Apsinuodijimas

Kaip atpažinti apsinuodijimą grybais?Valgyta grybų 1-2 parų laikotarpiu. Simptomai įvairūs (priklauso nuo grybo rūšies),

tačiau gali būti:- pykinimas ir vėmimas;- smarkus vandeningas viduriavimas;- pilvo skausmas;- mieguistumas;- galvos svaigimas;- koordinacijos sutrikimas;- traukuliai;- ašarojimas;- gausus prakaitavimas ir kt.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujota!ęąt2. Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į ligoninę.Veiksmai:Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, ko, kiek ir kada jis valgė. Jei

simptomų atsirado po trumpojo slaptojo laikotarpio (žmogus ką tik valgė grybų), sąmo­ningam žmogui galima sukelti vėmimą, duoti išgerti stiklinę šilto vandens ir patarti kišti pirštus į bumą.

Jei simptomų atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (praėjo daugiau kaip <6 Va L), nedelsdami tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusį žmogų į ligoninę.

Pavojai ir pastabosJei nukentėjėlis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar žmogus

kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, įpūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite j į į stabilią šoninę padėtį. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

5.2.6. A psinuodijim as įgėlus ir įkandus

Vabzdžių įkandimasVabzdžių įgėlimas dažniausiai būna labiau skausmingas nei pavojingas, tačiau dau­

giniai įgėlimai gali sukelti stiprią organizmo reakciją. Įgėlus į bumą ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar kyla alerginė reakcija, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio šoko.

Kaip atpažinti?- Stiprus aštrus skausmas įgėlimo vietoje.- Įgeltos vietos paraudimas ir patinimas.

181

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Sunkėjant alerginei reakcijai, gali atsirasti:- dusulys, švokštimas ir pasunkėjęs kvėpavimas;- veido tinimas;- dilgėlinis viso kūno išbėrimas ir kt.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Mažinti skausmą ir patinimą.2. Prireikus pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus patektų į ligoninę.Veiksmai:Įvertinkite nukentėjėlio būklę. Jei įkandimo vietoje yra likęs geluonis, atsargiai j į

nubraukite nagu ar bukąja peilio geležtės dalimi. Nenaudokite pinceto, nes suspaudus geluonį dar daugiau nuodų gali patekti į nukentėjusio žmogaus organizmą. Jei įmanoma, pakelkite įgeltą galūnę, uždėkite įkandimo vietoje ledo, šaldytuvo kameroje sušaldytą maisto produktą ar šaltą kompresą ir laikykite mažiausiai 10 min. Tai sumažins skausmą ir tinimą. Jei patinimas plinta ar simptomai sunkėja, vežkite nukentėjėlį į artimiausią ligo­ninę ar tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino automatinį švirkštą ar kitą šio vaisto formą, paskirtą gydytojo, padėkite jam juo pasinaudoti.

5.2.6.I. Erkės [kandimas

Erkės platina įvairią krauju plintančią infekciją, todėl įsisiurbusias jas reikia kuo greičiau pašalinti. Įsisiurbus užsikrėtusiai erkei, galima susirgti Laimo liga ar erkiniu encefalitu.

Kaip atpažinti?Kraujo prisisiurbusi erkė padidėja iki žirnio dydžio, todėl ją pastebėti nesunku.

Pirmoji pagalbaTikslas:Ištraukti erkę.Veiksmai:Netepkite erkės riebalais. Atsargiai su­

imkite erkę pincetu ar pirštais (pasinaudo­kite marle ar minkštu popieriumi) kuo arčiau galvos ir sukamuoju judesiu iš lėto traukite (5.2 pav.). Stenkitės erkės nesuspausti ir ne­sutraiškyti, nes tokiu atveju padidėja tiki­mybė, kad infekcinis užkratas pateks į krau­ją. Ištraukę erkę, įsiurbimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu, patepkite dezinfekuoja- 5.2 pav. Erkės ištraukimas pincetumuoju tirpalu. Pašalintos erkės vežti tirti

182

Apsinuodijimas

nereikia, nes erkinio encefalito virusas iš ištrauktos erkės neišskiriamas, o erkėje nustačius Laimo ligos sukėlėjų dar nereiškia, kad jais spėjo užsikrėsti žmogus. Po erkės įsisiurbimo patariama stebėti sveikatos būklę. Jei 3-30 dienų laikotarpiu pradedama karščiuoti, pykina, vemiama, skauda galvą ar erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją.

5.2.6.2. Gyvatės įkandimas

Vienintelė nuodinga Lietuvoje gyvenanti gyvatė yra angis (5.3 pav.), tačiau ir jos įkandimas retai būna mirtinas. Tačiau yra žmonių, auginančių nuodingas gyvates namuose. Gyvatės įkandimas paprastai nėra rimtas sužalojimas, tačiau jis gali išgąsdinti, todėl labai svarbu nuraminti nukentėjėlį, nes juo jis mažiau judės ir blaškysis, juo lėčiau organizme plis nuodai. Gyvatės nuodai organizme iš pradžių plinta limfa, retai jie patenka tiesiai į kraujotaką. Pirmosios pagalbos tikslas yra sulėtinti nuodų patekimą į kraujotaką, todėl labai svarbu pažeistą galūnę sutvarstyti ir imobilizuoti.

S. 3 pav. Angis

Kaip atpažinti?Atsižvelgiant į rūšį, gali būti:- pora taškinių dantų žymių (5.3 pav.);- stiprus skausmas, paraudimas ir patinimas įkandimo vietoje;- pykinimas ir vėmimas;- sutrikęs regėjimas;- seilėtekis ir padidėjęs prakaitavimas;- pasunkėjęs kvėpavimas ar net jo sustojimas.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Sustabdyti nuodų plitimą organizme.2. Pasirūpinti, kad nukentėjėlis kuo greičiau patektų į ligoninę.

183

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Veiksmai:Atsargiai paguldykite gyvatės įgeltą žmogų. Nuraminkite j į ir paprašykite nejudėti.

Numaukite nuo įgeltos galūnės žiedus, nusekite laikrodį, nes vėliau dėl tinimo tai padaryti gali būti neįmanoma. Jei turite galimybę, atsargiai nuplaukite įkandimo vietą ir nusausinkite švaria medžiaga ar tvarsčiu. Sutvarstykite įkąstą galūnę pakankamai stipriai, kad po tvarsčiu sunkiai galėtumėte užkišti pirštą. Pradėkite tvarstyti nuo įgėlimo vietos galvos link. Sutvars- tę imobilizuokite, apimdami sąnarius aplink žaizdą, kad įgelta galūnė nejudėtų (5.4 pav.).

Pasirūpinkite, kad gyvatės įgeltas žmogus kuo greičiau patektų į artimiausią ligoninę: kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vežkite j į patys.

5

5.4 pav. Galūnės tvarstymas ir imobilizavimas

184

Apsinuodijimas

Pavojai ir pastabosNedėkite ant pažeistos galūnės timpos, nepjaukite įkandimo vietos, nes tai neveiks­

minga.Nečiulpkite žaizdos, nes tai gali būti pavojinga jūsų sveikatai, o nuodų pašalinsite

labai mažai.Nekelkite įgeltos galūnės aukščiau širdies lygio, nes tai gali pagreitinti nuodų plitimą.Jei nukentėjėlis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvė­

puoja. Jei nekvėpuoja, įpūskite jam oro ir pasirenkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.

5.2.6.3. Gyvūno ir žmogaus įkandimas

Aštrūs gyvūnų dantys padaro gilias žaizdas, pro kurias įvairūs mikroorganizmai gali patekti giliai į audinius ir sukelti infekciją. Žmogaus dantys taip pat sutraiško audinius. Jei įkandimo metu pažeidžiama oda, reikia skubiai suteikti pirmąją pagalbą ir vežti nu­kentėjėlį į ligoninę, nes kyla didelis infekcijos pavojus. Pasiutligė yra pavojingiausia viru­sinė infekcinė liga, kuria galima susirgti po įkandimo. Ji yra mirtina, todėl įkąstam žmogui ligoninėje leidžiama specialaus serumo. Įkandus gyvūnui, galima susirgti ir stablige. He­patito B, C, ŽIV (AIDS) tikimybė, įkandus žmogui, yra labai maža, vis dėlto, jei kyla įtarimų, reikia kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Stabdyti kraujavimą.2. Sumažinti nukentėjėlio ir savo infekcijos riziką.3. Prireikus vežti nukentėjėlį į ligoninę.Veiksmai:Jei turite, pirmiausia užsimaukite apsaugines pirštines. Kruopščiai nuplaukite įkandimo

žaizdą muilu ir vandeniu: tai sumažins žaizdos užkrėtimo tikimybę. Nusausinkite žaizdą švaria medžiaga ar tvarsčiu, po to užklijuokite pleistru ar sutvarstykite. Jei žaizda didelė ar gili, pasirūpinkite, kad nukentėjėlis patektų į ligoninę.

Pavojai ir pastabosJei yra nors mažiausia pasiutligės tikimybė (pvz., gyvūnas nepažįstamas, pasikeitęs

gyvūno elgesys ir t. t.), nedelsdami vežkite nukentėjėlį į artimiausią ligoninę.Visada paklauskite, ar nukentėjęs žmogus skiepytas nuo stabligės. Jei neskiepytas,

praėjo daugiau kaip 10 metų po skiepų arba neprisimena, kada skiepytas, vežkite j į į artimiausią ligoninę paskiepyti.

ApibendrinimasGalima apsinuodyti pro bumą (nuryjant), per odą, įkvepiant, per akis, injekciniu būdu

(įkandus ar įgėlus). Įtarę apsinuodijimą, skambinkite Apsinuodijimų kontrolės ir infor­macijos biurui tel. (8-5) 236 20 52 visą parą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112 ar kitu numeriu. Pasirūpinkite savo, aplinkinių ir nukentėjėlio aplinkos saugumu. Stebėkite ir palaikykite gyvybines funkcijas. Geriausias būdas išvengti apsinuodijimo yra saugotis jo.

185

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Galimas situacijos sprendimasBirutė nusineša Jonuko ištuštintą vitaminų buteliuką prie telefono ir skambina Apsi­

nuodijimų kontrolės ir informacijos biurui tel. (8-5) 236 20 52 bei vykdo jo nurodymus. Stebi Jonuko gyvybines funkcijas.

Savikontrolės klausimai1. Kas yra nuodas?2. Kokie yra nuodo patekimo į organizmą būdai?3. Kaip reikia suteikti pirmąją medicinos pagalbą (PMP), jei nukentėjėlis išgėrė nuodų?4. Kaip suteikti PMP, jei pavojingos cheminės medžiagos pateko ant odos?5. Kaip reikia suteikti PMP, cheminei medžiagai patekus į akis?6. Kaip suteikti PMP žmogui, kuris, kaip įtariama, apsinuodijo automobilio išmetamosiomis

dujomis?7. Kokie pavojai gresia nesąmoningam, alkoholiu apsinuodijusiam žmogui?8. Kaip atpažinti apsinuodijimą nuodingaisiais grybais?9. Kuo pavojingas vabzdžio įgėlimas į bumą? Kaip tokiu atveju teikti PMP?10. Kaip reikia suteikti PMP, įkandus gyvūnui? Ką tokiu atveju reikia išsiaiškinti apie skiepus?11. Kaip ištraukti įsisiurbusią erkę?12. Kaip reikia suteikti PMP, įkandus gyvatei?

5.3. Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

Baigę šią temą, turite:1) apibūdinti odos struktūrą ir pagrindines funkcijas;2) nurodyti ir apibūdinti pagrindinius šilumos perdavimo mechanizmus;3) klasifikuoti nudegimus;4) išvardyti nudegimų simptomus ir požymius;5) apibūdinti terminius, cheminius ir elektrinius nudegimus, paaiškinti jų skirtumus;6) apibūdinti pirmosios medicinos pagalbos (PMP) principus terminio, cheminio ir

elektrinio nudegimo atveju;7) nustatyti tris sisteminio šilumos poveikio sukeltas būkles;8) išvardyti šilumos mėšlungio simptomus ir požymius;9) išvardyti šiluminio išsekimo simptomus ir požymius;10) nurodyti šilumos smūgio simptomus ir požymius;11) atskirti šilumos sukeltą mėšlungį nuo šiluminio išsekimo ir šilumos smūgio;12) apibūdinti PMP principus sisteminio šilumos poveikio sukeltų būklių atveju;13) išvardyti nušalimo simptomus ir požymius;14) apibūdinti PMP principus nušalimo atveju;15) išvardyti ir apibūdinti hipotermijos laipsnius, simptomus ir požymius;16) apibūdinti PMP principus hipotermijos atveju;

Galima situacijaVakarieniaujate draugo namuose. Staiga pastebite, kad jo 5 metų sūnus, paėmęs ką

tik jums paruoštos kavos puodelį, netyčia užsiverčia ant kojų. Vaikas iš skausmo pradeda

186

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

klykti, delniukais ploja sau per šlaunis. Vaiko tėvas iš netikėtumo sutrinka, nežino ko griebtis. Ką jūs, baigęs pirmosios medicinos pagalbos kursus, turėtumėte daryti? Kokie būtų jūsų veiksmai? Koks jų nuoseklumas? Pastebėjote, kad vaikas puodelį kavos užsivertė ant abiejų šlaunų priekinio paviršiaus. Koks nudegimo plotas?

Esminiai skyriaus dalykai

Vertinkite aplinką, nukentėjėlio būklę ir teikite pagalbą, vadovaudamiesi taisykle „P-P-P“ (Patikrink-Paskambink-Padėk). Gyvybines funkcijas vertinkite ir užtik­rinkite, vadovaujantis ABC taisykle.

Atminkite, kad aukšta ir žema temperatūra, elektra, chemikalai dažniausiai būna labai pavojingi gyvybei ir sveikatai.

Nenukentėkite pats. Įvertinkite situaciją ir imkitės reikiamų saugumo priemoniųPašalinkite sužalojimą sukėlusį šaltinį arba evakuokite nukentėjėlį iš sužalojimą

sukėlusios aplinkos bei sustabdykite tolesnį audinių žalojimą.Nepamirškite iškviesti pagalbą.Nepamirškite pažiūrėti, ar nėra daugiau sužalojimų.Atminkite, kad savalaikė profilaktika - geriausia pirmoji medicinos pagalba.

ĮvadasAplinkos apibūdinimasŽmogaus aplinka yra labai sudėtinga. Ją formuoja įvairūs veiksniai:- atmosfera (sudėtis, vėjas, krituliai, slėgis, užterštumas ir pan.);- klimatas, temperatūra (karštis, šaltis);- vandens ištekliai;- dirvožemis ir žemės gelmės;- augmenija (nuodingieji augalai);- gyvūnija;- žmonės ir jų veiklos rezultatas;- energija (šviesa, garsas, vibracija, elektros energija, elektromagnetinės bangos,

radiacija, žaibas ir pan.);- cheminės medžiagos (rūgštys, šarmai).

Natūralu, kad žmogų šie veiksniai veikia. Organizmas normaliai funkcionuoja tada, jeigu j į veikiantys veiksniai yra tam tikrų ribų arba tarp jų yra nusistovėjusi tam tikra pusiausvyra, kitaip tariant, organizmas yra prie jų prisitaikęs. Atsiradus kenksmingam aplinkos poveikiui arba įprastiniam aplinkos veiksniui peržengus normos ribas, aplinka tampa priešiška žmogui ir, išsekus organizmo prisitaikymo galimybėms, atsiranda suža­lojimas. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką pabuvus aukštesnės negu 35 °C temperatūros aplinkoje, ištinka šilumos smūgis, įkandus nuodingai gyvatei, nuodai paveikia visą organizmą, apsipylus verdančiu vandeniu - nudegama, panirus į vandenį - skęstama dėl oro trūkumo, ilgesnį laiką būnant minusinės temperatūros - sušąlama ir pan.

Neigiamas aplinkos veiksnių poveikis gali pasireikšti bet kur: mieste, negyvenamoje vietovėje, kalnuose ir pan. Dažniausiai sužaloja aukšta ir žema temperatūra, skendimas, elektra, gyvūnų, vabzdžių bei roplių įkandimas ir įgėlimas.

187

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

: Sužalojimai gali būti: v - vietiniai (pažeidžiama viena ar kelios kūno dalys);

- išplitę (paveikiamas visas organizmas);- mišrūs (paveikiamas visas organizmas ir tam tikra kūno dalis ar dalys pažeidžiamos

N es tip riau (pvz., hipotermija ir kojos nušalimas).Aplinkos poveikis gali būti trumpalaikis ir ilgai trunkantis. Šiame skyriuje nagrinėsime

tik trumpalaikį tam tikrų aplinkos veiksnių sukeltą poveikį žmogaus sveikatai. Be to, panašų poveikį organizmui gali sukelti ir keletas aplinkos veiksnių (terminis nudegimas, nudegimas rūgštimis ir šarmais, elektra). Dažniausiai susiduriama su šiais aplinkos poveikio sukeltais sužalojimais ar būklėmis:

• Nudegimas.• Nušalimas.• Sušalimas.• Perkaitimas.• Elektros poveikio sukelta būklė.Sužalojimo atsiradimui ir jo sunkumui turi įtaką šie veiksniai:

Aplinkos veiksnio intensyvumas (pvz., gaisro sukelta aukšta temperatūra) arba kenksmingumas (elektros poveikis).Veiksnio veikimo trukmė (juo veiksmas ilgesnis, juo didesnė tikimybė, kad suža­lojimas bus didesnis).Organizmo prisitaikymo galimybės.

į Amžius.)Gretutinės ligos.) Profilaktikos priemonių ir saugumo bei higienos taisyklių laikymasis (pvz., šiltų drabužių dėvėjimas, pirštinių mūvėjimas šaltyje, vakcinacija nuo pasiutligės, sude- rintas skysčių vartojimas, esant aukštai temperatūrai).

( • ̂ Visuomenės švietimas ir mokymas.Žmogaus organizmą nuo išorės skiria oda ir gleivinės, todėl pradinis daugelio aplinkos

veiksnių poveikis tenka joms. Taigi siekiant suvokti daugelio aplinkos veiksnių poveikį organizmui, reikia žinoti odos anatomijos ir fiziologijos pagrindus bei organizmo tempe­ratūros reguliacijos ypatybes.

5.3.1. O dos anatom ija ir fiziologija

Oda yra didžiausias kūno organas, dengiantis apie 1,5-2 m2 vidutinio sudėjimo suaugusio žmogaus kūno ploto. Ji saugo nuo mikroorganizmų, palaiko skysčių pusiausvyrą, reguliuoja temperatūrą. Odą sudaro trys sluoksniai (5.5 pav.):

1. Epidermis, kuris yra išorinis sluoksnis, sudarytas vien iš epitelinių audinių. Jame nėra jokių kraujagyslių. Aplink akis jis yra plonas, apie 0,05 mm storio, o paduose epidermis storesnis (apie 1 mm).

2. Tikroji oda. Tai - storesnis sluoksnis, kurį sudaro jungiamieji audiniai. Juose yra kraujagyslių, nervų galūnių, riebalų ir prakaito liaukų.

3. Poodiniai audiniai, kurie yra tamprių ir pluoštinių audinių derinys, be to, juose yra riebalų sluoksnių. Po šiuo sluoksniu yra griaučių raumenys.

188

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

Epidermis ■

Dermis -

Hipodermis -

5.5 pav. Odos sluoksniai

Oda atlieka daug funkcijų, kurių svarbiausios yra:- apsauga nuo aplinkos poveikio;- termoreguliacija;- homeostazės palaikymas;- metabolinis prisitaikymas;- jutimas.Tikrosios odos sluoksnyje yra nervų galūnių, per kurias yra perduodami impulsai

tarp smegenų ir kūno. Pažeidus odos audinius, pažeidžiamos ir odoje esančių nervų ga­lūnėlės, todėl labai skauda, be to, oda nebeatlieka daugelio arba visų savo funkcijų arba jos labai susilpnėja. Pažeidus gilesnius audinius ar kraujagysles, kraujuoja, prasideda infekcija, pažeistas plotas gali apmirti.

Oda, nervai, kraujagyslės ir kitos anatominės struktūros turi didelę reikšmę kūno temperatūros reguliacijai.

Vyrų oda paprastai yra storesnė negu moterų, vaikų oda yra švelni, vyresnių negu 60 metų žmonių - plonesnė negu jaunesnių žmonių. Dėl šios priežasties, veikiant tokio paties intensyvumo žalojančiam veiksniui, šių kategorijų žmonėms sukeliami skirtingi sužalojimai (pvz., vaikui per tą patį laiką gali atsirasti gilus nudegimas, o suaugusiajam - tik paviršinis).

Karštis gali ne tik denatūruoti baltymus, bet ir sutrikdyti kraujotaką.Odos ląstelės yra jautrios karščiui, šalčiui ir mechaniniam poveikiui. Paprastai poveikis

joms prasideda, kai temperatūra didesnė kaip 44 "C. Faktiškai daugelis žmonių maudosi vonioje tokios temperatūros vandenyje. Ląsteles pradeda žaloti 44-51 °C temperatūra. Jei temperatūra didesnė, odos suirimas (destrukcija) atsiranda labai greitai. Jei organizmas būna minusinės temperatūros ilgesnį laiką, mažiau apsaugotų kūno dalių oda ir po ja esantys audiniai gali užšalti. Susidarę ledo kristalai gali pažeisti ląsteles.

Organizmas funkcionuoja normaliai, jeigu jo temperatūros nuokrypis yra maždaug 5 laipsniai, t. y. 37 °C (±3 °C). Jei temperatūra nukrinta žemiau šios ribos, galimas sunkus pažeidimas arba pacientas gali mirti. Tokias temperatūros ribas palaiko homeostaziniai mechanizmai, kuriuos valdo galvos smegenų dalis, vadinamasis pogumburis. Jis gauna sensorinius signalus iš įvairių kūno dalių ir skatina arba lėtina šilumos išskyrimą iš orga­nizmo. Šiluma atsiranda daugiausia kaip šalutinis metabolizmo produktas. Organizmas

189

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

A A A A

Konvekcija ) ) ) )

Laidumas

Spinduliavimas

5.6 pav. Šilumos perdavimo budai

gali padidinti šilumos išskyrimą, sustiprindamas metabolizmą, daugiausia aktyvindamas didžiuosius raumenis, pvz., versdamas juos virpėti. Organizmui yra daug sunkiau paimti šilumą iš išorinių šaltinių, pavyzdžiui, stovint priešais degantį laužą arba gulint paplūdimyje. Organizmas lėtina šilumos išsiskyrimą, sutraukdamas periferines kraujagysles ir taip ne­leisdamas šilumą nešančiam kraujui tekėti oda. Termoreguliacijai gali turėti įtaką ir tam tikri vaistai.

Šiluma (energija) iš didesnės koncentracijos vietos į mažesnės koncentracijos vietą perduodama keturiais būdais. Šiluma yra perduodama iš aukštesnės temperatūros vietos į žemesnės temperatūros vietą, todėl žmogaus kūnas šiais keturiais būdais gali ir gauti šilu­mos, ir jos netekti. Šilumos perdavimo būdai yra keturi (5.6 pav.):

1. Spinduliavimas. Tai - tiesioginis energijos perdavimas infraraudonąja spinduliuote iš šiltesnio kūno į šaltesnį. Tokiam energijos perdavimui tarpinės aplinkos, pvz., oro arba vandens, nereikia. Šiuo būdu saulė šildo žemę, energijai sklindant kosmosu. Spinduliavimu skleidžia šilumą restoranuose naudojamos lempos. Tokiomis lempomis kai kuriose ligo­ninėse yra šildomi pacientai.

2. Laidumas. Tai - šilumos perdavimas iš vieno kūno į kitą jiems tiesiogiai liečiantis. Šiluma „teka“ iš rankos įjo s liečiamą daiktą, jei tas daiktas yra šaltesnis už ranką. Tai yra svarbu žinoti, jei pacientas guli ant šaltos žemės arba ant įkaitusio šaligatvio. Jis atiduos du kartus daugiau šilumos žemei negu orui, todėl reikia nukentėjėlį ne užkloti antklode, o pakelti nuo žemės. Nukentėjėlis praras daug daugiau šilumos būdamas vandenyje negu tokios pačios temperatūros ore.

3. Konvekcija. Kūnas laidumu sušildo su juo besiliečiantį vandenį arba orą, kurį srovė arba vėjas nuneša tolyn, jo vietą užima naujas vanduo arba oras ir kūnas vėl j į šildo. Nuo konvekcijos apsaugo nardytojo su akvalangu kostiumas. Konvekcija yra pagrindinis peršalimo būdas pučiant vėjui.

4. Garavimas. Skysčiui virstant garais, prarandama labai daug šilumos. Vandens ir šilumos netekimas su iškvepiamu oru, per odą ir gleivines yra vadinamas nepastebimu

190

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

netekimu ir jo priežastis yra garavimas. Šiuo būdu yra prarandama apie 10 proc. visos išskiriamos šilumos, tačiau pakilus kūno temperatūrai šis procesas suaktyvėja ir išsiskiria prakaitas. Per valandą gali išsiskirti iki 4 litrų vandens. Su juo gali būti prarandama 30 kartų daugiau šilumos negu nepastebimo šilumos netekimo metu.

Saugumo taisyklėsPrieš pradedant nukentėjėliui teikti pirmąją medicinos pagalbą, reikia įvertinti situaciją,

nes galima nukentėti pačiam. Pradedant teikti pagalbą, būtina pasirūpinti, kad aplinka pačiam gelbėtojui būtų saugi (pvz., išjungti elektros srovę). Jeigu taip padaryti nepavyksta ir kyla tiesioginio pavojaus grėsmė pačiam gelbėtojui, artintis prie nukentėjusio žmogaus negalima (pvz., gaisro atveju gaisrininkai pirmiau turi užgesinti ugnį). Teikiant pagalbą, būtina kuo anksčiau nutraukti žalingo veiksnio poveikį nukentėjusio žmogaus orga­nizmui.

PaplitimasBeveik kiekvienas iš mūsų kažkada esame nukentėję nuo lengvesnio ar sunkesnio

nudegimo ir prisimename jo sukeltą skausmą ir nerimą. Daugeliui žmonių jie atrodo la­biausiai bauginantys iš visų traumų. Nudegimo sukelti sužeidimai yra ketvirtoji traumuotų pacientų mirties priežastis: dažnesnė mirties priežastis yra tik eismo įvykiai, skvarbi trauma ir nukritimas. Kiekvienais metais milijonai žmonių kreipiasi į gydymo įstaigas dėl nude­gimo. Maždaug 75 000 iš jų kasmet paguldomi į ligonines ir apie 6 000 miršta. Lietuvoje kasmet nudegimus patiria per 7000 gyventojų, daugiau kaip 2 tūkstančiai jų gydomi ligoninėse. Skirtingų amžiaus grupių žmonių nudegimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, vaikščioti pradedantys kūdikiai dažniau nusipliko karštu skysčiu, o didesni vaikai dažniau apsidegina liepsna. Nusidegina skysčiu arba šarminėmis medžiagomis dažniau pramonės įmonėse dirbantys suaugę žmonės. 20 proc. visų nukentėjėlių, patyrusių nudegimus, yra vaikai. Dažniausiai jie nusidegina ar nusiplikina namuose dėl neatsargumo.

Terminių sužeidimų sukeliamas sergamumas ir mirštamumas labai priklauso nuo susijusių sužeidimų. Dūmų įkvėpimas gali būti gyvybei grėsmingas, todėl kartais pavo­jingesnis net už patį nudegimą. Dažna nukentėjusių gaisro metu žmonių mirties priežastis yra ne pats nudegimas ar jo tiesioginės komplikacijos, bet kvėpavimo nepakankamumas ar jo sukeltos komplikacijos. Mirties priežastis gali būti ir inhaliaciniai sužeidimai.

5.3.2. Nudegim as

Nudegimas - odos ir poodinių audinių suirimas (destrukcija), sukeltas išorės veiksnių. Nudegimą gali sukelti tiesioginis sąlytis su ugnimi ar įkaitusiais daiktais, sausas karštis, trintis, karšti skysčiai ir garai, korozinės medžiagos (rūgštys, šarmai), elektros srovė, radia­cija. Karštų skysčių ar garų sukeltas nudegimas vadinamas nuplikymu.

Klasifikacija ir priežastysNudegimai yra skirstomi, atsižvelgiant įjuos sukėlusią priežastį, nudegimo gylį, vietą

ir sunkumą.

191

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Nudegimo priežastis1. Terminis nudegimas. Jį sukelia tiesioginis sąlytis su ugnimi, įkaitę objektai, garai,

dujos, karšti skysčiai. Terminiai nudegimai skirstomi į sauso karščio sukeltus nudegimus ir nuplikymus, kuriuos sukelia garai ir karšti skysčiai: verdantis vanduo, kava, riebalai. Daugiau nei pusė visų mirčių nuo nudegimų įvyksta dėl gaisrų, ketvirtadalis - dėl nusideginimo karštais skysčiais. Dažniausia nemirtinų nudegimų priežastis yra buitiniai nusiplikymai ir nudegimai, prisilietus prie įkaitusio pa­viršiaus.

2. Elektrinis nudegimas. Jį sukelia elektros srovė ar žaibas.3. Cheminis nudegimas. Jis atsiranda paveikus odą ar gleivinę korozinėmis medžia­

gomis: šarmais ar rūgštimis Tai gali būti daržo chemikalai, tualeto dezinfekcijai skirtos cheminės medžiagos, buitinis baliklis, pramoninis valiklis, dažų skiediklis, karinėje pramonėje naudojamas baltasis fosforas ir pan.

4. Radiacinis nudegimas. Jį sukelia saulės spinduliai, per ilgas švitinimas ultraviole­tinėmis (kvarco) lempomis, radioaktyvioji spinduliuotė.

Nudegimo gylis (5.7 pav.).1. Paviršinis (1-ojo laipsnio) nudegimas. Pažeidžiamas viršutinis odos sluoksnis -

epidermis. Oda parausta, tampa jautri, sausa ir skausminga, taip pat gali patinti (taip, kaip nudegus saulėje). Paprastai paviršinis nudegimas užgyja per savaitę be jokių randų.

2. Vidutinio gylio (2-ojo laipsnio) nudegimas. Pažeidžiama epidermis ir tikroji oda. Atsiranda pūslių (pvz., nusiplikius verdančiu vandeniu), aplinkiniai audiniai pa­tinsta, būna paraudę, gali atrodyti kaip atviros nudegusios odos vietos su blizgančiu ar drėgnai atrodančiu pagrindu. Oda atrodo marga. Toks nudegimas yra labai skausmingas. Paprastai 2-ojo laipsnio nudegimas sugyja per 3^4 savaites, gali atsirasti randų. Atsižvelgiant į pažeistą plotą, vidutinio gylio nudegimas gali būti

n

a b c

5.7 pav. Nudegimų laipsniai a - pirmojo laipsnio, b - antrojo laipsnio, c - trečiojo laipsnio

192

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

pavojingas gyvybei. Laiku nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, vidutinio gylio nu­degimas gali pereiti į gilų nudegimą.

3. Gilus (3-iojo laipsnio) nudegimas. Pažeidžiami visi odos sluoksniai, poodis, raumenys ir kaulai. Tokio gylio nudegimas atrodo sausas, juodas ar pilkas, kartais net suanglėjęs. Liečiant tokia nudegimo vieta atrodo kieta. Pažeidus nervų galū­nėles, nukentėjėlis gali nejausti skausmo, tačiau aplinkiniai mažiau nudegę audiniai yra labai skausmingi. Gilus nudegimas yra grėsmingas gyvybei. Jis yra atvira žaizda, todėl organizmas pro ją netenka daug skysčių, gali ištikti šokas. Be to, pažeidžiama apsauginė užtvara, todėl į organizmą gali patekti mikrobų. Pasveikus atsiranda didelių randų. Izoliuoto gilaus nudegimo praktiškai nebūna, dažniausiai jis būna kartu su paviršiniu ir vidutinio gylio nudegimu.

Nudegimo sunkumasNudegimas gali būti:1. Kritinis.2. Nekritinis.Nudegimo sunkumas priklauso nuo šių veiksnių:1) šaltinio, sukėlusio nudegimą, temperatūros;2) nudegimo trukmės;3) nudegimo vietos;4) jo ploto;5) nukentėjėlio amžiaus;6) ligų, kuriomis serga nukentėjęs žmogus.Nuo nudegimo sunkumo priklauso, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, ar ne. Daž­

niausiai nuspręsti yra labai sunku, nes labai sunku tiksliai įvertinti nudegimo dydį tuojau pat po nudegimo. Skambinti tel. 112 ir kviesti GMP reikia šiais atvejais:

- nudegimas ir kvėpavimo sutrikimas;- daugiau nei vienos kūno dalies nudegimas arba nudegimas, apimantis gana didelę

kūno dalį;- įtariama, kad kvėpavimo takai nudegę;- galvos, kaklo, plaštakų, pėdų ar lytinių organų nudegimas;- bet kokio gylio jaunesnių kaip 5 metų ar vyresnių kaip 60 metų žmonių nudegimas;- cheminių medžiagų, elektros energijos ar sprogimų sukelti nudegimai;- bet kokia abejonė dėl nudegimo.

Nudegimo atsiradimasNet gana ilgai trunkantis temperatūros, aukštesnės už normalią, poveikis (iki 40 °C)

jokio akivaizdaus odos pažeidimo nesukelia, tačiau trumpai veikiant daug aukštesnei arba ilgai veikiant tik šiek tiek aukštesnei temperatūrai audiniai yra sužalojami. Terminiai sužeidimai taip pat priklauso nuo sužeidimo vietos, dydžio ir gylio. Rankų, pėdų, lytinių organų arba veido terminiais sužeidimais, kurie visiškai juosia kūno vietas, reikia pasirūpinti pirmiausia. Kiti svarbūs veiksniai, teikiant pagalbą nudegusiems pacientams, yra inha­

193

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

liaciniai sužeidimai, temperatūros poveikio trukmė, bendroji temperatūra, paciento amžius, bendroji sveikatos būklė, kiti pažeidimai ir persirgtos ligos. Terminių sužeidimų sukeliamas sergamumas ir mirštamumas nemažai priklauso nuo susijusių sužeidimų/Dažniausia mirties priežastis yra inhaliaciniai sužeidimai. Plaučių audinių cheminiai sužeidimai ir toksiški degimo produktai yra svarbiausi plaučių patologijos veiksniai. Trachėjos ir. bronchų sužeidimą dažniausiai sukelia perkaitintos dujos, plaučių - cheminės medžiagos.

Nudegimas atsiranda labai panašiai kaip keptuvėje kepama kiaušinienė. Kiaušinį įmušus į keptuvę, tam tikrą laiką jo baltymas būna skaidrus ir skystas. Pradėjus veikti aukštai temperatūrai jis greitai tampa nepermatomas ir sukietėja. Procesas, kurio metu baltymas keičia savo formą ir suyra, vadinamas denatūracija. Kaip kepa kiaušinis, taip nudega ir žmogus, jeigu jo oda yra paveikiama aukštos temperatūros, elektros ar cheminių medžiagų (rūgščių ir šarmų).^ ^ N u d e g u s io je žaizdoje būna trys sritys. Centrinė sritis - koaguliacinė (nekrozės). Šio­je srityje yra negyvybingi audiniai, pažeisti traumos metu aukštos temperatūros arba che­minės medžiagos, kartais - jonizuojam osios spinduliuotės. Šių audinių atgaivinti neįmanoma. Greta koaguliacinės srities yra mažesnio pažeidimo sritis - stazė (išemija). Šios vietos ląstelės yra pažeistos, tačiau jeigu jos laiku gauna deguonies, atsinaujina. Hiperemijos srityje sužalojimai mažiausi, čia suintensyvėjusi kraujotaka ir antrinis uždegimas.

Nudegimo gylis. Vertinant patį nudegimą, reikia j į apžiūrėti ir nustatyti gylį. Tai tik apytikris vertinimas, nes visas nudegimo sunkumas gali paaiškėti tik po kelių dienų (po 24-48 valandų).

Labai svarbu bent apytiksliai nustatyti nudegimo plotą. Jį galima apskaičiuoti, re­miantis vadinamąja „devintukų“ taisykle, pagal kurią visas suaugusio žmogaus kūnas yra padalijamas į sritis, ir kiekvienąjų suda­ro 9 proc. suaugusio žmogaus kūno pavir­šiaus ploto (5.8 pav.). Vaikų nudegusio pavir­šiaus plotas apskaičiuojamas šiek tiek kitaip.

Kaip sužinoti, ar yra nukentėjėlių, patyrusių nudegimą?

Artėjant į įvykio vietą, reikia nuspręsti, ar aplinka yra saugi. Stebėkite, ar nėra at­viros liepsnos, dūmų, kvapų, nukarusių elekt­ros laidų, įspėjamųjų signalų apie cheminį ir radiacinį užterštumą. Jeigu aplinka pasiro­dys nesaugi, nedelsdami skambinkite tel.112, informuokite apie situaciją ir laukite, kol atvyks atitinkamos tarnybos (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie nukentėjėlio, neikite į gaisro židinį).

194

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

5.3.2.1. Terminis nudegimas

Kaip atpažinti?Įtarti, kad yra nudegimas, dažniausiai galima dėl akivaizdžiai matomos priežasties:

gaisro, netoli esančio indo, iš kurio išbėgęs skystis galėjo nuplikyti, įjungtos buitinės viryklės, paties nukentėjėlio kvietimo padėti.

- Bet kokiam nudegimui būdingas didelis skausmas (išskyrus gilų nudegimą, kai dėl odoje esančių nervų galūnių pažeidimo skausmas būna mažesnis arba visiškai išnyksta).

- Paviršiniam (1-ojo laipsnio) nudegimui būdingas greitas odos paraudimas, aplin­kiniai audiniai dažniausiai būna patinę.

- Vidutinio gylio nudegimui būdingos pūslės.- Jei nudegimas gilus, būna pilka ir apanglėjusi oda.- Jei nudegimas gilus ir jo plotas didelis, dėl sumažėjusio skysčio kiekio krauja­

gyslėse gali ištikti šokas ir bus matomų, šokui būdingų požymių (žr. skyrių ,,Šokas“).- Dažnai tam pačiam nukentėjėliui nustatomas įvairaus gylio nudegimas.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo saugumu.2. Nutraukti terminio veiksnio (ugnies, karšto skysčio, garų) poveikį.3. Atvėsinti nudegusią vietą.4. Įvertinti nukentėjusio žmogaus būklę, ypatingą dėmesį teikiant galimam kvėpavimo

takų nudegimui atpažinti ir suteikti pagalbą.5. Sumažinti infekcijos pavojų, uždengiant nudegusią vietą.6. Kviesti greitąją medicinos pagalbą arba pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus greičiau

patektų į gydymo įstaigą.7. Sumažinti šoko atsiradimo pavojų.Veiksmai:Nusprendę, kad aplinka saugi, suraskite nukentėjėlį ir nutraukite žalojantį poveikį,

jeigu jis dar yra. Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusį žmogų iš karščio poveikio zonos. Jeigu dega drabužiai, užgesinkite juos vienu ar keliais iš išvardytų būdų:

• Sustabdykite nukentėjėlį, neleiskite jam panikuoti ir bėgti, nes nuo judesių ar menkiausio vėjelio ugnis dar labiau dega.

• Paguldykite (parverskitę) nukentėjusį žmogų ant žemės ir, jeigu turite, nedelsdami laistykite j į dideliu kiekiu vandens, kol liepsna bus užgesinta.

• Jeigu įmanoma, suvyniokite nukentėjėlį į medžiagą (jei galima - sudrėkintą vandeniu): paltą, užuolaidą ar vilnonę antklodę (nenaudokite sintetinių medžiagų, pvz., nailono, nes jos labai lengvai užsiliepsnoja).

• Jeigu liepsna neužgeso, ridenkite nukentėjėlį žeme, kol liepsna visiškai užges.• Jeigu turite, laistykite nukentėjėlį dideliu kiekiu vandens bet kuriuo metu - liepsną

dažniausiai įmanoma užgesinti ir neridenant žeme.

195

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Skubiai įvertinkite nukentėjusio žmogaus būklę, didelį dėmesį skirdami kvėpavimui. Apžiūrėkite, ar nėra veido ir kaklo nudegimų. Įtarę, kad kvėpavimo takai nudegę, nedels­dami skambinkite tel. 112 bei kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir toliau stebėkite kvėpavimą. Jei nukentėjėlis nesąmoningas, tikrinkite, ar kvėpuoja, palaikykite atvirus kvėpavimo takus, jei nekvėpuoja, atverkite kvėpavimo takus, prireikus - gaivinkite. Jei nukentėjėlis sąmoningas, kalbėkite su juo, klauskite, kaip viskas atsitiko. Užkimimas, dusulys, bet koks kvėpavimo pasunkėjimas, suodžiai ant lūpų arba seilėse, nudegęs veidas ir kaklas yra kvėpavimo takų nudegimo požymiai ir rodo, kad kyla didžiulė grėsmė kvėpa­vimo takų praeinamumui dėl galimo greito kvėpavimo takų tinimo.

Net nutraukus karščio šaltinį, minkštųjų audinių nudegimas didėja dar kelias mi­nutes, todėl labai svarbu kuo anksčiau nudegimo vietą pradėti vėsinti dideliu kiekiu kambario temperatūros (18-20 °C) vandens, geriausia silpna tekančio vandens srove (tinka dušas, sodo laistymo žarna, vonia ir pan.). Vėsinama tol, kol nukentėjėlis, nustojus vėsinti, pradeda nejausti skausmo. Labai šaltu vandeniu ir ledu vėsinti negalima, nes audinius gali pažeisti hipotermija. Galima ant nudegimo vietos, kurios tiesiogiai neįmanoma pamerkti į vandens talpyklą ar laistyti, uždėti sudrėkintus rankšluosčius, paklodes, kitus drabužius. Norint, kad jie neišdžiūtų ir nepriliptų prie audinių, juos reikia nuolat drėkinti.

Dar vėsinimo metu numaukite apyrankes, žiedus, nuimkite kitus papuošalus, nusekite laikrodį ir kitus daiktus, kurie, prasidėjus audinių patinimui, galėtų spausti nudegusią vietą. Nuolat vertinkite nukentėjėlio būklę ir teikite pirmąją medicinos pagalbą. Pakankamai atvėsinę nudegusią vietą, nuvilkite visus karštus, smilkstančius ar aprūkusius drabužius. Jeigu drabužiai prilipę prie odos ir turite žirkles, apkirpkite juos. Jokiu būdu neplėškite prie nudegimo vietos prikibusių drabužių, daiktų ar nudegusios odos!

Įvertinkite nudegimo gylį, plotą ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jeigu nudegimas yra sunkus (kritinis).

Aptvarstykite visą nudegimo plotą, įskaitant ir apanglėjusius drabužius aplink žaizdą, švariais sausais tvarsčiais, trikampėmis medvilninėmis skarelėmis ar kitokia švaria me­džiaga: taip garantuosite, kad ant nudegusios vietos nepateks mikrobų, ir sumažinsite skausmą, kurį sukelia oro srovė, eidama pro atviras nudegimo vietoje esančias nervų ga­lūnes. (Šį skausmą galima palyginti su skausmu, kurį sukelia oro pūstelėjimas į danties ertmę, gydant dantį). Nepradurkite nudegimo vietoje susidariusių pūslių. Jokio tepalo, losjono ar riebalų ant nudegusių vietų tepti negalima. Medicinos personalas visa tai turės vis vien pašalinti, norėdamas įvertinti patį nudegimą. Be to, įvairios namų sąlygomis pa­vartotos medžiagos gali užteršti žaizdą ir sukelti nudegusios vietos infekciją. Mažus nudegimus, kuriems nereikia profesionalios medicinos pagalbos, tvarkykite kaip ir bet kokias kitas atviras žaizdas. Atvėsinę žaizdą, nuplaukite vandeniu ir muilu ir stenkitės tą vietą laikyti neužterštą. Patepkite antibakteriniu tepalu, taip pat medicinos personalo ar vaistininko rekomenduotu tepalu. Nudegusią plaštaką galima įkišti į švarų polietileninį maišelį ir kraštus užrišti.

Jeigu yra didesnių ir gilesnių nudegimų, stebėkite, ar neatsiranda šoko požymių (jų gali būti, jei nudegė daugiau kaip dešimtoji kūno dalis). Jiems atsiradus, teikite pagalbą (žr. skyrių „Šokas'4). Jeigu nudegė daugiau nei trečdalis kūno paviršiaus, kyla grėsmė

196

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

nukentėjėlio gyvybei. Nudegusiems žmonėms gali būti šalta, todėl stenkitės palaikyti normalią kūno temperatūrą. Jeigu nukentėjėlis yra sąmoningas ir jo nepykina, galite duoti kelis gurkšnius vandens. Kol atvyks pagalba, nuolat stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, apžiūrėkite, ar nėra daugiau sužalojimų.

Pavojai ir pastabos• Negesinkite liepsnos sintetine medžiaga, nes tokia medžiaga gali išsilydyti ant

kūno ir sukelti dar didesnius nudegimus.• Neplėškite prie nudegimo vietos prikibusių drabužių ar nudegusios odos.• Nepradurkite ar neprakirpkite jokių dėl nudegimo atsiradusių pūslių, nudegusios

vietos netepkite jokiu tepalu, losjonu ar riebalais.• Veido srities nudegimas gali labai greitai sukelti gerklų patinimą, tada atsiranda

kvėpavimo nepakankamumas.• Nedėkite tvarsčių ant veido, nes būtina matyti nukentėjėlio veidą, vertinti jo kvė­

pavimo takų būklę ir kvėpavimą.• Nenaudokite per daug šalto vandens ir nevėsinkite per ilgai, kad nesukeltumėte

hipotermijos.• Ilgesnį laiką išbuvęs patalpoje, kurioje buvo gaisras, nukentėjėlis gali būti apsi­

nuodijęs įvairiomis toksinėmis medžiagomis, esančiomis dūmuose.• Nukentėjusiam žmogui dažnai būna kitokių gyvybei grėsmingų sužalojimų. Jeigu

jų yra, teikite pagalbą.

5.3.2.2. Elektrinis nudegimas

Kaip atpažinti?Nudegimas elektros srove gali įvykti ir jūsų akivaizdoje. Galima matyti laidus ar

elektros prietaisus, kuriuos lietė nukentėjęs žmogus. Sąmoningas nukentėjėlis pats pasakys, kas jam atsitiko. Elektrinio nudegimo dydis priklausys nuo srovės kelio per organizmą ir poveikio trukmės. Pažymėtina, kad bus dvi žaizdos: viena elektros srovės įėjimo vietoje (arba sąlyčio su elektros srove vietoje), kita - srovės išėjimo vietoje (sąlyčio su žeme vietoje), taip pat pats sužalojimas bus aisbergo formos: maža sužalojimo dalelė bus matyti odos paviršiuje o labai didelė bus giliai audiniuose. Dažnai galimas sisteminis elektros srovės poveikis - gali išnykti širdies veikla ir kvėpavimas. Elektros srovės sukeltam pa­žeidimui būdingi šie požymiai: sąmonės praradimas, sutrikęs elgesys, kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas ar visiškas išnykimas, akivaizdžiai matomi nudegimai odos paviršiuje, paprastai dvi žaizdos, taip pat rusvos, vario spalvos nuosėdos ant odos, yra nudegimo požymių elektros srovės įėjimo ir išėjimo vietose.

Įtarti elektros sukeltą sužalojimą reikia ir tada, kai pasigirsta garsus pokštelėjimas ir pasirodo netikėtas šviesos pliūpsnis.

197

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo saugumu.2. Nutraukti elektros srovės poveikį.3. Įvertinti nukentėjėlio būklę, ypatingą dėmesį teikiant kvėpavimo ir kraujotakos

įvertinimui.4. Aptvarstyti matomus nudegimus.5. Kviesti greitąją medicinos pagalbą arba pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus greičiau

patektų į gydymo įstaigą.Veiksmai:Pasirūpinkite savo saugumu (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie

nukentėjėlio). Jeigu nukentėjęs žmogus buvo paveiktas aukštos įtampos srovės, nesiartinkite prie jo (saugus atstumas yra 18-20 m), kol jums nebus pranešta, kad aukštos įtampos srovė išjungta. Tokiu atveju kuo skubiau perduokite informaciją policijai. Jeigu nukentėjęs žmogus buvo paveiktas buičiai naudojamos elektros srovės (220 V įtampos), nutraukite elektros srovės žalojantį poveikį. Jeigu galite, saugiai išjunkite elektros srovę arba sausa, nelaidžia elektrai lazdele nutraukite elektros laidą, kuris vis dar liečiasi prie nukentėjėlio.

Jeigu kyla abejonių dėl nukentėjėlio būklės, skubiai įvertinkite sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką. Palaikykite kvėpavimo takus atvirus. Jeigu reikia, gaivinkite (žr. skyrių „Su­augusiųjų pradinis gaivinimas44) ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Didelę reikšmę nukentėjėlio gaivinimui turi ankstyvas automatinio defibriliatoriaus panaudojimas.

Numaukite apyrankes, žiedus, kitus papuošalus, nusekite laikrodžius ir kita, kas, prasidėjus audinių patinimui, gali spausti nudegusią vietą. Sutvarstykite žaizdą, uždenkite visą nudegimo plotą. Suteikite nukentėjėliui patogią padėtį, paguldykite, pasodinkite, ap­klokite jį. Jeigu nukentėjėlis yra sąmoningas ir jo nepykina, galite duoti kelis gurkšnius vandens. Kol atvyks pagalba, stebėkite nukentėjėlio būklę, patikrinkite, ar nėra daugiau sužeidimų, tokių kaip kaulų lūžiai, teikite atitinkamą pagalbą.

Kuo anksčiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą - visi elektros srovės sukelti nu­degimai turi būti gydomi ligoninėje.

Pavojai ir pastabos• Jei žmogų nudegino aukštos įtampos elektros srovė, nesiartinkite priėjo, kol nebus

pranešta, kad elektra išjungta ir galima prieiti prie nukentėjėlio. Laikykitės atokiai ir neleiskite kitiems prieiti priėjo. Saugus atstumas yra 18-20 metrų.

• Jei nudegino elektra, patikrinkite, ar nėra elektros srovės įėjimo ir išėjimo sukelto nudegimo. Išėjimo nudegimas gali atsirasti bet kurioje vietoje, nepaisant įėjimo nudegimo vietos.

• Elektros sukelti nudegimai būna gilūs, aisbergo formos: maža dalis - odos paviršiuje, didžioji dalis - giliai audiniuose.

• Nudegus elektros srove, visada galimi širdies veiklos sutrikimai, nukentėjėlis gali prarasti sąmonę - teikiant pirmąją pagalbą negalima kreipti dėmesį vien tik į nudegimo vietų tvarstymą.

198

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

5.3.2.3. Cheminis nudegimas

Kaip atpažinti?Cheminis nudegimas galimas tada, kai toksinė cheminė medžiaga (dažniausiai stiprus

šarmas ar rūgštis) patenka ant odos ar į organizmo vidų. Labiausiai jautrios chemikalų poveikiui yra akys. Cheminio nudegimo sunkumas priklauso nuo pačios cheminės me­džiagos, koncentracijos bei veikimo trukmės.

Šalia nukentėjusio žmogaus gali būti chemikalo, sukėlusio nudegimą, pakuotė, taip pat nukentėjėlis kartais pats gali pasakyti, kokį chemikalą jis lietė. Nukentėjėlis skųsis stipriu skausmu, taip pat paveikta vieta bus pabalusi ir patinusi, gali atsirasti pūslių. Jeigu bus paveikta akis - nukentėjėlis sunkiai atsimerks (arba iš viso negalės atsimerkti).

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo saugumu. Būtina naudotis guminėmis pirštinėmis.2. Nutraukti cheminės medžiagos poveikį ir ją saugiai nuplauti.3. Įvertinti nukentėjėlio būklę, vadovaujantis ABC taisykle, ir malšinti skausmą.4. Kviesti greitąją medicinos pagalbą arba pasirūpinti, kad nukentėjėlis greičiau pa­

tektų į gydymo įstaigą.Veiksmai:Pasirūpinkite savo paties saugumu (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite

prie nukentėjėlio). Jeigu įmanoma, pasistenkite išsiaiškinti, kokia cheminė medžiaga sukėlė sužalojimą. Būtinai naudokitės guminėmis ar lateksinėmis pirštinėmis. Išveskite ar išneškite nukentėjusį žmogų iš cheminėmis medžiagomis užterštos aplinkos. Atsargiai nuvilkite visus nukentėjėlio drabužius, užterštus cheminėmis medžiagomis, numaukite žiedus bei apyrankes, nusekite laikrodį. Pasistenkite sausu būdu pašalinti visas sausas chemines medžiagas nuo odos (jas nugrandykite ar nutrinkite pasinaudodami sausu medžiagos gabalėliu ar kartono lapu). Labai svarbu iš pradžių sausai pašalinti kuo didesnį chemikalo kiekį, nes paveiktas vandens jis gali odą pažeisti labiau nei sausas. Toliau pažeistą vietą plaukite dideliu kambario (18-20 °C) vandens kiekiu (geriausia silpna tekančio vandens srove) mažiausiai 20 minučių, kol nukentėjėlis nejaus skausmo. Plaunant vandeniu reikia stengtis, kad jo kuo mažiau tekėtų pro nepaveiktas cheminės medžiagos kūno vietas. Cheminei medžiagai patekus į akį, skubiai plaukite tekančiu vandeniu iš vidinio akies kampo, stengdamiesi, kad vanduo ištekėtų pro išorinį akies kampą. Labai svarbu yra išplauti cheminę medžiagą pakankamu kiekiu vandens, kad jos likučių neliktų ant sveikų kūno dalių, kuriomis tekėjo vanduo su chemine medžiaga iš pažeidimo vietos. Nepakankamai išplauta, cheminė medžiaga gali pažeisti sveiką kūno dalį.

Vertinkite nukentėjėlio būklę ir teikite pirmąją medicinos pagalbą, vadovaudamiesi P-P-P ir ABC taisyklėmis. Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Aptvarstykite visą nudegimo plotą švariais tvarsčiais. Jeigu nudegimą sukėlė baltasis fosforas, nuolat vilgykite tvarsčius vandeniu. Suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, paguldykite, pasodinkite, apklokite jį. Kol atvyks pagalba, stebėkite nukentėjusio žmogaus būklę.

199

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Pavojai ir pastabos• Prieš šalindami chemines medžiagas nuo nukentėjusio žmogaus odos, apsimaukite

gumines pirštines, stenkitės, kad cheminių dalelių nepatektų ant jūsų odos ar drabužių.

• Nesistenkite neutralizuoti cheminės medžiagos kita chemine medžiaga. Tokiu atveju vyktų vadinamoji egzoterminė reakcija, o jos metu išsiskyrusi šiluma dar labiau pagilintų nudegimą.

5.3.3. Perkaitim as

Kai oro ir kūno temperatūra suvienodėja, kūnas negali išspinduliuoti ir išgarinti savo šilumos į aplinką. Jei aplinka labai drėgna, procesas dar pasunkėja. Tokiais atvejais, ypač jeigu sunkiai fiziškai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hiper­termija.

Sisteminis aukštos temperatūros sukeltas poveikis gali būti trejopas.1. Šilumos sukelti traukuliai (mėšlungis, spazmai) daugeliu atvejų (apie 60 proc.)

atsiranda kartu su šilumos išsekimu. Dažniausiai jie prasideda žmonėms, kurie dar nėra pakankamai prisitaikę prie karštos aplinkos. Traukulių priežastis - che­minių elementų (elektrolitų, t. y. kalio ir natrio) ir vandens pusiausvyros organizme sutrikimas, atsiradęs dėl per didelio prakaitavimo. Tada prasideda galūnių (rankų ir kojų) mėšlungis, skrandžio spazmai ir didelis prakaitavimas.

2. Šilumos išsekimas atsiranda dėl pernelyg didelio skysčių ir druskų išsiskyrimo iš organizmo prakaituojant ir nepakankamai geriant skysčių, jei nukentėjėlis ilgai (kelias dienas) būna karštoje aplinkoje.

3. Šilumos smūgis ištinka tada, kai kūnas jau nebepajėgia išgarinti šilumos į aplinką, nors ir prakaituoja. Jis gresia tiems žmonėms, kurie ilgai dirba karštyje, dėvi ap­sauginius drabužius, nepraleidžiančius drėgmės (ypač apsauginius kostiumus) bei dirba sunkų fizinį darbą.

Kaip atpažinti?Šilumos sukeltų traukulių (mėšlungio, spazmų) požymiai:• Apatinių galūnių, nugaros, pilvo ar rankų raumenų traukuliai.• Didelis prakaitavimas.Šilumos sukelto išsekimo požymiai:• Galvos skausmas.• Silpnumas, svaigulys.• Apetito praradimas, pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas).• Spazmai.• Euforija, nerimas ar apatija.

Mieguistumas.• Odos blyškumas, šaltumas ir drėgnumas.• Didelis prakaitavimas.

200

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

• Dažnas kvėpavimas ir pulsas.• Noras tuštintis.• Drebulys (odos pašiurpimas).• Rankų ir (ar) kojų virpėjimas.• Šiek tiek pakilusi kūno temperatūra.Šilumos smūgio požymiai:• Galvos skausmas, svaigimas.• Silpnumas, svaigulys.• Nemalonūs pojūčiai.• Pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas).

(• } Paraudusi, sausa ir karšta oda.• Prakaitavimo nebuvimas.

£•} Dažnas ir stiprus pulsas.(*7 Didesnė kaip 40 °C kūno temperatūra.• Greitas sąmonės temimas.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo saugumu.2. Nutraukti karščio poveikį ir atšaldyti nukentėjėlį.3. Įvertinti jo būklę, suteikti pagalbą, vadovaujantis ABC(D) taisykle, ir atnaujinti

organizmo skysčių, netektų prakaituojant, kiekį.4. Kviesti greitąją medicinos pagalbą arba pasirūpinti, kad nukentėjėlis greičiau pa­

tektų į gydymo įstaigą.Veiksmai:Šilumos sukeltas išsekimasPerneškite nukentėjėlį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra. Patogiai

paguldykite. Atpalaiduokite arba nuvilkite drabužius ir nuaukite batus. Suvilgykite kūną vėsiu vandeniu, vėdinkite nukentėjėlį. Duokite gerti daug sūraus vandens. Pakelkite kojas aukščiau jo širdies lygio. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Stebėkite nukentėjėlį, kol simptomai išnyks arba atvyks medicinos pagalba. Patikrinkite, ar nėra šilumos sukelto smūgio simptomų.

Šilumos smūgisŠilumos smūgis yra gyvybei grėsminga būklė, todėl pagalbą turite teikti nedelsdami.

Skubiai vėsinkite nukentėjusį žmogų. Perneškite j į į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra, patogiai paguldykite. Kuo skubiau kvieskite pagalbą, pasinaudodami kitų, jeigu yra šalia, žmonių paslaugomis. Atlaisvinkite arba nuvilkite drabužius. Jeigu turite, suvyniokite nukentėjėlį į šaltą, drėgną antklodę, purkškite ir liekite vandenį ant jo, aktyviai vėdinkite. Nuolat kalbinkite nukentėjėlį. Jeigu būklė blogėja ar jis netenka są­monės, įvertinkite būklę, vadovaudamiesi ABC taisykle, ir teikite reikiamą pagalbą (gai­vinkite). Masažuokite galūnes ir odą, nes tada gerėja kraujotaka ir greitėja vėsimas. Pakel­kite kojas aukščiau jo širdies lygio. Jeigu nukentėjėlis sąmoningas, duokite lėtai išgerti bent stiklinę vandens. Organizuokite nukentėjusio žmogaus gabenimą į gydymo įstaigą.

201

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Pavojai ir pastabos• Šilumos smūgis yra gyvybei grėsminga būklė, todėl skubiai pradėkite nukentėjėlį

vėsinti ir neatidėliodami kvieskite medicinos pagalbą.

5.3.4. Nušalim as

Nušalimą sukelia šalčio poveikis. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia toje aplinkoje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti; nušąlama tik labai nepalankiomis aplinkybėmis, kurios priklauso arba nepriklauso nuo paties žmogaus.

Pagrindinės nušalimą sukeliančios priežastys:• Klimatinės sąlygos: drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai didina sušalimo

tikimybę. Žemesnė už 0 °C temperatūra ir drėgmė didina nušalimo riziką. Nulinė ir aukštesnė už nulį temperatūra ir drėgmė padidina apkasų pėdos ir imersinės pėdos atsiradimo tikimybę (kūno dalis, dažniausiai kojos, ilgą laiką būna šlapios). Garavimas, pučiant menkiausiam vėjeliui, labai pagreitina kūno šilumos praradimą ir gali pasunkinti nušalimą.

• Gana nejudri veikla, pvz., budėjimas stebėjimo poste, didina nušalimo tikimybę. Be to, galima greičiau sušalti, jeigu žmogus:- liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);- priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pvz., važiuoja nešildomu arba atviru auto­

mobiliu);- stovi vandens apsemtame telkinyje;- turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;- nenormaliai maitinasi ir nepailsi;- neturi sąlygų asmens higienai.

• Fizinis nuovargis sukelia apatiją, kuri lemia neveiklumą, nesirūpinimą savimi, todėl sumažėja šilumos gamyba. Visa tai padidina nušalimo galimybę.

• Apranga ir avalynė taip pat turi didelę įtaką.• Nesaikingas alkoholio ir bet kokių narkotinių medžiagų vartojimas didina riziką

ne tik priimti blogus sprendimus, bet ir prarasti sąmonę šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju susidaro sąlygos nušalti.

Vietiniai šalčio sukelti pažeidimai skirstomi į tris pagrindines grupes.1. Nuožvarba. Tai - nesunkus šalčio sukeltas pažeidimas, dėl kurio neapsaugota

oda, ypač ilgesnį laiką, t. y. kelias valandas, būdama šaltyje, sutrūkinėja. Sutrūkusias odos vietas niežti, jos būna jautrios. Dažniausiai nuožvarbos atsiradimą skatina odos sausumas ir nešvarumas.

2. Apkasų pėda, imersinė pėda. Apkasų pėda galima tuo atveju, jeigu ji ilgai būna, esant drėgnai pliusinei temperatūrai. Nejudrios pėdos, ypač jei kojinės sudrėkusios ir spaudžia batai (tokiu atveju pablogėja kraujotaka), yra labai pažeidžiamos. Tai - rimtas pažeidimas, gresiantis net kojų pirštų ar pėdų netekimu. Pėdos, vandenyje

202

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

išbuvusios labai ilgai, gali tiek ištinti, kad net gali užspausti kraujagysles ir sustabdyti kraujotaką.

3. Nušalimas. Nušalimas - odos audinių pažeidimas, kurį sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinės temperatūros aplinkoje. Be to, jis priklauso nuo vėjo stiprumo, buvimo laiko tokioje aplinkoje ir aprangos. Labiausiai nušalti gali skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Nušalimas gali pažeisti odą (pavir­šinis) arba ir gilesnius audinius (gilus). Gilus nušalimas - labai rimtas pažeidimas ir tik tinkama pirmoji pagalba gali padėti išvengti rankų ir kojų pirštų, plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo pavojaus arba jį sumažinti.

Kaip atpažinti?Nuožvarbą galima atpažinti iš pažeistoje vietoje esančios patinusios, raudonos, jautrios

ir niežtinčios odos. Nors negydoma nuožvarba ir nėra labai grėsminga, tačiau besitęsiantis pažeidimas gali virsti užkrėstomis, išopėjusiomis ir kraujuojančiomis žaizdomis.

Apkasų pėdai yra būdinga tai, kad pažeistų pėdų dalys būna šaltos ir beskausmės, kartais sustingusios, pulsas silpnas, jose gali būti jaučiamas karštis, gali atsirasti deginantis skausmas. Vėliau oda išblykšta, ant jos atsiranda melsvų dėmių, pulsas silpnėja. Gali atsirasti pūslių, patinimas, paraudimas, karštis, kraujavimas ir gangrena.

Nušalimo požymiai:- bet kurios kūno dalies jautrumo netekimas (sustingimas);- staigus pažeistos dalies odos pabalimas, virpėjimas;- odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);- pūslės;- tinimas arba jautrumas;- pažeistų vietų nejautrumas skausmui;- išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;- kietai sušalę audiniai.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo saugumu.2. Nutraukti šalčio poveikį ir atšildyti.3. Įvertinti nukentėjėlio būklę, suteikti pagalbą, vadovaujantis ABC(D) taisykle, ir

malšinti skausmą.4. Kviesti greitąją medicinos pagalbą arba pasirūpinti, kad nukentėjėlis greičiau pa­

tektų į gydymo įstaigą.Veiksmai:Jeigu yra nuožvarbaPalaikykite pažeistą vietą prie savo kūno kelias minutes, kad ji atšiltų. Šildykite pažeistą

kūno dalį, stipriai spausdami rankomis ar glausdami ją pažastyse arba prie kitos kūno dalies.

Jokiu būdu netrinkite ir nemasažuokite!

203

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Jeigu yra apkasų pėdaAtsargiai nuvilkite spaudžiančius drabužius, nuaukite batus, nuimkite papuošalus ir

bet kokius kitus spaudžiančius daiktus. Šildykite pažeistas kūno dalis rankomis arba savo ar nukentėjėlio pažastyse. Apsaugokite pažeistas kūno dalis nuo traumos ir gresiančios infekcijos. Perrenkite (jeigu galima) nukentėjėlį sausais laisvais drabužiais ir apklokite keliais šiltais apklotais. Kuo greičiau perkelkite j į į šiltą patalpą. Organizuokite nukentėjusio žmogaus gabenimą į gydymo įstaigą. Kai pažeistos dalys atšyla, nukentėjėlis gali jausti deginantį skausmą. Simptomai gali neišnykti dar kelias dienas ar savaites.

Jeigu yra nušalimasŠildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba prie pilvo. Ant

veido, ausų ir nosies uždėkite paties nukentėjėlio arba kito žmogaus delnus. Jei nušalo rankos, atsekite megztinį ir nukentėjėlio rankas priglauskite prie jo kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų kūno šilumos. Jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjėlio batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno. Nešildykite nukentėjusio žmogaus pėdų ar kitų nušalusių vietų, jei jam reikės eiti ar keliauti į gydymo įstaigą. Papildomų pažeidimų galimybė vaikštant yra mažesnė, kai pėdos yra sušalusios, nei tada, kai jos sušildytos (geriausia nevaikščioti). Šildymas lauke padidina infekcijos, gangrenos ir kitokių pažeidimų galimybę. Atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus. Uždenkite nukentėjėlį apklotu ar kita sausa medžiaga. Kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau. Pamerkite nušalusią kūno dalį į 38^10 °C temperatūros vandenį, po to atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį. Pakelkite pažeistas kūno dalis, kad sumažėtų tinimas.

Organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

Pavojai ir pastabos• Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir

tinkamas gydymas padės išvengti kūno dalių praradimo.• Negalima:

- šildyti kūno dalių masažuojant arba laikant arti atviros ugnies, nes sušalusios dalys, būdamos nejautrios, gali nudegti;

- trinti pažeistų dalių sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;- tepti tepalu;- duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

5.3.5. Sušalim as

Bendrosios kūno temperatūros nukritimas iki 35 °C ir žemiau vadinamas bendruoju kūno sušalimu, arba hipotermija. Hipotermija paprastai atsiranda ilgai būnant šaltame, drėgname ir vėjuotame ore arba permirkus vėsiame vandenyje, kai organizmas šilumą praranda greičiau nei ją natūraliai išskiria. Didelę įtaką turi fizinis pasirengimas, užsigrū­dinimas, šilta apranga, kaloringas maistas ir pakankamas skysčių vartojimas. Hipotermija

204

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

dažniau ištinka vaikus, vyresnio amžiaus ir įvairiomis ligomis sergančius ar alkoholio ir narkotikų vartojusius žmones. Labai daug lemia laiko veiksnys, pvz., permirkęs šaltame vandenyje net puikios fizinės būklės žmogus gali mirti per kelias minutes. Vandenyje kūnas netenka šilumos 30 kartų greičiau nei sausame šaltame ore.

Hipotermijos laipsniai:1. Lengvas (kūno temperatūra yra 32-35 °C).2. Vidutinis (kūno temperatūra yra 32-30 °C).3. Sunkus (temperatūra mažesnė kaip 30 °C).

Kaip atpažinti?Hipotermijos požymiai:• Nukentėjusiam žmogui šalta.• Krečia drebulys.• Išblyškusi ir šalta oda.• Kūno temperatūra žemesnė kaip 35 °C.• Nejudrumas, apatija.• Sąmonės pokyčiai: sumišimas, neaiški kalba, irzlumas, dezorientacija, visiškas

sąmonės praradimas.• Nekoordinuoti judesiai.• Retas ir paviršinis kvėpavimas.• Silpnas pulsas.

Pirmoji pagalbaTikslai:1. Pasirūpinti savo saugumu.2. Sustabdyti tolesnį kūno šilumos netekimą ir sušildyti nukentėjėlį.3. Įvertinti nukentėjusio žmogaus būklę, suteikti pagalbą, vadovaujantis ABC(D)

taisykle.4. Skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą ar organizuoti nukentėjėlio gabenimą į

ligoninę.Veiksmai:Apsaugokite nukentėjusį žmogų nuo tolesnio šalčio poveikio. Įneškite j į į šiltą patalpą.

Jeigu tokios galimybės nėra, padarykite užuovėją ar priedangą nuo vėjo, lietaus ar sniego. Labai svarbu pakloti ką nors po nukentėjėliu, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su žeme. Apvyniokite nukentėjėlį antklode ar paguldykite į miegmaišį. Naudokite termoizoliacinę plėvelę. Nuvilkite drėgnus drabužius ir apvilkite sausais. Jei nukentėjęs žmogus sąmo­ningas, duokite gerti jam šilto gėrimo: arbatos, kavos, pieno, sultinio. Jeigu pastebėjote nušalimų, teikite tokią pagalbą kaip ir nušalimo metu (žr. „Nušalimas44). Kuo greičiau kvieskite medicinos pagalbą ir (arba) organizuokite nukentėjusio žmogaus pervežimą į ligoninę. Sušildykite kūną vienodai ir nedelsdami. Būkite pasirengę imtis gaivinimo veiksmų.

205

Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos

Pavojai ir pastabos• Hipotermija - kritinė būklė, todėl būtina tinkama medicinos pagalba.• Sušalęs žmogus nėra negyvas, kol jis nėra atšildytas ir tikrai miręs!• Sušalusį nukentėjėlį judinkite ir bet kokias procedūras darykite švelniai ir atsargiai.• Neduokite jam gerti alkoholio.• Nešildykite nukentėjusio žmogaus elektriniu šildymo prietaisu ar karšto vandens

pūsle.

Galimas situacijos sprendimasJeigu yra netoli - čiumpate stiklinę vandens ir užpilate vaikui ant kojų. Žaibiškai

nuvedate ar nunešate j į į vonią ir pilate vandenį (18-20 °C temperatūros - j į paruošiate vonios vandens maišytuvu) kol vaikas nejaus skausmo. Dar vėsinimo metu atsargiai nu- velkate drabužius. Aptvarstote sausais tvarsčiais ir kviečiate GMP. Nudegimo plotas - apie 7-8 proc. kūno ploto.

Savikontrolės klausimai1. Veiksmingiausia pirmoji pagalba nudegimo metu:

a) vėsinti pacientą kambario temperatūros (18-20 °C) vandeniu, tekančio vandens silpna srove mažiausiai 10 minučių arba tol, kol praeis skausmas;b) dėti ant nudegusių vietų maišelius su ledu;c) nuplauti nudegimą ir užtepti antibakterinio tepalo.

2. Gyvybei pavojingas nudegimas gali būti:a) nudegimas saulėje;b) abiejų alkūnių nudegimas;c) terminis veido nudegimas;d) nugaros apatinės dalies nudegimas.

3. Gyvybei grėsminga būklė yra:a) šiluminė koma;b) šiluminis išsekimas;c) šilumos smūgis;d) šilumos mėšlungis.

4. Greitąją medicinos pagalbą nudegimo atveju kviesite, jeigu:a) nukentėjėlis nudegė abi šlaunis ir pilvą;b) nukentėjėlis nudegė pusę pilvo ir yra 4 metų berniukas;c) nudegė alkūnės sąnarys;d) visais išvardytais atvejais.

5. Geriausias nudegusios vietos vėsinimas yra:a) maišelių su ledais uždėjimas;b) plovimas tekančiu 4 °C temperatūros vandeniu 30 min.;c) plovimas 18-20 °C temperatūros vandeniu 10 min. arba kol nurims skausmas;d) šalto oro srove.

6. Kuris iš žemiau išvardytų požymių būdingas šiluminiam išsekimui, o nebūdingas šilumos smūgiui:a) galvos skausmas;b) prakaitavimas;c) silpnumas;d) dažnas pulsas.

206

Aplinkos veiksnių sukelti sužalojimai

7. Šildant nušalusią galūnę negalima:a) jos laikyti prie pagalbos teikėjo kūno;b) priartinti prie atviros ugnies;c) numauti batų (jeigu tai koja);d) numauti žiedų ir apyrankių nuo rankos.

8. Hipotermija gali būti, kai kūno šerdinė temperatūra yra:a) daugiau kaip 36,6 °C temperatūros;b) daugiau kaip 38 °C temperatūros;c) mažiau nei 35 °C temperatūros;d) 35-37 °C temperatūros.

9. Kas yra svarbiausia, teikiant pagalbą elektros nudegimą patyrusiam nukentėjusiam žmogui:a) nudegimo vietos sutvarstymas sausu tvarsčiu;b) nukentėjėlio būklės stebėjimas (stengiamasi laiku pastebėti širdies veiklos sutrikimus);c) nudegusios vietos vėsinimas;d) įsitikinti, kad elektros srovės poveikis nepakenks pagalbos teikėjui.

10. Teikiant pagalbą hipotermijos atveju svarbiausia yra:a) skatinti energingą paciento mankštinimąsi;b) duoti išgerti kavos, arbatos ar energetinių gėrimų;c) nukentėjėlį judinti ir priėjo liestis labai atsargiai;d) kuo skubiau panardinti nukentėjėlį į karšto vandens vonią.

11. Esant bendram kūno sušalimui reikia:a) stengtis kuo greičiau apsaugoti nukentėjėlį nuo tolesnio šalčio poveikio;b) nurengti šlapius drabužius ir perrengti sausais;c) kviesti greitąją medicinos pagalbą;d) visa, kas nurodyta anksčiau.

Pirmoji medicinos pagalba

6. Specialus atvejai

6.1. Vaikų pirmosios medicinos pagalbos ypatybės

Baigę šią temą, turite žinoti:1) pagalbos teikimo vaikams ypatybes;2) kaip apžiūrėti vaikus ir suteikti jiems pagalbą;3) kaip bendrauti su vaiko, kuriam teikiate pagalbą, tėvais ar globėjais;4) kada įtarti, kad vaikas patyrė smurtą ar yra neprižiūrėtas, kaip elgtis tokiu atveju.

Galima situacijaJūs pakviečiamas suteikti pagalbą dviem vaikams, kurie važiavo dviračiais ir susidūrė.

Matote 7 metų berniuką, ant kurio veido ir rankų yra nubrozdinimo žymių, 5 metų mergaitę, kuri verkia, skundžiasi pilvo skausmu, jos rankos taip pat nubrozdintos. Abu vaikai išsigandę. Jūs esate pirmasis pagalbos teikėjas. Ką darysite?

Priėjęs matote, kad įvykio vieta saugi. Berniukas budrus, į klausimus atsako rišliai, bet neprisimena susidūrimo, negali pasakyti savo adreso ir gimimo dienos. Mergaitė sąmoninga, orientuota, skundžiasi pilvo skausmu, susitrenkė į dviračio vairą. Nustatote, kad ŠSD yra 120 kartų per minutę, kvėpavimas - 25 kartai per minutę, pilvas nubrozdintas, jautrus čiuopiant.

Esminiai skyriaus dalykai

Teikdami pagalbą vaikams, turite suprasti, kad bendravimas su jais gali būti sudėtingas ir priklausyti nuo vaiko amžiaus ir psichomotorinės raidos. Be to, daž­niausiai teikiant pagalbą, dalyvauja tėvai ar globėjai, kuriems reikia jūsų emocinio palaikymo, tad teikdami pagalbą vaikui, turite tarsi du pacientus: tėvus ir vaiką. Vaiko anatomija ir fiziologija skiriasi nuo suaugusio žmogaus, todėl į tai reikia atsižvelgti, nustatant jo būklę ir teikiant pagalbą. Vaikai yra pažeidžiama visuomenės dalis ir jūs galite susidurti su smurto atvejais. Dažnai jie būna neakivaizdūs, bet labai svarbu tokius atvejus pastebėti ir apie juos pranešti.

6.1.1. Kaip bendrauti ir atlikti vaiko apžiūrą?

Vaikai yra ypatinga pacientų grupė, ji skiriasi nuo suaugusiųjų ir anatominiais, ir fiziologiniais bei psichomotoriniais ypatumais. Tai svarbu suprasti ir atsižvelgti ir tiriant pacientą, ir teikiant pagalbą. Nors pirmosios pagalbos vaikams ir suaugusiesiems principai yra tokie patys, tyrimo ir pagalbos seka yra tokia pati, bet anatominiai ir fiziologiniai

208

Vaikų pirmosios medicininės pagalbos ypatybės

vaikų skirtumai yra svarbūs ir tyrimo bei gydymo metu reikia į tai atsižvelgti. Skirtingas amžius, taigi, ir psichomotorinė raida, lems skirtingą bendravimą su vaiku, jo būklės tyrimą ir pagalbos teikimą. Taip pat reikia nepamiršti, teikiant pagalbą vaikams, kad šalia vaiko yra jo tėvai ar globėjai, kurie dalyvauja teikiant pagalbą ir fiziškai, ir emociškai ir mūsų bendravimas su jais yra labai svarbus.

Mažas vaikas paprastai vengia kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, vengia bet kokio bendravimo su jais, vaikui gali būti sunku papasakoti, kas atsitiko, kaip jis jaučiasi, be to, jis bijo būti atskirtas nuo tėvų ar kitų artimų žmonių ir tai gali sunkinti jo apžiūrą.

Mes ir patys, matydami sergantį ar sužeistą vaiką, reaguojame jautriau. Teikdami pagalbą tokiais atvejais pasistenkite nesijaudinti ir kontroliuokite savo veido išraišką, šypsokitės - tai teigiamai veiks ir vaiką, ir su juo esančius suaugusius žmones. Kalbėkite ramiu balsu, venkite staigių judesių: staiga į kambarį įėjęs garsiai kalbantis nepažįstamas žmogus tikrai gali išgąsdinti vaiką. Jei įmanoma, leiskite kelias minutes vaikui priprasti prie jūsų. Pabandykite įsivaizduoti, ką ir kaip jaučia vaikas: jis bijo sirgti, bijo skausmo, būti atskirtas nuo tėvų. Jūs turite sumažinti vaiko nerimą, įgyti jo pasitikėjimą. Bendraukite su vaiku taip, kad jūsų akys būtų vieno lygio, kalbėkite ramiai, paklauskite vaiko vardo ir bendraudami su juo kreipkitės vardu, kalbėkite aiškiai, pasakykite, ką ketinate daryti, paaiškinkite vaikui, kas bus toliau, kalbėkite žodžiais, kuriuos vaikas supranta, užduokite klausimus, į kuriuos jis sugebėtų atsakyti.

Bendravimas priklauso ir nuo vaiko amžiaus (6.1 lentelė).

Naujagimiai, kūdikiaiPaprastai mažesni kaip 6 mėn. vaikai nesipriešina apžiūrai, užtenka, kad jiems nebūtų

šalta ir jie nebūtų alkani. Vyresni vaikai pradeda skirti savus nuo nepažįstamųjų, todėl kūdikis gali suktis nuo jūsų, stumti rankas, verkti, veržtis pas tėvus ar globėjus. Jei tik įmanoma, apžiūrėkite ir pagalbą teikite vaikui, tėvų laikomam ant rankų, atskirkite j į nuo tėvų tik būtinu atveju. Tokio amžiaus vaikus gali raminti čiulptukas, šilto gėrimo buteliukas.

1-3 metų vaikaiVyresnių vaikų elgesys priklauso nuo įpročių, charakterio. Paprastai jie nebūna labai

draugiški su nepažįstamaisiais. Tokio amžiaus vaikai labai bijo būti atskirti nuo tėvų. Patikinkite vaiką, kad jis nebus atskirtas nuo tėvų ar globėjų, jei įmanoma, atlikite tyrimą ir pagalbą teikite vaikui sėdint ant artimųjų kelių. Šypsokitės, kreipkitės vardu. Vaikas gali nurimti, jei leisite jam laikyti mėgstamą žaislą.

Ikimokyklinio amžiaus (3-7 metų) vaikaiTokio amžiaus vaikams teikti pagalbą paprastai nebūna sunku, ypač jei tai vyksta jų

įprastoje aplinkoje. Vaiko palankumą įgysite, jei leisite jam čiupinėti ir susipažinti su jūsų turimais daiktais, pvz., tvarsčio pakuote. Apžiūros ir pagalbos teikimo veiksmus galite pademonstruoti ir ant lėlės ar kitokio žaislo. Apžiūrą atlikite nuo kojų galvos link. Vaikas gali jautriai reaguoti ir jaudintis dėl matomų sužeidimų, todėl prireikus paskubėkite žaizdą aptvarstyti. Paprašykite parodyti, kur skauda, nes tik paklausus, vaikui gali būti sunku pasakyti.

209

Specialus atvejai

6.1 lentelė. Vaiko raida

Amžius Vaiko raidos ypatumai Sėkmingas bendravimas

0-3 mėn. Yra budrus Dairosi aplink Sutelkia žvilgsnį į veidus Sulenkia galūnes

Laikykite ant rankų Pasirūpinkite, kad būtų šilta Norėdami, kad nurimtų, duokite čiulptuką Venkite triukšmo, ryškios šviesos

3-12 mėn. Budrus, dairosi aplink Akimis stebi tyrėją, pagalbos teikėją Šiek tiek sulenktos galūnės Tiesia rankas ir kojas Nuo 6 - 8 mėn. gali sėdėti Pažįsta tėvus, jų balsą

Patinka būti laikomiems ant rankųGali būti neramus, nes atskiriamas nuo tėvųTėvai turi būti šaliaTirkite nuo kojų galvos linkAtitraukite dėmesį žaislu ar šviesele

1-3 m. Vaikšto nuo 18 mėn. arba anksčiau Nemėgsta ramiai sėdėti Gali stumti rankas nuo savęs, griebti instrumentus

Atlikite tyrimą kaip žaidimąLeiskite tėvams dalyvauti tiriantTirkite nuo kojų galvos linkAtitraukite dėmesį žaislu ar švieseleGali būti neramus, nes atskiriamas nuo tėvųGerbkite drovumą, laikykite vaiką užklotą,kai tik tai įmanoma

Ikimokykli­nis amžius (3-7 m.)

Budrus, aktyvus Paprašytas gali pasėdėti ramiai Gali padėti teikti pagalbą, tyrimą Supranta kalbąGali nejaukiai jaustis dėl nepažįstamų žmoniųVisiems nežinomiems dalykams su­randa paaiškinimus

Paaiškinkite savo veiksmus paprastai Tirkite nuo kojų pirštų galvos link Paaiškinkite tolesnius veiksmus Jei procedūra bus skausminga, pasakykite apie tai prieš pat procedūrą Nukreipkite dėmesį pasakodami istoriją Gerbkite drovumą

Mokyklinis amžius (7-12 m.)

Jei pasitiki, gali padėti Gerbkite drovumąApibūdinkite tyrimą ir gydymą taip, kad vaikas suprastųĮspėkite, jei procedūra bus skausminga,paaiškinkite ir kaip skaudėsLeiskite dalyvauti tiriantLeiskite, jei galima, pasirinkti tyrimą ir gydymą

Paauglys (12-18 m.)

Gali daryti sprendimusDažnai reiškia nepriklausomumą,savarankiškumą

Paaiškinkite visus veiksmus kaip suaugusiam žmoguiVisus veiksmus atlikite pagarbiai Gerbkite drovumąJei įmanoma, leiskite pasirinkti tyrimą ir gydymąLeiskite padėti atlikti tyrimą ir pagalbos teikimą

Mokyklinio amžiaus (7-11 metų) vaikaiTokio amžiaus vaikai gali būti puikūs pagalbininkai: jie gali pasakyti, kuo skundžiasi,

papasakoti, kas įvyko. Tačiau žinokite, kad tokio amžiaus vaikai gali nesakyti tiesos bijodami pasekmių (pvz., nutylės apie traumos aplinkybes, kad nebūtų baudžiami, pasunkins simptomus, jei tokiu būdu tikėsis išvengti, pvz., pamokų, ar nepasakys tiesos

210

Vaikų pirmosios medicininės pagalbos ypatybės

bijodami gydymo). Mokyklinio amžiaus vaikai gali gėdytis būti apnuoginti - gerbkite jų drovumą.

Paaugliai (12-18 metų)Tokio amžiaus žmones galima laikyti greičiau suaugusiaisiais nei vaikais. Bendraukite

su jais kaip su suaugusiaisiais, rodykite pagarbą, klausimus užduokite tiesiogiai jam, o ne tėvams ar globėjams. Kartais, jei nėra suaugusiųjų, tokie vaikai yra atviresni ir geriau papasakoja apie savo būklę. Paaugliai yra drovūs ir būna atviresni, jei pagalbos teikėjas yra tokios pačios lyties kaip ir jie.

Jei yra kvėpavimo sutrikimų, gerai apsvarstykite, ar būtina atskirti vaiką nuo tėvų, ar reikia papildomo tyrimo (verkimas sunkina kvėpavimo nepakankamumą: deguonies poreikis didėja, kvėpavimo takai burksta). Tai labai pavojinga epiglotito arba retrofaringinio pūlinio atveju. Duokite kvėpuoti deguonies ir palikite vaiką tėvų glėbyje, patogios padėties.

Sergantis, sužalotas, įtampą išgyvenantis vaikas gali elgtis ne pagal amžių (kaip jaunesnis), pvz., sužeistas vienuolikmetis gali elgtis kaip septynmetis. Tai neturi jūsų stebinti, klaidinti, į tai reikia atsižvelgti.

Būtinai įspėkite vaiką, jei atliksite skaudžią procedūrą, bet tik prieš pačią pro­cedūrą.

Nemeluokite, negąsdinkite.

Bendravimas su sergančio vaiko tėvais ar globėjaisPrisiminkite, kad jei tėvai ar kiti šeimos nariai yra susijaudinę, išsigandę, taip jausis

ir vaikas. Jei jums pavyks nuraminti šalia esančius tėvus ar globėjus, greičiausiai nurims ir vaikas. Leiskite tėvams ar globėjams dalyvauti vaiką tiriant ir teikiant pagalbą. Artimo, pažįstamo žmogaus buvimas kartu teigiamai veikia visus pacientus, ypač vaikus (pvz., teikiant pagalbą vaikui sunkaus astmos priepuolio metu, atskyrimas nuo tėvų padidins susijaudinimą, todėl pasunkės kvėpavimo nepakankamumas). Jei tėvai ar globėjai labai susijaudinę ar priešiškai nusiteikę ir trukdo apžiūrėti vaiką ir teikti pagalbą, pasistenkite juos atskirti nuo vaiko, nes jūsų tikslas - teikti pagalbą vaikui. Jei šalia vaiko yra tėvai ar globėjai, gaukite jų sutikimą, kad galėtumėte vaiką apžiūrėti ir suteikti jam pagalbą.

6.1.2. A natom iniai ir fiziologiniai skirtum ai

Vaikas nėra maža suaugusio žmogaus kopija. Anatominėmis ir fiziologinėmis sa­vybėmis vaikas skiriasi nuo suaugusiojo, be to, yra skirtumų ir tam tikrais vaikų amžiaus laikotarpiais. Nors apžiūros, pagalbos teikimo principai ir eiliškumas sutampa su suau­gusiųjų, tačiau į tam tikras anatomijos ir fiziologijos ypatybes būtina atkreipti dėmesį.

211

Specialūs atvejai

Kūno paviršiaus plotasSantykis tarp kūno paviršiaus ploto ir kūno masės mažų vaikų yra didelis ir augant

mažėja. Dėl šios priežasties vaikai greičiau netenka šilumos (per didelį kūno paviršiaus plotą greičiau atiduoda į aplinką). Tirdami vaikus, teikdami jiems pagalbą, stenkitės kuo trumpiau laikyti apnuogintus, kai tik galėsite - užklokite. Vaiko galva santykiškai taip pat yra didesnė, tai yra didelis šilumos atidavimo plotas, todėl užklokite ir galvą.

OdaRaginis vaiko odos sluoksnis yra plonesnis, keratinizacija nepakankama, todėl lengviau

pažeidžiama. Visas procedūras atlikite labai švelniai.

Kaulų ir raumenų sistemaVaiko kaulai yra elastingesni, nes juose mažiau mineralinių druskų, storesnis antkaulis.

Dėl šios priežasties vaikų kaulai lūžta rečiau. Traumos atveju griaučiai sugeria mažesnį energijos kiekį, todėl vaikams dažniau nei suaugusiems žmonėms, net ir tuo atveju, jei nėra sunkių išorinių sužalojimų, gali būti vidaus organų pažeidimų (pvz., ištikus krūtinės traumai šonkauliai lūžta retai, tačiau plaučių ar kitų krūtinės organų sužalojimų dėl bukos traumos gali atsirasti). Mažų vaikų pilvo sienos raumenys išsivystę silpnai, todėl traumos atveju jo apsauga yra mažesnė ir dažnesni pilvo organų sužalojimai.

Kvėpavimo sistemaMažiems vaikams kvėpuojant dalyvauja pilvo siena, todėl vertindami kvėpavimą,

apžiūrėkite ne tik krūtinės ląstą, bet ir įvertinkite pilvo sienos judesius. Be to, tokių vaikų pilvo sienos judesių suvaržymas, (pvz., imobilizavimas) gali trikdyti kvėpavimą ir sunkinti kvėpavimo nepakankamumą.

Vaikų kvėpavimo takai yra siauresni, gleivinė greičiau paburksta, sekrecija yra didesnė, todėl kvėpavimo takų nepraeinamumas atsiranda greičiau, nors sekrecija gana nedidelė ar yra svetimkūnių.

Jaunesnių kaip 6 metų vaikų galvos apimtis yra didesnė už krūtinės ląstos, todėl vaikui gulint ant kieto pagrindo, galva būna prilenkta prie krūtinės. Norint palaikyti atvirus kvėpavimo takus ir galvą neutralios padėties, reikia po pečiais padėti paklotą.

Vaikų metabolizmas greitesnis, deguonies poreikis didesnis. Hipoksemija yra daž­niausia asistolijos priežastis. Palaikyti atvirus kvėpavimo takus ir reikiamą kvėpavimą ir audinių oksigenaciją yra labai svarbu.

Labai geros kompensacijos galimybės, tačiau joms išsekus, prasideda greita dekom­pensacija ir staigus būklės blogėjimas.

Būklę, jos sunkumą būtina nustatyti atidžiau, gyvybinių organų funkcijas vertinti dažniau.

6.1.3. Sm urtas prieš vaikus, vaiko nepriežiūra

Teikdami pagalbą galite susidurti su vaikais, kurie, jūsų manymu, patiria smurtą arba yra neprižiūrimi. Tai - opi problema, nes tokių vaikų yra ir daugelis atvejų neišaiškinami. Jeigu įtariate, kad prieš vaiką smurtaujama, būtinai praneškite.

212

Vaikų pirmosios medicininės pagalbos ypatybės

Smurtas prieš vaiką - visos prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, priežiūros stokos arba aplaidumo formos, sukeliančios faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, gyvybei, vystymuisi ar orumui. Smurtas prieš vaiką gali būti seksualinis, fizinis, emocinis (psichologinis).

• Fizinis smurtas - veiksmai, kuriais tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažniausiai tos vietos, kurias slepia drabužiai.

• Vaikų nepriežiūra - pagrindinių fizinių ir emocinių vaiko poreikių nepatenkinimas. Vaikas, kuriuo nesirūpinama, yra nuolat alkanas, sulysęs, nešvarus, netinkamai apsirengęs, apžiūrėjus jį matyti medicinos pagalbos stokos požymių.

• Emocinis smurtas - toks tėvų arba globėjų elgesys, kuriuo jie stengiasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save. Suaugusieji abejingi vaikui, atstumia jį, verčia daryti daugiau, nei jis gali (pvz., mokytis), neleidžia bendrauti su kitais vaikais, nors žino, kad tai būtina vaiko raidai, niekada jo nepriglaudžia, nenešioja ant rankų.

• Lytinis smurtas - fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas prieš vaiką, siekiant lytinio pasitenkinimo. Tai yra kraujomaiša, prievarta, gundymas, vaikų pornografija ir prostitucija. Net švelnus išnaudojimas be fizinės ar žodinės agresijos yra vaiko teisių pažeidimas ir naudojimasis jo silpnumu ir nekaltumu.

Kartais smurtavimas ar nepriežiūra yra akivaizdūs, tačiau dažniausiai tai nėra lengva nustatyti iš pirmo žvilgsnio.

Teikiant pirmąją medicinos pagalbą, reikia įtarti, kad yra smurtaujama, šiais atvejais:• Antisanitarinės sąlygos, nesaugi aplinka.• Vaikas vilki drabužius, neatitinkančius metų laiko, oro sąlygų.• Tėvai negali pasirūpinti vaiku (pvz., apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų).• Vaikas nepakankamai maitinamas.• Vaikas abejingas, nebendrauja su tėvais ir pagalbos teikėjais.• Vaikas bijo tėvų.• Yra kritinių ligų ar buvusių sužeidimų, kurie negydyti, požymių.• Sužaloj imu pobūdis, sunkumas neatitinka tėvų ar globėjų aiškinimo, kaip tai nutiko.• Įvykio priežasčių aiškinimas neatitinka vaiko galimybių (pvz., sakoma, kad vaikas

pats parkrito, nors tokio amžiaus vaikai dar nevaikšto).• Nepaaiškinamas pavėluotas kreipimasis pagalbos.• Tėvai nekreipia dėmesio į didelį sužalojimą.• Yra įvairaus senumo kraujosruvų.• Yra senų randų.• Išmušti dantys.• Patinusios, deformuotos ausys.• Yra galvos trauma.• Nudegimai ir nubrozdinimai neįprastose vietose (pvz., vidinis šlaunų paviršius,

sėdmenys, lytiniai organai).• Rankų, kojų, sėdmenų nuplikymo požymiai.• Vaiko, jaunesnio nei 3 m., kaulų lūžiai.• Virvės žymė ant kaklo, riešų, čiumų.• Nudegimo žymės su aiškiu daiktų (pvz., cigaretės) atspaudu.• Gnybimo ar kandimo žymės.

213

Specialus atvejai

Įtarę, kad vaikas neprižiūrėtas ar prieš j į smurtaujama, praneškite Vaiko teisių apsaugos tarnybai pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitų institucijų darbuotojai privalo pranešti apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus, o tokios informacijos slėpimas ar klastojimas yra baudžiamas įstatymų numatyta tvarka.

6.1.4. Sukrėsto vaiko sindrom as

Tai - galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis smarkiai purtant kūdikius ar jaunesnius kaip 2 m. vaikus. Tokio amžiaus vaikų galva, palyginti su visu kūnu, yra didelė ir sunki, kaklas silpnas dėl menkai išsivysčiusių kaklo raumenų. Purtant vaiką, galva juda pirmyn ir atgal ir sužalojamos kaukolės ertmės struktūros. Dažniausiai atsiranda subduralinė hematoma, smegenų pažeidimas, tinklainės hemoragija. Išorinių sužalojimų požymių paprastai nebūna. Klinikiniai požymiai gali būti elgesio pokytis: vaikas gali būti sujaudintas, dirglus ar mieguistas, gali atsisakyti valgyti. Be to, gali atsirasti traukulių, vėmimas, springimas ar net sutrikti gyvybinių organų funkcijos.

Tai, kad yra sukrėsto vaiko sindromas, reikia įtarti, jei nėra aiškios galvos traumos, išorinių sužalojimų, būdingų galvos traumai, tačiau yra jai būdingų simptomų.

ApibendrinimasVaikai yra ypatinga pacientų grupė ir teikiant pagalbą būtina atsižvelgti į jų poreikius.

Bendraudami su vaikais, būkite švelnūs ir ramūs, pasistenkite, kad būtų palaikomas akių ryšys ir jūsų bei vaiko akys būtų vienodo lygio. Bendraukite su vaiku, atsižvelgdami į jo amžių ir subrendimą. Įtraukite į vaiko apžiūrą ir pagalbos teikimą jo tėvus. Prisiminkite ir įvertinkite vaikų anatominius ir fiziologinius ypatumus. Tikrinkite vaiko gyvybinių organų funkcijas dažniau ir atidžiau, nes vaiko kompensacinės organizmo galimybės yra geros, tačiau joms išsekus, būklė blogėja labai staigiai. Nesiginčykite su tėvais ar globėjais, jei įtariate, kad prieš vaiką yra smurtaujama. Apie tokius įtarimus praneškite Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Galimas situacijos sprendimasBerniukas važiuodamas nedėvėjo šalmo, todėl galėjo patirti galvos traumą. Nukentėjėlį

būtina išsamiau ištirti ligoninėje. Mergaitė važiavo su šalmu. Vertinant skundus, traumos aplinkybes ir apžiūros duomenis, galima įtarti, kad yra pilvo trauma. Mergaitę taip pat reikia išsamiau ištirti ligoninėje. Laukdami greitosios medicinos pagalbos, nuraminkite vaikus, apklauskite jų artimuosius, išsiaiškinkite, ar vaikai serga kokiomis nors ligomis, ar yra alergiški.

Savikontrolės klausimai1. Bendraudami su vaiku:

a) laikykite jį apglėbę, kad negalėtų priešintis;b) bendraukite taip, kad jūsų ir vaiko akys būtų vieno lygio;c) pasistenkite, kad vaikas jūsų nematytų;

2 1 4

Vaikų pirmosios medicininės pagalbos ypatybės

d) nieko nekeiskite, elkitės kaip visada.2. Teikiant pagalbą sunkiai sužeistam vaikui, pirmiausiai reikia:

a) nuraminti tėvus;b) leisti vaikui turėti su savimi mėgstamiausią žaislą ar kitą daiktą;c) palaikyti ŠSD tarp 100 ir 120 kartų per minutę;d) palaikyti atvirus kvėpavimo takus ir ventiliaciją.

3. Palaikant atvirus jaunesnių kaip 6 m. vaikų kvėpavimo takus, svarbu:a) padėti po galva pagalvėlę ar kitą daiktą;b) siekti, kad galva būtų šiek tiek atlošta;c) padėti po pečiais paklotą ir išlaikyti galvą neutralios padėties;d) guldyti ant kieto lygaus pagrindo ir nieko papildomai nedaryti.

4. Dažniausia vaikų asistolijos priežastis:a) hipoksemija;b) įgimtos širdies ydos;c) hipovolemija;d) dauginė trauma.

5. Išvardykite 5 požymius, kurie leistų įtarti, kad prieš vaiką smurtaujama:a) b) c) d) e)

6. Jei yra sukrėsto vaiko sindromas, pažeidžiama:a) plaučiai;b) blužnis;c) galvos smegenys;d) kaulai.

7. Priedas Savikontrolės klausimų atsakymai

1. Įžanginė dalis

1.2. Pirmosios medicinos pagalbos raida1. Šildymo, plakimo, žaizdro dumplių, fumigacijos, inversijos, statinės ridenimo metodai,

rusiškas metodas, bėgančio arklio metodas.2. d.3. a.4. Rašytiniuose šaltiniuose krūtinės paspaudimus gaivinimo metu vieni pirmųjų aprašė

Friedrich Maass 1891 m. ir George Crile 1903 m. Apie 1960 m. W. B. Kouwenhoven, J. R. Jude ir G. G. Knickerbocker pagrindė krūtinės paspaudimų reikšmę gaivinimui.

5. 1962 m. patobulintą defibriliatorių kardioverterį, skirtą atlikti elektros šokui per uždarą širdį, sukonstravo ir panaudojo iš Lietuvos kilęs (gimė 1921 m. Utenoje) amerikietis Bernardas Lownas. Už nuopelnus medicinai 1985 m. jis gavo Nobelio premiją.

6. Du britų karininkai Peteris Shepherdas ir Francis Duncanas sujungė karinę pirmąją medicinos pagalbą su civiline, todėl jie vadinami modernios pirmosios medicinos pagalbos pradininkais.

7. „Gyvybės grandinę44 sudaro 4 „žiedai44: pagalbos kvietimas, pradinis gaivinimas, ankstyvoji defibriliacija (elektros šokas), specializuotas gaivinimas (atlieka atvykę medikai).

1.3. Pirmosios medicinos pagalbos apibrėžimas ir tikslai1. Pirmosios medicinos pagalbos tikslai: išsaugoti gyvybę, neleisti būklei blogėti ir apsaugoti

nuo naujų sužeidimų, garantuoti gijimą.2. b.3. b.

1.4. Pavojinga būklė ir pirmoji medicinos pagalba1. Žmogaus gyvybei pavojingos būklės (kritinės būklės) - būklės, pasireiškiančios kritiniu

kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ir kitų organizmo funkcijų sutrikimu, kai reikia gaivinti ir imtis kitokių medicinos pagalbos priemonių, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.

2. Žmonės gali turėti įvairių priežasčių, kurios vadinamos psichologine užtvara ir dėl jų vengiama teikti pirmąją medicinos pagalbą: šalia daug stebėtojų, nukentėjėlis nepažįstamas, sužeidimas ar liga gąsdina, bijoma užsikrėsti, nežinoma, ką daryti, arba bijoma blogai padaryti.

3. Pirmosios medicinos pagalbos žinios ir pratybos didina jūsų pasitikėjimą, o Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja teikti pirmąją medicinos pagalbą.

4. Pirmosios medicinos pagalbos teikėjo uždaviniai: atpažinti pavojingą būklę, greitai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų, iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel. 112 ar kitu numeriu), teikti pirmąją medicinos pagalbą, kol atvyks medikai.

216

Priedas

2. Bendroji dalis

2.1. Aplinkos patikra ir saugumas 1. b.2. a.3. c.4. c.

2.2. Nukentėjėlio patikra1. c.2. c.3. a.4. b.

2.3. Pagalbos kvietimas1. b.2. d.3. a.4. b.

2.4. Pirmosios pagalbos priemonės, jų naudojimo metodai. Žaizdos1. Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę sudaro vienkartinės sterilios pleistro juostelės,

sterilūs gazai, sterilūs tvarsčiai, pleistrai, plastikinė veido plėvelė arba kišeninė veido kaukė, vienkartinės medicininės pirštinės, antklodės, šaldymo maišelis.

2. Pagrindinės žaizdų rūšys yra keturios: nubrozdinimas, pjautinė, kirstinė, durtinė.3. Geriausias būdas išvengti infekcijos yra kruopštus žaizdos plovimas. Nedidelės žaizdos

plaunamos muilu ir vandeniu. Didelių ar (ir) kraujuojančių žaizdų atveju svarbiausia yra sustabdyti kraujavimą ir kreiptis į medikus.

4. Didelei žaizdai būdingas sunkus kraujavimas, gilus audinių suardymas ar giliai įstrigęs svetimkūnis.

5. Visas žaizdas reikia tam tikru būdu uždengti, kad galima būtų sustabdyti kraujavimą ir išvengti infekcijos. Uždengiama įvairių tipų gazais, palaikomaisiais ar spaudžiamaisiais tvarsčiais bei kombinuotais tvarsčiais (gazas su tvarsčiu).

6. Galimi trys tvarstymo būdai: žiedinis, spiralinis ir kryžminis.7. Trikampį tvarstį 1831 m. sugalvojo švedų majoras gyd. Lausanne. Karo gydytojas

Friedrichas von Esmarchas šį tvarstį pritaikė Prūsijos armijai.8. Šalčio kompresai sumažina audinių paburkimą ir skausmą. Jie tinka po sumušimo, patempus

raiščius arba sausgysles, esant terminiams nudegimams.

3. G yvybei pavojinga būklė

3.1. Kvėpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga būklė1. d.2. d.3. a.4. b.5. d.

217

Priedas

6. a.7. b.8. c.9. d.10. d.11 . c.12. c.

3.2. Širdies ir kraujagyslių patologijos sukelta gyvybei pavojinga būklė1. Nėra kraujotakos požymių. Oda, ypač veido, blyški, pilka ar melsva. Ji labai prakaituota.2. Nesaugi aplinka, atsirado kraujotakos požymių, galima panaudoti AID, atvyksta išmokyta

pagalba ir perima gaivinimą, labai pavargstama ir per sunku tęsti gaivinimą.3. b.4. d.5. d.6. c.7. d.8. c.9. c.10. a.

3.3. Kraujavimas1. Išorinis kraujavimas - kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią mes galime užspausti.2. Išorinis kraujavimas stabdomas, spaudžiant kraujuojantį židinį, kol kraujavimas sustoja

arba atvyksta GMP.3. Vidinį kraujavimą įtarsite esant šokui, kraujingoms išskyroms iš kūno angų, sunkiai traumai,

kraujosruvoms, šautinėms ar durtinėms žaizdoms, skausmui.4. Įtarę vidinį kraujavimą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos

personalas perveš pacientą į ligoninę, kur jam bus atlikta skubi operacija ir sustabdytas kraujavimas. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, stebėkite ir garantuokite pagrindines gyvybines funkcijas.

3.4. Šokas1. Norint, kad sveikas kūnas gautų pakankamai kraujo, reikia trijų komponentų: normalios

širdies veiklos, pakankamo deguonies prisotinto kraujo kiekio, sveikų kraujagyslių.2. Širdis ir plaučiai.3. Dažniausios šoko priežastys yra didelio kraujo kiekio netektis ir širdies liga.4. Horizontali padėtis pakeltomis kojomis.

4. Traum iniai sužeidim ai

4.1. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimai1. Griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų požymiai: deformacija pažeistoje srityje

(galūnėje), nenatūrali jos padėtis, pakitęs ilgis, skausmas, diskomfortas, patinimas, kraujosruva pažeistoje vietoje, sutrikusi pažeistos galūnės funkcija, galūnės judrumas neįprastoje vietoje, iš žaizdos kyšantys kaulo fragmentai, lūžio vietoje jaučiama ar girdima krepitacija, sutrikę kraujotaka ir (ar) jutimai pažeistoje galūnėje.

218

Priedas

2. Pagrindiniai griaučių ir minkštųjų audinių sužalojimų pagalbos principai: ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.

3. Imobilizacijos tikslai: sumažinti skausmą, padėti išvengti minkštųjų audinių sužalojimo, sumažinti kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo didesnės traumos (uždarojo lūžio perėjimo į atvirąjį lūžį), sumažinti sužalotos galūnės kraujotakos sutrikimo tikimybę.

4. Pagrindiniai imobilizacijos principai: imobilizuojant kaulų lūžį, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai, imobilizuojant sąnarį, įtveriamos abipus esančios kūno dalys, naudojant standžius, kietus įtvarus, po jais būtina padėti paklotą, nedėkite įtvaro ant žaizdos, imobi­lizacijos įtvarai dedami tokios padėties, kokios radote sužalotą galūnę, jos nejudinkite, netempkite, nelenkite, tikrinkite prieš ir po imobilizacijos galūnės kraujotaką.

5. Teikdami pagalbą lūžių, išnirimų, patempimų atvejais, rinkitės šaltį. Šaltis padeda sumažinti patinimą, palengvina skausmą ir diskomfortą.

4.2. Galūnių sužalojimai1. Galūnių imobilizacijai naudojami įtarai gali būti trijų rūšių: minkštieji, kietieji, anatominiai.

Minkštieji įtvarai - sulankstyta antklodė, rankšluostis, pagalvė, diržai, virvės, trikampė skarelė. Lenta, metalinės juostos, sulankstyti žurnalai ar laikraščiai - kietieji įtvarai. Anatominis įtvaras - pats nukentėjėlio kūnas ar jo dalys tampa įtvaru, pvz., sužalota ranka imobilizuojama prie krūtinės ląstos ar sužalota koja prie sveikos kojos. Įtvarai gali būti pagaminti pramoniniu būdu, gali būti panaudojamos pagalbinės priemonės. Pramoniniu būdu pagaminti įtvarai: lenta su paklotu, oro ar specialūs lankstūs įtvarai. Teikiant pirmąją pagalbą, pravartu prisiminti ir naudoti skareles, kaklaraiščius ar kitą priemonę. Jais galūnė įtveriama prie kūno dalies.

2. Imobilizacijos principai: išlaikykite sužalotą galūnę tokios padėties, kokios radote. Jei kraujuoja, plačiai uždenkite žaizdą tvarsčiu ar nepūkuota medžiaga. Spaudžiamuoju tvarsčiu stabdykite kraujavimą, tačiau nepabloginkite kraujotakos. Nespauskite išsikišusių kaulo fragmentų. Stebėkite, ar sužalota galūnė šilta, rausva, normalūs jutimai. Įtvarą dėkite taip, kad imobilizuoti sąnariai arba kaulai aukščiau ir žemiau sužalojimo vietos nejudėtų. Jeigu naudojate kietus įtvarus, nepamirškite padėti paklotą. Nedėkite įtvaro ant atviros žaizdos. Prieš ir po imobilizacijos patikrinkite galūnės jutimus, odos spalvą ir šilumą. Atpalaiduokite įtvarą, jei nukentėjėlis skundžiasi, kad tirpsta ranka ar ji atvėsta. Pakelkite imobilizuotą ranką, jeigu tai nesukelia nukentėjėliui diskomforto.

3. Dažniausiai sužalojama žmogaus kūno dalis - ranka. Didžioji šios traumos priežastis - kritimas ant ištiestų rankų.

4. Šlaunikaulio lūžis yra rimtas gyvybei grėsmingas sužalojimas, kai nedelsiant reikia medikų pagalbos. Šlaunikaulis yra didžiausias kūno kaulas. Šlaunies arterija aprūpina krauju visą apatinę galūnę. Šlaunikaulio lūžį sukelia didelės energijos jėgos poveikis kaului. Lūžus šlaunikauliui, gali būti pažeistos kraujagyslės ir nervai. Pažeidus šlaunies arteriją, galimas gyvybei grėsmingas kraujavimas.

4.3. Galvos, kaklo ir nugaros sužalojimai1. Požymiai, būdingi rimtiems galvos, kaklo, stuburo sužalojimams: pakitusi sąmonė, stiprus

skausmas ar sunkumas galvoje, kakle, nugaroje, dilgčiojimas ar sutrikę jutimai galūnėse, tam tikros kūno dalies dalinis ar visiškas nejudrumas, staigus atminties praradimas, kraujas ar kiti skysčiai akyse ar nosyje, intensyvus išorinis kraujavimas iš galvos, kaklo, nugaros, pirmą kartą gyvenime atsiradę traukuliai, pykinimas ir vėmimas, nuolatinis galvos skausmas, pusiausvyros sutrikimai, dėl traumos susilpnėjęs alsavimas, ūmiai sutrikęs regėjimas, kraujosruvos už ausų, apie akis, galvoje. Požymiai gali būti akivaizdūs iš karto ar atsirasti

219

Priedas

vėliau. Vien tik požymiai negali padėti nuspręsti apie patirtų sužalojimų sunkumą. Juos derinant su įvykio aplinkybėmis, traumos mechanizmu, galima geriau nustatyti galimus sužalojimus.

2. Traumos metu svarbu įvertinti įvykio aplinkybes, nes didelės kinetinės energijos jėga gali sukelti rimtus galvos, kaklo, stuburo sužalojimus. Jie galimi šiais atvejais: autoįvykis, kritimas iš didesnio aukščio kaip nukentėjėlio ūgis, nesėkmingas nėrimas ir smūgiavimas galva į dugną ar kitaip sužalota galva, kaklas, stuburas, nukentėjęs asmuo skundžiasi kaklo ar nugaros skausmu, jis jaučia dilgčiojimą ar silpnumą galūnėse, sutrikusi nukentėjėlio sąmonė (mieguistas, vangus, nesąmoningas), įtariama intoksikacija, nukentėjėlio amžius - vyresnis kaip 65 metų, asmuo rastas nesąmoningas, o priežastys nežinomos, buka trauma, sukelta automobilių susidūrimo ar smūgio beisbolo lazda, skvarbios jėgos trauma: durtiniai, šautiniai sužalojimai, autoįvykis, kurio metu sužaloti vairuotojas ir keleiviai nebuvo užsisegę saugos diržus.

3. Stabilizuodami neutralios padėties nukentėjėlio galvą, suimkite ją savo rankomis iš abiejų pusių ir švelniai laikykite viena linija su kūnu tokios padėties, kokios radote nukentėjėlį. Taip laikykite stabilizuotą galvą, kol atvyks GMP. Nejudinkite nukentėjusio asmens apatinės kūno dalies, jei tai būtina, visas kūnas turi judėti viena linija ir vienu metu. Galvos neutralios padėties stabilizavimas ir laikymas viena linija su kūnu apsaugo nugaros smegenis nuo tolesnio, kartais ir negrįžtamo jų sužalojimo. Galva stabilizuojama neutralios padėties, kai nukentėjėlis guli, sėdi ar stovi.

4. Jei skvarbus daiktas perėjo pro skruostą ir įstrigo ir tai trukdo stabdyti kraujavimą, reikia daiktą ištraukti, kad galėtumėte stabdyti kraujavimą ir išsaugoti atvirus kvėpavimo takus. Kitose kūno vietose įstrigę daiktai netraukiami! Įstrigusį į skruostą objektą sunku stabilizuoti, stabdyti kraujavimą ir tai gali būti dislokuotų ar nepraeinamų kvėpavimo takų priežastis. Kai įstrigęs daiktas ištraukiamas, sulankstyti ar susukti tvarsčiai dedami į bumą, prie sužaloto skruosto pusės. Be to, tvarstis dedamas ir išorinėje skruosto pusėje. Stebėkite, kad tvarsčiai nespaustų kvėpavimo takų. Nukentėjėlį pasodinkite, truputį palenkite į priekį. Jeigu iš skruosto smarkiai kraujuoja ar įstrigęs daiktas, nedelsdami skambinkite telefonu 112 ir kvieskite GMP.

5. Jei nukentėjėliui išmušti, iškritę dantys, stenkitės stabdyti išorinį kraujavimą ir saugokite dantį (-is) replantacijai. Kraujavimą stabdyti naudokite sterilų ar švarų tvarstį. Jį dėkite trūkstamų dantų vietoje. Dantis rūpestingai surinkite. Jei jie nešvarūs, švelniai nuplaukite dantis vandeniu. Netrinkite dantų, netraukite audinių fragmentų. Skiriasi nuomonės, kur dantį saugoti. Vienų autorių nuomone, iškritusius dantis reikia saugoti sužaloto asmens burnoje, tačiau šis būdas turi kelis trūkumus: nukentėjęs žmogus gali užspringti dantimi (-s), jis gali būti nurytas kartu su seilėmis ir krauju, tai sunkina kraujavimo stabdymą burnoje. Kitų autorių nuomone, geriau iškritusius dantis dėti į šalto, šviežio pieno konteinerį. Jeigu pieno nėra, reikia naudoti vandenį. Kai sužalojimai sunkūs, reikia kviesti GMP telefonu 112. Būtina atiduoti GMP medikams saugomą dantį. Kartu reikia pranešti odontologui, kuris gali replantuoti iškritusį dantį. Tinkamas replantacijos laikas - 30-60 min. po sužalojimo.

6. Jeigu nukentėjėliui į akį įsmigo svetimkūnis, paguldykite jį ant nugaros, netraukite įsmigusio daikto iš akies, apie akis dėkite švarius tvarsčius, stabilizuokite įsmigusį daiktą, naudodami pagalbines priemones, pvz., popierinį puodelį. Tvarstykite lengvai, nespauskite sužalotos akies. Būtinai kvieskite GMP.

7. Kaklo sužalojimai gali būti labai sunkūs ir pavojingi gyvybei., nes kakle išsidėstę: gerklos, dalis trachėjos, stambiosios kraujagyslės, raumenys, sausgyslės, kaklinės dalies stuburo slanksteliai. Tai - labai svarbios žmogaus anatominės struktūros.

220

Priedas

4.4. Krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimai1. Pagrindiniai pagalbos principai krūtinės, pilvo ir dubens sužalojimų metu: vertinkite

nukentėjėlio būklę, vadovaudamiesi P-P-P principu, nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112. Nejudinkite nukentėjėlio. Stebėkite gyvybines funkcijas, remdamiesi ABC principu. Stabdykite kraujavimą. Stenkitės mažinti šoką.

2. Sunkios krūtinės traumos požymiai: sunkus kvėpavimas, sužalotos pusės stiprus skausmas, paraudusi, išblyškusi ar melsva odos spalva, akivaizdi krūtinės ląstos deformacija, atkosėjimas krauju, kraujosruvos bukos traumos pažeistoje krūtinės ląstos pusėje, nosies sparnelių „plasnojimas44 ar papildomi garsai, girdimi nukentėjėlio kvėpavimo metu.

3. Jei krūtinės ląstos sienoje yra „siurbianti44 žaizda, uždenkite žaizdą tvarsčiu ar audeklu, jis neleidžia orui lengvai patekti į krūtinės ertmę. Gabalu plastikinės plėvelės ar maišeliu uždengiama visa žaizda. Vienas tvarsčio kampas paliekamas laisvas, kad įkvėpimo metu oras negalėtų patekti į krūtinės ląstą, o iškvepiant jis laisvai judėtų išorėn. Nedelsdami kvieskite GMP.

4. Kokie yra sunkaus pilvo ir dubens sužalojimo požymiai? Sunkaus pilvo sužalojimo požymiai: stiprus skausmas, kraujosruvos pilvo srityje, išorinis kraujavimas, pykinimas, vėmimas (kartais su krauju), silpnumas, troškulys, skausmingumas, įtempimas čiuopiant, iškritę vidaus organai iš pilvo ertmės, šoko požymiai. Sunkaus dubens sužalojimo požymiai tokie patys kaip ir pilvo sužalojimo atveju. Kai kurie dubens sužalojimai sukelia galūnių jutimų sutrikimus ar judrumo praradimą, skausmą judesių metu.

5. Jei matote iškritusius pilvo organus, nedelsdami kvieskite GMP 112 telefonu. Atsargiai nukentėjėlį paguldykite ant nugaros. Nespauskite tiesiogiai žaizdą ar iškritusius organus, nesistenkite jų grąžinti į pilvo ertmę, pašalinkite rūbus apie sužalojimo vietą, drėgna sterilia (ar bent švaria) tvarsliava uždenkite žaizdą. Medžiagą sudrėkinkite šiltu tirpalu. Jei tai įmanoma, laisvai uždenkite tvarsliavą plastikine danga. Uždenkite tvarstį lengvais rankšluosčiais, taip palaikysite šilumą. Kol atvyks GMP, stebėkite nukentėjėlio kvėpavimą, odos spalvą, stenkitės išvengti peršalimo ir perkaitimo.

6. Jei žmogus patyrė uždarąją pilvo traumą, kvieskite GMP telefonu 112, nukentėjėlį paguldykite, sulenkite jo kojas per kelius. Tai atpalaiduoja pilvo raumenis, sumažina skaus- mąpilve. Jei judinant kojas sukeliamas skausmas, palikite jas ištiestas. Po sulenktais keliais padėkite susuktas paklodes ar rankšluosčius. Stenkitės, kad nukentėjėlis neperkaistų ir nesušaltų, stebėkite jo kvėpavimą, odos spalvą ir jutimus.

7. Dubens sužalojimai pavojingi, nes dubenyje yra daug svarbių organų: šlapimo pūslė, lytiniai organai, žarnyno dalis, įskaitant tiesiąją žarną. Čia eina stambiosios kraujagyslės ir nervai. Dubens sužalojimų metu nustatomi dubens kaulų lūžiai ir vidinių struktūrų pažeidimai. Sulūžę dubens kaulai gali pradurti vidaus organus, sužaloti kraujagysles ar nervus. Veikiant bukai ar skvarbiai jėgai dubens srityje, neretai sužalojami ir išoriniai lytiniai organai. Visi šie sužalojimai sukelia stiprų skausmą.

5. Atvejai, kai reikia m edicinos pagalbos

5.1. Ūminės būklės1. c.2. d.3. c.4. a.

221

Priedas

5. a.6. b.7. a.

5.2. Apsinuodijimas1. Nuodas yra medžiaga, kurios tam tikras kiekis, patekęs į organizmą, gali sukelti trumpalaikį

ar nuolatinį audinių pažeidimą. Nuodų poveikis organizmui priklauso nuo daugelio dalykų: nuodo rūšies, kiekio, patekimo būdo, apsinuodijusio žmogaus amžiaus, svorio, gretutinių ligų ir kitų veiksnių.

2. Nuodas į organizmą gali patekti pro bumą (nuryjant), per odą, įkvepiant, per akis, injekciniu būdu (suleidus ar įgėlus).

3. Jei nukentėjėlis yra sąmoningas, paklauskite, ko, kiek, kada jis gėrė, ir nuraminkite jį. Informacija apie išgertus nuodus padės medikams tinkamai gydyti. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą (GMP). Vertinkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką, kol atvyks GMP. Jei matyti lūpų nudegimas, pvz., išgėrus korozinės medžiagos (rūgšties, šarmo, oksidatoriaus, jodo preparato), kol atvyks GMP, sąmoningam nukentėjėliui duokite mažais gurkšneliais išgerti vieną stiklinę šalto vandens (ne daugiau kaip 300 ml). Jei kyla neaiškumų, ar galimas apsinuodijimas, konsultuokitės su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuru tel. (8-5) 236 20 52 visą parą, pvz., nežinote, ar vartota medžiaga ar didesnis, nei rekomenduojama, jos kiekis gali sukelti sveikatos sutrikimą, tačiau šiuo metu nėra jokių apsinuodijimo simptomų.

4. Patikrinkite, ar aplinka šalia nukentėjėlio yra saugi teikti pagalbą. Kai ji nesaugi (pvz., yra išsiliejusios cheminės medžiagos), jei įmanoma, perkelkite ar nuveskite nukentėjėlį į kitą vietą. Mūvėkite apsaugines pirštines. Pažeistą vietą plaukite dideliu kiekiu tekančio vandens mažiausiai 20 min., kad cheminė medžiaga atsiskiestų ir išsiplautų. Jei nukentėjėlio drabužiai labai užteršti, prieš plaudami atsargiai juos nuvilkite. Ant nudegimo žaizdų uždėkite sausą švarų (jei turite, sterilų) tvarstį ir atsargiai sutvarstykite. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba, suteikę pirmąją pagalbą, patys vežkite nukentėjėlį į ligoninę.

5. Jei turite, užsimaukite apsaugines pirštines. Padėkite nukentėjėliui plauti pažeistą akį mažiausiai 20 min. nestipria, tačiau didele šalto vandens srove. Jei jis dėl skausmo negali prasimerkti, švelniai, bet tvirtai pramerkite pažeistos akies vokus, kad galėtumėte gerai išplauti. Saugokite sveikąją akį, kad į ją nepatektų užteršto vandens. Uždėkite ant pažeistos akies tvarstį (geriausiai sterilų) ar švarią medžiagą ir sutvarstykite abi akis. Pasirūpinkite, kad nukentėjėlis patektų į ligoninę.

6. Jei žmogus apsinuodijo automobilio išmetamosiomis dujomis uždaroje patalpoje, prieš įeidami į tokią patalpą, plačiai atverkite duris, kad nuodingosios dujos išsisklaidytų ir jų koncentracija ore sumažėtų. Tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą (GMP). Jei nukentėjėlis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvėpuoja. Jei kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį. Jei nekvėpuoja, įpūskite jam oro ir pasi­renkite atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.

7. Yra keletas pavojų, kurie gresia nesąmoningam alkoholiu apsinuodijusiam žmogui: gali įkvėpti vėmalų į kvėpavimo takus ir uždusti; gali sušalti, nes alkoholis išplečia kraujagysles ir žmogus greičiau netenka šilumos; neblaivumas gali suklaidinti ir sutrukdyti laiku nustatyti kitokią ūminę būklę ar sąmonės netekimo priežastį: galvos traumą, insultą, infarktą ar kt.

8. Apsinuodijimą grybais galima įtarti, kai valgyta grybų 1-2 parų laikotarpiu ir atsirado tam tikrų simptomų (priklauso nuo grybo rūšies). Gali būti pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmas, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, traukuliai, ašarojimas, gausus prakaitavimas ir kt.

222

Priedas

9. Vabzdžiui įgėlus į bumą ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti. Pasirūpinkite, kad jis kuo greičiau patektų į ligoninę.

10. Jei turite, pirmiausia užsimaukite apsaugines pirštines. Kruopščiai nuplaukite įkandimo žaizdą muilu ir vandeniu: tai sumažins žaizdos užkrėtimo tikimybę. Nusausinkite žaizdą švaria medžiaga ar tvarsčiu, po to užklijuokite pleistru ar sutvarstykite. Jei žaizda didelė ar gili, pasirūpinkite, kad nukentėjėlis patektų į ligoninę. Jei yra nors mažiausia pasiutligės tikimybė (pvz., gyvūnas nepažįstamas, pasikeitęs gyvūno elgesys ir t. t.), nukentėjėlis neskiepytas nuo stabligės arba praėjo daugiau kaip 10 metų po skiepų arba neprisimena, kada skiepytas, vežkite jį į artimiausią ligoninę paskiepyti.

11 . Atsargiai suimkite erkę pincetu ar pirštais (pasinaudokite marle ar minkštu popieriumi) kuo arčiau galvos ir sukamuoju judesiu iš lėto traukite. Stenkitės erkės nesuspausti ir nesutraiškyti, nes tokiu atveju padidėja tikimybė, kad infekcinis užkratas papuls į kraują.

12. Atsargiai paguldykite gyvatės įgeltą žmogų. Nuraminkite jį ir paprašykite nejudėti. Numaukite nuo įgeltos galūnės žiedus, nusekite laikrodį. Jei turite galimybę, atsargiai nuplaukite įkandimo vietą ir nusausinkite švaria medžiaga ar tvarsčiu. Sutvarstykite įkąstą galūnę pakankamai stipriai, kad po tvarsčiu sunkiai galėtumėte užkišti pirštą. Pradėkite tvarstyti nuo įgėlimo vietos galvos link. Sutvarstę imobilizuokite, apimdami artimiausius žaizdai sąnarius, kad įgelta galūnė nejudėtų. Pasirūpinkite, kad gyvatės įgeltas žmogus kuo greičiau patektų į artimiausią ligoninę.

5.3. Aplinkos sukelti sužeidimai1. a.2. c.3. a.4. d.5. c.6. b.7. b.8. c.9. d.10. b.11. d.

6. Specialūs atvejai

6.1. Pirmosios medicinos pagalbos vaikams ypatybės1. b.2. d.3. c.4. a.5. Antisanitarinės sąlygos, nesaugi aplinka, vaikas vilki drabužius, neatitinkančius metų laiko,

oro sąlygų, tėvai negali pasirūpinti vaiku (pvz., apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų), vaikas nepakankamai maitinamas, jis abejingas, nebendrauja su tėvais ir pagalbos teikėjais, vaikas bijo tėvų ir kt.

6. c.

Pirmoji medicinos pagalba

Literatūra

1. 2005 American Heart Association (AHA) guidelines for cardiopulmonary resuscitation (CPR) and emergency cardiovascular care (ECC) of pediatric and neonatal patients: pediatric basic life support. Pediatrics 2006; 117:e989-1004.

2. 2005 American Heart Association Guidelines for Cardiopulmonary Resuscitation and Emer­gency Cardiovascular Care. Circulation 2005;112:IVl-203.

3. American Red Cross First Aid - Responding To Emergencies: Staywell 2006.4. Lacey SW. The arts of war and medicine: a study in symbiosis. Am J Med Sci 1993;305:407-

420.5. Hutchinson JF. Bandage battles: the American Red Cross and the politics of emergency re-

sponse on the eve of World War I. Can Bull Med Hist 2002;19:375-398.6. Haller JS, Jr. The beginnings of urban ambulance service in the United States and England. J

Emerg Med 1990;8:743-755.7. Ardagh M. A brief history of resuscitation. N Z Med J 2004; 117:U868.8. Samson RA, Berg MD, Berg RA. Cardiopulmonary resuscitation algorithms, defibrillation

and optimized ventilation during resuscitation. Curr Opin Anaesthesiol 2006;19:146-156.9. Cooper JA, Cooper JD, Cooper JM. Cardiopulmonary resuscitation: history, current practice,

and future direction. Circulation 2006;114:2839-2849.10. Whitcomb J J, Blackman VS. Cardiopulmonary resuscitation: how far have we come? Dimens

Crit Care Nurs 2007;26:1-6; quiz 7-8.11. Nieznanowska J. Changing concepts of life-saving procedures in 19th century Polish popular

first-aid publications. Vesalius 2006;12:73-78.12. Rosengart MR. Critical care medicine: landmarks and legends. Surg Clin North Am

2006;86:1305-1321.13. Lown B. Defibrillation and cardioversion. Cardiovasc Res 2002;55:220-224.14. Pearn J. The earliest days of first aid. BMJ 1994;309:1718-1720. Available at http://

www.bmj.eom/cgi/content/full/309/6970/l 718.15. Van de Veide S, Broos P, Van Bouwelen M, De Win R, Sermon A, Verduyckt J, Van Tichelen

A, Lauwaert D, Vantroyen B, Tobback C, Van den Steene P, Villere S, Mieres CU, Gobi G, Schunder S, Monsieurs K, Bierens J, Cassan P, Davoli E, Sabbe M, Lo G, De Vries M, Aertgeerts B. European first aid guidelines. Resuscitation 2007;72:240-251.

16. Wiklund PE. [First aid and ambulances-some historical observations]. Lakartidningen 1987;84:2429-2433.

17. Keith J. Karren BQH, Daniel Limmer, Joseph J. Mistovich. First Aid for Colleges and Uni- versities: Benjamin Cummings 2007.

18. Justham D. First aid in the history of occupational health nursing. Int Hist Nurs J 1996;2:59- 68.

19. First Aid Manual: The Authorised Manual of St. John Ambulance, St. Andrew’s Ambulance Association, and the British Red Cross: Dorling Kindersley Publishers Ltd 2006.

20. First Aid, CPR, and AED: Jonės and Bartlett publishers 2007.21. Felkai P. [First traces of resuscitation attempts in ancient Egypt]. Orv Hetil 1986; 127:1709-

1712.

224

Literatūra

22. Hudson B. A Georgian First Aid Cabinet: unpacking an early 19th century medicine chest. Pharm Hist (Lond) 2006;36:37-43.

23. Saumande P. [Haute-Vienne First Aid Service to drowned people in XVIIIth]. Rev Hist Pharm (Paris) 1999;47:475-483.

24. Efstathis C V. A history of first aid and its role in armed forces. ADF Health 1999;1:42-44.25. Romaniuk VP. [The history of medical first aid in Petersburg]. Feldsher Akush 1990;55:46-

48.26. http://etc.usf.edu/clipart.27. The International Liaison Committee on Resuscitation (ILCOR) consensus on Science with

treatment recommendations for pediatric and neonatal patients: pediatric basic and advanced life support. Pediatrics 2006; 117:e955-977.

28. Vassallo DJ. The International Red Cross and Red Crescent Movement and lessons from its experience of war surgery. J R Army Med Corps 1994;140:146-154.

29. Mikula DA. [The Knights of Malta]. Arch Hist Filoz Med 2000;63:182-185.30. Muguti GI. Management of snake bites. Cent Afr J Med 2003;49:142-144.31. Shasha SM. [Medicine in the concentration camps of the Third Reich]. Harefuah 2005; 144:291-

295, 301.32. Shasha SM. [Medicine in the ghettos during the Holocaust]. Harefuah 2002;141:318-323,

412.33. Donchin Y. [On the history of the ambulance]. Harefuah 2001;140:658-660.34. D’Este BR. Regulation for “saving” the drowned in Italy (XVIII-XIXth century), with par-

ticular reference to the Republic of Venice. Med Secoli 1990;2:61-73.35. Zorab J, Coke D. Resuscitation great: Czar Alexander I, Emperor of Russia (1777-1825).

Resuscitation 2005;64:257-260.36. Eisenberg M. The resuscitation greats. Bernard Lown and defibrillation. Resuscitation

2006;69:171-173.37. Adgey AA. Resuscitation in the past, the present and the future. Ulster Med J 2002;71:1-9.38. Donelan S. Teaching wound care and bandaging: an historical perspective. Wildemess Environ

Med 2003;14:47-56.39. Backer HD. Wildemess First Aid: Emergency Care For Remote Locations: Jonės and Bartlett

Publishers 2005.40. Sabatini S. Women, medicine and life in the Middle Ages (500-1500 AD). Am J Nephrol

1994;14:391-398.

-122 Pirmoji medicinos pagalba : vadovėlis / Sudaryt. : Dinas Vaitkaitis, Andrius Pranskūnas. A u to ria i: Andrius Pranskūnas, D inas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis ir kt. - Kaunas : KM U leidykla, 2008. - 226 p.

ISBN 978-9955-15-138-8

Vadovėlyje išsamiai ir suprantamai pateikiami pagrindiniai žmo­gaus gyvybei ir sveikatai pavojingos būklės nustatymo ir pirmosios medicinos pagalbos pagrindai.Vadovėlis sudarytas iš 7 dalių ir 20 skyrių. Kiekvienas skyrius prasideda temos uždaviniais, galima situacija ir trumpa santrauka ir baigiasi apibendrinimu, galimu situacijos sprendimu ir savikont­rolės klausimais, kurie padės įvertinti, ar teisingai supratote sky­riuje pateiktą informaciją.Vadovėlis skirtas visų aukštųjų mokyklų studentams ir visiems, kurie domisi pirmąja medicinos pagalba.

UDK 614.88(075.8)

Redaktorės: Vida Jurkienė, Irena Piragienė Maketuotojas ir viršelio dailininkas Saulius Medžionis

Korektorė Aida Jakimavičienė

14,25 spaudos 1. Tiražas 1100 egzempliorių.Išleido KMU leidykla, A. Mickevičiaus g. 9, 44307 Kaunas.

Spausdino UAB „ARX Baltica“.