Diaugsmas bti savimiVisai nenuostabu, jog kiekvienam i ms yra svarbu k pasakys, ar k pamanys aplinkiniai, mus supantys mons. Visuomenje visais laikais vyravo tam tikristereotipai, tam tikros normos, neiimtis ir dabar. Daugelis moni pripasta jog visur ir visada nori gerai pasirodyti ir tikti visai moni masei. Reikia pripainti, kad gyvename visuomenje, kurioje vaizdis yra viskas. Baim k pasakys, ijuoks, ark pagalvos kitas mogus veda dar didesn ir gilesn baim, kuri ilgainiui tampa visika paranoja nuo ryto iki vakaro besitesianiu uburtu ratu, taigi, retas kuris idrsta ir nesibaimina bti savimi.Tam, kad galtume bti savimi ir jaustis gerai, pirmiausia turtume pradti nuo savs painimo. Tai ilgas ir sunkus darbas su paiu savimi, kuris reikalauja daug kantrybs. Reikt pradti nuo to, kad turtume labiau sigilinti savo norus ir poreikius, nepabijoti ir daniau ireikti savo nuomone. K A. Trimako knygoje Jaunimas, patirtis ir valgos jauna mergina Ain atskleidia k jai reikia bti savimi, ir pabria, jog buvimas savimi yra sunkus. A laiminga, kad esu tuo, kas esu... nors kartais man nelengva priimti save savo vaidmenis, net savojausmus ir igyvenimus..... Ain pasakoja jog vis tik labai sunku suprasti, ar tai, k tu darai, ir kaip gyveni yra btent tai ko tu nori... Psichologai danai teigia ir skatina mones bti savimi. Turiu pripainti, jog darosi tikrai baisu, nes mons kuo toliau, tuo labiau pradeda bijoti isiskirti i minios. Ms visuomen yra labai giliai siaknijusi, kuri pripaysta tik tam tikrus pritaikytus ir kakieno sugalvotus stereotipus. Siaubinga, kaip leidiams valdomi visikai primityvi iorini veiksni, ir patikime jiems formuoti ne tik ms mstym, ar ivaizd, bet ir ms gyvenimus. mons keliauja ne ten kur nori, valgo ne ta k nori, ir galiausiai net rengiasi ne taip kaip nori, ir neduok Dieve issiskirsi is visos tos banalios minios.mogus negalibti laimingas, jeigu jis iduoda save, ir pradeda kak kopijuoti, tam, kad btu priimtas visuomenje. Vis pirma turime save mylti, nebijoti idrsti issiskirti. Tokios asmenybs, kurios nebijo likti vienos, ir elgiasi taip, kaip nori, kaip liepia irdis, jos vienaip ar kitaip pritraukia tokius mones, paadina mumyse susiavjim, kad tai tas mogus yra drsus, jis paklusta sau ir sugeba prie savs pritraukti kitus mones. Juk neveltui sakoma : Visi juokiasi i balt varn, nes joms pavydi. Pavydi ne plunksn, o drsos. Daiausiai klausiama kaip gi nebti ta balta varna? Bet kodl nepabanius bti? Baltos varnos taip pat yra laimingos, ir neretai, daug laimingesns u juodasias. Norint atsilaikyti prie visuomens agresij ir atrasti save, mogui vis pirma reikia bti intelektualiam. Tik intelektuals mons gali save ilaisvinti. tai pavelkime, kad ir kultr, ar mados industrij. Kuriamos vaigds tai groio etalonai, kurie ukariauja moni irdis. Vliau, dauguma siekia susitapatinti su savo dievaiiais, ir nebemoka gyventisavojo gyvenimo, ar tiesiog nebeatskiria kur tikrasis j gyvenimas, ir kur ne.Jeigu pavelgtume senesnius laikus, pamatytume, kad mons jau visais laikais stebjosi savo iskirtinumu. mogus yra unikalus, ir jokiai kitai butybei visikai neprilygstantis. Spariai bgantlaikui, bei besikeiiant ir visai monijai ilikti savimi nra lengva. Kita ras, religija, ar uimamos darbo pareigos priveria mus gdytis to kas i ties esame. mogaus pati didiausia baim bti ijuoktam, atstumtam ar paemintam. iuolaikin visuomen niekina mog, kuris isiskiria i visos tos pilkos mass. Bti savimi gali bti vienaip ar kitaip pavojinga. Na, tarkime tu esi homoseksualus, o i laik visuomen smerkia tokius mones. Ypatingai tok paeminim sunkiai igyvena jauni mons, ir neretai tai tampa saviudybi prieastimi. Negaljimas bti savimi, veda mus tarsi bedugn. Mes nemokame priimti kitoki nei mes patys esame moni. Kitas pavyzdys mums gerai inomi ydai, kurie dar iki i dien yra laikomi kaip kenkjai, ir ne pilnavertiki mons. Nereikia stebtis, kad daugum ydikos kilms atstov, gdijasi savo tikrosios prigimties. ydai visais laikais buvo engiami, ir netgi naikinami. Tas pats ir su bet kokia religija, na tarkim Kaune, ypa laisvs aljoje danai galima ivysti Krinait, kurie neprastai apsreng eina per laisvs alja, dainuoja savo dainas ir garbina savo Diev, taip nordami pritraukti kuo daugiau moni savo rat. Ir kas gi i to ieina? O gi tokie keistuoliai bna visikai ijuokti. Mas moni eina ir tiesiog kvatoja, nes eiti laisvs alja bandai moni, apsigaubus kakokiomis paklodmis tikrai sukelia garsias ovacijas ir juok, nes visuomens normos sako, kad tai nra priimtina ir normalu. odiu, manau tai puiks pavyzdiai, kurie rodo, jog jei nebijai bti savimi esi ijuokiamas ir nepripastamas.Vis dl to, k reikt daryti ir kaip reikt perlipti per save, ir nepabijoti bti savimi? Vis pirma, reikt nepamirti, kad unikalia asmenybe tikrai netampama per vien nakt. Tas reikalauja nemaai laiko,darbo, pastang, ir inoma - noro. Savs iekojimas, kartais gali utrukti ir vis mogaus gyvenim. Labai svarbu inoti savo vertybi skal, bei morals normas. Kiekvienas i ms, jaunas ar senas, turt pasikliauti savimi, ir priimti sprendimus savo vertybi skalje. Elgtis btent taip - kaip jam paiam atrodo teisinga, o ne taip kaip kakas liep. Kiekvieno mogaus viduje tno vidinis balsas, kuris padeda mums priimti vienok, ar kitok sprendim, taiau t vidin balsa taip pat turime mokti ir atskirti. Pasitikjimas savimi taip pat neatsiejamas nuo mogaus asmenybs. Nejaugi, taip niekada ir nepastebjote, jog savimi pasitikintys mons pritraukia aplinkinius? Pasitikjimas avi, skatina mus pasitempti. Savimi pasitikintys mons daniausiai tiki savo galimybmis, jauia, kad be niekeno kito pagalbos gali laisvai kontroliuoti savo gyvenim, ir pasukti norima linkme. Tokie mons visada turi savo tikslus, kuri siekia, ir net jei kartais nepavyksta pasiekti usibrto tikslo, jie nenuleidia rank, analizuoja ir bando toliau tol, kol pavyksta. Tai stiprij moni bruoas. Silpnieji, neretai bna tie, kurie yra priklausomi nuo kit moni, bei j nuomons, ir vertinimo. Jie audringai ir su dideliu lidesiu reaguoja neskmes.Daug skaudiau, ir sunkiau jas igyvena. Kas gi stabdo mones pasitikti savimi? atsakymas paprastas. Tai vairs gyvenimo mstymo modeliai tarsi spraudia mus tam tikrus mstymo modelio rmus. Pavyzdiui: tobulumo siekimas,siekis turti arba visk - arba nieko. Taigi, turime pradti ugdyti savo pasitikjim savimi. Visa tai nereikalauja joki ypating pastang. Reikia tiesiog siklausyti save. Kartais kvailai prarandame savo dvasinio gyvenimo laik, apgailstaudami, kad nesame tokie kaip kiti, apverkdamisavo dali, dl turimos ydos ar ribotumo. Taip eikvojame jgas ir prarandame laik. Kad savo gyvenime leistume vykti giliems pokyiams, kartais pakakt tarti taip tiems savo egzistenciniams, kuriuos vidumi atmetame , - teigia psichologas J. Phillipe.I ties savs neprimimas, ir tam tikr ties neigimas kelia vidin tamp, bei nusivylim. Vidinis nusivilimas - tai tutuma, kuri pamau gali nuvesti net depresij, ar saviudyb. Drsiau pastebti, kad dauguma jaun moni saviudybi, yra taippatsusijusi su ne pilnavertikumo kompleksu, bei atstumimu. Gyvenimo tutum bandoma upildyti vairiausiais bdais, taiau nesprndiant problemos. o tik nuo jos bgant, problema vis labiau gilja, kol tampa nebepakeliama nata. Jaunas mogus,kuris garsiai prabyla apie saviudyb, greiiausiai to nepadarys, nestiksis, kad taip save atkreips dmes ir sulauks pagalbos.Pavelkime kas darosi mokyklose. Baisu Paauglys mokykloje turi kovotiu ilikim. Arba viskas - arbanieko. Neretai btent tarp tokio amiaus moni pasitaiko Verterio efektas. Verterio efektas - t.y saviudyb kieno nors pavyzdiu. Tarkim, viena mergina mokykloje ioko i treio aukto, ir taip save atkreip vis dmes, bei gailest. Kitas tiesiog paims ir paseks jos pavyzdiu, galvodamas, kad taip sumains savo kanias ir taps didvyriu.Taiau, kad ir kaip ten bebt, statistika rodo, jog madaug apie 70% moni, vliau gailisi pasiksin savo gyvyb.Mano manymu, yra labai svarbu, paio mogaus poiris save. Jeigu mogus savs visikai nemyli, nepriiri, ir negerbia, jis tarsi pasiunia signal kitiems monms, kuriems sukelia tam tikr prieprie. Pirmiausia privalom patys pradti su savimi elgtis taip, kaip nortume, kad su mumis elgtsi kiti. A tikiu, kad egzistuojatraukos dsnis. Danai pastebiu, kad aplinkinius mones galima tiesiog pritraukti prie savs. Pasitikintys savimi mons, tarsi turi kakoki paslapting aura, kuri tiesiog traukte traukia. ymiai maloniau bendrauti sus savimi pasitikiniu, nei su nepilnavertikumo kompleks turiniu mogumi, kuris ne tik, kadkitais, bet ir savimi nepasitiki. Marci Smirnoff teigia, kad bendraudami su monmis esame priprat skstis vieni kitais, o taip yra btent dl to, kad tai vyksta visai natraliai. Normalu, kad mus erzina vienokios ar kitokios mogaus savybs. Mes visi esame skirtingi, ir negalime bti vienodi ir visi vieni kitiems patikti, todl to nereikt labai sureikminti. mogus yra individas, kiekvienas turi savo poir, nuomon, vertybes - netgi skon!. Tai puiki prieastis, kodel nereikt bgti paskui kitus, irpagaliau nustoti save eikvoti beprasmybei.Juk kiekvienas i ms yra savo gyvenimo kalvis.