Todėl, kad esu vilnieTis Trečiadienis, liepos 15 d., 2009 m. nr. 160 (514) vilniausdiena.lt

Prem­je­ras­ge­riau­pa­ty­lė­tų

Ša rū nas Čer niaus kass.cerniauskas@diena.lt

Vy riau sy bei to liau va do­vau ti siū lo mas And rius Ku bi lius – žo džio žmo­gus. Jei da vė žo dį – ga li ir at siim ti. Jis ne kar tą ir ne du vie na pa ža dė jo, o ki ta pa da rė.

Ba ra, bet ti kiPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė tei kia Sei mui mi nist ru pir mi nin­ku skir ti A.Ku bi lių. To kį dek re­tą vals ty bės va do vė va kar pa si­ra šė pa si kal bė ju si su lai ki nuo ju prem je ru.

Pa gal įsta ty mus pre zi den tas pri va lo teik ti Sei mui kan di da tū­rą to prem je ro, ku ris grą ži no sa­vo va do vau ja mos Vy riau sy bės įga lio ji mus po vals ty bės va do vo prie sai kos.

To dėl D.Gry baus kai tė ne tu rė jo ga li my bės svars ty ti, teik ti Sei mui A.Ku bi lių ar ku rį nors ki tą pre ten­den tą.

Va kar ry te D.Gry baus kai tė su­si ti ko su A.Ku bi liu mi ir ap ta rė Vy­riau sy bės at nau ji ni mo klau si mus. Ta čiau ku rie mi nist rai kei sis, kol kas ofi cia liai ne skel bia ma.

D.Gry baus kai tė ne gai lė jo kri­ti kos ir A.Ku bi liui. „Pre zi den­tės nuo mo ne, ir tai bu vo pa sa ky ta prem je rui, šiai Vy riau sy bei trūks­

ta nuo sek lu mo ir tvir tu mo prii­mant spren di mus. Pa sak Pre zi den ­ tės, nė ra so li du, kai ry tą priim tas spren di mas neiš gy ve na iki va ka ro. Pre zi den tė itin pa brė žė, kad sunk­me čiu Vy riau sy bė tu rė tų vi sas jė­gas su telk ti į stra te gi nius spren di­mus, ku rie ska tin tų struk tū ri nes re for mas, o ne sku bo tais spren­di mais kai šio ti spra gas“, – po su­si ti ki mo sa kė vals ty bės va do vės at sto vas spau­dai Li nas Bal sys.

4p.

Dip lo ma ti ja: � D.Gry baus kai tė kri ti ka vo A.Ku bi lių, bet vėl pa siū lė jį skir ti prem je ru. Ša rū no Ma žei kos (BFL) nuo tr.

1,50 Lt

Vi sa re no va ci jos pro gra ma pa tvir tin ta tik žo džiais, jo kių tuos žo džius pa tvir ti nan čių tei sės ak tų nė ra.

16 77

70

%

Ne

Iš viso balsavo 142Vagims baigėsi blogai

Taip

Nukentėjo draugai

Dienos klausimas

Ar teko nukentėti nuo vagių atostogaujant pajūryje?

www.vilniausdiena.lt

Dienos citata

Sau­so­įsta­ty­mo­paradoksai Drau di mas po 22 val. pre kiau ti al­ko ho li niais gė ri mais nu skriau dė net abs ti nen tus. Pa si ro do, dau­ge ly je ša lies par duo tu vių vė ly vu pa ros me tu ne ga li ma įsi gy ti neal­ko ho li nio alaus, nes ka sos apa ra tai alaus į al ko ho li nį ir neal ko ho li nį ne skirs to. Ta čiau gi rą su laips niais po 22 val. par da vi nė ti ga li ma.

Eko no mi ka 10p.

Na cio na li nės pa sta tų ad mi nist ra to rių aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kas Vy tau tas Tu ro nis

6p.

To mas Ja ru se vi čiust.jarusevicius@diena.lt

Kau no pir ma ja me for te nu­griau dė ju sio spro gi mo by lą narp lio jan tiems tei sė sau gi nin­kams įkal čiais ta po ir in ter ne­te iš pla tin ta vaiz do me džia ga. Vir tua lio je erd vė je ap stu me­džia gos apie šiurpius jau nų jų sprog din to jų ban dy mus.

Skam ba ir keiks ma žo džiaiJei ne už kad ro gir di mi po kal biai lie tu vių kal ba ir ru siš ki keiks ma­žo džiai, var giai pa ti kė tum, kad tai vyks ta Lie tu vo je.

Ke lių mi nu čių truk mės fil mu­kuo se ma ty ti, kaip lau ky mė se nu­griau dė ja spro gi mai ir į vir šų šau na mil ži niš ki že mių stul pai, dū mų ka­muo liai. To kių „re por ta­žų“ ga li ma su skai čiuo ti

Siaubas: � jaunieji teroristai ins­cenizavo žmogaus susprogdinimą. VD mon ta žas

Jau nieji te ro ris tai taikėsi­į­žmones

7p.

K.Gla vec kas: Lie tu voje vei kian tys ko mer ci niai ban kai sko li na bran giau siai ES. Eko no mi ka 10p.

Nau jas Eu ropos Par la men to pir mi nin kas J.Bu ze kas – vil tis Lie tu vai. Pasaulis 11p.

Vil niaus me ras V.Na vic kas iš ra vės treč da lį val di nin kų.Mies tas 3p.

Lau ra Čy žiū tėl.cyziute@diena.lt

Ke tu ris mė ne sius dis ku ta vu si Vil niaus mies to ta ry ba šian­dien ke ti na pa tvir tin ti lai ki­nus at lie kų tvar ky mo ta ri fus. Pa gal nau ją ją tvar ką at lie kų iš ve ži mas gy ven to jams tu rė­tų at pig ti 1–5 cen tais.

Šiuo me tu dau gia bu čių na mų gy ven to jai už at lie kų iš ve ži mą mo­ka apie 23 cen tus už bu to kvad ra ti nį

met rą. Be to, pa pil do mai po 3 cen tus už bu to kvad ra ti nį met rą šiems pa­tei kia ma są skai ta už stam bių ir be­šei mi nin kių at lie kų iš ve ži mą. Tad iš vi so at lie kų tvar ky mas dau gia bu­čių na mų gy ven to jams per mė ne sį kai nuo ja po 26 cen tus su pri dė ti nės ver tės mo kes čiu (PVM).

Pa gal lai ki ną ją tvar ką grei čiau­siai jau nuo rugp jū čio 1­osios gy­ven to jai už at lie kų tvar ky mą dau­giau sia mo kės po 25 cen tus už kvad ra ti nį met rą, ta čiau ne be rei­

kės pa pil do mai mo kė ti už stam bių at lie kų iš ve ži mą.

Ma žės ir at lie kų su rin ki mo iš šach ti nių kon tei ne rių įkai niai. To­kių dau gia bu čių na mų gy ven to jai, ku rių laip ti nė se įreng tos at lie kų šach tos, da bar už šiukš lių iš ve ži­mą mo ka iki 50 pro c. dau giau nei įpras tais kon tei ne riais be si nau­do jan tys vil nie čiai. Pa gal nau ją ją tvar ką mak si ma lus ta ri fas šach­ti nių kon tei ne rių nau do to jams bus ke lia mas ne dau giau kaip iki

30 pro c. Va di na si, at lie kų tvar ky­mas jiems at pigs 5 cen tais už bu to kvad ra ti nį met rą.

Sie kiant už kirs ti ke lią spe ku lia­ci joms, no ri ma pa keis ti mo kė ji mo tvar ką in di vi dua lių na mų gy ven­to jams, ku rie nau do ja si nuo sa vais kon tei ne riais. Jie šian dien su mo ka už fak tiš kai iš vež tų at lie kų kie kį. Pa gal nau ją ją tvar ką jie už šiukš les tu rė tų mo kė ti pa gal na mo plo tą. Mi ni ma lus ta ri fas jiems sieks iki 18 cen tų su PVM už vie ną kvad ra ti nį

met rą, mak si ma li ri ba – 50 cen tų už vie ną kvad ra ti nį met rą.

Lai ki ną jį at lie kų tvar ky mo pro­jek tą pa ren gu si Nep rik lau so ma bei opo zi ci nė Tvar kos ir tei sin­gu mo frak ci jos ti ki si, kad ši tvar­ka bus tei sin ges nė at lie kų ga min­to jų at žvil giu.

Pa sak pro jek tą ren gu sio Re mi gi­jaus Že mai tai čio, bu vu sio me ro Juo­zo Imb ra so pa ta rė jo, 300 kv. m na­me ga li gy ven ti ir vie nas as muo, ku­ris at lie kų su kaups ma žiau, ta čiau pa gal šį mo de lį bus pri vers tas mo­kė ti kaip še šių as me nų šei ma. Ki tas pro jek to ren gė jų, sa vi val dy bės Mies­to ūkio ir pa slau gų ko mi te to pir mi­nin kas Gin ta ras Ka za kas ti ki no, kad mo kes čio dy dis pri klau sys nuo na mo sa vi nin ko ge bė ji mų de rė tis.

„In di vi dua liam na mui nu sta ty­tos la bai pla čios ta ri fo žirk lės. Gy­ven to jas tu ri ga li my bę pa si ra šy­ti su tar tį su at lie kų ve žė ju už ma­žiau sią leis ti ną kai ną, tik te gul įro­do ve žė jui, kad vie nas gy ve na“, – sa kė G.Ka za kas.

Pa ga liau bus nu sta ty tas ir mak­si ma lus at lie kų tvar ky mo ta ri fas vi siems ju ri di niams as me nims: ka vi nėms, par duo tu vėms, kir pyk­loms ir ki toms įstai goms. Jis sieks iki 50 cen tų su PVM už įstai gos kvad ra ti nį met rą. Iki šiol ga lio ja tik mi ni ma lus 34 cen tų ta ri fas už kvad ra ti nį met rą. At lie kų tvar ky­to jams pa lik ta tei sė vie na ša liš kai nu sta ty ti ga lu ti nę at lie kų tvar ky­mo kai ną ju ri di niams as me nims.

Šie met se na mies ty je nu vil ni­jo skan da las, kai pen kių dar buo to­jų tei si nin kų kon to rai at lie kų ve žė­jas VSA pa tei kė są skai tą, ku rios su­ma pri ly go ko ne pu sei pen kiaaukš­čio na mo gy ven to jų są skai tai. Tei­si nin kams, dau giau sia teiš me tan­tiems po pie rių, bu vo nu sta ty tas dau giau nei li tą sie kian tis ta ri fas už kvad ra ti nį met rą.

Ta čiau ju ri di niai as me nys ke lia ne ma žiau bė dų nei mo kes čių ven­gian tys so dų tu rė to jai ar in di vi dua­lių na mų gy ven to jai. Pavyzdžiui, po na mu įsi kū ru si ka vi nė vie na pri kau­pia tiek at lie kų, kiek vi so na mo gy­ven to jai. Ta čiau mo kes tis vi siems pa skirs to mas po ly giai. Dėl to pa­ste bė ta, kad se na mies čio gy ven to­jai mo ka dvi gu bai dau giau už at lie­kų iš ve ži mą nei mie ga muo siuo se ra­jo nuo se įsi kū rę vil nie čiai.

Pa gal nau ją ją tvar ką vi si ju ri­di niai as me nys pri va lės su da ry­ti su tar tis su at lie kų ve žė ju. Ju­ri di niai as me nys, įsi kū rę dau gia­bu čiuo se na muo se ir be si nau do­jan tys ko lek ty vi niais kon tei ne­riais, pri va lės pa si ra šy ti su tar tis su to na mo sa vi nin kų bend ri ja ar­ba dau gia bu tį ad mi nist ruo jan čia bend ro ve.

Ko kį ga lu ti nį spren di mą pri­ims mies to ta ry ba – paaiš kės ry­toj, per pa sku ti nį po sė dį prieš va­sa ros ato sto gas.

2 miestasvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

Kei­sis­mo­kes­tis­už­at­lie­kų­tvar­ky­mą

Gy ven to jas tu ri ga li my bę pa si ra šy ti su tar tį su at­lie kų ve žė ju už ma žiau­sią leis ti ną kai ną, tik te­gul įro do ve žė jui, kad vie nas gy ve na.

Lau ra Čy žiū tėl.cyziute@diena.lt

Šian dien Vil niaus mies to ta ry ba ke ti na pa tvir tin ti Sau lė ly džio ko mi si jos pa­reng tą sa vi val dy bės reor­ga ni za ci jos pla ną. Pa gal jį iš maž daug 900 ke ti­na ma at leis ti dau giau nei 300 dar buo to jų.

Są ra še – 300 val di nin kųMė ne sį svars tę Sau lė ly džio ko mi­si jos pa reng tą sa vi val dy bės struk­tū ros pro jek tą, po li ti kai li ko prie pir mi nio va rian to. Iš 960 vals ty­bės tar nau to jų sa vi val dy bė je liks dirb ti 650–680 dar buo to jų. Esą taip ke ti na ma efek ty vin ti sa vi­val dy bės dar bą. At lei di mo la pe lius dar buo to jams val džia ke ti na iš da­ly ti jau šią sa vai tę, o reor ga ni za ci­jos pa bai ga nu ma ty ta po keturių–šešių mė ne sių.

„Kuo ma žiau žmo nių da ly­vaus prii mant spren di mus, tuo di dės jų at sa ko my bė prieš in te re­san tą. Žmo gus ži nos, kad jo po­pie rius atė jo pas vie ną tar nau to­ją, ir tas tar nau to jas pri va lo sa­vo dar bą pa da ry ti. Ne rei kia gąs­din ti žmo nių, kad su ma ži nę dar­buo to jų no ri me su tau py ti mies to lė šų. Mes no ri me dirb ti efek tin­giau. Čia ne me džiok lė, ne žvė­riu kų vai ky mas. Tar nau to jai tu ri dirb ti tin ka mai, tvar kin gai ir ge­rai. To kiems ir bus at vi ras ke lias. Kas dir bo blo gai, te gul ieš ko si ki­tų ga li my bių. Mes jiems pa dė si me

su si vok ti“, – sa kė Vil niaus me ras Vi lius Na vic kas.

Pir miau sia ke ti na ma at leis­ti pen si nio am žiaus su lau ku sius dar buo to jus, ku rių šian dien sa­vi val dy bė je dir ba 120. Iš jų liks tik kom pe ten tin gi sa vo sri ties spe cia­lis tai, ku rių grei tu lai ku ne ga li ma pa keis ti nau ju dar buo to ju.

Išei ti nėms iš leis mi li jo nusApie 300 tar nau to jų li ki mas ka bo ant plau ko. Mat teik da ma ta ry bai tvir tin ti pro jek tą, Vil niaus mies to val džia šian dien nė neį si vaiz duo ja, kiek iš jų bus per ves ta dirb ti į sa­vi val dy bei pa val džias bend ro ves ir se niū ni jas. Esą bū tų per ke lia mi tie spe cia lis tai, ku rių at lie ka mas dar­bas ana lo giš kas bend ro vių funk ci­joms. Me ro pa ta rė jas Da rius Ind­riū nas kaip vie ną pa vyz džių įvar di jo vie šo jo trans por to marš ru tų pla na­vi mą, gat vių ir žel di nių prie žiū rą.

Aiš ku vie na, kad val džiai ne pa­vy ko su si tar ti su bend ro vių va do­vy be, kad per ve da mų dar buo to­jų at ly gi ni mai ne bū tų su ma žin ti, kad jie iš lai ky tų tas pa čias so cia li­nes ga ran ti jas. Be je, vi sų at lei džia­mų žmo nių kom pen sa ci joms, sa vi­val dy bės dar buo to jų pro fe si nės są­jun gos duo me ni mis, rei kės be veik apie 19 mln. li tų. Tad per at lei di mo karš ti nę sa vi val dy bė šie met ne su­tau pys nė li to. Ta čiau ki tais me tais dėl reor ga ni za ci jos ke ti na ma su­tau py ti iki 15 mln. li tų per me tus.

Klius ir bend ro vėmsAnot Vil niaus val džios, grei čiau siai į įmo nes per kel ti sa vi val dy bės tar­nau to jai ims kon ku ruo ti dėl vie nos dar bo vie tos su jau esan čiais dar­buo to jais. Tad sa vi val dy bės reor­ga ni za ci ja neiš ven gia mai per si kels ir į sa vi val dy bei pa val džias įmo nes, bend ro ves, se niū ni jas. Už si min­ta, kad pla nuo ja mos ne tik at ski rų bend ro vių per tvar kos, bet kai ku­rių jų pri va ti za ci ja.

Neo fi cia liai kal ba ma, kad pir­mos są ra še – na mus ad mi nist­

ruo jan čios įmo nės ir nuo Šni piš­kių ūkio ne se niai at skir tas Kal­va ri jų tur gus. Šį fak tą užuo mi no­mis pa tvir ti no ir mies to va do vas. „Svars to ma dėl Kal va ri jų tur gaus, vie nas ar ki tas spren di mas tu­rė tų bū ti priim tas – ar ba tur gus bus pri va ti zuo tas, ar ba pri tai ky­tas kon ce si jos prin ci pas“, – kal­bė jo V.Na vic kas.

Opo zi ci ja įžvel gia klas tąVil niaus mies to opo zi ci ja vie šai kri ti kuo ja Sau lė ly džio ko mi si jos pa reng tą sa vi val dy bės struk tū ros per tvar ky mo pla ną. Pir ma, esą ydin ga keis ti sa vi val dy bės struk­tū rą daž niau nei kar tą per ka­den ci ją. Per šios ta ry bos ka den­ci ją ad mi nist ra ci ja jau bu vo per­

tvar ky ta – vos prie val džios vai ro sto jo Tvar kos ir tei sin gu mo par ti­ja ir tuo me tis me ras Juo zas Imb ra­sas. Šios reor ga ni za ci jos re zul ta tai – at si ra do vie nas pa pil do mas de­par ta men tas ir į dar bą per dve jus me tus prii ma per 200 nau jų dar­buo to jų, ku rių kom pe ten ci ja abe­jo ja nau jo ji val džia.

Opo zi ci nės len kų rin ki mų ak­ci jos frak ci jos se niū no pa va duo to­jas Ja ros la vas Ka mins kis įsi ti ki nęs, kad nau jo ji val džia ren gia per tvar ką va do vau da ma si tais pa čiais prin ci­pais: iš šla vu si 300 tar nau to jų, į jų vie tas jau ru de nį priims tiek pat nau jai val džiai lo ja lių, ta čiau abe­jo ti nos kom pe ten ci jos tar nau to jų.

„Pa teik ta me reor ga ni za ci­jos pro jek te ne ma tau, kur sie­

kia ma su tau py ti. Iš dan gaus bu­vo iš trauk tas lie kan čių tar nau to jų skai čius – 650, ir da bar vis kas da­ro ma taip, kad tas skai čius ne bū tų vir šy tas. Ne ga vo me jo kių skai čių, įro dan čių, kad su tau py si me. At­si ras du pa pil do mi de par ta men­tai – švie ti mo ir bend rų jų rei ka­lų. Tai kur čia tau py mas?“ – pik­ti no si J.Ka mins kis.

Po li ti ko nuo mo ne, neį ma no­ma per ves ti sa vi val dy bės tar nau­to jų dirb ti į pri va čias bend ro ves. Mat pir miau sia rei kia at leis ti vals­ty bės tar nau to ją, kar je ros tar nau­to ją, ta da iš nau jo priim ti.

Pasp ru ko: � va kar apie 14.15 val. Vil niu je ne to li Spau dos rū mų esan čio je san kry žo je įvy ko ava ri ja, per ku rią ap ga din ti du au to mo bi liai (vi su rei gis „Su zu ki“ ir „Mer ce des­Benz“), o ava ri nę si tua ci ją su kė lu sio au to mo bi lio „Le xus“ vai ruo to­jas iš įvy kio vie tos pa si ša li no. Lai mė, žmo nės per ava ri ją ne nu ken tė jo. Bro niaus Jab lons ko nuo tr.

Mes ne ga vo me jo kių skai čių, įro dan čių, kad su tau py si me. At si ras du pa pil do mi de par ta men­tai – švie ti mo ir bend­rų jų rei ka lų. Tai kur čia tau py mas?

Lau ki mas: � sa vi val dy bės dan go rai žy je – ne ri mo die nos. Jau šią sa vai tę treč­da lis dar buo to jų tu rė tų gau ti at lei di mo la pe lius. Ro ko Me do nio nuo tr.

Treč­da­lis­sa­vi­val­dy­bės­–­į­gat­vęBai mės akys di de lės„Vil niaus die na“ at li ko ma žą sa vi val­dy bė je dir ban čių tar nau to jų ap klau­są, kaip šie ver ti na reor ga ni za ci jos pro jek tą, ku ris jau šian dien bus pa­tvir tin tas Vil niaus mies to ta ry bo je. Sie kiant ap sau go ti nuo nei gia mų pa­da ri nių, pa šne ko vų var dai pa keis ti ir są mo nin gai ne nu ro dy tos pa rei gos.

„Ne ži nia, kas čia bus. Ma ne kan ki na nuo jau ta, kad bū siu at leis ta, tik bū­tų la bai gai la, nes iki pen si jos li ko vos ke le tas me tų, o ki to dar bo tik rai ne ra­siu. Kaip rei kės gy ven ti, už bu tą mo­kė ti, kai vis kas brangs ta, net neį si vaiz­duo ju“, – guo dė si tar nau to ja Da lia.

„Iš pra džių, prieš mė ne sį, bu vo ki lu si įtam pa. Vi si dar buo to jai tik ir kal bė­jo apie reor ga ni za ci ją, bu vo ir aša rų. O da bar ra mu. Vi si dir ba sa vo dar­bą ir lau kia val džios spren di mų. Juk mes vis vien nie ko ne pa kei si me“, – sa kė Juo zas.

„Ne bei mu į gal vą. Atei nu ry te, ati dir­bu, kas man pri klau so, ir išei nu. Ži­nau, kad nuo ru dens čia ne be dirb siu. Ir pro fe si nė są jun ga ma nęs neap­gins. Esu pen si nin kė, tai tik rai man nie kas lai ko ne pra tęs. Sa kė, pen si nin­kai pir mi išeis. Jau su si tai kiau“, – at­si du so tar nau to ja Ma ri ja.

„Vil niaus die na“ ra šė, kad sa vi val­dy bės tar nau to jų in te re sus pa si ry žu­si gin ti dar buo to jų pro fe si nė są jun ga. Dien raš čio ži nio mis, pro fe si nė są jun­ga jau yra pa si ra šiu si su tar tis su tri mis ad vo ka tų kon to ro mis. Vi si, jos nuo­mo ne, ne tei sė ti val džios spren di mai, su si ję su reor ga ni za ci ja ir dar buo to jų at lei di mu, bus skun džia mi teis mui.

Vi­dur­die­nį­–­di­de­lė­ava­ri­ja

MIESTAS 3Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

Ta čiau, anot L.Bal sio, šios Vy riau sy bės pa si­

ti kė ji mo kre di tas nė ra iš švais ty­tas. „Po po kal bio Pre zi den tė ap­si spren dė teik ti A.Ku bi liaus kan­di da tū rą į mi nist ro pir mi nin ko po stą svars ty ti Sei mui ti kė da ma­si, kad A.Ku bi lius pri siims as me­ni nę at sa ko my bę for muo jant Vy­riau sy bę“, – sa kė L.Bal sys.

Vis kas dėl „dis ku si jos“A.Ku bi lius pa si žy mė jo ne tik ne­nuo sek liais spren di mais, bet ir tuo, kad vie na ža dė jo, o ki ta da rė.

Dien raš čiui pa vie ši nus fak tą, kad Vy riau sy bė slap čio mis ba zi­nę mė ne si nę al gą ap kar pė nuo 128 iki 115 li tų, A.Ku bi lius ne su ge bė­jo su gal vo ti lo giš ko pa si tei si ni mo. Jis pa reiš kė, jog Vy riau sy bė to kį spren di mą priė mė tam, kad „kil­tų svei ka dis ku si ja“.

„Tai yra komp lek sas vi sų pa­siū ly mų, ku riais pra dė jo me dis­ku si jas dėl spren di mų, ku rie rei­ka lin gi. Šian dien dis ku tuo si me ir su pro fe si nė mis są jun go mis, ko kie rei ka lin gi spren di mai, ir jei gu ra­si me ki tus spren di mus, ta da kei si­me ir jau pa da ry tus spren di mus“, – iš si suk ti mė gi no prem je ras.

„Vy riau sy bė to ne pla nuo ja“Dien raš tis dar ba lan džio pa bai go je pa vie ši no Vy riau sy bės pla nus ap­kar py ti ba zi nį pa rei gi nės al gos dy­dį, pa gal ku rį skai čiuo ja mi at ly gi­ni mai val di nin kams ir po li ti kams. Ta da prem je ras dien raš tį ap kal ti­no pa ska lų sklei di mu.

„Vy riau sy bė to ne pla nuo ja šiuo me tu. Kaž kas kaž kur kaž ką gir dė jo ir pa ra šo, kad Vy riau sy bė pla nuo­ja. Šiuo me tu Vy riau sy bė jo kių to­kių veiks mų ne pla nuo ja“, – tą pa­čią die ną žur na lis tams sa kė A.Ku­bi lius.

O po mė ne sio Vy riau sy bė pa­siū lė ma žin ti pa rei gi nės al gos dy­dį. Tai gi, kaip paaiš kin ti to kius prem je ro žo džius? Vie na iš dvie­jų: ar ba mi nist ras pir mi nin kas re­for mos ėmė si per skai tęs straips nį dien raš ty je, ar ba jis sa kė ne tie są.

Ne py kit, ma mosPrem je ras taip pat pra si len kė su tie sa kal bė da mas apie mo ti nys­tės pa šal pas. Tie sa, dar ne bū da­mas prem je ru, o prieš juo tap da­mas, kai bu vo bai gia ma for muo ti da bar ti nė val dan čio ji koa li ci ja.

„Ga liu drą siai pa sa ky ti, kad jau nos mo ti nos tu rė tų drą siai gim dy ti vai kus – dve jų me tų ato s­ to gos tik rai liks ir mo ka mos mo ti­nys tės ato sto gos liks“, – lapk ri čio pra džio je sa kė A.Ku bi lius.

Bir že lio pra džio je A.Ku bi lius vai kus au gi nan čius tė vus, su ne­ri mu sius dėl pa šal pų ma ži ni mo, nu ra mi no dar kar tą: „Iki šiol mes jų ne kar pė me, kol kas ne pla nuo ja­me jo kių veiks mų šio je sri ty je.“

O bir že lio vi du ry je prem je ras taip pat „ga lė jo drą siai pa sa ky ti“, kad iš mo kos mo ti noms ma žės. Se­no sios tvar kos, kai pir mai siais vai­ko au gi ni mo me tais mo ti nai ar tė­vui mo ka ma 100 pro c. gau to dar bo už mo kes čio pa šal pa, o ant rai siais – 85 pro c., ne be liks. Pa gal nau ją

tvar ką už pir mus me tus bus mo­ka ma tik 85 pro c. dar bo už mo kes­čio, o už ant rus – var ga ni 50 pro c. Gim dy ki te drą siai? Var gu bau.

Mant ros pen si joms ne pa dė joA.Ku bi liaus žo džiai ir dar bai pra­si len kė ir pra kal bus apie pen si jas. Prieš sės da mas į Vy riau sy bės va­

do vo kė dę jis už tik ri no: „Pab rė žiu – tau py mas ne tu ri pa lies ti svar­biau sių so cia li nių iš mo kų.“

Dar ge gu žės vi du ry je prem­je ras vėl die va go jo si, ne va jo kių pla nų ma žin ti pen si jas nė ra. Tuo­met jis par ti jos ta ry bos po sė dy­je pu siau juo kais ko le gas ra gi no kas ry tą kar to ti sa vo tiš ką mant rą,

kad Vy riau sy bė ne ke ti na nei de­val vuo ti li to, nei pra šy ti pa gal bos iš Tarp tau ti nio va liu tos fon do, nei ma žin ti pen si jų.

„Ma tau nuo la ti nę mū sų mie los ži niask lai dos, bent jau kai ku rios, pa stan gą iš gau ti ko kį nors pa sa ky­mą, kad pa skui ga lė tų sa ky ti: „Va, ne pa nei gė, kad pen si jos bus ma­ži na mos.“ Tai šian dien jau ne ži­nau, ke lin tą kar tą ga liu pa kar to­ti tuos pa čius sa ki nius“, – kal bė­jo A.Ku bi lius.

O da bar jau aki vaiz du, kad pen si jų kar py mas tik rai bu vo tarp Vy riau sy bės svars to mų ga li my­bių. Vals ty bės lė šų tau py mo pla­ne aiš kiai nu ro dy ta, kad pen si jos tu rė tų su ma žė ti 10 pro c., svars to­mas ir va di na ma sis di fe ren ci juo­tas pen si jų ma ži ni mo bū das. Pir­mą kar tą apie ga li mą pen si jų ma­ži ni mą A.Ku bi lius pra bi lo ant ro je bir že lio pu sė je – prem je rui pa ka­ko vos dau giau nei mė ne sio nuo­mo nei pa keis ti.

Be lie ka pri min ti, kad A.Ku bi­lius nuo lat kar to ja, jog Vy riau sy­bė ne si sko lins iš Tarp tau ti nio va­liu tos fon do ir ne de val vuos li to.

“ Ro mas La zut kaso cia li nių moks lų dak ta ras

Na, apie mo ra li nę šio rei ka­lo pu sę ga lė tų pa kal bė ti ku­ni gas (juo kia si). o aš, vie na

ver tus, ga lė čiau im ti tei sin ti prem­je rą. Pa dė tis taip spar čiai kin ta į blo gą ją pu sę, kad gal ir jis pa ts ne­nu ma to to blo gė ji mo, ir jo no rai yra ge ri. o pa skui jis tie siog įstu­mia mas į kam pą ir yra pri vers tas pa keis ti sa vo nuo mo nę.

kai jis ža da, kad kas nors ne bus ma ži na ma, jis tu ri tam tik rus duo­me nis, fi nan si nės pa dė ties rai dos pro gno zes ir sa vo ideo lo gi nius įsi­ti ki ni mus, kad šei mą rei kia rem ti kuo la biau, ne ma žin ti at ly gi ni mų, skai čiuo ja mų nuo ba zi nės al gos. Jis nuo šir dus, bet ap lin ky bės ar... ap lin ka kal ta (juo kia si).

ki ta ver tus, jis ne nau jo kas po li ti­ko je. tai gi prem je ras, ma nau, tu­rė tų veng ti ka te go riš kų pa ža dų. Bet gal čia ir ži niask lai dos nuo pel­nas, mat ji rei ka lau ja pa ža dų – at­sa ky ti aiš kiai, o ne abst rak čiai – tai jam gal būt bū tų pa to giau. Gal­būt jis pri re mia mas prie sie nos, tu­ri ką nors pa sa ky ti ir sa ko ge res nį va rian tą, dėl ku rio gal būt ir yra įsi­ti ki nęs. ne no rė čiau sa ky ti, kad jis są mo nin gai me la vo.

tie žmo nės, ku rių pa dė tis pri klau­so nuo val džios spren di mų, tu ri da­ly vau ti ap ta ri nė jant tuos spren di­mus. lie tu vo je nė ra pa skelb ta nei ka ro, nei ne pap ras to ji pa dė tis. tie­siai švie siai sa kant – kas nors ga­li iš vilk ti ko mu nis ti nę praei tį. ta da ne rei kė jo tar tis (su žmo nė mis – red. pa st.), ir da bar ne rei kia tar­tis. taip ne da ro ma de mok ra ti nė je ci vi li zuo to je vi suo me nė je, ir to kių įpro čių rei kė tų at si sa ky ti, nors pa­dė tis ne leng va.

Įt rau kus įvai rias or ga ni zuo tas gru­pes – dar buo to jų at sto vus, vi suo­me ni nin kus, opo zi ci nes par ti jas – lai mė tų ir pa ts prem je ras, ir bū tų prii ma mi ge res ni spren di mai. kar­tais jis tai pa da ro. Bet kar tais jo pa reiš ki mais pa ts ste biuo si.

kiek vie nas sie kia nau dos. o po li ti­kas di des nę ga lią ir dau giau nau­dos tu ri, kai yra la biau pa lai ko mas vi suo me nės. Jei gu tuo me tu at si­pra šy ti iš lai kant sa vo ge rą var dą jam yra nau din giau, jis tai ir tu rė tų pa da ry ti. Jei gu nau din giau neat­sip ra šy ti, jis, ma tyt, neat sip ra šys. ar jis klys ta, ti kė da ma sis vi suo me­nės pa lai ky mo, ar tai yra ap skai­čiuo tai ne pri pa žįs ta mos klai dos – man sun ku ver tin ti.

Vi suo me nė lin ku si at leis ti at gai­lau jan čiam, o ne iš si su ki nė jan­čiam. Bet dau ge lis po li ti kų da­ro prie šin gai. tai gi ky la klau si­mas: jie tie siog pra sti po li ti kai ar jie kaip tik lai ky da mi sa ve ne klys­tan čiais ar ba net gud rau da mi ke­lia sa vo po pu lia ru mą ar ma žiau jo pra ran da?

III pa ža das: � prem je ras a.ku bi lius apie pa šal pas vai kus au gi nan tiems tė­vams: „iki šiol mes jų ne kar pė me, kol kas ne pla nuo ja me jo kių veiks mų šio je sri ty je.“ and riaus Ufar to (BFl) nuo tr.

Prem­je­ras­ge­riau­pa­ty­lė­tų

I pa ža das: � prem je ras a.ku bi lius apie al gų ma ži ni mą: „kaž kas kaž kur kaž ką gir dė jo ir pa ra šo, kad Vy riau sy bė pla nuo­ja. Šiuo me tu Vy riau sy bė jo kių to kių veiks mų ne pla nuo ja.“ to mo Ur be lio nio (BFl) nuo tr.

II pa ža das: � prem je ras a.ku bi lius apie pen si jas: „Pab rė žiu – tau py mas ne tu ri pa lies ti svar biau sių so cia li nių iš mo kų.“Vla di mi ro Gu le vi čiaus (Vy riau sy bė) nuo tr.

1p.

4 lietUVavilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Te le vi zi jos bijo, kad įsi ga­lio jus nau jam Ne pil na me­čių ap sau gos nuo nei gia­mos vie šo sios in for ma ci­jos po vei kio įsta ty mui, ži­niask lai da pa tirs cen zū rą, bet tei sės eks per tai ra mi­na, kad taip ne atsitiks.

Pa teiks sa vo nuo mo nęVa kar Sei mas di džiu le bal sų dau­gu ma at me tė ka den ci ją bai gu sio pre zi den to Val do Adam kaus ve­to prieš ta rin gai įver tin tam Ne­pil na me čių ap sau gos nuo nei gia­mos in for ma ci jos po vei kio įsta ty­mui. Už tai, kad bū tų at mes tas ve­to, bal sa vo 87 par la men ta rai, prieš bu vo 6, su si lai kė 25.

Toks Sei mo spren di mas reiš kia, kad Pre zi den tė Da lia Gry baus kai­tė pri va lės per tris die nas pa si ra­šy ti ir ofi cia liai pa skelb ti šį įsta­ty mą, nors gal būt pa ti šio įsta ty­mo ne re mia.

Vals ty bės va do vės nuo mo nė apie šį tei sės ak tą tu rė tų bū ti pa­skelb ta šian dien ar ba ry toj. „Pre­zi den tė įvyk dys rei ka la vi mą pa si­ra šy ti įsta ty mą, ku ris Sei mo bu­vo pa kar to ti nai priim tas. Ta čiau iš nag ri nė jus šio įsta ty mo nuo­

sta tas bus pa teik ta vals ty bės va­do vės nuo mo nė, ar ja me yra kas nors keis ti na ir to bu lin ti na“, – sa kė Pre zi den tės at sto vas spau dai Li nas Bal sys.

Pa mir šo vai ko tei ses?Pa sak Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to pir mi nin ko Va­len ti no Stun džio, nau ja sis įsta ty­mas iš es mės ne kei čia iki šiol ga­lio ju sio tei si nio re gu lia vi mo, tik jį pa tiks li na ir pa ko re guo ja.

Įs ta ty mą pre zi den tas ve ta vo ar gu men tuo da mas, kad kri te ri jai,

ku riais re mian tis bū tų nu spren­džia ma, ko kia in for ma ci ja pri ski­ria ma šiai ka te go ri jai, su for mu­luo ti neaiš kiai ir abst rak čiai.

V.Adam kų ve tuo ti mi nė tą įsta­ty mą ra gi no žmo gaus tei sių gy­nė jai ne vy riau sy bi nin kai. Įta kin­gos ne vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos nei gia mai įver ti no šį do ku men­tą teig da mos, kad jis – ho mo fo­biš kas, pri lygs ta cen zū rai, juo pa­žei džia mi Lie tu vos tarp tau ti niai įsi pa rei go ji mai. „De ja, pre zi den­tas kon cent ra vo si į in for ma ci jos lais vę, vi siš kai pa mirš da mas vai­

kų tei ses ir lais ves“, – ap gai les ta­vo V.Stun dys.

Gąs di no gė jaisOpo zi ci jos ly de ris, Tvar kos ir tei­sin gu mo frak ci jos se niū nas Va len­ti nas Ma zu ro nis pri ta rė V.Stun­džio nuo mo nei dėl ve tuo to įsta­ty mo.

„Ne rei kia vy nio ti žo džių į va tą – taip, įsta ty mas, be ki ta ko, skir­tas ne pil na me čiams ap sau go ti nuo ho mo sek sua lių san ty kių agi ta ci­jos“, – tei gė V.Ma zu ro nis. Kreip­da ma sis į Sei mo na rius jis klau sė:

„Ar bū tu mė te la bai lai min gi, jei gu pas jus vie ną die ną atei tų sū nus ar anū kas ir pa sa ky tų: „Ži nai, aš my­liu ber niu ką“? Jei gu šiuo įsta ty mu bent da lį ne pil na me čių ap sau go si­me nuo to kių san ty kių agi ta ci jos, tai bū ti nai rei kia pa da ry ti.“

Bai mi na si su si do ro ji moTe le vi zi jos įsi ti ki nu sios, kad nau­ja sis įsta ty mas ga li leis ti val džiai su si do ro ti su jai neį tin kan čia ži­niask lai da. Nors te le vi zi jų va do­vai ne gin či ja dau gu mos įsta ty mo nuo sta tų, pri pa žįs ta, jog bai mi na­si ga li mų jų in terp re ta ci jų.

„Esa me įsi ti ki nę, jog įsta ty mas blo gas ne to dėl, kad jis nu kreip tas prieš ta ria mus ar tik rus šei mos an ti ver ty bių sklei dė jus, o to dėl, kad neaiš kios jo nuo sta tos lei džia už dė ti apy nas rį ži niask lai dai“, – įsi ti ki nu si Lie tu vos ra di jo ir te le­vi zi jos aso cia ci jos (LRTA) pre zi­den tė, TV3 ka na lo va do vė Lau ra Bla že vi čiū tė.

Įs ta ty mo nuo sta tų prie žiū ra pa ve da ma Žur na lis tų eti kos ins­pek to riaus tar ny bai. Ji tu rės tei sę baus ti ži niask lai dos prie mo nes, ku rios ne si lai ko rei ka la vi mų.

Ins pek to riaus pa ta rė jas Dei vi­das Vel kas įsi ti ki nęs, kad te le vi zi­jų bai mės per ne lyg iš pūs tos. „Esa­me tik ri, kad di des nių bė dų ne tu­rė tų kil ti. Tik rai nie kas ne si ren gia cen zū ruo ti te le vi zi jų ar jų ma siš­kai baus ti ir už da ry ti“, – sa kė jis.

Vai­kų­ap­sau­ga­gali­virs­ti­bau­bu

In te re sai: � kad bū tų priim tas įsta ty mas, la biau siai prie ši no si ho mo sek sua lių žmo nių tei ses gi nan čios or ga ni za ci jos.To mo Ra gi nos nuo tr.

lieTuva 5Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Tiražas 11 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VyRIaUSIaSIS REDakToRIUS Raimundas Celencevičius

MIESTaS: 219 1381 LIETUVa: 219 1381 EkoNoMIka: 219 1374 EkoDIENa: 219 1380 PaSaULIS: 219 1391 SPoRTaS: 219 1375

MENaS IR PRaMogoS: 279 1388 NaMaI: 219 1378 SVEIkaTa: 219 1375 RaTaI: 219 1368 ŠEIMa: 219 1376 ŠokoLaDaS: 279 1376 TV DIENa: 219 1380

PRENUMERaToS SkyRIUS: 261 1688 PLaTINIMo TaRNyBa: 261 1688 RINkoDaRoS SkyRIUS: 261 3659 REkLaMoS PaRDaVIMo SkyRIUS: 261 3654, 261 3000 261 9655, 279 1386 faks. – 279 1379

SkELBIMŲ SkyRIUS: 261 3653

SkELBIMŲ SkyRIUS SPaUDoS RŪMUoSE (Laisvės pr. 60, 1211 kab.) tel./faks. – 242 8065

DIENRAŠTIS VILNIUI

kaRŠToJI LINIJa: 212 2022 REkLaMoS SkyRIUS: 261 3654 PLaTINIMo TaRNyBa: 261 1688 PRENUMERaToS SkyRIUS: 261 1688

Visi kontaktai: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/redakcija

gin tau tas De gu tisg.degutis@diena.lt

Dau gia bu čių at nau ji ni mo pro­jek tai nie kaip ne pa ju da iš mir ties taš ko. Na mų ad mi­nist ra to riai jau at vi rai kal ba, kad re no va ci jos ne bus, o mi nis te ri jos vie na ki tą kal ti na

ne veik lu mu.

Svai do si kal ti ni maisDau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro jek tai strin ga Ap lin kos mi nis te ri jos stal čiuo se, ti ki na Ūkio mi nis te ri ja. Už šios pro gra mos įgy ven di ni mą at sa kin ga Ap lin kos mi nis te ri ja bir že lį ne su ge bė jo pa reng ti nė vie no do ku men to pro jek to iš nu ma ty tų dvie jų, ra šo ma Ūkio mi nis te ri­jos ad mi nist ruo ja mo je sve tai nė je ska ti ni­mop la nas.lt.Iš gy ve na mie siems na mams at nau jin­ti nu ma ty to 1 mlrd. li tų gy ven to jams dar ne pas kirs ty tas nė vie nas li tas. Esą dėl to kal čiau sia Ap lin kos mi nis te ri ja, ku ri per bir že lį ne su ge bė jo pa reng ti Dau gia bu čių na mų sa vi nin kų bend ri jų įsta ty mo pa kei­ti mo pro jek to iš va dų ir pa keis ti bu tų bei ki tų pa tal pų sa vi nin kų bend ro sios nuo sa­vy bės ad mi nist ra vi mo nuo sta tų. Šie dar bai bu vo įra šy ti į bir že lio mi nis te ri jos pla ną.

Sa vo dar bą at li ko lai kuApie strin gan čią Dau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro gra mą ra šė me prieš sa vai tę. Ta čiau tą kart Ap lin kos mi nis te ri ja dien raš tį pa ti ki no, kad vi si rei kia mi do ku­men tai jau yra Sei me.Mi nis te ri jos Sta ty bos ir būs to de par­ta men to Būs to sky riaus ve dė ja El vy ra Ra da vi čie nė aiš ki no, kad su būs to re no­va ci jos pro gra ma su si ję įsta ty mai kol kas nė ra priim ti ir teik ti pa raiš kų gy ven to jai dar ne ga li. Ta čiau tai esą ne mi nis te ri jos, o Sei mo kal tė. E.Ra da vi čie nė ti ki no, kad Ap lin kos mi nis te ri ja vi sus su dau gia bu čių na mų re no va ci ja su si ju sius įsta ty mų pro­jek tus ir ki tus do ku men tus jau se niai yra pa ren gu si ir pa tei ku si Sei mui. „Te gul jie tik ne per sis ten gia mus kal tin da mi. Pen ki įsta ty mai gu li Sei me ir to les nė šio pro ce so ei ga pri klau so nuo par la men ta rų. Sup ran­ta ma, kad kas nors dar ga li keis tis, taip su įsta ty mais Sei me daž nai bū na. Bet tik rai nie kas ne sto vi vie to je“, – dien raš čiui sa kė mi nis te ri jos at sto vė.Ap lin kos mi nis te ri ja taip pat kra to si Ūkio mi nis te ri jos mes tų prie kaiš tų. „Tie kal­ti ni mai pra si len kia su tie sa. Iš va das dėl Bend ri jų įsta ty mo pa tei kė me dar ge gu žę. Pa ti jį pa si ra šiau, bet sua be jo ju si net iš si­trau kiau to do ku men to ko pi ją. Taip ir yra – nuo ge gu žės 25 d. tas do ku men tas gu li Sei me. Mes net bu vo me vie ni iš ra gin to jų, kad šis įsta ty mas bū tų kuo grei čiau priim­tas, nes be jo ne ju dės ki ti tei sės ak tai. Pra­šė me, kad šis įsta ty mas bū tų svars to mas sku bos tvar ka, bet iki šiol nie ko neį vy ko. O kal bant apie bu tų ir ki tų pa tal pų sa vi­nin kų bend ro sios nuo sa vy bės ad mi nist­

ra vi mo nuo sta tas, vis kas jau pa reng ta ir pre li mi na riai su de rin ta su vi so mis ki to mis mi nis te ri jo mis ir ins ti tu ci jo mis. Ta čiau ne ga li me teik ti Vy riau sy bei jo tvir tin ti, kol Sei mas ne pat vir ti no Vals ty bės pa ra mos būs tui įsi gy ti ar iš si nuo mo ti bei dau gia­bu čiams na mams mo der ni zuo ti įsta ty mo pa kei ti mų“, – dės tė bu vu si Ap lin kos mi­nis te ri jos sek re to rė Jū ra tė Juo zai tie nė.

Nau jos nė ra, se na ne vei kiaTie sa, da bar ga lio jan ti se na Dau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro gra ma taip pat ne ju da iš mir ties taš ko, nes ban kai ne no ri gy ven to jams sko lin ti lė šų šiam tiks lui. Vals ty bė įsi pa rei go ju si gy ven to jams kom­pen suo ti iki pu sės re no va ci jos in ves ti ci nio pro jek to lė šų, ki tą da lį jie tu ri su kaup ti pa­tys ar ba sko lin tis iš ban kų. Ta čiau šie ti ki­na, kad sko lin ti pi ni gus re no va ci jai – la bai ri zi kin ga, o jei ir su tin ka su teik ti pa sko lą, gy ven to jus at bai do žvė riš kos pa lū ka nos.Fi nan sų mi nis te ri ja ža da aiš kin tis, ko dėl strin ga pa gal da bar ga lio jan čią būs tų re no­

va ci jos pro gra mą jau pa tvir tin tų dau gia­bu čių at nau ji ni mo pro jek tų fi nan sa vi mas.Fi nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny tė neat­me ta ga li my bės, kad sie kiant pa ju din ti re no va ci jos pro jek tus, ban kams ga li bū ti tei kia mos tam tik ros vals ty bės ga ran ti jos.„Tar si mės su ban kais, kaip tą sis te mą iš ju­din ti. Vals ty bė ieš kos su ta ri mo su ban kais, kad jie vis dėl to ne žlug dy tų tos re no va ci­jos“, – sa kė mi nist rė.Ji tei gė su pran tan ti, kad ban kai ne sko li na pi ni gų fi nan suo ti jau pa reng tiems dau gia­bu čių re no va ci jos pro jek tams, nes ma no,

kad tai la bai ri zi kin ga. Ta čiau vien dėl to stab dy ti pro jek tų ne va lia, tad ieš ko ma komp ro mi so.Da bar Sei me svars to mos pa tai sos, ku rio­mis siū lo ma vals ty bės pa ra mą su ma žin ti iki 15 pro c. re no va ci jos kai nos. Gy ven to­jams ke ti na ma su teik ti il ga lai kes leng va­ti nes pa sko las už 3 pro c. fik suo tas me tų pa lū ka nas.

Gy ven to jai su tri kęPla nuo ja ma, kad dau gia bu čių na mų re no­va ci jai fi nan suo ti, įskai tant ban kų fi nan sa­vi mą ir pri va čias lė šas, iš vi so bus skir ta iki 3 mlrd. li tų, iš ku rių 0,2 mlrd. li tų bus ES struk tū ri nių fon dų, 0,5 mlrd. li tų – Eu ro­pos re gio no plėt ros fon do ir 0,3 mlrd. li tų – Eu ro pos in ves ti ci jų ban ko lė šos.Ta čiau pa sta tus ad mi nist ruo jan čios bend­ro vės abe jo ja, ar ap skri tai pa vyks pa ju din ti mo der ni za vi mo pro jek tus.„Ga liu tie siai švie siai pa sa ky ti: vals ty bės ins ti tu ci jos ir mi nis te ri jos tie siog mui li na akis įmo nėms ir gy ven to jams, jo kios re no­va ci jos ne bus. Vi sa re no va ci jos pro gra ma pa tvir tin ta tik žo džiais, jo kių tuos žo džius pa tvir ti nan čių tei sės ak tų nė ra. Be to, pa ti val džia ne su ge ba su si kal bė ti. Vie na kal ba Ap lin kos mi nis te ri ja, ki ta – Ūkio, o tre čia po nas Vit kaus kas (Fi nan sų mi nis te ri jos Eko no mi kos de par ta men to di rek to rius Aloy zas Vit kaus kas, bu vęs mi nis te ri jos sek re to rius, ku ris įvar di ja mas nau jo sios dau gia bu čių re no va ci jos pro gra mos tė vu – red. pa st.)“, – pik ti no si Na cio na li nės pa­sta tų ad mi nist ra to rių aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kas Vy tau tas Tu ro nis.Anot jo, gy ven to jai no ri re mon tuo ti sa vo na mus, bet vi siems atei nan tiems įmo nės pri vers tos aiš kin ti, kad re no va ci jos pra dė ti ne ga li ma, nes dar ne pat vir tin ta pro gra ma. „Žmo nės mums at ker ta, kad me luo ja me, nes prem je ras per te le vi zi ją aiš kiai pa sa kė, jog nuo lie pos 1 d. star tuos nau ja dau gia­bu čių mo der ni za vi mo pro gra ma“, – guo­dė si Na cio na li nės pa sta tų ad mi nist ra to rių aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kas.

Vy riau sy bės va do vas and rius ku bi lius, net sa vo va do vau ja mą kon ser va to rių par ti ją įti ki nęs, kad ko vo jant dėl pre zi den to po sto rei kia pa rem ti ne par ti nę Da lią gry baus kai tę, da bar tu rė tų jaus tis

it mu sę kan dęs.Prieš praė ju sių me tų Sei mo rin ki mus ir net prieš šių me tų pre zi den to rin ki mus a.ku bi lius ir D.gry baus kai tė at ro dė tar si neišs ki ria mas due tas. kar tu tuo me tį prem je rą ge di mi ną kir ki lą do ro jo, kar tu kri zės įvei ki mo pla ną kū rė, kar tu tau tą gąs-di no, kaip bus blo gai, kar tu per ga lės pre zi den to rin ki muo se šam pa ną gė rė, o per D.gry baus kai tės inau gu ra ci jos kon cer tą po vie nu skė čiu sė dė jo.Ta čiau šven tės bai gė si, o su jo mis – ir po li ti nės drau gys tės.Va kar pas Pre zi den tę ap si lan kęs lai ki na sis prem je ras iš gir do, kad vals ty bės va do vė Sei mui siū lys jį pa skir ti Mi nist rų ka bi ne to va do vu. Tie są sa kant, ki to kios ži nios ir ne rei kė jo ti kė tis.Pa gal įsta ty mus Pre zi den tė pri va lo teik ti Sei mui kan di da tū rą to prem je ro, ku ris grą ži no sa vo va do vau ja mos Vy riau sy bės įga lio ji mus po vals-ty bės va do vo prie sai kos. To dėl D.gry baus kai tė ne tu rė jo ga li my bės svars ty ti, ar teik ti Sei mui a.ku bi lių, ar ku rį nors ki tą pre ten den tą.Tad kur kas įdo miau, ko kiais žo džiais vals ty bės va do vė iš ly dė jo a.ku bi lių iš sa vo ka bi ne to. „Šiai Vy riau sy bei trūks ta nuo sek lu mo ir tvir tu mo prii-mant spren di mus. Nė ra so li du, kai ry tą priim tas spren di mas neiš gy ve na iki va ka ro“, – a.ku bi-

liui Pre zi den tės iš sa ky tus žo džius ci ta vo jos at sto vas spau dai.D.gry baus kai tė pa brė žė, kad sunk-me čiu Vy riau sy bė tu rė tų vi sas jė gas su telk ti į stra te gi-nius spren di mus, ku rie ska tin tų

struk tū ri nes re for mas, o ne sku bo tais spren di-mais kai šio ti sky les.Ta čiau dar įdo miau, jog vals ty bės va do vė ti ki si, kad „a.ku bi lius pri siims as me ni nę at sa ko my bę for muo jant Vy riau sy bę“. Štai tau ir po li ti nė drau-gys tė: už pa gal bą per rin ki mus ačiū, bet at sa ko-my bę pri siimk ir kaps ty kis kaip iš ma nai vie nas.a.ku bi liui toks D.gry baus kai tės akib rokš tas tu rė tų bū ti itin ne ma lo nus. Per pre zi den to rin ki mus karš tai rė męs D.gry baus kai tę jis ti kė jo si tu rė ti stip rią są jun gi nin kę, ku ri ves tų jį už ran kos per kri zės la bi rin tą. Ta čiau pir mie ji Pre zi den tės pa reiš-ki mai ir veiks mai ro do, kad ji anaip tol ne trokš ta pa si da ly ti at sa ko my be su val dan čią ja koa li ci ja. ga li ma spė ti, jog D.gry baus kai tė kol kas vi siš kai ne no ri ar ba dar nė ra pa si ren gu si bū ti kri zės iš tik tos Lie tu vos led lau žiu. Spren di mų ji rei ka laus iš Vy riau sy bės, juos ver tins ir nea be jo ti nai su kri ti-kuos. ar pa teiks sa vo pa siū ly mus? Var gu bau. Štai jau pa smerk tu va di na mas so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Ri man tas Da gys Pre zi den tei at ne šė „Sod ros“ re for mos pla ną, bet iš gir do, kad tas pla nas nie kam ti kęs, o kas ga lė tų bū ti ge riau, pre zi den tū ra nu ty lė jo.Pa ra mos ieš ko ju siam a.ku bi liui teks kaps ty tis vie nam. kuo to liau, tuo sun kiau bus iš si lai ky ti van dens pa vir šiu je, nes gre ta plau kian tiems Tau tos pri si kė li mo par ti jos, Li be ra lų są jū džio bei Li be ra lų ir cent ro są jun gos va do vams jau at si bo-do bū ti še šė ly je, jie no ri vis dau giau įta kos. Tai reiš kia, jog prem je rui kas kart vis sun kiau pa vyks koa li ci jos par tne rius įti kin ti, kad jo siū lo mi spren di mai yra tei sin gi. Jei gu mi nė tos trys koa-li ci jos par tne rės, per for muo jant Vy riau sy bę, ne-su si pyks dėl įta kin gų po stų, ga li bū ti, kad ru de nį ga lios sver tai jau bus ki to kie. Tem pą dik tuos ne kon ser va to riai, o trys li be ra lios jė gos, ku rios, jei-gu reikės, pa siieš kos ir ki to Vy riau sy bės va do vo. Juk ne vel tui juo kau ja ma, kad kiek vie nas de ši-ny sis, pa bu vęs val džio je, virs ta kai riuo ju.

Re no va ci ja kir ši na mi nis te ri jas

Štai tau ir po li ti nė drau gys tė: už pa gal bą per rin ki mus ačiū, bet at sa ko my bę pri siimk ir kaps ty kis kaip iš ma nai vie nas.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Vy tau tas Tu ro nis:

ga liu tie siai švie siai pa sa ky ti: vals ty bės ins ti tu ci jos ir mi nis te ri-jos tie siog mui li na akis įmo nėms ir gy ven to jams, jo kios re no va ci-jos ne bus.

6 NUoMoNėSvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

Ak la vie tė: � dau gia bu čių mo der ni za vi mas strin ga, nes pa gal se ną pro gra mą pa tvir tin tiems pro-jek tams ban kai ne sko li na pi ni gų, o nau ja pro gra ma dar ne pat vir tin ta. Ro ko Me do nio nuo tr.

užribis 7Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

As ta Kuz ne co vai tėa.kuznecovaite@diena.lt

Va kar Vil niaus 1-ajam apy lin-kės teis mui dar kar tą ne pa vy-kus su tai ky ti LRT ge ne ra li nio di rek to riaus Aud riaus Siau ru-se vi čiaus ir jį ne sun kiu svei ka-tos su trik dy mu kal ti nan čio fo-tog ra fo Ir ma no Si da re vi čiaus, pra dė tos ap klau sos.

„Spa lio 13 d. bu vau už pul tas vieš bu ty je“, – sa vo ver si ją pra­dė jo dės ty ti A.Siau ru se vi čius. LRT ge ne ra li nio di rek to riaus tei gi mu, apie vi dur nak tį jis atė­jo į vieš bu tį „Nau ja sis Vil nius“, kur Sei mo rin ki mų re zul ta tų lau­kė so cial de mok ra tai. Sus kam bus te le fo nui, jis pa ki lo nuo sta liu ko res to ra ne ir ieš ko da mas ra mes­nės vie tos, ati da rė pir mas pa si­tai kiu sias du ris. Tai ir bu vo ne­lem to ji sky di nė. „Pa ju tau smū gį du ri mis, pa skui su si rin ko mi nia ir aš iš es mės bu vau įka lin tas vi­są tą lai ką“, – tę sė A.Siau ru se­vi čius.

LRT va do vas tei gė bi jo jęs išei­ti iš sky di nės, nes ne ži no jo kas jį už puo lė, be to, ne no rė jo nu ken tė­ti nuo tran ko mų du rų.

A.Siau ru se vi čius, pa sa ko da mas apie ki lu sias grum ty nes su fo tog­ra fu, aiš ki no, kad jis ne no rė jęs fo­toa pa ra to su dau žy ti, o tik ban dęs ap si gin ti ir atim ti daik tą, ku riuo

bu vo mu ša mas. Vė liau, jo tei gi mu, pra si dė jo keiks ma žo džiai, kaž kas rė kė, kad da bar jau jį su tvar kys. Kiek lai ko jis pra lei do sky di nė je, A.Siau ru se vi čius ne ga lė jo pa sa­ky ti, nes dėl su si da riu sios „la bai keis tos at mos fe ros“ ne sio rien ta­vo lai ke.

Sklan džiai vi są nak ties is to ri ją sa vo pri va taus kal ti ni mo skun de iš dės tęs I.Si da re vi čius va kar teis­me, at ro do, daug ką pa mir šo ir su­si pai nio jo. Jis aiš ki no į vieš bu tį at­vy kęs reng ti re por ta žo, ta čiau ne­ži no jęs, kur yra su si rin kę po li ti kai, to dėl ėjo ir iš ei lės vars tė vi sas du­ris. Ati da rius sky di nės du ris, stai­ga kaž ko kios ran kos čiu po jam už fo toa pa ra to ir atė mė jį.

Sa vo tur to ati duo ti ne no rė jęs I.Si da re vi čius pra dė jo su A.Siau­ru se vi čiu mi grum tis, kol ga liau siai į pa gal bą at sku bė jęs ko le ga Val­das Ko pūs tas bran gų fo toa pa ra tą iš LRT di rek to riaus atė mė.

Ki tas teis mo po sė dis nu ma ty­tas rug sė jo 4 d. Į jį bus iš kvies­tas po li ci jos pa rei gū nas, pir­ma sis in ci den to nak tį at vy kęs į vieš bu tį.

A.Siau­ru­se­vi­čius­ sa ve va di na au ka

Pa ju tau smū gį du ri mis, pa skui su si rin ko mi nia ir aš iš es mės bu vau įka­lin tas vi są tą lai ką.

As ta Kuz ne co vai tė

Lie tu vos ape lia ci nis teis mas at-me tė vie no iš Kau no Dak ta-rų gru puo tės ly de rio Egi di jaus Aba riaus, pra var de Go ga, ape lia-ci nį skun dą ir pa li ko ga lio ti Vil-niaus apy gar dos teis mo bir že lio 19 d. nu tar tį, ku ria jo suė mi mas pra tęs tas trims mė ne siams.

Svei ka ta – ne prie žas tisSa vo ape lia ci nia me skun de G.Aba rius ra šo, jog pra tęs da­mas suė mi mą dar trims mė ne­siams teis mas neat siž vel gė į tai, kad jis daž nai ser ga, tu ri nuo la­ti nį dar bą (kol buvo suimtas dir­bo bend ro vė je „Ab ri ta“), gy ve­na mą ją vie tą, iš lai ko žmo ną ir tris vai kus, nie ka da ne si slaps­tė nuo tei sė sau gos ir ne ban dė truk dy ti ty ri mui.

Skun dą nag ri nė ju sios tei sė jos šie ar gu men tai neį ti ki no. Jos tei­gi mu, įta ri mai, pa reikš ti E.Aba­riui, yra ga na rim ti ir by lo je su­rink ta pa kan ka mai duo me nų, kad jis įvyk dė nu si kal ti mus, ku riais yra kal ti na mas. Be to, tei sė jos nuo­mo ne, išė jęs į lais vę Go ga ga li pa­si slėp ti, pa bėg ti, da ry ti ki tus nu­si kal ti mus.

Vy ko sli di nė tiE.Aba rius bu vo su lai ky tas 2008 m. gruo džio 19 d. Suo mi jo je, tik iš li pęs iš kel to, at plau ku sio iš Es­ti jos. Kaip aiš ki na jis pa ts, su šei­ma į Suo mi ją vy ko sli di nė ti, o ke­

lio nę dar ko vą bu vo nu pir ku si jo žmo na.

Ta da per pa rei gū nų su reng tą ope ra ci ją bu vo suim tas ir ki tas ži­no mas Dak ta rų gru puo tės na rys, už tur to prie var ta vi mą teis tas ir pre ky ba vog tais pa veiks lais iš ku­ni go Ri čar do Mi ku ta vi čiaus ko­lek ci jos kal tin tas Vid man tas Gu­dzins kas, pra var de Gu zas.

Su lai kę šiuos du gru puo tės na rius, pa rei gū nai dar kar tą su­si do mė jo ir pa grin di niu gru puo­tės vei kė ju Hen ri ku Dak ta ru. Ta­čiau su kū rus nu si kals ta mą su si­vie ni ji mą ir da ly va vus jo veik lo je kal ti na mam He ny tei pa vy ko pa­si slėp ti. Jo po li ci ja ieš ko nuo va­sa rio 6 d.

Se ni nu si kal ti maiAnks čiau kles tė ju sios Dak ta rų gru puo tės na riai pa sta ruo ju me tu gy ve no ra miai, steng da mie si daug ne si ro dy ti vie šu mo je. Jais vėl su­si do mė ta ne tru kus po to, kai be­maž dvi de šim ties su įvai rio mis Kau no gau jo mis su si ju sių as me­nų bu tuo se ir na muo se bu vo at­lik tos kra tos.

Go gai ir Gu zui ink ri mi nuo­ja mi nu si kal ti mai įvyk dy ti dar 1993–1997 m. Tai nu si kals ta­mo su si vie ni ji mo or ga ni za vi­mas, žmog žu dys tės, plė ši mai. Pats E.Aba rius įta ria mas Vla di­mi ro Si nevs kio nu žu dy mu, pa si­kė si ni mu nu žu dy ti Dei vį Ga nu­saus ką (Mon go liu ką) ir dau gy be plė ši mų.

Lais­vės­Go­ga­neįk­vėps

ke lias de šim tis. Di džią­ją jų da lį į vie ną po pu­

lia riau sių vaiz do įra šams skelb­ti skir tų tink lų in ter ne te įkė lė as­muo (ar bend ra min čių gru pė), skam biai pa si va di nęs pseu do ni­mu Lie tu vai.

Nuo ke lias de šim ties gra mų iki dau giau nei pus šim čio ki log ra­mų (sprog me nų kie kiai nu ro dy­ti tit ruo se) sprogs ta mo sios me­džia gos už ka sa ma į že mę, tvir ti­na ma prie me džių ka mie nų ar ba po su trę šu siais kel mais, pa ki ša­ma po le du. Nuo spro gi mo ban­gos me džiai tie siog nu virs ta, o jų vie to je lie ka di džiu lės duo­bės. Vie ną syk sprog muo bu vo pa dė tas ap griu vu sia me rąs ti­nia me na me.

Be ne la biau siai tei sė sau gi nin­kus suint ri ga vo per nai rugp jū­tį in ter ne te pa skelb tas iš pa žiū ros į eg ze ku ci ją pa na šus spro gi mas, pa va din tas „62 kg bom ba – Lie­tu vos par ti za nų at nau jin ti ban­dy mai oku pan tams.“

Čia ke lio mis fo tog ra fi jo mis pa­de monst ruo ta, kaip iš me di nių ta­še lių su konst ruo ja mas žmo gaus ma ke tas. Spor ti niu kos tiu mu vil­kin tis ir po kau ke vei dą sle pian tis jau nuo lis gy ve na mo jo na mo kie me ne va ban do pra kal bin ti šį ma ne ke­ną: „La ba die na, po nas Ste po nai, kaip jau čia tės, kai po jū sų „su bi ne“ sprogs net 60 kg mai šas? Ne kal bus, ką? Jis tur būt gi liai su si mąs tęs.“

Užuo mi na apie eg ze ku ci jąPo imi tuo to in ter viu vėl pa ro dy tos ke lios nuo trau kos iš sprogs ta mo­sios me džia gos ga my bos pro ce­so. Su kas tu vė liu ran ko je prie di­džiu lio ku bi lo už fik suo tas as muo taip pat ant gal vos už si maukš li­nęs kau kę.

Ga liau siai veiks mas per si ke­lia į di džiu lę lau ky mę. Ten iš kas­ta ma žiau siai met ro gy lio duo bė aki vaiz džiai skir ta mi nė tam „60 kg mai šui“ su amo nio nit ra to mi­ši niu. Šis iš si ski ria kaip ne sta bi­lus, itin jaut rus de to na ci jai ir ga­lin tis sprog ti be prie žas ties.

Po aki mir kos drioks te li ga lin gas spro gi mas. Iš Ste po nu pa va din to ma ne ke no nie ko ne lie ka. Tei sė sau­gi nin kai neat me ta ver si jos, kad taip sprog din to jai ren gė si rea liai eg ze­ku ci jai, ku rios au ka ga lė jo tap ti be­na mis. Juo lab kad fil muo to je me­džia go je ma ty ti, kaip ma ne ke nas vaiz duo ja mas su bu te liu deg ti nės ran ko je ir pa si rė męs laz da.

„Po nas Ste pai, „ka liak ru šy“, kaip šei ma, kaip vai kai? Klau sy­kit, Ste pai, mes jums ge ro lin kim. Šei ma pa si rū pin sim. Kam jums ta „bon kė“?“ – ty čio da ma sis lyg į gy vą žmo gų krei pė si kau kė tas jau nuo lis.

Gal būt su si ję su tra ge di jaSpė ja ma, kad šį spro gi mą, kaip ir vi sus ki tus nu fil muo tus sprog me­nų ban dy mus, ga lė jo su reng ti kau­

nie čiai, ku riems pa reikš ti įta ri mai dėl per nykš čio spro gi mo Pir ma ja­me for te. Lapk ri čio 12­ąją iš Vil­niaus su bend ra moks liais į eks kur­si ją at vy ku si de vyn me tė mer gai tė ne ty čia pa spy rė ant že mės gu lin tį bu te liu ką. Nuo smū gio ki lo spro gi­mas, ku ris smar kiai su ža lo jo mer­gai tei pė dą. Me di kams ne li ko ki tos išei ties, kaip tik ją am pu tuo ti.

Kri mi na lis tai nu sta tė, kad bu­te liu kuo se bu vu si sprogs ta mo­ji me džia ga – tria ce to no tri pe­rok si das. Šį įvy kį ti rian tys Kau­no ra jo no tei sė sau gi nin kai nu sta­tė ke tu ris įta ria muo sius. Pir miau­sia įkliu vo 16 me tų Kau no „Ąžuo­lo“ ka ta li kiš ko sios vi du ri nės mo­kyk los de šim to kas ir tre jais me tais vy res nis Kau no tai ko mo sios dai lės mo kyk los ant ra kur sis. Pa rei gū nų aki ra ty je at si dū rė ir 23 bei 26 me­tų jau nuo liai – Ruk los mo ko ma­ja me pul ke tar nau jan tis ka riš kis ir Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to stu den tas.

Dar at lie ka eks per ti zesSpro gi mą ti rian tiems Kau no ra jo­no po li ci jos kri mi na lis tams mi nė­ti vaiz do įra šai ta po vie nu iš siū­lų, nu ve du sių iki įta ria mų jų. Neo­fi cia liai tei gia ma, kad jie bu vo ras­ti ir vie no iš įta ria mų jų kom piu te­rio laik me no se.

Va kar dien raš čio kal bin ti tei sė­sau gi nin kai pa tvir ti no, kad in ter­ne te klai džio jan ti vaiz do me džia ga jiems ge rai ži no ma. Ji pri ski ria ma iki teis mi nio ty ri mo duo me nims, ku rie, dar ne pra si dė jus teis mo pro ce sui, ne ga li bū ti pla čiau ko­men tuo ja mi.

Šiuo me tu įta ria mų jų bū rys iš­si plė tęs iki še šių as me nų, bet pa­rei gū nai neat me ta, kad jų gre tos ga li dar la biau pa di dė ti – iki de­šim ties žmo nių.

„Kaip vis kas pa vyks ir kiek tiks liai as me nų at si durs tei sia mų­jų suo le, dar anks ti sa ky ti. Ty ri mo pa bai go je įver ti nus vi sus su rink­tus duo me nis bus ga li ma spręs­ti, tie as me nys eis į teis mą ar ne, – sa kė iki teis mi nį ty ri mą ku ruo­jan tis Kau no apy gar dos pro ku ra­tū ros Pir mo jo la bai sun kių nu si­kal ti mų iki teis mi nio ty ri mo or ga­ni za vi mo sky riaus pro ku ro ras Vi­tol das Gu lia vi čius. – Pag rin di niai iki teis mi nio ty ri mo veiks mai – ap klau sos ir pa ro dy mų pa tik ri ni­mai – jau at lik ti. Ta čiau mums ne ma žiau svar bios eks per ti zės, įvai­rūs ob jek tų ty ri mai, ku rie už trun­ka la bai il gai.“

Pro ku ro ras ne slė pė, kad at­lie kant ty ri mą pa rei gū nų ži nio­je at si dū rė per dvi de šimt kom­piu te rių.

Tei gia ma, kad bū tent sprog­me nų fa na ti kų po mė gis in ter ne­te da ly tis sa vo įspū džiais ir pa ty­ri mais lei do tei sė sau gi nin kams grei čiau juos su sek ti. Pra si dė jus su lai ky mo ope ra ci joms, pa rei­gū nų iš si gan dę in ter nau tai ėmė trin ti vi są kom piu te riuo se lai ky­tą in for ma ci ją ir taip kri mi na lis­tams su da rė pa pil do mų rū pes čių. Vis dėl to rei kia mi duo me nys bu­vo at kur ti.

Jau­nieji­te­ro­ris­tai­ taikėsi­į­žmones

La ba die na, po nas ste­po nai, kaip jau čia tės, kai po jū sų „su bi ne“ sprogs net 60 kg mai šas?

1p.

Ver si ja: � in ter ne te pla ti na mi vaiz de lių au to riai ga li bū ti su si ję su spro gi mu Pir ma ja me for te. VD mon ta žas

Re nal das Ga bar tas

Šian dien Pa lan go je pra­si de da „Om ni tel“ 1000 km lenk ty nių ma ra to nas. Vie nin te lė se au to mo bi lių spor to var žy bo se, įtrauk­to se į Lie tu vos tūks tant­me čio ren gi nių są ra šą, star tuos 52 ko man dos.

Prog no zių lai kasPa raiš kas pa tei ku sio se eki po se – 161 spor ti nin kas iš Lie tu vos, Lat­vi jos, Es ti jos, Len ki jos, Ru si jos, Uk rai nos, Bel gi jos ir Di džio sios Bri ta ni jos. Ku rie jų po fi ni šo už­kops ant aukš čiau sio gar bės pa ky­los laip te lio ir mau dy sis šam pa no purs luo se? Kas svar biau sie kiant per ga lės – au to mo bi lio konst ruk­ci ja ir pa ruo ši mas, va rik lio tech ni­niai duo me nys, vai ruo to jo meist­riš ku mas ar me cha ni kų pa tir tis? Ką rim čiau siais var žo vais lai ko pa tys „Om ni tel“ 1000 km lenk­ty nė se da ly vau jan tys spor ti nin­kai, kam ir ko dėl pra na šau ja ma sėk mė? Ar kei čia si lenk ty ni nin kų ir juos re mian čių vers li nin kų po­žiū ris į šį pro jek tą? Ar duo da ko­kių nors „di vi den dų“ per ga lė Pa­lan go je? Pap ra šy ti at sa ky ti į šiuos klau si mus ti tu luo ti Lie tu vos lenk­ty ni nin kai kal bė jo ga na pa na šiai.

„Ir praė ju siais me tais, kai Pa­lan go je pa si ro dė au to mo bi lių ga­min to jų ko man dos, ir da bar ma­nau, kad var žy bų tem pą tu rė tų dik tuo ti „Pors che“. Ji, ob jek ty­viai ver ti nant, yra grei tes nė ir tin­ka mes nė to kioms lenk ty nėms. Ta­čiau pa tir tis ro do, kad la bai daž­nai to kias pro gno zes pa ko re guo ja ava ri jos, ne ti kė ti ge di mai ar pa čių spor ti nin kų klai dos. Ma no ži nio­mis, „Ok ta no Ra cing“ ko man dos vy rai šį se zo ną ne ma žai pa dir bė jo įvai rio se Vo kie ti jos tra so se, pa sie­kė ne pras tą re zul ta tą, to dėl to ta li­za to riu je sta ty čiau už jų per ga lę“, – sam pro ta vo ke tu ris kar tus per­ga lę 1000 km lenk ty nė se šven tęs Vy tau tas Vens kū nas. 2005­ai­siais lai mė ju si lenk ty nes Pa lan­

1000 km spė lio nė: kas fi ni šuos pir mas?go je, ko man da „Ok ta nas Ra cing“ šie met vai ruos per 400 AG „Pors­che 997 GT3“, ku rio su ki mo mo­men tas 420 Nm. Vie nas ko man­dos na rių Egi di jus Dap šas tvir ti no bū si mam star tui su bro liais Ne ri­ju mi ir Ne mu nu Da gi liais pa si ren­gęs ge rai, ta čiau ti ki no nea be jo jąs, kad na mų dar bus pa ruo šė ir ki tos ko man dos.

„Vi są dė me sį su tel kė me į sa vo pa si ren gi mą ir ne si sten gė me gi­lin tis į tai, kaip dir ba bū si mi var­žo vai. Kas yra kas, paaiš kės ga na grei tai – spė lio ti nė ra pra smės“, – ti ki no E.Dap šas.

Iden tiš ką „Pors che 911 GT3 Cup“ tram dys ir to je pa čio je kla sė­je be si var žan tys daug kar ti nis Len­ki jos čem pio nas Ma cie jus Mar cin­kie wic zius, ku ris prieš lenk ty nes bu vo spe cia liai at vy kęs į Pa lan gą stu di juo ti tra sos ypa ty bių, ir jam tal kin sian tis Pa we łas Po toc kis.

„Ko kia sve čių iš Len ki jos spor­ti nė for ma, ga li ma tik spė lio ti. Ma no ži nio mis, jie ne tu ri pa tir­ties iš tver mės lenk ty nė se ir anks­čiau nė ra star ta vę vie no je ko man­do je, to dėl kon ku ruo ti su Pa lan­go je kas met į per ga lę pre ten duo­jan čiais mū siš kiais len kams tu rė­tų bū ti sun ko ka“, – dės tė V.Vens­kū nas.

Be je, pa ts V.Vens kū nas taip pat pla na vo star tuo ti Pa lan go je su An dže ju mi Dzi ke vi čiu mi, ta čiau tą pa tį sa vait ga lį gar sio jo je Niur­bur go tra so je vyks ta Vo kie ti jos il­gų nuo to lių lenk ty nių čem pio na­to še šių va lan dų var žy bos, ku rio­se da ly vau ti abu vy rai yra įsi pa rei­go ję kaip ko man dos „Wei land Ra­cing“ na riai.

Ant ras „Fer ra ri“ dub lisŠiais me tais, kaip ir per nai, vie nais fa vo ri tų lai ko mi ban ko „Sno ras“

ini cia ty va į Lie tu vą at ke liau jan tys du „Fer ra ri F430“ bo li dai. Vie ną jų vai ruos į ko man dą „Sno ras Client Team“ pa kvies ti du 2008­ųjų lenk ty nių Pa lan go je nu ga lė to jai – Alek se jus Va sil je vas ir Jo nas Gel­ži nis, per nai star ta vę „Spy ker C8 Spy der GT2R“ au to mo bi liu. Šį kart jiems tal kins tre čias pro fe sio na lus spor ti nin kas iš Ru si jos Il ja Bu ren­ka, da ly vau jan tis „Fer ra ri Chal­len ge“ lenk ty nių se ri jo je.

„Per nai taip pat bu vo daug spė lio nių, ku ris au to mo bi lis ge­riau pa reng tas star tui ir grei tes­nis, ta čiau ga lu ti nis re zul ta tas pa ro dė, kad ne ma žiau svar bu ir tai, kaip sklan džiai dir ba me cha­ni kų ko man da, ar tiks liai ap skai­čiuo ja vi sus tak ti nius ėji mus ir t. t. Ma nau, kad kaip tik šie da ly kai lė mė ko man dos „Sno ras Spy­ker Squad ron“ per ga lę per nai“, – tvir ti no šiai eki pai tal ki nęs Aud­rius Gel ži nis.

Paš ne ko vas taip pat pri pa ži no, kad abu „Fer ra ri F430“ vai ruo sian­tys spor ti nin kai (ant ro au to mo­bi lio – ko man dos „Sno ras Client Team 2“ – eki pa že bus ti tu luo ta sis ve te ra nas Sta sys Brun dza ir uk rai­

nie čiai Dmyt ro Ry ba kas bei Olek­san de ris Be lyae vas) nė ra il gų nuo­to lių lenk ty nių spe cia lis tai.

Ra tuo ta eg zo ti kaPa raiš ką iš ban dy ti jė gas di džiau­sio je au to mo bi lių spor to fies to je Bal ti jos ša ly se at siun tė ir šį se zo­ną Bel gi jos čem pio na te per ga lin­gai žen gian ti ko man da „KS Mo­tors port“, ku rios lenk ty ni nin kai vai ruos Lie tu vo je dar ne ma ty tą au to mo bi lį „Gi net ta G50 GT3“.

To kie lenk ty ni niai monst rai, sve rian tys tik 975 kg, tu rin tys sek­ven ci nę pa va rų dė žę ir 350 AG va­rik lį, la bai po pu lia rūs Di džio sios Bri ta ni jos žie di nių lenk ty nių čem­pio na te. Ren gia mos ir spe cia lios „Gi net ta Cup“ se ri jos lenk ty nės. G50 ab re via tū ra reiš kia šių au to­mo bi lių ga my bos 50­me čio ju bi­lie jų, ku rį au to mo bi lius „Gi net ta“ ga mi nan ti bri tų „LNT Au to mo ti­ve“ įmo nė šven tė per nai.

Kal bin ti šios sri ties ži no vai tvir ti no, kad bo li das „Gi net ta G50 GT3“ iš tie sų la bai grei tas ir pa ti ki­mas, to dėl ar bel gų ko man da pre­ten duos į per ga lę, pri klau sys tik nuo to, kas ir kaip ma ši ną vai ruos.

Daug kar ti nis ša lies žie di nių lenk ty nių čem pio nas ir var žy bų Pa lan go je 2007 m. lai mė to jas Ra­mū nas Čap kaus kas šį kart su To­mu Šip kaus ku ir pa ty ru siu kar­tin go meist ru iš Lat vi jos star tuos pro to ti pu „Adam po lis Lue go Kit car“. Šis ra tuo tis ne ga li pa si gir­ti to kiais įspū din gais tech ni niais duo me ni mis kaip per ga lę at ne šęs „AGM Kit car“, ta čiau vie ną ra tą Ka čer gi nės Ne mu no žie de įvei kia vos 2 se kun dė mis lė čiau.

„Iš tie sų spė lio ti, kas lai mės šiais me tais, taip pat sun ku kaip ir per nai ar už per nai. Pa jė gių ko­man dų bu vo vi sa da, ta čiau ne vi­sa da joms pa si sek da vo iš nau do ti tu ri mą po ten cia lą. Ga li ma spė ti, kad ir šiais me tais į per ga lę pre ten­duos pen kios še šios eki pos, ta čiau kam pa si seks rea li zuo ti vi są tu ri­mą grei čio po ten cia lą, pri klau sys ir nuo oro są ly gų, ir nuo ge bė ji mo tram dy ti emo ci jas, ir nuo dau gy­bės ki tų da ly kų. Sėk mės veiks nys čia vi sa da itin svar bus“, – dės tė R.Čap kaus kas.

Prie eg zo tiš kes nių „Om ni tel“ 1000 km lenk ty nių da ly vių ga li ma pri skir ti ir A3000 kla sė je va žiuo­

Kar tais at ro do, kad šio se lenk ty nė se da ly vau jan­tiems vers li nin kams iš tie sų svar bu tik ap si vilk­ti kom bi ne zo ną ir nu si­fo tog ra fuo ti prie „ko vi­nio“ au to mo bi lio.

Mįs lė: � Bel gi jos čem pio na te per ga lin gai žen gian ti ko man da „KS Mo tors port“ va žiuos Lie tu vo je dar ne ma ty tu au to mo bi liu „Gi net ta G50 GT3“. „Promosporto“ nuotr.

Ažio ta žas: � nors sunk me tis, iš ban dy ti jė gas iš tver mės lenk ty nė se Pa lan go je no ri dau giau ko man dų, nei jų tel pa tra so je. Algimanto Brazaičio nuotr.

8 TeMAvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

Kon ku ren ci ja: � vie nas rim čiau sių „Pors che“ var žo vų bus eki pos „Sno ras Cli­ent Team“ eki pos na rių vai ruo ja mas „Fer ra ri F430“.

1000 km spė lio nė: kas fi ni šuos pir mas?

sian tį au to mo bi lį „Volks wa gen New Beet le RSI“. Lig šiol da ly va­vęs pro fe sio na lio se „New Beet le Cup“ se ri jos lenk ty nė se, at ke lia­vęs į Lie tu vą au to mo bi liu kas bu­vo pri tai ky tas iš tver mės lenk ty­nėms. Juo va žiuo sian čią ko man­dą – Igo rį Si du no vą, Ri mą Ce siu­lį, And rių Pan ke vi čių ir Ro ką Mar­ke vi čių – tre ni ruo ja vie nas la biau­siai pa ty ru sių Lie tu vos žie di nin kų Rim gau das Stat nic kas. Kad ko­man da rim tai dir ba, iliust ruo ja ir tas fak tas, jog jiems pa vy ko pa­si ra šy ti bend ra dar bia vi mo su tar­tį su bend ro ve „Mi che lin“ ir ap­si rū pin ti įvai rioms oro są ly goms skir to mis pa dan go mis.

Dar vie nas žiū ro vų dė me­sį nuo lat trau kian tis au to mo bi lis – VAZ 2105 VFTS. Nut rūkt gal vio Do vi lo Čiu te lės dirb tu vė se lenk­ty nėms pa ruoš tos ma ši nos va rik­lis yra 138 AG. Tai ne daug, ta čiau to kiu pat mo de liu ra lio lenk ty nė se da ly vau jan tis D.Čiu te lė be veik vi­suo met su ge ba bū ti vie nu A1600 kla sės pri zi nin kų.

Ma siš kiau sios – A3000 ir A3000+ kla sės. Joms pri ski ria­mus au to mo bi lius vai ruos net 17

eki pų spor ti nin kai, to dėl čia ko va ir gi bus la bai at kak li. Juo lab kad šių ko man dų są ra šuo se ir gi daug gar se ny bių, ne sto ko jan čių am bi­ci jų sa vo pra na šu mą dar kar tą įro­dy ti tra so je.

Spor to ger bė jams ge rai ži no­mi Ro ber tas Kup či kas, Da rius Vi­li mas ir Žil vi nas Jur šys, su si bū rę po ko man dos „Au to che mi ja Eli­te“ spar nu, į tra są iš vai ruos au­to mo bi lį „Nis san 350Z“. Nuo la­ti niai var žy bų Pa lan go je da ly viai bri tai tė vas ir sū nūs Dre was, Da ve ir Mi chae lis Hol lan dai li ko iš ti ki­mi „Ford Sier rai RS500“.

Pa gal mar kes šie met Pa lan go­je dau giau sia – net dvy li ka – pa­ma ty si me įvai rių mo di fi ka ci jų au­to mo bi lų „Hon da“, vie nuo li ka – BMW, še šis – „Volks wa gen“, ke tu­ris – „Pors che“, po du – „Fer ra ri“, „Au di“, „Al fa Ro meo“, „Mit su­bis hi“, „Nis san“ ir „Re nault“, po vie ną – „Gi net ta G 50R“, „Lo tus“, „Ford“, „Peu geot“, „Toyo ta“.

Pa lan gos tramp li nasKal bin ti pa ty rę spor ti nin kai at­krei pė dė me sį, kad imp ro vi zuo ta Pa lan gos tra sa ne su dė tin ga ir jo je

ga na kom for tiš kai jau čia si lenk ty­nių mė gė jai. Jei jie tu ri ge rą tech­ni ką ir iš ven gia „kri mi na lų“, ga li pre ten duo ti į la bai aukš tas vie tas. Ti kė ti na, kad kaip tik to kia per­spek ty va į di džiau sią ša lies ku ror­tą ir pri vi lio ja šim tus už si krė tu sių au to mo bi lių spor to vi ru su net tuo me tu, kai Lie tu vos žie di nių lenk­ty nių čem pio na tas ne vyks ta.

„Šis ren gi nys iš tie sų yra sa vo­tiš kas fe no me nas. Lenk ty nės su­trau kia be veik vi sus vers lo pa sau­lio žmo nes, ku rie nea be jin gi au to­mo bi lių spor tui, to dėl čia be ne ge­riau sia vie ta jau niems ta len tams at kreip ti į sa ve dė me sį ir mė gin ti už megz ti rei kia mus ry šius. Mū sų ko man dai kaip tik tai pa vy ko pa­da ry ti – su kū rę ga li my bę vers li­

1000 km lenk ty nių tai syk lės

Ko man da ga li tu rė ti vie ną pa grin­ �di nį ir vie ną at sar gi nį au to mo bi lį. At­sar gi niu au to mo bi liu ga li ma lenk ty­niau ti tik ta da, kai pa grin di nis au to­mo bi lis ne pa tai so mai su gen da.

Vie ną au to mo bi lį pa si keis da mi vai­ �ruo ja du, trys ar ba ke tu ri lenk ty ni­nin kai.

Lenk ty nė se da ly vau ja skir tin gi au­ �to mo bi liai, tad jie lenk ty niau ja ne tik dėl pa grin di nio pri zo, bet ir sa vo kla­sė se, į ku rias su skirs ty ti pa gal va rik lio dar bi nį tū rį ir pa ruo ši mo lenk ty nėms ly gį. Grei čiau si yra X ir GT kla sių au­to mo bi liai. Ki tos kla sės yra to kios: A1600, „Su per Pro duc tion“, A2000, A3000, A3000+, D (dy ze li niai au to­mo bi liai).

Lė čiau va žiuo jan tys vai ruo to jai ne­ �ga li truk dy ti lenk ti grei tes niems. Apie ar tė jan tį aki vaiz džiai grei tes nį au­to mo bi lį lė čiau va žiuo jan čius tei sė­jai įspė ja mo juo da mi mė ly no mis vė­lia vo mis.

Per vi sas 1000 km lenk ty nes tech­ �ni nės pa gal bos zo no je au to mo bi liai ga li va žiuo ti ne di des niu kaip 40 km/val. grei čiu. Grei tis tik ri na mas ra da rais. Už grei čio vir ši ji mą ski ria­mos pi ni gi nės ir lai ko bau dos.

Pa ty rę ava ri ją ar su ge dę au to mo­ �bi liai, ne truk dan tys ju dė ti ki tiems, iš tra sos iš ve ža mi tik pa si bai gus tre ni­ruo tei, kva li fi ka ci niam va žia vi mui ar lenk ty nėms. Au to mo bi lį stum ti lei­džia ma tik jam kir tus grei čio kont ro­lės ri bą prie įva žos į tech ni nės pa gal­bos zo ną. Jei lei džia ga li my bės, su ge­du sius au to mo bi lius par tem pia spe­cia li gel bė ji mo ko man da.

Jei tra so je įvy ko ava ri ja ir var žy bų �va do vas ma to, kad ava ri jos vie tai su­tvar ky ti rei kės dau giau lai ko, į tra są iš va žiuo ja sau gos au to mo bi lis. Tuo­met vi si lenk ty niau jan tys au to mo bi­liai su ma ži na grei tį ir iš si ri kia vę pa­skui sau gos au to mo bi lį va žiuo ja, lauk da mi pa kar to ti nio star to. Kai nu­spren džia ma, kad lenk ty niau ti sau gu, sau gos au to mo bi lis pa si trau kia iš tra­sos ir lenk ty nės tę sia mos.

Per vi sas 1000 km lenk ty nes tech­ �ni nės pa gal bos zo no je drau džia ma rū ky ti, var to ti al ko ho li nius gė ri mus, avė ti ba su tes, dė vė ti šor tus. Vi si me­cha ni kai pri va lo dė vė ti už da rus kom­bi ne zo nus.

In for ma ci ja vai ruo to jams per duo da­ �ma sig na li nėje len toje ar ba ra di jo ry šiu.

Kei čiant pa dan gas ar ba at lie kant �bet ko kius ki tus dar bus tech ni nės pa­gal bos zo no je ga li bū ti tik pen ki me­cha ni kai, ko man dos va do vas ir du vai ruo to jai.

Už lenk ty nes pa žeis tyniaujant tai­ �syk les lenk ty nių va do vas spor ti nin kus daž niau siai bau džia „su sto ji mo bau­da“. Nu si žen gęs lenk ty ni nin kas tu­ri už suk ti į tech ni nės pa gal bos zo ną, stab te lė ti prie iš va žia vi mo ir tik ta da vėl ga li lėk ti į tra są.

Fi ni šo sig na las (šach ma ti nė vė lia­ �va) ro do mas, kai pir ma sis au to mo bi­lis ker ta fi ni šo li ni ją įvei kęs 1000 km.

Pir mam au to mo bi liui pa ro džius fi­ �ni šo vė lia vą, vi si ki ti au to mo bi liai ir­gi fi ni šuo ja ne pai sy da mi ap va žiuo­tų ra tų skai čiaus. Be je, lenk ty nės ne­ga li tęs tis il giau kaip 10 va lan dų, tad jei dėl oro są ly gų ar ki tų kliū čių ne­spė ja ma įveik ti 334 ra tų, 13 val. pra­si dė ju sios lenk ty nės bus stab do mos 21.45 val.

Bu vo daug spė lio nių, ku ris au to mo bi lis ge­riau pa reng tas star tui ir grei tes nis, ta čiau ga lu­ti nis re zul ta tas pa ro dė, kad ne ma žiau svar bu ir tai, kaip sklan džiai dir ba me cha ni kų ko man da.

nin kams pa tiems iš ban dy ti jė gas tra so je, vė liau pa tys ga vo me pro gą star tuo ti aukš tes nio ly gio var žy bo­se už sie ny je“, – dės tė A.Gel ži nis.

Ta čiau R.Čap kaus kas, tu rin tis be ne di džiau sią ne nut rūks ta mą pro fe sio na laus lenk ty ni nin ko sta­žą Lie tu vo je, pri si pa ži no esąs kiek nu si vy lęs. Nors 1000 km lenk ty­nė se jis nuo lat bu vo tarp pa čių grei čiau sių, kvie ti mų star tuo ti ga­lin giau sią tech ni ką ir di džiau sius biu dže tus tu rin čio se ko man do se taip ir ne su lau kė.

„Kar tais at ro do, kad šio se lenk­ty nė se da ly vau jan tiems vers li nin­kams iš tie sų svar bu tik ap si vilk­ti kom bi ne zo ną ir nu si fo tog ra­fuo ti prie „ko vi nio“ au to mo bi lio. Ta čiau ki tą sa vait ga lį dau ge liui jų taip pat svar bu leis ti lai ką gol fo lau ke, dar ki tą – su kio tis ko kia­me nors ma dų šou ar pan. Gal būt dėl to Lie tu vos žie di nių lenk ty nių gy ve ni mas tel pa į vie ną sa vait ga­lį, ku ris už go žia vi sa ki ta. Gai la, nes pre li mi na riais skai čia vi mais, kiek vie no se kuk les nė se var žy bo­se be var go ga lė tų da ly vau ti bent po 80–100 au to mo bi lių“, – ap­mau da vo R.Čap kaus kas.

Fa vo ri tai: � rea liau siais pre ten den tais į nu ga lė to jus lai ko ma ko man da „Ok ta nas Ra cing“, star tuo sian ti au to mo bi liu „Pors che 997 GT3“.Ažio ta žas: � nors sunk me tis, iš ban dy ti jė gas iš tver mės lenk ty nė se Pa lan go je no ri dau giau ko man dų, nei jų tel pa tra so je. Algimanto Brazaičio nuotr.

TemA 9Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

Ša rū nas Čer niaus kass.cerniauskas@diena.lt

Tar kim, esa te vi siš kai al­ko ho lio at si sa kęs abs ti­nen tas, lei džian tis sau pa si le pin ti tik neal ko ho­li niu alu mi. Ką gi, blo ga ži nia – po 22 val. šio gė­ri mo, ku ria me 0 pro c. al­ko ho lio, įsi gy ti ne ga li ma.

Alus yra alusDien raš čio žur na lis tas ke lio se par­duo tu vė se pa mė gi no nu si pirk­ti neal ko ho li nio alaus po 22 val. Eks pe ri men tas pa vy ko. Na, tiks­liau, ne pa vy ko, mat ka si nin kės ka te go riš kai at si sa kė par duo ti šio gė ri mo, nuo ku rio neaps vaig tų net mu sė. „Sis te ma ne prii ma, ne ga li­ma“, – tei si no si mo te rys.

Ku rio ziš ką fak tą pri pa žįs ta ir pre ky bi nin kai. Pa si ro do, di džių­jų pre ky bos tink lų par duo tu vė se įdieg tos mo der nios sis te mos tie­siog ne skirs to alaus į al ko ho li nį ir neal ko ho li nį. „Mū sų sis te mo je alus yra tie siog alus. Neal ko ho li nis alus jo kiu iš skir ti niu sta tu su neiš­sis ki ria. Be to, jis yra ta me pa čia­me sky riu je kaip ir ki tas alus“, – dien raš čiui sa kė „Ri mi“ at sto vė spau dai Ra sa Juod kie nė.

Ana lo giš ka pro ble ma ky la ir tink lui „Iki“. Pre ky bi nin kai jau ke le tą kar tų ban dė per prog ra muo­ti ka sos apa ra tų sis te mą, ta čiau ji vis tiek ne pri pa žįs ta, kad neal ko­ho li nis alus iš tik rų jų yra neal ko­ho li nis.

„To dėl, kad alus neišs ki ria mas į al ko ho li nį ar ba neal ko ho li nį, mū­sų pro gra mi nė įran ga, ku ri blo­kuo ja alus par da vi mą po 22 val., blo kuo ja ir neal ko ho li nio alaus

par da vi mą“, – dien raš čiui aiš ki­no „Iki“ tink lą val dan čios bend­ro vės „Pa link“ rin ko da ros va do­vas Ar vy das Ri mas.

Ta čiau, anot jo, neal ko ho li niam alui tai ko mas sau sas įsta ty mas di­de lių nuo sto lių ne pri da rė. „Nuos­to liai la bai men ki, nes la bai ma­žai „Pa link“ par duo tu vių dir ba po 22 val., o neal ko ho li nis alus nė ra pa klau si pre kė“, – tei gė A.Ri mas.

„Ma xi mos“ at sto vė spau dai Re na ta Sau ly tė ne ga lė jo pa ti kė ti, kad šio tink lo par duo tu vė se neal­

ko ho li nio alaus ne ga li ma įsi gy ti po 22 val. Pa sak jos, tai ga lįs bū ti ne bent pa vie nių par duo tu vių pre­ky bos su tri ki mas.

1,2 pro c. – ma žiau už 0 pro c.Dar vie nas ku rio zas paaiš kė­jo dien raš čio žur na lis tui pa mė gi­nus po 22 val. nu si pirk ti bend ro­vės „Ra gu tis“ ga mi na mos „Sme­to niš kos“ gi ros. Šio gė ri mo, ku­rio eti ke tė je nu ro do ma, kad al ko­ho lio kon cent ra ci ja ja me ne vir ši ja 1,2 pro c., par duo ti su ti ko ir pre ky­

bos cent rų ka si nin kės, ir „sim pa­ti ja“ neal ko ho li niam alui neiš sis­ki rian čios ka sos apa ra tų pro gra­mi nės sis te mos. Neį ti ki ma, ta čiau fak tas: 1,2 pro c. al ko ho lio yra ma­žiau už 0 pro c.

„Tai nor ma lu, – sa kė „Ri mi“ at sto vė R.Juod kie nė. – Gi ra ne­pris ki ria ma prie al ko ho li nių gė ri­mų. Taip pat, pa vyz džiui, sal dai­niai su li ke rio ar ki to kio al ko ho li­nio gė ri mo įda ru.“

Prie al ko ho li nių gė ri mų, be­je, ne pris ki ria mi ir abe jo ti nos pa­

skir ties pre pa ra tai, ku riuo se al ko­ho lio kon cent ra ci ja svy ruo ja tarp 30–60 pro c. Tai ta ria mi kos me­ti niai spi ri tai, bur nos ska la vi mo skys čiai, ku riuos de rė tų pri skir ti nau ja jai „ba ba tu ko“ kar tai.

Kal ti na pre ky bi nin kusNeal ko ho li nį alų ga mi nan čios bend ro vės „Švyturys–Utenos alus“ at sto vas spau dai Dai nius Smai lys tei gė, esą alu da riai jau ku rį lai ką spau džia pre ky bi nin­kus, kad šie iš spręs tų neal ko ho­li nio alaus par da vi mo pro ble mą. Pre ky bi nin kai ne va pa si rin ko pa­to ges nį ir gal būt pi ges nį sis te mos pro gra ma vi mo va rian tą – draus ti pre kiau ti vi sų rū šių alu mi.

D.Smai lio tei gi mu, pro ble­mą grei čiau siai spren džia „Ma­xi mos“ tink las, ir ja me jau grei­tu lai ku ga li ne be lik ti neal ko ho­li nio alaus pre ky bos ri bo ji mų. Šiuo gė ri mu po 22 val. pre kiau ja­ma ir „Lu koil“ de ga li nė se. Ta čiau su „Sta toil“, kaip ir su „Ri mi“ bei „Iki“, alu da riai dar ve da in ten sy­vias de ry bas, kad bū tų per prog ra­muo tos ka sų sis te mos.

Be je, kad po 22 val. bū tų par­duo da mas neal ko ho li nis alus, pri ta ria ir sau so įsta ty mo kal vis, Sei mo Svei ka tos rei ka lų ko mi te­to pir mi nin kas An ta nas Ma tu las. „Jei gu ga li ma nu si pirk ti gi ros, ku­rio je yra 1,2 pro c. al ko ho lio, tai ir neal ko ho li nis alus tu ri bū ti par­duo da mas“, – dien raš čiui sa kė A.Ma tu las.

Sau­sas­įsta­ty­mas­ga­lio­ja­ir­abs­ti­nen­tams

Ab sur das: � dau ge ly je par duo tu vių po 22 val. ne ga li ma įsi gy ti neal ko ho li nio alaus, ta čiau gi ra, ku rio je yra 1,2 pro c. al­ko ho lio, par duo da ma be trik džių. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

An ta nas Ma tu las:

Jei gu ga li ma nu si pirk­ti gi ros, ku rio je yra 1,2 pro c. al ko ho lio, tai ir neal ko ho li nis alus tu ri bū ti par duo da mas.

Bu vęs il ga me tis di džiau sios Bal ti jos ša ly se ke ra mi nių ply­te lių ga min to jos „Dvar čio nių ke ra mi kos“ va do vas Juo zas Rai še lis kont ro li nį Lie tu vos įmo nės ak ci jų pa ke tą iš Len­ki jos ka pi ta lo in ves tuo to jos „Cer sa nit“ iš pir ko už 1 li tą.

„Pa siū ly mą pa tei kė pa tys Len­ki jos in ves tuo to jai. Man pa si ro­dė pa lan ki ir pa siū ly ta 1 li to kai­na, ir il ga me tė ma no dar bo pa tir­tis įmo nė je – šis vers las man ge rai ži no mas“, – sa kė J.Rai še lis.

Jis ne ko men ta vo, kas ga lė jo lem ti „Cer sa nit“ sie kį at si sa ky­

ti „Dva čio nių ke ra mi kos“ ak ci jų, ta čiau pri pa ži no, kad pir mą ket­vir tį nuo sto lin gai dir bu sios įmo­nės atei tis pri klau sys ne tik nuo eko no mi nės pa dė ties rin ko je, bet ir nuo de ry bų su di džiau siu kre­di to riu mi „Swed bank“. „Be abe­jo, la bai svar bu, kaip mums sek sis tar tis su ban ku. „Dvar čio nių ke­ra mi ka“ tu ri vi sas ga li my bes sėk­min gai dirb ti ir plės ti sa vo veik lą, to dėl kal bė da mi su „Swed bank“ at sto vais siek si me ras ti ir ban kui, ir įmo nei priim ti ną spren di mą“, – tei gė J.Rai še lis.

Anot jo, po de ry bų su „Swed­

bank“ taip pat bus aiš ku, ar „Dvar­čio nių ke ra mi kai“ rei kės pa pil do­mų fi nan si nių in ves ti ci jų.

„Dvar čio nių ke ra mi ka“ iš „Swed bank“ yra ga vu si il ga lai­kę 43,5 mln. li tų pa sko lą, ku rią grą žin ti rei kia iki 2013 m. rug sė jo 7­osios. Šių me tų ko vo pa bai go je pa sko los li ku tis sie kė 32,51 mln. li­tų, o iš vi so per šiuos me tus įmo nė tu ri grą žin ti 10,749 mln. li tų.

Bend ro vė ban kui yra įkei tu si il­ga lai kio tur to, ku rio ver tė praė ju sių me tų pa bai go je bu vo 39,257 mln. li­tų – tai su da rė 95 pro c. vi so įmo nės tu ri mo il ga lai kio tur to (41,223 mln. li tų). Len ki jos „Opocz no“, ku ri vė liau bu vo pri jung ta prie „Cer­sa nit“, 60,25 pro c. „Dvar čio nių ke ra mi kos“ ak ci jų 2005­ųjų ko­vą įsi gi jo už 11,5 mln. li tų. 2007 m. pa bai go je „Opocz no“ taip pat nu pir ko J.Rai še lio tu rė tą be veik 18 pro c. „Dvar čio nių ke ra mi kos“ ak­ci jų pa ke tą, už ku rį su mo kė jo 7,119 mln. li tų, ar ba po ke tu ris li tus už ak ci ją.

BNS inf.

„Dvar­čio­nių­ke­ra­mi­ka“­–­už­li­tą

€ Valiutų kursaiTre čia die nis 2009 07 15

Valiuta kiekis santykis Valiuta kiekis santykis

Aust ra li jos do le ris AUD 1 1,9395 Ki ni jos jua nių CNY 10 3,6156

Bal ta ru si jos rub lių BYR 1000 0,8571 Lat vi jos la tas LVL 1 4,9308

Če ki jos kro nų CZK 10 1,3270 Len ki jos zlo tų PLN 10 7,8872

Da ni jos kro nų DKK 10 4,6379 Nor ve gi jos kro nų NOK 10 3,8083

DB sva ras ster lin gų GBP 1 4,0131 Ru si jos rub lių RUB 100 7,5986

Es ti jos kro nų EEK 10 2,2067 Šve di jos kro nų SEK 10 3,1427

Eu ras EUR 1 3,4528 Švei ca ri jos fran kas CHF 1 2,2791Ja po ni jos je nų JPY 100 2,6572 Tur ki jos li ra TRY 1 1,5999

JAV do le ris USD 1 2,4711 Uk rai nos gri vi nų UAH 10 3,2175

Mū sų ša ly je vei kian tys ko mer­ci niai ban kai sko li na bran giau­siai ES, o Skan di na vi jos ban kai iš ve ža pi ni gus iš Lie tu vos, tei­gia Sei mo Biu dže to ir fi nan sų ko mi te to pir mi nin kas Kęs tu­tis Gla vec kas.

Pa sak jo, „Eu ros tat“ duo me ni­mis, vi du ti nės pa sko lų pa lū ka nos Lie tu vo je sie kia 14,5 pro c. ir yra di džiau sios ES.

„Tai dau giau nei kri zės nu ka­muo to je Lat vi jo je – ten ban kų pa­lū ka nos sie kia 11,15 pro c. Vers las esant to kioms pa lū ka noms ne ga­li iš gy ven ti – ne ga li sko lin tis“, – ant ra die nį Sei me svars tant ant rą kar tą šiais me tais tiks li na mą biu­dže tą pa reiš kė K.Gla vec kas.

Pa sak jo, vi so se eu ro zo nos vals ty bė se pa sko lų me tų pa lū ka­nos ne vir ši ja 5 pro c.

K.Gla vec ko tei gi mu, vals ty bė per ma žai sko li na si už sie ny je, o per daug – iš vie tos ban kų.

„Vy riau sy bei sko li ni mą si rei kia per kel ti į už sie nio rin kas, kaip ga­

li ma dau giau sko lin tis ne Lie tu vo­je, ta da ban kai bus pri vers ti už si­dirb ti pi ni gus ne iš vals ty bės, o iš vers lo“, – tvir ti no K.Gla vec kas.

Pa sak jo, per še šis šių me tų mė­ne sius Vy riau sy bė už sie ny je pa si­sko li no 2,3 mlrd. li tų, o Lie tu vo je – 4,55 mlrd. li tų.

„Du treč da lius kre di tų rin kos nu sau si na Vy riau sy bė. Vers lui ar­ba ne be lie ka, ar ba ban kai bran gi­na pa sko las“, – tvir ti no ko mi te to va do vas.

Jis taip pat tvir ti no, kad Lie­tu vo je vei kian tys Skan di na vi­jos fi nan sų gru pėms pri klau san­tys ban kai da lį lė šų iš ve žė pir mi­niams ban kams. Neo fi cia liai kal­ba ma, kad Skan di na vi jos ban kai iš Lie tu vos ga lė jo su si grą žin ti apie 3 mlrd. li tų.

Iki šiol ir Lietuvos banko vadovai, ir šalyje veikiančių komercinių ban­kų atstovai neigė kalbas, kad pirmi­niai bankai susigrąžina pinigus.

BNS inf.

Lie­tu­vos­ban­kai­ sko­li­na­bran­giau­siai

10 EKONOMiKAvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

NaujieNos trumpai

Riau šės. � Šiau rės Ai ri jo je pir ma die nį pra si dė jus pro tes tan tų ei ty nių se zo nui, ku rio pra džią ap tem dė vie ni di džiau sių ne ra mu mų per daug me tų, po li ci ja pa­nau do jo van dens pa tran kas ir plas ti ko kul kas, kad iš vai ky tų jau nuo lius, ku rie svai dė bu te lius su de giuo ju skys čiu. Ma­žiau siai de šimt po li ci nin kų bu vo su žeis ti per ne ra mu mus.

Kerš tas. � Če ki jos vy riau sy bė ke ti na at šauk ti sa vo am ba sa do rių iš Ka­na dos, ku ri yra nu spren du si rei ka lau ti vi zų iš vi sų Če ki jos pi lie čių, no­rin čių lan ky tis Ka na do je.

Tra di ci jos. � Pran cū zų jau nuo liai per smur to pro trū kį, ku ris jau įpras tas, Bas ti li jos paė mi mo die nos iš va ka rė se nak tį į tre čia die nį pa de gė 317 au to mo­bi lių ir su žei dė try li ka tei sė sau gos pa­rei gū nų.

Nar ko ma fi ja. � Ma žiau siai dvy li ka la vo nų su riš to mis ran ko mis ir ko­jo mis, už riš to mis aki mis ir su kan ki ni mų žy mė mis pir ma die nį bu vo ras­ti vie no je pa ke lė je Mek si kos va ka ri nė je Mi čoa ka no vals ti jo je, ku ri ta po šios ša lies vy riau sy bės ka ro su nar ko ti kų kar te liais ži di niu.

Sta tis ti ka. � Vo kie čių sa vait­raš tis „Der Spie gel“ ga vo slap­tus do ku men tus, ku rie ro do, jog bend ro vės „Air Fran ce“ lėk tu vai dūž ta ke tu ris kar tus daž niau nei vi du ti niš kai avia ci­jos in dust ri jo je. Mi li jo nui „Air Fran ce“ rei sų ten ka 1,26 nu kri­tu sio lėk tu vo.

Jung ti nė se Vals ti jo se ne dar bas pa di dė jo la biau siai per pa sta­ruo sius 20 me tų, o kai ku rie žmo nės ryž ta si dirb ti ne gau­da mi at ly gi ni mo. Eks per tai ne su ta ria, to kį žings nį rei kė tų lai ky ti pa si šven ti mo ar ne vil­ties ženk lu.

Ne sė di su dė ju si ran kų22 me tų Da na Lin – vie na iš 14,7 mln. JAV be dar bių. Ba lan dį ji bu­vo at leis ta iš vie nos tech no lo gi­jų bend ro vės rek la mos sky riaus San Fran sis ke. Nuo to lai ko mo te­ris maž daug po pen kias va lan das per sa vai tę dir ba be at ly gio in ter­ne ti nė je dar bo pa slau gų bend ro­vė je „Job nob“.

„Į kiek vie ną įmo nę krei pia si tūks tan čiai žmo nių, ieš kan čių bet ko kio dar bo, tad su pra tau, jog tu­riu veik ti įti ki miau“, – sa kė Kor­ne lio uni ver si te tą bai gu si D.Lin, ku ri ne sėk min gai mė gi no įsi dar­bin ti maž daug 50­yje fir mų.

„Kai ku riais at ve jais bend ro­vės ga li pa si nau do ti ne mo ka mais dar buo to jais, – aiš ki no ji. – Ta čiau ma lo nu kuo nors už siim ti. Taip pat ma lo nu kal ban tis su ga li mais darb da viais pa sa ky ti, jog ne sė dė­jau ran kų su dė ju si, o šį tą dir bau.“

Pra šo at si sa ky ti at ly gioTa čiau dirb ti be at ly gio ryž ta si ne vien dar bo vie tas pra ra dę žmo nės. Kai ku rie darb da viai taip pat pra­šo leis ti ne mo kė ti al gų sa vo dar­buo to jams.

Oro bend ro vė „Bri tish Air­ways“ praė ju sią sa vai tę pa pra šė sa vo dar buo to jų Di džio jo je Bri ta­ni jo je sa va no riš kai at si sa ky ti at ly­gi ni mo už maž daug mė ne sio lai­

ko tar pį. Kai ku rios JAV bend ro­vės, taip pat vals ti jų ir mies tų vy riau sy bės iš lei do dar buo to jus ne mo ka mų ato sto gų, ta čiau da­lis žmo nių vis tiek dir ba, kad ne­pra ras tų įgū džių ar ba bai mi na si bū ti at leis ti.

El gia si ne tei sė taiVa šing to ne įsi kū ru sio Eko no mi­nės po li ti kos ins ti tu to di rek to­riaus pa va duo to jas Ros sas Ei senb­rey per spė jo, kad žmo nės ga li sa­va no riš kai dirb ti pel no ne sie kian­čio se or ga ni za ci jo se ir vy riau sy bės ins ti tu ci jo se, ta čiau ko mer ci nėms įmo nėms drau džia ma ne mo kė ti už dar bą.

„Šis su ma ny mas ne vien blo­gas – jis ne tei sė tas. Įs ta ty mai nu­ro do, kad įmo nės ne ga li dar buo­to jų vers ti ar ba jiems leis ti dirb ti už ma žes nį, nei mi ni ma lus, at ly­gi ni mą. Kuo di des nė ne vil tis api­ma žmo nes, tuo la biau jie bus lin­kę į to kius da ly kus, kad at ro dy tų pa trauk les ni darb da viui, – pri dū­rė eks per tas. – Trum pa lai kės per­spek ty vos dau ge liui be dar bių yra la bai blo gos. Jos per daug ne pa ge­rės, jei gu bus dir ba ma be su tar čių ar ba vel tui.“

Ta čiau ki ti eks per tai ma no, kad dar bo ieš kan tys žmo nės to kiu bū du ga li pa di din ti sa vo pa tir tį ir įgy ti nau jų įgū džių, ku rie pra vers ieš kant mo ka mo dar bo.

BNS inf.

Dir ba ir be al gos

Ma lo nu kal ban tis su ga­li mais darb da viais pa sa­ky ti, jog ne sė dė jau ran kų su dė ju si, o šį tą dir bau.

Pir mą kar tą Eu ro pos Par­la men to (EP) is to ri jo­je šios ins ti tu ci jos va do­vu ta po po ko mu nis ti nės vals ty bės at sto vas. Bu­vu sio Len ki jos prem je ro iš rin ki mas EP va do vu – ge ra ži nia Lietuvai.

Įvar di jo prio ri te tus69­erių kon ser va to rius Jer zy Bu­ze kas va kar už si tik ri no 555 de pu­ta tų pa ra mą. Šis po li ti kas pri klau­sė de mok ra ti niam ju dė ji mui „So­li da ru mas“, ku ris at vė rė ke lią ko­mu niz mo re ži mo žlu gi mui, 1997–2001 m. va do va vo Len ki jos vy­riau sy bei, o į EP pa te ko 2004 m., kai jo ša lis įsto jo į ES.

„Žmo gaus tei sės bus vie nas svar biau sių ma no prio ri te tų“, – per pir mą po sė dį sa kė J.Bu ze kas, pri klau san tis di džiau siai EP frak­ci jai – Eu ro pos liau dies par ti jai. Pir mi nin ko po stą jis pe rė mė iš Vo kie ti jos kon ser va to riaus Han­so Ger to Pötte rin go.

Tarp svar biau sių klau si mų, ku­riuos teks spręs ti EP, yra eko no­mi kos nuo smu kis, ener ge ti nis sau gu mas, mig ra ci ja ir de mog ra­fi nė kri zė, sa kė J.Bu ze kas.

Tiks las – Li sa bo nos su tar tisNors EP pir mi nin ko po stas lai ko­mas pres ti ži niu, jį uži man tis as­muo ne tu ri di des nės įta kos 736 vie­tų asamb lė jo je, ku ri yra vie nin te lė tie sio giai ren ka ma ES ins ti tu ci ja.

EP svars to, kei čia ir tvir ti na spren di mus, ku rie tie sio giai vei­kia be veik pu sės mi li jar do žmo nių gy ve ni mą. Jo ga lios išaugs, jei įsi­ga lios nau jo ji Li sa bo nos su tar tis, nu ma tan ti Bend ri jos re for mas.

„Mes ga lė si me ge rai tvar ky tis tik tuo at ve ju, jei priim si me ir pa­si ra šy si me Li sa bo nos su tar tį. Tai mums pa dės“, – prieš bal sa vi mą sa kė J.Bu ze kas.

Lie tu viai džiau gia siLie tu vos eu ro par la men ta rai ma­no, kad J.Bu ze ko ta pi mas EP va­do vu yra sim bo li nis žings nis, ku­

ris iš tri na ta kos ky rą tarp Ry tų ir Va ka rų Eu ro pos. Be to, len kas ge­riau su pras Lie tu vos pro ble mas ir vil tis.

Anot il ga me čio kon ser va to rių ly de rio Vy tau to Lands ber gio, svar­bu, kad J.Bu ze kas at sto vau ja tam re gio nui, ku ria me yra ir Lie tu va.

„J.Bu ze ko kan di da tū ra la bai nau din ga ir Lie tu vai, ir re gio nui, po ko mu nis ti nėms vals ty bėms, ku rios tu ri spe ci fi nę is to ri ją ir spe ci fi nę pa tir tį, ir kai ku rių spe­ci fi nių pro ble mų su si kal bė ti to­mis te mo mis su ša li mis, ne tu rin­čio mis ati tin ka mos pa tir ties“, – BNS Stras bū re sa kė V.Lands ber­gis ir at krei pė dė me sį, kad J.Bu­ze kas taip pat ge rai iš ma no Lie­tu vai ak tua lius ener ge ti kos klau­si mus – juos spren dė tiek praei­tą ka den ci ją dirb da mas ener ge ti­kos klau si mus nag ri nė ju sia me EP ko mi te te, tiek bū da mas Len ki jos prem je ru 1997–2001 m.

„Jis, be abe jo, su pran ta mū sų rei ka lus ir kaip kai my nas, ir kaip po li ti kas, tu rin tis pa tir tį Ry tuo­se. Bet taip pat svar bu, kad šian­dien la bai gra žiai įvai rūs po li ti kai pa sa kė, kad jau ne bė ra Ry tų ir Va­ka rų Eu ro pos, yra vie na vie na Eu­ro pa“, – ant ri no ir bu vęs Lie tu vos už sie nio rei ka lų mi nist ras Al gir das Sau dar gas.

Jam pri ta rė ir per Li be ra lų są­jū džio są ra šą į EP pa te kęs fi lo so­fas Leo ni das Dons kis, ku ris Len­ki jos bu vu sio prem je ro iš rin ki­mą ins ti tu ci jos pir mi nin ku pa va­di no is to ri ne aki mir ka, nes ji „sa­vo tiš kai nu brau kia Ry tų ir Va ka rų Eu ro pos ta kos ky ras“. „Len kas EP pir mi nin kas vi sa da ge riau su pras Bal ti jos ša lis, ypač kai my nę Lie tu­vą“, – BNS sa kė L.Dons kis.

Ro dė ga liąNau ja sis EP ant ra die nį sa vo pen­ke rių me tų ka den ci ją pra dė jo tvy­rant ko vin gai nuo tai kai.

Bir že lį iš rink tas EP per pir mą sa vo po sė dį dviem mė ne siams ati­dė jo bal sa vi mą dėl to, kad José Ma­nue lis Bar ro so bū tų pa kar to ti nai ski ria mas į Eu ro pos Ko mi si jos va­do vo po stą, nors jį re mia vi sų 27 ES vals ty bių vy riau sy bės. Taip Bend­ri jos vie nin te lis ren ka mas val džios or ga nas sie kia pa ro dy ti sa vo po li­ti nę ga lią, tei gia ana li ti kai.

„Bu vo klai da ati dė ti šį spren­di mą (dėl J.M.Bar ro so – red. pa st.), nes jis su si lpni na Eu ro­pą to kiu me tu, kai iš jos ti ki ma­si va do vau ja mo vaid mens ko vo­je su kli ma to kai ta ir eko no mi kos nuo smu kiu“, – prieš EP po sė džio Pran cū zi jos mies te Stras bū re pra­džią sa kė au to ri te tin go Eu ro pos eko no mi nės ir so cia li nės po li ti kos ty ri mų cent ro – Li sa bo nos ta ry bos – va do vas Pau las Hof hein zas.

BNS inf.

EP su da ro 736 na riai. �

Nau ja ja me EP do mi nuo ja cent ro de ši nės pa krai pos po li ti nės jė gos. Di džiau sią �frak ci ją su da rė Eu ro pos liau dies par ti ja, tu rin ti 264 man da tus. So cia lis tų ir de­mok ra tų pro gre sy vus al jan sas EP tu ri 183 vie tas, o Li be ra lų ir de mok ra tų al jan­sas už Eu ro pą – 84 vie tas.

Pu sė nau jo EP na rių bu vo per rink ti, ki ta pu sė – nau jai iš rink ti po li ti kai. �

Dau giau sia nau jų na rių, skai čiuo jant pro cen tais, iš rin ko Lie tu va. �

Jau niau sia eu ro par la men ta rė – 25 me tų Emi lie Tu ru nen, at sto vau jan ti Da ni jai. �

Vy riau sias eu ro par la men ta ras – 81­ų Ci ria co De Mi ta iš Ita li jos. �

Mo te rys su da ro 35 pro c. nau jo EP na rių. �

Suo mi ja iš rin ko dau giau sia eu ro par la men ta rių – 61,5 pro c. �

Mal tie čiai į EP neiš rin ko nė vie nos mo ters. �

Nau ja sis eu ro pos par la men tas skai čiais

Už duo tys: � tarp svar biau sių klau si mų, ku riuos teks spręs ti nau ja jam EP, yra eko no mi kos nuo smu kis, ener ge ti nis sau­gu mas, mig ra ci ja ir de mog ra fi nė kri zė, sa kė J.Bu ze kas. „Reu ters“ nuo tr.

Prie EP vai ro – lenkas

Žmo gaus tei sės bus vie­nas svar biau sių ma no prio ri te tų.

PaSauLIS 11Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

Ge di mi nas Rek lai tis

Iki šian dien Kau no „Žal gi ris“ ir Mar cu sas Brow nas ga lė jo nu trauk ti dar me tus ga lio jan­čią su tar tį, ta čiau nė vie na pu­sė ne siė mė ryž tin gų veiks mų.

Pa gal su tar ties są ly gas, ją anu­liuo ti ga lė jo abi pu sės, su mo­kė da mos iš pir ką. Ta čiau, pa sak „Žal gi rio“ ge ne ra li nio di rek to­riaus Pau liaus Mo tie jū no, kol kas pa dė tis iš lie ka ne pa ki tu si.

„Mes svars to me įvai rius va­rian tus. Ga li bū ti, kad ki tą se zo­ną Mar cu sas žais Kau ne, ga li bū ti, kad per lei si me jį ki tai ko man dai, ku ri pa siū lys iš pir ką“, – dien raš­čiui sa kė P.Mo tie jū nas.

Re zul ta ty viau sias vi sų lai kų Eu ro ly gos krep ši nin kas „Žal gi­riui“ at sto va vo nuo 2007 m. Bet praė ju sio se zo no pra džio je fi nan­si nių sun ku mų ka muo ja mas Kau­no klu bas ame ri kie tį iš nuo mo jo Tel Avi vo „Mac ca bi“.

Su šiuo klu bu M.Brow nas lai­mė jo Iz rae lio čem pio na tą ir tau rę. Eu ro ly gos var žy bo se 35 me tų 193 cm ūgio ve te ra nas vi du ti niš kai pel ny da vo 12,3 taš ko ir at lik da vo

2,2 re zul ta ty vaus per da vi mo.Tie sa, la bai abe jo ti na, kad

„Mac ca bi“ no rė tų iš sau go ti M.Brow ną, nes į gy nė jo po zi ci ją jau įsi gi jo bu vu sį Vil niaus „Lie­tu vos ry to“ ly de rį Chuc ką Eid so­ną, Ant ho ny Tuc ke rį („Do neck“) ir And rew Wis niews kį (Sankt Pe­ter bur go „Spar tak“).

Tuo tarpu P.Mo tie jū nas apie po ten cia lius „Žal gi rio“ nau jo kus kal bė jo mig lo tai: „De ry bos vyks­ta, šį mė ne sį jau tu rė tu me pa­skelb ti apie pir mą sias su tar tis.“

Kau no klu bas po praė ju sio se­zo no tu ri su tar tis su Žy gi man tu Ja na vi čiu mi, Ša rū nu Va si liaus ku, Po vi lu But ke vi čiu mi, Ar tū ru Mi­lak niu ir Vy te niu Či žaus ku.

Va kar „Žal gi ris“ pra tę sė su tar­tį su Dai niu mi Ša len ga – 32 me tų 197 cm ūgio gy nė jas pa dė jo pa ra šą ant vie nų me tų kont rak to.

Praė ju sį se zo ną D.Ša len ga bu vo vie nas „Žal gi rio“ ly de rių ir Eu ro­ly gos var žy bo se (11,4 tšk., 3,1 atk. kam.), ir LKL čem pio na te (14,8

tšk., 2,5 atk. kam.). Per LKL fi­na lą D.Ša len ga bu vo ant ras pa gal re zul ta ty vu mą (16,8 tšk.) Kau no eki pos žai dė jas po ka pi to no Pau­liaus Jan kū no.

„Tu rė jau ir ki tų pa siū ly mų, ta­čiau jie ne daug vir ši jo „Žal gi rio“ pa siū ly tas są ly gas. Kau ne žai džiu daug me tų, pa žįs tu tre ne rius, žai­dė jus, ap lin ką. Ne si no rė jo blaš­ky tis ir vyk ti į ne ži nią“, – va kar dien raš čiui sa kė D.Ša len ga.

Va rė niš kis ki tą se zo ną bus vie­nas vy riau sių Kau no eki pos žai­

dė jų, ta čiau ti ki no dar ne gal vo jęs apie mo ky to jo vaid me nį: „Tik­riau siai bū siu vie nas la biau siai pa ty ru sių. Ta čiau ti kiu, kad tu rė­si me stip rią ir am bi cin gą ko man­dą, ku ri sėk min gai žais ir Lie tu vo­je, ir Eu ro ly go je.“

„Žal gi ris“ ve da de ry bas su praė ju sį se zo ną ko man do je žai­du siu Ta du Kli ma vi čiu mi, yra pa teik tas pa siū ly mas ir ka pi­to nui Pau liui Jan kū nui. Tarp po ten cia lių Kau no eki pos nau­

jo kų mi ni mi Do na tas Mo tie jū­nas ir Mar ty nas Po cius. Šis Dju ko uni ver si te to ko man dai at sto va­vęs gy nė jas ga lė jo dar me tus žais­ti NCAA pir me ny bė se, bet nu­

spren dė grįž ti į Eu ro pą. 23 me tų 194 cm ūgio M.Po cius bu vo vie­nas Lie tu vos stu den tų rink ti nės ly de rių sa vait ga lį Belg ra de pa si­bai gu sio je uni ver sia do je.

Ge di mi nas Rek lai tisg.reklaitis@diena.lt

Vil niaus TEO mo te rų krep ši nio klu bui, su da­riu siam su tar tį su pa­grin di ne ata kų di ri gen te, šį tarp se zo nį li ko at lik ti ke lias už duo tis.

Ren ka si al ka nas žai dė jasVil niaus klu bas pa si nau do jo są­stin giu mo te rų krep ši nio rin ko je ir su kir to ran ko mis su jau na, bet jau ti tu luo ta įžai dė ja.

22 me tų 170 cm ūgio Re nee Mont go me ry praė ju sį se zo ną su Ko nek ti ku to „Hus kies“ ta po NCAA čem pio ne ir at siė mė Nan­cy Lei ber man pri zą, ku ris tei kia­mas ge riau siai Ame ri kos stu den­tų ly gos gy nė jai.

Šių me tų nau jo kų bir žo je R.Mont go me ry ketvirtuo ju šau ki­mu pa si rin ko Mi ne so tos „Lynx“, ir įžai dė ja iš kart ta po vie na ko­man dos ly de rių. Per mo te rų NBA rung ty nes ji vi du ti niš kai pel no 8,2 taš ko ir at lie ka 1,5 re zul ta ty­vaus per da vi mo.

„Rin ka šiuo me tu yra pa si kei­tu si, vi si jau čia kri zę. Ame ri kie tės žai dė jos ypač bi jo, kad ki tą se zo ną ga li lik ti be dar bo, to dėl rei ka lau­ja mos su tar čių su mos ge ro kai su­ma žė jo.

Po praė ju sio se zo no Crys­tal Lang hor ne sėk mės įsi ti ki no­me, jog ge riau įsi gy ti jau nas, mo­

ty vuo tas ir tu rin čias ką įro dy ti įžai dė jas. Ti ki mės, kad Re nee at­vyks su rim to mis am bi ci jo mis“, – apie kol kas svar biau sią va sa­ros pir ki nį dien raš čiui sa kė TEO klu bo di rek to rius Ar vy das Ta­ma šaus kas.

R.Mont go me ry kon ku ren ci­nė je ko vo je nu ga lė jo dar vie ną ta­len tin gą ame ri kie tę įžai dė ją Kris­ti To li ver, žai džian čią Či ka gos „Sky“ ko man do je.

Ne te ko per nykš tės ly de rėsŠiuo me tu Vil niaus klu bas JAV ir Eu ro po je dai ro si pa jė gios aukš­

taū gės, ku ri ga lė tų pa keis­ti C.Lang hor ne. Praė ju sį se zo ną Eu ro ly gos var žy bo se vi du ti niš­kai 17,1 taš ko pel ny da vu si ir 9,9 ka muo lio at ko vo da vu si vi du rio puo lė ja su kir to ran ko mis su Eko­po lio „Ri vas“ (Is pa ni ja) klu bu.

„Tu rė jo me dar me tus ga lio jan­čią su tar tį, ta čiau ja me bu vo nu­ma ty ta są ly ga, kad Crys tal ga li iš vyk ti, jei su lauks ki to pa siū ly­mo. Ne tu rė jo me tei sės jai truk­dy ti. Eko po lio ko man da ke ti na da ly vau ti Eu ro ly go je, o Is pa ni jos čem pio na tas yra ge ro kai stip res­nis, nei mū sų vie ti nės var žy bos“, – pri pa ži no A.Ta ma šaus kas.

Klu bo va do vas ti ki si, kad da­lį spra gų po krep šiu ga lės už kam­šy ti jau nos Lie tu vos krep ši nin­

kės – ko man dos sen bu vė Gin ta rė Pet ro ny tė ir nau jo kės Gin ta rė Pau gai tė (191 cm) ir Kris ti na Al­mi nai tė (204 cm).

„Iš Pet ro ny tės lau kia me la bai sva raus in dė lio, o nau jo kėms bent pir mais mė ne siais bus ne leng va pri si tai ky ti prie Eu ro ly gos stan­dar tų, ta čiau abi jos yra Lie tu vos mo te rų krep ši nio atei tis“, – pro­gno za vo A.Ta ma šaus kas.

Gy nė jų atei tis – neaiš kiTEO va do vas kol kas ne ga lė jo pa sa ky ti, ar bus pra tęs ta su tar­tis su ko man dos sen bu ve Auš ra Bim bai te. Ga lio jan tį kont rak tą tu ri ka pi to nė Ri ma Va len tie nė, ta čiau ji ga li iš vyk ti į už sie nį.

Praė ju sį se zo ną su ži bė ju si Dai­

na Stau gai tie nė tu rės gul tis po chi rur gų skal pe liu. Gy nė ja per Eu ro pos čem pio na tą jau tė čiur­nos skaus mus, to dėl rei kės art­ros ko pi nės ope ra ci jos.

A.Ta ma šaus kas ti ki si, kad va­sa ros poil sis pa dės Au ri mei Rin­ke vi čiū tei. Eu ro pos jau nių čem­pio nė di džią ją da lį praė ju sio se zo no pra lei do dėl pro ble mų su ko jos klu bu.

„Au ri mė šio mis die no mis tu­rė tų baig ti spe cia lų gy dy mo kur­są. Ji ne vie nus me tus žai dė iš vis be poil sio, at sto vau da vo įvai rioms Lie tu vos rink ti nėms. Poil sio la­bai rei kė jo, to dėl ti kė ki mės, kad tai pa dė jo iš spręs ti vi sas pro ble­mas“, – vy lė si A.Ta ma šaus kas.

Lau kia bur tųGa lu ti nė TEO su dė tis pri klau sys ir nuo Eu ro ly gos bur tų re zul ta tų. Bur tų trau ki mo ce re mo ni ja ki tą ant ra die nį vyks Miun che ne (Vo­kie ti ja).

„Kai pa ma ty si me, ko kios te ko var žo vės, žinosime, ku rias po zi ci­jas rei kia stip rin ti, o ku rio se už teks to, ką tu ri me. Dar bas vyks ta be pa­lio vos“, – tvir ti no A.Ta ma šaus kas.

Vil niaus ko man da ban dys spręs ti ir rim tų rung ty nių sa va ja­me fron te klau si mą. Pa sak A.Ta­ma šaus ko, stip riau sios Lat vi jos ir Es ti jos ko man dos do mi si ga li my­be žais ti su pa jė giau sio mis Lie tu­vos eki po mis.

„Kol kas for ma tas nė ra aiš kus. Gal būt tai bū tų at vi ras čem pio­na tas, gal būt drau giš kos rung ty­nės se zo no me tu, gal būt tur ny ras. Ta čiau mums la bai rei kia aukš to ly gio rung ty nių, per ku rias ga lė­tu me kaup ti pa tir tį Eu ro ly gai“, – tei gė TEO va do vas.

12 spORTasvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

Vil­niaus­TEO­mai­šo­jau­nat­viš­ką­kok­tei­lį

Vil tis: � tre ne ris R.pau laus kas ti ki si, kad išgijusi a.Rin ke vi čiū tė nau ją se zo ną pra dės vi sa jė ga. Min dau go ažu ši lio nuo tr.

Kai pa ma ty si me, ko kios te ko var žo vės, žinosime, ku rias po zi ci jas rei kia stip rin ti, o ku rio se už teks to, ką tu ri me.

„Žal­gi­ris“­neap­sisp­ren­džia­dėl­M.Brow­no

Ne ži nia: � kol kas neaiš ku, ar M.Brow nas (kairėje) grįš į „Žal gi rį“. To mo Ra gi nos nuo tr.

Ti kiu, kad tu rė si me stip rią ir am bi cin gą ko man dą, ku ri sėk min gai žais ir Lie tu vo je, ir Eu ro ly go je.

Karjera

Siūlo darbąReikalingas(-a) sargas(-ė). Darbas kas tre-čią naktį, savaitgaliais – parą. Tel. 8 604 15 352.

417529

Ieško darboVyr. finansininkė ieško darbo. Apskaitos tvarkymas nuo pirminių dokumentų iki vi-siškos finansinės atskaitomybės sudarymo. Tel. 8 652 53 775.

414488

Paslaugos

Statybos ir remonto

Arteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas. Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020 (Linas). www.melkerlita.lt.

347058

Remontuojame ir reguliuojame plastiki-nius langus ir duris. Keičiame stiklo pake-tus. Gaminame ir montuojame langus su vertikaliomis orlaidėmis. UAB „Langius“. Tel. 231 0303, 8 650 97 175.

405778

Statybininkų brigada atlieka visą buto remontą: glaisto, dažo, tapetuoja, kloja plyteles, deda parketą ir laminatą. Tel. 8 600 85 529.

395102

TRYS VIENAME = 30,0 Lt/1 kv. m. Tinkavi-mas, glaistymas, dažymas. www.cesada.lt, tel. 8 620 52 817.

415167

Vidaus ir šarvuotos durys, laminuotos, fa-neruotos, medinės – už mažiausią kainą. Spalvų, raštų įvairovė. Montavimas. Garan-tija. Tel. 8 605 32 023, 8 678 53 714.

408540

Parduoda

Nekilnojamąjį turtą10 a Vilniaus rajone, Ukmergės pl. (namų valda, 17 km nuo Vilniaus). Tel. 8 699 41 388.

411127

Parduodamas 10 arų namų valdos sklypas prie Vilniaus, Ukmergės plente, 19 km. Ša-lia miško, puikūs vaizdai. Kaina tik 39 000 už sklypą! Tel. 8 614 00 903.

411111

Statybines medžiagasVidaus durys: pušinės, faneruotos, lami-nuotos. Pigiai. Pristatymas ir montavimas per 3 dienas. Balkonų stiklinimas. www.duryspigiau.lt. Tel. 8 652 92 016.

397684

Kitas prekesMalkas (mišrias, juodalksnio, beržo, ąžuo-lo). Išrašo sąskaitas. Tel. 8 692 05 288.

416367

Parduodami dideli (nuo 200 kg) lauko akmenys. Prie Rietavo, tel. 8 617 96757.

090715

Kviečia mokytis

Vairavimo mokykla „Draiveris“. A1, A, B, C, CE kat. Tel. (8 5) 270 0105, 8 640 26 689. www.draiveris.lt. Taikome nuolaidas!

408476

Įvairūs

Teismo informacijaPranešame UAB „Laiviros transportas“ (į. k. 125758598), kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A) iškelta civilinė by-la Nr. 2-6445-130/09 pagal ieškovo „De-lamode Baltics“ ieškinį atsakovui UAB „Lai-viros transportas“ dėl nuostolių atlygini-mo. Per 15 dienų nuo šio pranešimo iš-spausdinimo dienos atsakovas privalo raš-tu pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Jei-gu be pateisinamos priežasties nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį ne-pateiks, teismas, ieškovui prašant, atsako-vo atžvilgiu rašytinio proceso tvarka priims sprendimą už akių. Tel. (8 5) 212 1116.

417617

Pranešame, kad atsakovui UAB „Dolme-tras“ yra įteikiami ieškinio nuorašas, ieš-kinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų nuo-rašai (8 lapai) bei pranešimas dėl atsilie-pimo pateikimo apie tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra iškelta civilinė byla pa-gal ieškovo UAB „TRANSMOTA“ ieškinį at-sakovui UAB „Dolmetras“ dėl skolos, pa-lūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Atsakovas UAB „Dolmetras“ per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje die-nos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111, 113, 142

straipsnių reikalavimus. Nepateikus atsi-liepimo, teismas turi teisę atsisakyti pri-imti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo bū-ti pateikti atsiliepime į ieškinį ir, esant ieš-kovo prašymui, įstatyme nustatytais atve-jais priimti sprendimą už akių.

417663

Vilniaus m. 1 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėjas A.Žiedelis iškėlė civili-nę bylą pagal ieškovo „Swedbank”, AB ieš-kinį atsakovams Natalijai Zagzinai ir Evaldui Kučinskui dėl 31 060,36 Lt skolos ir palūka-nų priteisimo. Atsakovas Evaldas Kučinskas per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovas per nustatytą termi-ną nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

416851

Vilniaus m. 1 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėjas A.Žiedelis iškėlė civi-linę bylą pagal ieškovo „Swedbank”, AB ieškinį atsakovui Miglei Erlickaitei dėl 10 592,92 Lt skolos ir palūkanų priteisimo. Atsakovas Miglė Erlickaitė per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje die-nos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę pri-imti sprendimą už akių.

417260

Vilniaus m. 2 apylinkės teisme 2009 m. rugsėjo 9 d. 8.50 val. 205 salėje (Laisvės pr. 79A, Vilnius) bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „General Finan-cing“ ieškinį atsakovui I.Petrik dėl skolos priteisimo. Atsakovas I.Petrik per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pri-valo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimo nepateikus teismas galės pri-imti sprendimą už kių.

416573

Vilniaus m. 3 apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-7283-155/09 pagal ieš-kovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, pa-reikštą atsakovui Henrik Oriol, trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybei dėl įsis-kolinimo už šildymo paslaugas priteisimo. Teisme gauti ieškovo procesiniai dokumen-tai laikomi įteiktais atsakovui nuo šio skel-bimo paskelbimo spaudoje dienos. Atsa-kovas per 14 dienų nuo pranešimo paskel-bimo spaudoje dienos gali pareikšti atsi-liepimą į ieškinį. Nepateikus atsiliepimo į ieškinį byloje gali būti priimtas teismo sprendimas už akių.

417456

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-11422-734-2009 pagal ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui Kęstučiui Vaitkui dėl 436,45 Lt skolos priteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, pa-

teikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisėja R.Vansevi-čienė) atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsa-kovui nepateikus atsiliepimo ir neatvykus į teismo posėdį, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsakovas informuojamas, kad turi dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje 2009 m. spalio 21 d., 14.30 val.

416567

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (Laisvės pr. 79A, Vilnius) priėmė Lindorff Oy, veikian-čio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filia-lą, ieškinį atsakovui Aleksandrui Astachovui dėl 510,68 Lt skolos už ryšio paslaugas, 183,84 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palū-kanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas privalo per 20 dienų nuo prane-šimo paskelbimo pateikti teismui atsiliepi-mą į ieškinį. Atsiliepimo nepateikus, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.

417548

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, LT-01502, Vilnius) 2009 05 28 iš-kelta civilinė byla Nr. 2-10335-545/2009 pa-gal ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsa-kovui Mečislovui Vaškevičiui, kurio gyvena-moji vieta nurodyta - Architektų g. 111-64, Vilnius, dėl 593,83 Lt įsiskolinimo už suteik-tas paslaugas ir baudos, 5 % dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas viešo paskelbimo būdu įteikia atsa-kovui Mečislovui Vaškevičiui šiuos procesi-nius dokumentus: ieškinio nuorašą su prie-dais ir teismo šaukimą. Atsakovas per 14 dienų privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas be pateisinamų prie-žasčių per nustatytą terminą nepateiks tin-kamo atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Procesiniai do-kumentai laikomi įteiktais pranešimo pa-skelbimo spaudoje dieną.

416566

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-6959-592/2009 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsa-kovei Jelenai Meškėnaitei dėl 479,60 Lt pa-gal sutartį likusių mokėjimų, 436,80 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūka-nų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. At-sakovė Jelena Meškėnaitė per 20 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo turi teisę pateikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teis-mui, esančiam Laisvės pr. 79A, Vilniuje, at-siliepimą į ieškinį, kuris atitiktų procesi-niam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Jeigu atsakovas nepateiks Vilniaus miesto 2 apylinkės teis-mui atsiliepimo į ieškinį, teismas turės tei-sę priimti sprendimą už akių.

417620

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėja Jūratė Gaidytė iš-

kėlė civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui Ryčiui Paketuriui dėl 660,69 Lt skolos už ryšio paslaugas, 237,85 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių pa-lūkanų bei 66 Lt bylinėjimosi išlaidų pritei-simo. Atsakovas Rytis Paketuris privalo per 14 dienų nuo skelbimo išspausdinimo die-nos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

417517

Kita„Ardanuy Ingenieria S.A.“ atliko AB „Lietu-vos geležinkeliai“ Mindaugo 12/14, Vilnius, įm. k. 110053842, priklausančios Vaidotų naftos produktų saugyklos, siurblinės, ka-tilinės ir kitų statinių Eišiškių pl. 100, Vil-niuje, poveikio visuomenės sveikatai ver-tinimą tikslu įvertinti planuojamo rekons-travimo galimą poveikį visuomenės svei-katai ir nustatyti faktinę rekonstruojamų objektų sanitarinę apsaugos zoną. Rekons-travimo metu numatoma: esamų 3×3000 m3 naudingo talpos tūrio kuro tal-pų rekonstravimas įrengiant dyzelino tal-pyklas (LST EN 590), naujų 110 m3 naudin-go tūrio tepalų ir alyvų talpų įrengimas, geležinkelio cisternų iškrovimo atviros aikš-telės rekonstravimas, tepalų vamzdyno įrengimas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjas – Naciona-linė visuomenės sveikatos priežiūros labo-ratorija, Žolyno g. 36, Vilnius. Kontaktai: tel. (8 5) 270 9229, e. paštas nvstc@nvs-tc.lt. Poveikio visuomenės sveikatai verti-nimo ataskaitos išvados: 1. Planuojamo rekonstravimo galimi rizikos visuomenės sveikatai veiksniai yra oro tarša lakiais or-ganiniais junginiais, grunto ir požemio tar-ša, triukšmas. 2. Įvertinus planuojamo re-konstravimo aplinkos taršos modeliavimo duomenis nustatyta, kad planuojamas re-konstravimas neturės neigiamo poveikio gyventojų sveikatai normalios veiklos są-lygomis ir sudarys galimybes tvarkyti kuro ūkį pagal aplinkosaugos reikalavimus. 3. Atsižvelgiant į prognozuojamą taršą, kuri neviršys gyvenamosios aplinkos taršos ri-binių verčių ties Vaidotų naftos saugyklos sklypo ribomis, siūloma taikyti sanitarinę apsaugos zoną, atitinkančią faktinę aplin-kos taršą. Su informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės svei-katai vertinimo atrankos sprendimą gali-ma susipažinti „Ardanuy Ingenieria S.A.“, Teatro g. 9B, Vilnius. Informacija tel. (8 5) 264 4200, faks. (8 5) 264 4201, e. paštas vilnius@ardanuy.com. Motyvuotas pasta-bas ir pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ver-tinimo atrankos sprendimo pateikti per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo nurodytu adresu („Ardanuy Ingenieria S.A.“, Teatro g. 9B, Vilnius).

417158

Kelionių organizatorius „guliverio Kelionės“

J.Lelevelio g. 4, Vilnius. Tel. (8 5) 266 0700, 266 0701, www.guliveriokeliones.ltNORVEGIJA. Pigiau nebūna - tik nuo 1430 Lt! 07 22; 08 07, 14, 20 Pietų Kroatija (šeštadieniais) nuo 1250 LtItalija – Kapris 07 25; 08 01, 15 nuo 1349 LtParyžius – Beniliuksas 07 29; 08 05, 12 nuo 1250 LtPraha – Viena – Budapeštas (trečia-dieniais) nuo 539 LtPoilsis Austrijos Alpėse, Slovakijos Tatruose (šeštadieniais) nuo 649 LtVisos kelionės autobusu ir lėktuvu!

Kelionių organizatorius „grūda“

M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, Vilnius. Tel. (8-5) 215 0077, vilnius@gruda.lt, www.gruda.lt

Kelionės autobusu:Pietų Kroatija 07 15, 22, 29Kroatija – Juodkalnija 07 24Šveicarija 07 18, 08 01Baltijos kruizas 07 29Norvegija 07 25, 08 06, 13Bavarija – Tirolis 07 28Gardalendas 07 20Prancūzija 07 24Italija 07 25Sankt-Peterburgas 07 22Korsika – Sardinija – Italija 09 26Lėktuvu: Turkija, Graikija, Ispanija, Kreta, Tunisas, Egiptas, BulgarijaDidžioji Kinija 09 19–10 03 nuo 8980 LtŠri Lanka 11 10–22 nuo 5893 Lt

Kelionių oazė „travel oasis”

Maironio g. 13, Kaunas. Tel. (8 37) 208 000. www.travel-oasis.lt

Visos kelionių paslaugos: poilsinės kelionės, savaitgalio kelionės, lėktuvų bilietai, viešbučių užsakymai...Specialus pasiūlymas: Turkija 3*, AI – liepos 21 d. 9n tik 1295 Lt!Tunisas 4*, HB – liepos 18 d. 7n tik 1199 Lt!Egiptas 4*, HB – liepos 25 d. 10n tik 1336 Lt!Kreta 3*+, HB – liepos 19 d. 7n tik 1540 Lt!Daug daugiau pasiūlymų tel. 8 619 99 888!

Kelionių organizatorius „star express“

www.starexpress.ltLiepos 16, 18, 21, 23, 25 TURKIJAApartamentai 3* – 699 Lt/asm.Remi 3*/visk. įsk. – 1299 Lt/asm.

Kelionių organizatorius „Krantas travel“

Vienuolio g. 6, Vilnius. Tel. (8 5) 231 3314, vilnius@travel.lt, www.krantas.lt

SPECIALUS PASIŪLYMAS KELTŲ BILIETAMS Į VOKIETIJĄ: KYLĮ IR ZASNICĄ!

2 keleiviai ir automobilis – tik 299 Lt*

Akcija galioja iki 2009 10 01

Kelionių organizatorius „eura“

Tel. visoje Lietuvoje 8 614 54 900, Kaune (8 37) 209 203, Klaipėdoje (8 46) 301 301, Vilniuje (8 5) 243 0467. www.eura.lt Pietų Kroatija (Makarska) 12d/11n – nuo 1150 Lt/asm. Išvykimas kiekvienąšeštadienį. Nemokamos ekskursijos: Sarajevas, Plitvicos ež., Dubrovnikas, Splitas, Gracas, Budapeštas.Slovėnija 08 15 – nuo 1150 Lt/asm.Čekija, Ryga–Stokholmas laivu, Talinas.Kelionės lėktuvu (Turkija, Ispanija, Graikija, Bulgarija, Tunisas ir t. t.)Lėktuvų ir keltų bilietai, autobusų nuoma.

Alara Hotel/visk. – 1699 Lt/asm.Sunland 5*/visk. įsk. – 1899 Lt/asm.

Liepos 18, 25 TUNISASApartamentai – 999 Lt/asm.Le Khalife 3*/pusr.,vak. – 1499 Lt/asm.Houria 4*/visk. įsk. – 1699 Lt/asm.Dėl išsamesnės informacijos kreipki-tės į savo turizmo agentūrą!

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI 13Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

Koncertai

Kinas

Teatras

Renginys

VILNIAUS KULTŪROS, PRAMOGŲ IR SPORTO RŪMAI (VRM RŪMAI)Žirmūnų g. 1E

Liepos 15 d. 19 val. – M.Camoletti „Bo-eing Boeing“. Rež. S.Aškelavičius.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIVilniaus g. 39

Liepos 15 d. – Kiemelyje. „Vasarokime su knyga“. 11–19 val. – Knygų išparduo-tuvė (senos ir naujos Lietuvos leidyklų knygos, leidiniai iš asmeninių biblio-tekų), istorinių leidinių pristatymai, knyginės atrakcijos vaikams ir suaugu-siems. 11–19 val. – Mažoji knygų mugė. 13–18 val. – Aktyvus dienos vyksmas „Menas vidury“: muzika, dailė.

FORUM CINEMAS AKROPOLISOzo g. 25

„Visuomenės priešai“ (kriminalinė dra-ma, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 10.30, 14.10, 18, 21.15 val.

„Pragaras Konektikute“ (siaubo trileris, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 11.40, 14.30, 16.50, 19.10, 21.30 val.„Haris Poteris ir netikras princas“ (fantastinis, mistinis nuotykių filmas, Didžioji Britanija) – Išankstinė premje-ra. 16 d. 19 val.„Bruno“ (komedija, JAV) – Naktinis MTV seansas. 23 d. 22 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki 16 d. 10.15, 11.15, 12.45, 13.45, 15.15, 16.15, 17.30, 18.30, 19.45, 21, 22 val.„Transformeriai: nugalėtojų kerštas“ (fantastinis veiksmo filmas, JAV) – Iki 16 d. 10.45, 13.50, 14.20, 17, 17.45 (16 d. seansas nevyks), 20.15, 20.45 val. (16 d. seansas nevyks).„Piršlybos“ (romantinė komedija, JAV) – Iki 16 d. 11, 13.20, 15.50, 18.15, 20.30 val.„Pagirios Las Vegase“ (komedija, JAV) – Iki 16 d. 12, 14.45, 17.15, 19.30, 21.45 val.

FORUM CINEMAS VINGISSavanorių pr. 7

„Pragaras Konektikute“ (siaubo trileris, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 12, 14.20, 16.40, 19, 21.20 val.„Visuomenės priešai“ (kriminalinė dra-ma, JAV) – Premjera. Iki 16 d. 11.45, 15, 18.20, 21.30 val.„Haris Poteris ir netikras princas“ (fantastinis, mistinis nuotykių filmas, Didžioji Britanija) – Išankstinė premje-ra. 16 d. 18.30 val.„Bruno“ (komedija, JAV) – Naktinis MTV seansas. 23 d. 22 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki 16 d. 11, 13.10, 15.20, 17.30, 19.50, 22.10 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 16 d. 11.10, 14.30, 17.45, 21 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, JAV, angliškai) – Iki 16 d. 11.30, 13.40, 16, 18.10, 20.40 val.„Transformeriai: nugalėtojų kerštas“ (fantastinis veiksmo filmas, JAV) – Iki 16 d. 11.15, 14.45, 18, 21 val.„Pagirios Las Vegase“ (komedija, JAV) – Iki 16 d. 13.20, 15.40, 18.30, 21.20 val.„Piršlybos“ (romantinė komedija, JAV) – Iki 16 d. 13, 15.20, 18.50, 21.40 val.„Uždaras ratas“ (trileris, Prancūzi-ja) – Iki 16 d. 16.20, 21.50 val. (16 d. seansas nevyks).„Tikroji padėtis“ (drama, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija) – 15 d. 18.40 val.„Monstrai prieš ateivius“ (animacinis filmas, JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 16 d. 11.30 val.„Koralaina ir slaptas pasaulis“ (3D, animacinis filmas šeimai, JAV) – Iki 16 d. 13.45 val.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAIVilniaus g. 39

Liepos 15 d. 21.30 val. – Kiemelyje. Festivalis „Jauni. Alkani“: „Trys dienos“ (1991 m. ). Rež. Š.Bartas.

„PIANO LT“ KIEMELISTrakų g. 9/1

,,52 savaitės. Kino maratonas“Liepos 16 d. 22 val. – Abstraktaus, futuristinio, siurrealistinio kino pradžia.

Hans Richter „Ritmas 21“ / Rhythmus 21 (1921). 3 min., nespalvotas, nebylus.Viking Eggeling „Įstriža simfonija“ / Symphonie Diagonale (1921– 24). 7 min., nespalvotas, nebylus.Man Ray „Sugrįžimas prie proto“ / Le Retour a la Raison (1923). 2 min., nespalvotas, nebylus.René Clair & Francis Picabia „Per-trauka” / Entr’acte (1924). 20 min., nespalvotas.Fernand Leger „Mechaninis baletas“ / Ballet Mécanique (1924). 19 min., nespalvotas, nebylus.Hans Richter „Kino studija“ / Filmstu-die (1926). 3 min. 30 sek., nespalvotas.Man Ray „Emak Bakia“ / Emak Bakia (1926). 17 min., nespalvotas.Hans Richter „Rytiniai vaiduokliai“ / Vormittagsspruk (Ghosts Before Break-fast) (1927). 6 min., nespalvotas.Rrose Selavy „Anemiškas kinas“ / Anemic Cinema (1924 – 26). 7 min., nespalvotas, nebylus.Luis Bunuel / Salvador Dali „Anda-lūzijos šuo“ / Un Chien Andalou / An Andalusian Dog (1928). 16 min., nespalvotas, nebylus. Filmai bus gyvai įgarsinami.

ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIAVilniaus g. 30

Liepos 15 d. 19 val. – Kristupo klavyrai. „Paryžiaus spalvos“. M.Jatkauskaitė (fortepijonas, Didžioji Britanija).

Liepos 17 d. 19 val. – Kristupo klavyrai. Ciklo uždarymas. „Žėrintys pasažai“. P.Geniušas (fortepijonas).Liepos 18 d. 19 val. – „D2H: Dedikacija Haidnui“. „Haydn trio eisenstadt“ (Aus-trija): H.Kosik (fortepijonas), V.Stourzh (smuikas), H.Gradwohl (violončelė).Liepos 19 d. 19 val. – „Tel Avivui – 100 metų“. Solistė L.Grodnikaitė (meco-sopranas), P.Vyšniauskas (saksofo-nas), A.Gotesmanas (mušamieji), S.Kopeliansky (altas, Izraelis). Dalyvau-ja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas D.Katkus.

„FORUM PALACE“ „TERRAZZA“ RESTORANASKonstitucijos pr. 26

Liepos 16 d. 20 val. – V.Baumilos ir D.Starinskaitės gyvo garso koncertas „Window Of My Soul“.

„AULA BLUES CLUB“Pilies g. 11

Liepos 17 d. 20 val. – Kęstutis Jablons-kis ir grupė.

14 MENAS IR PRAMOGOSvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Kel no kri mi na li nė

po li ci ja“ (N-7) (k). 10.00 „Mak leo do duk te rys“ (k). 11.00 Toks gy ve ni mas. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Lie tu vos bal sai (k). 14.00 „Nes ku bėk gy ven ti“. 14.30 „Vi du ry van de ny no“. 15.00 „Li ki mo val sas“. 15.30 LTV po pie tė. 16.30 „Mak leo do duk te rys“. 17.30 „Kel no kri mi na li nė

po li ci ja“ (N-7). 18.30 Šian dien (su ver ti mu

į ges tų k.). 18.57 Spor tas. Orai. 19.05 Pa gauk kam pą. Links miau sios

imp ro vi za ci jos. 19.30 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 21.00 Spor tas. Orai. 21.10 Tei sė ži no ti. 22.04 Lo te ri ja „Per las“. 22.05 „Din gę“ (N-7). 23.00 Va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 23.15 „Tour de Fran ce“.

Apž val gi nė lai da.

6.00 „Prie sai ka“ (k). 7.00 „Sa mu ra jai X“. 7.25 „To mas ir Dže ris“. 7.50 Lo li ta. Be komp lek sų (N-7). 8.50 „Lau ki nu kė“. 9.50 „Ki tas!“ (N-7) (k). 10.35 Žvaigž džių due tai 3.

Ge riau sios dai nos (k). 12.35 Dvi ra čio šou. 15 me tų (k). 13.05 „Ma gi ja“. 13.35 „Šin zas“. 14.05 „Be nas Te nas prieš atei vius“. 14.35 „Ne nugali mie ji.

Ko vos tę sia si“ (6). 15.00 „Vai kų „War ner Bros.“

„To mas ir Dže ris“. 15.30 „Am ži nai ta vo“. 16.30 „Užd raus ti jaus mai“. 17.30 „Mei lė ir kerš tas“. 18.45 Ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Pak ly dęs an ge las“. 20.10 Šou biz nio šou. 20.40 Pir mas kar tas su žvaigž de. 21.30 Pri čiu pom! 22.00 Ži nios. Vers las. Kri mi na lai. 22.24 Spor tas. Orai. 22.30 „Plik šių juo ke liai.

Karš ta sis tu zi nas“ (9). 23.30 „Mė ne sie na“ (6) (N-7). 0.30 „Sen sa ci ja“ (N-14).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Kem pi niu kas“ (k). 7.25 „Simp so nai“ (N-7) (k). 7.55 „Bjau ru sis an čiu kas“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 11.00 „Do so no įlan ka“ (9). 13.05 „Mal kol mas vi du ri ny sis“. 13.35 „Trans for me riai“. 14.05 „Pat ra kė lės ka tės“ (8). 14.35 „Kem pi niu kas“. 15.05 „Simp so nai“ (N-7). 15.35 „Nai vuo lė“. 16.40 „Maiš tin go ji sie la“ (N-7). 17.40 „Gro žio na mai“. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas, orai. 19.10 Sky lė sie noj. 20.10 Nuo dė mių de šim tu kas (N-7). 21.00 „Mei lės tri kam pis“. 21.45 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas, orai. 22.00 „Svie to ly gin tojai“ (7) (N-7). 23.00 Va sa ros ki no teat ras.

Veiks mo f. „Mer ku ri jaus ko das“ (JAV, 1998 m.) (N-7).

1.15 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kals ta mi kės lai“ (N-14).

2.20 „Te le jazz“ (N-14).

7.00 Te le vit ri na. 7.20 „Dže sė. Bjau ru sis

an čiu kas iš In di jos“. 8.10 Mu zi ki nė po pie tė (k). 8.40 „Vai duok lių is to ri jos“. 9.05 „Bai mės fak to rius“ (N-7) (k). 10.00 „Men tai. Žmog žu dys čių

sky rius II“ (N-7). 11.05 Ko me di ja „Ma no drau gas Al ber tas“

(Vo kie ti ja, 2007 m.) (N-7) (k). 12.50 „Ekst ra sen sų mū šis“(N-7) (k). 13.50 „Ne pa aiš ki na mi fak tai VI“ (N-7) (k). 14.50 „Dže sė. Bjau ru sis

an čiu kas iš In di jos“. 15.45 Mu zi ki nė po pie tė.

16.15 „Vai duok lių is to ri jos“. 16.45 „Bai mės fak to rius“ (N-7). 17.45 „Ekst ra sen sų mū šis“ (4).

Sen sa cijų šou (N-7). 18.45 „Men tai. Žmog žu dys čių

sky rius II“ (3) (N-7). 20.00 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. 20.20 Spor tas. Orai. 20.25 Akis ta ta su Lie tu va. 21.00 Ge ras fil mas. Tri le ris „K-19“

(JAV, 2002 m.) (N-7). 23.35 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. 23.55 Spor tas. Orai. 0.05 Ame ri kie tiš kos im ty nės (N-14). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).

14.05 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 14.35 Lie tu vos dva rai. Dva ras šian die nos

vi suo me nė je (2008 m.) (k). 15.05 LTV auk so fon das. „Ben ja mi nas

Kor du šas“ (1) (1986 m.) (k). 16.35 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 18.00 Ta vo zo na. Dei vis ir

gru pė „Ta bas co“ (k). 18.40 Dok. f. „Vi zi ja“ (1996 m.) (k). 19.20 „Vi du ry van de ny no“. 19.50 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.35 Pa sau lio do ku men ti ka.

„Žmo gus ir gam ta“. 21.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 22.01 Spor tas. Orai. 22.10 Eli to ki nas. Dra ma „Man der lis“

(Da ni ja, 2005 m.) (N-14).

9.45 Te le par duo tu vė. 10.00 „Top mo de liai“ (N-7). 11.00 „Kse na: ka rin go ji prin ce sė“. 12.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7). 13.00 „Kob ra 11“. 14.00 „Vi las ir Grei sė“ (N-7). 14.30 Te le par duo tu vė. 15.00 „Ame ri kos die vai tis“. 16.00 „Top mo de liai“ (N-7). 17.00 „Kse na: ka rin go ji prin ce sė“. 18.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7). 19.00 „Kob ra 11“. 20.00 „Vi las ir Grei sė“ (N-7). 20.30 „Ke lio nių star tas“.

Rea ly bės šou. 21.00 „CSI Niu jor kas“ (N-14). 22.00 „No ri te – ti kė ki te,

no ri te – ne!“ 23.00 „Ka lė ji mo bėg liai“ (N-14). 23.50 „Pa ti bai siau sia lai da“ (N-14).

8.00 „Nuo ta kos siau bū nės“. 9.00 „Pin kis ir Ma kau lė I“. 9.25 „Vėž liu kai nind zės“. 9.50 „Sed ri kas“. 10.15 „Ti ta nai“. 10.40 „Blo giu kai ir Pa bai sa“. 11.00 „Vy rai juo dais dra bu žiais“. 11.30 „Sa mu ra jai X“. 11.55 „Drau gai I“ (N-7). 12.30 „Gy vū nų glo ba.

Dir ba me vi są pa rą“. 13.30 „Te ki la ir Bo ne tis“. 14.30 „Už bur to ji mei lė“. 15.30 „Nuo ta kos siau bū nės“. 16.30 „Pin kis ir Ma kau lė I“. 16.55 „Vėž liu kai nind zės“. 17.25 „Drau gai I“ (N-7). 18.00 „Gy vū nų glo ba.

Dir ba me vi są pa rą“. 19.00 „Te ki la ir Bo ne tis“. 20.00 „Už bur to ji mei lė“. 21.00 „Ban ga žu di kė“ (2) (N-7). 22.50 „Ki tas!“ (N-14). 23.20 „Te ki la ir Bo ne tis“. 0.20 „Už bur to ji mei lė“.

7.10 Re por te ris. 7.47 Orai (k). 7.50 Lie tu va tie sio giai (k). 8.10 „Kiau šin gal viai“. 8.25 TV par duo tu vė. 8.40 „Mi tų grio vė jai“. 9.40 Su per L.T. (N-7). 10.30 „To pai“. „101 nuos ta biau sia

įžymy bių pa sau lio aki mir ka“ (3). 11.30 „Iš šū kis – mis Lie tu va“. 12.20 Iš junk siurb lį! 13.25 Re por te ris. Orai (k). 14.05 Penk to ji pa va ra. 14.30 Lie tu vos vy rų krep ši nio rink ti nės

tur nė Ki ni jo je. Drau giš kos rung ty nės: Ki ni ja–Lie tu va. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Čia me nio. Per di džią ją pert rau ką – Ži nios.

16.10 „Su žeis ta šir dis“. 17.00 Ži nios. Orai. 17.05 Mė ta Meš ki ni ja. 18.00 Ži nios. Orai. 18.20 „Ko das N97“. Rea ly bės šou. 19.00 Ži nios. Orai.

19.10 Lie tu vos vy rų krep ši nio rink ti nės tur nė Ki ni jo je. Drau giš kos rung ty nės: Ki ni ja–Lie tu va. Vaiz do įra šas iš Čia me nio. Per di džią ją pert rau ką – Ži nios.

21.00 Re por te ris. Orai. 21.50 Lie tu va tie sio giai. 22.10 „Ko das N97“. Rea ly bės šou. 22.50 „Iš šū kis – mis Lie tu va“. 23.40 Te ri to ri ja. 0.10 „Ar tai tik ra?“ „Sa vaime

už si de gan tys žmo nės“ (k).

16.00 Te le vit ri na. 17.00 „Tau Ce ra mi cos“ die na. Is pa ni jos

krep ši nio „Co pa del Rey“ tau rė. Fi na las. Ma la gos „Uni ca ja“–Vi to ri jos „Tau Ce ra mi ca“ (2009 02 22).

18.55 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Iur ben tia Bil bao Bas ket“–Vi to ri jos „Tau Ce ra mi ca“ (2009 03 15).

20.25 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. Fi na las. Vi to ri jos „Tau Ce ra mi ca“–„Re gal Bar ce lo na“ (2009 06 11).

21.55 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. Fi na las. „Re gal Bar ce lo na“– Vi to ri jos „Tau Cera mi ca“ (2009 06 18).

23.40 „Spor ti nio po ke rio „Pre mier“ ly ga“ (S).

11.00 Mo to cik lų spor tas. „Red Bull X-Figh ters“, „Fort Worth“ apž val ga.

12.00 Mo to cik lų spor tas. NASCAR „Li feLock.com 400“ lenk ty nės.

16.00 Le do ri tu lys. Pa sau lio čem pio na tas. Aust ri ja–Lat vi ja.

18.00 Krep ši nis. Eu ro ly ga. „Mon te pas chi“–„Pa nat hi nai kos“.

19.45 Krep ši nis. Eu ro ly ga. „Tau Ce ra mi ca“–„Bar ce lo na“.

21.30 Fut bo las. UEFA čem pio nų ly gos fi na las. „Man ches ter Uni ted“–„Bar ce lo na“.

23.40 „For mu lė 1“. Vo kie ti jos Di džio jo pri zo lenk ty nės.

6.00 Pus ry čių klu bas. 9.00 MTV Flas her. 10.00 Top 10 @ 10. 50 Ka na die čiai. 11.00 MTV ru le tė. 12.00 MTV The Block. 13.00 Rock Chart. 14.00 MTV Bal ti jos ša lių

po pu lia riau sių dai nų są ra šas. 15.00 Wish list. 17.00 Pras pir tas (N-7). 17.25 Bea vis & Butt head (N-7). 18.00, 18.25 Rea lus pa sau lis. 19.00 Kam ba rių ins pek ci ja. 19.25 Me lo de tek to rius (N-7). 20.00, 20.25 Ho li vu do aist ros. 21.00, 21.25 Kam ba rių ins pek ci ja. 22.00 MTV‘s Most Wan ted. 0.00 Me lo de tek to rius (N-7). 0.25 Pa gau ti (N-7). 1.00 MTV World Sta ge Pro di gy. 2.00 MTV ru le tė.

6.00 La bas ry tas. 9.00 Ma la cho vas +. 10.00 Ma dos nuosp ren dis. 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 Sup ras ti. At leis ti. 12.00, 20.55 „Jū rų pat ru lis“. 13.00 Ki tos nau jie nos. 13.25 No riu ži no ti. 14.20 De tek tyvai. 15.05 Su si tuo ki me. 16.25 „Su ža dė tu vių žie das“. 17.25 Fe de ra li nis tei sė jas. 18.20 Po kal bių šou „Te gul kal ba“. 19.10, 23.00 „Pėd sa kas“. 20.00 Lie tu vos „Lai kas“. 22.00 „Tink las“. 23.50 „Nai ki na mo ji jė ga“. 0.45 Mu zi ka.

3.00 Ro man ti nė ko me di ja „To kie jau tie vy rai!“

4.50 Ko me di ja „40-ies ir vis dar skais tus“. 7.00 Dra ma „Šo kiai lu na zos me tu“. 8.50 Muz. ko me di ja „Top sy Tur vy“. 11.30 Dra ma „Iris“. 13.00 Ko miš ka dra ma „O tu?“ 14.40 Ro man ti nė ko me di ja

„Skar di nis puo de lis“. 17.00 Dra ma „Lo re lio kan jo nas“. 19.00 Dra ma ti nis tri le ris „Ruan dos vieš bu tis“. 21.00 Ro man ti nė ko me di ja

„To kie jau tie vy rai!“ 23.00 Ka ri nė dra ma „Neį vei kia mas“. 1.10 Ro man ti nė dra ma

„Sa lia mo nas ir Gei nor“.

TV programa, trečiadienis

Li na Mra zaus kai tė

Skai ti nių paieš ką kny gy nuo­se anaip tol ne vi si pra de da nuo nau jau sių lei di nių ap žiū­ros. Ne vie nas pir miau sia sku­ba prie sta lų su nu kai no to mis kny go mis.

Kaip tik tie pirkėjai turėtų ap­si džiaug ti pre ky bos cent re „N ba­zė“ (Sa va no rių pr. 176) šią sa vai­tę ati da ry ta kny gų iš par duo tu­ve. Kny gos čia kai nuo ja nuo 3 li­tų. Nau jau sios da bar iš par duo­tu vė je siū lo mos kny gos iš leis tos 2007­ai siais. Tai apie 1000 pa­va di ni mų suau gu sie siems ir vai­kams skir ta įvai rių lei dyk lų iš leis­ta gro ži nė ir pa žin ti nė li te ra tū ra, pa ta ri mų kny gos, al bu mai ir in­for ma ci niai lei di niai, pa pil do ma mo ko mo ji li te ra tū ra. Šiais me­tais „Pe ga sas“ pla nuo ja ati da ry ti tris kny gų iš par duo tu ves di džiau­siuo se Lie tu vos mies tuo se.

Va kar iš kny gų iš par duo tu vės iš si ne šu sios pir ki nį Jo lan ta ir Ir ma

su tar ti nai pa brė žė, jog dėl pa ki lu­sių kai nų pri vers tos įsi gy ti kny gas tik per kny gy nų vyk do mas ak ci jas. Iš par duo tu vė je pir kė jos pa si ge do vy res nio am žiaus žmo nėms skir­tos li te ra tū ros.

Kny gų grau ži ke pa si va di nu si vers li nin kė Jo li ta pri pa ži no dėl pa­

di dė ju sių kai nų ne be ga lin ti pirk­ti tiek daug kny gų kaip anks čiau. Skai ty mas da bar per ne lyg bran gus ma lo nu mas. To dėl vil nie tė, lauk­da ma di džių jų kny gy nų skel bia mų ak ci jų, už su ko ir į kny gų iš par duo­tu vę. Jo li ta džiau gė si par duo tu­vės idė ja, ta čiau, jos nuo mo ne, čia

par duo da mos kny gos per ne lyg se­nos: „Kas skai to, jau bus per skai­tę, o ki ti ne leis pi ni gų.“

Į kny gų iš par duo tu vę taip pat už su kęs Al gir das įsi ti ki nęs, jog kny gos čia kai nuo ja tiek, kiek tu­rė tų kai nuo ti vi sur. Ta čiau jis ne­ma no, kad pi ges nė li te ra tū ra ska­tin tų vi suo me nę skai ty ti ak ty viau – esą ša lia pi gių kny gų žmo nių ei­lių neap tik si.

Vy ras kny gy ne pa si ge do, kad kny gos ne rū šiuo ja mos pa gal po­bū dį, ta čiau ne nei gė, jog kai ku rie pir kė jai orien tuo ja si pir miau sia į kai ną ir yra lin kę per žiū rė ti vi sas siū lo mas kny gas. Al gir das pa brė­žė, jog Lie tu vo je trūks ta ant ri nės kny gų pre ky bos – esą blo gai, kad Vil niu je nė ra kur pri duo ti se nos li­te ra tū ros.

Ar po rei kio ati da ry ti iš par duo­tu vę ne jau čia ir kny gy nų tink las „Bal tos lan kos“?

„Bal tų lan kų“ iš skir ti nu mas tai, kad mū sų kny gy nai la bai di de li, tad čia nė ra bė dų pri sta ty ti vi są asor ti­

men tą – ne tik nau jas, bet ir se niau iš leis tas kny gas. To tur būt ne ga­li da ry ti „Pe ga sas“, to dėl ir ati da­rė iš par duo tu vę“, – svars tė „Bal tų lan kų“ kny gy nų tink lo ko mer ci jos va dy bi nin kė Vik to ri ja To liu šy tė.

„Bal tų lan kų“ kny gy nuo se ir­gi ne trūks ta su di de lė mis 40–80 pro c. nuo lai do mis par duo da mų kny gų. „Da bar ti nis iš par da vi mas nė ra san dė lių va ly mas – siū lo mos iš tik rų jų nau jos kny gos, tarp ku­rių – ir 2008 m. po pu lia riau sios. Spe cia liai rin ko me asor ti men tą, de rė jo mės dėl to su lei dė jais. Ir tai – tik rai sėk min giau sia mū sų ak ci­ja“, – sa kė V.To liu šy tė.

Ar dėl to kio pa ly gin ti nau jų kny gų nu kai no ji mo ne su ma žė ja dė me sys nau jau sioms kny goms? „Pas te bi me, kad daž nas pir kė jas, per kan tis kny gą per iš par da vi mą, kar tu įsi gy ja ir nau jie ną – pa pras­tai per ka ma ne vie na, o ke lios kny­gos“, – grės mės neįž vel gė „Bal tų lan kų“ kny gy nų tink lo ko mer ci jos va dy bi nin kė.

Kai lia dir bių, auk sa ka lių, bat­siu vių, od mi nių ir ki tus ama­tus jau pri sta tęs pro jek tas „Vil niaus ama tų pa vel das“ to­liau at sklei džia tra di ci jas. Šį­kart – au dė jų.

Iki XVI a. vi du rio ama ti nin kų ce chų įkū ri mas Vil niu je pri klau sė nuo ka ra liaus va lios. 1522 m. Vil­niaus ma gist ra tas iš ka ra liaus Žy­gi man to Au gus to iš si ko vo jo tei­sę pa ts steig ti ce chus ir 1578 m., praė jus 56 me tams nuo šios ka­ra liš ko sios pri vi le gi jos, bu vo pa­tvir tin tas Vil niaus au dė jų ce cho sta tu tas. Tai pir mas Vil niaus ma­gist ra to pa tvir tin tas ama ti nin kų ce cho stei gi mo sta tu tas.

Au dė jų spe cia li za ci ja bu vo ga­na įvai ri. Bu vo au džian čių li no au­di nius ir jais pre kiau jan čių spe­cia lio se mies tui pri klau san čio­se par duo tu vė se. Ak so mi nin kai au dė spe cia lų gau ruo tą, minkš­tą, į ak so mą pa na šų au di nį. Be­ne gau siau sią au dė jų bū rį su da rė ge lum bės au dė jai ir kir pė jai. Vil­niu je bu vo ga mi na mas leng vas ge­lum bės au di nys – šta me tas, sto­

ras šiurkš tus kolt ri šas ir ki tų rū­šių ge lum bės au di niai. Kan di da tas į au dė jų ce cho meist rus pri va lė jo išaus ti rankš luos tį ir plo nos dro­bės ga ba lą.

Per edu ka ci nį ren gi n „Au džiam Vil niaus mies to is to ri ją – Vil niaus au dė jų ce chas“ į bus skai to ma pa skai ta apie pir mą Pa ra gau džio juos tą, ku ri bu vo ras ta at lie kant ar cheo lo gi nius ka si nė ji mus Pa ra­gau džio kai me ly je Ši la lės ra jo ne. Pas kai ta pri sta tys au di mo ama­to is to ri jos pra džią, o vi si no rin­tys ga lės im tis pra kti nių dar bų – aus ti šią juos tą. Lan ky to jai tu rės ga li my bę juos tas pin ti, aus ti ran­ki nė mis stak lė mis, iš mė gin ti sa­vo jė gas įdo miau siuo se au di mo – au di nio me ti mo ir au di mo – eta­puo se. Taip pat bus ga li ma ap lan­ky ti vie nin te lį Vil niu je XVI a. Vil­niaus ama ti nin kų ce cho pa sta tą, ku ris per il gus šimt me čius iš lai­kė ne pa ki tu sią pla ni nę struk tū rą. Ren gi nys vyks Rūd nin kų aikš tė je ketvirtadienį 10–18 val.

VD inf.

Au di mas: � „Vil niaus ama tų pa vel das“ lan ky to jams siū lys pa tiems pa ban dy­ti juos tas pin ti, aus ti ran ki nė mis stak lė mis. Or ga ni za to rių ar chy vo nuo tr.

Vil niaus mies to is to ri ja – au di niuo se

Pa siū la: � „Pe ga so“ kny gų iš par duo tu vė je pir kė jai ga li ras ti prieš ke le tą me­tų iš leis tos ge ro kai nu pi gin tos li te ra tū ros. Re dak ci jos ar chy vo nuo tr.

Nau­jos­knygos­senesnes­išstūmė­į­išparduotuvę

Spek tak lis „Boeing Bo­eing“ la biau siai iš gar sė­jo vie na ori gi na liau sių teat ro rek la mi nių kam­pa ni jų. Žiū ro vai bi lie­tus pir ko ne ži no da mi nei pje sės, nei ak to rių, nei re ži sie riaus pa var džių.

Bu vo ži no ma tik tai, kad pro­jek tą ku ria ko man da, su kū ru­si po pu lia rų jį „Ur vi nį žmo­gų“. Į pir mus tris prem­je ri nius spek tak lius Vil niu je bi lie tai bu vo par duo ti per va lan­dą. Pas lap tis išaiš kė jo prem je ros die ną – tai pran cū ziš ko teat ro pa­mink lu va di na ma Mar­co Ca mo let ti pje sė „Bo­eing Boeing“. Nuo prem je ros praė ju sių me tų ko vą jau pa ro­dy ti 55 spek tak liai, be je, pri­trau kę pil nas sa les žiū ro vų.

Si tua ci jų ko me di jos pa grin­di nis he ro jus – jau nas ar chi tek­tas Ber na ras, ku ris džiau gia si ne­rū pes tin gu gy ve ni mu Pa ry žiu je ir mė gau ja si tri jų su ža dė ti nių – Žiu­di tos, Žak li nos ir Ža ne tos – drau­gi ja. Jos vie na apie ki tą nė ne nu­tuo kia, mat dir ba skir tin gų oro li­ni jų bend ro vių stiuar de sė mis ir kar tu į Ber na ro na mus neuž su ka. Sla pu kau ti vai ki nui pa de da na mų šei mi nin kė Ber ta ir į sve čius at­vy kęs bu vęs bend rak la sis moks­liu kas Ro be ras. Ge nia lus Ber na ro pla nas džiaug tis tri mis mo te ri mis žlun ga, kai kar tą jos ne ti kė tai at­vyks ta vie nu me tu.

„Boeing Boeing“, pir mą kar tą pa sta ty tas 1960 m., su lau kė mil­ži niš ko po pu lia ru mo ir Pa ry žiu­je su vie nin te le neil ga per trau­ka bu vo ro do mas 44 me tus. Kas­dien! 1991 m. spek tak lis pa te ko į Guin nes so re kor dų kny gą kaip

dau giau sia kar tų pa sau ly je ro dy­ta pran cū zų pje sė.

Lie tu viš ka me „Boeing Boeing“ va rian te su bur tas po pu lia rių ak to­rių žvaigž dy nas: Leo nar das Po be­do nos ce vas – Ber na ras, Ra mū nas Ci cė nas – Ro be ras, Gin ta rė Lat­vė nai tė – Žiu di ta, Edi ta Užai tė – Ža ne ta ir Li na Ras to kai tė – Žak­li na. Spek tak lio ko zi ris, pri trau­kian tis so li des nę pub li ką, – Eg lė Gab rė nai tė, vai di nan ti Ber tą. Ši „įgu la“ tu ri ir pa mai ną: L.Po be­do nos ce vą kei čia Gied rius Sa vic­kas, G.Lat vė nai tę – Ine ta Sta siu­ly tė, L.Ras to kai tę – Že my na Aš­mon tai tė, o E.Gab rė nai tę – Jū ra tė Onai ty tė. Vie nin te liai ne pa kei čia­mi – R.Ci cė nas ir E.Užai tė.

„Mus ga li ma va din ti „cheb ra“, ku rio je pa si ti ki ma vie nas ki tu. Vie nas iš ki to se mia mės ener gi jos ir po lė kio, ne ven gia me ir pa kvai­lio ti. Ma nau, to kia sma gi ir lais va kū ry bi nė at mos fe ra tei gia mai vei­

kia spek tak lį, ir žiū ro vai tai pa jun­ta“, – sa kė L.Po be do nos ce vas.

Bend ru mo jaus mo spek tak lio ak to riams pri de da ir tai, jog ne­ma ža da lis jų yra bu vę bend ra­kur siai, o šiuo me tu vai di na ta me pa čia me teat re. Tą pa tį kur są bai­gė L.Po be do nos ce vas, R.Ci cė nas, G.Sa vic kas ir E.Užai tė.

„Nuo prem je ros spek tak lis la­bai pa si kei tė ir įga vo pa grei tį. Kiek vie ną kar tą išei da mi į sce ną su gal vo ja me šį tą nau ja ir sten gia­mės nuo šir džiai mė gau tis tuo, ką da ro me“, – pa sa ko jo E.Užai tė.

VD inf.

B e n d r u m a s : �

dau gu ma spek tak ly je „Boeing Boeing“ vai­di nan čių ak to rių pri­

pa žįs ta, kad jie yra dar stu di jų me tais su si bū ru­

si „cheb ra“. Ir tai pa de da vai din ti drau ge.

Dmit ri jaus Mat ve je vo nuo tr.

Trys­stiuar­de­sės­vėl­sostinėje

VIE TA: Vil niaus kul tū ros, pra mo gų ir spor to rū mai (VRM rū mai).

LAI KAS: lie pos 15 d. 19 val.

KAI nA: 40–50 li tų.

MenaS IR PRaMOgOS 15Trečiadienis, liepos 15, 2009 vilniausdiena.lt

ORAI LIETUVOJE

Šiandien bus debesuota su pragiedru-liais, lietaus nenumatoma. Temperatū-ra 24–28 laipsniai karščio. Ketvirtadienio naktį ir dieną daugelyje rajonų numato-mas lietus, vietomis su perkūnija. Tempe-ratūra naktį 16–18, dieną 23–25 laipsniai šilumos.

ORAI PASAULYJEAtėnai +31

Berlynas +20

Briuselis +25

Kairas +35

Kopenhaga +24

Londonas +23

Madridas +33

Maskva +24

Minskas +28

Niujorkas +25

Paryžius +25

Pekinas +37

Ryga +27

Rio de Žaneiras +20

Roma +33

Sidnėjus +15

Stokholmas +23

Talinas +23

Tokijas +33

Varšuva +30

ŠIANDIENSaulė teka 5.02

Saulė leidžiasi 21.46

Dienos ilgumas 16.44

Mėnulis (delčia) teka 23.49

Mėnulis leidžiasi 14.28

196-oji metų diena (trečioji 29-osios me-tų savaitės diena). Iki Naujųjų metų lieka 169 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

VARDAIGerimantė, Henrikas, Mantas, Rozalija (Rožė).

DATOS

12p. Sportas: Vilniaus TEO moterų krepšinio klubas rikiuoja žaidėjų gretas naujam sezonui

VILNIUS

UTENA

PANEVĖŽYS

ŠIAULIAI

KAUNAS

VARĖNA

KLAIPĖDA

+28

+28

+28

+28+27

+27+24

HOROSKOPAIAVINAS JAUTIS DVYNIAI VĖŽYS

Viskam ateina galas, sako liau-dies išmintis. Tačiau šiandien naujam gyvenimui galite prikelti pamirštą idėją, projektą, net jei atrodo, kad tai turėtų pasibaigti.

Būsite nusiteikę keisti įpročius, su-sijusius su pinigų leidimu. Jei ne-galite pakeisti investicijų sėkmės ar padidinti pajamų, galite bent jau kontroliuoti savo išlaidas.

Emocijos keis viena kitą, bus sun-ku rasti sau vietą. Būsite išsiblaš-kęs, nors išorėje to nesimatys. Pripažinkite, kad nesate pasiruo-šę priimti galutinių sprendimų.

Būsite įsitikinęs, kad pagalba ki-tiems yra raktas į laimę. Ir nors esate pasiruošę padėti aplinki-niams, bet dėl to galite neatkreip-ti dėmesio į svarbią informaciją.

LIŪTAS MERGELĖ SVARSTYKLĖS SKORPIONAS

Didelė tikimybė, kad šiandien ap-sikvailinsite, o patarimais niekas nesugebės jums padėti. Iš situa-cijos teks kapstytis patiems. Grei-čiausiai dėl to esate kaltas pats.

Pasistenkite kuo daugiau nuveik-ti, tai sėkminga diena. Nepaliki-te neišspręstų problemų, ryt jų įveikti nesugebėsite, aplinkybės pasikeis jūsų nenaudai.

Tai susikaupimo metas. Patartina nesinervinti be reikalo. Tyla bus veiksmingiausias argumentas. Šiandien net ir labai norėdami įvykių nepaskubinsite.

Teks kreiptis pagalbos į draugus. Nedvejokite, mat svarbių proble-mų sprendimas gali turėti įtakos ateičiai. Geras laikas užmegzti draugiškus ryšius, jie bus stabilūs.

ŠAULYS OŽIARAGIS VANDENIS ŽUVYS

Palanku tvarkyti svarbius dalyki-nius reikalus, su vadovu ar par-tneriais aptarinėti veiklos pers-pektyvas. Vakaras geras susitiki-mams su senais draugais.

Sėkmingas metas, palankus ir as-meninėms problemoms spręsti, ir svarbiems reikalams tvarkyti, ypač jei tai susiję su užsieniečiais, kelionėmis ar veiklos plėtimu.

Palankus metas bendrauti su svarbiais žmonėmis, ieškoti pa-tikimų partnerių, tvirtinti doku-mentus. Nebloga proga draugiš-kam pokalbiui su sutuoktiniu.

Pirmą dienos pusę bus svarbu mokėti nesijaudinti dėl rūpesčių, kurie iš tiesų ne jūsų. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Pakaks, jei gerai atliksite savo pareigas.

1606 m. � gimė olandų dailininkas, grafikas Rembrandtas. Mirė 1669 m. Amsterdame. (Autoportretas. 1661 m.)

1410 m. � Lietuvos ir Lenkijos kariuo-menės sutriuškino Kryžiuočių ordiną prie Griunvaldo – įvyko Žalgirio mūšis.

1795 m. � „Marselietė“ oficialiai pri-pažinta Prancūzijos himnu.

1866 m. � gimė Saliamonas Banai-tis, lietuvių visuomenės veikėjas, publi-cistas, vertėjas, spaustuvininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Mirė 1933 m.

1904 m. � mirė rusų rašytojas Anto-nas Čechovas. Gimė 1860 m.

1919 m. � Dubline gimė airių rašyto-ja Iris Murdoch. Mirė 1999 m.

1933 m. � Steponas Darius ir Stasys Girėnas Niujorke lėktuvu „Lituanika“ pa-kilo į skrydį per Atlantą.

Žvaigždžių pasaulyjeCha riz ma tiš kas ir už si spy ręs �

Vi tebs ke vyks tan čio fes ti va lio „Sla-vians kij Ba zar“ kon kur si nė je pro gra-mo je, ku rio je pa si ro dė jau nie ji at li kė-jai iš įvai rių ša lių, Lie tu vai at sto va vęs Je ro ni mas Mi lius užė mė tre čią vie-tą ir pel nė Ru si jos žur na lis tų įsteig tą spe cia lų pri zą už cha riz mą ir už si spy-ri mą, pra ne šė nau jie-nų po rta las del fi.lt. Tie sa, tre čia vie ta ir pri zu – 2 tūkst. JAV do le rių – dai ni nin kas pr i vers tas da ly tis su Uk rai-nos at sto vu Piot ru Dmit ri čen ka.

Sun kios dar bo paieš kos �Po su bliūš ku sių pla nų grįž ti į sce ną Edi li ja Šliau de rie nė, dar ži no ma kaip Gel to na ir Iš Stik lo, su si rū pi nu si dar-bo paieš ko mis, ra šo žur na las „Klu-bas“. Be veik dve jų me tu kų duk re lę Le lą au gi nan ti ža vi mo te ris ne sle pia,

kad ras ti šir džiai mie-lą dar bą nė ra pa-pras ta. „Tik tų man

ir rin ko da ra, nes šio je sri ty je esu

dir bu si, taip pat va do vau ti

per so na lui, nes ir gi esu dir bu si“, – žur na lui sa-kė E.Šliau-de rie nė.

Ša rū nas Čer niaus kass.cerniauskas@diena.lt

JAV fan tas ti nių fil mų kri ti kų iš­gir tas se ria las „Mė ne sie na“ (an­gl. – „Moon light“), jau pa sie kęs ir Lie tu vos te le vi zi jos žiū ro vus, pui­kiai „gar si na“ mū sų ša lį. Pa si ro do, Lie tu va – ne tik gar sio jo Ha ni ba­lo Lek te rio gim ti nė. Lie tu viai, anot se ria lo au to rių, pra kti ka vo vam py­

rų kul tą, ku rio pa grin di nis ob jek tas – vam py rų die vas var du... Vil nius.

Ši „sen sa ci ja“ apie Lie tu vą pa­tei kia ma jau pir mo je „Mė ne sie­nos“ se ri jo je. Pag rin di nis fil mo vei kė jas, pri va čiu sek liu dir ban­tis vam py ras Mi kas Sen Džonas nu ta ria pa ka man ti nė ti stu den tės nu žu dy mu įta ria mą uni ver si te­to dės ty to ją, ap si me tan tį vam py­ru. Vam py ras de tek ty vas, be klai­

džio da mas po dės ty to jo ka bi ne tą, už tin ka krau po kai at ro dan čią sta­tu lė lę iš kau lų, ir ta da nu skam ba, ma tyt, vie na kvai liau sių ei lu čių vi­sa me se ria le. Pro fe so rius sa vo tar­dy to jui paaiš ki na, kad ši 500 me tų se nu mo sta tu lė lė vaiz duo ja lie tu­vių vam py rų die vą Vil nių. Be to, ji ne va at ke lia vo iš Lie tu vos is to ri jo je nie kuo met ne fi gū ra vu sio mis ti nio ka ra liaus Si giz mun do lai kų.

Len ki jos sos ti nės vie šo jo trans­por to au to bu sus ir tram va jus už­plū do iš mal dos pra šan tys el ge tos, dau giau sia – ro mų mo te rys su kū­di kiais ant ran kų, ra šo dien raš tis „Zy cie Wars za wy“.

Trans por to prie mo nių vai­ruo to jai ga vo nu ro dy mą iš lai pin­ti el ge tas iš au to bu sų ir tram va­jų, o po li ci ja var šu vie čius įspė jo, kad el ge tos vei kia or ga ni zuo to mis gru pė mis, to dėl prieš duo dant iš­mal dą rei kia ge rai pa gal vo ti.

Kaip nu sta tė po li ci ja, el ge tau­to jai į Len ki ją at ve ža mi or ga ni­zuo tai. Tuo ver čia si nu si kal tė liai, ku riems el ge tos pri va lo ati duo ti be veik vi są gau tą iš mal dą.

BNS, VD inf.

Ta len tas: � ak to riaus Alekxo O’Lough li no per so na žas ži nią apie vam py rų die vą Vil nių su ti ko la bai rim ta iš raiš ka. moon light-de tec ti ve.com nuo tr.

Vam­py­rų­die­vas­Vil­nius

Var gas: � el ge tos įsi brau na net į vaiz do ka me ro mis ste bi mą Var šu-vos met ro po li te ną. „Shut ters tock“ nuo tr.

El­ge­tų­ant­plū­disVa sa ros re cep tas

Tur­kiš­ki­vė­ri­nu­kai

500 g viš tie nos fi lė,

ka je no pi pi rų,

po šaukš tą so jų pa da žo ir ac to,

prie sko nių viš tie nai,

1 iš spaus ta čes na ko skil te lė,

3 šaukš tai rau do no jo vy no,

2 šaukš tai aly vuo gų alie jaus,

2 šaukš tai po mi do rų pa stos,

1 svo gū nas.

Mė są su pjaus ty ti vie no do dy džio ga ba liu kais. Iš li ku sių su de da mų jų da lių, iš sky-rus svo gū ną, pa ga min ti ma ri na tą ir ja me ma ri nuo ti mė są (bent 5 valandas). Svo gū ną iš skirs ty ti sluoks niais ir pra mai šiui su mė sa su ver ti ant ieš me lių. Kep ti ant keps ni nės po 10 minučių kiek vie ną pu sę.

Dien raš čio re cep tų kam pe lis at si ve ria ir jums. Ga min ki te, fo tog ra fuo ki te ir siųs ki te sa vo re cep tus bei nuo trau kas su įam žin tais ska nės tais (ži no ma, su jų au to riu mi) re dak ci jos ad re su Labdarių g. 8, Vilnius, ar ba info@vilniausdiena.lt.

16 ĮVAIRENyBėSvilniausdiena.lt Trečiadienis, liepos 15, 2009