þemë - Žemaitija | Elektroninis leidinys€¦ · TELESFORAS VALIUS Dailininko Telesforo Valiaus (1914–1977) biografija yra glau-dþiai susijusi su Telðiais, o jo kûryba –

ÞEMAIÈIØRegëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiuakademëjës, Þemaitiu akademënë jaunimakorporacëjës „Samogitia“ leidënîs

2 0 0 6 / 4 ( 5 3 )

I S T O R I J AK U L T Û R A

L I T E R A T Û R AM U Z I E J A I

P A V E L D A SD A I L Ë þemë

Þornals parëngts igivendënont kultûrënipruojekta „ÞINOMA ËR NEPAÞINTAÞEMAITËJË“. Pruojekta remLIETOVUOS SPAUDUOS, RADËJË ËRTELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS.Përmamë vërðelie:

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVUCËNTROS.LEIDËNI SODARË, MAKETAVAREDAKTUORË Mukienë Danutë.

ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: ButrëmsAduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, GërdienisAleksëndra, Kelmëckâtë Zita,Sungailienë Loreta, Mukienë Danutë

ISSN 1392-2610.Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros,Vilniaus g. 22, LT- 01119 Vilnius.Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670,El. p. [email protected]. http://www.samogit.ltÞornals prenumeroujems.Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“

p.14–16

p. 8–10

p. 18–19

Þ e m a i t i u þ e m ë

1–5 / ZITA DARGAITË. Sugráþæ á Þemaitijà5 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Pirmoji þemaièiø dailës paroda6–7 / JURGA PALANGYTË. Antano Monèio namai-muziejus Palangoje8–10 / DANGUOLË ÞELVYTË. Susipaþinkime: skulptorius AdomasStasys Raudys (Samogitas)11 / Prancûzijoje12–13 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Sugráþimai: Pranas Gailius14–16 / DANGUOLË ÞELVYTË. Tekstilë ir metalo plastika –po vienu stogu. Zita Inèirauskienë. Romualdas Inèirauskas17 / JUOZAS VYÐNIAUSKAS. S. Daukanto memorialiniam muziejui – 2018–19 / ALBINAS MINGËLA. Nusilenkimas poetui. Dainininkas DanieliusSadauskas19 / Sukaktys. Regimantas Midvikis20 / „Saulutës draugijai“ – 9021–23 / KRISTINA PAULAUSKAITË. „Saulutës“ atgimimas23 / EMILIJA MIKULSKIENË. Kur Jûs, ðviesuoliø palikuonys?24–25 / JOLANTA SKURDAUSKIENË. Prano Mantvydo (1894–1960)archyvas Þemaièiø dailës muziejuje25 / Þemaièiai dailininkai: Jonas Juozas Burba, Ona DanutëBuivydaitë-Aleknienë, Rimantas Dichavièius26–31 / MUKIENË DANUTË. Þemaitiu kultûrinis sâjûdis XX o. pab. – XI o. pr.32–37/ MUKIENË DANUTË. Þemaitiu gruoþënës literatûras raida XX o.38–39 / ANGLICKIS STASÎS. Eilieraðtç40 / GIRDIENIS ALEKSËNDRA. Eilieraðtç41–42 / RUDÎS EDVARDS. Nostalgëðkë eilieraðtç43–45 / DÞERVIENË TEKLË. Þali þolelë46 / JUOZAS VYÐNIAUSKAS. Bulvëms Þemaitijoje – 20047 / STEPUONAVÎÈË ALEKSËNDRA. Aple Ðiauliû þemaitiu „Auda“ ëdar ðin ton...48–50 / GENOVAITË KUCKAILIENË. Poeto Adomo Mickevièiausþemaitiðkos kilmës prielaidos51–64 / VAIDË GAUDIEÐIÛTË. Kelias á Centrà valstieèio sodyboje

p. 19

2

SUGRÁÞÆ ÁÞEMAITIJÀ

DAILË

Á MUZIEJUS SUGRÁÞTA PO PASAULÁ IÐSIBARSTÆ ÞEMAIÈIØ MENININKØ KÛRINIAI

Þemaièiø muziejus „Alka“ turi sukaupæs ir saugo vertingus me-no rinkinius. Didþioji profesionaliosios dailës rinkiniø dalis muzie-juje saugoma nuo 1940 m., kai jie buvo èia atveþti ið nacionalizuotøÞemaitijos dvarø. Muziejaus profesionaliosios dailës fondas pradëtasformuoti jau paèioje muziejaus veiklos pradþioje – ið lietuviø daili-ninkø kûriniø. Ðiandien tuo laiku sukaupti dailës kûriniai sudarosvarbià muziejaus rinkinio dalá, iðkalbingai pasakoja apie ano metoTelðiø ir aplinkiniø rajonø kultûriná gyvenimà. Dailës rinkiniø gau-sëjimà muziejuje pastaraisiais metais galime susieti ne tik su po-kyèiais valstybës gyvenime.

Muziejaus istorijoje labai svarbi tarpukario Telðiø inteligentø veik-

la ir pastangos, kad mieste kultûrinis gyvenimas bûtø aktyvesnis.1931 m. Telðiuose buvo ákurta amatø mokykla, todël tuo laiku me-nininkø ðiame mieste gyveno daugiau negu kituose provincijosmiestuose. Telðiø meninio gyvenimo sëkmingà plëtotæ lëmë ir tai,jog paskutinájá nepriklausomos Lietuvos deðimtmetá Telðiø apskri-èiai vadovavo Eugenijus Ðalkauskis. Jis buvo dailininkas, aktyvus„Alkos“ draugijos narys. Svarbiausias þmogus, kuris nuolat dirbotur tindamas muziejaus rinkinius, inicijuodamas daugelá kultûriniøprojektø, buvo muziejininkas, poetas Pranas Genys. Jo rûpesèiuTelðiuose buvo pastatyti ir muziejui skirti rûmai. Tuo laiku P. Geniodëka „Alka“ Þemaitijoje ásitvirtino kaip naujas meninio gyvenimocentras. Muziejaus ákûrëjo ir pirmojo direktoriaus Prano Genio sva-jonë, anot jo paties, buvo „paversti „Alkà“ þemaièiø kraðto kultûrosþidiniu“. Tai buvo siekiama ir organizuojant èia profesionaliø daili-ninkø kûrybos parodas. Ið Telðiø kilæ dailininkai, baigæ Kauno menomokyklà, tobulinæsi Paryþiuje ir kitur, ðá kar tà jau kaip subrendædailininkai su savo darbais sugráþo á gimtinæ.

P. Genys, kaupdamas ir tur tindamas muziejaus dailës rinkiná,èia ðiai veiklos srièiai padëjo tvirtà pagrindà. Þemaièiø muziejus„Alka“, praëjus daugiau kaip 60 metø, yra ta vieta, á kurià sugráþtaávairiomis aplinkybëmis, daþnai ir priverstinai, vengdami galimørepresijø, susidorojimo, á sveèias ðalis iðvykusiø pasaulinio pripa-þinimo sulaukusiø dailininkø darbai, jø kolekcijos.

Su Telðiais ir „Alkos“ muziejumi labiausiai susijæ ilgus metusuþsienyje kûræ dailininkai Telesforas Valius, Paulius Augius-Au-gustinavièius, Zofija Lisieckaitë-Plechavièienë ir Juozas Bagdonas.

TELESFORAS VALIUSDailininko Telesforo Valiaus (1914–1977) biografija yra glau-

dþiai susijusi su Telðiais, o jo kûryba – su visa Þemaitija. TelðiuoseTelesforas uþaugo, lankë pradþios mokyklà ir vyskupo M. Valan-èiaus gimnazijà. Pieðimo mokytojas Simas Sidabras pastebëjo jogabumus dailei ir paskatino toliau mokytis. T. Valius ástojo á Kaunomeno mokyklà studijuoti grafikos. Jo studijø vadovas buvo dailinin-kas Adomas Galdikas. Kaip grafikas T. Valius susiformavo Kaunomeno mokykloje. Ten jis gavo profesinius grafikos pagrindus, per-prato jos technikà. T. Valiaus kûryba buvo paremta liaudies meno

SUGRÁÞÆ ÁÞEMAITIJÀZITA DARGAITË

Telesforas Valius. „Þvejai“. Linoraiþinys, 73,6x55,9 cm (29x22’’), 1954 m.

Þemaièiø muziejaus „Alka“ (Telðiai) naujojo priestato fragmentas.D. Mukienës nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

3

palikimo ir geru grafikos kûrimo technikos iðmanymu. 1937 m.T. Valius pradëjo dalyvauti dailës parodose. Tais metais Telðiuosebuvo surengta jaunøjø dailininkø kûrybos paroda, skirta „ið Telðiøiðëjusiam ir mokslus baigusiam T. Valiui“.

T. Valius ryðiø su Telðiais nenutraukë ir vëliau. Kartu su muzieji-ninku P. Geniu jis daþnai vaþinëdavo po Þemaitijà, rinkdavo ekspona-tus muziejui. Kar tu jie pradëjo organizuoti ir pirmàjà þemaièiø daili-ninkø parodà.

T. Valiaus kûryba ðilta ir iðkalbinga. Gyvendamas Lietuvoje, jiskûrë medþio raiþinius. Jie tobulai atlikti, emocingi.

Dailininkas mirë uþsienyje 1977 m. Jo amþinojo poilsio vieta iðpradþiø buvo Toronto Anapilio kapinëse. Taèiau gyvas bûdamasT. Valius buvo pasakæs, kad po mirties norëtø ilsëtis Þemaitijoje,ðalia savo tëvø – Telðiø kapinëse. Jo valia buvo ávykdyta – urna sudailininko pelenais 2004 m. parveþta á Telðius.

Ið Telðiø kilæs dailininkas, Nacionalinës premijos laureatas, Vil-niuje gyvenæs ir kûræs Vytautas Valius (1930–2004) tais metaispasirûpino, kad jo dëdës, garsaus grafiko Telesforo Valiaus kûrybaið Kanados taip pat sugráþtø á Lietuvà. V. Valius rûpinosi, nemaþai irfinansiðkai prisidëjo, kad ðiandien muziejus turëtø T. Valiaus grafi-kos kûriniø kolekcijà – jà èia sudaro 52 darbai.

JUOZAS BAGDONASTapytojo Juozo Bagdono (1911–2005) kaip iðkilaus tapytojo ke-

lias prasidëjo Telðiø gimnazijoje. Þemaièiø muziejuje „Alka“ jis yraeksponavæs savo ankstyvuosius darbus. Ryðiø su ðiuo muziejumidailininkas nenutraukë tiek gyvendamas uþsienyje, tiek ir sugráþæsá Þemaitijà, gyvendamas Plungëje. Jis nuolat domëjosi muziejausveikla, rëmë jo iniciatyvas, susijusias su þemaièiø profesionalio-sios dailës puoselëjimu ir populiarinimu. 2004 m. J. Bagdonas mu-ziejui padovanojo ver tingà savo ekspresyviojo abstrakcionizmo kû-riniø kolekcijà. Nemaþai savo kûrybos J. Bagdonas yra padovanojæsir Plungëje veikianèiam Þemaièiø dailës muziejui (dailininkas buvopirmasis ir didþiausias ðio muziejaus mecenatas), Maþeikiømuziejui, Lietuvos dailës muziejui. J. Bagdono kûriniø turi ásigijænemaþai ir kitø Lietuvoje veikianèiø muziejø, dailës kûriniaisbesidominèiø kolekcininkø.

ADOMAS GALDIKASGausiausia Þemaièiø muziejuje „Alka“ yra dailininko Adomo Gal-

diko (1893–1969) kûriniø kolekcija. Jà sudaro kultûros mecenatësBeatrièës Vasaris rûpesèiu 2002 m. ið JAV á Lietuvà parveþta daili-ninko kûryba ir asmeniniai daiktai.

Mirus dailininko þmonai Magdalenai, Beatrièë Vasaris suprato,kad be globos likæs neákainojamas tur tas – A. Galdiko kûriniai –gali praþûti. Gavusi Putnamo Nekalto prasidëjimo seserø vienuoly-no leidimà, Beatrièë Vasaris kruopðèiai supakavo A. Galdiko tapy-bos darbus, pieðiniø, fotografijø albumus, pavienes fotografijas, ke-lias dëþes pieðiniø bloknotø, daugybæ afrikietiðkø skulptûrëliø, ku-rias A. Galdikas rinko, ávairiø suvenyrø. Visa A. Galdiko kolekcija,kuri ið JAV buvo parveþta á Lietuvà ir patikëta saugoti Þemaièiømuziejui „Alka“, tada buvo sudëta á 62 dëþes. Beatrièës Vasarisrûpesèiu jos sëkmingai pasiekë muziejø. Ðioje A. Galdiko kolekci-joje yra ir dailininko molbertas. Ant jo padëtas paskutinysis darbas – „Kapinaitës“, paletë, darbo chalatas, skrybëlë ir kt. Á muziejø atkelia-vo ir dailininko etiudininkai su aliejiniais daþais, teptukais, japoniðkostiliaus baldai, parodø afiðos ir nemaþai kitø ðiandien jau muzieji-niais tapusiø eksponatø. Tarp gausybës dokumentø, fotografijø, kny-gø yra þiupsnelis vertingos medþiagos, prapleèianèios mûsø þiniasapie jo þmonos Magdalenos Draugelytës-Galdikienës gyvenimà.

M. Galdikienë yra buvusi mokytoja, veikli ir energinga visuome-nës veikëja. Nepriklausomoje Lietuvoje ji aktyviai dalyvavo katali-

DAILË

Dailininkas Juozas Bagdonas (antras ið deðinës) perkerpa simbolinæIV- osios pasaulio þemaièiø dailës parodos, vykusios Þemaièiø dailësmuziejuje (Plungë) juostelæ. 2004 m. liepos 4 d. D. Mukienës nuotrauka

(Nukelta á 4 p.)

D. Mukienës nuotraukoje – 2006 m. Þemaièiø muziejuje „Alka“ surengtosparodos, skirtos visuomenei supaþindinti su muziejuje saugoma dailininkoAdomo Galdiko kolekcija, fragmentas. 2006 m. birþelio 2 d.

4 DAILË

kiø moterø draugijoje, 1920 m. buvo iðrinkta á Lietuvos seimà,1926 m. tapo seimo vicepirmininke. Atvykusi á JAV, buvo aktyviávairiø lietuviðkø organizacijø narë. 1969 m. mirus vyrui, 1973 m. jiiðleido A. Galdiko kûriniø monografijà anglø kalba, Nekalto Prasi-dëjimo seserø vienuolyne Putname ásteigë A. Galdiko kûrybos dar-bø ir memorialiná muziejø, kurá pati ir priþiûrëjo.

Telðiuose saugomoje A. Galdiko kolekcijoje yra daugiau kaip600 jo tapybos darbø ir pieðiniø. Dalis jø 2006 m. eksponuota „Al-kos“ muziejuje surengtoje A. Galdiko kûrybos parodoje. Ji – projek-to „Mene ieðkau amþinybës“, kurá ágyvendina muziejus, sudëtinëdalis (vienas ið etapø). Ðiuo projektu siekiama visuomenæ geriausupaþindinti su Þemaièiø muziejuje „Alka“ saugomu dailës pavel-du. Ágyvendindami ðá projektà, 2004–2005 m. surengëmë T. Valiausir P. Augiaus-Augustinavièiaus kûrybos parodas.

A. Galdiko parodai kûrinius padëjo atrinkti Lietuvos dailës mu-ziejaus direktorius Romualdas Budrys. Ekspozicijos autorius – dai-lininkas, Vilniaus dailës akademijos Telðiø fakulteto dekanas Pet-ras Gintalas.

A. Galdikas yra vienas iðkiliausiø lietuviø dailininkø. Jis kûrëgrafikà, scenografijà, monumentaliàjà dekoratyvinæ dailæ, o labiau-siai buvo atsidavæs molbertinei tapybai.

A. Galdiko gimtinë – Þemaitijoje, netoli Mosëdþio (Skuodo r.)esantis Girðinø vienkiemis. Menininkui didþiulá áspûdá darë þemai-tiðki kryþiai, koplytëlës, spalvingas Þemaitijos peizaþas. Jo gyveni-mo kelio pasirinkimui didelës átakos turëjo ir tëvø meniniai polin-kiai. Tëvas smuikavo, jaunystëje bandë tapyti. Mama taip pat buvomeniðkos prigimties. 1912–1917 m. A. Galdikas mokësi Petrogra-do Ðtiglico dailës mokykloje. Jà baigë ásigydamas grafiko ofortistospecialybæ. Daugelá metø dailæ studijavo ir vëliau – Ðvedijoje, Vo-kietijoje, Prancûzijoje, Italijoje. Pedagoginá darbà A. Galdikas pra-dëjo „Þiburio“ mergaièiø gimnazijoje Tambove. 1918 m., gráþæs áLietuvà, dëstë pieðimà Kauno „Saulës“ mokytojø seminarijoje ir„Saulës“ gimnazijoje. 1919 m. kartu su A. Þmuidzinavièiumi Stok-holme kûrë lietuviðkø pinigø projektus. 1923–1944 m. dirbo Kaunomeno mokykloje ir Taikomojo meno institute.

1944 m. ið Lietuvos iðvyko. 1946–1947 m. dirbo Freiburgo Tai-komojo meno institute.

1947–1952 m. gyveno Paryþiuje, o 1952 m. persikëlë á JAV.Nuo 1920 m. A. Galdikas aktyviai dalyvavo lietuviø, tarptautinë-

se meno parodose, rengiamose tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje –Paryþiuje, Amsterdame, Baden-Badene, Frankfur te, Èikagoje, Bos-tone, Niujorke ir kt. 1937 m. Paryþiaus pasaulinëje parodoje uþtapybos triptikà „Lietuva“ jis gavo „Grand Prix“, uþ V. Krëvës „Ðarû-no“ iliustracijas – aukso medalá.

Atskirø laikotarpiø A. Galdiko kûryba labai skirtinga. Jis nuëjokelià nuo realizmo iki romantiðko ekspresyvaus stiliaus. Kûrë labaiproduktyviai. Nuotaikos ar impulso pagautas, nedarydamas studi-jiniø kompozicijø, jis vienà paveikslà tapë po kito. Amerikos lietu-viø bendruomenëje kalbëdavo, jog dailininkas „neparduoda savopaveikslø dël baldø dekoracijos“. 1963 m. „Aidø“ þurnale S. Goð-tautas raðë: „Jo labai maþa studija buvo prikrauta poros tonø alieji-niø darbø. Jo kûriniai laukia ne gailestingos, bet áþvalgios akies“.

2006 m. Þemaièiø muziejuje „Alka“ surengtoje A. Galdiko kûry-bos parodoje buvo eksponuojami dailininko darbai, sukurti uþsie-nyje XX a. 5–7 deðimtmeèiais. Parodos lankytojai galëjo susipaþin-ti su A. Galdiko talentu ir, anot J. Vienoþinskio, „su dailininko polin-kiu eksperimentuoti, blaðkymosi tarp realizmo, impresionizmo, eks-presionizmo, simbolizmo, su stipriu spalvos jutimu, sugebëjimuprimesti þiûrovui tapytojo minties galià“. Pristatant parodà visuo-menei, dalyvavo Beatrièë Vasaris. Ji perskaitë praneðimà apie dai-lininko A. Galdiko veiklà iðeivijoje. Po keliø mënesiø, skuodiðkiamspageidaujant, ði paroda buvo iðveþta eksponuoti á Skuodo muziejø.

***Ðiuolaikinis muziejus ne tik kaupia ir saugo eksponatus, bet

atlieka ir kitas funkcijas. Jis aktyviai dalyvauja kraðto kultûriniamegyvenime, rûpinasi visuomenës ðvietimu, informacijos plëtra. Tin-kamas muziejiniø vertybiø, parodø eksponavimas muziejuose la-bai svarbus. Parodø dizainas mûsø dienomis – ne antraeilis daly-kas. Jis yra lygiavertis informacinei ekspozicijos daliai ir taip patprisideda prie mûsø kraðto ávaizdþio formavimo. Nors „Alkos“ mu-ziejus turi didþiulius rinkinius, taèiau didþioji jø dalis yra saugyklo-se, lankytojai neturi galimybës jø pamatyti. Parodyti daugiau eks-ponatø galime ne tik vedami gerø norø, bet gavæ vieno ar kito fondofinansinæ paramà. Tokia parama buvo gauta rengiant Adomo Galdi-ko parodà, pastaraisiais metais ágyvendinant daugelá kitø muzie-jaus projektø. Tai prisideda prie jo plëtros, padeda muziejaus veiklasudominti didesnæ visuomenës dalá.

(Atkelta ið 3 p.)

Ið kairës: 2006 m. birþelio 2 d. Þemaièiø dailës muziejuje atidarytos Adomo Galdiko kûrybos parodos fragmentas. D. Mukienës nuotrauka; A. Galdikoparodos atidarymo metu praneðimà skaito kultûros mecenatë, A. Galdiko kolekcijos parveþimo á Lietuvà iniciatorë Beatrièë Vasaris. R. Petriko nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

5

PRANZÛZIJOJE

Pirmoji lietuviø banga, tarp kuriø buvo nemaþai ir þemaièiø,Prancûzijoje ásikûrë po 1831 m. sukilimo. 1831 m. gruodþio 10 d.Paryþiuje ákur ta Lietuvos ir Rusijos þemiø draugija, kuriai pirmi-ninkavo grafas Cezaris Pliateris (1810–1869).

Antroji mûsø kraðtieèiø banga á Prancûzijà plûstelëjo po 1863 m.sukilimo. Juos 1886–1915 m. vienijo lietuviø draugija „Þelmuo“.

1926 m. Paryþiuje ásteigta lietuviø studentø draugija.Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalis Lietuvos gyvento-

jø, vengdami represijø, pasitraukë á Vakarus. Nedidelæ jø dalágyvenimo ir likimo audros nubloðkë á Prancûzijà.

1944 m. rugsëjo 15 d. Paryþiuje buvo ákurta Prancûzijos lietuviøðalpos draugija (jos veikla oficialiai pripaþinta 1947 m.), draugijospirmininke iðrinkta Ona Baèkienë. Ðios draugijos iniciatyva 1953 m.sudarytas Laikinasis organizacinis komitetas, kuriam vadovavokun. Jonas Krivickas.

1953 m. ávyko pirmieji rinkimai á Prancûzijos lietuviø bendruo-menës tarybà. Jø metu tarybos pirmininku iðrinktas Eduardas Tu-rauskas, valdybos pirmininke – Ona Baèkienë.

Lietuviø bendruomenës raðtinë keletà metø veikë Paryþiuje(adresas: 26 rue de Navarin). Ðiame mieste veikë ir Lietuviø stu-dentø draugija, ateitininkø draugovë, Lietuviø federalistø sàjunga,nuo 1946 m. – Lietuviø katalikø misija Paryþiuje, kuri oficialiaiáteisinta 1948 m. Jai vadovavo tëvai jëzuitai J. Kubilius, K. Peèkys,kun. dr. F. Jucevièius, þemaitis kunigas Jonas Petroðius. Nuo 1925m. iki Antrojo pasaulinio karo á ávairius Prancûzijos vienuolynuslietuvës vienuolës atvykdavo tarpininkaujant Ðvëkðnos klebonuiprel. J. Maciejauskui.

Prancûzijoje gyvenanèios lietuvës aktyviai veikë Pasaulinia-me motinø sàjûdyje, ásteigtame 1949 m. Prancûzijoje studijavæsjaunimas atgaivino prieðkaryje Prancûzijoje veikusià Lietuviø stu-dentø draugijà, kuri turëjo sekcijos teises Lietuviø ðalpos draugijo-je, o vëliau – Prancûzijos lietuviø bendruomenëje.

1951 m. Laisvosios Europos komitetas, norëdamas paremti RytøEuropos pabëgëliø studijuojantá jaunimà, Robertsau pilyje prie Stras-bûro ásteigë Laisvosios Europos kolegijà.

1951 m. Mulhouse bûrësi ið tarnybos svetimðaliø legione su-gráþæ pirmieji buvusieji legionieriai. Jais rûpintis buvo patikëta jau-nam kunigui J. Petroðiui.

1952–1953 m. buvo paskelbtas lietuviø, gyvenanèiø Prancûzi-joje, skaièius. Tuo metu èia jø buvo 1030, tarp jø ir vaikai.

1954 m. ávyko Pasaulio lietuviø bendruomeniø Europos kraðtø

pirmininkø suvaþiavimas, 1957 m. – Prancûzijos lietuviø ben-druomeniø apylinkiø pirmininkø ir seniûnø suvaþiavimas.

1949 m. Prancûzijos lietuviø bendruomenë pradëjo leisti biule-tená, kuris 1954 m. pavadintas „Prancûzijos lietuviø þiniomis“. Biu-letenyje spausdinta informacija ir prancûzø kalba.

1949–1952 m. Jonë Deveikytë-Navakienë (Deveike) Prancûzi-joje redagavo biuletená „Darbo rankos“.

1945–1950 m. dr. S. A. Baèkis leido „Questions Lithuaniennes.Documentation et Matériaux“ (iðëjo 33 sàsiuviniai).

Nuo 1951 m. dr. S. A. Baèkis kartu su Jurgiu Baltruðaièiu redaga-vo „Bulletin Lithuanien“ (iðëjo 8 numeriai).

Prancûzijos lietuviø bendruomenës jaunimo leidinio „Vytis“ bu-vo iðleisti 2 numeriai.

Nuo 1968 m. iki Lietuvos nepriklausomybes atkûrimo Birutë Vens-kuvienë Prancûzijoje redagavo „ELTOS“ biuletená prancûzø kalba.

Prancûzijos lietuviø bendruomenë rëmë Vasario 16-osios gim-nazijà, Vydûno paminklo sukûrimà.

Nuo 1975 m. lietuviø kalba buvo dëstoma Aix-en-Provence uni-versitete ir Paryþiaus Rytø kalbø ir civilizacijø institute (Institutnational des langues et civilisations orientales-INALCO). Èia lietu-viø kalbà nuo 1979 iki 1985 m. dëstë Þibuntas Mikðys. Jis Jean-Pierre Menthanon slapyvardþiu paraðë knygelæ „La Lithuanie, paysentre deux Mondeo“ („Lietuva, kraðtas tarp dviejø pasauliø“), kurià1982 m. iðleido Prancûzijos lietuviø bendruomenë. Antroji jos laidaiðspausdinta Vilniuje.

Pokario metais Paryþiuje gyveno ir dirbo menininkai VytautasKasiulis (1918–955), Þibuntas Mikðys, þemaièiai Antanas Monèys(1921–1993), Pranas Gailius, Adomas Raudys, mokslininkai Algir-das Julius Greimas (1917–1992), Jurgis Baltruðaitis jaunasis (1903–1988), Jonë Deveikytë-Navakienë (Deveike, 1907–1965), GeorgesMatore (1908–1998).

Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, á bendruomenës veiklà ási-jungë muzikai Mûza Rubackytë, Giedrius Gapðys ir bûrys kitø Pran-cûzijoje gyvenanèiø lietuviø.

Prancûzijos lietuviø bendruomenës valdyba palaiko ryðius suParyþiuje veikianèia Milaðiaus bièiuliø draugija (L’Association desamis de Milosz), kuri tyrinëja raðytojo ir pirmojo Lietuvos diploma-to Prancûzijoje Oskaro Milaðiaus (1877–1939) gyvenimà ir kûrybà.

Profesorius Georges Matore, prieð karà dëstæs prancûzø kalbàLietuvoje, buvo paskirtas Prancûzø lietuviø bendruomenës garbësteismo nariu. Jis Lietuvos atgimimo metais ákûrë prancûzø univer-sitetø profesoriø draugijà „Laisvë Pabaltijo kraðtams“, rengë sim-poziumus, ragino padëti Lietuvai, Latvijai ir Estijai sugráþti á Europà.

Prancûzijos lietuviø bendruomenës tarybos ir valdybos pirmi-ninkais yra buvæ: Ona Baèkienë, Þibuntas Mikðys, Rièardas Baè-kis, kunigas Jonas Petroðius, Pranas Dulevièius, Sofija Jokubaus-kaitë-Pagnier, kun. dr. Feliksas Jucevièius, Jonas Tomkus, Perkû-nas Liutkus, Eduardas Turauskas, Karolina Masiulytë-Paliulienë,Adolfas Venskus.

Prancûzijos lietuviø bendruomenë 1999 m. iðrinko naujà tarybà,pirmininku – Þibuntà Mikðá, valdybos pirmininke – Ingà Januitytæ-Lanchà. Taryba kunigui J. Petroðiui uþ ilgametæ veiklà Lietuviø ben-druomenës labui suteikë Bendruomenës Tarybos garbës pirminin-ko vardà. Prancûzijos lietuviø bendruomenëje – apie 1000 nariø.

Parengta pagal informacijà, skelbiamà Prancûzijos lietuviø bendruomenësleidinyje (interneto prieiga http://www.prlb.org/istorine_apzvalga.htm 2006-11-11)

6 DAILËS KOLEKCIJOS

Antano Monèionamai-muziejusPALANGOJE

Prancûzija – ðalis, kurioje ið Þemaitijos kilusiø dailininkø ne itindaug, taèiau didelë jø dalis ðiandien pasaulyje garsûs menininkai.Kai kuriuos ið jø pastaraisiais metais Lietuva ið naujo suranda.

Vienas ið pirmøjø á savo gimtinæ sugráþo Paryþiuje gyvenæs irkûræs skulptorius Antanas Monèys (1921–1993). Paskutiniais sa-vo gyvenimo metais jis svajojo ásikurti Palangoje, dëstyti Vilniausdailës akademijoje. Deja... 1993 m. á jo gimtàjà Grûðlaukës parapi-jà (Kretingos r.) gedulinga procesija, kurioje buvo ir ið Paryþiausatvykæ skulptoriaus giminës, atlydëjo A. Monèio palaikus. Ið Pary-þiaus á Lietuvà atveþus urnà su skulptoriaus palaikais, ji kurá laikàbuvo padëta Palangoje, Antano Monèiaus namuose-muziejuje, ku-ris èia veikia iki ðiol. Tuo metu ðiam muziejui jau buvo perduota A.Monèiaus Lietuvai dovanota skulptûrø ir kitø kûriniø, asmeniniødaiktø kolekcija (á Palangà ji atveþta 1993 m. kovo 2 d.). Kolekcijosatveþimu á Lietuvà rûpinosi ið Maþeikiø kraðto kilæs menotyrininkasViktoras Liutkus, ðiuo metu dirbantis Vilniaus dailës akademijoje.

A. Monèys gimë 1921 m. Monèiø kaime (Kretingos r., 37 km nuo

Palangos). Mokësi Kretingos pranciðkonø gimnazijoje. Jà baigæs,1941–1943 m. Kauno Vytauto Didþiojo universitete studijavo archi-tektûrà. 1944 m. pasitraukë á Vakarus. Susidarius galimybei, èiatoliau studijavo dailæ: 1947–1949 m. skulptûrà Freiburgo meno mo-kykloje, o po to, kai apgynë skulptoriaus diplomà ir gavo Prancûzi-jos valdþios stipendijà, Paryþiuje – tuo metu garsioje Osipo Zadki-ne studijoje. A. Monèys yra dirbæs kar tu su þymiais menininkaisMarku Ðagalu (Marc Shagal), broliais Mar teliais.

Parodose savo kûrybà A. Monèys pradëjo eksponuoti 1952 m.Galimybæ susipaþinti su jo darbais yra turëjæ Anglijos, Belgijos,Italijos, JAV, Kanados, Monako, Prancûzijos, Vokietijos meno ger-bëjai ir þinovai. Lietuvoje su uþsienyje sukurtais A. Monèio darbaispirmà kartà iðsamiau susipaþinome 1989 m. iðeivijos menininkøkûrybos parodoje, kuri veikë Vilniuje ir Kaune.

Skulptorius mirë Paryþiuje 1993 m. liepos 10 d. Palaidotas Grûð-laukës kapinaitëse, kur ilsisi ir jo tëvø palaikai.

Portalo „Lietuvos muziejai“ puslapyje, skir tame Antano Mon-èiaus namams-muziejui http://www.muziejai.lt/Palanga/mon-cio_namai_muziejus.htm, pateikiama iðsami informacija apieA. Monèá ir jo kûrybà.

Antano Monèio namai-muziejus Palangoje veikia S. Daukantog. 16 pastate. Kai èia atveþë A. Monèio kolekcijà, pastatas dar ne-buvo pritaikytas ekspozicijai, nes tik kà ið èia buvo iðkraustyti anks-èiau pastate veikusios „Jûratës“ sanatorijos bibliotekos knygø fondai.

Mirus A. Monèiui, jo kûrybiniu palikimu, esanèiu Lietuvoje, rûpi-nosi Kultûros ministerija, Palangos miesto savivaldybë, nevyriau-sybinë organizacija A. Monèio kûrybinio palikimo iðsaugojimo fon-das (ásteigë privatûs asmenys: skulptoriaus ar timieji, bièiuliai, jokûrybos gerbëjai, þymûs visuomenës veikëjai).

Minëtame interneto puslapyje skelbiama, kad „(...) nuo 1994 m.fondas pradëjo rûpintis ir vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus,kad kuo greièiau bûtø galima ágyvendinti skulptoriaus valià – rodytikûrinius tinkamai árengtose patalpose ir kad jie bûtø prieinami vi-suomenei. Muziejaus ákûrimo darbus parëmë Lietuvos kultûros mi-nisterija, Atviros Lietuvos fondas, pavieniai asmenys, gyvenantysuþsienyje ir Lietuvoje (Juozas Kojelis, Izolda Poþelaitë-Davis, AM,Anneliese Riewer, Pranas Lapë, a. a. Mons. Kazimieras Vasiliaus-

A. MONÈIUI – 85

Antano Monèio namø-muziejaus (Palanga) ekspozicijos fragmentai. D. Mukienës nuotraukos. 2004 m. birþelio 25 d.

JURGA PALANGYTË

Antano Monèionamai-muziejusPALANGOJE

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

7DAILËS KOLEKCIJOS

kas ir kt.). Vëliau rekonstrukcijos darbus rëmë Lietuvos Respubli-kos Vyriausybë, Palangos miesto savivaldybë. Galerijos grindødangà árengë p. Pranciðkus Jurgutis ið Klaipëdos.

1998 m. buvo áregistruota Vieðoji ástaiga Antano Monèio namai-muziejus, kurios steigëjai – Lietuvos kultûros ministerija, Palan-gos miesto savivaldybë ir A. Monèio fondas.

1999 m. liepos 10 d., minint skulptoriaus mirties metines, buvoatidaryta nuolatinë A. Monèio kûriniø ekspozicija. 2000 m. muzie-jaus galerijoje surengta pirmoji keièiama paroda, kurios autorius –Nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatas Linas LeonasKatinas. 2001 m. rugsëjo mën. menininkas Claude’as Henry Bartoli(Prancûzija) A. Monèio namø-muziejaus kieme sukûrë ir Palangaipadovanojo „Totemà Antanui Monèiui“. Projektà parëmë Kultûrosministerija ir Prancûzø kultûros centras Vilniuje. 2002 m. A. Monèionamai-muziejus átrauktas á tarptautiná kultûros mainø projektà Kic-kstar t, kurio pradinis etapas vyko Ðiaurës Anglijoje. Projektà parë-më Kultûros ministerija. Britø Taryba, Ðiaurës Anglijos meno tarybair ponas Billas Duftonas. 2003 m. projektas buvo tæsiamas Lietuvo-je ir konkreèiai Palangoje.“

Antano Monèio namø-muziejaus (Palanga) ekspozicijos fragmentas ir muziejaus pastatas. D. Mukienës nuotraukos. 2004 m. birþelio 25 d.

Antano Monèio namø-muziejaus (Palanga) galerijoje. Viduryje – VytautoIgno sukurtas Antano Monèio portretas (1949 m.). D. Mukienësnuotrauka. 2004 m. birþelio 25 d.

Pastaraisiais metais A. Monèiaus namø-muziejaus veikla pla-èiai þinoma visoje Lietuvoje. Ðiai ástaigai vadovauja skulptoriausdukterëèia Loreta Turauskaitë, kuriai padeda prie muziejaus vei-kianti muziejaus taryba.

Ver tingiausià muziejaus rinkinio dalá sudaro skulptoriaus Anta-no Monèio 1989–1992 m. Lietuvai dovanoti kûriniai, taip pat A. Mon-èio fondo sukaupti kûriniai, skulptoriaus asmeniniai daiktai, darboárankiai, nuotraukos, baldai, dokumentai, dienoraðèio fragmentai.

Nuolatinëje ekspozicijoje veikia pastato antrajame aukðte. Èia,Prancûzijos dvasia dvelkianèioje studijoje, kuri primena skulpto-riaus dirbtuvæ, pristatomi A. Monèio Prancûzijoje, Vokietijoje su-kurti ir Lietuvai dovanoti darbai: skulptûros, pieðiniai, grafikos dar-bai, ðvilpiai, kaukës, dienoraðèio fragmentai, parodø plakatai.Muziejaus lankytojams sudaryta galimybë vykdyti A. Monèio valià– kûrinius liesti rankomis. Ekspozicijos autorius – architektas Val-das Ozarinskas.

Pastato pirmajame aukðte ákurtos galerijos patalpos, kuriø ben-dras parodinis plotas yra 201 kv. m. Èia nuo 2000 m. rengiamosðiuolaikinio meno parodos, organizuojami edukaciniai uþsiëmimai.Nemaþai parodø surengiama ágyvendinant kultûriniø mainø projek-tus. Vien 2000–2002 m. èia ávyko daugiau kaip 35 kultûriniai rengi-niai, visuomenei pristatyta daugiau kaip 200 menininkø kûryba.

8

(SAMOGITAS)

SUSIPAÞINKIME:skulptoriusADOMAS STASYSRAUDYS

ÞEMAIÈIØ DAILË UÞSIENYJE

SUSIPAÞINKIME:skulptoriusADOMAS STASYSRAUDYS

DANGUOLË ÞELVYTË

Adomas Stasys Raudys (Samogit, Adam Samogit). Nuotrauka iðAdomo Stasio Raudþio archyvo

Nuotraukose – A. S. Raudþio skulptûros (ið kairës) „Supanèioti“,„Sujungti“, „Vergijos pabaiga“. Nuotraukos ið A. S. Raudþio archyvo

(SAMOGITAS)DANGUOLË ÞELVYTË

„Þemaièiø þemës“ þurnalo 2004 m. nr. 1 uþsienio lietuviø daili-ninkø kûrybinio palikimo tyrinëtoja Mor ta Ulpienë publikacijoje„Þemaièiai dailininkai svetur“ (p. 19), skirstydama iðeivijoje ku-rianèius dailininkus pagal jø iðvykimo á uþsiená laikà ir aplinkybesá atskiras grupes, raðo: „Ðeðtoji grupë – sovietmeèiu ir vëliau iðLietuvos iðvykæ dailininkai. Tai Vladislovas Þilius, Adomas Rau-dys ir kt. (...) Adomas Raudys (g. 1936 m.), arba Samogit, arbaAdam Samogit, skulptorius, kilæs nuo Palangos, (...) Lietuvoje kolkas beveik nepaþástamas.“

Tai viena ið nedaugelio publikacijø, paskelbtø Lietuvoje, kuriojeðis uþsienyje plaèiai þinomas skulptorius, paminëtas.

Kiek daugiau informacijos apie A. Raudá pateikiama Bostoneiðleistoje „Lietuviø enciklopedijoje“ (t. 37, p. 492). Èia paþymima,kad A. Raudys dirbo kartu su J. Lipchitzu (...) Italijoje. Pastarojogeras vertinimas ir átaka paveikë A. Raudþio kûrybà. Rodë savoskulptûras Prancûzijoje, Vokietijoje, Ðveicarijoje. 1973 ir 1984 m.buvo jo vieno parodos Berne, Galerija Schindler, kurios katalogoávadà paraðë Neuburg ir Zeuericho. A. Raudþio þmogiðkø pavidaløfigûros yra pusiaukelëje tarp abstrakto ir realybës. Daugiausianaudoja medá. (...)“

Pirmoji iðsamiau ðá menininkà visuomenei pristatanti publika-cija Lietuvoje – „Neakivaizdinë paþintis su Paryþiuje gyvenanèiuskulptoriumi Samogit’u, arba susitikimas su palangiðkiu A. Rau-dþiu“ –iðspausdinta 1997 m. geguþës 3–7 d. „Vakarinëje Palango-je“ (autorë Audra Lukauskaitë). Dar daugiau informacijos apie ðáskulptoriø galima rasti Lietuvos dailës muziejaus archyve saugo-moje paties A. Raudþio parengtoje ir ðiam muziejui 2005 m. per-duotoje byloje, kurioje yra jau minëtos „Vakarinës Palangos“ publi-kacijos, menotyrininkø atsiliepimø apie A. Raudþio kûrybà, A. Rau-dþio parodø anonsø, paskelbtø ávairiuose uþsienio leidiniuose, ko-pijos. Ðiame muziejuje saugomi ir keturiø uþsienio ðalyse surengtøA. Raudþio parodø katalogai.

2006 m. A. Raudþiui sukako 70 m. Gimë jis 1936 m. balandþio26 d. Vilimiðkës kaime, kuris yra greta Palangos. Ið vaikystës joatmintyje giliausiai ásirëþë pirmieji pokario metai, kai jis 1946-ai-siais, vos deðimt metø turëdamas, buvo tapæs maþuoju partizanøþvalgu ir talkino prie Tauragës kovojusiam kapitono Vytauto Guþo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

9ÞEMAIÈIØ DAILË UÞSIENYJE

Nuotraukose – Adomo Stasio Raudþio skulptûros. Ið virðaus á apaèià:„Þalgiris“, „Paaukojimas“ (2 vnt.). Nuotraukos ið dailininko archyvo (Nukelta á 10 p.)

(Kardo) vadovaujamam bûriui. O po to gyvenimas já vël sugràþinoá Lietuvos pajûrá. Metai, praleisti Tauragës kraðte, ten girdëtosvyresniøjø kalbos apie kovà uþ laisvà Lietuvà, paliko gilø pëdsakàvaiko sàmonëje. Jam buvo vos 12, o Palangoje su tokiais pat, kaipjis, po pamokø sukdavo link pajûrio puðynëliø. Èia paslapèia uþsi-kûræ jiems laisvæ simbolizavusius lauþus jie kurdavo planus, kaipiðkels Lietuvos trispalvæ ant Palangos baþnyèios ar miestelio tur-guje. Nepasiþymëjo jis nuolankumu ano meto valdþiai ir kiek la-biau ûgtelëjæs. Dël to jaunuolis keletà kartø buvo tramdomas irgrasinimais – siûlant jam 25 metø uþ grotø ir pan. Vis dëlto Palan-gos vidurinæ mokyklà jis baigë, o po to – ir Vilniaus dailës institutà,kuriame mokësi 1955–1958 m. pas profesoriø Rapolà Jakimavi-èiø. Beje, A. Raudys, kaip gabus jaunasis dailininkas Lietuvojebuvo pastebëtas dar 1953 m. Tuo metu dailës specialistø dëmesájis atkreipë savo grafikos darbais, jiems bûdinga ekspresija, ið-raiðka. Skulptûras Adomas Raudys pradëjo kurti 1954 m. Drau-gai, ar timieji tuo metu jau þinojo, kad jis savo jëgas bando ir gro-þinës literatûros srityje – eiliuoja.

Dailës parodose A. Raudys pradëjo dalyvauti dar studijuoda-mas. Bûdamas dvideðimt vieneriø metø amþiaus jis savo kûriniuskar tu su grupe kitø Lietuvos skulptoriø eksponavo Maskvoje irSankt Peterburge. Pirmàjà autorinæ savo kûrybos parodà surengë1956 m., kaip atsimena pats A. Raudys, vienintelëje tuo metuVilniaus galerijoje. Kita jo kûrybos autorinë paroda èia buvo su-rengta 1972 m.

1957 m. jo kûryba pristatyta Maskvoje, Tretjakovo galerijoje.A. Raudys save vadina pirmuoju Palangos disidentu. Taèiau

gyventi á uþsiená jis iðvyko ne tik dël to, kad jam buvo nepriimtinasovietinë sistema. Jaunas menininkas svajojo apie tolesnes dai-lës studijas uþsienyje. Jam pasisekë – 1958–1959 m. studijavoKrokuvos meno akademijoje pas profesorius Bandurà ir Puget, o1959–1960 m. meno studijas tæsë Gdanske pas profesoriø Horno-Poplawská, 1960-aisiais – Darmðtadte (Darmstadt), kur studijavoarchitektûrà. Tuo metu jo bandymai groþinës literatûros srityje (po-emos) buvo publikuojami Ðveicarijoje.

1961–1974 m. studijas A. Raudys pratæsë Paryþiuje. 1961 m.mokësi pas prof. Souverbie, 1962 m. – pas prof. Bernardà Bour-bonnaisà. 1963 m. dailininkas dirbo pas architektus Baslerá, Ba-rentonà. 1965 m. akmens, meninio medþio apdirbimo technikosmokësi pas prof. Collamarini, o dirbti su gipsu – pas prof. E. Mar-tinà.

Dailininkas ieðkojo savo kelio meno pasaulyje ir já surado.1969 m. jo kûrybos paroda buvo surengta Havro kultûros rûmuo-se. Tais paèiais metais jo kûriniai buvo eksponuojami ir Paryþiausbienalëje, parodoje „Jauna skulptûra“ (Jeune Sculpture).

1969-aisiais jis suþinojo, kad turi galimybæ Italijoje, Pietra San-toje, pradëti dirbti plaèiai pasaulyje þinomo ið Druskininkø kilusioskulptoriaus Jacques Lipchitzo asistentu. Tai buvo jo, jauno meni-ninko, didelis ðansas ir jis jo nepraleido. Kar tu su J. Lipèicu jis1969–1973 m. kûrë skulptûras ið bronzos ir ið Karare (Carrare)miesto apylinkiø baltojo marmuro. J. Lipèicas pasitikëjo jaunuojumenininku, vertino já ir ne kartà sakë, kad A. Raudþio laukia didelësëkmë.

Dirbdamas pas J. Lipèicà, A. Raudys perëmë nemaþai ðio gar-saus skulptoriaus kûrybinio darbo paslapèiø, tobulëjo kaip meni-

10

Nuotraukose (ið virðaus áapaèià): 1985 m. Paryþiuje,Roueno ðiuolaikinio menocentre surengtos AdomoStasio Raudþio (Samogit)retrospektyvinës kûrybosparodos (1955–1985 m.)katalogo virðelis; 1985 m.Roeno ðiuolaikinio menocentre eksponuotaA. S. Raudþio skulptûra„Grand Nu“ (acajou)

(Atkelta ið 9 p.)

ninkas ir ágyvendino daugelá savo kûrybiniø sumanymø. Tuo metujis dalyvavo jis ir parodinëje veikloje.

1970 m. A. Raudys susitiko su garsiais menininkais H. Moore,M. Marini, Césaru. Ir vël – studijos Paryþiaus dailës akademijoje –pas Césarà. A. Raudys buvo ir H. Moore, M. Marini mokinys.

Anot paties A. Raudþio, didþiausià átakà jo kûrybai darë JacqueLipèico ir Chaimo Sutino (Soutine) darbai.

1971 m. savo kûrybos parodà jis surengë Roueno kultûros rû-muose.

1971 m. savo skulptûras Raudys eksponavo Baleio (Bale) mo-dernaus meno mugëje – Münsterberg 8 galerijoje.

Jo kûryboje reikðmingos ir 1972 m. vykusios parodos „Fantas-tica“ (Baleio) ir Wunsterberg, Rusno (Prancûzija) kultûros centre,minëtoje Baleio 8-ojoje galerijoje (autorinë skulptûrø paroda).

1972–1974 m. A. Raudys daug dirbo darydamas skulptûras Pa-guni ákurtam Legnano muziejui.

1973 m. su savo kûryba jis supaþindino Grecheno galerijojeÐveicarijoje ir Berlyno Ðindlerio (Schindler) galerijoje surengtoseautorinëse kûrybos parodose, kuriose jis jau prisistatinëjo kûrybi-niu slapyvardþiu – Samogit (Adam Samogit). Tais metais jis suren-gë parodas ir Brechblühlo, Suisse galerijose, Berne.

1974 m. A. Raudþio skulptûros eksponuotos Rathause Liucerno-je, taip pat Rodeno (Rodin) muziejuje Paryþiuje, kur meno visuo-menei buvo pristatytos 5 jo skulptûros, ir Vinterturo (Winter thur)modernaus meno muziejuje surengtoje autorinëje parodoje.

1975 m. A. Raudþio kûriniø paroda surengta „Prieurie“ galerijojeLotynø Amerikos Karennako (Carennac) mieste.

1975–1978 m. A. Raudys nemaþai dirbo kurdamas skulptûrasLapopie (St. Cirg-Lapopie) piliai-muziejui. Ðiam muziejui jis prista-të savo darbus ir 1999 m. – ið vëlesnio kûrybos laikotarpio („Pasi-prieðinimo“ serija).

1976 m. dalyvavo Amsterdame, Eendt galerijoje, surengtojeparodoje.

Reikðmingi dailininko kûrybiniame kelyje buvo 1977-ieji metai,kai jis buvo pakviestas Venecijos bienalëje surengti autorinæ savokûrybos parodà. Joje tada menininkas eksponavo 10 skulptûrø.Tais paèiais metais savo kûrybà jis pristatë ir Ciuricho (Zurich)Palette galerijoje surengtoje parodoje, bienalëje „Nouva Ar te So-vietica“.

1978 m. A. Raudþio darbai buvo eksponuojami Ðatro (Chartres),Lavalio (Laval), Turs (Tours) muziejuj, Tokijo (Japonija) Modernausmeno muziejuje. Tais paèiais metais jis savo kûrybà eksponavo irAnverse (Campo galerijoje), Turino (Italija) Karaliø rûmuose su-rengtoje meno parodoje, F. Turnje (Tournié) galerijoje Paryþiuje, kur1979 m. buvo surengta ir jo autorinë kûrybos paroda.

1981 m. jo kûryba kartu su kitø 60 ðiuolaikiniø menininkø dar-bais eksponuota grupinëje kûrybos parodoje, surengtoje Paryþiuje.

1983 m. dailininko kûryba pristatyta Carillo Gill muziejuje (Mek-sika). Tais paèiais metais savo kûrybà jis pristatë Amsterdame,Eendt galerijoje, kur jo darbai buvo eksponuojami ir 1976 m., Belgijoje(Namur universitete) ir Meksikoje (Cuauthemouso kultûros centre).

1984 m. savo kûrinius eksponavo Berno Chindler galerijoje.1985 m. dalyvauta parodose Paryþiuje, Ciuriche (Palette galerijo-

je), Ruano ðiuolaikinio meno centre (èia eksponuota 20 skulptûrø).1987, 1996 m. su A. Raudþio kûryba buvo galima susipaþinti


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

11

Paryþiaus Dorval galerijoje surengtose parodose (1996 m. èia eks-ponuota 10 jo skulptûrø ið „Pasiprieðinimo“ serijos).

1988 m. Rytø kultûros centre Colegre visuomenei pristatë 10savo sukur tø skulptûrø ið „Pasiprieðinimo“ (rezistencijos) serijos.Tais paèiais metais jis nemaþai dirbo darydamas Dantono, Maratoir Robespjero ðtampuoto vario reljefus, kurie saugomi E.R.E.A. Bel-leville gatvëje Nr. 218.

1990 m. A. Raudys dirbo ir prie monumento Manaukiano (tema„Raudonasis plakatas“), skirto Besancono deportacijos muziejui.

1996 m. jo kûryba eksponuota ir Paryþiaus St. Charles de Rosegalerijoje.

1999 m. Prancûzijos Sarselio (Sarceller) meno centre surengto-je autorinëje A. Raudþio darbø parodoje eksponuota 12 skulptûrø iðtos paèios „Pasiprieðinimo“ serijos.

2000 m. savo paskutiniøjø metø kûrybà A. Raudys visuomeneipristatë Sarselio miesto dailës mokykloje.

2003 m. jis paraðë antràjá Rezistencializmo manifestà (pirmasisparaðytas 1989 m.).

Kuria A. Raudys ir paskutiniais metais. 1995–2005 m. jo kûrybi-nëje studijoje gimë serija bronziniø skulptûrø Biblijos tema. Ðiemsdarbams bûdingi tensionalistiniai ir rezistenciniai aspektai.

Nuo 1980 m. A. Raudys aktyviai ásijungë á visuomeniná gyveni-mà, dalyvavo ávairiø judëjimø veikloje, vël sugráþo prie literatûros –kûrë eilëraðèius ir rûpinosi jø leidyba. 1980 m. jis ásteigë „Vidinësraiðkos judëjimà“, kuris aktyviai veikë 1980–1985 m. „Jaunosiostapybos“ salone.

1983 m. dailininkas paraðë „Lapkrièio 21-osios judëjimo“ atsi-ðaukimà.

Minëtoje „Vakarinëje Palangoje“ 1997 m. iðspausdintoje publi-kacijoje A. Lukauskaitë raðo, kad „Samogitas kuria instinktyviai.Ákvëpimas kyla ið jo vidinës þmogaus anatomijos paþinimo beiþmogiðkøjø formø pojûèio. Netgi kurdamas kûniðkàjà abstrakcijà,jis iðgauna þemiðkas linijas, kuriose visuomet juntama pirmapra-dë forma. Medþiagos sutelktumas, jos valdymas vienu metu jampadeda sukurti erdvæ, tam tikrà organizuotø apvalumø erdvinæ tuð-tumà, kitu atveju paties kûrinio formos prakalba joms bûdinga polë-kio harmonija. Vidiniø ir iðoriniø linijø paieðkoje natûroje ir kûniðkøelementø ritmo aiðkume vyksta meninë autoriaus meditacija. Jotalentui intensyvaus darbo dëka pavyksta surasti asmeninæ átiki-nanèià raiðkos formà. Samogitas niekada neieðko grynos abstrak-cijos. Jo skulptûros pilnos ramios harmonijos, yra itin tematiðkos.Kiekvienas jo kûrinys, atliktas medyje ar bronzoje, pasiekia skulp-tûriðkàjá poveiká ir yra iðbaigtai meno objektas, kuris puoðia ir pra-tur tina erdvæ.

Samogitas visuomet iðbaigia formà, suapvalina linijas, paro-dydamas skulptûros tûrá, pavirðiø ir vidines detales. Archaiðkasmenas stipriai átakojo skulptoriø ir tai galima matyti jo ankstesniuo-se darbuose (akmeninëse galvutëse), kuriems bûdingas ekspresi-jos santûrumas, linijø glaustumas.

Skulptûra – Samogito siela ir oda. Joje tolimos vaikystës ir gim-tos þemës – Lietuvos – áspûdþiai. Susiraizgiusios ðaknys sujungiadaugiaamþius medþius á didþiules girias, kurios priglaudë jo vai-kystës þaidimus. Suþavëtas pamaldþiai jis þvelgdavo á debesis,kurie Lietuvoje plaukia ir grumiasi gigantiðkose kovose. Ðis vaikið-kas suvokimas – vis atsinaujinanèios kovos tarp prieðingø ele-

mentø, kokie yra Þemë ir Dangus – labai simboliðkas. Þemë –þinojimo sritis su savo materialiomis organinëmis formomis, mo-tiniðka prieglobsèio vieta. Dangus – neþinomybë, koncepciniø, neap-èiuopiamø formø vieta ir taip pat Tëvo sfera. Moteriðki ir Vyriðkipradai, kuriø formø sàjunga ið tikrøjø ámaþina Gyvenimà.“

A. Raudþio kûriniø yra ásigijæ nemaþai uþsienio ðaliø muziejø irgalerijø, privaèiø kolekcininkø, daugiausia ið Skandinavijos ðaliø,Europos ir Amerikos: Austrijos, Didþiosios Britanijos, Ispanijos, Ita-lijos, JAV, Graikijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Olan-dijos, Prancûzijos, Rusijos Vokietijos ir kt. Nemaþà A. Raudþio kû-riniø kolekcijà yra ásigijæs Paryþiaus miestas.

Skulptorius, kad ir daugelá metø gyvendamas sveèioje ðalyje(ðiuo metu Paryþiuje), ryðiø su Lietuva nenutraukë. Èia gyvena jogiminës, èia jis lankësi jau pirmaisiais metais po Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimo. A. Raudys buvo kartu su savo tautieèiais irtomis dienomis, kai gynëme Parlamentà, tà tragiðkàjà naktá, kaiprie Lietuvos televizijos bokðto þuvo þmonës.

1991 m. jis dalyvavo Klaipëdoje vykusiame tarptautiniame gra-nito skulptûrø simpoziume ir kûrë paminklà pasiprieðinimui.

Palangiðkiai A. Raudá þino ne tik ið publikacijø savo kraðto spau-doje. Jiems jo vardà primena ir viena ið Palangos gatviø, pavadintaRaudþio kalno vardu. Ji yra Nemirsetoje, ten, kur dailininko protë-viø þemë. Beje, jis iki pat ðiol nëra uþmirðæs þemaièiø kalbos irlabai jà brangina.

2007 m. A. Raudys yra numatæs vël atvykti á Lietuvà. Ðá kartà jisplanuoja atsiveþti ir savo kûriniø. Á jø parodas visuomenæ Vilniuje,Kaune, ávairiuose Þemaitijos miestuose dailininkas yra numatæspakviesti 2007 m. vasarà. Planuoja jis lankytis, savo kûrybos tech-nikà pademonstruoti ir Palangoje veikianèiame Antano Monèio na-muose-muziejuje. Antanas Monèys ir Adomas Raudys buvo bièiu-liai, vienas kito kûrybà gerai þinojo. Mirus Antanui, Adomas tarsiprisiëmë atsakomybæ uþ jo kûrybos idëjø tæstinumà ir ne tik uþ tai.A. Monèys labai gerbë savo motinos kalbà, graþiai kalbëjo, raðëþemaitiðkai. A. Raudys – taip pat. Taigi du skulptoriai þemaièiai,kurie, kad ir deðimtis metø sveèiose ðalyse gyvenæ, kûræ, ten iðki-liais menininkai tapæ ir savo gimtinës neuþmirðæ.


A. S. Rraudþio skulptûra „Dvikova“

12 ÞEMAIÈIØ DAILË UÞSIENYJE

Ðiuos þodþius Pranas Gailius atsiuntë á Lietuvà prasidëjus joretrospektyvinës kûrybos parodos „Pranas: vaizdinës abstrakci-jos“ , kuri 2005 m. birþelio 22 d. – 2005 m. rugpjûèio 22 d. buvosurengta Vilniuje, Radvilø rûmuose, parengiamiesiems darbams.Parodà kuravo Lietuvos dailës muziejaus ðiuolaikinës grafikos rin-kinio tyrinëtoja, menotyrininkë Regina Urbonienë. Ði paroda buvopirmasis Prano Gailiaus kaip þmogaus ir kaip menininko sugráþi-mas á gimtinæ. Ið Lietuvos P. Gailius iðvyko bûdamas vos 16 metøamþiaus. Nuo to laiko á Lietuvà jis nebuvo në karto atvykæs.

Gimë dailininkas 1928 m. Maþeikiuose. Iðvykæs ið Lietuvos, kurálaikà gyveno Strasbûre. Ten jis pradëjo mokytis dailës. Menas trau-kë, todël P. Gailius nutarë savo tolimesná gyvenimà susieti su daile.

SUGRÁÞIMAI:PRANAS GAILIUS

„Að gráþtu be nieko – kaip iðvaþiavau. Að noriu tik apsika-binti. Esu iðauklëtas juodos lentos ir baltos kreidos. Neatva-þiuoju ieðkoti tëvynës, að atveþu tëvynæ – ásigërusià drëg-noje mano pirmøjø norø kempinëje. Að jums atveþu tai, kàesu praradæs – ið to, kaip ið mirusio grûdo, ir iðsiskleidëmano kûryba.

Artimøjø ilgesá, tëvynës troðkulá man numalðindavo ke-lionës á Amerikà, kur tarp iðeivijos lietuviø ir manæs uþsimez-gë draugiðki ir kûrybingi santykiai. Man buvo gera bûti sutais, kurie gyveno tuo paèiu tëvynës splinu.

Dabar að esu tokios nuotaikos, kokia apima skaitant Do-nelaièio „Metø“ pradþià: Jau saulelë vël atkopdama budinosvietà… Noriu iðgirsti plakant solo lietuviðkà ðirdá.“

Pranas Gailius. Paryþius, 2005 m. sausio 18 d.

1950 m. jis iðvyko studijuoti á Paryþiø. Èia P. Gailius buvo priimtasá tuo laiku garsëjanèio modernisto Fernardo Leþë (Fernand Leger)studijà. Artimai bendravo su Vytautu Kasiuliu. Jo paragintas mokë-si Prancûzijos Aukðtojoje nacionalinëje dailës mokykloje (EcoleNationale Superieure des Beaux-Arts).

Pirmàjà savo kûrybos personalinæ parodà surengë 1955 m. Pa-ryþiuje ir jos lankytojø buvo gerai áver tintas. Tuo metu savo meniniuslapyvardþiu jis pasirinko PRANÀ. Iki pat ðiol Prancûzijoje jis atpa-þástamas pagal ðá vardà. Savo darbus P. Gailius yra eksponavæsBerlyne, Èikagoje, Geteborge, Liuksemburge, Miunchene, Ðtutgar-te, Tokijuje, Þenevoje, daugelyje kitø pasaulio miestø.

D. Mukienës nuotraukoje – Pranas Gailius Maþeikiø muziejuje2005 m. rugsëjo 7 d. per savo retrospektyvinëskûrybos parodos atidarymà

D. Mukienës nuotraukose 2005 m. Vilniuje (kairëje) ir Maþeikiuose(deðinëje) surengtø Prano Gailiaus retrospektyviniø kûrybos parodøfrragmentai

GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS

SUGRÁÞIMAI:PRANAS GAILIUS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

13 ÞEMAIÈIØ DAILIË UÞSIENYJE

ávykiø. Jame, kaip ir parodos atidaryme Vilniuje, Radvilø rûmuose,dalyvavo ir pats dailininkas, gausus bûrys jo kûrybos gerbëjø. Ma-þeikiuose tarp jø bûvo ir Prano Gailiaus giminaièiai, ar timieji, sukuriais jis paskutiná kartà buvo bendravæs jaunystëje.

Maþeikiðkiams P. Gailius paþadëjo dar ne kartà sugráþti á savotëviðkæ ir èia surengti dar ne vienà kûrybos parodà.

PRANO GAILIAUS VAIZDINËSABSTRAKCIJOS MANIFESTAS

„Viskas abstrakèioje tapyboje yra plastika.Tai kam ieðkoti panaðumø?Net kai atpaþástami milijonus kartø vaizduoti pavidalai ásiter-

pia á mano kûrybà, að juos sutraiðkau, iðgryninu iki pirminiøformø, ir jie tampa plastiniais þenklais. Ar jums dar reikia sakyti,kad plastinës abstrakcijos galvosena neatspindi nei daiktø, neiveidø? Ir kaip tik dël to jie gimsta – ir daiktai, ir veidai, ir viskas,kas su jais susijæ: mintys, iðgyvenimai, jausmai.

Reikia prieðintis visiems realizmams, nes jie suubagina irákalina formas, uþsklendþia ir prislegia vaizduotæ, atima ið tapy-bos galimybæ jai ásilieti á architektûrà. Visos realistinës formosyra tik akiø dûmimas, apgaulingos referencijos.

Tapyba iðsiskyrë su literatûra praëjusio ðimtmeèio pradþiojeir jø keliai niekada nebesusikryþiuos.

Vir te verdantys ðiø laikø vaizdiniai yra akli.Abstrakti tapyba – ne paprasta abëcëlë, o iðtisa galvosena.“

Ver tingiausià jo kûrybos dalá sudaro lino raiþiniai, vëlesnio kûry-binio laikotarpio – vario raiþiniai, tapyba, lino raiþiniø knygos (jøyra sukûræs penkias).

Lietuvoje surengta Prano Gailiaus kûrybos paroda iðsamiai buvopristatyta Lietuvos dailës muziejaus informaciniame interneto pus-lapyje (prieiga http://www.ldm.lt/Parodos/P_Gailiaus_paroda.htm).

Èia parodos kuratorë R. Urbonienë raðo, kad „Menininko ieðko-jimai já atvedë á abstrakèias tapybos, akvarelës, grafikos formas.Ciklai „Metamorfozës“, „Sielrankðluosèiai“, „Incablock“, „91-ojiDovydo psalmë“ – tai vitaliðki potëpiai drobëse, spalvoti grafikoslakðtai, miðri technika. Visas ðis kûrybos ávairumas, idëjos ir savi-ta stilistika ákûnijo lietuviðkos pasaulëjautos dvasià. (...) P. Gailius– vienas kûrybingiausiø lietuviø iðeivijos dailininkø, subrendæs gar-siojo Fernando Leþë pamokose ir bendroje Paryþiaus meninio gy-venimo aplinkoje, stiprus kûrybos savitumu, lietuviðkø ðaknø áta-koje surasta modernia raiðka.“

P. Gailiaus parodà Lietuvoje surengti padëjo Lietuvos ambasa-dorë prie UNESCO Ina Marèiulionytë, kultûros ataðë PrancûzijojeMëta Mikelaitienë, raðytojas Valdas Papievis.

Ið viso Radvilø rûmuose (Lietuvos dailës muziejaus padalinys)buvo eksponuojama 170 grafikos ir tapybos kûriniø. Keletas jø bu-vo pasiskolinta ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus(Kaunas), taèiau didþioji dalis atveþta ið Paryþiaus, kur dailininkasgyvena ir ðiuo metu.

Didelë dalis Vilniuje eksponuotø P. Gailiaus kûriniø vëliau buvorodoma Maþeikiø muziejuje 2005 m. rugsëjo 7 d. atidarytoje P. Gai-liaus kûriniø parodoje. Ðios parodos atidarymas buvo vienas iðsvarbiausiø Maþeikiø miesto 2005-øjø metø kultûrinio gyvenimo

Nuotraukose – Prano Gailiaus grafikos kûriniai (ið kairës): ið ciklo „Expression oblitéré“ (Iðraiðkos fiksavimas) XI; dailininko knyga „Lepsaume 91 de David“ (91-oji Dovydo psalmë). 1991 m.

14 ÐIUOLAIKINË DAILË

KELYJEALOYZAS STASIULEVIÈIUS

2006-ieji metai dailininkui Aloyzui Stasiulevièiui –jubiliejiniai. Ta proga Vilniuje, Lietuvos dailës muziejausRadvilø rûmuose (Vilniaus g. 22) 2006 m. lapkrièio 29 d.atidaryta retrospektyvinë jo kûrybos paroda „Vilniausvizijos“.

Aloyzas Stasiulevièius. „Visata“. Ið „Þvaigþdynø“ ciklo. 1999. Drobë,akrilas, koliaþas, 100x110

Aloyzo Stasiulevièiaus kûriniai. Virðuje – „Akløjø eisena“. PagalPieterá Brueghelá. Ið ciklo „D’apres“. 2002. Drobë, akrilas, koliaþas,85x105. Apaèioje – „Vilniaus barokas“. 1967. Drobë, akrilas,koliaþas, 90x100

Þiûrëdamas seniai tapytas savo drobes, perver tinau keliødeðimtmeèiø kûrybiná kelià. – nuo impresionizmo iki konceptualizmo.Esu stipriai atitolæs nuo pirmøjø paveikslø, tapytø ið gamtos. Juos tapiauimpresionistine technika, naudodamas smulkius potëpius, paveikslopavirðiø uþklodamas vibruojanèiomis faktûromis. Stengiausi atrastisavàjá ðiaurietiðkà impresionizmà. Tapydamas panoraminius Vilniauspaveikslus, pradëjau naudoti platø potëpá, disonansiniø spalvø derinius,apibendrintà pieðiná. Priartëjau prie ekspresionistinës tapybos. Vëliauimpresionistinës ir ekspresionistinës patir ties nebeuþteko. Atradaukoliaþà – ant drobës klijavau laikraðèiø, afiðø, nuotraukø iðkarpas, iðfolijos ir ávairiø medþiagø gabalø formavau faktûras. Ðià naujà Lietuvojetechnikà padiktavo Vilniaus mûrai – daugelio kiemø ir namø sienosbuvo tarsi istorijos metraðtis, priraðytas èia gyvenusiø þmoniø þenklais.Taip atsirado paveikslø ciklas „Sienos“.

Vilniø ið kar to atpaþinau kaip savo miestà. Studijavau jo istorijà,architektûrà. Iðtisas dienas praleisdavau ant Vilniaus kalvø. Paþinauðio miesto formø struktûrà, bokðtø vertikaliø didybæ, ritmikà, sudëtingostogø audinio groþá. Vilnius man tapo tautos istorijos, kultûros ir þmogauslikimo simboliu. Ëmiau suvokti j á kaip aukðèiausià Lietuvosvalstybingumo iðraiðkà, tautos laisvës siekiø, mûsø kanèiø, nelaisvësir sukilimø, pasiprieðinimo áprasminimà. Istorijos pëdsakus, josdramatizmà jutau kiekviename þingsnyje, didþiøjø stiliø, baþnyèiø irnamø, bokðtø ir arkø, gatviø ir aikðèiø sandûrose. Istorijos, áraðytosmiesto sienose, paþinimas tapo svarbia medþiaga mano kûrybiniamsieðkojimams.

Laikui bëgant susidomëjau dangaus peizaþais, þvaigþdynais.Studijavau þvaigþdynø konfigûracijas, jø mitologijà... Paveiksluoseþvaigþdynø iðsidëstymo ritmà sugretinau su miesto struktûrø ritmu,ieðkau jungties tarp þemës ir dangaus, tarp sacrum ir profanum.

Jau deðimtmetá kuriu paveikslø ciklà „Kristaus kanèios istorija“. Perdabar ties þmogaus patir tá ir iðgyvenimus, ne iliustruodamas, ointerpretuodamas siekiu papasakoti visiems þinomà Kristaus istorijà.Man tai ir bandymas gráþti prie literatûros, siuþeto plastiniame mene.

Cikle „D‘apre“ (pranc. - pagal) vystau konceptualøjá kûrybos metodà.Remiuosi Marc Chagall, Hieronymus Bosch motyvais. Ðio ciklodarbuose atsirado ironijos, grotesko. Tai apibendrinti dabarties vaizdai,iðreiðkiantys mûsø dienø þmogaus ir visuomenës gyvenimà.

Esu kûrybiniame kelyje, besitæsianèiame tarp atradimø ir praradimø,tarp neigimo ir pripaþinimo. Savo kûryboje naudoju praeities plastikosklodus, domiuosi avangardinio meno ieðkojimais.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4


TAPYTOJO ALOYZO STASIULEVIÈIAUSBIOGRAFIJOS FAKTAI

1931 m. birþelio 2 d. gimë Ariogaloje (Raseiniø r.).1939 m. pradëjo lankyti Salantø pradinæ mokyklà (Plungës r.).1950 m. baigë Këdainiø berniukø gimnazijà.1950–1956 m. studijavo tapybà Lietuvos valstybiniame dailës

institute (dabar Vilniaus dailës akademija).1956–1957 m. dëstë pieðimà, akvarelæ Telðiø taikomosios dailës

mokykloje (dabar Vilniaus dailës akademijos Telðiø dailësfakultetas).

1960 m. priimtas á Lietuvos dailininkø sàjungà.1960–1976 m. dëstë pieðimà ir tapybà Vilniaus M. K. Èiurlionio

vidurinëje menø mokykloje.1974–1981 m. Lietuvos dailininkø sàjungos valdybos narys,

Tapytojø sekcijos biuro pirmininkas.1976–1979 m. dëstë tapybà Lietuvos valstybiniame dailës

institute.Nuo 1979 m. atsidëjo kûrybiniam darbui

APDOVANOJIMAI1978 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikëjo garbës

vardas, IV Baltijos ðaliø tapybos trienalëje paskir ta Lietuvosdailininkø sàjungos premija.

1982 m. tapo IV tarptautinës realistinës tapybos trienalës Sofijojelaureate.

2002 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybës menopremija.

Aloyzo Stasiulevièiaus kûriniai (ið kairës): „Kariatidës“. 2001. Drobë, akrilas, koliaþas, 86 x 105; „Vilniaus universiteto rûmai“. 1979. Drobë, akrilas,koliaþas, 88 x 130

Aloyzas Stasiulevièius. 1980 m. Bernardo Aleknavièiaus nuotrauka

Mes gimstame turëdami savo misijà. Manau, kadmenininko misija yra ne vien reikðti save, savo laikà,bet pirmiausia skleisti harmonijà, liudyti pasauliovienovæ.

Aloyzas Stasiulevièius

DAILININKO KÛRINIØ YRA ÁSIGÆ ÐIEMUZIEJAI:

LietuvojeLietuvos dailës muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Èiurlionio

dailës muziejus (Kaunas),Ðiauliø „Auðros“ muziejus, Þemaièiø dailës muziejus (Plungë),

Þemaièiø muziejus „Alka“ (Telðiai), Këdainiø kraðto muziejus,

Maþosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipëda), Vinco Mykolaièio-Putino memorialinis butas-muziejus (Vilnius).

Kitose ðalyseValstybinë Tretjakovo galerija (Maskva), Dr. P. Liudvigo tarptautinio

meno forumas (Aachenas, Vokietija), Latvijos valstybinis dailësmuziejus (Ryga), Valstybinë dailës galerija (Lvovas, Ukraina),Sharjah meno muziejus (Jungtiniai Arabø Emyratai), Jane VoorheesZimmerli dailës muziejus, (Nonkonformistinio Sovietø Sàjungosmeno kolekcija) (Nju Dþersis, JAV).


TEKSTILË IRMETALOPLASTIKA –po vienu stoguPARENGË DANGUOLË ÞELVYTË

Pastaraisiais metais Þemaitijos kultûriniame gyve-nime ypaè aktyviai dalyvauja Telðiuose gyvenanti dai-lininkø Zitos ir Romualdo Inèirauskø ðeima. Be ðiø þmo-niø neapsieina daþnas Þemaitijos menininkø inicijuoja-tas projektas. Juos gali pamatyti ir èia rengiamuosepleneruose, kûrybinëse stovyklose, grupinëse meni-ninkø kûrybos parodose, taip pat ir autorinëse. R. Inèi-rauskas – jau daugelá metø Þemaitijoje rengiamø me-dalininkø stovyklø dalyvis. Z. Ir R. Inèirauskai yra ir vie-ni ið atviriausiø pasauliui menininkø. Jø kûryba plaèiaipristatoma daugelyje Lietuvos interneto informaciniø

Zita InèirauskienëZita Inèirauskienë – tekstilininkë ir kaligrafijos specialistë. Gimë ji 1951 m. Gruz-

dþiuose (Ðiauliø r.). 1972 m. baigë Telðiø taikomosios dailës technikumà. Vëliau(1983 m.) – Vilniaus dailës institutà. 1979 m. pradëjo dirbti dëstytoja Telðiø aukðtes-niojoje taikomosios dailës mokykloje, o 1998 m. – Vilniaus dailës akademijos Telðiødailës ir dizaino fakultete. Ji – ðio fakulteto docentë.

Nuo 2001 m. Z. Inèirauskienë – Lietuvos dailininkø sàjungos narë. Tais paèiaismetais Kaune surengtoje tarptautinë tekstilës parodoje jos kartu su vyru R. Inèiraus-ku sukurtas darbas „Minkðtas pasaulis“ apdovanotas specialiu prizu, o tame paèia-me mieste vykusioje respublikinëje krikðèioniðko meno parodoje „Gyvenimo ðaltinis“Z. Inèirauskienei paskirta I premija.

Dailininkë yra surengusi nemaþai autoriniø kûrybos parodø Telðiuose ir Ðiauliuo-se, aktyviai dalyvauja grupinëse tekstilës ir kaligrafijos meno darbø parodose, rengia-mose Letuvoje ir uþsienyje, dailininkø seminaruose.

Bene daþniausiai su jos kûryba pastaraisiais metais turëjo galimybæ susipaþintiÞemaitijos regiono meno gerbëjai. Gana daþnai ji savo kûrybà eksponuoja ir Klaipë-doje, Kaune, Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose.

Nuotraukose (ið kairës): „Millennium“. 2000 m. Kaligrafija tekstilëje,aplikacija. 140x37 (dail. Z. Inèirauskienë); „Sinajaus kalnas“.2004 m. Bronza, aliuminis. 151x59x59 (dail. R. Inèirauskas)

kultûros leidiniø, tarp jø ir Lietuvos dailës muziejaus vir-tualioje ekspozicijoje „Lietuvos taikomoji dekoratyvinëdailë“ www.tdaile.lt.

Nuotraukoje – Zita Inèirauskienë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4


Romualdas Inèirauskas

Dailininkës Zitos Inèirauskienës kûriniai: ið ciklo „Lietuvos raðytojai“ „Tumas Vaiþgantas“ (fragmentas). Kaligrafija ir atspaudai tekstilëje,aplikacija. 170x40; tarptautinio tapybos plenero „Èiurlionis ir Þemaitija“ vëliava. 2000 m. Kaligrafija, atspaudai tekstilëje, aplikacija. 120x55;„Pradþios knyga“. 2001 m. (bendraautorius Romualdas Inèirauskas). Medvilnë, sintetika, plienas, kaligrafija, aplikacija. Autorinë technika.102x40x60

Nuotraukose: R. Inèirauskas ir jo kûrinys „Mini Edenas I“. 1996 m. Bronza, aliuminis, marmuras;projekto „TELZ“ parodos, veikusios Þemaièiø muziejuje „Alka“ 2005 m., fragmentas – „Negyvojijûra“. 2004 m. Bronza, ketus, emalis, celiuosinis. 175x75x32.

(Nukelta á 16 p.)

Jis – aukðtaitis. Gimë 1950 m. Anykðèiuose. Dailës pradþiamokslá skaitë Telðiø taikomo-sios dailës technikume, kurá baigë 1974 m. Po to meniná metalo apdirbimà studijavo Estijosvalstybiniame dailës institute Taline. 1979 m. baigæs studijas, pradëjo dirbti dëstytoju Telðiøaukðtesniojoje taikomosios dailës mokykloje (ðias pareigas ëjo iki 2001 m.). Nuo 1986 m. –Lietuvos dailininkø sàjungos narys. Yra ir Tarptautinës medalininkø federacijos narys. 1998 m.pradëjo dëstytojauti Vilniaus dailës akademijos Telðiø dailës fakultete. Jis, kaip ir jo þmona,– ðio fakulteto docentas. Parodose R. Inèirauskas pradëjo dalyvauti 1979 m. Ið viso jokûriniai jau buvo eksponuojami beveik 200 parodø. Ðio menininko kûriniø yra ásigijæ nema-þai muziejø, kolekcininkø ið Lietuvos, Austrijos, Didþiosios Britanijos, Italijos, Izraelio, Japo-nijos, JAV, Ðvedijos, Vokietijos ir kitur. Yra sukûræs visuomeninës paskirties darbø ið meta-lo, kurie greitai tapo svarbiais Telðiø miesto dekoratyviniais akcentais (paukðèiø pavidaloinformacijos stulpø virðûnës-vëtrungës (1987 m.), meðkos skulptûra ir laikrodþiai „Laikro-dþio bokðte“ Turgaus aikðtëje (1992 m.) ir kt.

Labiausiai R. Inèirauskà garsina jo metalo plastikos kûriniai. Ádomûs ir jo tapybos darbai.Pirmøjø apdovanojimø sulaukta dar 1984 m. Tada Pabaltijo jaunøjø kûrybos trienalëje Rygo-je jis buvo apdovanotas Latvijos architektø sàjungos premija. Daugiausia apdovanojimøpelnyta dalyvaujant ávairiose medaliø kûrëjø parodose, bienalese, konkursuose: 1988 m. –III premija medalio Kristijonui Donelaièiui konkurse, 1989 m. – II premija medalio PauliuiGalaunei konkurse ir Kremnico miesto premija tarptautinëje medaliø kvadrienalëje Kremni-ce (Èekoslovakija). Be to, tais metais jis tapo ir antrosios Baltijos medaliø trienalës laureatu.Juo jis buvo pripaþintas taip pat ir treèiojoje (1995 m.) bei ketvir tojoje (1998 m.) trienalëje.1992 m. apdovanotas I premija medalio Èijunei Sugiharai konkurse. R. Inèirauskas pripaþin-tas treèiosios ir penktosios (1997 m.) respublikinës medaliø trienalës laureatu.

2003 m. dailininkui buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos stipendijaprojekto „Reljefinës-skulptûrinës metalo plastikos kûrimas, áprasminant lietuviø-þemaièiøir þydø bendros gyvensenos pozityviàsias ver tybes, analizuojant judaistinës ir krikðèionið-kos pasaulëjautos tapatumus“ vykdymui 2003–2004 m. Ágyvendinant ðá projektà, sukur taitin reikðmingø darbø. 2005 m. gruodþio 2 d. Telðiuose, Þemaièiø muziejuje „Alka“, visuo-menei buvo pristatyta Lietuvos dailininkø sàjungos iðleista knyga „Romualdas Inèirauskas“(serija „Lietuviø dailininkai“). Knygos pristatymo proga muziejuje surengta R. Inèirauskokûrybos paroda „Procesas nuo idëjos iki...“ Joje buvo eksponuojami ir dailininko pieðiniai,fotografijos, kiti darbai – parodos lankytojams bandyta atskleisti dailininko kûrybos vir tuvæ.

18

R. Inèirauskas. „Amþinoji diskusija“. 2003 m.R. Inèirauskas. Medalis „Telðiø Jaðivai“. 2002 m. Bronza,autentiðka plyta, emalis. 27x14x8

ÐIUOLAIKINË DAILË

(Atkelta ið 15 p.)

Nuotraukose – R. Inèirausko kûriniai.Deðinëje „Elizaras Gordonas“, 2003 m.kairëje – „Ðabas“, 2004 m.Nuotraukos D. Mukienës ir ið Z., R. Inèirauskø archyvo

Ypaè reikðmingi ir aukðtai vertinami pastaraisiais metais daili-ninko sukur ti darbai þydø tautos tragedijos tema. Ðie kûriniai2005 m. pradþioje eksponuoti Þemaièiø muziejuje „Alka“, o 2005m. kovo 23 – balandþio 17 d. Klaipëdos parodø rûmuose veikë jokûrybinio projekto „TELZ“, skir to þydø bendruomenës Telðiuoseatminimui, pristatymas-paroda. Vëliau ðio projekto parodos vykoVilniuje, galerijoje „Akademija“, Ðiauliø universiteto galerijoje, lie-pos–rugpjûèio mënesiais – Valstybinio Vilniaus Gaono þydø mu-ziejaus Tolerancijos centre, kur eksponuota 20 skulptûriniø kompo-zicijø ið raudonø plytø, bronzos, aliuminio bei emalës. 2005 m.pabaigoje Z. ir R. Inèirauskai lankësi Tel Avive, kur treèià kar tàvyko tarptautinis dailininkø medalininkø konkursas, kurá organi-zuoja Izraelio medalio meno asociacija ir Tel Avive veikianti Basisschool of Sculpture. 2002 m. ðio konkurso tema buvo „Animus.Spiritus. Violin“. R. Inèirauskas jame apdovanotas specialiu prizu.2005 m. konkurse, kuris buvo skirtas danø raðytojo Hanso Chris-tiano Anderseno 200 metø jubiliejui, dalyvavo medalio meno meist-rai ið daugelio pasaulio ðaliø. R. Inèirauskas ðá kartà pelnë konkur-so pagrindiná prizà – uþ medalá, sukurtà pasakos „Nauji karaliausdrabuþiai“ motyvais. Tel Avive, Basis school of Sculpture mokyklo-je, Zita ir Romualdas Inèirauskai vedë seminarà studentams, kuriometu klausytojus supaþindino su savo kûryba, papasakojo apie

Þemaitijà, Telðius, parodë vaizdajuostæ, kur áraðyti jø kûriniai.Menotyrininkë Jurgita Ludavièienë yra paþymëjusi, kad „Romu-

aldas Inèirauskas – vienas ryðkiausiø Lietuvoje taikomosios dai-lës (meninio metalo apdirbimo) srityje dirbanèiø menininkø. Ðioautoriaus kûrybinë veikla gausiausiai atsispindi metalo plastikos,

medalininkystës bei skulptûros plotmëse. Melalas – komplikuotair ávairialypë medþiaga, savaime reikalaujanti gero amato, techno-logijos þinojimo ir savito meninio màstymo. R. Inèirauskas savokûriniuose tarsi sulydo konstruktyvius, grieþtus kompozicinius prin-cipus su savitai traktuojamomis biblinëmis, istorinëmis, kultûrinë-mis, ekologinëmis temomis, pasirinktà temos aspektà per teikda-mas intuityviai, fragmentiðkai, bet kar tu ir tiksliai, grieþtai stilizuo-damas kûriniuose vaizduojamus objektus.

R. Inèirausko medaliai tarsi balansuoja tarp vaizduojamosios irtaikomosius dailës: viena vertus, tai tarsi „paveikslai ið metalo“,apgyvendinti savitai transformuotø, dràsiai stilizuotø figûrø, o iðkitos pusës – bûdami apibrëþtos paskirties, jie talpina savyje infor-matyvøjá ir grafiná – skriptualiná lygmenis. (...)

Dailininkas daug dirba ir taikomosios metalo plastikos srityje,kurdamas dizaineriðkus interjero akcentus – laikrodþius, ðviestu-vus, etc., kuriuose funkcionalumas derinamas su dekoratyvumu,þaismingumu, atskleidþiant netikëtà ir þavø proziðkø interjero frag-mentø aspektà. Ðie apibrëþtos funkcijos sàlygojami daiktai neápras-tos menininko traktuotës dëka gali tapti ir savarankiðkais menokûriniais. (...) R. Inèirauskas – menininkas, neapsiribojantis vienameno ðaka ir netalpinantis savæs á meno mor fologijos rëmus; jislaisvai valdo tiek interjero, tiek eksterjero erdvæ, funkcionalumàderindamas su dekoratyvumu, plastikos grieþtumà ir konstrukty-vumà – su laisvomis pasirinktø temø interpretacijomis. Savita ob-

jektø stilizacija, puikus metalo technologijø iðmanymas, rimtas,atsakingas ir drauge þaismingas poþiûris á kûrinius – medalius,laikrodþius ar paveikslus – suformuoja neabejotina menine koky-be pasiþymintá rezultatà.“

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

19ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

2006 m. spalio 28 d. Papilëje (Akmenës r.) graþiai paminëtosSimono Daukanto 213-osios gimimo metinës ir jo vardu pavadintoPapilëje veikianèio memorialinio muziejaus ákûrimo dvideðimtiesmetø jubiliejus. Ðventë prasidëjo prie paminklo tautos þadintojui,ðvietëjui S. Daukantui, kuris pastatytas uþ Lietuvos mokytojø su-rinktas lëðas 1930 m. (skulptorius Vincas Grybas). Po to ant aukð-to Papilës piliakalnio esanèiose Papilës kapinëse aplankyta S. Dau-kanto amþinojo poilsio vieta. Piliakalnio papëdëje, kur neseniai

pradëtas kur ti S. Daukanto àþuolynas, ðventës dalyviai pasodinoàþuoliukà. Visiems iðkilmiø dalyviams susirinkus á miestelio kul-tûros ir laisvalaikio centrà, klausytasi praneðimø, sveikinimø. Te-ma „Simono Daukanto dorovinis pasaulis“ kalbëjo dr. Jonas Bal-èius, o dr. Vacys Balèius analizavo, ar reikia Simono Daukantoidëjø ðiandien. Simono Daukanto muziejaus Papilëje ákûrëjas, þur-nalistas, kraðtotyrininkas Leopoldas Rozga perskaitë praneðimàtema „Sugráþimai á Daukanto rudená“, o monografijos „Papilë“ (lei-dykla „Versmë“) vyr. redaktorë Vida Girininkienë supaþindino suPapilës seniûnijai skirtu leidiniu. Pritarta minèiai, kad vienos kny-gos Papilei neuþteks, reikës ir antros, ir treèios.

S.DAUKANTOmemorialiniammuziejui – 20JUOZAS VYÐNIAUSKAS

Ið kairës: Simono Daukanto kapas; Papilës piliakalnio papëdëje sodinamas àþuoliukas; Simono Daukanto memorialinio muziejaus vedëja Danutë Veisienë

Konferencijoje kalbëjo ir bûrys kitø renginio dalyviø, taip pat irAkmenës savivaldybës meras Anicetas Lupeika, S. Daukanto me-morialinio muziejaus Papilëje vedëja Danutë Veisienë. Meras savoir savivaldybës vardu paþadëjo negailëti pinigø ðio muziejaus iðlai-kymui ir puoselëjimui, neseniai surasto akmenimis grásto tako,vedanèio ið muziejaus kiemo prie Ventos upës, restauravimui.

Akmenës rajonas ðiandien vienas ið nedaugelio Respublikoje,kuris neturi viso rajono istorijà visuomenei pristatanèio muziejaus.

Já pradëta steigti Senojoje Akmenëje. Vienas ið galimø variantø,kad Papilëje veikiantis S. Daukanto memorialinis muziejus ateityjetaps naujai kuriamo muziejaus filialu. Tokiai perspektyvai daugu-ma konferencijoje kalbëjusiø þmoniø nepritarë, sakë, kad reikiaiðlaikyti muziejaus savarankiðkumà.

Konferencijos metu platintame neseniai iðleistame lankstuke„Simono Daukanto muziejus Papilëje“ pateikta informacija ir apietai, kad ðiame miestelyje, kunigo Igno Vaiðvilos statytame name,S. Daukantas praleido paskutiniuosius ketverius savo gyvenimometus. Jo raðtai ir jo gyvenimas – pasiaukojimo savo tautai pavyz-dys, árodantis, kiek daug savo kraðtui gali nuveikti vienas þmogus.

Kunigo I. Vaiðvilos statytas namas, kuriame 1861–1864 m. gyveno ir mirëS. Daukantas. Dabar èia veikia Simono Daukanto memorialinis muziejusNuotraukos autoriaus

S.DAUKANTOmemorialiniammuziejui – 20

20

NUSILENKIMASPOETUIPARENGË ALBINAS MINGËLA

DAINININKASDANIELIUS SADAUSKAS

LITERATÛRA IR MUZIKA

„Tai, kà darë ir daro Lietuvoje þinomas ir populiarus daini-ninkas Danielius Sadauskas, yra modernioji restauracija, indi-viduali, savaiminga apkalbëtojo fenomeno versija. Anei aki-mirksná nepamirðtant, jog prabëgo tiek laiko, jog tie, kitadoskûræ menininkai, yra „Balsai ið Amþinybës“.

Dràsûs ir verþlûs, sklidini gracijos. Melodijos, skir tos tiems,kurie ateis“.

Sigitas Geda, Vilnius, 2001 m. kovas

Ilgametis Lietuvos Nacionalinës filharmonijos solistas Danie-lius Sadauskas gimë 1940 m. birþelio 15 d. Petroðkø kaime(Lazdijø r.). Tëvas Juozas Sadauskas 1944 m. kaip politiniskalinys buvo nuteistas 10 metø Sibiro kalëjimo. Vëliau reabili-tuotas. Motina Ona Sadauskienë vargo rûpindamasi trimis ma-þameèiais vaikais ir pagal iðgales leido juos á mokslus. Vaikaipateisino mamos viltis.

Sûnus Romas – ðiandien Lietuvoje plaèiai þinomas raðyto-jas, publicistas, iðleidæs daugiau kaip 20 knygø.

Danieliaus muzikiniai gabumai iðryðkëjo dar jam besimokantDruskininkø vidurinëje mokykloje. Vëliau jis mokslus tæsë Vil-niuje, J. Tallat-Kelpðos muzikos technikume (dabar – Konser-vatorija). Já baigæs, toliau studijavo Lietuvos valstybinëje kon-servatorijoje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija).1967 m. apgynë aukðtojo mokslo diplomà, ágijo operos beikamerinio solisto specialybæ.

1968 m. vedë. Þmona – Greta. Ji – Lietuvos mokslø akade-mijos Chemijos ir cheminës technologijos instituto mokslinëbendradarbë inþinierë. Kartu gyvendami Sadauskai iðauginodukrà Ievà ir sûnø Kæstutá.

1986 m. Danieliui Sadauskui suteiktas nusipelniusio Lietuvosartisto garbës vardas.

Iki 2001 m. D. Sadauskas dirbo Lietuvos nacionalinës filhar-monijos solistu, tuo pat metu ir Vilniaus statybininkø kultûrosrûmø meno vadovu, Lietuvos radijo redaktoriumi, dëstë Lietu-vos muzikos akademijoje.

Lietuvos TV D. Sadauskas dainavo Ðumano, Bethoveno,Haidno, Malerio, Ðostakovièiaus, Telemano ir Bacho, daugeliokitø kompozitoriø bei epochø kûrinius. Ypatingai svarbi vietasolisto kûryboje teko lietuviø kompozitoriø muzikai. Per dau-giau kaip tris kûrybinës veiklos deðimtmeèius D. Sadauskasdalyvavo maþdaug 5 tûkst. koncertø, daugelyje televizijos pa-statymø, muzikiniø laidø, áraðë 7 plokðteles, 4 kompaktinesplokðteles, vienà elektroninæ knygà. Kûrybinis palikimas Lietuvosradijo fonduose sudaro apie 20 val. garso áraðø. Parengta apie 1,5

2006 m. „Baltical Optical Disc“ iðleido dvi nau-jas dainininko Danieliaus Sadausko atliekamø dai-nø kompaktines plokðteles (CD) „MAIRONIS“, ku-riose áraðytos dainos, sukurtos pagal Maironio ei-les. Kartu su CD iðleistas ir informacinis leidinu-kas, kuriame átaigiai pasakojama apie Maironio as-menybæ, kûrybà ir jos þavesá, unikalumà, didþiulæátakà Lietuvos kultûros ir literatûros raidai. Tekstøautoriai: Vanda Zaborskaitë, Jonas Bruveris, Mar-celijus Martinaitis, Dainora Urbonienë, Antanas Mið-kinis, Tomas Venclova, Alfonsas Nyka-Niliûnas.

Kompaktinës plokðtelës Lietuvoje sulaukë dide-lio visuomenës susidomëjimo. Kaune, Maironio lie-tuviø literatûros muziejuje, CD „Maironis“ pristaty-tas èia vykstant graþiam poeto 144-øjø gimimometiniø paminëjimui, kuriame dalyvavo dainininkasD. Sadauskas, bûrys poeto giminaièiø, nemaþai kitøðio muziejaus bièiuliø, poeto kûrybos gerbëjø.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

21

RegimantasMidvikisRegimantasMidvikis

tûkst. ávairiø stiliø ir þanrø vokaliniø kû-riniø.

D. Sadauskas dalyvavo ir dauge-lio kompozitoriø, raðytojø jubilieji-niuose bei autoriniuose koncertuo-se, ávairiuose Lietuvos, Lenkijos, Uk-rainos, Karaliauèiaus, Seinø kraðto,Ðiaurës Kaukazo, Vidurinës Azijos,Vokietijos festivaliuose. Jis buvo ir yradaþnas valstybës ðvenèiø renginiødalyvis ir atlikëjas. Jo atliekamø dai-nø iki ðiol klausomasi „Poezijos pa-vasario“, „Muzikos rudens“ rengi-niuose ir garsiø Lietuvos klasikø mi-nëjimuose.

Po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo dainininkui susidarë gali-mybës koncertuoti ir uþsienyje. To-kios progos populiarinti lietuviðkà mu-zikà pasaulyje jis nepraleido ir koncer-tuodamas lankësi JAV, Australijoje,Suomijoje, Ðvedijoje, keliose kitoseuþsienio ðalyse.

Paþymint M. Maþvydo „Katekizmo“iðleidimo 450-àsias metines, D. Sa-dauskas iðsamiai iðstudijavo, atkûrëpirmàsias lietuviðkas giesmes – 18Martyno Maþvydo giesmiø. Jas jis ára-ðë Lietuvos radijuje ir iðleido kom-paktinæ plokðtelæ (septynias ið jøUNESCO perraðë á CD-ROM ir iðplati-no uþsienio ðalyse), taip pat giedoji-mo forma atkûrë senøjø klasikø po-ezijà. Jis yra atkûræs ir Antano Straz-do idiles, Antano Baranausko gies-mes, Jono Basanavièiaus, Vinco Ku-dirkos surinktas dainas, Antano Vie-naþindþio, Prano Vaièaièio elegijas,Vydûno muzikiná „Rambynà“.

Uþ senosios lietuviø giedamosiospoezijos atgaivinimà, savità interpre-tacijà D. Sadauskas 1997 m. tapo Po-ezijos pavasario laureatu.

Nauji solisto darbai – tai 20 dainøprograma Maironio eilëmis ir Mindau-go karûnavimo 750-meèio jubiliejuiskir ta programa.

D. Sadauskas yra þinomas ir vi-suomenës veikëjas. Jis – labdarosfondo „Muzikinë auka“, Valdovø rû-mø atstatymo draugijos „Pilis“, lab-daros ir paramos fondo Dr. Vinco Ku-dirkos vardui áamþinti steigëjas.

Nuotraukose – pastaraisiais metaisiðleistø Danieliaus Sadauskokompaktiniø plokðteliø (CD) virðeliai

Danielius Sadauskas. 2006 m.D. Mukienës nuotrauka

SUKAKTYS

D. Mukienësnuotraukoje –Regimantas MidvikisVilniuje, prie paminklokaraliui Mindaugui2005 m.

2007 m. sausio 5 d. skulptoriø Regimantà Midviká draugaiir kolegos sveikins su graþiu jubiliejumi.

R. Midvikis – vienas ið ryðkiausiø ir kûrybingiausiø ðiuo-laikiniø lietuviø skulptoriø. Gimë jis 1947 m. sausio 5 d. Eidin-tø kaime (Tauragës r.). 1964 m. baigë Tauragës vidurinæ mo-kyklà, 1971 m. – Lietuvos valstybiná dailës institutà (dabarVilniaus dailës akademija). Dëstë Telðiø taikomosios dailëstechnikume. Parodose pradëjo dalyvauti 1969 m. 1975 m. tapoLietuvos dailininkø sàjungos nariu. Tais paèiais metais pra-dëjo dirbti Klaipëdoje – „Dailës“ kombinate.

Labiausiai þinomas jo kûrinys – paminklas karaliui Min-daugui (2003 m., h-500, granitas), stovintis Vilniuje, Gedimi-no kalno papëdëje (architektai: A. Nasvytis, R. Kriðtapavi-èius, I. Alistrataitë). Pagal jo projektà sukurtas ir 1990 m.Smiltynës kapinaitëse atidengtas paminklas pirmajam lietu-viø kapitonui L. Stulpinui, 1993 m. Lenkimuose pastatytaspaminklas S. Daukantui (arch. A. Skiezgelas). R. Midvikiskuria ir dekoratyves skulptûras („Bëgikai“, „Suduþimas“, kt.),kamerines skulptûras („Þeme, nepalik mûsø“, kt.), portretus(„Birutë“, kt.), smulkiosios skulptûros kûrinius ir kt.

R. Midvikis kar tu su kitais menininkais, architektais uþRainiø kanèiø koplyèios sukûrimà (Telðiø r.) 1994 m. tapoLietuvos nacionalinës premijos laureatu.

Uostamiestyje, naujai rekonstruotoje Lietuvininkø aikðtë-je, 1997 m. rugsëjo 1 d. atidengtas jo sukur tas ið granito ið-kaltas paminklas pirmosios lietuviðkos knygos autoriui Mar-tynui Maþvydui (arch. V. Mazurkevièius). Paminklo aukðtis –3,7 m, kartu su ðlifuotu pjedestalu – 6,5 m.

Kai kurie R. Midvikio kûriniai ðiandien jau yra muziejinësver tybës. Vienas ið jø – „Mar tynas Maþvydas“, sukur tas1980 m. (h-115, bronza), saugomas nacionaliniame Lietu-vos dailës muziejuje.

22

2006 m. lapkrièio 4 d. Plateliuose (Plun-gës r.) Þemaitijos nacionalinio parko ir Lie-tuvos atgimimo metais atkurtos „Saulutës“draugijos bei ðio kraðto ðviesuoliø, kultûrosþmoniø iniciatyva graþiai paminëta 1916–1920 m. veikusios katalikiðkos, ðvietëjiðkosdraugijos „Saulutë“ 90-metis. Ði draugijaveikë Plateliø kraðte ir darë didelæ átakà krað-to jaunimui, vyresnio amþiaus þmonëms. Ju-biliejaus proga Plateliuose vyko mokslinëkonferencija, keletas kitø renginiø. Jie prasi-dëjo iðkilmingomis ðv. Miðiomis Plateliø baþ-nyèioje. Ðv. Miðiose dalyvavo, joms vadova-vo ir pamokslà pasakë Telðiø vyskupas JonasBoruta SJ. Ðv. Miðias koncelebravo Telðiøvyskupo generalvikaras prel. baþn. t. dr. J. Ðiu-rys ir kan. teol. lic. A. Sabaliauskas.

Ðv. Miðiø metu Telðiø vyskupas prisimi-në „Saulutës“ draugijos (katalikiðko jauni-mo kuopelës) ákûrimo aplinkybës ir tuos, ku-rie tiesë jai kelià á þmones: Plateliuose vika-

„SAULUTËS“DRAUGIJAI – 90

ru dirbusá, draugijos laikraðtëlá „Saulutë“ re-dagavusá kun. Petrà Malakauská, kuris vë-liau tapo baþnytinës teisës mokslø daktaru,profesoriumi, Jonà Breþinská, vargonininkàPetrà Kidykà ir kt.

Ano meto saulutininkai, kuriø buvo apie20, daþniausiai á savo susibûrimus rinkda-vosi Plateliø klebonijoje. Po ðv. Miðiø Tel-ðiø vyskupas J. Boruta SJ paðventino prieðios klebonijos pastato (stovi ðalia Plungësbaþnyèios) „Saulutës“ 90 m. jubiliejui pri-tvir tintà Antano Vaðkio padarytà atminimolentà.

Mokslinëje konferencija vyko restauruo-tame Plateliø dvaro svirne, kur dabar, glo-bojama ðio kraðto etnologës Aldonos Kup-relytës, veikia Þemaitijos nacionalinio par-ko galerija-muziejus.

Praneðimà tema „Saulutë ir besikuriantiLietuvos Respublika“ perskaitë Vilniaus dai-lës akademijos rektorius prof. dr. AdomasButrimas. Jis vienas ið pirmøjø Lietuvojesusidomëjo „Saulutës“ draugijos istorija, su-rinko apie jà daug medþiagos ir visa tai darLietuvos Atgimimo paèioje pradþioje paskel-bë spaudoje.

Kultûros ir filosofijos instituto darbuoto-jas, monografijos apie vienà pagrindiniø„Saulutës“ draugijos veikëjø, filosofà PranàMantvydà autorius Adolfas Poðka konferen-cijoje kalbëjo apie Prano Mantvydo vietà Lie-tuvos filosofijos istorijoje.

Apie draugijos kûrëjà, kunigà, profeso-riø, baþnytinës teologijos mokslø daktarà,ilgametá tarpukario Lietuvoje veikusiø uni-versitetø profesoriø, „Saulutës“ laikraðtukoir „Soter“ þurnalo redaktoriø Petrà Mala-kauská praneðimà perskaitë kan., teol. lic.Andriejus Sabaliauskas.

Marijampolëje gyvenantis þemaitis krað-totyrininkas ir vienas ið ðios konferencijosiniciatoriø Anicetas Stonkus pasidalino pri-

Pamokslà ðv. Miðiø metu Plateliø baþnyèiojesako Telðiø vyskupas Jonas Boruta SJ

siminimais apie aktyvø „Saulutës“ draugi-jos veikëjà dëdæ Jonà Breþinská.

Þemaièiø dailës muziejaus direktoriauspavaduotoja Jolanta Skurdauskienë konfe-rencijoje iðsamiai pristatë muziejuje sau-gomà Prano Mantvydo archyvà.

Plungës rajono savivaldybës vieðosiosbibliotekos darbuotoja Virginija Liutikaitëkalbëjo apie J. Gadeikytës archyvà Plungëssavivaldybës vieðojoje bibliotekoje.

Laikraðèio „Þemaièiø saulutë“ redakto-rë Kristina Paulauskaitë konferencijoje per-skaitë praneðimà apie „Saulutës“ draugijosatgimimà.

Þemaièiø kultûrinius sàjûdþius Lietuvoje1985–2005 m. aptarë þurnalo „Þemaièiø þe-më“ redaktorë Danutë Mukienë.

Þemaitijos nacionalinio parko direkcijosdarbuotojas Edmundas Mickûnas kalbëjoapie XX a. 2 deðimtmeèio katalikiðkø jauni-mo organizacijø veiklà Þemaitijoje.

Jubiliejaus proga Plateliø dvaro svirnebuvo surengtos parodos „Saulutei – 90“ ir„Laikas eina per miestà“, kurioje eksponuo-tos Plungës fotografø nuotraukos.

„Þemaièiø þemës“ inf.

Lietuvos atgimimo metais atkurtosdraugijos „Saulutë“ vëliava

Ið kairës: Adolfas Poðka; Anicetas Stonkus;Aldona Kuprelytë; pirmoje eilëje sëdi (iðdeðinës): Jolanta Skurdauskienë, AdomasButrimas, Edmundas Mickûnas.D. Mukienës ir J. Navickaitës nuotraukos

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

23SPAUDOS IR KULTÛROS ISTORIJA

Kaþkas turëjo atsitikti, kad TAI ávyktø. Dangaus, savæs, pasaulioatvertis kaþkam, alsuojanèiam tau uþ nugaros, jauèiamam visaisgyvybës syvais, laukiamam, DIDÞIAJAI NEÞINOMYBEI, DIDÞIAJAILAUKIAMYBEI, TAM, kam iðsipildant, ásiþiebia nauja þvaigþdë, nu-griaudi revoliucijos, gimsta þmogus ir Dievas. TAI, kas sukreèia ikitol buvusios santvarkos pamatus ir þmoniø sielas. TAI patiriamakar tà þmogaus gyvenime, viskas po to – tik ðapeliai, akmenëliaiTO DIDÞIOJO SUKRËTIMO fone. TAI paveikia, deja, ne visus: TOlaukusiuosius, TAM atvirus. Mûsø kar tai TAI buvo Sàjûdis, Atgimi-mas, Dainuojanti revoliucija. Ar prisimenate 1988–1989 m. jauduláir ar neklausiate savæs ðiandien, kas buvo toji euforija, apëmusijûsø sielas? Kai tarsi skridote ant sparnø, degëte didingø pasiryþi-mø viltimi permainø liepsnose. Kai vos ne akimirksniu buvo atsta-tyti paminklai, atkur ti laikraðèiai, organizacijos, kai ávykiai tiesiogvijo ávykius. Atrodo, ir pinigø nebuvo (juk ið kokio liûno këlëmës!),bet viskas akyse kilo ir stojosi á savo vietas.

Tai ðitaip, ðitokioje situacijoje, nelabai kam tikint, net nelabaiapie tai màstant ar kaip nors ypatingai tam rengiantis gimë, tiks-liau, atgimë ir draugija „Saulutë“, veikusi kadaise, jos kûrëjamsnepaþintoje senovëje – 1916-aisiais. Atsitiktinumas, istorijos mirks-nis? Ar laimingas þvaigþdës krytis?

Ið pradþiø buvo laikraðtis, gimæs 1991 m. lapkrièio 1 d. (keistassutapimas – kai visi prisimename savo mirusiuosius). Atgimæs,tada rodë, visai ilgo gyvavimo amþinybei. Juk aplinkui plazdëjoLaisvës ir Vilties vëjai. Redakcijos þodis á skaitytojà pirmajamesavaitraðèio numeryje skambëjo iðkilmingai: „Ðiandien pasibeldëá Tavo duris naujas þemaièiø laikraðtis.

„Kam ir kodël jis gimë?“ – Tu paklausi. Mûsø laikraðtis stengsiskalbëti apie tai, ko nepasako daugelis kitø Þemaitijos laikraðèiø. Taibus laikraðtis Jums ir apie Jus, Jûsø tëvus ir boèelius, Jûsø esa-mas ir jau prarastas tëviðkes, apie visø mûsø ðiandienines proble-mas. Tai bus laikraðtis apie tai, kas skauda. Skauda ne tik èia,kaþkur pavirðiuje, dël kasdieniø smulkmenø, o ten, giliai viduje –dël amþinø dalykø: nuþudyto tikëjimo, sutryptos istorijos, prarasto-sios jaunimo kartos, kuri atëjo á Nepriklausomà Lietuvà jau nema-èiusi ypatingo vargo, bet ir nepaþinusi Dievo, vien mokiusis var toti,var toti... Ne tik daiktus, bet ir vienas kità – þmogø, kaip daiktà,þmogø, kaip priemonæ, þmogø, kaip gyvulá... Imamës didelës atsa-komybës ir rizikos, atgaivindami garbingosios „Saulutës“ organi-zacijos, 1916–1920 metø laikraðtá.“

Katalikiðkoji „Saulutës“ draugija ir jos laikraðtis tuomet budinoþemaitá ið dvasios skurdo ir tamsos – ar ne tà patá dera daryti irðiandien? Ana „Saulutë“ ragino laisvesná laikà leisti ne karèemose,o prie knygos, laikraðèio – ar ne aktualu tai ðiandien? „Saulutë“kalbëjo þmonëms, jog ne þodþiais, o darbais turime kurti nepriklau-

„SAULUTËS“ATGIMIMASKRISTINA PAULAUSKAITË

somà Lietuvos valstybæ – argi nesvarbu tai ðiandien?.. Atgimusi„Saulutë“ ir jos redakcija ðiandien lenkia galvà pirmøjø ákûrëjø –redaktoriaus kunigo Petro Malakauskio, Jono Breþinskio, PranoMantvydo, Joanos ir Prano Gadeikiø, Jono Norvaiðos, Izidoriaus,Grigo ir Eugenijos Valanèiauskø, kunigo J. Paulauskio, Mykolo Bar-kaus ir daugelio kitø Þemaitijos ðviesuoliø atminimui.

Mintis atkur ti kultûros leidiná Atgimimo metais kilo tuometineiPlungës kultûros skyriaus vedëjai Danutei Malakauskienei. Raðytiá naujàjá laikraðtá buvo pakviesti mokytojai, kultûros darbuotojai,bibliotekininkai, iki tol raðæ vieninteliam rajono laikraðèiui. Redak-tore tapo profesionali þurnalistë Irena Vitkauskienë, pirmieji redak-cijos darbuotojai buvo mokytojos Alina Milaðienë, Vida Turskytë,bibliotekininkë Zita Paulauskaitë, rajono paminklosaugininkë Mil-da Muralienë, kultûros darbuotoja Janina Uginèienë, Danius Zaliec-kas. „Saulutë“ turëjo korespondentæ Vilniuje – Daivà Srëbaliûtæ(dabar dirba „Lietuvos radijo“ þurnaliste Austrijoje).

Savaitraðtá pavadinti „Saulute“ pasiûlë Milda Muralienë. Taipsutapo, jog kaip tik tuo metu rajono laikraðtis „Þemaitis“ buvo pra-dëjæs publikuoti istoriko Adomo Butrimo surinktà medþiagà apie1916–1920 m. Þemaitijoje veikusià ðvietëjiðkà kultûros draugijà„Saulutë“, leidusià to paties pavadinimo laikraðtëlá. Tad pavadini-mo atgimstanèiam laikraðèiui toli dairytis nereikëjo...

Atgimusi „Saulutë“ ëjo iki 1994 m., kol neteko savo rëmëjo –Plungës rajono valdþia tais metais panaikino Kultûros skyriø.

Èia nesinorëtø gilintis á laikraðèio leidybos peripetijas (iðsamusstraipsnis „Þemaièiø kultûros savaitraðèio ákalnës ir nuokalnës (De-ðimtmeèio kelias)“ iðspausdintas þurnale „Þemaièiø þemë, 2001,nr. 4). Kiek stabtelëti norëèiau tik prie etapo, kai „Saulutë“, jautapusi „Þemaièiø saulute“, vël netekusi savo rëmëjo ir leidëjo, ðá-kart – „Valstieèio laikraðèio“, 1995 m. gruodþio 30 d. laikinai nusto-jo ëjusi. Savo kreipimæsi á skaitytojus redakcija tuomet raðë: „Atëjorytas. Laikrodis paskelbë pirmàsias naujos dienos valandas. Betvis dar tebebuvo tamsu... (V. Maèernis) Atsisveikiname su Jumis,„Þemaièiø saulutës“ skaitytojai, kad vël kada nors susitiktume, galkitame laike ir erdvëje. Kad neiðvengiamai susitiktume visi tie,kurie laukëme „Saulës patekëjimo“. Ar gali bûti saulëlydis, jei viltisnemirë mumyse, Jumyse?..“

Leisdami paskutiná „Þemaièiø saulutës“ numerá, 1995 m. gruo-dþio pabaigoje, nutarëme atkurti draugijà „Saulutë“ ir daugiau ne-besiramstyti efemeriðka pagalba ið ðalies, bet patys ieðkoti para-mos fonduose – ir laikraðèio leidybai, ir draugijos veiklai. Noriu

(Nukelta á 24 p.)

Pastaraisiais metais leidþiamos „Þemaièiø saulutës“ komplektai Plateliuosejubiliejaus proga surengtoje parodoje. V. Liutikaitës nuotrauka

24 SPAUDOS IR KULTÛROS ISTORIJA

paminëti aktyviausius, tuomet ásiliejusius á draugijos veiklà ir vë-liau vël atgijusio laikraðèio leidybà. Tai Vilma Mosteikienë, GenutëMatevièiûtë, Zita Paulauskaitë, Virginija Liutikaitë, Þydrûnas Pilitaus-kas, Zita Jonuðaitë, Agnë Skarienë, Elë ir Antanas Kakanauskai, Arvy-das Gelþinis, Gintaras Ðidlauskas, Danutë Budrytë-Samienë, OtilijaJuozapaitienë, Violeta Braþinskienë, Vygandas Danilevièius, KæstutisVaitkus. Draugijos „Saulutë“ emblemà sukûrë tuometinis „Þemaièiøsaulutës“ dizaineris, dabar – Plungës rajono laikraðèio „Plungësþinios“ redaktorius Þydrûnas Pilitauskas, vëliavà sukûrë ir pasiuvovilnietë dailininkë, Viliaus Orvido bendraþygë Nijolë Stunskaitë.

Atkurtoji draugija, padedant laikraðèiui „XX amþius“, vël pradëjoleisti „Þemaièiø saulutæ“. Redakcija – keletas þmoniø – savaitga-liais rinkdavosi Þemaitijos nacionalinio parko patalpose, kuriomisnaudotis geranoriðkai leido tuometinis parko direktorius VidmantasBezaras. Laikraðtis buvo maketuojamas parko darbuotojø Nijolës irGiedriaus Norvaiðø kompiuteriais. Jautëmës lyg pogrindininkai, slap-ti suokalbininkai, taèiau ið tiesø buvome „trenkti“ idealistai. Ir jei ikiðiol esame, kaltas vël tas pats idealizmas. Paskutiniajame 1995 m.savaitraðèio numeryje gal savo bendraminèiams, o gal sau pa-tiems paraðëme lyg ir manifestà, pavadinæ já „Asmenybës kelias“:„Burdamiesi vienam tikslui, mes siekiame atlikti savo misijà ðiojeþemëje – parodyti Dvasios prioritetà, „Aukðtøjø akimirkø“ siekia-mybæ ir patys tuo gyventi. Mes patys, saulutininkai, pirmiausia turi-me bûti dvasios misionieriai, kad kiti mumis patikëtø.

Gyvename provincijoje, kur kitoks izoliuojamas, ir kur norintiðlikti savimi, reikia turëti didelës stiprybës. Provincijoje, ið kuriosbëga bent kiek ðviesesni, kurioje susiduri su begaliniu pasiprieðini-mu bet kokiam veikimui. Niekas nieko, rodos, nedraudþia, bet tàpasiprieðinimà skleidþia þmoniø apatija, neveiklumas. Kà nors veiktiprovincijoje – donkichotizmas, kova su vëjo malûnais. FilosofasËrichas Fromas (Erich Fromm) teigia, kad dovanoti – laimë. Taikodël þmonës nenori bûti laimingi? Reikia liudijimø... Begaliniø,nuolatiniø asmeniniø liudijimø, gyvenimo be atpildo... „Saulutë“ –saviugdos organizacija. Jei suvoksi tai ir vadovausiesi aukðèiau-siomis vertybëmis, jos nuves ten, kur reikia – be partijø, karaliø irprezidentø mostø.“

Atkurtàjà „Saulutës“ draugijà Plungës rajono valdyba áregistra-

vo 1995 m. gruodþio 11 d. Savo ástatuose draugija pasiþadëjo tæstipirmtakø tradicijas, veiklà derindama su modernios ðiø dienø vi-suomenës gyvenimo poreikiais. Tai – visuomeninë, kultûrinë, ðvie-tëjiðka, visiems atvira, ekumenizmo dvasia besivadovaujanti or-ganizacija. Jos uþdaviniai: ugdyti pilietiðkumà, sàmoningumà, keltiþmogaus dvasià, mokyti atsakomybës ir pasiaukojimo. Draugijosveikla: leidyba, dailës, fotografijos, kraðtotyros parodos, labdarosakcijos, saviðvietos kursai, plenerai, talkos, susitikimai, ekskursi-jos, þygiai, kultûriniai mainai, kraðtotyrinës ekspedicijos, aplinko-sauginës akcijos. Ðiuo metu draugijà sudaro 3 sekcijos: kultûros,turizmo, þaliøjø. Màstoma apie 4-àjà – Plungës kraðto fotografusvienijanèià sekcijà. Draugija ásikûrusi prie Plungës vieðosios bib-liotekos. Uþ prieglobstá ir pagalbà esame dëkingi bibliotekos direk-torei, taip pat saulutininkei, Violetai Skierienei.

Draugija „Saulutë“ ir Plungës vieðoji biblioteka yra pasiraðiu-sios tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo sutartá, kartu part-nerystës pagrindais dalyvauja ávairiuose projektuose bei renginiuo-se. 1998 m. pasiraðyta keturðalë Plungës rajono savivaldybës, Klai-pëdos universiteto, Vieðosios bibliotekos ir draugijos „Saulutë“ ben-dradarbiavimo sutartis. Jà pasiraðiusios ðalys 1998–1999 m. vyk-dë ðvietimo projektà „Studijø dienos“, kurá parëmë Atviros Lietuvosfondas. Draugijos vardu Violeta Skierienë Kultûros ministerijai pa-rengë projektà, kurio lëðomis dailininkë Nijolë Ðaltenytë sukûrëVieðosios bibliotekos ekslibrisà. 2001 m. pasiraðyta Plungës rajo-no savivaldybës, draugijos „Saulutë“, Vieðosios bibliotekos ir Þli-binø seniûnijos bendradarbiavimo sutartis, kuria ásipareigota ben-drai dirbti áamþinant ir iðsaugant raðytojos Ðatrijos Raganos atmi-nimà Plungës rajono Keturakiø kaime: nugriautos raðytojos gimti-nës vietoje pasodinti memorialinæ giraitæ, tvarkyti aplinkà. 2002 m.,jubiliejiniais raðytojos gimimo metais, jos gimtinëje draugija „Sau-lutë“ pastatë tautodailininko Liudo Ruginio iðdroþtà koplytstulpá, suo-lus bei rodykles. Lëðas ðiems atminimo þenklams sukur ti skyrëKultûros ministerija pagal draugijos parengtà projektà „Þemaièiømedþio meistrai – raðytojos Ðatrijos Raganos Atminties namø kû-rëjai“. Vienoje didþiausiø memorialinës giraitës sodinimo talkø da-lyvavæs Telðiø vyskupas Jonas Boruta ten taip pat pasodino duàþuoliukus.

Per 20 ávairiø draugijos parengtø projektø yra parëmæ ávairûs

(Atkelta ið 23 p.)

Ið kairës: praneðimà skaito Virginija Liutikaitë (K. Paulauskaitës nuotr.); kun. Andriejus Sabaliauskas (J. Navickaitës nuotr.)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

25

2006 m. lapkrièio 4 d. Plateliuose gausø bûrá Þemaitijos ðvie-suoliø subûrë mokslinë konferencija, skirta „Saulutës“ draugi-jos jubiliejui. 1916-aisiais, vokieèiø okupacijos metais, Plate-liuose mokytojo Jono Breþinskio ir kun. Petro Malakauskio rû-pesèiu buvo sukviesti aplinkiniø kaimø ðviesuoliai ir ákur ta slaptaðvietëjiðka jaunimo organizacija. Jau per antrà susirinkimà nu-tarta leisti ranka perraðomà laikraðtëlá „Saulutë“. Sunkus buvokaro laikas, vokieèiai persekiojo visus, kuriuos tik ástengë. Vals-tieèiams per kratas iðpildavo paskutinius grûdus, geresnius ar-klius vokieèiai paimdavo savo reikmëms. Þibalo ir druskos at-sargos pasibaigë, vakarais þmonës pasiðviesdavo jau tik subalanomis, arba ádëjæ „knatà“ á stiklinæ, ið vaðko ar aviø taukøpasidaræ „þibinèiø“ (mano kartai apie tai tëvai, seneliai dar pa-sakodavo). Þemaièiø jaunimas, matydamas, kaip skriaudþia-mas jø kraðtas, negalëjo ramiai gyventi. Ðviesuoliai saulutinin-kai nutarë aplinkiniø kaimø gyventojams organizuoti saviðvie-tos kursus Plateliuose. Tuose kursuose jie patys ir dëstë.

Prie to „þibinèiaus“ sunkiomis sàlygomis buvo deðimtimiskartø ranka perraðinëjamas „Saulutës“ laikraðtëlis. Pirmosiosperraðinëtojos buvo Joana Gadeikytë ir Eugenija Valanèiauskaitë.Mokantieji raðyti, gavæ naujà „Saulutës“ numerá, turëdavo popenkis jos egzempliorius perraðyti ir iðplatinti.

Artëjant 1918 m., ðiø ðviesuoliø dëka Þemaitijos þmonës jaubuvo pasiruoðæ Lietuvos nepriklausomybës atkûrimui. Èia ypaèdidelis „Saulutës“ nuopelnas.

1918 m. kai kurie jaunieji kraðto saulutininkai iðëjo savano-riais á Lietuvos kariuomenæ ir prie Vilniaus susidûrë su lenkais.Þemaitijoje tuo laikotarpiu buvo didþiulë netvarka, nepriteklius,siautëjo vagys. Tuo pat metu tarp þmoniø buvo labai populia-rus posakis: „Kas bus, kas nebus, bet þemaitis nepraþus“. Taipir iðsilaikëme, vieni kitus paremdami, padràsindami. Vienoje iðsavo publikacijø, iðspausdintø „Þemaièiø praeities“ knygøserijoje, Vilniaus dailës akademijos ir Þemaièiø akademijos rek-torius profesorius Adomas Butrimas praðo atsiliepti saulutinin-kø vaikus ar vaikaièius, þinanèius apie ðià organizacijà, paraðy-ti apie tai Þemaièiø muziejui „Alka“ arba á Þemaièiø draugijà.Tikriausiai atsiliepë ne vienas, tikriausiai ir prisiminimø gauta.Bûtø puiku kada nors tø ðviesuoliø saulutininkø palikuonis su-kviesti á konferencijà. Tarp jø yra nemaþai Lietuvoje ir þinomøþmoniø. Vienas ið jø – raðytojas Kazys Saja. Jo mama Kazimie-ra Þebrauskaitë buvo saulutininkë. Toks susibûrimas turëtø su-dominti ir kino reþisieriø Arûnà Þebriûnà, jo seserá, kuri Klaipë-dos medicinos seserø mokykloje 1947–1948 m. dëstë lietuviøkalbà, daugelá kitø. Laukiame tokiø renginiø.

KUR JÛS, ÐVIESUOLIØPALIKUONYS?EMILIJA MIKULSKIENË

fondai: Lietuviø Katalikø Religinë Ðalpa (JAV), Kanados Lietuviøfondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo, Atviros Lietuvos fon-dai, JAV Baltijos fondas, Lietuvos kultûros ministerija, Þemaièiøbendruomenës, Kultûros ir sporto rëmimo fondai, Kultûros paveldodepar tamentas. Nuoðirdþiausia parama – savanoriðkas sauluti-ninkø ir jiems prijauèianèiøjø darbas, maþos, bet mylinèios ðirdiesaukos, bemiegës naktys, laisvalaikiu raðomi straipsniai, kuriø au-toriai iðsibarstæ po visà Lietuvà ir uþsienio ðalis. Vël norëèiau pa-minëti „Saulutës“ pagalbininkus – socialiniø mokslø daktaræ, pro-vizoræ Reginà Þukienæ ið Vilniaus, Stanislovà Rulinskà ið Ðiauliø,Juliø Pastarnokà ið Birðtono, Stanislavà Stripinienæ, Aldonà Kupre-lytæ, Auðrà Brazdeikytæ ið Plateliø, Anicetà Stonkø ið Marijampolës,sesæ Renatà Vanagaitæ ið Paþaislio, Veronikà Simutienæ ið Alek-sandravo, Justà Jasënà ið Vilniaus, Edmundà Mickûnà ið Ðarnelës,Þemaièiø vyskupystës muziejaus darbuotojus ið Varniø, AndriejøSabaliauskà ið Þemaièiø Kalvarijos, Janinà Navickaitæ ið Babrun-gënø, Dainiø Sobecká ið Klaipëdos, plungiðkius Ilonà Vaitiekutæ,Laimà ir Tomà Danilevièius, Almà Ðakienæ, Dainorà ir Vytarà Ged-vilus, Genutæ Miliauskienæ, Alinà Dekontaitæ, Arûnà Gedvilà. Aèiûvisiems, kada nors raðiusiems „Þemaièiø saulutei“ ar kaip kitaipgelbëjusiems. Noriu prisiminti saulëtos dvasios Povilà Grigolà, prieðpat mir tá savo uþdirbtà honorarà paaukojusá „Saulutei“. Taip patdëkingi ir „XXI amþiaus“ redakcijai, nuo 1996 m. rëmusiems „Þe-maièiø saulutës“ leidybà. Dëkojame Þemaitijos nacionaliniam par-kui ir jo etnologei Aldonai Kuprelytei bei Anicetui Stonkui ið Mari-jampolës, kuriø iniciatyva surengta „Saulutës“ 90-meèio jubilie-jaus paminëjimo ðventë, ir visiems renginio dalyviams, skulptoriuiAntanui Vaðkiui – uþ atminimo lentà.

Pasaulio triukðmo, netikrø ver tybiø ir chaoso akivaizdoje pro-vincijos ákalintiems tëra vienintelis kelias – nuolatinis gráþimas,græþimasis prie amþinøjø ver tybiø, neiðsemiamø dvasios gelmiø,slypinèiø etninëje kultûroje, þmonëse, literatûroje, istorijoje. Ðvie-þiø, atviros visuomenës gyvenimo atplukdytø sroviø sëmimas iðEuropos ir pasaulio kultûros ðaltiniø verèiant tekstus, susitinkant,bendraujant, keliaujant. Spieskimës, visi bendraminèiai, po kultû-ros medþiu, gyvenkime pirmøjø saulutininkø iðkeltø idealø ðvieso-je: „Mûsø obalsis yra ðviestis ir tobulintis, ir kaip tik pakilsime ðiektiek aukðèiau, tuoj kitus traukti ið tamsos ir purvø. Tik ðviesiosmaþos tautos neþûsta, tik mokyta Lietuva bus ir iðliks laisva.“

Gyvenkime ir kurkime taip, kad ðalyje ir pasaulyje graþiai ðviestønepriklausoma „Plungës respublika“.

Parodos, skirtos „Saulutës“ 90 metø jubiliejui, atidarymo akimirka.K. Paulauskaitës nuotrauka

26

ARCHYVO ISTORIJAPaaiðkëjo, kad ðie dokumentai visà laikà buvo saugomi S. Valanèiauskio

kaimynø Barboros ir Jono Valanèiauskø (Barbora buvo P. Mantvydo sesuo)palëpëje, kurioje, kaip pasakojo pats puèkoriðkio kaimynas, ne vienà kartàrausësi ir „patikrinimà“ darë sovietinio saugumo darbuotojai. Neþinia, arnestropiai jie darë kratà, ar nelabai suprato, kà rado, bet ðie popieriai iðliko iriðbuvo ten iki 1988 m., kai juos surado ir nusprendë sukûrenti naujieji namoðeimininkai. Taip juos, prie krosnies sumestus, netikëtai aptiko pas naujuo-sius kaimynus uþsukæs S. Valanèiauskis.

Po to E. Bunka iðsirengë á Literatûros ir meno archyvà Vilniuje. Tiek èia,tiek ir kitur, jis iðgirdo, kad „apie ðá asmená nieko neþinoma“. Netrukuspaaiðkëjo, kad tai P. Mantvydas – buvæs aktyvus visuomeninës organizaci-jos „Saulutë“ narys ir ákûrëjas, ðios organizacijos leidþiamo laikraðèio „Sau-lutë“ bendradarbis, pasiraðinëjæs Þvalgonio slapyvardþiu. Jis – filosofijosmokslø daktaras, studijavæs Paryþiuje, Miunchene, Kelne, Liuvene, buvæsþurnalo „Þidinys“ redakcijos narys, þurnalo „Kosmosas“ administratorius,Lietuviø katalikø akademijos narys, Lietuvos universiteto reikalø vedëjas,vertëjas ið vokieèiø, prancûzø, anglø kalbø.

Iki pat Atgimimo sàjûdþio pradþios tokiais þmonëmis, kaip P. Mantvydas,Lietuvoje maþai kas domëjosi. XX a. paskutiniame deðimtmetyje politiniameir socialiniame gyvenime vykusios permainos mums ne tik sudarë galimy-bes, bet ir privertë atsigræþti á savo praeitá. 1994 m. Plungës rajono vieðojojebibliotekoje buvo surengtas P. Mantvydo 100-øjø gimimo metiniø minëji-mas. Su jo archyvu supaþindinta visuomenë. Konferencijoje P. Mantvydoveiklà ir jo palikimà apþvelgë vietos kultûros darbuotojai, mokslininkai. Padë-

JOLANTA SKURDAUSKIENË

PRANOMANTVYDO(1894–1960)archyvas Þemaièiødailës muziejuje

kota archyvà iðgelbëjusiam ir iðsaugojusiam Stanislovui Valanèiauskiui. Poto dalis archyvo iðkeliavo á Vilniø, Vokietijà, dalis liko Puèkoriuose. 2003 m.S. Valanèiauskis apsiprendë ir archyvà padovanojo Þemaièiø dailës muzie-jui, kur jis ðiandien ir yra saugomas, nors jo sudëtis dabar jau skiriasi nuotos, kokia buvo tuo metu, kai ðis archyvas po daugelio metø buvo surastas.

ARCHYVO SUDËTISÞemaièiø dailës muziejuje saugomame P. Mantvydo archyve yra 133

saugojimo vienetai, apimantys 1854–1956 m. laikotarpá. Tai rankraðèiai,maðinraðèiai, spaudiniai, raðyti lietuviø, lotynø, prancûzø, vokieèiø, rusø,anglø kalbomis. Ðie dokumentai suskirstyti á tris grupes: korespondencijà,P. Mantvydo raðtai (uþraðai) ir ávairûs kiti dokumentai.

Korespondencijos grupæ sudaro Pranui Mantvydui raðyti asmenø, ástai-gø bei organizacijø laiðkai ir raðtai. Tai asmeninio bei dalykinio pobûdþiokorespondencija. Jà muziejininkai suskirstë pagal tokias temas: „Saulutës“draugijos nariø laiðkai ir raðtai (1917–1922; 1926 m.) – 14 vnt.; þemieèiai(1920–1921 m.) – 4 vnt.; mokslo draugai ir mokslininkai (1927–1929 m.)– 27 vnt.; institucijø (1925, 1929 m.) – 4 vnt., tremties laikotarpio kores-pondencija (1943–1955 m.) – 28 vnt.; neatpaþintø asmenø laiðkai (1912–1928) – 12 vnt.; P. Mantvydo mokyklos laikø raðtai (uþraðai) (1914–1916)– 7 vnt.; ávairûs raðtai ir dokumentai ( 1913–1956) – 17 vnt.

Mûsø poþiûriu, vertingiausia archyvo dalis yra korespondencija, kuri,kaip mums pavyko nustatyti, susijusi su visuomeninës organizacijos „Sau-lutë“ veikla.

Susiraðinëjimas rodo, kad tautinio judëjimo reikalais P. Mantvydas jaurûpinosi bûdamas 19 metø amþiaus. Jo bendraminèiai ir kolegos tadabuvo K. Pociutë (Plateliai), Bronë Ripalytë (Seda), Ona Sausdravaitë (Plate-liai), Antanas Ðarkauskas (Alsëdþiai), J. Vaitkus (Plateliai), Èeslovas Juðka-Juðkevièius (Radviliðkis, Këdainiai), Jonas Breþinskis (Babrungënai), Jo-nas Þadeikis (Skuodas), Leonas Breþinskis (Babrungënai). Labai ádomûsdu laiðkai, raðyti panaðiu raðtu ir stiliumi. Vienas pasiraðytas A. Kuèinskiopavarde ir siøstas ið Kauno, kitas – ið Plungës (?). Juose smulkiai pasako-jama apie politines nuotaikas mieste, tautiðkai nusiteikusiø studentø ir bol-ðevikø mitingus, to meto aktualijas (pvz., J. Basanavièiaus 75-øjø metiniøminëjimà), „susirëmimus“ su vietos socialdemokratais.

Laiðkai rodo, kad saulutininkai pritarë 1926 m. tautininkø perversmui,gana aktyviai bendravo su pavasarininkais ir ateitininkais. Saulutininkø susi-raðinëjimas su pertraukëlëmis apima maþdaug 1913–1928 m. laikotarpá.Èia randame ir 1919 m. geguþës 15 d. Plateliø jaunimo draugijos „Saulutë“organizuotos geguþinës Kreviðkëse, programà.

KULTÛROS PAVELDAS

Prieð 15 metø, paèiame Sàjûdþio ákarðtyje, vienà dienà átuometinio „Respublikos“ korespondento Eugenijaus Bun-kos duris pasibeldë puèkoriðkis Stanislovas Valanèiaus-kis, kuriamam þydø muziejui atveþæs Pirmojo pasauliniokaro metu iðleistà bukletà apie belaisviø stovyklas. Su sa-vim turëtame lagaminëlyje jis dar buvo atsiveþæs ir nemaþàpageltusiø lapø ðûsná. Anot jo, tai buvo „kaþkokio tarpuka-rio inteligento“ Prano Mantvydo archyvas.

Knygos „Pranas Mantvydas.Raðtai“ (1894–1960) virðelis.Knygà parengë Adolfas Poðka.Iðleido Lietuvos Kultûros,filosofijos ir meno institutas(Vilnius, 2004. - 366 p.)_

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

27

1927–1928 m. P. Mantvydo aktyviai susiraðinëta su mokslo draugaiskun. J. Petrauskiu, kuris dirbo Belðile (Ðkotija), sediðkiu Domu, tuo metustudijavusiu Miunchene (Vokietija), taip pat Miunchene studijavusiu Alfon-su, pasiraðinëjusiu p. Uþupiu ir p. Fran Kevek. Zenono Ivinskio laiðke P. Mant-vydui, be ávairiø asmeniniø ir bendrø reikalø, raðoma apie Þemaièiø daukan-tieèiø draugijà, jos uniformas ir þenklelius. Yra laiðkas ir nuo tada dar studen-tu buvusio, vëliau „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus Juozo Keliuoèio.Labai ádomûs Grigo Valanèiaus laiðkai. Pavyzdþiui, á P. Mantvydà kreipæsis„Pranai Þvalgoni“, pats laiðko gale daþniausiai pasiraðo „Grigorius“ arba„Grigorius Episcpous“. Jo laðkuose gausu Austrijoje besimokanèiø stu-dentø gyvenimo apraðymø. Jauèiamas jo, kaip diplomato, màstymas, nekar tà akcentuojama, kaip svarbu studentams tinkamai atstovauti savo jau-nai ðaliai uþsienyje, uþsimenama, kad jis bus diplomatas – „voldemaras“.Korespondencijoje taip pat randame Stasio Ðalkauskio laiðkà. P. Mantvydoartimai bendrauta ir su prof. Pranu Kuraièiu, dr. Ignu Skrupskeliu, daugeliu kitøano meto iðkiliø asmenybiø. Deja, kol kas dar ne visi laiðkø autoriai identifikuoti.

Susiraðinëjimas atspindi ne tik ano meto aktualijas, studentijos politinesir tautines orientacijas, jø veiklà atstovaujant savo jaunai Lietuvos valstybeiuþsienyje. Èia galima rasti informacijos ir apie istorinius ávykius Plungës,Telðiø miestuose bei apylinkëse. Puèkoriðkiui raðyti draugø ir profesoriøS. Ðalkauskio bei P. Kuraièio laiðkai liudija, kad P. Mantvydas buvo gabus,stropus, labai visuomeniðkas, aukðtos moralës þmogus.

Ið susiraðinëjimo su ávairiomis institucijomis, suþinome, kad 1925 m.P. Mantvydas direktoriaus Simaièio buvo kvieèiamas mokytojauti á Telðiøgimnazijà, o 1929 m. – á Kauno „Pavasario“ aukðtesniàjà komercijos mo-kyklà dëstyti lietuviø kalbà ir literatûrà. Tais paèiais metais bendradarbiauta suTelðiø kunigø seminarija leidþiant „Þemaièiø kalendoriø“.

Archyvo rankraðèiai taip pat rodo puikias P. Mantvydo uþsienio kalbøþinias.

Dalis archyvo laiðkø – þiauriø tremties metø liudytojai. Ið jø matome, kadP. Mantvydas sunkiausiomis gyvenimo dienomis turëjo tikrà draugà – StasáDabuðá, kuris, prisidengdamas marksizmo-leninizmo raðtø ir rusø-lietuviøfrazeologijos þodyno rengëjo vardu, dëjo visas pastangas, kad filosofasgalëtø gráþti á tëvynæ. Tai liudija visa eilë jo raðytø praðymø ávairioms instanci-joms. Ið tremties laikotarpio laiðkø jauèiama P. Mantvydo artimøjø baimë. Jogiminaièiai savo laiðkuose já vadina „Draugu“.

Prano Mantvydo uþraðø skyriuje – Prano Vaièiûno eilëraðèiø perraðai,1914–1916 m. komerciniø mokslø, rusø literatûros, romënø literatûros,filosofijos darbø uþraðai, lenkø-lietuviø, lotynø-rusø þodynai, Fridricho Ðile-rio (Friedrich Shiller) eilëraðèio „Lioralei“ tekstas ir gaidos.

Ávairiø dokumentø grupëje – ðeimos dokumetai, pirmosios þmonosMarijos Dzenkauskaitës dienoraðèiai, kolegø, dëstytojø vizitinës kor telës,taip pat vienas ádomus, neþinia kokiu keliu á ðá archyvà patekæs antspauduo-tas dokumentas, datuotas 1854 m. Tai Telðiø apskrities dvarininko NikiforoJuozo Viktorovièiaus Aleksandrovo Vizginto dvarininkiðkos kilmës paliudiji-mas, iðduotas Telðiø apskrities Dvarininkø pirmininko, Imperatoriaus rûmøKamer Junkerio kunigaikðèio Irenëjaus Oginskio. Didþiam liûdesiui, o gal irlaimei, visas ðis raðtas apraðinëtas kruopðèiomis Prano Montvydo pastabo-mis ir tekstais – rusø kalbos pratybomis.

Ðis Þemaièiø dailës muziejuje saugomas filosofo P. Mantvydo archyvassvarbus tuo, kad sudaro galimybæ geriau paþinti P. Mantvydo asmenybæ,duoda naujø þiniø apie Þemaitijoje veikusios visuomeninës organizacijos„Saulutë“ veiklà, jos narius ir jø tarpusavio ryðius, parodo to meto studenti-jos ir inteligentijos bendravimà ir poþiûrá á kraðto ávykius. Ðis archyvas –reikðminga Þemaitijos ir visos Lietuvos atgimimo istorijos ðaltiniø dalis, kurilaukia ir dabar jau turi galimybes sulaukti savo tyrinëtojø.

Antrojo pasaulinio karo metais Telðiuose gyveno ir kûrë tuo laikuLietuvoje jau gerai þinomi dailininkai Paulius Augius-Augustinavi-èius ir Telesforas Valius. Jie kartu su poetu Pranu Geniu, kuris tuometu vadovavo Þemaièiø muziejui „Alka”, sumanë surengti Pirmà-jà þemaièiø dailës parodà. Jà suorganizuoti padëjo ir Telðiø Þemai-èiø meno ir mokslo centras, kuriam vadovavo K. Mockus.

Paroda Þemaièiø muziejaus „Alka“ didþiojoje salëje iðkilmingaiatidaryta 1943 m. lapkrièio 7 d.

Ta proga iðleisto katalogo pratarmëje raðoma: „Alkos“ muzie-jus, rûpindamasis savo kraðto gyvybiniais kultûros reikalais, su-organizavo ðià Pirmà Þemaièiø Dailininkø Meno Parodà TelðiuoseÞemaièiø kraðto kultûros dienø iðkilmiø proga. Þemaièiø þemë yraiðauginusi daug didþiø asmenybiø, religijos, mokslo, karo ir valsty-bës vyrø, þodþio kûrëjø – poetø raðytojø ir kitø meno ðakø talentø.Þemaièiø þemë turi garbingø senosios kartos tradicijø ir didþiausiàkultûros palikimà, jaunoji þemaièiø karta, iðaugusi naujo gyvenimosàlygose, kuria naujas mokslo, literatûros ir meno vertybes ir, bû-dama kilusi ið brangios Þemaièiø þemës, gráþta á savo gimtà kraðtàsu savo vertingais kûrybos vaisiais ir skiria juos gimtajam kaimui.Ji nepamirðo tëvø ar tojø, motinø verpëjø, broliø ir seserø naujogyvenimo kûrëjø. Ji – su jumis. Þemaièiai dailininkai, sudarydamisavo nuolatiná sambûrá, laikas nuo laiko surengs savo kûriniø me-no parodas ávairiuose Þemaièiø kraðto centruose ir kitur. Juos vi-sus jungia gimtojo kraðto meilë, didinga jo praeitis ir naujo kultûrosgyvenimo ðviesus kelias.“

Parodos atidarymo iðkilmëse dalyvavo Telðiø vyskupas Vin-centas Borisevièius, bûrys ano meto valdþios atstovø ið Telðiø irkitø Þemaitijos miestø. Buvo ir F. Kirða, grupë Ðiauliø teatro aktoriø,„Tëviðkës” redakcijos, radiofono darbuotojø.

Ðioje parodoje kartu su 22 þemaièiais dailininkais savo kûrybàpristatë ir bûrys menininkø, kilusiø ið kitø Lietuvos vietø (jø taip patbuvo 22). Parodos dalyviai: P. P. Aleksandravièius, L. Andriejaus-kas, P. Augius-Augustinavièius, J. Bagdonas, G. Bagdonavièius, A. Bi-levièius, J. Dagys, J. Docius, A. Galdikas, V. Galdikas (gimnazis-tas), B. Gedvilienë-Vilkutaitytë, A. Gudaitis, J. Janulis, P. Kaufma-nas, P. Kalpokas, R. Kalpokas, L. Kazokas, J. Kiaunë, È. Kontrimas,P. Krinickas, T. Kulakauskas, J. Kuzminskas, P. Lukoðius, I. Piðèi-kas, Z. Petravièius, J. Perkauskas, Z. Plechavièienë, B. Pundzius,V. Ratas, S. Sidabras, V. F. Sipavièius, J. Steponavièius, J. Sarkevi-èius, E. Ðalkauskas, K. Ðaulys, A. Ðepetys, K. Ðimonis, A. Ðukys,S. Uðinskas, T. Valius, J. Vienoþinskis, L. Vilimas, V. Vizgirda,A. Þmuidzinavièius-Þemaitis. Ið viso Pirmojoje þemaièiø dailësparodoje buvo eksponuojama 110 kûriniø.

PIRMOJIÞEMAIÈIØ DAILËSPARODAKONSTANTINAS PRUÐINSKAS

PIRMOJIÞEMAIÈIØ DAILËSPARODA

28 KULTÛRA

XVI–XIX OMÞÇ1996 m. Ðiauliûs vîkstont muokslënç konfërëncëjç, katra bova

skërta Þemaitiu raðîtuoju sambûrë (përmuojë þemaitiu raðîtuojukongresa) 60-metiou, Stanevîèë Sëmuona bëndrëjës pirmininks,Vilniaus universiteta pruofesuorios Gërdzijausks Jûzaps, sava pra-neðëmë „Þemaitiu kultûrënç sambûrç XVI–XIX a.“, akcëntava, kapar tou laikuotarpi gal iðskërtë vëinioulëka þemaitiu kultûrëniu sam-bûriu (sâjûdiu), katrëi darë dëdëlë îtaka þemaitiu savëmuonës for-mavëmou, vësuos Lietovuos kultûras ër ðvëitëma, tçp pat ër gruo-þënës literatûras raidâ XVI–XIX o.

Prisiminkem tus pruof. J. Gërdzijauska iðskërtû kultûrëniu sam-bûriu pagrindinius lîderius. Kuoþnos ið anû þmuogou, bënt këik dau-

ÞEMAITIUKULTÛRINISSÂJÛDISXX o. pab. – XI o. pr.MUKIENË DANUTË giau þënontem Lietovuos istuorëjë, daug kou pasaka ër aple kon-

kretë kultûrënë sambûrë veikluos pagrindënës krîptis.I SAMBÛRIS. Priðakie – Þemaitiu seniûns Biliûns-Bilevîèë Juons.

Kar to so anou – Kulvietis Abrauoms, Rapoliuonis Stanisluovs,Maþvîds Mar tîns, Zablockis Jurgis, Rodûniuonis AleksandrosVîresnîsis ër nemþâ këtû tuo laika ðvëisuoliu.

II SAMBÛRIS. XVI o. pabaiga. Varnç. Þemaitiu vîskopa GiedraitëMerkelë laikuotarpis. Ðalëp anuo matuom Strîjkovski Motiejo, Mi-kaluojo Daukða.

III SAMBÛRIS. XVII–XIX o. Kraþiu kolegëjë. Laikuotarpis ëlgs.Kas bova lîderç tâs laikâs, sunko jau pasakîtë, nes tamë sambûrierîðkiû asmenîbiu îr daug ër kuoþnos ið anû stëpros: Puoðka Dionî-zos, Stanevîèë Sëmuons, Jucevîèë Liodvëks Aduoms, JuðkasOntuons ër Juons, Guþutis Aleksandros Fruoms.

IV SAMBÛRIS. XIX o. pradë. Þemaitiu vîskopa Giedraitë JûzapaArnulfa laikuotarpis. Karto so anou – Puoðkâ Dionîzos, përmâsisþemaitëðkâ raðës poets Klements Ontuons, Stazds Ontuons.

V SAMBÛRIS. Ons tçp pat sosëformava XIX o. pradiuo. Cëntros –Barzdiûs-Bëjuotûs. Lîderis – Puoðka Dionîzos. Ðalëp auo tâs laikâsmatuom jau mënieta Giedraiti Jûzapa Arnulfa, Valiûna Silvestra, J.Ðimkevîèë. Èe nuorietiuo akcentoutë tuoki muomënta: tuo sambûrëîtakuojems 1823 m. rugpjûtë 3 d. Stanevîèë Sëmuons paraðë uodë„Ðluovie Þemaitiu“.

VI SAMBÛRIS. Cëntros – Vilniou. Jodiejëma lîderis – StanevîèëSëmuons. Karto so anou: Daukonts Sëmuonas, Nezabitauskis Ka-jetuons, Pliuoteris Jurgis, Protasevîèë Kiprijuons, Zatorskis Prans,Pðeciðevskis Adolpis ër nemaþâ këtû tuo laika þemaitiu kultûras ërmuoksla þmuoniû, katrû dëdëlë dali sodarë Kraþiu gimnazëjës auk-lietënç.

VII SAMBÛRIS. Ons sosëformava Peterburgë 1835–1850 m. Pa-grindënç veikiejç – Daukonts Sëmuons ër Valonèios Muotiejos.Anëi so Lietovuo bovosçs þemietçs rîði palaikë par Þemaitëjuogîvenusi Pabrieþa Jurgi.

So kuoþno sâjûdio mes vës daugiau artiejem pri ðiû dëinû, tanuorietiuo këik daugiau apsëstuotë pri tuo laikuotarpë. Jau minieta-më straipsnie pruof. Gërdzijausks Jûzaps atkreipë diemesi i toufakta, ka Peterburgë, S. Daukanta aplinkuo, sobrënda ne tik pradë-nës lietoviu muokîklas sukûrëma idiejë, bet ër vëdorënë muokîmaër Þemaitiu akademëjës plans. S. Daukonta draugû bûrielis Peter-burgë par keliuolëka metu iðjodëna svarbiausius lietoviu kultûrënë

Pradiedamë ðneka aple pastarûju dvijû deðimtmetiuþemaitiu kultûrëni jodiejëma, përmiausç torem sopras-të, ka nieks neatsërond savaimë, diel tuo pradiuo rçkpasëgilintë i tuo jodiejëma iðtakas.

2. Tîrëniejont keliû pastarûju deðimtmetiu þemaitiukultûriniu sambûriu, anû veikluos raida, dar karta isëtë-kënam, kad vëskas ðemë gîvenëmë vîkst spëralës prin-cëpo – þemaitiu kultûrinis jodiejëms tor sava puotvîniusër atuoslûgius, sava diesnius, pasëkartuojëmus.

3. Þemaitiu kultûrinis jodiejëms vësumet bova atvërsivairiû tautîbiu, religiniu isëtëkënëmu þmuonëms.

4. Atskërë þemaitiu kultûrënç sambûrç formavuos so-sëkluostios tëms jodiejëmams palonkiuoms ekuonuo-mënëms ër puolitiniems sâlîguoms, ëðkëlos konkre-tiuoms stëptriuoms asmenîbiems, katruos aple savëmsogebiejë sobortë bëndramintius.

5. Þemaitiu kultûrëniu sâjûdiu ër konkretiû anû dalîviupagrindënç tëkslâ vësumet bova ðëi: tîrënietë, puose-lietë, puopolerintë sava gimtuojë kraðta istuorëjë, kul-tûra, papruotius ër tradicëjës, ðvëistë þmuonis.

Þemaitëjës vieleva

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

29 KULTÛRA

(Nukelta i 30 p.)

darba barus ër padiejë pagrindus tuolesnç lietoviu tautinës kultûrasplietrâ.

VIII SAMBÛRIS. Maskva. XIX o. vëdurîs. Lîderç: Þelvîs-ÞelvavîèëJûzaps ër Andriejauskis Vladimirs. Kar to so anâs – BociarskisDominînks, Koncevîèë Juons.

IX SAMBÛRIS. Viel XIX o. vëdorîs, bet jau Varnç. Jodiejëma prie-kie – Varniu konëgû semënarëjës rektuorios, vuo nu 1850 metu –ër Þemaitiu vîskops Valonèios Muotiejos. Karto so anou – Dau-konts Sëmuons, Ugianskis Andrius, Kaðarauskis Prancëðkos Amb-raziejos, Raèkauskis Jeronîms Kiprijuons, Andriejauskis Vladimirs,Juðka Juons, Zenkevîèë Juons, Beresnevîèë Aleksëndra, Dovîdai-tis Jûzaps Silvestros, Stulginskis Ferdinands, Duominînks Bociars-kis. Pri Varniu kultûrënë sambûrë pritapa ër Rietavë gîvenës,muokîtuojavës Ivinskis Laurîns.

X SAMBÛRIS. Ër viel XIX o. vëdorîs, bet jau Jaunsvirlaukas dvarspri Jelgavuos (Korða gobernëjë). Tou jodiejëma rata soka Smug-levîèë Petros, vuo kar to so anou dërba Daukonts Sëmuons, Akelai-tis Mikaluojos, poets Daukða Jokûbs ër kelë këtë tuo laika kultûras,muoksla veikiejç.

XI SAMBÛRIS. Þemaitëjë. 1867–1870 m., lietovëðkas spauduosdraudëma metâ. Tam jodiejëmou Þemaitëjuo vaduovava vîskopsValonèios Muotiejos, katros sobûrë dëdliausi spauduos riemieju,platintuoju, leidieju bûri. Tas jodiejëms daug kou prisëdiejë, ka1904 m. lietovëðkas spauduos draudëms luotînëðkâs raðmënîmbûtom panaikints.

Ër tçp þingsnis pu þingsnë priartiejuom ër pri XX o.

XX OMÞIOSPruofesuoriaus Girdzijauska Jûzapa pavîzdio nuorietiuo tuoliau

tus kultûrënius sâjûdius eilies tvarka ivardintë.XII SAMBÛRIS. Vîskopa Valonèiaus Muotiejaus isiûbouts jodie-

jëms nenorëma lig pat XX o. pradiuos. Par tou laika sosëformavauþsëgrûdënusi kultûras ër literatûras veikieju kar ta, katra aple savidaug kou pasaka spauduos draudëma laikâs iðleistuoms kninguoms,draudamuo lietovëðkuo spauduo, uþsienie iðleistuos knînguos ið-spausdintâs straipsnçs, gruoþënës literatûras kûrënçs.

Nauji impulsa þemaitiu kultûras þmuoniû veiklâ davë Lietovuosnepriklausuomîbës paskelbëms. XX o. pradiuo simbuolëðkâ galemiðskërtë þemaitiu kultûrininku sambûri, katruo cëntrënë figûra bovaViðinskis Puovëls. Bûtent tas þmuogos palaikë rîðius so dëdëliobûrio þemaitiu muoksla ër kultûras veikieju, paokatëjë pradietë kor tëÞemaitë, Lazdînu Pelieda, Ðatrëjës Ragana, nemaþâ këtû autuoriu,rûpënuos laikraðtiu, knîngu leidëmo. Kultûrinis kraðta gîvenëmsÞemaitëjuo tou laikuotarpio bova dëdëlç iduoms. Èe veikë nemaþâkultûras, ðvëitëma organizacëju, katrû veikluos tîrëniejëmâ ðëndëintonkç jau îr muokslininku diemesë cëntrë.

XIII SAMBÛRISXX a. 3 deðimtmetë pabaiguo – 4 deðimtmetë vëdorie Þemaitë-

juo sosëformava naus þemaitiu kultûrinis sambûris, katruo centrosbova Telðç. Pradë tam sâjûdiou davë Telðiû ër aplinkiniu rajuonukultûras þmuoniû pastongas puoselietë sava gimtuojë kraðta istuo-rëjë, kultûras pavelda, Telðiûs ikortë vësuos Þemaitëjës kraðtuotîrasmuziejo. Greitâ anû bûri papëldë këtë Þemaitëjës, Klaipiedas krað-ta kûrîbas þmuonis, tçp pat ër þemaitç raðîtuojç, dailininkâ tçtralâ,katrëi gîvena këtuos Lietovuos vëituos. Vësû anû cëntros bova Telðç,besikorous Þemaitiu muziejos „Alka“ (par sava istuorëjë kelis kar-

tus keitës pavadënëma) ër Telðiû þemaitiu tçtros, katros ëlga laikatoriejë ër pruofesiuonaliuojë tçtra statusa. Tâs metâs Þemaitëjuososëkûrë, sava veikla plietuojë nemaþâ ër këtû tuo kraðta kultûras,ðvëitëma organizacëju, katruos bova tuo laikuotarpë þemaitiu kultû-rënë, ðvietiejëðka sâjûdë sodietënë dalës.

ÞEMAITIU RAÐÎTUOJU SAMBÛRIS2006 m. soejë 70 metu nu Þemaitiu raðîtuojë sambûrë ikûrëma

(përmuojë anuo kongresa), diel tuo tâ mûsa ivardinta XIII þemaitiukultûrënë sambûrë veikluos krîptç ðiuo publikacëjuo nuorietomësskër të daugiau diemesë.

Gëmë tas Þemaitiu raðîtuoju sambûris ið Þemaitëjuo organizou-jemu þemaitiu raðîtuoju kûrîbas vakarû, katrûs pradiuo dalîvava jaupripaþintë, knîngas iðleidë, sava kûrîba þornalûs, ivairiûs almana-kûs skelbë raðîtuojç, pri katrû vieliau prisëdiejë ër jaunesnë kû-riejç. Leisdams antuoluogëjë „Þemaitç“ (lietovëðks anuos pavadë-nëms bova „Þemaièiai“), S. Anglickis 1938 m. raðë: „(...) vieningaipradedame þemaièiø senovës, þemaièiø stiprîbës, kalbos, kûrybosir bûdo atgimimà. Koks nors politiðkas apsisprendimas bei separa-tizmas mums galvos nekvarðina. Mes dar tebesame iðtikimi pir-mojo mûsø tautos þadintojo Simono Daukanto dvilypei sàvokai:þemaièiai lietuviai arba lietuviai þemaièiai. Kablelio tarp tø dviejøþodþiø, kaip ir jis, mes nenorime. Bet niekas negali laikyti per blogasavo kultûros globà, savo kalbos turtø iðsaugojimà, ugdymà ir lais-vas varþybas kultûros srityje“.

S. Anglickis tamë kultûrënemë sambûrie pradiuo bova vëns iðlîderiu. Tou laiko ons gîvena ër dirba Ðiauliûs. Tou tarpo þemaitiukultûrënë atgëmëma centros, kap jau bova pasakîta, formavuosTelðiûs, tad greitâ ër vaduovavëms Þemaitiu raðîtuojë sambûriouperëjë Telðiûs gîvenosëms þemaitëms ër tapa bëndra tarpukarë ërOntruojë pasaulënë kara metâs vîkosë þemaitiu kultûrënë sâjûdësodietënë, vëina ið rîðkiausiu daliû. Tuo Þemaitëjuo ër vësuo Lieto-vuo, tçp pat ër uþsienie gîvenontiû kai kuriû kultûras þmuoniû jodie-jëma priðakie tâs laikâs bova Þemaitiu „Alkas“ moziejaus ikûriespoets Genîs Prans, raðîtuos Butkû Jozë, dramaturgs ër poets Gin-tals Petros, konëgs, vëns ið tû laikû garsiausiu Lietovuos teuoluo-gu, 1937–1940 m. „Þemaitiu prietelio“ redagavës Olðausks Kazë-miers ër nemaþos bûrîs këtû iðkiliû þemaitiu, pri katrû vëliau prisë-jungë ër dailininkâ Augustinavîèë Paulius, Valius Telesfuors, aktuo-rios, reþisierios Bernuots Napuoleuons, Jurkâ – Jûzaps ër Paulios,kalbininks Salîs Ontuons, nemaþâ këtû ðvëisuoliu.

1936 m. lapkrëstë 15 d. Ðiauliûs bova suorganizouta përmuojiþemaitiu raðîtuoju konfërëncëjë. Anuo dalîvava Butkû Jozë, Simo-naitîtë Ieva, Santvars Stasîs, Anglickis Stasîs, Januðîtë Liûnë, Bû-davs Stasius, Genîs Prans, Gintals Petros, Neveravîèë Fabijuons.Tuo konfërëncëjuo gëmë somanîms iðleistë jau mënavuota þemai-tiu pruozas ër poezëjës antuoluogëjë „Þemaitç“. Knîngas sodarîtuo-jo bova paskërts S. Anglickis. Leidont tou antuoluogëjë pri jau pa-mënavuotu raðîtuoju prisëdiejë Vîdûns, Èiurlionienë-Kîmantaitë Zuo-pëjë, Vaitkos Mîkuols, Ðimkos Juons, Mazalâtë Nelë, Dulkë Kle-mensos, Linkevîèë Mëkuols. No vo jaunesniuoji tû laikû raðîtuojukarta – Maèernis Vîtauts, Jurkâ Jûzaps ër Paulios, Niûnevâtë Stasëër kelë këtë raðîtuojç – i tou sâjûdi isëjungë këik vieliau.

„Þemaitiu prietelius“ prîðkarë metâs, vo Ontruojë pasaulënë ka-ra laikotarpio – Telðiûs leidams „Þemaitiu þemës“ savaitraðtis bo-

30 KULTÛRA

va tëi leidënç, katrûs kap kuokemë metraðtie atsëspindiejë tuonaujuojë kultûrënë þemaitiu sâjûdë veikla. Ons përmiausç plietuojëS. Daukonta, M. Valonèiaus laikû kultûrëniu sâjûdiu tradicëjës, ër,kâp îr pasakës S. Anglickis, miegëna „atgaivintë tus þemaitiu kal-buos tortus, katrëi, ivedos bëndrënë lietoviu raðta, kalba, bova nu-stumtë i ðali“.

Platç Þemaitëjuo pasklëda tuo pateis S. Anglickë pasakîtë ërmûsa dëinas pasëikë þuodç: „Yra tik viena kalba, kuria visi pasau-lio raðytojai geriausiai raðo, tai yra motinos kalba. Þemaièiai priva-lo savo lieþuvá ið pagrindø iðnaudoti, paskui jau tik griebtis kito, one atvirkðèiai“.

Tas þemaitiu kultûrinis sambûris gana aktîvç veikë ër Ontruojëpasaulënë kara metâs, bet 1944 m. vasara, artiejont frontou, aptëla.Dalis sambûrë dalîviu pasëtraukë i Vakarus, dalës þova, dalës nuçjëi tîlioujë rezistëncëjë, nes, kap îr pasakës Anglickis Stasîs, soviet-metio þemaitëðks kultûrënis jodiejëms bova nepageidaujems.

***Vësë lig ðiuol pamënavuotë kultûrënç sâjûdç bova vësuome-

nënç sambûrç ër lig tuo laika juokiû oficeliû organizacëju, katruosbûtom jungosës anûs dalîvavusius vësus veikiejus ër formalizavo-sës tus jodiejëmus, nebova. Prieþastës ta, ka kalbam aple sâjû-dius, vo ne organizacëjës. Je kalbiesem aple organizacëjës, torie-sem pasakîtë, ka tarpukarë Lietovuo ër Ontruojë pasaulënë karametâs tuokiû þemaitëðku kultûrëniu organizacëju, katrû veikluostëkslâ bova puoselietë þemaitëðka identiteta ër patëms tuobolietëkap þemaitems, bova nemaþâ. Platë veikla Kaunë, Klaipieduo bovaiðsëvîstës akademinis þemaitiu stodëntu korporacënis jodiejëms, kt.

Tarpukarë metâs Þemaitiu raðîtuojë sambûrë vaduovâ bova pra-diejë rûpintëis, ka anû organizacëjë bûtom iregistrouta valdiuosîstaiguos, bet tas, mona þëniuoms, lig gala nebova padarîta (duoku-mëntu, katrëi iruodîtom, ka ta organizacëjë bova iregistrouta, nierdar pavîkë rastë).

(Atkelta ið 29 p.) XIV SAMBÛRË VEIKLUOS I ETAPSNaus þemaitiu kultûras sambûris Lietovuo prasëdiejë kar to so

këlstontçs Lietovuos Atgëmëma viejçs (XX o. 9 deð.). Ðëndëin daugkam ið þemaitiu tas kultûrënis sambûris ër asocëjoujës so Atgë-mëmo. Vilniou anuo dalîvç rinkuos pri Mickevîèë Aduoma pamin-kla pamënietë 1918 m. vasarë 16 d. paskelbta Lietovuos nepriklau-somîbës Akta sokakti, kielë Lietovuos trëspalvë, vuo þemaitiusbodëna, vienëjë vës garsiau skombous Rainiû tragedëjës atmin-tëis varps.

Tas þemaitëðks kultûrinis sambûris tçp pat tor sava istuorëjë ërsava pagrindinius veikiejus.

2007-âsçs metâs bus 20 metu, kâp ivîka përmuoji Varniu muoks-lënë konfërëncëjë. Suorganizava anou tou laiko jaunë Þemaitëjësër Lietovuos istuorikâ, katrëi tîrëniejë Þemaitëjë. Anëms vaduova-va ið Telðiû këlës istuoriks, arkeuoluogs, dabar Vilniaus dailës aka-demëjës rektuorios, pruofesuorios dr. Butrëms Aduoms ër tou laikoÞemaitiu muziejou „Alka“ dërbës istuoriks dr. Vaivada Vacluovs,katros dërb Klaipiedas universitetë. Konfërëncëjë bova skër ta Bir-þulë eþera baseina tîrëniejëmu deðimtmetiou.

Îprasta, ka konfërëncëjuo dalîvaun nedëdëlis suinteresoutu þmuo-niû bûrielis. Tou tarpo i Varnius tâs metâ sosërinka daugîbë þmuo-niû, katrëi jautë puoreiki geriau paþintë sava kraðta istuorëjë ërkultûra. Bûtent tuo konfërëncëjuo përma karta bova oficialç iðkeltaidiejë ikortë vësus Þemaitëjës kultûras ër muoksla þmuonis vienë-jontë Þemaitiu kultûras draugëjë. Tou idiejë konfërëncëjuo iðkielëjau mënavuots Vaivada Vacluovs ër aukðtaitis istuorëks KulakausksOntuons.

Puoreikis tuokç organizacëjç bova dëdliausis ër sâlîgas anâikor të tâs laikâs bova palonkës. Pu konfërëncëjës tuos draugëjëskûrëma idiejë tuoliau bova vîstuoma Telðiûs, tarontëis so VilniouÞemaitius vienëj nuors geriau paþintë sava kraðta praeiti. Portëgrapëjuo –grupë Vilniaus dailës akademëjës Telðiû fakulteta studëntu ekskursijuo puÞemaitëjës pëlekalnius. 2004 m.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

31KULTÛRA

gîvenontçs ið Þemaitëjës këlosçs kultûras, mena, muoksla vei-kiejçs bei þemaitëðka kultûrënë jodiejëmâ inicetuorçs Þemaitëjësrajuonûs ër miestûs. Telðiûs tuo jodiejëma cëntros bova Þemaitiumoziejou „Alka“. Pri tuo jodiejëma, oficeliuos þemaitiu kultûrënëjodiejëma draugëjës ikûrëma iðtaku stuoviejë Vaivada Vacluovs,Ðviegþdavîèë Kçstutis, Spudîtë Elvîra, Vilniou dërbous ButrëmsAduoms. Bûtënt anëi padiejë pagrindus Telðiûs, „Alkas“ moziejou,1988 m. lapkrëtë mienesie ivîkosem 46 þemaitiu, sosërûpënusiukraðta kultûrënio palëkëmo, anuo iðsauguojëmo, sosëbûrëmou, kat-ros paskiau bova pavadints Þemaitiu kultûras draugëjës steige-moujë konfërëncëjë. Tamë rëngënie përma karta oficialç bova dis-kutoujema dël Þemaitiu kultûras draugëjës ikûrëma ër numatîtasanuos veikluos pruogramas pagrindënës krîptës.

Tamë ër tuolesnemë draugëjës kûrëma pruocesë, be jau pamë-navuotu þemaitiu kultûrëninku, aktîvç dalîvava raðîtuos ër þorna-lists Kaðauskis Stasîs, anuo bruolis raðîtuos Raimonds, bovës Tel-ðiû aeruokluba pirmininks Kasparavîèë Stasîs, etnuoluogs MiliosVacîs, Telðiû rajuona arkiteks Þebrauskis Algërds, telðiðkis þorna-lists A. Ivoncios, muokslininks S. Daunîs ið Rumðiðkiu.

Tamë sosëbûrëmë (konfërëncëjuo) bova nutarta ikortë Þemaitiukultûras draugëjë, bova patvir tintë anuos îstatâ, iðrinkta Þemaitiukultûras draugëjës valdîba ið 17 þmuoniû. Ðëndëin vësus anus nuo-rietiuo ër pamënavuotë: V. Vaivada, K. Ðviegþdavîèë, L. Valatkienë,A. Þebrauskis, S. Kasparavîèë (Telðç), V. Milios, R. Kaðausks,A. Kumþa, A. Butrëms, (Vilnios), A. Narmonts (Palonga), A. Vëlks(Maþeikç), A. Gedvilienë (Ðëlalë), A. Ilginis (Klaipieda), E. Mëc-kûns (Þemaitiu Kalvarëjë), S. Niûnevâtë (Naujuojë Akmenë), A.Rimeika (Ðiaulç). Draugëjës darba soktë bova patëkieta draugëjësprezidiumou, vuo anuos pirmininko iðrinkts Kasparavîèë Stasîs.

Ta bova përmuoji þemaitiu kultûras þmuoniû draugëjë par vësûþemaitëðku kultûrëniu sambûriu istuorëjë, katruos veikla formali-zouta – isteigta oficiali draugëjë, katra 1988 m. groudë 8 d. iregist-routa kâp Lietovuos kultûras fonda struktûrinis padalinîs. Pagal toulaiko galiuojusius istatîmus draugëjë, anuos îstatâ bova iregistrou-të ër Telðiû rajuona vîkduomâjemë kuomitetë (1989 m. sausë 5 d.).

Þemaitiu kultûras draugëjës, tou laiko þemaitiu kultûrininku vë-suotënës vienîtuojës, veikluos perijuods tçsies gerus pënkis-ðeðismetus, katrëi mûsa Lietovuo bova politëniu ër suocelëniu parversmu,dainioujëntës revuoliucëjës metâ. Þemaitëjuo gîvenë ër ið Þemai-tëjës këlë kultûras þmuonis tâs laikâs bûries pu vëino vielevo,aktîvç dalîvava draugëjës organizoujemûs rënginiûs, pastatë Rai-niû koplîèë, atstatë nemaþâ senûju ër inicijeva ne vëina naujë pa-minkla pastatîma, tçp iomþindamë iðkiliû sava kraðta þmuoniû ërtou kraðta garsënontiu îvîkiu atmënëma. Prið gerus deðimti metutou aptar touji Þemaitiu kultûras draugëjës veikluos perijuoda pa-miegënau patîrënietë, sorinkta medþega apibëndrintë (paraðîtë trum-pa tuos draugëjës veikluos istuorëjë 1987–1993 m. ër anou iðleis-të. Tas bova padarîta – Þemaitiu kultûras draugëjës istuorëjë bovaiðleista kâp „Þemaitiu þemës“ þornala 1996 m. nr. 1 prieds, katrosbova platënams ontramë Þemaitiu kultûras draugëjës sovaþiavë-më (1993 m. lëipas mien. Varniûs).

Tou laikuotarpio Þemaitëjuo ër vësuo Lietovuo, þemaitiu kultû-ras draugëjës pavîzdio naujç sosëkûrë ar atsëkûrë, sava veiklapradiejë plietuotë nemaþâ tarpukarë, Ontruojë pasaulënë kara metâsveikusiu kultûras, ðvëitëma organizacëju.

Revoliucëju, demonstracëju laikâ praeit. Po tuo prasided rimtsdarbs. Idieju eufuorëjës apimtë þmuonis sava interesu laukë pra-

ded ëiðkuotë galimîbiu ið esmies realizoutë savi kâp asmenîbë,aple savëm sobortë þmuonis, katrëi padietom tas idiejës, katruospërmiausç îr anam patem svarbës, i krauji isigierosës, relizoutë.

XIV SAMBÛRË VEIKLUOS II ETAPSNu 1993–1994 m. Lietovuo pradiejë formoutëis naus XIV þemai-

tiu kultûrënë sambûrë veikluos etaps, katram bûdinga dalënë kultûrasþmuoniû veikluos ër geuografëjës decëntralizacëjë – kultûrënësveikluos cëntrâ sosëformava daugelie Lietovuos miestu ër mies-tieliu: Vilniou, Kaunë, Klaipieduo, Kretinguo, Plungie, Maþëikiûs,Palonguo, Skoudë, Tauragie, Panevieþie, Bërþûs, Anîkðtiûs, Rum-ðiðkies, Vëlkavëðkie, Ruokëðkie ër kt. Tuo sambûrë aðës tebibovaÞemaitiu kultûras draugëjës veikla. Anuos îtakuo sosëbûrë sava-ronkëðkâ veikou Þemaitiu kultûras draugëjës skîrç, këtas kultûrë-nës organizacëjës, bëndrëjës, draugëjës ër anuos tuoliau plietuojëþemaitëðka kultûrënë, ðvietiejëðka veikla, priklausuomâ nu tuo,kuokës bova tuos vëituos kultûrënës pajiegas ër i tus kultûrëniusdarënius sosëbûrusiu þmuoniû interesâ, galëmîbës savëm kap þe-maitius, Þemaitëjës kraðta patrijuotus, tuos veikluos ðalininkus iden-tifikoutë ër relizoutë. Dëdëlë dalës tu kultûriniu darëniû sava veiklaoficialç formalizava, iregistrava (kar tâs kâp Þemaitiu kultûras drau-gëjës padalënç, vo tonkç ër kâp vësâ so draugëjës veikla nesosë-josës, savaronkëðkas organizacëjës), nemaþa dalës tuo nepadarë,nes tam nebova ër dëdëlë puoreikë – anëi neiðvîstë tuokiuos veik-luos, ka reikieto torietë rçkalû so valdiuos îstaiguom: muokestiuinspekcëjuom, savëvaldîbiem ër panaðç.

Tas, XIV sambûris gîvuo, pletas, igaun vës naujës formas lig patðiuol ër dara nemaþa îtaka pastarâsçs metâs tëik Lietovuo, tëik ërkonkretç Þemaitëjës etnuografënemë regëjuonë iðrîðkiejusiuomsnaujuoms þemaitëðka kultûrënë jodiejëma formuoms.

Kalbont aple Þemaitiu kultûras draugëjës veikla ontramë tuosâjûdë etapë, rçk pamënavuotë tuokius muomëntus:

1. Ligi pat ðiuol daugelie Þemaitëjës ër këtuos Lietovuos vëituosdar tebveik, ka ër ne vësë, ne vëinuodo aktîvomo, Þemaitiu kultûrasdraugëjës skîrç. Daugiausç iðsëlaikë tëi, pri katrû vaira bova stëp-rës asmenîbës, katrû branduoli sodarë þmuonis, jautou stëpri rîðiso sava gimtoujo kraðto, puoreiki bëndrautë so þmuonîm, tîrënietëkraðta istuorëjë, kalba, kultûra, anou puoselietë ër puopolerintë.

2. Þemaitiu kultûras draugëjës veikluos îtakuo Þemaitëjuo atsë-kûrë, sosëkûrosë ër tebsëkor daug këtû kraðta kultûras organiza-cëju, katruos vëino atvejo vësuos Þemaitëjës, vo këto atvejo vëinamiesta, rajuona, miestelë masto atlëikt dëdëli kultûrini, ðvëitiejëð-ka darba, tçp pat ër kultûras pavelda sauguojëma, puopolerënëmasritie. Tuos draugëjës, organizacëjës savës daþniausç vësâ neta-patën so þemaitiu kultûrënio jodiejëmo, kuokio nuors anuo sambû-rio, nuors ið tëkrûju îr anuo sodietënës dalis. Vëino ið tuokiû drau-gëju, katruos veikla Þemaitëjuo îr dëdëlç rîðki, veik Plungës kraðtë– ana îr atsëkûrusi „Saulutës“ draugëjë, katra jau daug metu leidperëjuodëni kultûras, ðvëitëma laikraðti „Þemaitiu saulutë“.

3. Pastarâsçs metâs, tçp pat veikamas Þemaitiu kultûras drau-gëjës pavîzdë, daugelie Þemaitëjës miestu, miesteliu ër kaimûformoujës, sava veikla iduomç plietuo bëndruomenës. Anuos tçppat dëdëli diemesi skër sava kraðta paþënëmou, anuo tradicëjupuoseliejëmou, þmuoniû kultûrënem gîvenëmou ër ðvëitëmou,turiningam laisvalaikë praleidëmou. Tas ruoda, ka anuos tçp pat îrbëndra þemaitëðka ðiû dëinû kultûrënë sambûrë sodietënës dalis.

(Nukelta i 32 p.)

32

4. Paskotënçs deðimtmetçs Vilniou, Kaunë ër kai kuriûs këtûsdëdlesniûs miestûs isëkûrë ër sava veikla plietuo nemaþâ tievið-kienu (kraðtietiu) klubu. Dalës ið anû pradiuo kûries kap neoficialëÞemaitiu kultûras draugëjës padalënç, bet paskou sava veikla sodraugëjë notraukë ër ðëndëin veik kap vësâ atskërë kultûrënç da-rënç (Ðëlalëðkiu kluba pavizdîs Vilniou).

5. 1991–2006 m. tëik Þemaitëjuo, tëik ër vësuo Lietovuo iðrîðkiejëër dar vëina þemaitëðka kultûrënë sambûrë veikluos forma, katrousimbuolëðkâ gal pavadintë „þmuogos–instituts“. Kâp tou sopras-të? Dëdëlemë kultûras, ðvëitëma sritie dërbontiû þmuoniû bûrieiðrîðkiejë asmenîbës, katruos ne tik aktîvç dalîvaun ivairiû þemai-tiu kultûrëniu bëndrëju, draugëju veikluo, bet patis pagal sava inte-resus ër puoreiki savëraiðkâ sosëkor individualës kultûrënës veik-luos pruogramas ër anas pagal sava galëmîbës miegën relizoutë.Kartâs tëi „þmuonis-institutâ“, nebûdamë ispraustë i juokius for-malizma, oficeliû organizacëju riemus, padara daugiau, nego kelësdeðimtis jungonti kuoki draugëjë. Tuokiû „þmuoniû-institutu“ pavîzdiûtorem Plungie, Rëitavë, Telðiûs, Vilniou, Ðiauliûs, Palonguo, Klai-pieduo ër daugelie këtû vëitu.

6. Kalbont aple ðiû dëinû þemaitiu kultûrënius sambûrius, rçkpamënavuotë ër tas pajiegas, katruos boras pri valdëðku kultûrasîstaigu, kultûras cëntrû ër sava veikla nukreip kraðta istuorëjës,kultûras ër savës paþënëmou. Dëdëli ër svarbi darba tuo sritieatlëikt Þemaitëjës mena saviveiklas kolektîvâ (tçtrâ, kaima kape-las, chuorâ, ansamblç, ðuokiu kolektîvâ, bëbliuotekas, muziejç ërkt. îstaigas.

XV SAMBÛRISNaus þemaitiu kultûrinis sambûris pradiejë formoutëis 1994 m.

Pri tuo përðtus viel prikëða aukðtaitç – ðiou konkretio atvejo bovëskultûras viceministros, vuo dabar Vilniaus galerëjës vedies Bal-èiûns Vîtauts.

Tou laiko Lietovuo þemaitiu pavîzdio kûries kultûrënës, savakraðta identiteta iðlaikîmo besërûpënontës organizacëjës maþnevësûs Lietovuos etnuografiniûs regëjuonûs. Anû pagrindënës veik-luos sritis, kap ër þemaitiu, bova tîrënietë sava gimtouji kraðta,puoselietë ër puopolerintë anuo kultûra ër identifikoutë savëm kapþmuogo vëinçp a këtçp susçjusi so tou kraðto. Þmuonis, katrëi tâslaikâs vaduovava Lietovuos kultûrâ, tamë matë dëdëlë pozitîvë jie-

KULTÛRA

(Atkelta ið 31 p.) ga ër rûpënuos, kâp tou pruocesa padarîtë vësuotënio, kâp anoutinkamâ panauduotë bëndruos Lietovuos kultûras plietrâ. Tuokiûkultûras draugëju, kap Þemaitiu kultûras draugëjë, katra tou laikodaugiau perejë i klubënë veikla, rimtam darbou neoþteka. Bovaprisëminta S. Daukonta ër M. Valonèiaus idiejë torietë Þemaitiuakademëjë. Tuokç akademëjç Þemaitëjuo pagrinds jau bova pa-diets: nu 1987 m. vos ne kuoþnâs metâs vësuomenënçs pagrindâsbova organizoujemas Þemaitëjës kraðta kultûras ër istuorëjës tëra-muosës ekspedicëjës Þemaitëjuo, tradicënës þemaitiu muokslë-nës konfërëncëjës (liuob vîktë Varniûs vasaruoms), tû konfërëncë-ju pagrindo pradietas leistë „Þemaitiu praeitëis“ serëjës knîngas.Bova jau sosëformavës ër muokslëninku, þornalistu, këtû kraðtakultûras þmuoniû rats, katruo narç, relizoudamë sava kultûrënës ërmuokslënës veikluos tëkslus, bûries aple istuorëka Botrëma Aduo-ma. Tas ruodë, ka îr rimts pagrinds tuokë Þemaitiu akademëjë for-malç ikor të. Tas oficelç bova padarîta 1994 m. lëipas mien. pabai-guo Varniû vîkosiuo muokslënie konferëncëjuo. Nu pat përmuosdraugëjës veikluos dëinuos lig pat ðiuol Þemaitiu akademëjç va-duovaun Butrëms Aduoms, vuo aple savëm ons bor dëdëli bûriÞemaitëjës istuorëjës ër kultûras tîrënietuoju. Tarp anû îr pruofe-suorç Daujuotîtë Vëktuorëjë, Girdzijausks Jûzaps, Subaèios Gied-rios, Daujuots Vladisluovs, dr. Vaivada Vacluovs, istorikâ PuovëlsÐverebs, Misios Kazîs, fotuografs Varns Sigits, þornalistës Mukie-në Danutë ër Grabîtë Jûratë, pastarâsçs metâs aktîvç i anuos veiklaisijungë plungëðkë Skurdauskienë Juolanta, platelëðkë KuprelîtëAldutë. Përmâsçs Þemaitiu akademëjës garbies narçs bova pripa-þintë gerbamë Þemaitëjës kraðta istuorëjës ër kultûras tîrënietuojç– Broþos Konstantîns ër Ravickienë Eleuonuora (abodo jau mërë).

Tamë naujç besiformoujëntemë jodiejëmë matuom ne vëinaþmuogu ið tû, katrëi isiûbava þemaitëðka kultûrëni sambûri 1987–1993 m.

Einont laikou, þemaitëðkamë kultûrënemë sambûrie veikluosdiferenciacëjë vës daugiau rîðkiejë ër tebrîðkie. Ne vësë, katrëisoka Þemaitiu kultûras draugëjës veikla anuos kûrëmuos ër stëp-riejëma laikuotarpie, tuo veikluo bedalîvaun – dalës anû ðëndëinjau îr naujç isëkûrusiu savaronkëðku kultûras, ðvëitëma, muokslavësuomenëniu organizacëju narç ër tuos naujuos organizacëjuosigîvendën sava kultûrënës inicetîvas. Vëinë ið anû so Þemaitiu kul-tûras draugëjë sava rîðius îr oficialç nutraukë, këtë dar simbuo-D. Mukienës portëgrapëjuo – bûrîs Þemaitiu akademëjës vasaraskonfërëncëjës dalîviu Alsiediûs (Plungës r.) 2006 m. rugpjûtë 24 d.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

33 KULTÛRA

lëðkâ tebier laikuomë tuos draugëjës narçs, nuors anuos veikluo ërnebdalîvaun.

Pri tuokiû naujç, ið bëndra 1987–1993 m. Þemaitiu kultûrënëjodiejëma ëðaugusiu ër ðëndëin savoronkëðkâ veikontiû, aple sa-vëm naujus þmuonis borontiû organizacëju përmiausç iðskërtiuoVilniou isëkûrosë Þemaitiu akademënë jaunima korporacëjë „Sa-mogitia“, katra Lietuvuos Respublikas Teisingoma ministerëjuo ire-gistrouta 1996 m. groudë 24 d.

Vilniou veik ër Ðatrëjës Raganas bëndrëjë, Regëjuonu kultûrë-niu inicetîvu cëntros (arba „Þemaitiu þemës“ þornala redakcëjë).Vilniou îr ër Sëmuona Stanevîèë bëndrëjës cëntros, Þemaitiu kultû-ras, akademënë jaunima ër vâkû paramuos fonds. Tû organizacëjuvëikluo dëdëlë masëðkoma nier, bet darbs dërbams konkretos, iðesmies, pruofesiuonalç ër tas ne vëinuo sritie reprezentoun ðiûdëinû þemaitiu kultûras þmuoniû, kultûrëniu sambûriu veikla.

Telðç faktëðkâ þemaitëðkamë kultûrënemë jodiejëmë tamë pe-rijuodë îr praradë cëntra pozicëjës. Anuos palaipsniou parsëkielë ikëtus Lietovuos miestus, daugiausç i Vilnio. Telðç lëka tik kap sim-buolënë Þemaitëjës suostënë, vo Þemaitiu muziejus „Alka“ – kapvëina ið oficialaus þemaitiu kultûrënë sambûrë organizacëju – Þe-maitiu kultûras draugëjës – cëntros.

1987–2006 m. ÞEMAITIU KULTÛRËNËSVEIKLUOS IPATÎBËS1. Þemaitiu kultûrinis sambûris nu pat Lietovuos atgëmëma për-

mû metu (1985–1987 m.) Lietovuos masto bova stëpriausis, ma-sëðkiausis, ivaireposëðkiausis, gëliausis ër nuosekliausis.

2. Þemaitiu kultûrënë veikla bova ër tebier pavizdîs këtû Lieto-vuos etnuografëniu regëjuonu kultûras þmuonëms, kâp, kuokiuomsformuoms Lietovuos sâlîguoms ðçs laikâs gal organizoutë kultûrinijodiejëma atskërûs Lietovuos istuorëðkâ sosëformavusiûs etnuog-rafëniûs regëjuonûs.

3. Skirtingâ nego këtûs Lietovuos etnuografëniûs regëjuonûskraðta kultûrënës organizacëjës kûries, tonkç ër tebsëkor, stëprie-jë, vîstë ër vîsta sava veikla nesosëtapatindamas so veikontiuomsoficialiuoms valdiuos kultûras îstaiguoms, bet sogebiedamas pa-jungtë valdiuos kultûras, ðvëitëma îstaigu torëmas fënansënës, in-telektualënës pajiegas igîvendindamas vësuomenëniu, kultûrëniuorganizacëju inicetîvas. Tas daugiausç rîðko analizoujint Þemaitiuakademëjës veikla.

4. Platiuoji Lietovuos vësuomenë þemaitiu kultûrëni jodiejëmanu pat pradiuos lig pat ðiuol daþniausç prijem ne kâp skir tingukultûrëniu organizacëju, institucëju, asmenîbiu veikla, vo tapatënanou so Lietovuos atgëmëma metâs sosëformavosës Þemaitiu kul-tûras draugëjës veikla, katruos puobûdis ðëndëin jau îr tik klubinis.Tou tarpo Lietovuo ðiou laiko veik daug savaronkëðku þemaitiukultûras, ðvëitëma, muoksla organizacëju ër nier vëinuos organi-zacëjës, katra vësas anas apjungtom („skietënës“ þemaitiu kultû-ras organizacëjës nier). Tas ruoda, ka ni vëina þemaitiu kultûrasorganizacëjë netor muoralënës teisës kalbietë, atstuovautë vësûþemaitiu kultûras orrganizacëju vardo ër anas atstuovautë vëinûs akëtûs valstîbëniûs a vësuomenëniûs darëniûs.

5. Rçk akcëntoutë ër tou muomënta, ka par vësa gîvavëma lai-kuotarpi paskotëniûju deðimtmetiu þemaitiu kultûrënç sambûrç dë-dëliû ër nuolatëniu finansëniu riemieju (be keliû maþû iðimtiû) neto-riejë (këta kalba aple ivairiûs miestûs ër rajuonûs veikontius krað-tietiu, tieviðkienu klubus). Tas ruoda, ka versla þmuonëms vësa

kraðta, sava patëis identiteta rçkalâ nedëdëlç terûp, nebënt tëik,kâp èe reikietom gautë lig pat ðiuol maduo esonti „Þemaitëðkapasa“ ër atsëkratîtë sâþënës grauþëma, ka að, galiedams daug koupadarîtë tam kraðtou, anam nieka bedarau....

6. Nu pat Lietovuos atgëmëma pradiuos þemaitiu kultûrënis jo-diejëms duomëna puolitikus, bet ið esmies ne tam, ka anëi kaþkouta gera nuoriejë padarîtë Þemaitëjës kultûrënem gîvenëmou, bet,ka pasënauduodamë þemaitiu kultûrënë sâjûdë îvaizdio, anuo dalîviudarbâs ër vardâs galietom sau sosëkrautë politini bagaþa. Tçp kartsnu karta i tas þemaitiu kultûras organizacëjës vës isësok „netëkrëpranaðâ“, katrus ne ið karta ër pavîkst paþintë – kar tâs sunkç îratskër të, kor èe prasidëd ër bëngas kultûrënë veikla, vo kor tikpolitënë vieleva plevesoun. Kai kuriuos organizacëjës, anû vaduovâtuokiuos situacëjuos pasëelg ër neatsakingâ, pasëdoud tû puolitikuîtakâ, patenk i anû vuoratinklius. Tçp nukënt anëi patis, par anus ërbëndraþîgç, îr padaruoma neigama îtaka vësam þemaitëðkam kul-tûrënem jodiejëmou ër anuo idiejënems pagrindams.

7. Kalbont aple ðiû dëinû þemaitëðka kultûrënë jodiejëma „dou-bës“, rçk akcentoutë ër tou fakta, ka platiuojë vësuomenë kâp þe-maitëðka kultûrënë jodiejëma organizacëjës kartâs prijem vësustus organizacënius darënius, katrëi savë ivardën kap þemaitëðkus,nuors anëi nieka bëndra netor so þemaitiu kultûrënio jodiejëmo.Ðiou atvejo îr konkretus pavîzdîs Klaipieduo. Po tuo, ka isëkûrë ërsava veikla pradiejë þemaitë Burbas „Þemaitiu parlamënts“, daugkam reikiejë ër lig pat ðiuol tebrçk aiðkintë, ka ons nieka bëndranetor so Þemaitiu kultûras draugëjë, Þemaitiu akademëjë, këtuomsþemaitiu kultûras organizacëjuoms.

8. Þemaitëðks kultûrënis jodiejëms pastarâsçs deðimtmetçs so-sëdûrë ër so këto dëdëlë pruoblemo – þënesklaidas, atskërû þornalistupuolinkio ëiðkuotë sensacëju, vuo ne gilëntëis i rçkala esmë. Tatëndëncëjë îr akivaizdi ër dara dëdëlë þala þemaitiu kultûrënemjodiejëmou, anuo idiejënems veikluos pagrindams. Diel tuo tonkçkuokiuos nuors komercënës, vo kartâs ër ne komercënës televizë-jës sorëngta, nepruofesiuonalç parëngta laida, reportaþos, disku-sëjë ðoniou ont oudëguos paleid daugelë þmuoniû keliû metu darbaër pakert kultûras, ðvëitëma þmuoniû nuora tuoliau dërbtë tuo sritie.Diel kuo tçp atsëtink? Daug kas priklausa nu tuo, ka Lietovuo valstîbëskër par maþâ diemesë valstîbës identiteta, karto ër anuo istruo-rëðkâ sosëformavusiu regëjuonu iðsauguojëmou. Nier dar norma-lë þmuoniû ðvëitëma tuo sritie. Dëdëlë dalës Lietovuos gîventuojunesopront, kuo siek tus atskërus etnuografënius regëjuonus atsuo-vaujëntîs kultûrënç jodiejëmâ, tad tuokës atsëtëktënâ soorganizou-tas, vënposës televizëjës laidas atsisok prið þemaitius kultûrininkusër anû bëndramintius; këta vësuomenës dalës nebsopront, kuo tëiþemaitç nuor, tad atsërond dërbtënis, kad ër akivaizdiuoms for-muoms nepasëreiðkous atskërû lietovuos etnuografëniu regëjuonugîventuoju soprieðënëms.

9. Reikieto atkreiptë diemesi ër i dar vëina muomënta: þemaitiukultûrënç sambûrç nikumet nebova ër nier (be keliû nedëdëliû ërneesmëniu iðimtiû) uþmezgë glaudiû rîðiû, rimtâ nebëndradarbiavaër nebëndradarbiaun (tçp pat be keliû nedëdëliû iðimtiû) so këtûLietovuos etnuografëniu regëjuonu, këtû valstîbiu etnuografiniû krað-tû, þiemiu kultûrënçs jodiejëmâs, nier tîrëniejë anû patër tëis ërperjiemë anou. Tas îr dëdëlis minusos kultûrënemë jodiejëmë ërneigamâ atsëlëip vësuos Lietovuos kultûrënem judiejëmou. Dërb-damë vëinë vësumet esam sëlpnesnë.

34 LITERATÛRA

IÐTAKASPradedont ðneka aple þemaitiu gruoþënës literatûras raida XX,

XXI o., rçktom këik atsëgrçþtë atgal ër pasëveizietë, kuokës tuosliteratûras iðtakas; nieks juk unt toðtiuos vëitas neaug.

Dalini atsakîma i tou klausëm rondam profesuoriaus, StanevîèëSëmuona bëndrëjës pirmininka Girdzijauska Jûzapa studëjuo„Þe-maitiu kultûrënç sambûrç XVI–XIX a.“. Trumpâ tëi anuo iðvardintësambûrç (anû vaduovâ) ër XX omþiou veikë kultûrënç jodiejëmâ îrpamënavuotë ðemë þornala numerie spausdënamamë straipsnieaple þemaitëðkus kultûrënius sambûrius (þr. p. 26–31).

Kalbiedamë aple tus þemaitiu kultûrënius sambûrius, anûs dalîva-vusius þmonis, kuoþnos, kas îr këik daugiau sosëpaþënës so lieto-viu gruoþënë literatûra, gal i vëina rinda sosëdieliuotë ër anû pa-raðîtas, iðleistas knîngas, gruoþënës literatûras kûrënius. Bëndrë-nës lietoviu kalbuos tâs laikâs dar nebova, ta dalës tû knîngu bovaparaðîta tou kalbo, kuokë tëi autuorç kalbiejë – þemaitiu. Tou klau-sëma, këik ër kori ið tû knîngu, këtû raðta darbû originalë bovaþemaitiðka, palëkëm sprçstë tuo laikuotarpë kalbuos ër literatûrastîrënietuojems, vo mes dabar parsëkelkem i XX o. vëduri pasëvei-ziekem, kâp þemaitiu kultûras þmonës sava kalba puoseliejë, þe-maitiðkas literatûras barûs dërba tou laiko.

XX O. 4 DEÐIMTMETISDalës þemaitiu raðîtuoju knîngu XX o. pradiuo bova paraðîta þe-

maitëðkâ. Bet, prið iðleidot tus anû kûrënius, tekstâ bova stëprçredagoujemë, knîngu, straipsniu leidiejç kartâs anas nu pradiuoslig gala liuob perraðîtë, tad originals nu knîngu, straipsniu tekstustëprç skîries. Ðëndëin tëik ta pati Þemaitë, katruos tekstâ lig mûsalaikû bova dar ne veina karta redagoujemë, tëik ër këtë autuorç îrnaujç parleidamë, bet ronkraðtiu originalu îr iðlëkë nedaug, tad nierkuo tëkietëis, ka vëina dëina mes vësus tû raðîtuoju kûrënius galie-sem skaitîtë tçp, kap ka anëi bova paraðîtë.

Kâp tou þemaitiu raðîtuoju kûrëniû solietovënëma vertëna 1930–1944 metâs platç sava veikla iðvîstiosë naujë þemaitiu kultûrinëjodiejëma veikiejç, konkretç Þemaitiu raðîtuoju sambûrë narç? Dau-gomuos anû puoþiûri iðreiðkë ðëi tuo sambûrë vëina ëð vaduovuAnglickë Stasë þuodç, iðspausdintë 1938 m. iðleistuo þemaitiu pro-

ÞEMAITIUGRUOÞËNËSLITERATÛRASraida XX o.DANUTË MUKIENË

zas ër poezëjës antuoluogëjuo „Þemaitç“ (Þemaièiai), katruo bovaspausdënamë kûrënç, paraðîtë tëik þemaitiu, tëik ër bëndrënë lietu-viu kalbo, knîngas sodarîtuos Anglickis Stasîs: „(...) Èia þymø vaid-mená suvaidino baudþiavos panaikinimas 1861 metais ir þemësreforma. Aukðtaièiø veikëjai (þmonës, nulëmæ, kad lietuviø bendri-nës kalbos pagrindu bûtø paimta suvalkieèiø tarmë) kone visi buvoiðlaisvintøjø ûkininkø vaikai. Jie brendo tarp rusø inteligentijos, ku-ri linko á liaudá ir kurioj buvo gyva þurnalistikos dvasia. Aukðtaièiaipatys pirmieji, jei neskaièiuosime Maþosios Lietuvos, pradëjo leis-ti lietuviðkus laikraðèius ir ëmë skleisti liaudyje jau þymiai anks-èiau þemaièiø sukurtà idëjø lobynà. Darë jie tai savo motinos ðnek-ta, taigi paruoðdami dirvà bendrinei mûsø raðto kalbai. Jei tuometþemaièiai á tuos laikraðèius savo raðinius siøsdavo, tai jø kalbàiðtaisydavo, tiesiog iðversdavo á aukðtaièiø kalbà. Paskui ir patysþemaièiai ëmë mokytis aukðtaitiðkai, nes buvo nepatogu á aukðtai-èiø laikraðèius siøsti þemaitiðkus raðinius. (...). Tai yra atsitiktinis,ne esminis dalykas, kad aukðtaièiø kalba – o ne þemaièiø – virtobendrine. Jei Valanèiui ir Daukantui bûtø pasisekæ iðleisti laikraðtá,tai galima dràsiai spëti, kad bûtø atsitikæ prieðingai. Èia, þinoma,daug padarë ir mûsø raðto kalbai nusipelniusio vyro Jono Jablons-kio veikla“.

Ër tçp jau atsëtëka, ka, kâp raða S. Anglickis, ðiou meto þemaitçdaugiau nego kumet këtumet XX amþiaus përmâs deðimtmetçs bo-va netekë sava þemaitëðka sopratëma. Valog S. Anglickë „(...) aukð-taièiams pasisekë þemaièius átikinti, kad jie daugelio savotiðkumøturi atsiþadëti dël bendros valstybës, dël bendros kultûros. Þemai-èiai raðytojai kantriai pasidavë taisomi. Þemaitë, kuri visà savoamþiø nemokëjo kitaip, kaip tik þemaitiðkai, buvo paversta bendri-nës kalbos raðytoja, buvo tikra to þodþio prasme „perdirbta“. (...)Senieji þemaièiø raðytojai, kaip Daukantas, Poðka, Stanevièius,Valanèius, yra paraðomi aukðtaitiðkai ir iðleidþiami. – Sako, taipratur tina lietuviø literatûrà, bet kokia ið to nauda þemaièiams?Daug puikiausiø, seniausiø þodþiø transkripcijoj mirðta: þemaièiamsjie per tai pasidaro svetimi, o aukðtaièiams jie lieka vis tiek beþodyno nesuprantami“.

ÞEMAITIU SPAUDA APLE ÞEMAITËÐKARAÐTA ËR KALBA1937 m. „Þemaièiø prieteliaus“ vëinioulëktamë numerie iðspaus-

dintame straipsnie „Þemaitiu þemës dainç“ raðuoma, ka „(...) Pir-màjà praeito (XIX) amþiaus pusæ beveik vien þemaièiai saugojolietuviðkà þodá ir graþiomis formomis barstë já po ðiaudines lûðne-les. Poðka, Stanevièia, Valiûnas, vëliau Daukantas, Valanèius, Mai-ronis, Þemaitë – vis tai didieji þemaièiai, kuriems savo laiku nebu-vo lygiø aukðtaièiø“. Tou minti 1942 m. „Þemaitiu þemës“ savait-raðtë 39 numerë straipsnie „Literatûros vakarai Þemaièiuose“ ið-plietuojë poets, muziejininks Genîs Prans. Ons raðë: „Þemaièiø(Þemaitç, kâp tas buvo îprasta seniau, vartojems nuorint ávardintëÞemaitëjë kap terëtuorëjë, rëgëjuona – Red. p.) literatûra yra labaisena, nes amþiø bëgyje Þemaièiuose tarpo Lietuvos kultûra, Þemai-èiø literatûra buvo Lietuvos literatûra, Þemaièiø kalba – Lietuvosraðto kalba“.

Antuoluogëjë „Þemaitç“ (Þemaièiai), laikraðtç „Þemaitiu prietelios“(Þemaièiø prietelius) prieðkarë metâs, vo Ontruojë pasaulënë karalaikotarpio – Telðiûs ledams savaitraðtis „Þemaitiu þemë“ (Þemai-èiø þemë) bova tëi leidënç, katruos kap kuokemë metraðtie atsës-pindiejë tuo naujuojë kultûrënë þemaitiu sâjûdë veikla. Tas sâjûdis

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

35 LITERATÛRA

(Nukelta i 36 p.)

përmiausç plietuojë S. Daukonta, M. Valonèiaus laikû kultûrëniusàjûdiu tradicëjës, ër, kâp îr pasakës S. Anglickis, miegëna atgai-vintë tus þemaitiu kalbuos tor tus, katrëi, ivedos bëndrënë lietoviuraðta, kalba, bova nustumtë i ðali.

Platç Þemaitëjuo pasklëda tuo pateis S. Anglickë pasakîtë ërmûsa dëinas pasëikë þuodç: „Yra tik viena kalba, kuria visi pasau-lio raðytojai geriausiai raðo, tai yra motinos kalba. Þemaièiai priva-lo savo lieþuvá ið pagrindø iðnaudoti, paskui jau tik griebtis kito, one atvirkðèiai“.

Tuo sâjûdë veikluos lauks bova platos. Daug diemesë bovaskërama þemaitiu kalbuos, literatûras rçkalams. Skaituom 1937 m.„Þemaitiu prieteliaus“ 11 numarie paskelbta J. Tautvîda straipsnë„Tëvø kalbos ðventë Telðiuose“ iðtrauka: „Dabar telðiðkiø þemai-èiø yra keliama mintis suraðyti þemaièiø kalbos taisykles – gra-matikà. Ateis laikas, kad Þemaitës raðtai bus verèiami á þemaièiøkalbà, teisingiau, ið aukðtaitiðko vertimo perraðomi, nes Þemaitëraðë tik þemaitiðkai ir jos veikalai yra verstiniai“.

Þemaitëðka raðta kalbuos taisîklës bova pradietas kor të darprîðkarë metâs. Daug pri tuo darba prisëdiejë tou laiko stodëjavësJurkos Jûzaps, katros „Þemaitiu prietelie“ vëns ið përmûju iðkielëminti, ka þemaitems bûtënâ rçk kalbietë þemaitëðkâ. Tâs klau-sëmâs 1937 m. minietamë leidënie vîka plati diskusëjë.

Prið Ontrouji pasaulini kara Þemaitëjuo aktîvç veikës LietovuosÞemaitëjës mena ër muoksla cëntros bova ikûrës Þemaitiu tarmiesstudëju sekcëjë, katrâ vaduovava tâs laikâs jau dipluomouts litua-nists Jurkos Jûzaps. Tuos sekcëjës narç bova iðanalizavë þemai-tëðkas raðîbas klausëmus, patvër tënë tuos raðîbas taisîklës ër anûdagmaþ laikies bent jau spausdindamë straipsnius ër gruoþënësliteratûras kûrënelius þemaitiu laikraðtiûs. Þemaitëðkas raðîbas pa-grindâ, katrus parengë Þemaièiø tarmies pruoseminars, bova ið-spausdintë1939 m. „Þemaitiu prietelë“ 51 numerie.

„Þemaitiu prieteliou“ nu 1939 m. nr. 21 buvo îvests skyrielis„Þemaitëðka pastuogë“ (Þemaitiðka pastogë), katramë þemaitiukalbo bova spausdënama tautuosaka, këtë þemaitëðkë tekstâ.

Daugiausç ër menënio poþiûrio vertingiausiu groþënës literatû-ras kûrëniû þemaitëðkâ tou laiko paraðë poetâ S. Anglickis, P. Gin-tals, P. Genîs.

Dël kuo þemaitç, net ër iðsëlavënë, tâs laikâs nuoriejë raðîtëþemaitëðkâ?

Dalënâ i tou klausëma atsakë jauns poets V. Maèernis sava

laiðkë, katrou ons aple 1938 m. paraðë geriausem draugou JurkouPauliou. Pradiuo, papraðæs nesëdîvuotë, ka tamë laiðkë ras maiðî-ta èîriausë lietovëðka ër þiupsni þemaitëðkas kalbuos, V. Maèërnisraða, ka tçp bus diel tuo, ka mûsa raðomoji kalba îr biðki obagëðka.Jeigu nuori kon naðç pasakîtë, ta tik þemaitëðkâ tegali. Je pasakâsakini, ta þënâ, ka pasakç. O aukðtaitëðkâ: þiuopèiuoji, þiuopèiuojiër neþënâ, kas iðeis.

Anuo þemietis J. Jurkos vëinamë ið sava straipsniu tou atsakîmadar iðplietuojë, paþîmiedams, ka îr ne vëns þemaitis raðîtuos, kat-ros tor paraðës ðiou tou þemaitëðkâ, þemaitëðkâ daug kas raða ërtuoliau. Kai kas jau ër lig tuol bova þemaitëðkâ spausdënama. Tëipruocesâ bova pripaþîstamë kap literatûrënë gîvenëma faktâ, betbieda ta, ka lig tuo laika nebova paduoresnës þemaitëðkas raðîbas,vo bile kâp raðîtë savë gerbou þmonës jau nebnuoriejë.

Dëdëlis darbs þemaitiu kalbuos ër gruoþënës literatûras ivedë-ma i vieðouji gîvenëma sritie bova atlëiktams 1941–1944 m., kâ„Þemaitiu þemës“ laikraðtë darbuotuoju rûpesnio tamë leidënie bo-va pradieta spausdintë „Þemaitëðkuojë kertelë“.

Jau mûsa mënavuotuo „Þemaitiu þemie“ 1943 m. viel, kap ër„Þemaitiu prieteliou“ prið kara, ëlga laika vîka diskusëjë þemaitëð-kas raðîbas klausëmâs.

Tâs laikâs J. Jurkos, paþîmiejës, ka „Þemaitëðkuojë ker telë“nier kaþkas tâ naujë tuo kraðta spauduo, dëdliausë pagarba atëde-vë „Þemaitiu prieteliou“, katramë nu 1939 m. nr. 21 bova spausdë-nams skîrielis „Þemaitiu pastuogë“ („Þemaièiø pastogë). Tamë skîre-lie bova paskelbta daug þemaitëðkas tautuosakas, këtû þemaitëð-ka raðta darbieliu. „Pastuogie“ bova tvarka kap pas gera gaspaduo-rio – èe raðënç bova rëktavuojemë pagal B. Jurgutë paruoðtas þe-maitëðkas raðîbas taisîklës. Tuoks skîrielis, kâp raða J. Jurkos,„Þemaitiu prietelie“ atsërada dël dvijû þemaitems palonkiû ap-linkîbiu: laikraðtiou tâs laikâs vaduovava nu Salontû këlës þemaitiskonëgs Olðausks Kazimiers, vuo Telðiû konëgû semënarëjuo muo-kies onkstiau literatûra stodëjavës energings þemaitis nu DarbienuB. Jurgutis. Kâp tik ons Telðiû konëgû semënarëjuo sospëitë þemai-tiu tarmies bûrieli ër jiemies sodarîtë þemaitëðkas raðîbas taisîklës,katruos ër bova pritaikîtas K. Olðauskë redagoujemamë laikraðtie.Atskërâs þemaitëðkas raðîbas klausëmâs B. Jurgutis taries so toulaiko jau þîmio kalbininko (tçp pat þemaitio) Salio Ontuono, katros îrkëlës ið Salontû, þemaitiu stodëntu S. Daukonta draugëjës narçs

Katkaus Alpuonsa portëgrapëjuos (ið kairies): tradicënemë Vilniaus þemaitiu soejëmë (anëi vîkst kuoþna mienesë trieti ontradëini 17.30 val. Vilniausmuokîtuoju nomûs); Vilniaus þemaitiu puolkluora ansamblis „Tîklë“

36 LITERATÛRA

lituanistâs. A. Salîs skaitë tus þemaitëðkus tekstus ër bova anâspatënkints. Tçp ka jau tâs laikâs þemaitëðkas raðîbas taisîklësbova sodarîtas pagal kalbuos ër raðîbas muoksla reikalavëmus.

Kâp pripaþëna pats J. Jurkos, tëi raðîbas pagrindâ nebova patisgeriausë. Anëi ër tâs laikâs spauduos darbuotuojus vës dar tikgelbiejë ið bieduos, nes þemaitëðkas gramatikas nebova, vo raðîtëþemaitëðkâ þmuonës nuoriejë.

Tû raðîbas taisîkliu bova pramuokës ne vëns þemaitis. Daugkas ið senûju þmuoniû lig pat ðiuol tebraða pagal tas taisîklës ërþemaitëðkâ. Vëina ið prieþastiû ta, ka anëi tonkç bova bëngë vosvëina a do skîrius, dël tuo bëndrënës lietoviu kalbuos tik ðëik tëikmuokîkluo tebova pramuokë, vuo þemaitëðkâ rokavuos, bëndravaso þmuonim nu pat maþû dëinû. Dël tuo anëms ër raðîtë þemaitëðkâbova ër îr kor kas paprastiau, nego bëndrënë lietoviu kalbo.

Këts rçkals, kâ tâs kara laikâs Þemaitëjuo bova daug beraðtiu.Baþnîèë, Þemaitiu mena ër muoksla cëntros ragëna vësus maþa-raðtius muokîtëis. Daugiau pramuokës jaunîms bova okatëjemseitë i kaimus ër muokîtë raðîtë, skaitîtë maþaraðtius. Tâs laikâsþemaitëðks literatûrinis ër kalbinis jodiejëms bova gana aktîvos,þmuonës gîvena Anglickë Stasë „Truobalës pri opës“ dvasiuo, gîvëtebëbova ër þemaitëðkë papruotç, tradicëjës. Rokoutëis bëndrënëlietuviu kalbo (daug kas anou puonu, aukðtaitiu, gudu kalbo Þemai-tiûs vadëna) bova tas pats, kas dëdliausis dergliuojëmuos dëinuosvëdurie. Tad je jau augesnë þmuonës muokies raðîtë, tâ raðë tonkçtçp, kap ë rokavuos – þemaitëðkâ.

Tuoliau kalbont tou patë temo, rçktom pamënavuotë 1943 m.„Þemaitiu þemie“ iðspausdinta J. Jablonskë straipsni „Þemaitëð-kas raðîbas rçkalo“. Praded anou autuorios sakîdams, ka þemai-tëðkas raðîbas rçkals nier naus, vuo kurî laika paklaidiuojos ðënbei tën îr viel grîþtama pri savuosës þemaitëðkas kalbuos. Tuoliauautuorios raða, ka „Lietuviø kalba yra susidëjusi ið dviejø atskires-niø ðakø: þemaièiø ir aukðtaièiø. Skir tumas tarp ðiø dviejø ðakøbûde, paproèiuose net iðvaizdoje yra tiek didelis, kad greitas jøsusiliejimas nëra ámanomas. (...) Neginèytina, kad mûsø literatûri-në kalba graþi, kad ji tinka kûrybai ir t. t. Vis dëlto minimos ðakosturi ir ilgà laikà dar turës þymiø kalbiniø skir tumø, dël kuriø þemai-èiai literatûrinës kalbos negali laikyti pilnai jø kalbiniam menuitinkama. Þemaièiø tarmë yra nepaprastai þodinga ir tur tinga termi-nais. Literatûrinë gi kalba, nors daug ko jau nusigriebusi ið þemai-èiø tarmës, þemaièiø kalbiniam menui reikðti tebëra bëdnoka. (...)Apskritai: kalbinis skir tumas tarp aukðtaièiø ir þemaièiø tarmiønëra toks didelis kaip tarp uodo ir kniuisio arba kuisio, kaip tarpkvieèio ar pûro, bet yra toks, kad bendram tautos kalbinës kultûroslabui naudinga lygiagreèiai literatûrinio raðto þemaièiams turëti irsavàjá. (...) Taigi, dràsiau þemaièiai prie savosios tarmës nagrinëji-mo, o tai ne tik mûsø þemaièiø, bet ir bendrinës lietuviø kalboskultûrai iðeis tik á sveikatà“.

ÞEMAITËÐKAS KALBUOS RÇKALÂ LIETOVUOSATGËMËMA METÂSXX o. 9 deðimtmetë vëdurie Þemaitëjuo prasëdiejos kultûrënëm

sâjûdiou, anamë dalîvavë þmuonës daug diemesë pradiejë skërtëgimtuosës þemaitiu kalbuos sogrouþënëmou i vieðouji gîvenëma,þemaitëðkâ spaudâ ër literatûrâ. Tçp jau iðejë, ka tëms, katrëi jie-mies tuo darba, pradiuo prisëejë dvërati ið naujë iðradënietë. Rçkals

tas, ka þemaitëðka raðta ër spauduos pagrindâ, kâp jau mënavuo-jiem, bova padietë maþne prið posë omþiaus, bet, kâ pasëbëngëkars, nieks tou rimtâ neboþsëjiemë, ër jaunesnë þmonës, tçp pat ërtëi, katrëi XX omþiaus paskotënçs dom deðimtmetçs isijungë i þe-maitiu kultûrëni sâjûdi, ni þënuotë nebþënuojë, ka ne tik tarpukarëmetâs ejosemë „Þemaitiu prietelie“, bet ër kara laikâs spausdinta-më „Þemaitiu þemës“ savaitraðtie tonkiû tonkiausç bova spausdë-namë straipsnelç, net atskërë skîrç, paraðîtë þemaitiu kalbo.

1991 m. Palonguo bova iðleists përmâsis Lietovuo nu pat pra-diuos lig pat gala þemaitëðks laikraðtis – „A mon sakâ?“. Iðleistsons ne bile kâp, vuo prið tou i Palonga sokvëitos þemaitiu kraðtakultûras, spauduos þmonis, katrëi iduomavuos þemaitëðkas raðîbasrçkalâs ër anëms sorëngos þemaitëðkas raðîbas seminara, katra-më þemaitëðkas raðîbas pagrindû muokë Ðiauliûs dërbous kalbi-ninks, mokslu daktars Pabrieþa Jûzaps (këlëma ið Skouda). Tamësemënarë sosërinkë þemaitç anuo papraðë tus raðîbas pagrindussosistemintë, apibëndrintë ër iðleistë atskiro knîngelë, ka ana bû-tom kap metuodënë priemuonë tuoliau raðont þemaitëðkus tekstus,leidot þemaitëðkas knîngas ër laikraðtius. Tâs raðîbas pagrindâsvaduovavuos ër jau mënieta „A mon sakâ?“ laikraðtë redakcëjë.

1998 m. tëi raðîbas pagrindâ bova patuobulintë, iðplietuotë ëriðleistë naujë knîngelë – „Þemaitiu raðîba“ (kningelës autuorç – jaumënavuots kalbininks Pabrieþa Jûzaps ër Vilniaus universiteta pruo-fesuorios, tçp pat kalbininks Gërdënis Aleksëndra). Ta knîngelëtoriejë paklausa, greitâ bova iðgraibstîta, tad 2002 m. përmamë„Þemaitiu þemës“ þornala numerie tëi raðîbas patarëmâ bova pars-pausdintë ër tapa prieinamë viel dëdëlem bûriou skaitîtuoju.

Nu pat përmuojë „A mon sakâ?“ laikraðtë numarë èe nemaþâvëitas bova skërama þemaitëðkas tautuosakas, gruoþënës literatû-ras darbelems. Leidënîs patraukë þemaitiðkâ raðontiû ër miegë-nontiû pradietë þemaitëðkâ raðîtë þmuoniû diemesi. Tçp redakcëjëpri savës sotelkë nemaþa bûri þemaitëðkâ raðontiû þmuoniû.

1993 m. pabaiguo „A mon sakâ?“ laikraðtis bova reorganizoutsi þornala „Þemaitis þemë“. 1995 m. þornala redakcëjë i përmoujitâs metâs iðejosi numari, katrou pavadëna „Gimtënës þëborio“,sodiejë vësus lig tuol redakcëjuo gautus, anuos patiuos sorinktusbënt këik daugiau diemesë ver tus þemaitëðkâ paraðîtus eilierað-tius. Leidënîs greitâ pasklëda pu þmonis. Vuo i redakcëjë ë tuoliauplaukë þemaitëðkâ paraðîtë eilieraðtç. Atsërada ër naujû autuoriu:Kobëlios Justîns, Dþervienë Teklë, Gërdënis Aleksëndra, JurðienëStefa ër kt. Bova matîtë, ka daug kas ið anû vësâ rimtâ dërb þemai-tëðkas literatûras barûs, nuors bova ër tuokiû, katrëi þemaitëðkâraðë ba dëdliuos atsakuomîbës, neveiziedamë nie rima, nie ritma,nematîdamë, ka tûs puosmûs daugiau svetëmû þuodiu, nego þe-maitëðku. Jau toriejuom mënavuotus dr. J. Pabrieþas ër pruof.A. Gërdenë þemaitëðkas raðîbas patarëmus, bet daug kas ið tû,katrëi miegëna þemaitëðkâ eilioutë, anû dar nebova matë. Daug tûpoetu bova gëmë ka ë Maþeikiûs, augë Klaipieduo, gîvenë Telðiûs,vuo paskiau i Kauna, Vilnio iðvaþiavë, tâ ër ta anû kalba jau bovadëdëlç maiðîta, dar daugiau bëndrënës lietoviu kalbuos paveikta.

PËMUOSËS ÞEMAITËÐKAS LITERATÛRASKNÎNGAS LIETOVUO1998 m. „Þemaitiu þemës“ redakcëjë parengë spaudâ ër iðleida

përmoujë Lietovuo þemaitëðkas poezëjës rinktinë (antuoluogëjë) –„Sava muotinu kalbo“. Leidot knînga sodarîtuojç grieþtâ laikies þe-maitëðkas raðîbas taisîkliu. Raðtu kalba tvarkë pats pruofesuorios

(Atkelta ið 35 p.)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

37 LITERATÛRA

Gërdënis Aleksëndra. Kningas sodarîtuojç skaitîtuojems nuoriejëpateiktë ne tik geriausius naujç paraðîtus þemaitëðkus eilieraðtius,bet ër tus, katrëi jau bova platç þënuomë ëð seniau – prisëmintëGieni Prani, Anglicki Stasi, Gintala Petra, Kazragi Algërda, Krîþe-vièâtë Teklë, Serapëna Proncëðko, Luotoþi Ontuona ër këtus jau iððiuo pasaulë pasëtraukusius poetus, anû þemaitëðka kûrîba.

Ta knînga vësû þemaitëðkâ iki tuo laika ër tou laiko raðiusiuautuoriu neapiëmë – èe bova pristatîta tik dëdliuojë þemaitëðkâraðiusiu poetu dalës. Ta knînga apem tik XX o. ër tus autorius, katrëipalaikë rîði so „Þemaitiu þemës“ redakcëjë ër tus XX o. talëntinges-nius autorius, aple katrus þëniû ta redakcëjë toriejë. Èe bova spaus-dënama ër Èëkaguo (JAV) gîvenosë, þemaitëðkâ daug sava kûrë-niû paraðiosë ër sava kûrîbas knîngelës JAV ër Lietovuo leidosë ëðKelmës rajuona këlosë poeta Bagduona Apuolinara kûrîba.

Pu ðiuos knîngelës iðleidëma (1998 m.) Telðiû Þemaitës tçtruspagal knîngelies spausdintus eilieraðtius pastatë përmouji þemai-tëðkas poezëjës spektakli, katros tâs patçs metâs boba gerâ iver-tints respublëkënemë miegieju tçtru poezëjës spektakliu konkursë.

1995 m. „Þemaitiu þemës“ redakcëjë sulaukë dëdëlë Vilniougîvenontë þemaitë Rodë Edvarda darba – memuarëniu apsakîmurinkënës „Kuotrë“. 1996 m. knînga bova iðleista – ana bova për-moujë þemaitëðkas pruozas knînga, iðleista Lietovuo. Tû þmuoniû,katrëi skaita þemaitëðkâ, reakcëjë i tou knînga bova palonki: redak-cëjë ið þemaitiu gava net tuokiû atsëlëipëmu, ka vëina kar ta anëisolaukë tuokiuos knîngas, kuokiuos ëiðkuojë vësa sava gîvenëma.

Tëms, katrëi nier pratë þemaitëðkâ raðîtë ër skaitîtë, tokius gruo-þënës literatûras kûrinius pradiuo iveiktë îr pakankamâ sunkç, betrimtâ muokontëis viskuo gal iðmuoktë. Redakcëjë þemaitius ragë-na muokîtëis ne tik skaitîtë, bet ër raðîtë þemaitëðkâ.

„Kuotrë“ bova skaitoma. Iðtraukas ið tuos knîngas bova pradie-tas skaitîtë skaituovu konkursûs, „Kuotrë“ bova iðleista net brailëraðto, iraðîta i garsa juosta ër padauginta, ka anuos galietomklausîtëis ër aklë þmuonës.

2001 m. „Þemaitiu þemës“ redakcëjë iðleida dar vëina RodëEdvarda þemaitëðkas pruozas rinktinë – „Sëmuona malûnâ“, kat-ruos, mona sopratëmo, sava menëðkomo, þemaitëðkomo lig patðiuol ni vëna þemaitëðkas pruozas knînga dar nier pralënkusi.

Þemaitëðkas pruozas raiduo svarbi vëita tenk Dþervienës Tek-

lës kûrîbâ. 2000 m. përmamë „Þemaitiu þemës“ þornala numeriebova iðspausdints përmâsis þemaitëðkas eruotënës pruozas kû-rinîs – Dþervietës Teklës þemaitëðkas pruozas nuovelë „Akmou sopelnë piedo“. Pu tuo, ka ana pasëruodë þornalë, redakcëjë ëð þë-nuomas literatûruoluogës, Vilniaus universiteta pruofesuorës Dau-juotîtës Vëktuorëjës solaukë pasiûlîma kap vertinga gruoþënës li-teratûras kûrini T. Dþervienës nuovelë iðleistë atskëro knîngelë. Tasbova padarîta 2000 m., vo 2005 m. përmamë „Þemaitiu þemës“þornala numerie iðspausdinta ontra tuos nuovelës dalës, 2006 m.tretemë numerie – tretiuoji (paskotënë); autuorç rimtâ dërbont, tanuovelë iðauga i ruomana. „Þemaitiu þemës“ þornalë îr bovë ið-spausdinta ër daugiau Dþervienës Teklës, katra îr këlusi ið Kretin-guos rajuona Kartënas valsèiaus, pruozas kûrëniû, katrëi diemesitçp pat patrauk sava menëðkomo, meistrëðkomo, autorës atsa-kuomîbë prið kuoþna sava kûrënelie pavartuota þuodi. Vëina anuopruozas darbieli spausdënam ër ðemë numarie (þr. p. 43–45). Dþer-vienë Teklë þemaitiðkâ ër eilioun. Þemaitëðkus eilieraðtius ana it-rauk ër i sava leidamas poezëjës rinktënës.

KËTË ÞEMAITËÐKÂ RAÐOU AUTUORÇËð paskotënçs metâs þemaitëðkâ raðontiû poetu daugiausç die-

mesë, mona sopratëmo, nosëpelna Vilniou gîvenous ëð Skoudarajuona këlës poets Kubilios Justîns, Skoudë gîvenonti jauna poetëTamoðauskâtë-Markavîèienë Dalë, ið Telðiû rajuona këlës, Maþëi-kiûs ëlga laika gîvenës pruofesuorios Gërdënis Aleksëndra ër Rëi-

tavë gîvenonti, tonkç þemaitëðkâ raðonti, pati knîngas leidonti Lëng-vënienë Bërota. Þemaitëðkâ ër vësâ neprastâ eilioun Vilniou gîve-nous daugiau kâp kina kûries þënuoms ið Plungës kraðta këlësLingîs Justîns. Ëð jaunûju þemaitiu poetu iduomos îr ið Skoudarajuona këlës Ðimkus Ruoberts-Karlis Giets. Diemesë ver të îr ër iðMaþëikiu rajuona këlosë, Vilniou gîvenontë Elekðë Jûzapa eilie-raðtç, pagal katrus pastarâsçs metâs îr sokorta nemaþâ dainû me-liuodëju, katras daugiausç iðpuopolerëna Akmenës ër Maþëikiurajuonu kaima kapelas.

Aptaront þemaitëðkas gruoþënës literatûras raida paskotënçsmetâs, atskëra diemesë nosëpelna Skouda þemaitiu pastongas gai-

(Nukelta i 38 p.)

D. Mukienës portëgrapëjuos (ið kairies): þornalists, fotomenininks, ëlgamietis Naujuosës Akmenës liaudies tçtra aktuorios Juodpusis Apuolinars ërþemaitëðku laidû, daug metu rengtû ër translioutu par Lietuvuos radëjë, sumanîtuojë, redaktuorë þurnalistë Grabîtë Jûratë; Jurgënës Palonguo

38

(Atkelta ið 37 p.)

vinti þemaitiu kalba ër keltë anuos prestiþa. Þemaitëðkâ paraðîtëstraipsnç, gruoþënës literatûras kûrënç spausdënamë rajuona laik-raðtie „Mûsa þuodis“, skaituomë kultûras vakarûs, konkursûs. Skou-diðkis reþisierios Untulis Edmunds pats raða þemaitëðkas pjesës,stata, reþisoun þemaitëðkus spektaklius. 2001 m. Skouda savë-valdîbës vieðuoji bëbliuoteka paskelbë respublikini þemaitëðkaspruozas ë puoezëjës konkursa, katros bova organizoujems ër vie-lesnçs metâs. Përmâs metâs tam konkursou sava kûrënelius at-siuntë daugiau nego 40 þemaitëðkâ raðontiû þmuoniû, tarp katrû îrër kelë Lietovuo pripaþintë raðîtuojç. Ver tënëma komisëjë ðiou kar-ta vertëna konkursou kûrënius pateikusiu literatu meistrëðkoma,þemaitëðka raðtingoma ër miegëna pasakîtë, kas ið tû raðontiûþmuoniû îr geriausç iðlaikës þemaitëðka pasauliejauta ër subti-liausç anou parteik sava kûrëniûs.

Tas konkursos padiejë pamatîtë, kâp tas þemaitëðks þuodis lai-kuos ðëndëin, kâp esam ivaldë þemaitiu raðta, kalba, kam anatarnaun. Përmâsis pastebiejëms bûtom tuoks:

Dar daug kas ið raðontiû þmuoniû (daugiausç vîresnë omþiausliteratâ) þemaitiu kalba renkas raðîdamë jumuoristënius kûrënius.Tas nier prastâ, bet þemaitiu kalba ne tik tam gal tarnautë…Ontra dalës konkursou sava kûrënius pateikusiu autuoriu atsiuntëdarbelius anus ið bëndrënës lietoviu kalbuos iðvertë i þemaitiu. Tas

tçp pat nier dëdëlç prastâ, bet vertëms lëikt vertëmo. Skaitâ ër jauti,ka þemaitëðkas dvasës, oþgrçbëma tuokemë kûrënelie nedaug. Ërþemaitëðkas sakënë konstrukcëjës nier. Vësâ kas këta skaitont tëk-rû þemaitiu þemaitëðkâ paraðîtus kûrënelius. Sakënç trumpë, mintësgili. Atruoda, ka siedi pas mumunelë ont priklietë ër klausâs, kâp anapasakuo sava gîvenëma istuorëjë, kâp ved ruoda aple paprastusdalîkus, ið katrû sosëded vësos sodietings mûsa pasaulis.

Vëina ið tuokiû autuoriu – skoudëðkë medikë pruozininkë Jurgi-levîèienë Stasë. Neimontrë tëi anuos kûrënelç, bet ið dûðës ër þe-

LITERATÛRA

maitëðkâ paraðîtë. Tamë konkursë diemesi atkreipë ër Lëngvënie-nës Bërotas (Plungë), Markavîèienës Dalës (Skouds), Rudelë Vai-da (Plungë), Zabëtë Eugenëjaus kûrënelç.

Atskëra diemesë ver të Plungës kraðtë korontë A. Kleinauskëþemaitëðkë gruoþënës literatûras kûrënç. Knîngas ons leid savajieguoms. Talënta þmuogos tor. Je maþiau pataikautom skaitîtuo-jou, nesiektom pëgë puopoleroma, mëslëjo, ka solauktomem tëkrâvertingu tuo autoriaus þemaitëðku kûrëniû.

Pastarâsçs metâs paraðîta nemaþâ þemaitëðku eiliû dainuoms,þemaitëðë tekstâ spausdënamë rajonu laikraðtiûs, patiû autuoriu jie-guoms ër piningâs leidamuos knînguos, îr skaituomë radëjë, televi-zëjës laiduos. Vësus anus sosektë îr pakankamâ sunkç, tad ër ðemëstraipsnie tëkriausç neiðvardënuom dar vësû ðiû dëinû iduomiausiu,talëntingiausiu þemaitëðkas literatûras autuoriu. A îr imanuoma anusvësus suregistroutë? Mëlëjo, ka tas registravëms nieka nepadies.Gîvenëms pats atsirinks, kas îr kas. Iðlëks ër i vieðouji nauduojëmaieis tëi kûrënç, katrëi tories ëðlëiktamoujë vertë, tçp kap lig ðç dëinaka îr iðlëkë geriausi Anglickë Stasë, Genë Prana, Èiurliuonienës-Kîmantaitës Zuopëjës ër këtû talentingiausç þemaitëðkâ paraðîtëgruoþënës literatûras kûrënç.

Vilniou veikous Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros (papras-tiau – „Þemaitiu þemës“ redakcëjë) pagal galëmîbës stuoruojësgeriausius þemaitëðkâ paraðîtus kûrënius padarîtë prieinamus vë-

sëms, kas iduomaujës þemaitiðka kûrîba – elektruonënemë leidë-nie „Þemaitëjë“ http://www.samogit.lt îr skîrios „Literatûra“, katra-më îr paskelbta tëik vësë þemaitiu poezëjës antuoluogëjës „Savamuotinu kalbo“ tekstâ, tëik nemaþâ ër këtû þemaitëðkas literatûrastekstu. Kuoþnâs metâs tas skîrios îr papëlduoms naujçs kûrënçs.Tamë interneta leidënie nu 2001 m. îr pateikamas vësû „Þemaitiuþemës“ þornalë spausdënamu straipsniu elektruonënës versëjës.(artëmiausio laiko numatîta skaitmenizoutë, tamë leidënie paskelbtëër këtû þornala numeriu, leistû nu 1993 m., tekstus). Tas daug kou

D. Mukienës portëgrapëjuos (ið kairies): S. Daukonta klietelë Kalviûs (Skouda r., Lënkëmu sen.), paminklos S. Daukontou Lënkëmûs (skulptuoriosMidvikis Regimants). 2006 m. lëipas 2 d.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

39 LITERATÛRA

prisided pri þemaitëðkas kalbuos, kultûras prestiþa kielëma.Ër tçp þemaitiu tarmç ðçs laikâs îr sâlîgas iðpliestë sava funkcë-

jës ër îr pagrinds pradietë ðneka, a tou þemaitiu tarmë nebûtomteisingiau vadintë kalbo. Bûto tik tarmie, je anou vartuotomem tikbuitënie kalbuo, vuo dabâ…

KAS VÎKST LIETOVUO?

1. Þemaitëðkâ ðnek dëdliuojë Þemaitëjës gîventuoju dalës. Tuoskalbuos nier oþmërðë ër nemaþâ þemaitiu, gîvenontiu këtûs kraðtûs.Tad ta kalba buitënë var tuojëma funkcëjë atlëikt.

2. Þemaitëðkâ paraðîtë tekstâ jau daug metu karto so tekstâs,paraðîtâs bëndrënë lietuviu kalbo, îr spausdënamë Lietovuo leida-mûs laikraðtiûs ër þornalûs. Par radëjë ër televizëjë (net ër naciuo-nalënë, kou jau besakîtë aple regëjuonënës radëjë laidas Telðiûs ërKlaipieduo), vediejç, laidû dalîvç tonkç ðnek þemaitëðkâ. Tas ruo-da, ka þemaitiu tarmie (kalba) isëtvërtën masënies inpuormacëjëspriemuonies, atlëikt vieðuojë vartuojëma funkcëjë.

2. Spausdënamë þemaitëðkâ paraðîtë gruoþënës literatûras kû-rënç, knîngas, vuo tas ruoda, ka þemaitiu tarmç jau nebier svetëmaër këta – gruoþënë literatûras – funkcëjë.

3. Ne vëinuo Þemaitëjës baþnîèiuo þemaitç konëgâ ðëndëin pa-maldas laika, pamuokslus saka þemaitëðkâ. Graþi tuokë darba pa-tër tës îr sukaupta Vilniaus prancëðkuonu baþnîèiuo, kor þemai-tëðkâ pamaldas mienesie vëina kar ta laikomas jau kelintë metâ.Tçp pu biðki þemaitiu tarmie skverbas ër i Baþnîèës gîvenëma.

4. Daugelie Þemaitëjës valstîbëniu îstaigu ðëndëin laisvâ galibëndrautë kalbiedams þemaitiu tarmë. Oficeliû raðtu þemaitiu tar-më neraðuom, bet ka ë maþa dalës oficialiuosës kalbuos funkcëjuLietovuo (dalie Þemaitëjës) ðëndëin tenk þemaitiu tarmç.

Kam vëskuo tuo rçk?Përmiausç tam, ka kuosmuopuolitizma pradiejusi garbinë Lie-

tova atsëpeikiejusi dar bûtom Lietova. Rçk tam, ka þemaitç ðiuoþemie jaustomës ne prastiau uþ këtus, þënuotom, ka ër anëms îrvëitas pu saulë. Rçk dar ër tam, ka vëina ið patiû dëdliausiu vertîbiuðemë pasaulie – kuoþnam bûtë savëm – iðlëktom.

KAS TUOLIAU? ARBA POETS MAÈËRNIS VÎTAUTSAPLE ÞEMAITËÐKA LITERATÛRA

Përmiausç þemaitiu kalba torietom ateitë (sogrîþtë) i muokîkla.Augous þmuogos tor þënuotë, kas îr tëkruosës ðiuos þemës vertîbës,iðmuoktë gimtoujë sava muotinas kalba ër iðsëogdîtë pagarba anâ,kap ë vësâ sava gimtuojë kraðta tradicënç kultûrâ. Përmë pagrindâtam torietom bûtë dedamë ðeimuo, vuo paskiau jau sotvër tënamëikimuokîklënies îstaiguos, bëndruojë lavënëma muokîkluos.

Tuokës mintis. Ar anuos bus igîvendintas, përmiausç priklausanu tuo, këik patëms þemaitems tuo rçk ër reikies. Ne kas nuorskëts, vuo þemaitç tor ið ministerëju iðsëreikalautë, ka anû vâkamsmuokîkluos bûtom diestuoma þemaitiu kalba, patis tor ër muokîmapruogramas paraðîtë.

Ontrouji þemaitëðkas spauduos deðimtmeti mûsa „Þemaitiu þe-mës“ redakcëjë ipusiejë toriedama dëdëlë vilti, ka ar tëmiausiolaiko Þemaitëjuo atsëras daugiau leidëniû, katrûs je ë ne vësë, tadëdëlë dalës straipsniu bus spausdënamë taisîklinga þemaitiu kal-bo, ka èe ër þemaitiu raðîbâ bus skërams rimts diemesîs. Torem

vilti, ka so kuoþnâs metâs atsëras ër vës daugiau tuokiuos leidîbasriemieju (mecenatu).

Bëngont dar nuorës kelis þuolius pasakîtë aple þemaitiðkus gruo-þënës literatûras kûrinius, katrëi îr paraðuomë ne þemaitiu, vuobëndrënë lietuviu kalbo.

Dar prið Ontrouji pasaulini kara poets Maèernis Vîtauts, katros,kap matîtë ëð anuo raðîtënë palëkëma, pritarë S. Anglickë „Þemai-tiu“ antuoluogëjuo iðdiestîtuoms mintîms, bet baimënuos, ka, siek-damë puopoleroma anuo bruolç þemaitç nenuplauktom pavërðiomër nepaskleistom „nemaluoni kvapa“, raðîdams aple þemaitiðkacharakteri menë, paþîmiejë: „Tikrojo þemaitiðkojo charakterio turiieðkoti þemaitis menininkas savy, paties savæs ieðkodamas. Pir-miausia jis turi ieðkoti savæs kaip þmogaus, savo tikrojo veido, o sujuo kar tu kaip specifiðkas atspalvis iðplauks ir þemaitiðkasis jocharakteris. Todël einant tuo keliu atpuola iðorinis ieðkojimo bûdas.Þemaitis menininkas visai neturi „vaidinti“ þemaièio, naudodamasðtampuotus ir jau populiariais virtusius nusakymus. Jei jis yra tik-ras þemaitis, tai jo þemaitiðkumas bûtinai iðplauks jo kûryboje, nesþmogus gali pasirodyti nuoðirdþioje kûryboje tik tuo, kuo jis yra“.Ër tçp V. Maèernë nuomuonë, nebûtënâ rçk raðîtë þemaitëðkâ, katavi pripaþintom kâp þemaiti menininka. Þemaitë menininka, valogV. Maèërnë „judinamuoju pradu turi bûti ne þemaitiðkojo charakte-rio ieðkojimas, bet bendras kûrëjo likimas reikðtis objektyviaiskûriniais. Norëdamas kuo sëkmingiau apsireikðti, menininkas brau-sis á savo dvasios gelmes, á savo nekasdieniðkàjá „að“ ir ten surasjëgos ir ákvëpimo, ten jis suras ir tikràjá savo veidà, kurá jis pavel-dëjimo keliu perëmë ið savo senoliø ir prosenoliø. Jø kraujas bûti-nai padvelks ta ðiluma, kuri bendra ir charakteringa ðioms ðiaurësvakarø giminëms. Þemaitis menininkas, beieðkodamas savæs, su-ras savy þemaitiðkàjá charakterá, o ðis nuspalvins savu atspalviu jobendrai þmogiðkàja kûryba pasireiðkusá veidà. Todël þemaièiamsmenininkams nëra reikalo skrupuliauti ir stengtis kitiems greièiauparodyti savo charakteringàjá veidà“.

Ver tindams þemaitiu raðîtuoju kûrîba, V. Maèernis përmiausçsava straipsnie iðkielë Poðkas Dioniza, Stanevîèë Sëmuona, Dau-konta Sëmuona, Valonèiaus Muotiejaus, Mairuonë, Anglickë Stasë,Genë Prana, Butkû Jozës vardus, paþîmiedams, ka anëi menëðkâvertingûs kûrëniûs graþç atskleidë ne vëina þemaitiu bruoþa. V. Ma-èernë þuodius patvër tën ër Granauskë Romualda, Dirgëlas Petra,Apotë Jûzapa, Martënaitë Marcelëjaus, Bucevîèienës Stasës, Juo-nauskë Stasë ër këtû talëntingu þemaitiu raðîtuoju paskotëniûjudeðimtmetiu gruoþënës literatûras kûrënç.

Dalës ëð tû autuoriu galietom raðîtë ër þemaitëðkâ, bet anëmsgeriau mintis iðsakîtë bëndrënë lietuviu kalbo. Tçp raðîdamë dalësmûsa dëinû gruoþënës literatûras meistrû tëkas solauktë ër dëd-lesnë bûrë skaitîtuoju. Bet îr dalës ër tuokiû raðîtuoju, katrëms min-tës geriau dieliuojës þemaitëðkâ. Ër raða anëi þemaitëðkâ – ne dielmaduos ër ne diel puopoleroma, bet diel tuo, ka tik þemaitëðkâanëms geriausç iðeit pasakîtë tou, kou anëi nuor. Tad palëkëm tamkûriejou teisë patem pasërinktë, kâp raðîtë ër iðsakîtë savi ër savasokaupta patirti.

Svarbo îr tas, ka þemaitëðkas raðîbas pagrindus torem, torem ërmeniniu poþiûrio vertingu þemaitëðkâ paraðîtu kûrëniû. Prievartastamë pruocesë bûtë negal. Ër îvîkems oþbiegtë oþ akiû nerçk. Tad iklausëma, kas bus su þemaitiðka literatûra tuoliau, palëkëm at-sakîtë laikou ër patëms kûriejems.

40 LITERATÛRA

DVË VASARAS

Par suþîdosës pëivasVasara brëda,Vuo bëtelës þuolînûsë ronkiuojë medo.VedoEjuov par karklâs priþielosë lonka,Pasëjiemë vëins këtam uþ ronku.

Gailç sklçdë aplinkouMarënonti kvapaËr karklîna þvërblelçSkombiejë tarp lapu.To ðnekiejç,Ðnekiejç karðtâ aple meilë,Ðirdi ruovë ið kûna ba peilë.

Ër sakç mon –Gîvensma, uogelë, kap ruojou!Lëpsma,Rësmuos aukðtînKap tëi apînuojç.Ër truobalë.Truobalie vâkû mas turiesma.Ër vargelë.Jouda vargelëTëkrâ neregiesma!

Ðirdi.Ðirdi uns sakë,Að tau neuþdouso!Je nuoriesi,Ër asla að pats iððlouso!Ðimta kartu buèiousoMeilingâ par dëina,Bus gerîbës vësuokës kap ðeina!

Laukiau vëinus,Ontrûsius metusËr tëkiejau.Ër par longa longieli –Kap gorèës veiziejau.To, vaþioudams pru ðali,Vës ðelmëðkâ muojç,Sava paþadus dar ba karðtesniuskar tuojç.

Lig tuo rojausMaþâ jau, kâp sakç, batrûka!Toukar t vëiðkelç mûsa ðalelës aprûka.Jiemë anon –Idiejë i maðina þalëËr idiejë iðdûmë i svetima ðali.

Saulës nier.Kiaurus metus tën napatek!Vuo puo trobasValkiuojës bads ër vargs tik.Þmuonis tën –

2006 m. sueit 70 metu kâp Ðiauliûs ipërmouji sovaþiavëma (kongresa) so-sërinka þemaitiu raðîtuojç. Tou anû kon-gresa tuokar t organizava Ðiauliûsmuokîtuojo dërbës, Lietovuo jau þë-nuoms poets Anglickis Stasîs, katrosspaudâ parengë ër përmoujë Þemaitiuraðîtuoju kûrîbas antuoluogëjë „Þemai-èiai“ (iðleista Kaunë 1938 m.).

S. Anglickë arkîvë, katrou ons bovapatëkiejës literatûruoluogou Pakalnið-kiou Rièardou, îr nedëdëlis sâsiovënie-lis, katramë pabërûs lapeliûs soraðîtëpatis þënuomiausë anuo þemaitëðkë ei-lieraðtç“: „Truobalë pri opës“, „Vënta“,„Poðelë“, „Atmënëmâ“, „Rogë gîve-nëms“, „Kenstoutë“. Karto so anâs îr ërtrîs eilieraðtelç, katrëi lig pat ðiuol maþâkam bova þënuomë. Anus, tçp pat ër këikdaugiau þenuomus „Atmënëmus“, patei-kam skaitîtuojems.

D. Mukienës portëgrapëjuo – AnglickisStasîs 1995 m. Lietovuos Raðîtuojusâjungas klubë vîkosemë vakarë, katrosbova sorëngts anuo 90 metu jubiliejauspruogo.

ANGLICKISSTASÎS

2005 m. groudë 14 d. Lietovuos Raðîtuoju sâjunguo vîkosë vakara, skërta poeta AnglickëStasë 100-metiou, dalîvç. D. Mukienës portëgrapëjë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

41 LITERATÛRA

Tçp sulîsa, nuplëka, vëinas þiaunasEr bornun skîlelës balëka.

Vasara atbrauk apëntPar padvesintas pëivas,Kap pablûdosës kraipuosBaltâ krakmuolîtas ëivas!Kas gîvs, galis –Linksmënas, sokas ër dþiaugas.Mon tik vëinâ nalinksmo ba drauga.

Nieks kap tuokartJau monës napalîd par lonka,Nieks liûdnâs vakarâs naaplonka.Kiûtau vëina patiPri uþþielosë taka,Nieks meilingu þuodieliu nabsaka.

Alksnînielis, 1942 m. lëipas 5 d.

VAIKÇ

Ejë vaikç patuorçs, patuorçs,Kaiðë rûtuoms keporës, keporës.

Kaiðë rûtuoms keporës, keporës,Gaudë sava mergelës, mergelës.

Gaudë sava mergelës, mergelës,Spaudë plëina strielbelës, strielbelës.

Spaudë plëina strielbelës, strielbelës,Goldë prieðu eilelës, eilelës.

MERGËS

Lîn lîn ër lînuo,Vësas mergës lëinëinuo.

Raun geltona lëna,Kas dievies, naþëna.

Lëna raun kap vaðka,Ronkuoms rasa taðka.

Raun, joukû nadara,Lek uþ bara gala.

Bornas deg raudonâ,Lonkstuos dailë ðuonâ.

Lîn, lîn ër lînuo,Vësas mergës lëinëinuo.

2005 m. groudë 14 d. Lietovuos Raðîtuoju sâjunguo vîkosemëvakarë, skërtamë Anglickë Stasë 100-metiou, kalb poeta sûnosAnglickis Rimants. D. Mukienës portëgrapëjë

ATMËNËMÂ

Oþmërðtë negalio truobalës dûmu,Kor vâkpalaikio bûdams að kruokiau,Ër tun þaliun, þaliun pakrûmiu,Kor bûdas ið ðaknun statiau.

Ër varlës pelkiesë pavasarçs tën korkë,Ër kelnës atsëraitë gondrâ anas gaudë.Vësuokçs vabalâs krebþdiejë tën doborkç,Vësuokçs paukðtçs èiorðkava paðlaitç.

Vuo laumës vakarâs tën skalbë þlugti,Kor dëina muotrëðkas jierâtius trinka,Mas liûbam skubintëis pro ðali smoktë,Ka mumis sau jierâtçs naiðrinktom.

Þemaitiu kraðta apgamas er dvesasÐërdie pasëlëikt naiðdëlduomas,Nors bûtumi atmënëmus uþgesësËr pasaitus nutraukiuojës, svetur iðkëldams.

Ër mon vës dar atsëlëip padavëmâAple gerîbiu gruobstîtuojë ronka,Ër mon dar tabvaþiou ognëis veþëmâSo raganuoms er aitvarâs par lonka.

42 LITERATÛRA

Spaud krotënë smagiausis akmou:Ruoduos, grîþto – kuo dâ nuorio?Bet tën lëka tëkrëëjç nomâ,Ðërdës irgi tën palëka.

Tën að augau, kad i vargë,Tën dainiuotë, rokoutëis muokiaus,Tën paruodë i përmus þingsniusTetë a sesou – nebþënau.

Tën poikoma suprastë pradiejauAbruozdu i berþu baltû.Liûbo dþiaugsious këik, ka kamonësDrûktâ grajîs duobëlûsë!

Tën i Mama – puo ëlgû vargûAtgolë omþënâ ilsietëis.Gëismës kartâs skomb dar ausiesë,Bet, kap vëskas, blunk ir nîkst… - - -Pakeliûsë – vës këtë buokðtâ,Këtë laukâ, këtë kalnâ.Lekam greitâ – ðimts par valonda –Kas tën tamë miestë lauk?

2004-10-18

GËRDËNISALEKSËNDRATrys nelinksmëeilieraðtç

TËKRËËJÇ NOMÂ

(Nuveiziets ið italu)

Kuotrës noms îr ðalëp gelþkelë,Prîðâs ôþouls – aukðts i platos,Vuo ðeðoulîtie tuo ôþoulaAna sied i kontrç ner.

Veikç bûs gal ðimts jau metu,Kap gîven ana puo tou medþio.Tonkç vërp truobalës longâ:Traukënç vaþiou pruo ðali.

Atðvëlp traukinîs i nuðvëlp,Neðdams þmuonis tuolëi tuolëi.Ana pakel akis – paþvelgIr apënt kap nierusi ner.

Kartâs traukinîs lek linksmâ –Joukû pëlns i jaunû balsû…Akëis mirksni ana pakel galvaIr apënt prie nerënë palinkst.

2006-11-17

Pot jau þvakës patës paskotënës viejç,Lauþ pri þemës þmuonis i poðelë þalë.Kad i Vielënës, nie vëinum vëina vielieNepargrîþt pri mûsa – i sava vâkû ðali.

Kas tëik brongos îr tû smilèiu geltuonomë,Ka senëëjç takâ nebðauk i nebtrauk,Ka nebatmënat, këik îr maluonç nomëi,Kor tëik maþâ dþiaugsmû, vuorûpësniu daug?..

Viel sapnousem, vës tikiesemuos i lauksem,Sava ðirdis, sava suopulius suspaudëë.Kâp praðîtë, ka jûs suprastomët,mîliausëëjç,Këik mes ëlgamuos, këik mumsilgietëis skaudç?

Vielënës… Bet jug nie vëinum vëina vielieNegrîþt nie trumpam i sava vâkû ðali...Bëng uþpûstë jau þvakës paskotënës viejç,Lauþ i lenk pri þemës liûdnôjë poðelë.

1999-11-01

VIELËNËS KUOTRËS TRUOBALË

Peèeliûnâtës Angielës portëgrapëjë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

43 LITERATÛRA

RUDÎS EDVARDS

Tëik aplûþusi, apspûrus –Nebëngta peðiuotë vëðta.Stuoga ðîperinis sûrisMiediu þalomuo tërðtuo.

Ðuonûs roustgalç iðlindë –Rëbkaulç arkliû lëisû.Vabalû ë musiu glindasTëisas puo medio vëso.

Vo jau èiokorë po stuogo –Dolkës vuor tinkliu joudû.Ontruobis lig sërgtom sluogo,Bût nujuodîts negandu.

Pro maþîti pëlka longaTrëkampio maþuos akiesKleva ðakas slîst par dongo –Joudus debesius ekie.

Vo ker ties sudietas krûvasNe vëinuos nomû kar tuos.Kas atlëka, kou sukûrë,Kuo ni mërës nebvar tuos.

Bet vës tëik iðmestë gaila,Biegont laikou, kou þënâ,Gal prirçks ë otëis kailë,Ka ateis ðalta þëima...

Tçp ë dieliuojous ont truoboKrûvas nutrintû daiktû,Ë netëmpos, ë negruobos,Ë nejiemos ið këtû.

Mona takâ

Jau suëra truobuos roustâ,Plîðiûs mienou ðvëisoliou,Ðou pribiegës ker të ousta,Nesustuojës bieg tuoliau.

Ë nugriuovë tou lauþâli –Dolkës rûka sûkorçs –Mona tieva ronkas þvalës,Èe atejos uþkorçs.

Vëituo tuo gëmiau, uþaugau,Iðejau; nebgráðio jau.Ta truoba geriausë draugëJe nemër to – pribëjau...

PLAUKIUOJËMS

Mûsa karklînielis nu nomû netuolëj –Uþ kapû pakalnie pëivas vëdurelie.Pasileisem grçtâ, nudundiesem ðuolçs,Dolkës ë þuolînâ kuoju staibius velies.

Trauks auksënës smiltis, doborçgëliausë,Ondëns pëltovieliu sokorç nutîsë.Pri sruovies ne kûno, ðërdë prisiglausiË kâp ruonis tëkros vondënie var tîsîs,

Ë gaivinsës ronkas viesomo saulieto,Ë nudrëngs nu kopras sûra prakaitieli,Ë su saulës zoikçs kûno sosëlietë,Þvelgsem vën i tuoliu iðskalauta mieli.

Vo paskou pëivelës pakraðtie sugolëÐëlomelë gaudiem dongëðka ë ðvëisë.Ë siûrava viejie ëlgas pëivu þuolës,Ë rudiejë ðuonâ, saulie atsitëisë.

Vo kalbû kalbieliu – kliebie nesutëlpto,Vëns, pralënkës këta, aiðkëna ë diestë,Kâp i gelmë nierë nu turieklu tëlta,Kâp iðmuoka plaukdams gelmënugalietë.

Neëlgâ tetroka ta vaikîstës bërþë:Auguom ë i aukðti, ë i stuori dailç.Iðkëlëmu aibës kûnûs nusibrieþë,Tîlç atsëboda ëlgesç ë meilës

Ë këtë rûpesnç jau po galvas sokuos,Nuors pri opës bieguom maudîtëisne kar ta,Vuo i vondinieli biegonti iðuokos,Pamatâ vës gelmë, kor vaikîstë nardë.

JUONËNËS

Að ið vâka omþiaus senç jau iðejosË papar të þëida naktimis neëiðkau,Nors ë Juons pri stala alkieriou vëiðiejë,Ë naktës Juoniniu siautiejë pri mëðka.

Tik dëina bërþelë iðsiûbou mon galvaSpindolingo paukðtiu ë rasû þuodîno,Ka po pëiva braida vasarënës spalvas,Þuoliû varpuos joukas mielënë þëidînâ.

Ka papûtos taikç saulietam viejuokðliou,Sulingou pakalnie þuolînieliu pluotâ,Lîg po jûra plaukiuo krûmâ atsëluoðëË þuviedras baltas tuolomuo lekiuoto.

Par pat ðirdi kuoðas tû laukû geltuonis,Spindolç ë vieje, mielsvomas bekraðtës,Vërpulingâ leidas nu kalvelës ðuonaJuoniniu dëinelës margaspalvç raðtâ.

Að nerasio þëida, ni papar të krûma,Nikumet nerasio, niekam netikiesio.Nu bërþelë vieju saulieta geromaTik lingousio pëivo opelio tekiesio.

SENUOJË TRUOBA

(Nukelta i 44 p.)

Rudîs Edvards. 2005 m. D. Mukienësportëgrapëjë

44

MONA TAKÂ

Tâs patçs kelalçs çto,Tus patius laukus matau –Siautie vasara gielieta,A snëigâ lekiuo vatuom.

Këitas vëskas ë ðakuojës –Kas i þemë, kas aukðtîn.Tiktâ mona sunkës kuojësTar tum niekor nebpritink.

Tik trumpâ kamë sustuojusPasëveizo, pamastau.Liguo gluostau þemës ruojo,Ið tëkrûju – daug prastiau.

Senç, senç nuþîdiejëÞuolës pri monû takû,Akmëni kaþkas padiejë –Mon po kuojom nelaiko.

Nebier tû ugningu nuoru –Siedous berþou pri ðalëis,Ë matau, ka musis vuoraNikumet nenugalies.

Laika vuor tinklis prikëbësTrauk mumis kaþkor ne tën,Ë po maþa laika skëbaNuskel, lauþa, nebgrouþën.

Tik þaliou ë siautie þemëVasaras poikçs laukâs.I tou gruoþi atsiriemësRonkuom ë akim laikaus.

Ë kol dar gali paeitë,Jau nebûk par daug këbos,Rink ë kraukës sau i skreitaÞemës ë dongaus luobius.

SOSËDVEJËNËMÂ

Nieka þemie nier tiktâ po vëina –Vasara so rodënio draugau,Net prastiausi peèiaus muolë sëinaPar metus vëskuo prisiragau...

LITERATÛRA

(Atkelta ið 43 p.) Aple þmuogo nier kuo bekalbietë –Vëns i këta mën doubës gëlës.Vaikç lauþas i mergâtiu klietisSaldomo ë þuodiu pagalçs.

Þmuogaus kûnë tûnuo isëtaisëAngelâ ë pragara velnç.Anëi jemas ë koliuojës baisç,Kol padþiaun vëns ontra ont vënëis.

Vo þmuogos, tuo vësa nesupratës,Nemëigt nakti, kuoðmarus sapnou,Nelabëijç sok i pekla rata,Angelâ – kor erdvës mielënou.

Nebûn nieka þemie ðiuo po vëina –Ðalëp jouda baltou nekaltoms,Ðalëp saulës glaudas mienesëina,Ðalëp pouka – akmënëis këitoms.

VËINA PATI

Ðormoliou po lauka viejç,Tomsoma lig pat dongaus.Þemës dþiaugsmos iðretiejësGol geltuons, nebatsëgaus.

Skruzdis nomëi vuos kabënas,Akmënis sunkë pëlkou,Kels apsëðnerkðtë purvînâs –Kuojës vuos beparvëlkau.

Varnas joudas top galûnie,Rûkâ glaustuos pamëðkie.Tujau debesînu liûnâVondëns jûruom apëpëls.

Premënie skrondas numetos,Koro ugni po peèioË karðtuos èiuobriû erbetasAð ont stala jau neðo.

Ë tiktâ gailious, ka niekaNier pri ronkas, pri ðalëis.Ë truobuo puosmelç nîkçMelankuolëjë paskleis...

NULINGOU

Saulës geltuonâs varpelçsRodëns lapâ skomboliou.Kas par vasarelë þielë,Lek so viejçs pakeliou

Soðlam, soðioðen lîg bûtoGîvë padarâ laukû.Þemë ëlgas dâ rugpjûtë,Þalë lapa palaikû.

Vuor tinklç ont stëibo kuorol,Þuolës soveltâs laiðkâs,Nutepliuotas darþa tuorasSaulës spindolçs blîðkçs.

Stuorë bolvienuojç raituosJoudûs patëlûs minkðtâ,Kvep maiðeliûs bolviu kraitis –Kuoðiems ë sriobuoms uþteks.

Laðënçs dongou sosliegtëTvîruo debesis pëlkë.Nebier kuo gruoþietëis, liektë –Laukâ jau vësor plëkë.

Paskotënës ðëltas dëinasNeðas vasaras guodas,Braiþuos apverstas raþëinas,Çþiu ðepetçs rodâs.

Ë lingou par þemë vësaLapâ, paukðtç, ramoma...Ðëltûs vasaras paviesiûsRodënënë dargana.

D. Mukienës portëgrapëjë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

45 LITERATÛRA

ÞALIÞUOLELË

Diediu mûsa gëmënie bova apstç: jeskaitîtë vësus – aple kuoki posðimti. Ni-kuokëi èe na dîvâ. Matâ, mamâtës ðeimînuobova trîlëka vakum, vo tetës – ðeðë. Ëð vë-sum gëriausç mona atsëmënëmûs îr ëðlë-kës diedë Gostis – tetës sesërëis Paliuo-nës vîrs.

Pavëiðiete i mûsa nomus Gostis so Pa-liuonë liuob atvaþiuotë veina kar ta metûsë.Ðvëisë nedielës diëina aple pëitus, veiziek,ër sok ëð vëiðkelë i mûsa keima vëþëms, ikatrou pakinkîta balta komelë. I gardësîmests ðëina kliebîs, ont anuo maiðos, tuopatëis ðëina prikëðts, vo ont tuo maiða so-sëglaudën sied mûsa gëmënaitç. Diedëîtëmp atvarslus ër pri darþënâlës sostabdaBaltë. Toukart ðuoktënuos ëððuok par gar-de ër vîniuo atvarslus ont ranga. Ciuocë Pa-liuonë, aukðta, lëisa, tëisi kap kar tës, nu-sëtver oþ këta ranga, stuojës ont dognënësër naskobiedama, atsargç pruo komeles ou-

DÞERVIENË TEKLË

(Nukelta i 46 p.)

dëga lëp ëð veþëma. Vo èe jau tëtë ër mamâtëçn anum pasetëktë. Mes, trîs maþç, sostuo-jën ðalëp premënâlës, spuoksuom i ëlgâmûsa lauktus svetius.

Përmâsis mumis pamata diedë. Atçn jouk-damuos, ë, pasëgraibës këðenie;, ëðtrauk puosaldaini, paëlga, sovîniuota i balta ðiogþdontipuopierio so rauduonuoms raidiems.

–Dul - dul - dûdelë, – skaitau að skëimë-nëmis.

– Ðe tau, ðe tau, – dîvëjës diedë. – Ar jaui muokîkla eini?

– Ne. Çso këta rodëni.– Vo kas skaitîtë ëðmuokë?– Pati ëðmokau. Mamâtë raidës paruodë.– No matâ, no matâ, kuoki to godri mer-

gelë besonti.Ër diedë, pajiemës mon oþ paþastum, kel

nu þemës er met ankðtîn... Moni ligo baimësojem – vo kas, je nokrësio? Bet diedë mitrçmoni sogaun ër dar kelis kartus palaida.

– Oþteks. Sunki esi,– saka palçsdams.– Daug pauga nu pernâ vasaras.

Vo èe jau ë bruolis Kastis, ronkas ëðkie-lës, stëibas pri diedës:

– Er moni, ër moni palaidîk!Diedë këlnuo mona bruoli, kvaknuojënti

ëð dþiaugsma. Paskiau praded ðnekintë ma-þoujë mûsa seserëlë:

– Vo tevës a narek pakëlnuotë? Akðën.akðën, nabëjuok, aukðtâ nameso. Diedë ëð-kel maþoujë ër pasësvadën sau ont spronda.

– Këbkës i plaukus, kad nanukrëstomi.Vo pats laika priðakie nuleistas anuos

kuojës.Vësë þënuom, ka gausem paðokoutë ton-

kius joudus diedës plaukus so anuo patëisðokuoms. Matâ, diedë sava tonkës kodlasneðiuo, prismeigës anas so lënktuomsmuotrëðkëniems ðokuoms, ikërstuoms ontpakauðë. Mes nesam matën këta vîrëðka,tçp plaukus neðiuojëntë.

– Diedë, diel kuo to ciuocës ðokas ne-ðiuoji? – klausam anuo.

– Vo ka mon tçp tink.Diedë ëðtrauk ðokas ëð mûsa maþuo-

sës seserëlës ronku. Ta drousç sied anamont spranda ër darboujës so anuo plaukâs.Nukielës anon ont þemës, pats kelis kartusparbrauk par plaukus ër palëikt ðokas ikërs-tas i vërðogalvi. – No paveiziekët, a monanuos napritink?

Mes spuoksuom i diedës basëjoukontësprimerktas akis. Anuos spind kap mielënëciuocës karuoliu stëklâtç. Diedës kakta puoplaukum kopëto þema, parbrieþta vëino rokð-lo, nuosës teisi, nadëdëlë, borna plati. Ka

diedë svîpsa, ana pasëdara panaði i do le-kontë paukðtë sparnus, tuoki ëðlinkosi. Tou-kart mon ruoduos, ka diedë îr linksmos. Betmums ons îr graþos ër mes vëins par ketaðaukam:

– Pritink tau tuos ðokas, pritink!Ont slënkstë pasëruoda mamâtë.– Vâkâ, doukët tam diedç pakajo.Diedë joukas:– Gerâ îr, Jugana. Mon patem tink so

vakâs padîkavuotë.– Praðuom, Augostënâ, i truoba, oþkou-

sem kuo nuors.Geruojie trubuo ont stala jau padietas to-

rielkas ër vëdelcç. Dëdëlies torielkuos – gel-tuonou kiauðînë ër baltou sûris, tas, matît,ciuocës Paliuonës atsëveþts, nes mamâtëvakar sûrë nalëjë. Stala vëdorie stuov pos-botelkë ër èierka. Mums mamâtë oþded ontdounas puo ðmuotieli kiauðînës er lëip biegtëpalakstîtë, vo dëdëijç sosied pri stala Aðmamâtës naklausau – siedo koknie ont sou-lo ër pruo pravëras doris tiemëjous, kou anëiðnek. Bet ta kalba vësâ naiduomi; geriauveizietëis, kâp anëi atruoda. Linksmiau pa-sëdara, ka diedë Gostis so tëte oþtrauk dai-në aple strazda. Diedë, oþvertës galva, dai-niou tçvâ, vuo tetë ontðauk er mamâtë darsava balsa prided. Tçp graþç ër griaudç ëðein:„Tam ðaltënelie bornelë prausiau, baltas ron-kas mazguojau...“

Tik ciuocë nadainiou, sied këitâ lûpas so-èiauposi, akis nudûrosi. Að pati sau pa-sëdîvëjo tum akium dëdomo. Anuos tçp gëlçisvadintas po kakto. Ontakç retë, platë, nuosësstombi, so bumbolo ont galo, kap ër monatëtës, tik dëdesnë. Tuokës nuosis tor maþnevësë tëtës gamënaitç, tik diedës Jûzopa, mo-na kûmas, nuoselë îr teisi ër daili. Ðçp atçp, bet diedë Gostis kor kas dailiesnis oþciuocë; kap ons so tou Paliuonë ër þanë-juos?

Dainë pasëbëng, mamâtë dar siûla oþ-koustë, tetë sëik botelkas. Èe ciuocë na-bëðkënt:

– Oþteks, oþteks. Ar namatâ, ka Gostisjau prigierës?

– Diel kuo prigierës? Ar ka dainioujo?Dainioutë að galio ër ni laða napakaðtavuo-jës, – atsëlëip diedë, vo mona tetë anampritar. Èe diedë viel oþtrauk: „Þali þuolelënatëka, kor patuorelie ëðdîgaaa“.

Að tuos dainës dar neso gërdiejosi. Tikmatau, kâp oþsërauk ciuocë, ligo debesësont anuos bûtom oþslinkës. Sied rankas so-

Dþervienë Teklë. Portëgrapëjë ið T. Dþervienësarkîva

46 LITERATÛRA

nierosi, lûpas sovës i siûla pavërtosës. Akisviel nuleistas.

„Vo ruoþë, ruoþë rauduona, puo lazdîne-lio praþidâ,“– ringou vîrâ. Mon ruoduos, kaciuocë tujau pradies kriuoktë. Bet ne. Anastaigç atsëstuo, tçp sorëkindama vësa dai-niavëma, ër apkabën vîra par petius.

– Gosteliau, zoikeliau, sovësam apsë-gierç. Kelkis, çtam ont luovas, pamëiguosi.Mona mamâtë veiz i anuodo ër nieka nasa-ka. Mon ruoduos, kad ana ðvîpsa pati sau.Bet atëdara alkieriaus doris, paruoda ciuocçluova, kor ta nutemp basëspîriuojënti diedëGosti. Mamâtë oþdara doris oþ anum. Ma-tau, ka mona tievâ nç ðçp, nç tçp paveizvëins i ontra . – Rasiet nabreikiejë tuos ðnap-ðës basiûlîtë, – saka mamâtë.

– Naimk i galva. Ar to Paliuonës na-paþîsti? Oþmëgdîs ton sava Gosti, kap ma-þa vâka, ër vëskas bus gerâ.

Ëð tëkrûju, po koriuo laika ciuocë ëðçnëð alkieriaus ont galum përðtu, tîkç oþver-dama doris.

– No vo, lai pamëigt. Naoþëlgo ër nomëirçks vaþioutë.

Puo puoruos mënotu atsëdara alkieriausdoris ër ëðçt diedë. Ciuocë veiz i anou pla-tiuoms.

– Paliuonelë, vo kâp gerâ ëðmëiguojau.Moni sojem dorns jouks, diel tuo rauno

pruo doris. Biegdama gërdo, kad ër tievâjoukas. Diede tçp pat. Vësë sopront, ka die-dë apsëmetë mëigtontio.

„Kaþën, ar ciuocë napîkst, ka diedë anonapgava?“ – pamëslëjo.

(Atkelta ið 45 p.) Kumet svetç jau ëðlîdietë, stuotkâ sop-lautë, mamâtë ðnekas so tëtë.

– Reikietom Paliuonç so Gostio vâka.Ons tçp vâkus mîl, nu mûsûju akium na-nulçd.

– A mëslëji, kad anoudo tuo vâka naëið-ka? Matît, ka nagal torietë.

– Alë Paliuonë toriejë. Je bûtom namë-rës, Gostis bûtom augënës kap sava.

– Kon padarîsi, ka Dievalis nadoud. Ra-siet Gostis diel tuo kalts îr...

Að klausaus tarpdorie, ausis pastatiusi.Reikies paklaustë mamâtës, diel kuo nû-mërë Paliuonës vaikielis.

Ka mamâtë, sokuoðosi pëina, neð anonpamerktë i ðaltënâli, að prisëgretëno ër ëðtuola pradedo:

– Mamâtë, a to muoki ton dainë aple ruo-þë, katrou vîrâ dainiava?

– Muoko,– Gausi padainiuotë – ër að nuoro ëð-

muoktë.– Padainiouso, tik na dabar.– Mamatë, a ta dainie îr bjauri?– Diel kuo bjauri? Kon èe ëðsëmëslëji?– Mon pasëruodë, ka ciuocë Paliuonë

sopîka ont diedës so tëtë, ka anoudo pradie-jë tou dainë dainioutë.

– Ek, ek, kuo ana toriejë pîktë? Tau tikpasëruodë.

Nasopratau ni pati, kon að ëðgërdaumamâtës balsë, tad paklaustë aple Paliuo-nës vaikieli nabëðdrîsau.

Keta vasara mona tievâ ëðsëkielë ap-lonkîtë gëmënium i Kartënas parapëjë. Toupatio taikies pabûtë ër Þuolënës atlaidûs.Veþies ër momis vësus tris. Ëðvaþiavuom

onkstëi, dar saulç natekiejos.Tetë so mamâtësiediejë ant pasuostës so atkaltë, pritaisîtaspri gardiu. Mums, vâkams, veþëma galë bo-va pritaisîla lëntalë, ont katruos sosvadënaatbolus, ka veþëmou trokteliejos, naëðkrës-tomem. Gerâ bova vaþioutë þvîrouto vëið-kelio. Ka tëtë ivarë Bieri i rëstë, ruodies, kalaukâ ër bërðtvînâ, kalnelç ër nomâ pri këlëplauk pruo ðali. Baveizont i vëskou, net gal-va pradiejë soktëis.

Vaþiavuom ëlgâ, bet i baþninèë ont atlai-dum sospiejuom. Mamâtë ëðvîniuoje ëðskepetelës kvietku rîðieli. Ër mums padalë-jë puo kelës ðakelës: „Toriekët – ðendëinabaþninèiuo þuolës ðventîns“.

Puo somuos ëðëjuom ont ðvëntuoriauspaþîstamu þvalgîtëis. Anum natrûka. Ciuo-ciu, diediu ër diedënu prisiveiziejuom ligvalç. Sotëkuom ër Paliuonë so Gostio, sokatrâs nuvaþiavuom i anum gîvenëma. Tuogîvenëma tabova do senë bodinkâ: truobalëso dom galâs ër tvar tielis, abodo skëiduomsdëngtë. Nuors truoba sena, bet naapëpierîta,pajoudën roustâ pri sâsparu apipovën, longâmaþë. Palongie nadëdëlis darþielis so va-saras þuolînâs, vëindëiniems lelëjuoms ërrûtu kelmo. Nier kuo lîgintë tuo diedës gîve-nëma so mûsa naujuosiem truobuom. Parnagrîsta premënë ciuocë îvedë mumis i truo-ba, katra mon pasëruodë najauki, tomsi,senç baplautuoms grindëmis, so zîzon-tiuoms mosëmis ont longum.

Nabatmëno duorâ, kou ciuocë mumisvaiðëna. Pakuol dëdëijç pri stala rokavuos,

Medviegalë kalns 2006 m. lëipas 1 d.Mukienës Danutës portëgrapëjë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

47 LITERATÛRA

vâkus paleida i këima. Bruolis Kastis, drou-siesnis oþ vedvë so seserë, – nabûtom vai-kioks – atëdarë doris i kamara ketomë truo-buos galë. Raduom tën daugîbë dâktum,matîtu ër namatîtu. Stuoviejë kalvarats, dâskëits, rietç, lëþë. Ont kar tës bova sukabë-nietë lënum koudelç, kaþkuo prikëðtë mai-ðelç, ont sëinu – kailënç, sermiegas. Betîstabiausis dâkts bova dëdelë, paëlga, baltavana, prikrauta siûlu, patëlû, rîðieliu so vël-nuoms, maiðieliu so plunksnuoms. Apèëp-nuojuom anou – gelþënë, paliavuota. Naga-liejuom sopraste, kâp ana tën atsëdûrë ërkam bova rçkalinga. Jug dëdëliausë, sun-ki – ni anuos pakëlsi, ni ëðnieði. Kaþën, ardiedë so ciuocë anuo prausas? Mosiet, ne.Jug baisç daug vondëns raikietom priðildîtë.Vo kor tumet tus patëlus ër siûlus padiesi,je ër tçp kamaruo nier kor apsësoktë? Rçkspaklaustë tetës.

Nomëi vaþiuojin ër oþkiausiem. Për-miausç gavuom pëpëru, kam kaiðiuojemnuosi i svetëmus paðalius. Paskiau sopra-tuom, ka mama so tetë aple ton vana niekanaþëna.

– Matît, Augostëns bus i kon nuors ëðsë-mainës, – svarstë tëtë. – Anam tuokës pra-muonës tink. Ontâ balna isëtaisë, tik arklëpri tuo balna nikâp nanusiperk. Vâkâ, ar bal-na tuo kamaruo namatiet?

– Ar anëi ëðmana, kuoks tas balns îr? Jeër matë, napasakîs.

– Paliuonë galietom nuors keik nomusapsëgerbtë, – ðnekiejë tetë mamatç. – Jugvëinodo tagiven, vâkâs narçk rûpintëis, lai-ka tor daugiau oþ ketas muotrëðkas.

– Gostis anâ kap vâks, – joukas mamâtë,– mon kar tâs rudos, kad ons apsëmet maþovâko, vo Paliuonë ton prijem oþ tëkra pinin-ga. Nabatmëno, kelçs metâs ana îr oþ vîrasenesnë?

– Mosiet septînçs,– pamëslëjës atsakëtetë.

– Dþiaugies prigavosi jauna vaiki, – vieljuokies mamâtë.

– Tëik tuo ë dþiaugsma. Je na anuos pa-suoga, nabûtom prigavosi. Jug Gostis þënuo-jë, ka vâka îr toriejosi ër numarënosi, ër kad...

Að jau þiuojaus klaustë, kâp Paliuonë tonvâka numarëna, bet pastebiejau, ka mamâtëalkûnë kumðieliejë tetç i paðuonë. Tas nu-konda ruoda posie þuodë...

Metâ biega, atneðdamë sunkës gîvenë-ma parmainas. Diede so ciuocë liuob atva-þiuotë ër kara metâs, ër puo kara, bet mesjau bovuom paaugën tëik, ka diedë mûsa

nabkëlnuojë ër ont petium nabneðiuojë. Ërpuo këima gainiuotëis nabipaslinka. Apse-na, aproka, borna pajoudava, plaukâ þëltëpradiejë ër sklçdies i vësas posës diel tuo,ka ðoku ons nabneðiuojë. Vo ciuocë nakei-ties, bova tuoki pat tëisi, rasiet tik dar dau-giau sodþiûvosi.

Vëina rodëni, ka tëtë jau bova sojimts ërvarga Vuorkutuo, ciuocë Paliuonë atvaþia-va pas mamâtë vëina. Ana atsërada prastadëina puo peitu. Þënuomâs, ana pasëlëkanakvînç; rodëns deinas trumpas, nakti va-þioutë baugo. Mamâtë paðeldë nu pëitu lë-kosës bolvës, davë so rugðto pëino mums,vësëms vâkams; bovuom jau na trîs, betðeðë. Tou patio pavaiðëna ër ciuocë. Ka mesnuejuom goltë, anuos, pri peèiaus siedieda-mas, lempas nadegdamas, ëlgiausç ðne-kiejuos.

Ciuosë Paliuonë pasakuojë aple savaGosti. Mamâtë, vëina keta þuodi iterpdama,klausies. Paliuonç, matît, tuo ër tereikiejë.Vo kuo këtkuo ana bûtom vaþiavosi darga-nuota rodëns dëina porvëno vëiðkelio i këtaparapëjë oþ keliuolëkas këluometru? Matît,natorieje þmuogaus, katram galietom pasë-goustë, gelontë ðërdi palëngvintë.

Goliedama luovuo, klausiaus tuo pasa-kuojëma ër prið akis këla dabar tënis Pa-liuonës gîvenëms. Kuoks ten givenëms –vëins laukëms. Gostis sava nomû nabsekëër nabveiziejë. Vës kon nuors liuob ëðsë-mëslitë, ka tik ëð anum eðtrûktom: tâ i ma-lûna, tâ i kalvë, tâ i Kartena, tâ dar kor nuors...Pasëkinka arkli, îvërst i veþëma ër prapolvësâ dëinâ. Arklîs anon parveþ vielâ nakti,vuo kartâs apîauðrio... Gër ta, nasoðnekama.

– Nabova tçp, ka naparveþtom... Bet këikað galio griauþtëis, par naktis balaukdama,namëiguodama. Vës puo baimë – kor onsîr, a gîvs tabier, jug þënâ, kuoks dabar laiks– tik ër tegërdi: ton nuðava, ton oþmuðë, tasnaþënë kor prapoulë...

Gërdiejau, kâp ciuocë vës ðnipðtë nuosiðniorkðèiuodama, tëkriausç ër kartës aða-ras ðloustë...

– Kuo to tçp rupinîs, – goudë mamâtë. –Arklîs – gîvuolis pruotîngs, visumet nomusatras. Jug naiðvaþiou ons tuolëj. Atsëgolk ërmëiguok.

– Kad naoþmingo. Er to naoþmëgtomi, jetçp bûtom.

Mamâtë skaudç atsëduksiejë.– Ër að kartâs nauþmingo ëð rûpesnë.

Bet mona rûpesnis këtuoks: mëslëjo, konrîtuo vâkams valgîte bapadousio. Aple sava

þmuogaus dabar tëni bovëma bëjau ër pa-mëslîtë.

Ciuocë nakorem laikou aptëlst. Matît, sop-ront, ka mamâtës rupesnç kor kas dëdesnë.Bet, këik patiliejosi, viel praded dûsautë:

– Ðërdëi naprisakîsi... Jug ër ta sena bie-da nabëngas. Naatstuo ons nu Petreikienës,oþvës dabâ, ka Ruoþë naðlie palëka...

– A tatâ Petreikis mërë, – jiemë dîvuotëismamâtë. – Sakik teisç, ka diel tuo to ër at-vaþiavâ...

Ciuocë viel pradiejë elgiausi pasakuojë-ma aple vakarus, katros ana leid vëina, þë-nuodama, kor anuos Gostielis ër kon onstën dërb.

Mamâtë vës partarënie: vo rasiet nadërb,to tik ëðsëmëslëji, par naktis namëiguoda-ma... Ciuocë tvërtën, kad ne, ka tëkrâ dërb –jug ana tor akis ër ausis. Ruoþë puo vîrasmertë kap þîdietë praþîda... Ciuocë sop-ront, ka nagal ana so anou lîgintëis, bet...

Moni jiemë snaudolîs nu tuokë tîkë anumðnabþdiejëma. Eðgërdosi Petreikienës var-da, atsëmëniau vaikîstie gërdieta dainë ap-le ruoþë, diel katruos ciuocë sopîka. Ëðmuo-kau ton dainë að ëð mamâtës – ër meliuo-dëjë, ër þuodius. Vo kâp îr... Paliuonë diedçGostiou tabova tik patuorë þuolelë, katronons pagatavs bova ëðrautë ër ëðmestë. Voruoþë, þîdonti puo lazdînelio ër vîstonti puostëkla longo, juk bova ta muotrëðka, svetë-ma pati, katra ikrëta anam i ðërdi elgëmsmetams. Tçp ër slinka anû omþielis badþiaugsma, sojauktûs nomûs, nikumet ne-gërdiejusiûs vâkum jouka, naðëlduomûs tar-pusavë meilës er sopratëma... Er viel ding-teliejë tas pats klausëms: vo diel kuo diedëGostis þanëjuos so Paliuonë? Viel pamës-lëjau, ka rçks paklaustë mamâtës, tik ka-þën ar ana nuories mon papasakuotë...

Bovau jau stodëntë, ka vëina karta par-vaþiavosi atuostuogu, soþënuojau aple die-dës Gostë mër ti...

Þmuonës pasakuojë, ka sodegë ðnapðie.Að bovau kateguorëðka:

– Galiejë nager të.Mamâtë tik galvo lingava:– Rasiet, nabgaliejë.– Vo kâp ciuocë bagîven?– Naþënau. I pagraba nanuvaþiavau. Dabâ

anâ bus geriau, naktëmis lauktë nabrçks.Galies ëðsëmëiguotë.

– Mamatë, að senç nuoriejau paklaustë,diel kuo anoudo þanëjuos – Gostis so Pa-liuonë?

– Ëlga pasaka. Bet dabar jau vës tëik...Nieka nabipakëisi...

48

BULVËMSÞEMAITIJOJE – 200

Spalio 10 d. Kretingos rajone, Nasrënuose, Vyskupo M. Valan-èiaus gimtinës muziejaus kiemelyje, atidengta ið àþuolo iðdroþtaskulptûra, priminsianti, jog, kaip uþraðë Motiejus Valanèius, ðiamekaime pasiturintis ûkininkas Pilypas Brazdauskis 1806 m. pavasa-rá savo namø palangëje pasodino Klaipëdos turguje pirktas penkiasbulves, tada kartopelëmis vadintas. Jis neþinojo, nei kaip jas reikiaauginti, nei kaip valgyti.

Dviejø ðimtø metø jubiliejø Þemaitijoje sulaukusioms bulvëmsdidelë ðventë Nasrënuose buvo surengta 2006 m. rugsëjo 9 d. Jairuoðtis pradëta prieð metus laiko. Renginio projektà parengë Kre-tingos savivaldybës Kultûros centro direktorë Konstancija Macie-në. Jos partneriai organizuojant ðià ðventæ buvo Vyskupo Motie-jaus Valanèiaus gimtinës muziejus, jos direktorius Algirdas Èësna,Kûlupënø seniûnija, Imbarës seniûnijos bendruomenë, Kûlupënø ir Lai-viø bendruomeniø centrai, rajono tautodailininkø klubas „Verpstë“.

Lëðø, kuriø prireikë paminklo bulvei sukurti, tame projekte jorengëjai nebuvo numatæ, nes idëja sukurti ir Nasrënuose pastatytitoká paminklà kilo vëliau, bendradarbiaujant su etnologu LibertuKlimka ir ðios publikacijos autoriumi. Laiko iki renginio buvo likæjau nedaug, tad iki jo tada paminklo tiesiog nespëta sukurti. Visdëlto ðventë ávyko. Jos metu karteniðkiai suvaidino G. Germanavi-èienës inscenizacijà „Veidas“ pagal G. Ojuliè pasakà „Þmogus,kuris savo veido ieðkojo“, o Kretingos E. Radþiaus teatras – SofijosKymantaitës-Èiurlionienës „Kuprotà oþelá“ (reþisierius N. Gedmi-nas). Per pertraukas ir po spektakliø grojo liaudiðkos kapelos iðKretingos ir Kûlupënø, dainavo folkloro ansamblis „Gervelë“.Ðventëje „Bulvë – Þemaièiø karalienë“ ir vëliau ávykusiame rengi-nyje, kurio metu Nasrënuose buvo atidengtas paminklas bulvei,

KULTÛRA

BULVËMSÞEMAITIJOJE – 200JUOZAS VYÐNIAUSKAS

dþiaugtasi þemaitiðka tradicija, kur tik ámanoma, ypaè ant padarytømediniø darbo árankiø, árëþti jø pagaminimo datà, dëkota MotiejuiValanèiui labai tiksliai ir vaizdþiai apraðiusiam, kada ir kaip Þemai-tijoje pradëtos auginti pirmosios bulvës ir taip suteikusiam galimy-bæ þemaièiams pirmiesiems Lietuvoje surengti tokià jubiliejinæ ðven-tæ, pastatyti atminimo, padëkos ir pagarbos þenklà bulvei. Pagerbtijà þemaièiai turi dël ko – ji jau seniai mums lyg antroji duona, osunkmeèiais, kai duonelës trûkdavo, bûdavo ir pirmàja.

Àþuolo medienos, skirtos iðdroþti paminklà bulvei, parûpino Kre-tingos urëdija. Ið jo nuotaikingà, besiðypsanèià skulptûrà, skel-bianèià naujienà, iðdroþë kretingiðkis tautodailininkas AlfonsasSkiesgilas (jaunesnysis). Lëðø paminklo sukûrimui paaukojo M. Va-lanèiaus giminaitis ið Klaipëdos – verslininkas Vytautas Vaièe-kauskas, transportu ir kitkuo parëmë verslininkas Antanas Barasaið Kretingos.

Á skulptûros atidengimo popietæ atvyko kretingiðkiai, vadovauja-mi rajono mero pavaduotojo Juozo Maþeikos, bûrys Klaipëdos „Þe-maièiø alkieriaus“ atstovø. Skulptûrà „Bulvei Þemaitijoje – 200 metø“paðventino brolis Bernardas. Buvo perskaitytas jai skir tas eilërað-tis. Buvo tà dienà ir daugiau kalbø, dainø ir þaidimø. Muziejausdirektorius A. Èësna padëkojo visiems, padëjusiems suredar vienuádomiu kûriniu.

Pirmojoje ðventëje dalyvavæs ir kalbëjæs biomedicinos mokslødaktaras Kæstutis Rainys teigë, kad bulviø Lietuvoje, lyginant suankstesniais metais, auginama perpus maþiau. Numatoma, kad jøplotai dar maþës. Tam lemiamos átakos turi kintantis mitybos racio-nas, nes dabar kitø darþoviø ir ávairiø vaisiø valgoma þymiai dau-giau ir iðtisus metus.

Su ðiais mokslininko teiginiais tenka sutikti. Pavyzdþiui, soviet-meèiu pusë Skuodo rajono kolûkiø specializavosi auginti bulves.Ðiandien rajone nëra në vieno ûkininko, kuris verstøsi tik bulvi-ninkyste – tai neekonomiðka. Ðtai aleksandriðkis Adomas Statkus,specializavæsis bulvininkystëje, ðiandien jø nebeaugina net savo stalui.Daugumai þemdirbiø bulviø auginimas – tik pagalbinë ûkio ðaka.

Taèiau bulviø koðë ir cepelinai, tikëkime, nuo mûsø stalo darnegreit iðnyks. Kar tà vieno seminario metu su jo dalyviais – moky-tojais ir mokiniais – uþëjau á Skuodo P. Þadeikio gimnazijos valgyk-là papietauti. Mano nuostabai, dauguma pasiëmë bulvinës koðëssu spirgø padaþu. Pabandþiau ir að. Koðë buvo skani, soti. Valgyk-los vedëjos Þydronës Matutienës pasiteiravau, ar daug koðës perdienà iðverdama. Iðgirdau, kad visà puodà – apie 30 porcijø. Neðiaip vienø bulviø, o tradicinës, ðiame kraðte nuo senø laikø mëgs-tamos pusinës bulviø koðës, kuri verdama ið bulviø, miltø, pieno irvandens. Su cepelinais neprasidedanèios, nes daug laiko jø pada-rymas atima. Ir poreikio nesà. To, kad Skuode pagamintø cepelinø,parduotuvëse galima nusipirkti uþðaldytø, neþinanèios. Jø yra. Ðiuoscepelinus gamina UAB „Versupis“ moterys, vadovaujamos ZitosLukoðienës. Padaro, uþðaldo ir supakuoja po keturis á uþdarus mai-ðelius, ant kuriø yra instrukcija, kaip ir kiek ilgai juos virti. Jø daþnainusiperku vykdamas á sveèius – puiki ir sveika dovana. Gavusiejiið pradþiø nustemba, bet netrukus pradeda dþiaugtis. Tokià dovanànuveþiau ir nasrëniðkiams, rengusiems skulptûros bulvei atidengi-mo ðventæ. Muziejaus direktoriaus þmona Violeta Èësnienë sakë,jog ðaldyti cepelinai buvæ labai skanûs. Taigi þemaièiai bulviniuspatiekalus mëgsta. Gal dar ðimtà metø mûsø mëgiama bulvë ir ne-beiðbus visø darþoviø karaliene, bet, manau, kol bus bent vienas þe-maitis, ant jo stalo ji ras deramà vietà.

Paminklas bulvei ir grupë jo atidengimo dalyviø. J. Vyðniausko nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

49

2004 metâs aple Mîkuolines, par pati bulbiakasi, Ðiauliû kultûrascëntra Þemaièiu folklora ansamblis „Auda“ uþkabëna 20 metus. Tunpruogo ivîka graþus pasibuvîms; asam unt tû linksmîbiu pasikuorî.Sava ðvinties laukam dëdëliû, ë maþû, kûdû ë iðdiktiejusiu.

Ansambliû nu pat isikûrëma vaduovaun muzikonts, dainininks,kompozituorius, atvoþnus ë gers þmuogus Þalneravîèë Mîkuols.

„Auduo“ visuokiun bova tun dalîviu: ë gërû ë baisç gerû; kû tinmaèëj aiðkintîs, kas ver tiesnis. Je atvaþiûset kumet pas mumis,pamatîsat patis. Vuo kîk anî tun dainû îr dainiavën, tonciu trîpën,jukûn prikrietën, ledva patis atsirokou. Garsings tas nsamblis.2002 m. þini ateji ið patiuos Italijas – „Auda“ apduovenuota GRANDPRIX.

Kolektîvs îr iraðis 2 kompaktines plokðteles ë vëina kaseti. An-samblietç îr apvaþiavën maþne vësa Auruopa, pamatën këtus ëparuodën savi, ne kar ta apduovenuoti. Iðmuoviem pasiþmuonieti,padainiûtë ë i Seda – ðuoni Telðiun ta Seda îr. Dainiavom, ðuokom,unt sînu lëpom ið linksmoma. Visîms baisç patëka, dar gavom uþaèiu ër i skrundi imesti. Prið kurî laika suplepom telepuonu supuoni ið Sedos. Ana vis apsukû, apsukû, tîsiâ nasaka, ka nuorietumturieti musa naujausius îraðus. Buvau nakuklus ë anâ pasakiau, katami kompaktënemë diskë nier vîtas, katra mun napatëktu – dainësðirdi glosta, mozëkas vësus galus këlno. Paþadiejau kompaktadovënâ, vo paskiau ë klausu, kâp gîvenat?

– Vîrâ rûkîma, gierëma napamet, bobas – lîþuve laidîma...Klausaus ë mësliju: bûtumët „Auduo“, tam laika nablëktu.Muni tonkç pats vel’s uþ lîþuve trauk. Ðin karta noro papasakuo-

ti, kâp að pats tami ansambî atsidûriau, kuoki buva mona pirmadîna „Auduo“. Jûkâ jam anû prisiminus.

Mona pati Angieli ansambli jau bova pradiejusi lonkîti onkstiau.Anâ baisç patink dainiavëms, ba tunciu anuos akeles î liûdnas ëpadîruses. Vîna dîna ana ë saka, ka bûk ta ana tami ansamblî natorsu kû ðokti; musej muni tatâ ana i tû ansambli ataiti. Nu tâp prikëbapri monis kap kuoki smala pri tekine ë dar primini, ka kur nagini, tinë apartç ain. Mësliju: ðnekiek – lîþuvis na vuotags, subinies nap-raplaks. Ontra vertus, nç vâkâ, nç kas... Uþkëla nuors aiti. Napa-duoruma tami ansamblî gal napadarîsu. Prasitariau, ka aisu. Pu kîklaika parsigalvojau, bet jug muotriðkâ jau nabatðauksi.

Ë tâp vîna dîna uþsimeèiau nanuvaltabîta barva ë sakau, ka jaugalem aiti. Vo pu tuo... Ale tas mona paèiuos taisîmuos, tas bobuta-vimuos – kuntrîbis reik maiðus turieti. Unt galû gala susiruoðiem ëiðvesnojom dvijû su pate. Atejom pavielavën. Ðërdis mun dûdaskrûtinie. Misliju: pasibuovîsu ë spausu numëj.

Klausaus: aldija. Dëdëli, vuo jûkëmuos anû tinâ, vo gegiejëms!Mozëkontâ grajij ne tâp sau, vo puo prakaito, ruoduos, ka nu tû

APLE ÐIAULIÛÞEMAITIU „AUDA“ë dar ðin ton...

ÞEMAITIU MENA KOLEKTÎVÂ

STEPONAVÎÈË ALEKSËNDRA

anû grajijëma ë ðlûta kerèiuo ðuokinie. Pasilabinau ë ðmurkteliejaukap þvërblis i þabarîna pri longa, ðalëp ðiepas. Pot tuoks atgajosvies. Ajajaèiau, dîvalaèiau, kor að patekau?! Pekla ciela tami repe-ticiju salie. Nusigondau – kû napabiegau. Ciekavijûs, kas îr kas.Þiûru – vîrâ kap þagâ. Vaduovs – tuoks „þalos“ vîroks. Kad ons tusmuzikontus vicij, kad ans spaud, visîms ruoda dûd. Vo dainininkestik blîkt akikiems, tik blîkt – varsta moni kap velniukâ. Baigis sumozekontâs, muotrëðkuosës pakamandiejë. Tuos kap ðëlkines pa-lëka. Pu kuriuo laika pradieji kaþkû aptarinieti. Vo mon kas, aðvîsuokius „Audas“ apduovënuojemus apþiûrinieju – galîbë anû.

Vo kor bovusi kor nebovusi moni jau vaduova þmuona Birutiðnekin. Pasiruoda, ka ana so ðuokçs uþsijem.

– Þinumâs, ka ðuokau, kâp tat, – atsakau. – Þiuogelius liûbðuoksma, londîsem pru këts këta...

Ðnekas bëngës. Sostuoja vësi dainininkâ ratu; jû ar tiau sustuoji,jû geriau skomb. Vaduovs kâp tik pri mona ðuona atsistuoje. Padai-niava kelçs balsâs prið metus iðmuoktuos dainuos pradþi – ë on-ðauki vësi; graþums tû dainû, ka baimes. Musiau vaduovs gersspecelists, dainiavimi ë grajijimi anam paslapèiû nier. Vîna auseklausuos, vo gërd vësus ë dâ pats dainiû. Atsisokis i muni ûkatî:

– A patem dainiavëms patink? Akðen, stuok ë dainiûk.Alpuks su Stapoku prasiskër. Isetaisau ë að i rata. Nedidelç

taþinau nu kuo pradieti – þuodþiu naþinau; tikra èiderstva. Patîliukâspradedu – nieks nieka. Jû tuoliau, tû garsiau.

– Kuo èe zindzeliûji? Balsa leisk laisvâ, – met mon vaduovs.Nu ë paleidau. Alpuks ka bluostelieje su alkûne munëj i paðuoni,

ka ë þeþelkas iðlieki, akes apþlëba – stuovu ë dvasi gaudau.Ok tu rokðmîþiau, mësliju. Nesusizgrëbau anam ið kar ta tou

patio atsidiekavîtë. Dabar stuovu kap staba iðtëkts ë matau, kâppruo akis pralek vësa mona vaikîsti. Gerâ atmenu, kokî poiki buvakaima suejimâ, kuokes mozekas buva. Skombtels liûb þarþuolâ –vësa suoda pri longun: pas kû pirðlç? A bus stëklënes ðlepavuotas,uzbuonâ aprûtîti, vo po tam alaus dainioujontems, cibuliu, èesnaku,ið pîpkas rasala vîpsuotuojems.

Puo biðki praþvalbiejau, ale skausmos vës dâ tuoks, ka i þemikaskes. Vo daina skomb. Dîvuleliau mona, kâp graþç lingû tas onþ-vedies, vo kâp anam onðauk ið paskos. Ðërdis salie klausont. Gër-du ë þema muotrëðkas balsa – nu statç aksuominis. Gera balsa tor;ka matîtumç, kas par dainiavems! Po to kîk ta paðnekieja ë vieluþvedi daina. Að tun vakara nabeiðdrinsau prësidieti. Grçtâ akisviel ðvîses pasidari. Tumet ë pats ið savis jûktis pradiejau; ale ë rçkþmuogû tâp ið karta isijausti, ka ni savis, ni këtû nabgirdi...

„Auda“ 2005 m. sausë 26 d. Portëgrapijë ið autuoriaus arkîva

50

Nuo poeto Adomo Mickevièiaus mirties praëjo daugiau kaip150 metø, taèiau á daugelá klausimø, susijusiø su jo kilme, vis darneatsakyta.

Kaip þinome, poetas gimë ir augo buvusioje lietuviø etnografi-nëje Naugarduko þemëje. Anot akademiko Zigmo Zinkevièiaus, bal-tai ilgai dar buvo iðlikæ ir srityje á ðiauræ nuo Pripetës, taip patBerezinos (lietuviai vadino Berþûna) upës baseine ir Polocko-Psko-vo ruoþe, nepaisant ankstyvo slavø atsikëlimo á ðá kraðtà (...). Gudøtauta iðaugo ant baltiðko substrato (Rytø Lietuva praeityje ir dabar. -Vilnius. 1993 m. gruodþio mën., p. 12–13).

Dar 1882 m. Kauno gubernijos atmintinës knygutëje raðomaapie prieð 20 metø iðspausdintà lietuviø (ne slavø – G. K.) liaudiespadavimà „Svitezio eþeras“ (M. Dmitrijeva. Vilenskij Viestnik.1860 m., nr. 411). N. Stolpianskis 1866 m. Gardino apskrityje rado63 procentus lietuviø (Bronius Kviklys. Mûsø Lietuva, t. 1. 1999,p. 335). Pasak kalbininko dr. A. Vidugirio, tais paèiais metais Gar-dino gubernijos kanceliarijos duomenimis vien tik Zietelos vals-

TYRINËJIMAI

POETO ADOMOMICKEVIÈIAUSþemaitiðkoskilmës prielaidosGENOVAITË KUCKAILIENË

èiuje (arèiausiai poeto gimtinës) lietuviðkai kalbëjo 1156 þmonës.Ypaè lietuviðki buvo Zietelos, Pagiriø, Zaseèiø, Marèiø, Þybar toniøkaimai. Du paskutinieji priklausë Adomo Mickevièiaus draugo Ig-noto Domeikos ðeimai. Bendraujant su kaimieèiais, poetas galëjopapildyti lietuviø kalbos þinias, ágytas vaikystëje. A. Vitkowska kny-goje „Rowiesnicy Mickiewicza“ (Varðuva, 1962, p. 193) raðo, kadkûrëjo namuose buvo ir lietuviø bernø. Be to, belandþiodamas poNaugarduko turgø kartu su kitais berniûkðèiais, jis taip pat susidur-davo su lietuviø kalba, nes ten privaþiuodavo lietuviðkai kalbanèiøvalstieèiø. Tai, kad poetas mokëjæs kalbëti ir raðyti lietuviðkai, abe-joniø nekyla, tik esà negalima nustatyti kalbos mokëjimo laipsnio,teigia ir akademikas Z. Zinkevièius. Jis þurnale „Baltistica“ iðspaus-dino straipsná „Lietuviðkas Adomo Mickevièiaus autografas“ (XIX,1983, p. 74–89). Tai trijø, matyt, þemaitiðkø (ne baltarusiðkø ar len-kiðkø – G. K.) dainø fragmentai. Juos uþraðë poetas savo rankapatikslindamas vaikø mokytojo telðiðkio Liudviko Korilskio daina-vimà 1851 ar 1852 m. Poeto dukra Marija tà autografà iðsaugojo iratidavë tëvo muziejui Paryþiuje. Sûnus Vladislovas 1908 m. spau-doje tai paminëjo pirmasis, o vëliau, mokslininkui A. A. Greimui,iðeiviui ið Lietuvos, atsiuntus á Lietuvà, po tyrimø ðis fragmentas irbuvo paskelbtas þurnale.

Yra þinoma, kad Adomo Mickevièiaus prosenelis Kristupas, ki-læs ið Lietuvos bajorø Rimvydø-Mickevièiø giminës, atsikëlë á Nau-garduko sritá XVII a. pab. ið lietuviðkos Rodunës parapijos.

Ið kur poeto tëvo proseneliai atkeliavo á Rodunës apylinkes?Viena prielaidø, kad ið istorinës Þemaitijos.

Kai kurie tyrinëtojai Vidurio Lietuvos þemumà laiko vieta, kurio-je susiformavo þemaièiai. Nuo XIV a. þinoma, kad istorinë Þemaiti-jos riba ëjo Nevëþio upe, ðitaip dalindama buvusios Vidurio Lietu-vos kultûros teritorijà á dvi dalis – þemaitiðkàjà ir aukðtaitiðkàjà.Anksèiau abipus administracinës ribos buvo ta pati viena archeolo-ginë kultûra. Vadinasi, toká pakeitimà galëjo atlikti tik valstybinëvaldþia. Ne veltui Vidurio Lietuvos kultûros nemaþa dalis ilgà laikàvis dar priklausë Þemaitijai. Todël anksèiau, matyt, visa ði kultûra irbuvo þemaitiðka (Tomas Baranauskas. „Seniausios þinios apie Upy-tæ“. Voruta. 2004-10-30, nr. 20(566).

Namas, kuriame gimë poetas Adomas Mickevièius (dabar èia veikia A. Mickevièiaus memorialinis muziejus) ir ðios sodybos kiemo fragmentas.Baltarusija, Zaosë (Naugardukas). D. Mukienës nuotraukos. 2005 m.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

51TYRINËJIMAI

Ádomiausia, kad ir ið tø kraðtø kilæ þmonës laikë save þemai-èiais. Nors Këdainiø apskritis buvo Aukðtaitijos paribys, Nobeliopremijos laureatas Èeslovas Miloðas raðo: „Prie Nevëþio, kur aðgimiau, ið kur atsineðiau þemaitiðkus áproèius...“ (Tëvynës ieðkoji-mas, 1997, p. 7). Jis teigia, kad ir Vitoldas Gombrovièius turëjosentimentø ðiai þemei: „(...) Ðeima ið Þemaitijos, nuo Nevëþio, irkad tik jo senelis po 1863 metø sukilimo (...), konfiskavus Aukðta-dvario (prie Ramygalos – G. K.), Mingailiø ir Linagirio dvarus (...),ið ten emigravæs“(Ulro þemë, p. 69; Tëvynës ieðkojimas (1997),p. 7). Dar Èeslovas Miloðas stebisi, kodël ir Henrikas Senkevièiusromane „Tvanas“ (taip pat „Ugnimi ir kalaviju“ – G. K.) veikëjøðeimos lizdà ákurdina Þemaitijoje, ne Lenkijoje, ir mini uþ Liaudësupës Vadaktus ir Pociûnëlius (Tëvynës ieðkojimas, p. 91).

Adomo Mickevièiaus draugas Pranciðkus Ðemeta, Europos tau-tø laisvës kovø riteris, vienas ið 1830 m. sukilimo vadø Þemaitijoje,gimæs Daktariðkiø dvare, Ðiaulënø valsè. (kapinëse yra ir ðeimoskoplyèia), Ðiauliø apskr., vadinamas þemaièiø didiku (dr. PovilasVitkevièius. Lietuvos bajoras. 2003 m., nr. 3). Be to, Giedrius Suba-èius Lietuviø atgimimo istorijos studijø 6 tomo skyriuje „Jonas Èiuldair jo gramatika“ aiðkina, kad „XIX a. jau buvo suirusi ankstesnëXVI–XVII a. (...) opozicija, kada lietuviø kalba visø pirma reiðkëVilniaus kraðto ir to paties miesto kalbà (ðnekamàjà ir raðomàjà), oþemaièiø – buvusios Þemaièiø kunigaikðtystës centro Këdainiø kalbà(...). 1835 m. S. Groso rankraðèio „Kalbrieda leþuwe Þemaytyszka“pratarmëje J. Butavièius raðo, kad knyga labai prideranti dël þemai-èiø, ypatingai viso Telðiø pavieto bei didþiosios dalies Ðiauliø irRaseiniø pavietø, nes tame kraðte (...) tebëra ðvariausia senovinëkalba, nekaip þemaièiø kraðtuose Nevëþio link“ (ten pat, p. 44).

Po administracinës reformos vykæ pakitimai nulëmë ir Upytëspavieto ypatumus. Nors visas pavietas priklausë aukðtaitiðkai Tra-kø vaivadijai, Upytës þemë buvo padalinta á dvi dalis: vakarinë (suÐeduva, Puðalotu, Pakruoju, Linkuva, Saloèiais) atiteko Þemaièiøvyskupijai, rytinë – Vilniaus (Tomas Baranauskas, ten pat).

Toje etnografinëje Þemaitijoje, Puðaloto kraðte, kaip teigia Bro-nius Kviklys „Mûsø Lietuvoje“ (1999 m., t. 2, p. 614), gyvenæs poetotëvo giminaitis Rimvydas-Mickevièius. Rozalimo mokytoja Geno-vaitë Valèiukienë straipsnyje „Nauji faktai Adomo Mickevièiausbiografijai“ (Gimtasis þodis, 1999 m. balandis), remdamasi se-

D. Mukienës nuotraukoje apaèioje – A. Mickevièiaus gimtosios sodybosvienas ið pastatø. Virðuje (ið virðaus á apaèià): paminklas AdomuiMickevièiui jo gimtojoje sodyboje; baþnyèia Naugarduke, kurioje buvopakrikðtytas Adomas Mickevièius; paminklas Adomui MickevièiuiNaugarduko mieste; Adomo Mickevièiaus kurganas Naugarduke. 2005 m.

(Nukelta á 52 p.)

52 TYRINËJIMAI

(Atkelta ið 51 p.)

nesniøjø Meldiniø kaimo ir iðvaþiavusiøjø á JAV gyventojø (Rozali-mo valsèius, ðalia Puðaloto) atsiminimais, taip pat liudija, kad po-etas Adomas Mickevièius yra lankæsis Meldiniø dvare (prie Roza-limo), dar XX a. pr. priklausiusio Mickevièiams, o vëliau nupirktoNarkevièiø. Apsilankæ Rozalimo kapinëse, uþ koplyèios rastumeantkapá su kryþiumi, ant kurio pritvir tintos dvi lentelës su skirtin-gais uþraðais. Pirmoje raðoma, kad èia ilsisi, matyt, sutuoktiniai:„73 metø Wincenty Mickiewicz, miræs 1863 m. ir 94 metø MaryaMickiewiczowa“. Vyras buvæs vyresnis uþ poetà aðtuoneriais me-tais, o þmona jaunesnë vieneriais. Ant antrosios lentelës uþraðas„Narkevièiø ðeima“. Pirmosios uþraðas turëjo bûti uþraðytas antkryþiaus, nes atskiros lentelës pasirodo tik XX a. viduryje. Kas atsi-tiko su pirmuoju (Mickevièiø giminës kapo kryþiumi), ið Narkevi-èiø palikuoniø nepavyko suþinoti. Matyt, iðvykus ið Lietuvos senie-siems ðeimininkams, jis vëliau buvo pakeistas dabartiniu, nukopi-javus Mickevièiø uþraðà ant lentelës.

Kauno gubernijos 1881 m. alfabetiniame þemës valdytojø sàra-ðe (Kauno apskrities archyvas) randame áraðytà Meldiniø dvarinin-kà Konstantinà Mickevièiø, Vincento sûnø (nr. 3881). 1889 m. tokia-me sàraðe áraðyta tik Mickevièienë Marija, Andriaus duktë, Konstan-tino motina (nr. 4285). Tiek viename, tiek kitame sàraðe paminëtidevyni Mickevièiai, gyvenæ ðitame kraðte (matyt, ta pati giminë).

Pasak G. Valèiukienës, apie poeto apsilankymà Meldiniuose,ðeimos lizde, su broliu Jurgiu (?) liudija krikðtynø áraðas: „1824 m.liepos 13 d. að, Motiejus Narkevièius, Rozalimo vikaras, pakrikðti-jau kûdiká vardu Felicijus Pranas Jonas, gimusá tø paèiø metø birþe-lio 17 dienà ið teisëtos bajorø Prano Ðleinio ir Karolinos Matusevi-èiûtës santuokos Ðeduvos parapijoje, Birjagalos kaime (keli kilo-metrai nuo Meldiniø – G. K.). Krikðto tëvai: bajorai Feliksas Daujo-

Ið kairës: paminklas poetui Adomui Mickevièiui Burbiðkiø dvaro parke(Radviliðkio r.), prieðais centrinius dvaro rûmus. D. Mukienës nuotrauka.2003 m.; Rozalimo kapinës. Ant antkapinio kryþiaus, virð lentelës„Narkevièiø ðeima“, pritvirtintas uþraðas apie V. Mickevièiø irM. Mickevièienæ. Nuotrauka ið G. Kuckailienës archyvo

tas ir Ona Stankevièienë. Asistavo bajorai: Jonas Racevièius irAnelë Daunoravièiutë, Juozapotas ir Marijona Starkevièiûtë, Ado-mas Mickevièius ir Agota Vagnorienë, Jurgis Mickevièius ir Apolo-nija Regulytë“ (F. 669. ap. 1, b. 173, l.152v.-153). G. Valèiukienësvarsto, ar Jurgis Mickevièius – poeto brolis, ar meldiniðkis ben-dravardis. Be to, ji teigia, kad Meldiniai ir Birjagala, kaip ir visaRozalimo parapija, buvo labai lietuviðki, ir baþnyèioje pamokslaibuvo sakomi lietuviø kalba.

Gal jau tada poetas, keliaudamas prieð tremtá per Lietuvà, Mel-diniuose ar Upytëje iðgirdo apie XVII a. pavieto atstovo seime vals-tybës iðdaviko Viktoro Siesinskio (Èièinskio) þiaurø elgesá? Matyt,apie tai jam galëjo papasakoti ir poetas ið Panevëþio – JulijonasMickevièius (greièiausiai kilæs ið Meldiniø), vëliau, 1828 m. pa-skelbæs baladæ „Upytës deputatas Sicinskis“ (Bronius Kviklys. MûsøLietuva. T. 2. 1991, p. 584).

Anksèiau uþ já poetas Adomas Mickevièius, vos iðvykæs trem-tin á Odesà, 1825 m., apie ðá nusikaltëlá paraðë baladæ „SustojimasUpytëje“. Jo mintys, ypaè pradþia, pasitarnavo A. Baranauskui ku-riant poemà „Anykðèiø ðilelis“. Anot B. Kvyklio, kitais poetais sek-damas ir Maironis sukûrë baladæ „Èièinskas“ (ten pat, p. 584).

Pasak G. Valèiukienës, Meldiniø dvaro savininkø Mickevièiøþemës ribojosi su Baþenskiø, valdþiausiø Burbiðkø dvarà, laukais.Matyt, dvarininkø artimai bendrauta, nes 1911 m. Mykolas Baþens-kis, poeto bendraamþio palikuonis, pasikvietæs ið Vilniaus K. Ulians-ká, uþsakë Adomo Mickevièiaus skulptûrà (þiûr. nuotr. p. 50), matyt,jo apsilankymams áamþinti (juk Meldiniø Mickevièiai prieð Pirmàjápasauliná karà ruoðësi iðvaþiuoti á uþsiená – po to nebebûtø kamsaugoti poeto pëdsakø ðiame kraðte).

Tremtin kûrëjas ið Kauno keliavo palei Nevëþá, pro Upytæ, Ðiau-lius. Tikriausiai atsisveikino ir su meldiniðkiais giminaièiais. Ar tikne jie bus padovanojæ poetui kailinaièius, aptrauktus pilku naminiumilu, kuriuos, anot C. K. Norvido, þiemà neðiojo smulkûs bajoraitoli toli nuo Varðuvos. Tuos kailinukus labai mëgo Adomas Micke-vièius – taip apsirengæs jis þvelgia á mus ið daugelio atvaizdø...

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

53

Publikacijos objektas: tradicinë lietuvio sodyba, jos simbolinëreikðmë. Tikslas: atsiþvelgiant á lietuviø þemdirbio sodybos pastatøiðdëstymà, lietuviø liaudies apeigas, paproèius, tautosakà bei mi-tologijà nagrinëti sodybà kaip kosmologiná modelá. Metodai: anali-zës, lyginimo, apibendrinimo. Iðvados: mitinëje pasaulëþiûroje so-dyba, jos pastatai, sodas ir gëliø darþelis atkartojo mitinio Pasauliostruktûrà. Sodyba galëjo bûti suprantama kaip kultûros (Kosmoso)sala, iðsidësèiusi bekraðtëje gamtoje (Pirmapradis chaosas). Jiturëjo centrà, kuris buvo saugomas sodybos var tø, pastatø ir á kurábuvo galima patekti tik po tam tikrø apeigø, áveikus virsmus. Sody-ba buvo suprantama kaip sakrali erdvë, esanti arèiausiai Centro irsauganti þmogø nuo chaoso, mirties proverþio.

ÐIS IR ANAS PASAULIAI ÞEMDIRBIO APLINKOJELietuviai þemdirbiai gyveno gana uþdarame pasaulyje. M. Mar-

tinaitis atkreipia dëmesá, jog lietuviø liaudies dainø veiksmas daþ-niausiai sukasi maþoje erdvëje – sodyboje, dirbamuose laukuose.Apie platøjá pasaulá þemdirbys nieko neþinojo ar net nenorëjo þino-ti1. Mitinëje sàmonëje þemdirbio pasaulá sudarë jo namai ir ar ti-miausia aplinka. Visa kita jau buvo anapusinio pasaulio sfera, kurgyvena bur tininkai (taip bûdavo vadinami ir latviai bei kiti kitatau-èiai), protëviø vëlës, bastosi ligos ir kitos mitinës bûtybës. Anapu-sinis pasaulis neturëjo konkreèios vietos. Jis kaip ir Pirmapradischaosas neturëjo nei pradþios, nei pabaigos, t. y. neturëjo ribø –buvo ten, kur nebuvo Kosmoso, sukultûrintos erdvës. Kaip yra pa-þymëjæs G. Beresnevièius, pragaras lietuviø ásivaizduotas kaip be-

Kelias áCENTRÀvalstieèio sodyboje

VAIDË GAUDIEÐIÛTË

Vaidë Gaudieðiûtë – meno istorikë. Gimë 1979 m. gegu-þës 23 d. Klaipëdoje. 1997–2002 m. Ðiauliø universitetestudijavo dailæ ir technologijà, 2002–2004 m. ten pat baigëmeno istorijos magistro studijas. Magistro darbo tema „Lie-tuviø liaudies simbolika valstieèio sodyboje“ (darbo vado-vas dr., prof. Vytenis Rimkus. Savo darbuose V. Gaudieðiûtënagrinëja lietuviø liaudies puoðybos detales, jø sàsajas sulietuviø mitologija, tautosaka, paproèiais, analizuoja, kaipper dailæ, jos simbolikà buvo iðreiðkiama senovës lietuviopasaulëvoka. Tyrinëja senovës lietuvio sodybà kaip kos-mologiná modelá.

ribës dykros, pelkës. Archainei visuomenei, tyrinëtojo teigimu, vis-kas, kas nebuvo „mûsø pasaulis“, nebuvo joks pasaulis, t. y. buvoChaosas2. Tuo tarpu Kosmosas turi ribas, kryptis ir laikà. Jis kûrësi,plito ið Pasaulio centro, Gyvybës medþio, Dievo sukurtos Salos.Þemdirbiui toks atskaitos taðkas buvo jo sodyba, namai. Tai buvocentras, aplink kurá sukosi, ið kurio sklido visas senovës þmogauspasaulis. Pasaulio kûrimo sakmëse Dievas Pirmapradyje chaosesutvërë Salà – erdvæ, esanèià tarp bekraðtës Nebûties ir turinèiàformà, dalis, laikà. Gamtos apsuptyje ákurta sodyba taip pat pana-ðëja á atitvertà salà, iðkilusià virð Nebûties vandenø. Þodis „sodin-ti“ reiðkia terpti á þemæ. Tokiu bûdu þmogaus sodas, sodyba kaip irDievo sukurta sala yra á-terpiama á Chaoso, gamtos valdas. J. Vaið-kûnas atkreipë dëmesá ir á slavø þodá sad „sodas“, kilusá ið veiks-maþodþio siedti „sësti“. Ðis þodis senoje rusø kalboje reiðkë ir tokámedá, augalà, kuris yra paliekamas iðkirstame miðke arba pasodi-namas sukultûrintoje erdvëje3. Þemæ, ant kurios stovëdavo namas,lietuviai vadindavo sëdimàja4, o paèios sodybos senovinis pavadi-nimas buvo sëdyba5. Tai lyg uþsësta, t. y. uþimta ir sukultûrintavieta, kurioje gyvenamasis namas tampa Gyvybës medþiu, ácentri-nanèiu þemdirbio pasaulá. Sakmëse apie pasaulio sukûrimà Pir-mapradis chaosas vaizduojamas teikiantis pirminius elementus(ið vandenø paimta þemiø saujelë ir pan.), ið kuriø ir buvo tveria-mas, kuriamas Pasaulis. Þmogui taip pat buvo bûtina gamta, iðkurios gërybiø jis su-kurdavo kultûrines vertybes, tverdavo savopasaulá. Nors gamta þmogui buvo bûtina, bet jis kaip ir Dievas,kuriantis pasaulá, turëjo atsiriboti nuo visa gimdanèio ir visa savyjetalpinanèio Pirmapradþio chaoso. Þemdirbio sodybos branduolá (gy-venamàjá namà, ûkinius pastatus) daþniausiai juosë tvora. Tai sta-bili, ilgà laikà nekintanti riba, sauganti sakralià sodybos vidauserdvæ. Bet pagrindinis þemdirbio pragyvenimo ðaltinis buvo dirba-muose laukuose, t. y. gamtoje uþaugintas derlius. Dirbamoji þemëbuvo tarsi tarpinë grandis tarp gamtos ir kultûros. Tai maþiausiaisukultûrinta þemdirbio pasaulio dalis, pakraðtys, kuriame gyveno

(Nukelta á 54 p.)

TRADICINË KULTÛRA

Þemaièiø gyvenamojo namo fragmentas. Lietuvos liaudies buitiesmuziejus (Rumðiðkës). D. Sungailos nuotrauka

54

bei derliø globojo mitinës bûtybës, protëviø vëlës. Jos, kaip rodolietuviø tautosaka, tikëjimai, bûdavo èia pat, uþ namo, sodybosribø, plg.: tikëta jog laukø eþios yra vëliø takai ir pan.6 Vadinasi,þmogaus dirbamieji laukai taip pat priklausë gamtos sferai, sveti-mam pasauliui, bet jie turi formà, ribas; juose auga kultûriniai, t. y.þmogaus sodinami, priþiûrimi augalai todël ðioje erdvëje intensy-viai veikë ir kultûrinës dievybës. Mitinëje sàmonëje þmogus ciklið-kai, kiekvienais metais privalëdavo atsikovoti ið Pirmapradþio cha-oso „laikinàsias“ ir arèiausiai gamtos esanèias þemes7, kurios bu-vo tarsi didþiulis þemdirbio pasaulio prieangis. Liaudies ornamenti-koje dirbama þemë buvo vaizduojama kaip uþbrûkðniuotas apskriti-mas ar keturkampis. V. Toporovo teigimu veiksmaþodis arti yra tospaèios ðaknies kaip ir lotynø þodþiai ritus, harmonija, ars, kuriereiðkia dermæ, darnà8. Todël laukø aparimas mitinëje pasaulëþiûro-je reiðkë gamtos pajungimà þmogaus pasauliui, tvarkai, Kultûrai.

Þemës, esanèios uþ sodybos ribø, priskyrimà anapusiniam, sve-timam pasauliui, rodo ir pirðlybø paproèiai. Tiek pirðlys, tiek vëliauir jaunasis pas iðrinktàjà negalëjo nei ateiti, nei atvaþiuoti – pasmergelæ jie privalëjo atjoti9, nes tik þirgas pajëgë juos perkelti perlabai pavojingà tarp bernelio ir mergelës pasauliø esanèià chaosoerdvæ. Lietuviø tikëjimuose, mitologijoje þirgas buvo tobulas me-diatorius, perkeliantis mirusiuosius á kità pasaulá, plg.: tikëta, jogpasitikti mirusiojo vëlæ Dievas atsiøsdavo baltà arba þilà arklá10;kelionëms á ðá pasaulá þirgo pagalba naudojosi ir velnias11. Vadina-si, þirgas galëjo keliauti tiek á Dangø, tiek á Poþemá todël jo galiojebuvo perneðti ir jaunuolá per anapusiná pasaulá – erdvæ, esanèià uþjo sodybos. Þirgas lietuviø ir latviø mitologijoje tempdavo dangumidangaus dievybiø veþimus. Jo galva su besiplaikstanèiais karèiaissimbolizavo Saulæ12. Latviø tautosakoje Dievo Sûneliai, simboli-zuojantys Auðrinæ ir Vakaræ (Veneros planetà), buvo vaizduojamikaip dvyniai þirgai. Ðis gyvûnas iðreiðkë dinamikà, greitá, o judëji-mas, kaip tikëjo senoliai, saugojo Kosmosà, Gyvybæ nuo atkritimoá chaosà, mirtá.13 Galbût todël þirgu buvo pasitikima svarbiose þmo-gaus gyvenimo virsmo apeigose, plg.: iki XX a. pr. á vyro sodybàraiteliø apsupta keliaudavo ir jaunoji14; anksèiau á kapines mirusájálydëdavo raiti kaimo vyrai, mosuojantys kalavijais15; kaip liudijaraðytiniai ðaltiniai, virð deginamo mirusiojo lauþo dûmø lietuviøþyniai regëdavo vëlæ, iðjojanèià á dangø ant þirgo16. Tiek mirusysis,tiek iðjojæs pirðtis vaikinas keliavo á kità pasaulá, á naujà bûvá: vëlëá mirusiøjø karalystæ; bernelis – á merginos pasaulá, á naujà savo

TRADICINË KULTÛRA

(Atkelta ið 53 p.) socialiná statusà. Ir abu juos þirgas neðë per pavojingà, tarpinæerdvæ tarp dviejø pasauliø, kurios pavojingumà rodo ir pirðlio atri-butai: iðkelta lazdyno rykðtë su rûtø vainikëliu17. Senovës lietuvis,vykdamas á pavojingà kelionæ, eidamas ieðkoti paparèio þiedo neð-davosi lazdyno, ðermukðnio lazdà, kuria, saugantis nuo bloga le-mianèiø jëgø, buvo galima apsibrëþti magiðkà ratà18. Jaunoji, veþa-ma á vyro sodybà, bûdavo apgaubiama linine skara19, kad apsaugo-tø nuo pavojingø mitiniø bûtybiø, ja apsigaubdavo ir laukiantys pa-parèio þiedo; linine drobe anksèiau buvo uþdengiamos ir mirusiøjøgalvos20. Kaip paþymi E. Usaèiovaitë, lininë drobë apsaugodavo þmo-nes, esanèius tarpinëje bûsenoje, svetimoje ir pavojingoje erdvë-je21. Tai rodo, jog vietovë, esanti uþ sodybos ribø, buvo suprantamakaip anapusinis pasaulis, kuriame veikia mitinës bûtybës, protëviøvëlës ir kuriame þmogus nëra toks saugus kaip savo sodyboje.

SODYBOS TVORADirbamø þemiø ribos daþnai keisdavosi ir nebuvo tokios aiðkios

kaip sodybos branduolys, kurá juosë tvora. Pastaroji mitinëje sà-monëje buvo suprantama kaip stabili ir nekintanti kultûros salosriba, sauganti sodybà nuo gamtos, chaoso mitiniø bûtybiø prover-þio. Tai pavojinga, átampos pilna vieta, labai tinkanti burtams, ma-giðkiems veiksmams, plg.: per Jurgines moterys pasilypëdavo anttvoros ir giedodavo giesmes, padedanèias þemei atgimti22, po Kû-èiø vakarienës merginos trenkdavo á tvorà ir klausydavosi, kuriojpusëj ðunys loja – ið ten pirðliai atvaþiuos23 ir kt. Sodybos ribospavojingumà gerai iliustruoja ir besilaukianèios moters elgesys,plg.: gimdyvei buvo draudþiama lásti per tvorà, tikint, kad per gim-dymà „vaikas eisiàs kreivai“ arba ávyks savaiminis persileidimas24.Kaip paþymi M. Zavjalova, lietuviø uþkalbëjimuose „ant ribos“, „uþribø“ kovoja mitiniai personaþai, ten, á chtoniðkà pasaulá yra siun-èiama ir þmogaus liga25. Latviø liaudies dainose pagal jûros krantàDievas tveria (Kosmosas taip pat tveriamas) tvorà, kad á Pasaulá„Vëliø motë“ neáeitø26. K. Bûgos teigimu, rusø veiksmaþodþio tvorit’„kurti“ pirminë reikðmë buvo „riðti, pinti“: senovëje slavënai tvo-ras tvorili „riðo, tvërë“. Reikia prisiminti þodþio „tver ti“ dar vienàreikðmæ: „padaryti, kad bûtø, egzistuotø“27. Dievas atsi-tvëræs tvo-rà, tvërë Pasaulá. Tokia Kûrëjo pavyzdþiu sukurta riba saugojo irþemdirbio kultûros salà nuo gamtiniø, nesukultûrintø ir dël to daþnaikenkianèiø jëgø. Pasak istoriniø ðaltiniø, Prûsijos Rikojoto (Romo-vës) ðventyklos àþuolas, kurio niðose buvo iðdëstyti Patulo, Perkû-no bei Patrimpo atvaizdai, taip pat buvo apjuostas ir paslëptas nuoþmoniø akiø28. Ati-tvertos vidinës sodybos erdvës saugumà patvir-tina gimdyvës elgesys. Besilaukianti moteris vengdavo palikti sa-vo namus, plg.:„Negirk nëðèios baþnyèion einanèios, pagirk namie

Þemaièiø sodyba. Jos centre – gyvenamasis namas. Lietuvos liaudiesbuities muziejus (Rumðiðkës). D. Sungailos nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

55 TRADICINË KULTÛRA

sëdinèià“29. Uþdara sodybos erdvë saugojo moterá nuo kenksmingo„uþribinio“, svetimo pasaulio, kurio pavojams ðiuo paþeidþiamulaikotarpiu gimdyvë negalëjo pasiprieðinti. Vidinës sodybos erd-vës saugumà patvir tina ir ðis palyginimas: „Barbora stora kaiptvora, gerai uþ jos kaip uþ tvoros“30. Uþ gyvenvietës esanèios erd-vës pavojingumà rodo laidotuviø paproèiai: XVII a. pab. moterysmirusájá palydëdavo tik iki savo kaimo vartø31. Ties kaimo riba kû-renama ugnis bei statomi kryþiai turëjo þmones apsaugoti nuo epi-demijø32.

Anas pasaulis mitinëje sàmonëje buvo iðsidëstæs iðkart uþ so-dybos, kaimo ribø, todël jam atstovavo ir kitatauèiai, svetimðaliai,nepaþástamieji, plg.: maras buvo ásivaizduojamas kaip þydas, vaikð-tantis su maiðeliu ant kupros33, persirengëliai taip pat daþnai buvovaizduojami kaip þydukai, vokietukai ir kt. Ið to paties anapusiniopasaulio buvo „pagaunama“ ir nauja gyvybë, plg.: rodydama nauja-gimá tëvui, pribuvëja sakydavo: „Ið tolimiausiø ir neþinomø kraðtøatvyko pas tave negirdëtas nematytas sveèias. Jis sakosi esàstavo giminaitis(ë)“34.

SODYBOS CENTRASPasaulio paribys buvo pavojinga zona, todël þmogus siekë gy-

venti kuo arèiau Centro. M. Eliade teigimu, „tikrasis“ pasaulis miti-nëje sàmonëje visada yra „viduryje“, kuriame ávyksta lygmenøtrûkis, leidþiantis susisiekti su trimis Kosmoso zonomis. Gyvenda-mas ar ti Centro, þmogus gyvena saugioje, t. y. dievø paðventintojeerdvëje35, kur yra trijø pasauliø susijungimas, mazgas, uþtikrinan-tis Gyvybæ. M. Eliade tyrinëjimai rodo, kad senovës þmogui visidarbai, dirbiniai buvo ver tingi tiek, kiek jie atkar tojo pasaulëkûrà,Visatos sandarà36. Tai ypaè svarbu buvo kuriant maþà Visatos mo-delá – sodybà. Kosminá centrà turëjo kiekviena ðventovë, kaimas arsodyba, nes jis buvo ne geografinëje, bet sakralioje erdvëje37. Ir jeiðventovë „ácentrindavo“ apskritá, tai gyvenamasis namas – sody-bà. Namo statyba, kaip rodo iðlikæ lietuviø liaudies paproèiai, tauto-saka, buvo sakralus apeiginis veiksmas, atkar tojantis Pasauliokûrimà38. N. Laurinkienës teigimu, daugelio tautø kalendorinëse dai-nose labiausiai paplitæs kokio nors objekto statymo motyvas miti-nëje sàmonëje buvo suvokiamas kaip absoliuti pradþia, pasaulë-kûra39. Kiekviena ðventykla turëjo dar ir „centrø centrà“ – aukurà,altoriø, medá ir pan., prie kurio ar kuriame daþniausiai bûdavo auko-jama. Aukos neretai buvo deginamos, nes tikëta, jog ugnis yratarpininkë tarp dievø ir þmoniø. Senovës lietuvio sodyboje ugniaibuvo skiriamas ypatingas dëmesys. Kaip rodo istoriniai ðaltiniai,senojo numo viduryje (centre) bûdavo ákurta atvira ugniavietë, ap-link kurià spiesdavosi ðeimos nariai40. Ið numo iðsivysèiusios þe-maièiø trobos viduryje stovëdavo kaminas (taip anksèiau buvo va-dinama visa atskira patalpa su krosnimi), dalijantis namà á geràjà(sveèiams) ir prastàjà (namiðkiams) dalis41. Toks kaminas, kaip iratviras „domo“ ugniakuras, þymëjo mitologiná sodybos „centrø cen-trà“. Anot senovës lietuviø tikëjimø, krosnis buvo pagrindinë vëliøir dvasiø susibûrimo vieta, plg.: III–II tûkstantmeèio pr. m. e. arche-ologø atrastuose namuose prie þidiniø yra nedidelës duobës suþmoniø kaukolëmis ir laidojimo inventoriumi. A. Girininko teigimu,kaukolës prie þidinio laidotos tikint, jog jose gyvena mirusiøjø vë-lës42. Toks protëviø galvø laidojimas atspindi þmoniø tikëjimà, jogþidinio apatinë dalis tolygi Pasaulio medþio ðaknims – Poþemiosferai. Pro stogà iðeinantys ugniakuro dûmai jungdavo sodybà irjos gyventojus su Dangumi, plg.: lietuviai tikëjo, jog mirusiojo vëlë

sëdi ant kamino, kol pakûrentos krosnies dûmai nuneða jà á dan-gø43. M. Eliade teigimu, tikëjimai, jog mirusiojo vëlë iðskrenda prokaminà arba pro stogà virð ðventojo kampo (krikðtasuolës), þinomivisoje Europoje ir Azijoje44. Þemaièiø vestuvëse „pakarto“ pirðlio„vëlë“ taip pat pasirodydavo besivanojanti ant stogo45. Vadinasi,namø þidinys, kaminas kaip ir Gyvybës medis, jungë visas Kos-moso sferas. Mitinëje pasaulëþiûroje jis buvo suprantamas kaipPasaulio stulpas, kuriuo buvo galima „keliauti“ per visus pasau-lius, susisiekti su protëviais ir kt.

Ugniakuro svarbà mitinëje pasaulëþiûroje rodo ir veiksmaþo-dþio „ákurti“ reikðmës: Ákuriama ne tik ugnis – naujajame nameþmonës taip pat ásikuria. E. Usaèiovaitë atkreipia dëmesá á lietuviøsakmes apie Pasaulio sutvërimà, kuriose Dievas vaizduojamasákuriantis, áþiebiantis ugná ar kûrenantis krosná46. Þodis kurti reiðkiatiek ugnies ákûrimà, tiek kûrybà, statybà, tvërimà. Todël namø ug-niakuras galëjo bûti suvokiamas kaip Pasaulio stulpas, Taðkas, iðkurio ar aplink kurá yra kuriama Gyvybë. Sodyba ir visa kultûra beugnies negalëtø egzistuoti. Ugnis „slepiasi“ kultûriniø dievybiø, to-kiø kaip Perkûnas, Gabija, Gabjaujas ir, þinoma, Dievas, kuriantisPasaulá, kultuose. Ji uþaugintà derliø perkelia á naujà bûvá – paver-èia kultûriniu produktu. Tik ji galëjo apsaugoti þmogø nuo jam galin-èiø pakenkti gamtos (Pirmapradþio chaoso) bûtybiø. Pirmasis apei-ginis namø þidinio ugnies uþ-kûrimas reiðkë Gyvybës á namus „ápû-timà“, namø ádvasinimà47. D. Vaitkevièienë, M. Zavjalova atkreipiadëmesá á mitologines ugnies ir kraujo sàsajas, plg.: lietuviø uþkal-bëjimuose kraujas vadinamas ugniniu („ugniavystas kraujas“).D. Vaitkevièienës teigimu, ugnis daþnai kildinama ið dieviðkøjø ardemoniðkøjø bûtybiø kraujo. Mitiniame pasaulyje kraujas buvo me-taforinë ugnis48, todël turbût senovës lietuvës iðsaugodavo neuþge-sintà þidinio ugná visus metus iki naujos, paðventintos, todël ðva-rios ugnies parneðimo. Ugnis buvo suprantama kaip kraujas, kurácikliðkai reikia apvalyti. Tokiu bûdu statiniai galëjo bûti ásivaizduo-jami kaip sodybos stuburas, aplink kurá cirkuliuoja kraujas – ugnis.Lietuviai tikëjo, jog mirusiøjø vëlës yra ugninio þmogaus pavidalo49,todël ugná galime vadinti ir namø siela.

Atsiradus visà namà apðildanèioms krosnims bei ðviesà á vidøáleidþiantiems langams, ðeima ëmë burtis aplink stalà. Daugelyjeliaudies paproèiø (vestuviø, mirusiøjø minëjimo ir kt.) jis taip patbuvo suprantamas kaip Pasaulio centras (toks stalo traktavimas,tyrinëtojø nuomone, yra vëlesnis uþ namø þidinio)50. Vakarais stalàapðviesdavo „diedas“ – þibintas su jame ákiðta deganèia balana(protëviø kulto liekana?) ar virð stalo kabanti þibalinë lempa51.M. Zavjalova, tyrinëjusi lietuviø uþkalbëjimus, pastebi, kad mitinia-me Pasaulio viduryje stovëdavo aukuras, daþnai iðreiðkiamas ak-meniu arba stalu52. Pastarasis buvo ir kaip bendro valgymo, susi-jungimo ne tik su ðeimos nariais ar sveèiais, bet ir su protëviais,dievybëmis vieta, plg.: Dziedø ðventë Varënos rajone dar buvo va-dinama Stalais53; Kûèiø vakarienë, senovinis apeiginis valgymasper laidotuves54 ir kt. Pats vaiðiø stalas mirusiøjø minëjimo ðventë-se, kaip paþymi D. Urbanavièienë, buvo auka vëlëms55. Per vestu-ves, atsisveikindami su namais, jaunieji kar tu su savo pulkaisapeidavo aplink stalà (anksèiau jaunoji apeidavo ir apie ugniaku-rà)56. Judëjimas aplink ugniakurà, o vëliau aplink stalà, simbolizavojudëjimà aplink Pasaulio centrà. Stalas daþnai turëdavo dar ir „Tað-kà“, vidurá, plg.: jo viduryje pastatytas kryþelis, kurá buèiuodavoapeigø dalyviai57; vestuvinis ðiaudinis sodas, simbolizuojantis Dan-

(Nukelta á 56 p.)

56

giðkàjá sodà ir „ácentrinantis“ visà sodybà58; þvakë (ugnis), statomastalo viduryje per Diedus (mirusiøjø minëjimo ðventæ)59; ðventojopaveikslas, þvakë, stiklinëje pamerktos rûtos, o anksèiau ir duonasu druska, dedama ant stalo, marinant ðeimos nará60 ir kt. Ant stalouþdegta þvakë, padëtas kryþelis tapdavo Pasaulio stulpu, „centrøcentru“, pats stalas – Kosmoso sala su keturiomis pasaulio aðimis.

Sodybos „centrø centrà“ – namø þidiná ar stalà juosia namovainikas (plg. ðakø vainikà aplink medþio kamienà), sodybos tvora.Èia reikia prisiminti ir akmenimis apdëtà senoviná kapà. Tyrinëtojønuomone, koncentriniai akmenø ratai turëjo saugoti centre pagul-dytà kûnà. Átvirtinta piliakalnio virðûnë taip pat buvo suprantamakaip saugomas Taðkas, centras. V. Vaitkevièiaus tyrinëjimai rodo,jog pagrindines ðventyklas baltai (ir ne tik jie) siekë statyti valdomøþemiø viduryje61. Romovës ðventyklos àþuolas buvo apjuostas netik magiðku ratu, bet ir paslëptas nuo „paprastojo mirtingojo“ akiø.Kaip paþymi M. Eliade, daugelyje religiniø, dvasiniø praktikø „Ke-lias, vedantis á Centrà, yra „sunkus kelias“62. Tyrinëtojo teigimu netir pirmieji gyvenvieèiø átvirtinimai buvo skir ti apsiginti nuo mitiniøbûtybiø. Þmoniø gyvenvietës centro sugriovimas buvo tolygus at-kritimui á Chaosà. Sodybos centro apsaugà galima atrasti ir papras-to þemdirbio sodyboje. Tai rodo paproèiai, susijæ su derliaus parve-þimu bei þmogaus gyvenimo virsmais.

SODYBOS RIBØ PROPERÐOS. JØ APSAUGASodybos vidinæ erdvæ, kaip jau minëta, patikimai saugojo tvo-

ros. Bet kiekviena tvora turëjo spragas, properðas – vartus, prokuriuos á kiemà galëjo patekti ir nepageidaujamos mitinës bûtybës,jëgos. A. Patackas ir A. Þarskus þodþio „var tai“ semantiniam lau-kui priskiria veiksmaþodá „virsti“63. Liaudies tautosakoje vartai sim-bolizavo pasikeitimo, virsmo bûsenà. Pro „Vëliø vartelius“ á anàpasaulá, á mirusiøjø karalystæ, iðkeliaudavo vëlës. Latviai stengda-vosi palaidoti mirusájá iki saulëlydþio, tikëdami, kad Saulei nusilei-dus ðie varteliai uþsidaro ir vëlës negali patekti á pomirtiná pasaulá.Latviø liaudies dainose Vëliø vartus saugojo velniukai (vëliau pa-keisti angeliukais)64. Vartininkus – persirengëlius, sauganèius tiekjaunosios, tiek jaunojo namus, sutinkame ir lietuviø vestuviø pa-proèiuose. Jei sodyba neturëdavo „padoriø“ vartø, tai vestuvëmsbuvo bûtina pastatyti nors laikinus, kad jaunieji savo svarbiamegyvenimo etape pervaþiuotø pro sakralià virsmo properðà65. Jauna-martë vyro namuose buvo laikoma atvykële ið kito, „ano“ pasauliotodël prieð ásileidþiant á savo pasaulá, jà buvo bûtina apvalyti, plg.:kaimo paribyje, prie lauþo jaunamartës laukdavo kelios jaunikiogiminaitës. Pavaiðinusios jaunàjà ðventu sakraliu gërimu – alumi(bendras valgymas, gërimas senovës lietuvius apjungdavo, „pa-darydavo savais“66), sësdavo á jaunosios veþimà – palagà ir kartuvaþiuodavo iki sodybos vartø67. XVI a. Sûduvoje jaunàjà prie kaimoribos pasitikdavo þmogus, neðinas deglà ir alaus àsotá. Jis apeida-vo apie jaunosios veþimà tris kartus (ratas saugojo þmogø) ir per-duodavo jai ðventà vyro namø ugná – sodybos sielà68. XVII a. Maþo-joje Lietuvoje dvi moterys po ávaþiuojanèiu á sodybà jaunosios ve-þimu mesdavo degantá ðiaudø kûlá, „kad marti pervaþiuotø per ug-ná“69. Ðiaudai, ugnis, pelenai buvo skirti burtams sunaikinti, apvaly-ti þmogø. Tuo tikslu ir po pirmos iðginimo á laukus dienos gráþtan-tiems gyvuliams ðeimininkës prie vartø papildavo ant senos vyþos

þarijø bei Devintinëse ðventintø þoliø, kuriomis apsmilkydavo kiek-vienà gyvulá70. Apvalytas turëjo bûti ir ið laukø suveþamas derlius,plg.: Þemaitijoje per Jonines prie vartø, pro kuriuos ið laukø busáveþamas derlius, bûdavo pritvirtinama apriðta þolëmis ilga kartis– Kaupolë71. D. Vaitkevièienës teigimu, Kupolis galëjo bûti vienu iðPerkûno iðraiðkø, kaip kad Pergrubis buvo pavasarinis Perkûnas72.Vadinasi, suveþtas ið laukø derlius jau prie vartø buvo apvalomasdangaus, kultûros dievybës. Prie vartø ant karties (stulpo), tikint jøapsaugine galia, buvo iðkeliamos ir arkliø kaukolës, kurios, kaipjau buvo minëta, siejamos su judëjimu, dinamiðkumu, sauganèiunuo sàstingio, mirties. Be apeiginiø ar laikinø apsaugos priemoniø,lietuviai pasitikëjo ir simbolio galia. Vartus jie puoðdavo ornamen-tais, priskiriamais dinamiðkoms kultûrinëms dievybëms ir tokiubûdu sauganèiais áëjimà á sakralià þemdirbio erdvæ. J. Gimbutoteigimu anksèiau vartai bûdavo su antvarèiais (virðutinë var tø da-lis, jungianti abi varèias)73. Tokie vartai sukurdavo uþdarà erdvæ,savotiðkà prieangá, apvalantá áeinanèius ar áveþamus á sodybà. Var-tø apsauginæ galià árodo ir lietuviø tikëjimai, jog po laidotuviø dardaug dienø mirusiojo dvasia saulëlydþio metu ateina iki buvusiossodybos var tø, „pasiklonioja“ namams ir sugráþta á kapines74. Vëlë,priklausanti jau anam pasauliui, pro vartus praeiti nebegalëjo.

SODO IR GËLIØ DARÞELIO VAIZDINYS MITINËJEPASAULËÞIÛROJEMirusiojo vëlë dar kurá laikà (metus) galëdavo gráþti ir á namus,

vadinasi, ji buvo tarp ðio ir ano pasauliø – sodybos paribyje. Tensusodinti viena eile augdavo medþiai, nubrëþiantys sodybos ir kai-mo ribas. I. Konèiaus teigimu, kiekvieno þemaièio patvoryje augda-vo ir apyniai. Ðis augalas, kaip rodo liaudies dainos, tiek lietuviø,tiek suomiø apeiginiame alaus gërimo daryme atstovavo dangaussferai75, todël jo sodinimas patvoriuose galëjo turëti ir apsauginæ –maginæ paskirtá. Prie vartø daug kur Lietuvoje buvo áprasta sodintiðermukðná, kuris, þmoniø ásitikinimu, turëjo apsaugoti namus nuovelnio76. Lietuviams þinotas tikëjimas metempsichoze (mirusiojovëlës perëjimu á augalus, gyvûnus), plg.: tikëta, kad po mir tiesvëlës dar kurá laikà turëdavo pabuvoti augale, kad apsivalytø77; girgþ-dant medþiams, þmonës melsdavosi, tikëdami, kad to praðanti tenesanti vëlë78. Dangiðkieji sodai ar gëliø darþeliai lietuviø tautosako-je bei tikëjimuose buvo laikomi mirusiøjø vëliø buveine79. Ið sodomedþiø lietuviø liaudies tautosakoje daþniausiai minimos obelys,kriauðës ir vyðnios. Latviø dainose labiausiai iðplëtotas yra obeløsodo siuþetas. Kaip paþymi R. Ivanovska, jis èia vaizduojamaskaip „moteriðkø misterijø vieta“80. Latviø liaudies dainose vaikðti-nëjanti po obelø sodà buvo vaizduojama deivë Laima. Daþnas mo-tyvas yra besiruoðianèios tekëti merginos sëdëjimas obelø sode:mergelë iðeina á savo tëvø, protëviø pasaulio pakraðtá, kur laukiajaunojo pulko ir savo didþiojo virsmo – persikëlimo á kità pasaulá,kità socialinæ padëtá. Obelyne vykdavo ir mergelës susitikimas suberneliu, kurio pulkas daþnai vadinamas svietu, paþymint jo sveti-mumà ir individualumo neturëjimà. Obels pokyèiai – þiedø kriti-mas, barstymas, paties medþio ar ðakos nukirtimas, virðûnës nu-lauþimas – þymëjo moters gyvenimo pokyèius. Latviø dainose ne-retai nuotaka vedama per obelø lydimus81. Tokia obelø mirtis sim-bolizavo mergautiniø dienø pabaigà, merginos virsmà, o anytos,bëganèios per obelø lydimà, siuþetas reiðkë jos pasitraukimà ið

(Atkelta ið 55 p.)

TRADICINË KULTÛRA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

57

ðeimininkës pareigø ir savo galiø perdavimà marèiai82. Tokiu bûdusodas mitologiniame pasaulyje buvo ásivaizduojamas kaip anapu-sinio pasaulio, mir ties erdvë, per kurià reikia pereiti, norint atgimti.Obelis, kaip paþymi B. Stundþienë, yra iðlaikiusi senàjá indoeuro-pietiðkàjá pavadinimà. Tai vienas pirmøjø medþiø, kuriuos þmogus„prisijaukino“, paver të kultûriniu augalu83. Bet lietuviø liaudies dai-nose populiaresnis yra vyðniø sodas. Skirtingai nei obelys, Lietu-voje neauga laukinës vyðnios – tai atsiveþtinis, t. y. kultûrinis auga-las84. Tà patá galima pasakyti ir apie rûtas, kurios á Lietuvà buvoatgabentos apie XIII a.85 Lietuviams ðie augalai galëjo bûti tokiesvarbûs todël, kad jie jiems buvo jau ne gamtos, ne prisijaukinti,bet tikri kultûros, t. y. þmogaus atsiveþti ir uþauginti augalai. Sodasbuvo svarbus vestuviø apeigose, plg.: ávykus pirðlyboms, buvoeinama á sodà skinti vyðniø ar obuoliø raðkyti;86 vyðniø sunka buvosvarbiausias komponentas vestuviniam gërimui „marèios krau-jui“87, lietuviø dainose vaisiø skynimas þymëjo mergelës vestuves,jos iðplëðimà ið tëvø pasaulio. Sodas þemdirbio sodyboje buvotarsi sukultûrintas, þmogaus sukur tas ir priþiûrimas „miðkas“, plg.,Maþojoje Lietuvoje paparèio þiedo buvo laukiama ne tik miðke, betir sode.88 Pati sodyba daþnai buvo vadinama sodu. Tai dar labiaupabrëþia þemdirbio pasaulio kaip kultûros salos vaizdiná. Sodas yra„sukultûrintas“ chtoniðkas pasaulis arba tiksliau Kultûros ir Gam-tos pasauliø susikirtimo riba. Jis galëjo bûti ásivaizduojamas kaipsodybos protëviø buvimo vieta, baltiðkoji skaistykla. Èia þmogusgalëjo susitikti su mitinëmis bûtybëmis, plg.: á ðià erdvæ lietuviøliaudies dainose parskrisdavo paukðte pasivertusi iðtekëjusi duk-të; èia buvoja dievybës, jø pasiuntiniai, pranaðai (gegutë, iðkukuo-janti likimà, laimos, nusakanèios vaiko ateitá, ir kt.). D. Vaitkevièie-në atkreipia dëmesá á þmoniø tikëjimus, jog jei obelis neduoda vai-siø, po ja reikia pakasti (t. y. paaukoti) koká gyvulá arba palaistyti jàðvieþiu krauju89. Kaip rodo namo statybos paproèiai, uþ naujà gyve-nimà, naujà bûties kokybæ taip pat reikia paaukoti gyvybæ, t. y.pakasti po pamatais viðèiuko galvà, juodà katinà, varlæ ir kt.90 Mirusþmogui, lietuviai tikëjo, kad reikia papjauti koká gyvulá, plg.: „pagra-bui reikia papjauti gyvulá, nes vis tiek savo atsiims. Kruèo pagrabuinieko nepjovë, tai dvi avys nustipo“91. Mirusiojo vëlei reikëjo au-kos. Jos reikëjo ir vaisiø neduodanèiai obeliai arba, tiksliau, tenapsistojusioms vëlëms. Paaukota gyvybë turëjo uþtikrinti naujà bû-tá – vëlës buvimà medyje.

Auka buvo reikalinga ir lietuviø rûtø darþelio augalams, plg.:tikëta, jog sodinant gëles, bûtina jas palieti krauju, uþkasti á þemævarlës, viðèiuko ar pelës galvà92. Aukojimo paproèiai sodinant ðiasgëles rodo lietuviø tikëjimà, jog gëliø darþelis, kaip ir sodas, buvolaikomas vëliø buveine93. Dangiðkasis sodas neretai buvo vadina-mas ir „rojaus darþeliu“94. Latvijoje gëliø darþelis buvo vadinamasne rûtø, bet roþiø darþeliu (roþu darzs). Tiek rûtos, tiek roþës mitinë-je sàmonëje buvo laikomos iðdygusiomis ið kraujo laðø. Roþësþiedas buvo siejamas su ugnimi, Saule, laikytas jos ásikûnijimuþemëje95. Liaudies dainose mirusiojo vietoje iðdygsta roþë, lelija.Vëlë liaudies tikëjimuose buvo ásivaizduojama kaip ugninë klai-dþiojanti þvakelë arba kaip ugninis þmogaus siluetas96, todël kraujoaukojimas vëlëms galëjo reikðti ugnies aukojimà ugniai arba ug-nies papildymà, pamaitinimà ugnimi. Ne be reikalo darþelio kampeþemdirbiai daþnai statydavo kryþiø, stogastulpá ar koplytstulpá, kop-lytëlæ-stulpà, jungiantá visus tris pasaulius. Gëliø darþelio, kaip vë-liø buveinës, traktavimà mitinëje sàmonëje liudija ir senieji vestu-

viø paproèiai, plg.: dar XX a. pr. Ðvenèionyse per vestuves rugiøpëdas – pramotës, protëviø stabas – buvo statomas gëliø darþely-je97. Atsisveikinusi su tëvø namais, jaunoji eidavo paraudoti á gëliødarþelá, kur jà apgaubdavo didele balta drobe ir nuvesdavo á palagà– jaunosios veþimà98. Toks jaunamartës apgaubimas rûtø darþelyjesimbolizavo jos virsmà: mirtá protëviø buveinëje ir prisikëlimà nau-jame bûvyje – vyro namuose. Beje, darþelyje ar prie jo lietuviøliaudies dainose daþnai susitikdavo ir bernelis su mergele. Priedarþelio varteliø ar klëties durø savo arklius riðdavo atvykæ pirðliai.Bernelio þirgas liaudies dainose daþnai iðtrypia darþelio gëlës, to-kiu bûdu jis tarsi sunaikina mergelës saitus su protëviais. Merginøpuoselëtas, priþiûrëtas rûtø darþelis buvo tarsi sodybos „asmeni-nis“ rojus, ið kurio per vestuves jaunoji yra iðvedama á vyro namus.J. Vaiðkûno tyrinëjimai rodo, jog ant vestuvinio stalo atsiskleisdavovisos Visatos sferos: kabantis sodas simbolizavo Rojaus darþelá;po juo esantis stalas – þemæ, sodybà su visomis jos gërybëmis(Rytø Aukðtaitijoje sodu buvo vadinamas visas vestuvinis stalas);lëkðtë su vandeniu atstovavo pragarui, paskandoms99. Todël jaunojopulko sodo iðpirkimas galëjo simbolizuoti merginos pasaulio iðpirki-mà, susiliejimà su jos sodu, aukà protëviams.

Mirusiøjø vëliø persikëlimà á augalus, gyvûnus, paukðèius lietu-viai laikë jø apsivalymu, nuskaistëjimu todël tikëtina, jog sode vei-kë ir kultûrinis dievas Perkûnas, dar vadinamas Dangaus Pirtinin-ku, sielø apvalytoju. Sodas ir darþelis liaudies tautosakoje buvoiðskiriami kaip kultûrinë erdvë: já reikia pasodinti, auginti, priþiûrë-ti, o tai iðreiðkë þmogaus gebëjimà kurti, jo sàmoningumà. Èiaþemdirbys tveria, atkartodamas dieviðkuosius veiksmus: gamtà,jos dësnius, principus jis pajungia savo veiklai kaip kad kultûros,dangaus dievybës Pirmapradá chaosà pajungë Kosmoso darnai,harmonijai.

PIRTIS – APSIVALYMO PASTATASSodybà nuo chaoso proverþio saugojo ne tik jos ribos – tvora,

vartai, ne tik sukultûrintas, auginamas ir priþiûrimas „miðkas“ –sodas, bet ir ûkiniai pastatai. Þemdirbio pagrindinis pragyvenimoðaltinis buvo uþsiaugintas derlius, o jis augo þmogaus pasaulio

TRADICINË KULTÛRA

(Nukelta á 58 p.)

Þemaièiø gyvenamasis namas. Lietuvos liaudies buities muziejus(Rumðiðkës). D. Sungailos nuotrauka

58

paribyje, savotiðkame prieangyje, kur veikia tiek kultûrinës, tiekgamtos dievybës. Prieð patenkant á sodybos centrà – gyvenamàjánamà, parveþamas ið laukø derlius, parvedami gyvuliai, pats þmo-gus turëdavo apsivalyti. Vienas ið tam skirtø pastatø buvo pirtis,stovëdavusi sodybos pakraðtyje. Ilgà laikà tiek Lietuvoje, tiek Lat-vijoje joje gimdydavo moterys100. Mitologijoje pir tis buvo deivësLaimos, (Laumës?) sfera, plg.: latviø liaudies dainose minima juo-da viðta, laipiojanti ant pirties stogo, anot M. Gimbutienës, buvoLaimos vaizdinys. Dar XVII a. II p. prieð gimdymà pribuvëja ir vy-riausia ðeimos moteris, pirtyje aukodamos likimo deivei, valgëviðtà ir gërë alø. Paaukoto maisto likuèius jos uþkasdavo á þemæ –Gyvybës teikëjà101. Laima yra tarsi tarpininkë tarp gamtos ir kultûri-niø dievybiø, plg.: þmogaus likimà ji lemia stovëdama uþ lango(ðalia sodybos centro) ar atskridusi gegutës pavidalu á sodà (protë-viø buvimo vieta)102. Pirtyje ði deivë padeda ateiti gyvybei á sukultû-rintà þmogaus erdvæ. Þinoma lietuviø máslë, apibûdinanti pirtá: „Gu-li meðka negyva, viduriuose kruta“103. Dar XX a. pr. rytø Lietuvoje„meðka“ buvo vadinama ir gimdyvë. Anot M. Gimbutienës, paleo-lito laikais gimdanèiajai buvo priskiriamos meðkos, kaip gyvybësdievybës, galios104. Meðkos vaizdinys priskiriamas ir pirèiai, ir be-silaukianèiajai rodo jø sàsajas. Pati pir tis buvo tarsi vartai, prokuriuos ateina, yra „pagaunamas“ naujagimis.

Pirtis, kaip jau buvo minëta, stovëjo atokiau nuo sodybos, daþ-niausiai prie upelio, eþero ar kito vandens telkinio, seniau kalnopapëdëje105, t. y. þemdirbio mikrokosmoso paribyje, visai ðalia gam-tos, chaoso valdø. Todël èia, pasak lietuviø tautosakos, vidurnakty-je ar per kalendorines ðventes rinkosi velniai, raganos bei laumës,kurie uþtiktus besimaudanèiuosius galëjo uþplakti negyvai106. Tiktokioje átampos pilnoje vietoje, kur sàveikauja visø trijø Kosmososferø atstovai (apie dangaus dievybiø veiklà bus dar kalbama),galëdavo ateiti nauja gyvybë. Tik èia galëjo vykti svarbûs þmogausgyvenimo virsmai – kûno ir dvasios apsivalymai, prilygstantyscikliniams atgimimams. D. Razauskas atkreipia dëmesá, kad þe-maièiai pirtimi vadino kûrenamà kluono dalá (vieta maudytis pasjuos vadinta „perene“)107. Suvalkijoj pir timi buvo vadinamas trobe-sys, skirtas linams minti108. Vadinasi, pirtimi buvo vadinamos pa-talpos tiek þmogui apsi-valyti, tiek augalui ið-valyti.

Dar XX a. pr. pirtis buvo laikoma ðventa vieta. Þmonës sakyda-vo, kad pirtyje reikia bûti kaip baþnyèioje109. Anot D. Razausko, net

prûsø þodis peroni reiðkæs „baþnyèià“ yra kilæs ið per-e „kûlimas“,o pastarasis – ið veiksmaþodþio ðaknies per- „muðti, kulti“, lietuviøk. perti110. Lietuviðkojo þodþio krikðtyti viena ið reikðmiø yra ir „muð-ti, perti kailá“111. Tokie pavyzdþiai rodo þodþiø „pertis, vanotis“ ne tikkûno bet ir dvasios ap-valymo reikðmæ. Vantos sinonimas ðvanta,veiksmaþodis ðvantyti „muðti, pliekti“ yra giminingas þodþiui ðven-tinti, kurio viena ið reikðmiø yra taip pat „muðti, per ti, pliekti“112.Toká përimo, muðimo kaip dvasinio apsivalymo reikðmæ liudija irlietuviø liaudies paproèiai, plg.: Pasvalio rajone merginà, pagim-dþiusià nesantuokiná vaikà, moterys vesdavosi á pirtá ir muðdavo(perdavo?), kad iðvarytø ið jos piktàsias dvasias113. Nuo pelø valo-mi grûdai yra kuliami, t. y. muðami, periami. Kaip ir grûdas, peri-amas (muðamas, kuliamas) pir tyje apsivalydavo ir þmogus. Taipatvirtina ir prieðvelykiniai paproèiai, plg.: visoje Lietuvoje Didþio-jo treèiadienio naktá prasidëdavo apeiginis prausimasis, turëjæspadëti apsivalyti nuo ligø ir nuodëmiø. XIX a. pab. Lydos apskrityjetuo tikslu pirtá pradëdavo kûrenti vidurnaktá. Iki auðros joje perda-vosi vyrai, o moterys apsiplaudavo jau Didþiojo ketvirtadienio, ku-ris liaudyje dar buvo vadintas „ðvariuoju“, rytà114. Pir tyje „Laimosprakaitu“ (ðaltu vandeniu) bûdavo apiprausiamas ir kà tik gimæskûdikis (krikðtas, vaiko paðventinimas?). D. Razauskas atkreipiadëmesá á þodþio „placenta“ dvejopà reikðmæ: ji reiðkia tiek organà,gaubiantá gemalà, tiek ir sëklasosèius – þiedo mezginës daliesiðkilimus. Lietuviø liaudyje placenta buvo vadinama nuovala115. Èiair vël galime rasti þmogaus bendrumus su augalu: gimæs kûdikis,kaip ir kuliamas grûdas, yra nu-valomas ir atvedamas á sodybos,Pasaulio centrà.

Pir tis buvo svarbi ir daugelyje kitø apeigø, susijusiø su motersgyvenimo virsmais. Èia moteris pereidavo á naujà savo gyvenimoetapà, plg.: savarankiðkai iðkepusi duonà pirtyje paauglë buvo „pa-keliama“ á marteles116; pirmaryèiais èia apsiprausdavo ar bûdavoanytos nuprausiama jaunamartë (mergelës tapimas þmona, moti-na)117; èia ji eidavo „dengti“ krosnies ir taip bûdavo ávedama ir ánaujà, vyro kaimo bendruomenæ118; pir tyje moteris ne tik gimdyda-vo, bet po gimdymo eidavo apsiplauti (apsi-valyti), kad bûtø ávestaá kaimo bendruomenæ, baþnyèià119. Reikia atkreipti dëmesá, kad netkatalikai kunigai neávesdindavo gimdyvës á baþnyèià tol, kol ji ne-apsivalydavo pirtyje120. Iki apiplovimo pirtyje buvo sakoma, kadgimdyvë yra „viena koja grabe121. Vadinasi, pirtyje moteris mirdavoir vël atgimdavo kitame statuse. Pirtis buvo vartai, priimantys „mi-rusius“ þmones ir iðleidþiantys prisikëlusius naujam gyvenimui,naujame socialiniame statuse, bûvyje. Pirtyje buvo ne tik „pagau-namas“ naujagimis, èia apiplaudavo ir mirusájá122. Pirtis-vartai, ap-

(Atkelta ið 57 p.)

TRADICINË KULTÛRA

Þemaièiø sodyba. Kluonas su palagu ir pastoge. Lietuvos liaudiesbuities muziejus (Rumðiðkës). D. Sungailos nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

59

valydavo mirusájá nuo ðio pasaulio apnaðø, kad jo siela, vëlë galëtøpereiti á naujà egzistencijà. Juk kûno apiplovimas daugelyje tautøbuvo laikytas paslauga mirusiajam – tikëta, kad tokiu bûdu vëlë yraiðlaisvinama ið mir ties demonø123. Jau buvo minëta, kad þemaièiøvestuviø pabaigoje, pakorus pirðlio iðkamðà, besiperianti jo „dû-ðia“ pasirodydavo ant namo stogo. Trobesio stogas namo kosmo-loginiame modelyje atstovavo Dangaus skliautui, kosminio Kalnovirðûnei, todël toks pirðlio elgesys galëjo simbolizuoti mirusiojovëlës apsivalymà bei kilimà á dangaus, liaudyje daþnai vadinamàPerkûno, karalystæ. Pats Perkûnas dar buvo vadinamas Dangausvyriausiuoju Pirtininku124. P. Skardþiaus nuomone, Perkûnas anks-èiau turëjo reikðti „muðëjà, griaudëjà“, t. y. „perëjà“125. Pir tyje þmo-nës gimdavo ið naujo, prisikeldavo naujam bûviui, vaduodavosi iðmaterijos, kasdienybës apnaðø ir skaistëdavo. Pir tyje, anot D. Ra-zausko, Perkûnas peria kûnà.126 Tyrinëjimai rodo, jog „Perkûnà gali-ma bûtø pavadinti ne tik „Përiku“, bet ir „Kûliku“, taigi ir „kûlës“, okartu „kultûros dievu“127. Tai patvirtina jau minëtas ir Kaupolës ið-këlimas virð var tø, pro kuriuos bus áveþtas nuimtas derlius. Tokiubûdu, þemdirbio kosmoso paribyje, pir tyje susitinka ir veikia dviejøprieðingø poliø – chtoniðkojo ir dangaus – dievybës: gamtos deivëá pir tá atveda gyvybæ, kur ji yra „kuliama“, nuvaloma ir tik tadaávedama á kultûros erdvæ. Mitologinëje sàmonëje pir tis buvo labaipavojinga vieta, kurioje Perkûnas þmones peria, kulia ir tokiu bûduapvalo nuo þemës, materijos (meteria „materija“ ir mater „moti-na“ – Didþioji Motina) apnaðø128. Todël net ir ciklinis, kassavaitinisprausimasis pirtyje anksèiau turëjo reikðti ir apeiginá dvasios skais-tinimà, ap-valymà. Pir tyje-kluone taip pat buvo ap-valomas grûdas.

KLUONAS – GAMTOS IR KULTÛROS DIEVYBIØSUSIDÛRIMO VIETANe kiekviena ðeima turëjo savo pirtá. Ja daþniausiai naudodavo-

si keletas ðeimø ar net visas kaimas. Tuo tarpu dar vienas mitolo-ginis þemdirbio kosmoso paribio statinys – kluonas (klojimas, pir-tis, jauja, rëja) – daþniausiai bûdavo visose sodybose. Kaip ir pir-tis, tai vienas archaiðkiausiø sodybos statiniø. Abu jie buvo statomitoliausiai nuo sodybos pastatø. Gatviniuose rëþiniuose kaimuosesodybø galuose sustatyti kluonai sudarydavo aiðkias kaimo „ðoni-nes“ ribas129. Tokiu bûdu ðie pastatai þymëjo kiekvienos sodybos, okartu ir viso kaimo sukultûrintos erdvës ribà, uþ kurios plytëjo kos-moso paribys (dirbamoji þemë) ir gamtos valdos. Kaip ir tvorakluonas buvo pavojingas statinys, kuriame susitikdavo prieðiðkosjëgos. Tai rodo ir M. Pretorijaus (XVII a. pab.) apraðytos vestuvinësmarèios ávedybø á ûká apeigos. Lydima jaunojo brolio ar sesers,jaunamar të prieðais kiekvienà pastatà paðokdavo bei padëdavoant slenksèio pinigø, juostà ar net nuometà. Visai kitaip ji elgdavosiprie kluono. Èia jaunamartë mesdavo á vidø pyragà ir kuo skubiaupasitraukdavo130.

Abot istoriniø ðaltiniø, kluone buvo atliekamos apeigos dievybeiGabjaujai ar Gabjaujui. M. Pretorijaus teigimu, ði dievybë globojojavus ir su jais susijusius pastatus131. Pasak G. Beresnevièiaus,ðaknis gab reiðkë „gaubti, dengti“, todël tai jaujà globojanti mitinëbûtybë132. Vadinasi, Gabjauja(s) buvo daugiau laukø, o ne sodybosdievybë. Gamtos dievybiø, protëviø buvimà klojime rodo ir linpir ty-se, pir tyse atliekamos linamynio talkos, bei su jomis susijusiosapeigos. N. Vëlius pastebi, jog á ðias talkas poromis eidavo subren-dæs jaunimas, vyrai su þmonomis. Èia buvo toleruojamas laisvo-kas elgesys, daug juokaujama, þaidþiama133. Tai, kaip ir per Uþga-

vënes, turëjo skatinti vaisingumà, þemës derlingumà. Èia veikdavoir persirengëliai, buvo daromos Konèiaus, Valanèiaus, Kurðio ið-kamðos, o kûlimo pabaigtuvëse – moteriðkos lyties stabas (der-liaus deivë?)134. D. Urbanavièienë, tyrinëjusi persirengëliø dalyva-vimà lietuviø liaudies apeigose, atkreipë dëmesá, kad persirengë-liai buvo bûtini ðventëse, susijusiose su þmogaus ar gamtos vir-smu135. Á vestuves, didájá þmogaus gyvenimo virsmà, prieð jaunøjøiðvykimà á iðrinktøjø namus, pasirodydavo kitø pusiø persirengë-liai136 (tai dar labiau pabrëþia jaunosios ar jaunojo svetimumà, atvy-kimà ið kito, ano pasaulio). Vestuvëse veikë ir persirengëliai „ðei-mininkai“ (nekeliaujantys) – vartininkai, kurie pasitikdavo svetimàpulkà ties sodybos riba. Uþdaroje erdvëje, sodybos ribiniame pa-state – kluone, pirtyje – veikë ir linamynio persirengëliai137. Ðie„ðeimininkai“, kaip ir vestuviø vartininkai, „pasitiko“ virsmà. Tikne þmogaus, bet gamtos (artëja þiema – gamtos mirimas), augalo,kuris kluone, pirtyje ið gamtos gërybës virsta kultûriniu produktu.Persirengëliai yra priskiriami protëviø kultui, chtoninëms bûty-bëms138. Kluone veikia ir Perkûnas (jau buvo kalbëta apie jo vaid-mená, kuliant (periant), ap-valant augalà). Kluone vykdavo ir þmo-gaus virsmas: á vyrus buvo áðventinamas paauglys, kuris pajëgda-vo kar tu su suaugusiais nudirbti laukø darbus139. Tokiu bûdu tiekpir tis, tiek kluonas buvo svarbûs þmogaus virsmo, kai jis tampakultûros ver tybiø augintoju, priþiûrëtoju ir gamintoju, pastatai.M. Mar tinaitis, tyrinëjæs lietuviø liaudies dainas, pastebi, kad ikivedybø jaunuoliai turëjo labai glaudþius ryðius su gamta, o susituo-kæ jie tapdavo „kultûros herojais“, jos puoselëtojais140. Tik po áðven-tinimo („pakëlimo“) pirtyje ar kluone jaunuoliai galëjo kur ti ðeimà,pradëti savarankiðkà gyvenimà. Þmogaus virsmas ávykdavo bû-tent tuose trobesiuose, kur ir augalas virsdavo kultûrine gërybe. D.Razauskas atkreipia dëmesá á þodþiø kultûra ir darbas reikðmes.Tarptautinis þodis kultûra kildinamas ið lotynø kalbos daiktavardþiocultura „ap-, á-, ið-dirbimas, prieþiûra, apeigos, garbinimas“, kurispadarytas ið veiksmaþodþio colere – „ap-, á-, ið-dirbti, priþiûrëti,apeiti, garbinti“141. Suneðtas á kluonà derlius yra taip pat ap-dirba-mas, vadinasi, sukultûrinamas. D. Razausko teigimu „lietuviðkos“kultûros, kulto reikðmë galëjo kilti ir ið veiksmaþodþio kulti kluone(latviø kalboje kuls „kluonas“)142. Á klëtá ið kluono grûdai patenka ið-kulti, t. y. ið-perti, „muðti, vanoti“ – ap-valyti (plg. „ap-dirbti“ – cole-re) nuo pelø. Tokiu bûdu tiek tvoros vartai, tiek kluonas ir pirtismitinëje sàmonëje galëjo bûti suprantami kaip virsmo vartai, prokuriuos perëjus atgimstama naujam bûviui.

KLËTISKelionëje á sodybos centrà, gyvenamàjá namà augalø ir þmoniø

virsme svarbi buvo ir klëtis (svirnas). Raðytiniuose ðaltiniuose jiminima jau nuo X a. pr.143 Lietuviø tradicinë klëtis buvo dvejopospaskirties: viena jos dalis buvo skirta maisto atsargoms, tekstilësgaminiams, namø apyvokos daiktams laikyti, o kitoje árengiamagyvenamoji patalpa, kur miegodavo suaugæ ðeimininkø vaikai –mar tai144. Marèiomis buvo vadinamos subrendusios tekëti ar jauiðtekëjusios, bet dar nesusilaukusios vaikø moterys. A. Þarskausteigimu, senovëje þinota ir „mar to“ sàvoka, apibûdinanti vedusá,bet dar nuturintá vaikø vyrà145. Kaip rodo vestuviø apeigos, papro-èiai, klëtis anksèiau buvo mar tø namas: èia stovëjo mergelës krai-èio skrynia, èia buvo atliekamos ir svarbiausios vestuvinës apei-gos, plg.: atjojæs pas mergelæ pirðlys, o vëliau ir jaunikis, þirgà

(Nukelta á 60 p.)

TRADICINË KULTÛRA

60

bûtinai riðdavo prie merginos pasaulio centro – rûtø darþelio arklëties. Joje vykdavo svarbûs tiek þmogaus, tiek augalo virsmai:iðvalyti augalai virsdavo kultûriniu (apdirbtu) produktu arba vege-tacinio ciklo pratæsëjais – sëkla; mergelë, marti – moterimi, moti-na, vaikinas – vyru, tëvu. Seniau jaunamartë, tik atvaþiavusi á vyronamus, bûdavo nuvedama á klëtá, kur jaunuosius suguldydavo pir-mai nakèiai (anksèiau jaunieji per suþadëtuves buvo nuvedami ájaunosios tëvø klëtá)146. Èia stovëdavo speciali vestuvinë vienakojë(dar vadinta kertene, áleistine) lova, kurios galvûgalis ir ðonas buvoáleisti á sienà147. Kaip paþymi A. Patackas, A. Þarskus, A. Kargaudie-në, tokia vestuvinë lova simbolizavo Pasaulio Medá, Centrà, kuria-me ávykdavo svarbiausias pirmosios nakties virsmas. Ið klëtiespirmaryèiais jaunoji iðeidavo jau „apgobtûriuota“, t. y. pakeitusisavo socialiná statusà148. Tokiu bûdu mitinëje sàmonëje klëtis buvotas pastatas, kuriame nesusituokæ „gamtos vaikai“ virsdavo „kul-tûros herojais“.

Ankðèiau klëtyje vykdavo ir kiti svarbûs þmogaus virsmai: èiabûdavo atliekamos ir krikðtynø (naujagimio ávedimas á sodybà) beilaidotuviø (sielos persikëlimas á kità bûvá – iðëjimas ið sodybos)apeigos149.

AUGALO IR ÞMOGAUS APVALYMAS KELYJEÁ SODYBOS CENTRÀVaizdingiausiai visus gyvenimo virsmus – numirimus ir prisikë-

limus naujame bûvyje – iliustruoja „lino mûkos“ siuþetas, sutinka-mas pasakose, sakmëse, dainose (ypaè vestuvinëse), þaidimuose– rateliuose150. Senovës lietuviai tikëjo stebuklinga lino kanèiospasakojimo galia, plg.: pasiklydæ þmonës, norëdami apsisaugotinuo piktøjø jëgø, turëdavo „skaièiuoti lino mûkà“; tikëta, jog velniasgali iðkentëti viskà, iðskyrus lino kanèià151. Per savo egzistencijàlinas daug kartø mirðta (tiksliau yra nuþudomas), ir atgimsta nauja-me bûvyje :

„Að pasëjau linelá, 2 k., Að pasëjau þalià linà,Tam ta dridi, þalià linà 2 k., Tram.Ir iðdygo linelis, ir iðdygo þalias linas.Ir uþaugo linelis, ir uþaugo þalias linas.Ir nuroviau linelá, ir nuroviau þalià linà.Ir nukarðiau linelá, ir nukarðiau þalià linà.Ir pamerkiau linelá, ir pamerkiau þalià linà.Ir paklojau linelá, ir paklojau þalià linà.Ir pakëliau linelá, ir pakëliau baltà linà.

Ir sudþioviau linelá, ir sudþioviau baltà linà.Ir iðmyniau linelá, ir iðmyniau baltà linà.Ir nubrukau linelá, ir nubrukau baltà linà.Ir ðukavau linelá, ir ðukavau baltà linà.Ir suverpiau linelá, ir suverpiau baltà linà.Ir iðaudþiau linelá, ir iðaudþiau baltà linà.Ir pasiuvau marðkinius. 2 k.Ir vilkëjau marðkinius. 2 k.152“Savo gyvenimà linas pradeda kaip sëkla, kuri yra numarina-

ma – palaidojama þemëje, kad prisikeltø, sudygdamas daigu irtaptø augalu. Tada linas-augalas yra vël þudomas – nuraunamasbei kankinamas (karðiamas, skandinamas), kol pasikeièia: ið þaliotampa baltu. Balta spalva lietuviø pasaulëjautoje buvo laikoma mir-ties ir ðventumo spalva. Vadinasi, èia linas-augalas netenka sàsajøsu þaluma, gamta. Bet tuo jo kanèios nesibaigia. Pakeltas (prikel-tas?) baltas linas apvalomas ugnimi, dûmais (dþiovinimas) (ugnistransformuoja visas gamtos gërybes, paverèia jas kultûriniais pro-duktais). Vëliau linas minamas, braukiamas, ðukuojamas, kol tam-pa linu-siûlu. Netrukus seka dar vienas virsmas: suaustas linas-siûlas tampa linu-audiniu, kuris paverèiamas lininiais marðkiniais-drabuþiu.

Bet visø ðiø virsmø vir tinëje linas iðsaugo, nepraranda savoesmës, savasties: jis bûna linu-sëkla, linu-augalu, linu-siûlu ir t. t.Per ðiuos lino virsmus ið augalo á kultûrinæ vertybæ buvo iðreiðkia-mi ir þmogaus gyvenimo virsmai, jo dvasinis augimas, keitimasis.Todël toks virsmø iðvardijimas, anot psichologo R. Assagioli, lei-dþia þmogui susitapatinti, dvasiðkai susivienyti su augalu, jo vir-smais ir lengviau suvokti savo tapatumà visuose gyvenimo poky-èiuose153. A. Patackas ir A. Þarskus atkreipia dëmesá, jog lino siuþe-tas labai daþnas vestuvinëse dainose. Jis tarsi paruoðdavo jaunuo-sius svarbiems ir gana sunkiems gyvenimo pokyèiams. Tyrinëtojøteigimu, augalo kanèios, kenèianèio dievo simbolis yra archetipas,kuris per þaidimus, dainas, pasakas jau nuo maþø dienø nukreipda-vo pasàmonës jëgas viena linkme, leidþianèia þmogui lengviauiðgyventi sunkius virsmus, gyvenimo pokyèius154. Augalo þudymasdël naujo bûvio iðreiðkë gyvybës aukojimà vardan gyvybës pratæ-simo (Didþioji Gyvatë taip pat Griausmavaldþio paaukojama), kan-èios kaip dvasinio tobulëjimo sampratà. Analizuodamas lietuviøliaudies dainas, M. Martinaitis pastebi, kad prieð vestuves jaunuo-liai gyvena gamtos apsuptyje, priklauso jos erdvei, o sutuokæ virstakultûros kûrëjais, saugotojais ir puoselëtojais: vyro prievolë tampagamtos gërybiø auginimas ir parneðimas á sodybà, þmonos – jø

(Atkelta ið 59 p.)

TYRINËJIMAI: TRADICINË KULTÛRA

Ið kairës: þemaièiø klëtis; gyvenamasis namas. Lietuvos liaudies buitiesmuziejus (Rumðiðkës). D. Sungailos nuotraukos

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

61

paver timas kultûros produktais155. Moters ir vyro santuoka leidosavarankiðkai ir visapusiðkai naudotis gamtos dovanomis, kur tisavo kosmosà, kultûrà. Ðiai sàjungai bernelis turëdavo parsi-vestiiðrinktàjà á savo tëvø sodybà. Tam jis privalëjo nujoti á mergelëstëvø pasaulá. Bûtent á pasaulá, o ne á sodybos paribá. Lietuviø liau-dies dainose þinomas siuþetas, kai jaunuoliai susitinka savo pa-sauliø, sodybø paribiuose – prie vandens (eþerëlio, upës, ðaltinë-lio). Tai labai pavojinga vieta, nes èia mergelë gali „pamesti“, „pa-skandinti“ savo þiedelá ar vainikëlá, bernelis, gelbëdamas vainikëláar plaukdamas pas mergelæ, „prarasti kepurëlæ“ arba nuskæsti156.Visai kitokia padëtis yra „dvarelio“ kiemelyje ar svirnelyje, kurmergelë yra saugoma sakralios sodybos erdvës bei ar timøjø (mo-èiutës, brolelio). Mitinëje sàmonëje kelionë pas mergelæ buvo la-bai pavojingas þygis, kuriam bernelis visø pirma turi subræsti, „nu-siðer ti þirgelá“(„prauliavotas“ þirgelis ar mergelës vainikëlis galë-jo þymëti ir nesantuokinius ryðius, kurie kaimo bendruomenëjebuvo smerktini, o mitinëje pasaulëþiûroje – praþûtingi, nes suardy-davo Visatos ritmà, Kosmoso darnà). Lietuviø liaudies dainosepririðti bernelio bei jo pulko þirgeliai daþnai iðlauþia gëliø darþeliovar telius ir iðtrypia rûteles. Kaip jau buvo minëta, mitinëje valstie-èio sàmonëje darþelis buvo laikomas jo protëviø vëliø sodu, Dan-gaus Sodo analogu þemëje, todël mergelës buvimas rûtø darþelyjegalëjo reikðti ir jos stiprø ryðá su protëviais. Jaunuoliui, siekian-èiam parsivesti mergelæ pas save, reikëdavo jà iðplëðti ið tëvøpasaulio, nutraukti protëviø ir ainiø saitus. Èia þirgas vël tampamitologiniu herojumi, gebanèiu nutraukti mergelës ryðius su vai-kyste ir jaunyste.

VIRSMO SVARBA IR REIKÐMËKaip jau buvo minëta, lino kanèiø vardijimo negali iðkæsti vel-

nias. Anot A. Patacko ir A. Þarskaus, èia minimas ne krikðèionið-kasis velnias – piktoji dvasia, bet „senasis“ lietuviø velnias, kurisgalëjo bûti vëlinu, vëlë be vietos, mirties virsme ástrigusi vëlë157.„Li-no mûka“ – tai iðtisa virsmø, mirèiø ir priskëlimø vir tinë, o velniasbijo virsmø, negali perþengti to „tarp“ ir „dar ne“, pereiti á naujàbûvá. Velnias daþniausiai sutinkamas kelyje, ant tilto, kryþkelëje,namo ker tëje, t. y. galimybiø, pasirinkimo vietoje. N. Vëlius paþy-mi, jog jis galëjo bûti ir keliauninkø bei paèiø keliø globëju158. Uþkal-bëjimuose kelias yra prieðprieðinamas centrui159. Visose svarbiau-siose apeigose virsmas sàlygoja naujà kokybæ, á kurià pereinama,atmetus senàjà bûtá, o pokyèiai iððaukia kanèià. Velnias, priklau-sydamas beformei sferai, chaosui, keliui bijo iðeiti ið Neapibrëþty-bës pasaulio, á kurá patenka veþamas krikðtyti kûdikis, á vyro na-mus keliaujanti jaunoji, á kapines neðamas mirusysis. Buvimaskelyje iðreiðkia mir tá, tarpinæ bûklæ tarp dviejø pasauliø ir ëjimàcentro link. Ðià kelionæ atspindëjo lino virsmai. Savo egzistencijospradþioje linas, kaip paþymi N. Vëlius, yra ar timas chtoninëmsdievybëms ir prieðiðkas dangaus ðviesuliams160. Kaip jau buvo

minëta, iki vedybø jaunuoliai taip pat buvo priskiriami gamtai (kul-tûros opozicijai). Praþydæ linai tapdavo dangaus atspindþiu („Kadapadangës ant þemës? – linams þydint“)161 ir tapdavo prieðiðki chto-ninio pasaulio atstovams. Po kankinimø, virsmø linas dar labiaupriartëja prie dangaus, kultûros dievybiø ir tampa Linu, Konèiumi –kultûrine dievybe, iðkentëjusia visas lino „mûkas“162. Þmogus, kaipir linas, savyje talpina du prieðingus – gamtos ir kultûros, materijosir dvasios – pradus. Nuo ankstyvos vaikystës mokydamasis suau-gusiøjø darbø jis taip pat iðgyvendavo virsmus, per kuriuos artëda-vo prie kultûros centro, tapsmo kultûros puoselëtoju. Tiek sodybosstatiniai bei su jais susijusios apeigos, tiek lino virsmas kultûrinevertybe simbolizavo ir þmogaus dvasiná augimà, judëjimà ið gam-tos Centro link. Tik po begalës virsmø perëjæ per pagrindinius sody-bos pastatus (kluonà-pirtá, klëtá), apsivalæ ir pakeitæ savo bûtá, tieklinas, tiek rugys patekdavo á sodybos centrà – gyvenamàjá bûstà.Èia pakliûti galëjo tik kultûros (apdirbti, perdirbti, iðperti-iðkulti gam-tos vaisiai) gaminiai. Á sodybos centrà, per visus apvalymo stati-nius „pereidavo“ ir þmogus. Tai atsispindëjo pagrindiniuose jo gy-venimo virsmuose: naujagimá, „atvykusá ið tolimø kraðtø“, pasau-lio, esanèio uþ þemdirbio sukurto kosmoso-sodybos ribø, pribuvë-ja „pagaudavo“ pirtyje. Linai seniau buvo auginami lydimuose – iðmiðko atkovotuose plotuose163. Tokiu bûdu linas gimdavo taip patPirmapradþio chaoso, gamtos, t. y. „tolimø kraðtø“ valdose. Sody-bos „vartuose“ pirtyje ir kluone paaugliai bûdavo áðventinami „pa-keliami“ á suaugusiuosius, „martus“ ir tokiu bûdu ávedami á sody-bà, kultûros salà. Èia jie galëjo patekti tik tada, kai gebëdavo sava-rankiðkai apdirbti (lot. k. cultura – „ap-, á-, ið-dirbimas) gamtosgërybes, paversti jas kultûrinëmis vertybëmis. Antras ryðkus þmo-gaus virsmas buvo jo vestuvës. Svarbi vieta vestuviø apeigosebuvo klëtis: prie jos daþniausiai pirðliai riðdavo savo þirgus, jojejaunieji bûdavo suguldomi pirmajai nakèiai, ið jos iðneðamas jau-nosios kraitis, ið klëties jaunoji iðeidavo apgobtûriuota.

Po apeigø, atliktø klëtyje, prasidëdavo kelias á pasaulio centrà –gyvenamàjá namà. Ðiame kelyje jaunieji turëdavo áveikti begaleskliûèiø: praeiti pro saugomus var tus, iðsipirkti sodà, stalà ir t. t.(kai kur po piramaryèiø anyta apvalymui jaunàjà vesdavosi dar ápir tá). Áëjus á gyvenamàjá namà, jaunieji dar privalëjo pasiekti irsodybos „centrø centrà“. Tam jaunoji turëdavo apdovanoti sveèius;paaukoti krosniai (jà ákurti), krikðtasuolei. Galiausiai jai reikëjo iðvyro tëvø iðsipirkti vietà ðventajame kampe – krikðtasuolëje164. Taiðeimininkø – kultûros kûrëjø, puoselëtojø, Kosmoso darnos saugo-tojø vieta. Krikðtasuolë dar buvo vadinama aukðèiausia namø vie-ta165. Tai galima sugretinti su kosminio Kalno virðûne – Perkûnorezidencijos vieta. Perkûnas buvodavo þemutiniuose atmosferos

(Nukelta á 62 p.)

TRADICINË KULTÛRA

Þemaièiø sodyboje (ið kairës): tvartai; þardinë (joje dþiovindavo linøgalvutes). Lietuvos liaudies buities muziejus (Rumðiðkës). D. Sungailosnuotraukos

62

namuose ypaè suaktyvëjo maþdaug XVI a., kai vis labiau ásigalintkrikðèionybei, senasis tikëjimas, jo apeigos persikëlë á þemdirbiosodybà169. Bet visai tikëtina, jog ir pagonybës laikais þemdirbio na-mai kaip ir ðventyklos turëjo bûti Kosmoso atspindþiu, t. y. jie buvostatomi, siekiant atkartoti Dievo ar kultûrinio herojaus veiksmus.Todël þemdirbio sodas tapdavo tautosakoje sutinkamo dangiðkojo,Saulës sodo atspindþiu; var tai – vëliø, Saulës, þvaigþdþiø ir kt.vartø analogu; pir tis – vyriausiojo Pirtininko Perkûno, kûno ir dva-sios apvalymo þemëje vieta ir t. t. Senovës þmogus visada siekëgyventi kuo arèiau centro, ëjo link jo. Tai rodo ir pagrindiniø jogyvenimo virsmø apeigos: paauglë, gebanti savarankiðkai iðkeptiduonà (ap-dirbti, sukultûrinti gamtos gërybes) pirtyje buvo „pake-liama á marteles“; paauglys – kluone á mar tus; per vestuves jau-nieji „pakeliami á ðeimininkus“ – kultûros kûrëjus ir puoselëtojus.Tik iðmokæ savarankiðkai nudirbti darbus, kurti kultûrines ver ty-bes, apvalyti daugybës apeigø, susituokæ ir tokiu bûdu iðsaugojædarnà, jaunieji galëdavo pasiekti sodybos centrà, uþimti jo aukð-èiausià vietà – krikðtasuolæ. Bûti „tikrame“ pasaulyje, ðalia Centrogalëjo tik iðperti, iðkulti, t. y. apvalyti ir, iðgyvenæ daugybæ virsmø,tapæ kultûros puoselëtojais (sodybos ðeimininkai) ar kultûrinëmisvertybëmis (perdirbtas gamtos derlius) þmonës ir augalai.

SANTRAUKAStraipsnyje nagrinëjama tradicinë senovës lietuvio sodyba kaip

kosmologinis modelis. Ji mitinëje sàmonëje buvo suprantama kaipapsupta gamtos, atitinkanèios Pirmapradá chaosà, kultûros sala,analogiðka Dievo sukurtai Salai. Aplinka, esanti uþ sodybos, kaimoribø, buvo priskiriama anapusiniam pasauliui, todël tvora buvo átam-pos pilna vieta, kur susitikdavo ir kovodavo mitiniai personaþai,veikdavo prieðingos jëgos. Latviø liaudies dainose Dievas taip patatsitveria tvorà, kad á pasaulá negalëtø áeiti Vëliø motë. Vadinasi,tvora saugojo sakralià sodybos erdvæ nuo gamtos, chaoso prover-þio. Pasaulio paribys buvo pavojinga zona, todël senovës þmogussiekë gyventi kuo arèiau Centro. Sodyboje já atitiko gyvenamojonamo ugniakuras arba stalas su krikðtasuole (aukðèiausia sody-bos vieta). Ugnis buvo suprantama kaip namø siela, kraujas (patysnamai – tai sodybos stuburas). Kaip ir pasaulio Centras, taip irsodybos aðis buvo saugoma, todël jau prie vartø tiek ið laukø suve-þamas derlius, tiek svetimas þmogus buvo apvalomi. Kaip vartai,

(Atkelta ið 61 p.)

TRADICINË KULTÛRA

sluoksniuose – padangëse, todël Kalno, piliakalnio virðûnë, galëjoþymëti ir taðkà, ið kurio prasidëjo pasaulëkûra. Jaunieji, uþëmæsodybos ðeimininkø vietà (krikðtasuolæ), kaip ir Saulë per Jonines,pasiekdavo Kalno virðûnæ. Yra þinomi lietuviø posakiai, kuriuosesenatvë lyginama su leidimusi nuo kalno166. Vestuviø pabaigoje þi-notas ir jaunojo tëvø ar anytos su svoèia iðveþimo paprotys167.

Senstantis þmogus traukdavosi á sodybos paribá, kur sutikdavodar vienà savo virsmà – mirtá – ir iðkeliaudavo á „aukðtàjá Kalnelá“.

IÐVADOSMitinëje sàmonëje sodyba galëjo bûti suskirstyta á atskirus lyg-

menis, einanèius iki „centrø centro“ – ugniakuro ar stalo (koncen-trinio apskritimo ar rombo figûra). Pirmàjá, labiausiai nuo centronutolusá, lygmená sudarytø dirbamieji laukai; antrajam lygmeniuipriklausytø sodai ir ûkiniai pastatai; treèiajam – gyvenamasis na-mas su gëliø darþeliu. Ðiame lygmenyje bûtø ir taðkas – Pasauliostulpas, ugniakuras.

Laukiniais medþiais lietuvis mëgdavo apsodinti savo sodybosparibius, todël jie mitinëje pasaulëþiûroje galëjo priklausyti gamtossferai. Sodas jau buvo „kultûrinis“ miðkas, protëviø vëliø buveinë.Prie namo prisiglaudusiame gëliø darþelyje, kaip rodo D. Vaitkevi-èienës tyrinëjimai, taip pat gyveno mirusiøjø vëlës. Tokiu bûdu kiek-vienas sodybos lygmuo turëjo savo mirusiøjø vëliø, protëviø buvei-næ (ûkiniai pastatai, sodas, gyvenamasis namas, gëliø darþelis).

Sodybà, priëjimà prie centro, jo apsaugà geriausiai atvaizduotøapskritimo ir kvadrato figûrø derinys. Apskritimas èia simbolizuotøbegalinæ erdvæ uþ kaimo, sodybos ribø. Viduje esantis kvadratas,rombas rodytø þemdirbio pasaulá: dirbamas þemes, sodus, ûkiniuspastatus ir kt. Kvadrato viduje turëtø bûti rombas – gyvenamasisnamas, vainikas aplink centrà – dar vienà maþà apskritimà, taðkà– namø ugniakurà168. Tokia lietuvio sodybos simbolinë schema ben-driausiais bruoþais yra ar tima Rytø mandaloms, ákûnijanèiomismikro- ir makrokosmosø jungtá. Tai patvirtina teiginá, jog sodybamitinëje pasaulëþiûroje buvo Visatos, Dievo sukurto Pasaulio, mo-delis. Senovës þmogus visu savo gyvenimu, savo kûryba siekëatkartoti Dievo, mitologiniø herojø veiksmus, kûrybà, todël ir þem-dirbio sodyboje turëjo sutilpti visi Pasaulio elementai. Tokiu bûdusodyba talpino savyje visà mitologiná pasaulá, joje esantys daiktaiatspindëjo Didþiàsias religines tiesas.

G. Beresnevièiaus tyrinëjimai rodo, jog ugnies kultas lietuvioÞemaièiø gyvenamøjø patalpø fragmentai. Lietuvos liaudies buitiesmuziejus (Rumðiðkës). D. Sungailos nuotraukos

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006 / 4

63

kuriuose ávykdavo þmogaus ir augalo virsmai, buvo suprantami irsodybos pastatai, plg.: pirtis, kaip rodo apeigos, susijusios su mo-ters virsmais, buvo suprantamos ne tik kaip apsivalymo (ir dvasi-nio) vieta, bet ir kaip pastatas, pro kurá áeidavo (èia moterys gimdy-davo) ir iðeidavo (èia mazgodavo mirusiojo kûnà) gyvybë; kluonasmitinëje sàmonëje buvo pavojingas statinys, kur susitikdavo chto-niðkosios ir kultûros dievybës. Ið lino mûkos siuþeto galima pama-tyti, jog ið èia augalas iðeidavo apsivalæs, iðgyvenæs virsmus, t. y.ið gamtos gërybës tapæs kultûrine vertybe; pirtyje ir kluone gamtosvaikai – paaugliai – bûdavo áðventinami ir pakeliami á martus (jau-nuolius, galinèius tuoktis, gyventi savarankiðkai). Galutinë augaloir þmogaus transformacija ávykdavo klëtyje: èia iðvalytas augalastapdavo arba kultûriniu produktu, arba vegetacinio ciklo pratesëju –sëkla, martai – vyru ir þmona, tëvais, t. y. sodybos ðeimininkais.Vestuviø apeigos, „lino mûkos“ siuþetas rodo, kad tik iðmokæ per-dirbti gamtos gërybes, áveikæ virsmus, susituokæ (Dangaus ir Þe-mës sàjungos atkar tojimas) jaunuoliai galëdavo patekti á „aukð-èiausià“ sodybos vietà – Centrà (analogiðkà mitinio Kalno virðû-nei) ir tapti kultûros salos saugotojais bei puoselëtojais.

NUORODOS:1. M. Martinaitis. „Iðëjimas ið Rojaus tautos dainose“. Lietuvio namai.

1994, nr. 6; G. Beresnevièius Trumpas lietuviø ir prûsø religijos þodynas. -Vilnius, 2001, p. 40.

3. J. Vaiðkûnas. „Sodas ir Visata“. Liaudies kultûra. – 1992, nr. 4, p. 27.4. Ten pat.5. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 7.6. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 344.7. Ëjimas á laukus pavasará pasitikti Saulës; vaikinø jojimas á laukus su

ðventojo paveikslu, jø tarpusavio kovos Þemaitijoje; laukø apsmilkymas suparveþama paðventinta ugnimi Didájá ðeðtadiená; laukuose deginami lauþai; va-gos aplink laukà aparimas su dvyniais jauèiais ar arkliais Raseiniø apylinkëse;ðeimininko apvaþiavimas aplink laukus ir jø apðlakstymas ðvæstu vandeniuPanevëþio rajone ir t. t. Plaèiau þr. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë.Lietuviø ðeima ir paproèiai. - Vilnius, 1995; P. Dundulienë. Lietuviø etnologija. -Vilnius, 1991.

8. A. Uþdavinys. „Mitinë þemë ir jos metafiziniai simboliai“. Lietuvio namai. -1997, nr. 2, p. 12.

9. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -Vilnius, 1995, p. 276.

10. G. Beresnevièius. Dausos. - Vilnius, 1990, p. 126; P. Dundulienë. „Arklyslietuviø liaudies pasaulëjautoje“. Istorija. - Vilnius, 1997, t. 17, sàs. 1, p. 89–91.

11. P. Dundulienë. „Arklys lietuviø liaudies pasaulëjautoje“. Istorija. - Vilnius,1997, t. 17, sàs. 1, p. 96.

12. Ten pat, p. 87.13. M. Gimbutienë. Senovinë simbolika lietuviø liaudies mene. - Vilnius,

1994, p. 116.14. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai.

- Vilnius, 1995, p. 341.15. Ten pat, p. 90.16. P. Dundulienë. „Arklys lietuviø liaudies pasaulëjautoje.“ Istorija. - Vilnius,

1997, t. 17, sàs. 1, p. 95,17. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë.Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 276.18. E. Usaèiovaitë. „Augimo samprata tradicinëje lietuviø kultûroje“. Augalø

ir gyvûnø simboliai. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 59 – 63.19. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 341.20. E. Usaèiovaitë. „Augimo samprata tradicinëje lietuviø kultûroje“. Augalø

ir gyvûnø simboliai. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 84; P. Dundulienë.Senieji lietuviø ðeimos paproèiai. - Vilnius, 2002, p. 247.

21. Ten pat, p. 87.22. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 37.23. Ten pat, p. 38.24. Ten pat, p. 38.25. M. Zavjalova. „Pasaulio modelis lietuviø uþkalbëjimuose. Nuo kulto iki

simbolio“. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 2002, p. 121.26. „Tverk, Dievuli, aukso tvorà / Palei visà jûros kraðtà, / Te negali Vëliø

motë / Visos þemës iðplaukyti.“ J. Kursite. „Mitologiniai vaizdiniai dainø formu-lëse“. Lietuvio namai. 1994, nr. 6, p. 50.

27. D. Razauskas. „Sutvërimas“. Lietuvio namai. - 2000, nr. 2, p. 10.28. G. Beresnevièius. „Kultas Transalpinës Europos religijose. Nuo kulto iki

simbolio“. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 2002, p. 14–31.29. P. Dundulienë. Senieji lietuviø ðeimos paproèiai. - Vilnius, 2002, p. 59.30. Lietuviø kalbos palyginimø þodynas. - Vilnius, 1985.31. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 91–92.32. G. Beresnevièius. Trumpas lietuviø ir prûsø religijos þodynas. - Vilnius,

2001, p. 97.33. Ten pat, p. 110–111.34. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 427.35. M. Eliade. Ðventenybë ir pasaulietiðkumas. - Vilnius, 1997, p. 15–39.36. M. Eliade. Amþinojo sugráþimo mitas. Archetipai ir kartotë. - Vilnius,

1996, p. 7–9.37. M. Eliade. Ðventenybë ir pasaulietiðkumas. - Vilnius, 1997, p. 41.38. Viðèiuko galvos, katino arba varlës uþkasimas po bûsimojo namo pama-

tais; arklio kaukolës, gaidþio galvos uþkasimas bûsimoje krikðtasuolës vietoje(auka naujo Pasaulio atsiradimui) bei kalbamos tam tikros maldos; vyriausiojoðeimos nario statybø paðventinimas (perimta þynio – ðventiko veikla?); meist-ro ir darbininko malda prieð statybas; ðermukðnio apvilkimas aplink pamatus;pirmojo vainiko krikðtasuolës paðventinimas; apeiginës statybø vaiðës ir t. t.Plaèiau þr. P. Dundulienë. Lietuvos etnologija. - V., 1991, V. Èiubrinskas. „Lietu-viø valstieèiø trobesiø statybos paproèiai: pamatø rentimo ritualinë struktûra irfunkcijos“. Etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. - Vilnius,1990, p. 122–132; A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999.

39. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 86.40. Ten pat, p. 46.41. Ten pat, p. 47.42. P. Dundulienë. Akys lietuviø pasaulëjautoje. - Vilnius, 1992, p. 28.43. D. Razauskas. „Sielø ratas“. Lietuvio namai. - 1999, nr. 6, p. 32.44. M. Eliade. Ðventenybë ir pasaulietiðkumas. - Vilnius, 1997, p. 123.45. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 375.46. E. Usaèiovaitë. „Augimo samprata tradicinëje lietuviø kultûroje. Augalø ir

gyvûnø simboliai“. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 118–121.47. Pirmàjà namø ugná daþniausiai ákurdavo vyriausioji ðeimos moteris; prieð

ákurdama ji þegnodavosi, kalbëdavo ugnies globëjoms (Gabijai, vëliau ðv. Ago-tai) skir tas maldas; prakuroms kai kur bûdavo naudojamos pirmojo namo vai-niko skiedros, ðiaudai, ðv. Agotos duona, ðventintos þolës ir kt. Plaèiau þr.A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 84–86.

48. D. Vaitkevièienë. Ugnies metaforos. - Vilnius, 2001, p. 43–49; M. Zav-jalova. „Ugnies ávaizdis lietuviø ir rusø uþkalbëjimuose“. Lietuvio namai. 1998,nr. 1, p. 6–12.

49. D. Vaitkevièienë. Ugnies metaforos. - Vilnius, 2001, p. 48–50.50. Plaèiau þr. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 106–111.51. Ten pat, p. 103.52. M. Zavjalova. Pasaulio modelis lietuviø uþkalbëjimuose. Nuo kulto iki

simbolio. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 2002, p. 127.53. J. Samulionytë. „Mirusiøjø paminëjimas – Dziedai“. Lietuvio namai.

1998, nr. 5, p. 34.54. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 90, 457–459; A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999,p. 108.

55. D. Urbanavièienë. „Apeiginis judëjimas laidotuvëse ir mirusiøjø minëji-muose“. Liaudies kultûra. – 1992, nr. 4, p. 17.

56. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -Vilnius, 1995, p. 311, 334 – 336.

57. Ten pat.58. J. Vaiðkûnas. „Sodas ir Visata“. Liaudies kultûra. – 1992, nr. 4, p. 26–

30; R. Ambraziejienë. „Þenklai. vaizdiniai“. Simboliai. - Kaunas, 2003, p. 77–82.59. J. Samulionytë. „Mirusiøjø paminëjimas – Dziedai“. Lietuvio namai.

1998, nr. 5, p. 32–41.60. P. Dundulienë. Senieji lietuviø ðeimos paproèiai. - Vilnius, 2002.61. V. Vaitkevièius. „Raktas Romuvai“. Liaudies kultûra. - 2003, nr. 6, p. 14–33.62. M. Eliade. „Amþinojo sugráþimo mitas“. Archetipai ir kartotë. - Vilnius,

1996, p. 21.63. A. Patackas, A. Þarskus. Virsmø knyga. - Kaunas, 2002, p. 21.64. V. Vikë-Freiberga. „Stebuklinga saulë ir saulës mitai“. Lietuvio namai. -

Vilnius, 1991, nr. 3, p. 16–21.65. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 40.66. B. Kerbelytë. „Tradicinës bendravimo formos ir ðeimos problema“. Liau-

dies kûryba, t. 5 - Vilnius, 2002, p. 9–12.

TRADICINË KULTÛRA

(Nukelta á 64 p.)

64

67. A. Vyðniauskaitë. ir kt. Lietuviø ðeima ir paproèiai. - Vilnius, 1995, p. 345.68. P. Dundulienë. Senieji lietuviø ðeimos paproèiai. - Vilnius, 2002.69. A. Vyðniauskaitë. ir kt. Lietuviø ðeima ir paproèiai. - Vilnius, 1995, P. 324.70. P. Dundulienë. Lietuviø etnologija. - Vilnius, 1991.71. D. Vaitkevièienë. „Kupolës : ðventë ir dievybë“. Liaudies kultûra. –

1999, nr. 3, p. 16.72. Ten pat, p. 16.73. J. Gimbutas. Kaimo trobesiø puoðmenys. - Vilnius, 1999, p. 233.74. Uþmirðtieji prûsai. - Vilnius, 1999, p. 243.75. Plaèiau þr. Skrodenis S. Baltai ir jø ðiaurës kaimynai. - Vilnius, 1989,

p. 231–240.76. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 41.77. Plaèiau þr. G. Beresnevièius. Dausos. - Vilnius, 1990, p. 42–48.78. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 31.79. Plaèiau þr. G. Beresnevièius. Dausos. - Vilnius, 1990, p. 149–153;

G. Beresnevièius. Trumpas lietuviø ir prûsø religijos þodynas. - Vilnius, 2001, p. 39; P.Dundulienë. Gyvybës medis lietuviø mene ir tautosakoje. - Kaunas, 1994, p. 76–82.

80. R. Ivanovska. „Þydintis medis – moters paveikslo genezë latviø liaudiesdainose. Nuo kulto iki simbolio“. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 2002, p. 176.

81. Ten pat, p. 164–190.82. Ten pat.83. B. Stundþienë. „Medþiø simbolikos savitumas dainose“. Augalø ir gyvûnø

simboliai. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 22684. Ten pat, p. 230.85. D. Ðeðkauskaitë. „Rûtos vaizdinys sutar tinëse“. Lietuvio namai. - 2000,

nr. 5, p. 49.86. M. Martinaitis. „Iðëjimas ið Rojaus tautos dainose“. Lietuvio namai. -

1994, nr. 5, p. 3–5, nr. 6, p. 16–19, 1995, nr. 1, p. 22–26.87. Ten pat.88. E. Usaèiovaitë. „Augimo samprata tradicinëje lietuviø kultûroje“. Augalø

ir gyvûnø simboliai. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 57.89. D. Vaitkevièienë. Ugnies metaforos. - Vilnius, 2001, p. 51.90. Plaèiau þr. E. Usaèiovaitë. „Augimo samprata tradicinëje lietuviø kultûro-

je“. Augalø ir gyvûnø simboliai. Senovës baltø kultûra. - 1999, p. 103; A. Vyðniauskaitë.Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 78.

91. D. Vaitkevièienë. Ugnies metaforos. - Vilnius, 2001, p. 52.92. Ten pat, p. 51.93. Ten pat, p. 48, 52.94. G. Beresnevièius. Dausos. - Vilnius, 1990, p. 150.95. D. Vaitkevièienë. Ugnies metaforos. - Vilnius, 2001, p. 48–52.96. Ten pat, p. 49.97. R. Merkienë. „Augalai XX a. lietuviø pasaulëjautoje: realija simboliø siste-

moje“ Augalø ir gyvûnø simboliai. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 205.98. Plaèiau þr. A. Þarskus. „Atskyrimas – vienuma“. Liaudies kultûra. – 1991,

nr. 6, p. 15; A. Patackas, A. Þarskus. Virsmø knyga. - Kaunas, 2002, p. 24.99. J. Vaiðkûnas. „Sodas ir Visata“. Liaudies kultûra. - 1992, nr. 4. p. 26–30.100. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 69; P. Dundulienë.

Duona lietuviø buityje ir paproèiuose. - Kaunas, 1989, p. 12.101. M. Gimbutienë. Senovës lietuviø deivës ir dievai. - Vilnius, 2002, p. 24.102. Ten pat, p. 27, 29–31.103. Ten pat, p. 26.104. Ten pat.105. P. Dundulienë. Duona lietuviø buityje ir paproèiuose. - Kaunas, 1989, p. 12.106. I. Butkevièius. Lietuvos valstieèiø gyvenvietës ir sodybos. - Vilnius,

1971, p. 205; D. Razauskas. „Laumës likimas liaudies kultûroje“. Lietuvio namai. -1997, nr. 3, p. 45.

107. D. Razauskas. „Liaudies kultûra“. Liaudies kultûra. - 1996, nr. 5, p. 9.108. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 69.109. D. Razauskas D. „Liaudies kultûra“. Liaudies kultûra. - 1996, nr. 5, p. 9.110. Ten pat.111. Ten pat.112. Ten pat.113. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 413.114. P. Dundulienë. Lietuviø etnologija. - Vilnius, 1991.115. D. Razauskas.„Liaudies kultûra“. Liaudies kultûra. - 1996, nr. 5, p. 9.116. P. Dundulienë. Duona lietuviø buityje ir paproèiuose. - Kaunas, 1989,

p. 12; A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 69.117. I. Butkevièius. Lietuvos valstieèiø gyvenvietës ir sodybos. - Vilnius,

1971, p. 204.118. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 69.119. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai.

- Vilnius, 1995, p. 437–438.120. Ten pat.

121. Ten pat, p. 436.122. Ten pat, p. 445; I. Butkevièius. Lietuvos valstieèiø gyvenvietës ir sody-

bos. - Vilnius, 1971, p. 204.123. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai.

- Vilnius, 1995, p. 445–446.124. D. Razauskas. „Laumës likimas liaudies kultûroje“. Lietuvio namai.-

1997, nr. 3, p. 43.125. Ten pat.126. Ten pat, p. 44.127. Ten pat, p. 43.128. D. Razauskas. „Liaudies kultûra“. Liaudies kultûra. - 1996, nr. 5, p. 10.129. K. Ðeðelgis. „Pietryèiø Lietuvos gatviniai kaimai“. Lietuviø liaudies

architektûros paminklai, t. 4, - Vilnius, 1996.130. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai.

- Vilnius, 1995, p. 354–356.131. G. Beresnevièius. Trumpas lietuviø ir prûsø religijos þodynas. - Vilnius,

2001, p. 88.132. Ten pat.133. N. Vëlius. Senovës baltø pasaulëþiûra. - Vilnius, 1983, p. 158–160.134.Plaèiau þr. D. Urbanavièienë. „Persirengëliø tipai, jø prasmë ir ryðys

ávairiose apeigose“. Liaudies kûryba, t. 5. - Vilnius, 2002, p. 65, 76; N. Vëlius.Senovës baltø pasaulëþiûra. - Vilnius, 1983, p. 158–160.

136. Ten pat.137. Ten pat.138. Ten pat.139. P. Dundulienë. Duona lietuviø buityje ir paproèiuose. - Kaunas, 1989, p. 13.140. Martinaitis M. „Iðëjimas ið Rojaus tautos dainose“. Lietuvio namai. -

1994, nr. 6, p. 16–19, 1995, nr. 1, p. 22–26.141. D. Razauskas. „Liaudies kultûra“. Lietuvio namai. - 1996, nr. 5, p. 7.142. D. Razauskas. „Laumës likimas liaudies kultûroje“. Lietuvio namai. -

1997, nr. 3, p. 42.143. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 56.144. I. Butkevièius. Lietuvos valstieèiø gyvenvietës ir sodybos. - Vilnius,

1971, p. 182.145. A. Þarskus. „Martavimas ir jo reglamentacija“. Liaudies kultûra. -

1989, rugsëjis–spalis, p. 12.146. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai. -

Vilnius, 1995, p. 288, 346.147. A. Kargaudienë. „XIX a. lietuviø liaudies siuvinëti daiktai ir jø ryðys su

apeigomis bei paproèiais“. Senovës baltø simboliai. - Vilnius, 1992, p. 104–105;A. Patackas, A. Þarskus. Virsmø knyga. - Kaunas, 2002, p. 33.

148. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai.- Vilnius, 1995, p. 356.

149. A. Kargaudienë A. „XIX a. lietuviø liaudies siuvinëti daiktai ir jø ryðys suapeigomis bei paproèiais“. Senovës baltø simboliai. - Vilnius, 1992, p. 105.

150. D. Raèiûnaitë-Vyèinienë. „Lino mûka“ lietuviø tautosakoje“. Liaudieskultûra. - 1999, nr. 2, p. 18.

151. Ten pat, p.22.152. JLD; 282 A. Patackas, A. Þarskus. Virsmø knyga. - Kaunas, 2002, p. 221.153. Ten pat.154. Ten pat.155. M. Martinaitis. „Iðëjimas ið Rojaus tautos dainose“. Liaudies kultûra. -

1994, nr. 6, p. 16–19.156. A. Juðka. Lietuviðkos dainos, t. 2. - Vilnius, 1954, dainos 516, 520, 533 ir kt.157. A. Patackas, A. Þarskus. Virsmø knyga. - Kaunas, 2002.158. N. Vëlius. Chtoniðkasis lietuviø mitologijos pasaulis. - Vilnius, 1987, P. 214.159. M. Zavjalova. „Pasaulio modelis lietuviø uþkalbëjimuose. Nuo kulto iki

simbolio“. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 2002, p. 130.160. Plaèiau þr. N. Vëlius. Senovës baltø pasaulëþiûra. - Vilnius, 1983, p. 165.161. LT V 665 N. Vëlius. Senovës baltø pasaulëþiûra. - Vilnius, 1983, p. 165.162. Ten pat, p. 160.163. D. Raèiûnaitë-Vyèinienë. „Lino mûka“ lietuviø tautosakoje“. Liaudies

kultûra. - 1999, nr. 2, p. 22.164. Plaèiau þr. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima

ir paproèiai. - Vilnius, 1995; P. Dundulienë. Senieji lietuviø ðeimos paproèiai. -Vilnius, 2002.

165. A. Vyðniauskaitë. Lietuvio namai. - Vilnius, 1999, p. 104.166. E. Usaèiovaitë. „Augimo samprata tradicinëje lietuviø kultûroje“. Augalø

ir gyvûnø simboliai. Senovës baltø kultûra. - Vilnius, 1999, p. 55.167. A. Vyðniauskaitë, P. Kalnius, R. Paukðtytë. Lietuviø ðeima ir paproèiai.

- Vilnius, 1995, p. 378.168. Panaðios sodybos schemos pateikiamos: R. Ambraziejienë. Þenklai.

vaizdiniai. Simboliai. - Kaunas, 2003, p. 76; J. Vaiðkûnas. „Sodas ir Visata“.Liaudies kultûra. - 1992, nr. 4, p. 30.

169. G. Beresnevièius. Trumpas lietuviø ir prûsø religijos þodynas. - Vilnius,2001, p. 145–155.

TRADICINË KULTÛRA

(Atkelta ið 63 p.)

Documents

þemë - Žemaitija | Elektroninis leidinys€¦ · TELESFORAS VALIUS Dailininko Telesforo Valiaus (1914–1977) biografija yra glau-dþiai susijusi su Telðiais, o jo kûryba –