Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

45IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

BENEDIKTAS ANDRUÐKA (1884–1951)Kunigas, pedagogas, raðytojas, vertëjas. Gimë 1884 m. kovo

18 d. Vilkaièiuose (Plungës r.). Mirë 1951 m. vasario 6 d. Verchne-uralske (Rusija). Mokësi Lieplaukës (Telðiø r.) rusiðkoje pradinëjemokykloje, Palangos progimnazijoje, Kauno kunigø seminarijoje,Jogailos universitete Krokuvoje, Londono universitete. 1903 m. tapojëzuitu. 1909–1913 m. mokytojavo Chirovo (Austrija) jëzuitøgimnazijoje, 1920–1923 m. – Antverpeno (Belgija) aukðtojojekomercinëje mokykloje. 1920, 1923–1930 m. dirbo Kauno kunigøseminarijoje (dëstë baþnyèios istorijà, lotynø kalbà, pasaulio istorijà)1926–1927 m. redagavo þurnalà „Þvaigþdë“. Kunigavo Ðiauliuose,Pagryþuvyje, Virbalyje. 1949 m. buvo suimtas ir iðtremtas. Bend-radarbiavo periodiniuose leidiniuose „Iðeiviø draugas“, „Logos“ irdaugelyje kitø. Pavardës forma – Andriuðka. Slapyvardþiai: Kareivis,Kun. B. A., Samogitia, Ðilø Jonukas, B. A., J. D., V. G.

JONAS BALVOÈIUS (1842–1915)Kunigas, beletristas, ver tëjas. Gimë 1842 m. kovo 14 d.

Purvënuose (Maþeikiø r.). Mirë 1915 m. lapkrièio 12 d. Ûliûnuose(Panëvëþio r.). 1864 m. baigë Ðiauliø gimnazijà. 1864–1868 m.mokësi Varniø, vëliau – Kauno kunigø seminarijose. 1871 m. baigëPeterburgo kunigø seminarijà. Platino lietuviðkà draudþiamàjàspaudà, skatino parapijieèius, kad mokytø vaikus lietuviðko raðto.Kunigavo Këdainiuose, Vaduokliuose, Dusetose, Ëriðkyje, Ûliûnuose.Bedradarbiavo periodinës spaudos leidiniuose „Dirva“, „Draugija“,„Lietuviø laikraðtis“, „Nedëldienio skaitymai“, „Vadovas“, „Vilniausþinios“ ir kt. Paraðë apsakymø, mokslinio ir religinio turinio knygø.Slapyvardþiai: J. Gerutis, Gerutis Jonas, kunigas, kunigas Meilutis,Prietelis, Vadoklietis.

ANTANAS ROBERTAS BERESNEVIÈIUS(1832–1904)Kunigas, vertëjas. Gimë 1831 m. birþelio 19 d. Papilës valsèiuje.

Mirë 1904 m. geguþës 23 d. Kaune. Mokësi Varniø kunigøseminarijoje, vëliau studijavo Peterburgo dvasinëje akademijoje.Jà baigæs 1855–1864 m. dëstë Varniø kunigø seminarijoje. Perkëlusseminarijà á Kaunà, nuo 1864 m. buvo Kauno kunigø seminarijosinspektorius. Vëliau ilgai atstovavo Þemaièiø vyskupijai Peterburgokatalikø dvasinëje kolegijoje. Rankraðtyje paliko knygà „Ant Nedielu

IÐKILIAUSI TELÐIØKRAÐTO DVASININKAI:knygø autoriai, spaudosbendradarbiai, valstybës veikëjai

apskritu metu Pamokslaj K. Andriejaus Filipecki pagal kiaturu daliumetu i kiatures dalis padaliti. Dalis I. Uþrakin Sawiep pamokslus nuAdwenta lygi didzioses gawienes“/ [Ver të A. Beresnevièius,P. Beresnevièius]. – 1866.

POVILAS BERESNEVIÈIUS (1837–1888)Kunigas, vertëjas, religiniø raðtø rengëjas. Gimë 1837 m. kovo

6 d. Ryðke (Ðilalës r.). Mirë 1888 m. vasario 20 d. Plungëje. MokësiVarniø kunigø seminarijoje ir Petrapilio dvasinëje akademijoje, kuriàbaigë 1860 m. ir buvo paskir tas Varniø kunigø seminarijosprofesoriumi. Vëliau dirbo Rietave, 1868–1871 m. – Gegrënuose(Plungës r.), o nuo 1871 m. iki mir ties – Plungëje. Rankraðtyjepaliko: „Ant Nedielu apskritu metu Pamokslaj K. Andriejaus Filipeckipagal kiaturu daliu metu i kiatures dalis padaliti. Dalis I UþrakinSawiep pamokslus nu Adwenta lygi didzioses gawienes AntNedielu“ [Vertë A. Beresnevièius, P. Beresnevièius]. – 1866.

VINCENTAS BORISEVIÈIUS (1887–1946)Kunigas, Telðiø vyskupas. Gimë 1887 m. lapkrièio 23 d.

Bebrininkuose (Vilkaviðkio r.). Mirë 1946 m. lapkrièio 18 d. Vilniuje,1999 m. perlaidotas Telðiuose. Mokësi Ðumskø pradinëje mokykloje,Ðv. Kotrynos berniukø gimnazijoje Sankt Peterburge, 1903–1909 m. –Seinø kunigø seminarijoje. 1909–1913 m. studijavo Fribûrouniversitete. 1910 m. áðventintas kunigu. Nuo 1913 m. buvo Kalvarijosvikaras ir kalëjimo kapelionas, 1916–1917 m. – rusø 10 armijoskapelionas. Kunigavo Minske, Voroneþe. 1918–1922 m. buvoMarijampolës „Þiburio“ bei realinës gimnazijø kapelionas. 1922–1926 m. dëstë teologijà Seinø kunigø seminarijoje Giþuose. 1926–1928 m. – Telðiø arkivyskupijos kurijos kancleris, 1927–1935 m. –Telðiø kunigø seminarijos profesorius ir rektorius. 1928 m. jamsuteiktas prelato titulas. Nuo 1940 m. – titulinis Lizijos vyskupas,Telðiø vyskupas sufraganas, nuo 1944 m. – Telðiø vyskupas. 1946 m.vasario 5 d. já suëmë NKVD. Suðaudytas Vilniuje. Bendradabiavokatalikiðkos periodinës spaudos leidiniuose „Ateitis“, „Laisvë“,„Rytas“, „Spauda ir gyvenimas“, „Ðaltinis“, „Tiesos kelias“,„Vadovas“, „Þemaièiø prietelius“, „Þiburys“ ir kt. Slapyvardþiai:V. Paþvirgþdis, V. Paþv., Rutietis, „Rûtos“ mylëtojas ir kt.

Parengta pagal tekstà, pateiktà Gedimino PETRULIOknygoje „Telðiø þemëje. Bobliografinis apraðas“(Telðiai, 2012)

(Nukelta á 46 p.)

Telðiø vyskupas dr. Jonas Boruta SJ. Danutës Mukienës nuotrauka

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM45

46

Telðiø vyskupas Vincentas Borisevièius(1887–1946). Fotografas neþinomas

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

ANTANAS BORTKEVIÈIUS (1835–1894)Kunigas, religiniø raðtø rengëjas. Gimë

1835 m. Þemaitijoje (Erþvilko apylinkëse).Mirë 1894 m. liepos 22 d. Joniðkëlyje(Pasvalio r.). 1857–1861 m. mokësi Varniøkunigø seminarijoje. Vikaravo Þagarëje,Ðiauliuose, vëliau buvo Ðakynos, Joniðkëlioparapijø klebonas. Palaikydamas ryðius suJ. Bieliniu ir kitais knygneðiais skleidë drau-dþiamàjà lietuviðkà spaudà. Paraðë pa-sakëèiø, proginiø eilëraðèiø, kuriø dalis buvoiðspausdinta „Tëvynës sarge“ (1899).Pavardës forma – Bartkevyczius.

JONAS BORUTA (g. 1944)Kunigas, Telðiø vyskupas. Gimë 1944 m.

spalio 11 d. Kaune. Baigë Kauno 13-àjàvidurinæ mokyklà. 1970 m. baigæs Vilniausuniversiteto Fizikos ir matematikos fakultetà,dirbo Lietuvos mokslø akademijos Fizikosinstitute. 1975–1982 m. studijavo pogrindinëjekunigø seminarijoje, 1983–1990 m. jojedëstë. 1981 m. baigë pogrindþio noviciatàLietuvos jëzuitø provincijoje. 1982 m. Skaist-giryje slapta ðventintas kunigu. 1983–1989 m.dirbo „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronikos“vyriausiuoju redaktoriumi, 1983–1989 m.buvo vienas ið seserø vienuoliø teologijos irkatechetikos slaptøjø kursø vadovø, 1998–1998 m. – Lietuvos ir Latvijos jëzuitøprovincijolas, Ateitininkø federacijos Studentøsàjungos, 1993–1999 m. Sendraugiø sà-jungos dvasios tëvas. 1989–1999 m. dëstë

Aukðtesniojoje katechetø mokykloje (Vilniausarkivyskupija), 1996–1999 m. buvo ðiosmokyklos direktorius, 1991–2002 m. dirboVilniaus kunigø seminarijoje. 1989–1990 m.buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras,1990–1997 m. – Ðv. Kazimiero baþnyèiosrektorius, 1997 m. konsekruotas vyskupu irpaskir tas Vilniaus arkivyskupo augziliaru.1997–2002 m. ëjo Lietuvos VyskupøKonferencijos (LVK) generalinio sekretoriauspareigas. Nuo 2002 m. sausio mënesio –Telðiø vyskupas. 2002–2011 m. buvo LVKLiturginës komisijos pirmininkas. Nuo2002 m. pirmininkauja LVK Ekumeniniøreikalø tarybai. Nuo 1991 m. dëstë baþnyèiosistorijà Vilniaus universiteto Istorijos fakultete,nuo 2002 m. – Telðiø kunigø seminarijoje.Yra paskelbæs straipsniø ið atomo fizikos,atominës spektroskopijos ir baþnyèios is-torijos. Sudarë ir spaudai parengë keletàknygø: „Tëvo generolo Peter-Hans Kolven-bacho kelionë Lietuvoje ir Latvijoje: 1993. 12.5–12“ (1994 m. kar tu su A. Saulaièiu),„Krikðèionybës raidos kontekstai Þemai-tijoje“ (2010, kartu su V. Vaivada), „Ðviesa irðeðëliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje“(2011, kartu su V. Vaivada). Bendradarbiaujaperiodiniuose leidiniuose „Kalvotoji Þemai-tija“, „Lietuvos þinios“, „Mokslo Lietuva“,„Telðiø þinios“, „Þemaièiø saulutë“, „XXIamþius“ ir kt.

TADAS JUOZAPAS BUKOTA (1740–1795)Kunigas, vertëjas. Gimë 1740 m. rug-

pjûèio 5 d. Komariðkiuose (Vilniaus r.). Mirë1795 m. gruodþio 16 d. Semkave (Balta-rusija). Tikëtina, kad studijavo Vilniausakademijoje. Kunigavo Smolenske, Rasei-niuose. Nuo 1767 m. buvo Ðiluvos baþnyèiosklebonas, vëliau – Þemaièiø vyskupijosoficiolas, administratorius ir valdytojasVarniuose, nuo 1786 m. – Telðiø vyskupassufraganas. Rëmë 1794 m. sukilimà.

PRANCIÐKUS BUTKEVIÈIUS (1825–1896)Kunigas, raðytojas, knygneðys. Gimë

1825 m. lapkrièio 7 d. Baidotuose (Skuodo r.).Mirë 1986 m. rugpjûèio 20 d. Kaune. 1837–1841 m. mokësi Telðiø apskrities bajorømokykloje, 1846–1850 m. – Varniø kunigøseminarijoje. 1850 m. áðventintas kunigu. Iðpradþiø ëjo Telðiø vikaro pareigas, vëliau buvoPajûrio filialistas, 1858–1870 m. – Þvingiøklebonas, nuo 1868 m. – Rietavo dekanas.Þinomas kaip uolus vyskupo Motiejaus Va-lanèiaus padëjëjas, prisidëjæs leidþiant irplatinant draudþiamas lietuviðkas broðiûras.

1870 m. caro administracija já suëmë ir1871 m. iðtrëmë á Kurganà (Tobolsko gu-bernija), vëliau – á Jekaterinburgà. 1881 m.gráþo á Lietuvà. 1882 m. buvo benediktiniøvienuolyno kapelionas, 1887–1888 m. dirboÐv. Kryþiaus (Karmelitø) parapijoje Kaune,buvo benediktinø vienuolyno kapelionas,Kauno dekanato klebonas. Tremtyje paraðë:„Atlaidu knyga, arba Surinkimas Maldu,Karunku, Giesmiu, Litaniju ir Atsiduksëjimu“(1872), „Naujas gieguþies mienow“ (1877),„Katekizmas arba Iszguldimas woþniausiuArtikulu szwænta Kataliku tikieima“ (1878).Ðios knygos jam gyvam esant nebuvo ið-spausdintos.

PETRAS BUTKUS (1914–1993)Kunigas, visuomenës veikëjas, poetas.

Gimë 1914 m. sausio 9 d. Lekave (Rasei-niø r.). Mirë 1993 m. kovo 14 d. Sidnëjuje(Australija), palaidotas Nemakðèiuose (Ra-seiniø r.). 1933 m. baigë Raseiniø gimnazijà,1938 m. – Telðiø kunigø seminarijà. DirboPapilëje, Tauragëje. 1938–1944 m. buvoTelðiø mokytojø seminarijos, Telðiø gimna-zijos kapelionas. 1944 m. pasitraukë áVokietijà. 1944 m. Vokietijoje studijavoTiubingeno universitete, buvo pabëgëliøstovyklø lietuviðkø gimnazijø kapelionas.1949 m. atvyko á Australijà, gyveno Sid-nëjuje. 1949–1993 m. buvo Sidnëjauslietuviø klebonas, 1950 m. – þurnalo „Uþuo-vëja“ redaktorius ir leidëjas. Bendradar-biavo periodiniuose leidiniuose „Ateitiesþingsniai“, „Mûsø pastogë“, „Tëviðkës

(Atkelta ið 45 p.)

Petras Butkus (1914–1993). Fotografasneþinomas

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM46

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

47IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

aidai“, „Þemaièiø prietelius“ ir daugelyjekitø, tarp jø ir leidþiamø iðeivijos.

STANISLOVAS ÈERSKIS (1777–1833)Kunigas, vertëjas, grafikas. Gimë 1777 m.

spalio 10 d. Latgoloje (Latvija). Mirë 1833 m.balandþio 30 d. Varniuose. Mokësi Polockojëzuitø kolegijoje, mokytojavo didiko LeopoldoGorskio dvare Telðiø rajone, dëstë vokieèiøkalbà Vitebsko jëzuitø, Mogiliavo, Polocko,Orðos kolegijose, Mstislavlio liaudies mokyk-loje, Vilniaus gimnazijoje. 1923 m. buvo Sa-lantø klebonas, èia ásteigë medþio raiþyklàknygø iliustracijoms, þemëlapiams daryti.1821 m. tapo Varniø kanauninku. Nuo 1831 m.gyveno Varniuose. Iðraiþë ið vario 1550 m.Vilniaus planà (1822 m., pagal Brauno atlasà).Iðvertë á lenkø kalbà Fedro pasakëèiø („BaikiFedra ksiag piæc“, 1810 m.), á lotynø kalbà –G. Derþavino odæ „Dievas“. Lenkø kalba iðlei-do knygà „Opis Þmudzkiey dyecezji [Þemaièiøvyskupystës apraðymas]: z trzema mapkami)przez kanonika katedralnego StanislawaCzerskiego doktora teolugu czlonka wielutowarzystw uczonych“. – Wilno,1830. – 91 p.(knygoje yra iðraiþyti Þemaièiø vyskupijos,Salantø parapijos þemëlapiai, 22 religiniaipaveikslëliai, kuriø dauguma – su lietuviðkaistekstais).

BLAÞIEJUS ÈËSNYS (1884–1944)Kunigas, teologas, vertëjas. Gimë 1884 m.

vasario 1 d. Paluklaukyje (Telðiø r.). Mirë1944 m. liepos 1 d. ten pat, palaidotas Luokëje(Telðiø r.). 1891–1896 m. mokësi Luokëspradþios mokykloje, 1896–1900 m. –

Palangos progimnazijoje, 1900–1904 m. –Þemaièiø kunigø seminarijoje Kaune, 1904–1908 m. – Peterburgo dvasinëje akade-mijoje, 1908–1911 m. – Fribûro universitete.

1911–1918 m. profesoriavo Peterburgodvasinëje akademijoje, 1919–1922 m. –Liubline lenkø katalikø universitete. 1922–1940 m. dirbo Kauno Vytauto Didþiojo univer-sitete. 1927 m. tapo Kauno bazilikos kanau-ninku, 1938 m. – prelatu, dekanu ir Popieþiausrûmø prelatu. 1929–1933 m. buvo Lietuviøkatalikø mokslø akademijos (LKMA) vice-pirmininkas, þurnalo „Naujoji Romuva“ vienasið steigëjø, 1931–1936 m. – „Lietuviðkosiosenciklopedijos“ bendradarbis. Bendradarbiavoperiodiniuose leidiniuose „Ateitis“, „Draugija“,„Lietuviø laikraðtis“, „Moteris“, „NaujojiRomuva“, „Nedëldienio skaitymai“, „Rytas“,„Soter“, „Þidinys“, „Atspindþiai“, „Ganytojas“,„Pavasaris“, „Ðaltinis“, „Vadovas“, „Tiesoskelias“ ir kt. Slapyvardþiai: Barzdyla, A.

JUOZAPAS ÈIULDA (1796–1861)Kunigas, poetas, kalbininkas. Gimë

1796 m. rugsëjo 22 d. Jovaiðiðkëje (Plun-gës r.). Mirë 1861 m. birþelio 11 d. Seirijoje(Drisos apskr., dab. Verchniadzvinsko r.,Baltarusija). Mokësi Þemaièiø Kalvarijoje,1816–1818 m. – Varniø kunigø seminarijoje,1818–1822 m. – Vilniaus dvasinëjeakademijoje. 1822–1823 m. ëjo kunigopareigas Ðvëkðnoje, 1823–1827 m. – Kaune,1827–1830 m. – Ðiauliuose, 1831–1832 m. –Troðkûnuose, 1832–1835 m. – Kaune, 1835–1841 m. – Darsûniðkyje, 1847–1849 m. –Kairënuose, nuo 1850 m. iki mir ties –

Seirijoje. Þemaièiø dounininkø tarmës pa-grindu bandë kurti bendrinæ lietuviø kalbà.Paliko þemaièiø kalbos gramatikos rankraðtáir lietuviðkø eilëraðèiø rankraðèius (prieð1861 m.), raðë lietuviðkus ir lenkiðkuseilëraðèius. Lenkø kalba iðleido studijà„Kampamaèio ir barometro skalës patobu-linimas“ („Kàtomierz i skala barometryc-zna“, iðspausdinta 1998 m.).

MIKALOJUS DAUKÐA (apie 1527–1613)Kunigas, humanistas, vienas pirmøjø

lietuviø raðtijos kûrëjø, vertëjas. Gimë apie1527 m. Babënuose (Këdainiø r.). Mirë1613 m. vasario 16 d. Varniuose (Teðiø r.).

(Nukelta á 48 p.)

Ið kairës: Stanislovo Èerskio raiþytas Salantø parapijos XIX a. pr. þemëlapis, paskelbtas Stanislovo Èerskio knygoje „Opis zmudzkiey diecezyi“(Wilno, 1830): Stanislovo Èerskio knygos „Opis zmudzkiey diecezyi“ (Wilno, 1830) titulinis puslapis; Stanislovo Èerskio portretas. Estampas sukurtas1820 m. Iliustracijos saugomos Þemaièiø muziejaus „Alka“ Þemaièiø vyskupystës muziejuje

Blaþliejus Èësnys (1884–1944)

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM47

48 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Spëjama, kad mokësi Krokuvos universitete.Nuo 1570 m. klebonavo Krakëse. 1572 m.buvo paskir tas Þemaièiø kapitulos kanau-ninku, tuo laikotarpiu persikëlë gyventi áVarnius. Nuo 1580 m. buvo Kraþiø koplyèiosaltarista, 1582–1592 m. – Þemaièiø vysku-pijos oficiolas Varniuose, 1592–1609 m. –Betygalos klebonas. Artimai bendravo sukunigaikðèiu vyskupu Merkeliu Giedraièiu.Jo paskatintas iðvertë á lietuviø kalbà pirmà-sias lietuviðkas knygas, iðleistas LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës teritorijoje –J. Vujeko Postilæ ir J. Ledesmos katekizmà.Mirus M. Giedraièiui (1609), M. Daukða buvoiðrinktas Þemaièiø vyskupijos administ-ratoriumi. Ðias pareigas ëjo iki 1610 metø.

TOMAS JURGIS DOBÐEVIÈIUS(1807–1881)Kunigas, memuaristas, istorikas. Gimë

1807 m. gruodþio 20 d. Juodeikëliuose(Telðiø r.). Mirë 1881 m. geguþës 11 d.Þitomyre (Ukraina). 1819–1925 m. mokësiRaseiniø pijorø mokykloje, 1825–1826 m. –Varniø kunigø seminarijoje, 1826–1931 m. –Vilniaus kunigø seminarijoje. Nuo 1831 m.buvo Varniø katedros vikaras, nuo 1834 m. –vyskupo J. A. Giedraièio kapelionas, 1834–1842 m. – Varniø kunigø seminarijos pro-fesorius. 1842–1866 m. dirbo Kijevo univer-siteto Katalikø teologijos katedroje. Nuo1847 m. buvo Lucko-Þitomyro vyskupijosadministratorius, nuo 1877 m. – oficiolas, nuo1880 m. – arkidiakonas. Recenzavo M. Va-lanèiaus „Þemaièiø vyskupystæ“ („TygodnikPeterburgski“ (1848 m.). Paraðë „Istorijosþinias apie Kijevo Romos katalikø vyskupijànuo jos ásteigimo iki 1839 metø [...]“ (1883),„Pergyventø laikø atsiminimai“ (1883).

JUOZAPAS SILVESTRAS DOVYDAITIS(1826–1883)Kunigas, raðytojas, pedagogas, vertëjas.

Gimë 1826 m. sausio 12 d. Mantviliðkiuose(Radviliðkio r.). Mirë 1883 m. sausio 9 d.Ilûkstëje (Latvija). Nuo 1843 m. mokësiÐiauliø pavieto bajorø mokykloje, 1848–1850 m. – Varniø kunigø seminarijoje.1854 m. baigë magistro studijas Peterburgodvasinëje akademijoje. Kunigavo bei moky-tojavo Stelmuþëje ir Panevëþyje. Nuo 1858 m.buvo vyskupo Motiejaus Valanèiaus sekre-torius, padëjo propaguoti blaivybæ (sakëpamokslus, M. Valanèiaus vardu raðë„blaivybës gromatas“). 1860–1865 m. buvo

Varniø kunigø seminarijos rektorius. 1863 m.sukilime nedalyvavo, bet 1865 m. buvosuimtas, kalintas Kaune ir iðtremtas á Sibirà.Gyveno Tomske, Kalinske, Jekaterinoslave.1882 m. sugráþo ið tremties, likusius savogyvenimo metrus praleido Ilûkstëje. Slapy-vardþiai: Kunigas Silvestriavièe, Ðiaulë-niðkis Senelis.

BONAVENTÛRA GAILEVIÈIUS(apie 1752–1834)Kunigas, religiniø raðtø rengëjas spaudai.

Gimë apie 1752 m. Raseiniø apskrityje. Mirë1834 m. liepos 23 d. Varniuose. MokësiRaseiniø mokykloje. 1773 m. ástojo á Lietuvosvyriausiàjà mokyklà Vilniuje, kurià baigæságijo filosofijos bakalauro laipsná. 1781–1783 m. mokësi Varniø kunigø seminarijoje.Kurá laikà gyveno Varðuvoje, o 1784 m. gráþoá Varnius. Èia jam buvo patikëta Varniø kle-bonijos konsistorijos nario pareigos, o 1791 m.jis tapo Varniø kanauninku, konsistorijossekretoriumi, 1808 m. – prelatu ir oficiolu,1813 m. – Þemaièiø vyskupijos generaliniuvikaru, valdë vyskupijà vietoje serganèiovyskupo J. A. Giedraièio. Buvo Tado Kos-ciuðkos sukilimo Telðiø apskrities tvar-komosios komisijos narys.

JUOZAPAS ARNULFAS GIEDRAITIS(1754–1838)Þemaièiø vyskupas, kanonistas, vertëjas.

Rëmë, skatino lietuviø literatûros kûrëjus.Gimë 1754 m. birþelio 24 d. Kamarauèiznoje(Molëtø r.). Mirë 1838 m. liepos 17 d.Alsëdþiuose (Plungës r.), palaidotas Var-

(Atkelta ið 47 p.)

Þemaièiø vyskupas Juozapas ArnulfasGiedraitis (1754–1838). Dailininkas neþinomas

Þemaièiø vyskupas, kunigaikðtis Merkelis Gied-raitis (apie 1536–1609). Dailininkas neþinomas

Mikalojaus Daukðos á lietuviø kalbà iðverstosir lietuviø kalba iðleistos J. Wujeko maþosiospostilës („Postilla katholicka“, 1599) titulinispuslapis

Þemaièiø vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraièiorûpesèiu á Lietuviø kalbà iðversto „Naujoástatymo Jëzaus Christaus“ (iðleistas 1816 m.)faksimilë

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM48

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

49IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

niuose. Studijavo Kilmingøjø kolegijojeVilniuje. 1775–1781 m. mokësi Varniø kunigøseminarijoje. Áðventintas kunigu iðvykostudijuoti á Romà, keliavo po Italijà, gyvenoParyþiuje. 1785 m. gráþo á Lietuvà. Per 1830–1831 m. sukilimà ragino gyventojus remtisukilëlius, á jø bûrius skyrë kapelionus.

1803 m. paskir tas Þemaièiø vyskupu.Vyskupijos generalinæ konsistorijà ið Alsëdþiøperkëlë á Varnius, pats gyveno Alsëdþiuose.Rûpinosi parapinëmis mokyklomis, lietuviøkalbos ugdymu, „Naujo ástatymo JëzausChristaus“ (1816 m.) vertimu á lietuviø kalbàir leidyba. Yra þinoma, kad buvo surinkæsnemaþai medþiagos apie þemaièiø kalbà irjà apraðæs, taèiau ðis jo darbas neiðliko.Bendradarbiavo ir susiraðinëjo su lietuviøraðytojais, ypaè Dionizu Poðka, juos rëmë irskatino kurti, pats jø buvo laikomas lietuviøliteratûros mecenatu. XIX a. 1 deðimtmetyjeiðvertë italø poezijos kûriniø (T. Tasso dramos„Aminta“ prologà, iðleistas 1965 m.). Biblijosdraugijos praðymu paraðë studijà „Apie lietuviøtautà, kalbà ir literatûrà“ (iðleista 1994 m.).Dar iðvertë ið lenkø kalbos vyskupo A. B. Klon-gevièiaus parengtà trumpà katekizmà apiepavaldiniø pagarbà carui (1832).

MERKELIS GIEDRAITIS(apie 1536–1609)Þemaièiø vyskupas, lietuviø raðtijos rë-

mëjas, aktyvus kontrreformacijos veikëjas.Gimë apie 1536-uosius metus. Mirë 1609 m.balandþio 6 d. Alsëdþiuose (Plungës r.),palaidotas Varniuose. Studijavo Karaliauèiaus,Vitenbergo, Tiubingeno, Leipcigo univer-sitetuose. 1571 m. áðventintas kunigu. 1576 m.tapo Þemaièiø vyskupu. Rûpinosi katalikybësstiprinimu, þmoniø ðvietimu, lietuviø kalbosbaþnyèiose vartojimu ir jà mokanèiø kunigørengimu. Inicijavo pirmøjø lietuviðkø knygø,iðspausdintø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-tystëje (LDK), leidiimà. Skatino MikalojøDaukðà dirbti literatûros srityje. Savo lëðomisiðleido M. Daukðos á lietuviø kalbà iðverstàJ. Vujeko maþàjà Postilæ („Postilla katho-licka“, 1599) ir, tikriausiai, J. Ledesmos ka-tekizmo vertimà á lietuviø kalbà („Katekizmas,arba mokslas kiekvienam krikðèioniui priva-lus“, 1595). LDK istorijà raðantá MotiejøStrijkovská paskyrë kanauninku.

JONAS KRIZOSTOMAS GINTILA(1788–1857)Kunigas, bibliofilas ir religiniø raðtø ren-

gëjas. Gimë 1788 m. lapkrièio 14 d. Gelin-dënuose (Plungës r.). Mirë 1857 m. rugpjû-

èio 6 d. Alsëdþiuose. Mokësi Kalvarijoje,vëliau – Telðiø mokykloje. Tarnavo Telðiøpalestroje. 1807–1808 m. mokësi Kraslavosir Vilniaus kunigø seminarijose, studijavohebrajø kalbà. 1813 m. buvo teologijosmokytojas Eþeraièiuose. 1813–1815 m.studijavo Vilniaus universitete. 1816–1821 m. buvo Vilniaus kunigø seminarijosprefektas, 1817–1822 m. – Vilniaus univer-siteto profesorius. 1822–1828 m. gyvenoVarniuose. 1828–1835 m. buvo Kartenosklebonas, 1828–1844 m. – Þemaièiøvyskupijos atstovas Dvasinëje kitatikiøreikalø kolegijoje Peterburge. Nuo 1850 m.gyveno Alsëdþiuose. Bendradarbiavo irsusiraðinëjo su S. Daukantu ir M. Valanèiumi.Varniø kunigø seminarijoje bandë ávestidëstymà þemaièiø kalba. Lenkø kalba iðleidoknygà „Nauka po polsku dla mlodziezyvyznania starozakonnegoi“ (1817).

ALEKSANDRAS MIKALOJUS GORAINIS(1685–1735)Kunigas, Þemaièiø vyskupas. Jis gimë

1685 m., mirë 1735 m. gruodþio 7 d. Ðilga-liuose (Tauragës r.). Palaidotas Varniuose.Nuo 1704 m. buvo Vilniaus sufraganas, nuo1711 m. – Smolensko vyskupas, nuo1716 m. – Þemaièiø vyskupas. Þemaièiuoserûpestingai ëjo vyskupo pareigas. Varniuose,prie katedros, ákurdino kanauninkus, Þemai-tijoje pastatë keletà baþnyèiø. Vëliau ið Þe-maitijos persikëlë gyventi á Prûsijà, ásikûrëÐilgaliuose ir ið ten iki mirties valdë Þemaièiøvyskupijà.

ALFONSAS GRAUSLYS (1902–1988)Kunigas. Gimë 1902 m. balandþio 16 d.

Telðiuose. Mirë 1988 m. rugsëjo 14 d. Toronte(Kanada). Mokësi Telðiø „Saulës“ gimna-zijoje, 1920–1925 m. – Kauno kunigøseminarijoj e, Vytauto Didþiojo universitete.1944 m. iðvyko ið Lietuvos. Kurá laikà gyvenoArgentinoje, nuo 1950 m. – JAV. Ëjo kunigopareigas Èikagoje. Bendradarbiavo perio-diniuose leidiniuose „Laikas“, „Laiðkailietuviams“, „Naujoji Romuva“, „Tiesoskelias“ ir kt.

JONAS ILSKIS (1907–1985)Kunigas, memuaristas. Gimë 1907 m.

balandþio 18 d. Medsëdþiuose (Skuodo r.).Mirë 1985 m. spalio 6 d. Viekðniuose(Akmenës r.). Mokësi Ylakiø mokykloje,Telðiø vyskupo M. Valanèiaus gimnazijoje,1927–1934 m. – Telðiø kunigø seminarijoje.1949–1956 m. kalëjo Sibire. Kunigu dirbo

Tauragëje, Palangoje, Skuode, Ðvëkðnoje,Viekðniuose, Akmenëje, Ylakiuose. 1998 m.Þemaièiø kultûros draugijos redakcija, bend-radarbiaudama su Telðiø vyskupu AntanuVaièiumi, parengë spaudai ir iðleido jo atsi-minimø knygà „Mano gyvenimo takelis“(sudarë Antanas Vaièius ir Danutë Mukienë).

KAZIMIERAS JAUNIUS (1848–1908)Kunigas, kalbininkas, ver tëjas. Gimë

1860 m. geguþës 6 d. Lembuose (Ðilalës r.).Mirë 1908 m. vasario 25 d. Peterburge(Rusija). Palaidotas Kaune. Mokësi Rietavotriklasëje lenkiðkoje mokykloje, 1860–1864 m. – Telðiø progimnazijoje, 1866–1869 m. – Kauno gubernijos gimnazijoje,1871–1875 m. – Kauno kunigø seminarijoje.Studijavo Peterburgo dvasinëje akademi-joje, nuo 1880 m. buvo Kauno kunigø semi-narijos lotynø ir lietuviø kalbø bei katekizmodsciplinø dëstytojas, mergaièiø gimnazijoskapelionas, Þemaièiø vyskupo sekretorius,1893 m. – Kazanës klebonas. 1998 metaistapo Peterburgo dvasinës akademijos pro-fesoriumi.

JUSTINAS JUODAITIS (1899–1969)Kunigas. Gimë 1899 m. lapkrièio 2 d.

Pavilktiniuose (Ðakiø r.). Mirë 1969 m.vasario 3 d. Kelmëje, palaidotas Kraþiuose(Kelmës r.). 1900–1913 m. mokësi Sintautømokykloje, Vilkaviðkio, Voroneþo gim-nazijose. 1923 m. baigë Giþø kunigø semi-narijà. Vikaravo Aukðojoje Panemunëje.

(Nukelta á 50 p.)

Jono Ilskio knygos „Mano gyvenimotakelis“ (Vilnius, 1998) virðelis

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM49

50 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

1926 m. baigë Kauno Vytauto Didþiojouniversiteto Teologijos-filosofijos fakultetà.Nuo 1926 m. gyveno Telðiuose. 1931–1933 m. studijavo Romoje. 1927–1931 m.,1933–1946 m. buvo Telðiø kunigø semi-narijos dëstytojas ir dvasios tëvas, 1946–1949 m. – Telðiø vyskupijos valdytojas.1949 m. suimtas, 1950 m. iðtremtas á Sibirà.Ið tremties gráþo 1956 metais. 1965 m. buvopaskir tas Telðiø kapitulos prelatu.

ANTANAS JUZUMAS (1822–1871)Kunigas, religinis raðytojas, istorikas. Gimë

1822 m. lapkrièio 21 d. Rubikuose (Maþei-kiø r.). Mirë 1871 m. kovo mënesá Kargopolyje(Archangelsko sritis, Rusija). Mokësi Sedosparapinëje, Telðiø miesto mokyklose, 1843–1845 m. – Varniø kunigø seminarijoje, 1845–1849 m. – Peterburgo dvasinëje akademijoje.1849–1851 m. ejo vikaro pareigas Ðiauliuose,1851 m. buvo kapelionas Kaune, 1852–1855 m. – Varniø kunigø seminarijos teologijosprofesorius, 1855 m. – Vidþiø klebonas irZarasø dekanas. Buvo apkaltintas rëmæs1863 m. sukilimà, ákalintas Vilniaus kalëjime,o vëliau iðtremtas á Kargopolá, ten ir mirë.Rankraðèiuose paliko savo raðytà Baþnyèiosistorijà Þemaièiuose ir homiletikos rankrað-èius, kurie yra dingæ.

TADAS JUZUMAS (1810–1851)Kunigas, religinis raðytojas, ðvietëjas.

Gimë 1810 m. liepos 14 d. Rubikuose(Maþeikiø r.). Mirë 1851 m. birþelio 14 d.

Varniuose. Jis mokësi Sedos parapinëje,Þemaièiø Kalvarijos dominikonø mokyklose,1829–1832 m. – Varniø kunigø seminarijoje.1833–1834 m. buvo Sedos mokyklos moky-tojas. Vëliau studijavo Vilniaus katalikødvasinëje akademijoje. Nuo 1839 m. ëjoávairias administracines pareigas Varniøkunigø seminarijoje, dëstë joje lotynø kalbà,baþnyèios istorijà ir teologijà. 1848 m. kartusu J. K. Raèkausku parengë spaudai „Senàaukso altoriø“. Þinomas ir kaip parapiniømokyklø Þemaitijoje steigëjas. Pavardësformos: Juzumowicze, Juzamavièius.

VINCENTAS JUZUMAS (1819–1901)Kunigas, religinis raðytojas, ðvietëjas,

istorikas, vertëjas. Gimë 1819 m. vasario26 d. Rubikuose (Maþeikiø r.). Mirë 1901 m.birþelio 14 d. Varniuose. Mokësi Sedosparapinëje, vëliau – Þemaièiø Kalvarijosdominikonø mokykloje, Telðiø pavietinëjemokykloje (baigë 1839 m.). Tada ástojo áVarniø kunigø seminarijà (baigë 1843 m.).Vëliau ëjo kunigo pareigas Kvëdarnoje,Laukuvoje, Kalnujuose, Þarënuose (1854–1855), Lieplaukëje (1857–1861), Plate-liuose. Ilgiausiai dirbo Varniuose. Ten buvodvasininkø pataisos namø priþiûrëtojas,parapijos klebonas. Jis kar tu su broliumediku Juozapu Juzumu parengë spaudaiPeterburge 1855 m. iðleistà „Þemaièiø arbaTelðiø diecezijos, apimanèios Kauno irKurðo gubernijas ribas, þemëlapá“ (Mappadyecezyi Þmudzkiej czyli Telszewskiëj,granicami Kowienskiej i Kurlandzkiejgubernii objætej, Ks. Wincenty Juzumowicz,Petersburg, 1855). Rankraðtyje palikoknygà „Apraðymas Þemaièiø vyskupys-tës“. 2013 m. já lietuviø kalba iðleidoÞemaièiø vyskupystës muziejus.

Pavardës formos: Juzumavièius,Juzomowicz.

KALIKSTAS KASAKAUSKIS(apie 1792–1866)Kunigas, kalbininkas, religinis raðytojas,

ver tëjas. Gimë apie 1792 m. Didkiemyje(Ðilalës r.). Mirë 1866 m. birþelio 6 d.Akmenëje. 1808–1814 m. mokësi Kraþiøgimnazijoje, 1814–1818 m. – Varniø kunigøseminarijoje. 1819–1825 m. kunigavoSalantuose. 1826–1831 m. studijavoVilniaus universitete. 1831–1834 m. ëjokunigo pareigas Kaltinënuose. 1833 m. tapoÞemaièiø konsistorijos asesoriumi ir Varniøkunigø seminarijos provizoriumi, 1834 m. –prelatu kuðtoriumi ir katedros altarista,

1835–1838 m. buvo Þemaièiø vyskupijos ofi-ciozas, 1841 m. – Varniø kapitulos prokura-torius, 1846 m. – kapitulos kuðtorius. Nuo1838 m. iki mir ties ëjo Akmenës klebonopareigas.

AMBRAZIEJUS PRANCIÐKUSKAÐARAUSKIS (1821–1882)Kunigas, gamtininkas, kraðtotyrininkas,

kalbininkas. Gimë 1821 m. Pavandenësapylinkëse (Telðiø r.). Mirë 1882 m. gruodþio26 d. Tomske (Rusija). Mokësi Kraþiøgimnazijoje, 1840–1844 m. – Varniø kunigøseminarijoje. Kunigavo Baisogaloje, Pajû-ryje. 1850–1851 m. buvo Telðiø bajorømokyklos kapelionas, 1852–1864 m. –Varniø kunigø pataisos namø vedëjas. Po1863 m. sukilimo iðtremtas á Sibirà. GyvenoBijske, Tomske. Paskelbë straipsniø lietuviøkalbos klausimais, iðvertë á lietuviø kalbàbotanikos vadovëlá, rinko tautosakà, þo-dþius, etnografinæ medþiagà. Rankrað-èiuose paliko: „Trets dwejats lakðtø apieþemajtiø niekniekius“ (Telðiai, 1851); „Bo-tanika, trumpaj israszita arba pirmutinismokslas apie þelanczius daiktus, kaip szit:apie medþius, jawus, þoles, kiminus, kerpes,grybus, polejus ir kitus þelmenius“ / Perdë-tas isz lenkiszkos kalbos á lietuviszkà kun.Ambroziejaus Kossarzewskio“ (rankraðtisyra dingæs). Dalis jo buvo iðspausdinta„Tëvynës sarge“ 1901 m. (nr. 2 / 3). Dalákitø jo darbø Kazimieras Bûga paskelbëleidinyje „Tauta ir þodis“ (t. 1, 1923 m.), dalissurinktos tautosakos buvo iðspausdinta„Tautosakos darbuose“ (t. 3, 1937 m.).

JULIJONAS LINDË-DOBILAS(1872–1934)Kunigas, prozininkas, dramaturgas, kri-

tikas, publicistas, vertëjas. Gimë 1872 m.lapkrièio 3 d. Dovyduose (Pasvalio r.). Mirë1934 m. gruodþio 2 d. Panevëþyje. MokësiJoniðkëlio pradinëje mokykloje, baigë Kul-dygos (Latvija) vokieèiø gimnazijos 4 klases,1898 m. – Kauno kunigø seminarijà. Daugmetø kunigavo Latvijoje (Skaistkalnëje,Pilbergëje, Lyvbërzëje, Ilûkstëje). 1910–1914 m. gyveno Varniuose. 1911 m. èiaparaðë romanà „Blûdas“. Daug laiko skyrësaviðvietai: domëjosi literatûra, estetika,istoriosofinëmis problemomis, savarankiðkaistudijavo filosofø, ypaè vokieèiø, veikalus.Per Pirmàjá pasauliná karà mokytojavo Jeka-terinoslave (Ukraina). 1918–1922 m. ku-nigavo Latvijoje. Nuo 1922 m. buvo Pa-nevëþio berniukø gimnazijos mokytojas, nuo

(Atkelta ið 49 p.)

Justinas Juodaitis (1899–1969). Fotografasneþinomas

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM50

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

51IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

1926 m. – ðios gimnazijos direktorius. Nuo1903 m. aktyviai bendradarbiavo perio-diniuose leidiniuose „Akademikas“, „Ba-ras“, „Ûkininkas“, „Jaunojoji Lietuva“,„Lietuvis“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“,„Mûsø kraðtas“, „Naujoji Romuvoje“,„Panevëþio balsas“, „Pradai ir þygiai“,„Skaitymai“, „Ðvietimo darbas“, „Tautosmokykla“, „Tëvynës sargas“, „Vairas“ irkt. Slapyvardþiai: Dobilas J., Dobylas ir kt.

PETRAS MAÞELIS (1894–1966)Kunigas, prozininkas, Telðiø vyskupas

ordinaras. Gimë 1894 m. rugsëjo 21 d.Cipriðkiuose (Rokiðkio r.). Mirë 1966 m.geguþës 21 d. Telðiuose. 1923 m. baigëKauno kunigø seminarijà ir buvo paskirtasÐv. Antano parapijos Telðiø vikaru. Dirbotikybos mokytoju Telðiø lenkø progim-nazijoje. 1924 m. Lietuvos universitetestudijavo filosofijà, pedagogikà ir literatûrà.Dirbo Telðiø mokytojø seminarijoje. 1928–1946 m. buvo Telðiø kunigø seminarijosprofesorius, 1928–1940 m. – Telðiø katedrosvikaras, 1931–1936 m. – Telðiø kalëjimokapelionas, 1928–1931 m. – laikraðèio„Þemaièiø prietelius“ redaktorius, 1947–1949 m. – Telðiø vyskupijos kancleris, nuo1950 m. – jos valdytojas.1955 m. kartu suJ. Stepona-vièiumi konsekruotas vyskupu irpaskir tas Telðiø vyskupijos apaðtaliniuadministratoriumi. Nuo 1964 m. – Telðiøvyskupas ordinaras, nuo 1965 m. – Lietuvosvyskupø ordinarø konferencijos pirminin-kas. Nuo 1955 m. aktyviai dalyvavo Taikosjudëjime, buvo TSRS-Italijos draugystësviceprezidentas. Slapyvardis – K. P. M.

JOKIMAS MONCEVIÈIUS (1817–1901)Kunigas, vertëjas. Gimë 1817 m. Kre-

tingos rajone. Mirë 1901 m. vasario 13 d.Barstyèiuose (Skuodo r.). Mokësi Kretingosmokykloje ir Varniø kunigø seminarijoje.1841–1849 m. buvo Plateliø vikaras,altarista ir filialistas, 1851–1857 m. ëjokunigo pareigas Varniuose. Nuo 1858 m.buvo Telðiø parapijos administratorius,1859–1865 m. – Telðiø klebonas.

1859 m. pakvietë á Telðius þemaièiøbajorà architektà Fulgentà Rimgailà, kurisTelðiø katedrai suprojektavo ir 1864 m.pastatë aukðtà trijø tarpsniø bokðtà. 1863m. buvo suimtas ir ákalintas Daugpiliotvir tovës kalëjime. 1865–1867 m. gyvenoGardino gubernijoje. 1871–1874 m. buvouþdarytas Raseiniø vienuolyne. Nuo 1882 m.gyveno ir dirbo Barstyèiuose. Jis skyrë lëðøknygai „Tamosziaus isz Kempis Apejsekima Jezaus Kristaus kningas kietures /iszgulditos par jomilestà kunigà wiskupàÝemajcziu Motieja-Kazimierà Woùonczews-ki; iszduotos par kunigà Jokimà Moncewiczepakustasi katedros Ýemajcziu“ (1852, 1925)iðleisti. Slapyvardis – K. A. M.

KAZIMIERAS OLÐAUSKAS (1911–1954)Kunigas, spaudos bendradarbis. Gimë

1911 m. vasario 2 d. Þeimiuose (Kretin-gos r.). Mirë 1954 m. birþelio 18 d. Sverd-lovsko srityje (Rusija). 1920 m. baigë Þeimiøpradþios mokyklà, 1928 m. – Plungës gim-nazijà, 1928–1931 m. mokësi Telðiø kunigøseminarijoje, 1932–1936 m. studijavoRomoje. Gráþæs á Lietuvà Telðiø kunigøseminarijoje nuo 1936 m. dëstë teodicëjà,Ðv. Raðtà ir kalbas, tapo ðios seminarijosprofesoriumi. Po 1940 m. ávykiø uþdarius ðiàkunigø seminarijà, persikëlë gyventi áSalantus. 1941–1944 m. dirbo dëstytojuveiklà atnaujinusioje Telðiø kunigø semina-rijoje, buvo paskirtas seminarijos prefektu.Redagavo laikraðèius „Þemaièiø þemë“,„Þemaièiø prietelius“. 1946 m. buvosuimtas, kalintas Telðiuose, vëliau, nuo1947 m. vasario 24 d., – Vilniuje, nuteistas10 metø kalëjimo. Þuvo tremtyje. Gyven-damas Lietuvoje bendradarbiavo periodi-niuose leidiniuose „Tiesos kelias“, „Þidinys“ir kt. Daþniausiai pasiraðinëdavo K. Alðënoslapyvardþiu. 1997 m. Þemaièiø kultûrosdraugijos redakcija iðleido jo raðtø rinkiná„Kazimieras Olðauskas: profesorius, kuni-gas, Sibiro kankinys“ (sudarë DanutëMukienë ir Roþë Valiûnienë). (Nukelta á 51 p.)

Petras Maþelis (1894–1966). Fotografasneþinomas

Knygos „Kazimieras Olðauskas. Profesorius,kunigas, Sibiro kankinys“ (Vilnius, 1997)virðelis

JURGIS AMBRAZIEJUS PABRËÞA(1771–1849)Kunigas, botanikas, poetas, pedagogas,

þemaièiø raðtijos veikëjas ir mokslo ter-minijos kûrëjas, bibliofilas. Gimë 1771 m.sausio 15 d. Veèiuose (Skuodo r.). Mirë1849 m. lapkrièio 11 d. Kretingoje. 1786–1792 m. mokësi Kretingos gimnazijoje,

Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos rankraðèo„Tayslius augumyynis“ [...] faksimilë

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM51

52

(Atkelta ið 51 p.)

IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

1793–1794 m. studijavo Vyriausiojoje Lie-tuvos mokykloje Vilniuje, 1794–1796 m. –Varniø kunigø seminarijoje. 1796–1817 m.buvo vikaras, altarista Ðiluvoje Raudënuose,Tveruose, Plungëje, Kar tenoje. 1816 m.ástojo á Kretingos bernardinø vienuolynà.1817 m. davæs áþadus, tapo pranciðkonu.Parengë kelias deðimtis darbø ið botanikos,medicinos, farmakologijos, geografijos,pirmàjá lietuviðkà geografijos vadovëlá. Kaippoetas á lietuviø literatûros istorijà áëjoeilëraðèiais „Esu sau þmogelis szarpuskoznamy darby“ ir „Apie pipkinika“, kuriepateikti S. Daukanto rinkiniuose. Eiliuotojikûryba, greièiausiai, yra iðlikusi ne visa.

MEÈISLOVAS LEONARDAS PALIULIONIS(1834–1908)Kunigas, Telðiø vyskupas. Gimë 1824 m.

lapkrièio 19 d. Smilgiuose (Panevëþio r.). Mirë1908 m. geguþës 2 d. Kaune. 1847–1852 m.mokësi Panevëþio pavieto mokykloje, 1852–1856 m. – Varniø kunigø seminarijoje. 1857–1860 m. baigæs Peterburgo dvasinæ aka-demijà buvo áðventintas kunigu. Dëstëdogmatinæ teologijà ir lotynø kalbà Varniø irKauno kunigø seminarijose. Ëjo prokurato-riaus pareigas Kauno kunigø seminarijoje,buvo mergaièiø gimnazijos kapelionas. Nuo1875 m. – Þemaièiø kapitulos kanauninkas.1883 m. paskirtas Þemaièiø vyskupu. Ðiaspareigas ëjo iki pat mir ties. Ákûrë laikraðtá„Nëdëldienio skaitymas“. Bendradarbiavo

periodiniuose leidiniuose „Katalikas“,„Tëvynës sargas“.

PETRAS PARÈEVSKIS (?–1659)Kunigas, Þemaièiø vyskupas, religiniø

raðtø autorius. Mirë 1659 m. vasario 15 d.Alsëdþiuose, palai-dotas Varniuose. MokësiVilniaus jëzuitø kolegijoje, studijavo filo-sofijà Braunsbergo seminarijoje, Vilniausakademijoje, Smolenske. 1649 m. tapoÞemaièiø vyskupu. Manoma, kad jis paraðëtikintiesiems skir tà aplinkraðtá lietuviøkalba. 1651 m. Varniuose suðaukë kunigøsinodà. Ðvedø antplûdþio á Lietuvà metu1655 m. buvo vienas ið sutartá su ðvedaisparengusiø dalyviø. Rûpinosi sugriautøbaþnyèiø statyba. Rëmë ir ðelpë Telðiuoseásikûrusius bernardinus. Rankraðtyje palikodarbà „Þemaièiø vyskupo P. Parèevskioaplinkraðtis tikintiesiems“ (Varniai, apie1650–1656 m.).

VACLOVAS PAULAUSKAS (1910–1995)Kunigas, memuaristas, vertëjas. Gimë

1910 m. sausio 15 d. Padvariuose (Maþei-kiø r.). Mirë 1995 m. sausio 16 d. Putname(JAV). Mokësi Viekðniø mokykloje, Kaunojëzuitø gimnazijoje, 1931–1938 m. – Telðiøkunigø seminarijoje. Kunigo pareigas ëjoSalantuose, Þemaièiø Naumiestyje, Sedoje,Kemptene (Vokietija). 1944 m. pasitraukë áVokietijà, 1950 m. – á JAV. KunigavoLavrence, Thompsone. Bendradarbiavoperiodiniuose leidiniuose „Lux christi“,„Þiburiai“ ir kt.

OTONAS PRANIAUSKAS (1818–1878)Kunigas, religiniø raðtø rengëjas. Gimë

1818 m. kovo 28 d. Kapënuose (Akmenës r.).Mirë 1878 m. lapkrièio 23 d. Peterburge.1826–1832 m. mokësi Telðiø pavietomokykloje, 1833–1838 m. – Varniø kunigøseminarijoje. 1841 m. baigë Vilniaus dvasinæakademijà, ágydamas teologijos moksløkandidato laipsná. 1842–1843 m. buvo Plun-gës vikaras, 1844–1845 m. – Varniø kunigøseminarijos profesorius, 1845–1847 m. –Varniø katedros pamokslininkas, 1850–1857 m. – vyskupo M. Valanèiaus sekre-torius, 1858–1862 m. – Utenos dekanas, nuo1862 m. – Þemaièiø vyskupijos atstovasreligijos reikalø kolegijoje Peterburge.Rankraðèiuose paliko pamokslø.

JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS(1825–1889)Kunigas, religinis raðytojas. Gimë

1825 m. gruodþio 9 d. Platustaliuose (Ðilalësr.). Mirë 1899 m. gruodþio 10 d. Kaune.Mokësi Kraþiø ir Rygos gimnazijose, 1844–1847 m. – Varniø kunigø seminarijoje, Pe-terburgo dvasinëje akademijoje. Kuniguáðventintas 1849 metais. Nuo 1851 m. buvoVarniø kunigø seminarijos bibliotekininkas,profesorius, vëliau – dar ir inspektorius. Joiniciatyva Vilniaus spaustuvinkas AdomasZavadskis Varniuose ákûrë savo knygynoskyriø. 1857–1864 m. buvo Vabalninkoklebonas. Nuo 1864 m. pradëjo eiti Kaunokunigø seminarijos rektoriaus pareigas.Ðioje seminarijoje dirbo daugiau kaip 20

Ið kairës: Telðiø vyskupas Meèislovas Leonardas Paliulionis (1834–1908). Dailininkas neþinomas; Pranciðkus Ramanauskas (1893–1959); AntanasRubðys (1923–2002). Fotografai neþinomi

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM52

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

53IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

metø. Paraðë ankstyvøjø amþiø Baþnyèiosistorijà („Istorija Baþnyczies kataliku pirmu-ju amþiø / Aprasze kunigas Jeronimas Racz-kauskis“, 1854 m.) Ðis jo darbas buvouþdraustas cenzûros, rankraðtis yra dingæs.

STASYS RAILA (1907–2008)Kunigas. Gimë 1907 m. rugsëjo 14 d.

Luokëje (Telðiø r.). Mirë 2008 m. JAV. Mo-kësi Telðiø mokytojø seminarijoje, nuo1926 m. – Kauno kunigø seminarijoje,1929–1933 m. – Vytauto Didþiojo uni-versitete. Kunigavo Vilkijoje, Kaune. 1939 m.iðvyko gyventi á JAV. Kunigavo Filadelfijoje,Ðenandohe, Niujorke, Brukline, Masphete.Gyveno Niujorke. Buvo vienas ið radijostoties „Bendruomenës balsas“ steigëjø.Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose„Amerika“, „Þvaigþdutë“, „Darbininkas“,„Pavasaris“, „Liepsnos“, „Draugija“,„Ateitis“, „Draugas“, „Mokslo dienos“,„Tiesos kelias“, „XX amþius“ ir kt.

PRANCIÐKUS RAMANAUSKAS(1893–1959)Kunigas, Telðiø vyskupas. Gimë 1893 m.

lapkrièio 16 d. Betygaloje (Raseiniø r.). Mirë1959 m. spalio 15 d. Ðvëkðnoje (Ðilutës r.),palaidotas Telðiuose. 1910–1917 m. stu-dijavo Kauno kunigø seminarijoje. 1917–1920 m. buvo Pumpënø, 1920–1921 m. –Krekenavos, 1921 m. – Raseiniø parapijøvikaras. 1922–1924 m. studijavo Kaunouniversitete. 1924 m. buvo paskirtas Telðiøparapijos vikaru. Eidamas ðias pareigas dirboir Telðiø mokytojø seminarijos bei lenkøprogimnazijos kapelionu. 1926–1927 m. buvoTelðiø vyskupijos notaras. 1927–1930 m.studijavo Grigaliaus Didþiojo universiteteRomoje. 1930–1946 m. Telðiø kunigø se-minarijoje ëjo ávairias pareigas – egzamina-toriaus, knygø cenzoriaus, dëstë dogminæteologijà ir religinæ pedagogikà, kt. Nuo1944 m. buvo Telðiø vyskupas. Kurá laikàredagavo Telðiuose leistus laikraðèius „Þe-maièiø bièiulis“, „Spauda ir gyvenimas“(1932–1933). Jis tada buvo „Þemaièiøprieteliaus“ oficialus redaktorius ir leidëjas.1946 m. vyskupà valdþia suëmë ir iðtrëmë áSibirà. 1956 m. jis sugráþo á Lietuvà. GyvenoÐvëkðnoje. Bendradarbiavo periodiniuoseleidiniuose „Tiesos kelias“, „Þemaièiø þemë“ir kt. Slapyvardis – Padubisietis.

ANTANAS RUBÐYS (1923–2002)Kunigas, vertëjas. Gimë 1923 m. gruodþio

5 d. Buèiuose (Ðilalës r.). Mirë 2002 m.rugpjûèio 27 d. Niujorke (JAV), palaidotasLaukuvoje (Ðilalës r.). 1943–1944 m. mokësiTelðiø, 1944–1945 m. – Eichðtato (Vokietija)kunigø seminarijose, teologijà ir Biblijà stu-dijavo Romoje, Grigaliaus universitete (1945–1949 m.) ir Ðvento Raðto institute (1949–1951 m.), 1971–1972 m. hebrajø kalbà irarcheologijà – Jeruzalëje. Nuo 1953 m. dëstëÐventà Raðtà Amerikos seminarijose beikolegijose, nuo 1959 m. – Manheteno kole-gijoje Niujorke, 1994–2002 m. – Vilniaus irTelðiø kunigø seminarijose. Ðvento Raðtotemomis bendradarbiavo periodiniuose lei-diniuose „Aidai“, „Ateitis“, „Darbininkas“,„Draugas“, „Laiðkai lietuviams“, „Tëviðkësþiburiai“ ir kt.

BENEDIKTAS SMIGELSKIS(apie1784–1879)Kunigas, istorikas. Gimë apie 1784 m.,

greièiausiai Þemaitijoje. Mirë 1879 m. va-sario 19 d. Antanopolyje (Panevëþio r.).Mokësi Alûkstos, 1795–1799 m. – Troðkûnømokyklose, Vilniaus, Trakø, Vijos, Minskopranciðkonø vienuolynø mokyklose, 1807–1809 m. studijavo Vilniaus universitete.1806 m. áðventintas kunigu. 1810–1811 m.buvo Telðiø apskrities mokyklos mokytojas.1804–1816 m. kunigavo Papilëje, 1816 m. –Nemakðèiuose. 1820 m. buvo Telðiømokyklos priþiûrëtojo pavaduotojas, 1821–1826 m. – Þemaièiø katedros prokuratorius.1830–1831 m. gyveno Tveruose, 1831–1833 m. – Alsëdþiuose, 1834–1864 m. –Telðiø rajone (Varniuose?), nuo 1864 m. –Antanopolyje, ten ir mirë. Raðë lenkiðkai.Tæsë M. Valanèiaus istoriografinius tyri-nëjimus. Paraðë jo knygos „Þemaièiø vys-kupystë“ kritiná ver tinimà, Þemaièiø die-cezijos vyskupø ir þemesniø dvasininkøbiografijø, apybraiþø apie Þemaitijos para-pijas. Plaèiai nuðvietë vyskupo Juoza-po Arnulfo Giedraièio gyvenimà ir asmeny-bæ, paþymëjo jo darbus lietuviø raðtijai. Joparapijø apraðymuose gausu istoriniø, so-ciologiniø, etnografiniø, kultûriniø duome-nø, yra þiniø apie lietuviø raðytojus (A. Straz-dà, S. Valiûnà). Ið prancûzø á lenkø kalbàiðvertë poezijos, visuotinës istorijos veikalø.„Tygodnik Wilenski“ (1818, VI) iðspausdinoOsiano poemos „Temora“ vertimà. Nemaþaidarbø paliko rankraðèiuose. „Þemaièiøvyskupystës“ recenzijos ir dalies parapijøapraðymø lietuviðkus ver timus 1908–1912 m. paskelbë leidinys „Draugija“.

PRANCIÐKUS STANSKIS (1815–1905)Kunigas, poetas. Gimë 1815 m. kovo

20 d. Bilionyse (Ðilalës r.). Mirë 1905 m.sausio 16 d. Lygumuose (Pakruojo r.).1839 m. baigë Varniø kunigø seminarijà.Kunigavo daugiausiai Þemaitijoje. 1855 m.buvo paskir tas Lygumø klebonu ir èia gy-veno, dirbo iki mirties. Uþ slaptà parapijosvaikø mokymà ir knygneðiø rëmimà carovaldþios keletà kar tø buvo nubaustas pi-niginëmis baudomis. 1986 m. lietuviø kalbaparengë kalendoriø, paraðë didaktiniø ir hu-moristiniø eiliø („Szaltapleszkis isz Pajures“,„Birbiuszas“, „Paszwentimas karczemos“ir kt.), bet joms iðspausdinti negavo leidimo.

JUOZAS STASIULIS (1895–1974)Kunigas, prozininkas, poetas. Gimë

1895 m. rugsëjo 25 d. Ivoniðkëje (Skuodorajonas). Mirë 1974 m. rugpjûèio 8 d.Maþeikiuose. Mokësi Sedos pradþios mo-kykloje, Telðiø gimnazijoje, Kauno „Saulës“gimnazijoje, Kauno kunigø seminarijoje,studijavo teologijà Romoje. Iki 1945 m.kunigavo Vilkijoje, Ðvëkðnoje, Viekðniuose,Barstyèiuose, Vaiguvoje, Telðiuose. 1945 m.buvo suimtas, kalintas Borovsko (Permëssritis) lageryje. Á Lietuvà gráþo 1953 metais.Gráþæs á Lietuvà kunigavo Laukuvoje, Alsë-dþiuose, Tirkðliuose, Viekðniuose, Gardame,

(Nukelta á 54 p.)

Justinas Staugaitis (1866–1943). Fotografasneþinomas

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM53

54 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

Maþeikuose. Paraðë dokumentinæ prozosknygà „Didþioji meilës auka“ (liko rankrað-tyje) apie stebuklingomis katalikø laikomasvietas – Vilniaus Auðros Vartus, Ðiluvà, Pa-þaislá. Pasiraðinëjo J. Dþiugo slapyvardþiu.

JUSTINAS STAUGAITIS (1866–1943)Kunigas, iðkilus Lietuvos valstybës,

Katalikø baþnyèios veikëjas, prozininkas,knygneðys, Telðiø vyskupas. Gimë 1866 m.lapkrièio 14 d. Tupikuose (Ðakiø r.). Mirë1943 m. liepos 8 d. Telðiuose. 1877–1880 m.mokësi Kudirkos Naumiesèio pradinëje mo-kykloje, 1880–1884 m. – Marijampolësgimnazijoje, 1884–1890 m. – Seinø kunigøseminarijoje. Tuo laikotarpiu jis priklausëslaptam klierikø bûreliui, kurio vienas iðtikslø buvo lietuviðkos spaudos platinimas.Vikaravo Alytuje, Gniadovo (prie Lomþos),Balbieryðkyje, Bledove (á vakarus nuoVarðuvos), Lodzëje, Varðuvoje (Varðuvojebuvo ir gimnazijø kapelionas), Marijampolëje.Nuo 1906 m. – Lekëèiø, nuo 1912 m. –Pakuonio, nuo 1916 m. – Kauno AukðtosiosPanemunës parapijos klebonas. 1905 m.Marijampolëje ákûrë pirmàjá vaikø darþelá,1906 m. – ðvietimo draugijà „Þiburys“,þemës ûko draugijà „Þagrë“, rûpinosi lietuviøpradiniø mokyklø ir bibliotekø steigimu,labdara, netur tingøjø ðalpa, socialiniaisreikalais. Nuo 1911 m. – Lietuviø mokslodraugijos narys. 1917 m. rugsëjo 18–22 d.Vilniuje organizavo Lietuviø konferencijà,joje buvo iðrinktas á Lietuvos Tarybà ir josvicepirmininku. 1918 m. vasario 16 d.

pasiraðë Lietuvos Nepriklausomybës Aktà.Vëliau buvo Valstybës Tarybos vicepirmi-ninkas, 1919–1920 m. – Lietuvos delegacijødël Lietuvos nepriklausomybës uþsienioðalyse vadovas. Jis yra buvæs ir vienas iðLietuviø krikðèioniø demokratø par tijosvadovø, antrasis Steigiamojo Seimo vice-pirmininkas, vëliau – pirmasis vice-pirmininkas. 1922 m. lapkrièio 13 d. –1923 m. kovo 13 d. buvo Pirmojo Seimo,1923 m. birþelio 5 d. – 1926 m. birþelio 2d. –Antrojo Seimo atstovas. Yra ëjæs ir Seimovicepirmininko pareigas, 1923 m. rugpjûèio10 d. – 1925 m. sausio 27 d. buvo ðio Seimopirmininkas. Priklausë Lietuvos krikðèioniødemokratø partijos frakcijai. Joks kitas Lie-tuvos kunigas iki to laiko nebuvo pasiekæstokiø aukðtø pareigø Lietuvos politikoje irbaþnyèioje. Daug prisidëjo prie Lietuvostarptautinio pripaþinimo. Jis vadovavo Stei-giamojo seimo delegacijoms Londone,Paryþiuje, Romoje, kai buvo tariamasi dëlsantykiø su Vatikanu. 1926 m. tapo Telðiøvyskupu ir Klaipëdos prelatûros valdytoju.Ákûrë Telðiø kunigø seminarijà ir pasirûpino,kad jai bûtø pastatyti 3 aukðtø rûmai, árengtabiblioteka, fizikos kabinetas. Jam pavedusTelðiø vyskupijoje buvo ásteigta dvylikanaujø parapijø ir baþnyèiø, penki vyrø irvienuolika moterø vienuolynø.

Telðiuose J. Staugaitis paraðë ir J. Gin-tauto slapyvardþiu paskelbë V. Mykolaièio-Putino romanui „Altoriø ðeðëlyje“ oponuo-janèià apysakà „Tiesiu keliu“. Telðiuoseorganizavo „Þemaièio prietelio“ laikraðtá,kuris tapo visos Þemaitijos savaitraðèiu.Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose„Baþnytinë apþvalga“, „Naujoji Romuva“,„Rytas“, „Spindulys“, „Ðviesa“, „Ðvietimodarbas“, „Ðaltinis“, „Ûkininkas“, „Tiesoskelias“, „Vadovas“, „Viltis“, „Vilniausþinios“ ir kt. Slapyvardþiai: Gintautas,Kur tnebylis, Meðkus, Senasis Meðkus,Panenupis, Vaideliotas, Zanavykas, Kun.J. Mð, Kun. J. St., kun. J. St. ir kt.

ZIGMANTAS ÐIMKUS (1920–2009)Kunigas, poetas. Gimë 1920 m. spalio

29 d. Berþënuose (Kelmës r.). Mirë 2009 m.liepos 4 d. Ðiauliuose, palaidotas Ðaukë-nuose (Kelmës r.). 1940 m. baigë Ðiauliøgimnazijà. Mokësi Telðiø gimnazijoje, 1939–1946 m. – Telðiø kunigø seminarijoje. Baigæsjà 1946 m. buvo áðventintas kunigu. DirboTauragëje, Maþeikiuose, Veivirþënuose,Lieplaukëje (Telðiø r.), Ylakiuose, Plungëje,Darbënuose, iki 1989 m. buvo Vaiguvos

altaristas. Nuo 1999 m. rezidavo Ðiauliuo-se. Ið vokieèiø kalbos iðver të R. M. Rilkëspoezijos. Jo eilëraðèiø buvo iðspausdintaleidiniuose „Katalikø kalendorius þinynas“(1998), „XXI amþius“ ir kt.

PRANCIÐKUS ÐRUBAUSKIS(apie 1620–1680)Kunigas, religiniø raðtø rengëjas, jëzuitas.

Gimë apie 1620 m. Kaune. Mirë 1680 m. birþelio27 d. Kraþiuose (Kelmës r.). Mokësi Nesvy-þiuje, dëstë Daugpilio ir Kraþiø mokyklose.1647–1651 m. studijavo teologijà Vilniausuniversitete. 1651 m. áðventintas kunigu. Nuo1652 m. sakë lietuviðkus pamokslus VilniausÐv. Jonø baþnyèioje. Nuo 1655 m. buvo Varniømisijos vyresnysis ir pamokslininkas. 1661–1664 m. dirbo Paðiauðës kolegijos, 1670–1674 m. – Kraþiø kolegijos rektoriumi. Vëliaudirbo pamokslininku Karaliauèiuje, vadovavojëzuitø kolegijai. Slapyvardþiai: vienas kunigasSoc. J., Wienas kunigas Societatis Jesu.

PRANCIÐKUS URBONAVIÈIUS(1868–1941)Kunigas, religiniø raðtø autorius, knyg-

neðys, vertëjas. Gimë 1868 m. rugsëjo 18 d.Baubliuose (Kretingos r.). Mirë 1941 m.geguþës 27 d. Salantuose (Kretingos r.).Mokësi Gargþdø pradinëje mokykloje, 1878–1885 m. – Rucavos Paurupës (Latvija) dvaroprivaèioje triklasëje mokykloje, vëliau – Lie-pojos vokieèiø gimnazijoje, 1885–1889 m. –Kauno kunigø seminarijoje. 1889–1891 m.gyveno Grimaliðkëje (Klaipëdos r.) pastëvus. Buvo „Þemaièiø ir Lietuvos ap-þvalgos“ aktyvus bendradarbis ir faktiðka-sis redaktorius, platino ið Rytprûsiø atga-bentà lietuviðkà spaudà. 1891–1896 m.kunigavo Plungëje, 1896 m. buvo Jelgavosgimnazijos klebonas, 1897 m. ëjo kunigopareigas Kaune, 1898–1901 m. – Jonavoje,1901–1905 m. – Klovainiuose, 1905–

(Atkelta ið 53 p.)

Mykolas Vaitkus (1883–1973). Fotografasneþinomas

Pranciðkus Urbonavièius (1868–1941). Fotogra-fas neþinomas

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM54

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

55IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

1926 m. – Salantuose. Nuo 1926 m. buvoTelðiø vyskupijos generalvikaras, rûpinosikurijos patalpø ir kunigø seminarijos statyba.Bend-radarbiavo periodiniuose leidiniuose„Viltis“, „Þemaièiø prietelius“, „Þemaièiø irLietuvos apþvalga“, „Ðaltinis“, „Tëvynëssargas“, Ðviesa“, „Varpas“ ir kt. Slapy-vardþiai: Jurgis Bajoraitis, Bangaputys,Jurgis, Kupr., Kupranas, J. Kasztaëlis, LietuvosSûnus, ið L., Prancelë, Proncelë, TaratutaGintautas, Pr. Vytautas, Vytautas, Butp., Bt.,P. isz L. ir kt.

ANTANAS VAIÈIUS (1926–2008)Kunigas, memuaristas, Telðiø vyskupas.

Gimë 1926 m. balandþio 5 d. Geiduèiuose(Skuodo r.). Mirë 2008 m. lapkrièio 25 d.Telðiuose. Mokësi Ðaèiø, Mosëdþio pra-dinëse mokyklose. 1943 m. baigë Skuodogimnazijà. 1943–1946 m. studijavo Telðiøkunigø seminarijoje. 1951–1952 m. dirboPlungëje vikaru, 1952–1954 m. – vikaruKlaipëdoje , 1954–1959 m. – Þygaièiuose,1959–1962 m. Salantuose. 1962–1965 m.buvo Lauko Sodos (Telðiø r.) klebonas,1965–1973 m. – Akmenës klebonas irViekðniø dekanato vicedekanas kunigas,1973–1975 m. – Telðiø katedros klebonas irvyskupijos kurijos kancleris, nuo 1975 m. –Telðiø vyskupijos ir Klaipëdos prelatûroskapitulinis vikaras. 1982 m. nominuotasvyskupu ir paskir tas Telðiø vyskupijos irKlaipëdos prelatûros apaðtaliðkuoju admi-nistratoriumi. 1982 m. liepos mënesá Kaunoarkikatedroje bazilikoje konsekruotas vys-kupu. 1989–2001 m. buvo Telðiø vyskupijosordinaras, 1986–1999 m. – Vatikano Dva-sininkijos kongregacijos narys, 1988–

1993 m. – Lietuvos Vyskupø Konferencijospirmininko pavaduotojas. 2001 m. geguþës13 d. popieþius Jonas Paulius II paskyrëvyskupà A. Vaièiø Telðiø vyskupijosapaðtaliniu administratoriumi.

Iðleido prisiminimø knygà „Paðaukimokeliu“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2010).A. Vaièius yra knygos „Mano gyvenimotakelis=Curriculum vitae: kunigo Jono ilskioprisiminimai“ (1998) vienas ið sudarytojø.

MYKOLAS VAITKUS (1883–1973)Kunigas, poetas, prozininkas, ver tëjas.

Gimë 1883 m. spalio 27 d. Gargþduose(Klaipëdos r.). Mirë 1973 m. geguþës 20 d.Providense (JAV). 1895 m. mokësi Gargþdøpradinëje mokykloje, 1895–1899 m. –Palangos progimnazijoje, 1899–1903 m. –Liepojos gimnazijoje, 1903–1906 m. –Kauno kunigø seminarijoje, 1906–1908 m. –Sankt Peterburgo dvasinëje akademijoje,1908–1909 m. – Insbruko universiteteAustrijoje. 1909–1913 m. Telðiø berniukøgimnazijoje bei mergaièiø progimnazijojedirbo vikaru ir kapelionu 1913–1914 m.talkino redaguojant „Baþnytinæ apþvalgà“Kaune. 1918–1940 m. dirbo Ðv. Kazimierodraugijoje. Nuo 1938 m. buvo ðios draugijospirmininkas. 1912–1925 m. redagavo laik-raðtá „Ganytojas“, þurnalus „Þvaigþdæ,„Vienybæ“. 1929–1940 m. dëstë tikybàKauno meno mokykloje. 1936–1944 m.profesoriavo Kauno kunigø seminarijoje,èia dëstë visuotinæ literatûrà, lietuviø, rusøir vokieèiø kalbas. 1944 m. pasitraukë áAustrijà. 1946–1951 m. buvo Kelheimo(Bavarija) ligoninës kapelionas. 1951 m.apsigyveno JAV, Postakete, Pys Deile.Gyvendamas Telðiuose iðleido eilëraðèiørinkinius „Margumynai“, „Ðviesius krislus“,poemas „Genijus ir meilë“, „Upytë“. Daugknygø paraðë gyvendamas uþsienyje. Bend-radarbiavo periodiniuose leidiniuose „Aidai“,„Draugas“, „Garnys“, „Lietuva“, „Margutis“,„Naujoji Romuva“, „Vaivorykðtë“, „Pradai irþygiai“, „Pradalgë“, „Veja“, „Vadovas“,„Vienybë“, „Viltis“ ir kt. Slapyvardþiai: Ancilla,Rakðtis, Kun. M. V., K. V. ir kt.

MOTIEJUS VALANÈIUS (1801–1875)Kunigas, istorikas, religinis raðytojas,

prozininkas, blaivybës propaguotojas,Þemaièiø vyskupas. Gimë 1801 m. vasario28 d. Nasrënuose (Kretingos r.). Mirë 1875 m.geguþës 29 d. Kaune. 1816–1821 m. mokësiÞemaièiø Kalvarijos dominikonø mokykloje.1822 m. ástojo á Varniø kunigø seminarijà, ið

Telðiø vyskupas Antanas Vaièius (1926–2008).Danutës Mukienës nuotrauka

(Nukelta á 56 p.)

Motiejus Valanèius (1801–1875). Dailininkasneþinomas

Motiejaus Valanèiaus knygø „Þemaièiøvyskupystë“, „Vaikø knygelë“ ir „Davatkøknyga“ puslapiai

jos 1824 m. buvo pasiøstas mokytis áVilniaus Vyriausiàjà seminarijà, kurià baigë1828 m. ir buvo áðventintas kunigu. 1834 m.dirbo Mozyriaus (Baltarusija) pavietomokyklos tikybos mokytoju ir kapelionu,1834–1840 m. – Kraþiø gimnazijos tikybosmokytoju, kapelionu ir bibliotekininku, para-ðë Kraþiø mokyklos istorijà (rankraðtisneiðlikæs). Nuo 1840 m. Vilniaus dvasinëjëakademijoje dëstë pastoracinæ teologijà irbiblinæ archeologijà. Kar tu su Akademija

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM55

56 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

1842 m. persikëlë dirbti á Peterburgà. Èiabendravo su S. Daukantu. 1845 m. gráþo áÞemaitijà, buvo paskir tas Varniø kunigøseminarijos rektoriumi. 1850 m. kon-sekruotas Þemaièiø vyskupu. Juo tapæsëmësi intensyvios ir ávairiapusës veiklos:reogarnizavo vyskupijà ir Varniø seminarijà,vykdë veiksmingà blaivybës akcijà, rû-pinosi vaikø ir suaugusiøjø ðvietimu, suor-ganizavo platø parapiniø mokyklø tinklà.Palaikë S. Daukanto, A. Baranausko M. Ake-laièio, L. Ivinskio keltas, idëjas, sutelkëbendradarbiø bûrá. Organizavo knygø,daugiausiai lietuviðkø, prekybà. Stengësiparûpinti reikiamos religinës literatûros,pats raðë, taip pat redagavo anksèiau kitøiðleistus tekstus (K. Sirvydo „Punktussakymø“, V. Valmiko „Kantièkas“ ir kt.).Intensyviai lankë parapijas, skelbë gany-tojiðkus laiðkus (tarp jø ir „blaivybës gro-matas“), kurie yra svarbûs pamokslø þanrotekstai. Vyskupijos centrà caro valdþia1864 m. perkëlë á Kaunà. Gyvendamas Kau-ne M. Valanèius organizavo lietuviðkø raðtøspausdinimà Prûsijoje ir slaptà jø gabenimàá Lietuvà. Pavardës formos: Valanèauskis,Wolonczewskis, Valanèauskas ir kt.

Slapyvardþiai: Joteikis, J. Zaberman ir kt.

ANTANAS VALIUÐKA (1915–1998)Kunigas. Gimë 1915 m. gruodþio 20 d.

Laumaièiuose (Skuodo r.). Mirë 1998 m.rugpjûèio 3 d. Ðventojoje. Baigë Skuodovidurinæ mokyklà, 1940 m. – Telðiø kunigøseminarijà. Mokydamasis joje priklausë

þemaièiø kalbos studijø bûreliui ir buvoseminarijos laikraðtëlio „Vita Nova“ redak-torius. Kunigavo Ðatëse, Ðventojoje, Palan-goje. 1944 m. pasitraukë á Vokietijà, 1946–1949 m. studijavo Heidelbergo universitete.1949–1953 m. kunigavo Buenos Airëse,Kordoboje (Argentina). 1954 m. persikëlëgyventi á JAV. Kunigavo Sietle, Por tlande,Moravijoje, Los Andþele, Fenikse. 1997 m.gráþo á Lietuvà. Raðë ir skelbë eilëraðèius.

JUOZAPAS VARKULEVIÈIUS(apie 1788–1838)Kunigas, poetas. Gimë apie 1788 m.,

greièiausiai Skaudvilës apylinkëse. Mirë1838 m. rugpjûèio 14 d. Skaudvilëje. MokësiKraþiø gimnazijoje. 1807–1808 m. buvoLuokës parapinës mokyklos mokytojas.1808–1810 m. mokësi Varniø kunigø se-minarijoje ir Vilniaus vyriausioje kunigø se-minarijoje. Kunigavo Gargþduose, Laiþuvoje.Raðë eiliuotus kûrinius. Ið jø yra þinomastik vieno pavadinimas – „Szwejsk bobaridika“.

PRANAS VASERIS (1915–1987)Kunigas, prozininkas. Gimë 1915 m.

balandþio 1 d. Igariuose (Skuodo r.). Mirë1987 m. rugsëjo 29 d. Melburne (Australija).Mokësi Mosëdyje, Skuodo vidurinëse mo-kyklose, 1935–1940 m. – Telðiø kunigøseminarijoje. 1940–1944 m. buvo Tirkðliøvikaras. 1944 m. pasitraukë ið Lietuvos áVokietijà. 1945–1948 m. Vokietijos Heidel-bergo universitete studijavo fizikà, kartu buvoKarlsruhës lietuviø studentø kapelionas.

1949 m. dirbo Memingeno lietuviø gimna-zijoje. 1950 m. iðvyko á Australijà, ten buvopaskir tas Melburno lietuviø kapelionu.Melburne prie Ðv. Jono baþnyèios ákûrëlietuviø sekmadieninæ mokyklà vaikams,buvo jos kapelionas. Jis buvo pirmasisAustralijos lietuviø katalikø federacijospirmininkas. 1952–1955 m. leido, redagavoþurnalà „Ðvyturys“ (kartu su B. Zumeriu),savaitraðèius „Sekmadienis“ (1952–1955),„Ðventadieninis balsas“ (1961–1962), „Të-viðkës aidai“ (1964–1974). Parengë knygà„Prieð tavo altoriø: ðv. Miðios lietuviðkai“(1968, 1977, 1988). Slapyvardis – Erlënas.

JUOZAS VENCKUS (1887–1979)Kunigas, memuaristas. Gimë 1887 m.

sausio 16 d. Upytënuose (Kretingos r.). Mirë1979 m. birþelio 30 d. Niujorke, palaidotasÈikagoje (JAV). 1913–1916 m. mokësi Telðiøgimnazijoje, 1916–1918 m. – Voroneþogimnazijoje (Rusija). Mokësi Herenberge(Vokietija), Valkenburge (Olandija). VytautoDidþiojo universitete baigë biologijos stu-dijas. Toliau mokësi Louvaino universitete(Belgija). 1927–1940 m. mokytojavo Kaunojëzuitø gimnazijoje. 1946 m. persikëlæsgyventi á JAV, dirbo Skrantono, Vaðingtono,Montevideo (Urugvajus) universitetuose.Kunigavo Los Andþele, Brukline. Bendra-darbiavo periodiniuose leidiniuose „Aidai“,„Laiðkai lietuviams“ ir kt.

FELIKSAS VEREIKA (1818–1882)Kunigas, vertëjas. Gimë 1818 m. gegu-

þës 9 d. Lauèiuose (Kelmës r.). Mirë 1882 m.

(Atkelta ið 55 p.)

Nuotraukose (ið kairës): Pranciðkus Þadeikis (1869–1933); Antanas Valiuðka (1915–1998). Fotografai neþinomi; Zitos Genienës ir dr. Jono Genio knyga„Varniø kunigø seminarija“ (Vilnius: Þemaièiø kultûros draugijos redakcija, 1999)

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM56

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 4

57IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

liepos 30 d. Puðalote (Pasvalio r.). 1843–1846 m. mokësi Varniø kunigø seminarijoje.Kunigavo Skirsnemunëje, Ðiaulënuose,1851 m. – Tryðkiuose (Telðiø r.), Anykð-èiuose, Upninkuose, Vepriuose, Puðalote.Caro valdþia átarë, kad jis dalyvavo 1863 m.sukilime, todël suëmë ir kurá laikà kalinoPanevëþyje, po to gràþino á Puðalotà, kur jisbuvo laikomas policijos prieþiûroje. Parengëspaudai knygà „Nowenas pri Jezaus Kris-taus, szwencziausies Marijos Panos ir kituszwentu“ (1857, 1858, 1862, 1863, 1904).

JUOZAPAS VITKUS (1863–1937)Kunigas, memuaristas, knygneðys. Gimë

1863 m. gruodþio 24 d. Ðiemoliuose(Plungës r.). Mirë 1937 m. vasario 18 d.Girënuose (Plungës r.), palaidotas Jana-polëje (Telðiø r.). Mokësi Plungës pradinëjemokykloje, Ðiauliø gimnazijoje ir Þemaièiøkunigø seminarijoje Kaune, kurià baigë1887 metais. Kunigavo Ylakiuose (1887–1889), Þemaièiø Naumiestyje (1889–1895),Vadaktuose (1985–1900), Krakëse (1900–1903), Janapolëje (1903–1935). Nuo 1936 m.buvo Girënø prieglaudos kapelionas. Uþlietuviðkos literatûros platinimà buvo per-sekiojamas ir kratomas. Pamokslus sakëtik þemaitiðkai. Savo darbus skelbë leidi-nyje „Þemaièiø ir Lietuvos apþvalga“ 1891–1892 m., „Lietuviø laikraðtyje“ 1904 m. irkt. Slapyvardis – Godlapis.

KAZIMIERAS VIZGIRDA (1788–1861)Kunigas, religinës literatûros rengëjas,

vertëjas. Gimë 1788 m. Þemaitijoje. Mirë1861 m. sausio 19 d. Vilniuje. 1804–1808 m.mokësi Telðiø mokykloje, 1808–1810 m. –Varniø kunigø seminarijoje, 1810–1812 m. –

Vilniaus vyriausiojoje kunigø seminarijoje.1815 m. gavo teologijos magistro laipsná.Nuo 1813 m. kunigavo Plungëje, Vilniuje,Laukuvoje, Kartenoje, Ariogaloje ir Ðiluvoje.Nuo 1849 m. kaip atgailautojas gyvenovienuolynuose. Rankraðèiuose paliko „Mal-dawimaj ant Atlajdu arba atpusku keturiudeszimtu Adinu, Wiadomosci o niektorychSwietych“ (1847); „Karavanas arba Kryþiausanioliszkas“ (1860).

PRANCIÐKUS ÞADEIKIS (1869–1933)Ver tëjas, memuaristas, kunigas. Gimë

1869 m. spalio 23 d. Pareðketyje (Telðiø r.).Mirë 1933 m. gruodþio 6 d. Skuode, palai-dotas Narvydþiuose (Skuodo r.). MokësiVarniø pradinëje mokykloje, Rucavos (Lat-vija) progimnazijoje, Palangos ir Mintaujos(Jelgava) gimnazijose, Varniø kunigøseminarijoje. Kunigu áðventintas 1983 m.Vikaravo Kamajuose, Brëslaujoje, buvo Pa-nevëþio kuratas, Kauno kalëjimo kapelio-nas, 1908–1914 m. – Paðuðvio klebonas,nuo 1914 m. iki mirties – Skuodo klebonasir dekanas, 1906–1909 m. – Kaune veikusiosÐv. Kazimiero draugijos sekretorius. Platinolietuviðkà spaudà, rëmë knygneðius. Bend-radarbiavo periodiniuose leidiniuose „Tiesoskelias“, „Naujoji Romuva“, „Nedëldienioskaitymai“, „Draugija“, „Lietuvos mokykla“,„Praeitis“ ir kt. Slapyvardþiai: kun. Pr. Þ., P. P. Þ.

ADOMAS ÞEIMIS (ÞEIMAVIÈIUS)(1854–1909)Kunigas, spaudos darbuotojas, pub-

licistas. Gimë 1854 m. Kantauèiuose (Plun-gës r.). Mirë 1909 m. gruodþio 30 d. Peleke(Baltarusija). Dirbo farmaceutu. 1889 m.baigë Kauno kunigø seminarijà. 1890–1893 m. kunigavo Varniuose, 1893–1895 m. –Ylakiuose, apie 1896–1904 m. – Vosilyðkyje,nuo 1905 m. iki mirties – Pelekuose (Bal-tarusija). Platino lietuviðkà spaudà, ásteigëslaptà lietuviðkà mokyklà ir pats mokë vaikus.Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose„Tëvynës sargas“, „Vilniaus þinios“, „Vienybëlietuvninkø“, „Viltis“, „Þemaièiø ir Lietuvosapþvalga“ ir kt.

JUOZAPAS ÞELVYS-ÞELVAVIÈIUS(1822–1866)Poetas, vertëjas, kunigas. Gimë 1822 m.

balandþio 6 d. Malkarstuose (Telðiø r.). Mirë1866 m. balandþio 7 d. Saratove (Rusija).Mokësi Plateliø parapinëje mokykloje, ovëliau – Telðiø bernardinø mokykloje.1843 m. baigë Varniø kunigø seminarijà,

Memorialinë lenta Telðiø vyskupams JustinuiStaugaièiui, Vincentui Borisevièiui ir PranciðkuiRamanauskui Telðiø Ðv. Antano Paduvieèiokatedros sienoje. Algirdo Þebrausko nuotrauka

1847 m. – Sank Peterburgo katal ikødvasinæ akademijà, ágydamas teologijosmagistro laipsná. Kunigauti buvo pasiøstasá Maskvà. Iki 1856 m. ten ëjo vikaropareigas, vëliau buvo paskir tas Saratovokunigø seminarijos rektoriumi. Raðydavoþemaièiø tarme. 1850 m. paraðë lenkiðkàkatekizmà „Krotki Wyklad katolickiegokatechizu“, kuris 1852 m. buvo iðverstas álietuviø kalbà. 1850–1854 m. lenkø irvokieèiø kalbomis leido parapiná MaskvosÐv. Petro ir Pauliaus baþnyèios kalendoriø„Kalendarzyk parafialny [...] Kirchen-kalender“. Lenkø kalba yra paraðæsreliginiø knygø.

JONAS ÞVIRBLIS (1911–1997)Kunigas, prozininkas. Gimë 1911 m.

rugsëjo 18 d. Debeikiuose (Utenos r.). Mirë1997 m. kovo 4 d. Grand Rapidse (JAV).Baigë Utenos gimnazijà. Mokësi Aukð-tesniojoje technikos mokykloje Kaune,1933–1938 m. – Telðiø kunigø seminarijoje.Kunigavo Ðatëse, Kruopiuose, Gargþduose.Po Antrojo pasaulinio karo, 1944–1946 m.,studijavo Romoje. 1946–1957 m. gyveno irkunigavo Santjage (Èilë). 1957 m. persikëlëgyventi á JAV, ásikûrë Grand Rapidse ir toliauëjo kunigo pareigas. Pasaulio lietuviø archy-ve yra saugomas J. Þvirblio rankraðtis„Lietuviðkoji ðventø miðiø eiga“ (1969 m.).Bendradarbiavo laikraðtyje „Dirva“. Sla-pyvardis – Jonas Paskutinysis.

Þemaièiø vyskupo, kunigaikðèio Merkelio Gied-raièio (apie 1536–1609) herbas

ZZ_2016_4.pmd 11/13/2016, 8:51 PM57