Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

21

1253 m. Betygalos þemë pirmà kartà paminëta raðytiniuoseðaltiniuose (Mindaugo raðte, kuriame jis nurodo, kad pusæ Betygalospadovanoja Livonijos ordinui). 1257 m. Mindaugas kità pusæ Betygalos þemiø uþraðë Lietuvos

vyskupui Kristijonui. XIII–XIV a., kovø su kryþiuoèiais metais, netoli Betygalos

(Dubysos intako Vaðkutës deðiniajame krante) stovëjusi pilis buvoviena ið svarbesniø þemaièiø gynybiniø piliø. 1384 m. kryþiuoèiø þvalgø kelio ið Marienburgo á Þeimiø

kraðtà apraðyme paminëta Betygalos gyvenvietë. Tikëtina, kad XIV a. Betygala buvo valsèiaus centras. 1416 m. Betygaloje pastatyta viena ið pirmøjø baþnyèiø

Þemaitijoje (manoma, kad paties Vytauto Didþiojo nurodymu). XVI a.vid. ir XVIII a. pab. ji atnaujinta. Ði baþnyèia stovëjo iki 1852 m. 1516 m. geguþës 15 d. Þygimantas Senasis Betygalai sutei-

kë privilegijà rengti turgus. 1723 m. ði privilegija atnaujinta. 1579 m. Betygaloje ásteigta parapinë mokykla, kuri su per-

traukomis veikë iki 1867 m., kai buvo reorganizuota á valdinæ. 1592–1609 m. Betygalos klebonu dirbo Mikalojus Daukða,

pirmøjø lietuviðkø knygø, iðleistø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-tystëje („Katekizmo“ ir „Postilës“) vertëjas á lietuviø kalbà. 1612 m. Ugioniø kaime pastatyta kalvinø baþnytëlë. 1650 m. netoli Betygalos esanèiame Ugioniø kaime, prie

plaèiai þinomo ðventojo ðaltinio, jau stovëjo koplyèia. 1784 m.M. Dirda netoliese pastatë medinæ baþnyèià. 1831 m. ji sudegë,tada jos vietoje 1836 m. pastatyta mûrinë Ðvè. Mergelës MarijosËmimo á dangø baþnyèia. Ji stovi iki ðiol. 1706 m. Betygaloje vyko þemaièiø kautynës su Lietuvà nio-

kojusia ðvedø kariuomene. 1857–1858 m. kunigo Anupro Ðrëderio rûpesèiu Betygaloje

pastatyta nauja medinë baþnyèia (sudegë 1915 m.). 1862 m. ant Betygalos II piliakalnio pastatyta koplyèia (te-

bestovi iki ðiol). 1863 m. klebonas Anupras Ðrëderis parapijieèiams, perskai-

të sukilëliø manifestà (uþ tai rusø valdþios iðtremtas á Nerèinskà). 1900 m. Betygaloje ásteigta beturèiø ðalpos draugija, 1902–

1903 m. pastatyta seneliø prieglauda. Pirmojo pasaulinio karo metais sunaikinta Betygalos baþnyèia. 1923 m. Betygaloje buvo 46 sodybos, 334 gyventojai. 1924–1930 m. kunigo P. Janulaièio ir parapijieèiø rûpesèiu

pagal architekto Vlado Dubeneckio projektà pastatyta nauja didþiu-lë mûrinë neobarokinio stiliaus, klasicizmo bruoþø turinti baþnyèia.1932 m. jà konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Baþnyèios di-dájá altoriø ið medþio ir gipso sukûrë skulptorius Bronius Pundzius(tai antrasis jo padarytas altorius). Greta stovinti varpinë su baþny-èia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada. Baþnyèiojesaugoma nemaþai meno vertybiø. Ðventoriuje stovi 1890 m. pasta-tytas medinis kryþius su koplytële. 1928 m. Betygalos centre pastatytas dviejø kryþmø Tautos

kryþius (meistras J. Kaminskas). Sovietmeèiu (1950 m.) jis buvonupjautas, o 1989 m. atstatytas (meistrai J. Grabauskas ir R. Ra-manauskas). 1930 m. Betygalos ðauliø rûpesèiu miestelio centre pastatytas

Vytauto Didþiojo paminklas (skulptorius Petras Aleksandravièius). 1934 m. Betygaloje buvo 434 gyventojai. 1938 m. Betygalos kapinëse atnaujinta Auðros vartø koplyèia. 1940 m. Betygalos parapijoje gyveno 6 622 katalikai.

BETYGALAMiestelis 1 km atstumu nuo Dubysos kairiojo kranto,

prie nedidelio Vieversos upelio, 90–100 m aukðèiau jûroslygio, 15 km á rytus nuo Raseiniø ir 13 km á ðiaurës vakarusnuo Ariogalos. Anot padavimo, senovëje ðalia Betygalos,Aukaimyje, buvusi þinyèia, o ten gyvenæs pagoniøvyriausias þynys Gintautas.

Gyvas toks pasakojimas, susijæs su Betygalos vardokilme: legendinis Palemonas su savo vyrais plaukda-masaukðtyn Dubysos upe, ties Ariogala paklausæs, „Ar jaugalas?“, o paplaukæs kiek aukðèiau ir apsistojæs tarë: „Betyra galas“. Ið to ir kilæs vietovës vardas.

Betygala kovø su kryþiuoèiais metais buvo vienas iðsvarbesniø gynybiniø objektø Þemaitijoje.

Miestelis ásikûræs lygumoje, taèiau aplinkinës kalvos,link Dubysos besileidþiantys ðlaitai, Lelyko, Vievirþës(Vievirþo), Vaðkutës upeliai miesteliui suteikia ypatingogroþio ir jaukumo. Jo centinæ dalá puoðia skulptoriaus PetroAleksandravièiaus sukurtas Lietuvos didþiojo kunigaikðèioVytauto paminklas (1930).

(Nukelta á 22 p.)

Vytauto Didþiojo paminklas Betygaloje, pastatytas 1930 m.Skulptorius Petras Aleksandravièius. Nuotrauka ið Dubysosregioninio parko archyvo. Audriaus Norkaus nuotrauka

ISTORIJA

PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS

22 ISTORIJA

(Atkelta ið 21 p.)

Virðuje (kairëje ir deðinëje) – Betygalos baþnyèia ið iðorës ir vidaus.Danutës Mukienës nuotraukos. Deðinëje – 1836 m. pastatyta Ugioniøbaþnyèia. Jono Danausko nuotrauka

Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Betygalosþydø bendruomenæ, nuþudë nemaþai kitø èia gyvenusiø þmoniø. 1944 m. prie Betygalos piliakalnio esanèio Lelyko upelio

vyko stiprûs mûðiai tarp rusø ir hitlerininkø kariuomeniø. Po karo Betygala buvo apylinkës ir kolûkio centras. 1959 m. Betygaloje buvo 454 gyventojai. 1987 m. spalio 13 d., minint Maironio 125-àsias gimimo me-

tines, Betygalos mokyklai suteiktas poeto Maironio vardas. 1986 m. Betygaloje atidarytas Jono Kuzminskio muziejus. 2001 m. iðleista M. B. Navakauskienës knyga „Betygalos

þemë“. 2003 m. Betygaloje iðkilmingai paþymëta miestelio 750

metø sukaktis nuo pirmojo jos paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuo-se. Ta proga prie mokyklos pasodintas retøjø rûðiø klevø skveras. Ðiuo metu Betygalos seniûnijai priklauso 18 395 ha teritori-

ja. Èia gyvena apie 2 700 gyventojø, yra 76 kaimai. Daugiausiaþmoniø – seniûnijos administraciniame centre Betygaloje, Ilgiþiø,Poþeèiø, Berteðkiø, Þibuliø, Steponkaimio kaimuose. Pastaraisiaismetais pagal tradicijà kasmet vienà kartà iðleidþiamas seniûnijosir Betygalos bendruomenës laikraðtis „Betygalos þemë“.

Betygalos seniûnijos teritorijoje veikia Betygalos Maironio vidurinë mo-kykla, Ilgiþiø pagrindinë mokykla, Poþeèiø pradinë mokykla, 3 bibliotekos.Betygalos kraðtà garsina Ilgiþiø kapela, nemaþai kitø meno saviveiklos ko-lektyvø. Pastaraisiais metais seniûnijoje aktyviai veikia ðios kaimø bendruo-menës: Berteðkiø, Betygalos, Ilgiþiø, Saugailiø, Þibuliø. Dauguma Betyga-los ir jos apylinkiø gyventojø verèiasi þemës ûkiu.

8 km á ðiauræ nuo Betygalos esantá Pasandravio dvarelá XIX a. II p.nuomojo Aleksandras Maèiulis-Maciulevièius. Èia 1862 m. gimë jo sûnusJonas Maèiulis-Maironis. Netoli ðio dvaro esanèiame Bernotø kaime XIX a.A. Maèiulis-Maciulevièius turëjo savo ûká. Èia savo jaunystæ praleido po-etas Maironis (iðsamiau apie tai þr. p. 75). Turistø dëmesio ðiose apylinkësesulaukia ir neseniai atstatytas Maslauskiðkiø vandens malûnas.

Paskutiniais savo gyvenimo metais Betygaloje per Ðv. Onos atlaiduslankësi Maironis. Tam faktui atminti prie Ðv. Jono ðaltinëlio (jis yra nuo mies-telio leidþiantis link Dubysos) árengta atminimo lenta, suolelis pakeleiviui.

Pilkalnio kapinëse – daug ádomiø, vertingø paminklø ir kryþiø. Nemaþaijø sukûrë vietos tautodailininkas J. Grabauskas. Ðiose kapinëse palaidotipoeto Maironio tëvai ir seserys, kun. P. Ðniukðta, dailininko J. Kuzminskiotëvai. Senosiose Betygalos kapinëse stovi paminklas þuvusiems uþ Lietu-vos laisvæ (jo pastatymà inicijavo ir projektà sukûrë A. Juðka).

Iðsamiau su Betygalos istorija galima susipaþinti vietos muziejuje, ku-riame árengtos istorijos, geologijos, dailës, memorialinës þymiø kraðtieèiøeks-pozicijos. Maironio vardo vidurinëje mokykloje veikia poetui Maironiuiskirta ekspozicija.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

23ISTORIJA IR ARCHITEKTÛRA

Darbutø I piliakalnis daugelio vadinamas Bielskio vardu, nes joteritorijoje palaidotas dvarininkas Ignacas Bielskis. Piliakalnis„árengtas aukðtumos kampe, esanèiame Dubysos kairiajame irKirkðnovës deðiniajame krante, ties jø santaka. Aikðtelë keturkam-pë, pailga PV–ÐR kryptimi, 55x45 m dydþio, nelygi, iðkiliu viduriu.Jos ÐV–ÐR pusëse supiltas 1 m aukðèio, 16 m ploèio pylimas,kurio iðorinis 6 m aukðèio ðlaitas leidþiasi á 5 m ploèio, 1 m gyliogriová, uþ kurio supiltas antras 1 m aukðèio, 5 m ploèio pylimas,juosiantis piliakalná ir V ðlaite. ÐR ðlaite, 7 m þemiau aikðtelës yra3 m ploèio terasa, kuri 4 m þemiau ÐR pylimo virsta 7 m ploèio, 0,3m gylio grioviu, uþ kurio supiltas antras 0,5 m aukðèio, 5 m ploèiopylimas, nuolaidëjantis ðlaitu þemyn á V. Virðutinë 6–8 m aukðèiolaitø dalis buvo iðlyginta, stati. Ðlaitai statûs, 20 m aukðèio. Ð pilia-kalnio kraðtas nuslinkæs dar XIX a. Piliakalnyje palaidotas XIX a.viduryje miræs dvarininkas Bielskis, kurio kapà þymi 3,5 m aukðèiobetoninë stela. Piliakalnis apaugæs puðimis su tankiu lapuoèiø po-miðkiu.

1886 m. piliakalnio aikðtelæ (86,5 m2) kasinëjo T. Daugirdas,aptikæs akmenø grindiniø, þalvariná þiedà, geleþinio peilio virðûnæ,keramikos, gyvuliø kaulø. 1911 m. L. Kðivickis iðtyrë iðlikusiusaikðtelës pakraðèius – apie 870 m2 plotà. Èia surastas iki 1 mstorio kultûrinis sluoksnis, kuriame atkasti akmenø grindiniai, þidi-niai, XII–XIV a. geleþiniai árankiai: peiliai, ylos, raktai, cilindrinëspyna, pentinas, þirkliø, dalgio dalys ir þalvariniø dirbiniø: raktai,pasaginës ir apvalios segës, kabutis, ávija, apkalas, smiltainio irmolinis verpstukai, akmeniniai galàstuvai, gintaro gabalëlis, daugþiestos keramikos ðukiø, apie 40 kg gyvuliø kaulø.

Piliakalnis datuojamas II tûkst. pradþia.Pasiekiamas Ariogalos–Betygalos plentu (yra kairëje (V), per-

vaþiavus Kirkðnovæ).“Darbutø piliakalná XX a. pr. ið pietø pusës ir kasinëjimø metu

atkastà akmenø grindiná gynybinës sienos vietoje yra fotografavæsL. Kðivickis (nuotraukos saugomos VDKM).

Piliakalná tyrinëjæs Tadas Daugirdas savo raðtuose mini ðio pi-

Betygalos seniûnijos piliakalniaiBETYGALOS I PILIAKALNISXX a. pradþioje Betygalos I piliakalná ið pietryèiø pusës nuotrau-

koje yra áamþinæs L. Kðivickis (VDKM, inv. nr. 2042).Ðis „piliakalnis árengtas aukðtumos kyðulyje, Vaðkutës deði-

niajame krante. Aikðtelë netaisyklingo keturkampio formos, orien-tuota ÐR–PV kryptimi, 30 m ilgio ir 33 m ploèio. Jos ÐR gale supil-tas 1,5 m aukðèio, 15 m ploèio pylimas, kurio 4 m aukðèio iðorinisðlaitas leidþiasi á 22 m ploèio, 1 m gylio griová. Ðlaitai statûs, 20–25m aukðèio. Piliakalnis apardytas arimø, griovio vietoje kasti bul-viarûsiai. Aikðtelë dirvonuoja, ðlaituose auga medþiai.

Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia.Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos plentu pasukus prie Betyga-

los kapiniø (á deðinæ – PV), nuo jø lauko keliuku pavaþiavus 300 mpro kapiniø Ð pakraðtá, laukø kraðtu (yra kairëje).“

Betygalos „antrasis piliakalnis yra 300 m á PR nuo pirmojo.Greièiausiai tai pirmojo piliakalnio átvirtintas papilys. Jis árengtasaukðtumos kampe. Aikðtelë netaisyklingo ovalo formos, pailga R–V kryptimi, 107x73 m dydþio, nelygintu pavirðiumi. Jos PV kraðtasbeveik 7 m aukðtesnis uþ likusià dalá. Aikðtelës ÐR pakraðtyjesupiltas 1,5 m aukðèio, 10 m ploèio pylimas, uþ kurio iðkastas 90m ilgio, 10 m ploèio, 3 m gylio puslankio formos griovys. V ðlaitas2 m aukðtyje nuo aikðtelës statintas. Ðlaitai statûs, 18 m aukðèio.Aikðtelës PV kraðtas nuardytas kasant karjerà. Beveik aikðtelëscentre stovi 1860–1866 m. iðmûryta penkiakampë Jankovskiø kop-lyèia. Griovys R dalyje 5 m plotyje virðuje uþpiltas. Piliakalnisapaugæs miðku, aikðtelës dalis palei koplyèià dirvonuoja.

Piliakalnis datuojamas II tûkst. pradþia.Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos keliu pasukus prie kapiniø (á

deðinæ – PV), paëjus per jas á P (yra iðkart uþ kapiniø á PV).“Greta Betygalos piliakalniø esanèiose kapinëse palaidoti poeto

Maironio tëvai, seserys.

BETYGALOS II PILIAKALNIS

DARBUTØ I PILIAKALNIS

Betygalos I piliakalnis ið pietryèiø pusës XX a. pr. L. Kðivickionuotrauka. VDKM, inv. nr. 2042. Iliustracija ið „Lietuvos piliakalniøatlaso“ (V., 2005 m.)

(Nukelta á 24 p.)

24 ISTORIJA IR ARCHITEKTÛRA

Ðio piliakalnio pilies rekonstrukcijà 1956 m. padarë P. Tarasen-ka. XX a. pradþioje piliakalná yra fotografavæs L. Kðivickis (ðiø jonuotraukø saugoma VDKM).

„Piliakalnis árengtas Dubysos deðiniojo kranto aukðtutinës tera-sos kraðte, santakoje su bevardþiu upeliu. Aikðtelë ovali, pailgaPR–ÐV kryptimi, 42x20 m dydþio, buvusi apjuosta 0,5 m aukðèio, 4m ploèio pylimu, kuris geriausiai iðliko ÐV pusëje. Uþ pylimo iðkas-tas 4 m ploèio, 0,3 m gylio griovys, uþ jo supiltas antras 0,5 maukðèio, 4 m ploèio pylimas, kuris ÐV gale yra 2 m aukðèio, 15 mploèio, PR gale – 1,5 m aukðèio, 11 m ploèio. ÐV pylimo iðorinëjepusëje iðkastas 14 m ploèio, 1,5 m gylio griovys 6 m ploèio dugnu,uþ kurio supiltas 0,2–0,7 m (Ð) aukðèio, 6 m ploèio pylimas, kuriogalai pereina á 4–5 m ploèio terasà piliakalnio Ð ir P ðlaituose,apjuosdami já treèiu pylimø þiedu. Á PR ir ÐV nuo aikðtelës árengtiprieðpiliai.

Á ÐV nuo piliakalnio esanèio prieðpilio aikðtelë keturkampë, pail-ga PR–ÐV kryptimi, 65x15 m dydþio, iðkilusiu per 1 m viduriu. JosÐV pusëje supiltas 1 m aukðèio, 10 m ploèio pylimas (iðliko tik Ðkraðtas), kurio 2 m aukðèio iðorinis ðlaitas leidþiasi á 12 m ploèio,1,5 m gylio griová. Á PR nuo piliakalnio esanèio prieðpilio aikðtelëketurkampë, irgi pailga PR–ÐV kryptimi, 35x11 m dydþio, iðkilusiuper 1 m viduriu. Jos PR pusëje supiltas 1 m aukðèio, 14 m ploèiopylimas.

Piliakalnio ir prieðpiliø ðlaitai á Dubysos slëná statûs, 20 m aukð-èio, á upelá – nuolaidesni, 10–15 m aukðèio. Jie ir aikðtelës bei

ROÈIÐKËS PILIAKALNIS

(Atkelta ið 23 p.)

DARBUTØ II PILIAKALNIS

Darbutø „antrasis piliakalnis yra 400 m á ÐV nuo pirmojo. Jisárengtas Dubysos aukðtutinës terasos kraðte esanèiame aukðtu-mos kyðulyje. Aikðtelë keturkampë, pailga P–Ð kryptimi, 25x8 mdydþio. Jos Ð gale supiltas 9 m ilgio, 1,7 m aukðèio, 14 m ploèiopylimas, kurio iðorinis 3 m aukðèio ðlaitas leidþiasi á 9 m ploèio, 1m gylio griová. Ðlaitai statûs, 15–20 m aukðèio. Pylime iðkastaduobë. Piliakalnis apaugæs miðriu miðku, medþiai nuo aikðtelëskirsti.

Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia.Pasiekiamas Ariogalos–Betygalos plentu pervaþiavus Kirkðno-

væ, pakilus plentu á Dubysos ðlaità, jame pasukus á kairæ (V) þvyr-keliu, vedanèiu Vandþiø link, pavaþiavus 100 m (yra 30 m á deðinæ(Ð), miðke).“

liakalnio paðlaitëje esantá senkapá. Ðis buvusio Darbutø dvaro þe-mëje esantis senkapis ir jo radiniai minimi ir valstybës archeologi-jos kasinëjimø medþiagoje (VAK, 38, p. 102–104), taèiau XX a. ant-roje pusëje ðiø senkapiø pëdsakø archeologiniø þvalgomøjø eks-pedicijø metu jau nebebuvo galima uþfiksuoti, aplinkiniai þmonëstaip pat jø vietos nurodyti nebegalëjo.

Roèiðkës piliakalnio pilies rekonstrukcija. Autorius Petras Tarasenka.1956 m. Iliustracija ið „Lietuvos piliakalniø atlaso“ (V., 2005 m.)

pylimai apardyti arimø. ÐV prieðpilio beveik visas ÐV pylimas nu-ardytas kasant karjerà. Aikðtelës dirvonuoja, taèiau jau pradedauþaugti krûmais ir eglaitëmis, Ð ðlaitas apaugæs eglëmis. Piliakal-nis þinomas ir Raèkiðkiø vardu.

Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia.Pasiekiamas ið Ariogalos–Betygalos plento, pravaþiavus Kirkð-

novæ, kylant á kalnà pasukus á kairæ (V) keliu, pavaþiavus 2,7 kmDubysos kairiojo kranto slëniu iki nykstanèio kelio galo (yra deði-nëje (Ð), ant Dubysos aukðtutinës terasos (matyti neapaugæs Pðlaitas).“

Meèislovo Sakalausko nuotraukoje – kryþius Betygalos apylinkëse.Fotografuota apie 1960 m.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

25ISTORIJA

„XV–XVIII a. galima áþvelgti gal du svarbesnius Þemaitijosadministravimo modelio raidos etapus. Pirmasis apimtø XV a. irtæstøsi iki 1565–1566 m. teisminiø ir administraciniø reformø, oantrasis – XVI a. pab. ~ XVIII a. pab. Kiekvienà ið ðiø etapø galimabûtø suskirstyti á smulkesnius periodus. (...)

Pirmuoju etapu Þemaitija mëgino surasti savo vietà visameLDK gyvenime, sutvarkyti savo vidaus gyvenimo organizacijà. Ðislaikotarpis nebuvo ramus. Kiekvienas Didþiojo kunigaikðèio þings-nis, paþeidþiantis nusistovëjusias vietines tradicijas, èia buvo su-tinkamas nepalankiai. Galiausiai 1441 m. po Þygimanto Kæstutai-èio nuþudymo pasireiðkusiuose Þemaitijos bajorø nesutarimuosesu LDK ponija dël pretendento á Didþiojo kunigaikðèio sostà, þe-maièiø bajorijai pavyko uþtikrinti Þemaitijos seniûnystës, kuri LDKtitule pradedama vadinti kunigaikðtyste, lygiavertæ padëtá kitø LDKvaivadysèiø ir seniûnijø atþvilgiu. 1441 m. DLK Kazimiero suteiktaprivilegija, nors tiesiai apie tai ir nekalbëdama, bent jau bendriau-siais bruoþais nubrëþë ir Þemaitijos administravimà – Þemaitijosbajorija gavo teisæ pati rinkti seniûnus. (...)

Svarbiausia Þemaitijos administracijos figûra XV–XVIII a. buvoseniûnas. Taèiau jo padëtis keitësi. XV a., kai á ðias pareigas Didy-sis kunigaikðtis daþniausiai skirdavo Kæsgailas, seniûno kompe-tencija Þemaitijoje buvo labai didelë. Su Kæsgailø sprendimaisvietinë bajorija turëjo skaitytis beveik besàlygiðkai. (...).

Kitas átakingas Þemaitijos administravimo institutas buvo tijû-nai. Valsèiø skaièius ne visada lëmë tijûnø skaièiø. Kartais vienastijûnas galëjo administruoti kelis valsèius, todël tijûnø skaièiuskeitësi. (...) Tijûnø institutas Þemaitijos administravimo sistemojeiðliko reikðmingas iki pat Lietuvos-Lenkijos valstybës þlugimo.

Vilniaus seimas 1564–1566 m. perskirstë LDK á 30 pavietø,kurie sudarë 13 vaivadysèiø2". Þemaitijos seniûnija, kaip ir Poloc-ko, Mstislavlio, Podolës, Breslaujos vaivadijos, savo sudëtyje tu-rëjo po vienà pavietà, t. y. jø teritorijos smulkiau nebuvo padalytos.Bûtent ðiais metais vykdytas reformas galima bûtø laikyti antrojoÞemaitijos administravimo laikotarpio pradþia.

Iki XVI a. vid. nusistovëjæs LDK valdymo organizavimo modelistenkino Þemaitijos bajorijà. Tai rodo ir 1564–1566 m. reforma. Vyk-dant jà bajorija ið pradþiø pasiprieðino naujovëms, nors ðios irþadëjo jai kur kas didesnes laisves. (...) Þemaitijos bajorija visdëlto siekë XVI a. vid. iðlaikyti senuosius institutus, o siûlomànaujàjà tvarkà pajungti senajai. Daugelio pavietø bajorija siuntëDLK seimeliuose priimtus praðymus, pretenzijas dël kai kuriø re-formos punktø. Praðymus buvo pateikusi ir Þemaitijos bajorija.

1566 m. Bresto seime þemaièiø bajorija jø pateikë ðeðis. Svarbûsyra ðie: leisti patiems rinkti pretendentà, kaip ir seniûnà, á kaðtelio-no pareigas, neleisti lengvai atsieti þemës nuo vaikø ir giminaièiø,leisti Pilies teismà sujungti su Þemës teismu, kad dël teismø ávai-rovës nebûtø vilkinimo, o teismo sprendimo vykdymà pavesti Pi-lies teismo urëdui. Teismø klausimu dar buvo pageidaujama, kadteismø sesijos vyktø kas aðtuonios, o truktø dvi savaites. Taip patpraðyta leisti apeliacijas nagrinëti vietoje, ðias funkcijas atiduodantseniûnui kartu su kaðtelionu ir kitais urëdininkais reguliariose jøsesijose. Apeliacija, praðanèiøjø Þemaitijos bajorø supratimu, uþNevëþio turëtø bûti siunèiama tik tuo atveju, jei apeliuojantysis liktønepatenkintas. Ðiuo atveju praðoma, kad tokios apeliacijos Didþia-jam kunigaikðèiui bûtø pateikiamos ne tiesiogiai, bet per seniûnà irper já gaunamas atsakymas. Jau ið ðiø praðymø matyti, kad Þemai-tijos bajorija norëjo sukurti savità, skirtingà nuo LDK teismø siste-mà. Þygimantas Augustas patenkino, suprantama, ne visus praðy-mus. Buvo pripaþinta Nevëþio upës riba, uþ kurios prasideda Þe-maitijos kunigaikðtystë, patenkintas bajorø reikalautas Palangosbei Jurbarko iðpirkimas, taèiau þemës atsiejimo klausimas atmes-tas kaip prieðtaraujantis Statuto nutarimams; seniûno institucijospakeitimo vaivados institutu klausimas buvo atidëtas iki kito Sei-mo, kaðteliono skyrimo tvarkà paliko senàjà, bet buvo atmestasatskiros teisminës sistemos ávedimo Þemaitijoje praðymas. TadÞemaitijos Þemës teismo teisëjas, pateisëjis ir raðtininkas turëjopradëti vykdyti savo pareigas. Jø darbà privalëjo uþtikrinti seniû-nas, turëjæs priþiûrëti, kad veiktø abu teismai, kad bûtø pildomosdvi knygos – Þemës ir Pilies teismø. Paliktas ir anksèiau numaty-tas teismø sesijø grafikas: jie turëjo vykti tris kartus per metus – poÐvè. Trejybës, ðv. Mykolo ir Trijø Karaliø ðvenèiø.

Kaip galima spræsti ið Henriko Valua privilegijos, prie ðio klausi-mo Þygimanto Augusto valdymo pabaigoje nebebuvo gráþta. Be to,iki 1574 m. balandþio 9 d., kai Henrikas Valua pasiraðë senøjøprivilegijø patvir tinimo aktà, þemaièiams patiems naujoji tvarka,matyt, pradëjo patikti, nes privilegijoje raðoma, jog praðant Þemai-tijos seniûnui ir pageidaujant visiems Þemaitijos þemës urëdinin-kams, ðlëktai ir riterijai, paliekamos kaðtelionø, pakamariø ir karu-þos institucijos, taip pat Þemës teismo teisëjai, pateisëjai ir raðti-ninkai, kuriø anksèiau èia nebuvo ir atsirado tik Þygimantui Augus-tui valdant. (...) Henriko Valua privilegijoje esama ir kai kuriø Di-dþiojo kunigaikðèio nuolaidø. Jau minëjome, kad Þygimantas Au-

ADMINISTRAVIMAS,TEISMAI ÞEMAITIJOJE XV–XVIII A.PARENGTA PAGAL DR. VACIO VAIVADOS TEKSTÀ „ÞEMAITIJA XV–XVIII AMÞIUJE“. ÞEMAITIJOS ISTORIJA. - VILNIUS, 2000, P. 117–123

(Nukelta á 26 p.)

Iliustracijoje –Þemaièiø kunigaikðtystës Raseiniø repatricijos teismo antspaudas.Saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio Þukausko muziejuje Anykðèiuose.Iliustracija ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø

26 ISTORIJA

gustas palyginti atkakliai laikësi Þemaitijos kaðteliono rinkimo iðvietos bajorø klausimu. Naujai iðrinktas Henrikas Valua 1574 m.balandþio 9 d. privilegijoje ðià teisæ þemaièiø bajorams pripaþino.Be to, pagal ðià privilegijà ið vietos bajorø turëjo bûti renkami irpakamariai bei karuþos. Vadinasi, Þemaitijos bajorija lyg ir susigrà-þino visiðkà savivaldà, kuri buvo paþeista vykdant administracinæreformà. Visos vietiniø pareigûnø skyrimo privilegijos bent jau for-maliai vël atsidûrë þemaièiø bajorijos rankose.

Viena ið administracinës reformos ágyvendinimo Þemaitijojeproblemø ta, kad èia nebuvo stipresniø miesteliø. Iki reformos vie-tinës bajorijos seimeliai vyko ir Vilkijoje, ir Kraþiuose. Nuolatinioseimeliø centro nebuvo. Tad ta paèia privilegija Henrikas Valua lei-do tokia vieta pasirinkti Raseinius ir jø svarba Þemaitijos gyvenimeiðaugo. Ne ðiaip sau dar ir dabar Raseiniai kartkartëmis pavadina-mi Þemaitijos sostine. Taèiau ir ðiame miestelyje teismai ásitvirtinone ið karto. Dar 1581 m. Þemaitijos pasiuntiniai Varðuvos seime(Dirvënø tijûnas Merkelis Vaitiekus Ðemeta, Povilas StanislovasDaumantas Siesickis) visos þemaièiø bajorijos vardu Steponà Ba-torà praðë leisti iðsipirkti uþ 1 200 kapø graðiø valdovui priklau-siusius Raseinius ið Motiejaus Petkevièiaus naðlës, kad èia galëtøvykti bajorø seimeliai, savo sesijas rengti teismai. Steponas Bato-ras tokiam þemaièiø praðymui neprieðtaravo. Þemaièiø seniûnuiJonui Kiðkai buvo liepta vykti á Raseinius ir èia iðmatuoti vietà,kurioje turëjo bûti pastatytas teismo pastatas. Beje, praðyme buvoáraðyta, kad Raseiniuose turëtø vykti ir Þemaitijos tribunolo, kurisèia dël vietos bajorijos nesugebëjimo já suformuoti taip ir nepradëjoveikti, sesijos. Þemaièiams DLK Zigmantas Vaza leido savo atsto-vus deleguoti á Vyriausiàjá LDK tribunolà Vilniuje. Þemës teismosesijos Raseiniuose vyko jau XVI a. 8-ojo deðimtmeèio pabaigoje.Þemës teismo urëdas, kurá sudarë teisëjas, pateisëjis ir raðtinin-kas, buvo renkamas bajorø seimelyje. Èia jie iðkeliami kaip kandi-datai, o iðrinkimà tvirtindavo DLK. Tik po to pastarieji gaudavo vi-siðkà veiklos laisvæ. Ðiaip daþniausiai seimeliai siûlydavo ne vie-nà, o keturis kandidatus, ið kuriø valdovas pasirinkdavo. Taèiau jeibajorija nuspræsdavo, kad pateisëjis po teisëjo mirties ar pasitrau-kimo turi eiti teisëjo pareigas, valdovui pateikiama tik viena kandi-datûra. Þemës teismo kompetencija buvo gana didelë – apëmë dau-giausia þemëvaldos problemas. Be teisminiø ágaliojimø, Þemës teis-mas dar veikë ir kaip notariatas – á teismo knygas buvo áraðomiávairiausi svarbûs to meto bajorijos gyvenimo dokumentai, tarp jø –net seimeliø instrukcijos ar liaudos.

Pilies teismas susiformavo ið seniûno teismo. Jo sudëtyje buvopats seniûnas, kuris pasirinkdavo ir Pilies teismo teisëjà bei raðti-ninkà. Prieð pradëdamas eiti pareigas teisëjas turëjo prisiekti. Ðioteismo teisëjai tarnybà gaudavo ið seniûno rankø, todël skundai dëlneteisëtø sprendimø ir t. t. pirmiausia turëdavo bûti atiduoti svarsty-ti seniûnui ir tik nesutikus su jo sprendimu – valdovo nuoþiûrai.Pilies teismas daþniausiai nagrinëdavo kriminalines bylas, taèiauneretai jo knygose randame áraðytø ir þemëvaldos bylø, ir seimeliøinstrukcijø, liaudø.

Be Þemës ir Pilies teismø, vykdant valstybinæ reformà, buvoásteigtas ir Pakamarës teismas. Priimant Antràjá LDK Statutà jaudalyvavo ir Þemaitijos pakamarë, Ariogalos tijûnas Mikalojus Stan-kevièius Bilevièius. Tad Þemaitijoje pakamarës institutas ir jo teis-mas atsirado veikiausiai dar 1565 m. Nors Antrajame LDK Statutebuvo nurodyta, kad pakamaræ skiria valdovas, taèiau Treèiajame ðiteisë buvo perduota vietos bajorijai. Pakamare iðrinktas galëjo bûti

tik paviete gyvenantis bajoras. Pareigas jis eidavo iki gyvos gal-vos. Po iðrinkimo pakamarë turëdavo prisiekti savo urëdui. Pa-grindinë pakamarës teismo funkcija – aiðkintis ávairius nesutari-mus, ypaè þemës valdø ribø klausimais. Ðiaip bylas á Pakamarësteismà turëjo nukreipti Þemës teismas, taèiau daugiausia ðio teis-mo knygose uþfiksuota bylø yra nukreiptø ið Pilies teismo ir netTribunolo. Pakamarës institutas buvo svarbus Þemës urëde. Sàra-ðe jis minimas ið karto po marðalkos, prieð vëliavininkà bei Þe-mës teismo pareigûnus. Svarbi jo funkcija ir bajorø seimeliø metu– jo paraðas visada bûdavo tarp pirmøjø pareigûnø.

Svarbûs Þemaitijos kunigaikðtystës teismø praktikoje buvo irvazniai, t. y. teismo vykdytojai. Ðios pareigos susiformavo susilie-jus viþams ir deckiams. Vaznys atliko kelias funkcijas: pirmiausiajis buvo teismo vykdytojas, be to, oficialus liudytojas, ypaè nusta-tant padarytus nuostolius. Vazniai turëdavo palaikyti tvarkà teisme,iðneðioti kvietimus. Dël vazniø atliekamø funkcijø, jø buvo renka-ma tiek, kiek reikia teismø darbui uþtikrinti.

Po XVI a. vidurio teisminës reformos tvarka nesikeitë iki XVIII a.antrosios pusës. Pakraðèiø gyventojams buvo nepatogu vykti tvar-kyti svarbiausiø þemëvaldos klausimø á Raseinius, taèiau tik1764 m. Þemaitijai buvo suteikta privilegija ir ákurta dar viena teis-minë teritorija – Telðiø reparticija, kuri turbût dël to, kad èia teisæsavarankiðkai ðaukti savo seimelius gavo vietos bajorija, buvovadinama Telðiø pavietu (plaèiàja prasme). Naujai sukurtai teis-minei apygardai 1764 m. Seimo nutarimu turëjo priklausyti Telðiø,Rietavo, Pajûrio, Vieðvënø, Karðuvos, Ðauduvos, Gondingos, Tve-rø, Patumðiø, Birþinënø, Palangos, Pavandenës, Medingënø, Kar-klënø ir Þarënø pavietai. 1766 m. Seimo nutarimu prie Telðiø teis-minës apygardos dar buvo prijungti Didþiøjø ir Maþøjø Dirvënøpavietai. Jø prijungimas motyvuotas susisiekimo nepatogumais.Pastarajame Seime taip pat buvo nutarta, kad atsiradus problemødël Þemës urëdo bei Vyriausiojo Tribunolo atstovø rinkimø, kurievykdavo Raseiniuose Trijø Karaliø sesijos metu, Telðiø teismamsbuvo leista á ðio laikotarpio sesijà rinktis tuoj po Pelenø dienos.Atsiradus dviem teisminëms apygardoms, Raseiniø teismas ið-saugojo savo prioritetines teises. Á ðio teismo archyvà turëjo bûtisiunèiamos ir Telðiuose vedamos knygos.

Telðiø reparticija veikë iki 1775 m. Tø metø Seimas jà perkëlë áÐiaulius, kur labai aktyviai ekonomijos reikalus tvarkë AntanasTyzenhauzas. Buvo pakeistos Ðiauliø teisminës apygardos ribos.Jai turëjo priklausyti Ðiauliø, Didþiøjø ir Maþøjø Dirvënø, Berþënø,Tendþiogalos, Josvainiø, Palangos bei Plateliø, Telðiø, Rietavo, Pa-tumðiø, Birþinënø, Pavandenës, Medingënø ir Karklënø pavietai.Teismø vedimo tvarka palikta tokia, kokia buvo susiklosèiusi. Ta-èiau Ðiauliø ir Raseiniø teisminiø apygardø teritorijos, matyt, nela-bai tenkino vietos bajorijà, nes jau kitame, 1776 m. Seime, buvonutarta, kad Raseiniø teismams turi priklausyti Ariogalos, Veliuo-nos, Vilkijos, Josvainiø, Tendþiogalos, Raseiniø, Viduklës, Kraþiø,Karðuvos, Pajûrio, Ðauduvos, Telðiø, Tverø, Rietavo ir Palangospavietai. Ðiauliø teisminei apygardai liko Ðiauliø, Maþøjø ir Didþiø-jø Dirvënø, Berþënø, Uþvenèio, Vieðvënø, Gondingos, Birþinënø,Pavandenës, Medingënø, Karklënø, Þarënø ir Patumðiø pavietai, oið Veliuonos pavieto – Dotnuvos bei Laudos traktai. Tokia teismøstruktûra iðliko iki 1790 m., kai Þemaitijos atstovams praðant buvoleista ásteigti dar vienà, jau treèià, teisminæ apygardà Telðiuose,kuri turëjo apimti Telðiø ir Palangos pavietus. Toks buvo paskutinisteisminiø apygardø perskirstymas iki Lenkijos-Lietuvos valstybëspaskutiniojo padalijimo.“

(Atkelta ið 25 p.)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

27 ISTORIJA

1370 m. kryþiuoèiø kronikose pirmà kartà paminëta Girkalnioapylinkëse esanti Pramedþiava.

1417 m. (kitais duomenimis – 1421 m.) pirmà kar tàraðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Girkalnis. Anot legendos, 1427 m. Girkalnio apylinkëse pastatyti Biliûnø

dvaro rûmai. 1515 m. jie buvo restauruoti. XVI a. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Girkalnio dvaras. XVII a. Girkalnyje jau stovëjo Romos katalikø baþnyèia.

1622 m. jà atnaujino vyskupas S. Kiðka. 1637 m. Girkalnyje veikë mokykla. 1702 m. Biliûnø dvaro rûmuose buvo apsistojæs Ðvedijos

karalius Karolis XII. 1745 m. Girkalnio valsèius, þemës atiteko þemaièiø vyskupams. XIX a. pr. Girkalnyje veikë mokykla (1820 m. joje mokësi 40

vaikø). Vyskupo M. Valanèiaus laikais buvo atkurta parapinë mo-kykla, kuri po 1863 m. uþdaryta. Pirmoji baþnyèia Girkalnyje stovëjo jau prieð 1613 m. Baþ-

nyèia atnaujinta, savarankiðka parapija ásteigta 1622 m. 1621 m. lapkrièio 6 d. oficialiai ákurtas Girkalnio miestelis. 1744 m. senosios baþnyèios vietoje pastatyta nauja medinë. XIX a. pr. Girkalnyje pradëjo veikti nauja mokykla. 1812 m. Biliûnuose lankësi Napoleono marðalas Makdonaldas. 1826 m. Girkalnio baþnyèia buvo suremontuota. 1841 m. Girkalnyje buvo 442 gyventojai, 1897 m. – 648. 1831, 1863 m. Girkalnio gyventojai dalyvavo sukilimuose. 1861–1950 m. Girkalnis buvo valsèiaus centras (Girkalnio

valsèiumi vadintas tik nuo 1918 m., iki to laiko – Mankûnø valsèiumi). 1866 m. Girkalnyje pradëjo veikti rusiðka mokykla. 1890 m. rugpjûèio 20 d. sudegë Girkalnio katalikø baþnyèia. 1898 m. uþbaigta statyti nauja Girkalnio katalikø baþnyèia.

GIRKALNISGyvenvietë 10 km á pietus nuo Raseiniø, prie Þemaièiø

plento. Èia þmonës gyveno jau III–IV a. po Kr. Tai rodo irarcheologo L. Kðivickio 1910 m. vykdyti kasinëjimaiGabrieliðkës (Naukaimio) piliakalnyje.

Anot legendos, senovëje ðiø apylinkiø miðkuose medþiojoponas Jurgis. Netikëtai já uþpuolë vilkai. Nenorëdamas taptijø grobiu, ponas Jurgis pasiþadëjo Dievui toje vietoje pastatytibaþnyèià. Kai tik prisiekë tai padaryti, vilkai iðbëgiojo. Baþnyèiàjis pastatë ir savo patrono ðv. Jurgio vardu pavadino. Vëliauvietovæ pavadinæ Girkalniu, nes visa atsitikæ girioje.

1923 m. Girkalnyje buvo 451 gyventojas, 1959 m. – 488. 1941 m. prie Girkalnio naciai nuþudë apie 800 nespejusiø

pasitraukti Raseiniø þydø, komunistø aktyvistø. 1944 m. vasarà ir rudená pro Girkalná ëjo fronto linija. 1944 m. Girkalnyje kilo gaisras, sunaikinæs beveik visà

miestelá, taip pat ir baþnyèià. Po to apie 20 metø pamaldos vykdavoparapijos salëje (sudegë 1964 m.). Po gaisro baþnyèiai pritaikytasið Vengerskiø kaimo atkeltas gyvenamasis namas. 1944 m. ásteigta Girkalnio progimnazija. 1945–1950 m. Girkalnyje veikë septynmetë mokykla (1956 m.

reorganizuota á vidurinæ mokyklà. Dabar ji – pagrindinë). 1990–1997 m. pastatyta nauja Girkalnio ðv. Jurgio baþnyèia

(architektas F. Sakalauskas). Ðiuo metu Girkalnio seniûnija uþima 10 475 ha plotà. Èia

gyvena daugiau negu 2 tûkst. þmoniø. Seniûnijos teritorijoje yra 40kaimø. Didþiausi ið jø yra ðie: Girkalnis (apie 1 tûkst. gyventojø),Pramedþiava, Raþaitëliai, Þvirgþdþiai. Seniûnijoje plëtojamas þemësûkis, maisto produktø gamyba.

Ðis piliakalnis daugelio vadinamas Naukaimiu. Já XX a. pr. yrafotografavæs L. Kðivickis (nuotraukos saugomos VDKM).

„Piliakalnis árengtas atskiroje kalvoje. Aikðtelë ovali, pailga ÐV–PR kryptimi, 34x23 m dydþio. 2 m þemiau aikðtelës yra tarsi terasa.Ðlaitai statûs, 6–7 m aukðèio. Aikðtelë apardyta apkasø, arimø.Piliakalnis dirvonuoja, ÐR ir ÐV paðlaitëse auga pavieniai berþai.

P papëdëje, 0,3 ha plote yra papëdës gyvenvietë.1910 m. L. Kðivickis iðtyrë aikðtelës P pusæ (350 m2). Aptiktas

iki 1 m storio III–IV a. kultûrinis sluoksnis su akmenø grindiniais,lygia ir grublëta keramika, geleþiniais (ietigaliai, peiliai) ir þalvari-niais (antkakliø ir apyrankiø fragmentai, þiedai) dirbiniais. Aikðtelë-je rasta 2x2,5 m dydþio duobë siaurëjanèiu dugnu su suanglëjusiaisgrûdais, 6 Romos monetomis. Piliakalnis datuojamas I tûkst. I p.

Pasiekiamas Girkalnio–Plingiø keliu Naukaimyje pasukus á kai-ræ (P), pavaþiavus 700 m (yra á kairæ (ÐR).“

GABRIELIÐKËS PILIAKALNIS

Nuotraukose: apaèioje – Gabrieliðkës piliakalnis ið pietø pusës XX a. pr.L. Kðivickio nuotr. VDKM, nr. 2135. Iliustracija ið „Lietuvos piliakalniøatlaso“ (V., 2005); deðinëje – Girkalnio baþnyèia. A. Norkaus nuotraukaið Raseiniø kraðto istorijos muzjaus rinkiniø

PARENGË JURGA PALANGYTË

28

Apie Raseinius ir jø apylinkes prieð keletà deðimèiø metø yranemaþai raðæs ir informacijos paskelbæs Bronius Kviklys tokiuosejo emigracijoje parengtuose leidiniuose, kaip „Mûsø Lietuva“ (vë-liau pakar totas leidimas jau Lietuvoje)1 , „Lietuvos baþnyèios“2 .Raseiniø baþnyèiø istorijà pakankamai tiksliai yra apraðæs vysku-pas Motiejus Valanèius „Þemaièiø vyskupystëje“, beje, jis benepirmasis paraðë (nenurodydamas datos, galbût turëjo omenyje1792 m.), kad Raseiniai turëjo Magdeburgo teisæ („Mandaburijabuvo ðiuose miesteliuose: Raseiniuose…“), ten pat suminëda-mas ir kitus miestelius, taip pat tokios teisës neturëjusius3.

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kazimiero valdymo metais (1440–1492) Lietuvos Metrikoje yra keletas áraðø, nurodanèiø, kad bajo-rams duodami þmonës ir þemë4 , taèiau ar tai buvo Raseiniø mies-telis, ar kokie dvarai ðalia jo, tuo metu vadinti bendru Raseiniøvardu, ðiandien sunku pasakyti. Tik neabejotina, kad Raseiniai tuolaiku buvo vienas ið administraciniø centrø. Yra pagrindo manyti,kad Raseiniø miestelis jau turëjo egzistuoti Lietuvos didþiojo kuni-gaikðèio Vytauto valdymo metu, nes èia apie 1421 m. buvo pasta-tyta baþnyèia.

1528 m. Raseiniai minimi kaip valsèiaus centras. Valsèiausbajorai (kariuomenës sàraðe nurodytos 193 pavardës) tuo metu ákarà turëjo siøsti 218 ginkluotø raiteliø, taigi dauguma siuntë povienà, vos keli – po keletà kariø5.

Nuo 1536 m. Raseinius ir Skirsnemunæ – didþiojo kunigaikðèiodvarus, miestelius ir kaimus – valdë valdovo lotyniðkøjø raðtøraðtininkas Povilas Naruðevièius. 1537 m. didþiojo kunigaikðèiopasiøstas revizorius Andrius Mackavièius Raseiniø miestelyje su-raðë 25 gyventojus. Dauguma jø darë midø ir alø (iðskyrus poràneseniai ásikûrusiø) ir juos pardavinëjo. Smuklininkai mokëjo 26kapas graðiø. Nurodoma, kad nuo praëjusiø metø gaunama 7 ka-pomis graðiø daugiau. Tas pats revizorius 1538 m. raðo, kad Ra-seiniø miestelyje yra 27 gyventojai, taèiau uþ alaus ir midaus ga-mybà ir ðinkavimà mokëjo tik 23 kapas graðiø, vadinasi, vienaskitas gyventojas buvo atsisakæs laikyti smuklæ. Ið viso Raseiniøvalsèiaus didþiojo kunigaikðèio pajamos buvo padidëjusios 11 ka-pø ir 37 graðiais ir dvarø valdytojas valdovo iþdui turëjo mokëti 167kapas ir 57 graðius6 . Taigi Raseiniø miestelis kasmet pamaþu au-go, taèiau vis dëlto buvo menkas. 1551 m. á valdovo iþdà mokëjo tik5 kapas graðiø sidabrinës mokesèio (mokestis valstybës gyny-

RASEINIØPRAEITIESFRAGMENTAI(XVI–XVIII A.) DR. ALGIRDAS BALIULIS

ISTORIJA

bai). Palyginimui galima nurodyti, kad tuo laiku Vilkija ir Veliuonamokëjo po 10 kapø graðiø7 .

Kaip paþymi J. Minkevièius „Lietuvos architektûros istorijos“ Itome, iki XVI a. pabaigos Raseiniø miesto planas buvo netaisyklin-gas, radialinis, ðiek tiek pritaikytas prie kalvotos vietovës. Èia kir-tosi svarbûs Þemaitijos keliai. Raseiniams tapus teismø centru,iðaugo jo administracinës ir prekybinës funkcijos, nuo 1585 m.nuolat rinkdavosi seimeliai, ið pradþiø posëdþiavæ parapijos baþny-èioje, vëliau bajorai pasistatë tam reikalui skirtà bûstinæ. Uþmies-tyje buvo apmokoma ðauktinë kariuomenë. XVI a. pabaigoje miestovakarinëje dalyje buvo iðmatuota kvadratinë didþiulë turgaus aikð-të. Jos planas ir gatviø ájungimas á jà yra renesansinio pobûdþio.Suplanuotoji dalis buvo gerai susieta su senomis radialinëmis gat-vëmis, o naujoji aikðtë tapo funkciniu ir kompoziciniu miesto centru.

Miesto architektûrà XVII a. I p. pakeitë nauji statiniai. Prie aikð-tës iðkilæ prekybos ir visuomeniniai pastatai savo tûriais maþai kuoskyrësi nuo greta stovinèiø. Miestà papuoðë jo pakraðtyje vietojemedinës baþnyèios pastatyta barokinë dominikonø baþnyèia8 .J. Minkevièiaus „Lietuvos architektûros istorijoje“ kalbama ir apiesavivaldos teises bei rotuðæ prie aikðtës. Su tuo negalime sutikti,nes Raseiniai tuo metu savivaldos teisiø neturëjo, tad nebuvo irrotuðës, o þemës ir pilies teismø namai negali bûti laikomi rotuðe.Naujos aikðtës sukûrimà reikëtø sieti su Valakø reforma, kuri Þe-maitijoje, valdovo dvaruose, vyko apie 1560 m., taigi ne amþiauspabaigoje. K. Jablonskio nuomone, 1553–1558 m. Valakø nuostataibuvo skir ti ne tik dvarams ir sodþiams, bet ir miestams, kuriemsnebuvo suteiktos magdeburginës privilegijos. Ðiuo ástatymu buvotvarkomas, pavyzdþiui, toks miestas kaip Raseiniai. Jis nustatëmiestieèiø mokesèius uþ sklypus, laukus, þemes, karèemas, më-sininkø mokesèius ir t. t.9

Siekiant modernizuoti valstybës sandarà, 1564–1566 m. buvovykdoma administracinë ir teismø reforma. Antrasis Lietuvos Sta-tutas (1566 m.) nustatë kiekvieno pavieto Þemës teismo sudëtá –pavietø seimeliuose turëjo bûti iðrinkta po 4 kandidatus á teisëjo,pateisëjo ir raðtininko vietà. Ið jø valdovas parinkdavo po vienàasmená ir ðie jiems patikëtas pareigas eidavo daþniausiai iki gyvosgalvos arba iki bus pakelti á aukðtesnes pareigas. Þemaitijoje pir-muoju teisëju tapo Stanislovas Viekavièius. Jam mirus, nuo 1570 m.iki 1594 m. teisëjo pareigas ëjo Kazimieras Orvidas; pateisëju iki

Raseiniø seniûnijosinventoriaus titulinislapas, 1775 m. LVIA.Iliustracija ið leidinio„Raseiniø kraðto istorijosmuziejus 1975–2005“ (V.,2005, p. 3)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2006/ 1–2

29ISTORIJA

1594 m. buvo Kristupas Belevièius, raðtininku 1566–1576 m. Sta-nislovas Gruzdis, po jo iki 1591 m. ðias pareigas ëjo Adomas Rus-teikaitis10 . Tø visø pareigûnø sàraðà nesunku sudaryti remiantisáraðais Lietuvos Metrikoje ir Þemaièiø þemës teismo knygose ikipat XVIII a. pab. Vis dëlto reikia paþymëti, kad teismø reformosmetu ir po 1569 m. Liublino unijos Þemaitijoje nebuvo nuolatinësteismø vietos. 1574 m. balandþio 9 d. iðrinktasis valdovas Henri-kas, Þemaièiø seniûnui Jonui Chodkevièiui pageidaujant visø Þe-maitijos bajorø vardu, tvirtindamas jø teises, nustatë, kad pareigû-nai patvirtinami iki gyvos galvos arba iki bus paaukðtinti, o Þemai-tijos centru, kur jie turi reziduoti eidami pareigas, skiriami Rasei-niai. Taèiau Raseiniai ne ið karto tapo pavieto centru. Tokiu centrujie tapo tik valdant Steponui Batorui. 1581 m. pasiuntiniai á Varðuvosseimà – Dirvënø tijûnas Merkelis Ðemeta ir Povilas DaumantasSiesickis – Þemaitijos bajorø vardu praðë Steponà Batorà leistibajorams iðpirkti Raseiniø miestelá, kurá Þygimantas Augustas uþ1 200 kapø graðiø buvo ákeitæs Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-tës taurininkui Motiejui Petkevièiui, nes Raseiniai esà reikalingibajorams suvaþiuoti á seimelius, þemës, pilies ir Tribunolo teis-mams bei saugoti teismø knygoms. Steponas Batoras liepë Þemai-èiø seniûnui Jonui Kiðkai nuvykti á Raseinius ir iðmatuoti sklypàteismo pastatui (dokumente raðoma – dvarui) pastatyti ir perduotibajorams; tame pastate ir vyks Þemaitijos þemës teismai, bus sau-gomos teismø knygos. Tà sklypà valdovas Þemaitijos bajoramssuteikë amþinai naudotis, taèiau dël Raseiniø miestelio pasakyta,kad jis pereis valdovui, kai tik bajorai surinks Petkevièiaus naðlei irvaikams sumokëtus 1 200 kapø graðiø. Tuos pinigus turëjo surinktiið miestelio, Minioniø kaimo èinðo ir kitø mokesèiø. Nesupranta-ma, kodël prireikë dar vienos valdovo privilegijos (1585 m. vasario16 d.), kuria vël leidþiama iðpirkti ið Petkevièiaus paveldëtojø Ra-seinius. Vis dëlto jau 1581 m. Þemaièiø þemës teismas posëdþiavoRaseiniuose11 . Pagal K. Jablonská, bajorai atpirkti Raseiniø ið Pet-kevièiaus ápëdiniø neástengë. 1586 m. Raseiniø laikytoju dar buvoVilniaus þemës teismo raðtininkas Merkelis Petkevièius. Tik Ste-ponui Batorui mirus, Þemaièiø bajorai, suvaþiavæ á seimelá Këdai-niuose, pavedë Lukoðiui Þdanui atpirkti Raseinius savo pinigais.1589 m. vasario 17 d. L. Þdanas gavo ið Þygimanto III patvirtinimàlaikyti Raseinius su Minioniais, kol Didysis kunigaikðtis arba Þe-maièiø bajorai negràþinsià jam jo sumokëtø M. Petkevièiui pinigø12 .Iki to laiko Þemaièiø seniûnai reziduodavo savo dvaruose, ten teisda-vo valdinius, pavyzdþiui 1542 m. Motiejus Janavièius (Kæsgaila) sa-vo sprendimà priëmë Ðaukënuose13 .

1579 m. apaðtaliðkasis nuncijus Tarkvinijus Pekulas vizitavokai kurias Þemaitijos baþnyèias. Per vizitacijà buvo aplankyti irRaseiniai. Tuo metu Raseiniø klebonas Jonas Mieþevskis buvoápareigotas dëvëti dvasininko drabuþius, per metus priimti kunigoðventimus, pataisyti varpinës stogà bei ðventoriaus tvorà, jau gra-sant 10 kapø bauda ir kitomis bausmëmis14 . Beje, tuo metu, plintantkalvinizmui, katalikø dvasininkø, ypaè mokanèiø lietuviø kalbà, la-bai trûko. Verta priminti, kad K. Jablonskis, raðydamas apie minë-tàjà vizitacijà, paþymi, kad tuo metu Þemaièiuose vienintelis ka-nauninkas Mikalojus Daukða dëvëjo kunigo drabuþiais15 . Beje,1637 m. minima Raseiniuose buvusi evangelikø reformatø baþny-èia, kuriai Mikalojus Slavoèinskis testamentu uþraðë 200 kapø gra-ðiø ir praðë joje palaidoti16 .

1581 m. ákûrus Lietuvos vyriausiàjá tibunolà (arba bajorø apelia-ciná teismà), Þemaitija tuo metu turëjo savo teisës paproèius ir

laisves, todël jai buvo palikta teisë sudaryti atskirà Tribunolà. Jobûstinë turëjo bûti Raseiniuose arba kitame Þemaitijos miestelyje.Þemaitija nesugebëjo pasinaudoti ðia jai suteikta teise ir po 7 metøprisijungë prie visos Lietuvos tribunolo. Zigmantas Vaza 1588 m.vasario 1-àjà, karûnavimo dienà, seime patvir tino ðá prisijungimàir leido þemaièiams kasmet rinkti á Tribunolà po tris deputatus.Þemaitija, kaip ir Trakø vaivadija, buvo priskir ta prie Vilniaus ka-dencijos, t. y. tos teritorijos bajorø apeliacinës bylos buvo spren-dþiamos Vilniuje17. Nors viename 1614 m. dokumente kalbama,kad Raseiniai yra áprastinë Tribunolo vieta (gal apsirikus ir supai-niojus Þemës teismà su Tribunolu), todël bûtø saugiau ne Kraþiuo-se, bet Raseiniuose, kaip Þemaièiø sostinëje, steigti jëzuitø kolegi-jà18 . Jëzuitø generolas Mucijus Viteleskis á raðtà, kuriuo praðomakolegijà statyti Raseiniuose, atsakë, jog kolegijà leista statyti Kra-þiuose ir jau patvirtinta; atrodo, jog ðiuo metu kità statyti Þemaitijo-je nëra reikalo19 . Galima paminëti, kad Lietuvos vyriausiojo tribu-nolo sprendimu prasikaltæ Þemaitijos bajorai bausmæ atlikdavoRaseiniø kalëjime. Ðtai 1635 m. rugpjûèio 6 d. Lietuvos vyriausiojotribunolo sprendimu bajoras Augustinas Kelpða su þmona, nuniokojæið Merkelio Kontauto iðsinuomotà sodybà ir nenorëjæ gràþinti turtosavininkui bei sumokëti nuomos, buvo nuteisti atlyginti Kontautuipadarytà þalà ir uþ bausmæ su þmona atsëdëti Raseiniø kalëjimeketvirtá metø, taèiau tø metø pasëlius ir pievas galëjo nusipjauti20 .

Raseiniuose XVI a. buvo ir uþsienieèiø amatininkø. Pavyzdþiui,1590 m. gruodþio 12 d. balbieriui (t. y. barzdaskuèiui arba, kaipdabar sakytume, gydytojui) Fridrichui Kompui leidþiama pasistatytiuþvaþiavimo namus ðalia prekyvietës, juose ðinkuoti gërimus. Taismuklei pasistatyti atmatuotas 24 sieksniø ilgio ir tiek pat ploèioþemës sklypas21 .

1620 m. rugsëjo 30 d. á Raseinius atvykæ valdovo revizoriainustatë mokesèiø ir prekybos taisykles arba miestelio nuostatus,kuriuos patvirtino Vladislovas Vaza. Jie 1644 m. liepos 10 d. áraðytiá Þemaièiø pilies teismo knygà:

Raseiniø miesto nuostatai, duoti mûsø, Mikalojaus Pasamov-skio ir Luko Ðilansko, jo karaliðkosios didenybës Þemaitijos seniû-nijos revizoriø, 1620 metø rugsëjo 30 dienà Raseiniuose.

Uþ sklypus, esanèius turgavietëje ir prie gatviø, taip pat kaima-vietes ir darþus raseiniðkiai, kaip ir kiti valdovo LDK miestai ir mies-teliai, turi mokëti po 6 lietuviðkus graðius. Uþ ariamos þemës mar-gus – po 6 graðius, uþ ðienaujamø pievø margus – po 3 graðius, uþdirbamos þemës valakus – po vienà kapà, o daugiau nieko duoti ardirbti neprivalo.

Mokëdami èinðà uþ valakus, jie turi mokëti raðtininkui uþ uþraðy-mà po 3 lenkiðkus graðius, o mokëdami uþ margus ir sklypus, uþáraðymà turi mokëti po pinigëlá.

Uþ gërimø pardavimà nuo midaus ir alaus karèemø á valdovoiþdà kasmet turi mokëti (svaigalø mokesèio) po kapà, uþ degtinëskarèemà – pusæ kapos lietuviðkø graðiø, o uþ áraðymà nuo visø tøkarèemø – po 12 lietuviðkø pinigëliø.

Skerdikai – kiekvienas uþ save – nuo kiekvieno akmens lajaus ávaldovo iþdà turi mokëti po 15 lietuviðkø graðiø. Nuo kiekvieno pa-skersto gyvulio sekmadieniais ir turgadieniais turi duoti administ-racijai po kumpá mësos arba – pagal Þygimanto Augusto iðduotusnuostatus – uþ jautienos kumpá – 2 lietuviðkus graðius, uþ kiaulës – 5pinigëlius, uþ verðelio, avino, oþio – irgi 5 lietuviðkus pinigëlius.

(Nukelta á 30 p.)

30 ISTORIJA

Muitas (turgaus mokestis) uþ bet kokiø grûdø statinæ – graðis, uþarklá ar suaugusá gyvulá – graðis, uþ nedidelá gyvulá, t. y. avá, oþkà arverðelá, – 8 pinigëliai, uþ uolektá sermëginio audeklo ir kitokio nami-nio audeklo – po ðilingà, uþ kapà skiedrø arba malksnø – lietuviðkasgraðis, uþ ràstus ir kartis – po 2 pinigëlius, uþ druskos statinæ – pograðá, uþ silkiø statinæ – po graðá. Muità turi mokëti kiekvienas,nieko neiðskiriant.

Taip pat perpirkëjai paslapèiomis dël savo naudos në vienasnegali prekiø perpirkinëti prieð iðauðtant dienai ir pakeliui á miestà,kad dël to jos nepabrangtø. Kiekvienas, kuris perpirkinëjant bûtøsugautas ir bûtø árodyta, prekes praranda valdþios naudai. Tas patstaikoma ir tiems, kurie prekes perka ir parduoda prieð auðrà pake-liui á miestà. Taigi në vienas negali drásti pardavinëti ar pirkti neið-auðus dienai ir uþ miesto. Prekiauti galima tik turgavietëje ir tiktada, kai prasideda diena, kai vaitas nuima lentelæ, kurià privalokiekvienà turgaus dienà, dienai prasidedant, iðkabinti prieðais savonamus. Kai lentelë nuimama, tada kiekvienas gali laisvai pirkti irparduoti bet kokias prekes. O kol lentelë kabo turgavietëje prieðaisvaito namus, niekas neturi drásti nei pirkti, nei parduoti, nes ið nepa-klusniø turi bûti atimamos prekës administracijos naudai.

Vaitas grûdø matavimui privalo turëti Vilniaus statinæ, keturiøKrokuvos gorèiø dydþio, ir dar kelias vienodas. Seikëti grûdus turi jønetrypdamas, nepurtydamas, nepildamas su kaupu. Uþ matavimàstatine [vaitas] gali imti po 2 pinigëlius. Miestieèiai turi savo lëðo-mis vidury turgavietës tvarkingai pastatyti ávairiø prekiø ir mësoskrautuviø taip, kad jos stovëtø viena prieð kità ir bûtø 12 porø. Jaspastaèius, vaitas ir miestieèiai uþ jas ið kromininkø ir skerdëjø,pardavinëjanèiø mësà, ima mokestá. Tuðèiuose sklypuose ðeimi-ninkai turi per metus pasistatyti tvarkingus namus, o jeigu neásteng-tø pasistatyti, tada privalo tuos sklypus parduoti kitiems, o valdþiaturi teisæ tuos sklypus iðdalinti tiems, kurie norës statytis.

Kad miestieèiai noriau rûpintøsi miesto groþiu ir galëtø vienaskitam padëti, turi bûti laisvi nuo bet kokiø darbø ir tolimø pastoèiø. Ápastotes gali bûti pasiøsti tik uþ 4 myliø, t. y. á Tytuvënus, Ariogalà,Nemakðèius; su Raseiniø dvaro administratoriaus ar Þemaièiø se-niûno laiðkais ið eilës turi vykti patys, o arkliø á pastotes ar urëdnin-kams duoti neprivalo. Gali bûti pasiøsti, kai reikës, tik su jo karalið-kosios didenybës kamarninko laiðkais, ir tai tik uþ 4 myliø, ir uþpastotinius pinigus. Kad niekas nuo laiðkø neðiojimo neatsipirktø,turi priþiûrëti vaitas ir grieþtai tokius bausti. Urëdininkas gali imtibaudas uþ muðtynes: kai teisiðkai árodoma ir susitaikoma – 12lietuviðkø graðiø, uþ þaizdø apraðymà – lietuviðkà graðá. Piktadariobauda, jeigu þala bûtø didesnë uþ kapà graðiø, – 50 lietuviðkø gra-ðiø, o kuri maþiau kapos – 6 lietuviðki graðiai. Uþ kalëjimà, uþsëdëjimà kaladëse, uþ þemës matavimà ir teismo mokesèius beiiðraðus ið teismo knygø turi mokëti pagal dabar galiojantá LietuvosStatutà. Daugiau, negu nurodyta Lietuvos Statute, neprivalo niekodaryti ir mokëti. (...)22

Raseiniø seniûnas Eustachijus Kierdëjus iðsirûpino leidimà Ra-seiniuose rengti turgus penktadieniais ir 3 prekymeèius – per Grab-nyèias, Ðv. Jonà Krikðtytojà ir Ðvè. Mergelës Marijos ëmimo ádangø dienà (Þolinæ). Privilegija buvo iðduota 1643 m. gruodþio31 d. Toliau pateikiamas privilegijos vertimas á lietuviø kalbà.

TURGAUS IR PREKYMEÈIØ SUTEIKIMAS RASEINIØ MIESTELIUIVladislovas IV.

Skelbiame ðiuo mûsø raðtu visiems apskritai, kam privalu taiþinoti, kad mes ið mûsø karaliðkosios áprastos malonës ir labdary-bës norëdami, kad mûsø valstybiø miestai kaskart vis labiau graþë-tø, turtëtø ir plëstøsi, kilmingojo Eustachijaus Kierdëjaus, Gardinopateisëjo, Raseiniø seniûno ir mûsø raikytojo bei dvarionio, taip patkai kuriø mûsø Tarybos ponø ir dvaro pareigûnø, mums áteiktà praðy-mà dël jo iki gyvos galvos valdomo Raseiniø miesto, kuriame iðseno vyksta seimeliai ir kiti vieði suvaþiavimai, taip pat Þemaitijosþemës ir pilies teismai, sumanëme paskirti ir nustatyti kas savaitæpenktadieniais áprastinius turgus ir tris iðkilmingus prekymeèius,bûtent pirmàjá per Grabnyèiø ðventæ, kità per Ðv. Jonà Krikðtytojà,treèià per Ðvè. Mergelës Marijos ëmimà á dangø pagal Romos nau-jàjá kalendoriø, ir ðiuo mûsø raðtu skiriame ir nustatome ir tammiestui amþinai suteikiame, leisdami be jokio trukdymo tiek pa-tiems vietiniams dabartiniams ir po jø bûsiantiems miestieèiams,tiek pirkliams, amatininkams ir kitiems visokios padëties þmonëms(iðskyrus tuos, su kuriais áprastinë teisë bendrauti draudþia), taipkaip ir kituose kaimyniniuose miestuose ir miesteliuose, kuriuosevyksta turgûs ir prekymeèiai, prekiauti visokiomis prekëmis, parduo-ti, pirkti ar mainyti (áprastà turgaus mokestá atiduodant Raseiniø dva-rui), taèiau su sàlyga, kad tie Raseiniø prekymeèiai ir turgûs nekliu-dytø kitø mûsø aplinkiniø miestø ir miesteliø turgams ir prekyme-èiams. Kad bûtø patikimiau, pasiraðëme mûsø ranka ir liepëme pri-spausti LDK antspaudà. Duota Vilniuje, 1643 metø gruodþio mënesio31 dienà, mûsø karaliavimo Lenkijoje XI, o Ðvedijoje XII metais.

Vladislovas, karalius.Pranciðkus Isaikovskis, LDK referendorius ir raðtininkas.23

Vis dëlto tai nereiðkia, kad Raseiniuose seniau turgûs nevykda-vo. Pavyzdþiui, nurodoma, kad 1593 m. sausio 29 d. Betygalos mies-telënà Grigà Tamoðevièiø, vykstantá ið turgaus Raseiniuose, primu-ðë Motiejaus Gratausko valdinys ir jam dingæ 26 kapos graðiø24 .

Raseiniø turgavietëje vykdavo ne tik turgûs ir kiti vieði miestelë-nø susirinkimai. Èia bûdavo kankinami ir verèiami prisipaþinti þmo-nës, átariami padaræ tikrus ar tariamus nusikaltimus. 1655 m. gegu-þës 10–11 dienomis Þemaièiø pilies teisme buvo nagrinëjama Gau-reliø dvarininkës Izabelës Burbienës rykûnës Gertrûdos Zaputkai-tienës, kaltinamos Lubiø dvarininko Jono Ðostovickio þmonos pa-kerëjimu, byla. G. Zaputkaitienë buvo apkaltinta raganavimu ir pri-sipaþinimas iðgautas kankinant turgavietëje. Á bylà buvo átraukta,apkaltinta ir penkiolikmetë I. Burbienës kambarinë Sofija Talaèkai-të, taèiau jos kaltæ prisiëmë tëvas siuvëjas Matijoðius Talaèkaitis,tad buvo sudegintas jis, o duktë palikta gyva, nors kankinama irprisipaþino nusikaltusi. Gertrûda Zaputkaitienë buvo dar kartà kan-kinama turgavietëje ant kankinimø suolo, dalyvaujant 4 vazniams irdaugeliui þmoniø (turbût mëgusiø tokius reginius), ávairiais instru-mentais, 3 kartus iðtempta, ir patvir tino vaznio parodymus. Teis-mas nuteisë jà sudeginti. Deginimo vieta buvo uþ Raseiniø miesto,prie kartuviø. Uþtempta ant lauþo ji ðaukë, kad reikia deginti I. Bur-bienæ, kaip didþiausià raganà25 . Raganavimu, þmoniø ir gyvuliø ke-rëjimu tais laikais buvo apkaltinta ir daugiau þmoniø; vieni jø iðsi-sukdavo, kiti, po keliø kankinimø turgavietëje, prisipaþindavo ir bû-davo sudeginami. Tai buvo ano meto þmoniø tamsumo, prietarø,tarpusavio nesutarimø pasekmë. Dokumente minima deginimo vietaprie kartuviø; kartuvës buvo vienas ið to meto miestelio atributø –kartuvëse kabantis nusikaltëlis turëdavo atgrasyti kitus nusikalsti.

XVII a. viduryje Raseiniuose pradëjo atsirasti þydø. Be abejo, tasjø kûrimasis mieste buvo susijæs su 1643 m. gruodþio 31 d. ir 1646 m.

(Atkelta ið 29 p.)