Euro zona plūduriuoja, Rusijoje – Dr. Gitanas …...4 4,5 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Bazinės palūkanų normos (proc.) Fed ECB Skelbiant,

Dr. Gitanas NausėdaSEB banko prezidento patarėjas2014 m. gruodžio 18 d.

Euro zona plūduriuoja, Rusijoje –krizė, Lietuva ...

Euro zonos ekonomika mėgina vytis JAV, tačiau daro tai švininėmis kojomis

2

2,2 2,3

3,43,1

-0,5

0,9 0,91,3

2013 m. 2014 m. prognozė 2015 m. prognozė 2016 m. prognozė

JAV Euro zona

Metinis BVP pokytis (proc.)

Šaltinis SEB.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Federalinis atsargų bankas sprendžia dilemą –stabdyti infliaciją aukštesnėmis palūkanų normomis ar pasikliauti pingančia nafta?

3

4

5

6

7

8

9

10

11

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m. 0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

Nedarbo lygis (proc.)Vartotojų kainų metinė infliacija (be energijos išteklių, proc.)

Šaltinis: Macrobond, The Economist.

Infliacijos orientyras

Natūralus nedarbo lygis


Kelti ar nekelti – štai klausimas koksai

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Bazinės palūkanų normos (proc.)

Fed

ECB

4Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltinis: ECB, Fed, SEB prognozės.

SEB prognozė

Prognozuojami 2015–2016 m. JAV dolerio ir euro palūkanų normų spragos pokyčiai veikiausiai skatins tolesnį dolerio stiprėjimą

5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

2014 12 2015 03 2015 06 2015 09 2015 12 2016 03 2016 06 2016 09 2016 12

JAV dolerio ir euro palūkanų normų spraga (proc. punktais)

Šaltinis SEB.


Keletas priežasčių, kodėl Europos Sąjunga negalėjo atsigauti taip sparčiai kaip JAV (1)

� Europos skolų krizė. Pasitikėjimą finansų rinkose reikėjo atstatinėti griežta fiskaline politika, kuri nesibaigė ir šiandien.

� Lėta pinigų politikos reakcija ir nenuoseklumas. Fed’as ėmėsi bazinių palūkanų normų mažinimo kur kas anksčiau, o ECB sugebėjo 2011 m. įgyvendinti du visiškai nelogiškus palūkanų normų didinimo žingsnius.

� Kiekybinis skatinimas JAV jau baigėsi, o Europoje tik prasideda


Keletas priežasčių, kodėl Europos Sąjunga negalėjo atsigauti taip sparčiai kaip JAV (2)

� Europos darbo rinka kur kas labiau „užreguliuota“

� Europos verslo imlumas inovacijoms yra mažesnis negu JAV

� Ekonomikos atsigavimo laikotarpiu euras buvo pervertintas JAV dolerio atžvilgiu pagal perkamosios galios paritetą, todėl stabdė eksportą

� JAV ekonomika yra santykinai uždaresnė, t. y. mažiau priklauso nuo kitų rinkų


J.-C. Junckerio planas euro ekonomikai gelbėti –labai reikalingas, tačiau abejonės išlieka

� Europos Komisijos vadovo garbei pavadintu planu numatoma skirti Europos ekonomikai išjudinti daugiau kaip 300 mlrd. eurų investicijų per trejus metus

� Skepticizmą žadina ne itin sėkminga strateginių ES projektų įgyvendinimo patirtis, pvz., Lisabonos strategijos iki 2010 m. likimas

� J.-C. Junckerio planas grindžiamas aktyviu privačių investuotojų dalyvavimu, kuris nėra garantuotas


Kremlius to nesapnavo ir baisiausiame košmare: naftos kaina mažesnė kaip 60 JAV dol./bar, 1 doleris – daugiau kaip 60 rublių, bazinė palūkanų norma – beveik 20 proc.

9

4

6

8

10

12

14

16

18

2014

01

2014

02

2014

03

2014

04

2014

05

2014

06

2014

07

2014

08

2014

09

2014

10

2014

11

2014

12 30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

2014

01

2014

02

2014

03

2014

04

2014

05

2014

06

2014

07

2014

08

2014

09

2014

10

2014

11

2014

12

Rusijos centrinio banko bazinė palūkanų norma

Rubliai už JAV dolerį

Šaltinis Macrobond.


Rusijos rublio nuvertėjimą lemia ne tiek oficialių užsienio atsargų dydis, kiek jų nelikvidumas

0

100

200

300

400

500

600

2014

01

2014

02

2014

03

2014

04

2014

05

2014

06

2014

07

2014

08

2014

09

2014

10

2014

11

2014

12

Oficialiosios Rusijos atsargos (mlrd. JAV dolerių)

Likvidžios

Pusiau likvidžios

Nelikvidžios

10

Šaltinis: Macrobond, The Economist.


20

40

60

80

100

120

140

160

2013.01 2013.04 2013.07 2013.10 2014.01 2014.04 2014.07 2014.10

Akcijų indeksai (2013 m. sausio 1 d. = 100)

JAV

Euro zona

Kinija

Rusija

11

Šaltinis: Macrobond, SEB banko skaičiavimai.

Kinijoje – akcijų revoliucija, o Rusijos vertybinių popierių rinkoje naršo nebent akcijų kaubojai


50

60

70

80

90

100

110

120

3,20

3,30

3,40

3,50

3,60

3,70

3,80

3,90

4,00

4,10

2014 05 2014 06 2014 07 2014 08 2014 09 2014 10 2014 11 2014 12

Brent naftos kaina ir didmeninė dyzelino kaina Lietuvoje

Dyzelino kaina* (Lt/l)

Brent naftos kaina (JAV dol./bar)

Nustokime ieškoti intrigos ten, kur jos nėra –didmeninė degalų kaina žygiuoja su pasauline naftos kaina susikabinusi rankutėmis

12

* Orlen Lietuva vienkartinių sandorių didmeninė kaina.

Šaltinis: Macrobond, Orlen Lietuva, SEB banko skaičiavimai.


Mažmeninė kaina negali keistis tokia pačia sparta kaip didmeninė dėl nejudančio akcizo mokesčio balasto

13

2835

1717

4439

10 9

Dyzelinas A95 benzinas

Mažmeninės degalų kainos struktūra 2014 m. gruodžio 12 d. (proc.)

Mažmeninis antkainis

Didmeninė kaina

PVM

Fiksuotas akcizo mokestis

Šaltinis: Europe‘s Energy Portal, Finansų ministerija, Orlen Lietuva, SEB banko skaičiavimai.


Klausimas Jums

Atsakykite į klausimą adresu:

www.poll.si

Įvesti klausimo kodą: makro


Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

6,1

3,9

3,2 3,12,7 2,6

3,5

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. I-IIIketv.

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Lietuvos BVP prognozių peržiūra – ne iš gero gyvenimo (1)

15

Metinis Lietuvos realaus BVP pokytis (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, proc.)


Lietuvos BVP prognozių peržiūra – ne iš gero gyvenimo (2)

� Vangus ir amorfiškas euro zonos atsigavimas

� Recesija Rusijoje

� „Lango“ į trečiąsias šalis prakirtimo naudos ir sunkumai

� Vidaus rinkos lūkesčių blogėjimas

16

„KALTININKAI“


Gamybos pajėgumų panaudojimas stabilizavosi, tačiau investicijas į plėtrą stabdys išaugusi gamyba „į sandėlį“

17

73

74

75

76

77

2014

01

2014

02

2014

03

2014

04

2014

05

2014

06

2014

07

2014

08

2014

09

2014

10

2014

11 -4

0

4

8

2014

01

2014

02

2014

03

2014

04

2014

05

2014

06

2014

07

2014

08

2014

09

2014

10

2014

11

Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis (proc.)

Pagamintos produkcijos atsargų lygis* (proc.)

* Pramonės įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didelės, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas.

Šaltinis Statistikos departamentas.


Lietuvos ekonomikos plėtros 2015 m. scenarijai: OPTIMISTINIS (tikimybė – 5 proc.)

PRIELAIDOS

� Rusijos sankcijų taikymas nutraukiamas po vienerių metų, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėn.

� Rusijos ekonomika atsispiria recesijai, o rublio kursas nustoja kristi

� Euro zonos ekonomika atsigauna sparčiau nei tikėtasi

� Euro įvedimas nepakerta Lietuvos optimizmo ir neapriboja namų ūkių vartojimo

� Būsto rinkos sandorių apimtis išauga, palyginti su 2014 m., kyla būsto kainos

18

BVP augimas sudaro 3 proc. ir daugiau


Lietuvos ekonomikos plėtros 2015 m. scenarijai: PAGRINDINIS (tikimybė – 55 proc.)

PRIELAIDOS

� Rusijos sankcijų taikymas pratęsiamas, sudaromos įvairios kliūtys vežti ir į sankcijų sąrašą neįtrauktas prekes

� Rusijos ekonomiką ištinka recesija, rublis toliau pinga JAV dolerio ir euro atžvilgiu

� Euro zonos ekonomikos atsigavimas stringa net ir galingiausiose regiono šalyse (Vokietijoje ir pan.)

� Vartotojai reaguoja į euro įvedimą ir geopolitinę įtampą atsargiau vartodami ir ribodami ne pirmojo būtinumo prekių įsigijimą

� Būsto rinką ištinka laikinas sąstingis dėl rinkos dalyvių lūkuriavimo įvedus eurą

19

BVP augimas sudaro 2–3 proc.


Lietuvos ekonomikos plėtros 2015 m. scenarijai: PESIMISTINIS (tikimybė – 40 proc.)

PRIELAIDOS

� Rusijos ir ES bei JAV abipusių sankcijų ratas išsiplečia, tolesnė Rusijos agresija Ukrainoje tirpdo investuotojų ir verslo pasitikėjimą visame regione

� Rusiją ištinka 1998 m. masto ekonominė ir finansinė krizė

� Euro zonos ūkį apima sąstingis, o ECB pastangos pagyvinti ekonomiką ir kreditavimą neduoda vaisių

� Lietuvos namų ūkiai jautriai reaguoja į neigiamą išorės informaciją ir ima taupyti juodai dienai

� Būsto rinka vėl pradeda smukti dėl nenoro skolintis ir įsigyti nekilnojamojo turto. Vėl įsivyrauja lūkesčiai, kad NT kainos ateityje sumažės.

20

BVP augimas sudaro 2 proc. arba mažiau


Orlen Lietuva gamyba šiek tiek atkuto, tačiau nepasiekia 2013 m. liepos–rugsėjo užmojo

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

2013 m. 2014 m.

21

Rafinuotų naftos produktų gamyba (palyginamosiomis 2010 m. kainomis, mlrd. Lt/mėn.)


Žaliavinio pieno eksporto natūrine išraiška į Baltarusiją šuolis „nunešė“ Rusijos rinkos praradimą

22

-144,2

-23,0

-23,0

-18,9

-14,2

4,1

10,3

12,5

43,1

44,6

Rusija

Nyderlandai

Lenkija

Belgija

Uzbekistanas

Kuba

JAV

Vokietija

Saudo Arabija

Baltarusija

Vertė (mln. Lt)


Pieno ir jo produktų lietuviškos kilmės eksporto metinis pokytis 2014 m. 08–10 mėn.

-13,7

-1,9

-1,8

-1,4

-1,3

1,1

3,4

5,0

7,1

28,7

Rusija

Nyderlandai

Belgija

Ispanija

Estija

Italija

Saudo Arabija

Vokietija

Lenkija

Baltarusija

Kiekis (tūkst. t)


Mėsos ir jos produktų eksporto tragedijos taip pat nėra –alternatyvios rinkos beveik kompensavo Rusijos netektį

23

-29,1

-3,8

-3,4

-3,0

-2,0

2,0

2,6

4,1

7,1

13,5

Rusija

Estija

Latvija

JK

Švedija

Lenkija

Honkongas

Italija

Baltarusija

Nyderlandai

Vertė (mln. Lt)


Mėsos ir jos produktų lietuviškos kilmės eksporto metinis pokytis 2014 m. 08–10 mėn.

-2,2

-0,4

-0,3

-0,3

-0,2

0,2

0,4

0,5

1,2

1,5

Rusija

Liberija

Estija

Austrija

Danija

Lenkija

Italija

Honkongas

Baltarusija

Nyderlandai

Kiekis (tūkst. t)


Garantijų dėl vidaus rinkos plėtros ateinančiais metais nėra

� Įvedus eurą vidaus rinka pasiduos lūkuriavimo nuotaikai, stebėdama kaip keičiasi situacija

� Pesimizmą vidaus rinkoje skatintų ir nuviliantys šalies eksporto rezultatai (eliminavus Orlen Lietuva įtaką)

� Dėl geopolitinės rizikos ir euro įvedimo keisis vartojimo ir taupymo preferencijos, gali laikinai sumažėti ne pirmojo būtinumo prekių paklausa


Nepaisant ekonomikos atsigavimo, mokesčių našta nepalengvėjo

� Vienintelė platesnį gyventojų ratą pasiekusi priemonė – NPD pakėlimas nuo 470 Lt iki 570 Lt

� MMA padidinimo nuo 850 Lt iki 1000 Lt poveikį vidaus rinka jau senokai „suvirškino“, o 2014 m. spalio 1 d. MMA pakėlimas iki 300 eurų – kiekybiškai nereikšmingas

� Į vartojimą orientuotų visuomenės grupių (pensininkų, socialinių pašalpų gavėjų, biudžetinio sektoriaus tarnautojų) realios pajamos 2012–2014 m. augo lėčiau negu vidutiniškai


Prekyba internetu populiarėja, tačiau ne geometrine, o aritmetine progresija

26

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

0

100

200

300

400

500

600

1998

m.

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu

Mažmeninės prekybos dalis (proc.)

Mln. Lt

* Pagal mažmeninės prekybos veiklą „Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu“, į kurį nepatenka kitoms veikloms priskiriamos įmonės, pvz., e. parduotuvė „Barbora“.



Nekilnojamojo turto rinka yra savotiškas vidaus paklausos lakmuso popierėlis

� 2014 m. pradžioje NT pardavimai pajudėjo dėl įsivyravusių lūkesčių, kad būsto kainos nebekris ir gali greitai pradėti augti

� Metų eigoje tokie kainų lūkesčiai blėso, atitinkamai „išleido orą“ ir pradinis rinkos dalyvių optimizmas

� Pirkėjų akimis NT nėra ideali apsaugos nuo geopolitinės rizikos priemonė – agresijos atveju nuosavybės statusas nesunkiai pakeičiamas, o tokio turto likvidumas menkas

� Būsto pasiūla staigiai sureagavo į laikiną paklausos padidėjimą, o tai lėmė perprodukciją


NT apmokestinimas nuo 220 tūkst. eurų didesnės žalos rinkai nepadarys

� Dėl masinio turto vertinimo ypatumų, nustatyta nauja apmokestinimo kartelė palies absoliučią būstų mažumą

� Ženkliai didesnių įplaukų iš NT mokesčio neleidžia tikėtis ir perpus sumažintas mokesčio tarifas

� Net ir po pataisymų NT mokestis vis dar traktuotinas kaip prabangos mokestis


Ateinančiais metais biudžeto deficitas gali būti didesnis nei oficialiai prognozuojama, o 2016 m. subalansuoti biudžetą nepavyks

Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

-9,0

-3,2-2,6

-2,2 -2,0-1,5

-0,5

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. I pusm. 2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS 2010)


2015 m. nacionalinio biudžeto pajamų planas įtemptas tiek palyginti su 2014 m. planu, tiek ir su faktiniu mokesčių surinkimu

4,1

6,1

7,7

7,4

4,0

2,8

7,0

18,0

15,0

4,1

PVM

Akcizai

Pelno mokestis

GPM

Mokesčiai

Palyginti su ekstrapoliuotu2014 m. vykdymu

Palyginti su planu

Nacionalinio biudžeto 2015 m. plano pokytis (proc.)

30

Šaltinis: Finansų ministerija, LR Seimas, SEB banko skaičiavimai.


Infliacijos prognozės pagrįstos prielaida, kad naftos kainos stabilizuosis ties 60-70 dol. už barelį lygiu, tačiau neatmestina ir jų nugarmėjimo versija

* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.


4,1

3,2

1,2

0,30,1

0,40,7

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.lapkritis

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)


Klausimas Jums

Atsakykite į klausimą adresu:

www.poll.si

Įvesti klausimo kodą: makro


-1

0

1

2

3

4

5

6

0

10

20

30

40

50

60

70

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

VKI infliacija ir vartotojų kainų pokyčių lūkesčiai

Lietuvos vartotojai vertina teiginį, kad kainos neaugs panašiai kaip ir hipotezę, jog Lietuvos futbolo rinktinė laimės prieš Angliją

33

* Vartotojų apklausos apie kainų pokyčius per artimiausius 12 mėnesių nuomonių (kainos kils sparčiau, kainų augimas išliks toks pat, kainos augs lėčiau,

kainos nesikeis, kainos sumažės, nežinau) balansas.

Šaltinis Statistikos departamentas.

Vartotojų lūkesčiai*

Metinė VKI infliacija (proc.)


Gyventojų nuomone, euro įvedimo įtaka infliacijai būna didesnė palyginti su statistikų vertinimais

• Vertinamos dažnai perkamos smulkios prekės, kurioms didesnės įtakos turi kainų apvalinimas, o didelės retai perkamos atpigusios prekės nepastebimos

• Linkstama pastebėti prekių pabrangimus, bet ne atpigimus (labiau patraukia dėmesį, asimetriškas atrankinis stebėjimas)

• Naująja valiuta gyventojai dažnai skaičiuoja „iš akies“

• Vertinant per ilgesnį laikotarpį kainas skirtingomis valiutomis, neatsižvelgiama į susikaupusią infliaciją


50

60

70

80

90

100

110

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

Kainų lygis (ES-28 = 100)

ES-28

Estija

Latvija

Lietuva

Ilguoju laikotarpiu kainos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vienodėja, bet tik ne po globalinės finansų krizės

35

Šaltinis: Eurostat.

� Ženkliai mažesnis negu kitose euro zonos šalyse kainų lygis „pavogtų“ pirkėjus iš kitų šalių (prekyba internetu)


Ar tikrai euro įvedimas ilgainiui smukdys Lietuvos konkurencingumą, kaip teigia The Economist?

� Vidutinis kainų ir darbo užmokesčio lygio artėjimas link Europos Sąjungos vidurkio neišvengiamai vyks, tačiau jis nebūtinai reikš konkurencingumo praradimą

� Konkurencingumo požiūriu svarbus ne vidutinis darbo užmokestis, o darbo užmokesčio sąnaudos produkcijos vienetui

� Narystė euro zonoje lems spartesnį investicijų procesą ir darbo našumo didėjimą


Pastaruoju metu nedarbo lygį smarkiai mėto į šonus sezoniniai svyravimai, tačiau jo mažėjimo tendencija išlieka


15,4

13,4

11,810,9 11,0 10,5 10,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. I-IIIketv.

2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Nedarbo lygis (proc.)


Nedarbo lygis trečiąjį 2014 m. ketvirtį sumažėjo pirmiausia dėl konjunktūrinių priežasčių

� Ankstyvą rudenį užimtumas išaugo prekybos, žemės ūkio, viešbučių ir restoranų bei statybos sektoriuose, bet vėl sumažės žiemos mėnesiais

� Rusijos ekonomikos silpnėjimas ir sankcijos turėjo įtakos mūsų ekonomikai, tačiau darbo rinką šie impulsai pasiekė gerokai prislopinti

� Maisto pramonės įmonės ieškojo naujų pardavimo rinkų arba tiesiog gamino į sandėlį

� Transportas negali pasigirti tokių alternatyvių rinkų pasirinkimu, čia jau užregistruota darbuotojų atleidimų


Nedramatizuojame darbo užmokesčio augimo prognozės, tačiau atlyginimų kėlimo ne kertiniams darbuotojams perspektyva tampa miglota


2,5 2,6

4,84,3 4,5

4,2

4,8

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. III ketv. 2014 m.prognozė

2015 m.prognozė

2016 m.prognozė

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.)

39

• Infliacijos nebuvimas išmuša iš darbuotojų rankų argumentą reikalauti kelti algas pinigų perkamosios galios mažėjimui kompensuoti


Spaudimą kelti minimalią mėnesio algą Lietuvoje stiprina kaimyninių valstybių MMA politika

40

300

320

355

325

360

390

Lietuva Latvija Estija

2014 m. 2015 m.

MMA 2014 m. ir 2015 m. pabaigoje (eurais)


90

95

100

105

110

115

120

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Darbo užmokesčio, senatvės pensijos ir VKI indeksai (2008 m. I ketv. = 100)

VKI

Vidutinė senatvėspensija

Vidutinis brutodarbo užmokestis

Skirtingai nei darbo užmokestį, vidutinę senatvės pensiją pirmiausia lemia politiniai sprendimai, tačiau abu rodikliai 2008–2014 m. atsiliko nuo infliacijos

41



Paskolų portfelis vis dar kūdikio vystykluose, nors jau turėjo lakstyti...

� Verslas yra itin atsargus „kiekybinių“ investicijų atžvilgiu – stokojant prekių pardavimo garantijų tradicinėse rinkose, gamybos pajėgumų didinimas „į plotį“ lemtų perprodukciją

� Labiau domimasi „kokybinėmis“ investicijomis į technologijų atnaujinimą, siekiant padidinti konkurencingumą

� Kreditavimo poreikis išaugs pradėjus įsisavinti 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje numatytas ES lėšas, tačiau šis veiksnys negali apversti aukštyn kojomis verslo ir namų ūkių nuotaikos


Geopolitinė įtampa ir euro neapibrėžtumas varžo ir skolinimąsi

� Skirtingai negu JAV, Europos Sąjungoje verslo ir namų ūkių balansų „išvalymas“ nuo finansinių įsipareigojimų tik įsibėgėjo

� Esant aktyviai paskolų amortizacijai (grąžinimui), naujo kreditavimo užmojo nepakanka paskolų portfeliui sparčiai auginti

� Neapibrėžtumo akivaizdoje įmonės ir gyventojai stengiasi kaupti rezervus, o skolinimasis būtų tokios politikos priešingybė


Kaip ir kitose šalyse, grynųjų pinigų išstūmimo efektas prieš euro įvedimą akivaizdus

44

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Pinigų kiekis (mlrd. Lt)

Pinigųkiekis P1

Gryniejipinigaiapyvartoje

Šaltinis Lietuvos bankas.

� Verslas ir gyventojai, atsikratydami grynųjų pinigų, „pirko“ ramų miegą euro įvedimo metu

� Įvedus eurą konservatyvūs namų ūkiai gali dalį lėšų sąskaitose išsigryninti, laikydami euro banknotus tinkamais taupyti


Lietuvoje ypač sumažėjo populiarumas tų grynųjų pinigų, kuriuos galima traktuoti kaip kaupimo, o ne atsiskaitymo priemonę

45

60

65

70

75

80

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

200 ir 500 Lt nominalo banknotų dalis (proc. visų banknotų vertės)

Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai.


Nors ir paradoksalu, įsivedusiose eurą šalyse grynųjų pinigų lyginamoji dalis augo, o euro neturinčioje Švedijoje – mažėjo

0

2

4

1999 2002 2005 2008 2011 2014

46

0

2

4

1999 2002 2005 2008 2011 2014

0

2

4

6

1999 2002 2005 2008 2011 2014

0

10

20

2004 2006 2008 2010 2012 2014

0

10

20

2004 2006 2008 2010 2012 2014

0

5

10

15

2004 2006 2008 2010 2012 2014

Belgija

Suomija

Švedija

Slovėnija

Slovakija

Estija

€

€

€

€

€

Šaltinis: ECB, SEB banko skaičiavimai.

Grynųjų pinigų ir indėlių santykis (proc.)


Ačiū už dėmesį!

www.youtube.com/SEBEKSPERTAI

Konferencijos vaizdo įrašas bus publikuojamas

Klausimus galite užduoti

www.facebook.com/seblietuvoje

Documents

Euro zona plūduriuoja, Rusijoje – Dr. Gitanas …...4 4,5 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Bazinės palūkanų normos (proc.) Fed ECB Skelbiant,