Europos globalizacijos fondo parama - bankrutuojančių · įsidarbinimo rodiklių dinamika 2008 m. DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. gegužė

1DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. gegužė

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2009 m. Nr. 5(138)

ES seminare - apie užimtumo išlaikymą, darbo vietų kūrimą ir

mobilumo skatinimą

Situacija Utenos darbo rinkoje

Trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką aspektai

Europos globalizacijos fondo parama - bankrutuojančių įmonių atleistų darbuotojų reintegracijai į darbo rinką

1359

1370

1071

696

774

697

696

566

91

130

137

222

0

0

0

10

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600

2008 I ketv.

2008 II ketv.

2008 III ketv.

2008 IV ketv.

Pagal darbo sutartis Komandiruotiems asmenims

Pratęsta leidimų Įdarbinta jūreivių

Lietuvoje dirbusių užsieniečių iš trečiųjų šalių įsidarbinimo rodiklių dinamika 2008 m.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. gegužė2

Naujienos trumpai

Seimui pateiktą naujos redakcijos Užimtumo rėmimo įstatymą ministras vadina istoriniu

Seimui pateiktas Užimtumo rėmimo įstatymo pa-keitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbui augti, sudaryti ga-limybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skai-čiui dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti.

„Tai labai svarbus pataisų paketas, kuriam įsigaliojus valstybėje sumažėtų nedarbas, būtų skatinamas verslas, o darbo netekę gyventojai būtų labiau socialiai apsaugoti. Tai neabejotinai istorinis projektas, įrodantis, kad vals-tybė gali pasirūpinti kiekvienu žmogumi“, – dokumentų paketą komentavo ministras R.J.Dagys.

Naujos redakcijos Užimtumo rėmimo įstatymo pro-jekte išplėstas asmenų ratas, turintis teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Mi-nėtą subsidiją mokėti siūloma asmeniui, kuris pats pra-deda verslą ir steigia darbo vietą sau, pasinaudodamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.

Siūloma remti ir savarankišką užimtumą, kai vers-lą pradeda vienas iš tėvų, kurio šeimoje auginami trys ir daugiau vaikų. Sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padėtų į darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Projekte numatytas maksimalus subsidijos darbo vietai steigti dydis - iki 40 minimalių mėnesio algų dydžio.

Bendrovės, kurios dėl finansinių sunkumų dirba ne visą darbo laiką ar jose skelbiamos prastovos, galės atlikti laikino pobūdžio darbus, skirtus palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą.

Taip pat, siekiant padėti išlaikyti esamas darbo vietas, siūloma viešuosius darbus organizuoti ir ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus ga-lėtų organizuoti verslo bendrovės, įstaigos ir organizaci-jos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Juose da-lyvautų tiek minėtų įmonių darbuotojai, tiek ir teritorinės darbo biržos siųsti asmenys.

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad terito-rijose, kur nedarbo lygis 1,5 karto viršija šalies vidurkį, bedarbiams nedarbo socialinio draudimo išmokų mokė-jimas bus pratęsiamas 2 mėnesiais.

Projekte siūloma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių išlaidas. Kompensuoti siūloma tada, kai buvęs bedarbis tolimojo ar vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusais, traukiniu ar nuosavu transportu turi pasiekti darbo vietą, esančią toliau nuo namų.

Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai iš-laidos kelionei viršija 20 proc. įsidarbinusiojo darbo už-mokesčio ir jis yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA), tai yra 1600 litų. Kelionės kompen-savimo dydis sieks 0,5 MMA arba iki 400 Lt per mėnesį.

Be kita ko, numatoma galimybė buvusiems bedar-biams kompensuoti ir dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne dažniau kaip kartą per sa-vaitę. Kompensacijos dydis per mėnesį sieks iki 0,5 MMA arba iki 400 Lt.

Įstatymo projekto pataisose taip pat numatyta, kad į mo-kymo stipendiją pretenduos ne tik netekę darbo gyventojai, bet ir tie žmonės, kuriems darbdaviai dar tik įteikė įspėjimo lapelius apie atleidimą iš darbo.

„Tai ne tik paskatins gyventojus dalyvauti Lietuvos darbo biržos rengiamose profesinio mokymo programose, siekiant išsaugoti darbo vietą, bet ir palengvins darbdaviui apsirūpi-nimą tinkamais darbuotojais, padės pertvarkyti įmonės ga-mybą ir valdymą“, – sakė ministras R.J.Dagys.

Šiuo metu mokymosi stipendija siekia 0,7 minimalaus mė-nesio atlyginimo (MMA) arba 560 litų. Jeigu nedarbo socia-linio draudimo išmoka didesnė negu mokymosi stipendija, bedarbio pasirinkimu bus mokama nedarbo socialinio drau-dimo išmoka.

Itin svari parama numatoma tiems gyventojams, kurie dėl įvairių aplinkybių prižiūri savo šeimos narius ir negali susirasti tinkamo darbo. Po profesinio mokymo kursų įgiję socialinių darbuotojų kvalifikaciją, juos įdarbinusiems darb-daviams bus subsidijuojama iki 2 minimalių mėnesinių atly-ginimų (MMA) arba 1600 litų darbo užmokesčio suma.

Pavyzdžiui, darbdaviui bus subsidijuojama 75 proc. darbo užmokesčio lėšų ir „Sodros“ įmokų, kai įdarbinami neįgalūs žmonės, turintys iki 40 proc. darbingumo lygį. 50 proc. darbo užmokesčio lėšų ir „Sodros“ įmokų siūloma subsidijuoti, kai įdarbinami asmenys, turintys nedarbingumo lygį iki 45-55 proc.

Be to, subsidijos trukmė bus prailginta tiems žmonėms, kuriems susirasti darbą yra sunkiau. Pavyzdžiui, numatoma iki 12 mėnesių skirti subsidiją jauniems asmenims, kuriais prieš pradedant savarankišką gyvenimą, rūpinosi globėjai šeimose, šeimynose ar vaikų globos namuose.

Tokios pat trukmės subsidiją siūlomą mokėti ir nėščioms moterims, vaiko globėjui, rūpintojui ir vienišiems asme-nims, auginantiems vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Vien šeimų, kuriose auga neįgalūs vaikai iki 16 metų ir ku-riuos prižiūrinčios motinos (tėvai) nedirba, šalyje yra apie 30 tūkstančių.

SADM inf.

Vilčių teikiantys duomenys rodo, kad verslas po truputį prisitaiko dirbti sunkmečio sąlygomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pastebi stabilizavimosi ženklus Lietuvos darbo rinkoje. Per pirmąsias tris gegužės mėnesio savaites šalyje įdarbinta ir nukreipta į kitas aktyvios darbo rinkos politikos priemones 12,5 tūkst. bedarbių. Per analogišką laikotarpį balandį - 11,4 tūkst. žmo-nių.

„Vilčių teikiantys duomenys rodo, kad verslas po truputį prisitaiko dirbti sunkmečio sąlygomis, bet akivaizdu ir tai, kad pasiteisino Lietuvos darbo biržoje pradėtos reformos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Gegužę padaugėjo ir laisvų darbo vietų. Per pirmąsias šio mėnesio savaites Lietuvos darbo birža užregistravo 4,4 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Per tą patį laikotarpį balandį – 3,5 tūkst.


Naujienos trumpai

Pasak ministro, dar palankesnių permainų tikimasi ir po to, kai Seimas priims Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą.

„Net neabejoju, kad Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai sudarys galimybes įmonėms išsaugoti darbo vietas, o aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse da-lyvaus dar daugiau žmonių“, - teigė ministras.

SADM inf.

Konferencija Kišiniove „Pagalba tobulinant darbo rinkos ir profesinio mokymo institucijas Moldovoje“

Gegužės 26-29 dienomis Kišiniove vyko LDB ir Švedi-jos nacionalinės darbo rinkos tarybos projekto „Pagalba tobulinant darbo rinkos ir profesinio mokymo instituci-jas Moldovoje“ baigiamoji konferencija. Renginyje da-lyvavo Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dilbienė ir Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja Inga Liubertė.

Domėtasi pertvarka ir klientų aptarnavimuŠiaulių ir Pakruojo darbo biržose

Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas, lai-kinai vykdantis direktoriaus funkcijas Albertas Šlekys ir Personalo ir ūkinio aptarnavimo skyriaus vedėja Geno-vaitė Lakienė apsilankę Šiaulių ir Pakruojo darbo biržo-se domėjosi, kaip šiose teritorinėse darbo biržose vyksta pertvarka ir klientų aptarnavimas.

LDB organizuoja darbdavių apklausą pokyčiams darbo rinkoje išsiaiškinti

Siekiant išsiaiškinti pokyčius darbo rinkoje 2009 me-tais Lietuvos darbo birža organizuoja darbdavių apklau-są.

Darbdavių prašoma įvertinti, kaip keitėsi situacija įmonėse per praėjusius šių metų ketvirčius: ar kito dar-buotojų skaičius, ar buvo didinamos investicijos į įren-gimus bei technologijas, ar kito darbuotojų atlyginimai. Anketoje darbdavių taip pat teiraujamasi, kokius poky-čius įmonėse jie prognozuoja iki metų pabaigos.

Anketą darbdaviai gali užpildyti LDB interneto tin-klapyje.

Kuriamas duomenų bankas savarankiškai veiklai

Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje pradeda veikti nauja paslauga darbo biržos klientams – savaran-

kiškos veiklos pasiūlymų duomenų bankas.Šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje išaugus nedarbui, padaž-

nėjo įmonių ir organizacijų pasiūlymų ieškantiems darbo asmenims bendradarbiauti ir teikti paslaugas pagal verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymėjimus.

Lietuvos darbo birža, siekdama suteikti darbo ieškan-tiems žmonėms didesnes savarankiško užimtumo ir savo gebėjimų pritaikymo darbo rinkoje galimybes, ėmėsi inicia-tyvos interneto svetainėje (adresu www.ldb.lt) sukurti atski-rą pasiūlymų užsiimti savarankiška darbine veikla duomenų banką. Kadangi autorinės, civilinės ar kitokio pobūdžio su-tartys su asmenimis, vykdančiais ar norinčiais pradėti indi-vidualią veiklą tampa vis populiaresnės, tikimasi, kad įvai-rios savarankiškos veiklos galimybės sudomins ieškančius darbo asmenis. Individualia veikla užsiimančiam asmeniui lankstesni yra darbo drausmės bei darbo ir poilsio režimo reikalavimai, paprastesnės santykių įforminimo ir nutrauki-mo procedūros.

Pasiūlymus savarankiškai veiklai galima pateikti Lietuvos darbo biržos interneto svetainės skyriuose „Ieškantiems dar-bo“ ir „Darbdaviams“, pasirinkus nuorodą „Pasiūlymai sava-rankiškai veiklai“.

Naujame duomenų banke įregistruoti pasiūlymai suteiks galimybę ieškantiems darbo asmenims organizuoti savaran-kišką užimtumą ir gauti lėšų pragyvenimui.

Šalinamos biurokratinės kliūtys darbo užmokesčio subsidijoms gauti

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Lietuvoje sumažėjo biurokratinių kliūčių asmenims, siekiantiems gau-ti darbo užmokesčio subsidiją iš valstybės, kai darbo vietos steigiamos sau, ar darbdaviams, steigiantiems ar pritaikan-tiems darbo vietas prie bedarbių negalios.

Vadovaujantis šiuo įsakymu, pateikti reikiamus dokumen-tus ar prašymą dėl įdarbinimo subsidijuojant organizavimo, vietoj 10 dienų nustatytas 5 dienų laikotarpis, per kurį teri-torinė darbo birža priimtų sprendimą paraiškai patenkinti.

Darbo užmokesčio subsidijos savarankiškai dirbantiems žmonėms ir darbdaviams numatytos neseniai Seimo priim-tose Užimtumo rėmimo įstatymo pataisose.

Taip pat sutrumpinamas laikotarpis (nuo 10 iki 5 darbo dienų), per kurį nuo paraiškos patenkinimo dienos turi būti pasirašyta Darbo vietų steigimo sutartis ar Įdarbinimo sub-sidijuojant organizavimo ir finansavimo sutartis.

Palengvintos sąlygos asmenims, steigiantiems darbo vie-tas ir nustatyta, kad likusi subsidijos dalis (75 proc.) būtų išmokama ne per 10 darbo dienų, o per 3 darbo dienas, pasi-rašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) aktą.

Patikslinta ir subsidijos skyrimo tvarka, kad ūkininkai, įregistravę savo ūkį, taip pat turėtų teisę steigti ar pritaikyti darbo vietas prie bedarbio negalios.

Teritorinės darbo biržos įpareigotos nereikalauti juridi-nio asmens registravimo pažymėjimų, steigimo dokumen-tų, o savarankiško užimtumo atveju – notariškai patvirtintų verslo įregistravimo dokumentų. Šiuo duomenis teritorinės darbo biržos galės gauti iš Juridinių asmenų registro, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Valstybinės mokes-čių inspekcijos.


naujienos trumpai

Taip pat atsisakyta reikalavimo pateikti metinės fi-nansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi sunkme-čio laikotarpiu šie dokumentai ne visada realiai atspindi įmonės ekonominę padėtį ir tai neturėtų būti kliūtis, siekiant įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius as-menis.

Atsižvelgiant į įmonių veiklos sąlygas sunkmečio lai-kotarpiu ir siekiant kuo didesnį bedarbių skaičių įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, numatoma subsidijas skirti nepriklausomai nuo to, ar darbdavys yra įsiskolinęs „Sodrai“, valstybės, savivaldybių biudžetams ir fondams.

Siekiant efektyviau naudoti valstybės paramą, numa-toma, kad į atsilaisvinusią įsteigtą (pritaikytą) subsidi-juojant darbo vietą darbdavys turėtų per 10 darbo dienų priimti kitą teritorinės darbo biržos bedarbį.

SADM inf.

Belgija ir Danija atšaukia darbo apribojimus lietuviams, Austrija ir Vokietija juos pratęsia

Lietuvai ir dar septynioms buvusio komunistinio blo-ko šalims, prieš penkerius metus tapusioms ES narėmis, taikomi apribojimai ES darbo rinkoje išliks tik Austrijoje ir Vokietijoje. Tokią informaciją pateikė Europos Komi-sija patvirtinusi, kad Belgija ir Danija nuo gegužės 1-o-sios atšaukia apribojimus darbo ieškantiems Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėni-jos ir Vengrijos piliečiams, kurių šalys ES narėmis tapo 2004 m.

Austrija ir Vokietija informavo EK apie savo ketinimą išlaikyti apribojimus darbo jėgai.

ES narėmis 2007 m. tapusių Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams apribojimai dirbti galioja beveik visose senes-nėse ES šalyse, išskyrus Suomiją ir Švediją.

Nors laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas yra pagrindinis ES principas, tačiau stojimo į ES sutartyse apibrėžta, kad naujoms narėms gali būti tai-komi apribojimai darbo jėgai iki septynerių metų.

Europos Komisijos atlikta studija rodo, kad 2004 m. ES narėmis tapusių šalių piliečiai mielai apsigyvena ki-tose ES šalyse - jų skaičius išaugo nuo 900 tūkstančių iki 2 milijonų.

Studijoje pažymima, kad Baltijos šalių ir Lenkijos pi-liečiai labiau linkę migruoti į Didžiąją Britaniją ir Airiją, o bulgarai ir rumunai - į Ispaniją ir Italiją.

Jie dažnai sutinka dirbti mažiau apmokamus darbus statybose, viešbučiuose, restoranuose, apdirbamojoje pramonėje, slaugos įstaigose. Galiausiai daugelis jų, susi-taupę pinigų, grįžta į tėvynę.

Pagal BNS inf.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stiprina bendradarbiavimą su nevyriausybiniu sektoriumi

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko pirmasis Socialinių reikalų tarybos posėdis. Neseniai sukurta Taryba turės patariamojo balso teisę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamose srityse: socialinės integracijos, socialinės atskirties mažinimo, socialinės paramos teikimo, šeimos, vaiko ir jaunimo teisių apsaugos. Pasak Tarybos pirmininko, Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio, šios Tarybos paskirtis – sudaryti galimybes ne-vyriausybinėms organizacijoms dalyvauti formuluojant po-litines nuostatas bei paskatinti nevyriausybinio sektoriaus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimą minėtais klausimais.

„Laukiame idėjų ir pagalbos, tiek greitų sprendimų rei-kalaujančių problemų atžvilgiu, tiek dėl ilgalaikės veiklos perspektyvų. Vienu iš svarbių Tarybos uždavinių turėtų tap-ti Nacionalinio susitarimo dėl socialinės politikos prioritetų sukūrimas,“ - sakė ministras.

Socialinių reikalų taryba nagrinės ir teiks SADM siūly-mus dėl įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų, derins ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldos institucijų ir įstaigų tarpžinybinę veiklą bei priimamus sprendimus, su-sijusius su socialinės paramos teikimu. Darbo grupėse bus analizuojami visuomenei aktualūs klausimai, susiję su ben-druomenių plėtra, skurdo ir socialinės atskirties mažinimu, socialinėmis paslaugomis, teikiami pasiūlymai, kaip gerinti situaciją.

Tarybą sudaro 13 narių, iš jų 7 ministerijos atstovai ir 6 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos, vaiko ir jaunimo gerovės, socialinės integracijos, socialinės atskir-ties mažinimo, socialinės paramos teikimo srityse, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Naudojantis organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų teikimo srityje, patirtimi, bus efektyviau ir aiškiau formuojama paramos bendruomenių plėtrai politika, tiksliau suderinti savivaldybių ir nevyriau-sybinių organizacijų, dirbančių jose, poreikiai ir interesai. Tarybos darbą organizuos Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijoje naujai įsteigtas Bendruomenių reikalų skyrius.

Pirmajame posėdyje buvo išrinktas pirmininko pavaduo-tojas. Juo tapo Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas.

SADM inf.


konferencija

Alytus pirmasis pasinaudojo EGF parama

Milda Jankauskienė

Alytuje įvyko konferencija „Europos prisitaiky-mo prie globalizacijos padarinių fondo remiamo projekto buvusių AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų integracija į darbo rinką“, kurioje apibendrinti pir-mojo šio fondo lėšomis finansuoto projekto „Alytaus tekstilė“ darbuotojams remti rezultatai.

Konferencijoje dalyvavo aukštas Europos Komi-sijos pareigūnas – Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato direktorius Peter Stub Jorgensen, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys, ES struktū-rinės paramos departamento direktorė Nijolė Mac-kevičienė, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pava-duotojas, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas Albertas Šlekys, kiti atsakingi asmenys, Ūkio mi-nisterijos atstovai, darbo biržų vadovai, socialiniai partneriai ir kt.

bet ir sukėlė dideles, skaudžias sociali-nes pasekmes, nes dauguma darbuotojų buvo moterys, kurioms gerokai sudėtin-giau integruotis į darbo rinką.

kai reikėjo pirmiesiems pralaužti le-dus iškilo daug klausimų, neturėjome jo-kios patirties įgyvendinant tokį projektą. Manau, sekėsi gana neblogai, nes turėjo-me daug pagalbininkų. noriu padėkoti europos komisijos darbuotojams, taip pat socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijų, alytaus darbo biržos dar-buotojams, kurie atliko patį sunkiausią ir sudėtingiausią darbą. Įgyvendindami šį projektą, įgijome daug patirties. Tikiuo-si, kad ją pritaikysime galbūt artimiausiu metu rengdami alytuje kitus projektus. Jeigu domėsis kolegos, mes tą patirtį ga-lėsime perduoti kitiems regionams.

Rima Rakauskienė, Alytaus miesto savivaldybėsmero pavaduotoja

- dėl „alytaus tekstilės“ bankroto, deja, pasekmes jaučiame iki šiol – aly-taus miesto savivaldybė pernai 10 mln. lt planuotų pajamų nesurinko ir daugiausia tai buvo būtent dėl šios įmonės uždary-mo.

Miestui tai skaudi problema: kas tre-čia šeima su šia įmone vienaip ar kitaip

buvo susijusi. Mano tėvas šią gamyklą statė, mama per 30 metų čia dirbo ir, ži-nau, kaip žmonės – pažįstami, giminės, kaimynai išgyveno šį bankrotą. Miestui tai buvo vos ne stichinė nelaimė.

Įvertinant dabartinę situaciją, ekono-minį sunkmetį ir tai kas dar laukia mūsų miesto, kuris yra pramoninis ir laikėsi ant tų didelių įmonių, kurių viena buvo „aly-taus tekstilė“. dabar žinom, kad daugybė problemų iškilo ir su aB „snaigė“.

linkėčiau, kad nepravalgytume euro-pos globalizacijos fondo pinigų, o juos panaudotume žmonėms, netekusiems darbo, palengvintume mūsų verslo situ-aciją, padėtume didesnėms gamykloms išlikti šio sunkmečio metu.

Regimantas Mačiulis, Alytaus darbo biržos direktorius

- alytaus darbo biržai teko iššūkis pirmiems lietuvoje rengti europos glo-balizacijos fondo projektą. Tai įvyko ne-atsitiktinai, nes alytaus darbo rinkoje vyrauja nepalankios tendencijos: įmonės atleidžia darbuotojus, skausmingas buvo „alytaus tekstilės“ bankrotas, kai darbo neteko 1,2 tūkst. darbuotojų. noriu pa-sakyti, kad ne tiktai darbo rinkai stiprų poveikį padarė šios įmonės bankrotas,


konferencija

Globalėjanti Europa ir EGF finansų ir ekonomikos krizės

sąlygomis

Peter Stub JorgensenEuropos Komisijos Užimtumo, so-cialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato direktorius

- dėkoju už galimybę dalyvauti. Pri-statysiu, kaip fondas veikia dabar ir kaip jis veiks po pakeitimų, kokios paraiškos gali būti teikiamos fondui.

Pirmiausia – kas gali kreiptis para-mos.

du patys svarbiausi pasikeitimai regla-mente – tai, kad europos komisija teiks didesnę paramą, kuri siektų iki 65 proc. ir pats paramos teikimo laikotarpis pratęs-tas dvigubai – iki 24 mėnesių. Taigi šiuo metu europos sąjunga skirs daugiau pini-gų krizės pasekmėms šalinti. iki šiol buvo gautos paraiškos eGF paramai iš devynių šalių ir viena iš tų šalių – lietuva.

Tai rodo, kad lietuva yra pakankamai aktyvi šalis, galinti pasinaudoti šio fondo teikiama parama. Patirtis, kurią jau turi europos sąjungos šalys, pateikusios pa-raiškas, yra vertinga, kadangi pati euro-pos komisija gali įvertinti teikiamos pa-ramos svarbą ekonominės krizės metu.

svarbu pabrėžti, kad paraiškos, ku-rios bus pateiktos po šių metų gegužės 1 d. europos komisijai, jau bus vertina-mos pagal naujus reglamento reikalavi-mus. Taigi nuo gegužės 1 dienos iki 2011 metų pabaigos galios naujos reglamento taisyklės. kaip sakiau, intervencijos kri-terijus didėja iki 65 proc., ir atleidžiamų darbuotojų skaičius mažėja iki 500. kitas elementas reglamente - nėra pabrėžta žodžio „pramonė“. Šio fondo parama gali pasinaudoti ne tik iš pramonės įmonių atleisti darbuotojai, bet ir kitų sektorių atleisti darbuotojai: paslaugų, prekybos, draudimo, transporto ir t.t.

institucijoms, kurios rengia paraišką eGF paramai gauti, svarbu žinoti, kad ir kiti sektoriai yra tinkami. iki šiol gautos paraiškos daugiausia buvo susijusios su atleidimais pramonės sektoriuje, dabar visi sektoriai, kurie nukentėjo nuo atlei-dimų, galėtų pasinaudoti šia fondo pa-rama. dėl vieno pakeitimo reglamente buvo užtrukta diskutuojant – tai definici-ja „atleidimas“. kas tai yra? kokie žmonės tinkami pasinaudoti parama? dėl šios priežasties europos komisijoje vyko il-gos diskusijos, ilgai galvota, kaip apibrėž-ti žodį „atleidimas“. naujame reglamente yra nurodyti trys elementai, susiję su žo-džiu „atleidimas“. kalbama ne apie vieno žmogaus atleidimą, o grupės darbuotojų atleidimą, ne mažiau kaip 500. kaip pa-daryti, kad kuo daugiau žmonių pasinau-dotų šio fondo parama? Pagal europos sąjungos darbo įstatymus atleidimas yra tuo atveju, kai darbuotojas gauna oficia-lų pranešimą iš darbdavio apie atleidimą. Taigi yra oficialus darbdavio pranešimas darbuotojui, nurodantis kad tas žmogus bus atleistas. Tai yra viena atleidimo de-finicija. kita galimybė – tai vertinti tuos atleidimus, kai jie įvyko, nutraukus darbo sutartį prieš baigiantis jai galioti. atleidi-mo ir darbo sutarties galiojimo terminas galėtų skirtis porą mėnesių. Pvz., darbda-vys gegužės mėnesį gali pateikti praneši-mą apie atleidimą, kuris įvyks rugsėjo 1 dieną.

Tokiu atveju yra svarbūs terminai – ge-gužės 1 d., kai darbuotojas gavo praneši-mą apie atleidimą arba rugsėjo 1 d., kada darbuotojas iš tikrųjų buvo atleistas.

Tačiau priimta ir trečioji galimybė – tai taikoma tuo atveju, jeigu darbdavys, nusprendęs atleisti grupę darbuotojų, oficialiai praneša užimtumo tarnybai, lietuvos atveju – darbo biržai apie gru-pės darbuotojų atleidimą. ko gero, pra-nešimo data bus ankstesnė negu praneši-mo, kurį gavo darbuotojas, data.

Šiek tiek trum-pai apie intervencijos kriterijus, kada būtų galima pasinaudoti fondo parama. iki šiol yra pabrėžiama, kad fondo parama galima pasinaudoti tuo atve-ju, kai darbuotojai yra atleidžiami dėl pasauli-nės prekybos pokyčių: prekyba su trečiomis pasaulio šalimis, ne tarp es šalių. iki šiol buvo tokie atvejai, kai viena didelė įmonė ar kelios mažesnės įmo-nės per 4 mėnesių lai-

Jos gali kreiptis pati valstybė, aukštos valstybės institucijos. Fondas neteikia 100 proc. paramos, finansuoja tik dalį patirtų šalies išlaidų. 500 mln. eurų per metus yra skiriama šio fondo veiklai. Tai, be abejo, daug daugiau pinigų, negu ga-lima pasinaudoti. Fondas veiklą tęs dar 5 metus. Jeigu sudėtume šio fondo ir es narių teikiamą paramą, tai susidarytų be-veik 800 mln. eurų per metus.

europos komisija gali kofinansuoti praeitos veiklos pusę projekto vertės, o kitą projekto vertę turi finansuoti šalis, kuri teikia paraišką. kita pusė projektui įgyvendinti, kaip minėjau, turėtų teikti šalis narė, teikianti paraišką arba pačios kompanijos.

Įgyvendinant eGF projektus pagalba visiems darbuotojams gali būti teikiama iki 12 mėn. sąlygos, kurios buvo pami-nėtos, numatytos pagal dabar galiojantį reglamentą. kai šalys ir visas pasaulis jaučia ekonominę ir finansinę krizę, tas reglamentas turėjo būti keičiamas, kad atvertų galimybę daugiau darbuotojų pa-sinaudoti fondo parama.

kotarpį atleido tūkstantį žmonių arba per 9 mėnesius regione tam tikras sektorius atleido tūkstantį žmonių. Taip pat buvo galima kreiptis į fondą paramos, jeigu valstybėje narėje yra atleidžiama mažiau nei tūkstantis darbuotojų, tačiau keliami tam tikri reikalavimai: turi būti arba labai maža darbo rinka, arba kitos priežastys, dėl kurių užimtumo situacija nukentėjo (dėl atleidimų).

Po pakeitimų patys principai išliko tie patys, tačiau atleidimams jau gali turėti įtakos ne tik pasaulinės prekybos poky-čiai, bet ir finansinė ekonominė krizė. Pagal galiojantį reglamentą yra reikalavi-mas, kad atleista turi būti ne mažiau nei tūkstantis darbuotojų, dabar šis skaičius yra mažinamas – ne mažiau kaip 500 darbuotojų per 4 mėnesių laikotarpį vie-noje įmonėje arba per 9 mėnesių laiko-tarpį sektoriuje.

svarbu paminėti, kad dabar interven-cijos kriterijus yra 65 proc., jo limitas yra ribotas, ši parama galios tik iki 2011 metų pabaigos. Visi tikimės, kad ekonominė fi-nansinė krizė jau eis į pabaigą.


konferencija

Pastaruoju atveju, jeigu valstybė – narė nusprendė teikti paraišką eGF paramai gauti turėtų taip pat iš grupės darbuotojų pranešimo įvertinti, ar atlei-džiamų darbuotojų skaičius atitinka re-glamento nuostatas ir ar galima iš eGF gauti paramą. Rengiant paraišką yra svarbūs terminai, pirminė data. nuo tos datos priklauso, kada prasideda tinkamos išlaidos įgyvendinant projektą, nuo kada valstybė narė gali gauti paramą iš eGF taikyti tam tikras priemones atleistiems darbuotojams.

iš 3 definicijų valstybė narė gali nusi-statyti, kurį vieną terminą naudoti ren-giant paraišką. Per 10 savaičių laikotarpį valstybė – narė turi teikti paraišką euro-pos komisijai. Pati paraiškos pateikimo data yra labai svarbus terminas, nes nuo tos datos skaičiuojamas 24 mėn. laikotar-pis, kada patirtos išlaidos yra tinkamos.

Būtent šalies apsisprendimas pagal galiojančius terminus nustato, kada pa-raiška turi būti teikiama europos komi-sijai ir kokia bus projekto įgyvendinimo trukmė.

Taip pat labai svarbu paminėti, kokie asmenys iš tikrųjų gali gauti iš eGF, įskai-tant valstybines tarnybas, įgyvendinan-čias projektą.

Pagal naująjį reglamentą asmenys, kurie atleisti pagal visus terminus, gali dalyvauti projekto veiklose, todėl svarbu žinoti, kiek žmonių tiksliai buvo atleista per tinkamą periodą ir gali būti, kad pra-plėtus tą laikotarpį, žmonių kreipėsi dau-giau nei 1000 ar 500.

Pagal naująjį reglamentą tinkami dar-buotojai dalyvauti projekto veiklose bus tie darbuotojai, kurie darbo neteko prieš terminus, kurie buvo anksčiau pristatyti. svarbiausia priežastis – visi, kurie buvo atleisti iš įmonės dėl tos pačios priežas-ties, bet netinkamu laikotarpiu vėlgi ga-lėtų ta parama pasinaudoti. Todėl krei-piantis paramos svarbu išsiaiškinti, ar iš viso galima jos prašyti ir kas ja galėtų pasinaudoti.

Pagal eGF reglamentą, fondas gali fi-nansuoti tiktai tokias priemones, kurios yra aktyvios: mokymą, perkvalifikavimą, pagalbą darbo paieškai, konsultavimą ir informavimą, pagalba įsidarbinant, mo-bilumo pašalpas arba verslumo skatini-mo priemones.

Pagal europos sąjungos įstatymus ir eGF reglamentą negalima finansuoti pa-syvių priemonių – pvz., nedarbo išmokų arba priemonių, kurios buvo teikiamos

įmonėms dėl restruktūrizavimo. Paraiškos pirmiausia yra vertinamos

pagal kriterijų: ar yra teikta paraiška, ar atleidimai įvyko per 4 ar 9 mėnesius, ar šalis – narė spėjo į 10 savaičių laikotar-pį pateikiant paraišką. svarbu žinoti, kad es pinigai šalį pasiekia tuo momentu, kai jau projektas yra įsibėgėjęs, ir valstybė – narė jau pradėjo taikyti priemones. Taip pat noriu pabrėžti, kad pasibaigus pro-jektui per 6 mėnesius valstybė – narė turi pateikti galutinę ataskaitą apie projekto įgyvendinimą.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo

finansinė parama aktyvioms darbo rinkos priemonėms

Valdas RupšysSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius

klausimus, tuomet galbūt leidomės į tam tikrą avantiūrą,pasiūlėme pabandyti nau-ją instrumentą, kuris neseniai buvo atsi-radęs – europos globalizacijos fondas.

atvirai kalbant, nebuvau didelis op-timistas, kad tą paramą gausime. Tuo metu situacija šalyje buvo pakankamai nebloga, turėjome resursų.

„alytaus tekstilei“ pirmieji pinigai pa-sirodė, kai buvo įvykdyta 90 proc. veiklų. 90 proc. lėšų reikia įdėti savo, kad galima būtų gauti 50 proc. paramą iš eGF.

iš tikrųjų sunkios derybos vyko ek ir europos Parlamente dėl naujojo regla-mento, kuris įsigalioja nuo šių metų ge-gužės 1 dienos. Mažoms šalims pavyko įrodyti, kad tas skaičius, t.y. 1000 darbuo-tojų yra per didelis. Mes neturime tokios pramonės kaip vokiečiai, prancūzai ar ki-tos šalys. lietuvoje yra 3 proc. pramonės, kur dirba daugiau nei 1000 darbuotojų. Šį fondą finansuoja turtingos šalys. 65 proc. parama yra didelis pasiekimas.

Manau, reikalingi greiti sprendimai ir akumuliavimas visų finansinių srautų. užimtumui skirtų pusė lėšų sudaro eu-ropos sąjungos parama.

Tai rodo, kad jos parama ir mūsų įsto-jimas į šią bendriją iš tikrųjų duoda nau-dą. Be jos negalėtume vykdyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, padėti bedarbiams susirasti darbą, pakelti kvali-fikaciją. suteiktos galimybės, kad žmogus galėtų tą laikotarpį išnaudoti veiklai, ne-prarasti kvalifikacijos ir pasiruošti atei-čiai.

svečio kalboje daugiau buvo kalbama apie atleidimus vienoje įmonėje. Galbūt mums pavyks įrodyti sektoriaus proble-mas. aišku, lengviausia žiūrėti į grupi-nius atleidimus, kada darbo birža gauna pranešimą. Tačiau daugeliu atveju su-siklostė situacija, jog įmonės neatleidi-nėja žmonių, o jų vis mažėja ir mažėja. Tarkim, įmonėje dirbo 500, o palaipsniui belieka 200. Todėl reikėtų paviešinti to-kias situacijas ir pabandyti tuos žmones susigrąžinti.

Taigi parama jau galime pasinaudoti nuo gegužės 1 d. aiškiai buvo pasakyta, jokių pasyvių ir grynų pinigų tikrai nebus, ir niekas jų nesiruošia duoti. Pareiškėjas yra ne individualus asmuo, o valstybė su tam tikrais finansiniais įsipareigojimais. už aktyvią darbo rinkos politiką atsa-kinga lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos.

seminarų bus daugiau, kad ateity būtų galima dar labiau pasinaudoti šiuo finan-siniu instrumentu.

- europos komisijos užimtumo, soci-alinių reikalų ir lygių galimybių generali-nio direktorato direktorius, atsakingas už užimtumą ir europos globalizacijos fon-dą, Peter stub Jorgensen padarė išskirtinį dėmesį lietuvai, ypač alytui. Tokio rango pareigūnai retai lankosi, todėl šiuo atveju tai yra alytaus darbo biržos nuopelnas.

kita vertus, proga nėra džiugi, kadan-gi tai liečia atleistus žmones ir prarastas darbo vietas ir dėl to yra susikaupusi so-cialinė įtampa mieste. iš tikrųjų alytaus darbo birža gerai parengė paraišką. nei estai, nei latviai, nei lenkai nesikreipė į šį fondą dėl paramos.

kai sprendėme „alytaus tekstilės“


noriu paprašyti teritorinių darbo bir-žų direktorių bandyti kooperuotis, ieško-ti galimybių, kad galėtume pasinaudoti eGF parama.

naudodamiesi es skirtomis lėšomis turime kuo labiau padėti savo žmonėms šituo sunkmečiu išgyventi, neprarasti kvalifikacijos ir neemigruoti iš šalies.

noriu perduoti ministro žodžius, kad turime suteikti visą įmanomą paramą žmonėms, kad šiuo laikotarpiu jie tikrai neiškristų iš darbo rinkos, padėtume, kiek įmanoma, kad darbo vietos būtų išsaugo-tos. Galbūt priimami sprendimai atrodo žmonėms nepalankūs – kalbu apie tam tikras darbo kodekso pataisas, socialinių garantijų suvaržymus, bet tai priimama ne todėl, kad kažkam tai yra malonu. Ge-riau turėti žmogų dirbantį ir sugebantį išlaikyti savo šeimą, negu bedarbį, turintį socialines garantijas. Visos priemonės, kurios priimamos, jos yra laikinos – iki 2011 metų pabaigos.

Globalizacijos ir ekonominės krizės įtaka nedarbo augimui

Inga LiubertėLietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja

- Visose teritorijose ir savivaldybėse situacija yra pasikeitusi. Jau 2008 m. čia augo nedarbas. Metų pradžioje dar ne-buvo teritorijų, kur nedarbas siektų per 12 proc., tai dabar yra trys teritorijos. di-džiausias nedarbo augimas fiksuojamas Panevėžyje, alytuje, druskininkuose, mažiausias – neringoje ir Birštone.

kaip atrodome europos sąjungos ša-lių kontekste? eurostato ataskaitose yra akcentuojama, jog per metus daugiausia nedarbo lygis augo lietuvoje: nuo 4,4 proc. iki 13,7 proc. kaip matome, lietuva yra tarp tų šalių, kuriose yra aukščiausias nedarbo lygis – ispanijos ir latvijos, mes – tretieji.

Taip pat išanalizavus bedarbių pa-veikslo (struktūros) pasikeitimus, tikrai išryškėjo naujos tendencijos. Pagal lytį situacija pasikeitusi 180 laipsnių kampu – prieš metus balandžio 1 d. moterų tu-rėjome 57 proc., o vyrų – 43 proc., dabar vyrų dalis išaugo, o moterų – mažėja. Pirmiausia dėl nepalankios ekonominės situacijos nukenčia didesnės socialinės rizikos asmenys. Jaunimo nedarbas auga gana sparčiai: prieš metus jaunimo iki 25 metų dalis bedarbių struktūroje nesiekė 10 proc., tai dabar viršija 14 proc. Vyres-nių kaip 50 metų asmenų dalis mažėja. Vėlgi šiems pokyčiams įtakos turėjo tai, kad pirmiausia įmonės, mažindamos darbuotojų skaičių, atleido darbingiausio amžiaus asmenis. naujos tendencijos – auga asmenų, kurie neseniai prarado dar-bą ir kreipėsi į mus, skaičius. atitinkamai mažėja ilgalaikių bedarbių. Taigi pagrin-diniai klientai yra tie, kurie visai neseniai turėjo darbą – dirbo 10 ir 15 metų.

situacija keičiasi. Praradusių darbą per paskutinius tris mėnesius – prieš metus buvo 43, tai dabar – kas antras įsiregis-travęs teritorinėse darbo biržose. atitin-kamai mažėja nedirbusių asmenų dalis: jeigu prieš metus buvo 19 proc., tai šių metų balandžio 1 d. – 14 proc.

kadangi kreipiasi neseniai praradę darbą, mažėja ilgalaikių bedarbių dalis ir taip pat darbo rinkoje papildomai remia-mų asmenų dalis.

Taip pat vyrauja tendencija – dėl ban-krotų, reorganizacijų, įmonių likvidavimo daugėja grupės darbuotojų atleidimų. Šių metų pirmąjį ketvirtį darbo birža gavo 75 pranešimus iš įmonių, įspėta daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų. Praeitais metais įspėtų buvo 7,5 – 8 tūkst. žmonių, o šie-met per pirmąjį ketvirtį pasiekėme pusę praeitų metų skaičiaus. Šiais metais įvykę grupės darbuotojų atleidimai pasižymi tuo, kad žmonės atleidžiami iš smulkes-nių įmonių.

daugiausia grupės atleidimų įvyko pramonės sektoriuje – 52 proc., paslau-gose – 30 proc., statyboje – 17 proc., že-mės ūkyje – apie 1 proc.

darbo birža atliko duomenų analizę. darbo biržoje netekę darbo asmenys per 9 mėnesių laikotarpį sudarė 133 tūkst.

Įvertinome jų atleidimų priežastis. ne-skaičiavome tų asmenų, kurie buvo at-leisti dėl tam tikrų pažeidimų, drausmės ir t.t. Beveik 111 tūkst. žmonių buvo at-leisti dėl nuo jų nepriklausančių aplinky-bių – darbdavio iniciatyva, bankroto ar likvidacijos atveju.

didžiausia dalis buvo įspėtų ir grupės darbuotojų atleidimų metu atleisti – per 53 tūkst. darbuotojų. iš pramonės sekto-riaus – 32 tūkst. asmenų, statybos – per 21 tūkst., žemės ūkio – apie 4 tūkst.

Jeigu palygintume su bendra užimtųjų struktūra lietuvoje, didžioji dalis dirba paslaugų sektoriuje. dėl to ir atleidimų daugiausia yra šioje srityje, taip pat pra-monėje ir statyboje.

Pasižiūrėjus pagal minėtą 500 atleis-tų darbuotojų kriterijų, tai mažiau negu 500 darbuotojų per 9 mėnesių laikotarpį atleido žuvininkystės, statybos gavybos ir karjero eksploatavimo, odos ir jos ga-minių, naftos produktų bei chemijos pra-monės sektoriai.

Pagal reglamento kriterijus lanksčiai žiūrint turbūt reikėtų įvertinti tai, kad chemijos pramonės sektorius glaudžiai susijęs ir su statybos sektoriumi, ir su kt. apibendrinant galima pasakyti, kad visi žmonės, kurie neteko darbo per 9 mėn. laikotarpį, gali būti traktuojami kaip eko-nominės ir finansinės krizės pasekoje at-leisti asmenys.

EGF remiamo projekto įgyvendinimas – atleistų iš

AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų integracija

į darbo rinką

Vaida KamandulienėProjekto koordinatorė

- Pasaulio prekybos pokyčiai turėjo le-miamą įtaką alytaus gamintojams. Tarp jų – aB „alytaus tekstilė“, kuri susidūrė su aštria konkurencija, su šalimis, kurios tiekia pigią žaliavą. smuko šios įmonės pardavimai, kadangi sumažėjo produk-cijos paklausa, lėtėjo gamybos apimtys ir įmonėje buvo mažinamas darbuotojų skaičius. Trumpai tariant, prekybos teks-tilės ir aprangos gaminiais liberalizavi-mas buvo viena iš priežasčių, dėl ko aB „alytaus tekstilė“ turėjo mažinti darbuo-tojų skaičių ir galų gale nutraukė veiklą.

nuo 1995 iki 2006 metų darbuoto-jų skaičius šioje įmonėje sumažėjo be-veik 60 proc. Per kelis mėnesius 2007

konferencija


m. darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 20 proc. ir galiausiai paskelbus įmonės bankrotą per lapkričio mėnesį buvo at-leisti visi likę 1088 įmonės darbuotojai. Bendrovės bankrotas sukėlė skaudžias socialines pasekmes, kadangi tarp atleis-tųjų – 80 proc. buvo moterų, daugiau nei trečdalis – vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys. dauguma jų ilgą laiką dirbo vienoje įmonėje, lojalūs darbuotojai, dažniausiai turintys nepaklausias darbo rinkoje tekstilininko profesijas. Pasitaikė atvejų, kad šeimose bedarbiais tapo keli šeimos nariai.

„alytaus tekstilės“ darbuotojų atlei-dimas prisidėjo prie nedarbo augimo alytuje. Įvertinę galimas pasekmes ban-krutavus „alytaus tekstilei“, alytaus dar-bo birža parengė prevencinių priemonių planą, kurio tikslas buvo šalinti šias pa-sekmes ir padėti bendrovės atleistiems darbuotojams integruotis į darbo rinką. Įmonėje veikė mini darbo birža, buvo tei-kiamos individualios konsultacijos, orga-nizuojami susitikimai, pradėtos teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, or-ganizuojami susitikimai su darbdaviais, pageidaujančiais įdarbinti atleidžiamus darbuotojus, vyko užimtumo priemonių poreikio planavimas.

dalis atleidžiamų jų įsidarbino: vieni padedant darbo biržai, kiti savarankiš-kai. kadangi nemažai darbuotojų buvo vyresnio amžiaus, dalis nusprendė išeiti į pensiją, kiti dėl sveikatos atsisakė grįž-ti į darbo rinką. iš atleistų dėl bankroto įmonės darbuotojų darbo biržoje įregis-travome 619 asmenų. 2007 metų rugsėjo mėnesį įvertinus galimas neigiamas aB „alytaus tekstilė“ bankroto pasekmes Vyriausybė patvirtino socialinės ir eko-nominės plėtros alytaus mieste ir rajone priemonių planą ir viena iš to plano prie-monių – išanalizuoti galimybę kreiptis į

europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą paramos atleistų žmo-nių integracijai į darbo rinką. Pagal Ūkio ministerijos atliktą analizę aB „alytaus tekstilė“ atvejis atitiko 2006 m. gruodžio 20 d. europos Parlamento ir Tarybos re-glamentą, pagal kurį įsteigtas europos prisitaikymo prie globalizacijos pada-rinių fondas gali suteikti paramą. Buvo priimtas sprendimas rengti paraišką, prašyti minėto fondo paramos ir 2008 m. gegužės 8 d. socialinės apsaugos ir dar-bo ministerija europos komisijai pateikė eGF paramai gauti.

Projekto rezultatai

Nida DambauskienėProjekto koordinatorė

- Pradinis projekto atskaitos taškas buvo 2007 metų spalio 30 d. Tą dieną aB „alytaus tekstilė“ buvo atleistas pirmasis darbuotojas. Ši data apsprendė ir paraiš-kos teikimo europos komisijai terminą. Pagal galiojantį Bendrijos eGF steigimo reglamentą paraiška europos komisijai turėjo būti pateikta iki 2008 m. gegužės 9 d., t.y. keturi mėnesiai ir 10 savaičių nuo pirmojo darbuotojo atleidimo.

sadM laikydamasi nurodytų terminų 2008 m. gegužės 8 dieną pateikė paraiš-ką europos komisijai gauti europos pri-sitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą. Ji turėtų būti panaudota per 12 mėn. Mūsų atveju iki 2009 m. ge-gužės 8 dienos. Tinkamos išlaidos yra išlaidos, patirtos nuo 2007 m. lapkričio 7 d. pirmojo atleisto darbuotojo registra-cijos alytaus darbo biržoje datos. Tinka-mi finansuoti asmenys – buvę „alytaus tekstilė“ darbuotojai, niekur po to nedir-

bę, įsiregistravę alytaus darbo biržoje ir aktyviai ieškantys darbo. Projekto tikslas – didinti jų užimtumo gebėjimus, padėti jiems integruotis į darbo rinką.

Projekto pradžia – 2007 m. lapkričio 7 d., pabaiga – 2009 m. gegužės 8 d. Pro-jekto vertė – 2 064 800 lt. 50 proc. finan-suojama iš eGF.

kaip padėjome projekto dalyviams?Pirmiausia jiems suteikta pagalba ieš-

kant darbo, organizuotas mokymas ir perkvalifikavimas, pagalba įsidarbinant buvo vykdoma organizuojant aktyvias darbo rinkos politikos priemones – įdar-binimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir organizuojant vie-šuosius darbus. Taip pat projekto daly-viai buvo siunčiami į verslumo ugdymo mokymą.

darbo biržoje registruoti buvę „aly-taus tekstilės“ darbuotojai gavo visą rei-kalingą informaciją ir konsultacijas, susi-jusias su darbo rinka, buvo pristatyta jos situacija, supažindinti su darbo paieškos metodais, pristatytos savarankiškos dar-bo paieškos ir įsidarbinimo galimybės, darbo biržos paslaugos ir t.t. darbo paieš-kos įgūdžiams lavinti buvo organizuotos gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje didi-nimo programos. Jose dalyvavę asmenys įgijo pasitikėjimo savimi, sustiprino mo-tyvaciją įsidarbinti, aktyviau integruotis į darbo rinką.

alytaus darbo biržos specialistai indi-vidualių konsultacijų metu įvertino kie-kvieno projekto dalyvio pageidavimus ir galimybes įsidarbinti, buvo sudaryti indi-vidualūs įsidarbinimo planai.

Projekto dalyviams suteiktos tarpi-ninkavimo įsidarbinant paslaugos: infor-muojami apie laisvas darbo vietas, joms keliamus reikalavimus, ieškančiųjų darbo ir darbdavių poreikius, siūlomas tinka-mas darbas išduodant rekomendacijas įsidarbinti. Šalies įmonės buvo informuo-tos apie asmenis, atleistus iš aB „alytaus tekstilė“. darbdaviams organizuotos 35 darbo mugės, kuriose projekto dalyviai turėjo galimybę dalyvauti ir stengtis įsi-darbinti. Pagalba ieškant darbo projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo suteikta visiems 619 projekto dalyvių. Įdarbin-ti nuolatiniam ar laikinam darbui – 356 asmenys. didelė dalis „alytaus tekstilė“ darbuotojų dirbo vienoje įmonėje, jų tu-rėtos tekstilininko profesijos rinkoje ne-paklausios, todėl jiems ypač sunku buvo joje konkuruoti ar į ją sugrįžti.

Todėl jiems buvo suteikta pagalba pa-sirenkant mokymo programas, suteiktos konsultacijos keičiant profesiją, galėjo

konferencija


konferencija

Užimtumo išlaikymas, darbo

vietų kūrimas ir mobilumo skatinimas

InGa LiuBeRTėLietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja

Balandžio 26 – 27 d. Prahoje vyko ES surengtas seminaras „Už-imtumo išlaikymas, darbo vietų kūrimas ir mobilumo skatinimas“. Renginio tikslas – įvertinti da-bartinės finansinės ir ekonominės krizės įtaką užimtumui, nustatyti gerą praktiką mažinant neigiamą krizės poveikį, gerinti užimtumo situaciją ateityje, paskatinti koor-dinavimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir socialinių par-tnerių bei pasiruošti birželio mė-nesį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

Parengiamieji seminarai vykę Ma-dride, Stokholme ir Prahoje parodė darbo partnerystėje svarbą siekiant sumažinti neigiamą krizės poveikį ir ją paversti galimybe pertvarkyti Europos ekonomiką į konkurencingą, taip pat novatorišką ir ekologiškai veiksmingą, turinčią didelį potencialą augti ateityje užimtumui ir socialinei apsaugai.

Net tuo metu, kai ekonomika išgy-vena nuosmukį, būtina tęsti politiką, kuri padėtų įgyvendinti šiuos siekius. Europos Sąjunga ir jos valstybės na-rės turi siekti įgyvendinti atsigavimo planus ir naudoti dabartinę krizę kaip „akseleratorių“ gerinti verslo aplinką Europoje. Privalu apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis, užkirti kelią artimiausiems darbo praradimams ir ilgalaikiam nedarbui bei išsaugoti il-galaikį tikslą – spręsti senėjančios vi-

pasinaudoti alytaus darbo rinkos mo-kymo ir konsultavimo tarnybos pagalba. suteikus šias paslaugas 162 projekto da-lyviai turėjo galimybę keisti profesiją ir dalyvauti 16 skirtingų profesijų mokymo kursuose. Įgijus profesiją, įdarbinta apie 70 proc. programos dalyvių.

Pagalba įsidarbinant vykdyta organi-zuojant aktyvias darbo rinkos politikos priemones. didžiausia iš jų buvo įdarbi-nimas subsidijuojant – konkrečiu atveju tai buvo asmenys, vyresni nei 50 metų, motinos ir tėvai, auginantys vaikus iki 8 metų ir asmenys, turintys ribotą dar-bingumą. Šioje priemonėje dalyvavo 92 projekto dalyviai. darbdaviams išmokėta 388 tūkst. lt subsidijų.

darbo įgūdžių įgijimo rėmimas orga-nizuotas asmenims, kurie baigė profe-sinio mokymo kursus. Čia dalyvavo 37 projekto dalyviai. darbdaviams išmokėta 91 tūkst. lt subsidijų.

Viešieji darbai buvo organizuoti 8 miesto įmonėse. Buvo remontuojamas alytaus kultūros ir komunikavimo, spor-to ir rekreacijos, Medicininės reabilitaci-jos ir sporto centrai, tvarkoma aplinka, atliekami visuomenei naudingi darbai. Priemonėje dalyvavo 69 projekto daly-viai, darbdaviams išmokėta 101 tūkst. lt subsidijų.

Buvę „alytaus tekstilė“ darbuotojai galėjo dalyvauti verslumo ugdymo kur-suose, kurie suteikė žinių norintiems registruoti savo įmones, pradėti indivi-dualią veiklą ar norintiems išmokti tvar-kyti finansinius išteklius. Čia dalyvavo 66 bedarbiai ir 12 dalyvių po mokymo kursų pradėjo savo verslą, įsigiję verslo liudijimus.

Galutiniai projekto rezultatai

alytaus darbo biržoje dabar įregis-truota 80 projekto dalyvių, iš viso buvo 619 asmenų. nuolatiniam ir termi-nuotam darbui įdarbinti 356 asmenys, verslą organizavo 12, sulaukė pensinio amžiaus arba pasirinko išankstinę pen-siją – 146 projekto dalyviai. dabar re-gistruoti darbo biržoje 80 buvusių „aly-taus tekstilė“ darbuotojų yra tik neseniai baigę mokymo kursus, kurie vyko pagal minėtą projektą.

Visos numatytos veiklos įvykdytos, atleistiems darbuotojams suteikta reali pagalba. Mums labai svarbi įgyta ver-tinga projekto rengimo ir įgyvendinimo patirtis, nes, ko gero, turėsime galimybę ir vėl ja pasinaudoti.


Sąjungos šalių narių. Tikslas – dar la-biau išplėsti jų taikymą.

Siūloma dešimt konkrečių veiks-mų, kurie galėtų padėti sumažinti kri-zės pasekmes užimtumui ir socialinei sričiai, spręsti trumpo ir ilgo laikotar-pio problemas ir kurie, bendradarbiau-jant su socialiniais partneriais, turėtų būti įgyvendinami:

Nacionaliniu lygiu:Siekti, kad kuo daugiau žmonių

išsaugotų darbo vietas, laikinai kore-guojant darbo valandų skaičių ir per-kvalifikuojant (siekiant palengvinti perėjimą kompanijos viduje ar pereiti į kitą kompaniją ir/arba sektorių) bei skiriant viešąjį finansavimą (taip pat ir ESF lėšas).

Skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą, pvz., mažinant kitas nei darbo užmokesčio sąnaudas, skatinant inves-ticijas į mokslinius tyrimus ir infras-truktūrą, administracinės naštos maži-nimą, užtikrinant darbo rinkos lanks-tumo bei užimtumo garantijų pusiaus-vyrą. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į MVĮ padėtį, pavyzdžiui, užtikrinant naujo mokymosi darbuoto-jams prieinamumą.

Didinti nacionalinių įdarbinimo tarnybų veiksmingumą, teikiant in-tensyvias konsultavimo, mokymo ir darbo paieškos paslaugas pirmosiomis nedarbo savaitėmis (ypač jauniems be-darbiams). Ankstyvos ir veiksmingos aktyvios darbo rinkos priemonės tu-rėtų būti pritaikytos prie individualių poreikių, siekiant išvengti ilgalaikio ne-darbo ir socialinės atskirties. Kiekvie-nas asmuo, kuris prarado darbą ir kie-kvienas darbo ieškantis asmuo turi kuo greičiau gauti paramą vėl integruotis į darbo rinką arba atitinkamą mokymą, ypač jauni bedarbiai.

Iki 2009 m. pabaigos gerokai pa-didinti aukštos kokybės gamybinės praktikos ir stažuočių skaičių.

Skatinti didesnę darbo rinkos įtrauktį, didinant paskatas dirbti, tai-kant veiksmingą ir aktyvią darbo rin-kos politiką bei modernizuojant socia-linės apsaugos sistemas, kurias taikant geriau integruojamos mažesnes gali-mybes turinčių asmenų grupės, tarp jų neįgaliuosius, žemos kvalifikacijos ir trečiųjų šalių piliečius.

Gerinti įgūdžius visuose moky-mosi visą gyvenimą etapuose, ypač su-

*

*

*

*

*

suomenės bei mažėjančios darbo jėgos problemas.

Atsižvelgdama į konkrečias aplin-kybes kiekvienoje valstybėje narėje, reaguodama į krizę, Europos Sąjunga vadovaujasi šiais principais:

veikla turi būti grindžiama koor-dinuotu požiūriu integruojant ekono-minę, užimtumo ir socialinę politiką visais lygiais, vengiant protekcionizmo ES viduje ir už jos ribų;

sudaryti prielaidas nuosekliai vykstančiam atsigavimui, sustiprinant reikiamų struktūrinių reformų įgyven-dinimą, įskaitant subalansuotas „fexi-curity“ strategijas, siekiant stiprinti ES konkurencingumą ir ekonomikos augi-mo potencialą ir modernizuoti sociali-nės apsaugos sistemas;

siekti suderinamumo su ilgalai-kiais ES tikslais, tokiais kaip aukštas užimtumo lygis ir darbo vietos kokybė, ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas, at-sižvelgiant į bendrosios rinkos ir Euro-pos socialinių modelių principus;

sutelkti visas turimas naciona-lines, Bendrijos priemones ir visiškai integruoti augimo, užimtumo, solida-rumo, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijas;

sparčiau įgyvendinti visas patvir-tintas priemones, sistemingai vertinti efektyvumą ir trumpalaikes priemones bei skatinti abipusį mokymąsi, geros praktikos sklaidą, socialines naujoves.

Ateities Lisabonos strategija turė-tų būti orientuota į aiškiai apibrėžtus tikslus, sustiprinta kontrolė, siekiant užtikrinti darnų augimą, socialinę san-glaudą ir sukurti daugiau bei geresnių darbo vietų, užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų patikimumą, šiuolaikinę socia-linės apsaugos sistemą.

Šiuo sudėtingu ekonominiu periodu ES ypač turi būti siekiama:

išlaikyti esamą užimtumo lygį ir kurti darbo vietas

didinti įsidarbinimo galimybes, ypač jaunimo

gerinti įgūdžius, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius ir skatinti mo-bilumą.

Parengiamųjų seminarų ir aukščiau-sio lygio susitikimas parodė, kaip kon-kretūs veiksmai, siekiant šių trijų tikslų, gali skirtis. Priemonės, kurias nustatė valstybės narės ir socialiniai partneriai, jau įrodė savo vertę daugelyje Europos

aktualijos

teikiant mokyklą paliekantiems asme-nims darbui ieškoti reikalingų įgūdžių.

Pasinaudoti darbo jėgos mobilu-mu siekiant kuo geriau suderinti darbo paklausą ir pasiūlą. Laisvas darbuotojų judėjimas prisideda prie ekonomikos augimo, neturi neigiamo poveikio dar-bo rinkoms. Profesinis mobilumas turi būti stiprinamas derinant pajamų ir už-imtumo saugumo lankstumą.

Europos lygiu:Nustatyti įsidarbinimo galimybes

ir atsirandančius reikiamos kompe-tencijos reikalavimus visoje Europoje bei tobulinti įgūdžių prognozes (geriau numatyti įgūdžių poreikį), siekiant pa-siūlyti tinkamas mokymo programas (nauji įgūdžiai - naujoms darbo vie-toms).

Padėti bedarbiams ir jaunimui kurti savo verslą, pvz., siūlant verslo rėmimo mokymo programas ir sutei-kiant pradinį kapitalą arba sumažinant, panaikinant mokesčius neseniai susi-kūrusioms įmonėms.

Numatyti ir valdyti restruktūriza-vimą taikant tarpusavio mokymosi ir keitimosi gerąja patirtimi metodus.

Siekiant paremti šių dešimties veiks-mų įgyvendinimą, nacionalinėmis ir Europos Sąjungos priemonėmis, turėtų būti panaudojamas Regioninės plėtros ir globalizacijos fondas. Neseniai supa-prastinti ES finansavimo instrumentai - visų pirma Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globaliza-cijos padarinių fondas - palengvins šį įnašą. Naujai priimtos priemonės turė-tų būti įgyvendintos, įskaitant bendro finansavimo ir teisės aktų priemones nacionaliniu lygiu.

ESF intervencinės priemonės turėtų būti skirtos paremti socialiai remtinoms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliųjų, jau-nimo, etninių mažumų ir ilgalaikiams bedarbiams, padėti jiems integruotis į visuomenę ir padaryti juos kaip įmano-ma ekonomiškai nepriklausomus. Ypa-tingas dėmesys turėtų būti skiriamas abipusiam mokymuisi ir keitimuisi pa-tirtimi dėl priemonių siekiant išlaikyti ir kurti darbo vietas bei įgyvendinant aktyvią integraciją.

**

*

*

*


aktualijos

Uteniškiai optimizmo nepraranda DanuTė Šalkauskienė

Tradicinėmis tapusios išvykos į teritorines darbo bir-žas, jas lankantiems Lietuvos darbo biržos atsakingiems darbuotojams suteikia nemažai informacijos apie išky-lančias problemas organizuojant darbą, aptarnaujant klientus šiuo padidėjusio nedarbo laikotarpiu. Taip pat tai puiki proga nemažai konkrečių klausimų, esant gali-mybei, spręsti vietoje. Utenos darbo biržoje lankėsi LDB direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė ir „Vieno langelio“ tarnybos vyr.specialistas J.Linartas.

kaip teigia statistikos duomenys, re-gione gyvena beveik 48 tūkst. gyventojų, per 30 tūkst. – darbingo amžiaus. Teri-torijoje realiai veikia 565 įmonės, darbo birža aptarnauja 420 darbdavių. Paslaugų teikimo sutartys pasirašytos su 316, vien 2008 m. – su 176 darbdaviais.

Pagrindinės utenos darbo biržos ap-tarnaujamos teritorijos darbo rinkos tendencijos – nedarbas čia mažesnis nei šalies vidurkis, vyrų nedarbas auga spar-čiau nei moterų, gerokai išaugo jaunimo nedarbas.

Taigi gegužės mėn. pradžioje bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais sudarė 7,9 proc. ir buvo 0,8 proc. punkto mažesnis nei šalies vidurkis (8,7 proc.). Tuo tarpu prieš metus nedarbas utenos darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje tebuvo 2,7 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius išaugo beveik du kartus. daugiau kaip 26 proc. registruotų bedarbių neturi profesinio pasirengimo, beveik 39 proc. – darbo rinkoje papildomai remiami asme-nys. Tarp registruotų bedarbių didžiausią

dalį sudaro vyresni nei 50 metų asmenys – kas ketvirtas, kas septintas – jaunimas iki 25 metų amžiaus. utenos darbo rinko-je mažėja darbo jėgos paklausa, o taip pat ir neterminuotas įdarbinimas. Palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, laisvų darbo vietų įregistruota beveik 39 proc. mažiau. didžiąją dalį visos darbo jėgos paklausos sudaro paslaugų sektorius (77 proc.), beveik kas šešta vieta registruota pramonės sektoriuje (16,6 proc.), staty-bose – 6 proc., žemės ūkyje – 0,4 proc.

Į priėmimą atėję bedarbiai, kaip ne-keista, buvo nusiteikę optimistiškai, geru žodžiu minėjo darbo biržos pastangas padėti. e.J. turintis negalią, džiaugėsi, kad finansavus darbo biržai, jam buvo įsteigta subsidijuojama darbo vieta. n.G. prieš trejus metus netekusi darbo naiki-nant įstaigą, ilgesnį laiką užtruko darbo biržoje. Ji dėkojo konsultantei už suprati-mą ir kad pasiūlė profesinį mokymą, bet ne pirmą pasitaikiusią laisvą darbo vietą. n.G. teigė, turėjusi minčių kuo daugiau pasiekti profesinėje karjeroje. ir jai pa-sisekė. dabar dirba mėgstamą, neblogai

apmokamą darbą. Buvusios bedarbės nuomone, labai svarbu, kad ir klientas, ir darbo biržos specialistas išgirstų vienas kitą, įsigilintų į problemos esmę. Tuomet jos sprendimo kelias bus sėkmingas.

V.k. 32 metus išdirbusi vienoje įmo-nėje, buvo labai nusiminusi, kai teko išei-ti iš darbo. Tačiau vežli prigimtis, galvoje nuolat gimstančios naujos idėjos, atvedė moterį į darbo biržos rengiamus floris-tikos kursus. Ji labai domėjosi būsimąja veikla, uoliai gilinosi į floristikos teoriją. Tačiau darbdavys, pas kurį moteris įsi-darbino po kursų, paprasčiausiai neno-rėjo matyti jos pastangų teikti žmonėms džiaugsmą, dovanoti gerą nuotaiką. Ti-kra tiesa, kartais noras „daryti pinigus“, sužlugdo daug gražių idėjų, kurios galė-tų puošti mūsų gyvenimą. deja... Todėl šiandien uteniškė nenusimena ir galvoja apie savo verslą, darbą su patentu. Jos svajonės tokios įdomios ir įtikinančios, kad dvejoti, jog nepasiseks, tiesiog neį-manoma.

nors išgyvename ne pačius geriausius laikus, žmonių, besilankančių darbo bir-žoje ryžtas nepasiduoti įkvepia ir darbo biržos kolektyvą. ir ldB direktoriaus pa-vaduotoja n.dilbienė, ir „Vieno langelio“ tarnybos vyr.specialistas J.linartas susiti-kime su kolektyvu kalbėjo, kad šiandien svarbiausia – nepalikti žmogaus vieno. Jei negalima padėti konkrečiai – pasiū-lyti dalyvauti kokioje nors programoje, įsidarbinti, tai privalu klientui bent vis-ką nuosekliai išaiškinti, suteikti išsamias konsultacijas.

kai kurie signalai praneša, jog čia sil-pniausia grandis – registratūra. Todėl pirmasis darbo biržos veiksmas turėtų būti žengtas šia linkme.


tyrimai

ARŪnas Pocius

LaiMa okuneViČiŪTė neVeRauskienė

BoGuslaVas GRužeVskis

Trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką aspektai

Trečiųjų šalių piliečiųimigracija

Vertinant trečiųjų šalių piliečių padėtį lietuvos darbo rinkoje, svarbu atsižvelgti į esamus imigracijos srautus. Tiek imigruojančių žmonių, tiek laikinai įsidarbinančių lietuvoje užsieniečių lūkesčiai susiję su jų dalyvavimo darbo rinkoje galimybėmis. ir viena, ir kita asmenų grupė turi tam tikrus ekonominius lūkesčius, kurie priklauso nuo darbo užmokes-čio lygio, darbo ir gyvenimo sąlygų bei kt.

imigrantu lietuvoje laikomas asmuo, atvykęs į šalį laiko-tarpiui, kuris yra arba tikėtina, bus ne trumpesnis kaip 6 mė-nesiai. Migraciją apibūdina gyventojų mechaninis judėjimas – atvykimai (imigracija) ir išvykimai (emigracija). statistiškai yra ypač svarbus migracijos rezultatas, apibūdinantis išvyku-sių bei atvykusių gyventojų skaičių. Migracijos apimčių nusta-tymas svarbus tuo, jog jis padeda atskleisti gyventojų (darbo jėgos) teritorinio mobilumo tendencijas.

atliktos įvairios apklausos rodo esmines trečiųjų šalių pi-liečių emigravimo į es priežastis: mažas darbo užmokestis, blogesnės darbo ir gyvenimo sąlygos. Taip pat nemažai įtakos emigracijai turi didesnės galimybės, susijusios tiek su moks-lu, tiek ir su išsilavinimu. ekonominė migracija įtakojo kaip veiksnys, mažinantis nedarbą bei gyventojų skaičių trečiosio-se šalyse. emigrantai iš šių šalių mano, kad migracija pagerins jų finansinę būklę ir tikisi, kad užsienyje įgyta patirtis suteiks jiems geresnes darbo galimybes sugrįžus.

Trečiųjų šalių piliečių imigrantų atvykimas į lietuvą iki 2005 metų mažėjo, tačiau lietuvai tapus es nare, jų pradėjo nuolat gausėti. 2005 - 2007 m. šis skaičius padidėjo nuo 1602 iki 2153, tačiau vis dar buvo gerokai mažesnis nei šio rodiklio reikšmė 2001 m.

2007 m. daugiausia į mūsų šalį atvyko lietuvos piliečių – 7,6 karto daugiau nei 2001 m. Jų skaičius sparčiai didėjo. kitų europos sąjungos šalių piliečiai sudarė palyginti nedidelę dalį

Įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos Lietuvoje 2007 m. programą, vykdomas projektas „Trečiųjų šalių integracijos į darbo rinką tyrimas, gerinant žinias ir informacijos kaupimą apie jų poreikių įvertinimą“. Projekto, už kurio įgyvendinimą atsakingas Darbo ir socialinių tyrimų institutas, tikslas – atlikti trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką galimybių tyrimus ir jų pagrindu parengti tikslinės grupės integracijos į darbo rinką galimybių vertinimo metodiką.

imigrantų – 2007 m. vos 5 proc. Palyginti su 2001 m., imigrantų skaičius į lietuvą iš trečiųjų šalių, palyginti su vėlesniais metais, sumažėjo, o iš es padidėjo (ypač lietuvos pilietybę turinčių as-menų). Taigi imigracijos mastai šalyje augo daugiausiai grįž-tančių į šalį lietuvos piliečių sąskaita.

imigrantų struktūra pagal pilietybę ir buvusią gyvenamąją vietą gana žymiai skiriasi. Palyginti nemažą dalį imigravusiųjų sudaro anksčiau iš lietuvos išvykę bei į ją sugrįžę (t.y. reemi-gravę) mūsų šalies piliečiai. Tarp imigravusių vyrauja iš es su-grįžę lietuviai. Tarp atvykusiųjų iš es yra daugiau žmonių, kurie sugrįžta į tą pačią kilmės šalį – lietuvą, todėl buvusi gyvena-moji vieta (kilmės valstybė) išliko ta pati ir imigravusių asmenų skaičiuje neatsispindi.

Įdarbintų ir imigravusių iš trečiųjųšalių asmenų į Lietuvą rodiklių palyginimas ekonomikos pakilimolaikotarpiu

Galima teigti, kad įdarbintų iš trečiųjų šalių asmenų rodiklis 2001 – 2007 m. augo gerokai sparčiau nei imigravusiųjų iš šių valstybių skaičius (atitinkamai 9,5 ir 1,1 karto) (žr. 1 diagramą). Todėl sparčiai didėjo įdarbintų ir imigravusių skaičiaus santykis (nuo 0,16 iki 1,43). nors įdarbintųjų skaičius 2001 – 2005 m. didėjo, imigravusių iš trečiųjų šalių asmenų mažėjo. Šis rodiklis ėmė augti tik nuo 2006 m. aptariami skaičiai rodo, kad tarp trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir migracijos rodiklių dina-mikos kol kas nebuvo glaudaus ryšio. Trečiųjų šalių piliečiai lietuvoje buvo įdarbinami laikinai ir esminės įtakos gyventojų imigracijai neturi.

apskaičiuota, jog bendroje atvykusiųjų į lietuvą asmenų struktūroje vis didesnę dalį sudarė įdarbinti asmenys iš trečiųjų šalių ( jų dalis 2001 – 2007 m. išaugo nuo 11 iki 40 proc. ), pa-didėjo ir grįžusių iš kitų šalių lietuvos piliečių skaičius (žr. 2 di-


tyrimai

agramą). Tačiau atvykusiųjų struktūroje gerokai sumažėjo imigravusių į lietuvą dalis iš kitų šalių (tiek trečiųjų, tiek es piliečių). Tarp imigrantų iš kitų šalių vis dar vyrauja asmenys iš trečiųjų šalių, negyvenę lietuvoje, kitų valstybių es piliečiai sudarė labai nedidelę dalį. skaičiuojant nuo bendro atvykusių į lietuvą asmenų skaičiaus 2007 m. duomenimis jie sudarė vos 2 proc.

Palyginti su lietuva, Vakarų europos valstybėse ekonominės migracijos mastai ge-rokai didesni. Vyrauja nuomonė, jog imigrantų panaudojimas darbo jėgos trūkumo problemai spręsti ekonomiškai išsivysčiusių es valstybių ūkiuose (pvz. Vokietijos, didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ) yra efektyvus ir naudingas priimančiai šaliai tik trumpam laikotarpiui dėl šių priežasčių: imigrantų nedarbo lygis vidutiniškai statis-tiškai aukštesnis už vietinės darbo jėgos nedarbo lygį, ekonominio nuosmukio laiko-

Šaltinis: apskaičiuota remiantis Statistikos departamento duomenimis apie imigrantų buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) bei darbo biržos duomenis apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

1 diagramaĮdarbintų ir imigravusių iš trečiųjų šalių asmenų į Lietuvą rodiklių dinamika 2001-2007 m. (kartais)

Šaltinis: apskaičiuota remiantis Statistikos departamento duomenimis apie imi-grantų pilietybę bei darbo biržos duomenis apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

2 diagramaAtvykusių į Lietuvą gyventojų struktūros pasiskirstymas 2001-2007 m. ( proc.)

tarpiu imigrantai tampa papildoma našta valstybei, t.y. socialinės paramos gavėjais, imigrantai kelia socialines – kultūrines problemas (kalbos barjeras, kolizija su vietine bendruomene, stigmatizacija, adaptacijos ir kultūrinės integracijos sunkumai), imigrantai, kaip rodo statis-tika, yra viena iš esminių prastėjančios kriminogeninės situacijos es priežasčių.

Trečiųjų šalių piliečiųįsidarbinimo galimybiųanalizė, ekonominėskrizės įtaka jų padėčiai darbo rinkoje

Galima teigti, kad trečiųjų šalių pilie-čių įdarbinimo pokyčius lietuvoje lėmė tiek išorinė, tiek vidinė darbo rinkos įta-ka. išorinė darbo rinka ilgą laiką palan-kiai veikė įdarbintų užsieniečių skaičiaus didėjimą, kadangi gana spartus atlygi-nimų augimas atskirose lietuvos ūkio sektoriuose skatino atvykti trečiųjų šalių kvalifikuotus darbuotojus. kita vertus, spartaus ekonomikos augimo sąlygomis, lietuvoje atsirado kvalifikuotų darbuo-tojų trūkumas. Tai skatino šalies darb-davius ieškoti papildomų darbo išteklių trečiosiose šalyse. Įdarbinus užsieniečius buvo bent iš dalies kompensuojamas žmogiškųjų išteklių trūkumas šalies vi-daus rinkoje.

ilgą laiką trečiųjų šalių piliečių įdar-binimas lietuvoje augo, tačiau sulėtėjus ekonomikos tempams 2008 m. – ėmė mažėti. išduotų leidimų dirbti užsienie-čiams skaičius 2002 – 2008 m. padidėjo nuo 477 iki 7819. nagrinėjamo įsidarbi-nimo rodiklio padidėjimą 2007 – 2008 m. sąlygojo itin aukšta jo reikšmė 2008 m. i ketv., tačiau vėlesniais tų metų ketvirčiais jis ėmė nuolat mažėti. situacijos pablogė-jimą galima paaiškinti tuo, jog darbo vie-tų perteklių šalies darbo rinkoje pakeitė jų trūkumas, todėl užsieniečių įdarbini-mo poreikis ėmė mažėti.

Per 2008 metus (lyginant i ir iV ke-tvirčius) labiausiai sumažėjo užsienio šalių piliečių, dirbančių pagal darbo su-tartis (nuo 1359 iki 696), mažiau pakito išduotų leidimų dirbti komandiruotiems asmenims (nuo 774 iki 566). Pastebima, kad pratęstų leidimų skaičius didėjo (žr. 3 diagramą).

1,0 0,8 1,0 1,1

0,160,51

0,831,43

1,0

2,6

5,0

9,5

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

2001 2005 2006 2007

Imigravusių iš trečiųjų šalių asmenų dinamika kartais

Įdarbintų iš trečiųjų šalių skaičiaus santykis su imigrantų skaičiumi

Įdarbintų iš trečiųjų šalių asmenų dinamika kartais

11,3 18,727,8

39,8

63

19,217,2

15

13,5

56,351,3

43

12,2 5,8 3,7 2,2

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2001 2005 2006 2007

Imigravę iš ES šalių piliečiai (išskyrus Lietuvos piliečius)

Sugrįžę iš ES ir kitų šalių Lietuvos piliečiai

Imigravę iš trečiųjų šalių

Įdarbinta iš trečiųjų šalių (DB duomenimis)


tyrimai

3 diagrama Lietuvoje dirbusių užsieniečių iš trečiųjų šalių įsidarbinimo rodiklių dinamika 2008 m. (remiantis išduotų leidimų dirbti skaičiaus duomenimis)

1359

1370

1071

696

774

697

696

566

91

130

137

222

0

0

0

10

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600

2008 I ketv.

2008 II ketv.

2008 III ketv.

2008 IV ketv.



Įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, akty-viausi buvo didžiųjų šalies miestų darbda-viai. apibendrinant galima teigti, kad di-džioji dauguma užsieniečių iš trečiųjų šalių 2007 m. buvo įdarbinta Vilniuje (apie keturi dešimtadaliai). kas penktas trečiųjų šalių pilietis buvo įdarbintas kaune, kas dešimtas - klaipėdoje. Mažesniems šalies miestams ir rajonams teko tik trys dešimtadaliai įdarbin-tų užsieniečių.

darbo biržos interneto puslapyje pa-skelbtais duomenimis apskaičiuota, jog daugiausiai užsieniečių iš trečiųjų šalių įdar-bintų per 2008 metus dirbo statybos (3321 – 42 proc. ), paslaugų (3096 – 40 proc.) ir pramonės (1375 -18 proc.,) sektoriuose. Tarp jų daugiausia buvo vairuotojų, mūri-ninkų, betonuotojų, suvirintojų, metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų montuotojų bei metalinių laivų korpusų surinkėjų. net 35 proc. įdarbintųjų sudarė transporto įmonių darbuotojai (2007 m. - 41 proc.).

statistinių duomenų analizė rodo, jog ekonomikos sunkmečio sąlygomis labiau-siai 2008 m. nukentėjo pramonės sektoriuje siekiantys įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiai. sumažėjus gamybos ir paslaugų apimtims šalyje, darbdaviai buvo priversti mažinti darbuotojų skaičių įmonėse. Tuo pačiu ėmė mažėti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo poreikis. didžiausias išduotų leidimų 2008 metais užsienio piliečiams skaičius buvo užfiksuotas i ketvirtį (2224), jų buvo išduo-ta du kartus daugiau nei 2007 metais per tą patį laikotarpį.

apie situacijos blogėjimą transporto sek-toriuje liudija tai, jog nuo 2009 m. kovo mėn. nauji leidimai dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais piliečiams iš trečiųjų šalių, nepriklausančių europos sąjungai, nėra išduodami. lietuvos darbo biržos, socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei lietuvos nacionalinės vežė-jų automobiliais asociacijos „linava“ atsto-vų susitikime buvo aptarta transporto sek-toriaus pasiūlos ir paklausos suderinamumo darbo rinkoje problema, trečiųjų šalių dar-bo jėgos panaudojimo galimybės transporto sektoriuje ir ieškota sprendimų, didinančių galimybę įsidarbinti mūsų šalies piliečiams. dar praėjusių metų pradžioje lietuvoje tarp nuolat trūkstamų profesijų darbuotojų buvo ir tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai. Tarp visų išduo-tų leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams transporto sektoriuje 2007 m. buvo išduo-ta 41 proc., 2008 m. – 35 proc. leidimų. Jei darbdaviui nebus pasiūlyti privalomus ir pagrįstus kvalifikacinius reikalavimus atitin-kantys ieškantys vairuotojai, lietuvos darbo birža pratęs ar išduos leidimą dirbti anks-čiau įmonėje įdarbintam užsieniečiui.

61 62 56 47

35 3638

4 6 7 150 0 1 0

32

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 m. I ketv 2008 m. II ketv 2008 m. III ketv. 2008 m. IV ketv



Šaltinis: diagrama sudaryta bei skaičiavimai atlikti remiantis darbo biržos internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis.

sprendžiant pagal 2008 m. ketvirtinius rodiklius, gerokai pasikeitė įdarbin-tųjų iš trečiųjų šalių struktūra. daugėjo komandiruotų į lietuvą dirbti užsie-niečių santykinė dalis, daugėjo ir pratęstų leidimų. kita vertus, mažėjo dirban-čių pagal darbo sutartis dalis, nors ji iV ketv. išliko didžiausia (47 proc.) (žr. 4 diagramą).

4 diagrama Lietuvoje dirbusių užsieniečių iš trečiųjų šalių įsidarbinimo rodiklių struktūros kaita 2008 m. (remiantis išduotų leidimųdirbti skaičiaus duomenimis) (proc.)


Įregistruota bedarbių 186,5 tūkst. iš jų: moterų 77,5 tūkst. vyrų 109,0 tūkst. dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 14,1 tūkst. ilgalaikių bedarbių 7,2 proc. gaunančių nedarbo draudimo išmokas 77,1 tūkst.Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 8,7 proc.iš jų: moterų 7,2 proc. vyrų 10,3 proc. jaunimo 5,3 proc.

Situacija darbo rinkoje gegužės 1 d.

Aktualijos

Darbo jėgos paklausa auga, pasiūla - mažėja

Balandžio mėnesį, palyginti su kovu, daugiau kaip penktadaliu išaugo darbo jėgos paklausa. Teritorinės darbo biržos bedarbiams balandžio mėnesį galėjo pasiūlyti 10,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš kurių 7,6 tūkst. - neterminuotam darbui.

daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, pardavimų vadybininkams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių trans-porto priemonių vairuotojams, miškininkystės ir medienos ruo-šos darbuotojams, virėjams, dažytojams.

Per balandį, ieškodami darbo, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 31,7 tūkst. bedarbių. Palyginti su kovu, bedarbių buvo įregistruota 5,5 tūkst. arba beveik 15 proc. mažiau. Tarp balan-džio mėnesį bedarbiais tapusių asmenų daugiausia dirbusių ne-kvalifikuotus darbus, pardavėjų dažytojų.

Darbo jėgos pasiūla - paklausa39,9 37,6 37,2

31,7

9,1 8,8 10,48,515,6 15,913

22,7

20,9

21,219,920

05

1015202530354045

1 2 3 4 mėnuo

tūkst.

Pasiūla 2009 metais Paklausa 2009 metais

Pasiūla 2008 metais Paklausa 2008 metais

Per keturis šių metų mėnesius į darbo biržą kreipėsi 146,4 tūkst. bedarbių, dvigubai daugiau negu per tą patį 2008 metų lai-kotarpį. Šių metų sausio - balandžio mėnesiais darbdaviai regis-travo per 6,0 tūkst. laisvų darbo vietų terminuotam ir 18,8 tūkst. nuolatiniam darbui. Palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, terminuoto darbo pasiūla išaugo (38 proc.), o nuolatinio sumažė-jo (47 proc.).

Trys iš penkių bedarbiais tapusių as-menų – vyrai

iš beveik 32 tūkst. per balandį bedarbiais tapusių asmenų dau-giau kaip 60 proc. - vyrai. Jų dalis tarp bedarbių ėmė augti ir pra-

lenkė moterų dalį praėjusių metų spalį. Tą labiausiai nulėmė stojančios statybos, gamybą mažinančios ir bankrutuojančios pramonės įmonės.

didžiausią įtaką bedarbių vyrų skai-čiaus augimui turėjo atleidimai statybos sektoriuje. apie 5 tūkst. arba 16 proc. visų balandį bedarbiais tapusių asmenų anksčiau dirbo statybose. Vyrai tarp jų sudaro net 92 proc.

kas ketvirtas – penktas bedarbis iki registracijos darbo biržoje dirbo pramo-nėje. Tarp buvusių pramonės darbuotojų vyrų dalis taip pat yra didesnė negu mo-terų – apie 57 proc. iš beveik 2 tūkstančių buvusių transporto įmonių darbuotojų 80 proc. – vyrai. iš statybos ir transporto sektoriaus įmonių šiemet gauta daugiau-

sia pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidi-mus, atitinkamai 19 ir 10.

8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų – bedarbiai

Gegužės 1 d. šalyje buvo 186,5 tūkst. registruotų bedarbių ir jie sudarė 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Ba-landžio mėnesį nedarbas šalyje augo 0,5 proc. punkto. Tai yra perpus mažiau negu pirmaisiais šių metų mėnesiais.

sausį nedarbas augo 1,4 proc. vasarį - 1,3 proc. punkto, kovą - 1,1 proc. punkto.

Gegužės 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo re-gistruota 109 tūkst. bedarbių vyrų ir jų nedarbas siekė 10,3 proc. didžiausia darbingo amžiaus vyrų dalis buvo regis-truota druskininkų (16,8 proc.), Šalčininkų r. (14,4 proc. ) ir ignalinos r. (14,2 proc.) savivaldybėse.

Bedarbės moterys sudarė 7,2 proc. šalies darbingo am-žiaus moterų. aukščiausias moterų nedarbas šalyje buvo re-gistruotas akmenės r. (11,2 proc.), druskininkų (11 proc.) ir alytaus miesto savivaldybėse.

aukščiausias jaunimo nedarbo rodiklis mėnesio pradžioje buvo Panevėžyje (8,3 proc.). iš viso šalyje gegužės 1 d. buvo registruota 25,9 tūkst. asmenų, jaunesnių kaip 25 metų am-žiaus. Jie sudarė 5,3 proc. šalies 16-24 metų amžiaus gyven-tojų.

iš visų darbo biržoje registruotų bedarbių daugiau kaip 77 tūkst. arba per 41 proc. turi teisę į nedarbo draudimo išmo-kas. Vidutinis išmokos dydis – 713 lt.

Kai kuriose savivaldybėse nedar-bas ėmė mažėti

augant nedarbo rodikliams šalyje, jie augo ir daugely-je teritorijų. Balandį pirmą kartą šiais metais šešiose šalies savivaldybėse buvo fiksuotas nedarbo mažėjimas, penkiose nedarbo rodikliai liko nepakitę. ankstesniais šių metų mė-nesiais nedarbas augo visose be išimties šalies teritorijose. didžiausias nedarbo mažėjimas buvo fiksuotas Pagėgių ir Joniškio savivaldybėse (0,5 proc. punkto), augimas - Mažei-kiuose ir kalvarijos savivaldybėje (1,2 proc. punkto).


Aktualijos

Teigiama tendencija ta, kad nedarbas neaugo aukščiausio nedarbo teritorijose. dėl šios priežasties nedidėjo teritoriniai skirtumai. skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų balandžio pabaigoje sudarė 10,2 proc. punkto. kovo mėnesį šis skirtumas buvo 10,4 proc. punkto.

Gegužės 1 d. daugiausia darbingo amžiaus gyventojų regis-truota bedarbiais druskininkų (13,9 proc.), akmenės r. (12,4 proc.), ignalinos r. (12,4 proc.) savivaldybėse. druskininkuose nedarbo rodiklis viršijo šalies vidurkį daugiau kaip 1,5 karto.

Mažiausias nedarbas gegužės 1 d. buvo neringos (3,7 proc.), Trakų (4,8) ir elektrėnų (5,0 proc.) savivaldybėse.

iš didžiųjų šalies miestų mažiausias bedarbių procentas kaune (7,4 proc.), didžiausias – Panevėžyje (11,4 proc.).

Padėta įsidarbinti per 11 tūkst. ieškančiųjų darbo

kadangi balandžio mėnesį buvo daugiausia šiais metais pasiūlymų, augo ir įdarbinimas. darbo biržos specialistai praėjusį mėnesį darbą padėjo susirasti 11,1 tūkst. asmenų. 75,6 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. daugėja terminuotų įdarbinimų. iš dalies tai susiję su sezoninių darbų pradžia. Bet esant sudėtingai ekonominei situacijai daugiau darbdavių ren-kasi laikinus, trumpalaikius įsipareigojimus.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 47 proc., vyrai - 53 proc. kas šeštas įdarbintasis jaunesnis kaip 25 m. amžiaus bedarbis.

Balandžio mėnesį 1,7 tūkst. arba 54 proc. daugiau negu kovą bedarbių pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.

Per keturis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti per 32 tūkst. asmenų, dar 5,4 tūkst. pradėjo vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės padėjo pristabdyti nedar-bo augimą

Balandžio mėnesį į aktyvios darbo rinkos politikos priemo-nes nusiųsta 5,4 tūkst. asmenų, tai yra didžiausias į priemones nusiųstų asmenų skaičius šiais metais ir beveik 50 proc. daugiau negu kovą.

augo visų programų, išskyrus profesinį mokymą, apimtys. labiausiai, beveik tris kartus, išaugo viešųjų darbų dalyvių skaičius. Balandį 2,6 tūkst. labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų buvo sudaryta galimybė užsidirbti lėšų pragyvenimui atliekant visuomenei naudingus darbus.

Per 1100 darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių įdarbinti subsidijuojant ar nukreipti į įgūdžių įgijimo rėmimo priemones. Profesinio mokymo programose balandį pradėjo dalyvauti 1,3 tūkst. neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių bei apie atleidimą įspėtų asmenų.

sausio – balandžio mėn. 10,4 tūkst. darbo biržoje registruotų asmenų buvo pasiūlytas laikinas užimtumas .

didėjančios laikino užimtumo galimybės padėjo pristab-dyti nedarbo augimo tempus šalyje. Balandžio pabaigoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 14,1 tūkst. asmenų, todėl jiems buvo sustabdytas bedarbio sta-tusas. Priemonėse dalyvaujantys asmenys sudarė 0,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Numatomų atleidimų nemažėja

2009 m. balandžio mėn. gauti 23 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, pagal kuriuos iš darbo atleisti nu-matyta 1043 darbuotojus.

daugiausia darbuotojų apie atleidimą įspėta statybų (33 proc.), baldų gamybos (28 proc.) ir paslaugų (17 proc.) sek-toriuose.

Pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidi-mus gavo klaipėdos (6 pranešimai), kauno (5), Vilniaus (3), Panevėžio (3), Marijampolės (2), Jurbarko (2), ignalinos, kretingos ir Plungės darbo biržos.

siekiant švelninti įmonių bankrotų, struktūrinių per-tvarkymų ar likvidavimo socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, teritorinių darbo biržų specia-listai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą.

Per 2009 m. balandžio mėn. parengta 20 tikslinių pre-vencinių programų atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma, kad 608 asmenims bus suteiktos informavimo, konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpinin-kavimo įdarbinant paslaugos, 472 asmenys dalyvaus akty-vios darbo rinkos politikos priemonėse, 338 bus įdarbinti į laisvas darbo vietas, 303 numato įsidarbinti savarankiškai.

konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais metu yra išsi-aiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba darbo paieškoje, darbuotojai rengiami integravi-muisi į darbo rinką.

www.ldb.lt


METRASALYTAUS APSKRITYJE 2009 m.

GALIMYBIØOÁSIDARBINIM BAR

DIDELĖS MAŽOSRIBOTOS

Specialistai

Darbininka

i

Padėsime tau priimti teisingą sprendimą!

Žemės ūkio mašinų mechanikaiTinkuotojaiStogdengiaiNamų ūkio meistraiDažytojaiStaliaiAudėjaiVerpimo ir vyniojimo mašinų operatoriaiAutomobilių vairuotojaiKelininkai KalviaiFloristai

BaldžiaiViešbučio kambarinėsApdailininkaiMūrininkaiBaldų apmušėjaiMedienos apdirbimo staklių operatoriaiPlytelių klojėjaiKirpėjaiManikiūrininkaiKrautuvo vairuotojaiAutobuso vairuotojaiTraktorininkai SandėlininkaiApsaugos darbuotojaiElektromechanikaiMiško kirtėjai

VirėjaiBarmenai padavėjaiKonditeriaiPardavėjai, pardavėjai kasininkaiSiuvėjaiAutotransporto priemonių šaltkalviai remontininkaiTarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojaiElektrikai Suvirintojai

Inžinieriai mechanikaiVerslo paslaugų vadybininkaiTurizmo vadybininkaiReklamos vadybininkaiLogistikos specialistaiMedienos apdirbimo inžinieriaiElektros inžinieriaiSiuvimo technologaiTeisininkaiEkonomistaiAdministratoriaiMiškininkai BibliotekininkaiBendrosios praktikos slaugytojai

Audimo technologaiChemijos inžinieriaiAgronomaiTechnikai technologaiMašinų gamybos technikaiDarželio ir lopšelio auklėtojaiStatybos inžinieriaiSocialiniai darbuotojaiSocialiniai pedagogaiGyvulininkystės specialistaiVeterinarijos gydytojai

Vyriausieji buhalteriaiPardavimo vadybininkaiDraudimo vadybininkaiAnglų kalbos mokytojaiInformacinių technologijų mokytojaiKompiuterių sistemų specialistai Gydytojai Fizioterapeutai ir susijusių profesijų specialistaiPsichologai

Documents

Europos globalizacijos fondo parama - bankrutuojančių · įsidarbinimo rodiklių dinamika 2008 m. DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. gegužė