Fortum Klaipėda: naujas energetikos etapasVitalijus ŽutaFortum Heat Lietuva generalinis direktorius

Verslas

3

Tvari veikla ir atsakomybė

• „Fortum“ misija grindžiama tvaria veikla.

• Tvarumas – tai ekonominė, socialinė atsakomybė kasdieninėje įmonės veikloje.

• Sąžiningumas, pagarba ir kūrybiškumas – „Fortum“ veiklos pagrindas.

• „Fortum“ nuolatos siekia: kurti tvarius energetinius projektus; prisidėti prie anglies dvideginio išmetimų mažinimo; būti socialiai atsakinga įmone.

Pagrindinis tikslas - gaminti energiją ,

gerinančią šiandienos ir ateities kartų gyvenimo

kokybę.

4

Fortum 2012

5

Fortum Lietuvoje

Fortum Klaipėda

• Įkurta.......................2007

• Investuota …...........435 mln. litų

Fortum Švenčionių energija

• Įkurta ….................2001

• Investuota …..........17,3 mln. Litų

Fortum Joniškio energija

• Įkurta ….....................2000

• Investuota …............13,4 mln. litų

Fortum ekošiluma

• Įkurta …............... 2003

• Investuota …..........3,5 mln. litų

6

Pasiekimas Stokholme

Skaičiai palyginimui nuo 1980 m.

Sumažėjo: 70% anglies monoksido, >95% sieros dioksidų ir >80% azoto oksidų.

Elektros ir šilumos energija gaminama iš:

−  700 tūkstančių tonų atliekų per metus;−  80 milijonų m3 išvalyto nuotekų vandens per metus;−  1 milijonas tonų biomasės per metus.

Atliekų tvarkymas

8

Atliekų tvarkymo hierarchija

9

Švedijos pavyzdys

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Šalinimas sąvartynuoseEnergijos išgavimasKompostavimasPerdirbimas

10

Atliekų tvarkymo centrai

11

Komunalinių atliekų kiekisKilogramais vienam gyventojui ES šalyse 2010 m.

ES 27 ša

lys

Kipras

Liukse

mburg

as

Danija

Airija

Nyderlan

dai

Malt

a

Austrija

Vokietija

Ispan

ija

Prancū

zijaIta

lija

Jungtin

ė Kara

lystė

Portugali

ja

Suomija

Belgija

Švedija

Graikija

Slovėn

ija

Vengrij

a

Bulgari

ja

Lietuva

Rumunija

Slovak

ija

Čekija

Lenkija

Estija

Latvija

0

100

200

300

400

500

600

700

800

502

381

12

Surinktas komunalinių atliekų kiekisKilogramais vienam gyventojui Lietuvoje

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

300 307 317 334 339311 314

25 25 2323 26

2338

41 4550

44 42

2729 Kitos komunalinės

Antrinės žaliavos

Mišrios buitinės

13

Komunalinių atliekų tvarkymas ES šalyse 2010 m.

ES 27 ša

lys

Vokietija

Nyderlan

dai

Austrija

*

Belgija

Švedija

Danija

Liukse

mburg

as

Prancū

zija

Suomija

Jungtin

ė Kara

lystė

*

Italij

a*Airi

ja

Slovėn

ija

Ispan

ija

Portugali

ja

Čekija

Vengrij

a

Lenkija

Estija

Kipras

Slovak

ija

Graikija

*M

alta

Latvija

Lietuva

Rumunija

Bulgari

ja0%

20%

40%

60%

80%

100%

Šalinimas sąvartynuose Perdirbimas Kompostavimas Deginimas

14

Komunalinių atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje

1995 2000 2005 2010

6857 57

38

15

16 16

22

1116 16

25

6 11 11 15

Kompastavimas

Perdirbimas

Deginimas

Šalinimas sąvartynuose

15

Komunalinių atliekų tvarkymo būdai Lietuvoje 2010 m.

94 %

2%

4%

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose

Kompostavimas

Perdirbimas

16

Komunalinių atliekų tvarkymo būdai Švedijoje 2010 m.

1%

14%

49%

36%

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose

Kompostavimas

Deginimas

Perdirbimas

17

AplausaKaip vertinate atliekų deginimą kaip energijos gamybos šaltinį?

14%

68%

18%

Neigiamai

Teigiamai

Neturiu nuomonės

Jėgainės pristatymas

19

Skaičiai

• 95% akcijų – UAB „Fortum Heat Lietuva“

• 5% akcijų – AB „Klaipėdos energija“

• 130 mln. EUR – projekto vertė

• 50 МW – šiluminis galingumas

• 13 МW – papildomas šiluminis galingumas iš dūmų kondensatoriaus žiemos laikotarpiu

• 20 MW – elektrinis galingumas

• 400 GWh – per metus pagaminama šilumos energija

• 140 GWh – per metus pagaminama elektros energijos

• 40% Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio

20

Faktai

• Jėgainė degina iki 245 tūkstančių tonų komunalinių ir gamybinių atliekų bei biokurą (medienos drožles)

• Jėgainėje naudojama naujausia technologija užtikrina geriausią atliekų deginimo būdą

• Visa pagaminta šiluma perduodama į Klaipėdos miesto šilumos tinklų sistemą, o elektros energija tiekiama į bendrą elektros tinklą

• Naujoji Klaipėdos jėgainė, kurioje kurui bus naudojamos atliekos, pirmasis toks objektas Baltijos šalyse

• Įmonėje dirba 35 specialistai

21

IšmetimaiRugsėjis %

Anglies monok-

sidas

Azoto oksidai

Sieros dioksidai

Amoniakas Bendroji organinė

dalis

Kietosios dalelės

0

20

40

60

80

100

41

80

714

7 6

Vidutinė mėnesio ribinė vertėNorma

22

Nauda Klaipėdos regionui ir Lietuvai

• Sumažėja priklausomybė nuo importuojamo kuro

• Stabilesnė šilumos kaina

• Sumažės išlaidos naujiems sąvartynams statyti

• 4 – 5 kartus sumažės sąvartynuose laidojamų atliekų kiekis

• Sumažėja aplinkos tarša

• Šilumos tiekėjų konkurencija

• Vienos iš didžiausių investicijų į LEZ Lietuvoje

• Apie 35 mln. eurų sumokėta vietos įmonėms statybų metu

• Jėgainė atitinka Nacionalinės energetikos strategiją

Šilumos kainos

24

Alternatyvi šilumos kainodara kaip pagrindinis kainodaros principas skatinant CŠ vietoje kitų šildymo

variantų

CŠ įmonė nustato konkurencingas kainas, o valdžios įstaigos stebi kainodarą pagal konkurencijos

įstatymą

Griežta išankstinė kainų kontrolė remiantis nustatyta metodologija ir

reguliuotojo patvirtinimu

Griežta išankstinė kainų kontrolė remiantis kelių lygių patvirtinimu iš

valstybės, regiono ir vietos valdžios įstaigų

• Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Nyderlanduose

• Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir JK

• Pavyzdžiui, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Makedonijoje

• Pavyzdžiui, Rusijoje, Rumunijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje

• Kainų duomenys paimti tik iš Rumunijos.

65 €/MWh (100 %)

67 €/MWh (160 %)

67 €/MWh (175 %)

73 €/MWh (210 %)

93 €/MWh (140 %)

48 €/MWh (150 %)

125 €/MWh (165 %)

65 €/MWh (205 %)43 €/MWh (13 0 %)

87 €/MWh (160 %)

120 €/MWh (211 %)

69 €/MWh (120 %)

74 €/MWh (140 %)

75 €/MWh (190 %)

60 €/MWh (108 %)87 €/MWh (230 %)

• PASTABA! Pagrindinis kainos komponentas yra šilumos gamybai naudojamas kuras, t. y. dujų kaina. Iškastinis kuras yra smarkiai apmokestinamas Švedijoje ir Suomijoje.

• PASTABA! Šiame palyginime neatsižvelgiama į pastatams būdingas šilumos sąnaudas, todėl nelyginamos bendrosios šildymo išlaidos nurodytose valstybėse. Neatsižvelgiama ir į vidutines temperatūros sąlygas.

Šaltinis: Euroheat & Power Yearbook 2013

(2011 m. duomenys).

• Nacionalinės vidutinės šilumos kainos įskaitant energetikos mokesčius ir PVM (€/MWh), 2011 (Suomija = 65 €/MWh)

• Santykinės pagal perkamosios galios paritetą (PGP) koreguotos šilumos kainos (Suomija = 100%)

• 72 EUR/MWh = 20 EUR/GJ

46 €/MWh (180 %)

72 €/MWh (88 %)

ŠILUMOS KAINOS EUROPOJE

25

Joniškis

2012 m. 2013 m.

26

AB „Klaipėdos energija“ iš NŠG perkamos šilumos kaina (ct/kWh be PVM)

Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis 0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

7.4 7.46.5 6.4

7

9.5 8.3

8.4 7.7

16

9.5 8.5 7.7 7.5

7.5

9.4

7.5

7.5

7.4

7.4

9.5

98 7.4

7.4Klaipėdos baldaiPramonės energijaBaltijos elektrinių investicijosFortum KlaipėdaIzobara

27

AB „Kauno energija“ iš NŠG perkamos šilumos kaina (ct/kWh be PVM)

Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis 0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

16.815.7

16.5

14.7 14.615.9 15.5 15.04

15.9

14.9

17.8 17.6 17.3 17.3 17.3

Lorizon energy

GECO Kaunas

Kauno termofikacijos elektrinė

Title slide waveDėkojame už dėmesį !