Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
50
fiqria asaniSvili
gaerTianebuli erebis organizaciagaero
albaT iSviaTad Tu SegxvdebaT adamiani, romelic aqtiurad aris CarTulisazogadoebriv cxovrebasa Tu saxelmwifo marTvaSi da arasdros smenia gaer-Tianebuli erebis organizaciis (gaero) Sesaxeb. SeuZlebelia imis warmodgena, Tu rogori iqneboda Tanamedrove msoflio gaeros gareSe, igi xom umniSvnelovanes rols TamaSobs dRevandeli saxelmwifoebis arsebobaSi. gaero arbitria nebismi-eri sadavo sakiTxis gadaWrisas, iqneba es Sida Tu sagareo davebi, ekonomikuri Tu politikuri gadawyvetilebebi.
jer kidev ramdenime aseuli wlis win Caisaxa iseTi institutis daarsebis idea,romelic daicavda mSvidobasa da usafrTxoebas msoflioSi da gansakuTrebiT _ evropaSi. kacobriobam bevrjer scada saerTaSoriso organizaciis Seqmna, Tumca yvela mcdelobas hqonda xarvezebi, rasac es organizaciebi daSlamde mihyavda, Tumca unda iTqvas, rom yovel axal mcdelobas, winamorbedTan SedarebiT, sul ufro naklebi xarvezi hqonda _ anu saerTaSoriso Tanamegobrobis Camoyalibebis idea droTa ganmavlobaSi ixveweboda da dagvirgvinda kidec 1945 wels gaerosSeqmniT, romlis ZiriTadi mizani swored mSvidobisa da usafrTxoebis dacva da saxelmwifoebs Soris TanamSromlobis gaRrmavebaa. gaero dResdReobiT war-moadgens universalur organizacias, romelic aerTianebs saerTaSoriso doneze aRiarebul yvela saxelmwifos.
United Nations
istoria
51
rogor mivida saerTaSoriso sistema saerTaSoriso organizaciis _ gaeros Se-qmnamde?
saerTaSoriso organizaciis Seqmnis mTavari motivi iyo da aris sirTule, ro-melic aqvT saxelmwifoebs _ sakuTari ZalebiT gaumklavdnen politikur, eko-nomikur, socialur da kulturul problemebs.
saerTaSoriso organizaciis garkveuli formebi jer kidev uZveles droSiasaZiebeli. magaliTad, Zvel saberZneTsa da romSi Zalian xSiri iyo qalaqebisa Tu sxva erTeulebis gaerTianeba saerTo miznebisa da amocanebis gansaxorcieleb-lad da misaRwevad. maTi Seqmnis safuZveli, rogorc wesi, an politikuri, an diplomatiuri miznebi iyo. jer kidev anti-kur saberZneTsa da romSi iyo cnobili saer-TaSoriso samarTlebrivi normebi Tu sazogado moRvaweTa ideebi, romlebic kavSirebis Seqmnis mizezi xdeboda, magram yvelaze kargi niadagi am ideam, ra Tqma unda, dasavleT evropaSi ipo-va. yvelaze cnobili am iniciativebs Soris aris ingliseli uiliam penis naSromi „evropis awmyo da momavali“, sadac igi evropis saxelmwifoebs Zaladobis SeCerebisaken mouwodebs da yvela davis mogvarebas erTiani mmarTvelobis sabWos daxmarebiT sTavazobs, romelsac xan kongresis saxeliT moixseniebs da xan _ ligis.
aseve mniSvnelovania 1713 wels dawerili frangi abatisa da sazogado moRvawis sen pieris naSromi „proeqti maradiuli mSvido-bis damyarebis Taobaze evropaSi~. sen pieri sTavazobda evropas federaciul mowyobas. ev-ropis saxelmwifoebs uari unda eTqvaT teri-toriul pretenziebze, gaeformebinaT samokav-Sireo xelSekruleba da yvela sadavo sakiTxis ganxilva sasamarTlosTvis miendoT. meore cno-bili frangi moRvawe Jan Jak ruso ki, saerTo-dac, evropuli respublikis Seqmnis iniciati-viT gamovida, Tumca isic aRniSna, rom evropa jer saamisod mzad ar iyo.
samwuxarod, `maradiuli mSvidobis“ damyare-bis realuri xorcSesxma verc erTma wamowyebam ver hpova, radgan evropel mmarTvelebs amis survili ar hqondaT. Tumca ukve me-19 saukuni-dan evropis uZlieresi saxelmwifoebi saerTa-Soriso sistemis mxridan iseT problemebsa da sirTuleebs gadaawydnen, rom maTTan gamk-laveba sakuTari ZalebiT veRar SeZles.
`unda Seiqmnas evropis liga an kon-
federacia, romelic gaxdeba mSvi-
dobis garanti evropaSi da amasTan
evropas gareSe mtrebisgan daicavs.
misi umaRlesi organo unda gaxdes
evropul saxelwifoTa warmomadgen-
lebis sabWo. am sabWom yvela dava
mSvidobianad unda gadaWras. Tu
romelime wevri ar daemorCileba am
organos gadawyvetilebas da mainc
aiRebs xelSi iaraRs, sxva saxelmwi-
foebma an sanqciebiT, an Zalis gamo-
yenebiT unda aiZulon moZalade,
daemorCilos sabWos gadawyvetile-
bas da zarali aunazRauros dazara-
lebul mxares“.
uiliam peni (1644-1718),
avtori narkvevisa
`evropis awmyo da momavali“
gaerTianebuli erebis organizacia
52
Sarl irene kasteli, sen pieris abati,
ufro metad cnobilia, rogorc
abati sen pieri, frangi publicisti,
avto ri naSromisa „maradiuli
mSvidobis proeqti“ (1658-1743)
`Tu raimes SeuZlia daZabulobisa da
SuRlis aRmofxvra evropaSi, mxo -
lod konfederaciul mmarTvelobas,
romelic erebs gaaerTianebs erTiani
kanonis uzenaesobis garSe mo. aseTi
mmarTveloba sxvebze ukeTesi imitomac
iqneba, rom sargebels moutans evropis
rogorc did, ise mcire saxelmwifo-
ebs, radgan dadgenil kanonebs yvela
Tanabrad scems pativs.~
amis dadastureba iyo 1814-1815 wlebSi veniskongresis gadawyvetilebiT `saRvTo kavSiris~ Seqmna, romelsac unda uzrunveleyo imdro-indeli msoflio wesrigis stabiluroba da usafrTxoeba.
aRsaniSnavia, rom yvelaze STambeWdavi damasStaburi Tavis wevrebis raodenobiT mainc `erTa liga~ iyo, romelic Seiqmna 1919 wels da warmoadgenda koleqtiuri usafrTxoebis sistemis Seqmnis morig mcdelobas, magram Ta-visi wina morbedi aliansebis msgavsad, verc man gauZlo didxans drois gamocdas.
meore msoflio omSi gamarjvebuli qveynebis _ aSS-is, inglisis, sabWoTa kavSirisa da CineTis _ daarsebulma gaerTianebuli erebis orga-nizaciam xorci Seasxa kacobriobis ocnebas _ Seeqmna iseTi saerTaSoriso Tanacxovreba, ro-melic xalxs mudmivi omebisgan, ngrevisgan, tanj-visa da wamebisgan ixsnida, SesaZlebels gaxdida erebis arsebobas mSvidobianad da harmoniulad, agresiis gareSe. gaeros wesdebas xeli moewera 1945 wels. gaeros wesdebaSi gaTvaliswinebulia davebis mogvareba mxolod mSvidobiani gziT. agresia kanongareSe gamocxadda. centraluri gaxda koleqtiuri usafrTxoebis sistemis idea.
„omi _ es aris mTavrobebs
Soris urTierTobebis
gamosarkvevad yvelaze
uxeSi, araadamianuri da
absoluturad arapraqti-
kuli meTodi~.
franklin delano ruzvelti
gaeros erT-erTi
ideuri Semqmneli da
mxardamWeri
ruzveltis SeTavazebuli saxel wo-
deba „gaerTianebuli erebi“ pirvelad
gamoiyenes vaSingtonis konferen-
ciaze 1942 wlis 1 ianvars, ro de-
sac antihitleruli koaliciis 26
saxelmwifom miiRo gaerTianebuli
erebis organizaciis deklaracia. am
saxelmwifoTa Soris iyo „didi oTxe-
ulis~ wevri qveynebi _ aSS, inglisi,
sabWoTa kavSiri da CineTi, amerikis
da karibis zRvis auzis 9 saxelmwifo,
britaneTis dominione bi, britane-
Tis indoeTi da 9 evropuli qveynis
devni lobaSi myofi mTavroba. 1942-
1945 wlebSi deklaracias kidev 21
saxelmwifo SeuerTda.
istoria
53
gaeros struqtura da miznebi
gaeros mTavari organoebia: generaluri asamblea, uSiS-roebis sabWo, ekonomikuri da socialuri sabWo, meur-veobis sabWo, saerTaSoriso sasamarTlo da samdivno. genera luri asamblea uSiSroebis sabWos rekomendaciiT niSnavs generalur mdivans. amJamad es Tanamdeboba ukavia samxrekoreel pan gi muns. gaero dResdReobiT universalu-ri organizaciaa, romelsac analogi ara hyavs msoflioSi. misi interesis sferoa politika, ekonomika, kultura, ga-naTleba, magram umTavresad gaeros mainc mSvidobisa da usafrTxoebis dacvis sakiTxebs, saerTaSoriso davebisa da konfliqtebis gadaWras ukavSireben. gaeroSi mSvidobis sakiTxebze pasuxismgebeli mTavari organo uSiSroebis sab-Woa. sabWos 15 wevridan 5 mudmivi wevria. esenia: aSS, inglisi,
niu-iorkSi, manhetenis aRmosavleT nawilSi, ist riveris sanapiroze, aRmar-
Tulia 39-sarTuliani STambeWdavi Senoba, sadac ganTavsebulia gaerTianebuli
erebis organizaciis mTavari ofisi. teritoria, romelic gaeros Senobas uka-
via, saerTaSoriso zonadaa aRiarebuli da yvela wevri saxelmwifos sakuTre-
baa, Tumca gaerosa da amerikis SeerTebuli Statebis SeTanxmebiT, gaeros ofisis
raioni aSS-is iurisdiqciis farglebSi rCeba. niu-iorkis garda, gaeros kidev 3
regionuli ofisi aqvs JenevaSi ( Sveicaria), venasa (avstria) da nairobiSi (kenia).
aRsaniSnavia, rom yvelaze mniSvnelovani gadawyvetilebebi niu-iorkis ofisSi mi-
iReba, radgan generaluri asambleisa da uSiSroebis sabWos ZiriTadi sxdomebi aq
tardeba.
gaero Seiqmna 1945 wels, meore msoflio omis ukanasknel etapze. organizacia
Cafiqrebuli da daarsebuli iyo, rogorc saerTaSoriso TanamSromlobis organo
saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis dacvis, ekonomikuri da socialuri
progresisa da TanamSromlobis xelSewyobisaTvis.
pan gi muni _ gaerosme-8 generaluri mdivani 2007 wlis 1 ianvridan dRemde
safrangeTi, ruseTis federacia da CineTi. sabWos TiToeul wevrs erTi xmis ufleba aqvs. gadawyvetilebis misaRebad xmaTa umravlesoba _ 9 xmaa saWiro, uSiS roebis mudmivi wevrebis yvela xmebis CaTvliT, romelTac SeuZliaT maTTvis arasasurvel gadawyvetilebas nebismier dros daadon veto. es miuTiTebs, rom garkveul mxares ufleba aqvs erTpirovnulad SeaCeros esa Tu is gadawyvetileba.
gaerTianebuli erebis organizacia
54
mSvidobis uzrunvelyofa msoflioSi da konfliqtebis mogvareba swored is sakiTxebia, romelTa gamoc am organizacias ukiduresi kritikis qarcecxlSi ata-reben. sazogadoebis azri oradaa gayofili. zogs miaCnia, rom gaeros arasodes Seusrulebia qmediTi roli problemebis gadaWraSi, rom gaeros arc bipolarulma da arc monopolarulma saerTaSoriso sistemam ar misca saSualeba moegvarebina lokaluri konfliqtebi, ver aRkveTa birTvuli iaraRis gavrceleba, ver daZlia siRaribe da ver uzrunvelyo yvela saxelmwifos Tanabari da stabiluri ganviTa-reba. zogi miiCnevs, rom miuxedavad rigi xarvezebisa, mainc usamarTlobaa gaeros saqmianobis sikeTis ugulebelyofa. isini fiqroben, rom gaeros aqvs perspeqtivebi da Sansi efeqturi reformirebis pirobebSi ufro moqnili gaxdes. am jgufis azriT, gaeros arseboba Tavad saerTaSoriso sazogadoebis moTxovnilebaa da ar iqneboda mizanSewonili uari gveTqva am institutis arsebobaze da misi srulyofa ar gvecada.
marTlac, Tanamedrove istoriaSi mravladaa am ori mosazrebis damadasturebe-li faqtebi. gaeros roli mSvidobis dacvis saqmeSi rom udidesia, amas misiebis raodenobac mowmobs. jer kidev me-20 saukunis 1940-iani wlebidan gaerom Tavisi misiebi gagzavna saberZneTSi, indoneziaSi, palestinaSi. pirveli realuri opera-cia gaeros samxedro kontingentis monawileobiT Catarda axlo aRmosavleTSi. suecis krizisis Semdeg 1956 wels gaeros generaluri asambleis #998 rezolu-ciiT, gaeros sagangebo Zalebi (United Nations Emergency Forces UNEF) ganlagdnen egvipte-israelis sazRvrebis gaswvriv. mogvianebiT samSvidobo operaciebi Catarda kongoSi (1960-1964), kviprosSi (1964), libanSi (1982), Tumca raodenobrivad yvelaze meti operacia moewyo me-20 saukunis 90-ian wlebSi.
1956 wels ungreTis dedaqalaq buda peStSi moewyo grandiozuli antisabWoTa mitin -
gi, romlis monawilenic iyvnen ungreli studentebi, ufrosklaselebi, axalgazrda mSro-
melebi. demonstrantebma Sekreba daiwyes 1848 wlis ungreTis revoluciis erovnuli
gmiris _ general belis ZeglTan da moiTxovdnen ungreTis varSavis paqtis samxedro
blokidan gamosvlas. demonstrantebma protestis niSnad Camoagdes stalinis Zegli _
sabWoTa kavSiris batonobis simbolo.
sabWoTa kavSiris regularulma armiam „socializmis miRwevebis“ dacvis mizniT
moaxdina ungreTis okupacia. budapeStis quCebi gaivso sabWoTa kavSiris tankebiTa da
samxedro nawilebiT.
istoria
55
warwera praRis erT-erTi Senobis
kedelze, romelic erTmaneTTan
aigivebs CexeTis mimarT faSisturi
germaniisa da sabWoTa kavSiris
politikas.
1968 wlis maisSi imdroindeli Cexoslovakiis dedaqalaq pra-
RaSi daiwyo saprotesto aqciebi. demonstrantebis didi nawili
moiTxovda ekonomikuri reformebis gatarebas, kerZo sakuTrebis
aRdgenas da mWidro kavSirebis damyarebas dasavleTis saxelmwi-
foebTan. sabWoTa xelisuflebas SeeSinda, rom Cexi komunistebis
mier dawyebuli damoukidebeli Sida politikis gatareba gamoiw-
vevda Cexoslovakiaze kontrolis dakargvas. aseTi precedentis
daSveba ki, maTi azriT, socialisturi blokis darRvevas Seuw-
yobda xels, rogorc politikur, ise samxedro-strategiuli
TvalsazrisiT. sabWoTa xelisuflebam agvistoSi leonid breJnevis
xelmZR vanelobiT miiRo gadawyvetileba dauyovnebliv Seeyvana
sadamsjelo jarebi praRaSi, es movlena istoriaSi „praRis gazaf-
xulis“ saxeliTaa cnobili.
socialisturi blokis saxelmwifo-
ebSi SezRuduli saxelmwifo suve-
renitetis politikam, rome lic
saWiroebis SemTxvevaSi dasaSvebad
miiCnevda samxedro Zalis gamoyene-
basac, dasavleTis qveynebSi breJne -
vis doqtrinis saxelwodeba miiRo.
am periodSi gaeros samSvidobo Zalebi moq-medebdnen eraysa da quveiTSi, angolaSi, dasav-leT saharaSi, kambojaSi, bosnia-hercegovinaSi, serbeTSi, CernogoriaSi, xorvatiaSi, makedo-niaSi, mozambikSi, haitize, somaliSi, ruandaSi. am operaciebidan zogi Sefasda warmatebulad, zogi _ naxevrad warmatebulad, magram isic faqtia, rom zogierT SemTxvevaSi gaerom sruli umoqmedoba da pasiuroba gamoavlina. 1954 wels man SeZlo aRedgina status-kvo axlo aRmosav-leTSi suecis krizis Semdeg, Tumca ver moaxerxa konfliqtis efeqtiani marTva, ver SeZlo sabWoTa kavSiris SeCereba ungreTSi 1956 wels da verc CexoslovakiaSi _ 1968 wlis agvistoSi. man ver aRkveTa vietnamis omi da rac CvenTvis, qarTvelebis-Tvis, yvelaze mtkivneulia, veranairi konstruqciuli roli ver iTamaSa afxazeTis konfliqtis mogvarebaSi.
gaerTianebuli erebis organizacia
56
2013 wlis 13 ivniss gaerTianebuli erebis
organizaciis generalurma asambleam
yovelwliuri rezolucia miiRo afxazeTidan
da cxinvalis regionidan iZulebiT
adgilnacval pirTa da ltolvilTa statusis
Sesaxeb, romelsac ruseTma „tradiciulad“
mxari ar dauWira.
vitali Curkini _ ruseTis federaciis mudmivi
warmomadgeneli gaeroSi
gaeros misiam saqarTveloSi naTlad daadastura, Tu rogori araqmediTia esorganizacia maSin, roca mudmivi vetos mqone saxelmwifo (saqarTvelos SemTx-vevaSi _ ruseTi) Tavadaa dainteresebuli konfliqtis gaRvivebiTa da marTviT da uSiSroebis sabWo veranair winaaRmdegobas ver uwevs aseT saxelmwifos da, Sesabamisad, yvela samSvidobo iniciativasac azri ekargeba.
gaeros damkvirvebelTa misia saqarTveloSi (UNOMIG) gaeros uSiSroebis sab-Wos 1993 wlis 24 agvistos 858 rezoluciis Tanaxmad daarsda. Tavdapirvelad misias evaleboda 1993 wlis 27 ivliss konfliqtis mxareebis mier xelmoweri-li cecxlis Sewyvetis Sesaxeb SeTanxmebis monitoringi, SeTanxmebis darRvevis faqtebis gamoZieba, mxareebTan erTad am darRvevebis gamosworebis mcdeloba da am darRvevebis Sesaxeb gaeros generaluri mdivnisTvis moxseneba. udavoa, rom gaerTianebuli erebis organizacia afxazeTis konfliqtis mogvarebis pro-cesebSi sawyisi etapidan CaerTo da mis gadasaWrelad garkveuli RonisZiebebic gaatara, Tumca erTia gaeros mier gatarebuli RonisZiebebi da meore _ Sedegi, romelic am qmedebebs mohyva.
samwuxarod, SesaZloa iTqvas, rom gaeros mier saqarTvelos mxardaWera da konfliqtis mSvidobiani mogvarebis survili ufro metad deklarirebul xa-siaTs atarebda, radgan arasodes mouTxoviaT seriozulad pasuxi ruseTisaTvis, romelsac imis magivrad, rom Seesrulebina Suamavlis roli konfliqtSi, Ta-vad arRvevda konfliqtis mosagvareblad gaeros SeTanxmebebs, ugulebelyofda gaeros uSiSroebis sabWos mier miRebul rezoluciebs. gaero ki amaze Tvals
gaeros samSvidobo Zalebi _„cisferCafxutianebi“ afrikaSi
gaeros norvegieli mSvidobismyofeli saraevoSi
istoria
57
dabolos, gaero udavod mniSvnelovani organizaciaa dRevandel saerTaSori- so urTierTobebSi, Tumca aqvs Zalian bevri naklica da xarvezic, rac misi funq-cionirebis araefeqtianobas gansazRvravs. gaeros araefeqtianoba, upirveles yovlisa, ganpirobebulia uSiSroebis sabWos 5 mudmivi wevri saxelmwifos ve-tos uflebiT, rac gadawyvetilebis meqanizmebs Zalian asustebs an maT miRe-bas saerTod SeuZlebels xdis im SemTxvevaSi, Tu vetos uflebis mqone qveyana Tavadaa agresiis wyaro da saerTaSoriso mSvidobas safrTxiT emuqreba. gaeros generalur asambleaze miRebuli politikuri principi „erTi saxelmwifo _ erTi xma“ mainc ver axerxebs saxelmwifoTa Soris uTanasworobis daZlevas politi-kur, ekonomikur Tu samxedro sakiTxebSi. amitom saWiroa garkveuli qmediTi reformebis gatareba, rigi samarTlebrivi normebis gadasinjva da axleburad gaazreba, raTa am organizaciam srulyofilad SeZlos im misiis Sesruleba, rom-lisTvisac Seiqmna.
xuWavda. aseTi loialuri damokidebulebiT gaTamamebuli ruseTi ufro aSka-ra mxradaWeras ucxadebda separatistul reJims afxazeTSi da misi mxardaWeriT waqezebuli afazeTis de faqto xelisufleba ufro aRvivebda separatistul ganwyobebs mosaxleobaSi da xSirad Slida Sexvedrebs, romelic gaeros egidiT imarTeboda. ruseTisadmi aseTi maamebluri politikis Sedegi iyo isic, rom dausjelobiT gaTamamebulma moskovma jer omi wamoiwyo saqarTveloSi, xolo mogvianebiT safrTxe Seuqmna postsabWoTa sivrcis sxva saxelmwifoebsac, ramac didi saSiSroebis winaSe daayena ara marto saqarTvelos, ukrainisa Tu moldovis usafrTxoeba, aramed mTeli evropuli saxelmwifoebis stabiluroba da daanaxa saerTaSoriso sazogadoebas, rom „Tvalebis daxuWva“ saerTaSoriso samarT-lis normebis darRvevaze da damrRvevis reagirebis gareSe datoveba momavalSi aucileblad gamoiRebs uares Sedegs.
„Zlieri da qmediTunariani gaero, Tavisi
wesdebiTa da saerTaSoriso samarTlebrivi
normebiT, Seucvleli instrumentia
saerTaSoriso urTierTobebis
dasaregulireblad“.
kofi anani
gaeros generaluri mdivani 1997-2006 wlebSi
gaerTianebuli erebis organizacia