UDK 830-3 Verstais: Ki-175

Hans Hellmut Kirst. Aufstand der Soldaten. Goldman Verlag, 1991

Dailininkas ROMAS DUBONIS

ISBN 5-417-00814-1 1965 C. Bertelsmann Verlag GmbH, Mnchen

Vertimas, Teodoras etrauskas, 2000

LIEPOS 20-OSIOS SUKILIMO DALYVIAI

Generolas pulkininkas Liudvigas Bekas Generolas Frydrichas Oibrichtas Pulkininkas grafas Klausas Senks fon Staufenbergas Pulkininkas riteris Albrechtas Mercas fon Kvirnheimas Vyresnysis leitenantas grafas Fricas Dytlofas fon Sulenburgas Vyresnysis leitenantas Verneris fon Heftenas Laivyno tabo teisjas pulkininkas grafas Bertoldas Senks fon Stau

fenbergas Dr. Julijus Leberis Vyriausiasis burmistras dr. Karlas Gerdeleris Generolas feldmaralas Ervinas fon Viclebenas Generolas feldmaralas Ervinas Romelis Generolas majoras Heningas fon Treskovas Generolas Karlas Heinrichas fon Stiulpnagelis Generolas Erichas Hepneris Generolas Helmutas tyfas Generolas Erichas Felgybelis Generolas leitenantas Paulis fon Haz Pulkininkas Eberhardas Finkhas Pulkininkas leitenantas Cezaris fon Hofakeris Vyresnysis leitenantas dr. Fabianas fon labrendorfas Leitenantas Liudvigas baronas fon Hamerteinas-Ekvordas Grafas Helmutas Deimsas fon Moltk Policijos prezidentas grafas Volfas Heinrichas fon Heldorfas Vyriausybs tarjas Hansas Berndas Gizevijus Tvas Alfredas Delpas S. J. Dr. dr. Oigenas Gerstenmajeris Generolas feldmaralas Hansas Giunteris fon Klug Pulkininkas Volfgangas Miuleris Kapitonas Frydrichas Karlas Klauzingas Generolas leitenantas Hansas fon Boineburgas-Lensfeldas

PRIEININKAI

Adolfas Hitleris Benitas Musolinis Reichsleiteris Martinas Bormanas SS reichsfiureris Heinrichas Himleris Reichsmaralas Hermanas Geringas Reicho propagandos ministras Jozefas Gebelsas Reicho usienio reikal ministras Joachimas fon Ribentropas Generolas feldmaralas Vilhelmas Keitelis Grosadmirolas Karlas Denicas Generolas Alfredas Jodlis Generolas Hermanas Reinik Geneloras pulkininkas Frydrichas Fromas Generolas fon Korcfleias Majoras Otas Ernstas Remeris Leitenantas dr. Hansas Hagenas Leitenantas Rerigas Pulkininkas leitenantas Bolkas fon der Heid SS grupenfiureris Karlas Frydrichas Obergas SS oberturmfiureris Ratenhuberis SS obergrupenfiureris Ernstas Kaltenbruneris SS grupenfiureris Heinrichas Miuleris SS hauptturmfiureris Otas Skorcenis SS oberfiureris Pifraderis Kriminalins policijos komisaras Habekeris Tautos teismo prezidentas Rolandas Freisleris Generalinis reicho prokuroras Laucas Reicho teismo tarjai Garbs teismo nariai Advokatai ir Berlyno budelis

PIRMA DALIS

DIENOS PRIE TAI

A nieko nedarau, bet a nesiprieinsiu, jei kas nors kitas darys".

Generolas feldmaralas Valteris fon Brauchias

1

Pulkininkas, kuris privalo nuudyti

- A pats tai padarysiu, - pasak pulkininkas. Ir turjo galvoje, kad nuudys vyriausij vad.

Tas pulkininkas buvo grafas Klausas fon Staufenbergas, rezervo kariuomens tabo vadas, ir tarnavo Berlyne, Bendlerio gatvje. Cia jis ir stovjo - isitiess ir sitemps - prie vien kapiton.

Sis pasak: - A tai numaniau. Daugiau k nors pridurti, matyt, nemat reikalo. Ir atsisdo nu

taiss atsakymo laukiant veid. Pulkininkas aikiai nustebs pasiirjo svei. - A laukiu tavo kontrargument, Fricai. - Ar jie priverst tave atsisakyti to sumanymo, Klausai? - Ne, inoma, ne, - tutuojau atsak Staufenbergas. Jo balsas

buvo santrus ir grietas... taiau jame buvo justi ir nuoirdi simpatija kapitonui. - Bet man rpi inoti, k tu apie tai manai - tu, be abejo, inai, kaip prietaraut ms draugai, nepritariantys mano sumanymui.

Kapitonas grafas Fricas Vilhelmas fon Brakved pakl vir savo drsi bruo pauktik veid ir mirksdamas pavelg pulkinink.

- Tu juk inai mano nuomon - jau seniai laikas j nudti. - Jis kalbjo apie Adolf ^Hitler, fiurer, reicho kancler ir vyriausij

5

armijos vad. - Bet jeigu nori kontrargument, tai praau: jis pats pastips... reikia tik trupurt palaukti.

Grafas Klausas fon Staufenbergas energingai papt savo siaur galv.

- Kasdien va vis daugiau moni. Nra dienos, kad nuostoliai nedidt. Draug ratas vis maja.

- Likom gyvi penkerius karo metus - netruks praeiti ir tie keli mnesiai, kai tam skerdikui baigsis jgos. Jis iaip ar taip nusibaigs.

- O kas iki tol bus? - Staufenbergas palinko prieki. - Iki tol nuostoliai gali padvigubti. Vokietija gali bti neatpastamai sunaikinta. O ir deginimo krosnys toliau teberksta - dien ir nakt.

- Tu sitikins, kad reikia pateikti rodym, jog egzistuoja ir kita Vokietija - ne vien tie udikai.

- Tegu pasaulis suino, kad mes idrsom. Pulkininkas itar sakin labai paprastai - jis kalbjo tyliai, ta

iau labai aikiai. Paskui nusijuok: - Atleisk, inau, kalbdami apie savaime suprantamus dalykus

mes tiktai gaitame laik. Bandyk toliau iekoti kontrargument... ir kuo negailestingesni.

- Na gerai, Klausai, - tar kapitonas ir atkio priek savo vana-gik nos. - Duok man savo dein rank.

- A nebeturiu deins rankos, - ramiai atsak pulkininkas. - A teturiu vien ak ir tris kairs rankos pirtus. Taigi esu i t, kurie vadinami invalidais. Irtu turbt manai, kad a negaliau jo nuudyti.

- Jeigu kas nors gali, tai tik tu, - nesvyruodamas atsak grafas fon Brakved. - A pabandysiu pridengti tave i unugario. Ir tai bus labai nepaprasta - juk mes tursim reikal ne vien su ta hiena, vadovaujania valstybei, bet ir su daugeliu ms draug.

Leitenantas fon Brakved, vardu Konstantinas, guljo su pilna apranga po stalu. Jo veidas buvo iblyks kaip lavono ir vaikikai lygus. Jis ypsojo lyg ll.

Prieais j stovintis vyras vilkjo juoda uniforma. Jis jau kuris laikas nejudjo. Tiktai akys buvo budrios ir gyvos.

Tas mogus buvo Majeris, SS turmbanfiureris ir neoficialaus vermachto" skyriaus vyriausioje reicho saugumo valdyboje vadas. Jo veidas buvo apskritas ir rausvas kaip smuklininko ir niekada nesikeisdavo, kad ir kas atsitikt. Jis atrod lyg pamutas korta guma ir spinduliavo ipurtusiu abejingumu. Jis nepasikeit n dabar,

6

kai staiga visikai be garso pajudjo i vietos - rods, bt sijungusi gerai sutepta, tiksli maina.

Juodojo mogaus rankos judji sportinio pratimo ritmu - vienas judesys papild kit; dein ranka raussi, kair tais, lygino, alino pdsakus, atstatinjo buvusi tvark. Jis vart popierius -kasininko greiiu, tikrino banknotus. Taip pat staigiai, kaip ir bu-vo prasidj tie judesiai apmir. mogus sustingo kelioms sekundms.

Jis kak aptiko, kas j, rods, sudomino - pilkai ali lapel -paskyr mediagoms. Rods, pats nekaliausias ratelis. Mediagas reikjo atsiimti sandlyje ASM3, esaniame Berlyne-Laukvice.

Taiau ASM3 reik - Majeris tai inojo - abvero specialisias mediagas". O tenai buvo laikomi automatai, specials pistoletai ir kilnojamosios radijo stotys. Taip pat sprogstamosios mediagos.

Paskui jo galva m ltai judti - jis tiriamai pasiirjo leitenant. Baksteljo j bato galu upakal. Jis turjo tai padaryti kelissyk, kol pasiek, ko norjo. Taiau jis buvo labai kantrus.

Leitenantas grafas Konstantinas fon Brakved m judti - lyg vikras, sunkiai. Jis band atsissti, irdamas kilim, ant kurio guljo, - rykiai rud Bucharos kilim, dabar lapiu nuo seili ornamentu Konstantinas pasipurt, jo viess kaip iaudai plaukai subangavo lyg tankaus audimo ilkas.

- A esu senas js gerbiamo brolio kov draugas - pasak vyras juoda apranga. - A mielai su juo pasinekiau, - gal inote, kur j galiau rasti?

Leitenantas kelias sekundes irjo svei. - Ivis neimanau, - sunkiai itar jis. - A tiktai vakar vakare

atvykau i fronto. - Tatai, - pabrtinai nuoirdiai pasak Majeris, - daug k pa

aikina ir visk atleidia. Taigi sveiki atvyk reicho sostin! Linkiu maloniai praleisti laik. O nuobodiauti jums tikrai nereiks - turint tok brol. Ir a visk padarysiu, kad nereikt.

- Hitlerio valandos suskaiiuotos, - prane kapitonas grafas fon v v

Brakved. - Staufenbergas pasirys j nuudyti... Staufenbergas pats nori tai padaryti.

Julijus Leberis msliai palenk savo kiet kampuot galv. - Kai tas pulkininkas pernai pasirod Berlyne, - pasak jis paga

liau, - a ikart, po pat pirmo pokalbio supratau: dabar pagaliau pavyks tai, k mes jau daug met planavom ir bandm.

7

- Taiau, - konstatavo kapitonas fon Brakved, - jus turite abejoni, a tai jauiu. Kodl?

- A galiau dabar pasakyti, kad t Staufenberg myliu. A noriu, kad jis, kaip tik jis, likt gyvas - neabejoju, jog js tai suprantate. Sunku sivaizduoti save vykdant pasiksinim.

- Vienas pagaliau turi tai padaryti, - pareik fon Brakved. - O jis yra i t nedaugelio, kurie gali prieiti prie Hitlerio. Be to, jis altakraujis... kaip n vienas kitas.

Julijus Leberis pritariamai linkteljo. Tuo metu jis buvo angli pirklys Berlyne-Seneberge, turjo nedidel prekybos mone sykiu su mona Anedora. jo barak", kaip vadino savo kontor, ateidavo daug draug - ne vien i t laik, kai jis dar buvo reichstago deputatas. Pasiprieinimo judjimo dalyviai sivaizdavo j bsimu ilaisvintos Vokietijos vidaus reikal ministru. O grafas fon Brakved buvo numatytas jo pavaduotoju.

- A tariuosi ins, kokius argumentus fon Bekas ir Gerdeleris ikels prie Staufenbergo plan, - atsargiai pasak Leberis. - Jie sakys: sukilimo tabo vadas negali kartu bti ir lemiam smg smogianios komandos vadas. Ir jie bus teiss.

- Pasakykite man, kaip kitaip bt galima paalinti Hitler, ir a jiems pritarsiu.

Julijus Leberis sunkiai pakilo ir prijo prie lango, ia jis, pasislps u uuolaidos, pasiirjo kartos sauls nutviekst gatv.

- Kiek jau visko bandyta! - pasak jis. - Daugel met, be perstogs.

- O dabar pavyks! - tvirtai pareik kapitonas. - Galbt pirma reikia rasti tinkam mog, kad toksai planas idegt. Nusiteiksim dabar, kad kitaip nebus, ir sivaizduokim visas galimas pasekmes.

- Ei! - kteljo sodo nyktuk panaus padaras su grandinio uniforma kapitonui fon Brakvedei. - Kurgi js bastots? A js jau visa para iekau.

- vaistau laik, - ypsodamasis atsak kapitonas, n kiek nenustebintas tokio familiarumo. - A dykinju... pagaliau turtumte tai suprasti, folksgenose Lemanai.

Jie diugiai viens kitam ypteljo. Grandinis kitojo kapitono kabinete, be to, jo krsle u raomojo stalo, ir n neband tos vietos uleisti. Jie juk pagaliau buvo savi, taip sakant, prisiek pasiprieinimo specialistai.

- Kai dl sprogal, - dalykikai prane grandinis sodo nyktu-

S

kas" Lemanas, - tai vl viskas gerai. Ir reikia tiktis, jog paskutini kart juos imu i abvero koleg. Jau iurpas dl to ima, ir nenuostabu, nes mes juos inaudojam nebe pirmi metai.

- Vl brit gamybos? - pasidomjo Brakved. - Plastikas! Aukiausios kokybs. Kaip visada su rgtiniu sprog

dikliu - syk tokiu, kad galima gan tiksliai apskaiiuoti laik. Ligi tol buvusi neskmi tikriausiai pavyks ivengti, kadangi vykdytojas pa- . galiau tinkamas mogus.

Kapitonas fon Brakved inojo tas neskmes" - jos kainavo daug nerv ir kl tam tikr nepasitikjim savo jgomis. Tie rgtiniai sprogdikliai, tiesa, veik visikai be garso, taiau buvo priklausomi nuo oro, - jo temperatra turjo takos j reakcijos trukmei.

- Iki tol ksinosi nugrubnagiai, - nesivarydamas dst valusis sodo nyktukas". - O dabar atjo specialist metas. A juk ne veltui itisas savaites treniravausi su generolu fon Treskovu.

- O kur paskyra? - paklaus kapitonas. Sodo nyktukas" Lemanas pasiirjo j nustebs ir sykiu su

priekaitu. - K... js neturite to popiergalio? A j jau vakar atneiau js

but. J pam js brolis. Tai gal js ivis namie nenakvojate? - Klausykit, - suuko sunerims Brakved. - Gal js i proto isi

kraustte? Kaip galjote j atiduoti mano broliui? - Na... pagaliau jis juk js brolis, - tar nustebs Lemanas. - O

gal jis neturi inoti, kok turi brol, k? Kapitonas tik papurt galv, usidjo - tyia kreivai - kepur ir

eng prie dur. ia jis sustojo ir pasak: - Konstantinas i t, kurie vis dar painioja Hitler ir Vokietij, ir

tai jums reikjo turti galvoje. - Po imts!- suuko susirpins grandinis. - Kam tai galjo ateiti

galv! Negi iame sumautame pasaulyje jau negalima net broliu pasikliauti?

Kapitonas fon Brakved turjo prot niekada neilipti i automobilio prieais savo nam. Vairuotojui visuomet bdavo nurodoma sustoti gretimoje gatvje - ir kiekvienusyk vis kitoje vietoje. Kapitonas tada ilipdavo ir likus keli eidavo psias.

T dien jam jau i tolo krito akis vienas automobilis - tamsiai pilkos spalvos, nuo oro permain truput nubluks, tarsi voratinkliu aptrauktu laku, taiau blykiai blizgantis, taigi valdikas automobilis, laisvomis valandomis i neturjimo k veikti veiiamas tepaluotu skuduru.

9

Fon Brakved suko artimiausi tarpuvart - n kiek nesultins ingsnio. I tenai jis geriau apirjo automobil. Jo pauktik veid nutviesk ypsena. Paskui jis patrauk toliau - tiesiai prie lyg d riogsanio automobilio.

v

Cia jis pasilenk prie atviro priekinio automobilio lango. - Js vis dar nieko neimokote! - kteljo jis vidun. j pavelg

blykus, siauras akiniuotas veidas. - Js taip mgstate patogumus, kad tai tiesiog aukiasi dangaus kerto! Pas Fu tokie nevykliai buvo degraduojami gatvi lavjus.

Blykusis akiniuotis, rods, nuoirdiai nusimin. Savo lygutlia-me lyg nulakuotame gimnazisto veide band nutaisyti maloniai nustebusi min.

- K js, pone vyriausybs tarjau, kodl mes turtume sekti jus, kaip tik jus?

Grafas fon Brakved, rods, praleido titul pro ausis, - tie laikai, kai jis dar buvo Prsijos vidaus reikal ministerijos tarjas, buvo seniai praj. Taiau jie nebuvo pamirti - nei jo, nei kai kuri kriminalist. is akiniuotas iblyklis, pavarde Foglbroneris, buvo vienas i j.

- Kiek laiko Majeris mane nipinja? - pasidomjo Brakved. - Dvi valandos, - tuojau pat atsak mogus valdikame automo

bilyje. - Ir kodl? - Dl viso pikto, - pareik Foglbroneris plonai gergdianiu

balsu. - Daugiau mums nra kas veikti. Mes dabar sekam visus, kas mums perbga keli, tai vakar padar grandinis, vadinamas sodo nyktuku". Tas vyrukas mums jau seniai krits ak. Ir a dabar pagalvojau: js turtumt susimstyti, kodl jis buvo atjs kaip tik js but.

- Taigi js domits visais, kas jums perbga keli? Tad vl atsid-rt mirties take?

Vyras vaiko veidu m ypsodamasis linksti galva. - A jums, aiku, nieko nesakiau, gerai? Kapitonas Brakved tarsi prisiekdamas ikl vir rankas. - K js! Js nieko negaljot man pasakyti, nes a su jumis nekal

bjau. A js net nemaiau! Man tiktai domu, i kur js pastate t sodo nyktuk".

- I vienos fotografijos - ji daryta prie kelis mnesius Gdts gatvje. Mes j turim ne vien; ir visose jose matyti generolo pulkininko Beko sveiai. Tarp j, inoma, yra ir js fotografija, pone valstybs tarjau.

10

- Kaip nebus, - pasak grafas Brakved, ddamasis n kiek nenustebs. -Jeigu js keolekcionuojate mano fotografijas, tai a galiau jums parpinti kelis tuzinus toki, kur esu nufotografuotas su grafu Heldorfu, viso Berlyno policijos prezidentu.

- Mes tai inome, - paskubjo j utikrinti Foglbroneris. - Ir tai atsivelgiame... bent jau a.

- O Majeris ne? - pasidomjo fon Brakved maloniai ypsodamasis.

- Ir jis! - Pavyzdingo mokinio veidas dabar atrod tiesiog nuolankus. - Bet jis juk vermachto" skyriaus virininkas - ir turi parodyti, kad dirba. Tarp ms kalbant, tai nelengva.

- N, ir galbt a galiau jums truput padti, - pasak gerai nusiteiks kapitonas. - A visuomet u bendradarbiavim, kuris apsimoka.

- A turjau garb artimai painoti js draugo fon Hamerteino tv, - pasak generolas Olbrichtas labai oficialiai ir neymiai linkteljo. - Ponas generolas pulkininkas buvo labai domus mogus... ir puikus kareivis.

Vyresnysis leitenantas protingomis akimis beveik iaukiamai atsak:

- Mano draugo tvas buvo vadinamas raudonuoju generolu, jis sutar su profsjungomis ir buvo laikomas ariu Vokietijos nacionalinio atgimimo prieininku.

v

Cia buvo kalbama apie generol pulkinink baron Kurt fon Hamertein - armijos vad nuo 1930 iki 1934 met. To mogaus snus buvo armijos karininkas, pakariavs vairiuose frontuose, jis buvo komandiruotas Bendlerio gatvn. Ir dabar jo draugas, maloniai sutiktas, sdjo generolo Olbrichto kabinete.

v

Cia buvo dar du pulkininkai: kupinas energijos ir grietu tirianiu vilgsniu vienakis: Staufenbergas; visk atidiai pasveriantis, santrus kitas: Mercas fon Kvirnheimas. Tuo tarpu Olbrichtas atrod elegantikas ir malonus - kai norjo, jis galjo bti labai mandagus.

- Baronas fon Hamerteinas garsjo kaip itin altakraujikas mogus, - pasak generolas, atidiai sekdamas kiekvien jaunojo karininko judes. - Reichskancleris Briuningas man, kad tasai generolas pulkininkas buvo vienintelis mogus, kuris galjo paalinti Hitler.

- Gali bti, - nerpestingai atsak jaunasis karininkas. Jis m nutuokti, ko i jo ia tikimasi. - Man dar teko j painti - jis buvo man kaip tvas. Jau tkstantis devyni imtai trisdeimt treiaisiais

11

MMnfc* reicho prezidentui fon Hindenburgui sudoroti Hitler ir jo nooes reichsvero jgomis.

- Man tai inoma. - Olbrichtas pritariamai ypteljo karininkui, painojusiam t nepaprast generol. - Taiau tada Hindenburgas udraud toki operacij. Senasis ponas buvo prisieks konstitucijos salininkas ir, ko gero, man, kad Hitleris irgi toks.

Dabar savo nerykiai blizgant mokslininko pakau priek palenk pulkininkas fon Kvirnheimas.

- Kai generolas pulkininkas baronas Kurtas fon Hamerteinas-Ekvordas karo pradioje buvo paskirtas Vakar armijos vyriausiuoju vadu, jis nusprend Hitler paprasiausiai suimti per vien inspekcij.

- Bet Hitleris neatvyko, - siterp pulkininkas fon Staufenber-gas, - jis turi iurks instinkt, ir pasiutikai sunkj ikraptyti i jo urv. Bet vienas sykis nemeluos - ir taip bus netrukus. - Tada pulkininkas tiesiai paklaus: - Js su mumis?

- Taip, - paprastai atsak jaunasis karininkas. - Iki galo? - Kad ir kas bt. - O jeigu a jums pasakysiu: aretuokite savo virinink, genero

l pulkinink From, - kas tada? - Tada a j aretuosiu.

Vaizdas, kur kapitonas grafas fon Brakved ivydo savo bute, buvo lauktai harmoningas - jis gan gerai painojo Majer: is buvo jaukumo specialistas. Net kandidatai mirtininkus j ilgai laikydavo palyginti maloniu mogum.

- Pagaliau parsiradai! - suuko leitenantas. - Mes tavs laukm. Majeris i tolo atkio rank, kapitonas, kaip ir tiktasi, j paspau

d. - A ia labai domiai pasinekjau su js broliu. - Taigi bandote k nors ispausti i mano maojo brolio. - Kpito-

n, atrodo, tai pralinksmino. - Ir, aiku, visikai bergdiai stengts - is berniukas yra tikras didvyris ir idealistas. Taiau dabar jam skubiai reikia alto duo. Tad dink i ia, mayli!

Konstantinas patenkintas linkteljo vyresniajam broliui, jis jo mielai klaus. Majeris palydjo leitenant pritariamu vilgsniu.

- Mielas jaunuolis, - pasak jis. - Ir toksai atviras! A j tiesiog pamilau.

- Nekikite prie to vaiko nag, - patar jam kapitonas fon Brak-

12

ved. - Jis po mano sparnu. O jeigu norite pamedioti vermachto plotuose, tai kreipkits mane.

- Na gerai, gerbiamasis. - Majeriui, rods, rpjo isaugoti maloni atmosfer. - Tada pakalbkim apie abvero sandl... apie ASM trys.

Fon Brakved, rods, n kiek nenustebo. - Tai nejau knisots mano popieriuose, mielasis? Jums turt bti

gda! Seni arkliavagiai taip viens su kitu nesielgia! - ASM sandlyje vis pirma laikomi sprogalai. - Majeris buvo

nutaiss miel gaid; jis giedojo tiesiog kaip angelas. - Ypa angliki sprogalai - puiki plastika mediaga. Su jais bet k galima pakelti or.

- Neblog js ia mint man silote, biiuli Majeri, galbt kada nors galsiu jus pagarsinti kaip tokios iniciatyvos autori. - Kapitonas fon Brakved su pasitenkinimu pamat, kaip turmbanfiureris vos krpteljo: jo deinysis vokas m trkioti. Kai jo virutin lp ipildavo prakaitas, jis bdavo itin susijaudins - taiau iki to, deja, buvo labai toli.

- Js gan pavojingai poktaujate, - konstatavo Majeris pastebimai pakeits bals. - A, aiku, inau js triukus - jeigu a, pavyzdiui, su iuo vataraiu pasirodyiau ASM sandlyje, tai tuojau gauiau d konjako. Ar ne?

- ampano, - draugikai patais j grafas. turmbanfiureris truput pavargs atsilo krsle. - Bijau, - pasak jis, ir tai turjo bti suprasta kaip intymus prisi

painimas, - kad js nesuprantate mano paskat. A jums neketinu kaip nors kenkti - prieingai: a tiktai noriu kaip paiais geriausiais laikais bendradarbiauti.

- Nejau, mano mielas! - Kapitonas pasivdavo pilkvai aliu vataraiu. Kambaryje buvo pasidar tvanku. - Nejau norite priversti mane bendradarbiauti?

v

- K js! Tokia mintis man niekada nekils! - Sturmbanfiurerio balsas buvo perdm malonus. - A juk pagaliau inau, su kuo turiu reikal! Savo uuominom a tik tiek norjau pasakyti: js pagalba man praverst - bent jau js profesinis patarimas.

Grafas Brakved rpestingai sulankst vatarat ir sidjo pinigin. Tai darydamas pasak:

- Tai jau visai kitaip skamba, kako panaaus a ir tikjausi. Taigi js norite dar labiau negu anksiau kiti savo nos vermachto reikalus, o ypa nortumte inoti, kas dedasi Bendlerio gatvje. Ir tikits, kad a jums nipinsiu.

13

- K js, k js! - m tiesiog pasibaisjs gintis Majeris. - Tarp ms apie tai negali bti n kalbos. A taip silydamas turiu galvoje savotik sandr, paremt abipuse nauda.

Jie vienas kitam plaiai nusiypsojo, Majeris ypsodamasis parod dantis; jie buvo itrupj ir su rusvai juodomis dmmis. Abu galvojo t pat: man reikia j apmulkinti, kitaip jis apmulkins mane! Taiau abu n kiek nesvyruodami nuoirdiai paspaud viens kitam rankas.

- Bet i prai viena principin slyga, - pasak paskui grafas Fricas Vilhelmas fon Brakved, - ir reikalauju, kad jos bt laiko-

v

masi: mano brolis, leitenantas, iame aidime nedalyvauja! Cia jis kaip kdikis. Ms reikalai jo nelieia.

Gestapininkas Majeris vos pastebimai isities - jis umerk akis, kad neparodyt, kaip jos sublizgo, ir nutais maloniai iurkt ton:

- Js turbt labai j mylite... k? - Nesistenkite uiuopti mano silpnos vietos, Majeri! - Kapito

nas staigiai kilsteljo vir rank. - A jus utikrinu: a nieko o nieko labiau nemyliu, kaip savo gyvenim! Taigi niekada nesugalvokite ibandyti, ar tai teisyb.

Berlyne, Gts gatvje, buvo maas, nekrintantis akis namas. Atrod, jog jis priklauso taupiam pensininkui, rpestingai priiriniam savo kukl sod. Taiau ia gyvens mogus buvo laikomas bsimu Vokietijos valstybs vadovu. Jo pavard - Liudvigas Bekas.

- Su jumis nori kalbti ponas Leberis, - abejingai prane nam ekonom Elza Bergental.

Liudvigas Bekas pakl galv, buvo reta, kad jis bent kaip parodyt savo jausmus. Taiau dabar, rods, smarkiai nustebo. Jis uvert prieais guljusi byl, ijo i kabineto koridori plaiai iskts rankas.

- Jeigu atjote, - pasak jis, - tai reikalas, matyt, svarbus. Generolas stengsi nuslpti, kad vis labiau nerimauja, - is vizi

tas buvo pernelyg netiktas. Mat Liudvigas Bekas gerai inojo Julijaus Leberio vert ir rang; jis gerb ir vertino t stipr mog. Jo nuomone, tai buvo viena svarbiausi Vokietijos pasiprieinimo judjimo jg.

- A, inoma, laikiausi vis manom atsargumo priemoni, -pareik Leberis ir susidomjs nuvelg knyg prigrstas lentynas, supanias juos kaip mrai.

Generolas pulkininkas vertino formas. Jis usak arbatos ir per-

14

simet su Leberiu keliais bendro pobdio nereikmingais sakiniais. Dabar, pasakojo jis, vl usims Kantu... jo paproi metafizika.

- Nieko nra pasaulyje, - pacitavo Leberis, - k be ilyg galima bt laikyti u gera, iskyrus ger vali.

- Btent, - Bekas pritar. - Turbt teisyb apie jus kalba, kad esate socialistuojantis prsas.

- Tai turbt tokia pat tiesa, kaip tvirtinimas, jog Staufenbergas ir Brakved yra raudonieji grafai - tai kaip kartais nusitrina ribos.

- Kodl js atjote? - pagaliau paklaus Bekas. - Kas atsitiko? Leberis palenk priek savo cezarik galv ir paklaus: - Ar js inote, kad pulkininkas fon Staufenbergas pats ryosi

nuudyti Hitler? Generolas pulkininkas akimirk padels prie atsakydamas. Jo

burna pasidar siaura ir grieta. Paskui jis trumpai tar: -Apie Olbricht ir Staufenberg susibrusi karinink grup msi

atsakomybs u i akcij - kakuris i j turs tai padaryti. - Bet tiktai ne Staufenbergas! - O kodl ne, praom pasakyt? - Todl, kad jis i t moni, kuriems lemta pakeisti pasaul! -

Leberio gauruoti antakiai pakilo vir - skersins kaktos raukls atrod kaip vagos. - Jam negalima tiesiogiai lsti pavoj. Mums jo reiks ia - lemiamomis valandomis, vliau. A j ilgai ir nuodugniai tyrinjau - a negaliu sivaizduoti Vokietijos ateities be jo.

Generolas pulkininkas Liudvigas Bekas sunerims pakilo. Atrod, lyg jis iekot paramos tarp savo knyg. Ir atsirms jas pasak:

- A sutinku su visomis js pastabomis apie Staufenberg, pone Leberi. Taiau tas mogus turi ne vien gelein vali, bet ir tvirt sin - jeigu jis jau kart pasiryo, tai niekas daugiau jo nuo to neatkalbs.

- A, inoma, ne. Ir n vienas i ms... iskyrus vien mog: jus, pone generole pulkininke.

Generolas pulkininkas Bekas buvo nepaprastas vyras. Kai Hin-denburgas paskyr Hitler reichskancleriu, jis irgi nemat jokio kito sprendimo". Penkerius metus jis buvo vienas aukiausi vermachto karinink. Bet paskui, 1938-siais, gresiant karui, jis para tris atvirus laikus, kuriuose ipranaavo bsim katastrof. Darydamas praneimus generalinio tabo karininkams, jis atvirai ir nedviprasmikai kviet sukilti prie Hitler. Paskui jis - vienintelis i nepatenkintj generol - atkakliai laikydamasis savo, ijo pensij.

15

- Tiktai js Staufenbergas paklausys! - suuko jam Leberis. -Js buvote pirmas, kuris atvirai idrso pasisakyti prie prievartos ir itikimybs lauymo politik. Js vislaik puolte fanatik ios sis-temos iurktum. Kiekvienas i ms tai ino - ir Staufenbergui js jau dabar esate Vokietijos valstybs vadovas, kurio nuomonei jis paklus.

- Bet kakas turi tai padaryti, - sunkiai itar Bekas.

- Mans niekam nra - iskyrus mano draugus i gestapo! - pareik kapitonas grafas Fricas Vilhelmas fon Brakved. - Ir jeigu generolas pulkininkas ar dar koks nors svarbus asmuo teirautsi mans, tai pasakykite prast fraz: a girtutlis ir todi netinkamas tarnybai!

Tai kapitonas nesivarydamas pareik atjs savo tarnybos viet Bendlerio gatvjcgrafaitei Oldenburg-Kventin - ji stovjo truput atsilousi prieais j. Jos tyros akys kupinos supratimo velg vir jo galvos.

- Man su jumis ities sunku, pone kapitone. - Tiktai taip galima ivengti dideli komplikacij. - Fon Brakve

d abejinga mina pavart popierius, gulinius ant jo stalo, n vienas i j jam nepasirod svarbus. - Kadangi js mane mylite. Ar ne?

- Kodl js taip sakote! - Grafait suakmenjo; net jos lpos vos judjo. - A niekada nieko panaaus nedaviau suprasti.

- Na gerai, tada a inosiu: js mans nemylite! - inoma, ne! - Grafait Elizabet Oldenburg-Kventin tankiai kv

pavo, jos subtiliai paprasta pilka suknel per krtin, rods, paplatjo. - Ko js siekiate tokiomis uuominomis?

Kapitonas tai neatsak, tarp savo popieri jis rado j aikiai sudominus lapel. Jame buvo parayta: Kenigshofas prao paskambinti". Kenigshofas" buvo dabartinis vieno generolo, kuris Ryt fronte buvo armij grups tabo vadas, mogaus tarsi i dinamito, slapyvard.

- Praau usakyti man pokalb su generolu fon Treskovu. - A jau usakiau, kai tik js atjote. - Js esate neprilygstama, gerbiamoji, k mes, vyrai, darytume

be toki moter kaip js! - Kapitonas pritariamai ypsodamasis nuvelg grafait. - Ar js turite laiko ir noro vakar pavakarieniauti Horcheryje"?

- Tai gal su jumis? - Elizabet band apsimesti pralinksminta tokio klausimo. - Jeigu jau jums svarbu - dl kokios nors prieasties -

16

vaizduoti gyvenimu besimgaujant mog ir plevs, tai nebtina, kad toje inscenizacijoje dalyvauiau a. Js ir pats vienas su tuo vaidmeniu susidorosite.

- Tikiuosi! - Brakved aikiai mgavosi jos reakcija. - Bet a esu ne vien keistuolis ir garbtroka, kartais man ueina noras daryti gerus darbus. syk man kai ko labai gaila. Tai doras idealistas ir todl pasigailjimo vertas padaras - iais laikais. A kalbu apie savo jaunesnj brol.

- Tai gal man pabti jo aukle? - Btent, grafaite! Js, kaip visada, atspjote mano slapiausias

mintis. Taigi padarykite ger darb - leiskite herojui pavaiinti jus puikia vakariene. Ir tarp patiekal pasistenkite jam itraukti pieninius dantis. Jam tai labai reikalinga.

Po kasdieninio padties aptarimo fiureris, reichskancleris ir vyriausiasis vermachto vadas, prim vien i savo patiktini: Heinrich Himler. I pairos SS reichsfiureris dar priklaus jo itikimiausi draug ratui, bet i ties jis jau buvo pradjs slapta iekoti taikos.

- Kalbkite trumpai, Himleri! - pasak fiureris Adolfas Hitleris. Jis ilgjosi popiets miego. Jo rankos iupinjo visk i eils, kad

nuslpt tarpais ueinant drebjim. - Prasti reikalai, mano fiureri, - pabrtinai atsargiai pasak Him

leris, siekdamas sen kovos draug artumo. - Sunkumai kur tik bepavelgsi. Kartais visai nereikalingi.

Hitleris linkteljo, kaip marionet, tarsi prisuktas. Tai jis girdjo pastaruoju metu kasdien. Brit ir amerikiei invazija vyko mslingai sklandiai; Balkan frontui grs lugimas; ir soviet armijos vis labiau artjo prie rytini Vokietijos sien.

- Dabar, - pareik fiureris staiga sujuds, - pasirodys, ar vokiei tauta verta mans... ar ji teverta prati.

Tokios frazs buvo inomos visiems, besisukantiems artimiausi fiurerio moni rate. Tai yra, kelioms deimtims moni. Himleris, savaime suprantama, tam ratui priklaus.

- Mes turtume sukoncentruoti visas turimas jgas lemiamam smgiui, - Himleris tai itar pabrtinai nuolankiai. - Armijos kovingumas tartinai sumajs.

Hitleris atsilo savo plaiame fotelyje. Kad ir kur jis bdavo, Ber-chtesgadene, Miunchene, Berlyne ar dabartiniame tabe, visur j supdavo tokie minkti didiuliai baldai. Jis pavargs usimerk, taiau jo balsas skambjo galingai, tarsi btto susidars metalinje ertmje.

17

- inau, Himleri, js norite tapti rezervo armijos vadu. - A nesiveriu vadus, mano fiureri, taiau laikau tai skubiai

reikalinga, dl mintos vis turim jg koncentracijos. Ir visikai ne todl, kad kai kurie karininkai vis dar netinkamai msto. Dabar, kai siekiame galutins pergals, pati svarbiausia slyga yra absoliutus patikimumas.

Hitlerio veidas liko bereikmis. Jo oda buvo pelen spalvos. epet panas sai neymiai trkiojo. Jis susimsts itar:

- To generolo pulkininko Fromo, kur dabar dirba Bendlerio gatvje, a niekada pernelyg nevertinau, taiau jis daro savo darb.

- Js jau daug mnesi nekvieiate jo kasdieninius padties aptarimus, mano fiureri.

- Neseniai vl pradjau, nuo to laiko, kai tenai atsirado naujas v

tabo vadas. Tasai Staufenbergas. Jis turi idj! v a

Staufenbergas paiu pirmu savo raportu atkreip jo dmes. Jam atrod, kad atsirado mogus, gebantis revoliucingai mstyti, keli fiurerio bendradarbiai atkreip tai dmes.

- A esu u prasming pareig paskirstym, - pasak fiureris. Jis nesivarydamas nusiiovavo. Jo avigan kal lai emyn nuleist rank. - Ir nelabai vertinu generol pulkinink From. inau, Himleri, jis ne js draugas, ir js ne jo. Bet kol man nepateiksite konkrei rodym prie Bendlerio gatvs ponus, tol viskas bus taip, kaip yra.

- Klausau, mano fiureri, - sunkiai itar Himleris. Hitleris vangiai pakilo. Jo kal oko jam ant krtins, jis truput

susverdjo. Paskui pakas jai kail ir pasak: - A tikrai nenoriu atimti jums vilties, Himleri, tam tikros ries

karininkais a labai nepasitikiu. Nuo seno! Ir js tai inote. Taiau man reikia fakt... ne vien splioni. Vis pirma reikia laimti kar - bet kokia kaina!

- m, Oigenai! - energingai kteljo grafas fon Brakved. -Pranek savo draugams, kad bt pasiruo.

- Kai kurie jau vienuolika met pasiruo, tad vienas kitas jauiasi pavargs ir niekuo nebepasitiki. Kada gi buvo paskelbta pirmoji didel akcija, ta, kuri ruo Halderis, Viclebenas ir Osteris? Tkstantis devyni imtai trisdeimt atuntaisiais!

- Ir taip toliau, ir taip toliau - vienur pasistas mogus su revolveriu, kitur snaiperis su toliaaudiu, be to, maiausiai pus tuzino bandym su bombomis. Puiks mons sutiko bti vykdytojais. Ir vis

18

dlto neskm po neskms. Galbt iki iol trko vieno - itin protingo ir nepaprastai altakraujiko mogaus.

-Taigi taufenbergas, - tyliai itar Oigenas G., profesorius. Jie, kaip jau nesyk, susitiko grafo Moltks bute, tokiems pokal

biams ia niekas netrukd. Tarnait pasirod ir dingo, ji inojo i nam aidimo taisykles: joki klausim, nieko negirdti, nieko neprisiminti. Jos smoningai bloga atmintis buvo tiesiog nekainojama.

Oigenas G. buvo filosofijos profesorius, iuo metu be katedros, dar jaunatvikas ginininkas vabas, vis vadinamas daktaru". Jis jo i vienos pasiprieinimo grups kit, ji vertino krikioniki sluoksniai ir juo pasitikjo socialist grups. J painoj karikiai vadino j prsu", fon Brakved buvo jo draugas.

- Kada? - paklaus Oigenas G. - Kai tik bus galima - po penki dien, dviej ar trij savaii;

kaip ieis. Perduok tai ms draugams, tegu bna pasiruo. - Ar yra kokie nors sraai, Fricai? Ar a inosiu kokias nors

pavardes? - Kai ateis metas. Sraai yra, daktare, bet tiktai vienas egzem

pliorius... ir guli generolo Olbrichto seife, kur Mercas fon Kvirnhei-mas saugo kaip Cerberis. Tiktai nedaugelis ino visas detales, tai, kaip inai, yra vienas i Staufenbergo metod.

Oigenas G. nuvelg draug skvarbiom akim. - Ar tai reikia, Fricai, kad esama moni, kurie traukti tuos

sraus patys to neinodami? -Tu labai greitai radai jautr tak, daktare, - pripaino Brakve

d. - Kai ateis laikas, mes imsim siuntinti sakymus, o kareiviai juos tuojau vykdys, ir n vienas i ms draug nestos prie juos. Tuo taufenbergas sitikins. Tiktai tie, kurie bus svarbiausiuose akcijos takuose, kurie turs tiesiogiai stoti prie svarbius nacius, i anksto inos visas smulkmenas.

- O jeigu bus prieing sakym? - Tai jie ateis per vlai... tuo bus pasirpinta. Daktaras kvot toliau - savo draugo diaugsmui, tam buvo malo

nu atlaikyti toki proting klausim atak. - O priesaika Hitleriui, ar ji netaps daugeliui neveikiama kli

tim? Ta priesaika buvo tokia: A duodu prie Diev i vent priesaik, kad beslygikai klau

sysiu Vokietijos reicho ir tautos fiurerio Adolfo Hitlerio, vyriausiojo

19

vermachto vado, ir bsiu narsus jo kareivis, pasirys bet kuriuo metu paaukoti savo gyvyb".

i priesaika pirmsyk duota 1934 met rugpjio antr dien, netrukus po to, kai mir Hindenburgas Bekas t dien pavadino juodiausia" savo gyvenime. Pasiprieinimo dalyvi sluoksniuose ta tema buvo jau daug met diskutuojama.

-Hitleris pats sulau priesaik. Nusikaltimai padar j negaliojani. Ar tai ne tavo paties teorija, Oigenai?

Daktaras G. gyvai pritar. - Ne vien tik a itaip manau. Daugelis banyios tv man taip

pat yra aikiai sak: Priesaika, kad ir kokio ji bt turinio, duota tironui, negalioja".

Visa i problema yra netgi daug paprastesn, - pareik fon Brak-ved. - Mat kai Hitleris nebeegzistuos, tai ir jam duota priesaika savaime inyks!

- Na taip, - tar daktaras dvejodamas. - Mums tai galbt ne problema. Bet paaikink tu tai plaiai vokiei valdini riai!

- Na, gerbiamoji grafaite, - beveik smalsiai pasidomjo kapitonas fon Brakved, - kaip jums patinka mano maasis brolis? Ar jis jums sukl motinikus instinktus... ar privert suklusti prot?

- Js brolis, - atsak grafait Elizabet Oldenburg-Kventin, -labai rimtai gyvenim irintis mogus - jis turi visus idealus, kurie puoia jaun vokiet, a taip manau.

- Bet tas vadovlikas herojus buvo jums be galo nuobodus... ar ne?

- Ne, - prisipaino Elizabet ir susimsiusi pavelg kapiton. -Man savotikai gaila Konstantino... kad jis js brolis. Praau mane teisingai suprasti. Mat a manau, kad js stengsits j paveikti. Bet jis netinkamas tokiam gyvenimui kaip js.

- Tegu tai bus mano rpestis, grafaite, jis juk mano brolis. Bet man patinka, kad js domits mayliu... tikrai. Taiau dl kit prieasi, negu jums galbt atrodo. Kai bus metas, a dar griu prie ios temos.

T dien kapitonas grafas Fricas Vilhelmas fon Brakved tarnybos viet atjo tiktai apie pietus. Nieko tai nenustebino: fon Brakved pasirodydavo ir inykdavo, kada panordavo. Ir grafait Oldenburg, priskirta jam kaip sekretor, dl to jau buvo sugalvojusi vis katalog pateisinam prieasi.

Bendlerio gatvs srauose is kapitonas figravo kaip ryi ka-

20

rininkas"; kai kuriuose taip pat kaip karininkas y. p.", tai yra, ypatingam panaudojimui. Taiau k tai reikia, inojo tik nedaugelis.

Namas Bendlerio gatvje buvo pietus nuo Tirgarteno. J supo griuvsiai, todl atrod beveik milinikas. Taiau tai buvo tiktai griozdikas ds pavidalo administracinis pastatas, pats jau kliudytas ne vienos bombos ir padengtas griuvsi dulkmis. Bet didioji dalis buvo likusi sveika.

Cia rezidavo vadinamasis rv - rezervinis armijos vadas; iuo metu generolas pulkininkas Fricas Fromas. J supo keli tuzinai generol, tabist ir karinink. Daugiau kaip imtas kareivi, tarnautojos moterys ir pagalbiniai mons sudar io namo gul. Kontrole prie vart ir apsauga rpinosi Berlyno sargybos batalionas.

- Js, grafaite, dar nesyk tursite abejotin malonum dalyvauti mano eimyniniuose reikaluose, - patenkintas pareik grafas. - Mano brolis bus dabar netoliese, jis tarnaus Bernau tenyktje aviacijos karo mokykloje.

- Kokia laim, kad jis ne armijoje, kitaip js tikrai btumt j taiss ia.

- Nebijokite, gerasis berniukas turs pakankamai laiko pabusti i karalaiio miego. Jis madaug po valandos bus ia. Duokite jam pas mus esanias gestapo bylas. Js inote, kokias a turiu galvoje, tas, kuriose laikoma mediaga apie tvyns ir valstybs idavikus.

- K js norite tuo pasiekti? - Kad jis pradt mstyti, po velni!

- Malonus buvo vakaras... man, - prisipaino Konstantinas, pasisveikins su grafaite. Savo brolio jis nepasigedo. - Ar negaltume kada nors darsyk susitikti? Kur jums patogiau.

- Kodl ne, - atsak Elizabet isisukindama. - Kai tik pasitaikys patogi proga...

- A k nors padariau ne taip? - paklaus sunerims leitenantas. - K js, kodl taip manote? - suuko grafait Oldenburg beveik

isigandusi. Nerangios Konstantino pastangos mj trikdyti. Ji paskubjo jam paduoti bylas, kurias buvo minjs kapitonas.

Leitenantas dvejodamas, bet gal gale paklusniai m vartyti jam perduotus dokumentus. Jis vos galjo patikti tuo, k tenai rado. tai vienas kareivis viename prielktuviniame rsyje saks kurstomas kalbas": Tas suiktas Geringas su savo paadais!" - pasaks jis. U tai mirties bausm. Kitas, atseit netyia, nusilapins ant paminklo su ereliu. Mirties bausm. Treias kareivis buvo sugautas bepl-

21

iant" subombarduot nam - jo grobis: trys buteliai degtins, penkios duts jautienos, antklod. Vlei - mirties bausm.

- Kaip visa tai lyktu! - Kas be ko, itin lyktu, - pritar jam grafait. Ji stovjo laukda

ma prie lango ir irjo Bendlerio gatv. Leitenanto reakcija i lektr, rods, j nuramino. - Ir tai viskas, k js galite pasakyti?

Konstantinas pakl galv, jo akyse atsispindjo nuoirdus pasipiktinimas.

- Kaip kareiv mane tai piktina! A neturiu n maiausio supratimo apie tokius subjektus. Tatai a galiu laikyti vien fiurerio ir ms kritusi draug idavyste... juk ne dl to mes dedame galvas fronte!

iuo atveju galva buvo itin dekoratyvi - grafait turjo tai pripainti. Ir ji nusistebjo, su kokiu sitikinimu tie odiai buvo itarti. Tiesiog sunku patikti, kad tie Brakveds broliai. Taiau kas Vokietijoje nemanoma?

- Pabandykite sivaizduoti, pone leitenante, kad ne kiekvieno sitikinimai ar charakterio bruoai tokie kaip js. Galbt tada imsite kitaip vertinti.

Grafait Oldenburg-Kventin velg pro atidaryt lang gatv... ir tenai mat: dulkt grindin, griozdikas griuvsi kalvas, blykiai mlyn horizont, kur kyojo nam liekanos. Paskui pamat motociklinink, etlekiant lenktyni greiiu. J, atrodo, vijosi automobilis, tamsiai pilkos spalvos, garsiai riaumojaniu motoru.

Ant motociklo sdjs mogus pasuko vair ir drsiai lk pro vartus. J vijsis automobilis spiegdamas stabdiais sustojo. Olden-burg iupo telefono ragel ir, pastebimai susijaudinusi, papra sujungti su pulkininku Mercu fon Kvirnheimu.

Tas tuojau atsiliep - kaip visuomet ramiu balsu. Grafait prane:

- K tik atvaiavo grandinis Lemanas. Atrodo, kad j vejasi gestapas. Jam reikia skubiai padti.

- Paveskite tai pirmam pasitaikiusiam karininkui, - pasak akimirk padvejojs pulkininkai. - Kapitonas fon Brakved iuo metu uimtas, jis pas taufenberg. Bet a pats pasirpinsiu, kad viskas gerai baigtsi.

Grandinis Lemanas, sodo nyktukas", sunkiai kvpuodamas sustojo prie sargybins dur. Jis band linksmai ypsotis velgdamas turmbanfiurer Majer.

Lemanas pasak:

22

- Na... smagiai lkm, k? Js radiatorius turbt uvir. Majerio smuklininkikas veidas blizgjo nutviekstas ryto viesos.

Eidamas prie grandinio jis gerindamasis itar: - Man reikia su jumis pasikalbti! - Tai reikia, jog js norite mane tardyti, - sodo nyktukas ner

pestingai numojo ranka. - Bet juk ne ia? O gal js ketinate sibrauti vermachto teritorij? Iki to mes dar neprijome!

- A esu priverstas jus paprayti eiti su manim, - pareikalavo Majeris pabrtinai energingai. Jo palydovas Foglbroneris band j panibdom raminti, taiau turmbanfiureris dviem odiais pasiunt j atgal automobil.

Vis dlto Majerio ingsniai, jam artinantis prie jimo, darsi vis trumpesni ir nerytingesni, pagaliau jis sustojo. Kadangi feldfebelis, buvs sargybinje lyg u vartinink, isvyravo lauk ir atsistojo greta grandinio. O tas vis tebesiypsojo.

Dabar - beveik bgte - apsireik vyresnysis leitenantas Herbertas, pirmas pasitaiks karininkas", kaip paliep pulkininkas Mer-cas fon Kvirnheimas. Tas Herbertas buvo romus apskritaveidis. Jis nutais dirbtinai suprating ypsen ir karikai pasitemps pasisveikino su Majeriu.

turmbanfiureris atsak tai vokikai: jis ikl itiest dein rank aki lygin. Tuoj po to pareik: jis nors tutuojau pasikalbti su iuo grandiniu, is Frydrichtrass geleinkelio stoties teritorijoje perms i nepastamo mogaus rat, su kuriuo susipainti es valstybikai svarbu.

Grandinis akiplikai nusijuok. - Ratai, - pasak jis, - esantys iame name, gestapo nelieia.

Beje, tai grynai privatus ratas, meils laiko tipo. Ir man nesvarbu, ar js tuo tikite, ar ne - inokite, kad prie jus kavalierius!

Vyresnysis leitenantas Herbertas paband velniai tarpininkauti. Jis pasak, jog rezervins armijos vado tabas, inoma, neturs ko slpti. Be to, jis labai gerbis reicho saugumo valdybos darb... ir pats, savaime suprantama, pasirys padti. Taiau reikia atsivelgti tam tikrus principus... prasming kompetencij atskyrim. Juk jeigu grandinis pats prisipasta, jog turs privat rat, tai ar nebt geriau leisti su juo susipainti... ir tada inyks visi galimi tarimai.

- K, k! - suuko pasipiktins grandinis ir usipuol vyresnj leitenant Herbert: - Tai gal js mane norite apmulkinti!

Doras Herberto veidas pakeit spalv. Jis prislopins paklaus: - Klausykit... k js sau leidiate? Gal jums galvoj negerai?

23

- Matote, kas tai per pauktis! - pakurst ugn turmbanfiureris. -Meluoja susiriesdamas!

- Grandini Lemanai, - dabar jau susitvards sak vyresnysis leitenantas, - js tutuojau...

- Sd a tutuojau! - suuko nesutriks grandinis. Jis galjo sau tai leisti, nes ivydo pulkinink Merc fon Kvirnheim, tariamai nerpestingai einant prie j. Blykiojantys akini stiklai deng jo paaipias akis.

Pulkininkas pasidomjo, kas ia dedasi. Jis iklaus kiekvien -beveik be odi. Paskui pareik:

-S atvej mes itirsim, beje, kaip pridera. Ar galiu jus, pone turm-banfiureri, paprayti, kad ueitumte mano kabinet? Ten js galsite visk aptarti su tokiems atvejams numatytu karininku.

- Gal tai kapitonas fon Brakved? - Js atspjote, pone turmbanfiureri. - Pulkininkas Mercas fon

Kvirnheimas tariamai svetingai nusiypsojo. - Geresnio pokalbio partnerio a turbt jums negaliau pasilyti, ar ne?

- Js susimstte, Staufenbergai, - pasak generolas Olbrichtas susirpins. - Matyt, jums kas nors nepatinka. Kas atsitiko?

Pulkininkas udjo kair rank su trim pirtais ant srao, guljusio prieais j. Trumpai padvejojs jis tar:

- Mes turtume darsyk patikrinti dienai X skirtus dokumentus, kai kas tenai man atrodo taisytina.

- Ir tame srae, kuris guli prie jus? - paklaus Olbrichtas, nes tenai buvo suraytos bsim vyriausybs nari pavards. - Nejau js norite j pakeisti?

Frydrichas Olbrichtas buvo vidutinio gio spdingas vyrikis, jis buvo laikomas graiu generolu. Kai imdavo ironizuoti, bals atsirasdavo saksonik gaideli, taiau pastaruoju metu to beveik nepasitaikydavo. Ir kadaise buvusio gausaus sodraus smojo gerokai sumajo. Nuo 1940 met jis buvo bendrojo armijos skyriaus - vieno i trij svarbiausi Benc.lerio gatvje - vadas, ir nuo to meto pasiprieinimo armijoje centras. Iki pasirod pulkininks Staufen-bergas.

- A visai sutinku, kad ms sraai - tarp j ir vyriausybs -nra ideals. Taiau jie aptarti tarp atskir grupi...

- Tai buvo seniai! - siterp Staufenbergas. - Gali bti, taiau dabar jau turbt vlu k nors i esms keisti. - Per vlu bus po sprogimo.

Pstinink generolas Frydrichas Olbrichtas buvo pasiruos nuleisti io kur kas jaunesnio karininko reikalavimui; jis net buvo paruos lemiamu momentu jam paklusti. Taiau jis sunerimo

v

pastebjs, koki pavard vyriausybs srae rodo trys lik Staufen-bergo pirtai - Karlo Frydricho Gerdelerio, kuris, pavykus pasiksinimui prie Hitler, turjo tapti reichskancleriu.

- inau, - pasak pulkininkas fon Staufenbergas beveik nekantriai, - js gerai pastate pon Gerdeler - nuo tkstantis devyni imtai trisdeimt treij met, jeigu a teisingai informuotas.

- Brakved jus teisingai informavo, - pasak Olbrichtas atlaidiai ypsodamasis. - Tada a buvau ketvirtojo armijos korpuso tabo vadas - Drezdeno ir Leipcigo regione, kaip tik ten, kur ponas Gerdeleris buvo vyriausiasis burmistras.

- Man atrodo, pone generole, kad visi mes nelengvai pamirtame praeities paintis - ir tai gerai. Didioji dalis pasiprieinimo judjimo kitaip n nesivaizduojama. Reikia bti fon Brakvede ir turti jo realizm, kad nebtum veikiamas galbt sentimentali prisiminim.

Olbrichtas nusijuok. - Gal tas prisieks skeptikas tariasi aptiks ir js silpn viet?

v

- I ties tariasi... ir a net manau, kad jis neklysta. - Staufenbergas susimsts usiirjo sra. - Brakved mano, jog rezervins armijos vado pakeitimas generolu pulkininku Erichu Hepneriu yra mano sentimentali silpnyb. Mat jis isiaikino, jog Hepneris kadaise buvo mano vadas... ir a jam u daug k dkingas.

- Taigi Brakved prie abu? - Jis man band iaikinti, kad Gerdeleris jau isikvps - doras

mogus, beveik visikai neteks jg per penkerius intensyvios konspiracijos metus. O Hepner fon Brakved laiko ne visai patikimu -nedaug trko, kad j bt pavadins plepiu.

Frydrichas Olbrichtas papurt galv. - Jis nori Julijaus Leberio - vietoj fon Gerdelerio - ar ne? Jis ne

veltui vadinamas raudonuoju grafu - nori bsim vyriausyb pakreipti socializmo pusn. Taiau toks bandymas gali gerokai suneraminti ms draugus.

- Mes negalime sau leisti apie tai diskutuoti - nra kada! Visas pastangas reikia sutelkti veikl. Ir pasinaudoti kiekviena palankia aplinkybe. Geriausias mogus turi uimti svarbiausi viet - jeigu Julijus Leberis pasirodys ess geresnis reichskancleris, tai jis juo ir taps.

25

- turmbanfiureris Majeris palauks, - pasak kapitonas ton Brakved ir ities j priek kojas. - Tegu jis truput paverda savo sultyse.

- A to nesuprantu! - Konstantinas, leitenantas, nuoirdiai nusistebjo. Jis susikaups sdjo savo brolio kabinete ir vis labiau stebdamasis klaussi jo kalb.

- Man rods, kad tu draugauji su turmbanfiureriu Majeriu. - Draugauju" ne tas odis ms santykiams apibdinti. Grafait Oldenburg, vos dvideimt dvej met mergina, buvo i

mokusi pas kapiton fon Brakved valdytis. Ir jai tik retsykiais bdavo sunku... kaip dabar. Leitenantas j stebjo su velniu rpesiu.

Kapitonas fon Brakved atsilo prie raomojo stalo ir beveik pamaldiai m apirinti savo pirt galus - jis truput nulido matydamas, kad nagai nepakankamai priirimi.

- Mano mieli nieko nenutuokiantys draugai, - pasak jis pagaliau susimsts, - naivumas yra miela savyb - tuo galima sitikinti skaitant iler. Taiau is nepainojo ms nepakartojamo fiurerio. Mat ms pasaulyje esama ne vien tiktai draug ir prie - ir tarp tariam draug gali bti mirtin prie.

- Galimas daiktas, - pasak leitenantas, - kaip esama tariam kovos draug, kurie paskui pasirodo es tvyns idavikai.

Kapitonas linkteljo. - Taiau gali bti ir taip, kad tie tvyns idavikai i ties pasiro

dys tikri draugai. Grafait nuleido galv - jos ilkiniai plaukai velniai blizgjo;

tarsi plaukianti velni sprando linija kl malonias mintis. Konstantinas irjo j susiavjs - paskutins brolio pastabos jis tarsi negirdjo.

- A tau mielai leisiau pasigrti mano bendradarbe, taiau kartais mes ia i ties dirbame. - Kapitonas nusiypsojo - ne velniai. -Dar vienas primityvus pastebjimas bt toks: tik nedaugelis atrodo taip, kokie jie i tikrj yra.

Kaip pavyzdys buvo nurodytas grandinis Lemanas, sodo nyktukas, sprogstamj mediag specialistas, lenktynininkas ir patikimas smokslinink laikaneys. Jis jo maloniai ypsodamasis, linkteljo esantiems ir apskritai elgsi taip, lyg tas kabinetas bt jo. Jis atsisdo ir pabrtinai nerpestingai usimet koj ant kojos.

- Na, tai kurgi tas laikas, kuris taip rpjo gestapui? - paklaus kapitonas.

Grandinis itrauk perpus sulenkt rat ir teik kapitonui. Tas

26

pasidjo j prieais ant stalo, rpestingai iskleid ir rm skaityti. Jo pauktikas veidas linksmai nuvito.

- Kodl tie mons visada tiek daug rao? - paklaus grandinis susidomjs. - Juk utekt pasakyti: A su jumis!" Arba: Man tai patinka - man tai nepatinka!" Bet jie rao, kad net popierius rksta! O generolas pulkininkas kiekvien tok kvail sakin dar rpestingai pasiymi. Na, o tas ms vyriausiasis burmistras! Jam popieriai byra i vis kieni. Argi tai ne prabanga?

- Gali bti, - sutiko kapitonas. - Taiau toki dalyk negalima udrausti - bent jau a negaliu. A dirbu vienai dienai - tam tikrai dienai. O generolas pulkininkas, kaip ir vyriausiasis burmistras, yra i t, kurie, taip sakant, galvoja apie palikuonis.

- Na gerai! Bet kas tada, jeigu tie js palikuonys bus gestapas? Kapitonas trumpai nusijuok - taiau jo akys velg perdm rim

tai. Ir leitenanto veidas buvo iblyks ir ityss, - jis negaljo suprasti, apie k ia kalbama. Ir tarsi iekodamas pagalbos pasiirjo grafait. i truput pravr lpas ir atrod sutrikusi.

- Po to pokto, kur iandien ikrtte gestapui, js, mano mielas, turite kuo greiiau inykti.

Fon Brakved pasak tai be jokio priekaito. -Tai, matyt, reikia, - dalykikai pasak grandinis, - kad a bsiu

ijungtas. - Prieingai, js dar bsite labai reikalingas. Js tik kol kas inyk-

site, taiau paklisite labai geras rankas. - Ne, ne! - m mojuoti rankom grandinis Lemanas. - Negi ki-

ite mane generolo Treskovo snaiperi klub? A, kaip js inote, mgstu malonesnes keliones.

- A tai inau, mano mielas, todl isisiu jus Paryi. - Cia tai bent! - suuko grandinis patenkintas. Jis pasitryn ran

kas. - Ten tai man patinka, ten tai a paveiksiu, kad net dzindros lks! Ir daugiau per niek nesudegsiu.

- A atvykau i Ryt fronto, - pasak karininkas, - ir esu generolo Treskovo pavestas informuoti generol pulkinink Bek. Jis atsiunt mane pas jus.

Karininkas, vyresnysis leitenantas, dar neturjo n dvideimt penkeri met, taiau jo lp kampuiuose jau buvo susimetusios gilios raukls, kakta, tiesa, likusi lygi, bet akys kaip senio.

- A tai maiau, - pasak. Karininkas usideg cigaret, kuria buvo pavaiintas, ir jo rankos

27

tuo metu virpjo, jis suspaud jas sudjs krvon. Taiau balsas skambjo sodriai ir variai, ir tai, k sak, atrod taip, lyg kartot jau nebe pirmusyk.

- Ar generolas pulkininkas Bekas plaiau nepaaikino, kodl jis siunia jus pas mus? - paklaus Leberis.

- Kad papasakoiau, k maiau! Armijos karininkas, pavarde Baras, sdjo Leberio angli preky

bos kontoros barake. Aplink j ant di, mai ir kdi kitojo koks tuzinas moni - Leberio patikim draug: tarp j orusis Vilhelmas Leineris, kadaise Heseno krato vidaus reikal ministras, dabar mao alaus iaup fabriklio savininkas. Kiti - buv profsjung vadovai, SPD frakcijos reichtago deputatai ir du bendraminiai dvasininkai. Visus juos rpestingai vaiino Anedora, Leberio mona.

- Juos, - pasakojo karininkas, - udo duj kamerose ir naikina deginimo krosnyse. Viskas vyksta kaip fabrike. Auk skaiius dabar sieks apie keturis milijonus.

Tie mons kaip naktiniai eliai liejosi prie negrabi barako sien. Prislopinta lempos viesa vos siek blykiai boluojanius veidus. Jie sunkiai kvpavo, tarsi slegiami nepakeliamos natos.

- Kasdien, - pasakojo karininkas, - mirta tkstaniai - tiktai vienoje vietoje, Auvice. O ir fronte nuostoliai vis didja. Generolas Treskovas mano, kad rusai per kelias savaites gali pasiekti reicho

v

sienas, keli mnesiai - ir jie bus prie Berlyno. Stai k a turjau jums praneti.

Vyresnysis leitenantas Baras atsisdo - jis neturjo daugiau ko pasakyti. Stengsi rasti paprasiausi odi tam, k inojo ir mat. J supo slogi tyla. Niekam, rods, neuteko drsos komentuoti praneim.

- Tkstaniai moni... kiekvien dien, - pasak sukrsta Anedora savo vyrui.

- Ir kiekviena udelsta diena kainuos dar tkstanius gyvybi, -pasak Julijus Leberis ir pasiirjo savo rankas, sudtas tarsi maldai. - tai k norjo mums pabrti generolas pulkininkas Bekas, atsisdamas karinink.

- Ir ko jis tuo siekia? - Kad a pritariau Staufenbergo idjai! Ir a pritarsiu. Reikia

padaryti gal... visoms toms kraupioms udynms!

- Na, - paklaus kapitonas fon Brakved savo brol, kai grandinis Lemanas vytdamas ijo. - Ar nori, kad a tau k nors paaikiniau?

28

- Ne, - atsak Konstantinas. - O kodl? - Kad man visai to nereikia, Fricai. Broliai susivalg - truput pablykusiame jaunlio veide atsispin

djo visikas pasitikjimas: vyresnysis tai pastebjs pajuto graud jaudul. Grafait Oldenburg nusiypsojo palengvjusia irdim.

Ji pasak: - ia, iame kabinete, mes danai usiiminjame perdm keis

tais ir stulbinaniais dalykais. Jis kartais vadinamas Bendlerio gatvs iuklynu. Nesileiskite sutrikdomas to, kas kartais atrodo sunkiai suprantama.

- turmbanfiureris Majeris gali ateiti! - kteljo kapitonas beveik boddamasis ir, pastebjs, kad leitenantas kyla eiti, pasak: -Tu liksi ia ir visk iklausysi. Galbt tada k nors suprasi.

Majeris netrukus kaip bulius siver kabinet. Btinus formalumus atliko vienu akimoju: spusteljo rank kapitonui fon Brakve-dei, nusilenk grafaitei, maloniai linkteljo leitenantui. Ir tuojau klesteljo krsl, kuriame pirma sdjo grandinis Lemanas.

Tada ikart paklaus: - Na, kokie mano ansai? Ar a pagaliau gausiu t dieg? - Kaip js tai praktikai sivaizduojate? - paklaus fon Brakved

pabrtinai maloniai. - Net jeigu tas, kur turite galvoje, bt prasikalts, juo turt usiimti vermachto juristai, o ne gestapas.

- Gerbiamasis, - tar Majeris, - mudviem nereikia viens kito mokyti. Kaip js gerai inote, galimos tam tikros manipuliacijos...

- Deja, mano mielas, a taip negaliu! A ia paskirtas ginti ms specifini interes - ir man kartais tenka eiti prie savo sitikinimus.

- Na, tai drokite savo ties! - Majerio balsas skambjo kaltinamai kariai, taiau veidas kaip visada n nevirpteljo. - Kur syk kliuvinys?

Kapitonas tarsi gaildamasis trkteljo peiais. Jis dabar buvo sutelks dmes vien tiktai turmbanfiurer ir, rods, n nemat i tampos sulaikiusios kvap Oldenberg ir nustrusio i nuostabos brolio.

Grandinio Lemano jam perduotas ratas dar tebeguljo prie j ant stalo. Jis neudeng jo - tai bt buvusi kvailyst; Majeris tai bt tuojau pastebjs. Kapitonas greitomis pasiirjo j ir tar:

- Js persekiotas grandinis bus ikvostas. Taiau jis turjo tik privat rat; kak panaaus meils laik.

Majeris piktai sunopt.

29

- Tad tas rafinuotas bernas spjo kak padaryti. I jo visko galima tiktis! Tai perdm gudrus unsnukis. Taiau man i tai nusispjaut -a noriu j paiupinti!

- Deja, - tar kapitonas fon Brakved su visikai tikinama uuojauta, - a negaliu jums jo iduoti, nes tas grandinis nebepriklauso ms tabui. Jis yra perkeltas... iuo momentu dar neinau kur!

- Klausykit... tai juk kiaulyst! Taigi js, jeigu a teisingai supratau, net nedisponuojate tuo unsnukiu?

- Js, kaip paprastai, mane teisingai supratote. Majeris paoko. Krslas, ant kurio jis sdjo, su triukmu pargriu

vo ant grind, jis neatkreip tai dmesio; ir niekas kitas neatkreip. Grafait buvo susijaudinusi, jos rusva oda paraudo, ir Konstantinas tai su pasitenkinimu pastebjo. Kapitonas sdjo lyg sustings.

- Tai, - suvokt Majeris, - negali bti paskutinis js odis, lemiantis ms santykius!

- Js teisingai pradedate, - pareik kapitonas grafas fon Brakved. - Ir tai ieis mums abiem naud - jeigu nebsim smulkmeniki. Taiau to juk n vienas sau neleis, ar ne?

2

Vyrai, kurie pradeda skaiiuoti

- Vadai mus parems, - utikrintai pareik generolas Heningas fon Treskovas, - beje, su slyga, kad pasiksinimas pavyks.

- Taigi, - pasak pulkininkas taufenbergas su velnia ironija, -js ukraunate ant ms pei ne vien juod darb, bet ir vis atsakomyb. Js tiktai duosite nauj priesaik naujai valstybs formai, ir tuo viskas jums baigsis.

- Man atrodo, kad mes neturtume i tam tikr pon per daug tiktis. - Generolas Olbrichtas kaip visada buvo u graki ieit. -iaip ar taip, daug adanti aplinkyb yra tai, kad esama vad, kurie bent jau palankiai iri ms pastangas.

- Ne vien palankiai, - tvirtai pasak fon Treskovas. - Pavyzdiui, generolas feldmaralas tikrai stos ms pusn, jis man pats sak.

Generolas Heningas fon Treskovas, Vidurio armij grups tabo v

vadas, buvo atskrids i Ryt fronto. Staufenbergo sprendimas j suneramino. Dabar jis norjo nors kelias valandas padti draugams, sustiprinti j pasiryim, parodyti savo ryt. 30

T giedr vasaros dien Bendlerio gatvje sdjo trys svarbiausi vokiei kareivi psiprieinimo mons: Olbrichtas, planuotojas, fon Treskovas, kartagalvis, ir fon Staufenbergas, sutelkta energija. Tie patys trys, padedami Merco fon Kvirnheimo, dien ir nakt sunkiai dirbdami sukr Valkirijos" plan, turjus dien X padti vykdyti ir ubaigti akcij.

- A danai ir ilgai esu kalbjs su generolu feldmaralu fon Kliu-ge, - pasak fon Treskovas; ir tai, k jis pasakojo, buvo skirta Stau-fenbergui. - Mes buvom viens kitam labai atviri. A pasakiau jam: Hitler reikia nuudyti. Ir a jam dar pasakiau: a pats tai bandysiu padaryti... a su savo draugais. Ir jis suuko, visikai spontanikai, absoliuiai pritardamas: A su jumis!"

- Ir kiek, - skeptikai paklaus Staufenbergas, - jis buvo su jumis?

- Na taip, - sutiko fon Treskovas, - fon Kliug ne i t moni, kurie veikia neapgalvotai. Bet jis niekina Hitler, jis niekina jo metodus, jis nedvejos... kai ateis metas.

- A irgi taip manau, - pritar Olbrichtas, usikrts jo tikjimu. - Kliug puikiai ino, kad is karas pralaimtas. Ir tai, inoma, sustiprins jo ryt. Taip, kaip jis, galvoja daugelis... ir jie panaiai elgsis. Be kita ko, mes turim nepamirti, kad tokie generolai kaip fon Brau-chiius jau tkstantis devyni imtai trisdeimt devintaisiais buvo pasiry bet kokiomis aplinkybmis baigti nei i io, nei i to pradt kar, taigi yra nusiteik prie Hitler.

Pulkininkas grafas Klausas fon Staufenbergas ypsodamasis atsilo ir beveik mechanikai pasiiupinjo juod odin lop, dengiant jo negyv ak.

- A inau, Brauchiius tada, sako, buvo nujs pas fiurer su tvirtu pasiryimu. Bet jis buvo aprktas, prigrasintas ir po to, kaip pats sak, stipriai paveiktas.

- Taiau jo poiris nepasikeit, - tvirtino fon Treskovas. - Jis tik rezignavo, taiau taip tada jautsi daugelis. A tiktai po keli mnesi su juo pasikalbjau, su juo ir su Manteinu. Abu iklaus mano argumentus, ir abu labai susidomjo.

- Bet jie nra pasiry k nors daryti. - Staufenbergas siek aikumo, jis nenorjo vadovautis roiniu optimizmu. Jis norjo inoti, kaip i ties yra, o ne kaip gali bti.

- N vienas j nestos prie, jeigu mes tai padarysim, - pasak Olbrichtas.

- Svarbiausia, kad pavykt. - Fon Treskovas linkteljo pulkinin-

31

kui. - Tada bus sukelta lavina - ir ji palaidos tas rudas padugnes. Garantuotai! Svarbiausia, kad pavykt prieiti prie Hitlerio - ir Stau-fenbergas tai padarys. Dar labai svarbus asmuo, kuris ruo bomb, -taiau grandinis Lemanas, ijs mano mokykl, yra pats geriausias tam specialistas.

- Viskas turs bti gerai ir be Lemano, - pasak Olbrichtas, jisai stengsi, kad nebt be reikalo gaitama. - Mes turim daugel sprogstamj mediag ekspert. Leman, beje, reikjo isisti Paryi, nes juo m domtis gestapas.

- Kas prim svarb sprendim? - pasidomjo fon Treskovas. - Jis man nepatinka.

- Atsakingas u tai, - atsak pulkininkas, - kapitonas fon Brak-ved, mano draugas. Ir prisipastu, kad man irgi buvo kilusi mintis, ar tokio sprendimo nepadiktavo ms draugyst. Pasakysiu dar aikiau, man atrodo, kad Fricas galbt tokiu bdu nori sutrukdyti pasiksinimui.

- Jis labai noringas* - pasak generolas Olbrichtas dvejodamas. Fon Treskovas susimst. - Ir vis dlto a esu tikras, - pasak, - kad jis susikibt su paiu

velniu! Taiau pripastu: draugyst turi savo logik, ir ji kitiems ne visada suprantama.

- A niekada nebandiau kitis js reikalus, - pasak grafait Elizabet Oldenburg-Kventin. - A visuomet stengiausi suprasti js poelgius, js turite tai pripainti.

- Mielai, jeigu jums tai svarbu. - Kapitonas fon Brakved pasiirjo savo paprastai pabrtinai santri bendradarb beveik susidomjs. - Kas gi jus dabar suneramino?

- Tas beatodairikumas, su kuriuo js stengiats traukti savo pasaul leitenant!

Jie sdjo greta viens kito prie mao stalo Bendlerio gatvs kazino - ir ia ant sienos kabojo Hitleris. Didels ikilmms skirtos patalpos, kuri talpino beveik vis korpus, jau seniai neliko. Taiau dl to lidjo tik nedaugelis Bendlerio gatvs karinink. Subombarduota bedrija vl buvo susikrusi tam tikr, nors ir primityv, jaukum.

-Tarp mudviej, grafaite, esama principinio susitarimo. Js tvarkote mano popierius, taiau kas juose raoma, jums nerpi. Js raote mano ratus, o k jie reikia, jums neinoma. Js priimate praneimus telefonu, taiau pavardi, dat ir fakt nesimenate.

v

- inau, jus norite mane apsaugoti. Tatai ia ne tik prasta, bet ir

jums asmenikai labai rpi. Taiau js inote, kad a negaliu visikai izoliuoti savo proto. Na gerai, didum to, k js man patikjote, a jau umirau. Taiau negaliu abejingai irti tai, k js darote su savo broliu.

- Kaip gerai - jam! - Kapitonas fon Brakved apsidair. Taiau niekas j negirdjo. Salje tiktai keli stalai buvo uimti. Tenai sdj karininkai abejingai dorojo visiems vienodus pietus - tyldami kramt kiet ms.

- Js juk inote, grafaite, kad a asmenikai nelabai esu links labdar, taiau vertinu mones, kurie tai geba. Ir tiktai diaugiausi, jeigu js pagrobtumte mano brol. Ar sutinkate?

Grafait Oldenburg negaljo jam atsakyti, nes prie j stalo prisdo pulkininkas Mercas fon Kvirnheimas, pirma maloniai pasiklauss leidimo. Jie, aiku, negaljo jam atsakyti. Beveik sutriks, ypsodamasis jis pasitais mokslininko akinius. Jo plikas pakauis velniai blizgjo.

Pirmiausia jis pasak kompliment grafaitei. Paskui kreipsi graf fon Brakved: j, Merc, neraminanti mintis, kad tas Majeris i gestapo vis dlto ess pavojingas.

Kapitonas patvirtino, jog jis neklysta. Ir pridr: - Taiau kaip tik tai visk smarkiai palengvina. Majeris yra gud

rus altys. I jo visko galima tiktis. Pulkininkas n kiek dl to nesusijaudino, jis ramiai valg sriub,

pastatyt prieais j vieno adjutanto. Drumst vanden su keliais ryi grdais. Mercas fon Kvirnheimas valg beveik pamaldiai susikaups ir lyg tarp kitko kalbjo toliau.

- Gestapas yra Himleris, o Himleris, inia, siekia rezervins armijos vado posto. Jis inaudojo bet koki prog, kad pakenkt ms generolui pulkininkui, taigi mums. Ir tas Majeris, man atrodo, yra i t, kurie gali duoti SS reichsfiureriui dingst utpti Bendlerio gatv.

- Majeris galt, taiau jis be niekur nieko to nepadarys. - Brakved isities krsle. - Pagaliau juk bti gestapininku nra normali bkl - iskyrus kvailius, sadistus, tam tikrus radikalus ir intrigantus. Majeris yra velnio netas ir pamestas, taiau jis tikrai ne kvailys. Ir a dl to palaikau su juo tam tikr kontakt. Mes kaip tik kuriam bendr biznel su ribota atsakomybe, paremt abipuse nauda.

Mercas fon Kvirnheimas atstm nuo savs tui lkt, jis ivalg sriub, ir tik tiek tepasak:

- Gan rizikingas aidimas. - Paskui susimsts truput pamirkiojo. - Darosi vis sunkiau teisingai pasirinkti. Mes ia, Bendlerio

33

gatvj, jau keleri metai stengiams laikyti savo tvart var. Ir staiga atsiranda tokiu moni kaip tas vyresnysis leitenantas Herbertas, kuris vos neidav Lemano.

- Jis yra io meto idealistas, - nerpestingai pareik kapitonas. -Ir man atrodo, kad tokius tipus reikia ne vien turti galvoje, bet ir inaudoti. Teisingai panaudoti, jie gali bti labai gera ikaba. O kas ms padtyje yra naudingiau u kelis tvirtus nieko aplink nematanius entuziastus, mojuojanius vliavom antrame plane?

Mercas fon Kvirnheimas primerk akis, apie jas susimet smulki raukli tinklas: atrod, jog pulkininkas mgaujasi kakokia mintim. Paskui jis rytingai pakilo: jam, girdi, reikia trumpai paskambinti. Po poros minui gris atgal.

Grafait Oldenburg-Kventin palydjo j susirpinusiu vilgsniu. Kapitonas dmiai tyrinjo dmt stalties, tarsi prie j bt tabo emlapis. Jo veide atsispindjo niri tampa.

-Atrodo, kad js pakiote jam riziking mint, - pasak Elizabet. - Argi ir taip viskas nepakankamai sudtinga?

- Utenka, kad ms diunglse susigaudo keli mons. Idiot masei suorientuoti visikai utenka rykiai nudayt fasad - o iuo metu vyraujanti spalva yra ruda. Toki maskuots taktik mums, beje, jau seniai reikjo naudoti.

Sugro pulkininkas; jis atsisdo ir pasak: - A k tik kalbjau su generolu Olbrichtu. Jis pritaria js pla

nui. Mes nuo iol tursim nauj tarnyb. Jos pagrindin uduotis bus palaikyti kuo geresnius kontaktus su vairiomis partijos institu-cijomis. Jai vadovaus vyresnysis leitenantas Herbertas. Si speciali tarnyba bus tiesiogiai pavaldi generolui Olbrichtui. Ir jis skiria jus, pone fon Brakvede, savo nuolatiniu atstovu tokiais klusimais.

- Gerai! - pasak tas aikiai apsidiaugs. - Tada a su malonumu pasirpinsiu, kad utekt smlio, kurio reikia paerti tam tikras akis. Ir vienas pirmj jo tiekj bus mano mielas broliukas, kai kur j galima puikiai panaudoti.

- Mes nieko negalime ileisti i aki... nueiti lengvesniu keliu, -kalbjo uienio reikal ministerijos tarjas. - Bet juk nenuginysi ir to, kad pulkininkas Staufenbergas kadaise buvo kartas nacionalsocialistas.

- Jis niekad nebuvo nacionalsocialistas! - suuko daktaras Oige-nas G. pasipiktins. - Tok pareikim beveik galima laikyti meitu. Ko js tuo siekiate?

34

Tarjas nepritariamai pasiirjo temperamentingj filosofijos profesori... ir pasak truput su priekaitu:

- A tiktai norjau paalinti visus galimus nesusipratimus. Ir jeigu dabar ms sluoksniuose kai kas m abejoti ponu Gerdeleriu, tai pravartu tiksliai inoti, kokiais sumetimais tai daroma.

- Na gerai! - suuko daktaras verte verdamasis kov. - Geriau jau ikart prisipainsiu: a kadaise buvau jungfolko fiureris!

Grafas Moltk, eimininkas, auktas, elegantik judesi, nuoirdiai nusijuok - is taikaus linksmumo protrkis luote nulav bekylanias tamsias mintis. Tokiems svarstymams savo aplinkoje jis nenorjo duoti eigos. Moltk atkreip svei dmes vyn, kurio jam buvo pavyk gauti, - 1933 met Kitzinger Mainleite".

Seimininkui buvo tik trisdeimt penkeri metai, taiau jis buvo vienas i autoritetingiausi pasiprieinimo judjimo asmen - Leberis j vertino kaip Bek, Gerdeleris juo pasitikjo, net komunist gru-ps atsiliepdavo apie j su pagarba. Jo draugai buvo Staufenbergas, Brakved ir daktaras G.

- A r js inote, kas buvo Bamberge, tkstantis devyni imtai trisdeimt treij sausio trisdeimt? - pasidomjo tarjas.

Jis, kaip fon Moltk tuojau suprato, stengsi sustiprinti Gerdele-rio pozicij.

Daktaras tuojau atkirto: - inau! Tada sykiu su digaujania minia gatvmis jo vienas

reichsvero leitenantas. Tai buvo Staufenbergas. Ir Brakved buvo Berlyno policijos viceprezidentas. O daktaras Gerdeleris - reicho taupymo komisaras ir ra slaptus praneimus Hitleriui ir Geringui apie savo usienio keliones.

- Ir taip toliau! - siterp grafas fon Moltk, stengdamasis apsimesti linksmu. - Ir Bekas i pradi nieko prie neturjo. Profesorius daugiau ar maiau pritar naujai tvarkai, o profesorius Haushoferis net parm j keliomis teorijomis, taiau visi jie dabar ms pusje. Be joki ilyg! Ir a manau, kad j pozicija, galimas daiktas, net labiau pagrsta negu ms. Mes ir daugelis kit buvom prie nacius nuo pat pradi - dl savo kilms, aukljimo ar politini sitikinim. Ir dl tikjimo. O jie turjo apsisprsti, kai kurie po sunkios vidins kovos.

- Klausas fon Staufenbergas, - svariai pareik daktaras G., -yra pasaks tris dalykus, kurie geriau negu bet kas kita j charakterizuoja. Tkstantis devyni imtai trisdeimt devintaisiais jis pasak: Kvailys pradeda kar!" Tkstantis devyni imtai keturiasdeim-

35

taisiais: Jis kol kas per smarkiai laimi!" O tkstantis devyni imtai keturiasdeimt treiaisiais jo komentar sudar vienas vienintelis odis:

N u u d y t i !

Vyresnysis leitenantas Herbertas, vardu taip pat Herbertas, dabar tarsi priklauss nacijos elitui. Atrod, jog jam nusiypsojo laim: jis buvo paskirtas skyriaus vadu, gavo atskir kabinet ir juto pastebim kapitono fon Brakveds dmes.

- Mes dedame dideles viltis jus, - tvirtino tas. - Ir esame sitikin, jog ms neapvilsite.

v

- Padarysiu, k galsiu, - utikrino vyresnysis leitenantas. - Sios pareigos pagaliau atitinka mano irdies bals!

- Svarbu toki dalyk nepervertinti, - pasak fon Brakved aikiai gerai nusiteiks. - Bet a manau, kad js susidorosite su darbu. Js nuostatos teikia vili - man jos inomos. Mat a turiu brol - jis panaiai msto kaip js. Pagaliau ir dl jo a pasiliau jus i puiki ir perspektyvi viet - man patikt, kad js vaizdiai parodytumte leitenantui, k reikia bti fiurerio karininku.

- Js pasitikjimas teikia man garb, - ikilmingai pareik Herbertas.

Tokie tonai kur laik vyravo jo kabinete - jie buvo upild j kaip kvepal debesys.

Visikai laisvai ir, galima sakyti, elegantikai kapitonas dabar pakio kartam, kaip jam rods, didiosios Vokietijos patriotui didel geguts kiauin: greta pirm, daugiau rutina paremt ryi su partija ir jos svarbiausiais padaliniais, ypating dmes reikjo skirt turm-banfiureriui Majeriui.

- Js noras man sakymas, - uoliai pareik Herbertas. -A , taip sakant, draugauju su turmbanfiureriu Majeriu. Ir man

svarbu, aiku, jums pritariant, kad kaip tik ia bendradarbiavimas bt ypa sklandus.

- Visk padarysiu! - Herbertas Herbertas, rods, buvo pasiruos prisiekti.

Taiau to kapitonui visai nereikjo. - Js mane, inoma, nuolatos informuosite - kaip tiktai mano

ma plaiau. Visa kita paskui savaime susiklostys. Taigi prie darbo! junkite vis savo fantazij!

36

- Generolo Osterio pagalbos, deja, negali tiktis, - pasak Olb-richtas. - Jis jau kuris laikas sekamas. Gestapas stengiasi blokuoti vis abver.

- Visk padar vienas vienintelis ratelis, - paaikino pulkininkas fon taufenbergas. - Tas ratelis, su keliom pavardm, guljo ant vienos jo bendradarbs stalo, ir Osteris band j paimti, kai gestapas krt patalp. Tai krito akis.

- Taigi visk reikia numatyti, - nesutriks toliau kalbjo Henin-gas fon Treskovas, - netgi tai, kad brit rgtinis sprogdiklis gali nesuveikti. A kart pats djau Hitlerio lktuv bomb, bet ji nesprogo!

J pasitarimas truko jau kelias valandas. Fon Treskovas kalbjo nepailsdamas, jo draugai taip pat. Jie rikiavo vien argument prie kito, iekojo kontrargument, dav viens kitam nauj pasilym ir mini. Be to, Treskovo asmenyje jie turjo veiklos mog, - jau kok pustuzin kart jis buvo bands ilaisvinti Vokietij nuo Hitlerio.

Kraupusis komisaro sakymas" - suaudymas kilus tarimui", prietaraujantis visoms taut teiss normoms, buvo neginijamas udymas. Nuo to laiko bet kokia piktadaryst turjo teisin pagrind.

Tada fon Treskovas suuko savo nustrusiems draugams: - Prisiminkite i valand! Jeigu mums nepavyks to sakymo at

aukti, tada Vokietija bus galutinai praradusi garb. Ir tai atsilieps dar imtus met!

T dien Bendlerio gatvje jis atrod visikai atsikrats iliuzij, beveik altas ir pabrtinai dalykikas. Jis pasak:

- Reikia prieiti prie Hitlerio, visikai arti, nesukeliant n maiausio tarimo, tai kas svarbiausia.

- Tai ne problema, - pasak taufenbergas, - a dabar beveik nuolatos turiu dalyvauti aptarimuose fiurerio vadavietje - paprastai su generolu pulkininku Fromu.

- Ir inoma, galima panaudoti tik bomb, - toliau kalbjo fon Treskovas.

v

- Kas be ko, - patvirtino taufenbergas ir pakl vir tris savo kairs rankos pirtus.

- A visai ne tai turjau galvoje, - ramiai paaikino generolas. -Pasiksinimai pistoletu nepatikimi. Vadinamieji pavyk pavyzdiai, kaip, tarkim, Sarajevo, susij su daugeliu atsitiktinum. Todl mes turime atsisakyti spekuliacij ia tema.

Olbrichtas pritariamai linkteljo. - Be to, Hitleris niekad nebna vienas, jis yra visokeriopai saugo-

37

mas ir, atrodo, sugeba uuosti pavoj. Ir ne vien nuo pasiksinimo Biurgerbroi" rsyje Miunchene. Tada jis laiku psialino, ir kai bomba sprogo, jam niekas negrs.

-Kur laik, - kalbjo fon Treskovas, - mano draugai ir a taip pat manme, kad prie t mog reikia stoti su pistoletu - kaip ir dera karininkams. Penki mons buvo pasiry tokiam aktui, kad bt ivengta atsitiktinumo. Taiau kaip padaryti, kad jie prieit prie Hitlerio?

- Siuo punktu mes sutariame, - utikrino j Staufenbergas. - Ir mano nuomone, tam tinka tiktai didelio galingumo bomba. Man tik neaiku, kaip visk nepastebimiau ir efektyviau padaryti.

*- Tai isprendiama, - tvirtai pareik fon Treskovas. - A manau, kad pulkininkas kaip ir a turi galvoje ms, vokiei, taip mgstam talp - portfel. - Jis ironikai nusiypsojo, paskui vl rimtai pasak: - Daug svarbesnis man atrodo kitas punktas. Kaip js reaguojate Hitler, taufenbergai?

- K js norite tuo pasakyti? ia siterp Olbrichtas. - Visi kalba apie nuostabi Hitlerio sugestij. Net fon Brauchi-

ius buvo jos paveiktas. Ir ms grups nariai vyriausiame tabe, tokie kaip Styfas, dav suprasti, kad jie fizikai nieko negali padaryti, kai tas...

Staufenbergas skambiai nusijuok. Fon Treskovas sukluss pakl savo apskrit galv, Generolas Olbrichtas truput nustebs prisimerk, nors jis jau tarsi pakankamai pasts pulkinink, kad tas galt j kuo nors priblokti.

- Nesirpinkit, - pasak Klausas fon Staufenbergas. - Kai pirmusyk atsidriau prie j, man nejuia kilo klausimas: Ar ia tikrai jis?" Jis man nepadar jokio spdio... a jauiu tik viena: J reikia paalinti".

Vyresnysis leitenantas Herbertas buvo pasirys nenuvilti savo virinink - kapitonas fon Brakved bus juo patenkintas. Herbertas tarsi ins, kas yra visikas atsidavimas tarnybai.

Jau pat pirm vakar po paskyrimo NS ryi karininku" jis mobilizavo savo tuometin suadtin Moli Cyzeman, kol kas dirbusi Bendlerio gatvs ryi centre.

- A dedu viltis tave, tu turi pasistengti, jeigu mane myli. Buvo surengtos vadinamosios maos jaukios ikilms", paskui

turjusios stebtin pasekmi. Jos vyko Ulmentrasje, tik u trij

38

kvartal nuo Bendlerio gatvs. Moli Cyzeman jas leido suruoti savo bute ir, rods, buvo pasirengusi bet kokiai kitai aukai.

Jose su malonumu sutiko dalyvauti turmbanfiureris Majeris ir leitenantas fon Brakved. Vienas atjo tiesiai i rsio Princo Alberto gatvje, taigi i gestapo tardym vietos, kitas i savo naujos tarnybos vietos, aviacijos karo mokyklos Bernau prie Berlyno. Abu valg su apetitu, nemaai gr ir poktavo su Moli. Herbertas juos draugikai ragino.

Po treio butelio vyno leitenantas fon Brakved atsiskleid - kaip sultintam filme. Jis pradjo girti savo brol; ir Herbertas tuojau jam pritar. Majeris atidiai j klaussi.

Pagal tai, k jie kalbjo, kapitonas grafas Fricas Vilhelmas fon Brakved buvo geras mogus ir puikus vyras.

- Jeigu tarp vokiei dar yra vyr, tai jis toks! - A visuomet vertinau savo draug Fric, - utikrino juos Maje

ris. - Papasakokit apie j daugiau, biiuli, a mielai pasiklausysiu. Majeris pakl akis auktas tinkuotas lubas - jos buvo pilkai ru

dai aprkusios. Tapetai buvo suply ir dmti lyg savait nekeistos smukls staltiess. Grind lentos rietsi lyg drgnas sugeriamas popierius. Apiurs biurgerikas nam jaukumas, pagalvojo jis, yra, plyta, nyksta. Sis karas atne radikali permain - jeigu pavyks j pergyventi.

Moli itutino pelenines ir pripyl taures. Tai darydama ji vizgino savo riest upakal tiek prie Majer, tiek prie leitenant fon Brak-ved. Herbertas tai su pasitenkinimu pastebjo - jis turi savo sveiams k parodyti! Ir jie, atrodo, tai vertina. Jis su malonumu atkimo et butel.

- O kaip su bobom, pardon, kaip su damomis? - Majeris band iprovokuoti linksm smukls juok. - Koki nors silpn viet jis vis dlto turi - tas mano draugas Fricas.

- Tiktai ne t! - pareik leitenantas, tuo paiu stengdamasis laikyti Moli per deram atstum. - Mano brolis garbs mogus bet kokiu atvilgiu.

Herberto apskritas kaip kamuolys veidas blizgjo. - A ia turiu ustoti ms kapiton! Jam i ties nieko neprikii!

J net ms graf kraujo Mona Liza simyljusi - o tai t reikia! -Tai bjaurus melas! - suuko leitenantas pasipiktins. Jis paoko

ir nur ant ems vien taur. - To a niekam neleisiu sakyti! - K js, k js! - m mojuoti rankom apstulbs Herbertas. -

A nieko bloga nenorjau pasakyti! Norjau tiktai pagirti! Kaip galima taip neteisingai suprasti, juk mes draugai!

39

Majeris atitrauk rankas nuo Moli. Jis pasilenk j priek ir pripyl taures, tai darydamas pasak:

- Vyras yra vyras... - Taiau mano brolis veds! - auk ieitenantas auktu nutrks

taniu balsu. Jo blykiai mlynos akys blizgjo girtu rytu. - Jis myli savo mon ir vaikus labiau u visk.

- Labiau u visk? - paklaus Majeris velniai, beveik usimerks.

- Jis greiiau leisis nuudomas, negu apgaus jam artim mog. - Diugu! - pasak turmbanfiureris su pasimgavimu. - Labai

diugu, kad toki dar yra.

- Mes sukrme kelet plan, susijusi su Valkirijos" operacija, pone generole pulkininke, - pasak Olbrichtas.

- Puiku, jeigu neturite daugiau ko daryti! - Fromas dav suprasti, jog Olbrichtas jam sutrukd skaityti, jis kaip tik turjo prieais mnesin urnal apie mediokl, vris ir mik. -

- Tie papildomi planai dar labiau sustiprina veiksmus Berlyne, ypa atitveriamuosius manevrus vyriausybiniame kvartale.

Msingas dvarininkikas generolo pulkininko Fromo veidas atvirai rod nepasitenkinim. Fromas nemgo Valkirijos" plano, nes jis buvo, kaip pats sak, ne jo ipertas. Tai es jo tabo vad darbas.

- Nepasakok man smulkmen! - udraud Fromas. - Ar btinai norite man idstyti visus paruotus siurprizus? Man visa tai nelabai patinka - a net ratu idsiau savo abejones dl toki veiksm. K js tai?

Generolas Olbrichtas akimirk nieko nesak - lap Fromas, vadinasi, vl apsidraud. Taiau jo atvirumas teik kai kuri vili. Todl Olbrichtas atsargiai tar:

- Pagaliau juk ir fiureris pritar... - Na taip, pritar! - siterp generolas pulkininkas. Ta mintis j,

atrodo, pralinksmino, nes jo maos gudrios akuts suibo. - Pagaliau juk jis diletantas, ir tai ia kaip tik irykja. Jis n nenutuokia, k js, gudruoliai, jam pakiot.

Tokios pastabos Olbrichto nestebino - jos gan danai skambdavo ioje patalpoje; su slyga, jei nebdavo treio asmens. Oficialiai Fromas buvo Hitlerio paladinas, o i tikrj laik j avigalviu. O Him-ler ernu". Jo vertinimuose nuolatos prasimudavo mediotojas.

Vis dlto pats neikart perprato Valkirijos" plan, nors puikiai inojo jo detales. Jis pripaino: pagrindin idja buvo tiesiog geniali.

40

pirmj plan buvo ikelta tokia galima situacija: reiche jau buvo keli milijonai svetimali darbinink: o kas, jeigu jie susimokys ir pakels mait? Tada bus veikiama pagal Valkirijos" plan! Visi rezervins armijos inioje esantys daliniai pajuds i savo viet - tariamai saugoti vyriausybs, valdymo tarnyb, partijos organizacij; tarp j SS ir gestapo.

- Virkits savo ko patys! - iurktokai nukirto Fromas. - Ir nemanykit, kad a leisiuosi js apgaunamas!

- Mums uteks js supratimo, pone generole pulkininke. - Olb-richtas trumpai nusilenk, jam beveik uteko to, ko pasiek. Gudruolis Fromas inojo, kas ia rezgama, bet atsisak tiesiogiai dalyvauti. Taiau tai reik, kad jis bent jau tyls.

Generolas pulkininkas vl palinko prie savo urnalo. Olbrichto papildomi planai, rods, jo nedomino. Taiau vos tiktai svarbiausias jo tarnybos mogus atsitrauk, Fromas kilsteljo galv ir pasak merkdamas ak:

- Jei jau ruoiat pu, tai nepamirkit man Vilhelmo Keitelio! Olbrichtas nusistebjo. Generolas feldmaralas Keitelis buvo de

inioji Hitlerio ranka - ir nuolatinis Fromo prieininkas. Jie nemgo viens kito, pabrtinai. Tykolo viens kito kaip petukai gaidiai, tiktai be j udikiko temperamento.

- Ar a k nors pasakiau, kas jus sutrikd, Olbrichtai? - generolas pulkininkas Fromas djosi nustebs. - A nieko nepasakiau, galimas daiktas, tiktai garsiai pagalvojau. Turkite tai galvoje.

- Kur mano brolis? - paklaus leitenantas grafas Konstantinas fon Brakved. - Man reikia su juo pasikalbti, skubiai.

- Laba diena, - pasak grafait Elizabet Oldenburg-Kventin su lengvu priekaitu. Ji laiksi form - vis dar.

- Praau man atleisti! - Leitenantas paraudo. - Bet a tikrai labai skubu - reikalas perdm svarbus.

Tiktai dabar Elizabet atidiau apirjo svei - ir pamat, kad jis labai susijaudins.

- Kas atsitiko? Leitenantas papurt galv. - Atsipraau, a tai noriau pasakyti tik savo broliui. Grafait pasijuto atstumta, drebaniais pirtais ji pervert kelis

popierius ir nepakeldama galvos pasak: - Man labai gaila, taiau js brolio tarnyboje nra. - Paskui, vl

paslaugiai, pridr: - Negi js manim nepasitikite?

41

Konstantinas pakl iblykus veid. - Kaip js galite to klausti? Aiku, kad a jumis pasitikiu! Bet

nenoriu js apsunkinti! Jis jaudinamai ir riterikai stengsi - taip atrod Elizabet - neu

krauti jai savo bd. - Jeigu galiu jums kuo nors padti, tai a mielai. - Ai, - tar Konstantinas ir papasakojo: - Ms tvas, genero

las, sunkiai sueistas. Tatai reikia nedelsiant praneti motinai. Taiau tai gali padaryti tik brolis.

- Suprantu, - pasak Elizabet. Ji pakilo ir prijo prie lango. Jos kaktoje susimet skersin raukl,

taiau nesteng sudarkyti tyro ir rimto veido groio. Pagaliau tar: - A nemanau, kad js brolis iandien dar ia ateis, jis ivyks

svarbiu reikalu. Taiau suprantu, kad jums reikia su juo pasikalbti. Ji rytingai prijo prie raomojo stalo vengdama irti Kon

stantin. ia pam lapel popieriaus ir para jame kelis odius. T lapel paskui padjo prieais Konstantin ir pasak: - Tikriausiai iuo adresu rasite savo broli. Taiau tai toks adre-

sas, kurio a jums net negaliu duoti; nei jums, nei kam nors kitam -be atskiro kapitono leidimo. Bet iuo iimtiniu atveju turbt galiu imtis atsakomybs.

- Ar a jus kaip nors apsunkinau? - paklaus Konstantinas. - A tikrai nenorjau, patikkite!

- Praau dl to nesijaudinti! Tiktai urayti adresai geriau simena, sena praktika. O dabar grinkite man lapel, a j sunaikinsiu.

- Kartais, - pasak Konstantinas beveik bejgikai, - a galvoju: kas gi dedasi aplink mano brol? O paskui sakau sau: jis juk mano brolis. Ir to utenka.

- Nuvaiuokite poeminiu traukiniu iki Insbruko aikts - nuo tenai bus ne daugiau kaip deimt minui kelio psiomis. Taiau neklauskite kelio ar duoto adreso. Bt geriausia, jei prie tai susiorientuotumte pagal miesto plan.

Konstantinas pam Elizabet rank ir palinko prie jos. Tai buvo retas gestas, netgi Bendlerio gatvje. Ji pajuto savo oda ukritusius ilkinius viesius plaukus, taiau jo lpos prie jos neprisiliet.

- Eikite! - skubiai pasak grafait. - Neumirkite, kad turite bti atsargus, ir neiduokite to mogaus, kurio adres jums daviau... ir savo brolio!

Apie save ji t akimirk nepagalvojo.

42

- Kas tam prietarauja, Bertoldai? Pasakyk man, kas tam prietarauja.

Klausas to pareikalavo tyliai, bet rimtai. Jis inojo: jo brolis perdm atviras mogus. Jis nemoka meluoti, net ventai".

- Tam, - tar Bertoldas susimsts, - prietarauja daug kas - dabartin didels tautos dalies nuotaika, kai kuri karinink garbs kodeksas ir net sveikas protas. Tai, k tu pasirys padaryti, ieina u vadinamj normos rib.

v

Broliai Staufenbergai pagaliau itaik vakar pabti vieni. Klausas, armijos pulkininkas, ir Bertoldas, laivyno vyriausiojo tabo teisjas, sdjo maame bute prie Vanzs - vienas giminaitis ia jiems buvo uleids du kambarius.

- Ar tavo akis pliuoja, Klausai? - paklaus brolis po ilgokos tylos. - Tau skauda?

- Ne, - atsak pulkininkas ir nusiluost negyv ak vatos pluoteliu.

Bertoldas tiriamai pasilenk priek. -Jeigu ta akis pliuoja, ir nuolatos, tai ji nra negyva. - A r tu nori tuo pasakyti, Bertoldai, kad ir mano sveikoji akis gali

bti paeista? Gal tu bijai, kad a galiu visai apakti? Nebijok, bent jau kol kas neapaksiu!

Toksai diev numyltinis", kaip j vadino draugai, visapusikai graus mogus, buvo suluointas 1943 met balandio septintj dien Afrikoje. Staufenbergas pakliuvo skutamuoju skrydiu lekiani lktuv atak ir buvo sueistas veid, rankas ir kel. Ir kelias dienas ibuvo be smons. Kelias savaites iguljo smarkiai kariuodamas.

Bet vos tiktai atgavs smon padiktavo laik generolui Olb-richtui, girdi, galima tiktis, kad jis po trij mnesi vl bsis rikiuotje. Ir paskui Berlyn atvaiavo vienos akies, rankos ir dviej kitos rankos pirt neteks mogus.

- Brakved, ms draugas, atrodo, nenori susitaikyti, kad tu btum tas, kuris tai padarys. Bet kuris kitas, sako jis, tik ne tu. Tu reikalingas Vokietijai, be jokios kraujo dms.

- Jis gali taip patetikai kalbti? - nesistebjo pulkininkas. - K gi, ir jis privalo suprasti, kad a esu dabar vienintelis, kuris dar gali to imtis. Ir kai jis tai suvoks, padarys, kas jam privalu, blaiviai ir dalykikai.

Bertoldas pasiirjo laikrod - jis jung radijo aparat. Vokietijos radijas turjo transliuoti Haidn - violonels koncert d-dur. Jie buvo ia susij, kad jo pasiklausyt.

43

Juos apgaub dusls tarpusavyje persipyn garsai. Sukilo prisiminim nuotrupos - j bendr jaunyst lydjo muzika ir poezija: Klausas grojo violonele ir norjo tapti architektu; jie skait tefan Georg, aid su unimis ir stovyklavo mikuose. Ir kas i j ijo?

- Pamirkime tai, - tar Klausas grietai, kai baigsi allegro. -Haidnas ir Hitleris nesivaizduojami viename pasaulyje. - Jis isities ir prisitrauk trimis kairs rankos pirtais stiklin. - Kit antradien, vienuoliktj liepos, a bsiu Berchtesgadene... su bomba portfelyje.

Beveik visi mons, kuriuos sutikdavo leitenantas Konstantinas fon Brakved, atrod pilki - pilki kaip em, apdulkj, su pilkomis lauko uniformomis.

T moni veiduose atsispindjo badas, nerimas ir nuovargis, sutrikimas ir abejingumas. J akys, rods, norjo nieko nematyti. J balsai buvo iurkts, kims, susierzin, lidni, kartais pikti ir grieti, taiau beveik visi pritil. mitusi figra tarp t vargan tarsi uniformuot mogyst buvo reta ir krito akis - kaip musmirs mike. Beveik n vieno, kurio nebt paymj prarasti penkeri karo metai.

Poeminio geleinkelio traukinyje tie mons lieknam, blykiai blizganiu geleiniu kryiumi apdovanotam karininkui dav vietos -kai kurie pagarbiai, kiti nenoriai, o daugelis grdamiesi. Maa mergyt nenuleido nuo jo susiavjusi aki. Kakoks senis nypdamas pro dant varples reik pripainim.

Leitenantas padjo vienai moteriai susikrauti purvinus lagaminus, matyt, ji buvo i tos miesto dalies, kur krito bombos. Ji dvejodama primjo pagalb. Pagaliau sumurmjo kelis odius. Jie buvo tokie:

- Pagaliau bent tokia nauda! Leitenantas nesuprato j ir atidav pagarb, pridjs rank prie

kepurs. Po pusvalandio Konstantinas jau stovjo prieais vyrik, kuris

jam ikart padar spd, tiksliau jo stambi kampuot, griet, simintin apybrai galva. Jinai, tarsi ikalta i sunkios uolienos, sukl Konstantinui tokias vizijas: romn filosofas. Paskui: pasienio valstietis. Dar po akimirkos: Prsijos valdininkas. Taiau nei viena, nei kita neatitiko tiesos. Tas mogus buvo Julijus Leberis.

- Ar, atsipraau, mano brolis pas jus? - paklaus Konstantinas. Leberis stovjo paprastame mebliuotame kambaryje - jis atrod

44

nugyventas, pereitas daugelio moni, itryptas nerami koj. Ir vis dlto ia jauteisi kaip namie.

- Js Brakved, ar ne? - vidutinio gio stuomeningas vyrikis pasak tai trumpai tiriamai j j nuvelgs. - Tai i karto matyti.

- I ties? O a maniau, kad mano brolis Fricas ir a, bent jau iorikai, esam visikai skirtingi mons.

- Js klystate, - pasak Leberis. Jis atsisdo ant kietos sofos, stovjusios tarp dviej lang ir trumpu

rankos mostu p