Teisiniai hipotekos principai             Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. ·  „Hipotheca“ - graikiškos kilmės žodis. Jis reiškia, „pakisti“, „padėti”, ,,keisti”. Sakoma, kad jis kilęs iš to, kad senovėje graikai, įkeisdami žemę kreditoriui, savo žemėje prie kelio statydavo akmenį, į kurį įrėždavo kreditoriaus vardą, pavardę ir metus. Tai jie darydavo tam, kad kiekvienas matytų, jog ši žemė įkeista.

·  Įkeitimo teisės pradai siekia Babiloniją, kurioje jau prieš kelis tūkstančius metų daiktai buvo įkeičiami už skolą. Babilonijos Hamurapio teisyne buvo aiškiai išskirtos įkeitimo formos, pavyzdžiui: „<...>skolininkas gavo iš kreditoriaus paskolą. Kol skolininkas skolą grąžins, kreditorius turi teisę sėdėti skolininko lauke“ arba „<...>skolininkas pateikė garantiją savo lauko sklypu“.

·   XIX a. pradžioje atskirose Lietuvos dalyse galiojo skirtingi įstatymai, reguliavę disponavimą nekilnojamuoju turtu. Pirmasis vieningas Ipotekos įstatymas buvo paskelbtas 1936 m.

·  Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. buvo priimtas naujas Hipotekos įstatymas, reguliuojantis nekilnojamojo turto, laivų ir orlaivių įkeitimą. 1997 m. buvo priimtas Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, kuris reglamentavo kilnojamojo turto įkeitimą. 

·  2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinis kodeksas, pakeitęs Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymų normas.

·  Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinis kodekso nuostatos, iš esmės keičiančios Hipotekos institutą.

Pagrindiniai teisiniai hipotekos ir įkeitimo, registruojamo Hipotekos registre, principai yra: Skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę pirmiau už kitus kreditorius visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės;

–

 –

 ––

  

hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises;jei daiktas (turtinė teisė) įkeičiamas kelis kartus, kreditorių reikalavimai tenkinami eilės tvarka pagal lakšto pateikimo hipotekos skyriui laiką;paskesnis įkeisto daikto įkeitimas leidžiamas, jei hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip;perleidus įkeistą daiktą (turtinę teisę), hipoteka (įkeitimas) seka paskui daiktą (turtinę teisę);

daiktas (turtinė teisė) įkeičiamas sudarant kreditoriaus ir daikto (turtinės teisės) savininko sutartį arba vienašaliu įkeičiamo daikto (turtinės teisės) savininko prašymu; sutartinė hipoteka šalims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento; prieš sąžiningus trečiuosius asmenis hipotekos sandoris gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos registre.

             Naujovės

           2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų pakeitimai ir papildymai, susiję su hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymais Nr. 1R-179 ir Nr. 1R- 180 patvirtintos Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklės.            Hipotekos ir įkeitimo teisinio reguliavimo naujovės įsigaliojus nurodytų teisės aktų pakeitimams ir papildymams:                – įgyvendintas „vieno langelio“ principas, t.y. duomenis apie sudarytą hipotekos ar įkeitimo

sandorį Hipotekos registrui elektroniniu būdu teikia notarai, o sandorio šalims nebereikia kreiptis į hipotekos skyrių, siekiant įregistruoti notaro patvirtintą sandorį. Hipotekos registras šiuos duomenis perduoda atitinkamoms įstaigoms, tokioms kaip VĮ Registrų centras, VĮ Regitra ir pan.;                – atlyginimas (raštinės rinkliava) už hipotekos (įkeitimo) įregistravimą, hipotekos (įkeitimo) pakeitimo duomenų įrašymą, hipotekos (įkeitimo) išregistravimą mokamas per notarą arba mokėjimo nurodymu į Centrinės hipotekos įstaigos sąskaitas;                 – įdiegta greitesnė hipotekos (įkeitimo) sandorio įregistravimo procedūra, kadangi hipotekos (įkeitimo) registravimo procese nelikus hipotekos teisėjo, nebus atliekamas dvigubas teisinis tyrimas;                 – atsisakyta konstitutyvinės hipotekos (įkeitimo) reikšmės, tai reiškia, kad sutartinė hipoteka šalims pradės galioti nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Neliks privalomos sutartinės hipotekos registracijos;                – neliko standartizuotos hipotekos (įkeitimo) lakšto formos, kadangi bus tvirtinami šalių valia išreikšti sandoriai;                 – hipotekos objektu yra ne tik nekilnojamieji, bet ir kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės;                            – atsisakyta hipotekos teisėjo funkcijų hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procesuose. Hipotekos skyrių hipotekos (įkeitimo) registravimo funkcijos bus perduotos Centrinei hipotekos įstaigai. Hipotekos registravimas bus administracinis, o ne teisminis procesas;                – išieškojimo procesas tapo spartesnis ir paprastesnis, ir svarbiausia ekonomiškesnis, kadangi nebereikia kreiptis į hipotekos teisėją. Išieškojimo iš įkeisto turto procesas prasidės notarui atlikus notaro vykdomąjį įrašą. Hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo, o notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;                 – atsisakyta draudimo perduoti įkeistą daiktą kreditoriui. Atsirado galimybė išieškojimo procedūros metu perleisti nekilnojamąjį turtą kreditoriaus arba trečiojo asmens nuosavybėn sudarant notarinį sandorį;                – atsisakyta nuostatos dėl privalomo žemės sklypo ar jo nuomos teisės įkeitimo, įkeičiant statinius, ant kurio stovi statiniai;                – užtikrintas geresnis skolininko ir kreditoriaus teisių balansas, įtvirtinamos papildomos skolininko (įkaito davėjo) teisės ir garantijos, numatoma skolininko teisė reikalauti, kad kreditorius atlygintų jo nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius neteisėtai vykdė išieškojimą, neteisėtai administravo ar priverstinai pardavė turtą. Siekiant užtikrinti skolininko teisių apsaugą įtvirtinamas reikalavimas išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškesniu skolininkui būdu bei draudimas praturtėti skolininko sąskaita;                – atsirado įmonės hipoteka, kuri leidžia įkeisti įmonę kaip turtinį kompleksą arba įmonės dalį;                – atsirado mišraus pobūdžio sutartinės hipotekos galimybė, kadangi vieno hipotekos sandorio pagrindu galės atsirasti mišraus pobūdžio, t. y. keletą sutartinės hipotekos rūšių apimanti/atitinkanti hipoteka (kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo daiktų hipoteka);                – priverstinė hipoteka (įkeitimas) nustatoma ne tik įstatymų ir teismo sprendimo pagrindu, bet ir įgaliotų institucijų sprendimų pagrindu. Tačiau priverstinė hipoteka (įkeitimas) įsigalios nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento.