ŠIAULIŲ UNIVERSITETASNr. 7 (2039) 2014 m. BIRŽELIS Laikraštis

SU VASARIŠKAIS VĖJAIS – PASKUTINĖS MOKSLO METŲ AKIMIRKOSPaskutines dienas skaičiuoja

dar vieni pilni įspūdžių mokslo metai. Vieniems jie – tarpinė stotelė, kuri leis stabtelėti, apsidairyti aplink, išgyventi dar vieną puikią vasarą ir atsipūsti prieš kitus mokslo metus. Ki-tiems – paskutinės mokslo metų dienos, kurias lydės veržlus noras pradėti naują gyvenimo etapą. Prieš akis kaipmat atsiveria neatrasti keliai, o gal ir truputis nežinomybės, į kurią teks ryž-tingai nerti klausiančia širdimi ir tikėjimu savo jėgomis. Kurį kelią pasirinkti ir kaip teisingai brėžti savo gyvenimo liniją – labiausiai rūpimas klausimas, į kurį atsakymą turi rasti pats. Tad ryžto ir drąsos, mielas mokiny, abituriente, studente, absolvente!

Absolventai pradės naują etapą

Birželį studijas Šiaulių universitete planuoja užbaigti per 1 100 absol-ventų. Kur jie pasuks, kaip susidėlios jų karjeros planas? Finišo tiesioji jau nebe už kalnų. Tiek pastangų, vilčių įdėta, todėl visiškai normalu, jei tikiesi sėkmingo karjeros starto.

Kruopščiai sudygsniuoto ateities plano neužteks – čia prasidės tikri gyvenimo išbandymai. Tačiau nieko nėra neįmanomo, jei esi sąžiningas, tikslingai sieki savo užsibrėžto tikslo ir visuomet tiki.

O Tu jau žinai, kur nuves Tavo planai?

Kaip niekada nepasiduoti, ryžtin-gai siekti užsibrėžto tikslo ir visa-da turėti atsarginį variantą, savo patirtimi dalijasi Šiaulių univer-siteto alumnai. Jų istorijas ir kaip sėkmingai jie susidėliojo savo pro-fesinį kelią skaitykite 9 p.

Universitetas laukia abiturientų

Šiaulių universitetas, išlydėdamas savo absolventus, viltingai žvel-gia į šių metų abiturientus, kurie pasirinks studijas būtent Šiauliuose ir papildys energingų universiteto studentų būrį. Norime pažymėti, kad studentai įvairiose apklausose bei reitinguose visuomet labai gerai vertina savo aukštąją mo-kyklą – Šiaulių universitetas pas-kutiniuosius penkerius metus vi-suomet yra penketuke, o šiemet

ŠIAULIŲ UNIVERSITETE – OPTIMISTINĖS PERMAINOS

„Reitingų“ žurnale – antras pagal studentų vertinimą universitetas šalyje.

Šiaulių universitetas vykdo priėmimą į visas 6 studijų sričių (biomedicinos, socialinių, humani-tarinių, fizinių, technologijos mokslų

ir menų) programas. Studentams siūlomos jungtinės studijų pro-gramos (kai kurios vykdomos anglų kalba) su Lietuvos bei kitų šalių aukštosiomis mokyklomis, kurias baigus suteikiamas dviejų aukštųjų mokyklų diplomas, programos

su gretutinėmis studijomis, sutei-kiančios galimybę įgyti dviejų krypčių bakalauro diplomą.

Daugiau informacijos apie studi-

jų programas Šiaulių universitete rasite 6–7 p.

Senatas patvirtino naują tarybą

Neeiliniame senato posėdyje patvirtinta nauja universiteto taryba, kurią sudaro 11 narių. Universiteto taryba – valdymo organas, ku-rio nutarimai privalomi visai universiteto bendruomenei. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, ėję arba einan-tys atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje.

Nukelta į p. 2

Šiaulių universitetas laukia permainų: jau išrinkta universiteto taryba, ruošiamasi tarybos pir-mininko rinkimams, tarybos darbo reglamento sudarymui ir svarbiausiam žingsniui – rektoriaus rinkimams. Tikimasi, kad naujus mokslo metus universitetas pradės jau vadovaujant naujai išrinktam rektoriui.

Didžiuojamės! Šiaulių universitetas - abiturientams

Skaitykite p. 5Skaitykite p. 4

Ką studijuoja ERASMUS

studentai?

Skaitykite p. 8

Į tarybą išrinkti universiteto bendruomenės atstovai: (iš kairės) prof. dr. D. Šiaučiūnas, prof. dr. D. Malinauskienė, prof. dr. D. Šaparnienė, doc. dr. S. Tumėnas, prof. dr. D. Jurgaitis.

Ramūnas Karbauskis, ūkininkas, kultūros mecenatas

Manau, universitetui reikia, kad jame dirbtų žmonės, gyvenantys ir aktyviai veikiantys Šiauliuose. Turime parodyti, kad universitetas atviras ne tik studentams. Universitetas yra miesto ir regiono vėliava, mokslo, kultūros židinys. Mane labai domina šios sritys, todėl stengsiuosi išlaikyti šią poziciją tarybos veikloje. Manau, sulauksiu palaikymo ir iš kitų narių. Jei drauge su visa bendruomene sutardami galvosime apie universiteto ateitį, skleisime gerą žinią tiems, kurie sieks aukštojo mokslo, Šiaulių universitetas tvirtai žengs pirmyn.

Aš manau, kad visi 11 naujai išrinktų narių noriai dirbs, sąžinin-gai atliks savo pareigas ir vyks koordinuotas, tikslingas darbas. Kaip studentų išrinktas atstovas ga-liu teigti, kad ankstesnėje taryboje pasigedau dar vieno studentų bal-so. Šioje taryboje jau turėsime du balsus, todėl, manau, tai yra labai pozityvu. Tokia praktika yra tai-koma ir užsienyje, kai studentai ir absolventai aktyviai įsijungia į uni-versiteto valdymą. Įnešdami naujų vėjų jie prisideda prie novatoriškų sprendimų paieškų. Labai tikiuosi, kad taryba, kaip reikšmingas valdy-mo organas, žvelgs į universiteto ateitį. Tarybos nariai renkami ne

metams, o penkeriems, todėl čia susirenkam ne trumpam pamąstyti apie šiandieną, o tikslingai sudėlioti taškus, kad universitetas augtų ir stiprėtų.

Šiaulių universiteto studijų prorektorius doc. dr. Juozas Pabrėža

Atsakingai rinkome savo ben-druomenės narius į universiteto tarybą. Akivaizdu, kad jiems rūpi, kaip universitetas vystysis ir plėsis ateityje. Daug kandidatų sulaukėme iš išorės: pretendavo ne tik gerai žinomi mūsų krašto žmonės, bet ir vilniečiai. Universitete renkasi mo-tyvuoti ir kompetentingi žmonės, atsakingai žiūrintys į Šiaulių uni-versiteto poziciją ir siekiantys ją stiprinti. Tikiu, kad naujoji taryba imsis visų reikalingų priemonių universiteto labui: ryžtingai palai-kys ir vystys klasikinio universi-teto ypatingą reikšmę ir misiją re-

gione, strategiškai stiprins pozicijas greta kitų šalies aukštųjų mokyklų, plės įvairių struktūrinių fondų, projektų ir lėšų pritraukimą, sieks gauti vis didesnį valstybinį užsakymą konkrečioms studijų programoms ir kryptims, bendradarbiaus ir palaikys glaudžius ryšius su regiono verslo atstovais, potencialiais darbdaviais. Jeigu naujieji nariai išsikels tokius uždavinius, prie jų įgyvendinimo prisijungs mūsų bendruomenė, tuomet bendrą tikslą stiprinti universitetą tikrai pasieksime.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 3 psl.2014 m. birželisŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 2014 m. birželis2 psl.

Bakalaurams profesorius dėsto viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo dalykus, magis-trantams – viešosios politikos analizę. Profesoriui bendravimas su kitos šalies studentais nėra naujiena, tačiau jis pabrėžia, kad čia studentai aktyvūs ir domisi savo studijų dalyku labai sąžiningai. Ieškodamas skirtumų tarp ame-rikiečių ir lietuvių pastebi, kad Lietuvoje studentai turi palankesnes sąlygas studijoms. „Amerikoje, vos sulaukę aštuoniolikos, daugelis palieka namus ir, įstoję į aukštąją mokyklą, turi prasimanyti, kaip susimokėti už mokslus ir save išlaikyti. Lietuvoje, kiek aš pats pasidomėjau, daugelis gyvena su tėvais, daugiau studentų turi ga-limybę nemokėti už mokslą“, – teigė profesorius. Anot jo, tokia situacija palankesnė studentui, nes jis gali susikoncentruoti ir visą energiją skirti studijoms.

Džiaugiasi darbu universitete

Gerus santykius profesorius palaiko ne tik su studentais. Jis

džiaugiasi tuo, kad gali bendrauti su aukštos kvalifikacijos specialistais jam aktualiomis mokslo temomis. Be to, studijų procese svečias glaudžiai bendradarbiauja su dėstomų dalykų dėstytojomis – lekt. Anželika Gumuliauskiene ir docente dr. Aiste Lajauskiene. Profesorius džiaugiasi pasirinkęs Šiaulių universitetą ir yra dėkingas už nuoširdų lietuvių kolegų bendradarbiavimą. „Fulbraito programa labai kon-kurencinga, joje dalyvauja labai daug mokslininkų ir tyrėjų, todėl buvau be galo laimingas, kad man pasisekė atvykti čia ir susipažinti su lietuvių mokslininkais. Ypač esu dėkingas už priėmimą Viešojo administravimo katedros vedėjai prof. dr. Dianai Šaparnienei“, – pasakojo prof. K. Kolsonas.

Profesorius skaitė kelis prane-šimus seminaruose Šiaulių univer-siteto bendruomenei, dalyvavo sėkmingame Šiaulių universiteto dėstytojų ir Nuotolinių studijų centro bendrame projekte „Šiau-lių universiteto dėstytojai – moks-leiviams“ ir vedė nuotolinę pamo-ką apie JAV rinkimų sistemą.

Profesorius aktyviai domisi šalies kultūra, daug keliauja ir fiksuoja viešnagės Baltijos šalyse akimirkas.

Užsienio mokslininkai

skatina tobulėtiProf. dr. D. Šaparnienės teigimu,

bendradarbiavimas su užsienio mokslininkais yra naudingas tiek studentams, tiek dėstytojams. „Studentai susipažįsta su užsienio dėstytojų darbo stiliumi, metodais, patirtimi, su atitinkamos šalies kultūra, turi progą patobulinti ben-dravimo užsienio kalba gebėjimus. Tokiu būdu turi galimybę dar studijuodami čia pat „paragauti“ tarptautinės akademinės patirties. Dėstytojai savo ruožtu, bendraudami ir toliau bendradarbiaudami su atvykusiais užsienio dėstytojais, auga kaip savo srities profesionalai, mokslininkai, neretai tampa atvi-resni tolimesniam tarptautiniam akademiniam tobulėjimui“, – teigė profesorė, pridurdama, kad atvykę kitų šalių dėstytojai verčia pasitempti, ypač bendraujant užsienio kalba, ir kiekvieną administracijos ar bibliotekos darbuotoją, kiekvieną universiteto bendruomenės narį.

JAV MOKSLININKAS DŽIAUGIASI DARBU SU STUDENTAIS IR DĖSTYTOJAIS

Pusmečiui pagal Fulbraito programą (angl. Fulbright Program) į Šiaulių universitetą atvykęs Ohajo universiteto (JAV) viešosios politikos specialistas prof. Kenetas Kolsonas (Kenneth Kolson) dėsto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo krypties bakalaurantūros ir magistrantūros programų studentams, aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje. Profesoriaus teigimu, pagal šią programą pasirinkęs Šiaulių universitetą dėl vienos akivaizdžios priežasties – Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros mokslinės kryptys geriausiai atitiko jo profesinius interesus.

Draugiškas ir vaisingas

bendradarbiavimas

Šiaulių universiteto ir Nebras-kos universiteto Omahoje bendra-darbiavimas prasidėjo prieš 15 metų. Prieš dvejus metus itin aktyviai su Amerikos mokslinin-kais ėmė bendrauti Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto akademinė bendruomenė. „Vyksta išties aktyvus mokslininkų ben-dravimas. Per šiuos dvejus metus susitinkame jau trečią kartą. Abiejų universitetų mokslininkai ne tik

dalijasi patirtimi, bet ir atlieka bendrus tyrimus“, – svečių vizitu džiaugėsi Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dekanė prof. dr. Ingrida Baranauskienė.

Anot dekanės, didžiulį postūmį davė doc. dr. F. D. Nordneso geranoriška partnerystė. Docentas kartu su Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto lektore dr. Re-nata Gelžiniene vykdo mokslinį tyrimą, kuriuo siekia išanalizuoti, apibūdinti ir reprezentuoti Lietu-vos vaikų / paauglių elgesio ir emocijų raiškos stiprybes, gebė-jimus bei palyginti duomenis tarp-tautiniu mastu. Šiemet doc. dr. F. D. Nordnesas kartu su dviem Nebraskos universiteto studentais doktorantais prisijungė prie UNO projekto, kuriame dalyvauja ir Šiaulių universitetas. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas socialinių mokslų srities edukologijos ir kitų krypčių doktorantams ir jų vadovams dirbti kartu intensyvioje dviejų savaičių programoje tyrimų metodologijos klausimais.

VIEŠĖJO NEBRASKOS UNIVERSITETO MOKSLININKAI

Šiaulių universitete bendradarbiavimo ir mokslo tikslais lankėsi Nebraskos universiteto (JAV) atstovai – Edukologijos koledžo Specialiosios pedagogikos ir komunikacijos sutrikimų katedros prof. dr. Kristina Svein (Kristine Swain) ir doc. dr. Filipas D. Nordnesas (Philip D. Nordness), su kuriais Šiaulių universiteto bendruomenės atstovai aptarė abiejų universitetų mokslinių tyrimų prioritetus bei bendradarbiavimo kryptis. Amerikiečių mokslininkų vizito metu surengta ir šeštoji tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros 20-ties metų jubiliejui pažymėti.

Konferencijoje – užsienio mokslininkų

pranešimų gausa

Svečiai pakviesti dalyvauti ir skaityti pranešimus jubiliejinėje Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos ir psicho-logijos katedros dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Socialinė gerovė tarpdisciplininiu požiūriu“ (angl. „Social welfare: an interdisciplinary approach“), kuria siekta plėtoti bendradarbiavimo, socialinio dalyvavimo ir įgali-

nimo nuostatas lokaliu ir tarp-tautiniu lygmenimis, skatinti tarp-disciplininius tyrimus, susijusius su socialinės gerovės studijomis ir praktika.

Be Nesbraskos universiteto atsto-vų, savo pranešimus skaitė Socialinės pedagogikos ir psichologijos kate-dros mokslininkai (prof. dr. Adolfas Juodraitis, lekt. Odeta Šapelytė, prof. dr. I. Baranauskienė, doc. dr. Asta Vaitkevičienė), Krizių prevencijos instituto (Jungtinė Karalystė) pro-fesorius Kristoferis Stirlingas (Chris-topher Stirling), Ukrainos atvirojo tarptautinio žmogiškosios plėtros universiteto „Ukraina“ prof. dr. Katarina Kolčenko (Kateryna Kolchenko) ir Pozityvių tech-nologijų ir konsultavimo instituto (Rusija) prof. dr. Liudmila Lebedeva.

Konferencijoje pristatyta 14 stendinių pranešimų, 2 vaizdo pranešimai iš JAV, kuriuos tiesiogiai skaitė Kento valstybinio uni -versiteto (autorė doc. dr. Sanna Harjusola-Webb) ir Šiaurės Kolo-rado universiteto (prof. dr. Harvey A. Rude ir doc. dr. Rashida Banerjee) mokslininkai.

Metų moksliškiausi studentai Neringa Juškevičiūtė ir Donatas Veikutis

(Technologijos ir gamtos mokslų fakultetas), Kristina Karošaitė ir Greta Rimkutė (Humanitarinis fakultetas), Simona Kiviliauskaitė (Edukologijos fakultetas).

Meniškiausi studentai Lina Jakubauskaitė, Greta Mizgirytė ir Vytautas

Uldukis (Menų fakultetas), Agnė Michalenkovaitė (Edukologijos fakultetas), Marija Staponkutė (Huma-nitarinis fakultetas).

Iniciatyviausi studentai Eglė Matienė (Edukologijos fakultetas), Paulius

Melinis (Technologijos ir gamtos mokslų fakultetas), Dovilė Navickaitė ir Stasė Vyčiūtė (Socialinių

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2013-ŲJŲ METŲ STUDENTŲ STUDENTAI!

mokslų fakultetas), Dovydas Petkus (Humanitarinis fakultetas).

Tarptautiškiausi studentaiGreta Brukauskaitė ir Ona Bumbulytė (Socialinės

gerovės ir negalės fakultetas), Augusta Kalnikaitė ir Akvilė Pušinskaitė (Humanitarinis fakultetas) bei Laura Kuginytė (Technologijos ir gamtos mokslų fakultetas).

Savanoriškiausi studentai Lina Arlikevičiūtė (Technologijos ir gamtos mokslų

fakultetas), Karolis Grigolis ir Reda Račkauskaitė (Socialinės gerovės ir negalės fakultetas), Kristina Jankutė (Edukologijos fakultetas) ir Ovidijus Šimkus (Informatikos, matematikos, e. studijų institutas).

Jau tapo tradicija kasmet išrinkti pačius aktyviausius ir darbščiausius Šiaulių universiteto studentus, kuriems be garbingų nominacijų, titulų ir garbės raštų atitenka ir socialinių universiteto partnerių apdovanojimai. Metų nominantu šiemet tapo Humanitarinio fakulteto ketvirtakursis Dovydas Petkus.

Įvairių nominacijų nugalėtojai

Vienuolikos narių tarybą sudaro penki universiteto bendruomenės atstovai, vienas studentų deleguotas narys ir penki universitete nedirbantys asmenys (verslininkai, visuomenės veikėjai ir pan.), iš kurių vieną pasirinko Šiaulių universiteto studentai.

Patyrę ir kompetentingi nariai

Senatas neeiliniame posėdyje gegužės 30-ąją išrinko paskutiniuosius keturis Šiaulių universiteto tarybos išorės (nedirbančius universitete) narius. Jais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, asociacijos „Jupoja“ direktorius Vidmantas Japertas, ūkininkas, kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, UAB „R2L“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas. Šiaulių universiteto absolventas, UAB „Mantijų karalius“ plėtros vadovas Klaidas Palikevičius į aukščiausiąjį universiteto valdymo organą deleguotas Šiaulių universiteto studentų.

Posėdyje taip pat buvo paskelbta galutinė tarybos sudėtis. Kartu su minėtais išorės kandidatais universiteto taryboje dirbs jau anksčiau universiteto bendruomenės išrinkti universiteto atstovai: laikinasis rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, Edukologijos fakulteto Edukologijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Malinauskienė, Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėja prof. dr. Diana Šaparnienė, Informatikos, matematikos, e. studijų instituto dekanas prof. dr. Darius Šiaučiūnas, Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros dėstytojas doc. dr. Stasys Tumėnas. Taryboje taip pat bus Šiaulių universiteto studentų atstovybės (ŠUSA) prezidentė, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto studentė Gabrielė Gendvilaitė.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETE – OPTIMISTINĖS PERMAINOS

Esam kitokie, esam draugiški

Dažnai manęs klausia, ar Šiaulių universiteto studentai skiriasi nuo kitų studentų. Nedvejodama at-

STUDENTO GYVENIMAS ĮDOMUS IR RYŠKUS – VERTINK JĮLaikas universitete skrieja dideliu greičiu. Atrodo, neseniai

pati įžengiau pro Šiaulių universiteto vartus – „fuksų“ stovykla, rugsėjo pirmoji, nauji dėstytojai ir neišbandytos veiklos studentų atstovybėje. Dabar be šių veiklų neįsivaizduoju savo kasdienybės.

Kiekvieną rugsėjį mokslo metų ratas sukasi iš naujo. Sutrikę nedrąsiai fakultetų koridoriuose besiblaškančių pirmakursių veidai, paslaugūs dėstytojai, nenumaldomas noras pažinti universitetą ir studentišką veiklą – dalykai, kurie vis iš naujo motyvuoja studentą siekti mokslo aukštumų ir atrasti save įvairiose neakademinėse veiklose. Tiesa, turbūt ne visų studentų galvose sukasi tokios mintys, tačiau tie, kurie realizuoja save, palieka pėdsaką universitete ir įgauna patirties.

sakau: taip! Turbūt maloniausia yra išgirsti iš kitos aukštosios mokyklos studento lūpų žodžius: „Niekur nėra taip smagu ir malonu atvažiuoti pabendrauti ar dalyvauti renginyje kaip pas jus, jautiesi toks savas, kaip

namuose, čia yra patys paprasčiausi ir šilčiausi studentai“. Dabar suprantu, kad dažnai išsakomi žodžiai, jog Šiaulių universitetas „kitoks“, įgauna prasmę.

Puikūs studentų įvertinimai

Aukštųjų mokyklų reitingų stulpelyje Šiaulių universitetas pagal studentų nuomonę šiais metais – antras Lietuvoje. Akivaizdu, teigia-mų dalykų mūsų universitete daugiau. Studentai gerai vertina studijų dėstymo kokybę, infrastruktūros suteikiamas galimybes ir universiteto bendruomenės narių rodomą pagarbą jiems. Visada didžiuodamasi sa-kau, kad studentų ir dėstytojų bendruomenė yra vieninga, o santykiai labai draugiški. Studentai tai mato ir vertina.

Prof. dr. Kristina Svein ir doc. dr. Filipas D. Nordnesas (dešinėje)

Naujoji taryba, palyginti ją su praėjusiąja, bus kitokia. Iki šiol taryba funkcionavo kaip savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucija. Dabar universiteto taryba bus kolegialus universiteto valdymo organas, kuris priims sprendimus visais universiteto valdymo klausimais, išskyrus akademinius klausimus. Mano galva, į tarybą išrinkti tikrai kompetentingi žmonės, kurie pasirengę dirbti universitete ir spręsti svarbius jo valdymo klausimus. Po rektoriaus rinkimų taryba turės nemažai darbų, kurie turės tiesioginės įtakos universiteto strategijai ir tolesnei veiklai. Tikiuosi, kad naujoji universiteto taryba priims vidaus teisės aktus ir aktyviai reikalaus jų įgyvendinimo. Pagrindinis universiteto tarybos, senato bei rektoriaus uždavinys – aktyvus universiteto bendruomenės įtraukimas į aktualių uni-versiteto problemų sprendimą. Sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant

į bendruomenės nuomonę ir skaidriai – tuomet universiteto valdymo mechanizmai veiks sklandžiai. Džiugu, kad tokią poziciją rodė kandidatai į naująją universiteto tarybą.

Šiaulių universiteto laikinasis rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis

Baigti studijas – ne tik įgyti specialybę

Šiais metais baigsiu jau trečią studijų kursą. Gal tai nėra daug, tačiau pastebiu, kad kiekvieną kartą, kada į mūsų universitetą ateina nauji studentai, kartu keičiasi ir universiteto požiūris, studentiška dvasia ir idėjos. Visada džiaugiuosi, kai savo darbotvarkėje matau įrašytus kelis renginius ar įvykius. Reiškia, kad viskas vyksta čia, tik spėk suktis ir dalyvauti.

Dabar studentai gyvena mintimis kuo geriau išlaikyti egzaminus, apsiginti kursinius, baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus. Turbūt baigus universitetą visų studentų norai būna panašūs – dirbti darbą pagal specialybę. Mano nuomone, tik studijuoti neužtenka.

Jei jau studijuoji universitete, į viską žiūrėk plačiai ir visuomeniškai. Būk aktyvus ir atviras kultūrai, menui, mokslui, domėkis viskuo, kas Tave žavi!

Sėkmės ir iki!

Mokslo metų pabaigoje kartais apima liūdesys, kad vasarą visi stu-dentai išsibėgioja – kas išvažiuoja dirbti, kas baigia mokslus, kas grįž-ta atostogauti į savo namus. Stu-dentiškas gyvenimas yra įdomus, naujų potyrių metas. Jis – tik vieną kartą gyvenime toks, beprotišku greičiu lekiantis ir įsimintinas. Po vasaros pertraukos norisi vėl pil-navertiškai pasinerti į universiteto įvykių sūkurį. Kol dar skaičiuo-jame likusius šių metų egzaminus, studentams noriu palinkėti sėkmin-gos sesijos.

Klaidas Palikevičius, Šiaulių universiteto absolventas, UAB „Mantijų karalius“ plėtros vadovas

Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentė Gabrielė Gendvilaitė (kairėje) ir Šiaulių universiteto absolventas Klaidas Palikevičius.

Atkelta iš 1 p.

Studentų atstovybės prezidentė Gabrielė Gendvilaitė

Šiaulių universiteto bibliotekoje organizuotas tarptautinis semina-ras, kuriame apžvelgta Šiaulių universiteto bendrų su partneriais užsienyje studijų programų patirtis. Pranešimus skaitė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto prof. dr. Diana Cibulskienė ir lektorė Oksana Mejerė, Sociali-nės gerovės ir negalės studijų fakulteto projektų vadybininkė Aistė Valatkienė. Svečiams iš užsienio buvo surengtas interaktyvus Šiaulių universiteto mentorių klubo veiklos pristatymas. Savo universitetus pristatė ir tarptautinės veiklos patirtimi pasidalijo svečiai iš Austrijos, Latvijos, Lenkijos, Tur-kijos ir Čekijos universitetų.

Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorės Reginos Kar-velienės teigimu, tokio renginio tikslas yra keistis gerąja patirtimi. „Atvykę kitų šalių atstovai ne tik vedė seminarus, dalinosi savo šalies patirtimi, bet ir aktyviai domėjosi universitetu, Šiaulių miestu, studijomis. Tokiu būdu abi šalys laimi: ir perduoda savo žinias, ir sužino naujų dalykų. O kai pamatai save iš šalies, imi tobulėti“, – sakė R. Karvelienė.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS2014 m. birželisŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 2014 m. birželis4 psl.

Šiaulių universitetas kasmet pavasarį organizuoja tarptautinę ERASMUS mobilumo savaitę. Šiemet devintą kartą surengtoje savaitėje dalyvavo daugiau nei 30 ERASMUS mobilumo programų ir partnerių institucijų atstovų iš Austrijos, Latvijos, Turkijos, Lenkijos, Čekijos, JAV ir Lietuvos, surengta seminarų, įvairių renginių. Šiaulių universiteto dailės galerijoje atidaryta Daugpilio universiteto (Latvija) dailininkių Aleksandros Šlahovos ir Ilzės Volontės kūrybos darbų paroda.

DALIJOSI TARPTAUTINE PATIRTIMI

Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorės pavaduotoja Vita Kušleikienė džiaugėsi, kad šių metų ERASMUS tarptautinio mobilumo savaitės renginiuose nesumažėjo dalyvių. „Matyt, esame įdomūs ir patrauklūs savo partneriams. Vienas iš pagrindinių šios savaitės tikslų – kuo artimiau susipažinti. Nauda ne tik mums, bet ir kitų šalių atstovams, nes bendraudami čia užmezgame naudingus ryšius. Šiaulių universitetas turi per šimtą ERASMUS partnerių, todėl visi stengiasi išnaudoti galimybę susitikti su kolegomis iš kitų šalių. Beje, mūsų dėstytojai, skaitantys

paskaitas kitų šalių universitetuose, taip pat stengiasi dalyvauti kolegų organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose“, – sakė V. Kušleikienė.

Jau trečius metus iš eilės su-rengtas asociacijos „Dizaino fo-rumas“ organizuojamas geriausio lietuviško dizaino kon-konkursas. Dizaino sprendimus vertina žymūs užsienio profe-sionalai, kurie iš visų dalyvių išrenka geriausius. Šiemet tarp geriausiųjų pateko ir Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas Martynas Olšauskas, vienai stambiausių metalo ap-dirbimo įmonių sukūręs kieto kuro vandens šildymo katilo „K-10“ dizainą ir pateikęs nestan-dartinius tokio produkto spren-dimus.

Pelnė tarptautinį įvertinimą

Konkursas „Geras dizainas“ siekia pristatyti visuomenei inovatyvius, kokybiškus naujus gaminius, skatinti profesionalių Lietuvos ir užsienio dizainerių integraciją ir bendradarbiavimą su verslu. Šiaulių universiteto

dėstytojas Martynas Olšauskas, ne pirmus metus bendradarbiaujantis su UAB „Kalvis“, užsimojo sukurti inovatyviais ir moderniais sprendimais paremtą produktą. Europos standarto keliamus reika-lavimus atitinkantis kieto kuro vandens šildymo katilas „K-10“, veikiantis dujų generacijos

Didžiuojamės

TARP „GERAS DIZAINAS 2014“ NUGALĖTOJŲ – ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DĖSTYTOJAS

principu, pasižymi ne tik unikaliu dizainu, bet ir puikiomis eksploatacinėmis savybėmis ir aukštu techniniu lygiu. Sukurtas ne tik šio gaminio dizainas, prie produkto sukūrimo dirbo įvairių sričių specialistai – konstrukto-

riai, technologai. Įmontuota dūmsiurbė, programuojami darbo režimai, aiški grafinė vartotojo sąsaja, įgalinanti greitai surasti ir pakeis-ti reikiamus nustatymus ir daugelį kitų savybių, kurios leidžia moderniai ir saugiai naudotis produktu. Dėl uni-kalaus dizaino ir puikių eksploatacinių savybių katilas išsiskiria iš kitų gamintojų gaminių“, – sakė M. Ol-šauskas. Tam, kad produktas būtų sėkmingai įvestas į rinką, buvo testuojamas Lie-tuvos energijos bandymų

laboratorijoje.

Griežti vertintojų reikalavimai

Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“ teikiamas už 12 geriausių dizaino objektų (objektų kategorija) bei tris nerealizuotus dizaino projektus (projektų kategorija).

Vertinimui objektų kategorijoje teikiamas dizaino objektas priva-lo būti gaminamas serijiniu būdu arba lengvai tiražuojamas. Kon-kursui pateiktus darbus vertina tik užsienio ekspertai. Šiemet ver-tinimo komisijoje dalyvavo danų dizaineriai.

Kiekvienas konkursui teikiamas gaminys turi atitikti griežtus reikalavimus: turi būti inovatyvus, ergonomiškas, funkcionalus ir sau-gus naudoti, ekologiškas ir tvarus, turėti estetinę vertę.

M. Olšausko teigimu, kieto kuro vandens šildymo katilas atitiko visus reikalavimus ir buvo sėkmingai išleistas į tarp-tautinę rinką, eksponuotas tarptautinėse šildymo įrangos parodose Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. „Kuriant gaminio dizainą buvo atlikta tarptautinėse rinkose parduodamų gaminių estetinė ir techninė analizė. Su visa komanda puikiai išnaudojome tiek vizualų produkto apipavidalinimą, tiek techninę charakteristiką, pateikėme nestandartinį sprendimą. Tikimės, kad ateityje rinkai pasiūlysime dar daugiau inovatyvių ir modernių sprendimų“, – sakė Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojas M. Olšauskas.

Prof. dr. D. Cibulskienė: „Jungtinė tarptautinė bakalauro

studijų programa „Ekonomika ir darnus verslas“ kartu su Vroclavo universitetu pradėta vykdyti nuo praėjusių metų rugsėjo. Šiuo metu joje studijuoja 11 studentų, tarp jų – dvi studentės iš Gruzijos ir Rusijos. Studentai, baigę šią studijų programą, turės ne tik ekonomisto kvalifikaciją, bet bus ir darnaus verslo plėtros specialistai, išsiugdę socialinę atsakomybę gamtai, darbuotojui, visuomenei.

JUNGTINĖS STUDIJOS – DIDESNĖS KARJEROS GALIMYBĖS

Užsienio kapitalo įmonės intensyviai diegia šiuos principus savo veikloje, ir Lietuvoje jie tampa vis aktualesni. Specialistų, turinčių ne tik ekonominių žinių, bet ir suprantančių darnaus verslo aspektus, poreikis ateityje augs, todėl ši studijų programa – tiesus kelias į sėkmingą karjerą.

Pirmieji jungtinės studijų pro-gramos absolventai du semestrus studijavo Vroclavo universitete, turėjo galimybę išvykti studijuoti ir / ar atlikti praktiką užsienio įmonėse pagal ERASMUS mainų programą, taip pat patobulino anglų kalbos žinias. Studijos orientuotos į atvejų analizę, probleminį mokymą, lavinami tarptautinės komunikacijos gebėjimai, o baigę studijas absolventai gauna jungtinį dviejų universitetų diplomą.Kitais mokslo metais, t. y. trečią ir ketvirtą semestrus, studentai studijuos Vroclavo universitete. Jau dabar su nekantrumu jie laukia šių studijų metų. Studentai grįš su papildomų žinių bagažu, gilesne tarpkultūrine patirtimi.“

Socialinių mokslų fakultete stojantiesiems siūlomos dvi jungtinės studijų programos: bakalauro studijų programa „Ekonomika ir darnus verslas“, kuri vykdoma kartu su Vroclavo (Lenkija) universitetu, ir magistro studijų programa „Regionų plėtra ir valdymas“ su Pardubicės universitetu (Čekija). Kodėl verta rinktis tarptautines jungtines studijų programas, pasakoja šių programų vadovės, Socialinių mokslų fakulteto profesorės dr. Diana Šaparnienė ir dr. Diana Cibulskienė.

Prof. dr. D. Šaparnienė: „Studijuoti jungtinėje kelių

šalių universitetų magistrantūroje yra verta dėl daugelio aspektų. Pirmiausia, studentams sudaroma plati ir, novatoriška mokymosi aplinka, apjungiamos kelių ša-lių kompetentingų dėstytojų pajėgos. Antra, tyrimai rodo, kad baigus tokias studijas išauga įsidarbinimo galimybės tiek šalies, tiek užsienio darbo rinkose. Trečia, tokios programos prisideda vystant užsienio kalbos ir tarpkultūrines kompetencijas, laužant kultūrinius barjerus.

Pagrindinė pastarojo laikotarpio tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos strategija numato spręsti regioninės politikos klausimus. Ekspertų, valstybės valdymo ir savivaldos lygmens specialistų apklausos rodo, jog regionų plėtros ir valdymo klausimus išmanantys specialistai itin rei-kalingi tiek valstybės valdymo, tiek savivaldos struktūroms. Tai paskatino Viešojo administravimo

katedros mokslininkus inicijuoti jungtinės magistro studijų pro-gramos „Regionų plėtra ir valdymas“ rengimą. Džiaugiamės, kad ilgamečiai mūsų partneriai – Pardubicės universitetas (Čekija) – pritarė šiai idėjai ir prisijungė prie bendro projekto.

Baigę šias studijas absol-ventai galės dirbti regionų socio-ekonominės plėtros analitikais, konsultantais, regionų vystymo programų ir projektų rengėjais bei koordinatoriais, kompetentingai spręsti regionų plėtros, regio-ninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, prisidėti prie socialinės ir ekonominės pažangos regionuose.

Dalis studijų vyks Pardubicės universitete, kur puoselėjami stip-rūs universiteto ir valdžios in-stitucijų bendradarbiavimo ryšiai, tad studentams atsiveria galimybės pasitikrinti žinias praktinėje veik-loje, bendradarbiauti su regionų plėtros specialistais ne tik Lietuvo-je, bet ir Čekijoje.

Tarptautinės studijos – iššūkis ir dėstytojams, tačiau tam mes intensyviai ruošėmės visus me-tus – vyko seminarai, stažuotės. Ypač džiaugiamės, kad programą viešinti galime moderniomis priemonėmis – sukurtoje svetainėje jau dabar skelbiama informacija apie dėstytojus, studijų turinį. Visas naujienas apie programą galima rasti interneto svetainėje jointregion.su.lt arba socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „JointRegion.“

Studijų metai – patys reikšmingiausi žmogaus gyvenime: įgyjama visokeriopos patirties ir žinių, pasirengiama profesinei karjerai, pakeliaujama ir pamatoma pasau-lio – daugelis alumnų šį laikotarpį prisimena kaip patį spalvingiausią ir smagiausią. Lojalumą universitetui ir pasitenkinimą studijomis patvirtina ir esami studentai: jau keleri metai iš eilės įviriuose reitinguose Šiaulių universite-tas pagal studentų vertinimą užima antrą ar trečią vietą.

Pradėti naują gyvenimo etapą nėra taip lengva, kaip atrodo, reikia nemažai pastangų ir užsispyrimo, tikėji-mo tuo, ką darai, ir noro siekti geriausio. Ar bus studijų metai produktyvūs ir nepakartojami, priklauso ir nuo Tavęs.

Šiaulių universitetas – abiturientams

Būti studentu yra smagu

Ką galima studijuoti nemokamai pagal tikslinį fi-nansavimą?

Daugiausiai tikslinio finansavimo vietų šiemet atiteko informatikos programai (18), lietuvių filo-logijos ir specialiosios pedagogikos programoms skirta po 10 vietų, informatikos inžinerijos ir kūno kultūros programoms – po 5 vietas, finansų valdymo programai – 4 vietos, taikomosios dailės ir verslo bei audiovizualinio meno programoms – po 1 vietą.

Kam ir kodėl naudingas tikslinis finansavimas?Skirdama tikslinį finansavimą valstybė paremia sto-

jančiuosius, pasirinkusius valstybei būtinas specialy-bes. Pasirašoma trišalė sutartis tarp studento, darb-davio ir universiteto.

Studentas, gavęs tiksliniu būdu finansuojamą vietą, galės studijuoti nemokamai visą studijų laikotarpį, įgis praktinės patirties pasirinktoje įmonėje, o baigęs studijas turės toje įmonėje garantuotą darbo vietą pa-gal įgytą specialybę ne trumpiau kaip trejus metus.

Ką galima nuveikti jau dabar?Tikslinio finansavimo mechanizmas pradeda veikti

paskelbus tikslines vietas, o finišuoja liepos pabaigo-je–rugpjūčio pradžioje. Tačiau abiturientai jau dabar gali kreiptis į Šiaulių universiteto Studijų tarnybą (tel. (8 41) 595 755, el. p. studijuok@su.lt) arba į Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovybę, įsikūrusią Šiau-lių universiteto bibliotekoje (konsultacijos teikiamos kasdien telefonu (8 41) 595 755 ir el. paštu priemi-mas@su.lt, o kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.30 val. iki 17 val. atvykus adresu Vytauto g. 84, 409 aud.), patarimo ir gauti informacijos apie tiksliniu būdu fi-nansuojamas studijas.

Susidomėjusius tiksliniu finansavimu kviečiame jau

TIKSLINIS FINANSAVIMAS – GALIMYBĖ STUDIJUOTI NEMOKAMAI

dabar apsilankyti adresu www.su.lt → Stojantiesiems → Tikslinis finansavimas ir užpildyti išankstinę kan-didatų į tiksliniu būdu valstybės finansuojamas studijų vietas anketą. Nors kreipimosi laikas dar negarantuoja tikslinės vietos, tačiau galima išnaudoti kitas galimy-bes: išreikšti savo valią, daugiau sužinoti apie tikslinį finansavimą, darbdavius ir įmones, kuriose siūlomos darbo vietos, be to, gauti konkretų pasiūlymą studijuo-ti nemokamai ir nesukti galvos dėl darbo vietos baigus studijas.

Kas gali pretenduoti į tikslinę vietą?Aktualu būsimiems studentams yra tai, kad į tik-

sliniu būdu finansuojamą vietą gali pretenduoti visi, sėkmingai baigę mokyklas. Šiemet iš stojančiųjų, skirtingai negu pernai, nebebus reikalaujama turėti ne mažesnį kaip 12 konkursinį balą.

Paprastai pretendentus į tikslines studijų vietas at-sirenka pati aukštoji mokykla, o sprendimas priima-mas bendru sutarimu su darbdaviais. Darbdaviams svarbu, kad pretendentai į tikslines vietas būtų atvy-kę iš tų pačių ar gretimų rajonų, kuriuose įsteigtos jų įmonės, ir norėtų ten sugrįžti arba sutiktų vykti dirbti į kitą siūlomą regioną. Be to, jie pageidauja, kad stojantysis būtų iš anksto pasidomėjęs įmonės (jeigu nurodoma konkreti įmonė) veikla, įvertinęs savo tinkamumą konkrečiam darbui. Stojančiųjų taip pat laukia pokalbis su universiteto atstovais ir darb-daviais.

Daugelis klaidingai mano, kad jeigu nepretenduoji į studijų krepšelį, negali mokytis nemokamai. Ne-tiesa, tikslinis studijų finansavimas suteikia tokią galimybę kiekvienam abiturientui ar anksčiau mokyklą baigusiam jaunuoliui. Svarbiausia būti apsisprendusiam, motyvuotam konkrečioms studi-joms ir puikiai žinoti, ko sieki.

Šiaulių universitetui Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2014-ais metais skirtos 54 tiksliniu būdu finansuojamos studijų vietos. Tikslinį finansavimą gavo 8 studijų programos. Šių studijų programų preliminarias sutartis pasirašė 35 įmonės, iš kurių 18 yra viešojo sektoriaus, 17 – privataus sektoriaus.

Universitetas reikalingas regionui

Viešojo administravimo katedros organizuotame JAV mokslininkų ir praktikų seminare ,,Viešųjų finansų valdymo patirtys JAV: ko galime pasimokyti?“ prof. K. A. Krizas akcentavo: „Verslas pasirenka

JAV FINANSŲ EKSPERTAS: STUDENTAI – MŪSŲ ATEITIS

kurtų darbo vietas“, – teigė finansų specialistas. Šiaulių universitetas, anot profesoriaus, ruošdamas specialistus turi atkreipti dėmesį į regiono poreikius.

Šiauliai, pasak profesoriaus, puikus miestas, neturintis lygintis su didžiausiais šalies miestais, nes yra gerai išvystytas, turi gerą infrastruktūrą, visas sąlygas plėsti

Šiaulių universitete gegužę studentai ir dėstytojai turėjo progą susipažinti su žymiu JAV finansų specialistu prof. Kenetu A. Krizu (Kenneth A. Kriz). Vičitos valstybiniame universitete (Wichita State University) dirbantis profesorius specializuojasi viešųjų finansų srityje, studentams dėsto paskaitas apie kiekybinių tyrimų metodologiją. Solidžios patirties sukaupęs mokslininkas negailėjo savo žinių ir sutiko pasidalinti mintimis apie Lietuvą, studentus ir kaip sėkmingai sukurti savo verslą.

kad šie jauni žmonės po studijų nepuls bėgti į didesnius miestus ar kitas šalis, kur konkurencija yra dar didesnė, o pasiliks čia ir kurs sau ir kitiems darbo vietas, strategiškai mąstys apie šio gana turtingo regiono ateitį. Turite sudaryti visas sąlygas jauniems žmonėms pasilikti“, – savo įžvalgas dėstė finansų specialistas.

Svečias pabrėžė, kad lietuviams netrūksta nei gebėjimų, nei žinių kurti savo verslą. Tačiau, anot jo, neretai visiems pritrūksta drąsos ir galimybių realizuoti savo su-manymus.

JAV finansų ekspertas, pa-klaustas, kokia turėtų būti sėkminga verslo formulė, akimirką šyptelėjo, tačiau remdamasis savo pristatymu rimtai pabrėžė, kad Lietuva pasaulyje atpažįstama kaip darbšti ir nemenką darbo jėgą turinti tauta.

rajoną, todėl jūsų šalis turi sudaryti palankias sąlygas tokiai veiklai plėstis. Tam reikia produktyvios darbo jėgos, išsilavinusių žmonių, puikių vadovų. Universitetai bet kurioje šalyje yra svarbus rodiklis, todėl ne išimtis ir Lietuva. Čia reikalingi išsilavinę, protingi žmonės, kurie visoje šalyje, ne tik didžiausiuose miestuose, dirbtų ir

veiklas regione. Tik reikėtų žymiai daugiau iniciatyvos ir užsienio investicijų.

Jaunam verslui reikia drąsos

Profesorius negailėjo gerų žodžių Šiaulių universiteto bendruomenei, gyrė studentus. „Studentai yra labai protingi, daug dėmesio skiria mokslams. Didžioji dalis JAV studentų neturi galimybių skirti viso savo laiko mokslams, nes privalo dirbti. Lietuvoje nemažai jaunimo studijuoja nemokamai, todėl nereikia sukti galvos, kaip užsimokėti už mokslą“, – aiškino prof. K. A. Krizas.

Paskaitų metų dėstydamas socialinės srities magistrantams ir doktorantams, profesorius įžvelgia labai smalsius, aktyvius, noriai klausiančius studentus. „Tikiuosi,

Šiais mokslo metais Šiaulių universitete studijavo apie 4 700 kūrybingų ir veržlių jaunuolių. Populiariausios tarp stojančiųjų buvo verslo administravimo, kūno kultūros, kineziterapijos, informatikos, viešojo ad-ministravimo, finansų valdymo bakalauro studijų programos. Stojantieji į magistrantūros studijas dažniausiai rinkosi finansų ir investicijų ekonomikos, viešojo valdymo, dailės, ekonomikos ir edukologijos programas. O ką rinksiesi Tu? Daugelio universiteto alumnų ir esamų studentų patirtis sako: rinkitės tai, kas jus labiausiai traukia, kas jus domina, kuo norėtumėte užsiimti savo gyvenime.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytoją Martyną Olšauską.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS2014 m. birželisŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 2014 m. birželis

2014 m. BAKALAURO STUDIJOS ŠIAULIŲ UNIVERSITETE

K o n s u l t u o k i t ė s :

I. BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISEkologija ir aplinkotyra NL (4 m.), I (5,5 m.) Kineziterapija (jungtinė su Klaipėdos universitetu studijų programa) NL (4 m.)Rekreacinė miškininkystė NL (3,5 m.), I (5 m.)

1. Biologija (0,4)2. Chemija arba matematika (0,2)3. Istorija / geografija / informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / matematika / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

II. FIZINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISInformatika* (specializacijos: kompiute-rinių sistemų administravimas, multi-medijos sistemos, programų sistemos) NL (4 m.), I (5,5 m.)

1. Matematika (0,4)2. Informacinės technologijos arba fizika (0,2)3. Fizika arba informacinės technologijos / istorija / geografija / chemija / biologija / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Finansų matematika NL (4 m.)Matematika (gretutinės kryptys: ekonomi-ka, informatika) NL (4 m.)

1. Matematika (0,4)2. Informacinės technologijos arba fizika (0,2)3. Istorija / geografija / informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / matematika / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Optometrija NL (4 m.) 1. Fizika (0,4)2. Matematika (0,2)3. Istorija / geografija / informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / matematika / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

III. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISAnglų filologija (gretutinė kryptis – vertimas raštu) NL (4 m.)

Anglų filologija ir kita užsienio kalba (ispanų, vokiečių) NL (4 m.)

1. Užsienio kalba (0,4)2. Istorija (0,2)3. Matematika / biologija / antroji (kita) užsienio kalba (užsieniečiams – gimtoji kal-ba) / informacinės technologijos (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Istorija NL (4 m.) 1. Istorija (0,4)2. Geografija (0,2)3. Matematika / biologija / užsienio kalba (užsieniečiams – gimtoji kalba) / informac-inės technologijos (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Lietuvių filologija ir komunikacija (specializacija – ryšiai su visuomene) NL (4 m.)

Lietuvių filologija*(gretutinė kryptis – pedagoginės studijos) NL (4 m.)

1. Lietuvių kalba ir literatūra (0,4)2. Istorija (0,2)3. Matematika / biologija / antroji (kita) užsienio kalba (užsieniečiams – gimtoji kalba) / informacinės technologijos (0,2)4. Pirmoji užsienio kalba (0,2)

IV. MENŲ STUDIJŲ SRITIS2

Audiovizualinis menas* NL (4 m.)Dailė (specializacija – grafika) NL (4 m.)Estrados menas (specializacija – pramogų kultūros animavimas) NL (4 m.)Taikomoji dailė ir verslas* NL (4 m.)Vizualinių komunikacijų menas NL (4 m.)

1. Stojamasis egzaminas (0,7)2. Istorija / užsienio kalba / biologija / matematika / informacinės technologijos (0,1)3. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Dailė ir dizainasMuzika

(Žr. socialinių mokslų studijų sritį)

V. SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISDailė ir dizainas2 NL (4 m.), I (5,5 m.)Muzika2 (specializacijos: garso režisavimas, pop-muzika, renginių vadyba) NL (4 m.)

Privalomas motyvacijos įvertinimas 1. Stojamasis egzaminas (0,6)2. Istorija / geografija / matematika / užsie-nio kalba / informacinės technologijos (0,2)3. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Edukologija (specializacija – šeimos peda-gogika ir vaiko teisių apsauga) NL (4 m.)Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas NL (4 m.), I (5,5 m.)Socialinė pedagogika (specializacija – pe-dagoginis psichologinis konsultavimas) NL (4 m.), I (5,5 m.)

Privalomas motyvacijos įvertinimas 1. Istorija (0,4)2. Matematika arba informacinės tech-nologijos (0,2)3. Geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos arba matematika (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Specialioji pedagogika* (specializacija – logopedija) NL (4 m.)

Tarties patikrinimas3 Privalomas motyvacijos įvertinimas 1. Istorija (0,4)2. Matematika arba informacinės tech-nologijos (0,2)3. Geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos arba matematika (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Kūno kultūra* (specializacijos: sporto pedagogika, sporto vadyba) NL (4 m.), I (5,5 m.)

Privalomas motyvacijos įvertinimas 1. Sporto pasiekimai (0,4)4

2. Biologija (0,2)3. Istorija / geografija / informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / matematika / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Ekonomika (specializacijos: buhalterinė apskaita, fi-nansai ir bankininkystė, logistikos ekono-mika) NL (3,5 m.), I (5 m.)Ekonomika ir darnus verslas (jungtinė su Vroclavo (Lenkija) universitetu studijų pro-grama anglų kalba) NL (3,5 m.)Finansų valdymas* (specializacijos: as-meninių finansų valdymas, įmonės finansų valdymas, viešojo sektoriaus subjektų fi-nansų valdymas) NL (3,5 m.), I (5 m.)Verslo administravimas (specializacijos: finansų valdymas, logistikos valdymas, marketingo valdymas, personalo valdymas) NL (4 m.), I (5,5 m.)

1. Matematika (0,4)2. Istorija (0,2)3. Geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos / biologija (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Socialinis darbas ir socialinė reabilitaci-ja (jungtinė su Rėzeknės (Latvija) aukštąja mokykla studijų programa lietuvių ir anglų kalbomis) NL (4 m.)Sveikatos edukologija (specializacijos: judesio korekcijos ugdymas, visuomenės sveikatos ugdymas; gretutinė kryptis – pedagoginės studijos) NL (4 m.), I (5,5 m.)Viešasis administravimas (specializaci-jos: strateginis valdymas, viešojo sektoriaus ekonomika, viešojo valdymo teisė) NL (3,5 m.), I ( 5 m.)

1. Istorija (0,4)2. Matematika arba informacinės tech-nologijos (0,2)3. Geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos arba matematika (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

VI. TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISAplinkos ir profesinė sauga NL (4 m.), I (5,5 m.)

1. Matematika (0,4)2. Chemija arba fizika (0,2)3. Istorija / geografija/ informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / kompetencijų, siekiant įgyti kvalifikaciją, įvertinimas5 / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Elektronikos inžinerija (specializacijos: kompiuterių inžinerija, medicininė elektronika, telekomunikacijos) NL (4 m.), I (5,5 m.)Elektros inžinerija (specializacijos: automatikos sistemų inži-nerija, elektros energetikos inžinerija) NL (4 m.), I (5,5 m.)Mechanikos inžinerija (specializacijos: mechatronika, smulkių įmo-nių gamyba ir verslas) NL (4 m.), I (5,5 m.)Statybos inžinerija NL (4 m.), I (5,5 m.)

1. Matematika (0,4)2. Fizika (0,2)3. Istorija / geografija/ informacinės tech-nologijos / fizika / chemija / biologija / kompetencijų, siekiant įgyti kvalifikaciją, įvertinimas5 / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Informatikos inžinerija* (specializacijos: informacinės technologijos, informacinių sistemų inžinerija) NL (4 m.), I (5,5 m.)

1. Matematika (0,4)2. Informacinės technologijos (0,2)3. Istorija / geografija/ informacinės tech-nologijos / fizika / chemija / biologija / kompetencijų, siekiant įgyti kvalifikaciją, įvertinimas5 / užsienio kalba (0,2)4. Lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Santrumpos: NL – nuolatinė studijų forma, I – ištęstinė studijų forma.* Šioms studijų programoms yra skir-tas valstybės tikslinis finansavimas.

1 2014 m. konkursinio balo pagrindiniai kriterijai: 1. Pirmojo dalyko brandos arba sto-jamojo egzamino (pasiekimų) įverti-nimas.2. Antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys.3. Trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys.4. Lietuvių kalbos ir literatūros bran-dos egzamino įvertinimas.Pastaba. Trečiasis dalykas neturi sutap-ti su pirmuoju ar antruoju dalyku.2 Stojant į menų studijų srities progra-mas bei socialinių mokslų studijų sri-ties dailės ir dizaino ir muzikos studijų programas, konkursinį balą sudaro stojamojo egzamino ir dviejų bran-dos egzaminų arba atitinkamai per-skaičiuotų metinių pažymių (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką) įvertinimas. 3 Tarties patikrinimas balais nevertina-mas, bet neišlaikius įskaitos konkurse dalyvauti neleidžiama.4 Sporto nacionaliniai ir tarptautiniai pasiekimai pagal dešimtbalę skalę vertinami remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta tvar-ka, atsižvelgus į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus.5 Kompetencijų, įgytų siekiant Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygio kvali-fikacijos, teorijos ir praktinio darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis perskaičiuojamas kaip valstybiniai brandos egzaminai pagal aprašo 13 punktą (tačiau nedalijama iš 10).

Domiesi edukologija, norėtum studijuoti kūno kultūrą ar ikimokyklinio ugdymo pedagogiką ir priešmokyklinį ugdymą? Nerandi atsaky-mo į rūpimus klausimus? Kreipkis į Edukologi-jos fakulteto konsultantę Redą Jonelienę el. p. reda@ef.su.lt.

Brangini gimtąją kalbą? O gal domina užsienio kalbos studijos ar istorija? Nori būti ryšių su visuomene specialistas? Tavo keliai veda į Hu-manitarinį fakultetą. Klausk visko, kas įdomu, fakulteto konsultantės Redos Toleikienės el. p. toleikiene@hu.su.lt.

Kas geriau: matematika ar informatika? O gal visgi patrauklesnė finansų matematika? Kuo jos skiriasi ir kur pritaikomos? Į šiuos klausimus geriausiai atsakys Informatikos, matematikos, e. studijų instituto matematikė Neringa Klovienė el. p. kloviene@gmail.com arba informatikas Mindaugas Stoncelis el. p. stoncelis@su.lt.

Jei esi „menukas“, vadinasi, svajoji apie audiovizualinį meną, dailę, dizainą. O gal apie estrados meną, muziką, taikomąją dailę ir verslą arba vizualinių komunikacijų meną? Pasirinkti padės ir vertingą patarimą duos įvairių meno sričių dėstytojai, kurių kontaktus rasi Šiaulių universiteto svetainėje adresu www.su.lt-Stojantiesiems-Konsultuoja dėstytojai.

Nori rūpintis kitais žmonėmis? Tuomet kviečiame studijuoti Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete kineziterapiją, so-cialinę pedagogiką, specialiąją pedagogiką ir sveikatos edukologiją. Čia socialinis darbas ir socialinė reabilitacija dėstoma anglų kalba. Sudomino? Sužinok daugiau iš fakulteto kon-sultanto Egidijaus Elijošiaus el. p. egelijo@cr.su.lt.

Galėtum užsiimti prekyba, organizuoti, priimti svarbius sprendimus? Reiškia, turi studijuoti socialinius mokslus. Ekonomika, finansų val-dymas, viešasis ir verslo administravimas, ekonomika ir darnus verslas anglų kalba – vi-sas studijų programas rasi Socialinių mokslų fakultete. Jeigu nepakanka informacijos, parašyk konsultantei Ritai Toleikienei el. p. rita.t@inbox.lt.

Ypač paklausios studijų programos: nuo gamtos mokslų (aplinkos ir profesinė sauga, ekologija ir aplinkotyra, optometrija, rekreacinė miškininkystė) iki technologinių specialybių (elektros inžinerija, elektronikos inžinerija, in-formatikos inžinerija, mechanikos inžinerija, statybos inžinerija). Išsirinkti padės ir suteiks išsamesnę informaciją konsultantas Nerijus Ra-manauskas el. paštu n.ramanauskas@tf.su.lt.

BŪSIMASIS STUDENTE, jau apsisprendei, kurią studijų programą rinksies, tačiau dar norėtum kai ką sužinoti apie studijas? Konsultuokis su Šiaulių universiteto dėstytojais!

El. p. studijuok@su.lt Tel. (8 41) 595 755 www.su.lt

Daugiau informacijos yra interneto svetainėje adresu www.su.lt/stojantiesiems

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

HUMANITARINIS FAKULTETAS

INFORMATIKOS,MATEMATIKOS IR

E. STUDIJŲ INSTITUTAS

MENŲFAKULTETAS

TECHNOLOGIJOS IR GAMTOS MOKSLŲ

FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ

FAKULTETAS

SOCIALINĖS GEROVĖS IR

NEGALĖS STUDIJŲFAKULTETAS

Žinok, kas tau (ne)tinkaSpecialybės pasirinkimas – ne-

lengvas uždavinys kiekvienam, baigusiam mokyklą. Nesvarbu, ar žinai, kuo būsi, ar dar tik svarstai, kuo norėtum tapti. Anot D. Leimonaitės, svarbiausia išsi-aiškinti, kas tau patinka, ko nori ir kam esi gabus. „Nereikia skubėti, svarbiausia – nepanikuoti ir nesiblaškyti, žinoti, kas tau artima, ir tada sprendimai ateina patys“, – pataria Menų fakulteto absolventė.

Dovilė audiovizualinio meno studijas Šiaulių universitete pasi-rinko jau baigusi profesinę mokyklą, kurioje gilinosi į floristiką ir reklamos gamybą. „Tada, kai supratau, kad tikrai noriu studijuoti šią specialybę ir ji puikiai atspindės mano polinkį į meną, neliko dvejonių. Juk nuo pat mažens buvau kūrybinga“, – plačiai besišypsodama sako viena iš „MŪZI“ savininkių. G. Ščeponavičienė taip pat neturėjo tikslaus plano, kuo norėtų tapti.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 2014 m. birželis

Valstybės remiamos paskolos studentams

Mokančius už studijas studentus remia valstybė, kuri siūlo įvairių paskolų rūšių. Kelios iš jų skirtos studijų kainai sumokėti (pervedama į aukštosios mokyklos sąskaitą pa-gal pateiktą prašymą) ir gyvenimo išlaidoms (2014 m. maksimali suma 3 250 Lt, pervedama lygiomis dali-mis kas mėnesį į asmeninę sąskaitą). Kiekvienais mokslo metais studen-tas gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą (VSF) dėl naujos paskolos. Paskolą reikės pradėti grąžinti praė-jus 1 metams po studijų baigimo ar nutraukimo. Valstybės remiama pa-skola yra paskola su valstybės garan-tija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų. Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas galima rasti VSF tinklalapyje adresu www.vsf.lt.

Gerai mokaisi – gali pretenduoti į stipendiją

Studentai, kurie stoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir stodami surenka aukščiausius kon-kursinius balus, gali pretenduoti į studijų stipendiją. Geriausiai be-simokantiems Šiaulių universiteto pirmosios ir antrosios studijų pa-kopų studentams mokamos skati-namosios, vienkartinės, socialinės stipendijos. Socialines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.

Pasirinkusiems pedagogikos ir andragogikos studijų krypčių pro-gramas, skirtas pedagogams rengti, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos tikslinės stipendijos. Universiteto stipendijų fondo lėšos skiriamos skatinamosioms (už pasiekimus) ir

vienkartinėms stipendijoms su sąly-ga, kad neturite akademinių skolų.

Studentai turi teisę gauti ir kitų tipų stipendijas, tarp jų ir vardi-nes (pvz., Carol Martin Gruodis atminimo fondo stipendija), ku-rios skiriamos talentingiems, ypač pasižymėjusiems universiteto stu-dentams studijų metu ir (ar) moks-linėje kūrybinėje ar meno, sporto veikloje.

Socialinė parama mokantiems ir nemokantiems už studijas

Socialinę stipendiją gali gauti tiek studijuojantys valstybės finan-suojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytas sąlygas. Socialinės stipendijos dydis šiuo metu yra 390 Lt per mėnesį. Ši suma pervedama į asmeninę studento sąskaitą kiekvieno mėnesio pabaigoje iki semestro pabaigos. Informaciją apie socialines stipendi-jas teikia Valstybinis studijų fondas savo tinklalapyje (www.vsf.lt).

Studentams, derinantiems stu-dijas ir šeimą, socialinę pagalbą teikia ir Šiaulių universitetas pagal savo patvirtintą tvarką.

PINIGŲ STYGIUS – NE PRIEŽASTIS ATSISAKYTI STUDIJŲKaip remiami neįgalūs

studentai?

Neįgaliesiems, atitinkantiems vi-sas įstatymų numatytas sąlygas, irgi teikiama svari finansinė pagalba: mokama tikslinė išmoka kas mėnesį specialiesiems poreikiams tenkinti (šiuo metu 180 Lt) ar tikslinė išmo-ka už kiekvieną semestrą studijų iš-laidoms iš dalies kompensuoti (šiuo metu 416 Lt). Paramos teikimą ko-ordinuoja Neįgaliųjų reikalų depar-tamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Daugiau informa-cijos galite rasti departamento interneto svetainėje (www.ndt.lt).

Tikslinę išmoką tik studijų reik-mėms, t. y. prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms, būtinoms studijų prieinamumui didinti, gali skirti ir Valstybinis studijų fondas. Šios išmokos dydis – 520 Lt per mėnesį. Išsamesnę informaciją rasite www.vsf.lt.

Ką dar pravartu žinoti?

Reikėtų žinoti, kad už studijas mo-kantys studentai po kiekvienų studijų metų dalyvauja studijų rezultatų paly-ginime ir gali pretenduoti užimti vals-tybės finansuojamą vietą, kai atsiranda laisvų.

Svarbu ir tai, kad pirmosios pako-pos (bakalauro) studentai, pasiekę ge-

riausių studijų rezultatų, turi galimybę susigrąžinti dalį už studijas sumokė-tos kainos. Pasibaigus mokestiniams metams galima susigrąžinti dalį paja-mų mokesčio, jeigu įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir / ar suteikia-ma pirma kvalifikacija (plačiau www.vmi.lt).

Sumokėtos studijų kainos dalis gali būti kompensuojama nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mo-kymus baigusiems studentams. Ji skiriama baigusiems pirmus dvejus pir-mosios pakopos studijų metus (ištęstinių studijų atveju – baigus pirmąją pusę studijų programos), trečiuosius studijų metus iki pirmosios pakopos pabaigos (ištęstinių studijų atveju – baigus antrąją pusę studijų programos), baigusiems antrosios pakopos studijas.

O išeivijos ir lietuvių kilmės studi-juojantys užsieniečiai du kartus per metus gali teikti prašymus socialinei išmokai ir stipendijai už studijų rezul-tatus gauti.

Parama ir lengvatos studentams plačiau aptartos Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje (www.vsf.lt) ir Šiaulių universiteto interneto svetainėje (www.su.lt). Domėkitės ir drąsiai siekite savo svajonės – tam yra visos sąlygos ir finansinės galimybės.

KĄ STUDIJUOJA ERASMUS STUDENTAIIR KĄ MANO APIE STUDIJAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETE?

HeeAe Cho (Korėja):

„Studijuoju socialinę pedagogiką Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete. Pasirinkau būtent šią specialybę, nes nuo mažens esu bendraujantis ir draugiškas žmogus, todėl padėti kitiems, esu įsitikinusi, yra mano pašaukimas. Atvykti į Lietuvą pagal ERASMUS sutikau nedvejodama, ši šalis man visada atrodė egzotiška ir nepažįstama. Esu maloniai nustebinta, kad čia tokia laisva studijų atmosfera, visada per paskaitas galiu išsakyti savo nuomonę, jaustis laisvai. Labiausiai patinka dalyko „Tarpkultūrinė verslo ir organizacijų komunikacija“ paskaitos, nes sužinome daug naujo apie kitas kultūras, dalinamės ir savo patirtimi.“

Studentiškas tostas už tėvus: „Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės“.

Duokite studentui atramos tašką ir jis... užmigs.

Nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas.

Visos studentų kartos, kurioms nesiseka, keikia Lopitalį, kuris čia visai nekaltas.

Pagal atliktą apklausą galima tvirtai teigti, jog 65 proc. psichologijos kurso studenčių tikisi ištekėti iš meilės, 33 proc. – pagal išskaičiavimą ir tik 2 proc. ruošiasi dirbti psichologėmis.

Egzaminas. Egzaminuojantis profesorius klausia:– Gerbiami kolegos, klausimas 10-čiai balų: kokios

spalvos vadovėlis?Visi studentai susigūžę tyli...– Gerbiami kolegos, klausimas aštuonetukui: kokia

mano pavardė? Niekas nežino...– Gerbiami kolegos, klausimas šešetukui: kokio

dalyko egzaminas?Visi tyli...Profesorius:– Aišku. Egzamino perlaikymas po savaitės. Ačiū, viso

gero.Du studentai tarpusavyje, sukandę dantis:– Ot niekšas, nu duoda šiandien...

Linksmai

Deimantė Zakarevičiūtė

Šiaulių universiteto studentai turi daug galimybių išvykti studijuoti į kitų šalių universitetus, o užsienio studentai vis dažniau renkasi studijas pas mus.

Universitetas yra pasirašęs 140 dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš 40 valstybių, o ERASMUS programa vykdoma su 95 aukštosiomis mokyklomis iš 27 Europos valstybių.

Edgars Sepovalovs (Latvija):

„Studijuoju istoriją Humanitariniame fakultete. Istorija domėjausi nuo mažens ir ji gerai sekėsi vidurinėje mokykloje, todėl neabejodamas nusprendžiau pasirinkti studijuoti istoriją universitete. Pasinaudojau galimybe atvykti pagal ERASMUS mainų programą į Šiaulių universitetą ir likau patenkintas. Palyginti su mano universitetu Latvijoje, Šiaulių universitetas yra didesnis ir išsidėstęs viename mieste, jame studijuoja daugiau studentų. Istorijos modulius, dėstomus ERASMUS studentams, vertinčiau tik teigiamai. Per paskaitas daug sužinojau apie jūsų šalies istoriją, džiaugiuosi, kad turite tokią turtingą istoriją, visuomet įdomu ją palyginti su Latvijos istorija.“

Ahmet Cihat Bulut (Turkija):

„Studijuoju elektronikos inžineriją Technologijos ir gamtos mokslų fakultete. Šią specialybę pasirinkau, nes visada domėjausi fizikos mokslais. Studijuoti pagal ERASMUS mainų programą Šiaulių universitete pasirinkau todėl, kad mano šalies studentai, grįžę iš Lietuvos, dalijosi tik gerais atsiliepimais apie studijas ir jų kokybę. Džiaugiuosi, kad įgytas žinias panaudosiu grįžęs namo, nes studijų dalyko moduliai yra labai panašūs. Norėčiau pagirti Šiaulių universiteto dėstytojus už supratingumą, jie puikiai išdėsto modulio dalyką, yra reiklūs.“

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 9 psl.2014 m. birželis

ĮKVEPIANČIOS GYVENIMO PAMOKOS Kuri profesija garantuoja sėkmę? Kokius mokslu rinktis, kad visuomet turėtum darbą ir gerai

uždirbtum? Ką mokytis, kad karjera būtų sėkminga ir svaiginama? Būtent tokie ir panašūs klausimai iškyla jauniems žmonėms, kurie, baigę mokyklas, renkasi savo gyvenimo kelią. Šiaulių universiteto alumnai Jums atsakys: kiekviena profesija suteikia šansų, viskas priklauso nuo paties žmogaus ir jo ryžto, užsispyrimo ir pasiryžimo siekti tikslo.

Alumnų sėkmės istorijos

turiu užsispyrimo eiti iki galo“, – atviravo jis.

Pataria planuoti ateitįJaunasis seniūnas abiturientams pataria nebijoti nežinoti, tačiau primygtinai siūlo labai rimtai planuoti savo ateitį. „Natūralu, kad kiekvienam rūpi skirtingi dalykai. Nesame visi vienodi, todėl profesijos pasirinkimas – individualus dalykas. Tačiau dažnai pasitaiko, kad nežinai, kuo nori būti. Manau, tai nėra tragedija, jeigu turi pomėgių, aktyviai leidi laisvalaikį, domiesi aplinka. Tačiau jei trokšti tapti sėkmingu žmogumi ir puikiu savo srities žinovu, turi nuolat kryptingai planuoti, fiksuoti savo pasiekimus, daryti išvadas ir visada turėti atsarginį variantą“, – patarė mokiniams.

Dovilė Leimonaitė ir Gabrielė Ščeponavičienė – Šiaulių universiteto Menų fakulteto absolventės

Nugalėk baimę ir bandyk dar kartą

„Ieškoti savo kelio yra natūralus ir neišvengiamas procesas“, – susižvalgiusios pritaria viena kitai Šiaulių universiteto Menų fakulteto absolventės – Gabrielė

Vidas Jaškauskas – Technologi-jos ir gamtos mokslų fakulteto alumnas

Viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo

Vidas Jaškauskas baigdamas mokyklą nežinojo, kuo bus, ta-čiau šią nežinomybę atsvėrė noras tobulėti ir nuojauta, kad konkreti sritis pažers galimybių kilti karjeros laiptais. Šiuo metu Šiaulių universiteto absolventas sėkmingai dirba svarbių klientų projektų vadovu UAB „Eternit Baltic“ ir aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis.

Deividas Petrolevičius – Socia-linių mokslų fakulteto absolventas

Visuomet turėk atsarginį variantą

Tai, kad vieną dieną taps Rėkyvos seniūnu ir bus reikšmingas asmuo miesto valdymo procesuose, Šiaulių

Lina Bičiuolytė-Račė – Socia-linės gerovės ir negalės studijų fakulteto absolventė

Karjera tik įsibėgėja

Lina Bičiuolytė-Račė nuo mažens svajojo būti menininkė, tačiau, kai atėjo laikas rinktis, pasirinko specialiosios pedagogikos ir kū-no kultūros studijas. Šiandien Šiaulių universiteto absolventė nesigaili dėl tokio gyvenimo posūkio ir džiaugiasi, kad kadaise iš „pilkos“ mokinės virto aktyvia, savimi pasitikinčia studente, ku-rios karjeros startas sėkmingai įsibėgėjo, o finišo tiesiosios dar tikrai nematyti.

„Sveiki, kolegos“ suteikė sparnusMokykloje Lina nebuvo tokia

aktyvi. Ji prisiminė, jog nė negalėjo įsivaizduoti savęs, kalbančios prieš auditoriją ar vedančios renginį, tačiau įstojusi į universitetą su-prato, kad nėra už ko slėptis, todėl greitai „persilaužė“. „Spyrį, raginantį eiti, daryti ir kalbėti, gavau universitete – būtent todėl pasiekiau puikių rezultatų savo karjeroje“, – sakė ji. Studijuoti sekėsi. Jau trečiame kurse Lina gavo dėstytojos rekomendaciją ir pradėjo dirbti Šiaulių lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.

Įgijusi bakalaurą ir paskatinta doc. dr. Daivos Mockevičienės, pasirinko taikomosios kūno kul-tūros magistro studijas. „O ten jau dėstytojai į mus kreipėsi „Sveiki, kolegos“, ir tai suteikė sparnus“, – šypsosi Lina. 2008 m. magistrantūros studijas ji baigė su pagyrimu.

Profesija pagal gyvenimo būdąUž aktyvią pedagoginę veiklą

šiauliečiai 2013 m. rudenį išrinko Liną Metų mokytoja. Anot jos, šis apdovanojimas puikiai parodo, kad yra vertinama. Šiaulių universiteto alumnė jaučiasi laiminga dirbdama darbą, puikiai derantį prie jos gyvenimo būdo. „Domiuosi sveika gyvensena, organizuoju sveikatinimo renginius, kuriuose skleidžiu žinią, kaip svarbu yra rūpintis savo sveikata ir gyvenimo kokybe“, – paaiškino ji. Lina aktyviai dalijasi gerąja darbo patirtimi miesto, šalies bei tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, organizuoja au-torinius seminarus miesto ir šalies pedagogams, skaito pranešimus Pedagogų profesinės raidos centro, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų bei Edukologijos fakultetų, Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstai-gų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo seminaruose ir kon-ferencijose, yra parengusi autorinių kvalifikacijos tobulinimo programų. Savo žiniomis ir praktinio darbo patirtimi L. Bičiuolytė-Račė dalijasi ir su Šiaulių valstybinės kolegijos studentais, vadovauja jų ir Šiaulių universiteto studentų praktikai.

Ščeponavičienė ir Dovilė Lei-monaitė. Baigusioms audio-vizualinio meno studijas jaunoms specialistėms pakako ambicijų įgyvendinti savo svajonę – įkurti jaukią rankų darbo papuošalų ir galanterijos parduotuvę-studiją „MŪZI“, kuri šių metų kovo mėnesį atšventė vienerių metų gimtadienį.

Įstojusi į anglų filologiją netrukus suprato, kad tai ne jos kelias. „Sprendimą bandyti dar kartą priėmiau lengvai, tačiau daugelis nepritarė jam. Dabar manau, kad tai buvo teisingas žingsnis: nepabūgau stoti studijuoti ten, kur galiu jaustis savimi“, – prisimena ji.

Pirma – rezultatas, paskui – atlygis

„Žinojome, kad sugebame ir galime, todėl buvome drąsios ir negalvojome apie blogiausia. Tiesiog mums negalėjo nepasisekti – darėme tai, ką mėgstame, be ko negalime gyventi. Vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek būtume įgyvendinusios savo svajones“, – apie pradžią ir pasiryžimą pasakojo G. Ščeponavičienė.

Žinios, kurias įgijo studijuodamos universitete, pravertė kuriant „MŪZI“ interjerą, dirbant su vizualia informacija, nuotraukomis. Anot jaunųjų verslininkių, joms greičiausiai padėjo ir jų požiūris, kad reikia mėgautis darbo procesu, siekti rezultato, o materialus atlygis yra antraeilės reikšmės dalykas. Todėl apie kalnus pinigų iškart po parduotuvės-studijos atidarymo neturėjo nė minties. „Buvome nusiteikusios, kad pradžioje bus nelengva, materialinės naudos reikės gerokai palūkėti, tačiau rezultatai viršijo visus lūkesčius“, – džiaugėsi jauna moteris.

Pasirinko tai, kas perspektyvu„Niekad nebūna teisingų at-

sakymų“, – įsitikinęs Vidas, pa-klaustas, kaip teisingai išsirinkti būsimą specialybę. Vidas mokyklą baigė 2004 metais, kuomet Lie-tuva buvo priimta į Europos Sąjungą. Vaikino neapleido nuojauta, kad suklestės statybų verslas, todėl pasirinko studijuoti statybos inžineriją Šiaulių uni-versitete. Studijos „užkabino“: mokykloje buvęs vidutiniokas Vidas universitete atsidūrė tarp ge-riausiųjų. Baigęs bakalauro studijas su pagyrimu, Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto alumnas tęsė mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete: studijavo Statybos technologiją ir valdymą, kad įgytų daugiau vadybos žinių. Po studijų buvo iškart pakviestas dirbti dėstytoju ir laboratorijos asistentu vienoje iš Šiaulių aukštųjų mokyklų.

„Pirmasis darbas nebuvo pel-ningas, tačiau per dvejus metus įgijau neįkainojamos patirties, kuri labai praverčia dabar UAB „Eternit

Baltic“ Naujojoje Akmenėje“, – sako V. Jaškauskas.

Nors karjera susiklostė taip, kad Vidas dirba verslo srityje, tačiau ir šiandien jis bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, skaito paskaitas aukštųjų mokyklų stu-dentams, rengia konkursus ir dalyvauja juose kaip komisijos narys. „Pagal išsilavinimą esu statybos inžinierius, tačiau ben-dradarbiauti tenka su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, žemės ūkio paskirties, statybų srities įmonėmis“, – džiaugiasi plačiu savo specialybės pritaikomumu Šiaulių universiteto absolventas ir tuoj pat išvardija sritis, kuriose sėkmingai dirba jo kurso draugai: tai pardavimų sektorius, dujų ūkis, geležinkeliai, statybų verslas. Vidas neabejoja, kad technologijos mokslai yra pamatas, ant kurio „lipdomi priedai“.

Dėstytojai „kirviai“ tam, kad aptašytų studentus „kuolus“Paprašytas patarti, kokiame

mieste labiau verta studijuoti,

Vidas Jaškauskas atsakė viena-reikšmiškai: „Mitas, kad dide-liuose miestuose universitetai geresni. Studijų kokybė čia ir ten tokia pat. Viskas priklauso nuo asmeninės motyvacijos“. Ir dar pajuokavo, kad dėstytojai „kirviai“ universitetuose reikalingi tam, kad aptašytų studentus „kuolus“. Anot jo, universitetas formuoja žmogaus pasaulėžiūrą, įtakoja jo vertybių sistemą. „Baigęs universitetą ir grįžęs į savo kaimą veikiai pastebėsi, kad nebėra bendrų temų su kaimynais“, – juokavo lektorius. Reikia būti motyvuotam, įžvalgiam, mažiau galvoti apie materialinę naudą, o daugiau apie galimybes, nesivaikyti greitos sėk-mės, nepasiduoti žiniasklaidos skleidžiamiems mitams apie augan-čią jaunimo bedarbystę, ieškoti savo kelio. Anot V. Jaškausko, jei turėsi pakankamai motyvacijos ir potencialo, noriai visur dalyvausi, nebijosi išbandyti naujovių, būtinai pasiseks. „Kiekviena maža galimybė gali tapti didele“, – optimistiškai baigia Šiaulių universiteto alumnas.

universiteto Socialinių mokslų fakulteto absolventas Deividas Petrolevičius nė nenutuokė. Galbūt todėl jo karjeros kelias prieš gerą pusmetį pakrypo tinkama linkme – kasdien susidurdamas su iššūkiais džiaugiasi, kad gyvenimas šiandien jam suteikia daug galimybių tobulėti ir nesustoti vietoje.

Iššūkiai veda pirmynD. Petrolevičius baigė viešojo

administravimo studijų programą Socialinių mokslų fakultete. Alum-no teigimu, šios studijos jam padėjo daugelyje sričių. „Žinoma, stengtis galėjau dar labiau ir mokslui skirti turėjau dar daugiau laiko, tačiau viską, ko išmokau, panaudojau praktiškai. Universitete įgytos žinios ypač praverčia dabartiniame darbe“, – teigė jaunasis seniūnas.

Išmėginęs ne vieną verslo planą ir įvairaus pobūdžio darbus, jaunasis viešojo administravimo specialistas nusprendė išbandyti jėgas viešajame sektoriuje. „Savai-me suprantama, kad baigus viešąjį administravimą norisi dirbti vie-šajame sektoriuje. Praėjusią vasarą pamačiau skelbimą apie konkursą seniūno pareigoms užimti, tad ilgai negalvojęs pateikiau paraišką“, – pasakoja Deividas.

Troškimas siekti geriausių rezultatų D. Petrolevičiaus neveda lengviausiu keliu. To jaunas spe-cialistas ir nesirinktų. Deividas prisipažįsta, kad kiekvienas iššūkis skatina jį dar labiau stengtis. „Man patinka iššūkiai, todėl šio darbo konkurso laimėjimas buvo tik tramplinas. Man pasisekė, kad

Šiaulių universitetas visuomet buvo ir tebėra patrauklus Šiaulių re-giono jaunimui, nes studijuoti šalia namų ir čia įgyti bakalauro laips-nį – racionalu ir nebrangu. Studijų programų pasirinkimas didelis, tad jaunam žmogui pradėti įgyvendinti savo svajonę, pasirinkti nori-mą studijų programą Šiaulių universitete yra visos galimybės.

Šaunu, jei patenki į nemokamą ar tiksliniu būdu finansuojamą vietą, tačiau ką daryti, jei sulauki kvietimo studijuoti valstybės nefinansuoja-moje studijų programoje, o pinigėlių trūksta? Neskubėkite atsisakyti pasiūlymo. Jūs nustebsite sužinoję, jog yra daugybė būdų sutaupyti mo-kant už mokslą.

ilgai nesukusi galvos pasirinkau studijuoti čia savo svajonių specia-lybę – informatiką.

Svajojantys apie informatiko ar matematiko specialybę kartais abejo-

ja savo gabumais, žiniomis. Norėčiau padrąsinti mokinius: domėkitės tuo, ką norite studijuoti, dar mokyklo-je, dalyvaukite atvirų durų dienose, kreipkitės su konkrečiais klausimais, o jei nežinote, ko norite, bandykite tai sužinoti bendraudami su vyresniais broliais ir seserimis, draugais, pažįsta-mais. Tai tikrai veikia.“

Robertas Štitilis

Nutariau studijuoti savo gimtaja-me mieste man patinkančią specia-lybę – informatiką. Studijuojant teko mokytis labai daug skirtingų dalykų,

tačiau labiausiai patiko išmaniųjų įrenginių programavimas: supratau jų veikimo principus, galimybes.

Manau, kad mokytis nėra sun-ku tiems, kurie yra motyvuoti ir domisi savo specialybe. Būsimas studentas turi žinoti, kad gautas diplomas – dar ne pabaiga. Reikia nusiteikti mokytis visą gyvenimą, kintančios technologijos reikalauja nuolat gilinti ir tobulinti žinias.“

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 11 psl.2014 m. birželisŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 2014 m. birželis10 psl.

Šiaulių ir Etten-Leuro (Nyderlandai) miestų bendradarbiavimo komiteto kvietimu šį pavasarį aštuoni Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto studentai stažavosi Etten-Leuro įmonėse. Į stažuotę vyko ketvirto kurso studentai: Valentas Adomaitis (Mechanikos inžinerija), Andrius Baliutavičius (Elektronikos inžinerija), Robertas Dailida (Mechanikos inžinerija), Rimgaudas Kuodys (Statybos inžinerija), Gediminas Remeika (Elektronikos inžinerija), Mindaugas Ruzgys (Informatikos inžinerija), Mindaugas Vaškevičius (Elektronikos inžinerija), Martynas Zakaras (Elektronikos inžinerija).

TECHNOLOGIJOS IR GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETO STUDENTAI STAŽAVOSI

ETTEN-LEURO ĮMONĖSE

Stažuotės metu studentai aplankė vienuolika pramonės, ūkio šakų įmonių. Rekonstruojamame pastate šiauliečiai susipažino su naujausiomis statybų technologijomis, netradiciniais problemų sprendimo būdais. Taip pat lankytasi pajūrio zonoje, kur vyksta didžiuliai nusausinimo projektai, atliekų rūšiavimo centre, automatizuotame 8 ha plotą užimančiame šiltnamių komplekse, šilumos izoliacinių medžiagų gamykloje ISOVER, oro šildymo-šaldymo sistemų gamybos įmonėje „Air-Traxx“,

And

riaus

Bal

iuta

viči

aus

nuot

r.

Kartu su kitų universitetų lituanistais

Praėjusią vasarą Humanitarinio fakulteto lituanistės buvo pakviestos prisijungti prie 14 žmonių grupės iš skirtingų Lietuvos universitetų ir da-lyvauti Vilniaus universiteto organi-zuojamoje praktikoje-ekspedicijoje. Šią ekspediciją rėmė Lietuvos Res-publikos kultūros ministerija, o jai vadovavo Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. Bonifacas Stun-džia. Naujokus konsultavo Vilniaus universiteto studentė Veslava Ra-čickaja, o organizaciniais reikalais rūpinosi žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiū-tė ir humanitarinių mokslų daktarė

FILOLOGINĖ PRAKTIKA – „GYVA PAŽINTIS“ Paulius Stočkus

Kiekvienais metais Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas organizuoja filologines praktikas studentams. Jų metu išvykstama į įvairius Lietuvos kampelius susipažinti su išlikusiomis tradicijomis, įamžinti čia gyvenančių žmonių patirties ir atminties. Praeinantys mokslo metai nebuvo išimtis – Literatūros istorijos ir teorijos katedros studentės prisijungė prie Lietuvių kalbos draugijos (LKD) organizuojamos ekspedicijos į Dieveniškių kraštą (Šalčininkų r.). Šią išskirtinę patirtį ir iššūkį priėmė keturios Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir komunikacijos specialybės pirmakursės: Justina Atstopaitė, Milda Mikalonytė, Skaistė Grigutytė ir Roberta Stonkutė.

kas, o kraštiečiai tebedainuoja bene seniausias lietuvių liaudies dainas, puoselėja tradicijas.

Šiaulių universiteto lituanisčių lau-kė įdomi užduotis, susijusi su lietuvių tradicijų tyrinėjimu. Joms buvo pa-vesta surinkti medžiagą apie šeimos ir kalendorines šventes, vyrų ir mote-rų ūkio darbus, liaudiškus gimdymo būdus. „Užrašėme įdomių pasakoji-mų, burtų, užkeikimų, sužinojome

daug nauja. Po dienos darbų visuo-met pasidalindavome savo surinkta medžiaga su kolegomis. Kompanija buvo puiki, radome bendrą kalbą su visais“, – dalijosi įspūdžiais Skaistė.

Tokios pat geros nuomonės apie praktiką buvo ir studentė Milda. „Buvo įdomu susipažinti su šio kraš-to žmonėmis, išgirsti ne tik apie juos, bet ir jų gyvenimo istorijas“, – teigė mergina.

lenktyninių automobilių projektavimo ir gamybos įmonėje „Saker“, žemės ūkio technikos projektavimo ir gamybos įmonėje „Peeters“, automatizuotame pieno ūkyje. Didžiausią įspūdį studentams paliko kompanija „Holmatro“, projektuojanti ir gaminanti ugniagesių gelbėjimo įrangą. Šios kompanijos gaminius naudoja ir Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai. Viešnagės Etten-Leuro metu studentai taip pat susipažino su Olandijos profesinio lavinimo sistema.

Nors pažintis su Etten-Leuro įmonėmis truko tik savaitę, studentai džiaugėsi galimybe praplėsti savo akiratį. Tokia sta-žuotė leido pasitikrinti tiek profesines, tiek bendrąsias žinias bei įgūdžius, suteikė naujų impulsų tobulėti ir siekti aukštes-nių gyvenimo tikslų. Studentų išvyką rėmė Šiaulių univer-siteto socialiniai parneriai UAB „Rūta“ ir UAB „Elga“, su kuriais fakultetą nuo seno sieja glaudus bendradarbiavimas.

Matematika – tiksliųjų mokslų pagrindas

Matematika – universalus moks-las, jo teorijomis remiasi kiti tiks-lieji mokslai – informatika, eko-nomika, fizika ir kt. Finansininkų, informatikų, matematikų nuolat ieško darbdaviai. Jų iš tiesų trūksta, juk be tokių specialistų dabar neap-sieina nė viena įmonė.

„Kad matematikos mokslas buvo nustumtas į šalį, kalta klaidinga jaunimo nuostata, jog matematika yra sunkiai „įkandama“. Taip pat visuomenėje paplitusi nuomonė, kad matematikos absolventui atvi-ros tik mokyklos klasės durys“, – teigia matematikos mokslų daktarė N. Klovienė. Tačiau, anot dėstyto-jos, matematika nėra tokia sudėtin-ga, o įgytos šios srities žinios kaip tik atveria platesnius vandenis ir padeda rasti svajonių darbą. Svar-biausia, kad pačiam jaunam žmo-gui matematika būtų įdomi, kad skaičių pasaulyje jis jaustųsi gerai.

Matematikos studijų programos absolventai pagal Lietuvos Respu-blikos profesijų klasifikatorių pri-skiriami matematikų, aktuarų ir sta-tistikų pogrupiui. Tokių specialistų vis labiau reikia, nes matematikai ne tik geba analizuoti, modeliuoti ir prognozuoti realius reiškinius, bet ir puikiai perpranta ir šiuolaikines informacines technologijas, moka dirbti su jomis. „Matematiką išma-nantis žmogus žinos, ką galima pa-daryti su skaičiais ir kaip iš to gauti realios naudos. Tad nenuostabu, kad vis didėja matematikų poreikis

MATEMATIKĄ STUDIJUOTI ... ĮDOMU

ir jie sėkmingai bendradarbiauja su kitų tiksliųjų mokslų atstovais“, – sako matematikos mokslų daktarė.

Plačios karjeros galimybės

Dr. N. Klovienė apgailestauja, kad daug jaunuolių žodį „matemati-ka“ sieja tik su tuo, ką jie patyrė per matematikos pamokas mokyklose. „Betgi matematikos studijų absol-ventai gali toliau gilintis net į tris skirtingas sritis: duomenų gavybą ir analizę, prognozavimą ir fizikinius procesus. Matematikai, turintys in-formatikos, ekonomikos žinių, gali apdoroti didelius srautus duomenų, atlikti jų analizę ir pateikti išvadas. Stambios įmonės, organizacijos be tokių specialistų negalėtų sėkmingai dirbti“, – įsitikinusi dr. N. Klovienė. Prognozavimo sričiai priskiriami specialistai, dirbantys draudimo, fi-nansų įmonėse. Jie geba pritaikyti tikimybių teorijos žinias skaičiuo-dami ir prognozuodami galimas įvy-kių tikimybes, modeliuodami ir pro-gnozuodami situacijų baigtis. Tre-čioji sritis, išskiria dr. N. Klovienė, mažiausiai visuomenėje pastebima, tačiau yra viena svarbiausių ir reika-lauja gilių taikomosios matematikos žinių. „Tai fizikiniai procesai. Šiai sričiai priskiriami matematikai, dir-bantys įrenginius kuriančiose įmo-nėse. Šių specialistų matematinės žinios pritaikomos modeliuojant fizikinius reiškinius. Pavyzdžiui, matematinėmis formulėmis aprašo-ma ir modeliuojama ventiliatorių, mikroschemų veikla“, – teigia ji ir pabrėžia, kad išvardytose srityse

lavinamos matematikų kompeten-cijos itin vertinamos ir finansinėse institucijose, konsultavimo, gamy-bos, logistikos ir prekybos kom-panijose, kur irgi reikalingas geras matematinis pasirengimas ir infor-macinių technologijų išmanymas.

Apie matematikos studijas

Monika Laukaitė

„Šiaulių universitete studijuoju matematikos studijų programą su gretutine ekonomikos kryptimi.

Planavau studijuoti ekonomiką, tačiau, atėjus laikui rinktis, paste-bėjau naują studijų programą, kuri suteikia reikalingų ekonomikos ir matematikos žinių. Ir jau trečius metus sėkmingai studijuoju!

Būsimam studentui patarčiau ne-išsigąsti studijų programos apraše vartojamų sudėtingų terminų. Jei jis ar ji domisi matematika, tikrai nesigailės dėl savo pasirinkimo – šiandien šis mokslas yra kur kas la-biau vertinamas ir reikalingas. De-rėtų nepamiršti ir to, kad matema-

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šiemet valstybinį matematikos egzaminą apsisprendė laikyti beveik 3 proc. daugiau abiturientų nei pernai. Toks pokytis džiugina, nes gausėja tiksliųjų mokslų atstovų gretos. Darbdavių akiratyje šiuo metu pasirodančių „tiksliukų“ ne tiek jau daug, kad patenkintų darbo rinkos poreikius, tačiau augantis susidomėjimas tiksliaisiais mokslais leidžia manyti, kad šalyje taip trūkstamų šios srities specialistų nuolat daugės.

Kas lemia tiksliųjų mokslų, ypač matematikos srities, specialistų trūkumą, kodėl visuomenėje sklando mitai, jog matematiko profesinės galimybės yra ribotos, pasakoja Šiaulių universiteto Informatikos, matematikos, e. studijų instituto Matematikos katedros lektorė dr. Neringa Klovienė, o savo studijų patirtimi dalijasi tiksliųjų mokslų sritį pasirinkę Šiaulių universiteto studentai.

tinį pasirengimą turinčių žmonių ne tiek jau daug. Sutinku nemažai žmonių, manančių, kad jei žmogus pasirinko matematiko kelią, tai po studijų galės dirbti tik matemati-kos mokytoju. Turiu jiems pasa-kyti, kad norint dirbti pedagogu reikia dar papildomai studijuoti. Abiturientai turi žinoti, kad baigę matematikos studijas turi galimybę įsidarbinti duomenų apdorojimo ir analizės specialistais, analitikais logistikos bei mokslo įstaigose, fir-mose, organizacijose ar bankuose. Taigi tikslieji mokslai atveria gan plačias įsidarbinimo galimybes.“

Aistis Norkus

„Džiaugiuosi, kad gimtajame mieste turiu galimybę studijuoti

perspektyvią studijų programą – fi-nansų matematiką. Patinka mokytis daugelio dalykų, negalėčiau išskirti nė vieno, nors spektras labai platus: nuo grynųjų matematinių dalykų iki programavimo ir matematikos pritaikymo įvairiose sferose.

Sutinku su nuomone, kad mokytis matematikos nėra lengva, tačiau jei tu sieki daugiau, tai ir turi įdėti dau-giau. Juolab kad atsiveria galimybės įsidarbinti beveik visose srityse. Dabar darbdaviai reikalauja ne tik turėti gerus matematinius įgūdžius, tačiau ir sugebėti puikiai dirbti kom-piuteriu, naudotis skaičiavimo pro-gramomis, išmanyti finansus.

Eugenija Jurgaitytė

„Šiaulių universitete studijavo mano brolis, kuris daug papasakojo apie studijas, neakademinę veiklą, ERASMUS mainų programą, todėl

Pedagogo profesija – viena sudėtingiausių?

Edukologijos fakulteto dekanės doc. dr. Erikos Masiliauskienės tei-gimu, darbas su jaunimu ir vaikais – tai nuolatinis savo veiklos įpras-minimas, naujos kartos ugdymas. „Tai būtų galima palyginti su namo statyba: kokius pamatus padėsime, tokį namą ir turėsime, – vaizdžiai argumentavo docentė, – tai geres-nio rytojaus kūrimas, nes vaikai – mūsų ateitis.“ Tokiai nuomonei pritarė ir Edukologijos fakulteto prodekanė Jurgita Smilgienė. „Pe-dagogo profesija yra viena svar-biausių ir garbingiausių profesijų. Juk jos tikslas yra ugdyti žmogų. Tai didžiulė atsakomybė. Pedago-gas turi padėti mokiniams pažinti,

priimti ir įtvirtinti save, kaip uni-kalią ir originalią asmenybę, visuo-menės kontekste, įgyti bendravimo įgūdžių, plėtoti kūrybiškumą. Argi tai nesvarbu?“ – atvirą klausimą uždavė lektorė.

Specialistų poreikis tik auga

Dalies visuomenės suformuotą stereotipą, kad pedagogo profesi-ja esanti neperspektyvi, dėstytojos kategoriškai neigė. „Darbo rinkos stebėsena, tyrimų ataskaitos rodo, kad ateinančius penkerius metus labiausiai reikės ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų. Todėl šiemet bus vykdomas priėmimas į ikimokyklinio ugdymo pedagogi-kos ir priešmokyklinio ugdymo ba-kalauro studijų programą“, – teigė

J. Smilgienė. Socialiniai partneriai fakulteto parengtus specialistus vertina kaip kompetentingus, pui-kiai gebančius užsiimti švietimo ir ugdymo veikla įvairiose insti-tucijose. Perspektyvų tikrai yra.

„Baigusiems pedagoginių studijų programas ir siekiantiems ne tik užsiimti profesine veikla, bet ir to-bulinti savo mokslines tyrėjo kom-petencijas, gilinti metodologines švietimo ir ugdymo srities žinias mes siūlome magistrantūros studi-jas“, – toliau pasakojo lektorė.

Doc. dr. E. Masiliauskienė pa-brėžė ir fakulteto organizuojamų praktikų reikšmę. „Yra nemažai studentų, kurie pasirinkę pedago-gines studijas atrado save iš naujo, t. y. buvusias abejones dėl būsimos profesijos išsklaidė pirmoji peda-goginė praktika, ir jie tiesiog pri-pažįsta: „niekada nemaniau, kad tai man taip patiks“. Žinoma, minėta praktika keliems iš jų tapo tikru iš-šūkiu, kai jie suvokė, jog dirbti su vaikais – ne jų pašaukimas.“

Edukaciniai procesai vyksta visur

Edukologijos fakulteto Edukaci-nių tyrimų mokslinio centro dok-torantė, Ugdymo sistemų katedros

asistentė Ramunė Burškaitienė teigia, kad edukaciniai procesai vyksta visur, todėl pedagoginės žinios iš esmės yra reikalingos ir naudingos visiems. „Dažniausiai edukacinė aplinka suprantama kaip aplinka, kuriama konkrečioje edukacinėje erdvėje, pvz., ikimo-kyklinio ugdymo įstaigoje, moky-kloje, progimnazijoje, aukštojoje mokykloje, bibliotekoje. Tačiau šiandien mes (edukologų ben-druomenė) privalome perorien-tuoti savo žinojimą ir suvokti, kad edukaciniai procesai vyksta ne tik formalioje, tuo tikslu „suorgani-zuotoje“ aplinkoje, bet ir ten, kur mes to mažiausiai tikimės“, – tei-gia doktorantė. Anot jos, edukaci-niai procesai nuolat vyksta pačioje visuomenėje, todėl kuriant edu-kacinę aplinką, kurioje tam, kad ji galėtų būti laikoma talkinančia, būtini partneriški santykiai, ben-dradarbiavimas ne tik su ugdytinių tėvais, bet ir su įstaigos bendruo-mene yra būtina sąlyga, nes tai ne-daloma ugdomojo proceso dalis.

PEDAGOGO PROFESIJA: (NE)PERSPEKTYVU IR (NE)MADINGA? Pedagogo darbas – viena tauriausių ir atsakingiausių veiklų

žmonijos istorijoje. Pasirinkusieji pedagogo profesiją jauni žmonės kartu pasirenka atsakingą ir sunkų, bet prasmingą, visais laikais vertinamą darbą.

Literatūros istorijos ir teorijos katedros studentės prisijungė prie Lietuvių kalbos draugijos (LKD) organizuojamos ekspedicijos į Dieveniškių kraštą (Šalčininkų r.)

Kaip stresas veikia mūsų organizmą? Ar jis visuomet turi neigiamų pasekmių?

Stresas įtakoja mūsų veiklą ir elgesį, skatina (motyvuoja) mus, priklausomai nuo situacijos, kovai (puolimui) arba gynybai (pabė-gimui). Taip elgiasi gyvūnai, kurie, jeigu turi šias dvi galimybes, streso nepatiria. Bėda ta, kad mes negalime reaguoti į situaciją taip, kaip tai daro gyvūnai: kur pabėgsi nuo egzaminų? Ir ar prasminga su mokytojais ar tėvais stoti į atvirą kovą? Tuomet įtampa užgniau-žiama, tačiau vėliau ji gali išsilieti destruktyviais veiksmais (kitų

Gražina Akelaitienė. Anot lituanis-čių, tokia praktika buvo naudinga dėl galimybės pažinti atokų kraštą, pabendrauti su įdomiais žmonėmis, kurių moksliniai interesai apima li-tuanistiką, baltų kalbas. Studentės iš arčiau pamatė, kaip vyksta tokio pobūdžio moksliniai tyrinėjimai, pagilino savo žinias.

Domėjosi tradicijomis

Ekspedicijos metu Dieveniškių krašte buvo aplankyti Bėčionių, Kaziulių, Didžiulių, Lastaučikų, Poškonių, Rimašių, Valatkiškių, Jur-gelionių, Žižmų, Maciučių kaimai. Čia, kaip niekur kitur, išlikę daug autentikos, etnografinių kaimų, plyti Dieveniškių istorinis regioninis par-

Praktika pranoko lūkesčius

Kadangi tai buvo pirma rimta stu-denčių praktika, daug ką teko da-ryti pirmą kartą: užeiti pas žmones į namus, juos kalbinti ir užrašinėti pokalbius. „Manėme, kad būsim ir šunimis užpjudytos, ir kibirais ap-mėtytos, bet sulaukėme žmonių ge-ranoriškumo ir šilto bendravimo“, – juokavo Skaistė. Roberta stebė-josi krašto gamta ir vietos reljefu: laukai ten pereina į kalnuotas vie-toves, o jose kartais vos kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito įsi-kūrę kaimeliai. Dėl gatvinio namų išdėstymo Dieveniškių kaimai yra įtraukti į UNESCO paveldą. „Die-veniškių gyventojų namai išsiskiria stačiakampe forma, langinių apdai-la bei stiklo vitražais, kuriuos gali-ma pamatyti dažno namo verandos languose“, – kaimų architektūros vingrybėmis žavėjosi Roberta.

Anot praktiką atlikusių studen-čių, tai buvo daugiau nei mokslinė ekspedicija. Humanitarinio fakul-teto lituanistės susipažino ne tik su atokaus Lietuvos krašto etnokul-tūra, kalbos atmainomis, bet ir pa-bendravo su įdomiais žmonėmis, kurie noriai dalijosi savo patirtimi. Įvertinusios gautą naudą, studentės visiems lituanistams linkėjo rinktis tokią praktiką nedvejojant.

STRESAS – NEBŪTINAI PRIEŠAS, O SU BAIME GERIAU

SUSIDRAUGAUTIVienokią ar kitokią įtampą kiekvienas jaučiame kone

kasdien. Ypač artėjant mokslo metų pabaigai daugelis mokinių, absolventų ar pirmakursių išgyvena ne pačius geriausius laikus – neramina baigiamieji egzaminai ar sesija. Regis, apie kylantį stresą ar kylančią baimę viską žinome, tačiau tvarkytis su jais moka tikrai ne visi. Kuo pasireiškia stresas, kaip jis veikia mūsų organizmą ir kaip tvarkytis su nerimu ir egzaminų baime, pasakoja Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentas dr. Jo-nas Pacevičius.

asmenų, gyvūnų arba savęs žalojimu, vandalizmu ir kt.). Neigiamas pasekmes sveikatai sukuria ilgalaikis ir stiprus stresas, pvz., dėl pa-tiriamo ilgalaikio streso prieš varžybas sportininkai dažnai suserga skrandžio opalige.

Kodėl mes linkę pasiduoti blogoms mintims ir emocijoms? Kaip su tuo kovoti?

Negatyvios mintys kyla savaime (automatiškai), tačiau jei jos nėra dominuojančios, kovoti su jomis nereikia, nes jos verčia žmogų ruoštis išbandymams. Jeigu jos pernelyg užvaldo protą, galima bandyti savitaigos būdu jas keisti pozityviomis, pvz., „esu toks pat gabus (protingas, gražus) kaip ir kiti“, „esu tinkamai pa-sirengęs ir galiu tai padaryti“. Tokias ar panašias formules būtina kartoti tol, kol jomis patikėsi.

Kokią įtaką rezultatams turi egzaminų baimė?Viskas priklauso nuo to, kokio ji stiprumo. Labai silpna ir labai

stipri baimė lemia paprastai blogus rezultatus. Galima mokytis, konsultuotis (esu pats tai daręs) su aukšto meistriškumo sportinin-kais, kaip paruošti save lemiamiems startams. Tik įsivaizduokite, ruošiamasi ketverius metus, kad viename starte parodytum viską, ką moki ir gali. Nerimas turi būti, bet tokio lygio, kad padėtų susi-kaupti, mobilizuotis išbandymams. To galima išmokti per ilgesnį laiką refleksuojant savo savijautą ir rezultatus, nors tai nėra len-gva. Kažkada mūsų lengvaatletis disko metikas, olimpinių žaidy-nių čempionas ir rekordininkas Virgilijus Alekna prasitarė: „Aš neturiu psichologinių problemų varžybose“. Ir, pamenu, kartą lai-

Pravartu žinoti

Kristina Strigūnaitė

Edukologijos fakulteto dekanė doc. dr. Erika Masiliauskienė

Patarimai, kaip kovoti su nerimu ir baime:1. Rimtai pasirenk. Sužinok viską apie egzamino procedūrą:

kas, kaip, kur egzaminuos.2. Nebūk vienas su savo nerimu, geriau, kai šalia yra palai-

kantis žmogus. 3. Ruoškis po truputį ir nuolat kartok informaciją. Pasitikėjimą

stiprina darbas su jau buvusių egzaminų užduotimis.4. Turėk atsarginį variantą: pagalvok, ką darysi, jei neišlaikysi

ar gausi žemą pažymį, ar neįstosi ten, kur nori? Gyvenimas dėl to nesustos. Atmink: stiprus ne tas, kuris nesuklumpa, o tas, kuris parkritęs geba vėl atsitiesti.

Momentinių streso sureguliavimo būdų yra daug. Svarbu surasti sau tinkamus būdus. Efektyviai įtampą nuima fizinė veikla, sportas, buvimas gamtoje (geriau miške ir prie vandens), malda, tinkama knyga ar muzika, vizualizacijos pratimai, kurių nesunku išmokti.

mėjo pasaulio čempionatą paskutiniu (šeštuoju) bandymu stebint visai Lietuvai ir daliai pasaulio.

Kaip sumažinti jaudulį ir baimę, išvengti streso?Itin stiprią egzaminų baimę lemia ne pats egzaminas, o nežinia

dėl jo rezultato. Tad patartina daugiau galvoti apie procesą („ga-liu ir padarysiu viską, ką išmokau“), o ne apie galutinį tikslą („kas bus, jei neišlaikysiu“). Perfrazuojant Aristotelį, „ne mo-kinys turi bėgti paskui pažymį, o pažymys paskui mokinį“.

Būtina fokusuotis į egzaminų procesą. Galvoti galima taip: „Tai išbandymas, bet ne man vienam, ir aš nesu blogesnis už kitus, aš galiu parodyti ir sau, ir kitiems, ką aš sugebu.“

II tarptautiniame studentų solistų televi-zijos konkurse „Aš dainuoju“, kurio inici-atorė buvo Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedra, varžėsi 15 atlikėjų iš Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų. Lietuvai šiame konkurse atstova-vo dainininkai iš Lietuvos teatro ir muzikos akademijos, Šiaulių ir Lietuvos edukologi-jos universitetų. Konkurso nugalėtoju ver-tinimo komisijos, kuriai vadovavo prof. Vy-tautas Juozapaitis, sprendimu tapo Šiaulių universiteto muzikos pedagogikos studijų programos antro kurso studentas Juozas Ja-nužas, konkurse atlikęs Gaetano Donicečio „Una furtiva lagrima“ ir Algimanto Bražins-ko „Ugnelė“. Laureatą konkursui parengė vokalo pedagogas doc. Sigitas Vaičiulionis.

Antroji vieta paskirta Liublino Marijos Kiu-ri-Skladovskos universiteto (Lenkija) Muzi-

kos instituto pirmo kurso studentui Marcinui Skibinskiui ir Gardino valstybinio Jankos Kupalos universiteto (Baltarusija) trečio kur-so studentui Evgenijui Zacharko. Trečiojo laipsnio diplomas įteiktas Šiaulių universiteto muzikos pedagogikos studijų programos pir-makursei Sigutei Vaičiulytei.

Konkurso „Aš dainuoju“ iniciatoriai Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedros doc. Vaidotas Juozas Lygutas ir doc. Gedi-minas Ramanauskas tiki, kad toks renginys yra puiki dainavimo mokykla. „Mūsų tikslas – kuo labiau populiarinti klasikinį dainavimą, padėti jauniems žmonėms formuoti muzikinį skonį ir paskatinti jaunimą mokytis dainavi-mo. Tai pradėti daryti juk niekada nevėlu!“, – sakė konkurso organizatoriai V. J. Lygutas ir G. Ramanauskas.

„Vaidinti scenoje, atrodė, buvo lengva, tačiau iš tiesų buvo sun-ku. Spektaklis pastatytas per labai trumpą laiką – 16 dienų, todėl vai-dinti buvo išties sunku. Džiaugiuo-si, kad visi studentai stengėsi mak-simaliai išnaudoti savo profesinį pasirengimą ir vidinį potencialą. Aš matau, kad jūsų universiteto stu-dentai yra gerai parengti fiziškai, kad jie jau moka gerai valdyti kūną. Amerikoje daugiau dėmesio teikia-me aktoriaus „vidiniam“ pasirengi-

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS 2014 m. birželis12 psl.

FESTIVALYJE „PO SAULE“ – SPEKTAKLIS PER REKORDIŠKAI TRUMPĄ LAIKĄ

mui atlikti vieną ar kitą vaidmenį, t. y. darbui „iš širdies“. Torntono Vailderio pjesę „Mūsų miestelis“ stačiau pirmą kartą. Esu skaitęs daug šio rašytojo ir dramaturgo pjesių, novelių, romanų ir kitų kū-rinių, taip pat matęs filmų, sukurtų jo kūrinių motyvais. Pirmą kartą susitikęs su Šiaulių universiteto Teatro katedros studentais papasa-kojau apie pagrindines šios pjesės, sukurtos praėjusio amžiaus pirmo-je pusėje, keliamas idėjas, kurias

kartu stengėmės suprasti. Vėliau, jau repeticijų metu, turėjome ne-mažai iššūkių – dėl kalbos skirtu-mų ir teksto perteikimo, personažų charakterių kūrimo. Kiekvienam studentui teko labai sunkiai dirbti, ieškoti arčiausio kelio į vaidmens

sukūrimą. Kartu su dėstytoja Vir-gilija Staševičiūte stengėmės jiems padėti įgyvendinti keliamus užda-vinius“, – sakė profesorius D. S. Gleizeris.

Pagrindinį festivalio prizą laimėjo ir festivalio spektakliu pripažintas

Lietuvos teatro ir muzikos akade-mijos IV kurso studentų (vad. Aidas Giniotis) suvaidintas spektaklis pa-gal Giovanni Boccaccio „Dekame-rono“ noveles „Atleisk jiems, jie nežino, ką daro“, kurį režisavo Eglė Kižaitė.

Šiaulių universitete vykusiame IX tarptautiniame studentų teatrų festivalyje „Po Saule“ per dvi dienas parodyti 6 spektakliai, surengtos kūrybinės dirbtuvės, sulaukta Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos, Šiaulių universiteto ir Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) studentų teatrų kolektyvų. Festivalis prasidėjo Šiaulių universiteto estrados meno studijų programos I–III kursų studentų premjeriniu spektakliu „Mūsų miestelis“, kurį pagal žymaus amerikiečių rašytojo ir dramaturgo Torntono Vailderio (Thornton Wilder) pjesę pastatė Nebraskos universiteto Omahoje profesorius D. Skotas Gleizeris (Scott Glasser). Šis teatro specialistas Šiaulių universitete dėsto jau nebe pirmą kartą, tačiau spektaklis su mūsų studentais buvo pirmasis.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO KREPŠININKAI PASIPUOŠĖ LSKL BRONZOS MEDALIAIS

KONKURSO „AŠ DAINUOJU“ LAURAI ATITEKO ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STUDENTUI

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

www.su.ltLeidžiamas nuo 1997 m. Tiražas 2 000 egz.

Šiaulių arenoje vykusiose Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) finalinėse varžybose Šiaulių universiteto ekipa nurungė daugkartinę LSKL čempionę Vytauto Didžiojo universiteto komandą rezultatu 99:79 (23:16, 21:19, 26:17, 29:27) ir po trejų metų pertraukos iškovojo bronzos medalius.

Tekstų autoriai:

Tekstų redaktorė Vyr. redaktorė

Nuotraukos:

Redakcijos adresas:Šiaulių universitetas Vilniaus g. 88, Šiauliai Tel. (8 41) 59 57 29, faks. 52 45 50El. p. komunikacija@su.lt, www.su.lt

Laima JUZULĖNIENĖ, Paulius STOČKUS, Kristina STRIGŪNAITĖ, Karolina ŠERYTĖ, Zenonas RIPINSKIS, Vilma TUBUTIENĖ, Enrika VALANČIŪTĖ, Nijolė VERŠINSKIENĖ, Deimantė ZAKAREVIČIŪTĖ, Gabrielė GENDVILAITĖ.

Zenono RIPINSKIO, Manto BLINSTRUBO, Audriaus PAULAUSKO, Vytauto ULDUKIO, Aistės ATSTOPAITĖS, Tomo ANDRIJAUSKO, Donato KALIGINO, Rolando PARAFINAVIČIAUS, Šiaulių universiteto archyvo

Laima JUZULĖNIENĖKarolina ŠERYTĖ

SELL STUDENTŲ SPORTO ŽAIDYNĖSE – 7 MEDALIAI

Du aukso medalius Šiaulių uni-versitetui iškovojo lengvaatlečiai. Edukologijos fakulteto absolven-tas Justinas Beržanskis nugalėjo 5000 m bėgimo rungtyje ir page-rino geriausią savo sezono rezul-tatą (14:49:24). Socialinių mokslų fakulteto studentė Asta Daukšaitė neturėjo lygių trišuolio rungtyje.

Aukso medaliais apdovanotos ir mūsų imtynininkės, Edukolo-gijos fakulteto studentės Giedrė

Tartu (Estija) surengtose jubiliejinėse XXX SELL studentų sporto žaidynėse sė-kmingai pasirodė Šiaulių universiteto sportininkai, pelnę 5 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos apdovanojimus. Blekaitytė ir Indrė Bubelytė.

Kaip ir pernai, aukso medaliais pasipuošė Šiaulių universiteto merginų futbolo komanda.

Krepšininkai finale po dviejų pratęsimų nusileido Vytauto Di-džiojo universiteto krepšininkams rezultatu 72:74 ir iškovojo sidabro medalius.

Regbininkai, pernai laimėję sida-bro medalius, šiemet pelnė bronzą. Justinas Beržanskis (dešinėje) nugalėjo 5000 m bėgimo rungtyje ir pagerino geriausią savo sezono rezultatą. Trišuolininkė Asta Daukšaitė