II. VISIŠKO UŽIMTUMO MAKROEKONOMIKA 3 NAŠUMAS, GAMYBA …

Makroekonomikos paskaitos www.ekonomika.org

___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 148 / 1470

II. VISIŠKO UŽIMTUMO MAKROEKONOMIKA 3 NAŠUMAS, GAMYBA IR UŽIMTUMAS 3.1 Gamybos funkcija

3.1.1 Gamybos funkcija grafiškai 3.1.2 Pasiūlos šokai

3.2 Paklausa darbui 3.2.1 Darbo užmokesčio pokytis 3.2.2 Ribinis darbo produktas ir darbo paklausos kreivė 3.2.3 Darbo paklausos kreivės postūmio veiksniai 3.2.4 Visuminė darbo paklausa

3.3 Darbo pasiūla 3.3.1 Darbo pasiūlos kreivė 3.3.2 Veiksniai, lemiantys darbo pasiūlos kreivės postūmius 3.3.3 Visuminė darbo pasiūla

3.4 Darbo rinkos pusiausvyra 3.4.1 Visiško užimtumo produkcija

3.5 Nedarbas 3.5.1 Nedarbo matavimas 3.5.2 Užimtumo statuso pokyčiai 3.5.3 Kiek ilgai žmonės lieka bedarbiais? 3.5.4 Kodėl visada yra bedarbių

3.6 Produkcijos ir nedarbo ryšys: Okuno dėsnis 3.7 Pagrindinės sąvokos


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 149 / 1470

■ Aptarėme kaip skaičiuojami makroekonominiai kintamieji, naudojami atspindėti ekonomikos būseną. Ekonomikos būsenos matavimas yra pagrindinio makroekonomikos tikslo – suprasti kaip veikia ekonomika – preliudija. Kad suprastume kaip veikia ekonomika, būtina pereiti iš ekonominio matavimo į ekonominę analizę. ■ Šioje paskaitų dalyje kelsime sau 2 tikslus:

� pirma, analizuosime veiksnius, kurie veikia ekonomikos trajektoriją ilgesniame laikotarpyje, t.y. ekonomikos augimo tempus, našumą ir gyvenimo standartus, ilgalaikį užimtumo ir nedarbo lygį, taupymą ir kapitalo didėjimą, infliacijos tempus ir pan.;

� antras tikslas yra sukurti teorinį makroekonominį modelį, kuriuo analizuotume ekonominius klausimus. Modelis remsis prielaida, kad namų ūkiai, įmonės ir vyriausybė veikia 3 rinkose: darbo rinkoje, prekių rinkoje ir finansų rinkoje. Kuriant šį modelį, paprastai daroma prielaida, kad ekonomika yra visiško užimtumo būsenoje, o pasiūla ir paklausa yra lygios kiekvienoje iš šių rinkų. Ekonomistai sutaria, kad analizuojant ekonomiką ilgu laikotarpiu, ši prielaida yra pagrįsta.

■ Paskaitų dalyje, kuriose nagrinėsime verslo ciklus, leisime trumpu laikotarpiu pasiūlai ir paklausai nesutapti. ■ Šioje paskaitoje parodysime, kad svarbiausias ekonominės visuomenės gerovės veiksnys yra ekonomikos gamybiniai pajėgumai. Kitoms sąlygoms esant lygioms, kuo didesnį


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 150 / 1470

prekių ir paslaugų kiekį gali pagaminti ekonomika, tuo daugiau žmonės galės suvartoti dabar ir sutaupyti investicijoms. ■ Parodysime, kad produkcijos kiekis, kurį ekonomika pagamina, priklauso nuo 2 veiksnių:

� gamybos veiksnių (inputs) (darbo, kapitalo ir žaliavų) kiekio, panaudoto gamybos procese;

� šių veiksnių našumo (productivity), t.y. jų panaudojimo efektyvumo. ■ Ekonomikos našumas yra esminis gyvenimo standartus apsprendžiantis veiksnys. Parodysime kaip našumas įtakoja žmonių pajamas, t.y. jis lemia:

� kiek darbuotojų turės darbo; � kokį darbo užmokestį jie gaus.

■ Iš veiksnių svarbiausias, matuojant bendrųjų gamybos sąnaudų dalimi, yra darbas. Analizuodami darbo rinką, apžvelgsime:

� veiksnius, lemiančius kiek darbdaviai samdys darbuotojų; � darbuotojų pasiūlą; � jėgas, kurios atveda darbo rinką į pusiausvyrą.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 151 / 1470

■ Pusiausvyra darbo rinkoje apsprendžia darbo užmokestį ir užimtumą. Užimtumo lygis, kartu su kitais veiksniais kaip kapitalas ir našumo lygis, lemia kiek ekonomika pagamina produkcijos. ■ Bazinis darbo rinkos modelis remiasi prielaida, kad darbo rinkoje pasiūla ir paklausa sutampa, t.y. visi darbo ištekliai yra pilnai panaudojami. Tikrovėje dalis bet kurios šalies darbuotojų nedirba. Toliau šioje paskaitoje aptarsime nedarbą ir parodysime ryšį tarp nedarbo lygio ir produkcijos kiekio, pagaminto ekonomikoje. 3.1 Gamybos funkcija ■ Kasdien žiniose girdime apie daug ekonominių kintamųjų, kurie atspindi „ekonomikos pulsą“ – vartojimo išlaidas, šalies valiutos kursą, akcijų rinkos indeksus, pinigų pasiūlos augimą ir pan. Tačiau svarbiausias rodiklis yra ekonomikos fizinė galimybė gaminti prekes ir paslaugas. ■ Prekių ir paslaugų kiekį, gaminamą ekonomikoje, lemia gamybos procese naudojamas darbo, investicinių prekių, žaliavų, žemės, energijos ir t.t. kiekis. Ekonomistai juos vadina gamybos veiksniais (factors of production). Kitoms sąlygoms esant lygioms, kuo daugiau sunaudojama gamybos veiksnių, tuo daugiau prekių ir paslaugų pagaminama. ■ Iš įvairių gamybos veiksnių 2 svarbiausi yra:

� kapitalas (pavyzdžiui, pastatai, įrengimai, transporto priemonės);


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 152 / 1470

� ir darbas (darbuotojai). ■ Todėl apie juos toliau ir kalbėsime. Tai supaprastinimas, nes moderniose ekonomikose pagamintas prekių ir paslaugų kiekis priklauso ir nuo kitų veiksnių, kaip energijos (ypač naftos) ar kitų žaliavų, pasiūlos pokyčių. ■ Kapitalo ir darbo (ir kitų veiksnių) kiekis nevisiškai apsprendžia pagamintos produkcijos kiekį. Lygiai taip pat svarbu yra kaip efektyviai šie veiksniai yra naudojami. Su tuo pačiu kapitalo ir darbo kiekiu ekonomika, turinti geresnes technologijas ir vadybos praktiką, gamins daugiau. ■ Kapitalo ir darbo efektyvumas atspindimas matematiniu sąryšiu, vadinamu gamybos funkcija (production function). Gamybos funkcija susieja pagamintos produkcijos kiekį su panaudoto kapitalo ir darbo kiekiu ir jų panaudojimo efektyvumu: Y = AF(K, N) 3.1 kur Y = realus produkcijos kiekis, pagamintas per tam tikrą laikotarpį; A = skaičius, išreiškiantis bendrąjį gamybos veiksnių našumą; K = kapitalo kiekis, sunaudotas per gamybos laikotarpį; N = tą laikotarpį dirbusių darbuotojų skaičius;


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 153 / 1470

F = funkcija, susiejanti produkciją Y su kapitalo ir darbo kiekiu. ■ Gamybos funkcija lygtyje (3.1) gali būti pritaikyta ir ekonomikai, ir atskirai įmonei. ■ Empirinė analizė rodo, kas produkcijos ir gamybos veiksnių ryšys daugumoje išsivysčiusių ekonomikų yra pakankamai gerai aprašomas tokia gamybos funkcija: Y = AK0,3N0,7 3.2 ■ Šis gamybos funkcijos tipas yra vadinamas Cobb‘o – Douglas‘o gamybos funkcija (Cobb – Douglas (C-D) production function). Cobb‘o – Douglas‘o gamybos funkcija yra tokios formos: Y = AKαN1–α, kur 0 < α < 1. Esant tam tikroms sąlygoms, parametras α C-D gamybos funkcijoje atitinka kapitalo pajamų dalį BVP, o darbo dalis tada lygi 1– α.

■ Lent. 3.1 matome JK ekonomikos produkcijos (realus BVP), kapitalo ir darbo kiekio duomenis. Realus BVP ir kapitalo kiekis yra matuojami milijardais svarų 1990 m. kainomis, o darbas yra matuojamas milijonais dirbančiųjų. Našumą apskaičiuojame, kadangi jis nėra tiesiogiai matuojamas kaip darbas ir kapitalas: A = Y/(K0,3N0,7) ■ Našumo lygis priklauso nuo vienetų, kuriais matuojame darbą ir kapitalą, tačiau jo augimo tempai laike jau nebe.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 154 / 1470

Lent. 3.1. Jungtinės Karalystės gamybos funkcija, 1980-1995 m.

Realus BVP, Y Mlrd. 1990 m.

svarų

Kapitalas, K Mlrd. 1990 m.

svarų

Darbas, N Mln. darbuotojų

Bendras veiksnių našumas*, A

A pokytis, %

(1) (2) (3) (4) (5) 1980 423,49 1095,0 22,991 5,77 1981 418,03 1044,1 21,892 5,99 3,8 1982 425,25 990,2 21,414 6,29 5,0 1983 440,89 968,7 21,067 6,64 5,6 1984 451,13 967,3 21,238 6,76 1,8 1985 468,07 968,7 21,423 6,96 3,0 1986 488,12 996,3 21,387 7,21 3,6 1987 511,62 1020,2 21,584 7,46 3,5 1988 537,22 1069,6 22,258 7,55 1,2 1989 548,94 1123,9 22,661 7,51 -0,5 1990 551,12 1157,0 22,918 7,42 -1,2 1991 540,31 989,76 22,262 7,77 4,7 1992 537,45 937,80 21,938 7,94 2,2 1993 549,59 930,14 21,629 8,22 3,5 1994 570,72 973,46 21,660 8,41 2,3 1995 584,34 1018,65 21,984 8,41 0.0

* Bendrasis veiksnių našumas apskaičiuotas taip: A = Y/(K0,3N0,7). ■ Matome, kad našumas gali labai kisti. Antra, našumas paprastai krenta nuosmukio metu, ir didėja pakilimo metu. Taip yra dėl santykinio nenoro atleisti darbuotojus nuosmukio metu, bet tai plačiau aptarsime vėliau.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 155 / 1470

3.1.1 Gamybos funkcija grafiškai ■ Gamybos funkciją (3.1) grafiškai galime lengvai parodyti laikant vieną iš veiksnių, kapitalą ar darbą, pastoviu ir pavaizduodami ryšį tarp produkcijos ir kito gamybos veiksnio. Trijų dimensijų grafike galima parodyti gamybos funkciją ir be to. ■ Pavyzdžiui, JK gamybos funkcijoje užfiksuojame darbo N kiekį, tarkime, 1991 m. lygyje (22,262 mln. darbuotojų), taip pat bendrojo našumo A 1991 m. vertę (7,77). Gamybos funkcija tampa Y = (7,77)(K0,3)(22,2620,7) = 68,19K0,3. ■ Gautas grafikas parodo kiekį produkcijos, kuri galėjo būti pagaminta su bet kuriuo kapitalo kiekiu. Taškas A rodo faktinę situaciją: esant 989,76 mlrd. svarų kapitalo kiekiui, realus BVP sudarė 540,31 mlrd. svarų. Gamybos funkcija Pav. 3.1 parodo 2 daugumos gamybos funkcijų savybes:

1. gamybos funkcija turi teigiamą nuolydį: kai didėja veiksnio kiekis, daugiau pagaminama produkcijos, t.y. pirmoji funkcijos išvestinė pagal kapitalą yra teigiama (Y'(k) > 0).

2. gamybos funkcijos nuolydis tampa vis mažesnis, didėjant veiksnio kiekiui, t.y. jo ribinis įnašas mažėja (antroji išvestinė Y''(k) < 0).


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 156 / 1470

Pav. 3.1. Gamybos funkcija, susiejanti gamybą ir kapitalą.

Ši funkcija rodo kiek JK ekonomika pagamintų produkcijos, esant kiekvienam JK kapitalo kiekiui, ir laikant, kad darbo kiekis ir našumas yra pastovūs 1991 m. lygyje. Taškas A parodo faktinį 1991 m. gamybos ir kapitalo dydį. Gamybos funkcija pasižymi mažėjančiu ribiniu kapitalo produktu: kapitalo kiekio padidinimas 100 mlrd. svarų (nuo taško B į C) padidina gamybą 24,73 mlrd. svarų. Padidinus kapitalo kiekį dar 100 mlrd. svarų (nuo C į D), gamyba padidėja tik 21,99 mlrd. svarų. ■ Kapitalo atveju, ribinis kapitalo produktas (marginal product of capital, MPK) yra gamybos funkcijos išvestinė pagal kapitalą: δY/δK.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 157 / 1470

Nedideliems kapitalo kiekio pokyčiams MPK gali būti matuojamas gamybos funkcijos liestinės kampu (Pav. 3.2).

Pav. 3.2. Gamybos funkcija ir ribinis kapitalo produktas.

Ribinis kapitalo produktas (MPK) bet kuriame taške gali būti matuojamas gamybos funkcijos liestinės kampu tame taške. Kadangi liestinės kampas taške B yra didesnis nei taške D, MPK yra didesnis taške B.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 158 / 1470

■ Matome dvi savybes: ribinis kapitalo produktas yra teigiamas, tačiau ribinis kapitalo produktas mažėja, didėjant kapitalo kiekiui. Ekonominė šio reiškinio prasmė tokia:

� kai kapitalo kiekis nedidelis, su kiekvienu įrengimu (pavyzdžiui, kompiuteriu) dirba daug darbuotojų ir kapitalo padidinimo nauda didelė;

� tačiau kai kapitalo kiekis yra didelis, darbuotojai jo turi pakankamai, ir nėra labai naudinga toliau didinti jo kiekį.

■ Panašiai kaip ir kapitalo kiekio atveju, galime nubrėžti gamybos funkciją su nekintančiu kapitalu: Y = AK0,3N0,7 = (7,77)(989,760,3)(N0,7) = 61,53N0,7 ■ Kadangi eksponentė prie darbo kintamojo didesnė nei kapitalo atveju, funkcija yra mažiau išgaubta.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 159 / 1470

Pav. 3.3. Gamybos funkcija ir ribinis darbo produktas.

Ši funkcija rodo kiek JK ekonomika pagamintų produkcijos, esant kiekvienam darbo kiekiui, ir laikant, kad kapitalo kiekis ir našumas yra pastovūs 1991 m. lygyje. Taškas A parodo faktinį 1991 m. gamybos ir darbo dydį. Gamybos funkcija parodo mažėjantį ribinį darbo našumą (MPN).

■ Darbui galioja tos pačios dvi taisyklės dėl tų pačių priežasčių. Ribinis darbo produktas MPN apskaičiuojamas kaip δY/δN.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 160 / 1470

3.1.2 Pasiūlos šokai ■ Ekonomikos gamybos funkcija ne visada išlieka pastovi bėgant laikui. Ekonomistai naudoja terminą pasiūlos šokai (supply shocks) (kartais našumo šokai (productivity shock)), turėdami galvoje ekonomikos gamybos funkcijos pokyčius20. Teigiamas pasiūlos šokas padidina produkcijos kiekį, kurį galima pagaminti su duotu kapitalo ir darbo kiekiu. Neigiamo pasiūlos šoko atveju yra priešingai. ■ Pasiūlos šokų pavyzdžiai gali būti:

� klimato pokyčiai (sausra, šalta žiema); � technologiniai išradimai (garo mašinos, geležinkeliai, konvejeriai, kompiuteriai,

internetas ir pan.); � valdymo inovacijos (matematiniai metodai kokybės kontrolėje); � valdžios reguliavimo pokyčiai (taršos kontrolės įstatymai ir kiti teisės aktai,

veikiantys technologiją, t.y. gamybos metodus); � gamybos veiksnių, kitų nei darbas ir kapitalas, pasiūlos pokyčiai, kurie paveikia

gamybos lygį. ■ Pav. 3.4 matome neigiamo pasiūlos šoko poveikį gamybos funkcijai, siejančiai produkciją ir darbą.

20 Šoko terminas truputį klaidina, kadangi gamybos funkcijos pokyčiai nėra visada dideli ar nenuspėjami.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 161 / 1470

Pav. 3.4. Neigiamas pasiūlos šokas, kuris sumažina MPN.

Neigiamas pasiūlos šokas gamybos funkciją pastumia žemyn. Esant bet kuriam darbo kiekiui, produkcijos kiekis, kurį galima pagaminti, sumažėja. Neigiamas pasiūlos šokas sumažina gamybos funkcijos nuolydį kiekviename užimtumo lygyje.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 162 / 1470

■ Pasiūlos šokas sumažina gamybos funkcijos nuolydį, todėl produkcijos padidėjimas dėl papildomo darbuotojo (ribinis darbo našumas) yra mažesnis kiekviename užimtumo lygyje. Tas pats yra ir kapitalo atveju. 3.2 Paklausa darbui ■ Parodėme, kad šalies ar įmonės gaminamas produkcijos kiekis priklauso nuo našumo ir gamybos veiksnių kiekio gamybos procese. Našumo matavimą ir jo kitimo priežastis (pasiūlos šokai) ką tik aptarėme. Toliau nagrinėsime kas lemia veiksnių kiekius, kuriuos naudoja gamintojai. ■ Kapitalo kiekio ekonomikoje pokyčiai bėgant laikui yra pasekmė investicijų, kurios:

� pakeičia nusidėvėjusį kapitalą ir/ar; � jį pagausina.

■ Kadangi kapitalas tarnauja ilgai ir buvo sukauptas per ilgą laiką, naujos investicijos ir seno kapitalo pakeitimas tik nežymiai įtakoja kapitalo kiekį. Todėl trumpo laikotarpio (iki kelių metų) analizėje ekonomistai laiko ekonomikos kapitalo kiekį pastoviu. Taip darysime ir mes. ■ Priešingai nei kapitalo atveju, ekonomikoje naudojamo darbo kiekis gali kisti labai greitai. Įmonės be išankstinio įspėjimo gali:

� atleisti darbuotojus;


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 163 / 1470

� liepti jiems dirbti viršvalandžius. ■ Todėl produkcijos pokyčiai trumpu laikotarpiu daugiausiai priklauso nuo užimtumo. Siekdami paaiškinti kodėl kinta užimtumas, dabar nagrinėsime darbo paklausą, o vėliau ir pasiūlą. ■ Kaip atskira įmonė nusprendžia kiek samdyti darbuotojų? Prieš tai modeliuodami, padarykime šias prielaidas:

� visi darbuotojai vienodi (ignoruokime įgūdžių skirtumus); � įmonės darbo užmokesčio dydį paima kaip parametrą iš konkurentinės darbo

rinkos, t.y. pačios jo nelemia; � spręsdama kiek darbuotojų samdyti, įmonė maksimizuoja pelną (lygų

produkcijos vertei, atėmus sąnaudas ir mokesčius). ■ Kad gautų pelną maksimizuojantį darbo kiekį, įmonė palygina papildomo darbuotojo samdymo naudą ir kaštus:

� kaštai yra darbuotojo darbo užmokestis; � o nauda – papildomo darbuotojo pagamintos produkcijos vertė.

■ Jei nauda didesnė už kaštus, papildomas darbuotojas padidins įmonės pelną, todėl ji samdys papildomus darbuotojus tol, kol ribinė nauda nesusilygins su ribiniais kaštais. Štai pavyzdys.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 164 / 1470

Lent. 3.2. Įmonės gamybos funkcija

Darbuotojų skaičius (N)

Gamyba vienetais (Y)

Ribinis darbo produktas (MPN)

Ribinis darbo pajamų produktas,

MRPN = MPN · P (kai kaina 10 lt. už vienetą)

(1) (2) (3) (4) 0 0 11 110 lt.

1 11 9 90

2 20 7 70

3 27 5 50

4 32 3 30

5 35 1 10

6 36

■ Lentelėje matome kintamąjį ribinį darbo pajamų produktą (marginal revenue product of labor, MRPN). Jis atspindi pajamas, kurias gauna įmonė, samdydama papildomą darbuotoją. MRPN apskaičiuojamas dauginant produkto kainą iš ribinio darbuotojo pagaminto produkto kiekio (MPN):


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 165 / 1470

MRPN = P · MPN 3.3 ■ Pavyzdyje produkto vieneto kaina yra 10 litų, todėl kiekvieno papildomo darbuotojo MRPN (4 stulpelis) yra lygus darbuotojo MPN (3 stulpelis), padaugintam iš 10 litų. ■ Tarkime, kad darbo užmokestis W rinkoje yra 80 litų už dieną. Matome, kad jau trečio darbuotojo priėmimas pradės mažinti firmos pelną. Todėl įmonė samdys 2 darbuotojus. ■ Naudą ir kaštus matavome nominaliais dydžiais (pinigais). Optimalus darbuotojų skaičius nepasikeis, jei matuosime naudą ir kaštus realiais dydžiais:

� reali nauda būtų matuojama ribiniu darbo produktu (vienetais per dieną); � realus darbo užmokestis (real wage) matuojamas produkcijos vienetais, t.y. realus

darbo užmokestis w lygus nominaliai algai W, padalintai iš produkto kainos P. Mūsų atveju w = 80 lt./10 lt. = 8 vnt. per dieną. Kaip ir pirmu atveju, lyginame realią naudą (MPN) su realiais kaštais (w).

■ Lentelė apibendrina optimalaus darbuotojų kiekio nustatymo taisykles.

Apibendrinimas 3.1. Papildomo darbuotojo kaštai ir nauda.

Kad pelnas būtų didžiausias, įmonė turi:

Priimti papildomą darbuotoją, jei

Atleisti darbuotoją, jei

Realūs dydžiai MPN > w MPN < w (MPN > W/P) (MPN < W/P)


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 166 / 1470

Nominalūs dydžiai P · MPN > W P · MPN < W (MRPN > W) (MRPN < W) MPN – ribinis darbo produktas P – produkto kaina MRPN – ribinis darbo pajamų produktas = P · MPN W – nominalus darbo užmokestis w – realus darbo užmokestis = W/P 3.2.1 Darbo užmokesčio pokytis ■ Kas atsitiktų, jei nominalus darbo užmokestis sumažėtų iki 60 lt. per dieną, o produkto kaina liktų ta pati? Tada realus darbo užmokestis būtų 60 lt./10 lt. = 6 vnt. per dieną. Lent. 3.2 rodo, kad trečio darbuotojo MPN yra 7 vnt. per dieną, o tai daugiau nei realus darbo užmokestis. ■ Šis pavyzdys rodo, kad kitoms sąlygoms esant lygioms, realaus darbo užmokesčio sumažėjimas padidins darbo paklausą, ir priešingai.

3.2.2 Ribinis darbo produktas ir darbo paklausos kreivė ■ Pav. 3.5 matome darbo rinkos pusiausvyros grafinį pavaizdavimą. Darbuotojų paklausa N yra ant horizontalios ašies. MPN ir realus darbo užmokestis, kurie abu matuojami prekių kiekiu per darbo vienetą, yra ant vertikalios ašies.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 167 / 1470

■ Žemyn einanti kreivė yra MPN kreivė – ji susieja ribinį darbo našumą MPN su įmonės samdomų darbuotojų kiekiu. Jos nuolydis neigiamas dėl mažėjančio ribinio darbo našumo. Horizontali tiesė atspindi realų darbo užmokestį darbo rinkoje, kuris įmonėms yra parametras. Čia realus darbo užmokestis yra w*. Pusiausvyra darbo rinkoje yra taške A, kur susikerta w* ir MPN kreivės. Šiame taške įmonės gauna didžiausią pelną, o atitinkama darbo paklausa yra N*.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 168 / 1470

Pav. 3.5. Darbo paklausos nusistatymas

Darbo paklausos taškas yra ant MPN kreivės, kur MPN lygus realiam darbo užmokesčiui. Pavyzdžiui, kai realus darbo užmokestis yra w*, MPN yra lygus realiam darbo užmokesčiui taške A, o darbo paklausa yra N*. Darbo paklausos kreivė ND parodo darbo paklausą, esant bet kuriam realaus darbo užmokesčio lygiui. Darbo paklausos kreivė yra identiška MPN kreivei.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 169 / 1470

■ Grafinis ryšys tarp darbo paklausos iš įmonės pusės ir realaus darbo užmokesčio vadinamas darbo paklausos kreive (labour demand curve). Kadangi MPN kreivė taip pat rodo darbo paklausos kiekį bet kuriam realaus darbo užmokesčio lygiui, darbo paklausos kreivė yra ta pati kaip ir MPN kreivė, išskyrus tai, kad vertikali ašis atspindi realų darbo užmokestį darbo paklausos kreivės atveju ir ribinį darbo našumą MPN kreivės atveju. ■ Prisiminkite, kad tiek realus darbo užmokestis, tiek ribinis darbo našumas matuojami tais pat vienetais – prekės kiekiu per darbo vienetą. Tiek MPN kreivės, tiek darbo paklausos kreivės nuolydis yra neigiamas, kas reiškia, kad darbo paklausa mažėja, kai didėja realus darbo užmokestis. ■ Ši darbo paklausos kreivė yra universali, kadangi darbas N gali būti matuojamas įvairiais vienetais, pavyzdžiui, kaip bendrasis dirbtų valandų skaičius, darbuotojų skaičius ir pan. 3.2.3 Darbo paklausos kreivės postūmio veiksniai ■ Kadangi darbo paklausos kreivė rodo sąryšį tarp realaus darbo užmokesčio ir darbo, kurį įmonės nori samdyti, kiekio, realaus darbo užmokesčio pokyčiai yra atspindimi judėjimu darbo paklausos kreive. Darbo paklausos kreivę pastumia veiksniai, kurie pakeičia darbo paklausą prie bet kurio realus darbo užmokesčio dydžio.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 170 / 1470

■ Pavyzdžiui, šioje paskaitoje parodėme, kad teigiami pasiūlos šokai padidina MPN kiekvienam darbo kiekiui. Taigi, teigiami pasiūlos šokai pastumia MPN kreivę į dešinę, ir padidina darbo paklausą prie kiekvieno realaus darbo užmokesčio lygio. Neigiamo šoko atveju yra priešingai.

Lent. 3.3. Įmonės gamybos funkcija po teigiamo našumo šoko

Darbuotojų skaičius (N)

Gamyba vienetais (Y)

Ribinis darbo produktas (MPN)

Ribinis darbo pajamų produktas,

MRPN = MPN · P (kai kaina 10 lt. už vienetą)

(1) (2) (3) (4) 0 0 22 220 lt.

1 22 18 180

2 40 14 140

3 54 10 100

4 64 6 60

5 70 2 20

6 72


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 171 / 1470

■ Teigiamo pasiūlos šoko poveikis darbo paklausos kreivei parodytas Lent. 3.3. Šokas padidina MPN kiekvienam darbo kiekiui, taigi MPN kreivė pasistumia į dešinę. Kadangi MPN ir darbo paklausos kreivės yra identiškos, darbo paklausos kreivė taip pat pasistumia į dešinę, nuo ND1 į ND2, kaip parodyta Pav. 3.6. Kai darbo paklausos kreivė yra ND2, firma samdo daugiau darbuotojų prie bet kurio realus darbo užmokesčio, nei kai darbo paklausos kreivė yra ND1. Taigi, darbuotojų našumas ir darbo paklausos kiekis yra glaudžiai susiję.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 172 / 1470

Pav. 3.6. Teigiamo pasiūlos šoko poveikis darbo paklausai

Teigiamas pasiūlos šokas, kuris padidina MPN esant bet kuriam darbo kiekiui, pastumia MPN kreivę į dešinę. Kadangi darbo paklausos kreivė sutampa su MPN kreive, darbo paklausos kreivė pasistumia į dešinę iš ND1 į ND2. Esant bet kuriam realiam darbo užmokesčio lygiui, po teigiamo pasiūlos šoko firmų paklausa darbui padidėja.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 173 / 1470

■ Kitas darbo paklausą įtakojantis veiksnys yra kapitalo kiekis. Paprastai kapitalo kiekio K padidėjimas – suteikiant kiekvienam darbuotojui daugiau mašinų ar įrengimų – padidina darbuotojų našumą ir padidina MPN prie bet kurio darbo kiekio. Taigi, kapitalo kiekio padidėjimas pastums darbo paklausos kreivę į dešinę, t.y. įmonių paklausa darbui padidės prie bet kurio realaus darbo užmokesčio lygio. ■ Tačiau kapitalo kiekio padidėjimas gali sumažinti darbo paklausą, jei naujas kapitalas pakeičia darbą. Pavyzdžiui, automatinės telefono sujungimo įrangos instaliavimas sumažina telekomo operatorių ribinį produktą ir paklausą šiems darbuotojams. 3.2.4 Visuminė darbo paklausa ■ Kol kas analizavome atskiros įmonės darbo paklausą. Tačiau makroekonominėje analizėje paprastai naudojame visuminės darbo paklausos (aggregate demand for labour), t.y. visų įmonių bendrosios darbo paklausos sąvoką. ■ Kadangi visuminę paklausą darbui įtakoja tie patys veiksniai kaip ir įmonės atveju, visuminės darbo paklausos kreivė atrodo taip pat, kaip darbo paklausos kreivė atskiros įmonės atveju (Pav. 3.5), t.y. visuminės darbo paklausos kreivė eina žemyn, parodant, kad realaus darbo užmokesčio lygio padidėjimas ekonomikoje sumažina bendrąjį darbo kiekį, kurį firmos nori samdyti.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 174 / 1470

■ Todėl teigiamas pasiūlos šokas ar bendrojo kapitalo kiekio padidėjimas pastumia visuminės darbo paklausos kreivę į dešinę, o neigiamas pasiūlos šokas ar bendrojo kapitalo kiekio sumažėjimas – į kairę. Veiksniai, įtakojantys visuminę darbo paklausą yra apibendrinti 3 lentelėje.

Apibendrinimas 3.2. Veiksniai, pastumiantys visuminės darbo paklausos kreivę

Padidėjimas: Pastumia darbo paklausos kreivę į:

Kadangi:

Našumo Dešinę Teigiamas pasiūlos šokas padidina MPN

Kapitalo kiekio Dešinę Kapitalo kiekio padidėjimas padidina MPN

3.3 Darbo pasiūla ■ Paklausa darbui yra nulemiama įmonių, tačiau darbo pasiūla priklauso nuo individo ir/ar šeimos narių bendro sprendimo. Kiekvienas darbingo amžiaus asmuo turi nuspręsti kiek dirbti ir ar iš viso dirbti. Jis pasveria darbo užmokesčio naudą su alternatyvomis kaip:

� nieko neveikimas (sėdėjimas prie televizoriaus...); � rūpinimasis vaikais namie; � mokslų tęsimas; � išėjimas į pensiją.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 175 / 1470

■ Visuminė darbo pasiūla (aggregate supply of labour) yra suma atskirų visuomenės narių sprendimų. Taigi, sprendžiant kiek dirbti, palyginama darbo nauda ir darbo kaštai, kaip darbo paklausos atveju daro įmonės. Be darbo teikiamo psichologinio pasitenkinimo, pagrindinė darbo nauda yra uždirbtos pajamos, kurios reikalingos pirkti kasdienio vartojimo ar prabangos prekes. ■ Pagrindiniai darbo kaštai yra laikas ir pastangos, kurių daugiau nebegalime skirti kitai veiklai. Ekonomistai naudoja laisvalaikio (leisure) sąvoką, kad apibrėžtų visas nedarbines veiklas, apimant:

� valgymą; � miegojimą; � laiką praleistą su šeima ar draugais; � namų ruošos darbus; � mokymąsi ir pan.

■ Siekdami maksimizuoti bendrąjį naudingumą, žmonės pasirenka tokią darbo pasiūlą, kad ribinės pajamos iš papildomos darbo valandos būtų lygios prarasto laisvalaikio valandos ribiniams kaštams. ■ Detaliai aptarsime darbo pasiūlos sprendimą atskiroje paskaitoje. Toliau bendrais bruožais parodysime ryšį tarp realaus darbo užmokesčio ir darbo pasiūlos.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 176 / 1470

3.3.1 Darbo pasiūlos kreivė ■ Ekonominė nauda, kurią dirbdami gauna žmonės, matuojama realiu darbo užmokesčiu už darbo laiko vienetą. Prisiminkime, kad realus darbo užmokestis lygus nominaliam darbo užmokesčiui W, padalintam iš kainų lygio P. ■ Aptardami darbo pasiūlą, išskirkime:

� einamąjį realų darbo užmokestį (kurį darbuotojas gali uždirbti dirbdamas šiandien); � ir laukiamą ateities realų darbo užmokestį (kurį darbuotojas tikisi uždirbti tam tikru

metu ateityje). ■ Darbo pasiūla skirtingai reaguoja į einamojo ir laukiamo realaus darbo užmokesčio pokyčius. Pradėkime nuo einamojo. ■ Kai padidėja einamasis realus darbo užmokestis, darbas tampa santykinai patrauklesnis už laisvalaikį, todėl darbo pasiūla padidėja. ■ Asmens darbo pasiūlos kreivė susieja siūlomo darbo kiekį su einamuoju realiu darbo užmokesčiu, kitiems veiksniams (apimant laukiamą ateities realų darbo užmokestį) esant tiems patiems. Pav. 3.7 atspindi tipinę darbo pasiūlos kreivę.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 177 / 1470

■ Einamasis realus darbo užmokestis yra ant vertikalios ašies, o darbo kiekis – ant horizontalios. Darbo pasiūlos kreivės nuolydis yra teigiamas, kadangi einamojo realaus darbo užmokesčio padidėjimas lemia didesnę darbo pasiūlą.

Pav. 3.7. Atskiro darbuotojo darbo pasiūlos kreivė


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 178 / 1470

Horizontali ašis rodo darbuotojo darbo pasiūlą, esant bet kuriam einamajam realiam darbo užmokesčiui, parodytam ant vertikalios ašies. Darbo pasiūlos kreivės nuolydis yra teigiamas, kadangi, kitiems veiksniams esant lygiems (apimant laukiamą ateities realų darbo užmokestį), einamojo realaus darbo užmokesčio padidėjimas padidina darbo pasiūlą. 3.3.2 Veiksniai, lemiantys darbo pasiūlos kreivės postūmius ■ Bet kuris veiksnys, kuris lemia darbo kiekio pasiūlos pokytį prie bet kurio einamojo realaus darbo užmokesčio, pastumia darbo pasiūlos kreivę. Panagrinėkime turto ir laukiamo ateities realaus darbo užmokesčio poveikį darbo pasiūlai. ■ Grynojo turto poveikis darbo pasiūlai gali būti lengvai pademonstruotas kraštutiniu pavyzdžiu. Tarkime, kad dirbate kelis darbus, kad sudurtumėt galą su galu, ir staiga laimite „aukso puodą”. Greičiausiai mestumėte bent vieną darbą, jei ne visus. Bet kuriuo atveju, jūsų darbo pasiūla sumažės. ■ Šis kraštutinis pavyzdys iliustruoja bendrą principą: asmuo, kurio grynasis turtas yra didesnis, gali sau leisti turėti daugiau laisvalaikio, todėl jo darbo pasiūla sumažės, esant bet kokio dydžio einamajam darbo užmokesčiui. Taigi, grynojo turto padidėjimas pastums darbo pasiūlos kreivę į kairę, kaip Pav. 3.8. ■ Realaus darbo užmokesčio, kurį darbuotojas tikisi gauti ateityje, padidėjimas turi analogišką poveikį kaip ir turto efektas. Pavyzdžiui, ką tik universitetą baigęs absolventas, kuriam pasiūlytas gerai


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 179 / 1470

apmokamas darbas nuo rudens, bus mažiau linkęs vasarą dirbti laikiną mažai apmokamą darbą, nei kitas abiturientas neturintis tokio darbo pasiūlymo. Taigi, laukiamo ateities realaus darbo užmokesčio padidėjimas pastumia darbo pasiūlos kreivę į kairę, kaip Pav. 3.8.

Pav. 3.8. Grynojo turto padidėjimo poveikis darbo pasiūlai


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 180 / 1470

Grynojo turto padidėjimas sumažina darbo pasiūlą, esant bet kuriam realiam darbo užmokesčiui. Todėl grynojo turto padidėjimas pastumia darbo pasiūlos kreivę į kairę. Panašiai, laukiamo ateities realaus darbo užmokesčio padidėjimas, dėl ko darbuotojas jaučiasi esąs turtingesnis, sumažina darbo pasiūlą, esant bet kuriam einamajam realiam darbo užmokesčiui, ir pastumia darbo pasiūlos kreivę į kairę. 3.3.3 Visuminė darbo pasiūla ■ Kaip buvo minėta, visuminė darbo pasiūla yra bendrasis visų gyventojų siūlomas darbo kiekis. Kaip ir atskiro žmogaus darbo kiekis, taip ir visuminis darbo pasiūlos kiekis padidėja kai padidėja vidutinis šalies realus darbo užmokestis. Taip įvyksta dėl 2 priežasčių:

� pirma, jau dirbantys dirba didesnį valandų kiekį (dirbdami viršvalandžius, pradėdami dirbti visą darbo dieną, o ne dalį, bei ieškodami antro darbo);

� antra, tie, kurie nepriklauso darbo jėgai, gali susigundyti ieškoti darbo. ■ Apibendrinimas 3.3 parodo veiksnius, kurie pastumia visuminės darbo pasiūlos kreivę. Jau aptarėme pirmus du veiksnius lentelėje – grynąjį turtą ir laukiamą ateities realų darbo užmokestį. Visuminė darbo pasiūla taip pat padidės, jei:

� šalyje padidėja darbingo amžiaus gyventojų (working-age population) (dėl anksčiau padidėjusio gimstamumo lygio ar dėl imigracijos);

� bei dėl socialinės ir teisinės aplinkos pokyčių, kurie padidina dalyvavimo darbo jėgoje santykį (labour force patricipation ratio), t.y. kai neieškantys darbo darbinio amžiaus žmonės pradeda jo ieškoti. Pavyzdžiui, besikeičiantis požiūris į moterų


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 181 / 1470

darbą ir vaidmenį visuomenėje padidino moterų skaičių Europos darbo rinkose 6-7 dešimtmetyje.

Apibendrinimas 3.3. Veiksniai, pastumiantys visuminės darbo pasiūlos kreivę

Padidėjimas: Pastumia darbo pasiūlos kreivę į:

Kadangi:

Turto Kairę Turto padidėjimas padidina laisvalaikio, kurį gali sau leisti darbuotojas, trukmę.

Laukiamo ateities darbo užmokesčio

Kairę Laukiamo ateities realaus darbo užmokesčio padidėjimas padidina laisvalaikio, kurį gali sau leisti darbuotojas, trukmę.

Darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus

Dešinę Potencialių darbuotojų skaičiaus padidėjimas padidina darbo pasiūlą.

Dalyvavimo darbo jėgoje santykio

Dešinę Norinčių dirbti darbuotojų skaičiaus padidėjimas padidina darbo pasiūlą.

3.4 Darbo rinkos pusiausvyra ■ Pusiausvyra darbo rinkoje yra tada, kai visuminė darbo pasiūla lygi darbo paklausai. Bazinis darbo rinkos pasiūlos - paklausos modelis, kurį dabar nagrinėsime ir kuris vadinamas klasikiniu darbo rinkos modeliu (classical model of the labour market), remiasi


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 182 / 1470

prielaida, kad realus darbo užmokestis prisitaiko pakankamai greitai, kad sulygintų darbo pasiūlą ir darbo paklausą. Taigi, jei darbo pasiūla yra mažesnė už darbo paklausą, įmonės, konkuruodamos dėl trūkstamų darbuotojų, didins realius darbo užmokesčius, ir priešingai. ■ Darbo rinkos pusiausvyra yra grafiškai atspindėta visuminės darbo pasiūlos ir paklausos kreivių sankirtos taške E Pav. 3.9. Pusiausvyros užimtumo lygis, pasiektas po visiško darbo užmokesčio ir kainų koregavimosi, vadinamas visiško užimtumo lygiu (full-employment level of employment), N . Atitinkamas realus darbo užmokestis yra w .


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 183 / 1470

Pav. 3.9. Darbo rinkos pusiausvyra

Darbo paklausa lygi darbo pasiūlai taške E. Pusiausvyros realus darbo užmokestis yra w , o atitinkamas

pusiausvyros visiško užimtumo lygis yra N .


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 184 / 1470

■ Veiksniai, kurie pastumia visuminės darbo paklausos kreivę ar visuminę darbo pasiūlos kreivę, paveikia realaus darbo užmokesčio ir visiško užimtumo lygio pusiausvyrą. ■ Pavyzdys gali būti laikinas neigiamas pasiūlos šokas. Tarkime, dėl labai blogo oro sumažėja ribinis darbo našumas prie bet kurio užimtumo lygio. Kaip rodo Pav. 3.10, tai sumažina darbo paklausą ir darbo paklausos kreivė pasistumia į kairę iš ND1 į ND2. Kadangi pasiūlos šokas yra laikinas, ir nesitikima, kad jis paveiks ateities ribinius produktus ar ateities realius darbo užmokesčius, darbo pasiūlos kreivė nepasistumia. Pusiausvyra darbo rinkoje juda iš taško A į B. Modelis rodo, kad laikinas neigiamas pasiūlos šokas sumažins einamąjį realų darbo užmokestį (nuo 1w iki 2w ) ir visiško užimtumo lygį (nuo N1 iki N2).


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 185 / 1470

Pav. 3.10. Laikino neigiamo pasiūlos šoko poveikis darbo rinkai

Neigiamas pasiūlos šokas, kuris sumažina ribinį darbo našumą, sumažina darbo paklausą, esant bet kuriam realiam darbo užmokesčiui. Todėl darbo paklausos kreivė pasistumia į kairę iš ND1 į ND2, o darbo rinkos

pusiausvyra eina iš taško A į B. Neigiamas pasiūlos šokas sumažina realų darbo užmokestį nuo 1w iki 2w , o

visiško užimtumo lygį nuo 1N iki 2N .


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 186 / 1470

■ Klasikinis darbo rinkos pasiūlos - paklausos modelis yra paprastas ir yra pakankamai naudingas studijuojant kaip ekonominiai šokai ar ekonominės politikos pokyčiai paveikia užimtumą ir realų darbo užmokestį. Tačiau reikšmingas jo trūkumas yra tas, kad jis negali būti naudojamas paaiškinti nedarbą. Kadangi jis remiasi prielaida, kad bet kuris asmuo, norintis dirbti esant pusiausvyros realiam darbo užmokesčiui, gali rasti darbą, modelyje nedarbo iš viso nėra. ■ Vienas iš būdų įtraukti nedarbą į modelį yra atsisakyti prielaidos, kad realus darbo užmokestis prisitaiko greitai, kad sulygintų pasiūlą ir paklausą. Prielaida, kad realus darbo užmokestis prisitaiko lėtai yra keinsistinio verslo ciklo analizės metodo (Keynesian approach to business cycle analysis) pagrindas (apie tai – atskiroje paskaitoje). ■ Kitas būdas praplėsti darbo rinkos modelį, kad jame turėtume nedarbą, yra pripažinti, kad tinkamo darbo paieškos procesas užima tam tikrą laiką, todėl tam tikru momentu kai kurie darbuotojai bus be darbo. Šį procesą ir jo ryšį su nedarbu aptarsime vėliau šioje paskaitoje. 3.4.1 Visiško užimtumo gamybos lygis ■ Susiedami darbo rinkos pusiausvyrą ir gamybos funkciją, galime nustatyti kiek įmonės norės pasiūlyti produkcijos. Visiško užimtumo gamybos lygis (full-employment output) Y , dar vadinamas potencialiu gamybos lygiu (potential output), yra produkcijos kiekis, kurį siūlo įmonės, kai rinkose pilnai pasikoregavo darbo užmokestis ir kainos.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 187 / 1470

■ Natūralu, kad visiško užimtumo gamybos lygis yra siūlomas produkcijos kiekis, kai užimtumas yra visiškas, t.y. N . Galime apibrėžti visiško užimtumo gamybos lygį Y tokia gamybos funkcija:

),( NKAFY = 3.4

■ Lygtis (3.4) rodo, kad esant pastoviam kapitalo kiekiui K, visiško užimtumo gamybos lygis yra sąlygojamas 2 veiksnių:

� visiško užimtumo lygio N ir; � gamybos funkcijos, siejančios produkciją su užimtumu.

■ Bet kuris įvykis, kuris pakeičia visiško užimtumo lygį N ar gamybos funkciją, pakeis ir visiško užimtumo gamybos lygį Y . Pavyzdžiui, neigiamas pasiūlos šokas, sumažinantis MPN, sumažina visiško užimtumo gamybos lygį 2 būdais:

� neigiamas pasiūlos šokas sumažina gamybą tiesiogiai, sumažindamas produkcijos kiekį, kuris gali būti pagamintas su bet kuriuo fiksuotu kapitalo ir darbo kiekiu. Šis tiesioginis poveikis gali būti išreikštas kaip bendrojo našumo A sumažėjimas lygtyje (3.4);

� neigiamas pasiūlos šokas sumažina paklausą darbui ir taip sumažina pilno užimtumo lygį N , kaip matome Pav. 3.10. N sumažėjimas taip pat sumažina visiško užimtumo gamybos lygį Y , kaip rodo (3.4) lygtis.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 188 / 1470

3.5 Nedarbas ■ Klasikinis darbo rinkos modelis, kuri remiasi pasiūlos - paklausos analize, yra naudingas:

� studijuojant darbo užmokesčio ir užimtumo lygį ekonomikoje; � bei parodant kaip šie kintamieji yra susiję su gamyba ir našumu.

■ Tačiau šis modelis remiasi drąsia prielaida, kad, kai darbo rinka yra pusiausvira, visi darbuotojai, norintys dirbti už nusistovėjusį darbo užmokestį, galės rasti darbą. Tikrovėje taip nėra ir visada yra tam tikras nedarbo lygis. Nedarbo buvimas reiškia, kad ne visi visuomenės darbo ištekliai yra (aktyviai) panaudojami gaminant prekes ir paslaugas. ■ Prie nedarbo problemos šiame kurse dar grįšime kelis kartus, o dabar aptarsime kai kuriuos pagrindinius faktus, atliksime jų ekonominę analizę. 3.5.1 Nedarbo matavimas ■ Yra keli skirtingi būdai įvertinti nedarbo lygį šalyje:

� galime suskaičiuoti tuos žmones, kurie gali gauti ir gauna nedarbo pašalpas; � galima remtis statistiniais namų ūkių tyrimais.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 189 / 1470

■ Kadangi vyriausybės naudoja skirtingus metodus vertindamos nedarbo lygį, palyginimai gali būti nevisai tikslūs. Vienas informacijos šaltinis, kuriame yra palyginami duomenys apie užimtumą, nedarbą ir susijusius rodiklius, yra darbo jėgos apžvalga sudaroma ES vyriausybių, naudojant bendrą metodologiją. Kiekvieną ketvirtį ES vyriausybių statistikos tarnybos apklausia tūkstančius namų ūkių ir išsiaiškina jų užimtumo statusą. ■ Kiekvienas asmuo virš 15 m. apklausiamame namų ūkyje yra priskiriamas 1 iš 3 kategorijų: dirbantis, jei asmuo dirbo visą darbo dieną ar ne visą darbo dieną paskutinę savaitę (ar turėjo biuletenį ar atostogavo); nedirbantis, jei asmuo nedirbo paskutinę savaitę, tačiau ieškojo darbo per paskutines keturias savaites; nebuvo darbo jėgoje, jei asmuo nedirbo paskutinę savaitę ir neieškojo darbo per paskutines keturias savaites (pavyzdžiai yra nusivylę darbo paieškomis darbingo amžiaus žmonės, visą laiką studijuojantys, namų šeimininkės, pensininkai). ■ Pavyzdžiui, Lent. 3.4 parodo žmonių skaičių kiekvienoje kategorijoje 7 Europos šalyse ir visai ES 1994 m. Tais metais ES buvo 146,2 milijonų įdarbintųjų ir 18,5 milijonų bedarbių. Darbo jėga (labour force) susideda iš dirbančių ir bedarbių, taigi 1994 m. ji sudarė 164,7 mln. darbuotojų. Darbingo amžiaus gyventojų 1994 m. buvo 249,2 milijonų, taigi 84,5 mln. suaugusių buvo ne darbo jėgoje (visų gyventojų skaičius 249,2 mln., atėmus 164,7 mln. darbo jėgą).


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 190 / 1470

■ Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai yra nedarbo lygis, dalyvavimo darbo rinkoje santykis ir užimtumo santykis. Nedarbo lygis (unemployment rate) yra bedarbių santykis su darbo jėga. 1994 m. nedarbo lygis buvo 11,2% (18,5 mln., padalinti iš 164,7 mln. darbo jėgos). Šis skaičius yra ES vidurkis, tačiau atskirose ES narėse nedarbo lygis buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Olandijoje nedarbas 1994 m. buvo 7,0%, Prancūzijoje – 12,3%. ■ Darbo jėgos santykis su darbingo amžiaus žmonių skaičiumi yra dalyvavimo darbo rinkoje santykis (participation rate). Iš 249,2 mln. darbingo amžiaus žmonių ES 1994 m., 164,7 mln. buvo darbo jėgoje, taigi dalyvavimo darbo rinkoje santykis buvo 66,1%.

Lent. 3.4. Suaugusių gyventojų užimtumo statusas kai kuriose ES šalyse 1994 m.

Dirbantys darbuotojai

Nedirbantys darbuotojai

Darbo jėga Nesantys darbo jėgoje

Suaugę gyventojai

ES (mln.) 146,2 18,5 164,7 84,5 249,2 Darbo jėgos dalis, % 88,8 11,2 100 Suaugusių dalis, % 58,7 7,4 66,1 33,9 100 JK (mln.) 25,1 2,6 27,7 10,4 38,1 Darbo jėgos dalis, % 90,6 9,4 100 Suaugusių dalis, % 65,9 6,8 72,7 27,3 100 Olandija (mln.) 6,7 0,5 7,2 3,3 10,5 Darbo jėgos dalis, % 93,0 7,0 100 Suaugusių dalis, % 63,8 4,8 68,6 31,4 100 Švedija (mln.) 4,0 0,4 4,4 1,2 5,6 Darbo jėgos dalis, % 90,1 9,9 100


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 191 / 1470

Suaugusių dalis, % 71,4 7,1 78,6 21,4 100 Italija (mln.) 19,9 2,5 22,4 17,0 39,4 Darbo jėgos dalis, % 88,8 11,2 100 Suaugusių dalis, % 50,5 6,3 56,9 43,1 100 Vokietija (mln.) 34,9 3,3 38,2 17,6 55,8 Darbo jėgos dalis, % 91,4 8,6 100 Suaugusių dalis, % 62,5 5,9 68,5 31,5 100 Prancūzija (mln.) 22,1 3,1 25,2 12,7 37,9 Darbo jėgos dalis, % 87,7 12,3 100 Suaugusių dalis, % 58,3 8,2 66,5 33,5 100 Šaltinis: Employment in Europe, 1996, Europos Komisija. ■ Matome, kad kai kurios Europos šalys turi daug mažesnį dalyvavimo darbo rinkoje santykį – Italijoje jis yra tik 56,9%, palyginti su, tarkime, Švedija, kur 78,6% darbingo amžiaus gyventojų priklauso darbo jėgai. ■ Užimtumo santykis yra įdarbintoji darbingo amžiaus gyventojų dalis. 1994 m. užimtumo santykis buvo 58,7% (146,2 mln. įdarbintųjų, padalinus iš 249,2 mln. darbingo amžiaus gyventojų). Esant 58,7% užimtumo santykiui, 1994 m. nebuvo įdarbinti 41,3% suaugusių gyventojų. Iš šių 41,3%, nedarbas sudarė 7,4%, o likę 33,9% buvo žmones ne darbo jėgoje. Taigi, didžioji nedirbančių darbingo amžiaus žmonių dalis yra nepriklausanti darbo jėgai, o ne bedarbiai. 3.5.2 Užimtumo statuso pokyčiai


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 192 / 1470

■ Darbo rinkoje yra nuolatinis judėjimas. Net kai nedarbo lygis iš esmės nesikeičia nuo vieno mėnesio iki kito, per mėnesį tūkstančiai žmonių praranda darbą, ir tiek pat jį gauna. ■ Pav. 3.11 matome kaip darbuotojai keičia užimtumo statusą (t.y. ar jie yra dirbantys, bedarbiai, ar nėra darbo jėgoje) tipiniu 3 mėn. laikotarpiu JK. Rodyklės tarp kiekvienos dėžučių poros atspindi perėjimą iš vieno užimtumo statuso į kitą, o skaičius ant rodyklės rodo dalį vieno statuso žmonių, kurie perėjo į kitą statusą tipinio ketvirčio metu. Pavyzdžiui, rodyklė iš dirbančių dėžės į nedirbančiųjų rodo, kad 4% įdarbintų per tipinį ketvirtį taps bedarbiais kitą ketvirtį. ■ Kokios užimtumo perspektyvos bedarbiui? Pav. 3.11 rodo, kad 34% bedarbių bus įdarbinti kitą ketvirtį, o 21% bedarbių kitą ketvirtį pasitrauks iš darbo jėgos. Likę 45% bedarbių kitą ketvirtį vis dar liks be darbo. ■ Iš 21% bedarbių, kurie palieka darbo jėgą kiekvieną ketvirtį, kai kurie yra nusivylę darbo paieškomis darbuotojai (discouraged workers), t.y. žmonės kurie tapo taip nusivylę nesėkmingomis darbo paieškomis, kad nustoja jo ieškoti. Kiti bedarbiai palieka darbo jėgą, kad užsiimtų kita veikla ne darbo rinkoje, pavyzdžiui, šeimininkavimu namie ar mokymųsi aukštojoje mokykloje.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 193 / 1470

5,50%

21,00%

3,70% 15,20% 4,00% 34,00%

Dirbantieji

25,4 mln.

Ne darbo jėgoje

9,4 mln.

Bedarbiai

2,8 mln.

Pav. 3.11. Užimtumo statuso pokytis JK tipinį ketvirtį

Strėlė tarp dviejų dėžių atspindi perėjimą iš vieno užimtumo statuso į kitą. Skaičius šalia strėlės parodo vieno statuso žmonių dalį, kuri pereina į kitą statusą tipinio ketvirčio metu. Pavyzdžiui, strėlė iš bedarbių dėžės į dirbančiųjų dėžę rodo, kad 34% bedarbių įsidarbiną kitą ketvirtį. Strėlė iš dirbančiųjų į bedarbių dėžę rodo, kad 4% dirbančiųjų tampa bedarbiais kitą ketvirtį. 3.5.3 Kiek ilgai žmonės lieka bedarbiais? ■ Iš 45% bedarbių tipinį ketvirtį, kurie lieka bedarbiais kitame ketvirtyje, kai kurie gali likti bedarbiais žymiai ilgesnį laikotarpį. Laikotarpis, kurį bedarbis yra nuolat tokio statuso, yra vadinamas nedarbo laikotarpiu (unemployment spell). Laikas, kurį tęsiasi nedarbo laikotarpis, vadinamas jo nedarbo laikotarpio trukme (duration). ■ Nedarbo laikotarpio trukmė didele dalimi apsprendžia bedarbio sunkumų lygį. Iš vienos pusės, savaitės nedarbo laikotarpis kainuos savaitės atlyginimą, tačiau rimtai nepaveiks bedarbio gyvenimo lygio. Priešingai, per nedarbo laikotarpį, besitęsiantį kelis mėnesius ar daugiau, bedarbis ar jo žmona išnaudos didelę dalį santaupų, gal net teks parduoti mašiną ar namą.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 194 / 1470

■ Nedarbo trukmė daugelyje šalių apibūdinama 2, iš pirmo žvilgsnio prieštaringomis savybėmis: daugiausiai nedarbo laikotarpių yra trumpi, apie keturis mėnesius ar mažiau; dauguma žmonių, kurie yra bedarbiai tam tikru momentu, patiria ilgos trukmės nedarbo laikotarpį. ■ Kad suprastumėm kodėl šie faktai gali būti teisingi, aptarkime ekonomiką su 100 žmonių darbo jėga. Tarkime, kad kiekvieno mėnesio pradžioje 2 darbuotojai tampa bedarbiai ir lieka jais mėnesį, prieš randant naują darbą. Be to, kiekvienų metų pradžioje 4 darbuotojai tampa bedarbiai ir lieka jais visus metus. ■ Šiame pavyzdyje yra 28 nedarbo laikotarpiai per metus: 24, kurie tęsiasi mėnesį, ir 4, trunkantys metus. Taigi, 24 iš 28 laikotarpių (86%) tęsiasi tik mėnesį, kas suderinama su pirmu faktu, kad dauguma laikotarpių yra trumpi. ■ Kiek žmonių yra bedarbiai konkrečią dieną, tarkime, gegužės 15 d.? Yra 6 bedarbiai: 2, kurie pradėjo mėnesio trukmės bedarbystės laikotarpį gegužės 1 d., ir 4, kurie pradėjo metų trukmės nedarbo laikotarpius sausio 1 d. Taigi 4 iš 6 (67%) gegužės 15 d. bedarbių yra ilgalaikiai bedarbiai, kas suderinama su antru faktu: dauguma bedarbių tam tikru metu yra ilgalaikiai bedarbiai.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 195 / 1470

■ Vienas labiausiai sukrečiančių skirtumų tarp Europos ir tokių šalių kaip JAV ir Japonija yra santykinė ilgalaikio nedarbo svarba. OECD duomenys rodo, kad 1993 m. 12,2% bedarbių JAV buvo bedarbiai daugiau nei 12 mėn., o tai yra įprastas ilgalaikio nedarbo apibrėžimas. Italijoje ilgo laikotarpio bedarbiai sudarė 57,7% bendrojo nedarbo, o JK ir Vokietijoje jų buvo virš 40%. Tik Švedijoje buvo panašu į JAV – 17,3%. 3.5.4 Kodėl visada yra bedarbių ■ Net kai ekonomika auga greitai ir sukuriama daug darbo vietų, kai kurie žmonės lieka bedarbiai. Kodėl nedarbas yra permanentinis ekonomikos bruožas? Aptarsime frikcinį ir struktūrinį nedarbą – 2 nedarbo tipus, kurie visada yra darbo rinkoje ir neleidžia nedarbo lygiui pasiekti 0%. ■ Darbo rinkai būdingas paieškos procesas, tiek iš žmonių, tiek ir įmonių pusės. Bedarbiai ieško tinkamų darbų, o įmonės su laisvomis darbo vietomis ieško tinkamų darbuotojų. ■ Jei visi darbuotojai ir darbai būtų identiški, ši paieška būtų trumpa ir lengva: bedarbiai turėtų susirasti įmones su laisvomis darbo vietomis ir būtų tuoj pat įdarbinti. Problema, be abejo, yra ta, kad nei darbai, nei darbuotojai nėra identiški. ■ Darbuotojai skiriasi: talentu;


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 196 / 1470

įgūdžiais; patirtimi; tikslais; geografine vieta; noru kraustytis; laiko ir energijos kiekiu, kurį jie nori skirti jų darbui. ■ Darbai skiriasi: įgūdžių ir patyrimo reikalavimais; darbo sąlygomis; vieta; darbo laiku; apmokėjimu. ■ Dėl šių skirtumų bedarbiai gali ieškoti tinkamo darbo kelias ar daugiau savaičių prieš jį rasdami, kaip ir įmonė, kuri ieško tinkamo darbuotojo. ■ Nedarbas, kuris yra dėl to, kad darbuotojai ir firmos ieško tinkamų darbų ir darbuotojų, vadinamas frikciniu nedarbu (frictional unemployment). Kadangi ekonomika yra dinamiška, ir joje nuolat sukuriamos ir panaikinamos darbo vietos, o darbuotojai nuolat įeina ir išeina iš darbo jėgos, visada bus tam tikras frikcinis nedarbas.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 197 / 1470

■ Be tų, kurie kenčia dėl ilgų nedarbo laikotarpių, daug žmonių yra tiesiog chroniški bedarbiai. Nors jų nedarbo laikotarpis gali būti pertraukiamas trumpais užimtumo ar nebuvimo darbo jėgoje blyksniais, tokie darbuotojai yra chroniški bedarbiai (chronically unemployed). ■ Ilgi nedarbo laikotarpiai ir chroniškas nedarbas negali būti paaiškinti paieškos procesu. Žmonės šioje situacijoje neieško darbo labai intensyviai ir paprastai neranda stabilaus darbo. Ilgo laikotarpio ir chroniškas nedarbas, kurie egzistuoja kai ekonomika nėra nuosmukyje, vadinamas struktūriniu nedarbu (structural unemployment). ■ Struktūrinis nedarbas atsiranda dėl 2 pagrindinių priežasčių: pirma, neįgudę ar mažai įgudę darbuotojai dažnai negali gauti pageidaujamo ilgalaikio darbo. Jiems siūlomi darbai dažniausiai yra menkai apmokami, be to, karjeros ar apmokymo šansai yra nedideli. Labiausiai tiesiogiai su struktūrinio nedarbo problema susijęs faktas yra tas, kad darbai, kuriuos gauna menkai įgudę, yra trumpalaikiai. Po kelių mėnesių darbo vieta panaikinama, darbuotojas gali išeiti ar būti atleistas, taip pradėdamas kitą nedarbo laikotarpį. Dalis darbuotojų su menkais įgūdžiais galų gale gauna pakankamą apmokymą ar patyrimą, kad gautų labiau garantuotą, ilgo laikotarpio darbą. Dėl tokių veiksnių kaip nepakankamas išsilavinimas, diskriminacija ir kalbos barjeras, likę neįgudę darbuotojai niekada nepereina į ilgo laikotarpio užimtumo statusą ir lieka chroniški bedarbiai; antras struktūrinio nedarbo šaltinis yra darbų perkėlimas iš besitraukiančios ūkio šakos ar depresuotų regionų į sritis, kurios auga. Kai ūkio veiklos mato, kad jų produktų paklausa mažėja (pavyzdžiui, siuvėjų skaičius Lietuvoje), ar jie nebėra konkurencingi (pavyzdžiui,


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 198 / 1470

Europos televizorių gamintojai prarado didelę dalį rinkos Kinijai, Pietų Korėjai), darbuotojai šiose veiklose praranda darbus. Tuo pat metu kai kurios šakos auga (pavyzdžiui, informacinių technologijų). Kad nedarbas nepadidėtų, reikia, kad darbuotojai, kurie praranda darbą smunkančiose veiklose, kaip nors rastų darbą besiplečiančiose veiklose. Toks procesas gali lemti ilgą nedarbo laikotarpį, ypač jei darbuotojus reikia perkelti ar permokyti. ■ Dėl frikcinio ir struktūrinio nedarbo derinio ekonomikos nedarbo lygis niekada nebūna lygus 0%, net kai ekonomika yra pilno užimtumo lygyje. Nedarbo lygis, kuris vyrauja, kai gamyba ir užimtumas yra pilno užimtumo lygyje, vadinamas natūraliu nedarbo lygiu (natural rate of unemployment), u . ■ Ši sąvoka yra kiek klaidinanti – nieko „natūralaus“ šiam nedarbo mate nėra, nes valdžia gali struktūrinėmis reformomis keisti šį kintamąjį. Tačiau tokia sąvoka istoriškai nusistovėjo ekonomistų žodyne. ■ Natūralus nedarbo lygis atspindi nedarbą dėl frikcinių ir struktūrinių priežasčių. Nors nėra vienintelio oficialaus natūralaus nedarbo lygio mato, dauguma ekonomistų mano, kad natūralus lygis Europoje XX a. 6 deš. buvo apie 2%, o 9 deš. padidėjo iki daugiau nei 7%. Kitose paskaitose aptarsime natūralaus nedarbo lygio padidėjimo priežastis. ■ Kaip gamyba svyruoja apie pilno užimtumo lygį, nedarbo lygis taip pat svyruoja apie natūralų lygį. Skirtumas tarp faktinio nedarbo lygio ir natūralaus nedarbo lygio yra


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 199 / 1470

vadinamas cikliniu nedarbu (cyclical unemployment), t.y. ciklinis nedarbas = u – u , kur u yra faktinis nedarbo lygis, o u yra natūralus lygis. Ciklinis nedarbas yra teigiamas, kai gamyba ir užimtumas yra žemiau pilno užimtumo lygio, ir neigiamas, kai gamyba ir užimtumas viršija pilno užimtumo lygį. 3.6 Produkcijos ir nedarbo ryšys: Okun‘o dėsnis ■ Anksčiau šioje paskaitoje teigėme, kad dauguma trumpalaikių gamybos svyravimų yra sąlygoti užimtumo pokyčių. Kai užimtumas sumažėja ir padidėja nedarbas, dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas lemia prekių ir paslaugų gamybos sumažėjimą. Galime naudoti ciklinio nedarbo sąvoką, kad išvestume tikslesnį ryšį tarp padėties darbo rinkoje ir visuminės gamybos. ■ Kiekybinė nedarbo lygio pokyčio įtaka visuminei gamybai yra aprašoma Okun‘o dėsniu, kuris, tiksliau tariant, yra orientacinė taisyklė (o ne tikslus dėsnis, kokių yra fizikoje). Jį pirmą kartą paminėjo Arthur‘as Okun‘as, JAV prezidento L. Johnson‘o administracijos Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas XX a. 7 deš. ■ Pagal Okun‘o dėsnį, skirtumas tarp ekonomikos gamybos lygio esant visiškam užimtumui ir jo faktinio produkcijos lygio padidėja 2,5 procentiniais punktais


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 200 / 1470

kiekvienam procentiniam punktui nedarbo lygio padidėjimo21. A. Okuno dėsnis matematiškai išreiškiamas taip22:

)(5,2 uuY

YY−=

− 3.5

■ Kairė lygties pusė (3.5) lygi kiekiui, kuriuo faktinė gamyba Y yra mažesnė už visiško užimtumo gamybos lygį Y , išreikštą Y procentais. Taigi, lygtis (3.5) rodo, kad procentinis skirtumas tarp potencialios ir faktinės produkcijos lygus 2,5, padaugintam iš ciklinio nedarbo lygio. ■ Pritaikykime Okun‘o dėsnį. Tarkime, kad natūralus nedarbo lygis yra 6%, o pilno užimtumo gamyba yra 6000 mlrd. eurų. Jei faktinis nedarbo lygis yra 7%, ar 1 procentiniu punktu virš natūralaus lygio, ciklinis nedarbas, u – u , lygus 1 p.p. Jei ciklinis nedarbas yra 1 p.p, faktinė gamyba Y bus 2,5% (2,5 · 1 p.p.) mažesnė už visiško užimtumo gamybos lygį Y . Kadangi Y lygus 6000 mlrd. eurų, faktinė gamyba bus 150 milijardų eurų mažesnė už pilno užimtumo lygį (0,025 · 6000 mlrd. eurų).

21 Kai nedarbo lygis padidėja, pavyzdžiui, nuo 6% iki 9%, sakome, kad jis padidėjo 3 procentiniais punktais (9% – 6%), arba kad jis padidėjo 50 procentų (3% yra 50 procentų nuo 6%). 22 Okun‘o originaliame darbe („Potential GNP: Its Measurement and Significance“, reprinted in Arthur Okun, The Political Economy of Prosperity, Brookings Institution, pp. 132-45), „Okun‘o dėsnio koeficientas“ JAV atveju buvo 3,0, o ne 2,5. Skirtingoms šalims Okun‘o dėsnio koeficientas gali skirtis.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 201 / 1470

■ Galima nustebti, kodėl pagal Okun‘o dėsnį nedarbo lygio padidėjimas 1 procentiniu punktu (lemiantis užimtumo sumažėjimą apie 1%) sukelia apie 2,5 karto didesnį produkcijos sumažėjimą, matuojant procentais. ■ Priežastis ta, kad kai padidėja ciklinis nedarbas, kiti veiksniai, kurie lemia gamybą, – žmonių skaičius darbo jėgoje, valandų skaičius, kurias kiekvienas darbuotojas dirba per savaitę, vidutinis darbo našumas – taip pat nukrenta, kas sustiprina nedarbo padidėjimo poveikį. ■ Kartais išreiškiame A. Okuno dėsnį truputį skirtingu būdu:

)(5,2 uY

Y

Y

Y∆−

∆=

∆

3.6

kur ∆Y/Y yra gamybos augimo tempas procentais, ∆Y /Y yra visiško užimtumo gamybos lygio augimo tempas procentais, ∆u yra faktinio nedarbo lygio pokytis per metus procentiniais punktais.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 202 / 1470

Lygtis (3.6) rodo, kad kai padidėja nedarbas (∆u > 0), faktinė gamyba Y auga lėčiau, nei visiško užimtumo gamybos lygis Y . Lygtis (3.6), kuri remiasi prielaida, kad natūralus nedarbo lygis yra pastovus, yra vadinama Okun‘o dėsnio augimo tempų forma (the growth rate form of Okun‘s law). ■ Pav. 3.12 matome Okun‘o dėsnio formą augimo tempais. Paveikslas parodo sąryšį tarp: metinio nedarbo lygio pokyčio (ant horizontalios ašies); ir metinio gamybos augimo tempo (ant vertikalios ašies) 1960-96 m. Europos Sąjungoje. ■ Tiesė OL šiame paveiksle atspindi Okun‘o dėsnį. Jos nuolydis yra –2,5, kas rodo, kad nedarbo lygio padidėjimas 1 procentiniu punktu yra siejamas su 2,5% gamybos kritimu. ■ Vertikali tiesė, kylanti nuo 0 ant horizontalios ašies. kerta OL 3,75% lygyje. Ši sankirta rodo, kad kai nėra nedarbo lygio pokyčio, faktinės gamybos augimas tempas yra 3,75%, kas tuo metu buvo vidutinis visiško užimtumo gamybos lygio augimo tempas ES.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 203 / 1470

Pav. 3.12. Okun‘o taisyklė ES 1960-96 m.

Šis paveikslas parodo ryšį tarp realaus BVP augimo tempo (vertikali ašis) ir nedarbo lygio pokyčio (horizontali ašis). Tiesė OL yra Okun‘o dėsnio grafikas. Šios tiesės nuolydis yra –2,5, kas rodo, kad nedarbo lygio pokytis 1 procentiniu punktu pakeičia gamybos augimo tempą 2,5 procentinio punkto priešinga kryptimi. Horizontali tiesė 3,75% lygyje parodo apytikrį vidutinį visiško užimtumo augimo tempą – tempą, kuriuo augtų faktinė gamyba, jei nedarbo lygis nesikeistų (∆u = 0). Šaltinis: European Economy 1996, op cit.


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 204 / 1470

3.7 Pagrindinės sąvokos visuminė darbo paklausa visuminė darbo pasiūla chroniški bedarbiai ciklinis nedarbas mažėjantis ribinis našumas nebeieškantys darbo nedarbo laikotarpio trukmė užimtumo santykis gamybos veiksniai frikcinis nedarbas visiško užimtumo lygis visiško užimtumo gamybos lygis darbo jėga laisvalaikis ribinis kapitalo produktas (MPK) ribinis darbo produktas (MPN) ribinis darbo pajamų produktas (MRPN) natūralus nedarbo lygis Okun‘o dėsnis dalyvavimo darbo jėgoje santykis gamybos funkcija


___________________________________________________________________________ 2/8/2011 Psl. 205 / 1470

našumas realus darbo užmokestis struktūrinis nedarbas pasiūlos šokas nedarbo lygis nedarbo laikotarpis

Documents

II. VISIŠKO UŽIMTUMO MAKROEKONOMIKA 3 NAŠUMAS, GAMYBA …