1Mokomoji knygaVilnius, 2003GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJAV25-011Narimantas Paliulis, Nomeda AstrauskienINFORMACINS VALDYMOSISTEMOS7610004250011UDK 004 (075.8) Pa-139 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijaGenerolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos dstytoj prof. habil.dr. Narimanto Paliulio ir Nomedos Astrauskiens parengta mokomoji knygaskiriama KA karinams ir klausytojams.Atsakingasis redaktorius doc. Pranas JankauskasRecenzavo prof. habil. dr. Ramnas Palaitis ir doc. dr. Antanas LubysTURINYSVADAS ........................................................................................................... 51. INFORMACINS TECHNOLOGIJOS .................................................. 61.1. Informacija ir informacijos poreikiai ...................................................... 61.2. Duomen valdymas ................................................................................. 10 1.2.1. Duomen valdymo strategija ........................................................ 12 1.2.2. Duomen modeliai ....................................................................... 13 1.2.3. Duomen valdymo specialistai .................................................... 141.3. Duomen baz ......................................................................................... 15 1.3.1. Loginiai ir fiziniai duomen vaizdai ............................................ 22 1.3.2. Pagrindins duomen bazi struktros ....................................... 23 1.3.3. Duomen bazi valdymo sistemos ............................................... 261.4. Informacin visuomen........................................................................... 31 1.4.1. Kompiuterizacija pasaulyje ir Lietuvoje ...................................... 35 1.4.2. Lietuvos kelias informacin visuomen: siekiai, prioritetai ir galimybs .................................................... 381.5. Informacini technologij taikymo sritys .............................................. 401.6. IT technin ir programin ranga............................................................ 531.7. Informacijos perdavimas ......................................................................... 621.8. Pasaulinis tinklas internetas ................................................................. 64 1.8.1. Interneto galimybs ...................................................................... 65 1.8.2. Reklama ir elektroninis pardavimas pasauliniame tinkle .......... 671.9. Ryiai organizacijose ............................................................................... 681.10. Kompiuteri tobulinimas ir aprpinimo informacija pokyiai .......... 78 1.10.1. Klitys ir pavojai ....................................................................... 82 1.10.2. Informacijos tiekimas ............................................................... 851.11. iuolaikini informacini technologij taikymo nauda ir problemos .............................................................................................. 88 1.11.1. Kompiuterizacijos privalumai .................................................. 90 1.11.2. Kompiuterizacijos problemos .................................................. 93 1.11.3. Vadybinink ir kompiuterinink bendravimo problemos ............................................................ 96 1.11.4. Bendras informacini technologij poveikis mons veiklai ........................................................................... 1002. ORGANIZACIJ VALDYMAS IR INFORMACIJA ......................... 1072.1. Organizacij valdymas ........................................................................... 1072.2. Valdymo sprendimai ir informacija ....................................................... 1232.3. Valdymas ir informacijos judjimas ....................................................... 1313. INFORMACINS SISTEMOS ............................................................... 1363.1. Informacins sistemos ir informacins technologijos .......................... 136 3.1.1. Informacins technologijos biur veikloje .................................. 137 3.1.2. Informacins sistemos .................................................................. 142 3.1.3. IS ir valdymo lygiai ....................................................................... 1453.2. Informacini sistem klasifikacija ........................................................ 153 3.2.1. Duomen apdorojimo sistemos ................................................... 154 3.2.2. Biur automatizavimo sistemos ................................................... 155 3.2.3. Informacins valdymo sistemos ................................................... 155 3.2.4. Sprendim paramos sistemos ....................................................... 156 3.2.5. Vykdomosios informacins sistemos ........................................... 1563.3. Duomen apdorojimo sistemos ............................................................. 1573.4. Informacins valdymo sistemos ............................................................. 1623.5. Sprendim paramos sistemos ................................................................ 164 3.5.1. Ekspertins sistemos..................................................................... 171 3.5.2. DSS sprendim primimo procese .............................................. 1743.6. Informacini sistem skirtumai ............................................................ 1783.7. Informacini sistem krimas ............................................................... 182 3.7.1. Informacini sistem gyvavimo ciklas ........................................ 182 3.7.2. Informacini sistem krimo metodika...................................... 185 3.7.3. Tradicinis IS krimo ir pltros metodas ...................................... 189 3.7.4. IS krimo ir pltros krioklio principu metodas ...................... 194 3.7.5. Modulin informacins sistemos koncepcija .............................. 195 3.7.6. Prototipinis informacini sistem tobulinimas ......................... 1974. INFORMACINI TECHNOLOGIJ POVEIKIS ORGANIZACIJOMS .............................................................................. 1984.1. Informacins technologijos ir konkurencinis pranaumas ................... 198 4.1.1. Informacini technologij poveikis konkurencijai .................... 2004.2. Informacini technologij panaudojimo pranaumai .......................... 203LITERATRA............................................................................................. 2095VADASPasaulyje vyksta dramatiki ir esminiai pokyiai. Tai vis spartjantis globa-lizavimo procesas ir greita informacini technologij pltra. Ryys tarp i dvie-j tendencij yra tiesioginis - informacini technologij pltra skatina globaliza-vimo procesus, ir atvirkiai. Prajusio imtmeio viduryje prasidjusi informa-cin revoliucija kardinaliai pakeit visuomens gyvenim. Poindustrin epochapirm syk monijos istorijoje informacij vardijo kaip vien i svarbiausi i-tekli, pagrindin gamybos produkt ir pagrindin prek. Per imtmeius nusi-stovj visuomenje procesai radikaliai kinta - jie tapo orientuoti informacij,jos panaudojim. monija eng informacin ami, kuriame inios darys visdidesn tak visoms gyvenimo sritims. Jau prasidjo naujas monijos evoliuci-jos laikotarpis. Kadaise mons atrado vandenyn kaip reikiant nesuprasdamiio atradimo reikms, XX amiuje buvo atrastas internetas - informacijos van-denynas, kurio reikm ir taka kol kas dar iki galo nesuvokta.iuolaikiniame pasaulyje organizacij skm didele dalimi priklauso nuoj sugebjim rinkti, kaupti, apdoroti ir skleisti informacij, kurti ir panaudotisavo ini baz. Efektyvus informacini itekli panaudojimas daro tak naujprodukt ir paslaug krimo procesams, sugebjimui konkuruoti, finansineipadiai. iuolaikiniame pasaulyje informacija ir atitinkamai informacins tech-nologijos bei informacins sistemos atlieka vis svarbesn vaidmen. iuolaikinsinformacins sistemos aprpina vairi lygi vadovus reikiama informacija, pa-deda ianalizuoti situacij ir priimti racionalius sprendimus. Kompiuteriai taponeatskiriama organizacij kasdiens veiklos dalimi, nes nuo aprpinimo infor-macija daugiausia priklauso veiklos efektyvumas.Lietuvos ekonomikoje informacins technologijos gali tapti lemiamu veiks-niu keliant ekonomik. Tai lemia Lietuvos itekliai: mons ir ekonomins gali-mybs. Informacins technologijos ir internetas gali suteikti Lietuvai geras sly-gas ekonomikos pltrai ir integracijai pasaulines struktras. Pavyzdiu galttapti Airija, kuri spariai gerina ekonomin alies padt pltodama informaci-ni technologij industrij. Todl yra svarbu, kad Lietuvos gyventojai suprastinformacini technologij pltros svarb ir skirt tam daug dmesio. Informaci-ns technologijos gali padti diversifikuoti gamyb, ypa kaimo vietovse. Taipadt sprsti nedarbo problem. Bet tam reikia suvokti informacijos, informa-cini technologij ir informacini sistem viet iuolaikiniame pasaulyje, ver-sle, kasdieniame gyvenime. Tada bus galima geriau panaudoti esamas galimybesir taip pagerinti gyventoj ekonomin padt.6 1. INFORMACINS TECHNOLOGIJOS1.1. Informacija ir informacijos poreikiaiPaskutiniais deimtmeiais pasauliui darantis vis atviresniam ir komunika-bilesniam spariai didja informacijos srautai, taip pat ir monse. Pasaulyjeprasidjo informacins visuomens formavimosi procesas. iai gimstaniai vi-suomenei bdinga tai, kad plinta naujos gamybos priemons, pagrstos kompiu-teriais ir informacinmis technologijomis (IT). IT jungia kompiuterin techni-k, ryi sistemas, duomen bei ini bazes ir kt. Jos naudojamos gamybos,finans bei prekybos srityse, nam kyje, pramog bei laisvalaikio pasaulyje.Informacins technologijos siekia patenkinti auganius informacins visuome-ns poreikius, o tai skatina galingos IT industrijos formavimsi. iuo metu ITsrityje dirba milijonai moni - jie projektuoja ir gamina technines priemones,kuria programinius produktus, realizuoja sukurtas priemones, valdo jas ir kt. Beto, daugelis moni, kurie nedirba tiesiogiai IT sektoriuje, gana danai savoveikloje naudojasi IT teikiamomis galimybmis. IT vis labiau veikia ms gyve-nim ir tampa stumiania jga. Greta IT profesional yra daugyb kit moni -vadybinink, ininieri, brokeri ir kit, kurie kasdienje savo veikloje priklau-so nuo IT. Klestinioje visuomenje visi - ir gydytojai, ir mokytojai, ir kininkai,ir kareiviai yra veikiami IT.Viena i vyraujani IT krypi yra informacinis produktas - mogaus inialtinis. Informacija yra patyrimo, idj ir mini kaupimas, o intelektualinidarbuotoj veikla didia dalimi priklauso nuo informacijos turinio, adekvatumoir pateikimo laiku. Kaip tik su tuo ir susijusios IT teigiamybs. Informacija iple-ia moni akirat. Pasikeitimas informacija apima visas pagrindines valdymoveiklos ris ir informacijos kokyb tiesiogiai turi takos organizacijos veiklosefektyvumui. O tai reikia, kad individ ir organizacij skmei btini efektyvsryiai. Smarkus gamybos, pardavimo ir kit ekonomins veiklos proces sudtin-gumo laipsnio didjimas (apskaiiuota, kad per pastaruosius 30 met kini ope-racij sudtingumas iaugo 150 - 200 kart), informacinis sprogimas (btinosinformacijos poreikis ikylani udavini sprendimui priimti padvigubja kas 5metai) reikalauja perjimo prie nauj valdymo technologij, be kuri nemanomarealizuoti inovacini proces, didinti konkurencin potencial.Terminai duomenys ir informacija danai vartojami kaip vienas kitopakaitalai, kaip turintys t pai reikm. Taiau i tikrj j reikm skirtinga.Duomenys yra faktai, gauti stebint, skaiiuojant, matuojant, pasveriant, ku-7rie vliau yra fiksuojami. Paprastai jie vadinami aliava ar pirminiais duomeni-mis, ir tai daniausiai bna kasdieni organizacijos reikal ratikas fiksavimas.Pavyzdiui: susitikimai, vatarai ar eki apimtis (kiekis, dydis) ir kiti duo-menys, algalapio duomenys, duomenys apie main ar pamainos darbininkdarbo naum, transporto priemoni kontrol ir t.t. Duomenys gaunami tiek iiorini, tiek i vidini altini. Nors didiuma duomen yra apibrt form(bank pareikimai, pirkini vataraiai ir pan.) ir paruoti naudoti, taiauvidin veikla reikalauja atitinkam vertinimo ir fiksavimo sistem, kad faktainedingt. Duomenys gali bti gaunami savaime, kaip antraeilis tam tikros nuola-tins veiklos produktas, bet svarbiausi veiksmai, tokie kaip vataraio duome-n vertinimas ar alternatyvi skaiiavimo ir vertinimo procedra, privalo btinustatyti oficialiai, o rezultatai ufiksuoti. iai paskutinei riai priklauso dau-guma ilaid apskaitos, produkcijos kontrols ir panai sistem.Taigi duomenys yra aliava, i kurios gaunama informacija. Kalbant apskritai,duomenys yra apdorojami tam tikru bdu, kad gautume informacij, taiau patsduomen apdorojimo veiksmas informacijos neduoda. Tai svarbus skirtumas.Informacija - ini gavjo interpretuoti ir suprasti duomenys.Tai mstymoir suvokimo procesas, taigi skirtingiems monms perduota ta pati inia j galibti skirtingai suprasta. Taip pat matome, kad ianalizuoti, apibendrinti ar kokiunors kitu bdu apdoroti duomenys, i kuri suformuojame ini ar ataskait tiktada tampa informacija, kai yra gavjo teisingai suprasta. Ar ataskaitos turinsudaro informacija, ar tik apdoroti duomenys, nusprendia vartotojas, taigi in-formacija yra gavjo naudojamos inios ir supratimas. Tai sumaina neapibr-tum ir turi didel vert. Jeigu ataskaita neturi i savybi tiek, kiek to reikiagavjui, tai bus veikiau duomenys, o ne informacija. Tai lemiamas skirtumas, betne visada tinkamai vertinamas.Informacija pati savaime nra vertinga. Jos vert lygi sprendimo eigos pa-keitimo gavus reikiam informacij vertei, atskaiius informacijos gavimo ilai-das. Yra manoma, kad didesns apimties, anksiau gauta ar tikslesn informacijayra geresn. Ji gali bti geresn, bet tik tada, jei pagerina sprendim rezultatus.Kitais atvejais ji neturi verts.Duomenims gauti, tvarkyti, fiksuoti ir apdoroti reikia ilaid, o tiesioginsnaudos i to nra. Nauda gaunama tik tada, kai duomenys yra perduodami gav-jui, yra jo suprasti ir paveriami informacija. Informacijos vert iauga j naudo-jant sprendim rengimo procese ir vadybiniams veiksmams pagerinti. Sakyti,kad informacija turi vert, reikia manyti, jog vartotojas ir problema ar sprendi-8mas tarpusavyje sveikauja. Yra aikus ryys tarp ilaid informacijai gauti ir josverts (1 pav.).Gera yra naudojama ir teikianti naud informacija. Patirtis ir tyrimai rodo,kad gera informacija yra:tinkama tikslui, kuriam ji skirta;pakankamai tiksli;pakankamai isami problemai sprsti;gauta i altinio, kuriuo vartotojas pasitiki;perduota reikalingam asmeniui;perduota laiku;pakankamai detalizuota;perduota/gauta atitinkamu bendravimo kanalu;suprantama vartotojui.Svarbiausias i i bruo - tinkamumas. Svarbu, kad vartotojas nebt u-veriamas nesaikingomis detalmis ir informacija nevluot. Turt bti ma-iausias numatomam tikslui reikalingas detali kiekis ir sprendimui pakanka-mas tikslumas.IlaidosInformacijosilaidosInformacijos kiekis ir vertInformacijosvert1 pav. Informacijos kaina ir apimtis9iuo metu informacin sistema nebesivaizduojama be kompiuterio. U-sienio altini analiz ir sintez rodo, kad valdymo (vadybos) informatizacijagyja ypa didel reikm. Kartu visame pasaulyje smarkiai iaugo ilaidos infor-macinms sistemoms tobulinti bei naujoms informacinms technologijoms dieg-ti. Teigiama, kad iam tikslui moderniose kompanijose yra prasta panaudoti 3 -6 % apyvartos.Informacijos taka valdymui yra didiul. Nagrinjant jos reikm reikiaatsivelgti iuos teiginius:1. Reikia atsisakyti sisenjusio poirio, kad informacini sistem ir tech-nologij diegimo patirtis valdymo efektyvumui didinti taikytina tik mons ly-giu. Vadybos proces informatizacija - tai glaudi, suderinta valstybinio ir priva-taus kio sektori tarpusavio ryi sistema.2. Valdymo informatizacija - tai nauja vadybini proces tobulinimo sam-prata, kurios laikantis nuo seno inomos sistemos (modeliai, algoritmai, norma-tyvai, metodai, procedros, programos, projektai ir kt.) gyja nauj potencialtiek kiekybe, tiek kokybe. Efektyvus vadovavimas - tai sugebjimas formalizuoti,materializuoti informacij vairiose proceso stadijose.3. Kompiuterins technikos panaudojimas lemia esminius pokyius vady-boje technologiniu aspektu.4. Valdymo informatizacija yra glaudiai susijusi su moni itekliais, todlypating svarb gyja darbuotoj parengimas ir perkvalifikavimas. Auga kitoskvalifikacijos personalo (programavimo, duomen administravimo, informaci-jos analizs specialist) poreikis. Tuo pat metu reikia atsivelgti tai, kad visdaugiau moni funkcij perima kompiuteris (skaiiavimas, registravimas, in-ventorizavimas ir kt.). Svarbiausias valdymo informatizacijos elementas yra in-formacin kultra - tai naujas poiris organizacinius procesus, valdymo stili,metodus ir procedras.5. Kartu su informacini sistem bei technologij raida informacins veik-los rinkodara gyja vis didesn reikm informacinje veikloje. Rinkodaros ypa-tybs ioje srityje susij su informacinio produkto vartojimo specifika, kuri suke-liakainodaros ir intelektualins nuosavybs apsaugos bei pardavimo problem.Nepaisant i specifini sunkum, informacijos rinkodara plaiai paplitusi JAV,Japonijoje ir Vakar Europoje.6. Pastebimai auga analitins, parengtos naudoti informacijos paklausa.iuo metu nuo 45 iki 80% informacini produkt ir paslaug pardavimtenka komerciniam sluoksniui - pramons ir finans kompanij rinkodaros10padaliniams, ir tik 8-10% - valdios institucijoms ir nekomercinms (tyrim,mokslo) struktroms.Paskutiniai mokslo ir technikos laimjimai informacini technologijsrityje sudaro prielaidas efektyvioms organizacij informacinms sistemomssukurti.1.2. Duomen valdymasDuomen valdymo pagrindinis principas yra tai, kad jie traktuojami kaipesminis mons turtas ir turi bti atsakingai valdomi. Duomen valdymas yragana abstrakti svoka, apibrianti gana daugelio susijusi veikl nukreipim duomenis . ios veiklos tikslas yra utikrinti, kad duomenys, reikalingi organiza-cijos problemoms sprsti ar jos galimybms tinkamai panaudoti, bt prieinamireikiamiems monms, tinkamu laiku ir tinkama forma. i veikla apima labaiplai srit:duomen itekli naudojimo bei pltojimo strategij ir plan;valdymo princip ir bd taikym bendrj duomen itekliams;verslo vadov traukim sprendim, susijusi su duomen itekliais, ren-gim ir primim;organizacijos, remianios duomen valdym, krim;organizacijos duomen modelio krim ir jo taikym;duomen standart nustatym;pasirinkim priemoni ir proces, reikaling duomen itekli valdymoplanui vykdyti;personalo mokym naudotis duomenimis, duomen modeliais, duomenvaldymo priemonmis ir procesais.Kyla klausimas, kodl duomen valdymas yra svarbus? Vis didesn konku-rencija pasaulio rinkose ir galingesni kompiuteri panaudojimas kartu augantisilavinusi darbuotoj skaiiui organizacijose reikalauja vis daugiau ir vis tiks-lesni duomen. Nemaa paangi organizacij siekia, kad j darbuotojai gautgeros kokybs duomen i vairi altini, juos nuosekliai ir prasmingai integ-ruot ir suformuot nauding duomen visum tokiu bdu, kad patenkint:didesnio kiekio ir geresni duomen reikalavimus;poreik gauti auktos kokybs duomenis i vairi altini;poreik kaupti duomenis.Organizacijose, kuriose duomen valdymas nra gerai organizuotas, sprendi-11m primimo procesas yra neracionalus ir sksta duomen gausybje. Danainaudojami duomenys yra nesuderinami ar prietaringi. Tokiomis slygomis ne-manoma priimti optimali sprendim. Vadovai danai turi remtis savo nuojautair intuicija, o tai nra geriausias bdas. iuolaikiniame spariai besikeiianiamepasaulyje toks poiris gali bti labai pavojingas. Utikrinant efektyv duomenvaldym vadov vaidmuo yra pats svarbiausias. Jie turi matyti ir suprasti, ar jinformaciniai poreikiai yra patenkinami. Jei ne, jie turi apibrti nepatenkintusporeikius ir imtis priemoni padiai itaisyti - suburti reikaling specialist gru-p ir dirbti kartu su jais siekiant sudlioti vietas visus elementus, reikalingusefektyviam duomen valdymui. Taigi turi bti inagrinta ir isprsta daug proble-m bei organizacini klausim. Vadovai turi prisiimti vadovavimo funkcij irsiekti, kad poreikiai bt patenkinami visoje duomen valdymo grandinje.Norint perprasti duomen valdymo koncepcij, reikia apibrti pagrindi-nes svokas:Duomen elementas - tai atskiras faktas ar jo dalis, apibdinanti objekt(mog, viet ar daikt). Pavyzdiui, tai gali bti sandlio kodas, produkto iden-tifikacinis numeris ir t.t.;raas - tai visuma gimining duomen element, apraani t pat as-men, viet ar daikt. Pavyzdiui, darbininko raas, sandlio raas, produk-to raas ir t.t.;Failas (rinkmena) - susijusi ra rinkinys. Kiekvienas raas faile turi tuospaius duomen elementus, bet j reikms yra skirtingos. Pavyzdiui, kiekvie-nas raas kliento faile turi tuos paius duomen elementus, taiau kadangi kiek-vienas raas skirtas atitinkamam klientui, reikms yra skirtingos. Norint gautispecifin ra faile, vienas duomen elementas rae yra panaudojamas to raounikaliam apibrimui (identifikavimui). Duomen elementas, kuris unikaliaiapibria ra, vadinamas raktu (key). Pavyzdiui, kliento sskaitos numerisgali bti sskait failo raktas, o socialinio draudimo numeris gali bti algalapiofailo raktas. Kai kuriuose failuose raktas gali bti daugiau negu vienas duomenelementas. Pavyzdiui, avialinij rezervavimo sistemos faile raktas gali bti skri-dimo numerio, datos ir vietos kombinacija.Duomen baz - gerai apibrtas, apdorotas ir struktrizuotas duomenrinkinys, kuris tarnauja kaip bendras informacijos altinis daugeliui vartoto-j daugelyje skirting organizacijos padalini. J sudaro daugeliui monisvarbios reikms faktai.121.2.1. Duomen valdymo strategijaDuomen itekli strategija nustato pagrindin organizacijos pozicij duo-men valdymo srityje ir formuoja grup valdymo princip dl sprendim, susiju-si duomen altiniais ir duomen valdymu. Pvz., galima suformuoti strategij -valdyti duomenis remiantis verslo procesu, funkcinmis organizacijos reikm-mis ir duomen vartojimu. Tada 1-as duomen valdymo principas bt - organi-zacijos struktriniai elementai turi dalytis duomenimis. gyvendinant princi-p bt pasiektas privalumas - kuo daniau duomenys yra vartojami, tuo jievertingesni. Bendro naudojimo duomenys yra tokie, kuriuos gali pateikti, kore-guoti ir jais naudotis visi organizacijos struktriniai elementai. Duomen pasi-keitimai vienoje organizacijos veiklos srityje lengvai pasiekia kitas sritis ir pavei-kia veikl ir valdym. Todl, siekiant iki galo pasinaudoti duomen greitos sklai-dos privalumais, visi organizacijos struktriniai elementai privalo imanyti duo-men standartus ir laikytis j.2-as duomen valdymo principas bt toks: duomenys turi bti standarti-zuojami pagal pavadinim, apibrim, format ir naudojim. gyvendinant princip bt pasiektas privalumas - duomen standartai sumaina duomenpertekli, sumait ir netinkam naudojim. Todl duomen standartai turi btipltojami ir prieinami vartotojams.Duomen valdymo strategijos skmingam gyvendinimui yra formuojamasipltotas duomen itekli planas. Duomen itekli planas nustato svarbiau-sius organizacijai duomenis ir bendrais bruoais apibdina projektus, btinuspltojant i duomen panaudojim, ir duomen altinius. Taip pat reikia pa-naudoti bendrj duomen itekli valdymo galimybes. Bendrj duomen i-tekli svoka reikia, kad duomenys yra prieinami daugybei vartotoj ir kom-piuterinms programoms. Tai reikia, kad yra vienintelis duomen altinis, ku-ris sudaro galimybes vertingu duomen turtu naudotis (ir ne vien kart) visiemsorganizacijos struktriniams padaliniams. Duomenys yra itekliai kiekvienamvartotojui ir kompiuterinei programai, kurianiai savo duomen versij. iuoatveju duomen valdymas yra skms laidas. Vadovai yra tikrieji informaciniitekli vartotojai ir naudoja juos priimdami valdymo sprendimus. Todl vado-vai, kaip duomen vartotojai, turi bti traukti sprendim, susijusi su duome-nimis ir informacija, skaitant j kain ir prieinamum vartotojams, primimoproces.131.2.2. Duomen modeliaiOrganizacijos duomen modelis yra aikus ir paprastas svarbi kompanijosverslo objekt apibrimas. Pavyzdiui, klientai ir usakymas yra du verslo ob-jektai. Verslo taisykl, kuri susieja juos kartu, yra klient usakymas. Klientaituri tokius atributus: sskaitos numeris, vardas, adresas ir t.t. Usakymas turitokius atributus: usakymo numeris, usakymo data ir t.t. Organizacijos duome-n modelis tarnauja kaip kompanijos pagrindinis duomen integracijos planas.Duomen modelis turi tai, k organizacija jau ino, ir teikia i informacijsistemos pltotojams ir tiems, kurie j priiri.Bendri duomen standartai yra taisykls ir praktika, norint utikrinti, kadduomenys bus suprasti ir apdoroti vienodai. Duomen standartai yra rekomen-duojamos strategijos, procedros ir reikalavimai duomen laikymui, valdymuiir naudojimui. Duomen standartai apima vadinamsias konvencijas, naudoja-mas kiekvienam duomen objektui ir atributui.Duomen odynas pagal prasm yra duomen baz, apimanti informacijapie duomenis. Duomen bazs administratorius naudoja duomen odyn, kadgaut ir ilaikyt duomenis, kurie yra nekainojami valdant duomen baz. Pa-vyzdiui, aukto lygio logikos duomen bazs schemos ar poschemio formosyra saugomos odyne. Duomen odyne yra kiekvieno duomen objekto ir duo-men atributo, saugomo duomen bazje, apibrimai. Duomenys yra bendridaugeliui vartotoj, todl kiekvienas i saugom punkt turi turti aiki ir ben-drai priimt reikm. Apibrimas taip pat apima sutart login duomen ele-mento vard, vartojam vis uklausos program, kurios pageidauja naudoti tduomen element. Apibrimas taip pat gali apibdinti duomen vesties pa-tvirtinimo patikrinim. Isamus duomen odynas taip pat apima susikertaniinformacij, pavyzdiui, parodani, kurios programos kokius duomen ele-mentus naudoja, kokios ataskaitos koks padalinys reikalauja, ir t.t. Duomenkatalogas yra rankis, kuris nustato, kur duomenys gali bti surandami. Dideljeorganizacijoje, kur daug kompiuteri ir imtai laikmen, toks rankis gali btiypa vertingas. Kai mogui ar programai reikia konkreios informacijos, galimakreiptis duomen katalog, siekiant greitai nustatyti norim duomen fizinlaikymo viet.141.2.3. Duomen valdymo specialistaiSvarbiausias duomen valdymo specialistas organizacijose yra duomenadministratorius. Duomen administratorius vadovauja duomen itekli stra-tegijos formavimo ir duomen itekli plano rengimo bei gyvendinimo proce-sui, kad duomenys bt bendri ir prieinami visiems vartotojams. Tam reikiabendrauti su aukiausia valdia, siekiant gyti jos param iame procese. Tamtaip pat reikia palaikyti ryius su vidurinio valdymo lygio vadovais visoje organi-zacijoje. Tai padeda jiems suprasti, kad duomenys yra organizacijos turtas ir kadjie privalo sitraukti sprendim, lieiani duomenis, primimo proces.Duomen administratorius yra atsakingas u duomen koordinavim irnuoseklum organizacijoje. Tam reikalui jis kuria duomen standart pltrosprocesus. Duomen administratorius taip pat kuria duomen modelius parodytisantykiams tarp duomen element ir vairi duomen bazi. Duomen stan-dart ir nauding duomen modeli gyvendinimas galina vartotojus gauti duo-menis i keli skirting duomen bazi ir suderinti juos patenkinant organizaci-jos informacijos poreikius. Duomen administratorius turi sugebti bendrautine tik su vidurinio ir aukiausio lygio vadovais, bet ir su duomen bazs admi-nistratoriais. Sugebjimas lengvai bendrauti ir numatyti organizacijos duomenporeikius yra labai svarbus.Kitas svarbus organizacijos duomen valdymo asmuo yra duomen bazsadministratorius. Tai auktos kvalifikacijos ir atitinkamai apmokytas profesio-nalas, kuris dirba su tiesioginiais vartotojais ir programuotojais, kad suplanuot,sukurt, ilaikyt ir valdyt duomen baz. I tikrj duomen bazs administ-ratorius yra lyg ryys tarp duomen bazs ir jos vartotoj. Atlikdamas tok vaid-men jis turi turti supratim apie organizacijos veikl, duomen bazs valdymosistem ir informacini sistem planavimo bei krimo proces. Duomen bazsadministratoriaus dirba su vartotojais, nusimano apie duomen bazs turin - t.y.ino, kokie objektai yra svarbs ir kokiais atributais jie turi bti aprayti. Infor-macija apie vairi duomen objekt skaii, atributus ir j vidinius ryius yrareikalinga kuriant model, pateikiant login duomen bazs vaizd (schem),kuris patenkint vartotoj poreikius.Duomen bazs administratorius dirba su vartotojais siekdamas suinoti, kaipduomen baz bus naudojama. Btina nustatyti, kiek kart ir kaip danai buskreipiamasi informacijos duomen baz. Reikia taip pat nustatyti, kaip danaiduomen baz bus papildoma arba pakeiiama naujais duomenimis, itrinami15neveiksmingi raai. Be to, turi bti isiaikinti vartotoj poreikiai, susij su infor-macijos gavimo greiiu, t.y. per kiek laiko nuo uklausimo turi bti gaunami duo-menys (pvz., uklausai patikrinti kliento kredit reikt maiau nei trij sekun-di). Tuomet ie duomenys yra panaudojami suskirstant sudtingas schemas paprastesnius poschemius, atitinkanius kiekvien keliam reikalavim. Duome-n bazs administratorius dar dirba su vartotojais, nustatydamas duomen redaga-vimo ir kontrols mechanizmus duomen bazei atnaujinti. Pavyzdiui, vienomsorganizacijoms reikia tam tikrus duomen objektus ir atributus skaityti ir atnau-jinti, kitoms - tik skaityti. Labai svarbu nustatyti duomen apsaugos ir j atgamini-mo procedras avarijos atveju. Atsivelgs visa tai, taip pat vertins specifinsduomen bazs valdymo sistemos bruous, duomen bazs administratorius ku-ria fizin duomen bazs struktr, kuri patenkint vartotoj poreikius, bt eko-nomika ir efektyvi. Tai atliks duomen bazs administratorius naudojasi duo-men apra kalba, kad nustatyt duomen bazs schemas ir poschemius, remian-ius vairius duomen bazs organizavimo sprendinius.Duomen bazs administratorius bendradarbiauja su taikomsias progra-mas kurianiais programuotojais, kad jos atitikt duomen bazs valdymo stan-dartus. Ypa svarbu yra laikytis standartini pavadinim, nustatyt visiems duo-men bazs objektams ir atributams, kad visos taikomosios programos atitiktbendr duomen itekli model. Kai jau duomen baz yra sukurta ir veikia,duomen bazs administratorius kontroliuoja, kaip ji naudojama, utikrina jossaugum ir aktualum. Taip pat stebi duomen bazs veikim, stengiasi utikrin-ti ger darb, siekia, kad vartotojai uklaus kuo greiiau gaut atsakym. Jeikyla koki nors problem, duomen bazs administratorius mgina jas sprsti.1.3. Duomen bazKiekviena organizacija turi informacijos altin, vadinam duomen baze -tai popieriai, sukrauti kabinetuose, lentynos buhalterini popieri ar raai kom-piuteriniuose diskuose ar juostose. Jei organizacija yra didel ir jos padaliniaiidstyti geografikai skirtingose vietovse (alies regionuose ir kitose alyse),turi daug klient, teikia didel nomenklatr gamini ir daugeliui ali, tai tokiuatveju joje cirkuliuoja didelis kiekis informacijos. Koordinuojant atskir organi-zacijos element veikl reikalinga aktyvi informacin kaita tarp padalini. Fak-tikai yra susiklosiusi tokia padtis, kad kiekvienas organizacijos struktriniselementas atsakingas u savo informacijos pateikim. Daugeliui skirting orga-16nizacijos padalini reikia skirting fakt apie klient, usakym ir kt.: pavyz-diui, finans padaliniui svarbu inoti kliento patikimumo reiting, pardavimotarnybai - kliento vard ir usakyt produkcij, krovinio siuntjui - kliento adre-s, sskait tvarkytojams - sskaitos numer. Dl to ikyla dvi problemos:1. Duomen dubliavimosi problema. Pardavim skyrius, pavyzdiui, gali tu-rti vien pardavimo sskait tvarkymo sistem, paremt kompiuterine technika,o pirkim skyrius - kit. Kiekvienas skyrius, naudodamasis sava sistema, vykdodaug t pai duomen iteklius valdani veiksm - duomen vest, apdorojimir t.t. Potencialus duomen itekli dubliavimasis gali bti milinikas.2. Koordinavimo problema. Pavyzdiui, kai pardavim skyrius gauna klientousakym, tai raas apie tai i karto traukiamas usakyt preki sra. Betjeigu usakym skyrius negauna informacijos apie usakym, jis gali likti nepa-stebtas. Tada neivengiami dideli nesusipratimai ir praradimai.Tradicin failus orientuota informacini sistem pltojimo kryptis - kailaikomasi poirio, kad kompiuterio sistemos pagrindinis tikslas yra ilaikytioriginal duomen fail, reikaling valdymo informacijai gauti. Sistema ir jossusij failai yra sukurti patenkinti specifiniams atskiro tam tikro verslo vienetoporeikiams (pvz., algalapio sudarymas ir personalo apskaita). Sistema yra supla-nuojama ir sukuriama jos paios originaliems failams isaugoti ir siekiant turtigalimybes koreguoti faile esanius raus, juos trinti ar keisti (2 pav.). i vienooriginalaus failo informacinje sistemoje kryptis baigiasi labai panaaus, bet ki-tokio failo sukrimu. Pavyzdiui, du panas, bet skirtingi originals failai yrasukurti palaikyti algalapio sudarymo ir personalo apskaitos funkcijoms. Kai duo-menys yra rayti skirtinguose failuose, kiekvienam darbuotojui gauti reikiaminformacij (kuri yra idstyta skirtinguose failuose) tampa sudtinga. Vartoto-jui tenka kreiptis kelis failus norint gauti reikiam informacij. Be to, yra daugfail, kuriuose yra t pai duomen, o tokiu atveju tikimyb, kad duomenysskirtinguose failuose turi skirtingas reikmes, yra labai didel.17 failus orientuota informacini sistem kryptis turi daug trkum:Duomen perteklius. Danai visikai vienodi duomenys yra isaugojami dvie-juose ar daugiau pagrindini fail. Pavyzdiui, darbuotojo socialinio draudimonumeris, pavard, vardas ir padalinys yra isaugoti rauose algalapio ir persona-lo failo rauose. Toks duomen perteklius padidina duomen papildymo, laiky-mo ir saugojimo ilaidas. Be to, tie patys duomenys, isaugoti dviejuose pagrindi-niuose failuose, danai yra skirtingi, nors teorikai turt bti vienodi, ir tokieskirtumai neivengiamai sukelia painiav;Programos/duomen priklausomyb. Pagal fail orientuot krypt bet kuriepagrindinio failo fizinio formato pakitimai (pvz., tokie kaip duomen atributpapildymas) reikalauja pakeisti visas programas, kurios susisiekia su pagrindiniufailu. i nenormali padtis vadinama programos/duomen priklausomybe.Duomen integracijos trkumas. Vadovai danai nori, kad duomenys, kurieyra skirtinguose failuose, bt integruoti ir sudaryt naudingos informacijosataskait. Pavyzdiui, vadovai gali norti ataskaitos, kuri apimt darbuotojo var-d, pavard, padalin, darbo umokest, dabartines ir ankstesnes pareigas. Taiau fail orientuota kryptis nepalengvina prieigos prie i duomen. Tam reiktAsmeninisduomen sistem vedimasAsmeninsistemaAsmeninisfailasPersonalo apskaitos sistemaDarbo apmokjimo sistemaAsmeninisfailasPrijimasprie sistemosper slaptaodSlaptaodisistema2 pav. Tradicinis fail orientuotas poiris18sukurti kit sistem, kuri sulygint raus i dviej fail ir sujungt juos pagal tpat socialinio draudimo numer (ar asmens kod), kad bt galima sukurti darvien fail su reikalingais duomen atributais (3 pav.). is duomen integracijostrkumas veria kurti papildom sistem, atlikti programavimo darbus ir pa-prastai baigiasi gaiatimi teikiant vadovams reikiam informacij.Taigi tapo reikalinga, kad informacija bt kontroliuojama i vienos vietosir bt idstyta taip, kad prieiga prie reikiam duomen bt nesudtinga. Kitaorganizacij problema - padaryti taip, kad informacija bt prieinama visojeorganizacijoje ir veikt kaip integruota visuma. Tai reikia, kad nebus daugiaujoki nepriklausom fail skirtinguose padaliniuose. i tarpusavyje susijusiduomen baz gali bti pasiekiama daugeliui vartotoj, taikant procedras, kon-troliuojanias tikslum ir vientisum. Paprastai duomenys yra saugomi emugrupavimo lygmeniu, kad ateityje juos bt galima atrinkti nenumatytais bazskrimo metu bdais. Aiku, kad duomen baz yra didiulis visai organizacijaisvarbi fakt lobynas, danai vadinamas korporacijos duomen baze. Duome-n bazs turjimas sudaro prielaidas tam, kad informacija bt greiiau prieina-3 pav. Ataskait krimas failus orientuotoje sistemoje19ma ir randama, pigesn, greitesn ir lankstesn vartotojo atvilgiu. Informacijossaugykloje laikomi duomenys turi bti tiksls, teisingi ir apsaugoti nuo neteistovartojimo. Be to, duomen bazi valdymo sistema (DBVS) tarnauja kaip ryistarp vartotoj ir duomen bazs. DBVS - tai programin ranga, kuri padedavartotojams, duomen bazi administratoriams, programuotojams kurti, keisti,plsti, atnaujinti, gauti reikiamus raus ar dar kitaip naudoti duomen bazes.Duomen bazi naudojimas turi daug privalum:1. Galimyb dalytis integruotais duomenimis. Sugebjimas integruoti duo-menis galimas naudojant raktus (key). Raktas yra atributas, kuris unikaliai api-bria duomen objekt. Kad bt galima integruoti duomenis i skirtingaltini, duomenys privalo turti raktus. Pavyzdiui, norint integruoti gamybosduomenis (aliav ilaidas kiekvienam darbui) su algalapi duomenimis (dirb-tomis valandomis ir kiekvieno darbininko idirbiu per valand), suskaiiuotipilnj savikain, gamybos apimtis ir algalapio duomenis reikia bendro rakto.2. Sumaja duomen perteklius. Duomenys, isaugoti dviejuose ar daugiaufail failus orientuotoje aplinkoje yra isaugojami vien kart duomen bazsvaldymo sistemos aplinkoje. Juk pertekliniai ar pasikartojantys duomenys bereikalo uima viet ir sukelia neatitikimus. Kai skirtingos duomen versijos yraskirtingose vesties fazse, sistema danai pateikia prietaring informacij. Beto, sumainus duomen pertekli, duomen vedimo ir atnaujinimo procedrosyra paprastesns. Prieingai negu failus orientuotoje aplinkoje, ia reikalingatik viena vestis kiekvienam duomen atributui, kai kakas pasikeiia. Nra b-tina atnaujinti ra vairiuose failuose.3. Padidja duomen vientisumas ir tikslumas. Duomen vientisumas yra duo-men tikslumo, ubaigtumo ir vartojamumo matas. Duomen vientisumas padi-dja todl, kad yra viena duomen versija, kuri laikoma tikslia ir ibaigta. Duome-n bazs sistemoje vientisumas reikalingas tam, kad garantuot, jog sistema neturiprietaraujani duomen tame paiame duomen skyriuje, kur gali bti skirtingiduomen apraai. Vientisumas reikia patikimum. Nekontroliuojam duomenperteklius ir pasikartojantys raymai danai sukelia vientisumo problem.4. Paprasiau ir lengviau naudotis duomenimis. Duomen bazs savyb leng-va naudotis yra tai, kad vartotojai gauna duomenis greitai, tiesiausiu keliu. Taippat vartotojai gali susirasti, kokie duomenys bazje yra. Be to, labai svarbu yratai, kad dirbant su duomen baze vienam vartotojui nepakinta kit vartotojgalimybs ja naudotis.205. Duomen nepriklausomumas. Labai svarbu duomen bazje utikrintiprogramos duomen nepriklausomum , tai yra kai duomenys gali bti keiiamineperdarant vartotoj program. Duomen bazi valdymo sistemos (DBVS)suteikiama galimyb veikti duomen masyve be poveikio vartotoj programomsrodo ger duomen nepriklausomumo laipsn.6. Greitas klaidos itaisymas. Integruota duomen baz yra danai naudoja-ma daugelio vartotoj vienu metu ir prieinama vis laik. Dl didelio prisijungu-sij prie duomen bazs skaiiaus yra svarbus sistemos atkrimas po klaidos bejungimosi praradim. is veiksnys padeda palaikyti sistemos tikslum ir vienti-sum, pagerina sistemos veikim.7. Didesnis duomen saugumas. Duomenys, esantys duomen bazje, yralabiau apsaugoti nuo neleistin prieig negu tradicini fail duomenys dl dvie-j pagrindini prieasi. Pirma, duomen baz turi duomen bazs administ-ratori, kurio viena svarbiausi funkcij yra utikrinti duomen saugum. An-tra, duomen bazi valdymo sistema teikia didesn saugum. Kai duomenyssaugomi standartiniuose duomen failuose, vartotojui gali bti suteikta prieigaprie j vis arba n prie vieno i j. Duomen bazi valdymo sistema turi kontro-liavimo mechanizm, kuris leidia prieigos teises reguliuoti iki duomen atri-but lygio. Tai yra vartotojui gali bti leista skaityti vien duomen bazs dal irtuo pat metu ukirsta prieiga prie kitos dalies. Kai kuriems vartotojams gali btileista duomen bazje tik skaityti duomenis, kai kuriems - tik atnaujinti infor-macij arba tik papildyti duomen baz naujais raais, o kai kuriems - ir tai, irtai. Efektyvi duomen apsauga utikrina, kad duomenys yra apsaugoti nuo su-naikinimo, neteisto pakeitimo ar prieigos.8. Didesnis informacijos kiekis u maesn kain. Svarbiausia yra pateiktikuo daugiau ir kokybikos informacijos u kuo maesn kain. Kainos veiksnysnaudojant, vedant ir atnaujinant duomenis yravarbus. Informacijos saugojimokainos nuolat maja, o programins rangos ir vartojimo - ne. Reikia siekti, kadprograma naudotis bt paprasta ir lengva.9. Trumpesnis atsakymo uklaus laikas. Vartotojas reikalauja, kad duome-nys bt prieinami, kai tik to prireikia. Atsakymo uklaus laikas svarbus varto-tojui. Pavyzdiui, atsakymas uklaus apie praskrendam viet, trunkantis apie 5sekundes, gali bti erzinantis, o apie banko ustat galimai paskolai gauti, kuriotrukm net kelios minuts, yra pakankamai normalus. Netgi piko metu daugelisduomen bazi sistem turi duoti atsakym greiiau nei per 3 sekundes.2110. Patrauklumas. i duomen bazs savyb leidia ja naudotis net naujo-kui, nesudtinga iekoti duomen ar atnaujinti juos. Vartotojui paprasta pasiektiinformacij, ir tai padaro duomen bazs sistem patraukli.11. Didesnis programuotojo produktyvumas. Duomen bazs buvimas gali-na naujas uklausas ipltoti daug greiiau. Esant failus orientuotai sistemai,daug pastang, susijusi su naujos kompiuterio programos raymu, skiriamakurti duomen altiniui, kuris aprpint duomenimis. Nustaius, kad duomenbaz jau yra, i pltojimo pastang dalis gali bti praleista. Standartin schemagalina nustatyti, kaip duomenys yra fizikai isaugojami ir gaunami. NaudojantDBVS, programuotojui reikia suprasti tiktai esm, bet ne detales, susijusias sufiziniu duomen saugojimo ir gavimo procesu. Duomen bazs valdymo siste-mos fizinio darbo ir duomen fizinio saugojimo atskyrimas nuo svarbiausiosfunkcijos, kuri programuotojas turi atlikti, sukuria programos ir duomen ne-priklausomum.Kuriant duomen bazes ir naudojantis jomis labai danai vartojami keturipagrindiniai terminai: vartotojo vaizdas, duomen apdorojimas, duomen mo-delis ir duomen failas. Vartotojo vaizdas - tai vaizdas, kuriuo jis mato duomenis.Pavyzdiui, vartotojas mato ataskait, rodani pardavjo pardavimo veiksmusper tam tikr laiko period. Duomen apdorojimas - tai veiksm visuma, kaikeiiami duomen failo duomenys vartotojo vaizd. Pavyzdiui, pateikiantpardavim ataskaitas, pardavim raai yra apdorojami. Pardavim ataskaita yravartotojo vaizdas. Duomen modelis - tai atvaizdas, kokiu bdu duomenys yrasaugomi duomen bazje, kaip jie yra struktrizuoti ir kaip tarpusavyje susij.Duomen failas yra fizinis duomen atvaizdavimas modelyje. Pavyzdiui, par-davim numeriai yra sujungti su atitinkamu pardavju.Kaip ir viskas gyvenime, duomen bazs turi ir privalum, ir trkum.Vertinant duomen bazs pliusus ir minusus, privalumai ymiai nusveria trku-mus. Pagrindinis privalumas tas, kad minimaliai sumainamas duomen per-teklius, palaikomas duomen nepriklausomumas ir utikrinamas greitesnis in-formacijos pasiekiamumas. Bet yra ir gana dideli trkum:kaina (duomen bazs sukrimas gali bti brangus. Be to, pati DBVS galikainuoti gana brangiai. pradin kain taip pat reikia traukti papildomus kom-piuterinius iteklius, darbuotoj mokymo ilaidas, bazs prieiros ir aptarna-vimo kainas);klaid galimyb (didiausios informacini sistem galimybs yra, kai jos22naudojasi integruotomis duomen bazmis, aptarnaujaniomis daugel vartoto-j. Bet siekiant aptarnauti vairias duomen bazes, reikia auktos kvalifikacijosspecialist, kuri nelengva rasti, o dl emos kvalifikacijos atsiranda klaid);organizacijos paeidiamumas (informacijos atsarg integruotas centrali-zavimas padaro organizacij paeidiam. Viename duomen bazs komponen-te vykusi avarija gali sustabdyti vis sistem. Kai vienas mogus - duomenbazs administratorius - valdo visos organizacijos informacinius iteklius, taiirgi gali bti pavojinga).1.3.1. Loginiai ir fiziniai duomen vaizdaiDuomen bazje yra trys bdai perirti duomenis: bendras loginisvaizdas, programinis loginis vaizdas ir fizinis vaizdas (4 pav.). Bendras logi-nis vaizdas, kur apibria duomen bazs schema, yra isami login duome-n bazs struktra. 4 pav. Duomen bazs vaizdaiAtaskaitaVartotojoprogramaOperacinsistemaDuomenbazPrograminisloginisvaizdasBendrasloginisvaizdasFizinisvaizdasDBVS23Duomen bazs administratorius yra atsakingas u bendro loginio vaizdokrim. Programinis loginis vaizdas yra tai, k programa aktualizuoja rengdamavartotojo ataskaitas popieriuje ar monitoriuje. Kiekvienas vartotojas domisi tiktais duomenimis, kurie jam kak reikia. Be bendro ir programinio loginivaizd yra fizinis vaizdas, t. y. kaip duomenys yra rayti disk ar kit fizintalp. Tai priklauso nuo to:kaip duomenys yra saugomi (diske, juostoje ir t.t.);kaip duomenys yra prieinami (sekomis, tiesiogiai ar grandimis);kaip duomenys yra susij su kitais saugomais duomenimis (per nuorodas,indeksus ir t.t.) ir kaip atrodo fizinis duomen formatas.1.3.2. Pagrindins duomen bazi struktrosDaniausiai duomen baz susideda i daugybs detali (pvz., trej me-t duomenys apie klient usakymus didelje kompanijoje gali bti sudarytii milijon ra). Duomenys saugomi remiantis duomen modeliu. Pvz.,pardavim numeriai yra sujungti su atitinkamu pardavju. iuo atveju parda-vjas ir pardavim numeriai yra esminiai duomen elementai. Ryys (rela-tionship) tarp i element sukuria duomen struktr. Duomen modelisvaizduoja duomen struktr. Kiekviena duomen baz valdo informacijapie objektus, turinius tam tikrus atributus ir susietus tam tikrais ryiais.Objektas, pavyzdiui, gali bti asmuo (klientas, darbuotojas), vieta (prekibaz, gamykla) arba daiktas (prek, inventoriaus dalis). Atributas yra bruo-as, apibdinantis objekt (vardas, pavard, adresas, kredito reitingas yraatributai, apibdinantys objekt klient). Ryiai parodo, kaip vienas yrasusijs su kitu pvz., klientas realizuoja usakymus, inventorin dalis yrasaugoma sandliuose. Yra trys pagrindiniai ryi tipai (relationship type):vienasvienam, vienasdaugumai ir daugumadaugumai. Ryys vienasvie-nam kai vienas objektas yra susietas su kitu (vienu) objektu (pavyzdiui,darbuotojas ir jo nam adresas). Ryys vienasdaugumai kai vienas objek-tas yra susietas su keliais kitais objektais (pavyzdiui, meistras gali turtidaug darbuotoj, darbuotojas daug uduoi, ir t.t.). Ryys dauguma dau-gumai apibdina objektus, kurie susij tarpusavyje daugeliu ryi abiem kryp-timis. Pavyzdiui, studentai klauso daugelio kurs ir kursai turi daug studen-t. Ryio tipas dar vadinamas ryio kardinalumu (relationship cardinality).Duomen struktr atvaizduoja ryiai tarp element. Duomen bazs24valdymo sistemos skiriasi tuo, kaip jos tvarko duomenis. Yra trys pagrindi-niai objekt, atribut ir j ryi tvarkymo bdai: hierarchinis, tinklinis irreliacinis (5 pav.).1. Hierarchin duomen bazs struktra (dar vadinama mediu) turi duo-men elementus, sutvarkytus pagal medio struktr. Duomen ryiai, susij suhierarchine duomen bazs struktra, yra tvo vaiko santykiai (auktesnistakas vadinamas tvu, emesnis - vaiku). Kiekvienas tvo objektas gali turtivien ar daugiau priklausom ra, arba vaik, bet kiekvienas vaikas galiturti tik vien tv. is vieno tvo daugelio vaik duomen santykis, darvadinamas vienas - daugeliui santykiu, yra skiriamasis ios struktros bruoas.Hierarchin duomen bazi sistemos forma yra nelanksti dl savo i ankstonustatyt tvo-vaiko santyki ir todl nra pakankama patenkinti visiems duo-men vartotoj poreikiams. Medio struktr lengva suprojektuoti, kai informa-cijos struktra turi bding hierarchin struktr.1. Hierarchin struktraDepartamentasSkyrius A Skyrius B Skyrius CVadovas B1 Vadovas B21. Hierarchin struktrraPadalinys A Padalinys BVadovas 1 Vadovas 2 Vadovas 3Skyrius A Skyrius B2. Tinklin struktra2. Tinklin struktra252. Tinklin duomen bazs struktra yra lankstesn todl, kad gali turti tiekkiek reikia tv ir vaik. Pavyzdiui, kiekvienas darbuotojas gali daryti dau-gel projekt ir projektai gali bti paskirti daugeliui skyri. Arba, pavyzdiui,automobili ir automobili dali gamintojai. Jeigu automobili gamintojas par-duoda atsargines dalis tam tikroje teritorijoje vienam pardavjui, tai toje teritori-joje ryys yra vienas -vienam. Jei automobili gamintojas tiekia detales dauge-liui automobili pardavj vienoje teritorijoje, tai ryys bt vienas- daugeliui.ie ryiai gali bti atvaizduoti medio struktroje. Taiau jei keletas automobilidali pardavj pardavinja dalis, gautas i keleto automobili gamintoj, mesturime daugelisdaugeliui ry, o tai jau tinklo struktra. Tinklin struktragalina turti santykius daugelis-daugeliuiir geriau patenkinti vartotoj porei-kius. Bet tinklin struktr gali bti sudtinga sukurti. Vienas i sprendim yrapadalyti tinkl kelet sujungt medi. Tai suformuot ryius ne sudtingesniuskaip vienas-daugeliui.3. Reliacin duomen bazs struktra. Vienas paprasiausi bd saugotiduomenis tiesiog susisteminti juos lenteles. Reliacinje duomen bazje5 pav. Trys pagrindins duomen bazi struktrosDeprt. Nr. Vardas Vieta Produk. Deprt.A Deprt.B Deprt.C Instrk. Nr. Vardas Pavadinimas Uzdarbis Deprt.Nr. Instrk.1 Deprt.A Instrk.2 Deprt.B Instrk.3 Deprt.A Instrk.4 Deprt.B Instrk.5 Deprt.C 3. Reliacine strukt ra 26duomenys ir ryiai yra atvaizduojami dviej dimensij (eilui ir stulpeli) lentelje,vadinamoje sryiu (relation). Duomenys apie kiekvien duomen bazi objektr paprastai dedami atskir lentel (pvz., klient lentel, usakym lentel ir t.t.).Toks paprastas poiris duomenis yra didiausias ios struktros privalumas.Reliacins duomen bazs terminologijoje lentels vadinamos sryiais. Pa-grindins tokio sryio taisykls yra ios: raai lentelje yra skirtingi, t.y. lente-lje nra dviej toki pai eilui; duomenys kiekviename stulpelyje yra tospaios ries (tarkim, darbuotoj amiaus stulpelyje yra parodomas tik metskaiius); kiekvienas stulpelis turi skirting pavadinim, stulpeli eilikumasnra svarbus; eilui eilikumas nra svarbus.Reliacin duomen baz gali padidinti manipuliavimo duomenimis gali-mybes operuojant susistemintais lenteli duomenimis. Hierarchin ir tinklin(sistemin) duomen bazs remiasi nustatytais ryiais. Tai reikia. kad visi reika-lavimai (ir uklausos) duomenims turi bti numatyti i anksto duomen bazskrimo metu, kad bt nustatyti visi reikiami ryiai. Reliacinei duomen bazeito nereikia ir todl ji yra lankstesn nenumatytoms uklausoms. Todl reliacinduomen bazs struktra taip stipriai vyrauja tarp kit.Palyginus medio ir tinklo struktr su reliacine duomen baze, pastarojituri tris privalumus:1. Duomen nepriklausomyb greiiausiai tai svarbiausias reliacins duo-men bazs privalumas. Duomen nepriklausomumas reikia vartotojo loginiopoirio duomen baz atskyrim nuo duomen fizinio saugojimo reikalavim.2. Lentelmis yra lengva naudotis, t.y. jos idealiai tinka pradedantiesiems.Daug kas priklauso nuo vartotojo sugebjimo kurti ir naudotis uklausomis.3. Yra lengva keisti struktr ir diegti sistem.1.3.3. Duomen bazi valdymo sistemosDuomen baz remiasi integruotais duomenimis, kurie valdomi integruotaprogramine ranga, vadinama duomen bazi valdymo sistema (DBVS). Duomenbazi valdymo sistema yra programin ranga, kuri galina palaikyti sveik tarpkompiuterio ir suderint bei integruot fizini duomen fail (esani duomenbazje) komplekto (6 pav.). ie fiziniai failai gali bti atskiruose diskuose ar kitoseinformacijos laikymo priemonse. DBVS paskirtis yra palengvinti duomen bazskrim, prieir, naudojim ir saugum. Maiausiai 80 procent vis vidutinio irdidelio masto kompiuterini rengim naudoja kokias nors DBVS formas.276 pav. Duomen bazs sveika su vartotojaisDBVS sustiprina vien i trij aukiau aprayt duomen bazi struktr.Hierarchin duomen bazs struktra buvo pirmoji, gyvendinusi DBVS. Taigi,kaip ir duomen bazs, DBVS gali bti hierarchins, tinklins ir reliacins.Reliacins DBVS yra pasirenkamos pagal tai, kokios apimties duomen ba-zms jos skirtos kurti ir kok skaii vartotoj tos duomen bazs aptarnauja.Didelms duomen bazms, aptarnaujanioms imtus ir tkstanius vartotoj irsauganioms milijonus ra (pvz., bankuose), organizuoti skirtos galingos DBVS pvz., Oracle, Microsoft SQL Server. Maesnij DBVS klasei priklauso Micro-soft Access, Fox Pro. Jos tinka organizuoti duomen bazms, kurias sudaro de-imtys ir imtai tkstani ra ir kuriomis naudojasi nedidelis vartotoj skaiius. Iki tol, kol duomen bazs svoka buvo sukurta, vartotojai teturjo vartoto-j programas, kurios naudojo tik savo duomenis. ioje bendrai priimtoje duome-n aplinkoje, neturint bendros duomen visumos, keistis duomenimis buvo ga-na sudtinga. Naudojantis bendromis duomen bazmis, bendri duomenys tapoDuomen bazsvaldymo sistemaFiziniai failaiVartotojasTerminalasVartotojo programos28prieinami skirtingiems vartotojams. Taigi buvo sumaintas besidubliuojaniduomen kiekis, padidintas duomen vientisumas ir pagerintas ra isaugoji-mas. DBVS vykdo paskirstyt duomen altini valdym ir kontrol. iuo atvejuduomen vartojimas ir apsauga remiasi DBVS, vartotoj uklausos formuoja-mos per vartotoj programas ir yra valdomos DBVS, kuri nustato duomen pa-sidalijim ir apsaugo duomenis nuo neteisto prisijungimo (7 pav.).DBVS galima nagrinti kaip susidedani i toki element: duomen ap-ra kalbos, duomen apdorojimo kalbos, prieigos metodo ir uklaus kalbos(QL). Norint pateikti vartotojui ataskait, duomen modelis aprao vaizd kal-ba, pavadinta duomen apra kalba (DDL), tai yra DBVS apibria, kaip duo-menys turi bti sudlioti. Naudodamasis duomen bazmis vartotojas savo pro-grama siunia uklaus per DBVS specialia kalba, vadinama duomen apdoro-jimo kalba (DML).Duomen apra kalba. Planuojant ir kuriant informacines sistemas pro-gramuotojai, naudodami tradicin fail orientuot metod, susiduria su keletuduomen susiejimo problem. Pirma: duomenys, kuriuos jiems reikia gauti, gali7 pav. Duomen valdymas tradiciniu bdu ir per DBVS29bti vienoje ar keliose i daugelio skirting saugojimo priemoni, todl jiemsreikia inoti i priemoni technines charakteristikas. ios priemons tai mag-netins juostels, diskai, bgnai ir kita, gaminamos gausybs vairi gamintoj,turinios vairi savybi Antra: programuotojai turi imanyti duomen rafizin model, kad inot, kokioje rao vietoje rasti duomen element, jo ilg irkitas charakteristikas. Treia, programuotojams gali tekti naudoti kit progra-muotoj sukurtus duomen failus. Danai daug laiko sugaitama tiesiog bandantsuprasti, kokia btent duomen sritis ia turt bti.Duomen bazs aplinkoje DBVS duomen apra kalba padeda progra-muotojui ivengti i problem. Duomen apra kalba parodo, kaip duomenysyra isaugomi ir pateikia du duomen vaizdus: login ir fizin. Duomen aprakalba sukuria jungt tarp loginio ir fizinio duomen bazs vaizd. Loginis duo-men bazs vaizdas danai vadinamas schema. Poschemis yra bdas detaliaiperirti duomenis i duomen bazs. is vaizdas (poschemis) panaus supap-rastint, kuriame nra duomen bazs vis duomen element, objekt ir ryi. duomen baz gali bti vairi kreipi, todl gali bti skirting poschemi.Duomen apra kalba yra naudojama sukurti poschemiui, kuriame yra kiek-vienai kreipiai reikalingi duomen elementai. Tam tikra prasme kiekvienoskreipties poschemis priskiria tai uklausai original fail. Fizinis vaizdas paro-do, kaip duomenys isaugomi. Jis parodo kiekvieno duomen elemento fizinescharakteristikas kiekviename duomen bazs rao tipe. ios charakteristikosapima: duomen tip (tipe), pvz., tekstin (text) ar skaitmenin (number), duo-men elemento pradin pozicij duomen bazs rae (pvz., darbuotojo pavardprasideda 10-u baitu), duomen elemento ilg (size), pvz., 22 baitai palikti dar-buotojo vardui, ir login pavadinim (name), kuriuo duomen elementas galtremtis (pvz., darbuotojo pavard yra vadinama Pavarde).Duomen apdorojimo kalba. i kalb naudoja programuotojai, kad prieit, gau-t ar atnaujint duomenis, esanius duomen bazje. i kalba leidia pridti, itrinti arpakeisti raus duomen bazje, taip pat ir gauti duomenis pasinaudojant duomenelemento raktu, kuris unikaliai apibria ra (pvz., socialinio draudimo garantijosnumeris unikaliai apibria ra darbuotojo duomen faile). Duomen apdorojimokalba nukreipia duomen elementus pagal j login pavadinim(name), nereikalau-dama detali ini, kaip jie isaugoti. Tai manoma, nes duomen apra kalba jaubuvo panaudota apibrti tam, kaip duomenys fizikai isaugoti, ir paskirtas loginispavadinimas kiekvienam duomen elementui. Daniausiai duomen apdorojimo kalba30kuriant duomen bazs vartotojo programas naudojama kartu su tradicinmisprogramavimo kalbomis (pvz., COBOL, PASCAL, BASIC ir t.t.). Programavi-mo kalba sudaro galimybes programuotojui atlikti duomen apdorojim, kurioDBVS duomen apdorojimo kalba negali atlikti. Tuo bdu, pavyzdiui, duome-n bazs valdymo sistemos galimybs bt panaudotos gauti darbuotojo duome-nims i algalapio paraikos, bet bendras ir grynasis atlyginimas bt skaiiuoja-mas naudojant to rao turin ir duomen apdorojimo tvark, rayt progra-muotojo sukurt program.Prieigos metodas. Duomen bazs valdymo sistemos aplinkoje duomenysgali bti fizikai panaikinti, isaugoti ar prieinami tiktai per sudting adresavi-mo mechanizm. Prieigos metodas susijs su fizins prieigos prie duomen ba-zs detalmis. Prieigos mechanizmas sujungia duomenis vien paprast, logi-k format, reikaling programai. Prieigos metodas neparodo vis saugojimobd ir priemoni, priklausom nuo duomen bazs valdymo sistemos, bet pa-teikia paprast isaugoto rao vidin vaizd. Tai ivaduoja programuotojus nuorpinimosi takeliais ir cilindrais ir leidia susikoncentruoti ties sprendiamaproblema. Isaugoto rao vidinis vaizdas leidia duomen bazs valdymo siste-mai perirti saugom struktr kaip paprast originali fail rinkin, kurikiekvienas susideda i vieno tipo ra. Kai naujas raas yra sukuriamas ir veda-mas duomen baz, prieigos metodas paskiria jam unikal pavadinim.Uklaus kalba. Daugelyje duomen bazi valdymo sistem dar yra u-klaus kalba, kuri leidia vartotojams paruoti ataskait naudojant paprastaskalbos frazes. Uklaus kalba gali bti naudojama nurodymams, kurie raaituri bti irinkti i duomen bazs, kokius skaiiavimus reikia atlikti ir kokiatvarka bei kokiu formatu turi bti pateikiami rezultatai. Uklaus kalba naudojainformacinius odius ir veiksmaodius, kad vartotojas galt perduoti net la-bai sudtingus reikalavimus. Vartotojai gali imokti rayti paprastas programasnaudodami uklaus kalb maiau nei per dien mokymosi ir praktikos. gijusi gebjim jiems nesudtinga eiti duomen baz ir kurti j pai ataskaitasbe profesionalaus programuotojo pagalbos. Be to, vartotojas gali kurti ataskaitassddamas prie monitoriaus. Kai jau programos krimas ir testavimas yra baig-tas, paymta programos versija gali bti isaugota archyve naudojimui ateityje.Panaus paklausimas sugrins program i archyvo, taip apsaugodama vartoto-j nuo nereikalingo darbo. Net ir profesionals programuotojai naudojasi u-klaus kalba, kad greitai sukurt ataskait vartotojui.311.4. Informacin visuomeniuolaikins informacins technologijos spariai ir gana agresyviai brauna-si moni gyvenim ne tik darbo aplinkoje, valstybje ir pasaulyje, bet ir kasdie-nje eimos buityje. Procesas gauna svarbi ekonomin, politin, visuomeninir socialin reikm, vis labiau skatindamas perjim i industrins visuomens informacin. XXI amius bus poindustrinis informacijos amius, kuriameinformacija pasidarys svarbiausias dalykasInformacin visuomen gali bti apibriama vairiai, taiau pagrindinidja ilieka aiki iuolaikin visuomen organikai susijusi su informacinitechnologij taikymu.Technologin informacins visuomens samprata. iuolaikins informaci-ns technologijos leidia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informacij. Taiutikrina labai spart j plitim visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimosritis. Kompiuteriai, telekomunikacijos priemonmis sujungti sparius duo-men perdavimo tinklus, gali utikrinti kiekvienam gyventojui efektyv paslau-g kompleks. Akivaizdu, kad alyje turi bti sukurta informacin infrastrukt-ra: duomen rinkimo, kaupimo bei platinimo sistemos, kompiuteri tinklai,informacins sistemos ir visa tai reguliuojantys statymai.Ekonomin informacins visuomens samprata. Jau nuo 1960 m. m ry-kti tendencija inios tampa modernios alies ekonomikos pagrindu. Nagrin-jant bendr nacionalin produkt (BNP), rykja ir kita tendencija vis didesnjo dalis sukuriama monse, kuri veikla tiesiogiai susijusi su informacini tech-nologij krimu, taikymu ir platinimu. Tuo poiriu informacinje visuomenjepagrindins ekonomins veiklos kryptys siejamos su informacini paslaug tei-kimu. Tai realizuoja valstybins ir privaios institucijos.Profesin informacins visuomens samprata. Galima tvirtinti, jog informa-cinje visuomenje gyvensime tada, kai alies pilieiai moks ir gals efektyviaipanaudoti informacines technologijas visose veiklos srityse. Manoma, jog vyrau-janios profesijos bus susijusios su informacinmis technologijomis. Apskai-iuota, kad JAV nuo 1860 iki 1985 m. madaug kas 20 met padvigubdavoinformacin darb dirbani moni skaiius.Profesijos, kurios siejasi su informacijos kaupimu, apdorojimu ir platinimu,gali bti suskirstytos dvi grupes: pirmajai priklauso darbuotojai, kuriantys, vystan-tys, diegiantys ir valdantys informacines technologijas bei telekomunikacijas dar-buotojai, antrajai tiesiogiai susij su ini (duomen) kaupimo, apibendrinimo irperdavimo veikla.32Erdvin informacins visuomens samprata. Kompiuteri tinklai jungia at-skiras vairi lygi ir tip institucijas, regionus, valstybes ir turi esmin takvisos moni veiklos organizavimui laiko ir erdvs poiriu. Gali bti akcen-tuojami keturi perjimo informacin visuomen momentai:informacija tampa pagrindiniu itekliumi, nuo kurio priklauso pasaulinekonomika ir jos organizavimas;informacins technologijos galina sukurti efektyvi informacijos apdoroji-mo ir platinimo infrastruktr, kuri utikrina prekybos ir ekonominio augimostabilum, visuomenini ir politini reikal sprendim bei valdym realiu laikuir globaliu mastu;didja prekybos ir finans sektori reikm ekonomikoje ir dl to i esmsreorganizuojama pasaulin finans sistema;ekonomikos informatizavimas skatina, unifikuoja ir palengvina nacionali-ni bei regionini kio ak integracij kis tampa globaliai apvelgiamas.Kultrin informacins visuomens samprata. Gyvename iniasklaidos prie-moni perpildytoje aplinkoje, mums nuolat teikiama informacija, kuri arbareaguojame, arba ne. Gyvenimas informacijos kupinoje aplinkoje danai laiko-mas informacins visuomens pradia.Informacijos srautai vis labiau veikia atskir taut kultras, vis didesn atski-r nacionalini kultros element permimo, atmetimo ir suvienodjimo sparta.Pateiktos penkios informacins visuomens sampratos parodo, kad sunkuvienareikmikai nusakyti ir apibrti informacin visuomen ir atskiro indivi-do viet joje. Suprantama, galimi ir kiti ios sampratos apibrimai, o tai tikpatvirtina, kad procesas sudtingas.Viena pagrindini informacins visuomens krimo problem yra ta, kad pro-cesas nuolat atsinaujina, yra labai dinamikas. Jis pltojasi taip greitai, jog sunku rastilaiko rimtiems sociologiniams, kultriniams galim rezultat bei pasekmi tyri-mams. Tai nra gerai siekiant proces tinkamai valdyti, prognozuoti teigiamas irneigiamas jo puses. Dabar informacins visuomens krim sitraukia daugiauvairi srii specialist visoje Europoje, todl tiktina, kad is procesas sparts.Jau dabar egzistuoja ir ateityje stiprs nauj informacini technologij irpasaulini pltros tendencij ryys (8 pav.). Naujos informacins technologijosskatina individual ir dinamik gyvenimo bd bei pasaulin kultros raid.Visa tai atitinkamai pasireikia per nauj gyvenimo stili ir globalizacij. Tuotarpu naujas gyvenimo stilius skatina nauj informacini technologij pltoji-338 pav. Informacini technologij poveikis pasaulinms tendencijoms34msi, o globalizacija pasireikia dideli rink aprpinimu ir nauj technologijskleidimu. Informacini technologij pltojimasis ir j skleidimas, rink apr-pinimas sudaro prielaidas kurti naujas informacines technologijas. Kita vertus,naujas gyvenimo stilius stimuliuoja pasaulin bendradarbiavim ir taip veikiaglobalizacij, o globalizacija savo ruotu spartina gyvenimo stiliaus pokyius.vertinant informacini technologij esam lyg, pltros tempus bei poveikpasauliui dabartin visuomen galima apibdinti kaip pereinamj i industri-ns informacin visuomen. iuolaikiniame pasaulyje organizacij skmingveikl ir konkurencingum didele dalimi lemia sugebjimas naudotis vienu isvarbiausi jos itekli iniomis. Perjimas i industrins informacin visuo-men tam tikru poiriu reikia, kad tai, k mons sukuria, vis daugiau yrasusij su informacija ir iniomis, o ne su fizine verte. Taigi informacins techno-logijos labai veikia pasaulines tendencijas.Savo ruotu pasaulins tendencijos daro tak gamybos tendencijoms, t.y.vartotoj elgsenos individualumas ir dinamikumas lemia sparius rinkos poky-ius, technologij pokyiai rink pokyius ir informacines technologijas, pa-klausos ir pasilos globalizacija informacines technologijas ir technologijskleidim. Pavyzdiui, gamybos tendencijos sudaro naujas slygas banko veiklai,o i banko pertvarkai (9 pav.). Matome, kad informacins technologijos tiesio-giai veikia organizacij veikl ir j pertvark.Priimami strateginiai sprendimai yra susieti su organizacine valdymo struk-tra, informacinmis technologijomis ir kitais veiksniais, lemianiais naujoves.Naujos informacins technologijos taikymas radikaliai keiia organizacij funk-cionavim ir pltojimsi. iuo metu pastebimas sumajs techninis pasipriei-nimas nauj informacini technologij diegimui, todl naujovi diegimas orga-nizacijose priklauso nuo strategijos, pasirinktos klitims veikti, pokyi. Naujastrategija veikia organizacij struktr ir korporacin kultr, kurios jungia josnarius ir suteikia pranaumo jausm arba visai organizacijai, arba atskirai gru-pei. Technologij naujovs efektyvumas priklauso nuo socialini veiksni per-tvarkos kai tik nauja technologija pareikalauja nauj tarpusavio ryi, turi pasi-keisti esantys socialiniai tarpusavio ryiai. Dabar teigiama, kad informacija tainaujas iteklius, todl visos bendrovs yra informacins bendrovs, o visi vadybi-ninkai informacijos vadybininkai. Tuos, kurie iaugo pramons eros pabaigoje,mok, jog verslo iteklius sudaro ketvertukas mons, mainos, mediagos irpinigai. iandien privalome pridti penktj itekli informacij.359 pav. Organizacij reakcija pasaulines tendencijas1.4.1. Kompiuterizacija pasaulyje ir LietuvojeNagrinjant informacins visuomens krimo perspektyvas, btina aikiaivertinti esam situacij. Nors informacin visuomen gali bti suprantama irnagrinjama pagal skirtingus kriterijus, jos pltrai btina tam tikra materialinbaz kompiuteriai, valstybin informacin infrastruktra. 1995 m. pasaulyjebuvo instaliuota 259 mln. kompiuteri, o 1996 m. pabaigoje jau 305 mln. Taigimetinis prieaugis sudaro 17,7 proc. 1997 m. realizuota per 80 mln. kompiuteri.Realiai eksploatuojam kompiuteri padaugjo gal 50 mln., o kiti pakeit mora-liai pasenusius modelius.Planuojama, kad XXI amiaus pabaigoje pasaulyje bus apie 600 mln. kompiu-teri, o didesniais kompiuterizacijos tempais pasiyms dabar atsiliekanios valsty-bs. 1-oje lentelje pateikti duomenys apie 25 pasaulio valstybes, kur daugiausiakompiuteri apie 80 proc. Paymtina, kad per 95 proc. j tai asmeniniaikompiuteriai. UNIX darbo stotys, serveriai, pagrindiniai kompiuteriai, superkom-piuteriai sudaro maiau nei 5 proc. vis kompiuteri. Daugiau kaip tredalis pasau-lyje esani kompiuteri yra JAV. Bendras instaliuot kompiuteri skaiius nevisi-kai atspindi valstybs kompiuterizacijos lyg. domesnis kitas rodiklis kompiute-ri skaiius, tenkantis vienam gyventojui. I 1 lentels matyti, kad ir pagal rodikltvirtai pirmauja JAV, kur madaug penkiems gyventojams tenka du kompiuteriai.36Lietuvoje vienam gyventojui tenka apie 0,04 kompiuterio. is rodiklis atitinkaLenkijos kompiuterizacijos lyg, bet yra auktesnis negu Rusijoje, Kinijoje, Indi-joje ir daugelyje kit ali.1 lentel. 25 labiausiai kompiuterizuotos pasaulio valstybs\alsybe Kompiu-eii skaicius 1995 m. pabaigoje Kompiu-eii skaicius 1996 m. pabaigoje Kompiu-eii skaicius vienam gyvenojui \iea pagal skaici vienam gyvenojui 1A\ 96,6 108,6 0,415 1 1aponija 18,6 23,3 0,186 13 \okieija 14,2 16,2 0,199 12 Didzioji Eiianija 12,6 14,5 0,250 8 Pianc zija 10,0 11,7 0,203 11 Kanada 7,25 8,85 0,302 3 !alija 6,7 7,86 0,137 15 Ausialija 4,84 5,67 0,319 2 Pie Koieja 3,55 4,57 0,103 18 Kinija 2,96 4,34 0,004 24 !spanija 3,47 4,16 0,106 17 Olandija 3,32 3,87 0,251 7 Rusija 2,69 3,64 0,025 21 Meksika 2,57 3,23 0,035 30 Eiazilija 2,42 3,15 0,020 22 Svedija 2,15 2,65 0,301 4 Taivanas 2,11 2,57 0,123 16 Eelgija 1,89 2,18 0,216 10 !ndija 1,59 2,12 0,002 25 Sveicaiija 1,43 1,68 0,240 9 !enkija 1,23 1,65 0,043 19 Danija 1,31 1,54 0,296 5 Suomija 1,27 1,49 0,292 6 Ausiija 1,27 1,46 0,183 14 !ndonezija 1,01 1,36 0,007 23 Luiopos ii pasaulio kompiueiizacijos lyg| aspindi sie skaiciai: Luiopa 67,9 79,6 Pasaulis 259,0 305,0

37Optimistikai vertinant asmenini kompiuteri rinkos dinamik, iuo me-tu Lietuvoje instaliuota apie 150 tkst. vairi tip kompiuteri. Augimas aki-vaizdus ir, ms nuomone, tai kylanios alies ekonomikos enklas. Jeigu kom-piuterizacijos sparta Lietuvoje nemas ir atitiks pasaulin, XXI amiaus pra-dioje alyje turt bti apie 300 tkst. kompiuteri.Dauguma asmenini kompiuteri naudojama mokymo, mokslo, verslo, vals-tybinse institucijose. Didel dalis i kompiuteri naudojami kolektyviai. Pas-taruoju metu nemaai asmenini kompiuteri sigyja privats vartotojai: versli-ninkai, mokslininkai, studentai, moksleiviai. Taiau daugumai alies gyventojkompiuteris yra dar per brangus ir nelabai reikalingas daiktas. Lietuvoje dabaryra apie 150 tkst. kompiuteri ir prie kiekvieno dirba bent 3 vartotojai, taigivienaip ar kitaip savo veikl su kompiuteriais sieja iki puss milijono gyventoj(optimistinis vertinimas).Nesilaikant didelio tikslumo, alies gyventojus pagal j santyk su informa-cinmis technologijomis ir kompiuterine ranga galima suskirstyti atskiras ai-bes. Aktyvij informacins visuomens krimo dal sudaro specialistai S, kuriveikla tiesiogiai susijusi su informacinmis technologijomis, vartotojai V, kuriesavo veikloje vartoja informacini technologij teikiamas paslaugas, mgjai M,kurie domisi informacini technologij teikiamomis galimybmis ir paslaugo-mis, bet tiesiogiai darbui ar krybai kol kas j nenaudoja. Taigi iuo metu Lietu-voje ios trys aibs apima geriausiu atveju 1015 proc. visuomens nari.Kita visuomens dalis neutrals N gyventojai, kurie nesidomi kompiute-riais ir j teikiamomis galimybmis, ir antagonistai A, kurie spariame kompiu-terizacijos procese iri tik neigiam tak visuomenei, eimai ir sau asmeni-kai bei gali prietarauti iam procesui. Atskirai dar iskirta aib F, kuri apimafunkcionierius, t.y. vairaus lygio tarnautojus, nuo kuri sprendim gali priklau-syti informacini technologij paplitimas, taikymas, platinimas atskirose insti-tucijose. Labai svarbu, kad i aib bt ariau aktyviosios informacins visuome-ns krj dalies, bet tuo pasidiaugti kol kas dar negalime.Kalbti apie reali informacin visuomen bus galima tik tada, kai su jasiesis daugumos alies gyventoj veikla nepriklausomai nuo socialinio statuso,gyvenamosios vietos. Tada Lietuvoje aktyvioji informacins visuomens krjdalis turt padidti 4 5 kartus.381.4.2. Lietuvos kelias informacin visuomen:siekiai, prioritetai ir galimybsEuropos Sjunga inicijuoja ir koordinuoja informacins visuomens kri-m Europoje ir kvieia bendr veikl sitraukti Centrins bei Ryt Europosvalstybes.Informacins visuomens krimas Lietuvai yra aktualus pirmiausia dviemaspektais: aktyvi veikla bendrai kuriant informacin visuomen leist krimo pro-cese greiiau ir pigiau diegti paangias informacines technologijas, pasinaudotikit valstybi sukauptu patyrimu bei realizuot projekt rezultatais ir nekartotikit klaid; iuolaikinms valstybms atitinkamo lygio informacins visuomens su-krimas gali tapti viena lemiani isivystym slyg.Lietuvoje nra brangi gamtos turt, todl alies gyventojams ypa svarbukelti savo intelektualin lyg, mokti naudotis iuolaikinmis informacinmistechnologijomis ir dalyvauti realizuojant svarbius tarptautinius projektus.Laiku siliejus informacins visuomens krim, koordinuojant i veiklir traukiant j kuo platesnius alies visuomens sluoksnius, bus galima geriauilaikyti nacionalin identitet, pateikti objektyvi informacij apie Lietuvos kul-trines, kalbines, etnines savybes, irykinti savo galimybes ir privalumus. V-luojant arba veikiant ltai ir nekoordinuotai, teks dubliuoti kitose alyse sukur-tas sistemas ir projektus. Vlavimas tai darbo viet, galimo finansavimo irvalstybs autoriteto mainimas.Informacins visuomens krimas tampa visuomeniniu reikiniu ir tiesio-giai ar netiesiogiai palieia visus alies gyventojus, todl btina analizuoti ioproceso alies visuomenei ir atskiroms institucijoms keliamas problemas sie-kiant irykinti veiklos prioritetus ir geriau sprsti ikylanius udavinius.Informacins visuomens krimo Lietuvoje problemoms nagrinti daug d-mesio skiriama Lietuvos kompiuterinink sjungos renginyje Kompiuterinin-k dienos, parodos Infobalt renginiuose.Informacinje visuomenje kiekvienas pilietis turi galti ir mokti taikytisavo darbinje, kultrinje ar buitinje veikloje iuolaikines informacines tech-nologijas. Tik taip jis gals jaustis ess pilnateisis XXI a. gyventojas. Ypa didelreikm informacinje visuomenje gauna isilavinimo gijimas, ini ir kvalifi-kacijos palaikymas. Tai pabriama visuose ES dokumentuose informacins vi-39suomens tema. Akcentuojama, kad informacin visuomen turs bti nuolatbesimokania visuomene, nes: ini pasaulyje padvigubja kas 1015 met. Pastebima tendencija darbojga sensta, o technologijos jaunja, todl ini ir kvalifikacijos sigijimo neturilimituoti formalus mokymas (pagrindinis, vidurinis, auktasis). Jis turi labiau orien-tuotis visuomens sluoksnius (jauni, vidutinio ir vyresnio amiaus pilieiai); ini sigijimas informacinje visuomenje nra informacijos kaupimopoiriu paprastas procesas. Prie 10 met gytos inios dabar yra jau nepakan-kamos, o plintant informacinms technologijoms period tenka trumpinti trisir daugiau kart; savo inias reikia nuolat papildyti nepasitraukiant i darbo vietos, dl tofirmos skiria nemaai l moni itekliams formuoti ir j kvalifikacijai atnau-jinti bei palaikyti; Europos valstybs siekia realizuoti bendrus mokymo, mokslo ir tyrimprojektus. Toks biudetinis konsolidavimasis leidia tiktis didelio bendr in-vesticij efektyvumo.Galimyb kiekvienam alies pilieiui tapti visateisiu informacins visuo-mens nariu utikrina vyriausyb, sukurdama vis al apimani informacininfrastruktr bei jos veikim aprobuojani juridin baz.Tam tikri ingsniai Lietuvoje ia linkme daromi Vyriausybs nutarimuparengta informacins visuomens krimo Lietuvoje programa. ia suformu-luotas udavinys nra paprastas reikia sistemikai pltoti informatikos ir tele-komunikacij baz, numatyti aikias informacins visuomens krimo gairesvairioms institucijoms.Rengiant informacins visuomens krimo Lietuvoje program, reikjo ver-tinti tokius aspektus:pradedame ne tuioje vietoje pirmas nutarimas iuo klausimu buvo pri-imtas 1991 m. Tai buvo programa Lietuva 2000. Tuomet is ingsnis buvopaangus. Tada priimtos programins nuostatos vliau tapo Valstybine ryi irinformacijos programa;informacins infrastruktros ivystymas yra bazinis ir valstybins svarbosudavinys. iuo metu vykdomi tik atskir informacins infrastruktros frag-ment realizavimo projektai, bet tam neretai smarkiai trksta koordinavimo irvienos strategijos;los informatizavimo projektams skirstomos per skirtingas institucijas. Dlto nukenia darb kokyb ir neivengiama dubliavimo. To nebt finansuojant40informacins infrastruktros realizavimo projektus i vieno bendro LietuvosRespublikos biudeto straipsnio;treiajame ES surengtame informacins visuomens forume 1997 m. Cen-trins ir Ryt Europos ali vyriausybms buvo rekomenduota kiekvienoje aly-je sudaryti nacionalin patariamj institucij, kurios sudtyje bt pagrindinisuinteresuot srii atstov informacins visuomens strategijos ir politikos gai-rms svarstyti ir koordinuoti ir kuri rengt rekomendacijas valdios instituci-joms, bendradarbiaut su kit ali ir tarptautinmis institucijomis, pavyzdiui,su ES Informacins visuomens forumu.Prie bazini informacins visuomens krimo problem taip pat reikia pri-skirti atitinkam teiss akt rengim. Pasaulyje vis populiarja elektronin preky-ba, vis plaiau plinta nepopierins technologijos. Visam tam teisinti reikia naujstatym bei atitinkam juridini akt. Todl ias problemas galima ir reikia nag-rinti. Kai valstybje sukuriama informacins visuomens poreikius atitinkantiinfrastruktra, pilieiai turi mokti naudotis jos suteikiamomis galimybmis.Informacins visuomens krimo udavinys sudtingas ir svarbus. Nagrintproblem aktualumas ateityje tik dids, todl svarbu, kad informacins visuome-ns krimo klausimais valstyb turt aiki strategij ir politik. Suprantama,informacins visuomens krimas yra sudtingas ir brangus, ir valstyb ne visadagali realizuoti visus aikius bei svarbius udavinius. Stimuliuojaniu pradu turttapti aikus ir deklaruotas programinis valstybini prioritet idstymas.1.5. Informacini technologij taikymo sritysNra universalaus informacini technologij (IT) apibrimo, nes j turi-nys ir netgi esm nuolat kinta priklausomai nuo epochos ir paios technologijosar technologij sudedamj dali. Informacins technologijos apima rang beitaisykles, kuriomis remiantis informacija gaunama, apdorojama, saugojama beiperduodama. Trumpai galima apibrti, jog IT yra informacijos raymo, saugo-jimo bei pateikimo technins galimybs bei tvarka. IT apibdina, kokiu bduelgiamasi su informacija organizacijoje. IT neivengiamai taikomos vykdant san-drius, aprpinant vadovus informacija, fiksuojant duomenis, darant sprendi-mus ir atliekant vis daugiau vairi uduoi biuruose, gamyklose, bankuose,prekybos centruose, namuose ir daugelyje kit viet. Duomenys apie sandoriusgali bti raomi korteles, riuojami rankiniu bdu ir pateikiami vadovuisusumuoti skaitytuvais (arba tiesiog mintyse). Tai bus tam tikra informacin41technologija, kuri bt galima pavadinti korteline-rankine. Taiau iais laikaisinformacijos apdorojimas nesivaizduojamas be kompiuteri, taigi kalbant apieiuolaikines IT paprastai turimos omenyje kompiuterins informacins techno-logijos. Mokslinje literatroje gali pasitaikyti ne vienas informacini technolo-gij apibrimas, pavyzdiui: bdas, kaip organizacijoje yra vykdomas informacijos rinkimas, genera-vimas, perdavimas, raymas, saugojimas ir atgaminimas; darbo su informacija principai ir praktika; bet koks darbas, naudojant skaitmenin rang informacijos sraut orga-nizacijoje judjimui ir tobulinimui; garso, vaizdo, tekstins ar skaitmenins informacijos gijimas, apdoroji-mas, saugojimas panaudojant kompiuterins rangos ir telekomunikacij gali-mybi derinius.Informacini technologij raid lemia technikos paanga, pirmiausia ko-munikacijos priemoni srityje bei informacijos saugojimo, vesties ir ivestiessrityse. Galima iskirti iuos informacijos valdymo organizacijoje etapus:informacijos rinkimas ir naujos krimas;interpretacija ir struktrizavimas;saugojimas bei atkrimas;pristatymas bei perira;modifikavimas bei apibendrinimas;atgaminimas bei paskirstymas, ir ciklas prasideda i naujo.ia nagrinjamas iuolaikini IT efektyvumas verslo procesuose ir moniveikloje, todl taikysime informacins technologijos apibrim vairi r-i informacijos rinkimas, apdorojimas, saugojimas ir skleidimas mikroelektro-ninmis skaiiavimo ir telekomunikacij priemonmis. Matome, kad IT yraneatskiriamos nuo jas sudaranios technikos ir tai netgi lemia j pobd. iaakcentuojame kompiuterizuotas duomen apdorojimo ir perdavimo sistemas,nes praktikai tai jau tapo tradicija. Taiau pati technika savaime nra technolo-gija. Dabartini IT vaizd galima sieti su asmeniniu kompiuteriu, o tai tik meta-lo ir plastmass konstrukcija, kol su juo nra sujungiamos idjos ir tam tikrisugebjimai. Mintsias kompiuterines sistemas galima laikyti technologijomis,kuomet jos tiesiogiai susiejamos su informaciniais tikslais, problemomis ir po-reikiais. Apibendrinant galima teigti, jog IT sudaro kompiuterin technika, pro-gramin ranga ir j panaudojimo koncepcija.42Informacin technologij apibdina tokie parametrai:funkciniai pajgumai;naudojimo paprastumas;suderinamumas;prieiros patogumas.Visus iuos parametrus detalizuoja tokios charakteristikos:1. Funkciniai pajgumai tai:techniniai itekliai;patikimumas;veikimo slygos.2. Naudojimo paprastumas tai:vartotojo ssajos kokyb;mobilumas.3. Suderinamumas tai:standart atitikimas;iorinis funkcinis atitrkimas.4. Prieiros patogumas tai:modulin sudtis sistema skaidoma moduliais, kuriuos galima keisti ek-vivalentikais ar suderinamais;mastelio valdymas galimyb padidinti ar sumainti pajgumus, nesugriau-nant visos sistemos;lankstumas galimyb patobulinti svarbius sistemos veikimo aspektus, ne-sugriaunant visos sistemos.Kuomet nagrinjama IT vieta organizacijose, reikt paminti aplink, ku-rioje jos funkcionuoja organizacijos informacijos sistem, kuri yra ne kas kita,kaip moni darbo gdi, informacijos ir informacini technologij kombina-cija. Todl daugumoje altini kalbant apie IT efektyvum verslo procesuosekartu kalbama apie platesn jungin strategines informacines sistemas. Prieas-tys, dl kuri korporacijos informacinms sistemoms ir technologijoms priskyrstrategin reikm, tokios: kompiuteri naudojimo sitvirtinimas praktikoje (didjantys kompiute-ri sugebjimai ir pasitikjimas jais); informacijos ir informacini technologij koncepcijos pasikeitimas (in-formacij pradta traktuoti kaip strateginius iteklius);43 skming pritaikym rodymai; informacini sistem ir technologij paplitimas (komercins programi-ns rangos bumas); intensyvi ir visuotin konkurencija (visuotinis kat mainimo tendenci-jos poveikis).Informacini technologij taikymas apima daugyb vairi mogaus veik-los ri: pramonins gamybos valdym, kompiuterizuot projektavim ir ga-myb, robotizavim, mokslin IT panaudojim ir t. t. Informacins technologi-jos yra sudedamoji informacini sistem dalis. Informacini sistem paskirtisyra utikrinti vartotojui svarbios informacijos tiekim ir jos efektyv panaudoji-m. Kompiuteriai tik informacijos gavimo bei saugojimo priemon, ir susi-koncentravimas informacijos gavybos priemones labiau nei vartotojo porei-kius gali tapti klaid prieastimi. Kompiuteri ir IT reikm bei svarba vis did-ja, bet iais dalykais turi bti naudojamasi apgalvotai ir racionaliai.Kompiuteriai gali padti veikti tuos apribojimus, su kuriais susiduria mo-ns apdorodami informacij: nedidelis skaitymo ir skaiiavimo greitis; labai ribotas duomen kiekis, kur ilaiko mogaus atmintis; sunkumai, ikylantys kai reikia pakartoti sudting instrukcij sek; nuobodulio bei nuovargio sukeltos klaidos; duomenys, esantys vieno mogaus galvoje, yra neprieinami kitiems ne-bendraujant ratikai ar odiu.Kompiuteriai yra naudingi atliekant greiio ir tikslumo reikalaujanius skai-iavimus su dideliu duomen kiekiu, vairias manipuliacijas kaupiant, saugant irivedant informacij. Taiau jie tampa ne tokie geri, kai reikia atlikti anksiaunenumatyt arba kok nors kokybin darb, reikalaujant originalaus sprendimo.Galima teigti, jog kompiuteriais tikslinga apdoroti informacij, pasiyminitokiomis savybmis:sveikaujaniais kintamaisiais dydiais;kai svarbus greitis;kai svarbus rezultato tikslumas;dirbant su didelio tikslumo reikmmis;kai veiksmai pasikartoja;kai reikia dirbti su dideliais duomen kiekiais.ie bruoai yra susij su vairiais valdymo lygiais (2 lentel).4410 pav. parodyta, kaip ias charakteristikas galima susieti su vairi valdy-mo lygi poreikiais. Utuuotas plotas reikia problemas ir udavinius, kuriomssprsti mogus naudoja kompiuterius, o neutuuotas kur kompiuteriai nenau-dojami. is pasiskirstymas (ploto santykis) nuolatos kinta. Tobuljant progra-moms ir aparatrai, o organizacijoms gyjant daugiau patyrimo kompiuterizaci-jos srityje, toms uduotims, kurioms sprsti anksiau reikjo tik vadybininkpatirties, vis plaiau pasitelkiami kompiuteriai.Pavyzdys galt bti dabar Vakar ali bankuose paplits kreditavimo tiks-lingumo vertinimas. Praantis paskolos asmuo upildo isami anket, ir atsa-kymai klausimus vedami kompiuter. Kompiuterin programa atlieka patik-rinim, ianalizuoja rezultatus ir pateikia pasilym dl paskolos suteikimo.Anksiau tam reikjo darbuotoj analizs ir vadovo sprendimo. Dabar mogausatliekama analiz yra reikalinga tik neprast praym, dideli paskol ar pra-mons pateikiam praym atvejais. Nors kompiuteriai naudojami skmingai,didiausi efekt informacins technologijos duoda operatyviniu bei taktiniulygiu. Kaip tik iais lygiais cirkuliuoja labai didelis informacijos kiekis, reikalin-gas didelis informacijos tikslumas ir detalumas.2 lentel. Informacijos charakteristikos pagal valdymo lygiusValdymo lygiai Informacijos charakteristikos Operatyvinis lygis Taktinis lygis Strateginis lygis S veikaujantys kintamieji Daznai Visada Didelis greitis prastai Retai Duomen tikslumas Didelis Mazas Rezultat tikslumas Visada Retai Galimyb pakartoti prastai Retai Duomen apimtis Didel Maza 45Kompiuterini IT evoliucijos pradioje, 1960 metais, kelios didels fir-mos pradjo naudoti didelius, labai galingus kompiuterius vairioms operaci-joms atlikti (11 pav.). Jie buvo patalpinti specialiuose centralizuotuose duo-men apdorojimo skyriuose. Po keleto met spartus integruot mikroschemvystymasis lm maesni ir pigesni, bet galingesni ma kompiuteri ga-myb. Kompiuteriai buvo sujungti su nebyliais terminalais (nebylus, nesjis tebuvo tik vedimo priemon) duomenims ir vairiomis ivedimo priemo-nmis, tokiomis kaip spausdintuvai.1980 metais kompiuteri galimybs u t pai kain greitai iaugo, nesgamintojai pradjo taikyti nebrangius mikroprocesorius mikrokompiuteri irasmenini kompiuteri gamybai. Dabartiniai kelis tkstanius doleri kainuo-jantys asmeniniai kompiuteriai kai kuriais atvilgiais yra galingesni negu kelismilijonus kainav kompiuteriai prie 30 met. Asmeniniai kompiuteriai galiveikti pagal savo programin rang arba sudaryti atskiras sistemos dalis, kai yrasujungti su centriniu kompiuteriu ir naudojami kaip protingi terminalai. Pro-tingi terminalai gali krauti duomenis savo atmint i centrinio kompiuterio irjais manipuliuoti. 9-ojo deimtmeio viduryje kompiuteriai buvo plaiai pradtitaikyti daugelyje organizacij, daugiausia dl j palyginti nedidels kainos irpatogios vartotojui programins rangos tekstini redaktori, duomen bazivaldymo sistem, grafini ar elektronini lenteli ir kt.6WUDWHJLQLVSODQDYLPDVLUNRQWURO7DNWLQLVSODQDYLPDVLUNRQWURO2SHUDW\YLQLVSODQDYLPDVLUNRQWURO6DQGRUL DSGRURMLPDV*DOLPRNRPSLXWHUL SULWDLN\PRSORWDV10 pav. Kompiuteri panaudojimas pagal valdymo lygius46Kai asmeniniai kompiuteriai paplito organizacijose, buvo pastebtas j su-jungimo pranaumas dl paskirstymo ir sujungimo technologij panaudojimo.Sujungti tarp savs kompiuteriai ir periferiniai renginiai duomen ir tekstoperdavimo sistemoms tam tikrose geografinse teritorijose vadinami vietiniaistinklais (LAN). Be to, teritorinis tinklas (WAN) leidia sujungti tolimas siste-mas. Jos pasiekiamos per telefono linijas, naudojant modemus. i sistem jun-gimasis gerokai padidjo 9-ojo ir 10-ojo deimtmei sandroje. IT vis plaiaubuvo taikomos gamyboje ir aptarnavimo sferoje, augo skaiius specialist, besi-naudojani informacinmis technologijomis.Gamybos valdymas. Dar io amiaus pradioje JAV ininierius, mokslinin-kas ir verslininkas Henris Fordas kr ir plaiai naudojo vairias gamybos me-chanizavimo priemones. Vliau buvo pradtos naudoti programinio valdymostakls. Sukrus kompiuterius atsirado galimyb juos panaudoti gamyboje. Kom-piuterins IT plaiai naudojamos elektronikos, aviacijos, main gamybos, laivstatybos, metalo apdirbimo, maisto, chemijos ir kt. pramons akose, valdantatskiras robotizuotas darbo vietas, robotizuotas ir lanksisias gamybos linijas,metalurgijos, chemijos ir maisto pramons technologinius procesus bei kt.11 pav. Informacini itekli valdymo proces pltra

'XRPHQ DSGRURMLPDV,QIRUPDFLQ VYDOG\PRVLVWHPRV,QIRUPDFLQL LWHNOL YDOG\PDV,7YDOG\PDV 47Automatizuota projektavimo sistema (APS, angl. CAD). Nuo 7-ojo deimt-meio buvo tobulinamos dialogins kompiuterins sistemos, kurios galjo pa-teikti duomenis grafik pavidalu. Projektuotojams atsirado galimyb naudotikompiuterius vietoj braiymo lent. Anksiau APS sistemos buvo paremtos di-dels galios kompiuteriais. Dl majani kain APS tapo prieinamos ne tikdidelms, bet ir maoms monms, taiau maos mons linkusios i sistemnaudoti primityvesniems reikalams. APS programin ranga taikoma daugybjesrii: nuo elektronikos iki mechanikos, emlapiams sudaryti, architektrojeir kt. APS panaudojimas sudaro galimyb integruoti gamyb ir projektavim.Tradicikai vidaus veikloje dauguma gamybos kompanij rmsi faktikai nepri-klausomais skyriais: projektavimo, gamybos, finans, rinkodaros, produkcijoskontrols ir t. t. Bet savarankiki skyriai sprendia tik jiems ikeltus udaviniusir jiems nerpi kit skyri veikla, juo labiau j darbo integracija. Be to, daugsunkum kyla todl, kad vyresniesiems vadybininkams neteko mokytis daugeliodalyk ir jie negaljo padti jauniems darbuotojams, tarp j ir vadybininkams,gyti nauj praktini technini ini. Daugelis vadybinink nelabai imano apieAPS bei j galimybes ir nenori plsti savo akiraio, nes bijo, kad tai bus suprastakaip nepakankama j kompetencija.Daugiausia inios apie APS ir jos galimybes kaupiamos projektavimo sky-riuose, kur specialistai turi patirties ir reikiam ini. Projektavimo skyriai turiproblem dl bendravimo su vyresniaisiais vadybininkais, nes APS yra gananauja technologija ir vyresnio amiaus vadybininkai nesuvokia jos galimybi.Buvo atvej, kad keletas vyresnij vadybinink atsisak ilgalaiki investicij APS. Vyresnieji vadybininkai nesprsdavo APS diegimo problem, o pavesdavotai vidurinio lygio vadybininkams, kurie buvo atsakingi u APS diegim projek-tavimo skyriuose. Tai ltindavo iuolaikini IT diegimo tempus ir lemdavo atsi-likim ioje srityje.Aptarnavimo sektorius. Nuo 9-ojo deimtmeio vidurio IT taikymo sferaaptarnavimo sektoriuose labai isiplt ir pasikeit. Bankuose tinklai gali su-jungti pagrindin kompiuter, kuriame laikomi vis klient dokumentai, su ban-ko kasininko kompiuteriu ir su bankomatu, i kurio klientai gali paimti pinigus.IT dabar spariai plinta ir mameninje prekyboje. Elektroninis kasos aparatasyra priemon, kuri gali kaupti duomenis apie sandorius. Brknini kod opti-nis nuskaitymas prekyboje gaunant prekes, sandliuojant jas bei paskirstant vislabiau naudojamas norint vesti informacij vartotoj kompiuterius. Maa as-menini kompiuteri kaina ir prieinama programin ranga, pritaikyta indivi-48dualiems mamenins prekybos sektoriams, lm plat elektronini kasos apa-rat paplitim didelse parduotuvse.Elektronins prekybos mast augimas remiasi tiesioginiu ryiu tarp firmkompiuteri per telefono tinklus. Taip patikslinama pirkimo tvarka, vykdomi pir-kimo-pardavimo sandoriai, perduodami vataraiai ir kt. Tokia prekyba labaipaplito po 1990 met. Mameninje prekyboje kompiuterins sistemos, kuriosebrkninio kodo nuskaitymo renginiai sujungti su elektroniniais kasos aparataisir kita kompiuterine ranga, gali bti pagrindas kuriant efektyvias parduotuviinformacines valdymo sistema