V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr. 1 (218) 2013 SAUSIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

K N Y G O S

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

Aldona KeturakienëPorcelianas Lietuvoje. V., 2013Dailininkë Auðra Lisauskienë

Tai pirmoji lietuviðkam porcelianui skirta knyga.Jone apþvelgta porceliano istorija Vakarø Europo-je, Lietuvoje ir Rusijoje, pateikta daug ádomios in-formacijos apie porceliano iðradëjus, garsiausiusmeistrus, iðskirtinius dirbinius ir vertingas porce-liano kolekcijas. Didþiausias dëmesys skiriamas XXa. antrosios pusës Lietuvos porceliano (kaulo por-celiano) istorijai, neatsiejamai nuo Kauno „Jiesios“gamyklos. Gamykloje du deðimtmeèius rengti kau-lo porceliano simpoziumai „Idëja“, kuriø istorijataipogi apþvelgiama ðioje knygoje. Leidinys gausiaiiliustruotas archyvinëmis „Jiesios“ gamyklos nuo-traukomis, Lietuvos ir uþsienio menininkø darbais.

Arkadijus VarankaDizaino brëþinys. Mokomoji priemonë.AutoCAD, SolidWorks, CorelDRAW. V.,2012

Kompaktinëje plokðtelëje iðleista mokomoji prie-monë dizaineriams.

SENATE

Vilniaus dailës akademija.Metinë rektoriaus ataskaita. 2012

Atskiru leidinëliu pasirodþiusi 2012 m. metinë rek-toriaus prof. A. Klimo ataskaita.

Sausio 16 d. posëdyje Senato pirmininkë prof. dr. Ieva Kuizinienë pir-miausia supaþindino su dienotvarke. Ji paþymëjo, kad atidëtas Senato klau-simas dël Akademijos struktûros pakeitimø analizës planuojamas svarstytiateinanèiame posëdyje ir papraðë pastabas atsiøsti raðtu ið anksto. Pirmuklausimu svarstytas naujai iðrinktø studentø atstovø tvirtinimas. VDA Studentøatstovybës prezidentas Jurgis Jonaitis informavo, kad yra gauti ankstesniøstudentø atstovø Senate atsistatydinimo raðtai ir supaþindino su naujaivisuotinio Studentø atstovybës susirinkimo iðrinktais studentø atstovais.Balsuojant atskirai uþ kiekvienà kandidatà buvo patvirtinti ðie nauji Senatonariai: Jurgis Jonaitis (VF), Paulius Dovidavièius (VF), Aivaras Kubilius (KF),Laurynas Kubilius (KF), Dovydas Abramavièius (TF), Erika Jankauskaitë(TF). Rektorius Audrius Klimas ir Senato pirmininkë Ieva Kuizinienëpasveikino ir áteikë menotyros mokslø daktarø diplomus Karolinai Jakaitei,Zitai Pikelytei, Auðrai Trakðelytei ir Ramutei Rachlevièiûtei.

Po to rektorius Audrius Klimas trumpai pristatë svarbiausius 2012 metøAkademijos veiklos momentus, su kuriais plaèiau ið anksto buvo galima susi-paþinti leidinyje „Metinë rektoriaus ataskaita. 2012“. Metinë rektoriausataskaita vienbalsiai patvirtinta. Savianalizës parengimo koordinatorius irstrateginio valdymo grupës vadovas strategijos prorektorius dr. Saulius Vengristrumpai supaþindino su VDA savianalizei parengta medþiaga ir su bûsimotarptautinio vertinimo tvarka. Pasisakë doc. G. Jonaitis. Senatas vienbalsiaipatvirtino VDA savianalizës suvestinæ. Po to svarstytas VDA Studijø regla-mentas. Studijø prorektorë prof. Eglë Ganda Bogdanienë informavo, kadpraëjusio Senato posëdþio metu buvo pateiktos P. Mazûro, J. Audëjaièio, I.Kuizinienës, A. Lukio, R. Kuodienës, A. Naruðytës ir kt. pastabos, kurios vëliaubuvo svarstytos atskiro posëdþio metu. Á visas pastabas tvirtinti pateikiamameVDA studijø reglamente atsiþvelgta. Senatas vienbalsiai patvirtino VDAstudijø reglamentà.

Svarstyta ir VDA kokybës strategija. Prof. Eglë Ganda Bogdanienienëpaþymëjo, kad dokumentas parengtas norint uþtikrinti studijø ir visø vykdomøveiklø kokybæ, konstatuodama, kad dokumentas painus, nes norint já suprastireikia susipaþinti su visa VDA strategija. Ðis dokumentas yra bûtinas bûsimamtarptautiniam Akademijos vertinimui. Pasisakë A. Klimas, G. Jonaitis. Senatasvienbalsiai patvirtino VDA kokybës strategijà ir priemoniø planà.

Apsvarstytos nebiudþetiniø (nuosavø) VDA pajamø lëðø gavimo, paskirs-tymo ir panaudojimo bendrosios taisyklës. Dr. Saulius Vengris informavo,kad buvo atsiþvelgta á ankstesniame posëdyje pateiktas pastabas. Pasisakë R.Kuodienë, J. Brundza, S. Vengris, V. Kireilis, J. Audëjaitis. Balsø dauguma (4susilaikë, 1 prieð) nutarta tvirtinti Nebiudþetiniø (nuosavø) VDA pajamø lëðøgavimo, paskirstymo ir panaudojimo bendràsias taisykles. Svarstytos ir pro-gramø bei pasiskirstymo tarp padaliniø lëðos ir sàmatos: Gautø ið biudþeto

lëðø paskirstymas tarp 1.010 programos „Aukðèiausios kvalifikacijos specialis-tø meninei ir mokslinei veiklai rengimas bei moksliniø tyrimø vykdymas“ ir1.02 programos „Studentø rëmimas ir jø kreditavimo sistemos plëtojimas“.Virgilijus Kireilis informavo, kad VDA 2013 metams ið viso yra skirta 18 875tûkst. Lt (2012 m. – 17 804 tûkst. Lt). Pagal programas 1.010 programai ski-riama 18 133 tûkst. Lt (2012 m. – 17 044 tûkst. Lt), o 1.02 programai – 742tûkst. Lt (2012 m. – 760 tûkst. Lt). Senatas patvirtino gautø ið biudþeto lëðøpaskirstymà tarp programø: 1) 1.010 programai „Aukðèiausios kvalifikacijosspecialistø meninei ir mokslinei veiklai rengimas bei moksliniø tyrimøvykdymas“ (paprastosios lëðos) – 18 133 tûkst. Lt; 2) 1.02 programai „Studentørëmimas ir jø kreditavimo sistemos plëtojimas“ – 742 tûkst. Lt

Dar svarstyta 1.010 programos lëðø paskirstymas tarp Kauno, Telðiø irVilniaus su Klaipëda padaliniø. Virgilijus Kireilis pristatë lëðø skirstymo tarppadaliniø principus ir sumas. I. Kuizinienë pasiteiravo, kodël ne visi 100 %lëðø, gautø uþ meno, mokslo ir projektø rezultatus patenka á katedras. A. But-rimas paþymëjo, kad buvo nutarta ið visø meno, mokslo ir projektø veikloslëðø atskirti 200 tûkst. Lt ir sudaryti Akademijos fondà meno, mokslo ir projektøveiklai dalinai finansuoti. Visa likusi suma pakliûna á katedras, kurios privalodarbuotojui, uþ kurio meno, mokslo ir projektø produkcijà buvo gautos lëðos,skirti jam nuo 50 iki 100 % lëðø, kuriø dydis nesikeis 2013–2015 m. Taip patpasisakë R. Kepeþinskas, Alvydas Klimas. Balsø dauguma (1 susilaikë) nu-tarta tvirtinti 1.010 programos lëðø paskirstymà tarp Kauno, Telðiø ir Vilniaussu Klaipëda padaliniø. Svarstyta ir 1.010 programos lëðø sàmata, kurià taipogipristatë V. Kireilis. Senatas jà vienbalsiai patvirtino. Balsø dauguma (1 susilaikë)taip pat patvirtinta nebiudþetiniø (nuosavø) lëðø programos sàmata.

Apsvarstyta Kauno fakultete parengta II pakopos Architektûros studijøprograma. Senato studijø komiteto narys doc. Virgis Trakimavièius ir pro-gramos rengimo grupës vadovas doc. Linas Tuleikis pristatë Architektûrosprogramos Kauno fakultete reikalingumà ir paèià programà: jos iðskirtinumà,tikslus, poreiká, reikalavimus. Aukðtøjø studijø fakulteto dekanas RomualdasKuèinskas paþymëjo, kad Akademijoje lygiagreèiai vyksta keletas sudëtingøtarpusavyje susijusiø procesø: programø kûrimas, jø kokybës uþtikrinimas irstruktûrinë reforma. Ðie procesai ne visada vyksta sklandþiai. Kauno fakultetevykdyta Architektûros programa prieð 3 metus buvo uþdaryta, dabar studijosvykdomos pagal Vilniuje patvirtintà Pastatø architektûros programà. Norasatkurti programà Kaune – ir sveikintinas, ir rizikingas. Dekanas siûlë prieðteikiant á SKVC aptarti programà su Studijø kokybës skyriumi, Aukðtøjø studijødekanu ar architektûros programos, vykdomos Vilniaus fakultete, atstovais.Taip pat pasisakë V. Graþienë, J. Audëjaitis, M. Ðaliamoras, E. G. Bogdanienë.Nutarta tvirtinti Kauno fakulteto Architektûros programà, bet prieð teikiant áSKVC aptarti programà su Studijø kokybës skyriumi ir informuoti Aukðtøjøstudijø dekanà.

T rumpai• Gruodþio 28-osios vakarà VDA Grafinio dizai-no katedra, „TEDxVilnius“ ir Lietuvos grafiniodizaino asociacija organizavo neformalø susitiki-mà-diskusijà su þymiu medijø menininku EbonFisher. Susitikimo-paskaitos tema: EnvisioningSocial Operating Systems for the Age of Informa-tion Overload • Tæsdamas aktyvø mokslo ir verslo

Ingrida TamoðiûnienëÐv. Jurgio prospektas: nuo vizijos ikitikrovës. I knyga. 1817-1875. V., 2012Dailininkë Vida Kuraitë

Serijos „Vilniaus sàsiuviniai“ antroji knyga. Tai pa-gal bendrà Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vil-niaus dailës akademijos projektà parengtos mono-grafijos, skirtos svarbiausios Vilniaus gatvës isto-rijai, pirmoji dalis. Aptariama XIX a. pirmoje pu-sëje gimusi prospekto tiesimo idëja, remiantis ar-chyviniais ðaltiniais aiðkinamasi kaip vyko pro-jektinës vizijos ágyvendinimas. Knyga gausiaiiliustruota XIX a. Vilniaus planais ir fotografijomis.

bendradarbiavimà UAB „Antalis“ parëmë VDAMeno ir dizaino laboratorijos Spaudos centràspaudos medþiagomis plaèiaformatei ir skaitme-ninei spaudai • „Kadaise vienas japonas-ameri-kietis paskelbë apie istorijos pabaigà. Nei ji baigësi,nei kà. Dabar vienas lietuvis-amerikietis paskelbëapie tapybos pabaigà. Kaip tokios pranaðystësbaigsis, irgi aiðku“ (ið nuogirdø).

Lietuviømeninio ðriftopatriarchasprof. AlbertasGurskas tæsiasavàjà misijà.Tai liudija irðis jo prengtas„Ðrifto prob-lemø“ kurso,skirto archi-tektûros spe-cialybës pir-makursiamsprojektas.Vien pavydë-tina ðio raðtoiðvaizdaliudyte liudi-ja, kad ðian-dieniniamkompiuteriøsugadintamjaunimui,ypaè bûsi-miesiemsarchitektams,kaligrafijospagrindai yratiesiog bûtini.Iðmokti taipraðyti turëtøbûti kiek-vieno savegerbianèioarchitekto,dizainerio,grafiko ect.priedermë...

Ið studentø parodos „Architektûra. Dizainas“

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 3

Pradþia 2012.Nr. 10Sudëtingiau klostësi specialybës dalykø

dëstymo reikalai. Èia jau nepakako atsiøstikoká „politrukà“ ið Maskvos, o reikëjo pri-versti vietinius dëstytojus prisitaikyti prie ke-liamø naujoviðkø profesiniø reikalavimø. Taibuvo itin skausmingas procesas ir ið jo kylan-èios problemos aiðkiai matosi kad ir 1946 m.rugpjûèio 9 d. Meno reikalø valdybos virðininko ásakyme, kurá paskatino KaunoTDDI studentø darbø perþiûra. Ásakymas tiesiog trykðte trykðta tokiais tei-giniais, kaip „Dekoratyvinës tapybos katedra (katedros vedëjas prof. Uðinskis)pasiþymi dideliu atitrûkimu nuo gamtos studijø, per didelis dëstytojo indivi-dualybës primetimas studentams, ið anksto juos ástatant á siaurus vienos ma-nieros rëmus“ arba „Dekoratyvinës skulptûros (katedros vedëjas prof. Pun-dzius) studijoje nëra metodiðko gamtos studijavimo“. Charakteringi ir tuo-metinio instituto direktoriaus J. Vaièio muðimaisi á krûtinæ bei pamokymaipavaldiniams, kad „mokomajame darbe reikia vadovautis socialistinio realizmoprincipais, reikia þiûrëti tikrovës, neprimetant mokiniams savo asmeninio sti-liaus“ arba, kad „Institutas turi ruoðti ne ðaip sau specialistus, bet tarybiniusspecialistus. Institute menas suprantamas taip, kaip já suprato Leninas. VisosInstitute toje srityje daromos klaidos turi bûti iðvengtos ir pasmerktos. Institutaspasigenda tarybinës tematikos ir ji turës bûti uþpildyta. Ðiais mokslo metaistematika bus tinkamai vystoma, o pradedant pirmuoju kursu ir visuose kituosekursuose. Nuo ðiø mokslo metø visi dëstytojai privalës iðeiti nustatytà mark-sizmo-leninizmo kursà ir iðklausyti kitus politinio lavinimosi dalykus Mark-sizmo-Leninizmo Universitete“.

Panaðias spragas ðalinti turëjo padëti ir nauja specialybinë disciplina –kompozicija, kuriai pirmuose trijuose kursuose buvo skirta po tris savaitinesvalandas, o vyresniuose kursuose net 14 (V kurse) ir 30 (VI kurse) valandø.Toks kompozicijos sureikðminimas nebuvo atsitiktinis. Ëmus aktyviai pro-paguoti socialistiná realizmà, stengtasi iðkelti teminio paveikslo svarbà ir ápratintistudentus domëtis vadinamojo „naujojo gyvenimo“ aktualijomis. Ypaè didelisdëmesys kreiptas tapybai, nuolat kartota apie bûtinumà kovoti su formalizmuir Vakarø mokyklø átakomis, apie tai, kad kompozicija turi padëti ugdytistudentuose „ideologiná momentà“,kreipti jø dëmesá „á aktualø socialistináturiná“, kursiniuose, o ypaè diplomi-niuose darbuose imta vis grieþèiau rei-kalauti atviro sovietinës santvarkos ðlo-vinimo. Suprantama, kad naujosios dis-ciplinos dëstymas susilaukdavo ir di-dþiausio kontrolieriø dëmesio. Ganacharakteringas tuometinio Meno reikaløvaldybos atstovo V. Mackevièiaus pa-teiktas vienoje VDI darbø perþiûroje pa-rodytø tapybos darbø ávertinimas:„<...>Nors kompozicijoje ávesta tary-binës temos ir siekiama, kad jos bûtøávykdytos socialistinio realizmo dvasioje,bet studijiniuose darbuose stengiantispaþinti þmogaus kûnà, jo anatomijà,neuþtenka iðkelti iðvirðiniø linijø groþá ar

Vilniaus ir Kauno dailës institutai pokario metais

PERMAINØ VERPETUOSEVidmantas Jankauskas

SausisTelðiø parodø salëje veikia architektûros paroda „Aðtuonios aðtuoniukës“3 d. Architektûros katedros profesoriui, architektui Edmundui Pranciðkui

Stasiuliui – 70.3 d. „Titanike“ atidaroma Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës tapybos paroda

„Pastovûs vaizdai“4 d. Telðiø parodø salëje atidaroma danø plakato paroda „Kristianija“7 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Rièardo Nemeikðio paroda „Bliz-

guèiai“16 d. Senato posëdis17 d. Tekstilës galerijoje-dirbtuvëje „Artifex“ atidaroma Dainiaus Liðkevièiaus

paroda „Trylikto taðko projekcijos“18 d. „Titanike“ pristatoma Alfonso Andriuðkevièiaus knyga „Pro A. A. priz-

mæ. Alfonsas Andriuðkevièus kalbasi su Jolanta Marciðauskyte-Jura-ðiene“

22 d. Ilgameèiam VDA darbuotojui, Eksploatacijos skyriaus vedëjui RyèiuiRimantui – 60

23 d. „Titanike“ atidaroma VDA studentø 2012 m. rudens semestro darbøparoda „Architektûra. Dizainas“

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

VDI Grafikos katedros studentai su doc. Meèislovu Bulaka. Apie 1947

pavirðutiná gamtos vaizdà, reikia studijuotividinæ þmogaus pusæ, portretinæ pusæ ir kitasproblemas. Net vyresniuose kursuose per-maþai akcentuojama portretinë pusë – tainukrypimas á pavirðutiniø gamtos formøiðryðkinimà“. „Silpnai turinio atþvilgiu iðspræs-tas“ darbas garantavo nesugebëjusiam prisi-taikyti studentui nemaþus nemalonumus.

Ið kitø specialybiniø disciplinø ypaè didelio ideologø dëmesio susilaukëmeno istorija. Kaip prieðprieðà Vakarø átakai norëta ypaè iðkelti rusø irtarybinio meno svarbà, taèiau tam trukdë kadrø problema. Ðtai Vilniaus dailësinstitute Meno istorijos katedros vedëjai keitësi vos ne kasmet, mat vis ne-atsirasdavo tokio, kuris átiktø gausiems kontrolieriams. Kadangi ðios sritiesspecialistø republikoje buvo vienetai, greitai teko ðauktis pagalbos ið Maskvos.Á Vilniø buvo atvykæ pora tokiø dëstytojø, kurie èia taèiau neprigijo, o kan-didatø dëstyti naujajai valdþiai priimtinà meno istorijà Kauno institute nerastair Maskvoje....

Dailës institutø studentija, nepaisant visø suvarþymø, liko itin imli kiek-vienam liberalumo dvelktelëjimai ir labai aiðkiai jautë prievarta brukamosideologijos bei sovietinës tvarkos svetimumà. Pirmaisiais pokario metais darnebuvo bijoma atviriau reikðti savo paþiûras ir net pasiginèyti su marksizmo-leninizmo dëstytojais, bet kai naktimis pradëjo dingti studentai ir dëstytojai,mokyklø atmosfera tapo slogesnë, þmonës uþsidarë savyje, ëmë vengti atvi-resniø ðnekø. Ideologiniams darbuotojams tai këlë nemaþai problemø, kàliudija ir nuolatiniai partiniø bei komjaunimo veikëjø nusiskundimai menkustudentø „pasireiðkimu organizacinëje veikloje, silpna ideologine pasau-lëþiûra“. Ðtai 1948 m. kovo 31 d. ávykusiame VDI partinës organizacijos su-sirinkime atvirai konstatuota, kad komjaunimo organizacijos, subûrusios dau-giausia svetimtauèius studentus, veikla yra palikta savieigai ir turi labai menkàátakà tarp studentø. Taip pat pripaþinta, kad neauga organizacijos nariø skai-èius, kad komjaunuoliai nerodo pavyzdþio moksle, turi net skolø. KomsorgasNarkevièius net pasiguodë, kad dirba jis vienas, o kiti neveikia nieko... Tokiasituacija vertë imtis radikalesniø priemoniø. Ðtai artinantis naujiems mokslometams partiniai organai grieþtai pareikalavo, kad naujai priimami studentai

bûtø atrenkami pirmiausia siekiant neási-leisti „uþ instituto sienø prieðiðkai nusi-teikusio elemento“, o tik paskui – þiûrintgabumø. Bet realûs rezultatai, matyt,pasirodë gana kuklûs, nes 1948 m. pa-baigoje, uþ nepakankamà darbà „subu-riant nepartinius apie partinæ organi-zacijà ir átraukiant á partijà geriausiusdëstytojus bei studentus“ (o taip pat irkitas nuodëmes) buvo smarkiai sukriti-kuotas tuometinis VDI pirminës parti-nës organizacijos sekretoriaus Lopucho-vas. Neátikæs emisaras tuoj pakeistas kitubuvusiu kariðkiu, sporto dëstytoju Parði-nu, prieð tai, skubos tvarka, panaikinusjam karo metais uþ „negarbingà poelgá“skirtà partinæ nuobaudà.

2

Patirtis ir þinios ið „EuroMold“ parodos

Akademijos darbuotojai Marius Urbanavièius, Ramûnas Alminas,Donatas Stasiulis ir Raimundas Banikonis lankësi lapkrièio 27–30 dienomisFrankfurte prie Maino, Vokietijoje, vykusioje tarptautinëje parodoje „Eu-roMold“.

„EuroMold“ – unikali tarptautinë paroda, kuri uþpildo tarpà tarp pra-monës dizaineriø, produktø kûrëjø, gamintojø, tiekëjø ir galutiniø vartotojø.„EuroMold“ pristatoma kaip greièiau, taupiau ir efektyviau plëtoti naujøproduktø gamybà, nes tai ágyja vis didesnæ svarbà ðiuolaikinëje ekonomikoje.Ðiemet parodoje dalyvavo apie 1400 eksponentø, kurie pristatë árankius,medþiagas, árenginius ir paslaugas. Renginyje taip pat vyko paskaitos apiesukurtas naujas medþiagas ir technologijas, gamybos procesus, prototipø

gamybà, buvo pristatinëjami 3D spausdintuvai ir kiti árenginiai.Parodoje Akademijos specialistai domëjosi 3D spausdintuvø galimy-

bëmis, gavo daug naudingos informacijos ir pagamintø detaliø pavyzdþiø ið„Objet“, „Stratasys“, „3dsystems“ tiekëjø, susipaþino su metalo spausdinimo,liejimo, apdirbimo technologijomis ir áranga, CNC staklëms skirtais árankiaisir frezomis, vakuuminiu formavimu, modelio skenavimu ir programineáranga. Domëjosi medþiagomis, kurios skirtos gaminti prototipams ið poliur-etano, didelio tankumo suspaustos putos (tiekëjai „Obo-Werke“ – su jaisuþmegztas bendradarbiavimas, „Necuron“), ið specialaus molio, kurá galimanaudoti daugelá kartø („mp-artware“). Su ið tiekëjø gautais pavyzdëliais,katalogais ir informaciniais leidiniais Akademijos studentai galës artimiaususipaþinti Dizaino laboratorijoje.

Raimundas BanikonisDizaino laboratorijos vedëjas

Vyksta knygos „Pro A. A. prizmæ. Alfonsas Andriuðkevièius kalbasi su JolantaMarciðauskyte-Juraðiene“ pristatymas

26 d. Vilniaus dailës akademijos leidyklai sukanka 20 metø31 d. „Titanike“ atidaroma prof. Aldonos Keturakienës asmeninë porceliano

paroda „Ritmai“, pristatoma jos knyga „Porcelianas Lietuvoje“

ArchitektûroskatedrosprofesoriaiAlgimantasMaèiulis irEdmundasPranciðkusStasiulis.V. Jankauskonuotr.

(Tæsinys kitame numeryje)

AKADEMIJOS ÞMONËS

Prof. Adomas Butrimas Romoje pristatinëja italø kalba iðleistà Marijos Gim-butienes knygà „Deivës civilizacija. Senosios Europos pasaulis“

Prof. Aldonà Keturakienæ su knygos pasirodymu sveikina prof. Juozas Adomonis.Apaèioje: parodos „Ritmai“ atidarymo akimirka