INFORMACINËS VISUOMENËS TEISË - vartotojai.lt

1)

INFORMACINËS VISUOMENËS TEISË

Lietuvos vartotojø institutas

VU Informacijos visuomenës studijø centras

2005

2 INFORMACINËS VISUOMENËS TEISË(

ISBN 9955-9666-4-5

UDK 316.3(094)

In47

Autoriai: K. Andrijauskas, A. Buitkus, Z. Èeponytë, T. Lamanauskas,

N. J. Matulevièienë, E. Mikalajûnienë, D. Ðinkûnienë

Moksliniai recenzentai: Prof. habil. dr. M. P. Ðaulauskas, Dr. D. Vasarienë

Apsvarstyta ir rekomenduota spaudai Vilniaus universiteto Filosofijos

fakulteto Informacijos visuomenës studijø centro posëdyje 2005 metø spalio

30 dienà, protokolo Nr. 051030-1";

Rëmëjas – Jungtinës Karalystës ambasada

3)

ÁÞANGINIS ÞODIS

Sparti informacinës visuomenës plëtra – vienas ið svarbiausiø ðiandienos

bruoþø. Kalbëdami apie informacinæ visuomenæ daþnai minime kompiute-

riø ir interneto naudojimo augimà, vieðøjø prieigos prie interneto taðkø plë-

tojimà, informacines technologijas ir kt., taèiau dëmesys teisei ðiame kon-

tekste yra vis dar nepakankamas.

Knygos „Informacinës visuomenës teisë“ tikslas – supaþindinti skaityto-

jus su kai kuriomis labai svarbiomis informacinës visuomenës teisës nuosta-

tomis. Knygoje pasirinkti maþai nagrinëti, taèiau skaitytojus dominantys klau-

simai. Leidinys suskirstytas á savarankiðkas dalis, kuriose aptariami atskiri klau-

simai: autoriø teisës informacinëje visuomenëje, valstybës registrø teisinis

reglamentavimas, mokëjimai bei vartotojø apsauga elektroninëje prekybo-

je, asmens duomenø apsauga tiesioginëje rinkodaroje. Knygos apimtis ne-

leido átraukti kitø aktualiø temø.

„Informacinës visuomenës teisë“ yra skirta platesniam skaitytojø ratui,

kadangi paraðyta paprasta ir nesudëtinga kalba. Galimi ðios knygos skaity-

tojai – kolegijø, aukðtøjø mokyklø studentai, kompiuterinio raðtingumo pro-

gramø klausytojai bei kiti asmenys, kuriems ádomi informacinës visuomenës

teisë.

Lietuvos vartotojø instituto prezidentë

Dr. Zita Èeponytë


5)

TURINYS

7 Autoriø teisiø reglamentavimas ir ágyvendinimas

informacinëje visuomenëje

Nijolë Janina Matulevièienë

8 Autoriø teisiø reglamentavimas tarptautiniuose, Europos Sàjungos ir

nacionaliniuose teisës aktuose

10 Autoriø teisiø objekto samprata

12 Autoriø teisiø subjektai

15 Iðimtinis autoriø teisiø pobûdis

20 Autoriø turtiniø teisiø apribojimø svarba informacinëje visuomenëje

25 Autoriø teisiø perdavimas ir licencijø suteikimas. Autorinës sutartys

29 Interneto paslaugø teikëjø atsakomybë

30 Teisinis valstybës registrø reglamentavimas

Kæstutis Andrijauskas, Almantas Buitkus

30 Registro sàvoka

32 Registrai ðalies informacinëje infrastruktûroje

33 Teisinis registro kûrimo pagrindas

36 Registrø steigimas

39 Registrø kûrimas

41 Registro objektø registravimas

44 Registro duomenø teikimas

49 Registrø sistema

52 Trumpa registrø teisinio reguliavimo istorija

54 Elektroniniø ryðiø teisë

Tomas Lamanauskas

54 Áþanga ir elektroniniø ryðiø samprata

57 Elektroniniø ryðiø reguliavimo prielaidos

60 Áëjimas á elektroniniø ryðiø rinkà


62 Elektroniniø ryðiø iðtekliø naudojimas

68 Konkurencijos reguliavimas

79 Universaliosios paslaugos

81 Galutiniø paslaugø gavëjø teisës

85 Elektroniniø ryðiø árenginiai ir elektromagnetinis suderinamumas

88 Privatumo apsauga

91 Pabaigai

92 Vartotojø apsauga elektroninëje prekyboje

Zita Èeponytë

93 Teisës aktai, reglamentuojantys verslininko ir vartotojo santykius

elektroninëje prekyboje

98 Iðankstinës informacijos pateikimo vartotojui reikalavimai

100 Informacijos patvirtinimas raðtu

101 Sutarties sudarymo patvirtinimas

102 Vartotojo teisë atsisakyti sutarties

104 Prekiø pristatymo ir paslaugø suteikimo reikalavimai

105 Kiti reikalavimai parduodant prekes ar tiekiant paslaugas

105 Neteisminis vartotojø ir verslininkø ginèø nagrinëjimas

107 Elektroninës mokëjimo priemonës

Zita Èeponytë

108 Elektroninës mokëjimo priemonës samprata

113 Sutartis dël elektroniniø mokëjimo priemoniø suteikimo ir naudojimo

115 Kredito ástaigos ir elektroninës mokëjimo priemonës naudotojo pareigos

119 Civilinës atsakomybës nustatymo principai

121 Asmens duomenø apsauga tiesioginëje rinkodaroje

Dijana Ðinkûnienë, Elena Mikalajûnienë

128 Naudingi adresai

7)

AUTORIØ TEISIØ REGLAMENTAVIMAS IRÁGYVENDINIMAS INFORMACINËJEVISUOMENËJE

Nijolë Janina Matulevièienë

Autoriø teisës á literatûros, mokslo ir meno kûriná atsiranda já sukûrus.

Tokia nuostata átvirtinta Lietuvos Respublikos autoriø teisiø ir gretutiniø tei-

siø ástatyme1. Ji suderinta su Berno konvencija dël literatûros ir meno kûriniø

apsaugos2 (toliau – Berno konvencija), kurios vienas ið pagrindiniø principø

reikalauja netaikyti jokiø formalumø autoriø teisiø pripaþinimui. Todël visuo-

menëje susiklostë nuomonë, kad literatûros ir meno kûriniø apsauga, skir-

tingai nuo kitø intelektinës veiklos rezultatø (iðradimø, prekiø þenklø, dizai-

no, kitø pramoninës nuosavybës objektø, kuriø apsaugos formos patentai ir

registracijos liudijimai iðduodami tik ástatymø nustatyta tvarka áregistravus

ðiuos intelektinës nuosavybës objektus) yra neefektyvi ir neuþtikrina autoriø

ar jø teisiø perëmëjø interesø. Taèiau patirtis rodo, kad ne registracijos ar

kitokiø formalumø nebuvimas autoriø teisëje lemia autoriø teisiø paþeidþia-

mumà ðiuolaikinëje visuomenëje, bet vis spartëjanti technologijø paþanga,

kuri skatina ne tik naujø kûriniø rûðiø bet ir jø panaudojimo bûdø bei prie-

moniø atsiradimà. Skaitmeninës technologijos sudarë sàlygas uþtikrinant

aukðtà kopijø kokybæ atgaminti kûrinius ir padaryti juos vieðai prieinamus

taip, kad visuomenës nariai galëtø jais naudotis jø pasirinktoje vietoje ir pa-

1 Lietuvos Respublikos autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymo 13 straipsnis // Valstybësþinios, 2003, Nr.28-1125.

2 Berno konvencijos dël literatûros ir meno kûriniø apsaugos 5 str. 2 d. // Valstybës þinios,1995, Nr. 40-988.

AUTORIØ TEISIØ REGLAMENTAVIMAS IR ÁGYVENDINIMAS INFORMACINËJE VISUOMENËJE


sirinktu laiku. Informaciniø technologijø plëtra uþtikrinanti palankesnes sà-

lygas kûrybai ir jos rezultatø sklaidai, atvërë ir didesnes galimybes neteisë-

tam kûriniø panaudojimui. Ðiame straipsnyje naudojama sàvoka „informa-

cinë visuomenë“ nesiejama vien tik su informacinëmis technologijomis ir

skaitmenine aplinka. Ði sàvoka straipsnyje suprantama platesne prasme, t.y.

naujo visuomenës modelio - þiniø visuomenës, kuri uþtikrina kiekvieno jos

nario teisæ á informacijà, prasme. Todël autoriø teisiø reglamentavimo ir ágy-

vendinimo klausimai straipsnyje nagrinëjami atsiþvelgiant ne tik á skaitmeni-

nës aplinkos specifikà, bet ir á vienà ið svarbiausiø autoriø teisës funkcijø –

derinti autoriø ir kûriniø naudotojø interesus þiniø visuomenëje.

Autoriø teisiø reglamentavimas tarptautiniuose,Europos Sàjungos ir nacionaliniuose teisës aktuose

Informacinës visuomenës plëtra paskatino tarptautiniu ir nacionaliniu lyg-

meniu tobulinti teisës normas, reglamentuojanèias autoriø teisiø apsaugà.

Autoriø teisiø apsaugos modernizavimo procesà pradëjo Pasaulinës intelek-

tinës nuosavybës organizacijos autoriø teisiø sutartis3 (toliau PINO autoriø

teisiø sutartis), priimta Þenevoje 1996 metais, kurios preambulëje pabrëþia-

mas susitarianèiø ðaliø siekis tinkamai iðspræsti ekonominës, socialinës, kul-

tûros ir technikos paþangos keliamus klausimus, bûtinybë pripaþinti didelæ

ryðiø ir informacijos technologijø plëtros bei jø sàveikos átakà literatûros ir

meno kûriniø kûrimui bei panaudojimui. Atkreipiamas dëmesys á iðskirtinæ

autoriø teisiø apsaugos svarbà, skatinant literatûros ir meno kûrybà, á bûti-

nybæ palaikyti pusiausvyrà tarp autoriø teisiø bei plaèiosios visuomenës inte-

3 Pasaulinë intelektinës nuosavybës organizacijos autoriø teisiø sutartis // Valstybës þinios,2001, Nr. 32-1060.

9)

resø ðvietimo, tyrimø ir informacijos prieinamumo srityse. Ðios sutarties nuo-

statos neprieðtarauja Berno konvencijai (susitarianèios ðalys ásipareigojo lai-

kytis Berno konvencijos 1-21 straipsniø ir jos Priedo reikalavimø), jos tik mo-

dernizuoja Berno konvencijoje numatytà autoriø teisiø apsaugà skaitmeni-

nëje aplinkoje.

PINO autoriø teisiø sutartis paskatino ir Europos Bendrijà spræsti autoriø

teisiø apsaugos problemas, susijusias su skaitmeniniø technologijø taikymu.

Europos Bendrija tapo sutarties ðalimi, taèiau tik dalis Bendrijos autoriø tei-

sës normø (pvz., kompiuteriø programø ir duomenø baziø teisinës apsau-

gos nuostatos) atitiko ðios sutarties reikalavimus. Tobulinant autoriø teisiø

reglamentavimà, 1997 m. Europos Komisija pateikë pasiûlymus Informaci-

nës visuomenës direktyvai4 , kuri buvo priimta 2001 metais, ir sudarë sàly-

gas atsiþvelgiant á informacinës visuomenës poreikius ágyvendinti autoriø

teises ir gretutines teises Europos Bendrijos vidaus rinkoje. Didëjanti autoriø

teisiø reikðmë informacinës visuomenës plëtrai ir Lietuvos integracija á Euro-

pos Sàjungà paskatino perþiûrëti ir nacionalines teisës normas. 2003 m.

kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Autoriø teisiø ir gretutiniø

teisiø ástatymo (toliau – Ástatymas) naujàjà redakcijà, kuri suderinta su PINO

autoriø teisiø sutarties ir Informacinës visuomenës direktyvos reikalavimais.

Kartu buvo patobulintos ir Ástatymo nuostatos, reglamentuojanèios civilines

teisiø gynimo priemones. Administracinæ ir baudþiamàjà atsakomybæ uþ au-

toriø teisiø paþeidimus Lietuvoje reglamentuoja specialûs ástatymai5 . Toliau

4 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dël autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø informacinëjevisuomenëje tam tikrø aspektø derinimo Nr. 2001/29/EB, 2001 m. geguþës 22 d. www.lrs.lt.

5 Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso 214 (10) straipsnis // Valstybësþinios, 2002, Nr. 124-5623. Baudþiamàjà atsakomybæ uþ autoriø teisiø ir gretutiniø teisiøpaþeidimus nustato Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 191, 192, 193, 194straipsniai // 2000 09 26 ástatymas Nr. VIII-1968, Valstybës þinios, 2000, Nr.89-2741.



straipsnyje remiantis Ástatymo nuostatomis, tarptautiniø sutarèiø ir Europos

Sàjungos teisës normomis bus nagrinëjami aktualiausi autoriø teisiø regla-

mentavimo, ágyvendinimo ir gynimo klausimai, susijæ su literatûros, mokslo

ir meno kûriniø panaudojimu skaitmeninëje aplinkoje. Ástatymo nuostatos,

skirtos gretutiniø teisiø (atlikëjø, fonogramø gamintojø ir transliuojanèiøjø

organizacijø) teisiø apsaugai, taip pat duomenø baziø gamintojø teisiø (sui

generis teisiø) apsaugai ðiame straipsnyje nebus analizuojamos.

Autoriø teisiø objekto samprata

Atsiþvelgiant á tai, kad Ástatymas nepateikia baigtinio literatûros, mokslo

ir meno kûriniø sàraðo, autoriø teisiø objekto sampratos klausimas yra labai

svarbus. Ástatyme pateikiamas autoriø teisiø objekto sàvokos apibrëþimas,

kuris ið esmës nesikeitë palyginti su anksèiau galiojusia 1999 metø Ástatymo

redakcija6 . Autoriø teisiø objektai Ástatyme apibrëþiami kaip originalûs lite-

ratûros, mokslo ir meno kûriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma ið-

reikðtas kûrybinës veiklos rezultatas (Ástatymo 4 str. 1 d.). Tokia ðios nuosta-

tos redakcija leidþia taikyti jà visiems literatûros, mokslo ir meno kûriniams,

kurie atitinka originalumo, objektyvios iðraiðkos formos ir kûrybinës veiklos

rezultato kriterijus. Tai ypaè aktualu naujø skaitmeniniø technologijø sàlygo-

mis, kurios lemia naujø kûriniø rûðiø atsiradimà. Vis dëlto, kai kurie pakeiti-

mai atsiþvelgiant á skaitmeniniø technologijø átakà kûriniø iðraiðkos formai,

Ástatyme buvo padaryti. Nebaigtinis literatûros kûriniø sàraðas ið dalies buvo

pakeistas paaiðkinant, kad autoriø teisiø objektais laikomi literatûros kûri-

niai, iðreikðti bet kokia forma, áskaitant elektroninæ (Ástatymo 4 str. 2 d. 1 p.).

6 1999 m. geguþës 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos autoriø teisiø ir gretutiniø teisiøástatymas // Valstybës þinios, 1999, Nr. 50-1598.

11)

Tokia Ástatymo nuostata, populiarëjant elektroninei groþinës ir mokslinës li-

teratûros leidybai, suteikia daugiau teisinio aiðkumo. PINO autoriø teisiø su-

tartis ir Informacinës visuomenës direktyva átvirtino reikalavimà kompiuteriø

programas saugoti kaip literatûros kûrinius. Tai suteikë galimybæ kompiute-

riø programø apsaugai taikyti Berno konvencijos nuostatas. Todël autoriø

teisiø objektø sàraðe kompiuteriø programos nurodytos kartu su kitais lite-

ratûros kûriniais. Originalumo kriterijus taikomas ir kompiuteriø programoms,

taèiau Ástatyme numatyta paaiðkinanti nuostata, leidþianti kompiuteriø pro-

gramos originalumui netaikyti jokiø kokybës ar meninës vertës kriterijø (Ásta-

tymo 10 str.1 d.). Praktikoje kompiuteriø programos sàvoka ir jai ávardinti

naudojama terminologija kelia tam tikrø neaiðkumø. Net ir informaciniø tec-

nologijø specialistai vartoja programinës árangos sàvokà. „Daþniausiai tiek

profesionalø, tiek apskritai kalboje vartojama sàvoka programinë áranga

(angl. software) reiðkia kompiuteriø programø ir duomenø baziø, susijusiø

tarpusavyje loginiais ir valdymo ryðiais informacinæ sistemà. Kadangi pro-

graminë áranga plaèiàja prasme reiðkia sisteminiø, taikomøjø, pagalbiniø kom-

piuteriø programø ir duomenø baziø kompleksà, ðiuo atveju taikoma Lietu-

vos ástatymuose numatyta kompiuteriø programø ir duomenø baziø apsau-

ga“7 . Tarptautiniuose, Europos Sàjungos ir Lietuvos teisës aktuose, regla-

mentuojanèiuose autoriø teisiø apsaugà, vartojamas terminas „kompiute-

riø programa“, todël já ir reikëtø vartoti teisiniame kontekste, áskaitant su-

tarèiø sàlygas, nes skirtingos terminologijos vartojimas gali sukelti konflikti-

nes situacijas, kurias bûtø problematiðka spræsti taikant galiojanèias teisës

normas.

7 V. Misiukonienë, T.Lamanauskas. Kompiuteriø programø autoriø teisiø apsauga irpaþeidimø prevencija informacinëje visuomenëje. Realijos ir tendencijos. Autoriø teisiø irgretutiniø teisiø apsauga: Ar lengva bûti kûrëju Lietuvoje. Vilnius, 2001, p. 69.



Kitas svarbus klausimas, susijæs su autoriø teisiø objekto samprata, tai

iðvestiniai kûriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatûros mokslo ir meno

kûriniais. Prie iðvestiniø kûriniø Ástatymas taip pat priskiria statines ir interak-

tyvias svetaines. Paprastai interneto svetainës kuriamos panaudojant kitø

autoriø originalius kûrinius, áskaitant audiovizualinius ir fonogramose áraðy-

tus kûrinius, taèiau praktiðkai galimi ir tokie atvejai, kai interneto svetainë

sukuriama kaip originalus kûrinys nenaudojant kitø autoriø kûriniø. Tokiu

atveju iðvestinio kûrinio sàvokà vartoti netiktø, taèiau Ástatymas nesuteikia

pasirinkimo. Autoriø teisiø objektais taip pat laikomi kûriniø ar duomenø

rinkiniai, duomenø bazës, kurios gali bûti iðreikðtos bet kuria forma, áskai-

tant pastaruoju metu populiariausià skaitmeninæ formà. Pagrindinis reikala-

vimas teisinei apsaugai – toks rinkinys ar duomenø bazë dël turinio parinki-

mo ar iðdëstymo turi bûti autoriaus intelektinës kûrybos rezultatas. Kûrybi-

nës veiklos rezultato originalumas atsiskleidþia arba parenkant rinkinio ar

duomenø bazës medþiagà, arba jà iðdëstant. Atskiriems duomenims, ið ku-

riø sudaryta duomenø bazë, autoriø teisiø apsauga netaikoma. Atkreiptinas

dëmesys, kad autoriø teisës iðvestiniams kûriniams ir rinkiniams taikomos

nepaþeidþiant autoriø teisiø á kûrinius, kuriø pagrindu buvo sukurtas iðvesti-

nis kûrinys arba sudarytas rinkinys (Ástatymo 4 str. 4 d.). Todël panaudoti kitø

autoriø kûrinius iðvestiniam kûriniui sukurti arba rinkiniui (duomenø bazei)

sudaryti galima tik gavus tø kûriniø autoriø arba jø ágaliotø atstovø leidimà.

Autoriø teisiø subjektai

Autoriø teisiø subjekto samprata informacinës visuomenës sàlygomis tu-

ri labai didelæ reikðmæ. Formalumai autoriø teisiø apsaugai, tokie kaip kûri-

niø ar autoriø teisiø registracija, netaikomi, todël technologinës plëtros sàly-

gomis uþtikrinant teisëtà kûriniø panaudojimà svarbu ne tik identifikuoti

13)

kûrinius, bet ir jø teisiø turëtojus. Ástatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama

tokia autoriø teisiø subjekto samprata: autoriø teisiø subjektas – autorius,

kitas fizinis arba juridinis asmuo, ðio Ástatymo nustatytais atvejais turintis

iðimtines turtines autoriø teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam

perëjo iðimtinës turtinës autoriø teisës (autoriø teisiø perëmëjas). Autorius

yra kûriná sukûræs fizinis asmuo (Ástatymo 6 str. 1d.). Jis laikomas pirminiu

autoriø teisiø subjektu, nes autoriaus teises jis ágyja sukûræs literatûros, mokslo

ar meno kûriná. Autoriui nereikia árodinëti savo autorystës, jeigu jo vardas

nurodytas kûrinyje. Ðios nuostatos taikomos ir tuo atveju kai nurodytas pseu-

donimas, kai jis nekelia abejoniø dël autoriaus tikrojo vardo (Berno konven-

cijos 15 str. 1 d.). Tokia autorystës prezumpcija átvirtinta ir Lietuvos autoriø

teisëje (Ástatymo 6 str. 2 d.). Skirtingai nuo kitø autoriø teisiø subjektø (auto-

riø teisiø perëmëjø), autorius turi ne tik turtines, bet ir asmenines neturtines

teises (autorystës teisæ, teisæ á autoriaus vardà ir teisæ á kûrinio nelieèiamybæ),

kurios nepereina kitiems autoriø teisiø subjektams sutartimi arba paveldëji-

mo bûdu.

Panagrinëkime Ástatymo normas, kurios sàlygoja autoriaus teisiø perda-

vimà kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Visø pirma – tai autoriø

teisës á kûrinius, sukurtus vykdant darbdavio uþduotá (Ástatymo 9 str.). Auto-

riø turtinës teisës á kûrinius (iðskyrus kompiuteriø programas) tokiais atvejais

5 metams pereina darbdaviui. Panaðios sàlygos Ástatymo 10 straipsnyje nu-

matytos ir kompiuteriø programø autoriø turtiniø teisiø perdavimui. Kom-

piuteriø programos, sukurtos vykdant darbo funkcijà, autorius yra fizinis

asmuo arba fiziniø asmenø grupë, kurie sukûrë programà, taèiau nuo pro-

gramos sukûrimo momento autoriø teisës á programà pereina darbdaviui.

Ástatymas neriboja kompiuteriø programø autoriø teisiø perdavimo galioji-

mo laiko (akivaizdu, kad taip siekiama apsaugoti dideles darbdavio investici-

jas informaciniø technologijø srityje), todël autoriø turtinës teisës gali bûti



perduotos visam autoriø teisiø galiojimo terminui, kuris apima autoriaus ar

bendraautoriø gyvenimà ir 70 metø po autoriaus ar paskutiniojo ið bendra-

autoriø mirties. Taèiau vis spartëjanti technologijø paþanga sutrumpina ir

ðiø kûriniø panaudojimo laikotarpá, todël toks neapribotas teisiø perdavimas

praranda savo aktualumà. Ástatymas leidþia darbdaviui ir autoriui sutartimi

nustatyti kitokias teisiø perdavimo sàlygas arba iðvis neperduoti teisiø á kûri-

ná, taèiau praktiðkai, ypatingai tais atvejais, kai pagal darbo uþduotá kuriami

tokie dideliø investicijø ir specialiø kûrybos sàlygø reikalaujantys kûriniai kaip

kompiuteriø programos, duomenø bazës, interneto svetainës ir kiti multi-

medijos kûriniai, darbuotojui pasinaudoti ðia teisine galimybe bûna sudëtin-

ga. Paprastai tai sàlygoja ne tik didelës darbdavio investicijos, bet ir ta aplin-

kybë, kad tokius kûrinius paprastai kuria ne vienas autorius, o bendraauto-

rystëje su kitais bendraautoriais. Bendraautoriø sukurtø kûriniø nereikëtø

painioti su kolektyviniais kûriniais. Bendraautorystë atsiranda tais atvejais,

kai kûriná bendru kûrybiniu darbu sukuria du ar daugiau fiziniø asmenø. Jie

laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kûrinys sudaro nedalomà visu-

mà, ar susideda ið daliø, kuriø kiekviena gali turëti savarankiðkà reikðmæ.

Bendraautorystës samprata pateikiama Ástatymo 7 straipsnyje. Bendraauto-

rystei bûtinos ðios Ástatymo apibrëþtos sàlygos: bendraautoriø susitarimas,

kiekvieno bendrautorio kûrybinis indëlis ir kûrybinës veiklos rezultatas, su-

darantis nedalomà visumà arba susidedantis ið daliø, turinèiø savarankiðkà

reikðmæ. Kolektyviniø kûriniø, kuriø samprata ir nebaigtinis sàraðas pateikia-

mas Ástatymo 8 straipnyje, autoriø turtinës teisës priklauso fiziniam ar juridi-

niam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kûrinys buvo sukur-

tas. Paprastai kolektyviniø kûriniø teisiø perëmëjai yra enciklopedijø, peri-

odiniø leidiniø redakcijos. Ástatymas nepateikia baigtinio kûriniø sàraðo, to-

dël kolektyviniais kûriniais gali bûti laikomi ir kiti kûriniai, pvz. duomenø

bazës, interneto svetainës ir pan.

15)

Autoriai ar jø teisiø perëmëjai prie kûriniø arba jø kopijø gali pridëti elek-

troninæ informacijà apie autoriø teisiø valdymà. Tokia informacija, kurios

sàvokà pateikiama Ástatymo 2 straipsnio 13 dalyje, padeda identifikuoti au-

torius ar jø teisiø perëmëjus, kûrinius ir jø licencijavimo sàlygas, ji apima bet

kokius numerius, grafinius þymenis ar kodus, þyminèius tokià informacijà.

PINO autoriø teisiø sutartis ápareigoja susitarianèias ðalis nustatyti atsakomy-

bæ uþ elektroninës informacijos panaikinimà arba pakeitimà be autoriaus

arba jo teisiø perëmëjo leidimo. Tokios pat nuostatos numatytos ir Informa-

cinës visuomenës direktyvoje. Lietuvos teisëje numatyta tiek civilinë (Ástaty-

mo 76 -77 str.), tiek baudþiamoji (Baudþiamojo kodekso 193 str.) atsakomy-

bë uþ minëtos informacijos panaikinimà arba pakeitimà. Elektroninës infor-

macijos apie teisiø valdymà samprata yra platesnë nei Ástatymo 12 straipsny-

je autoriui ar kitam autoriø teisiø subjektui suteikta teisë informuoti visuo-

menæ apie savo teises panaudojant autoriø teisiø apsaugos þenklà, kurá su-

daro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose áraðyta raidë

C, autoriaus arba kito autoriø teisiø subjekto vardas (pavadinimas) ir kûrinio

pirmojo iðleidimo metai. Atkreiptinas dëmesys, kad tais atvejais, kai autorius

ar jo teisiø perëmëjas, iðleisdamas ar kitaip vieðai paskelbdamas kûriná, ne-

nurodo minëto þenklo, nereiðkia, kad kûriniui apsauga netaikoma.

Iðimtinis autoriø teisiø pobûdis

Informacinës visuomenës direktyvos preambulëje pabrëþiama, kad auto-

riø teisiø derinimas Europos Bendrijoje turi bûti grindþiamas aukðto lygio ap-

sauga. Nors technologijø plëtra informacinës visuomenës sàlygomis padau-

gino ir paávairino kûriniø panaudojimo bûdus, taèiau teisinis apsaugos regla-

mentavimas suteikiant autoriø teisëms iðimtiná pobûdá, iðliko nepakitæs. Har-

monizuojant Lietuvos autoriø teisës normas informacinës visuomenës sàly-



gomis, buvo atsiþvelgta á naujus kûriniø panaudojimo bûdus skaitmeninëje

aplinkoje, kartu iðsaugant autoriø teisiø iðimtiná pobûdá. Aiðkumo dëlei reikë-

tø priminti, kad iðimtinis autoriø turtiniø teisiø pobûdis reiðkia, kad tik auto-

rius arba kiti asmenys autoriaus pavedimu ar jo teisiø perëmëjai turi teisæ

leisti arba uþdrausti panaudoti kûriná bet kokia forma ar bûdu. Iðimtinës au-

toriø turtinës teisës (kûriniø panaudojimo bûdai) numatyti Ástatymo 15 straips-

nio 1 dalyje. Autorius turi iðimtinæ teisæ leisti arba uþdrausti ðiuos veiksmus:

• atgaminti kûriná bet kokia forma ir bûdu;

• iðleisti kûriná;

• versti kûriná;

• adaptuoti, aranþuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kûriná;

• platinti kûrinio originalà ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant

panaudai ar kitaip perduodant nuosavybën arba valdyti, taip pat impor-

tuojant, eksportuojant;

• vieðai rodyti kûrinio originalà ar kopijas;

• vieðai atlikti kûriná bet kokiais bûdais ir priemonëmis;

• transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieðai skelbti kûriná, áskaitant jo padary-

mà vieðai prieinamu kompiuteriø tinklais (internete).

Bet koks kûrinio originalo ar kopijø panaudojimas be autoriaus, jo teisiø

perëmëjo ar jo tinkamai ágalioto asmens leidimo yra laikomas neteisëtu. Au-

torius turi teisæ gauti autoriná atlyginimà uþ kiekvienà kûrinio naudojimo

bûdà, susijusá su iðvardintomis autoriø turtinëmis teisëmis (Ástatymo 15 str. 2

ir 3 d.). Ðios ástatymo nuostatos aiðkiai parodo, kad autoriø turtinës teisës

turi ne tik iðimtiná pobûdá, bet ir ekonominá turiná. Skirtingai nuo asmeniniø

neturtiniø autoriaus teisiø (autorystës teisës, teisës á autoriaus vardà ir teisës

á kûrinio nelieèiamybæ), numatytø Ástatymo 14 straipsnyje, autoriø turtinës

teisës gali bûti perduodamos kitiems asmenims, t.y. gali bûti civilinës apy-

vartos objektais.

17)

Informacinëje visuomenëje, kurios samprata netapatinama vien tik su

skaitmenine aplinka, bet siejama su þiniø visuomene, visos iðvardintos auto-

riø iðimtinës teisës ir kûriniø panaudojimo bûdai turi didelæ reikðmæ. Taèiau

iðsami visø autoriø iðimtiniø teisiø arba kûriniø panaudojimo bûdø analizë

reikalauja atskiros nagrinëjimo temos, todël pabandysime iðsamiau panagri-

nëti tuos panaudojimo bûdus, kurie turi ypatingà reikðmæ skaitmeninëje ap-

linkoje ir labiausiai susijæ su informacinëmis technologijomis. Tai teisë atga-

minti kûriná ir teisë vieðai paskelbti kûriná, áskaitant jo padarymà vieðai priei-

namu kompiuterio tinklais (internete).

Ástatyme átvirtinta iðimtinë autoriaus teisë atgaminti kûriná bet kokia for-

ma ir bûdu grindþiama Berno konvencijoje átvirtinta nuostata. Formuluotë

„bet kokia forma ir bûdu“ sàlygoja atgaminimo teisës taikymà tiek analogi-

niam, tiek skaitmeniniam atgaminimui. Atsiþvelgiant á Informacinës direkty-

vos reikalavimus Ástatyme pateikiamas naujas atgaminimo sàvokos apibrëþi-

mas - atgaminimu laikomas viso kûrinio arba dalies tiesioginis ar netiesiogi-

nis, nuolatinis ar laikinas kopijø (kopijos) padarymas bet kokiu bûdu ir bet

kokia forma, áskaitant elektroninæ formà (Ástatymo 2 str.1 d.). Tiesioginis

atgaminimas apima tuos atvejus, kai kopijuojama tiesiogiai ið kûrinio laik-

menos. Pavyzdþiui, muzikos kûrinys ið kompaktinio disko perraðomas á kità

kompaktiná diskà, knygoje iðleistas literatûros kûrinys atgaminamas reprog-

rafijos bûdu (fotokopijavimo ar kitu bûdu popieriuje) ir pan. Jeigu kopija

padaroma ið kûrinio garso áraðo (fonogramos), kurá transliuoja radijas, turë-

sime netiesioginio atgaminimo atvejá (radijo transliuotojas ðiuo atveju tam-

pa tarpininku). Atgaminimo sàvoka taip pat apima ir laikinà kûrinio atgami-

nimà, kuris daþniausiai bûna neatskiriama technologinio proceso dalis, susi-

jusi su kûriniø padarymu vieðai prieinamais interneto tinklais. Kûrinio atga-

minimas bet kuriuo bûdu ir forma, áskaitant elektroninæ formà reiðkia, kad

bet koks atgaminimas (analoginiu ar skaitmeniniu bûdu), bet kokiose laik-



menose (garsajuostëse, vaizdajuostëse, popieriuje ir kt.) ir bet kokiomis ko-

pijavimo priemonëmis (analogine ar skaitmenine garso ir (ar) vaizdo áraðymo

áranga, reprografinio (fotokopijavimo) atgaminimo ir kita áranga) áeina á at-

gaminimo sàvokà. Gali susidaryti áspûdis, kad tokios Ástatymo nuostatos,

suteikianèios autoriui iðimtinæ teisæ leisti ar uþdrausti atgaminti kûriná ir nu-

statanèios tokià plaèià atgaminimo sàvokà, labai riboja visuomenës porei-

kius gauti informacijà. Taèiau iðeitis randama taikant civilinio teisinio regla-

mentavimo, neleistinumo piktnaudþiauti teise, principà. Siekiant patenkinti

visuomenës poreikius informacijai, Ástatyme numatyti tam tikri autoriø turti-

niø teisiø apribojimai, leidþiantys atskirais, ástatyme numatytais atvejais, at-

gaminti kûriná be autoriaus ar jo teisiø perëmëjo leidimo. Jie bus straipsnyje

toliau nagrinëjami.

Atsiþvelgiant á informacinës visuomenës poreikius autoriø iðimtinë teisë

vieðai paskelbti kûriná, reglamentuota Berno konvencijoje, buvo perþiûrëta

PINO autoriø teisiø sutartyje ir Informacinës visuomenës direktyvoje. Vieðo

paskelbimo sàvokos apibrëþimas pateikiamas Ástatymo 2 straipsnio 29 daly-

je: tai kûrinio vieðas perdavimas laidais, bevielio ryðio priemonëmis, áskaitant

jo padarymà vieðai prieinamu tokiu bûdu, kad visuomenës nariai galëtø já

pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Kaip dalis vieðo

paskelbimo teisës autoriui suteikiama iðimtinë teisë padaryti kûriná vieðai pri-

einamà, kuri taikoma pagal pareikalavimà ir kitiems analogiðkiems kûriniø

naudojimo (internetu ar kitomis panaðiomis priemonëmis) bûdams. Teisë pa-

daryti kûriná vieðai prieinamà informacinës visuomenës sàlygomis pritaikyta

pagal pareikalavimà (angl. on demand) teikiamoms paslaugoms, kai vartoto-

jai ið interneto puslapio ar pasitelkdami kitas interneto teikiamas galimybes

gali savarankiðkai pasiekti norimus kûrinius. Ástatyme numatytas kûrinio pa-

darymas vieðai prieinamu kompiuteriø tinklais (internete) apima galimybæ

bet kuriam visuomenës nariui savarankiðkai naudotis visuomenei siûlomais

19)

kûriniais, pavyzdþiui terminale esanèiais kûriniais, kuriuos kiekvienas asmuo,

besinaudojantis internetu gali laisvai pasiekti. Netgi tais atvejais, kai nei vie-

nas vartotojas nepageidauja, kad tam tikras kûrinys bûtø persiøstas á jo ter-

minalà ir toks kûrinio persiuntimas neávyksta, ðios teisës taikymui pakanka

vien fakto, jog kûrinys buvo pasiûlytas visuomenei. Ástatymo nuostatoje pa-

naudota formuluotë „individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku“ pa-

deda atskirti kûrinio panaudojimà padarant já vieðai prieinamà interneto tin-

klais nuo kitø vieðo paskelbimo bûdø ir kûrinio vieðo atlikimo bûdø. Kûrinys

turi bûti pasiekiamas ið skirtingø vietø (terminalø). Tokiø vietø sàvoka apima

terminalà, esantá ástaigoje, namuose, interneto kavinëje ir t.t. Be to, visuome-

nës narys turi turëti galimybæ pasirinkti laikà, kuriuo jam persiunèiamas kûri-

nys. Taigi kûrinio padarymas vieðai prieinamu neapima tokiø veiksmø kaip

radijo ar televizijos programø transliacijos, nesvarbu ar jos vykdomos tradici-

nëmis priemonëmis, ar skaitmeniniu bûdu internete (tuo pat metu vykstantis

ir nepakeistas programø retransliavimas skaitmeniniais tinklais)8 . Ástatyme nu-

matyta, kad autorius turi teisæ gauti autoriná atlyginimà uþ kiekvienà kûrinio

naudojimo bûdà, susijusá su autoriø turtinëmis teisëmis (Ástatymo 15 str. 3 d.).

Todël sudarant autorines sutartis dël autoriø teisiø perdavimo ar autorines

licencines sutartis dël teisiø naudoti kûriná suteikimo, labai svarbu aiðkiai api-

brëþti, kokios autoriaus teisës perduodamos, kokiais bûdais ir kokia forma

leidþiama naudoti kûriná pagal suteikiamà licencija. Pvz.: autorinë leidybos

sutartis, sudaryta dël literatûros kûrinio iðleidimo knyga, nesuteikia leidëjui

teisës minëtà kûriná padaryti vieðai prieinamà kompiuteriø tinklais (interne-

te), jeigu autorius sutartimi neperdavë ar nesuteikë tokios teisës.

8 Plaèiau apie tai: Dr. Silke von Lewinski. „Europos parlamento ir tarybos direktyvos dëlautoriø teisiø ir gretutiniø teisiø informacinëje visuomenëje tam tikrø aspektø derinimokomentaras. Autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø apsauga informacinëje visuomenëje“Vilnius, 2001, p. 11-13.



Autoriø turtiniø teisiø apribojimø svarbainformacinëje visuomenëje

Vienas ið svarbiausiø teisinio reglamentavimo principø – proporcingumo

principas – informacinës visuomenës sàlygomis uþtikrina autoriø ir kûriniø

naudotojø interesø balansà. Ágyvendinant ðá principà, autoriø iðimtinës tei-

sës leisti arba uþdrausti naudoti literatûros mokslo ar meno kûriná ið dalies

apribojamos. Pabandykime iðsiaiðkinti, kaip praktiðkai pasireiðkia iðimtiniø

teisiø ribojimas. Autoriø turtiniø teisiø apribojimai arba taip vadinamos iðim-

tys ið autoriø teisiø apsaugos reiðkia, kad tam tikrais ypatingais atvejais gali-

ma panaudoti kûrinius be autoriaus arba jo tinkamai ágalioto asmens ar

teisiø perëmëjo leidimo (t.y. nesudarius autorinës sutarties) ir nemokant au-

torinio atlyginimo. Ástatyme pateiktas baigtinis autoriø turtiniø teisiø apribo-

jimø sàraðas, suderintas su Informacinës visuomenës direktyva. Informaci-

nës visuomenës direktyvoje numatyta tik viena privalomoji iðimtis ið autoriø

teisiø apsaugos, kuri taikoma iðimtinei atgaminimo teisei. Ði iðimtis susijusi

su atgaminimu, kuriuo siekiama sudaryti sàlygas tarpininkui perduoti inter-

neto tinkle kûriná treèiosioms ðalims (persiunèiant ið vieno terminalo á kità)

arba sudaryti sàlygas vëliau teisëtai pasinaudoti kûriniu (Ástatymo 29 str. 1 d.).

Nors Informacinës visuomenës direktyva neápareigoja perimti visas nepriva-

lomas teisiø iðimtis ir apribojimus, Ástatymo 20-33 straipsniø nuostatos, susi-

jusios su autoriø turtiniø teisiø apribojimais, siekiant harmonizavimo efekto,

pilnai suderintos su Informacinës visuomenës direktyvoje pateiktu iðimèiø ir

apribojimø sàraðu. Ástatyme numatytos grieþtos tokiø apribojimø taikymo

sàlygos: apriboti turtines teises leidþiama specialiais Ástatymo numatytais at-

vejais. Turtiniø teisiø apribojimas neturi prieðtarauti áprastiniam kûrinio nau-

dojimui ir nepagrástai paþeisti teisëtø autoriaus arba kito autoriø teisiø sub-

jekto interesø (Ástatymo 19 str.). Ástatyme pateikiamas baigtinis autoriø teisiø

apribojimø sàraðas, todël jokiais kitais pagrindais ir kitiems, nei Ástatyme nu-

21)

matytiems tikslams, autoriø iðimtinës turtinës teisës negali bûti apribotos.

Ástatymas, ið dalies apribodamas autoriø teises, leidþia:

• atgaminti kûriná iðimtinai asmeniniam naudojimui (iðskyrus architektûros

kûrinius pastatø ar kitø statiniø pavidalu, kompiuteriø programas ir elek-

tronines duomenø bazes);

• cituoti kûriná;

• panaudoti kûriná mokymo ir moksliniø tyrimø tikslais, þmonëms su klau-

sos ar regos negalia; naudoti kûrinius moksliniø tyrimø ar asmeniniø stu-

dijø tikslais, esanèius vieðøjø bibliotekø, mokymo ástaigø, muziejø arba

archyvø patalpose esanèiuose terminaluose;

• atgaminti kûriná reprografijos bûdu (fotokopijavimo ar kitu panaðiu bû-

du popieriuje), iðskyrus visà knygos tekstà ar didesnæ jo dalá arba muzi-

kos kûrinio natas;

• panaudoti kûriná informacijos tikslais, t.y. atgaminti spaudoje, vieðai skelbti

iðleistus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temo-

mis, jeigu autoriai ar jø teisiø perëmëjai nëra uþdraudæ taip naudoti kû-

rinius. Vieðai skelbti kûrinius, kai ið jø atlikimo vietos ar vieðos parodos

pateikiama informacija apie dienos ávykius. Informuojant visuomenæ at-

gaminti periodiniuose leidiniuose arba vieðai skelbti politines kalbas, ið-

traukas ið vieðø paskaitø ar kitø panaðiø kûriniø, taip pat teismo proceso

metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai;

• panaudoti kûriná karikatûrai ar parodijai;

• atgaminti ir vieðai skelbti kûriná religiniø apeigø metu;

• panaudoti kûriná visuomenës saugumo tikslais, siekiant uþtikrinti valsty-

bës valdþios, valdymo ar teismo proceso veiksmø atlikimà arba praneði-

mà apie juos;

• atgaminti ir vieðai paskelbti architektûros kûrinius ir skulptûras, sukurtus

nuolat stovëti vieðose vietose;



• laikinai atgaminti kûriná, kai toks laikinas atgaminimas yra neatskiriama

technologinio proceso dalis;

• transliuojanèiosioms organizacijoms daryti trumpalaikius kûriniø áraðus

savo paèiø árangà ir savo transliacijoms;

• atgaminti teisëtai ásigytà kompiuteriø programà archyvavimo ir adapta-

vimo tikslais (padaryti jos atsarginæ kopijà), dekompiliuoti teisëtai ásigytà

kompiuteriø programà, siekiant jos suderinamumo su kitomis progra-

momis;

• iðleistas arba vieðai paskelbtas duomenø bazes panaudoti kaip pavyzdá

mokymo ir mokslinio tyrimo tikslais, taip pat visuomenës ir valstybës sau-

gumo interesais, vieðojo administravimo bei teismo proceso tikslais;

• vieðai rodyti dailës kûrinio originalà ar kopijà, kai kûrinys yra parduotas

ar kitu bûdu nuosavybës teisës á ji perduotos kitam asmeniui, kuriam

vieðas kûriniø rodymas (paroda) yra áprastinës jo ûkinës veiklos dalis (pvz.

dailës galerijos, muziejai ir pan.).

Visi iðvardinti kûriniø panaudojimo atvejai, susijæ su autoriø iðimtiniø tur-

tiniø teisiø apribojimais, galimi su sàlyga, kad tokiu panaudojimu nesiekia-

ma tiesioginës ar netiesioginës komercinës naudos. Be to, cituojant kûri-

nius, panaudojant juos mokymo, moksliniø tyrimø ir informacijos tikslais

bûtina nurodyti ðaltiná, ið kurio paimtas kûrinys, ir autoriaus vardà, jeigu jis

nurodytas kûrinyje. Tokie reikalavimai uþtikrina autoriø asmeniniø neturti-

niø teisiø apsaugà.

Analizuojant kûriniø panaudojimo specifikà skaitmeninëje aplinkoje, rei-

kia ávertinti naujas Ástatymo suteiktas galimybes naudoti kûrinius, esanèius

vieðosiose bibliotekose, mokymo ástaigose, muziejuose, archyvuose, moksli-

niø tyrimø ar asmeniniø studijø tikslais juos vieðai paskelbiant ar padarant

vieðai prieinamus kompiuteriø tinklais tam skirtuose terminaluose tø ástaigø

23)

patalpose. Ði nuostata Ástatyme atsirado derinant já su Informacinës visuo-

menës direktyvos normomis, reglamentuojanèiomis kûriniø padarymà vie-

ðai prieinamais kompiuteriø vidaus tinkle (intranete). Ástatymo leidëjas nu-

statë grieþtas sàlygas tokiam panaudojimui:

• kompiuteriø tinklais gali bûti skelbiami tik tie kûriniai, kuriuos biblioteka,

mokymo ástaiga, muziejus ar archyvas turi savo fonduose;

• vieðas paskelbimas kompiuteriø tinklais galimas tam skirtuose termina-

luose tik tø ástaigø patalpose (intranete);

• atgaminimas galimas su sàlyga, kad autoriai ar kiti tø kûriniø autoriø

teisiø subjektai nëra uþdraudæ tokio kûrinio panaudojimo.

Ástatymo norma neduoda aiðkaus atsakymo, kaip turëtø bûti iðreikðtas

autoriø teisiø subjektø draudimas naudoti kûriná tokiu bûdu. Taèiau auto-

riø teisiø turëtojai siekdami iðvengti galimø konfliktiniø situacijø, toká drau-

dimà naudoti kûriná turëtø aiðkiai suformuluoti, nurodant kûrinio naudoji-

mo bûdus, susijusius su autoriø turtinëmis teisëmis9 . Ástatymas taip pat

numato galimybæ autoriø teisiø apsaugai taikyti technines apsaugos prie-

mones (bet kokià technologijà, átaisus ar jø sudedamàsias dalis), kurios

skaitmeninëje aplinkoje ágyja vis didesnæ reikðmæ. Veiksmingø techniniø

apsaugos priemoniø sampratà ir jø taikymo sàlygas reglamentuoja Ástaty-

mo 74 straipsnis.

Kai kurios Ástatyme numatytos iðimtys ir apribojimai gali bûti taikomi su

sàlyga, kad teisiø turëtojai gautø teisingà kompensacijà. Ðie reikalavimai

Ástatyme numatyti laikantis nuosavybës nelieèiamumo ir proporcingumo

principø. Nuosavybës nelieèiamumo principas yra konstitucinis. Jis taip pat

9 Plaèiau apie autoriø turtiniø teisiø apribojimus mokymo, moksliniø tyrimø ir informacijostikslais þiûrëti: Matulevièienë N. J. Autoriø turtiniø teisiø apribojimai mokymo, moksliniøtyrimø ir informacijos tikslais. Jurisprudencija: mokslo darbai.- Vilnius: LTU, 2004, T. 55 (47).



taikomas ir nematerialiajam turtui (intelektinei nuosavybei). Lietuvos Res-

publikos Konstitucinis Teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime padarë iðva-

dà, kad intelektinë nuosavybë yra tokia pat svarbi kaip ir materialioji. Ribo-

jant savininko teises visuomenës interesais, jam turi bûti teisingai atlygina-

ma. Ðis principas Ásatyme taikomas autoriø teisiø, susijusiø su kûriniø atga-

minimu reprografiniu bûdu (fotokopijavimo ar kitu bûdu popieriuje) ir au-

diovizualiniø kûriniø ar fonogramose áraðytus kûriniø atgaminimu asmeni-

niais tikslais apribojimo kompensavimui10 . Atgaminant audiovizualiná kû-

riná ir fonogramoje áraðytà kûriná, kûrinio autorius ar jo teisiø perëmëjas

kartu su atlikëjais ir audiovizualiniø kûriniø bei fonogramø gamintojais ar-

ba jø teisiø perëmëjais turi teisæ gauti atitinkamà atlyginimà, kuris nusta-

tomas procentais nuo tuðèios garso ar audiovizualinës laikmenos didmeni-

nio pardavimo kainos. Atlyginimas neturi bûti didesnis kaip 6 procentai

tuðèios garso ar audiovizualinës laikmenos didmeninio pardavimo kainos.

Toká atlyginimà turi mokëti asmeniniam atgaminimui skirtø analoginiø ir

skaitmeniniø garso bei audiovizualiniø laikmenø gamintojai ir importuo-

tojai, iðskyrus tuos atvejus, kai laikmenos áveþamos iðimtinai asmeniniam

naudojimui (keleivio bagaþe). Atlyginimas neskaièiuojamas nuo laikmenø,

skirtø eksportui, profesionalioms reikmëms ir þmoniø, turinèiø klausos ar

regos negalià, reikmëms.

10 Teisë gauti atitinkamà atlyginimà uþ kûriniø atgaminimà reprografijos bûdu ágyvendintapriëmus Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. vasario 6 d. nutarimà Nr. 181 “Dëlautorinio atlyginimo uþ kûriniø atgaminimà reprografijos bûdu (fotokopijavimo ar kitubûdu popieriuje) mokëjimo tvarkos patvirtinimo // Valstybës þinios, 2002, Nr. 15-574.Ástatymo nuostatos dël kûriniø atgaminimo asmeniniais tikslais kompensavimo ásigaliojonuo 2004 m. sausio 1d. Jø ágyvendinimui Vyriausybë 2003 m. rugpjûèio 29 d. nutarimuNr. 1106 patvirtino Atlyginimo uþ audiovizualiniø kûriniø ar fonogramose áraðytø kûriniøatgaminimà asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokëjimo tvarkà // Valstybës þinios, 2003,Nr. 84-3847.

25)

Autoriø teisiø perdavimas ir licencijø suteikimas.Autorinës sutartys

Efektyviam autoriø teisiø ágyvendinimui labai didelæ reikðmæ turi Ástaty-

mo normø, reglamentuojanèiø autoriø turtiniø teisiø perdavimà, licencijø

suteikimà bei autoriniø sutarèiø sudarymo tvarkà ir sàlygas, teisinis aiðku-

mas. Intelektinës veiklos rezultatø panaudojimas skaitmeninëje aplinkoje rei-

kalauja teisiø ágyvendinimo sistemos, kuri ne tik uþtikrintø dideliø investicijø

gràþà, bet ir palengvintø teisëtà prieigà prie kûriniø. Atsiþvelgiant á ðiuos

reikalavimus, Ástatymo normos, reglamentuojanèios autoriø turtiniø teisiø

perdavimà, licencijø suteikimà, autoriniø sutarèiø sudarymà priimant Ástaty-

mo 2003 metø redakcijà buvo pakeistos siekiant suteikti daugiau teisinio

aiðkumo ágyvendinant autoriø teises. Pirmiausia norëèiau atkreipti dëmesá,

kad Ástatymo nuostatos reglamentuojanèios autoriø teisiø perdavimà netai-

komos autoriø asmeninëms neturtinëms teisëms. Tokia nuostata buvo ir anks-

tesnëje Ástatymo redakcijoje. Autorystës teisë, teisë á autoriaus vardà ir teisë

á kûrinio nelieèiamybæ neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autoriaus turti-

niø teisiø, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinës teisës perduodamos kitiems

asmenims (Ástatymo 38 str. 4 d.).

Ástatyme pateikiama autorinës sutarties samprata: pagal autorinæ sutartá

viena ðalis (autorius ar jo teisiø turëtojas) perduoda arba suteikia autoriø

turtines teises á literatûros, mokslo ar meno kûriná arba ásipareigoja sukurti

sutartyje nurodytà kûriná ir perduoti ar suteikti autoriø turtines teises á já kitai

ðaliai (teisiø perëmëjui ar licenciatui), o kita ðalis ásipareigoja naudoti kûriná

arba pradëti juo naudotis sutartyje nustatytomis sàlygomis ir sumokëti nu-

statytà autoriná atlyginimà, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (Ástatymo 39

str. 1 d.). Kaip matyti ið pateikto autorinës sutarties sàvokos apibrëþimo,

vienas ið svarbiausiø autorinës sutarties bruoþø, skirianèiø autorinæ sutartá



nuo kitø civiliniø sutarèiø ir darbo sutarèiø, yra autoriø turtiniø teisiø parda-

vimas ar licencijos naudoti kûriná suteikimas. Autorinës sutartys – vienas ið

bûdø, autoriø turtinës teisëms tapti komercinës apyvartos objektu. Autoriø

teisë nereglamentuoja veiklos ar darbo proceso. Paskaitø skaitymas, konsul-

tavimas, organizavimas, bet kokie kiti procesai, veikla ir paslaugos nëra au-

toriø teisiø objektai. Daþnai praktikoje pateikiamas klausimas ar literatûros

kûrinio redaktorius gali bûti laikomas autoriumi. Atsakant á ðá klausimà rei-

kia gráþti prie autoriø teisiø objekto sàvokos. Ástatymas numato, kad autoriø

teisiø objektai yra originalûs literatûros, mokslo ir meno kûriniai, kurie yra

kokia nors objektyvia forma iðreikðtas kûrybinës veiklos rezultatas (Ástatymo

4 str. 1 d.). Redaguodamas literatûros kûriná redaktorius nesukuria savaran-

kiðko originalaus kûrybinës veiklos rezultato, jis tik patobulina autoriaus su-

kurtà kûriná (taiso kalbos stiliø, klaidas ir pan). Tokie kûrinio pataisymai turi

bûti derinami su autoriumi, kad nebûtø paþeista autoriaus teisë á kûrinio

nelieèiamybæ. Redaktoriaus teikiamos paslaugos, jeigu jis nëra etatinis lei-

dyklos ar redakcijos darbuotojas, galëtø bûti áforminamos intelektiniø pa-

slaugø sutartimi. Atlygintinø paslaugø (intelektiniø ar kitokiø paslaugø, ne-

susijusiø su materialaus objekto sukûrimu) teikimà reglamentuoja Lietuvos

Respublikos civilinis kodeksas. Atlygintinø paslaugø sutarties samprata pa-

teikiama Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 d. Ðio straipsnio 2 d. nurodo-

ma, kad nuostatos, reglamentuojanèios atlygintinø paslaugø teikimà netai-

komos, kai tarp ðaliø atsiranda darbo ar kitokie pavaldumo santykiai.

Reikalavimai autoriniø sutarèiø formai ið esmës nesikeitë. Ástatymas nu-

mato, kad autorinës sutartys sudaromos raðtu. Autorinë sutarties forma ne-

privaloma sutartims dël kûriniø skelbimo periodiniuose leidiniuose. Taèiau

periodiniø leidiniø redakcijos, suvokdamos intelektinës nuosavybës vertæ ir

siekdamos iðvengti konfliktiniø situacijø, kurias gali sukelti kûriniø panau-

dojimo bûdø ir formø ávairovë informacinëje visuomenëje, taip pat turëtø

27)

sudaryti raðytines sutartis. Pvz.: periodinio leidinio redakcija, iðleidusi auto-

riaus publicistiná straipsná, fotografijø ciklà ar kità kûriná periodiniame leidi-

nyje (atgamintà áprasta spaudos forma popieriuje), vëliau ði leidiná padaro

vieðai prieinama skaitmenine forma interneto svetainëje. Iðkilus konfliktinei

situacijai, redakcija neturëdama raðytinës sutarties, neturës galimybiø teis-

me árodyti, kad autoriai redakcijai suteikë teisæ panaudoti kûriná tokiu bûdu

ir tokia forma. Ástatymas gina autoriaus, kaip silpnesnës sutarties ðalies inte-

resus. Ástatymo 40 straipsnyje, kuris reglamentuoja autoriniø sutarèiø sàly-

gas, numatytos nuostatos ginanèios autoriø interesus. Jeigu pagal autorinæ

sutartá perduotos visos autoriø turtinës teisës, laikoma, kad ðios teisës per-

duotos tik sutartyje nurodytiems kûrinio naudojimo bûdams. Jeigu autori-

nëje sutartyje nenurodyti kûrinio naudojimo bûdai, laikoma, kad sutartis

sudaryta tik dël tø kûrinio naudojimo bûdø, kurie ðalims yra bûtini siekiant

tikslo, dël kurio buvo sudaryta sutartis (Ástatymo 40 str. 3- 4 d.).

Ástatymas numatë ir tam tikrus naujus reikalavimus autoriniø sutarèiø

formai, kurie susijæ su kompiuteriø programomis ir elektroninëmis duome-

nø bazëmis. Kai materialiose laikmenose uþfiksuotos kompiuteriø progra-

mos ir elektroninës duomenø bazës platinamos per prekybos tinklà, teisë

naudotis kompiuteriø programomis ar elektroninëmis duomenø bazëmis su-

teikiama pagal licencinæ sutartá, kuri pirkëjui pateikiama kompiuterio pro-

gramos ar duomenø bazës pakuotëje (paketo licencija). Paketo licencijoje

nurodytos sàlygos kompiuteriø programos ar elektroninës duomenø bazës

naudotojui yra privalomos. Jos turi bûti pateikiamos laikantis Vartotojø tei-

siø gynimo ir Valstybinës kalbos ástatymø reikalavimø (Ástatymo 42 str. 2 d.).

Taigi ástatymas pateikia papildomus reikalavimus paketo licencijai, kuri kartu

yra informacija apie kompiuteriø programà, kaip prekæ, ir autorinë sutartis,

suteikianti teisæ atitinkamomis sàlygomis naudoti kompiuteriø programà,

kaip intelektinës kûrybinës veiklos rezultatà, kuriam taikoma autoriø teisiø



apsauga. Ðie papildomi reikalavimai susijæ su valstybinës kalbos naudojimu.

Vartotojø teisiø gynimo ástatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visa

informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi bûti pateikta raðtu

valstybine kalba, iðskyrus atvejus, kai prekiø ir paslaugø vartojimo bûdai yra

tradiciðkai þinomi. Valstybinës kalbos ástatymo 9 straipsnyje numatyta, kad

visi Lietuvos Respublikos fiziniø ir juridiniø asmenø sandoriai sudaromi vals-

tybine kalba. Reikia tikëtis, kad kompiuteriø programø naudotojams ðie pa-

pildomi reikalavimai autorinei sutarèiai (paketo licencijai), bus tikrai naudin-

gi. Kad visuomenë galëtø gerbti autoriø teises, ji turi aiðkiai þinoti kûriniø

naudojimo sàlygas. Kompiuteriø programø gamintojai ir platintojai taip pat

turi gerbti visuomenës teisæ gauti visà reikalingà informacijà valstybine kal-

ba.

Informacinës visuomenës sàlygomis autoriø teisiø ágyvendinimui didelæ

reikðmæ turi kolektyvinis autoriø teisiø administravimas. Tokiais atvejais li-

cencijas naudoti kûrinus naudotojai gauna ið kolektyviniø autoriø teisiø ad-

ministravimo asociacijø, kurias autoriai ar jø teisiø perëmëjai steigia narystës

pagrindu. Minëtos asociacijos atstovaujamø autoriø vardu ir remiantis pasi-

raðytomis sutartimis dël autoriø teisiø kolektyvinio administravimo suteikia

naudotojams neiðimtines licencijas naudoti kûrinius, surenka ir paskirsto au-

toriná atlyginimà autoriams, be atskiro ágaliojimo teisme gina atstovaujamø

autoriø paþeistas teises. Akivaizdu, kad tokiose kûriniø panaudojimo srityse

kaip kûriniø transliacija, retransliacija, vieðas kûrinio paskelbimas kitais bû-

dais, áskaitant kûrinio padarymà vieðai prieinamu kompiuteriø tinklais (inter-

nete), kolektyvinis teisiø administravimas yra naudingas tiek autoriams, tiek

kûriniø naudotojams. Ðiuo metu Lietuvoje veikia dvi kolektyvinio teisiø ad-

ministravimo asociacijos: autoriø teises ágyvendina Lietuvos autoriø teisiø

gynimo asociacijos agentûra (LATGA-A), atlikëjø ir fonogramø gamintojø

teises – Lietuvos gretutiniø teisiø asociacija (AGATA).

29)

Interneto paslaugø teikëjø atsakomybë

Norëèiau atkreipti dëmesá á naujas Ástatymo nuostatas, kurios turëtø pa-

lengvinti autoriø teisiø gynimà skaitmeninëje aplinkoje. Autoriai ar jø teisiø

perëmëjai turi teisæ kreiptis á teismà ir reikalauti uþdrausti tarpininkui teikti

kompiuteriø tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie ðiomis paslau-

gomis naudojasi paþeisdami autoriø teises (Ástatymo 77 str. 3 d. ). Ástatymas

numato, kad teisiø turëtojai gali reikalauti sustabdyti informacijos, kuri pa-

þeidþia autoriø teises, perdavimà kompiuteriø tinklais arba paðalinti infor-

macijà, paþeidþianèià autoriø teises, arba uþkirsti prieigà prie autoriø teises

paþeidþianèios informacijos. Interneto paslaugø teikëjui ávykdþius teismo

sprendimà, jo atsakomybës klausimas sprendþiamas atsiþvelgiant veiksmus

ar neveikimà, susijusá su tokios informacijos laikymu ar perdavimu. Prakti-

niam ðiø teisës normø ágyvendinimui autoriams atstovaujanti Lietuvos auto-

riø teisiø gynimo asociacijos agentûra (LATGA-A) pasiraðë atitinkamas mo-

nitoringo sutartis su pagrindiniais interneto paslaugø teikëjais Lietuvoje: Lie-

tuvos telekomu, Bite GSM, Omnitel ir kitomis ámonëmis.

Reikia tikëtis, kad ðiame straipsnyje iðnagrinëtos tarptautinës, Europos

Sàjungos ir Lietuvos autoriø teisës normos, susijusios su informacinës visuo-

menës specifika, sudarys geresnes sàlygas intelektinës nuosavybës apsaugai

Lietuvoje, skatins kûrybingumà, investicijas á kultûrà ir pramonæ, áskaitant

informaciniø technologijø sritá.



TEISINIS VALSTYBËS REGISTRØREGLAMENTAVIMAS

Kæstutis Andrijauskas, Almantas Buitkus

Registro sàvoka

Dabartinës lietuviø kalbos þodyne registras apibrëþiamas kaip „sàraðas“,

„rodyklë“, o registravimas – kaip uþraðø „apie stebimus reiðkinius, dalykus“

darymas. Teisës aktuose susiduriama ir su registro, kaip tam tikros paskirties

sàraðo, samprata. Registro, kaip sàraðo ar rodyklës, sampratà papildo ir to-

kie teisës aktuose pateikiami iðsireiðkimai: „notariniai veiksmai, registruoja-

mi notariniame registre“, „draudþiama naikinti ir þaloti vertingus á drausti-

nio registrà átrauktus objektus“, „valstybinës rinkliavos þenklai klijuojami

atitinkamose registro skiltyse“ ir kiti panaðûs.

Dabar tokia registro samprata teisës aktuose sutinkama jau retai. Per

pastaràjá deðimtmetá pirminë registro samprata gerokai pakito, galima sakyti

net ið esmës pasikeitë, mat pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybës metais

Lietuvos Respublikos ûká pertvarkant dirbti rinkos sàlygomis, prasidëjo veik-

los ir valdymo kompiuterizavimo etapas. Tais metais pradëtø kurti pirmøjø

registrø pavadinimai – „Ámoniø rejestras (registras)“, „Gyventojø registras“ –

jau asocijavosi ne su kokiu nors sàraðu ar rodykle, o veikiau atspindëjo kon-

kreèiø duomenø apie ðalies ûkiui svarbius objektus kaupimo ir tvarkymo

priemoniø visumà, átrauktà á kompiuterizuotus informacijos ðaltinius.

Taip pamaþu buvo pereinama prie valstybës registro, ar tiesiog registro,

kaip tam tikros objektø registravimo ir registravimo duomenø kaupimo bei

teikimo priemoniø visumos. Tai vis labiau atsispindi ir Lietuvos Respublikos

31)

1 Valstybës registrø ástatymas // Valstybës þinios, 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488.

ástatymuose bei kituose teisës aktuose. 1991–1993 metais priimtuose Lie-

tuvos Respublikos ástatymuose paminëti 5 ar 6 registrai, o ðiuo metu galio-

janèiuose Lietuvos Respublikos ástatymuose jø pavadinimø jau galima pri-

skaièiuoti apie 160.

Nauja registro sàvokos samprata teisiðkai suformuluota 1996 metais pri-

imtame Valstybës registrø ástatyme. Ástatymas patikslintas 2004 metais, pri-

ëmus naujàjà Valstybës registrø ástatymo redakcijà1. Valstybës registrø ásta-

tyme registras apibrëþiamas kaip „teisiniø, organizaciniø, technologiniø prie-

moniø visuma, skirta registruoti ástatymø nustatytus registro objektus, rink-

ti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams as-

menims registruojamø objektø kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus

duomenis bei dokumentus“. Toliau ir vartosime Valstybës registrø ástatyme

apibrëþtà registro sampratà.

Taikant Valstybës registrø ástatyme pateiktà registro apibrëþimà ir iki ðiol

sukauptà registrø kûrimo patirtá, galima daryti iðvadà, kad registras suvokia-

mas dvejopai. Registrà galima suvokti kaip teisiniø ir organizaciniø priemo-

niø visumà, kuri nustato, kokiu pagrindu, kokiam tikslui ir kaip registruoja-

mi tam tikros kategorijos objektai. Antra vertus, registrà galima suvokti ir

kaip informaciniø technologijø priemoniø visumà, skirtà objektø registravi-

mo duomenims kaupti, saugoti, taip pat jiems teikti.

Ðiø dviejø registro sampratø derinimas ir taikymas leidþia sukurti infor-

macijos apie svarbiausius ðalies objektus sistemà, adekvaèiai atspindinèià ðiø

objektø bûsenà kiekvienu momentu. Be tokios sistemos vargu ar galima

bûtø tikëtis efektyvaus ðalies ûkio valdymo, socialinës ir ekonominës gero-

vës klausimø sprendimo.

TEISINIS VALSTYBËS REGISTRØ REGLAMENTAVIMAS


2 Lietuvos nacionalinës informacinës visuomenës plëtros koncepcija // Valstybës þinios,2001, Nr. 20-652.

Registrai ðalies informacinëje infrastruktûroje

Lietuvos nacionalinëje informacinës visuomenës plëtros koncepcijoje2 vie-

nu ið strateginiø tikslø nurodyta modernizuoti valstybës valdymà naudojant

kompiuterizuotus informacijos ðaltinius. Pirmas ðio tikslo ágyvendinimo uþ-

davinys - integralios valstybës registrø sistemos, skirtos ástatymuose nusta-

tytiems objektams registruoti, apskaityti, registravimo duomenims teikti, su-

kûrimas.

Registrai, kaip ir bet kokios kitos duomenø apie objektus, ávykius, faktus

tvarkymo priemonës, glaudþiai susijæ su aplinka. Norint valdyti valstybæ, plë-

toti verslà, spræsti socialinius uþdavinius ir tenkinti kitus visuomenës porei-

kius, svarbu þinoti, koks yra ðalies turtas plaèiàja prasme, kokios to turto

savybës bei bûsena, o norint tvarkyti duomenis apie tà turtà, reikia specialiø

priemoniø, ðiuo atveju registrø, kuriuose apie kiekvienà objektà surenkami,

tinkamai tvarkomi ir atnaujinami duomenys, kiekvienu momentu adekvaèiai

atspindintys pasirinkto objekto bûsenà. Svarbiausias registrø kûrimo ir funk-

cionavimo reikalavimas – uþtikrinti adekvatumà tarp realios objektø bûse-

nos ir registro.

Realiame gyvenime skirtingø kategorijø objektus sieja priklausomybës,

pavaldumo, buvimo vietos, nuosavybës ir daugybë kitokiø ryðiø. Visos ðios

realaus gyvenimo sàsajos turi atsispindëti registruose per bendrà objektø

identifikavimà, per registruose tvarkomø duomenø suderintà klasifikavimà,

per registrø sàveikà: privalo bûti nustatyta, kokie duomenys kaupiami kon-

kreèiame registre, o kokie turi bûti gauti ið kitø registrø, kuriuose registruo-

jami kiti susijæ objektai.

33)

Siekiant tenkinti valstybës, verslininkø, visos visuomenës poreikius gauti

duomenis apie tam tikrus objektus, jø grupes ir kitimo dinamikà, kiekviena-

me registre arba registrø grupëse privalo bûti sukurtos duomenø teikimo

gavëjams priemonës.

Visa tai bendrais bruoþais nusako paèias bendriausias registrø kûrimo

nuostatas. Ágyvendinus ðiuos ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytus bendruo-

sius registrø kûrimo reikalavimus, sudaromos prielaidos registruose tinka-

mai kaupti ir tvarkyti informacijà apie visus svarbiausius ðalies objektus. Jun-

giant pavienius registrus á integralià valstybës registrø sistemà, sudaromos

prielaidos sukurti vientisà ðalies nacionalinio turto registravimo ir apskaitos

sistemà, o tai yra ðalies informacinës infrastruktûros pagrindas. Taip sudaro-

mos galimybës visose veiklos srityse efektyviai naudoti prieinamus, vieðus ir

patikimus oficialios informacijos ðaltinius apie svarbiausius ðalies objektus;

galimybës priimti svarbius sprendimus, kliaunantis ðaltiniais, kurie tvarkomi

ðiuolaikinëmis informaciniø technologijø priemonëmis.

Teisinis registro kûrimo pagrindas

Registras kuriamas tik turint tam teisiná pagrindà, tai yra prieð pradedant

já kurti, priimamas teisës aktas. Daþniausiai tai yra ástatymas. Registro kûri-

mas gali bûti nustatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu, mi-

nistro ar kitos valstybës institucijos vadovo ásakymu.

Teisës aktuose gali bûti keli registro kûrimà nustatanèiø teisiniø normø

pateikimo bûdai. Iðsamiausiai registro kûrimas nustatomas, kai priimamas

tam skirtas registro ástatymas. Ðiuo metu yra priimti: Juridiniø asmenø re-

gistro ástatymas, Lietuvos Respublikos gyventojø registro ástatymas, Lietuvos

Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø registro ástatymas, Nekilnojamojo



turto registro ástatymas, Nekilnojamojo turto kadastro ástatymas, Turto areð-

to aktø registro ástatymas. Dalies ðiø registrø teisiná reglamentavimà papildo

specialiai registrams skirti Civilinio kodekso straipsniai.

Didelës registrø grupës kûrimà nustato tam tikrà veiklà reglamentuojan-

tys ástatymai, kuriuose nurodoma registruoti registre tam tikros kategorijos

objektus arba tiesiog nurodoma kurti registrà. Panaði nuostata gali bûti pa-

teikta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarime, ministro ar kitos valsty-

bës institucijos vadovo patvirtintame teisës akte.

Pakankamu registro kûrimo pagrindu taip pat laikoma ástatyme ar kita-

me teisës akte pateikta nuostata registruoti tam tikros kategorijos objektus.

Visos èia iðvardytos teisës aktø nuostatos sudaro prielaidas kurti registrà,

taèiau ne visuomet nurodo, koks turi bûti kuriamas registras – valstybës

registras, ar þinybinis registras, kaip tai nustato Valstybës registrø ástatymas.

Valstybës registrø ástatyme pasakyta, kad valstybës registras kuriamas tuo

atveju, jei ástatyme yra tiesioginë nuostata kurti registrà, tai yra ástatymo

tekste ávardijamas registras viena ið minëtø formø.

Pastaruoju metu registrø kûrimo praktikoje pradëta taikyti viena ðios nuo-

statos iðimtis: kai ástatyme, be registro pavadinimo, pateikiama nuostata,

kad registrà steigia, kuria ir tvarko pati ministerija ar kita valstybës instituci-

ja, nepaisant formalaus pagrindo, kuriamas ne valstybës registras, o þinybi-

nis registras. Tai yra visus dokumentus rengia ir tvirtina ástatyme nurodyta

valstybës institucija. Paprastai institucijoms nurodoma kurti þinybiná registrà

tais atvejais, kai joms pakanka kompetencijos nustatyti registro subjektø

prievoles ir ápareigojimus.

Þinybinis registras kuriamas ir tais atvejais, kai reglamentuojanèiame tam

tikrà veiklà ástatyme nurodyta registruoti nustatytos kategorijos objektus ar-

ba kai ne ástatyme, o kitame teisës akte yra nuoroda kurti tam tikrà registrà.

35)

Taip suformuojama nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybë, va-

dovaudamasi ástatymu, steigia valstybës registrà ir ápareigoja su juo susijusià

valstybës institucijà kurti ir tvarkyti ðá registrà, kai svarbiausiø ðalies objektø,

kuriø registravimo duomenys turi iðskirtinæ svarbà, yra naudojami daugelyje

veiklos srièiø. Visais kitais atvejais kuriami þinybiniai registrai, áskaitant ir mi-

nëtà iðimtá, kai valstybës institucijai ástatymu pavedamas registro steigimas,

kûrimas ir tvarkymas.

Valstybës institucijoms rekomenduojama kurti þinybinius registrus kaip

sudëtines valstybës informaciniø sistemø dalis, net jeigu ástatymuose ir nëra

nuostatø dël tokiø registrø steigimo reikalingumo. Tuo siekiama keliø tikslø.

Pirmiausia, kiekvienos valstybës informacinës sistemos struktûroje galima

iðskirti tik tai sistemai bûdingus objektus. Tokiø objektø duomenims tvarkyti

tikslinga taikyti valstybës registro ar þinybinio registro kûrimo ir tvarkymo

principus ir taip unifikuoti bei palengvinti duomenø tvarkymà. Antra, tinka-

mai parinkus informacinës sistemos tvarkomø duomenø struktûrà, sudaro-

mos galimybës visà informacinës sistemos duomenø aibæ logiðkai sudalyti á

vientisus duomenø rinkinius (þinybinius registrus), kurie prilygtø savarankið-

kiems informacijos ðaltiniams informacinëje sistemoje. Tokie informacijos ðal-

tiniai galëtø prisiimti duomenø teikimo funkcijas, kaip ir bet kurie kiti valsty-

bës ar þinybiniai registrai. Taip iðpleèiamos informaciniø sistemø duomenø

panaudojimo galimybës ne tik institucijos, tvarkanèios informacinæ sistemà,

funkcijoms vykdyti, bet ir kitoms uþduotims, tiesiogiai nesusijusioms su in-

formacinës sistemos funkcijomis, atlikti. Taip pat sudaromos sàlygos kuo

plaèiau panaudoti vienos institucijos tvarkomus duomenis kitose valstybinio

ir privataus sektoriaus veiklos srityse.



Registrø steigimas

Registro ásteigimo momentu laikoma teisës akto, kuriuo nustatomi pa-

grindiniai registro rekvizitai, su registru susijæ subjektai, registro funkcio-

navimo apraðymas, ásigaliojimo data. Valstybës registrø ástatymas tokiu teisës

aktu ávardija Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimà dël registro ástei-

gimo, jo nuostatø patvirtinimo ir veiklos pradþios nustatymo. Jeigu stei-

giamas þinybinis registras, jo nuostatus bei veiklos pradþià tvirtina registrà

steigianèios institucijos vadovas savo ásakymu. Registro nuostatai apraðo

registro veiklos taisykles. Registro veiklos pradþia yra data, iki kurios turi

bûti sukurtos visos registrui funkcionuoti reikalingos organizacinës ir tech-

ninës priemonës bei nustatyta tvarka patvirtintas registro priëmimo eks-

ploatuoti aktas.

Registro nuostatai yra pagrindinis registro veiklà reglamentuojantis tei-

sës aktas. Jie rengiami laikantis nustatytos bendros struktûros. Pirmiausia

nurodomas registro pavadinimas. Daþnai valstybës registrø, o kai kuriais at-

vejais ir þinybiniø registrø pavadinimas bûna nurodytas steigimà nustatan-

èiame ástatyme ar kitame teisës akte. Jeigu pavadinimas nebûna nurodytas,

jis nustatomas registro nuostatuose.

Toliau ávardijamas registro objektas ir nustatoma registro organizacinë

struktûra, tai yra paskiriamos registrà tvarkanèios institucijos – vadovaujan-

èioji registro tvarkymo ástaiga ir viena arba kelios registro tvarkymo ástaigos.

Visos ðios institucijos gali bûti skiriamos ástatymu arba nurodomos registro

nuostatuose.

Ministerija ar kita valstybës institucija, kuriø reguliavimo srièiai priskiria-

mas registras, paprastai skiriama vadovaujanèiàja registro tvarkymo ástaiga.

Ði institucija metodiðkai vadovauja kuriant registrà ir koordinuoja jo funkcio-

navimà.

37)

Tiesioginëms registro tvarkymo funkcijoms, - susijusioms su objektø re-

gistravimu, duomenø tvarkymu ir teikimu, taip pat su duomenø sauga, -

vykdyti paskiriama viena ar kelios registro tvarkymo ástaigos. Daþniausiai ið-

skiriama viena registro tvarkymo ástaiga, kuri atsako uþ registro duomenø

bazës tvarkymà, uþ sàveikà su susijusiais registrais ir uþ duomenø teikimà

gavëjams, o kitoms institucijoms pavedamas objektø registravimas.

Valstybës registrø ástatymas numato galimybæ visas registro tvarkymo funk-

cijas pavesti vienai registro tvarkymo ástaigai. Iðimtiniais atvejais numatyta

galimybë vienai institucijai pavesti ir vadovaujanèiosios registro tvarkymo

ástaigos, ir registro tvarkymo ástaigos funkcijas. Tais atvejais, kai ministerija

savo reguliavimo srityje neturi techniniø resursø registro duomenims tvarky-

ti arba kai tai ekonomiðkai nenaudinga, valstybës registrø ástatyme dalá re-

gistro tvarkymo funkcijø, nesusijusiø su sprendimø priëmimu, sutartiniais

pagrindais numatyta perduoti kitiems juridiniams asmenims, taip valstybës

institucijø specialistai neapkraunami jiems nebûdingu, daþniausiai techni-

niu, darbu.

Toliau nustatoma registro duomenø struktûra, iðvardijant numatomus re-

gistre kaupti duomenis. Ið dalies registro duomenys gali bûti iðvardyti ir regist-

ro kûrimà nustatanèiame teisës akte. Registro duomenø apraðyme pirmiausia

nurodomas unikalus registro objekto identifikavimo kodas, objekto pavadini-

mas, objekto buvimo vietos rekvizitai, objekto registravimo data, kiti registro

objekto duomenys. Registro objekto duomenø apraðyme taip pat pateikiami

poþymiai, pagal kuriuos objektai gali bûti klasifikuojami, grupuojami. Kiekvie-

nam tokiam poþymiui parenkamas vienas ið jau sukurtø klasifikatoriø arba

sukuriamas specialiai konkreèiam registrui skirtas naujas klasifikatorius.

Tais atvejais, kai registre, be savo duomenø, reikia kaupti ir kitame (su

juo susijusiame) registre tvarkomus duomenis, pastarieji duomenys apraðo-



mi nuostatuose. Paprastai tai yra susijusio registro objekto identifikavimo

kodas, esant reikalui, objekto pavadinimas ir kiti duomenys. Pavyzdþiui, ke-

liø transporto priemonës registravimo duomenyse turi bûti pateikti ir tos

transporto priemonës savininko duomenys. Todël Keliø transporto priemo-

niø registrui reikalingas savininko asmens kodas, vardas, pavardë, jo gyve-

namoji vieta, kartais ir kiti duomenys, kurie turi bûti imami ið Gyventojø

registro.

Juridiniø asmenø registre, turtà registruojanèiuose registruose, kituose

registruose papildomai objektui apibûdinti numatomas specialiø duomenø

kaupimas ir tvarkymas. Jais fiksuojami reikiami leidimai (licencijos) arba ob-

jekto veiklos ar disponavimo apribojimai. Bûdingiausi ðios kategorijos duo-

menø pavyzdþiai yra duomenys apie iðduotas licencijas, apie turto ákeitimà

arba areðtà, apie veiklos sustabdymà ar ámonës bankrotà. Visi ðie duomenys

á registrà daþniausiai áraðomi ne registravimo metu, o vëliau, kai priimamas

tà objektà lieèiantis sprendimas.

Objektams, kurie nekeièia padëties ant þemës pavirðiaus, formuojami ir

tvarkomi geografiniai duomenys, nustatantys registro objekto geografinæ

padëtá valstybinëje geodeziniø koordinaèiø sistemoje. Bûdingiausi ðios sri-

ties objektai: þemës sklypai, pastatai ir statiniai, vandens telkiniai, græþiniai,

komunikacijos, saugomos teritorijos ir panaðiai. Priklausomai nuo objekto

pobûdþio, fiksuojamas kiekvieno tokio objekto geografiniø koordinaèiø rin-

kinys, kuriame apraðoma objekto buvimo vieta, iðreikðta geografiniu taðku,

kontûru ar kreive.

Norint registrus integruoti pagal geografinius duomenis, sukuriamas va-

dinamasis georeferencinis pagrindas, kuriame, panaðiai kaip þemëlapyje,

skaitmeniniu bûdu pavaizduojami svarbiausi objektai (gamtiniai þemës pa-

virðiaus objektai, keliai, vandens telkiniai, gyvenamøjø teritorijø ribos ir kt.).

39)

Kiekvienai naujai objektø kategorijai suformuojamas vadinamasis sluoksnis,

kuris lyg savotiðka skaidrë „uþdedamas“ ant georeferencinio pagrindo ir

naujai apraðyti objektai geografiðkai susiejami su georeferenciniu pagrin-

du – taip gaunamas integruotas geografiniø duomenø rinkinys.

Toliau nuostatuose apraðoma registravimo, duomenø keitimo, klaidø tai-

symo, iðregistravimo procedûros. Visi registro duomenys registre kaupiami

objektui registruoti pateiktø dokumentø pagrindu arba gaunami ið kitø, su-

sijusiø, registrø. Iðimtá sudaro duomenys, kuriais apibûdinama pati objekto

registravimo procedûra, tai yra duomenø áraðymo á registrà ir jø keitimo da-

tos, objektà registruojanèiø ar kitus duomenis tvarkanèiø asmenø rekvizitai

bei kiti duomenys, susijæ ne su paèiu objektu, o su jo duomenø tvarkymo

procedûromis.

Kitos registro nuostatø dalys skiriamos sàveikos su susijusiais registrais

mechanizmui nustatyti, duomenø teikimui ir duomenø saugos priemonëms

apraðyti.

Registrø kûrimas

Registro kûrimo pradþios teisinis pagrindas - nustatyta tvarka patvirtinti

registro nuostatai. Nuo to momento visus tolesnius registro kûrimo darbus

organizuoja vadovaujanèioji registro tvarkymo ástaiga. Ji ir atsako uþ galutiná

rezultatà – sukurtas registras turi pradëti veikti iki registro steigimo doku-

mentuose nurodytos datos.

Vadovaujanèioji registro tvarkymo ástaiga yra kompetentinga ir atsakin-

ga uþ registro sukûrimà iki nustatyto laiko, taèiau ji privalo laikytis teisës

aktø nustatytø reikalavimø, sudarant registro kûrimo darbø sàraðà ir nusta-

tant jø vykdymo eiliðkumà.



Pradedant kurti registrà, viena ið sudëtingesniø problemø yra registro

nuostatuose iðdëstytø registro funkcionavimo teisiniø normø suderinimas

su projektiniais teisiniø normø ágyvendinimo sprendimais. Ne taip paprasta

uþtikrinti, kad registro nuostatuose iðdëstytas teisines normas projektuoto-

jas teisingai supras, juolab adekvaèiai ágyvendins. Ir atvirkðèiai, ne visuomet

galima tinkamai ávertinti, ar projektuotojø siûlomi techniniai sprendimai ati-

tinka registro nuostatø teisines normas.

Kad ðios problemos bûtø sprendþiamos tinkamai, teisës aktuose numa-

toma registro kûrimà skaidyti á kelis etapus, kiekvieno etapo rezultatus áver-

tinant.

Patvirtinus registro nuostatus, vadovaujanèioji registro tvarkymo ástaiga

pirmiausia rengia registro veikimo schemà, kurioje nustatoma registro vidi-

në organizacinë struktûra, iðoriniai ryðiai, jø palaikymo priemonës. Tokios

schemos parengimas leidþia tinkamai ávertinti ir suderinti principines regist-

ro funkcionavimo nuostatas ir garantuoti racionalø tolesniø darbø organi-

zavimà. Parengus ðià schemà, vadovaujanèioji registro tvarkymo ástaiga pa-

tvirtina registro duomenø saugos nuostatus.

Kitame registro kûrimo etape registro veikimo schemos elementai deta-

lizuojami teisës aktø nustatytame registro techniniame apraðyme (specifika-

cijoje).

Konkretûs reikalavimai keliami ir dël paèios specifikacijos. Teisës aktai

nustato, kad specifikacijoje reikia detaliai apraðyti registro vidinæ organizaci-

næ struktûrà, registro objektø registravimo ir duomenø kaupimo ir saugos

sistemà, sàveikos su susijusiais registrais priemones, registro duomenø teiki-

mo sistemà, registro duomenø skelbimà internete. Registro specifikacija de-

rinama su registrø kûrimà koordinuojanèiomis valstybës institucijomis ir su

nuostatuose nurodytø susijusiø registrø vadovaujanèiomis tvarkymo ástai-

41)

gomis. Taip garantuojama, kad registras tinkamai sàveikaus su kitais regist-

rais ir tenkins registrams keliamus bendrus reikalavimus.

Registro specifikacijoje nustatytos ir vykdomos funkcijos apraðomos re-

gistro projektinëje dokumentacijoje, kurioje pateikiamas registro tvarkymo

procedûrø apraðymas, registro duomenø gavëjø, kuriems sutarèiø pagrindu

arba pagal vienkartiná paklausimà teikiami registro duomenys, registravimo

taisyklës, registro objektø registravimo taisyklës, registrà tvarkanèiø asmenø

pareigybiø apraðymai.

Baigus kûrimo darbus, vadovaujanèioji registro tvarkymo ástaiga rengia

registro kompleksinius bandymus, pasiraðo registro priëmimo eksploatuoti

aktà. Nuo to momento registras veikia, jame kaupiami duomenys yra teisin-

gi ir gali bûti teikiami registro duomenø gavëjams.

Registro objektø registravimas

Registro objektø registravimo samprata aprëpia Valstybës registrø ástaty-

mo ir kitø teisës aktø nustatytà veiksmø sekà, pradedant objektui registruoti

pateiktø dokumentø ávertinimu ir baigiant objekto registravimo paþymëji-

mo iðdavimu, jei toks dokumentas numatytas.

Registro objektus registruoja, atsako uþ registravimo duomenø suforma-

vimà ir, esant reikalui, uþ jø keitimà, ta registro tvarkymo ástaiga, kuriai tie-

siogiai pavesta registruoti registro objektus. Jokia kita institucija negali keisti

objekto registravimo duomenø.

Registruojant registro objektà, pirmiausia ávertinami objektui registruoti

pateikti dokumentai ir, pripaþinus juos esant iðsamius ir teisingus, sufor-

muojami objekto registravimo duomenys, objektui suteikiamas unikalus ob-

jekto kodas.



Dokumentø pagrindu suformuotus objekto registravimo duomenis dau-

gumoje registrø reikia papildyti duomenimis, tvarkomais su jais susijusiuo-

se registruose. Tam tikslui registre, turinèiame gauti susijusio registro duo-

menis, reikia naudoti sàveikos su susijusiais registrais procedûras. Standar-

tinæ tokios procedûros veikimo schemà galima apibûdinti taip. Susijusiam

registrui perduodama uþklausa pateikti konkreèius registruoto objekto re-

gistravimo duomenis. Pageidaujamas objektas paprastai apibûdinamas, nu-

rodant susijusio registro objekto identifikavimo kodà; pagal já susijæs re-

gistras leidþia automatiniu prieigos reþimu gauti reikiamo objekto duome-

nis ir jais papildyti dokumentø pagrindu suformuotus registruojamo ob-

jekto duomenis.

Gauti ið susijusio registro duomenys gali tiesiog papildyti registruoti pa-

teiktø dokumentø pagrindu suformuotus duomenis arba reglamentuoti tam

tikrus tolesnius suformuotø registravimo duomenø tvarkymo veiksmus.

Daþniausiai duomenys, kurie formuojami registruoti pateiktø dokumen-

tø pagrindu, papildomi asmens duomenimis, gaunamais ið susijusiø Juridi-

niø asmenø registro ar Gyventojø registro, pateikus juridinio asmens kodà

arba pilieèio asmens kodà. Galimi ir kiti registrø sàveikos variantai, pavyz-

dþiui, kai, registruojant saugomas teritorijas, papildomai reikalingi daugelio

registrø duomenys.

Kita kategorija duomenø, gautø ið susijusiø registrø, nustato apriboji-

mus. Tai turto areðtas ar ákeitimas, juridinio ar fizinio asmens veiklos apribo-

jimai, kiti duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti registravimo dokumen-

tuose pateiktø duomenø teisëtumà ir kartu patvirtinti ar paneigti objekto

registravimo teisëtumà. Ðios kategorijos duomenys ne tik papildo registravi-

mo dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir daro átakà paèiai objekto re-

gistravimo procedûrai.

43)

Dalis tokiø duomenø gali tiesiog lemti, kad objekto registravimo proce-

dûra bûtø nutraukta. Pavyzdþiui, laikytina neleistinu perregistruoti kito savi-

ninko vardu areðtuotà turtà ar ieðkomà automobilá.

Kitais atvejais, pavyzdþiui, registruojant ákeistus objektus, registravimo

procedûros galima ir nenutraukti, o tik pavieðinti informacijà apie registro

objekto apribojimus.

Galimi atvejai, kai registravimo procedûra gali bûti nutraukta duomenø,

gautø ið Juridiniø asmenø registro ar Gyventojø registro, pagrindu. Pavyz-

dþiui, negali bûti registruojamas turtas mirusio asmens ar likviduotos ámo-

nës vardu. Visi tokie iðimtiniai objekto registravimo atvejai apraðomi registro

nuostatuose.

Objekto registravimo procedûra yra baigta nuo to momento, kai patvir-

tinama, kad suformuoti iðsamûs registro registravimo duomenys áraðyti á re-

gistro duomenø bazæ. Toks patvirtinimas gali bûti registro nuostatuose nu-

statytas praneðimas arba objekto registravimo paþymëjimo iðdavimas. Pa-

þymëjimas turi bûti parengiamas registro duomenø bazëje sukauptø duo-

menø pagrindu.

Vadovaujanèiosios registro tvarkymo ástaigos nustatyta tvarka priimto eks-

ploatuoti ir tinkamai tvarkomo registro duomenys, áraðyti á registro duome-

nø bazæ, pripaþástami esantys teisingi tol, kol tai nepaneigiama teisës aktø

nustatyta tvarka, o pats registras yra laikomas vieninteliu oficialios informa-

cijos apie tam tikros kategorijos objektus ðaltiniu. Kai kurie konkretaus ob-

jekto registravimo duomenys gali bûti perkeliami á kitus registrus, á valstybës

institucijø informacines sistemas, jie gali bûti papildyti kitais specifiniais duo-

menimis, taèiau visuose kituose ðaltiniuose esantys objekto registravimo duo-

menys kiekvienu momentu turi atitikti tà registrà, kuriame ðie duomenys

buvo suformuoti ir papildyti. Pirminiai objekto registravimo duomenys ne-



gali bûti renkami ið pirminiø ðaltiniø kitose institucijose, kurios nëra to re-

gistro tvarkymo ástaigos. Tokiø duomenø rinkimas privaèiose struktûrose taip

pat neturëtø teisinës galios, nes visuomet iðliktø pavojus, kad tie duomenys

gali neatitikti oficialiø duomenø.

Registravimo duomenys, pasikeitus atitinkamo objekto savybëms arba

nustaèius registravimo duomenyse klaidà, atnaujinami ta paèia tvarka, kaip

ir pirmà kartà registruojant objektà, ir tik tose registro tvarkymo ástaigose,

kurioms suteikta teisë registruoti registro objektus.

Uþ registro duomenø saugà, uþ registro duomenø bazës kopijas ir, esant

reikalui, uþ duomenø bazës atkûrimà atsakinga ta registro tvarkymo ástaiga,

kuriai pavesta tvarkyti registro duomenø bazæ. Tuo atveju, jei registro tvar-

kymo ástaiga perdavë kai kurias registro duomenø tvarkymo funkcijas kitam

juridiniam asmeniui, jai vis tiek lieka atsakomybë uþ registro duomenø koky-

bæ, nes perduodant technines registro duomenø tvarkymo funkcijas negali

bûti perduota ir atsakomybë uþ teisës aktuose nustatytø objekto registravi-

mo funkcijas.

Registro duomenø teikimas

Registro, kaip kompiuterizuotos duomenø tvarkymo sistemos, iðskirtinë

funkcija yra registro duomenø teikimas, nes registrai, be objektø registravi-

mo, paprastai neturi kitø funkcijø. Registrai ið esmës kuriami tam, kad bûtø

registruojami objektai, kaupiami registravimo duomenys ir sudarytos sàly-

gos tuos duomenis panaudoti ávairiems tikslams. Tuo registrø tvarkomø duo-

menø tikslai ir skiriasi nuo valstybës institucijø, kuriø informacinëse sistemo-

se taip pat tvarkomi duomenys, tikslø, nes pastarosiose pagal ðioms institu-

cijoms ástatymuose ar kituose teisës aktuose nustatytas funkcijas, kaupiami

45)

joms vykdyti reikalingi duomenys ir atliekami veiksmai su ðiais duomenimis -

duomenø grupavimas, skaièiavimai ir kitos su tuo susijusios funkcijos. Re-

gistre daþniausiai yra kaupiami objektø registravimo duomenys, kurie bus

naudojami ágyvendinant daugybæ tikslø jau kitose, ne registrà tvarkanèiose

institucijose. Registro tvarkymo ástaigos daþniausiai paèios nëra registro duo-

menø vartotojos, o informacinës sistemos tvarkytojas pats yra tvarkomø duo-

menø vartotojas, ir daþniausiai - vienintelis.

Ávertinant tokià registro duomenø panaudojimo daugeliui tikslø specifi-

kà, svarbu registre sukurti lanksèias duomenø teikimo priemones, tenkinan-

èias paèiø ávairiausiø registro duomenø gavëjø poreikius, net ir tuo atveju,

kai tie poreikiai ið anksto neþinomi.

Valstybës registrø ástatyme, kituose teisës aktuose nustatyta, kad valsty-

bës registro duomenys yra vieði ir laisvai prieinami Lietuvos Respublikos ir

Europos Sàjungos nariø fiziniams ir juridiniams asmenims, iðskyrus ástatymø

nustatytus atvejus. Teisës aktuose taip pat nustatyta, kad juridinis asmuo,

gavæs teiktinus registro duomenis, gali juos perduoti tretiesiems asmenims,

taip plëtodamas informacijos verslà.

Vadovaujantis registrø steigimà nustatanèiais teisës aktais, kiekvieno re-

gistro nuostatuose áraðoma, kokiais bûdais ir kokiomis sàlygomis teikiami

registro duomenys, kokie taikomi registro duomenø teikimo ir naudojimo

apribojimai. Ið visø teisës aktuose nustatytø taikytinø registro duomenø tei-

kimo bûdø konkreèiame registre pasirenkami tokie, kurie labiausiai atitinka

paties registro, jo duomenø teikimo ir panaudojimo specifikà. Pavyzdþiui,

nustatyta, kad Juridiniø asmenø registro duomenys teikiami visais galimais

bûdais, nes nëra në vienos valstybës valdymo ar verslo veiklos srities, kurioje

nebûtø reikalingi juridiniø asmenø registravimo duomenys, todël tokia duo-

menø panaudojimo srièiø gausa reikalauja ir duomenø teikimo bûdø ávairo-



vës. Tarkim, Ginklø registro duomenys teikiami tik ribotam gavëjø bûriui,

laikantis pakankamai grieþtø registro duomenø teikimo ir naudojimo apri-

bojimø.

Registro duomenø teikimo bûdai, registro duomenø teikimo apribojimai

ir registro duomenø teikimo sàlygos detalizuojami teisës aktuose.

Teisës aktuose apibûdinti ir praktikoje daþniausiai sutinkami duomenø

teikimo bûdai yra ðie: registro duomenø paieðka ir perþiûra kompiuterio ek-

rane pagal registro duomenø gavëjo pateiktà uþklausà; registro duomenø

perdavimas duomenø perdavimo kanalu pagal registro duomenø gavëjo pa-

teiktà uþklausà; registro duomenø bazës iðraðo perdavimas sutartu periodið-

kumu ir papildomai apdorotø registro duomenø teikimas.

Registro duomenø perþiûrëjimas daþniausiai vykdomas internetinëmis

priemonëmis, kai registro duomenø gavëjui sudaromos sàlygos ið darbo vie-

tos pasiekti registrà ir pagal registro tvarkymo ástaigos parengtà uþklausø

mechanizmà pasirinkti reikiamà objektà ar jø grupæ bei savo kompiuterio

ekrane perþiûrëti pasirinktø objektø duomenis. Registro duomenø perþiûrë-

jimo priemonës paprastai leidþia nurodyti pageidaujamo objekto kodà, pa-

vadinimà ar jo fragmentà, arba pasirinkti tam tikrà objektø grupës savybæ ir,

priklausomai nuo uþklausos pobûdþio, gauti registre áregistruoto objekto

duomenis arba objektø sàraðà. Perþiûrint objektø sàraðà, sudaromos sàly-

gos pasirinkti reikiamus objekto duomenis. Ðis registro duomenø teikimo

bûdas daþniausiai taikomas tada, kai gavëjui be jokiø iðankstiniø susitarimø

ir sàlygø leidþiama susipaþinti su registre tvarkomais duomenimis, kai nerei-

kia perkelti registro duomenø á gavëjo kompiuterá.

Kitas registro duomenø teikimo bûdas atliekamas reþimu, kurá sàlyginai

galima pavadinti „kompiuteris – kompiuteris“, tai yra kai uþklausoje nuro-

dyti registro duomenys perduodami á duomenø gavëjo kompiuterá. Toks bû-

47)

das paprastai taikomas registrams bendradarbiaujant tarpusavyje arba ben-

dradarbiaujant registrams ir informacinëms sistemoms. Kreipiantis á registrà

dël konkretaus objekto duomenø ar jø dalies pateikimo, paprastai pateikia-

mas registro objekto identifikavimo kodas, pagal kurá registre surandami ir

gavëjui perduodami atitinkamo objekto registravimo duomenys. Tokia re-

gistrø ar informaciniø sistemø sàveika, jø sukurtos priemonës registro duo-

menø gavëjui leidþia automatiðkai perduoti registrui reikiamo objekto kodà,

gauti reikiamus to objekto duomenis ir juos ásiraðyti savo kompiuteryje.

Tam tikrø objektø duomenø rinkiniui, kitaip dar vadinamam registro duo-

menø iðraðu, registro duomenø gavëjui perduoti paprastai rengiamasi ið anks-

to: registro duomenø gavëjas ir registro tvarkymo ástaiga susitaria, kaip bus

identifikuojama reikalinga objektø grupë, kaip bus parengti atrinkti tø objek-

tø duomenys ir kokiomis priemonëmis jie bus perduoti registro duomenø

gavëjui. Vienà kartà susitarus, tokio perdavimo procedûra gali bûti kartoja-

ma sutartu periodiðkumu atnaujinant duomenis. Tokio pobûdþio duomenims

perduoti registro tvarkymo ástaiga paprastai rengia standartines registro duo-

menø bazës iðraðo formavimo ir perdavimo registro duomenø gavëjui prie-

mones arba kuria specialias priemones, pritaikytas kiekvienam konkreèiam

registro duomenø gavëjo poreikiui. Gali bûti numatytas ir iðsamios registro

duomenø kopijos perdavimas. Ðis registro duomenø perdavimo bûdas daþ-

niausiai taikomas tais atvejais, kai registro duomenø gavëjas intensyviai nau-

doja registro duomenis, atlieka konkreèius veiksmus su gautais duomenimis

ir jam ne visuomet patogu ar ekonomiðka taikyti tiesioginës prieigos bûdà.

Registro tvarkymo ástaiga stebi visus registro duomenø gavëjams perduotø

duomenø pakeitimus ir savo iniciatyva informuoja apie tai gavëjus.

Papildomai apdorotiems duomenims teikti ar kitokiems dokumentams for-

muoti registre rengiamos konkreèios priemonës. Vienos priemonës skirtos pe-

riodiðkai teikiamoms nustatytos formos ataskaitoms formuoti, kitos priemo-



nës numato galimybæ parametrais valdyti pageidaujamos ataskaitos turiná ir

formà pagal registro tvarkymo ástaigos nustatytas ribas. Gavëjai gali pagei-

dauti ið registro tvarkymo ástaigos gauti apibendrintus, susistemintus, statisti-

nius registro duomenis ir informacijà arba registro duomenø pagrindu atlikti

analizæ, arba parengti duomenis naudojant specialià programinæ árangà.

Ástatymuose numatyti registro duomenø teikimo apribojimai paprastai

diferencijuoja registro duomenø gavëjø teises gauti registro duomenis: nu-

statoma, kada registro duomenys prieinami tik tam tikros kategorijos gavë-

jams arba nustatomi visø ar dalies duomenø teikimo apribojimai. Kai kuriais

atvejais gali bûti diferencijuojami registro duomenø gavëjai ir kartu riboja-

mas tam tikrø duomenø teikimas.

Registro duomenø teikimo sàlygos, iðskyrus ástatymø nustatytus registro

duomenø teikimo apribojimus, gali bûti nustatomos tais atvejais, kai regist-

ro duomenø gavëjas pageidauja gauti konkretaus objekto ar objektø rinki-

nio duomenis, ar registro duomenø pagrindu suformuotà ataskaità. Kai re-

gistre numatytas registro duomenø perþiûrëjimas, tokia teisë registro duo-

menø gavëjui daþniausiai suteikiama be jokiø apribojimø.

Registro duomenø teikimo sàlygose gali bûti nustatomas atlyginimas uþ

duomenø teikimà, reikalavimas nekeisti ið registro gautø duomenø, bûtinu-

mas visuomet nurodyti duomenø pirminá ðaltiná ir gavimo datà, atvejai, kai

duomenys teikiami tretiesiems asmenims, ir kiti panaðûs apribojimai. Atlygi-

nimas nenustatomas tais atvejais, kai registras automatiðkai gauna registra-

vimo duomenis ið susijusio registro, reikalingus objektui registruoti. Riboji-

mai dël tolesnio pateiktø duomenø naudojimo gavëjui negali bûti taikomi.

Tai nustato 2003 metø lapkrièio 17 dienos Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2003/98/EB dël vieðojo sektoriaus informacijos pakartotinio nau-

dojimo ir Valstybës registrø ástatymas.

49)

Registrø sistema

Kaip jau minëta, vienas ið Lietuvos nacionalinës informacinës visuomenës

plëtros strateginiø tikslø - integralios valstybës registrø sistemos sukûrimas,

tai yra visø ástatymuose nustatytø registrø sukûrimas ir sujungimas á vienà

sistemà, kurioje bûtø registruojami visi ástatymuose ar kituose teisës aktuose

nustatyti objektai, iðlaikant grieþtà automatinës sàveikos mechanizmà. Vei-

kianèiø ir kuriamø registrø aibë nuolat kinta, nes anksèiau sukurtus ir veikian-

èius registrus nuolat papildo nauji, dalis registrø reorganizuojami ar likviduo-

jami. Todël beveik neámanoma ilgesná laikà stabilizuoti registrø rinkinio, kad

pagal vienà projektà bûtø sukurta bendra valstybës registrø sistema.

Ávertinant visa tai, Valstybës registrø ástatyme ir Vyriausybës patvirtintoje

valstybës registrø integralios sistemos kûrimo koncepcijoje nustatyti registrø

kûrimo reikalavimai, garantuojantys visus reikiamus registrø sàveikos ir in-

tegruoto duomenø naudojimo reþimus.

Kad registrø sàveika bûtø tinkamai taikoma, tokiems registrams, kurie

yra pagrindiniai duomenø teikëjai daugumai kitø registrø, rodomas iðskirti-

nis dëmesys. Pagrindiniø registrø kategorijai priskirtini Juridiniø asmenø re-

gistras, Gyventojø registras ir Adresø registras. Paanalizavæ bet kurá kità re-

gistrà, ásitikinsime, kad beveik kiekvieno ið tø registrø objektui registruoti

bûtini bent vieno ar net keliø paminëtø registrø duomenys, nes kiekvienà

objektà apibûdinant reikia nurodyti su juo susijusius juridinius ar fizinius

asmenis arba objekto adresà.

Ðie trys registrai yra tarsi registrø jungimo á vienà sistemà aðys, leidþianèios

integruoti ávairiø registrø duomenis pagal fizinius ar juridinius asmenis. Re-

gistrai daþniausiai sàveikauja pagal vienà schemà - konkretaus objekto pirmi-

nio registravimo duomenys panaudojami kituose registruose objektui identi-

fikuoti kartu su kitais tuose registruose kaupiamais to objekto duomenimis.



Objektø registra-vimo ribojimai:

registrai,kiti duomenys

Objektøregistravimoapribojimai

Registroduomenø

bazë

Distribucinëduomenø

bazë

Susijæ registrai:Juridiniø asmenø,

Gyventojø,Adresø, kitø

Objektoregistravimoduomenys

Sprendimasregistruoti

objektà

Duomenøteikimas,skelbimas

Registroduomenø

gavëjai

Dokumentøkontrolë

Gavëjøregistravimas

Objektoregistravimodokumentai

Apibendrintas registras

Registro duomenø teikëjas

Apibendrinto registro, kaip sudedamojo sistemos elemento, funkcionavimo schema

Taip

Ne

Kaip parodyta schemoje, kiekvieno objekto registravimo procedûra pra-

sideda nuo registro duomenø teikëjo pateiktø dokumentø ávertinimo. Jei

dokumentai tinkamai parengti, registravimo procedûra tæsiama. Prieðingu

atveju registro duomenø teikëjui nurodomos klaidos.

Tada prie pirminiø duomenø, pateiktø registravimo dokumentø pavida-

lu, pridedami ið susijusio registro gauti duomenys. Panaðiai gaunami ir duo-

menys apie objekto registravimo apribojimus.

51)

Ávertinus taip suformuotus duomenis, sprendþiama, ar galima registruoti

objektà, ar dël argumentuotø prieþasèiø registravimo procedûra turi bûti

nutraukiama. Apie registravimo procedûros nutraukimà praneðama registro

duomenø teikëjui, nurodant tokio sprendimo prieþastis.

Nusprendus registruoti objektà, registro objekto registravimo duomenø

rinkinys áraðomas á registro duomenø bazæ, ir, jei tai numatyta, spausdina-

mas objekto registravimà patvirtinantis dokumentas.

Schemoje pateikta apibendrinta, maksimali registravimo procedûra, kuri

ne visiems registrams gali bûti vienoda. Kartais pakanka ir paprastesnës pro-

cedûros, taèiau visi registrai turi iðlaikyti èia pateiktø veiksmø eiliðkumà. Toks

objektø registravimo bendros schemos ágyvendinimas leidþia atskirø regist-

rø schemas jungti á bendrà registrø integralios sistemos schemà.

Registro duomenø keitimas, klaidø taisymas, objektø iðregistravimas vyksta

pagal schemà, kuri yra identiðka objektø registravimo schemai.

Be objektø registravimo priemoniø, kurias apibendrintai galima vadinti

registravimo sistema, kiekvienam registrui, ypaè tiems, kurie turi pakankami

daug duomenø gavëjø, kuriama ir registro duomenø teikimo sistema. Kaip

parodyta schemoje, registrui rekomenduojama kurti registravimo duomenø

bazæ ir registro duomenø teikimo (distribucijos) duomenø bazæ.

Pirmoji duomenø bazë skirta iðimtinai registravimo duomenims kaupti,

prie jos teisë prieiti suteikiama tik asmenims, kurie turi teisæ registruoti ob-

jektus. Antroji duomenø bazë, kurioje suraðyti visø registruotø objektø duo-

menys, skirta registro duomenims teikti, kai registro duomenys teikiami pa-

gal registro duomenø gavëjo paraiðkà. Gali bûti numatytas ðioje duomenø

bazëje sukauptø duomenø skelbimas ar kitokia atvira prieiga, nesusijusi su

iðankstiniu duomenø gavëjø registravimu.



Registro apraðyme nurodoma registro bûsena, jo tvarkymo ástaigos, susi-

jæ registrai, apraðomi registre tvarkomi duomenys ir naudojami klasifikato-

riai, pateikiama kita registrà apibûdinanti informacija. Visa tokio pobûdþio

informacija skelbiama registro arba registro tvarkymo ástaigos internetinëje

svetainëje. Ði informacija, papildyta internetinës prieigos prie registro duo-

menø adresais, perduodama Registrø sàraðui, kuris yra savotiðkas registrø

registras. Taip Registrø sàraðas tampa informacijos apie veikianèius ir kuria-

mus registrus pagrindiniu ðaltiniu. Tvarkant Registrø sàraðà sukuriamos prie-

laidos ið vieno adreso pasiekti bet kurá registrà ir, jei nedraudþia ástatymai,

gauti reikiamà informacijà registrø nustatytomis sàlygomis.

Visos ðios priemonës leidþia, savarankiðkai kuriant registrus, kartu turëti

galimybæ pasiekti bet kuriuos reikiamus duomenis, o tai garantuoja pavie-

niø registrø tvarkymà integralioje registrø sistemoje.

Trumpa registrø teisinio reguliavimo istorija

Registrø kûrimo istorijai jau daugiau negu deðimt metø. Lietuvoje atkû-

rus nepriklausomybæ, viskà teko pradëti ið naujo. Iki to laiko kurtos ir veiku-

sios ávairios automatizuotos valdymo sistemos, kurios ið dalies vëliau tapo

bûsimø registrø prototipais, naujomis sàlygomis jau nebetiko. Be to, labai

sparèiai keitësi techninë bazë.

Perëjimas nuo planinës prie rinkos ekonomikos diktavo naujus reikalavi-

mus. Iðkilo sudëtingas uþdavinys – vienu metu sukurti daug svarbiø registrø.

Tam trûko ir lëðø, ir specialistø, ir patyrimo. 1991 metais spalio 3 dienà ásteigta

Lietuvos Respublikos ryðiø ir informatikos ministerija registrø sistemos sukû-

rimà laikë vienu svarbiausiø savo strateginiø uþdaviniø. Buvo pradëti ambi-

cingi, gal ir ne visuomet savalaikiai projektai. Vienu metu buvo rengiama

53)

teisinë metodologinë bazë ir kartu buvo kuriami registrai. Tik 1996 metais

priimti pirmieji pagrindiniai registrø kûrimà reguliuojantys teisës aktai – Vals-

tybës registrø ástatymas ir já lydintieji metodologiniai teisës aktai. Kaip ir kiek-

viename darbe buvo trûkumø, taèiau galima teigti, kad registrai padëjo tik-

rai tvirtà pagrindà visai ðalies informacinei infrastruktûrai. 2001 metø vasarà

ákûrus Informacinës visuomenës plëtros komitetà prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybës, jam buvo suteikti ágaliojimai koordinuoti integralios valstybës

registrø sistemos kûrimà. Spartus ekonomikos ir informaciniø technologijø

ðuolis diktavo naujus reikalavimus ir galimybes. 2004 metais priimta nauja

Valstybës registrø ástatymo redakcija suformulavo grieþtus integralios valsty-

bës registrø sistemos reikalavimus.

Pasirinktas palyginti grieþto teisinio registrø kûrimo reguliavimo bûdas ið

esmës pasitvirtino. Ðiuo metu Lietuvoje jau sukurti integralios valstybës re-

gistrø sistemos pagrindai. Integruotai veikia didþiausi ir svarbiausi valstybës

registrai, á sistemà jungiama vis daugiau registrø. Registrø kûrimà ir tvarky-

mà reguliuoja daugelis ðaliø, panaðiais kaip ir mes principais registrø siste-

mas kuria ir palaiko Skandinavijos, gretimos Baltijos valstybës. Visa tai rodo,

kad pirmi registrø kûrimo þingsniai, þengti dar 1991–1992 metais, buvo

teisingi.



ELEKTRONINIØ RYÐIØ TEISË

Tomas Lamanauskas

Áþanga ir elektroniniø ryðiø samprata

Naudotis ávairiomis informacinës visuomenës paslaugomis ámanoma tik

turint galimybæ naudotis modernia ryðiø infrastruktûra. Ði infrastruktûra yra

tarsi ðiuolaikinës visuomenës kraujotakos sistema. Bûtent ji sudaro galimybæ

informacijai keliauti tarp þmoniø. Viename svarbiausiø Europos Sàjungos

informacinës visuomenës programiniø dokumentø – eEuropa 2005 veiks-

mø plane aiðkiai nurodoma ði sàsaja, deklaruojant, kad eEuropa 2005 siekia

skatinti atsiradimà saugiø paslaugø, taikomøjø programø ir turinio, pagrástø

plaèiai prieinama plaèiajuosèio ryðio infrastruktûra1 . Paþymëtina, kad elek-

troniniø ryðiø sektorius pasiþymi itin sparèia technologijø paþanga, lemian-

èià ðiuo metu plaèiai aptariamà konvergencijos reiðkiná (t.y., telekomunikaci-

jø, radijo ir televizijos programø transliavimo ir informaciniø technologijø

srièiø þenklø glaudëjimà, artëjantá link susiliejimo).

Kadangi elektroniniø ryðiø paslaugos yra bûtina prielaida kitø informaci-

nës visuomenës paslaugø gavimui, svarbu suprasti ðios srities teisiná regulia-

vimà, atsiþvelgiant á sparèiai kintanèià ðio reguliavimo aplinkà.

Pagrindinis Lietuvoje aptariamus santykius reglamentuojantis teisës ak-

tas yra Elektroniniø ryðiø ástatymas2 ir jo lydimieji teisës aktai. Ðie teisës aktai

1 Komisijos Komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialiniamkomitetui ir Regionø komitetui „eEuropa 2005: Informacinë visuomenë visiems“,COM (2002) 263 final, 2002.05.28, Briuselis. http://europa.eu.int/information_society/eeurope/2002/news_library/documents/eeurope2005/eeurope2005_en.pdf. 2005 m.kovo 18 d. informacija.

2 Lietuvos Respublikos elektroniniø ryðiø ástatymas // Valstybës þinios, 2004, Nr. 69-2382.

55)

perkelia vadinamàjà naujàjà (arba 2002 m.) Europos Sàjungos elektroniniø

ryðiø reguliavimo sistemà sudaranèius teisës aktus.

Pagal minëtà ástatymà elektroniniai ryðiai yra signalø perdavimas laidinë-

mis, radijo, optinëmis ar kitomis elektromagnetinëmis priemonëmis3 . Sig-

nalø perdavimo sistemos vadinamos elektroniniø ryðiø tinklais – t.y., perda-

vimo sistemos ir (arba) komutavimo bei marðrutizavimo áranga, kitos prie-

monës, kurios leidþia perduoti signalus aukðèiau nurodytomis priemonëmis,

áskaitant palydovinius tinklus, fiksuotus (kanalø ir paketø komutavimo, áskai-

tant internetà) ir judriuosius antþeminius tinklus, elektros perdavimo kabeli-

nes sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudoja-

mus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabeli-

nës televizijos bei mikrobangës daugiakanalës televizijos tinklus neatsiþvel-

giant á perduodamos informacijos pobûdá4 . Elektroniniø ryðiø tinklais teikia-

mos elektroniniø ryðiø paslaugos – t.y., paprastai uþ atlygá teikiamos paslau-

gos, kurias visiðkai ar daugiausia sudaro signalø perdavimas elektroniniø ry-

ðiø tinklais5 . Ðiuo aspektu svarbu atskirti, kad elektroniniø ryðiø paslaugas

sudaro bûtent signalø perdavimas kaip toks, o ne ðio perdavimo turinys,

nors kartais ðie du aspektai bûna glaudþiai susijæ. Pavyzdþiui, skambinant

padidinto tarifo telefonu arba naudojantis balsavimo telefonu paslaugomis,

svarbu suprasti, kad elektroniniø ryðiø paslaugø turiná sudaro tik signalø

(informacijos) perdavimas, o suteikiama informacija ar paslaugos nëra elek-

troniniø ryðiø paslaugos. Panaðiai ir kabelinës televizijos atveju – nors televi-

zijos signalø perdavimas laikytinas elektroniniais ryðiais, taèiau televizijos pro-

gramos turinio pristatymas þiûrovui elektroniniø ryðiø paslauga nelaikytinas.

3 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 9 dalis.4 Ibid. 3 straipsnio 15 dalis.5 Ibid. 3 straipsnio 14 dalis.



Svarbu suprasti ir santyká tarp elektroniniø ryðiø paslaugø ir informacinës

visuomenës paslaugø. Informacinës visuomenës paslaugos apibrëþiamos kaip

paprastai uþ atlyginimà elektroninëmis priemonëmis ir per atstumà indivi-

dualiu paslaugø gavëjo praðymu teikiamos paslaugos6 . Pagal apibrëþimà

akivaizdu, nemaþai elektroniniø ryðiø paslaugø atitinka ðià sàvokà. Taèiau

signalø perdavimo (siuntimo) paslaugos transliavimui (retransliavimui) nau-

dojamais tinklais informacinëmis visuomenës paslaugomis nelaikytinos (nes

nëra teikiamos individualiu praðymu, o transliuojamos visiems þiûrovams ar

klausytojams, sudarant jiems galimybæ pasirinkti programas, naudojant sa-

vo televizijos ar radijo imtuvus). Balso telefonija, faksimiliø perdavimas bei

telekso paslaugos taip pat nëra laikomos informacinës visuomenës paslau-

gomis, nes ji neatitinka „elektroniniø priemoniø“ kriterijaus. Pagal Direkty-

và 98/48/EB7 elektroniniø priemoniø, kaip informacinës visuomenës paslau-

gø poþymio, bûtinasis elementas yra tai, kad paslaugos bûtø teikiamos nau-

dojant elektronines duomenø tvarkymo ir (ar) saugojimo sistemas. Tai papil-

do bendràjá elektroniniø ryðiø poþymá (signalø perdavimà elektromagnetinë-

mis priemonëmis). Taigi informacinës visuomenës paslaugomis gali bûti lai-

komos tos elektroniniø ryðiø paslaugos, kurios teikiamos individualiu pa-

slaugø gavëjø praðymu ir, be kita ko, naudojant elektronines duomenø tvar-

kymo ir (ar) saugojimo sistemas. Tokiø paslaugø pavyzdþiu galëtø bûti elek-

troninio paðto paslaugos.

Svarbu taip pat suprasti, kad ne visos informacinës visuomenës paslau-

gos yra elektroniniø ryðiø paslaugos. Tai yra tokios paslaugos, kuriø esmës

6 Ibid. 3 straipsnio 23 dalis.7 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, keièianti

direktyvà 98/34/EB, nustatanèià informacijos techniniø standartø ir reglamentø srityjeteikimo procedûrà. OJ L 217, 1998.08.05, p. 18. 1 straipsnio 2 dalies (a) punktas.

57)

nesudaro signalø perdavimas elektroniniø ryðiø tinklais – pavyzdþiui, elek-

troninës bankininkystës paslaugos, informacinës interneto paslaugos (pvz.:

delfi.lt, omni.lt, takas.lt, banga.lt ir t.t.). Aiðku, tokios paslaugos pasiekia-

mos naudojant elektroniniø ryðiø paslaugas, taèiau paèios tokiomis nëra.

Elektroniniø ryðiø reguliavimo prielaidos

Galimybës naudoti elektroniniø ryðiø paslaugas visiems asmenims nepri-

klausomai nuo jø gyvenamosios vietos reikalauja itin daug investicijø. Terito-

rijos padengimas laidiniu tinklu reiðkia brangiai kainuojantá tranðëjø kasimà

ir laidø tiesimà. Populiarëjanèios bevielës technologijos ðiø investicijø poreiká

kiek sumaþina, taèiau jos vis tiek iðlieka pakankamai didelës (antþeminës

technologijos daþnai reikalauja pakankamai tankaus radijo stoèiø tinklo, o

palydovinës technologijos taip pat vis dar iðlieka brangios dël brangios áran-

gos ir dideliø palydovø paleidimo sànaudø). Bet kuriuo atveju, bevielës tech-

nologijos daþnai dar nesuteikia tokios ryðio kokybës ir greitaveikos kaip lai-

dinës technologijos. Laidiniai ryðiai pasiþymimi ir didelëmis, vadinamomis,

neatsiimamomis (angl. sunk) sànaudomis, nes abonentui atsisakius paslau-

gø iki jo patalpos nutiestø laidø negalima panaudoti kitur esanèiam abo-

nentui paslaugoms teikti.

Pirmiau nurodytos prieþastys lemia, kad istoriðkai elektroniniø ryðiø sek-

torius didþiàja dalimi susiklostë kaip natûrali monopolija. Daugelis valstybiø

kaip priimtiniausià bûdà garantuoti savo pilieèiams reikiamà paslaugø mini-

mumà, pirmiausia pasirinko valstybiniø monopolijø modelá8 . Visgi ilgainiui

buvo suprasta, kad ir ðioje srityje konkurencija sudaro galimybes geresnei

8 Jarukaitis I., Civilka M., Lamanauskas T., Þukas A. Galiojanèiø ES teisës aktø bei jøprojektø ir Lietuvos teisës aktø telekomunikacijø sektoriuje studija. (I etapas), 2001 m.



technologijø paþangai, skatina uþtikrinti geresnæ kokybæ ir suteikia geres-

nes kainas vartotojams. Dël to ilgainiui pradëta paslaugas liberalizuoti, o

paslaugø teikëjus privatizuoti. Europoje konkurencijos pradininke buvo Jung-

tinë Karalystë, 1982 m. leidusi áeiti á rinkà „Mercury Communications” kom-

panijai (kurios pagrindinis akcininkas buvo Jungtinës Karalystës uþjûrio teri-

torijose veikæs monopolinis operatorius „Cable & Wireless”) ir konkuruoti

su istoriniu monopoliniu operatoriumi „British Telecom” (BT)9.

Sekant Jungtinës Karalystës (vëliau – Ðvedijos10 ) pavyzdþiu, Europos Sà-

jungoje buvo imtasi harmonizuotai liberalizuoti elektroniniø ryðiø (teleko-

munikacijø) rinkas. Iðimtiniø teisiø naikinimo procesas ið esmës baigtas

1998 m. sausio 1 d.11 su pereinamaisiais laikotarpiais kai kurioms ðalims,

galutinai pasibaigusiais 2000 m. gruodþio 31 d.12 Lietuvoje formalus libera-

lizavimas uþbaigtas 2003 m. sausio 1 d.13 , pasibaigus AB „Lietuvos teleko-

mas” iðimtinëms teisëms vieðojo telefono ryðio tinklo ir vieðøjø telefono ry-

ðio paslaugø teikimo srityse.

Rinkos liberalizavimas atneðë konkreèius rezultatus. Europos Komisijos

duomenimis liberalizavus telekomunikacijø rinkà ji labai sparèiai iðsiplëtë –

nuo 147,8 mlrd. ECU (159 mlrd. eurø) 1998 m. iki 256,8 mlrd. eurø 2004 m.

9 Lloyd I. The Emergence of Regulation: Part 1 // Legal and Regulatory Frameworks(Unit 3), University of West Indies, MRP (Telecommunications).

10 Cave M. Real Competition & Real Regulation: Lessons from Europe // Seminaras “Isthe Tail Wagging the Dog in Communications Policy?”, 2004 m. rugsëjis. Public UtilityResearch Center, University of Florida. http://bear.cba.ufl.edu/centers/purc/documents/cavemec1153_000.pdf. 2005 m. kovo 24 d. informacija.

11 1996 m. kovo 13 d. Komisijos direktyva 96/19/EB, keièianti Direktyvà 90/388/EEB, siekiantágyvendinti visiðkà konkurencijà telekomunikacijø rinkose. OL L 74, 1996.03.22, p. 13.

12 Jarukaitis I., Civilka M., Lamanauskas T., Þukas A. Galiojanèiø ES teisës aktø bei jøprojektø ir Lietuvos teisës aktø telekomunikacijø sektoriuje studija. (I etapas), 2001 m.

13 Lietuvos Respublikos telekomunikacijø ástatymas (galiojæs iki 2003 m. sausio 1 d.),Valstybës þinios, 1998, Nr. 56-1548, 8 straipsnio 1 dalis.

59)

Taip pat þenkliai nukrito paslaugø kainos – pavyzdþiui 1998-2003 metø lai-

kotarpiu nacionaliniø skambuèiø kainos sumaþëjo 53,1 proc., tarptautiniø

skambuèiø – 41,67 (ámonëms) ir 45,1 proc. (gyventojams).

Lietuvoje vien per 2003 m. telekomunikacijø rinka paaugo 25 proc. (pa-

lyginimui – BVP paaugo 8,9 proc.). Taip pat þenkliai nukrito kainos – pavyz-

dþiui, mobilaus telefono ryðio paslaugø vidutinës mënesio iðlaidos, tenkan-

èios vienam statistiniam Lietuvos vartotojui, sumaþëjo apie 14,35 proc., fik-

suoto telefono ryðio vietiniø pokalbiø kaina ne piko metu sumaþëjo 62,5

proc., tarpmiestiniø pokalbiø piko metu – 35 proc., ne piko – 70 proc.,

tarptautiniø skambuèiø á ES ðalis kainos sumaþëjo iki 54,3 proc.14

Visgi dera paþymëti, kad sparti rinkos raida neiðsprendë visø problemø –

tai liudija ir kai kuriose rinkose (ypaè telefono ryðio) vis dar itin didelë buvu-

siø monopoliniø operatoriø rinkos dalis (2003 m. gruodá ji vidutiniðkai Euro-

pos Sàjungoje sudarë nuo 59,9 proc. tarptautiniø skambuèiø srityje iki 78,6

proc. vietiniø skambuèiø srityje15 ).

Telekomunikacijø (elektroniniø ryðiø) rinkos liberalizavimas parodë, kad

vien tik formalus monopoliniø teisiø panaikinimas nëra pakankamas rezul-

tatui pasiekti (ir net atvirkðèiai – gali nebeuþtikrinti reikalingø paslaugø priei-

namumo). Be papildomø konkurencijà skatinanèiø priemoniø tai bûtø likæ

tik formali deklaracija, nes monopolinis operatorius bûtø galëjæs efektyviai

apriboti naujø subjektø galimybæ áeiti á rinkà. Be to, bûtina uþtikrinti, kad

14 Ryðiø reguliavimo tarnybos informacija.15 Komisijos Komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialiniam

komitetui ir Regionø komitetui „Europos elektroniniø ryðiø reguliavimas ir rinkos2004 m. ES elektroniniø ryðiø reguliavimo paketo ágyvendinimo ataskaita”.[SEC(2004) 1535]. COM(2004) 759 final, http://europa.eu.int/information_society/topics/ecomm/all_about/implementation_enforcement/annualreports/10threport/index_en.htm.2005 m. kovo 18 d. informacija.



liberalizuojant rinkà nenukentëtø vartotojai – t.y., kad liberalizavimas nepa-

naikintø ir neapribotø visø vartotojø teisës gauti kokybiðkas, ávairias ir priei-

namos kainos paslaugas. Svarbu, kad paslaugos bûtø prieinamos ne tik mo-

kiems ir tankiai gyvenantiems vartotojams, bet ir gyvenantiems tolimesnëse

(kaimo) vietovëse. Atsiþvelgiant á ðiuos aspektus, pagrindiniai reguliavimo

tikslai yra ekonominio efektyvumo maksimizavimas kontroliuojant rinkos dalá

ir universaliøjø paslaugø teikimo uþtikrinimas bei vartotojø ir su aplinka su-

sijusiø teisiø apsauga16 . Vienas svarbesniø elektroniniø ryðiø sektoriaus re-

guliavimo tikslø, atsiþvelgiant á vis didëjanèià bevieliø technologijø svarbà,

taip pat yra elektromagnetinio suderinamumo uþtikrinimas. Ekonominio efek-

tyvumo maksimizavimas (ekonominis reguliavimas) paprastai vykdomas kon-

troliuojant monopoliniø ámoniø kainas ir paslaugas, taip pat sudarant sàly-

gas egzistuoti konkurencijai ir toliau uþtikrinant, kad ji iðliktø (ði priemonë

laikoma pagrindiniu nacionaliniø reguliavimo institucijø veiklos tikslu rinkos

liberalizavimo etape). Taip pat svarbu, kad konkurentams bûtø sudarytos

pakankamai nesunkios sàlygos patekti á rinkà.

Atsiþvelgiant á aukðèiau nurodytas reguliavimo prielaidas ir tikslus, toliau

bus aptarti svarbiausi elektroniniø ryðiø sektoriaus reguliavimo aspektai.

Áëjimas á elektroniniø ryðiø rinkà

Siekiant kuo maþiau apriboti naujø rinkos dalyviø áëjimà á elektroniniø

ryðiø rinkà naujoje (2002 m.) Europos Sàjungos reguliavimo sistemoje17 , o

sekant ja ir 2003 m. sausio 1 d. ásigaliojusiame Telekomunikacijø ástaty-

16 Prosser T. Law and the Regulators. Clarendon Press, Oxford, 1997.17 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dël elektroniniø

ryðiø tinklø ir paslaugø leidimo (Leidimø direktyva). OJ L 108, 2002.4.24, p. 21.

61)

me18 bei já pakeitusiame Elektroniniø ryðiø ástatyme buvo nustatytas ben-

dras principas, draudþiantis nustatyti pareigà gauti individualià licencijà

kaip sàlygà verstis elektroniniø ryðiø veikla19 . Didþiausias administracinis

áëjimo á rinkà barjeras – reikalavimas praneðti apie veiklos pradþià ir pabai-

gà. Veiklø, apie kuriø pradþià ir pabaigà reikia praneðti sàraðas yra baigti-

nis (ðiuo metu tai vieðojo fiksuoto bei judriojo telefono ryðio tinklo ir (arba)

paslaugø teikimas ar skirtøjø linijø paslaugø teikimas20 ), o visomis kitomis

veiklomis galima verstis visiðkai laisvai21 . Praneðimas apie veiklos pradþià

yra pakankamai paprastas – uþpildoma tipinë forma22 , kurioje trumpai

apraðoma numatoma veikla ir jos pradþia, nurodomi duomenys apie ûkio

subjektà ir pridedamas jo áregistravimo paþymëjimas23, ágaliojimas pateikti

praneðimà, o taip pat sumokamas nedidelis mokestis uþ praneðimo nagri-

nëjimà. Pradëti verstis veikla galima ið karto pateikus praneðimà24.

Vienas svarbesniø reikalavimø ûkio subjektams, kurie verèiasi elektroni-

niø ryðiø veikla – kas ketvirtá teikti informacijà apie savo veiklà Ryðiø regulia-

vimo tarnybai. Ðias ataskaitas be tø ûkio subjektø, kurie privalo praneðti

apie veiklos pradþià ir pabaigà, turi pateikti ir interneto prieigos paslaugø

teikëjai25 .

18 Lietuvos Respublikos telekomunikacijø ástatymo pakeitimo ástatymas // Valstybës þinios,2002, Nr.75-3215.

19 Elektroniniø ryðiø ástatymo 29 straipsnio 1 dalis.20 Bendrosios vertimosi telekomunikacine veikla sàlygos, patvirtintos Ryðiø reguliavimo

tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m. gruodþio 12 d.ásakymu Nr. 176 // Valstybës þinios, 2002, Nr. 120-5465, 5 punktas.

21 Ibid. 6 punktas.22 Ibid. 1 priedas.23 Ateityje planuojama jo atsisakyti.24 Elektroniniø ryðiø ástatymo 29 straipsnio 3 dalis.25 Bendrøjø vertimosi telekomunikacine veikla sàlygø 21 punktas.



Svarbu paþymëti, kad visi subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie privalo,

ar ne praneðti apie savo veiklos pradþià bei teikti ataskaitas, elektroniniø

ryðiø veikla besiverèiantys ûkio subjektai privalo laikytis Elektroniniø ryðiø

ástatymo ir kitø teisës aktø, nustatanèiø vertimosi elektroniniø ryðiø veikla

sàlygas.

Ði paprasta ir aiðki reguliavimo sistema aiðkiai pasiteisino ir tai árodë atsi-

radimas ir sparti plëtra naujø paþangiø paslaugø ir verslo modeliø – tokiø

kaip kabelinës televizijos ir interneto prieigos paslaugø bendras teikimas,

balso perdavimo interneto protokolo tinklais (VoIP) paslaugø plëtra, paslau-

gø teikimas kitø operatoriø tinklais (áskaitant ir virtualiø judriojo telefono

ryðio operatoriø (MVNO) veiklà).

Elektroniniø ryðiø iðtekliø naudojimas

Elektroniniø ryðiø veiklai vykdyti reikalingi ávairûs iðtekliai. Ðiame kon-

tekste neaptartini konkretûs materialûs ar þmogiðkieji iðtekliai, kuriuos pasi-

telkia pats ûkio subjektas. Elektroniniø ryðiø iðtekliø reguliavimui svarbûs

valstybës administruojami iðtekliai. Vienas svarbiausiø tokio pobûdþio iðtek-

liø – radijo daþniai, esantys visø bevieliø ryðiø technologijø pagrindu, kurie

yra riboti dël fizikos lemiamø prieþasèiø. Elektroniniø ryðiø ástatymas kaip

atskirà elektroniniø ryðiø iðtekliø rûðá iðskiria elektroniniø ryðiø tinklø identifi-

katorius (tai elektroniniø ryðiø tinklo taðkus, tarp jø ir galinius tinklo taðkus,

ar prie elektroniniø ryðiø tinklo prijungtus galinius árenginius identifikuojan-

èios adresavimo priemonës, kad bûtø galima perduoti informacijà á ðiuos

elektroniniø ryðiø tinklo taðkus ar atitinkamus galinius árenginius arba iden-

tifikuoti informacijos siuntëjà26 ). Valstybinis valdymas bûtinas siekiant uþtik-

26 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 17 dalis.

63)

rinti identifikatoriø unikalumà – t.y., kad konkretûs tinklo taðkai, galiniai

árenginiai ar informacijos siuntëjai vieðajame tinkle bûtø identifikuojami vie-

nareikðmiðkai. Vieni svarbiausi elektroniniø ryðiø iðtekliø identifikatoriø – te-

lefono ryðio numeriai. Toliau ðiame skyriuje bus aptarti svarbiausi pagrindi-

niø elektroniniø ryðiø iðtekliø - radijo daþniø ir telefono ryðio numeriø – val-

dymo ir naudojimo aspektai.

Pagrindiniai radijo daþniø valdymà ir naudojimà apibrëþiantys dokumen-

tai yra Nacionalinë radijo daþniø paskirstymo lentelë27 ir Radijo daþniø nau-

dojimo planas28 . Radijo daþniø, naudojamø radijo ar televizijos programoms

transliuoti (retransliuoti), valdymà ir naudojimà taip pat reglamentuoja Ra-

dijo daþniø skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siøsti stra-

tegija29 bei Radijo daþniø skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuo-

ti ir siøsti strateginis planas30 . Pagrindinis telefono ryðio numeriø valdymà

apibrëþiantis dokumentas – Nacionalinis telefono ryðio numeracijos planas31 .

27 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 174 „DëlNacionalinës radijo daþniø paskirstymo lentelës patvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2003,Nr. 14-573.

28 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.gruodþio 16 d. ásakymas Nr. 1V-167 „Dël Radijo daþniø naudojimo plano patvirtinimo“ //Valstybës þinios, 2004, Nr. 20-614.

29 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 376 patvirtinta Radijodaþniø skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siøsti strategija // Valstybësþinios, 2003, Nr. 32-1333; Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. lapkrièio 25 d.nutarimas Nr. 1492 „Dël Skaitmeninës televizijos diegimo Lietuvoje modeliopatvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2004, Nr. 171-6336.

30 Radijo daþniø skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siøsti strateginis planas,patvirtintas Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus2003 m. spalio 15 d. ásakymu Nr. 1V-125 ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003 m.spalio 15 d. sprendimu Nr. 89 // Valstybës þinios, 2003, Nr. 100-4526/4527.

31 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m.gruodþio 20 d. ásakymas Nr. 196 „Dël Nacionalinio telefono ryðio numeracijos planopatvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2002, Nr. 125-5703.



Elektroniniø ryðiø iðtekliai pagal teisës juos naudoti ágijimo bûdà skirsto-

mi á:

1) Naudojamus be leidimo. Tokius atvejus nustato Ryðiø reguliavimo tarny-

ba. Radijo daþniai naudojami be leidimo Radijo daþniø (kanalø), kuriuos

galima naudoti be atskiro leidimo, sàraðe32 nurodytais atvejais ir laikantis

ðiame sàraðe nurodytø sàlygø. Taip daugiausia gali bûti naudojami ma-

þojo nuotolio radijo ryðio árenginiai, asmeninio naudojimo judriojo radijo

ryðio árenginiai (PR27, PMR446 ir kt.), belaidþiai telefonai (CT0(d), CT1,

CT1+, DECT), pagrindiniø judriojo korinio ryðio sistemø galiniai árenginiai

(NMT450, GSM, UMTS; tai netaikoma bazinëms stotims), pagrindiniø

asmeninio ryðio palydoviniø sistemø galiniai árenginiai (S-PCS, EMS-MSSAT,

EMS-PRODAT, INMARSAT, SPACECHECKET, S-SMS, THURAYA, ARCANET,

EUTELTRACS), vietiniø radijo ryðio tinklø (RLAN) árenginiai (dar vadinama

WiFi – 2,4 GHz ir 5 GHz juostose33 , o taip pat 17 GHz juostoje), VSAT

árenginiai. Toks naudojimas yra pats laisviausias, nes radijo daþnius gali-

ma naudoti be jokio praneðimo Ryðiø reguliavimo tarnybai. Toks regulia-

vimas, pavyzdþiui, sudaro sàlygas diegti bevielius vietinius tinklus spar-

èiai besipleèianèiø WiFi technologijø pagrindu be jokiø administraciniø

ribojimø. Elektroniniø ryðiø (telekomunikacijø) operatoriai ir paslaugø tei-

këjai savo tinkluose be atskiro leidimo turi teisæ naudoti trumpuosius

numerius 117, 118, 119, 13xx, 14xx, 15xx, 16xx34 .

32 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.kovo 13 d. ásakymas Nr. 1V-27 „Dël Radijo daþniø (kanalø), kuriuos galima naudoti beatskiro leidimo, sàraðo patvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2003, Nr. 30-1277.

33 2003 m. kovo 20 d. Komisijos rekomendacija dël vieðos R-LAN prieigos prie elektroniniøryðiø tinklø ir paslaugø teikimo Bendrijoje derinimo. OJ L 78, 2003.03.25, p. 12.

34 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m.gruodþio 20 d. ásakymas Nr. 198 „Dël Telefono ryðio numeriø skyrimo ir naudojimotaisykliø patvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2002, Nr. 125-5705, 18 punktas.

65)

2) Naudojamus gavus leidimà, kai leidimø skaièius neribotas. Tai elektroni-

niø ryðiø iðtekliø teisinis reþimas taikomas „pagal nutylëjimà”. Ðio reþimo

elektroniniø ryðiø iðtekliai paprastai skiriami tiesiogiai besikreipiantiems

asmenims35 , taèiau yra apribota asmenø galimybë pasirinkti pageidauja-

mus iðteklius (iðtekliai skiriami pirmiausiai laikantis jø paskirties ir ne tiek

daug dëmesio kreipiant á tai, kokie konkretûs iðtekliai skiriami). Tokiu

bûdu skiriami vieðojo fiksuoto ir judriojo telefono ryðio numeriai tinklø ir

paslaugø teikëjams36 . Taip pat tokiu bûdu skiriami ávairûs radijo daþniai –

pavyzdþiui, radiorelinëms linijoms37 .

3) Naudojamus gavus leidimà, kai leidimø skaièius ribotas. Ðis reþimas tai-

komas Ryðiø reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais ir paprastai taiko-

mas svarbiausiems, didþiausià ekonominæ vertæ turintiems iðtekliams (nes

bûtent ðiais atvejais atsiranda iðtekliø ribotumas, didesnë tikimybë, kad

asmenys pageidaus tø paèiø konkreèiø iðtekliø ir pan.). Tokiems iðtek-

liams priskiriami paslaugø (7xx xxxxx, 8xx xxxxx ir 9xx xxxxx) ir trumpieji

(3 arba 4 skaitmenø ilgio) numeriai38 . Ðiems iðtekliams taip pat priskiria-

mi radijo daþniai, skiriami radijo ar televizijos programoms transliuoti ar

siøsti, vieðosios prieigos sausumos judriosios tarnybos tinklams (PAMR),

GSM-R, E-GSM, GSM, UMTS ir kt.39 Tokiø elektroniniø ryðiø iðtekliø sky-

rimà iliustruoja þemiau pateikiama 1 schema.

Elektroniniø ryðiø ástatymas nustato ir baigtiná pagrindø sàraðà, kada Ry-

ðiø reguliavimo tarnyba turi teisæ atsisakyti skirti elektroniniø ryðiø iðteklius40 –

35 Elektroniniø ryðiø ástatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas.36 Telefono ryðio numeriø skyrimo ir naudojimo taisykliø 20 punktas.37 Radijo daþniø naudojimo planas.38 Telefono ryðio numeriø skyrimo ir naudojimo taisykliø 14 ir 15 punktai.39 Radijo daþniø naudojimo planas.40 Elektroniniø ryðiø ástatymo 56 straipsnis.



Paraiðka skirti elektroniniøryðiø iðteklius Kitu atveju

RRT sprendimas dël konkursoarba aukciono organizavimo

(galimas ir be paraiðkos)

Skelbiama vieðai apie paraiðkà(VÞ „Informaciniai praneðimai“, www.rrt.lt)

Skiriama konkurso arba aukciono tvarka(ne maþiau kaip 28 dienos pateikti paraiðkas)

Per nustatytà irpaskelbtà terminà

gauta daugiauparaiðkø

Per nustatytà irpaskelbtà terminàdaugiau paraiðkø

negauta

Jei praðymà pateikë:a) Valstybës institucija jos

funkcijoms vykdyti;b) Transliuotojas

(retransliuotojas, turintisLietuvos radijo ir televizijoskomisijos licencijà su teisesteigti ir eksploatuoti savo

elektroniniø ryðiø tinklà(praðantis radijo daþniø))

Skiriama tiesiogiai

Elektroniniø ryðiø iðtekliø, kuriø leidimø skaièius ribotas, skyrimas

kai nëra laisvø iðtekliø (áskaitant ir kai bûtø trukdoma naudoti kitus jau skir-

tus iðteklius); pareiðkëjo veikla neatitinka ástatymo, konkurso arba aukciono

reikalavimø, iðtekliø paskirties arba jau turimi iðtekliai naudojami neefekty-

viai ar neveiksmingai; nepateikti reikalingi dokumentai ar informacija, pa-

teikti neteisingi ar netikslûs dokumentai ar informacija arba paraiðka neati-

tinka teisës aktø reikalavimø; pareiðkëjas nelaimëjo organizuoto konkurso

ar aukciono; pareiðkëjas nesumokëjo atitinkamo uþmokesèio Ryðiø regulia-

vimo tarnybai ar ámokø á valstybës biudþetà (pastarosios mokamos konkur-

so arba aukciono atveju).

Ástatymas nustato specialias taisykles elektroniniø ryðiø iðtekliø skyrimui

veiklai, susijusiai su valstybës gynyba, saugumu, vieðosios tvarkos palaiky-

67)

mu, valstybës pagalbos tarnybomis, valstybës sienos apsauga, civiline avia-

cija, traukiniø eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos

darbo uþtikrinimu ir kitomis valstybës (áskaitant ir uþsienio valstybes, pavyz-

dþiui jø diplomatines atstovybes) ir jos institucijø nekomercinëmis funkcijo-

mis. Ðiais atvejais elektroniniø ryðiø iðtekliai skiriami pagal atitinkamø insti-

tucijø paraiðkas joms tiesiogiai.

Specialios taisyklës nustatytos ir radijo daþniø, skirtø radijo ir televizijos

programoms transliuoti (retransliuoti) skyrimui ir naudojimui41 . Jos nustaty-

tos atsiþvelgiant á tai, kad ðiø iðtekliø valdyme be Ryðiø reguliavimo tarnybos

dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos komisija, pagal Visuomenës informavi-

mo ástatymà42 iðduodanti radijo ir televizijos programø transliavimo (retran-

sliavimo) licencijas. Specialus reguliavimas iðskiria ir specialià subjektø – radi-

jo daþniø naudotojø rûðá – transliuotojus (retransliuotojus), kuriems Lietuvos

radijo ir televizijos komisijos licencijos suteikia teisæ steigti ir eksploatuoti

savo elektroniniø ryðiø tinklus. Ðie subjektai, konkurso bûdu gavæ licencijas

ið Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, radijo daþnius ið Ryðiø reguliavimo

tarnybos gauna tiesiogiai. Tokiu bûdu gali bûti skiriami tik radijo daþniai,

Radijo daþniø skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siøsti

strateginiame plane numatyti analoginiam radijui ir (ar) televizijai. Kiti radijo

daþniai skiriami bendra tvarka, taèiau ástatymas numato kai kuriuos jø nau-

dojimo ypatumus.

Trumpai aptartini ir specifiniai radijo daþniø naudotojai – tai radijo më-

gëjai, laivø bei orlaiviø radijo stoèiø naudotojai. Radijo mëgëjai (jie apibrë-

þiami kaip fiziniai asmenys, uþsiimantys radijo ryðio veikla asmeniniais ir su

41 Elektroniniø ryðiø ástatymo 49 straipsnis.42 Lietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymas // Valstybës þinios, 1996,

Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272.



verslu nesusijusiais tikslais ir ið jos nesipelnantys43 ) radijo ryðio veikla uþsiima

kaip hobiu – jie naudodami savo paèiø sukonstruotas ar ásigytas radijo ryðio

stotis susisiekia su kitais radijo mëgëjais visame pasaulyje, organizuoja ávai-

rius radijo mëgëjø sporto renginius. Ðià veiklà reglamentuoja „Teisës uþsiim-

ti radijo mëgëjø veikla suteikimo tvarka ir uþsiëmimo ðia veikla sàlygos”44 .

Asmuo, norintis tapti radijo mëgëju, turi iðlaikyti atitinkamà egzaminà ir

gauti radijo mëgëjo leidimà. Taisyklës numato galimus naudoti radijo daþ-

nius ir reikalavimus naudojamai árangai.

Leidimø naudoti radijo stotis laivuose ir orlaiviuose iðdavimo tvarkà ir ðiø

stoèiø naudojimo sàlygas nustato „Laivø ir orlaiviø stoèiø naudojimo taisyk-

lës”45 .

Konkurencijos reguliavimas

Kaip jau buvo minëta anksèiau, vienas svarbiausiø elektroniniø ryðiø sek-

toriaus reguliavimo tikslø, prielaidø transformacijai ið monopoliniø rinkø á

konkurencingas sudarymas ir monopoliniø subjektø piktnaudþiavimo savo

galia prevencija. Ðis tikslas ágyvendinamas sukuriant vadinamàjà asimetrinæ

konkurencijà skatinanèià specifiniø subjektø reguliavimo sistemà – t.y., spe-

cialiai reguliuojami tam tikrà átakà rinkai turintys subjektai (vadinami didelæ

átakà rinkoje turinèiais ûkio subjektais), kurie gali paþeisti konkurentø bei

43 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 36 dalis.44 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.

gruodþio 31 d. ásakymas Nr. 1V-174 „Dël Teisës uþsiimti radijo mëgëjø veikla suteikimotvarkos ir uþsiëmimo ðia veikla sàlygø patvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2004, Nr. 13-400.

45 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.lapkrièio 18 d. ásakymas Nr. 1V-152 „Dël Laivø ir orlaiviø stoèiø naudojimo taisykliøpatvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2003, Nr. 111-4986.

69)

vartotojø teises. Pradiniame rinkos liberalizavimo etape vadinamoji senoji

(arba 1998 m.) Europos Sàjungos telekomunikacijø reguliavimo sistema ir jà

perkëlusi 2003 m. sausio 1 d. ásigaliojusi Telekomunikacijø ástatymo redakci-

ja, numatë pakankamai paprastà reguliavimo sistemà, pagrásta subjektø,

uþimanèiø 25 proc. tam tikro sektoriaus dalá (su leistinais ribotais nukrypi-

mais nuo ðios prezumpcijos), reguliavimu. Buvo tiriama subjektø dalis vieðo-

jo fiksuoto telefono ryðio, vieðojo judriojo telefono ryðio, skirtøjø linijø ir

nacionaliniø tinklø sujungimo sektoriuose. Didelæ átakà ðiuose sektoriuose

turintys subjektai privalëjo vykdyti konkreèius ápareigojimus, daugiausia su-

sijusius su tinklø sujungimu ir suteikimu teisës naudotis jø infrastruktûra,

tinklais ir paslaugomis, o taip pat su paslaugø teikimo sàlygomis46. Naujoji

Europos Sàjungos reguliavimo sistema (ir jà ágyvendinantis Elektroniniø ry-

ðiø ástatymas) reguliavimà padarë daug lankstesná, pagrástà konkurencijos

teisës principais.

Didelæ átakà rinkoje turinèiø ûkio subjektø reguliavimo procesas pagal

naujàjà Europos Sàjungos reguliavimo sistemà ir Elektroniniø ryðiø ástatymà

vadinamas rinkos tyrimu ir apima ðiuos etapus47 :

1) Atitinkamos rinkos, kurios charakteristikos gali pateisinti specifiniø ápa-

reigojimø joje veikiantiems ûkio subjektams, taikymà, apibrëþimas. Ðios

specifinës charakteristikos yra (turi bûti tenkinami visi poþymiai)48 :

46 Lamanauskas T. Teisiniai konkurencijos Lietuvos telekomunikacijø rinkoje aspektai, BalticIT&T Review, Nr. 2 (29), 2003. p. 50-51.

47 Elektroniniø ryðiø ástatymo 16 straipsnis.48 Paaiðkinamasis Komisijos rekomendacijos dël atitinkamø produktø ir paslaugø rinkø

elektroniniø ryðiø srityje, reikalaujanèiø ex-ante reguliavimo pagal Europos Parlamento irTarybos direktyvà 2002/21/EB dël elektroniniø ryðiø tinklø ir paslaugø bendrosiosreguliavimo sistemos, memorandumas. http://europa.eu.int/information_society/topics/ecomm/doc/useful_information/library/recomm_guidelines/relevant_markets/en1_2003_497.pdf. 2005 m. kovo 29 d. informacija.



Europos Komisijos identifikuotos rinkos49

Atitinkamos rinkos

Maþmeninës rinkos

1. Prieiga prie vieðojo telefono ryðio tinklo fiksuotoje vietoje – gyventojams.2. Prieiga prie vieðojo telefono ryðio tinklo fiksuotojo vietoje – verslo subjektams.3. Vieðosios vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryðio paslaugos, suteikiamos fiksuotoje

vietoje – gyventojams.4. Vieðosios tarptautinio telefono ryðio paslaugos, suteikiamos fiksuotoje vietoje – gyven-

tojams.5. Vieðosios vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryðio paslaugos, suteikiamos fiksuotoje

vietoje – verslo subjektams.6. Vieðosios tarptautinio telefono ryðio paslaugos, suteikiamos fiksuotoje vietoje – verslo

subjektams.7. Minimalus skirtøjø linijø rinkinys.

Didmeninës rinkos

8. Skambuèio inicijavimas vieðojo telefono ryðio tinkle, suteikiamas fiksuotoje vietoje.9. Skambuèio terminavimas individualiuose vieðojo telefono ryðio tinkluose, suteikiamas

fiksuotoje vietoje.10. Tranzito paslaugos vieðojo fiksuoto telefono ryðio tinkle.11. Didmeninë atsieta prieiga (áskaitant ið dalies atsietà prieigà) prie metalinës vietinës linijos

ir dalinës vietinës linijos siekiant teikti plaèiajuostes ir balso paslaugas.12. Didmeninë plaèiajuostë prieiga.13. Didmeniniai skirtøjø linijø pabaigos segmentai.14. Didmeniniai skirtøjø linijø sujungimo segmentai.15. Prieiga ir skambuèio inicijavimas vieðuosiuose judriojo telefono ryðio tinkluose.16. Balso skambuèio terminavimas individualiuose judriojo telefono ryðio tinkluose.17. Didmeninë nacionalinë tarptautinio tarptinklinio ryðio (angl. roaming) vieðuose judriojo

telefono ryðio tinkluose rinka.18. Transliavimo siuntimo paslaugos siekiant pristatyti transliavimo turiná galutiniams pa-

slaugø gavëjams.

49 2003 m. vasario 11 d. Komisijos rekomendacija dël atitinkamø produktø ir paslaugørinkø elektroniniø ryðiø srityje, reikalaujanèiø ex-ante reguliavimo pagal EuroposParlamento ir Tarybos direktyvà 2002/21/EB dël elektroniniø ryðiø tinklø ir paslaugøbendrosios reguliavimo sistemos, OL L 114, 2003 05 08, p. 45.

71)

a) Statinis kriterijus – rinka turi pasiþymëti aukðtais ir nelaikinais áëjimo á

rinkà barjerais;

b) Dinaminis kriterijus – rinka neturi pasiþymëti charakteristikomis, kurios

lemtø, kad per tam tikrà laikà rinkoje susiklostytø veiksminga konkuren-

cija;

c) Bendrosios konkurencijos teisës nepakankamumo kriterijus.

Europos Komisija pagal ðiuos kriterijus identifikavo pradiná tirtinø rinkø

sàraðà (jos nurodomos 1 lentelëje). Rinkos skirstomos á maþmenines (pa-

slaugø teikimo galutiniams paslaugø gavëjams) ir didmenines (paslaugø tei-

kimo kitiems ûkio subjektams, kad ðie galëtø suteikti paslaugas galutiniams

paslaugø gavëjams) rinkas. Pirmiausia konkurencija turi bûti siekiama ska-

tinti didmeninëse rinkose, tokiu bûdu sukuriant veiksmingà konkurencijà

maþmeninëse rinkose, taèiau gali tekti reguliuoti ir maþmenines rinkas.

Ðias rinkas turi apibrëþti ir tirti nacionalinës reguliavimo institucijos (Lie-

tuvoje – Ryðiø reguliavimo tarnyba), taèiau jos, atsiþvelgdamos á nacionali-

nes aplinkybes, gali nukrypti nuo rekomenduojamø rinkø (t.y., jas apibrëþti

kitaip), o taip pat tirti kitas, papildomas rinkas50. Europos Komisija savo spren-

dimu taip pat gali apibrëþti rinkà, apimanèià daugiau nei vienos Europos

Sàjungos valstybës narës teritorijà51 – tokiu atveju atitinkamos nacionalinës

reguliavimo institucijos kartu tiria atitinkamà rinkà.

Rinka apibrëþiama, vadovaujantis konkurencijos teisës principais. Ati-

tinkamà produktø/paslaugø rinkà sudaro visi produktai ar paslaugos, ku-

rie yra pakankamai pakeièiami tarpusavyje, ne tik pagal savo objektyvias

50 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dël elektroniniøryðiø tinklø ir paslaugø bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindø direktyva), OL L 108,2002 04 24, p. 33, 15 straipsnis.

51 Ibid. 15 straipsnio 4 dalis.



charakteristikas dël kuriø jie yra bûtent tinkami patenkinti pastovius varto-

tojø poreikius, pagal jø kainas ar jø paskirtá, bet taip pat pagal konkuren-

cijos sàlygas ir (ar) pasiûlos bei paklausos struktûrà atitinkamoje rinkoje.

Produktai (paslaugos) á jos apimtá átraukiami atsiþvelgiant á du pagrindinius

kriterijus – paklausos pakeièiamumà (t.y., vartotojø pasirengimà vietoj vie-

nø produktø naudoti kitus) bei pasiûlos pakeièiamumà (t.y., tiekëjø, nesiû-

lanèiø atitinkamø produktø ar paslaugø, galimybæ ið karto arba per trum-

pà laikotarpá pradëti teikti atitinkamus produktus ar paslaugas, nepati-

riant þenkliø papildomø sànaudø)52.

Atitinkama geografinë rinka apima teritorijà, kurioje atitinkami ûkio sub-

jektai yra átraukti á atitinkamø produktø ar paslaugø pasiûlà ir paklausà, ku-

rioje konkurencijos sàlygos yra panaðios arba pakankamai vienarûðës ir kuri

gali bûti atskirta nuo gretimø teritorijø, kuriose vyraujanèios konkurencijos

sàlygos yra pakankamai skirtingos53.

2) Konkurencijos veiksmingumo tyrimas (t.y. nustatymas, ar rinkoje yra di-

delæ átakà turinèiø ûkio subjektø ir jei yra – jø ávardijimas). Didelæ átakà

turinèiu ûkio subjektu laikomas toks subjektas, kuris vienas (monopolija)

arba kartu su kitais ûkio subjektais (oligopolija) uþima padëtá prilygintinà

dominuojanèiai – t.y. tokià ekonominës galios padëtá, kuri suteikia jam

galià elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentø, klientø ir, ga-

liausiai, vartotojø54 . Kaip matyti, didelë átaka rinkoje nebëra tiesiogiai

siejama su rinkos dalimi. Taèiau visgi rinkos dalis daþnai naudojama kaip

átakos rinkoje indikatorius. Paprastai laikoma, kad ûkio subjektai, kuriø

52 Komisijos Rinkos tyrimo ir didelës átakos nustatymo gairës pagal Bendrijos elektroniniøryðiø tinklø ir paslaugø reguliavimo sistemà, OL C 165, 2002 07 11, p. 6.

53 Ibid.54 Elektroniniø ryðiø ástatymo 15 straipsnio 1 dalis.

73)

rinkos dalis yra nedidesnë kaip 25 proc. greièiausiai neuþima (bent jau

vieni) dominuojanèios padëties rinkoje. Europos Komisija paprastai pra-

deda analizuoti, ar ûkio subjektas vienas uþima dominuojanèià padëtá,

kai jo rinkos dalis yra didesnë nei 40 proc. (taèiau tai nereiðkia, kad ma-

þesnæ rinkos dalá uþimantis subjektas negali bûti pripaþintas dominuo-

janèiu). Pagal nusistovëjusià praktikà, labai didelës rinkos dalys (daugiau

nei 50 proc.) paèios savaime, iðskyrus iðimtines aplinkybes, rodo domi-

nuojanèios padëties buvimà55.

3) Specifiniø ápareigojimø nustatymas, pakeitimas ar panaikinamas. Nusta-

èius, kad ûkio subjektas neturi didelës átakos rinkoje, jam negali bûti

nustatomi ápareigojimai, o jei jau buvo nustatyti – turi bûti panaikinti56 .

Nustaèius, kad ûkio subjektas turi didelæ átakà rinkoje, jis turi vykdyti

bent vienà specifiná ápareigojimà57 . Galimi nustatyti ápareigojimai gali bûti

skirstomi á didmeninius (nustatomos elektroniniø ryðiø veikla besiverèianèiø

ûkio subjektø naudai) ir maþmeninius (nustatomus galutiniø paslaugø

gavëjø naudai) ápareigojimus. Jie taip pat gali bûti skirstomi á parenka-

mus, privalomai taikomus ir papildomus ápareigojimus. Didmeniniai ápa-

reigojimai paprastai yra susijæ su vadinamosios prieigos suteikimu kitiems

ûkio subjektams. Prieiga apibrëþiama kaip elektroniniø ryðiø infrastruk-

tûros, tinklø ir (arba) paslaugø kitam ûkio subjektui suteikimas elektroni-

niø ryðiø paslaugoms teikti58 . Prieigos samprata apima ir tinklø sujungi-

mà – t.y., fizinis arba loginis vieðøjø ryðiø tinklø, naudojamø to paties ar

55 Komisijos Rinkos tyrimo ir didelës átakos nustatymo gairës pagal Bendrijos elektroniniøryðiø tinklø ir paslaugø reguliavimo sistemà, OL C 165, 2002 07 11, p. 6.

56 Elektroniniø ryðiø ástatymo 17 straipsnio 7 dalis.57 Komisijos Rinkos tyrimo ir didelës átakos nustatymo gairës pagal Bendrijos elektroniniø

ryðiø tinklø ir paslaugø reguliavimo sistemà, OL C 165, 2002 07 11, p. 6.58 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 34 dalis.



kito ûkio subjekto, sujungimas, kad vieno ûkio subjekto elektroniniø ry-

ðiø paslaugø gavëjai galëtø naudotis tarpusavio ryðiu ir (ar) ryðiu su kito

ûkio subjekto paslaugø gavëjais arba ûkio subjekto paslaugomis59 .

Galimi nustatyti ápareigojimai yra ðie:

a) parenkami ápareigojimai – t.y. ápareigojimai, parenkami pagal nustatytas

konkurencijos problemas, ir nustatomi, kai jie pagrástai ir proporcingai

gali iðspræsti ðias problemas60:

1. skaidrumo ápareigojimas61 - didmeninis ápareigojimas, kuriuo ûkio sub-

jektas ápareigojamas vieðai skelbti su prieiga susijusios nustatytos apim-

ties informacijà. Pagal ðá ápareigojimà gali bûti reikalaujama skelbti stan-

dartiná pasiûlymà suteikti prieigà – t.y. sàlygas, kuriomis ûkio subjektas

suteiktø prieigà bet kuriam ûkio subjektui, kuris kreipsis;

2. nediskriminavimo ápareigojimas62 - didmeninis ápareigojimas, reikalau-

jantis nediskriminuoti kitø ûkio subjektø ir taikyti tas paèias paslaugø ir

informacijos teikimo sàlygas visiems ûkio subjektams, taip pat ir lyginant

su paties ûkio subjekto turima informacija ir sàlygomis, kuriomis naudo-

jasi pats;

3. apskaitos atskyrimo ápareigojimas63 - didmeninis ápareigojimas, reikalau-

jantis atskirai tvarkyti pajamø ir sànaudø apskaità. Ðis ápareigojimas pa-

deda ágyvendinti kainø grindimo sànaudomis ápareigojimà bei skaidru-

mo ápareigojimà ir leidþia aiðkiai apskaitoje atskirti reguliuojamø paslau-

gø pajamas ir sànaudas;

59 Ibid. 3 straipsnio 60 dalis.60 Ibid. 17 straipsnio 6 dalis.61 Ibid. 18 straipsnis.62 Ibid. 19 straipsnis.63 Ibid. 20 straipsnis.

75)

4. ápareigojimas suteikti prieigà64 - didmeninis ápareigojimas, reikalaujantis

suteikti konkreèià prieigà ûkio subjektams (pavyzdþiui, sujungti tinklus,

leisti konkurentui naudotis vietine linija (linija tarp paskutinës stoties ir

abonento), suteikti nacionalinio tarptinklinio ryðio (angl. roaming) pa-

slaugas);

5. kainø kontrolës ir sànaudø apskaitos ápareigojimai65 - didmeniniai áparei-

gojimai, kuriais siekiama uþkirsti kelià ûkio subjektui taikyti pernelyg di-

deles kainas arba naudoti kainø spaudimà (kainø spaudimu vadinama

strategija, kai pernelyg maþas (ar net neigiamas) skirtumas tarp maþme-

niniø ir didmeniniø kainø neleidþia konkurentams naudojant ápareigoto

operatoriaus didmenines paslaugas konkuruoti su ðiuo operatoriumi tei-

kiant paslaugas galutiniams paslaugø gavëjams). Kainos gali bûti kon-

troliuojamos ávairiais metodais – orientuojant jas á kainas taikomas paly-

ginamose rinkose (angl. benchmark), naudojant kainø kepurës metodà

(kai nustatomas tam tikro paslaugø krepðelio kainø leistinos kitimo ribos

einant laikui) ir kitos priemonës, áskaitant ir grieþèiausià – kainø grindimà

sànaudomis. Pastaruoju tikslu gali bûti naudojama ávairi Ryðiø reguliavi-

mo tarnybos nustatyta sànaudø bazë (istorinës sànaudos (t.y. kokios re-

aliai buvo patirtos sànaudos) arba einamosios (dabartinës) sànaudos (t.y.

kokios sànaudos bûtø analogiðku atveju patiriamos nagrinëjimo metu)),

o taip pat ávairûs metodai – visiðkai paskirstytø sànaudø metodas (angl.

Fully Distributed Costs (FDC)), numatomø ilgo laikotarpio vidutiniø padi-

dëjusiø sànaudø metodas (angl, Forward Looking Long Run Average Inc-

remental Costs (FL-LRAIC)), kiti metodai (áskaitant minëtø metodø ávai-

rias modifikacijas);

64 Ibid. 21 ir 22 straipsnis.65 Ibid. 23 straipsnis.



6. ápareigojimai, susijæ su paslaugø teikimu galutiniams gavëjams66 - tai

platus maþmeniniø ápareigojimø spektras, apimantis ávairias reguliavimo

galimybes (áskaitant kainø reguliavimà). Taèiau ðie ápareigojimai gali bûti

taikomi tik kaip „paskutinë priemonë” – kada jokie kiti ápareigojimai

nëra pakankami spræsti nustatytoms problemoms.

b) privalomai taikomi ápareigojimai – ápareigojimai, kurie privalomai taiko-

mi ûkio subjektams, turintiems didelæ átakà atitinkamoje Elektroniniø ry-

ðiø ástatymo nustatytoje rinkoje ar atitinkantiems kitas nustatytas sàlygas

– tai:

1. specialûs didmeniniai ápareigojimai, susijæ su kabelinës televizijos tinklø

valdymo atskyrimu nuo vieðøjø ryðiø tinklø ir vieðøjø elektroniniø ryðiø

paslaugø teikimo (ðiuo metu Lietuvoje praktiðkai netaikytini)67 , bei ápa-

reigojimai, taikytini ûkio subjektams, kurie ne tik teikia vieðøjø ryðiø tin-

klus ir (ar) vieðàsias elektroniniø ryðiø paslaugas, bet ir turi specialias ar

iðimtines teises kitose ûkio srityse68 ;

2. ápareigojimas suteikti galimybæ pasirinkti vieðøjø telefono ryðio paslaugø

teikëjà, privalomai taikomas ûkio subjektams, turintiems didelæ átakà pri-

sijungiant prie vieðojo telefono ryðio tinklo ir já naudojant fiksuotoje vie-

toje69. Nors ðis ápareigojimas teoriðkai daþniausiai priskiriamas prie maþ-

meniniø, taèiau turi ir didmeninio pobûdþio elementø (kadangi ápareigo-

tasis operatorius privalo sudaryti galimybæ savo konkurentams teikti ati-

tinkamai pasirenkamas paslaugas ápareigotojo operatoriaus abonentams).

Plaèiau paslaugø teikëjo pasirinkimo bûdai bus aptarti ðio skyriaus daly-

je, skirtoje galutiniø paslaugø gavëjø teisëms;

66 Ibid. 32 straipsnis.67 Ibid. 26 straipsnio 1 dalis.68 Ibid. 26 straipsnio 2 dalis.69 Ibid. 33 straipsnis.

77)

3. ápareigojimas (priskiriamas maþmeniniams) teikti Ryðiø reguliavimo tar-

nybos nustatytø rûðiø skirtàsias linijas ðios institucijos nustatytomis sàly-

gomis70 . Skirtoji linija vadinama nekomutuojama elektroniniø ryðiø lini-

ja, jungianti elektroniniø ryðiø tinklo galinius taðkus71 - pralaidumas tarp

dviejø ið anksto nustatytø taðkø. Ðis ápareigojimas privalomai taikomas

ûkio subjektams, turintiems didelæ átakà skirtøjø linijø rinkoje. Skirtøjø

linijø sàraðà ir jø teikimo sàlygas nustato Ryðiø reguliavimo tarnybos pa-

tvirtintos taisyklës72 . Ðios taisyklës nustato privalomumà teikti ávairias skir-

tàsias linijas – ir analogines (dvilaides bei keturlaides), ir skaitmenines (64

kb/s ir 2 Mb/s). Taèiau svarbu, kad privaloma teikti bûtent tas linijas,

kuriø rinkoje ûkio subjektas pripaþintas turinèiu didelæ átakà.

c) papildomas ápareigojimas – t.y. ápareigojimas privalomai taikomas, jei yra

nustatytas kitas ápareigojimas. Toká vienintelá ápareigojimà nustato Elek-

troniniø ryðiø ástatymo 18 straipsnio 5 dalis – tai didmeninis ápareigoji-

mas skelbti standartiná pasiûlymà suteikti atsietà prieigà prie vietinës me-

talinës vytos poros linijos. Ðis ápareigojimas taikomas operatoriui, áparei-

gotam suteikti tokià prieigà. Tokios prieigos suteikimas ágalina monopo-

linio operatoriaus konkurentus nutiesti savo tinklà tik iki monopoliniam

operatoriui priklausanèiø arèiausiai abonentø esanèiø stoèiø, o nuo jø

teikti paslaugas, pasinaudojant monopolinio operatoriaus vietinëmis li-

nijomis (dar vadinama „paskutine mylia”).

70 Ibid. 35 straipsnis.71 Ibid. 3 straipsnio 49 dalis.72 Lietuvos Respublikos ryðiø reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodþio 10 d.

ásakymas Nr. 1V-645 „Dël Skirtøjø linijø paslaugø teikimo taisykliø patvirtinimo” //Valstybës þinios, 2004, Nr. 181-6729.



Nors ðios knygos rengimo spaudai metu dar joks ûkio subjektas nebuvo

pripaþintas turinèiu didele átakà rinkoje pagal Elektroniniø ryðiø ástatymà,

taèiau svarbu atkreipti dëmesá, kad ðio ástatymo 79 straipsnio 2 dalis numa-

to ápareigojimø, nustatytø pagal Telekomunikacijø ástatymà tæstinumà, kol

jie nebus panaikinti ar pakeisti iðtyrus rinkas pagal naujàjá ástatymà. Ðiame

kontekste paþymëtina, kad 2003 m. sausio 1 d. ásigaliojusio ir iki 2004 m.

geguþës 1 d. galiojusio Telekomunikacijø ástatymo pagrindu ápareigojimai

buvo nustatyti AB „Lietuvos telekomas” kartu su susijusiais juridiniais asme-

nimis (dukterinëmis ámonëmis), kaip ûkio subjektui turinèiam didelæ átakà

vieðojo fiksuoto telefono ryðio paslaugø ir tinklø rinkoje73 , skirtøjø linijø pa-

slaugø rinkoje74 bei nacionalinëje tinklø sujungimo rinkoje75 , o taip buvo

pripaþintas nustatytuoju vietinës linijos operatoriumi76 . Atsiþvelgiant á tai,

AB „Lietuvos telekomas” kartu su dukterinëmis ámonëmis privalo vykdyti

didmeninius skaidrumo, nediskriminavimo, apskaitos atskyrimo ápareigoji-

mus, ápareigojimà grásti kainas sànaudomis, ápareigojimà suteikti prieigà bei

nustatytomis sàlygomis sujungti telekomunikacijø tinklus, o tai pat maþme-

ninius ápareigojimus, susijusius su kainø orientavimu á sànaudas, draudimu

nepagrástai sieti paslaugas, pareiga taikyti nediskriminacinius tarifus, parei-

73 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m.gruodþio 5 d. ásakymas Nr. 170 „Dël didelæ átakà vieðojo fiksuoto telefono ryðio paslaugøir tinklø rinkoje turinèiø ûkio subjektø” // Informaciniai praneðimai, 2002, Nr. 97-518;2003, Nr. 1-11.

74 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.sausio 7 d. ásakymas Nr. 3 „Dël didelæ átakà skirtøjø linijø paslaugø rinkoje turinèiø ûkiosubjektø” // Informaciniai praneðimai, 2003, Nr. 3-27.

75 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.sausio 7 d. ásakymas Nr. 2 „Dël didelæ átakà nacionalinëje tinklø sujungimo rinkojeturinèiø ûkio subjektø” // Informaciniai praneðimai, 2003, Nr. 3-26.

76 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m.gruodþio 5 d. ásakymas Nr. 171 „Dël nustatyto vietinës linijos operatoriaus“//Informaciniai praneðimai, 2002, Nr. 94-497; 2003, Nr. 1-12.

79)

ga uþtikrinti abonentø teisæ naudotis bet kurio vieðøjø telefono ryðio pa-

slaugø teikëjo teikiamomis telefono ryðio paslaugomis, pareiga teikti skirtà-

sias linijas, pareiga teikti prieigà prie vietinës linijos ir kiti ápareigojimai.

Svarbus konkurencijos reguliavimo uþtikrinimas yra ginèø sprendimø tarp

ûkio subjektø procedûros reguliavimas. Pagal Elektroniniø ryðiø ástatymo 28

straipsná, kilus ginèui dël Elektroniniø ryðiø ástatymo reguliuojamø santykiø,

ûkio subjektai pirmiausia privalo kreiptis á Ryðiø reguliavimo tarnybà, kuri

sprendþia tokius ginèus ir priima privalomus sprendimus. Taip pat Ryðiø re-

guliavimo tarnyba gali tarpininkauti tarp ûkio subjektø ar juos taikinti77 .

Universaliosios paslaugos

Kaip jau buvo minëta ðio skyriaus pradþioje, vienas pagrindiniø specifinio

elektroniniø ryðiø sektoriaus reguliavimo tikslø – universaliøjø paslaugø tei-

kimo uþtikrinimas. Ðio reguliavimo paskirtis – garantuoti, kad sektoriaus li-

beralizavimas nepaneigtø ir neribotø galimybiø vartotojams naudotis priei-

namomis paslaugomis. Universaliosios paslaugos apibrëþiamos kaip nusta-

tytos kokybës elektroniniø ryðiø paslaugø minimumas, kuris, nepaisant ge-

ografinës vietos, uþ prieinamà kainà turi bûti teikiamas visiems tokias pa-

slaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugø gavëjams78 . Europos

Sàjungoje79 , o taip pat ir Lietuvoje privaloma uþtikrinti ðiø universaliøjø pa-

slaugø prieinamumà80 :

77 Elektroniniø ryðiø ástatymo 28 straipsnio 23 dalis.78 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 62 dalis.79 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dël universaliøjø

paslaugø ir paslaugø gavëjø teisiø, susijusiø su elektroniniø ryðiø tinklais ir paslaugomis(Universaliøjø paslaugø direktyva), OL L 108, 2002 04 24, p. 51.

80 Elektroniniø ryðiø ástatymo 29 straipsnio 1 dalis.



1) vieðøjø telefono ryðio paslaugø fiksuotoje vietoje, áskaitant ir prisijungi-

mà prie vieðojo ryðiø tinklo fiksuotoje vietoje. Tokios paslaugos turi suda-

ryti galimybæ galutiniams paslaugø gavëjams inicijuoti ir priimti vietinius,

nacionalinius ir tarptautinius skambuèius, siøsti faksimiles, o taip pat tu-

rëti galimybæ naudotis duomenø perdavimo ryðiu greitaveika, kuri yra

pakankama, kad bûtø galima funkcionaliai naudotis Internetu, atsiþvel-

giant á vyraujanèias technologijas, naudojamas daugumos abonentø ir

technines galimybes81 ;

2) taksofonu teikiamø vieðøjø telefono ryðio paslaugø – t.y. turi bûti uþtik-

rintas pakankamas taksofonø tinklas;

3) informacijos teikimo apie vieðøjø telefono ryðio paslaugø abonentus. In-

formacija turi bûti teikiama leidþiant abonentø þinynus, o tai pat ir uþtik-

rinant informacijos telefonu tarnybos veikimà;

4) galimybiø neágaliesiems paslaugø gavëjams naudotis elektroniniø ryðiø

paslaugomis sudarymu.

Ádomu, kad Europos Komisija 2005 metais numato ávertinti, ar universa-

liøjø paslaugø apimtis neturëtø bûti perþiûrëta.

Jeigu universaliøjø paslaugø teikimas bûtø nuostolingas, nuostoliai gali

bûti paprastai kompensuojami vieðøjø telefono ryðio teikëjø lëðomis. Paprastai

tai daroma steigiant, vadinamàjá, universaliøjø paslaugø fondà ir ápareigo-

jant visus subjektus á já mokëti ámokas, o vëliau skiriant ðio fondo lëðas tiks-

lingai kompensuoti paslaugø teikimo nuostolius. Lietuvoje kol kas tokiu bû-

du nuostoliai dar nebuvo kompensuoti.

81 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dël universaliøjøpaslaugø ir paslaugø gavëjø teisiø, susijusiø su elektroniniø ryðiø tinklais ir paslaugomis(Universaliøjø paslaugø direktyva), OL L 108, 2002 04 24, p. 51. 4 straipsnio 2 dalis.

81)

Atkreiptinas dëmesys, kad vienintelis paskirtas teikti universaliàsias pa-

slaugas yra AB „Lietuvos telekomas”82 (kartu su dukterinëmis ámonëmis).

Galutiniø paslaugø gavëjø teisës

Aptarus ávairius aspektus, kaip uþtikrinti naudà galutiniams paslaugø ga-

vëjams, áskaitant vartotojus, elektroniniø ryðiø sektoriuje per konkurencijos

ðiame sektoriuje uþtikrinimà, svarbu aptarti ir pagrindines tiesiogiai ðiems

paslaugø gavëjams priklausanèias teises bei jø teisiø gynimo bûdus.

Iðskirtinos tokios pagrindinës galutiniø paslaugø gavëjø teisës:

1) teisë nemokamai skambinti pagalbos tarnyboms83 (pagrindinës – polici-

ja, prieðgaisrinës gelbëjimo pajëgos bei greitosios medicinos pagalbos

tarnyba84 ). Ðiuo metu kuriamas Bendrasis pagalbos centras, kuris uþtik-

rins vieningà atsakymà á pagalbos skambuèius ir reagavimà á pagalbos

praðymus85 telefono ryðio numeriu 11286 , kuris yra vieningas visoje Eu-

ropos Sàjungoje87 . Taèiau, kol toks centras taps pilnai funkcionalus ir kol

visi gyventojai bus pakankamai informuoti apie atitinkamà bûdà skam-

binti pagalbos tarnyboms, laikinai pagalbos tarnybos skambinama ir ki-

82 Universaliøjø telekomunikacijø paslaugø teikimo taisyklës, patvirtintos LietuvosRespublikos Vyriausybës 2003 m. birþelio 3 d. nutarimu Nr. 699 // Valstybës þinios, 2003,Nr. 55-2439, 13 punktas.

83 Elektroniniø ryðiø ástatymo 34 straipsnio 8 dalis.84 Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro ástatymas // Valstybës þinios, 2004,

Nr. 90-3306, 2 straipsnio 6 dalis.85 Ibid. 9 straipsnio 1 dalis.86 Ibid. 2 straipsnio 1 dalis.87 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dël universaliøjø

paslaugø ir paslaugø gavëjø teisiø, susijusiø su elektroniniø ryðiø tinklais ir paslaugomis(Universaliøjø paslaugø direktyva), OL L 108, 2002 04 24, p. 51. 26 straipsnis.



tais telefonais: 01 (fiksuotame tinkle) ir 101 arba 011 (judriajame tinkle)

– prieðgaisrinei gelbëjimo tarnybai; 02 (fiksuotame tinkle) ir 102 arba

022 (judriajame tinkle) – policijai; 03 (fiksuotame tinkle) ir 103 arba 033

(judriajame tinkle) – greitosios medicinos pagalbos tarnybai88 ;

2) teisë pasirinkti kità vieðøjø telefono ryðio paslaugø teikëjà, naudojantis

monopolininko (ðiuo metu – AB „Lietuvos telekomas”) tinklu89 . Skiriami

du tokio pasirinkimo bûdai – individualus ir iðankstinis90 . Individualus

pasirinkimas (angl. carrier selection) reiðkia, kad kito teikëjo paslaugomis

naudojamasi surenkant specialø atitinkamam paslaugø teikëjui Ryðiø re-

guliavimo tarnybos skirtà keturþenklá kodà, kurio formatas 10xx (nors

paprastai paslaugø teikëjai visgi leidþia naudotis surinkus atitinkamà nu-

merá teikiamomis paslaugomis tik sudarius iðankstinæ sutartá). 2004 m.

pabaigoje 25 paslaugø teikëjai turëjo galimybæ teikti paslaugas AB „Lie-

tuvos telekomas” klientams aptartu bûdu. Ið viso buvo paskirta 27 seri-

jos 10xx numeriai91. Iðankstinis pasirinkimas (angl. carrier preselection)

reiðkia, kad abonentas naudojasi kito paslaugø teikëjo teikiamomis pa-

slaugomis nerinkdamas jokio papildomo kodo ir neatlikdamas jokios ki-

tos papildomos procedûros - tiesiog jis sudaro iðankstinæ sutartá, o po to

visi jo skambuèiai ar tam tikra jø kategorija (pvz., tik tarptautiniai ar tik

nacionaliniai skambuèiai) siunèiami per alternatyvø paslaugø teikëjà;

88 Pagalbos tarnybø trumpøjø telefono ryðio numeriø naudojimo jø keitimo á bendràjápagalbos telefono numerá 112 laikotarpiu tvarkos apraðas, patvirtintas LietuvosRespublikos Vyriausybës 2004 m. lapkrièio 17 d. nutarimu Nr. 1457 // Valstybës þinios,2004, Nr. 168-6183, 2 punktas.

89 Elektroniniø ryðiø ástatymo 33 straipsnis.90 Abonento teisës naudotis bet kurio vieðøjø telefono ryðio paslaugø teikëjo teikiamomis

telefono ryðio paslaugomis uþtikrinimo tvarka, patvirtinta Ryðiø reguliavimo tarnybos prieLietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m. gruodþio 20 d. ásakymu Nr. 188 //Valstybës þinios, 2002, Nr. 125-5696.

91 RRT informacija.

83)

3) teisë iðlaikyti abonentiná numerá, keièiant vieðøjø telefono ryðio paslaugø

teikëjà ar paslaugø teikimo vietà bei bûdà92 (angl. number portability).

Teisæ iðlaikyti abonentiná numerá, keièiant vieðøjø telefono ryðio paslaugø

teikëjà, abonentai turi, jei keièia vienà fiksuoto ryðio teikëjà á kità arba

vienà judriojo ryðio paslaugø teikëjà á kità93 . Kadangi numerio iðlaikymas

keièiant teikëjà iki 2004 m. liepos 1 d. uþtikrinamas tiesioginio skambu-

èio peradresavimo bûdu94 , tai iki ðios datos yra ribotos galimybës iðlaiky-

tu (perkeltu ið vieno teikëjo tinklo á kità) numeriu gauti SMS bei MMS

þinutes (taèiau balso telefonija galima tinkamai naudotis). Ðie trûkumai

bus paðalinti 2004 m. liepos 1 d. galutinai ádiegus centrinës abonentiniø

numeriø administravimo duomenø bazës modelá. Nepaisant minëtø trû-

kumø, per pirmuosius numerio iðlaikymo galimybës egzistavimo metus

(iki 2004 m. gruodþio 31 d.) ðia paslauga pasinaudojo beveik 20000

abonentø95 ;

4) teisë vieðai gauti skaidrià informacijà apie teikiamø paslaugø kainas ir

tarifus, standartines teikimo sàlygas, paslaugø kokybæ96 ;

5) teisë, kad jo pateiktus praðymus, pasiûlymus ir skundus dël elektroniniø

ryðiø paslaugø teikëjo teikiamø ar numatomø teikti elektroniniø ryðiø

paslaugø pastarasis iðnagrinëtø ir atsakytø per vienà mënesá nuo jo gavi-

mo dienos97 ;

92 Elektroniniø ryðiø ástatymo 34 straipsnio 9 dalis.93 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2003 m.

spalio 16 d. ásakymas Nr. 1V-129 „Dël abonento teisës iðlaikyti abonentiná numerá,keièiant telefono ryðio paslaugø teikëjà ar paslaugø teikimo vietà bei bûdà, uþtikrinimosàlygø patvirtinimo“ // Valstybës Þinios, 2003, Nr. 100-4528, sàlygø 5 ir 6 punktai.

94 Ibid. Ásakymo 2.4.1 punktas.95 RRT informacija.96 Elektroniniø ryðiø ástatymo 34 straipsnio 2 dalis.97 Elektroniniø ryðiø ástatymo 34 straipsnio 4 dalis.



6) teisë gauti paslaugø teikëjo pagalbos paslaugas (telefonu 117 (klientø

aptarnavimas) bei 119 (gedimø registravimas)98) ið vieðøjø telefono ryðio

paslaugø teikëjø, suteikianèiø prisijungimà prie vieðojo telefono ryðio tin-

klo99 ;

7) teisë pasirinkti vieðojo telefono ryðio paslaugø mokëjimo planà, kuriam

paslaugø apmokestinimas bûtø vykdomas naudojant sekundinæ apskai-

tà, iðskyrus tuos atvejus, kai duomenø perdavimo apskaita vykdoma pa-

gal perduotø duomenø kieká100 . Ði teisë ásigalioja nuo 2006 m. sausio

1 d.101 ;

8) teisë kreiptis á Ryðiø reguliavimo tarnybà, kad bûtø iðnagrinëtas ginèas su

elektroniniø ryðiø paslaugø teikëju ir priimtas privalomas sprendimas102 .

Skundo pateikimo ir ginèo nagrinëjimo procedûrà detaliai reglamentuo-

ja Ryðiø reguliavimo tarnybos patvirtintos taisyklës103. Svarbi ástatymo nuo-

stata, kad jei galutinis paslaugø gavëjas, dël praðymo dalyko prieð tai

nesikreipæs á elektroniniø ryðiø paslaugø teikëjà, kreipiasi á Ryðiø regulia-

vimo tarnybà, ði imasi priemoniø ðalis sutaikyti. Ryðiø reguliavimo tarny-

ba nenagrinëja ginèo, jei paslaugø teikëjas per nustatytà terminà pasiûlo

taikø ginèo sprendimo bûdà ir galutinis paslaugø gavëjas su juo sutinka

arba per nustatytà terminà nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginèo spren-

98 Telefono ryðio numeriø skyrimo ir naudojimo taisyklës, patvirtintos Ryðiø reguliavimotarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m. gruodþio 20 d.ásakymu Nr. 198 // Valstybës þinios, 2002, Nr. 125-5705, 37 ir 39 punktai.

99 Elektroniniø ryðiø ástatymo 34 straipsnio 6 dalis.100 Elektroniniø ryðiø ástatymo 34 straipsnio 10 dalis.101 Elektroniniø ryðiø ástatymo 79 straipsnio 9 dalis.102 Elektroniniø ryðiø ástatymo 36 straipsnis.103 Ryðiø reguliavimo tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodþio 20 d. ásakymu Nr. 192

patvirtintos Telekomunikacijø paslaugø teikëjø ir gavëjø, áskaitant vartotojus, ginèøsprendimo tvarkos // Valstybës þinios, 2002, Nr. 125-5699.

85)

dimo bûdu. Praktika rodo, kad paslaugø gavëjø teisës ginamos pakan-

kamai efektyviai – per 2004 metus tarnyba gavo 228 elektroniniø ryðiø

paslaugø gavëjø skundus dël paslaugø kokybës, apskaitos uþ paslaugas,

tarifø ir tarifø keitimo, mokëjimo planø, interneto paslaugø apskaitos

netikslumo. Paslaugø gavëjø naudai iðspræsti 153 skundai, kompensuo-

ta net 44 tûkst. litø, ið jø 16,2 tûkst. litø kompensuota paslaugø gavëjø

gera valia (t.y., pasiûlius taikø ginèo sprendimo bûdà).

Elektroniniø ryðiø árenginiai ir elektromagnetinissuderinamumas

Elektroniniø ryðiø ástatymas taip pat reglamentuoja radijo ryðio árenginiø

(t.y. árenginiø ar jø atitinkamø daliø, leidþianèiø palaikyti ryðá siunèiant ir (ar)

priimant radijo bangas naudojant radijo ryðiui skirtà spektro dalá104), teleko-

munikaciniø galiniø árenginiø (t.y. leidþianèiø palaikyti ryðá árenginiø ar jø ati-

tinkamø daliø, skirtø tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonëmis bûti

prijungtais prie vieðøjø telekomunikacijø tinklø (t. y. tinklø, visiðkai ar ið dalies

skirtø vieðosioms telekomunikacijø paslaugoms teikti)) bei kitø elektriniø ir

(arba) elektroniniø gaminiø bei árangos (kitaip vadinamos aparatûra ir árengi-

niais), turinèios elektriniø ir (ar) elektroniniø sudedamøjø daliø teikimà á rinkà

ir naudojimà, siekiant uþtikrinti laisvà ðiø árenginiø judëjimà Europos Sàjungos

vidaus rinkoje. Pagrindiniai reikalavimai tokiems árenginiams yra ðie105 :

104 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 37 dalis.105 Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. spalio 14 d.

direktoriaus ásakymas Nr. 138 „Dël Radijo ryðio árenginiø ir telekomunikacijø galiniøárenginiø techninio reglamento patvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2002, Nr. 104-4683;Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 m.geguþës 30 d. ásakymas Nr. 184/183 „Dël Elektromagnetinio suderinamumo techninioreglamento patvirtinimo“ // Valstybës þinios, 2001, Nr. 47-1637.



1) Árenginiai turi atitikti esminius reikalavimus (tai esminis vadinamøjø nau-

jojo poþiûrio Europos Sàjungos teisës aktø (ir juos perkelianèios naciona-

linës teisës) poþymis – pereinama nuo visaapimanèio harmonizavimo prie

esminiø reikalavimø nustatymo, o detalizavimo palikimo standartizaci-

jai). Radijo ryðio árenginiai ir telekomunikacijø galiniai árenginiai turi ati-

tikti ðiuos pagrindinius esminius reikalavimus106 :

a) naudotojo ir bet kurio kito asmens sveikatos apsauga ir sauga;

b) reikalavimai elektromagnetiniam suderinamumui, atitinkantys aparatû-

rai ir árenginiams keliamus reikalavimus, aptartus toliau;

c) radijo ryðio árenginiai turi bûti sukonstruoti taip, kad jie efektyviai naudo-

tø daþniø spektrà, skirtà antþeminiams ir (arba) kosminiams ir palydovi-

niams ryðiams, ir orbitinius iðteklius bei bûtø iðvengta þalingøjø trikdþiø

(t.y. radijo trikdþiø, kelianèiø grësmæ radijo navigaciniø tarnybø ar bet

kuriø kitø saugumo tarnybø funkcionavimui ar labai bloginanèiø, truk-

danèiø ar nuolat pertraukianèiø teisëtai veikiantá radijo ryðá).

Esminiai reikalavimai kitai aparatûrai ir árenginiams yra ðie107 :

a) aparatûros bei árenginiø sukeliami elektromagnetiniai trikdþiai, nevirðytø

leistino lygio, kuriam esant radijo ryðio, telekomunikacijø ir kita aparatû-

ra netrukdomai veiktø pagal paskirtá;

b) aparatûra bei árenginiai turëtø reikiamà vidiná atsparumà elektromagne-

tiniams trikdþiams, garantuojantá jos veikimà pagal paskirtá numatytoje

eksploatuoti aplinkoje.

2) Tinkamai ávertinta árenginiø atitiktis esminiams reikalavimams (nemaþai

atveju tai daro pats gamintojas) ir ji turi tinkamà atitikties deklaracijà;

106 Radijo ryðio árenginiø ir telekomunikacijø galiniø árenginiø techninio reglamento 10 punktas.107 Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento 16 punktas.

87)

3) Árenginiai tinkamai paþymëti CE þymeniu (kai kuriais atvejais su papildo-

mais rekvizitais);

4) Prie árenginiø yra pridëtos naudojimo instrukcijos lietuviø kalba.

Siekdama uþtikrinti tinkamà ávairiø aptartø árenginiø veikimà (uþtikrinant,

kad jie veikdami nekliudytø vieni kitiems), o taip pat uþtikrinti galimybæ veiks-

mingai ir pagal paskirtá naudoti radijo daþnius, Ryðiø reguliavimo tarnyba

atlieka radijo stebësenà (t.y., radijo bangø aplinkos parametrø kontrolæ108 ),

o taip pat uþtikrina radijo trukdþiø paðalinimà. Radijo trukdþiai (aparatûros

ir árenginio, radijo ryðio ar sistemos veikimo blogëjimas dël elektromagneti-

nës prigimties reiðkiniø (tokiø kaip elektromagnetinis triukðmas, nepagei-

daujamas signalas arba pokytis paèioje sklidimo terpëje), veikianèiø radijo

bangø diapazone, poveikio109 ), trukdo tinkamai priimti eterinæ ir kabelinæ

televizijà (2004 metais tai buvo daugiau nei pusës skundø prieþastis110 ), nau-

doti radijo ryðá, radiofonijà, kompiuteriná ir laidiná ryðá ir pan. Trukdþius daþ-

nai sukelia prastos kokybës televizijos programø priëmimo antenos su in-

tegruotais stiprintuvais, automobiliniø signalizacijø judesio davikliai, vieti-

niai radijo ryðio tinklai (RLAN), netvarkingi elektriniai buitiniai prietaisai111 .

Trukdþius paðalinti privalo juos sukëlusios aparatûros ar árenginio savininkas

arba naudotojas112 . Praðymø paðalinti radijo trukdþius pateikimo reikalavi-

mus, radijo trukdþiø tyrimo ir paðalinimo procedûrà apibrëþia Ryðiø regulia-

vimo tarnybos patvirtinta Radijo trukdþiø nustatymo ir paðalinimo tvarka113 .

108 Elektroniniø ryðiø ástatymo 3 straipsnio 41 dalis.109 Ibid. 3 straipsnio 7, 43 ir 44 dalys.110 RRT informacija.111 RRT informacija112 Elektroniniø ryðiø ástatymo 47 straipsnis.113 Radijo trukdþiø nustatymo ir paðalinimo tvarka, patvirtinta Ryðiø reguliavimo tarnybos

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2002 m. vasario 28 d. ásakymu Nr. 27// Valstybës þinios, 2002, Nr. 28-1029.



Svarbu, kad praðymai nustatyti radijo trukdþius gali bûti pateikiami ne tik

raðtu114 , bet ir þodþiu vieningu nemokamu telefonu 8 800 20030115 .

Privatumo apsauga

Elektroniniø ryðiø naudojimui tampant vis svarbesne gyvenimo dalimi,

vis aktualesne tampa informacijos, perduodamos elektroniniø ryðiø tinklais,

o taip pat susijusios su naudojimusi elektroniniø ryðiø paslaugomis (ypaè

informacijos apie asmens privatø gyvenimà) apsauga. Dël ðios prieþasties

Europos Sàjungos teisëje ðiems tikslams yra skirta speciali direktyva116, o Lie-

tuvoje tai reglamentuoja atskiras Elektroniniø ryðiø ástatymo skirsnis. Atkreip-

tinas dëmesys, kad prieðingai nei didþiosios Elektroniniø ryðiø ástatymo da-

lies, kurios prieþiûra patikëta Ryðiø reguliavimo tarnybai, privatumo apsau-

gai skirto devintojo skirsnio prieþiûra yra pavesta Valstybinei duomenø ap-

saugos inspekcijai.

Privatumo apsauga reglamentuojama ðiais pagrindiniais aspektais:

1) Paslaugø teikëjø pareiga ágyvendinti tinkamas technines ir organizacines

priemones savo teikiamø paslaugø ir (ar) tinklø saugumui uþtikrinti bei

informuoti abonentus apie galimas grësmes117;

2) Draudimas atskleisti elektroniniø ryðiø tinklais perduodamos informaci-

jos turiná ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sàlygas suþinoti

tokià informacijà ir (ar) susijusius srauto duomenis. Draudimas naudoti

114 Ibid. 5 punktas.115 Ibid. 6 punktas.116 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dël asmens

duomenø tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroniniø ryðiø sektoriuje (Direktyva dëlprivatumo ir elektroniniø ryðiø). OL L 201, 2002 07 31, p. 37.

117 Elektroniniø ryðiø ástatymo 62 straipsnis.

89)

elektroniniø ryðiø tinklus tokiu bûdu, kad bûtø iðsaugota informacija abo-

nento ar faktinio elektroniniø ryðiø paslaugø naudotojo galiniame áren-

ginyje (pvz., vadinamøjø slapukø (angl. cookies) naudojimas) ar gautas

priëjimas prie tokios informacijos, iðskyrus jei asmuo tinkamai informuo-

jamas ir jam pasiûlyta nesutikti su tokiu asmens duomenø tvarkymu118 ;

3) Pareiga sunaikinti ar padaryti anonimiðkais nereikalingus srauto duomenis

(t.y. duomenis, tvarkomus siekiant perduoti informacijà elektroniniø ryðiø

tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai)119 – pavyzdþiui, adresato telefo-

no numeris, pokalbio trukmë ar pan.), iðskyrus bûtinus naudojamø pa-

slaugø apskaitai ir atsiskaitymui (pastarieji tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mëne-

sius nuo sàskaitos iðraðymo, iðskyrus, kai sàskaita uþginèyta arba duomenø

reikia ásiskolinimui iðieðkoti) arba abonentas sutinka su ilgesniu terminu120 ;

4) Vietos nustatymo duomenø (t.y. duomenø, nurodanèiø faktinio elektro-

niniø ryðiø paslaugø naudotojo galiniø árenginiø geografinæ buvimo vie-

tà)121 , nesudaranèiø srauto duomenø, tvarkymo apribojimai – t.y. tokie

duomenys gali bûti tvarkomi tik abonento ar faktinio elektroniniø ryðiø

paslaugø naudoto sutikimu arba juos padarius anonimiðkais122 ;

5) Reikalavimas, kad detali sàskaita uþ suteiktas elektroniniø ryðiø paslau-

gas bûtø pateikiama tik esant abonento sutikimui ar praðymui123 ;

6) Abonentø teisë nuspræsti dël jø duomenø átraukimo á spausdintus ar elek-

troninius vieðai arba per informacijos tarnybas prieinamus abonentø sà-

raðus124 ;

118 Ibid. 63 straipsnis.119 Ibid. 3 straipsnio 52 dalis.120 Ibid. 64 straipsnis.121 Ibid. 3 straipsnio 76 dalis.122 Ibid. 65 straipsnis.123 Ibid. 66 straipsnis.124 Ibid. 67 straipsnis.



7) Draudimas naudoti elektroniniø ryðiø paslaugas, áskaitant elektroninio

paðto praneðimø siuntimà, tiesioginës rinkodaros tikslu be iðankstinio

abonento sutikimo, taip pat siøsti elektroninio paðto praneðimus slepiant

siuntëjo tapatybæ arba nenurodant galiojanèio adreso, kuriuo gavëjas

galëtø pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimà125. Toks regu-

liavimas átvirtina vadinamàjá „opt-in” nepageidaujamø komerciniø þinu-

èiø (angl. spam) siuntimo reguliavimo reþimà. Iðimtimi ið tokio reguliavi-

mo laikytinas Elektroniniø ryðiø ástatymo 68 straipsnio 2 dalyje apibrëþ-

tas atvejis, kai klientø teisëtai gauti elektroninio paðto kontaktiniai duo-

menys naudojami panaðiø prekiø ar paslaugø rinkodarai, jei klientas ne-

prieðtarauja dël tokio naudojimo ir jam yra sudaryta galimybë atsisakyti

atitinkamos informacijos („opt-out“ sistema)126 . Ðios nuostatos skirtos

kovoti su nepageidaujamo komercinio paðto, kuris 2004 m. Brightmail

duomenimis sudarë apie 64 proc. viso pasaulinio elektroninio paðto (au-

gimo tempus iliustruoja tai, kad 2001 m. toks elektroninis paðtas sudarë

tik apie 7 proc. viso srauto)127 ;

8) Abonento teisë uþdrausti automatiná kitø asmenø skambuèiø persiunti-

mà (angl. call-forward) á to abonento galiná árenginá128 ;

9) Skambinanèiojo ir (ar) skambutá priimanèio abonento teisë valdyti gali-

mybæ identifikuoti ryðio linijà ið kurios skambinama ir skambutá priiman-

èio abonento teisë valdyti galimybæ identifikuoti ryðio linijà á kurià skam-

binama (matyti telefono ryðio numerá)129 .

125 Ibid. 68 straipsnio 1 ir 3 dalys.126 Ibid. 68 straipsnio 2 dalis.127 Ryðiø reguliavimo tarnybos informacija. http://www.rrt.lt/index.php?363768128.

2005 m. kovo 18 d. informacija.128 Elektroniniø ryðiø ástatymo 69 straipsnis.129 Ibid. 70 straipsnis.

91)

Pabaigai

Ðiame knygos skyriuje bandyta trumpai pateikti bendrus elektroniniø ry-

ðiø sektoriaus reguliavimo pagrindus ir tokio reguliavimo prielaidas. Taèiau

ðis aptarimas negali bûti laikomas iðsamiu, nes elektroniniø ryðiø teisinis re-

guliavimas yra pakankamai detalus ir pasiþymintis itin dideliu teisës Europos

Sàjungoje suderinimo laipsniu.



VARTOTOJØ APSAUGA ELEKTRONINËJEPREKYBOJE

Zita Èeponytë

Informaciniø ir komunikacijø technologijø augimas lemia spartø elektro-

ninës prekybos vystymàsi Europoje. Vis daugiau ámoniø perkelia savo verslà

á elektroninæ erdvæ, jø veikla perþengia vienos valstybës sienas, o tai leidþia

vartotojams ið kitø ðaliø pirkti prekes bei paslaugas ,,per nuotolá”. Tuo paèiu

vartotojams labai svarbu, kad perkant „per nuotolá“, jø teisës bûtø tinkamai

apgintos. Elektroninio pardavimo-pirkimo santykiams tarp verslininko ir var-

totojo reglamentuoti ES yra sukurtas specialus mechanizmas.

Taigi, ðioje knygos dalyje paliesime elektroninæ prekybà tarp verslininko

ir vartotojo. Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymo 2 straips-

nis átvirtina, kad „vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiðkia norà pirkti, per-

ka ir naudoja prekæ ar paslaugà savo asmeniniams ar namø ûkio poreikiams”1.

Viename ið paskutiniøjø Europos Komisijos darbiniø dokumentø „Var-

totojo pasitikëjimas e-komercijoje: pamokos ið e-pasitikëjimo iniciatyvos“2

yra teigiama, kad 90 proc. e-prekybos rinkos sudaro verslas-verslui santy-

kiai, o tuo tarpu santykiai verslas-vartotojui gerokai atsilieka. 2003 metø

pabaigoje atliktas tyrimas (Eurobarometras)3 parodë, kad 83 proc. varto-

1 Lietuvos Respublikos vartotoju teisiu gynimo istatymas// Valstybes þinios, 1994,Nr. 94-1833; 2000, Nr.85-2581; 2003, Nr.54-2372; 2004, Nr.72-2496.

2 Commission staff working document. Consumer confidence in e-commerce: lessonslearned from e-confidence initiative//http://europa.eu.int/comm/consumers/cons_int/e-conf_working_doc.pdf.

3 Eurbarometer on issues related to e-commerce// http://europa.eu.int/comm/consumers/topics/btoc_ecomm.pdf.

93)

tojø nenaudoja interneto pirkimui, o 25 proc. vartotojø internetas nëra

patikimas pirkimo tarpininkas.

Ðiuo metu ES yra keliama vartotojø pasitikëjimo e-komercija problema.

Pagrindinës nepasitikëjimo prieþastys yra ávardijamos ðios: mokëjimo saugu-

mas internete, prekiø pristatymo problemos, pinigø gràþinimas, kokybës

garantijos.

Teisës aktai, reglamentuojantys verslininko ir vartotojosantykius elektroninëje prekyboje

ES vartotojø apsaugai elektroninëje prekyboje skiria didelá dëmesá. Var-

totojø teises, sudarant sutartis elektroniniu bûdu, reglamentuoja keletas ES

teisës aktø. Vienas ið pagrindiniø ES teisës aktø, reglamentuojanèiø vartoto-

jø apsaugà e-prekyboje, yra Direktyva 97/7/EB dël vartotojø teisiø apsaugos

nuotolinës prekybos sutarèiø atþvilgiu4 bei jos 2002 m.5 ir 2005 m.6 pakei-

timai. Ðios direktyvos pagrindinis tikslas – reglamentuoti nuotoliniø sutarèiø

sudarymà tarp vartotojø ir pardavëjø bei paslaugø teikëjø.

4 Directive 97/7/EC of the European Parliament and of the Council of 20 May 1997 on theprotection of consumers in respect of distance contracts, O.J. L144, 04/06/1997,p. 0019-0027.

5 Directive 2002/65/EC of the European Parliament and the Council of 23 September2002 concerning the distance marketing of consumer financial services O.J. L 271,09.10.2002, p.16-24.

6 Directive 2005/29/EC of the European Parliament and of the Council of 11 May 2005concerning unfair business-to-consumer commercial practices in the internal market andamending Council Directive 84/450/EEC, Directives 97/7/EC, 98/27/EC and 2002/65/ECof the European Parliament and of the Council and Regulation (EC) No 2006/2004 ofthe European Parliament and of the Council (“Unfair Commercial PracticesDirective”),O.J. L 149/22, 11.6.2005, p. 22 -39.

VARTOTOJØ APSAUGA ELEKTRONINËJE PREKYBOJE


Kitas ES teisës aktas, reglamentuojantis prekybà ir paslaugø teikimà nuo-

toliniu bûdu, o ypaè elektroninæ komercijà ir jos ypatumus, o tuo paèiu ir

vartotojø apsaugà, yra Direktyva 2000/31/EB dël tam tikrø informacinës vi-

suomenës paslaugø teisiniø aspektø (toliau – Elektroninës komercijos direk-

tyva)7. Pagrindinis Elektroninës komercijos direktyvos tikslas – laisvo infor-

macinës visuomenës paslaugø judëjimo tarp ES valstybiø nariø uþtikrinimas

bei informacinës visuomenës paslaugø teikëjø atsakomybës nustatymas.

Finansiniø paslaugø teikimà vartotojams ryðio priemoniø pagalba regla-

mentuoja speciali Direktyva 2002/65/EB dël nuotolinës prekybos vartoto-

jams skirtomis finansinëmis paslaugomis, ir ið dalies pakeièianti Tarybos di-

rektyvà 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB.

Elektroninëje prekyboje ypatingà svarbà turi asmens duomenø apsauga.

Vienas ið svarbiausiø ES teisës aktø ðioje srityje – Europos Parlamento ir Tary-

bos direktyva 95/46/EB dël asmenø apsaugos tvarkant asmens duomenis ir

dël laisvo tokiø duomenø judëjimo8. Direktyva siekiama dviejø tikslø – ið vie-

nos pusës - apsaugoti fiziniø asmenø privatumo teisæ tvarkant asmens duo-

menis, o ið kitos pusës – nevarþyti ir nedrausti laisvo asmens duomenø judëji-

mo tarp valstybiø nariø dël prieþasèiø, susijusiø su asmens duomenø apsauga.

Elektroninëje prekyboje reikðmingas vaidmuo tenka elgesio (etikos) ko-

deksams, kuriuose pardavëjai ar paslaugø teikëjai deklaruoja nuostatas, ku-

riø jie laikosi parduodami prekes ir paslaugas. Minëtos nuostatos teisës ak-

tuose paprastai nebûna reglamentuotos. Kai kuriose senosiose ES valstybë-

7 Directive 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 oncertain legal aspects of information society Services, in particular electronic commerce, in theInternal Market („Directive on electronic commerce”), O.J. L 178, 17/07/2000, p. 0001-0016.

8 Directive 95/46/EC of the European Parliament and of the Council of 24 October 1995on the protection of individuals with regard to the processing of personal data and onthe free movement of such data //O. J. L 281,1995, p. 0031-0050.

95)

se (pvz.: Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinëje Karalystëje) elgesio (etikos)

kodeksai yra pakankamai populiarûs. Paskutiniaisias metais nevyriausybiniø

vartotojø organizacijø poþiûris á tokius elgesio (etikos) kodeksus tampa vis

skeptiðkesnis, kadangi, jø nuomone, elgesio (etikos) kodeksai yra deklaraty-

vûs, nëra tinkamai taikomi.

Aukðèiau minëtos direktyvos yra perkeltos á ðiuos nacionalinius teisës aktus:

• Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymo ðeðtàjá skirsná „Pre-

kiø pardavimas ir paslaugø teikimas pagal sutartis, sudaromas naudo-

jant ryðio priemones”9 ;

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsná (Daiktø pardavi-

mas pagal sutartis, sudaromas naudojant ryðio priemones) - 6.367 straipsná

(Pirkëjo teisë atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos naudo-

jant ryðio priemones)10;

• Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymà Nr. 258 „Dël

Daiktø pardavimo ir paslaugø teikimo, kai sutartys sudaromos naudo-

jant ryðio priemones, taisykliø patvirtinimo”11;

• Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 04 10 ásakymu Nr. 119 patvirtintà

reglamentà „Dël kai kuriø informacinës visuomenës paslaugø, ypaè elek-

troninës komercijos, teikimo vidaus rinkoje”12. Reikëtø atkreipti dëmesá,

kad ðiuo ásakymu á nacionalinæ teisæ buvo perkeltos Elektroninës komerci-

9 Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymas// Valstybes þinios, 1994,Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581; 2003, Nr.54-2372; 2004, Nr.72-2496.

10 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( ðeðtoji knyga)// Valstybes þinios, 2000,Nr. 74-2262.

11 Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymas Nr. 258 „Dël daiktø pardavimoir paslaugø teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryðio priemones, taisykliøpatvirtinimo”// Valstybës þinios, 2001, Nr. 73-2583.

12 Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 04 10 ásakymas Nr. 119 “Dël kai kuriøinformacinës visuomenës paslaugø, ypaè elektroninës komercijos, teikimo vidaus rinkojereglamento patvirtinimo”// Valstybës þinios, 2002, Nr. 40-1517.



jos direktyvos nuostatos. Minëtu ásakymu patvirtintas reglamentas nusta-

to informacinës visuomenës paslaugø teikimo reikalavimus. Taèiau Elek-

troninës komercijos direktyvos perkëlimas á ásakymu patvirtintà reglamen-

tà kelia dideliø abejoniø dël savo teisinës galios. Teisininkø nuomone, ása-

kymas aiðkiai prieðtarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, kadan-

gi jo 2.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudþiama valstybës ar vietos

savivaldos institucijoms ástatymuose nenumatytais administraciniais meto-

dais reglamentuoti juridiniø asmenø veiklà. Ðiuo metu Seime yra áregist-

ruotas Lietuvos Respublikos informacinës visuomenës paslaugø ástatymo

projektas, á kurá yra perkelta Elektroninës komercijos direktyva.

• Lietuvos Respublikos asmens duomenø teisinës apsaugos átatymà13 .

Ðioje knygos dalyje detaliau panagrinësime nacionalinius teisës aktus,

reglamentuojanèius pardavëjo, paslaugø teikëjo ir vartotojo santykius elek-

troninëje prekyboje. Kita vertus, reikëtø paþymëti, kad mûsø nagrinëjamos

nacionalinës teisës nuostatos yra atëjusios ið direktyvos 97/7/EB dël vartoto-

jø teisiø apsaugos nuotolinës prekybos sutarèiø atþvilgiu14 (2002 m.15 ir

2005 m.16 pakeitimai).

13 Lietuvos Respublikos asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymas // Valstybës þinios, 1996,Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924; 2002, Nr. 13-473, Nr. 68-2769; 2003, Nr. 15-597.

14 Directive 97/7/EC of the European Parliament and of the Council ot 20 May 1997 on theprotection of consumers in respect of distance contracts// O.J. L144, 04/06/1997, p.0019-0027.

15 Directive 2002/65/EC of the European Parliament and the Council of 23 September2002 concerning the distance marketing of consumer financial services//O.J. L 271 ,09.10.2002, p.16-24.

16 Directive 2005/29/EC of the European Parliament and of the Council of 11 May 2005concerning unfair business-to-consumer commercial practices in the internal market andamending Council Directive 84/450/EEC, Directives 97/7/EC, 98/27/EC and 2002/65/ECof the European Parliament and of the Council and Regulation (EC) No 2006/2004 ofthe European Parliament and of the Council (“Unfair Commercial Practices Directive”) //O.J. L 149/22, 11.6.2005, p. 22 -39.

97)

Reikëtø atkreipti dëmesá, kad nuostatos, reglamentuojanèios pardavëjo,

paslaugø teikëjo ir vartotojo santykius, apie kurias kalbësime ðioje knygos

dalyje, nëra taikomos:

• teikiant finansines paslaugas;

• parduodant prekes ar teikiant paslaugas aukciono bûdu;

• dël maisto produktø ar kitø kasdieniam vartojimui skirtø daiktø pirki-

mo–pardavimo ir (arba) pristatymo;

• dël apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar laisvalaikio paslaugø, kai

paslaugø teikëjas ásipareigoja pateikti ðias paslaugas tam tikru laiku arba

tam tikru laikotarpiu;

• naudojant pardavimo automatus;

• per ryðio priemoniø operatoriø, t. y. asmená, kurio verslas yra teikti vienà

ar kelias ryðiø paslaugas, kuriomis gali naudotis pardavëjas ar paslaugø

teikëjas, daiktø pirkimo–pardavimo ar paslaugø teikimo sutarèiai su var-

totoju sudaryti.

Kalbant apie elektroninæ prekybà bûtina paminëti, kad Lietuvos Respub-

likoje ji nëra reglamentuojama atskiru ástatymu. 2001 m. buvo parengtas

Lietuvos Respublikos elektroninës prekybos ástatymo projektas17 , taèiau dis-

kutuojant dël jo reikalingumo buvo nuspræsta, jog projekto nuostatas gali-

ma bûtø inkorporuoti á kitus ástatymus18 .

Parduodant prekes ar siûlant paslaugas elektroniniu bûdu yra taikomos

ir bendrosios pirkimo-pardavimo nuostatos. Pirmiausia reikëtø paminëti nuo-

statas dël kokybës, saugos, nesàþiningø sutarèiø sàlygø, neteisminio versli-

ninkø ir vartotojø ginèø nagrinëjimo.

17 Lietuvos Respublikos elektroninës prekybos ástatymo projektas: <http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0032517.doc>, Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainë.

18 Lamanauskas T. Diskusija dël e-Prekybos ástatymo projekto: <http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0032513.doc>, Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainë.



Iðankstinës informacijos pateikimo vartotojuireikalavimai

Vartotojo teisë á iðankstinæ informacijà yra átvirtinta daugelyje ES teisës

aktø. Ne iðimtis yra ir Direktyva 97/7/EB dël vartotojø teisiø apsaugos nuoto-

linës prekybos sutarèiø atþvilgiu. Vartotojas nëra verslininkas, kai kuriø svar-

biø detaliø jis neprivalo ir objektyviai negali þinoti, todël prekiø ir paslaugø

pardavëjai jam turi suteikti iðsamesnæ informacijà19 .

Vartotojo teisæ á iðankstinæ informacijà nacionalinëje teisëje reglamen-

tuoja Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymo 17 straipsnio 4

dalis , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 4 dalis, Lietu-

vos Respublikos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymu Nr. 258 „Dël Daiktø

pardavimo ir paslaugø teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryðio prie-

mones” patvirtintø taisykliø 7 punktas.

Minëti teisës aktai nustato tokios iðankstinës informacijos sàraðà ir turiná.

Prieð sudarant sutartá pardavëjas ar paslaugos teikëjas naudojamomis ryðio

priemonëmis privalo pateikti vartotojui ðià þemiau iðvardintà informacijà:

a) duomenis apie pardavëjà arba paslaugø teikëjà. Lietuvos Respublikos ûkio

ministro 2001 08 17 ásakymu Nr. 258 „Dël Daiktø pardavimo ir paslaugø

teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryðio priemones“ patvirtintos

taisyklës nustato, jog pardavëjas ar paslaugø teikëjas privalo pateikti sa-

vo pavadinimà, buveinës adresà, duomenis, leidþianèius tiesiogiai susi-

siekti su pardavëju ar paslaugø teikëju, ámonës kodà arba verslo liudijimà

bei jo registracijos vietà, kai pardavëjas ar paslaugø teikëjas yra fizinis

asmuo, pridëtinës vertës mokesèio (toliau – PVM) mokëtojo kodà, kai

pardavëjas ar paslaugos teikëjas yra PVM mokëtojas.

19 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Ðeðtoji knyga. Prievoliø teisë. Pirmastomas. Vilnius, 2003, p. 208.

99)

Informacija apie pardavëjo ar paslaugø teikëjo identifikavimo duomenis

padeda uþtikrinti vartotojø pasitikëjimà, kadangi jiems yra svarbu þinoti,

jog verslininkai uþsiimantys elektronine komercija yra tikrai áregistravæ

savo veiklà, kur yra jø buveinë, o taip pat, kad kilus ginèui, pvz. dël pre-

kës ar paslaugos kokybës, juos bus galima surasti. 2005 m. pradþioje

Lietuvos vartotojø instituto atliktas elektroniniø parduotuviø, kuriø sve-

tainiø adresai baigiasi lt, tyrimas parodë, kad informacijà apie pardavëjà

ar paslaugos teikëjà sunku rasti. Adresà pateikë 92 proc. pardavëjø ar

paslaugos teikëjø, telefonà - 84 proc., ámonës kodà - 52 proc.;

b) daikto ar paslaugos pagrindines savybes. Pardavëjas privalo apibûdinti

parduodamà daiktà ar teikiamà paslaugà, kad vartotojas galëtø geriau

susipaþinti su perkama preke ar paslauga ir iðsirinkti tinkamiausià ir ko-

kybiðkiausià prekæ;

c) prekiø ar paslaugø kainà, jø pristatymo, mokëjimo ir sutarties vykdymo

kainà. Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymu Nr. 258

„Dël Daiktø pardavimo ir paslaugø teikimo, kai sutartys sudaromos nau-

dojant ryðio priemones“ patvirtintos taisyklës nustato, jog kaina turi bûti

pateikiama áskaitant mokesèius;

d) vartotojo teisæ atsisakyti sutarties. Ði informacija yra labai svarbi vartoto-

jui, kadangi prieð sudarydamas sutartá jis turi þinoti apie 7 darbo dienø

laikotarpá, per kurá turi teisæ atsisakyti sutarties, nenurodydamas atsisa-

kymo prieþasèiø. Anksèiau minëtas Lietuvos vartotojø instituto tyrimas

parodë, kad net 80 proc. elektroniniø parduotuviø nepateikia informaci-

jos apie vartotojø teisæ atsisakyti sutarties;

e) naudojimosi ryðio priemonëmis ákainius. Ðie ákainiai turi bûti pateikiami

tik tuomet, jeigu jie skaièiuojami kitaip nei áprasta;

f) informacijà apie pasiûlymo ar kainos galiojimo laikotarpá;

g) apie maþiausià sutarties trukmæ. Ði informacija pateikiama tuomet, kai



sudaroma sutartis dël nuolatinio daiktø pirkimo ar paslaugø teikimo;

h) informacijà apie papildomai siûlomus vartotojams daiktus bei paslaugas,

nuolaidas, jø skyrimo tvarkà.

Informacijos patvirtinimas raðtu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 6 dalis, Lietuvos

Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymo 17 straipsnio 6 dalis bei Lietu-

vos Respublikos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymo Nr. 258 9 punktas átvirti-

na reikalavimà, jog vartotojas turi teisæ gauti informacijos patvirtinimà rað-

tu.

Minëti teisës aktai numato, jog iki sutarties sudarymo, o kai daiktai tie-

kiami - ne vëliau kaip iki pateikiant daiktus, vartotojas turi gauti atitinkamà

informacijà raðtu. Pardavëjas, paslaugos teikëjas privalo raðtu pateikti infor-

macijà (nebent tokia informacija raðtu jau buvo pateikta vartotojui prieð su-

tarties sudarymà) apie:

• siûlomà daiktà ar paslaugà (pavadinimas, pagrindinës savybës);

• pardavëjà ar paslaugø teikëjà (be kitos informacijos, svarbiausia, kur ir

kam pirkëjas gali adresuoti savo skundà);

• vartotojo teisæ atsisakyti sutarties;

• mokëjimo, prekiø pristatymo ar paslaugø atlikimo tvarkà;

• pardavëjo teikiamas daikto prieþiûros paslaugas ir garantijas, jei jos su-

teikiamos;

• sutarties atsisakymo sàlygas, jei sutartis neterminuota arba sudaryta il-

gesniam nei vieneriø metø terminui.

Pardavëjas arba paslaugø teikëjas turi pareigà árodyti, jog iðvardinta in-

formacija buvo raðtu pateikta vartotojui.

101)

Gali kilti klausimas, kaip ðiuo atveju turëtume suprasti sàvokà „raðtu“.

Viena ið „raðtu“ sampratø, kuri yra pateikiama ðiuo metu rengiamame ES

sutarèiø teisës dokumente20, yra siejama su informacijos pateikimu elektro-

niniu paðtu, faksu, vaizdo ar garso áraðu, kompiuteriniu diskeliu. Todël nerei-

këtø suprasti, kad ðià informacijà privalu pateikti popieriuje. Taèiau èia ne-

reikëtø pamirðti ir pasyvios vartotojo rolës: paslaugø teikëjo ar pardavëjo

pareiga árodyti tokios informacijos pateikimà neleidþia jos tiesiog palikti var-

totojui „atsispausdinti”, „parsiøsti” ar panaðiai21 .

Sutarties sudarymo patvirtinimas

Siekiant iðvengti ginèo tarp vartotojo ir verslininko dël sutarties sudary-

mo, yra reikalaujama, kad pardavëjas ar paslaugos teikëjas patvirtintø sutar-

ties sudarymà. Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymas

Nr. 258 átvirtina, kad iki sutarties elektronine forma sudarymo vartotojui turi

bûti pateikta informacija apie klaidø taisymo bûdus ir sàlygas bei sekà veiks-

mø, kuriuos vykdant sudaroma sutartis. Sutarties sudarymo bûdas turi leisti

vartotojui iðtaisyti padarytas klaidas iki galutinio sutarties patvirtinimo. Su-

darius sutartá elektronine forma tiesioginës kreipties reþime (angl. on-line),

vartotojas turi elektronine forma gauti pardavëjo ar paslaugø teikëjo patvir-

tinimà apie sutarties sudarymà. Jeigu pardavëjas ar paslaugø teikëjas nesu-

sitaria su vartotoju dël patvirtinimo formos ar metodo, toks patvirtinimas

gali bûti perduodamas per bet kokias ryðio priemones arba bet kokiu varto-

tojo veiksmu, kuris yra pakankamas parodyti pardavëjui ar paslaugø teikë-

jui, kad patvirtinimas buvo gautas.

20 http://europa.eu.int/comm/consumers/cons_int/safe_shop/fair_bus_pract/cont_law/index_en.htm

21 SALAUN Anne „Consumer Protection Issues”, ESPRIT Project 27028<http://www.eclip.org/> Þiûrëta 2004 03 21.



Vartotojo teisë atsisakyti sutarties

Vartotojas turi teisæ atsisakyti ryðio priemonëmis sudarytos pirkimo - par-

davimo arba paslaugø tiekimo sutarties nenurodydamas prieþasties per 7

darbo dienas nuo prekiø pristatymo dienos (kai prekës perkamos) ar sutar-

ties sudarymo dienos (kai teikiamos paslaugos). Draudþiama ðià vartotojo

teisæ suvarþyti bet kokiais papildomais ásipareigojimais ar ámokomis arba bet

kokiu kitu bûdu apriboti ar panaikinti.

Pagrindinë prieþastis dël kurios buvo átvirtinta vartotojø teisë atsisakyti

sutarties – pasitikëjimo elektronine komercija stiprinimas. Prieð sudarydami

sutartá elektronine forma, vartotojai neturi galimybiø pamatyti prekiø ir áver-

tinti teikiamø paslaugø pobûdþio, todël yra suteikiama galimybë atsisakyti

sutarties.

Tam tikrais atvejais vartotojas turi teisæ atsisakyti sutarties per tris mëne-

sius. Jeigu reikiama informacija vartotojui nebuvo pateikta raðtu (informaci-

jos patvirtinimas – autoriaus pastaba), jis turi teisæ atsisakyti sutarties per tris

mënesius nuo jos sudarymo dienos.

Norëdamas atsisakyti sutarties vartotojas turi pateikti praðymà pardavë-

jui ar paslaugø teikëjui raðtu. Vartotojas gali pasinaudoti sutarties atsisaky-

mo teise, jeigu prekë nebuvo sugadinta ar jos iðvaizda ið esmës nepasikeitë.

Prekës ar jos pakuotës iðvaizdos pakeitimø, kurie buvo bûtini norint apþiûrë-

ti gautà prekæ, negalima laikyti esminiais prekës iðvaizdos pakeitimais. Pa-

vyzdþiui, vartotojas elektroninëje parduotuvëje uþsisako vyriðkus marðkinius,

kurie yra specialioje pakuotëje. Be abejo, norëdamas juos apþiûrëti ar pasi-

matuoti, jis privalo atplëðti pakuotæ. Taèiau tai nelaikytina esminiais prekës

iðvaizdos pakeitimais.

103)

22 http://europa.eu.int/comm/consumers/cons_int/safe_shop/fair_bus_pract/cont_law/index_en.htm

Jeigu vartotojas pasinaudoja sutarties atsisakymo teise, paslaugø teikë-

jas ar pardavëjas privalo gràþinti vartotojo ámokëtas sumas be papildomo

mokesèio. Direktyva 97/7/EB numato, kad vartotojo sumokëti uþ prekæ ar

paslaugà pinigai turi bûti gràþinti ne vëliau kaip per 30 dienø. Lietuvos Res-

publikos teisës aktai nustato, jog pinigai vartotojui turi bûti gràþinti per 15

dienø nuo vartotojo praðymo gavimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.367 straipsnio 4 dalis, Respubli-

kos vartotojø teisiø gynimo ástatymo 18 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respub-

likos ûkio ministro 2001 08 17 ásakymo Nr. 258 18 punktas numato atvejus,

kai vartotojas negali pasinaudoti sutarties atsisakymo teise:

• garso ir vaizdo kûriniø ir fonogramø bet kokiose vaizdo ar garso laikmeno-

se, kompiuteriniø programø tiekimo ir vartotojas paþeidë pakuotës ap-

saugas;

• laikraðèiø, þurnalø ar kitø periodiniø leidiniø tiekimo;

• dalyvavimo þaidimuose ar loterijose.

Sutarties atsisakymo teisë padeda uþtikrinti aukðtà vartotojø apsaugos

lygá, kadangi prieð sudarydami sutartá jie neturi galimybës apþiûrëti ir ávertin-

ti prekiø ar tinkamai susipaþinti su teikiamø paslaugø savybëmis. Ið kitos

pusës, tai yra efektyvi prevencinë priemonë drausminanti nesàþiningus ver-

slininkus.

Ðiuo metu tobulinant ES sutarèiø teisæ22 yra diskutuojama dël vartotojø

apsaugos elektroninëje komercijoje. Darbo grupëje yra keliamas ilgesnio lai-

kotarpio, skirto atsisakyti sutarties, klausimas. Manoma, kad ðis laikotarpis

turëtø bûti pratæstas bent iki 14 kalendoriniø dienø.



Prekiø pristatymo ir paslaugø suteikimo reikalavimai

Vartotojai turi teisæ reikalauti, o pardavëjai, paslaugø teikëjai privalo pri-

statyti prekes arba suteikti paslaugas per 30 kalendoriniø dienø nuo sutar-

ties sudarymo dienos, jeigu sutartyje nëra nustatyti kiti terminai (Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso 6.366 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos

vartotojø teisiø gynimo ástatymo 17 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos

ûkio ministro 2001 08 17 ásakymo Nr. 258, 6 punktas). Lietuvos vartotojø

instituto atliktas elektroniniø parduotuviø tyrimas parodë, kad informacijà

apie pristatymo terminus galima rasti 2/3 interneto parduotuviø. Daugeliu

atvejø ámonës nurodë, kad pristatymo laikotarpis trunka iki 5 dienø, ir tik

viena parduotuvë nurodë iki 14 dienø laikotarpá.

Vartotojai, pirkdami prekes ir paslaugas ES vidaus rinkoje, gali susidurti

su nevienodomis nuostatomis ávairiose valstybëse, kadangi Direktyva 97/7/

EB suteikia teisæ valstybëms pasirinkti taikyti tam tikras nuostatas. Viena ið

tokiø nuostatø yra susijusi su atvejais, kai vartotojas uþsisako prekes ar pa-

slaugas, o verslininkas negali jø gauti, o tuo paèiu ir pristatyti ar suteikti

vartotojui. Pardavëjas ar paslaugos teikëjas privalo nedelsdamas apie tai in-

formuoti vartotojà ir ne vëliau kaip per 30 dienø gràþinti jam sumokëtus

pinigus. Direktyva átvirtina, kad valstybës narës gali nustatyti, jog esant to-

kiai situacijai, verslininkas gali suteikti vartotojui tokios pat kokybës ir kainos

prekes ar paslaugas, su sàlyga, kad tokia galimybë buvo numatyta sutartyje

arba prieð sudarant sutartá. Jeigu vartotojui yra pristatomos ekvivalentiðkos

prekës ar suteikiamos ekvivalentiðkos paslaugos, ir jeigu jis pasinaudoja su-

tarties atsisakymo teise, tik tokiu atveju, gràþinimo iðlaidas padengia parda-

vëjas ar paslaugø teikëjas.

Lietuvos teisës aktuose ðios nuostatos nëra átvirtintos.

105)

Prekiø pristatymas ES kelia nemaþø problemø vartotojams. Pagal 2003 m.

e-komercijos tyrimà, kurá atliko Europos vartotojø centrai, 33 proc. uþsaky-

tø prekiø vartotojams ið viso nebuvo pristatytos23. Eurobarometro24 duome-

nimis 36 proc. apklaustøjø prekiø pristatymas kelia nerimà.

Kiti reikalavimai parduodant prekes ar tiekiantpaslaugas

Parduodamos prekës ar teikiamos paslaugos turi bûti kokybiðkos, t.y.

saugios, o jø savybës atitikti sutarties sàlygas. Be to, elektronine forma su-

daromose sutartyse neturi bûti nesàþiningø sàlygø, asmens duomenø ap-

saugos paþeidimø.

Neteisminis vartotojø ir verslininkø ginèø nagrinëjimas

ES didelis dëmesys skiriamas neteisminiam vartotojø ginèø nagrinëjimui,

siekiant sudaryti galimybes apginti paþeistas vartotojo teises tiek nacionali-

niame lygmenyje, tiek ir vidaus rinkoje. Vieningoje ES rinkoje vis daþniau

susiduriama su situacija, kai vartotojas, esantis vienoje valstybëje, perka pre-

kæ ar paslaugà ið kitoje valstybëje esanèio verslininko. Todël bûtina, kad var-

totojas efektyviai, greitai ir nebrangiai galëtø iðspræsti kilusá ginèà su versli-

ninku. Direktyva 97/7/EB ápareigoja valstybes nares uþtikrinti, kad bûtø im-

tasi tinkamø ir veiksmingø priemoniø vartotojø interesams apsaugoti.

23 Commission staff working document. Consumer confidence in e-commerce: lessonslearned from e-confidence initiative // http://europa.eu.int/comm/consumers/cons_int/e-conf_working_doc.pdf.

24 Eurbarometer on issues related to e-commerce // http://europa.eu.int/comm/consumers/topics/btoc_ecomm.pdf.



Kaip buvo minëta anksèiau, vartotojas, nusipirkæs prekæ ar uþsisakæs pa-

slaugà, turi teisæ atsisakyti sutarties per 7 darbo dienø laikotarpá. Lietuvos

Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymas, Lietuvos Respublikos ûkio

ministro 2001 08 17 ásakymas Nr. 258 ,,Dël Daiktø pardavimo ir paslaugø

teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryðio priemones, taisykliø patvir-

tinimo” nustato ginèø sprendimo procedûras. Jeigu pardavëjas nevykdo var-

totojo reikalavimø, pastarasis turi teisæ kreiptis á Nacionalinæ vartotojø teisiø

apsaugos tarybà prie Teisingumo ministerijos dël vartotojø paþeistø teisiø

gynimo arba á teismà dël sutarties nutraukimo ir sumokëtø pinigø gràþinimo

bei nuostoliø atlyginimo. Nacionalinë vartotojø teisiø apsaugos taryba prie

Teisingumo ministerijos ástatymø nustatytais atvejais gindama vartotojà turi

teisæ kreiptis á teismà.

Ginèus dël daikto iðvaizdos pakeitimo vartotojui atsisakant sutarties spren-

dþia Valstybinë ne maisto produktø inspekcija prie Lietuvos Respublikos ûkio

ministerijos.

2005 m. ásteigtas Europos vartotojø centras, bendradarbiaudamas su

kitose valstybëse esanèiais analogiðkais centrais, padeda spræsti ginèus tarp

vartotojø ir pardavëjø bei paslaugos teikëjø ES vidaus rinkoje.

107)

ELEKTRONINËS MOKËJIMO PRIEMONËS

Zita Èeponytë

Europos Sàjungos teisëje atsiskaitymus elektroninëmis mokëjimo prie-

monëmis bei santykius tarp elektroninës mokëjimo priemonës iðleidëjo (kre-

dito ástaigos) ir naudotojo (vartotojo) reglamentuoja Komisijos 1987 m. gruo-

dþio 8 d. rekomendacija 87/598/EEB dël Europos etikos kodekso susijusio su

elektroninëmis mokëjimo priemonëmis1, 1997 m. liepos 30 d. Europos Ko-

misijos rekomendacija 97/489/EB Dël operacijø elektroninëmis mokëjimo prie-

monëmis ir santykiø tarp jas iðleidusiø ir turinèiø asmenø2 , Europos parla-

mento ir Tarybos 2000 m. rugsëjo 18 d. direktyva 2000/46/EB dël elektroni-

niø pinigø ástaigø steigimosi, veiklos ir rizikà ribojanèios prieþiûros3 ir kt.

Lietuvos teisëje santykius tarp elektroninës mokëjimo priemonës iðleidë-

jo ir vartotojo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas4, Lietu-

vos Respublikos mokëjimø ástatymas5, Lietuvos Respublikos finansø ástaigø

ástatymas6 ir kiti.

1 Commission recommendation 87/598/EEC of 8 December 1987 on European Code ofConduct relating to electronic payment (Relation between financial institutions, tradersand service establishments, and consumers)// O.J. L 365, 24.12.1987, p.0072-0076.

2 Commission recommendation of 30 July 1997 concerning transactions by electronicpayment instruments, and in particular the relationship between issuer and holder (Textwith EEA relevance)// O.J. L 208, 2.8.1997, p.0052-0058.

3 Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council of 18 September2000 on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business ofelectronic money institutions// O.J. L 275, 27.10.2000, p. 0037-0038.

4 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Oficialus tekstas. Pirmas leidimas. Vilnius:VÁ Teisinës informacijos centras 2000, 928 p.

5 Valstybës þinios, 2003, Nr. 61-2753.6 Ibid. 2002, Nr. 91-3891.



Elektroninës mokëjimo priemonës samprata

Lietuvos Respublikos mokëjimø ástatymo 2 str. 4 d. apibrëþia elektroni-

nës mokëjimo priemonës sàvokà. Elektroninës mokëjimo priemonës yra su-

prantamos kaip nuotolinës prieigos priemonës ir elektroniniai pinigai.

Nuotolinës prieigos priemonës – tai priemonës, kurios leidþia vartotojui

elektroniniu bûdu sudaryti mokëjimo nurodymus kredito ástaigai dël dispona-

vimo toje kredito ástaigoje jo sàskaitoje turimomis lëðomis. Naudojantis nuo-

tolinës prieigos priemonëmis (kredito ástaigos interneto tarnybinëje stotyje

esanèia ar vartotojo kompiuteryje ádiegta kredito ástaigos programine áranga,

telefono ryðio áranga, kredito ástaigos iðleista kortele (debeto, kredito ar kt.) ir

kitomis priemonëmis) paprastai reikia asmens tapatybës patvirtinimo.

Elektroniniai pinigai – tai piniginë vertë, kaip naudotojo reikalavimo kredi-

to ástaigai iðraiðka, saugoma kredito ástaigos iðleistoje priemonëje (kortelës,

kompiuterio ar kitos árangos atmintyje). Panaudojus tapatybës patvirtinimo

priemonæ, jie gali bûti panaudoti mokëjimams bet kuriam gavëjui, galinèiam

priimti tokius mokëjimus ir(arba) naudotojui gryniesiems pinigams gauti.

Kalbant apie elektronines mokëjimo priemones, reikëtø iðskirti tradicines ir

modernias mokëjimo priemones7. Viena ið tradiciniø mokëjimo priemoniø yra

kredito kortelë. Ði kortelë sudaro galimybæ naudotis kreditu mokëjimams at-

likti. Bankai paprastai nustato tokiø korteliø ásigijimo ir naudojimo sàlygas.

Kita tradicinë elektroninë mokëjimo priemonë – kredito pervedimas8 .

Ðios mokëjimo priemonës naudotojas sudaro mokëjimo nurodymà bankui

pervesti tam tikrà pinigø sumà ið jo sàskaitos á lëðø gavëjo sàskaità. Kadangi

7 E-payments in Europe- the Eurosystem’s perspective Issues paper of European CentralBank. p. 9. <http://www.ecb.int/events/conf/other/epayments/epayments.htm>

8 Ibid, p. 10.

109)

vis plaèiau taikomos informacinës technologijos, naudotojas nusipirkæs par-

duotuvëje prekæ, naudodamasis pardavëjo kompiuteriu gali sumokëti uþ jà

realiu laiku. Taigi naudotojas, sudaræs mokëjimo nurodymà pardavëjo tink-

lalapyje, nukreipiamas á banko tinklalapá, kur atliekamas atsiskaitymas, po

to gràþinamas á pardavëjo tinklalapá.

Dar viena tradiciniø mokëjimo priemoniø rûðis – debetinës priemonës,

kurias iðskiria Europos centrinis bankas savo dokumente „E-mokëjimai Eu-

ropoje – Eurosistemos perspektyva”9. Viena tokiø priemoniø yra tiesioginis

debetas. Tiesioginis debetas – tai ið anksto mokëtojo suteikta teisë lëðø ga-

vëjui nuraðyti lëðas ið mokëtojo banko sàskaitos. Nurodytame Europos cen-

trinio banko dokumente teigiama, kad 25 proc. visø mokëjimø negrynai-

siais pinigais sudaro tiesioginis debetas. Ði mokëjimo priemonë labai popu-

liari Ispanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.

Viena ið problemø, gvildenamø Europos Komisijos uþsakymu parengtoje

studijoje10 siejama su tuo, kad tiesioginis debetas paprastai naudojamas vie-

noje ar kitoje ES valstybëje. O tarptautinis tiesioginis debetas beveik nenau-

dojamas. Europos Komisija svarsto galimybæ sutvarkyti teisinæ bazæ, kad tarp-

tautinio tiesioginio debeto pervedimas galëtø bûti vykdomas tarp ûkio sub-

jektø, vartotojø ir ûkio subjektø, esanèiø skirtingose ES valstybëse11.

Debeto kortele galima mokëti, nevirðijant sàskaitos likuèio. Tai bene la-

biausiai paplitusi atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonë. Europos cen-

9 Ibid, p. 11-12.10 Study on the harmonisation of the legal framework for cross-border direct debit systems

in the 15 Member States of the European Union. p. 660-662. <http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/payments/direct-debit_en.htm>

11 New legal framework for payments in the Internal market.Working document.p.36.<http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/payments/payment-area/consultation_en.htm#consultation>



trinio banko duomenimis, atsiskaitymas debeto kortelëmis sudaro 19–

20 proc.12 visø ES atsiskaitymø negrynaisiais pinigais. Kai kuriose ES valstybë-

se debeto kortelëmis galima atsiskaityti interneto parduotuvëse. Taèiau var-

totojø teises ginanèios institucijos ir organizacijos nerekomenduoja to daryti,

nes nesaugu. Norint uþtikrinti saugø atsiskaitymà internetu, yra pasitelkia-

mos tam tikros priemonës naudotojo tapatybei nustatyti, t. y. naudojamas

specialus kortelës skaitytuvas, kurá vartotojui duoda kortelës iðleidëjas.

Debeto ir kredito kortelës bene populiariausios tarp naudotojø. Taip yra

dël keleto prieþasèiø. Pirma, mokëjimo kortelës yra patogios naudoti, nes

jas priima daugelis pardavëjø ir paslaugø teikëjø ne tik tam tikroje ðalyje, bet

ir kitose valstybëse. Antra, naudojant mokëjimo korteles, pavyzdþiui, tarp-

tautiniams atsiskaitymams, patiriama maþiau kaðtø, negu atsiskaitant gry-

naisiais pinigais. Treèia, mokëjimo kortelës labiau teisiðkai apsaugotos negu

kitos elektroninës mokëjimo priemonës, todël naudotojai jomis labiau pasi-

tiki13. Taèiau nors mokëjimo kortelës tampa vis populiaresnës, pagal Euro-

pos Komisijos atliktus tyrimus ES daugiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais14 .

Eurobarometro 58 duomenimis, 2002 metais 49 proc. ES naudotojø 15-oje

valstybiø atsiskaitë grynaisiais pinigais, o mokëjimo kortelëmis – 35 proc.

Kai kuriose ES valstybëse skirtumas tarp atsiskaitymø grynaisiais ir mokëji-

12 E-payments in Europe- the Eurosystem’s perspective Issues paper of European CentralBank. p.11. <http://www.ecb.int/events/conf/other/epayments/epayments.htm>

13 Study of implementation of Recommendation 97/489/EC concerning transactionscarried out by electronic payment instruments and in particular the relationship betweenholder and issuer. p.71-74. <http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/payments/payment-instruments/study_en.htm> Ðioje studijoje remiantis rekomendacijos ágyvendi-nimo analize Europos Sàjungos valstybëse yra daroma iðvada, kad mokëjimo kortelëmsegzistuoja didesnë teisinë apsauga, negu kitoms elektroninëms mokëjimo priemonëms.

14 European consumers and financial services: Results of Eurobarometer 58.1, February 2003,p.66. <http://www.europa.eu.int/comm/consumers/cons_int/fina_serv/cons_experiences/euro58_repb_en.pdf>

111)

mo kortelëmis yra labai didelis, pavyzdþiui, Graikijoje – atitinkamai 90 proc.

ir 6 proc., Ispanijoje – atitinkamai 72 proc. ir 23 proc. Visiðkai kitaip yra

Prancûzijoje ir Nyderlanduose. Prancûzijoje tik 18 proc. vartotojø atsiskaity-

dami pirmenybæ teikia gryniesiems pinigams, o mokëjimo kortelëms –

39 proc., Nyderlanduose – atitinkamai 27 proc. ir 61 proc.

Á klausimà, kaip moka vartotojai vieðëdami kitose ES valstybëse, 36 proc.

atsakë, kad jie teikia pirmenybæ gryniesiems pinigams ir 34 proc., kad jiems

patogiau naudotis mokëjimo kortelëmis. Todël Europos komisijos bei Euro-

pos centrinio banko dokumentuose bei atliktuose tyrimuose15 yra iðreiðkia-

ma nuostata, kad bûtina skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bei stip-

rinti vartotojø pasitikëjimà mokëjimo kortelëmis.

Treèioji debetinë priemonë – elektroniniai èekiai. Elektroninis èekis yra

iðraðytas mokëjimo dokumentas, kuriuo já iðraðæs asmuo ásako bankui iðmo-

këti èekyje áraðytà pinigø sumà treèiajam asmeniui. Mokëjimo paslaugø tei-

këjai elektroninius èekius pirmiausia pradëjo siûlyti Jungtiniø Amerikos Vals-

tijø vartotojams, perkantiems internetu. Elektroniniai èekiai yra populiarûs

Prancûzijoje, Portugalijoje, Airijoje.

Modernios elektroninës mokëjimo priemonës yra ið anksto apmokëtos

kortelës, mobilusis atsiskaitymas ir elektroniniai pinigai.

Ið anksto apmokëtos kortelës naudotojui jos leidëjas suteikia teisæ mokë-

ti bet kuriam gavëjui, galinèiam priimti tokius mokëjimus, nevirðijant ðioje

kortelëje uþfiksuotos sumos ir mokëtojo ið anksto apmokëtos lëðø sumos.

15 E-payments in Europe- the Eurosystem’s perspective Issues paper of European CentralBank <http://www.ecb.int/events/conf/other/epayments/epayments.htm>; Study on theSecurity of Payment products and systems in the 15 Member States, 2003. <http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/payments/payment-instruments_en.htm>



Mobiliojo atsiskaitymo arba mobiliojo mokëjimo bûdu atsiskaitoma siun-

èiant trumpàsias þinutes (SMS) arba skambinant. Vienas modeliø, kuris ga-

lëtø bûti pateiktas kaip mobiliojo mokëjimo pavyzdys, yra labai paprastas.

Pirmiausia mokëtojas praneða pardavëjui savo telefono numerá, nusiøsda-

mas trumpàjà þinutæ arba paskambindamas. Pardavëjas perduoda informa-

cijà apie mokëjimo operacijà ir savo klientà bankui. Bankas pateikia mokë-

tojui informacijà apie mokëjimà patvirtinti, o jà patvirtinus (pvz., naudojant

PIN kodà) ávykdo mokëjimo nurodymà. Mokëtojas, bankas ir pardavëjas ben-

drauja skambindami arba siøsdami trumpàsias þinutes16.

Prie moderniøjø mokëjimo priemoniø yra priskiriami ir elektroniniai pini-

gai. Elektroniniø pinigø sàvokos apibrëþimas buvo pateiktas aukðèiau. Euro-

pos centrinis bankas iðskiria17 dvi elektroniniø pinigø schemas: kortelëmis

paremtas elektroniniø pinigø schemas (piniginë vertë saugoma kortelës lus-

te) ir programine áranga paremtas elektroniniø pinigø schemas (piniginë ver-

të saugoma kompiuterio standþiajame diske). Lietuvos Respublikos finansø

ástaigø ástatymo 3 straipsnis nustato, kad tik kredito ástaigos turi iðimtinæ

teisæ iðleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus.

Europos centrinis bankas ir Tarptautinis atsiskaitymø bankas savo doku-

mentuose18 yra nurodæ, kad AB banko „Snoras“ iðleista kortelë „eLitoCard“

(buvusi „ImparCard“ korteliø grupë) priskiriama prie kortelëmis paremtø

elektroniniø pinigø schemø.

16 E-payments in Europe- the Eurosystem’s perspective Issues paper of European Central Bank.p.16. <http://www.ecb.int/events/conf/other/epayments/epayments.htm>

17 Ibid.18 Payments and Securities Settlement systems in accession countries.Blue book. European

Central Bank.2002, p. 198. <http://www.ecb.int/pub/pdf/bluebookaccess2002.pdf>;Survey on Electronic money developmnets. Bank for International settlements,Committee on payment and settlement systems, May 2000, p.54. <http://www.bis.org/publ/cpss38.pdf>

113)

Taigi elektroninës mokëjimo priemonës apima tokias mokëjimo priemo-

nes kaip kredito, debeto kortelës, tiesioginis debetas, kredito pervedimas,

mobilusis atsiskaitymas, elektroniniai pinigai ir kt.

Sutartis dël elektroniniø mokëjimo priemoniøsuteikimo ir naudojimo

Iki priimant naujà Lietuvos Respublikos mokëjimø ástatymo redakcijà

(2003 m.), naudotojo ir kredito ástaigos santykiai buvo nustatomi sutartyse

dël elektroninës mokëjimo priemonës suteikimo ir naudojimo. Seimui pri-

ëmus aukðèiau minëtà ástatymà, nemaþa santykiø dalis tarp kredito ástaigos

ir elektroniniø priemoniø turëtojø buvo sureglamentuota ástatymu.

Informacija iki sutarties sudarymo. Kredito ástaigos, sudarydamos sutartá

dël elektroninës mokëjimo priemonës suteikimo ir naudojimo, privalo supa-

þindinti naudotojà su priemonës suteikimo ir naudojimo sàlygomis. Jei ðios

sàlygos neaptartos sutartyje, kredito ástaiga privalo jas aiðkiai ir suprantamai

pateikti naudotojui iki jos suteikimo. Sutarties sàlygos turi bûti pateikiamos

raðtu arba elektroninëmis ryðio priemonëmis.

Sutarties sàlygos. Lietuvos Respublikos mokëjimø ástatymas reglamen-

tuoja, kokios sàlygos turi bûti aptartos elektroniniø mokëjimo priemoniø

suteikimo ir naudojimo sutartyje. Pirma, turi bûti apibûdinta elektroninë mo-

këjimo priemonë, nurodytas paros laikas, kada naudotojas gali naudotis prie-

mone bei nustatyti ryðio, techninës ir programinës árangos reikalavimai, jei

tokie bûtini. Antra, kredito ástaiga privalo nurodyti ávairiø ámokø, komisinio

atlyginimo, o taip pat palûkanø uþ suteiktà kredità normà bei jø skaièiavimo

bûdà. Treèia, turi bûti nurodytas terminas, per kurá lëðos po operacijos inici-

javimo bus nuraðytos ið naudotojo sàskaitos kredito ástaigoje arba áskaitytos



19 Study of implementation of Recommendation 97/489/EC concerning transactionscarried out by electronic payment instruments and in particular the relationship betweenholder and issuer. p.71-74. <http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/payments/payment-instruments/study_en.htm>

á jà. Taèiau ðis terminas sutartyje gali bûti ir neapibrëþtas, jeigu kredito ástai-

gai jis nëra þinomas, pavyzdþiui, kai vartotojas atsiskaito mokëjimo kortele

uþsienyje ir kt. Ketvirta, kredito ástaiga turi nurodyti terminà sutartyje, per

kiek laiko naudotojas gali pateikti prieðtaravimus dël ávykdytos operacijos, o

taip pat skundø nagrinëjimo dël nuostoliø atlyginimo tvarkà. Penkta, privalu

aptarti naudotojo praneðimo kredito ástaigai arba jos nurodytam asmeniui

tvarkà ir bûdà, kai elektroninë mokëjimo priemonë prarandama, kai naudo-

tojas átaria, kad tapatybës patvirtinimo priemonës (pvz. PIN) nebeuþtikrina

operacijø saugumo ir kt. Ðeðta, kredito ástaigos privalo nustatyti, kokiais at-

vejais ir iki kada naudotojas gali atðaukti elektronine mokëjimo priemone

sudarytà mokëjimo nurodymà. Septinta, jeigu elektroninë mokëjimo prie-

monë naudojama operacijoms uþsienyje atlikti sutartyje papildomai turi bûti

nurodyta kredito ástaigos imamø ámokø, komisinio atlyginimo ir kitø mokë-

jimø uþ operacijas uþsienio valiuta dydis bei kuo remiantis nustatomas uþ-

sienio valiutos keitimo santykis, áskaitant ir jam nustatyti taikomà datà.

Studijoje „Dël Rekomendacijos 97/489/EB dël operacijø elektroninëmis

mokëjimo priemonëmis ir santykiø tarp jas iðleidusiø ir turinèiø asmenø, ágy-

vendinimo“19, teigiama, kad ne visos ES valstybës yra tinkamai ágyvendinu-

sios ðios rekomendacijos nuostatas dël sutarèiø sàlygø. Studijos duomeni-

mis, Danija yra viena ið nedaugelio valstybiø, kurios teisëje átvirtintos nuo-

statos dël sutarèiø sàlygø atitinka rekomendacijà. Palyginti nebloga padëtis

yra Nyderlanduose ir Vokietijoje. Atliktas sutarèiø tyrimas parodë bendras

ðios srities problemas: elektroniniø mokëjimo priemoniø iðleidëjai sutartyse

nëra numatæ sàlygø dël informacijos teikimo, pavyzdþiui, apie komisiná atly-

115)

ginimà, kreditø palûkanas (ðià informacijà galima gauti tik pareikalavus),

vartojama sudëtinga, naudotojui sunkiai suprantama techninë kalba.

Informacija apie atliktas operacijas. Kredito ástaiga, suteikusi elektroninæ

mokëjimo priemonæ, turi sutartyje numatytais terminais raðtu arba elektro-

ninëmis ryðio priemonëmis aiðkiai ir suprantamai pateikti naudotojui infor-

macijà apie elektroninëmis mokëjimo priemonëmis atliktas mokëjimo ope-

racijas. Informacijoje turi bûti nurodyta operacijos atlikimo data, ið sàskaitos

nuraðyta lëðø suma, komisinis atlyginimas ir kt.

Sutarties keitimo sàlygos elektroninës mokëjimo priemonës galiojimo me-

tu. Jeigu kredito ástaiga elektroninës mokëjimo priemonës galiojimo metu

nusprendþia keisti sutarties sàlygas dël jos suteikimo ir naudojimo sàlygø, ji

privalo sutartu bûdu informuoti apie tai naudotojà ir skirti jam ne maþiau

kaip 30 dienø atsakyti. Jeigu kredito ástaiga numato keisti suteikiamo kredi-

to palûkanø normà, ji privalo asmeniðkai informuoti apie tai naudotojà ir

sudaryti jam galimybæ nutraukti sutartá, o nauja palûkanø norma turi ásiga-

lioti nuo praneðime nurodytos datos.

Kredito ástaigos ir elektroninës mokëjimo priemonësnaudotojo pareigos

Lietuvos Respublikos mokëjimø ástatymas nustato kredito ástaigos, kaip

elektroninës mokëjimo priemonës iðleidëjos, pareigas. Jos gali bûti suskirs-

tytos á dvi sàlygines grupes: bendràsias ir specialiàsias pareigas.

Kredito ástaigos bendrosios pareigos. Kredito ástaiga privalo atskleisti su-

teiktas tapatybës patvirtinimo priemones (pvz. PIN kodà) tik elektroninës

mokëjimo priemonës naudotojui. Ástatymas nustato labai grieþtà praneðimo

apie prarastà priemonæ, atskleistas tapatybës patvirtinimo priemones ir kt.



priëmimo tvarkà bei kredito ástaigos veiksmus, gavus praneðimà. Kredito

ástaiga privalo priimti naudotojo þodiná ir (arba) raðytiná praneðimà arba nu-

rodyti asmená, kuris priims praneðimà, kai prarandama elektroninë mokëji-

mo priemonë ar naudotojas átaria, kad dël tam tikrø prieþasèiø (pvz., atsklei-

dþiamas PIN kodas) nebeuþtikrinamas mokëjimo operacijø saugumas ir kt.

Naudotojo praneðimus kredito ástaiga ar jos nurodytas asmuo turi priimti

bet kuriuo paros metu. Jeigu naudotojas praneðë þodþiu, kredito ástaiga

privalo sudaryti galimybæ naudotojui árodyti, kad jis praneðë tokiu bûdu.

Atsiþvelgdamas á ðià nuostatà, naudotojas gali tikëtis, kad jo praneðimas,

jeigu jis tai darys þodþiu, bus áraðinëjamas.

Gavusi praneðimà, kredito ástaiga privalo imtis priemoniø, kad bûtø nu-

trauktas tolesnis ðios elektroninës priemonës naudojimas. Naudotojo pra-

neðimus kredito ástaigos privalo registruoti, uþtikrinti ðios informacijos atkû-

rimà, saugojimà.

Kilus ginèui tarp naudotojo ir kredito ástaigos, paprastai privalu árodyti,

kokiomis sàlygomis buvo atliktos mokëjimo operacijos. Tam, kad árodinëji-

mo naðta elektroninës mokëjimo priemonës naudotojui bûtø lengvesnë, kre-

dito ástaigai yra nustatyta pareiga ne tik registruoti elektroninëmis mokëji-

mo priemonëmis atliktas operacijas bei uþtikrinti saugø ir teisingà registruo-

tos informacijos atkûrimà, bet ir teikti árodymus, kad operacija teisingai pa-

rodyta sàskaitose ir kad jos nepaveikë techniniai arba kitokie trikdþiai.

Dar viena kredito ástaigai tenkanti pareiga – nesiøsti paðtu neuþsakytos

elektroninës mokëjimo priemonës, nebent ji bûtø keièiama. Kaip rodo kitø

valstybiø patirtis, elektroniniø mokëjimo priemoniø siuntimas paðtu kelia

nemaþai rûpesèiø. Ðtai Jungtinëje Karalystëje atliktas tyrimas20, kuriame ap-

20 Card fraud. The facts 2003: The definitive guide for the media on plastic card fraud andmeasures to prevent it. p. 10. <http://www.apacs.org.uk>

117)

tariami ávairûs sukèiavimo bûdai, rodo, kad, palyginti su ankstesniais metais,

2002-aisiais atvejø, kai siunèiamos paðtu mokëjimo kortelës perimamos iki

jos pasiekia naudotojà, padaugëjo 39 proc. ir sudarë apie 37 mln. svarø

sterlingø. Kredito ástaigos ir Karaliðkasis paðtas netgi ëmësi bendrø veiksmø,

kad pagerintø korteliø pristatymo kontrolæ. O viena ið bankams atstovau-

janèiø asociacijø sudarë specialià Negaunamo paðto veiksmø grupæ, kuri

ágyvendina ávairias priemones, kad sumaþëtø tokiø sukèiavimø.

Kredito ástaigos specialiosios pareigos. Ðios pareigos galëtø bûti skirsto-

mos á du pogrupius. Vienas jø apibrëþia kredito ástaigos pareigas, kai ji nau-

dotojui suteikia teisæ naudoti programinæ árangà kaip elektroninæ mokëjimo

priemonæ. Svarbiausios ðio pogrupio pareigos yra kredito ástaigos pareigos

iðmokyti ir paaiðkinti, kaip naudotis programine áranga, sudaryti galimybæ

registruoti naudotojo inicijuotà finansinæ operacijà, jà atlikus gauti (iðsispaus-

dinti) patvirtinimà, rûpintis suteiktos árangos saugumu ir kt.

Europos Komisijos uþsakymu atlikto tyrimo rezultatai21 rodo, kad elek-

troniniø mokëjimo priemoniø vartotojams daugiausia nerimo kelia jø sau-

gumas (30 proc.), sukèiavimo atvejai (25 proc.) ir privatumo apsauga

(17 proc.). Be to, pastebëta, kad nors elektroninës bankininkystës srityje kre-

dito ástaigos naudoja gana saugias technologijas, vartotojai ir jø organizaci-

jos teigia, kad informacijos apie elektroniniø mokëjimo priemoniø saugumà

trûksta. Kilus pavojui, naudotojui nëra aiðki jo, kaip naudotojo, ir kitø ðaliø,

átrauktø á mokëjimo nurodymo vykdymà (ypaè tai aktualu atsiskaitant inter-

netu) atsakomybë, funkcijos ir kt.

21 Study on the Security of Payment products and systems in the 15 Member States, 2003,p. 4-6. <http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/payments/payment-instruments_en.htm>



Antrasis kredito ástaigos specialiøjø pareigø pogrupis siejamas su elek-

troniniø pinigø suteikimu. Kredito ástaiga privalo nustatyti didþiausià leistinà

priemonëje saugomø elektroniniø pinigø likutá. Pavyzdþiui, Jungtinëje Kara-

lystëje yra nustatyta didþiausia elektroniniø pinigø suma22 , leistina saugoti

kortelëje, kompiuterio atmintyje. Tik iðimtiniais atvejais elektroniniø pinigø

iðleidëjas gali nenustatyti ðios mokëjimo priemonës naudotojui didþiausios

sumos.

Be to, naudotojui turi bûti sudaryta galimybë sekti (stebëti) priemonëse

saugomø elektroniniø pinigø likutá, patikrinti ne maþiau kaip penkias pasku-

tines atliktas operacijas.

Kredito ástaiga privalo naudotojo reikalavimu keisti priemonëje saugo-

mus elektroninius pinigus á tos paèios valiutos grynuosius pinigus nomina-

liàja verte. Svarstant Elektroniniø pinigø direktyvà, Europos centrinis ban-

kas23 , dëstydamas savo nuomonæ, pasakë, kad labai svarbu sudaryti galimy-

bæ keisti elektroninius pinigus á realius. Tai svarbu ne tik uþtikrinant kainø

stabilumà, valdant elektroniniø pinigø iðleidëjø likvidumà, bet ir ginant var-

totojø interesus. Jeigu negalës keisti elektroniniø pinigø á realius, vartotojai

paprasèiausiai nepasitikës ðia mokëjimo priemone. Kalbant apie anksèiau

22 Jungtinëje Karalystëje yra nustatyta 1000 svarø sterlingø riba: Implementation of theelectronic money directive. Bulletin. May 2002, p. 3. <http://www.allenovery.com/asp/pdf/implemetation_of_the_Electronic_Money_Directive-May2002.pdf>

23 Opinion of the European Central Bank of 18 January 1999 at the request of the Councilof the European Union under Article 105(4) of the Treaty establishing the EuropeanCommunity and Article 9a) of the Statute of the European System of Central Banks andof European Central Bank on 1.a Commission proposal for a European Parliament andCouncil Directive on the taking up, the pursuit and the prudential supervision of thebusiness of electronic money institutions, and 2.a Commission proposal for a EuropeanParliament and Council Directive amending Directive 77/780/EEC on the coordination oflaws, regulations and administrative provisions relating to the taking up and pursuit ofthe business of credit institutions// Official Journal C 189, 6.7.1999, p. 0007-0010.

119)

minëtos kredito ástaigos pareigos ágyvendinimà, gali kilti klausimas dël elek-

troniniø pinigø galiojimo laiko. Pavyzdþiui24, Jungtinëje Karalystëje yra drau-

dþiama elektroniniø pinigø iðleidëjams iðleisti elektroninius pinigus, kuriø

galiojimo laikas ilgesnis nei vieneri metai. Todël tam tikrais atvejais elektroni-

nius pinigus reikia keisti ir dël jø galiojimo laiko pabaigos.

Elektroninës mokëjimo priemonës naudotojo pareigos. Lietuvos Respub-

likos mokëjimø ástatymas nustato ir naudotojo pareigas. Pirmiausia jis priva-

lo naudoti elektroninæ mokëjimo priemonæ, laikydamasis sutartyje nustaty-

tø sàlygø. Praradæs elektroninæ mokëjimo priemonæ ar átaræs, kad tapatybës

nustatymo kodas yra þinomas kitam asmeniui, naudotojas turi nedelsdamas

informuoti kredito ástaigà arba jos nurodytà asmená. Viena ið svarbiausiø

naudotojo pareigø yra saugoti elektroninæ mokëjimo priemonæ, neraðyti as-

mens tapatybës nustatymo kodo, slaptaþodþiø ant ðios priemonës ar kartu

su ja laikomø daiktø.

Civilinës atsakomybës nustatymo principai

Lietuvos Respublikos mokëjimø ástatymo 21 straipsnis nustato civilinës

atsakomybës principus tarp elektroninës mokëjimo priemonës iðleidëjo ir

naudotojo. Nuostoliai, susijæ su elektroninës mokëjimo priemonës praradi-

mu ar suteiktø tapatybës patvirtinimo priemoniø atskleidimu, tenka naudo-

tojui.

Jeigu nuostoliai atsirado dël elektroninës mokëjimo priemonës naudoto-

jo tyèios ar didelio neatsargumo, jis privalës padengti visus nuostolius. Kitais

24 Implementation of the electronic money directive. Bulletin. May 2002, p. 3.<http://www.allenovery.com/asp/pdf/implemetation_of_the_Electronic_Money_Directive-May2002.pdf>



atvejais elektroninës mokëjimo priemonës naudotojui tenkanèiø nuostoliø

suma iki praneðimo negali virðyti 150 eurø ekvivalento litais, o likusius nuos-

tolius privalës padengti kredito ástaiga.

Kredito ástaiga turi atlyginti nuostolius elektroninës mokëjimo priemo-

nës naudotojui, jeigu jomis atliktos operacijos neávykdytos ar klaidingai ávyk-

dytos ne dël naudotojo kaltës arba yra ne jo inicijuotos25. Kredito ástaiga taip

pat atsako uþ savo padarytas klaidas ir netikslumus tvarkant naudotojo sà-

skaità.

Kredito ástaiga privalo atlyginti elektroniniø pinigø naudotojui nuosto-

lius, jeigu jie atsiranda dël kredito ástaigos árangos ar suteiktos mokëjimo

priemonës netinkamo veikimo, ir jeigu kredito ástaiga neárodo, kad netinka-

mas veikimas buvo tyèia naudotojo sukeltas.

Lietuvos Respublikos teismø praktika, susijusi su elektroninëmis mokëji-

mo priemonëmis, nëra didelë. Galima bûtø paminëti Aukðèiausiojo Teismo

2002 m. vasario 20 d. nutartá byloje Þydrûnas Ðapalas v. AB Lietuvos taupo-

masis bankas26 . Byla reikðminga tuo, kad joje buvo nustatyti bankø, kaip

elektroniniø mokëjimo priemoniø (mokëjimo korteliø) iðleidëjø, atsakomy-

bës principai ir átvirtinta árodinëjimo naðtos perkëlimas, nustatant ávykdytø

mokëjimo nurodymø teisëtumà, bankams.

25 Pavyzdþiui, jeigu bûtø pasinaudojama padirbta kortele, tokiu atveju kredito ástaiga pilnaiatsakytø uþ elektroninës mokëjimo priemonës naudotojo patirtus nuostolius.

26 Þydrûnas Ðapalas v. AB Lietuvos taupomasis bankas (2002 m. vasario 20 d. LietuvosAukðèiausiojo teismo nutartis civilinëje byloje Nr. 3k-3-390/2002)// Teismø praktika.Lietuvos Aukðèiausiojo teismo biuletenis. Nr.17. Vilnius, 2002, p. 242-251.

121)

ASMENS DUOMENØ APSAUGATIESIOGINËJE RINKODAROJE

Dijana Ðinkûnienë, Elena Mikalajûnienë

Pastaruoju metu interneto svetainëse, elektroniniu paðtu arba mobiliojo

ryðio priemonëmis sulaukiama ávairiø pasiûlymø, susijusiø su tiesiogine rin-

kodara: vieni siûlo pirkti elektroninio paðto adresø duomenø bazes, kiti siû-

losi patys iðsiuntinëti tiesioginës rinkodaros praneðimus, gaudami atlygá uþ

iðsiøstø praneðimø skirtingais elektroninio paðto adresais kieká. Tokiu bûdu

siekiama paskatinti susidomëjimà teikiamomis paslaugomis ar parduoda-

momis prekëmis bei padidinti potencialiø klientø skaièiø.

Þinoma, tokie pasiûlymai gali kelti susidomëjimà, taèiau verta þinoti, kaip

reglamentuojama tiesioginës rinkodaros veikla, naudojant elektroniniø ry-

ðiø paslaugas ir tvarkant asmens duomenis tiesioginës rinkodaros tikslu.

Asmens duomenø tvarkymà tiesioginës rinkodaros tikslu reglamentuo-

ja Lietuvos Respublikos asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymo bei

Lietuvos Respublikos elektroniniø ryðiø ástatymo nuostatos. Paþymëtina,

kad Asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymas suderintas su 1995 m.

spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dël asmenø

apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dël laisvo tokiø duomenø judëjimo

(toliau – Direktyva 95/46/EB dël asmenø apsaugos tvarkant asmens duo-

menis). Ið Elektroniniø ryðiø ástatymu ágyvendinamø Europos Sàjungos tei-

sës aktø paminëtina 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2002/58/EB dël asmens duomenø tvarkymo ir privatumo apsau-

gos elektroniniø ryðiø sektoriuje (toliau – Direktyva dël privatumo ir elek-

troniniø ryðiø).

ASMENS DUOMENØ APSAUGA TIESIOGINËJE RINKODAROJE


Tikrinant asmens duomenø tvarkymo teisëtumà pastebëta, kad daugu-

ma duomenø valdytojø nevienodai supranta, kas tai yra tiesioginë rinkoda-

ra. Tiesioginës rinkodaros sàvoka pateikta Asmens duomenø teisinës apsau-

gos ástatymo 2 straipsnio 12 dalyje: tiesioginë rinkodara – veikla, kuri skirta

paðtu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu bûdu siûlyti asmenims prekes ar pa-

slaugas ir (ar) teirautis jø nuomonës dël siûlomø prekiø ar paslaugø.

Elektroniniø ryðiø ástatymo 68 straipsnis numato, jog naudoti elektroniniø

ryðiø paslaugas, áskaitant elektroninio paðto praneðimø siuntimà, tiesioginës

rinkodaros tikslu leidþiama tik esant iðankstiniam abonento sutikimui. Atkreip-

tinas dëmesys, kad ðio straipsnio nuostatos taikomos abonentø – tiek fiziniø,

tiek ir juridiniø asmenø – atþvilgiu. Elektroniniø ryðiø ástatymas nedetalizuoja,

kokiu bûdu turi bûti gautas iðankstinis abonento (tiek fizinio, tiek juridinio

asmens) sutikimas, taèiau paþymëtina, kad siuntëjas (tai darantis savo iniciaty-

va ar kitø asmenø uþsakymu) yra atsakingas uþ minëtos nuostatos laikymàsi.

Paþymëtina, jog aptartoji norma apima ne tik elektroninio paðto praneði-

mø siuntimà tiesioginës rinkodaros tikslu, bet ir kitø elektroniniø ryðiø pa-

slaugø naudojimà – pavyzdþiui, trumpøjø þinuèiø (SMS) siuntimà, automati-

nio skambinimo sistemø be þmogaus ásiterpimo (skambinimo automatø) nau-

dojimà, faksimiliniø aparatø (faksø) naudojimà.

Valstybinë duomenø apsaugos inspekcija 2004 m. gavo 3 skundus dël

nepageidaujamø elektroninio paðto praneðimø siuntimo. Dviem atvejais ne-

pavyko nustatyti siuntëjo asmens tapatybës, t.y. nebuvo iðaiðkintas elektro-

niniu paðtu atsiøstø nepageidaujamø reklaminiø praneðimø siuntëjas, todël

Inspekcija negalëjo nustatyti tikrojo paþeidëjo bei suraðyti administracinio

teisës paþeidimo protokolo pagal Administraciniø teisës paþeidimø kodekso

214(23) straipsná uþ Elektroniniø ryðiø ástatyme numatyto asmens duomenø

tvarkymo ir privatumo apsaugos paþeidimus. Vienu atveju buvo nustatyta,

123)

kad ámonë siuntë elektroninio paðto praneðimus tiesioginës rinkodaros tiks-

lu, nesant iðankstinio abonento sutikimo, tuo paþeisdama Elektroniniø ryðiø

ástatymo 68 straipsnio 1 dalá. Uþ ðá paþeidimà ámonës direktoriui buvo su-

raðytas administracinio teisës paþeidimo protokolas. Teismas uþ ðá Elektroni-

niø ryðiø ástatymo paþeidimà paskyrë áspëjimà.

Elektroninio paðto praneðimai – tai viena ið elektroniniø ryðiø paslaugø.

Kalbant apie jø siuntimà tiesioginës rinkodaros tikslu, tam iðimtinai yra skir-

ta Elektroniniø ryðiø ástatymo 68 straipsnio 2 dalis. Joje numatyta, kad as-

muo, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes ir Asmens duomenø tei-

sinës apsaugos ástatymo nustatyta tvarka bei sàlygomis gaudamas ið savo

klientø elektroninio paðto kontaktinius duomenis, gali naudoti ðiuos kon-

taktinius duomenis savo paties panaðiø prekiø ar paslaugø rinkodarai esant

dviem sàlygoms:

1) jei klientams yra suteikiama aiðki, nemokama ir lengvai ágyvendinama

galimybë nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktiniø duomenø naudoji-

mo pirmiau nurodytais tikslais, kai ðie duomenys yra renkami ir,

2) jei klientas ið pradþiø neprieðtaravo dël tokio duomenø naudojimo, siun-

èiant kiekvienà þinutæ.

Bet kuriuo atveju draudþiama tiesioginës rinkodaros tikslu siøsti elektro-

ninio paðto praneðimus ðiais bûdais:

1) slepiant siuntëjo, kurio vardu informacija siunèiama, tapatybæ arba

2) nenurodant galiojanèio adreso, kuriuo gavëjas galëtø pareikalauti nu-

traukti tokios informacijos siuntimà.

Elektroniniø ryðiø ástatymo 68 straipsnio 2 dalis laikytina tam tikra opt-

in taisyklës iðimtimi, taèiau ágyvendinant ðioje dalyje átvirtintus reikalavi-

mus, tokia iðimtis yra suderinama su opt-in taisyklës esme. Darbo grupë

duomenø apsaugai, ásteigta pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsná, Nuo-



monëje 5/2004 dël nepageidaujamø praneðimø rinkodaros tikslais kon-

statavo, kad dukterinës ir motininës ámonës negali bûti laikomos ta paèia

ámone. Be to, darbo grupë pasisakë uþ tai, kad sàvoka „panaðios prekës ir

paslaugos“ bûtø aiðkinama atsiþvelgiant á „protingus gavëjo lûkesèius“, o

ne á þinutës siuntëjo pozicijà.

Aktyvi nepageidaujamø praneðimø siuntëjø veikla kelia nerimà dël dau-

gelio prieþasèiø, áskaitant ásibrovimà á privatø asmens gyvenimà, elektroni-

niø ryðiø paslaugø naudotojø papildomas materialines ir laiko sànaudas,

didelá elektroniniø ryðiø tinklø apkrovimà ir pan. Todël kiekvienas elektroni-

niø ryðiø paslaugø naudotojas turi þinoti ir suvokti ne tik savo teisæ duoti ar

neduoti sutikimà gauti informacijà tiesioginës rinkodaros tikslu, bet privalo

gerbti ir kitø asmenø atitinkamà teisæ, vengti galimø kito asmens interesø

paþeidimø neteisëtai naudojant elektroniniø ryðiø paslaugas tiesioginës rin-

kodaros tikslu be pastarøjø sutikimo.

Kalbant apie asmens duomenø apsaugà tvarkant asmens duomenis tie-

sioginës rinkodaros tikslu, svarbu paminëti, kad asmens duomenys gali bûti

tvarkomi tiesioginës rinkodaros tikslais, jeigu duomenø subjektas duoda su-

tikimà (Asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Ðiuo metu galiojanèiame Asmens duomenø teisinës apsaugos ástatyme átvir-

tintas „opt-in“ principas, reiðkiantis, jog ið pradþiø duomenø subjektas duo-

da sutikimà ir tik po to jo asmens duomenys gali bûti naudojami tiesioginës

rinkodaros tikslu. Lietuvoje iki 2003 m. liepos 1 d. Asmens duomenø teisi-

nës apsaugos ástatyme buvo átvirtintas opt-out principas, reiðkiantis, kad as-

mens duomenys gali bûti tvarkomi tol, kol duomenø subjektas pareiðkia

nesutikimà dël savo asmens duomenø tvarkymo.

Tvarkant asmens duomenis tiesioginës rinkodaros tikslu bûtina atkreipti

dëmesá á tai, kad asmens duomenys neturi bûti pertekliniai. Asmens duome-

125)

nø teisinës apsaugos ástatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad

asmens duomenys turi bûti tapatûs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri bûtina

jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Èia dera paþymëti, kad asmens duomenys yra ir

informacija apie asmens pomëgius, áproèius, laisvalaikio praleidimo bûdus,

perkamas prekes ir kt., o ne tik vardas, pavardë, gyvenamosios vietos adre-

sas, telefono numeris ir pan., kaip neretai mano duomenø valdytojai. Pertek-

liniø asmens duomenø tvarkymo pavyzdys gali bûti Valstybinës duomenø

apsaugos inspekcijos iðnagrinëtas skundas, kurio nagrinëjimo metu nustaty-

ta, kad ámonë tiesioginës rinkodaros tikslu tvarkë ðiuos asmens duomenis:

vardà, pavardæ, asmens kodà, lytá, gyvenamàjà vietà, telefono numerá, elek-

troninio paðto adresà. Ðiuos duomenis, uþpildydamas praðymà gauti nuolai-

dø kortelæ, pateikdavo duomenø subjektas. Ámonë aiðkino, kad asmens ko-

das reikalingas identifikuoti asmená, be to, jis palengvina duomenø tvarkymo

automatizavimà. Valstybinë duomenø apsaugos inspekcija ámonës vadovui

suraðë administracinio teisës paþeidimo protokolà, kuriame konstatavo, kad

asmens kodas – perteklinis duomuo, nes asmená identifikuoti galima ir pagal

kitus kriterijus: vardà, pavardæ, gimimo datà, gyvenamàjà vietà. Vilniaus m. I

apylinkës teismas uþ asmens duomenø tvarkymà paþeidþiant Lietuvos Res-

publikos asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymà skyrë 600 Lt baudà.

Toká teismo nutarimà ámonë apskundë Lietuvos Vyriausiajam administraci-

niam teismui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad

asmens kodas, tvarkomas tiesioginës rinkodaros tikslu, yra perteklinis duo-

muo, o asmens identifikavimui ðiuo atveju pakanka ir kitø asmens duomenø.

Todël tvarkant asmens kodà tiesioginës rinkodaros tikslu, paþeidþiamas As-

mens duomenø teisinës apsaugos ástatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Taip pat svarbu paminëti, kad ámonë, ástaiga ar organizacija, norëdama

tvarkyti asmens duomenis tiesioginës rinkodaros tikslu, privalo nustatyti as-

mens duomenø saugojimo trukmæ (Asmens duomenø teisinës apsaugos ásta-



tymo 14 straipsnio 1 dalis). Paprastai ámonëse, ástaigose asmens duomenø

tvarkymo tiesioginës rinkodaros tikslu saugojimo trukmë turëtø bûti nusta-

toma vidaus dokumentu: ásakymu, ámonës, ástaigos vadovo patvirtintomis

asmens duomenø tvarkymo taisyklëmis ar kt. Praktikoje asmens duomenø

tvarkymo trukmë apibrëþiama konkreèiu terminu arba tam tikrø aplinkybiø

atsiradimu ar iðnykimu, arba derinant abu ðiuos bûdus. Pavyzdþiui, ámonës

vidaus dokumentu nustatyta, kad asmens duomenys tiesioginës rinkodaros

tikslu bus tvarkomi tol, kol duomenø subjektas pareikð nesutikimà, bet ne

ilgiau nei 3 metus, arba tam tikros akcijos vykdymo metu ir pan. Paþymëti-

na, kad nustatant duomenø tvarkymo trukmæ bûtina atsiþvelgti á opt-in tai-

syklës esmæ, t.y. kad asmens duomenys tiesioginës rinkodaros tikslu gali

bûti tvarkomi tik esant duomenø subjekto sutikimui.

Kalbant apie asmens duomenø apsaugà tiesioginëje rinkodaroje, svarbu

paminëti, kad Asmens duomenø teisinës apsaugos ástatyme átvirtinta duo-

menø valdytojo (juridinio ar fizinio asmens, kuris vienas arba drauge su ki-

tais nustato asmens duomenø tvarkymo tikslus ir priemones) pareiga supa-

þindinti asmená (duomenø subjektà) su jo teise nesutikti, kad bûtø tvarkomi

jo duomenys tiesioginës rinkodaros tikslu. Ðiuo atveju asmuo, nenurodyda-

mas nesutikimo motyvø, gali bet kokia jam priimtina forma: þodþiu ar rað-

tu, - nesutikti, kad bûtø tvarkomi jo duomenys tiesioginës rinkodaros tikslu.

Kai duomenø subjektas pareiðkia toká nesutikimà, duomenø valdytojas pri-

valo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenø tvarkymo veiks-

mus ir informuoti duomenø gavëjus.

Tvarkant asmens duomenis tiesioginës rinkodaros tikslu bûtina ágyven-

dinti ir kitas asmens (duomenø subjekto) teises: þinoti (bûti informuotam)

apie savo asmens duomenø tvarkymà; susipaþinti su savo asmens duomeni-

mis ir kaip jie yra tvarkomi; reikalauti iðtaisyti, sunaikinti savo asmens duo-

127)

menis arba sustabdyti, iðskyrus saugojimà, savo asmens duomenø tvarkymo

veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant ðio ir kitø ástatymø nuostatø.

Kalbant apie asmens (duomenø subjekto) informavimà, bûtina paminë-

ti, kad duomenø valdytojas privalo suteikti duomenø subjektui, kurio as-

mens duomenis renka tiesiogiai ið jo, ðià informacijà, iðskyrus atvejus, kai

duomenø subjektas tokià informacijà jau turi:

1) apie savo (duomenø valdytojo) ir savo atstovo, jei ðis yra, tapatybæ ir

nuolatinæ gyvenamàjà vietà (jei duomenø valdytojas ar jo atstovas yra

fizinis asmuo) ar rekvizitus ir buveinæ (jei duomenø valdytojas ar jo atsto-

vas yra juridinis asmuo);

2) kokiais tikslais yra tvarkomi duomenø subjekto asmens duomenys;

3) kità papildomà informacijà (kam ir kokiais tikslais teikiami duomenø sub-

jekto asmens duomenys; kokius savo asmens duomenis duomenø sub-

jektas privalo pateikti ir kokios yra duomenø nepateikimo pasekmës, apie

duomenø subjekto teisæ susipaþinti su savo asmens duomenimis ir teisæ

reikalauti iðtaisyti neteisingus, neiðsamius, netikslius savo asmens duo-

menis), kiek jos reikia, kad bûtø uþtikrintas teisingas asmens duomenø

tvarkymas nepaþeidþiant duomenø subjekto teisiø.

Pabaigoje pastebëtina, kad tvarkant asmens duomenis tiesioginës rinko-

daros tikslu, turëtø bûti imtasi reikiamø techniniø ir organizaciniø priemo-

niø tam, kad bûtø uþtikrintas duomenø saugumas ir konfidencialumas. Duo-

menø valdytojo, duomenø tvarkytojo personalas turëtø bûti nuolat infor-

muojamas apie ðias priemones bei bûtinybæ jø laikytis.

Ið Valstybinës duomenø apsaugos inspekcijos praktikos tikrinant duome-

nø tvarkymo teisëtumà galima pasakyti, kad ne visi paþeidimai padaromi

tyèia – nemaþai yra tokiø atvejø, kai paþeidimai padaromi nesuvokiant ásta-

tymo esmës ar neteisingai já pritaikant.



NAUDINGI ADRESAI

Europos vartotojø centrasJ. Basanavièiaus g. 20-11, LT-03224

Vilnius. Tel. (8~5) 265 03 68.

http://www.ecc.lt/

El. paðtas: [email protected]

Informacinës visuomenës plëtroskomitetas prie LietuvosRespublikos VyriausybësGedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius.

Tel. (8~5) 266 51 61.

http://www.ivpk.lt/


Lietuvos Respublikos kultûrosministerijos Autoriø teisiøskyriusJ. Basanavièiaus g. 5, LT-01118

Vilnius. Tel. (8~5) 261 94 86.

http://www.lrkm.lt/


Lietuvos Respublikos vidausreikalø ministerijaÐventaragio g. 2, LT-01122 Vilnius.

Tel. (8~5) 271 71 30.

http://www.vrm.lt/


Lietuvos vartotojø institutasS. Konarskio g. 49, LT-01323

Vilnius. Tel. (8~5) 231 07 11.

http://www.vartotojai.lt/


Nacionalinë vartotojø teisiøapsaugos taryba prieTeisingumo ministerijosVilniaus g. 25, LT-01119 Vilnius.

Tel. (8~5) 262 67 51.

http://www.nvtat.lt/


Ryðiø reguliavimo tarnybaAlgirdo g. 27, LT-03219 Vilnius. Tel.

(8~5) 210 56 33.

http://www.rrt.lt/


UAB „Skaitmeniniosertifikavimo centras”Jogailos g. 8 - 16, LT-01116 Vilnius.

Tel. (8~5) 212 18 44.

http://www.ssc.lt/


Valstybinë ne maisto produktøinspekcija prie Ûkio ministerijosGedimino pr. 38-2, LT-01104

Vilnius. Tel. (8~5) 261 23 00.

http://www.inspekcija.lt/


Vilniaus universiteto Informaci-jos visuomenës studijø centrasUniversiteto g. 9/1, LT-01513

Vilnius. Tel. (8~5) 266 76 00.

http://www.infovi.vu.lt/


Documents

INFORMACINËS VISUOMENËS TEISË - vartotojai.lt