2006 m. sausis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 1(88)

APIE UNIVERSITETÀ

Pagrindiniø (bakalauro) studijø programos: teisë, teisë ir val-dymas, vieðasis administravimas, socialinis darbas, teisë ir peniten-cinë veikla, teisë ir policijos veikla, teisë ir muitiniø veikla, teisë irvalstybës sienos apsauga. Tikimasi ateinantiems mokslo metams pa-siûlyti naujas finansø ekonomikos ir psichologijos studijø progra-mas.

Magistrantûros studijø programos: civilinë teisë, verslo teisë,Europos Sàjungos teisë, darbo ir socialinio aprûpinimo teisë, bau-dþiamoji teisë ir kriminologija, Europos Sàjungos politika ir admi-nistravimas, savivaldos institucijø administravimas, mokesèiø ad-ministravimas, vieðasis administravimas, informatikos teisë, teisëspsichologija, socialinis darbas, vieðojo sektoriaus ekonomika ir kt.

2005 metais pradëjo veikti jungtinë tarptautinës teisës magist-rantûros studijø programa, kurios absolventai turës daug daugiaugalimybiø siekti karjeros ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sàjungo-je, artimiausiu laiku bus parengta dar keletas jungtiniø studijø pro-gramø.

Mykolo Romerio universitetas – vienas ið trijø didþiausiø Lietuvos universitetø. Pagrindinës studijø kryptys – ekonomika, teisë,vieðasis administravimas, socialinis darbas, sociologija, psichologija ir edukologija.

Ðeðiuose Mykolo Romerio universiteto fakultetuose – Teisës, Ekonomikos ir finansø valdymo, Strateginio valdymo ir politikos,Vieðojo administravimo, Socialinës politikos ir Kauno policijos fakultete – ið viso studijuoja beveik 16 tûkst. studentø.

Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis ir MykoloRomerio univeristeto Garbës daktaras Lietuvos Respublikos Seimo

pirmininkas Artûras Paulauskas rugsëjo 1-àjà áteikia diplomus jauniesiemsmokslo daktarams. Kasmet Mykolo Romerio universitete apginama daugiaukaip 20 disertacijø. Ðiuo metu teisës bei vadybos ir administravimo krypèiø

doktorantûroje studijuoja 179 þmonës.

2005 m. Mykolo Romerio universitetas iðleido 2608absolventus: 1552 bakalaurus ir 1056 magistrus.Ðiais mokslo metais Universitetas rengiasi iðleisti

2097 bakalaurus ir 2125 magistrus.

Laikas toks greitas, ir dar tokie netolimi 1991-øjø Sausio 13-osios ávykiai tampaistorija tiems, kurie tuo metu buvo vaikai... Didþios pagarbos nusipelno þmonës,kuriø tikëjimas Tëvynës laisve ir tiesos þodis buvo stipresnis uþ okupantø tankus.

Sausio 12 d. Mykolo Romerio universitetas pagerbë Lietuvos nacionalinio radijoir televizijos darbuotojus: Ðarûnà Kalinauskà, Juozà Saboliø, Nijolæ Bauþytæ,Bernadetà Lukoðiûtæ, Eglæ Buèelytæ, Algimantà Apanavièiø ir Romà Juðkënà.

„Malonu Jus pasveikinti mûsø Universitete. Sveèiais Jûsø nepavadinsi, nes jau 15metø visi Jus mena, girdi ir pasakoja apie Sausio 13-osios ávykius savo vaikams,anûkams ir pasakos, kol bus gyvi. Tiems, kurie iðgyveno ðiuos ávykius, prisiminimailiko visiems laikams.

Mintimis daþnai Jus aplankome. Lenkiame galvas prieð Jus, kurie esate, kuriebuvote, rengëte laidas ir kalbëjote á eterá. Linkiu, kad kitoms kartoms to nebetektøpatirti“, – áteikdamas Mykolo Romerio universiteto medalius kalbëjo rektorius prof.Alvydas Pumputis.

Sausio 13-øjø sovietø kariuomenei uþëmus radijo ir televizijos pastatà šie þmonësuþtikrino radijo ir televizijos transliacijø tæstinumà. LTV direktorius ŠarûnasKalinauskas ir þurnalistë Nijolë Bauþytë tuomet koordinavo informacijos srautàtarp Aukšèiausiosios Tarybos, Sàjûdþio, LRT ir visuomenës, LTV naujienø laidøvedëja Eglë Buèelytë ir radijo diktorë Bernadeta Lukošiûtë dirbo tiesioginiame eteryje,garso reþisierius Algimantas Apanavièius, TV inþinierius Romas Juškënas ir TVreþisierius Juozas Sabolius tiesiogiai transliavo iš kilnojamosios televizijos stoties,stovëjusios prie Aukšèiausiosios Tarybos.

Mykolo Romerio universitete sveèiai pasidalijo prisiminimais, kuriø neiðtrinsnet laikas. „Tokie ávykiai giliai ásirëþia á atmintá. Jei dabar pasikartotø, manau, viskasbûtø tûkstantá kartø tragiðkiau. Tada buvo, kas mus gynë“, – teigë Nijolë Bauþytë, 1991-øjø sausá viena ið 144 pastate buvusiødarbuotojø pasitikusi desantininkus. „Buvome tokie, kaip ir visa Lietuva – vieningi, susitelkæ. Tuo metu buvo itin stiprus bendrumojausmas. Kad mes atsilaikëme, yra visø þmoniø nuopelnas“, – kalbëjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojai.

Lapkrièio 19 d. buvo pristatyta Jaunojo finansininko akade-mija (JAFA), skirta jauniems, savo ateities vizijà kuriantiemsþmonëms, siekiantiems asmeninës, kûrybinës bei finansinës lais-vës. Studijos šioje akademijoje trunka tris semestrus. Ðiuo metuJAFA jau ápusëjo antrà semestrà (savarankiðko – gilinamojo dar-bo), kurio metu jaunieji finansininkai dirba individualiai bei gru-pelëmis, rengia asmeniná finansinës karjeros planà ir mokomà-sias priemones apie finansinio iðsilavinimo svarbà.

Pirmàjà paskaità apie svarbiausias profesijas bei þmoniøveiklos rûðis ir „þmogiðkojo kapitalo“ kaupimà skaitë Ekono-mikos ir finansø valdymo fakulteto Tarybos pirmininkas profe-sorius Rimvydas Jasinavièius. Kitø paskaitø temos bei prane-ðëjai buvo atidþiai renkami atsiþvelgiant á pasiryþusiø mokytisasmenø þiniø lygá (tam buvo pildomos anketos), ðiø dienø rea-lijas. Tad pirmiausia prof. habil. dr. Gediminas Davulis jaunuo-sius finansininkus supaþindino su pinigø pasiûla, jø paklausa,ðiuolaikiniø pinigø rûðimis. Taip pat paaiðkino apie asmeninænepriklausomybæ, pinigø funkcijas bei kilmæ. Mykolo Rome-rio universiteto Ekonomikos ir finansø valdymo fakulteto pro-dekanas doc. dr. Linas Ðadþius atskleidë rinkø bei vertybiniøpopieriø ypatybes. Jaunuoliai susidomëjæ diskutavo su doc. dr.Algiu Dobravolsku, kuris parodë filmà apie biudþetà, o vëliausu malonumu atsakinëjo á iðkilusius klausimus.

Savo þiniø bagaþà siekiantys papildyti JAFA studentai netik ðeðtadienio ankstyvus rytus, bet ir kiekvienà laisvà minutæskiria savæs tobulinimui. Skaito rekomenduojamà literatûrà,diskutuoja su tëveliais, kurie taip pat apsilanko susitikimuose,diskutuoja specialiai jiems sukurtame interneto puslapyje beineoficialioje aplinkoje, þiûri mokomuosius filmus, þaidþia sufinansø valdymu susijusius þaidimus. Daugiausia susidomëji-mo sulaukë þaidimas „Pinigø srautas“, apie kurá savo knygoje

15-OSIOS LAISVËS GYNËJØ DIENOS METINËS

„Du tëèiai – turtingas ir vargðas“ kalba RobertasT. Kiyosaki.

Tad jei susidomëjote ar turite klausimø, raðykite. Tapti Jau-nojo finansininko akademijos studentu galëjo ir gali tapti betkurios kiekvienos Lietuvos bendrojo ar profesinio lavinimo mo-kyklos aukðtesniøjø klasiø moksleivis, siejantis savo ateitá sukûrybine ir finansine lyderyste bei ketinantis gilinti finansiniuságûdþius studijuodamas aukðtojoje mokykloje. JAFA savo veik-là ketina tæsti ir kitais metais. Laukiame Jûsø laiðkøjfa@mruni.lt

Jurga KiðkytëEkonomikos ir finansø valdymo fakultetas

„Èia iðmokau daug daugiau nei tikroje „gyvenimiðkojemokykloje“. Niekas nebûtø pasakæs ir parodæs to, kà parodëJAFA. Pradëjus lankyti paskaitas, mano gyvenimas ir poþiûrisá já ið esmës pasikeitë, pradëjau màstyti kaip visiðkai kitas þmo-gus – labiau subrendæs, pasitikintis savimi. Anksèiau net ne-bûèiau pagalvojæs, kad galiu vadovauti savo nuosavai ámo-nei, turëti kà nors panaðaus, kaþkà savo, o dabar, po kiekvie-nos paskaitos, vis labiau ásitikinu, kad tai gali bûti ið tikrøjø“,– teigia akademijos studentas Redas Ðimelis.

Galimybe lankyti akademijà patenkintas ir MindaugasAleðkevièius: „Ði akademija man suteikia þiniø, kurias galë-siu panaudoti ateityje, tvarkydamas savo asmeninius bei ðei-mos finansus. Per kiekvienà paskaità gauname tokios infor-macijos, kokios nesuteikia vidurinis mokslas, ji man yra labainaudinga ir ádomi. Trumpai tariant, JAFA moko mus gyventiðiuolaikiðkai, ádarbinti savus pinigus ir tapti finansiðkai nepri-klausomus. Manau, tai ádomu kiekvienam“.

SËKMINGAI VEIKIA JAUNOJO FINANSININKO AKADEMIJA.GAL PRISIJUNGSI IR TU?

Mykolo Romerio universitetas 2006 m. sausis, Nr. 1(88)2

KAIP MES STUDIJUOJAME

Mindaugas Navickas yra itin aktyvus Mykolo Romerio uni-versiteto studentas: be to, kad studijuoja dvi specialybes, daryra Studentø atstovybës narys, taip pat vaidina teatro grupëje.„Jei nori, viskà gali. Ir þinios në kiek nenukenèia, – teigiastudentas. – Kai ðiemet stojau á pirmàjá teisës kursà, jau bûda-mas antrakursis, net nesusimàsèiau, kodël dokumentus patei-kiu á Mykolo Romerio universitetà ir kodël að turëèiau studi-juoti bûtent èia, o ne kitur. Nekilo jokiø abejoniø dël pasirinki-mo. Mykolo Romerio universiteto politika yra orientuota á stu-dentiðkà veiklà. Prorektoriai ir pats rektorius visada remia irsudaro visas sàlygas.

Vieni studijuojami dalykai papildo kitus. Jei ið vieno daly-ko kaþko neþinai, tai ir kità dalykà bus sunkiau suprasti. Iðpradþiø pirmakursiams kyla klausimø: „Kodël að turiu studi-juoti etikà? Kam man reikia tos filosofijos?“. Dëstymo tikslassusijæs su teise, taèiau formuojama bendra pasaulëþiûra ir visidalykai svarbûs. Universitetas atsiþvelgia á rinkos poreikius ir ástudentø pageidavimus. Studento þodis ðiame Universitete le-mia daug, tad nereikalingø studijuoti dalykø nëra. Kas dar manlabai patinka ðiame Universitete? Problemos èia nenusëda, ogreitai sprendþiamos. Vyksta rektorato, senato posëdþiai, kuraptariami iðkilæ klausimai. Jei ne ðimtu, tai 90 procentø viskasiðsprendþiama“, – teigia Mindaugas Navickas.

Antro kurso teisës ir valdymo specialybës studentas, Stu-dentø atstovybës narys Vytautas Birmontas pirmiausia pabrë-þia tai, kad mûsø Universitete yra palankus poþiûris á studentà.Numatytos dëstytojø budëjimo valandos, kai studentai yra kon-sultuojami, tad nereikia dëstytojø ieðkoti. Studentas kaip didelápranaðumà iðskiria ðiltus, dalykiðkus santykius su dëstytojais.Vytautas pasirinko studijas ðiame Universitete, nes teisë – ðeimostradicija. „Sàlygos èia puikios: galima naudotis internetu, ge-ros perspektyvos iðvaþiuoti á uþsiená. Reikia tik gerai mokytisir norëti iðvykti. Labai daþnai skaityti paskaitø atvaþiuoja pro-

Mykolo Romerio universitetas32006 m. sausis, Nr. 1(88)

APIE STUDIJAS IR STUDENTØ GYVENIMÀ

Dairydamiesi po Universitetà, uþsukome ir á vienà ið ketu-riø kompiuteriniø klasiø. Tàkart joje studentiðko ðurmulio ne-buvo. „Studentams dabar sesija“, – mums priminë kabinete bu-væs Informatikos ir statistikos katedros lektorius Tadas Limba.

Á informatikos kabinetà ateina ávairiø specialybiø studentø:teisës, teisës ir valdymo, vieðojo administravimo, elektroninësvaldþios administravimo, savivaldos institucijø administravi-mo, sveikatos apsaugos ástaigø administravimo ir kt. LektoriusTadas Limba Mykolo Romerio universiteto studentams dëstoinformacines technologijas ir elektroninæ valdþià, elektroninespaslaugas, elektroninës valdþios pagrindus.

„Naujai árengtos kompiuteriø klasës pakeitë dëstytojø ir stu-dentø darbo paskaitose pobûdá. Turime projektoriø, lentà. In-formacijà, pateiktà lentoje, kiekvienas studentas gali iðsaugoti.Gali bûti iðsaugoma net nupieðta schema. Kad studentai leng-viau perprastø naujà medþiagà, duodama ávairiø praktiniø uþ-duoèiø, – pasakoja lektorius. – Per paskaitas studentai anali-zuoja, kaip informacinës technologijos teisiðkai reglamentuo-jamos, kaip jos lemia valstybës valdymà, politikà, strategijà, ko-kiuose teisës aktuose numatyta informaciniø technologijø nau-dojimo perspektyva. Ap-tariame, kokiaatsakomybë numatyta uþelektroninius nusikalti-mus, nagrinëjame kitusklausimus.

Pastaraisiais metaisdþiugina pirmakursiøkompiuterinis raðtingu-mas. Dabar ástoja vis ga-besni, reiklesni ir paþan-gesni studentai, geriauþinantys, ko nori ir sie-kia. Puikiai ásisavinus in-formatikos pagrindusmokyklose, vëliau belie-ka tik gilintis á specia-liuosius dalykus“.

„STOJA VIS GABESNI IR REIKLESNI

STUDENTAI“

Mindaugas Navickas spëja studijuoti, aktyviai dalyvautiStudentø atstovybës veikloje ir vaidinti teatro studijoje.

Sausio mënuo visiems studentams aktyvus metas. Sesija – tai laikas, kai reikia visà save atiduoti studijoms. Net ir tie, kas konepusmetá leido sau daugiau ar maþiau pastudentauti, dabar jau sukrutæ ir sunerimæ. Visos jëgos, visas dëmesys studijoms. Per sesijàstudentus ypaè palaiko jø tëvai. Gráþusius namo ir besiruoðianèius egzaminui, mamos lepina skaniais pusryèiais, pietumis, vakariene…Rûpinasi namø ramybe. Viskas tam, kad studentas kuo geriau pasiruoðtø. O kokias sàlygas turi studentai, gyvenantys bendrabuèiuose?Kaip jiems sekasi pasiruoðti? Ar jie Universiteto bibliotekoje randa reikiamos literatûros? Su kokiomis problemomis jie susiduria? Irapskritai – kaip studijuoja ir kaip gyvena Mykolo Romerio universiteto studentai?

fesoriai ið uþsienio. Be to, mûsø Universitete puikiai árengtosauditorijos: yra ir lentos, ir projektoriai, ir garso stiprinimo sis-tema. Ir tai ne tik didþiosiose auditorijose, kur dëstytojai skaitomums paskaitas. Jei studentas neturi neðiojamojo kompiuterio,o reikia kà nors pristatyti, galima pasiskolinti ið Universiteto.Jei reikia filmavimo kameros, ateina darbuotojas ir nufilmuo-ja“, – pasakoja studentas.

„Ástoja vis gabesni, reiklesni irpaþangesni studentai, geriau þinantys,

ko nori ir siekia“, – teigia lektoriusTadas Limba.

„Pas mus labai gera bibliote-ka. O specialiosios literatûros,manau, yra dar daugiau nei Mar-tyno Maþvydo bibliotekoje. Infor-macijos tikrai netrûksta, neturi-me jokiø problemø ir jos ieðko-dami. Á internetinæ skaityklà ei-nu daug kartø per dienà (tai pri-klauso nuo to, kiek tà dienà se-minarø, kiek reikia pasiruoðti)“,– teigia antro kurso studentë Eg-lë Damulevièiûtë, pasirinkusi tei-sës ir muitinës veiklos (mokes-èiø institucijø veiklos) studijas.

Pirmo kurso magistrantas Ry-tis Ivanauskas skaityklose lankosi daþnai: „Á skaityklas einu be-veik kiekvienà dienà. Daþniausiai á profesoriaus Leono skaityk-là – èia patogiausia. Pastaruoju metu viskà èia randu. Anksèiautekdavo nueiti ir á Martyno Maþvydo bibliotekà“.

Á internetinæ skaityklà Rytis taip pat eina kasdien. Pasak ma-gistranto, tai tiesiog bûtina, naudinga ir reikðminga, nes ten galimarasti visà informacijà. Be to, bibliotekos darbuotojai padedasurasti tai, ko paèiam nepavyksta.

„Pas mus viskas yra aukštesnio lygio, ne tik biblioteka. Ga-lëèiau pasakyti, kad pas mus yra idealu“, – teigia RytisIvanauskas, tris mënesius studijavæs Èekijoje.

Mykolo Romerio universiteto Interneto svetainëse sutiktastreèio kurso teisës studentas Marius Blaþauskas ir pirmo kursomagistrantas Algirdas Ðapoka teigë, kad daug lengviau ir pa-prasèiau studijuoti, kai reikalingà informacijà galima susirastiinternete, o vietø prie kompiuteriø tikrai netrûksta. Algirdas áInterneto svetainæ eina atsispausdinti teisës aktø, kitos studi-joms reikalingos medþiagos. „Labai patogu“, – sako Algirdas.Marius Blaþauskas á Interneto svetainæ daþniau eina semestrometu, o per sesijà tenka daugiau laiko praleisti prie knygø.

Pakalbinome dvi Mykolo Romerio universiteto bibliotekojekopijuojanèias treèio kurso studentes: Dovilæ Èeponaitæ ir InàBalnytæ. Abi merginos teigë, kad neretai kopijuoja visai savaitei áprieká, o per sesijà kopijuoja dar daugiau. „Patogu, nes turint savolapus, galima pabraukti, paryðkinti“, – teigia studentës.

Á kitas bibliotekas merginos neina. Pasak studenèiø, ástaty-mus, nutarimus patogu susirasti internete, o Universiteto bib-lioteka yra nuolat atnaujinama naujais leidiniais, tad visko pa-kanka. „Be to, dëstytojai gerai iðdësto medþiagà per paskaitas“,– priduria Dovilë.

Mykolo Romerio universitetobibliotekos fondà sudaro 162tûkstanèiø egzemplioriø leidiniø.Prenumeruojami 214 pavadi-nimø periodiniai leidiniai lietuviø,anglø, rusø, vokieèiø ir kitomiskalbomis. Be tradiciniø spaus-dintø leidiniø, biblioteka skaity-tojams siûlo susipaþinti ir nau-dotis populiariausiomis Lietuvosbei uþsienio ðaliø duomenøbazëmis. Universiteto biblioteka

yra viena pirmøjø Lietuvoje pradëjusi elektroniniø duomenøbaziø prenumeratà.

Ðiuo metu biblioteka savo skaitytojams sudaro galimybænaudotis 19 populiariausiø Lietuvos ir uþsienio ðaliø duomenøbaziø. Moderniai árengtoje Universiteto bibliotekoje skaitytojaiaptarnaujami dviejuose abonementuose (Ateities g. 20 irValakupiø g. 5) bei 10 skaityklø. Keturiose skaityklose(interneto skaityklose ir svetainëse), skirtose darbui suelektroniniais iðtekliais, yra 147 kompiuterinës darbo vietossu interneto prieiga. Kitose 6 bendrose ir specializuotoseskaityklose, kuriose skaitytojams laisvai prieinama beveik

pusë bibliotekos fondo, yra 210individualiø darbo vietø.

Á BIBLIOTEKÀ – NE TIK PER SESIJÀ

, ( )y

2006 m. sausis, Nr. 1(88) Mykolo Romerio universitetas5

STUDENTØ NAMUOSE KAIP NAMIE

Mindaugas Navickas, atvykæs ið Pakruojo, gyvena Studentønamuose, esanèiuose Valakupiø gatvëje. „Labai geri bendrabu-èiai. Juos galima palyginti su butais. Vienam kambariui vienasduðas, vienas tualetas. Tik virtuvë bendra. Yra sporto, treniruok-liø salë, kur dauguma studentø mielai treniruojasi. Kambariuosevisi gyvena po tris. Lyginant su bendrabuèiais Saulëtekyje, mesèia gyvename kaip vieðbutyje. Gyvendami jauèiamës kaip namie.Ir baldai nauji, ir visa buitinë technika. Tylu, ramu, galima moky-tis, kiek tik nori. Yra darbo kambarys. Be to, internetu galimanaudotis tiek, kiek reikia. Þinau, kad Didlaukio gatvëje esan-èiuose Studentø namuose yra bevielis internetas“, – teigiastudentas.

Paklaustas apie tvarkà, kurios reikia laikytis gyvenant Stu-dentø namuose, Mindaugas Navickas atsakë: „Bendrabutyje tvarkayra tvarka, bet studentams suteikta daug laisvës. Studentai, patyssuprasdami, kà gali prarasti, laikosi tvarkos ir nustatytø taisykliø.Taisyklës ne tiek nustatytos, kiek jos paèios yra nusistovëjusiostarp studentø. Á bendrabutá reikia gráþti iki dvyliktos valandos.Ketvirtadiená jau galima gráþti iki antros valandos, penktadiená irðeðtadiená – iki treèios. Bet dirbantys studentai tikrai gali susitar-ti. Pavyzdþiui, jei kaþkas dirba naktimis, budëtojai supranta. Gy-venant bendrabutyje sudarytos sàlygos ir dirbantiems studentams.

Kai skirstomi kambariai, atsiþvelgiama á studentø pageidavi-mus, kas su kuo norëtø gyventi. Jei gyvenant nesutampa charak-teriai ar kokie kiti interesai, galima pasikeisti, prieð tai infor-mavus valdytojà“.

Vaikino teigimu, maisto patiems gaminti neverta, nors sàly-gos bendrabutyje yra paèios geriausios. „Virtuvëje yra naujausiaáranga, bet pigiau yra nueiti á bufetà ar valgyklà ir ten pavalgyti“,– priduria Mindaugas.

„Atvykus á Vilniø studijuoti Mykolo Romerio universitetetikrai verta gyventi bendrabutyje. Sumoki simboliná nuo 90 iki100 litø mokestá ir naudojiesi viskuo lyg namie. Uþ vandenánereikia mokëti papildomai, kaip kituose bendrabuèiuose, ðilu-

ma nekainuoja, internetastaip pat. Tiesiog puikios sà-lygos studentams gyventi“,– baigia pokalbá MindaugasNavickas.

Prieð dvejus metus Lau-ra Sudintaitë ir Rûta Zeme-niûnaitë, rinkdamosios, kàir kur studijuoti, MykoloRomerio universitetà nurodë pirmiausia. Abi merginos pasirin-ko vienà ið populiariausiø studijø programø – vieðàjá administ-ravimà. Apie gyvenimà bendrabutyje merginos pasakojo: „La-bai puikiai gyvenam, labai ðiltai. Sudarytos visos sàlygos moky-tis. Nei dël vieno dalyko negalime skøstis. Þiniø sklaida labaigera bendrabutyje, – ðypteli Laura Sudintaitë. – Jei yra kokiaproblema, nubëgi pas draugus ir aptari“. Rûta Zemeniûnaitëpriduria: „Palyginus su kitø universitetø bendrabuèiais, èia ide-alios sàlygos. Patys matote“.

Tuo ir ásitikinome, ilgiau pabuvæ Studentø namuose Vala-kupiø gatvëje. Á namus panaðu ne tik kambariuose, bet ir virtuvë-je, koridoriuose (minkðti baldai, dideli televizoriai). Merginospasakojo, kad savo kambaryje neturi televizoriaus, tad labai pa-togu. Kiekviename aukðte yra po televizoriø. Á klausimà, kà sma-giausia þiûrëti kartu, studentës choru atsakë: „Krepðiná!“ Kitospridûrë, kad dar patinka kino vakarai.

Didlaukio gatvëje esanèiuose Studentø namuose kalbintosmerginos nurodë tuos paèius pranaðumus: patogu, nes arti Uni-versiteto, pigu, nemokamas internetas. Pasak studenèiø, ðiek tiekvargina plonos bendrabuèio sienos. „Galëtø laisvës nevarþyti, –ðypteli Vitalija Valasinavièiûtë. – Bet skøstis tikrai nëra kuo“.

Virtuvëje sutikta studentë ðildësi maistà mikrobangø kros-nelëje. „Daþnai atsiveþu maisto ið namø, tad èia gaminu ar pasi-ðildau. Kartais nueinu ir á valgyklà. Bufetas dirba nuo 16.00 iki22.00 valandos, ten neretai pavalgome“, – teigia mergina iš Pa-svalio.

Taisyklës raðomos, kad jø bûtø laikomasi

Studentø namuose pakalbinome tuo metu dirbantá budëtojà.„Studentams èia reikia laikytis tvarkos. Taisyklës raðomos, kad jøbûtø laikomasi. Daugiau, negu privalu, niekas ið studentø nerei-kalauja. Studentai turi priprasti laikytis taisykliø“, – papasakojobudëtojas, Studentø namuose dirbantis nuo 1998 m. ir puikiaiatskiriantis, kurie studentai tik studentauja, o kurie studijuoja.

Debatø klubasMykolo Romerio universiteto studentai dalyvaudami Debatø klubo veikloje turi galimybæ iðmokti diskutuoti ðiuolaikiðkai, argu-

mentuoti profesionaliai ir kalbëti etiðkai. Senovës Atënus siekianèios debatø tradicijos patvirtina, kad gebëjimas reikðti savo mintisátikinamais argumentais yra svarbus veiksnys, padedantis pasiekti puikiø re-zultatø, priimant atsakingus sprendimus ávairiose gyvenimo srityse. Be to,Debatø klubas skatina domëtis dabartiniais ávykiais pasaulyje ir Lietuvoje,juos analizuoti, aptarti su specialistais, identifikuoti problemas bei siûlytiracionalius jø sprendimo bûdus. Planuojama, kad nuo 2006 m. rudens se-mestro debatai bus átraukti á Mykolo Romerio universiteto studijø progra-mas kaip laisvai pasirenkamas dalykas.

Pernai Debatø klubo nariai iðkovojo Baltijos ðaliø èempionø titulà, tikisijá iðlaikyti ir ðiemet. To galima ir laukti, nes ðiais metais Baltijos ðaliø debatøèempionatas planuojamas rengti bûtent Mykolo Romerio universitete kartusu penktuoju parlamentiniø debatø turnyru „Vilnius International Rotary2006“. Tai didþiausias debatø konkursas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje RytøEuropoje.

Daugiau informacijos apie Debatø klubà ir galimybes jame dalyvauti in-

ternete http://www.mruni.lt/~debatai

Tai nevyriausybinë organizacija, vienijanti daugiau nei ðimtà padaliniøávairiuose pasaulio universitetuose. Tai studentø ir jaunøjø teisininkø organizacija,skirta tarptautinës teisës studijoms, visapusiðkam jos suvokimui bei sklaidai. ILSALietuva – pirmasis ILSA padalinys Vidurio ir Rytø Europoje. ILSA organizuoja irpadeda pasiruoðti paèiam prestiþiðkiausiam pasaulyje teisininkø – JessupoTarptautinio Teisingumo Teismo proceso inscenizacijos konkursui. Lietuvospadalinys taip pat skatina domëtis tarptautine teise – organizuoja seminarus,paskaitas, ávairias diskusijas, konferencijas bei vasaros mokyklà. Viena ið specifiniøILSA Lietuva veiklos srièiø – Europos Sàjungos teisë.

y , ( )

ILSA (International Law Students Association)

Studentø mokslinë draugija vienija universitete veikianèias mokslines sekcijas, kuriø nariai – studentai ir dëstytojai,aktyviai dalyvaujantys sekcijø veikloje, mokslinëse konferencijose, diskusijose, seminaruose. Sekcijø mokslinæ veiklàkoordinuoja dëstytojai – moksliniai vadovai. Be to, kiekviena sekcija ið savo nariø – studentø – renka sekcijos pirmininkà.Visø sekcijø veiklà koordinuoja Studentø mokslinë draugija. Draugija taip pat organizuoja mokslines konferencijas,debatus, seminarus. Svarbiausias renginys yra tradicinë Universitete rengiama tarptautinë Teisinës minties ðventë, ne tikátraukianti visà Universiteto akademinæ bendruomenæ, bet ir visada sulaukianti garbingø sveèiø – Seimo nariø, ministrøir kitø Vyriausybës atstovø, Konstitucinio Teismo, Aukðèiausiojo Teismo ir kitø teismø teisëjø, ávairiø srièiø pareigûnøir þymiø visuomeniniø organizacijø veikëjø.

Pagrindiniai tikslai, kuriø siekia MRU SMD, yra:– studentø moksliniø þiniø kaupimas;– studentø mokslo darbo skatinimas;– Mykolo Romerio universitete veikianèiø moksliniø sekcijø veiklos

koordinavimas.Todël Studentø mokslinë draugija suteikia galimybæ:– ásitraukti á teisines diskusijas;– geriau suprasti mokslines problemas;– ugdyti kritiðkà teisiná màstymà.Per gana trumpà aðtuoneriø metø veiklos laikotarpá Studentø mokslinës

draugijos nariais buvo nemaþai aktyviø, mokslu besidominèiø studentø.Daugelis ið jø dabar þinomi dëstytojai, teisininkai, Lietuvos ir EuroposSàjungos institucijø pareigûnai ir mokslininkai.

Akivaizdu, jog Studentø mokslinë draugija suteikia studentui puikiøgalimybiø atrasti ir gilintis á patinkanèias mokslo sritis, aktyviai dalyvautiakademinës bendruomenës gyvenime, plësti savo akiratá, taip pat geriau ir visapusiðkai pasirengti egzaminams ir bûsimai karjerai.

Rytis ValûnasMRU SMD prezidentas

Studentø mokslinë draugija

STUDENTIÐKOS ORGANIZACIJOS

y, ( )

Mykolo Romerio universiteto Studentø atstovybë savo veiklà pradëjovos nuo keliø nariø, o ðiuo metu jø priskaièiuojama jau apie 100 ir dabarnaujø þmoniø á organizacijà ásilieja kasdien.

Visi MRU SA nariai priklauso fakultetø studentø atstovybëms. Jøyra ðeðios: Teisës, Ekonomikos ir finansø valdymo, Strateginio valdymoir politikos, Vieðojo administravimo, Socialinës politikos ir Kaunopolicijos fakulteto. Visi nariai dirba ir MRU SA komitetuose, tarp jøpaskirstomas visas Studentø atstovybës darbas. Ðiuo metu SA veikia ðiekomitetai: Akademiniø reikalø, Marketingo, Kultûros reikalø,Tarptautiniø ryðiø, Vieðøjø ryðiø ir Þmogiðkøjø iðtekliø.

Tokia struktûra padeda kiekvienam organizacijos nariui dirbti irgerinti savo ágûdþius ávairiose, paties pasirinktose, srityse.

Mykolo Romerio universiteto Studentø atstovybës veiklojesvarbiausià vietà uþima Universiteto studentai, organizacijos ir

bendruomenës nariai. Á SA nariø kompetencijø ugdymà kasmet investuojama didþiausia organizacijos biudþeto dalis. Jau tradiciniaistapusiuose seminaruose organizacijos nariai ágyja strateginio ir taktinio planavimo, vieðøjø ryðiø ir rinkodaros valdymo, projektøvadybos ir kitø, vëliau darbo rinkoje itin vertinamø, ágûdþiø.

Skirdama daug dëmesio organizacijos nariams MRU SA pasiekia puikiø rezultatø savo veikloje. Jos organizuojami renginiai, tokiekaip „Pirmakursiø krikðtynos“, „Mediumas“ ar „Teisinës minties ðventë“ nuolatos sulaukia didelio studentø susidomëjimo ir aktyvausdalyvavimo.

Mykolo Romerio universiteto Studentø atstovybë taip pat daug dëmesio skiria ir Universiteto studentø teisiø ir interesø atstovavimui.Bendradarbiaudami su kitø aukðtøjø mokyklø studentais matome, jog iðreikðti ir apginti savo nuomonæ mûsø Universitete yra kur kasdaugiau galimybiø negu kitur. Tai lemia abipusis Universiteto administracijos ir MRU SA noras iðgirsti vieniems kitus, todël në vienasskundas, në viena problema nelieka be dëmesio.

MRU SA taip pat aktyviai dalyvauja nacionaliniø studentus vienijanèiø organizacijø veikloje. Esame Lietuvos studentøsàjungos (LSS) nariai. Dabartinis MRU SA vadovas Saulius Urbonavièius yra LSS valdybos ir tarybos narys. Taip svariai prisidedameprie nacionalinës jaunimo politikos formavimo ir ágyvendinimo.

Esame jauna ambicingø ir iniciatyviø þmoniø organizacija. Ateityje siekiame tapti efektyviausiai dirbanèia aukðtøjø universitetiniømokyklø Studentø atstovybe, kurioje save galëtø atrasti kiekvienas MRU studentas.

Norëdami daugiau suþinoti apie MRU SA veiklà uþsukite á mûsø tinklalapá internete http://www.mruni.lt/~mrusa, o jeigu kilsklausimø, raðykite mrusa@mruni.lt

Audrius Matikiûnas

ELSA – didþiausia teisës studentø ir jaunøjø teisininkø organizacijapasaulyje, ákurta 1981 m. Vienoje. ELSA Lietuva – viena iš 37-iø ELSAnacionaliniø grupiø, savo veiklà pradëjo 1990 m. ir šiuo metu vienija du– Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus universiteto – padalinius.

1999 m. kovo 25 d. mûsø Universitete buvo ákurtas „Europos stu-dentø teisininkø asociacijos Lietuvos nacionalinës grupës ELSA Lietu-va padalinys“ (ELSA LTA). Ðio skyriaus prezidentë ir viena steigëjøbuvo Rûta Þarnauskaitë, ji vëliau tapo ELSA International (Briuselis)prezidente. Tarptautinëje ELSA valdyboje viceprezidento rinkai parei-gas ëjo ir Andrius Vitkevièius.

ELSA MRU stengiasi ágyvendinti tarptautinæ ELSA vizijà – siektiteisingo pasaulio, kuriame gerbiamas þmogaus orumas ir kultûrinis savi-tumas.

ELSA MRU ðiuo metu vienija daugiau nei ðimtà universitete studi-juojanèiø aktyviø ir iniciatyviø studentø teisininkø, kurie organizuojakonferencijas ir seminarus aktualiomis teisinëmis temomis, susitikimus su praktikuojanèiais teisininkais, vykdo studentø staþuotojømainø programà (STEP), rengia teisminio proceso inscenizacijas (STart), kitaip prisideda prie savo ir kolegø teisinës sàmonësformavimo. ELSA MRU aktyviai dalyvauja ne tik studentiðkoje veikloje, bet rûpinasi ir moksleiviø, kitø studentø ne teisininkøteisiniu ðvietimu (Moksleiviø teisinio ðvietimo programa). ELSA MRU siekia uþtikrinti teisës studijø kokybæ ir naujø specialistøaukðtà kvalifikacijos lygá.

ELSA suteikia galimybæ jauniems ir aktyviems þmonëms ágyti ágûdþiø ir patirties, bûtinø norint tapti rytojaus lyderiais tarptauti-niame teisës ir verslo pasaulyje.

Eglë UrbonaitëELSA MRU direktorë vieðiesiems ryšiams

ELSA (The European Law Students’ Association)

Mykolo Romerio universiteto Studentø atstovybë

STUDENTIÐKOS ORGANIZACIJOS

„Visi studentai laukia èia atvykstanèiø uþsienieèiø, – pra-deda pasakoti Mindaugas Navickas. – Ádomios paþintys, naujidraugai. Uþsienio studentai èia gerbiami. Jiems sudaromos pa-lankios sàlygos, nes juk ir mûsø studentai iðvaþiuoja á kitas ðalis.Jei mes uþsienieèiams suteikiame geriausias sàlygas, tai ir jiemums suteiks. Kiekvienas studentas uþsienietis turi kuratoriø,kuris rûpinasi viskuo: padeda susirasti gyvenamàjà vietà, supa-þindina su Universiteto struktûra ir kt. Kuratoriais daþniausiatampa antro kurso studentai, kurie patys ketina iðvaþiuoti stu-dijuoti pagal Socrates Erasmus studentø mainø programà“.

Magistrantë Aistrida Rinkevièiûtë pagal Socrates Erasmusprogramà pusæ metø praleido Vokietijoje. „Vokietijoje studen-tai savarankiðkesni. Studijavau vienà pusmetá, bet net ir po tieklaiko dar nenorëjau gráþti“, – teigia Aistrida. – Mano kambariodraugë pagal Leonardo Da Vinèi programà du mënesius buvoiðvykusi studijuoti á uþsiená. Gráþusià jà dþiugiai pasitikome,sienà papuoðusios uþraðu „Sveika sugráþusi, Laurut!“.

Mykolo Romerio universitetas 2006 m. sausis, Nr. 1(88)8

STUDIJOS UÞSIENYJEPastaraisiais metais Europos universitetuose studijavo per

400 Mykolo Romerio universiteto studentø. Tai rodo vis didë-jantá tarptautiná Mykolo Romerio universiteto populiarumà.

Mykolo Romerio universitetas yra sudaræs daugiau kaip 150bendradarbiavimo sutarèiø su Europos universitetais, teisësau-gos ir valdymo institucijomis, dalyvauja daugelyje tarptautiniøprogramø: Socrates Erasmus, Leonardo da Vinci, Jean Monnet,Ðeðtojoje bendrojoje ir kt., kurios studentams ir dëstytojams tei-kia puikiø galimybiø studijuoti, staþuotis arba dëstyti uþsieniouniversitetuose, vykdyti bendrus mokslinius tyrimus. Aktyviairengiamasi dalyvauti Septintojoje bendrojoje programoje, atve-rianèioje daug erdvës socialiniø mokslø veiklai.

Sëkmingai veikia Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos Fran-kofoniðkø ðaliø studijø, Vidurio ir Rytø Europos mokslo ir stu-dijø, Ðveicarijos, Vokietijos, Austrijos teisës, ekonomikos ir val-dymo studijø, Amerikos studijø centrai, aktyviai plëtojantysmokslininkø ir studentø tarptautiná bendradarbiavimà.

2005 m. pradëjo veikti jungtinë tarptautinës teisës magist-rantûros studijø programa, jos absolventai turës daug daugiaugalimybiø siekti karjeros ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sàjun-goje. Artimiausiu laiku bus parengta dar keletas jungtiniø studi-jø programø.

Mykolo Romerio universitetas didþiuojasi vienu geriausiøLietuvos aukðtøjø mokyklø pagal Socrates Erasmus programàiðvykstanèiø studijuoti á uþsiená ir atvykstanèiø uþsienio studen-tø skaièiaus santykiu. Universitetas kiekvienais mokslo metaissudaro sàlygas vis daugiau studentø pagal ðià programà iðvyktistudijuoti á ES universitetus. Visi gerai mokantys uþsienio kal-bas ir gabûs studentai gali dalyvauti konkursuose ir studijuotikitame Europos universitete.

Mykolo Romerio universitetas kasmet tampa vispopuliaresnis tarp uþsienio universitetø studentø. Tarptautiniøryðiø ir studijø direkcijos darbuotojai rûpinasi, kad kiekvienasgabus ir darbðtus studentas turëtø galimybæ iðvykti studijuoti áuþsiená.

STUDENTAI IŠ UÞSIENIO TAMPA NAUJAIS DRAUGAIS

„Visada mintimis gráþtu á tà laikà, nes tai buvo áspûdin-ga, malonu ir norëtøsi ten gráþti“, – teigia RytisIvanauskas, tris mënesius studijavæs Èekijoje.

Ketvirtakursiui Ryèiui Ivanauskui tris rudens semestro më-nesius teko studijuoti pagal Socrates Erasmus programà Èeki-joje. „Patirtis ádomi tuo, kad mes bendraudavome su profeso-riais. Eidavome á biurus, kur jie geranoriðkai viskà mums aið-kindavo. Ágijome þiniø, susipaþinome su ðalimi, tradicijomis.Visada mintimis gráþtu á tà laikà, nes tai buvo áspûdinga, malo-nu ir norëtøsi ten gráþti“, – pasakoja magistrantas.

Mykolo Romerio universitete studentai uþsienio kalbà stu-dijuoja 1,5 metø. Kalbinti studentai sutartinai teigia, kad itinvertinga tai, jog Universitete dëstoma specialybës kalba. Mo-komasi specialiø terminø, daugiau suþinoma apie uþsienio tei-sæ, o puikus kalbos mokëjimas atveria galimybes patobulintiþinias uþsienio universitetuose.

Mykolo Romerio universitetas2006 m. sausis, Nr. 1(88) 9

Studijø metai, praleisti Mykolo Romerio universitete, manbuvo vieni nuostabiausiø ir turiningiausiø. Teko paþinti daugádomiø þmoniø, susipaþinti su iðtikimais draugais, ágyti svariøþiniø ið ádomiø dëstytojø, kurie, kaip þmonës ir kaip dëstytojai,mums buvo itin reiklûs. Nuo tø 1990 m. Universitetas neatpa-þástamai pasikeitë: Universiteto rûmai iðsiplëtë, pagraþëjo, au-ditorijos tapo modernios, dirba daug daugiau dëstytojø, moko-si keliskart daugiau studentø, jie turi puikias darbo, mokslo irpoilsio sàlygas. Taèiau, mano manymu, tai nëra svarbiausia.Svarbiausia yra þmonës, kurie dirba ir studijuoja ðiame Uni-versitete, jø tarpusavio supratimas, bendri tikslai, principai.Tiek mano studijø metais, tiek ir dabar pagrindinis Universite-

to administracijos ir dëstytojø kolektyvo rûpestis – kaip geriauorganizuoti studijas, puoselëjanèias moralines vertybes, kadUniversitetà baigtø ne tik kvalifikuoti specialistai, bet irsusiformavusios asmenybës. Universitete ágytos þinios, patirtis,vertingi patarimai man padëjo gyvenime surasti ne vienà tinka-mà sprendimà gyvenimiðkose situacijose ir teisininko darbe.Tik baigæs ir pradëjæs dirbti supratau, kad beveik visko, kasbuvo dëstoma, maþiau ar daugiau prireikë teisininko darbe. Sa-vo Alma Mater ir joje dirbantiems ir studijuojantiems linkëèiausëkmës ir kuo geriausios kloties siekiant uþsibrëþtø tikslø.

Baudþiamojo proceso katedros doc. Alvydas Barkauskas

UNIVERSITETAS MAN SUTEIKË GYVENIMO PAGRINDÀ

Kai pirmàkart iðgirdau apieMykolo Romerio universiteto siû-lomà galimybæ studijuoti uþsieny-je, pagalvojau, kad tai nereali, betsiektina svajonë… Labiausiai nu-dþiugino tai, kad Universitetas sie-kia iðugdyti puikius, kompetentin-gus, konstruktyviai màstanèius beilanksèius specialistus. Bûtent to-kios programos kaip Socrates IIErasmus prapleèia akiratá, integ-ruoja mus á platesná teisiná, kultû-riná, ekonominá pasaulá, skatinda-mos studentø judëjimà, átvirtinda-mos modernø reiðkiná – mokslàbe sienø. Erasmus – tai Socratesprogramos aukðtojo mokslo pa-programë, kuri siekia padidinti aukðtojo mokslo kokybæ, jo eu-ropietiðkàjà dimensijà, skatinant tarptautiná universitetø ben-dradarbiavimà, pleèiant europiná mobilumà, tobulinant studi-jø bei kvalifikacijø skaidrumà ir visà akademiná pripaþinimà.

Lietuva, kurdama savo teisinæ sistemà, rëmësi Vokietijospavyzdþiu, todël panorau paþinti tai, kas davë pagrindus mûsøteisiniam mechanizmui. Pagal Socrates II Erasmus programàstudijavau Konstancos universitete, viename ið geriausiø teisi-ninkus rengianèiø Vokietijos universitetø. Vokietijos Ba-denwürtenbergo þemëje mokslo metai prasideda spalio mënesáir baigiasi liepà. Konstancos universitete studijavau vasaros se-mestrà, balandþio–liepos mënesiais. Suþavëjo universiteto ið-skirtinumas bei modernumas, antra pagal dydá Vokietijoje bib-lioteka, kur vien teisiniø knygø – septyniø aukðtø pastatas, ádo-mios paskaitos ir nepakartojama tarptautinë aplinka. Universi-

tete studijuoja ne tik Vokietijospilieèiai, èia knibþdëte knibþ-da studentø ið ávairiausiø pasau-lio kampeliø – Naujosios Zelan-dijos, JAV, Indijos, Irano, Itali-jos, Ispanijos, Graikijos ir kt. Bebendrø paskaitø, kurios vykda-vo daþniausiai diskusijos forma,buvo galima lankyti ir darbogrupës (Arbeitsgemeinschaft)vadinamuosius seminarus, ku-riuose sprendþiamos konkre-èios fabulos. Bet juos taip patrenkiesi pats, jie nëra privalo-mi.

Að dþiaugiuosi, kad studi-juoju Mykolo Romerio univer-

sitete, kuris aktyviai dalyvauja tarptautinëje veikloje, ákûnijastudijø ir mokslo ávairovæ, nes studijos Konstancos universitetesuteikë nepakartojamà galimybæ ágyti naujø, ávairiapusiø þiniø,paþinti kitokias mokymosi metodikas, kultûrà bei þmoniø men-talitetà, praplësti akiratá

Esu aktyvi MRU akademinës bendruomenës narë, dalyvaujuELSA (The European Law Students‘ Association) veikloje, ðiuometu esu ELSA MRU prezidentë. Todël man, kaip viskuo besi-dominèiai asmenybei, ðios studijos buvo neákainojama galimy-bë tiek susipaþinti su kitos ðalies, kitos kultûros aktyviàja stu-dentija, tiek atskleisti ir mûsø, Mykolo Romerio universitetostudentø, patirtá poakademinëje veikloje.

Agnë Vaièekauskaitë

STUDIJOS UÞSIENYJE – NEÁKAINOJAMA PSTUDIJOS UÞSIENYJE – NEÁKAINOJAMA PSTUDIJOS UÞSIENYJE – NEÁKAINOJAMA PSTUDIJOS UÞSIENYJE – NEÁKAINOJAMA PSTUDIJOS UÞSIENYJE – NEÁKAINOJAMA PAAAAATIRTISTIRTISTIRTISTIRTISTIRTIS

SVEIKINAME SËKMINGAI APGYNUSIUS DISERTACIJAS

Tomà Bagdanská (Teisës fakultetas, Darbo teisës ir socialinës saugos katedra), sausio 12 d. sëkmingai apgynusá socialiniømokslø srities, teisës krypties (01 S) daktaro disertacijà „Materialinës atsakomybës problemos darbo teisiniuose santykiuose“.

Linà Novikovienæ (Vieðojo administravimo fakultetas, Kriminalistikos katedra), gruodþio 28 d. sëkmingai apgynusiàsocialiniø mokslø srities, teisës krypties (01S) daktaro disertacijà „Ðiuolaikinës kriminalistinës profilaktikos koncepcijosformavimas ir taikymo tendencijos Lietuvoje“.

y , ( )

AKTYVIAI GYVENTI NAUDINGA

„Studentams siûloma daug veiklos: ir bûreliai, ir asociaci-jos. Mûsø Universitete yra Estetinio ugdymo centras. Ðokiai,choras, sportas – rinkis, kà tik nori“, – teigia Vytautas Birmon-tas. – Pats að esu Studentø atstovybës narys, o bûti juo yra tikrainaudinga – tai investicija á ateitá. Atstovybës nariams vykstadaug specialiø naudingø mokymø, seminarø, kur pasisemiameþiniø“.

Mykolo Romerio universitete yra ávairios sekcijos: Admi-nistracinës teisës ir proceso, Baudþiamosios teisës, Civilinës irkomercinës teisës, Mykolo Romerio mokslinë sekcija. Pirmokurso magistrantë Rasa Inèerauskaitë yra Administracinës tei-sës ir proceso sekcijos pirmininkë. „Prisijungiau prie bûrelioveiklos dar antrame bakalauro studijø kurse. Daþnai pagalvojuapie tai, kiek daug dalyvavimas sekcijos veikloje davë man beipastebiu, kiek daug tokio pobûdþio veikla duoda ir kitiemskolegoms – dalyvavimas sekcijos veikloje padëjo man iðsiugdy-ti gebëjimus dirbti komandoje, ugdyti atsakomybës jausmà, ið-mokti susieti teorines þinias su praktika ir iðmokti laisviau pri-taikyti þinomà informacijà bei rasti atsakymus á paèias ávai-riausias teisës problemas. Manyèiau, kad dalyvavimas Teisinësminties ðventëse, bûrelio nariø veikla padedant visam admi-nistracinës teisës ir proceso katedros kolektyvui bei dalyvavi-mas ávairiuose projektuose padeda kiekvienam ásitraukusiam áveiklà iðsiugdyti ðiø dienø darbo rinkoje neákainojamas ir darb-daviø itin vertinamas savybes “, – teigia sekcijos pirmininkë.

Teisæ ir vieðàjá administravimà studijuojantis Mindaugas Na-vickas pabrëþia tai, kad nebûtina bûti oficialiu ávairiø bûreliønariu, bet laisvu metu, jei tik yra noro, galima uþsiimti viena arkita veikla: „Noriu pasportuoti, einu, noriu stalo tenisà paþaistiar krepðiná – einu ir þaidþiu. Nereikia bûti tikruoju bûreliønariu, kad galëtum uþsiimti viena ar kita veikla. Vienà dienàpatinka viena, tai ir uþsiimi, kità dienà gali kuo kitu uþsiimti,kol surandi save. Viskà galima laisvai rinktis“.

JËGAS ATGAUNAMEPASIVAIKÐÈIODAMI PARKELYJE

Mykolo Romerio universiteto teritorijoje esanèiame par-kelyje daþnai iðvysi tarp medþiø ðakø voveraitæ, o kai kas sutin-ka ir þolytëje tupintá storà riebø kiðká. Daugiausia studentø áparkelá iðeina pavasará. Malonu su grupës draugais pavaikðèiotipavasará, atsigauti po egzaminø ir pakvëpuoti grynu oru.

„Bûti Studentø atstovybës nariu – tai investicija á ateitá“, –teigia Vytautas Birmontas.

Mykolo Romerio universitete esanèiame knygyne yra ávai-riø studentams ir darbuotojams reikalingø knygø, kanceliarijosprekiø. „Kartais raðiklio, kartais sàsiuvinio prireikia. Vis uþsu-ku apsidairyti, be to, èia studijoms labai reikalingi mûsø Uni-versiteto leidiniai truputá pigesni“, – sako knygyne besidairantistudentë. Pasak knygyno darbuotojos, groþinæ literatûrà studen-tø perka reèiau, o teisinë literatûra tiesiog iðgraibstoma.Vadovëlius daþniausiai perka neakivaizdinio skyriaus studentai.

Paklausti apie valgyklà, studen-tai lyg susitaræ tvirtino: „Pigu, ska-nu, ir einame ne kartà per dienà!Maisto kokybë puiki“. Studentaisako, kad tokios valgyklos jiemspavydi visas Vilnius!

Pirmo kurso kalbinta studentëUniversiteto valgyklà lygino su mo-kyklos valgykla ir teigë, kad èiadaug skaniau. Mokykloje merginaine itin patikdavo pietauti, bet á My-kolo Romerio universiteto valgyklàji eina su malonumu.

Universitete veikia bufetas, kur,pasak kalbintø studenèiø, labai

skani kava. Kaip didelá pranaðumà merginos nurodo tai, kadbufetas dirba ilgai (darbo dienomis net iki 21 val.).

AKTUALU NE TIK STUDENTAMS

Á VALGYKLÀ – NE KARTÀ PER DIENÀ

y, ( )

Dar pirmoje klasëje mane uþ ran-kos mama atvedë á pirmàjà ðokio re-peticijà. Grieþtas vadovës balsas tik-rai nesuþavëjo... Prieðingai, jau tadapasakiau mamai, kad daugiau ten ko-jos nekelsiu. Bet po to, kai mama pati-kino, kad su manim eis Darius, su ku-riuo dar darþelyje labai draugavom irkartu valgydavom saulëgràþø chalvà,man tapo ramiau.... Jau po poros die-nø mokëmës pagrindiná lëto valsoþingsná ir peliukø ðoká. Visai patiko.Nuo to laiko nesiskyriau su ðokiu. Uþ-plûdo jûros konkursø ir pasirodymø.Buvo ádomu ir linksma, nes sekësi. Vë-liau iðsiskyrëm su partneriu, laksèiaupo ðokiø klubus, bandydama rastiman tinkamà. Iðbandþiau daug stiliø, net akrobatiná rokenrolà irarabiðkus ðokius. Ir kuo toliau, tuo labiau ásitraukiau á ðià veiklà.Ðokis tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Nebegalëjau ið-tverti në dienos be repeticijos. Kartais net vakare atsigulusi á lovàmàstydavau, kà daryèiau bûdama vadovës vietoj, net susapnuo-davau judesius ir bandydavau juos ryte atkurti ið atminties, suteiktijiems gyvybæ. Atëjus metui rinktis specialybæ, galvojau apie cho-reografijos, teisës ir tarptautiniø santykiø studijas. Nugalëjo teisë.Ástojau á Mykolo Romerio universitetà – já pasirinkau vos tik atvy-kusi á Atvirø durø dienà.

Pirmas kursas buvo nelengvas, bet dþiaugtis gyvenimu padë-jo mëgstama veikla, lydëjusi mane visà gyvenimà, – ðokis. Mëga-

ESTETINIO UGDYMOCENTRAS KVIEÈIA

ÐOKTI IR DAINUOTIEstetinio ugdymo centre, kuriam vadovauja Lo-

reta Levinskaitë, yra 5 mëgëjø meno kolektyvai:Miðrus choras (meno vadovë L. Levinskaitë,

chormeisterë-koncertmeisterë Vitalija Semeniukie-në) – gausus universiteto kolektyvas, sukaupæs ne-maþà klasikinës, liaudies ir lengvosios muzikos re-pertuarà. Dalyvauja aukðtøjø mokyklø chorø festi-valiuose, dainø ðventëse „Gaudeamus“, tarptauti-niuose festivaliuose, koncertuoja su orkestrais, an-sambliais, solistais Lietuvoje ir uþsienyje. Jaunasádomus mëgëjø meno kolektyvas, kuriantis savo tra-dicijas.

Ðokiø studijos „Bolero“ (choreografë Dalia Maskoliûnienë) repertuare – ávairûschoreografijos þanrai: liaudies, pramoginiai ir sportiniai ðokiai. Aktyviai dalyvaujaUniversiteto ir Lietuvos kultûrinia-me gyvenime.

Lengvosios muzikos orkestre„Dþiaz-bend“ (vadovas Vytautas Èepënas) meninius ágûdþius lavina studentai, gro-jantys gitara, puèiamaisiais ir klaviðiniais muzikos instrumentais. Kolektyvas – më-gstamas studentiðkø renginiø dalyvis.

Populiariosios muzikos vokalinis ansamblis (vadovas Artûras Novikas). Mer-ginø vokalinis ansamblis, atliekantis lengvosios muzikos vokalinius kûrinius ir dþia-zines aranþuotes. Daþnai koncertuoja ávairiuose jaunimo renginiuose mûsø Univer-sitete ir ðalies koncertø salëse.

Folkloriniame ansamblyje (vadovë Graþina Tamoðiûnienë) studentai tæsia liau-dies muzikavimo tradicijas. Ansamblis koncertuoja folkloriniuose renginiuose, ðven-tëse, ruoðia tautinio þanro programas.

vausi kiekviena diena, praleista re-peticijose, ir dëkojau Universitetui,kad suteikë man progà toliau tæsti tai,kà dievinu. Ir dabar tà darau. Ko ge-ro, ðokiu gyvena mano siela. Todëljis neliko vien tik pomëgis. Susidrau-gavau su kolektyvo vadove, jos dë-ka galëjau pajusti, kà ið tiesø manreiðkia ðokis. Èia gavau laisvës kûry-bai, ko pati nesitikëjau. Tapome netik draugëmis, bet ir partnerëmis. Ga-lime dalytis kûrybinëmis idëjomis irtas labiausiai dþiugina. Net keista,kiek daug naujo ið jos suþinojau,nors ðokiu ir jo istorija visada domë-jausi. Dabar ðokis man visø pirmagalimybë nukreipti mintis kita linkme,

nes negali mokytis vien tik ið knygø. Mano nuomone, þmogus,kuris nesidomi niekuo, iðskyrus tuo, kas paraðyta vadovëlyje, yraneádomus. Ðokdama tikrai negalvoju apie teisæ, negalvoju apie tai,kad rytoj man kolokviumas, áskaita ar egzaminas, negalvoju, kàrodys per televizoriø ar kokià radijo laidà transliuos, gyvenu ðoky-je ir galvoju tik apie já. Kita vertus, dþiaugiuosi, kad ðokis liko mëgs-tama veikla, o ne darbas, nors pati esu vadovë. Vesdama repetici-jas savo maþosioms ðokëjoms supratau, kad malonumà versti dar-bu – ne man. Taigi ðokis – didelë gyvenimo dalis. Smagu, kadðiame Universitete galiu derinti patinkanèià specialybæ ir mëgsta-mà veiklà. Tikiuosi, að ne viena tokia.

Viktorija Molytë,III kurso teisës studentë

ŠOKIS MANO GYVENIME

Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8~5) 271 45 34.Redaktorë Lina Mackevièiûtë. Korektûrà skaitë Stasë Simutytë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 22. Parengë ir iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/studentai.html

Mykolo Romerio universitetas 2006 m. sausis, Nr. 1(88)12

R. Dekartas

Mykolo Romerio universitete puikios sàlygos sportuoti. Yra dvi sporto salës (Centriniuose irPirmuose rûmuose), dvi treniruokliø salës, kur mielai eina nei tik studentai, bet ir darbuotojai.Paèios populiariausios sporto ðakos – atletinë gimnastika, aerobika, krepðinis, stalo tenisas, bad-mintonas, tinklinis, dziudo.

Be praktiniø ir laisvai pasirenkamø kûno kultûros pratybø, Universitete rengiamos ávairiøsporto ðakø varþybos, kuriose dalyvauja visi norintys ávairiø kursø studentai, geriausieji ið jøatstovauja Universitetui aukðtøjø mokyklø varþybose. Puikiø rezultatø buvo pasiekta ðalies ir netpasaulio èempionatuose. Mykolo Romerio universitetas didþiuojasi AKADEMIJA-MRU krep-ðininkø laimëjimais taip pat, kaip ir Universiteto absolventais Europos ir olimpinës penkiakovësèempionais Edvinu Krungolcu, Andrejumi Zadneprovskiu ir studentu krepðininku Renaldu Sei-buèiu – Pasaulio jaunimo ir Europos viceèempionu.

„Kiekvienas studentø noras mums yra ásakymas. Mes stengiamës, kad kiekvienas studentasrastø sau tinkamà sporto ðakà ir lavintø save fiziðkai“, – teigia Kûno kultûros katedros lektoriusVytautas Guðauskas. Doc. Vytautas Gaðka prisiminë profesoriaus Karoblio þodþius: „Jei nespor-tuosi šiandien, sportuosi susirgæs. Mes siekiame sudominti studentus, stengiamës pasiûlyti jiemstai, kas labiausiai patinka“.

Kiekvienas, uþsu-kæs á Mykolo Rome-rio universitetà, paste-bi itin iðpuoselëtà ap-linkà. Graþios, þydin-èios gëlës koridoriuo-se, kabinetuose, laiptøaikðtelëse. Pavasará,vasarà ir net vëlyvà ru-dená praeiviø aká trau-kia visada priþiûrëtigëlynai ðalia áëjimo áUniversitetà.

Mykolo Romeriouniversiteto interjeru,apþeldinimu, gëliø uþ-sakymu ir prieþiûrarûpinasi gëlininkëVioleta Nickienë,Universitete dirbanti

nuo 1993 m. V. Nickienë Vilniaus universiteto Gamtos fakul-tete ágijo biologës specialybæ. „Man patinka graþinti aplinkà.Kûrybinis darbas teikia malonumà. Rinkdama augalà, visadagalvoju, ar jis tinkamas, kaip atrodys po metø. Þinau, kas tinkaesant tam tikroms sàlygoms. Malonu stebëti, kaip augalas au-ga, kaip krauna þiedà. Labai patinka gëlës. Gal todël jos ir augagerai, – ðypteli Violeta Nickienë. – Gëlës mûsø dirbantiemsþmonëms teikia energijos. Metø laikai keièiasi. Kiekvienas iðjø yra savitas, bet ypaè laukiu pavasario. Tada bûnu kaip antsparnø“.

Pasak gëlininkës V. Nickienës, labiausiai gëlës nukenèialaiptiniø aikðtelëse, kur didþiausi þmoniø srautai. Kas rytà dar-buotoja pirmiausia skuba á administracijos patalpas ir tuos ka-binetus, kur paprastai priimami á Universitetà atvykstantys sve-èiai. „Rûpinuosi visais þeldiniais, pradedant nuo maþyèio dai-gelio ir baigiant gyvatvore“, – sako V. Nickienë.

Gëlininkës darbà ávertina ir studentai, negailintys pagyrosþodþiø, ir á Universitetà atvykstantys sveèiai, pastebintys þalià,graþià aplinkà ir ne vienà gëlës þiedà net ir tada, kai uþ langoðalta þiema.

Violeta Nickienë labai myli gëles irnuoðirdþiai rûpinasi kiekviena. Gal todël

Mykolo Romerio universitete praþástanet ir lepios, retai þydinèios gëlës.

„Priþiûrëkite kûnà, jeigu norite, kad gerai dirbtø jûsø protas“.

Su meile priþiûrimi augalai dþiugina kiekvienà

Ðiø metø sausio 21 d. Kaune ir kovo 18 d. Klaipëdoje organizuoja-mos abiturientø mugës. Èia bus ir mûsø universiteto stendas. O vasario23–25 d. vyks paroda ,,Studijos 2006“ Vilniuje – èia taip pat reprezen-tuosime universitetà.

Balandþio 7 d. Maþeikiø savivaldybë organizuoja ,,Profesinæ mugæ2006 m.“ Maþeikiuose. Universiteto atstovai konsultuos visuomenæ apiestudentø priëmimà bei karjeros galimybes.

Atvirø durø dienos vyks balandþio 21 d. Ateities g. 20, Vilniuje, irkovo 18 d. Kauno policijos fakultete, Maironio g. 27, Kaune.

Pasiteirauti apie studentø priëmimà á Mykolo Romerio universitetàgalima telefonu (8 5) 27 14 581, elektroniniu paðtu priemim@mruni.ltarba suþinoti universiteto tinklalapyje www.mruni.lt

Informacijà apie Bendràjá priëmimà galima rasti Lietuvos aukðtøjømokyklø asociacijos bendrojo priëmimo organizavimo tinklalapyjewww.lamabpo.lt

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS PARODOSE IR ABITURIENTØ MUGËSE