Investicinio Projekto Saules Jegaine Rizikos Vertinimas

5/26/2018 Investicinio Projekto Saules Jegaine Rizikos Vertinimas

1/77

1

TARPTAUTINIO VERSLO PROGRAMA

Jul ius Narvydas

Simonas Paplauskas

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

INVESTICINIO PROJEKTO SAULS JGAIN

RIZI KOS VERTINI MAS

INVESTMENT PROJECT SOLAR POWER PLANT

RISK ASSESSMENT

Studentas ______________

(paraas)

Studentas ______________

(paraas)

Darbo vadovas ______________

(paraas)

____________________________________

Prof. dr. Arvydas Pakeviius

Vilnius, 2013 m.


2/77

2

TURINYS

VADAS.................................................................................................................................................................. 3

1. INVESTICINIO PROJEKTO IR RIZIKOS VERTINIMO SAMPRATA .................................................. 5

1.1 Investicij apibrimo analiz ir investicij klasifikacija............................................................................. 5

1.2 Investicinio projekto apibrimas ir klasifikacija.......................................................................................... 7

1.3 Investavimo rizika ir rizikos veiksniai .......................................................................................................... 8

1.4 Rizik skirstymas....................................................................................................................................... 10

1.5 Specifins projekt grups rizik pavyzdys................................................................................................ 13

1.6 Rizik analiz ir vertinimo proceso specifika............................................................................................. 15

2. INVESTICIJ RIZIKOS VERTINIMO METODAI.................................................................................. 18

2.1 Jautrumo analiz.......................................................................................................................................... 19

2.2 Scenarij analiz.......................................................................................................................................... 22

2.3 Lio tako analiz...................................................................................................................................... 23

2.4 Diskonto norma, pritaikyta rizikos dydiui................................................................................................. 24

3. INVESTICINIO PROJEKTO SAULS JGAIN APRAYMAS IR RIZIKOS ANALIZ........... 25

3.1 Investicinio projekto apraymas.................................................................................................................. 25

3.1.1 Investicins aplinkos apraymas.............................................................................................................. 26

3.1.2 Investicinio projekto analiz 2012 m. slygomis..................................................................................... 26

3.1.3 Planuojamos projekto diegimo ilaidos.................................................................................................... 28

3.1.4 Planuojamos pajamos ir ilaidos.............................................................................................................. 28

3.1.5 Planuojamas balansas ir pelno (nuostoli) ataskaita................................................................................ 29

3.2 Jautrumo analiz.......................................................................................................................................... 33

3.3 Scenarij analiz.......................................................................................................................................... 36

3.3.1 Optimistinis scenarijus ............................................................................................................................. 36

3.3.2 Pesimistinis scenarijus .............................................................................................................................. 39

3.3 Lio tako analiz...................................................................................................................................... 42

3.3.1 Superkamos elektros energijos kainos lio tako analiz....................................................................... 433.3.2 Investicijos kainos lio tako analiz..................................................................................................... 44

3.4 Diskonto normos analiz............................................................................................................................. 45

IVADOS IR PASILYMAI............................................................................................................................. 46

LITERATROS IR ALTINI SRAAS..................................................................................................... 49

SUMMARY .......................................................................................................................................................... 51

Priedai .................................................................................................................................................................. 52


3/77

3

VADAS

Temos pasirinkimo motyvai. 2012 m. vieno i darbo autori darbovietje buvo svarstoma

galimyb investuoti mons las atsinaujinanios energijos projekt sauls jgain. Investicinis

projektas nebuvo gyvendintas. 2013 m. investicinis projektas buvo pradtas svarstyti i naujo,

pasikeitus investicinei aplinkai. Darbo autoriams buvo pasilyta vertinti investicin projekt

pakitusios investicins aplinkos slygomis.

Temos aktualumas. 2012 m. buvo sudarytos ypa palankios slygos investuoti

atsinaujinanios energetikos sektori, tokios kaip valstybs subsidijuojami aukti elektros energijos

supirkimo tarifai ilgesniam negu 10 met laikotarpiui. Palankios slygos lm didel Lietuvos

smulkij investuotoj susidomjim naujai atsiradusiainvestavimo alternatyva. 2013 m. investicins

aplinkos slygos pasikeit i esms. Pagrindin pokyi prieastis didelis investuotoj skaiius,kuris lm valstybs silyt subsidijavimo slyg nutraukim naujiems investuotojams. vykus

pokyiams, investuotoj paklausa io tipo investicijoms iliko ir atsirado poreikis vertinti io tipo

investicij i naujo.Rizikos vertinimas yra vienas tinkamiausi investicinio projekto vertinimo bd,

kurio rezultatais remiantis, investuotojas gali lengviau priimti tinkam investicin sprendim.Rizikos

vertinimo analiz padt nustatyti rizikingiausius projekto parametrus ir vertinti i parametr

pokyi tak projektui. i analiz skatint iekoti nauj ios investicijos realizavimo alternatyv,

kurios padt sumainti rizik.

Darbo objektas: investicinis projektas Sauls jgain.

Darbo tikslas: atlikti investicinio projekto Sauls jgain rizikos vertinim.

Darbo udaviniai:

1. Atlikti teorins literatros apie investicijas ir investicij projektus analiz.2. Atlikti teorins literatros apie rizik ir investicij rizikos vertinim analiz.

3. Atlikti teorins literatros apie investicini projekt rizikos vertinimo metodus analiz.

4. Itirti investicinio projekto Sauls jgain rizik.

5. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, pateikti ivadas ir pasilymus.

Udavini sprendimo bdai:

1. Sistemin mokslins literatros altini analiz ir sintez.

2. Investicinio projekto ekspertin analiz.


4/77

4

3. Investicinio projekto rizik vertinimas naudojant scenarij, jautrumo, lio tako,

diskonto normos (pritaikytos rizikos dydiui) metodus.

4. Gaut rezultat susisteminimas ir interpretavimas, paremtas moksline literatra.

Darbo struktra:Pirmame skyriuje yra apraoma investicijir investicinio projekto samprata, pateikiama investicij,

investicinio projekto svok analiz ir klasifikavimo principai. Taip pat, apraoma rizikos ir rizikos

vertinimo samprata, pateikiami rizikos apibrimai, pateikiamos rizikos veiksni bei rizikos ri

klasifikacijos.

Antrame skyriujepateikiami rizikos vertinimo metodai ir j analiz.

Treiameskyriuje yra pateikiamas analizuojamo investicinio projekto apraymas, pateikiama

investicins aplinkos analiz bei paio investicinio projekto rizikos vertinimo analiz.


5/77

5

1. INVESTICINIO PROJEKTO IR RIZIKOS VERTINIMO SAMPRATA

1.1 Investicij apibrimo analizir investicij klasifikacija

Pagrindinis io darbo objektas yra investicinis projektas. Siekiant geriau suvokti temin,toliau yra pateikiamos vairiuose altiniuose publikuojami investicij ir investicinio projekto

apibrimai, klasifikacij vairov.

Mokslininkai (Tomaevi; Mackeviius, 2010)1savo moksliniame darbe apie materialij

investicij vertinim pateikia plaija prasme suvokiam investicij svok. Mokslininkai teigia, jog

investicijos yra siejamos su tokiu piniginiu atsiskaitymu, kuris ateityje sugeneruos didesn pinig

sum.

Tarptautini odi odyne2

investicij svok apibdinama kaip ilgalaikis kapitalodjimas vairias kio akas arba finansines priemones siekiant gauti tam tikr peln.

Lietuvos Respublikos statymuose3, investicijsvoka yra siejama su piniginmis lomis,

materialiu, nematerialiu ir finansiniu turtu, kuris yra naudojamas siekiant gauti pajamas ar peln,

socialin rezultat, arba utikrinti tam tikr valstybs funkcij gyvendinim.

Vilniaus Universiteto mokslininkai (Rutkauskas; Stankeviius, 2006)4investicij termin

aikina vairiai:

vis pirma, tai yra materialaus turto sigijimas, kuris yra reikalingas kit priemonigamybai, transportavimui, realizavimui ir kt.;

spekuliacinis arba ilgalaikis finansini priemoni sigijimas siekiant gauti teigiam

finansin rezultat;

priemons, kuriomis siekiama gauti teigiamas pajamas, ilaikyti pinig vert;

dabartini l atidjimas nustatytam laikotarpiui, kai io atidjimo tikslas yra gauti

finansin naud u atidjimo laikotarp.

G. Kancerevyius (2006)5pateikia bendrj investavimosvokos samprat. Mokslininkas

teigia, jog investavimas yra glaudiai susijs su vartojimo atsisakymu dabartiniu laikotarpiu, dl

ateities vartojimo. Taip pat, mokslininkas grietai atskiria santaup svok nuo investicij svokos.

1TOMAEVI, V.; MACKEVIIUS, J. Materialij investicij analiz ir j takos vertinimas. Verslo ir teiss aktualijos,

2010, t.5, p. 186.2Tarptautinis odi odynas [irta 2013 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internet:

http://www.tzz.lt/search?searchword=investicija3Lietuvos Respublikos investicij statymas [irta 2013 m. kovo 23 d.]. Priega per internet:

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245493.4RUTKAUSKAS, A.V.; STANKEVIIUS, P.Investicini sprendim valdymas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio

universiteto leidykla, 2006, p. 25.5KANCEREVYIUS, G.Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2006, p. 270.
http://www.tzz.lt/search?searchword=investicijahttp://www.tzz.lt/search?searchword=investicijahttp://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245493http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245493http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245493http://www.tzz.lt/search?searchword=investicija


6/77

6

Investicijos yra grindiamos nauj kapitalo preki (paslaug) sukrimu. Autorius teigia, jog

investicijos yra santaup panaudojimo alternatyva.

Ankiau minti mokslininkai6 analizavo vairi mokslinink pateiktas investicij

klasifikavimo ris ir poymius, ir savo darbe pristat bendr investicij ri , pagal svarbiausius

klasifikavimo poymius, analiz. Toliau yra pateikiama investicij klasifikacija pagal mokslininkpateiktus poymius:

pagal investavimo objektus. Investicijos yra skirstomos kapitalo (materialiosios ir

nematerialiosios investicijos) ir finansines investicijas. Materialiosios investicijos yra apibriamos

kaip investicijos vairius fizinius (apiuopiamus) objektus, tokius kaip: em, rengimai,

automobiliai, pastat statyba. Nematerialiosios investicijos yra suprantamos kaip prestias, mons

vardo sigijimas, licenzijos, franizs, kompiuterins programins rangos sigijimai. Finansins

investicijos tai finans rink instrument sigijimai (akcijos, obligacijos, ivestins finansinspriemons ir t.t.);

pagal investavimo laikotarp. Investicijos skirstomos trumpalaikes (iki 1 met),

vidutins trukms (2-5 metai) ir ilgalaikes (terminas neribojamas) investicijas;

pagal investuotojo status. Gali bti skirstoma valstybs, privaias ir usienio

investicijas;

pagal dalyvavim investavimo procese. Tiesiogins investicijos apibdina tok

investavim, kai investuotojas gauna nuosavybs teis savo investicij objekt. Netiesioginsinvesticijos daniausiai nesuteikia galimybs daryti tak subjektui, kur buvo investuota (pavyzdiui

investicini fond vienetai, stambi kompanij akcijos ir kitos finansins priemons);

pagal investicij lokacij.Skiriamos investicijos alies viduje ir u valstybs teritorijos

rib;

pagal organizacines formas. Investicijos skirstomos investicin projekt (vienos

investicijos realizavimas) ir investicin portfel visos investicijos, akcij paketai, ar vykdomi

investiciniai projektai; pagal investavimo specifik.Skirstoma atstatymo investicijas (kai siekiama atnaujinti

tam tikrus materialinius objektus tokius kaip pastatai, susidvj rengimai arba pagerinti nematerialius

objektus vaizd, pakeltipresti), racionalizacijos investicijas (kai siekiama sumainti preks

savikain, nesumainant gamybini pajgum ir pan.);

pagal rizikingumo lyg. Investicijos skirstomos nerizikingas, maai rizikingas,

vidutins rizikos, didels rizikos ir spekuliatyvines investicijas. Investicij rizik takoja investicij

pelningumas ir investicij neapibrtumas.

6TOMAEVI, V.; MACKEVIIUS, J. Materialij investicij analiz ir j takos vertinimas. Verslo ir teiss aktualijos,

2010, t.5, p. 189-190.


7/77

7

Atlikus investicij svok ir klasifikacijos analiz, galima daryti prielaid, jog vairs

mokslininkai pateikia vairius investicij savokos apibrimus, taip pat, pateikia vairias investicij

klasifikacijas. Pagrindin prieastis investicij vairov. Kiekviena investicija gali bti unikali savo

pobdiu, todl sudtinga bendrai nustatyti baigtinvis investicij klasifikavimo sistem.

1.2 Investicinio projekto apibrimasir klasifikacija

Isiaikinus investicij svok, galima pereiti prie pagrindinio darbo objektoinvesticinio

projekto svokos analizs. Remiantis ankiau minto autoriaus (Tomaevi, 2010)7moksliniu darbu,

galima teigti, jog investicinis projektas yra seka tarpusavyje susiet vyki, kurie vyksta tam tikru

laikotarpiu siekiant gyvendinti nustatytus tikslus, kurie sukurt tam tikr finansin gr ir

sugeneruot papildomas pajamas.Internetiniame altinyje8 teigiama, jog investicinis projektas yra bet koki resurs

paskirstymas, siekiant, jog ie tikslingai paskirstyti resursai sugrins investicij ilaidas ir sugeneruos

papildom naud.

Kitas internetinis altinis9ir aukiau mintas mokslininkas (Tomaevi, 2010) pateikia dar

vien investicinio projekto apibdinim: tai dokumentas arba dokument komplektas, kuriuose yra

nurodomi investicinio projekto tikslai, atliekamos vairios projekto efektyvumo ir kitos reikmingos

analizs, bei apraomas projekto gyvendinimo planas.

Atliekant investicinio projekto klasifikacij analiz, darbo autoriai nusprend remtis

ankiau minto mokslininko (Tomaevi, 2010)10 moksliniu darbu, kuriame buvo apibendrintos

vairi mokslinink pateikiamos investicini projekt klasifikacijos. Toliau yra pateikiamas

investicini projekt klasifikavimo pavyzdys:

pagal funkcin paskirt, investiciniai projektai gali bti skirstomi modernizavimo

projektus, pltros projektus, restruktrizacijos projektus;

pagal investavimo tikslus, investiciniai projektai yra skirstomi gamybos apimi

didinimo projektus, asortimento pltros (nauj produkt krimo) projektus, kokybs gerinimo bei

savikainos mainimo projektus;

pagal priklausomybs lyg, gali bti nesusij projektai (nebdingi prastai mons

veiklai) ir susij projektai;

7TOMAEVI, V.Investicini projekt ekonominio efektyvumo analiz ir vertinimas (taikant diskontuot pinig sraut

metodus): daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010, p. 228Bussiness Dictionary [irta 2013 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internet:

http://www.businessdictionary.com/definition/investment-project.html9Investiciniai projektai [irta 2013 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internet:http://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-

projektai.10

TOMAEVI, V.Investicini projekt ekonominio efektyvumo analiz ir vertinimas (taikant diskontuot pinig srautmetodus): daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010, p. 24
http://www.businessdictionary.com/definition/investment-project.htmlhttp://www.businessdictionary.com/definition/investment-project.htmlhttp://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-projektaihttp://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-projektaihttp://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-projektaihttp://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-projektaihttp://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-projektaihttp://www.prc.lt/paslaugos/investiciniai-projektaihttp://www.businessdictionary.com/definition/investment-project.html


8/77

8

pagal trukm, skirstomi trumpalaikius, vidutins trukms, ir ilgalaikius projektus;

pagal apimt, gali bti mai, vidutiniai ir dideli projektai (darbo autoriai pastebi, jog

nra vardinti projekto apimties vertinimo matmenys, todl daroma prielaida, jog projekto apimtis

vertinama priklausomai nuo investuotojo galimybi);

pagal finansinius altinius, investiciniai projektai gali bti finansuojami i vidinialtini, akcinink l, skolint l arba i paramos l.

Investicij ir investicinio projekto apibrtys bei klasifikacija yra glaudiai susij.

Investicinio projekto klasifikacija, kaip ir investicij klasifikacija yra labai vairi, priklausoma nuo

investicins veiklos tiksl, pobdio, trukms, finansavimo altini ir kit investavimo tiksl poymi.

1.3 Investavimo rizika ir rizikos veiksniai

Remiantis tarptautini odi odynu11 rizika yra laikomos aplinkybs, kurias vertinus

gali bti priimtas sprendimas atlikti arba neatlikti tam tikrus veiksmus. Dar, rizikayra aikinama kaip

nepasisekimo tikimyb. Bendrja prasme, rizika, kaip reikinys,yra neatskiriama bet kokios, mogaus

vykdomos, kins veiklos dalis. D. Cibulskien ir M. Butkus (2006) savo leidinyje12 nurodo, jog

rizikayra neutikrintumas, siejamas su nepalankiomis situacijomis ir neigiam padarini atsiradimu

realizuojant projekt.

Investicinio projekto rizika (Buckinien, 2005)13yra apibdinama kaip tikimyb, kuria

apibdinamas projekt rezultat nuokrypis nuo laukiam projekt rezultat.I esms rizik vienodai

apibdina visi altiniai, visi apibrimai iskiria rezultat ir aplinkybes, kurios gali nulemti laukiamo

rezultato pokyius. Ekonomine prasme rezultatai gali bti: ilaidos, pelnas, pajamos, pinig srautai,

bsimj pinig sraut dabartin vert (NPV) ir t.t.

vairs mokslininkai pateikia vairias rizikos veiksni klasifikacijas. Skirting altini

autoriai O.Buckinien(2005)14

ir R. Norvaiien (2005)15

savo leidinyje investicini projekt rizikosveiksnius skirsto vidinius ir iorinius.

Ioriniai rizikos veiksni tipai:

politiniai ir teisiniai (draudimas prekiauti, speciali licenzij reikalavimas ir t.t);

11Tarptautini odi odynas [irta 2013m. vasario 23 d.]. Prieiga per internet:

http://www.zodziai.lt/reiksme&word=rizika&wid=1727212

CIBULSKIEN, D.; BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realiosios investicijos. iauliai: V iauli universiteto

leidykla, 2006, p. 123.13BUCKINIEN, O. kio subjekt finansai. Vilnius:www.skaityk.ltleidykla, 2005, p. 109-110.

14Ten pat.

15NORVAIIEN, R.mons investicij valdymas. Kaunas: Technologija, 2005, p. 177-178
http://www.zodziai.lt/reiksme&word=rizika&wid=17272http://www.zodziai.lt/reiksme&word=rizika&wid=17272http://www.skaityk.lt/http://www.skaityk.lt/http://www.skaityk.lt/http://www.skaityk.lt/http://www.zodziai.lt/reiksme&word=rizika&wid=17272


9/77

9

ekonominiai (infliacija, nedarbas, palkan norma ir t.t);

gamtiniai ir ekologiniai (oro slygos, tara ir t.t);

socialiniai (visuomens judjimai ar priepriea);

technologiniai (sistem netobulumas, neibaigtumas);

rinkos (konkurent veiksmai).

Vidiniai rizikos veiksni tipai:

teisiniai;

socialiniai;

ekonominiai ir finansiniai;

gamybiniai, techniniai, technologiniai;

vadybos;

projekto dalyvi stabilumo.

Kitame leidinyje (Bukeviit; Maerinskien, 2009)16yra pateikiama irizikos veiksni

klasifikacija:

stichins nelaims (litys, sausros, audros, potvyniai);

aplinkos ir politikos taka (statym pakeitimai; kariniai konfliktai; netikti, politiniai

ekonomikos reguliavimai (embargas) ir t.t);

ekonomin ir finansin aplinka (infliacija; rink paklausa ir pasila; tiekj, klient

veiksmai ir pan.);

veiklos strategija (projekt detalumas, subrangos objektai, savarankikumo lygis.);

organizaciniai veiksniai (darbo jgos naumas ar kompetencija, darbo santykiai ir darbo

organizavimo efektyvumas).

Mokslininkai (Butkus; Cibulskien, 2007)17 teigia, jog investiciniuose projektuose,

aukiauivardinti rizikos veiksniai gali bti tikslinami, iskaidomi ir konkretinami priklausomai nuo

investavimo projekto specifikos:

specialist kvalifikacijos lygis;

sutarties lugimas;

netinkamos kokybs ar broko rizika;

valiutos kurso svyravimo rizika ir t.t.

16BUKEVIIT, E.; MAERINSKIEN, I.Finans analiz. Kaunas: Technologija, 2009, p. 271.

17CIBULSKIEN, D.; BUTKUS, M. Investicij ekonomika: realiosios investicijos. iauliai: V iauli universiteto

leidykla, 2006, p. 124


10/77

10

Aukiau minti mokslininkai teigia, jog rizika yra neivengiama siekiant sugeneruoti

didesn peln, t.y investuojant. Reikia pabrti, jog ekonomikos mokslininkai rizikos termin naudoja

apibdinant ne tik nuostoli galimybes, bet ir galimyb iloti (emas rizikos laipsnis rodo aukt

tikimyb gauti lkesius atitinkanius rezultatus, atvirkiai auktas rizikos laipsnis rodo, joglabiausiai tiktina, jog rezultatai bus stipriai nukryp nuo laukiamo rezultato). Investicij rizik galima

pateikti kaip pelningumo nukrypim nuo laukto (planuoto) pelningumo. Pavyzdiui, rizikingo

investicinio projekto pelningumui takos gali turti kvalifikuotos darbo jgos trkumas, dl kurio

iaugt papildomos ilaidos darbuotoj mokymams, arba iaugt valiutos kursas valstybje, kurios

vietinio gamintojo rengimus planuoja sigyti investicin projekt gyvendinanti mon, dl tokio

ekonominio veiksnio iaugt perkam rengim vert, kuri i karto pailgint projekto atsiperkamumo

laikotarp. Mokslininkai

18

pabria, jog pavojus, kad pelno norma sumas lyginant su iankstiniaislkesiais, nurodo, jog tokie investiciniai projektai yra labai rizikingi. Pasak J. Gable, investuotojai

toleruoja skirting rizikos laipsn, priklausomai ir nuo bendros situacijos ekonomikoje: esant

ekonomikos pakilimui investuotojai, paprastai, toleruoja didesn rizik, o esant jos nuostmukiui

pageidauja maesns rizikos investicini projekt.19

1.4 Rizik skirstymas

Remiantis vairias moksliniais altiniais galima sitikinti, jog yra pateikiama vairi rizikos

ri ar rizikos tip variacij. Mokslininkai (Cibulskien; Butkus, 2006)20rizikas skaido :

infliacijos rizik, kuri kyla dl ekonomikos nepastovumo ir ribot prognozavimo

galimybi, kurios neleidia utikrintai prognozuoti infliacijos kitimo temp;

reinvestavimo rizik, kuri apriboja mons investavimo lkesius ateityje (tai reikia,

jog pernelyg lti projekto atsiperkamumo tempai gali ukirsti keli planuotiems ateities investiciniams

projektams);

likvidumo rizik, kuri apibria investicinio objekto skubaus pardavimo galimybes;

sipareigojim nevykdymo rizik, kurios apibria neutikrintum dl skmingo

projekto gyvendinimo;

bendrj investavimo rizik, kuri susideda i:

18CIBULSKIEN, D.; BUTKUS, M. Investicij ekonomika: realiosios investicijos. iauliai: V iauli universiteto

leidykla, 2006, p. 123-13219

GABLE, J.Is Risk Tolerance Stable? The Role of Projection Bias.Journal of Financial Service Professionals, Vol. 67

Issue 1, 2013, p. 15.20

Ten pat.


11/77

11

A. pastoviosios rizikos (vis rink vienu metu veikianios rizikos tokios kaip

nedarbas, infliacija, ir ios rizikos negalima ivengti diversifikavimo bdu);

B. irkintamosiosrizikos (unikali, vienos mons vairi, specifini veiksni rizika,

kuri sukelia konkreios veiklos bruoai, ir jos galima ivengti diversifikuojant rizik).

Apibendrinant rizik klasifikavim, aukiau minti mokslininkai21 ir vienas investavimo

turinio internetinis tinklalapis22pateikia investicinio projekto rizik vairov, kur yra iskiriamos ir

apibdinamos daniausiai investiciniuose projektuose pasitaikani rizik rys ar tipai (pastebima,

jog autoriai tapatina rizikos ri ir tip svokas). (r. 1 pav.)

1 pav. Investicinio projekto rizikos rys.

altinis:CIBULSKIEN, D.; BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realiosios investicijos.

iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2006, p. 130.

Finansinio stabilumo sumajimo rizika. Pagrindin tokios rizikos prieastis yra

neefektyviai naudojamas investavimo kapitalas, kuris gali bti grindiamas skolomis. Netinkamai

subalansuoti pinig srautai (investicinio projekto poinvesticins veiklos generuojami srautai)

nepakankamai, arba visikai nepadengia investicinio projekto gyvendinimui skirtos banko paskolos,

arba monei nelieka grynojo apyvartinio kapitalo tsti savo ankstesn veikl. Mokslininkai mano, jog

su pinig srautais ir j balansavimu susijusi rizika yra pati pavojingiausia rizika, kuri gali lemti

investuotojo lugim bankrot.

21Ten pat.

22Types of investment risks [irta 2013 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internet:http://www.investopedia.com/exam-

guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp#axzz2KVGYCBdT

Investicinio

projekto

rizikos rys

Finansinio

stabilumosumajimo

rizika

Nemokumo

rizika

Projektavimo

rizika

Rinkodaros

rizika

Projekto

finansavimorizika

Infliacijos

rizika

Palkan

rizika

Mokesi

rizika

Kitos rizikos

rys
http://www.investopedia.com/exam-guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp%23axzz2KVGYCBdThttp://www.investopedia.com/exam-guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp%23axzz2KVGYCBdThttp://www.investopedia.com/exam-guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp%23axzz2KVGYCBdThttp://www.investopedia.com/exam-guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp%23axzz2KVGYCBdThttp://www.investopedia.com/exam-guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp%23axzz2KVGYCBdThttp://www.investopedia.com/exam-guide/finra-series-6/evaluation-customers/types-investment-risks.asp%23axzz2KVGYCBdT


12/77

12

Nemokumo rizika. Apibdinama kaip aukiau mintos rizikos dalis, susijusi su

apyvartini l sumajimu. i rizika yra priskiriama prie pavojingiausi.

Projektavimo rizika. Netinkamos informacijos naudojimas projekto gyvendinimui,

nekokybikai atlikta projekto atsiperkamumo analiz, netikslios arba realybs neatitinkanios projekto

generuojam pinig sraut prognozs (jeigu projektas daugiau techninis pasenusios technologijos,nekokybikos statybins mediagos, ar kvalifikuot ininieri trkumas). i rizika gali padidinti

projekto gyvendinimo katus ir sumainti planuotus projekto generuojamus pinig srautus.

Rinkodaros rizika. Tikimyb, jog pardavimai, generuojamas pelnas, kain lygis rinkoje

neatitiks ankiau parengt prognozi poinvesticinei veiklai ir sumains planuotas pajamas, pailgins

projekto atsipirkimo laikotarp.

Projekto finansavimo rizika. Pagrindin prieastis yra nepakankami itekliai

(finansiniai) investicinio projekto gyvendinimui.Infliacijos rizika. i rizika yra suprantama, kaip neigiama ekonominio reikinio taka

pinig sraut ar paio projekto vertei. Tarptautini investicini projekt atvilgiu, usienio valstybje

esantis projektas gali smarkiai nukenttidl nepakankamo finansavimo, jeigu finansuotojo valstybje

pasireikia atrios infliacijos reikinys tarptautiniu poiriu sumaja finansuotojo generuojami

pinig srautai, kurie tampa nepakankami usienio projekto finansavimui.

Palkan rizika. ios ekonomins rizikos veiksnys galt bti nenumatytas, karo takotas

palkan normos augimas, ar finansini rink sukrtimai ir t.t.

Mokesi rizika. Tai rizika, kuri yra glaudiai susijusi su valstybs reguliuojama

mokesi politika, visada yra tikimyb, jog gali bti vesti nauji, nenumatyti mokesiai, kurie smarkiai

paveikt prognozuot sraut dyd.

Kitos rizikos rys. Tai yra viena i didiausi rizikos ri grup. i grup eina

kitos rizikos: nenugalima jga, meteorologins slygos, organizacijos efektyvumas ir t.t. iai grupei

yra bdingos tokios rizikos, kurios yra specifins kiekvienam investiciniam projektui, o dl didels

investicini projekt vairovs, mokslininkai23 yra link ivardinti visiems projektams bendrai

bdingas rizikas, ir pateikia kelet, nuo investicinio projekto specifikos priklausani rizik

pavyzdi:

klaidos statybos projektinje dokumentacijoje;

nepakankamas specialist kvalifikacijos lygmuo;

nestabili politin situacija regione;

23CIBULSKIEN, D. BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realios investicijos. iauliai: iauli universiteto leidykla,

2007, p. 124.


13/77

13

1.5 Specifinsprojekt grups rizik pavyzdys

2002 m. World Bank Group organizacijos IFC (International Finance Corporation)

ileistame leidinyje Utility Scale Solar Power Plants A Guide For Developers And Investors24yra

pateikiamos investicinio projekto Sauls energijos jgain pagrindins rizikos ir j klasifikavimaspagal projekto specifik (rizik sraas nra isamus, individualaus projekto rizikos turt bti

identifikuojamos ir vertinamos kartu dalyvaujant investuotojams ir projekto rangovams). emiau

pateikiama projekto rizik struktra. (r. 2 pav.)

2 pav. Investicinio projekto Sauls energijos jgainrizik klasifikavimas.

altinis:sudaryta, remiantis: MILLER, A.; LUMBRY, B. Utility Scale Solar Plants: A

Guide For Developers And Investors.International Finance Corporation (World Bank Group), 2011, p.

146-149.

Pagrindins verslo rizikos iuo individualiu pavyzdiu susideda i palkan normos

finansini svertir naujo verslo pradiosrizik. Palkan normos rizika suprantama, kaip neigiamas

paskolos palkan normos pasikeitimas investuotojo atvilgiu. Remiantis aukiau minto altinio

24MILLER, A.; LUMBRY, B. Utility Scale Solar Plants: A Guide For Developers And Investors.International Finance

Corporation (World Bank Group) leidinys [irta 2013m. vasario 10 d.]. Prieiga per internet:http://www1.ifc.org/wps/wcm/connect/04b38b804a178f13b377ffdd29332b51/SOLAR%2BGUIDE%2BBOOK.pdf?MOD=

AJPERES

Pagrindins verslo

rizikos

Palkan norma

Finansiniai svertai

Naujo verslo pradia

Technins rizikos

Sauls energijos modulis

Keitikliai ir kabeliai

Technologins neskms

Sauls apvietimo rizika

Sauls energijos modulio susidvjimas

Projekto diegimo

rizikos

Finansavimo perviris

Projekto paleidimo vlavimas

Biurokratijos (leidim idavimo, elektros tarif supirkimo kaina)

ypatumai

Prijungimas prie tinklo Vlavimas dl inspekcins patikros

Projekto

eksploatavimo rizikos Rinkos rizika

statym pasikeitimai

rengimo efektyvumas
http://www1.ifc.org/wps/wcm/connect/04b38b804a178f13b377ffdd29332b51/SOLAR%2BGUIDE%2BBOOK.pdf?MOD=AJPEREShttp://www1.ifc.org/wps/wcm/connect/04b38b804a178f13b377ffdd29332b51/SOLAR%2BGUIDE%2BBOOK.pdf?MOD=AJPEREShttp://www1.ifc.org/wps/wcm/connect/04b38b804a178f13b377ffdd29332b51/SOLAR%2BGUIDE%2BBOOK.pdf?MOD=AJPEREShttp://www1.ifc.org/wps/wcm/connect/04b38b804a178f13b377ffdd29332b51/SOLAR%2BGUIDE%2BBOOK.pdf?MOD=AJPEREShttp://www1.ifc.org/wps/wcm/connect/04b38b804a178f13b377ffdd29332b51/SOLAR%2BGUIDE%2BBOOK.pdf?MOD=AJPERES


14/77

14

pateikiama informacija, tokio tipo investicinis projektas turt padengti projekto paskol per 10-12

met. Svert rizikos svok altinio autoriai apibdina, kaip tikimyb, jog mirs kapitalo

investuotojai, kai finansavimas nra grindiamas bankinmis paskolomis, turt padidinti bendrj

pajam sraut, taiau toks finansavimo svertas gali lemti auganius praradimus nepalanki rinkos

slyg metu. Naujo verslo pradios rizika yra siejama su investavimo sauls jgaini naujumu. irizika glaudiai koreliuoja su nauj partneri, strategini ar susijusi institucij patikimumu.

Kita rizik grup, susijusi su analizuojam investicini projekt specifika, yra technins

rizikos, kurios yra glaudiai siejamos su rengim technologinmis ypatybmis. Sauls energijos

modulis (pagrindinis sauls jgains rengimas, kuris yra naudojamas surinkti sauls vies ir j

paversti elektros energija) yra svarbiausias rengimas, nuo kurio patikimumo, eksploatavimo,

susidvjimo laikotarpio (efektyvumas kasmet maja iki 1%, t.y. jgain kasmet pagamina 1%

maiau elektros energijos), sauls paneli (pavirius, kuris naudojamas sauls viesai surinkti)efektyvumo priklauso pagrindins projekto generuojamos pajamos.Keitikliai ir kabeliai yra atskiros

dedamosios dalys, kurios nulems sauls jgains technologin dizain, tad rizika atsiranda priimant

sprendimus, kokius komponentus naudoti kuriant individualios sauls jgains dizain, kurie gali lemti

bendr jgains garantin laikotarp ir bendr energijos gamybos efektyvum. Technologini

neskmi rizika yra suprantama, kaip elektros gamybos proces gedimai (elektros gamybai yra

naudojami mechaniniai ir elektroniniai procesai) ir rangos gamintoj suteikiam garantij trukm,

kuri ukirst keli pinig sraut sumajimui. Sauls apvietimo rizika yra sumajusio sauls kiekio

grsm, kuri atsiranda dl mogaus nevaldom gamtini reikini, toki kaip lietus, padidjs

debesuotumas. Prognozuojami gamtos reikini pasikeitimai gali neigiamai arba teigiamai paveikti i

projekto gaunamus pinig srautus (pinig srautai i projekto yra skaiiuojami remiantis metinmis

meteoroligini reikini ataskaitomis).

Treia rizik grup, susijusi su projekto iki eksploataciniu laikotarpiu , yra projekto

diegimo rizik grup. Finansavimo perviris yra neplanuoti projekto pasikeitimai, ar tam tikr

rengim komponentkain pokyiai, kurie gali lemti bendros projeketo kainos augim arba smukim.

Projekto paleidimo vlavimas, valdios biurokratinio aparato veikimo ypatumai, inspekcins

patikros ypatumai ir prijungimo prie tinklo ypatumai gali bti siejami su treiosiomis alimis

(energetikos institucijos, valdios sprendimai ar biurokratinis aparatas), dl kuri priimt sprendim,

reikalavimar veikimo metod gali vluoti projektas. Kitas ios rizikos veiksnys gali bti finansavimo

nepakankamumas, kai projekto diegimo darbai yra stabdomi dl neplanuot ilaid ar per mao

finansavimo. Visais atvejais i rizika prailgina projekto atsiperkamumo laikotarp, padidina projekto

katus.

Paskutin rizik grup yra projekto eksploatavimo rizik grup. ioje grupje yra

apibdinamos tos rizikos, kurios atsiranda pajam i projekto generavimo etape. Rinkos rizika ir


15/77

15

statym pasikeitimai yra glaudiai susij su valdios sprendimais, kuri pagrindu yra nustatomos

elektros energijos supirkimo slygos, kainiai ar kiti reikalavimai privataus kapitalo elektros

gamintojams. vairs valdios sprendimai ar naujos slygos gali ymiai sumainti pinig sraut

prognozes.

Siekiant teisingai nustatyti investicinio projekto rizikas, rizikos atsiradimo veiksnius, turi

bti atlikta kokybika rizik identifikavimo analiz, kuri turt atlikti keli skirting srii specialistai,

turintys pakankamai kompetencijos vardinti galimasprojekto grsmes. Asmuo vertinantis investicinio

projekto rizikas turt remtis panai investicini projekt rizik analizs tyrimais, bei vertinti

projekto dalyvi vardintas (specifines) rizikas, kurios grindiamos tiek objektyviu, tiek subjektyviu

poiriu ir patirtimi.

1.6 Rizik analiz ir vertinimo proceso specifika

R. Norvaiien (2005)25 nurodo, jog investicinio projekto rizikos vertinimas yra

grindiamas investiciniams projektams bding specifini savybi atvilgiu, t.y., investicini projekt

rizika yra kompleksinio pobdio, kuri apjungia visas manomas projekto rizikas. Taip pat, autor

plaiau pateikia investicinio projekto rizikspecifines savybes:

1.Investicinio projekto gyvendinimo etapai gali turti tiek skirtingas tiek panaias

rizikas.

2.Laikasyra laikomas labai svarbiu veiksniu vertinant projekto rizik.

3.Projekto rizikos laipsnis gali skirtis to paties tipo projektams (projekt gyvendina

kiti darbuotojai, projektas yra politikai neprognozuojamoje valstybje ir pan).

4.Informacijos stoka, kuri padt vertinti investicinio projekto rizikas.

5.Rinkos indikatori, padedani vertinti rizikos laipsn, stoka.

6.Rizik vertinimo subjektyvumas, kur takoja vertintojo kompetencija ir aukiau

ivardint savybi suvokimas.

Mokslininkai26 teigia, jog investicijos, kurios yra nukreiptos investicinius projektus yra

siejamos su dideliu kiekiu vairiausi rizikos veiksni, kurie atsiranda dl nuolatini ekonomins

padties pokyi. Daniausiai investicinio projekto rizika yra suprantama kaip neigiamos takos

projektui turini veiksni atsiradimo tikimybs. Manoma, jog investicini projekt rizik vertinimas

yra vienas i sudtingiausi etap, siekiant teisingai vertinti investicins veiklos slygojamas grsmes.

25NORVAIIEN, R.mons investicij valdymas. Kaunas: Technologija, 2005, p. 175

26CIBULSKIEN, D.; BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realiosios investicijos.iauliai: V iauli universiteto

leidykla, 2006, p. 128-129


16/77

16

Investicinio projekto rizikos vertinimo etape yra skiriami rizikos vertinimo kriterijai ir kriterijams

bdingi poymiai:

susidarymo objektyvumas investicinio projekto rizika yra laikoma objektyviu

kiekvienos mons reikiniu. Rizika egzistuoja absoliuiai kiekviename projekte, bet kokioje

investicinje veikloje, taiau, nereikia pamirti, jog kiekvienas investicinis projektas pasiymispecifiniais bruoais, o projekto gyvendinimo skm priklauso nuo vairiausi parametr

(finansavimas, kokyb, organizacijos profesionalumas), kurie yra glaudiai siejami su projekto

rizikomis;

specifins rizikos atsiradimas skirtinguose projekto gyvendinimo etapuose.

Aukiau paminti mokslininkai teigia, jog projekto rizikos laipsnis ir rizikos veiksniai gali i esms

skirtis kiekviename projekto gyvendinimo etape. Jeigu projektas turi statybos dal, tai iame etape

galime velgti nekokybik mediag ar nekokybiko darbo, ar nepakankamo darb finansavimorizikas. Tuo tarpu, kitame projekto etape, kuris yra susijs su projekto eksploatavimu, galime susidurti

su maesnio, negu tiktasi, pelno rizika, nepakankama paklausa ir panaiai;

ryys su mons veikla. Pelnas yra pradedamas generuoti projekto poinvesticinje

veikloje. Investicinio projekto ir mons veiklos rizikos ryys gali bti susijs arba nepriklausomas.

Jeigu investicinio projekto paskirtis yra glaudiai siejama su mons veikla (gamintojas kuria naujo

produkto gamybos linij) - tuomet investicinio projekto atsiperkamumas yra glaudiai susijs ir nuo

paio gamintojo veiklos. Kitu atveju, batsiuvys gali investuoti vjo jgains statyb iuo atveju,batsiuvio mons veikla nebus rizikos veiksniu, takojaniu investicinio projekto atsiperkam.

Investicinio projekto rizikos laipsnis turs silpn ry su mons veiklos rizika;

priklausomyb nuo projekto gyvavimo trukms. Manoma, jog pagrindin poveik

investicinio projekto rizikos lygiui daro laikas. Mokslininkai teigia, jog ilgjant projekto trukmei,

rizikos lyg tampa vis sudtingiau vertinti dl neapibrt rizikos veiksni. Sudtinga vertinti paio

projekto lkesius, tiktin poinvesticin rezultat, kur gali slygoti netikti arba net neprognozuoti

ekonominiai pasikeitimai, valiutos kurs svyravimai, karai. Tarp projekto vykdymo laiko ir

investicinio projekto rizikos pastebima tiesiogin koreliacija;

informacijos, skirtos rizikos vertinimui, stoka. Pabrtinas kiekvieno investicinio

projekto unikalumas, projekto vykdymo laikotarpio, kuris daro tak projekto gyvendinimo slygoms,

unikalumas yra kliuviniai, kurie, dl duomen ribotumo, apriboja galimybes taikyti vairius projekt

rizikos vertinimo metodus.

Rizikos veiksniai, tipai priklauso nuo investicinio objekto sudtingumo, specifikos.

Skirtingiems objektams gali bti priskiriamos skirtingos rizikos, todl vienas i investicini projekt

rizik analizs etap yra kokybin analiz kurios pagrindinis tikslas yra rizikos veiksni


17/77

17

identifikavimas27. Vliau seka antrasis investicij rizik valdymo proceso etapas rizikos vertinimas.

A. Szabo (2012)28 teigia, kad rizikos valdymas turi bti neatsiejama investicinio projekto dalimi.

Rizikos vertinimo metod apvalga, kuri yra atlikta remiantis vairi mokslinink leidiniais, yra

pateikiama sekaniame io darbo skyriuje.

27MOBEY, A.; PARKER, D. Risk evaluation and its importance to project implementation. Work Study, Vol. 51, No. 4,

2002, p. 201.28

SZABO, A. Risk management: an integrated approach to risk management and assessment.Annals of the University of

Oradea, Economic Science Series, Vol. 21, Issue 2, 2012, p. 777.


18/77

18

2. INVESTICIJ RIZIKOS VERTINIMO METODAI

iandienje konkurencingoje verslo aplinkoje, kiekviena verslo veikla yra veikiama

rizikos. Siekiant sumainti rizik iki minimumo, yra svarbu j tinkamai imatuoti ir vertinti. 29

Investicij projekt rizikos vertinimas yra procesas, kurio metu yra nustatomi galimi rizik altiniai ir

vertinama galima j taka projekto rezultatams. Vertinant rizikas yra danai susiduriama su

neapibrtumudl to, kad nemanoma numatyti vis ateities veiksni ir tiksli j veri, darysiani

tak galutiniam projekto rezultatui. Dl ios prieasties, rizikos vertinimo metodai yra paremti

prielaidomis. Remiantis jomis yra bandoma apskaiiuoti kaip manoma daugiau galim variant.

Taiau net ir atlikus analiz negalime bti tikri, kad faktiniai rodikliai bus tokie pat, kaip modelyje.

Mokslinje literatroje30, investicij rizikos vertinimo metodai yra skirstomi dvi grupes:

kokybinius ir kiekybinius. Remiantis kokybiniais metodais rizika yra vertinama nustatant potencialius

rizikos altinius, j galimas pasireikimas laiko atvilgiu, bei galimas veiksni poveikis projekto

kiekybiniams parametrams. Kokybiniais metodais yra vertinama konkretaus investicij projekto rizika.

Kiekybiniais rizikos vertinimo metodais rizik galima ireikti tam tikrais, konkreiais dydiais. Jie yra

naudojami lyginant kelis projektus tarpusavyje. Kiti autoriai31yra iskyr ir daugiau investicij rizikos

vertinimo metod, toki kaip: tiktinas pelnas, lio tako analiz, sprendim medis. emiau

pateiktame paveiksle yra nurodyti daniausiai praktikoje naudojami investicij rizikos vertinimo

metodai ir j skirstymas.Svarbu paminti tai, kad nra sukurto universalaus rizikos vertinimo metodo,tinkanio visiems investiciniams projektams vertinti32. emiau paveiksle yra pavaizduota rizikos

vertinimo metod klasifikacija.

29PATIL, R.; GRANTHAM, K,; STEELE, D. Business Risk in Early Design: A Business Risk Assessment Approach.

Engineering Management Journal, Vol. 24, 2012, p. 38.30

ALEKNEVIIEN, V.mons finans valdymas. Kaunas: Spalv krait, 2009, p. 200.31CIBULSKIEN, D. BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realios investicijos. iauliai: iauli universiteto leidykla,2007, p. 133.32

LICHTENSTEIN, S. Factors in the selection of a risk assessment method.Information Management &Computer

Security,No. 4, 1996, p. 19.


19/77

19

3 pav. Rizikos vertinimo metod klasifikavimas

altinis:ALEKNEVIIEN, V.mons finans valdymas.Kaunas: Spalv krait, 2009, p.

200.

Toliau darbe yra apraomi tyrime naudoti investicinio projekto rizikos vertinimo metodai.

2.1 Jautrumo analiz

Jautrumo analiz yra danai naudojamas investicij projekt rizikos vertinimo metodas.

io metodo tikslas yra irykinti svarbiausius, kritinius veiksnius (kintamuosius), galinius daryti

didiausi tak projektui, bei patikrinti j tak projekto rezultatams. Atliekant i analiz

investuotojui yrapateikiami atsakymai kas jeigu tipo klausimus, susijusius su galimais kintamjpokyiais ateityje.33Teorijoje yra iskiriami ie jautrumo analizs etapai:34

1.nustatomos pagrindins bazinio atvejo analizs prielaidos;

2.remiantis ateities lkesiais, bazinio varianto analizje vertinamipinig srautai;

3.projekto grynosios dabartins verts ir vidins gros normos veriai yra nustatomi

keiiant vieno parametro reikmes;

4.analizs rezultatai yra pateikiami apibendrinant kiekvieno kintamojo tak projekto

33FUNG, W.K.H, STAPLETON, R.C.Risk Analysis for Capital Investment Decisions. Managerial Finance Vol. 6, 1980,

p. 49.34

CIBULSKIEN, D. BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realios investicijos. iauliai: iauli universiteto leidykla,2007, p.136.

Rizikos vertinimo metodai

Kokybiniai Kiekybiniai

Jautrumo analiz

Tikimybi

(statistini arba

ekspertini)metodas

Analiz pagal

scenarijus

Monte Karlo

imitacinis

modeliavimas

Patikimumo

ekvivalentai

Diskonto norma,

pritaikyta rizikos

dydiui


20/77

20

grynajai esamai vertei ar vidinei gros normai;

5.jautrumo analizs rezultatai yra naudojami kartu su bazinio atvejo analizs ivadomis,

sprendiant ar projektas turi bt priimtas ar atmestas.

Atliekant jautrumo analiz yra nustatomas projekto dabartins grynosios verts (grynojidabartin vert (NPV) yra dabartin vis ateities pinig sraut, skaitant vis investuot sum, vert)

pokytis, pasikeitus vieno, pasirinkto kintamojo dydiui ir lyginamas su baziniais projekto rodikliais.

Praktikoje yra naudojami ir kiti efektyvumo rodikliai: vidin pelno norma (vidin pelno norma IRR yra

diskonto norma, kuriai esant investicijos dabartin grynoji vert yra lygi 0) ir pelningumo indeksas.

Tokiu bdu yra vertinamas invesiticij projekto jautrumas konkreiam kintamajam. Paprastai

vertinama iparametr taka35:

bendrapardavim arba galim suteikti paslaug apimtys;parduodamos pagamintos produkcijos ar suteikt paslaug kiekis;

tiesiogini gamybos ilaid suma;

pastovi gamybos ilaid kiekis;

investicij projekt suma;

pritraukiamo kapitalo kaina;

laikas per kur diegiamas projektas;

infliacijos rodikliai.

Apskaiiavus tiktin NPV, vairiais atvejais, yra nustatomi veiksniai, kurie gali daryti

didiausi tak investicinio projekto skmei36. Naudojantis iuo metodu, daromos sprendimas priimti

ar atmesti investicin projekt yra vertinamas pagal NPV reikm. Jeigu apskaiiuotas NPV > 0,

tuomet investuoti yra tikslinga, jeigu maiau 0 tok projekt reikt atmesti.

Investicij projekto NPV jautrumo laipsnis vairiems kintamiesiems nra vienodas.

Literatroje

37

yra siloma, kintamuosius skirti 3 kategorijas: didelio, vidutinio ir mao jautrumo: kintamieji, kuriems pakitus 1% projekto NPV pakinta daugiau nei 5% yra priskiriami

didelio jautrumo kategorijai;

kintamieji, kuriems pakitus 1% projekto NPV pakinta nuo 1% iki 5% yra priskiriami

vidutinio jautrumo kategorijai;

kintamieji, kuriemspakitus maiau nei 1% projekto NPV pakinta maiau nei 1% - mao

jautrumo kategorijai.

35NORVAIIEN, R.mons investicij valdymas.Kaunas: Technologija, 2005, p. 179.36

ROSS, A. WESTERFIELD, R. JORDAN, B. Corporate finance fundamentals 7th

edition.New York: McGraw-Hill

Irwin, 2006, p. 337.37

ALEKNEVIIEN, V.mons finans valdymas. Kaunas: Spalv krait, 2009, p. 203.


21/77

21

Paskirsius kintamuosius jautrumo kategorijas galima nustatyti, kuriuos i j reikia

koncentruoti didiausi dmes t.y kurie i i kintamj turs didiausi tak investicinio projekto

pelningumui.

Kriterijai, darysiantys tak projektui, yra skirstomi pagal prognozavimo laipsn, t.y.

galimyb tiksliai numatyti j pasikeitim ateityje.38

ie yra klasifikuojami tris grupes: mao,vidutinio ir didelio prognozavimo laipsnio. didelio prognozavimo kategorij daniausiai patenka

pradin investicij suma, dl to, kad matmen galima pakankamai tiksliai apskaiiuoti ir numatyti.

Vidutin prognozavimo lygi turi tokie kriterijai kaip: produkcijos savikainos, pastoviosios ilaidos,

mokesi prognozs. Maai prognozuojami kriterijai yra tokie kaip: pardavim apimtis,produkcijos

kaina ir pan.

Paskirsius kintamuosius pagal darom tak projektui ir prognozavimo galimybes

sudaroma jautrumo matrica. i matrica turi 9 elementus, kurie yra skirstomi tris zonas:

39

pirmj zon (1 lentelje paymta 1) priskirtiems kintamiesiems reikt skirti

daugiausiai dmesio, nes jie daro didiausi tak projekto finansinei skmei ir yra sunkiausiai

prognozuojami;

antrj zon (1 lentelje paymta 2) patekusius kintamuosius reikia taip pat skirti

didel dmes, taiau jie yra maiau svarbs ir lengviau prognozuojami, nei pirmosios zonos

kintamieji;

treiojoje zonoje (1 lentelje paymta 3) esantys kintamieji yra pakankamai lengvainumatomi ir daro slyginai nedidel tak projekto skmei, todl tolimesnis isamus j analizavimas

nra btinas ir tikslingas.

1 lentel

Jautrumo matrica

Parametr

prognozavimo

tikslumas

Parametr jautrumas

Auktas Vidutinis emas

emas 1 1 2

Vidutinis 1 2 3

Auktas 2 3 3

altinis:CIBULSKIEN, D. BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realios investicijos. iauliai:

iauli universiteto leidykla, 2007, p. 181.

38ALEKNEVIIEN, V.mons finans valdymas. Kaunas: Spalv krait, 2009, p. 203.

39NORVAIIEN, R.mons investicij valdymas.Kaunas: Technologija, 2005, p. 181.


22/77

22

Atliktos jautrumo analizs rezultatai pateikia informacij apie bazinio atvejo kintamj

reikmi pasikeitimo tak projekto efektyvumui. Galutinis sprendimas, atlikus jautrumo analiz, turi

btipriimtas remiantis tiek bazinio atvejo analize, tiek jautrumo analizs pateikta informacija.40

Jautrumo analizs rezultatai parodo kintamuosius, kuriems pasikeitus, investicinio projekto

rezultatai pasikeiia labiausiai. Irykinti jautriausi investicijos kintamieji suteikia galimyb juosianalizuoti ir numatyti veiksmus, kurie leist sumainti ar panaikinti j poveik. Nepaisant i

privalum jautrumo analiz turi ir trkum41:

analiz tiria tik vieno veiksnio reikms kitimo tak investicij projekto NPV, nekintant

kitiems veiksniams;

jautrumo analiz nevertina sveikos tarp keli kintamj;

vertinimo metodas yra paremtas spjimais ir numanomomis reikmmis todl negalime

bti visikai tikri dl rezultat tikslumo; atlikti jautrumo analizs duomenys irykina veiksnius, kuriuos reikt atkreipti

didiausi dmes, taiau nepateikia problem sprendim.

2.2 Scenarij analiz

Scenarij analiz yra dar vienas praktikoje plaiai naudojamas rizikos vertinimo metodas,

kurio pagalba yra nustatoma keli kintamj taka investicij projektui vienu metu. Taikant metod

scenarijai yra nustatomi ekspertiniu bdu. Nustatant scenarij reikmes reikia atsivelgti esam

ekonomin situacij, situacij rinkoje, valstybs veiksmus ir kitus makroekonominius veiksnius.

Scenarij analiz yra atliekama iais ingsniais42:

1.nustatoma bazin prielaida ir kintamj reikms, kurios yra labiausiai tiktinos, jeigu

nevyks dideli pokyiai;

2.remiantis bazine prielaida-scenarijumi nustatomi kit 2 scenarij kintamj veriai;

3.vertinama kiekvieno scenarijaus grynoji esama vert;

4.remiantis skaiiavimais, priimamas sprendimas.

Naudojant metod yra nustatomi 3 galimi scenarijai:

bazinislabiausiai tiktinas variantas;

40ALEKNEVIIEN, V.mons finans valdymas. Kaunas: Spalv krait, 2009, p. 204.41

Ten pat.42

CIBULSKIEN, D. BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realios investicijos. iauliai: iauli universiteto leidykla,2007, p. 183.


23/77

23

optimistinis nustatomas geriausias tiktinas variantas, nustatant geresnius u bazinio

varianto parametr verius;

pesimistinis nustatomas blogiausias scenarijus, nustatant blogiausius tiktinus

parametr verius.

Apskaiiuotos optimistinio ir pesimistinio scenarijaus grynosios dabartins verts (NPV)

yra lyginamos su baziniu variantu. Norint apskaiiuoti investicinio projekto rizikos laipsn yra

apskaiiuojamas optimistinio ir pesimistinio variant skirtumas. Kuo apskaiiuotas skirtumas yra

didesnis, tuo projektas yra rizikingesnis.

Mokslinink43iskiriami ie metodo trkumai:

1.analizuojami tik keli atskiri projekto rezultatai, taiau tiksliai nemanoma j nustatyti i

anksto;2.maai tiktina, kad vykdant projekt visi kriterijai vienu metu gaus prasiausias arba

geriausias tiktinas reikmes;

3.kadangi scenarijai yra nustatomi ekspertiniu bd, galimos klaidos dl subjektyvios

nuomons nustatant optimistinio ir pesimistinio varianto kintamj reikmes.

Apibendrinus, scenarij metodas yra pranaesnis u jautrumo analiz, nes atsivelgia

keli kintamj poveik projekto NPV, parodo su kokiomis tiktinomis slygomis gali susidurtiinvestuotojas vykdant investicin projekt irnustato projekto skms rodiklius susiklosius vairioms

situacijoms.

2.3 Lio tako analiz

Lio tako analiz padeda nustatyti projekto kintani parametr reikmes, kurioms esant

projekto grynoji dabartin vert (NPV) yra lygi nuliui. i analiz paprastai yra atliekama remiantis

kintamj veriais, nustatytais atliekant jautrumo analiz. Mokslinje literatroje44teigiama, kad tarp

konkrei rizikos ri ir pelningumo egzistuoja tiesiogin priklausomyb t.y. didjant pelningumui,

didja visos rizikos rys ir atvirkiai. Kiti autoriai45 moksliniuose darbuose lio tako analiz

apibria, kaip finansins analizs ir planavimo metod, leidiant nustatyti lio tak, parodant

pardavim apimt produkto vienetais arba litais, kuri yra btina, kad mon padengt veiklos

43NORVAIIEN, R.mons investicij valdymas.Kaunas: Technologija, 2005, p. 183.

44CIBULSKIEN, D. BUTKUS, M.Investicij ekonomika: realios investicijos. iauliai: iauli universiteto leidykla,2007, p. 141.45

DZIKEVIIUS, A. Investicij rizik vertinimas imitaciniu metodu. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas,2001, p. 25.


24/77

24

ilaidas46 naudojant nediskontuotus pinig srautus, taiau tokios analizs rezultatai gali bti

klaidinantys, nes parodo tik buhalterin lio tak. Iekant buhalterinio lio tako yra ignoruojama

bsimj pinig sraut dabartin vert, dl to is metodas yra netinkamas vertinant projekt

investiciniu poiriu. i problema yra aprayta autoriaus A. Ross mokomojoje knygoje47. Autorius

nurodo pavyzd, kaip atliekant lio tako analiz naudojant nediskontuotus pinig srautus yragaunamas investuotoj klaidinantis rezultatas. Dl ios prieasties darbo analizje yra naudojamas

finansinis lio tako metodas(naudojant diskontuotus pinig srautus). Apibendrinus, is investicij

rizikos vertinimo metodas suteikia papildomos informacijos, kokiems konkrei rodikli veriams

esant projekto grynoji dabartin vert tampa teigiama ar neigiama, taiau remiantis vien io tyrimo

rezultatais negalime daryti sprendimo priimti investicin sprendim ar j atmesti.

2.4 Diskonto norma, pritaikyta rizikos dydiui

is investicini projekto vertinimo metodas yra paremtas rizikos - pelningumo principu.

Tai reikia, kad esant didesnei projekto rizikai, investuotojai yra link reikalauti didesns gros.

Metodo esm sudaro, tai kad nustatant projekto grynj dabartin vert yra pasirenkama diskonto

norma, pritaikyta rizikos dydiui. Diskonto norma yra nustatoma remiantis esam panai projekt

investuotoj reikalaujamai grai. Teisingos diskonto normos nustatymas yra labai svarbus atliekant

ia analiz, nes pervertinus rodikl projekto NPV gali tapti neigiamu, o projektas atmestas, be

pagrindo.48

46Ten pat.47

ROSS, A. WESTERFIELD, R. JORDAN, B. Corporate finance fundamentals 7th

edition.New York: McGraw-Hill

Irwin, 2006, p. 347.48

ALEKNEVIIEN, V.mons finans valdymas. Kaunas: Spalv krait, 2009, p. 209.


25/77

25

3. INVESTICINIO PROJEKTO SAULS JGAIN APRAYMASIR

RIZIKOS ANALIZ

3.1 Investicinio projekto apraymas

Investuotojas yra pasirengs investuoti iki 100 000 Lt dydio pinig sum

atsinaujinanios energijos fotovoltins elektrins projekt. Investicijos tikslas yra parduoti sauls

jgains generuojam elektros energij elektros energijos supirkjui LESTO. Investuotojas svarsto

galimyb rengti elektrin ant savo nuosavo pastato stogo (stogo plotas ~150 m). Vertinimui

pasirinktas UAB Sauls energijos centras49pateiktas sauls jgains projektas (projektas buvo

pateiktas vertinimui 2012-09-23).

Investicinioprojekto pagrind sudaro sauls jgains atskiros dalys:

1.sauls moduliai CNPV 245P antro pagal dyd sauls moduli gamintojo Kinijoje

gaminiai, kurie prie patekdami ES rink praeina trij lygi patikros sistem, taip utikrinama aukta

gamini kokyb (gamintojas suteikia 10 met garantij brokui, ir gaminiui utikrinama 25 met

efektyvios elektros gamybos garantija);

2.srovs keitiklis SMA Sunny Tripower vienas kokybikiausi srovs keitikli

gamintoj, uimantis daugiau negu 40% viso pasaulio rinkos. Gaminiui suteikiama 5 met garantija,

su galimybe j pratsti iki 10 met(pratsimo kaina - 2200 Lt);

3.tvirtinimo sistema Renusol Console+ - Vokika sauls moduli tvirtinimo sistema,

atitinkanti ISO standartus, bei turinti TUV sertifikatus. iam rengimui suteikiama 12 met garantija;

4.kiti rengimai (laidai, monitoringo sistemos, atramos ir kt.

Numatoma, jog io renginio galia yra 13,96 kW, renginys per metus turt pagaminti iki

12611 kWh. Rangovas prognozuoja, jog pagamintos energijos kiekis gali kisti apie 2% dl metinio

viesos kiekio svyravimo. Gamintojas deklaruoja, kad sauls moduli efektyvumas per metus

sumaja apie 1%.

49UAB Sauls Energijos Centras [irta 2013m. sausio 3 d.]. Prieiga per internet:www.saulesenergijoscentras.lt
http://www.saulesenergijoscentras.lt/http://www.saulesenergijoscentras.lt/http://www.saulesenergijoscentras.lt/http://www.saulesenergijoscentras.lt/


26/77

26

3.1.1 Investicins aplinkos apraymas

Vertinant io projekto rizik, reikia atsivelgti tai, jog investuotojas nespjo gyvendinti

projekto iki valstybs priimt patais dl pagamintos sauls energijos supirkimo tarif sumainimo.

Bazinio projekto pasilymo metu, valstyb bt sipareigojusi supirkti sauls jgaini (neintegruot)pagamint energij auktu tarifu 1,44 Lt/kWh, ilaikant energijos supirkimo tarif 12 met. 2013

metais buvo priimtos pataisos atsinaujinani itekli energetikos statyme50, kurios i esms pakeit

pagamintos elektros energijos supirkimo kainas, kain danumo keitimo tvark (numatoma supirkimo

kainas pervelgti ne daniau kaip 4 kartus per metus). Investuotojai nebegali investuoti sauls

jgaines tokiomis slygomis, kokios buvo iki 2013 met. Naujiesiems energijos gamintojams, yra

numatyti ie supirkimo tarifaineintegruotoms sauls jgainms (pagal jgains galingum) nuo 2013

met balandio 1d

51

.:iki 30kW0,75 Lt/kWh ;

nuo 30 iki 100kW0,69 Lt/kWh;

daugiau nei 100kW0,64 Lt/kWh.

Dl elektros energijos supirkimo kain pokyio, sauls jgaini pardavimoir jrengimo

paslaugas teikianios mons buvo priverstos sumainti rengim kainas apie 30%. Vliaudarbe bus

analizuojamas investicinis projektas su 30% maesne rangos kaina.

3.1.2 Investicinio projekto analiz 2012 m. slygomis

Darbo autoriai, prie atliekant investicinio projekto analiz, nusprend vertinti

investicinin projekt pagal 2012 m. investicin aplink. ios analizs duomenys pads suvokti

pasikeitusios investicins aplinkos poveik analizuojamam (2013 m. aplinkoje) projektui. ios analizs

skaiiavimas yra naudojamas 12 met laikotarpis, nes laikotarp valstyb garantuoja supirkti.

Analiz atliekama pagal investicinio projekto pasilymo duomenis. (r. 37pried)

50Lietuvos Respublikos atsinaujinani itekli energetikos statymas [irta 2013 m. kovo 2d.]. Prieiga per internet:http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=39887451

Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinanius energijos altinius, supirkimo tarifai 2013m. II ketviriui[irta 2013 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internet:http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=44616
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=398874http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=398874http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=44616http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=44616http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=44616http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=44616http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=398874


27/77

27

4 pav. Investicinio projekto, vykdomo 2012m. slygomis,planuojamos pajamos ir ilaidosaltinis: sudaryta autori.

I paveiksle pateikt duomen matome planuojam pajam ir ilaid dinamik vykdant

projekt esant 2012m. investicinei aplinkai. Pajam reikms buvo paimtos i rangovo pateikt

duomen, nurodyt pasilyme. Pajamos kasmet maja dl rangos nusidjimo ir efektyvumo

praradimo. Projekto vykdymo ilaidos ilieka nekintanios 2000 Lt per metus.

emiau pateiktoje lentelje yra pateiktas projekto pinig srautas i veiklos ir svarbiausi

finansiniai rodikliai. Skaiiavimui naudota investuotojo pageidaujama 10% gra, rangos

nusidvjimo laikotarpis 5 metai.

2 lentel

Planuojamas projekto pinig srautas i veiklos, esant 2012m. investicinei aplinkai

altinis: sudaryta autori.

I lentelje pateikt duomen matome, kad nustatyta grynoji projekto dabartin vert

(NPV) yra 1724,4 Lt. Teigiama NPV reikm rodo, kad projekto akumuliuot diskontuot pinig

sraut vert per analizuojam laikotarp padengs ir virys investicijos kain. Apskaiiuota vidin

gros norma yra 10,39%. Pelningumo indeksas yra didesnis u 1, tai rodo, kad projektas yra

18159 18500 17851 17696 17542 17388 17233 17079 16924 16770 16616 16461

2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Pajamo

s(Lt)

Laikotarpis (metais)Pajamos Ilaidos

Metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

EBIT -3317,00 -2976,00 -3625,00 -3780,00 -3934,00 15388,00 15233,00 15079,00 14924,00 14770,00 14616,00 14461,00

Nusidvjimas 19476 19476 19476 19476 19476 0 0 0 0 0 0 0

Mokesiai 0 0 0 0 0 2308,2 2284,95 2261,85 2238,6 2215,5 2192,4 2169,15

Pinig srautas i veiklos 16159,00 16500,00 15851,00 15696,00 15542,00 13079,80 12948,05 12817,15 12685,40 12554,50 12423,60 12291,85

NPV = 1724,4 Lt

IRR = 10,39%

Pelningumo indeksas (PI) = 1,018


28/77

28

priimtinas, jo saugumas yra garantuotas valstybs, sipareigojusios supirkti pagamint elektros energij

nustatyta kaina. (r. 1-2 priedus)

3.1.3 Planuojamos projekto diegimo ilaidos

emiau, lentelje, yra pateikiama sauls jgains projekto smata, kurioje yra vaizduojama

komponent kaina ir reikiami j kiekiai, reikalingi pradti projekt. Smata sudaryta remiantis UAB

Sauls energijos centras pateiktu pasilymu. (r. 37pried)

3 lentel

Projekto diegimo ilaidosKomponentas Pavadinimas, modelis Vienetai Kaina su PVM

Sauls moduliai

CNPV 245P Version 2 245W, policrystalline, 60

cells, 13,96 kW57 32.956,40 Lt

Srovs keitikliai SMA sunny tripower 15000 TL-10 (INT) 1 10.920,00 Lt

Tvirtinimo

sistema Renusol Console+ stacionari tvirtinimo sistema1 kompl. 11.534,60 Lt

Kitos sistemos Laidai atramos stovai ir kt. 1 kompl. 2.254,00 Lt

rengimas Pilnas rengimas, projektavimas, dokumentacija 1 kompl. 15.000,00 Lt

Viso: 72.665,00 Lt


3.1.4 Planuojamos pajamos ir ilaidos

Vykdantprojekt, visos planuojamos pajamos bt generuojamos parduodant pagamint

energij LESTO. Pajam kiekis tiesiogiai priklauso nuo pagamintos energijos kiekio ir kainos, ukuri yra superkama elektros energija. Pagal projekto techninius duomenis elektros energija bt

superkama Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos nustatytu tarifu 0,75 Lt/ kWh, taiau

iuo atveju kaina gali bti keiiama valstybs kas ketvirt. Kain pasikeitim ate ityje nemanoma

prognozuoti, daroma prielaida, jog kaina, per artimiausius 10 met nepakis. Ilaidos vykdant

investicin projekt bt nekintanios analizuojamu laikotarpiu ir jas sudaryt tik papildomai

usakytas rangos prieiros paslaug paketasir rangos draudimas.


29/77

29

5 pav. Investicinio projektoplanuojamos pajamos ir ilaidos


I paveiksle pateikt duomen matome, kad pajamos maja tolygiai po 1%. is pajam

majimas yra patiriamas dl techninio rengini nusidvjimo ir efektyvumo praradimo. Per 10 met

projekto generuojamos pajamos sumas 817,98 Lt. Ilaidos vis laikotarp ilieka tokios pat 2000 Lt

per metus.

3.1.5 Planuojamas balansas ir pelno (nuostoli) ataskaita

Analizuojant investicinio projekto finansin bkl pagal sumodeliuotus duomenis buvo

sudaryti planuojamas balansas ir pelno (nuostoli) ataskaita (buhalterinse ataskaitose pasirinktas

analizei laikotarpis10 met, analizuojant kiekvienus metus atskirai). Balansas parodo vis projekto

turt, kapital ir sipareigojimus paskutinei ataskaitini met dienai. Pelno (nuostoli) ataskaita parodo

projekto finansin bkl per analizuojam laikotarp. Joje atvaizduojamos per tam tikr laik gautos

pajamos, veiklos snaudos, nusidvjimas ir amortizacija, bei pajam ir snaud skirtumas pelnas

arba nuostolis. Taip pat, pelno mokesiai ir grynasis pelnas atskaiiavus mokesius. Pelno (nuostoli)

ataskaita bus naudojama siekiant nustatyti grynj pinig sraut, diskontuojant pinig sraut vertes.

Dl projekto specifikos, balanso ir pelno nuostoli ataskait sudarymui buvo naudojamos trumpojo

pavyzdio ataskait formos. Toliau yra pateikiamos sutrumpintos projekto balanso ir pelno (nuostoli)

ataskaitos.

9458.25 9363.67 9270.03 9177.33 9085.56 8994.70 8904.75 8815.71 8727.55 8640.27

2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Pajamos(Lt)

Laikotarpis (metais)

Pajamos Ilaidos


30/77

30

4 lentel

Planuojama pelno (nuostoli) ataskaita 2013-2022 m.


Planuojamoje pelno nuostoli ataskaitoje I eilje pavaizduotos pardavimo pajamos gautos

u parduot elektros energij LESTO. Kiekvien met pardavimo pajamos yra apskaiiuotos remiantis

sauls jgains sugeneruotos galios (kWh) pardavimo kiekiu, kuris kasmet maja dl techninio

rangos nusidvjimo, lemianio renginio efektyvumo praradimus po 1% kasmet, lyginant su

prajusiais metais. Pardavimo savikaina yra 2000 Lt, kuri susideda i 1500 Lt metinio aptarnavimo

mokesio ir 500 Lt metins rangos draudimo mokesio. IV eilje matomas buhalterinis rangosnusidvjimas. Remiantis VMI sudarytais ilgalaikio turto nusidvjimo ir amortizacijos normatyvais 52

projektas yra priskiriamas main ir rengim kategorijai, kuriai numatytas 5 met buhalterinio

nusidvjimo laikotarpis. Taikant tiesin nusidvjimo metod apskaiiuotas metinis nusidvjimas,

kuris sudaro 14533 Lt per metus. Dl nusidvjimo, kuris yra didesnis u gaunamas pardavimo

pajamas, atskaiius snaudas per pirmuosius 5 metus veikla yra nuostolinga remiantis buhalteriniu

poiriu. Pasibaigus rengim nusidvjimo laikotarpiui, gautos pajamos yra laikomos pelnu ir yra

mokamas 15% dydio pelno mokestis.

Remiantisplanuojama (pelno nuostoli) ataskaita, buvo sudaryta projekto pinig sraut i

veiklos lentel, kurioje yra pavaizduotas investicins veiklos generuojam pajam pelnas iki

apmokestinimo, mokesi dydiai, nusidvjimo dydis ir diskontuoti pinig srautai i veiklos. Vliau

buvo apskaiiuoti: grynoji dabartin vert (NPV), vidins gros norma (IRR), pelningumo indeksas

(PI). Skaiiavimai buvo atlikti naudojant investuotojo pageidaujam 10% gr.

52Ilgalaikio turto nusidvjimo ir amortizacijos normatyvai (metais) [irta 2013 kovo 8d.] prieiga per internet:

http://mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000025634

Eil.nr. STRAIPSNIAI 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.

I. PARDAVIMO PAJAMOS 9458 9364 9270 9177 9086 8995 8905 8816 8728 8640

II. PARDAVIMO SAVIKAINA 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 7458 7364 7270 7177 7086 6995 6905 6816 6728 6640

IV. VEIKLOS SNAUDOS 14533 14533 14533 14533 14533 0 0 0 0 0

V. TIPINS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -7075 -7169 -7263 -7356 -7447 6995 6905 6816 6728 6640VI. KITA VEIKLA 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

VII. FINANSIN IR INVESTICIN VEIKLA 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

VIII. PRASTINS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) -7075 -7169 -7263 -7356 -7447 6995 6905 6816 6728 6640IX. PAGAUT 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

X. NETEKIMAI 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIE APMOKESTINIM -7075 -7169 -7263 -7356 -7447 6995 6905 6816 6728 6640XII. PELNO MOKESTIS (15%) 0 0 0 0 0 1049 1036 1022 1009 996

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) -7075 -7169 -7263 -7356 -7447 5945 5869 5793 5718 5644
http://mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000025634http://mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000025634http://mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000025634http://mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000025634


31/77

31

5 lentel

Planuojamas projekto pinig srautas i veiklos


Lentelje matome, jog nustatyta grynoji projekto dabartin vert (NPV) yra -31363,5 Lt ir

tai yra maiau u 1. i neigiama NPV reikm rodo, jog projekto akumuliuot diskontuot sraut vertper analizuojam 10 met laikotarp nepadengs investicijos kainos, t.y, neatsipirks. Neigiamas IRR

rodiklis patvirtina, jog projektas neatsipirkt, jeigu investuotojo pageidaujama projekto gra bt

maesn u 0. Pelningumo indeksas patvirtina projekto atmetimo fakt, nes 0,57 yra maiau u 1.

Remiantis atlikta analize, bazinis projektas, kuris atitinka esam rinkos situacij, taiau nepatenkina

investuotojo kriterij, turt bti atmestas. (r. 3pried)

Metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

EBIT (Lt) -7074,75 -7169,33 - 7262,97 -7355,67 -7447,44 6994,70 6904,75 6815,71 6727,55 6640,27

Nusidvji mas (Lt) 14533,00 14533,00 14533,00 14533,00 14533,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Mokesiai (Lt) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 1049,21 1035,71 1022,36 1009,13 996,04Pinig srautas i veiklos (Lt) 7458,25 7363,67 7270,03 7177,33 7085,56 5945,50 5869,04 5793,35 5718,42 5644,23

Diskontuotas pinig srautas (10%) 6780,23 6085,68 5462,08 4902,21 4399,57 3356,08 3011,75 2702,64 2425,17 2176,10

IRR = -2

Pelningumo indeksas (PI) = 0,57

NPV= -31363,5


32/77

32

6 lentel

Planuojamas sutrumpintas balansas 2013-2022 m.


I aukiau pateikto balanso ataskaitos matome, kad visais tolimesniais metais projekto

materialus turtas nusidvs per 5 metus ir daugiau materialaus turto per vykdom laikotarp nebus

sigijama. Balanso ataskaitoje matome, kad projektas generuos pastovius pinig srautus, kurie bus

akumuliuojami trumpalaikio turto eilutje gryn pinig pavidalu. Per pirmus 5 metus, dl buhalterinio

nusidvjimo mas turto vert ir ilgalaikio turto i viso neliks. Iki 2018 m. kapitalas mas dl

patiriam nuostoli, kuriuos slygoja turto nusidvjimas. iuo laikotarpiu planuojamas projektokapitalas sumas 44.6%. Pirm 5 metlaikotarpiu projektas patirs nuostolius ir dl to nebus mokamas

pelno mokestis. Pasibaigus buhalteriniam rangos nusidvjimo laikotarpiui trumpalaikio turto

prieaugis mas dl atsiradusio pelno mokesio. Nuo 2018 m. vis analizuojam laikotarp kapitalo

vertdids ir pasieks 89,89%, pirmj projekto vykdymo metpradios, kapitalo verts.

Investicinio projekto analiz yra pagrindin tiriamojo darbo dalis, kurioje yra vertinama io

projekto rizika. Analizei naudojami projekto jautrumo, scenarij ir diskonto normos, pritaikytos rizikos

dydiui metodai. Atlikus kiekvien vertinim yra pateikiamos ivados, kurios parodo projekt o

rizikingum.

A. ILGALAIKIS TURTAS 58133 43600 29067 14533 0 - - - - -

I. NEMATERIALUSIS TURTAS - - - - - - - - - -II. MATERIALUSIS TURTAS 58133 43600 29067 14533 0 - - - - -

III. FINANSINIS TURTAS - - - - - - - - - -

IV. KITAS ILGALAIKIS TURTAS - - - - - - - - - -

B. TRUMPALAIKIS TURTAS 7458 14822 22092 29269 36355 42300 48169 53963 59681 65325

I. - - - - - - - - - -

II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS - - - - - - - - - -

III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS - - - - - - - - - -

IV. PINIGAI IR PINIG EKVIVALENTAI 7458 14822 22092 29269 36355 42300 48169 53963 59681 65325TURTO I VISO: 65591 58421 51158 43802 36355 42300 48169 53963 59681 65325

C. NUOSAVAS KAPITALAS 65591 58421 51158 43802 36355 42300 48169 53963 59681 65325

I. KAPITALAS 72665 65590 58421 51158 43802 36355 42300 48169 53963 59681

II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) - - - - - - - - - -

III. REZERVAI - - - - - - - - - -

IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (7075) (7169) (7263) (7356) (7447) 5945 5869 5793 5718 5644

D. DOTACIJOS, SUB SIDIJOS - - - - - - - - - -

E. MOKTINOS SUMOS IR SIPAREIGOJIMAI - - - - - - - - - -I. - - - - - - - - - -

II. - - - - - - - - - -

65591 58421 51158 43802 36355 42300 48169 53963 59681 65325

PER VIENERIUS METUS MOKTINOS SUMOSNUOSAVO KAPITALO IR SIPAREIGOJIM I VISO:

2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.

PO VIENERI MET MOKTINOS SUMOS

NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.2016 m. 2017 m.

ATSARGOS

TURTAS 2013 m. 2014 m. 2015 m.


33/77

33

3.2 Jautrumo analiz

Projekto specifika lemia fakt, jog kiekvienas sauls jgains projektas, priklausomai nuo

sauls jgains galingumo, pagamina tam tikr elektros energijos kiek per metus. is skaiius, kasmet

keiiasi neymiai, todl jautrumo analizje, remiantis projekto specifika, nustatme pagrindiniuskintamuosius, kurie yra sauls jgains pagamintos elektros energijos kiekio supirkimo tarifas,

projekto bendra rengimo kaina ir pageidaujama investuotojo gra. Svarbu paminti, kad atliekant

jautrumo analiz projektasyra vertinamas keiiant tik vien kintamaj, kitiems iliekant nepakitusiais.

Toliau pateikiama kintamj pokyio lentel.

7 lentel

Jautrumo analizje naudotos kintamj verts


Bazinio scenarijaus kintamj veriai yra nustatyti remiantis rangovo pateiktaisduomenimis ir yra reals darbo raymo metu. Kadangi Valstybin kain ir energetikos kontrols

komisija gali pakeisti elektros energijos supirkimo kain, buvo vertinamas projekto jautrumas io

kintamojo pokyiui. Pesimistiniame scenarijuje pasirinkta dabartin elektros energijos pardavimo

gyventojams kaina 0,5 Lt/kWh. Siekiant ilaikyti vienod atstum tarp kintamj, optimistiniame

scenarijuje yra pasirinkta 1 Lt/kWh kaina.

Antras vertintas kintamasis yra projekto kaina. Dl pasikeitusios situacijos rinkoje, is

rodiklis taip pat gali kisti. Daroma prielaida, kad dl didjanios sauls jgaini paklausos rangovas iki

projekto pradios padidina rangos kain todl pesimistiniame scenarijuje pasirinkta 20000 Lt (20

proc.) didesn kaina u bazin. Optimistiniame scenarijuje daroma prielaida, kad dl 2013 metais

pasikeitusi elektros energijos supirkimo kain susidomjimas fotovoltinmis elektrinmis sumas ir

siekiant ilikti rinkoje rangovas sumains projekto kain 20 proc. iki 57665 Lt.

Treiasis pasirinktas kriterijus yra diskonto norma. is rodiklis taip pat daro didel tak

projekto grynjai dabartinei vertei, nes priklauso nuo investuotojo lkesi ir situacijos rinkoje.

Sumajus investuotojo pageidajamos gros normai, nepriimtinas projektas gali pasidaryti priimtinu.

Pesimistiniame scenarijuje yra numatyta, kad pablogjus bendrai ekonominei situacijai investuotojo

Scenarijus

Elektros energijos

supirkimo kaina (Lt)

Projekto kaina

(Lt)

Diskonto

norma (%)

Bazinis 0,75 72665 10

Pesimistinis 0,5 87665 5

Optimistinis 1 57665 15


34/77

34

lkesiai sumas ir investuotojas sutiks investuoti u 5% metin gr. Optimistiniame scenarijuje

numatytas atvirktinis variantas investuotojo lkesiai iaugs ir jis pageidaus 15% metins gros.

8 lentel

Kintamojo elektros energijos kaina jautrumo analizs rezultatai


Aukiau pateiktoje lentelje yra pateikti apskaiiuoti investicinio projekto NPV ir IRR

rodikli pokyiai pasikeitus kriterijaus elektros energijos kaina skaitinms vertms. Matome, jog

projektas visais analizuojamais atvejais yra neatsiperkantis per analizuojam 10 met laikotarp.

Bazinio ir pesimistinio scenarijaus atvejais matome, kad vidins gros normos rodikliai yra neigiami.

Neigiamas IRR parodo, kadprojekto grynoji dabartin vert bus neigiama, net su 0% diskonto norma,

skaiiuojant diskontuotus pinig srautus. Optimistinis variantas yra vienintelis, kuris galt atsipirkti

esant 1 Lt. energijos supirkimo kainai, kai diskonto norma bt maesn u 5,12%. Remiantis

pateiktais rodikliais buvo apskaiiuotas NPV elastingumas. Nustatyta, jog pasikeitus elektros energijossupirkimo kainos vertei 1% - NPV pasikeiia 1,68%. is rezultatas patenka vidutinio jautrumo

kategorij. (r. 4-9 priedus)

Situacija

Elektros

energijos

Kaina (Lt) NPV (Lt) IRR (%)

Bazin 0,75 -31363,50 -2,00%

Pesimistin 0,5 -48991,67 -11,09%

Optimistin 1 -13735,33 5,12%


35/77

35

9 lentel

Kintamojo projekto kaina jautrumo analizs rezultatai


Aukiau pateiktoje lentelje matome NPV ir IRR rodikli pokyius pasikeitus projekto

kainai. I pateikt duomen matome, kad projektas neatsiperka per pageidaujam laikotarp 10 met.

Bazinio ir pesimistinio scenarijaus atvejais projektas turi neigiam IRR rodikl, kas parodo kad

projekto vykdymas bt nuostolingas ir turt bt nepriimtas. Esant optimistinio scenarijaus slygai

matome neigiam grynosios dabartins verts vert, taiau IRR yra teigiamas. Tai reikia, kad

projektas bt priimtinas esant maesnei negu 2,48% pageidaujamai grai. Remiantis pateiktais

duomenimis apskaiiuotas NPV elastingumas yra 2,31% ir patenka vidutinio jautrumo kategorij.is

rodiklis parodo, kad projekto kainai pakitus 1% projekto NPV pasikeis 2,31%. (r. 10-14 priedus)

10 lentel

Kintamojo diskonto norma jautrumo analizs rezultatai


Analizuojant diskonto normos tak projekto NPV buvo gauti rezultatai, pateikti 9-oje

lentelje. I jos rezultat matome, kad vykdant projekt toleruojamomis diskonto normomis projektas

neatsiperka per 10 met. NPV elastingumas 1,27% (vidutinis jautrumas), parodo, kad diskonto

normai pasikeitus 1%, grynoji dabartin vert pasikeiia 1,27%.

Kadangi visi analizuoti parametrai yra lemiami makroekonomini veiksni, toki kaip

ekonomin situacija ar valstybini institucij sprendimai, todl jie yra sunkiai prognozuojami ir tai

didina bendr projekto rizik. Naudojantis jautrumo matricos metodu, nustatyta, kad visi parametrai

yra svarbs ir reikalauja nuodugnesns analizs. Remiantis atliktos jautrumo analizs duomenimis

galime teigti, kad is investicinis projektas neatitinka investuotojo poreiki (neatsiperka per 10 met)

net esant paioms palankiausioms slygoms. (r. 15-16 priedus)

Situacija

Projekto

kaina (Lt) NPV (Lt) IRR (%)

Bazin 72665 -31363,50 -2,00%

Pesimistin 87665 -46363,50 -5,29%Optimistin 57665 -16363,50 2,48%

Situacija

Diskontonorma NPV (Lt) IRR (%)

Bazin 10% -22488,37 -2,00%

Pesimistin 15% -36839,12 -2,00%

Optimistin 5% -22488,37 -2,00%


36/77

36

3.3 Scenarij analiz

ioje analizs dalyje yra vertinami du projekto scenarij varijantai pesimistis ir

optimistinis. Atliekant i analiz yra subjktyviai (ekspertiniu bdu)pasirenkami projekto kintamj

veriai ir nustatoma j taka investiciniam projektui vienu metu. Apskaiiavus skirting scenarijgrynsias dabartines vertes, jos yra lyginamos su bazinio varianto NPV, kuris yra apraytas 3-iame

skyriuje.

3.3.1 Optimistinis scenarijus

Optimistinio scenarijaus parametr veriai yra nustatyti remiantis prielaida, kad

Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos sprendimu bus grintos 2012 m. elektros

energijos supirkimo slygos, t.y., 1,44 Lt/kWh., ir daroma prielaida, jog is tarifas nesikeis per 10

projekto gyvavimo met. Kitas keiiamas parametras yra susijs su rangos generuojama energija.

Remiantis investicinio projekto specifika, rangos pagaminamos energijos kiekis gali kisti iki 2% per

metus. Optimistiniame scenarijuje yra nusprsta, jog pradinis (bazinis) generuojamos elektros

energijos kiekis per metus bus padidintas 2%, t.y., iki 12863,22 kWh. Paskutinis keiiamas projekto

parametras yra metinis rangos efektyvumo majimas, dl rangos (sauls moduli) nusidvjimo. io

scenarijaus atveju laikoma, jog efektyvumas kasmet mas po 0,5%. Pastovieji katai iliks tokiepatys, kaip baziniame scenarijuje, t.y., 1500 Lt. per metusaptarnavimo ilaidos, 500 Lt. per metus

draudimo ilaidos.Toliau pateikiama optimistinio scenarijaus pajam ir ilaid dinamika.


37/77

37

6 pav. Optimistinio scenarijausplanuojamos pajamos ir ilaidos


Aukiau pateiktame paveiksle yra atvaizduotos optimistinio ir bazinio scenarij pajamos,

bei statins ilaidos, kurios buvo nustatytos abiems scenarijams. Optimistinio scenarijaus pajamos,

kurioms nustatyti buvo naudoti optimistinio scenarijaus parametrai, yra apytikriai 100% didesns u

bazinio scenarijaus pajamas (laikotarpio pradioje bazinio scenarijaus pajamos sudaro 51%

optimistinio scenarijaus pajam, laikotarpio pabaigoje atitinkamai 49%).

Toliau analizuojant optimistin scenarij, buvo sudaryta pinig srauto i veiklos

skaiiavimo lentel, kurioje matomi: optimistinio scenarijaus sugeneruotas pelnas prie

apmokestinim, projekto rangos buhalterinio nusidvjimo dydis, priskaiiuoti mokesiai ir

diskontuoti pinig srautai, kai diskonto norma 10%.

18523.0 18430.4 18338.3 18246.6 18155.3 18064.6 17974.2 17884.4 17795.0 17706.0

9458.3 9363.7 9270.09177.3 9085.6 8994.7 8904.8 8815.7 8727.6 8640.3

2000.0 2000.0 2000.0 2000.0 2000.0 2000.0 2000.0 2000.0 2000.0 2000.0

0.0

2000.0

4000.0

6000.0

8000.010000.0

12000.0

14000.0

16000.0

18000.0

20000.0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Pajamos(Lt)

Laikotarpis (metais)

Optimistins pajamos (Lt) Bazins pajamos (Lt) Ilaidos (Lt)


38/77

38

11 lentel

Optimistinio scenarijaus pinig srautas i veiklos


Remiantis aukiau lentelje pateiktais duomenimis buvo apskaiiuota grynoji, projekto

optimistinio scenarijaus, dabartin vert, kuri yra lygi 20116,16 Lt. Remiantis ankiau analizuotais

projekto vertinimo metodais, galima daryti prielaid, jog projektas yra priimtinas, nes NPV>0, kai

diskonto norma yra 10%. Remiantis apskaiiuota vidins gros normos reikme, kuri yra lygi

16,43%, galima teigti, kad projekto grynoji dabartin vert bus lygi 0 arba taps neigiama, jeigu

diskonto norma bus 16,43%. Siekiant sitikinti analizuojamo projekto optimistinio scenarijaus

pelningumu, buvo apskaiiuotas pelningumo indeksas (PI), kuris yra 1,28. Pelningumo indeksas yra

didesnis u 1, tai rodo investicinio projekto priimtinum. Projektas, vykdomas optimistinio scenarijaus

slygomis, duot didesn gr, nei reikalauja investuotojas. (r. 17-20 priedus)

Metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

EBIT (Lt) 1990,04 1897,42 1805,27 1713,58 1622,35 16064,57 15974,25 15884,37 15794,95 15705,98

Nusidvjimas (Lt) 14533,00 14533,00 14533,00 14533

Documents

Investicinio Projekto Saules Jegaine Rizikos Vertinimas