Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita Ramstis …...Rizikos valdymas Banke ir Grupėje yra paremtas žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo

SWEDBANK LIETUVA Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita Ramstis 3 - 2014

Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo

ataskaita Ramstis 3 - 2014

„Swedbank” AB, Lietuva


Įvadas

”Swedbank“ AB rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaitoje už 2014 m. (pagal trečiąjį ramstį) pateikiama

informacija apie „Swedbank“ rizikos valdymą ir kapitalo pakankamumą. Ataskaita parengta pagal Kapitalo reikalavimų

reglamente (Reglamentas (ES) 575/2013) nustatytus reguliavimo duomenų atskleidimo reikalavimus. Kapitalo

reikalavimų direktyvos 13 straipsnyje reikalaujama pateikti tam tikrą informaciją apie svarbias patronuojamąsias

įmones. „Swedbank“ AB Lietuva (toliau Bankas) konsoliduotos finansinės būklės informacija yra pateikta ”Swedabank”

AB Metinėje ataskaitoje 2014 m. gruodžio 31 d. būklei, kurioje taip pat yra informacija apie visa ”Swedbank”, AB

Lietuvoje grupę (toliau Grupė).Metinėje ataskaitoje yra informacija apie „Swedbank“ AB Lietuva organizacinę ir valdymo

struktūrą bei veiklos valdymo priemones. „Swedbank“ AB Lietuva informacija apie atlygio politiką yra atskleidziama

atskirame dokumenta ”Atlygio politika”. „Swedbank“ grupės teisės aktų sistemą sudaro detali informacija bei

instrukcijos , kurios yra skelbiamos ”Swedbank” grupės puslapyje internete: www.swedbank.cm.

Visos sumos yra išreikštos tūkstančiais LTL jei nenurodyta kitaip.

Kapitalo reikalavimai

Pagal ES Kapitalo reikalavimų reglamentą (CRR) banko bendrasis kapitalas turi būti bent jau lygus kredito, rinkos ir

operacinės rizikos kapitalo reikalavimų sumai, įskaitant kapitalo rezervus ir galimas papildomas kapitalo sumas pagal

Antrąjį ramstį. Be 2015 m. numatomo įvesti 2,5 % kapitalo apsaugos rezervo, Lietuvos Centrinis bankas daugiau

neinformavo apie jokius kitus apsaugos rezervų reikalavimus. Tai reiškia, kad nuo 2015 m. „Swedbank“ AB Lietuva

kapitalo reikalavimas pagal Pirmąjį ramstį, išreikštas procentais, yra 7,0 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir 10,5 %

bendro kapitalo. Be to, Banko ir Grupės kapitalizacija turi būti pakankama Antrojo ramsčio kapitalo poreikiui patenkinti.

Siekiant finansinio stabilumo, Bankas ir Grupė turi atitikti žemiausią ribą pagal „Bazelis I“ sistemą, t.y. 80 % kapitalo

reikalavimų pagal „Bazelį I“ sistemą.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis ir bendro kapitalo rodiklis atitinkamai buvo 29,9

% ir 29,9 %. Faktinis bendrasis kapitalas 2014 m. pabaigoje 2,366 mln. LTL viršijo kapitalo reikalavimo žemiausią ribą

pagal „Bazelis I“ sistemą. Vadinasi, Grupės kapitalizacija, kaip ir anksčiau, viršija kapitalo reikalavimų sumą pagal

CRR/CRDIV ir žemiausią ribą pagal „Bazelis I“ sistemą su atitinkamais kapitalo apsaugos rezervais. Pagal 2014 m. ICAAP

rezultatus, Grupės kapitalizacija yra pakankama (įskaitant Antrojo ramsčio riziką), todėl jis ir ateityje galės įvykdyti

reguliuojamojo kapitalo reikalavimus.

Konsolidavimas

Grupę sudaro „Swedabank”, AB , kurio juridinio asmens kodas yra 112029651 ir jo dukterinės įmonės :

Įmonės pavadinimas Įmonės veikla Balsų skaičius (%) Šalis Konsolidavimo

metodas

“Swedbank Lizingas”

, UAB

Lizingo ir faktoringo

paslaugos

100% Lietuva pilnas

“Swedbank valda”,

UAB

Nekilnojamojo turto

nuoma

100% Lietuva pilnas

Pagrindiniai veiklos ir veiklos rizikos valdymo strategijos

aspektai

http://www.swedbank.cm/


Bankas yra pagrindinė kontroliuojanti Grupės bendrovė, vykdanti bankinę veiklą ir kitas su ja tiesiogiai susijusias veiklas. Rizikos prevencija ir valdymas užima svarbią vietą Grupės veikloje. Rizikos valdymas prasideda nuo verslo operacijų ir

yra aktualus kiekvienam darbuotojui. Atskira rizikos organizacija užtikrina, kad rizikos valdymas yra vykdomas

efektyviai, atitinka Grupės tvarkas, siekiant apsaugoti Banką ir Grupę nuo netyčinės ir pernelyg didelės rizikos

prisiėmimo

Bendroji rizikos politika ir valdymas

Pagrindiniai rizikos valdymo strategijos aspektai Rizikos prevencija ir valdymas užima svarbią vietą Swedbank veikloje. Rizikos valdymas prasideda nuo verslo operacijų ir liečia kiekvieną darbuotoją. Atskira rizikos organizacija užtikrina, kad rizikos valdymas yra vykdomas efektyviai, atitinka Grupės tvarkas, siekiant apsaugoti banką nuo netyčinės ir pernelyg didelės rizikos prisiėmimo. Swedbank Grupės Bendroji Rizikos valdymo politika nustato pagrindinius principus, kurie taikomi Grupės rizikos valdymo procesams, struktūroms ir rizikos kontrolei. Swedbank nuolat identifikuoja veikloje kylančias rizikas ir turi procesą joms valdyti. Siekiant užtikrinti, kad Swedbank išlaikys ilgalaikį žemos rizikos profilį, Valdyba nustato rizikos apetitą. Pagal šį apetitą yra nustatomi individualūs tolerancijos limitai atskiroms rizikos rūšims, kurie riboja rizikos apimtis ir portfelio grąžą. Taip pat Valdyba nustato požymių sistemą, kuri turi padėti identifikuoti rizikos pokyčius kaip galima anksčiau. Kapitalo pakankamumo vertinimo procesas nustato kapitalo poreikį atsižvelgiant į bendrą prisiimamos rizikos lygį ir verslo strategiją. Taip siekiama užtikrinti efektyvų kapitalo panaudojimą, taip pat užtikrinant, kad Swedbank atitiktų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir išlaikytų prieigą prie namų ir tarptautinių kapitalo rinkų net esant nepalankioms rinkos sąlygoms. Rizikos valdymas Banke ir Grupėje yra paremtas žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo valdymo, pakankamo įvertinimo ir nuolatinio rizikos stebėjimo. Turtas, susijęs su rizika, turi būti tinkamai diversifikuotas, o jo rinkos rizika – apribota. Operacinė rizika turi būti minimali. Ir metodinis, ir kasdienis rizikos valdymas yra pagrįstas nepriklausomumo principu, kuris privalo užtikrinti optimalią rizikos ir grąžos pusiausvyrą. 2014 m. buvo patobulintos kai kurios rizikos valdymo priemonės, padedančios tiksliau ir laiku kiekybiškai įvertinti kredito riziką. Naudodama šias priemones, Grupė gali apskaičiuoti didžiosios daugumos klientų kreditų prašymų ir esamų kredito sutarčių riziką. Rizikos valdymo metodikos ir priemonės yra nuolat tikslinamos, kad atitiktų veiklos apimtis ir nuolatinę technologijų plėtrą. Swedbank pagrindiniai rizikos valdymo principai patobulinti siekiant pagrindinio tikslo – apsisaugoti nuo neplanuotų nuostolių ir išsaugoti bei apsaugoti organizacijos turtą. Todėl nuolatos ir nuosekliai diegiama aukšta rizikos supratimo ir rizikos atsakomybės kultūra visuose organizacijos lygiuose, kuri užtikrina, kad visų rūšių rizika verslo padaliniuose prisiimama ir valdoma sąmoningų veiksmų pagrindu. Banko valdyba nustato rizikos valdymo standartus ir maksimalius rizikos tolerancijos lygius Grupei. Banko valdyba taip pat yra atsakinga už rizikos politikų įgyvendinimą organizacijos padaliniuose ir už bet kurį Banko ir Grupės grynojo turto vertės sumažėjimą. Atskirų rizikų valdymo klausimus ji delegavo šiems komitetams: Rizikų valdymo komitetui ir Paskolų komitetui. Rizikos lygio priežiūrą Grupės mastu atlieka bei reguliarias rizikos ataskaitas vadovybei teikia rizikos kontrolės padaliniai, kurie yra nepriklausomi nuo kitų banko padalinių ir nedalyvauja versle. Vidaus kontrolės sistemos struktūra ir organizavimas Rizikos valdymo ir kontrolės procesas Banke ir Grupėje yra paremtas trijų apsaugos lygių koncepcija:

Pirmasis apsaugos lygis - rizikos valdymas, kurį vykdo tiesioginiai klientus aptarnaujančių padalinių vadovai ir darbuotojai;

Antrą apsaugos lygį užtikrina nepriklausomi Kredito ir operacinės rizikos bei Atitikties padaliniai (rizikos kontrolės padaliniai);

Trečią apsaugos lygį vykdo Vidaus audito funkcija, kuri atlieka nepriklausomus periodinius organizacijos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos patikrinimus.

Pagrindinės rizikos kontrolės padalinių pareigos:

Grupės rizikų vertinimo standartų vystymas bei rizikų politikų įgyvendinimas siekiant sumažinti rizikos lygį; rizikos valdymo ir kontrolės aplinkos stebėjimas siekiant identifikuoti visas rizikas bei imtis veiksmų jų

sumažinimui; leistinos rizikos ir rizikos lygio stebėjimas; rizikos lygio testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bei vidaus kapitalo pakankamumo vertinimas; kritiškas pasekmes (labai dideli nuostoliai, maža tikimybė) turinčios rizikos mažinimas (draudimas, veiklos


tęstinumo planavimas, IT rizikos valdymas); informacijos apie rizikas teikimas vadovybei ir priežiūros institucijoms; Grupės Bendrosios rizikos valdymo politikos įgyvendinimas.

Kredito rizika Apibrėžimas Kredito rizika apibūdina riziką, kad klientas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų Bankui ir Grupei ir riziką, kad užstatas nepadengs esamų įsipareigojimų. Kredito rizika taip pat apima kliento, koncentracijos ir sutarties įvykdymo rizikas. Kliento rizika yra rizika, kad klientas prekybiniame sandoryje nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų Bankui ir Grupei, ir kad užstatas bus nepakankamas, kad padengtų kliento įsipareigojimus. Prekybiniu sandoriu čia laikomi atpirkimo, išvestinių priemonių, vertybinių popierių finansavimo ir pinigų rinkos sandoriai. Koncentracijos rizika, tarp kitų dalykų, susideda iš didelių įsipareigojimų, specifinių klientų, veiklos sektorių ar regioninės koncentracijos. Sutarties įvykdymo rizika yra rizika, kad klientas neįvykdys savo įsipareigojimų iki Bankas ir Grupė įvykdys savo įsipareigojimą (pristatymą/ apmokėjimą) Rizikos valdymas Pagrindinis Banko ir Grupės skolinimo principas yra tas, kad kiekvienas verslo vienetas yra pilnai atsakingas už savo paties prisiimamą kredito riziką, ir kad kredito sprendimai yra priimami pagal apibrėžtą kredito procesą, ir pagal tam taikomas taisykles, ir atitinka verslo bei kredito strategijas. Priklausomai nuo kredito dydžio ir pobūdžio, kreditavimo sprendimą gali priimti, pavyzdžiui, klientų vadybininkas arba kredito komitetas. Kiekvienas verslo vienetas yra visiškai atsakingas už išduotą kreditą, įskaitant ir išduoto kredito kontrolę, nepriklausomai nuo to, kas priėmė galutinį sprendimą. Vertinant kredito riziką yra būtina laikytis dualumo principo organizacijoje. Banke ir Grupėje dualumo principo taikymą užtikrina nepriklausoma kredito organizacija, kuri aktyviai dalyvauja kreditavimo procese priimant kredito sprendimus. Tuo tarpu kiekvienas verslo vienetas turi pats užtikrinti, kad vidinė kontrolė būtų visų kreditavimo ir paskesnės kreditų priežiūros procesų dalis. Rizikos vertinimo sistema yra pagrindinė kredito proceso dalis. Rizikos vertinimo sistemą sudaro kredito sprendimų priėmimo procesas, kredito priežiūra ir kiekybinis kredito rizikos įvertinimas. Sprendimas išduoti kreditą reikalauja įvertinti kliento galimybes vykdyti savo įsipareigojimus. Taip pat tinkamas ir pakankamai vertingas užstatas turi būti įkeistas išduodamo kredito padengimui. Nuo 2009 m. kovo 1 d. Lietuvos bankas suteikė „Swedbank“, AB leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (IRB metodą), kaip pagrindą skaičiuoti kapitalo poreikį kredito rizikai. IRB metodas taikomas daugumai banko kredito pozicijų: institucijų pozicijoms (išskyrus regioninės ir vietos valdžios, investicinių įmonių pozicijas), įmonių pozicijoms (išskyrus ne pelno organizacijų, viešųjų įstaigų, draudimo įmonių ir gautinų sumų, kurios nelaikomos pozicijomis pardavėjams, pozicijas) ir mažmeninėms pozicijoms (išskyrus fizinių asmenų smulkaus lizingo bei atvirkštinių atpirkimo sandorių, sudarytų su bet kokiais skolininkais, ir gautinų sumų, kurios nelaikomos pozicijomis pardavėjams, pozicijas). Individualaus rizikos vertinimo tikslais Banko ir Grupės bankinė knyga yra suskirstyta į penkias pozicijų kategorijas, kuriose rizika vertinama naudojant atitinkamą rizikos vertinimo sistemą. Segmentavimas daugiausia priklauso nuo klientų teisinės formos ir dydžio. Banko ir Grupės bankinė knyga yra suskirstyta į kategorijas pagal šiuos kriterijus:

bankinės institucijos identifikuojamos pagal sandorio šalies rūšį, tai yra, ar sandorio šalis yra bankas ar kredito įstaiga, turinti atitinkamos priežiūros institucijos išduotą kredito licenciją;

stambūs verslo klientai, t.y. įmonės, kurių konsoliduota rizika Grupėje viršija 2.8 milijono litų; vidutinės įmonės (VĮ), t.y. įmonės, kurių konsoliduota rizika Grupėje nuo 0.7 iki 2.8 milijono litų; mažos įmonės (MĮ), t.y. įmonės, kurių konsoliduota rizika Grupėje yra iki 0.7 milijono litų; privatūs asmenys, kurių įsipareigojimai identifikuojami pagal kredito sutarties savininką, kuris yra privatus

asmuo, o paskui – pagal produktų grupes (pavyzdžiui, būsto paskolas, išperkamąją nuomą, atsinaujinančius kreditus ir kitas pozicijas).

Pozicijoms, įprastai, yra nustatoma įsipareigojimų nevykdymo tikimybė (PD – probability of default) artimiausiam 12 mėnesių laikotarpiui. PD įvertinimas yra susijęs su tikimybe, kad sandorio šalis neturės ekonominių galimybių grąžinti


savo skolą, arba kad bet kurį reikšmingą kreditą ji vėluos grąžinti daugiau nei 90 dienų. Išskyrus bankinių institucijų įsipareigojimus, atliekamas nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo (LGD – loss given default) įvertinimas, kuris rodo, kokio dydžio nuostolis būtų patirtas, jeigu įsipareigojimai būtų neįvykdyti. Kredito konversijos faktorius (CF – conversion factor) parodo patvirtinto, bet šiuo metu nenaudojamo įsipareigojimo dalį, kuri, tikėtina, bus paimta įsipareigojimų nevykdymo momentu, ir kuris naudojamas įvertinti rizikai įsipareigojimų nevykdymo datai (EAD – exposure at default). Vidiniai PD, LGD ir CF įverčiai yra pagrindiniai duomenys, naudojami siekiant įvertinti tikėtinus paskolų portfelio nuostolius. Jie yra naudojami įvairiose srityse, tame tarpe sprendimų priėmime, atsirenkant klientus, kainodaroje ir portfelio analizėje. Vidinė rizikos klasifikavimo sistema (RKS) Vidinė rizikos klasifikavimo sistema (RKS) buvo sukurta vadovaujantis Swedbank Grupės standartais, jos patikimumas yra nuolat įvertinamas. Ji susideda iš kelių posistemių, apimančių tris rizikos dydžius (PD, LGD ir CF), ir yra pritaikyta tam tikriems klientų segmentams. Skirtingos rizikos klasifikavimo posistemės, sudarančios RKS, taipogi klientų segmentai, kuriems taikomos šios posistemės, yra pateikti lentelėje: Baltijos šalių bankininkystės Rizikos klasifikavimo sistema

Paraiška Portfelis

Portfelio segmentas Apimtis PD dimensija LGD

dimensija CF dimensija

Bankai Visi Šalių, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos

sistema - -

Stambūs klientai Pozicijos dydis

> 2.8 mln. litų

Stambių klientų reitingų sistema

- -

Vidutinės įmonės (VĮ)

Pozicijos dydis 0.7 – 2.8 mln. litų

VĮ paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema

VĮ portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema

-

-

Mažos įmonės (MĮ) Pozicijos dydis <0.7 mln. litų

MĮ paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema

MĮ portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema

Mažmeniniai LGD modeliai

Mažmeniniai CF modeliai

Privatūs asmenys Visi Privačių asmenų paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema

Privačių asmenų portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema

Mažmeniniai LGD modeliai

Mažmeniniai CF modeliai

Šalių, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos sistema Swedbank Grupės šalių, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos sistema yra naudojama Baltijos šalyse siekiant įvertinti bankinių institucijų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Ši sistema Baltijos šalyse buvo įdiegta 2006 m. Reitingavimo procesas yra pagrįstas ekspertiniais modeliais. Stambių klientų reitingų sistema Stambių klientų reitingų sistema Lietuvoje buvo įdiegta 2002 m. Reitingavimo procesas yra pagrįstas ekspertiniais modeliais (derinant kiekybinių ir kokybinių veiksnių vertinimą). Yra sukurti atskiri modeliai skirtingų stambių verslo klientų (tokių kaip pramonės ir nekilnojamo turto įmonės) įsipareigojimų nevykdymo rizikai vertinti. Vidutinių įmonių paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema VĮ paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema pirmiausia skirta įvertinti vidutinių įmonių įsipareigojimų nevykdymo riziką suteikiant paskolą. Lietuvoje ši sistema buvo įdiegta 2004 m. Mažų įmonių paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema MĮ paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema pirmiausia skirta įvertinti mažų įmonių įsipareigojimų nevykdymo riziką suteikiant paskolą. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais ir integruota į sprendimų priėmimo procesą nuo 2007 m.


Vidutinių ir mažų įmonių portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema VĮ/MĮ portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema skirta įvertinti vidutinių ir mažų įmonių esamų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį automatiškai Duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. 2011 m. portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema buvo atskirta vidutinėms įmonėms ir mažoms įmonėms. Privačių asmenų paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema Privačių asmenų paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema pirmiausia skirta suteikiant paskolą įvertinti paraiškų, gautų iš privačių asmenų, įsipareigojimų nevykdymo riziką. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais ir įdiegta 2007 m. Privačių asmenų portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema Privačių asmenų portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema skirta įvertinti privačių asmenų esamų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį automatiškai Duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. Mažmeniniai LGD modeliai Mažmeniniai LGD modeliai yra skirti nustatyti mažmeninių įsipareigojimų LGD įverčius privatiems asmenims ir MĮ. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį automatiškai Duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. Mažmeniniai CF modeliai Mažmeniniai CF modeliai yra skirti nustatyti mažmeninių įsipareigojimų su nepanaudotais limitais CF įverčius privatiems asmenims ir MĮ. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį automatiškai Duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. Grupės paskolų vertės sumažėjimo įvertinimo principai Pirmą kartą pripažįstant paskolą, ji įvertinama sumokėto atlygio tikrąja verte (sandorio savikaina). Į savikainą įtraukiamos ir tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos. Kartą per mėnesį įvertinama, ar nebuvo nuostolio įvykių. Jei gaunama informacija, kad galėjo būti nuostolio įvykių, jie turi būti įvertinti nedelsiant. Esant bent vienam objektyviam įrodymui, kad paskolos (panašių paskolų grupės) vertė sumažėjo, šis sumažėjimas turi būti įvertintas nedelsiant. Paskolų vertės sumažėjimas įvertinimas individualiai arba panašių paskolų grupėje. Panašių paskolų grupės sudaromos atsižvelgiant į paskolos (paskolos rūšis, dydis, užtikrinimo priemonės, praeityje patirtas panašių paskolų nuostolis (istoriniai duomenys)) ir skolininko (skolininko tipas) požymius, turinčius įtakos nustatant paskolos vertės sumažėjimą. Paskolų grupių kūrimo pagrindas – produkto kodas, naudojamas vidinėje klasifikacijoje. Paskolos (panašių paskolų grupės) vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostolis patiriamas tik po paskolos pirminio pripažinimo įvykusio(-ių) vieno ar keleto nuostolio įvykių, ir jei toks nuostolio įvykis (arba įvykiai) turi įtakos paskolos (panašių paskolų grupės) būsimiesiems pinigų srautams. Įvykiai, dėl kurių nuostolis būtų patirtas tik ateityje, kad ir kaip greitai, tačiau ne paskolų vertinimo dieną, negali būti laikomi nuostolio įvykiais. Nuostoliai, kurių tikimasi dėl būsimų įvykių, nėra pripažįstami, net jeigu tokie įvykiai labai tikėtini. Detali informacija apie vertės sumažėjimo požymius yra pateikta 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto

pastabose.

„Swedbank“ AB Lietuva konsoliduota finansinė būklė Lietuva 1. Kapitalo pakankamumas

2014 m. 2013 m.

Tūkst. LTL „Bazelis III“ „Bazelis II“

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas 3144 322 2760 476

1 lygio kapitalas 3144 322 2760 476

Bendras kapitalas 3144 322 2771 611

Rizikos pozicijų suma 10519 766 12431 137


Kapitalo reikalavimai 841 583 994 491

Kapitalo perviršis 2302 739 1777 120

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis, % 29.9 22.2

1 lygio kapitalo rodiklis, % 29.9 22.2

Bendro kapitalo rodiklis, % 29.9 22.3

Kapitalo reikalavimo žemiausia riba pagal „Bazelį I“ 870 879 929 290

Bendras kapitalas, pakoreguotas pagal taisykles dėl

„Bazelio I“ žemiausios ribos 3236 917 2860 048

Kapitalo perviršis pagal „Bazelio I“ žemiausią ribą 2366 038 1930 758

.

Lietuva 2. Bendras kapitalas

Pastaba Tūkst. LTL 2014 m. 2013 m.*

1 Akcininkų nuosavybė pagal grupės balansą 3278 340 2849 070

2 Nekontroliuojamos dalys

3 Numatomi dividendai

4 Draudimo bendrovių konsolidavimo nutraukimas

5 Susijusios bendrovės, konsoliduotos pirkimo metodu

6 Finansinių įsipareigojimų nerealizuotos vertės pokyčiai dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių

7 Pinigų srautų apsidraudimas

8 Prestižas

9 Atidėtųjų mokesčių turtas -41 124

10 Nematerialusis turtas - 299 - 157

11

Grynieji atidėjiniai ataskaitose nurodytoms kredito pozicijoms pagal vidaus reitingais pagrįstą

(IRB) metodą -92 595 -88 437

12 Akcijos, atimtos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo

13 Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, iš viso 3144 322 2760 476

14 Papildomas 1 lygio kapitalas

15 Akcijos, atimtos iš 1 lygio kapitalo

16 1 lygio kapitalas, iš viso 3144 322 2760 476

17 2 lygio kapitalo priemonės 11 135

18 Grynieji atidėjiniai ataskaitose nurodytoms kredito pozicijoms pagal IRB metodą

19 Akcijos, atimtos iš 2 lygio kapitalo

20 2 lygio kapitalas, iš viso 3144 322 2771 611

21 Bendras kapitalas 3144 322 2771 611

*) 2013 m. pagal „Bazelio II“ reikalavimus

Lietuva 3. Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas pereinamuoju laikotarpiu pagal Komisijos

įgyvendinimo reglamento Nr. 1423/2013 5 straipsnį

Tūkst. LTL 2014 m.

gruodžio 31 d. B C

B: Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Straipsnio nuoroda

C: Sumos, nustatytos iki Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų taikymo, arba likutinė suma, nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1): priemonės ir rezervai

1 Kapitalo priemonės ir susiję akcijų priedai

1,732,045 26 (1), 27, 28, 29, EBA

list 26 (3) iš jų: 1 rūšies priemonės 1640080 EBA list 26 (3) iš jų: 2 rūšies priemonės

EBA list 26 (3)

iš jų: 3 rūšies priemonės 91965 EBA list 26 (3) 2 Nepaskirstytasis pelnas 1,351,640 26 (1) (c) 3 Sukauptos kitos bendrosios pajamos (ir kiti rezervai)

26 (1)

3a Atidėjiniai bendrai banko rizikai 194,655 26 (1) (f) 4 Reikalavimus atitinkančių straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 3 dalyje, ir susijusių akcijų priedų, kurie turi

būti laipsniškai pašalinti iš CET1, suma

Viešojo sektoriaus kapitalo injekcijos taikomos iki 2018 m. sausio 1 d.

486 (2)

5 Mažumos dalys (suma, kurią leidžiama įtraukti į konsoliduotą CET1)

483 (2)

5a Nepriklausomai patikrintas tarpinis pelnas atėmus visus numatomus mokesčius arba dividendus

84, 479, 480

6 Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1) prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus

26 (2)

1 Kapitalo priemonės ir susiję akcijų priedai 3,278,340 Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1): teisės aktuose nustatyti koregavimai

7 Papildomi vertės koregavimai (neigiama suma)

34, 105

Nematerialusis turtas (atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus) (neigiama suma) -299 36 (1) (b), 37, 472 (4) 9 ES šis duomenų rinkinys nepildomas


10

Atidėtųjų mokesčių turtas, priklausantis nuo būsimo pelningumo, išskyrus turtą, susidarantį dėl laikinųjų

skirtumų (atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus, jeigu įvykdomos 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos

sąlygos) (neigiama suma) -41,124 36 (1) (c), 38, 472 (5)

11

Tikrosios vertės rezervai, susiję su pelnu arba nuostoliais iš pinigų srautų apsidraudimo

33 (a)

12 Neigiamos sumos, susidarančios apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas

-92,595 36 (1) (d), 40, 159, 472

(6) 13

Nuosavo kapitalo padidėjimas, susidarantis dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto (neigiama suma)

32 (1)

14 Pelnas arba nuostoliai iš įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos

kreditingumo pokyčių

33 (1) (b) (c)

15 Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas (neigiama suma)

36 (1) (e), 41, 472 (7)

16

Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos CET1 priemonės (neigiama suma)

36 (1) (f), 42, 472 (8)

17 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės

kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas, CET1

priemonės (neigiama suma)

36 (1) (g), 44, 472 (9)

18

Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi

reikšmingų investicijų, CET1 priemonės (10% ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias

trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

36 (1) (h), 43, 45, 46, 49 (2) (3), 79, 472 (10)

19

Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi

reikšmingų investicijų, CET1 priemonės (10% ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias


36 (1) (i), 43, 45, 47, 48 (1) (b), 49 (1) to (3), 79,

470, 472 (11) 20 ES šis duomenų rinkinys nepildomas

20a

Toliau nurodytų straipsnių, kurie atitinka 1 250 % rizikos koeficiento taikymo reikalavimus, pozicijos suma,

kai įstaiga nusprendžia taikyti atskaitymo alternatyvą

36 (1) (k)

20b iš jų: ne finansų sektoriaus įmonėse turimos kvalifikuotosios akcijų paketo dalys (neigiama suma)

36 (1) (k) (i), 89 to 91

20c iš jų: pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (neigiama suma)

36 (1) (k) (ii), 243 (1) (b), 244 (1) (b), 258

20d iš jų: nebaigti sandoriai (neigiama suma)

36 (1) (k) (iii), 379 (3)

21 Atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl laikinųjų skirtumų (10 % ribą viršijanti suma atėmus susijusius

mokesčių įsipareigojimus, jeigu įvykdomos 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos) (neigiama suma)

36 (1) (c), 38, 48 (1) (a), 470, 472 (5)

22 15% ribą viršijanti suma (neigiama suma)

48 (1)

23 iš jų: tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų

investicijų, CET1 priemonės

36 (1) (i), 48 (1) (b), 470, 472 (11)

24 ES šis duomenų rinkinys nepildomas

25 iš jų: atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl laikinųjų skirtumų

36 (1) (c), 38, 48 (1) (a), 470, 472 (5)

25a Einamųjų finansinių metų nuostoliai (neigiama suma)

36 (1) (a), 472 (3)

25b Numatomi mokesčiai, susiję su CET1 straipsniais (neigiama suma)

36 (1) (l)

26 CET1 teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su sumomis, nustatytoms iki CRR reikalavimų taikymo

26a Teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su nerealizuotu pelnu ir nuostoliais pagal 467 ir 468 straipsnius

26b Suma, kurią reikia atskaityti iš CET1 kapitalo / įtraukti į CET1 kapitalą papildomiems filtrams ir atskaitymams,

nustatytiems iki CRR reikalavimų taikymo

481

27 Reikalavimus atitinkantys įstaigos AT1 kapitalą viršijančių sumų atskaitymai iš AT1 (neigiama suma)

36 (1) (j)

28 Bendra teisės aktuose nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) koregavimų suma

29 Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1) 3,144,322 Papildomas 1 lygio (AT1) kapitalas: priemonės


51, 52

31 iš jų: pagal taikytinus apskaitos standartus priskiriamos prie nuosavo kapitalo

32 iš jų: pagal taikytinus apskaitos standartus priskiriamos prie įsipareigojimų

33

Reikalavimus atitinkančių straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 4 dalyje, ir susijusių akcijų priedų, kurie turi

būti laipsniškai pašalinti iš AT1, suma

486 (3)


483 (3)

34 Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą AT1 kapitalą (įskaitant mažumos dalis,

neįtrauktas į 5 eilutę), kurį yra išleidusios patronuojamosios įmonės ir turi trečiosios šalys

85, 86, 480

35 iš jų: patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, kurios turi būti laipsniškai panaikintos

486 (3)

36 Papildomas 1 lygio (AT1) kapitalas prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus

Papildomas 1 lygio (AT1) kapitalas: teisės aktuose nustatyti koregavimai 37 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos AT1 priemonės (neigiama suma)

52 (1) (b), 56 (a), 57, 475 (2)

38 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės

kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas, papildomo

1 lygio AT1 priemonės (neigiama suma)

56 (b), 58, 475 (3)

39 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų

investicijų, papildomo 1 lygio AT1 priemonės (10% ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias


56 (c), 59, 60, 79, 475 (4)

40 Įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi

reikšmingų investicijų, papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) priemonės (atėmus reikalavimus atitinkančias


56 (d), 59, 79, 475 (4)

41 Papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su sumomis, nustatytomis iki

CRR reikalavimų taikymo ir taikant pereinamojo laikotarpio susitarimus, kurie turi būti laipsniškai panaikinti,

kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 585/2013 (t.y. CRR likutinės sumos)


41a Likutinės sumos, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) ryšium su atskaitymu iš CET1 kapitalo

pereinamuoju laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 585/2013 472 straipsnį

472, 473(3)(a), 472 (4), 472 (6), 472 (8) (a), 472

(9), 472 (10) (a), 472 (11) (a)

41b Likutinės sumos, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) ryšium su atskaitymu iš 2 lygio kapitalo

pereinamuoju laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 585/2013 475 straipsnį

477, 477 (3), 477 (4) (a)

41c Sumos, kurias reikia atskaityti iš AT1 kapitalo / įtraukti į AT1 kapitalą papildomiems filtrams ir atskaitymams,

nustatytiems iki CRR reikalavimų taikymo

467, 468, 481

42 Reikalavimus atitinkantys įstaigos T2 kapitalą viršijančių sumų atskaitymai iš T2 kapitalo (neigiama suma)

56 (e)

43 Bendra teisės aktuose nustatytų papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) koregavimų suma

44 Papildomas 1 lygio kapitalas (AT1)

45 1 lygio kapitalas (T1 = CET1 + AT1)

2 lygio (T2) kapitalas: priemonės ir atidėjiniai


62, 63

47 Reikalavimus atitinkančių straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 5 dalyje, ir susijusių akcijų priedų, kurie turi

būti laipsniškai pašalinti iš T2, suma

486 (4)


483 (4)

48 Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą T2 kapitalą (įskaitant mažumos dalis ir

AT1 priemones, neįtrauktas į 5 ar 34 eilutę), kurias yra išleidusios patronuojamosios įmonės ir turi trečiosios

šalys

87, 88, 480

49 iš jų: patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, kurios turi būti laipsniškai panaikintos

486 (4)

50 Kredito rizikos koregavimai

62 (c) & (d)

51 2 lygio (T2) kapitalas prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus

2 lygio (T2) kapitalas: teisės aktuose nustatyti koregavimai

52 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (neigiama

suma)

63 (b) (i), 66 (a), 67, 477 (2)

53 Turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės,

sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas, T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos

(neigiama suma)

66 (b), 68, 477 (3)

54 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų

investicijų, T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (10% ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus

atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

66 (c), 69, 70, 79, 477 (4)

54a Iš kurių: turimos naujos priemonės, kurioms netaikomi pereinamojo laikotarpio susitarimai

54b Iš kurių: priemonės turimos iki 2013 n. sausio 1 d., kurioms taikomi pereinamojo laikotarpio susitarimai

55 Įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi

reikšmingų investicijų, T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (atėmus reikalavimus atitinkančias


66 (d), 69, 79, 477 (4)

56 Papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su sumomis, nustatytomis iki

CRR reikalavimų taikymo ir taikant pereinamojo laikotarpio susitarimus, kurie turi būti laipsniškai panaikinti

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka (t.y. CRR likutinės sumos)

56a Likutinės sumos, atskaitomos iš 2 lygio kapitalo ryšium su atskaitymu iš CET1 kapitalo pereinamuoju

laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 472 straipsnį

472, 472(3)(a), 472 (4), 472 (6), 472 (8), 472 (9), 472 (10) (a), 472 (11) (a)

56b Likutinės sumos, atskaitomos iš 2 lygio kapitalo ryšium su atskaitymu iš AT1 kapitalo pereinamuoju

laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 475 straipsnį

475, 475 (2) (a), 475 (3), 475 (4) (a)

56c Sumos, kurias reikia atskaityti iš 2 lygio kapitalo / įtraukti į 2 lygio kapitalą papildomiems filtrams ir

atskaitymams, nustatytiems iki CRR reikalavimų taikymo

467, 468, 481

57 Bendra teisės aktuose nustatytų 2 lygio (T2) kapitalo koregavimų suma

58 2 lygio (T2) kapitalas

59 Kapitalas iš viso (TC = T1 + T2)

59a Pagal riziką įvertintas turtas, apimantis sumas, nustatytas iki CRR reikalavimų taikymo ir taikant

pereinamojo laikotarpio susitarimus, kurie turi būti laipsniškai panaikinti, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr.

575/2013 (t.y. CRR likutinė suma)

59b iš kurių: straipsniai, neatskaitomi iš CET1 kapitalo (Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytos likutinės

sumos) (straipsniai turi būti nurodomi pagal atskiras eilutes, pvz., atidėtųjų mokesčių turtas, priklausantis

nuo būsimo pelningumo, atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus, netiesiogiai turimas bendro 1 lygio

nuosavo kapitalo priemones ir kt.)

472, 472 (5), 472 (8) (b), 472 (10) (b), 472 (11) (b)

iš kurių: straipsniai, neatskaitomi iš papildomo 1 lygio (AT1) kapitalo iš kurių: straipsniai, neatskaitomi iš

CET1 kapitalo (Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytos likutinės sumos) (straipsniai turi būti nurodomi

pagal atskiras eilutes, pvz., turimos abipusės kryžminės 2 lygio (T2) kapitalo priemonės, tiesiogiai turimos

nereikšmingos investicijos į kitų finansų sektoriaus įstaigų kapitalą ir kt.)

475, 475 (2) (b), 475 (2) ©, 475 (4) (b)

Straipsniai, neatskaitomi iš 2 lygio (T2) kapitalo straipsnių (Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytos

likutinės sumos) (straipsniai turi būti nurodomi pagal atskiras eilutes, pvz., netiesiogiai turimos

nereikšmingos investicijos į kitų finansų sektoriaus įstaigų kapitalą, tiesiogiai turimos reikšmingos

investicijos į kitų finansų sektoriaus įstaigų kapitalą ir kt.)

477, 477 (2) (b), 477 (2) (c), 477 (4) (b)

60 Visas pagal riziką įvertintas turtas 10,519,766

Kapitalo pakankamumo koeficientai ir rezervai

61 Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas (išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos

procentine dalimi) 29.9% 92 (2) (a), 465


62 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas (išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 29.9% 92 (2) (b), 465 63 Viso kapitalo pakankamumo koeficientas (išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 29.9% 92 (2) (c) 64 Specialaus įstaigos rezervo reikalavimas (CET1 reikalavimas pagal 92 straipsnio 1 dalies a punktą pridėjus

kapitalo apsaugos ir anticiklinio rezervo reikalavimus, pridėjus sisteminės rizikos rezervą, pridėjus sisteminės

svarbos įstaigos rezervą; išreiškiama rizikos pozicijos sumos procentine dalimi)1) 4.5% CRD 128, 129, 140

65 iš jų: kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas

66 iš jų: anticiklinio rezervo reikalavimas

67 iš jų: sisteminės rizikos rezervo reikalavimas

67a iš jų: pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba kitos sisteminės svarbos įstaigos (O-SII) rezervas

CRD 131

68 Rezervų reikalavimams įvykdyti turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (išreikštas rizikos pozicijos

sumos procentine dalimi) 2) 21.9% CRD 128

69 [ES teisės aktuose nesvarbu]



Atskaitymo ribų nesiekiančios sumos (prieš rizikos vertinimą)

72 Tiesiogiai ir netiesiogiai turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų,

kapitalas (10% ribos nesiekianti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas)

36 (1) (h), 45, 46, 472 (10), 56 (c), 59, 60, 475

(4), 66 (c), 69, 70, 477 (4)

73 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų

investicijų, CET1 priemonės (10% ribos nesiekianti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias

pozicijas)

36 (1) (i), 45, 48, 470, 472 (11)

74 ES šis duomenų rinkinys nepildomas

75 Atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl laikinųjų skirtumų (10% ribos nesiekianti suma atėmus susijusius

mokesčių įsipareigojimus, jeigu įvykdomos 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos)

36 (1) (c), 38, 48, 470, 472 (5)

Atidėjinių įtraukimui į 2 lygio kapitalą taikytinos viršutinės ribos

76 Kredito rizikos koregavimai, įtraukiami į T2 kapitalą pozicijoms, kai taikomas standartizuotas metodas (prieš

taikant viršutinę ribą)

62 77 Kredito rizikos koregavimams įtraukti į T2 kapitalą pagal standartizuotą metodą taikoma viršutinė riba

62

78 Kredito rizikos koregavimai, įtraukiami į T2 kapitalą pozicijoms, kai taikomas vidaus reitingais pagrįstas

metodas (prieš taikant viršutinę ribą)

62

79 Kredito rizikos koregavimams įtraukti į T2 kapitalą pagal vidaus reitingais pagrįstą metodą taikoma viršutinė

riba

62

Kapitalo priemonės, kurioms taikoma laipsniško panaikinimo tvarka (taikoma tik nuo 2014 m.

sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.)

80 Viršutinė riba, šiuo metu taikoma CET1 priemonėms, kurioms taikomos laipsniško panaikinimo nuostatos

484 (3), 486 (2) & (5)

81 Į CET1 dėl taikomos viršutinės ribos neįtraukta suma (viršutinės ribos perviršis po išpirkimo ir suėjus

terminui)

484 (3), 486 (2) & (5)

82 Viršutinė riba, šiuo metu taikoma AT1 priemonėms, kurioms taikomos laipsniško panaikinimo nuostatos

484 (4), 486 (3) & (5)

83 Į AT1 dėl taikomos viršutinės ribos neįtraukta suma (viršutinės ribos perviršis po išpirkimo ir suėjus terminui)

484 (4), 486 (3) & (5)

84 Viršutinė riba, šiuo metu taikoma T2 priemonėms, kurioms taikomos laipsniško panaikinimo nuostatos

484 (5), 486 (4) & (5)

85 Į T2 dėl taikomos viršutinės ribos neįtraukta suma (viršutinės ribos perviršis po išpirkimo ir suėjus terminui) 484 (5), 486 (4) & (5)

1) CET1 kapitalo reikalavimas, įskaitant rezervų reikalavimus. 2) CET1 kapitalo rodiklis, nurodytas ataskaitose, atėmus minimalų 4,5 % reikalavimą

(išskyrus rezervų reikalavimus) ir atėmus visus CET1 straipsnius, naudojamus įvykdyti 1 lygio kapitalo reikalavimams ir viso kapitalo reikalavimams.

Pastaba: 4 lentelė. Subordinuota skola: kapitalo priemonių pagrandinės savybės nėra aktuali „Swedbank“ AB Lietuva.

Lietuva 5a. Įstaigos anticiklinio rezervo dydis 2014 m. gruodžio 31 d. Tūkst. LTL 2014 m.

Įstaigos anticiklinio rezervo norma 0%

REA, iš viso 10,519,766

Įstaigos anticiklinis rezervas 0

Lietuva 5b. Geografinis kredito rizikos pozicijų pasiskirstymas anticiklinio rezervo apskaičiavimui 2014 m.

gruodžio 31 d. % Atitinkamų pozicijų dalis Šalies

rezervo norma

Lietuva 99.80% 0%

Didžioji Britanija 0.09% 0%

Airija 0.02% 0%

Rusija 0.02% 0%


Švedija 0.01% 0%

Ispanija 0.01% 0%

Latvija 0.01% 0%

Estija 0.01% 0%

Suomija 0.00% 0%

Kita 0.03% 0%

Įstaigos anticiklinio

rezervo norma

100% 0%

Lietuva 6. Kapitalo poreikio reikalavimas Tūkst. LTL 2014 m. 2013 m.*

Kapitalo poreikis kredito rizikai, pagal standartizuotą metodą 46 959 59 318 Kapitalo poreikis kredito rizikai, vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB) 575 078 614 473 Kapitalo poreikis kredito rizikai, įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Kapitalo poreikis atsiskaitymų rizikai

Kapitalo poreikis rinkos rizikai 129 550 Prekybos knyga 18 164 41 544

iš kurios: taikant VaR (vertės pokyčio rizikos) ir SVaR (rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis)

modelius

iš kurios: rizika, taikant ne VaR (vertės pokyčio rizikos) ir SVaR (rizikos vertės nepalankiausiomis

sąlygomis) modelius

Užsienio valiutos rizika 111 386 189 514 Kapitalo poreikis kredito vertės koregavimui 369 0 Kapitalo poreikis operacinei rizikai 89 627 89 627

Kapitalo poreikis 841 583 994 476

Pagal riziką įvertintų pozicijų suma kredito rizikai 7775 447 8422 387 Pagal riziką įvertintų pozicijų suma atsiskaitymų rizikai

Pagal riziką įvertintų pozicijų suma rinkos rizikai 1619 373 2888 225 Pagal riziką įvertintų pozicijų suma kredito vertės koregavimui 4 613 0 Pagal riziką įvertintų pozicijų suma operacinei rizikai 1120 333 1120 338

Pagal riziką įvertintų pozicijų suma 10519 766 12430 950

*) 2013 m. pagal „Bazelis II“ sistemą

Lietuva 7. Pagal riziką įvertintų pozicijų suma ir nuosavų lėšų reikalavimas, 2014 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. LTL

Pagal riziką įvertintų

pozicijų suma

Nuosavų lėšų reikalavimas

Kredito rizika, (Standartizuotas metodas (STD)) 586,983 46,959

Centrinės valdžios arba centrinio banko pozicijos

Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos 9 1 Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

Tarptautinių organizacijų pozicijos

Įstaigų pozicijos 76,910 6,153 Įmonių pozicijos 114,411 9,153 Mažmeninės pozicijos 8,013 641 Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 1 0 Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika

Padengtų obligacijų pozicijos

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

Kitos pozicijos 387,639 31,011 Kredito rizika, IRB metodas 7,188,464 575,078

Įstaigų pozicijos 92,193 7,375 Įmonių pozicijos 4,763,544 381,084 iš kurių specializuoto skolinimo pozicijos, priskiriamos 1 kategorijai 65 5 iš kurių specializuoto skolinimo pozicijos, priskiriamos 2 kategorijai 19,828 1,586 iš kurių specializuoto skolinimo pozicijos, priskiriamos 3 kategorijai 4,611 369 iš kurių specializuoto skolinimo pozicijos, priskiriamos 4 kategorijai 30,181 2,414


iš kurių specializuoto skolinimo pozicijos, priskiriamos 5 kategorijai

Mažmeninės pozicijos 2,332,727 186,619 iš kurių hipotekos paskolos 1,700,697 136,056 iš kurių kitos paskolos 632,030 50,562 Pakeitimas vertybiniais popieriais

Pozicijos be sandorio šalių

Kredito rizika, įmokos į įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Atsiskaitymų rizika

Rinkos rizika 1,623,986 129,919

Prekybos knyga 227,048 18,164 iš kurios: pagal VaR (vertės pokyčio rizikos) ir SVaR (rizikos vertės

nepalankiausiomis sąlygomis) modelius

iš kurios: rizika, taikant ne VaR (vertės pokyčio rizikos) ir SVaR (rizikos vertės

nepalankiausiomis sąlygomis) modelius

Kitos užsienio valiutos rizikos operacijos 1,392,325 111,386 Kredito vertės koregavimas 4,613 369

Operacinė rizika 1,120,333 89,627

iš kurios: pagal Bazinio indikatoriaus metodą

iš kurios: pagal Standartizuotą metodą 1,120,333 89,627

Iš viso 10,519,766 841,583

Lietuva 8. Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos specializuotame skolinime

2014 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. LTL

1 kategorija 2 kategorija 3 kategorija 4 kategorija 5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų 9,112 1,915 15,798

2,5 metų arba daugiau 92 14,945 2,094 12,072 47,959

Lietuva 9. Kredito rizika: Neapmokėtos pozicijos pagal geografinę teritoriją* 2014 m. gruodžio 31 d.

Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB) Standartizuotas metodas

Tūkst. LTL

Mažmeninės hipoteka

užtikrintos pozicijos

Kitos mažmeninės

pozicijos Įmonių

pozicijos Įstaigų

pozicijos Kitos

pozicijos

Vyriausybių ir centrinių

bankų pozicijos

Regioninės arba vietos valdžios

institucijų pozicijos Kitos Iš viso

Švedija 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Estija 0 384 1,140 0 0 0 0 20,413 21,937

Latvija 66 134 245 0 0 0 0 593 1,038

Lietuva 5,713,412 1,415,765 6,803,456 3,984 81 6,619,049 56,877 926,989 21,539,613

Rusija 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Norvegija 1,133 13 0 11,582 0 0 0 58,710 71,438

Danija 665 894 0 8,107 0 0 0 0 9,666

Suomija 0 602 15 0 0 0 0 0 617

JAV 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Kitos 26,092 4,919 267,781 0 0 47,313 346,105

Iš viso 5,741,368 1,422,711 6,804,856 291,454 81 6,619,049 56,877 1,054,018 21,990,414

*Klientų pozicijos atitinkamoje šalyje. Įstaigų pozicijų arveju visoms pozicijoms naudojama kilmės šalis, kurioje yra kliento pagrindinė buveinė.

Lietuva 10. Kredito rizika: Neapmokėtos pozicijos pagal sektorių 2014 m. gruodžio 31 d.


Tūkst. LTL



Kitos mažmeninės

pozicijos Įmonių

pozicijos Įstaigų

pozicijos Kitos

pozicijos


bankų pozicijos

Regioninės arba vietos valdžios

institucijų pozicijos Kitos Iš viso

Hipotekinės paskolos

privatiems asmenims 5,720,555 0 0 0 0 0 0 0 5,720,555

Kitos paskolos privatiems

asmenims 0 1,178,223 57,125 0 0 0 0 160 1,235,508

Gyvenamųjų namų

savininkų asociacijos 0 0 0 0 0 0 0 0 0


Žemės ūkis, miškininkystė,

žvejyba 488 10,229 198,885 0 0 12,410 0 0 222,012

Gamyba 1,162 32,666 987,661 0 59 0 0 49,200 1,070,748

Viešasis ir komunalinių

paslaugų sektorius 1,454 5,797 1,472,350 0 0 1,824,543 56,877 10,040 3,371,061

Statyba 1,068 17,564 151,877 0 0 0 0 3,958 174,467

Mažmeninė prekyba 4,152 65,231 1,182,651 0 0 0 0 23,396 1,275,430

Transportas 478 35,996 359,038 0 7 0 0 1,817 397,336

Laivyba ir veikla jūroje 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Viešbučiai ir restoranai 2,419 2,913 264,283 0 0 0 0 28 269,643

Informacija ir komunikacijos 251 4,887 148,106 0 0 0 0 2,483 155,727

Finansai ir draudimas 395 325 3,628 0 0 0 0 35,847 40,195

Nekilnojamojo turto

valdymas 3,611 7,964 1,814,502 0 15 0 20 1,826,112

gyvenamosios paskirties 56 303 72,017 0 0 72,377

komercinės paskirties 886 1,452 1,550,864 0 0 0 0 1,553,201

pramoninės paskirties ir sandėlių 2,278 5,041 116,072 0 0 0 0 123,391

kito nekilnojamojo turto valdymas 391 1,168 75,549 0 15 0 20 77,143

Profesinės paslaugos 5,335 57,405 162,697 0 0 143 0 4,400 229,980

Kitos paskolos įmonėms 0 1,048 1,921 0 0 49,724 0 477 53,170

Kredito įstaigos 0 0 0 291,454 0 4,731,839 0 127,198 5,150,491

Kitos pozicijos 0 2,463 132 0 0 390 0 794,994 797,979

Iš viso 5,741,368 1,422,711 6,804,856 291,454 81 6,619,049 56,877 1,054,018 21,990,414

Lietuva 11. Kredito rizika: Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) neapmokėtos pozicijos pagal sektorių

31 December 2014 Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB) Standartizuotas metodas

Tūkst. LTL



Kitos mažmeninės

pozicijos Įmonių

pozicijos Įstaigų

pozicijos Kitos

pozicijos


bankų pozicijos

Regioninės arba vietos

valdžios institucijų

pozicijos Kitos Iš viso

Hipotekinės paskolos

privatiems asmenims 4,526 0 0 0 0 4,526


asmenims 0 37,939 36,678 0 62 74,679

Gyvenamųjų namų

savininkų asociacijos 0 0 0 0 0 0


žvejyba 488 9,967 37,349 0 0 47,804

Gamyba 1,050 31,374 102,091 11 9,471 143,997


paslaugų sektorius 1,454 5,797 23,965 0 7,338 38,554

Statyba 549 16,325 41,656 0 2,739 61,269

Mažmeninė prekyba 3,389 61,649 162,424 0 4,023 231,485

Transportas 478 34,857 106,655 7 487 142,484

Laivyba ir veikla jūroje 0 0 0 0 0 0

Viešbučiai ir restoranai 2,022 2,913 10,341 0 0 15,276

Informacija ir komunikacijos 251 4,620 11,152 0 1,904 17,927

Finansai ir draudimas 0 316 1,304 0 0 1,620

Nekilnojamojo turto

valdymas 1,943 6,540 68,118 0 15 0 0 20 76,635

gyvenamosios paskirties 56 303 0 0 0 359

komercinės paskirties 886 1,452 43,814 0 0 46,151

pramoninės paskirties ir sandėlių 610 3,616 10,374 0 0 14,600

kito nekilnojamojo turto valdymas 391 1,168 13,930 15 20 15,524

Profesinės paslaugos 4,665 55,450 67,513 0 4,014 131,642

Kitos paskolos įmonėms 0 1,048 1,434 0 107 2,589

Kredito įstaigos 0 0 0 0 0 0

Kitos pozicijos 0 2,177 133 0 148 2,458

Iš viso 20,815 270,972 670,813 0 33 0 0 30,313 992,945

Lietuva 12. Kredito rizika: Užtikrinimo priemonė, mažinanti nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD),


kredito pozicijos įsipareigojimų neįvykdymo atveju (EAD) 2014 m. gruodžio 31 d.


Tūkst. LTL



Kitos mažmeninės

pozicijos Įmonių

pozicijos Įstaigų

pozicijos Kitos

pozicijos


bankų pozicijos

Regioninės arba vietos

valdžios institucijų

pozicijos Kitos Iš viso

Pozicijos, užtikrintos

įkeičiant fizinį turtą* 5,065,641 0 17,694 0 0 5,083,335


įkeičiant finansinį turtą 0 0 293,121 0 0 293,121


garantijomis ir kredito

išvestinėmis priemonėmis** 0 109,953 39,577 1,219 0 150,749

Pozicijos, užtikrintos 2

nurodytomis užtikrinimo

priemonėmis arba didesniu

jų skaičiumi

125,237 0 33,149 0 0 158,386

*Daugiausia užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įkeitimu

**Pagrindiniai garantijų davėjai yra savivaldybės ir turto valdymo bendrovės.

Lietuva 13. Kredito rizika: Neapmokėtos pozicijos pagal terminą*

2014 m. gruodžio 31 d. Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB) Standartizuotas metodas

Tūkst. LTL



Kitos mažmeninės

pozicijos Įmonių

pozicijos Įstaigų

pozicijos Kitos

pozicijos

Govts & central

banks

Local govts & comparable

associations and

authorities Other Total

Sumokama pagal

pareikalavimą 20,785 14,178 125,216 32 7 4,544,086 0 81 4,704,385

<3 mėnesiai 1,035 92,650 297,232 2,838 0 3,270 250 6,725 404,000

3-12 mėnesių 16,397 306,275 1,033,240 2,824 37 1,731,328 4,703 78,335 3,173,139

1-5 metai 168,423 892,980 3,968,710 1,399 37 47,366 30,057 58,255 5,167,227

5-10 metų 431,914 67,582 1,337,131 0 0 8,759 21,867 2,304 1,869,557

>10 metų 5,102,814 45,713 4,411 0 0 94,329 0 0 5,247,267

Be termino 0 3,333 38,916 284,361 0 189,911 0 908,318 1,424,839

Iš viso 5,741,368 1,422,711 6,804,856 291,454 81 6,619,049 56,877 1,054,018 21,990,414

*Terminas – tai terminas, likęs iki sutarties pabaigos gruodžio 31 dienai, išskyrus sutartis, kurių terminai ir sąlygos nustatomi periodiškai, pavyzdžiui,

hipotekinių paskolų. Tokiais atvejais, vadovaujantis SFSA rekomendacijomis, kaip terminas naudojamas laikas iki kito terminų ir sąlygų keitimo.

**Mažmeninių hipotekinių paskolų pozicijų klasėje didžiąją dalį paskolų sudaro hipotetinės paskolos privatiems asmenims su kintama palūkanų norma, t.y.

palūkanų norma, nustatoma trims mėnesiams, kuriems pasibaigus, prasideda naujas trijų mėnesių palūkanų normos nustatyto laikotarpis. Švedijoje

sutartinių palūkanų normų nustatymo laikotarpiai paprastai yra daug trumpesni nei Baltijos šalyse. Baltijos šalyse didžiąją dalį hipotekinių paskolų sudaro

hipotekinės paskolos, kurių terminas, likęs iki sutarties pabaigos, yra 10 metų.

.

Lietuva 14. Kredito rizika: Pozicijos* ir vidutinė pozicija 2014 m. gruodžio 31 d.


Tūkst. LTL



Kitos mažmeninės

pozicijos Įmonių

pozicijos Įstaigų

pozicijos Kitos

pozicijos

Govts and central

banks

Local govts and

comparable associations

and authorities Other Total

Bendra pozicijos suma

5,741,368 1,422,711 6,804,856 291,454 81 6,619,049 56,877 1,054,018 21,990,414

Pozicija iki kredito rizikos

sumažinimo 5,742,317 1,530,256 6,858,671 290,075 81 6,461,056 56,877 20,939,333

Vidutinė pozicija

478,447 118,559 567,071 24,288 7 551,587 4,740 87,835 1,832,534

*Pozicijos pagal kapitalo pakankamumo sistemą, pozicijos, apskaičiuotos IRB metodu, apibūdinamos kaip EAD

Lietuva 15. Kredito rizika: Atidėjinių pokytis Tūkst. LTL 2014 m.

Laikotarpio pradžios likutis 254,671

Nauji atidėjiniai 10,631

Ankstesnių atidėjinių panaudojimas -46,639


Ankstesnių atidėjinių grąžinimai -27,334

Nesumažėjusios vertės paskolų portfelio atidėjiniai -21,527

Grupės koregavimai 0

Palūkanų normų pokytis 1,608

Laikotarpio pabaigos likutis 171,410

Lietuva 16. Vertės koregavimai, fiksuojami tiesiogiai pelno ir nuostolio ataskaitoje Tūkst. LTL 2014 m.

Nustatyti nuostoliai 85,487

Ankstesnių atidėjinių panaudojimas -46,639

Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir kitų kredito rizikos pozicijų kredito vertės

sumažėjimas 2,801

Vertės koregavimai, fiksuojami tiesiogiai pelno ir nuostolio ataskaitoje 41,649

Atitinkama informacija apie „Swedbank“ konsoliduotą finansinę būklę pateikiama „Swedbank“ rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaitos už

2014 m. „Swedbank“ konsoliduotos finansinės būklės priedo 3-34 lentelėje.

Lietuva 17. Grąžinimai, fiksuojami tiesiogiai pelno ir nuostolio ataskaitoje Tūkst. LTL 2014 m.

Grąžinimai, paskolos, kurios individualiai laikomos nuvertėjusiomis -19,290

Grąžinimai, paskolos, kurios individualiai nelaikomos nuvertėjusiomis 0

Grąžinimai, fiksuojami tiesiogiai pelno ir nuostolio ataskaitoje -19,290

.

Lietuva 18. Nuvertėjusios* ir pradelstos** paskolos pagal geografines teritorijas 2014 m. gruodžio 31 d.

Pagrindinės (principal) pradelstos paskolos

Atidėjiniai numatomiems paskolų nuostoliams***

Atidėjiniai numatomiems paskolų nuostoliams 2014 m.***

Tūkst. LTL

Bendra nuvertėjusių

paskolų

suma

5-30 dienų,

nenuver-

tėjusios

31-60 dienų,

nenuver-

tėjusios

>60 dienų,

nenuver-

tėjusios

Nuver-tėjusios ir

pradelstos paskolos,

iš viso

Individualūs

atidėjiniai

Portfelio

atidėjiniai

Atidėjiniai

iš viso

Individualūs

atidėjiniai

Portfelio

atidėjiniai

Atidėjiniai

iš viso

Lietuva 442,178 203,191 91,370 68,683 805,423 126,319 45,092 171,410 16,636 -16,018 618

Total 442,178 203,191 91,370 68,683 805,423 126,319 45,092 171,410 16,636 -16,018 618

*Paskolos, kurios, tikėtina, nebus grąžintos pagal sutarties sąlygas. Tokios paskolos nelaikomos nuvertėjusiomis, jeigu yra užtikrinimo priemonė ,

patikimai padengianti visą paskolos sumą ir visus pradelstus mokesčius.

**Pradelstos paskolos – tai kredito perviršiai arba paskolos, kurių mokėtinos sumos nebuvo sumokėtos pagal paskolos sąlygas.

***Nuvertėjusios paskolos vertinamos individualiai ir bendrai, siekiant nustatyti atidėjinių poreikį. Jei atidėjinaii yra reikalingi, apskaičiuojamas paskolos

pagrindinės sumos ir numatomų grynųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant paskolos faktinę palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas.

Lietuva 19. Nuvertėjusios* ir pradelstos** paskolos pagal sektorių

2014 m. gruodžio 31 d. Pagrindinės (principal)

pradelstos paskolos Atidėjiniai numatomiems paskolų

nuostoliams*** Atidėjiniai numatomiems paskolų

nuostoliams 2014 m.***

Tūkst. LTL

Bendra nuvertėjusių

paskolų suma

5-30 dienų,

nenuver- tėjusios

31-60 dienų,

nenuver-tėjusios

>60 dienų,

nenuver-tėjusios

Nuver-tėjusios ir

pradelstos paskolos,

iš viso

Individualūs

atidėjiniai

Portfelio

atidėjiniai

Atidėjiniai

iš viso

Individualūs

atidėjiniai

Portfelio

atidėjiniai

Atidėjiniai

iš viso

Hipotekinės paskolos privatiems

asmenims (Private mortgages) 231,652 98,864 56,680 13,193 400,389 62,826 10,152 72,978 10,635 410 11,045

Gyvenamųjų namų savininkų

asociacijos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0


asmenims (Private other) 7,285 27,184 6,043 5,628 46,140 3,804 7,161 10,965 6,882 -2,595 4,287


žvejyba 6,556 4,003 86 2,574 13,219 2,450 1,454 3,904 -383 -276 -658

Gamyba 28,410 20,369 23,444 30,767 102,991 9,555 12,135 21,690 -11,269 -5,478 -16,747


paslaugų sektorius 2,550 1,251 312 0 4,113 350 2,493 2,843 1,849 -2,327 -479

Statyba 4,371 721 2 1,294 6,387 1,658 514 2,172 611 39 651

Mažmeninė prekyba 20,397 14,702 796 496 36,391 10,291 3,103 13,394 4,782 -880 3,902

Transportas 18,212 22,328 138 825 41,503 6,859 2,156 9,015 5,880 -193 5,687

Laivyba ir veikla jūroje 20,033 0 0 0 20,033 11,523 13 11,536 -2,477 -115 -2,592

Viešbučiai ir restoranai 24,039 73 0 2,603 26,716 2,610 325 2,935 340 -942 -602


Informacija ir komunikacijos 0 1,194 70 0 1,264 42 834 876 -263 -113 -376

Finansai ir draudimas 364 35 0 0 399 160 24 184 -11 -20 -31

Nekilnojamojo turto

valdymas**** 72,846 6,672 1,764 10,477 91,759 11,857 2,820 14,677 -1,823 -2,911 -4,733

gyvenamosios paskirties 46,622 977 0 7,405 55,004 7,734 111 7,845 n.a. n.a. n.a.

komercinės paskirties 12,384 5,695 1,764 3,072 22,915 1,316 2,126 3,442 n.a. n.a. n.a.

pramoninės paskirties ir sandėlių 10,927 0 0 0 10,927 2,189 318 2,507 n.a. n.a. n.a.

kito nekilnojamojo turto valdymas 2,914 0 0 0 2,914 618 265 883 n.a. n.a. n.a.

Profesinės paslaugos 1,093 4,418 1,432 49 6,992 406 1,648 2,054 -955 -535 -1,490

Kitos paskolos įmonėms 4,371 1,378 602 778 7,129 1,928 259 2,187 2,837 -82 2,755

Kredito įstaigos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Iš viso 442,178 203,191 91,370 68,683 805,423 126,319 45,092 171,410 16,636 -16,018 618

*Paskolos, kurios, tikėtina, nebus grąžintos pagal sutarties sąlygas. Tokios paskolos nelaikomos nuvertėjusiomis, jeigu yra užtikrinimo priemonė,

patikimai padengianti visą paskolos sumą ir visus pradelstus mokesčius.

**Pradelstos paskolos – tai kredito perviršiai arba paskolos, kurių mokėtinos sumos nebuvo sumokėtos pagal paskolos sąlygas.

***Nuvertėjusios paskolos vertinamos individualiai ir bendrai, siekiant nustatyti atidėjinių poreikį. Jei atidėjinaii yra reikalingi, apskaičiuojamas paskolos

pagrindinės sumos ir numatomų grynųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant paskolos faktinę palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas.

****Nekilnojamojo turto valdymui skirstymas į smuklesnius segmentus numatomų paskolų nuostolių atidėjiniams 2014 m. netaikomas.

Turto ir įsipareigojimų valdymas

Rizikų valdymo komitetas (RVK) yra atsakingas už Banko ir Grupės rinkos ir likvidumo rizikos profilio, turto ir

įsipareigojimų struktūros nustatymą atitinkamų Swedbank grupės komitetų nustatytų rizikos limitų ribose. Banko RVK

nustato rizikos vertės (VaR – value at risk) limitus, likvidumo, turto ir įsipareigojimų struktūros, kapitalizacijos,

nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutų kursų ir palūkanų normų pozicijų limitus, paskirstydamas rizikos

limitus tarp padalinių; RVK taip pat nustato limitus finansiniams produktams, susijusiems su rinkos rizikomis, bei

tvirtina rinkos rizikų metodikas ir taisykles.

Iždo departamentas vykdo kasdieninį turto ir įsipareigojimų valdymą, valdydamas užsienio valiutos, likvidumo,

palūkanų normų, terminų neatitikimo, kapitalizacijos ir prekybines pozicijas. Grupės Rizikos kapitalo ir balanso analizės

tarnybos Likvidumo rizikos kontrolės padalinys ir Baltijos bankininkystes Rinkos ir sandorio šalies rizikos

departamentas nepriklausomai stebi Banko ir Grupės turto ir įsipareigojimų riziką bei prisiimtas pozicijas.

Rinkos rizika

Rinkos rizika - tai tokia rizika, kuri kyla dėl rizikos faktorių (palūkanų normų, valiutų kursų ar vertybinių popierių kainų) pokyčių finansų rinkoje, darančių nepalankią įtaką Grupės rezultatams, akcininkų nuosavybei ar turto vertei.

Rizikos valdymas Rinkos rizika atsiranda dėl banko atliekamų prekybos operacijų (sąsaja su prekyba finansų rinkose) bei struktūriškai kitose banko operacijose. Taigi, rinkos rizikos valdymas gali būti suskirstytas į tokias dvi sritis. Banko visa prisiimama rizika yra valdoma nustatant limitus grupės Valdyboje pagal prisiimamą rizikos dydį ir kilmę.

Dominuojanti rinkos rizika Banko viduje yra struktūrizuotos ar strateginės kilmės ir valdomos centralizuotai Grupės iždo, kuris yra atsakingas už galimų neigiamų poveikių Banko grynosioms pajamoms ir nuosavybei mažinimą. Pagrindinė struktūrinė rizika yra palūkanų normos rizika, kuri atsiranda dėl palūkanų normos fiksavimo tarp Banko skolinimo ir finansavimosi neatitikimo. Rinkos rizika, kylanti iš Banko prekybinės veiklos, yra maža kitos rizikos atžvilgiu. Tai iliustruoja pagal riziką įvertintų rinkos ir visų pozicijų sumų santykis, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 15 proc.. Šis santykis būtų buvęs 2proc., jei neskaičiuotume valiutų kursų rizikos, kurios didžiausią dalį sudaro atvira euro pozicija, kurios 2015 m. sausio 1 d. nebeliko.

Rizikos įvertinimas Rinkos rizika Banke yra vertinama, naudojant rizikos vertės (VaR) metodą, kuris priimamas kaip tarptautinis standartas,


kartu su jautrumo analize ir testavimu nepalankiausiomis sąlygomis.

Bankas naudoja 99 proc. tikimybės rizikos vertės(VaR) vertinimą, kuris reiškia, kad galimas potencialus nuostolis viršys

rizikos vertės (VaR) dydį su 1 proc. tikimybe per pasirinktą laiko periodą. Grupės rizikos vertės (VaR) modeliai yra nuolat

vertinami taikant grįžtamojo patikrinimo metodą (ang. backtesting), t.y. sisteminį metodą įvertinti atitinkamas fakto

vertes, ar tikėtinų portfelio grąžų tikimybinis skirstinys buvo sugeneruotas pagal modelį teisingai. Tikrojo ir spėjamojo

grįžtamojo patikrinimo testavimo rezultatai parodo, kad modeliai labai gerai atitinka paskirtį.

Rizikos vertės (VaR) metodas Grupė Grupė

tūkst. Lt 2014 2013

Visi finansiniai instrumentai * 922 1,825

Vidurkis 1,248 1,846

Didžiausias 1,715 2,381

Mažiausias 879 819

* Įtraukti ir valiutų kursų, ir palūkanų normų rizikos faktoriai.

Palūkanų normos rizika Palūkanų normos riziką apibrėžia tokia rizika, kuri Banko ir Grupės turto, įsipareigojimų ir su palūkanų normomis susietų išvestinių finansinių priemonių vertei turės neigiamą įtaką, keičiantis palūkanų normoms ar kitiems tiesiogiai susijusiems faktoriams. Palūkanų normos rizika kyla, kai turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, palūkanų normų fiksavimo terminai nesutampa. Daugumai Banko kreditavimo sutarčių, pagal kurias buvo išduotos paskolos su fiksuotomis palūkanų normomis, taikomas mokestis už paskolos grąžinimą anksčiau sutartyje numatytų terminų, kuris neleidžia išankstinių paskolų apmokėjimų, nekompensuojant Bankui už nuostolius, kurie galėtų atsirasti dėl palūkanų normų pasikeitimų dėl to, kad paskola buvo grąžinta anksčiau termino.

Valiutų kursų rizika Valiutų kursų rizika – tai rizika, kad Banko turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė gali svyruoti dėl nepalankų valiutų kursų ar kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčių. Atviros euro pozicijos, kuri sudarė pagrindinę valiutų kursų riziką, nebeliko nuo 2015 m. sausio 1 d. Kitų užsienio valiutų kursų rizika Banko operacijoms yra labai riboto pobūdžio ir atvira valiutų pozicija neviršijo 0,8 mln. LTL per 2014 metus. Vertybinių popierių kainų rizika Vertybinių popierių kainų rizika – tai rizika, kad Banko turimų vertybinių popierių ir su vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių vertė gali būti neigiamai paveikta dėl vertybinių popierių kainų ar kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčių. Vykdydamas prekybinę veiklą, Bankas neprisiima vertybinių popierių kainų rizikos.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos valdymas yra neatskiriama Swedbank verslo operacijų dalis. Likvidumo rizika yra nuolat prognozuojama ir analizuojama naudojant skirtingus laiko horizontus, kad būtų užtikrintas pakankamas grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų kiekis laiku padengti Grupės įsipareigojimus. Swedbank finansavimo strategija ir likvidaus turto atsargos yra pagrindiniai likvidumo valdymo komponentai. Analizuojant likvidumo pozicijas Grupės balanso struktūra yra labai svarbi, nes tai nusako pagrindinius rodiklius ir kitą esminę informaciją. Taip pat yra vertinama terminų struktūra ir terminų struktūros neatitikimai vietine ir užsienio valiutomis. Grupės tikėtini būsimi pinigų srautai suteikia esminės informacijos likvidumo rizikos valdymui ir Grupės finansavimo planavimui. Likvidumo perkėlimo galimybė tarp dukterinių įmonių ir šalių yra taip pat labai svarbi likvidumo rizikos valdymo dalis. Likvidumo rizika yra valdoma centralizuotai. Kai yra būtina nustatyti paskolų suteikimo sąlygas tarp motininės ir dukterinės įmonės, yra sudaromos teisiškai įpareigojančios sutartys, kad motininei kompanijai būtų nustatyta aiški atsakomybė suteikti likvidumą dukterinėms įmonėms krizės metu. Swedbank turi specialius verslo tęstinumo planus suvaldyti rimtus likvidumo situacijos sutrikimus, ir yra naudojama eilė išankstinių rizikos indikatorių, kad būtų kaip įmanoma anksčiau pastebėta ir suvaldyta padidėjusi likvidumo rizika. Šie indikatoriai atspindi įvairių rūšių rinkos informaciją, kaip kad rinkos kainų kintamumą ir kainų neatitikimą tarp įvairių


finansinių instrumentų. Indikatoriai gali signalizuoti padidėjusią įtampą ir rizikos nepriimtinumą finansinėse rinkose ir tuo pačiu padidėjusią likvidumo riziką. Grupės rizikų padalinys yra atsakingas už likvidumo rizikos matavimo metodikos nustatymą Grupės mastu. Visos likvidumo rizikos turi būti identifikuotos ir įvertintos. Swedbank likvidumo rizikos skaičiavimas remiasi ateities kontraktiniais pinigų srautais, kurie yra sumuojami ir akumuliuojami laike. Likvidumo rizikos matavimo platforma, kuri buvo įdiegta 2011/2012 metais, buvo toliau tobulinam 2013 metais ir tai leido atlikti kokybiškesnį likvidumo rizikos vertinimą. Swedbank yra apsibrėžęs minimalius limitus suminiams pinigų srautams ir išgyvenimo horizontą pagrindinėmis valiutomos. Swedbank taip pat stebi likvidumo riziką ir papildomomis priemonėmis, įskaitant LCR ir NSFR.

Swedbank atlieka reguliarius testavimus nepalankiomis sąlygomis, kad būtų pasiruošta likvidumo sutrikimams, kaip pavyzdžiui, stambaus masto indėlių išėmimui. Testavimai nepalankiomis sąlygomis apima ir banko vidines, ir visos rinkos problemas ir taip pat pateikiama bendra šių abiejų problemų įtakos analizė. Šiuose testavimuose Bankas sudaro mažai tikėtinus, bet įmanomus nepalankius scenarijus, kuriuose vertinama eilė rizikos faktorių.

Likvidumo rodikliai pagal Bazelio III taisykles

31.03.2014 30.06.2014 30.09.2014 31.12.2014

Likvidumo padengimo rodiklis visomis valiutomis 540% 520% 362% 311%

Pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) 159% 159% 162% 161%

Operacinė rizika

Rizikos valdymo principai

Operacinė rizika kyla visose verslo srityse. Operacinės rizikos išvengti yra neįmanoma arba tai būtų labai neefektyvu kaštų prasme. Todėl Banko tikslas yra sumažinti operacinės rizikos lygį atsižvelgiant į vykdomas operacijas, veiklą ir rinką. Rizikos lygis mažinamas iki nustatytų tikslų, t.y. atsižvelgiant į strategiją ir rizikos apetitą. Nedideli nuostoliai yra būdingi kasdieninei veiklai. Didesni nuostoliai ar incidentai įtakojantys didelę dalį Banko klientų yra retai pasitaikantys ir Bankas deda visas pastangas, kad jų išvengti.

Bankas taiko standartizuotą metodą kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikio skaičiavimui. Taip pat Bankas praktikoje taiko įvairius kokybinius ir kiekybinius metodus operacinės rizikos valdymui ir kontrolei. Vienas iš pagrindinių rizikos identifikavimo priemonių efektyviam rizikos valdymui yra taikomas plačiai tarptautinėje praktikoje naudojamas Savo veiklos rizikų įsivertinimas (Risk Control Self Assessment). Operacinė rizika yra valdoma ir diegiant naujas paslaugas, sistemas, atliekant paslaugų ar procesų pakeitimus ar vykdant kitus esminius pokyčius. Rizikų valdymas paslaugų diegimo etape ar prieš įdiegiant kitus esminius pakeitimus leidžia išvengti incidentų ar nuostolių atsiradimo ateityje. Bankas yra įdiegęs veiklos tęstinumo politiką ir procesą, padedantį mažinti įvykių, kurių tikimybė yra nedidelė, bet kurie gali sukelti didelį neigiamą poveikį, nuostolius. Įvykiams, susijusiems su IT ir su fizine žala Banko centrinės buveinės pastatams, Bankas yra parengę veiklos tęstinumo scenarijus ir veiklos tęstinumo planus. Taip pat Bankas yra parengęs verslo tęstinumo planus tam tikriems scenarijams, susijusiems su išorinėmis grėsmėmis, ir kritiškiausioms paslaugoms. Bankas kiekvienais metais atlieka veiklos tęstinumo planų testavimą.

Rizikos profilis

Banke didžioji dalis vidinių procesų yra automatizuoti, klientų atliekamų operacijų, naudojantis elektroniniais kanalais, skaičius auga, todėl bendrasis rizikos profilis koncentruojasi į IT. IT sistemų ir procesų tobulinimas bei IT sistemų patikimumo didinimas yra nuolatinis procesas ir Bankas tam skiria labai didelį dėmesį.

Bankas apdraudžia vadinamą „likutinę riziką“, kuriai pasireiškus, būtų patirti dideli nuostoliai ir kurios neįmanoma ar ekonomiškai nenaudinga diversifikuoti viduje. Bankas skaičiuodamas operacinės rizikos poreikį suskirsto savo veiklą į tokias verslo linijas:

Verslo linijos Koeficients (%)

Įmonių finansai 18%

Prekyba ir padravimai 18%

Tarpininkavimo paslaugos mažmeniniams klientams 12%

Komercinė bankininkystė 15%

Mažmeninė bankininkystė 12%

Mokėjimai ir atsiskaitymai 18%

Tarpininkavimo (agento) paslaugos 15%

Turto valdymas 12%


Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas (ICAAP – internal capital adequacy assessment process)

Tikslas Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (ICAAP) tikslas yra užtikrinti, kad Swedbank grupės (Grupė), įskaitant dukterines įmones, kapitalas yra pakankamas padengti prisiimamą riziką bei vykdyti ir plėsti savo nuolatinę veiklą. Vidinis kapitalo pakankamumo vertinimo procesas apima visas rizikas, kurios yra reikšmingos Grupei.

Vertinimas Grupė skaičiuoja antros pakopos kapitalo poreikį visoms identifikuotoms reikšmingoms rizikoms. Strateginė ir reputacinė rizikos kapitalo pakankamumo procese yra vertinamos netiesiogiai, nes papildomas antros pakopos kapitalas padengia ir šias rizikas. Šios rizikos išlieka svarbios Grupei, todėl yra atliekamas jų monitoringas ir valdymas. Likvidumo sunkumai gali kilti kaip pasekmė, jei prisiimama rizika ir kapitalas nėra subalansuoti. ICAAP procesas turi užtikrinti, kad nekiltų toks disbalansas, todėl konservatyvus likvidumo rizikos vertinimas yra svarbi proceso dalis.

Rizikos rūšys ICAAP procese

Rizikos rūšis Pirma pakopa Antra pakopa

Alokuojamas kapitalas

Vertinamas kapitalo poreikis?

Kredito rizika Taip Taip

Koncentracijos rizika Taip Taip

Rinkos rizika Taip Taip Rinkos rizika: palūkanų normos rizika bankinėje knygoje Ne Taip

Operacinė rizika Taip Taip Verslo rizika: pajamų nepastovumo rizika Ne Taip

Draudimo rizika1 Taip 2 Taip 3

Pensijų draudimo rizika4 Ne Taip Strateginė rizika: verslo planavimas Ne Taip Strateginė rizika: įsigijimai ir projektai Ne

Taip, pridedama bendra suma

Atskirai kapitalas nėra alokuojamas

Identifikuojama ir sumažinama?

Reputacinė rizika Ne Taip

Likvidumo rizika Ne

Taip, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Strateginė rizika: sprendimų rizika Ne Taip

1. Draudimo rizika “Swedbank”, AB yra aktuali, nes 2013 m. ICAAP vertinimas buvo atliekamas prieš perleidžiant Swedbank gyvybės draudimo bendrovės akcijas Swedbank AS (Estija). 2. Kur aktualu, investicijos į draudimo verslą yra atimamos iš kapitalo. 3. Kur aktualu, investicijos į draudimo verslą yra atimamos iš kapitalo ir atliekamas vertinimas ar investuotas kapitalas yra pakankamas esant nepalankiam Grupės ICAAP scenarijui. Vertinimas apima esamus bei būsimus kapitalo pakankamumo draudimo verslui reikalavimus. 4. Pensijų draudimo rizika yra aktuali Swedbank grupei, bet nėra aktuali Swedbank, AB (Lietuva).

Nepalankus ICAAP scenarijus

Siekiant užtikrinti minimalių kapitalo pakankamumo reikalavimų vykdymą, išlaikyti prieigą prie kapitalo rinkų net esant nepalankioms sąlygoms bei efektyviai naudoti kapitalą, Grupė bent kartą per metus atlieka scenarijumi pagrįstus


skaičiavimus ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tokia analizė leidžia įvertinti reikšmingiausias Grupės prisiimamas rizikas, bei galimą jų įtaką Grupės pajamoms ir balansui, o taip pat kapitalo bazei ir pagal riziką įvertinto turto apimtims.

2013 m. ICAAP metu buvo vertinam penki nepalankūs scenarijai; iš jų kaip pagrindinis buvo atrinktas scenarijus, pagal kurį užsitęsęs augimo sulėtėjimas prasideda 2013 m. ir trunka 3 metus prieš teigiamą BVP pokytį 2016 m. Užsitęsusios recesijos scenarijus buvo pasirinktas kaip labiausiai tikėtinas, įvertinant galimą makroekonominę situaciją Europoje esant aukštam skolų lygiui. Scenarijus yra vertinamas kaip konservatyvus, nustatytas naudojant Švedijos ekonominės krizės istorinius duomenis bei panašius makro scenarijus, pasikartojančius rečiau nei kartą per 25 metus.

2013 m. ICAAP buvo įvertinti galimi priežiūrinių reikalavimų pasikeitimai. Basel 3 / Naujos kapitalo direktyvos (CRD) įtaka Grupės kapitalui pateikta atskirai nuo nepalankaus scenarijaus įtakos.

2013 m. ICAAP rezultatai rodo, kad Swedbank grupė ir jos dukterinės įmonės Baltijos šalyse, įskaitant Swedbank, AB (Lietuva) yra atsparios nepalankiam scenarijui, įskaitant nepalankiausius scenarijaus metus ir atitiktų minimalius kapitalo pakankamumo reikalavimus kiekvienais iš scenarijų apimančių 5 metų.

Documents

Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita Ramstis …...Rizikos valdymas Banke ir Grupėje yra paremtas žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo