IV. Ugdymo planavimas

IV. Ugdymo planavimas

Ugdymas ir mokymas, kaip ir bet kokia kita veikla, turi būti planuojamas, apgalvojamas ir koreguojamas. Šiame procese dalyvauja visi švietimo lygmenys: valstybė, savivaldybės, mokyklos, mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai (globėjai). Planuodamas savo darbą metams ar pamokai, mokytojas turėtų atsižvelgti į:

Bendrosiose programose ir Bendruosiuose ugdymo planuose numatytus reikalavimus; regiono ir mokyklos aplinką; klasės ir mokinioporeikius parenkant mokomąsias priemones; turimą sukauptą medžiagą, taikomus metodus (daugiau numatyti aktyvumą ir iniciatyvumą skatinančių metodų); diferencijavimo ir individualizavimo galimybes ir kt.

Vienas iš pagrindinių dokumentų, padedančių mokytojui planuoti savo darbą – Bendrosios programos (2008). Jos yra ne direktyvinis, o projektinis dokumentas, reikalaujantis kūrybiško, interpretacinio požiūrio. Mokytojas, remdamasis nacionaliniais dokumentais, turėtų pats planuoti ugdymo procesą, susidaryti ilgalaikius, o jei reikia (nėra būtina), ir trumpalaikius planus. Mokytojui reikėtų susikurti tokią ugdomąją veiklą, kad būtų kuo geriau įgyvendinti Geografijos bendrojoje programoje numatyti pasiekimai. Planuojant ugdymo procesą, reikėtų nepamiršti mokyklos aplinkos, reikėtų ją išnaudoti. Reikėtų apgalvoti ir tinkamai parinkti konkrečiai klasei numatytas veiklas, sukurti tokias mokymo(-si) situacijas, kad mokiniai patys įsitrauktų į veiklą ir taip mokytųsi. Siūlome prieš planuojant darbą apgalvoti:

Ko reikėtų išmokyti mokinius? Kaip organizuoti pamoką(-as)? Kokios užduotys bus skiriamos įvairių gabumų mokiniams? Kokių priemonių reikės norint pasiekti numatytų tikslų? Kur vyks pamokos ir kt. Šalia dalykinių žinių ir gebėjimų formavimo, kiekvienas mokytojas turėtų planuoti ir mokinių

bendrųjų gebėjimų bei nuostatų ugdymą. Dažniausiai mokytojai savo darbą planuoja metams, pusmečiui, temai/veiklai ar pamokai (žr.schemą).

Ilgalaikis planas(metų planas)

Numatomos veiklos, kurios bus atliekamos per mokslo metus. Ilgalaikis planas turėtų sietis su Bendrosiomis programomis, Bendruoju ugdymo planu, mokyklos planu.

Trumpalaikis planasNumatomas ir aprašomas tikslas, įgyvendinimo strategijos (metodai), numatomos ir trumpai apžvelgiamos veiklos įgyvendinimui (nepamirštant individualizavimo ir diferencijavimo), nagrinėjama tematika, reikalingi šaltiniai šia tema, numatomas vertinimas ir refleksija.

Pamokos planasDetalizuojamos pamokos – numatomas mokymosi uždavinys, metodai, užduotys, vertinimas ir refleksija.

Schema. Planavimo schema

Ilgalaikis planas (metų planas) Trumpalaikis planasPamokų planaiPlanuojama mokslo metams

Planas koreguojamas atsižvelgiant į pastabas

Paaiškinimas

1

Tai reikštų, kad numačius savo darbo metmenis metams ar pusmečiui, vėliau planas pildomas, detalizuojamas ir koreguojamas darbo eigoje (žr. į schemą). Gali būti, kad kažkuriam etapui planas iš viso nerašomas (pvz., trumpalaikis ar pamokos). Planavimas priklauso nuo mokytojo patirties, mokinių amžiaus ir pasirengimo, mokomojo dalyko, jam skiriamo pamokų skaičiaus ir daugelio kitų veiksnių.

Geros pamokos kriterijai

1. Apgalvota pamokos tema/idėja.2. Mokymo ir mokymosi uždaviniai orientuoti į rezultatą.3. Mokinių motyvacija:

intriga, netikėtumas; aktuali gyvenimo tema; sutampa mokytojų ir mokinių interesai.

4. Pamokos vedimo eiga: aiškiai ir gerai apgalvotos mokinių veiklos ir užduotys (diferencijavimas ir individualizavimas); nauja medžiaga perteikiama įdomiai, jos ne per daug; priemonių ir metodų įvairovė; aktyvūs mokiniai; saugi aplinka; nuoširdus mokytojo ir mokinių bendradarbiavimas; mokiniai gali pristatyti savo darbo rezultatus.

5. Vertinimo rodikliai: pasiekti numatyti uždaviniai; mokiniai nori tęsinio, pritaiko žinias gyvenime.

Ilgalaikių planų pavyzdžiai 6 klasė

1 pavyzdys

Komentaras. Šis pateiktas ilgalaikis planas yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima būtų suplanuoti geografijos mokymą 6 klasėje pagal atnaujintas Bendrąsias programas (2008), geografijos vadovėliusir kitas 6 klasei skirtas mokomąsias priemones. Mokytojas, atsižvelgdamas į savo patirtį, gyvenamąją aplinką ir poreikius ar pagal mokyklos nustatytą tvarką gali papildyti (ilgalaikio) plano lentelę ir kitomis, jam reikalingomis, skiltimis. Pastabose gali būti pažymėti plano tikslinimai, korekcijos ir kiti mokytojui svarbūs momentai mokslo metų eigoje (pvz., po pamokos).Komentaras tinka ir visiems kitiems ilgalaikiams planams.Šisplanas orientuotas į žingeidžios, aktyvios ir kūrybingos asmenybės ugdymą, skatina mokinį aktyviai veikti ir prisiimti atsakomybę už savo atliekamą darbą.

Pamokų skaičius: 68–74 pamokos per mokslo metus (ugdymo plane skirta 2 pamokos per savaitę, mokslo metai trunka 37 savaites).Klasės situacija: pirmoje pamokoje susipažįstama su mokinių nuotaikomis, lūkesčiais, patirtimi ir kt.Ištekliai: vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, geografijos ar gamtos enciklopedijos vaikams, kompiuterinė programa „Bendroji geografija“, paveikslai, plakatai, gyvenamosios vietos topografiniai žemėlapiai ar planai, skaitiniai, orų stebėjimo prietaisai, elektroninė enciklopedija „Encarta“.Vertinimas: formuojamasis vertinimas(pažymys nerašomas) – tai mokytis padedantis vertinimas, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas; diagnostinis vertinimas(dažniausiai pažymys nerašomas) – tai vertinimas, paremtas labai dažnu stebėjimu (namų darbų ar apklausų rezultatai); jis padeda nustatyti mokymosi spragas bei numatyti tolesnio mokymosi galimybes; apibendrinamasis vertinimas naudojamas baigus mokymosi ciklą, programą. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu ar kita forma. Galimos įvairios vertinimo formos: žodinė-individuali – frontali apklausa, rašto darbai, kompiuterizuotas ar iš dalies kompiuterizuotas vertinimas. Pažymiu vertinami: kontroliniai darbai (testai ar rašiniai), apklausa raštu ir žodžiu, kūrybiniai – savarankiški – praktikos ir namų bei projektiniai darbai.

2

Ilgalaikis (metų) planas

Tema/problemaPamokų sk. (min.-

maks.)

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Integracija, vertinimo metodai

Pastabos

1. Ko moko geografija?

1 Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos.

2. Orientavimasis vietovėje

5–6* Remiantis aplinkos požymiais orientuotis vietovėje. Naudojantis kompasu nustatyti pasaulio kryptis.

DiskusijaGrupinė-praktinė veikla mokyklos teritorijoje.

3. Vietovės plano sudarymas. Kas yra žemėlapis? Ar mokame naudotis geografijos atlasu?

6–7 Apibūdinti artimiausios aplinkos gamtinius ir socialinius objektus.Sudaryti elementarų vietovės planą ir juo naudojantis orientuotis aplinkoje.

Savarankiškas darbas.

Praktinis darbas.

4. Geografiniai tyrimai

2–3 Mokėti pavaizduoti pagrindines paviršiaus formas. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Naudotis mokykliniais atlasais.Naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais ir žemėlapiais, įvardyti geografinių tyrimų reikšmę.

Veikla poromis, mažomis grupelėmis.

Vietovės plano sudarymas(ryšiai su matematika –nuotolių ir kampų matavimai).

5. Kas slypi Žemės gelmėse?Žemės paviršius.

8–9 Naudojantis schemomis ir paveikslais apibūdinti, kaip Žemę veikia vidinės ir išorinės jėgos, nustatyti jų įtaką gamtai ir žmogaus gyvenimui.

Savarankiški darbai su užduočių sąsiuviniais ir įvairiais žemėlapiais.Orų stebėjimai (pasirinkto mėnesio orų stebėjimai, duomenų fiksavimas ir jųapibendrinimas).

Formuojamasis vertinimas.

6. Iš kur atsiranda vanduo Žemėje?Žemės vandenys.

6–7 Skirti žemėlapiuose Pasaulio vandenyno vandenis nuo

Analizė.Pokalbiai.Diskusijos.

Kontrolinis darbas.

3

sausumos vandenų. Paveiksluose ir schemose nagrinėti vandens apytakos ratą, nurodyti jį veikiančius veiksnius.

7. Atmosfera ir jos reikšmė gyvajai gamtai.Kodėl Lietuvoje nebūna amžinos vasaros?Kodėl pučia vėjai?

8–9 Naudojantis schemomis ir klimato žemėlapiais mokėti apibūdinti paros, mėnesio ir metų orus.Skaityti meteorologijoje naudojamų prietaisų rezultatus.

Žodinė apklausa.

8. Žemės gyventojai.Ar Lietuvojegyvena daug tautybių žmonių?

7–8 Naudojant statistinius duomenis ir diagramas nurodyti, kaip keičiasi pasaulio gyventojų skaičius.Naudojantis statistiniais duomenimis ir diagramomis nurodyti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.Nagrinėjant paveikslus ir aprašymus, lyginti savo tautos ir kitų tautų tradicijas.

Apklausa raštu.

9. Kas sudaro valstybę?Kas valdo mokyklą, o kas valdo mūsų šalį?

2–3 Nagrinėjant schemas nusakyti mokyklos bei šalies valdymo struktūrą.

Valdymo piramidės dėlionė,

10. GyvenvietėsKuo skiriasi kaimas nuo miesto?

2–3 Nagrinėjant paveikslus, lyginti kaimą ir miestą.

Diskusijos.Darbas grupėmis.

Rašinėlis „Norėčiau gyventi kaime/ mieste“(Argumentai).

11. Gyventojų veiklos.Ar visiems užteks gamtos išteklių?Kokias ūkines veiklas atlieka žmonės Lietuvoje ir kitose šalyse?Kokios prekės iš Lietuvos išvežamos, o

8–9 Nagrinėjant paveikslus ir schemas apibūdinti gamtos išteklių naudojimo galimybes.

Turistinės reklamos parengimas ir pristatymas.

4

kokios atvežamos?12. Žemynų įvairovė.

3–4 Bendrais bruožais apibūdinti žemynus kaip stambiausius regionus, nurodyti 2–3 jų ypatumus.Naudotis mokytojo rekomenduotais geografijos informacijos šaltiniais, rasti juose su žemynais susijusią informaciją.

Formuojamasis vertinimas.

13. Ežero/upelio tyrimas.

4–5 Pažinti ir apibūdinti artimiausios aplinkos gamtinius ir socialinius objektus.Nagrinėjant paveikslus vertinti ir pasakyti savo nuomonę, kaip žmogus, kurdamas savo gerovę, veikia gamtą.

Tyrimas. Dirbdami grupėje atlieka elementarų tyrimą, pateikia rezultatus.

Integracija: su gamtos mokslais – vandens augalai ir gyvūnai, vandens skaidrumas; su matematika – plotų ir gylių matavimai; su gimtąja kalba – rašto kultūra ir taisyklingumas, padavimai apie ežerus.Vertinama pagal kriterijus, aptartus su mokiniais.

Kartojimas

Diagnostinė užduotis

2

1

Kūrybinis darbas „Mano gimtinė Dzūkija“.( Integracija: su daile – darbo atlikimo forma/ metodas; su literatūra– minčių dėstymas, rašymas).Nevertinama.

*Nurodytas orientacinis pamokų skaičius.

2 pavyzdys

Komentaras. Šis rekomenduojamas planas daugiau orientuotas aktyviai ir kūrybinei mokinių veiklai ugdyti.Tikslai ir uždaviniai:

Ugdyti pasitikėjimą žemėlapiu kaip informacijos šaltiniu. Noriai domėtis savo ir kitais kraštais bei ugdytis pagarbą jų gamtos ir kultūros įvairovei. Noriai ir saugiai tyrinėti artimiausią aplinką. Ugdyti atsakomybę atliekant aplinkos stebėjimus ir tyrimus.Pamokų metu mokiniai bus mokomi: aiškiai išreikšti mintis, tinkamaivartoti geografijos sąvokas ir

vietovardžius, atliekat užduotis apmąstyti sėkmes ir nesėkmes, mokytis perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą geografinę informaciją, kritiškai ją vertinti. Pamokų skaičius: 64–68 (ugdymo plane skirtos 2 pamokos per savaitę (37 savaitės).Klasės situacija: pirmojoje pamokoje susipažįstama, analizuojama situacija (kaip mokiniai nusiteikę, kokie jų lūkesčiai ir pan.).Ištekliai: mokykliniai vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, Bendroji geografija, skaitiniai, vaikų enciklopedijos, http://mkp.emokykla.lt/geografija(lietuvių kalba, žr. 2009-03-22), tėvų parama.

5

http://mkp.emokykla.lt/geografija

Vertinimas: neformalusis (šis vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, tai mokinių padrąsinimas, paskatinimas, išsakomos konstruktyvios pastabos), formalusis kaupiamasis minusų (–) ir pliusų (+) sistema; tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Pliusas rašomas už tinkamai atliktą užduotį, gerą atsakymą ir pan., minusas – už neatliktą užduotį ar neatsakytą klausimą. Kontroliniais darbais mokiniai vertinami balais nuo 1 iki 10, o diagnostiniu testu siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą sunkumams įveikti. Diagnostinis testas dažniausiai nevertinamas.


Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

PastabosTematika/problematika Laukiami rezultatai

Ugdymo gairės (metodai, vertinimas,

integracija) 1–2* 1. Kas yra

geografija?Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos.

Diskusija.

7–8 2. Orientavimasis aplinkoje.

Remiantis aplinkos požymiais orientuotis vietovėje. Naudojantis kompasu nustatyti pasaulio kryptis.Sudaryti elementarų vietovės planą ir juo naudojantis orientuotis aplinkoje. Mokėti pavaizduoti pagrindines paviršiaus formas.

Praktinis darbas; vertinamas pagal kriterijus.Integruojama su matematika – atstumų skaičiavimas, kampai.

5–6 3. Pasaulio pažinimas.

Naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais ir žemėlapiais, įvardyti geografinių tyrimų reikšmę.

Kontrolinis darbas.

4. Geografų kalba ir raštas.

Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Mokėti naudotis mokykliniais atlasais.

11–12 5. Vidinė Žemės sandara ir paviršius

Naudojantis schemomis ir paveikslais apibūdinti, kaip Žemę veikia vidinės ir išorinės jėgos, nustatyti jų įtaką gamtai ir žmogaus gyvenimui.

6. Planetos vandenys.

Skirti žemėlapiuose Pasaulio vandenyno vandenis nuo sausumos vandenų. Paveiksluose ir schemose nagrinėti vandens apytakos ratą, nurodyti jam poveikį darančius veiksnius.

Apklausa raštu.

10–11 7. Atmosfera ir jos reikšmė gyvajai gamtai.

Naudojantis schemomis ir klimato žemėlapiais, mokėti apibūdinti paros, mėnesio ir metų orus. Skaityti meteorologijoje naudojamų prietaisų rezultatus.

Kontrolinis darbas.

Naudojantis schemomis ir klimato žemėlapiais, mokėti apibūdinti paros, mėnesio ir metų orus. Skaityti meteorologijoje naudojamų prietaisų rezultatus.

7–8 8. Lietuvos ir pasaulio gyventojai.

Naudojant statistinius duomenis ir diagramas nurodyti, kaip keičiasi pasaulio gyventojų skaičius.

Kaupiamasis vertinimas.

6

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

PastabosTematika/problematika Laukiami rezultatai

Ugdymo gairės (metodai, vertinimas,

integracija)

2–39. Žmogus ir gamta.

Lyginti savo tautos ir kitų tautų tradicijas.Nagrinėjant schemas nusakyti mokyklos bei šalies valdymo struktūrą.

Žaidimas „Mano valstybė“. Kaupiamasis vertinimas.

Nagrinėjant paveikslus lyginti kaimą ir miestą. Nagrinėjant paveikslus ir schemas, apibūdinti gamtos išteklių naudojimo galimybes.

Kaupiamasis vertinimas.

4–6 10. Lietuva maža – pasaulis didelis.

Bendrais bruožais apibūdinti žemynus, kaip stambiausius regionus; nurodyti 2–3 jų ypatumus.Mokytojui padedant rasti tinkamus geografijos informacijos šaltinius, iš jų atrinkti tinkamą informaciją.

Kūrybinis darbas. Vertinama pagal numatytus kriterijus.

5–6 11. Upelio tyrimas. Duomenų apdorojimas.

Pažinti ir apibūdinti artimiausios aplinkos gamtinius ir socialinius objektus.Dirbant grupėje atlikti elementarų tyrimą, pateikti rezultatus.Nagrinėjant paveikslus vertinti ir pasakyti savo nuomonę, kaip žmogus, kurdamas savo gerovę, veikia gamtą.

Tyrimas. Integracija su lietuvių kalba – rašyba, tinkamas minties formulavimas; su matematika – mastelių skaičiavimas, ilgių ir plotų matavimas; su gamtamoksliniu ugdymu: grupuoti augalus ir gyvūnus pagal bendruosius požymius. Vertinama pagal numatytus kriterijus.

3 Kartojimas 1–2 Diagnostinė užduotis. Nevertinama.


Trumpa mokinių grupės charakteristika (kas pasiekta, mokymosi ypatumai, individualūs poreikiai).

7 klasė1 pavyzdys

Komentaras. Planas orientuotastikslingai, aktyviai mokinių veiklai ugdyti, siekiant įgyti pagrindinius mokinių pasiekimus.Pamokų skaičius: 64–68 (pagal ugdymo plane nurodytą savaitinių pamokų kiekį ir mokslo metų pradžią bei pabaigą).Ištekliai: vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, užduočių sąsiuviniai, enciklopedijos, internetas ir kt. Vertinimas: rekomenduojame vertinant naudotis Bendrosiose programose pateiktais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodikliais.


7

Pamokų skaičius(min.–maks.)

Ugdymo turinysPastabosTematika /

problematikaGebėjimai, žinios

ir supratimas

Rekomenduojami metodai, vertinimas,

integracija1–2* 1. Klasės analizė,

supažindinimas su galimais geografinės informacijos šaltiniais.

Tiriamoji apklausa, anketos, pokalbis, diskusija.

4–5 2. Orientavimasis plane ir žemėlapyje. Bendrieji ir teminiai žemėlapiai. Geografinių koordinačių nustatymas.

Mokytojui padedant gebės orientuotis vietovėje naudodamiesi vietovės planu ir kompasu, skaityti bendruosius ir teminius žemėlapius, nustatyti geografines koordinates

Praktinių užduočių atlikimas. Integracija su matematika – mastelis, atstumų skaičiavimas.

1–2 3. Keliautojų ir geografų indėlis į pasaulio pažinimą.

Moka įvardyti svarbiausius geografinius atradimus, žino žymių keliautojų ir atradėjų indėlį į pasaulio pažinimą ir jų reikšmę geografijos mokslui.

Projektai, kūrybiniai darbai. diskusija.Apklausa raštu.

5–6 4. Litosferos plokštės. Žemės plutos sandara Kalnai ir lygumos.Paviršiaus pokyčiai ir priežastys.

Mokytojui padedant nagrinėja tektoninius žemėlapius, susipažįsta su litosferos plokščių teorija. Geba apibūdinti žemyninę ir vandenyninę Žemės plutą, pagrindines sausumos paviršiaus formas, moka nusakyti išorinių jėgų poveikį paviršiui.

Geografinės literatūros skaitymas, analizė, išvados. Žemėlapių, schemų ir kartoschemų nagrinėjimas.Kontrolinis darbas.

5–6 5. Šilumos pasiskirstymo Žemėje priežastys. Klimatą formuojantys veiksniai. Pagrindinės ir tarpinės klimato juostos. Klimato įtaka žmonių gyvenimo būdui.

Paaiškina šilumos pasiskirstymo Žemėje priežastis. Moka išvardyti klimatą formuojančius veiksnius. Mokytojui padedant nagrinėja klimatogramas. Susipažįsta su oro masėmis. Moka apibūdinti pagrindines klimato juostas.

Klimato žemėlapių analizė, klimatogramų nagrinėjimas. Projektai apie žmonių prisitaikymą prie klimato.Integracija su daile –kūrybinis darbas. „Gyvenamieji būstai ir žmonių apranga skirtingose klimato juostose“.Kontrolinis darbas.

6–7 6. Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Vandenyno vandens savybės ir vandens judėjimas.Sausumos vandenys.Vandenų reikšmė.

Geba nusakyti Pasaulio vandenyno vandens savybes, paaiškinti jame vykstančius dinaminius procesus, jų priežastis. Geba paaiškinti sausumos vandenų paplitimo dėsningumus. Moka parodyti žemėlapyje ilgiausias pasaulio upes ir didžiausius ežerus.

Darbas su žemėlapiais, kartoschemomis.Žemėlapio žinojimo vertinimas.

3–4 7. Augalijos ir gyvūnijos įvairovė.Geografinės zonos samprata.Natūralūs ir žmogaus

Mokytojui padedant, nagrinėdami geografinių zonų žemėlapį ir paveikslus moka paaiškinti priežastis, lemiančias platuminį ir

Geografinės literatūros skaitymas, žemėlapių ir paveikslų nagrinėjimas, projektai, diskusijos aplinkosaugos

8

paveikti kraštovaizdžiai.

vertikalų zoniškumą. Geba bendrais bruožais apibūdinti pagrindines geografines zonas. Gali nurodyti natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius.

klausimais. Integracija su informatika ir gamtos mokslais.Kaupiamasis vertinimas.

3–4 8. Pasaulio gyventojų skaičius, pasiskirstymas, įvairovė.

Nurodo pasaulio gyventojų skaičių, jo kitimo priežastis. Mokytojui padedant aiškina pagrindines priežastis, lemiančias nevienodą gyventojų pasiskirstymą Žemėje. Geba apibūdinti skirtinguose žemynuose gyvenančių žmonių etnines grupes. Geba įvardyti pagrindines gyvenviečių formas.

Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais rengia projektus apie atskirų žemynų gyventojų įvairovę, gyvenimo būdą. Integracija su informatika – pateikčių parengimas projektų pristatymams.Kontrolinis darbas.

1–2

2–3

9. Valstybių įvairovė.Pasaulio politinis žemėlapis.

10. Žmonių ūkinė veikla.

Geba nusakyti esminius valstybės požymius, įvardyti 2–3 didžiausias pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybes. Paaiškina valstybių įvairovę pagal valdymo formą.Geba nurodyti istorinių ir gamtos sąlygų įtaką žmogaus ūkinei veiklai. Įvardija pagrindines ūkio struktūros dalis.

Kaupiamasis vertinimas. Analizuoja, lygina statistinius duomenis, žemėlapius. Nagrinėja pasirinktų valstybių gyventojų ūkinę veiklą ir ūkio struktūros ypatumus.Kontrolinis darbas.

1–2

30–31

11. Pasaulio regionai, jų išskyrimo kriterijai.

12. Svarbiausi pasaulio regionai: Afrika (Šiaurės Afrika ir Sahelio šalys), Australija ir Okeanija, Arktis ir Antarktis, Lotynų Amerika (Amazonija ir Andų šalys), Šiaurės Amerika (JAV, gyventojai ir ekonomikos vaidmuo pasaulyje).

Geba paaiškinti regionų išskyrimo kriterijus, nusakyti didžiausius pasaulio regionusGeba apibūdinti regionų geografinę padėtį, pažinimo ir tyrimų raidą, būdingiausius gamtos bruožus, gamtos išteklius. Nurodo atskirų regionų gyventojų ir ūkio ypatumus. Geba apibūdinti esmines regionų problemas.Žino po keletą regiono valstybių.

Kaupiamasis vertinimas.Geografinės literatūros analizė, žemėlapių nagrinėjimas, įvairių geografinės informacijos šaltinių panaudojimas. Galimi projektai, kūrybiniai darbai.Integracija su užsienio kalbomis – literatūros užsienio kalba paieška ir panaudojimas projektuose.Kontrolinis darbas.

3–4 13. Tyrimas.1–2 14. Kartojimas ir

apibendrinimas.*Nurodytas orientacinis pamokų skaičius.2 pavyzdys

Komentaras.Planas daugiau orientuotas aktyviai ir kūrybinei mokinių veiklai ugdyti.Tikslai ir uždaviniai:

Ugdyti gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje. Mokytis skaityti įvairius geografinius šaltinius, jais remiantis aiškintis gamtinius ir visuomeninius

reiškinius bei dėsningumus skirtinguose žemynuose.

9

Supažindinti su tolimųjų kraštų istorinės, gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės aplinkos įvairove.

Sužadinti smalsumą ir gebėjimą stebėti pasaulį, norą jį pažinti.Pamokų metu mokiniai bus mokomi aiškiai reikšti mintis, tinkamaivartoti geografijos sąvokas ir

vietovardžius, atliekant užduotis apmąstyti sėkmes ir nesėkmes, mokytis perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą geografinę informaciją, kritiškai ją vertinti. Pamokų skaičius: 64–68 (ugdymo plane skirtos 2 savaitinės pamokos (37 savaitės).Klasės situacija: pirmoje pamokoje susipažįstama, analizuojama situacija (mokinių nusiteikimas, lūkesčiai ir pan.).Ištekliai:vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, Bendroji geografija, Afrikos geografinės zonos, http://mkp.emokykla.lt/geografija(lietuvių kalba, žr. 2009-03-22), Pasaulio geografinės zonos, skaitiniai, vaikų enciklopedijos, mineralų ir uolienų kolekcija, tėvų parama išvykos metu.Vertinimas: neformalusis (šis vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, tai mokinių padrąsinimas, paskatinimas, išsakomos konstruktyvios pastabos); formalusis kaupiamasis minusų (–) ir pliusų (+) sistema, tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Pliusas rašomas už tinkamai atliktą užduotį, gerą atsakymą ir pan., minusas, priešingai, neatlikus užduoties ar neatsakius į klausimą. Kontroliniai darbai vertinami balais nuo 1 iki 10. Diagnostiniu testu siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą sunkumams įveikti. Diagnostinis testas dažniausiai nevertinamas.


Pamokų skaičius


problematika Laukiami rezultatai Ugdymo gairės (metodai, vertinimas, integracija)

2 Ar mes jau paaugome? Diskusija.

Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos.

Aptariama, ko ir kaip bus mokomasi.

6

4

1. Žemėlapis – mano orientyras, kad nepasiklysčiau.

2. Žemėlapio reikšmė žmogaus gyvenime.

Mokytojui padedant mokytis skaityti bendruosius ir teminius žemėlapius. Įvertinti objektų atstumus žemėlapyje ir tikrovėje. Nustatyti geografines koordinates ir objektų geografinę padėtį. Skaičiuoti atstumus.

Praktinė užduotis. Vertinimas pagal numatytus kriterijus. Integracija su matematika – atstumų matavimas, kampai, ir su kūno kultūra – judėjimas pagal pasirinktą trasą.

Mokytojui padedant gebėti orientuotis vietovėje naudojantis vietovės planu ir prietaisais. [...] Tobulinti įgūdžius dirbant grupėje, klasėje ir aplinkoje.

2–3* 3. Kas yra regionas?

Nurodyti regionų išskyrimo kriterijus (gamtinius ir socialinius) ir pagal juos skirstyti pasaulį.

3

4–5

4. Žemės gelmės ir reljefas.

[...] Nurodyti mineralų ir uolienų skirtumus. Paaiškinti nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą [...].

Mineralų ir uolienų tyrimas. Kaupiamasis vertinimas.

5. Kodėl keičiasi paviršius?

Susipažinti su tektoniniais žemėlapiais, aiškintis paveiksluose, kaip keitėsi paviršius dėl vidinių ir išorinių jėgų.

10

http://mkp.emokykla.lt/geografija

Pamokų skaičius



3

2–3

6. Klimatą formuojantys veiksniai. 7. Geografinės zonos.

Analizuojant klimato žemėlapius ir klimatogramas, vertinti klimatą formuojančius veiksnius klimato juostų susidarymui.

Integracija su matematika – diagramų braižymas.

Analizuojant žemėlapius ir paveikslus, nurodyti geografinių zonų išsidėstymą.

Integracija su gamtos mokslais – augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Apklausa raštu.

3–4

2–3

1

8 . Pasaulio vandenyno vandenys (vandens savybės ir dinamika).

Analizuojant ir lyginant žemėlapius bei paveikslus, apibūdinti Pasaulio vandenyno vandens savybes, paaiškinti jame vykstančius dinaminius procesus [...].

9. Sausumos vandenys.

[...] Paaiškinti sausumos vandenų geografinį išsidėstymą.

10. Kontrolinis darbas

6 11. Gyventojų skaičius, jų įvairovė ir pasiskirstymas.

Analizuojant statistinius duomenis ir žemėlapius, apibūdinti gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę bei teritorinį pasiskirstymą.

Žaidimas – projektas „Statau būstą“.

Analizuojant šaltinius rasti ryšį tarp žmogaus ūkinės veiklos priklausomybės nuo istorinių sąlygų ir gamtos išteklių.

Apklausa raštu. 12–13 12. Kuo

įdomūs žemynai? Pažinkime juos.

Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti regionų (Šiaurės Afrika ir į pietus nuo Sacharos, Australija, Okeanija, Arktis, Antarktis, Lotynų Amerika (Amazonija, Andų šalys), Šiaurės Amerika (JAV, gyventojai ir ekonomikos vaidmuo pasaulyje)) gamtinės ir socialinės aplinkos komponentus ir mokytis rasti ryšius tarp jų.

Kūrybiniai darbai.Integracija su menais – etnokultūrinis (dailė, muzika) žemynų pažinimas; užsienio kalbos – tekstų vertimas, žodyno plėtimas; su informacinėmis technologijomis – informacijos paieška internete.

1 13. Kontrolinis darbas. 3 14. Kaip buvo

ir yra tyrinėjama Žemė?

Analizuoti istorinių šaltinių ištraukas ir žemėlapius apie pasaulio geografinį pažinimą, žymiausių keliautojų atradimų reikšmę geografijos mokslui. Rasti ir atsirinkti tinkamus geografijos informacijos šaltinius, juose atrinkti tinkamą informaciją.

Viktorina. Integracija su istorija: kelionės ir atradimai. Mokinių vertinimas viktorinos metu pagal numatytus kriterijus.

11

Pamokų skaičius



6 15. Iš ko sudarytas dirvožemis? Dirvožemio tyrimas.

Analizuojant paveikslus, nuotraukas ir dokumentus, skirti natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius. Pagal pavyzdį susiplanuoti ir atlikti tyrimus. Tinkamai užrašyti atlikto tyrimo rezultatus, jausti atsakomybę už atliktą darbą.

Dirvožemio tyrimas. 1 pamoka skiriama tyrimo duomenims tvarkyti.

2 Kartojimas. Žaidimas. 2 Diagnostinė užduotis (7 klasės patikra).


8 klasė1 pavyzdys

Komentaras.Planas orientuotas įgyti pagrindinius mokinių pasiekimus (gebėjimus, žinias, supratimą), formuoti nuostatas, ugdyti socialines kompetencijas. Planas sudarytas pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (socialinis ugdymas, geografija).Pamokų skaičius: 64–68 (pagal ugdymo plane nurodytą savaitinių pamokų kiekį ir mokslo metų pradžią bei pabaigą). Klasės situacija: rekomenduojama pirmosiose pamokose atlikti situacijos analizę (nustatyti mokinių nusiteikimą, lūkesčius, jeigu įmanoma mokymosi motyvaciją, mokymosi stilius ir būdus).Ištekliai: vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, enciklopedijos, užduočių sąsiuviniai, televizijos, žiniasklaidos ir interneto teikiama informacija ir kt. Vertinimas: rekomenduojame vertinant naudotis Bendrosiose programose pateiktais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodikliais ir LR ŠMM 2004m. vasario 25d. įsakymu Nr. ĮSAK–256 patvirtinta modernia mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata.Rekomenduojama kuo dažniau naudoti neformalųjį vertinimo metodą (mokinio pagyrimą, padrąsinimą, paskatinimą). Ugdymo proceso metu – kaupiamąjį vertinimą, panaudojant pliusų ir minusų sistemą, kuri skatins mokinį aktyviai dalyvauti pamokoje, atlikti užduotis. Mokinio atlikti kontroliniai darbai vertinami balais nuo 1–10. Diagnostinio testo rezultatai parodo mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ir kurso dalį, fiksuojant jau turimas žinias ir įgūdžius. Diagnostinis testas dažniausiai nevertinamas.


Pamokų skaičius(min.–maks.)

Ugdymo turinys

PastabosTematika/problematika

Gebėjimai, žiniosir supratimas

Rekomenduojami metodai,

vertinimas, integracija

2–3* 1. Klasės analizė, supažindinimas su literatūra ir galimais geografinės informacijos šaltiniais.

Geba naudotis geografine literatūra, terminų žodynais, atlasais ir kt.

Diagnostinis testas(tiriamojiapklausa žinioms ir gebėjimams nustatyti). Gebėjimo profilio nustatymas (anketa). Diskusija.

Teminė sritis: Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje3 2. Orientavimasis

plane, žemėlapyje, Geba, naudodamiesi vietovės planu, orientuotis aplinkoje, paaiškina, kaip

Žinių, įgytų 7 klasėje kartojimas,

12

aplinkoje. Įvairaus turinio žemėlapių skaitymas. Objektų geografinių koordinačių ir geografinės padėties nustatymas. Naudojimasis laiko juostomis.

naudotis padėties nustatymo prietaisais. Naudodamiesi masteliu skaičiuoja atstumus žemėlapyje ir gaublyje. Naudodamiesi žemėlapių skirstymo kriterijais geba juos lyginti. Geba nustatyti geografines koordinates ir objektų geografinę padėtį žemėlapyje ir gaublyje, susipažįsta su vietiniu ir juostiniu laiku, skaičiuoja laiko skirtumus pagal laiko juostas.

praktinių užduočių atlikimas, plano skaitymas aplinkoje. Integracija su matematika (mastelio panaudojimas, apskaičiavimai). Kaupiamasis vertinimas už atliktas užduotis.

Teminė sritis: Geografinis pasaulio pažinimas2–3 3. Keliautojų ir

geografų indėlis tyrinėjant Europos ir Azijos žemynus. Šiuolaikiniai geografijos tyrimai.

Apibūdina geografinius pasiekimus tyrinėjant Europos ir Azijos žemynus. Įvardija keliautojų indėlį į šių žemynų pažinimą. Susipažįsta su šiuolaikinių technologijų galimybėmis plėtojant geografinį pažinimą.

Projektas apie keliautojus (pvz., Lietuvos ir jos keliautojų vardai pasaulyje(naujienų surinkimas, pateikimas, diskusija). Integracija su istorija (istorijos kurse mokomasi apie viduramžių keliautojus). Kaupiamasis vertinimas.

Teminė sritis: Vidinė žemės sandara, paviršius5 4. Litosferos

plokštės. Mineralai ir uolienos. Naudingosios iškasenos. Pagrindinės paviršiaus formos, išsidėstymo priklausomumas nuo Žemės plutos paslankių ir stabilių plotų. Paviršiaus pokyčiai ir priežastys.

Susipažįsta su geologine Žemės raida, nurodo litosferos plokščių judėjimo kryptis, paaiškina procesus ir padarinius. Išskiria stabilius ir paslankius Žemės plutos plotus, paaiškina jų įtaką pagrindinių reljefo formų išsidėstymui. Analizuoja paviršiaus kitimą, nusako išorinių jėgų ir žmogaus poveikį paviršiui.

Teminių žemėlapių (litosferos plokščių, tektoninių, gamtinių) analizė.(Jei leidžia galimybės, organizuoti pamoką gamtoje, nagrinėti, kaip žemės paviršių veikia žmogus) .Kontrolinis darbas.

Teminė sritis: Klimatas ir vandenys9–10 5. Klimatą

formuojančių veiksnių įtaka klimato tipų susidarymui. Klimato įtaka žmonių gyvenimo būdui. Pasaulio vandenyno vandens dinaminiai procesai, vandenyno ištekliai. Sausumos vandenys. Vandens ištekliai.

Nusako klimato veiksnių įtaką Europos ir Azijos žemynuose, moka apibūdinti pagrindines ir tarpines klimato juostas, tipus ir jų bruožus, apibūdina klimato įvairovės įtaką žmonių gyvenimo būdui, susipažįsta su globalinėmis klimato problemomis. Paaiškina vandens dinaminių procesų priežastis, išvardija naudojamus vandenyno išteklius. Nusako sausumos vandenų susidarymo priežastis. Žino sausumos vandenų paskirstymą Europoje ir Azijoje,

Klimato žemėlapių nagrinėjimas, klimatogramų sudarymas ir analizė. Paveikslų ir schemų nagrinėjimas.Pasirinktinai galimi projektai arba kūrybiniai darbai apie žmonių prisitaikymą prie klimato sąlygų,

13

analizuoja vandens svarbą gamtai ir žmogui ir išteklių panaudojimą žmogaus ūkinėje veikloje.

globalines klimato problemas, vandens išteklių panaudojimą.Kontrolinis darbas.

Teminė sritis: Pasaulio augalija ir gyvūnija3–5 6. Geografinės

zonos, bruožai, išsidėstymas, žmogaus įtaka kraštovaizdžių kitimui, gamtos apsaugos priemonės ir saugomos teritorijos.

Žino geografinių zonų išsidėstymą Europoje ir Azijoje, moka apibūdinti jų bruožus, moka priskirti geografines zonas atitinkamoms klimato juostoms. Nurodo natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius, supranta žmogaus teigiamą ir neigiamą įtaką jiems, žino gamtos apsaugos priemones, susipažįsta su keliomis šių žemynų saugomomis teritorijomis.

Įvairios gamtinės literatūros analizė. Galimas projektasapie augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Rekomenduojamas geografinės zonos arba saugomos teritorijos pateikimas, naudojant šiuolaikines technologijas.Kaupiamasis vertinimas.

Teminėsritis: Pasaulio gyventojai, ūkinė veikla5 7. Pasaulio

gyventojų skaičius, kitimo priežastys, gyventojų pasiskirstymas. Etninių grupių įvairovė, kultūros bruožai. Urbanizacija. Valstybių įvairovė.

Nurodo gyventojų skaičiaus kitimo priežastis, nurodo priežastis, turinčias įtakos nevienodam gyventojų pasiskirstymui Žemėje. Paaiškina urbanizacijos procesus, jų įtaką aplinkai, nagrinėja Europos ir Azijos urbanizuotas teritorijas, jų priklausomumą nuo gamtinių, ekonominių ir socialinių sąlygų. Išvardija ir apibūdina valstybių požymius, valdymo tipų ir teritorinės sudėties įvairovę. Analizuoja ir lygina religijų ir kultūrų įvairovę.

Geografinės literatūros skaitymas, žemėlapių ir diagramų nagrinėjimas, diskusija apie gyvenimo būdo įvairovės prisitaikymą prie gamtinės aplinkos. Kaupiamasis vertinimas.

3 8. Žmogaus ūkinė veikla.

Žino ūkio struktūrines dalis, gamtos išteklių įsisavinimo būdus, susipažįsta su ekonominėmis sistemomis ir jų bruožais, moka paaiškinti valstybių skirtumus pagal socialinius ir ekonominius rodiklius, grupuoti Europos ir Azijos valstybes. Susipažįsta su valstybių ekonominiais ryšiais.

Statistinių duomenų analizė. Pranešimas „Lietuvos ekonominiai ryšiai“. Apklausa raštu.

Veiklos sritis: Regionų pažinimo raiška12–13 9. Regionų išskyrimo

kriterijai. Azijos žemynas. Geografinė padėtis. Gamtos ypatumai. Žemyno regionai, jų apžvalga.

Nurodo regionų išskyrimo kriterijus, pagal juos išskiria Azijos žemyno regionus. Nustato Azijos žemyno geografinę padėtį. Apibendrina gamtos ypatumus ir įvairovę, žmogaus prisitaikymo būdus, gamtos išteklius, jų panaudojimą, problemas, žmogaus įtaką gamtinei aplinkai. Apibūdina Azijos regionus: Vakarų Azijos gamtos ypatumus, gyventojus, religijas (pasirinktinai plačiau

Naudoja įvairius informacijos šaltinius, mokosi atrinkti reikiamą informaciją. Kontrolinis vertinimas.

14

nagrinėja vieną šalį). Nagrinėja Indijos kultūros bruožus, gyventojų įvairovę, ūkinę veiklą, vystymosi perspektyvas. Apibūdina Kiniją – gyventojus, ūkio raidą. Nagrinėja Japonijos gamtos sąlygų įvairovę, ūkio ypatumus, gyvenimo būdą, mokslo pasiekimus.

3 10. Rusijos socialiniai kontrastai, jos vaidmuo pasaulyje.

Apibūdina Rusijos geografinę padėtį, gamtos ir gyventojų įvairovę, socialinius kontrastus. Žino Rusijos gamtos išteklių įvairovę, jų panaudojimą ir įtaką šalies ekonomikai. Nusako Rusijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje.

Naudojasi įvairiais geografinės informacijos šaltiniais. Renka medžiagą, analizuoja, atlieka kūrybinį darbą. Kaupiamasis vertinimas.

13–14 11. Europos žemynas, regionai, jų išskyrimo gamtiniai ir socialiniai kriterijai, regionų apžvalga.

Nusako Europos geografinę padėtį, naudodamiesi kriterijais išskiria regionus. Apibendrina gamtos ypatumus. Apibūdina Baltijos šalių kraštovaizdį, gyventojus, ūkinę veiklą, Šiaurės Europos gamtos ypatumus, išteklius ir jų įsisavinimą, susipažįsta su Vakarų Europos kraštovaizdžių įvairove, nusako Vidurio Europos šalių ūkio ir socialinius pokyčius, apibūdina Pietų Europos gamtos sąlygas ir gyventojų gyvenimo būdą, nagrinėja Rytų Europos politinius ir ekonominius pokyčius. Pateikia ES istoriją, galimybes, socialines ir ekonomines problemas, jų sprendimo būdus.

Geografinės literatūros analizė, žemėlapių nagrinėjimas, įvairių geografinės informacijos šaltinių panaudojimas, galimiprojektai, tiriamieji darbai. Naudoti kaupiamąjį vertinimą, kurso gale kontrolinę apklausą.

2 12. Gamtinės ir socialinės aplinkos tyrimas.

Atsižvelgiant į esamą aplinką, atlikti tyrimą, užrašyti rezultatus panaudojant informacinių technologijų žinias, pateikti ir pristatyti informaciją.

2 13. Kartojimas. Diagnostinis patikrinimas.*Nurodytas orientacinis pamokų skaičius.

2 pavyzdys

Komentaras.Planas orientuotas aktyviai ir kūrybinei mokinių veiklai ugdyti.Tikslai ir uždaviniai:

ugdyti gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje; mokytis skaityti įvairius geografinius šaltinius, jais remiantis aiškintis gamtinius ir visuomeninius

reiškinius ir dėsningumus skirtinguose žemynuose; supažindinti su Europos ir Azijos istorinės, gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės aplinkos

įvairove;sužadinti smalsumą ir gebėjimą stebėti pasaulį, norą jį pažinti.Pamokų metu mokiniai bus mokomi aiškiai išreikšti mintis, tinkamaivartoti geografijos sąvokas ir

vietovardžius, atlikus užduotis apmąstyti sėkmes ir nesėkmes, mokytis perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.Pamokų skaičius: 64–68 (ugdymo plane skirtos 2 savaitinės pamokos (37 savaitės).Klasės situacija: situacijos analizė (mokinių nusiteikimas, lūkesčiai ir pan.).

15

Ištekliai:vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, Bendroji geografija, Europos Sąjungos plėtra ir Lietuva, Pasaulio geografinės zonos, skaitiniai, enciklopedijos, mokyklinis žodynas.Vertinimas: neformalusis (šis vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, tai mokinių padrąsinimas, paskatinimas, išsakomos konstruktyvios pastabos); formalusis kaupiamasis minusų (–) ir pliusų (+) sistema, tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Pliusas rašomas už tinkamai atliktą užduotį, gerą atsakymą ir pan., minusas, priešingai, neatlikus užduoties ar neatsakius į klausimą. Kontroliniai darbai vertinami balais nuo 1 iki 10. Diagnostiniu testu siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą sunkumams įveikti. Diagnostinis testas dažniausiai nevertinamas.


Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

PastabosTematika/

problematika Laukiami rezultatai

Ugdymo gairės (metodai,

vertinimas, integracija)

2 Žaidimas (septintos klasės kurso kartojimas)6–7* 1. Kur mes

gyvename?[...] Nurodyti Europos ir Azijos išskyrimo kriterijus (gamtinius ir socialinius).Savarankiškai skaityti bendruosius ir teminius žemėlapius. Įvertinti objektų atstumus žemėlapyje ir tikrovėje.Nustatyti geografines koordinates ir objektų geografinę padėtį. Skaičiuoti atstumus ir laiko skirtumus pagal laiko juostas.

Menamo žemėlapio piešimas.

2 2. Diagnostinis vertinimas (orientavimasis aplinkoje ir žemėlapyje).

Vertinama balais.

4

2–3

3

1

3. Kodėl susidaro žemės drebėjimai ar išsiveržia ugnikalniai? 4. Kodėl keičiasi žemės paviršius?

Analizuojant tektoninius žemėlapius ir paveikslus, rasti ryšį tarp geologinės Žemės raidos ir dabartinio paviršiaus.

Naudojantis šaltiniais, analizuoti dabartinio Žemės paviršiaus kitimą dėl vidinių ir išorinių veiksnių.

Žemėlapių ir paveikslų nagrinėjimas. Apklausa žemėlapyje (kaupiamasis vertinimas).

5. Europos ir Azijos klimato palyginimas.

Analizuojant ir lyginant klimato žemėlapius ir klimatogramas, vertinti klimatą formuojančius veiksnius, jų įtaką skirtingų klimato juostų susidarymui.

Lyginamoji analizė. Vertinimas pagal kriterijus.

6. Vidaus vandenų įsisavinimas.

Analizuoti sausumos vandenų svarbą gamtai ir žmogui.

Apklausa žemėlapyje.

7. Geografinės zonos.

Analizuojant ir lyginant žemėlapius ir paveikslus, nurodyti geografinių zonų panašumus bei 2–3 skirtumus. Analizuojant paveikslus, nuotraukas ir dokumentus, skirti natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius.

Šaltinių analizė.

8. Kontrolinis darbas.7–8

3

9. Žmogus ir aplinka.

10. Kas yra valstybė?

Analizuojant statistikos duomenis ir žemėlapius, apibūdinti Europos ir Azijos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir pasiskirstymą.

Statistinių duomenų analizė. Mokymasis daryti pagrįstas išvadas.

Lyginant paveikslus, diagramas ir žemėlapius, paaiškinti urbanizacijos procesus, nusakyti jų įtaką aplinkai.Naudojant įvairių šaltinių geografinę informaciją, apibūdinti valstybę.

16

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

PastabosTematika/

problematika Laukiami rezultatai



Diskusija.Šaltinių analizė (nuotraukos, paveikslai).

Analizuojant ir lyginant kuo įvairesnius šaltinius, rasti ryšį tarp žmogaus ūkinės veiklos priklausomybės nuo istorinių sąlygų ir išteklių.

1 11. Kontrolinis darbas.9

2–3

12. Azija ir jos įdomybės.

Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti Azijos regionų (Vakarų Azija, Indija (kultūra ir gyventojai) gamtinės ir socialinės aplinkos komponentus ir mokytis rasti ryšius tarp jų. Rasti ir atsirinkti tinkamus geografijos informacijos šaltinius, iš jų atrinkti tinkamą informaciją.

Kūrybinis darbas (lankstinuko kūrimas). Apklausa žemėlapyje (orientavimasis Azijos žemyne).

Naudojant geografinę informaciją iš įvairių šaltinių, apibūdinti Kiniją (ūkio raida) ir Japoniją (sudėtingos gamtinės sąlygos ir ūkio ypatumai).

Lyginamoji analizė.

2 13. Diagnostinis vertinimas (geografinės informacijos skaitymas regioninės geografijos turiniu). Nevertinamas.

9–10

3

3–4

14. Kas yra Europa? Kokia ji?15. ES kylančios socialinės ir ekonominės problemos.16. Rusija – kontrastų šalis.

Lyginti Europos regionus, nustatyti skirtumus tarp jų (gamtinius ir socialinius), paaiškinti priežastis, daryti išvadas.Mokėti iškelti klausimą, aiškinti kylančias problemas, pateikti galimus jų sprendimo būdus.

Tyrimas. Vertinamas tyrimas pagal numatytus kriterijus.Forumas.

Mokymasis apibūdinti šalį.

Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti [...] Rusijos gamtos ir socialinius kontrastus. Aiškintis Rusijos gamtos išteklių geografinius aspektus ir jų vaidmenį ekonomikai.

3 Kartojimas. Pasitikriname, ko išmokome 8 klasėje. Žaidimas. *Nurodytas orientacinis pamokų skaičius.

Trumpa mokinių grupės charakteristika mokslo metų pabaigoje (kas pasiekta, mokymosi ypatumai, individualūs poreikiai).

9 klasė1 pavyzdys

Komentaras.Šis planas orientuotas ugdyti mokinių kūrybiškumą ir norą tobulėti. Pamokų skaičius: 92–106 (vienais metais 2 savaitinės, kitais viena savaitinė pamoka), 9 klasė – 64–68, 10 klasė – 30–33. Klasės situacija: susipažinimas pirmojoje pamokoje, situacijos analizės atlikimas (koks mokinių nusiteikimas, kokie lūkesčiai ir pan.).

17

Ištekliai:vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, skaitiniai, Akis–M, Google Earth, enciklopedijos, mokyklinis žodynas, Lietuvos naudingųjų iškasenų kolekcija Vertinimas: neformalus, formalusis kaupiamasis (– ir + sistema, tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu), kontroliniai darbai, savarankiški darbai (15–30 min. trukmės rašto darbas, kuris atliekamas naudojantis mokytojo nurodytais įvairiais informacijos šaltiniais ir mokymo medžiaga (vadovėliu, atlasu, jei yra galimybė ir internetu)), apklausos (15–20 min. žinių patikrinimas raštu), diagnostinės užduotys (ja siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus baigus kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Diagnostinė užduotis vertinama pažymiu).Į valandų skaičių įtraukti ir atsiskaitymai. Pamokų skaičius orientacinis.


Valandų skaičius Pasiekimas Tematika

(Orientacinė)Integraciniai

ryšiai Galima veikla Pastabos

4–5* Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėje erdvėse (lokalinėje, regioninėje ir globalinėje).Naudojantis geografijos informacijos sistemomis (GIS), gebėti sukurti žemėlapį.

Žemėlapiai ir jų įvairovė.

Matematika (atstumai).

Darbas IT kabinete. Žemėlapio kūrimas.

1 Kontrolinis darbas.4–5 Analizuojant ir lyginant

žemėlapius, vertinti Lietuvos geografinį pažinimą Europos ir pasaulio raidos kontekste. Nusakyti geografinę padėtį.

Geografinis Lietuvos pažinimas ir geografinė padėtis.

Istorija (senoviniai žemėlapiai).

Kūrybinis darbas „Lietuvos keliautojai“ (1 pamoka).


7–8 Analizuojant žemėlapius ir paveikslus, rasti ryšį tarp žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos ir Europos paviršiaus.

Žemės gelmių sandara ir paviršius.

Chemija (mineralai ir uolienos).

1 Kontrolinis darbas. 8 Analizuojant ir lyginant

klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus nusakyti klimatą lemiančių veiksnių įtaką Lietuvos ir Europos klimatui. Mokosi savarankiškai suplanuoti ir atlikti orų rodiklių tyrimus, daryti išvadas.

Klimatas. Fizika (slėgis) matematika (statistika).

Oro rodiklių tyrimas. Darbas poromis.

Tyrimo rezultato ir pristatymo

18

vertinimas pagal kriterijus.

10–11 Analizuojant ir lyginant žemėlapius ir paveikslus rasti priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį ir ypatumus.

Vidaus vandenys.

Teminių žemėlapių lyginimas.

1 Kontrolinis darbas.9 Analizuojant schemas ir

paveikslus atskleisti gamtos komponentų tarpusavio sąveikas bei sieti jas su ūkine žmogaus veikla, nustatyti kraštovaizdį lemiančius veiksnius ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę apie jo kitimą. Diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę sprendžiant paveldo išsaugojimo problemas.

Organinis pasaulis ir gamtos apsauga.

Informacinės technologijos (medžiagos pateikimas)

Pranešimas „ Gamtos apsauga“. Pranešimo vertinimas pagal konkrečius kriterijus.(4 pam.).

1 Diagnostinė užduotis (gamtinė geografija)

4 Analizuojant paveikslus, schemas ir žemėlapius lyginti valstybes, pasakyti savo nuomonę apie pagrindines valstybių valdymo formas, pateikti jų pavyzdžių.

Politinė geografija.


7–8 Analizuojant statistinius duomenis, diagramas įvertinti gyventojų demografinę sudėtį ir socialinių grupių struktūrą bei dinaminius procesus. Apskaičiuoti ir grafiškai pavaizduoti gyventojų demografinių rodiklių kaitą, daryti apibendrinimus ir išvadas.

Gyventojų skaičius ir natūralusis judėjimas.

Matematika (statistika), informacinės technologijos (diagramos, tyrimo pristatymas)

1 Kontrolinis darbas.4 Analizuojant ir vertinant

įvairius šaltinius nurodyti esminius pasaulinių religijų ir kultūrų bruožus.

Kultūrų ir religijų geografija.

Informacinės technologijos(pristatymas, užsienio kalba (internetinės inf. vertimas).

Pranešimas arba plakatas (darbas grupėse).

19

Apibendrinti informaciją ir įvairia forma perteikti ją kitiems, jausti atsakomybę už atlikto darbo rezultatus.

Pranešimo vertinimas.

4–5 Analizuojant statistinius duomenis, nuotraukas, schemas ir žemėlapius vertinti urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Urbanizacija. Statistinių duomenų analizė.

1 Kartojimas 1 Diagnostinė užduotis ( Socialinė geografija)


2 pavyzdys

Komentaras.Planas orientuotas aktyviai ir kūrybinei mokinių veiklai ugdyti.Tikslai ir uždaviniai:

Ugdyti gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje, pasitikėti savo jėgomis. Mokytis skaityti įvairius geografinius šaltinius, jai remiantis aiškintis gamtinius ir visuomeninius

reiškinius, dėsningumus Lietuvoje ir Europoje. Ugdyti atsakingą požiūrį į gamtines ir visuomenines problemas. Sužadinti smalsumą ir gebėjimą stebėti artimiausią aplinką bei pažinti savo kraštą, Lietuvą ir Europą.Pamokų metu mokiniai bus mokomi aiškiai išreikšti mintis, tinkamaivartoti geografijos sąvokas ir

vietovardžius, atlikus užduotis apmąstyti sėkmes ir nesėkmes, mokytis perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.Pamokų skaičius: 64–68 (ugdymo plane skirtos 2 savaitinės pamokos (37 savaitės).Klasės situacija: situacijos analizė (mokinių nusiteikimas, lūkesčiai ir pan.).Ištekliai: vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, Akis-M, Lietuvos atlasas, Europos Sąjungos plėtra ir Lietuva, Europos Sąjungos geografija – ekonominė plėtra ir Lietuva, Google Earth, skaitiniai, enciklopedijos, mokyklinis žodynas, Lietuvos naudingųjų iškasenų kolekcija, tėvų parama. Vertinimas: neformalusis (šis vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, tai mokinių padrąsinimas, paskatinimas, išsakomos konstruktyvios pastabos), formalusis kaupiamasis minusų (–) ir pliusų (+) sistema, tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Pliusas rašomas už tinkamai atliktą užduotį, gerą atsakymą ir pan., minusas, priešingai, neatlikus užduoties ar neatsakius į klausimą. Kontroliniai darbai vertinami balais nuo 1 iki 10. Diagnostiniu testu siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą sunkumams įveikti. Diagnostinis testas dažniausiai nevertinamas.


Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

PastabosTematika /problematika Laukiami rezultatai



2 Situacijos analizė.

20

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys




4 1. Lietuvos geografijos pažinimas.

Analizuojant ir lyginant žemėlapius, vertinti Lietuvos geografinį pažinimą Europos ir pasaulio raidos kontekste.

Šaltinių analizė.

5–6* 2. Geografinės informacijos skaitymas.

Savarankiškai naudojantis vietovės planu, orientuotis vietovėje.Naudojantis geografijos informacijos sistemomis (GIS), gebėti sukurti žemėlapį.

Praktinis darbas. Integracija su kūno kultūra – judėjimas trasa.

4 3. Lietuvos valstybės geografinis vertinimas. Lietuva ES erdvėje.

Nustatyti objektų gamtinę, politinę ir ekonominę geografinę padėtį. Analizuojant paveikslus, schemas ir žemėlapius, lyginti Lietuvą su kitomis ES valstybėmis, pasakyti savo nuomonę apie pagrindines valstybių valdymo formas, pateikti jų pavyzdžių [...]. Nurodyti kriterijus, pagal kuriuos yra grupuojamos valstybės (pagal geografinę padėtį, teritorijos plotą, teritorijos sudėtį, valdymo formą).

1 4. Kontrolinis darbas.3–4

3–4

3

5. Geologinė sąranga ir paviršius.

Analizuojant žemėlapius ir paveikslus, rasti ryšį tarp žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos paviršiaus.

Lyginamoji analizė. Kaupiamasis vertinimas.Kūrybinis darbas „Orai dabar ir prieš tūkstantį metų“.Mini tyrimas.

6. Klimatas ir orai. Kas yra orų prognozė?

Analizuojant ir lyginant klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus, nusakyti klimatą lemiančių veiksnių įtaką Lietuvos klimatui. Kritiškai vertinti orų prognozes.

7. Europos ir Lietuvos hidrografinis tinklas.

Analizuojant ir lyginant žemėlapius ir paveikslus, rasti priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį ir ypatumus.

5

4–5

(1)

8. Organinis pasaulis.

Analizuojant schemas ir paveikslus, atskleisti gamtos komponentų tarpusavio sąveikas bei sieti jas su ūkine žmogaus veikla. Analizuojant, lyginant ir kritiškai vertinant įvairius informacinius šaltinius, nustatyti kraštovaizdį lemiančius veiksnius ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę apie jo kitimą.

Iliustruotų schemų nagrinėjimas.

9. Gamtos apsauga. Tyrimo duomenų apdorojimas.

Analizuojant, lyginant ir kritiškai vertinant įvairius šaltinius, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę sprendžiant paveldo išsaugojimo problemas.Savarankiškai susiplanuoti gamtinius stebėjimus bei tyrimus, pasirinkti tinkamas strategijas. Atliekant aplinkos stebėjimus ir tyrimus, naudoti prietaisus ir informacijos šaltinius, daryti savo išvadas. Gautus rezultatus įvairia forma

Tyrimas. Atlikto tyrimo vertinimas. Integracija su informacinėmis technologijomis – tekstų rengyklė.

21

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys




perteikti kitiems. 2 10. Diagnostinis vertinimas (orientavimasis erdvėje, informacijos skaitymas ir tyrimas).

Nevertinama balais. 8 11. Gyventojų

skaičius ir įvairovė.

Analizuojant statistinius duomenis, diagramas, įvertinti gyventojų demografinę sudėtį ir socialinių grupių struktūrą bei dinaminius procesus. Apskaičiuoti ir grafiškai pavaizduoti gyventojų demografinių rodiklių kaitą, daryti apibendrinimus ir išvadas.

Individualus darbas. Integracija su informacinėmis technologijomis – tekstų ir pateikčių rengyklės.

5 12. Kultūrų ir religijų geografija.

Analizuojant ir vertinant įvairius šaltinius, nurodyti esminius pasaulio religijų ir kultūrų bruožus.

Kūrybinių darbų pristatymas.

1 13. Kontrolinis darbas.5 14. Kaip šiandien

keičiasi kaimas ir miestas?

Analizuojant statistinius duomenis, nuotraukas, schemas ir žemėlapius, vertinti urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Nuotraukų analizė – „Miesto istorija“.

2 Kartojimas. - 6 Pamoka–ekskursija.


Trumpa mokinių grupės charakteristika mokslo metų pabaigoje (kas pasiekta, mokymosi ypatumai, individualūs poreikiai).

10 klasė

1 pavyzdys Ilgalaikis (metų) planas

Valandų skaičius Pasiekimas Tematika

(Orientacinė)Integraciniai

ryšiai Galima veikla Pastabos

1–2* Kartojimas (politinis žemėlapis).

3 Analizuojant statistinius duomenis, paveikslus, schemas ir žemėlapius, vertinti ūkio struktūrą ir sudaryti gamybinių ryšių tarp ūkio šakų schemą.

Pasaulio ūkis ir jo struktūra.

Sudaro gamybinių ryšių tarp ūkio šakų schemą.

Savarankiškas darbas

4 Analizuojant įvairius informacinius šaltinius vertinti gamtos išteklių (atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų) naudojimą, jų geografinį pasiskirstymą.

Pasaulio ir Lietuvos ištekliai

Informacinės technologijos (duomenų paieška).

Vietos išteklių tyrimas (darbas grupėse).

Tyrimo vertinimas,

22

pagal kriterijus3–4 Analizuojant statistinius

duomenis lyginti ir kritiškai vertinti valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, mokyti daryti apibendrinimus ir išvadas.

Valstybių ekonominės galios.

Duomenų analizė.

1 Diagnostinė užduotis (geografinės informacijos skaitymas remiantis pasaulio ūkiu)

4 Vertinti gamtos sąlygų (klimato, dirvožemio derlingumo, reljefo ir kt.) tinkamumą žemės ūkiui plėtoti Lietuvoje ir pasaulyje. Apibūdinti bioprodukcinio ūkio šakas (žemės ūkio, miškų ūkio bei žvejybos ir akvakultūros). Aiškinti augalininkystės ir gyvulininkystės paplitimo rajonus.

Bioprodukcinis ūkis.

Plakatas „Augalininkystės ir gyvulininkystės paplitimo rajonai.“

Plakato vertinimas pagal kriterijus

5–6 Aiškinti pramonės išdėstymui įtakos turinčius veiksnius. Nagrinėti svarbiausias pramonės šakas ir jų išdėstymo rajonus pasaulyje. Susipažinti su aukštųjų technologijų pramonės šakomis Lietuvoje ir pasaulyje.

Aiškinti pramonės įtaką aplinkai.

Pramonė. Projektas „Pramonės įtaka gamtinei aplinkai“.Projekto pristatymo vertinimas pagal kriterijus.

1 Kontrolinis darbas3–4 Naudojantis geografinės

informacijos šaltiniais skirti regionus, nurodyti jų savitumus, ieškoti panašumų ir skirtumų. Mokytis spręsti problemas bei daryti išvadas.

Regionų išskyrimo principai ir lyginimas.

Informacinės technologijos (informacijos paieška).

Dirbdami grupėmis lygina regionus ir pateikia išvadas.

1–2 Kartojimas. 1 Diagnostinė užduotisiš ekonominė geografijos.1 Kurso kartojimas.


2 pavyzdys

Komentaras. Planas orientuotas aktyviai ir kūrybinei mokinių veiklai ugdyti.Tikslai ir uždaviniai:

Ugdyti gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje, pasitikėti savo jėgomis.

23

Mokytis skaityti įvairius geografinius šaltinius, jai remiantis aiškintis visuomeninius reiškinius ir dėsningumus Lietuvoje, Europoje bei pasaulyje.

Sužadinti smalsumą ir gebėjimą stebėti artimiausią aplinką bei pažinti savo kraštą, Lietuvą, Europą ir pasaulį.

Pamokų metu mokiniai bus mokomi aiškiai reikšti mintis, tinkamaivartoti geografijos sąvokas ir vietovardžius, atlikus užduotis apmąstyti sėkmes ir nesėkmes, mokytis perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti.Pamokų skaičius: 32–37 (ugdymo plane skirta 1 savaitinė pamoka (37 savaitės). Numatomas 17 valandų modulis. Klasės situacija: situacijos analizė (mokinių nusiteikimas, lūkesčiai ir pan.).Ištekliai: vadovėliai, atlasai, sieniniai žemėlapiai, Akis-M, Lietuvos atlasas, Europos Sąjungos plėtra ir Lietuva, Europos Sąjungos geografija – ekonominė plėtra ir Lietuva, Google Earth, skaitiniai, enciklopedijos, mokyklinis žodynas, Lietuvos naudingųjų iškasenų kolekcija, tėvų parama.Vertinimas: neformalusis (šis vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, tai mokinių padrąsinimas, paskatinimas, išsakomos konstruktyvios pastabos); formalusis kaupiamasis minusų (–) ir pliusų (+) sistema, tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu. Pliusas rašomas už tinkamai atliktą užduotį, gerą atsakymą ir pan., minusas, priešingai, neatlikus užduoties ar neatsakius į klausimą. Kontroliniais darbais mokiniai vertinami balais nuo 1 iki 10. Diagnostiniu testu siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą sunkumams įveikti. Diagnostinis testas dažniausiai nevertinamas.


Pamokų skaičius



1 Vasaros įspūdžiai. 3–4*

5–6

1

1. Kintantis pasaulio politinis žemėlapis.

Susipažinti ir išsiaiškinti pagrindinius Pasaulio politinio žemėlapio raidos etapus. Nurodyti svarbiausius pasaulyje vykstančius karinius konfliktus, jų kilimo priežastis.

Politinio žemėlapio analizė.Apklausa žemėlapyje (tikrinami orientavimosi gebėjimai).

2. Gamtos išteklių gausa ar stygius?

Analizuojant įvairius informacijos šaltinius, vertinti gamtos išteklių (atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų) naudojimą, jų geografinį pasiskirstymą.

Integracija su ekonomika ir verslumu: išteklių naudojimas ir stygius.

3. Kontrolinis darbas.

7–8 4. Lietuvos, Europos ir pasaulio ūkio geografija.

Analizuojant statistinius duomenis, paveikslus, schemas ir žemėlapius, vertinti ūkio struktūrą ir sudaryti gamybinių ryšių tarp ūkio šakų schemą.Analizuoti ir interpretuoti geografinius informacinius šaltinius, siekiant geriau suvokti ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimą. Nagrinėti statistinius duomenis, sudaryti ir analizuoti diagramas.

Projektinis darbas „Mano premija už naujausius mokslo ir technikos laimėjimus“. Vertinimas pagal numatytus kriterijus. Integracija su ekonomika ir verslumu nagrinėjant tarptautinę prekybą.

Modulis „Muzikos instrumentai“ (17 val.)

6–7 5. Pramonės įmonės tyrimas.

Savarankiškai suplanuoti socialinius ir ekonominius stebėjimus bei tyrimus, pasirinkti tinkamas strategijas. Atliekant tyrimus, parenkant informacijos

Tyrimas. Integracija su ekonomika ir verslumu nagrinėjant ekonominius rodiklius.

24

Pamokų skaičius



šaltinius, daryti savo išvadas. Gautus rezultatus įvairia forma perteikti kitiems. Paaiškinti atlikto tyrimo pranašumus ir trūkumus.

Kaupiamasis vertinimas. Integracija su informatika – duomenų apdorojimas ir pateikimas.

4–5 6. Pasaulio regionų socialiniai aspektai.

Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, skirti regionus, nurodyti jų savitumus, ieškoti panašumų ir skirtumų tarp regionų gamtinių ypatumų, socialinių bei ekonominių sanklodų, mokytis spręsti problemas bei daryti išvadas.

Praktinis darbas.

Analizuojant statistinius duomenis, lyginti ir kritiškai vertinti valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, mokyti daryti apibendrinimus ir išvadas.Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse.


2 Apibendrinimas Žaidimas: Lietuva – Europa – pasaulis.2 Diagnostinis testas iš 10 klasės kurso. Vertinama balais.1 Tolimesnės geografijos perspektyvos. Pokalbis apie

vidurinio ugdymo programas.

2.2. Geografijos veiklos sričių įgyvendinimas

Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

Šioje veikloje aprašyti mokinių orientavimosi gebėjimai: plane ir žemėlapyje, artimoje aplinkoje (mokyklos, rajono, savivaldybės, Lietuvos teritorijoje) pasaulio krypčių (horizonto krypčių) atžvilgiu; atstumų tarp norimų objektų nustatymas; orientavimosi lokalinėje, regioninėje, globalinėje geografijos erdvėje galimybės.

Trumpalaikis planas. Pamokų planų scenarijai

Veiklos sritis: Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje.Klasė: 6 Trukmė: 2–3 pamokos Ugdomi gebėjimai:

Remiantis aplinkos požymiais, orientuotis savo gyvenamojoje vietovėje. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje.

Uždaviniai: Nagrinėjant skirtingo mastelio žemėlapius, išskirti juos sudarančių elementų panašumus ir

skirtumus. Pasinaudojant sukauptomis žiniomis ir mokytojo pagalba, sukurti klasės planą. Savo arba draugų sukurtuose planuose suprasti naudojamą mastelį ir naudojantis sutartiniais ženklais

skaityti planą.

25

Priemonės: ruletės arba 1 m juostelė, žingsniamačiai, A4 formato lapai, pieštukai, liniuotės, trintukai ir žirklės.Pastaba: pamokas siūloma vesti po to, kai mokiniai supažindinami su masteliais, plano ir žemėlapio sudarymu, orientavimosi erdvėje galimybėmis. Numatytas užduotis pamokose siūloma atlikti nepertraukiamai, derinant pamokų išdėstymą tvarkaraštyje.

Pamokų eiga

1 pamokaMokiniai suskirstomi į atskiras grupes. Grupėms pateikiami skirtingi žemėlapiai ir gaubliai: pirmai

grupei – pasaulio gamtiniai ar kt. gaubliai; antrai grupei – pasaulio gamtiniai žemėlapiai; trečiai grupei – žemynų gamtiniai žemėlapiai; ketvirtai grupei – Lietuvos gamtiniai žemėlapiai; penktai – miesto ar kaimo (pvz., gali būti naudojami atspausdinti žemėlapiai ir iš Google maps).

Mokiniai turi išnagrinėti šių žemėlapių ir gaublių apimamą teritoriją, mastelį, sutartinius ženklus, aukščio skalę ir apibendrinę trumpai pristatyti visiems. Mokytojas pabaigoje, po pristatymų, apibendrina pagrindinius šių nagrinėtų žemėlapių skirtumus ir panašumus.

2 pamokaBraižomi klasės planai. Mokiniams paaiškinami pagrindiniai plokštuminio objektų vaizdavimo

principai. Aptariami geriausiai tinkantys klasės planui ir vaizdžiausiai klasę atspindintys masteliai (gali būti naudojamas nuo M 1:100 iki M 1:30), sutartiniai ženklai bei žemėlapių apipavidalinimo reikalavimai (paraštės, sutartinių ženklų vieta, žemėlapio pavadinimas, mastelio žymėjimas).

Mokiniai savarankiškai išmatuoja reikalingus plano braižymui atstumus ir mokytojo konsultuojami atlieka šį darbą pamokos metu.

Prieš baigiant braižyti klasės planą, mokytojas suorganizuoja trumpą diskusiją apie tai, kuo mokinių braižomas planas skiriasi nuo pasaulio, Europos ir Lietuvos žemėlapių. Mokiniams namuose skiriama užbaigti apipavidalinti planus, paieškoti idėjų atlasuose ar kituose geografinės informacijos šaltiniuose. Taip pat mokiniai turi pasidaryti 1 sukurto plano kopiją ir ją kitą pamoką atsinešti į klasę.

3 pamokaPamokos pradžioje lentoje sukabinami mokinių sukurti planai. Mokiniai palygina skirtingų mastelių

planus, nusakydami, kaip mastelis juose pakeičia vaizduojamus objektus (klasėje esančius daiktus: baldus, langus, paveikslus ir kt.).

Mokiniai savo plano kopijos lape pažymi 3 taškus – punktus. Paskui šį planą sukarpo į 10–15 dalių ir pasikeičia su suolo draugu. Rungtyniaujamatarpusavyje, kuris greičiau atliks užduotį – sudėlios planą iš dalių ir parodys, kur tiksliai klasėje yra pažymėti taškai (įvardys objektus (suolas, lenta ir t.t.). Jei klasėje yra labai daug mokinių, šią užduotį pakaitomis gali atlikti vis kitos poros, likusieji stebi.

Vertinimas: kaupiamasis ir formuojamasis vertinimas atliekant visas užduotis.Diskusijų metu vertinamas mokinių supratimas apie skirtingų mastelių žemėlapius ir mastelio parinkimą skirtingo dydžio vaizduojamai teritorijai. Vertinimas žemėlapių ir gaublių pristatymas nusakant pagrindinius elementus ir jų savybes. Vertinamas gebėjimas savo ir suolo draugo nubraižytuose žemėlapiuose suprasti parinktą mastelį ir pavaizduotus objektus.

Klasė: 7–8Trukmė: 2–3 pamokos

Ugdomi gebėjimai: Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje. Nustatyti objektų geografinę padėtį.

Uždaviniai: Nagrinėjant mokyklos planą išsiaiškinti sutartinius ženklus, mokytis teisingai suorientuoti žemėlapį

ir plane atpažinti pažįstamus objektus. Tinkamai naudojantis mokyklos planu, greitai nustatyti kryptį į pažymėtus objektus ir juos kuo

greičiau surasti.

26

Priemonės: mokyklos detalusis planas, kompasas.

Pastaba: pamokas siūloma vesti po to, kai mokiniai supažindinami su masteliais, plano ir žemėlapio sudarymu, orientavimosi erdvėje galimybėmis. Numatytas užduotis pamokose siūloma atlikti nepertraukiamai, derinant pamokų išdėstymą tvarkaraštyje (tinkamesnės būtų paskutinės pamokos).

Pamokų eiga1 pamoka

Mokytojas parengia mokyklos detalųjį planą, kad jį būtų galima analizuoti (planas sumažinamas, plane nuimami orientavimuisi nereikalingi skaičiai, plano šone surašomi sutartiniai ženklai, užrašomas, jei jo nėra, mastelis). Žemėlapio pavyzdys įdėtas 1 priede Šio plano kopijos išdalijamos mokiniams ir trumpai aptariamos. Išsiaiškinami pagrindiniai šio plano elementai: mastelis ir jo išraiška tikrovėje, sutartiniai ženklai. Susipažįstama su pagrindinėmis orientavimosi plane taisyklėmis (kaip laikyti planą ir naudojantis kompasu orientuoti jį į šiaurę). Mokiniams duodama atpažinti, kur kokie objektai pažymėti (pvz., planerasti mokyklos bufetą, drabužinę, kompiuterių klasę). Kai mokiniai pakankamai supranta planą, pereinama prie kitos pamokos.

2–3 pamokaMokytojas išanksto parengia kontrolinius punktus (raudonai balta piramidė, 2priedas) ir kontrolines

korteles (3priedas). Pažymi kontrolinius punktus mokyklos plane (mažus apskritimus su taškeliu viduje, t.y. vietas, kuriose bus padėti kontroliniai punktai mokykloje).

Mokytojas su keliais mokiniais kontrolinius punktus „išslapsto“ po visą mokyklą į pažymėtas plane vietas. Mokiniams išdalijamos kortelės su skirtingų numerių kontroliniais punktais. Mokiniai turi surasti 10 jų kortelėje pažymėtų punktų ir į kortelę įrašyti simbolius arba raides, rastas tuose punktuose. Kiekvienas mokinys išleidžiamas kas minutę, jo išleidimo laikas užrašomas kortelėje. Mokiniui grįžus pažymimas grįžimo laikas, vėliau apskaičiuojamas ieškant kontrolinių punktų sugaištas laikas. Mažiausiai laiko užtrukę mokiniai, gali būti apdovanojami simboliniais prizais.

Vertinimas: vertinami neformaliai už mokyklos detaliojo plano analizę, vėliau vertinami už surastų punktų skaičių (kiek rado punktų, tiek skiriama balų, pvz., 10 punktų lygūs 10 balų.).

Klasė: 9–10Trukmė: 2–3 pamokos Ugdomi gebėjimai:

Naudojantis vietovės planu, savarankiškai gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse

(lokalioje, regiono ir globalioje).Uždaviniai:

Išsiaiškinti, kaip interpretuoti žemėlapio ženklus vietovei atpažinti; Naudojantis pateiktais sutartiniais ženklais ir kitomis reikalingomis priemonėmis, nubraižyti

mokyklos teritorijos topografinį žemėlapį. Naudojant skirtingus žemėlapius, orientuotis įvairiose geografinėse erdvėse.

Priemonės: šalia mokyklos esančios vietovės planas, A4 formato lapai, fotoaparatai, pieštukai, matlankis, kompasas, trintukas, spalvoti pieštukai, ruletė, kompasas ar GPS.

Pastaba: numatytas užduotis pamokose siūloma atlikti nepertraukiamai, derinant pamokų išdėstymą tvarkaraštyje.

Pamokų eiga1 pamoka

Mokiniai susipažįsta su šalia jų mokyklos esančios vietovės (miesto ar kaimo) planu, topografiniu ar orientavimosi sporto žemėlapiu. Kartu su mokytoju išanalizuojami šio žemėlapio elementai (sutartiniai ženklai, mastelis). Šis žemėlapis palyginamas su Europos ar Pasaulio gamtiniu žemėlapiu. Analizuojami mastelių ir sutartinių ženklų skirtumai ir nusakomas vaizduojamos teritorijos dydis.

Mokytojas organizuoja veiklą mokyklos kieme ar stadione. Mokiniai atlieka darbą poromis. Piešiamas mokyklos teritorijos topografinis žemėlapis. Mokiniams išdalijamos kortelės su aplink esančių objektų

27

legendomis–sutartiniais ženklais. Naudodamiesi šiais ženklais mokiniai braižo nurodytos teritorijos (mokyklos kiemo ar stadiono) topografinį žemėlapį. Išmatuoja reikiamą teritoriją ir pritaiko tinkamą mastelį. Mokytojas paaiškina ir parodo, kaip suorientuoti žemėlapį su šiaure, kaip nustatyti azimutą į objektus. Jei yra galimybių, visi mokiniai naudojasi kompasu arba GPS. Mokytojas konsultuoja mokinius darbo proceso metu. Pabaigoje, nubraižius žemėlapį, mokinių poros pasikeičia žemėlapiais ir pagal mokytojo sukurtą pavyzdinį žemėlapį įvertina vieni kitus. Surašomas trumpas sąrašas, kas pavyko gerai ir kas sekėsi prasčiau (pavyzdžiui, mastelis pritaikytas gerai, bet kai kurie objektai yra netinkamose vietose ir t.t.). Geriausiai pavykusieji žemėlapiai yra atšviečiami ir juose gali būti vykdoma kontrolinių punktų paieška.

2–3 pamokaŠios pamokos gali vykti, kai mokykla yra įsikūrusi dideliame mieste; esant galimybei reikėtų sujungti

2 geografijos pamokas. Reikalingas miesto žemėlapis. Iš pradžių kartu su mokiniais žemėlapis gerai išanalizuojamas. Vėliau mokiniams pateikiamas įžymių kultūrinių ar gamtinių objektų sąrašas. Iš sąrašo mokinai pasirenka 5 objektus, kuriuos jie turi per nustatytą laiką surasti ir nufotografuoti. Vėliau šie objektai, pasitelkiant kitus geografinės informacijos šaltinius, yra trumpai aprašomi. Mokiniai parengia atsiskaitymui prezentaciją, kurioje nurodo savo paieškos maršrutą, įdeda nuotraukas ir trumpus objektų aprašymus.

Vertinimas: už žemėlapių nagrinėjimą mokiniai vertinamineformaliai. Naudojant formuojamąjį vertinimą mokiniai vieni kitus įvertina pasikeisdami nupieštais žemėlapiais ir parašydami vertinimo aprašą (trumpą sąrašą, kas pavyko gerai ir kas ne). Pagal pateiktus kriterijus vertinama 3 veiklos prezentacija.

1 priedas

2 priedas

3 priedas

..................................................... STARTAS ............................. (vardas, pavardė) FINIŠAS ................................REZULTATAS ......................KONTROLINIAI PUNKTAI

28

121

222

333

434

535

646

747

848

959

1060

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti: Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo gairės. Vilnius: PPRC, 2005.Lietuvos geografijos atlasas.Vilnius:VU Kartografijos centras, 2004.Mertinas J. ir Kireilis S. Žingsnis po žingsnio. Vilnius: Lietuvos orientavimosi sporto federacija, 1993.Hasselstrand G. Learning orienteering step by step. Stocholm, 1988.Internetinė programa – Google EarthKompiuterinė programa – Akis 2Mwww.geografija.lt(lietuvių kalba, žr. 2009-03-22);www.maps.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22);www.losf.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22).

Geografinės informacijos skaitymas

Šioje veikloje aprašomi mokinių gebėjimai atsirinkti, skaityti, analizuoti, kritiškai vertinti ir interpretuoti geografinės informacijos šaltinius – dokumentus, autorinius tekstus, paveikslus (nuotraukas, iliustracijas), grafinius vaizdus (grafikus, diagramas, kreives), planus, žemėlapius ir kartoschemas. Mokiniai taip pat mokomi įvairiais būdais (rašytine, vaizdine ir garsine forma)perteikti geografinę informaciją. Galimi informacijos tvarkymo ir geografinės informacijospateikimo būdai: žemėlapiai, grafikai, lentelės, ataskaitos (žodžiu ir raštu), multimedija (paveikslėliai, žemėlapiai, grafikai, užrašai, interneto svetainės), poemos, koliažai, pjesės, žurnalai raštu, esė rašymas ir kt.

Pamokų planų scenarijai

Pamokos tema: Saugomos teritorijos ir jų įvairovėKlasė: rekomenduojama 7Mokymosi uždaviniai

1. Analizuodami nuotraukas mokiniai skirs kultūrinius ir gamtinius kraštovaizdžius, nurodys 2–3 jų ypatumus.2. Nurodys 2–3 apsaugos priemones siekiant išsaugoti gamtinį ir kultūrinį paveldą.

Trukmė: 1 pamokaPasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimasGerbti ir vertinti pasaulio paveldo vietoves. Gerbti kultūrų ir gamtos įvairovę.

Analizuojant paveikslus, nuotraukas ir dokumentus, skirti natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius.

Nurodyti svarbiausius natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius. Nurodyti 2–3 gamtos apsaugos priemones.

Integraciniai ryšiai: istorija ir menai (gerbti ir vertinti pasaulio paveldo vietoves; gerbti kultūrų ir gamtos įvairovę).Naudoti šaltiniai:

Pasaulio paveldas – jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti, Vilnius: Daigai, 2005; www.unesco.lt/r/paveldas (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22).

Mokymosi veikla

1. Trumpa diskusija: Kokia aplinka mus supa? Su mokiniais aptariama, kur ir kodėl labiausiai yra keičiama natūrali gamtinė aplinka?Ką ir kodėl reikia saugoti? Aptarti, koks gamtinis ar kultūrinis paveldas supa mus, pvz., ką mums palieka seneliai ir tėvai (kilnojamas ir nekilnojamas paveldas).

2. Mokiniai sąsiuvinio lapą padalija į dvi dalis ir užrašo pavadinimus: gamtinis paveldas ir kultūrinis paveldas. Dirbdami poromislygina skirtingas nuotraukas (naudotis mokytojo knyga „Pasaulio paveldas –

29

http://www.unesco.lt/r/paveldas

http://www.losf.lt/

http://www.maps.lt/

http://www.geografija.lt/

jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti“) ir aiškinasi, kur yra gamtinis, o kur kultūrinis paveldas. Apsvarstę sąsiuvinio atitinkamoje dalyjeparašo nuotraukos raidę. Atlikę užduotį mokiniai savo sukurtais ženklais (gamtiniam ir kultūriniam paveldui) pažymi žemėlapyje išnagrinėtų vaizdų vietą (žr. 1 priedą).

3. Mokinių darbas organizuojamas nedidelėmis grupėmis (po 3–4 mokinius, geriau, kad tai būtų mišri, skirtingų gabumųgrupė). Mokiniai grupėse pasitardami ieško būdų, kaip būtų galima saugoti natūralius (gamtinius) ir žmogaus paveiktus (kultūrinius) kraštovaizdžius. Kiekviena grupė turi surasti po du pasiūlymus: pirma, kaip valstybė turėtų saugoti šiuos objektus, antra,kaip aš prisidedu prie paveldo išsaugojimo. Grupės atlikusios užduotispristato rezultatus.

4. Pamokos apibendrinimas.

Vertinimas. Mokiniai užduočių atlikimo metuvertinami kaupiamuoju balu (gali būti ir neformalusis vertinimas). Vertinant atkreipti dėmesį į mokinių aktyvumą, naudojimąsi informacija bei sugebėjimą priimti sprendimus.

1 priedas ................................................................................................

Sutartiniai ženklai:

Pamokos tema: Lietuvos ir pasaulio saugomos teritorijosKlasė: 9Mokymosi uždaviniai

1. Nagrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai nustatys, kokios yra saugomos teritorijos, nurodys 2–3 jų skiriamuosius bruožus. 2. Naudodamiesi Lietuvos ir pasaulio saugomų teritorijų žemėlapiu, mokiniai parodys saugomų teritorijų pavyzdžių.

Trukmė: 1 pamoka

PasiekimaiNuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Ugdyti pagarbų, tausojamąjį požiūrį į gamtą ir į socialinę aplinką, į jos įvairovę, ugdyti nusiteikimą koreguoti gyvenimo būdą, įpročius, ūkinę veiklą įvertinus jų poveikį aplinkai.

Analizuojant, lyginant ir kritiškai vertinant įvairius šaltinius, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę apie paveldo išsaugojimo problemas.

Paaiškinti, kas yra saugomos teritorijos, ir pasakyti, koks yra jų statusas.

Integraciniai ryšiai: su gamtamoksliniu ugdymu (gamtinių objektų apsauga, saugomų teritorijų kategorijos), su pilietiniu ugdymu (dalyvauti sprendžiant su paveldu susijusias problemas).Naudoti šaltiniai:

Pasaulio paveldas – jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti, Vilnius: Daigai, 2005; www.unesco.lt/r/paveldas (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22);

30

http://www.unesco.lt/r/paveldas

Mokymosi veikla1. Minčių lietus: Kas yra saugoma teritorija?2. Šaltinių analizė. Mokiniai perskaito 1 priede patektą informaciją apie saugomas teritorijas.

Diskutuojant su visa klase aptariama, kaip yra įstatymais reglamentuojama saugoma teritorija.3. Nagrinėdami vadovėlyje pateiktą medžiagą, mokiniai aiškinasi, kokie yra saugomų teritorijų tipai.

Stipresni mokiniai gali analizuoti ir 2 priede pateiktą informaciją. 4. Individualus mokinių darbas. Lietuvos ir pasaulio saugomų teritorijų analizė. Mokiniai nustato, kokį

bendrą valstybės plotą užima saugomos teritorijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse (naudotis atlasu). Naudodamiesi žemėlapiu mokiniai turi nustatyti, kuriuose žemynuose ir valstybėse yra daugiausia/mažiausia nacionalinių parkų, įtrauktų į UNESCO globojamų gamtos ir kultūros paveldo sąrašą. Užduotį galima diferencijuoti pagal mokinių gebėjimus.

5. Pamokos apibendrinimas. 6. Vertinimas.Šios pamokos užduočių atlikimasvertinimas neformaliai. Svarbu atkreipti dėmesį į

mokinių aktyvumą, naudojimąsi geografine informacija bei gebėjimą daryti išvadas.

1 priedas

Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas 2001 m. gruodžio4 d. Nr. IX–628, Vilnius3 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimo tikslai

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

2 priedas

Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas 2001 m. gruodžio4 d. Nr. IX–628, Vilnius4 straipsnis. Saugomų teritorijų sistemaSaugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos:

1) konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai;

2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;

3) ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos;4) kompleksinės saugomos teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai:

valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

Tema:Alsuojanti žemė – ugnikalniaiKlasė:6Uždaviniai 1. Paaiškinti ugnikalnių susidarymo priežastis ir jų veikimą.2. Paveiksle parodyti pagrindines ugnikalnio dalis.3. Pasaulio gamtiniame žemėlapyjeparodyti 3–5 veikiančių ugnikalnių pavyzdžius. Pasiruošimas pamokai. Ant lentos iškabinamos nuotraukos (pvz., Vezuvijus, Pompėja ar kt.); ant stalo padedami sustingusios lavos gabaliukai. Esant galimybei pamokos pradžioje paleidžiama iš anksto PowerPoint‘u parengta medžiagaapie ugnikalnius.Mokinių veikla:

1. Naudodamiesi vadovėlio medžiaga, pratybų sąsiuviniuose aiškinasi, kodėl ir kur susidaro ugnikalniai.

2. Pratybų sąsiuviniuose pažymi svarbiausias ugnikalnio dalis.3. Dirbdami nedidelėmis grupėmis, kontūriniame žemėlapyje pažymi 10 svarbiausių pasaulio

ugnikalnių (veikiančių ir užgesusių). Atlikę užduotis vienas ar du mokiniai iš kiekvienos grupės parodo jų vietą Pasaulio gamtiniamežemėlapyje.

31

Refleksija:Mokiniai džiaugėsi aktyvia veikla pamokoje, nes buvo metodų įvairovė ir aiškios, suprantamos užduotys. Mokinių motyvacija padidėjo žiūrint nuotraukas ir lavos pavyzdžius.

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti: Bergez D., Barberis P., De Biasi P.-M., Marini M., Valency G. Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai, Vilnius: Baltos lankos, 1998.Budrevičius A. Semiotikos įvadas, Vilnius: VPU, 1998.Buehl D. Interaktyvios mokosi strategijos, Vilnius: Garnelis, 2004.Gerulaitis V. Vartotojo kultūros ugdymo integravimas į geografijos pamokas. Mokymo ir metodinė medžiaga, Vilnius: Kronta, 2007.Gudrių atsakymų knyga. Žemė ir Visata, Vilnius: Mūsų knyga, 2007.Informacinių komunikacijų technologijų taikymas ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos mokytojams, Vilnius: ŠAC, 2005. Kairaitis Z. Geografinės informacijos skaitymas. Komunikaciniu požiūriu, Vilnius: VPU, 2007.Kornilova B., Krušinskienė R. Apie žemę, orą ir vandenis. Geografijos skaitiniai 6 kl, Vilnius: Alma littera, 2001.Šiaučiukėnienė L., Visockienė, O. Talijūnienė, P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai, Kaunas: Technologija, 2006. Vadovas mokyklos geografiniai aplinkai tirti. Sudarė Šinkūnas P., Kaunas: VPLL, 1958.Viliūnas G. Teksto analizė mokykloje, Vilnius: Alma littera, 1998.

Regiono pažinimo raiška

Tai veiklos sritis, kurios numatomi pasiekimai ir tematika apima jau aprašytų veiklos sričių gebėjimus. Mokiniai pritaikydami įgytas žinias ir gebėjimus, naudodamiesi įvairių šaltinių informacija, susipažįsta su svarbiausiais Lietuvos ir Europos, pasaulio regionais. Mokosi apibendrinti ir išskirti svarbiausius regionų savitumus, lygina juos, nustato panašumus ir skirtumus bei suranda juose esančių gamtinių ir socialinių problemų. Siekdami įgyvendinti šios veiklios pasiekimus, mokytojai pamokų metu turėtų organizuoti įvairią aktyvią veiklą, o ne pasyviai skaityti tik vadovėlyje pateiktą medžiagą.

Pamokų planų scenarijai

Klasė: 7Pamokos tema: Kuo įdomūs žemynai? Pažinkime juos (Amerika) Uždaviniai: Naudojantis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, išskirti ir apibūdinti Lotynų ir Šiaurės Amerikosgamtinius ir socialinius komponentus, rasti ryšius tarp jų.Pamokų skaičius: 3–4Priemonės: sieniniai žemėlapiai: „Europos Sąjunga”, „Pasaulio valstybių žemėlapis”; vaikų enciklopedijos. Integraciniai ryšiai:su menais – etnokultūrinis (dailė, muzika) žemynų pažinimas; su užsienio kalbomis – tekstų vertimas, žodyno plėtimas; su informacinėmis technologijomis – informacijos paieška internete.Mokomoji veikla Mokiniai, naudodamiesi vadovėlio medžiaga ir vaikų enciklopedija, rengia pranešimus, kuriuose turi atskleistiAmazonijos bei Andų šalių geografinę padėtį, gamtos ar gyventojų savitumus. Kiekvienas mokinys pamokų metu, naudodamas vadovėlyje pateiktą medžiagą (ar internete, enciklopedijose rastą informaciją) parengia 2–3 min. pristatymą (tai būtų apie 1 puslapį) nagrinėjama tema. Pristatymui parengiamos tokios temos, kurios atspindėtų šio regiono savitumus ir aktualijas, pvz., Amerikos gamta, Amazonijos gyventojai, Amazonė, Amerikos kriokliai, Andų šalių gyventojai, Andai, Senieji Amerikos gyventojai ir pan. Mokytojas pirmiausia mokinius supažindina su pranešimų pristatymo taisyklėmis. Toliau kartu su mokiniais aptariama, kaip geriausia pasirengti pranešimui (informacijos šaltinių paieška, atranka ir pranešimo rengimas – pranešimo parengimas, papildomų šaltinių pasirinkta tema parinkimas ir pan.), organizuoti savarankišką darbą ir pristatymą. Viena pamoka skiriama pranešimui pristatyti. Šiai pamokai mokytojas turėtų parengti klasę – pakabinti sieninius žemėlapius, paruošti pranešėjo vietą, parengti vertinimo anketas.

32

Refleksija, vertinimas Pasirengiamuoju etapu mokiniai vertinami neformaliai. Paskutinę pamoką mokiniai yra įvertinami po pranešimo. Įvertinimas susideda iš savo veiklos (1 lentelė) ir klasės draugų vertinimo (2 lentelė). Mokytojas apibendrina nuveiktus darbus ir mokinių pranešimus (neformalusis vertinimas pagiriant puikiai atlikusius ir skatinimas tiems, kuriems nesisekė), įvertina pažymiu.

1 lentelė. Savęs įsivertinimas

_________________________________________________ (vardas, pavardė)

Kriterijai Vertinimo skalėMažai Daug

1. Sekėsi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus 0 1 2 3

2. Konsultavausi su kitais 0 1 2 3

3. Suspėjau atlikti užduotis 0 1 2 3

4. Pagal susitarimąmokiniai įrašo, ką dar reikėtų vertinti

Iš viso: _______________________

2 lentelė. Pranešimo vertinimas

Kriterijai Vertinimo skalė

Medžiagos atrinkimas ir

gausumas

Nepatenkinamai (N)

Darbas nėra išsamus, padrikas. Pristatoma medžiaga mažai išanalizuota (pvz., nėra asmeninio vertinimo, neužtikrintas tuo, ką sako ir t. t.).

Patenkinamai (P) Darbas neišsamus, pristatoma medžiaga mažai išanalizuota (pvz., nėra asmeninio vertinimo ir t. t.).

N P G L

0,50 1,00 1,50 2,00

Gerai (G) Darbas išsamus. Parodomas supratimas apie išnagrinėtą temą, tačiau kartais trūksta konkretumo.

Pristatymas

N P G L Puikiai (L) Darbas labai išsamus. Parodomas puikus supratimas apie išnagrinėtą temą.0,75 1,25 2,25 3,00

Dalykinis tikslumas

Nepatenkinamai (N)

Tekste daug geografinių klaidų.N P G L

0,50 1,00 1,50 2,00 Patenkinamai (P) Tekste yra nemažai geografinių netikslumų, prieštaravimų vartojant sąvokas, vietovardžius, aiškinant reiškinius, procesus, dėsningumus.

Gerai (G) Tekste geografinė informacija pateikta gerai, tačiau pasitaiko keletas netikslumų vartojant sąvokas, vietovardžius, aiškinat reiškinius, procesus.

Puikiai (L) Tekste geografinė informacija pateikta puikiai (pvz., erdvės išdėstymo atžvilgiu), nėra dalykinių klaidų.

33

Iš viso surinkta: .....................

Klasė: 8 Pamokos tema:Europos Sąjunga – kas tai?Uždaviniai:

1. Mokiniai, naudodamiesi vadovėlio tekstu, suras ir užrašys dvi Europos valstybių vienijimosi priežastis.

2. Naudodamiesi paveikslu, išanalizuos ir nustatys ES plėtros etapus ir pažymės kiekvieno etapo valstybes kontūriniame žemėlapyje, gebės jas parodyti sieniniame žemėlapyje.

3. Mokiniai, pasinaudodami vadovėlio tekstu ir 5 paveikslu bei Europos dienoraščiu 2007/2008, išskirs ES privalumus ir problemas.

Priemonės: sieniniai žemėlapiai: „Europos Sąjunga“, „Europos valstybių žemėlapis“; plakatas „Europos šalys, vėliavos“.

Mokinių motyvacijapalaikoma ir skatinama šiais būdais: pozityvus mokytojos nusiteikimas mokinių veiklai, sprendimams, idėjoms; mokiniams suteikiama galimybė naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir pasirinkti atsiskaitymo formas; skatinama asmeninė atsakomybė ir tarpusavio priklausomybė.Mokomoji veikla

1. Mokiniai, dirbdami individualiai, suranda ir užrašo Europos valstybių vienijimosi priežastis. Keli mokiniai savo rezultatus pristato klasei.

2. Dirbdami poromis, mokiniai aiškinasi Europos Sąjungos (ES) plėtros etapus, pažymi valstybes kontūriniame žemėlapyje, vienas kitą klausinėdami mokosi rasti ES valstybes žemėlapyje. Mokytojas kviečia 2 poras (pirmiausiai atlikusias užduotį) prie sieninio žemėlapio, vienas mokinys klausia, o draugas rodo ES valstybes žemėlapyje. (Kiekviena pora įvardija ir parodo 10+10+7 valstybes).

3. ES privalumus ir problemas mokiniai išskiria dirbdami grupėse. Sudaro lentelę. Grupelė, pirmiausia atlikusi užduotį, rezultatus pristato klasei.

Namų darbas Stipresnieji mokiniai paruoš idėjų sąrašą „Kaip įsivaizduoju savo ateitį ES?“. Silpnesnieji mokiniai atliks apklausą mokykloje „Kaip pasikeitė žmonių gyvenimas Lietuvoje, jai

tapus ES nare (2004)?“Vertinimas, įsivertinama. Mokiniai vertinamišviesoforo bei „+“ ir „–“ metodu; klasėje su mokiniais aptariama, kas pamokos veiklose pasisekė/ nepasisekė (vertinti ES problemas; išmokti parodyti visas ES valstybes), ko reikėjo atsisakyti, ką reikėtų darytikitaip?

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti: Čepienė L., Seliukaitė L. Nuorodos mokyklinei kraštotyrai organizuoti, medžiagai kaupti. Mokyklinė kraštotyra. Vilnius, 1996.Ekonomika geografijos pamokose. Aktyvieji metodai. Vilnius, Garnelis, 2004.Januškis V. Neįtikėtina. Kaunas: Šviesa, 2008Kazimieraitienė G. Legendos pasakoja. Europos ir Azijos geografiniai objektai. Kaunas: Šviesa, 2009Mataitytė A., Joanna Mialdun-Silickienė J., Krupickas R. Kviečiame eiti toliau... Įdomiausios XX amžiaus pabaigos kelionės. Kaunas: Šviesa, 2008Mečkauskienė R. Šiuolaikinės mokyklos valdymas. Vilnius: Versus aureus, 2008.Pasaulio paveldas jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti. Mokymo vadovas pedagogams. Vilnius: Daigai, 2007.

Aplinkos pažinimas ir tyrimai

Ketvirtoji veiklos sritis orientuota ugdyti daugiau praktinius mokinių gebėjimus. Joje aprašomi mokinių pasiekimai, kaip jie turėtų atlikti geografinius aplinkos stebėjimus ir tyrimus, formuluoti hipotezes, rinkti duomenis, atlikti įvairius matavimus ir skaičiavimus, ieškoti sprendimo būdų, daryti išvadas ir vertinti gautus rezultatus.

Tyrimo metu reikėtų skatinti mokinius naudotis ne tik vadovėliu, bet ir kitais patikimais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis, skaitiniais, žurnalais, brošiūromis, gal ir tiktų savivaldybės sukaupta medžiaga).

34

Prieš atlikdami tyrimą mokytojai dažnai susiduria su priemonių stygiumi (pvz., trūksta kompasų, liniuočių, fotoaparatų, reagentų ir kt.). Todėl siūlome tyrimo metu naudoti pačias paprasčiausias buityjenaudojamas priemones (pvz., nereikalingus buityje daiktus) bei medžiagas (pvz., gamtinius pH indikatorius ir pan.) arba patiems jas pasigaminti, įtrauktiir mokinius.

Dėl tikslesnio priemonių įsigijimo galima pasidomėti tinklapyje www.sac.smm.lt(lietuvių kalba, žr. 2009-03-22).

Trumpalaikis planas. Pamokų planų scenarijai

Tema:Upelio tyrimasKlasė: 6 Pamokų skaičius (laikotarpis): 6–7 (gegužės mėn. pabaiga, birželio pradžia).

Uždavinys: tyrinėjant upelio aplinką atlikti įvairius matavimus, stebėjimus ir iš gautų duomenų parašyti 2–3 išvadas.

Pasiekimas Noriai ir saugiai tyrinėti artimiausią aplinką. Ugdyti atsakomybę atliekant aplinkos stebėjimus ir

tyrimus. Pažinti ir apibūdinti artimiausios aplinkos gamtinius ir socialinius objektus. Nurodyti artimiausios

aplinkos gamtinius, socialinius objektus, elementariai juos apibūdinti. Dirbant individualiai, grupėje, klasėje ir aplinkoje, atlikti elementarų tyrimą, pateikti rezultatus.

Apmąstyti savo sėkmes ir sunkumus atliekant tyrimus. Paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas, ir kas yra išvada.

Priemonės: nurodytos prie konkrečių užduočių.

Literatūra: Bannett B. Rolheiser-Bennett C. Stevahn L. Mokymasis bendradarbiaujant. Kur jausmai ir protas

susitinka. Vilnius: Garnelis, 2000. Galkutė L. [sud.] Prie upelio. Vilnius, 1997. Kontaukas A., Matiukas R., Upelio tyrimas. Klaipėda, 2001. Šinkūnas P. Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti. Vilnius,1958.

Integraciniai ryšiai: lietuvių kalba – daugeliu atvejų tinkamai taikyti išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles;

siekti mintis formuluoti tiksliai ir aiškiai; matematika – paprastais atvejais be matavimo įrankių įvertinti artimiausios aplinkos objektų ar

daiktų parametrus (ilgį, plotą, kampo didumą); taikyti mastelį paprastiems ilgio radimo uždaviniams spręsti;

gamtamokslinis ugdymas: grupuoti augalus ir gyvūnus pagal bendruosius požymius; integruojamosios programos: darnaus vystymosi ir sveikos gyvensenos.

Trumpa pamokų santraukaŠeštos klasės mokiniams kaip pavyzdys siūlomas upelio tyrimas. Tyrimo metu mokiniai įtvirtina tai,

ko buvo mokytasi klasėje, tačiau kartu tai puiki galimybė ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo, praktinius ir veiklos gebėjimus. Tyrinėdami upelį mokiniaiturės puikią galimybę susipažinti su artimiausios aplinkos gamtiniais ir socialiniais objektais, mokysis juos apibūdinti, rinkti duomenis, juos apibendrinti, daryti išvadas.

Organizuojama veikla išanksto suderinama su mokyklos administracija ir kitais mokytojais, kad būtų pakoreguotas tvarkaraštis. Geriausia, kad visas tyrimas būtų atliekamas nepertraukiamai, įspėjama, kad jis truks 4 pamokas iš eilės, su trumpomis pertraukėlėmis. Reikėtų pasiūlyti mokiniams pasiimti su savimi sumuštinių ir arbatos.

Siekiant tyrimo kompleksiškumo, patartina derintis su kitų mokomųjų dalykų mokytojais, kurių pasiekimai yra susiję su numatomomis užduotimis. Reikėtų nepamiršti, kad šiose veiklose labai svarbu ugdyti teigiamus mokinių tarpusavio santykius, teigiamas emocijas. Tyrimų pabaigoje, apibendrinant

35

http://www.sac.smm.lt/

nuveiktus darbus, siūloma žaismingai įtvirtinti įgytas žinias ir gebėjimus (pvz., organizuoti viktoriną ar žaidimą). Reikėtų nepamiršti ir esant galimybei numatomas užduotis diferencijuoti pagal mokinių gabumus.

Prieš atliekant tyrimą reikėtų numatyti vietovę ir ją pasiruošti. Siūlome parinkti tokią upelio atkarpą, kad mokiniai galėtų nesunkiai apžiūrėti abu krantus, kad nebūtų užpelkėjusi salpa ir svarbiausia, kad vietovė būtų saugi.

Prieš išvyką būtina mokinius supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis gamtoje ir naudojant prietaisus.

Vertinimas. Tyrimo metumokiniai vertinami neformaliai (pvz., pastabos (kas sekės, kas nesisekė), pagyrimai ir kt.)

ir formaliai (kaupiamasis balas). Kiekvienos grupės nariai įsivertina savo draugų darbą (1 lentelė) ir atlieka patikrinimo testą (2 lentelė). Mokytojas susumuoja abiejų lentelių rezultatus ir rašo taškų skaičių. 1 lentelėje nėra įvardytas vienas kriterijus, kadesant reikalui mokiniai galėtų pasiūlyti, ką dar galima būtų vertinti (bendras susitarimas). Langeliuose mokiniai turi apvesti, kaip grupės nariai bendradarbiauja atlikdami užduotį.

1–4 pamokaTyrimo eiga

Mokytojo veikla Mokinių veikla1. Mokiniai suskirstomi grupėmis po

4–5. 1. Mokiniai traukia burtus, kurie nulems grupių sudėtį; sudarius grupę renkamas vadovas.

2. Trumpai aptariami darbai, instruktuojama, kaip bus atliekamos užduotys.

2. Išklauso, kokias numatoma atlikti užduotis.

3. Darbas grupėse. Kiekviena grupė turi išsiaiškinti, kaip yra vadinamas upelis.

3. Grupėse diskutuojama apie upelio pavadinimo kilmę. Jei vardo kilmė nėra žinoma, mokiniai gali kurti sakmę ar legendą apie upelio vardo kilmę. Atlieka 1 priede patektas užduotis.

4. Kiekviena grupė pasižymi darbo lapuose upelio atkarpą ir reikalingus tyrinėjimui punktus.

4. Atliekamas vietovės kartografavimas (žr. 2 priedą).

5. Grupės paskirstomos į atskirus punktus, kur ir atliks numatytas užduotis. Visos grupės vienu metu atlieka skirtingas užduotis, o jas baigusios keičiasi vietomis, pvz., 1 grupė eina į antros vietą ir atlieka ten skirtas užduotis. Darbų organizavimą punktuose mokytojas turėtų pasiruošti iš anksto.

5. Pasiskirstoma darbais. Kiekvienos grupės vadovas traukia burtus ir taip nustatomas užduočių atlikimo eiliškumas.

6. Grupių konsultavimas. 6 Komandos, gavusios darbo lapus, atlieka užduotis:2 priedas – vietovės apibūdinimas;3 priedas – augalijos ir gyvūnijos tyrimas;4 priedas – vandens savybių tyrimas;5 priedas – žmogaus ūkinė veikla (esanti, galima). Iškilus problemoms konsultuojamasi su mokytoju.

7. Diskutuojama, ar visos grupės gavo vienodus matavimo, stebėjimo duomenis. Darbai apibendrinami.

7. Grupės pristato darbo rezultatus.

8. – 8. Grupių nariai įsivertina (1 lentelė).

1 priedasUpės atkarpos matavimai ir plano braižymas

Priemonės: kompasas, ruletė (10–20 m), pieštukas, trintukas, matlankis, liniuotė

Užduotis. Išmatuokite upelio atkarpos dalį ir pavaizduokite ją plane. Nubraižykite upelio atkarpos planą ir

36

savo sukurtais ženklais pažymėkite svarbiausias upės dalis ir numatytus tyrimo punktus (nepamirškite pažymėti mastelio išraišką, pasaulio kryptis).

2 priedas Vietovės apibūdinimas

Priemonės: gamtinis žemėlapis (kur būtų matyti visas upelis su intakais ir pagrindine upe, kur jis įteka, pieštukas, trintukas, matlankis, liniuotė, mokyklinis vadovėlis.

1. Parašykite upės pavadinimą. ______________________________________Kokia yra upės vardo kilmė? Galite sukurti sakmę ar legendą apie vardo kilmę.

2. Kas galėtų būti upės versmė? ______________________________________ 3. Atsakykite į klausimus:Kokios upės dalys pažymėtos skaičiais (vaga, salpa, papėdė, šlaitai)? 1 – ________________; 2 – ________________; 3 – ________________; 4 – ________________; 5 – __________________.

Prisiminkite, kas yra slėnis. Kokioje upės kranto dalyje esate? Pažymėkite varnele. Kairiajame __, dešiniajame __ .

4. Kokios upės intakas yra šis upelis? __________________________________________________

5. Išmatuokite ir parašykite visą upelio ilgį. ______________________________________________

3 priedas Augalų ir gyvūnų tyrimas

Priemonės: augalų pažinimo atlasai, pieštukai, popierius, matavimo juostelė, peiliukas.

Komentaras Užduotys1. Pasirinktame plotelyje, naudodamiesi augalų atlasu, mokiniai nustato būdingiausių augalų pavadinimus.

Ištirkite, kokie augalai auga prie upelio. Medžiai

Žolės

Vandens augalai

2. Nustatomi prie upelio ir vandenyje aptiktų gyvūnų pavadinimai.

Kokių radote gyvūnų?

4 priedasVandens savybių nustatymas

Priemonės: laikrodis, termometras,liniuotė,meškerė,2–3 indai vandeniui,balto popieriaus lapas, distiliuotas vanduo.

Komentaras Užduotys

37

1. Mokiniai turi nustatyti upės vandens temperatūrą.

Pamatuokite vandens temperatūrą ir užpildykite lentelę (tai turėtų padaryti bent 3 mokiniai). Vandens temperatūrai pamatuoti termometrą reikia įtvirtinti kokiame nors indelyje, pavyzdžiui, plastmasės butelyje su pririšta virve (tuomet galėsite panardinti termometrą į norimą gylį). Termometrą vandenyje laikykite apie 5 minutes. Matavimo laikas: _______________Oro temperatūra: _______________

Lentelė

Mokinių vardaiTemperatūros nustatymas

Ranka Termometru1. 2. 3.

Išvados (vidurkis)

2. Mokiniai turi nustatyti upės tėkmės greitį ir vandens spalvą. (Dažniausiai vanduo būna bespalvis, gelsvas, pilkas, rusvas, žalsvas.)

Nustatykite upės vandens tekėjimo greitį. Atmatuokite atstumą (geriausiai 4 metrus). Paimkite meškerę ir laikrodį. Meskite plūdę į upelio vagos vidurį ir žiūrėkite, per kiek laiko ji bus nuplukdyta parinktą atstumą. Taip kartokite 3–4 kartus ir iš gautų duomenų apskaičiuokite vidurkį.

Matavimo laikas: 1. ________metrai per sekundę; 2. ____________; 3. ___________ .Vidurkis: _____________

Parašykite išvadas.

Norint nustatyti spalvą, toks pats kiekisupelio ir distiliuoto vandens supilamaį vienodus indus. Vandens spalva apibūdinama palyginant abu indus balto popieriaus fone. Vandenyje esančios smulkios dalelės gali turėti įtakos spalvos suvokimui, todėl vandenį reikėtų perfiltruoti. Vandens spalva:

4. Mokiniai turi nustatyti vandens lygio svyravimus.

Užduotis. Stebėdami krantus, augaliją, akmenis nustatykite ir parašykite, kiek centimetrų upelio vanduo pakyla potvynio metu.Išvados

5. Žmogaus ūkinė veikla.

Išsiaiškinama, ar ši vietovė yra paveikta ar ne. Mokiniai, naudodamiesi gautais duomenimis, numato, kaip jie panaudotų tirtą vietovę. Kuriami ateities scenarijai.

Užduotis: sukurkite planą, kaip būtų galima šį upelį paversti lankomu ir žinomu daugeliui žmonių.

Užrašams

5–6 pamokos

Metodai: diskusija, praktinis darbas.

38

Mokymosi uždaviniai: Remiantis tyrimo duomenimis, formuluoti 2–3 išvadas. Apmąstyti savo sėkmes ir sunkumus atliekant tyrimą.

Eigos etapai:

1.Dar kartą aptariami išvykos metu atliktų užduočių rezultatai.

2.Bendras duomenų apdorojimas. Šiam darbui mokiniai sueina į tas pačias darbo grupes (kaip atliko tyrimą) ir kartu rengia vieną ataskaitą. Todėl grupės pasiskirsto darbus. Pasirengia atliktų darbų pristatymui.

3.Darbų pristatymas ir rezultatų sudėjimas į vieną aplanką (segtuvą).

4.Apibendrinimas, išvadų formulavimas.

5.Diskusija (mokinių nuomonė: kas pasisekė, ką reikėtų daryti kitaip).

6.Mokinių įvertinimas (sumuojami 1 ir 2 lentelės taškai ir darbų pristatymas (mokytojo nuožiūra)). Su mokiniais susitariama, kaip bus rašomas pažymys, kokia taškų suma atitiks aukščiausią ir visus kitus įvertinimus.

1 lentelė

Vertino:__________________________________________________ Data: ______________________3 – puiku; 2 – gerai; 1 – reikia dar tobulėti

Kriterijus Grupės narių vardai

Padeda 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1Dalijasi informacija 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1Pagarba grupės nariui 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1

3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1

2 lentelė

Kontrolinės užduotys. TaškaiVertė Įvertinimas

1. Nurodyk du gamtinius ir du socialinius objektus, kurie buvo tiriamojoje vietoje. ............................................................................................................................................

4

2. Kur įteka tyrinėtas upelis? ........................................................................................... 13. Kokios upės dalys pažymėtos skaičiais 1 ir 3 (vaga, salpa, papėdė, šlaitai)?

1. .......................................3. .......................................

2

4. Kur prasideda upė? ....................................................................................................... 15. Kaip vadinama upės įtekėjimo į vandenyną vieta? (Teisingą atsakymą pabraukite.)

Vandenskyra, ištakos, žiotys

1

6. Kokiais būdais galima išmatuoti vandens temperatūrą? ...........................................................................................................................................Parašykite, kuris būdas būtų tiksliausias. ..........................................................................

3

39

7. Kaip būtų galima nustatyti upės vandens lygio svyravimus (potvynius ir atoslūgius)? ............................................................................................................................................

2

8. Ar galima padaryti išvadą iš vieno tyrimo rezultato? Atsakymą pakomentuokite. ............................................................................................................................................

2

Iš viso: 15

Aplinkos pažinimo ir tyrimų paketai

Sukurti pamokų paketaiŽuvinto biosferos rezervato (žr. http://www.wetlands.lt/ataskaitos.php; www.zuvintas.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22)) ir Kamanų rezervato mokomajam pažintiniam takui (žr. http://www.wetlands.lt/ataskaitos.php (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22); www.kamanos.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22)), puikiai tinkantys atlikti įvairius geografinius stebėjimus ir tyrimus ne tik numatytose vietovėse, bet ir savo gyvenamojoje vietovėje, mokykloje.

Numatomi programos tikslai: Suteikti mokiniams galimybę įtvirtinti ir pagilinti mokykloje įgytas žinias, praktinius gebėjimus ir

vertybines nuostatas, ugdytis iniciatyvumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą.Šia programa siekiamasudominti ne tik mokinius, bet ir mokytojus, galbūt mokinių tėvelius ar globėjus.

Vykdyti vietinius aplinkos tyrinėjimus, ugdyti ekologinį švietimą, propaguoti teritorinius gamtos paveldo kompleksus ir objektus. Pabrėžti ir įvertinti dabartinę esamą vietovės vertę, stebėjimus, asmeninę mokinių ir mokytojų atsakomybę, dalykinę integraciją. Plėtoti mokinių bendravimo ir socialinius gebėjimus. Skatinti pozityvias mokinių mintis ir pozityvų elgesį bendraujant su bendraamžiais, suaugusiaisiais ir gamta. Prisidėti prie prevencinių programų vykdymo (pvz., alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos ir pan.).

Žuvinto pamokų paketą sudaro: 1.Žuvinto ežero geografinė padėtis (2 pamokos). Pamokos daugiau susijusios su šios vietovės geografine

padėtimi bei ežero susidarymo kilme. Mokomasis dalykas – geografija. 2.Vandens pasaulis (5 pamokos).Pamokose numatoma nagrinėti ežerą supančias augalų ir gyvūnų

buveines; ieškoti ekosistemos ryšių. Mokomieji dalykai – biologija, chemija, geografija.3.Augalijos pasaulis (3 pamokos). Šios pamokos daugiau siejamos su augmenijos bendrijų

pasiskirstymu. Mokomasis dalykas – biologija.4.Paukščių pasaulis (2 pamokos).Šios pamokos leis nagrinėti paukščių ekologiją ir jų įvairovę.

Mokomieji dalykai – biologija, geografija.5.Ežero ir žmogaus sugyvenimas (4 pamokos). Pirmos dvi pamokos daugiau susijusios su žmogaus

gyvenimo šiose teritorijose istorija, kitos dvi – su dabartine galima žmogaus veikla. Mokomasis dalykas – istorija.

6.Tvenkinio pasaulis (3 pamokos). Nagrinėjami ekosistemų ryšiai panaudojant tvenkinio modelį. Numatytos veiklos leis susipažinti su biotos įvairove tvenkinyje. Mokomasis dalykas – biologija, geografija.

7.Žuvinto gamtinės teritorijos ateities scenarijai (1 pamoka). Šioje pamokoje siekiama, kad mokiniai numatytų galimus ežero pasikeitimus priklausomai nuo tam tikrų susiklosčiusių natūralių gamtinių ir nenatūralių žmogaus sukurtų sąlygų. Mokomasis dalykas – geografija.

Kamanų programoje numatomos šios temų grupės:1. Geografinė padėtis (2 pamokos). Dvi pamokos skirtos susipažinti su Kamanų rezervato geografine

padėtimi, šios teritorijos kilmės istorija ir procesais, vykstančiais šiandien. Mokomasis dalykas – geografija.2. Gamta (6 pamokos). Temos apima apypelkio – melioracijos kanalo, buvusios sodybvietės,

pelkėjančio miško bei pačios pelkės vietas, kuriose yra mokomojo gamtos tako sustojimai. Kiekvienoje numatytoje pamokoje nagrinėjami konkretūs temos objektai, pvz., temoje „Bebrai– pelkės architektai“ nagrinėjamas objektas yra bebras, „Senos sodybvietės pieva“ – pieva ir kt. Mokinių veiklos orientuotos į ekosistemos sampratos formavimą, vidinių jos ryšių suvokimą. Kiekvienos temos viena arba dvi veiklos turi gamtosaugos aspektą.Kiekvienos pamokos pabaigoje nurodytos papildomos užduotys, atliekamos grižus į mokyklą arba rezervato lankytojų centrą. Jas mokytojas skiria atsižvelgdamas į mokinių motyvaciją ir gebėjimus. Mokomieji dalykai – biologija, geografija.

3. Kultūrinis–socialinis pažinimas (3 pamokos). Numatytos temos apima lietuvių kalbos, pilietiškumo pagrindų ir geografijos dalykų veiklas, kuriose nagrinėjamas šiandieninis žmogaus vaidmuo

40

http://www.kamanos.lt/

http://www.wetlands.lt/ataskaitos.php

http://www.zuvintas.lt/

http://www.wetlands.lt/ataskaitos.php

tausojant ir saugant gamtą. Lietuvių kalbos pamokoje bus mokoma parengti pranešimą, kuris skirtas Kamanų rezervato pelkėms aprašyti. Pilietiškumo pagrindų veiklos daugiau nukreiptos į diskusijas ir pilietinės atsakomybės ugdymą saugant gamtą, joje esančius pačius mažiausius objektus, augalus ir gyvūnus.

Kamanų pamokų temos siejamos su esamu mokomuoju gamtos taku, išdėstant objektus vietose, kuriose galima vesti užsiėmimus tiek mažose (4–6), tiek didesnėse mokinių grupėse. Kiekvienos pamokos pabaigoje nurodytos papildomos užduotys, atliekamos grižus į mokyklą arba rezervato lankytojų centrą. Jas mokytojas skiria atsižvelgdamas į mokinių motyvaciją ir gebėjimus. Pamokų veiklos turi sąsajas su kitų temų grupių veiklomis ir gali būti dėstomos kūrybiškai, derinant skirtingų pamokų veiklas tarpusavyje.

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti:Beinorius J. Gyvūnų stebėjimai gamtoje. Vilnius, 1982.Biologijos ekskursijos. Teminių ekskursijų organizavimo metodika. Kaunas, 1987.Galkutė L. [sud.] Prie upelio. Vilnius, 1997.Galkutė L. Žemei reikia draugų. Aplinkosauginis ugdymas mokykloje. Vilnius, 1998. Gurevičiūtė G., Lekevičius E., Galkutė L., Motiejūnienė E. 1997: Nojaus laivas. Vilnius, 1997. Kazlauskas R., Kazlauskienė D. Lietuvos gamta. Vilnius: Alma Littera, 1997.Kontautas A., Matiukas K. Upelių tyrimas. Klaipėda: Utenos Indra, 2001.Koszmider M., Kozanecka G. [liet. leidimui pritaikė Malickaitė-Bunikienė L.] Žaliosios užduotys. Aplinkos apsauga per chemijos pamokas. Kaunas, 1998.Krupickas R. Geografinės aplinkotyros metodikos. Kaunas: Šviesa, 2003.Kulbis A. Augmenijos tyrimo pradmenys. Augmenijos tyrimų trumpas vadovas, metodinės nuorodos herbariumui sudaryti, augalams apibūdinti, bendrijoms tyrinėti. Vilnius, 1994.Mandell M. Orų prognozės. Eksperimentai paprastomis priemonėmis. Kaunas: Smaltija, 2002.Matiukas K., Kontautas A. [sud:] Upės šalia mūsų. Klaipėda, 1996. Trumpas upelių tyrimo vadovas, pabrėžiantis aplinkos kokybės diagnostinius tyrimus nesudėtingomis priemonėmis.Railienė L. Geografijos savaitė mokykloje. Vilnius: Leidybos centras, 1994.Salickaitė L. ir kt. Ekspedicija ,,Vanduo“. Vilnius, 1999.Salickaitė-Bunikienė L., Motiejūnienė E., Mažeikaitė S. ir kt. Ekologinės ir aplinkosauginės studijos (mokomųjų programų komplektas), Vilnius, 1999.Salickaitė-Bunikienė L., Tautvydas R., Dusauskienė-Duz R. ir kt. Tolyn pažinimo keliu. Vilnius, 1998. Šapokiene E. [sud.] Aplinkotyra. Mokomoji knyga jaunimui. Vilnius, 1994.

41

Documents

IV. Ugdymo planavimas