Juan.ke. .Kinijos.mitai

7/25/2019 Juan.ke. .Kinijos.mitai

1/200

Senovs Kinijos mitai


2/200

BBK 82.336

Ju03

. : , 1 9 8 7

Spec, redaktoriusVa cl ov as MIK AIL ION IS

Redaktorius

Jonas LAURINAITIS

I rus kalbos vertJona s VELYVIS ir

Vac lov as MIKAILIONIS

Dailininkasuo las PAPLAUSKAS

Juan K.Ju03 Sen ov s Kinijos mitai / Spec. red. [ir baig. str.

Juan K ir kin mit pasaulis", p. 381387,aut.] V. Mik aili onis. V.: Mintis, 1989. 408 p.

Bibliogr. koment., p. 261380.

ISBN 541700314Si kn yga bene pirmasis bandymas plaiai supaindinti lietu vi skai-

tytoj su kin tautos dvasiniu pasauliu. Leidinyje parodoma mitinio

pasaulio raida nuo baisi vriko pavidalo pabais, turini dar tote-

mini tikjim antspaud, iki pusiau moni, pusiau vri, toki kaip

Fusi ar Niuiva, dar ms eros pradioje nors ir vaizduot moni pa-

vid alu , bet su dra ko n ar gy va i uo deg omi s iki v li au apt in kam

jau vis ik ai ant rop omo rfi ni her oj tars i rea li isto rin i asm eny bi .

Juan K savo knygoje kin mitologij rekonstruoja remdamasis seno-

v s rat ijos alt ini ais.

BBK 82.336MBBK U(Kin)

4604010000130 , 1987M85H08) 89

P

89 Vertima s j lietuvi kalb Min

. ties" leidyklos, 1989

AUTORIA US 20 DI S

1924 m. veikale Kin mit tyrinjimai" en Janbingas ra:Kinijos mitai ne tik nesukaupti specialioje knygoje, bet ir at-skiri j uraymai, isimt senovs kriniuose, labai fragmen-tiki, todl sudaryti kin mit svad sunku". Per pastaruosius2030 met mokslininkai nemaai tyrinjo i srit, per pli-nius nuties keli, kuriuo jau galima engti priek, taiau kolkas dar n iekas nesusistemino senj kin mit ir nepa skelb jatskira knyga, nors visa tai atlikti labai svarbu ir btina.

Va ik ys t je ir ja un ys t je a m ga u pa sa ka s, mit us , le ge nd as

iuos odins liaudies meno krybos pavyzdius. O kai vliaususipainau su mitologine mediaga senosiose knygose, buvautiesiog pribloktas, kokie tai turtingi ir gras mitologiniai pa-

vei ksl ai, ta i au tu o pa t me tu ne ga l ja u ne ap ga il es ta ut i dl i-ni apie juos lapidarikumo. Todl pagaliau pasiryau, neatsi-velgdamas netobulas savo inias, surinkti krvon mitus ir pa-teikti daugma susistemint ir ibaigt j idstym. Taipatsirado knyga Senovs Kinijos mitai", kuri 1950 m. ileidoleidykla angu inugvan" (Komercin leidykla"). Nors iojemaytje knygelje bta trkum ir klaid, ji kasmet buvo lei-diama, nes buvo reikalinga skaitytojams. 1955 m. pabaigojepasirod jos etasis leidimas. Tais metais danai norjau surastilaiko ir j papildyti bei pataisyti, bet dl vairi aplinkybiio siekimo ilgai negaljau gyvendinti. Ir tik prajusiais me-

tais, skaitytoj raginamas, leidyklos remiamas ir pritariamas,a rea lizava u savo trokim vis knyg pe rdir bau i nau jo.

Naujasis knygos varianta s beveik keturis kartus didesnisnegu pirmoj i laida, kurioj e daugelio skyri ir paragra f ivis ne-

bu vo , o tie , ku ri uo s i sau goj au, i oje kn yg oj e ge ro ka i sk iri as inuo an kstesn i galima bt pasaky ti, ka d jie ne tiesiog per-rayti, bet tarsi i naujo perlydyti. Be ankstesns mediagos, per-keltos i knyg, j traukta nauja, kuri apimtimi keletkart pranoksta panaudotj pirmojoje laidoje. Knygos komen

5


3/200

taniose pateikta ne maiau kaip tkstantis mit fragment, oje ig u pr id ur si me ir tu os, ku ri e pa na ud ot i, be t pa st ab os e ne pa-ymti, tai j bus gerokai daugiau. Reikjo surinkti ias mitatplaias, idstyti jas tam tikra seka, itirti, apvalyti nuo apna-, paalinti prietaravimus, atmesti tai, k prikr istorikai,filosofai, krini apie nemirtinguosius autoriai sugrainti mi-tams pirmykt pavidal, kiekvien mit statyti atitinkam

vie t, il ydy ti ju os me no ai zdr e ir au to ri au s ir dyj e, ka d isi-lydyt kristalin mas. is darbas buvo i ties sudtingas irsunkus. A pabandiau visa tai atlikti, bet, inia, pavyko ne-pakankamai gerai, nebent, palygin leidin su ankstesnemayte paprasta knygele, galtume tarti, kad engtas dar vie-nas ingsnis pirmyn.

Kai i knyga buvo i naujo perdirbama, a ne tik pridjaudaug naujos mitologins mediagos, bet ir traukiau gausius pa-sakojimus apie nemirtinguosius bei legendas. Anksiau nedrsautaip plaiai panaudoti ios mediagos, bet vliau, imdamas mi-tus, legendas, pasakojimus apie nemirtinguosius i didiojo po-eto Ciu Juano veikalo Klausimai dangui", a suvokiau, kad ianr nedera atskirti taip grietai, juk senovs moni odiniuo-se pasakojimuose visi jie, be abejo, buvo tarpusavyje susij. To-

dl a ipliau maos knygels ribas, trauks j kai kuriuosistorinius padavimus ir sakmes apie nemirtinguosius, taigitarsi pratsiau mit epoch, ipliau mitologijos ribas ir prisi-lieiau prie gretutini srii, todl netgi kai kuriose filosofinsealegorijose aptikau mitologins mediagos: tai, pavyzdiui, is-torija ap ie fanta stin uv ir pa ukt filosofiniame tra kta teDvangdz" arba istorija apie tai, kaip Chvangdi pamet

juo dj per l, pa sa ko ji ma s ap ie ne mir tin g j Mi ao Gu irdaugel kit.

Plsdamas knygos turin, aptikdamas mediag, kur minimoslegendos ir padavimai apie nemirtinguosius, ir papildydamasskyri apie mitus, a, suprantama, nedjau visko, kas tik pak-lius po ranka, bet atitinkamai j atrinkdavau. Pavyzdiui, le-gendose teko kiek tik manoma vengti gretinimo su istorija; i

pasakojim apie nemirtinguosius atrinkau tik apsakymus apieCisungdz, Ning Fengdz, Pengdzu, imeno, Siaofu, Vangdz Ciao ir kit senovs nemirtingj ygdarbius, bet ia net-raukti visi pasakojimai apie nemirtinguosius, surinkti Garsijnemirtingj gyvenimo apraymuose" (Le sien dvan") ir Ne-mirtingj gyvenimo apraymuose" (ensien dvan"). Jeigu mano pasakojimo audin kartais ir traukiami kai kurie trumpiapsakymai apie tai, kaip nemirtingieji suvok tikrj keli,tai apie visk kalbama arba ironizuojant, arba demaskuojant

6

tuias j krj konstrukcijas, ir ia pakankamai aikiai atsis-kleidia autoriaus poiris i mediag ir skirtumas naudo-

ja nt j vi et oj mit olo gi ni pas ak oj im .Senovs paproiai ir apeigos, sakysime, samans deginimas

saulje meldiant lietaus, triukmingos eisenos siekiant atsikra-tyti maro pavietrs, giesms ir okiai prieais diev ventyklasaukojant aukas ir meldiant, kad valdytoj apdovanot vai-kai s, visi labai dom s ir glaudiai susij su mitai s, todl,

nesibaimindamas daugiaodysts, a traukiau knyg j ap-raymus. O kai mituose pradedama pasakoti apie ms tvynsnuostabiuosius kalnus ir upes, ymius paminklus ir senovsgriuvsius, a vlgi smoningai iplsdavau apraymus ir tir-tindavau spalvas.

Perdirbtame leidinyje paalinti kai kurie nereikalingi sam-protavimai ir pridurta daug literatrini pasa bei apraym:atmeiau vienas, konstrukcijas, kurios buvo nepakankamai pa-matuotos, ir plaiau idsiau kitas savo mintis bei hipotezes.Tai ypa krenta akis skyriuose, skirtuose legendoms apie lai-kus, kurie jo po Sia epochos, pavyzdiui, dstant Vangchajausir Vangchengo istorij, pasakojant apie Dziangtaigungo ir Venva ng o sus iti kim ir kt. ia au to ri au s fan tazi jos el em en tai pad a-ro pasakojim gyvesn ir menikesn. Taiau ie spliojimai ir

prielaidos vis dlto remiasi tam tikru pamatu, jie nra neribo-tos fantazijos vaisiai.

Kai kurie biiuliai ragino mane parayti knyg, kurios turinsudaryt mitai, idstyti menine forma, o ne sudarinti jos, kaipdabar, i atskir fragment, tai atpasakojani mit, tai j ko-mentuojani. A dkingas jiems u gerus linkjimus autoriuiir literatrines pastabas. Galbt vliau pabandysiu tai atlikti iridrsiu parayti toki knyg. Taiau dabar, kai dar tik atlieka-mas pirminis rinkimas, o mitai sudedami i padrik atplai,

je ig u b i au ats ia dj s io s d st ym o for mos, tai da ug ko ne -b t m an om a t ra uk ti . O d st ym o fo rma te ik ia ga lim yb ,neperengiant griet rib, jaustis gana laisvai, todl a j irnaudoju.

Komentarams ir tekstams knygos gale prireik laiko ir jgne maiau, kaip pagrindiniam tekstui. Jie dedami, kad bt at-skleista, i kokios mediagos buvo kuriamas pasakojimas, arteisingai jis idstytas, ar tiksliai suvoktas (kai kurios citatos

bei ko me nt ar ai pa pi ld o pa gr in di n te ks t ). Tu o pa t me tu si ek iausuadinti jaunimo susidomjim tirti senovs mitologij ir to-dl visikai ne dl tuio komentaro ir citavimo manijos trau-kiau juos knyg. Stengdamasis, kad komentarai bt glausti,i dideli tekst traukdavau tik parinktas citatas. I pradi

7


4/200

praleistos vietos buvo ymimos daugtakiais, taiau pasirod,kad j perdm daug, jie kliva akiai, uima daug vietos, ir per-raant teko juos imesti, iskyrus tuos atvejus, kur pateikiamakeletas citat i vairi altinio dali. Manau, kad tai neapsun-kins iekant atitinkamos vietos pirminiame altinyje ir suvo-kiant pateikt mediag.

Ir pagaliau tai, kad i knyga ubaigta, a didiai dkingasSvano universiteto vadovybei ir kai kuriems biiuliams i

bib lio tek os, yp a bib li ot eki ni o ab on em en to dar bu oto ja ms, ku-rie taip mielai man gelbjo, u visa tai a jiems reikiu padk.

1956 m. spalis, engdu miestas

Nors knyga skaitytoj praymu buvo spausdinta keletkart, joje vis dar nemaa trkum bei klaid, todl, rengda-mas i laid, a vl kritikai j perirjau. Kad bt isau-gotos senosios matricos, a dideli pakeitim nedariau, o atli-kau tik nedidel korektr. Taiau i viso mano padaryta nemaiau ka ip imtas s u virum stambi ir smulki pakeit im nuo keleto hieroglif iki pataisym, aprpiani kelet imtenkl. Buvo atsivelgta vertingas redaktoriaus, kritik pas-tabas ir skaitytoj pataisas. Taip pat pataisytos hieroglif irskyrybos klaidos, ir pasidar lengviau ant irdies. Vienintelisdalykas, kuris man neduoda ramybs, tai mano ini ir kons-trukcij ribotumas, menkas mano panaudot menini priemo-ni lygis ir tai, kad nega ljau pa siekti sva jotos tobuly bs.Belieka viltis, kad, atkakliai tsdamas tyrinjimus, sugebsiuateityje engti dar vien ingsn.

Juan KPekinas, 1959 met spalio 1 d. vents ivakars

I S K Y R I U S

VADAS

1

Kas yra mitas? klausim atsakyti neleng va. Nuo senlaik ms alyje neinota netgi odio mitas", jis atjo pasmus i kit ali tik naujausiais laikais. Pats odis mitas" labai len gva i kla id in a, ne s jis su ju ng ia nu os ta ba us ir ne p ic st osvokas. Daugelis mano, kad mi tai moni fantazijos vais iai,neturintys nieko bendra su tikrove. Jie labai klysta. Ms a-lyje nedaug darb, skirt mitologijai, todl, aikindami, kas yramitas, mes pateiksime M. Gorkio odius, kad mitologija aps-kritai atspindi gamtos reikinius, kov su gamta ir socialin gy-

ven im pla i ais men in ia is ap ib en dr in im ai s" '. Sie od ia i paa i -

kina mit kilm, taip pat ir tai, kad j pagrindas realus gyvenimas, o anaiptol ne tuios imons.Kalbdamas apie glaudiausi mit ry su realiu gyvenimu,

M. Gorkis tsia: Labai sunku sivaizduoti visas savo jgas gy-ve ni mo ko va i at ida vus dvi koj pad ar , mstant atsitrauktainuo darbo proces, nuo gimins ir genties klausim" 2. Todl,kai mes tyrinjame mit atsiradimo altinius, specifin turin,esant kiekviename senovs mite, ir kitus panaius klausimus,

j neg ali ma atp l ti nu o re al au s to me to mon i gy ve ni mo , jdarbo bei kovos, ir kelti niekuo nepamatuotus prasimanymus,

Sustokime prie mit itak. Visuomens vystymosi istorijarodo, kad pirmykiai mons eng istorij dar kaip pusiaugyvuliai, dar laukiniai, bejgiai prie gamtos jgas, dar nesi-smonin savj jg; dl to jie buvo vargingi, kaip gyvuliai,

ir nedaug kuo u juos produktyvesni" 3

.Taigi nors pirmyktje visuomenje ir nebuvo mogaus eks-ploatavimo mogumi, pirmykiai mons patys buvo gamtos

ve rg ai . Pri sl gti su nk um ir b ti ny b s ko vo ti d l egz is tav imotais tolimais nuo ms laikais, jie dar neskyr savs nuo gam-tos. Ilgus metus pirmykiai mons nei apie save, nei apiesupani juos gamt neturjo kokios nors rilios sampratos irtik pamau jiems pradjo formuotis labai riboti, naivs vaizdi

9


5/200

niai apie save ir supant pasaul. Socialinio bei kultrinio mo-ni augimo procese, kai, pasak M. Gorkio, rankos moko gal-

v, pa sk ui pr ag ud r ju si ga lv a mo ko ra nk as , o pr ot in go s ra nk osv l ir ja u st ip ri au pa de da ug dy ti pr ot " 4, pirmykiai monssavo vaizduote pradjo matyti supant pasaul su antgamtin-mis btybmis, gerosiomis dvasiomis ir tonikomis jgomis.

vairs gamtos reikiniai, pavyzdiui, vjas, lietus, griausti-nis, aibas, dideli mik gaisrai, sauls ir mnulio judjimas,

va iv or yk t , de bes ys , au r os ir kit a, pi rmy k i am s m on m ssukeldavo didiul nuostab. Negaldami paaikinti i reikini,pirmykiai mons lai k juos sudvasintomis jg omis dvasio-mis; ir ne tik saul, mnul bei pan. jie laik dvasiomis, bet su-dvasindavo netgi augalus ir gyvnus, taip pat ir vabzdius,pavyzdiui, skrius, ir juos garbindavo 5 . Tai vadinamasis animizmas. I i nemokik vaizdini kilo pirmykiai mitai irpirmykt religija, kurie, savo ruotu pasireikdami smonjemoni, vis giliau darbo procese pastani supant pasaul,atitinkamai atspindjo em pirmykts bendruomens gamybi-ni jg lyg.

Pirmyktei bendruomenei, viena vertus, bdinga tai, kadnra mogaus ekspl oatavimo mogumi, kita vertu s emas ga-mybini jg lygis. Pirmykiai mons, spaudiami sunkioskovos su gamta dl savo egzistencijos, stengdamiesi veiktisunkumus, danai kurdavo energingas ir kvepianias dainas,lovinanias darb ir darbo didvyrius. Jie apdainavo Pangu,kuris kirviu atkirto dang nuo ems, Niuiv, sukrusi mo-nes ir sutaisiusi dang ilydytais penki spalv akmenimis,Suen, imokius mones iebti ugn i medio trinant, Sennung, imokius mones atpainti vaistines oles, Vangchaj,prijaukinus gyvulius, Choudzi, imokius mones dirbti em,Gn ir Jj, sutramdiusius potvyn, ir kt. Visi ie herojaisavo auniu darbu palengvino moni gyvenim ir buvo la-

bi au si ai ga rb in ami . Ji e bu vo ir dva sio s, ir dr au ge mo n s, ap iekuriuos kaip tik ir kalbjo M. Gorkis, vadindamas juos savodarbo meistrais, moni mokytojais ir j darbo draugais 6 .

I mit mes suinome apie daugel ymi heroj, kurie i-mok mones arti, irado emdirbysts padargus, veim ir val-t, lank, strles ir kitus ginklus apsiginti nuo prie; sugal-vo jo muz ik ir o kiu s, mu zi ko s in st ru me nt us ir t. t. Vis i i eiradimai ir atradimai, apie kuriuos kalbama sakmse, liudijams tolim protvi prot ir darbtum.

Irstant pirmyktei bendruomenei ir atsirandant privatinei nuo-savybei, visuomen skaidosi klases ir atsiranda mogaus

10

inaudojimas mogumi. Nuo iol monija engia nauj, ilgsavo gyvavimo period klasini antagonizm epoch.

Jau labai seniai mons svajojo apie galimyb skraidytioru taip atsirado p asaka api e skraidant kilim"; tr okdamigreitai keliauti sausuma, mons sukr pasak apie septyn-mylius batus". Panas mitai atsirado vairiose alyse. Msmitologijoje irgi yra legend bei sakmi apie mones i Cang

bi Il ga ra nki al ies , ap ie skr ai dan tj ve im i Ci gu ali es

moni su keistomis galnmis, apie potvynio sutramdytoj J-j, ku ri s vi rt o lok iu , ka d gal t pr as iv er t i pr o Ch va nj ua n an okaln, ap ie sep tyni as ses eris nemir ting sias fjas, i audu siasper vien nakt deimt rietim brokato, plono kaip debesis, irkit domi istorij, nor s ir sukurt primi tyvio s naivios fanta-zijos, bet turini gili socialin prasm.

Tarp senovs Kinijos mit yra atskiri pasakojimai apiegyvenim paadtojoje emje, nemirtingj krate, kur ne-reikia nei sti, nei arti, bet galima soiai valgyti, neauti, betneioti drabuius, t. y. be darbo laimingai gyventi. Mite apieDungbj, Tolimosios Siaurs al, pasakojama, jog jos gy-

ve nt oj ai ger ia va nd en i st eb uk li ng o en fen o a lti ni o ve n-tuose kalnuose ir jiems nereikia dirbti, kad bt sots ir ap-

rengti. Gali pasirodyti, kad ie mitai liudija kinus esant tin-gius, taiau i tikrj mitai sukurti ta bdinga maniera, kuriainaudojamieji senaisiais laikais ijuokdavo inaudotojus ir reik-davo savo protest. Seniai mons svajojo, kaip palengvintisunk darb. mons kurdavo dievus pagal savo vaizdiniusapie darb, ir pirmykt diev paskirtis buvo ta, kad kvptmones dirbti. Bet kai visuomen suskilo klases, tai valdovaineteistai pradjo laikyti iuos darbo didvyrius savo protviais,ikeldami juos devintj dang. Vienas j tapo Aukiausiuo-

ju vi e pa i u ang di, ki ti vi rt o r s ia is ir bai si ais da ng au sdievais, o vergai lenksi ir meldsi jiems. Dievai turjo tram-dyti liaudies protest, kelti monms baim ir berib paklus-num.

Kuo galingesnis buvo vergvaldys, tuo aukiau kl savo

protvius dvasias danguje. Bet ir liaudyje atsirado norasatsispirti iems dievams, ir liaudies genijus kr savo dievybes,pana ias Prometj grai k mitologij oje, o Kinijoje Choui,kuris galjo strle pataikyti saul, ar tvano tramdytoj Gn,slapia pamus i Aukiausiojo viepaties siangsavaimeaugani em", ir jo ygio tsj Jj. O jeigu reikdavo su-stiprinti maitinink" armij, senovs mons kurdavo milinpaveiks lus Ciju, Kvafu, Singtien, k urie , i kl pro test o v

11


6/200

liav, kovojo su inaudotojais ir buvo pasiry greiiau nu-mirti negu nusilenkti. r

iuose mituose tiesiogiai atsispindjo kova tarp engiamjir engj klasinje visuomenje. Todl mitai atspindjo monipasaul, ir i esms tai pasakojimai apie mones. Jie atsiradokaip antstatas tam tikros visuomenins bazs, tai meno kri-niai, ireikiantys atitinkamos visuomens ideologij.

Mitai, sukurti liaudies gilioje senovje, rmsi ne abstrak-iomis idjomis, bet konkreiais poreikiais ir siekiais, atsiradu-siais jos darbinje veikloje, ir todl mes sakome, kad mititakos darbas.

2

Mums inomos kelios pasaulins reikms senovs civili-zacijos: kin, ind, graik ir egiptiei. Kiekviena j turjoturting mitologij, bet gausiausiai iliko ind ir graik mit.Labai apgailestaujame, kad kin mitai didia dalimi prarastiir j teiliko pabiros, imtytos senovs autori kriniuose;

jo s ne be tu ri ko ki os no rs sis tem os ir ne ga li ko nk ur uo ti su Se-novs Graikijos mitologija.

Lu Sinas Trumpoje kin menins prozos istorijoje" kalbaapie prieastis, kodl kin mitologija iliko tik nedideliais frag-mentais.

Pirmiausia, kin protviai gyveno Chvangchs ups baseine,kur gamta j nelepino savo dovanomis. Jie labai anksti pra-djo emdirbyst. J gyvenimas buvo sunkus, ir svarbiausia

ji em s bu vo pr ak ti n vei kla , o ne ap m st ym ai ap ie fa nt as ti ni usdalykus, todl jie nesugebjo, remdamiesi senovs sakmmis,sukurti vientis dideli krini.

An tr a, nu o Kon fuc ija us lai k te bu vo na gr in j am a eti ka, pa-mokymai apie eimos pamatus, apie valstybs valdym ir Pa-dangi alies sutramdym, o senovs fantastins sakms apiedievybes ir antgamtinius reikinius Konfucijaus ir jo mokini

bu vo ry ti ng ai at me ta mo s. Tod l vl ia u, ka i kon fu cie ti koj i ide -

ologija tapo Kinijoje viepataujanti, mitai Konfucijaus sek-j bu vo pa ma u pr ad t i ai kin ti ka ip ist ori jos dal is.

Treioji prieastis ta, kad gerosios ir piktosios dvasios se-novje grietai nebuvo skiriamos. Nors jie ir skyr dangausdievus, ems dvasias ir mirusij sielas, bet j vaizdiniuosemirusij sielos galjo virsti dangaus ir ems dvasiomis. Taippainiojant mogikum ir dievikum, kai dar buvo ilik pir-mykiai tikjimai, bet jau rasdavosi nauji padavimai, senieji

bu vo i st umi ami ir mir da vo . O na uj ie ji " pa da vi mai , ja u vi en

12

todl, kad jie nauji, negaljo tapti populiars, tad ir j taippat beveik neiliko.

I i trij prieasi pirmoji iek tiek diskusin, o antroji,kad mitai tapo istorijos dalimi, viena pagrindini kin mituvimo prieasi. Todl tai reikia panagrinti smulkiau.

Mit istorizavimas, kuriuo buvo siekiama sumoginti visusmitologini persona veiksmus, buvo pagrindinis konfucianist tikslas. Stengdamiesi suderinti mitinius pasakojimus su savo

mokymo dogmomis, konfucianistai nemaa nuveik, kad dva-sias paverst monmis, o paius mitus ir legendas racionaliaipagrst.

Taip mitai tapo tradicins istorijos dalimi. Mitus uraantant bambuko lenteli, j pirmykt prasm bdavo ikraipoma,o mons pradjo tikti tik tuo, kas buvo urayta. Ir pamaumitai, kurie buvo perduodami i lp lpas, pradjo nykti.

Toki pavyzdi galima pateikti labai daug: sakysime, pa-sak mi tinio p adavi mo, Chvangdi Geltonasis viep ats * 7 tu-rjs keturis veidus, o apsukriai aikinant mit Konfucijui,ijo, kad Chvangdi pasiunts keturias alis keturis valdinin-kus valdyti gretim emi8 . Arba, pavyzdiui, Kjus i pra-di, pasak Kaln ir jros knygos" (an chai dzing") 9, buvokeista btyb su viena koja, o Istorini padavim knygoje"

(udzing"), skyriuje Jao nuostatos", jis pavirto valdininku,be si r pi na n iu mu zi ka va ld ov o no la ika is . Ai gu nga s, Luvalst ybs * kun ig ai kt is , ku ri am bu vo ne vi si k ai ai ki i leg end a,paklaus Konfucijaus: Sako, kad Kjus vienakojis. Ar i ti-krj jis teturjo vien koj?" Posak Kui i dzu" * 10 , tuojpat atsak Konfucijus, visikai nereikia suprasti kaip K-j u s v ie na ko ji s" , ji s rei k ia: mo ni , pa na i Kj , ir vi en opakanka"

Galima suabejoti, ar i tikrj buvs toks pokalbis, bet ispavyzdys liudija, kaip konfucianistai aikino mit turin. ispavyzdys rodo j siekim nagrinti mit kaip istorin realyb.

Ilgame monijos istorijos kelyje mitai patyr vairiausi li-kimo vingi, ir dl vairi pakeitim bei prasminim nemaa

ve rt in g fak t ju os e bu vo pr ar as ta , o tai , ka d ist ori ja bu vo

kuriama i perdirbt mit, negalima laikyti ir jai laiminga ap-linkybe.

Iki pat Lo Bi, gyvenusio XII a., sung dinastijos laikais, irparaiusio knyg Seniausioji istorija" (Lu i"), tssi mitturinio nauj prasminim procesas. Raydamas i knyg, auto

* ia ir toliau skaiiais bei vaigdute paymti komentarai pri-klauso rusiko leidimo redaktoriui B. Riftinui.

13


7/200

rius naudojo daug mit, taiau visi jie buvo paversti istorijosvykiais. Netgi padavimas i Chvainandz" knygos apie aulI, kuris veik ern ir sunaikino slibin, apdorotas taip, kadernai ir slibinai, neatsivelgiant niek, buvo pavaizduoti kaipmons 12.

Vis a tai ga na ai kia i liu dij a, ko d l bu vo i kr ai po mi ir ka ipinykdavo mitai.

Kur slypi mit istorinio prasminimo prieastis? Giliau na-

grinjant klausim, akivaizdu, jog toks naujas mit pras-minimas buvo reikalingas, kad mit turinys atitikt valdani-j kla si in ter es us . Tai , ka s mit uo se ne at it ik o j in ter es , ne -bu vo pl ai ai skl eid ia ma, ir atv ir k ia i t ai , ka s gy n j in-teresus, buvo be klii smoningai platinama liaudyje. Darboherojus, kuri paveikslai buvo sukurti liaudies mituose ir sak-mse, valdanij klasi atstovai pavert savo protviais, i-kl juos dang ir svajojo, kad j darbai bt rayti isto-rijos analus bei gaubiami viepatikos aureols, o odini, su-kurt liaudies sakmi heroj darbai buvo suprantami kaipnedails", apie juos netgi kalbti nepadoru tam, kas neioja

va ld in in ko ju os t " '3. Todl Konfucijaus atliktiems keturveidioChvangdi ir vienakojo Kujaus itaisymams" valdanij klasiatstovai mielai pritar.

Chung Singdzu (10901155) Ciu Juano knygos Klausimaidangui" papildymuose ir komentaruose pateikia tok mit iknygos Chvainandz", kurio bendra prasm tokia.

Po to, kai Jujus sutramd potvyn, jis, pavirts lokiu, pra-sibrov Chvanjuanano kaln. Jo mona i Tuan giminsisigandusi ir susigdusi pabgo Sungaoano kalno link. Ju-

ju s pas ivi jo j io ka ln o pa p d je , be t ji pa vi rt o ak me ni u. V -liau i io akmens gim j snus Ci.

Mes sitikin, kad is laba i domus mita s nebu vo kieknors pastebimai perdirbtas ir isaugojo savo pirmykt pavida-l. Taiau tai, kad jo nra ilikusiame iki ms laik Chvai-nandz" tekste, galima paaikinti tik tuo, jog jis kaip vulga-rus" buvo paalintas i tos knygos pon, neiojani valdinin-k juostas". J redaktori kirviai ir alebardos visikai ne is-

torin savo turiniu Chvainandz" knyg labai kruopiai per-dirbo ir apdorojo remdamiesi valdanij klasi trokimais.

Ne tik Chvainandz", bet ir ankstesn Dvangdz" kny-g itiko toks pat likimas. Dvangdz" pasiek ms laikus

ja u ne pi rmy k iu pa vid al u, da ug el is jo s sk yri pr ar as ta . Rem-damiesi Lu Demingo anga klasikini knyg aikinim",galime pasakyti, kad skirsnis Dzapien" * 1 4 i Dvangdz" sa-

vo tu ri ni u da ug ku o bu vo pa na u s Kal n ir j r kn yg " ir

14

dar kakoki brimo bei sapn aikinimo knyg. Labai margasavo turiniu ji nebuvo palankiai sutikta kit kart, todl nema-a jos dalis uvo. Be to, man atrodo, kad daug kas i ios kny-gos buvo smoningai imesta mokslinink".

Ilikusiuose iki ms dien mituose, be tos didiosios jdalies, kuri valdaniosios klass ra savo genealogij, pa-

ve rs da mo s j he ro ju s ti kra is iai s di ev ai s" , yr a da r ne ma a pi k-t ir klasting dievybi", mitus apie kurias M. Gorkis vadina

maitu prie dievus". Tai paveikslai aulio I, Gno, iju, Kvafu, Singtieno ir kit, kurie nuolatos nedav ramybs kilmin-giesiems mokslininkams. Kaipgi elgdavosi ie mokslininkai",

je ig u su i no da vo skl eid i ant kok no rs ma i tin g" mit, ku ri s,suprantama, galjo paveikti valdov padt? Geriausia, j ma-nymu, itaisyti" j ir paversti istorine realybe. Maitaujanidiev mitai" istorijos puslapiuose gydavo kitok pavidal.aulys I, sunaikins siaubnus, kurie dar al monms, isto-rijoje virsta emu gyvuliu, paskendusiu paleistuvystje ir niekomonms gero nepadariusiu 15; Gnas, pavogs i dangaus val-dovo siang, kad sulaikyt potvyn, istorijoje ikyla kaip no-ringas, nepakluss sakymui i aukiau ir neatliks joki ge-r darbl6 . Sunku pasakyti, ar iju atliko gerus darbus. Ipradi jis tebuvo dievas maitininkas. Kai pagaliau jo paveik-slas pasirod istorijos veikal puslapiuose, jam buvo priskirtadaugyb nusikaltim bei neger darb. O kit kart valdovainetgi vaizdavo j ant tauri, spdami nuo godumo 1?. Itaiso-mi" ir pertvarkomi tariam istorij mitai buvo todl, kad vi-sikai atitikt valdanij klasi interesus. Todl natralu,kad mitai davo ir pranykdavo. Laimei, mit atplaios ilikopoet ir filosof dka. Taiau jiems pai mit saugojimas ne-

bu vo tik sla s. Kai po et ai pa na ud od av o mit olo gi niu s pav eik sl us ,ji e st en gd av os i ti kt ai su j pa ga lb a gil iau ats kle ist i sa vu s su-manymus ir neivengiamai juos padailindavo bei perdirbdavo.Todl Lu Sinas ne be pag rind o sak, ka d poeta i mit prie-ai" 18. T pat galima pasakyti ir apie filosofus, kurie naudo-davo mitus, kad paaikint savo mint; jie neivengiamai i-

kreipdavo pirmaprad mito pavidal, kad jis atitikt vienosar kitos j mokymo dalies aikinim.Pavyzdiui, Dvangdz" knygos Siaojaoju" skyriuje ap-

rayta, kaip pasivert uvis kun ir pauktis peng. Be gilios ana-lizs i itrauk bet kas laiko alegoriniu pasakojimu, bet nemitu. O i tikrj tai primena vien senj mit. Arba Chvasiugimins alies apraymas Ledz" traktato skyriuje Chvangdi" ir Dungbj alies skyriuj e Tang v en" *1 9 tai gra s

15


8/200

mitai, taiau filosofinis apdorojimas padar juos sausus ir ne-domius.

Vis gi po et ai ir filos ofai i sau go jo ne ma a mit lie kan . Ko-ki gausi mediag mums paliko Ciu Juanas Atsiskyrlio ele-gijoje", Devyniose melodijose", Tolimoje kelionje"iosegraiose poemose ir eilraiuose! Ypa puiks jo Klausimaidangui" su j nuostabia fantazija, pakylania iki dangaus skliau-to ir nusileidiania ant ems, aprpiania visa, kas tik yra

pasaulyje. Kaip gaila, kad ribojamas eili formos, be to, vientik klausim, poetas paliko mums krin, kur sunku komen-tuoti. Pirmasis u strof" komentatoriusVang I, gyvensprie 1800 met, neiveng savavalik aikinim ir daug kurrmsi savo imoe, o kitos kartos ra dar daugiau ginytinir neaiki dalyk, besiremdamos visikai netikrais aikinimais.Taiau, jeigu mes nepagailsime laiko ir ityrinsime juos, ga-lsime aptikti bendrais bruoais j rakt, jau nemaa moksli-nink patyr skm engdami ia kryptimi. Jeigu neimsimePokalbi ir apmstym" (Aunjui"), urayt Konfucijaus mo-kini, kur, be frazs mokytojas nekalba apie stebuklingas j-gas ir dvasias", ities nra nieko, kas sietsi su mitologija,tai tokiuose filosof kriniuose, kaip Modz", Dvangdz",,,Chanfeidz", Liujaus pavasariai ir rudenys", Chvainandz",

Ledz", galima rasti nemaa mit. Netgi i toki konfucianist traktat kaip Mengdz" arba Siundz" galima irinkti kaikuri senovs legend skeveldras. Siundz traktato skyriujeFeisieng" (Fiziognomikos paneigimas"), raydamas apie ven-tj valdov ior ir imintingus senovs dignitorius (kai kurie

j bu vo tie sio g di evy bs ), pa te ik ia da ug do mio s mit ol og ui me-diagos. inoma, daugiausia mit iliko daos traktatuoseChvainandz" ir Ledz". Nors pastarasis krinys yra dinautori (II IIV m. e. a.) klastot * 20 , jis nelabai nutols nuosenovs laik. Tada dar nemaai mit klajojo liaudyje ir kar-tais juos uraydavo; juos ir ra traktat Ledz", turbtapdoroj, bet vargu ar sugalvoj visk i naujo (juk tie, kurieklastodavo knygas, turdavo sigyti aminink pasitikjim, ir

je ig u ji e vis k b t pr as im an , ja is ni ek as ne pa ti k t ), to d l

mums reikia pasitikti Ledz" mitologiniais elementais, kaipturiniais tam tikr vert.

3

Vi en in tel is il ik s iki ms di en k ri ny s, ku ri am e da ugmediagos apie senovs kin mitus,Kaln ir jr knyga" * *\susidedanti i atuoniolikos dziuan. Anksiau i knyga buvo

priskiriama imperatoriui Jujui ir jo padjjui Boi, nors i ti-krj jos autorius neinomas. Ji buvo kuriama vairi moniir vairiais laikais. Jos p agrindin dalis Udzangan dzing"(Penkios kaln knygos"), galima tvirtai pasakyti, yra RytDou epochos bei Pavasari ir Ruden periodo pradios, t. y.

VI II VI I a. pr . m. e., k ri ny s, C ha in ei va i dz in g" ( emi j r vi du je ir u j r kn yg os ") , tu ri nt i a tu on is sky ri us , ti-kriausiai sukurta Pavasari ir Ruden bei Kovojani karalys-

i laikotarpiu, t. y. VIII a. pr. m. e Chvang dzing" (Dyku-m knyga ") i keturi skyri ir Chainei dzing" (emi, esan-i jr viduje, knyga") i vieno skyria us turbt paraytiChan dinastijos pradioje, t. y. ms eros riboje. Mitai, papa-sakoti iame krinyje, nors ir sudaryti i atskir itrauk, ta-iau isaugojo savo pirmykt pavidal.

Udzanan dzing" trumpai vadinama tiesiog Kaln knyga"San dzing" yra augal ir gyvn, inom kaln r didiausiKinijos upi, taip pat juose gyvenusi blogj ir gerj dva-si apraymas. Gausias joje apraytas inias dabar jau pati-krinti nebemanoma. Kadangi po kiekvieno skirsnio eina au-kojam gaidi, nefrito, grd ir t. t. sraai, galima padarytiivad, kad tai tikriausiai buvo mald ir ukeikim knyga,

kuria naudojosi amanai.Knygo s apie tai, kas yra jros e ir u jr " skyria i irDykum knyga", drauge vadinamos Chai dzing"Jr kny-ga", aprao vairius nuostabius dvasi persiknijimus ir tolimali taut ior bei papr oiu s. J st ilius a pskri tai vien odaskaip ir Kaln knygos", taiau tekstas nra toks rilus. Kaipgaljo taip atsitikti? Manau, kad atsakym klausim galimarasti tyrinjant ryius tarp pieini ir teksto Kaln ir jrknygoje".

I pradi, senais laikais, Kaln ir jr knygoje" btailiustracij, kurios tikriausiai atitiko svarbiausias knygos vie-tas, ir todl i knyg dar vadi no Kaln ir jr vaiz dais ".Tai patvirtinti galima ketvirtojo amiaus poeto Tao Juanmingoeilra io odiais: . . .irinjau Kaln ir jr vaizd us". Ta-

iau ryiai tarp iliustracij ir teksto Kaln knygoje" ir Jrknygoje" skirtingi, todl btini papildomi tyrinjimai. TurbtJr knyga" i pradi buvo sudaryta i pieini, vliau atsi-rado tekstas, nors pastarasis tik aikino pieinius. Kaln kny-g", prieingai, reikt nagrinti kaip knyg, i pradi sudaryti rilaus teksto, kuri tik vliau buvo dtos iliustracijos. Ge-riausi as tokio teig inio rody mas gali bti, kad mus pasieku sia-me tekste Chaineivai dzing" mes danai randame posak i

2 . S e n o v s K i n i j o s m i t a i 1716


9/200

ju" (taip pat kalbama "): Lietaus valdovo mona Jui gy-ve no i au r nu o jo , ji tu r jo ju od mo ga us kn , ki ekv ie -noje rankoje laik po gyvat: kairiojoje alia gyvat, dei-niojoje raudona".

Taip pat kalbama: [gyvena ji] iaur nuo deimties sauliju od as mo ga us k na s, mo gi kas ve id as , ki ek vi en oj e ra nk oj epo vl (Chaivai dung dzing"). Taociuan panai un, alia,da mones, praddama nuo galvos; Ciungci primena tigr, bet

su sparnais, da mones, praddamas nuo galvos, o jie [dengia-si nuo jo] iskleistais plaukais, gyvena iaur nuo Taociuan.Taip pat kalbama: .. .praddamas nu o koj" (Chainei beidzing").

Kai Liu Siu (I a. pr. m. e . I m. e. a.) red agav o krin ,ja u bu vo du ar ne tg i da ug ia u te kst su sk ir ti ng ai s pi e in ia isir atitinkamai skirtingais paaikinimais: pavyzdiui, gyvat"staiga tapo vliu", o posakis da mones, praddamas nuogalvos" virto ,,.. .praddamas nuo koj". Bet ie skirtumai buvonereikmingi. Bi Juana s, kuris XVII a. vidu ryje kome ntavoKaln ir jr knyg", ra: Pieiniai prie Chaivai dzing"ir Chainei dzing" skyri ir yra [tai, kas buvo pavaizduota]ant [imperatoriaus] Jujaus trikojo". Tai apskritai teisinga, kaimes ka lbame apie ankstyvuosius laikus apie vaizdus, kurie

bu vo pa pl it Kov oj an i j kar al ys i la ik ot ar pi o pi rm ai si ai smetais, taiau vliau atsirado visikai akivaizdios skirtybs.Bi Juanas toliau paymjo: Pieiniai su paaikinimais kituosepenkiuose Dachvang dzing" skirsniuose turbt ir yra tie pie-iniai, kurie paplito Chan dinastijos laikais". Daugelis su tuosutinka, bet jei mes sulyginsime Chaivai dzing" ir Chaineidzing", tai pamatysime enkli neatitikim tekste. Bi Juanasdl i skirtybi nuolat pabria: Tai tikriausiai aikinama taiir tai i tokio ir tokio emi u jr" skirsnio..." Tai tikriau-siai aikinama tai ir tai i tokio ir tokio emi jr viduje"skirsnio".

Ms poiriu, paaikinimai ia niekuo dti, tiesiog pieiniai,kurie paplito Chan dinastijos pradioje, labai skyrsi nuo t,kuri bta anksiau. O kadangi tekstas buvo kuriamas pagal

pieinius, tai natralu, kad ios dvi knygos tapo skirtingos.Taiau kadangi Kaln knygos" skyriuje tekstai daugiau negukitose dalyse atitinka pieinius, mes galime daryti prielaid,kad i pradi atsirado tekstas, o tik po to pieiniai prie jo.

Jr knyga", kuri iliko iki ms dien, pateikia daugmediagos apie senovs kin mitologij ir yra tikras senovsKinijos mit tyrintoj lobynas. Kadangi ios knygos pagrin-d sudaro pieiniai, o tekstas tiktai juos aikina, tai neiven

giamai atsiranda kakas nepasakyta ir neaiku. Pavyzdiui, e-mi jr viduje" skyriuose ir Dykum knygoje" mes skaito-me:

Ant Gyv ats s amans kalno eu stovi mogus, laikanti srankoje taur (?). Jis stovi veidu rytus. Sis kalnas dar vadi-nama s Vlio kaln u Guianu. Si Van gmu sdi remdama si aukojimo staliuk, jos plaukuose engo *22 papuoalas. pie-tus nuo jos trys mlyni paukiai, kurie atnea jai maist.

iaur nuo Kunlunsiujaus yra mogus vardu Taichangbo, jislaiko rankose iet..." (Chainei bei dzing").U Ryt j ros didel prara ja. Tai ao chao alis. Nuo

aochao ia gim Dvansiujus. Jis imet jo citr ir kankles.Yra Sal dus is k a l n a s Ga n an as . I jo i tek a Sald io ji up Ganuj ir pras ideda Saldusis altinis Ganjua nas. pietry -ius nuo didiosios dykyns yra Pimudiciu kalnas. U Ryt

j ro s, vi du ry did io sio s dy ku mos , st k so Daj ano ka ln as , i te npateka saul ir mnulis..." (Dachvang dung dzing").

I tikrj is tekstas atitinka pieinius, kiekviena pastraipasavarankika ir jos visikai nesusietos. Paskutiniame skirsnyjeChainei dzing" (emi, esani jr viduje, knyga") mesaptinkame, kad sritys, apie kurias ia kalbama, nurodytos lais-

vai , be jo ki o nu os ek lu mo : i ryt va ka ru s, i va ka r pie t-

va ka ri us , pi et us , i au r. Tek st e da ug ne su pr an ta mo , nu ty l to :pavyzdiui, Chaivai nan dzing" (Piet jr u jr knygo-je ") ka lb am a: Tri j mi ao ge n i va ls ty b bu vo ry tu s nu oiujs Raudono sios ups, mons t en va ikto voromis(? )".I itokio apray mo sun ku sivaizduoti, kas ia slypi. O Chai-

va i du ng dz in ge " (Ry t emi u j ro s kn yg oj e" ) ka lb am a:Chungchungai Vaivorykts buvo iaur nuo j, kiekvie-na j turjo dvi galvas". i keist btybi iors mes taippat negalime sivaizduoti * 23 .

Dachvang dung dzing" (Didij Ryt dykum knygoje")sakoma: Buvo vairiaspalvis pauktis, primenantis kaim (?) ir

ba rs ta nt is sml . Tik su Did i n u ji s dr au ga vo ". pos ak irg isunku paaikinti. Skyriuje Dachvang nan dzing" (DidijPiet dykum knygoje") pasakyta: Buvo dvasia, kuri vadinosi

Ininchu... Gyveno tolimuosiuose pietuose, ileisdavo ir vludarydavo vj"; arba dar: Buvo mogus vardu ii... gyve-no iaurs vakaruose, stebjo sauls ir mnulio dydio [poky-ius]".

Panai pavyzdi galima pateikti nemaai. Kai tekstas ai-kino pieinius, tokie neaikumai neturjo reikms, pakakdavovilgtelti atvaizdu s, ir visk as bda vo aiku, todl niek onuostabaus, kad Tao Juanmingas su malonumu ir dmesingai

1918


10/200

irinjo ,,Kaln ir jr vaizdus". Taiau kai senovs pieiniaibu vo pa mes ti ir iki m s il iko tik ai ki na mas is tek sta s, no rinenori turi klaidioti tamsoje.

Nekreipiant dmesio tai, kas pasakyta, vis tiek ,,Kaln irj r kn yg a" t ai k ri ny s, i sau goj s ty ri n to ja ms vdaugiausiamitologins mediagos. Daugelis specialiai nagrinjo pamink-l, bet visi tyrinjimai nebuvo sisteminiai, o ir pats Kaln irj r kn yg os " te ks ta s lab ai pa dr ik as . Ni ek as jo s ne na gr in j omit poiriu, o toks tyrinjimas bt labai svarbus, kadangilabai padt susisteminti senovs kin mitus.

Dera dar paymti, kad Kaln ir jr knyga" netgi tarpkit senovs knyg labai sunkiai suvokiama, kartais joje ne-lengva paaikinti teksto prasm, o nuodugniai j ityrinti, i-noma, dar sunkiau. Todl ianalizuoti ir komentuoti senj teks-t (ypa tai pasakytina apie Jr knyg") labai naudinga.Dabar egzistuoja du Kaln ir jr knygos" komentarai: BiJuano (17301797) Kaln ir jr knygos" komentuotas tekstas

ir Chao Isingo (17571825) Kaln ir jr knygos" komentaraibe i ai k in im ai . Sios ab i kn yg os , is au go jus io s se nu s Go Pu(276324) komentarus, labai neblogos, beje, pastarojoje ran-dami labai gils aikinimai. Prie pasirodant iem dviem vei-kalam, jau buvo paskelbtas U Zeneno darbas Plats Kaln

ir jr knygos" komentarai" (1667), kuriame pateikiama ypaturtinga mediaga. Deja, i knyga tapo bibliografine retenybe.Kadangi tais laikais komentatoriai, nagrinjantys mitus, ne-

turjo savo poirio (tada, suprantama, neinota ir paties ter-mino mitas"), todl jiems visiems bdingas vienas bendrastrkumas: jie neiveng pagundos visa, kas neprasta, pasa-kika, padaryti galimu ir realiu. Pavyzdiui, Chaivai bei dzing"(iaurs emi u jr knygoje") pasakyta: Gungungo favo-ritas vardu Siengliu [turi] devynias galvas". Visikai aiku, kadkalbama apie devyngalv pabais. O Bi Juanas stengiasi i-aikinti tai tokiu bdu: Tikriausiai pasakymas devynios gal-

vo s" rei ki a de vy ni s m on es" , t. y. sie ki a su ku rt i ist ori k aitikim reikin.

Ar ba da r C ha in ei dz in g" (emi, esa ni j r vi du je,

knygoje") pasakyta: Buvo medis su aliais lapais, su tamsiairaudonu stiebu. Jis ydjo juodomis glmis, nokino geltonusva is iu s ir va di no si dzianmu. Tai chao juan go, tai, k padarChvangdi". Prie odi ,,'ai chao juan go" yra Go Pu komen-taras: Turi prasm: Fusi prajo po juo". Chao Isingas taipaikina: Pasakyta: Fusi gim engdzi, nueidamas netoli, jis

be va rg o pr a jo pr o j". ie du ai ki nim ai ne pa ai k in a po sa ki ojuan go" reikms. Remdamiesi ms tyrinjimu, laikome, kad

20

go" (paodiui praeiti") turi kur kas platesn reikm, ovi sas po sa ki s rei k ia : Per dz ia nm u ki lo da ng ir lei dos i an tems" (r. II skyriaus 4 skirsn, kur kalbama apie laiptus dang). Panaus aikinimas logikesnis u du pamintus. Apateikiau iuos du pavyzdius tik todl, kad bt aiku: giliaiir detaliai, remiantis moksliniais tyrinjimais, inagrinti Kalnir jr knyg" btina.

4

Gausyb tautybi, kurios gyveno senosios Kinijos teritori-joj e, art im ai be nd ra vo vi en a su ki ta, o i tau tyb i mit ai nuo -latos susipindavo vienas su kitu. Senovs mitai buvo urain-ja mi ilg lai k, pr ad ed an t nu o Ryt Do u epo cho s iki V j,Din ir ei dinastij perio do (VIII a. pr. m. e. VI m. e.a.) tai sudaro daugiau kaip tkstant met. Nra ko ir kalbti,kad laikas, taip pat ir tie, kurie uraindavo mitus, palikdavosavo antspaud. Todl tyrinti ir rekonstruoti pagal atskirasatplaias senovs kin mitus, sukurti j pirmykt vaizd, beabejo, ypa sunku. Be to, patys mitai vis laik keitsi ir

vys ts i. Tai ge ra i ma to me pa se k mi to ap ie Si van gmu evo liu -

cij: sprendiant i Kaln ir jr knygos" apraym, i pra-di ji buvo iauri dvasia su snieginio leopardo uodega, tigrodantimis ir pasiiauusiais plaukais", siunianti ligas ir tvar-kanti bausmes. Trys mlyni paukiai ne jai maist. Valdo-

vo Mu gy ve ni mo ap ra y me " pa sa ko ja ma ap ie tai , ka ip Doualies valdovas Muvangas, sddamas veime, kur buvo kin-kyti a tuoni pu ikiau si irgai, ivyk o Jan an o kaln pasi-matyti su Sivangmu ir ten drauge kr eilraius bei daina-vo da in as * 24 .

Tikriausiai Sivangmu tuo laiku buvo mogiko pavidalokaralien. Vlesniame traktate ,,Chvainandz" sakoma: au-lys I papra Sivangmu nemirtingumo vaist", ir ji staiga ipiktos dvasios atsivert gerj. Senosiose istorijose apiechan valdov Udi" (Chan U gusi"), priskiriamose Ban Gu,

Sivangmu gyja kit reikm ji virsta Vangm u"Ka ralie-ne motina, Vakar valdove * 25. ia tik iek tiek supaprastintasva rd as . O dl tri j pau k i , ta i ap ra y me ne pa da ry ta jo ki pakeitim. iek tiek vlesniame veikale Chan Udi gyvenimoapraymas" (Chan U neidvan"), kuris taip pat priskiriamasBan Gu, Sivangmu paveik slas da r labiau p adaili ntas ji vaiz-duojama graia moterimi, turinia daugiau kaip trisdeimt me-t", groiu pavergusia pasaul", o trys mlyni paukiai, kurieanksiau ne jai maist, pavirsta linksmas ir graias tar

21


11/200

naites. Skirtumas tarp Sivangmu paveikslo su snieginio le-opardo uodega, tigro dantimis ir pasiiauusiais plaukais", gy-ven us ia s ka ln ur ve , ir Va ng mu k ar al ie n s tok s pa t, ka ip ta rpdangaus ir ems!

Panas pakeitimai atsirado literatams smoningai taisantir pagrindiant mit, ir j negali laikyti jo natralaus vystymosi

bei evo liu ci jos i dav a * 26 . Taiau neverta atmesti tos takos,kuri dar mitams ie taisymai ir grainimai. Kiekvienas mitas,patyrs panaius taisymus, tapdavo nauj liaudies mit alti-niu. Pavyzdiui, Sivangmu liaudies sakmj e tai ne pikta dva-sia ,,su snieginio leopardo uodega ir tigro dantimis", o puikioji

Va ka r ei min in k. Ka ln ir j r kn yg oj e" ka lb am a ti kt ai ap ieSivangmu, o Knygoje apie nuostabius ir nepaprastus dalykus"(Sen i dzing") pasirodo Dungvangungas, ne kas kitas, o vie-niosios Sivangmu vyras. I pradi a maniau, kad tai tikliterat imon, ir neteikiau tam jokios reikms. Bet neseniaiperskaiiau Sansia * 2 7 vietovs liaudies padavim apie Dievi-kosios merginos virn, paskelbt Tien Chaijano, kur Dung

va ng un ga s, pr ie i ng ai ma no si tik ini mui , pa si ro do ka ip Siva ng-mu vyras dvasia. Tai tiesiog nustebino ir privert mane susi-mstyti: ar Dungvangungas buvo pirmiau sukurtas literat, opo to jau nueng folklor, o gal jo paveikslas atsirado jauliaudyje gyvavusi odini pasakojim pagrindu? S klausimreikia itirti, kadangi tyrinjimai mitologijoje negali bti sk-mingi, jei kruopiai ir detaliai neinagrinsime mit evoliucijos.

Nagrinjant mitus, dar verta atkreipti daug dmesio tai,kaip i mit iskirti prietarus.

Dou Jangas sako: Be abejo, mitai ir prietarai i pradiatspindjo tam tikrus primityvius senovs moni vaizdiniusapie pasaul, atspindjo j tikjim antgamtinmis jgomis. Ta-iau mit ir prietar reikm skirtinga. Prietarus, kurie neturi

jo ki o ry io su an tg amt in m is jg omi s, rei kia tie sio g atm est i;ju k dau ge lis mit da n ai tu r jo ak ty v po bd su pa n io jo pa-saulio atvilgiu ir nere tai bda vo ities liaudiki, o prietar ai pasyvs savo prigimtimi, neretai atspindjo valdanij klasi

interesus. Sis skirtumas tarp mit ir prietar ypa reljefikaiirykja j skirtinguose santykiuose su mogaus likimu.Mitai danai ireikdavo mogaus nenor pasiduoti likimui,

o prie tara i pri einga i prop agav o fatalizm, kert, ve rsda mimones tikti, kas i anksto nulemta, ir todl nusilenkti likimui.

Todl ir dvasios, kurios vald likim, buvo vairios. Mitpersonaai daniausiai drsiai sukildavo prie dvasi galyb,pavyzdiui , Sun Uk unga s * 2 8 pakilo prie Nefrito imperatoriJuchvang * 29 , Nilangas (Jauiaganis) ir Diniuj (Audja)

22

prie karalien motin Vangmu *30 . O prietarai propagavomogaus bejgikum prie dvasias, taigi dar mones dvasiver gai s, pa si ru o us ia is pa au ko ti sa ve. Mi ta i vi sa da k v pd av omones isilaisvinti i vergovs ir stengtis pasiekti mogaus

ve rt o gy ve ni mo .Prietarai, aukldami mog vergiko paklusnumo dvasia,

dailino vergijos grandines. Cia ir slypi ta prieastis, kodl mes,pasisakydami prie prietarus, loviname mitus" 31 . Taigi mi-tai visika i ne tas pat, kas prie tara i. Bet ir mituo se maia u ardaugiau yra prietar element, kurie sudaro j organik dal,j ne m an om a at sk ir ti nu o mit . Pav yz d iui , se no v s mi tu os enemaa keist sakmi apie didij veikj gimim. AntaiDain knygos" eilratyje Tamsus pauktis" kalbama apietai, kaip dangus pasiunt tams paukt em pagimdytiang". Sung enciklopedijoje Imperatorikoji Taipingo metapvalga" (Taiping juilan"), 78 dziuanyje, pateikiami tokieodiai i knygos i chan en u" (madaug ms eros pra-dia): Atsirado didels pdos ant Leidzs kranto, Chvasiujumyn ant j ir [po to] pagimd Fusi". Visos ios sakms turidaug prietar element. Taiau Fusi ir ang ain Se senovsmons laik tikrais didvyriais, ir todl, kad ir lovinaniosedidvyrius sakmse yra prietar element, jas reikia laikytimitais. Jie skiriasi nuo t mit", kuriuos kr vliau specialiaidl to, kad apdainuot stebukling imperatori ir kunigaikikilm. iuos du mit tipus reikia skirti. Be to, dvasi ir velniatsiradimo negalima laikyti tik prietar takos idava. Btinakreipti dmes tai, ar vienos ar kitos dvasios paveikslu pro-paguojamas nuolank umas likimui, ar atvirkiai prie msakis sukylanio prie likim dvasios kovotojo paveikslas. To-kiu bdu danai pasireik protvi neapykanta valdovams.Modz savo traktato Modz" skyriuje Mingui pien" (Dvasiorega") pasakoja apie tai, kaip Dubo tapo kerto dvasia ir nu-ud Dou valdov Siuanvang. Tokius personaus reikia laiky-ti mitiniais, taiau reikia labai atsargiai atskirti prietarus nuomit.

A no ri u ia pa sa ky ti kel et od i, ku o ski ria si mi ta i ir le-

gendos, mitai ir pasakojimai apie nemirtinguosius.Kas yra mitas ir kas yra legenda? Atsakyti tiksliai, kuo jieskiriasi, labai sunku. Daniausiai mes negalime grietai atskirti

vi en o nu o kit o, ka da ng i .eg en dos at si ra nd a i mit . Bet ap sk ri -tai galima pasakyti, kad mitai pamau evoliucionuoja, pagrin-diniai j veikjai tampa monmis, o j elgesys uraomas kaipmogaus veikla taip sukuriama legenda. Pada vimas daniau-siai pasakoja apie galingus senovs didvyrius, panaius aul

23


12/200

I, kuris sugavo ern ir perkirto slibin, arba apie dangikuo-sius simyljlius, panaius Audj ir Jauiagan, kurie kartper metus susitinka ant tilto, pastatyto i ark uodeg, arbapagaliau apie kultrinius didvyrius", pavyzdiui, apie Pangu,ar apie deiv ilkverp.

Legendos, formuodamosi civilizacijos vystymosi eigoje, pa-mau atmesdavo visa, kas antgamtika, kas bdinga mitams, irperimdavo tai, kas daugiau ar maiau atitikdavo, moni supra-timu, realyb. Todl mes galime pastebti, kaip liaudies siekiaigydavo real pobd ir kaip mons perjo nuo palyginti emokultros isivystymo lygio auktesn vystymosi pakop.

Skirtumus tarp mit ir pasakojim apie nemirtinguosius mesgalime isiaikinti remdamiesi legenda apie Pangu. Apie didvyr Siu Dengas Istoriniuose urauose apie tris valdovusir penkis imperatorius" (San u li dzi") sako, kad Pangu gimchaose, kai dangus ir em buvo kaip vitos kiauinis. Staigadangus ir em atsiskyr vienas nuo kito: jang, viesus ir tyras,tapo dangumi, in, tamsus ir drumstas, tapo eme. Po to danguskiekvien dien kilo auktyn per vien dang, o em perdien tapdavo storesn irgi per vien dang, o pats Pangu perdien iaugdavo per dang. Prajo atuoniolika tkstani me-t, ir dangus pasikl auktai auktai, o em tapo standi ir

stora. Pangu tapo irgi auktas auktas.Siame pasakojime, nepaisant fantazijos sluoksni, galimaskirti pirmykts legendos bruous, dar nepraradusius puikausmito pobdio. Taiau, pateks daos krinius, jis tapo tikranesmone. Pavyzdiui, Urauose apie pirmuosius nemirtinguo-sius" (Juani angden dunsien dzi") yra raas, kurio prasmtokia.

Kai em ir dangus dar nebuvo atskirti, Pangu, pasivadinsDangau s ka rali umi Tienvang u, keli avo iame ch aose. Pas-kui, kai dangus ir em atsiskyr, Pangu apsigyveno Judzingo rmuose a n t Nefrito sostins kalno ir maitinosi dangausrasa bei gr vanden i poemio altini. Po keleto met kal-n tarpeklyje i susirinkusio ten kraujo gim nematyto groiomergina, kurios vardas buvo Taijuanjuniuj, arba Pirmoji ne-

frito mergel". Nulips nuo kalno pasivaikioti, Pangu ivydoj, ir ji e ap si ve d ; jis pa rv ed j r mu s, ku r ji e ir gy ve no .Jiems gim snus, kur pav adino Ti enchvan gu Dangaus im-peratoriumi , ir dukt Dziugvansiuanniuj Dievikoji devynispinduli mergel ir t. t., ir pan. Argi tai ne daos imon?Tokio tipo krinius mes paprastai vadiname sienchva pasa-kojimai apie nemirtinguosius". Sienchva, kaip ir daos moky-mas, pirmiausia ikelia vieno mogaus laims siekim. Todl

sienchva negaljo atsirasti tokie personaai, kaip Niuiva, Gnas, Jujus ir panas juos mit herojai, pasiry aukoti savekit vardan. iuo poiriu mitus lengva atskirti nuo sienchva.Taiau sienchva, kurie irgi yra mit sudtin dalis, sunku at-skirti nuo pastarj. Pavyzdiui, tiktina, kad pasakojime iChvainandz" apie aul I, kuris Sivangmu pra nemirtingu-mo vaist, ir apie Cang, pavogusi iuos vaistus ir pabgusi mnul, terpti sienchva elementai, nors mes vis tiek laikome

ju os mit ais . An tr a ve rt us , sienchva, kurie pasakoja apie nemir-

tingj ygius, labai danai turiniu ir stiliumi artimi mitamsir skiriasi nuo t pasakojim apie nemirtinguosius, kurie buvodaos perdirbti. iuos sienchva mes turime tyrinti ir nagrintimitologijos aspektu.

Kam nagrinti mitus? klausim pamginsiu irgi atsa-kyti.

Mitai sukurti brktant moni visuomens istorijai. I mitgalima sprsti, kokie buvo senovs darbo moni vaizdiniai irsamprata: kaip jie sivaizdavo pasaulio sandar, kaip lovinoliaudies didvyrius, kaip siek pagerinti savo gyvenim, kaiplovino darb ir kov ir t. t. Be to, nagrindami mitus, mesdar geriau suprasime, kaip reikia mylti gyvenim ir savoliaud.

Patys mitai, bdami labai doms, gerokai paveik literat-r ir men, suteikdami jiems ypa daug avesio ir vieumo.Senovs graik skulptra nuostabi kaip tik savo glaudiausiaisryiais su mitais. T pat galime pasakyti ir apie Taote, Kj,Kujdrakon, Kujfeniks, vandenin ir vienarag drakon,apie stebtinus paukius ir vris, kuri atvaizdai puo Inir Dou epoch trikojus bei indus. Mitologiniai vaizdiniai pa-enklino iuos meno krinius. Didysis Ciu Juanas Atsiskyrlioelegijoje", Klausimuose dangui", Devyniose melodijose" gr-ta prie mit heroj paveiksl, liddamas dl u kunigaiktys-ts lugimo. Jo poezija, panaiai kaip egiptiei sien tapybair ind epas, prisodrinta mitologijos element.

Bet reikia turti galvoje, kad mitai, nebdami istoriniai liu-dijimai, tik tam tikru mastu galjo atspindti istorij. Supran-

tama, absurdika bt visuose mit personauose matyti seno-v s va ld ov us ir ku ni ga ik iu s, ta i au lyg iai tai p pa t ne te is in ganevertinti mit turinio, tam tikru atvilgiu jie yra istoriniopobdio, kadangi juose mes galime aptikti istorins tikrovsatspind. Pavyzdiui, kovo s tar p Chvang di ir iju tai i ti-krj vyk susidrimai Centrinje lygumoje, tarp Mongolijosplatformos gyventoj ir Ramiojo vandenyno pietins daliesgeni. Kunluno kalno ir Sivangmu istorija liudija, kad atsira

2524


13/200

do kultriniai ryiai tarp sia geni (protokin) ir cieng geni(prototibetiei).

Mitai atspindi ir nacionalin charakter. Kin mitai vienaipar kitaip atspindi kin nacijos ypatybes. Ms liaudis su pasi-didiavimu gali kalbti apie senovs mit didvyrius. Pasako-

ja nt ys ap ie ne pa pr as t jg ir i tv er m, ap ie va iri us li aud ie slkesius kin mitai ireikia ms tolim protvi trokimsitvirtinti. Ir i tikrj mums, j palikuonims, ie puiks pa-

vyz d iai sek ti ni. Na gr in d am i mit us , mes ga lim e su pr as ti m s

nacionalinio charakterio itakas, velgti jame gerus ir blogusbr uo u s. Ger us rei kia ug dy ti , o blo gu s g yd yt i, ir vi sa ta iskatins mus kurti socializm.

I I S K Y R I U S

KAIP BUVO KURIAMAS P ASAULIS

1

Kas galjo mums isaugoti pasakojimus apie pasaulio pra-dios metus? Kaip galima sprsti apie t laik, kai dar emneatsiskyr nuo dangaus? Kas galjo vilgsniu prasiskverbti buvusio chaoso gelm ir ivysti, kas sukosi tame verpete?

I begali ns tamsos atsira do viesa kodl ji a tsirado? Su-sijungusios In ir Jan jgos dav pradi gyvybei. Kas jaspagimd ir kaip jos atsirado? Devynis sluoksnius turi dangausskliaut as kas ju os s ukr? Kas galjo b ti io d iding o sta-tinio pirmuoju statybininku?" 1

Poetas Ciu Juanas prie du tkstanius tris imtus met vie-name garsiame eilratyje klaus, kaip atsirado dangus ir e-m, kaip susidar visata ir kas atskyr dang nuo ems.

Jo Klausimuose dangui" atsispindjo senovs mitai ir le-gendos, kuri fragmentai aptinkami ankstyvuosiuose filosofi-niuose traktatuose. Ciu Juanas tik klausia, bet neatsako, raaisenose knygose taip pat labai ykts ir lakoniki, ir mums,gyvenantiems daugiau kaip po dviej tkstani met, labaisunku atkurti tikr seniausij mit pavidal.

Stai alegorija, primenanti senj mit, i Dvangdz" kny-gos, kuri iek tiek ankstyvesn negu pateiktas eilratis. Josturi nys tok s: Piet jros valdov vadin o u Greituoju, iau-rs j ros valdo v vadi no Chu Staigiuoju, o Centro vald ovChundnu Chaosu. u ir Chu danai pramogos dlei lankyda-

vo Ch un d n . Ch un d na s su ti kd av o ju os lab ai mal on iai . Kar tSu ir Chu pagalvojo apie tai, kaip atsilyginti jam u jo gerum.Kiekvien as mogus, pa sak jie, t uri akis, ausi s, burn, nos septynias angas galvoje, kad matyt, girdt, valgyt ir u-uost. O Chundnas neturjo n vienos, ir jo gyvenimas ne-

bu vo it ies pu ik us . Ger ia usi a, nu ta r jie , ig r ti ja m kel et ang. u ir Chu pam rankius, panaius ms kirv ir grt,ir nu jo pas Ch und n. Vi ena di ena viena anga, septyn iosdienos septyn ios angos. Bet varga s Chund nas , kur geriau

27


14/200

si jo draugai taip iai, lidnai suuko ir atsisveikino su gy-ve ni mu " 2. ioje iek tiek komikoje alegorijoje slypi mitolo-gin pasaulio sukrimo koncepcija. Nors Chundnas, kuriamSu ir Chu, knijantys greitai bgant laik, igr septyniasangas, mir, bet po to atsirado visata ir em.

Kaln ir jr knyga" pasakoja, kad vakarinje Tian Saniokaln dalyje gyveno ventasis pauktis, primenantis geltonmai; jis galjo raudonuoti ir tada bdavo panaus raudon

ugnin rutul; jis turjo eias kojas ir keturis sparnus, betneturjo nei aus, nei aki, nei burnos, nei snapo; jis supratodainas ir okius; j vadino Didziangu 3.

Didziangas tai tas pat, k aip ir Dichungas, tas pat, k aipir Chvangdi, Centro Aukiausiasis viepats. Todl alegori-niame pasakojime Dvangdz" traktate jis veikia jau kaipCentro vyriausiasis viepats. Kai kas laiko Chundn Chvangdi snumi, taiau is padavimas turbt atsirado kur kas v-liau 4.

Bet ir kaip bt ar paiu Dang aus viepa iu buv s Chun-dnas, ar tik jo sn umi , tamsus beformis cha osas nepat ikoniekam, iskyrus daosus, kurie kviet grti gamt", pa-syviai suvokti", valdyti be veiksm" ir pan. Todl kit kartpadavimuose Chundnas tampa kakuo nemaloniu. Knygojeapie stebuklingus ir nepaprastus dalykus" (en i dzing") kal-bam a, ka d Ch un d na s l auk in is v ris , pa na u s dr au ge ir un, ir rud lok, turintis akis, bet nieko nematantis, turintisausis, bet nieko negirdintis. Kadangi jo akys nemato, jis pats

ju da su nk ia i. Bet te re ik ia ka m no rs u kly st i jo kr a tus , jistuoj pat tai pajus. Sutiks ger mog, su laukiniu tiu jpuola, o jeigu susitinka su piktu prievartautoju, tai emai nusi-lenks, linguodamas galv ir vizgindamas uodeg, pradeda prie

jo mei lin tis . To ks ni ek i k as ch ar ak te ri s ja m bu vo du ot as gam -tos. Kai neturi k veikti, jis sukdamasis su malonumu kandiojasavo uodeg, uveria galv, iri dang ir garsiai kvatoja 5 .I io pasakojimo galima sprsti, kad odis chundnas" tuo-met buvo suvokiamas kaip kakas neigiama.

Vi sie ms i nom as mi ta s ap ie vi sa to s ats ir adi m u ra y ta sknygoje Chvainandz", sukurtoje II a. pr. m. e. Gilioje se-novje, kai dar nebuvo nei dangaus, nei ems, pasaulis buvonirus, beformis chaosas. Ir itose tamsybse pamau atsiradodvi didiosios dv asios In ir Ja n, k urio s dideli past ang d -ka pradjo tvarkyti pasaul. Po to In ir Jan isiskyr ir taipatsirado atuonios svarbiausios kryptys erdvj e * 6 . Jan dvasiatapo dang aus vald ytoja, o In ems. Taip bu vo s ukur tasms pasaulis 7.

28

Sis turintis ryk filosofin atspalv mitas nra labai domus

mitologijos poiriu.Kur kas domesnis mums mitas apie dangaus dvasi Dziulin

g (paodiui Gigantika dvasia"). Kalbama, kad ji atsiradokartu su pirmykte substancija, j taip pat vadina tikrja de-

vy ni pr ad mo tin a. Ji bu vu si to ki a vi sag al , ka d ga lj usikurti kalnus ir slnius, paleisti dideles ir maas upes 8 , todlj ga lim a lai ky ti pi rm uo ju k r ju . Ka lba ma, ka d ji ki lu si iFenujs 9 ups auktupio ir i pradi buvusi ups dvasia.

Nuo sen senovs skersai Chvangchs ups stovjo Chvaanokalnas, Dziulingas, drebindamas j rankomis ir smogdamaskojomis", perskl kaln pusiau ir up pradjo tekti tiesiai.Iki ios dienos dar ant Chvaano kalno ilik pdsakai, pana-s Dziulingo rank ir koj atspaudus 10.

Galima bt manyti, kad panaiam padavimui daosai pa-sirinko j mgstam vandens dvasios paveiksl ir padar jpirmuoju krju, atskyrusiu dang nuo ems. Dl io dirbtinioidailinimo i mito neliko n pdsako.

Kai kalbama apie ups dvasi Dziuling, nejuiomis prisi-meni d ar vien sen padav im apie du ting inius su tuokt iniusmilinus, kurie raus vagas isiliejusiems vandenims. Pasak pa-davimo, kai dangus ir em buvo tik k sukurti, emje pra-sidjo potvynis, todl Aukiausiasis viepats pasiunt milin

Pufu ir jo mon sutramdyti isiliejusi vanden. Abu jie ne-turjo sau lygi, gio buvo tkstanio li ir beveik tiek pat perliemen. iedu milinai storuliai, inia, labai maai tesirpino

ji em s pa ti k tu su nk iu da rb u ir di rb o vi si ka i ne si ste ng da mi ,kad tik kuo greiiau ubaigt. Upi vagos, kurias jie ikas,

vi et om is bu vo gil ios , o ki tu r sek lio s, vi en ur ut er to s, ki tu rutv enkt os odiu, visa s dar bas nuj o u niui ant uo degos.Todl po daugelio met darbiajam Jujui vl teko tramdytiisiliejusius vandenis. Dangaus viepats, siutintas vyro ir mo-nos tingumo, nubausdamas juos nureng ir visikai nuoguspastat alia vienas kito plaios pietryi dykumos viduryje.Nei per alius, nei per karius jie negr ir nevalg, tikdangaus rasa slopino savo alk ir trokul. Ir tik tada, kaiChvangchs vandenys isival, jiems buvo leista sugrti prie

savo pareig".Pasak padavimo, kad Chvangchs vanduo isivalyt, rei-

kjo atskirti up nu o jros ". inoma, tai bu vo nevyk domasdarbas, todl milin eima taip ir liko nuoga aminai stovtidykumoje, kaitinant saulei 12 .

Istorijoje apie sutuoktinius Pufu kai kur pastebimi senovsmito likuiai. Si dviej tvarkiusi vandenis persona veikla

29


15/200

iek tiek primena visatos pirmj krj. Taiau gaila, kaduraytas apie juos padavimas atrodo neubaigtas.

tai da r viena s mitas apie Vel ni motin Guimu. Guimu,gyvenusi Siaojujaus kalne prie Piet jros, vadino dar Guiguen. Ji turjusi tigro galv, drakonolno kojas, antakiuskaip keturnagio drakonomano, akis kaip vandens drakono,taigi jos ivaizda buvo stebtinai keista. Ji pagimd dang, e-m ir velnius. Vienu metu ji galjo pagimdyti deimt velni,ryt gimdydavo, o vakare prarydavo juos kaip skanstus 13 .

is personaas kakuo primena vis daikt krj, bet, deja,b da ma vel ni en e, ji su d us i sa vus vai ku s, o ta i lab ai ne et i ka ,todl ji taip ir liko velni motina".

Nagrinjant mitinius visatos krjus, reikia prisiminti irdvasi Dulu ng Drakon s u va ke i D ungano k alno, pa-sakojimas apie j uraytas senoje Kaln ir jr knygoje".i dvasia mogaus veidu, gyvats knu ir raudonos spalvosoda buvo tkstanio li gio. Jis turjo nuostabias akis, pana-ias du alyv medius. Kai jis usimerkdavo, jos pavirsdavodviem vertikaliomis skylmis 14. Vos tik jis atsimerkdavo, pa-saulyje i aud avo dien a, o kai us imerk davo em nusileis-davo naktis; vos tik pabusdavo, pasirodydavo raudon debesrkas, krisdavo gausaus sniego dribsniai ir prasiddavo iema;psteli ir tu ojau pat raudona saul pra deda kaitinti, lydosi

metalai ir akmenys, prasideda vasara. Jis guljo susisuks kaipgyvat: nevalg, negr, nemiegojo ir nekvpavo, o jeigu tik-tai a tsids ta pui a vjas per vis deimt t kstan i li. va-ks, kuri Dulungas laik burnoje, viesa jis galjo apviestiaukiausias dangau s sferas ir giliausius ems klodus '5, kur

vi e pa ta vo am in a tam sa. O ka da ng i jis vi sa da lai k bu rn oj evak ir apviesdavo tams dangaus vartuose iaurje, tai jdar vadino Duinu * 1 6 Apvieianiuoju tams 17.

Dulungas tikrai turi daug pirmojo krjo bruo 18. Taiau,isaugodamas aikius gyvos btybs bruous, jis vis tiek nega-ljo, panaiai kaip kitos ymios dangaus dvasios, tapti mogu-mi 19. Jis negaljo moni akyse tapti pirmuoju krju ir teliko

vi en o ka ln o dva si a, no rs ir bu vo st eb t in os iv aiz dos ir nep a-

prastos jgos. Galima pasakyti, kad jam tikrai nepasisek.

2

Kas sukr em ir dang?Prie praddamas kalbti apie tai, papasakosiu vien isto-

rij apie nuostab ir drs un, kuris sutriukino prie irpeln u tai monas grauol princes.

30

Pasakojama, kad senais laikais, kai vald Gaosinvangas 20 ,jo mo na i ne ti k ta i s ka ud o aus . Lyg iai tr ej us met us ne sl g oskausmai, imtai gydytoj stengsi j igydyti, bet jiems ne-pavyko. Paskui i ausies ioko maytis primenantis ilkverpio

vi kr au ks as pa lv is kir min l is ap ie tri j ve r k ilgi o, ir lig atuojau pat pranyko. Kunigaiktien labai nustebo, djo kir-minl molig ir prideng dubeniu. Ir kas galjo pagalvoti,kad kirminlis po dubeniu pavirs puikiu unimi, kurio kailis

kaip brokatas akinamai rjo vairiaspalviais ratais? Kadangiji s gi m mo li g e po du ben iu , j pa va di no Pan gu * 21 . Gaosinva ng as , i vyd s Pa ng u, la ba i ap si d ia ug ir nu o tol ne si sk yr su juo n per ingsn. Tuo laiku kunigaiktis Fangvangas ne-tiktai sukl mait. Gaosinvangas, bgtaudamas dl valsty-bs lik imo , kr ei p si sa vo va ld in in ku s: J ei gu at si ra s mo gus ,kuris atne man F angvan go galv, tai a atiduo siu jam monas savo dukter".

Pareignai inojo, kad Fangvango armija stipri, nugaltij su nk u, ir ne si ry o pa vo ji ng am y giu i. Pas ako ja ma, ka d tpai dien Pangu dingo i rm, ir niekas neinojo, kur jisnubgo. Iekojo kelet dien, bet neaptiko joki pdsak,ir Gaosinvangas labai nulido.

O tuo metu Pangu, paliks Gaosinvango rmus, pasileido

tiesiai Fangvango karin stovykl. Pamats Fangvang, pra-djo vizginti uodeg ir vartyti galv. Fangvangas nepaprastaiapsidiaug ir kreipdamasis savo pareignus pasak:

Bijau, kad Gaosinvangas greitai us. Netgi uo apleidoj ir at b go ta rn au ti ma n. Ma ty si te , ta i ma n at ne s km !

Fangvangas suruo didel puot io laim lemianio en-klo proga. T vakar Fangvangas persigr, apgirto ir umigosavo palapinje. Tuo pasinaudodamas Pangu priliau prie

jo , si kib o da nt im is ge rk l, nu ka nd o gal v ir st ri ma gal vi ai sspruko atgal rmus. Ivydo Gaosinvangas, kad jo mylimasuo, laikydamas prieo galv dantyse, sugro rmus, jodiaugsmui nebuvo rib, ir sak, kad duot uniui kuo dau-giau smulkiai sukapotos msos. Bet Pangu tik pauost, nujoalin ir lidnas atsigul kambario kampe. Pangu nustojo ds

lr vis guljo nejuddamas, o kai Gaosinvangas j aukdavo,tasai neatsiliepdavo. Taip tssi tris dienas.

Gaosinvangas neinojo, k daryti, ir pagaliau paklaus Panyu:

unie, kodl tu nedi ir nepriein i, kai a tave auki u?Nejaugi tu tikiesi gauti monas mano dukter ir pyksti, kado netesiu savo paado? Dalykas ne tas, kad a nenoriau te-sti paado, bet juk uo ities negali imti monas mogaus.

31


16/200

Pangu staiga tar mogaus balsu: Neli dk dl to, kunigaikti , o tu tik patup dyk man e

septynioms dienoms ir septynioms naktims po aukso varpu, ira galsiu tapti mogumi.

Labai nustebo kunigaiktis, igirds tokius odius, bet i-pild praym ir patupd j po auksiniu varpu, kad pairt,ar vyks apsivertimas. Prajo diena, kita, treia... Prasidjoir etoji diena. Geroji kunigaiktyt, nekantriai laukdama ves-

tuvi ir bijodama, kad uo mirs badu, tyliai pakl varp, kadpairt Pangu. Pangu knas jau buvo virts mogiku, tikgalva dar buvo unika, bet apsivertimas tuoj pat nutrko irgalva dabar jau nebegaljo tapti mogika. Pangu ilindo i po

va rp o, u si vil ko dra bu i ais , o ku ni ga ik t yt u si d jo ke pu r ,panai uns galv. Jie tapo vyru ir mona. Paskui Pangusu mona ijo Piet kalnus ir apsigyveno oloje tarp nykikaln, kur niekados neeng mogaus koja.

Kunigaiktyt nusivilko savo brangius if graius rbus, ap-sireng paprasta valstietika suknele ir pradjo nesisksdamadirbti, o Pangu kas dien ieidavo medioti. Taip jie ir gyvenoramiai ir laimingai. Po keleto met jiems gim trys sns irdukt. Kart jie pasim vaikus ir ikeliavo rmus aplankytiuovio ir uovs. O kadangi vaikai dar. neturjo vard, tai jiepapra Gaosinvang skirti jiems vardus. Gimus vyriausi snpaguld ant dubens, todl j ir p avadino Panu Dubeniu, an-trj sn tik gimus paguld pintin ir dav jam vard Larnas Kre py s. Jaun liui niekaip negaljo rasti tinkamo vardo.Staiga sudrebjo dangus ir sugriaud, todl j pavadino Ljumi Griausm u. Kai du kt iau go, j itek ino u drsaus k ari oir ji gavo jo pavar d Dungas Varp as. Met ams bgant, monsi i keturi gimini P an o, Lano, Ljaus ir Dungo tuok-si, ir i j sn bei ank susidar tauta, kurioje visi labaigerb Pangu, kaip savo bendr protv22 .

Tai, beje, pasireik epizode su kirviu. Dou Ju knygoje,,Sakm apie pasaulio sutvrim" (Kaipi janji"), paraytojeXVI a. pab . XVII a. pr., sako ma: [Pangu] sir st umda-

mas dang auktyn, o em emyn. Vis vien tarp ems irdangaus dar buvo likusi sandra. Tada jis pam kair rankkalt, o de in kirv ir prad jo kirst i kaltu ir ka poti kir viu.Kadangi jis turjo stebukling jg, tai pagaliau sugebjo at-skirti dang nuo ems" ( I skyrius Pangu atskiria dang nuoems").

Taigi Pangu sigyja ne tik kirv, bet ir kalt; jis valdo dugalingus darbo rankius. Pradjo kalti kaltu ir kapoti kirviu"

ioje mito apie Pangu raidoje romantikai ir drauge realistikaiatskleista didi mintis apie tai, kad viskas emje sukurta darbu.

Toks pat padavimas, su vienokiais ar kitokiais pakeitimais,apti nka mas ir Piet Kini jos taut ose jao, miao , li ir kito se.

inoma, kad jao mons aukoja Pangu, vadindami j Panva ng u k un ig ai k i u Pan u. J nu om on e, mo ni gy ve ni ma s irmirtis, ilg aamiku mas, tur tas ir sku rdas visa jo ran kose. Kaiitinka sausra, jao meldiasi Panvangui 23 , ieidami laukussu jo atvaizdu ir apeidami paslius.

Miao tauta irgi turi padavim apie Panvang, primenantpasakojim apie pasaulio sutvrim i Senojo testamento. Miaogarbina j kaip vairi ranki ir daikt krj 24 . Trij kara-lysi laikais (III m. e. a.) Siu Dengas para Istorinius ura-us apie tris valdovus ir penkis imperatorius" (San u li dzi"),kuriuose pan audojo legendas apie Pangu, paplitusias PietKinijos tautose. Pridjs filosofijos element i senovs klasiki-ni knyg, taip pat sav prasimanym, jis pavaizdavo j visa-tos krju, atskyrusiu dang nuo ems pasaulinio chaosolaikais, ir pavert j bendru vis kin protviu.

Kaipgi pagaliau buvo atskirta em ir dangus, kaip buvokuriama visata? Kin mitologijoje atsakoma ir klausim.

Pasak sakmi, tuo laiku, kai dar em ir dangus nebuvoatskirti, visata buvo itisas chaosas ir savo forma primin mil-inik vitos kiauin. Jame ir gim ms pirmasis protvisPangu. Jis iaugo ir sunkiai kvpuodamas umigo iame dide-liame kiauinyje. Prajo atuoniolika tkstani met, kol jispabudo. Pramerk akis, kad apsidairyt, bet, deja, nieko ne-ivydo: aplinkui tebuvo juoda bei lipni tamsa, ir jo ird u-liejo ilgesys. Neinodamas, kaip isikapanoti i ito kiauinio,Pangu suiupo neinia i kakur atsiradus milinik kirv irstipriai kirto tams prieais save. Pasigirdo kurtinantis trenks-mas, tarsi grit kaln ai, chuala! ir milinikas kiaui nissprogo 25 . Viskas, kas lengva ir varu, tuoj pat pakilo virir sudar dang, o kas sunku ir purvina nusileido emyn irsudar em. Taip dangus ir em, i pradi tebuv itisaschaosas, nuo kirvio smgio atsiskyr. Atskyrs dang nuoems, Pangu, baimindamasis, kad jie vl nesusijungt, sir-m kojomis em, o galva parm dag. Taip jis ir stovjokeisdamasis drauge su jais. Kiekvien dien dangus kildavoauktyn per vien dang ir em storjo per vien dang,o Pangu paaugdavo per vien dang.

Prajo dar atuoniolika tkstani met dangus pakilolabai auktai, em tapo labai stora, o Pangu knas taip patneapsakomai iaugo. Kokio gi gio buvo Pangu? Kalbama, kad

i Sr nnvf>s Kini jos mitai 3332


17/200

jo gi s bu vo de vy ni t ks ta n ia i li. Kai p au k i au si as st ul pa sstovjo Pangu tarp dangaus ir ems, neleisdamas jiems vl

vi rst i ch ao su 26 . Taip stovjo jis vienutlis, laikydamas dangir remdamasis em, ir nepastebjo, atlikdamas sunk dar-

b, ka ip pr a jo it iso s ep oc ho s. Pag al ia u da ng us ir e m ti -kriausiai tapo pakankamai tvirti ir Pangu galjo daugiau nesi-

ba imi nti , ka d ji e v l su si ju ng s, j uk ir ja m re ik j o pai ls ti .Gal gale jis, kaip ir visi mons, krito ir mir. Atodsis, ispr-ds i jo l p, ta po vju ir debesimis, balsa s griau smu, kai -

rioji akis saule, deinioji mnuliu , kn as su ranko mis irkojomis keturiomis pasaulio alimis ir penkiais garsiais kal-nais, krau jas upmis , gyslos keliais, kn as dirva, plau-kai ant gal vos ir sai vaigdmis da ngaus skliaute, o da irplau kai a nt k no olmis, glmis ir mediais, dan tys, kau-lai, kaul smegeny s ir pa n. blizgan iais metalais, tvi rtais ak-menimis, spindiniais perlais ir nefritu, ir netgi prakaitas, i-pyls jo kn ir atrods visikai niekam nereikalingas, virtorasos ir lietaus laais. odiu, Pangu mirdamas paaukojo vissave, kad is naujas pasaulis bt turtingas ir graus 27 .

Yra ir kit pa da vi m ap ie st eb uk li ng Pan gu j g ir pas ive rt im us . Pas ak vi en os ver si jo s, a ar os , i tek ju si os i jo aki ,vi rt o up mi s, at od s is v j o gs iai s, ba lsa s gr ia us mu, ak ibli zge sy s ai bu. Pas ak oj ama , ka d ge ra s or as b na ta da , ka iPangu diaugiasi, o tereikia jam supykti, kaip dang utraukiasunks lietaus debesys 28 .

Egzistuoja dar vienas nuostabus padavimas apie tai, kadPangu turjo drakono galv ir gyvats kn. Kai jis kvpdavo,kildavo vjas ir lietus, o kai ikvpdavo griaud davo griaus-mas ir bl yksdavo aibai, atsimerkdavo prasiddavo diena,usimerkdavo nusileisdavo naktis , beveik taip p at k aip da-rydavo Dulungo dvasia nuo Dungano kalno, kuri apraytaKaln ir jr knygoje" 29 .

Netgi ir esant iems visiems nesutapimams, apraant Pangu,be nd ra tai , ka d vis i m on s ga rb in o j ka ip pi rm pr ot v , at-skyrusi dang nuo ems. Padavime pasakojama, kad Piet

j ro je yr a tri j i mt li ilg io Pa ng u ka pa s. O da r pa sa ko ja ma

apie Pangu al, kurios visi gyventojai turjo pavardes Pangu,ir pan. 30

3

Mes papasakojome, kaip buvo sukurtas dangus ir em. Betkaipgi atsirado emje mons?

Palyginti ankstyva versija apie moni pasirodym ta, kad

34

mons, kaip apie tai jau kalbjome, atsirado sveikaujant dviemdidiosioms dvasioms In ir Jan.

Po to, kai buvo sukurtas dangus ir em, i likusi grubidaleli jie sukr gyvnus, paukius, uvis ir vabzdius, o ivari daleli mon es 31 . ia versija niekas netikjo, ir paga-liau ji inyko nepalikdama joki rykesni pdsak.

Pasak vlesnio padavimo, mons kil i parazit, kurieliauiojo Pangu knu, kada jis guljo mirties patale", ir vjas

ju os vi su r ib la k 32

. i versija, suprantama, dar daugiau auk-tino Pangu nuopelnus, taiau kartu emino mogikj orum,todl irgi plaiai neiplito.

Pasak dar vlesns sakms, Pangu turjs mon. Ji, kaipir dera, pagimd jam sn, nuo j ir prasidjo moni pader-m. Bet ir i versija nebuvo plaiai pripainta ir nunyko, nesnupl nuo Pangu fantastikos yd.

Dar egzistuoja nuostabi ir grai sakm, kaip dangaus dievy-bs dr au ge su k r m on es : Chv an gd i sus kir st mo nes vy-rus ir moteris, angpienas padar ausis, akis, burn ir nos,Sanglina s rank as ir kojas . Reikia pami nti ir Niuiv, kuridalyvavo iame bendrame darbe, bet k ji sukrneaiku 3 4 .

Mitas apie tai, kaip dvasios sukr mones, ities labai do-mus, bet, deja, jo uraymai senose knygose labai ykts,

o apie angpieno ir Sanglino dvasias mes nieko neinome. Mesvis ik ai ne in ome , ko ki om is ap li nk yb mi s j ben dr omi s pas -tangomis buvo sukurti mons. Todl is mitas irgi plaiainepaplito. Prieingai, mitu apie tai, kaip viena deiv Niuiva 36

sukr mones, tarp vis kit aukiau pamint mit buvolabiausiai tikta, nes jis, bdamas neprastas ir kartu artimasmoni sampratai, sudar turting kin mitologijos poetin dal.

Kai kalba me apie Niuiv, pris imen ame ir kitos sakms he-roj Fusi, kur dar va dina Paosi, Baosi ir t. t. Visi ie var-dai aptinkami senovs knygose kaip skirtingi io vardo ura-ymai.

Fusi tai vi enas ymi heroj ms pr otvi ta rpe. Pa-saksakmi, jis ir Niuiva i pradi buv brolis ir sesuo 36 arba

vl es ni uo se ra t uo se v yr as ir m on a 37 . io seno padavimo

senum jau senovje" patvirtina Chan epochos raiiniai ak-menyje ir plytose, taip pat padavimai, iplit tarp PietvakariKinijos tau t miao, ja o, i, tung ir kit. Ch an imp erijos lai-k akmens ir plyt raiiniuose mes danai matome Fusi ir Niui-

v, tu ri n iu s mo ni ga lv as ir gy va i k nu s. Fus i ir Ni ui vavai zd uo ja mi iki ju os me ns ka ip mo ns , su gal vos ap da ng al ai sir chalatais, o emiau ju osmen s gyva ts (karta is drakono) p a-vid alu , ji e tv ir ta i su py n uo de ga s, o vei da is ats igr vi en as

35


18/200

kit arba at virk iai nug ara vi enas j kit. Fusi lai ko ran-kose kampa in, Ni uiva skriestuv. Kai kuriuo se rai iniuose jislaiko saul, kurioje nupieta auksin varna, o jos rankose m-nulis su rups atvaizdu 39 . Kai kurie vaizdai papuoti debe-simis, tarp kuri plasnoja sparnuoti dangaus pasiuntiniai sumoni galvomis ir gyvai knais 40 . Randami reljefai, kuriuose

vai zd uo ja mas ma as be rn iu ka s i kry pus io mis koj omi s, te mpi an -tis suaugusius u rankovi * 4 1 is pa veiksla s simbolizuoja ei-mynin laim4 2.

Ityrus iuos atvaizdus, nekyla joki abejoni, kad Fusiir Niuiva senovs sakmse buvo vaizduojami kaip vyras irmona. Remdamiesi iais raiiniais ir sen knyg raais, ga-lime sitikin tvirtinti, kad, pasak kin mitologijos, monigimin pra sidj o i d anga us dievyb i pusia u moni, pusia ugyvn43 .

Jie buvo pirmieji sudievinti protviai, o vliau pavirtodvasiomis saugotojomis. Senovje mons danai irdavo antkap ir ventyklose Fusi ir Niuivos atvaizdus, kad mirusysis

j sa ug oma s gal t ra mia i d iau gti s an o pa sa ul io di aug s44

mais .Mitas a pie ta i, ka d brolis ir sesu o Fusi ir Niui va susi-

tuok ir nuo to prasidjo moni gimin, ufiksuotas jau tangautoriaus Li 2ungo knygoje Nepakartojam ir keist dalykapraymas" (Du i di"). Ten skaitome: Senovje, kai visata

bu vo da r ti k su ku rta , gy ve no Ni ui va su sa vo br ol iu Ku nl un okalne, o moni Padangi alyje dar nebuvo. Nusprend jietapti vyru ir mona, bet susigdo. Tada brolis nusived seserant Kunluno virns ir itar ukeikim: Jeigu dangui pa-tinka, kad mes apsivestume, tegul dmai kyla stulpu vir,

je ig u ne t eg u l d ma i i sis kla ido ". Dm ai pa ki lo stu lpu . Ta-da sesuo prijo prie brolio, i ols nusipynusi vduokl, kadpridengt veid. Taip kilo ir iandien egzistuojantis papro-tys, kad per vestuves nuotaka laikyt vduokl".

Be epizodo su vduokle, atspindinio moters priklausompadt kur kas vlesniais laikais, itas raas yra labai vertin-gas, kadangi isaugojo senojo mito pavidal ir atitinka pada-

vi mu s api e Fus i ir Ni ui vo s ve st uv es , da r ir i an di en gy vu sPietvakari Kinijos nacionalinse maumose.

domios sakms p aplitus ios tarp Pietva kari Kinijos tau-t jao ir miao. Pasak i sakmi, Fusi ir Niu iva irgi ne tiksutuoktiniai, bet ir tikri brolis ir sesuo, kurie susituok. vai-riose vietose ios sakms iek tiek skiriasi 45 . Cia pateiksime

ja o ta ut os sa km , u ra y t Gva ngs i pro vi nc ij os Ju ns ie no aps -krities Loengo mieste.

36

. . .Stai jau t uri pr apliu pti litis, de bes kaup iasi vi s dau-giau ir daugiau, vjas stiprja, danguje dunda griaustinis. Vai-kai labai isigando, o tie, kurie dirbo lauke, neskubjo na^mo ir nelabai jaudinosi, nes visiems aiku, kad vasar danai

b na au dr os ir n ra ia ni ek o nu os ta ba us .T dien vienas vyrikis pasim saman i idivusio

griovio ir ukop taisyti stogo, dengto medio ieve, kad ne-leist vandens. Tuo metu du jo vaikai, berniukas ir mergait,kuriems tebuvo po deimt met, aid gatvje ir irjo,kaip j tvas dirba. Baigs darb, jis pasiauk vaikus, ir jiejo nam. Ir tuo metu prapliupo lietus. Tvas ir vaikaiudar duris ir langus ir maame iltame kambaryje diaugsinam jaukumu. Lietus vis stiprjo, staug vjas, vis garsiaudundjo griaustinis, tarsi griausmo dievas Leigungas bt u-sirstins ir, kad gsdint mones, ruosi pasisti jiems di-del nelaim.

Tvas tarsi nujaut artjani didel nelaim, todl jis pa-stat seniai paruot gelein narv po stogo karnizu, atvr

j, o pa ts , pa m s ra nk as ra gu ot ti gr ams med io ti, be ba im satsistojo alia narvo.

Dangus pajuodo nuo debes, griausmai ir aibai sek vie-nas kit. O drsus mogus, pasislps po karnizu, nebijojo.

Blyksteljus aibui ir nuaidjus galingam griaustinio smgiui,panaiam grivant kaln, Leigungas, mlynu veidu, laiky-damas medin kirv, greitai nusileido plasnodamas sparnais,

jo ak ys skl eid ak in an i vie s.Pasislps po karnizu drsuolis, ivyds Leigung, greitai

sugrieb raguot ir puol prie jo. Ukabins u juostos, gr-do narv ir sitemp j nam.

Si kart a sugavau tave, k tu dabar gali padaryti?ju ok au da ma s pa kl au s vyr i ki s.

Leigungas nuleido galv ir neitar n odio. moguspasiauk vaikus pairti belaisvio Leigungo. Vaikai labaiisigando ito keisto mlynveidio dievo, bet greitai priprato.

Kit ryt tvas ij o turg aro matini lazdeli * 46 , ketin-

damas umuti Leigung ir paruoti i jo valg. Prie ieida-mas jis prisak vaikams: Jokiu bdu neduokite jam gerti.Kai jis ijo, Leigungas suvaitojo, apsimet, kad kenia, ir

pasak:

A labai noriu gerti, duokite man puoduk vandens.

Berniukas, kuris buvo vyrlesnis, pasak Leigungui: Neduosiu, tvas neleido duoti tau vandens.

37


19/200

Jeigu negali duoti puoduko, duok nors gurknel, labainorisi gerti!

Berniukas nesutiko: Ne, negali u, suinos tv as ibars. Tada p asemk i ka tilo nors kelet laeli, atkakli ai

kalbinjo Leigungas, nes a mirtu i trokulio!Jis usimerk ir prasiiojo laukdamas.Mergait, matydama Leigungo kanias, pajuto savo gera

irdele gailest ir prisimin, kad nuo to laiko, kai tvas u-dar j narve , prajo jau diena ir nakti s ir per t laik Leigungas neigr n lao vandens. I tikrj gaila jo! Ir jinaipasak broliui:

Duokime jam kelet laeli.Brolis paman, kad nuo keleto laeli nieko blogo neatsi-

tiks, ir sutiko. Brolis ir sesuo nujo virtuv, pasm i katiloiek tiek vandens ir sugro, kad pagirdyt Leigung.

Igrs vandens, Leigungas pralinksmjo ir dkingas pasa-k:

Aiu jums! Dabar trumpam ieikite i kambario.

Vai kai i sig an d ib go, ir tu oj pa t pa si gi rd o ku rt in an ti strenksmas: tai Leigungas, ilaus narv, ilk i nam, pa-skubomis irov i burnos dant ir perdavs j vaikams pasak:

Imkite j greiiau, pasodinkite emje ir jeigu atsitiksnelaim, js galsite pasislpti jo vaisiuose.

Po i odi sugriaudjo griaustinis, ir Leigungas pakilo dang. Vaikai stovjo netek ado ir irjo kandin.

Po kurio laiko, nupirks smilkal ir kas reikalinga, kadi Leigungo paruot valg, gro namo tvas. Nustebs jisivydo sulauyt narv, i kurio dingo Leigungas. Greitai su-sirads vaikus, iklausinjo, kas atsitiko, ir suprato, koks daly-kas. Pajuto jis, kad artja didel nelaim, bet nebaud nepro-ting vaik, o msi dar bo dien ir nakt mei stravo ge lein

valt , kad i sig elb t nu o ne la im s.

O vaikai aisdami pasodino emje padovanot Leigungodant. Ir keista nespj o pasodint i, o i molio i dygo veln us,

alias stiebelis. Jis augo tiesiog akyse ir t pai dien u-mezg vaisius, o kit ryt vaikai pamat ant jo didiul vai-si tai bu vo nereg tai didelis moli gas. Brolis ir ses uo gronamo, pam peil ir pjkl, nupjov moligo virn, ir tai,k pamat viduje, galjo igsdinti bet k: moligo vidujesuglaustomis eilmis augo nesuskaiiuojama daugyb dant.Bet vaikai neisigando, irov iuos dantis ir imet, o patyssulindo tui molig, ir pasirod, jog vietos jame buvo kaip

38

tik tiek, kad abudu sutilpt. Jie nutemp molig nuoali

vi ete l, ka d gal t ja me sl pti s.Trei dien, vos tvas ubaig gelein valt oras staiga

persimain: i vis pusi papt nuomus vjas, visk plau-nanti litis plipteljo i dangaus kaip i kibiro, ant emssukunkuliavo vandens srautai, lyg uoliuot laukini arkliba nd a. I ny ko kal vo s, au k tu s ka ln us ap su po va nd uo ; la uk us ,sodus, sodybas, mikus ir kaimus upyl begalin jra.

Vaikai! Greiiau! Slpkits!stengdamasis perrkti v-j ir liet , su u ko t va s. T ai Lei gu nga s su kl po tv yn , ka dmums atkeryt!

Va ik ai gr eit ai su li nd o moli g , o t va s sd o sa vo gele>in valt. Veikiai srov j pagavo, ir bangos mt j tai rytus, tai vakarus.

Va nd uo vis ki lo ir ki lo ir be ve ik pa si ek da ng . Na rs uo -lis, drsiai irkluodamas gelein valt, lstant vjui ir lietui,per siauianias bangas priplauk tiesiog prie dangaus vart,Jis atsistojo valties prieakyje ir pradjo belstis dangaus

va rt us . Ga rs us ,,p en pen !" nu ai d jo da ng au s sk li aut ai s. Atidarykite greiiau! {leiskite mane!auk jis, dauy-

damas kumiais.Dangaus dvasia isigando ir sak vandens dvasiai tutuo-

ja u nu va ry ti va nd en is . s ak yma s bu vo v ykd yt as , po ke le to aki -mirk lietus nustojo lyti, o vjas nuiuvo. Vanduo nuslgotkstant dang, ir emje vl pasirod sausuma. Kai potvynisbai gs i, dr su ol is sa vo va lt im i nu kr it o i da ng au s an t em s.Gelein valtis suduo maus gabaliukus. Ir varg drsuol,stojus kov s u Leigungu, itiko tokia p at dalia jis usi-mu.

Va ik ai , s d j mol i ge, il iko gyv i. Mo li g as bu vo sta n-grus, nukrits ant ems jis tik okteljo kelet kart, betnesuduo. Brolis ir sesuo isikrapt i jo visikai nesusialoj.

Per tvan visi mons emje uvo. Gyvi iliko tik ie duva ik ai . Ji e ne tu r j var d , be t ka da ng i is ige lb jo mol i ge ,ju os pa va di no Fus i. Fus i t as pa ts ka ip ir Pao si, t. y. mol i-

gas". Berniuk pavadin o broliuku moligu", o mergait sesute molige" 47 .moni paderm emje inyko, liko tik drsus berniukas

ir mergait, jie dirbo ir gyveno linksmai ir nerpestingai. Taislaikais dangus ir em nebuvo dar taip toli vienas nuo kito,o dangaus vartai visados bdavo atviri. Brolis ir sesuo danai,susim u rank, kopdavo dangaus laiptais aisti dangausrmuose.

39


20/200

Prajo daug met, vaikai iaugo ir tapo suaugusiais. Brolispanoro vesti seser, bet ji nesutiko ir pasak:

Kaip galima! Juk mes tikri brolis ir sesuo!Bet brolis vis pra, o sesuo, negaldama jam atsakyti, pa-

sil:

Pabandyk mane pavyti. Jeigu pavysi, sutiksiu ir mesapsivesime.

Jos bta vikrios ir eiklios. Jis ilgai vaiksi, bet niekaip ne-pajg pasivyti. Tada brolis suman gudr plan: netiktaipasuko al, ir udususi sesuo, nelaukdama itos klastos, su-sidr su juo akis ak ir pakliuvo jam glbin. Netrukus jietapo vyru ir mona.

Po kurio laiko moteris pagimd msos gumull. Vyras irmona labai nustebo, supjaust j smulkius gabaliukus, su-

vy ni oj o ju os ir dr au ge su ne u li u u ko p da ng au s lai pt ai s dangaus rmus pasilinksminti. Bet pakeliui netiktai psteljostipraus vjo gsis, sudrask ryul ir msos gabaliukus im-t visas puses. Nukrit ant ems, jie tapo monmis. Tas,kuris nukrito ant medi lap, gavo pavard Ie (Lapas), nu-krit s ant medio pav ard M (Medis); pa gal dai kt ar vie-t, kur nukrito msos gabaliukas, ir suteikdavo pavard mo-gui. Taip pasaulyje vl atsirado mons 48 . Sutuoktiniai Fusi

atkr moni gimin, ir i esms jie maa kuo skiriasi nuopirmojo sutvrjo Pangu, ir visikai tiktina, kad Fusi ir Pangu tai tas pats mitologinis paveikslas 49 .

4

An ks i au me s gl au st ai i d st me mit ap ie Fus i bei Ni ui vir apie moni atsiradim. Dabar papasakosime atskirai mitusapie Fusi ir mitus apie Niuiv, kadangi senose knygose, su-kurtose iki Cin ir Chan dinastijos, kitaip sakant, iki III a.pr. m. e., Fusi ir Niuiva neturjo nieko bendra.

I pradi panagrinsime mit apie Fusi, ir tada klausimas,i kur atsirado mons senovs kin poiriu, taps visikaiaikus.

Labai nedaug mit apie Fusi iliko iki ms dien, todlms pasakojimas gali remtis tik kai kuria padrika mediaga.Pasakojama, kad u imt tkstani li iaurs vakarus

nuo Kinijos plytjo klestinti alis ir vadino j Chvasiu giminsalimi.

i alis buvo taip toli, kad nei psiomis, nei vaiuotam,nei valtimi jos negalima pasiekti ir tenai galima buvo nu-

vy kt i ti k mi nt im is ". To je a ly je ne bu vo ne i va ldo v , nei va

40

d, mons neturjo nei sieki, nei aistr, gyveno tik pagalsavo natralius norus, todl visi gyveno labai ilgai, graiai irlinksmai. Jie galjo vaikioti vandeniu ir nesksti, pereitiugn ir nesudegti, skraidyti ore taip pat laisvai kaip vaikiotieme. Debesys ir rkai netrukd jiems matyti, griausmai ne-trikd j klausos. Chvasiu alies gyventojai buvo drauge irmons, ir dievybs, juos galima bt laikyti emikaisiais ne-mirtingaisiais 50 .

ioje rojaus alyje gyveno mergait. Ji neturjo vardo, irvis i j va di no Chv asi u i (gi mus i Chv as iu ). Kar t ji pa tr au k rytus pasivaikioti prie graaus, apaugusio ole ir mediaismiliniko Griaus mo eero Leidz * 51 ir staiga pamat kran-te kakokio milino pdsak. Nustebo ir juokais umyn s tpdsak. Tik umyn ir tuoj pat pajuto kakok jauduli, po toji ta po n i a ir pa gi md ber ni uk , kur pa va di no Fu si 52 .

Koks gi milinas paliko savo pdsakus ant Griausmo eerokranto? Apie tai senovs knygose nieko neparayta. Bet mesinome, k ad tai b uvo Leienas Griau smo pel ks dvas ia, b-tyb mogaus galva ir drakono knu 5 3 . Kas gi, iskyrus Leien, galjo spausti pdas tose vietose? Be to, legendinis Fusiirgi turjo mogaus veid ir gyvats kn" arba drakonokn ir mogaus galv". Todl galima kalbti apie Fusi ir

Leieno kraujo giminyst, kitaip sakant, daryti prielaid, kadFusi tikrai buvo laikoma dievybs snumi 54 .

Fusi, bdamas dievybs ir moters i rojaus alies snumi,ja u i pr ig imt ie s bu vo di evy b . Vi en as ro dym , ka d ji s da n-gaus laiptais galjo laisvai kopti dang ir leistis em. Mesja u pa sa ko jo me, ka ip Fus i ir jo ses uo lip o i da ng . Bet ko ki egi tai buvo laiptai? Leiskite papasakoti ir apie juos.

inoma, i laipt nesukr mogaus rankos, panaiai kaiplaiptu, kuriais mes kopiame. Mituose kalbama apie laiptus,panaius i kalnus, ir apie laiptusmedius. Atsirad jie savaime.Senovs moni vaizdiniai buvo naivs ir paprasti, jiems at-rod, kad dvasios ir nemirtingieji kildavo dangun ir leisdavosiemyn nepasibalnoj r ko ir nepaabo debes" * 5'\ o ings-nis po inqsnio lipdavo dang ir nusileisdavo em kalnaisarba mediaiskopiomis.

Tai buvo nelengva. Reikjo inoti, kur yra tokie kalnai armediai, kuriais galima kopti tiesiai prie dangaus rm, be to,ir laipioti reikjo mokti. Pavyzdiui, visi ino, kad Kunlunokalnas tai Tiendi, d angaus valdovo, emutin sosti n 56 , ojo au k i au si a vi r n sie kia da ng au s r mu s 57 . Taiau viskasne taip paprasta. Pasak padavimo, kalno papd juosia gili irsrauni Zoujs Silpnojo vandenio * 58 up ir ugniniai kalnai,

41


21/200

todl ukopti ant jo ypa sunku5 9. Lipti mediukopiomis taippat nelengva, todl senovs knygose sakoma, kad laisvai kop-ti ir nulipti dangaus laiptais galjo tik dvasios, nemirtingieji,na ir dar amanai.

dang, be Kunluno, dar galima buvo patekti ir kitaiskalnais. Juk nemirtingasis Bogao pakilo dang Daoano kal-nu, kuris stkso rytus nuo Chvaano kalno ir Cingujsups 60 . O Vakar dykumoje buvo Dengbao kalnas, kuriuo tie-

siai dangaus rmus lipdavo amanai, kad suinot diev va-li ir pranet j monms 61 .

Tik vi enas medis dzianmu siek dang. Nor s mediaisansang62 ir siunmu, aug u iaurs jros 63 , ir medis tusang,kuris augo u Ryt jros M, ir medis omu Vakar dykumoje 65

be i kit i bu vo kel i de im i ar ne t t ks ta n i da ng ir ne tg itkstani li aukio, taiau senovs knygose neraoma, kad

ja is ga li ma b t pa si ek ti da ng .Medis dzianmu augo Dugvango lygumoje, pietvakariuose.

ia buvs dangaus ir ems centras. Tai buvusi stebtina vie-ta: kas tik tena i nea ug ryiai, soros, p upos , kvieia i, jgrdai buv balti ir lygs, tarsi pertek tauk. O sti juosgalima bet k uri uo laiku ir iem,

Documents

Juan.ke. .Kinijos.mitai