_12011 GRUODIS | Apžvalga

Konstituciniu vėzdu per įstatymus

2011

m. g

ruod

is. n

r. 1

2 (2

8) (5

09).

Leid

žiam

a nu

o 18

89 m

. Atk

urta

198

9 m

., 20

09 m

.

v. stundys: reforma įtvIrtIna akademInIų bendruomenIų atvIrumą>> 3 p.

esbo metaI LIetuvoje >> 23 p.

2_ Apžvalga | GRUODIS 2011

parLamento rInkImaI:suvaIdInta rusIjoje

redAktoriAus žodis4 | Apie bėgantį laiką ir amžinybės vandenyną

APžVALGos teMA3-5 | V. StundyS: Reforma įtvirtino akademinių bendruomenių atvirumą visuomenei, atskaitingumą ir atsakomybę6-8 | Ar dar įmanoma šeimos politika Lietuvoje?9-10 | V. VAičAitiS: Konstitucinis teismas sulygino viešai įformintus santykius su kažkokiais neįvardytais neformaliais santykiais 11-12 | t. ŠALKAuSKAS: Svarbu ugdyti supratimą, kaip kuriami santykiai

PAsAuLis13-16 | Arabų ruduo – ar yra vietos atsakomybei?17-18 | Eurazijos sąjunga: kas sės valgyti seno torto?19-21 | Parlamento rinkimai: suvaidinta Rusijoje

kAiMynAi21-23 | Baltarusijos nepriklausomybė – už dujų vamzdį...

VieninGoji euroPA23-25 | Europos saugumas ir bendradarbiavimas aptartas Vilniuje26-27 | Azerbaidžanas: į ES dar nestoja, bet durų neuždaro28-29 | Baltijos šalys vienijasi dėl savo žemdirbių

OikOs29-32 | Latviški avinėliai ir energetinė nepriklausomybė 32 | P. SAudARGAS: trys Baltijos sesės turėtų kalbėti vienu balsu 33-35 | Atliekos: šiukšlės ar pinigai?

APžVALGos AikŠteLĖ 35-37 | „Mano guru“: kai reikia išmokti gyventi iš naujo38-39 | Senjorai skelbia kartų solidarumą 39-40 | darnios visuomenės link 41-42 | ir vaikai gynė laisvę

reGionAi43-45 | Vilkaviškis: kaip danguje – taip ir nuo belvederio bokšto

REBUSAS 46 | Proto mankšta su „Apžvalga“. 2012 – Maironio metai!

kuLtūrA47-50 | Vilniaus sakralinė auksakalystė

Turinys

ar dar įmanoma šeImos poLItIka LIetuvoje?

arabų ruduo – ar yra vIetos atsakomybeI?

t. šaLkauskas: svarbu ugdytIsupratImą, kaIp kurIamI santykIaI

vILkavIškIs: kaIp danguje – taIp Ir nuo beLvederIo boKšto

kaI reIkIa IšmoktI gyventI Iš naujo

eurazIjos sąjunga: kas sės vaLgytI seno torto?

baLtIjos šaLys vIenIjasI dėL savo žemdIrbIų

6

19

28

35

43

17

11

13

_32011 GRUODIS | Apžvalga

Valentinas stundys

V. STundyS: Neįsigilinęį Konstitucinio Teismo nutarimo turinį, dalis reformos oponentų aiškina jį gerokai „džiazuodami“

kęs

tuči

o d

. rim

kevi

čiau

s nu

otra

uka

APžVALGos teMA

Kalbino Kęstutis d. Rimkevičius

V. STundyS: RefoRma įTviRTiNo aKademiNių beNdRuomeNių aTviRumą visuomeNei, aTsKaiTiNgumą iR aTsaKomybę

Grupei seimo narių suabejojus mokslo ir studijų reformos konstitucingumu, konstitucinis teismas priėmė nutari-mą dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių nuostatų neatitikties konstitucijai. opozicijos politikai ėmė mojuoti šiuo nutarimu tarsi vėzdu virš valdančiųjų galvų – esą dabar mokslo ir studijų reformos rengėjai turėtų atsistatydinti iš einamų pareigų, kitaip jiems gręsianti interpeliacija. Gal tai tėra artėjančių rinkimų ženklai, o gal noras bet kokia kaina švietimo sistemoje išlaikyti status quo, visą reformą paneigti, kaip ne-konstitucinę, kad tik nereikėtų ko nors keisti ar keistis.komentuojant minėtą kt sprendimą, atkreiptinas dėmesys, kad penki iš devynių konstitucinio teismo teisėjų yra susiję darbo santykiais su vienu universitetu, kuris, pasak švietimo ministro Gintaro steponavičiaus, ir yra nenorintis persitvarkyti, spręsti vienų ar kitų įsisenėjusių nomenklatūrinių problemų. dar du teisėjai taip pat susi-ję su vienu iš universitetų. Galbūt išties čia ir reikėtų ieškoti tokio kt kritiškumo mokslo ir studijų reformos atžvilgiu ištakų. kita vertus, žodis ištartas, nuta-rimas priimtas, ir dabar svarbiau, kaip reformą tobulinti, kad ji ir priekabiau-siems politikams nekeltų jokių abejonių dėl konstitucingumo. tad apie reformos, politikų aptalžytos kt vėzdu, eigą ir perspektyvas kalbamės su seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komi-teto pirmininku valentinu stundžIu.

kaip buvo rengiama mokslo ir studijų reforma ir kodėl, jūsų nuomone, ji nuolat atsiduria dėmesio centre? Apie mokslo ir studijų reformos būtinumą Lietuvoje diskutuota ilgai, tačiau nesiryžta esminėms permainoms. tik 2007 metais, dar praeitos Seimo kadencijos pabaigoje, dalis parlamen-tinių partijų pasirašė susitarimą dėl pagrindinių tokios reformos principų ir ėmėsi rengti naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Kadangi

darbas buvo nebaigtas, jau mūsų ka-dencijos Seimas po ilgų svarstymų ir ginčų priėmė Mokslo ir studijų įstaty-mą, įtvirtinusį pagrindinius reformos principus ir teisinius instrumentus. Beje, ir visuomenė įvairiose apklausose pritarė būtinybei reformuoti šią sritį.Suprantama, kad ši reforma paliečia tūkstančius Lietuvos piliečių ir šeimų, kad ne visi dėl savo asmeninės patir-ties patenkinti jos eiga ir asmeniška nauda. Reforma įtvirtino akademinių bendruomenių ir aukštųjų mokyklų atvirumą visuomenei, jų atskaitingumą ir atsakomybę už studijų kokybę. už-daroms hierarchizuotoms institucijoms tokios nuostatos nėra labai mielos – jos linkusios manipuliuoti kėsinimusi į jų autonomiją.Finansavimo tvarkos pokyčiai sudaro galimybes konkurencijoje laimėti sti-priausiems, gebantiems patraukliai savo studijų programas pateikti visuomenei, užtikrinantiems kokybiškas studijas, todėl irgi visai suprantamas kai kurių aukštųjų mokyklų nepasitenkinimas ar abejonės reforma. taigi dalis aukštojo mokslo lauko dalyvių pasijuto nesau-gūs, o kur nesaugu, ten ir įtampos. Be to, pirmieji puola pridėtinės naudos ieškoti politikai.

Ar konstitucinis teismas pastaruoju metu netampa tik įrankiu politikų, ypač opozicijos atstovų, rankose?Bet kurios institucijos sprendimas, nepalankus valdžios politikai, opozici-jos dėl galimybės pasimėgauti kritika sutinkamas audringai ir išnaudojamas viešųjų ryšių akcijoms organizuoti. taip vyksta ir šiuo atveju. neįsigili-nę į Konstitucinio teismo nutarimo turinį, dalis reformos oponentų aiškina jį gerokai „džiazuodami“, tarsi visas įstatymas būtų pripažintas prieštarau-jantis Konstitucijai. Priešingai, nors buvo skundžiama beveik trisdešimt Mokslo ir studijų įstatymo pozicijų, Konstitucinis teismas nutarė, kad tam tikra apimtimi neatitinka Konstitucijos

aštuonios. Paprastai, nepreciziškai aiš-kinant, Konstitucinis teismas paskel-bia, kad nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos, gaudamos valstybės lėšų, už jų panaudojimą turi būti įstatymo įpareigotos atsiskaityti visuomenei. Be-veik trisdešimt Konstitucinio teismo nutarimų dalių yra skirta aukštųjų mo-kyklų valdymo temai, t. y. tarybų, rekto-riaus – ar direktoriaus – ir senatų – ar akademinių tarybų – funkcijų atitikčiai Konstitucijai įvertinti. Keturios nutari-mo dalys yra susijusios su finansavimu

4_ Apžvalga | GRUODIS 2011redAktoriAus žodis

Redaktorius Kęstutis danielius RiMKEVičiuS

apie bėgaNTį laiKą iR amžiNybės vaNdeNyNą

Simboliška, kad paskutinį gruo-džio rytą iškritęs sniegas (bent jau vilniečiai ir Rytų Lietuva galėjo tuo pasidžiaugti), 2011-uosius išlydėjo visa nudažęs balta nekaltybės spalva. tarsi pats dangus norėjo priminti, kad baigdami senuosius metus esam linkę viską, kas buvo pilka, nuobodu, niūru, skaudu pamiršti ir atsiversti naujųjų knygą baltą, prisnigtą mūsų vilčių ir svajonių.

Argi galėtume būti nusiteikę kaip nors kitaip? Per šv. Kalėdas su Kūdi-kėliu Jėzumi drauge užgimę tikėti ir veikti, melstis ir dirbti, viltis ir mylėti, žvelgiame atviromis akimis į ateinan-čius metus ir linkime vieni kitiems – Laimingų naujų!

toks naujametis stebuklas liudija, kad norime to ar ne, tačiau laiko bėgs-mas yra nepavaldus mums. ir mes tik su nuostaba ir pagarba galime pacituoti

tautos dainių Maironį – kurio metais, beje, paskelbti 2012-ieji – kad „nebeuž-tvenksi upės bėgimo“.

Visas pasaulis naujų metų naktį atsigręžia į dangų – kas žvelgia į šven-tinių fejerverkų žybsinčias spalvingas puokštes, kas ieško to dangaus savo artimo žmogaus akyse. nesvarbu, ar esi Vilniuje, Paryžiuje, niujorke... dvyliktą valandą mušantis laikrodis priverčia patį stabtelėti ir pripažinti, kad laikas

i viršelis • „konstituciniu vėzdu per įstatymus“. Martynos žilionytės fotomontažas. taip pat viršelyje panaudotos kęstučio d. rimkevičiaus ir eLtA/urM archyvo nuotraukosii viršelis • nŠtA archyvo, AP/scanpix sweden/Amr nabil, AFP/ scanpix/yuri kadobnov, Martynos žilionytės, ramintos keršytės nuotraukos ir danos Augulės piešiniaiiii viršelis • Lr seimo Pirmininkės irenos degutienės sveikinimasiV viršelis • Monstrancijos – Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ eksponatai: (kairėje) autorius M. neviadomskis, Vilnius, 1927 m., Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia; (dešinėje) autorius M. neviadomskis, Vilnius, apie 1918 m., kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Martynos žilionytės nuotrauka

Redaktorius: Kęstutis danielius RiMKEVičiuS | Kalbos redaktorė: dalia KAMinSKiEnĖ dizainerė-maketuotoja: | Meninė redaktorė: Martyna ŽiLiOnytĖ | informacijos redaktorė: Vaida StundytĖRedakcinė kolegija: Valdas BEnKunSKAS, česlovas iŠKAuSKAS, Edita MiELdAŽĖ, Kęstutis SALiCKAS, Paulius SAudARGAS Mums rašo: Rasa BAŠKiEnĖ, ingrida GRiGOnytĖ, Romualda HOFERtiEnĖ, neringa LAŠiEnĖ, Julius PAnKA, Bernarda ŠKLĖRiŪtĖ, nerijus ŠLEPEtyS, Jolanta ŽAKEVičiEnĖ Rašykite mums adresu: redakcija@apzvalga.euLeidėjas - VšĮ Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas, teatro g. 8-17a, Lt-03107 Vilnius. Leidinį remia ELP grupėwww.apzvalga.euPeriodiškumas - mėnesinis leidinys. tiražas 5000 egz.nr. 12 (28) (509), 2011 gruodisiSSn 1392-6721 Leidinys nemokamas © Visos teisės saugomos

Min

daug

o M

arci

nkev

ičia

us n

uotr

auka

_52011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos teMA

apie bėgaNTį laiKą iR amžiNybės vaNdeNyNą

bėga greičiau nei mūsų kasdieniai rūpesčiai, tikslai, darbai. ir jo nepa-vysim – gal ir neverta... Gal svarbiau neleisti jo veltui. Gal svarbiau kurti tai, kas laikui nepavaldu, kas amži-na. Gal svarbiau tikėti ir pasitikėti tuo, kuris patį laiką sukūrė ir kuriam mūsų gyvenimo tempas ir trukmė – tik krintanti smiltelė į amžinybės vandenyną.

Žmogus yra kūrybingas ir išradingas. norėdamas nepasimesti laike, jis sugalvojo kalendorių ir laiko planavimą. Rašytojai fantastai išrado laiko mašinas. Publicistai realistai – apžvalgas, kad galėtų fiksuoti ir analizuoti tai, kas per laiką nutinka.

Kalendorius leidžia susigaudyti laike, tačiau ir įkalina jame. net metų virsmo stebuklas, atskleidžiantis būtiškąjį laiko pradą, telpa į kalen-doriaus dienų langelius. Šičia sausio pirmoji – tik diena, kuri ateina pa-sibaigus gruodžiui, o šis savo ruožtu buvo kupinas įvykių.

„Apžvalga“ kaip visad leidžiasi į kelionę laiku – apžvelgti tai, kas įvyko per mėnesį. net jei šventinis laikotar-pis kvieste kviečia išsilaisvinti iš ka-lendoriaus langelių tinklo. Visgi ir čia būtiškojo laiko tiesa yra ne ką mažiau svarbi nei dienos langelio akivaizda. Žvelgiantis į amžinybės vandenyną supras, kad įvykiai, išdėlioti ant laiko tiesės, tėra mūsų žmogiškosios pro-jekcijos rezultatas. Smiltelės, blaško-mos vandenyno bangų, nuolat sukasi viena aplink kitą. Jei jau tikėsim, kad nieko šiame pasaulyje neatsitinka šiaip sau.

„Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal...“ – skamba mintyse populia-rios dainos žodžiai. ir nežinai, ar dėl to liūdėti ar, atvirkščiai, džiaugtis. Gal tiesiog reikia su laiku susidraugauti, prisijaukinti, kaip Mažajam Prin-cui Lapę, ir tapti atsakingu už tą, su kuriuo susidraugauji.

Kūrybingų, prasmingų ir džiugių naujųjų metų!. ■

– nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijos finansuotinos tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių specialistų negali parengti valstybinės aukštosios mo-kyklos, o paskirstant valstybės finan-suojamas vietas turi būti atsižvelgiama į aukštųjų mokyklų galimybes – ir rotacija – esą laikotarpis kas dveji metai arba ištęstinių studijų atveju po pusės programos prieštarauja Konstitucijai. Pabrėžiama pareiga nustatyti įstatyme geriausiai vidurinio ugdymo progra-mą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminą, taip pat prievolė ministerijai ir aukštosioms mokykloms derinti priė-mimo į valstybės finansuojamas studijų programas sąlygas. Visos kitos pozicijos – aukštųjų mokyklų tarybų sudarymo tvarka, viešųjų įstaigų statusas, reikala-vimai aukštųjų mokyklų dėstytojams, Akademinės etikos ir procedūrų kon-trolieriaus institucija ir t. t. – pripažin-tos neprieštaraujančios Konstitucijai. Be to, Konstitucinis teismas nustato, kad visos aukštųjų mokyklų sudarytos institucijos gali iki kadencijos pabaigos vykdyti savo funkcijas, kiek jos ne-prieštarauja nutarimui, nekvestionuo-jami ir jų priimti sprendimai. taigi šis nutarimas nesukelia aukštųjų mokyklų veikloje sumaišties, nors to labai norėtų kai kurie oponentai.

kaip tada vertinate kai kurių politikų siūlymus reformos rengėjams atsista-tydinti, grasinimus interpeliacijomis ir pan.?Šie pasvarstymai yra tos pačios vei-kimo strategijos bet kokia kaina kelti sumaištį dalis. Žinant, kad įstatymai yra daugelio pastangomis kuriami, kad Seime projektai vertinami speci-alistų, kad kelis kartus diskutuojami plenariniuose posėdžiuose ir komitete, tokie oponentų siūlymai kertasi su parlamentinės demokratijos principais. Konstitucinis teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne atskirų asmenų svarbą ir jų vaidmenį – įsta-tymus priima Seimas, o ne kas nors pavieniui. Žinoma, politikuoti galima, bet iki tam tikros ribos.

tai ar iš tiesų mokslo ir studijų reforma naikina aukštųjų mokyklų autonomiją ir dėl to reikia skalambyti pavojaus varpais? o gal tiesiog bijoma bet kokios kontrolės ir atskaitomumo valstybei?

Autonomija yra visų diskusijų jautriausia tema. nesileisdamas į plačius komen-tarus ir skirtingas sampratas, atkreipiu dėmesį į vieną aspektą: kaip autonomiją suderinti su aukštųjų mokyklų atvirumu, atsakomybe ir atskaitomybe visuome-nei ir Konstitucijoje įtvirtinta valstybės priežiūros nuostata – sudėtingiausias, bet ir aktualiausias klausimas. tai privalu spręsti, kad aukštosios mokyklos nebūtų sustingusios, uždaros, protek-cionistinės, hierarchizuotos institucijos. Įstatymas derino šias skirtingas inten-cijas: tarybos turėjo realizuoti atvirumo, atskaitomybės ir priežiūros funkcijas, o autonomijos turinys buvo grindžiamas akademinės laisvės nuostata, įtvirtinta Konstitucijoje. nutarimas skelbia, kad esminė aukšto-sios mokyklos autonomijos įgyvendi-nimo sąlyga yra savivalda, sprendžianti visus klausimus... Įvertinant Konsti-tucinio teismo nutarimo aiškinimą, teks tikslinti tarybos funkcijas tiek ir taip, kad būtų užtikrinta aukštosios mokyklos atsakomybė ir atskaitomybė visuomenei, tačiau pati taryba atliktų patariamosios institucijos funkcijas.

ko imsis įstatymų rengėjai, kad būtų ištaisyti konstitucinio teismo minimi Mokslo ir studijų įstatymo netobulu-mai?Šiuo atveju Seimo statutas nustato aiškias procedūras ir terminus: kan-celiarijos teisės departamentas dėl nutarimo įgyvendinimo per mėnesį teikia siūlymus teisės ir teisėtvarkos komitetui, o šis – Seimo valdybai. tai trunka ne vieną mėnesį. Pats Konsti-tucinis teismas pažymi, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga užtikrinti, kad nebūtų sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Be abejo, teisi-ninkai, išanalizavę visą nutarimą, turi pateikti tiek pasiūlymus, tiek pagrįsti būtinybę, per kiek laiko reikia įstatymą pataisyti. Politikams visada atrodo, kad dangus jau griūva... nutarimas užtikrina aukštųjų mokyklų veiklos ir reformos tęstinumą, pripa-žindamas, kad kelias įstatymo nuosta-tas būtina pakeisti – įstatymo atskirų nuostatų pripažinimas prieštaraujan-čiomis Konstitucijai nėra jokia naujiena Lietuvoje, kad reikėtų kelti paniką. Priešingai, aukštosioms mokykloms suteikta dar daugiau atsakomybės. ■

6_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos teMA

dar 2008 metų vasarą tuometis seimas viename iš posėdžių pritarė Valstybės šeimos politikos koncepci-jai, numačiusiai gaires tolesnei teisės aktais pagristai šeimos kaip institucijos politikai. kiek vėliau buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. žinoma, ne visi politikai pritarė minėtiems sprendi-mams. Galbūt dėl to šis aštrias diskusi-jas pažadinęs koncepcijos dokumentas buvo patikėtas konstituciniam teismui ištirti, ar jo kai kurios nuostatos nepa-žeidžia nustatytų konstitucijos princi-pų. Praėjus bemaž trejiems metams, konstitucinis teismas (kt) paskelbė savo išvadą.

Paskelbta išvada vienus nudžiugi-no, kitus nuvylė. Seksualinių mažumų

atstovai guodėsi perspektyva, kad galbūt pavyks formalizuoti savo santykius. teisingumo ministerija pateikė savąjį Partnerystės įstatymo projekto variantą, Seime buvo įregistruotas ir vienalyčių asmenų partnerystės projektas. Politikai ir teisininkai ilgai svarstė ir diskutavo patį Kt sprendimą ir galimas jo pa-sekmes šeimos institucijai. netgi teko iš kai kurių paramos šeimai įstatymų išbraukti sąvoką šeima ir ją pakeisti neutralesniais įvardijimais ir apibūdi-nimais. neapsieita ir be priekaišto, kad Kt, užuot buvęs politinių ginčų arbitru, tampa aktyviu šeimos politikos formuo-toju. Žinoma, buvo ir gebėjusių įžvelgti pozityvią Kt nutarties dvasią šeimos atžvilgiu. nutarime skelbiama, jog „san-tuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams

kurti. tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvy-bingumą bei istorinį išlikimą“.

nobelio premijos laureatas A. Kamiu romane Svetimas išraiškingai atskleidžia absurdo žmogaus paveikslą, kuriame atsiskleidžia beprasmybės at-spindžiu paženklinto žmogaus žvilgsnis į save, pasaulį ir santykius su aplinki-niais. Vienas epizodas, tarsi simbolinė paralelė nurodo Kt sprendimo „dva-sią“. Kūrinio veikėjas savo mylimosios paklaustas, ar nenorėtų jos vesti, atsakąs, kad jeigu ji norinti, galima susituokti. Mylimajai pareiškus, kad vedybos rimtas ir atsakingas žingsnis, veikėjas atsakęs lakoniškai: „Visai ne.“

nesiimsime plačiau analizuoti teisinių Kt nutarimo motyvų ir jų turinio. Manome, kad tikslinga kelti sau klausimą, ar po Kt sprendimo apskri-tai galime kalbėti apie šeimos politiką Lietuvoje? Ar galima svarstyti, nagrinėti Lietuvos šeimos vizijas ir atlikti tam tikrus sprendimus joms įgyvendinti, o gal tiesiog turime ramiai konstatuoti, kad šeima kaip institucija kinta ir nieko padaryti negalime. Fiksuokime tuos pokyčius, skatinkime šeiminio gyvenimo formų įvairovę, juk žmonės atsirinks, kas yra tiesa... Vis dėlto, kaip tuomet su mūsų tautos vertybėmis ir asmenine atsakomybe ateities kartoms?

Šeimos koncepcijos rengėjų teigimu, pirminis sumanymas, akcentuojant san-tuokos pagrindu sukurtas šeimas, buvo siekiamybė pabrėžti gyvenimo šeimoje privalumus. Pačioje koncepcijoje nėra asmenų klasifikacijos ar kitokio diskri-minacinio pobūdžio. tenka pažymėti, kad šeimos politikos gairės buvo suma-nytos kaip tam tikras diferencijavimas, natūralu, kad ne visų šeimų socialinė ir ekonominė padėtis yra vienoda. Labai dažnai šeimos politika traktuojama tik kaip išmokos vaikams ar kitiems šeimos nariams, tačiau tai yra gerokai platesnė ir spalvingesnė tikrovė. Po Kt

aR daR įmaNoma šeimos poliTiKa lieTuvoje?nerijus ŠLEPEtyS

dan

os A

ugul

ės p

ieši

nys

_72011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos teMA

sprendimo šeimos politika tampa kiek problemiška. Problema ne dėl to, kokį darinį vadinti šeima, tačiau kaip pasverti santykį tarp teisės ir pareigos. Vaizdžiai tariant, galbūt du sykiu gyvenantys as-menys, nepaisant visų jų emocinių ryšių, nesijaučia šeima. Galbūt jiems priimti-nas partnerystės statusas. tad valstybei tenkąs nelengvas uždavinys, juk teo-riškai visus „sulyginus“, įsipareigojimai netampa vienodi. Skirtingi dalykai gali sieti du jaukiai gyvenančius, nors ir nesusituokusius, studentus bendrabučio kambarėlyje ir šeimą, auginančią pora ar daugiau vaikų...

Matyt giminiškas politinis korektiš-kumas ir tolerancija kai kuriose Vaka-rų Europos šalyse panaikino sąvokas „tėvas“ ir „motina“ ir pakeitė jas „uni-versalesniais“, kaip antai „protėvis A“ ir „protėvis B“. Akivaizdu, kad minėtas šeimos politikos klausimas yra daug gilesnis ir reikšmingesnis nei ideologi-niai skirtumai. Žinoma, vilčių teikia tas faktas, jog LR Seime įsikūrė skirtingas partijas ir frakcijas vienijanti parlamen-tinė grupė „už tradicinę šeimą“.

Galima teigti, kad kalbėdami apie šeimą susiduriame su dviem sąvokos „šeima“ lygmenimis. Pirmasis – kasdie-nis, kai šeimos nariais įvardijami kartu gyvenantys ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys. tai kasdienė aplinka su savais gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais. Šiame lygmenyje sąvoka „šeima“ galbūt kiek „laisvesnė“ ir nusakanti įvairius šeiminio gyvenimo modelius.

Antrasis aspektas yra teisinė šeimos samprata. Kada vyras ir moteris tampa šeima? Kaip ir kokiu būdu visuomenė sužino apie jų sprendimą per laisvą, vie-šai deklaruotą pasiryžimą vienas kitam ir visuomenei sukurti šeimą? du asmenys per santuoką (valstybės atžvilgiu, ne-svarbu, ar santuoka civilinė, ar konfesi-nė) pagimdo naują institutą – šeimą. ne civilinės metrikacijos biuro darbuotojas ar dvasininkas bažnyčioje juos sutuokia, tačiau patys – vyras ir moteris – tardami priesaikos žodžius steigia šeimą. Minė-tieji civiliniai ar religiniai institutai tėra šio fakto liudytojai ir registruotojai. tai svarbus momentas, kai forma (santuoka) tampa objektyviu ženklu visuomenei, kad šie žmonės yra pasiryžę būti kartu. Žinoma, pats santuokos faktas nėra garantinis raštas, suteikiantis tvirtą ir nepamainomą stabilumą ir aiškumą, ta-čiau šiam žingsniui reikia sąmoningumo ir drąsos. nepaisant to, jog Kt nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grin-džiama šeimos narių tarpusavio atsako-mybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais ir savanoriš-ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y santykių turiniu, o ne šių santykių išraiškos forma, kuri esą konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi, vargu ar rasime teisinę įstaigą, kuriai užtektų žodinio patikini-mo, kad du žmones sieja šeimos santy-kių turinys su visu pagarbiu tarpusavio prieraišumu ir atsakomybe.

Svarstant šeimos institucijos krizę,

dažnai pasitelkiami sociologiniai tyri-mai, kurie savo ruožtu kartais padeda fiksuoti tam tikrus kaitos momentus. tačiau, kaip pažymi Vilniaus universite-to Filosofijos fakulteto socialinio darbo katedros doc. dr. irena Eglė Laumens-kaitė, sociologija savo tyrimuose nėra vertybiškai neutrali. Kartais tyrėjų išvadose būna nereflektuotų ir neįsisą-monintų nuostatų. tyrėjas negali atskirti „savo šeimos“ nuo „šeimos apskritai“, nes pastaroji tėra menama ir realiai neapčiuopiama, o jei gali būti apibū-dinama – tai tik tam tikrais pjūviais. Šeimos gyvenimo tyrimai gana sudėtin-ga tikrovė, kuri negali būti pakankamai objektyvizuojama. Juk kiekvienas turime pirmiausia savo subjektyviąją šeimos pa-tirtį ir atsinešame tam tikras vertybines nuostatas ir netgi elgesio modelius.

dr. i. E. Laumenskaitės teigimu, jeigu šeimos pokyčiai vyksta tik dėl tam tikrų visuomenės transformaci-jų, visos kalbos apie šeimos politiką apskritai lieka tik kalbomis. Atrodytų, kad šeimos politika apskritai negalėtų būti politinių sprendimų lauke, jei nuo tų sprendimų šeimos kaip institucijos gyvybingumas ir kaita nepriklauso. tačiau tyrimai rodo kiek kitokią realy-bę. Lietuvių tyrėjų V. Stankūnienės ir A. Maslauskaitės atliktas sociologinis Lietuvos šeimos tyrimas atspindi tam tikras šeimos gyvenimo tendencijas.

seIme pateIkta konstItucIjos pataIsa dėL šeImos sampratos

Gruodžio viduryje beveik šimtas seimo narių, priklausančių skirtingoms frakcijoms, pateikė konstitucijos pataisą, kuria siekiama pakeisti konstitucijos 38 straipsnį. tam įtakos turėjo rudenį konstitucinio teismo priimtas sprendimas, kuriuo išaiškinta, jog Valstybinė šeimos politikos koncepcija, priimta 2008 m., įtvirtinusi tik santuokos pagrindu sukurtas šeimas, prieštarauja konstitucijai.

Pataisas įregistravę seimo nariai siūlo į 38 straipsnį įtraukti nuorodą į šeimos ir santuokos ryšį: „Šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuo-ką”. iki šiol konstitucijoje šeima tiesiogiai nebuvo siejama su santuokos institucija. taigi pataisa siekiama užtikrinti, jog tik santuokoje gyvenantis vyras ir moteris būtų vadinami šeima.

nors įregistruojant konstitucijos pataisą sulaukta 98 parlamentarų palaikymo, tačiau po gruodžio 21 d. įvykusio šios pataisos pateikimo už ją balsavo 62 seimo nariai. tam, kad konstitucijos pataisos įsigaliotų, dėl jų seime turės būti balsuojama du kartus su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka tarp balsavimų. kiekvieno bal-savimo metu už pakeitimus turi pasisakyti ne mažiau nei du trečdaliai seimo narių, tai yra bent 94 parlamentarai. Projekto svarstymą numatyta pradėti pavasario sesijos metu.

per siaura būtų šeimos politiką traktuoti tik socialinių išmokų fone. mąstydami, kas galitilpti sąvokoje šeimos politika, mintyseturime platų spektrą priemonių, galinčiųsudaryti sąlygas šeimai kaip institucijai ir visuomenės vienetui pačiai pasirūpinti savo reikmėmis, realizuoti savo galimybes.

8_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos teMA

Viena iš tendencijų – gyvenimas kartu nesusituokus (kohabitacija). Buvo pastebėta, kad ryškus padidėjimas buvo1956–1960 metais. Galėtume klausti, ar tai nesusiję su 1955 m. pri-imtu abortų įteisinimu? Kitas kiekybi-nis šuolis pastebimas po 1973 m. Gal-būt tai sietina su tuo metu vyravusia socialinės paramos sistema, kuri leido vienišoms motinoms gauti būstą. Šiais pateiktais pavyzdžiais nesiūlome daryti apibendrinančių išvadų ar juolab ma-nyti, kad nereikia remti vienišų motinų, tačiau lieka aktualus klausimas, kokie politiniai ir teisiniai sprendimai veikia šeimą kaip instituciją? Vadinamoji sociologinė pozicija dažnai pasitenkina aprašomuoju pobūdžiu ir yra įsikibusi tam tikros bejėgiškumo laikysenos. Pagrindinis išeities taškas, kai teigiama, jog nieko negalime padaryti ir poky-čiai vyksta nepriklausomai nuo mūsų valios... tačiau, ar tikrai taip?

Esama tyrimų, kurie atskleidžia santuokos privalumus, palyginti su kohabitacijoje gyvenančiais asmenimis, tiek sveikatos, tiek finansų požiūriu. taip pat vaikų ir jaunuolių akademi-nių pasiekimų ir nusikalstamos veikos aspektu. Žinoma, gyvename demokra-tinėje visuomenėje, kur asmuo renkasi sau priimtiną gyvenimo būdą. Vis dėlto pažymėtina tai, kad partnerystės ir santuokos institutai nėra lygiareikšmiai kokybine prasme, nors vienam ir kitam po Kt nutarimo ir tiktų šeimos apibū-dinimas. tačiau tai platesnė ir daugiau erdvės reikalaujanti tema.

KoKia galėtų būti šeimos politiKa?

Žvelgiant į dabarties realijas, akivaizdu, kad valstybė turėtų skatinti santuokos pagrindu sudarytas šeimas, kuriose atsakingai būtų auklėjama ir ugdoma jaunoji karta ir perduodamos bendražmogiškos vertybės. taip pat turėtų būti užtikrinama pagarba toms asmenų grupėms, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių santuokos pagrindu sukurta šeima nebuvo ta siekiamybė ar tiesiog nepalankiai susiklostė gyvenimo aplinkybės.

Pirmasis ir labai svarbus žingsnis yra rengimas šeimai. toks rengimas turėtų prasidėti jaunuoliui lankant mokyklą. Lytinio ugdymo programa, parengta Lietuvos specialistų, kol kas neranda po-litinio pritarimo jai įgyvendinti. tai, kas Vakarų Europos valstybėse vadinama ly-tinio švietimo programomis, dažniausiai yra tikslinis kontraceptinių priemonių marketingas, kuris, užuot nutolinęs lyti-nio gyvenimo pradžią, ją pagreitina. to negalime tapatinti su rengimu šeimai. Rengimo šeimai programoje akcentuoti-nas tam tikros brandos ir pagarbaus san-tykio ugdymas, gebėjimas kitą asmenį priimti kaip dovaną, o ne kaip priemonę saviems tikslams pasiekti.

Jau minėjome, kad per siaura būtų šeimos politiką traktuoti tik sociali-nių išmokų fone. Mąstydami, kas gali tilpti sąvokoje šeimos politika, mintyse turime platų spektrą priemonių, galin-čių sudaryti sąlygas šeimai kaip ins-titucijai ir visuomenės vienetui pačiai

pasirūpinti savo reikmėmis, realizuoti savo galimybes. Esant reikalui, pavyz-džiui, atsidūrus krizinėje situacijoje, šeima galėtų tikėtis pagalbos iš šalies. natūralu, kad atskirdami diskriminavi-mo ir diferencijavimo sąvokas, atrasime tai, kas iš tiesų yra veiksminga. Pažy-mėtina tai, kad šeima kaip problema su visomis pasekmėmis iškyla tada, kai seksualinis gyvenimas yra atskiriamas nuo santuokinio ryšio. Ar mūsų visuo-menėje palankiai traktuojama santuoka ir šeima? Galbūt netgi supriešinama meilė ir įsipareigojimai. individo raiška, įskaitant ir seksualinę, su ištikimybe. Kiekvienas viešas asmuo savo pavyz-džiu atstovauja tam tikroms šeimos vertybėms ir turi įtakos visuomenės do-riniams sprendimams ir pasirinkimams. Kadangi visuomenėje santuokinis ryšis nėra ugdomas, o stengiamasi akcentuo-ti lyčių konkurenciją ir kovą už lygias teises ir galimybes, vyrai ir moterys, užuot dialogo keliu ieškoję sprendimo, tampa oponentais. Krizės atveju šeima tikėtis iš visuomenės pagalbos prak-tiškai negali. Atskiri įstatymai, kad ir kokie jie geri būtų, akcentuoja atskiro individo teises ir laisves. Kaip tam ti-kras pavyzdys galėtų būti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kai vieno asmens smurtas yra malšinamas teisiškai valstybės sankcionuojamomis smurto formomis, o reali kompleksinė pagalba šeimai nesuteikiama. Žinoma, tai nereiškia, kad minėtas įstatymas nėra reikalingas, tačiau, ar jo užtenka.

dažnai šeimoje įtampos kyla dėl to, kad sutuoktiniams tenka gebėti ištisą dieną skirti tam, kad užsidirbtų mini-maliam pragyvenimui, o grįžus namo, ištinka buities rūpesčių lavina. darbo ir šeimos derinimo galimybės kol kas yra labai apribotos. taip pat mokesti-nės lengvatos, kurios taikomos tėvams, auginantiems daugiau negu kelis vaikus, nėra pakankamos. tikslinga skirti galbūt ir papildomą švietimo krepšelį, kuris būtų numatytas gausesnių šeimų vaikams lavintis ir ugdytis, juolab dažnai dėl sunkesnės materialinės situacijos minėtų šeimų vaikai nukenčia. tai tik keletas pasiūlymų, kurie galėtų pagerinti esamą šeimos institucijos materialinę si-tuaciją. Beje, reikia pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje, palyginti su Europos šalimis, turime bene ilgiausias motinystės/tėvys-tės atostogas. ■

nuo

trau

ka iš

nŠt

A a

rchy

vo

_92011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos teMA

v. vaičaiTis: KoNsTiTuciNis Teismas sulygiNo viešai įfoRmiNTus saNTyKius su KažKoKiais NeįvaRdyTais NefoRmaliais saNTyKiaisKalbino nerijus ŠLEPEtyS

Po konstitucinio teismo nutarties dėl Valstybinės šeimos politikos atitikties Lietuvos respublikos konstitucijai dažnam piliečiui, neturinčiam speci-alaus teisinio išsilavinimo, kyla įvai-riausių klausimų ir daugiau ar mažiau pagrįstų abejonių, ką laikyti šeima ir kaip suprasti konstitucinio teismo sprendimą. esminga ir tai, jog minėtu klausimu netgi pačių teisininkų (įskai-tant ir konstitucinio teismo teisėjus) nuomonės išsiskyrė... Apie minėtąjį teismo sprendimą ir viešajame diskur-se paplitusias interpretacijas kalbame su Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytoju dr. vaidotu vaIČaIČIu.

konstituciniam teismui paskelbus verdiktą dėl Valstybinės šeimos kon-cepcijos atitikties Lietuvos respublikos konstitucijai, žiniasklaidoje ir politinėje erdvėje pasigirdo įvairių nuomonių, įvertinančių šį nutarimą. eiliniai Lie-tuvos piliečiai svarsto ir reiškia savo nuomonę dėl konstitucinio teismo sprendimo. o teisininkai? Ar suformuo-tas ir paskelbtas septynių konstitucinio teismo teisėjų sprendimas yra nesvars-tytinas ir priimtinas kaip visuotinė ir įpareigojanti minėtu klausimu šeimos samprata?

Konstitucinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą priėmė septy-ni teisėjai: vienas teisėjas nedalyvavo jį svarstant, o kita teisėja (Ramutė Ruškytė), nesutikdama su daugumos požiūriu dėl konstitucinės šeimos sampratos, parašė atskirąją nuomonę, kuri, nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau galėtų būti svarbi ateityje vystant Konstitucinio teismo jurisprudenciją. Konstitucinio teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, tačiau tiek teisės mokslininkai, tiek visuomenė turi teisę (o gal ir pareigą) juos svarstyti ir diskutuoti dėl juose išsakytų motyvų ir rezoliucinės dalies nutarimų. Kadangi Konstitucinio teismo nutarimai yra konstitucinio lygmens teisės šaltiniai, tai juos pakeisti galima tik priėmus

atitinkamą Konstitucijos pataisą arba tai padaryti gali pats Konstitucinis teismas, reinterpretuodamas ankstes-nius savo nutarimus. Kadangi minėtas Konstitucinio teismo nutarimas yra susijęs su šeimos samprata, tai būtina pažymėti, jog teisė apskritai gana ribo-tai gali daryti įtaką šiems santykiams, nes jie labiau susiję su asmens privačiu (o ne viešuoju) gyvenimu.

Viename iš straipsnių minėjote, kad konstituciniame teisme nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėti politinio programinio dokumento atitikties konstitucijai. kaip manote, kas lėmė jūsų taikliai įvardytą vadinamąjį „teisinį aktyvizmą“?

Konstitucinių teismų didesnis ar mažesnis aktyvizmas priklauso nuo daugelio veiksnių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), tačiau Lietuvos Konstitu-cinio teismo polinkis į aktyvizmą taip pat yra gana dinamiškas procesas, kuris vienu metu labiau sustiprėja, o kitu metu susilpnėja. Pats teisminis aktyviz-mas nėra blogas dalykas per se, tačiau aktyvistinis teismas yra mažiau apsau-gotas nuo galimų klaidų. Be to, tokį teismą politikai gali lengviau ir dažniau išprovokuoti peržengti labai ploną giją tarp teisės ir politikos. Kartais kai kuriais klausimais teismui, norint apsaugoti savo autoritetą, geriau tiesiog patylėti ir per daug aktyviai nesikišti į politinį diskursą.

kokia, jūsų požiūriu, dabartinė teisinė situaciją po konstitucinio teismo nuta-rimo, kai „santykių forma įtakos turiniui neturi“?

Kaip jau minėjau, aš nelinkčiau pervertinti teismo (kaip ir teisės aps-kritai) galimos įtakos žmonių privataus gyvenimo sričiai. O dėl šeimos santykių formos ir turinio supriešinimo turinio naudai galėčiau tik pasakyti, kad bet kokiai sutarčiai (o santuoka yra ypatinga dviejų asmenų sutartis) forma ne mažiau svarbi už turinį: kai kurias sutartis

privaloma sudaryti raštu, o kai kurias – net notariškai patvirtinti, kitaip jos negalioja. Be to, ne taip lengva pasaky-ti, kas yra dviejų asmenų santykiuose „forma“, o kas – „turinys“: pavyzdžiui, jei santykių turinys yra tarpusavio meilė ir

Vaidotas Vaičaitis

v. vaičaiTis: aktyvistinis teismas yra mažiau apsaugotas nuo galimų klaidų. be to, tokį teismą politikai gali lengviau ir dažniau išprovokuoti peržengti labai ploną giją tarp teisės ir politikos

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

10_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos teMA

įsipareigojimas, tai kaip ją kitaip išreikšti nei per žodžių ir veiksmų „formą“? Kitais žodžiais tariant, be tam tikros formos negali egzistuoti ir turinys. Bet kuriuo atveju Konstitucinis teismas, dirbtinai atskyręs asmenų tarpusavio santykių turinį ir formą, taip ir neat-skleidė formos „turinio“. yra tokių daly-kų, kurių neįmanoma apibrėžti įstatyme ar teismo sprendime, todėl teismui tikrai nebuvo būtina leistis į konstitu-cinės šeimos sampratos paieškas, juolab kad kreipimosi autoriai to nė neprašė, jie kėlė tik Koncepcijos tam tikrų nuostatų konstitucingumo klausimą.

seime įregistruotas Partnerystės įsta-tymo projektas, numatantis homosek-sualių asmenų partnerystę. teisingumo ministerija taip pat teikia savąjį Partne-rystės įstatymo projektą, kuris aprėptų partnerystės santykius tik tarp vieno vyro ir vienos moters. kokie, jūsų ma-nymu, galimi esminiai teisiniai santuo-kos ir partnerystės skirtumai? Ar nėra taip, kad savo teisėmis ir galimybėmis partnerystė sulyginama su santuoka?

Kai Konstitucinis teismas kons-tatavo, kad šeimos santykiuose nėra svarbi forma, kartu jis sumenkino ne tik santuokos, bet ir partnerystės institutą,

kuriam atsirasti taip pat būtinas labai formalus dokumentas – partnerystės su-tartis. Bet jeigu šeimos santykiuose, pa-sak teismo, forma yra nesvarbi, tai kam tuomet sudarinėti partnerystės sutartį? Šiuo atveju Konstitucinis teismas tikrai sulygino viešai įformintus santykius su kažkokiais neįvardytais neformaliais santykiais, todėl bent jau teisine prasme pastaruosius neformalius santykius pri-lygino prie viešo įsipareigojimo pagrin-du atsirandančių šeimos santykių. Kitais žodžiais tariant, Konstitucinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo du pasirin-kimus: arba konstituciškai sureikšminti santuokos institutą, arba jį sumenkinti, prilyginant santuoką prie neformalių santykių. trečios (kažkokios vidurio) galimybės čia nėra. Gaila, bet teismas pasirinko antrąjį variantą.

dažnai sakoma, kad europos sąjunga liepia ir nurodo, kaip elgtis šeimos ir santuokos atžvilgiu. kokia yra reali situ-acija, susidūrus nacionalinei ir europi-nei teisei minimų klausimų kontekste? o gal „viską uždengia“ žmogaus teisių vėliava, nurodanti, kaip spręsti moraliai jautrius klausimus?

norėčiau pasidžiaugti, kad Euro-pos Sąjungos teisinė sistema tiesiogiai

nereguliuoja šeimos santykių, o palieka tai nacionalinių valstybių vidaus teisės diskrecijai. Šią sferą labiau veikia Euro-pos Žmogaus teisių Konvencija ir jos 8 straipsnis, garantuojantis žmogaus teisę į privatų ir šeiminį gyvenimą. Europos Žmogaus teisių teismas (EŽtt) yra išnagrinėjęs keletą bylų, kuriose vieno-kiu ar kitokiu būdu palietė ir šeimos klausimus, ypač stengiantis apginti vaiko ar moters interesus. Konstitucinis teismas savo nutarime taip pat pateikė nuorodas į tris EŽtt bylas (Marckx prieš Belgiją, Kroon prieš nyderlandus ir Keegan prieš Airiją), kuriose EŽtt šeimos sampratą traktavo plačiau nei santuoką. tačiau, pirma, mūsų Kons-titucijos 38 straipsnio turinį aiškinti išimtinai EŽtt bylų kontekste nėra visiškai konstituciškai korektiška ir, antra, Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje numatyta šeimos samprata tiesiogiai nesusijusi su šiomis bylomis, nes tai yra programinis dokumen-tas, niekam nesukūręs jokių teisių ir pareigų ir todėl nepažeidęs niekieno teisių. taigi, Konstitucinio teismo nutarime pateiktos nuorodos į minėtas EŽtt bylas jokios įtakos Koncepcijos nuostatų konstitucingumui neturėjo ir negalėjo turėti. ■

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

_112011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos teMA

T. šalKausKas: svaRbu ugdyTi supRaTimą, Kaip KuRiami saNTyKiaiKalbino Julius PAnKA

Vieną ūkanotą rudens savaitgalį nacio-nalinės šeimų ir tėvų asociacijos (nŠtA) aktyvas iš visos Lietuvos suvažiavo į druskininkus. ten vyko organizacijos narių pasitarimas svarbiausiais nŠtA veiklos klausimais. Ši organizacija viena iš nedaugelio nevyriausybinių organi-zacijų, kur į renginius, pasitarimus ir suvažiavimus kviečiami organizacijos nariai su šeimomis. kol tėveliai disku-tuoja ir tariasi šeimų judėjimui svarbiais klausimais, atskirai vyksta programėlė vaikučiams. taip žmonės ne tik daly-vauja organizacijos veikloje, bet ir būna su savo šeimomis. renginio programa susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dienos pusėje buvo kalbama apie nŠtA plėtrą regionuose. Visi pritarė, kad organiza-cijos veiklai pagyvinti ir sustiprinti yra būtini regioniniai skyriai. Antroje dienos pusėje buvo svarstoma, koks turėtų būti naujasis šeimos įstatymas. Buvo pateik-ta pasiūlymų valstybei šeimas remti ne pašalpomis, bet oresniu būdu – mokes-čių, paskolų suteikimo lengvatomis ir palankiomis sąlygomis auginti vaikus. taip pat buvo siūlomos priemonės iš-vengti krizės šeimoje – tai ir privalomos konsultacijos prieš skyrybas, ir laisva-dieniai, skirti sutuoktiniams, kad galėtų dalyvauti kursuose apie poros santykius. Pasibaigus renginiui, nusprendėme pakalbinti nŠtA pirmininką tomą šaL-kauską, kad jis papasakotų apie savo vadovaujamą organizaciją, jos veiklą ir tikslus.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie nacionalinę šeimų ir tėvų asociaciją, kada ir kokiu tikslu buvo sukurta ši orga-nizacija? kokias propaguojate vertybes, kokie jūsų organizacijos uždaviniai?

Mūsų organizacija įkurta 2004 metais. norėta suvienyti įvairių orga-nizacijų balsus į vieną, kad galima būtų stipresniu balsu kalbėti šeimų vardu. nes iki to laiko šeimų balsas paprasčiausiai nebuvo girdimas. Matėme liūdną situa-ciją, kad pirmiausia įstatymų lygmeniu viskas krypsta nepalankia šeimai linkme.

Mūsų misija – šeimai palankios aplinkos puoselėjimas. toks bendras tikslas ir jeigu kalbėt smulkiau, kas yra šeimai palanki aplinka, tai esam išskyrę 6 sritis: šeimai palankūs įstatymai; šeimos vertybes remianti švietimo sistema; žiniasklaida, gerbianti šeimos tradicijas; palankus šeimai visuomenės požiūris – juk yra atvejų, kai žmonės bijo kurti šeimas vien dėl to, kad kai kur tai jau nemadinga, nepopuliaru; psichologinės ir socialinės paslaugos, skirtos šeimai, – tokių kol kas Lietuvoje tik pirmi daigai; ir šeimai drau-giška sveikatos apsaugos sistema – kai į pacientą žiūrima visos jo aplinkos, šeimos kontekste.

Kalbant apie veiklą, esame įvardiję, kad turime „stovėti ant dviejų kojų“. Viena koja – tai nuomonių, pozicijų teikimas, dalyvavimas valdžios institucijų darbo grupėse, taip sakant, veikla į viršų: Seimas, ministerijos, švietimo įstaigos, įvairios valdiškos institucijos. iš kitos pusės, labai svarbu ryšys su pačiais žmo-nėmis, su pačiomis šeimomis, su tomis organizacijomis, kurioms atstovaujame – tai ir yra ta antra koja. Jei išlaikysime pusiausvyra, veikla bus efektyvi.

kiek narių šiuo metu vienija nŠtA? kaip galėtumėte apibūdinti eilinį jūsų orga-nizacijos narį? Ar tai vien daugiavaikių šeimų tėvai ir motinos?

Mūsų nariai yra dviejų tipų – tai pavieniai žmonės ir organizacijos. Jeigu kalbėtume apie fizinius asmenis, tai tikrai nepasakyčiau, kad vien tik dau-giavaikiai. tai tie žmonės, kuriems rūpi šeimos reikalai, kurie pritaria vertybėms ir principams, kuriuos mes deklaruojame. Kalbant apie narių skaičių, pavienius narius suskaičiuoti lengva, bet jeigu narys yra organizacija, kuri turi savo narius, tada sunkiau. Skaičių yra labai sunku pa-sakyt, bet turbūt galime drąsiai teigti, kad vienijame kelis tūkstančius žmonių.

Šeima remiasi savanoriška vyro ir moters santuoka. Manome, kad vals-tybė ir organizacijos privalo globoti šeimą įvairiais lygiais – politinėmis,

ekonominėmis ir teisinėmis priemonė-mis, kad tai būtų gyvybinga institucija. Manome, kad tėvai turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kad vals-tybė neturi kištis į tai. Labai svarbu, kad kiekviena šeima turėtų teisę laisvai gy-venti savo šeiminį religinį gyvenimą. Kad tai būtų laisva. Mūsų veiklos pagrindas yra teiginys, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Būtent dėl to yra svarbu, kad ji būtų išlaikyta.

kokiais jūsų vadovaujamos organiza-cijos nuveiktais darbais galėtumėte pasigirti? Ar visada pavyksta įgyvendinti suplanuotas veiklas? Gal galite įvardyti sėkmingiausią organizacijos vykdytą projektą ir trumpai apie jį papasakoti?

Mūsų darbai yra skirtingi, vienų rezultatai iš karto matyti, kitų kaip maži daigeliai pradeda lįsti po kelerių metų ar dar vėliau. Sakyčiau, kad ryškiausias vei-klos pradžioje nuveiktas darbas buvo šei-mų eisena „Šeima-gyvybės lopšys“. 2007 metais Vilniuje nuo Katedros aikštės iki Seimo pražygiavo per 5000 žmonių su plakatais, palaikančiais šeimą, vedami tos idėjos, kad šeima yra svarbu. Šis renginys uždegė daug žmonių geromis idėjomis. Po jo vis daugiau mūsų visuomenėje kyla debatų ir diskusijų šeimos tema, politikai ima apie tai kalbėti.

Jau antrus metus vykdome projektą

tomas Šalkauskas

nuo

trau

ka iš

nŠt

A a

rchy

vo

12_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos teMA

„Šeimų apskritasis stalas“. Ši veikla skirta ryšiui su šeimomis, gyvenančiomis provincijos miesteliuose, stiprinti. Vienas pagrindinių to projekto uždavinių yra skleisti šeimos vertybes visur ir parodyti žmonėms, kad jie patys savo gyvena-mosiose vietose gali nemažai padaryti. nereikia sėdėti sudėjus rankas ir dejuoti, kad valdžia kažko neduoda. Juk didžiąją dalį kylančių šeimos gyvenimo problemų galima išspręsti savarankiškai. Važinėja-me po miestelius ir kaimus, bendraujame su žmonėmis ir taip mezgasi ryšiai. čia ne vienkartinė veikla.

Kita kasdienė veiklos sritis, kaip mes sakome, „gaisrų gesinimas“. Kai yra svars-tomas kažkoks įstatymas arba klausimas, susijęs su šeimomis, mes stengiamės išreikšti aktyvią poziciją, diskutuojame tarpusavyje, teikiame raštus, reiškiame asociacijos vardu nuomones.

su kokiais, jūsų manymu, didžiausiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė, XXi am-žiaus Lietuvos šeima?

daug tų iššūkių yra, bet aš manau, kad svarbiausias – vidinio žmonių nu-sistatymo sąmoningai kurti šeimą, kurti santykius šeimoje trūkumas. nes dabar jauni žmonės gyvena mintimi, kad viskas gerai tada, kai dega vadinamoji romantiš-ka meilė, arba kai „veža“ jausmai. Kai ta jausmų banga praeina, tada išsigąstama ir pradedama galvoti, kad meilės nebuvo arba meilė baigėsi. ir tada ne problemos sprendžiamos, o tiesiog išsilakstoma į skirtingas puses. čia labai svarbu ugdyti supratimą, kaip kuriami santykiai, kad tai ne vien jausmai, bet sąmoningas ir valingas apsisprendimas. daug žmonių susiduria su visuomenės požiūriu, kad šeima yra kažkokia atgyvena, o ilgalaikis

įsipareigojimas netinka šiems laikams. Kad iš gyvenimo reikia imti viską čia ir dabar.

kaip galėtumėte įvertinti valstybės pa-ramą šeimai? Ar ji yra pakankama? Ar ji tinkamai paskirstoma? ką reikėtų keisti šioje sistemoje?

Kalbant apie šią sistemą, reikėtų pra-dėti iš toliau, pasigilinti, kaip iki šiol buvo suprantama valstybės parama šeimai. daugybę kartų susidurta su tuo, kad po-litikai dažnai įvardija vienintelę valstybės paramos rūšį – išmokas. išmoka gimus vaikui, išmokos auginantiem vaikus ir viskas. Mes visada bandome sakyti, kad ne tai yra parama šeimai. Perspektyviau-sias dalykas yra vadinamasis rengimas šeimai, kad tai būtų vykdoma mokyklose. Žmonės turi išeiti į gyvenimą jau su tam tikru supratimu, kaip reikia kurti šeimą. Vaikai turėtų augti darnioje šeimoje ir matyti teigiamą tėvų pavyzdį, tačiau daž-nai trūksta bendravimo tarp tėvų ir vaikų, trūksta pavyzdžio. Manau, kad čia moky-kla turėtų padėti užtaisyti spragas. Galbūt turėtų labiau įtraukti tėvus, nes ir tėvams kartais reikia informacijos, kaip vaikams perduoti šeimos patirtį. taigi rengimas šeimai yra labai svarbu, tačiau žinome, kaip nelengvai rengimo šeimai programa skinasi kelią į mokyklas. Valstybė neskiria finansavimo mokytojams, kurie galėtų moksleivius rengti šeimai.

Kitas labai svarbus dalykas, susijęs su pagalba šeimai, yra parama jaunoms šei-moms būstui įsigyti, nes dažnai žmonės nedrįsta kurti šeimos, nes žino, kad ne-turės kur gyventi. Valstybėje turėtų būtų vykdoma nuosekli jaunų šeimų aprūpi-nimo būstu politika ir parama. Galbūt viena perspektyviausių priemonių būtų

valstybės skiriami nuompinigiai šeimai. Kai tenka bendrauti su įvairių savivaldy-bių valdininkais apie paramą šeimoms, jie kalba tik apie asocialias, vadinamąsias rizikos šeimas. Joms dažnai jau praktiškai nebeįmanoma kažkuo padėti, jų pakeisti. taigi perspektyviausia būtų prevencija, kol dar netampama tomis rizikos šeimo-mis, kol dar tik prasideda kažkokios bė-dos. Į tai galėtų būti įtrauktos visuomeni-nės organizacijos, iš kurių valstybė pirktų paslaugas. tarkim, mokymus šeimai, kaip spręsti krizes. O jei šeima nutaria skirtis, gali būti mokymai ir pagalba, dedant pastangas sutaikyti sutuoktinius ir pakeisti jų apsisprendimą skirtis. Žodžiu, čia neartų dirvonų dar labai daug.

ką jūsų vadovaujama organizacija mano apie konstitucinio teismo spren-dimą dėl šeimos sąvokos?

iš karto po šio Kt sprendimo mes paskelbėm savo viešą poziciją, ką apie tai manome. toks Konstitucinio teismo sprendimas griauna šiandienės valstybės pamatus. Juk apibrėžiama, kad šeima gali būti bet kas, tik susiję emociniais ryšiais. tai išplauna bet kokius pamatus. Kiek teko analizuoti tą sprendimą ir kalbėtis su teisininkais, dauguma teisininkų pri-pažįsta, kad argumentai yra nepakankami tokiam sprendimui, koks buvo paskelbtas. tik atskiroji nuomonė atrodo labai logiš-ka ir aiški. ir kaip dabar gyventi, kai yra toks sprendimas? turbūt teks patikslinti Konstitucijos 38 str., kad kiltų mažiau klausimų ir interpretacijų.

Gal turite “Apžvalgos” skaitytojams kokių stebuklingų patarimų, kaip išsau-goti tvirtas šeimas, idant šeimos laivas nesudužtų per gyvenimo audras?

na, stebuklingų patarimų šiuo klausimu nebūna. ir iš tiesų kasdieniame šeimos gyvenime problemos yra neišven-giamos. Matyt svarbiausia yra bendrauti poroje. tiktai bendraujant ir klausantis vienas kito įmanoma spręsti problemas, nes dažniausiai teisybė būna kažkur per vidurį. Abi pusės būna šiek tiek teisios ir šiek tiek neteisios. Jeigu pavyksta surasti tą tiesą, tada problemą nesunku išspręsti. Bet čia ne stebuklingas patarimas, nes kiekvieną atskirą problemą reikia spręsti patiems.

Ačiū už interviu, sėkmės jūsų darbuose šeimų labui. ■

nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos inicijuota eisena „Šeima – gyvybės lopšys“ (2007 m.)

nuo

trau

ka iš

nŠt

A a

rchy

vo

_132011 GRUODIS | Apžvalga PAsAuLis

aRabų Ruduo – aR yRa vieTos aTsaKomybei?Edita MiELdAŽĖ

Pačiame Arabų pavasario įkarštyje tiek Vakarai, tiek patys revoliucijų apimtų šalių gyventojai puoselėjo viltis atsikra-tyti senų autokratinių diktatorių, perimti į savo rankas valdžią ir priartėti prie vakarietiško gerovės valstybės mode-lio, kur demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir ekonominis komfortabilumas yra viso ko pagrindas. tačiau Arabų pavasaris netapo vasara, o veikiau, kaip apžvalgininkai apibūdino, perėjo į rudenį. taigi – apie Arabų rudenį, demokratiją, autokratinių režimų delegitimizaciją ir Vakarų įtaką visam šiam reikalui.

arabų pavasario saulėlydisŠių metų lapkričio mėnesį Mastrich-

to universiteto (nyderlanduose) stu-dentai, ruošdamiesi viešai paskaitai apie vadinamąjį Arabų rudenį, atliko apklausą, klausdami respondentų (tarptautinių stu-dentų), su kuo jiems pirmiausia asocijuo-jasi Arabų pavasaris. Atsakymai įvairavo nuo sąvokų ,,kraujas“, ,,revoliucija“ iki ,,laisvė“ ir ,,demokratija“. Žodį ,,demo-kratija“ respondentai pabrėžė net kelis kartus. tačiau Arabų pavasario maištai,

pasak tufts universiteto tarptautinės po-litikos profesoriaus Vali nasro, komplika-vosi, kai jie ėmė plisti į rytus nuo tuniso ir Egipto: ,,Einant tolyn (į rytus – E. M.) matysis labiau akmenuotas kelias.“ ir iš tiesų neramumai iki šiol tęsiasi Bahreine, Jemene, Egipte ir Sirijoje. Pastarosiose dviejose valstybėse neramumai kelia didžiulį rūpestį, tačiau negalima teig-ti, kad ir neramumai bei krizės kitose valstybėse nėra svarbūs. tačiau apie viską nuo pradžių.

Keletas praleistų faKtų Pasak profesoriaus V. nasro, atsirasti

Arabų pavasariui padėjo naujasis arabų tapatybės formavimasis ir keletas svarbių istorijų, kurias praleido pasaulinė žinias-klaida. V. nasras, kalbėdamas Stanfordo universitete spalio mėnesį, pabrėžė, kad arabų tapatybė buvo pagrindinis ele-mentas, lėmęs Arabų pavasarį. toji arabų tapatybė ne taip, kaip įprasta, neapėmė vien to, kas mums asocijuojasi su Arti-maisiais Rytais. Ji, anot V. nasro, į savo naujas vertybes įtraukė įstatymą, orumą, atstovavimą ir atskaitomybę. Ši tapatybė

susiformavo ant senos tapatybės, išreikš-tos nacionaliniais ir regioniniais (vienos kultūrinės ir kalbinės šeimos) motyvais, rėmų. deja, šiai senajai arabų tapatybei XX a. smūgis buvo suduotas du kartus – per Šešių dienų karą 1967 m., kai Egip-tas, Sirija ir Jordanija pralaimėjo izraeliui, ir 1978 m., kai Egiptas pripažino izraelį, pasirašydamas Kemp deivido sutartį ir taip užrūstindamas arabų pasaulį. tuo metu, XX a. 6–7 dešimtmečiais arabų valstybės pradėtos valdyti diktatorių ir nuo tada šio regiono žmonės pradėjo ilgėtis revoliucinių vertybių, t. y. to, kas ir suformavo naująją arabų tapatybę, kuri turėjo pasipriešinti monarchijoms ir korupcinei valdžiai. Prof. V. nasras išskyrė keletą pavyzdžių, kurie arabų naujajai tapatybei leido išsilaisvinti. Pirmasis yra Katare esantis ,,Al-Jazeeros“ žiniasklaidos tinklas, dar vadinamas ,,rytų Cnn”. Jis neleido arabų diktatūroms uzurpuoti informacinio žinių lauko ir suteikė šansų regione gauti alternatyvią informaciją. Antrasis pavyzdys – tai irano Žaliasis judėjimas, kuris 2009 m. pro-testavo prieš ginčytinus šalyje rinkimus

egipto pareigūnai skaičiuoja balsus skaičiavimo centre Gizoje (2011 m. gruodžio 15 d.). daug egiptiečių dalyvavo antrajame parlamento rinkimų rate. islamistai siekia padidinti ir taip triuškinantį savo pirmavimą, o liberalūs balsuotojai susirūpinę, kad rezultatai šalį pastūmės religinio fanatizmo link

AP

/sC

An

PiX

sW

eden

/Ahm

ed A

li nu

otra

uka

14_ Apžvalga | GRUODIS 2011PAsAuLis

ir naudojo internetinį socialinį tinklą ,,twitter” ne savoje valstybėje, bet už jos ribų. Manoma, kad tai galėjo paskatinti socialinių tinklų sklaidą ir vėliau. Pasak prof. V. nasro, „twitter“ ir „Facebook“ buvo tie ramsčiai, kurie surinko į ,,viešą aikštę“ viešai diskusijai daug anksčiau nei demonstracijos Arabų pavasarį. Galiausiai islamiškų partijų iškilimas regione (ypač turkijoje 2002 m.) paro-dė, kad islamas Arabų pavasarį vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį. taigi visa ši puokštė požymių padėjo pražysti Arabų pavasariui ir arabų vienybei. Kaip sakoma, pražysdamos gėlės neklausia, ar verta, tačiau Arabų ruduo privertė tokį klausimą užduoti – ar vertėjo tunisiečiui vaisių pardavėjui susideginti, o tūkstan-čiams protestuotojų bijoti prarasti savo gyvybę dėl to, kas pasiekta dabar? taigi, kas pasikeitė neramumų kamuojamose Arabų valstybėse ir kodėl kai kurios jų įstrigo nežinomybėj?

pavogta revoliucijaEgipte neramumai po prezidento H.

Mubarako nuvertimo prasidėjo jau vasarą, tačiau tik rugsėjo pabaigoje suintensyvėjo iki tokio lygio, kad minia protestuotojų Kairo centre išėjo į gatves, reikalaudama iš šalį valdančios kariuomenės perduoti valdžią civiliams ir atšaukti nepaprastąją padėtį. Rugsėjo 30 d. proteste dalyvavęs 38 m. bedarbis yasser Fouadas pareiškė, kad ,,ši savaitė yra kitokia, nes mums atrodo, kad mūsų revoliucija buvo iš mūsų pavogta“. tiesa, šis renginys buvo neeili-nis ir dėl to, kad jame prie protestuotojų prisijungė garsus aktorius Seanas Pennas. Šis aktorius, Oskaro laimėtojas, teigė: ,,Pasaulis yra įkvėptas laisvės šauksmo drąsios Egipto revoliucijos, kovojusios

už savo laisvę.“ ir pabrėžė, kad ši laisvė nėra pasiekiama taip greitai, kad jai reikia pastangų ir kad yra konstitucinių proble-mų, kaip režimą perduoti iš kariuomenės rankų žmonėms. iš tiesų Egipte dėl nepaprastosios padėties (ji šalyje įvesta daugiau nei 30 m.) jėgos struktūroms buvo leidžiami savavališki areštai ir kanki-nimai net praėjus daugiau nei pusmečiui po H. Mubarako nuvertimo. tiesa, karinė Egipto valdžia, vadovaujama feldmaršalo Huseino tantawio, prižadėjo nepaprastąją padėtį atšaukti, tačiau protestuotojų tai netenkino. Lapkričio 19 d. dešimtys tūks-tančių egiptiečių vėl išėjo į Kairo gatves, protestuodami prieš kariškių valdymą šalyje. Viename protestuotojų plakate buvo parašyta: ,,Žmonės nori valdžios perdavimo kalendoriaus.“ tačiau visas šis neramus reginys nesibaigė pagrūmojimu ,,norime to ar ano“ – jis peraugo į devynių dienų kraujo praliejimą (žuvo 42 žmonės, 3000 sužeistų). Padėtį šiek tiek nuramino lapkričio 28 d. įvykę parlamento rinki-mai. Per protestus civilių sudarytas isamo Sharafo kabinetas atsistatydino ir vietoj jo buvo paskirtas buvęs premjeras Kamalui al Ganzouri, jau vadovavęs vyriausybei prie prezidento H. Mubarako. tačiau protestuotojų šis paskyrimas neįtikino, mat jie nusistatę tiek prieš H. Mubarako aplinkos, tiek kariškių kandidatus. todėl lapkričio 25 d. šimtai žmonių Kaire prie vyriausybės pastato skandavo: ,,revoliuci-ja“, ,,pasitrauk“, ,,Ganzouri – seno režimo atgyvena“. tiesa, tarp šių skanduotojų nebuvo įtakingosios Musulmonų brolijos judėjimo ,,Laisvė ir teisingumas“ narių, kurie parlamento rinkimuose lapkričio–kovo mėnesiais (rinkimai į žemuosius parlamento rūmus vyksta provincijose ne tuo pačiu metu) tikisi gauti daugumą ir formuoti Egipto konstituciją. nerei-kia nė sakyti, kad Musulmonų brolijos pergalė gali ilgam įšaldyti egiptiečių demokratijos ir revoliucijos svajones, nors vienas iš kandidatų į prezidento rinkimus Egipte Amras Moussa pažymėjo, kad šie rinkimai „yra naujos eros Egipte, demo-kratijos veikimo pradžia. ne teoriškai, bet praktiškai”.

tiKsinti bombaKai Jemeno prezidentas Ali Ab-

dullah Salehas lapkričio 27 d. pasirašė valdžios perdavimo įgaliojimą viceprezi-dentui Abdrabbuhui Mansourui Hadi, su Jemenu tapo kaip ir aišku – šalis pradėjo

keistis, nes prezidentas Ali A. Salehas pabijojo Sirijos likimo.

Kas gi atsitiko Sirijoje? nuo pava-sario prasidėję opozicijos protestai prieš prezidento Basharo Assado režimą kilo dėl jo nenoro imtis politinių ir kitokių permainų šalyje. Be abejo, įvykiai kitose arabų šalyse paskatino protestuotojus vienytis ir siekti savo tikslo – nuversti B. Assado valdžią ir imti įgyvendinti būtinas reformas. Jungtinių tautų duomenimis, per susirėmimus Sirijoje nuo pavasario iki spalio žuvo apie 3,5 tūkst. žmonių. Sirijos rūpesčius demonstruoja ir diplo-matinis spaudimas tiek iš Vakarų, tiek iš Arabų lygos valstybių. dar spalio pra-džioje JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta pabrėžė, kad prezidento Basharo al Assado režimo žlugimas yra tik laiko klausimas. L. Panetta teigė: ,,Jam toliau priešinantis, manau, labai aišku, kad tik laiko klausimas, kol tai iš tikrųjų įvyks. Kada tai įvyks, mes nežinome.“ Jam pritarė ir turkijos premjeras Recepas tayyipas Erdoganas, pareikšdamas, kad ,,likti valdžioje grasinant tankais ir pabū-klais galima tik iki tam tikro momento“. taigi panašu, kad ilgai laukti B. Assado režimo galo neteks, mat Europos Sąjunga (ES) Sirijai įvedė sankcijas, o Arabų lyga, kurios narė Sirija buvo, ją pašalino. ES sankcijas damaskui buvo jau įvedusi rugsėjo mėnesį, kai tarptautinės žinias-klaidos dėmesys dar buvo skirtas Libijai, o ne Sirijai. tačiau lapkritį ES padidino sankcijas, išplėsdama juodąjį sąrašą žmo-nių, susijusių su žiauriu protestų mal-šinimu Sirijoje. taip pat buvo priimtas sprendimas Sirijai nebeleisti naudotis Europos investicijų banko fondais. Arabų lyga, regioninė arabiškų valstybių politinė sąjunga, lapkričio 12 d. vienbalsiai priėmė sprendimą Siriją pašalinti iš savo narių. tik Jemenas, kuriame neramumai jau pakeitė valdžią, ir Libanas balsavo, kad damaskas liktų šioje arabų organizacijo-je. Alžyras, Sudanas ir kitos arabų šalys paragino B. al Assadą trauktis, o turkija, nepriklausanti šiai organizacijai, priėmė Sirijos nacionalinės tarybos (Snt) – opozicinės grupės narių delegaciją ir pa-grasino nutraukti Šiaurės Sirijai elektros tiekimą. tad situacija Sirijoje susidarė nepavydėtina, ypač dėl to, kad įtampa ša-lies viduje persmelkta ir grupuočių vilčių kuo greičiau atsikratyti B. al Assadu pagal Libijos variantą, t. y. Jt įvedus Sirijoje neskraidymo zoną taip, kaip tai atsitiko

egipTieTis y. FouadaS: mums atrodo, kad mūsų revoliucija buvo iš mūsų pavogta

_152011 GRUODIS | Apžvalga PAsAuLis

Libijoje, verčiant Muamarą Gaddafį. tačiau Jt nepasirašė rezoliucijos, kuria buvo numatyta imtis veiksmų, jei Sirijos lyderis nenutrauks kruvinų represijų. Pagrindiniai šios rezoliucijos priešininkai buvo Rusija ir Kinija. tiesa, įdomes-nis faktas, kad ši rezoliucija turėjo būti priimta tuo metu, kai dar nebuvo ,,baigti“ reikalai su M. Gaddafiu. taigi pagrįstai kyla klausimas, kodėl dauguma Arabų pavasario opozicionierių Jt rezoliucijo-mis tiki kaip mana iš dangaus, o Jt tuo naudojasi ir keičia Vakarams neįtikusius valstybių vadovus?

r2pJt vaidmuo sprendžiant karinius

konfliktus pasaulyje yra visuotinai pripa-žįstamas, tačiau kartu ir kritikuojamas. Kaip teigia tarptautinių santykių profeso-riai Mount Holyoke koledže ir Amerikos universitete Jon Westernas and Joshua S. Goldsteinas, ,,humanitarinėms interven-cijoms būdinga priešprieša: naudojama prievarta, kad kontroliuotų prievartą“. Sustabdyti tokių intervencijų yra beveik neįmanoma, todėl jau vien dėl to jos yra kritikuojamos.

Po Šaltojo karo pabaigos, žlugus Sovietų Sąjungai, tarptautinėje sistemoje konfliktai lokalizavosi ir tokios sąvokos kaip ,,genocidas“ ir ,,etninis valymas“ tapo vienomis iš labiausiai kartojamų XX a. paskutinį dešimtmetį. todėl visai suprantama, kad ir pati humanitarinės intervencijos sąvoka kito, prisitaikydama prie šiuolaikinių aktualijų. 2005 m. Jt aprobavo naująją doktriną, išplėtusią humanitarinės intervencijos ribas. Ji buvo pavadinta ,,Atsakomybe apsaugoti“ (angl. Responsibility to protect) – trum-pinys tiesiog R2P. Ši norma teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi specialias priemones apsaugoti civilius, jei reikia – jėga, nuo karo nusikaltimų, etninių valymų, nusikaltimų prieš žmonišku-mą, genocido, kai to nesugeba padaryti nacionalinė valdžia. Ši doktrina buvo įtraukta į konfliktų valdymo strategijas, ir taikos palaikymo operacijos pasaulyje tapo stipresnės ir lengviau įteisinamos. Jt palaiminta humanitarinė intervenci-ja Libijoje irgi rėmėsi R2P. Kaip teigia intervencijos Libijoje šalininkai, JAV prezidentas B. Obama rado sėkmės formulę šiame konflikte: plati regioninė

ir tarptautinė parama, su sąjungininkais aiškiai pasidalytos užduotys ir galimybė vietinėms pajėgoms kovoti sausumoje. Kai kurie mokslininkai tai pavadino Obamos doktrina. tačiau, ar demokratija gali būti sukurta karinėmis priemonėmis, – tai dilema, neduodanti ramybės tiek intervencijų šalininkams, tiek kritikams.

egiptiečiai tahriro aikštėje kaire skanduoja šūkius protestuodami prieš kariuomenės valdymą (2011 m. gruodžio 22 d.). egipto kariuomenės paskirtas ministras pirmininkas kvietė pradėti nacionalinį dialogą šalies politinei krizei išspręsti ir paprašė egiptiečių dviejų mėnesių rimties tam, kad po kelias savaites trukusių protestų ir kraujo praliejimo būtų atkurtas saugumas

AP

/sC

An

PiX

sW

eden

/Am

r n

abil

nuot

rauk

a

WesTeRNas iR goldsTeiNas: Humanitarinėms intervencijoms būdinga priešprieša: naudojama prievarta, kad kontroliuotų prievartą

16_ Apžvalga | GRUODIS 2011PAsAuLis

nesėKmingos intervencijosŽvelgiant į paskutinio XX a. dešim-

tmečio intervencijas, paaiškėja, kodėl yra tiek daug priešiškai nusistačiusių prieš šią konfliktų reguliavimo priemonę. Pir-masis pavyzdys iš Persijos įlankos karo (1990–1991 m.), kuriam dirigavo buvęs JAV prezidentas dž. Bušas vyresnysis. Vykstant karui, jis kreipėsi į irakiečius, sakydamas, kad ,,jie turi perimti reikalus į savo rankas ir kovoti prieš diktatorių S. Huseiną“. daug irako kurdų ir šiitų atsiliepė į šį dž. Bušo raginimą, tikėda-mi, kad JAV atsiųs karinį pastiprinimą jiems pradedant ar bent jau kovojant su S. Huseinu. tačiau dž. Bušas, vengdamas įstrigti Persijos įlankoje, po 100 valandų, kai pradėjo sausumos invaziją, nusprendė karą baigti. tuo pasinaudojo S. Huseinas ir, atsakydamas į vietinius neramumus, nužudė apie 20 tūkst. kurdų ir 30–60 tūkst. šiitų (daugiausia civilių).

JAV intervencija į Somalį 1992–1993 m., siekiant apginti civilius pilietinio karo metu, irgi baigėsi fiasko. 1993 m. spalį amerikiečiai susikovė su vietinės reikš-mės Somalio grupele (,,Juodojo vanago“ operacija), žuvo 18 JAV karių. Vienas iš nukautųjų buvo išniekintas Mogadiše – jo kūnas buvo tempiamas per gatves, ir tai buvo užfiksuota kamerų. to užteko, kad amerikiečiai imtų spausti prezidentą Bilą Klintoną atšaukti operaciją Soma-lyje. B. Klintonas pakluso tautos balsui, o Jungtinės tautos irgi netrukus pasitraukė iš Somalio. taigi Somalis buvo paliktas likimo valiai – pilietinis karas čia tęsiasi iki šių dienų. tačiau tai dar ne viskas. Praėjus dviem dienom po nesėkmingos ,,Juodojo vanago” operacijos, Jt Saugu-mo taryba priėmė rezoliuciją dėl taikos palaikymo misijos Ruandoje. tačiau Jt pajėgų Ruandoje buvo per mažai, ir tai aiškiai suprato ekstremistinė hutų grupė, 1994 m. balandį nužudžiusi 10 belgų, kurie vadovavo taikos misijai šalyje. taigi

dauguma taikos misijos palaikymo narių tiesiog pasitraukė, o po kelių mėnesių hutai nužudė apie pusę milijonų tutsių. Konfliktą Ruandoje užbaigė ne Jt ar JAV, o tutsių išlaisvinimo armija.

nesėkmingų intervencijų viršūnė susijusi su Jugoslavijos karu, prasidėjusiu 1992 m. tuo metu Klintono administra-cija ir Europos šalys nenorėjo lįsti į Bal-kanus. tad be vargo Vakarai palaimino Jt taikos palaikymo misiją Jugoslavijoje, kuri, deja, nėjo kaip iš pypkės. Reikėjo Vakarų, ypač JAV paramos. todėl Vakarai tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto įsitraukė į šį reikalą. 1995 m. JAV išreiškė paramą Kroatijos ir Bosnijos musulmonų pajė-goms, kovojančioms su serbų prezidentu Slobodanu Miloševičiumi. 1995 m. kro-atų pajėgos Krajinos regione (Kroatijoje) iš namų išvarė apie 100 tūkst. serbų, dalį jų išžudė. Laikraštis ,,new york times” šias žudynes pavadino ,,didžiausiu vienos etninės grupės valymu karo metu“. Vėliau išaiškėjo, kad JAV leido privatiems savo karo specialistams mokyti kroatų armiją puolamosios atakos metu (tiesa, šiais metais du Kroatijos kariuomenės lyderiai buvo nuteisti Hagos tribunole).

Panašiai atsitiko ir 1999 m., kai nAtO per oro ataką padėjo išvaryti serbų pajėgas iš Kosovo. tada Kosovo iš-laisvinimo armija likvidavo serbų likučius provincijoje ir kaimyninėje Makedonijo-je. ,,Human Rights Watch” organizacija suskaičiavo, kad per nAtO oro atakas Kosove, be kelių tūkstančių serbų karių, taip pat žuvo daugiau nei 500 civilių. Kita žmogaus teisių organizacija ,,Amnesty international“ apkaltino nAtO karo nusikaltimais.

libija ir atsaKomybėtarptautinės bendruomenės reakcija

dėl Libijos kilo šių metų vasarį, kai M. Gaddafio pajėgos suintensyvino savo saugumo pajėgas prieš protestuotojus.

tada Jt vieningai priėmė rezoliuciją, smerkiančią smurtą, numatančią sank-cijas režimui ir perduodančią svarstyti atvejį tarptautiniam Baudžiamajam teismui. tačiau M. Gaddafio pajėgos toliau žiauriai malšino sukilėlius šalyje, todėl Arabų lyga pareikalavo, kad kuo skubiau reaguotų Jt. Jt reaguodamos priėmė (vieningai!) rezoliuciją, kuri su-teikė nAtO leidimą įvesti neskraidymo zoną Libijoje tam, kad apsaugotų civilius (remtasi ta pačia R2P doktrina). taigi rezoliucijos rezultatas buvo tas, kad JAV kartu su nAtO suvaidino pagrindinį vaidmenį Libijoje gelbstint civilių gyvy-bes ir baigiant pilietinį karą šalyje. tačiau intervencijos į Libiją kritikai mato keletą problemų, kodėl Libijos atvejis negalėtų būti pavyzdžiu kitoms pana-šioms invazijoms (pavyzdžiui, Sirijoje). Visų pirma JAV karinės pajėgos dėl spaudimo namuose pasitraukė į šešėlį po savo inicijuoto debiuto netoli Bengazio miesto Libijoje. tada į savo rankas vairą perėmė europiečiai ir kiti sąjungininkai, tačiau europiečių oro pajėgos liko pri-klausomos nuo JAV žvalgybos ir kontro-lės. Štai dėl ko nAtO sugebėjo pasiųsti stebėtinai mažai karių oro atakoms ir iš dalies dėl to uždelsė, kol buvo sugautas M. Gaddafis ir jo sūnus. Antra proble-ma susijusi su tuo, kaip JAV, didžioji Britanija ir Prancūzija interpretavo Jt rezoliuciją. Pasirodo, minėta rezoliucija tarp šių trijų valstybių iš esmės buvo su-vokta kaip siekis likviduoti M. Gaddafio režimą, o tik paskui apsaugoti civilius ir pan. Galiausiai, kyla klausimas dėl tokių intervencijų kaip Libijoje sėkmės, ypač kai tokios intervencijos nebeprisiima atsakomybės dėl politinių ir žmogiškų pasekmių! Šioje vietoje taiklus buvo Kembridžo universiteto vyresnysis ben-dradarbis tarakas Barkawi, teigdamas, kad ,,irake ir Afganistane JAV pasirinko pilną tautos kūrimo programą, mažai ką bendro turinčią su jos tikslais ir papildo-mai reikalaujančią gyvybių ir pinigų. iš Libijos Vakarai pasimokė, kad per ,,len-gvo prisilietimo“ intervenciją oro erdve sąjungininkai pasiekė režimo pokyčių be politinės ir karinės kainos“.

Vis dėlto kyla retorinis klausimas, ar Arabų valstybės, dabar išgyvenančios ne pačius lengviausius laikus, gali pasikliauti Vakarais, kai yra paliekamos ant ledo tada, kai joms verkiant reikia visokeriopos paramos?! ■

kIek kaInuoja IntervencIjos:

● Libijoje jAV panaudojo 220 „tomahawk“ raketų, kurių kiekvienos vertė 1,4 mln. jAV dolerių.

● somalyje jAV intervencija atsiėjo 7 mlrd. dolerių (kiekvienam somaliečiui iš šios sumos galima būtų priskaičiuoti nuo 280 tūkst. jAV dol. iki 700 tūkst. jAV dol.)

● Bosnijoje, kur buvo nužudyta ketvirtadalis iš 2 mln. musulmonų, kiekviena išsaugota gyvybė kainavo 120 tūkst. jAV dolerių.

Šaltinis: Foreign Affairs, 2011

_172011 GRUODIS | Apžvalga PAsAuLis

euRazijos sąjuNga: Kas sės valgyTi seNo ToRTo?česlovas iŠKAuSKAS

kas gali paneigti, kad gruodžio 4 d. vykę dūmos rinkimai, kitų metų kovo 4 d. rengiami prezidento rinkimai ir Vladimiro Putino projektas sukurti eurazijos ekonominę sąjungą – nesusiję geostrateginiai reiškiniai? kitų metų spalį savo 60-metį švęsiantis V. Putinas taiko toli į priekį ir trūks plyš įgyvendins savo svajonę – atkurti rusijos valstybin-gumą su visa imperine atributika. Į šį tikslą jis eina gana nuosekliai.

posovietinių struKtūrų paradas

Pasekime chronologiją. iš pradžių buvo nepriklausomų Valstybių Sand-rauga (nVS). Gruodžio 8 d. sukako 20 metų, kai Belovežo (Baltvydžio) girioje, Viskulių kaime, Baltarusijos, Rusijos ir ukrainos vadovai Stanislavas Šuš-kievičius, Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčiukas konstatavo, kad SSRS iširo ir susikūrė nVS. Faktinis Sovietų Sąjungos galas buvo per pačias katalikų Kalėdas, gruodžio 25 d., kai atsistatydino Michai-las Gorbačiovas.

netrukus atsirado rusiškasis nAtO variantas – Kolektyvinio saugumo sutar-ties organizacija (KSSO, įkurta 1992 m. gegužės 15 d.). Šios organizacijos ištakos siejamos dar su 1992 m. dušanbėje pa-sirašyta Kolektyvinio saugumo sutartimi. Galutinai KSSO buvo sukurta 2002 me-tais. Šis blokas taip ir netapo reikšmingas karine prasme. Jis apima Vidurio Azijos respublikas – Kirgiziją, Kazachstaną, tadžikistaną bei Armėniją, Azerbaidža-ną, Rusiją ir Baltarusiją. uzbekistanas anksčiau priklausė KSSO, bet pasitraukė.

Paskui 1999 m. gruodžio 8 d., per pačias SSRS iširimo metines, įkurta Rusijos ir Baltarusijos sąjunga, bet tik V. Putino vizito (2007-ųjų gruodžio 13-14 d.) į Minską metu Rusijos ir Baltaru-sijos prezidentai pasirašė konstitucinį aktą, skelbiantį Rusijos ir Baltarusijos susivienijimą. Šis aktas ir liko formaliu dokumentu.

2000-ųjų spalio 10 d. Astanoje pasi-rašyta sutartis dėl Eurazijos ekonominės

sąjungos (EvrAzES) sukūrimo, ji įsiga-liojo kitų metų gegužės 30 d. Organizaci-jos portale www.evrazes.com rašoma, kad šiuo metu jos nariai yra penkios poso-vietinės valstybės – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir tadžikistanas. 2006 m. sausio 25 d. prisijungė uzbekija, bet 2008 m. spalį iš šios organizacijos pa-sitraukė. nuo 2002 m. gegužės stebėtojų statusą joje turi ukraina ir Moldova, o nuo 2003-ųjų sausio – ir Armėnija. tokį pat statusą joje turi ir keletas instituci-jų – tarpvalstybinis aviacijos komitetas (tVAK) ir Eurazijos vystymo bankas (EAVB). EvrAzES tapo prototipu šiemet sukurtos ekonominės politinės struktū-ros, vienijančios kol kas tik pirmąsias tris minėtas šalis.

Formaliai į organizaciją įeina viena gyvybingiausių posovietinių struktūrų – Muitų sąjunga (MS), įsteigta dar 2007-ųjų spalio 6 d., bet realiai pradėjusi veikti 2010 m. sausio 1 d. Ji vienija Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų tarny-bas. Kaip rašo portalas www.cust.lt, visos trys šalys taiko vienodus muito tarifus prekėms ir vadovaujasi vienu Muitinių

kodeksu. Pavyzdžiui, vienoms prekių grupėms, iš Lietuvos eksportuojamoms į šios sąjungos šalis, muito mokesčiai didėja, kitoms – mažėja. ypač jie auga naudotiems automobiliams, eksportuo-jamiems į Kazachstaną ir Baltarusiją, taip pat į Rusiją išvežamoms gyvoms kiaulėms. tuo tarpu tekstilės gaminiams, vežamiems į Rusiją, taikomi mažesni nei buvo muitų tarifai.

nuo 2012 metų sausio 1 d. pradės veikti Vieningos ekonominės erdvės (VEE) projektas. 2009-ųjų gruodžio viduryje Rusijos, Baltarusijos ir Kazach-stano prezidentai neformaliame viršū-nių susitikime susitarė iki 2012 metų sausio 1 d. sukurti Vieningą ekonominę erdvę. Bendrame šių vadovų pareiškime sakoma: „Esame įsipareigoję toliau plėsti integracinius procesus EAEB (Eurazijos ekonominės bendrijos) erdvėje, o kaip kitą tikslą tvirtiname savo siekį ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. suformuoti vieningą ekonominę Baltarusijos Res-publikos, Kazachstano Respublikos ir Rusijos Federacijos erdvę.“

Visos šios posovietinės struktūros

dan

os A

ugul

ės p

ieši

nys

18_ Apžvalga | GRUODIS 2011PAsAuLis

gana susipynusios, vienos merdi, kitos dar veiklios, nes didelį stimulą jų gyvy-bingumui duoda nauji politiniai procesai Rusijoje ir visoje integracinėje erdvėje.

Kaip sujungiama europa ir azijaVisas šias organizacijas nVS erdvėje

turėtų suvienyti lapkričio 18 d. Maskvo-je Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano vadovų pasirašyta Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES, dažnai jos abreviatūroje nėra ekonominio dėmens, tarsi pabrė-žiant, kad tai ne tik ekonominio pobū-džio darinys) deklaracija, numatanti, kad pati naujos struktūros idėja bus realizuota iki 2015 m. Ji materializuosis, kai Muitų sąjunga parengs bendrą teisės aktų bazę, o Vieninga ekonominė erdvė privilios daugiau šio darinio dalyvių.

tiesa, EAES trijulė dabar kitokia negu prieš 20 m. gimusi nVS: ukrainos vietą joje užėmė Kazachstanas. Įdo-miausias čia Baltarusijos vaidmuo. Prieš 20 metų Minskas buvo lygiavertis šio triumvirato partneris ir net formalaus akto pasirašymo šeimininkas, o naujoje sąjungoje jam teks autsaiderio vaidmuo, rašo Baltarusijos laikraštis „Ežednevnik“. Juk Baltarusija neturi nei naftos, nei dujų, jos ekonomika grimzta į gilią duobę, tad teks nuolat prašyti išmaldos Maskvoje ir Astanoje.

ilgametis Kazachstano lyderis nur-sultanas nazarbajevas Eurazijos ben-drijos idėją pasiūlė dar 1994 m., bet tais metais kaip tik į valdžią Baltarusijoje atė-jo Aliaksandras Lukašenka, o pro Borisą Jelciną tik ką buvo praūžęs pučas. Kodėl dabar įvyko tokie pasikeitimai, atsakymą šių metų spalį laikraštyje „izvestia“ davė V. Putinas, savo straipsnyje priminęs, kad „atėjo laikas“ buvusių sąjunginių respu-blikų realiai integracijai.

Žalią šviesą uŽdega rinKimaiiš tiesų tam ateina tikrai patogus

laikas. V. Putino partija Vieningoji Rusija dūmos rinkimuose pasiekė nors ir ne tokią, kokios buvo laukta, bet vis dėl to pergalę. Gavusi mažiau negu 50 proc. balsų ji neturės parlamente konstituci-nės daugumos, reikalingos pagrindinio įstatymo pataisoms priimti, tačiau su 238 mandatais ji sudarys absoliučią daugumą, kuri galės diktuoti įprastinių teisės aktų, tarp jų – integraciją įteisinančių, priėmi-mui.

Apžvalgininkai sutaria, kad nuo šio

tramplino V.Putinas tikisi kitų metų kovą trečią kartą šoktelti į aukščiausią valstybės postą ir būti išrinktas Rusijos prezidentu ir faktiškuoju naujos-senos SSRS valdovu. ne šiaip sau JAV Ajovos valstijos laikraštis „iova State daily“ perspėja, kad „jau pensinio amžiaus 2024 m. sulauksiantis KGB pulkininkas svajoja dienas nugyventi imperatoriumi“, kuris kažkada apgailestavo, kad SSRS žlugimas buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė tragedija“.

Akivaizdu, kad V. Putinas neap-siribos trimis EAES nariais. Žurnalas „Forbes“ mano, kad Maskvą ypač domina ukraina su 45 mln. gyventojų ir 137 mlrd. eurų BVP pernai. Bet kol kas ją atbaido Kijevo sudaryta Asocijuotos na-rystės ES sutartis, pretenzijos integruotis į kitas Europos struktūras ir kiek baugina autoritarizmu atsiduodanti ir su Maskva susijusi byla prieš J. tymošenko.

nėra abejonių, kad po prezidento rinkimų Kremlius žengs dar toliau. Kaip pranešė Bulgarijos naujienų agentūra „Sofia news Agency“, Rusijos ekspertų nuomone, Bulgarija turi tapti viena iš Rytų Europos šalių, kurią „reikia pa-kviesti prisijungti“ prie V.Putino kūdikio EAES. Apie tai buvo kalbama valdančio-sios partijos „Vieningoji Rusija“ apskrita-jame stale. O toliau dar gražiau: vilionių tinklą ketinama užmesti net Suomijai, Vengrijai, čekijai, Vietnamui, Kubai ir Venesuelai...

viliotinio garsai pasieKia ir baltijos šalis

Apie Baltijos šalių prisijungimą prie EAES irgi nenutylima. duodama įvairių ženklų, kad esą posovietinė erdvė atvira visoms valstybėms. Kremliaus menestre-liai suokia apie bendrą istoriją, slaviškąjį draugiškumą, senąsias slavų žemes, neva siekusias net Skandinaviją, ir t. t. Šios giesmės motyvų neišvengė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lav-rovas, dalyvavęs ESBO Ministrų tarybos susitikime Vilniuje gruodžio 6–7 d.

Lapkričio pradžioje Maskvoje vyko nAtO Parlamentinės Asamblėjos atsto-vų susitikimas su Rusijos dūmos vado-vais, kuriame buvo aptariami ir Eurazijos sąjungos įkūrimo planai. iš susitikimo grįžęs Seimo narys Petras Auštrevičius žurnalui „iQ“ sakė, kad, nors iki šiol V. Putino kalbos apie naują ekonominę są-jungą buvo vertinamos skeptiškai, vis dėl

to reikia ne tik nerimauti, bet ir rimtai aptarti šią temą ES ir nAtO institucijo-se. „Eurazijos sąjungos atsiradimas reiškia tam tikrus strateginius pokyčius Rytų Europos regione, ir jie neapsiribos vien tik politiniais ir ekonominiais pasikei-timais, tačiau apims ir tokias sritis kaip gynyba. tai darys įtaką regiono saugu-mui ir stabilumui. Be to, ši sąjunga gali būti matoma kaip stipresnė alternatyva eurointegraciniams procesams, todėl ES ir nAtO turėtų įvertinti šiuos Rusijos premjero planus“, – teigė Seimo narys.

Pasak P. Auštrevičiaus, Rusijos ketinimas suvienyti posovietines valsty-bes į naują sąjungą gali turėti ilgalaikių geopolitinių pasekmių ir baigtis Rusijos nusigręžimu nuo Europos. Politikas tiki, jog naujas darinys laikui bėgant gali tapti rimtu negaluojančios ES konkurentu ir alternatyva jai, o Rusijos premjeras ketina ieškoti naujų ekonominių partnerių.

Europarlamentaro V. Landsbergio nuomone, Eurazijos sąjungai nepavyks išsiplėsti iki buvusios Sovietų Sąjungos. „Aš manau, kad Sąjungos neatkurs tokios apimties, kokia buvo, kiek jau Rusija buvo išsiplėtusi, prisigrobusi užkariautų šalių. Manau, kad jiems tai nepavyks. dabar šis triukšmelis kai ką gąsdina, kai kam žada. Be abejo, įsijungs visos agentū-ros, pradės sakyti, oi, kaip būtų gerai. Sukurs sumaištį ar ne, priklausys nuo mūsų pačių blaivumo ir brandumo. Mes turime Konstituciją, kuri draudžia ne tik jungimąsi į bet kokias posovietines sąjun-gas, bet net propaganda tokio jungimosi yra nusikalstama“, – sakė V. Landsbergis.

senas ssrs tortastaigi, padrąsintas rinkimų rezul-

tatų V. Putinas ir jo šešėlin nueinantys Kremliaus vadovai bandys reabilituoti prieš 20 metų žlugusią SSRS, o tai susiję su agresyvesne Maskvos užsienio politika – tiek nAtO, tiek JAV, tiek Baltijos šalių atžvilgiu.

Lenkijos „dziennik“, skeptiškai vertinęs Eurazijos sąjungą ir visą šį su-manymą, vadina jį bandymu „seną tortą padengti nauju glaistu“. tačiau, pasak laikraščio, niekas kitas be silpnėjančios Rusijos šiuo tortu nesižavi, todėl gali būti, kad V. Putinui teks jį valgyti vienam.

Vaizdinga, bet ar įžvalgu? Galima neabejoti, kad kai kas dar bandys prisėsti pasmaguriauti prie šio stalo, tačiau – kokia kaina? ■

_192011 GRUODIS | Apžvalga PAsAuLis

„rinkimai rusijoje: sveiki, atvykę į cirką“. straipsnis tokiu pavadinimu viename skaitomiausių tarptautinių reikalų apžvalgos žurnalų The Econo-mist pasirodė rudenį, dar gerokai prieš rusijos parlamento rinkimus. rinkėjai žino, kad Vieningosios rusijos partija, šalį valdanti daugiau nei dešimtmetį, deda visas pastangas, kad ir toliau išlik-tų valdžioje. niekam nėra paslaptis, kad rinkimų rezultatai rusijoje yra nulemti iš anksto. tai tarsi referendumas dėl Vladimiro Putino populiarumo. kaip tei-giama The Economist, nors rusijoje, ka-muojamoje demografinių, ekonominių ir regioninių problemų, rinkimai turėtų būtų rimtas reikalas, tačiau vietoj rimtų debatų dėl rusijos ateities dažniau matyti „politinė pelkė, pilna pamėgdžio-tojų, klounų, nacionalistų, provokatorių ir kitų nutrūktgalvių“.

Gruodžio 4 d. vykę parlamento rinkimai ir po jų ėję įvykiai dar kartą įrodė, kad iš Rusijos politinio gyvenimo

nedingo nei cirkas, nei jo klounai. dalyvauti rinkimuose šiais metais leista tik septynioms partijoms, o populia-riausioms opozicinėms partijoms buvo uždrausta užsiregistruoti į rinkimus ir vykdyti kampaniją. tiek rinkimų kampanija, tiek rinkimai neapsiėjo be pažeidimų. Vieningoji Rusija, siekda-ma užsitikrinti rinkėjų paramą, kaip visuomet pasistengė: užsienio žinias-klaidos duomenimis, valstybinių įmonių direktoriai ragino darbuotojus balsuoti už Vieningąją Rusiją, grasindami jiems mažinti atlyginimus ar net atleisti iš darbo; studentai teigė per Rusijoje po-puliarų socialinį tinklalapį „vKontakte“ sulaukę anoniminių žinučių, grasinan-čių bausmėmis kalėjime, išmetimu iš universiteto ar ėmimu į karinę tarnybą, jei balsas nebus atiduotas už V. Putino partiją; iš dvasininkų buvo reikalaujama skatinti savo parapijiečius rinkimuose išreikšti savo simpatijas Vieningajai Rusijai. Rinkimų diena prasidėjo stai-gmenomis: kibernetinių atakų aukomis

tapo radijo stoties „Ekho Moskvy“ ir ne-priklausomos rinkimų stebėjimo grupės „Golos“ tinklalapiai.

Galima sakyti, kad Vieningosios Rusijos pastangos vis dėlto pasiteisino. tik ne dėl to, kad būtų pavykę pa-veikti rinkėjus, o dėl to, kad rezultatas buvo „pagražintas“ partijos naudai. Kaip kažkada teigė Stalinas, „svarbiau ne balsavimas, o balsų skaičiavimas“, ir panašu, kad Rusijos valdžia šio principo vis dar laikosi. Pavyzdžiui, Maskvoje apklausa po rinkimų parodė, kad Vieningoji Rusija tegaus 30 proc. rinkėjų balsų, tačiau po ilgo laukimo pasirodė, kad rezultatas yra visgi 46,5 proc. Kai kuriuose regionuose pasitaikė kuriozinių rinkimų rezultatų klastojimo atvejų, kada suskaičiavus balsus paaiš-kėjo, kad balsuoti atėjo net 140 proc. rinkėjų. Vakarų žiniasklaida pripažįsta, kad, rinkimų rezultatams Rusijoje daž-nai esant klastojamiems, šįkart valdžia juos „koregavo“ kaip niekada įžūliai ir ciniškai.

paRlameNTo RiNKimai: suvaidiNTa RusijojeVaida StundytĖ

AFP

/yu

ri k

Ad

oB

no

V/s

canp

ix n

uotr

auka

opozicijos aktyvistai protestuoja Maskvos centre (2011 m. gruodžio 10 d.). Plakate pavaizduotas senai atrodantis rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir parašyta: „2050 – ne!“ dešimtys tūkstančių protestuotojų į gatves išėjo Maskvoje ir kituose didžiuosiuose rusijos miestuose, atvirai reikšdami priešiškumą Vladimiro Putino 12-os metų buvimui valdžioje

20_ Apžvalga | GRUODIS 2011PAsAuLis

es krItIkuoja rusIją

europos Parlamentas, reikšdamas didelį susirūpinimą dėl rinkimų klastojimo rusi-joje, gruodžio 14 d. priimta rezoliucija paragino šalyje „iš naujo surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, įregistravus visas opozicines partijas“.

„rinkimų organizavimas parodė, kad rusija nesilaiko esBo nustatytų rinkimų standartų“, – teigiama rezoliucijoje. susirūpinę dėl atsisakymo registruoti kai ku-rias partijas, žiniasklaidos šališkumo, trukdymų nepriklausomiems stebėtojams ir nepakankamo partijos ir valstybės atskyrimo, europarlamentarai „palankiai vertina rusijoje vykstančias demonstracijas kaip rusijos gyventojų siekio, kad šalyje būtų daugiau demokratijos, išraišką“.

eP nariai pasmerkė policijos susidorojimą su taikiais demonstrantais, protestavu-siais prieš rinkimų pažeidimus ir klastojimą, ir paragino rusijos valdžios instituci-jas gerbti susirinkimų ir žodžio laisvę, nedaryti žalos taikiems protestuotojams ir nedelsiant besąlygiškai paleisti visus dėl rinkimų areštuotus taikius demonstracijų dalyvius. eP rezoliucijoje taip pat raginama užtikrinti laisvus ir demokratiškus ar-tėjančius prezidento rinkimus, sudaryti galimybes tarptautiniams stebėtojams juos veiksmingai stebėti, taip pat suteikti lygias galimybes opozicijos kandidatams.

Gruodžio 14-15 d. Briuselyje vykusio 28-ojo es ir rusijos viršūnių susitikimo metu dūmos rinkimų rezultatų klastojimo klausimas nebuvo itin akcentuotas. susitikime, kuriame dalyvavo es prezidentas H. van rompuy, ek pirmininkas j. M. Barroso ir rusijos prezidento d. Medvedevo vadovaujama delegacija, daugiau kalbėta apie globalios ekonomikos ir globalaus valdymo problemas, rusijos priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją, vizas, mobilumą ir rusijos modernizavimą.

europos Vadovų tarybos pirmininkas H. van rompuy teigė, jog su rusijos delegacija turėjo gana atvirą diskusiją dūmos rinkimų klausimu. Pirmininkas dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl nesąžiningų rinkimų ir protestuotojų sulaikymo ir pasveikino prezi-dento d. Medvedevo iniciatyvą ištirti pranešimus dėl rinkimų pažeidimų.

Parengta pagal europos Parlamento ir europos tarybos informaciją

oficialioji versijaOficialiais duomenimis, rinkimų

rezultatai pasiskirstė taip: Vieningoji Rusija surinko 49,32 proc. balsų (238 vietos dūmoje), Komunistų partija – 19,19 proc. (92 vietos), teisingoji Rusija gavo 13,24 proc. balsų (64 vietos), libe-raldemokratai – 11,67 proc. (56 vietos). Likusioms trims partijoms (yabloko, Rusijos patriotai ir teisingas reikalas) dūmoje ir toliau nebus atstovaujama.

Reikia pažymėti, kad balsai už Ko-munistų partiją išaugo ne dėl to, jog žmonės šiai partijai ėmė rodyti didelį palankumą, bet, kaip teigė patys rusai, tik dėl to, jog ši partija yra vienintelė patikima atsvara Vieningajai Rusijai.

nepaisant to, kad šiuose rinkimuose gavo daug mažiau balsų nei praeituose, vykusiuose 2007 m. (tada surinko 64,3 proc. balsų ir užsitikrino 315 iš 450 vietų dūmoje), Vieningoji Rusija naujos sudėties parlamente vėl turės daugumą. nors Rusijos gyventojų palankumas partijai sumažėjo, tačiau V. Putinas teigė esąs patenkintas rezultatu: „tai optima-lus rezultatas, kuris atspindi tikrą šalies situaciją. Remdamiesi šiuo rezultatu galime garantuoti stabilų mūsų šalies vystymąsi“. Premjeras taip pat patiki-no manąs, kad rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi.

protestaiVisgi dalis Rusijos gyventojų yra ki-

tos nuomonės. ir tai jie išreiškė susirinkę į protestus Maskvoje, Sankt Peterbur-ge, novosibirske ir kituose miestuose. teigiama, kad šie protestai yra didžiausi

protestai tiek prieš V. Putiną per pas-taruosius 12 jo buvimo valdžioje metų, tiek apskritai didžiausi protestai nuo SSRS griuvimo. nepatenkinti Rusijos gyventojai reikalauja, kad rinkimų rezul-tatai būtų paskelbti negaliojančiais, būtų surengti nauji rinkimai, atsistatydintų rinkimų komisijos pirmininkas Vladi-miras Churovas ir būtų pradėtas tyrimas dėl rinkimų rezultatų klastojimo.

Šie protestai – aiškus ženklas, kad žmonių parama ir pasitikėjimas Vie-ningosios Rusijos partija ir jos lyderiais V. Putinu ir d. Medvedevu vis labiau nyksta. Putino sistemoje matyti aiškūs dezintegracijos požymiai ir spėliojama, kiek dar užtruks, kol ji pagaliau iširs. Spėjama, kad kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose laimės V. Putinas, nes jis kol kas neturi rimto konkurento. Vis dėlto manoma, kad po dabartinių įvykių jo kelias į pre-zidento postą bus sudėtingesnis. Vienas iš opozicinės liberalų partijos, kuriai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuo-se, lyderių Vladimiras Ryžkovas teigė manantis, kad „kovo rinkimai atneš dar didesnę politinę krizę, nusivylimą, bus

elmaras Brokas, eLP grupės delegatas užsienio reikalams

e. bRoKas: Rusijos valdžia turi leisti nepriklausomai ištirti gruodžio 4 d. dūmos rinkimus. esbo rinkimų stebėtojai pareiškė, kad Rusija pažeidė europinius laisvų ir sąžiningų rinkimų standartus

eP/P

ietr

o n

aj-o

lear

i nuo

trau

ka

_212011 GRUODIS | Apžvalga

dar daugiau purvo ir protesto balsų“.

reaKcijaV. Putino spaudos atstovas dmitri-

jus Peskovas gruodžio 10 d. pareiškime patikino, kad valdžia gerbia protestuo-tojų poziciją, girdi, kas yra sakoma, ir toliau jų klausysis. Pareiškime sakoma, jog Rusijos piliečiai turi teisę išreikšti tiek savo paramą, tiek priešingą nuomo-nę ir ši teisė toliau bus užtikrinama, kol bus veikiama teisėtai ir taikiai. tą patį patvirtino ir pats premjeras.

deja, valdžios pareiškimai šiek tiek skiriasi nuo jos veiksmų. V. Putinas, pri-pratęs viską kontroliuoti, nenori paleisti situacijos iš rankų. iš pradžių protestus rengti buvo leista Revoliucijos aikštėje, vėliau vieta pakeista į Bolotnaja aikštę, esančią Maskvos upės saloje, iš kurios yra lengviau kontroliuoti prieigos taškus. Protestams valdyti Maskvoje pasitelkta 50 tūkst. policininkų ir riaušių malšini-mo karių. Anot BBC žurnalisto daniel Sandford, tokios pajėgos primena dau-giau policinę valstybę, o ne demokratiją.

dar gruodžio 4 d. po rinkimų pra-sidėjus protestams buvo suimta šimtai žmonių, tarp jų ir keletas protesto ly-derių. Vienas iš jų – prieš korupciją ko-vojantis Aleksejus navalny, Vieningąją Rusiją pavadinęs sukčių ir vagių partija, savo bloge rašė: „Atėjo laikas nusimesti grandines. Mes nesame galvijai ar ver-gai. Mes turime balsą ir turime stiprybės jį apginti.“ Policija sakė, kad protestai buvo išvaikyti dėl to, jog demonstracijos buvo neteisėtos, o protestuotojai nesilai-kė tvarkos.

Prezidentas d. Medvedevas gruo-džio 11 d. pareiškė, kad piliečių išraiškos ir susirinkimo laisvės yra įtvirtintos Konstitucijoje, todėl jis nematąs pro-blemos, kadangi viskas daroma ne-pažeidžiant teisės. nors prezidentas ir nesutiko su protestuotojų šūkiais ir pareiškimais, teigė pavedęs ištirti visus pranešimus apie pažeidimus rinkimuose.

Rinkimai Rusijoje, kaip visada, sulaukė užsienio valstybių reakcijos. Su-sirūpinimą situacija Rusijoje po rinkimų išreiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas, ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton. ■

Parengta pagal užsienio žiniasklaidos pranešimus

kAiMynAi

balTaRusijos NepRiKlausomybė – už dujų vamzdį...česlovas iŠKAuSKAS

neseniai susitikime su jaunaisiais vietos politikais iš kaimyninės Baltarusijos Gardino srities buvau nustebintas: net mes, šiaip jau labai kritiškai vertinan-tys A.Lukašenkos režimą, nesame taip pasipiktinę diktatūra, didėjančiomis represijomis, sunkėjančiu pragyvenimu Baltarusijoje, kaip jo tėvynainiai. net kalbama, kad „arabų pavasaris“ į Balta-rusiją ateis greičiau negu į rusiją, kuri jau dūsta nuo protestų...

ant integracijos pavadėlioGruodžio pradžioje Vilniuje vyku-

sioje ESBO konferencijoje Jungtinių Valstijų nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas davidas Kra-meris pareiškė, kad paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ke-lia grėsmę savo šalies nepriklausomybei, todėl būtina plėsti ekonomines sank-cijas šiai šaliai. „Manau, JAV ir ES yra labai svarbu imtis papildomų žingsnių, taikant ekonomines sankcijas. ir daryti tai kaip įmanoma greičiau, prieš tai, kai A.Lukašenka išparduos šalį Rusijai. Mes

matome, kad dėl išlikimo valdžioje A. Lukašenka aukoja Baltarusijos nepri-klausomybę“, – sakė „Freedom House“ vadovas ir pridūrė: „10 mlrd. dolerių už prasimanytą atominę elektrinę, mi-lijardai dolerių energetikos subsidijų, pa-skolų. deja, tai žingsnis atgal, nes, mano nuomone, A. Lukašenka buvo atsidūręs ant iki šiol ploniausio ledo, kilus eko-nominei krizei, kurią jis pats ir sukūrė. deja, atrodo, kad taip pat mąstantys lyderiai Maskvoje teikia jam pagalbą.“

Kitaip sakant, dėl Baltarusijos tarp Vakarų ir Rusijos užvirė nema-tomos varžytynės. Maskva vis labiau integruoja Minską į posovietinę erdvę ir taip atitolina baltarusių viltis kada nors tapti Vakarų dalimi. ta integracija labai paspartėjo, kai lapkričio pabaigoje buvo pasirašytas trijų valstybių vadovų susitarimas įkurti Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES), o nuo sausio pirmo-sios pradės funkcionuoti ir vadinamos Vieningos ekonominės erdvės projektas. Visas tas integracinių darinių paketas, pradėtas formuoti 1991 m. gruodžio 8 d. įkuriant nVS, turi vieną tikslą – turbūt

dan

os A

ugul

ės p

ieši

nys

22_ Apžvalga | GRUODIS 2011kAiMynAi

iki kokių 2015-ųjų reanimuoti Sovietų Sąjungą, laikant slaviškąsias respublikas už trumpo politinio-ekonominio-kari-nio pavadėlio.

nikolajus Radovas, Kremliui ištiki-mos Rusijos agentūros „Regnum“ apžval-gininkas ir Baltarusijos reikalų specialis-tas, savo portale svarsto, kam gi trukdo Baltarusijos ir Rusijos integracija. Šiaip jau apmirusi dviejų valstybių sąjunga (vadinamoji Sąjunginė valstybė), forma-liai įkurta prieš 12 metų, anot autoriaus, gavo didelį stimulą, kai lapkričio 25-ąją Gorkuose, netoli Maskvos, jos tarybos posėdyje buvo pasirašyta dujų tiekimo Baltarusijai sutartis 2012–2014 m.

taip geradarė Rusija, n. Radovo nuomone, panaudoja pirmąjį integraci-jos svertą, kad Baltarusija sutaupytų ne tik biudžeto lėšų, bet ir „modernizuotų visą socialinį-ekonominį kompleksą, išlaikytų mažas energijos išteklių kainas, išplėstų savo prekių eksporto rinkas, iš-saugotų konkurencinį pajėgumą ir t. t.“. Kita vertus, šitaip Minskas esą atsilaikys prieš Vakarų spaudimą – ES ir JAV sankcijas, investicijų apribojimą, nuož-mią kritiką žmogaus teisių atžvilgiu. tad yra viena išeitis, siūlo šis Kremliaus ide-ologas, – šlietis prie Rusijos, priimti jos dovanėles ir besąlygiškai pritarti dviejų slavų tautų vienybės retorikai.

„dujų Kare“ nugalėjo rusijair štai šio šliejimosi rezultatas. Lap-

kričio pabaigoje Rusijos gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ paskelbė perėmęs Baltarusijos vamzdynų operatorę „Bel-transgaz“. už 50 proc. akcijų sumokėjęs 2,5 milijardo JAV dolerių, „Gazpromas“ dabar valdys visas Baltarusijos įmonės akcijas. Mat 2007-2010 m. jis nusipirko pirmąjį 50 proc. akcijų paketą. Rusijos centrinis bankas pranešė, kad šie pinigai jau pervesti.

už tai Baltarusija gavo nuolaidų. Minskas iš pradžių mokės tokią pačią kainą už dujas kaip ir Rusijos vartotojai. Bet pirmuosius tris kitų metų mėnesius 1000 kubinių metrų rusiškų dujų Mins-kui kainuos tik daugiau kaip 400 litų. tai pabrėžė V. Putinas, kai Pamaskvėje buvo pasirašyti susitarimo dokumentai. Jis priminė, kad Europos klientai moka vi-dutiniškai šiek tiek daugiau nei 1000 Lt, ir dėl tokios nuolaidos Baltarusija 2012 m. sutaupys ne mažiau kaip 5 mlrd. Lt.

Baltarusijos prezidentas A. Lu-kašenka, tarsi nujausdamas žurnalistų klausimus, spaudos konferencijoje Gorkuose pavadino naudingais ša-liai susitarimus su Rusija dujų srityje, sakydamas, kad nėra kalbos apie jokį suvereniteto praradimą. „Mes į tai ėjome daugiau kaip dvejus metus. Šitai, dėl ko mes susitarėme Maskvoje, yra Baltarusijos liaudies labui“, – žurnalis-tams pareiškė A. Lukašenka. Preziden-tas pažymėjo, kad Maskvoje pasiekti susitarimai „atmezgė santykių su Rusija problemų mazgą“. „tačiau svarbiausia, kad mes nieko neprarandame, bet daug daugiau įgyjame, gavę didžiulę nuolaidą gamtinėms dujoms“, – sakė A. Luka-šenka. Pasak jo, „ši ekonomija per metus vien iš dujų sudarys 2,5–3 mlrd. dolerių. „dar 2,5 mlrd. jie perves už 50 proc. „Beltransgaz“ akcijų“, – tęsė prezidentas. „Paskui būsime susieti su Rusijos vidaus kainomis, t. y. mes lygiomis teisėmis konkuruosime su Rusijos Federacija“, – pareiškė valstybės vadovas.

A.Lukašenkai buvo priminta trejų metų „dujų karo“ su Maskva istorija. Vos tik „Gazpromas“ pagrasindavo Minskui kelti dujų kainas iki europinių, A. Luka-šenka griežtai atsikirsdavo, kad jis arba visai užsuks dujų tranzito į Vakarus kra-nelius, arba reikalaus pinigų už vamz-dynų ir po ja esančios žemės nuomą. Į tokį priminimą prezidentas atsakė, kad

Baltarusija esą ir anksčiau neprieštaravo, kad „būtų parduota 100 proc. „Beltrans-gaz“ vamzdyno, tačiau mes kėlėme sąly-gas, kad jis būtų visada užpildytas ir juo tekėtų dujos per Baltarusiją“. „turėdama 50 proc. „Beltransgaz“ akcijų Rusija pre-kiautų su mumis, kaip su Vokietija“, – pažymėjo prezidentas. O jeigu 50 proc. likusių akcijų nebūtų parduota, „kitais metais už tūkstantį kubinių metrų dujų mokėtume 400–420 dolerių, tačiau mes susitarėme, kad dujas gausime už 165 dolerius, taigi, kaina nukrito per pusę. to mes tvirtai reikalavome“, – didžiavo-si prezidentas.

integracijos nemalonumai ar Krizės padariniai?

tarsi atsakas į šį sandorį jau nuo gruodžio pradžios Baltarusijoje pabran-go benzinas – šįkart net 10 procentų. tai jau vienuoliktas degalų branginimas šiais metais, pranešė Rusijos verslo naujienų agentūra RBC. Baltarusijos valdžia teigia, jog naftos produktų kainos didinamos siekiant laipsniškai jas priartinti prie Muitų sąjungos kainų ir padidinti šalies naftos perdirbimo įmonių efektyvumą. Ekspertai tvirtina, kad iki naujųjų metų kuras Baltarusijoje brangs dar ne kartą, o jeigu jo kaina ir nepasieks benzino kainų lygio kaimy-ninėse ES šalyse, tai vis tiek skaudžiai smogs nedideles pajamas gaunantiems baltarusiams.

Priminsime, kad šių metų pradžioje Baltarusijos mokėjimų balansas atsidūrė sunkioje padėtyje, o gegužės pabaigoje šalies nacionalinis bankas devalvavo Baltarusijos rublį – jo kursas JAV do-lerio atžvilgiu sumažėjo 56 procentais. Po šio valiutos šoko Baltarusijoje smuko gyvenimo lygis. Realus vidutinis atlygi-nimas sumažėjo beveik perpus, rekordiš-kai brangsta ne tik degalai, bet ir kitos prekės. Antai, 11-kos 2011 m. mėnesių duomenimis, infliacija Baltarusijoje perkopė 100 proc. ribą ir šiuo metu siekia 104 proc. Kaip teigiama gruodžio 8 d. paskelbtoje Baltarusijos statistikos departamento ataskaitoje, lapkritį varto-jimo prekių kainos išaugo 8,1 proc.

tuo tarpu, kaip rašo šalyje popu-liaraus socialinio projekto „tavo šalies rytdiena“ portalas Zautra.by, Baltarusija pernai taip ir nepajėgė išeiti į trečią vietą pagal vidutinį atlyginimą nVS šalyse. Vidutiniškai per metus jis siekė 406,6

galima visaip svarstyti, ar praranda baltarusija nepriklausomybę, ar tai tik tėra normalūs dviejų valstybių ekonominiaisantykiai. bet įvesdama minską vėl į savo orbitą, maskva siekia prisitraukti arčiau strateginį partnerį, kad galėtų naudotis ir jo teritorija, ir gera į vakarus nukreipta rinka, ir kartu karine baze

_232011 GRUODIS | Apžvalga VieninGoji_euroPA

Lietuva 2011 m. gruodžio 6–7 d. aukš-čiausio lygio Ministrų tarybos susiti-kimu baigė pirmininkavimą europos saugumo ir bendradarbiavimo organi-zacijai (esBo). Anot Lietuvos Preziden-tės, Lietuva šiuo savo pirmininkavimu demonstruoja pasirengimą ir gebėjimą 2013 metais pirmininkauti ir es.

prezidentės vertinimasLietuvos Prezidentė dalia Gry-

bauskaitė teigiamai įvertino Lietu-vos pirmininkavimą ESBO. Ji teigė: ,,džiaugiuosi, kad Lietuva galėjo pirmininkauti tokiai 56 valstybių or-ganizacijai visus metus, nes tai nėra lengva ir nėra lengva netgi gauti tą pir-mininkavimą. tai buvo puikus Lietuvai šansas parodyti, kad ji gali organizuoti didžiulius tarptautinius renginius, gali spręsti ir būti tikrai objektyviu tarpi-ninku ir spręsti didžiules problemas šiame regione.“ Prezidentė pridūrė, kad Lietuvai pirmininkaujant, po 5,5 metų pertraukos buvo atnaujintos derybos dėl Padnestrės ir kad būtina politinė valia, siekiant išspręsti konfliktus tiek Pietų Kaukaze, tiek kituose konflik-tiniuose regionuose. d. Grybauskaitė

sveikinimo kalboje ESBO Ministrų taryboje gruodžio 6 d. akcentavo: ,,Ka-rui ar grasinimui karu Europoje vietos neturi būti. Mes turime pakankamai svarbių iššūkių, senų ir naujų, kad nedelsdami ryžtingai veiktume kartu.“ Galiausiai Lietuvos prezidentė ESBO dalyvius kvietė atviriau diskutuoti apie branduolinį saugumą, šalis nares

dol., o Rusijoje – 681,5 dol., Kazachsta-ne – 526 dol., netgi Azerbaidžane – 413 dol. Palyginti: kriziniais 2009 m. maž-daug pusėje ES šalių vidutinis mėnesio atlyginimas siekė daugiau kaip 3000 dol., o tarp visų 27 šalių – daugiau kaip1000 dol. (didžiausias buvo Liuksemburge – apie 6000 dol.). nors A.Lukašenka prieš rinkimus dirbtinai kėlė atlyginimų kartelę, tačiau atėjęs sunkmetis ir nerangi ambicinga jo komandos ūkinė taktika tik komplikavo pragyvenimo lygį.

uŽ KieK nepriKlausomybė?tuomet tenka pasikliauti bet kokiu

peršamu kąsniu. O prezidentas vis žaidžia lingvistinį „ping-pongą“. Štai jis giriasi, kad „rusai mums suteikė 10 mlrd. dolerių kreditą atominei elektrinei statyti“, be to, „dar laukia keli klausimai, kurie bus mums naudingi, o juk naf-tos kaina irgi gali sumažėti, jeigu mes susitarsime su Rusija“. Jis vėl atmušinėja kamuoliuką, atsikirsdamas, esą „sako, jog Lukašenka prarado svertus spausti Rusiją... Bepročiai. tarsi Lukašenka ištrauks tą surūdijusį vamzdį iš žemės ir pradės juo mosuodamas lakstyti po Rusiją jai grasindamas“, – prasčiokiš-kai kalbėjo A. Lukašenka. „Su Rusija kariauti neketinu, mums to nereikia“, – pridūrė prezidentas. O sunervintas žurnalistų klausimo jis baigė: „ne tam esu šalyje, kad parduočiau suverenitetą ir nepriklausomybę, aš turiu priiminėti geriausius sprendimus.“

Galima visaip svarstyti, ar praranda Baltarusija nepriklausomybę, ar tai tik tėra normalūs dviejų valstybių ekono-miniai santykiai. Bet įvesdama Minską vėl į savo orbitą, Maskva siekia prisi-traukti arčiau strateginį partnerį, kad galėtų naudotis ir jo teritorija, ir gera į Vakarus nukreipta rinka, ir kartu karine baze. Bet tai kartu ir iššūkis Europos Sąjungai, kuri dabar turi gerai palaužyti galvą, kokios taktikos imtis, kad Vakarai nenustumtų A. Lukašenkos į V. Putino glėbį ir kartu skatintų baltarusių viltis sulaukti geresnio, demokratiškesnio gy-venimo. Vadinkime tą principą „botago ir meduolio“ vardu, tik tuo botagu reikia saikingai mojuoti, kaip ir meduolį ne kasdien siūlyti. ypač tai tinka Lietuvai, kuri blaškosi tarp pasiūlymų suveržti režimą izoliacijos diržu ir būti Minsko advokate pakeliui į demokratinį pasaulį. Misija – įmanoma. ■

euRopos saugumas iR beNdRadaRbiavimas apTaRTas vilNiujeEdita MiELdAŽĖ

eLtA

/ur

M a

rchy

vo n

uotr

auka

a. ažubalis: per pastarąsias keletą dienų vilnius buvo vieta gyvybiškai svarbioms diskusijoms apie saugumo iššūkius

2011 m. esBo pirmininkavo Lietuva. (iš kairės) esBo pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Lr Prezidentė dalia Grybauskaitė esBo Ministrų tarybos posėdyje Vilniuje

24_ Apžvalga | GRUODIS 2011VieninGoji_euroPA

nuolatinį persekiojimą.“ H. Clinton prisiminė nuosprendį žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beleckui, kuris, anot jos, nuteistas tik dėl to, kad ,,padėjo valstybės priespaudos aukoms“. JAV valstybės sekretorė prisiminė ir kalinčią ukrainos politikę Juliją tymošenko, kurios suėmimas JAV sukėlė rimtų klausimų dėl politinių motyvų. nepa-miršti liko ir gruodžio 4 d. rinkimų į Valstybės dūmą Rusijoje pažeidimai. H. Clinton išreiškė nuogąstavimą dėl to, kaip vyko rinkimai Rusijoje. Ji rin-kimus Rusijoje pavadino ,,nei laisvais, nei teisingais“. H. Clinton paragino Maskvą imtis veiksmų po to, kai ESBO stebėtojai pateiks savo rekomendaci-jas. JAV valstybės sekretorė taip pat atkreipė dėmesį į pirmuosius demokra-tinius rinkimus Egipte po diktatoriaus H. Mubarako nuvertimo. Galiausiai savo kalboje H. Clinton pasidžiaugė Lietuvos iniciatyva skatinant vieną iš ESBO prioritetų – žurnalistų saugumo užtikrinimą ir žiniasklaidos įvairovę.

s. lavrovo aKcentaiRusijos užsienio reikalų ministras,

viešėdamas ESBO renginyje, iškart atkreipė dėmesį į H. Clinton pastabas dėl gruodžio 4 d. rinkimų Rusijoje. Jis teigė, kad ESBO ministrų susitikimas yra ne ta vieta, kur „oratoriai atvažiuoja išlieti savo sielą, apsisuka ir išvažiuoja“. S. Lavrovas pridūrė: „<...> Labai gaila, kad kai kurie mano kolegos mėgsta atvažiuoti ir naudoti šitą tribūną išsa-kyti pretenzijoms, neturinčioms nieko bendro su susitikimo darbotvarke. taip buvo ir su mano kolege Hillary Clin-ton, kuri iš visko sprendžiant atvažiavo tik tam, kad pasižymėtų prieš savo ar

susitelkti į konkrečius projektus ir taip pamažėl įveikti grėsmes, nepamiršti žmogaus teisių ir demokratijos princi-pų svarbos.

dalyviaiESBO susitikime, kuriam pir-

mininkavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, gruo-džio 6–7 d. dalyvavo daugiau kaip 40 ministrų, tarp jų Vokietijos, turkijos, ispanijos, ukrainos, Švedijos, Olan-dijos, Liuksemburgo, Kazachstano, Graikijos, Lenkijos, Baltarusijos, Azer-baidžano, Belgijos, Kanados, danijos, Suomijos, Gruzijos, Airijos, Serbijos, Latvijos, Estijos ministrai. Lietuvoje turėjo apsilankyti Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Cathe-rine Ashton, tačiau dėl skubių reikalų Briuselyje to padaryti negalėjo. dėl nežinomų aplinkybių renginyje nedaly-vavo ir Lenkijos užsienio reikalų minis-tras Radoslavas Sikorskis. daugiausia žiniasklaidos dėmesio iš ESBO svečių sulaukė JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

H. clinton aKcentaiVilniuje vykusiame ESBO bai-

giamajame Ministrų tarybos rengi-nyje daug dėmesio skirta kaimyninių Lietuvos šalių – Rusijos ir Baltarusijos – situacijai apžvelgti. JAV valstybės sekretorė H. Clinton gruodžio 6 d. to-lerancijos centre susirinkusiems įvairių šalių pilietinės visuomenės atstovams teigė nesuvokianti, kaip A. Lukašen-kos režimas elgiasi su savo žmonėmis: „Baltarusijoje, mažiau nei 40 kilometrų nuo čia, žmogaus teisių gynėjai patiria

demokratinių šalių rinkėjus ir parody-tų, kokie jie šaunūs.“ Kandus Rusijos diplomatijos vadovas buvo ir pačiai ESBO sprendimų priėmimo sistemai. S. Lavrovas pabrėžė, kad ESBO proce-se per mažas vaidmuo tenka šalių narių ministrams, o per daug – ekspertams. S. Lavrovas kalbėjo: „Organizacija veikia labai juokingai. Ministrai atvažiuo-ja, dalyvauja diskusijose, o ekspertai kažkur lygiagrečiai dvi paras ruošia kažkokius dokumentus, kuriuos vėliau pateikia plenarinei sesijai, ir ministrai iš esmės derybiniame darbe niekaip nedalyvauja. tai apmaudu. <...> tokios organizacijos tradicijos, mes jau seniai bandome jas keisti.“ Rusijos užsienio reikalų ministras spaudos konferencijo-je Rusijos ambasadoje palietė ir nAtO temą, apkaltindamas šią organizaciją telkiant karines pajėgas aplink Rusiją. Kartu S. Lavrovas patikino, kad Lie-tuvai nėra ko bijoti dėl karinių pajėgų atnaujinimo Kaliningrado srityje, nes, anot jo, ,,tai daroma laikantis tarptauti-nių įsipareigojimų“.

dvišaliai susitiKimaiGruodžio 7 d. buvo daugiau skirta

dvišaliams susitikimams. Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis dvišaliame susitikime ESBO pirmi-ninkavimo trejete veiklą baigiančiam Kazachstano kolegai Jeržanui Kazy-chanovui padėkojo už bendradarbia-vimą ir už ESBO Saugumo komitetui pirmininkaujančio Kazachstano veiklą nusiginklavimo ir pasitikėjimo sti-prinimo priemonių karinėje srityje klausimais. dvišaliame susitikime su Australijos užsienio reikalų ministru Kevinu Ruddu A. Ažubalis akcentavo,

eLtA

/ur

M a

rchy

vo n

uotr

auka

18-osios esBo Ministrų tarybos susitikimo dalyviai Vilniuje 2011 m. gruodį

_252011 GRUODIS | Apžvalga VieninGoji_euroPA

kad Lietuvos pirmininkavimas ESBO atvėrė naujas abiejų valstybių ryšių plėtros galimybes. A. Ažubalis pakvietė Australiją kitais metais aktyviai daly-vauti ESBO veikloje (2009 m. Austra-lija prisijungė prie ESBO kaip Azijos bendradarbiavimo partnerė ir šiai grupei 2012 m. pirmininkaus Lietuva). A. Ažubalio susitikime su Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministru davidu Lidingtonu aptartos galimy-bės toliau plėtoti pastaruoju metu vis aktyvesnį jo šalies bendradarbiavimą su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis. Susi-tikime su Makedonijos kolega nikola Poposki Lietuvos užsienio reikalų ministras siūlė intensyviau plėtoti eko-nominį bendradarbiavimą ir informavo apie lapkritį Lietuvos Seime ratifikuotą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. A. Ažubalis išsakė Lietu-vos paramą Makedonijos siekiui tapti ES nare ir paskatino toliau vykdyti tam būtinas reformas.

rezultatasBesibaigiant ESBO susitikimui

ir Lietuvai perduodant ESBO vairą Airijai, A. Ažubalis sakė: ,,Per pasta-rąsias keletą dienų Vilnius buvo vieta gyvybiškai svarbioms diskusijoms apie saugumo iššūkius, su kuriais susiduria 56 šalys narės ir kaimyniniai regionai. Kalbu ne vien apie užsienio reikalų mi-nistrų sprendimus, bet ir apie pilietinės visuomenės aktyvistus, kurie atkeliavo ir iš arti – kaimyninės Baltarusijos – ir iš toli – Šiaurės Afrikos – tam, kad su vyriausybės pareigūnais ir tarpusavyje pasidalytų mintimis ir pateiktų reko-mendacijas dėl ESBO veiklos ateities“. taigi ESBO užsienio reikalų ministrai Vilniuje nusprendė tobulinti ESBO išankstinio įspėjimo pajėgumus, taip pat galimybes imtis išankstinių veiks-mų, palengvinti dialogą, teikti tarpi-ninkavimo paramą ir reabilitaciją po konfliktų. taip pat priimti sprendimai dėl atsako į tarptautines grėsmes, lygių moterų galimybių ekonomikos srityje, transporto dialogo sustiprinimo, ESBO paramos įgyvendinant Jt Saugumo tarybos rezoliuciją nr. 1540, dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei konvencinių šau-dmenų, dėl svarbių Saugumo bendra-darbiavimo forumo klausimų. Susitarta ir dėl deklaracijos dėl kovos su viso-mis prekybos žmonėmis formomis.

Lietuvos diplomatijos vadas pasidžiau-gė Padnestrės konflikto pajudėjimu iš mirties taško: ,,ypač didžiuojuosi, kad Padnestrės konflikto sureguliavimo procesas vėl grąžintas į įprastas vė-žes, oficialios derybos yra atnaujintos. tikiuosi, kad galėsime pasiekti toles-nės pažangos čia ir Pietų Kaukaze per Ženevos diskusijas ir Minsko grupės veiklą.“ Galiausiai Vilniuje posėdžia-vusi ESBO Ministrų taryba priėmė sprendimą ir dėl naujosios 57-osios ESBO narės Mongolijos priėmimo į Europos saugumo ir bendradarbiavi-mo organizaciją (visa informacija apie priimtus ESBO sprendimus dokumen-te ,,decision no. 1010”). taigi, galima teigti, kad Lietuva įgyvendino savo nusistatytus ESBO veiklos prioritetus ir teigiamai atkreipė pasaulinės ben-druomenės dėmesį į save. ■

eLtA

/ur

M a

rchy

vo n

uotr

auka

H. clinton pasidžiaugėlietuvos iniciatyva skatinant vieną išesbo prioritetų – žurnalistų saugumo užtikrinimą ir žiniasklaidos įvairovę

LIetuvos prIorItetaI pIrmInInkaujant esbo:

1. Padaryti pažangą įšaldytuose konfliktuose.

2. svariau įsipareigoti dėl žiniasklaidos laisvės.

3. kovoti su transnacionalinėmis grėsmėmis, ypač iš Afganistano.

4. skatinti energetinio saugumo dialogą.

5. skatinti tolerantišką švietimą, siekiant mažinti diskriminaciją ir neapykantą.

Šaltinis: report on progress made during Lithuanian’s Chairmanship of the osCe, 2011

Į esBo Ministrų tarybos susitikimą Vilniuje atvyko ir jAV valstybės sekretorė H. Clinton

26_ Apžvalga | GRUODIS 2011VieninGoji_euroPA

azeRbaidžaNas: į es daR NesToja, beT duRų NeuždaRoingrida GRiGOnytĖ

didžiausia kaukazo šalis dažnam lie-tuviui žinoma tik kaip praėjusių metų eurovizijos dainų konkurso nugalėto-ja, tačiau jau dabar nekyla abejonių, kad Azerbaidžano vardas tampa vis reikšmingesnis tarptautinėje politi-koje. Ambicinga šalis, suvokianti savo potencialą, vis ryžtingiau skinasi kelią į politinį olimpą, tačiau kyla klausimas, ar tas kelias veda į europą, ar visgi suka rusijos link?

tarptautinėje arenoje verdant ais-troms dėl energetinių išteklių, milžiniš-kas galimybes turintis Azerbaidžanas rado savo nišą. Ši Kaukazo valstybė, kaip

pagrindinė dujų ir naftos išgavėja, visiš-kai patenkinanti savo reikmes, taip pat yra strategiškai svarbi tranzitinė šalis. dėl to ji neabejotinai sulaukia dėmesio beveik iš visų pasaulio galiūnių, tarp jų vienais iš pirmųjų smuikų grojančių Rusijos ir Europos Sąjungos. Buvu-sias SSRS valstybes savo įtakos sfera laikanti Rusija yra suinteresuota valdyti Azerbaidžane esančius naftos ir dujų telkinius. tuo grindžia ir savo užsienio politiką. tuo tarpu Europos Sąjungai Azerbaidžanas gali tapti išsigelbėjimu iš energetinės priklausomybės Rusijai ir pakoreguoti ES užsienio politikos prioritetus.

Vargu ar būtų išmintinga teigti, kad Azerbaidžano užsienio politika yra provakarietiška, tačiau pastarieji įvy-kiai visgi leidžia pasvarstyti apie šalies prioritetus. Bemaž prieš du dešimtme-čius su Vakarų naftos kompanijomis azerų pasirašytas susitarimas, suteikęs galimybę tiekti naftą į Vakarus, paga-liau įgauna pagreitį. Šių metų spalio 25 dieną izmire Azerbaidžano prezidentas ilhamas Aliyevas ir turkijos ministras pirmininkas Rcepas tayyipas Erdoganas pasirašė susitarimą, kuris panaikino visas kliūtis azerų dujoms pasiekti Europą. Šis susitarimas gali būti laikomas net svarbesniu nei pirmesnis, nes, kaip rodo patirtis, pastačius dujotiekį, šalys linkusios bendradarbiauti ilgą laikotarpį. Be jokios abejonės, Rusija nėra sužavėta tokiais susitarimais ir gali imtis atitin-kamų veiksmų, kad susigražintų savo galios pozicijas. tačiau Azerbaidžanas turi pakankamai pasitikėjimo priimti sprendimus savo pačių galva be Rusijos įsikišimo.

Laimėti rinkimai užimti vieną iš dešimties nenuolatinių vietų Jungtinių tautų Saugumo taryboje taip pat rodo išaugusią Azerbaidžano valstybės įtaką. Verta paminėti, kad sprendimas nebuvo priimtas lengvai, dėl to Baku gali jaustis tikrai nepatenkintas. nuo 1991-ųjų šalis, rodžiusi paramą JAV, ES ir Europos valstybėms, vietoj paramos gavo nepri-tarimą kandidatūrai į Saugumo tarybą (manoma, jog balsavime susilaikė būtent Europos valstybės). Visgi Azerbaidžanas pasiekė savo, taip padidindamas reputa-ciją tarptautinėje arenoje ir parodydamas puikų diplomatinį išprusimą. nieko keisto, kad valstybė neapsiriboja priklau-symu tik kelioms organizacijoms ir savo tikslų siekia prisijungdama prie dauge-lio tarptautinių struktūrų, pavyzdžiui, ESBO (Europos saugumo ir bendradar-biavimo organizacija), kuriai šiais metais vadovavo Lietuva. nekyla dvejonių, koks buvo pagrindinis Kaukazo šalies kelia-mas klausimas – tai jau seniai skauduliu tapęs Kalnų Karabacho konfliktas. Savo

azerbaIdžano tarptautInIų santykIų europInė dImensIja

- Azerbaidžano santykiai su tuomete europos Bendrija užsimezgė dar 1992 m. per tACis programą, per kurią buvo teikiama techninė parama rytų europos ir Vidurio Azijos šalims.

- tais pačiais metais Azerbaidžanas tapo esBo (europos saugumo ir bendradarbia-vimo organizacijos) nariu. Šalis yra pasirašiusi visus pagrindinius esBo dokumentus (Helsinkio Baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją, europos saugumo chartiją).

- 1993 m. šalis įsitraukė į es inoGAte programą bendradarbiavimui energetiniame sektoriuje.

- Formalūs santykiai tarp es ir Azerbaidžano prasidėjo 1996 m., pasirašius Partne-rystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1999 m. susitarimo pasirašy-mas pažymėjo pozityvių santykių tarp es ir Azerbaidžano pradžią.

- 2001 m. šalis tapo 43-ia europos tarybos nare ir taip dar labiau atsivėrė europai ir Vakarams. nuo įstojimo pradžios Azerbaidžanas ratifikavo 50 europos tarybos sutarčių.

- 2004 m. es suformavo europos kaimynystės politiką (ekP), į kurią tais pačiais metais buvo įtrauktas Azerbaidžanas ir kitos dvi Pietų kaukazo valstybės. nuo 2004 m. es santykiai su Azerbaidžanu vystosi kaimynystės politikos rėmuose.

- 2006 m. priimtas supratimo memorandumas, kuriuo įtvirtinama es ir Azerbai-džano energetinė partnerystė. tais pačiais metais įsigaliojo ekP Veiksmų planas Azerbaidžanui, kuriame numatyti politinių ir ekonominių reformų trumpajam ir vidutiniam laikotarpiui prioritetai.

- 2007 m. Azerbaidžanas įtrauktas į juodosios jūros sinergijos iniciatyvą.

- 2009 m. įsteigta rytų partnerystė, skirta suformuluoti aiškią santykių plėtojimo su rytiniais kaimynais strategiją ir sukurti sąlygas, būtinas politinei ir ekonominei es bei šalių partnerių integracijai pagreitinti. Šios partnerystės dalimi tapo ir Azerbai-džanas, taip dar labiau pagilindamas savo santykius su es.

- 2010 m. su Azerbaidžanu es pradėjo derybas dėl Asociacijos sutarties. ja būtų padėtas naujas teisinis pagrindas es-Azerbaidžano santykiams, artimesniems politiniams ryšiams bei ekonominei integracijai.

_272011 GRUODIS | Apžvalga VieninGoji_euroPA

ko jūsų šalis tikisi iš santykių su euro-pa? Ar siekiate glaudesnio bendradar-biavimo?dabartinis Azerbaidžano ir Europos bendradarbiavimas ir progresas šio-je srityje aiškiai matyti. 2004-aisiais Azerbaidžanui prisijungus prie Europos kaimynystės politikos, jis gan stipriai suintensyvėjo, kas tęsiasi ir šiuo metu.

kokie jūsų prioritetai užsienio politi-koje – glaudesni santykiai su europos sąjunga ar artimesnis bendradarbiavi-mas su kuriama eurazijos sąjunga?Kaip jau minėjau anksčiau, mūsų pri-oritetas yra tiek glaudesni santykiai su Europos Sąjunga, tiek geri santykiai su Rusija. Kaip šalis šiuo metu mes esame visiškai patenkinti artimais santykiai su Europos Sąjunga ir tuo, kaip bendra-darbiaujame su Rusija, su kuria mūsų santykiai yra geri.

Galbūt dėl to, jog nelaikote rusijos svarbesniu partneriu politikoje už es, jūs ir palaikėte Gruziją jos karo su rusija metu?Šiuo atveju tai neturi nieko bendro su tuo, kokie yra mūsų santykiai su Ru-sija. nors esame jiems gana artimi, tai neįpareigoja laikytis tam tikros politi-kos. Pasielgėme taip, kaip mums atrodė teisinga, ir palaikėme tą pusę, kuri, mūsų nuomone, buvo teisesnė.

jūsų artima bičiulė turkijos respubli-ka yra pareiškusi norą prisijungti prie europos sąjungos. nors šiuo metu es krečia ekonominė krizė, galbūt jūs taip pat svarstysite tokią galimybę?Su turkija mus visada siejo ypatingi santykiai, todėl nieko keisto, kad dau-gelis politinių tikslų sutampa, tačiau kol kas planuose svarstymų prisijungti prie Europos Sąjungos nėra. Visgi, kas gali žinoti, kaip bus ateityje...

ir pabaigoje klausimas apie Lietuvą, ar priėmėte dvišalių sprendimų tarp Lietuvos ir Azerbaidžano? taip, susitarėme dėl leidimo diploma-tams tarpusavyje keliauti be vizų. ■

kalboje ne kartą paminėjęs būtinybę kuo greičiau imtis veiksmų sprendžiant šią opią problemą, Azerbaidžano užsie-nio reikalų ministras Elmaras Mam-madyarovas nevengė armėnų užimtų teritorijų pavadinti okupuotomis ir taip pademonstravo savo tvirtą poziciją šiuo klausimu.

Pasiteiravome Azerbaidžano Res-publikos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Vienoje dirbančio diplo-mato Cavido nasirli nuomonės apie šalies dalyvavimą ESBO ir matomas perspektyvas santykiuose su Europa ir Rusija.

kokią naudą gaunate priklausydami esBo ?Kaip ir kiekviena organizacija, kuri nesiekia tam tikros vienos valstybės naudos ar interesų įgyvendinimo, ESBO

yra mums priimtina ir naudinga. tokios organizacijos kaip ESBO leidžia mažes-nėms valstybėms, kurios neturi didelės įtakos politinėje arenoje, santykiškai ją sutvirtinti savo naryste. taip pat ši organizacija padeda spręsti tarptautines problemas ir rasti joms kompromisus.

Ar priklausymas šiai organizacijai kaip nors riboja jūsų užsienio politiką?Įstodama į šią organizaciją kiekviena ša-lis turi sutikti su tam tikrais įsipareigoji-mais, tačiau jie yra visapusiškai priimtini abiem pasirašančioms šalims, todėl jokių rėmų užsienio politikos formavimui nesukuria.

eLtA

/ur

M a

rchy

vo n

uotr

auka

Lietuvos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis (dešinėje) ir elmaras Mamadiarovas gruodžio 6 dieną Vilniuje pasirašė dvišalį susitarimą dėl leidimo abiejų šalių diplomatams keliauti be vizų

c. NasiRli: Kol kas planuose svarstymų prisijungti prie europos sąjungos nėra. visgi, kas gali žinoti, kaip bus ateityje...

28_ Apžvalga | GRUODIS 2011

balTijos šalys vieNijasi dėl savo žemdiRbiųValdas BEnKunSKAS

VieninGoji_euroPA

Pirmą kartą nuo įstojimo į europos sąjungą trijų Baltijos valstybių poli-tikai išdrįso ryžtingai paprieštarauti europos komisijos planams taikyti dvigubus standartus žemės ūkio finansavimo politikoje. 26 Lietuvos, Latvijos ir estijos europarlamentarai

pasirašė pareiškimą, kuriame paprieš-taraujama, kad ateinančioje finansinė-je perspektyvoje 2014–2020 metais Baltijos šalių ūkininkai gautų 2–4 kartus mažesnes išmokas nei kai ku-rių senųjų europos sąjungos valstybių ūkininkai.

Baltijos šalių europarlamenta-rų pareiškime, adresuotame Europos Parlamento pirmininkui, visų Europos Parlamento politinių grupių vadovams, Europos Komisijos pirmininkui, už žemės ūkį ir finansinį programavimą atsakingiems eurokomisarams, reikalau-jama, kad tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams nebūtų mažesnės nei 80 proc. ir neviršytų 120 proc. Europos Sąjungos vidurkio.

Šiuo metu tiesioginių išmokų ūkininkams vidurkis Europos Sąjungoje siekia 249 eurus už hektarą. Lietuvai skiriama 143 eurai, Estijai – 112 eurų, Latvijai – apie 83 eurus už hektarą, o graikų ūkininkai gauna net po 600 eurus už hektarą. Pagal pirminius Europos Komisijos planus tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020 metų padidėtų apie 70 eurų už hektarą, tačiau toks padidėjimas nepasiektų net Eu-ropos Sąjungos vidurkio, o tiesioginės išmokos naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos šalių narių ūkininkams susily-gintų tik 2028 metais.

Pasak Europos Parlamento nario Algirdas saudargas

Baltijos šalių ūkininkai piketuoja prie europos Parlamento reikšdami nepasitenkinimą diskriminacinėmis es paramos žemės ūkiui sąlygomis

a. saudaRgas: baltijos šalims būtinakonsoliduoti savo pastangas ir vieningaisiekti, kad tiesioginių išmokų takoskyratarp skirtingų europos sąjungos valstybiųbūtų kuo mažesnė ir kuo greičiau apskritai išnyktų

nuo

trau

ka iš

asm

enin

io A

. sau

darg

o ar

chyv

o

ram

into

s k

eršy

tės

nuot

rauk

a

_292011 GRUODIS | Apžvalga OikOs

Algirdo Saudargo, siūlomas paramos padidėjimas iki 2020 metų bus „suval-gytas“ kasmetės infliacijos ir mokesčių, todėl realios paramos tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos valstybių ūkininkai nepa-jus, o tai atims iš jų bet kokią galimybę konkuruoti su kitų Europos Sąjungos valstybių ūkininkais. „Visoje Europos Sąjungos rinkoje reikalavimai žemės ūkio produkcijai ir jos kokybei yra aukšti ir vienodi. tuo tarpu technologinės ar energetinių šaltinių sąnaudos skiriasi ir Baltijos šalių ūkininkams yra net didesnės. todėl Baltijos šalims būtina konsoliduoti savo pastangas ir vieningai siekti, kad tiesioginių išmokų takoskyra tarp skirtingų Europos Sąjungos vals-tybių butų kuo mažesnė ir kuo greičiau apskritai išnyktų“, – sakė europarlamen-taras A. Saudargas.

Savąją poziciją išsakė ir Baltijos šalių ūkininkai. dar spalio mėnesį apie šimtą žemdirbių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos surengė piketą prie Europos Parlamen-to ir Europos Komisijos, išreikšdami nepasitenkinimą pasiūlytomis žemės ūkio finansavimo gairėmis. Piketuotojai pažymėjo, kad Europos Sąjunga reikalau-ja iš jų daug investicijų, tačiau moka ne-proporcingai mažas išmokas. todėl jeigu tokios diskriminacinės paramos sąlygos išliks ir toliau, Baltijos šalių, kaip mažų rinkų, ūkininkai bus priversti uždaryti ūkius ir nutraukti produkcijos gamybą.

Spalvingą ūkininkų piketą aplankė ir tuo metu Briuselyje viešėjęs Latvi-jos prezidentas Andris Berzinis, kuris vėliau įteikė bendrą trijų šalių ūkininkų parengtą nepasitenkinimo deklaraciją Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso.

Akivaizdu, kad Europos Sąjungos finansinės krizės akivaizdoje prašyti didesnių išmokų yra ne pats tinkamiau-sias laikas. todėl Baltijos šalių atstovai turės gerokai pavargti, siekdami įtinkinti senąsias Europos Sąjungos valstybės atsižvelgti į pateiktus reikalavimus. Kita vertus, paramos dydis nustatomas ne pagal šalių įnašą į Europos Sąjungos biudžetą, todėl konkrečios sumos pa-aiškėti gali tik diskusijų ir derybų būdu. Artimiausia ateitis parodys, ar Baltijos valstybių ūkininkų prašymas vykdyti esminį Europos Sąjungos ekonominės politikos principą – užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendroje rinkoje, bus įvykdytas. ■

Gruodžio pradžioje visi trys Baltijos šalių premjerai susitiko Visagine. Be kitų dalykų, buvo aptartas ir visoms Baltijos šalims itin svarbus sinchroninio Baltijos šalių prisijungimo prie Vakarų europos elektros tinklų klausimas. „kuriama bendra Baltijos valstybių elektros rinka, tiesiamos elektros jungtys į Lenkiją, į suomiją per estiją ir į Švediją. tai, kad europos sąjungoje atsirado bendro-ji energetikos politika, pasiekta trijų Baltijos valstybių ir kaimyninės Lenkijos pastangomis“, – sakė Lietuvos premje-ras Andrius kubilius.

Bendroji energetikos politika?.. Po Latvijos ūkio ministro danielio Pavlu-čio pareiškimo Briuselyje, kad Latvija nesiekia atsijungti nuo Rusijos energeti-kos sistemos, nes ten jai būsią saugiau?.. Latvijos ministras pirmininkas Valdis dombrovskis Visagine kalbėjo apta-kiai: „Žinoma, mes taip pat aptarėme sinchronizavimo klausimą, nors tai iš esmės nėra projektas, tai procedūra arba politinis sprendimas. Mes tiksliai norime žinoti, ko reikės projektui, nes tai turi poveikį regiono energijos srautams, tai turi techninį, finansinį poveikį ir, žinoma, imdamiesi šio projekto, norime priimti neoficialų sprendimą, įskaitant finansi-nį ir techninį poveikį.“ Pasak Latvijos premjero, reikia prašyti Europos Komisi-jos, kad būtų tiksliau išnagrinėta techninė projekto pusė, nes, prieš priimant galutinį sprendimą, latviai norėtų išsiaiškinti, ko gali prireikti techniniu ir finansiniu požiūriu.

ir vis tik – kas nutiko Briuselyje paskutinę lapkričio savaitę?

latvių ūKio ministras versus premjeras?

Priešingai Latvijos premjero dom-brovskio parašu patvirtintai pozicijai, Latvijos delegacija, vadovaujama ūkio ministro, blokavo ES Energetikos tarybos išvadas, kuriose buvo numatyta suteikti EK mandatą derėtis su Rusi-ja ir Baltarusija dėl Baltijos valstybių

sinchronizacijos su Europos elektros perdavimo sistemos operatorius vienijan-čia organizacija EntSO-E (European network of transmission System Ope-rators for Electricity). Šis mandatas būtų buvęs įpareigojimas Europos Komisijai Europos Sąjungos vardu pradėti derybas su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių elektros energijos desinchronizavimo nuo rusų energetinės sistemos. Kilo pagrįstas nerimas, kas atsitiko? Ar ir Latvija kartu su Kazachstanu ir Baltarusija taip pat ruošiasi įsilieti į naujai neriamus puti-niškos Eurazijos tinklus? Kodėl Latvija nenori Europos Sąjungos derybų su Rusija dėl Baltijos šalių ir Karaliaučiaus energetinės ateities? O gal tai buvo pa-daryta asmenine Latvijos ūkio ministro iniciatyva, apeinant paties premjero Val-džio dombrovskio valią? Mat tokia d. Pavlučio pozicija akivaizdžiai prieštaravo šių metų vasario mėnesį Vihuloje trijų Baltijos šalių premjerų pasirašytam ben-dram laiškui Europos tarybos preziden-tui Hermanui Van Rompuy ir Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barosui. tame laiške buvo aiškiai išsaky-tas prašymas įtraukti į ES strateginį pla-navimą Baltijos šalių vieningą strateginį tikslą – integruotis į Europos elektros rinką sinchronizuojantis su EntSO-E. deja, Baltijos šalys vis dar yra integruotos į Rusijos sukurtą ir jos valdomą Vieningą energetinę sistemą uPS/iPS, į kurią įeina buvusios Sovietų Sąjungos šalys. taigi, jų elektros energetikos sistemos darbas yra visiškai priklausomas nuo Rusijos bendrosios energetinės sistemos ir tai kelia grėsmę ne vien tik mūsų valstybės saugumui.

Latvijos ūkio ministro pozicija prieš-taravo ne tik trijų Baltijos šalių premjerų Andruso Ansipo, Valdžio dombrovskio ir Andriaus Kubiliaus vasario mėnesį pasirašytam laiškui Europos vadovams, bet ir lapkričio 10 d. taline pasirašytai bendrai deklaracijai dėl trišalio bendra-darbiavimo ir veiksmų koordinavimo ir apskritai Europos Komisijos numatytai energetinio saugumo strateginei krypčiai.

laTvišKi aviNėliai iR eNeRgeTiNė NepRiKlausomybėneringa LAŠiEnĖ

30_ Apžvalga | GRUODIS 2011OikOs

terminalą, kaip galimai vienintelį Baltijos regione, Europos Komisija sutiktų iš da-lies finansuoti. už pritarimą latviai žadėjo paramą Lietuvos iniciatyvai sinchroni-zuoti Baltijos šalių elektros perdavimo sis-temas su žemyninės Europos perdavimo tinklais. tai, tiesą sakant, panašu į šantažą. O brangus ir „žalias“, nes net neparuoštas terminalo Rygoje projektas, apie kurį taip karštai šneka latviai, labiau panašus į spaudimo priemonę, nes iki šiol nėra aiš-ku, kaip jis galės veikti ir kaip jis atsipirks.

Juolab kad Lietuva turi paskubė-ti. Šių metų vasario mėnesį Briuselyje Europos Vadovų taryba (EVt) sutarė, kad iki 2014 metų turi būti sukurta bendra Europos energetikos rinka ir pritarė nuostatai, kad energetinių salų iki 2015 metų Europos Sąjungoje neturi likti. tai reiškia, kad iki to laiko turi būti įgyvendintas dujų tiekimo ir perdavimo atskyrimas, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki to laiko privalo turėti sinchronizuo-tas jungtis su ES elektros sistema, o dujų sektoriuje turi būti diversifikuotas tiekimas. Kaip pažymėjo A. Kubilius, EVt patvirtino „ labai svarbias energe-tinio saugumo nuostatas, kurios atveria kelią Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims išsilaisvinti iš energetinės priklausomybės nuo monopolinių tiekėjų ir integruotis į Europos Sąjungos energetikos sistemą.“ Beje, rugsėjo 7 dieną buvo paskelbtas Europos Komisijos komunikatas dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptauti-nio bendradarbiavimo – „ES energetikos politika: veiksmai su partneriais už mūsų sienų – On security of energy supply in international cooperation – The Eu energy policy: engaging with partners beyond our borders“.

Latviai, optimistiškiausiais skaičia-vimais, uoste pastatyti savo stacionarų terminalą gali tik apie 2018–2020 metus. Beje, Latvija turi išimtį trečiojo paketo taikymui iki 2017 metų, nes iki tada ji savo dujų saugyklą inčiukalnyje yra išnuomojusi „Gazpromo“ valdomam „Latvijas Gaze“, o Lietuva jokių išimčių neturi ir iki 2015 metų jau privalo turėti alternatyvų dujų tiekimą, nes likti energe-tine sala Europos Sąjungoje ji nebegalės.

šantaŽas ar nesusiKalbėjimas?Lenkijos, kuri šiuo metu pirminin-

kauja Europos Sąjungai, ekonomikos mi-nistras Waldemaras Pawlakas po derybų neatrodė laimingas. Spaudos konferen-cijos metu ES Energetikos tarybos pir-mininko vardu jis paminėjo, kad Latvija reikalavo užtikrinti Lietuvos ir Estijos, jog regioninis suskystintų gamtinių dujų (SGd) terminalas būtų statomas tik Latvijoje. W. Pawlako teigimu, būtent „todėl Latvija kvestionavo sinchroniza-cijos paragrafą, kuris, tiesą sakant, su tuo nėra susijęs“. Latviai argumentavo, neva Baltijos valstybių sinchronizacija yra labai neaiškus klausimas dėl finansinių, techninių ir kitokių pasekmių ir apskritai kėlė klausimą, ar Baltijos valstybėms išvis verta tai daryti, ar nesaugiau būtų pasi-likti senojoje eurazinėje erdvėje. O jeigu sinchronizacija paveiks dujų kainas ir jos padidės, klausė jie.

Ar tai negali būti esminis Latvijos vyriausybės energetinės politikos posūkis? Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad toks kaimynės poelgis trukdo Lietuvos ir Estijos siekiui įsilieti į Vakarų energetikos sistemą. „tokia (latvių – red. p.) ministro pozicija stebina, ir kyla klausimas dėl Latvijos po-litikos tęstinumo“, – kalbėjo A. Sekmokas.

Beje, Latvijos žiniasklaidai d. Pav-lutis neužsiminė apie tikrąsias konflikto Briuselyje priežastis, o paskelbė savo versiją. Žurnalistams ir visuomenei, kaip skelbė delfi.lv ir db.lv, buvo aiškinama, neva latvių ūkio ministras pasiūlęs Estijos ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministrui Juhanui Partsui ir Lietuvos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pasirašyti dvi svarbias trišalio bendradar-biavimo regione deklaracijas dėl regioni-nio SGd terminalo statybos Rygos uoste ir dėl ketinimo „toliau bendradarbiauti statant Lietuvoje Visagino atominę elektrinę“, tačiau nei Estija, nei Lietuva su Latvijos pasiūlymu nesutikusi.

Kur plauKs sgd terminalasLatviai išties spaudžia Baltijos

valstybes, kad jos pritartų didžiulio SGd terminalo Rygos uoste statybai. ir kad šį

už ES direktyvos nevykdymą mūsų šalis būtų baudžiama. taigi Lietuvai apsiriboti vien Latvijos SGd terminalu nebūtų tinkamas variantas. Kita vertus, kaip sakė A. Kubilius, Lietuva, pasistačiusi savo suskystintų dujų terminalą, be kita ko, sudarytų konkurenciją „Gazpromo“ tiekiamoms dujoms, ir tai leistų rusiškų dujų kainą vartotojams sumažinti apie 30 proc. todėl Lietuva pasirinko santykiškai nebrangų ir greitą kelią – plaukiojantį terminalą.

„Klaipėdos nafta“ yra paskelbusi tarptautinį konkursą SGd terminalo plaukiojančiai saugyklai su dujinimo įrenginiu pirkti. Laivas bus atvarytas į Klaipėdą, prijungtas prie vamzdyno. Prie stovinčio terminalo atplauktų transpor-tinis dujas pervežantis laivas, per parą iš-pumpuotų jas į laivą-terminalą ir tada tas dujas lėtai tiektų į vamzdyną. (Paprastai tai atlieka ant kranto stovintys įrengimai, ir apie tokios saugyklos statybas kalba latviai, bet jos statyba būtų daug branges-nė.) tačiau, kai dujų terminalas Klaipė-doje jau ėmė įgyti aiškesnius kontūrus, staiga ir išniro latviai su gana ultima-tyviais reikalavimais. Europos Sąjunga pasiūlė saliamonišką sprendimą: tegu plaukiojanti dujų saugykla kursuoja tarp trijų valstybių uostų ir visas tris aprūpina trūkstamomis dujomis. terminalo laivas bet kada gali būti atjungtas nuo žemė-je suklotų vamzdžių ir plaukti ten, kur įrengta infrastruktūra. Jis galėtų plaukti į Rygą, į taliną, tarnautų kaip jungtinis Baltijos šalių terminalas. tai neturėtų trukdyti latviams statytis savo talpyklos. tačiau latvių ūkio ministras d. Pavlutis Briuselyje staiga užsispyrė ir nesileido į jokius kompromisus.

latvių premjeras neigia savo parašą?

Reikia pripažinti, kad Visagino susi-tikime Latvijos premjeras dėl SGd ter-minalo, dėl kurio Briuselyje sukėlė skan-dalą ūkio ministras d. Pavlutis – neva jei jūs, lietuviai ir estai, nepalaikysite mūsų terminalo, tai mes, latviai, nesutiksime su sinchronizavimu, – jau nebesiginčijo. iš esmės V. dombrovskis Visagine pasakė, kad jiems Europos Sąjungos pozicija dėl dujų sistemos plėtros tinka ir pritinka – ir plaukiojantis per tris Baltijos šalis termi-nalas latviams būtų visai priimtinas, taigi palaikė poziciją, kokią Briuselyje siūlė estai ir lietuviai. Jis pritarė, kad reikalinga

europos sąjunga pasiūlė saliamonišką sprendimą: tegu plaukiojanti dujų saugykla kursuoja tarp trijų valstybių uostų

_312011 GRUODIS | Apžvalga

studija, kur ir kaip tie terminalai gali būti statomi ir kaip jie gali „įsipaišyti“ į rinką. tačiau dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimo su europine sistema V. dombrovskis Visagine laikėsi keistokos pozicijos, ne visai atitinkančios ankstesnius, šių metų vasario ir lapkričio mėnesiais pasirašytus susitarimus. Latviai stojo į priešingą poziciją dėl sinchroniza-vimo nei estai ir lietuviai. Politiškai tokia jų nuostata yra gana pažeidžiama ir – dar keisčiau – ji rodo, kad Latvija tarsi nori keliauti link Eurazijos Sąjungos. Valdis dombrovskis nebyliai neigia savo parašą? neigia savo paties pasirašytą deklaraciją dėl trišalio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo? Prieštarauja pats sau? nebenori, kad Latvija taptų integruota europinės energetikos sistemos dalimi? Kyla klausimas, kodėl Latvijos politikai taip elgiasi?

Kas nenori energetinės nepriKlausomybės

Suprantama, kad Baltijos šalių ne-priklausomybė nuo gamtinių dujų labai nepatinka „Gazpromui“ ir jis ieško įvai-riausių būdų, kaip sutrukdyti išsivadavimo iš jo tinklų procesams. Beje, ir Rusija kaip grėsmę savo saugumui įvardijo Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę. Lietu-vai rimtai ėmusis branduolinės jėgainės statybų, tuoj gimė alternatyvūs projektai Karaliaučiuje ir Baltarusijoje, kurioje rusai jau pradeda šeimininkauti kaip namie. tai gal ir Latviją, kaip tą auksinę žuvelę, į savo tinklus pagavę, dabar jai savo norus diktuoja, nes kaip gali būti, kad valstybės ministras, tai yra žemesnio rango pareigū-nas, blokuotų savo viršininko – premjero – pasirašytą mintį ir keltų sumaištį? O gal ne Latvijos premjeras yra ūkio ministro viršininkas? Kyla ir tokių minčių, kad galbūt rusams pavyko įkalti pleištą tarp Lietuvos ir Latvijos. (Beje, „Snoro“ istorija irgi tam palanki.) taigi visai tikėtina, kad tokia latvių delegacijos laikysena labiau atitinka „Gazpromo“ ir Rusijos interesus.

latviai ir rusaiReikėtų prisiminti ir Latvijos

Saeimos neeilinių rinkimų peripetijas, apie kurias „Apžvalga“ jau rašė. Buvusio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inici-atyva paleidus parlamentą, buvo surengti neeiliniai rinkimai, per kuriuos daugiausia vietų laimėjo prorusiška partija „Santarvės centras“. Jai vadovauja dabartinis Rygos

meras nilas ušakovas. Europos Parla-mente „Santarvės centras“ šiuo metu turi vieną atstovą Alfredą Rubiką, sovietinį veikėją, kuris GKčP pučo Maskvoje metu buvo Latvijos ypatingosios padėties komiteto pirmininkas, vėliau už valstybės perversmo organizavimą nuteistas kalėti ir išėjęs iš kalėjimo anksčiau laiko.

Be kita ko, „Santarvės centras“ siekia pakeisti Latvijos Konstituciją ir įteisinti rusų kalbą kaip valstybinę. Latvijos verslo pasaulyje dominuojanti kalba yra rusų, ir latviai nuogąstauja, kad įteisinus dvikal-bystę, rusų kalba gali įsitvirtinti ir tarp valdininkų ar net išstumti latvių kalbą į visiškus pakraščius. iki lapkričio 30 die-nos buvo surinkta 183 tūkst. 46 parašai, kad rusų kalba taptų antrąja valstybine kalba Latvijoje. Kad galima būtų kreiptis į Saeimą dėl atitinkamų Konstitucijos pataisų, užtenka 154379 parašų.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis gruodžio pradžioje pareiškė, kad jis atsi-statydinsiąs, jei rusų kalba taps valstybine.

Beje, antrą gruodžio savaitgalį, pirmiausia tarp rusakalbių, per twitter’į paleistas ir aktyviai skleidžiamas buvo gandas, kad dar vienas mažmeninis ban-kas, neva skandinavų, irgi turįs sunkumų. Sekmadienį ir lietuviškuose interneto portaluose taip pat pasirodė informacija, neva Latvijoje žmonės masiškai plūsta prie bankomatų, o komentarų rubrikos buvo užgrūstos paniką bandančių kelti vienodų „komentarų“ apie populiaraus banko tariamą bankrotą. taip nebuvo ir nėra, bet po rusų verslininko V. Antono-vo valdytų ir išvalytų „Snoro“ ir „Kraj-banko“ uždarymo žmones gana lengva provokuoti. Latvijoje, pasklidus gandams, iš skandinavų banko per sekmadienį žmonės atsiėmė 10 mln. latų. Ar ban-doma kelti panika turėjo įtakos banko veiklai? ne. Kaip palygino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasi-liauskas, skandinavų bankui tokie pinigai yra tas pats, kas žmogui 1 litas. tačiau kam tokios provokacijos būtų naudingos? Ar bandymai išprovokuoti nepasitikėjimą skandinavų bankais negali būti susiję su kažkieno karštu troškimu dar labiau grūsti Latviją į kampą? Sakykim, įvalsty-binti rusų kalbą. Pradžioje.

iš 2 milijonų Latvijos gyventojų apie 44 procentus sudaro rusakalbiai. Maž-daug apie 16 nuošimčių nėra Latvijos piliečiai, taigi negali nei dalyvauti rinki-muose, nei dirbti valstybės struktūrose.

Kas valdo latviją Valdžio Zatlero įkurta „Zatlero

reformų partija“, ėjusi į rinkimus su nepralošiama kovos su korupcija korta, iškovojo antrą vietą. Galima sakyti, kad naujai susikūrusi partija atėmė apie trečdalį balsų, palyginti su praeitais rinkimais, iš latvių partijų, pirmiausia iš premjero Valdžio dambrovskio vado-vaujamo centro dešinės partijų bloko „Vienybė“.

Į Latvijos Saeimą taip pat pateko tautiškas ir konservatyvias vertybes išpa-žįstanti partija nacionalinis susivieniji-mas „Viską Latvijai/tėvynei ir Laisvei/LnnK“ ir Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, spaudoje ir visuomenėje neretai vadinama „oligarchų partija“ dėl jai pri-klausančių turtingų politikų. Jos atsto-vas Andris Berzinis 2011 metais buvo išrinktas Latvijos prezidentu.

Valdis Zatleras pareiškė, kad jo partijai priimtiniausia koalicija būtų su „Santarvės centru“ ir „Vienybe“, tačiau koalicijai su prorusišku „Santarvės cen-tru“ nepritarė didelė dalis V. dombrovs-kio vadovaujamos „Vienybės“ deputatų. Beveik po mėnesio, spalio pabaigoje galiausiai buvo suformuota koalicija, į kurią įėjo Zatlero reformų partija, „Vienybė“ ir tautiškas bei konservatyvias vertybes išpažįstanti partija „nacionalinis susivienijimas „Viską Latvijai/tėvynei ir Laisvei/LnnK“. taigi, rusiškasis „San-tarvės centras“ kartu su Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjunga liko opozicijoje. tačiau neišsipildęs V. Zatlero noras atvesti rusus

OikOs

dan

os A

ugul

ės p

ieši

nys

32_ Apžvalga | GRUODIS 2011

į valdžią kelia kai kurių minčių. ZRP gavo penkias, galima sakyti, strategines ministerijas ir būtent V. Zatlero partijos deleguotas ūkio ministras Briuselyje pa-skutinę lapkričio savaitę elgėsi taip, tarsi būtų koalicijoje su rusais. O dar prisimi-nus tokias smulkmenas, kaip per Latvijos laikraščius nuvilnijusią, nors, tiesa, vėliau neigtą žinią, kad V. Zatlero žmona Lilita tapsianti Rusijos milijonieriaus Pio-tro Aveno fondo vadove, arba itin šilta Lilitos ir nilo ušakovo žmonos Jelenos bendrystė... Cherchez la femme? Ar išdavystės vyksta dėl moterų? tikrai ne. dėl galios ir dėl pinigų. Arba dėl dujų.

apie avinėlį ir vilKą arba mintis prieš jėgą

Kas gali paneigti galimybę, kad tokia blaški latvių pozicija nėra susijusi su derybomis dėl rusiškų dujų kainos Latvijai? Ar/ir dėl grėsmės, kad rusų kalba gali tapti valstybine ir išstumti latvių? O jei latvių pozicija dėl sinch-ronizavimo klausimo yra tarsi jų pakiša rusams bandant sušvelninti rusų gniauž-tus? O–bet–tačiau, kaip sakoma. Jei tave neprietelius spaudžia, ieškok pagalbos, ieškok sąjungininkų, kad ir toje pačioje Europos Sąjungoje, bet kam su ja pyktis? Ar verta tapti rusų politikos įrankiu? Rusų pasakėtininkas ivanas Krylovas su-rašė istoriją apie vilką, kuris, sutikęs prie upelio ėriuką, jį kaltino visokiais nebūtais dalykais. Ėriukas gynėsi, aiškino nekaltas esąs, ir vilkui trūko kantrybė. Pareiškęs tiesiai šviesiai, kad ėriukas kaltas tiesiog dėl to, kad vilką „valgyt spiria <...>, į dantis pagavęs nusinešė antpiet į tamsią girią“... Pasakėčios moralas paprastas: „Ant svieto dedasi taip pat: prieš tvirtą / Silpnam visur visad kaltu būt skirta.“ Bet ar mažas reiškia silpnas? Lietuviai seka savas pasakas apie vilką ir avinuką. „Vilkas sutikęs avinuką ir jau baudęsis jį suėsti. O tas jam sako: ‚Ką čia varginsies mane gaudydamas, tūpk pakalnėj, išsižiok plačiai, aš tau nuo kalno įsibėgėjęs tiesiai į nasrus įšoksiu‘. Vilkas sutikęs. išsižiojo, užsimerkė. Avinukas įsibėgėjo ir kad žiebs tam į kaktą... ir nukūrė sau. Po kurio laiko atsipeikėjęs vilkas krapšto ausį – kažin, ar viduj liko, ar kiaurai išlėkė?..“

Pasakos pasakomis, o su kaimynais,žinoma, reikia sugyventi. Vis dėlto sugyventi nereiškia aukoti savo interesų ir siekių. ypač, kai kalbama apie energetinę nepriklausomybę. ■

Įkaitusią energetinę atmosferą tarp Baltijos valstybių „Apžvalgai“ pako-mentavo Baltijos Asamblėjos preziden-tas, Lr seimo narys paulius saudar-gas.

Visos trys Baltijos valstybės egzistuoja sudėtingoje nestabilioje ir nuolatinės įtampos geopolitinėje atmosferoje. neturėdamos pakanka-mai nuosavų energijos išteklių mūsų valstybės priklausė ir yra priklausomos nuo importuojamos energijos. Baltijos valstybės, nors ir būdamos Europos Są-jungos narės, vis dar yra atskirtos nuo Europos energijos sistemų ir energijos rinkos ir yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių dujų, naftos ir iš dalies – nuo elektros energijos importo. nieko naujo, kad dujų ir naftos vamzdžiai lemia ne tik ekonomikos, bet ir politi-kos vingius.

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, jau du dešimtmečius kuriame nepriklausomas valstybes. nors šiandien drąsiai gali-me sakyti, kad esame nepriklausomi politiškai arba bent jau turėtume tokie

būti, tačiau energetikoje, deja, dar daug reikia nuveikti.

Europos Sąjunga primygtinai siūlydama valstybėms narėms trečiąjį energetikos paketą dėl dujų rinkos di-versifikavimo mums tarsi įžiebia šviesą tunelio gale. tačiau net ir lyginant tris Baltijos valstybes matyti, kad jų priklausomybės lygis nevienodas. ir jei Lietuvos šiandienė valdžia ryžtingai juda dujų rinkos diversifikavimo keliu, nebūtinai geografine ir etnine prasme artimiausi mūsų kaimynai žvelgia ta pačia kryptimi.

Įvairių formatų premjerų, ministrų ir parlamentų susitikimuose, kaip ir Baltijos Asamblėjoje, deja, kai kuriais energetikos klausimais juntamos takos-kyros su mūsų broliukais latviais. daug diskusijų kelia ir suskystintų gamti-nių dujų terminalo statybos Baltijos jūroje projektas. Lietuvos Vyriausybė šį projektą jau pradėjo įgyvendinti, numatyta vieta ir pradėti pasirengimo darbai, tačiau lygiagrečiai Latvija siekia tokį terminalą statyti prie savo krantų, pretenduodama į regioninio termina-lo statusą ir siekdama gauti Europos Sąjungos finansinę paramą.

Baltijos Asamblėja – tai vienas iš instrumentų, kuriuo naudodamosi trys Baltijos sesės turėtų kalbėti vienu balsu ir atstovauti savo interesams visame Baltijos jūros regione, tačiau neišsprendę dvišalių ir trišalių klausimų negalėsime vieningai už savo interesus kovoti ir bendrose plotmėse – su Skan-dinavijos, kitomis Europos Sąjungos šalimis, Rusija ir kt. Lapkričio mėnesį vykusioje 30-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje priėmėme rezoliuciją, kurioje ypač pabrėžiama visų Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarba sprendžiant energetikos klausimus – tiek kuriant bendrą ilgalaikę Baltijos energetikos strategiją, tiek spartinant suskystintų dujų terminalo statybą Baltijos valsty-bėse, tiek derinant pozicijas ir aktyviai remiant Baltijos valstybių energetikos interesus Europos Sąjungos lygiu. ■

Paulius saudargas

Alg

irdo

Bak

o nu

otra

uka

p. saudaRgas: TRys balTijos sesės TuRėTų KalbėTi vieNu balsu

OikOs

_332011 GRUODIS | Apžvalga OikOs

Įstojus į europos sąjungą, mūsų šalyje įsigaliojo ir europinės atliekų tvarkymo direktyvos, kurioms įgyvendinti Lietuva iš europos sąjungos gavo didžiulę para-mos sumą – apie 1 milijardą litų. didžioji paramos dalis panaudota sąvartynams modernizuoti. tai, žinoma, gerai, tačiau šiukšlių išvežimas į sąvartynus – primi-tyviausias atliekų tvarkymo būdas, kurio šiuo metu nebepakanka. kazokiškių, utenos, Alytaus sąvartynai jau yra per-pildyti atliekų, todėl skiriamos papil-domos teritorijos jų plėtrai, kertamas

miškas (kazokiškių atvejis), skolinami pinigai, taigi atliekų tvarkymas tampa brangia būtinybe. ką daryti, kad atliekos taptų ne sąvartynuose atsikratomomis šiukšlėmis, bet medžiagomis, kurios atneštų naudą paverčiant jas naujomis prekėmis arba kompostu, kurį galėtume grąžinti gamtai?

Seime svarstomo atliekų tvarkymo įstatymų paketo nuostatomis siūloma iš esmės keisti iki šiol taikomus atliekų tvarkymo principus Lietuvoje. Pasak

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pir-mininko Jono Šimėno, įstatymo projektu būtų keičiami keli svarbūs principai: atliekų tvarkymas priartinamas prie jų susidarymo vietos, t. y. siūloma gyvento-jams imtis iniciatyvos rūšiuoti atliekas ir už tai gauti įmokų ar rinkliavų lengvatų; vertinant tai, kad tolesnis atliekų tvarky-mas visada yra brangesnis, kai atliekos sumaišomos, rūšiavimas yra svarbus ne tik dėl to, kad tai leidžia perdirbti antrines žaliavas, bet ir dėl to, kad tai leidžia atpiginti bendras atliekų tvarkymo

aTlieKos: šiuKšlės aR piNigai?Kęstutis SALiCKAS

jonas Šimėnas

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

*27 es šalys

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

500

450

400

350

300

250

200

150

100

50

0

550

Atliekų užkasimas

deginimas

Perdirbimas

kompostavimaskita

komunaLInIų atLIekų tvarkymas europos sąjungoje* 1995-2009 (kg vienam žmogui)

sIūLoma reforma

gyventojas

Kitos atliekos perduodamos

sąvartynui(apie 30 %)

sąvartynas. į jį patenka 90 % mišrių komunalinių atliekų

10 % atliekų, kurias gyventojai rūšiuoja perdirbti

perdirbimo įmonė sumoka

300-1000 Lt už toną perdirbti

tinkamų atliekų

gyventojai per atliekų tvarkytoją už nerūšiuojamų atliekų išvežimą sąvartynui moka iki 80 Lt už toną. be to, sąvartynams valstybė skyrė beveik milijardą litų iš es paramos lėšų.

Išrūšiuotos atliekos tinkamos

perdirbti(apie 30 %)

Kompostas(apie 40 %)

dabartInė sItuacIja

34_ Apžvalga | GRUODIS 2011OikOs

sąnaudas, taip pat ir gyventojams.J. Šimėnas teigia: „Įgyvendinant „ter-

šėjas moka“ principą, visi atliekų turėtojai būtų atsakingi už tas atliekas, kurias jie generuoja. taip būtų atsisakoma lygiava pagrįsto rinkliavų principo.

Subsidiarumo principas numato, kad tai, ko negali atliekų turėtojas padaryti pats, jam turi padėti padaryti savival-dybės, kurios įstatymų nustatyta tvarka yra atsakingos už komunalinių atliekų sutvarkymą.

Siekiant, kad atliekų tvarkymas netaptų pasipelnymo šaltiniu, siūloma griežtai atskirti administravimo paslaugą nuo pačios tvarkymo (surinkimo, vežimo, perdirbimo ar kitokio naudojimo) pa-slaugos.“

taigi, ypač svarbu nustatyti atliekų tvarkymo iniciatyvos ir atsakomybės teises bei pareigas piliečiams ir savival-dybėms. Šiuo metu daugelis savivaldybių šią atsakomybę yra perdavę regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RAtC), kurie yra arba viešosios įtaigos, arba sa-vivaldybių įmonės. tam, kad neliktų dvi-prasmybių, siūloma apsispręsti, ar atliekų tvarkymą administruos pačios savivaldy-bės, ar šias pareigas perduos RAtC-ams. Pirmu atveju RAtC-ai galėtų tapti atlie-kų tvarkymo vykdytojais, antru – admi-nistratoriais. Jeigu savivaldybės, būdamos atsakingos už atliekų tvarkymą, imtųsi pačios administruoti atliekų tvarkymo sistemą, konkurso būdu jos parinktų atliekų tvarkymo įmones, pagal pasiūlytą geriausią tvarkymo būdą, kainą, biolo-giškai skaidžių atliekų rinkimą atskiriant nuo kitų atliekų srauto ir kt. taip būtų įgyvendinti gyventojų, savivaldybės bei valstybės keliami reikalavimai. „Atliekų direktyvoje keliami uždaviniai sumažinti šiukšlių kaupimą sąvartyne, tad atliekų tvarkytoju taps įmonės, kurios pasiūlys geriausią atliekų tvarkymo paketą, t. y. atrinks daugiausiai antrinių žaliavų, atski-rai tvarkys biologiškai skaidžias atliekas“, – „Apžvalgai“ sakė Jonas Šimėnas.

Kad gyventojus skatintume rūšiuoti, neužtenka vien apie tai kalbėti. Svarbu, kad gyventojai būtų motyvuoti tai daryti. Šiuo metu atliekas tvarkančios įmonės skelbiasi, kad išrūšiuotas atliekas išveža nemokamai, tačiau mokestis už atliekų tvarkymą visiems yra vienodas – ir tiems, kurie rūšiuoja, ir tiems, kurie nerūšiuoja. Įstatymo projekte siūloma gyventojams suteikti teisę patiems dalyvauti atliekų

ką gaLIma mestI į popIerIuI perdIrbtI skIrtą konteInerį?

● laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele);● lankstukus, vokus, skrajutes, spaudos ir rašomąjį popierių,● raštinės popierių;● knygas be kietų viršelių;● kartonines, gofruoto kartono dėžes ir dėžutes, krepšius, lapus;● kraftpopierių;● pakavimo popierių.Galima mesti tik švarias, sausas, riebalais nesuteptas popieriaus ir kartono atliekas.

negalima mesti: ● "tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir šulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių:

popieriaus, polietileno, kartono, folijos.● vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono;● riebalais sutepto popieriaus (pvz., picų, sviesto dėžučių ir pan.);● panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių;● pergamentinio (riebalams ir drėgmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo;● anglinio popieriaus ir kalkės;● drėgmei ir vandeniui atsparaus impregnuoto arba kreiduoto popieriaus;● laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu);● blizgančio popieriaus;● kortelių su magnetinėmis juostelėmis;● panaudotų tapetų.

ką gaLIma mestI į pLastmaseI perdIrbtI skIrtą konteInerį?

● plastikinius butelius (nuo limonado, vandens, alkoholinių gėrimų) ;● polietileno maišelius ir plėvelę;● pakuotę nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno (ją reikėtų išplauti);● konservų dėžutes;● skardines nuo gėrimų;● aliuminio lėkštes ir kepimo skardas;● metalinius dangtelius, dėžutes.Prieš metant plastikinius butelius, rekomenduojama juos suspausti ir užsukti kamštelį;

negalima mesti: ● taros nuo dažų, antifrizo, tepalų, valymo priemonių, kitų cheminių medžiagų ir pan.;● riebalais, aliejumi užterštos (neišplautos) pakuotės;● žaislų iš plastiko;● elektros ir elektroninės įrangos atliekų;● plastikinių medicinos priemonių;● videokasečių, fotojuostelių, Cd, dVd, diskelių;● skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų;● pakelių nuo traškučių;● automobilinių ir buities prietaisų plastikinių dalių;● aerozolinių flakonų.

ką gaLIma mestI į stIkLuI perdIrbtI skIrtą konteInerį?

● stiklinius butelius;● stiklainius;● nereikalingus stiklo indus;● stiklo duženasstiklo tarą reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

negalima mesti: ● porceliano duženų;● keramikos šukių;● veidrodžių;● visų rūšių elektros lempučių;● dažais ar tepalais užterštos taros;● ampulių, stiklinių vaistų buteliukų;● armuoto stiklo bei stiklo lakštų;● automobilių langų stiklų;● krištolo;● akinių stiklo.

Parengta pagal www.atliekos.info

_352011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos AikŠteLĖ

tvarkymo sistemoje, sudarant sąlygas pasirašyti individualias sutartis su savival-dybe dėl atliekų rūšiavimo bei tvarkymo, prisiimant atitinkamas pareigas ir atsako-mybę. Gyventojas, rūšiuojantis atliekas, mokėtų mažiau, o tas, kuris nenori rūšiuoti, mokėtų visą mokestį. J. Šimėno teigimu, gyventojai, rūšiuojantys atliekas, galėtų mokėti dvigubai mažiau už tuos, kurie nerūšiuos atliekų.

Vėlgi yra sakoma, kad nebelieka už ką mokėti, jeigu doras pilietis viską sąži-ningai išrūšiuoja, o biologiškai skaidžios (pūvančios) atliekos sukompostuojamos namų ūkyje. Apskaičiuota, kad apie 30 % atliekų, besikaupiančių buityje, netinka perdirbi. Jas būtų galima nebent sude-ginti, tačiau kol kas Lietuvoje neturime tokių įrenginių, o deginti buitines atliekas pavojingų atliekų deginimo įrenginyje – būtų pernelyg brangu. Lieka tik dar kartą priminti, kad už išrūšiuotas atliekas perdirbėjai moka neblogus pinigus. čia, pasak J. Šimėno, ir kyla daugiausia ne-sutarimų. Atliekų tvarkytojai nori patys jas rūšiuoti ir pardavinėti perdirbėjams gaudami dvigubą atlyginimą – vieną iš gyventojų (rinkliava), kitą iš perdirbėjų už antrines žaliavas, nes tai jau ne šiukšlės, o pinigai.

daug kas skeptiškai žiūri į galimybę daugiabučių namų gyventojams atski-rai rinkti biologiškai skaidžias atliekas. Kitų šalių patirtis rodo, kad tai galima padaryti, jeigu to pageidauja visi namo gyventojai. daugiabučiame name ar daugiabučių namų bendrijoje įmanoma diegti dvi sistemas – norintiems rūšiuoti ir nenorintiems. „Jeigu daugiabučio gy-ventojai pūvančias atliekas dėtų į atskirą konteinerį, o atliekų tvarkymą atliekanti įmonė išvežtų tas atliekas kompostuoti arba biodujoms gaminti, jie galėtų ma-žiau mokėti už tuos, kuriems tai nesvarbu ir kurie nedalyvauja atliekų rūšiavime“, – teigia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

O kaip bus naudojama ta milijardo dydžio ES parama? „Manau, kad didžioji šios paramos dalis, kuri dar nepanaudota, turėtų būti skiriama viešajai infrastruk-tūrai kurti, o tam turi pasitarnauti atliekų tvarkymo įstatymų paketas, – sako ko-miteto pirmininkas Jonas Šimėnas. – yra vilties, kad išmoksime ir įprasime prie naujo atliekų tvarkymo būdo – atliekų rūšiavimo. tai leistų gyventi gražiau, sveikiau ir mokėtume visi mažiau.“ ■

2004 metais vienoje centrinių Vilniaus gatvių buvusios batų taisyklos vietoje duris atvėrė salotų baras egzotišku pavadinimu „Mano guru“. Vilniečius ir miesto svečius jis vilioja skaniu maistu, bet norintiems pasimėgauti stipriaisiais gėrimais teks nusivilti: bare neprekiau-jama alkoholiniais gėrimais ir kažin, ar dažnas lankytojas žino, kad maloniai jį aptarnaujantys vyrukai ir merginos – tai buvę narkomanai ir alkoholikai, dalyvaujantys reintegracijos programo-je, suteikiančioje jiems galimybę grįžti į visavertį gyvenimą. kaip sekasi tokiam socialiai atsakingam verslui išsilaikyti ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti šiuo kriziniu laikotarpiu, „Apžvalga“ tei-raujasi „Mano guru“ direktorės redos sutkuvIenės.

Ponia reda, salotų barui „Mano guru“ jūs vadovaujate nuo pat jo įkūrimo 2004-aisiais metais – galima sakyti, esate čia nuo pat ištakų. Gal galėtumė-te papasakoti, kaip ir kam kilo mintis įkurti šią įmonę? Viskas prasidėjo 2002 metais, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priklausomų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas perdavė savi-valdos institucijoms. tuometė Vilniaus valdžia mąstė, kaip būtų galima padėti žmonėms, kenčiantiems nuo priklauso-mybių. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, lankydamasis kartu su Vilniaus miesto delegacija Prahoje, susižavėjo so-cialiniu projektu – kavine, kurioje dirbo neįgalūs asmenys. Susižavėjęs šia gražia idėja jis ją pabandė perkelti į Vilnių: jau 2002 metais buvo įkurta viešoji įstaiga „Socialiniai paramos projektai“, suteik-tos patalpos. Šioje įstaigoje pradėjau dirbti 2003 metais. Reikėjo derinti įvai-rius leidimus, bendrauti su aplinkiniais gyventojais, stengiantis juos įtikinti leisti kurti maitinimo įstaigą, kurioje galėtų dirbti buvę narkomanai. Gyventojai iš pradžių nesileido į kalbas: „čia švirkštai mėtysis, narkomanai lankysis, nereikia čia jokios kavinės…“ Žmonėms ši idėja

„maNo guRu“: Kai ReiKia išmoKTi gyveNTi iš Naujo

Kalbino Rasa BAŠKiEnĖ

kėlė siaubą, nors aiškinome, kad dirbs jau nebevartojantys, baigę reabilitacijos kursą žmonės, bet tuomet gyventojai baiminosi, kad lankysis buvę draugai... Atvirai kalbant, ir patys nebuvome tikri, jog išvengsime kokių keblių situacijų, tačiau laikas parodė, kad jokie draugai čia nesilanko, greičiau ratu apeina. Galų gale pavyko įkalbėti gyventojus nesiprie-šinti salotų baro atidarymui, ir dabar jie patys mumis patenkinti....

kas yra įmonės steigėjai? Steigėjais tapo Vilniaus miesto savi-valdybė, Vilniaus priklausomybės ligų centras ir uAB „Viršupis“, kuris valdė kavinių ir restoranų tinklą Vilniuje. Steigimo sutartyje buvo numatytas susitarimas, įpareigojantis Savivaldybę suteikti patalpas projektui, Priklauso-mybės ligų centras apsiėmė deleguoti, konsultuoti ir teikti psichologinę pagal-bą žmonėms, po gydymosi baigusiems reabilitaciją ir pradėjusiems ketvirtąjį – reintegracijos – etapą. uAB „Viršupis“, komercinė įmonė, turinti patirtį kavinių versle, įsipareigojo padėti įkurti salotų barą, dalytis patirtimi. Buvę narkomanai pereina tris gydymo etapus reabilitaci-jos bendruomenėje, o pas mus ketvirtąjį – grįžimo į visuomenę ir darbo rinką. Priklausomybės ligų centro specialistai teikia psichologo, socialinio darbuotojo

reda sutkuvienė

Auš

rinė

s ja

nkev

ičiū

tės

nuot

rauk

a

36_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos AikŠteLĖ

konsultacijas. Pagal sutartį kavinėje turi dirbti 50–70 procentų priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, turinčių žmonių.

kokios įstaigos siunčia žmones pas jus?didžioji dalis priklausomybių kamuoja-mų vilniečių vyksta į įvairias reabilitaci-nes bendruomenes, esančias ne Vilniuje. Baigę reabilitacijos kursą, po metų su-grįžta į miestą ir dažnai neturi kur dėtis. Gerai, jei jų laukia artimieji, pasiruošę ištiesti pagalbos ranką, tačiau dažnai jų niekas nebelaukia, ir mes tampame pir-muoju laipteliu, suteikiančiu galimybę pradėti dirbti, susirasti naujų draugų.Beveik visi atvykę neturi darbo patirties, įgūdžių, ir jiems reikia padėti tai įgyti. Jiems lengviau dirbti ten, kur jų nepa-smerks, kur dirba tokie patys žmonės, supa saugi aplinka. Paprastai pas mus jie būna nuo šešių mėnesių iki metų, o per tą laiką įgaunama darbo įgūdžių, žinių, išmokstama dirbti. Po to, kai baigiasi integravimosi laikas, mes stengiamės juos kitur įdarbinti, rašome rekomen-dacijas, nes turime daug kontaktų su darbdaviais.

Ar darbdaviai nebijo įdarbinti buvusius narkomanus ir alkoholikus? Įvairiai būna. Mūsų globotiniai įvairūs: vieni nebijo pasakyti apie save, o kiti nori likti anonimiški ir patys ieškotis darbo. Aišku, pasitaiko, kad darbdaviai mano, jog jei ateina iš „Mano guru“, tai jau priklausomas. „Mano guru“ dirba ne

vien priklausomi darbuotojai. Mes šito niekuomet nesakome klausiantiems, tie-siog apibūdiname žmogų kaip gebantį gerai ir sąžiningai dirbti. todėl mūsų tikslas – išmokyti gerai dirbti, o tuomet lengva rekomenduoti. Mes savo darbuo-tojams akcentuojame sąžiningo darbo svarbą, sakome, kad iš čia išėjus reikės kitur darbintis, o čia nėra galimybės likti. čia tik etapas, kai reikia išmokti būti geru darbuotoju.

Papasakokite, ar jūsų globotiniai sten-giasi grįžti į visavertį gyvenimą ? Ar pasitaiko, kad kažkam nepasiseka?Labai stengiasi, deda visas pastangas, netgi maksimalias. tai nėra lengva, nes jau yra susiformavęs savitas požiūris į vertybes, bet jie labai dėkingi už tą galimybę pradėti gyventi kitaip. Per tuos šešis mėnesius žmonės labai pasi-keičia, ir tai nutinka tik be galo norint pasveikti. Priklausomybė yra liga, tarp sveikstan-čiųjų reintegracijos etape atkrenta apie 10 procentų. Pas mus tokių yra tik 1 procentas. Reikia pažymėti, kad pas mus atvyksta žmonės su labai įvairia gydy-mosi patirtimi. Vieni ateina po metų, penkių mėnesių reabilitacijos kurso, kiti tik išėję vieno mėnesio Minesotos programą – kiekvienas sveikimo kelią renkasi skirtingai. Kiekviena reabilitaci-nė bendruomenė turi savitą programą, ir labai svarbu tai, kaip žmogus pasiruošia, kaip vyko tas reabilitacinis laikotarpis, ar įsisavino reabilitacijos kursą, ar visiškai

pasiruošęs reintegracijos etapui.

kokio amžiaus žmonės atvyksta pas jus? kiek sielų esate išgelbėję?Pas mus atvyksta įvairaus amžiaus žmonės. Jauniausiam buvo 16 metų, vyriausiam – 50, o vidurkis siekia apie 25 metus. dėl sielų gelbėjimo turiu pasakyti, kad tikrai nesame gelbėtojai, o tik suteikiame galimybę integruotis į visuomenę. Mūsų programa per septy-netą metų parengė apie 300 žmonių, iš jų apie 90 procentų nebevartoja kvaišalų. Labai svarbu, kaip žmogus pasiruošęs priimti siūlomą pagalbą. norint sugrįžti į gyvenimą, reikia įveikti visus etapus: gydymą, reabilitaciją, reintegraciją. Jei žmogus įveikia visas fazes, atkryčio nebūna, ir čia paskutinis etapas turi le-miamą reikšmę, nes žmogus grįžta iš re-abilitacijos ten, kur dažniausiai jo niekas nelaukia. nekalbu apie tuos, kurie grįžta pas tėvus, tačiau daugelis iš tiesų neturi kur eiti. čia jam vienintelis kelias. nu-ėjus į darbo biržą, reikia laukti, kol bus pasiūlyti kokie mokymai ar darbas, o tai dažnai labai ilgai užtrunka, gi pagalba buvusiam narkomanui reikalinga čia ir dabar. teoriškai bendruomenėje žmogus viską išmoko ir žino, ką reikia daryti, tačiau jei to negalima realizuoti, kyla vi-dinis konfliktas ir nusivylimas ir einama ten, kur „aišku, ką daryti“: eiti vogti, eiti ten, kur laukia seni draugai. Prasideda atkrytis. Bet jei žmogui suteikiama galimybė dirbti, turėti darbą, pajamas, atsiranda naujų draugų, kurie jau išbridę iš priklausomybės liūno, kurie pasiruošę padėti. Atsiveria naujos galimybės pra-dėti gyventi visavertį gyvenimą. Pirmas darbas, pirmas legalus atlyginimas yra didžiulė motyvacija.

deja, bet dažnai nutinka, kad gražūs ir teisingi dalykai patinka ne visiems, tad gal ir jūsų projektas yra kam nors trukdęs? Gal yra buvę tokių, kuriems nepatiko kavinės veikla? Gal ne visi su-pranta, kam toks projektas reikalingas?Atsakysiu taip : dažniausiai visi tie žmonės vartodami kvaišalus vogė. Kas suskaičiuos, kokia buvo padaryta žala žmonėms, valstybei? didžiulė žala. toks socialinis projektas, kurio pade-damas priklausomas žmogus gali dirbti ir mokesčius mokėti, yra labai efekty-vus. dirbdamas žmogus atsiskaito su antstoliais ir visais kitais skolininkais,

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

_372011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos AikŠteLĖ

matyti akivaizdi pažanga. ne visi supranta mūsų veiklą, nors tai nemaža nauda miestui. Girdėjau, kaip klientai džiaugiasi, kad vietoj alaus ar vyno gali gerti sultis – nėra alkoholio ir nereikia. Formuojasi tam tikta kultūra, sveikos gyvensenos būdas. 2004 metais, kai at-sidarėme, buvome pirma kavinė, kurioje nebuvo rūkoma. Mums sakė: „Kaip čia dabar – ir alkoholio nėra, ir rūky-ti neleidžiama, tai kas gi pas jus eis?“ užtat sulaukėme daugelio tokių, kurie džiaugėsi, kad nerūkoma, ir net rūkaliai mėgavosi skanesniu maistu, švaresne, sveikesne aplinka.deja, bet yra pasitaikę bandymų keisti baro pobūdį, pilstyti vyną ar alų, buvo planų čia įrengti džiazo klubą. Įdo-miausia tai, kad pasipriešino pats mūsų personalas – kas jau kas, o jie puikiai supranta, kokios pavojingos galimybės siūlomos sveikstantiems žmonėms. Puiku, kad vietinė valdžia suvokia mūsų veiklos prasmingumą ir tokie ketinimai kol kas nepavyksta.

o maistas išties labai skanus...turime gerus profesionalius virėjus, iš jų mokosi mokiniai, naudojame kokybiškus produktus sveikam šviežiam kokybiškam maistui. Atsakingai renkamės tiekėjus, nenaudojame jokių genetiškai modifi-kuotų produktų, skonio stipriklių, jokių gliutamatų. naudojame tikrą grietinę, tikrą sviestą, nenaudojame jokių riebalų mišinių. Mūsų lankytojai yra dažniausiai nuolatiniai mūsų klientai, o norint juos išlaikyti, reikia patiekti visuomet šviežią ir tik kokybišką maistą. Mes darbe vadovaujamės sąžiningumo principu – negalime meluoti nei sau, nei kitiems, to mokome ir tuos, kurie pasiruošę pradėti gyventi kitaip.

Ar „Mano guru“ veikla pasiteisina finan-siškai? Balansuojame ant ribos, turime grąžinti paskolą, bet išsilaikome. Mes neturi-me jokių ypatingų lengvatų, nesame socialinė įmonė. Vienintelė lengvata, kurią mums suteikė savivaldybė, yra ta, kad nereikia mokėti patalpų nuomos mokesčio, ir tai yra gera parama.

Palyginti su barais, kur negaminamas maistas, o tik pilstomas alkoholis, dirba-te visiškai skirtingomis sąlygomis...Mes maistą gaminame vietoje, tik

užsakius, neruošiame dienos pietų, kurie išverdami didžiuliais kiekiais, o vėliau maistas tik pašildomas. Pas mus dirba 25 žmonės, reikalingos specialios patalpos su įranga maistui gaminti, joms reikia didžiulių išlaidų, o alkoholio bare juk pakanka pastatyti barmeną prie pre-kystalio ir jis pilsto alkoholį, tad verslo sąlygų net negalima lyginti...

Plėtojate verslą, patys išsilaikote ir dar žmones grąžinate į gyvenimą. Ar esate gavę apdovanojimų už savo labai prasmingą veiklą? Salotų baras „Mano guru“ yra du kartus – 2009 ir 2010 metais – laimėjęs Vil-niaus svetingiausios kavinės pripažinimą Vilniaus svetingumo konkurse, organi-zuojamame Vilniaus miesto turizmo ir informacijos centro. Esame gavę du Eu-ropos Komisijos apdovanojimus: 2010 metais Europos Komisijos regioninės plėtros direktoratas „dG regio“ RegioS-tars „Regioninių novatoriškų projektų apdovanojimas“ konkurse „Mano guru“ iniciatyvą nominavo viena iš 12 geriau-sių Europoje vykdytų socialinės integra-cijos projektų.Šiais metais Europos verslininkystės apdovanojimų „Apdovanojimas už pa-siekimus skatinant verslininkystę ‘2011“ atsakingos ir integruojančios versli-ninkystės kategorijoje laimėjome 2-ąją vietą. Buvo labai įspūdingas ir aukštas vertinimas: iš 390 projektų į finalą Budapešte buvo atrinkti 12 geriausių.

Pirmąją vietą laimėjo vengrų projektas „ Hotel Panda“, trijų žvaigždučių viešbu-tis, kuriame visas paslaugas teikia neį-galūs žmonės. Atrankos komisija sakė, kad mūsų ir vengrų projektai buvo labai identiški, ir buvo sunku apsispręsti, kam skirti pirmąją vietą. Laimėjo vengrai, nes finalinis konkursas vyko jų sostinėje, taip pat nugalėjo didesnė meilė neįga-liesiems...

kaip manote, ar būtų galima jūsų gerąją patirtį perkelti į kitą Lietuvos miestą?Manau, kad taip. Kaip socialinis pro-jektas esame vieninteliai, analogo nėra. Viskas priklauso nuo iniciatyvos ir vietos savivaldos palaikymo.

ir pokalbio pabaigoje norėtųsi paklaus-ti: kodėl „Mano guru“? toks buvo steigėjų pasiūlytas pavadi-nimas, kadangi guru – tai mokytojas, teikiantis žinių. Mūsų baras – tai sveikos gyvensenos ir mitybos baras, ir jis turi būti kitoks. norėjome sukurti tokią aplinką, kur žmonės gali pamaitinti ne tik kūną, bet ir sielą, valgydami sveiką su meile pagamintą maistą, supami jaukios aplinkos ir ramios muzikos. Mūsų klien-tas, atėjęs pavalgyti, prisideda prie mūsų socialinio projekto – padeda integruotis čia esantiems priklausomiems žmonėms, o sau gali rasti poilsį ir sielai, ir kūnui.

Ačiū už pokalbį. sėkmės! ■

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

38_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos AikŠteLĖ

Romualda HOFERtiEnĖ

seNjoRai sKelbia KaRTų solidaRumąeuropos Parlamento ir tarybos sprendi-mu 2012-ieji paskelbti europos vyres-nių žmonių aktyvumo ir kartų solidaru-mo metais. Įgyvendinant šį sprendimą Lietuvos respublikos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą „dėl europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų Lietuvoje organizavimo“. Šiuo nutarimu Vyriausybė paskelbtų metų nacionali-niu koordinatoriumi paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri turėtų organizuoti Lietuvos dalyvavimą europos metų veikloje. Minėta minis-terija kartu su kitomis institucijomis, įstaigomis bei socialiniais partneriais įpareigota parengti europos metų pro-gramą, ją patvirtinti ir pateikti europos komisijai. kadangi Vyriausybė ragina visus prisidėti prie veiklos, skirtos eu-ropos metų tikslams pasiekti, tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demo-kratų senjorų bendruomenė nusprendė nevėluoti prisidėti prie šio raginimo ir gruodžio 16 dieną organizavo konferen-ciją šia tema. konferencijoje dalyvavo ts-Lkd senjorų bendruomenės atstovai iš Vilniaus, Panevėžio, kauno, kelmės, Anykščių, klaipėdos ir kt.

Konferencijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vedėjo pavaduoto-jas tomas Milevičius, kuris paskirtas rūpintis nacionaline metų strategija minėtais klausimais, atkreipė dėmesį į du konferencijos pasiūlymus: 1) dėl bū-tinybės Lietuvoje turėti bent vieną orų leidinį, skirtą vyresnio amžiaus žmonių aktualiems klausimams kvalifikuotai analizuoti, dalytis patirtimi, diskutuoti ir t. t.; 2) įkurti pagalbos telefonu liniją vyresnio amžiaus žmonėms. Pažadėjo į šiuos du pasiūlymus įsigilinti, analizuoti.

Juk iš tiesų mes turime daugybę jau-nų savanoriaujančių žmonių, kurie vien pokalbiais daugeliui jaunų žmonių padė-jo nepadaryti klaidos, susivokti, o ne vie-ną gal apsaugojo nuo didelės bėdos. tad natūralu, kad nors ir gyvenimišką patirtį

turintiems, bet gyvenimo nualintiems ar nerandantiems tam tikros situacijos sprendimo, žmonėms pakankamai kvali-fikuota ir ypač nuoširdi pagalba pravers-tų. Senjorų bendruomenėje turime daug išsilavinusių, kvalifikuotų, sugebančių suprasti kitą žmonių, kurie su malonu-mu sutiktų savanoriauti pagalbos linijoje vyresniesiems.

Malonu pasakyti, kad konferenci-joje dalyvavę keli jauni pranešėjai taip sudomino dalyvius, lyg jie priklausytų senjorų kartai ir atmintinai žinotų, ką mes jaučiame. todėl ne vienas konfe-rencijos dalyvių konspektavo Vadybos ir psichologijos instituto direktorės, klinikinės psichologės doc. dr. Aistės diržytės bei europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės mintis.

Konferencijoje aptartas ir nepropor-cingas žiniasklaidos dėmesys skirtin-goms kartoms. Pagrindinis dėmesys tik jaunimui, o tiksliau tik tam tikrai jau-nimo daliai, susijusiai su šou bizniu, su „įdomiomis“ skyrybomis, su net patiems

Konferencijoje aptartas ir neproporcingasžiniasklaidos dėmesys skirtingoms kartoms. pagrindinis dėmesystik jaunimui, o tiksliau tik tam tikrai jaunimo daliai, susijusiai su šou bizniu, su „įdomiomis“ skyrybomis, su netpatiems laidų vedėjams juokingais meilės nutikimais

ts-Lkd senjorų bendruomenės konferencijos, vykusios gruodį Vilniuje, dalyviai

Gen

utės

kur

ilien

ės n

uotr

auka

_392011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos AikŠteLĖ

laidų vedėjams juokingais meilės nuti-kimais. tegu būna ir tai. Vis dėlto ne tik jaunimas, bet ir vyresnioji karta pasigen-da rašant bei rodant darbštųjį jaunimą, jų pasiekimus, tvirtas jaunas šeimas ir t. t. ne tik vyresniųjų kartai nepro-porcingas žiniasklaidos dėmesys: maži vaikai ir moksleivija taip pat nelepinami geromis laidomis ar rašiniais apie juos. todėl neatsitiktinai sudomino leidėjos ir redaktorės, europarlamentarės Laimos Andrikienės atstovės spaudai Valės če-plevičiutės pamąstymas ir analizė apie Lietuvoje ir Europoje vyresnio amžiaus žmonėms skirtus leidinius. Savo ben-druomenėje dar ne kartą diskutuosime šia tema.

Jei atsirastų solidus, vyresnei kartai skirtas leidinys, jis būtinai turėtų būti valstybės remiamas. Suprantama – kri-zė, nesąžininga būtų reikalauti sunkme-čiu oraus leidinio. Vis dėlto jei Europa, o ir Lietuvos Vyriausybė paskelbė 2012 metus „Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo“ metais, vadinasi, tam skirtos nors ir nedidelės lėšos turi būti ypač pras-mingai panaudotos išliekamąją vertę turintiems dalykams. todėl siūlyta šių lėšų „neiššaudyti į orą“, o panaudoti a) valstybės remiamam solidžiam leidi-niui, skirtam vyresniajai kartai (turint galvoje žmones, kuriems per 40), ar tiesiog kartų solidarumui; b) įkurti pagalbos liniją vyresnio amžiaus žmo-nėms, kurioje galėtų aktyviai talkinti išsilavinę, jautrūs kitam ir kompetetingi žmonės. tai būtų ir senjorų savanorys-tės aktyvinimas.

Su dideliu susidomėjimu konferen-cijos dalyviai išklausė niekada neatsi-sakiusio su senjorais bendrauti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto dagio pranešimo. Jam, žinoma, teko atsakyti į daugybę klausimų.

Filosofijos mokslų daktaro Žibarto Jackūno pranešimas „dabartinės mūsų viešosios erdvės ypatumai“ paskatino ne tik priimti Rezoliuciją dėl paramos šeimai ir mokyklai, bet ir sutarta ateityje surengti atskirą diskusiją šia tema.

dalyvavusieji konferencijoje galėjo padaryti svarbią išvadą: ne tik Lietuva, bet ir Europa laimės tik tuomet, kai visos kartos dirbs išvien. Kartų solida-rumas gali mus išgelbėti nuo daugybės problemų ir Valstybėje, ir Šeimoje. ■

daRNios visuomeNės liNKJolanta ŽAKEVičiEnĖ

Ar kada susimąstėte, kas yra stipri ir darni valstybė? kas yra tas pamatas, ant kurio stovi visa šalies gerovė? stipri valstybė – tai stipri šeima. dar tarpuka-riu susikūrusi Lietuvos moterų katalikių sąjunga stipriai prisidėjo prie katalikiš-kų tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo Lietuvoje, požiūrio į šeimą ir, svarbiau-sia, į motiną formavimosi. Ar žinote, ko-dėl kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną – meldžiamės už gyvas ir mirusias mo-tinas, dėkojame joms už begalinę meilę ir rūpestį? Šios didžios dienos Lietuva neturėtų, jei ne Magdalena draugely-tė-Galdikienė. Ši iškili asmenybė buvo steigiamojo seimo ir kauno miesto tarybos narė, Lietuvos katalikių moterų sąjungos įkūrėja ir ilgametė pirmininkė. 2011 m. rudenį šventėme šios vienos iš garbingiausių tarpukario Lietuvos politikių 120 gimimo metines.

Magdalena draugelytė-Galdi-kienė gimė 1891 metais Bardauskų kaime. 1910-aisiais baigė Marijampolės mergaičių gimnaziją, po dvejų metų įstojo į aukštuosius pedagoginius kursus Petrograde. ten Magdalena susipažino su savo būsimu vyru Adomu Galdiku – tapytoju, grafiku, scenografu, stipriai prisidėjusiu prie lietuviškos valiutos dizaino. 1918 metais Galdikai sugrįžo gyventi į Lietuvą ir įsikūrė laikinojoje sostinėje Kaune. Magdalena draugely-tė-Galdikienė dirbo pedagoge „Saulės“ draugijos gimnazijoje, aktyviai domėjosi politika ir visuomenine veikla. 1919 metais Galdikienė išrenkama į Kau-no miesto tarybą, o po metų ji tampa katalikiško žurnalo „Moteris“ vyriausiąja redaktore. 1920 metais ji atstovauja Krikščionių demokratų partijai Steigia-majame Seime. Vėliau patenka ir į kitus Seimus. Seimuose dirbo švietimo ir socialinės apsaugos komisijose, vadovavo moterų frakcijai, o 1925 metais išrenka-ma Seimo sekretore, po metų – ir Seimo vicepirmininke.

Pagrindinis Magdalenos

Galdikienės pašaukimas buvo visuo-meninis darbas. Ji savo dėmesį skyrė lietuvės moters, ypač katalikės, padėčiai visuomenėje. todėl subūrusi aktyvių moterų katalikių grupę, atgaivino Lietuvos katalikių moterų sąjungą. Ši organizacija suvienijo moteris katalikes visoje šalyje, nes aktyviai steigėsi skyriai

jolanta žakevičienė

nuo

trau

ka iš

j. ž

akev

ičie

nės

asm

enin

io a

rchy

vo

dar tarpukariu susikūrusi lietuvos moterų katalikiųsąjunga stipriai prisidėjo prie katalikiškų tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo lietuvoje

40_ Apžvalga | GRUODIS 2011APžVALGos AikŠteLĖ

švietimo, šeimininkavimo, ekonominius kursus, šaukė konferencijas, kongresus, darė šventes ir turėjo savo arbatines, kad atitrauktų vyrus nuo smuklių. taip pat katalikės labai aktyviai reiškėsi ir spaudoje: iš pradžių buvo leidžiamas žurnalas „Lietuvaitė“, vėliau – „Moterų balsas“ ir „Moteris“.

Vis dėlto bene didžiausias Magda-lenos draugelytės-Galdikienės darbas, išlikęs iki šių dienų ir minimas kiekvie-nais metais, – tai Motinos dienos šventė. 1927 metais jai kilo ši idėja – buvo sušauktas susirinkimas Vytauto didžiojo universitete Kaune, kuriame dalyva-vo daugiausia teologijos ir filosofijos studentės. Susitikime buvo vieningai nuspręsta pritarti šiai idėjai. Spaudoje buvo pradėta daug rašyti šia tema, kuni-gai ir vyskupai savo parapijose aktyviai informuodavo žmones apie Motinos dienos svarbą ir būtinumą. 1928 metais Lietuvos moterys katalikės kartu su studentų atstovybe pirmą kartą Lietuvos istorijoje minėjo Motinos dieną. Vėliau kiekvienais metais prieš šią šventę Lie-tuvos moterų katalikių sąjunga gaudavo leidimus rinkliavoms neturtingoms

iš Lietuvos, M. Galdikienė neapleido katalikiškos veiklos – 1951 metais įkūrė Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungą ir tapo jos pirmininke. Minint Steigiamojo Seimo 50-metį, 1970 metais kartu su kitais 6 taip pat emigra-vusiais Steigiamojo Seimo nariais: A. Milčiumi, J. Pakalka, M. Krupavičiumi, E. draugeliu, K. Škirpa ir J. Proncku-mi, M. Galdikienė pasirašė kreipimąsi pasaulio parlamentų, senatų ir kitų demokratinių institucijų nariams dėl Lietuvos okupacijos.

M. Galdikienės gyvybė užgęso 1979 metais Putname ( JAV).

Šios iškilios asmenybės pradėtus darbus toliau tęsia veikianti Lietuvos moterų katalikių sąjunga, vadovauja-ma pirmininkės dalios Batutienės ir vicepirmininkės Jolantos Žakevičienės. Šiandien pagrindinė šios sąjungos veikla yra beglobių našlaičių priežiūra. Katali-kės moterys bendradarbiauja su Bažny-čia, vykdo socialines akcijas įvairiuose miestuose ir teikia visokeriopą pagalbą bėdose atsidūrusioms moterims. Šios organizacijos narės tvirtai tiki, kad pats svarbiausias elementas, darantis įtaką

įvairiuose miestuose ir miesteliuose. iš viso buvę susikūrę daugiau kaip 500 skyrių. Verta paminėti, kad apie sukurtą moterų katalikių judėjimą sužinojo ir lietuvės išeivės – steigėsi skyriai ir užsienyje. Labai aktyvios lietuvės katalikės buvo Škotijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. M. Galdikienė katali-kėms vadovavo su pertraukomis apie 20 metų. Per tą laiką buvo įgyvendinti dideli projektai: atidaryta mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla su 24 kambariais, įsteigtos keturios mergaičių žemės ūkio mokyklos Karmėlavoje, Rietave, Balbieriškyje ir Vabalninke, mergaičių globos namai ir moterų darbo biuras Kaune, motinos ir vaiko sveikatos punktai daugelyje provincijos vietovių. Prie šių didelių darbų galima paminėti ir mažesnius, kurie buvo neat-siejami nuo kasdienės moterų katalikių veiklos: beveik kiekvienas skyrius turėjo savo knygynėlius, organizavo įvairius

šeimoms ir motinoms organizuoti. iš miestų savivaldybių būdavo gaunami sąrašai neturtingų šeimų, kurias vėliau su dovanomis aplankydavo katalikės moterys.

1944 m., SSRS kariuomenei užimant Lietuvą, Galdikai emigravo į Vakarus. iš pradžių apsigyveno Vo-kietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, o vėliau ir Amerikoje. net ir pasitraukusi

visuomenei ir valstybei, yra šeima. todėl Moterų katalikių sąjungos vadovybė maloniai kviečia jungtis moteris, kurios išpažįsta katalikišką gyvenimo būdą ir nori prisidėti prie visuomeninės veiklos. Prašymus siuskite elektroniniu adresu: jzakeviciene@yahoo.com. išreiškusios norą telktis į sąjungą, bus pakviestos į artė-jantį Lietuvos moterų katalikių sąjungos suvažiavimą. ■

Magdalena draugelytė-Galdikienė

Lietuvių katalikių moterų konferencija kaune 1920 m.

Lietuvos katalikių moterų sąjungai - 100 metų. kaunas, 2008-ųjų birželio 7-oji

nuo

trau

ka iš

Lk

Ms

arch

yvo

nuo

trau

ka iš

Lk

Ms

arch

yvo

nuo

trau

ka iš

Lk

Ms

arch

yvo

_412011 GRUODIS | Apžvalga APžVALGos AikŠteLĖ

žiema Lietuvai kasmet atneša ne tik jaukias žiemos šventes – kalėdas ir naujuosius metus – tačiau kiekvieną sausį ir Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ają. daugumos lietuvių santykį su sausio 13-ąja galima įvardyti kaip asmenišką. Liudijimus apie vienas skaudžiausių drauge ir herojiškiausių pastarojo meto Lietuvos istorijoje dienų ir naktų dažniausiai girdime iš tuo metu savo gražiausius jaunystės ar brandos metus ėjusių suaugusiųjų. tik ar nepamirštame, kad tuomečiai vaikai, kaip ir suaugusieji, savaip išgyveno šį ypatingą laikotarpį – jie taip pat, kaip galėdami, gynė savo tėvynės laisvę. Lietuvos sąjūdžio seimo narė, Anykš-čių rajono savivaldybės tarybos narė, tuometė Anykščių jono Biliūno vidu-rinės mokyklos pradinukų mokytoja Aldona daugilytė 1991-aisiais – sausio įvykių metais – supratusi laiko istorinę reikšmę pakvietė mokinius per dailės kalbą pasidalyti savo nuotaikomis, nuojautomis, jausmais ir bundančiu patriotiškumu. Visa tai išsiskleidžia septynmečių-devynmečių piešiniuose ir užrašuose, sukurtuose tą istorinę sausio 14-ąją ir po metų mokiniams

aplankius Vilniuje esančias su sausio 13-ąja susijusias vietas. Šiuos įspūdžius su dabartiniais devyniasdešimtųjų kartos jau suaugusiųjų komentarais mokytoja sudėjo į spalvingą knygelę „ir vaikai gynė laisvę“. knygą išleido Lietu-vos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Pratarmėje A. daugilytė rašo: „1991 m. po Gedulo savaitės Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos 3 a klasės mokiniai sugrįžo į klasę. nerimo persmelkti, žiaurumo sukrėsti, surimtėję rinkosi į pirmąją pamoką. Sausio 14-ąją jau buvo išleistas laikraštis „Laisvasis žodis“, kurį parsivežiau iš Vilniaus. tarėme žuvusiųjų vardus, degėme žvakeles, meldėmės, aptarėme savaitės įvykius ir pradėjome piešti.“ dauguma savo požiūriu leidinyje pasidalijusių anykštėnų prisimena savo motinų ne-rimą, sukauptą žvilgsnį pro langą į tolį, laukiant tuo metu prie televizijos bokšto ar Seimo budėjusių savo vyrų ir sūnų, sirenų kauksmą, nemigo naktį, nevaikiš-kas rytojaus dienos maldas mokykloje ir, žinoma, visam gyvenimui atmintin

įstrigusį trečiokų klasės „forumą“. Šiuo metu mėgstamą darbą lei-

dykloje dirbanti Sandra Junevičiūtė prisimena: „Kartu su mokytoja degė-me žvakutes, kalbėjomės, aiškinomės, raminomės, išrašėme ir išpaišėme savo patyrimus. tada, regis, antrame suole prie lango, dėliodama žodžius ir spalvas, namuose laukdama iš susibūrimų grįž-tančio tėčio ir besiglausdama prie susi-rūpinusios mamos, mokiausi būti savo

„ir vaikai gynė laisvę“. Parengė Aldona daugilytė. išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistenci-jos tyrimo centras, 2011 m.

sandros junevičiūtės piešinys (1991 m.). iš knygos „ir vaikai gynė laisvę“

iR vaiKai gyNė laisvę

Bernarda ŠKLĖRiŪtĖ

s. juNevičiūTė: mokiausi būti savo šalies dalele. Kartu su visais auginau laisvės svajonę

42_ Apžvalga | GRUODIS 2011

Šalies dalele. Kartu su visais auginau Laisvės svajonę“. Pasaulį išmaišiusi mer-gina pastebi žinios, požiūrio į Lietuvą kaitą: „iš pradžių ištvermingai pasako-jau, kokia ir kur yra Lietuva. Atkakliai atremdavau nuostabas, kad nepriklau-some tarybų Sąjungai. Vėliau po mano ištarto „esu iš Lietuvos“ pradėjau girdėti „buvusi tarybų Sąjunga“. Po truputį sve-čiose šalyse tapome žinomi, nežinojimą pakeitė smalsumas. O aš pradėjau dėlioti mozaiką iš parsivežtų, svetur išgirstų Lietuvos apibūdinimų. Galiausiai pati nustebau Afrikoje senegaliečių šeimoje nuskambėjus frazei: „tad tu esi iš tos mažos, jaukios, žalios šalies su spalvotais mediniais namukais iš pasakų.“

Gimtuosiuose Anykščiuose po studijų Kauno technologijos universitete gyvenantis ir dirbantis Aurimas Andri-jauskas rašo: „Esu įsitikinęs, kad Sausio 13-osios įvykiai paveikė ne vieno vaiko, suaugusio Lietuvos gyventojo sąmonę ir jausmus tėvynei. nors jau prabėgo daug laiko, tačiau mintyse įstrigusios tos dienos nuotraukos, šūksniai, laužai, aša-ros, barikados... Lietuva tą dieną buvo neįtikėtinai stipri ir vieninga. Esam pasauly labai maži, tačiau kartu ir labai stiprūs. Vienybė ir vienas kito palaiky-mas – mažųjų stiprybė“.

taip pat į Anykščius po studijų Mykolo Romerio universitete sugrįžusi Eglė Kaladytė svarsto: „dabar pasau-lyje vyksta tiek daug karų ir ginkluotų konfliktų, per dieną žūsta tūkstančiai žmonių. Galiu tik padėkoti tiems žmo-nėms, kurie tuo metu žinojo, jog į šūvį bus atsakyta šūviu, tad reikia gintis tik dvasia ir pasiryžimu. tik todėl, jog bu-vome išmintingi, dabar galime džiaugtis tuo, ką turime svarbiausia, – Laisve.“

Šalia šių anykštėnų Sausio 13-osios liudininkų – moksleivių, mokytojų, ku-nigo – pasakojimų yra įtraukti ir pačios knygelės sudarytojos, A. daugilytės tuomet rašyti tekstai. Viename iš jų, gi-musiame Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos-plebiscito už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą išvakarėse, ji išreiškia pilietinę poziciją: „tik netūnok vienas, tik netylėk ir nesislėpk, nugalėk savo baisiausią priešą – abejingumą, nes kaip toje dainoje: „Kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs!“ <…> Mes turime ginklą, prieš kurį bejėgiai viso pasaulio ginklai – mes turime tikėjimą laisve ir sakome: „Lietuva bus laisva!“. ■

kalbiname knygos „ir vaikai gynė laisvę“ sudarytoją – mokytoją, Anykščių r. savival-dybės tarybos narę Aldoną dAuGiLytĘ.

kodėl būtent šiais metais (2011-aisiais) nusprendėte išleisti tokią knygą? Ar tie 20 metų nuo sausio 13-osios įvykių yra kažkoks atskaitos ar lūžio taškas?Savo mokinių piešinius saugojau ir kasmet vis kitiems mokiniams jais liudijau Sausio 13-osios įvykius. neplanavau išleisti. tik per radiją išgirdusi pokalbį apie pasiruošimą paminėti tragiškųjų įvykių 20-metį susisiekiau su organizatoriais. Sumanymą parėmė bendraminčiai, nuoširdžiai atsiliepė autoriai. Knyga-albumas yra autentiškas istorinio laikotarpio liudijimas.

kokiam skaitytojui yra skirta jūsų knyga?Knygą susidomėję skaito vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Stebisi piešinėlių nuošir-dumu, minčių gilumu, per dvidešimtmetį išsaugota tėvynės meile ir per nepri-klausomybės metus prasmingu vaikų augimu.

kaip manote, ar Lietuvoje ir dabar aktualus laisvės gynimo klausimas?Laisvės gynimo klausimas aktualus ir dabar. tai nuolatinis budėjimas tiesos, asmens orumo, sąžinės ir žodžio laisvės sargyboje.

kuo šiandien Lietuvoje labiausiai džiaugiatės?Mums pavyko išlaikyti nepriklausomybę jau daugiau nei 20 metų. džiaugiuosi aktyvių tėvynainių darbais, stiprinančiais valstybės kūrimą, piliečių ugdymą.

kaip manote, ar tuomečių vaikų karta, kurių tėvai dalyvavo ginant Lietuvos laisvę ir atkuriant nepriklausomą valstybę, yra vienintelė, ypatinga, kuri sąmoningai galėtų imtis dabartinės Lietuvos kūrimo, tarsi jos išgelbėjimo misijos? (Pavyzdžiui, Lietu-vos partizanų karta buvo 1918 m. Lietuvos valstybės kūrėjų vaikai...)nemanau, jog tik tuometės kartos vaikai galėtų sąmoningai imtis dabartinės Lietuvos kūrimo, ar kad ši karta vienintelė. Eglė (viena iš knygoje pateikiamų piešinių autorė – red. p.) mąsto: „Manau, jog ir šiuo metu tautos kolektyvinėje pasąmonėje vis dar slypi tos tvirtos, ryžtingos ir vieningos visų kartų lietuvių tautos palikimas. Mes tiesiog tokie esame. Jei reikės, mes vėl susivienysime ir žengsime koja kojon. Kitaip aš net neįsivaizduoju.“

ko norėtumėte palinkėti savo buvusiems mokiniams ir tiems, kurie šiandien sėda į mokyklos suolą?Linkiu kiekvienam kartu su Sandra ištarti: „Būti lietuve. Saugau ir branginu šį jausmą.“

Aldona daugilytė

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

a. daugilyTė: šiandien laisvės gynimas – tai nuolatinis budėjimas tiesos, orumo, sąžinės ir žodžio laisvės sargyboje

APžVALGos AikŠteLĖ

_432011 GRUODIS | Apžvalga

vilKavišKis: Kaip daNguje – Taip iR Nuo belvedeRio boKšTo„Apžvalgos“ informacija

Lapkričio pabaigoje „Apžvalga“ lankėsi pietvakarių Lietuvoje – Vilkaviškyje. su-sitikimuose su rajono valdžios, verslo, bažnyčios, kaimo bendruomenių atsto-vais domėtasi, kaip gyvena, kuo džiau-giasi ir su kokiais sunkumais susiduria vilkaviškiečiai. Vedliu po Vilkaviškio rajono džiaugsmų ir rūpesčių kasdieny-bę pasisiūlė pabūti rajono savivaldybės tarybos narys rimvydas žiemys.

Vizitas prasidėjo susitikimu savi-valdybėje. Rajono meras Algimantas Antanas Greimas, paprašytas pristatyti problemas, su kuriomis dabar susiduria Vilkaviškio rajonas, kaip nemažą rūpestį paminėjo romų bendruomenės padėtį Kybartuose, jos santykius su kitais vietos gyventojais, šių fobijas, gyvenant šalia kitokios kultūros žmonių. Romai ir bendruomenės viduje susiduria su nema-žomis problemomis – didžiuliu nedarbu, socialiniu uždarumu. Jiems sunku kaip nors padėti spręsti, pavyzdžiui, būsto klausimus. Kitose gyvenvietėse valdžios jiems siūlomų patalpų atsisako, nes ben-druomenėje jiems likti svarbiau.

Kitas svarbus klausimas – ligoni-nių finansinis neskaidrumas, būtinybė

kontroliuoti, audituoti jų vadovus, taip pat didėjanti specialistų migracija. Spręs-tina meras taip pat įvardijo socialinių būstų sutvarkymo ir skyrimo problemą. nors vietos valdžia mato, kur dėl blogų gyvenimo sąlygų iškyla pavojus net žmo-gaus sveikatai, tačiau savivaldos rankos surištos, nes laukiančių socialinio būsto eilės negalima keisti. Kyla keblumų, kai, pavyzdžiui, dėl pablogėjusios sveikatos

būklės žmogų reikia perkelti gyventi į pirmą aukštą. Anot mero, įstatymą reikėtų tobulinti taip, kad, atsižvelgiant į žmogiškąjį veiksnį, išimtiniais atvejais savivalda galėtų pati spręsti, kaip kore-guoti socialinio būsto eilę. Mero siūlymu, būtų galima sudaryti vietinę komisiją iš sveikatos, socialinių reikalų ir tarybos na-rių ir socialinio būsto klausimus spręsti ne eilės tvarka, o individualiai. Pasak mero, įstatymas numato standartinius atvejus, bet gyvenimas juk nėra standar-tinis.

Vilkaviškyje yra ir gerų naujienų. Meras pasidžiaugė, kad rajone šiuo metu vykdomi europiniai vandentiekio tinklų statybos projektai, socialinių įstaigų, mo-kyklų, vaikų darželių renovacija, atnau-jinta visa Lobiškių kvartalo infrastruk-tūra, bendradarbiaujama ir su kaimynais lenkais. Įdomi detalė – viena didžiausių pramonės įmonių, žinoma, daugiau žemės ūkio krašte, yra siuvimo fabrikas, įsikūręs 1932 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotos buvusios kunigų seminarijos patalpose.

Vilkaviškiečiai ypač didžiuojasi savo iškiliais kraštiečiais – atsikūrusios ne-priklausomos Lietuvos Valstybės tarybą sudarė net šeši suvalkiečiai. Ši aplinky-bė – viena iš tų, kurios yra palankios,

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

kareGionAi

iš kairės - Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys rimvydas žiemys, rajono meras Algimantas A. Greimas, seimo narys Paulius saudargas ir „Apžvalgos“ redaktorius kęstutis d. rimkevičius

susitikta su rajono kaimo bendruomenių atstovais. Centre - Vilkaviškio r. kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina kružinauskienė

44_ Apžvalga | GRUODIS 2011

kad rajono kultūriniame gyvenime būtų apstu įvairių minėjimų, jubiliejų. Vilka-viškio planuose – kultūros rūmų salės rajono centre sutvarkymas. Meras sakė ypač vertinantis entuziastus, aktyvius miestelėnus, tokius kaip pučiamųjų or-kestro vadovas Saulius Mickevičius, dėl neblėstančio entuziazmo muzikavimu sudominęs daugybę Vilkaviškio vaikų, skiepijantis pasididžiavimą būti miesto orkestro dalimi.

„Apžvalgos“ kalbintas verslininkas, įmonės „ELEKtRA“ vadovas Gin-tautas Plečkaitis sakė, kad svarbiausia rajone problema – jaunimo nedarbas. Jo nuomone, reikėtų paprastinti išleidimo į pensiją tvarką, ypač dirbančių biu-džetinėse įstaigose ar valstybės karjeros tarnautojais, nes tokie dirbantys pensi-ninkai neužleidžia vietos jaunimui, kuris dėl to neretai priverstas emigruoti.

Pats verslininkas, kurio valdomos įmonės produkcija yra apdailos medžia-gos – gruntas, tinkas, dažai ir kt., – teigia nesusiduriantis su konkurencija savo rajone ir šiais metais pradėjo plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienio rinkas. Paklaustas, kaip verslą paveikė ekonomi-nė krizė, pašnekovas atsakė, kad „visada kažką prarandi, kažką gauni, tačiau jei vėl sukuri keletą naujų produktų, pusiausvyra versle sugrįžta“. nors ir labai kritiškai žvelgdamas į sąlygas verslui Lietuvoje, pagarbos verslininkams stoką, aktyvus vilkaviškietis gyvenime vado-vaujasi pilietiškumu: „Šitoje valstybėje aš gimiau, čia gyveno mano tėvai, užaugo vaikai ir sąžiningai mokėti mokesčius man yra garbės reikalas.“

Verslininkas išreiškė susirūpinimą vietinės žiniasklaidos vienpusiškumu, tendencingumu, palankumu tik vietinio socialdemokratų lyderio veiklai, jo gera-darysčių liaupsinimu, nepastebint kitų krašto žmonių Vilkaviškiui daromų gerų darbų. Jo manymu, kaip ir daug kur Lie-tuvoje, tokia žiniasklaida veda prie nuo-latinio žmonių bukinimo. Verslininko požiūriu, vietos spauda turėtų nušviesti svarbius rajonui klausimus objektyviau, o ne tik būti nuolatinė tribūna trimituoti apie žmogui iš prigimties būdingus gerus darbus, kurie, pašnekovo požiūriu, turėtų būti daromi tyliai.

tęsdama savo pažintį su Vilkaviš-kiu, „Apžvalgos“ komanda susitiko su Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir rajono kaimo bendruomenių sąjungos

pirmininke Lina Kružinauskiene ir kitais sąjungos atstovais. Šiuo metu rajone yra 60 tvirtų, konkrečia veikla užsiimančių bendruomenių, kurias, vilkaviškiečių tei-gimu, savivaldybė bei jos administracija laiko visaverčiais partneriais.

Įgyvendindamos projektus kaimo bendruomenės turi parengti šūsnis dokumentų, tai nebūna paprasta, turint omenyje, kad kaimo bendruomenių nariai dirba visuomeniniais pagrindais, neturi nuolatinių darbuotojų ir patys ap-sirūpina darbo priemonėmis. Kita vertus, veikdami patys aktyviausi bendruomenių nariai turi galimybę paaugti, daug ko išmokti, nes šalia entuziazmo profesi-onalumas randasi tik nuolat rengiant projektus. Kartu užsiėmę veikla kraštui svarbiais klausimais, žmonės teigia paju-tę bendruomenės jėgą, vienybę, iš tiesų susitelkę. ir dažnai pasiekia daugiau, nei galėtų pasiekti savivaldybė. Vilkaviškie-čiai prisiminė atvejį, kada Šikšnių kaime šią žiemą, kai sprogdamas dujų balionas sugriovė daugiabutį, be pastogės buvo likę aštuonios šeimos. Būstą atstatyti

iškart apsiėmė kaimo bendruomenės. ir tai padarė per 7 mėnesius, o savivaldy-bei dėl įvairių biurokratinių procedūrų galbūt dar iki šiol nebūtų pavykę to padaryti.

Vilkaviškio r. kaimų bendruomenių atstovai teigė norintys susilaukti dides-nio savo veiklos paviešinimo, žiniasklai-dos dėmesio, nes vyksta daug renginių, dirbama su daugeliu projektų, tačiau ne visada informavimo šaltiniams pavyksta šią veiklą pastebėti ir detaliai nušviesti.

Susitikimas su Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių atstovais atskleidė šiek tiek kitokių dabartinio savivaldos modelio niuansų nei tie, kurie matomi didmiesčiuose. Bene labiausiai kaimo bendruomenių atstovai pabrėžė skirtingų savivaldos organų kaimuose dubliavi-mąsi. Pagal Vietos savivaldos įstatymą numatyta, kad seniūniją sudaro mažesni vienetai – seniūnaitijos. Gyventojai ren-ka savo atstovą – seniūnaitį. tačiau šalia minėtų organų tose pačiose teritorinėse ribose egzistuoja dar ir kaimo bendruo-menės ir vietos veiklos grupė. Kaimo bendruomenės turi juridinio asmens statusą ir yra sukurtos bendriems narių poreikiams tenkinti. tuo tarpu vietos veiklos grupės yra daugiau paralelinis darinys Žemės ūkio ministerijos skiria-moms lėšoms panaudoti. Vietos veiklos grupes sudaro tų pačių kaimo bendruo-menių, taip pat rajono valdžios ir verslo atstovai.

Vilkaviškiečių teigimu, didžiausią svorį vykdant projektus ir pritraukiant lėšas turi kaimo bendruomenės ir jų veiklumas, tačiau seniūnaičiai ir vietos veiklos grupė turi didesnę sprendžiamąją galią, dėl ko kaimo bendruomenių vai-dmuo yra sumenkinamas. tiek seniūnai-čiai, tiek vietos veiklos grupė turi galią neleisti kaimo bendruomenėms vykdyti tam tikrų projektų, todėl su jais būtina palaikyti gerus santykius. nors Vilkaviš-kio rajono kaimo bendruomenių atstovai santykiais su seniūnaičiais nesiskundžia, tačiau kituose rajonuose yra atvejų, kuo-met seniūnaičio ir kaimo bendruomenių požiūriai itin nesutampa ir seniūnaičiai stengiasi sumenkinti pastarųjų vaidmenį.

Vilkaviškiečių įsitikinimu, tobuli-nant savivaldos modelį, vienas iš būtinų pokyčių būtų perėjimas prie tiesioginių seniūnų rinkimų. Renkami seniūnai dirbtų ne savivaldybės administracijai, kuri juos paskyrė, bet savo rinkėjams, o

g. plečKaiTis: šitoje valstybėje aš gimiau, čia gyveno mano tėvai, užaugo vaikai ir sąžiningai mokėti mokesčius man yra garbės reikalas

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

reGionAi

Verslininkas Gintautas Plečkaitis

_452011 GRUODIS | Apžvalga

Smetona. Alvito parapija Vilniaus vys-kupijoje buvo įsteigta 1617 m. dvasinin-kas džiaugėsi, kad Šv. Onos atlaidai ne tik praeityje, bet ir šiomis dienomis yra gausiai lankomi tiek kraštiečių, tiek jų giminaičių, tiek politikų, iškilių Lietuvos žmonių.

Atsisveikinusi su alvitiškiais ir pa-sukusi namų link, „Apžvalgos“ komanda dar aplankė iškiliuosius Paežerių dvaro rūmus, kur iš belvederio bokšto dar kartą pasižvalgė po vakarėjančias Vilkaviš-kio apylinkes. Įspūdingi dvaro pasta-tai, paslaptingai ribuliuojantis ežeras, šimtmečius menantis parkas, galiausiai dvare įsikūręs muziejus – visa tai liudijo Vilkaviškio krašto gamtos ir kultūros turtus, darbščius ir kūrybingus šio krašto žmones. ■

tai paskatintų seniūnus aktyviau veikti seniūnijų gyventojų naudai. Vilkaviš-kiečių teigimu, yra seniūnų, kurie yra geranoriški, protingi, gražiai bendrauda-mi pasitelkia bendruomenes ir visas kitas nevyriausybines organizacijas, veikiančias toje teritorijoje, darbams nudirbti. tačiau pasitaiko ir tokių, kurie su niekuo neben-draudami vieni priima sprendimus. taigi tiesioginiai seniūnų rinkimai padėtų apriboti tokių seniūnų savivalę.

Viešnagės Vilkaviškyje metu nebuvo aplenkti ir Šv. Kazimiero vaikų glo-bos namai Alvite. čia svečius pasitiko Alvito parapijos klebonas ir globos namų direktorius Vytautas Kajokas. Šiuo metu renovuojamuose Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namuose gyvena 14 vaikų.

Klebonas „Apžvalgai“ papasakojo apie globos namų pastato atnaujinimo planus ir eigą. taip pat supažindino su naujosios Alvito bažnyčios, iškilsiančios karo metais susprogdintos šventovės vie-toje, projektu (ilgus metus alvitiškiams tenka melstis nedidelėje koplyčioje, kur didesnių švenčių metu – ypač per tradi-cinius Šv. Onos atlaidus – maldininkai niekaip nesutelpantys). Kol kas yra su-tvarkyti senosios bažnyčios rūsiai, išlieti pamatai, tačiau tolesnėms statybos trūks-ta lėšų. naująją bažnyčią pagal projektą numatyta statyti modernią – apskrita jos forma simbolizuosianti amžinybę ir priminsianti Šv. Onos vardą. Beje, kun. V. Kajokas prisiminė krašte sklandančius pasakojimus, kad garsiuosiuose Šv. Onos atlaiduose Alvite yra dalyvavę poetas Maironis ir pats prezidentas Antanas

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

Mar

tyno

s ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

reGionAi

Alvitiškiai siekia, kad ant šių pamatų iškiltų naujoji Šv. onos bažnyčia, nes šiuo metu maldininkams tenka spaustis po karo audrų išlikusioje nedidelėje koplyčioje

Paežerių dvaro rūmų vaizdas nuo belvederio bokšto

46_ Apžvalga | GRUODIS 2011

pRoTo maNKšTa su „apžvalga“2012 – maiRoNio meTai!

Pagal punktyrinę liniją iškirpkite iššifruotus rebuso žodžius bei atsakymą ir siųskite adresu: „Apžvalga“, teatro g. 8-17A, Vilnius, Lt-03107. Skaitytojai, teisingai išsprendę rebusą ir atsiuntę atsakymą nurodytu adresu, pretenduos laimėti mėnesio prizus.

Spalio-lapkričio mėn. prizą laimėjo Vida iš Šiaulių.

Vardas Pavardė

Atsakymas – eilėraščio, kurio dvi eilutes perskaitysite išsprendę rebusą, pavadinimas

Įrašykite rebuse užšifruotus žodžius

telefonas, el. paštas

REBUSAS

_472011 GRUODIS | Apžvalga

vilNiaus saKRaliNė auKsaKalysTė Edita MiELdAŽĖ

Baigiantis jau visai neauksiniam ru-deniui, Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Vilniaus sakralinė auksakalystė“. Parodos kuratorės, bažnyčios ir mokslo atstovai pristatė Vilniaus auksakalių dirbinių lobyną. Minėtos parodos, kuri veiks visus metus – iki 2012 m. gruodžio 1 d., įkvėpti siūlome „Apžvalgos“ skaitytojams susi-pažinti su auksakalyste plačiau.

auKsaKalystės istorijaAuksakalystės istorija siekia kelis

tūkstantmečius. Kasinėjant indijoje Mohendžą darą, buvo aptikta auksinių papuošalų, kurių amžius siekia 4000 m. pr. Kr. Literatūroje taip pat galima aptik-ti duomenų, kad seniausi auksiniai pa-puošalai priklausė šumerų civilizacijai ir buvo aptikti Ūro miesto karališkuosiuose kapuose (~2500 m. pr. Kr.). nuostabius

auksinius papuošalus gamino egiptiečiai, babiloniečiai, persai. Maždaug Vi a. pr. Kr. pradėtos kaldinti auksinės monetos. Pasak knygos ,,Lietuvos auksakalystė XV–XiX amžius“ autorių Edmundo Laucevičiaus ir Birutės R. Vitkauskienės, ,,dėl išskirtinių aukso ir sidabro savybių – nei ugnyje sudega, nei vandenyje su-genda, nei rūdys sunaikina – šie metalai ir jų dirbiniai įgavo turto kaupimo bei jo išsaugojimo paskirtį“. Senovėje auksas buvo išgaunamas nubijoje, indijoje, Arabijoje ir legendiniame Ofire, iš kurio, anot Senojo testamento, buvo gabena-mas auksas ir dramblio kaulas. Romėnai auksą gaudavo iš ispanijos ir Portugali-jos, viduramžių Europa – iš čekijos, o vėliau iš naujai atrastos Amerikos (Peru). Aukso vertė tokia didžiulė vien jau dėl cheminių jo savybių, mat šis taurusis me-talas yra labai minkštas, tąsus, kalus, turi puikų blizgesį ir atsparus ugniai. Auksas lengvai apdorojamas šaltuoju būdu, ir joks kitas metalas taip gerai neperteikia smulkiausių dirbinio paviršiaus dekoro detalių. Aukso dirbinius lengva poliruoti, o jų spalvos ir spindesio neveikia jokie išorės veiksniai. tik druskos ir azoto rūgščių mišinys – ,,karališka degtinė“

Meno istorikė Birutė r. Vitkauskienė, parodos kuratorės rita Pauliukevičiūtė ir sigita Maslauskaitė

didžiosios monstrancijos fragmentas, Vilnius, 1535 m.

BP

M a

rchy

vas/

kęs

tuči

o st

oška

us n

uotr

auka

BP

M a

rchy

vo n

uotr

auka

edit

os M

ield

ažės

nuo

trau

ka

kuLtūrA

48_ Apžvalga | GRUODIS 2011

plojant, valcuojant ir tempiant. taigi metalų lydiniai, suploti į skardą arba ištempti į vielą, pasidarydavo daug kartų patvaresni ir kietesni. Prie galutinio šių lydinių apdirbimo yra priskiriamas ir jų grūdinimas, arba kietinimas. Kita labai sena metalų apdirbimo technika yra metalų kalimas, ploninimas. Kalimas auksakalystėje buvo taikomas korpu-siniams dirbiniams (pvz., indams). Ši technika rėmėsi tuo, kad taurieji metalai turi savybę plėstis ir gniuždytis netru-pėdami. Prie seniausių auksakalystės technikų yra priskiriamas ir kalstymas – tai technika, kai metale išmušami arba įspaudžiami tam tikri reljefiniai ženklai, raidės, ornamentai. tam auksakalys naudojo plaktuką ir daugybę specialių plieninių kaltelių, vadinamų puansonais. Vėliau rankinio kalstymo techniką išstū-mė mechanizuota mušimo – spaudimo staklėmis ir štampavimo technikos.

auKsaKalio KasdienybėĮvairiuose šaltiniuose pabrėžiama,

kad nuolatinis auksakalio darbo įrankis yra svarstyklės. Apie auksakalį visada buvo sakoma, kad kairėje rankoje jis

laiko svarstykles, o dešine ranka dirba savo darbą. Be svarstyklių, pagrindinis auksakalio dirbtuvės įrenginys buvo dar-bo stalas, paprastai statytas prie lango, mat smulkioms detalėms apdirbti rei-kėjo daug šviesos. Auksakaliai sėdėdavo

tuos gabalėlius išlydyti, supilant juos į forminius indus. ir grynieji metalai, ir jų lydiniai sulydžius įgaudavo kitokią vidinę struktūrą, ne visada tinkamą auksakalystės technikoms, tad naują struktūrą galima buvo pagerinti lydinį

kontroliuojami: juos kontroliuodavo miesto valdžia, bažnyčia ir, neišvengia-mai, pati viduramžių dvasia. Pagrindinis tokių amatininkų darbo tikslas buvo, pasak meno istorikų E. Laucevičiaus ir B.R. Vitkauskienės, ,,žemiškomis

– tirpina auksą. Aukso spalvą galima keisti primaišant į jį kitų metalų, todėl auksakalystės istorija neatsiejama ir nuo kito tauriojo metalo – sidabro, kuris buvo ir yra nuolatinis aukso dirbinių komponentas. Jis kietesnis už auksą, ne toks atsparus išorės poveikiui ir, žinoma, pigesnis.

auKsaKalystės tecHniKaAuksakalystės technika nuolat

keitėsi ir tobulėjo. Anot meno istorikų E. Laucevičiaus ir B. R. Vitkauskienės, gana ilgą laiką auksakalystės technika visuose kraštuose buvo maždaug vie-noda, tik naujaisiais amžiais, kai auk-sakalystės amatą pakeitė mechanizuota pramonė, gaminanti masinę produkciją, atsirado nauji metodai. tačiau prieš pri-statant auksakalystės technikas, reikia iškart pridurti, kad jas žinoti privalėjo ne tik pats auksakalys, bet ir vertintojas.

Vienas pirminių technologinių procesų auksakalystėje buvo metalų ly-dymas. Gryną auksą auksakalys gaudavo rafinuodamas arba aukso dulkių, arba beformių gabalėlių pavidalu. norint gauti vientisą aukso lydinį, reikėjo

ant taburečių, kiekvienam pastalėje buvo pritvirtinta atskira oda, vadinama auksakalio prijuoste, kuria kiekvienas auksakalys turėjo standžiai apsijuosti, kad bedirbant nė mažiausios brangaus metalo drožlės nepasimestų. Auksa-kaliai savo darbe naudojo ir plaktukus, plieninius kaltelius ir kitus įrankius. iš istorinių šaltinių, surinktų knygoje ,,Lie-tuvos auksakalystė XV–XiX amžius“, sužinome įdomų faktą, ką kandidatas į auksakalius meistrus turėjo pagaminti egzamino metu. Pasirodo, egzaminą sudarė trys užduotys. Pirmiausia reikėjo pagaminti bokalą ar taurę. Pasak istoriko Januszo Jasinskio, kvalifikuotas auksaka-lys bokalą pagamindavo per 58 valandas. Antras kandidato į meistrus egzamino darbas turėjo būti spaudas su raižytu šalmu. tuo pretendentas turėjo parodyti, ar moka graviruoti ir lieti. Paskutinis kontrolinis darbas buvo žiedas.

cecHaiAmatininkų organizavimas į cechus

turėjo pagrindinį tikslą – monopolizuoti gamybą ir užtikrinti dirbinių kokybę. Į cechus susibūrę amatininkai buvo griežtai

Šventojo kryžiaus ir kristaus erškėčių vainiko dyglio relikvijoriaus fragmentas, Vilnius (?), XVi a. vid.

Arū

no B

altė

no n

uotr

auka

kuLtūrA

BP

M a

rchy

vo n

uotr

auka

_492011 GRUODIS | Apžvalga

priemonėmis įkūnyti nežemišką grožį“. Visos kainos tuo metu buvo nuleistos iš viršaus, žinomos, pastovios. niekas neturėjo teisės gaminti kitaip nei kiti ir negalėjo naudoti naujos technikos ir tai, žinoma, varžė technikos raidą. tokia cechų sistema veikė ir tarp auksakalių. Ji buvo stabili, vienoda, pajungta teologijai, ją buvo lengviau lyginti, kontroliuoti. Vidurio Europoje auksakalių cechai intensyviai kūrėsi XiV a. pabaigoje – XV a. pradžioje: Rygoje – 1360 m., Vienoje – 1385 m., dancige – 1409 m., Krokuvo-je – 1370 m. Šiose vietose cechai kūrėsi dėl to, kad juos viliojo čia teikiamos lengvatos ir privilegijos, religinė toleran-cija. Vilniuje auksakalystės centras buvo įkurtas 1495 m.

vilniaus auKsaKalystės cecHas1495 m. rugpjūčio 23 d. trakuose

LdK Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Vilniaus auksakaliams patvirtino pirmąją privilegiją ir cecho statutą. Šio dokumento preambulės lotyniškame variante auksakalių su-sivienijimas vadinamas aurifabrorum fraternitatem, o lenkiškame – bractwo; tai abiem atvejais reiškė ,,broliją“. Šis susivienijimas rodė, kad profesinis ama-tininkų lygis jau gana aukštas ir konku-rencija vietinėje rinkoje labai didelė. tai paliudija netrukus po Vilniaus auksaka-lystės cecho įkūrimo kilusi nesantaika tarp cechui priklausiusių ir neįstojusių į cechą vietinių auksakalių, dokumentuo-se vadinamų zolotary wilenskie Litwa i Rus. taigi cecho auksakaliai kreipėsi

į Vilniaus magistratą, reikalaudami uždrausti nepriklausantiems cechui auksakaliams dirbti Vilniaus mieste, motyvuodami tuo, kad toks draudimas numatytas jau gautoje privilegijoje. Magistratas užstojo cechą, tad nepri-klausomiems auksakaliams nebuvo kitos išeities kaip tik užsidaryti arba išsikelti už miesto ribų. tačiau vietiniai auksaka-liai 1542 m. nenurimo ir kreipėsi į LdK kunigaikštį Žygimantą Senąjį, prašyda-mi, kad juos užstotų ir leistų jiems dirbti nepriklausant cechui. Žygimantas Sena-sis bandė sutaikyti puses, tačiau nesė-kmingai. tuomet valdovas pasirašė 1544 m. raštą, kuriuo įsakė Vilniaus valdžiai uždrausti persekioti vietinius auksaka-lius. Visgi atkakli Vilniaus auksakalių cechui priklausiusių kova su nepriklau-siusiais tęsėsi ir LdK valdovo Stepono Batoro laikais XVi a. pabaigoje (jis 1582 m. patvirtino dar Žygimanto Augusto privilegiją dėl to, kad visi dirbantys auksakaliai turi priklausyti cechui). nuo tada nepriklausomiems auksakalystės meistrams buvo uždrausta verstis šia veikla, bet jie vis tiek veikė nelegaliai, dažniausiai proteguojami didikų.

europinis meistrų lygisXVi a. Vilnių pasiekdavo meistrai

iš Krokuvos, Karaliaučiaus, niurnbergo, italijos miestų. Lietuvos auksakaliai pa-laikė su jais glaudžius ryšius. Pavyzdžiui, Šv. Stanislovo ranka – relikvijorius, kurį galima pamatyti auksakalystės parodoje, labai profesionaliai sukurtas tik keleri metai po Vilniaus auksakalių cecho

įkūrimo. tai rodo, kad Lietuvą jau tada buvo pasiekusios žinios apie Renesanso auksakalystės šedevrus. užsieniečius auksakalius valdovai globojo. Pavyz-džiui, monetų kalėjas Petras Platina Žygimanto Augusto rūmuose buvo labai vertinamas ir jis dirbo net trims LdK valdovams. Žygimantui Augustui dirbo ir kitas garsus auksakalys Jonas Jokūbas Karaljas iš Veronos (1505–1565 m.). J. J. Karaljas kūrė medalius, papuošalus, gamino valdovui paradinę ginkluotę. 1552 m. karalius jam suteikė bajorystę (indigenatą) ir auksinio raitelio titu-lą. Karalius Zigmantas Vaza 1603 m. savo rašte skelbė, kad ima į savo globą ,,mylimojo dėdės Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto auksakalį ir tarną“ Joną Jakelį ir dvejiems metams atideda jam skolų mokėjimą. dosnūs auksakalių mecenatai buvo Vazų dinastijos Lietu-vos valdovai – Zigmantas ir Vladislovas. Zigmantas Vaza aistringai kolekcionavo auksakalių dirbinius ir net pats mėgino šį tą pagaminti.

dirbinių ŽenKlinimasdauguma aukso ir sidabro dirbinių,

pagamintų dar gilioje senovėje, buvo paženklinti įspaudais. Pradžioje vienin-telis įspaudavimo tikslas buvo garantuoti realią metalo vertę dirbinyje. Kiek vėliau atkreiptas dėmesys ir į auksakalio suge-bėjimus, žinias ir talentą. Senovės aukso ir sidabro dirbiniuose matyti įvairūs įspaudai, kartais ant vieno dirbinio po kelis ženklus. Pirmiausia būdavo įmu-šamas valstybės arba valdovo ženklas,

Arū

no B

altė

no n

uotr

auka

Šventojo kryžiaus relikvijorius, Hornas rentelis, Vilnius, 1637 m.

kuLtūrA

BP

M a

rchy

vo n

uotr

auka

50_ Apžvalga | GRUODIS 2011

toliau įspaudas miesto, kuriame dirbinys pagamintas. Vėliau įspausti dirbinio pa-gaminimo metai, cecho meistrų įspau-dai. Valstybiniai įspaudai turėjo valsty-bių ar miestų herbus. tačiau valstybės vadovams, aristokratijai ir aukštiesiems bažnyčios atstovams pagaminti aukso ir sidabro dirbiniai jų pačių išlaikomose dirbtuvėse nebuvo įspauduojami, nes pasitikėta meistrais. todėl ir parodoje ,,Vilniaus sakralinė auksakalystė“ yra tik keletas paženklintų eksponatų. Pasak meno istorikės B. R. Vitkauskienės, iš Vilniaus žinome tik devynis ženklus nuo pat XVi a. iki XViii a. pabaigos. ,,Jei užsakovas susitaria ir yra patenkin-tas tuo dirbiniu, jis neneša to dirbinio kontroliuoti į cechą ir uždėti to antspau-do. ir viskas. dabar turim, ką turim...“ Parodoje turimi du eksponatai, pažymėti išskirtiniu Vilniaus miesto ženklu – Ge-dimino stulpais. Pirmas dirbinys – taurė iš naujojo daugėliškio bažnyčios, o antrasis dirbinys – Krokuvos dominiko-nams priklausantis Šventojo Kryžiaus relikvijorius, kurio istorija verta atskiro pasakojimo.

šventojo KryŽiaus reliKvijorius

Šio eksponato istoriją ,,Vilniaus sa-kralinės auksakalystės“ parodoje pristatė Krokuvos Švč. trejybės dominikonų vie-nuolyno prioras kunigas Pawel Kozacki OP. Jis pažymėjo, kad Šventojo Kry-žiaus relikvijorius yra išlaikęs tiesioginę

paskirtį, tad iki šiol yra naudojamas gavėnios laikotarpio procesijoje. Jos metu ši relikvija išstatoma ant didžiojo altoriaus ir broliai garbina ir pagerbia relikvijorių, giedodami jam Šv. Kotrynos Riči sukurtą giesmę. Relikvijoriaus atsi-radimo Krokuvoje istorija gana miglota, tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad Kijevo unitų vyskupas Rapolas Korsakas užsakė Šventąjį Kryžių sukurti LdK ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos ir Cecilijos Renatos sutuoktuvių proga. Prioras kun. P. Kozacki pripažino, kad iki šiol nėra aišku, kokiu būdu relikvi-jorius pateko į Krokuvos dominikonų vienuolyną, mat vienuolynas egzistuoja jau nuo 1221 m. ir jam be Šventojo Kryžiaus buvo sudovanota daugybė kitų brangių daiktų – votų, liturginių indų, tačiau dažnai neaišku nei kaip, nei iš kur ir kada jie pateko. Visgi egzistuo-ja, pasak prioro, hipotezė, kad carinės Rusijos okupacijos metu, kai vienuolynai buvo uždaromi ir turtai, žemės atima-mos, galbūt tada relikvijorius atkeliavo į Krokuvos Švč. trejybės dominikonų vienuolyną. Kad ir kaip ten būtų, ekspo-natas išties įspūdingas ir vertas dėme-sio, tad, kas nori jį išvysti Bažnytinio paveldo muziejuje, turi sukrusti, mat jis bus eksponuojamas tik iki gavėnios, t. y. 2012 m. vasario mėnesio.

parodos lobiai ir genezėVilniaus auksakalystės parodos

ištakos siekia dar 2002–2006 m., kai Vilniaus arkivyskupijoje buvo atliekama meno vertybių inventorizacija. Ji leido naujai atrasti daugelį parodos ekspo-natų. Pažintį su Vilniaus auksakalyste reikėtų pradėti nuolatinėje Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje, kur rodomi svarbiausi ir seniausi Vilniaus meistrų dirbiniai: Šv. Stanislovo ran-kos relikvijorius (apie 1500–1503 m.), krištolinis kryžiaus pavidalo Šv. Eus-tachijaus relikvijorius (iki 1539 m.), didžioji Goštautų monstrancija (1535 m.), katedros kantoriaus lazda (1563 m.) ir keletas kitų. Muziejuje savo vietą yra radęs vienas seniausių, XV–XVi a. sandūroje sukurtas trakų bažnyčios pacifikalas ir seniausias trakų dievo Motinos paveikslo aptaisas su galybe votų. naujosios parodos pagrindą sudaro Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių litur-giniai indai, papildyti Lietuvos muziejų eksponatais ir kūriniais iš Kaišiadorių,

Kauno, Panevėžio ir Vilkaviškio vys-kupijų. Parodos eksponatai išdėlioti chronologiškai, siekiant atskleisti stilių seką, meninį ir techninį auksakalių lygį. Antai XVi–XVii a. pradžiai būdingos gotikinio stiliaus monstrancijos, o jau vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo baroko Vilniaus auksakalystę atspindi grupė liturginių taurių. Baroko epochoje do-minavo daug sakralinių sidabro dirbinių – paveikslų aptaisų, altorių antepedijų, žvakidžių, votų, tabernakulių. XViii a. jau matomos tipologinės Vilniuje sukur-tų monstrancijų, ažūrinių relikvijorių, komuninių bei taurių grupės ir žinomi kai kurių jų autoriai, pavyzdžiui, Jono Frydricho Šemniko ir Jono Lario kūri-niai. XViii a. pabaiga Vilniaus auksaka-lystei žymi nuosmukį, mat zakristijose daugėja žalvarinių daiktų, o kalstymo ir puncavimo technikos praranda pre-ciziką. XiX ir XX a. atneša į Lietuvos auksakalystės padanges naujus gamybos metodus – štampavimą, mechaninius įrankius, naujas medžiagas. Atsiranda daug bažnytinių reikmenų dirbtuvių, kuriasi nauji auksakalių cechai.

parodos reiKšmėVilniaus arkivyskupijos kancleris

kun. Robertas Šalaševičius, atidarant Vilniaus sakralinės auksakalystės parodą Bažnytinio paveldo muziejuje, pažymėjo, kad paroda tikrai neeilinė, o eksponatai nėra vien meno kūriniai, jie yra skirti ir dievui garbinti. Kun. R. Šalaševičius pridūrė: ,,tikintieji, kurie aplankys šią parodą, atpažins anksčiau gyvenusių ti-kinčiųjų tikėjimą, atpažins mecenatų dos-numą, funduojant tokius kūrinius, taip pat labai tikimės, kad dievo ieškantiems žmonėms visas šis grožis taps paskata dievo labiau ieškoti.“ Parodos atidaryme dalyvavęs Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas pasidžiaugė, kad paroda yra puikus paliudijimas, kokius dvasinius ir materialinius turtus turi mūsų valstybė. Pasak ministro, talentą galima panaudoti šlovinant ne tik galinguosius, bet ir dvasi-nius dalykus. Parodos rengėjai tikisi, kad parodos lankytojai ne tik pažins Vilniaus auksakalystės istoriją, išvys meno grožį ir meistrystės aukštumas, įvertins kūrinių fundatorių ir meistrų pastangas siekti tobulumo žmogaus rankų dirbiniais šlovinant dievą, bet ir pradės arba tęs jau pradėtus mokslinius tyrimus, darys naujus atradimus. ■

Šv. kryžiaus relikvijoriaus istoriją parodoje pristatė krokuvos Švč. trejybės dominikonų vienuolyno prioras kun. Pawelas kozackis

kuLtūrA

edit

os M

ield

ažės

nuo

trau

ka

_512011 GRUODIS | Apžvalga

Mielieji,

kalėdų išvakarėse Betliejaus žvaigždė nušvietė mūsų kelią į namus. Prie Švento kūčių stalo susėdome drauge su artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis, ištiesėme vienas kitam kalėdaitį, apsikabinome gerumu, apkabinome šalia esančius tėvus ir vaikus, brolius ir seseris, prisiminėme Anapilin išėjusius ir į tolimus kraštus išvykusius artimuosius.

Linkiu, kad kūčių vakaro bendrumas lydėtų kiekvieną jūsų ne tik per gražiausias metų šventes ar gerumo akcijas, bet ir kasdieniame mūsų šeimų, mūsų bendruomenių, mūsų valstybės gyvenime. nesuvaidintas nuoširdumas ir drąsinantis žvilgsnis, paguodžiantis žodis ir ištiesta pagalbos ranka suteikia viltį, kad su šviesiu Šventų kalėdų rytu prasidėjo ir nauja tikrumo, vilties ir stiprybės pradžia.

Visiems jums ir jūsų šeimoms linkiu ramybės širdyje, šilumos ir jaukumo namuose, gerumo ir tikėjimo šalia esančiu žmogumi!

Irena DegutienėLietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

52_ Apžvalga | GRUODIS 2011