cmyk

�

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.45 (882) 20�� m. lapkričio �2 d.

Rašytojai ir dailininkei Jurgai Ivanauskaitei lapkričio �4 dieną būtų sukakę 50 metų. Šį gražų jubiliejų mi-nėsime be jos. Ją - tokią savitą ir nepakartojamą savo kūryba ir gyvenimu - primins jos knygos ir angelai, kuriuos ji, gal kiek nujausdama savo lemtį, sukūrė. Apie Jurgą ir jos Angelą Sargą pasakoja jos mama Ingrida Korsakaitė.

3

jurgos angelai

PasirinkimasTomas augulis moka saugoTi paslapTis

Praeityje garsus dainininkas Tomas Augulis džiaugiasi įdo-miomis kelionėmis ir ramiu gy-venimu be skandalų. Todėl jeigu rašytų knygą, daug ką nutylėtų... „Visada smagu, kai yra kažkas nepasakyta...“ - intriguoja didžiąją pasaulio dalį išmaišęs vyras.

4

Prisiminimaimuzika ir meilė - geriausias vaisTas

Lietuvos vardą pasaulyje garsi-nanti pianistė Mūza Rubacky-tė tikina, kad jos energijos ir kūrybiškumo šaltinis yra šešerius metus vyraujanti širdies harmo-nija. Ji atsirado, kai likimas moterį suvedė su profesoriumi Alainu Golay.

5

PaLikimasnakvYnė pilYse su Šmėklomis

Škotijos tūkstantmetės, ap-augusios samanomis pilys pilnos šmėklų ir vaiduoklių. Jos turistams ne tik žada daug įspū-džių, bet ir gerokai paplonina pinigines.

13

ką mena

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

trupmenosj/b laikasmintys

Kad ir kaip įnirtingai pir-myn atgal sukinėtume lai-krodžius, nuo realybės nepa-sislėpsi - į mūsų šalį, į mūsų namus, į mūsų sielas žengia ruduo, tamsa ir šaltis. Ilgam, pasiutusiai ilgam, sunkiam ir nespalvotam sezonui.

Kurį laiką dar stengiamės tyčia to nepastebėti - įkaitin-ti vasaros saulutės, spalvų ir emocijų tik mojam ranka, tą šaltį kurį laiką suvokdami kaip malonią vėsą, o tamsą - kaip gaivų šešėlį...

Nes kraujyje dar skamba verksmingos lakštingalų tre-lės, širdin dar varva liepų me-dus, nuo plaukų garuoja pašė-lę vasaros įspūdžiai...

Išeikvoję odoje ir prisimi-nimuose susispietusią vasa-ros energiją tamsos ir toliau narsiai nepastebime - kurį laiką mums pakanka klykian-čiai geltonų medžių garbanų, barstančių šviesą šuorais, am-žinybės pažadais raminančių jaukių Vėlinių žvakučių mirk-sėjimo, žvarbėjančiomis ir vaiskėjančiomis naktimis vis drąsiau įspįstančių žvaigždžių girliandų...

Taip jau buvo pernai. Taip esti kasmet.

Todėl jau nebeįstengiame savęs apgauti - žinome, kad ties advento žyma tamsa dar labiau sutirštės - jos nebeį-stengs pramušti nei trumpam danguje blykstelinti nukrau-javusi lapkričio saulutė, nei žvaigždės, nei juokas, nei va-saros prisiminimai...

O iki Kūdikėlio žvaigždės patekėjimo - dar beveik du mėnesiai, o iki pirmųjų tirps-mo lašelių nuo varveklių - dar devynios galybės, o iki kitos šviesa ir viltimis besitaškan-čios vasaros - visa amžinybė...

Taip į sielą įsivagia neri-mas. Taip dureles į mūsų vidų suranda tamsa. Mūsų nuo-taikose pripaišanti nevilties bemolių, svarinanti mūsų rankas ir žvilgsnius, verčianti mus it naktinius drugius ne-svarstant lėkti paskui bet kokį švytėjimą - nesvarbu, ar tai būtų žaltvykslės, ar klampios ir svaigios naktinių barų švie-sos, ar neoninės parduotuvių reklamų ugnys, besikėsinan-čios mus apgauti, suvedžioti, nuskriausti...

Peržiem, per ilgą tamsos ir nevilties metą, daugelis mūsų tikrai ne po kartą nusvilsime sparnelius atsimušę į neti-krus šviesulius, neįstengdami įžvelgti tikrųjų.

Nors turime patirties. Kad taip jau buvo pernai, kad taip esti kasmet.

Nors iš prigimties žinome - advento tamsoje tik žmogumi įmanoma pasišviesti.

Rimvydas StankevičiuS

TAMsos MeTAs

PaRengė Giedrė miLKeviČiŪTė

Kas dėl Ko jaudinasi

Gytis PAŠKEVIČIUS

Neseniai 50-metį atšventęs popu-liarusis šiaulietis dainininkas Gytis PAŠKEVIČIUS rengiasi didžiuliam kon-certiniam turui po Lietuvą. Jo laukia didžiausios koncertų salės „Siemens“ arena Vilniuje, „Žalgirio“ ir Šiaulių are-nos, kuriose telpa po dešimtis tūks-tančių žmonių. Paklaustas, ar jaudi-nasi prieš šiuos koncertus, didžiulę koncertinę patirtį turintis ir publikos už melodingas ir nuoširdžias dai-nas mėgstamas atlikėjas prisipaži-no: „Žinoma, kad jaudinuosi ir net drebu... Jaudulys ir nerimas apima prieš kiekvieną koncertą, nes jaučiu atsakomybę žmonėms, kuriems dai-nuoju. Noriu viską atlikti tobulai, o ne šiaip sau“.

Kas Kur pailsi

Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Teatro ir kino aktorė, o dabar ir TV3 laidos „Šok su manimi!“ dalyvė Dalia MICHELEVIČIŪTĖ pastaruoju metu beveik neturi laiko ramiau atsikvėpti. Aktorė turi vilčių, kad bent kiek galės atsipūsti ištrūkusi į kelis tik ką Vilniu-je prasidėjusio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmus. Mat ji yra ištikima šio jau devintą kartą vykstančio festivalio gerbėja. „Ban-dysiu rasti festivalio filmams šiek tiek laiko. Juk reikia kiek ir pailsinti nuo šokių treniruočių skaudančius raumenis, o įdomus filmas, ypač didžiajame ekrane, man yra atgaiva sielai“, - sakė aktorė.

Kas Ką moKo

Nerijus JUŠKA

Lietuvos baleto solistas Nerijus JUŠ-KA pastaruoju metu „migruoja“ tarp Vilniaus ir Kauno. Nepaisydamas ko-jos traumos, Nerijus dar ilgai ketina šokti Vilniaus ir Kauno muzikinių te-atrų scenoje, bet sielos atgaivą jaučia mokydamas šokti vaikus. Prieš metus Vilniuje įkūręs privačią baleto moky-klą, N.Juška sulaukė ir Kaune didelio būrio mažų ir kiek paaugusių vaikų, norinčių išmokti baleto pagrindų, gražios laikysenos. „Man labai smagu, kad žmonės domisi klasikiniu šokiu ir leidžia savo vaikučius į kūno lavinimo, muzikos ir estetikos įgūdžių pamokė-les, - kalba N.Juška. - Aš pats važinėju tarp Vilniaus ir Kauno ir mokau vaikus, bet turiu ir pagalbininkų“.

Kas Ką šventė

Tamara JANOVA

Žinoma skulptorė Tamara JANOVA meno gerbėjus pakvietė į savo su-kurtų skulptūrų ir medalių parodą, kartu ir 70-mečio jubiliejų. Graži gyvenimo sukaktis sutampa su vil-nietės kūrybinio darbo 40-mečiu, tad ir ekspozicijos pavadinimas „40 kūrybos metų“ byloja apie tai, kad Šv.Jono gatvės galerijos erdvėje pa-matysime tai, ką iš bronzos, medžio, šamoto ir kitų plastikai pasiduodan-čių medžiagų sukūrė ši iš pirmo žvilgsnio trapi moteris. Pirmieji me-nininkės kūrybos metai atsispindi nuotraukose. „Mano kūryba - mano ir jūsų gyvenimas, jausmai ir nuotai-kos“, - priimdama gėles ir sveikini-mus sakė jubiliatė.

Deimantė zailskaiTėDėl nuotolio ir garbaus am-

žiaus (gim. �924 m.) dvasininkas per savo parodos atidarymą nega-lėjo atvykti į Lietuvą. „Pirmiausiai prelatą pažinojau kaip tylų žmo-gų, kuris buvo garsus bažnytiniuo-se sluoksniuose. Nuo �963 metų iki dabar jis eina dvasios tėvo par-eigas Lietuvių Šv.Kazimiero kole-gijoje Romoje. Vien jau tai rodo begalinį šio žmogaus kruopštumą, diskretiškumą ir profesionalumą dvasinėje srityje“, - sakė menotyri-ninkė S.Maslauskaitė. Ji atskleidė ir labai svarbų dvasininko biografi-nį štrichą: �993 m. prelatas S.Žilys

daug prisidėjo prie popiežiaus Jo-no Pauliaus II-ojo vizito į Lietuvą rengimo, taip pat šventąjį tėvą yra mokęs lietuvių kalbos.

Dabartinis menotyrininkės S.Maslauskaitės susitikimas su S.Žiliu prasidėjo per 20�0-aisiais surengtą didžiulę dvasininko dar-bų parodą Vilniuje. „Galvojau, kad kunigui, kuris tapo, vis tiek reikės nuleisti kartelę ir į jo darbus žiūrė-ti šiek tiek atlaidžiau. Tačiau išties apstulbau išvydusi jo tikrai gerą tapybą. Galbūt nenuskambės la-bai patetiškai, bet kai kuriuos jo kūrinius galima lyginti su Šagalo epocha ir jo kūryba. Tik prie jo kū-

rinių labai trūko datų - tai yra labai svarbu sukūrimo kontekstui. Vien pavadinimas „Emigrantai“ kelia daugybę klausimų: ar jis tapė emi-gracijoje, ar tai tik prisiminimai, ar išvis kūrinius reikėtų traktuoti kaip tam tikrus senatvės apmąstymus... Bet džiaugiuosi, kad bent apytiks-liai pavyko nustatyti daugelio kūri-nių sukūrimo metus....“

Daugelį stebina dvasininko profesionalus žvilgsnis į tapybą

- piešimo ir tapybos jis yra mokę-sis pas garsų Romos dailės aka-demijos profesorių Karlą Daloi-sijų da Vastą (Carlo D’Aloisio da Vasto). „Pirmiausiai sužavi kunigo asmenybė - jis ne šiaip kuklutis, į kampą įsispraudęs žmogus. Jaus-mas toks, tarsi tu bendrautum su vandenis, jūras perėjusiu dvasios kareiviu, kuris tiesiog yra nekal-bus. Kai mokiausi Romoje, mes bendravome kelis kartus: kalbė-jomės apie meną, tik aš, kaip jau minėjau, nežinojau apie jo po-mėgį tapyti“.

Šimtus darbų nutapęs dailinin-kas savo kūrybą dosniai dovano-ja. Dabar veikianti S.Žilio kūrybos paroda sudaryta iš kūrinių kolekci-jos, kurią kunigas yra padovanojęs Telšių vyskupo Vincento Borisevi-čiaus kunigų seminarijai. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje eksponuojami 24 kūriniai, dalis pa-veikslų yra skirti religinei tematikai. Bažnytinio paveldo muziejuje gali-ma išvysti �2 tapybos darbų pasau-lietinėmis temomis. Darbai sukurti �953-2000 m. laikotarpiu.

menotyrininkę apstulbino

PoPiežiAus MokyToJo kūRiniAi

M enotyrininkė Sigita Maslauskaitė yra sutikusi nemažai mėgėjiškai tapančių kunigų, bet prelato Stasio Žilio kūryba jai buvo didžiulis atradimas. Kaip tik

Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijoje ir Bažnytinio paveldo muziejuje veikia šio dvasininko, dar žinomo kaip popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo lietuvių kalbos mokytojo, tapybos darbų paroda.

Į savo parodos atidarymą negalėjęs atvykti kunigas Stasys Žilys pasirašo tik ant tų paveikslų, kuriais lieka patenkintas

irmanto sidarevičiaus nuotr.

cmyk

3

cmyk / 3

paminėjimasj/b žmonės

giedrė milkeviČiŪTė

- Jurga buvo apdovanota ne tik rašytojos, bet ir dailininkės ta-lentu. Lyg nujausdama savo lemtį ji sukūrė ištisą angelų paveikslų ciklą, eksponuotą 2005 metais surengtoje parodoje „Angelariu-mas“. Jos jubiliejinio gimtadienio proga pasirodo knyga „Angelo rūbas“ („Tyto alba“), parengta instaliacijos iš parodos pagrindu - ant angelo drabužio surašytomis nuoširdžiomis Jurgos maldomis. Ar tos maldos bent kiek guodžia jūsų širdį, o gal sukelia skaudžius prisiminimus?

- Dukros jubiliejaus proga iš-leidžiama jos maldų už save, arti-mus žmones ir visą pasaulį knyga ir džiugina, ir skaudina. Džiugina todėl, kad Jurgos kūryba dar ne-užmiršta, o skaudina tai, kad ji jau niekada nepamatys šios savo atsi-vėrimų knygos. Ant angelo drabu-žio jos ranka anuomet surašyta sie-los išpažintis dabar atskiromis mal-domis sudėta į knygą dailininkės Sigutės Chlebinskaitės dėka įgavo naują ir netikėtą vizualinę formą, išryškinančią rankraščio turinį.

- Prisiminkime Jurgą ne iš maldų. Ar savo charakteriu ji bu-vo panaši į jus?

- Abi esame gimusios rudenį, tačiau mūsų charakteriai gerokai skyrėsi. Jurga turbūt iš visos gi-minės susirinko po truputį - ir iš manęs, ir iš tėvo, ir iš senelio. Pati savo karštus visuomeninius pro-veržius yra lyginusi su kovingais

jaunojo literatūros kritiko Kosto Korsako bruožais. Emocinį santykį su pasauliu, imlumą įspūdžiams tikriausiai paveldėjo iš močiutės rašytojos Halinos Korsakienės. Iš to viso genetinio fondo išaugo savita ir meniška Jurgos prigimtis.

- Kuri iš daugybės Jurgos pa-rašytų knygų labiausiai jūsų „su-skaityta“?

- Labiausiai „suskaityta“ pir-moji Jurgos novelių knyga „Pakal-nučių metai“. Be to, ji buvo daug kam skolinta, ėjo iš rankų į ran-kas, nes turėjo pasisekimą, ypač tarp jaunimo. Panašus likimas iš-tiko ir romaną „Ragana ir lietus“, kuris galiausiai iš viso dingo iš mūsų namų bibliotekos. Anuo-met Lietuvoje ši knyga sukėlė vos ne skandalą, beje, garantavusį augantį autorės populiarumą, o vėliau kaip tik šis romanas skynė Jurgai kelius į platesnį pripažini-mą. Jis išverstas į vokiečių, latvių, estų, čekų, švedų, kroatų kalbas.

- Kaip reaguodavote, kai jos drastiškas knygas kartais „sudirb-davo“ kritikai?

- Nemanau, kad Jurga yra pa-rašiusi ganėtinai drastiškų knygų, kurios būtų visai sukritikuotos. Ją labiausiai skaudino, kad kritikai jos knygas, kaip nevertas dėme-sio, kartais tiesiog nutylėdavo arba keliomis atsainiomis frazėmis nu-braukdavo. Negalėjau ir aš sutikti su tokiais vertinimais. Bet buvo ir labai palankių recenzijų bei at-siliepimų. Labiausiai guodė, kad

visada netrūko Jurgos kūrybos gerbėjų.

- Kokia Jurgos savybė jus la-biausiai žavėjo?

- Tų savybių buvo daug, ir ga-na prieštaringų, negalėčiau kurios nors vienos išskirti. Pirmiausia gal reikėtų minėti mane dažnai stebi-nusį dukters kūrybiškumą visose situacijose, ne tik rašant ar pie-šiant, bet ir paprasčiausioje buity-je. Minėčiau ir pavydėtiną Jurgos darbštumą, atkaklumą siekiant savo tikslo, taip pat drąsą ir neeili-nį ryžtą, keliaujant tolimuose kraš-tuose, skverbiantis į ją pakerėjusią svetimą kultūrą.

- Kaip reagavote į jos susi-žavėjimą Rytų filosofija, religija ir gyvenimo būdu, tolimuoju Ti-betu, už kurio laisvę ji kovojo? Juk ne veltui jūsų dukra buvo nominuota Tolerancijos žmo-gaus titului, o 2003 m. (kaip re-ta moterims) buvo apdovanota Gedimino ordino Karininko kry-žiumi.

- Tas susižavėjimas paskatino ir mane, ir jaunesniąją Jurgos seserį Radvilę susidomėti Tibeto likimu, tarsi priartino prie mūsų šį nepa-žįstamą unikalios kultūros kraštą. Anksčiau per daug nesigilinau į egzotišką Rytų meną, tūkstant-metę jo istoriją, artimesnė ir ge-riau pažįstama man buvo Vakarų kultūra. Tik Japonija traukė mane nuo pat jaunystės. Prisimindamos aktyvią ir motyvuotą Jurgos vei-klą, remiant Tibeto laisvės siekius, mudvi su Radvile ir dabar stengia-mės dalyvauti tuo tikslu rengia-muose piketuose, susitinkame su į Lietuvą atvykstančiais Tibeto vie-

nuoliais, džiaugiamės, kad Vilniuje atsirado Tibeto skveras.

- Sakoma, Dievas anksti pasii-ma pačius geriausius. Ar ne taip?

- Yra ir kitas ankstyvų mirčių aiškinimas. Talentingi, įvairiais ga-bumais apdovanoti, intensyviai gyvenę ir kūrę žmonės, sakytum perdegę, deja, anksti iškeliauja iš šio pasaulio.

- Kokie prisiminimai apie Jur-gą jus aplanko dažniausiai?

- Primena daug kas, sunku pa-sakyti, ką prisimenu dažniausiai. Vaizdžiai tariant, vis dar sukuo-si Jurgos orbitoje. Dar nepakitęs išliko jos jaukiai įsirengtas butas Aguonų gatvėje su ant sienų te-bekabančiais jos pakabintais pa-veikslais, jos kelionėse į Rytus da-rytomis nuotraukomis, gausiais dekoratyvinių augalų vazonais ant palangių. Čia renkasi Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro nariai, apsilanko jos gyve-nimo atmosferą norintys pajusti ir daugiau apie mėgstamą rašyto-ją sužinoti žmonės. Man malonu, kad tas butas vis dar gyvas, vis dar nevisiškai tuščias. Vasarvietėje, kur kartu praleisdavome nemažą laiko, Jurgą primena kiekvienas jos pasodintas medelis, krūmas ar žolynas ir tolimi pasivaikščiojimai miško takais. Mena ją ir daugybė įvairiausių nuotraukų, kurios dar tinkamai nesutvarkytos, nors pa-skutinę savo vasarą šį nelengvą darbą pradėjo pati Jurga.

- Netoli Jurgos namų esančia-me jos vardu pavadintame skve-relyje pastatyta dekoratyvinė dai-lininkės K.Jaroševaitės skulptūra

„Katinas“ primena kai kuriuos ra-šytojos kūrinių veikėjus, na ir jos pačios numylėtą katytę Lūšį. Koks jos likimas?

- Lūšis gyvena pas mus ir jau turi nemažai metų. Argi galėjo-me pamiršti Jurgos prašymą „glo-boti jos našlaitėlę“.

- Ką manote apie Jurgos atmi-nimo įamžinimą?

- Įamžinant jos atminimą jau tikrai daug nuveikta. Tai pirmiausia minėto Jurgos Ivanauskaitės kūry-bos paveldo centro narių iniciaty-vos ir veiklos rezultatai. Džiaugiuo-si, kad atsiranda entuziastų, pagal-bininkų ir rėmėjų, kurie, vertindami Jurgos kūrybą ir asmenybę, gera-noriškai padeda įgyvendinti bemaž visus kylančius sumanymus.

- Kaip galvojate, kuris iš ange-lų ją globoja ten?..

- Jurga ne kartą piešė ange-lus, sukūrė net visą išmoningą jų paveikslų ciklą, yra paskyrusi dan-gaus pasiuntiniams ir poezijos eilių, bet, regis, daugiausia tikėjo savo Angelu Sargu. Turbūt jis jos neapleidžia ir anapus.

- Kas dabar jums suteikia džiaugsmo ir stiprybės gyventi, to-liau dirbti savo taip pat labai svar-bų menotyrininkės darbą?

- Daugiausia džiaugsmo teikia augantis anūkas, dukters Radvilės sūnus Mantvydas - po Jurgos mir-ties tikra Apvaizdos dovana. Deja, negaliu pasigirti, kad po patirtų li-kimo smūgių jau sėkmingai grįžau prie savo svarbių įpusėtų darbų. Ne-mažai laiko dabar tenka skirti anū-kui ir neatidėliotiniems darbams, susijusiems su Jurgos atminimu.

aPie ką kaLba

Jurgos ivanauskaitės angelai

jurgos malda

„Angele Sarge, apkabink mane ir pa-kelk virš kasdienybės, nuskraidink mane į Rojų, į Rojaus sodus, kur žydi Rojaus gė-lės ir čiulba Rojaus paukščiai! Angele Sar-ge, nesitrauk nuo ma-nęs, kad ir kas atsitik-tų, visada globok ma-ne, guosk, lepink kaip mažą kaprizingą vai-ką, nes kas, jei ne tu, dar mane palepins, bet nevesk manęs į dideles pagundas...“

Ingrida Korsakaitė sako vis dar gyvenanti dukros Jurgos Ivanauskaitės orbitoje

L apkričio �4 dieną minėsime prieš penkerius metus anapilin išėjusios rašytojos ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės 50-ąjį gimtadienį. Neįveikusi klastingos ligos

ji nukeliavo pas angelus, kuriuos pati taip mėgo piešti ir dėlioti iš lapelių, gėlių žiedų, plunksnelių etc. Jos talento gerbėjų ir bičiulių atmintyje Jurga liko jaunatviška, kiek šelmiška, anksčiau plačiai besišypsanti, o vėliau su kiek liūdnoka šypsena lūpose. Išėjo anksti, tačiau paliko mums daug... knygų, paveikslų, verčiančių susimąstyti apie būtį ir nebūtį. O kokią Jurgą mena jos mama menotyrininkė Ingrida KORSAKAITĖ?

Redakcijos archyvo nuotr.

Instaliacijos fragmentas „Angelo rūbas“

4

cmykcmyk4

pasirinkimasj/b žmonės

Populiarumo spinduliuose šildęsis dainininkas Tomas AUGULIS (4�) tiesiog

neįsivaizduojamas be akinių nuo saulės ir gražių moterų draugijos. Akiniai liko, o kaip su gražuolėmis? Dabar ramiuoju gyvenimo tarpsniu besidžiaugiantis vyras sakosi su kaupu atsikandęs viešumos, asmenine laime jis džiaugiasi tyliai, o jo svajonėse - kelionė aplink pasaulį.

Deimantė zailskaiTė

prezidentės kaimynas

Dabartinį ramųjį gyvenimo periodą, kai retai pasirodo viešumoje ar laikraščių puslapiuose, atlikėjas vadina savotiška prabanga. „Muzika, kaip mano veikla, liko, tik gal ne tokia aktyvi. Bet aš tiesiog neno-riu, kad mane skalbtų. Aš galiu sau leisti pasakyti: su tuo noriu kalbėti, o su tuo ne-noriu. Ten eisiu, o ten neisiu“, - sako pigaus populiarumo nesivaikantis vyras, išgarsė-jęs tokiomis dainomis, kaip „Sąnariai“ ar „Pasimatymas“, bei muzikiniais pasirody-mais su įspūdingomis manekenėmis.

Lygiai taip pat atlikėjas po devyniais užraktais slepia asmeninį gyvenimą. Ne-nori apie tai pasakoti, nes per savo karjerą su manekenėmis ir atlikėjomis poruotas T.Augulis labai daug nukentėjęs dėl apkal-bų, įvairiausių gandų. Tad su kuo gyvena sostinės Jeruzalės mikrorajone, taip ir neiš-siduoda: „Esu prezidentės Dalios Grybaus-kaitės kaimynas, tiktai ne Turniškėse, o prieš tai jos buvusioje gyvenamoje vietoje. Mes iš vieno kiemo - prisimenu, pjauname žolę, o prezidentė ateina pas mus, pasikalba. Ji ten nebegyvena, bet kartais atvažiuoja“.

Kelionė aplink pasaulį

Vieną kitą koncertą Klaipėdoje ar Kau-ne turintis dainininkas gyvena ne iš mu-

zikos, bet iš prieš keliolika metų susikurto verslo. Prieš keturiolika metų jis įkūrė re-klamos agentūrą, prieš ketverius su ben-draminčiais nėrė ir į kelionių organizavimo verslą. „Gyvenu gana įdomiai, daug keliau-ju, turiu mėgstamą darbą ir nemažai drau-gų - ko daugiau reikia“, - šypsosi T.Augulis. Po keturiolikos metų patirties reklamos srityje daug ko išmoko, tikisi, kad ramiai senatvei bus galima užsidirbti.

Jam teko nuvykti į daugelį pasaulio ša-lių. Nekalbant apie Europą ar Ameriką, jis daug ką matęs Rytuose: Honkongas, Taiva-

nas, Kinija ar Filipinai - tai tik kelios šalys, kurias yra aplankęs. „Pasaulis labai didelis ir margas, bet didesnę jo dalį aš jau mačiau“, - pasakoja vyras. Paprastai su vyriška kom-panija keliaujantis atlikėjas renkasi kom-fortiškas keliones, kai žino, kur gyvens ir ką pamatys. Adrenalino jam netrūksta darbe. „Kelionėse aš jau nenoriu įtampos, no-riu komforto, poilsio, naujų įspūdžių savo akims, savo smegenims“, - sako T.Augulis. Paskutinė trumpa išvyka - savaitgalis Tur-kijoje su draugu Dainiumi Martinaičiu. Vie-nas draugas aštuntus metus Tomą bando

prikalbinti ryžtis tikrai avantiūrai - visiems penkeriems metams leistis aplink pasau-lį. Ar T.Augulis pasiryš tokiam išbandymui, dar nežino, tačiau pats sumanymas jam la-bai patinka.

Gyvenimas sukasi apie meilę

Šiuo metu Tomas nori įrašyti keletą dainų ir jau tariasi su keliais muzikos pro-diuseriais. Dainos, žinoma, apie meilę.... „Visose mano dainose meilės problema vyravo - juk apie tai sukasi pasaulis. Tik niekada nenorėčiau sulaukti tokio įverti-nimo, kad pliktelėjęs keturiasdešimtmetis dainuoja apie pirmąją meilę. Bet vėlgi... negi sulaukęs keturiasdešimties dainuosi apie tankus ir apie tai, kaip sunku mums gyventi? Vis tiek viskas sukasi aplink jaus-mus, kurie yra vienaip ar kitaip išreikšti...“

Tomas prisipažįsta, kad žinomumas jam davė labai daug teigiamų dalykų - vi-sur atverdavo duris, suteikė finansinį pa-grindą bei pasisekimą tarp dailiosios lyties atstovių. Žvaigždžių liga ne kartą persirgu-siam vyrui pavykdavo atsispirti įvairioms pagundoms. „Pagundų buvo visą laiką. Aš niekada nebandžiau narkotikų, nors tai padaryti turėjau daugybę galimybių. Alko-holis visada lydi muzikantus, bet niekada nebuvau pasiekęs ribos, kai tektų spręsti, būti ar nebūti. Gal čia tėvų perduoti ge-nai. Aš visada dirbau ir negalėdavau to sau leisti“, - šypteli vyras.

Gal kada savo išgyvenimus sudės į knygą? „Atvirai sakant, nežinau, ar esu ver-tas kokios nors knygos. Atvirauti aš neno-riu, taip pat nenoriu įžeisti kitų žmonių. Būtų daug įdomios informacijos apie šian-dieninius žinomus žmones - ir iš Klaipė-dos, ir iš Vilniaus. Bet visada smagu, kai yra kažkas nepasakyta. Tie žmonės, su kuriais mane siejo koncertinis gyvenimas, yra ma-no draugai. Kaip aš galiu pasakoti apie vie-ną ar kitą. Parašykite: rašo knygą, bet tegul visi miega ramiai“ ... (Juokiasi.)

ToMAs AuGuLis sVAJoJA aPkeLiauti PasauLį

Tomas Augulis su nostalgija prisimena scenoje praleistus metus

Asmeninio albumo nuotr.

Į verslą pasinėręs dainininkas Tomas Augulis mėgsta keliones

cmyk

5

cmyk / 5

prisiminimaij/b žmonės

L ietuvos vardą pasaulyje garsinanti pianistė Mūza

Rubackytė šį sykį Vilniuje ilgėliau užsibus lapkričio mėnesį, nes šiuo metu vyksta jau antrasis jos rengiamas tarptautinis fortepijono muzikos festivalis. Jis skirtas vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo (Ferenz Liszt), kurio muziką pianistė dievina, 200 metų sukakčiai ir lietuvių tautos genijaus M.K.Čiurlionio atminimui. Šiandien muzikos gerbėjus savo koncertu nudžiugins pati festivalio įkvėpėja, kuri teigia, kad muzika ir meilė - geriausias vaistas nuo rudens depresijos.

giedrė milkeviČiŪTė

- Jūsų rengiamas festivalis dar yra ir pretekstas ilgiau pabūti gimtajame Vilniuje.

- Lietuvoje būnu gana dažnai, tačiau tie mano apsilankymai bū-na inkognito, nemėgstu rodytis viešai. Atvažiuoju, nes pasiilgs-tu mamos, atvažiuoju į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją su-sitikti su studentais, būsimaisiais

pianistais. Bet štai šį sykį būsiu labai ilgai - beveik mėnesį.

- Jūsų koncertų geografija la-bai plati, o afišose garsinamas Lietuvos vardas leidžia jus vadinti lietuvių kultūros ambasadore už-sienyje. Tačiau randate laiko savo patirtį dalyti jaunimui ne tik Lie-tuvoje, bet ir Prancūzijoje. Ar turi-te mokinių ir kituose kraštuose?

- Pastaraisiais metais mano gyvenime įvyko daug permainų. Labai daug koncertuoju, važinė-ju po pasaulį, o gyvenu trijose šalyse - Prancūzijoje, Šveicarijo-je ir Lietuvoje. Tad savo patirtį atiduodu tik gimtosios Lietuvos studentams Vilniuje, esu Muzikos akademijos profesorė ir gabus jaunimas man labai rūpi. Kai ku-rie studentai atvažiuoja pas mane į Prancūziją, aš jiems padedu at-verti galimybes tobulintis svetur, pristatau savo kolegoms pasaulio muzikos profesoriams. Nemažai šių jaunų žmonių yra tarptautinių konkursų prizininkai. Jiems pa-saulis tampa atviresnis. Pedagogi-niam darbui kitur paprasčiausiai nebeturiu laiko, nes mano aktyviai koncertuojančios pianistės darbas ir su juo susijusios kelionės uži-ma daug laiko, o ir gyvenime yra dar labai daug įdomių dalykų. Esu godi naujų įspūdžių, gyvenimo teikiamų džiaugsmų ir malonu-mų. Koncertams reikia pasirengti, kaskart publika nori išgirsti naujų kūrinių. Pavyzdžiui, rugsėjo mėne-sį įvairiuose žemynuose buvojau net devyniolika kartų, o jeigu dar pridėtume rugpjūčio keliones po pasaulį, tai būtų 27. Kartais pa-galvoju, ar nesusisuks galva nuo įspūdžių, kuriuos patiriu būdama

tai Japonijoje, tai Šiaurės ar Pietų Amerikoje, tai Islandijoje, o ką jau kalbėti apie Europą. Esu iš tų žmo-nių, kuriems nuvykus koncertuoti dar maga ir pamatyti, kas yra įdo-maus toje šalyje, kokios ten archi-tektūros įžymybės, kokia kultūra, žmonės, paskanauti įvairių valgių.

- Kai kalbėjomės pernai, sakė-te, kad dabar jūsų širdyje - visiška harmonija, kuri įkvepia gyventi ir kurti, nes šalia jūsų yra mylimas žmogus. Jūsų akys išduoda, kad taip yra ir dabar.

- Ir mano mama sako, jog ma-no akys išduoda, kad esu labai lai-minga. Jau šešeri metai, kai mano gyvenimą apšvietė mano saulė - sužadėtinis profesorius Alainas Golay. Jis man brangus ir neper-dėsiu sakydama, tiesiog auksinis likimo atsiųstas žmogus. Pastarai-siais metais jaučiu neišpasakytą dvasinę harmoniją ir visos gyveni-mo smulkmenos nebeturi jokios reikšmės. Sunku būtų mane iš-mušti iš vėžių. Mano širdyje - mei-lė ir mylimo žmogaus skleidžiama šiluma. Net ir nemalonius kelio-nių nuotykius priimu kaip likimo pokštą. Juk debesėliai užslenka ir praeina visai nepriklausydami nuo to, ar tu jaudinsiesi, ar ne.

- Ar Alainas jus lydi ir į koncer-tus įvairiose šalyse?

- Taip, dažnai lydi, bet anaiptol ne visada, nes jis labai užsiėmęs ir einantis svarbias pareigas žmogus. Jis yra vienas žymiausių medicinos profesorių, Ženevoje (Šveicarija) turi didžiulį skyrių, kuriame jam pavaldžių sekretorių net keturios. Jis taip pat dažnai važiuoja skaity-ti pranešimų į konferencijas įvai-

riose šalyse. Bet mes abu esame nusprendę, kad mūsų gyvenimas, meilė šiandien yra mums svar-biausias turtas, todėl turime savo susitikimų dienotvarkę.

- O tie išsiskyrimai, kai jūs iš-vykstate viena kur nors toli nuo jo, ar negadina santykių?

- Mes gyvename pagal acte-kų kalendorių, nes tik ką esame aplankę garsiąsias jų piramides. (Juokiasi). Mums padovanojo actekų kalendorių, kuriame 250 dienų yra šventė, o likusios die-nos metuose - darbas. Tiesa, to-mis švenčių dienomis teko mums ir dirbti. Tai visiškai atitinka mūsų laimingo gyvenimo būdą. Mes susitinkame kiekvieną savaitgalį ir labai dažnai skirtinguose pa-saulio miestuose. Žinoma, ren-kamės tokią vietą, kuri paranki mums abiem. Dažniausiai Alainas atvyksta arčiau tos vietos, kurioje man tenka koncertuoti.

- Kaip jūsų sužadėtinis jaučia-si Lietuvoje, ar jam čia patinka?

- Žinoma, kad patinka, nes ge-resnės gidės po Vilnių ir kitas gra-žias vietas negu aš nėra. (Šypsosi). Jis Lietuvoje lankėsi jau, ko gero, apie 30 kartų. Jis atvažiuoja į visus mano koncertus, atvažiuoja pa-matyti mano mamos, kuri jį taip pat labai myli ir gerbia. Alainas po truputį mokosi lietuvių kalbos ir tai jam visai neblogai sekasi.

- Mūza, o kur jūsų patys mie-liausi namai arba, kaip mėgsta-ma sakyti, ramybės užutėkis?

- Mieli namai Vilniuje, Vokie-čių gatvėje, kur kieme, prie lango, auga mano pasodinta alyva. Mie-li namai ir Paryžiuje, ir Ženevoje. Ten mūsų butai aukštai, virš mūsų tik dangus. Tad jaukumo ir ramy-bės niekur nestinga. Visiška ramy-bė mane apima Ženevoje, kurioje dažniausiai atvažiuoju pailsėti ir atsiduoti tik kūrybai ir meilei.

- Esate pianistė, kurios repertu-aras labai turtingas. Tad gal ir kla-sikos kūrinių naujų nebesimokote. O vis dėlto, kiek laiko kasdien pra-leidžiate prie instrumento?

- Jau praeityje tas laikas, kai tekdavo skambinti po aštuonias ar daugiau valandų per dieną. Be abejo, mokausi naujų kūrinių, nes klasikos lobynas neišsenka-mas, bet dabar tai darau greičiau ir lengviau, nes padeda ilgametė patirtis. Prisipažinsiu, kad ilgai bū-ti „prirakintai“ prie instrumento man visada sunku, nes nesu sės-laus charakterio. (Juokiasi.) Visada egzistavo daug mane dominančių dalykų. Man rūpėjo ir rūpi festiva-lių organizavimas, ir knygos, tea-tras, o kai susipažinome su Alainu, mūsų smagiausias laisvalaikis - šokti tango. Gaila, kad turime ma-žai laiko, kad išmoktume tai daryti tobulai.

- Ar tik ne tango kaltas dėl to, kad jūsų keliai susikirto?

- Muzika tai tikrai kalta. (Juo-kiasi.) Be to, Alainas puikus šokėjas. Kadaise besimokydamas medici-nos universitete jis vadovavo roko mokyklai. Aš taip pat visą gyvenimą mėgau šokti, bet mane „pririšdavo“ prie fortepijono. Ne kartą esame abu buvę Argentinoje ir šokę ar-gentinietišką tango. Prieš mėnesį Buenos Airėse turėjome progos vėl prisiminti šį meilės šokį. Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje tem-peramentingi šokiai populiarėja ir išjudina įvairaus amžiaus žmones. Šokis, mano galva, pats geriausias sportas, kuris teikia malonumo ir pagerina nuotaiką.

- Muzikei, o ypač moteriai, sce-noje padeda ne tik meistriškumas, bet ir elegantiška apranga. Kuo vilkėsite šiandien?

- Apsivilksiu suknelę, kurią man padovanojo vyras, o ją sukū-rė žinomas Ženevos italų dizaine-ris Arasa Moreli (Arasa Morelli).

Mūzos RubAckyTės triumfui padeda širdies harmonija

Lietuvos nacionalinės filharmonijos (Michailo Raškovskio) archyvo nuotr.

Mūza Rubackytė prie fortepijono žavi ne tik savo meistriškumu, bet ir elegancija

Su sužadėtiniu prof. Alainu Golay Palangoje

Asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

6

cmykcmyk6

patarimaij/b sveikata

VisA TiesA apie persišaldymo ligas

P er visą gyvenimą apie trejus metus mus kamuoja gerklės skausmas ir varva nosis. Ekspertų skaičiavimais, iki 75-ųjų gyvenimo metų apie 200 kartų susergame persišaldymo ligomis. Kvėpavimo

takų ligos yra dažniausios ir, nors paprastai praeina be komplikacijų, jų simptomai labai vargina. Ir kaskart sutrinkame: mažinti vaistais temperatūrą ar ne? Ar gerti antibiotikų? Ar ne vėlu stiprinti imunitetą? Patarimų, kaip kovoti su kosuliu ir sloga, yra daugybė, bet tik kai kurie iš jų tikrai yra naudingi. Kas apie persišaldymą yra tiesa ir kas ne?

PaRengė Milda kunSkaitĖ

persišaldęs žmogus gali užkrėsti iki paskutinės ligos dienos

Net jeigu simptomai visiš-kai praėjo, slogą aplinki-niams dar galite „padova-noti“. Net praėjus dviem savaitėms nuo ligos pra-

džios, nosies gleivinėje dar būna rinovi-rusų. Tačiau didžiausias pavojus užkrėsti kitus yra pirmosiomis ligos dienomis.

persišaldžius padeda vištienos sriuba

Senąjį naminį vaistą jau pri-pažino mokslininkai. Mat vištienos sultinyje yra daug įvairių naudingų sudeda-mųjų dalių: cinko, kuris

neleidžia virusams daugintis, baltymo cis-teino, kuris slopina uždegimą. Poveikį su-stiprina prieskoniai, pvz., aitriosios paprikos arba imbiero šaknis, karštas skystis skatina išsiskirti gleives. Reikia nepamiršti ir gydo-mojo poveikio, kuris atsiranda, kai sriubą verda mylintis slaugytojas ar slaugytoja...

imunitetą stiprinantys preparatai padeda ir vėliau

Kaip rodo tyrimai, ligos eigą jie gali sutrum-pinti tik tuomet, jei pradedami gerti išties po pirmo „sukrebždė-

jimo“ gerklėje. Virusų dauginimąsi reikia stabdyti, kol dar veikia natū-rali organizmo gynyba. Pasireiškus pirmiesiems infekcijos požymiams, rekomenduojama 2-4 dienas gerti po �-2 g vitamino C, 60 miligramų cinko ir 200 mikrogramų seleno. Bet geriau infekcijos išvengti, mažesnes šių medžiagų dozes geriant profilak-tiškai.

Kai skauda gerklę, geriau ne skalauti ją, o gerti arbatą

Tiesą sakant, niekas iki šiol moksliškai netyrė, ko-kie naminiai vaistai yra efektyvesni. Skaudančią gerklę tinka skalauti šil-

tu vandeniu su druska (�/4 arbatinio šaukštelio stiklinei vandens), šalavijų arba ramunėlių arbata, bet skalaujant nepasiekiamos giliau esančios vietos, ryklė, todėl gerai ir gurkšnoti žolių arba-tą (su šalavijais, pankoliu, anyžiais, sal-dymedžiu). Vien nuo užkimimo pakanka ir pastilių, tarkime, su šalaviju, nes jas čiulpiant išsiskiria daugiau seilių, o jose yra bakterijas žudančių fermentų. Taip pat svarbu kaklą apsivynioti šaliku, nes šiluma padeda imuninėms ląstelėms greičiau pasiekti gleivines.

persišaldžius negalima sportuoti

Lengvai kosėjant ar slo-guojant įšokti į sportba-čius ir apsukti ratą kitą yra netgi naudinga. Svar-bu tinkamai apsirengti,

paskui nusiprausti po karštu dušu - tai net išjudina savigydos jėgas. Bet jeigu jaučiatės tikrai blogai arba karščiuojate, sporto būtina atsisakyti. Taip pat jeigu vartojate antibiotikus arba kitus vaistus, nes tada gresia chroniška infekcija arba net širdies raumens uždegimas. Tik pra-ėjus visiems ligos požymiams galima vėl pradėti sportuoti, geriausia iš pra-džių puse įprasto krūvio.

Dainiaus Labučio nuotr.

persirgus iškart vėl neužsikrečiama

Net jeigu ką tik persir-gote, netrukus galite pa-sigauti kitą infekciją. Nors organizme susidarė anti-kūnai, apsaugantys nuo

virusų, persišaldymo ligas sukelia dau-giau kaip 200 rūšių virusai, taigi teoriš-kai galite iškart užsikrėsti kitokio tipo virusu. Vienintelė apsauga nuo naujos infekcijos - stiprus imunitetas!

norint nesusirgti, būtina nesušalti

Slogos virusai pirmiausia puola sušalus kojas. Ga-vusi šalčio signalą, nervų sistema mažina kraujo tekėjimą į kvėpavimo ta-

kus, sumažėja ir temperatūra gerklėje. Susitraukus gleivinių kraujagyslėms, imuninės ląstelės nebespėja atvykti, vi-rusai gali įsiskverbti į organizmą ir dau-gintis. Tiesa, pats šaltis nėra blogis, pa-kaitomis su šiluma jis stimuliuoja krau-jotaką, ir imuninės ląstelės gali geriau „patruliuoti“.

Karščiuojant būtina išprakaituoti

Gamta ne veltui patvar-kė taip, kad susirgus kyla temperatūra - taip orga-nizmas naikina virusus, todėl jam nereikia truk-

dyti. Kai kada gerai išprakaitavus galima pasveikti per naktį. Prakaitavimą skatina liepžiedžių arba šeivamedžio žiedų arba-ta. Gulėdami lovoje pasveiksite greičiau, nes ramybė padeda dirbti imuninei sis-temai. Jei aukšta temperatūra (daugiau kaip 39 laipsniai) laikosi ilgiau kaip dvi dienas, geriau kreiptis į gydytoją.

Visiems reikėtų skiepytis nuo gripo

Jauni ir sveiki žmonės gali skiepų atsisakyti. Tuo tarpu vyresniems nei 60 metų žmonėms patartina apsiginkluo-

ti prieš labai užkrečiamą gripo virusą, kad nekiltų pavojingų komplikacijų. Apsisaugoti patariama ir sergantie-siems tam tikromis lėtinėmis ligomis kaip diabetas arba širdies ir kraujagys-lių ligos. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat keičiasi.

nuo ūmaus bronchito antibiotikai nepadeda

97 proc. persišaldymo li-gų sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia. Ki-taip augaliniai prepara-tai - įrodyta, kad, tarkime,

pelargonijų ekstraktas efektyviai naikina bronchito sukėlėjus. Be to, kosėjant labai svarbi teisinga diagnozė - kosulys sausas ar šlapias. Jei kosulys yra sausas, dirgi-nantis, jį reikia slopinti, o jei atsikosima, šį procesą reikia skatinti, nes su sekretu iš organizmo pasišalina ir virusai.

Laimingi žmonės serga rečiau

Kaip rodo naujos mokslo šakos neuropsichoimuno-logijos tyrimai, baimė ar-ba džiaugsmas žmogaus organizme sukelia sudė-

tingus biocheminius procesus, kurie veikia ląstelių žudikių ir antikūnų skai-čių kraujyje. Taigi liūdesys arba chroniš-kas stresas pastebimai silpnina imunite-tą. Mechanizmas veikia ir atvirkščiai: in-fekcijos blogina nuotaiką ir skatina no-rą būti vienam, užsidaryti. Taip gamta užtikrina, kad ramiai sveiktume ir nieko neužkrėstume.

nosies purškalai yra pavojingi

Šie preparatai atlaisvi-na užsikimšusią nosį ir pa-deda ištekėti nosies sekre-tui, o tai yra labai svarbu, kad neprasidėtų prienosi-

nių ančių ir vidurinės ausies uždegimas. Tačiau nereikėtų jų naudoti ilgiau kaip savaitę, nes ilgainiui jie pradeda dirgin-ti nosies gleivinę ir gali sukelti priešingą rezultatą - chronišką nosies užsikimšimą. Lengvesniais atvejais galima griebtis švel-nesnių alternatyvų, pavyzdžiui, plauti no-sį sūriu vandeniu arba naudoti homeopa-tinius nosies purškalus.

persišaldymo virusų galima išvengti

Pasistengus ligų sukė-lėjų galima išvengti net ir negyvenant kaip at-siskyrėliui. Pavyzdžiui, pavojus užsikrėsti suma-

žės, jeigu autobuse ar gydytojo lau-kiamajame kvėpuosite ne pro burną, o tik pro nosį, mat joje esantys plau-keliai stabdo virusus. Be to, žmonių sambūriai kelia ne tokį didelį pavojų užsikrėsti kaip durų rankenos, telefo-no rageliai ar kopijavimo aparatai, ku-riuos čiupinėja sloguojantys žmonės. O nuo pirštų virusai nesunkiai paten-ka į organizmą, pakanka pasitrinti akis ar nosį. Taigi, svarbiausias pata-rimas - kuo dažniau plaukitės rankas. Jas plaunant penkis kartus per dieną, galima išvengti 45 proc. infekcijų.

cmyk

7

cmyk

10

cmyk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 98 (164)

dienraščio „respublika“ priedas

futbolas �

Rekordininkas ne savo noruŠiais metais Klaipėdos „Atlanto“ savininkas, prezidentas, treneris ir žaidėjas Vacys LeKeVičius didelėmis raidėmis įrašė savo vardą į Lietuvos futbolo rekordų knygą. Tiesa, pats V.Lekevičius teigia, kad šios garbės nesiekė ir tikisi, kad kitais metais naujų rekordinių aukštumų šturmuoti jau nebereikės.

Evaldas GeLuMBAusKAs„Respublikos“ žurnalistas

Legendų kompanijoje

Anglija turi Piterį Šiltoną (Peter Shilton), Rusija - Levą Jašiną, Šve-dija - Tomą Ravelį (Thomas Ravel-li), Olandija - Edviną van der Sarą (Edwin van der Saar), Danija - Pe-terį Šmeichelį (Peter Schmeichel). Šie garsūs futbolininkai, regis, su-gebėjo įminti sportinio ilgaamžiš-kumo paslaptį ir savo karjeras bai-gė peržengę 40 metų barjerą. Ta-čiau nuo šiol Lietuvos futbolas taip pat turi kuo didžiuotis. Šių metų liepos 23 d. per Klaipėdos „Atlan-to“ ir Mažeikių „Mažeikių“ rung-tynes į aikštę išbėgo 48 metų le-gendinis uostamiesčio ekipos var-tininkas V.Lekevičius. Taip buvo pagerintas Romui Kiulkiui priklau-sęs ilgaamžiškumo rekordas. Bu-vęs Kėdainių „Nevėžio“ vartinin-kas paskutines rungtynes Lietuvos A lygoje sužaidė 2002 m. lapkričio 9 d. Tuo metu jam buvo 44 metai ir kiek daugiau nei 8 mėnesiai.

„Aš į aikštę tikrai nesiveržiau ir apie rekordus negalvojau. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad dėl traumų netekome abiejų vartininkų. Tikėjausi, kad mano paslaugų pri-reiks vienam dviem mačams“, - „Sporto žmonėms“ teigė naujo re-kordo autorius V.Lekevičius.

Tačiau V.Lekevičius „Atlanto“ vartuose užsibuvo iki sezono pabai-gos. Veteranui teko ginti ne tik pa-grindinės, bet ir antrosios „Atlanto“ komandos vartus. Didelio džiaugs-mo šis laikotarpis Lietuvos rekor-dininkui nesuteikė. A lygoje į jo gi-namus vartus kamuolys skriejo daugiau nei 50 kartų. Ypatingą ne-pagarbą veteranui pademonstravo Marijampolės „Sūduvos“ futbolinin-kai. Lietuvos futbolo A lygos 32-ojo turo rungtynėse marijampoliečiai į „Atlanto“ vartus įmušė 13 įvarčių. Tai taip pat absoliutus šio sezono rezultatyvumo rekordas. Spalio 19 d. Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro aštuntfinalyje „Sū-duva“ V.Lekevičiui atseikėjo 9 įvar-čius. Marijampolės klubo dubleriai

į „Atlanto“ antrosios komandos var-tus sumušė net 19 įvarčių.

Tačiau net ir ši iš pažiūros tra-giška statistika V.Lekevičiui nuotai-kos nebetemdo. „Taip, šis sezonas buvo labai sunkus. Sunkiausias per visą mano karjerą. Su šiuo sezonu galima palyginti tik 1995-1996 me-tus, kai aš buvau suimtas (dėl tar-nybinių įgaliojimų viršijimo V.Leke-vičius buvo nuteistas 4 metams ka-lėjimo. Į laisvę išėjo po pusantrų metų, - aut. past.) ir turėjau pasi-traukti iš komandos. Bet šiais me-tais aš viską išgyvenau, atlaikiau vi-

sus išbandymus ir dėl to didžiuojuo-si - tiek savimi, tiek žaidėjais. Noriu padėkoti visiems, kurie, nepaisyda-mi sunkumų, rinkosi į treniruotes, važiavo į rungtynes - ir padėjo „Atlantui“ išsilaikyti aukščiausioje lygoje. Todėl dabar esu laimingas lyg vaikas. Šiuo metu tvarkau doku-mentus dėl klubo bankroto bylos panaikinimo. Kol kas dar nežinia, kiek komandų iš Klaipėdos žais kitą sezoną A lygoje. Kalbama apie vieną komandą „Atlanto“ pagrindu. Kele-tas žmonių nori prisijungti, manau, kad kitais metais Klaipėdoje turėsi-me rimtesnę komandą“, - naujais planais dalijosi V.Lekevičius.

Didžiuojasi savimi- Esate emocingas ir ambi-

cingas žmogus. Tikriausiai tai, kad tapote naujo Lietuvos re-kordo autoriumi, šiek tiek su-švelnino komandos nesėkmių sukeltą kartėlį?

- Nesu garbėtroška, tiesiog bu-vau priverstas išbėgti į aikštę. Šį sezoną klube likau vienas ir viso-mis įmanomomis priemonėmis mė-ginau išgelbėti „Atlantą“ nuo žlu-gimo. Daug kas to laukė, bet turės dar palaukti. Be abejo, noriu padė-koti ir žaidėjams. Jie žaidė už dyką, bet vis tiek padėjo „Atlantui“ išsi-laikyti A lygoje. Žodžiu, senatvėje man teko didelis išbandymas. Bet, manau, kad aš jį atlaikiau. Visų pir-ma - nenumiriau. Ir sveikata nenu-vylė, pavyko išvengti traumų. Taigi dar kartą didžiuojuosi savimi.

- Ar nebuvo skaudu per rungtynes po keliolika kartų traukti iš vartų kamuolį?

- Kalbate apie mačą su „Sūdu-va“? Profesionaliam futbolininkui tai būtų ir pažeminimas, ir gėda, ir labai sunkus psichologinis smū-gis. Bet patys žinote, kokia buvo mūsų padėtis. Prieš rungtynes tekdavo skubiai ieškoti žaidėjų,

aikštėje žaisdavo ir keli 14-15 me-tų „Atlanto“ futbolo akademijos auklėtiniai. Buvo visokių kuriozų. Aišku, toks rezultatas labai stipriai paveikė. „Sūduva“ šiandien daug stipresnė, jie tai ir įrodė. Gal net šiek tiek persistengė. Sakykim, kad aš esu sportiškai ant jų supy-kęs, ir tikiu, kad ateis laikas kai

„Atlantas“ Marijampolės klubui grąžins šią skolą. Mes dar jiems įkąsime.

Rekordų nebegerins- Gal planuojate ir kitais

metais gerinti ilgaamžiškumo rekordus?

- Aš nelabai tikintis, bet pirma-dienį, po paskutinių dublerių ko-mandos rungtynių (taip taip, teko dar ir dublerių komandoje žaisti) pasakiau teisėjams, kad tai mano paskutinis mačas. Sutinku, kad žmogaus galimybės yra beveik be-ribės, turint sveikatos galima žais-ti ir žaisti. Bet tikrai to nenorėčiau. Aš ir taip turiu ką veikti, laisvalai-kiu sportuoju su draugais - žai-džiam ir futbolą, ir krepšinį. Man užtenka tokio mėgėjiško sporto, kur yra emocijų, kur niekas nerei-kalauja, nespaudžia. O futbolą turi žaisti jauni žmonės, gerai pasiren-gę fiziškai ir psichologiškai.

- Bet vis tiek liksite Lietu-vos rekordininku.

- Ne savo noru, pats to nesie-kiau, į aikštę nesiveržiau. Kita ver-tus, gėdos nei sau, nei komandai, manau, nepadariau. O ir žmona pra-dėjo dažniau skambinti, po rungty-nių domėtis mano sveikata. Taigi gal ir ne pats blogiausias variantas.

Sporto žmonės 2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis4

Nors šių metų pradžia Lietuvos kultūrizmo ir fitneso mėgėjus vienijančiai federacijai nepagailėjo nemalonių staigmenų, šis sezonas pasižymėjo aukštais mūsų šalies sportininkų pasiekimais.

Pasak Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos (LKFF) prezi-dento Sauliaus Misevičiaus, sezo-no pradžioje, sužinojus, kad fede-racija turės verstis be jokios vals-tybinės paramos, atrodė, kad sezo-nas gali būti silpnas ir rezultatai tarptautinėje arenoje nebus aukšti. „Paskutinėms sezono varžyboms pasibaigus galima konstatuoti, kad nuogąstavimai buvo bergždi - spor-tininkai pasiekė puikius rezulta-tus“, - teigė S.Misevičius.

Spalio 29 d. Anglijoje įvyko se-niausios pasaulyje kultūrizmo or-ganizacijos varžybos - „NABBA Universe“. Prieš daugiau kaip 60 metų nuo „NABBA Universe“ ir prasidėjo visas pasaulinis kultūriz-mo sportas. Lietuvos sportininkai šiose varžybose dalyvauja nuo Ne-priklausomybės atkūrimo ir NAB-BA buvo pirmoji tarptautinė orga-nizacija, kuri pripažino Lietuvą kaip atskirą kultūrizmo šalį.

Per visą periodą Lietuvos spor-tininkams nesisekė iškovoti ypač aukštų rezultatų. Prieš daugiau kaip 16 metų Algirdas Kilčiauskas savo kategorijoje iškovojo 3 vietą, pernai tą pakartojo Ernestas Grigaitis. Eksperimentinėje fitneso kategori-joje Indrė Lasmanavičiūtė-Kuzne-covė prieš 3 metus buvo ketvirta.

Kitiems garsiems Lietuvos sporti-ninkams finalinio šešetuko ribos peržengti nepavykdavo. Taigi šie-met dviejų jaunų sportininkų star-tas finaliniame šešete yra bene ge-riausias pasiekimas šiose varžybo-se. Romutis Juodsnukis Jaunimo absoliučioje kategorijoje buvo šeš-tas, Ernestas Grigaitis pakartojo pernykštį savo startą ir vėl tapo tre-čiu, nusileidęs Brazilijos ir Austra-lijos sportininkams.

Puikiai startavo ir Lietuvos rinktinė, kuri vyko į Pasaulio fitne-so federacijos (WFF/NABBA) ren-giamą pasaulio čempionatą Austri-joje, Grace. Klasikinio vyrų fitneso iki 35 metų kategorijoje nugalėtoju tapo vilnietis Aringas Kartanas (tre-neris D.Lukoševičius), klasikinio vyrų fitneso per 35 metų kategori-joje čempionu ir absoliučiu klasiki-nio vyrų fitneso kategorijos čempio-nu tapo Vladas Jovaiša (Kaunas, treneriai S. ir I.Misevičiai). Moterų klasikinio fitneso varžybose antrąją vietą iškovojo Aušra Piktuižytė (Kaunas, treneriai S. ir I.Misevi-čiai), trečia liko Živilė Jankauskienė (Panevėžys, „Sportonas“). Edita Jo-vaišienė triumfavo moterų „Perfor-mance“ ir porų kategorijose, kur startavo su savo vyru Vladu Jovaiša. Jaunimo „Superbody“ (kultūrizmo) kategorijoje Romutis Juodsnukis (Kaunas, treneriai S. ir I.Misevičiai) tapo vicečempionu.

LKFF prezidento S.Misevičiaus teigimu, šiemet pasaulio čempiona-te netrūko staigmenų. „Buvome nustebinti, kad WFF/NABBA vado-vai sugebėjo pasikviesti daug pir-maujančių NABBA ir WABBA or-ganizacijų kultūrizmo sportininkų. Todėl vyrų „Extrem-body“ katego-rijoje vyko arši kova, į finalinį šeše-tuką nepateko daug žinomų sporti-ninkų“, - sakė LKFF vadovas.

Reportažus iš „NABBA Univer-se“ ir WFF/NABBA pasaulio čem-pionato galėsite pamatyti LKFF ku-riamoje laidoje „Jėga, grožis, svei-kata“ arba interneto svetainėje www.lkfa.lt artimiausiu metu. Kul-tūrizmo rudens sezonas buvo labai sėkmingas, o LKFF ruošiasi geriau-sių 2011 metų sportininkų pagerbi-mui, įvyksiančiam gruodžio mėnesį.

Romualdas MATAITIS

Kultūrizmas �

kultūrizmo sezonas pranoko lūkesčius

PaKartoJo. „NABBA Universe“ kultūrizmo varžybose Ernestas Grigaitis antrus metus iš eilės jaunimo kategorijoje užėmė trečią vietą

�Pora. Vladas Jovaiša su žmona Edita Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo aukso medalius

�

LKFF nuotr.

Vyriausi 2011 m. A lygos futbolininkai

Vacys Lekevičius g.1963 06 26 (48 metai) Klaipėdos „Atlantas“Saulius Labinis g. 972 12 02 (38 metai) Alytaus „Dainava“Eimantas Poderis g.1973 09 13 (38 metai) Alytaus „Dainava“Marius Skinderis g. 974 10 13 (37 metai) Panevėžio „Ekranas“Virginijus Miknevičius g.1974 12 11 (36 metai) Alytaus „Dainava“

statistiKa

rEKorDas. Klaipėdos „Atlanto“ vadovas Vacys Lekevičius šį sezoną padėjo ekipai aikštėje ir tapo vyriausiu visų laikų Lietuvos A lygoje žaidusiu futbolininku

�

Viliaus Mačiulaičio nuotr.

Vacys LekevičiusGimė 1963 m. birželio 26 d. Rusnėje

Laimėjimai1983 m. TSRS tautų spartakiados čempionas1986 m. Lietuvos čempionas (Kauno „Banga“)2001 ir 2002 - A lygos vicečempionas (Klaipėdos „Atlantas“)2001 ir 2003 - LFF taurės laimėtojas (Klaipė-dos „Atlantas“)

DosJė

Senatvėje man teko didelis išbandymas. Bet, manau, kad aš jį atlaikiau. Visų pirma - nenumiriau. Ir sveikata nenuvylė, pavyko išvengti traumų

�

8

cmykcmyk

� �

cmyk

Antradienį prasidės Europos krepšinio taurės turnyras, kuriame dalyvaus dvi Lietuvos komandos. C grupėje žaisiantis Prienų „Rūdupis“ debiutuos šiose varžybose. Pastaruoju metu komandai teko atlaikyti daug išbandymų, bet tenkintis tik garbingu pasirodymu prieniškiai neketina. Jie turi aiškų tikslą - antrąjį etapą.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Žaidė šešiese

Prieš kelerius metus „Rūdu-pis“ dar žaidė Nacionalinėje krep-šinio lygoje ir apie pasirodymą Eu-ropoje galėjo tik pasvajoti. Tačiau komandos skrydis buvo įspūdin-gas. Praėjusį sezoną prieniškiai už-

ėmė trečiąją vietą Lietuvos krep-šinio lygoje (LKL) ir gavo istorinį šansą debiutuoti antrajame pagal rangą Europos klubų turnyre.

Pasirengimas debiutui buvo la-bai sunkus. Iš rikiuotės iškrito Ar-minas Urbutis, Edgaras Želionis, Adas Juškevičius ir Paulius Ivanaus-kas. LKL mačą su „Šiauliais“ prie-niškiai žaidė šešiese ir pralaimėjo. Padėtis po truputį taisosi. Trečia-dienį A.Juškevičius ir E.Želionis jau žaidė Baltijos krepšinio lygos (BBL) rungtynes su Utenos „Juventus“, o komanda iškovojo pergalę.

„Mums reikėjo ne tik pergalės, bet ir žmonių, kurie atsigavo. Su aštuoniais žaidėjais jau yra kitaip. Kai Šiauliuose buvome šešiese, bu-vo katastrofa. Net negali sakyti, kad gynyboje atiduotų visas jėgas, nes reikia jų ir puolimui pasilikti. Su aš-tuoniais jau galima daryti kažkokią rotaciją, leisti pailsėti“, - sakė „Rū-dupio“ treneris Virginijus Šeškus.

Įveikiami varžovaiAntradienį prieniškiai Olandi-

joje susitiks su Groningeno klubu „GasTerra Flames“. A.Urbutis ir P.Ivanauskas šiose rungtynėse tik-rai nežais. Nepaisant visų sunku-

mų, „Rūdupis“ ketina kautis dėl kelialapio į antrąjį etapą. „Kam žaisti ir išleisti pinigus, jei iškelsi tikslą tik garbingai pasirodyti. Ga-li surinkti panašų taškų skaičių ir žmonės sakys: štai, garbingai su-dalyvavo. Tačiau vis tiek reikia kel-ti tikslą pasiekti antrą etapą. Kad ir kokiomis sąlygomis, kad ir su kokiomis komandomis žaistumė-me“, - pažymėjo treneris.

Kai buvo ištraukti burtai, V.Šeškus neslėpė džiaugsmo. C grupėje dar žais Salonikų „Aris“ ir Nimburko ČEZ. „Tas džiaugsmas toks, kad nereikia žaisti su „Lietu-vos ryto“ ar „Chimki“ lygio klu-bais, tomis komandomis, kurios tikrai geresnės visa galva. Tačiau Nimburko komanda visai nebloga, „Aris“ turi turtingą istoriją. Olan-dai gal labiau pažeidžiami. Išvyko-se bus sunkiau, bet manau, kad na-mie tikrai galime kovoti su visais varžovais“, - svarstė V.Šeškus.

Burtai „Rūdupio“ tikrai nenu-skriaudė. Graikijos klubus veikia fi-nansų krizė, todėl „Aris“ vasarą ne-leido sau daug išlaidauti. Dauguma komandos naujokų iš JAV tik šiemet baigė mokytis universitetuose ir ne-pažįsta europietiškojo krepšinio.

Olandijos ekipoje netrūksta ameri-kiečių, bet tarp jų nėra garsių krep-šininkų. ČEZ yra Čekijos krepšinio flagmanas ir nuolat dalyvauja Euro-pos turnyruose, bet didelėmis per-galėmis pasigirti negali. Šį sezoną VTB Vieningojoje lygoje čekai pra-laimėjo visus penkis mačus.

Tikisi palaikymoV.Šeškus mano, kad didžiausią

dėmesį reikia kreipti ne į varžovų, o į savo žaidimą: „Dabar pradedame nagrinėti olandus. Dar žaisime su Kauno „Baltais“, reikia ruoštis ir

šioms rungtynėms. Paskui turėsime porą dienų ir ten nuvažiavę turėsime vieną vakarą. Daugiausiai lemia žai-dėjų susikaupimas, atsidavimas. Jei žaidėjas nepadarys to, ką sakai, gali nagrinėti varžovus nors mėnesį“.

„Rūdupis“ nepasižymi galinga priekine linija, bet treneris tikisi,

kad aukštaūgiai europietišką iššū-kį atlaikys. „Ir žaisdami LKL ar BBL tam ruošiamės, gynyboje ban-dome padėti dideliems žmonėms. Kita vertus, dabar tikrai neblogos formos yra Povilas Butkevičius. Matosi, kad žmogus savimi pasiti-ki, įmeta tokius metimus, kur se-niau net nežiūrėdavo į krepšį“, - gyrė auklėtinį V.Šeškus.

Prienų arena neatitinka Euro-pos taurės reikalavimų, todėl namų rungtynes „Rūdupis“ žais Kauno sporto halėje. „Manau, kad prie-niškių atvažiuos tikrai nemažai. Ir Kaune mes turime „Rūdupio“ ger-bėjų. Pasistengsime surengti puikų pasirodymą - gražiai žaisti, atiduo-ti visas jėgas“, - žadėjo treneris. Nors Prienų krepšinio istorija per kelerius metus buvo ne kartą per-rašyta, V.Šeškus viliasi, kad pavyks padaryti tai dar kartą.

Europos taurės F grupėje žaisiančio Vilniaus „Lietuvos ryto“ padėtis yra visai kitokia nei „Rūdupio“. Vilniečiai yra du kartus laimėję turnyrą, turi daug galingesnę sudėtį. Tačiau ir jų varžovai atrodo stipresni. Tarp varžovų yra puikiai pažįstamų veidų.

Titulai įpareigoja

Du sezonus iš eilės Eurolygoje rungtyniavę vilniečiai ir šiemet bu-vo netoli nuo prestižinio turnyro.

Atrankos varžybose jie suklupo pa-skutiniame - trečiajame - rate ir užleido vietą Stambulo komandai „Galatasaray“.

Sugrįžimas į Europos taurės varžybas klubui buvo žingsnis že-myn. Kita vertus, su šiuo turnyru susijusios didžiausios vilniečių pergalės. 2005 ir 2009 m. „Lietu-vos rytas“ laimėjo Europos taurę, 2007 m. pasiekė finalą. Visais tri-mis atvejais Europos taurės varžy-bos tapdavo tramplinu į Eurolygą.

Titulai įpareigoja ir vėl preten-duoti į taurę, bet konkurencija žada būti didelė. Tarp turnyro dalyvių yra tokie stiprūs klubai kaip Mas-kvos srities „Chimki“ ir Sankt Pe-terburgo „Spartak“, „Valencia“, Trevizo „Benetton“, NBA žaidėjus

Tonį Parkerį (Tony Parker) ir Ronį Turiafą (Ronny Turiaf) pasikvietęs Vilerbano „Asvel“. Prizas yra tik vienas. Tas prizas ir vėl garantuo-ja kelialapį į Eurolygą.

A.Džikičiaus nerimasKai spalį buvo ištraukti Euro-

pos taurės burtai, vilniečių treneris Aleksandras Džikičius neapsi-džiaugė. Didžiausią nerimą jam kė-lė tai, kad E grupėje atsidūrė Novo Mesto KRKA. Šią komandą A.Dži-kičius treniravo dvejus metus prieš atvykdamas į Vilnių. Serbo vado-vaujama KRKA praėjusį sezoną lai-mėjo Slovėnijos čempionatą ir „FI-BA Europe“ „Iššūkio“ taurę.

Laiminčių titulus, bet dideliu biudžetu negalinčių pasigirti klubų dažniausiai laukia permainos. KR-KA prarado A.Džikičių, gynėjus Goraną Ikoničių ir Dušaną Džor-dževičių, puolėją Dragišą Drobnia-ką bei „centrą“ Kristoferį Bukerį (Christopher Booker). Tačiau klu-bas išsaugojo Slovėnijos rinktinės narį Zoraną Dragičių, senbuvius Smiljaną Pavičių ir Simoną Petrovą. Komandą papildė trys amerikiečiai, taigi KRKA išliko pavojinga.

Susitikti jau tekoSu kitais dviem varžovais - Le

Mano „Sarthe Basket“ ir Mariupolio „Azovmaš“ - vilniečių keliai yra su-sikirtę. 2007-2008 m. Eurolygos se-zone „Lietuvos rytas“ buvo vienoje grupėje su prancūzais. Abu tarpusa-vio mačus laimėjo lietuviai. Iš tų lai-kų sudėties „Lietuvos ryte“ liko tik Artūras Jomantas, „Sarthe Basket“ - Antuanas Dio (Antoine Diot) ir Ale-nas Kofi (Alain Koffi). Vis dėlto be puikiai pažįstamų veidų nebus apsi-eita. Le Mane žaidžia buvęs Vilniaus komandos vidurio puolėjas Žoao Paulas Batista (Joao Paulo Batista).

Mariupolyje yra du puikiai pažįs-tami veidai. „Azovmaš“ krepšinin-kus treniruoja serbas Acas Petrovi-čius. Jo asistentu dirba Gintaras Krapikas. Abu jie anksčiau treniravo Kauno „Žalgirį“, A.Petrovičius - vi-sai neseniai, praėjusį sezoną. Vilnie-čiai su „Azovmaš“ susitiko 2008-2009 m. Europos taurės turnyre. Komandos pasidalijo po pergalę. Dar kartą keliai susikirto šiemet. Abi ekipos žaidžia VTB Vieningosios ly-

gos A grupėje. Mariupolyje „Azov-maš“ įveikė vilniečius 83:73.

„Sarthe Basket“ ir „Azovmaš“ Europos taurėje nėra naujokai. Le Mano krepšininkai praėjusį sezoną pasiekė antrąjį etapą. Ukrainiečiai iškrito po reguliariojo sezono, bet per vasarą Mariupolio klubas pa-kvietė daug naujų krepšininkų. Su-dėtis atrodo galingesnė nei pernai.

Geras papildymasNaujokų netrūksta ir Vilniuje.

G.Krapikas daugybę kartų kovojo su „Lietuvos rytu“, tačiau kažin ar jis galės pasinaudoti savo patirtimi. Vil-niaus komanda yra beveik neatpažįs-tama. Statistika VTB lygoje rodo, kad būtent naujokai tapo pagrindiniais žai-dėjais. Tairisas Raisas (Tyrese Rice), Lorensas Robertsas (Lawrence Ro-berts) ir Renaldas Seibutis yra rezul-tatyviausi komandos krepšininkai.

Nors Eurolygos atrankoje nepa-sisekė, kituose frontuose vilniečiai beveik neklumpa. Lietuvos krepši-nio lygoje jie pasiekė šešias pergales iš tiek pat galimų. VTB lygoje iško-votos keturios pergalės, pralaimėta tik „Azovmaš“. Kaip ir „Rūdupis“, vilniečiai artėjant Europos taurės startui neišvengė nuostolių. Bredas Njūlis (Brad Newley) ir Vilmantas Dilys nežais dar maždaug mėnesį. Neaišku, ar antradienį ekipai galės padėti kojos traumą patyręs vidurio puolėjas Predragas Samardžiskis.

Sporto žmonės 2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis2 Sporto žmonės2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis 3

KrEPšinis �

Dvigubas lietuvių smūgis Europos taurės turnyreIstorinis „Rūdupio“ šansas Vilniečiai - senų pažįstamų apsuptyje

Salonikų „Aris“ (Graikija)Titulai: 1993 m. iškovojo Taurių laimėtojų taurę, 1997 m. - Koračo taurę, 2003 m. -„FIBA Europe“ taurę. 10 kartų laimėjo Graiki-jos čempionatą, 8 kartus - Graikijos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre pateko į antrąjį etapą, Graikijos čempionate užėmė 4-ąją vietą.Treneris - Vangelis Aleksandris.Gynėjai: Adrian Oliver (193), Dominic James (180), Dimitris Verginis (192), De-nas Mavraidis (193), Tasas Dimas (195), Aleksandras Vasiliadis (195), Lefteris Bochoridis (194);puolėjai: Dimitris Caldaris (196), Christas Taputas (208), Michalis Cairelis (208), Sergio Kerush (195), Aleksandras Vezenkovas (203);vidurio puolėjai: Sam Muldrow (205), Matejus Krušičius (211).

Nimburko ČEZ (Čekija)Titulai: 8 kartus laimėjo Čekijos čempionatą, 4 kartus - Čekijos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre pasiekė antrąjį etapą, Adrijos lygoje užėmė 8-ąją vietą, Čekijos čem-pionate iškovojo auksą.Treneris - Ronen Ginzburg.Gynėjai: Eugene Lawrence (184), Mike Lenzly (189), Adrian Abrams (180), Michalas Kržemenis (198), Tomašas Vyoralas (192);puolėjai: Chester Simmons (198), Lamayn Wilson (204), Radekas Nečas (206), Ladislavas Sokolovskis (200), Pavelas Pumprla (198), Lukašas Palyza (201), Martinas Kržižas (200);vidurio puolėjai: Petras Benda (203), Šimė Špralja (206), Drew Naymick (209), Martinas Miklošikas (224).

Groningeno „GasTerra Flames“ (Olandija)Titulai: 3 kartus laimėjo Olandijos čempionatą, 2 kartus - Olandijos taurę.Praėjęs sezonas: iš Europos taurės turnyro iškrito po pirmojo etapo, Olandijos čempionate užėmė 2-ąją vietą.Treneris - Hakimas Salemas.Gynėjai: David Bell (186), Bryan De-fares (192), Alex Wesby (196), Yannick van der Ark (192), Ties Theeuwkens (190);puolėjai: Jason Dourisseau (196), Kevin McCleery (205), Sergio de Randa-mie (201), Sander de Roos (200), Max van Schaik (207);vidurio puolėjai: Avis Wyatt (210), Thomas Koenis (207).

„rūDuPio“ varžovai

Novo Mesto KRKA (Slovėnija)Titulai: 2011 m. iškovojo „FIBA Europe“ „Iššūkio“ taurę. 4 kartus laimėjo Slovėni-jos čempionatą.Praėjęs sezonas: Slovėnijos čempio-nate iškovojo auksą, Adrijos lygoje pasiekė pusfinalį.Treneris - Nenadas Trajkovičius.Gynėjai: Curtis Stinson (191), Jimmy Baxter (198), Simonas Petrovas (191), Markas Kosteličius (185), Matejus Roj-cas (198), Bojanas Krivecas (188);puolėjai: Zoranas Dragičius (196), Edas Muričius (202), Jurė Balažičius (204), Janas Osolnikas (202), Markas Džurko-vičius (205);vidurio puolėjai: Smiljanas Pavičius (210), Jerome Jordan (213).

Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina)Titulai: 7 kartus laimėjo Ukrainos čem-pionatą, 4 kartus - Ukrainos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre iškrito po pirmojo etapo, VTB Vieningo-joje lygoje užėmė 4-ąją vietą, Ukrainos čempionate pasiekė ketvirtfinalį.Treneris - Acas Petrovičius.Gynėjai: Daniel Ewing (191), Joseph Crispin (186), Aleksandras Kolčenka (194), Bogdanas Baida (193), Artiomas Slipenčiukas (193);puolėjai: Ricky Minard (200), Artūras Drozdovas (199), Radoslavas Rančikas (207), Denisas Ivanovas (195), Maksi-mas Ivšinas (210), Igoris Zaicevas (210);vidurio puolėjai: Aleksejus Pečerovas (213), Hasanas Rizvičius (212), Vladimi-ras Golubovičius (212).

Le Mano „Sarthe Basket“ (Prancūzija)Titulai: 4 kartus laimėjo Prancūzijos čempionatą, 3 kartus - Prancūzijos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės tur-nyre pasiekė antrąjį etapą, Prancūzijos čempionate - ketvirtfinalį.Treneris - John David Jackson.Gynėjai: Antoine Diot (193), Alex Acker (196), Taylor Rochestie (185), Henri Kahudi (193), Thomas Ceci (197);puolėjai: Charles Kahudi (197), Alain Koffi (207), Marcellus Sommerville (200), Babacar Niang (207), Travon Bryant (206), Kevin Mendy (200), Colo Boungou (202), Max Kouguere (198);vidurio puolėjai: Joao Paulo Batista (207), William Coleman (206).

„LiEtuvos ryto“ varžovai

A grupėZagrebo „Cibona“ (Kroatija) Jeruzalės „Hapoel“ (Izraelis) Diunkerko „Gravelines“ (Prancūzija) „Doneck“ (Ukraina)

B grupėMaskvos srities „Chimki“ (Rusija) Salonikų PAOK (Graikija) „Cholet Basket“ (Prancūzija) Rygos VEF (Latvija)

D grupė„Valencia“ (Ispanija) Vilerbano „Asvel“ (Prancūzija) Ostendės „Telenet“ (Belgija) Sofijos „Lukoil Academic“ (Bulgarija)

E grupėLas Palmo „Gran Canaria“ (Ispanija) Rostovo „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) Bandirmos „Banvit“ (Turkija) Frankfurto „Skyliners“ (Vokietija)

G grupėTrevizo „Benetton“ (Italija) Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija) Zagrebo „Cedevita“ (Kroatija) Miuncheno „Bayern“ (Vokietija)

H grupėBerlyno „Alba“ (Vokietija) Podgoricos „Budučnost“ (Juodkalnija) Monso Eno „Dexia“ (Belgija) Žgoželeco „PGE Turow“ (Lenkija)

Kitos turnyro gruPės

Pasibaigus reguliariajam sezonui, po dvi geriausias grupių komandas pateks į „Last 16“ etapą. Jame klubai bus suskirstyti į keturias grupes. „Last 16“ etapas vyks nuo sausio 17 iki vasario 28 d. Aštuonios ekipos pateks į ketvirtfinalį, jame sužais po dvejas rungtynes (namie ir išvykoje). Ketvirtfinalio susitikimai vyks kovo 20 ir 27 d. Finalo ketverto turnyras bus surengtas balandžio 14-15 d.

informaciJa

Lapkričio 15 d. - su KRKA (išvykoje); lapkričio 22 d. - su „Azovmaš“ (namie); lapkričio 29 d. - su „Sarthe Basket“ (i); gruodžio 6 d. - su „Sarthe Basket“ (n); gruodžio 13 d. - su KRKA (n); gruodžio 20 d. - su „Azovmaš“ (i).

„LiEtuvos ryto“ tvarKaraštis

Lapkričio 15 d. - su „GasTerra Flames“ (išvykoje); lapkričio 22 d. - su „Aris“ (namie); lapkričio 29 d. - su ČEZ (n); gruodžio 6 d. - su ČEZ (i); gruodžio 13 d. - su „GasTerra Flames“ (n); gruodžio 20 d. - su „Aris“ (i).

„rūDuPio“ tvarKaraštis

startas. Išbandymas Europoje laukia „Rūdupio“ lyderių (iš kairės) Povilo Butkevičiaus, Ado Juškevičiaus ir Gedimino Oreliko

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

šansai. Treneris Virginijus Šeškus mano, kad namie galima įveikti visus varžovus

�

Daugiausiai lemia žaidėjų susikaupimas, atsidavimas

�

PastiPrinimas. Renaldas Seibutis ir kiti naujokai tapo pagrindiniais Vilniaus komandos žaidėjais

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

siurPriZas. Aleksandras Džikičius neapsidžiaugė sužinojęs, kad teks susidurti su savo buvusia ekipa

�

cmyk

9

cmyk

� �

cmyk

Antradienį prasidės Europos krepšinio taurės turnyras, kuriame dalyvaus dvi Lietuvos komandos. C grupėje žaisiantis Prienų „Rūdupis“ debiutuos šiose varžybose. Pastaruoju metu komandai teko atlaikyti daug išbandymų, bet tenkintis tik garbingu pasirodymu prieniškiai neketina. Jie turi aiškų tikslą - antrąjį etapą.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Žaidė šešiese

Prieš kelerius metus „Rūdu-pis“ dar žaidė Nacionalinėje krep-šinio lygoje ir apie pasirodymą Eu-ropoje galėjo tik pasvajoti. Tačiau komandos skrydis buvo įspūdin-gas. Praėjusį sezoną prieniškiai už-

ėmė trečiąją vietą Lietuvos krep-šinio lygoje (LKL) ir gavo istorinį šansą debiutuoti antrajame pagal rangą Europos klubų turnyre.

Pasirengimas debiutui buvo la-bai sunkus. Iš rikiuotės iškrito Ar-minas Urbutis, Edgaras Želionis, Adas Juškevičius ir Paulius Ivanaus-kas. LKL mačą su „Šiauliais“ prie-niškiai žaidė šešiese ir pralaimėjo. Padėtis po truputį taisosi. Trečia-dienį A.Juškevičius ir E.Želionis jau žaidė Baltijos krepšinio lygos (BBL) rungtynes su Utenos „Juventus“, o komanda iškovojo pergalę.

„Mums reikėjo ne tik pergalės, bet ir žmonių, kurie atsigavo. Su aštuoniais žaidėjais jau yra kitaip. Kai Šiauliuose buvome šešiese, bu-vo katastrofa. Net negali sakyti, kad gynyboje atiduotų visas jėgas, nes reikia jų ir puolimui pasilikti. Su aš-tuoniais jau galima daryti kažkokią rotaciją, leisti pailsėti“, - sakė „Rū-dupio“ treneris Virginijus Šeškus.

Įveikiami varžovaiAntradienį prieniškiai Olandi-

joje susitiks su Groningeno klubu „GasTerra Flames“. A.Urbutis ir P.Ivanauskas šiose rungtynėse tik-rai nežais. Nepaisant visų sunku-

mų, „Rūdupis“ ketina kautis dėl kelialapio į antrąjį etapą. „Kam žaisti ir išleisti pinigus, jei iškelsi tikslą tik garbingai pasirodyti. Ga-li surinkti panašų taškų skaičių ir žmonės sakys: štai, garbingai su-dalyvavo. Tačiau vis tiek reikia kel-ti tikslą pasiekti antrą etapą. Kad ir kokiomis sąlygomis, kad ir su kokiomis komandomis žaistumė-me“, - pažymėjo treneris.

Kai buvo ištraukti burtai, V.Šeškus neslėpė džiaugsmo. C grupėje dar žais Salonikų „Aris“ ir Nimburko ČEZ. „Tas džiaugsmas toks, kad nereikia žaisti su „Lietu-vos ryto“ ar „Chimki“ lygio klu-bais, tomis komandomis, kurios tikrai geresnės visa galva. Tačiau Nimburko komanda visai nebloga, „Aris“ turi turtingą istoriją. Olan-dai gal labiau pažeidžiami. Išvyko-se bus sunkiau, bet manau, kad na-mie tikrai galime kovoti su visais varžovais“, - svarstė V.Šeškus.

Burtai „Rūdupio“ tikrai nenu-skriaudė. Graikijos klubus veikia fi-nansų krizė, todėl „Aris“ vasarą ne-leido sau daug išlaidauti. Dauguma komandos naujokų iš JAV tik šiemet baigė mokytis universitetuose ir ne-pažįsta europietiškojo krepšinio.

Olandijos ekipoje netrūksta ameri-kiečių, bet tarp jų nėra garsių krep-šininkų. ČEZ yra Čekijos krepšinio flagmanas ir nuolat dalyvauja Euro-pos turnyruose, bet didelėmis per-galėmis pasigirti negali. Šį sezoną VTB Vieningojoje lygoje čekai pra-laimėjo visus penkis mačus.

Tikisi palaikymoV.Šeškus mano, kad didžiausią

dėmesį reikia kreipti ne į varžovų, o į savo žaidimą: „Dabar pradedame nagrinėti olandus. Dar žaisime su Kauno „Baltais“, reikia ruoštis ir

šioms rungtynėms. Paskui turėsime porą dienų ir ten nuvažiavę turėsime vieną vakarą. Daugiausiai lemia žai-dėjų susikaupimas, atsidavimas. Jei žaidėjas nepadarys to, ką sakai, gali nagrinėti varžovus nors mėnesį“.

„Rūdupis“ nepasižymi galinga priekine linija, bet treneris tikisi,

kad aukštaūgiai europietišką iššū-kį atlaikys. „Ir žaisdami LKL ar BBL tam ruošiamės, gynyboje ban-dome padėti dideliems žmonėms. Kita vertus, dabar tikrai neblogos formos yra Povilas Butkevičius. Matosi, kad žmogus savimi pasiti-ki, įmeta tokius metimus, kur se-niau net nežiūrėdavo į krepšį“, - gyrė auklėtinį V.Šeškus.

Prienų arena neatitinka Euro-pos taurės reikalavimų, todėl namų rungtynes „Rūdupis“ žais Kauno sporto halėje. „Manau, kad prie-niškių atvažiuos tikrai nemažai. Ir Kaune mes turime „Rūdupio“ ger-bėjų. Pasistengsime surengti puikų pasirodymą - gražiai žaisti, atiduo-ti visas jėgas“, - žadėjo treneris. Nors Prienų krepšinio istorija per kelerius metus buvo ne kartą per-rašyta, V.Šeškus viliasi, kad pavyks padaryti tai dar kartą.

Europos taurės F grupėje žaisiančio Vilniaus „Lietuvos ryto“ padėtis yra visai kitokia nei „Rūdupio“. Vilniečiai yra du kartus laimėję turnyrą, turi daug galingesnę sudėtį. Tačiau ir jų varžovai atrodo stipresni. Tarp varžovų yra puikiai pažįstamų veidų.

Titulai įpareigoja

Du sezonus iš eilės Eurolygoje rungtyniavę vilniečiai ir šiemet bu-vo netoli nuo prestižinio turnyro.

Atrankos varžybose jie suklupo pa-skutiniame - trečiajame - rate ir užleido vietą Stambulo komandai „Galatasaray“.

Sugrįžimas į Europos taurės varžybas klubui buvo žingsnis že-myn. Kita vertus, su šiuo turnyru susijusios didžiausios vilniečių pergalės. 2005 ir 2009 m. „Lietu-vos rytas“ laimėjo Europos taurę, 2007 m. pasiekė finalą. Visais tri-mis atvejais Europos taurės varžy-bos tapdavo tramplinu į Eurolygą.

Titulai įpareigoja ir vėl preten-duoti į taurę, bet konkurencija žada būti didelė. Tarp turnyro dalyvių yra tokie stiprūs klubai kaip Mas-kvos srities „Chimki“ ir Sankt Pe-terburgo „Spartak“, „Valencia“, Trevizo „Benetton“, NBA žaidėjus

Tonį Parkerį (Tony Parker) ir Ronį Turiafą (Ronny Turiaf) pasikvietęs Vilerbano „Asvel“. Prizas yra tik vienas. Tas prizas ir vėl garantuo-ja kelialapį į Eurolygą.

A.Džikičiaus nerimasKai spalį buvo ištraukti Euro-

pos taurės burtai, vilniečių treneris Aleksandras Džikičius neapsi-džiaugė. Didžiausią nerimą jam kė-lė tai, kad E grupėje atsidūrė Novo Mesto KRKA. Šią komandą A.Dži-kičius treniravo dvejus metus prieš atvykdamas į Vilnių. Serbo vado-vaujama KRKA praėjusį sezoną lai-mėjo Slovėnijos čempionatą ir „FI-BA Europe“ „Iššūkio“ taurę.

Laiminčių titulus, bet dideliu biudžetu negalinčių pasigirti klubų dažniausiai laukia permainos. KR-KA prarado A.Džikičių, gynėjus Goraną Ikoničių ir Dušaną Džor-dževičių, puolėją Dragišą Drobnia-ką bei „centrą“ Kristoferį Bukerį (Christopher Booker). Tačiau klu-bas išsaugojo Slovėnijos rinktinės narį Zoraną Dragičių, senbuvius Smiljaną Pavičių ir Simoną Petrovą. Komandą papildė trys amerikiečiai, taigi KRKA išliko pavojinga.

Susitikti jau tekoSu kitais dviem varžovais - Le

Mano „Sarthe Basket“ ir Mariupolio „Azovmaš“ - vilniečių keliai yra su-sikirtę. 2007-2008 m. Eurolygos se-zone „Lietuvos rytas“ buvo vienoje grupėje su prancūzais. Abu tarpusa-vio mačus laimėjo lietuviai. Iš tų lai-kų sudėties „Lietuvos ryte“ liko tik Artūras Jomantas, „Sarthe Basket“ - Antuanas Dio (Antoine Diot) ir Ale-nas Kofi (Alain Koffi). Vis dėlto be puikiai pažįstamų veidų nebus apsi-eita. Le Mane žaidžia buvęs Vilniaus komandos vidurio puolėjas Žoao Paulas Batista (Joao Paulo Batista).

Mariupolyje yra du puikiai pažįs-tami veidai. „Azovmaš“ krepšinin-kus treniruoja serbas Acas Petrovi-čius. Jo asistentu dirba Gintaras Krapikas. Abu jie anksčiau treniravo Kauno „Žalgirį“, A.Petrovičius - vi-sai neseniai, praėjusį sezoną. Vilnie-čiai su „Azovmaš“ susitiko 2008-2009 m. Europos taurės turnyre. Komandos pasidalijo po pergalę. Dar kartą keliai susikirto šiemet. Abi ekipos žaidžia VTB Vieningosios ly-

gos A grupėje. Mariupolyje „Azov-maš“ įveikė vilniečius 83:73.

„Sarthe Basket“ ir „Azovmaš“ Europos taurėje nėra naujokai. Le Mano krepšininkai praėjusį sezoną pasiekė antrąjį etapą. Ukrainiečiai iškrito po reguliariojo sezono, bet per vasarą Mariupolio klubas pa-kvietė daug naujų krepšininkų. Su-dėtis atrodo galingesnė nei pernai.

Geras papildymasNaujokų netrūksta ir Vilniuje.

G.Krapikas daugybę kartų kovojo su „Lietuvos rytu“, tačiau kažin ar jis galės pasinaudoti savo patirtimi. Vil-niaus komanda yra beveik neatpažįs-tama. Statistika VTB lygoje rodo, kad būtent naujokai tapo pagrindiniais žai-dėjais. Tairisas Raisas (Tyrese Rice), Lorensas Robertsas (Lawrence Ro-berts) ir Renaldas Seibutis yra rezul-tatyviausi komandos krepšininkai.

Nors Eurolygos atrankoje nepa-sisekė, kituose frontuose vilniečiai beveik neklumpa. Lietuvos krepši-nio lygoje jie pasiekė šešias pergales iš tiek pat galimų. VTB lygoje iško-votos keturios pergalės, pralaimėta tik „Azovmaš“. Kaip ir „Rūdupis“, vilniečiai artėjant Europos taurės startui neišvengė nuostolių. Bredas Njūlis (Brad Newley) ir Vilmantas Dilys nežais dar maždaug mėnesį. Neaišku, ar antradienį ekipai galės padėti kojos traumą patyręs vidurio puolėjas Predragas Samardžiskis.

Sporto žmonės 2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis2 Sporto žmonės2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis 3

KrEPšinis �

Dvigubas lietuvių smūgis Europos taurės turnyreIstorinis „Rūdupio“ šansas Vilniečiai - senų pažįstamų apsuptyje

Salonikų „Aris“ (Graikija)Titulai: 1993 m. iškovojo Taurių laimėtojų taurę, 1997 m. - Koračo taurę, 2003 m. -„FIBA Europe“ taurę. 10 kartų laimėjo Graiki-jos čempionatą, 8 kartus - Graikijos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre pateko į antrąjį etapą, Graikijos čempionate užėmė 4-ąją vietą.Treneris - Vangelis Aleksandris.Gynėjai: Adrian Oliver (193), Dominic James (180), Dimitris Verginis (192), De-nas Mavraidis (193), Tasas Dimas (195), Aleksandras Vasiliadis (195), Lefteris Bochoridis (194);puolėjai: Dimitris Caldaris (196), Christas Taputas (208), Michalis Cairelis (208), Sergio Kerush (195), Aleksandras Vezenkovas (203);vidurio puolėjai: Sam Muldrow (205), Matejus Krušičius (211).

Nimburko ČEZ (Čekija)Titulai: 8 kartus laimėjo Čekijos čempionatą, 4 kartus - Čekijos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre pasiekė antrąjį etapą, Adrijos lygoje užėmė 8-ąją vietą, Čekijos čem-pionate iškovojo auksą.Treneris - Ronen Ginzburg.Gynėjai: Eugene Lawrence (184), Mike Lenzly (189), Adrian Abrams (180), Michalas Kržemenis (198), Tomašas Vyoralas (192);puolėjai: Chester Simmons (198), Lamayn Wilson (204), Radekas Nečas (206), Ladislavas Sokolovskis (200), Pavelas Pumprla (198), Lukašas Palyza (201), Martinas Kržižas (200);vidurio puolėjai: Petras Benda (203), Šimė Špralja (206), Drew Naymick (209), Martinas Miklošikas (224).

Groningeno „GasTerra Flames“ (Olandija)Titulai: 3 kartus laimėjo Olandijos čempionatą, 2 kartus - Olandijos taurę.Praėjęs sezonas: iš Europos taurės turnyro iškrito po pirmojo etapo, Olandijos čempionate užėmė 2-ąją vietą.Treneris - Hakimas Salemas.Gynėjai: David Bell (186), Bryan De-fares (192), Alex Wesby (196), Yannick van der Ark (192), Ties Theeuwkens (190);puolėjai: Jason Dourisseau (196), Kevin McCleery (205), Sergio de Randa-mie (201), Sander de Roos (200), Max van Schaik (207);vidurio puolėjai: Avis Wyatt (210), Thomas Koenis (207).

„rūDuPio“ varžovai

Novo Mesto KRKA (Slovėnija)Titulai: 2011 m. iškovojo „FIBA Europe“ „Iššūkio“ taurę. 4 kartus laimėjo Slovėni-jos čempionatą.Praėjęs sezonas: Slovėnijos čempio-nate iškovojo auksą, Adrijos lygoje pasiekė pusfinalį.Treneris - Nenadas Trajkovičius.Gynėjai: Curtis Stinson (191), Jimmy Baxter (198), Simonas Petrovas (191), Markas Kosteličius (185), Matejus Roj-cas (198), Bojanas Krivecas (188);puolėjai: Zoranas Dragičius (196), Edas Muričius (202), Jurė Balažičius (204), Janas Osolnikas (202), Markas Džurko-vičius (205);vidurio puolėjai: Smiljanas Pavičius (210), Jerome Jordan (213).

Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina)Titulai: 7 kartus laimėjo Ukrainos čem-pionatą, 4 kartus - Ukrainos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės turnyre iškrito po pirmojo etapo, VTB Vieningo-joje lygoje užėmė 4-ąją vietą, Ukrainos čempionate pasiekė ketvirtfinalį.Treneris - Acas Petrovičius.Gynėjai: Daniel Ewing (191), Joseph Crispin (186), Aleksandras Kolčenka (194), Bogdanas Baida (193), Artiomas Slipenčiukas (193);puolėjai: Ricky Minard (200), Artūras Drozdovas (199), Radoslavas Rančikas (207), Denisas Ivanovas (195), Maksi-mas Ivšinas (210), Igoris Zaicevas (210);vidurio puolėjai: Aleksejus Pečerovas (213), Hasanas Rizvičius (212), Vladimi-ras Golubovičius (212).

Le Mano „Sarthe Basket“ (Prancūzija)Titulai: 4 kartus laimėjo Prancūzijos čempionatą, 3 kartus - Prancūzijos taurę.Praėjęs sezonas: Europos taurės tur-nyre pasiekė antrąjį etapą, Prancūzijos čempionate - ketvirtfinalį.Treneris - John David Jackson.Gynėjai: Antoine Diot (193), Alex Acker (196), Taylor Rochestie (185), Henri Kahudi (193), Thomas Ceci (197);puolėjai: Charles Kahudi (197), Alain Koffi (207), Marcellus Sommerville (200), Babacar Niang (207), Travon Bryant (206), Kevin Mendy (200), Colo Boungou (202), Max Kouguere (198);vidurio puolėjai: Joao Paulo Batista (207), William Coleman (206).

„LiEtuvos ryto“ varžovai

A grupėZagrebo „Cibona“ (Kroatija) Jeruzalės „Hapoel“ (Izraelis) Diunkerko „Gravelines“ (Prancūzija) „Doneck“ (Ukraina)

B grupėMaskvos srities „Chimki“ (Rusija) Salonikų PAOK (Graikija) „Cholet Basket“ (Prancūzija) Rygos VEF (Latvija)

D grupė„Valencia“ (Ispanija) Vilerbano „Asvel“ (Prancūzija) Ostendės „Telenet“ (Belgija) Sofijos „Lukoil Academic“ (Bulgarija)

E grupėLas Palmo „Gran Canaria“ (Ispanija) Rostovo „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) Bandirmos „Banvit“ (Turkija) Frankfurto „Skyliners“ (Vokietija)

G grupėTrevizo „Benetton“ (Italija) Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija) Zagrebo „Cedevita“ (Kroatija) Miuncheno „Bayern“ (Vokietija)

H grupėBerlyno „Alba“ (Vokietija) Podgoricos „Budučnost“ (Juodkalnija) Monso Eno „Dexia“ (Belgija) Žgoželeco „PGE Turow“ (Lenkija)

Kitos turnyro gruPės

Pasibaigus reguliariajam sezonui, po dvi geriausias grupių komandas pateks į „Last 16“ etapą. Jame klubai bus suskirstyti į keturias grupes. „Last 16“ etapas vyks nuo sausio 17 iki vasario 28 d. Aštuonios ekipos pateks į ketvirtfinalį, jame sužais po dvejas rungtynes (namie ir išvykoje). Ketvirtfinalio susitikimai vyks kovo 20 ir 27 d. Finalo ketverto turnyras bus surengtas balandžio 14-15 d.

informaciJa

Lapkričio 15 d. - su KRKA (išvykoje); lapkričio 22 d. - su „Azovmaš“ (namie); lapkričio 29 d. - su „Sarthe Basket“ (i); gruodžio 6 d. - su „Sarthe Basket“ (n); gruodžio 13 d. - su KRKA (n); gruodžio 20 d. - su „Azovmaš“ (i).

„LiEtuvos ryto“ tvarKaraštis

Lapkričio 15 d. - su „GasTerra Flames“ (išvykoje); lapkričio 22 d. - su „Aris“ (namie); lapkričio 29 d. - su ČEZ (n); gruodžio 6 d. - su ČEZ (i); gruodžio 13 d. - su „GasTerra Flames“ (n); gruodžio 20 d. - su „Aris“ (i).

„rūDuPio“ tvarKaraštis

startas. Išbandymas Europoje laukia „Rūdupio“ lyderių (iš kairės) Povilo Butkevičiaus, Ado Juškevičiaus ir Gedimino Oreliko

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

šansai. Treneris Virginijus Šeškus mano, kad namie galima įveikti visus varžovus

�

Daugiausiai lemia žaidėjų susikaupimas, atsidavimas

�

PastiPrinimas. Renaldas Seibutis ir kiti naujokai tapo pagrindiniais Vilniaus komandos žaidėjais

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

siurPriZas. Aleksandras Džikičius neapsidžiaugė sužinojęs, kad teks susidurti su savo buvusia ekipa

�

�0

cmykcmyk

10

cmyk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 98 (164)

dienraščio „respublika“ priedas

futbolas �

Rekordininkas ne savo noruŠiais metais Klaipėdos „Atlanto“ savininkas, prezidentas, treneris ir žaidėjas Vacys LeKeVičius didelėmis raidėmis įrašė savo vardą į Lietuvos futbolo rekordų knygą. Tiesa, pats V.Lekevičius teigia, kad šios garbės nesiekė ir tikisi, kad kitais metais naujų rekordinių aukštumų šturmuoti jau nebereikės.

Evaldas GeLuMBAusKAs„Respublikos“ žurnalistas

Legendų kompanijoje

Anglija turi Piterį Šiltoną (Peter Shilton), Rusija - Levą Jašiną, Šve-dija - Tomą Ravelį (Thomas Ravel-li), Olandija - Edviną van der Sarą (Edwin van der Saar), Danija - Pe-terį Šmeichelį (Peter Schmeichel). Šie garsūs futbolininkai, regis, su-gebėjo įminti sportinio ilgaamžiš-kumo paslaptį ir savo karjeras bai-gė peržengę 40 metų barjerą. Ta-čiau nuo šiol Lietuvos futbolas taip pat turi kuo didžiuotis. Šių metų liepos 23 d. per Klaipėdos „Atlan-to“ ir Mažeikių „Mažeikių“ rung-tynes į aikštę išbėgo 48 metų le-gendinis uostamiesčio ekipos var-tininkas V.Lekevičius. Taip buvo pagerintas Romui Kiulkiui priklau-sęs ilgaamžiškumo rekordas. Bu-vęs Kėdainių „Nevėžio“ vartinin-kas paskutines rungtynes Lietuvos A lygoje sužaidė 2002 m. lapkričio 9 d. Tuo metu jam buvo 44 metai ir kiek daugiau nei 8 mėnesiai.

„Aš į aikštę tikrai nesiveržiau ir apie rekordus negalvojau. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad dėl traumų netekome abiejų vartininkų. Tikėjausi, kad mano paslaugų pri-reiks vienam dviem mačams“, - „Sporto žmonėms“ teigė naujo re-kordo autorius V.Lekevičius.

Tačiau V.Lekevičius „Atlanto“ vartuose užsibuvo iki sezono pabai-gos. Veteranui teko ginti ne tik pa-grindinės, bet ir antrosios „Atlanto“ komandos vartus. Didelio džiaugs-mo šis laikotarpis Lietuvos rekor-dininkui nesuteikė. A lygoje į jo gi-namus vartus kamuolys skriejo daugiau nei 50 kartų. Ypatingą ne-pagarbą veteranui pademonstravo Marijampolės „Sūduvos“ futbolinin-kai. Lietuvos futbolo A lygos 32-ojo turo rungtynėse marijampoliečiai į „Atlanto“ vartus įmušė 13 įvarčių. Tai taip pat absoliutus šio sezono rezultatyvumo rekordas. Spalio 19 d. Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro aštuntfinalyje „Sū-duva“ V.Lekevičiui atseikėjo 9 įvar-čius. Marijampolės klubo dubleriai

į „Atlanto“ antrosios komandos var-tus sumušė net 19 įvarčių.

Tačiau net ir ši iš pažiūros tra-giška statistika V.Lekevičiui nuotai-kos nebetemdo. „Taip, šis sezonas buvo labai sunkus. Sunkiausias per visą mano karjerą. Su šiuo sezonu galima palyginti tik 1995-1996 me-tus, kai aš buvau suimtas (dėl tar-nybinių įgaliojimų viršijimo V.Leke-vičius buvo nuteistas 4 metams ka-lėjimo. Į laisvę išėjo po pusantrų metų, - aut. past.) ir turėjau pasi-traukti iš komandos. Bet šiais me-tais aš viską išgyvenau, atlaikiau vi-

sus išbandymus ir dėl to didžiuojuo-si - tiek savimi, tiek žaidėjais. Noriu padėkoti visiems, kurie, nepaisyda-mi sunkumų, rinkosi į treniruotes, važiavo į rungtynes - ir padėjo „Atlantui“ išsilaikyti aukščiausioje lygoje. Todėl dabar esu laimingas lyg vaikas. Šiuo metu tvarkau doku-mentus dėl klubo bankroto bylos panaikinimo. Kol kas dar nežinia, kiek komandų iš Klaipėdos žais kitą sezoną A lygoje. Kalbama apie vieną komandą „Atlanto“ pagrindu. Kele-tas žmonių nori prisijungti, manau, kad kitais metais Klaipėdoje turėsi-me rimtesnę komandą“, - naujais planais dalijosi V.Lekevičius.

Didžiuojasi savimi- Esate emocingas ir ambi-

cingas žmogus. Tikriausiai tai, kad tapote naujo Lietuvos re-kordo autoriumi, šiek tiek su-švelnino komandos nesėkmių sukeltą kartėlį?

- Nesu garbėtroška, tiesiog bu-vau priverstas išbėgti į aikštę. Šį sezoną klube likau vienas ir viso-mis įmanomomis priemonėmis mė-ginau išgelbėti „Atlantą“ nuo žlu-gimo. Daug kas to laukė, bet turės dar palaukti. Be abejo, noriu padė-koti ir žaidėjams. Jie žaidė už dyką, bet vis tiek padėjo „Atlantui“ išsi-laikyti A lygoje. Žodžiu, senatvėje man teko didelis išbandymas. Bet, manau, kad aš jį atlaikiau. Visų pir-ma - nenumiriau. Ir sveikata nenu-vylė, pavyko išvengti traumų. Taigi dar kartą didžiuojuosi savimi.

- Ar nebuvo skaudu per rungtynes po keliolika kartų traukti iš vartų kamuolį?

- Kalbate apie mačą su „Sūdu-va“? Profesionaliam futbolininkui tai būtų ir pažeminimas, ir gėda, ir labai sunkus psichologinis smū-gis. Bet patys žinote, kokia buvo mūsų padėtis. Prieš rungtynes tekdavo skubiai ieškoti žaidėjų,

aikštėje žaisdavo ir keli 14-15 me-tų „Atlanto“ futbolo akademijos auklėtiniai. Buvo visokių kuriozų. Aišku, toks rezultatas labai stipriai paveikė. „Sūduva“ šiandien daug stipresnė, jie tai ir įrodė. Gal net šiek tiek persistengė. Sakykim, kad aš esu sportiškai ant jų supy-kęs, ir tikiu, kad ateis laikas kai

„Atlantas“ Marijampolės klubui grąžins šią skolą. Mes dar jiems įkąsime.

Rekordų nebegerins- Gal planuojate ir kitais

metais gerinti ilgaamžiškumo rekordus?

- Aš nelabai tikintis, bet pirma-dienį, po paskutinių dublerių ko-mandos rungtynių (taip taip, teko dar ir dublerių komandoje žaisti) pasakiau teisėjams, kad tai mano paskutinis mačas. Sutinku, kad žmogaus galimybės yra beveik be-ribės, turint sveikatos galima žais-ti ir žaisti. Bet tikrai to nenorėčiau. Aš ir taip turiu ką veikti, laisvalai-kiu sportuoju su draugais - žai-džiam ir futbolą, ir krepšinį. Man užtenka tokio mėgėjiško sporto, kur yra emocijų, kur niekas nerei-kalauja, nespaudžia. O futbolą turi žaisti jauni žmonės, gerai pasiren-gę fiziškai ir psichologiškai.

- Bet vis tiek liksite Lietu-vos rekordininku.

- Ne savo noru, pats to nesie-kiau, į aikštę nesiveržiau. Kita ver-tus, gėdos nei sau, nei komandai, manau, nepadariau. O ir žmona pra-dėjo dažniau skambinti, po rungty-nių domėtis mano sveikata. Taigi gal ir ne pats blogiausias variantas.

Sporto žmonės 2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis4

Nors šių metų pradžia Lietuvos kultūrizmo ir fitneso mėgėjus vienijančiai federacijai nepagailėjo nemalonių staigmenų, šis sezonas pasižymėjo aukštais mūsų šalies sportininkų pasiekimais.

Pasak Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos (LKFF) prezi-dento Sauliaus Misevičiaus, sezo-no pradžioje, sužinojus, kad fede-racija turės verstis be jokios vals-tybinės paramos, atrodė, kad sezo-nas gali būti silpnas ir rezultatai tarptautinėje arenoje nebus aukšti. „Paskutinėms sezono varžyboms pasibaigus galima konstatuoti, kad nuogąstavimai buvo bergždi - spor-tininkai pasiekė puikius rezulta-tus“, - teigė S.Misevičius.

Spalio 29 d. Anglijoje įvyko se-niausios pasaulyje kultūrizmo or-ganizacijos varžybos - „NABBA Universe“. Prieš daugiau kaip 60 metų nuo „NABBA Universe“ ir prasidėjo visas pasaulinis kultūriz-mo sportas. Lietuvos sportininkai šiose varžybose dalyvauja nuo Ne-priklausomybės atkūrimo ir NAB-BA buvo pirmoji tarptautinė orga-nizacija, kuri pripažino Lietuvą kaip atskirą kultūrizmo šalį.

Per visą periodą Lietuvos spor-tininkams nesisekė iškovoti ypač aukštų rezultatų. Prieš daugiau kaip 16 metų Algirdas Kilčiauskas savo kategorijoje iškovojo 3 vietą, pernai tą pakartojo Ernestas Grigaitis. Eksperimentinėje fitneso kategori-joje Indrė Lasmanavičiūtė-Kuzne-covė prieš 3 metus buvo ketvirta.

Kitiems garsiems Lietuvos sporti-ninkams finalinio šešetuko ribos peržengti nepavykdavo. Taigi šie-met dviejų jaunų sportininkų star-tas finaliniame šešete yra bene ge-riausias pasiekimas šiose varžybo-se. Romutis Juodsnukis Jaunimo absoliučioje kategorijoje buvo šeš-tas, Ernestas Grigaitis pakartojo pernykštį savo startą ir vėl tapo tre-čiu, nusileidęs Brazilijos ir Austra-lijos sportininkams.

Puikiai startavo ir Lietuvos rinktinė, kuri vyko į Pasaulio fitne-so federacijos (WFF/NABBA) ren-giamą pasaulio čempionatą Austri-joje, Grace. Klasikinio vyrų fitneso iki 35 metų kategorijoje nugalėtoju tapo vilnietis Aringas Kartanas (tre-neris D.Lukoševičius), klasikinio vyrų fitneso per 35 metų kategori-joje čempionu ir absoliučiu klasiki-nio vyrų fitneso kategorijos čempio-nu tapo Vladas Jovaiša (Kaunas, treneriai S. ir I.Misevičiai). Moterų klasikinio fitneso varžybose antrąją vietą iškovojo Aušra Piktuižytė (Kaunas, treneriai S. ir I.Misevi-čiai), trečia liko Živilė Jankauskienė (Panevėžys, „Sportonas“). Edita Jo-vaišienė triumfavo moterų „Perfor-mance“ ir porų kategorijose, kur startavo su savo vyru Vladu Jovaiša. Jaunimo „Superbody“ (kultūrizmo) kategorijoje Romutis Juodsnukis (Kaunas, treneriai S. ir I.Misevičiai) tapo vicečempionu.

LKFF prezidento S.Misevičiaus teigimu, šiemet pasaulio čempiona-te netrūko staigmenų. „Buvome nustebinti, kad WFF/NABBA vado-vai sugebėjo pasikviesti daug pir-maujančių NABBA ir WABBA or-ganizacijų kultūrizmo sportininkų. Todėl vyrų „Extrem-body“ katego-rijoje vyko arši kova, į finalinį šeše-tuką nepateko daug žinomų sporti-ninkų“, - sakė LKFF vadovas.

Reportažus iš „NABBA Univer-se“ ir WFF/NABBA pasaulio čem-pionato galėsite pamatyti LKFF ku-riamoje laidoje „Jėga, grožis, svei-kata“ arba interneto svetainėje www.lkfa.lt artimiausiu metu. Kul-tūrizmo rudens sezonas buvo labai sėkmingas, o LKFF ruošiasi geriau-sių 2011 metų sportininkų pagerbi-mui, įvyksiančiam gruodžio mėnesį.

Romualdas MATAITIS

Kultūrizmas �

kultūrizmo sezonas pranoko lūkesčius

PaKartoJo. „NABBA Universe“ kultūrizmo varžybose Ernestas Grigaitis antrus metus iš eilės jaunimo kategorijoje užėmė trečią vietą

�Pora. Vladas Jovaiša su žmona Edita Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo aukso medalius

�

LKFF nuotr.

Vyriausi 2011 m. A lygos futbolininkai

Vacys Lekevičius g.1963 06 26 (48 metai) Klaipėdos „Atlantas“Saulius Labinis g. 972 12 02 (38 metai) Alytaus „Dainava“Eimantas Poderis g.1973 09 13 (38 metai) Alytaus „Dainava“Marius Skinderis g. 974 10 13 (37 metai) Panevėžio „Ekranas“Virginijus Miknevičius g.1974 12 11 (36 metai) Alytaus „Dainava“

statistiKa

rEKorDas. Klaipėdos „Atlanto“ vadovas Vacys Lekevičius šį sezoną padėjo ekipai aikštėje ir tapo vyriausiu visų laikų Lietuvos A lygoje žaidusiu futbolininku

�

Viliaus Mačiulaičio nuotr.

Vacys LekevičiusGimė 1963 m. birželio 26 d. Rusnėje

Laimėjimai1983 m. TSRS tautų spartakiados čempionas1986 m. Lietuvos čempionas (Kauno „Banga“)2001 ir 2002 - A lygos vicečempionas (Klaipėdos „Atlantas“)2001 ir 2003 - LFF taurės laimėtojas (Klaipė-dos „Atlantas“)

DosJė

Senatvėje man teko didelis išbandymas. Bet, manau, kad aš jį atlaikiau. Visų pirma - nenumiriau. Ir sveikata nenuvylė, pavyko išvengti traumų

�

cmyk

��

cmyk / ��

gerbėjasj/b istorija

K as nežino garsiosios anglų patarlės apie skeletą spintoje? Dabar skeletas

aptiktas ir pačios Didžiosios Britanijos karalienės „spintoje“. Sent Džeimso parkas Londone it magnetas traukia turistus. O dabar čia apskritai sunku prasibrauti - visi spokso į mažytę, krūmais apaugusią Vakarinę salelę tvenkinio viduryje. Būtent joje, tiesiog Anglijos karalienės panosėje ir jos teritorijoje (parkas - Vindzorų dinastijos nuosavybė), rasti vyro palaikai. Daugiau kaip trejus (!) metus lavonas gulėjo mažiau nei už �00 m nuo monarchės rezidencijos.

Robertas Džeimsas Muras (Robert Ja-mes Moore) atvyko iš užjūrio 2007 m. ir iš-kart „apsigyveno“ saloje. iš čia Bakingamo rūmai - kaip ant delno. Gurkšteli degtinės iš butelio ir kuri dar vieną laišką mylimajai. Ji - ne kas kitas kaip Jos Didenybė. Beje, daugybėje laiškų (kai kurie iš jų 500-600 puslapių) meilės prisipažinimai kaitaliojasi su prakeiksmais, grasinimais. Viename iš siuntinių net buvo įdėta dėžutė su užrašu „Nuodai“. Nuodingų medžiagų ten nebu-vo, bet gal ponas R.Dž.Muras turėjo ome-ny savo kūrinių turinį? Ir nepadorias savo nuotraukas, kuriomis užvertė Elžbietą II? Po pusantrų metų Bakingamo rūmų puoli-mas baigėsi - nesutramdomas dūsautojas paliko šį pasaulį. Jo palaikus rado sodinin-kas, kuris saloje karpė krūmus. „69 metų ponas R.Dž.Muras mirė natūralia mirtimi maždaug prieš trejus metus, - pareiškė bri-tų policijos atstovas Maikas Vestas (Mike West). - Jis buvo apsėstas meilės karalie-nei ir pasirinko geriausią vietą jai stebėti“. Mirusiojo sudūlėjusios striukės kišenėje rastas Amerikos pasas. JAV jį buvo sulai-kiusi policija - jis girtas vairavo automobilį, bet greitai paleido, mat jis sirgo rimta psi-chikos liga. R.Dž.Muras neturėjo giminių, todėl jo niekas nepasigedo. Dėl ko mirė nelaimingasis gerbėjas? Norint nustatyti priežastį, prireiktų poros metų. Galbūt iš

meilės Jos Didenybei, kuri buvo be atsako?JAV ambasada Londone šį įvykį ko-

mentuoti atsisakė, o karalienės aplinka pa-reiškė, kad „tai išimtinai policijos kompe-tencijos klausimas“. Tiesa, Karališkųjų par-kų asociacijos atstovui, spaudžiant laikraš-tininkams, teko pasiaiškinti, ir jis visiems girdint mušėsi į krūtinę: „Mes tikriname Vakarinę salelę triskart per metus, kruopš-čiai genime medžius. Dabar tikrinsime dar dažniau. Visiškai nesuprantama, kaip ten trejus metus galėjo gulėti lavonas!“ Išties, visiškai nesuprantama. Nejaugi mažyčia-me žemės lopinėlyje nebuvo įmanoma pastebėti apirusių palaikų? Ar ten apskritai niekas nekėlė kojos? Juk tai ne Robinzono Kruzo sala vandenyne. Elžbieta II apie bė-džių nieko nežinojo. Visa korespondencija, kuri atsiunčiama į Bakingamo rūmus, ske-nuojama, ir įtartini laiškai lieka policijoje.

Tarp kitko, monarchų „medžiotojų“ yra gana daug. 32 metų bedarbis keturių vaikų tėvas Maiklas Faganas (Michael Fagan) nak-tį per vandens nutekamąjį vamzdį įsibrovė į Jos Didenybės miegamąjį Bakingamo rū-muose, ramiai prisėdo ant karalienės lovos ir dešimt minučių su ja kalbėjosi. Elžbieta II dukart kvietė apsaugą, bet ši atskubėjo ne iškart. Tuomet laikraščiai patriukšmavo ir nutilo, atseit, monarchės sargybiniai apsi-žioplino, bet visiems pasitaiko suklysti. Bet toliau - dar gražiau. Aktorius komikas Aro-nas Baršakas (Aaron Barschak), persirengęs bin Ladenu, nekviestas atvyko į Bakingamo rūmus, į princo Viljamo (William) gimtadie-nio vakarėlį. O daug triukšmo sukėlusi isto-rija su liokajumi iš Rusijos 2008 metais! 32

metų Igoris Golovanovas, neturintis leidimo dirbti, dvejus metus tarnavo Bakingamo rū-muose. Jis karūnuotiems asmenims patiek-davo valgį, arbatą ir kavą, lydėdavo juos per pasivaikščiojimus. O jeigu būtų įbėręs nuo-dų? Nuo tada karalienės sargyba lyg ir tapo budresnė, tiek rezidencijoje, tiek aplink ją. Neseniai ji sulaikė prancūzę, kuri kelias va-landas nejudėdama stovėjo aikštėje priešais rūmus. Pasak moters, Anglijos karalius Jur-gis V, kuris valdė iki praėjusio amžiaus 4-ojo deš. vidurio, siuntė jai signalus, atitraukda-mas ir užtraukdamas užuolaidas... Supranta-ma, kad šios damos, kaip ir pono R.Dž.Muro, psichika tikrai ne visiškai sveika. O į rytus nuo Australijos esančios Vanuatu valstybės gyventojų? Jų mylima „dievybė“ - karalie-

nės sutuoktinis Edinburgo hercogas. Vietos gentis jau pusšimtį metų laiko jį dvasios, gyvenusios kalnuose, sūnumi ir rūpestingai saugo hercogo nuotraukas. Tarp kitko, Elž-bieta II kartu su vyru skatina tokį garbinimą. Jie net retkarčiais siunčia į Vanuatu Edinbur-go hercogo nuotraukų ir portretų. Mums tai atrodo keista? Žinoma. Bet juk visiems žino-mos tokios sąvokos kaip „stabas“, „fetišas“ ir net „dievaitis“. Dievaičiai ne tik garbinami, dėl jų atliekami įvairiausi „žygdarbiai“. Bet jeigu ponas R.Dž.Muras iš savo prieglobsčio būtų pradėjęs atakuoti rūmus ne laiškais, o tikrais šoviniais, skeletų karalienės spintoje būtų galėję atsirasti kur kas daugiau...

PaRengė Milda kunSkaitĖ

skeLeTAs karalienės spintoje

Roberto Džeimso Muro palaikai daugiau kaip 3 metus gulėjo netoli Bakingamo rūmų

Dabar Sent Džeimso parke retai būna taip ramuDidžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II

ePA-eltos nuotr.

�2

cmykcmyk�2

Smiltainio uolą, tarsi žyminčią žemyno centrą, australai vadina Raudonąja širdimi. Geležies oksi-do junginiai, esantys uolienose, priklausomai nuo saulės padėties nuspalvina uolą oranžine, ryškiai raudona, purpurine, violetine ar-ba ruda spalva.

Įspūdingas gamtos reiškinys kasmet žavi milijonus turistų, at-vykstančių čia didžiam anangu genties aborigenų, tūkstantme-čius gyvenančių kalno papėdėje, nepasitenkinimui.

Europietišką pavadinimą - Ajerso kalnas - uola gavo tik �873 m. Viljamas Gusas, inži-nierius geodezininkas ir atradė-jas, pavadino ją tuomečio Pietų Australijos vyriausybės ministro pirmininko sero Henrio Ajerso vardu.

Uluru, „ūksminga vieta“ - taip kalnas vadinamas senųjų gyventojų kalba. Jis nuo seno yra šventa vieta, prie kurios vy-ko religinės apeigos. Apie tai

liudija piešiniai ant uolų - kai kurie iš jų yra senesni nei 30 000 metų.

Kiekvienas plyšys, anga ir šal-tinis legendinio kalno paviršiuje turi savo reikšmę, kai kurie yra tokie šventi, kad apie juos negali-ma net kalbėti.

Pagal aborigenų mitą apie pa-saulio sukūrimą Žemė iš pradžių buvo tuščia lyguma. Paskui pabu-do iš miego po žeme miegantys protėviai ir sukūrė žmones, gyvū-nus ir kraštovaizdį. Uluru atsirado, kai giliai po žeme išsitiesė vaivo-rykštės gyvatė ir iškėlė akmenį į žemės paviršių. Mitinės būtybės susiliejo su tuo, ką sukūrė, ir taip tapo pasaulio dalimi. Pagal senų-

jų gyventojų tikėjimą prie Uluru susikerta daugybė senovinių ke-lių, jungiančių šventas viso žemy-no vietas.

Šiuo metu Uluru apylinkės yra nacionalinis parkas. Anangu ir Vy-riausybės atstovai tvarko jį drauge. Nuo seno ginčų kyla tik dėl kopi-mo į kalną. Turistai, kojomis min-džiojantys šventenybę, aborigenų manymu, naikina vietos šventumą. Nesuvokiama šventvagystė jiems yra tai, kad lankytojai akmenis nuo šventojo kalno vežasi namo kaip suvenyrus.

Tačiau čia, regis, Uluru atker-šija: gyvuoja legenda, kad nuo kalno pagrobti akmenys neša ne-laimes. Parko prižiūrėtojai kasdien gauna laiškų ir siuntinių, kuriuose nusiminę siuntėjai prašo pride-damus akmenis padėti į buvusią vietą. Vos tai padaroma, nelaimės išties pasitraukia nuo akmenų va-gių - bent jau taip rašoma dauge-lyje padėkos laiškų.

PaRengTa pagal užsienio spaudą

raudonoji australijos širdis348 m aukščio, 3600 m ilgio,

2400 m pločio Ajerso kalnas, arba Uluru, yra

Australijos simbolis. Jis it sala stūkso nederlingoje, smėlėtoje Australijos lygumoje. Čiabuviai kalną laiko šventu.

turistai, koJoMis MinDžioJAnTys šventenybę, aboriGenų MAnyMu,

nAikinA vietos ŠVenTuMą

ar žinojote?j/b geografija

cmyk

�3

cmyk / �3

palikimasj/b sLėpiniai

Š kotijos pilys... Tūkstantmetės, apaugusios samanomis ir

apipintos legendomis, pilnos šmėklų ir vaiduoklių, taip pat ir visai naujos, kurioms dar nėra nė 200 metų. Dauguma jų gyvenamos - kai kurios iki šiol išsaugojo savo šeimininkus, kitos perduotos valstybei, o likusios pertvarkytos į viešbučius.

princesė netikra!

Garsiausia visoje Škotijoje, nors ir ne seniausia pilis, žino-ma, yra Balmoralas - Anglijos karališkosios šeimos vasaros re-zidencija dar nuo karalienės Vik-torijos laikų. Šiuolaikinio pastato pavadinimas kilęs iš kitos pilies, kurios griuvėsiai yra netoliese. Kalbama, kad kai princas Alber-tas pirmąsyk aplankė šias vietas,

miškai aplink laiko sugriautą pilį jam priminė Tiuringiją - jo tėvy-nę. Būtent tai paskatino pirkti že-mės sklypą, kuriame vėliau buvo pastatytas Balmoralas, jo danty-tos sienos ir šiandien žvelgia virš šimtamečių ąžuolų viršūnių.

Balmoralas - antras baroko stiliaus kūrinys, suprojektuotas architekto Viljamo Smito. Darbai buvo baigti �855 metais ir karštai mylintis vyras jį padovanojo ka-ralienei Viktorijai.

Meilė Balmoralui laikoma iš-skirtiniu „tikrųjų“ karalių bruožu. Įdomu tai, kad nemeilė princesei Dianai Augustų karališkoje šei-moje prasidėjo būtent tada, kai laikraščiuose pasirodė princesės, nuobodžia veido išraiška vaikš-tinėjančios dvaro keliukais, nuo-trauka. Vos ji viešai paskelbė, kad vasara Balmorale yra tikras išban-dymas dėl tylos ir nuobodybės, šeima vienbalsiai nusprendė, kad princesė yra „netikra“.

Netoliese iki šiol stovi sodo namelis, kur karalienė Viktorija mėgo pusryčiauti ir rašyti savo garsiuosius dienoraščius.

Pilkšvų sienų šešėlis nusėtas restoranėliais ir kavinėmis, ku-riuose galima paragauti tikros angliškos arbatos iš Viktorijos sti-

liumi išpaišytų puodelių. Įspūdis, kad jūs apsilankėte arbatos cere-monijoje pas karalienę, bus tikras.

mirties ir gimimo vieta

Ne mažiau įdomi Sterlingo pilis buvo strategiškai svarbaus uosto centras. Čia, vaizdingai ta-riant, gulėjo raktai nuo Škotijos. Tas, kuris valdė Sterlingą, buvo ir Škotijos šeimininkas. Išaugusi tie-siog iš uolos, pilis mena XIII ir XIV amžių karus, perėjimus iš škotų į anglų rankas ir atvirkščiai. Nuo �496 metų pilis buvo Stiuartų ka-rališkoji rezidencija, čia buvo ka-rūnuota Marija Stiuart. Sterlingas ir iki šių dienų yra toks, koks bu-vo jos valdymo laikais.

Kitados Sterlingo pilis buvo tik Škotijos karalių medžioklės namelis. Būtent čia karalius Mal-kolmas II mirė nuo sužeidimų, gautų kovoje.

Šiame namelyje išaugo jau mirusi Karalienė motina. Princesė Margaretė gimė taip pat čia.

šmėklų rinkinys

Pilimi Glamsas tapo tik XVII amžiuje, kai buvo rekonstruotas. Ir kaip kiekviena britų pilis iš kar-

to įsigijo vaiduoklių. Čia yra slap-tas kambarys, išmūrytas sienoje. Jo langai matomi iš kiemo pusės, o įėjimo į kambarį nėra. Pagal legendą šiame paslaptingame kambaryje amžinai įkalinti korto-mis lošia grafas Stratmoras ir jo draugas, taip pat aistringas lošė-jas. Prakeiksmas ant vyrų krito dėl to, kad vyrai drįso kortomis suloš-ti sekmadienį. Kalbama, kad se-kmadienio naktį priėjus prie kam-bario sienos galima išgirsti dviejų nelaimingųjų pokalbį.

Tačiau Glamso pilis turi ir daugiau vaiduoklių. Keletą šim-tmečių po Glamsą klajoja ledi Džanet Duglas, apkaltintos kara-liaus Džeimso V raganyste, todėl sudegintos gyvos, šmėkla. Pilyje ir jos apylinkėse dažnai pasiro-do Pilkosios damos šmėkla, apie kurią išvis nieko nežinoma. Kara-lienės motinos svetainėje dažnai pasirodo mažo berniuko - pažo dvasia, kuri tyliai sėdi, laukdama nurodymų. Į miegančių svečių veidus naktimis stebeilijasi neži-nomas ginkluotas riteris.

netikėti nese draudžiama

Škotų širdyse ypatingą vietą užima Urkuhartų pilis, kurios mil-žiniški griuvėsiai atsispindi Loch-neso ežero plynėje. Juk būtent jai, o ne ežero vandenims vietos gyventojai skolingi už pasaulinę šlovę ir nesibaigiančius turistinių svarų sterlingų srautus.

Pasiklausyti istorijų apie Loch-neso pabaisą Nesę galima aplinki-niuose baruose, kur, neduok Die-ve, jūs suabejosite dėl Lochneso siaubūno egzistavimo, skeptiškai sakydami, kad turint omenyje vie-tinio viskio stiprumą nekeista, kad ežere gyvena monstrai!

Gretimo kaimo gyventojai šventai tiki Nesės egzistavimu ir jie nesiruošia leisti griauti mito.

viešbutis su nelabuoju

Škotai apskritai yra labai prie-taringa tauta, linkusi tikėti mis-

tika, todėl padavimų, legendų ir mitų čia tiesiog nesuskaičiuosi, o jeigu tikėtume vietos gyventojų žodžiais, visi kalnai, slėniai, upės ir kriokliai knibždėte knibžda vi-sokių nelabųjų.

Škotijos šmėklos ne tik turis-tams žada daug įspūdžių, bet ir gerokai paplonina jų pinigines. Daugelis pilių yra rekonstruotos į viešbutėlius. Viešbutis su šmėklo-mis tradiciškai naudojasi didesne paklausa, o už kambarius reikia mokėti daugiau.

Kai girgžda grindlentės...

Pavyzdžiui, Dornočo pilis, kuri šaltiniuose minima jau XIV amžiaus pradžioje, garsėja ne tik puikiu ir svetingu viešbučiu, bet ir vaiduoklių gausa. Pirmoji pilis per pilietinius karus tarp karin-gųjų Gordonų ir pilies savininkų Sazerlandų buvo sugriauta iki pamatų, bet netrukus buvo at-statyta. Pasakojama, kad kai �567 m. buvo nunuodyti Sazerlando hercogienė ir hercogas, Dornočo sienos sudrebėjo.

Sutuoktinių šmėklos iki šiol naktimis klajoja pilyje, kaip ir daugelis kitų buvusių gyvento-jų...

Tokie viešbučiai remontuo-jami ypatingai - viskas, kas sena, paliekama, o civilizacijos laimė-jimai įdiegiami tik kai kur. Lubos kambariuose yra žemos, langeliai - siauri su atviromis grotomis, o baldai, regis, mena pirmuosius pilies gyventojus. Bet visa tai bu-taforija - senovė baigiasi vonios kambariuose, kur lankytojų lau-kia baltutėlės vonios, modernios dušų kabinos ir minkštutėliai rankšluosčiai.

Tačiau visi „šiuolaikiškumai“ iš karto pamirštami, kai tamsią tamsią naktį staugiant vėjui, plė-šiančiam nuo vyrių senovines langines, koridoriuje (o gal net jūsų kambaryje) pradeda girgž-dėti grindlentės.

PaRengTa pagal užsienio spaudą

Puiki nakvynė pilyse su ŠMėkLoMisKarališkųjų šeimų atstovai tiesiog privalo mylėti Balmoralo pilį

Wikipedia nuotr.

�4

cmykcmyk�4

gaLVosūKiaij/b žaidimai

kryžiažodis

Praėjusios savaitės prizą - Antano Martinaičio dailės albumą laimėjo Zinaida Misučenko (Vilnius).

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: dailininko Adomo Jacovskio dailės albumą.

vertikaliai: Kreivė. Gyvatės. Amen. Garo. „Mirabelė“. Šunakė. Basė. Mano. Būda. Madam. Magė. Jena. Kėdutė. Data. Kasamas. Kaimynė. Auka. Akivalka. Ulan. Klejonė. Favoritė. Lama. „Rasa“. Asas.

Horizontaliai: Makaka. Lyguma. Nagai. El. Raganė. Maja. Tako. Dykom. Bėrė. Janina. SO. Betėvė. Būna. Tamada. Alfa. Misa. Kukas. Kerė. Kakava. Rna. Mėsa. Brada. Ura. Dumblis. Valkata. Ata. Mėsinės.

pažymėtuose LangeLiuose: ŠIAUDINĖ SKRYBĖLĖ.

Praėjusios savaitės kRyžiAžoDžio ATsAkyMAi

kakuro

Praėjusios savaitės GALVosūkio ATsAkyMAi

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skai-čių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

skorPionas

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki lapkričio14 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Vyginto skaraičio nuotr.

AVINAI turėtų mažiau kabi-nėtis prie artimų žmonių dėl menkniekių. Atminkite, kad

jūs patys toli gražu nesate idealai, todėl būkite supratingesni. Savaitės viduryje galite palypėti karjeros laiptais aukštyn arba nusileisti žemyn. Kryptis priklausys nuo jūsų.

JAUČIAMS žadama sė-kmė komerciniuose projek-tuose. Laikotarpis palankus

naudingiems sandoriams, planai bus sparčiai realizuojami, todėl pasistenkite išnaudoti tokį pinigingą metą. Kaip tik dabar galima plėsti verslą ir imtis naujos veiklos. Tegul jūsų nebaugina pradinio etapo sunkumai!

DVYNIAI kitą savaitę turės didžiąją savo laiko dalį skirti šeimai ir buitiniams reikalams.

Netinginiaukite, būkite aktyvūs ir ryžtingi, tai jums padės lengvai atsikratyti visų už-griuvusių rūpesčių. Savaitės pabaigoje ga-lėsite pakelti savo intelektinį lygį.

VĖŽIAI kitą savaitę bus linkę bendrauti, todėl atsidurs aplin-kinių dėmesio centre. Išnaudo-

kite šį laikotarpį reikiamiems ryšiams už-megzti. Savaitė taip pat tinka ankstes-niems poelgiams analizuoti ir naujiems darbams pradėti. Sėkmingas jūsų idėjų realizavimas gali užtikrinti materialinę ge-rovę jums ir jūsų artimiesiems.

LIŪTAI kitą savaitę visas jė-gas turėtų skirti darbui. Bet ko-kia kryptinga veikla turi duoti

teigiamų rezultatų. Astrologas jums žada sėkmę verslo srityje. Padėtis bus stabili vi-sose sferose, labai galimas daiktas, kad jūs palypėsite karjeros laiptais.

MERGELĖMS artimiausio-mis dienomis pavyks lengvai realizuoti savo planus, tik ne-

reikia užsibrėžti globalių uždavinių ir im-tis kelių darbų iškart. Kitą savaitę jums būtų naudingiausia dirbti fizinį darbą gry-name ore, tai suteiktų didžiulį moralinį pasitenkinimą. Savaitgalį laukite dalykinio pasiūlymo.

SVARSTYKLIŲ laukia įvy-kiai, kurie pakeis situaciją į ge-rąją pusę ir suteiks jums pui-

kias galimybes. Savaitė visais atžvilgiais bus gana sėkminga ir stabili. Galite gauti naujų įdomių pasiūlymų. Neatidėliokite sudėtingų uždavinių sprendimo - jus ly-dės sėkmė.

SKORPIONUS apima no-ras kardinaliai pakeisti kasdie-nę gyvenimo sanklodą. Jums

labai įkyrėjo nuolatiniai rūpesčiai tiek dar-be, tiek namuose. Bet jau netrukus viskas pakryps į gerąją pusę. Kitą savaitę visos problemos atrodys nevertos dėmesio ir nereikšmingos. Be to, gyvenimą palen-gvins pakantesnis požiūris į kolegas.

ŠAULIAMS suteikiama pa-lanki galimybė reorganizuoti sa-vo reikalus ir pergrupuoti jėgas.

Ypač seksis tiems šio Zodiako ženklo atsto-vams, kurie dirba administracinį darbą. Kitą savaitę jūs tiesiog stebinsite kolegas savo energija, ryžtingumu ir sugebėjimais.

OŽIARAGIAI turi išnaudo-ti palankų momentą, kad iš-spręstų susikaupusias proble-

mas. Kol kas neplanuokite nieko naujo, nesiimkite rizikingų finansinių operacijų ir nekeiskite darbovietės. Visas jėgas skir-kite jau pradėtiems darbams užbaigti, tuo-met tikrai pasieksite norimų rezultatų.

VANDENIAI, kurie dirba valstybinėje įstaigoje, pelnys vadovybės pagyrimą. Adminis-

tracija įvertins jūsų rimtumą, susikaupimą ir drausmingumą. Komersantams nepa-kenktų sudaryti seniai numatytą sandorį su partneriais užsienyje - jo sėkmė gana reali. Tik atminkite, kad finansinius klausi-mus reikia spręsti itin atidžiai.

ŽUVYS kitą savaitę sužinos ge-rų naujienų apie savo darbą. Gali-mas daiktas, kad vyresnybė jus de-

ramai įvertins ir netgi pasiūlys užimti atsakin-gesnį postą. Jeigu jūsų veiklos sfera - verslas, tai ypač daug dėmesio skirkite partneriams užsienyje, jų idėjos gali būti labai įdomios.

LAPkRiČio 14-20 D. horoskoPas

Aktorius leonardas pobedonosCevas (lapkričio 15 d.)

Režisierius ir aktorius aidas Giniotis (lapkričio 17 d.)

Dainininkė veronika povilionienė (lapkričio 18 d.)

cmyk

�5

cmyk / �5

Š iuo metų laiku dideli ir maži tvenkiniai atrodo lyg

užsnūdę - nuo kranto svyra parudavusi žolė, o šaltas vanduo primena stingstančią šaltieną, kurios paviršiumi vėjas nuo vieno kranto prie kito stumdo sausų lapų kilimėlius. Tad atrodo, kad tik kaitrūs pavasarinės saulės spinduliai įkvėps tvenkiniams gyvybę, tačiau šis įspūdis - apgaulingas.

viktoras armalis

nesėkmingi metimai

Paprastai visą šiltąjį sezoną po tvenkinį šmirinėjantys karosai, lynai ar dabar labai populiariais tapę bal-tieji amūrai lapkritį tikrai jau būna apsnūdę ir, jei dar nesugulę žiemos miego, tai ypatingo apetito tikrai nerodo. Tad nieko nuostabaus, kad su plūdine meškere prie tvenkinio geriau eiti tik tuo atveju, jei numa-tyta vilioti masalinėmis žuvelėmis lydekas. Kas gali būti įdomiau nei stebėti tingiai vėjo gainiojamą plūdę, kuri retkarčiais niukteli sig-nalizuodama, kad žuvelė bando pasiekti nepavojingą užuoglaudą. Vėjo kryptis nuolat keičiasi kaip ka-bareto šokėjos nuotaika ir žuvelei niekaip nepavyksta įgyvendinti sa-vo sumanymo, nes vėjas kartu su plūde ją vis nuplukdo į priešingą nuo saugios zonos pusę. Paprastai tokios žuvelės pastangos visada

atkreipia margašonių plėšrūnių dėmesį ir būna tinkamai įvertin-tos. Tačiau nežinia, kada tai įvyks. Laukiant, kol lydeka stvers įžūliai besikapstančią panosėje masalinę žuvelę, gali praeiti pusdienis, todėl nemaža dalis meškeriotojų mie-liau renkasi spiningą ir žingsniuoja aplink tvenkinį, užmesdami ma-salus į, regis, pačias tinkamiausias lydekų slėptuvėms vietas. Ką spi-ningininkai siūlo lydekoms? Daž-niausiai guminuką, nes kažkodėl pastaruoju metu daugelis spiningi-ninkų minkštuosius spiningo ma-salus vertina labiausiai. Galbūt dėl jų sąlygiškai didžiausio tikrovišku-mo, nes sukrė turbūt tik labai lakios vaizduotės lydekai gali išoriškai priminti žuvelę. Įvairūs masalų tan-

demai taip pat naudojami dinamiš-kesniam spiningavimui, o voble-riai, nors ir panašūs į žuveles, pagal tradiciją tokiu metų laiku daugiau naudojami velkiauti. Žodžiu, spi-ningininkų arsenale lieka tik dažnai nepelnytai primirštos įvairių tipų blizgės ir guminukai. Blizgės ypač tinkamos apniukusiomis dienomis, kai plėšrūnės patamsėjusiame van-denyje prasčiau įžiūri grobį, o bliz-gių veidrodiniai atšvaitai - matomi iš toli. Antra, jos imituoja vangų grobį. Nors daugelis spiningininkų guminukus vertina labiausiai dėl jų išvaizdos, iš tikrųjų, vilniečio spinin-gininko Daniaus Kurilavičiaus nuo-mone, jie - patys landžiausi masa-lai, kuriuos tinkamai naudojant ga-lima apšniukštinėti kiekvieną tven-kinio kampelį. Deja, lapkritį neretai pasitaiko, kad lydekos užsiožiuoja, ypač kai praslenka šaltą orą nešan-tis atmosferos frontas. Bet nepra-raskite vilties.

mažesnis kalibras

Jei nei vartiklės, nei guminukai nesudomino apsnūdusių lydekų, patartina prisiminti, kad tvenki-nyje gyvena ne tik šios plėšrūnės. Žinoma, sterkų nedideliuose, šalia kaimo sodybų tyvuliuojančiuose tvenkiniuose pasitaiko retai ir tik tais atvejais, jei jie ten specialiai įveisti, o štai ešerių rasi kiekviena-me, nes šios žuvys, ichtiologų tei-gimu, yra antros po bet kokį skystą „vakuumą“ užpildančių karosų, kurios užsiveisia „savaime“. Tad, rengiantis meškerioti, patartina nepamiršti, kad guminukų įvairovė labai didelė, o šių masalų kalibras labai skiriasi. Lydekoms vilioti, „Sal-mo“ ekspertų teigimu, paprastai rudenį naudojami stambūs gumi-nukų modeliai - �2-25 cm, tačiau juos patartina palikti spiningauti ežeruose, o nedideliuose ar vi-dutiniuose tvenkiniuose kur kas tinkamesni specialiai šiam tikslui sukurti „Lucky John“ 7-8,5 cm mo-deliai. Ypač tinkami vilioti lydekas modeliai, kurių uodegos mentės, pažiaunės ar dalis pilvo - raudonos

arba oranžinės spalvos. Galimas dalykas, kad tokį guminuką stvers ir ešerys, tačiau jis turi būti puski-lograminis, o tokių kuprių tven-kiniuose pasitaiko rečiau. Didžioji dalis tvenkinių ešerių - �5-25 cm dydžio, t.y. patys pakliūva į grobio kategoriją. Tad visada po ranka reikia turėti mažesnių guminukų - 2,5-4 cm dydžio, kurie imituoja ešerių medžiojamą mailių. Kadan-gi tokio besvorio masalėlio beveik neįmanoma užmesti vidutinioku „light“ klasės spiningu, o nešiotis su savimi dar vieną spiningą gana keblu, geriausia išeitis - specialus futliaras su montažais, telpantis lie-menės kišenėje kartu su mažo ka-libro guminukų masaline. Monta-žas - tai �-�,60 m ilgio „Salmo Flu-orocarbon“ (0,�4-0,�8 mm skers-mens) valo atkarpa, prie kurios tiesiogiai pririšti du ar trys �0-6 nu-merio specialios formos kabliukai. Tuo montažai skiriasi nuo kinkinių, kuriuose kabliukai tvirtinami prie pagrindinio valo tokio pat skers-mens 3-5 cm ilgio pavadėliais. Kai kurie spiningininkai vietoj specialių kabliukų mieliau naudoja „Cobra Baitholder“ tipo kabliukus. Skirtu-mas tas, kad ant specialios formos „drop-shot“ kabliukų pasmeigia-mos tik guminukų galvos, o masa-lo kūnas laisvai tabaluoja, todėl to-kiam montažui naudojami „Zebco Quantum Slendry“ guminukų mo-deliai su laibomis, virpančiomis lyg šaltiena uodegėlėmis, o ant „Cobra Baitholder“ kabliukų veriami žuve-lės formos mikroguminukai, kurių žaismą užtikrina masyvios uode-gėlių mentės. „Cobra Baitholder“ kabliukų koteliai kiek ilgesni, todėl jie puikiai tinka tokio tipo gumi-nukams plukdyti. Taip pat jie turi dar vieną pranašumą: ant kote-lių - pora užkartėlių, tokių pat kaip žemiau kabliuko geluonies, tad elastingas masalas daug tvirčiau laikosi ir nenusmunka. Tokie mon-tažai mūsų krašte naudojami jau ne vieną dešimtmetį, tik anksčiau juos naudodavo vilioti ešerius slie-kais, o dabar guminukais. Monta-žo galuose - segtukai su sukučiais.

Vienas - svareliui tvirtinti, antras - montažui prie pagrindinio valo prisegti. Kai montažas parengtas ir ant kabliukų užverti masalėliai, pasirinkite duburėlį, kur paprastai šiuo metu telkiasi ešeriai, užmes-kite jį kiek tolėliau, už duburio. Kai svarelis stuktels į dugną, pamažu plukdykite montažą į duburį taip, kad svarelis vilktųsi dugnu, o mon-tažas būtų įsitempęs. Guminukai ima viksnoti uodegėlėmis ir kai jie atsiduria ešerių panosėje, net ir la-bai vangūs dryžuotašoniai tokiam įžūlumui būtinai duoda atkirtį. Jie taip godžiai stveria masalus, kad net pakirsti nereikia. Ir pasirodo, kad tvenkinys tik atrodo apsnūdęs, o jei randi reikiamą raktelį, gali nu-džiuginti visai padoriu laimikiu - keptuve ešerių vakarienei.

permainosj/b žūKLė

geriausias LaiKas žūKLei PAGAL kibiMo kALenDoRių Š.M.

lapkričio 12 d.

lapkričio 13 d.

žūkLės PRoGnozė: 50 Proc. teisybės

9.30-12.30, 16.00-18.00 val.

8.30-11.00, 18.30-19.30 val.

Ešeriai godžiai stveria ne tik mailių, bet ir stambesnius guminukus, užvertus ant galvakablių, naudojamų vietoj montažų svarelių

Vyniok AnT ūsoužkartėlės ant kotelio

Ekspertai pataria miniatiū-riniams guminukams plukdyti skirtiems montažams naudoti „Cobra Baitholder“ kabliukus, ku-rių forma leidžia labai tikroviškai plukdyti užvertus ant jų žuvelės formos guminukus. Antra, šiuos kabliukus lengva tvirtinti prie pagrindinio monažo valo be pa-vadėlių. Trečia, ant kabliukų kote-lių - tokios pat užkartėlės kaip ir žemiau kabliukų geluonies esan-ti užkartėlė, kuri užtikrina, kad

žuvis neišsilaisvintų nuo kabliu-ko. Užkartėlės ant kabliukų taip pat atlieka tokią funkciją, tačiau šiuo atveju neleidžia nusmukti masalui. Net ir po serijos kibimų gerokai aplamdytas guminukas, imituojantis mailių, gerai laikosi ant kabliuko.

arsenaLasleisgyvio mailiaus imitacija

Kad ir kokie aktyvūs būtų eše-riai, jie visada renkasi ne sugebantį sprukti nuo persekiotojo, o lengvą grobį. Vilniaus Kalvarijų gatvėje įsi-kūrusios „Romados“ parduotuvės konsultantas Vygantas Radžiukynas paaiškino, kad rudenį ešerius vilio-ti tinka „Zebco Quantum Slendry“ guminukai, kurie imituoja leisgyvį mailių. Tai ypatingas 2,5-4,5 cm gu-minukų tipas, kuris nuo kitų skiriasi uodegėlės konstrukcija - ji yra visais atvejais laiba, tačiau gali būti plonė-

janti arba dvišaka. Vos krustelėjus montažą, ant kurio užverti tokie guminukai, imitacijų uodegėlės ima virpėti, lyg mailius blaškytųsi ištiktas agonijos, o ešeriams tokia masalo elgsena labai iškalbinga - tai lengvas grobis.

Viktoro Armalio nuotr.

�6

cmykcmyk�6

savitarnaj/b maistas

Deimantė zailskaiTė

Diana džiaugiasi, kad rimtesnius pa-tiekalus virtuvėje gamina vyras - alpiniz-mo instruktorius Dainius Andrijauskas. „Atsiradus dukrai Adrianai gaminti iš-moko ir Diana“, - šypteli šiuo metu vaiko

priežiūros atostogose esantis vyras.Diana džiaugiasi išmokusi pagaminti

įvairių troškinių ar išsivirti įdomesnių sriu-bų. „Anksčiau į virtuvę net nekeldavau ko-jos - iš pradžių maisto ruoša užsiimdavo tėvai, iki vestuvių visada valgį ruošdavo

vyras. Dabar Dainius gamina mažiau, todėl jį reikia priversti suktis virtuvėje. (Šypsosi.) Bet einant į darbą vyras įduoda termo-są su šilta košyte, kurią valgau per pietus. Jis išverda labai skanių košių su kepintais svogūnėliais ar česnakiukais. Darbe visos moterys pavydi ir sako: „Stebuklas, kad ta-vo vyras gamina“, - savo vyrui Dainiui pa-gyrų negaili Diana. Užtat ji gardžiai kepa pyragus. Tad nieko keisto, kai kviesdamie-si į svečius draugai prašo Dianos atsinešti namuose išsikepto pyrago. Per šeimos na-rių ar draugų gimtadienius ji iškepa bent du skirtingus pyragus - labiausiai patinka obuolių ir varškės. O „Juliaus/Brigitos“ skai-tytojams D.Paukštytė siūlo pabandyti išsi-kepti maskarponės sūrio pyragą.

kokius pyragus kepa dizainerė DiAnA PAukŠTyTė

maskarponės sūrio pyragas

Dainius tikras košių virimo virtuo-zas. Jis žino įvairiausių receptų su ryžiais, grikiais, avižomis ar makaronais. Diana mielai valgo vyro išvirtas košes.

Receptas (I)Iš vakaro užmerkite ryžius - imkite

dvi stiklines vandens ir dvi stiklines ry-žių. Ryte išvirkite ryžius. Į keptuvę įpilki-te šlakelį aliejaus ir suberkite griežinė-liais pjaustytą svogūną. Burokine tarka sutarkuokite 2-4 morkas ir suberkite į keptuvę. Kai šios apkeps, dėkite pjausty-to česnako. Dar šiek tiek pakepinę pagal skonį berkite kepimo prieskonių mišinio ir natūralaus pomidorų padažo arba po-midorų pastos. Viską gerai išmaišykite. Išjungę keptuvę, ant viršaus pabarstyki-te prieskoninių žolelių - meirūno, bazili-ko, raudonėlio, - ir suverskite karštus ry-žius. Tokį gerai išmaišytą plovą galite dar penkioms minutėms palikti keptuvėje, kol gerai susilies visi aromatai, o tada dėkite į specialų termosą.

Receptas (II)Puode užvirinkite vandenį, įdėkite

lauro lapų, įberkite druskos (nors Dai-nius druskos nevartoja) ir sudėkite no-rimos formos makaronus ar spagečius. Atskirai paruoškite sojas - nuo maka-ronų likusį vandenį supilkite į keptu-vę, gausiai įberkite norimų prieskonių, kad gautųsi toks aštrokas sultinukas, ir sudėkite sojų faršą. Kai sojų faršas įsi-geria prieskonių, o vanduo baigia išsi-garuoti, užpilkite pomidorų padažo ar-ba pomidorų pastos. Visą šitą raudoną masę užpilkite ant makaronų.

Receptas (III)Išvirkite 300 g makaronų, galite

netgi nedėti prieskonių. Žalią lašišą su-pjaustykite smulkiais gabaliukais, su-meskite ant karštų makaronų ir gerai išmaišykite. Makaronų karščio užtenka, kad žalia lašiša išsitroškintų garuose. Jeigu kažko bijote, prieš tai lašišą ga-lite ir pasūdyti. Išeina įdomaus skonio greitai paruošiamas patiekalas.

dainius verda košes

pyragui reikės: 500 g maskarponės sūrio, 40 g miltų, 5 kiaušinių, 100 g cukraus, pakelio paprastų keturkampių sausainių, 100 g sviesto, 40 g krakmolo, pakelio migdolų,vieno šaukštelio vanilinio cukraus.

Dizainerė Diana Paukštytė savo vyrą Dainių ir dukrelę Adrianą pradžiugina pyragias

irmanto sidarevičiaus nuotr.

D izainerė Diana PAUKŠTYTĖ kūryba užsiima ne tik modeliuodama drabužius, bet ir sukdamasi virtuvėje - nepataisoma smaliže save juokais vadinanti kūrėja yra aistringa saldumynų

gamintoja. Ypač jai sekasi kepti pyragus. Kitkuo virtuvėje užsiima jos sutuoktinis. Tad su šeima eidama į svečius Diana nešasi ir savo namuose išsikepto gardaus pyrago.

Atskirkite kiaušinių trynius ir baltymus. Į kiaušinių trynius įberkite cukraus (dėl ypatingesnio skonio Diana visada naudoja rudąjį cukrų) ir vanilinio cukraus. Gerai išplakite.

Sudėkite maskarponės sūrį, įberkite miltų, krakmolo ir viską gerai išmaišykite. Tada iki tirštų putų išplakite baltymus, juos sudėkite į tešlą ir viską gerai išmaišykite.

Sutrupinkite sausainius ir susmulkinkite specialia grūstuve, tada juos užpilkite ištirpintu sviestu.

Kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite kepimo popieriumi. Pirmiausia ant formos dugno išdėliokite trupintų sausainių masę, tada supilkite tešlą ir apibarstykite migdolais.

Pašaukite į orkaitę ir kepkite iki 170 laipsnių temperatūroje 40 minučių. Pyragą valgykite ataušusį.