cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr. 43 (984) 2013 m. spalio 26 d.

PASIRINKIMASŽemaitė, dainuojanti prancūziškai

„Daugiau tikrai nežinau žemaičių, dainuo-jančių prancūziškai“, - juokiasi aktorė Rasa Rapalytė, pristačiusi naujausią spektaklį (pa-statymo vadovas - Jonas Vaitkus), kuriame skamba nepamirštamos Editos Piaf dainos.

4

AMATASkaip Įpūsti lėlėms gyvybės?

5

IŠRADĖJOSgeriausi moterų išradimai

Moteris nuo seno buvo laikoma namų židinio saugotoja, todėl moksle dominavo vyrai. Tačiau istorijoje buvo labai daug moterų, išradusių įvairių naujovių, tarp kurių nemažai ir vyrų „žaisliukų“, pvz., diskinį pjūklą.

6

Buvome vienoje sąjungoje - privažiavo nemažai rusų ir kitokių tautybių bendrapiliečių. Dabar, kai plačiai atsivėrė pasaulio vartai, šalies gyventojų margumynas pasikeitė dar labiau. O kaip taikosi meilės, verslo, mokslo imigrantai, ar jie stengiasi išmokti lietuvių kalbos? Štai gruzinė dainininkė Šorena, su vyru aktoriumi Audriumi Bružu auginanti sūnelį Mykolą, lietuviškai šneka puikiai...

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Šoreną meilėišmokė lietuviškai

3

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

AnT kAPųMedžiams barstant nuo savęs pasku-

tinius lapus, artėjant Vėlinėms, galvoje kasmet sudūzgia stilistiškai prastai sure-daguota mintis: „Metas ant kapų...“ Ne-noriu, o ir negaliu jos taisyti. Manajame krašte (gal tai - dzūkiška?) įprasta sakyti ne „į kapines“, ne „lankyti kapų“, o būtent „ant kapų“, tarsi ketintumėme ant brangaus žmogaus kapo gultis.

Vaikystėje man keistas ir nejaukus at-rodydavo toks pasakymas, apimantis ir „memento mori“ užuominą, ir baisų žmo-nių nesusitaikymą su paties Kūrėjo numa-tytu, kiekvienam privalomu patirti išsis-kyrimu... Ir išties kartą teko matyti gulintį ant kapo žmogų, sukišusį pirštus į purią kauburėlio žemę ir tirtantį nuo bebalsės raudos. Pasakymas „ant kapų“ atminty nuolat atgaivindavo desperatišką to nuo gėlos pamišusio žmogaus spurdėjimą, to-dėl su mama lankyti giminės kapų visuo-met eidavau nenoriai, o kapinaitėse man visuomet - net karščiausią vasaros dieną būdavo šalta.

Vėliau viskas pasikeitė - pasakymas „ant kapų“ ėmė skambėti mielai ir jaukiai. Kad taip nutiktų, kad galiausiai išmokčiau teisingai perprasti emociją šiuos žodžius tariančiųjų lūpose - reikėjo pačiam kar-tą pernakvoti šalia (beveik, kad ir „ant“) kapo.

Būdamas abiturientas, su dviem poe-zijai neabejingais draugais nuvykau į Šar-nelę - poeto Vytauto Mačernio kapo ieško-ti... Be abejo - „tranzavome“, be abejo - il-gam įstrigome tarp vaizdingais peizažais apsuptų, bet pravažiuojančių automobilių neturtingų Žemaitijos vieškelių, be abejo - savu krauju dosniai pamaitinome miria-dus stambių žemaitiškų uodų, narsiai nuo atėjūnų saugančių V.Mačernio taip mylė-tus pelkynus...

Mačernių sodybą pasiekėme jau gero-kai sutemus (nors buvo vasara), todėl iš jos šeimininkų tegavome trumpą paaiškini-mą, kaip miško ūksmėje atrasti kapą, ir - po stiklinę vandens iš poeto šulinio (menu, anuomet nusiminėme, mintyse poeto gi-minę išvadindami nedraugiška, nors kai pagalvoju dabar - ko dar galėjo tikėtis trys nepažįstami ilgaplaukiai jaunuoliai, naktį besibelsdami į nuošalios sodybos duris?).

Kapas anuomet dar neturėjo tvore-lės, per keliolika žingsnių nuo jo - ganėsi karvės... Pasiekę savąjį kelionės tikslą, su-pratome neturį kitos išeities, kaip tik šalia jo sulaukti ryto - virš mūsų kabant milži-niškai pilnačiai, aplink tankmėje verkiant ir ūbaujant naktiniams paukščiams, šyp-sant mėnesienos nutviekstam jauno poe-to veidui paminklo akmenyje...

Ilgai negalėjau užmigti - nerimo sąmonė, konvejeriu atminty sukdama V.Mačernio posmų nuotrupas, išlepęs kū-nas nenorėjo tenkintis guoliu, panašiu į tą, kurį kada nors gausiu amžinam poilsiui...

Nubudau nuo rasos permirkusiais džinsais, per miegus - it ant mylimosios - užmetęs ranką ant poeto kapo, gal ir ne itin dorai peržengęs pagarbos bei paslap-ties ribą, skiriančią gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius, tačiau amžiams išgijęs nuo iš kapinių anksčiau man sklidusio baugaus nejaukumo pojūčio - poeto kapas ryte man atrodė ne mažiau savas ir mielas nei miegančių mano draugų siluetai, susigū-žę šalia.

Štai nuo to laiko posakis „ant kapų“ man skamba daug jaukiau nei „lankyti kapus“, o ir pats pabuvimas su savaisiais mirusiais, šitaip pavadintas, man tampa intymesnis, nuoširdesnis, tikresnis.

Todėl šiandien su šviesiu ilgesiu atsi-dūstu: „Metas ant kapų“. O mintį čia pat pratęsia V.Mačernio eilutės: „Čia rado prie-globstį balti, pavargę paukščiai, kur skrido audroje ir vėjo genami...“

Rimvydas StankevičiuS Parengė Giedrė Milkevičiūtė

Skulptorės Dalios Matulaitės (70) naujausias kūrinys - Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Jogailos ir karalienės Jadvygos paminklas - iškeliauja į Vengriją. „Jogaila Lietuvai yra labai svarbi figūra“, - akcentuoja darbus baigusi profesorė.

Deimantė ZailSkaitė

Taip sutapo, kad D.Matulaitė 2011 metais Druskininkuose pa-statė paminklą paskutiniam jo-gailaičiui Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei. „Buvo maloni žinia, kai mane pakvietė sukurti Jogailai ir Jadvygai pa-minklą Budapešte, kuris skirtas Lietuvos pirmininkavimui Euro-pos Sąjungai. Ir tam yra labai daug prasmių ir sąšaukų“, - sako skulp-torė, paklausta, kokios emocijos užplūdo gavus užsakymą sukurti paminklą jogailaičių dinastijos pradininkams.

Istorija tokia, kad 1386 m. Jo-gaila vedė vengrų karaliaus dukterį Jadvygą, nors Jogailos motina buvo numačiusi sūnaus vedybas su Mas-kvos didžiojo kunigaikščio Dmitri-jaus dukra. „Žiūrint per laiką ir įsi-gilinant į prasmes, Jogaila yra labai svarbi figūra ir Lietuvai. Nes jeigu jis būtų priėmęs motinos spren-dimą ir vedęs Maskvos didžiojo kunigaikščio dukrą, žinoma, būtų priėmęs stačiatikybę, tai Lietuva būtų jau senai ištirpusi Rusijos pla-tybėse. O jo pasisukimas į Europą lėmė tai, kad mes likome europi-nėje kultūroje, tai labai svarbu“, - akcentuoja profesorė ir priduria, kad Jogaila ir Jadvyga, kuriai iš pat pradžių buvo numatytas karaliaus (ne karaliaus žmonos) sostas, buvę lygiaverčiai valdovai.

Ar kūrybinio įkvėpimo apimtai D.Matulaitei negaila, kad Jogailos paminklas stovės ne Lietuvoje?

„Lietuvoje tiek dedama pastan-gų pastatyti paminklų ir Lukiškių aikštėje, ir kitur. Galima ir įvardyti priežastis - manau tai padariusi, - kodėl čia niekas nevyksta. Papras-tai visi mano didieji paminklai bū-davo kuriami dešimt dvylika me-tų, Šiaulių „Aušra“ - devyniolika. O šįkart nuo vietos pamatymo iki paminklo išsiuntimo į Budapeštą praėjo vienuolika mėnesių, nors daromas buvo labai stambus pa-

minklas. Žinoma, kad jis galėjo būti ir Lietuvoje. Bet buvo reta proga įsitikinti, kas yra paminklas, paminklo kūryba, kodėl paminklai apskritai statomi ir kokia to prasmė ateičiai bei esamybei. Tuomet ir kūrėjas lengvai kuria, be trukdžių. Į skulptūras ir į architektūros de-tales įdedama labai daug informa-cijos: ženklų, datų, tekstų, herbų, karūnų“, - aiškina profesorė.

D.Matulaitės bendraautoriai -

architektai J.Balkevičius ir R.Bui-vydas. „Paminklą statome Budoje, prie miesto gynybinės sienos, ten yra nuostabaus grožio senamiestis su garsiuoju Žvejų bastionu, su se-nomis gotikinėmis šventyklomis, su Karalių rūmais, papėdėje teka Dunojus, o kitapus stovi garsusis Parlamentas. Ta vieta ypatinga“, - sako į Vengriją atidengti pamin-klo šiomis dienomis išvykstanti profesorė.

Kas Kuo džiaugiasi

Audronė ŽIGAITYTĖ-NEKROŠIENĖ

Jau septynioliktą kartą rengiamos muzikų šventės „Didysis muzikų paradas“ organizatorė kompozitorė ir Lietuvos muzikų sąjungos (LMS) pirmininkė Audronė Žigaitytė-ne-krošienė sekmadienį kviečia į ren-ginį, kuris truks 10 valandų ir vyks didžiojoje LRT studijoje. Perėmusi LMS vairą iš Anapus išėjusio tėvo kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio, energingoji muzikė džiaugiasi, kad parade aktyviai dalyvauja ir jaunoji muzikų karta, kuriai atstovaus stu-dentų kolektyvai, jaunieji atlikėjai iš muzikinių teatrų.

Kas iš Kur grįžo

Jovita VAŠKEVIČIŪTĖ

Sėkmingai karjeros laiptais kylanti operos solistė Jovita Vaškevičiūtė tik ką grįžo iš gastrolių kinijoje. Makao muzikiniame festivalyje ji dainavo operos „Aida“ spektakliuose. Beje, solistė dainavo Latvijos nacionalinės operos teatre pastatytoje operoje: atlikti šį vaidmenį ją pakvietė Vil-niuje dirbęs minėto teatro vadovas Andris Žagaras. „kinai tiesiog ištroš-kę europietiškos kultūros, festivalio bilietai buvo akimirksniu išpirkti. „Aida“ vyko 5 val. ryto mūsų lai ku. Taip anksti gyvenime nesu daina-vusi“, - pasakojo solistė.

Kas Ką rengia

Mantas JANKAVIČIUS

Charizmatiškasis dainininkas, šokėjas ir aktorius Mantas Jankavičius lapkri-čio mėnesį rengia akustinį turą po Lietuvą. Populiarumo dainininkui, suvaidinusiam meniniame filme „Tadas Blinda“, nestinga, tačiau pa-grindine savo veikla jis laiko dainavi-mą ir dainų kūrimą. neseniai sukūrė naują dainą „Ei, mužike“ ir jam labai rūpi, kaip reaguos publika. „Man rei-kia gyvų susitikimų su žmonėmis, nes noriu pajausti, kaip jie klau-so, ar mano dainos jiems patinka. Man tie susitikimai labai svarbūs“, - prisipažįsta atlikėjas.

Kas Ką atranda

Andrius BIALOBŽESKIS

Tikrai neapsirinka tie poetinio žodžio gerbėjai, kurie atrado populiarų tea-tro ir televizijos serialų aktorių Andrių Bialobžeskį, skaitantį poeziją ir dai-nuojantį dar negirdėtus lietuviškus romansus. Aktorius neseniai parengė naują programą, kurią pavadino „Aš pažinau karalių tavyje“. Programoje skamba poetų Vytauto Mačernio, Henriko Radausko, Maironio, Hen-riko nagio, Marcelijaus Martinaičio kūryba. Publika atranda kitokį akto-rių, labai artimą, romantišką, net kiek sentimentalų.

Dalios Matulaitės duoklė jogailaičiamsIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

n Skulptorė Dalia Matulaitė į Budapeštą išleidžia naujausią savo darbą - paminklą jogailaičių dinastijos pradininkams

cmyk

3

cmyk / 3

Giedrė Milkevičiūtė

Ne vienam iš mūsų ausį rėžia, kai pasilabini su kaimynu, kuris Lietuvoje gyvena nuo gilaus sovie-tmečio, o į lietuvišką „laba diena“ tau vis atsako „zdrastvujte“. Tad kitų, jau nepriklausomos Lietuvos, emigrantų nedidelės apklausos ėmėmės patys. Rūpėjo sužinoti, ar visuomenei neblogai pažįstami Lietuvoje įsikūrę užsieniečiai moka lietuviškai.

Šorenai patinka lietuvių liaudies dainos

Penkerius metus savo grožiu ir balsu Lietuvos populiariosios muzikos mėgėjus žavinti gruzi-nė Šorena Džianiašvili sugebėjo išmokti lietuvių kalbos. Dalyvau-dama šiuo metu vykstančiame LRT „Auksinio balso“ konkurse, ji sužavėjo ir komisiją, ir žiūrovus miuziklų vakare padainavusi Jur-gos ariją iš Viačeslavo Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“. Be to, dainininkė pastaruoju metu gas-troliuoja po Lietuvą su muzikiniu projektu „Pranašas. Kartokite: MYLIU“, kurio lietuvišką libretą parašė poetas Rimvydas Stanke-vičius. „Tai, kad mane pakvietė į šį miuziklą, kuriame dalyvauja ži-nomi Lietuvos atlikėjai ir dainuo-jama lietuviškai, man buvo didžiulė staigmena“, - sakė lietuviškai, bet su aiškiu gruzinišku akcentu kal-banti atlikėja.

Kaip dainininkė sugebėjo įveik-ti nelengvas lietuvių kalbos vin-grybes? „Kai atvykau į Lietuvą ir dalyvavau keliuose muzikiniuose projektuose, bendraudama su ki-tais atlikėjais po truputį pralaužiau ledus, nes norėjau suprasti, ką kiti kalba apie mane, apie mano tautą, lietuviškus juokelius. O kai atsiti-ko taip, kad įsikūriau čia ilgam, gal ir visam laikui, tai lankiau lietuvių kalbos kursus Vilniaus universi-tete. Žinoma, kursai be praktikos būtų nieko verti“, - prisipažįsta dai-nininkė, kuriai lietuviškai išmokti dar padėjo ir meilė. Jai lietuvių kalba graži ir skambi, tik sunkoka gramatika. Pastaruoju metu daini-ninkė susidomėjo lietuvių liaudies dainomis, sutartinėmis, kurios jai labai gražios, o kai kurios kiek pri-mena gruzinų liaudies melodijas.

Šorena prieš kelerius metus iš-tekėjo už Mažojo teatro aktoriaus Aud riaus Bružo ir augina sūnelį Mykolą. Šorena prasitarė, kad su vaiku bendrauja ir gruziniškai, ir lietuviškai.

Lengviausia išmokti kaimynams

Kita pramogų pasaulyje žinoma dainininkė Baiba Skurstenė (29) lietuvių kalbos mokėsi dar prieš atvykdama į Lietuvą. Prieš aštuone-rius metus ji Rygoje lankė lietuvių kalbos pamokas, nes jau buvo supla-navusi važiuoti mokytis į Vilniaus kolegiją dainavimo. „Tuomet reikėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir man visai gerai pavyko“, - prisime-na džiazo specialybę baigusi Baiba. „Prašiau visų savo draugų kalbėti su manimi tik lietuviškai. Dabar jau nebereikia prašyti“, - aiškina puikiai lietuviškai kalbanti latvė. Kaip ji tvirtina, gal jai padėjo tai, kad lie-tuvių ir latvių kalbos giminingos. Ji net referatus rašydavo lietuviškai, tik kiek sunkesnis merginai pasi-rodė kirčiavimas.

Dar viena latvė, kurios neatskir-si nuo lietuvaitės, - Kauno muziki-nio teatro solistė Viktorija Streiča, garsaus latvio kino režisieriaus Ja-nio Streičos dukra. Tiesa, Viktorijos mama - lietuvė, bet ji pati išaugo ir mokslus baigė Rygoje. Na, prie ak-

torės ir dainininkės lietuviškumo, žinoma, prisidėjo ir jos vyras akto-rius ir režisierius Kęstutis Jakštas. Viktorija yra sakiusi, kad dabar ji daugiau lietuvė negu latvė.

Indė ir lietuvis susipažino per jogą

Prieš ketvertą metų Italijoje vy-kusiame jogos seminare susipažino vilnietis aktorius Vytautas Kontri-mas ir indė Malini Subramian. Vy-tautas rytiečių kultūra ir filosofija domėjosi jau seniai, o čia pasitaikė

proga susipažinti su mergina, kuri visiškai neatitiko jo susidarytos išankstinės nuomonės apie indų moteris. Malini atvyko iš Niujor-ko, kuriame dirbo programuotoja. Vytautas teigia, kad žvaigždės nulė-mė tą netikėtą jųdviejų susitikimą. Bendravimas tęsėsi internetu, tuo-met vaikinas nusprendė, kad tai jo gyvenimo moteris, ir neapsiriko. Iš pradžių jis mylimajai pažadėjo, kad jeigu jai nepatiks Lietuvoje, tai iš-važiuos kur nors kitur gyventi. Juk pasaulis platus, tačiau indė apsipra-to Vilniuje, pagimdė čia dukrą, su-

sirado darbą vienoje anglų firmoje. „Man Lietuvoje patinka, čia gražu, žmonės draugiški ir myli indų fil-mus“, - šypsosi moteris, kuri taip pat supranta lietuviškai ir toliau mokosi, lankydama Cezario Grau-žinio teatro spektaklius, kuriuose jos vyras vaidina. Susišneka ir su klaipėdiečiais vyro tėvais. „Dukrą leisime į lenkų darželį ir į rusų mo-kyklą, kad mokėtų daugiau kalbų“, - juokauja Vytautas.

Hisašis susipažintų su lietuvaite

28-erių Hisašis Šigematsu (Hi-sashi Shigematsu) Vilniaus univer-siteto Orientalistikos centre dėsto japonų kalbą ir gana gerai kalba lietuviškai. Vaikinas apgailestauja, kad kažkodėl jį kur nors kavinėje ar klube sutikusios merginos sku-ba su juo kalbėti angliškai, nors jis norėtų dažniau bendrauti jų gimtąja kalba. O lietuviškai Hisašis išmoko dar prieš ketverius metus, kai buvo atvažiavęs pagal studentų mainų programą į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti tarptautinių santykių. Čia ir išmoko lietuviškai. „Mano tėvas - mokslininkas, tad gal todėl ir man parūpo tolimos ir Japo-nijoje beveik nežinomos Lietuvos istorija. Dar man įspūdį padarė kartą matyta jūsų dailininko M.K. Čiurlio-nio fantastiško paveikslo reproduk-cija“, - pasakojo jaunas dėstytojas, kuris po studijų Kaune buvo grįžęs į Tokiją. „Lietuva mane traukė ir savo gamtos grožiu, kitokia archi-tektūra, todėl baigęs Tokijo univer-sitete doktorantūrą nutariau čia vėl atvažiuoti. Bendrauju daugiausia su užsienio studentais, turiu nemažai draugų lietuvių, bet jeigu įsimylė-čiau lietuvaitę, tai tikriausiai čia ir pasilikčiau“, - kalba japonas.

Paolas ir jo sūnūs

Italas Romanas Paolas į Lietuvą atvyko prieš 20 metų ir čia pradė-jo savo verslą - keliuose Lietuvos miestuose įsteigė 11 picerijų. Iš viso šio verslo liko tik viena pi-cerija Kauno centre „Pas Romano Paolo“, netoli Laisvės alėjos gar-siojo fontano, o kita netoliese iš-nuomota kitam italui. „Pagalvojau, kad geriau turėti vieną, bet tokią, į kurią žmonės eitų su malonumu, nes žino, kad čia pati skaniausia ir pigiausia pica, pasta, ir kur aš pats galėčiau juos pasitikti ir išlydėti“, - lietuviškai pasakoja italas ir pasiū-lo paskanauti jų firminio skanėsto „Tiramisu“. Beje, čia galima rasti ir „Respublikos“ priedą „Laisva-laikis“, kurį šeimininkas mėgsta pavartyti ir paskaityti.

Paklaustas, kaip jis atsirado Lie-tuvoje, ar dėl to kalta kokia nors gražuolė lietuvaitė, ponas Romanas juokiasi: „Lietuvaitės kaltos dėl to, kad jos gražios ir elegantiškos, o aš atvažiavau dėl verslo, nes išgir-dau, kad lietuviams patinka itališkas maistas. Dėl to tikrai nesigailiu. At-važiavo ir du mano sūnūs, ir jie moka perfect lietuviškai, nes vedė lietuvai-tes. Sūnūs Markas ir Michelis dirba kartu su manimi“. Tiesa, picerijos šeimininkas pasiguodė, kad jis no-rėtų sklandžiau kalbėti, kad įterpia ir itališkų ar angliškų žodžių, bet ką jam žmonės sako, viską supranta: „Moterims labai patinka, kai jas pa-vadinu sinjora ar sinjorita“.

kalbaj/b žmonės

Irman

to S

idar

evič

iaus

, Vik

toro

Pur

io, r

edak

cijo

s arc

hyvo

ir V

ytau

to k

ontr

imo

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Meilė ir verslas skatina išmokti lietuviškaiKad Lietuvoje daugėja kitataučių - faktas akivaizdus. Buvome vienoje sąjungoje - privažiavo nemažai rusų ir kitokių tautybių bendrapiliečių. Dabar, kai plačiai atsivėrė pasaulio vartai, šalies gyventojų margumynas pasikeitė dar labiau. O kaip taikosi meilės, verslo, mokslo imigrantai, ar jie stengiasi išmokti lietuvių kalbos?

n viktorija Streiča

n Hisašis Šigematsu

n Šorena Džianiašvili

n Malini ir vytautas kontrimas su dukrele

n Michelis ir Romanas Paolai

4

cmykcmyk4

Deimantė ZailSkaitė

- Kas inspiravo naują spek-taklį „Žvirblio lizdas“, kurio premjera ką tik įvyko Lietuvos rusų dramos teatre? Gal spalį minimos E.Piaf 50-osios mirties metinės?

- Iš tikrųjų net buvau pamiršusi apie mirties metines. Ko gero, dar ne viskas pasakyta apie šią asme-nybę ir dabar viską išsakysiu nau-jame spektaklyje. Iš tikrųjų min-tis buvo režisieriaus J.Vaitkaus, - sumanymas buvo kilęs jau labai seniai, bet daug laiko praėjo, kol jis buvo realizuotas. Po ilgo laiko kažkas pavyko: šita pjesė - apie moterį, kuri tiesiog įsivaizduoja esanti E.Piaf. Labai norėčiau padė-koti J.Vaitkui, režisieriui Vladimirui Serovui ir muzikantams.

Jei ieškotume paralelių tarp manęs ir E.Piaf, dar būdama stu-dentė įsidėmėjau J.Vaitkaus frazę, kurios iki šiol laikausi: įsivaizduo-kite, kad išeinate į sceną ir vaidi-nate kaip paskutinį kartą. Iš tikrų-jų tai yra tiesa: išėjęs suvaidinti paprasčiausio etiudėlio, galvoji, kaip čia prabėgsi, ir viskas, bet kaip tu vaidinsi, daugiau niekada taip nesuvaidinsi. Tiesiog vaidini kaip paskutinį kartą - toks būdavo J.Vaitkaus pasakymas.

- Netrukus numatyta dar viena premjera - J.Vaitkaus statomas K.Binkio „Atžalynas“ tikriausiai yra tikra atgaiva sielai?

- Ten mano vaidmuo nedide-lis - vaidinu siuvėją Žiogienę. Bet sumanymas labai įdomus. Kalbant apie patriotizmą, apie moralę, daug kam atrodo: oi, čia reikia nusileisti ir suvaidinti tuos kaimiečius. Ne nusileisti reikia. Tiesiog turi pa-keisti savo požiūrį, kad pakiltum iki jų ir sugebėtum pajusti paprasčiau-sius jausmus, tokius kaip sąžinė ir atsakomybė. Iki šiol atsimenu, kaip amžiną atilsį tėvas man skaitydavo K.Binkį. Jis visada tam atrasdavo

laiko. Paskui jau ir aš savo sūnui Simonui skaitydavau K.Binkį.

- Jeigu artuma K.Binkiui atskriejusi iš vaikystės, įdo-mu, kaip jums artuma atsira-do E.Piaf?

- Iš tikrųjų svarbų vaidmenį atliko balso panašumas - pradėjau dainuoti jos dainas ir nebegaliu at-sitraukti jau penkiolika metų. Tai kaip neišsenkantis šulinys. Buvo taip, kad mano kolegos iš teatro pasakė: va tau labai tiktų E.Piaf - tau reikėtų pabandyti dainuoti. Tuo metu buvau išvis dainavimą primir-šusi, bet paklausiau jos dainų ir už-sikabinau. Pagalvojau, padainuosiu, gal pavyks sukurti spektaklį, pavai-dinsime porą metų, ir viskas. Bet matote, kaip viskas užsitęsė ilgai. Pirmasis spektaklis ėjo dešimt me-tų, paskui kitas buvo Rygoje - jame vaidinau metus, dabar šitas jau yra trečiasis.

- Tikriausiai esate vadinama lietuviškąja Edita Piaf. Ar ne-žeidžia toks sutapatinimas?

- Aš jau įpratau nekreipti dė-mesio į tokius dalykus. Niekada neįsivaizdavau ja esanti, man net tokia mintis nekilo. Bet, aišku, to-kių apibūdinimų išgirstu.

Iš tikrųjų esu gana kuklus ir nedrąsus žmogus, tiesiog kartais norisi iš šio personažo pasisemti kažkokios drąsos, įžūlumo, kurio aš neturiu šiame gyvenime ir ku-ris man tikrai labai praverstų. Kaip jinai ir pati yra sakiusi: gal aš at-rodau ir ironiška, ir kandi, ir šiokia tokia anokia, bet širdies gilumoje jaučiuosi tokia bejėgė. Iš tikrųjų kartais pagalvoji: o šitas žmogus la-bai kietas, tačiau namuose jis galbūt verkia apsikabinęs pagalvę. Neži-nosi, Dieve, viskas taip sudėtinga. Bet kaip išmokti stipriai nereaguoti - aš kartais taip pavydžiu, kad žmo-nės gali taip šaltai reaguoti.

- Jūsų santykiai su Lietu-vos nacionaliniu dramos teatru

klostosi gana įdomiai, pakan-kamai vaidmenų tenai negau-nate...

- Visiems čia įdomiai klostosi. Aš nesijaudinu. Bet kai pagalvoji - kiekgi iš viso aktorių baigė ir kur jie visi dingsta? Kartais apie tai pa-galvoji ir pasidaro kraupoka. Vien iš mūsų kurso gal pusė atėjo į teatrą - gal šiek tiek mažiau, o mokėmės visi kartu, svajojome, kažką kūrė-me, bet kur jie visi pasidėjo? Dar prieš rengiant programą su E.Piaf irgi buvo iškilęs toks klausimas - arba aš išeinu išvis iš teatro, arba einu tiesiog va bank, - susikaupiau iš viso nedrąsumo, nuėjau ir pa-reikalavau, kad man leistų statyti spektaklį apie E.Piaf.

- Jums, tikrų tikriausiai že-maitei, kilusiai nuo Šilalės ra-jono, prancūzų kalba nebuvo savotiškas barjeras?

- Daugiau tikrai nežinau že-maičių, dainuojančių prancūziškai. Mano vyras sako: ar tu žemai-tiškai dainuoji, ar prancūziškai - man tas pats. Ar žemaitiškai, ar prancūziškai - vis tiek nesupranta. (Juokiasi.)

Visai nemokėjau prancūzų kalbos, pradėjusi dainuoti turėjau prancūzų kalbos konsultantę ir labai gerą muzikos konsultantę, kuri man padėjo atsirinkti dainas. Išsiverčiau kiekvieną prancūzišką tekstą, nes dainuoti nesuprantant žodžių - nesąmonė, kiekviena dai-na yra istorija iš E.Piaf gyvenimo. Atsimenu, kaip nervinausi, kai dai-noje būdavo netgi skirtingi priedai-niai. Galvojau, kokio velnio, ar ne-galėtų būti tokie pat. Negalėtų, nes tęsiasi istorija - jinai eina į priekį, negali grįžti prie pirmo priedainio, nes jis atspindi istorijos pradžią, - kaip ten grįši?

Kaip reikiant pasikankinau dėl prancūziškos tarties, bet dabar nei atsidusti, nei nusižiovauti nebega-liu be to ypatingojo „rrrr“ garso. (Šypsosi.) Nors iš pradžių dešimt sykių kartodavau, kol išmegzdavau

vieną eilutę, kitą eilutę kartoji de-šimt sykių, tada tas dvi sujungi ir vėl kartoji nuo pradžių. Prasimo-kiau ištisus metus.

- Lietuvos muzikos akademi-joje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigėte J.Vaitkaus aktorinio meistriš-kumo kursą. O kur išmokote dainuoti?

- Iš pradžių buvau ir įstojusi į dainavimą - dvejus metus pasi-mokiau J.Tallat-Kelpšos aukštes-niojoje muzikos mokykloje. Bet, matyt, toks likimas keistas: ten būdavo aktorinio meistriškumo paskaita, į kurią niekas daugiau nevaikščiojo, išskyrus mane. Ir taip atsitiko, kad stojau į aktorinį,

ir, beje, įstojau dainuodama. Kai komisija manęs paklausė, ką dar norėčiau pasakyti, nedrąsiai išle-menau: norėčiau padainuoti. Padai-navau ir supratau, kad jau įstojau. Ir dabar kitaip neįsivaizduoju - man atrodo, dainininkas dainuodamas savęs įdeda per mažai. Aktorinio meistriškumo studijos man ir davė tai, kad aš būtinai turiu viską su-žinoti apie dainą, kurią dainuoju, privalau išsistudijuoti labai gerai - kodėl, kaip atsirado ta daina, jau nekalbant apie ką dainuojama ir kieno parašyta.

- Turbūt dažniau jus pristato kaip dainininkę nei aktorę?

- Koks man skirtumas - svar-biausia, ar randi per tai pilnatvę, ar ne. Aš randu ir man nėra jokio skirtumo, kaip mane pristato. Tie-sa, ir dabar studijuoju dainavimą magistrantūroje - Kaune įstojau į džiazo vokalą. Esu įsitikinusi, kad dainuodamas aktorius gali daugiau pasakyti. Esu girdėjusi istoriją apie vieną aktorių, kuriam meška buvo užlipusi ant ausies. Jis nevaikščiojo į dainavimą, ir supykusi dėstytoja sako: gerai, ateisi į egzaminą, kaip norėsi, taip ir padainuosi. Ir atėjo žmogus į egzaminą, pradėjo groti akompaniatorius, o jis atsistojo ir begrojant susakė visą tekstą. Taip jisai padainavo, kad visi buvo nuginkluoti. Kitą kartą vokaliniai sugebėjimai gali nepadėti, nes, kaip dabar mokausi, muzikos kū-rinys būna vertas tiek, kiek jame yra emocijos. Jeigu tu stovi ir ne-gyvai atlieki, nors ir techniškai, kas iš to?

Šiek tiek dainavimo mokau vai-kus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje - turiu kokius septynis mokinius ir jiems sten-giuosi įskiepyti, kad turi aiškiai būti girdimas tekstas, turi žinoti, apie ką dainuoji, ką pamatai dai-nuodamas. Ne vien tik kad atsisto-siu, pašoksiu, čia pereisiu iš vieno galo į kitą, pasikraipysiu ir aš jau dainininkas.

- Priešingai negu garsiosios prancūzų dainininkės, jūsiškis gyvenimas bent iš pirmo žvilgs-nio nepaprastai ramus, be jokių bohemiškų šėlionių ir be skan-dalų. O gal aš klystu?

- Tikrai nesuklydote, laisvu lai-ku aš labiausiai noriu pasiklausyti tylos. Ir iš karto po premjeros va-žiavau į kaimą - reikia pasirūpinti savo lelijomis. Mes turime sodybą prie Panevėžio, tiksliau, tai mano vyro senelių namas. Pradėjusi nuo mažos lysvelės, aš ten užveisiau šitiek lelijų - šiemet buvo beveik 90 rūšių, nė kokių daržų neliko, nieko, visur tik mano lelijos. Tokį atradau stebuklą, matyt, iš vaikys-tės norėjau turėti gėlių darželį, tik nebuvo galimybių.

pasirinkimasj/b žmonės

Žemaitė, dainuojanti prancūziškaiAktorė Rasa Rapalytė (44), dar vadinama lietuviškąja Edita Piaf, ruošiasi didžiuliam šuoliui nuo prancūziškos kultūros prie lietuvių dramaturgijos. Taip jau susidėliojo, kad po premjeros „Žvirblio lizdas“ (pastatymo vadovas Jonas Vaitkus), kur skamba nepamirštamos E.Piaf dainos, - tiesiai prie J.Vaitkaus režisuojamo Kazio Binkio „Atžalyno“.

Esu įsitikinusi, kad dainuodamas aktorius gali daugiau pasakyti

n Scena iš naujo spektaklio „Žvirblio lizdas“

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

cmyk

5

cmyk / 5

amaTasj/b Tema

„Lėlė nėra šiaip rekvizitas ar butaforija, dažniausiai tai - meno kūrinys. Ir ne tik meno, bet ir inžinerinis meistrų kūrinys, nes yra įdiegta mechanika: lėlė turi atgyti ir gyventi. Mums, lėlininkams, šis kūrinys - didžiulė vertybė“, - sako ilgametis Vilniaus teatro „Lėlė“ kūrėjas Rimas Driežis, atverdamas duris į 55-ąją sukaktį mininčio teatro kūrybines dirbtuves.

Deimantė ZailSkaitė

Butaforo statusas

Vilniaus teatro „Lėlė“ meistrų komandai vadovauja profesionalus dailininkas Martynas Lukošius. Malonus sutapimas, kad tokia pa-varde žmogus - Balys Lukošius - 1958 metais ir yra įsteigęs šį Vil-niaus teatrą, tačiau juodu nėra gi-minaičiai.

„Teatre atsidūriau labai papras-tai: atsirado antras vaikas šeimoje ir reikėjo darbo, po studijų Vilniaus dailės akademijoje norėjosi ko nors pastovaus. Aptikau skelbimą lai-kraštyje - kaip tik reikėjo butafo-ro, - ir prisistačiau. Pradėjau nuo paprastų darbų su tuo pačiu Rimu Driežiu, kuris man davė pirmas už-duotis. Tie darbai nėra tokie sudė-tingi kaip, pavyzdžiui, skulptūroje, kuo dažniausiai užsiimu ir dirbu visai su kitomis medžiagomis, to-kiomis kaip akmuo ar metalas. Čia medžiagos paprastesnės, maždaug tokios, su kuriomis dirba rekla-mos gamintojai. Bet, aišku, buvo įdomių atradimų, tokių kaip lėlių mechanizmai. Stebėjome, kaip pa-gamintos Vitalijaus Mazūro lėlės, ir mokėmės. Žinių sėmėmės ir iš kitų butaforų, prieš tai dirbusių teatre“, - pasakoja 35-erių dailininkas.

Šio skyriaus vedėjo pareigas einančio M.Lukošiaus darbai patys įvairiausi, nuo medžiagų atvežimo iki spektaklio išleidimo į sceną, įei-na ir lėlių konstravimas, drožimas, tekinimas, pjovimas, virinimas, visa kita. „Kadaise šiame teatre butaforo statusas buvo kūrybinio darbuotojo, kaip artistų ir režisierių. Nes kai dailininkas atneša eskizą, nenupiešia visko iki galo. Tarki-me, kaip užlenkti skardos gabalą, kad atrodytų gražiai ir skoningai. Ta vieta, prie kurios prisiliečiu ir užlenkiu, yra lyg dailininko rankos pratęsimas. O šiais laikais mus nuleido iki technikų lygio, esame šiek tiek skriaudžiami“, - šypsosi M.Lukošius.

Dirba su vyriškais įrankiais

Vilniaus „Lėlės“ teatre ką tik parodyta Rolando Kazlo premjera „Ne pagal šio pasaulio madą“ (apie Kristijoną Donelaitį) meistrams pa-sirodė nepaprasta užduotis. „Meno srityje, jeigu nesi reiklus, nepada-rai nieko“, - įsitikinęs M.Lukošius.

Užkulisiuose toliau verda kūrybinis procesas, mat dailininkė Aušra Ba-gočiūnaitė-Paukštienė ir režisie-rė Nijolė Indriūnaitė pagal savo parašytą scenarijų stato „Sniego Karalienę“.

„Senesniais laikais meistrams buvo lengviau: jeigu teatras pradė-jo vaidinti su lazdelinėmis lėlėmis, tai jokių kitų spektaklių ir nestato. Jeigu vaidina su marionetėmis, meistrai dešimt dvidešimt metų tik jas ir gamina. O dabar kiekvienam spektakliui kuriama lėlių kolekci-ja, taikoma nauja technika, nauji mechanizmai. Meistrams reikia vis kažką išrasti“, - sako ilgame-

tis teatro režisierius, dailininkas R.Driežis.

Trisdešimt metų šitame teatre dirbanti lėlių meistrė Liljana Jana-vičienė pasakoja, kad kurdama lėles naudoja labai nemoteriškus darbo įrankius: reples, grąžtus, pjūklus, kartais pasitelkia ir kirvį. „Kai at-ėjau į teatrą, man atrodė, kad aš čia nieko nemoku ir nieko nesugebėsiu, bet iš smalsumo po truputį įsiva-žiavau. Aš kuriu lėlės vidų, kurio nemato žiūrovas - visą paslaptį, o dailininkas jau kuria išorinį grožį. Sudėtingiausia sukurti marionetę, kad jinai ir žiopčiotų, ir mirksėtų, ir dar eitų - aktorius ją valdo abiem

rankomis iš viršaus ir mato tik lėlės viršugalvį“, - niuansus atskleidžia lėlių meistrė L.Janavičienė.

Meistro sukurta lėlė turi įtikti tiek režisieriui, tiek dailininkui, tiek aktoriui. Paskutinį kartą nesutarimų buvo dėl Batuoto Katino, jį teko perdaryti net kelis kartus: tai krito batai, tai netiko batai, tai per sunkus, tai per lengvas, tai per trumpas... Pasak M.Lukošiaus, dažniausiai dai-lininkas su režisieriumi išsiaiškina, ko reikia, tik tada juos įsileidžia į cechus, kitaip kyla nesusipratimų ir stoja kūrybinis procesas. „Pas mus gal laisviau žiūrima į kūrybą: nėra daug brėžinių, nes mūsų masteliai maži. Todėl ant mano pečių gula vi-sas sumanymas, subraižymas, deko-racijos. Pavyzdžiui, spektakliui „Me-rė Popins“ turėjau sugalvoti, kaip padaryti dviejų aukštų platformą nevirinant ir labai greitai. Man įdo-mu dirbti su kiekvienu dailininku, kiekvienam stengiuosi būti rankos tęstinumas, pavyzdžiui, moteriškas rankas padaryti stiprias ir sulenkti ten, kur reikia, nes dailininkai daž-niausiai nedaro tokių darbų. Tai man įdomu, patinka šitie meistravimai,

mechanizmai ir visa kita“, - prisipa-žįsta Vilniaus teatre „Lėlė“ dešimt-metį dirbantis M.Lukošius.

Seniausia teatro lėlė yra iš 1961-ųjų spektaklio „Auksinis rak-telis“, bet likę detalių ir iš paties pirmojo - 1958 metų spektaklio. Kaip pasakoja R.Driežis, tais lai-kais dar nebuvo tikro šinjono, to-dėl B.Lukošiaus kaimynė gydytoja, sugalvojusi nusikirpti plaukus, juos atidavė kurti lėlėms. Dar yra išlikę tos moters plaukai, kuriuos gražiai sutvarkė konstruktorė modeliuotoja Virginija Pajarskienė.

Lėlės į meistrų rankas grįžta ir kad šie pataisytų, atnaujintų. „Ma-rionečių dažniausia liga - siūlas nutrūkęs arba susipynęs, nes jis gali siekti nuo metro iki šešių. Ir gali liūdnai baigtis, jeigu kas nors neatsakingai po spektaklio nesuima gijų, nesuriša: gali pasidaryti tikras voratinklis. Ypač jeigu ateina dirbti koks nepatyręs žmogus“, - darbo niuansais dalijasi M.Lukošius ir priduria, kad aktorius, prisijaukin-damas lėlę, paprastai kelis kartus ją sulaužo, o meistrai dėl to šiek tiek paburnoja.

Galvosūkis meistrui: kaip įpūsti lėlėms gyvybėsIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

n nematomas „lėlės“ teatro kūrėjas - profesionalus dailininkas Martynas lukošius

n Rimas Driežis

n lėlių meistrės: virginija Pajarskienė ir liljana Janavičienė

6

cmykcmyk6

XXI, visokiausių patogumų, technikos ir informacijos amžiuje, kai, regis, nelieka laiko romantikai, žmonės ir toliau vaizduotėje kuria moters idealą ir ieško jo aplinkiniame pasaulyje. Brunetė, blondinė, rudaplaukė? Apkūni ar liesa? Aukšta ar miniatiūrinė? Kaip amžiams bėgant keitėsi idealai? Kokie jie yra šiandien?

Rokoko ir ampyras

XVIII a. grožio žinovai į padan-ges kėlė moters idealą, primenantį grakščią porcelianinę lėlytę: liekna talija, suveržta ankštu korsetu, naudojant banginio ūsą, ilgas baltas kaklas, siauri petukai, žavi maža galvutė, blyški oda, kurios spalva būdavo badavimo ir acto gėrimo rezultatas. Visas šis perregimumas ir trapumas būdavo akcentuojamas nėrinių sukniomis su itin giliomis iškirptėmis, todėl „lėlytę“ būtų sunku pavadinti skaistuole. Taip baigėsi rokoko epocha. Po jos pra-sidėjusioje ampyro epochoje vyrus viliojo graikiško kūno sudėjimo nimfos plačiais klubais, blyškia oda ir stangria, korsetu suverž-ta krūtine. Į madą įėjo aukštos šukuosenos, į kurias būdavo įpi-namos gėlės, daržovės, narveliai su paukščiais, plunksnos, žinoma atvejų, kai plaukuose įsiveisdavo pelių, nes šeimininkės plaukai bū-davo apibarstomi miltais.

Buržuazijos amžius

XIX a. pradžioje moters siluetas buvo kruopščiai dengiamas drabu-žiais. Liekna talija vis dar traukė susižavėjimo kupinus žvilgsnius, todėl būtina aprangos dalis bu-

vo korsetas. Idealia buvo laikoma 55 cm apimties talija. Apie 1820 metus moterys stengėsi, kad jų figūra panėšėtų į smėlio laikrodį - maždaug panašaus pločio pečiai ir klubai ir „vapsvos“ liemuo. Įdegti tuo metu buvo laikoma nepadoru, visiškai netinkama aukštesniųjų visuomenės sluoksnių atstovei, todėl vis dar buvo madingas porce-lianinis blyškumas, kaip ir XVIII a., kurio siekdamos moterys gerdavo actą, laikydavosi alinamų dietų ir net darydavosi klizmas, „kad akys kuo labiau blizgėtų ir spindėtų“. XIX a. damų liguista išvaizda dera prie psichinių negalavimų, dvasinio pakrikimo, beveik prilygstančio pamišimui. Nepaisant blyškumo ir liesumo, toliau vertinama pu-tli, specialiai pakeliama krūtinė. Ji būdavo rūpestingai prižiūrima, stengiantis ją jauninti ir padidinti jos apimtį, naudojant įvairias liau-diškas priemones.

Pažangos amžius

XX a. viesulu įsiveržė į ramų žmonių gyvenimą. Karas, nau-jausi išradimai iš esmės pakei-tė ir gyvenimo būdą, ir moters grožio idealus. Amžiaus pradžio-je moteris pagaliau išsivadavo iš korseto gniaužtų, imta žavė-tis neaukštomis, apkūnokomis damomis. 3-iąjį dešimtmetį į avansceną išeina naujas idealas - moteris-berniukas, pasižyminti liesoku kūno sudėjimu, siaurais klubais ir maža plokščia krūtine. Tapo madingos trumpų plaukų šukuosenos, o švelnias blondi-nes pakeitė ugningos brunetės įdegusia oda. Blyškumas dabar - neturto požymis, iš jo galima suprasti, kad moteris neturi ga-limybių pailsėti kurorte. 4-ąjį ir 5-ąjį dešimtmečiais moterišku-mo idealu tampa figūra, išryš-kinanti taliją, krūtinę ir klubus, tačiau moteriškiausiu ir grakš-čiausiu pagrįstai laikomas XX a.

6-ojo dešimtmečio stilius; Kris-tianas Dioras (Christian Dior) ant pakylos išleido nuostabius mode-lius su nuolaidžiais pečiais, plo-nyte talija, vėl suveržta korsetu, pakelta krūtine. Publikai šis mo-ters paveikslas atrodė nuostabiai lengvas ir švelnus. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais idealas kardinaliai keičiasi: anksčiau buvo vertinamos suaugusios moterys, o dabar figū-ros madas ima diktuoti paauglės, kaip Tvigi: 165 cm ūgio mergina svėrė 45 kg, taigi dabar mados arenoje išdidžiai žingsniuoja jau-nos lieknos mergaitės.

XX a. idealas - kiekvienai savo

Štai ką apie moters figūros ide-alą mano pačios moterys:

„Pernelyg liesos merginos jau beveik nebemadingos, žmonėms patinka kūno natūralumas. Švel-nūs figūros linkiai, graži vidutinio dydžio krūtinė ir taip pat vidutinės apimties klubai. Moters idealu tapo visiškai paprastos merginos, kurių figūra atitinka 44-46 dydį“.

„Grožio idealai nuolatos keičia-si, ir dažniausiai tai liečia moteris (tai visiškai suprantama). Anksčiau būdavo madingos, tarkime, lieknos talijos, kai visos iki vienos mote-rys varžydavosi korsetais, o dabar tokių griežtų grožio kanonų beveik neliko. Žmogus gali būti tokios iš-vaizdos ir sudėjimo, kokie jam pa-tinka, ir jis visai nebus balta varna. Ir apskritai kiekvienam idealu yra tai, į ką jam malonu ir miela žiūrėti. Kaip sakoma, dėl skonio nesigin-čijama... Jei nori pamatyti idealą, pažiūrėk į veidrodį“.

„XXI a. nėra grožio idealo. Vi-sos moterys absoliučiai unikalios, bet kiekviena unikali savaip. Viena išsiskiria išvaizda, kita - ypatingu charakteriu. Kiekvienam vaikinui ar vyrui patinka tam tikras uni-kalumas. Bet visiems neįtiksi, ir idealas - kiekvieno kitoks“.

Kokia ji, XXI a. Venera?

Geriausimoterų

išradimaiMoteris nuo seno buvo laiko-

ma namų židinio saugotoja, todėl moksle ir kitokioje visuomeninėje veikloje dominavo vyrai. tačiau istorijoje buvo nemažai moterų, iš-radusių įvairių naujovių, tarp kurių, beje, nemažai ir vyrų „žaisliukų“.

√ astroliabija. Prietaisą matuoti dangaus kūnų koordinatėms 370 m. pr. m. e. išrado mokslininkė, filosofė, astronomė ir mate-matikė Hipatija iš Aleksandrijos.

√ rausvasis šampanas. Jį pirmą kartą pa-gamino nikolė kliko (nicole Clicquot), 1808 m. sukūrusi ir „remiuažo“ technologiją, kurią naudojant šampanas per tris mėnesius išsi-valo nuo nuosėdų ir tampa skaidrus it krišto-las - gėrimo kokybė labai pagerėjo.

√ diskinis pjūklas. Tabita Bebit (Tabitha Babbit) ilgai stebėjo vyrus, pjaunančius rąstus specialiu pjūklu su dviem ranke-nomis, už kurių reikia traukyti pirmyn ir atgal. nors abiem vyrams tenkantis krūvis buvo vienodas, rąstas buvo pjaunamas tik pjūklui judant pirmyn. T.Bebit pagalvojo, kad tai yra tuščias energijos švaistymas ir 1810 m. sukūrė diskinio pjūklo prototipą. Vėliau jis buvo pradėtas naudoti miško pramonėje.

√ Periskopas povandeniniams lai-vams. naudojant šį prietaisą, kurį 1845 m. užpatentavo Sara Meter (Sarah Mat-her), nustatomas atstumas iki stebimų objektų.

√ Mėsos konservai. 1873 m. Vienos pa-saulinėje parodoje rusė nadežda kožina pademonstravo, kaip pagaminti mėsos konservus, ir už tai buvo įvertinta me-daliu.

√ indaplovė. netekusi keleto lėkščių iš savo mylimo porceliano servizo, Džozefina kokrein (Josephine Cochrane) pagamino mašiną, kuri indus tik plauna, bet nedau-žo. Tai įvyko 1886 m., bet tik po 40 metų Dž.kokrein išradimas buvo pripažintas būtinu namų apyvokos daiktu.

√ Liemenėlė. Šią moters garderobo de-talę 1889 m. Prancūzijoje užpatentavo Ermini kadol (Herminie Cadolle). Savo korsetų dirbtuvėje ponia E.kadol pade-monstravo gaminį, kuris buvo pavadintas „le Bien-Etre“ („gerovė“). Šios liemenėlės kaušelius prilaikė dvi satino juostos, o visa ši konstrukcija nugaros pusėje buvo tvirtinama prie korseto.

√ sniego valymo mašina. Švaru tu-ri būti ne tik namuose, bet ir gatvėse, nutarė sekretorė Sintija Vestover (Cynt-hia Westover) ir 1892 m. sukonstra-vo šiuolaikinių sniego valymo mašinų „prosenelę“.

√ Langų valytuvai. Pirmuosius automo-bilio langų valytuvus išrado Meri Ander-son (Mary Andersson) 1903 m. Jai pagailo vairuotojo, kuris per pūgą buvo priverstas kas minutę stabdyti mašiną ir valyti sniegą nuo priekinio stiklo.

√ Kavos filtras. Tai Melitos Benc (Melitta Benz) nuopelnas, kad mėgėjai ilgiau pasė-dėti prie kavos puodelio yra išvaduoti nuo varginančios antrosios ir trečiosios kavos porcijos paruošimo procedūros. Pirmąjį kūginį kavos filtrą Melita susuko 1909 m. iš mokyklinio sąsiuvinio lapo.

√ automobilio duslintuvas. Šį akustinį filtrą 1917 m. išrado El Dolores Džons (El Dolores Jones), ir aplinkinis pasaulis ta-po tylesnis.

√ Pirmosios sauskelnės. Vaikų priežiūros išvarginta mama ir namų šeimininkė Me-rion Donovan (Marion Donovan) 1917 m. sėdo prie siuvamosios ir po kelių bandy-mų iš dušo užuolaidos pasiuvo neperšlam-pamas kelnaites, maunamas ant vystyklo. Skirtingai nuo guminių šliaužtinukų, kurie jau buvo pasirodę rinkoje, M.Donovan dizaino sauskelnės neiššutina odos ir jos nespaudžia.

√ šokoladiniai sausainiai. kepdama sausainius pagal klasikinį receptą, Rut Veikfyld (Ruth Wakefield) 1930 m. suma-nė paeksperimentuoti: ištirpino šokolado plytelę ir supylė jį į tešlą. Išėjo labai skanūs sausainiai, juos Rut su vyru vėliau pradėjo gaminti serijiniu būdu.

√ Hedi Lamar (Hedy Lamarr) skanda-lingai išgarsėjo nusifilmavusi čekų reži-sieriaus Gustavo Machato (Gustav Ma-chaty) filme, kuriame pirmą kartą kino istorijoje buvo parodyta erotinė scena, dėl kurios Adolfas Hitleris pavadino ją trečiojo Reicho priešu, o Romos popie-

žius Pijus XII paragino gerus katalikus filmo nežiūrėti. Bet Hedi domino ne tik kinas. 1941 m. ji užpatentavo slaptą, sunkiai aptinkamą ryšio priemonę, kuri dinamiškai keičia transliavimo dažnį. nuo 1962 m. šis įrenginys buvo montuojamas amerikietiškose torpe-dose, o šiandien „šokinėjančių dažnių“ technologija yra plačiai naudojama šiuolaikinėse komunikacijos priemonė-se, nuo mobiliųjų telefonų iki Wi-Fi.

√ neperšaunama liemenė. 1965 m. dr. Stefani kvolek (Stephanie kwolek) išrado sintetinę medžiagą kevlarą, penkis kartus tvirtesnę už plieną. Jos išradimas išgelbėjo tūkstančius policininkų, ugniagesių ir ka-riškių gyvybių. kevlaras tapo pagrindine medžiaga neperšaunamoms liemenėms gaminti.

√ silikonas. Skulptorė Patrisija Bilings (Patricia Bilings) iškėlė sau uždavinį su-kurti tokį cemento priedą, kad jos kūriniai nesuirtų. Po kelerių eksperimentavimo metų 1970 m. ji pagaliau pasiekė tikslą, išradusi netrupantį tinką. netrukus P.Bilings aptiko, kad medžiaga yra ir nepaprastai atspari ugniai.

Parengė Milda kunSkaitė

išradėjosj/b moTerys

EPA-

Elto

s nuo

tr.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. spalio 26 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 77

TREKAS �

Dviratininkė, kuri apdovanojimų jau neskaičiuojaSpalio 18-20 d. Apeldorne (Olandija) vykusiose 4-osiose Europos dviračių treko čempionato moterų daugiakovės (šešios rungtys) varžybose Aušrinė Trebaitė (25 m.) užėmė aštuntąją vietą. Nors užsibrėžto tikslo patekti į šešetuką jai ir nepavyko įgyvendinti, dviratininkė nenusimena, tai juk ne pasaulio pabaiga. Tai tarsi spyris, verčiantis dar daugiau dirbti ir eiti į priekį.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Yra kur tobulėti

Panevėžietė surinko 51 baudos tašką. Europos čempione tapo 21 metų britė Lora Trot (Laura Trott), ji surinko 15 baudos taškų.

A.Trebaitė šeštojoje rungtyje - 500 m atskiro starto lenktynėse - bu-vo aštunta (37,837 sek.). A.Trebaitė grupinėse lenktynėse buvo penkta, sprinto ir persekiojimo lenktynėse - septinta, o atkrintamosiose ir skrečo lenktynėse - dvylikta. Daugiakovės varžybose dalyvavo 16 sportininkių.

„Iš tiesų tikėjausi, kad pateksiu į šešetuką. Tačiau išėjo taip, kaip išėjo. Šį kartą užsibrėžto tikslo nepavyko įgyvendinti. Tačiau tai juk ne pasau-lio pabaiga. Dabar žinau, kur reikia tobulintis, į kurias vietas atkreipti di-desnį dėmesį. Tai buvo toks pirmas rimtas startas, prieš tai truputį ilsė-jomės, nesitreniravome labai sti-priai“, - atviravo A.Trebaitė.

Pasak dviratininkės šiam čempio-natui rimtai pradėta ruoštis prieš po-rą mėnesių. Paklausta, kokios buvo pagrindinės priežastys, neleidusios pasiekti šešetuko, sportininkė įvar-dijo sėkmės trūkumą ir tai, kad buvo taktiškai silpna.

„Iš tikrųjų pasiruošusi nebuvau labai blogai. Tačiau kai kur ir nesise-kė. Pramiegodavau tą momentą, ku-rio nereikėjo pramiegoti. Trumpiau tariant, tiesiog mažai dėmesio sky-riau taktikai“, - sakė A.Trebaitė.

Teorinis auksas

Pernai Panevėžyje vykusio 3-iojo Europos dviračių treko čempionato moterų daugiakovės varžybose A.Trebaitė iškovojo sidabro medalį. Tada ji surinko 22 baudos taškus. Eu-ropos čempione tapo 18 baudos taškų surinkusi baltarusė Tatjana Šarakova. Tačiau Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) Baltarusijos dviratinin-kei už dopingo vartojimą skyrė 18 mėnesių diskvalifikaciją.

Kad auksas atitektų lietuvei, dar reikėjo Europos dviračių sporto są-jungos (UEC) patvirtinimo. Tačiau, kaip tvirtino dviratininkė, kol kas jo-kių žinių ji dar nesulaukė.

„Tiesą sakant, man auksas atite-ko, bet aš dar negavau jokio oficialaus patvirtinimo. Žinojau, kad diskvalifi-kuota baltarusė, bet iš UCI jokių ži-nių negavau. Nieko nežinau, ar gau-siu tą patvirtinimą vėliau, ar kai kas nors bus nuspręsta. Kol kas manęs niekas neinformavo. Žodžiu, viskas

tik teoriniu lygmeniu. Užėmiau an-trąją vietą, joje ir esu“, - kalbėjo A.Trebaitė.

Tačiau sportininkė dar pridūrė, kad vis dėlto išlaikyti titulą yra sun-kiau nei jį iškovoti: „Juk varžovės tokiu atveju jau žino, kad esi nugalė-toja, tai atkreipia labiau į tave dėme-sį, labiau tave saugo, žiūri“.

Nauja komanda

Senojo žemyno pirmenybėse Olandijoje moterų 4 km komandų persekiojimo lenktynių atrankos var-žybose Lietuvos atstovės liko pasku-tinės, devintos. 25-erių A.Trebaitė, jos bendraamžė Roberta Pilkauskai-tė, 26-erių Vilija Sereikaitė ir 24-erių Eglė Zablockytė distanciją įveikė per 5 min. 0,623 sek. Geriausiai atrankos varžybose pasirodė Didžiosios Brita-nijos komanda - 4 min. 28,738 sek.

O praėjusiais metais pirmenybė-se Panevėžyje 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse lietuvės ta-po čempionėmis.

„Praeitais metais, kai mes laimė-jome, mūsų komandą sudarė Vilija Sereikaitė, Vaida Pikauskaitė ir aš. Dabar Vaida turi sunkią traumą, ji net nesitreniruoja. Taigi iš tos mūsų ko-mandos liko tik du žmonės. Ir nuo 2013 m. pasikeitė programa, mes va-žiuojame jau nebe 3 km, o 4 km. Ir važiuoja keturios mergaitės. Taigi prie komandos pagrindo - dviejų - reikėjo prilipdyti dvi visiškai naujas merginas. Tiesiog mums nepavyko „susivažiuoti“. Kai reikia į komandą įlipdyti vieną, tai lengviau, o čia rei-kėjo pakeisti pusę ekipos. Taigi ir ko-manda buvo kita, ir distancija buvo kita. Mums tiesiog pritrūko laiko pa-siruošti, ir, žinoma, tos merginos fi-ziškai nėra dar tokios stiprios, kaip mes su Vilija“, - teigė A.Trebaitė.

Pasak Lietuvos dviratininkės, šis Europos čempionatas buvo panašus į kitus, anksčiau buvusius, - ir lygis panašus, ir konkurencija tikrai didelė. Tačiau pirmenybių organizavimas bu-

vo labai prastas, pvz., protokolai buvo išduodami, paskui perspausdinami iš naujo ir pan.

Lietuvoje registruotai Italijos ko-mandai „Chirio Forno d’Asolo“ ats-tovaujančios A.Trebaitės artimiau-sias startas laukia lapkričio 1-3 d. Tada Mančesteryje (Anglija) vyks pa-saulio dviračių treko taurės varžybų pirmasis etapas.

„Dar 100 proc. nežinau, ar ten da-lyvausiu. Tačiau jei vis dėlto važiuo-siu, tai tikslai kaip visada - kuo geriau pasirodyti. Žinoma, čia konkurencija

bus didesnė nei Senojo žemyno čem-pionate. Norėčiau patekti į dešimtu-ką. Tačiau, žinoma, viskas priklausys nuo sėkmės ir kaip pavyks atsigauti po neseniai pasibaigusio čempiona-to“, - teigė dviratininkė.

Namų sienos

A.Trebaitė dviračių sporte - nuo 2000-ųjų. Giminėje sportavo ir ma-mos pusbrolis, ir pačios A.Trebaitės pusseserė Modesta Vžesniauskaitė

buvo dviratininkė. „Tai ji mane kaž-kaip ir įkalbėjo. Sako, ateik, pavaži-nėsi, gal patiks. Ir aš tiesiog atėjau ir užsikabinau. Kitomis kažkokio-mis sporto šakomis anksčiau neuž-siėmiau. Nesportavau, nelankiau jokių būrelių. Tiesiog aktyviai leis-davome laisvalaikį, su draugėmis važinėjome dviračiais“, - sakė Eu-ropos čempionė.

Kaip tvirtino A.Trebaitė, per tuos 13 metų dviračių sporte vis dėlto la-biausiai jai įstrigo 2012 m. čempiona-tas Panevėžyje, nes tai vyko namie.

„Ir savos sienos, ir savi sirgaliai tikrai prisideda prie pergalės, prie emocijų. Namie tiesiog saugiau jau-tiesi. Juk visi atvažiuoja pas tave, o ne tu kur nors vyksti. Žinoma, namai užkrauna ir didesnę atsakomybę, ta-čiau tai tik suteikia daugiau budru-mo, jėgų. Tokiu atveju žinai, kad ir palaikymas čia bus didesnis nei sve-tur“, - kalbėjo dviratininkė.

Paklausta, kiek medalių jau turi savo sąskaitoje, A.Trebaitė prisipaži-no jau neskaičiuojanti. Juk jų yra dar

ir iš vaikystės. O tais laikais sąžiningai skaičiuodavo kiekvieną laimėjimą. Beje, savo kolekciją ji papildė ir po spalio 12 d. Panevėžyje vykusio Lie-tuvos atvirojo treko čempionato. A.Trebaitė tapo moterų omniumo rungties nugalėtoja.

Pamiršti neįmanoma

Atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes A.Trebaitės at-mintyje išliks ilgam. Olimpinis ke-lialapis jai buvo jau pasiekiamas ran-ka, tačiau nesėkmingai susiklostė pasaulio čempionatas Melburne (Australija). Tada per daugiakovės antrąją rungtį - taškų lenktynes - A.Trebaitė krito ir susilaužė rakti-kaulį. Taigi ji atsidūrė ligoninėje ir negalėjo dalyvauti savo pirmosiose olimpinėse žaidynėse.

„Tada buvo visokių minčių, net mesti dviračių sportą. Tačiau vėliau radau jėgų treniruotis ir ruoštis Se-nojo žemyno pirmenybėms Lietuvo-je. Žinoma, ta trauma prieš 2012 m. Londono olimpines žaidynes buvo sunki, bet ne pati sunkiausia. Tiesiog ji buvo nemaloni, nes per ją negalėjau vykti į olimpines žaidynes. Tačiau man atrodo, kad pačios baisiausios traumos yra galvos traumos. O tokių yra tekę turėti. Traumų per karjerą tikrai nepavyko išvengti. Manau, nie-kam tai nepavyksta. Žinoma, galbūt kai kurie atsiperka tik nubrozdini-mais. O būna, kad dviratininkai griū-na, bet paskui laimi varžybas. Nors, žinoma, trauma traumai nelygi“, - sa-kė A.Trebaitė. Sportininkė pridūrė, kad dabar ji svajoja apie 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Gimimo diena

Spalio 18 d. A.Trebaitei sukako 25-eri. Dviratininkė prisipažino, kad gimtadienius iš tiesų dažnai jai tenka sutikti varžybose.

„Gimiau tokiu metu, kai vyksta Europos čempionatas. Pavyzdžiui, pernai mano gimtadienis buvo viena diena iki varžybų. O šiemet per patį gimtadienį dalyvavome komandinėse varžybose. Taigi negalėčiau viena-reikšmiškai sakyti, kad tą dieną, pvz., sekasi. Šiemet ypač nesisekė. Tiesiog būna visaip. Turbūt tas faktas, kad gimtadienis, net nelabai daro įtakos. Kartais juk ir reikia, kad nesisektų. Tai tarsi toks spyris, kad paskui pasi-temptum“, - sakė A.Trebaitė.

Dviratininkė teigė tikrai nesisie-lojanti, kad dėl varžybų negali atšvęs-ti savo dienos. Juk tai galima padary-ti tada, kai yra laisvesnio laiko, arba net išvis nešvęsti.

„Kažkaip jau tikrai seniai šven-čiau gimtadienį, kad būtų tokia dide-lė šventė. Tiesiog susėdame, pava-karieniaujame, pakalbame, ir toks tas šventimas“, - sakė dviratininkė.

A.Trebaitė dar pridūrė, kad to laisvo laiko nelabai ir lieka. O kai jis ir yra, aktyvumo jau nesinori, tada laisvalaikį renkiesi pasyvesnį, pvz., skaitai knygą, eini pasivaikščioti, žiū-ri filmą: „Kartais, žinoma, net nėra jėgų, o kartais - ir laiko“.

Iš tikrųjų Europos čempionatui pasiruošusi buvau neblogai. Tačiau kai kur ir nesisekė. Pramiegodavau tą momentą, kurio nereikėjo pramiegoti. Trumpiau tariant, tiesiog mažai dėmesio skyriau taktikai

�

NORAS. Dėl traumos negalėjusi startuoti Londono olimpinėse žaidynėse, dviratininkė Aušrinė Trebaitė svajoja apie Rio de Žaneirą

�

Eltos nuotr.

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 26 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. spalio 26 d., šeštadienis 3

krepšinis �

savaitės gimtadieniai �

Romualdas Venzbergas (1945 m. spalio 28 d.)

Krepšinio veteranas. 1�62-1�75 m. žaidė Kauno „Žalgiryje“. 1�71 ir 1�73 m. Tsrs čempionato bronzos medalių laimėtojas.

Jevgenijus KliosoVas (1946 m. spalio 30 d.)

Šiuolaikinės penkiakovės trene-ris. Žymiausia auklėtinė - olimpinė ir pasaulio čempionė laura asa-dauskaitė.

Bronislovas VyŠniausKas (1947 m. spalio 30 d.)

sunkiosios atletikos treneris, fe-deracijos viceprezidentas. Žymiausi auklėtiniai - ramūnas Vyšniauskas, aurimas Didžbalis.

Mykolas KačKanas (1947 m. spalio 30 d.)

buvęs fechtuotojas, 7 kartus lietuvos čempionas. Kūno kultūros ir sporto departamento skyriaus vedėjas.

Dainius barzinsKas (1973 m. spalio 31 d.)

Kultūristas, 2006 m. europos čempionas Wabba federacijos var-žybose. Daugkartinis lietuvos kul-tūrizmo čempionas.

Marius PaŠKeVičius (1979 m. spalio 31 d.)

Dziudo imtynininkas. Pasaulio (200� m.) ir europos (2012 m.) čem-pionatų bronzos medalių laimėtojas. 2000 ir 2012 m. olimpiadų dalyvis.

Eglė balčiūnaiTė (1988 m. spalio 31 d.)

lengvaatletė, bėgikė. 2013 m. universiados bronzos laimėtoja. 2010 m. užėmė 5-ąją vietą pasaulio uždarų patalpų čempionate.

Tadas ŽemaiTis (1977 m. lapkričio 1 d.)

Penkiakovininkas. 2002 ir 200� m. europos čempionatų estafečių varžybose laimėjo auksą, 2001 ir 2007 m. - sidabrą.

Dariušas laVrinoVičius (1979 m. lapkričio 1 d.)

lietuvos rinktinės krepšininkas. europos čempionatų sidabro (2013 m.) ir bronzos (2007 m.) medalių laimėtojas.

Kšištofas laVrinoVičius (1979 m. lapkričio 1 d.)

lietuvos rinktinės krepšininkas. europos čempionatų aukso (2003 m.), sidabro (2013 m.) ir bronzos (2007 m.) laimėtojas.

Ateinančią savaitę prasidės NBA čempionatas, kuriame antrą sezoną iš eilės žais Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas. Neabejojama, kad J.Valančiūnas bus labai svarbus krepšininkas komandoje „Toronto Raptors“. D.Motiejūnui vėl teks įrodinėti, kad jis nusipelnė vietos „Houston Rockets“ sudėtyje. Visgi Donatas gali tikėtis ilgesnio sezono nei Jonas. Dalijantis kortas žaidėjų rinkoje, „Rockets“ gavo kozirį, kurį numušti bus sunku bet kuriai NBA komandai.

Arūnas abromaiTis„Respublikos“ žurnalistas

Skirtingos pozicijos

Reguliariojo sezono kovos pra-sidės naktį iš antradienio į trečiadie-nį Lietuvos laiku. Čempionatas pra-sidės trejomis rungtynėmis, o di-džioji komandų dalis į aikštelę iš-bėgs diena vėliau. Lietuviški klubai jėgas išbandys spalio 30 d., jie žais savo aikštelėse. „Raptors“ susitiks su „Boston Celtics“, o „Rockets“ - su „Charlotte Bobcats“.

Beje, jau lapkričio 11 d. gerbė-jai turėtų išvysti lietuvių akistatą - „Rockets“ ir „Raptors“ susitiks Hjustone. Du Lietuvos krepšinin-kai NBA lygoje nėra didelis skai-čius. Vieną sezoną buvo registruo-ti net šeši mūsiškiai, bet ne visi jie galėjo pasigirti trenerių dėmesiu. Kita vertus, du krepšininkai nėra ir antirekordas. Dar užpernai stip-riausioje lygoje buvo tik vienas lie-tuvis - Linas Kleiza. Jis žaidė ir praėjusį sezoną, tačiau „Raptors“ treneris Dveinas Keisis (Dwane Casey) nepasitikėjo puolėju. Vasa-rą L.Kleiza buvo atleistas ir persi-kėlė į Turkiją.

Du anapus Atlanto likę lietuviai yra skirtingose pozicijose. Šiek tiek supaprastinus, jų padėtį galima apibūdinti taip: J.Valančiūnas žais starto penkete, bet jo komanda ne-nueis toli, o D.Motiejūnas rungty-niaus mažiau, tačiau jo ekipa pre-tenduos į aukštą vietą.

D.Hovardo faktorius

Prieš metus „Rockets“ buvo labai jauna ir nenuspėjama koman-da. „Naujoji era“, - toks buvo klubo šūkis. Nors sudėtis atrodė gan ku-kli, „raketos“ po trejų metų per-traukos pateko į atkrintamąsias varžybas. Reguliariajame sezone Hjustono ekipa užėmė aštuntąją vietą Vakarų konferencijoje, o pir-majame atkrintamųjų varžybų eta-pe teko pripažinti „Oklahoma City Thunder“ pranašumą.

Klubo šūkis nepasikeitė, bet šiemet gerbėjai jau tikrai gali lauk-ti naujos eros aušros. Tai lemia vie-nas faktas - liepos 13 d. „Rockets“ oficialiai pasirašė sutartį su Dvaitu Hovardu (Dwight Howard). Ge-riausiu lygos vidurio puolėju vadi-namo krepšininko reputacija kiek nukentėjo po nesėkmingo sezono klube „Los Angeles Lakers“, ta-čiau D.Hovardas vis tiek yra tas žaidėjas, kuris komandą vidutinio-kę gali paversti favorite. NBA le-genda Čarlzas Barklis (Charles

Barkley), išgirdęs apie sutartį su vidurio puolėju, pareiškė, kad da-bar „Rockets“ bus viena iš preten-denčių į čempionės titulą.

Tikimasi, kad D.Hovardas su-darys sunkiai sustabdomą duetą su snaiperiu Džeimsu Hardenu (James Harden). „Rockets“ vadovai išlaikė visus svarbiausius krepšininkus ir pailgino atsarginių suolelį, pakvietę du puolėjus - žydą Omrį Kaspį bei gynybos specialistą Ronį Briuerį (Ronny Brewer). Beje, gynyba bu-

vo didžiausia „raketų“ problema. Hjustono komanda buvo antra pagal pelnomus taškus (106), bet tik 28-a pagal praleistus (102,5). Reikalai turėtų pasitaisyti, nes D.Hovardas yra vienas geriausiai besiginančių žaidėjų lygoje.

Neaiškus vaidmuo

23 metų 213 cm ūgio D.Motie-jūnas praėjusį sezoną buvo kelis kartus siunčiamas į antrinę NBDL

lygą. „Rockets“ gretose jis sužaidė 44 rungtynes, pelnė 5,7 tšk. ir at-kovojo 2,1 kamuolio. Vasarą ir rug-sėjį Donatas nešvaistė laiko veltui. Jis tapo Europos vicečempionu, o po to pasitreniravo su geriausiu vi-sų laikų „Rockets“ vidurio puolėju Akimu Oladžuvonu (Hakeem Ola-juwon).

Ar tai padės gauti daugiau mi-nučių aikštelėje, kol kas neaišku. Į šį klausimą gali atsakyti tik tre-neris Kevinas Makheilas (Kevin

McHale). Kol kas jis linkęs leisti į starto penketą du vidurio puolė-jus - D.Hovardą ir turką Omerą Ašiką. Abu jie žaidžia tik arti krepšio, todėl trenerio pasirinki-mas kelia abejones. Kai kurie NBA analitikai mano, kad O.Aši-kas bus iškeistas.

Jei K.Makheilas nuspręs, kad aikštelėje reikia tikro sunkiojo krašto puolėjo, D.Motiejūno ga-limybės padidės. Greitas ir tai-klus lietuvis turėtų gerai papildy-ti galingąjį D.Hovardą. Donato konkurentai bus Terensas Džon-sas (Terrence Jones) ir Gregas Smitas (Greg Smith). Komandoje yra dar vienas garsus aukštaūgis Markusas Kembis (Marcus Cam-by), tačiau šiam veteranui - jau 39-eri.

„Rockets“ laimėjo keturis iš penkių ikisezoninių mačų (neskai-čiuojant dviejų paskutinių, kurie vyko vakar ir užvakar). D.Motiejū-nas per šias rungtynes vidutiniškai rinko 9,2 tšk. ir atkovojo 4,8 ka-muolio. Gera statistika dar nieko nereiškia. Pernai Donato rodikliai ikisezoninėse rungtynėse buvo pa-našūs, tačiau tai neapsaugojo nuo tremties į NBDL.

Autsaiderių etiketė

„Raptors“ atkrintamosiose varžybose nežaidė jau penkis se-zonus iš eilės. Klubo vadovas Brajanas Kolandželas (Bryan Co-langelo) vis kalbėjo apie augan-čius lūkesčius ir planus atsikraty-ti autsaiderių etiketės, tačiau kal-bos nevirto realybe. Praėjusį se-zoną Toronto krepšininkai užėmė 10-ąją vietą Rytų konferencijoje. Tai buvo žingsnelis į priekį, bet nedidelis - šansus patekti į atkrin-tamąsias varžybas „Raptors“ pra-rado anksti. Gera antroji sezono pusė tik pataisė pergalių ir pralai-mėjimų balansą.

Po sezono B.Kolandželas pasi-traukė iš vyriausiojo vadybininko ir prezidento pareigų. Svarbiausias pasikeitimas įvyko būtent kabine-te, o ne žaidėjų sudėtyje. Vyriau-siuoju vadybininku tapo klube „Denver Nuggets“ anksčiau dirbęs Masajis Udžiris (Masai Ujiri). Iš Nigerijos kilęs specialistas buvo pripažintas geriausiu praėjusio se-zono NBA vadovu.

Po M.Udžirio atėjimo revoliu-cija neįvyko. Naujasis vadybininkas neįsigijo didelių žvaigždžių, tačiau vieną svarbų darbą „Raptors“ pa-darė. Klubas pagaliau atsikratė dažnai traumas patiriančio ir gyny-boje tinginiaujančio, bet brangiai kainuojančio italo Andrėjos Barn-janio (Andrea Bargnani). Be jo ir L.Kleizos, komandą paliko Alanas Andersonas ir prancūzas Mikaelis Pietrusas (Mickael Pietrus).

Naujokai yra kuklūs, bet puo-lėjai Taileris Hensbro (Tyler Hans-brough) ir Stivas Novakas (Steve Novak) turėtų padėti bent kiek už-kamšyti spragas po krepšiu. Pir-masis pasižymi nebloga kova dėl kamuolių, antrasis - taikliais tritaš-kiais. Įžaidėjų grandį papildė Di Džei Ogastinas (D.J.Augustin). Yra ir mažiau svarbių naujokų, iš kurių verta paminėti Karlosą Moraisą

NBA 2013-2014: didesnės lietuvių ambicijosEPA-Eltos nuotr.

„MiAMi HeAT“Praėjęs sezonas: tapo reguliariojo sezono nugalėtoja (66 pergalės/16 pralaimėjimų), atkrintamosiose varžy-bose nužygiavo iki NBA finalo, kuriame 4-3 įveikė „San Antonio Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Lebron James, Dwyane Wade, Chris Bosh, Ray Allen, Greg Oden.Treneris - erik Spoelstra.

„iNDiANA PAceRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 3-iąją vietą Rytų konferencijoje (49/32), atkrintamo-siose varžybose pasiekė konferencijos finalą, kuriame 3-4 pralaimėjo „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: Paul George, Roy Hibbert, David West, Danny Granger, George Hill.Treneris - Frank Vogel.

„New YoRk kNickS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 2-ąją vietą Rytų konferencijoje (54/28), atkrintamųjų varžybų antrajame rate 2-4 pralaimėjo „Pacers“.Svarbiausi žaidėjai: Carmelo Anthony, Amare Stoudemire, J.R.Smith, Tyson Chandler, Raymond Felton.Treneris - Mike woodson.

„cHicAgo BullS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 5-ąją vietą Rytų konferencijoje (45/37), atkrintamųjų varžybų antrajame rate 1-4 pralaimėjo „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: Derrick Rose, Luol Deng, Joakim Noah, Carlos Boozer, Jimmy Butler.Treneris - Tom Thibodeau.

„BRooklYN NeTS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 4-ąją vietą Rytų konferencijoje (49/33), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 3-4 pralaimėjo „Bulls“.Svarbiausi žaidėjai: Deron Williams, Kevin Garnett, Paul Pierce, Brook Lopez, Joe Johnson, Andrejus Kirilenka.Treneris - Jason kidd.

„ATlANTA HAwkS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 6-ąją vietą Rytų konferencijoje (44/38), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Pacers“.Svarbiausi žaidėjai: Al Horford, Jeff Teague, Paul Millsap, Elton Brand, Louis Williams.Treneris - Mike Budenholzer.

„BoSToN celTicS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 7-ąją vietą Rytų konferencijoje (41/40), atkrin-tamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Knicks“.Svarbiausi žaidėjai: Rajon Rondo, Gerald Wallace, Brandon Bass, Kris Humphries, Jeff Green.Treneris - Brad Stevens.

„MilwAukee BuckS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 8-ąją vietą Rytų konferencijoje (38/44), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 0-4 pralaimėjo „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: O.J.Mayo, Brandon Knight, Ersan Ilyasova, Luke Ridnour, Larry Sanders.Treneris - larry Drew.

„PHilADelPHiA 76eRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 9-ąją vietą Rytų konferencijoje (34/48).Svarbiausi žaidėjai: Jason Richardson, Spencer Hawes, Evan Turner, Thaddeus Young.Treneris - Brett Brown.

„ToRoNTo RAPToRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 10-ąją vietą Rytų konferencijoje (34/48).Svarbiausi žaidėjai: Rudy Gay, DeMar DeRozan, Jonas Valančiūnas, Amir Johnson, Kyle Lowry.Treneris - Dwane casey.

„DeTRoiT PiSToNS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 11-ąją vietą Rytų konferencijoje (29/53).Svarbiausi žaidėjai: Brandon Jennings, Chauncey Billups, Greg Monroe, Josh Smith, Andre Drum-mond.Treneris - Maurice cheeks.

„wASHiNgToN wizARDS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 12-ąją vietą Rytų konferencijoje (29/53).Svarbiausi žaidėjai: John Wall, Emeka Okafor, Trevor Ariza, Bradley Beal, Otto Porter (3-iasis biržos šaukimas).Treneris - Randy wittman.

„cleVelAND cAVAlieRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 13-ąją vietą Rytų konferencijoje (24/58).Svarbiausi žaidėjai: Kyrie Irving, Dion Waiters, Anderson Varejao, Andrew Bynum, Anthony Bennett (1-asis biržos šaukimas).Treneris - Mike Brown.

„cHARloTTe BoBcATS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 14-ąją vietą Rytų konferencijoje (21/61).Svarbiausi žaidėjai: Al Jefferson, Kemba Walker, Mi-chael Kidd-Gilchrist, Gerald Henderson, Cody Zeller (4-asis biržos šaukimas).Treneris - Steve clifford.

„oRlANDo MAgic“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 15-ąją vietą Rytų konferencijoje (20/62).Svarbiausi žaidėjai: Jameer Nelson, Aron Afflalo, Nikola Vučevičius, Andrew Nicholson, Victor Oladipo (2-asis biržos šaukimas).Treneris - Jacque Vaughn.

nBa komandos

„SAN ANToNio SPuRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 2-ąją vietą Vakarų konferencijoje (58/24), atkrintamosiose varžybose nužygiavo iki NBA finalo, kuriame 3-4 nusileido „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: Tim Duncan, Tony Parker, Manu Ginobili, Kawhi Leonard, Danny Green.Treneris - gregg Popovich.

„MeMPHiS gRizzlieS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 5-ąją vietą Vakarų konferencijoje (56/26), atkrintamosiose varžybose pasiekė konferencijos finalą, kuriame 0-4 pralaimėjo „Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Marc Gasol, Zach Randolph, Mike Conley, Tayshaun Prince, Tony Allen.Treneris - David Joerger.

„oklAHoMA ciTY THuNDeR“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 1-ąją vietą Vakarų konferencijoje (60/22), atkrintamųjų varžybų antrajame rate 1-4 pralaimėjo „Grizzlies“.Svarbiausi žaidėjai: Kevin Durant, Russell Westbro-ok, Serge Ibaka, Thabo Sefolosha, Kendrick Perkins.Treneris - Scott Brooks.

„golDeN STATe wARRioRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 6-ąją vietą Vakarų konferencijoje (47/35), atkrintamųjų varžybų antrajame etape 2-4 pralaimėjo „Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Stephen Curry, David Lee, Andre Iguodala, Klay Thompson, Andrew Bogut.Treneris - Mark Jackson.

„DeNVeR NuggeTS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 3-iąją vietą Vakarų konferencijoje (57/25), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Warriors“.Svarbiausi žaidėjai: Ty Lawson, Danilo Gallinari, Kenneth Faried, Nate Robinson, JaVale McGee.Treneris - Brian Shaw.

„loS ANgeleS cliPPeRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 4-ąją vietą Vakarų konferencijoje (56/26), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Grizzlies“.Svarbiausi žaidėjai: Chris Paul, Blake Griffin, Jamal Crawford, DeAndre Jordan, Darren Collison.Treneris - Doc Rivers.

„loS ANgeleS lAkeRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 7-ąją vietą Vakarų konferencijoje (45/37), atkrin-tamųjų varžybų pirmajame etape 0-4 pralaimėjo „Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Kobe Bryant, Pau Gasol, Steve Nash, Chris Kaman, Nick Young.Treneris - Mike D’Antoni.

„HouSToN RockeTS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 8-ąją vietą Vakarų konferencijoje (45/37), atkrin-tamųjų varžybų pirmajame etape 2-4 pralaimėjo „Thunder“.Svarbiausi žaidėjai: Dwight Howard, James Harden, Jeremy Lin, Chandler Parsons, Omeras Ašikas.Treneris - kevin McHale.

„uTAH JAzz“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 9-ąją vietą Vakarų konferencijoje (43/39).Svarbiausi žaidėjai: Marvin Williams, Richard Jefferson, Gordon Hayward, Derrick Favors, Brandon Rush.Treneris - Tyrone corbin.

„DAllAS MAVeRickS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 10-ąją vietą Vakarų konferencijoje (41/41).Svarbiausi žaidėjai: Dirk Nowitzki, Monta Ellis, Shawn Marion, Jose Manuel Calderon, Samuel Dalembert.Treneris - Rick carlisle.

„PoRTlAND TRAil BlAzeRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 11-ąją vietą Vakarų konferencijoje (33/49).Svarbiausi žaidėjai: LaMarcus Aldridge, Nicolas Batum, Damian Lillard, Mo Williams, Wesley Matthews.Treneris - Terry Stotts.

„MiNNeSoTA TiMBeRwolVeS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 12-ąją vietą Vakarų konferencijoje (31/51).Svarbiausi žaidėjai: Kevin Love, Nikola Pekovičius, Kevin Martin, Ricky Rubio, Corey Brewer.Treneris - Rick Adelman.

„SAcRAMeNTo kiNgS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 13-ąją vietą Vakarų konferencijoje (28/54).Svarbiausi žaidėjai: DeMarcus Cousins, Marcus Thornton, Greivis Vasquez, Isaiah Thomas, Carl Landry.Treneris - Michael Malone.

„New oRleANS PelicANS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 14-ąją vietą Vakarų konferencijoje (27/55).Svarbiausi žaidėjai: Tyreke Evans, Anthony Davis, Jrue Holiday, Eric Gordon, Al-Farouq Aminu.Treneris - Monty williams.

„PHoeNix SuNS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 15-ąją vietą Vakarų konferencijoje (25/57).Svarbiausi žaidėjai: Marcin Gortat, Goranas Dragičius, Eric Bledsoe, Shannon Brown, Gerald Green.Treneris - Jeff Hornacek.

rytų

ko

nfe

ren

cija

vak

arų

ko

nfe

ren

cija

gaLiŪnas. Svarbiausiu vasaros perėjimu tapo Dvaito Hovardo persikraustymas iš los Andželo į Hjustoną

�

(Carlos Morais). 28 metų gynėjas iš Angolos iki šiol žaidė tik savo šalies klubuose.

laukiama proveržio

J.Valančiūnas praėjusį sezoną žaidė 62 rungtynes ir dažniausiai pasirodydavo starto penkete. 211 cm ūgio vidurio puolėjo vidur-kiai buvo 8,9 tšk., 6 atkovoti kamuo-liai ir 1,3 bloko. 21 metų lietuvis turi beveik garantuotą vietą starto penkete. Po krepšiu jo svarbiausias partneris tikriausiai bus Amiras Džonsonas (Amir Johnson). T.Hens-bro ir S.Novakas vargu ar išardys dar praėjusį sezoną susiformavusį aukštaūgių tandemą.

Kaip žinoma, vasarą J.Valančiū-nas prisiaugino daug raumenų. Greitas masės augimas galėjo pa-kenkti atstovaujant Lietuvos rink-tinei, bet NBA čempionate tai bus pranašumas. Kitas tikras vidurio puolėjas Toronte yra Aronas Grė-jus (Aaron Gray), tačiau jis retai pasirodo aikštelėje. Jono raume-nys yra būtina sąlyga „Raptors“ pergalėms.

Per septynis ikisezoninius ma-čus (neskaičiuojant įvykusio vakar) J.Valančiūnas rinko 8,7 tšk., atko-vojo 6,4 kamuolio ir blokavo 1,3 metimo. Čempionate iš jo bus lau-kiama daug didesnio indėlio. Spalio pradžioje JAV žiniasklaida minėjo lietuvį tarp pretendentų į labiausiai patobulėsiančio krepšininko prizą. Prognozuota, kad Jonas rinks po 15 tšk. ir atkovos po 9 kamuolius.

Šią savaitę buvo atlikta klubų vadovų apklausa, kuri patvirtino, kad lūkesčiai yra dideli. Manoma, kad J.Valančiūnas padarys didžiau-sią pažangą tarp NBA žaidžiančių užsieniečių. Jei ši prognozė pasi-tvirtins, galbūt tai padės Toronto komandai pagaliau įšokti į atkrin-tamųjų varžybų traukinį. Juo labiau kad Rytų konferencijoje yra tik 5-6 išsiskiriančios ekipos. Taigi lieka bent dvi laisvos vietos.

BŪtinas. Jonas Valančiūnas yra vienintelis tikras „Raptors“ vidurio puolėjas, todėl be jo indėlio komanda daug pergalių gali nesitikėti

kLaUstUkas. Donatas Motiejūnas vasarą išliejo daug prakaito, bet tai negarantuoja ilgo žaidimo laiko Hjustono ekipoje

�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 26 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. spalio 26 d., šeštadienis 3

krepšinis �

savaitės gimtadieniai �

Romualdas Venzbergas (1945 m. spalio 28 d.)

Krepšinio veteranas. 1�62-1�75 m. žaidė Kauno „Žalgiryje“. 1�71 ir 1�73 m. Tsrs čempionato bronzos medalių laimėtojas.

Jevgenijus KliosoVas (1946 m. spalio 30 d.)

Šiuolaikinės penkiakovės trene-ris. Žymiausia auklėtinė - olimpinė ir pasaulio čempionė laura asa-dauskaitė.

Bronislovas VyŠniausKas (1947 m. spalio 30 d.)

sunkiosios atletikos treneris, fe-deracijos viceprezidentas. Žymiausi auklėtiniai - ramūnas Vyšniauskas, aurimas Didžbalis.

Mykolas KačKanas (1947 m. spalio 30 d.)

buvęs fechtuotojas, 7 kartus lietuvos čempionas. Kūno kultūros ir sporto departamento skyriaus vedėjas.

Dainius barzinsKas (1973 m. spalio 31 d.)

Kultūristas, 2006 m. europos čempionas Wabba federacijos var-žybose. Daugkartinis lietuvos kul-tūrizmo čempionas.

Marius PaŠKeVičius (1979 m. spalio 31 d.)

Dziudo imtynininkas. Pasaulio (200� m.) ir europos (2012 m.) čem-pionatų bronzos medalių laimėtojas. 2000 ir 2012 m. olimpiadų dalyvis.

Eglė balčiūnaiTė (1988 m. spalio 31 d.)

lengvaatletė, bėgikė. 2013 m. universiados bronzos laimėtoja. 2010 m. užėmė 5-ąją vietą pasaulio uždarų patalpų čempionate.

Tadas ŽemaiTis (1977 m. lapkričio 1 d.)

Penkiakovininkas. 2002 ir 200� m. europos čempionatų estafečių varžybose laimėjo auksą, 2001 ir 2007 m. - sidabrą.

Dariušas laVrinoVičius (1979 m. lapkričio 1 d.)

lietuvos rinktinės krepšininkas. europos čempionatų sidabro (2013 m.) ir bronzos (2007 m.) medalių laimėtojas.

Kšištofas laVrinoVičius (1979 m. lapkričio 1 d.)

lietuvos rinktinės krepšininkas. europos čempionatų aukso (2003 m.), sidabro (2013 m.) ir bronzos (2007 m.) laimėtojas.

Ateinančią savaitę prasidės NBA čempionatas, kuriame antrą sezoną iš eilės žais Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas. Neabejojama, kad J.Valančiūnas bus labai svarbus krepšininkas komandoje „Toronto Raptors“. D.Motiejūnui vėl teks įrodinėti, kad jis nusipelnė vietos „Houston Rockets“ sudėtyje. Visgi Donatas gali tikėtis ilgesnio sezono nei Jonas. Dalijantis kortas žaidėjų rinkoje, „Rockets“ gavo kozirį, kurį numušti bus sunku bet kuriai NBA komandai.

Arūnas abromaiTis„Respublikos“ žurnalistas

Skirtingos pozicijos

Reguliariojo sezono kovos pra-sidės naktį iš antradienio į trečiadie-nį Lietuvos laiku. Čempionatas pra-sidės trejomis rungtynėmis, o di-džioji komandų dalis į aikštelę iš-bėgs diena vėliau. Lietuviški klubai jėgas išbandys spalio 30 d., jie žais savo aikštelėse. „Raptors“ susitiks su „Boston Celtics“, o „Rockets“ - su „Charlotte Bobcats“.

Beje, jau lapkričio 11 d. gerbė-jai turėtų išvysti lietuvių akistatą - „Rockets“ ir „Raptors“ susitiks Hjustone. Du Lietuvos krepšinin-kai NBA lygoje nėra didelis skai-čius. Vieną sezoną buvo registruo-ti net šeši mūsiškiai, bet ne visi jie galėjo pasigirti trenerių dėmesiu. Kita vertus, du krepšininkai nėra ir antirekordas. Dar užpernai stip-riausioje lygoje buvo tik vienas lie-tuvis - Linas Kleiza. Jis žaidė ir praėjusį sezoną, tačiau „Raptors“ treneris Dveinas Keisis (Dwane Casey) nepasitikėjo puolėju. Vasa-rą L.Kleiza buvo atleistas ir persi-kėlė į Turkiją.

Du anapus Atlanto likę lietuviai yra skirtingose pozicijose. Šiek tiek supaprastinus, jų padėtį galima apibūdinti taip: J.Valančiūnas žais starto penkete, bet jo komanda ne-nueis toli, o D.Motiejūnas rungty-niaus mažiau, tačiau jo ekipa pre-tenduos į aukštą vietą.

D.Hovardo faktorius

Prieš metus „Rockets“ buvo labai jauna ir nenuspėjama koman-da. „Naujoji era“, - toks buvo klubo šūkis. Nors sudėtis atrodė gan ku-kli, „raketos“ po trejų metų per-traukos pateko į atkrintamąsias varžybas. Reguliariajame sezone Hjustono ekipa užėmė aštuntąją vietą Vakarų konferencijoje, o pir-majame atkrintamųjų varžybų eta-pe teko pripažinti „Oklahoma City Thunder“ pranašumą.

Klubo šūkis nepasikeitė, bet šiemet gerbėjai jau tikrai gali lauk-ti naujos eros aušros. Tai lemia vie-nas faktas - liepos 13 d. „Rockets“ oficialiai pasirašė sutartį su Dvaitu Hovardu (Dwight Howard). Ge-riausiu lygos vidurio puolėju vadi-namo krepšininko reputacija kiek nukentėjo po nesėkmingo sezono klube „Los Angeles Lakers“, ta-čiau D.Hovardas vis tiek yra tas žaidėjas, kuris komandą vidutinio-kę gali paversti favorite. NBA le-genda Čarlzas Barklis (Charles

Barkley), išgirdęs apie sutartį su vidurio puolėju, pareiškė, kad da-bar „Rockets“ bus viena iš preten-denčių į čempionės titulą.

Tikimasi, kad D.Hovardas su-darys sunkiai sustabdomą duetą su snaiperiu Džeimsu Hardenu (James Harden). „Rockets“ vadovai išlaikė visus svarbiausius krepšininkus ir pailgino atsarginių suolelį, pakvietę du puolėjus - žydą Omrį Kaspį bei gynybos specialistą Ronį Briuerį (Ronny Brewer). Beje, gynyba bu-

vo didžiausia „raketų“ problema. Hjustono komanda buvo antra pagal pelnomus taškus (106), bet tik 28-a pagal praleistus (102,5). Reikalai turėtų pasitaisyti, nes D.Hovardas yra vienas geriausiai besiginančių žaidėjų lygoje.

Neaiškus vaidmuo

23 metų 213 cm ūgio D.Motie-jūnas praėjusį sezoną buvo kelis kartus siunčiamas į antrinę NBDL

lygą. „Rockets“ gretose jis sužaidė 44 rungtynes, pelnė 5,7 tšk. ir at-kovojo 2,1 kamuolio. Vasarą ir rug-sėjį Donatas nešvaistė laiko veltui. Jis tapo Europos vicečempionu, o po to pasitreniravo su geriausiu vi-sų laikų „Rockets“ vidurio puolėju Akimu Oladžuvonu (Hakeem Ola-juwon).

Ar tai padės gauti daugiau mi-nučių aikštelėje, kol kas neaišku. Į šį klausimą gali atsakyti tik tre-neris Kevinas Makheilas (Kevin

McHale). Kol kas jis linkęs leisti į starto penketą du vidurio puolė-jus - D.Hovardą ir turką Omerą Ašiką. Abu jie žaidžia tik arti krepšio, todėl trenerio pasirinki-mas kelia abejones. Kai kurie NBA analitikai mano, kad O.Aši-kas bus iškeistas.

Jei K.Makheilas nuspręs, kad aikštelėje reikia tikro sunkiojo krašto puolėjo, D.Motiejūno ga-limybės padidės. Greitas ir tai-klus lietuvis turėtų gerai papildy-ti galingąjį D.Hovardą. Donato konkurentai bus Terensas Džon-sas (Terrence Jones) ir Gregas Smitas (Greg Smith). Komandoje yra dar vienas garsus aukštaūgis Markusas Kembis (Marcus Cam-by), tačiau šiam veteranui - jau 39-eri.

„Rockets“ laimėjo keturis iš penkių ikisezoninių mačų (neskai-čiuojant dviejų paskutinių, kurie vyko vakar ir užvakar). D.Motiejū-nas per šias rungtynes vidutiniškai rinko 9,2 tšk. ir atkovojo 4,8 ka-muolio. Gera statistika dar nieko nereiškia. Pernai Donato rodikliai ikisezoninėse rungtynėse buvo pa-našūs, tačiau tai neapsaugojo nuo tremties į NBDL.

Autsaiderių etiketė

„Raptors“ atkrintamosiose varžybose nežaidė jau penkis se-zonus iš eilės. Klubo vadovas Brajanas Kolandželas (Bryan Co-langelo) vis kalbėjo apie augan-čius lūkesčius ir planus atsikraty-ti autsaiderių etiketės, tačiau kal-bos nevirto realybe. Praėjusį se-zoną Toronto krepšininkai užėmė 10-ąją vietą Rytų konferencijoje. Tai buvo žingsnelis į priekį, bet nedidelis - šansus patekti į atkrin-tamąsias varžybas „Raptors“ pra-rado anksti. Gera antroji sezono pusė tik pataisė pergalių ir pralai-mėjimų balansą.

Po sezono B.Kolandželas pasi-traukė iš vyriausiojo vadybininko ir prezidento pareigų. Svarbiausias pasikeitimas įvyko būtent kabine-te, o ne žaidėjų sudėtyje. Vyriau-siuoju vadybininku tapo klube „Denver Nuggets“ anksčiau dirbęs Masajis Udžiris (Masai Ujiri). Iš Nigerijos kilęs specialistas buvo pripažintas geriausiu praėjusio se-zono NBA vadovu.

Po M.Udžirio atėjimo revoliu-cija neįvyko. Naujasis vadybininkas neįsigijo didelių žvaigždžių, tačiau vieną svarbų darbą „Raptors“ pa-darė. Klubas pagaliau atsikratė dažnai traumas patiriančio ir gyny-boje tinginiaujančio, bet brangiai kainuojančio italo Andrėjos Barn-janio (Andrea Bargnani). Be jo ir L.Kleizos, komandą paliko Alanas Andersonas ir prancūzas Mikaelis Pietrusas (Mickael Pietrus).

Naujokai yra kuklūs, bet puo-lėjai Taileris Hensbro (Tyler Hans-brough) ir Stivas Novakas (Steve Novak) turėtų padėti bent kiek už-kamšyti spragas po krepšiu. Pir-masis pasižymi nebloga kova dėl kamuolių, antrasis - taikliais tritaš-kiais. Įžaidėjų grandį papildė Di Džei Ogastinas (D.J.Augustin). Yra ir mažiau svarbių naujokų, iš kurių verta paminėti Karlosą Moraisą

NBA 2013-2014: didesnės lietuvių ambicijosEPA-Eltos nuotr.

„MiAMi HeAT“Praėjęs sezonas: tapo reguliariojo sezono nugalėtoja (66 pergalės/16 pralaimėjimų), atkrintamosiose varžy-bose nužygiavo iki NBA finalo, kuriame 4-3 įveikė „San Antonio Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Lebron James, Dwyane Wade, Chris Bosh, Ray Allen, Greg Oden.Treneris - erik Spoelstra.

„iNDiANA PAceRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 3-iąją vietą Rytų konferencijoje (49/32), atkrintamo-siose varžybose pasiekė konferencijos finalą, kuriame 3-4 pralaimėjo „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: Paul George, Roy Hibbert, David West, Danny Granger, George Hill.Treneris - Frank Vogel.

„New YoRk kNickS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 2-ąją vietą Rytų konferencijoje (54/28), atkrintamųjų varžybų antrajame rate 2-4 pralaimėjo „Pacers“.Svarbiausi žaidėjai: Carmelo Anthony, Amare Stoudemire, J.R.Smith, Tyson Chandler, Raymond Felton.Treneris - Mike woodson.

„cHicAgo BullS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 5-ąją vietą Rytų konferencijoje (45/37), atkrintamųjų varžybų antrajame rate 1-4 pralaimėjo „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: Derrick Rose, Luol Deng, Joakim Noah, Carlos Boozer, Jimmy Butler.Treneris - Tom Thibodeau.

„BRooklYN NeTS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 4-ąją vietą Rytų konferencijoje (49/33), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 3-4 pralaimėjo „Bulls“.Svarbiausi žaidėjai: Deron Williams, Kevin Garnett, Paul Pierce, Brook Lopez, Joe Johnson, Andrejus Kirilenka.Treneris - Jason kidd.

„ATlANTA HAwkS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 6-ąją vietą Rytų konferencijoje (44/38), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Pacers“.Svarbiausi žaidėjai: Al Horford, Jeff Teague, Paul Millsap, Elton Brand, Louis Williams.Treneris - Mike Budenholzer.

„BoSToN celTicS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 7-ąją vietą Rytų konferencijoje (41/40), atkrin-tamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Knicks“.Svarbiausi žaidėjai: Rajon Rondo, Gerald Wallace, Brandon Bass, Kris Humphries, Jeff Green.Treneris - Brad Stevens.

„MilwAukee BuckS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 8-ąją vietą Rytų konferencijoje (38/44), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 0-4 pralaimėjo „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: O.J.Mayo, Brandon Knight, Ersan Ilyasova, Luke Ridnour, Larry Sanders.Treneris - larry Drew.

„PHilADelPHiA 76eRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 9-ąją vietą Rytų konferencijoje (34/48).Svarbiausi žaidėjai: Jason Richardson, Spencer Hawes, Evan Turner, Thaddeus Young.Treneris - Brett Brown.

„ToRoNTo RAPToRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 10-ąją vietą Rytų konferencijoje (34/48).Svarbiausi žaidėjai: Rudy Gay, DeMar DeRozan, Jonas Valančiūnas, Amir Johnson, Kyle Lowry.Treneris - Dwane casey.

„DeTRoiT PiSToNS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 11-ąją vietą Rytų konferencijoje (29/53).Svarbiausi žaidėjai: Brandon Jennings, Chauncey Billups, Greg Monroe, Josh Smith, Andre Drum-mond.Treneris - Maurice cheeks.

„wASHiNgToN wizARDS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 12-ąją vietą Rytų konferencijoje (29/53).Svarbiausi žaidėjai: John Wall, Emeka Okafor, Trevor Ariza, Bradley Beal, Otto Porter (3-iasis biržos šaukimas).Treneris - Randy wittman.

„cleVelAND cAVAlieRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 13-ąją vietą Rytų konferencijoje (24/58).Svarbiausi žaidėjai: Kyrie Irving, Dion Waiters, Anderson Varejao, Andrew Bynum, Anthony Bennett (1-asis biržos šaukimas).Treneris - Mike Brown.

„cHARloTTe BoBcATS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 14-ąją vietą Rytų konferencijoje (21/61).Svarbiausi žaidėjai: Al Jefferson, Kemba Walker, Mi-chael Kidd-Gilchrist, Gerald Henderson, Cody Zeller (4-asis biržos šaukimas).Treneris - Steve clifford.

„oRlANDo MAgic“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 15-ąją vietą Rytų konferencijoje (20/62).Svarbiausi žaidėjai: Jameer Nelson, Aron Afflalo, Nikola Vučevičius, Andrew Nicholson, Victor Oladipo (2-asis biržos šaukimas).Treneris - Jacque Vaughn.

nBa komandos

„SAN ANToNio SPuRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 2-ąją vietą Vakarų konferencijoje (58/24), atkrintamosiose varžybose nužygiavo iki NBA finalo, kuriame 3-4 nusileido „Heat“.Svarbiausi žaidėjai: Tim Duncan, Tony Parker, Manu Ginobili, Kawhi Leonard, Danny Green.Treneris - gregg Popovich.

„MeMPHiS gRizzlieS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 5-ąją vietą Vakarų konferencijoje (56/26), atkrintamosiose varžybose pasiekė konferencijos finalą, kuriame 0-4 pralaimėjo „Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Marc Gasol, Zach Randolph, Mike Conley, Tayshaun Prince, Tony Allen.Treneris - David Joerger.

„oklAHoMA ciTY THuNDeR“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 1-ąją vietą Vakarų konferencijoje (60/22), atkrintamųjų varžybų antrajame rate 1-4 pralaimėjo „Grizzlies“.Svarbiausi žaidėjai: Kevin Durant, Russell Westbro-ok, Serge Ibaka, Thabo Sefolosha, Kendrick Perkins.Treneris - Scott Brooks.

„golDeN STATe wARRioRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 6-ąją vietą Vakarų konferencijoje (47/35), atkrintamųjų varžybų antrajame etape 2-4 pralaimėjo „Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Stephen Curry, David Lee, Andre Iguodala, Klay Thompson, Andrew Bogut.Treneris - Mark Jackson.

„DeNVeR NuggeTS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 3-iąją vietą Vakarų konferencijoje (57/25), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Warriors“.Svarbiausi žaidėjai: Ty Lawson, Danilo Gallinari, Kenneth Faried, Nate Robinson, JaVale McGee.Treneris - Brian Shaw.

„loS ANgeleS cliPPeRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 4-ąją vietą Vakarų konferencijoje (56/26), atkrintamųjų varžybų pirmajame rate 2-4 pralaimėjo „Grizzlies“.Svarbiausi žaidėjai: Chris Paul, Blake Griffin, Jamal Crawford, DeAndre Jordan, Darren Collison.Treneris - Doc Rivers.

„loS ANgeleS lAkeRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 7-ąją vietą Vakarų konferencijoje (45/37), atkrin-tamųjų varžybų pirmajame etape 0-4 pralaimėjo „Spurs“.Svarbiausi žaidėjai: Kobe Bryant, Pau Gasol, Steve Nash, Chris Kaman, Nick Young.Treneris - Mike D’Antoni.

„HouSToN RockeTS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 8-ąją vietą Vakarų konferencijoje (45/37), atkrin-tamųjų varžybų pirmajame etape 2-4 pralaimėjo „Thunder“.Svarbiausi žaidėjai: Dwight Howard, James Harden, Jeremy Lin, Chandler Parsons, Omeras Ašikas.Treneris - kevin McHale.

„uTAH JAzz“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 9-ąją vietą Vakarų konferencijoje (43/39).Svarbiausi žaidėjai: Marvin Williams, Richard Jefferson, Gordon Hayward, Derrick Favors, Brandon Rush.Treneris - Tyrone corbin.

„DAllAS MAVeRickS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 10-ąją vietą Vakarų konferencijoje (41/41).Svarbiausi žaidėjai: Dirk Nowitzki, Monta Ellis, Shawn Marion, Jose Manuel Calderon, Samuel Dalembert.Treneris - Rick carlisle.

„PoRTlAND TRAil BlAzeRS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 11-ąją vietą Vakarų konferencijoje (33/49).Svarbiausi žaidėjai: LaMarcus Aldridge, Nicolas Batum, Damian Lillard, Mo Williams, Wesley Matthews.Treneris - Terry Stotts.

„MiNNeSoTA TiMBeRwolVeS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 12-ąją vietą Vakarų konferencijoje (31/51).Svarbiausi žaidėjai: Kevin Love, Nikola Pekovičius, Kevin Martin, Ricky Rubio, Corey Brewer.Treneris - Rick Adelman.

„SAcRAMeNTo kiNgS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 13-ąją vietą Vakarų konferencijoje (28/54).Svarbiausi žaidėjai: DeMarcus Cousins, Marcus Thornton, Greivis Vasquez, Isaiah Thomas, Carl Landry.Treneris - Michael Malone.

„New oRleANS PelicANS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 14-ąją vietą Vakarų konferencijoje (27/55).Svarbiausi žaidėjai: Tyreke Evans, Anthony Davis, Jrue Holiday, Eric Gordon, Al-Farouq Aminu.Treneris - Monty williams.

„PHoeNix SuNS“Praėjęs sezonas: reguliariajame sezone užėmė 15-ąją vietą Vakarų konferencijoje (25/57).Svarbiausi žaidėjai: Marcin Gortat, Goranas Dragičius, Eric Bledsoe, Shannon Brown, Gerald Green.Treneris - Jeff Hornacek.

rytų

ko

nfe

ren

cija

vak

arų

ko

nfe

ren

cija

gaLiŪnas. Svarbiausiu vasaros perėjimu tapo Dvaito Hovardo persikraustymas iš los Andželo į Hjustoną

�

(Carlos Morais). 28 metų gynėjas iš Angolos iki šiol žaidė tik savo šalies klubuose.

laukiama proveržio

J.Valančiūnas praėjusį sezoną žaidė 62 rungtynes ir dažniausiai pasirodydavo starto penkete. 211 cm ūgio vidurio puolėjo vidur-kiai buvo 8,9 tšk., 6 atkovoti kamuo-liai ir 1,3 bloko. 21 metų lietuvis turi beveik garantuotą vietą starto penkete. Po krepšiu jo svarbiausias partneris tikriausiai bus Amiras Džonsonas (Amir Johnson). T.Hens-bro ir S.Novakas vargu ar išardys dar praėjusį sezoną susiformavusį aukštaūgių tandemą.

Kaip žinoma, vasarą J.Valančiū-nas prisiaugino daug raumenų. Greitas masės augimas galėjo pa-kenkti atstovaujant Lietuvos rink-tinei, bet NBA čempionate tai bus pranašumas. Kitas tikras vidurio puolėjas Toronte yra Aronas Grė-jus (Aaron Gray), tačiau jis retai pasirodo aikštelėje. Jono raume-nys yra būtina sąlyga „Raptors“ pergalėms.

Per septynis ikisezoninius ma-čus (neskaičiuojant įvykusio vakar) J.Valančiūnas rinko 8,7 tšk., atko-vojo 6,4 kamuolio ir blokavo 1,3 metimo. Čempionate iš jo bus lau-kiama daug didesnio indėlio. Spalio pradžioje JAV žiniasklaida minėjo lietuvį tarp pretendentų į labiausiai patobulėsiančio krepšininko prizą. Prognozuota, kad Jonas rinks po 15 tšk. ir atkovos po 9 kamuolius.

Šią savaitę buvo atlikta klubų vadovų apklausa, kuri patvirtino, kad lūkesčiai yra dideli. Manoma, kad J.Valančiūnas padarys didžiau-sią pažangą tarp NBA žaidžiančių užsieniečių. Jei ši prognozė pasi-tvirtins, galbūt tai padės Toronto komandai pagaliau įšokti į atkrin-tamųjų varžybų traukinį. Juo labiau kad Rytų konferencijoje yra tik 5-6 išsiskiriančios ekipos. Taigi lieka bent dvi laisvos vietos.

BŪtinas. Jonas Valančiūnas yra vienintelis tikras „Raptors“ vidurio puolėjas, todėl be jo indėlio komanda daug pergalių gali nesitikėti

kLaUstUkas. Donatas Motiejūnas vasarą išliejo daug prakaito, bet tai negarantuoja ilgo žaidimo laiko Hjustono ekipoje

�

10

cmykcmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. spalio 26 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 77

TREKAS �

Dviratininkė, kuri apdovanojimų jau neskaičiuojaSpalio 18-20 d. Apeldorne (Olandija) vykusiose 4-osiose Europos dviračių treko čempionato moterų daugiakovės (šešios rungtys) varžybose Aušrinė Trebaitė (25 m.) užėmė aštuntąją vietą. Nors užsibrėžto tikslo patekti į šešetuką jai ir nepavyko įgyvendinti, dviratininkė nenusimena, tai juk ne pasaulio pabaiga. Tai tarsi spyris, verčiantis dar daugiau dirbti ir eiti į priekį.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Yra kur tobulėti

Panevėžietė surinko 51 baudos tašką. Europos čempione tapo 21 metų britė Lora Trot (Laura Trott), ji surinko 15 baudos taškų.

A.Trebaitė šeštojoje rungtyje - 500 m atskiro starto lenktynėse - bu-vo aštunta (37,837 sek.). A.Trebaitė grupinėse lenktynėse buvo penkta, sprinto ir persekiojimo lenktynėse - septinta, o atkrintamosiose ir skrečo lenktynėse - dvylikta. Daugiakovės varžybose dalyvavo 16 sportininkių.

„Iš tiesų tikėjausi, kad pateksiu į šešetuką. Tačiau išėjo taip, kaip išėjo. Šį kartą užsibrėžto tikslo nepavyko įgyvendinti. Tačiau tai juk ne pasau-lio pabaiga. Dabar žinau, kur reikia tobulintis, į kurias vietas atkreipti di-desnį dėmesį. Tai buvo toks pirmas rimtas startas, prieš tai truputį ilsė-jomės, nesitreniravome labai sti-priai“, - atviravo A.Trebaitė.

Pasak dviratininkės šiam čempio-natui rimtai pradėta ruoštis prieš po-rą mėnesių. Paklausta, kokios buvo pagrindinės priežastys, neleidusios pasiekti šešetuko, sportininkė įvar-dijo sėkmės trūkumą ir tai, kad buvo taktiškai silpna.

„Iš tikrųjų pasiruošusi nebuvau labai blogai. Tačiau kai kur ir nesise-kė. Pramiegodavau tą momentą, ku-rio nereikėjo pramiegoti. Trumpiau tariant, tiesiog mažai dėmesio sky-riau taktikai“, - sakė A.Trebaitė.

Teorinis auksas

Pernai Panevėžyje vykusio 3-iojo Europos dviračių treko čempionato moterų daugiakovės varžybose A.Trebaitė iškovojo sidabro medalį. Tada ji surinko 22 baudos taškus. Eu-ropos čempione tapo 18 baudos taškų surinkusi baltarusė Tatjana Šarakova. Tačiau Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) Baltarusijos dviratinin-kei už dopingo vartojimą skyrė 18 mėnesių diskvalifikaciją.

Kad auksas atitektų lietuvei, dar reikėjo Europos dviračių sporto są-jungos (UEC) patvirtinimo. Tačiau, kaip tvirtino dviratininkė, kol kas jo-kių žinių ji dar nesulaukė.

„Tiesą sakant, man auksas atite-ko, bet aš dar negavau jokio oficialaus patvirtinimo. Žinojau, kad diskvalifi-kuota baltarusė, bet iš UCI jokių ži-nių negavau. Nieko nežinau, ar gau-siu tą patvirtinimą vėliau, ar kai kas nors bus nuspręsta. Kol kas manęs niekas neinformavo. Žodžiu, viskas

tik teoriniu lygmeniu. Užėmiau an-trąją vietą, joje ir esu“, - kalbėjo A.Trebaitė.

Tačiau sportininkė dar pridūrė, kad vis dėlto išlaikyti titulą yra sun-kiau nei jį iškovoti: „Juk varžovės tokiu atveju jau žino, kad esi nugalė-toja, tai atkreipia labiau į tave dėme-sį, labiau tave saugo, žiūri“.

Nauja komanda

Senojo žemyno pirmenybėse Olandijoje moterų 4 km komandų persekiojimo lenktynių atrankos var-žybose Lietuvos atstovės liko pasku-tinės, devintos. 25-erių A.Trebaitė, jos bendraamžė Roberta Pilkauskai-tė, 26-erių Vilija Sereikaitė ir 24-erių Eglė Zablockytė distanciją įveikė per 5 min. 0,623 sek. Geriausiai atrankos varžybose pasirodė Didžiosios Brita-nijos komanda - 4 min. 28,738 sek.

O praėjusiais metais pirmenybė-se Panevėžyje 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse lietuvės ta-po čempionėmis.

„Praeitais metais, kai mes laimė-jome, mūsų komandą sudarė Vilija Sereikaitė, Vaida Pikauskaitė ir aš. Dabar Vaida turi sunkią traumą, ji net nesitreniruoja. Taigi iš tos mūsų ko-mandos liko tik du žmonės. Ir nuo 2013 m. pasikeitė programa, mes va-žiuojame jau nebe 3 km, o 4 km. Ir važiuoja keturios mergaitės. Taigi prie komandos pagrindo - dviejų - reikėjo prilipdyti dvi visiškai naujas merginas. Tiesiog mums nepavyko „susivažiuoti“. Kai reikia į komandą įlipdyti vieną, tai lengviau, o čia rei-kėjo pakeisti pusę ekipos. Taigi ir ko-manda buvo kita, ir distancija buvo kita. Mums tiesiog pritrūko laiko pa-siruošti, ir, žinoma, tos merginos fi-ziškai nėra dar tokios stiprios, kaip mes su Vilija“, - teigė A.Trebaitė.

Pasak Lietuvos dviratininkės, šis Europos čempionatas buvo panašus į kitus, anksčiau buvusius, - ir lygis panašus, ir konkurencija tikrai didelė. Tačiau pirmenybių organizavimas bu-

vo labai prastas, pvz., protokolai buvo išduodami, paskui perspausdinami iš naujo ir pan.

Lietuvoje registruotai Italijos ko-mandai „Chirio Forno d’Asolo“ ats-tovaujančios A.Trebaitės artimiau-sias startas laukia lapkričio 1-3 d. Tada Mančesteryje (Anglija) vyks pa-saulio dviračių treko taurės varžybų pirmasis etapas.

„Dar 100 proc. nežinau, ar ten da-lyvausiu. Tačiau jei vis dėlto važiuo-siu, tai tikslai kaip visada - kuo geriau pasirodyti. Žinoma, čia konkurencija

bus didesnė nei Senojo žemyno čem-pionate. Norėčiau patekti į dešimtu-ką. Tačiau, žinoma, viskas priklausys nuo sėkmės ir kaip pavyks atsigauti po neseniai pasibaigusio čempiona-to“, - teigė dviratininkė.

Namų sienos

A.Trebaitė dviračių sporte - nuo 2000-ųjų. Giminėje sportavo ir ma-mos pusbrolis, ir pačios A.Trebaitės pusseserė Modesta Vžesniauskaitė

buvo dviratininkė. „Tai ji mane kaž-kaip ir įkalbėjo. Sako, ateik, pavaži-nėsi, gal patiks. Ir aš tiesiog atėjau ir užsikabinau. Kitomis kažkokio-mis sporto šakomis anksčiau neuž-siėmiau. Nesportavau, nelankiau jokių būrelių. Tiesiog aktyviai leis-davome laisvalaikį, su draugėmis važinėjome dviračiais“, - sakė Eu-ropos čempionė.

Kaip tvirtino A.Trebaitė, per tuos 13 metų dviračių sporte vis dėlto la-biausiai jai įstrigo 2012 m. čempiona-tas Panevėžyje, nes tai vyko namie.

„Ir savos sienos, ir savi sirgaliai tikrai prisideda prie pergalės, prie emocijų. Namie tiesiog saugiau jau-tiesi. Juk visi atvažiuoja pas tave, o ne tu kur nors vyksti. Žinoma, namai užkrauna ir didesnę atsakomybę, ta-čiau tai tik suteikia daugiau budru-mo, jėgų. Tokiu atveju žinai, kad ir palaikymas čia bus didesnis nei sve-tur“, - kalbėjo dviratininkė.

Paklausta, kiek medalių jau turi savo sąskaitoje, A.Trebaitė prisipaži-no jau neskaičiuojanti. Juk jų yra dar

ir iš vaikystės. O tais laikais sąžiningai skaičiuodavo kiekvieną laimėjimą. Beje, savo kolekciją ji papildė ir po spalio 12 d. Panevėžyje vykusio Lie-tuvos atvirojo treko čempionato. A.Trebaitė tapo moterų omniumo rungties nugalėtoja.

Pamiršti neįmanoma

Atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes A.Trebaitės at-mintyje išliks ilgam. Olimpinis ke-lialapis jai buvo jau pasiekiamas ran-ka, tačiau nesėkmingai susiklostė pasaulio čempionatas Melburne (Australija). Tada per daugiakovės antrąją rungtį - taškų lenktynes - A.Trebaitė krito ir susilaužė rakti-kaulį. Taigi ji atsidūrė ligoninėje ir negalėjo dalyvauti savo pirmosiose olimpinėse žaidynėse.

„Tada buvo visokių minčių, net mesti dviračių sportą. Tačiau vėliau radau jėgų treniruotis ir ruoštis Se-nojo žemyno pirmenybėms Lietuvo-je. Žinoma, ta trauma prieš 2012 m. Londono olimpines žaidynes buvo sunki, bet ne pati sunkiausia. Tiesiog ji buvo nemaloni, nes per ją negalėjau vykti į olimpines žaidynes. Tačiau man atrodo, kad pačios baisiausios traumos yra galvos traumos. O tokių yra tekę turėti. Traumų per karjerą tikrai nepavyko išvengti. Manau, nie-kam tai nepavyksta. Žinoma, galbūt kai kurie atsiperka tik nubrozdini-mais. O būna, kad dviratininkai griū-na, bet paskui laimi varžybas. Nors, žinoma, trauma traumai nelygi“, - sa-kė A.Trebaitė. Sportininkė pridūrė, kad dabar ji svajoja apie 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Gimimo diena

Spalio 18 d. A.Trebaitei sukako 25-eri. Dviratininkė prisipažino, kad gimtadienius iš tiesų dažnai jai tenka sutikti varžybose.

„Gimiau tokiu metu, kai vyksta Europos čempionatas. Pavyzdžiui, pernai mano gimtadienis buvo viena diena iki varžybų. O šiemet per patį gimtadienį dalyvavome komandinėse varžybose. Taigi negalėčiau viena-reikšmiškai sakyti, kad tą dieną, pvz., sekasi. Šiemet ypač nesisekė. Tiesiog būna visaip. Turbūt tas faktas, kad gimtadienis, net nelabai daro įtakos. Kartais juk ir reikia, kad nesisektų. Tai tarsi toks spyris, kad paskui pasi-temptum“, - sakė A.Trebaitė.

Dviratininkė teigė tikrai nesisie-lojanti, kad dėl varžybų negali atšvęs-ti savo dienos. Juk tai galima padary-ti tada, kai yra laisvesnio laiko, arba net išvis nešvęsti.

„Kažkaip jau tikrai seniai šven-čiau gimtadienį, kad būtų tokia dide-lė šventė. Tiesiog susėdame, pava-karieniaujame, pakalbame, ir toks tas šventimas“, - sakė dviratininkė.

A.Trebaitė dar pridūrė, kad to laisvo laiko nelabai ir lieka. O kai jis ir yra, aktyvumo jau nesinori, tada laisvalaikį renkiesi pasyvesnį, pvz., skaitai knygą, eini pasivaikščioti, žiū-ri filmą: „Kartais, žinoma, net nėra jėgų, o kartais - ir laiko“.

Iš tikrųjų Europos čempionatui pasiruošusi buvau neblogai. Tačiau kai kur ir nesisekė. Pramiegodavau tą momentą, kurio nereikėjo pramiegoti. Trumpiau tariant, tiesiog mažai dėmesio skyriau taktikai

�

NORAS. Dėl traumos negalėjusi startuoti Londono olimpinėse žaidynėse, dviratininkė Aušrinė Trebaitė svajoja apie Rio de Žaneirą

�

Eltos nuotr.

cmyk

11

cmyk / 11

paTarimaij/b elgsena

Daug kam yra būdingas negeras įprotis viską atidėlioti vėlesniam laikui. Ir jokie pamokymai („Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk - rytoj“) nieko nepakeičia. Šį fenomeną psichologai vadina prokrastinacija (lot. pro - vietoj, pirma, crastinus - rytojaus). Pastaruoju metu specialistai teigia, kad prokrastinacijos priežasčių yra keletas, o paprasčiausias tinginys užima anaiptol ne pirmąją vietą.

1. Asmeninio suinteresuotumo nebuvimas

Kaip žinoma, kad žmogus ką nors nuveiktų, jis turi turėti moty-vą. Pavyzdžiui, pinigai. Bet jei pa-pildomos pareigos arba pavedimai jokios įtakos atlyginimui nedaro, o ir pats reikalas ne pernelyg skubus, mes nesunkiai atidedame jį tolimai ateičiai. Būna ir taip, kad reika-las kitam atrodo svarbus, o mums - ne. Tarkime, kas nors iš šeimos narių prašo jus ką nors nupirkti. Bet jums šis daiktas nereikalingas ir visai jį pamirštate net atsidūrę parduotuvėje.

Būna, kad tiesiog nesinori dary-ti kokių nors veiksmų. Psichologai tokiu atveju pataria savęs paklausti: „Ar asmeniškai man to reikia?“ Jei atsakymas neigiamas, rekomenduo-jama pamėginti užduotį perduoti kam nors kitam arba visai jos atsisa-kyti. Tai geriau negu vėliau klausytis priekaištų dėl to, kas buvo atlikta ne laiku arba ne itin kokybiškai.

2. Baimė patirti nesėkmę

Pavyzdžiui, mokinys gali iki pa-skutinės akimirkos atidėlioti namų darbus, baimindamasis, kad neįveiks uždavinio. Bet tas pats gali atsitikti ir suaugusiam žmogui. Studentai niekaip neprisiverčia imtis kursinio ar diplominio darbo, nes bijo prastų rezultatų. Firmos darbuotojas vis nesiima projekto, nes mano, kad jam neužteks kvalifikacijos tam sė-kmingai įvykdyti.

Tokioje situacijoje geriausia ne-tempti iki paskutinės dienos, o kreip-tis į nusimanantį žmogų, kuris viską paaiškins, papasakos, o galbūt (nors tai „nepedagogiška“) tiesiog padarys dalį darbo vietoj jūsų. Toks pagalbi-ninkas gali būti ir internetas, jame galima rasti atsakymus į daugelį klau-simų. Arba atitinkama literatūra.

3. Vidinis konfliktas

Tam tikri veiksmai žmogui gali sukelti nesąmoningą nerimą arba antipatiją. Tai gali būti susiję su ko-kia nors psichologine trauma praei-

tyje. Pavyzdžiui, esate siunčiami su užduotimi į tam tikrą rajoną, kuria-me kadaise jus užpuolė chuliganai, todėl važiuoti nesinori, nors protu suvokiate, kad tokia situacija vargu ar pasikartos.

Psichologų nuomone, reikia iš-sikelti aiškų tikslą ir iškart pradėti jį įgyvendinti, nepaliekant laiko iš-gyvenimams. Jei niekaip nepajė-giate vykdyti užduoties dėl didelės baimės, tai pretekstas kreiptis į specialistus.

4. Nesugebėjimas planuoti

Kad ir kiek būtų kalbama apie būtinybę planuoti laiką, žmonės vis tiek nespėja susidoroti su visais darbais. Nepadeda net dienos dar-bų sąrašai. Kodėl? Viskas labai pa-prasta - užuot susidėliojęs punktus pagal svarbą ir eiliškumą, žmogus rašo viską, kas ateina į galvą. Todėl dažniausiai gaišta laiką smulkme-noms, o svarbiausi uždaviniai lieka už borto. Pirmiausia būtina atlikti svarbiausius uždavinius, kurių ne-

galima atidėlioti, o jau paskui imtis to, kas yra ne taip svarbu ar skubu.

Dar viena klaida - prisiplanuoti daugiau, negu gali įgyvendinti. Rei-kia numatyti ir darbų atlikimo re-žimą. Jei tai susiję su susitikimais, važinėjimais, į tvarkaraštį reikia įra-šyti ir laiką, kurio prireiks nuvykti į vietą, įskaitant galimą gaišatį dėl transporto, kitaip negalėsite laiky-tis grafiko. Jei nesate tikri, ar spė-site su kuo nors susitikti arba ką nors nuveikti, geriau perkelkite tai į patogesnį laiką arba atidėkite kitai dienai. Nežadėkite to, ko galbūt ne-sugebėsite įvykdyti.

Kokių darbų geriau imtis iš pra-džių - smulkių ar didelių? Vieniems yra lengviau atsikratyti smulkmenų, o jau paskui imtis ko nors „stam-baus“ o kitiems priešingai - pra-dėję nuo smulkmenų jie taip nusi-kamuoja, kad likusioms užduotims jėgų nebelieka. Todėl, sudarydami planus, atsižvelkite į savo psicholo-ginius ypatumus ir neužsikraukite didesnės naštos, negu pajėgsite panešti.

Kodėl mėgstame viską

1. „Paleiskite“ žmones ir situ-acijas. Nesvarstykite galimų įvykių variantų. Kas įvyko, tas įvyko. Jei labai sunku „paleisti“, paklauskite savęs: „Ar tai man bus svarbu po 5 metų?“

2. Kiekvienos savaitės pabai-goje atsakykite į klausimus: „Ko išmokau šią savaitę?“, „Koks didžiausias šios savaitės lai-mėjimas?“, „Kokia šios savaitės akimirka buvo įsimintiniausia ir kodėl?“, „Ar kam nors tuščiai sugaišau laiką? Kam?“

3. rūpinkitės savo išvaizda. Visa-da būkite pasirengę naujiems laimėjimams ir netikėtiems su-sitikimams. „Visą gyvenimą sva-jojau su jumis susitikti! Ė-ė-ė... Tik, atleiskite, šiandien nekaip atrodau... Žinote, visai nusilaks-čiau...“

4. neniurzgėkite ir nesiskųskite likimu. Tylomis darykite viską, kas būtina.

5. Keliaukite! Dukart per metus vykite ten, kur niekad nebuvo-te. Kelionės padeda susivokti savyje.

6. Leiskite sau klysti. Ką nors pražiopsojote - iš to pasimo-kykite. Klaida - puiki galimybė tobulėti.

7. ugdykite individualumą. Jūs esate tokie, kokie esate. Su nie-kuo nesirunkite, išskyrus save.

8. savarankiškai priimkite spren-dimus. Nesivadovaukite sveti-mais receptais.

9. niekam nesipirškite. Pasaulis yra didžiulis, jame tikrai atsiras kas nors, kas bus laimingas su-laukęs būtent jūsų žvilgsnio ir šypsenos.

10. Kasdien medituokite. Mo-kykitės atsipalaiduoti ir susi-kaupti.

11. šypsokitės, jei kas nors įvyko ne taip, kaip planavote. Atsi-minkite - negauti, ko nori, kai kada būna ir sėkmė.

12. Mokykitės sakyti „ne“. Nebi-jokite atsisakyti.

13. įvertinkite kiekvieno išta-riamo žodžio teisingumą, naudingumą ir gerumą. Kal-bėkite iš esmės, nieko nerei-kalingo. NE paskaloms, melui ir skundams! Jei neturite ką pasakyti, geriau patylėkite.

14. Mąstykite. Prieš priimdami sprendimą, įvertinkite jo kai-ną.

15. Jei vis dėlto stipriai ant ko nors supykote, palaukite 24 d. prieš atsakydami.

16. Būkite nepriklausomi ir savarankiški. Jūsų laimė priklauso tik nuo jūsų, o ne nuo to, ką galvoja ir kaip elgiasi kiti.

17. gerbkite save ir kitus. Žmo-gus renkasi pats. Nesikiškite į tai, kas jūsų neliečia. Ne-lįskite mintimis ir žodžiais į svetimą gyvenimą - visada turėkite omeny SAVO pasi-rinkimą.

18. Veikite tik pagal savo įtakos sferą. Nesirūpinkite dėl to, kas nuo jūsų nepriklauso.

19. Kiekvieną dieną pabūkite lauke. Nepriklausomai nuo oro ir nuotaikos.

20. tikėkite svajonėmis ir idė-jomis. Laikas nėra linijinis. Jos jau išsipildė!

21. ugdykite talentus. Atsimin-kite, jūs jų turite. Tiesiog at-simerkite.

22. atsakykite už savo žodžius ir poelgius. Jūsų žodžiai turi didelę galią.

23. Būkite ištikimi žmonėms, principams ir pasirinkimui. Ištikimybė - ne įgimtas bruo-žas. Tai sprendimas!

24. darbus, kurie truks ne il-giau kaip 3 minutes, atli-kite nedelsdami. Neatidė-liokite ilgam laikui, kitaip visko susikaups per daug.

25. rūpinkitės sveikata. Ji - viena. Sveikatos prireiks įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Padės sportas, joga, meditacija. Patikrinkite!

26. įgykite vidinės ramybės ir harmonijos. Tikrąją žmo-gaus jėgą išryškina ne verž-lumas, o ramybė.

27. susitaikykite su faktu, kad praeitis jau praėjo. Jos ne-bėra! Įgykite patirties, pa-leiskite ir eikite toliau.

28. susidėliokite prioritetus. Viskam - sava vieta.

29. nugalėkite baimes. Baimė - tik iliuzija.

30. niekada nepasiduokite! Už atkaklumą ir užsispyrimą vi-sada atlyginama.

Parengė Milda kunSkaitė

EPA-

Elto

s nuo

tr.

atidėliotiTrisdešimt

išmintingo gyvenimo

taisyklių

12

cmykcmykcmyk

13

cmyk

Šiemet ruduo sausas ir palyginti šiltas, tačiau kai Dzūkijos šiluose tiltais pradeda dygti žaliuokės, ežeruose prasideda vėstančio vandens metas ir iš gelmių arčiau priekrantės atsliūkina iš pradžių mažesnės, o paskui vidutinės ir stambiosios lydekos. Margašonės užima pozicijas tarp priekrantės seklumų ir duburiuose esančių žuvų žiemaviečių. Visos atsitraukiančios iš priekrantės kuojos, plakiai, raudės, karšiokai neišvengiamai turi praplaukti pro pasalose tūnančių lydekų filtrą, tad joms nereikia pernelyg vargintis, kad sučiuptų grobį. Margašonės tampa išrankios, nenoriai vaikosi masalus, bet jei pavyksta parinkti tinkamą, imituojantį tuo metu lengviausiai lydekų sumedžiojamą grobį, žūklė gali būti labai įdomi ir sėkminga.

viktoras aRMaliS

Dvi nuomonės

Kad ir kuriose krašto vietose nuo Zarasų iki Lazdijų teirautumė-tės spiningininkų, kokią taktiką jie dabar renkasi lydekų žūklei, daž-niausiai išgirsite dvi nuomones: viena bus, kad dabar geriausia spi-ninguoti išmetus inkarą reikiamu atstumu nuo kranto ir masalą už-mesti išilgai jo, o kita - kad geriau-sia sėsti į valtį, užmesti masalą ir velkiauti aplink ežerą taip, kad ma-salas plauktų gelmėje nuo 2 iki 4 m. Abi taktikos lygiavertės ir tinkamos sėkmingai gaudyti lydekas, nes spi-ninguojama maždaug toje pačioje gelmėje, kurioje dabar išsidėsto lydekų pozicijos. Taip vėstančio van-dens metu lydekos gaudomos mūsų krašte nuo amžių amžinųjų, kai dar nebuvo nei tokių valų, nei masalų kaip dabar, o populiariausias masa-las buvo pusantro sprindžio blizgės. Skirtumas tarp tų ir šių dienų tas, kad, klausdami apie lydekų gaudymo ypatumus, išgirsite dešimtis versijų, koks masalas tinkamiausias. Vieno-dų nuomonių beveik nepasitaikys, o štai svarbiausias debatų objektas bus spiningo masalų tipai ir savybės, tarp kurių svarbiausiomis laikomos

masalo spalva ir masalo gebėjimas imituoti žuvelės ar kito plėšriųjų žu-vų grobio judesius. Senosios kartos velkiautojai pirmiausia siūlys nau-doti blizges, tradiciškai užmesdami masalą lydekas gaudantys spiningi-ninkai rekomenduos įvairius gumi-nukus, tačiau jei atsižvelgsime ne tik į masalų spalvą ir eigos ypatybes, bet ir į masalo formą, pasirodys, kad universaliausias masalas rudenį - vobleris, o tinkamiausias tokių ma-salų tipas - vadinamasis „minnow“, verpstės formos, kuria pasižymi daugelis dabar lydekų medžiojamų žuvų. Antra, šis masalas puikiai tin-ka ne tik velkiauti, bet ir plukdyti vadinamuoju „tvičingo“ būdu.

Spalvos svarba

Dėl rudenį dažniausiai naudoja-mų voblerių tipo ginčų kaip ir neky-la, bet dėl jų spalvinimo nuomonių išgirsite įvairiausių. Vis dėlto visos teigia kone tą patį: vobleris turi bū-ti kiek įmanoma panašus į lydekų grobį. Gali būti sidabrinis kaip kuo-ja arba rusvai žalsvas kaip pūgžlys, žvilgėti kaip nauja moneta, kad at-spindėtų šviesos spindulius ir būtų gerai matomas, arba nudažytas juos-vai - taip geriausia maskuotis. Žo-džiu, variantų daug. Visi jie sukurti remiantis vienokia ar kitokia logika, o spiningininkui belieka atsirinkti reikiamus modelius. Kodėl viename ežere tinkamiausia bus kuojos, o ki-tame ešerio imitacija? Štai Dūkšte kasmet ypač uždera ešerių jauniklių karta, o sprindinukų dryžuotašonių būreliai traukia išilgai priekrantės

nenustojamu srautu, todėl lydekos čia beatodairiškai atakuoja dryžuo-tus voblerius, tokius kaip „Salmo“. Lygiai tokia pat situacija kitame šalies pakraštyje tyvuliuojančiame Vabalių ežere, o Asvejoje tinkamiau-sias masalas - aukšlės imitacija, nes čia priekrantė stačiašlaitė ir šių žu-vų tuntai zuja palei pat meldus, o dzūkų pamėgtame Lavyse lydekos dažniausiai atakuoja sidabraspalvius masalus, nes čia jų atakų objektas - dvivasarės kuojos. Tuos niuansus puikiai žino vietos spiningininkai, o štai atvykusiam pasisvečiuoti, reikia turėti įvairiausių žuvelių imi-tacijų, nes vėstančio vandens metu spiningo masalas, pasak kaimynėje Lenkijoje garsaus voblerių kūrėjo Piotro Piskorskio, turi būti optima-liai pritaikytas ne vidutinėmis statis-tinėmis, o konkrečiomis sąlygomis. Šis spiningininkas yra net sukūręs „minnow“ voblerių gamą, kurioje - ir ešerio, ir kuojos, ir aukšlės, ir raudės imitacijos.

Ryškūs ar nelabai?

Nors dabar egzistuoja nuo-monė, kad apniukusiomis rudens dienomis geriausi vobleriai tokie, kurių apdaras ryškus ar net rėks-mingas, tačiau persistengti nerei-kia: kas kad ryškus masalas lyg ir provokuoja lydeką pulti, tačiau toks masalas pilkšvame rudens fo-ne gali pasirodyti nenatūralus ir ji pasirinks kuklesnį, pilkesnį, ne tokį blizgų voblerį. Mūsų krašte patar-tina laikytis vienos taisyklės: rėks-mingesni spiningo masalai labiau tinka žūklei pavasarį ir vasaros pra-džioje, kai vanduo dar būna nenu-skaidrėjęs po pavasarinio polaidžio. Rudenį lydekas, ešerius, sterkus labiau vilioja natūralių spalvų ma-salai: sidabriniai, auksiniai, pilkšvi, rusvi. Tačiau svarbiausias dalykas - masalo elgsena, ji turi kiek įma-noma tikroviškiau imituoti lydekų grobio elgseną. Daugelio voblerių galvos apatinėje dalyje įtaisytas lie-žuvėlis, kuris turi dvejopą paskirtį. Pirma, liežuvėlis reikalingas tam,

kad lengvesnis už vandenį masalas panertų į reikiamą gelmę. Antra, liežuvėlis, kurio forma gali būti labai įvairi, priverčia plukdomą ma-salą vinguriuoti, plaukti šuoliukais ar vartytis nuo šono ant šono. Šie judesiai sukelia virpesius, į kuriuos reaguoja plėšriosios žuvys. Jos turi specialų organą - šoninę liniją, ku-ri kaip radaras registruoja tokius virpesius, o smegenys analizuo-ja, kas juos sukelia. Jei virpesių dažnis atitinka lydekos genetinė-je atmintyje užfiksuotą matmenį, plėšrūnas ima žvalgytis, kas juos kelia. Kai masalas atsiduria akira-tyje, tai būna paskutinis dirgiklis, išprovokuojantis ataką. Kita vertus, voblerio panėrimo gylį lemia tai, kokio ilgio yra liežuvėlis ir kokiu kampu jis įtaisytas į masalo kor-pusą. Paprastai 0,5-1 m panerian-čių masalų liežuvėliai būna trum-pi, apvalaini ir įtaisyti gana stačiu kampu, o giliau plukdomų voblerių liežuvėliai ilgi ir įtaisyti 10-25 laips-

nių kampu. Nuo liežuvėlio formos priklauso voblerio judesių ritmas. Vinguriuojantis „minnow“ tipo vo-bleris turi judėti kintamu ritmu: tai staigiu šuoliuku nerti į priekį, tai pakibti, tai stabtelėti ir grimzti. Tokia masalo animacija, kurią už-tikrina spiningininkas, skirtingu tempu sukdamas ritės rankenėlę ar trūkčiodamas spiningo viršūnė-lę, sukuria gyvos žuvelės elgsenos iliuziją, kuri ir išprovokuoja lydeką atakuoti. Jei kas nors margašonei neįtiks, ji abejingai pasitrauks atgal į slėptuvę. Paskutinė atakos fazė - šuolis stverti grobį. Šiuo momentu plėšrūnas išvysta masalą kaip ant delno ir gali įžiūrėti menkiausias jo detales, bet kintantis voblerio judesių ritmas kliudo tai padaryti kokybiškai, todėl pakanka, kad ma-salas išvaizda ir spalva atitiktų tam tikrą medžiojamo grobio statistinį vidurkį. Tad spininguojant rudenį ir masalo spalva, ir elgsena yra ly-giaverčiai dalykai.

masalaij/b žūklė

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

spalio 27 d.7.30-11.00, 15.00-17.30 val

lapkričio 2 d.8.30-11.30, 15.30-18.30 val.

Rudens vobleriai Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

n ešerio imitacija - geriausias masalas tarp Dūkšto spiningininkų, o kuojos - lavyse

n natūraliai nuspalvinta „Salmo Sting“ seliavos imitacija lydekas puikiai vilioja vajuonio ežere

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 J.Krivoručko -V.Ivančiukas, 2013 m.Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.2 R.Robsonas -V.Ivančiukas, 2013 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.3 M.Kravcivas -B.Džobava, 2013 m.Juodieji pradeda ir laimi.

PRAėJuSIoS SAVAITėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Bh6 1:0 (1...Žh6 2.Vf6 Kh7 2.Vg7)2 padėtis1.Vh5 1:0 (1...Vh5 2.Bg7 Kh8 3. Bg5; 2...Kf8 3.Bf4)3 padėtis 1.Bd7 Bg7 (1...Žd7 2.Vh8x) 2.Bg7 Kg7 3.Vg5 Vg5 4.hg5 1:0

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėJuSIoS SAVAITėSatsakyMai

Vertikaliai: antroponimija. tylėjimas. ilona. Skynė. reikėjo. tina. tostas. tema. Vantos. Gi. Po. kingas. rn. tankas. Gatavas. al. Nerangus. Gema. ateitis. Benas. rinkti. Smakas. Būrys. Olos. Boras. Pigalis. „Senis“. labas. Penelopė. tikas. Zarinas. Stakėnas. Binomas. Mi. ivas. Veganai. ak. auskaras. Puolimas. tona. Maras. Ms. Sesės. Pames.

HOriZONtaliai: Suolas. Steponas. likimo. etmonas. Sm. Mėlyna. reali. tyka. Jona. taikos. ar. Minė. kantas. kira. Ma. Vingis. tėvas. tankus. linas. Sarongas. Bakas. estas. Bobas. P. S. Nikitos. Būras. kas. Geras. Vos. rožės. Genys. Bele. Gramas. Zigis. Pasodintas. Panamė. Peronas. Vertinimas. Genai. Sandalas. ta. los. OM. taip. Mane. reikalai. Sėjikas.

PažyMėtuOSe laNGeliuOSe: Sėklagraužis.

K.smorigino monošou „Purvas“ laimėjo:• Butvilienė Virginija

(Radviliškio r.)• kabutavičienė Raimunda

(Šiauliai)• norvaišienė Aušrinė

(Šiauliai)Prizus atsiimti

iki spalio 30 d. 16 val. „respublikos“ atstovybėje

Šiauliuose. tel.: (8-41) 59-15-51

PRAėJuSIoS SAVAITėS prizo laiMėtoJai

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki spalio 30 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyZdyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręskite kryŽiaŽodĮ ir laimėkite:

Vienas skaitytojas, teisingai išsprendęs kryžiažodį, gaus dovanų 2 kvietimus į vienintelį Olego Gazmanovo su grupe „eskadron“ koncertą gruodžio 29 d. Vilniuje.

cmyk

15

cmyk / 15

kakUro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbraUk sUdokU

(SPALIo 28 - LAPkRIčIo 3 D.)Horoskopas

avinai sunkiai bendraus su aplinki-niais. Padarinys gali

būti konfliktai, kurie neigiamai atsilieps bendrai būsenai. Dėl visko kaltas jūsų nesukalbamu-mas. Gal jau metas išmokti klau-sytis ne tik savęs?

jaučiai neturėtų imtis svetimo darbo. Situacija gali taip su-

siklostyti, kad vietoj dėkingumo išgirsite priekaištus ir kritiką, kad atlikote užduotį ne taip. O labiausiai kaltins tas, kuriam šis darbas buvo patikėtas iš pra-džių.

Dvyniams pa-vyks numatyti, kaip spręsti svarbiausius

gyvenimo etapo uždavinius. Savaitė bus ypač sėkminga tiems šio Zodiako ženklo atsto-vams, kurie neseniai perėjo į naują darbą. Pirmos dienos naujoje vietoje bus itin svar-bios.

vėžiai turėtų pa-likti praeityje nesusi-pratimus su artimais

žmonėmis. Nelaikykite širdyje nuoskaudų, tuo labiau kad visi šie nemalonumai neverti ir su-rūdijusio skatiko. Artimiausia sa-vaitė bus kupina staigmenų, jū-sų orbitoje gali pasirodyti senas bičiulis.

liūtai turės progą palypėti karjeros laiptais. Naujos pa-

žintys leis greitai užsidirbti pini-gų. Šio Zodiako ženklo atstovai sėkmingai išspręs daug svarbių klausimų. Bet nesikliaukite kitų pagalba, stenkitės viską daryti savarankiškai, tikrai pavyks.

mergelėms at-sivers naujų galimy-bių, padėsiančių

siekti teigiamų rezultatų visose srityse. Galimas daiktas, ne kartą atsidursite dėmesio centre dėl žavumo ir sugebėjimo patraukti žmones į savo pusę. Daug džiaugsmo ir jums, ir artimie-siems suteiks šeimos šventės.

svarstyklės turėtų nesikarščiuoti ir neskubėti. Priimda-

mi sprendimus nesikliaukite pa-tarimais. Jeigu vis dėlto reikia ką nors apsvarstyti, pasitarkite su artimais žmonėmis. Negaiškite smulkmenoms, tada visus dar-bus baigsite laiku.

skorpionai ki-tą savaitę turi kaip reikiant padirbėti ir

pagaliau sutvarkyti reikalus, ku-riuos ilgą laiką atidėliojo. Pasta-rojo meto ramybė darbe baigsis, todėl pasirenkite poilsį kuriam laikui pamiršti. Bet toks darbo rit-mas jums net naudingas.

Šauliai didžiąją laiko dalį skirs šeimai. Laukia susitikimai su

giminėmis, įvairios šeimos šven-tės, bendrausite su žmonėmis, su kuriais sieja šis tas daugiau nei oficialūs santykiai. Darbe už-megsite kontaktus su vadovybe ir tais, kurių paramos jums reikia.

ožiaragiai turi teisingai paskirstyti jėgas, tada nesunkiai

atliks visas užduotis. Elkitės ra-miai ir taktiškai, jei norite iš-vengti keblumų santykiuose su žmonėmis, kurie užima aukštes-nį postą, ir pamažu pašalinti iš-kilusius prieštaravimus.

vanDeniai turi gerai apgalvoti visa, kas jiems siūloma,

kad išvengtų nesėkmių, tvarky-dami svarbius reikalus. Pasitarki-te su giminėmis, tik paskui pri-imkite galutinį sprendimą. Nuo to, koks jis bus, priklauso toles-nė jūsų profesinė veikla.

žuvys gali tikėtis vyresnybės paramos ir globos. Tai padės

realizuoti visus profesinius pla-nus. Jokiu būdu nepraleiskite dabar atsiveriančių galimybių. Išnaudokite jas ir išspręskite darbe visus svarbius klausimus, kurie jau seniai pribrendo.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

skorpionas

n PoetėRamutė SKUČAITĖ(1931 m. spalio 27 d.)

n FotomenininkėVioleta BUBELYTĖ(1956 m. spalio 27 d.)

n DainininkėAistė SMILGEVIČIŪTĖ(1977 m. spalio 29 d.)

pagalbinės SkAIčIų SuMų REIkŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJuSIoS SAVAITėS atsakyMai

4 2 16 2

4 32

2 5 61 3 6 4 9

9 2 3 1 45 1

2 6 8

6 5 1 9 7 82 3 4

7 9 2 4 66 5 2 7

9 8 38 7 6 4 5 9

8 5 4 9 7 3 2 61

7 3 9 5

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJuSIoS SAVAITėS atsakyMai

9 3 2 6 8 5 4 7 16 8 5 4 7 1 9 3 27 1 4 2 3 9 5 6 83 5 6 1 4 2 8 9 78 2 9 3 5 7 1 4 64 7 1 8 9 6 3 2 55 6 3 9 2 8 7 1 42 4 7 5 1 3 6 8 91 9 8 7 6 4 2 5 3

7 2 9 5 1 6 4 8 36 1 4 7 8 3 9 5 23 5 8 4 2 9 6 1 74 6 5 8 3 1 7 2 91 9 3 2 7 5 8 4 68 7 2 6 9 4 5 3 12 8 6 1 4 7 3 9 55 3 1 9 6 8 2 7 49 4 7 3 5 2 1 6 8

PRAėJuSIoS SAVAITėS atsakyMai

15 T A I f Ū N A S

16

cmykcmyk16

Kadaise populiari ir dažnai skambėjusi dainelė apie batukus, kurie „raudoni ir labai gražūs“, aktorei Nijolei Narmontaitei (54) tapo iš pasąmonės išplaukusiu stimulu pradėti rinkti spalvingą suvenyrinių batukų kolekciją. Prieš šešerius metus Kanados Toronto mieste atradusi batų muziejų, ji ten įsigijo pirmąjį batuką, šis ir tapo jos neįprastos kolekcijos pirmuoju eksponatu.

Giedrė Milkevičiūtė

Pelenė, tapusi princese

Ką Nijolei apskritai reiškia ba-tai? „Pataikėte tiesiai į dešimtuką, - juokiasi aktorė. - Pirmiausia ta daina: „Aš nupirksiu batukus tau. Bus raudoni, labai gražūs, bet sun-ku bus išsirinkti, nes kojytės labai mažos“. Ją dainuodavo mano abu tėvai, kurie turėjo gražius balsus. Šią dainą buvau įtraukusi į koncer-tinę programą „Cafe „Emigrantai“, su kuria keliavome po daugelį šalių. Tad batų tema man visada buvo ak-tuali ir miela, apie ją kalbu ir savo spektaklyje „Selavy“.

Nijolė buvo ir yra aukštaūgė, paauglystėje jos pėda nuolat didėjo ir tinkamus batus įsigyti buvo ne taip paprasta. O merginai norėjo-si ir aukštakulnių batelių, kokius turėjo jos bendraamžės. Nijolė prisimena, kaip ji apsiaudavo vie-nintelius mamos aukštakulnius ir eidavo į kiemą vaidinti: „Man tie aukštakulniai, pritrindavo nuos-paudas, o mama bardavo, kad nu-trindavau kulniukus. O kai stojau į tuometinę konservatoriją, per stojamuosius taip pat avėjau aukš-takulnius, ir jie man vos nepakišo kojos, nes su jais klupau, o priė-mimo komisija, tarsi juokdamasi iš manęs, tokios negrabios, man dar liepė su jais šokti baletą“. Bet viskas pasibaigė laimingai. Nors tada N.Narmontaitė ir nulaužė batų kulną, įstojo ir jau bemaž 30 metų sėkmingai dirba teatre. O batukai jai tapo tarsi Pelenės, virtusios princese, simboliu.

Originalus batų muziejus

Prieš šešerius metus N.Nar-montaitė kartu su grupe „Jonis“

buvo nuvykusi gastrolių į Kanadą, kur gyvena nemažai išeivių iš Lie-tuvos, Nijolės bičiulių. „Kai viešė-jau Toronto mieste, viena lietuvių šeima pakvietė į svečius ir ten pamačiau tokį įdomų batuką, nuo kurio negalėjau atitraukti akių. Šeimininkai, pamatę, kad man jis

nepaprastai patinka, padovanojo. Suvenyras buvo labai sunkus - svė-rė kone 2 kg. Tad nuo jo viskas ir prasidėjo“, - pasakojo aktorė. Ji dar kažkur buvo skaičiusi, kad Toron-te yra batų muziejus, ir panūdo jį aplankyti. Kanadiečiai, prisipažinę, kad jie patys tame muziejuje nėra buvę, kitą dieną palydėjo viešnią: „Ką aš pamačiau, buvo nuostabu. Ten eksponuojami daugelio įžymių žmonių dovanoti batai ir bateliai. Įvairių madų, stilių, epochų. Pra-dedant nuo indėnų mokasinų, vidu-ramžių damų kurpaičių ir baigiant šio amžiaus „stebuklais“. Tuomet kanadiečiai muziejaus suvenyrų parduotuvėlėje man nupirko atmi-nimui dar po originalų batuką. Tai

kaipgi aš galėjau atsispirti pagundai rinkti originalaus apavo kolekciją?“

Iš viso pasaulio

N.Narmontaitė kartu su vyru Pauliumi Kovu - prisiekę keliauto-jai, aplankę daug pasaulio kraštų. Užsikrėtę originalių suvenyrinių ba-tukų medžiokle, jie būtinai suranda kokią antikvarinę krautuvėlę ir iš ten parsiveža dailų suvenyrą. O kai į kelionę vyksta vienas Paulius ar bičiuliai, jiems nereikia sukti galvos, ką parvežti Nijolei. Namuose yra specialiai batukams skirta lentyna, jie panaudoti vietoj vazonėlių, žvaki-džių, padėklų buteliams ir kt. „Turiu ir batukų formos pakabučių, tik štai

auskarų dar niekas nepadovanojo“, - prisipažįsta Nijolė. Beje, pernai Ka-lėdų eglutė Nijolės ir Pauliaus na-muose buvo išpuošta vien specialiais Kalėdų žaisliukais - bateliais.

Nijolė prisiminė ir dar vieną matytą batų muziejų Švedijoje, netoli jūros, po atviru dangumi. „Ten gyvenantis vienas keistuolis hipis renka vien tik batus, kuriuos išmeta jūra. Ten tūkstančiai batų su aprašymais apie jų atsiradimo isto-riją ir net sukurta eilių. Tas žmogus sukūręs tikrą batų parką su žaidimų aikštelėmis ir labirintais“, - dalijosi įspūdžiais aktorė, kurios kolekcijoje jau daugiau nei 200 batelių.

pomėgiaij/b laisvalaikis

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

„Aš nupirksiu batukus tau“

n iš nijolės narmontaitės batukų kolekcijos