KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ

SPRENDIMAS IR KRITINIS MĄSTYMAS

Doc. Ligita Šalkauskienė2011 m. vasario 10 d.

KŪRYBIŠKO PROBLEMŲ SPRENDIMO YPATUMAI

,,Sprendimas yra nuomonė<...>, pasirinkimas

iš dviejų alternatyvų’’ (P.Drucker,1966)

Optimalius sprendimus priimantis žmogus yra racionalus, t.y. jis, įspraustas į konkrečių suvaržymų rėmus, pasirenka nuosekliai ir išgauna didžiausiąją vertę (Robbins, 2006).

Sprendimus priima:

Vadovai (pav. priimdami arba atleisdami darbuotojus, įgyvendindami atitinkamas veiklos programas)

Darbuotojai (pav. Atlikdami veiklas, pasirenka iš dviejų ar daugiau alternatyvų)

Pavieniai žmonės

Problemų sprendimo ypatumai

Problemų sprendimai dažnai pasirenkami beveik intuityviai, per daug nesvarstant

Kartkarčiais kai kurie sprendimai priimami beveik nepaisant to, kaip jie paveiks vieną ar kitą asmenį

Kartais sprendimai priimami pasirenkant vieną iš dviejų alternatyvų

Priimant naujus sprendimus, dažniausiai bandoma juos logiškai pagrįsti

Problemų sprendimo priėmimo vyksmo turinys

Problemų sprendimo vyksmas

Sudėtingumas (problemos apimtis)

Politika (tikslai, motyvai, interesai ir t.t.)

Taisyklės

Problemų sprendimo priėmimo vyksmas

Problemos apibūdinimas

Problemos nustatymas

Sprendimo alternatyvos

Alternatyvų analizė

Geriausių alternatyvū atranka

Alternatyvų taikymas

Įvertinimas

Psichologinės asmenybės funkcijos, siejamos su kūrybiško sprendimo priėmimo vyksmu: Nuovoka Intuicija Suvokimas Jutimas

Pasak mokslininkų, kiekvienoje asmenybėje vyrauja tik viena iš keturių funkcijų, tačiau vyraujanti funkcija dažnai būna palaikoma kitų.

Priėmimo objekto įvertinimas

Kontrastiškumas Objekto skirtingumo lygis

Naujumas Skiertingumo lygis iš kitų priimamų objektų

Pažintinumas To objekto, kurį priima asmenybė, pažintinumo lygis

Intensyvumas Didesnio objekto intensyvumas, jį lyginant su aplinka (pav. didesnis ryškumas ar stipresnis garsas)

Paslankumas Objekto paslankumo/nepaslankumo lygis

Kartotinumas Objekto kartojimo skaičius

Apimtis Objekto apimtis, jį lyginant su kitais

Savybės, kurias atrenka asmenybė

Būtinumas ir motyvacija Žmonės pastebi jutiminius dirgiklius, kurie gali patenkinti jų reikmes

Vertybės ir tikėjimai Žmonės atrenka jutiminius dirgiklius, kurie neatitinka jų vertybių ir tikėjimų

Individualumas Individualūs asmenybės bruožai priverčia žmones pagal jų pačių supratimą aktyviai atrinkti jutiminius dirgiklius

Erudicija Žmonės pastebi jutiminius dirgiklius, remdamiesi savo ankstesne patirtimi priimdami tuos dirgiklius

Vyravimas ir naujumas Žmonės jaučia jutimus, kurie atsiranda prasidedant ar baigiantis tam tikram veiksmui

Svarbiausias dalykas priimant sprendimą yra tam tikrų prielaidų radimasis.

Jos randasi tada, kai esama problema trukdo plėtotis sistemai arba kai būtina spręsti užsibrėžtą uždavinį.

Problemų sprendimas bus kūrybiškas ir kokybiškas, jei jis: Moksliškai pagrįstas Tikslingas Apibrėžtas Teisingas Pagrįstas įstatymais Optimalus Kompleksiškas Laiku priimtas Skatinamasis Lankstus.

Sprendimai įgyvendinami laikantis keleto reikalavimų

1 reikalavimas

Priimto sprendimo įgyvendinimo planas Paaiškinimas, ko laukiama įgyvendinant šį planą Kaip pagalbinė priemonė gali būti pranešimas

arba vaizdo medžiaga

2 reikalavimas

Visapusiška analizė: svarstymas, aptarimas,ką reikėtų sieti su abejotinais sprendimo momentais

3 reikalavimas

Gali būti įgyvendinamas tam tikromis aplinkybėmis arba pavienėmis veiklos rūšimis

Nuolat pabrėžiami svarbiausi sprendimo aspektai

Visos įprastos veiklos ryšys – tai sprendimo analizė ar jo kartojimas

4 reikalavimas

Stengtis tobulinti sprendimo būdus

5 reikalavimas

Reikia tikėti, kad sprendimas gerai suprastas

6 reikalavimas

Būtinas grįžtamasis ryšys su susijusiais asmenimis

Nuostatos, lemiančios klaidas priimant sprendimus Baimė suteikti kam nors skausmą ar nepatogumą Baimė tiesiogiai viską pasakyti Baimė per daug kontroliuoti kitų gyvenimą Konfrontacijos baimė Pervertinamas kitų pasitikėjimas tuo žmogumi, kuris

priima sprendimus Nekantrumas Baimė sugadinti tarpusavio santykius Baimė suklysti

Žmonės suvokdami, kas būtent lemia vienokią ar kitokią elgseną, geba ne tik pažvelgti į savo vidų, lengviau supranta kitus, bet ir daug kūrybiškiau priima sprendimus

Labai svarbu suvokti kūrybinės savo veiklos struktūrą, nes profesionalus problemos sprendimas turi remtis kūryba

Kiekvienas turime gyventi mintimi arba veikti kūrybiškai, nes paprasčiausiai egzistuosime, jei nesugalvosime kažko naujo.

Racionalius sprendimus priimantis žmogus turi būti kūrybiškaskūrybiškas, tai yra turi gebėti pateikti naujų ir naudingų idėjų

Pateikti naujų idėjų, kurios skiriasi nuo ankstesnių, tačiau tinka spręsti klausimą, arba pasinaudoti atsiradusia nuo ankstesnių, tačiau tinka spręsti iškilusią problemą

Kūrybiškumas – tai gebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėse situacijose, lengvai rasti netipiškus sprendimus

Kūrybinių gebėjimų turėjimo struktūrą sudaro Priešinimasis primetamam netinkamam

veiklos būdui, priešinimasis rutinai Gebėjimas mąstant ir veikiant atsisakyti

priimto veiklos stereotipo Gebėjimas matyti perspektyvą Proto ,, kritiškumas’’ Ateities numatymas vyrauja labiau nei

dabarties atspindys

Kūrybinių gebėjimų struktūra

Originalumas Smalsumas Minties gyvumas Asmeninės savybės Suvokimas Intelektas Charakterio savybės (užsispyrimas,

darbingumas, saviraiška ir t.t.) Teigiamos emocijos

Kūrybiškumą skatinantys veiksniai:

Turininga aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti, turtinti;

Demokratiški aplinkinių santykiai;

Tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybės;

Kūrybingos asmenybės bruožai

Praktinė užduotis

Kodėl vieni žmonės, dirbdami sąžiningai ir netausodami savo jėgų, yra nekūrybiški, o kiti nuolatos kupini kūrybiškų sumanymų?

Kodėl?

Praktinė užduotis

Tyrimų duomenimis, ,,nuovoka ir suvokimas’’ kaip derinys apibūdinamas daugelio Vakarų vadybininkų, industriškai labai pažangių bendruomenių.

Ar manote, kad toks būdas yra tinkamiausias mūsų dienų vadovui, bendruomenei problemoms spręsti?

KRITINIO MĄSTYMO UGDYMO PRIELAIDOS IR

GALIMYBĖS ŠIANDIENINIAME

VERSLE

Kritiškai mąstyti –tai nuolat abejoti ir klausti – “kas, jeigu?”, ieškoti atsakymų į įvairius klausimus, turėti savo nuomonę ir ją apginti.

Kritiškai mąstyti – tai priimti idjas ir ieškoti jų prasmės, žiūrėti į jas šiek tiek skeptiškai, lyginti su priešingais požiūriais, kurti įtikinamas sistemas joms pagrįsti ir remtis šiomis struktūromis. Tai sudėtingas procesas, tai idėjų ir išteklių kūrybiškas panaudojimas bei savokų ir informacijos permąstymas ir performavimas. Šis procesas reikalauja aktyvaus bendravimo ir atsiranda įvairiais mokymosi lygiais. Dažniausiai kritinis mąstymas turi kryptingą tikslą, bet taip pat gali būti ir kūrybinis procesas, kurio siekiai nėra tokie aiškus.

Kritinio mąstymo mokymosi svarba

•Kritinis mąstymas – protingas, reflektyvus mąstymas, sutelktas į apsisprendimą, kuo tikėti ir ką daryti. Jis reikalauja žinių ir žinojimo, ką galima su tomis žiniomis daryti.•Kritinis mąstymas nereiškia negatyvaus vertinimo ar kritikos, tai protingas įvairių požiūrių svarstymas tam, kad būtų prieitaprie pagrįstų vertinimų ir sprendimų. •Kritiškai mąstant niekas nelaikoma besąlygiškai teisinga, atsisakoma aklai tikėti autoritetais, kritinis – tai reflektyvus ir analitinis mąstymas (gebėjimas analizuoti).•Analitinis mąstymas padeda lengviau susigaudyti įvairiosesituacijose, o sintezės įgūdžiai – surasti įvairių reiškinių ryšius.•Kritinis mąstymas padeda kurti naujas idėjas, daryti išvadas, jas apibendrinti.

Gebėjimas kritiškai mąstyti:

skatina visuomenės atvirumą;

skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių;

ugdo gebėjimą klausytis

padeda suprasti įvairius požiūrius;

įgalina pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę;

išmoko suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę;

leidžia imtis naujos veiklos;

garantuoja integralumą ir saviraišką.

Labai dažnai žmonės stengiasi apgauti save. Pateikiamas penketas teiginių, kurie visiems žinomi:•Tai tiesa, nes aš tuo tikiu. •Tai tiesa, nes mes tuo tikime. •Tai tiesa, nes aš noriu tuo tikėti. •Tai tiesa, nes aš visada tuo tikėjau. • Tai tiesa, nes tai yra mano savanaudiškas interesas tuo tikėti.

Beveik visada šis apgaudinėjimas vyksta nesąmoningai, nes iš prigimties žmogaus protas yra egocentriškas (orientuotas į save) ir sociocentriškas (orientuotas yra socialinę grupę, kuriai jis priklauso). Kritinis mąstymas sumažina egocentrišką (ar sociocentrišką) mąstymą, leidžia pastebėti tokį aplinkinių mąstymą ir atitinkamai elgtis.

Kritinis mąstymas

KŪRYBIŠKO PROBLEMŲ SPRENDIMO IR KRITINIO

MĄSTYMO VALDYMO PRINCIPAI

Kritinio mąstymo valdymo principai

Diskusija Debatai Svarbaus įvykio analizė Vaidmens atlikimas Proto šturmas Interviu Savarankiškas mokymasis Tyrimai

Diskusija

. Diskutuojant, svarbu laikytis taisyklių:

< gerbti grupės narius;

< aktyviai klausyti vienas kito;

< kiekvienam leisti pasisakyti;

< neminėti konkrečių vardų ir pavardžių;

< pripažinti, kad kiekviena idėja ar mintis vertinga (nors nebūtinai teisinga);

< kito nuomonę išklausyti mandagiai;

< nekritikuoti, prieštarauti argumentuotai, būti imliems;

< nenukrypti nuo temos.

Debatai

Naudojamas tuomet, kai yra du skirtingi

problemos sprendimo būdai. Metodas

naudingas, kai reikia visapusiškai

išanalizuoti problemą ir argumentuotai pagrįsti

sprendimą. Argumentų už ir prieš analizė.

Svarbaus įvykio analizė

Metodas leidžia vertinti faktinę informaciją, mąstyti

naudojantis asmenine patirtimi. Skatina kurti

prielaidas, remtis įvykiais ir žmonėmis, kuriuos žino

ir pažįsta. Metodas padeda nustatyti svarbiausias

moksleiviams vertybes, aptarti problemas, priimti

sprendimus.

Vaidmens atlikimas

Metodas padeda įsijausti į kitų žmonių problemas, požiūrius.

Proto šturmas

Metodas skatina pateikti kuo daugiau idėjų vienu ar kitu klausimu, siūlyti kuo daugiau galimų problemų sprendimo

būdų. Taip sužinome, kiek moksleiviai įsisavino ir kaip tai

išreiškia žodžiais.

Interviu

Metodas naudingas tuo, kad moksleiviai naudojasi kitų žmonių žiniomis, sužino jų nuostatas.

Savarankiškas mokymasis

Tai geriausias būdas ko nors išmokti, tyrinėti,

mokyti kitus.

Tyrimai

Metodas, tinkantis apibendrinti įgytas žinias,

gebėjimus ir nuostatas.

Augant mąstymo lygio reikalavimams, daugiau dėmesio skiriama kalbiniams gebėjimams: gebėjimui kitiems suprantamai reikšti mintį, vartoti sąvokas, kurti prasmingą tekstą. Šie gebėjimai plėtojami interpretuojant, referuojant tekstus, rašant esė, atliekant savianalizę raštu ir panašiai.

Kūrybiškumo metodai

,,Šešios mąstymo skrybėlės’’ (Edward de Bono, 1980) – simbolizuoja šešis mąstymo būdus ir yra mąstymo kryptys.

Šiuo metodu siekiama paskatinti lygiagretų, visapusišką mąstymą ir atskirti ego nuo poelgio.

Kiekvieno žmogaus unikalus mąstymas skirtas nugalėti iššūkius ir užtikrina, kad geras sprendimas bus įgyvendintas, jis bus paremtas kuo nors ir gerai apmąstytas.

Metodo nauda:

Sutaupomas laikas Pagerinamas darbo atlikimas Didinamas kūrybiškumas ir novatoriškumas

Žmonės, naudodami šį metodą, išmoksta viršyti akivaizdžias galimybes, laikyti savo ego nuošaliai ir pasiekti dinamiškų rezultatų.

KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ

SPRENDIMAS PRAKTIKOJE

Asmeninis problemų sprendimo būdo nustatymas(pagal Reilly)

Jūsų asmenybė – tai ir esate jūs, turįs daug bendrybių su kitais žmonėmis, kartu esate labai skirtingi?

Elgsenos grupėje, jai priimant sprendimus nustatymas (metodas)

Šešių mąstymo skrybėlių’’ kūrybiškumo metodo įgyvendinimas priimant sprendimą

1 žingsnis – problemos ar klausimo pristatymas komandos nariams

2 žingsnis – komanda pradeda kauptis diskusijai dėl konkretaus sprendimo

3 žingsnis – sprendimo radimas ir įgyvendinimas

Kiekviena skrybėlė simbolizuoja mąstymo būdą Balta – duomenys, informacija, faktai. Raudona – intuicija, jausmai. Juoda – rizkos įvertinimas, galimos

problemos. Geltona – logiškai paaiškinama nauda. Žalia – kūrybiškumas, idėjos, alternatyvos,

galimybės, sprendimai. Mėlyna – proceso kontrolė, mąstymo

valdymas.

Šešių mąstymo skrybėlių taikymas diskusijai dėl konkretaus sprendimo

Pasirinktos problemos apsvarstymas, kaip kiekviena mąstymo skrybėlė nukreipia skirtingus požiūriusPavyzdys:

Problema – darbuotojai nuolat kalbasi tarpusavyje, kai vadovas veda pamoką.

Pateikti kiekvienos skrybėlės mąstymo požiūrį

Svarbiausias faktorius, garantuojantis sėkmingą šio metodo įgyvendinimą, yra šio metodo pagrindinių dalykų išsaugojimas: Pralelinis mąstymas – kai konfliktuojančios

pusės dėvi kiekvieną skrybėlę kartu Suskaldytas mąstymas Ego ir poelgio atskyrimas Metodų sukeitimas Supratimo didėjimas Skrybėlių tvarka ir seka

Skrybėlių tvarka ir seka

Pavyzdžiui, kai nagrinėjamas naujas dalykas, seka gali būti tokia:

Balta – gauti informaciją Žalia – idėjoms ir pasiūlymams Juoda ir po to geltona kiekvienai alternatyvai

(įvertinti kiekvienai idėjai) Raudona – įvertinti jausmus Mėlyna – nuspręsti, kokį mąstymą pasitelkti

toliau

Kai diskutuojama apie gerai žinomą pasiūlymą, seka gali būti tokia: Raudona Geltona Juoda Žalia (neigiamoms nuomonėms įveikti) Balta Mėlyna

Klausimai pasitikrinimui

Kokia šio mąstymo metodo nauda? Balta skrybėlė – tai:

Kūrybinis mąstymas Faktai Kritinis mąstymas

Mėlyna skrybėlė tai............ Apibūdinkite procedūrą vienai jūsų problemai

išspręsti

Pamąstymui....Skaitydami išmokstame mokytis, o rašydami - galvotiBūti ar nebūti visiškai struktūrizuotame pasaulyje, kuriame gyventų žmonės, nuolat svarstantys apie gyvenimo prasmę, bet taip jos ir nerandantys. Ar nepritrūktų kovų su vėjo malūnais? Dabar gi taip populiaru visur, kur reikia ir kur nereikia, ieškoti „svieto“ lygintojų Tadų Blindų, maklaudų ar donkichotų. Ypač tokia paieška mėgsta užsiimti televizija. Neseniai per TV3 buvo rodomas projektas „Lietuvos garbė“. Ten pateko daug pasiaukojančių žmonių, išgelbėjusių senelės vilnonius siūlus iš degančio namo, nukėlę katę nuo medžio ar ištraukę girtą kaimyną iš griovio. Už tai buvo skirta auksu žibanti skulptūra lygi Nobelio apdovanojimui. Nomeda ilgai verkė prie mikrofono, sakydama, kad šie žmonės – Lietuvos ateitis. O tuo metu anapus ekrano gyveno tikrieji donkichotai: šešių vaikų motina, neturinti kuo juos maitinti, bet šventai tikinti, kad pasauliui reikalingi jos vaikai; mokslininkas, visą gyvenimą paskyręs neįmanomai užduočiai, bet tikintis, kad sukurs vaistus nuo AIDS, ir visi kiti žmonės, gyvenę, tikėję ir nenusivylę. Ne auksinės skulptūrėlės jiems reikia – į priekį veda idėjos ir idealai. Žmonija netobulėtų ir be donkichotų – žmonių, tikinčių idealiu pasauliu, beatodairiškai pasišvenčiančių savoms idėjoms ir naiviai trokštančių pagerinti pasaulį.

Kūrybiško Jums problemų sprendimo

Ačiū už dėmesį