Embed Size (px)
Citation preview
Smurtas Varënoje, Pa-karðyje, Valkininkuose irPirèiupiuose; kelyje prieJablanavo kaimo susidû-rus dviem automobi-liams, jø vairuotojai pa-teko á ligoninæ; Varënojeautomobilis partrenkëðaligatviu ëjusià pësèià-jà...
„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose Kaina 0,55 EUR
NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 82 (8894), 2020 m. spalio 23 d., penktadienis. Tiraþas 2130 egz.
� LAIDOJIMO PASLAUGOS� KREMAVIMO PASLAUGOS
� PALAIKØ PERVEÞIMAS� KARSTAI � KRYÞIAI � DRABUÞIAI
� GËLËS � VAINIKAI � ÞVAKËS
UAB VARËNOS RITUALINËS PASLAUGOS
Mob. +370 636 63353 (Visà parà)El. p. [email protected]
Savanoriø g. 36, Varëna
LAIKASSpalio 25-àjà, naktá ið ðeðtadienio á sekmadiená, vël
gráðime prie þiemos laiko ir laikrodþio rodykles 4 valan-dà nakties suksime valanda atgal.
KORONAVIRUSASRajono meras Algis Kaðëta ðá antradiená savo „feisbuke“
praneðë apie naujà COVID-19 atvejá rajone. „Ðiandien vie-nai Varënos lopðelio-darþelio „Þilvitis“ darbuotojai patvirtin-tas COVID-19, – raðo meras. – Artimà kontaktà su ðia dar-buotoja turëjæ asmenys izoliavosi; Nacionalinis visuomenëssveikatos centras apie ðá atvejá renka detalià informacijà.Saugokime savo ir kitø sveikatà, laikykimës nurodytø rei-kalavimø. Situacija rodo, kad atsipalaiduoti ne laikas.“
UGDYMASVarënos rajono savivaldybës administracijos direktoriaus
ásakymu Varënos „Þilvièio“ vaikø lopðelyje-darþelyje nuospalio 20 d. iki spalio 29 d. nustatytas infekcijø plitimà ri-bojantis reþimas – ðio vaikø lopðelio-darþelio „Eþiukø“ gru-pës vaikø ugdymà organizuoti nuotoliniu bûdu.
PRENUMERATANaujienos ið rajono ir ne tik – „Merkio
kraðte“! Uþsiprenumeruok lapkrièiui! „Mer-kio kraðtas“ mënesiui kainuoja 4,59 eu-ro.
KRËVËSpalio 23 d. (ðiandien) 15 val. duris oficialiai vël atvers
renovuotas V. Krëvës-Mickevièiaus muziejus Subartonyse.Ta proga organizuojamas renginys „Aitvaro prisijaukini-mas“, kuriame dalyvaus Merkinës jaunimo etnokultûros klu-bas „Kukumbalis“, rajono meras A. Kaðëta, Lietuvos raðy-tojø sàjungos, Merkinës kraðto muziejaus atatovai ir kt.
RINKIMAIÐá sekmadiená, spalio 25 dienà, vyks antrasis Seimo rin-
kimø turas, kurio metu Dzûkijos vienmandatës rinkimø apy-gardos rinkëjai balsuos, kam atiduoti Seimo nario manda-tà – J. Baubliui ar L. Kasèiûnui. Balsavimas vyks rinkimøapylinkëse nuo 7 iki 20 val.; rinkëjai praðomi nepamirðti jøasmens tapatybæ patvirtinanèio dokumento, apsauginësveido kaukës ir asmeninio raðiklio.
ATLAIDAIÐá sekmadiená, spalio 25 d., Marcinkoniø Ðv. apaðtalø Si-
mono ir Judo Tado parapija ðvenèia dvi sukaktis: 250 me-tø, kai parapijoje buvo paðventinta pirmoji baþnyèia, ir 140metø, kai paðventinta dabartinë. Vyks Ðv. Apaðtalø Simo-no ir Judo Tado parapijos tituliniai atlaidai. Ðv. Miðias 13val. aukos Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras, vyskupasArûnas Poniðkaitis, Vilniaus arkikatedros bazilikos administ-ratorius kun. Virginijus Èesnulevièius ir Marcinkoniø para-pijos klebonas Raimundas Macidulskas. Per Miðias giedosVarënos kultûros centro miðrus choras „Harmonija“, vado-vë Ilona Zalanskienë.
TRAUKINIAI„Lietuvos geleþinkeliai“ praneða, kad dël ðá sekmadiená
ávedamo þiemos laiko keièiasi dalies traukiniø, kursuojan-èiø populiariais marðrutais, tvarkaraðèiai. Nuo spalio 25 d.pokyèiø bus marðrutuose Vilnius–Kaunas, Vilnius–Ignalina–Turmantas, Vilnius–Varëna–Marcinkonys; pasitikrinti naujustvarkaraðèius keleiviai gali internetinëje svetainëje www.trau-kiniobilietas.lt ; apie visus pokyèius – „LTG Link“ feisbukopaskyroje ir informacijos centro telefonu +370 700 55 111.
FESTIVALISSpalio 26 d. (pirmadiená) 18 val. Varënos kultûros cen-
tre bus iðkilmingai uþdaromas IX Dalios Tamulevièiûtës pro-fesionaliø teatrø festivalis. Programoje: festivalio nomina-cijø áteikimas ir lietuviðkos intelektualiosios muzikos projekto„Folk Trio“ su grupe koncertas, kuriame dalyvaus varënið-kiai muzikantai. Bûtina registracija iki spalio 23 d. (ðiandie-nos).
GËRYBËSVakar Varënoje grybø supirkëjai uþ kg mokëjo: voverai-
èiø – 5 Eur, brukniø – 1,60 Eur, spanguoliø – 2,30 Eur.
KasdienybëLietuvoje
keisisÐá treèiadiená Vyriausy-
bë apsisprendë dël naujøapribojimø, valdant ko-ronaviruso pandemijàLietuvoje
Po to, kai raðëme...
Visas rajono beglobes katesþada sterilizuoti
Dar praëjusiø metø lapkritá „Merkio kraðte“ raðëme apie benamëmis katë-mis besirûpinanèios Naujøjø Valkininkø gyventojos nusiskundimà – mote-riai niekaip nepavyko rasti pagalbininkø, kurie jai padëtø civilizuotai pasirû-pinti ðiais þvëreliais; o prieð porà mënesiø á redakcijà vël atëjo ta pati savano-rë kaèiø globëja pasiguosti, kad valdininkai nesutinka skirti pinigø þvëreliøsterilizacijai…
JuodojiJuodojiJuodojiJuodojiJuodojikronikakronikakronikakronikakronika
Tæsinys 3 psl.
Þydø kultûros diena Merkinëje„Vietoje gëliø – akmenys“
Seimas 2020-uosius paskelbë Vilniaus Gaono ir Lietuvos þydø istorijos metais,ir ðiuo sprendimu siekiama puoselëti daugiau negu 700 metø siekianèià Lietu-vos þydø istorijà, kaip neatskiriamà Lietuvos istorijos dalá bei plëtoti visø gyve-nanèiø Lietuvoje ir iðvykusiø ið jos þydø tautybës asmenø bendrystës su Lietuvosvalstybe santykius; o viena ið pirmøjø gyvenvieèiø, kurioje savo laiku ásikûrëþydø bendruomenë, buvo Merkinë...
Tæsinys 9 psl.
Platesnë registracija
Ekstremalios situacijos kei-timo nutarimo projekte siûlo-ma privalomai registruoti lais-valaikio, pramogø, vieðojomaitinimo ir kitø vietø lanky-tojus. Tokia registracija, anotnutarimo pakeitimo projektoautoriø, padës geriau atsektigalimà kontaktø sàraðà.
„Siûlomas pakeitimas leisgeriau uþtikrinti pagrindinæinfekcijos valdymo priemonæ– kontaktiniø asmenø atseka-mumà ir jø izoliavimà. Kaiprodo praktika, dël nepakanka-mø priemoniø labai sunku at-sekti kontaktinius asmenis as-menø susibûrimo vietose,ypaè baruose, naktiniuose klu-buose ir kitose pasilinksmini-mo vietose, pritraukianèiosedidelius lankytojø srautus, kaslemia tiek ilgai trunkantá epi-demiologiniø tyrimø procesà,tiek ypaè padidëjusá darbokrûvá tyrimus atliekantiemsspecialistams. Ði priemonë leisgeriau identifikuoti infekcijosplitimo grandinæ ir organizuo-ti epidemiologiniø tyrimø pro-cesà“, – raðoma nutarimo pro-jekte.
Taip pat nurodoma, kad la-þybø ir totalizatoriø punktuo-se turi bûti taikomos asmenøsrautø valdymo, saugaus atstu-mo laikymosi ir kitos bûtinospriemonës, kad liga neplistø irðiose vietose. Ðie pakeitimaiásigaliotø spalio 26 dienà, kadverslas dar spëtø pasiruoðti.
Kaip reklamavosi kai kuriemûsø kandidatai á Seimà
Kai kurie varëniðkiai politikai,kandidatuodami á Seimà, politi-nës agitacijos leidiniuose bei vie-ðuose debatuose ne tik gyrësi, ko-kie jie ðaunûs, bet ir kritikavo –oponentus, ...savo bendraþygius irnet ðalies þiniasklaidà, deja, tuoneátikino rinkëjø atverti jiems du-ris á aukðèiausiàjà ðalies valdþià...
(Ne) aiðki pozicija
Dar ðiø metø kovo 20 d.„Merkio kraðto“ straipsny-je „Paslaptingojo politikoveiklos principai“ publika-vome interviu su rajono ta-rybos nariu, Antikorupcijoskomisijos pirmininkuÀþuolu Kupriu. Jis á rajonotarybà per 2019 metø kovàávykusius savivaldos rinki-mus buvo iðrinktas pagal
Lietuvos valstieèiø ir þaliø-jø sàjungos (LVÞS) kandi-datø sàraðà.
Bet ðtai À. Kuprys, atsa-kydamas á „Merkio kraðto“klausimus praëjus vos me-tams po rinkimø, jau tvirti-no, kad jis nebëra LVÞS na-rys nuo 2019-øjø gruodþio,dabar rajono taryboje atsto-vaujàs „bûtent rinkëjams, one LÞVS“ ir á Seimà kan-
didatuoti neketinàs.O ðtai vos po pusmeèio,
ðá spalá, iðleisto LVÞS poli-tinës agitacijos leidinio „Uþþemæ ir þmogø“ 3-iajamepuslapyje á rinkëjus jauþvelgë jø „atstovo“ rajonotaryboje nuotrauka bei uþ-raðas, kad À. Kuprys yra„LÞSV kandidatas á Seimonarius“ ðios partijos sàraðeNr. 123.
Tæsinys 4 psl.
Tæsinys 3 psl.
Tæsinys 2 psl.
Renginio dalyviai ið þydø kultûrà populiarinanèio ansamblio „Fajerlech“
82020 m. spalio 23 d. Nr. 82
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
GYVIEJI ARCHYVAI
Apie raðytojà, sudëtingolikimo þmogø Vincà Krëvæparaðyta nemaþai. Knygose,kritikos straipsniuose nag-rinëtas jo literatûrinis pali-kimas, gyvenimo vingiai. Kàgalima dar apie tai paraðy-ti? Pasirodo – galima. Tuoásitikini perskaitæs literatû-rologo, publicisto ir vertë-jo Mahiro Gamzajevo dide-lës apimties straipsná, -„Vinco Krëvës sugráþimai iðBaku ir jo „Nusiminimo ai-dai“, iðspausdintà „Metø“þurnale (2019 m. Nr. 11, 12;2020 m. Nr.1, 2).
Autorius, lietuviø ir azer-baidþanieèiø istoriniø, kul-tûriniø, literatûriniø ryðiøtyrinëtojas, daugelá metøkruopðèiai renka faktus,liudijanèius apie ðiuos ry-ðius. Ypatingà dëmesá, pa-sakytume, meilæ M. Gam-zajevas skiria lietuviø lite-ratûros klasikui VincuiKrëvei. Ir tai suprantama.Raðytojas XX a. pradþiojegyveno, dirbo mokytoju,kûrë, kurá laikà ëjo Lietu-vos konsulo pareigas M.Gamzajevo gimtojo Azer-baidþano Baku mieste.
M. Gamzajevas detaliainuðvieèia prieþastis ir aplin-
Vinco Krëvës sugráþimai ið Baku ir jo „Nusiminimo aidai“kybes, kuriomis Kijevo im-peratoriðkojo ðv. Vladimirouniversiteto absolventas,aukso medalininkas V. Krë-vë, o jam ðvietë mokslinin-ko karjera tame paèiameuniversitete, 1909 m. raðtukreipësi á Kaukazo ðvietimoapygardos globëjà Nikola-jø Rudolfà „skirti já rusøkalbos ir literatûros moky-toju vienoje ið viduriniomokymo ástaigø Jûsø Pra-kilnybei skirtoje apygardo-je“.
O universitetinæ karjeràV. Krëvë prarado dël to,kad bûdamas katalikas, at-sisakë priimti pravoslavijàar bent Liuterio tikybà, neskatalikybë carø Rusijojebuvo ypaè ujama. Ðovinisti-nës nuotaikos vyravo ne tikvaldþios koridoriuose, betir universitetinëje aplinko-je. Todël, kaip teigia M.Gamzajevas, daugiatautis irdaugiakultûris Kaukazasjam pasirodë tinkama vietagyventi, dirbti ir kurti.
Laikà, V. Krëvës praleis-tà Baku mieste, nagrinëja-mo straipsnio autorius pa-vadino auksiniais metaisprie Kaspijos. Èia jis para-ðë „Dainavos ðalies senø
þmoniø padavimus“, dra-mas „Ðarûnas“, „Skirgaila“ir kt.
„Baku suvaidino svarbølemiamà vaidmená ir raðy-tojo politinëje veikloje, ide-ologiniø paþiûrø genezëje.Èia jis labai greitai ásipynëá intensyvø miesto gyveni-mà. Tai buvo visiðkai natû-ralu, nes ðis stambus pra-monës ir prekybos centrasviliojo daugelá pasaulinës li-teratûros ir kultûros garse-nybiø. Baku pasiþymëjo irávairiø politiniø partijø beivisuomeniniø organizacijøveikla, ir revoliuciniais ávy-kiais. Jø verpetai taip patstipriai traukë mokytojà irliteratà. Taigi pirmàsias po-litinës veiklos pamokas V.Krëvë gavo bûtent èia“, -paþymi M. Gamzajevas.
Taèiau, pasak jo, bandy-mai tapti politiku V. Krëveiniekuomet neatneð niekogero.
Autorius taip pat neapei-na lietuviðkos veiklos Kau-kaze. Èia buvo susitelkæ ne-maþai lietuviø. Baku mies-te tada veikë Lietuviø drau-gija ir Baku lietuviø tautostaryba. 1917 m. gruodá Tif-lise (dabar – Tbilisis) buvo
ásteigta Kaukazo lietuviøtaryba. Tø paèiø metø gruo-dþio 27–30 d. Tiflise vykoKaukazo lietuviø suvaþiavi-mas. Tarp dvideðimt vienosuvaþiavimo delegato buvoþymus visuomenës ir poli-tinis veikëjas inþinieriusPetras Vileiðis (1851–1926),bûsimas Lietuvos valstybëspasiuntinys Kaukaze, visuo-menës ir politinis veikëjas,þurnalistas, publicistas Pra-nas Dailidë (1888–1965) irkiti. Lietuviðkos organizaci-jos gynë lietuviø interesusir ëmësi organizuoti jø grá-þimà á Tëvynæ. Kai dël V.Krëvës dalyvavimo lietuvið-koje veikloje, tai, kaip tei-gia autorius, Azerbaidþanoarchyvuose nëra pakanka-mai duomenø, kurie tvirtin-tø, jog V. Krëvë tuo metubûtø aktyviai dalyvavæs lie-tuviðkuose reikaluose.
V. Krëvë 1918 m. gráþo áLietuvà. M. Gamzajevas ra-ðo apie sudëtingà to metoLietuvos padëtá, analizuojaV. Krëvës straipsnius „Lie-tuvos aido“ laikraðtyje, ku-riuose girdisi „þûvanèiostautos nusiminimo dejavi-mas“, nagrinëja tuo metuparaðytus kûrinius „Ið ðios
gadynës jausmø“, átikina-mai parodo raðytojo iðgyve-nimus dël to, kà jis pamatëLietuvoje ir kodël ryþosigráþti á Baku. M. Gamzaje-vas parodo V. Krëvæ kaipstiprià asmenybæ, kuri „ne-labai paisë politiniø ar vi-suomeniniø autoritetø irnet nusistovëjusiø morali-niø bei religiniø dogmø“.
Baku mieste V. Krëvë ne-padëjo plunksnos. Straips-nio autorius nagrinëja èiaparaðytus klasiko kûrinius,paþymi, kad raðytojas, kur-damas Rytø pasakas„Azerstano ðalis“ ir „Mote-ris“, rëmësi ðventos musul-monø knygos – Korano –nuostatomis.
V. Krëvë savo ateitá matëLietuvoje. M. Gamzajevascituoja raðytojo laiðkà L.Girai, kuriame raðo, kad ti-kisi „linksmai pasimatytiLietuvos laisvoje sostinëjeðventame Vilniaus mieste“.Bet tai bus negreit. O kolkas – konsulo pareigos, su-dëtingi kontaktai su vietosvaldþia, rûpestis tautieèiais,siekianèiais gráþti á tëvynæ.Ið M. Gamzajevo publika-cijos matyti, kiek sunkumøteko patirti paèiam V. Krë-
vei, kol jis, iðvykæs ið nera-maus Baku ir keliaudamasper chaotiðkà Rusijà, 1920m. liepos 14 d. atvyko á Kau-nà.
Taèiau Baku, kuriame ra-ðytojas praleido vienuolikametø, visam gyvenimui ási-rëþë á jo sàmonæ. M. Gam-zajevas raðo: „Ðis nuostabusraðytojo jaunystës miestastapo neiðsemiamu jo ákvë-pimo ðaltiniu. V. Krëvë vi-sam laikui paliko Azersta-no ðalá, kurià taip romantið-kai ir su tokia meile apdai-navo savo „Rytø pasakose“.
Lietuvoje V. Krëvei tekodël daug ko iðgyventi ir nu-sivilti. Bolðevikø klasta, ku-rià jis paþino tolimameAzerbaidþane ir kurià pa-matë gráþæs namo, Vilniausnetektis, Lietuvos visuome-ninio ir politinio gyvenimogrimasos skaudþiai þeidëjautrià raðytojo sielà. Visatai jis iðliejo savo kûriniuo-se. M. Gamzajevas skvarbiutyrinëtojo þvilgsniu nagri-nëja V. Krëvës pozicijà dau-geliu klausimø, aptaria tuolaikotarpiu jo paraðytus kû-rinius.
Jonas RUMÐAVilnius, 2020 m. kovas
Uþ mirusius mokytojusbuvo aukojamos ðv. MiðiosNedzingës ÐvenèiausiosiosTrejybës baþnyèioje, kultû-ros centro salëje skaitomi ei-lëraðèiai ir paminëti Nedzin-gës vidurinëje mokyklojedirbæ mokytojai: AlfonsasGlëbus, Norbertas Munèe-lis, Marija ir Pranas Jakavo-niai, Liuda Grudzinskienë,Genovaitë Kopkienë, Da-nuta Volskienë, VidmantasBliûdþius, Genovaitë ir Jo-nas Venslovai, KazimierasSireièikas, Stanislava ir Jo-nas Ðimukoniai, AngelëStankevièienë.
Mokytojø atminimas pa-gerbtas tylos minute.
Su mokyklos gyvavimo is-torija ir dirbusiais pedago-gais supaþindino ilgiausiai
Iðëjæ, bet neuþmirðtiNedzingës bibliotekosir kultûros centro dar-buotojai suorganizavorenginá, skirtà mirusiemsmokytojams paminëti
Minëjimo dalyviai
mokykloje dirbusi (nuo1959 iki 2004 metø) muzikosmokytoja Vanda Mockevi-èienë.
Direktorius Alvydas Piga-ga savo kolegas prisimena,kaip vienà kumðtá: draugið-kus, pasiðventusius darbui,mylinèius vaikus ir gerbian-èius savo kolektyvà.
Mokytoja Irena Valentu-konytë sakë, kad nors mo-kyklos nëra, bet mes vël su-gráþome pasimatyti, pasi-dþiaugti vieni kitais ir prisi-minti iðkeliavusiø savo kole-gø.
Prisiminimais dalijosi mo-kytojos Janina Karpienë,Ona Èaplikaitë, Irena Ma-ciulevièienë ir buvæ Nedzin-gës vidurinës mokyklos mo-kiniai: Julë Dzièkansienë,Albertas Jakubavièius, Mal-vydas Juðkevièius ir kt.
Salëje veikë fotografijø
paroda.Nedzingës mokykla yra
minima nuo 1865 metø, pa-mokos buvo dëstomos rusøkalba. 1914 metais mokyklabuvo uþdaryta. 1920 m. ati-daryta lietuviðka mokykla.Negalima uþmirðti joje dir-busiø mokytojø: Leono Na-dzeikos, Stepo Þibaièio, Ju-lijos Karinauskaitës. L. Na-dzeika daug jëgø ir savo ta-lento atidavë kaimo ðvieti-mui ir kultûriniam gyveni-mui. Buvo didelis vaidinimøstatymo entuziastas, subû-ræs talentingø vaidintojø bû-rá ið aplinkiniø kaimø. Jisgrojo fisharmonija, puikiaidainavo, pieðë. Vadovavo„Jaunøjø ûkininkø“ bûre-liui, jaunimà iðmokë skiepy-ti medelius. 1939 metais ko-lektyvà papildë mokytojasPetras Makaravièius. Buvoiðrinktas Nedzingës ðauliø
organizacijos vadu. Rûpino-si Ðauliø namø statyba. 1938metais mokykla buvo ðeðia-metë. Jos vadovu paskirtasAntanas Kunca. 1946 metaisatidaryta progimnazija. Di-rektoriumi paskirtas VladasÐëmys. 1957–1960 metaisvadovu dirbant Jonui Alek-soniui, mokiniai mokësi ke-turiuose pastatuose. 1958metais, vadovaujant muzi-kos mokytojui Leonui Vai-nilai, buvo pastatytas JuozoJuozo Gruðo spektaklis„Herkus Mantas“, vaidinomokytojai. 1960–1966 m. di-rektoriumi paskirtas mate-matikos mokytojas Jonas Ði-mukonis. Jam vadovaujantmokyklos veikla labai su-stiprëjo. Tuo metu dirbomokytojai bendraminèiai:Vytautas Dunderis, KazysSereièikas, Angelë Glëbie-në ir kt. Direktoriaus, mo-
kytojø ir moki-niø dëka buvoárengtas stadio-nas. MokytojasVytautas Dun-deris, padedantkultûros namødirektoriui Pet-rui Maciulevi-èiui, suorganiza-vo miðrø chorà,kapelà. Sugalvo-jo tarpklasiná„Dainø daine-lës“ konkursà,kuris ilgus metusgyvavo Nedzin-gës mokykloje.Mokytoja VandaPaltareckaitë sumokiniais ir mo-kytojais statëspektaklius, ási-mintiniausias –Antono Èecho-vo „Vedybos“. V.Paltareckaitë pa-stebëjo AntanoKalanavièiaus li-teratûrinius ga-bumus. Skatinojá raðyti ir atëjusiá mokytojø kambará dþiau-gësi, kad Nedzingë turës po-età.
1966 m. mokyklos direk-torë – Angelë Glëbienë. Jaivadovaujant, mokykla ásigi-jo daug naujø mokymui rei-kalingø priemoniø, stendø.
1974–1990 metais mokyk-lai vadovavo Jonas Venslo-va. Direktorius turëjo ora-toriaus gabumø, mokytojøposëdþiai, tëvø ir mokiniøsusirinkimai bûdavo ádomûs
ir prasmingi.Alvydas Pigaga, kà tik bai-
gæs Vilniaus pedagoginioinstituto fizikos fakultetà,pagal paskyrimà atvykodirbti á Nedzingës vidurinæmokyklà. Mokytoju dirbo 20metø, direktoriumi – 26-erius iki pat mokyklos uþda-rymo.
Irena KRUTULIENËNedzingës
bibliotekininkë
Kalba V. Mockevièienë
2020 m. spalio 23 d. Nr. 829
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
GYVIEJI ARCHYVAI
Nors þydø sinagoga Merki-nëje minima 1654 m., pirmà-sias þinias apie tikslø þydøskaièiø Merkinëje turime tikið 1765 m. gyventojø suraðy-mo. Ið 2200 miestelio gyven-tojø 1700 buvo þydø tautybës.Sinagogø komplekso vieta —dabartinës Merkinës VincoKrëvës gimnazijos teritorija.Merkinës þydø bendruomenëpasiþymëjo aktyvia visuome-nine, kultûrine veikla, veikëávairios socialine veikla uþsii-manèios ðalpos draugijos, re-liginës organizacijos, „Mac-cabi“ sporto klubas. Ðios ben-druomenës dëka Merkinë,kaip tarpukario miestas, turë-jo iðvystytà prekybos infra-struktûrà. Karo metais iðnai-kinus þydø bendruomenæ, li-ko tik þenklai, liudijantys apiejos egzistavimà. Ið trijø pasta-tø karo ir gaisrø nepaliestasiðliko tik Talmudo Toros pa-statas, statytas Hario Fiðelio,
Þydø kultûros diena Merkinëje „Vietoje gëliø – akmenys“Pradþia 1 psl.
á JAV emigravusio Merkinësþydo, lëðomis. Jis iðkilo 1923m. vietoje Pirmojo pasauliniokaro metais sudegusios Di-dþiosios sinagogos. Antrojopasaulinio karo metais, 1941m. rugsëjá, Merkinës þydaibuvo laikomi èia, kol buvo ið-vesti suðaudyti. Greta stovë-jusi raudonø plytø mûro Kloissinagoga buvo subombarduo-ta sovietø aviacijos 1944 m.Pokariu pastatas rekonstruo-tas, jame ðiandien èia – mo-kyklos renginiø salë.
1941 m. rugpjûèio mën. vi-si Merkinës þydai buvo suva-ryti á sinagogas, ákurtas getas.Ginkluotø kareiviø ir vietospolicininkø saugomo geto ka-liniams trûko maisto. Kai ku-rie lietuviai stengësi padëti,neðë sinagogose uþdarytiemsþydams maisto produktø. Da-lis sargybiniø apsimesdavo,kad nemato, ir maistas bûda-vo perduodamas. Geto vidu-
je þydai susiorganizavo komi-tetà, kurio nariai buvo moky-tojas Abraomas Sidranskis,Bezalelis Vainðteinas ir kiti.Iðrinkti atstovai stengësi uþ-megzti ryðius su vietine val-dþia ir pagerinti gete uþdary-tø þydø gyvenimo sàlygas. Bu-vo manoma, kad þydai bus ið-veþti darbams. Deja. Merki-nës þydai buvo suðaudyti 1941m. rugsëjo 10 d. uþ Stangësupelio esanèioje vadinamoje„Kukumbalio“ smëlingojevietoje. Pagal K. Jëgerio ra-portà Merkinëje buvo nuþu-dyti 854 þydai: 223 vyrai, 355moterys ir 276 vaikai. Infor-macija paimta ið Merkinëskraðto archyvo.
Þydø kapai gëlëmis nebu-vo puoðiami, jos nesodina-mos. Aplankius kapà áprastaant jo padëti akmenëlá. Pa-protys kilo ið tø laikø, kai ka-po vietà þymëdavo tik akme-nø krûva. Prieð iðeinant ið ka-
piniø ant velionio kapo deda-mas akmenukas – tai þenklas,kad velionis nepamirðtas. Ak-muo þydø tradicijose simbo-lizuoja amþinumà. Ðio pro-jekto metu prie buvusiø sina-gogø buvo sukomponuota ak-menø kompozicija su áamþi-nimo þenklais buvusiai Mer-kinës þydø bendruomenei.Ðio projekto metu norëjomeparodyti, jog mes prisimena-me ir saugome istorijà ateitieskartoms. Akmenø kompozi-cija „Vietoje gëliø – akme-nys“ tarsi þenklas, jog Merki-nës þydø bendruomenës at-mintis gyva.
Þydø kultûros paminëjimodiena ávyko spalio 18 d. Mer-kinës kultûros centre. Buvopristatomas þydø kulinarinispaveldas. Bistro „Ðilo kopa“visus, apsilankiusius renginy-je, vaiðino naminiu viðtienossultiniu, dar vadinamu „þydið-ku penicilinu“, beigeliais
(riestainiais), macais, ðmalcu.Borisas Kirzneris skaitë pra-neðimà apie þydø tradicijasbei ðventes. Renginio kulmi-nacija tapo Vilniaus kultûroscentro ansamblio „Fajerlech“koncertas. Ið pradþiø tai bu-vo vokalinis instrumentinisansamblis. Po metø susifor-mavo pagrindinis muzikantøentuziastø branduolys, á ko-lektyvà ásiliejo ðokëjø grupëbei ávyko pirmasis koncertas.Ðiuo metu ðiam þydø folklo-ro ansambliui vadovauja La-risa Vyðniauskienë. Kolekty-vo nariai – ne tik þydai, bet irlietuviai, rusai, lenkai, ukrai-nieèiai. Tai bene vienintelisansamblis Europoje, populia-rinantis nykstanèià jidið kul-tûrà muzika, dainomis, ðo-kiais bei organizuojantis pa-grindines tradicines ðventes.Ateinanèiais metais kolekty-vas minës kûrybinës veiklos50-metá. Tai buvo puiki gali-
mybë Merkinës gimnazijosmokiniams, miestelio gyven-tojams bei sveèiams artimiaupaþinti þydø kultûrà, tradici-jas bei paproèius.
Ðá renginá suorganizavo Va-rënos kultûros centro struk-tûrinis, teritorinis padalinys -Merkinës kultûros centras.Dëkojame pagrindiniams rë-mëjams: Vyriausybës kance-liarijai, Varënos rajono savi-valdybës administracijai. Mû-sø partneriai: Merkinës krað-to muziejus, V. Krëvës-gim-nazija, bistro „Ðilo kopa“,Merkinës miestelio bendruo-menë. Ypatingà aèiû sakomeAlgiui Pigagai ir VytautuiMarcinkoniui uþ akmenøkompozicijos techniná iðpil-dymà.
Jurgita KERÐIENËMerkinës kultûros centro
direktorëMindaugo Èerniausko
nuotr.
Ið sovietinio Varënos saugumo dokumentøIð KGB statistikos1945 m. gruodþio 1 d. þinio-
mis Merkinës valsèiaus terito-rijoje veikusi Antano Gruðaus-ko-Siaubo partizanø grupë tu-rëjo iki 150 þmoniø, suskirsty-tø á 5 bûrius. Grupë susikûrë1945 m. vasario mën. ir orga-nizavimosi pradþioje joje buvoiki 70 þmoniø. Grupës vadas A.Gruðauskas ið Radyðèiaus kai-mo, buvæs Lietuvos kariuome-
nës leitenantas. Areðtuotas va-do pavaduotojas Vincas Baltu-lionis-Sakalas ið Jonioniø kai-mo. Vado adjutantas VytautasPigaga irgi ið Jonioniø taip patareðtuotas. Pirmajame bûryje,kuriam vadovauja pats Gru-ðauskas, yra iki 50 þmoniø, ki-lusiø ið Merkinës ir Leipalin-
gio valsèiø. Ant-rojo bûrio vadasVladas Ragelis,g. 1908 m. SanktPeterburge, – bu-væs Lietuvos ka-riuomenës pus-karininkis. Bûry-je buvo iki 20þmoniø, bet jødauguma jau su-imti. Treèiajamebûryje, vadina-mame Liðkiavi-niu, kadangi ja-me buvo dau-giausia Liðkiavosgyventojai, bûtaiki 40 þmoniø.Bûrio vadas Mi-kas Lukoðiûnas,anksèiau gyvenæsKibyðiuose, nu-kautas. Ketvirta-
sis bûrys, kurio vadas Remei-ka, su 10 þmoniø, tarp jø dviemvokieèiais, veikë Kampø, Pil-vingiø ir Subartoniø miðkoapylinkëje. Penktajame bûryjeyra 12-15 þmoniø; vadas An-tanas Ivanauskas ið Masaliðkiø.Radausko namuose Jonioniøkaime Legalizavæsis V. Baltu-lionis Radausko namuose Jo-nioniø kaime 1945 m. spalio 1d. surengë vakarëlá. Jame da-lyvavæ partizanai nukovë èekis-tinës operacijos narius –NKVD kariðkius: leitenantàZaicevà, virðilà Kozlovà ir jau-nesnájá serþantà Charèenkà.Agentûriniø bei operatyviniøpriemoniø dëka saugumas tik1945 m. spalio mënesá areðta-vo 55 Siaubo grupës þmones,o apskritai grupë neteko 10 nu-kautø, 62 buvo sulaikyti, 17 le-galizavosi. Spalio 1 d. grupëjebuvo belikæ 20 aktyviø partiza-nø. Juos sekdamas dirbo agen-tas Vëþys.
Antrame enkavedistø raðtesakoma, kad Siaubo grupæ se-kë 3 agentai: Rûta, Petrauskasir Andziulytë, o kitur dar pri-raðytas ir Kazys. 1946 m. lie-pos 6 d. sulaikytas Siaubo gru-
pës bendrininkas Antanas Vo-lungevièius ið Virðurodukiokaimo. Spalio1 d. grupëje bu-vo tik 10 aktyviø þmoniø. Lap-krièio 6 d. Merkinëje nusiþu-dë persekiotas grupës narys Jo-nas Bendorius. Varënos MGB1947 m. birþelio 17 d. sulaikëSiaubo partizanø ryðininkà iðSarkajiedø k. Antanà Bolá. Pojo parodymø suimta to patieskaimo gyventoja, aktyvi parti-zanø ryðininkë Olga Raulony-të. Ji papasakojo, kad jà kaipGeguþæ 1946 m. geguþës mën.uþverbavo partizanas Ðarûnas.Þinias ji perduodavo paèiamSiaubui ar Antanui Boliui.Taip pat sulaikytos aktyviospartizanø ryðininkës seserysDanulytës, vargingojo valstie-èio dukterys Eleonora-Rûta irGenë-Ðarka. Jas 1946 m. uþ-verbavo partizanas Fricas.Areðtuotas ir merginø tëvasVaitiekus Danulis-Seniûnasbei brolis Julius Danulis-Siau-bas (f. K-41, ap. 1, b. 1833).
1946 m. naktá ið kovo 3-io-sios á 4-àjà Darþeliø kaime paspil. Juliø Kibirkðtá buvo maþ-daug 20 partizanø. Maþdaug12-15 partizanø kovo 8 d. 23
val. buvo Marcinkonyse. Jie at-vaþiavo pastote. Ið Petro Bar-tulevièiaus paëmë 50 kg drus-kos, kostiumus, batus. Balan-dþio 8 d. Musteikoje 8-10 par-tizanø rinko ið þmoniø maistoproduktus . Paëmæ 2 gyvento-jø pastotes, nuvaþiavo Kabeliøkryptimi (f. K-11, ap. 1, b.4183).
Ádomiø þiniø apie partizanøbunkerius mûsø rajono ir da-bar Druskininkø savivaldybeipriklausanèiuose kaimuose yraAlbino Burës 1946 m. gruo-dþio 13 d. tardymo protokole.Tardomajam þinoma, kad Gu-deliø miðke 1 km atstumu nuoÞeimiø kaimo yra bunkeris,kuriame slëpësi jau nukautipartizanai Rudzis, Veèkys irBaltrus. Puðèios miðke netoliMizarø malûno yra bunkeris 5-iems þmonëms, kuriame sle-piasi Juozas Siaubas, JuozasMizeras ir Milþinas. Bunkery-je Maksimø kaime pil. Bara-nauskienës bute slepiasi parti-zanai – tëvas ir du jo sûnûs. Ro-dukos kaime pas Stepo Miðki-nio pusbrolá (jo pavardës ir var-do Burë neþino) bunkeryje lai-koma Siaubo grupës informa-
cija; apie tai Burei 1946 m.vasario mën. pasakojo bûriovadas Liepa. Per 3 km nuo La-teþerio k. balø salelëje yra bun-keris, kuriame telpa 10-15þmoniø; Burë gali tà bunkeráparodyti. 1 km atstumu nuoLateþerio k. yra bunkeris antRatnyèëlës upelio kranto. Ge-rai uþmaskuotas bunkeris yraprie Giros balos 3 km atstumunuo Lateþerio k. Bunkeris pa-èiame Lateþeryje yra pas Mo-nikà Sidaravièienæ. Leipalingiovalsè. Guobiniø kaime bunke-ris árengtas prie áëjimo á KostoLukoðevièiaus namus. Þeimiøkaime bunkeris yra uþ 150-200m nuo Burës giminaièio MatoBroniaus (?). Bunkeris yra ki-to Burës giminaièio kaimynosvirne Maksimø kaime. Leipa-lingio valsè. Neliuboniø kaimebunkeris yra pil. Vaiciekauskluone. Árengtas bunkeris antaukðto pas Petrà Vailioná Lei-palingio valsè. Mizarø kaime.Leipalingio valsè. Ringëliðkiøkaime pas Pranà Jurkoná bun-keris átaisytas name tarp sienø(f. K-41, ap. 1, b. 1833).Tæsinys. Pradþia Nr. 46, 48, 50, 59,
68, 75, 79
Vytautas ValentinasÈESNULISAntanas Gruðauskas-Siaubas
