4 Gorter JW Currie SJ Aquatic exercise programs for children and adolescents with cerebral palsy What do we know and where do we go International Journal of Pediatrics 2011 7p

5 Hielkema T Hamer EG Reinders-Messelink HA Maathuis CG Bos AF Dirks T van Doormaal L Verheijden J Vlaskamp C Lindeman E Hadders-Algra M LEARN 2 MOVE 0-2 years effects of a new intervention program in infants at very high risk for cerebral palsy a randomized controlled trial BMC Pediatr 2010 1076-84

6 Ketelaar M Kruijsen AJ Verschuren O Jongmans MJ Gorter JW Verheijden J Reinders-Messelink HA Lindeman E LEARN 2 MOVE 2-3 a randomized controlled trial on the efficacy of child-focused intervention and context-focused intervention in preschool children with cerebral palsy BMC Pediatrics 2010 1080-90

7 Larsson I Miller M Liljedahl K Gard G Physiotherapistsrsquo experiences of physiotherapy interventions in scientific physiotherapy publications focusing on interventions for children with cerebral palsy a qualitative phenomenographic approach BMC Pediatrics 2012 1290-102

8 Law MC Darrah J Pollock N Wilson B Russell DJ Walter SD Rosenbaum P Galuppi B Focus on function a cluster randomized controlled trial comparing child- versus context-focused intervention for young children with cerebral palsy Dev Med Child Neurol 201153(7)621-629

9 Maas JC Dallmeijer AJ Huijing PA Brunstrom-Hernandez JE Kampen PJ Jaspers RT Becher JG Splint the efficacy of orthotic management in rest to prevent equinus in children with cerebral palsy a randomised controlled trial BMC Pediatrics 2012 1238-51

10 Moreau NG Simpson KN Teefey SA Damiano DL Muscle architecture predicts maximum strength and is related to activity levels in cerebral palsy Phys Ther 2010 90(11)1619-1630

11 Oberg GK Campbell SK Girolami GL Ustad T Jorgensen L Kaaresen PI Study protocol an early intervention program to improve motor outcome in preterm infants a randomized controlled trial and a qualitative study of physiotherapy performance and parental experiences Pediatrics 2012 1215-24

12 Patrick J Roberts A Cole G Therapeutic choices in the locomotor management of the child with cerebral palsy - more luck than judgement Arch Dis Child 2005 85(4) 275ndash279

13 Ragonesi CB Xi Chen Agrawal S Galloway JC Power mobility and socialization in preschool Follow-up case study of a child with cerebral palsy Pediatr Phys Ther 2011 23(4) 399ndash406

14 Ross SA Foreman M Engsberg JR A Comparison of tree dfferent methods to analyze ankle plantarflexor stiffness in children with spastic diplegia cerebral palsy Arch Phys Med Rehabil 2011 92(12) 2034ndash2040

15 Sgandurra G Ferrari A Cossu G Guzzetta A Biagi L Tosetti M Fogassi L Cioni G Upper limb children action-observation training (UP-CAT) a randomised controlled trial in hemiplegic cerebral palsy BMC Neurol 2011 1180-91

16 Shikako-Thomas K Dahan-Oliel N Shevell M Law M Birnbaum R Rosenbaum P Poulin C Majnemer A Play and be happy Leisure participation and quality of life in school-aged children with cerebral palsy Int J Pediatr 2012 7p

17 Smorenburg AR Ledebt A Feltham MG Deconinck FJ Savelsbergh GJ The positive effect of mirror visual feedback on arm control in children with spastic hemiparetic cerebral palsy is dependent on which arm is viewed Exp Brain Res 2011 213(4)393-402

18 Sorsdahl AB Moe-Nilssen R Kaale HK Rieber J Strand LI Change in basic motor abilities quality of movement and everyday activities following intensive goal-directed activity-focused physiotherapy in a group setting for children with cerebral palsy BMC Pediatr 2010 1026-37

19 Van Wely L Becher JG Reinders-Messelink HA Lindeman E Verschuren O Verheijden J Dallmeijer AJ LEARN 2 MOVE 7-12 years a randomized controlled trial on the effects of a physical activity stimulation program in children with cerebral palsy BMC Pediatrics 2010 1077-87

20 Zhao H Yi-Ning Wu Hwang M

Ren Y Gao F Gaebler-Spira D Li-Qun Zhang Changes of calf muscle-tendon

biomechanical properties induced by passive-stretching and active-movement training in children with cerebral palsy J Appl Physiol 2011 111(2) 435ndash442

KELIO SĄNARIO FUNKCIJOS ATKŪRIMAS TAIKANT FUNKCINĘ

ELEKTROSTIMULIACIJĄ KINEZITERAPIJOS METU IR PRIEŠ

KINEZITERAPIJOS PROCEDŪRĄ

G Dambrauskaitė dr I Rimdeikienė

Pažeidžiamiausia kelio sąnario struktūra - priekiniai kryžminiai raiščiai (PKR) PKR pažeidimus dažnai

patiria jauni žmonės ypač sportininkai Moterims PKR pažeidimai nustatomi dažniau nei vyrams Pažeidus

PKR būdingas stiprus arba vidutinio stiprumo skausmas kelio sąnaryje sąnario patinimas nestabilumas -

visa tai lemia sumažėjusį fizinį aktyvumą bei pablogėjusią gyvenimo kokybę

Atlikus PKR raiščio rekonstrukcinę operaciją reabilitacijos laikotarpis ypač reikšmingas kadangi kelio

sąnario funkcijos atkūrimas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių Reabilitacijos tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti

paciento prieš traumą buvusį fizinį aktyvumą Siekiant greitesnio kelio sąnario funkcijos atkūrimo šiame

darbe vertiname dviejų skirtingų metodikų efektyvumą

Darbo tikslas

Palyginti funkcinės elektrostimuliacijos taikomos kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos

procedūrą poveikį kelio sąnario funkcijos atkūrimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės

operacijos

Darbo uždaviniai

1 Įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos

taikant funkcinę elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūrą

2 Įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos

taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūros metu

3 Palyginti kelio sąnario funkcijos atkūrimo pokytį po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės

operacijos taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos

procedūrą

Metodika

Tyrime dalyvavo 60 pacientų po PKR rekonstrukcinės operacijos (22 moterys ir 38 vyrai) Tiriamųjų

amžiaus (vidurkis plusmn standartinis nuokrypis) 311 plusmn 76 metai Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo

suskirstyti į dvi grupes po 30 tiriamųjų Tarp grupių reikšmingo vidurkių skirtumo vertinant amžių ūgį svorį

ir KMI nenustatyta (pgt005) I grupės tiriamiesiems funkcinė elektrostimuliacija (FES) taikoma prieš

kineziterapijos procedūras II grupės tiriamiesiems FES atliekama kineziterapijos procedūrų metu

Tyrimui atlikti naudoti šie tyrimo metodai

1 Goniometrija - naudojama nustatyti aktyvių judesių amplitudei per kelio sąnarį

2 Medicininių tyrimų tarnybos skale vertinta blauzdą lenkiančių ir blauzdą tiesiančių raumenų jėga

3 Pacientų operuotos kojos skausmui įvertinti pasirinkta Skaičių analogijos skausmo skalė (SAS 0-10)

4 Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 190 (Statistical

Package for Social Science 13 for Windows) programos paketą Kiekybiniai kintamieji aprašyti kaip

aritmetinis vidurkis bei standartinis nuokrypis Jei kintamojo skirstinys tenkino skirstinio normališkumo

prielaidą dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas Stjudento (t)

kriterijus kai kintamieji netenkino pasiskirstymo normališkumo sąlygos buvo taikomas neparametrinis

Mann-Whitney U metodas Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems tenkinusiems normališkumo sąlygą

naudojome Stjudento porinį o netenkinusiems - neparametrinį Wilcoxon testą Skirtumas tarp dviejų

nepriklausomų grupių duomenų laikytas statistiškai reikšmingu kai reikšmingumo lygmuo p lt 005

Rezultatai

Skausmo intensyvumo pokyčio vidurkis I grupėje buvo 210 plusmn 11 balai II grupėje ndash 42 plusmn 096 balai

Blauzdos lenkimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis I grupėje buvo 2083 plusmn 51 laipsniai II grupėje ndash

3787 plusmn 655 laipsniai Blauzdos tiesimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis I grupėje buvo 333 plusmn 061

laipsniai II grupėje ndash 477 plusmn 073 laipsniai I grupėje blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis

buvo 093 plusmn 025 balai o II grupėje ndash 200 plusmn 026 balai Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis I

grupėje ndash 117 plusmn 046 balai II grupėje ndash 197 plusmn 018 balai

Palyginus gautus abiejų grupių rezultatus skausmo intensyvumo pokytis blauzdos lenkimo ir tiesimo

judesio amplitudės pokytis bei blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos pokytis II grupėje

nustatytas reikšmingai didesnis (plt005)

Išvados

1 Taikant funkcinę elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras pacientams po priekinių

kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį bei raumenų jėga

padidėjo skausmo intensyvumas sumažėjo (plt005)

2 Taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu pacientams po priekinių

kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį bei raumenų jėga

padidėjo skausmo intensyvumas sumažėjo (plt005)

3 Palyginus abiejų grupių rezultatus pacientams po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės

operacijos funkcinę elektrostimuliaciją taikant kineziterapijos procedūrų metu nustatytas didesnis

judesių amplitudės per kelio sąnarį raumenų jėgos bei skausmo intensyvumo pokytis (plt005)

HOLOGRAMOS POVEIKIO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS

FUNKCINIAMS RODIKLIAMS FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPUI

DINAMINIAM STABILUMUI IR FIZINIAM PAJĖGUMUI ĮVERTINIMAS

L Kalninis doc dr L Šiupšinskas

Hologramoje yra įrašytas tam tikras dažnis kuris rezonuoja su žmogaus organizmo dažniu ir užtikrina

organizmo savireguliaciją (Brice et al 2011) Hologramų gamintojai teigia kad hologramos pagerina

pusiausvyrą ištvermę greitumą (Brice et al 2011) tačiau nėra pakankamai atlikta mokslinių tyrimų

kuriuose būtų tiriamas šis poveikis

Darbo tikslas

Įvertinti hologramos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams funkcinių judesių

atlikimo stereotipui dinaminiui stabilumui ir fiziniam pajėgumui

Uždaviniai

Rezultatai

Skausmo intensyvumo pokyčio vidurkis I grupėje buvo 210 plusmn 11 balai II grupėje ndash 42 plusmn 096 balai

Blauzdos lenkimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis I grupėje buvo 2083 plusmn 51 laipsniai II grupėje ndash

3787 plusmn 655 laipsniai Blauzdos tiesimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis I grupėje buvo 333 plusmn 061

laipsniai II grupėje ndash 477 plusmn 073 laipsniai I grupėje blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis

buvo 093 plusmn 025 balai o II grupėje ndash 200 plusmn 026 balai Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis I

grupėje ndash 117 plusmn 046 balai II grupėje ndash 197 plusmn 018 balai

Palyginus gautus abiejų grupių rezultatus skausmo intensyvumo pokytis blauzdos lenkimo ir tiesimo

judesio amplitudės pokytis bei blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos pokytis II grupėje

nustatytas reikšmingai didesnis (plt005)

Išvados

1 Taikant funkcinę elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras pacientams po priekinių

kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį bei raumenų jėga

padidėjo skausmo intensyvumas sumažėjo (plt005)

2 Taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu pacientams po priekinių

kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį bei raumenų jėga

padidėjo skausmo intensyvumas sumažėjo (plt005)

3 Palyginus abiejų grupių rezultatus pacientams po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės

operacijos funkcinę elektrostimuliaciją taikant kineziterapijos procedūrų metu nustatytas didesnis

judesių amplitudės per kelio sąnarį raumenų jėgos bei skausmo intensyvumo pokytis (plt005)

HOLOGRAMOS POVEIKIO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS

FUNKCINIAMS RODIKLIAMS FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPUI

DINAMINIAM STABILUMUI IR FIZINIAM PAJĖGUMUI ĮVERTINIMAS

L Kalninis doc dr L Šiupšinskas

Hologramoje yra įrašytas tam tikras dažnis kuris rezonuoja su žmogaus organizmo dažniu ir užtikrina

organizmo savireguliaciją (Brice et al 2011) Hologramų gamintojai teigia kad hologramos pagerina

pusiausvyrą ištvermę greitumą (Brice et al 2011) tačiau nėra pakankamai atlikta mokslinių tyrimų

kuriuose būtų tiriamas šis poveikis

Darbo tikslas

Įvertinti hologramos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams funkcinių judesių

atlikimo stereotipui dinaminiui stabilumui ir fiziniam pajėgumui

Uždaviniai