Naujienos / Už mokyklos ribų

2/6 psl.

Mūsų mokytojos 6/7 psl.

Interviu su buvusiais abituri-entais

8/11

Kūryba 12 /13 psl.

Humoras 14 psl.

Mes—žurnalistai! 15 /16 psl.

SKAITYKITE:

2007 m. spalis Tiražas: 200 egz.

Kaina 1 litas

Klaipėdos miesto „Ąžuolyno“ gimnazijos laikraštis

Mokytojui Kasmet ateina vis kitas ruduo, su savimi atsinešdamas puokštę spalvingų lapų, apniukusių debesų virtinę, spindinčių lietaus lašelių, švelniai glostančių saulės spindulių, lapus šokdinančių vėjo gūsių ir nemenką kraitę žemės gėrybių. Kas visa tai priima, supranta, nieko nepaisydama myli ir moko natūraliųjų gamtos dėsnių? Motina Žemė. Ji sugalvoja vėjo ir spalvingų lapų valso žingsnelius, lietumi nuplauna, mažyčiais lietaus lašeliais švelniai apibarsto ištroškusius, dosniai lepindama saulutės bučiniais išaugina gėrybes, kurių aromate ir skonyje sutelpa visa rudens spalvų gama ir harmonija...

Nukelta į 13 psl...

Elena Miliauskienė – geografijos mokytoja, mūsų mokyklos duris pravėrusi šių metų Rugsėjo pirmąją. Todėl nenuostabu, kad mums buvo smalsu su ja susipažinti.

Plačiau 6 psl...

Dar viena nauja asmenybė, šiemet papildžiusi „Ąžuolyno“ mokytojų gretas, – lietuvių kalbos mokytoja Lina Šaltmirienė.

Plačiau 7 psl...

Šiais mokslo metais mūsų gimnazija pasipildė dar viena vienuoliktokų klase. Nusprendėme išsiaiškinti, kokia gi ta 3h klasė? Ko bijo ir ko tikisi naujokai?

Plačiau 4 psl.

Esi veiklus? Norėtum priklausyti kokiai nors organizacijai? Pirmyn į KLAS. Tai Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“...

Plačiau 6 psl.

Kaip ir kiekvienais metais, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos žurnalistai ir aktyvistai turi galimybę šiek tiek atsikvėpti, atsipūsti po sunkių mokslo metų, per kuriuos jie rašo, kuria ir teikia šviežiausias naujienas jums, mokiniai, apie įvykius mūsų mokykloje. Tad ir praėjusių mokslo metų pabaigoje galimybė pasimėgauti užbaigtais darbais buvo išnaudota.

Apie tai skaitykite 15 psl.

Šeštadienis ir sekmadienis – dvi dienos per savaitę, aštuonios per mėnesį, devyniasdešimt šešios per metus, nepamirštant ir atostogų bei kalendorinių švenčių. Štai tiek dienų mus nuteikia smagiai ir optimistiškai - tai mūsų laisvalaikis. Kaip mūsų gimnazistai leidžia

savo laisvalaikį, skaitykite 5 psl.

Puslapis 2 Naujienos/Už mokyklos ribų Spalis 2007

Mokytojų diena Kasmet, pasipuošusi rudeninių lapų auksu, ateina Mokytojų diena. Šią dieną mokiniai bando mokytojams atsidėkoti už jų nuolatinį triūsą, kantrybę ir neįkainojamas žinias, kurias jie kasdien mums dovanoja. Mūsų gimnazijoje mokytojai galėjo džiaugtis įstabiu ir šiltu renginiu, kurį jiems padovano jo g im naz i jo s m eno kolektyvai. Šventės metu skambėjo D.Guzausko fortepijonu atliekami klasikos kūriniai, Kristinos ir Tomo dueto, solisčių Jūros ir Dovilės dainos. Dovilė pasirodymą paruošė kartu su šokių kolektyvu „Isado“ (vadovė I. Grigišienė). Lėtai ir greitai sukosi šokėjų poros – mokytojams šoko Julius su Ieva, šokių kolektyvai „Isado“ ir „Auštra“ (vadovė L. Černeckienė), savo kūrybą skaitė Greta, mokiniai mokytojams dovanojo gėles. Tikimės, kad mokytojams šis renginys paliko daug malonių įspūdžių!

Greta Gerazimaitė, 2e klasė Sandra Jakimovičiūtė, 4c

klasė

Mokytojų dienos akimirkos...

Sitora Šlauterytė, 3c klasė

Iš pasaulinės konferencijos apie Baltijos jūrą sugrįžus

Š.m.rugsėjo 7 – 21 dienomis Rygoje vyko pasaulinė konferencija apie Baltijos jūrą (World Conference - 2007). Šioje k o n f e r e n c i j o j e , vykstančioje jau nebe pirmus metus, dalyvauja visos šalys, esančios prie Baltijos krantų: Rusija, Latvija, Lenkija, Estija, Li e tuva , Vokie t i ja , Suomija bei Švedija. Šiemet vieninteliai danai k o n f e r e n c i j o j e n e d a l y v a v o . Konferencijos tikslas – spręsti Baltijos jūros ekologijos problemas, taip pat susipažinti su kitomis tautomis, jų k u l t ū r a . Anksč iau Klaipėdai atstovavo „Vyturio“ mokykla, tačiau šiemet šią užduotį patikėjo mums –„Ąžuolyno“ gimnazistams. Taigi du antrokai – P o v i l a s R o j u s ( 2 a ) i r D i t ė Bengardavičiūtė(2a) , du ketvirtokai – Eglė Sedunovaitė (4g) bei Algirdas Virbašius (4a) ir anglų kalbos mokytoja I. Petkienė keliavo į Rygą. Juos lydėjo viena mokytoja iš „ V y t u r i o “ m o k y k l o s . Konferencijoje visi turėjo būti pasiruošę pristatyti savo šalį ir atsivežti po butelį jūros vandens iš savo pakrančių. O per vakaronę mūsiškiai pamokė kitus lietuvių kalbos ir žaidė žaidimą „Siūlai, siūlai, susivykit". Taip pat demonstravo t a u t i n i u s d r a b u ž i u s . Įspūdžiai apie latvius geri. Sakė, žmonės nuoširdūs ir linksmi. Štai Povilas pasakojo, kad susirado naujų pažįstamų ir apsikeitė kontaktais. Pavežiojo ir po Rygą, aprodė miestą. Nors pati latvių mokykla sena, bet jauki. Mokytoja pasidalino įspūdžiais

apie kelionę, džiaugėsi, kad niekas nesiskundė, buvo tolerantiški vieni k i t i e m s , š i l t a i b e n d r a v o .

O sensacingiausia n a u j i e n a – k i t ą m e t k o n f e r e n c i j a organizuojama m ū s ų m o k y k l o j e . Taigi turėsime daug darbo pasiruošti ir gražiai priimti s v e č i u s i š Baltijos jūros pakrančių..

„Gervelė" – Zarasų viešnelė Rugsėjo 28 dieną mūsų mokyklos folkloro ansamblis „Gervelė" (vadovė (A.Strumilienė) patraukė į Zarasus tam, kad dalyvautų respublikiniame projekte „Mes norim, kad žaliuotų..." Šio projekto organizatorei Zarasų „Ąžuolo“ g i m n a z i j o s d i r e k t o r e i E l e n a i Gaidamavičienei į galvą „šovė" lemtingoji mintis, kad susitiktų visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos, kurių pavadinimo šaknis „ąžuol-". Nors

2006-iaisiais metais vykusiame pirmajame mokyklų susitikime mūsų gimnazija nedalyvavo, bet šiemet ji ten nuvyko su paruošta programa. Gimnazija Zarasuose svečiavosi dvi dienas. Vingiuotais ir banguotais keliais pasisūpavę, dalyviai galiausiai pateko į daugybės ežerų savininką, „melsvosiomis Lietuvos akimis" vadinamą miestą – Zarasus. Pirmąją dieną visi svečiai, t.y. Panevėžio bei Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos ir mūsiškė „Ąžuolyno" gimnazija, buvo pakviesti į šiltą ir draugišką šventės atidarymą. Vėliau dalyvavusieji turėjo

Konferencijos akimirkos...

Sitora Šlauterytė,3c klasė

Gabrielė Vičytė, 3f klasė

Spalis 2007 Naujienos/Už mokyklos ribų Puslapis 3

prisistatyti – visos mokyklos giedojo savo himnus ir, atnešusios po dalį iš ąžuolų supintos girliandos, sujungė jas į vieną bendrą. Šis ąžuolų vainikų sujungimas simboli ška i reiškė „Ąžuolo" vardą turinčių mokyklų susivienijimą. O po p r i s i s t a t y m o projekto dalyviai ėjo sodinti ąžuolo. Zarasų gimnazija ketina užauginti visą ąžuolų parką. „Gervelės" nariui Ignui teko garbė pasodinti šį medį. Vėliau vyko pati pagrindinė projekto dalyvių programa „Mes n o r i m , k a d žaliuotų", kurią vedė merginos, kalbančios aukštaičių tarme. Ypač svarbu buvo, jog kiekvienos mokyklos projekto dalyviai įsigilintų į savo krašto kultūrinio paveldo unikalumą, ąžuolo stiprybės ir galios svarbą, išreikštų savo jausmus tautai. Mūsų gimnazijos atstovai pasirodė pirmieji ir sulaukė daugiausiai aplodismentų. Kolektyvas „Gervelė" atliko sutartinę, sekė „Sakmę apie užkeiktą ąžuolą", šoko ratelį. Ypač žiūrovus sužavėjo tarp programos numerių atliekamas šokis „Jadvyga". Viena renginyje dalyvavusi „Gervelės“ narė pakuždėjo, jog labiausiai žiūrovai delnais pliauškino, kai vienas „Gervelės" šokėjų, Karolis, aukštai kilnojo kojas. Kitų miestų mokyklos pristatė avangardinius drabužius, puoštus ąžuolo akcentais, taip pat iš t v i r č i a u s i o L i e t u v o s m e d ž i o p a g a m i n t u s m e n o d a r b u s . Į atmintį daugeliui įsirėžė kulinarinio paveldo pristatymas. Tai neįprastos vaišės, kurių atsivežė kiekviena dalyvavusi mokykla. Mūsiškiai nusigabeno klaipėdietišką keksą. Buvo ir tokių, kurie ant vaišių stalo padėjo žuvies sūrį ar net grikių

pyragą! O patys zarasiškiai nustebino g i l i ų k a v a . Bet visas smagumas šiomis įspūdingomis vaišėmis dar nesibaigė. Mat dalyvių laukė vakaronė, kurios metu griaudėjo Zarasų kapela

„Sadūnai". Ansamblio „ G e r v e l ė " v a d o v ė A.Strumilienė papasakojo, jog iš tiesų puikiai pažįsta šios grupės vadovą, kuris, pasirodo, anksčiau porą metų grojo „Gervelėje". Beje, „Sadūnų" „galva" maloniai sutiko pagroti mūsiškiams šokant šokį „ J a d v y g a " . Zarasų mokykla, kurioje, kaip ir mūsų mokykloje, yra įrengtas gimnazi jos muziejus

(brangiausias ir įspūdingiausias šio muziejaus eksponatas – popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimas šios mokyklos bendruomenei), pasiūlė svečiams pažintinę kelionę po Zarasus, kadangi daugelis atvykusiųjų Aukštaitijoje svečiavosi pirmą kartą. Grįžę ansambliečiai neslėpė savo įspūdžių ir emocijų apie išvyką į Stelmužės kaimą, kuriame, kaip visi žinote, auga Lietuvos ąžuolų tėvas – Stelmužės ąžuolas. Papasakojo, jog ąžuolas vargingai atrodo, mat kai k u r i o s š a k o s j a u nudžiūvusios ir jis yra aptvertas, kad išgyventų. Šio medžio aukštis tik 23 metrai, tačiau liemenį aštuoni vyrai vos gebėtų apglėbti. O amžius iš tiesų nemenkas – 1500 metų. Didelį įspūdį paliko ir Salakas, ypač medinė Šv. Kazimiero bažnyčia, kuriai būdingos tradicinės liaudies architektūros formos. Būtina paminėti neogotikinio ir romantikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią, kurią Salako krašto žmonės pastatė, pavargę

nuo prieš tai dažnai degusių medinių bažnyčių. Ši bažnyčia pastatyta iš visos Salako parapijos suvežtų akmenų. Folkloro ansamblio „Gervelė“ dalyviai iš kelionės parsivežė ne tik padėkos raštą, bet ir Zarasų gimnazijos įteiktą originalų prizą - simbolinį pelėdžiuką (šis paukštelis puikuojasi zarasiškių gimnazijos vėliavoje). O ką jau kalbėti apie parsivežtas emocijas, ypač tiems, kurie pirmą sykį pabuvo nepaprastos gamtos apsuptame Aukštaitijos kampelyje. Tačiau tuo šis pilietinio ir tautinio ugdymo projektas nesibaigia. Jis dar tęsis - kitąmet vyks Varėnoje, o ateityje „užsuks" ir pas mus.

Į kariuomenę ar į pragarą? Kaip i r kiekvienais metais, „Ąžuolyno“ gimnazijos duris atvėrė nauji mokiniai. Tik ištvėrę pašėlusių krikštynų išbandymus naujokėliai tapo tikrais „Ąžuolyno“ gimnazistais. Ko tik nebuvo per krikštynas!.. Neapseita be terlionių, įmantrių skanėstų ragavimo bei kitų linksmų užduočių. Krikštynų erdvė driekėsi nuo Smiltynės iki pat Girulių. Krikštatėviai negailestingai kankino naujokėlius. Vieni patyrė kariuomenės sunkumus, kiti pateko į patį pragarą. Po krikštynų

nors purvini ir pavargę, bet su šypsena veide n a u j i e j i g i m n a z i j o s moksleiviai grįžo n a m o . Atsiliepimų apie k r i k š t y n a s

išgirdome pačių įvairiausių. Tomas iš 1d klasės teigė, jog krikštynos jam vienas įsimintiniausių įvykių per šiuos metus. Rima iš 2e klasės mano, jog krikštynose labai svarbu – programa, kuri šiais metais tikrai buvo originali. Tač iau mergina nesutinka, kai

Greta Gerazimaitė, 2e klasė Sandra Jakimovičiūtė, 4c

klasė

Zarasuose

Be komentarų...

Paulius Ščenikovas,3f klasė

Puslapis 4 Naujienos/Už mokyklos ribų Spalis 2007

naujokėliai verčiami valgyti įvairias „šlykštynes“. Jos klasės draugei Agnei nepatinka, kai krikštatėviai, kartais perlenkę lazdą, gali įžeisti užduočių vykdytoją. Abi mergaitės įsitikinusios, kad svarbiausia krikštynose – gera nuotaika. 1e klasės auklėtoja Genovaitė Overlingienė šią šventę vert ina prieštaringai. Jos n u o m o n e , krikštynos turėtų būti ne tokios p u r v i n o s , c i v i l i zu o te snė s . Nepaisant kai kurių keblumų, tai puiki tradicija, o svarbiausias krikštynų tikslas – linksmai kartu praleisti laiką. Taigi tikimės, jog naujieji gimnazijos moksleiviai gerai jausis mūsų gimnazijoje ir sieks puikių mokymosi rezultatų.

Paslaptingoji 3h ! Šiais mokslo metais mūsų gimnazija pasipildė dar viena vienuoliktokų klase. Nusprendėme išsiaiškinti, kokia gi ta 3h klasė? Ko bijo ir ko tikisi naujokai? Pakalbinome mokinius ir klasės auklėtoją. Stileivų klasė Kitų klasių moksleiviai naująją klasę apibūdina įvairiai. Visi pabrėžia, jog 3h klasę sudaro pačių įvairiausių aprangos stilių žmonės. Mokiniai sugeba išlikti originalūs ir išreikšti save net ir dėvėdami uniformą. Vieni mano, kad ši klasė labai draugiška, kiti atvirkščiai – teigia, esą šie naujokai atrodo „pasikėlę“. Stiprus paruošimas Dauguma apklaustųjų mano, jog mūsų gimnazija pati geriausia Klaipėdoje. Tai buvo svari priežastis stoti būtent čia. Mokiniai tikisi, kad ši mokykla juos pu ikia i pa ruoš egzaminams. Mokytojai, jų nuomone, yra gana griežti ir daug reikalauja,

tačiau galbūt tokiu būdu tikisi gerai išmokyti mokinius savo dalyko. Beveik visų 3h klasės moksleivių pažymiai krito keliais balais perėjus į šią mokyklą. Tačiau naujokai nenuleidžia rankų. Pati pradžia visada

būna sunki naujoje aplinkoje, jie pasiryžę mokytis ir siekti aukščiausių rezultatų. Su auklėtoja sutaria

gerai 3h klasės auklėtoja k ū n o k u l t ū r o s m o k y t o j a G e n ė

Arlauskaitė naująja klase yra patenkinta. Anot jos, klasė gana drausminga ir didelių problemų dėl elgesio dar neiškilo. Dauguma moksleivių labai atsakingi, visada dėvi uniformą ir tik keli vis dar neskiria juodos spalvos nuo mėlynos. Mokytoja pastebi, kad klasė labai motyvuota mokytis, ypač mergaitės. Žinoma, ne visiems moksleiviams pavyksta išlaikyti gerus pažymius. Lifto ir erdvės būtinybė Naujokai teigia, kad mokykloje tvyro labai draugiška atmosfera, nė vienas nesigaili pasirinkęs būtent „Ąžuolyno“ gimnaziją. Mokiniai prasitaria vos apie vieną minusą. Jie mano, jog mokykloje trūksta erdvės. Spūstys laiptuose pertraukų metų nuvargino ne vieną. Turbūt dažnas svajojame, kaip puiku būtų į ketvirtą aukštą kilti liftu...

Rinkimai - 2007 Rugsėjo 27 dieną praūžę rinkimai nebuvo nepastebėti. Aktų salėje, kur vyko šis referendumas, susirinko minios žmonių, norinčių pareikšti savo nuomonę, kas turėtų priklausyti mokinių parlamentui šiais mokslo

metais. Bet apie viską nuo pradžių... Jau pirmosiomis dienomis parlamento būstinėje neliko dalyvių anketų, kurias užpildę moksleiviai nukabinėjo visus parlamento stiklus. Taigi iš viso buvo 26 kandidatai : 7 pirmokai, 9 antrokai ir 10 trečiokų. Manau, kad pakankamai. Vis dėlto nugalėti galėjo tik 12-a. Perskaičius ir išanalizavus anketas buvo galima pastebėti vieną tendenciją: didžioji dalis pirmokų žadėjo daugiau renginių mokykloje. Tarsi parlamento darbas vien apie tai ir tesisuka. Antrokai ir trečiokai, tokius reikalus geriau išmaną bei pasitelkę beletristiką, sugebėjo užpildyti anketas taip, kad liktume nieko nesupratę, tačiau susidarę gana didelį įspūdį. Apsispręsti turėjome savaitę. Pagaliau išaušo rinkimų diena. Nors aktų salė buvo pilna beveik visą dieną, tačiau išanalizavę balsų skaičių galime pastebėti, kad balsuoti susirinko tik apie 40 proc. moksleivių. Aktyvumu nepasižymime, ar ne? Nepaisant to, s a v o p a r l a m e n t ą i š r i n k o m e ! Prisiminkime favoritus: Pirmokai: Greta Motuzaitė (1f), Gerda Girgždytė (1g), Austėja Žvaginytė (1f), Vaiva Stručinskaitė (1c); Antrokai: Jonas Puzinas (2f), Ovidijus Kaveckas (2g), Karolis Chromanskis (2g), Aistė Grozdevaitė (2g); Trečiokai: Mindaugas Rupšys (3c), Karolis Vilkas (3e), Povilas Žinys (3c) ir Indrė Šileikytė (3d). Kuriam laikui mokyklos gyvenimas aprimo... Taigi gal pagaliau parlamento patalpas užims aktyvūs žmonės? O gal laimėjo ne šaunios idėjos bei noras pasidarbuoti mokyklos labui, o tiesiog populiarumas ir draugystė? Bet kokiu atveju reikėtų pasveikinti nugalėtojus ir palinkėti jiems sėkmės darbe. Na, o mums bel ieka laukt i mokinių prezidento rinkimų...

Krikštynų baisumai...

Spalis 2007 Naujienos/Už mokyklos ribų Puslapis 5

96 dienos su trupučiu...

Šeštadienis ir sekmadienis – dvi dienos per savaitę, aštuonios per mėnesį, devyniasdešimt šešios per metus, nepami rš t an t i r a to s togų b e i kalendorinių švenčių (šiuo metu priskaičiuojama trylika nedarbo dienų), nuteikiančių optimistiškai: juk nereikės lipti iš lovos ankstyvą rytą, krautis kuprinės ir ruoštis į mokyklą. Štai tiek dienų sudaro mūsų laisvalaikį. Laisvalaikį, per kurį galime veikti, ką tik širdis panorės, neplanuodami bei nesilaikydami kasdieninio režimo ir nebijodami pavėluoti į traukinį, vežantį suplanuotos bei užimtos dienos link... Tik kyla klausimas, kaip šių dienų jaunimas leidžia laisvalaikį? Ką veikia, kai planų tiek, nors vežimu vežk, arba atvirkščiai – kai laikrodžio sekundinė rodyklė tiksi trigubai lėčiau nei įprastai ir atrodo – nuoboduliui galo nebus...

Internetiniai apklausos tyrimai ir ekspertų išvados rodo, jog Klaipėdos jaunimas yra pasyvus. Septyni iš dešimties apklaustųjų jaunuolių nuo 16 iki 24 metų nedalyvauja jokioje nevyriausybinės organizacijos veikloje (tai sudaro net 72% apklaustųjų). Daugelis jų teisinasi neturintys jokios informacijos apie tokių organizacijų veiklą, kiti teigia esą neturintys laiko, treti – nesidomintys ir manantys, kad tai yra nereikalinga.

Nors jaunimas nėra itin aktyvus, tačiau mūsų mieste yra įvairiausių jaunimo organizacijų. Klaipėdoje įsikūrusios š ios o rganizac i jos : Kla ipėdos moksleivių taryba, „Apskritasis stalas“ – Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija, o ir mūsų gimnazijos jaunimas nepasyvus: įkūręs moksleivių parlamentą , skatinant į mokinių in ic ia tyvumą , savarankiškumą , kū r yb i š ku m ą b e i da lyva v i m ą

savivaldoje. Todėl galime teigti, jog jaunimui yra kur reikštis, trūksta tik noro...

Vieno je j aun im o pa mėgto j e internetinėje svetainėje neseniai buvo surengta apklausa, kaip dažniausiai paaugliai leidžia laisvalaikį. Daugelis interneto vartotojų atsakė, jog susitinka su draugais (71%). Kiti reiškė nuomonę, jog klausosi muzikos (33%) bei žiūri televizorių (32%). Įdomus (deja, liūdinantis) faktas, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal praleistų prie televizoriaus valandų skaičiumi. O juk šiais laikais yra tiek pramogų! Gali aktyviai poilsiauti – sportuoti, lankyti šokių kursus ar įvairiausius būrelius. Gali eiti į kiną. Gali bendrauti: juk šiais pažangiųjų komunikacijų laikais gali šnekučiuotis su bendraamžiais iš viso pasaulio ir net nušauti du zuikius vienu šūviu – susirasti draugų ir plėsti akiratį bei tobulinti užsienio kalbos įgūdžius. Taip pat gali skaityti įdomią knygą ar žurnalą ir gauti naudingos informacijos. Nepamiršk ir naminių gyvūnėlių: juk rūpintis augintiniu ne tik rutina, bet ir vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų.

Apžvelgę pagrindinius jaunimo pamėgtus laisvalaikio praleidimo būdus, pažiūrėkime, ką veikia „Ąžuolyno“ gimnazistai, ar turi mūsų mokyklos mokiniai laisvalaikio ir kiek laiko jie skiria mokslams. 3d klasės mokinė Kristina J. teigia, jog vienintelė laisva diena per savaitę yra sekmadienis, kadangi šiokiadieniais daug laiko atima mokslai, o šeštadieniais trečiokė daro namų darbus. Mergina anksčiau lankė šokių būrelį, tačiau dabar juos iškeitė į anglų kalbos kursus, kadangi žada studijuoti užsienyje. Taip pat daug dėmesio mokslams skiria ir ketvirtokas Kęstutis. Vaikinas lanko anglų bei matematikos papildomus užsiėmimus, todėl kitokiai veiklai laiko nebelieka,

tačiau kad ir kiek laiko mokslai atimtų, Kęstutis teigia, jog draugų negalima apleisti ir pamiršti. O štai antrokui Rokui iš 2d klasės laisvalaikio pakanka. Rokas spėja ir muzikos mokyklą lankyti, ir nueiti į papildomas lietuvių kalbos pamokas, ir laisvalaikį leisti su geriausiais draugais bei važinėtis dviračiu. Aukštesnėse klasėse mokiniai daugiau dėmesio skiria mokslams, tačiau atsiranda laiko, kai galime ir pailsėti, ir su draugais susitikti. Svarbiausia neapleisti nei mokslų, nei laisvalaikio. Nes be mokslų nebus ateities, o be atokvėpio – šviesaus ir blaivaus proto.

Deja, ne visada mūsų praleidžiamas laisvalaikis yra prasmingas. Šalies vadovas teigė, jog per mažai dėmesio mūsų visuomenė skiria saugiam jaunimo laisvalaikiui ir pramogoms, o jau vėliau susiduriama su rimtesnėmis problemomis: alkoholizmu bei narkomanija. „Privalome spręsti šį klausimą, nes mūsų visuomenei jis sukelia naujų problemų, kurioms tenka skirti dideles išlaidas“, - minėjo šalies prezidentas V.Adamkus.

Beje, ne visada laisvalaikis būna laikas, kurį šių dienų jaunimas skiria poilsiui. Nereikia pamiršti, jog dalį laisvalaikio atima ir pareigos: namų ruoša ar mokykloje užduoti namų darbai. Taip pat dažnas jaunuolis laisvalaikį iškeičia į darbą, o miegą - į ankstyvą žadintuvo skambutį. Net 54% iš 450 apklaustųjų respondentų atsakė teigiamai į klausimą, ar teko dirbti mokymosi bei studijų metu.

Visi mes skirtingi – skirtingai leidžiame savo laisvalaikį. Tačiau kad ir kokie skirtingi bebūtume, faktas lieka faktu – visiems ilsėtis reikia! Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jį leisime, kaip išnaudosime tas devyniasdešimt šešias dienas su trupučiu...

Gerų artėjančių atostogų!

Milda Butkutė, 3d klasė

Gintarė Trybytė, Martyna Bartašiūtė,3c kl.

Puslapis 6 Naujienos/Už mokyklos ribų/Mūsų mokytojos Spalis 2007

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas”

Esi veiklus? Norėtum priklausyti kokiai nors oranizacijai? Pirmyn į KLAS. Tai Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ (KLAS), vienijanti devyniolika vietos jaunimo organizacijų. “Apskritasis stalas“ koordinuoja jaunimo organizacijų veiklą, teikia joms svarbią informaciją, vykdo jaunimo organizacijų lyderių mokymus, atstovauja jų interesams santykiuose su vietos valdžia bei deleguoja jaunimo a ts tovus į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą. Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos tarybos pirmininkas Mindaugas Rupšys apie KLAS:

— Kokios tavo pareigos KLAS‘e ? — Esu tarybos pirmininkas, vadovauju KLAS tarybai ir koordinuoju visos asociacijos veiklą.

— Kas yra KLAS taryba? Kokia KLAS struktūra? — KLAS sudaro taryba -

valdomasis KLAS organas, kuris organizuoja darbą ir sprendžia tuo metu aktua l ias p roblemas; revizijos komisija – o r ga n i z a c i j o s d a l i s , k o n t r o l i u o j a n t i o r ga n i z a c i j o s į s t a tų l a i k y m ą s i , f i n a n s i n ę v e i k l ą ; administracija – vykdantysis organas, kuris dalyvauja įvairiose projektuose, juos kuria bei ieško partnerių įvairiose šalyse.

— Kuo „Apskritasis stalas“ gali sudominti jauną žmogų? — „Apskritajame stale“ jauni žmonės gali susipažinti su įvairia organizacine veikla, realizuoti save rašydami įvairius projektus, dalyvaudami respublikiniuose ar net tarptautiniuose

renginiuose. Be to, čia jaunas žmogus ga l i a t ras t i daug draugų i r bendraminčių, iškelti opius klausimus ir rasti į juos atsakymus. Gali domėtis politika, ekonomika ir socialiniais klausimais.

— Kaip įstoti į KLAS? — Savanoriai visada laukiami. Tereikia ateiti į būstinę, kurios adresas yra Turgaus g.23 arba parašyti laišką el.paštu klas@klas.lt .

— Kuo naudingas KLAS? — D a l y v a u d a m i į v a i r i u o s e seminaruose, konferencijose ar mokymuose įgysite daug naudingos patirties. Išmoksite bendrauti , diskutuoti, spręsti įvairius klausimus ir dirbti organizuotoje komadoje.

— Kokios KLAS perspektyvos? — Šiuo metu tai yra vienintėlė jaunimo organizacijų asociacija, kuri ateityje sieks suvienyti visas Klaipėdos savivaldybės organizacijas. S i e k s i m e t a r p t a u t i n i o bendradarbiavimo su užsienio partneriais ir paslaugų kokybės tobulinimo. KLAS vizija: sudaryti palankias

technines, teisines, institucines, informacines ir kitokias sąlygas Klaipėdos miesto jaunimo o r g a n i z a c i j o m s , t e i k t i kokybiškas paslaugas jauniems klaipėdiečiams bei nukreipti ir padėti šių laikų jaunimui būti a k t y v i a , s a v a r a n k i š k a visuomenės dalimi.

Elena Miliauskienė – geografijos mokytoja, mūsų mokyklos duris pravėrusi šių metų Rugsėjo pirmąją. Todėl nenuostabu, kad mums buvo smalsu su ja susipažinti.

-Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją? Kur studijavote? - Lėmė mano horoskopas (juokiasi). Esu mergelė, todėl labiausiai man

Povilas Žinys, 3c klasė Paulius Ščenikovas, 3f

klasė

Mindaugas Rupšys

tiktų būti pedagoge arba medike, bet aš labai bijau kraujo, todėl ir esu mokytoja (šypsosi). Baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą (tuo metu tai buvo institutas), esu kūno kultūros-geografijos mokytoja. - Kiek metų dirbate šį darbą? - Jau trisdešimt antrus. - Kokioje mokykloje dirbote iki šiol? - Mokiau Mažeikių „Sodų“ vidurinės mokyklos mokinius. Ten dirbau 31 metus. Toje mokykloje prabėgo gražiausios mano dienos. - Kodėl pasirinkote būtent mūsų gimnaziją? - Iš tikrųjų ši mokykla arčiau namų (šypsosi). Gavau pasiūlymą, todėl sutikau čia ateiti ir visiškai nesigailiu, priešingai – labai džiaugiuosi. - Kokią nuomonę susidarėte apie „Ąžuolyno“ gimnazistus? - Mokiniai stengiasi, jų aukštas žinių lygis. Manau, čia ateina norintys daugiau sužinoti žmonės. Mokiniai uolesni. - Kokius skirtumus pastebėjote tarp savo buvusios darbovietės ir „Ąžuolyno“ gimnazijos? - „Sodų“ mokykloje mokinius reikia mokyti nuo šeštos klasės, o čia – tik gimnazistus. Kol kas čia dirbti – malonumas, manau, ten buvo sunkiau, nes visokių būdavo mokinių. - Kaip sutariate su mokytojais? - Na, kolektyvas be galo šiltas. Mokytojai visada paklausia, kaip sekasi, ar viskas gerai. - O kokie Jūsų santykiai su mokiniais? - Labai geri (šypsosi). Ir anoje mokykloje su savo mokiniais gerai sutariau. Aš nesu iš tų „piktųjų“ mokytojų. - Kaip manote, ką būtų galima padaryti, kad santykiai su mokiniais dar pagerėtų? - Manau, kad tarp mokytojų ir mokinių neturėtų būti „Berlyno“ sienos, bet, žinoma, riba turi būti. Mokinius reikia gerbti, su jais bendrauti. Kadangi nuskambėjo skambutis į pamoką, pokalbį teko baigti. Ši mokytoja pasirodė labai šilta, linksma. Linkime sėkmės darbe !

Spalis 2007 Mūsų mokytojos Puslapis 7

Dar viena nauja asmenybė, šiemet papildžiusi „Ąžuolyno“ mokytojų gretas, – lietuvių kalbos mokytoja Lina Šaltmirienė. - Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją? Kur studijavote? - Iš pradžių norėjau būti aktore, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad pasirinkau „dvigubą“ profesiją – studijavau lietuvių kalbą-režisūrą. Man patinka bendrauti su jaunais žmonėmis, todėl tapau mokytoja. Studijavau tuometinėje Klaipėdos valstybinėje konservatorijoje. - Kiek metų dirbate mokytoja? - Dirbu mokytoja jau septyniolika metų. -Kurioje mokymo įstaigoje dirbote prieš ateidama dirbti į mūsų gimnaziją? - Prieš tai dirbau Plungės A. Jucio pagrindinėje mokykloje. Tai viena seniausių mokyklų Plungėje. - Kodėl pasirinkote būtent mūsų gimnaziją? - Pasirinkau „Ąžuolyno“ gimnaziją iš kelių kitų Klaipėdos mokyklų. Kadangi mokykloje buvau dar prieš Rugsėjo pirmąją, man patiko tai, kaip mokytojai bendrauja tarpusavyje. - Kuo skiriasi „Ąžuolyno“ gimnazija nuo kitų mokyklų? - Visų pirma mokykloje yra kitoks kontingentas – nėra žemesnių klasių mokinių, todėl ir triukšmo joje mažiau. - Kokie Jūsų santykiai su mokiniais? - Esu griežta ir reikli, tačiau g e r a n o r i š k a . M a n a u , k a d reikalavimams ir griežtumui turi būti ribos. - Kaip, Jūsų nuomone, galima pagerinti santykius tarp mokytojų ir mokinių? - Mokytojams ir mokiniams reikėtų daugiau bendrauti ir stengtis suprasti vieniems kitus. Manau, negalima žmogaus „nurašyti“ ar vertinti vien dėl jo žinių. - Dėkojame už interviu. - Visada prašom (šypsosi). Kalbintos mokytojos pasirodė esančios linksmos ir nuoširdžios. Linkime turiningų mokslo metų bei sėkmės

darbe! Interviu su kūno kultūros mokytoja

G.Arlauskaite Visuotinės Mokytojų dienos proga mūsų gimnazijos kūno kultūros mokytoja Genutė Arlauskaitė buvo apdovanota Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus garbės raštu. Padėka bu vo s k i r t a u ž „ Ą ž u o l y n o “ gimnazi jos lauko teniso ir aerobikos komandų dalyvavimą Lietuvos moksleivių o l i m p i n i a m e festivalyje, kuriame šios komandos užėmė 1-ąsias vietas. Šia proga pateikiame trumpą interviu su mokytoja, kuri jau ilgą laiką dirba „Ąžuolyno“ gimnazijoje, negaili gyvenimiškų patarimų ir kurios dėka mokiniai apsuko jau ne vieną šimtą ratų aplink stadioną. - Kokia jūsų mėgstamiausia sporto šaka? Gal jaunystėje sportavote? - Mokykloje teko lankyti tiek krepšinį, tiek tinklinį, tačiau pastaroji sporto šaka man buvo arčiau širdies. Žaidžiau puolėja. Tuomet nebuvo tokių gerų sąlygų sportui, į varžybas vasarą važiuodavome atvirais sunkvežimiais, žaisdavome lauke, moliu dengtose aikštelėse. Sportuoti patiko, todėl buvome laimingi ir patenkinti. Studijuodama atstovavau Vilniaus pedagoginio instituto komandai. Baigusi institutą, žaidžiau Marijampolės tinklinio komandoje, po to – Klaipėdos „Atleto“ komandoje, Vėliau – Klaipėdos švietimo skyriaus veteranų komandoje. - Papasakokite, kaip klostėsi Jūsų , ka ip kūno kul tūros mokytojos, karjera? - 1959m. baigiau Pasvalio vidurinę mokyklą.. Po to įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą. Baigusi mokslus dirbau Marijampolės raj. Liudvinavo miestelyje kūno kultūros

mokytoja. Vėliau atvykau į Klaipėdą, d v e j u s m e t u s d i r b a u „Ąžuolyne“ (tuometinėje 14-toje vid. mokykloje). Po 2-ų darbo metų perėjau į Prekybos mokyklą, po to – į Klaipėdos sporto mokyklą. Ten ėjau direktoriaus pavaduotojos užklasiniam darbui pareigas. Po čia praleistų 10m. toks darbas atsibodo ir svarsčiau

galimybę vėl grįžti į mokyklą. Tuo metu kaip tik atsi rado laisva vieta „Ąž u o l yn e “ . Č i a i r pasilikau. - Ar sunku vesti kūno kultūros pamokas? Būna visokių situacijų ir nesusipratimų, tačiau man patinka dirbti su mokiniais. Nemėgstu labai į įžūlių moksleivių, taip pat visiškų

tylenių.Su aktyviais vaikais įdomiau dirbti. Savaitgaliais būna nuobodu namuose, pasiilgstu pamokų. - Mokytoja, kaip vertinate „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinių fizinį pasirengimą? - Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad jis prastėja. Daug sergančių arba simuliuojančių vaikų. Mažėja mokinių, lankančių sporto būrelius, dingsta aktyvus laisvalaikis. - Gal galėtumėte papasakoti kokį įsimintiną įvykį iš darbo metų mokykloje? - Anksčiau, kai šalia mokyklos dar veikė baseinas, organizuodavome plaukimo varžybas. Rinkome dalyvius iš pradinių klasių mokinių. Vienas berniukas labai aktyviai siūlėsi da lyvaut i . Va ržybų d ieną j i s kopėtėlėmis įlipo į baseiną, tačiau užuot plaukęs ėmė skęsti. Aš čiupau jį už rankos ir ištraukiau. Paskui, kai klausėme: „Kodėl nesakei, kad nemoki plaukti?“, jis atsakė: „Maniau, kad man išeis“. Pasirodo, jo mama net buvo paslėpusi glaudes, rankšluostį ir šlepetes, kad tik sūnus neitų dalyvauti, bet šis viską rado ir išėjo į varžybas. Nuo to laiko visada įsitikinu, ar mokinys moka daryti tai, ką sako.

Mokytoja G. Arlauskaitė

Agnė Ubartaitė ,3f

Puslapis 8 Interviu su buvusiais abiturientais Spalis 2007

Interviu su Tomu Petrausku Kalbinau dar vieną „Ąžuolyno“ gimnaziją baigusį žmogų. Daugeliui šiuo metu besimokančių mokinių tikriausiai neteko su juo susitikti ar pamatyti, mat jis baigė mokyklą 2004 metais, tačiau m o k y t o j a i , m a n a u , prisimins. Taigi mano kalbintas žmogus i r , sakyčiau, visai smagus p a š n e k o v a s - T o m a s

Petrauskas. T o m a s s t u d i j a v o ekonomiką ir verslo vadybą Rygoje. Šiuo metu rašo savo baigiamąjį bakalauro darbą. Jei jau nori studijuoti ekonomiką ir verslo vadybą Baltijos šalyse, Tomas mano Ryga yra geriausias pasirinkimas. Patekti nėra lengva, tač iau, gerai išlaikius egzaminus, šansai dideli. Pačiam Tomui šansai buvo ypač dideli: mokyklą baigė su pagyrimu, egzaminus išlaikė puikiai, o vidurkis buvo 10. Pavydėtina situacija. Tiesa, atviravo, jog lietuvių mokytoja nelabai norėjo išvesti 10, nes vidurkis buvo 9,3. Mokytojai - sušnekami žmonės, arba tiesiog Tomas turi puikią įtikinėjimo dovaną. Tomas studijavo anglų kalba, jam tai nebuvo problema, nes kalbą mokėjo pakankamai laisvai. Dėstytojai – atvykėliai iš įvairių šalių: Anglijos, Danijos, Suomijos, JAV, Italijos ir t.t. Studijų medžiagos buvo daug ir ją reikėjo išmokti per nedidelį laiko tarpą. Tomas pasakojo, jog tikrai nebuvo taip, kad naktimis nemiegotų ir turėtų kankintis prie knygų. Tiesiog nuolat lankė paskaitas, sėdėjo, klausėsi ir p a k a n k a m a i l e n g v a i į s i m i n ė i n f o r m a c i j ą . T a i g i p a s k a i t ų lankomumas yra rekomenduojamas. Žinoma, be paskaitų, studentams buvo organizuojami įvairūs seminarai, kurių

metu patys turėjo diskutuoti įvairiomis temomis bei analizuoti skirtingus klausimus. Vienas įdomesnių dalykų, j o g s t u d e n t a i t a r p u s a v y j e pajuokaudavo, kad įvertinimas susideda iš kelių dalių: dėstytojo nuotaikos, oro už lango, akių spalvos, na ir... žinių.

Rygoje studentas p i r m ą j į p u s m e t į gyveno bendrabutyje. Vėliau nuomojosi butą netoli universiteto. Daugelis studentų pavydėjo (turimas omeny nepiktybinis pavydas), nes nedidelis

atstumas nuo gyvenamojo būsto iki universiteto - privalumas. „Smagūs laikai buvo bendrabuty. Tikrai nebuvom vieni iš tų ramiųjų: garsiai muzikos pasiklausydavome, mus ti ldyti sulėkdavo bendrabuč io gyventojai. Ir gesintuvus yra tekę išmėginti - baltos sienos paliko. Yra pasitaikęs atvejis, kad degantis monitorius pro bendrabučio langą išlėkė..“ Tomas Petrauskas taip pat buvo ir „Erazmus“ studentų mainų programos dalyvis. Pusę metų praleido s t u d i j u o d a m a s N o r v e g i j o j e . Norvegijoje, prisipažino, tikrai patiko. Mokslo kokybė itin aukšto lygio. Tik oro sąlygos įgriso. Be perstojo lydavo ir lydavo. Vieno egzamino metu studentai net nustojo rašyti, kai saulės spinduliai apšvietė salę! Tai bent įvykis! Iš „Ąžuolyno“ laikų Tomas prisimena, jog mokykloje praleisti m e ta i bu vo sm a gū s . T i e sa , pasitaikydavo įvairių dienų. Bet kam jų nepasitaiko? „Mūsų karta buvo įdomi, savotiškos asmenybės. Dar ir dabar palaikau ryšius su keliais savo klasės draugais .“ Tomas dalyvaudavo įvairiose olimpiadose, VEMP‘o turnyruose.

B u v o s e n iūn o p a v a d u o t o j a s , neoficialiai dalyvavo parlamento veikloje. Į atmintį įstrigo ir mokytojai. Kartkartėm susitinkam su ekonomikos mokytoju Edmundu Kveder iu . Pašnekame, pabendraujame. Šis mokytojas suteikė nemažai žinių apie e k o n o m i k ą , d a u g p a s a k o j o , supaž ind ino su š iuo mokslu . „Atsimenu, buvo l inksmos i r mokytojos Ingridos Petkienės anglų kalbos pamokos. Oi, daug nesąmonių esam prikrėtę.“ Šiuo metu Tomas Petrauskas dirba kompanijoje „Fontes Vilnius“. „Ieškome kompanijoms vadovų, juos vertiname, analizuojame, teikiame pasiūlymus.“ Darbo kolektyve yra 12 žmonių, iš kurių tik jis vienas - vaikinas. Prisipažino, jog apsuptas moterų smagiai leidžia laiką. „Darbas ir bendradarbės- vienas gyvenimo

malonumų.“ (Drąsus jaunuolis - aut. pastaba) Šiuo metu žada vieną mėnesį praleisti Ukrainoje darbo reikalais. Vilniuje nusipirko būstą, užsiiminėja jo apdaila. Žodžiu, žmogus nesėdi vietoje, kruta ir kuria savo ateitį. O gyvenime, sako, reikia mokėti ir atsipalaiduoti. „Mokykloje buvo geri la ikai , universitete- taip pat. Bet dabar išvis

puiku.“

Interviu su Vadimu Borisovu Dar vienas interviu su šiais metais mūsų mokyklą baigusiu abiturientu ir mūsų būrelio nariu - Vadimu Borisovu.

-Vadimai, kur įstojai?

- Kadangi egzaminus išlaikiau ne taip,

kaip tikėjausi, tai stoti galėjau tik Klaipėdoje ir įstojau į KU socialinės pedagogikos fakultetą.

- Na, ir kokie įspūdžiai?

- Mūsų pedagoginis fakultetas bene

sen i aus i a s i š v i sų f aku l t e tų . Apgriuvusiomis sienomis ir klasėmis. O vienas iš smagesnių dalykų - fakultete mokosi 90% merginų, taigi

Rūta Kirevičiūtė, 3c klasė

Tomas Petrauskas (dešinėje)

Spalis 2007 Interviu su buvusiais abiturientais Puslapis 9

mūsų, vaikinų, labai jau nedaug. Todėl dėmesio gaunu užtektinai.

- O kaip kurso draugai?

- Kurso draugai yra suvažiavę iš rajonų,

kaimų, kaimelių. Nors tiek gerai, kad iš Klaipėdos yra dvi panelės.. V i s a i n e s e n i a i m u m s b u v o „cementovkė“. Sakoma, jei kitą dieną neįstengi prisiminti praėjusios dienos įvykių, vadinasi, ji pavyko... Ir dar buvo krikštynos, krikštijo mus - fuksus.

- Ar krikštynos buvo labai

„žiaurios“? Prieš krikštynas teko girdėti, kad mūsų fakultetas tuo atžvilgiu yra pats nehumaniškiausias. Vis dėlto labai laukiau krikštynų dienos. Ir turiu pripažinti, kad buvo be galo smagu. Krikštynų tema - Antika. Visi mūsų krikštytojai atrodė kaip dievai (su ąžuolo šakelėm ir pan.). Fuksus suvarė į vieną auditoriją, kurioje tarė trumpą įžanginį žodį, na, ir pradėjo. Prisižadėjom laikytis labai juokingos priesaikos. Taip pat buvo įvairiausių užduočių, pvz.: ant žolės p r i p i l t a v a l e r i j o n o , pomidorų padažo, miltų ir padarytas tunelis, kuriuo turėjome šliaužti. Vėliau laukė ir bėgimo rungtis, kada viena koja pririšta prie 10 litrų butelio ir t.t. Krikštynos buvo labai gerai suplanuotos, patys krikštytojai paslaugūs, tikrai ne tokie jau žiaurūs. O vakarinė dalis vyko „Meridiane“, šokom, žiūrėjom nuotraukas. Įspūdžių daug, krikštynomis likau labai patenkintas.

- Tikiu, kad krikštynos paliko gerų

prisiminimų. Tikriausiai pasijautei kaip pirmoje gimnazijos klasėje. O pačios studijos? Ko mokotės universitete? - Na, galiu pasakyti, kad studijuoti yra

taip lengva, kad net pats tuo netikiu. Mokomės psichologijos, filosofijos, specialiosios terminijos užsienio kalba, taip pat vaiko anatomijos ir fiziologijos.

Universitete man patinka tai, kad atsiskaitymai vyksta tik sesijos metu, t.y. sausį bei birželį. Bet paskaitų metu gauname daug informacijos ir labai labai daug rašome. Grįžęs iš paskaitų, dažniausiai nejaučiu dešinės rankos.

- Ar paskaitos būna kiekvieną

dieną? - Tikrai ne. Daugiausia paskaitų turiu trečiadieniais, tuomet į universitetą reikia ateiti 12val., bet jau apie 16val. būnu namie. Nereikia pamiršti, kad pirmadieniais ir penktadieniais į universitetą išvis nereikia.

- Oho! Tai ką veiki turėdamas tiek

daug laisvo laiko? - Beveik neturėdamas ką veikti

į s i d a r b i n a u „ T E O “ įm o n ė j e konsultantu. Mūsų darbas toks, kad skambiname žmonėms, jau daugiau kaip 5 metus esantiems „Omnitel“

k l i e n t a i s , i r apdovanojame. Tik labai jau monotoniškas darbas. Visą pokalbį skaitome iš suflerių. Nusibosta tą patį per tą patį šnekėti su 100 ir daugiau žmonių. Š iuo m e tu e su „Apskritojo stalo“ revizijos komisijos

pirmininkas. Tik kol kas darbo nėra itin daug. Taip pat esu jaunimo organizacijos „Darbas“ valdybos narys, atsakingas už ryšius su visuomene

- Ar gyveni bendrabutyje?

- Kadangi studijuoju Klaipėdoje, tai

gyvenu su tėvais. Nors ateityje, t.y. jau kitais metais, žadu nuomotis butą atskirai nuo tėvų.

- Ar turi kokių planų, ką veiksi, kai baigsi bakalauro studijas? - Dabar manau, kad su šia specialybe

savo gyvenimo tikrai nesiesiu...

Interviu su Kristijonu Lukše

2005/2006 metais „Ąžuolyno“ gimnazijoje mokinių prezidento pareigas ėjęs Kristijonas Lukšė šiais metais studijuoja Vilniuje tarptautinį verslą (VU TVM).

- Taigi, Kristijonai, kur gyveni? - Gyvenu Saulė teky, pač iame

geriausiame „barake“ (bendrabuty), „Kamčiatkos regioniniame parke“. Šią studentmiesčio dalį taip vadiname, nes anais laikais nebuvo nei troleibusų, nei autobusų, kuriais studentai būtų galėję pasiekti savo būstus.

- Koks tas pats geriausiais

„barakas“? - Na, langai plastikiniai, visas

bendrabutis apšiltintas. Be to, gražiai nudažytas. Lovos metalinės. Žadu pirkti čiužinį, miegosiu visai arti žemės. Vietoj tapetų kasdien priklijuoju po vieną atviruką- ir gražiai, ir

madingai atrodo. Neseniai įsivedėme internetą . Kainuoja 17.70 Lt per mėnesį. Neribotas laikas ir „nerealiai“ geras greitis. Tik va, dar neatsivežėm televizoriaus, bet kartą pamąstėm, kad nėra jau taip mirtinai būtina ta dėžė... Mano „barake“ nėra budėtojos, taigi galime grįžti kada norime. Pavyzdžiui, ėjome į krepšininkų sutikimą prie Baltojo tilto, grįžome gana vėlai, bet į savo kambarius patekome be jokių keblumų. O kituose „barakuose“ durys užrakinamos jau 23 valandą. Tai tie studentai pasakojo, jog lipo pro lauke esančias kopėčias į kitų kambarius, kad galėtų patekti į savuosius. Linksma čia.

- Visai neblogai įsikūrei, o su kuo

gyveni? - Gyvename dviese. Mano kambario

draugas yra Audrius. Jis irgi iš „Ąžuolyno“, buvome kelerius metus bendraklasiai.

- Kaip sekasi gyventi bendrabuty su

kambario draugu? - Bendras gyvenimas ir linksmas, ir

patogus. Kambarį tvarkome pakaitom:

Vadimas Borisovas

Puslapis 10 Interviu su buvusiais abiturientais Spalis 2007

vieną dieną - aš, kitą- jis. Bendrabuty

yra virtuvė, turime keptuvę. Jei gamini valgyti, pagamini abiems. Taigi irgi dalinamės: vieną kartą jis, kitą - aš. Valgome neblogai. Turime mikrobangų krosnelę. Išsikepame m ė s o s a r p a s i g a m i n a m e makaronų. O kartais ir į kavines nueiname.

- Ar toli Tavo

f akul te tas nuo bendrabučio? - Fakultetas yra 5

minutės kelio nuo „ b a r a k o “ . T a d neįmanoma pavėluoti į paskaitas. Žinoma, jau yra tekę ir bėgti, likus trims minutėms...

- Kokie pirmieji įspūdžiai apie

universitetą, dėstytojus? - Dėstytojai - jauni žmonės, todėl

paskaitų metu nuobodu nebūna, aktyviai dalyvaujame visoje veikloje. Pirmoji savaitė buvo lengva, beveik nieko nedarėme. Vyko susipažinimai, o dabar jau darosi vis sunkiau. Reikia rašyti įvairius referatus, o jau ir pirmieji kontroliniai darbai ne už kalnų.

- Mokytis sunku, dėstytojai daug

reikalauja? - Dėstytojai nėra reiklūs. Kas nori, tas

mokosi. Kam neįdomu - tų ir nesistengia sudominti. Dėstytojai tiesiog pateikia informaciją ir viskas. Žinoma, jei po paskaitos iškilo klausimų ar nori padiskutuoti su dėstytojais, jie tikrai nepatingės - atsakys, paaiškins ir noriai bendraus. Mokymuisi skiriu nemažai laiko (tikrai daugiau nei mokykloj) . Daug literatūros, teks ir naktimis nemiegoti... Be to, skiriasi pamokų bei paskaitų laikas. Pas mus tenka sėdėti 90 minučių.. Na, pertraukos ilgesnės, po 30 minučių.

- Gal dalyvauji kokioje nors

veikloje? - Įsirašiau į SA (Studentų atstovybė),

priklausau tarptautiniam komitetui, ketinu tapti komiteto pirmininku. (Kristijonas juo ir tapo. Komandoje kartu su Kristijonu yra 10 žmonių.)

- Ir už ką esate atsakingi?

- SA suskirstytas į

komitetus: renginių, marketingo, tarptautinis i r t . t . Maniškis-

tarptautinis komitetas. Dabar mūsų pirma užduotis - surinkti visus VU TVM esančius užsieniečius ir juos s u p a ž i n d i n t i s u Vilniumi, padėti rasti reikalingus bankus ir

pan.

- Kaip gyvenimas Vilniuje, ką

veikiate laisvalaikiu? - Prabėgo dar tik kelios savaitės, bet

jau pasijautė didesnio miesto ritmas. Vilniuje žymiai daugiau renginių! Va, užsirašėme su draugais į Lietuvos Kino studiją ir jau ne vienas ga vo m e kv i e t im u s dalyvaut i įvai r iose laidose. Su draugais einame į teatrus, parodas. Savaitgaliais, žinoma, išlekiame į miestą. Nueiname į klubus, „pubus“. Tik, aišku, ne kiekvieną savaitgalį... Taip ir gyvename . Linksma Vi ln iu j , svarbiausia - nesėdėti vietoje.

- Ar jau turi kokių nors ateities

planų? - Dabar esu pirmame kurse, aišku,

žadu ir bakalaurą, ir magistrantūrą baigti. Ateities planai dar nekonkretūs, noriu versliuką kurti, bet ką čia papasakosi, kai pačiam ne viskas aišku. Manau, neapsistosiu vien ties verslu. Patinka piešti, fotografuoti, todėl norėčiau išmėginti jėgas ir šiose srityse.

Interviu su Gediminu Bytautu

Susitikome sutartu laiku sutartoje vietoje. Vėliau Gediminas prisipažino turintis blogą įprotį: į susitikimus ateinantis gerokai anksčiau . Visiems nežinantiems: Gediminas Bytautas-

„Ąžuolyno“ gimnazistas, pasižymėjęs kūryba, jau išleidęs savo pirmąją poezijos knygą, šiais metais baigęs 12 klasių ir toliau mokslus tęsiantis universitete.

Gediminas studijuoja savo gimtajame mieste, Klaipėdos universitete, evangeliškąją teologiją. Kurse kartu su juo yra 12 žmonių (5 vaikinai, 7 merginos). Jis teigia, jog kurso draugai palaiko šiltus santykius: jei nesiseka, ko nesupranta, tuoj pat skuba vienas kitam padėti. Be to, kartu leidžia laisvalaikį, kurio, studentas prisipažino, turi

pakankamai daug: per dieną būna viena-dvi

paskaitos (paskaitos trukmė - 1 val. 30 min.).

Teologi ja - gana

netradicinė specialybė, todėl susidomėjau, ko Gediminas mokosi. „Na, tyrinėjam Senąjį ir Naująjį testamentus, mokomės filosofijos bei trijų kalbų: lotynų,

hebrajų ir graikų. Baigęs universitetą norėčiau būti vertėju iš šių kalbų,-“ projektuoja savo ateitį pašnekovas. Bet iki universiteto baigimo dar daug laiko. Vien bakalauro studijos tęsiasi 4 metus, be to, Gediminas nori apsiginti ir magistrantūrą, o tikslas- siekti daktaro

laipsnio.

Studentas atvirauja: galvoje knibžda minčių išvažiuoti studijuoti į užsienį, juo labiau, kad antrame kurse tam yra labai palankios sąlygos.

Visgi kokie tie esminiai skirtumai tarp mokyklos ir universiteto? „Oi, skirtumų yra labai daug. Dėstytojai su studentais bendrauja kaip su sau lygiais žmonėmis, į mus kreipiasi kolegomis.

Gedinimas Bytautas

Kristijonas Lukšė

Spalis 2007 Interviu su buvusiais abiturientais Puslapis 11

Universiteto kiemelyje studentai ir dėstytojai rūko drauge. Žinoma, erzina, jog turime galvoti, kaip kreiptis į dėstytojus, nes yra tiek įvairiausių rangų (profesoriai, dekanai ir t.t.), o dėstytojų įžeisti nesinori. Tai svarbu. “

Kaip ir ne vienas studentas, studijas der ina su da rbu . Di rba web programuotuoju (kuria internetinius puslapius firmoms), taip pat dirba apskaitininku. „Stengiuosi prisidurti pragyvenimui, nesėdėti tėvams ant sprando. Gaunu stipendiją.“

Kaip jau minėjau, Gediminas Bytautas yra žinomas kaip poetas, 2007 metais išleidęs savo pirmąją knygą „Mano paties evangelija“, kurioje galite rasti jo kūrybos eilėraščių. Su knyga susiję šios vasaros rūpesčiai: vyko poezijos pristatymai. O 2008 metų pavasarį planuojama išleisti ir antroji knyga. Šiuo metu Gediminas nesėdi vietoje, kartu su grupe „Sister of night“ ruošiasi kur t i muzikin į p rojektą . Visi susidomėję galite apsilankyti Gedimino Bytauto internetiniame puslapyje ir s u s i p a ž i n t i s u j o k ū r y b a : www.gbytautas.ten.lt

Buvo be galo smalsu pasidomėti, kurie mokytojai iš „Ąžuolyno“ gimnazijos įstrigo labiausiai. „Esu dėkingas l i e t u v ių k a l b o s m o k y t o j o m s R.Karpušenko, R.Babraitienei, kurios pastebėjo mano gebėjimą kurti, kvietė į renginius, padėdamos „įsivažiuoti“ į dabartinį kūrybinį kelią“

Interviu su Karoliu Misiūnu

Karolis Misiūnas - vienas tų žmonių, kurie pabendravus palieka didžiulį įspūdį.

Šiais metais baigė „Ąžuolyno“ gimnaziją ir įstojo į Vilniaus Universitetą. Dabar studijuoja fiziką. Dalykas rimtas. Netgi labai. O kaip pats sako, „tai sunkus, bet labai smagus mokslas“. Nuo pat mažų dienų Karolis konstravo, montavo įvairiausius daiktelius. Vaikinas prisipažįsta:

„Stojau iš idėjos, dėl gražumo. Fizika formuoja žmogaus požiū r į į gyvenimą, tai- pagrindas, ant kurio

gali statyti ir kurti bet ką kitką.“

Paskaitos prasideda 9 valandą ryte, kiekvieną mielą dieną. Daugelio paskaitų lankomumas nėra privalomas, be to, paskaitas galima nusikelti, susidėlioti kaip patogiau. Kai kuriuos dalykus, jei susitari su dėstytojais, galima mokytis savarankiškai. Žinoma, atsiskaityti tikrai reikės. Dėstytojai- labai sukalbami

žmonės. Karolis pasakojo, jog vyrauja pagarba ir tolerancija. Fizikos fakultete į studentus tikrai nėra žiūrima iš aukšto. Tik reikia mokytis. Dėstytojai medžiagą pateikia „žvėriškais“ t e m p a i s . K u r s o įv e r t i n i m a s dažniausiai susideda iš dviejų dalių. 30% sudaro įvairūs atsiskaitymo darbai, ir kita veikla, o 70%- egzaminai, kurie būna kiekvieno semestro pabaigoje. Jei neišlaikai kokio dalyko, gauni skolą. Viena skola- dar nieko, ją gali atsiskaityti

kitame kurse, dvi- jau problema, trys-

gali atsisveikinti su universitetu.

Studijuodami fiziką, daug studentų iškrenta, nes mokytis tikrai nėra lengva, paprasčiausiai nepakelia krūvio. Vidutiniškai baigia apie 100 žmonių. Šiuo metu fakultete yra daugiau kaip 200 pirmakursių. Įdomu, jog merginos sudaro tik 15%. Šiais metais tai gana nemažas skaičius, pasiektas rekordas!

Karolis nuomuojasi studentišką butą, kuris yra tarsi studija. Vienas kuklus kambarys, kuriame pats viską turėjo įsirengti: ir miegamąjį kampelį, ir virtuvę. Gyventi atskirai nuo tėvų-

naujas pojūtis, kažkas nepatirta ir įdomu.

K a r o l i s p r i k l a u s o V i l n i a u s universiteto debatų klubui. Diskutuoja

anglų kalba. Norėjau sužinoti daugiau, todėl Karolis papasakojo, kaip viskas vyksta. Iš pradžių yra duodama tema. Dalyvaujantys studentai suskirstomi į dvi grupes: už ir prieš. Grupės rinktis negali, todėl kartais tenka būti priešingoje grupė je negu tavo

įsitikinimai. Toliau turi s u ga l v o t i įv a i r ių argumentų ir juos pagrįsti, kad apgintum savo padėtį.

Dalyvaujant tokiuose debatuose ir įgijus daugiau patirties galima važiuoti į tarptautinius turnyrus.

Taip pat Karolis Misiūnas- stalo

žaidimų klubo viceprezidentas. Tai- ne

pelno siekianti organizacija, tiesiog savo malonumui, geram laisvalaikio praleidimui ir pabendravimui. Į klubą renkasi ne tik studentai, bet ir baigę studijas, taip pat vyresni. Tokie žmonės, kurie noriai bendrauja, todėl aplinka ir santykiai taip žmonių labai artimi. Kompanija renkasi baruose, kur gauna patalpas. Susirenka nemažai žmonių. Karolis pasakojo, jog tokie vakarai- puiki proga turiningai praleisti

laisvalaikį.

O laisvalakį Karolis, kaip ir dauguma jaunų žmonių, praleidžia su draugais. Draugų būry - daugiausia vyresni žmonės, iš kurių semiasi patirties. Mėgsta lankytis teatruose, ypač pasižiūrėti mėgėjiškus vaidinimus. Iš bendravimo matosi, jog Karolis tikrai apsiskaitęs. Jis domisi ir psichologija, ir filosofija.

Karolis mano, kad žmogus gali viską išmokti, tik reikia pastangų ir noro. „Mano patarimas- rinktis studijuoti

d a l y k ą i š š i r d i e s , “ - p a l i n k i

atsisveikindamas.

Karolis Misiūnas

Puslapis 12 Kūryba Spalis 2007

Rūkas rūke

Vilnius jau senokai miręs: nebeliko ridenamų grindiniu statinių dundesio, parduotuvėlių iškabų margumyno, slaptingo siaurų gatvelių raizginio. Neliko Vilniaus veido. Jokių slaptų ženklų, jokios gilesnės prasmės, tėra vienodas begalinis sapnas, kurį esi priverstas sapnuoti prieš savo valią. Iškvėšusio režisieriaus statytas besielis spektaklis: slaptingose senų fasadų dekoraci jose vyksta nykiausia pasaulyje buitinė drama. Siužetas žinomas iš anksto, nieko netikėto negali įvykti - nebent pačios dekoracijos ūmai prabiltų gūdžiais balsais: jos čia gyviausios. Namų sienose plaka Vilniaus širdis, vien jos čia turi dvasią. Viskas, visui viskas čia yra sapnas. Itališko renesanso namai, sakytum, atkelti tiesiai iš Bolonijos ar Padujos, smaigstantys dangų įmantrūs bažnyčių bokštai, o tarp jų - beveidė iškvėšusio spektaklio statistų minia. Namai, bažnyčios ir gilios senovės kvapas pasiklydo. Šio miesto neįmanoma susapnuoti ar įsivaizduoti - jis pats yra sapnas ar vaizduotės tvarinys. Čia vaikšto lietuvių kunigaikščių dvasios, sveikinasi su pažįstamais, užkabinėja merginas ir nykiai stumdosi troleibusų stotelėse. Čia plevena ir maišosi lenklaikių, gaisrų bei marų kvapai ir banaliausias prasto benzino tvaikas. Čia naktimis gūdžiai kaukia, šaukiasi p a g a l b o s G e l e ž i n i s V i l k a s . Archeologiniais sluoksniais čia sugulė ne tik žemė ir laikas, ir oras, ir kalba. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas.Tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų... Rūkas rūke

Ir todėl kas kartą, išlipdama iš autobuso, stotyje ankstų rytą aš traukiu į plaučius Vilniaus rūką. Ir jaučiu, kaip kas ka r tą j i s m ane nuodi ja . P r a r a s t a p r a r a s t a m e . Tobulybė.

Ir žaibas užmigo

2007 metų tylią spalio naktį iš 11d į 12 dieną gimė žaibas, greičiau ža ibe l i s , toks nenuspė j amas , žaismingas, o gal toks vienišas, svajingas. Žaibą lydėjo perkūnija. Atrodo, ji augo kartu su žaibu, ji tarsi buvo žaibelio sesuo dvynė, taip ritmingai ir nuostabiai įtaigiai atkartodama žaibo sukeltą šviesų žaismą garsais. Ji lydėjo dar jauną ir veržlų šviesos blyksnį danguje. Taip darni pora vis augo , didėjo, kartu keliavo per tada tokį tamsų ir rūstų dangaus skliautą. Žaibas su perkūnija niekada nematė giedros dangaus mėlynės, rodos, jie vis apsilenkdavo su šviesa ir sugebėdavo būti ( žaisti, šėlti?) tik rūsčiame ir neramiame danguje.

Vieną baimingą naktį, naktį, pilną žaibų ir po kelių akimirksnių atvilnijanč ių perkūnijų , mažas berniukas gulėjo savo lovelėje ir slėpdamasis po balta antklode, susigūžęs bandė užmigti. Ką čia užmigti, jis bandė bent nesurikti ir pasirodyti, koks yra vyras, nebijąs žaibų.

Žaibas, būdamas irgi tik berniukas, stengėsi prisiartinti kuo arčiau lango ir nors akimirksnį išvysti tą keistą baltą gniužulą, tokį mažutį ir didžiai virpantį, tokį baimę skleidžiantį, tačiau besistengiantį būti drąsiu. Ir žaibas, jau taip pat apimtas šiokio tokio nerimo, priartėjo prie lango ir netikėtai iš po balto dangalo pastebėjo išlindusį plaukų kuokštelį, o gal ir daugiau, nes berniukas stengdamasis įveikti savo baimę vis akies krašteliu išnirdavo iš savo slėptuvės.

Tai toks buvo jų susidūrimas. Susitikimas.

Berniukas lyg žaibas staiga išlindo iš po antklodės ir sukaupęs visą drąsą

priėjo prie lango. Jis pasakė sau – aš daugiau nebebijosiu, juk tai tik šviesa, tai tik elektra, tokia pat kaip ir iš jungiklio, tik keistai nepažabota... Jos juk nepriversi įjungti televizorių ar įžiebti šviesą koridoriuje. Ji tiesiog dar neišmokyta.

O žaibas, lyg berniukas, slėpdmasis už debesies kaip už antklodės, išvydo tą keistą žmogiuką, įdėmiai žiūrintį iš už permatomo šydo – lango stiklo, kažko laukiantį. Žaibas ilgai nedvejojęs ir nesvartsęs visu savo gracingu grožiu ir skaisčiu šviesos ruoželiu švystelėjo link berniuko. Berniukas išvydęs artėjantį žaibą neišsigando, gal net nespėjo išsigąsti. Žaibas buvo taip arti ir nespėjęs pats suvokti, kokiu greičiu lėkė, atsitrenkė į lango stiklą, atitveriantį berniuką nuo jo. Vaikas nustėro ir išplėtęs akis suprato, kad tas blyksnis yra žaibas, suprato, kad tai ne elektra, bent jau ne ta, kuri tarsi tarnaitė bėgioja ten, kur jungiklį paspaudęs žmogus tikisi. Berniukas nebebijojo, nors žaibas buvo taip arti, jis buvo šiltas- gal jo sukelti šiurpuliukai sukėlė

t o k į į s pūd į ? Ž a i b a s , s t a i g a palietęs kažką kietą, nustėro ir iš visų jėgų stengėsi atsigręžti atgal ir lėkti į savo juodąją gelmę, bet išvydo berniuko akis, pamatė jose ramią, giedrą, skaisčiai mėlyną erdvę, ir suprato, kad joje jis niekada neklajos, joje jis negali klajoti, nes tai prieštarauja jo prigimčiai. Ir žaibelis išsigando, išsigando kaip berniukas, pirmą kartą gyvenime išvydęs žaibą. Žaibas stengėsi atsiplėši nuo lango stiklo, bet būdamas taip arti žemės tiesiog nebesugebėjo pasipriešinti tai keistai ir stipriai jos traukai . Žaibas užmigo.

Berniukas, išvydęs įskilusį savo miegamojo langą, nebebijojo. Jis atsigulė į lovytę ir antklode apsidengęs tik kojas, nuaidint paskutinį kartą žaibo dvynei perkūnijai, ramiai užmerkė akis.

Ieva Bružauskaitė,

X laidos abiturientė Povilas Žinys, 3c

Spalis 2007 Kūryba Puslapis 13

Tai, kas liko neišsakyta

Padovanojau Tau aš savo širdį,

Nors to daryt manęs Tu neprašei,

Ir nežinodamas su ja ką veikti,

Bežaisdamas netyčia sudaužei.

Kasnakt regiu Tave aš savo sapnuose,

Nes realybėje negalim būt drauge...

Tu myli ją, jinai – Tave,

O aš stebiu judu drauge.

Laikyti Tavo ranką buvo gera

Ir šokti dviese vidury nakties.

Tik gaila, tai tebuvo sapnas,

Kad išsipildys jis, nebėr vilties.

Paskui Tave šešėliu nuolat aš sekiosiu,

O mano siela jau nuo seno Tau priklauso...

Kamuoliukas

situacija – skausmas,

kuris kažkada buvo taip įnirtingai spjaudomas musių

veikėjai: ant sienų lipdomi kareiviai

veiksmas: nėra, tik...

tyliai

tyliai

tyliai

skendi kaukolių maršrutas, pagalvojus,

kur lietuvis, o kur rusas?

- - nėra..

mažas vaikas mėto kamuoliuką, -

karas baigėsi

šypsosi

šypsosi

verkia

Laukiu

laukiu

iš nuogo kūno

iš nuogos sielos

iš nuogo gyvenimo

ypač dažnai iš savęs

ar bent iš ko nors kito

liesdamas plaukus

vaikščiodamas

(dažniausiai pėda į pėdą)

džiaugdamasis kiekviena

akimirka ar verkdamas

mirdamas ir

iš naujo

gimdamas

laukiu

pats nesuprasdamas ko

ir už ką?

Gediminas Bytautas, XI laidos abiturientas

Mokytojui Pradžia 1 laikraščio psl...

Kiekvienas ruduo praveria ir

mokyklos duris, sujudina suolus, aprašo

lentas, pripildo sąsiuvinius bei atneša

naujus, spalvingus veidus. Vieni

apniukę, rūstūs it lietumi grasinantys

debesys, kiti švelnūs ir spindintys it

saulės spinduliukai ar gėrybės, dar kiti

tūžmingi it vėjas ar greiti kaip rudens

audra, bet juos visus į savo didelę širdį

sutalpina Mokytojas.

M o ky t o jo da r ba s sun ku s i r

nesibaigiantis, kas vakarą tylūs

sąsiuvinių šnabždesiai ir juose

besislepiančios klaidos, kas dieną

žmonės su savo norais, nuotaikomis,

svajonėmis ir ambicijomis...

Ir tuo pat metu Mokytojo darbas

puikus! Mokytojas – kūrėjas. Galbūt jis

neskrebina plunksna eilių, teptuku

nevedžioja spalvotų vaizdinių ar

nešokdina natų. Jis kuria daug

sudėtingesnį meno kūrinį – žmogų. Jūs

kuriate mus! Su neišsemiama kantrybe,

neišsenkančiu noru išmokyti, Jūsų

rankos varto išminties šaltinius –

knygas, kiekvienam panorusiam iš to

šaltinio kažko pasisemti padeda ir

parodo kaip, lūpos moko ir skatina.

Kaip Motina Žemė, Jūs išauginate ne

vieną, išmokote mylėti ne vieną širdį ir

suprasti ne vieną išminties srovę,

išgirsti tyliai mumyse šnabždančius

įkvėpimus, talentus, padedate atrasti

mūsų gyvenimo kelius ir jais nuvedate

ne vieną...

Bent kartą metuose garsiai tariame

Jums nuoširdžiai ačiū, kuris sukasi

mūsų mintyse daug dažniau...

Greta Gerazimaitė, 2e klasė Marija Dolgopolova, 3c kl.

Puslapis 14 Humoras Spalis 2007

Tramvajuje sėdi senutė. Šalia jos stovi liesas išvargęs gimnazistas. - Ko gi tu, mielasis, toks sulysęs, - kreipiasi į jį senutė. - Užduoda daug,- atsako. - Tu turbūt pirmūnas? - Ne... Senutė, matydama gimnazistą ant rankos užsimetus apsiausta, pasiūlo: - Duok, mielasis, nors tavo apsiaustą palaikysiu, juk tau sunku. - Čia ne apsiaustas, - atsako vaikinas, - čia mano draugas. Va jis - pirmūnas.

Vyksta egzaminas. Profesorius: - Klausimas penketui: kuo matuojama įtampa? - Klausimas ketvertui: kuo matuojama įtampa: a) voltmetru b) ampermetru? - Klausimas trejetui: ar tik ne voltmetru matuojama įtampa?

Studentas ateina pas bendrabučio komendantą: - Mūsų kambaryje neįmanoma gyventi! - O kas atsitiko? - Na, kad ir krūvos pelių... - Negali būti! - Eime, patys pamatysit... Ateina į kambarį. Studentas ant grindų numeta duonos kriaukšlę. Po minutės išlenda pelė, antra pelė, trečia, po jos - nedidelė žuvytė, vėl pelė... - Taip, šiek tiek pelių užsiveisė, - sako komendantas. - O kokia čia žuvytė? - Puiku, dėl pelių išsiaiškinome. Dabar pakalbėkime apie drėgmę...

Studentas klausia dėstytojo: - Kokio ilgumo turi būti kursinis darbas? - Kaip moters suknelė. Jis turi būti pakankamai ilgas, kad pridengtų objektą, bet ne per ilgas, kad nekeltų nuobodulio.

Auksinės mokytojų mintys:

„Integralas jums ne vabaliukas ant pagaliuko.“ „Aš vakar dieną per jus visą naktį nemiegojau.“ „Yra tokia gera lietuviška patarlė:

„Leisite jūs man kalbėti ar ne!” “ „Baikit rėkauti! Tylos!!! Dieve, turėčiau aš dabar kulkosvaidį... “ „Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide. “ „Visa tai buvo viešai paskelbta ir įslaptinta. “ „Neatsimenu, kaip ten vadovėlyje buvo parašyta, todėl paaiškinsiu žmogiškai. “ „Vakar po pamokų perėjau po jūsų suolais. Net nesuprantu, kaip jūs galite ten gyventi. “ „Aš jau geriau patylėsiu, kad jūsų ausys nesideformuotų. “ „Tylėt! Arba aš tuoj pradėsiu sužvėrėjimą. “ „Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip spyruoklės, o ne kaip varlės ant ledo. “ „Taigi su dinozaurais mes išsiaiškinome, ir jie išmirė. Važiuojam toliau. “ - Žinot, kokia indėnų skaičiavimo sistema? - Ne... - Vienas, du ir daug. Mano tokia pat.

Toliau pateikta istorija, susijusi su klausimu, pateiktu Kopenhagos universitete per fizikos egzaminą:

- Aprašykite, kaip nustatyti dangoraižio aukštį su barometru.

Vienas studentų atsakė:

- Jūs pririšate ilgą virvę prie barometro galo, tada nuleidžiate barometrą nuo dangoraižio viršūnės iki žemės. Virvės ilgis plius barometro ilgis bus lygus pastato aukščiui. Šis labai originalus atsakymas taip įsiutino egzaminatorių, kad studentas buvo tuoj pat išmestas iš egzamino. Studentas pateikė apeliaciją, kad jo atsakymas neginčijamai teisingas, ir universitetas paskyrė nepriklausomą arbitrą šiam atvejui ištirti. Arbitras pasakė, kad atsakymas tikrai teisingas, bet jame neatsispindi jokios vertos dėmesio fizikos žinios. Problemai išspręsti buvo nutarta pakviesti studentą ir duoti jam šešias minutes, per kurias jis turėtų pateikti atsakymą žodžiu, kuris parodytų bent menkiausias elementariosios fizikos žinias. Penkias minutes studentas sėdėjo tylėdamas, parėmęs galvą,

mąstydamas. Arbitras priminė jam, kad laikas bėga, į ką studentas atsakė, kad jis turi kelis atsakymus, bet negali apsispręsti, kurį pateikti. Kai jam buvo pasiūlyta paskubėti, jis atsakė: - Pirmiausia galite pasiimti barometrą ant dangoraižio stogo, paleisti jį žemyn ir matuoti laiką, per kurį barometras pasieks žemę. Tada pastato aukštis gali būti išskaičiuotas iš formulės H = 0.5g x t kvadratu. Bet barometrui nepasisekė. Arba jei šviečia saulė, galite išmatuoti barometro aukštį, tada pastatyti jį ir išmatuoti jo šešėlio ilgį. Tada išmatuokite dangoraižio šešėlio ilgį, o po to pastato aukščio apskaičiavimas susiveda į paprasčiausią proporcijų aritmetiką. Bet jei norite tai padaryti labai moksliškai, galite pririšti trumpą virvutę prie barometro ir siūbuoti jį kaip švytuoklę, pirmiausiai dangoraižio pirmame aukšte, po to - ant jo stogo. Aukštis išskaičiuojamas iš skirtumo tarp gravitacijos jėgų T = 2 pi kvadratinė šaknis iš (l / g). Arba jei dangoraižis turi išorines gaisrininkų kopėčias, būtų paprasta lipti viršun ir matuoti dangoraižio aukštį barometro ilgiais, po to juos visus sudėti. Jei norite būti nuobodus ir daryti tai įprastais būdais, žinoma, galite išmatuoti barometru slėgį pirmame aukšte ir ant stogo, o tada konvertuoti skirtumą milibarais į pėdas ir gauti dangoraižio aukštį. Kadangi iš mūsų reikalauja tobulinti proto nepriklausomumą ir taikyti mokslinius metodus, be abejo, geriausias būdas būtų pasibelsti į šveicoriaus duris ir pasakyti jam: „Jei norėtumėte naujo gražaus barometro, aš jums jį atiduosiu, jei pasakysite koks šio dangoraižio aukštis.“

Studentu buvo Niels Bohr, vienintelis danas, gavęs Nobelio premiją fizikos srityje (istorijos šaltinis www.grand.lt).

Mantas Šarnas, 3f

Spalis 2007 Mes — žurnalistai! Puslapis 15

Kelionę į Vilnių prisiminus...

Kaip ir kiekvienais metais, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos žurnalistai ir aktyvistai turi galimybę šiek tiek atsikvėpti, atsipūsti po sunkių mokslo metų, per kuriuos jie rašo, kuria ir teikia šviežiausias naujienas jums, mokiniai, apie įvykius mūsų mokykloje. Tad ir praėjusių mokslo metų pabaigoje galimybė pasimėgauti užbaigtais darbais buvo išnaudota. Šįkart vykome į sostinę Vilnių ne tik pavaikštinėti po senamiestį, bet ir aplankyti garsiosios „Lietuvos televizijos“, susitikti su dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistu Gintautu Cibu bei „Domino“ teatre pažiūrėti spektaklį „ Laukinė moteris“.

Visų pirma aplankėme „Lietuvos televiziją“, kur mus svetingai pasitiko gidė, televizijos atstovė spaudai. Jos pagalba mes ne tik patekome į t e l e v i z i j o s patalpas, bet ir išgirdome apie p i r m o s i o s t e l e v i z i j o s a t s i r a d i m ą . Būdami ten , „visais kampais“ apžiūrinėjome seniausios televizijos muziejų, kuriame pamatėme ir senelį “ Ši le l į” , “Taurą” , t ranz is tor in į a p a r a t ą ” V e f ” , n u o t r a u k a s , primenančias šiurpias sausio 11-osio valandas, galėjome įžengti į „Šokių dešimtuko“ aikštelę , kuri per televizijos ekraną atrodė optiškai d idesnė , n e i y ra i š t i k rų jų . Apstulbusiais veidais klausėme atstovės spaudai, kaip tokioje mažoje patalpoje gali sutilpti ir komisijos nariai, ir žiūrovai, ir dekoracijos, laidų vedėjai ir patys šokėjai. O, pasirodo,

kameros „sugeba viską“! Tačiau vien t u o m ū s ų k e l i o nė p o t e l e v i z i j o s p a t a l p a s n e s i b a i g ė . Praėjome ir pro g r i m o k a m b a r i u s , r e ž i s i e r i ų ,

montuotojų kabinetus, įkišome nosis į archyvus, kol pasiekėme dar vienas duris, kurios vedė į laidos „ Labas rytas“ patalpas. Tiesa, jose taip pat trūko vietos dideliam mūsų būriui. Vienoje pusėje išvydome mažą apvalią sceną, o ant kurios , kaip mums pasakojo gidė, pastatomi „mini“ baldai. Atsigręžus į kitą pusę, akys „užkliuvo“ už pailgo stalo, prie kurio kasdien sėdi ir praneša pačias naujausias žinias laidos

„Panorama“ vedėjai. Jų kėdes taip pat išbandėme ir mes. Būdami televizijos p a t a l p o s e n e t i k a p ž i ū r ė j o m e v i s a s įdomiausias vietas, bet dar ir sutikome laidos „Keno loto“ bei kitų loterijų vedėją Laimą Kybartienę, p a s i r u o š u s ią r i d e n t i

laimingus kamuoliukus, bet ir įsistebeilijome į Algimantą Čekuolį, kuris paprašytas mūsų būrio merginos, pabučiavo jai į skruostą. Tik išėjus iš „Lietuvos televizijos“ patalpų į lauką, prie mūsų fantastišku motociklu p r i v a ž i a v o „ L i e t u v o s r y t o “ redaktor iaus pavaduoto jas i r žurnalistas Gintautas Cibas, kuris buvo paskyręs mums pokalbį ant žaliuojančios pievos šalia „Lietuvos televizijos“. Šis žmogus, su kuriuo mums teko garbė susipažinti iš arčiau, pasirodė esąs tikrai nepaprastas.

Kadaise jis lankė pavaduotojos Ritos Babraitienės vestą teatro būrelį! Jis mums atskle idė įvai r iaspa lvių subtilybių apie savo darbo patirtį, negailėjo patarimų būsimiesiems tikriesiems žurnalistams. Priminė, kad tikrai reikia būti raštingam, kad reikia būti iniciatyviam, viskuo domėtis. Pasirodo, žurnalistas tiesiog privalo žinoti ne tik savo laiko ir savo draugų rato madas, interesus, bet ir tai, kas buvo XX a. pradžioje, viduryje ir daug seniau. Pažintis su šiuo žmogumi išties „pamaitino“ mūsų smalsiąsias galveles.

Kita mūsų ekskursijos stotelė buvo „Domino“ teatras, įsikūręs „Coca Cola Plaza“ kino centre. Jame galėjome mėgautis monospektakliu „Laukinė moteris“. Ši daug kam turbūt jau žinoma komedija apie vyrų ir moterų santykius yra tarsi

atsakas pirmajai „Urvinis žmogus“. Aktorė Neringa Varnelytė vaidino moterį, peržengusią trisdešimties metų slenkstį, daug gyvenime mačiusią, ieškančią vyro. Ši moteris labai ironiška, o jos požiūris į vyriškąją lytį – kiek pašaipūniškas. Visi jos ieškojimai ir bandymai galiausiai nuvedė į keblias situacijas, kurios privertė visą salę smagiai kvatotis.

Po linksmai praleistų valandų teatre patraukėme namų link. Ir nenoriai iškeliavome. Tačiau linksmi, išsišiepę ligi ausų, dainingi ir, be abejonės, patyrę gražių įspūdžių, daug ko sužinoję. Ryškiausios kelionės akimirkos atmintyje tikriausiai dar ilgai šiltai gulės. O mūsų širdys šaukia „AČIŪ!” direktorei V.Prižgintienei už padovanotą kelionę ir pavaduotojai Ritai Abraitienei, lietuvių kalbos mokytojai Sigitai Brazienei, kurios drauge su mumis leidosi į kelionę, bei visiems, kas prisidėjo prie to, jog 2007-ųjų metų saulėta ir šilta gegužės 30-oji diena tapo viena iš šauniausių.

Gabrielė Vičytė, 3f klasė

Simona Lėliutė, 3f klasė

Trumpam sustojus, laikas neliko

neišnaudotas...

Įdomu, ar minkšta žinių vedėjos kėdė?

Visi mes — besišypsantys ir laimingi

Puslapis 16 Mes — žurnalistai! Spalis 2007

Žurnalistų būrelio vadovės: Rita Babraitienė, Sigita Brazienė, Raimonda Karpušenko

Naujienos/Už mokyklos ribų: Gabrielė Vičytė, 3f Greta Gerazimaitė, 2e Milda Butkutė, 3d Paulius Ščenikovas,3f Sandra Jakimovičiūtė, 4c

Sitora Šlauterytė,3c

Mūsų mokytojos: Agnė Ubartaitė, 3f Gintarė Trybytė, 3c Martyna Bartašiūtė, 3c

Interviu su buvusiais abiturientais: Rūta Kirevičiūtė, 3c

Kūryba: Gediminas Bytautas Greta Gerazimaitė, 2e Ieva Bružauskaitė Marija Dolgopolova, 3c Povilas Žinys, 3c

Humoras: Mantas Šarnas, 3f

Mes — žurnalistai! Gabrielė Vičytė, 3f Mantas Šarnas, 3f Simona Lėliutė, 3f

Dizainas/Maketavimas: Mantas Šarnas, 3f. mplius@animecentras.lt

Gimnazijos adresas: Paryžiaus Komunos g. 16, LT – 91166, Klaipėda,

el. paštas: azuolyno.gimnazija@takas.lt Vilija Prižgintienė - direktorė, telefonas/faksas:(46)38-35-06

Raštinė -38-35-05 Mokyklos tinklalapis: www.azuolynas.klaipeda.lm.lt

Atostogos: Rudens –

10-29 - 11-02 (imtinai) Kalėdų –

12-24 – 01-04 (imtinai) Velykų –

03-17 – 03-24 (imtinai) Mokslo metų pabaiga: 06-20 (I - III klasėms)

05-16 (IV klasėms)

Š.m. lapkričio 29-ą dieną 14 val. kviečiame visus į

Klaipėdos muzikinio teatro baletą „Bolero“ ir „Karmen siuita“. Bilieto

kaina – 5 litai.

Štai pateikiame Jums pirmąjį šių mokslo metų (penktąjį 2007 metų) mokyklos laikraščio „Ąžuolas“ numerį. Numeris išėjo neplonas, jame gausu informacijos apie naujas gimnazijos mokytojas ir jau baigusius mokyklą gimnazistus. Kaip visada, pateikiame svarbiausias ir įdomiausias mūsų mokyklos naujienas bei įvykius už mokyklos ribų. Šiame numeryje šiek tiek aptingome ties sporto skyreliu, tačiau pažadame pasitaisyti kitame.

Šis laikraščio numeris skiriasi nuo prieš tai išleisto ne tik informacija - įvyko nemažai pakeitimų pačiame žurnalistų būrelyje. Atsisveikinome su šiais žmonėmis: Egidijum Beržanskiu, Vadimu Borisovu, Karoliu Misiūnu ir Gediminu Bytautu bei pasveikinome naujus: Rūtą Kirevičiūtę ir Mildą Butkutę. Pasikeitė ne tik būrelio nariai, bet ir jo vadovės. Būrelį paliko mokytoja Žana Agafonova, tačiau atėjo mokytojos Sigita Brazienė ir Raimonda Karpušenko. Tikimės malonaus bendravimo su naujais būrelio nariais, kokybiškesnio ir įdomesnio gimnazijos laikraščio.

Labai dėkojame M. Dolgopolovai, I. Bružauskaitei ir G. Bytautui už savo kūrybą. Atsiprašome, tačiau šiame numeryje nerasite „Kristijono ir Viliaus nuotykių svečiose šalyse“ istorijos tęsinio, nes, Vadimas pabaigė mokyklą ir tęsinio nepaliko. Artimiausią laikraščio numerį išvysite gruodį, prieš Kalėdas, o kol kas tiek, malonaus skaitymo!