KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. sausis / Nr. 1 (173) 1

Šiame numeryje:

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn.

ISSN 2029-5545

Edita VALINČIENĖ

Nr. 1 (173) 2013 m. sausis

Rektoriaus skiltis ..............2 psl.

MOKSLASIeva LiškevičiūtėArcheologija. Tai, kas lieka už kadro ...........................3 psl.

AKTUALIJOSSukurta universitete, išsaugota bibliotekoje .......................4 psl.

JAUNASIS MOKSLININKASAistė NoreikaitėDiana Vaičiūtė: „Patikėkit, mokslininkas – tai neprofesija, o gyvenimo būdas“.............................. 5 psl.

MŪSŲ KATEDRAŽivilė AleksandravičiūtėBūsimi biologai susipažįsta ir su klasikine, ir su moderniąja biologija ................................6 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėSkirmantė Tutlytė – poetė, nerašanti apie meilę ir nemėgstanti Maironio ......9 psl.

SVETURUniversitetas – Baltijos jūrų mokslų ir technologijų parko partneris..........................11 psl.

LAIMĖJIMAIRūta JuozapaitytėTeologijos docento pedagoginis vardas – iš Suomijos......................13 psl.

SPORTASGenovaitė AvižonienėPraėjusių metų studentų sporto pasiekimų apžvalga .........................14 psl.

Šiuo projektu siekiama, kad Klaipėdos universitete būtų užtikrinta vidinė studijų kokybė, atitinkanti Europos aukštojo mokslo studijų ko-kybės nuostatas ir universite-to veiklos kokybės gerinimo strategiją.

Įgyvendinus projekto veiklas bus pasiektas pro-jekto tikslas – įdiegus vidi-nę studijų kokybės vadybos sistemą bus pasiektas dides-nis studijų sistemos efekty-vumas, optimizuota įstaigos struktūra, užtikrintas geres-nis darbų pasidalijimas, dar-bo organizavimas, veiksmin-gesnis valdymas, sustiprinta darbuotojų motyvacija, pa-gerės studijų kokybė. Pasak projekto vadovės Margaritos Baranauskienės, nors pro-jekto tikslinę grupę sudaro administracijos darbuotojai, projekto nauda netiesiogiai teks visiems KU darbuoto-

Klaipėdos universitetas siekia tarptautinių kokybės vadybos standartų

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas ir konsultacinės bendrovės UAB „Kvalitetas“ verslo plėtros direktorius Dalius Serafinas pa-sirašė sutartį dėl kokybės vadybos sistemos sukūrimo ir įdiegimo Klaipėdos universitete.

KLAIPĖDOSUNIVERSITETAS

jams ir studentams: „Auto-matizavus valdymo sistemą bus supaprastintas komuni-kavimas, pagerės informaci-jos perdavimas, bus lengviau surenkami įvairūs duome-nys, paprasčiau sprendžiami administraciniai klausimai.“

Projektas truks iki 2014 metų pradžios, ben-dras biudžetas – daugiau nei 2 mln. litų.

Projektą įgyvendins tiekė-jų grupė, kuri buvo atrinkta atviro konkurso būdu: UAB „Auk“, UAB „ATEA“, UAB „ZET technologijos“ ir UAB „Kvalitetas“. Konsultacinė bendrovė UAB „Kvalitetas“ turi didelę patirtį diegiant ko-kybės vadybą mokslo ir studijų institucijose. Šios bendrovės konsultantai įdiegė kokybės valdymo ir vertinimo sistemas Studijų kokybės vertinimo cen-tre, Vilniaus Gedimino techni-kos universitete, dirbo Kauno technologijos universitete, Vil-niaus universiteto Tarptauti-nėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, Tarptautinėje teisės ir verslo kolegijoje ir kitose aukštosiose mokyklose.

www.ku.lt

SISTEMA. Maždaug per vienerius metus Klaipėdos universitete bus įdiegta kokybės valdymo sistema. J. Kykalienės nuotr.

2013 m. sausis / Nr. 1 (173) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2REKTORIAUS SKILTIS

Rektorius Vaidutis Laurėnas

Gruodžio 10–13 d. daug dėmesio skyriau akademi-niams reikalams. Dirbau prie mokslo ir meno veiklos 2009–2011 m. įvertinimo rezultatų. Juos vertinu kaip patenkinamus. Mokslo ir technologijų perdavimo sky-riui pavesiu atlikti auditą, kaip mokslinės publikacijos atitinka Senato patvirtin-tas mokslinių tyrimų temas ir potemes. Audito išvados galėtų tapti papildomu po-stūmiu tęsiant diskusiją apie mokslinių tyrimų strateginių krypčių išskyrimą ir atitin-kamų programų parengimą. Juk mokslinių tyrimų lyde-riai – ir asmenys, ir kolekty-vai – yra aiškūs.

Susipažinau su Senatui teikiamomis Mokslo ir studijų skatinimo fondo nuostatų pa-taisomis. Dalyvavau Studijų kokybės komisijos posėdyje.

Universiteto bendruome-nei pristačiau akademinės struktūros pertvarkymo pro-jektą. Esminių prieštaravimų nebuvo, bet tai vertinu kaip tylą prieš mūšį. Tiesioginės reakcijos į fakultetų jungi-mą nebuvimas rodo, kaip toli dar esame nuo korpora-cinio susitarimo šiuo klau-simu. Tikėtina, kad aštriausi debatai galimi dėl permai-nų tempo ir apimties. Tad sprendžiu uždavinį: akade-minės struktūros pertvarky-mą vykdyti per vieną kartą, pavyzdžiui, 2013 m. birželio mėn., ar eiti keliu žingsnis po žingsnio ir pertvarką pra-dėti jau 2013 m. pabaigoje, o užbaigti ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d.

Daug dėmesio buvo skir-ta mokslinių tyrimų plėtoji-mo uždaviniams ir galimy-bėms, dėstytojų pedagoginio darbo krūvio sumažinimo klausimui. Jaudina tai, kad

faktiškai nevyksta diskusija apie mokslo ir studijų bran-duolių išskyrimą ir jų pagrin-du atitinkamų akademinių struktūrų formavimą. Šiame kontekste aktualiai skamba alternatyvūs pasiūlymai Jū-ros mokslų ir technologijų centro savarankiškumą api-brėžti mokslo instituto teisė-mis arba filialo teisėmis.

Gruodžio 14 d. dalyva-vau (drauge su prof. R. Di-džioku ir R. Viederyte) prista-tant Klaipėdos universiteto bendrabučių modernizavimo projektą Švietimo ir mokslo ministerijoje. Projektas no-vatoriškas, numatantis finan-savimo šaltinių įvairovę: iš valstybės, universiteto, pri-vataus kapitalo, ES struktū-rinės paramos lėšų. Pastaroji parama jau reali – Klaipėdos universitetas dalyvauja tarp-tautiniame pilotiniame pas-tatų energetinio efektyvumo didinimo projekte. Pristatant projektą dalyvavo valstybės institucijų ir verslo atstovai. Pastarųjų susidomėjimas projektu buvo didelis. Kar-tais norisi tikėti, kad tokioje situacijoje valstybė įsižeis ir pati finansuos svarbų stu-dentams objektą.

Gruodžio 17 d. spaudos konferencijoje pristačiau pagrindinius Universiteto infrastruktūros plėtros pro-jektus, taip pat akademinės struktūros pertvarkos prin-cipus. Žiniasklaida domisi bendrabučių modernizavi-mu, akademinės struktūros pertvarkymo turiniu ir termi-nais. Ši diena žiniasklaidai svarbi ir tuo, kad nuspren-džiau parengti potvarkį dėl bendravimo su žiniasklaida. Pagrindinis potvarkio akcen-tas – administracijai žinias-klaidoje atstovauja atstovas spaudai, Universitetas ži-niasklaidai turi tik tuos įsipa-reigojimus, kurie yra numa-tyti atitinkamose sutartyse, pasirašytose Rektoriaus arba jo įgaliotų asmenų.

Gruodžio 21 d. Kaune vyko Lietuvos universite-tų rektorių konferencijos posėdis, kuriame dalyvavo naujasis švietimo ir mokslo

ministras. Ministras viliasi, kad permainos aukštajame moksle turės „plokščios si-nusoidės“ formą, bet išreiškė rūpestį dėl universitetų bibli-otekų, botanikos sodų, absol-ventų karjeros sekimo ir ana-lizės, ne kartą kartojo, kad orientuosis į kiekybės per-augimą į kokybę. Rektoriai ministrui priminė, kad tam reikalingos ne tik direktyvos, bet ir pinigai. Liberalaus stu-dijų krepšelio principo atsi-sakymas gresia 2200 Lt me-tiniu studijų mokesčiu, kuris universitetams kelia pavojų sugrįžti prie dalinio studijų finansavimo. Žinoma, kalba eina ne apie sistemos, kuri, pavyzdžiui, sunaikino gar-sųjį „Žuvėdros“ kolektyvą, išsaugojimą. Pasisakiau, kad Vyriausybės programoje ne-užmiršti regioniniai univer-sitetai nėra joks išradimas ir paprašiau vertinti regioni-nius universitetus ne skirtimi nuo „centrinių“ universitetų, bet jų išskirtine reikšme re-gionų socialinei, ekonominei ir kultūrinei plėtrai; visa kita turi būti lygiavertiška – ir fi-nansavimas, ir kokybė. Verta įsidėmėti ministro nuostatą domėtis slėnių efektyvumu. Konferencijoje tapo aišku, kad 2013 m. studentų priė-mimo tvarka dar nežinoma.

Vilniuje dalyvavau Lie-tuvos pramonininkų kon-federacijos šventiniame renginyje. LPK prezidentas pažymėjo, kad reikia daugiau dėmesio skirti konkretiems verslo kompanijų ir univer-sitetų ryšiams rengiant spe-cialistus ir vykdant taikomuo-sius mokslinius tyrimus. Kitą dieną analogiškame renginyje Klaipėdoje ši mintis taip pat buvo išsakyta, tik kontekstas jau buvo konkretesnis.

Gruodžio 27–28 d. pri-ėmiau atsakingą sprendi-mą dėl Klaipėdos mokslo ir technologijų parko. Valsty-bės auditas pareikalavo pa-sirinkti: perimti KMTP pa-talpų nuomą arba registruotis „priėmimui“ teisėsaugos ins-titucijose. Pasirinkau pirmąjį variantą, nors jis yra teisinės sistemos netobulumo padari-

nys, o ne tiesioginė būtiny-bė Universitetui užsiimti šia veikla. Bet Valstybės kontro-lė neabejoja: valstybės turtas tretiesiems asmenims gali būti išnuomojamas tik vals-tybės turto valdytojo (Klai-pėdos universiteto) viešojo konkurso būdu. Perėmimo procedūrai turime laiko iki 2013 m. birželio 30 d.

Sausio 3 d. Parengiau potvarkį dėl 3 metams akre-dituotų studijų programų, kurių skaičius jau kelia ti-krą nerimą. Įpareigojau šių studijų programų vadovus parengti programų tobulini-mo planus ir reguliariai at-siskaityti fakultetų taryboms ir administracijai apie taiko-mas studijų programų tobuli-nimo priemones ir rezultatus.

Sausio 8 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Minsko valstybiniu universi-tetu (Baltarusija). Mokslinių ryšių su šiuo universitetu turi mūsų biomedicinos, fizinių ir socialinių mokslų atstovai.

Sausio 4, 10–11, 15 d. dirbau prie Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos 2013 m. projekto, pristačiau jį Universiteto bendruome-nei. Problema ta, kad nėra galimybės pereiti prie 122 Lt BMA dydžio taikymo dės-tytojams ir mokslo darbuo-tojams, kadangi tam reikė-tų per 770 tūkst. Lt – tokių pajamų neturėsime. Dėl to kreipiausi į Senatą. Diskusi-jose plėtojasi mintis pradėti skaičiuoti kiekvienos studijų programos pajamas iš išlai-das. Administracija galutinai dar neapsisprendė, kaip bus remiami fakultetai, kurių pa-jamų ir išlaidų balansas yra neigiamas. Siūloma, kad lėšų stingantys fakultetai patys sutaupytų 5–10 proc. trūks-tamų lėšų. Toks biudžeto sudarymo principas leistų turėti didesnius ir šia prasme savarankiškesnius biudžetus fakultetams ir mokslo insti-tutams, kurie uždirba dau-giau mokslo, studijų ir taiko-mosios veiklos lėšų.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. sausis / Nr. 1 (173) 3MOKSLAS

O vis dėl to – kuo šis mokslas toks žavus ir neat-siejamas nuo kasdienybės? Archeologija lipdo miesto istorijos mozaiką, padeda suvokti pastarojo struktūrą, o svarbiausia – laikotarpį: „Kartais tai yra vienintelis istorinis šaltinis siekiant pažinti miesto gyvenimą“, – sako tyrėja. Archeologija reikalauja akylo kruopštu-mo: „Kiekvienas archeolo-gijos paminklas yra unika-lus, tad ir tyrimų procesas individualus, neaprašytas jokiuose vadovėliuose; archeologas prapjauna že-mės pilvą ir tuomet akis į akį susiduria su iššūkiais, todėl svarbu jausti atsako-mybę darbui“, – tvirtina R. Nabažaitė.Verslininkui archeologija – našta?

Šiandien taikomieji ar-cheologijos tyrimai glau-džiai sąveikauja su verslu. Dažnai verslininkui ar pri-vačiam asmeniui, norinčiam vykdyti žemės judinimo darbus kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, rei-

kia užsakyti archeologinius tyrimus. Kadangi valstybė tyrimų nefinansuoja, nere-tai veiklą senamiestyje no-rinčiam vykdyti asmeniui archeologija tampa kaip keiksmažodis. „Reikia su-tikti, kad užsakovui archeo-logai – papildoma finansinė našta. Dažnai archeologi-nius tyrimus užsakę asme-nys nori, kad darbai būtų atlikti itin sparčiai. Jiems svarbu ne tyrimo, o kasimo procesas. Atradus pastatų liekanas, grindinius, kitas uždaras struktūras, laikas tyrimų metu ypač tirpsta. Archeologui tenka parengti visą struktūros dokumen-taciją, perpiešti kiekvieną akmenėlį jo radimo vietoje. Neretai kartu su kultūros paveldo specialistais turime spręsti jų išlikimo klausimą, jei tyrimų eigoje paaiškėja, kad tai trukdo šių dienų sta-tybos darbams“, – pasakojo archeologė.

Pasak R. Nabažaitės, yra dviejų kategorijų užsakovai: vieni į darbą žiūri formaliai, o kiti iš archeologinių tyri-

Archeologija. Tai, kas lieka už kadro.Ieva LIŠKEVIČIūTĖ

Klaipėdos universitete antrus metus doktorantūroje besimokanti ir Baltijos regiono istorijos ir archeolo-gijos institute dirbanti jaunoji archeologė Raimonda Nabažaitė apie savo darbą pasakoja su nuoširdžiu susižavėjimu. Pasak jos, archeologija – tai kur kas daugiau nei pajamų šaltinis, tyrėją jaudina darbo pro-cesas. „Mane džiugina kiekvienas radinys. Tai ne tik amatas, bet ir galimybė pabūti tame laike, kurį tiri. Tu turi šią unikalią galimybę čia ir dabar, rytoj jos jau nebebus“, – patirtimi dalijasi R. Nabažaitė.

mų netgi stengiasi išpešti naudos – iškasenas ar do-kumentaciją panaudoja re-prezentaciniams tikslams. Tačiau tokių, archeologės teigimu, tėra vienetai: „Jei užsakovas sugebėtų į visa tai pažiūrėti kūrybiškai, ga-lėtų turėti nemažai naudos. Bandau prijaukinti idėją, kad visa, ką mes tiriam, gali būti panaudota veiklai ar sklypui populiarinti, patrau-klumui didinti.“Geodeziniai prietaisai ir darbiniai žemėlapiai – archeologo kasdienybė

Archeologija – labai plati ir daug žinių reika-laujanti specialybė, kurio-je privalu mokėti dirbti su geodeziniais prietaisais, gebėti braižyti brėžinius, turėti žinių apie archeo-loginius radinius, taip pat mokėti skaityti darbinius žemėlapius, susirinkti in-formaciją apie tiriamą vietą ir numatyti, ko joje galima tikėtis. Taip pat reikia turė-ti organizacinių gebėjimų. Pasak jaunosios tyrėjos, motyvacija, patirties kaupi-mas studijų metu, neakcen-tuojant finansinės naudos, yra visų svarbiausi. Būtent todėl archeologė prakti-kų metu stengiasi perteik-ti visas savo sukauptas ir įgytas žinias studentams. O galiausiai priduria, kad mėgstamas darbas – tarsi šventė, subrandinęs ją kaip asmenybę, tačiau svarbu nestovėti vietoje: „Su kie-kvienu objektu tobulėjam, augam, bręstam. Jaučiu būtinybę atsakingai žiūrėti į savo profesinę aplinką, kuriamą mokslinį produktą ir galiausiai savo atradi-mais pradžiuginti net tuos, kuriems prieš minutę tai at-rodė visai neįdomu“, – apie savo profesijos privalumus sako R. Nabažaitė.

KOVA SU STICHIJA. R. Nabažaitė su komanda neseniai uždarė tyrimų sezoną. Pasak jos, didžiausias tyrimų priešas buvo nuolat ky-lantis vandens lygis.

Nuotr. iš asmeninio R. Nabažaitės archyvo

KOMANDA. R. Nabažaitė su studentų ir savanorių komanda.

2013 m. sausis / Nr. 1 (173) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Sukurta universitete, išsaugota bibliotekojeKlaipėdos universiteto biblioteka siekia bendruomenei suteikti galimybę grei-tai ir patogiai naudotis KU informaciniais ištekliais tiek bibliotekoje, tiek per nuotolinę prieigą, naudojant asmeninius kompiuterius. Prie KU bibliotekos rengiamų Elektroninių tezių ir disertacijų (ETD) ir KU publikacijų (PDB) duome-nų bazių prisidėjo dar du vertingi informacinių duomenų rinkiniai – KU mokslo žurnalų viso teksto straipsnių ir publikacijų apie Klaipėdos universitetą spau-doje duomenų bazės.

Publikacijos apie Klaipėdos universitetą

Duomenys, atspindintys KU gyvenimą spaudoje, nuo 1991 m. buvo kaupia-mi kortelių kartotekoje. Nuo 2011 m. pradžios šis darbas, įgavęs elektroninį pavidalą, tęsiamas toliau. Kuriamos duomenų bazės pagrindinis tikslas – pa-teikti surinktą susistemintą, greitai prieinamą informa-ciją apie Klaipėdos univer-siteto bendruomenę iš KU laikraščio, Klaipėdos mies-to ir šalies dienraščių. Čia rasite straipsnius apie KU bendruomenės vykdomą mokslinę veiklą, studijas, tokias veiklos sritis, kaip vykusios konferencijos, renginiai, sporto laimėji-mai, KU dėstytojų, studen-tų pasisakymai, komen-

Vitalija Dambrauskaitė, KU bibliotekos bibliotekininkė, vitalija.dambrauskaite@cb.ku.lt Kristina Stripeikaitienė, KU bibliotekos bibliotekininkė, kristina.stripeikaitiene@cb.ku.lt

KU bibliotekos Informacinių paslaugų skyrius

Remiantis Klaipėdos universiteto senato nutari-mu Nr. 11-30 „Dėl Klaipėdos universiteto Tary-bos narių tvirtinimo“ š. m. sausio 11 d. Senato posėdyje patvirtinti Klaipėdos universiteto tarybos nariai.

Nariai, skirti iš Klaipėdos universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų:prof. dr. Antanas Bučinskas (Socialinių mokslų fakulteto dekanas),prof. dr. Artūras Razbadauskas (Sveikatos mokslų fakulteto dekanas).Nariai, nepriklausantys Klaipėdos universiteto per-sonalui ir studentams:prof. habil. dr. Vinsas Janušonis (Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas),Arnoldas Šileika (Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius).

Patvirtinti Tarybos nariaiRemiantis Klaipėdos universiteto studentų sąjungos neeilinės visuotinės konferencijos, vykusios 2012 m. lapkričio 15 d., sprendimu, stu-dentams atstovaujančio KU tarybos nario parei-gas toliau eiti patvirtinta Salomėja Sovaitė.

Pagal Klaipėdos universiteto tarybos sudary-mo reglamentą, patvirtintą KU Senato nutarimu Nr.11-17, į likusias KU tarybos narių vietas bus skelbiamas viešasis konkursas. Apie atranką skel-bia Senato pirmininkas KU interneto svetainėje.

Konkursas eiti pareigas bus skelbiamas dar keturiems Tarybos nariams: du bus renkami iš Klaipėdos universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų, likę du – nepriklausantys Klaipėdos universiteto personalui ir studentams (vieną iš jų skiria Studentų sąjunga).

tarai, pokalbiai, išvykos, stažuotės ir kt.

Duomenų bazė kasdien papildoma naujais įrašais, didelė dalis jų turi sąsa-jas su elektroniniais viso teksto dokumentais, tad be didelių pastangų galėsite paskaityti jus dominantį straipsnį tiesiogiai.

Natūralu, kad rengiant šią duomenų bazę fiksuoja-ma ir tam tikra universiteto istorija su visais įvykiais ir liudytojų pasisakymais, kurie ateityje turės didelę išliekamąją vertę.KU mokslo žurnalų visateksčių straipsnių duomenų bazė

2011 m. liepos mėn. pradėtoje kurti duomenų

bazėje aprašomi sociali-nių ir humanitarinių moks-lų krypties straipsniai iš Klaipėdos universiteto lei-dyklos leidžiamų mokslo žurnalų „Res Humanitariae“ (archyvas nuo 2007 m.), „Tiltai“ (nuo 2010 m.), „Ar-chaeologia BALTICA“ (nuo 2006 m.), „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (2006–2008 m.), „Regional Formation And Development Studies“ (nuo 2012 m.) ir pa-teikiamos nuorodos į viso teksto dokumentus.

Šiose duomenų bazėse paiešką galima atlikti pagal reikšminius žodžius, auto-rių, leidimo metus, leidinio pavadinimą ir kt. Rezultatai pateikiami PDF formatu ir

lengvai išsaugomi kompiu-teryje. Tiek vienoje, tiek kitoje duomenų bazėje in-formacija prieinama be jo-kios papildomos registra-cijos ar slaptažodžių.

Duomenų bazes rasite adresu https://ku.library.lt. Paspaudę nuorodą „Iš-tekliai“, pasirinkite Klai-pėdos universitetą ir nuo-rodas „Publikacijos apie Klaipėdos universitetą“ ir „KU mokslo žurnalų visa-teksčių straipsnių duome-nų bazė“.

Dėl išsamesnės infor-macijos prašome kreiptis

telefonu (8 46) 398 793

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. sausis / Nr. 1 (173) 5JAUNASIS MOKSLININKAS

Koks Jūsų išsilavinimas, sritys, kuriose dirbate?

Neseniai įgijau biomedi-cinos mokslų daktaro laips-nį. Pagrindiniai moksliniai interesai yra šie: fitoplankto-no ekologija, eutrofikacijos mechanizmai, biooptinių pa-rametrų ir saulės radiacijos intensyvumo bei jos pasis-kirstymo vandens ekosiste-mose tyrimai, estuarinės kil-mės vandens masių Baltijos jūroje tyrimai, nuotoliniai ty-rimų metodai ir jų taikymas. Domiuosi erdvine ir biostatis-tika bei šių metodų taikymu.Papasakokite savo karjeros istoriją.

Gimnazijoje biologiją mokiausi sustiprintu lygiu ir man šis dalykas labai pati-ko. Taigi rinkausi biologinės pakraipos studijų programą. Mąsčiau ne tik apie medi-cinos studijas, bet ir apie ekologinę bei molekulinę biologiją. Didelės pirmeny-bės vienai ar kitai sričiai ne-teikiau, todėl taip susiklos-tė, kad įstojau į ekologinės biologijos studijas Vilniaus universitete. Kitas etapas buvo kursinio darbo temos pasirinkimas. Taip atsidūriau tuometiniame Botanikos ins-titute, dabar Gamtos tyrimų centro Botanikos institute.

Studijuodama bakalauro ketvirtame kurse gavau pa-siūlymą dirbti laborante Vil-niaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedroje. Tvar-kiausi katedroje, pradėjau dėstyti algologijos laborato-rinius darbus ir vadovavau pirmo kurso studentų prak-tikai. Baigiau magistro stu-dijas Vilniaus universitete ir buvau tiek įnikusi į mokslus, kad ėmiau ieškoti galimybės

studijuoti doktorantūroje. Pradėjau domėtis Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute vykdomomis dokto-rantūros studijomis. Šios stu-dijos asmeniškai man suteikė labai daug galimybių keliau-ti, dalyvauti konferencijo-se, kursuose. Doktorantūros studijų metu toliau teko va-dovauti algologijos pagrindų laboratoriniams darbams, okeanografijos praktikai. Ėmiau domėtis nuotoliniais tyrimais, metodais, kurie pa-remti dirbtinių Žemės paly-dovų informacija. Taip prie pagrindinės krypties, t. y. fitoplanktono ekologijos, pradėjo „lipti“ dar viena – vandens ekosistemų optinės savybės ir jų analizė nuotoli-niais tyrimų metodais.Su kokiais sunkumais susidūrėte?

Buvo žmonių, kurie pa-dėjo ir konsultavo, tačiau ko-mandinio darbo labai trūko. Ekologiniai tyrimai yra itin specifiniai. Daugumos užda-vinių praktiškai neįmanoma įgyvendinti be pagalbos. Tai buvo juntama ne tik ekspe-dicijų metu, bet ir kituose darbuose, t. y. nuo darbo laboratorijoje iki straipsnių rengimo. Per penkerius me-tus aiškiai supratau, kas yra komanda, kokie jos privalu-mai. Svarbiausia yra pagarba ir pasitikėjimas, darbas iš visos širdies, pagalba vieni kitiems, stiprus atsakomybės jausmas ir draugiškų santy-kių palaikymas. Patikėkit, mokslininkas – tai ne profe-sija, o gyvenimo būdas.Kokie žymiausi Jūsų laimėjimai?

Mano laimėjimai yra pa-prasti, tačiau aš jais labai džiaugiuosi. Visų pirma tai

yra draugų, kolegų būrys iš visų Baltijos ir kai kurių Europos šalių (Čekijos, Ita-lijos, Olandijos), taip pat iš Amerikos, Meksikos. Kon-ferencijas ar kursus labai pa-prasta tiesiog „atbūti“, tačiau jaunasis mokslininkas turi pasistengti susirasti draugų, kurie jo nepamirštų, kuriuos toliau vienytų bendri inte-resai, bendros idėjos ar net projektai.

Kiti pasiekimai – tai įgy-tos žinios ir patirtis, gebėji-mai, domėjimasis tuo, ką da-rau, ir, be abejo, – mokslinės publikacijos.Kokia Jūsų dabartinė mokslinė veikla?

Neseniai apsigyniau di-sertacinį darbą, todėl sten-giuosi susidėlioti tolesnę savo mokslinę ir pedagoginę veiklą, stengiuosi rasti laiko mokslinėms publikacijoms rašyti. Galima sakyti, kad gyvenu pereinamajame eta-pe su paprastu, bet kartu ir labai sudėtingu klausimu: „O kas dabar?“ Nesakau, kad nežinau, ką daryti. Anaiptol. Turiu labai aiškią viziją, gal kiek ir perfekcionistinę, ir ieškau būdų, kaip ir kur ją įgyvendinti. Kelias į šią vizi-ją susideda iš daugybės eta-pų, apie kuriuos ir mąstau. Aišku, noriu tobulėti srityse, kurias atradau studijuodama doktorantūroje ir anksčiau. Juk tiek daug yra nepada-ryta. O kaip seksis, parodys laikas.Kokie Jūsų ateities planai, siekiai, galbūt – projektai?

Kol kas pagrindinis mano tikslas yra tęsti tai, ką pra-dėjau, mokytis ir tobulėti, turėti galimybę ir vietą įgy-vendinti tai, apie ką svajoju; galbūt sukurti komandą, kuri

Diana Vaičiūtė: „Patikėkit, mokslininkas – tai ne profesija, o gyvenimo būdas“Klaipėdos universitete vis daugėja jaunųjų mokslininkų, kurių motyvacija, lai-mėjimai ir ateities planai kelia susižavėjimą. Puikus pavyzdys – Biologijos ka-tedros asistentė, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė. Prieš pat žiemos šventes mergina sėkmingai ap-sigynė ekologijos ir aplinkotyros studijų krypties daktaro disertaciją. Jaunoji mokslininkė mielai sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir patirtimi.

darbuotųsi išvien moksli-nėse srityse. Taip pat siekiu palaikyti ryšius su draugais iš kitų šalių, drauge kurti įvairiausius projektus, reng-ti mokslinius straipsnius. Su kolegomis, kitais universi-teto jaunaisiais mokslinin-kais mėginsime įgyvendinti jau sukurtus tyrimų planus ir kursime naujus. Labai džiaugiuosi, kad jie yra!Ko palinkėtumėte Klaipėdos universiteto akademinei bendruomenei?

Savo darbui jaučiu ne-apsakomą aistrą. Tai galima palyginti su jausmu šokių aikštelėje, kai groja kvapą gniaužianti daina. Nuošir-džiai visiems linkiu patirti šį nepakartojamą jausmą, kai gyveni tuo, ką darai. Juk tie-sa, kad „gyvename kartą, bet kiekvieną dieną“. Išgyven-kime kiekvieną dieną taip, kad apie ją galėtume para-šyti istoriją. Žinau, tai nėra lengva, nes kartais norisi tie-siog sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką, bet kas sakė, kad apie tą tašką mes negalime sukur-ti istorijos? Taip pat nepa-mirškime, kad mūsų vertę ir pasiekimus turi rodyti ne tik žodžiai, bet ir darbai.

Dr. Diana Vaičiūtė: „Kas sakė, kad apie tašką mes negalime sukurti istorijos?“

2013 m. sausis / Nr. 1 (173) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

SusipažinkimeKatedra kuruoja biologijos

bakalauro studijų programą bei ichtiologijos ir žuvininkystės magistrantūros studijų programą. Trečiame kurse studentai turi galimybę rinktis ichtiologijos šaką ir plačiau nagrinėti mokslą apie žuvis. Baigę bakalauro studijas absolventai gali gilintis į ichtiologiją ir žuvininkystę magistrantūros studijose. Jas baigusieji paprastai dirba tiriamąjį darbą aplinkos apsaugos ir medicinos įstaigose ar gamyboje, kur technologijos yra susijusios su biologiniais procesais, o po vienerių edukologijos studijų metų jie gali dirbti ir mokytojais.Muziejus – galimybė prisiliesti prie klasikinės biologijos

Biologijos katedros muzie-jaus istorija siekia 1988 me-tus, o čia esančios kolekcijos eksponatų istorija prasidėjo Jūrų muziejuje. R. Kybranci-enė papasakojo, kad kolekciją

sudaro apie 5000 ekspona-tų. Tai – vabalai, žinduoliai, paukščiai, tačiau didžiausią eksponatų dalį sudaro drugiai. Jaunesniosios mokslininkės teigimu, ši drugių kolekcija – viena vertingiausių, nes joje surinktos beveik visos Lietu-voje pasitaikančios makrodru-gių rūšys.

Katedros vedėja doc. dr. R. Jankauskienė pabrė-žė, kad muziejus skirtas ne tik ekskursijoms. „Muzie-jaus eksponatai panaudoja-mi kaip vaizdinė medžiaga bestuburių zoologijos, zoo-logijos, ekologijos paskaitų metu“, – muziejaus naudą akcentavo vedėja.

Gamtos muziejus – tai ne tik studentų paskaitoms nau-dojamos vaizdinės priemo-nės. Nors muziejuje lankosi ir eksponatus apžiūri įvairios ekskursijų grupės iš Lietu-vos miestų, čia organizuo-jami ir edukaciniai užsiėmi-mai mokytojams, kurių metu diskutuojama, kaip pritaikyti ekspoziciją gamtamoksli-

Būsimi biologai susipažįsta ir su klasikine, ir su moderniąja biologijaŽivilė ALEKSANDRAVIČIūTĖ

Kol studentai susikaupę laikė egzaminus, susitikome su Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Biolo-gijos katedros vedėja doc. dr. Rita Jankauskiene, katedros lektore Airina Salyte, muziejaus eksponatų pri-žiūrėtoju Gintautu Narvilu ir jaunesniąja mokslo darbuotoja Raimonda Kybranciene. Pašnekovai pristatė Biologijos katedroje veikiantį muziejų ir modernią genetikos laboratoriją.

niam moksleivių lavinimui. Tokiu būdu moksleiviai ir jų mokytojai yra supažindinami su Klaipėdos universitetu, Biologijos katedra ir jos ku-ruojamomis studijų progra-momis.Genetikos laboratorija – modernioji biologija

Doc. dr. R. Jankauskie-nė pristatė katedroje taiko-mas modernios biologijos technologijų galimybes. Jas suteikia genetikos laborato-rija. Lektorė Airina Salytė

paaiškino, kad laboratorijoje dabar yra visa reikiama įran-ga: „Galima atlikti įvairius tyrimus, pradedant DNR iš-skyrimu ir baigiant elektro-forezės metu gautų rezultatų analizavimu.“ Katedros ve-dėja patikino, kad Biologijos katedros studentai taip pat įsijungia į veiklą šioje labo-ratorijoje: „Studentai turi gali-mybę tiek stebėti, tiek ir patys atlikti įvairius tyrimus geneti-kos ar molekulinės biologijos laboratorinių darbų metu.“

MODERNU. Naujoje genetikos laboratorijos studentai turi galimybę atlikti įvairius genetikos ar molekulinės biologijos tyrimus.

A Pelakausko nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. sausis (Nr. 38) 7

Šis paskutinis vakaras, suorganizuotas „Erasmus“ studentų tinklo (Erasmus students network) Klaipėdos sekcijos, buvo puiki galimy-bė aptarti, kas nuveikta per šį laikotarpį, ir paskutinį kartą pabūti visiems kartu.

Studentai dalijosi pri-siminimais apie Lietuvoje praleistą laiką: buvo rodomi filmukai, nuotraukos su įsi-mintiniausiais šio pusmečio

momentais, kita filmuota medžiaga su pačių „Eras-mus“ studentų prisiminimais, nuotaikomis ir linkėjimais. Po to buvo įteikti „Erasmus“ diplomai, o oficialiosios da-lies pabaigoje studentai vieni kitiems rašė linkėjimus ant atsineštų marškinėlių. Vakare visi norintieji rinkosi „Era-smus“ studentų pamėgtame bare.

„Goodbye to „Erasmus“ students“Agnė ByTAUTAITĖ„Erasmus“ studentų tinklo narė

Įvyko „Erasmus Goodbye party“. Po keturių mėne-sių, praleistų Klaipėdoje, atėjo laikas atsisveikinti su „Erasmus“ studentais.

Skelbiamas konkursas studijoms užsienyje pagal „Erasmus“ mainų programą 2012–2013 akademiniams metamsPageidaujantieji dalyvauti konkurse privalo:1. Nuo 2013 m. vasario 18 d. iki kovo 8 d. Tarptautinių studijų skyriui (Herkaus Manto g. 84, Senato pastatas, 3 aukštas) pateikti šiuos dokumentus:• Paraiškos studijoms užsienyje anketą (galima rasti

tinklalapyje www.ku.lt);• Dekanate patvirtintą studijų rezultatų nuorašą su

akademiniu vidurkiu;• Katedros vedėjo (-os) rekomendaciją;• Atrankos komisijai adresuotą motyvacinį laišką lie-

tuvių kalba;• Papildomus dokumentus (rekomendacijas, papildo-

mai išklausytų kursų pažymėjimų kopijas ir pan.).2. Išsilaikyti užsienio kalbos testą (kovo 12–16 dienomis).Užsienio kalbos testus laikyti privalo visi, norintys daly-vauti „Erasmus“ konkurse (išskyrus filologijos studen-tus, ketinančius studijuoti specialybės kalbą).Kalbos testai laikomi raštu ir žodžiu. Testų laikymo gra-fikas bus įdėtas į Klaipėdos universiteto tinklalapį.

„Erasmus“ seminaraiKasmet Tarptautinių studijų skyrius organizuoja semi-narus apie „Erasmus“ mainų programą, mobilumo są-lygas, stipendijas. Visus besidominčiuosius kviečiame dalyvauti:Vasario 19 d. 14.00 val. – Humanitarinių mokslų fakul-tetas, 216 a. (Herkaus Manto g. 84);Vasario 20 d. 15.20 val. – Socialinių mokslų fakultetas, aktų salė (Minijos g. 153);Vasario 21 d. 15.20 val. – Menų fakultetas, 416 a. (K. Donelaičio g. 4).Atranka vyks kovo 21 dieną 14 val. „Aula Magna“ II-oje auditorijoje (PC „Studlendas‘).Pretendentų dalyvavimas atrankoje privalomas!

Išsamesnės informacijos teirautis Tarptautinių studijų skyriuje telefonu 398 643.Visą informaciją galite rasti KU tinklalapyje http://www.ku.lt

UŽSIENIEČIAI. Semestro pabaigoje Klaipėdos universitetą paliko pagal mainų programą „Erasmus“ studijavę užsieniečiai.

S. Stončiūtės nuotr.

2013 m. sausis (Nr. 38) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 8

Lapkričio 10 – gruodžio 15 dienomis KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto auditorijose buvo galima iš-girsti kiek kitokio turinio pas-kaitų nei įprasta. Ketvirtadienio vakarais ir šeštadienio rytais klubas organizavo buriavimo teorijos kursus. Per visą laiko-tarpį iš viso buvo išdėstytos 56 akademinės buriavimo teorijos pagrindų valandos.

Pagrindiniai projekto už-daviniai – populiarinti buriavi-mą tarp jaunų žmonių, suteikti buriavimo ir jūrinės kultūros žinių bei skatinti dalyvavimą klubo „Halzas“ veikloje. Pro-jektas įgyvendintas kartu su Klaipėdos universitetu ir Klai-pėdos miesto savivaldybe.

Dalyvauti projekte „No-riu pažinti buriavimą!“ buvo kviečiami visi norintieji. Per registracijai skirtą laikotar-pį dalyvauti projekte užsire-gistravo iš viso 44 asmenys. Galima pasidžiaugti, kad pro-jekte dalyvavo ne tik Klaipė-dos universiteto studentai,

tačiau ir dėstytojai bei admi-nistracijos atstovai. Projek-to dalyviai buvo aprūpinti mokymams reikalingomis priemonėmis, pradedant ra-šikliais ir baigiant jūrlapiais, su kuriais teko mokytis na-vigacijos. Visam mokymų ciklui buvo parengta vientisa programa, pakviesti penki ilgametę buriavimo ir dėsty-mo patirtį turintys lektoriai.

Jachtos konstrukcija, įran-ga ir burlaivio teorijos pagrin-dai; takelažo darbai ir remon-tas; jachtos valdymo technika; jūriniai mazgai – KU moko-mojo burlaivio „Brabander“ kapitono padėjėjas Ričardas Ramanauskas. Navigacija; elektroninė navigacija; locija – Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis. Jūrų teisė; tarp-tautinės taisyklės laivų susi-dūrimo jūroje išvengti; vidaus vandenų taisyklės – Aukš-tosios jūreivystės mokyklos lektorius Valerijus Bogunas. Pirmoji pagalba – medikas

Arvydas Valavičius. Hidro-meteorologija; gelbėjimo priemonės ir jų naudojimas; signalizacija ir radijo ryšio priemonės – KU mokomojo burlaivio „Brabander“ kapi-tonas Valdemaras Vizbaras.

Projekto metu dalyviai susipažino su jūriniais termi-nais, laivo struktūra, jūrinė-mis tradicijomis.

Pasibaigus pirmajai pro-jekto daliai ankstyvą pavasarį numatomas temų kartojimas ir pasirengimas II eilės jachtos vairininko teorijos egzaminui. Kursų dalyviai turės puikią progą pritaikyti teorines žinias praktiškai ir susipažinti su buri-niais laivais iš arčiau jų paruo-šimo buriavimo sezonui darbų metu. Gegužės mėnesį numato-mos gelbėjimosi iš laivo pratybos.

Projekto metu, sužinoję apie klubo „Halzas“ veiklą, į klubą įstojo arti 10 aktyvių naujų narių. Artėjant klubo „Halzas“ vienerių metų gimta-dieniui, džiaugiamės turėdami jau beveik 30 narių.

8

Gabiausiems KU studentams – vardinės stipendijosKristina ABROMAVIČIūTĖPirmajame šių metų Klaipėdos universiteto Senato posėdyje gabiausi studentai buvo apdovanoti vardinė-mis UAB „Baltisches Haus“ stipendijomis.

Pasak bendrovės rinko-daros vadybininkės Astos Urbonavičienės, teikiamos stipendijos tikslas yra remti gabius studentus, kad šie ga-lėtų siekti savo tikslo.

Stipendininkai buvo at-

renkami pagal Klaipėdos universiteto sprendimą, įver-tinant praėjusių metų gabiau-sius biomedicinos, fizinių, humanitarinių, menų, socia-linių ir technologijos studijų sričių trečio ir ketvirto kurso

bakalauro nuolatinių studi-jų studentus arba studentus, atlikusius išskirtinius savo studijų srities darbus.

Šiemet stipendijos laure-atais tapo:

Birutė Krikščionaitytė, Sveikatos mokslų fakulte-to ergoterapijos bakalauro nuolatinių studijų IV kurso studentė;

Karolina Etnerytė, Hu-manitarinių mokslų fakulteto lietuvių filologijos ir režisū-ros bakalauro nuolatinių stu-dijų IV kurso studentė;

Rima Birškytė, Gam-tos ir matematikos mokslų fakulteto informatikos ba-kalauro nuolatinių studijų IV kurso studentė;

Gabija Pyragaitė, Menų fakulteto dailės bakalauro

nuolatinių studijų IV kurso studentė;

Gražina Laurinaitienė, Sveikatos mokslų fakulteto socialinio darbo bakalauro nuolatinių studijų IV kurso studentė;

Liudas Čekanauskas, Jūreivystės instituto laivave-dybos bakalauro nuolatinių studijų III kurso studentas.

Studentai neslėpė džiaugsmo tapę vardinės stipendijos laureatais. Menų fakulteto ketvirto kurso stu-dentė Gabija Pyragaitė prisi-pažino, kad tikrai nesitikėjo tapti laureate, o stipendiją ketina panaudoti savo diplo-miniam darbui ir būsimoms magistro studijoms.

Buriuotojų klubas „Halzas“ įgyvendino projektą „Noriu pažinti buriavimą!“Salomėja SOVAITĖ

Išgirsti ir daugiau sužinoti apie klubo nuveiktus darbus Klaipėdos universiteto ben-druomenės narius kviečiame klubo „Halzas“ visuotiniame eiliniame ataskaitiniame narių susirinkime, kuris vyks vasario 22 d. 18 val. KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto 314 auditorijoje.

GABUMAI. Bendrovės „Baltisches Haus“ stipendija įteikiama Liudui Čekanauskui, laivavedybos bakalauro trečio kurso studentui.

R. Gorodeckienės nuotr.

Paskaitą skaitė Lietuvos buriuo-tojų sąjungos generalinis sekre-torius Linas Tamkvaitis.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. sausis (Nr. 38) 9STATUSAS: STUDENTAS

„Labai nemėgstu Maironio.“

Skirmantė sako dabar kurianti kur kas rečiau. „Man imponuoja gamta, o Klaipėdoje jos nedaug. Tik jūra. Tai nėra didelė gamta“, – mano Skirmantė. Mergina į Klaipėdą studijuoti atvyko iš Rusnės, kur įkvėpimas ją supo absoliučiai visur: „Klai-pėdoje ant betono ir asfalto užsidarė visi kūrybiniai lata-kai,“ – juokauja studentė.

„Nemėgstu rašyti apie meilę, – prisipažįsta Skir-mantė, – ši tema poezijoje jau išsemta, o banaliai ra-šyti visiškai nesinori. Labai gerai pasakė viena mano draugė: kol nerašysiu kaip Šekspyras, tol nerašysiu apie meilę.“

Mergina sako, kad po-eziją rašė visuomet, tačiau turi ir vieną kitokio žanro kūrinį: „Kartą kilo idėja pa-rašyti apie nuolatinius bobu-čių susirinkimus. Tai pirmas didesnis mano kūrinys, kilęs ne iš išorinės paskatos, o iš įkvėpimo.“

Skirmantę žavi moder-nūs lietuvių poetai, tokie kaip H. Radauskas ir V. Ma-černis. Mergina prisipažįsta mėgstanti skaityti ir nepro-fesionalią kūrybą. „Labai nemėgstu Maironio. Man jo vos vienas eilėraštis patinka, kurį kažkada išmokti reikė-jo.“ Didžioji dalis poeto kū-rybos merginai atrodo pana-ši ir vis apie tą patį.

Skirmantė Tutlytė – poetė, nerašanti apie meilę ir nemėgstanti MaironioIeva AUGyTĖ

Nauji metai – naujos asmenybės. Šiuos me-tus pradedame su Klai-pėdos universiteto stu-dente, būsima režisiere Skirmante Tutlyte, kuri yra ir poetė, ir aktorė, save vadinanti „žmonių eksperte“. Ji – lietuvių filologijos ir režisūros antro kurso studentė, kuria kitokius eilėraš-čius ir vaidina „Auš-ros“ teatre.

Studijos Klaipėdos universitete

Lietuvių filologiją ir re-žisūrą Skirmantė nusprendė studijuoti dar mokykloje. Dabar mergina pripažįsta nežinanti, ką dar galėtų stu-dijuoti. Klaipėda jai – nau-jas, kitoks miestas: „Kito-niškumas pagyvina studijas. Aišku, režisūra man labiau patinka, bet lietuvių kalba irgi visai nieko“, – šypsosi mergina. Pasakodama apie studijas KU jaunoji poetė džiaugiasi įdomiais dėsty-tojais: „Jei žmogus norėtų nusižudyti, jam reikėtų pa-sikalbėti su V. Kochanskyte ir iškart dingtų tokios min-tys: ji tiesiog trykšta gyve-nimo džiaugsmu“, – apie įkvepiančią savo dėstytoją pasakojo Skirmantė.Skaito nuo pabaigos

Skirmantė ne tik rašo, bet ir domisi teatru: „Buvo spektaklis, į kurį ėjau du kartus ir jame patyriau katarsį. Tai net ne profe-sionalų, o ketvirto kurso Menų fakulteto režisierių „Filadelfija, aš atvykstu“. Pasak studentės, geriausias spektaklis žmogui yra tas, kuriame kalbama apie tai,

kas aktualu būtent jam, ku-ris scenoje sprendžia tam asmeniui svarbias proble-mas. „Eidama į spektaklį niekuomet neskaitau anota-cijų, nes noriu ateiti ir pati suprasti tai, ką matau. Net knygų skaitau ne pradžią, o pabaigą. Jei man patin-ka pabaiga, tik tuomet imu skaityti ir visą knygą“, – keistus savo įpročius išdavė Skirmantė.Žmonės ir smulkmenos„Kokius metus vadovau-juosi posakiu, kad gyve-nam tik vieną kartą, „čia ir dabar“, todėl stengiuosi iš akimirkos ištraukti kuo daugiau. Gyvenimas susi-deda iš smulkmenų, o aš tų smulkmenų turiu daug, jas sureikšminu ir jomis tiesiog džiaugiuosi“, – įžvalgomis pasidalijo mergina.

Be literatūrinių ir vaidy-binių pomėgių, Skirmantė domisi... žmonėmis. „Žmo-nėms dažnai būna įdomu, kodėl aš tiek daug klausi-nėju. Tačiau tai darau ne dėl to, kad man ko reikia ar panašiai. Man tikrai įdomu bendrauti ir kuo daugiau apie juos sužinoti“, – sako studentė Skirmantė.

Kažkas nukirto kojas debesų, Medžius kažkas apgavo, Liūdnai linguoja – Jiems graudu Paleist lapus tolyn. Kažkas čia iškasė duobes Ant mano seno kelio, Nuskynė kas tas ramunes, Kurių žiedeliai vasara pleveno. Ir plikas laukas. Obuoliai Supuvę žemėn krenta, Tai jis padarė visa tai – Tasai, spalvas kurs renka...

Dūmų girtas vėjas Sudrumstė mano eilėraštį. Jokių minčių Neigi idėjų.

Žodžiai pabiri po galvą laksto,O gal tik šmirinėja.

Plynas laukas. Stovi medis. O ant medžio – Penkios šakos! Ant lengvų plonų šakyčių Tupi paukščiai. Jiems pavydžiu! Dengias lapais. Pasislėptų, Kad galėtų, prakalbėtų, Bet tik savo giesmę šaukia, Juos viršun kažin kas traukia. Kyla paukščiai į mėlynę. Styro medis vienas likęs. – Ei, palaukit, dar neskriskit... Nepagausi, Neprišauksi, Jau negrįš Padangių paukščiai...

Ant nulaužto medžio kranksi varnas, Toli toli skęsta rūke namai. Gali sakyti – liūdnos mano eilės, Bet žmogus rašai tai, ką matai.

ĮPROTIS. Jei Humanitarinių mokslų fakulteto studentę S. Tutlytę su-domina knygos pabaiga – ši imasi skaityti ir visą knygą.

2013 m. sausis (Nr. 38) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10RENGINIAI STUDENTAMS (IR NE TIK)

Prof. Dalios Marijos Stančienės iniciatyva visi, besidomintys filosofinė-mis idėjomis, vertybėmis ir naujausiomis medijomis, kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį susiburia į „Pla-tono akademiją“. Projek-tas orientuotas į vyresniųjų klasių moksleivius, tačiau,

pasak Filosofijos ir kultūro-logijos katedros dėstytojo lekt. Kęstučio Meškio, ini-ciatyvių jaunuolių netrūksta ir iš universiteto ar kolegi-jų. „Grupėje yra 20 žmonių ir manau, kad tai rodo gana didelį jaunuolių susidomė-jimą, atsižvelgiant į tai, kad filosofijos studijos yra sudė-

tingos. Naujoji universiteto programa – kultūros ir me-dijų filosofija, tikimės, trauks studentus būtent dėl medijų, be kurių šiuolaikinis gyve-nimas neįsivaizduojamas“, – teigia K. Meškis. Gali kil-ti klausimas: kaip suderinti šiuolaikines medijas ir tokias klasikines studijas kaip filo-

Filosofinė „Platono akademija“ įsibėgėjaGabija RAKAUSKAITĖKlaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Filosofijos ir kultūrologijos katedroje vėlyvą rudenį startavęs projektas „Platono akademija“ įgavo pagreitį.

Moksleivių saviraiškos centro vaikai padovanojo botanikos sodui pačių paga-mintas lesyklas ir nepamiršo paukščiams šaltuoju metų laiku taip reikalingo lesalo.

Lietuvoje paukščius kol

Botanikos sode žiemojančių paukščių globa ir žiemos pramogosSamanta TRUMPyTĖKlaipėdos universiteto botanikos sodo laborantė

sofija? Anot „Platono aka-demijos“ dėstytojo, tai visai nesudėtinga: „Akademijos nariai mokslo metų pabai-goje, birželio mėnesį, rengs baigiamuosius darbus. Tai bus filosofijos ir medijų sin-tezė, pirmieji bandymai filo-sofiškai pažvelgti į gyveni-mą ir tai perteikti medijomis – vaizdais, nuotraukomis ir panašiai.“

,,Platono akademijos“ absolventai turės galimybę gauti akademijos baigimo pažymėjimą, patvirtinantį įgytas filosofines žinias. Na-rių dar laukia įvairios disku-sijos apie visuomenei aktua-lias problemas, gėrio, grožio ir tiesos suvokimą, kurios ugdys jaunuolių oratorinius, loginio ir analitinio mąsty-mo gebėjimus. Mokslo metų pabaigoje vyks susitikimas su filmo „Dievų miškas“ ak-toriais ir režisieriumi Algi-mantu Puipa.

Žiemą paukščiams įrengtos lesyklos pade-da išgyventi ne vienam sparnuočiui. Todėl lau-ke paspaudus pirma-jam šaltukui Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro vaikai kartu su botanikos sodu susku-bo pasirūpinti lauki-niais paukščiais. kas lesina ir globoja tik ne-

daugelis. Lesyklos botani-kos soduose, kiemuose, pa-langėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių. To-kiose vietose paukščių gausa būna taip pat daug didesnė.

Po gerų darbų vaikai pa-sidžiaugė botanikos sodo žiemą teikiamomis pramo-gomis. Pačios paprasčiau-sios ir vaikų mėgstamiau-sios pramogos gryname ore žiemą – voliojimasis po sniego pusnis ir mėtymasis

sniego gniūžtėmis. Tai ne tik malonumas – specialis-tai šias žiemos pramogas vertina kaip užsiėmimus, padedančius vystytis vaikų judesių motorikai ir koordi-nacijai.

AKADEMIJA. Pirmasis „Platono akademijos“ susitikimas įvyko dar pernai rudenį, o artimiausias vyks vasario 2 dieną.

LESYKLOS. Pasak Klaipėdos universiteto Botanikos sodo darbuotojų, Lietuvoje paukščius kol kas lesi-na ir globoja tik nedaugelis. Todėl Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro vaikai kartu su botanikos sodu suskubo pasirūpinti laukiniais paukščiais. S. Trumpytės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. sausis / Nr. 1 (173) 11SVETUR

BMSP įkūrė penki stei-gėjai: Švedijos karinės jūrų pajėgos, Švedijos pakrančių apsauga, Blekingės techno-logijų institutas, Linėjaus universitetas ir Blekingės re-gionas. Pagrindinis šio parko įkūrimo tikslas – sukurti atvirą platformą mokslo, verslo, re-gionų institucijų bendradar-biavimui, žinių ir technologijų sklaidai jūrinio saugumo, jūrų aplinkos apsaugos srityse.

Malmėje užsimezgus bendradarbiavimui jau įvyko du patirties tarp Blekingės ir Klaipėdos regionų institucijų apsikeitimo vizitai. Praėjusių metų lapkričio 20 d. Klaipė-dos universitete lankėsi Ble-kingės technologijų instituto atstovai, kuriuos ypač domino bendradarbiavimas kuriant jū-rines technologijas (robotika, mechatronika, elektronika, IT). Šiuo metu rengiama šių dviejų mokslo institucijų par-tnerystės sutartis.

2012 m. gruodžio 5–6 die-nomis Klaipėdos universiteto mokslininkės doc. dr. Tatjana Paulauskienė, dr. Jurgita An-druškienė ir doc. dr. Dalia Ba-ziukė kartu su Lietuvos aukš-tosios jūreivystės mokyklos

direktoriumi prof. dr. Viktoru Senčila lankėsi Švedijoje, Kalmaro jūrų akademijoje (Kalmar Maritime Academy). Vizito metu buvo siekiama susipažinti su galimais pro-jektų partneriais, identifikuoti bendrus mokslinius interesus, apsvarstyti tolimesnio ben-dravimo formas. Kalmaro jūrų akademija įgyvendina studijų programas, taip pat vykdo mokslinius tyrimus jūrų mokslų ir technologijų srityse. Studijos trunka 4 me-tus, studentai turi galimybę naudotis gausia laboratorine įranga, įskaitant 4 mokomuo-sius treniruoklius (simuliato-rius). Įsidarbinimo galimybes akademijos dėstytojai vertina labai teigiamai. Susitikimo metu organizuotos dvi lygia-grečios sesijos – „Jūrinės sri-ties moksliniai tyrimai ir plė-tra“ (Maritime Research and Developmet) ir „Jūrinis švie-timas ir mokymas“ (Mariti-me Education and Training), kuriose dalyvavo Latvijos jūrų akademijos, Ščecino jū-reivystės universiteto, Gdy-nės jūreivystės universiteto, Flensburgo taikomųjų moks-lų universiteto, Klaipėdos

Universitetas – Baltijos jūrų mokslų ir technologijų parko partnerisKlaipėdos universiteto Mokslo ir studijų prorektorė prof. dr. Inga Dailidienė bei Jūros mokslų ir techno-logijų centro direktoriaus pavaduotoja Julija Bendikienė Blekingės technologijų instituto prorektoriaus dr. Henric Johnson kvietimu dalyvavo Baltijos jūrų mokslų ir technologijų parko (Baltic Maritime Science Park (BMSP) atidarymo ceremonijoje, vykusioje Švedijoje, Malmės mieste.

universiteto ir Kalmaro jūrų akademijos atstovai.

Identifikuoti šie sekcijos „Jūrinės srities moksliniai tyrimai ir plėtra“ (Maritime Research and Development) dalyvių moksliniai interesai: matematinis modeliavimas jūriniuose moksluose, saugi laivyba, aplinkosauga, jū-rinė ekologija, žmogiškieji faktoriai laivyboje, sociolo-giniai tyrimai, operatoriaus funkcinės būklės vertinimas. Sekcijos moderatorius – doc. dr. Carl Hult iš Kalmaro jūrų akademijos pateikė svarsty-mui programos „BONUS“ kvietimus ir siūlomą tema-tiką. Nuspręsta orientuotis į 2013 m. kvietimus, ypatingą dėmesį skiriant temai „Jūri-nės rizikos analizė ir valdy-mas“ (Maritime risk analysis and management). Su jūra susijusi rizika apima žmo-gaus ir technikos sąveikos jū-rinėje aplinkoje riziką, socia-linę ir politinę riziką, kalbos barjero sąlygotą riziką ir pan. Priimti bendri sprendimai su-kurti mokslinių interesų ma-tricą, plėsti galimų partnerių tinklą, kiekvienai institucijai pateikti konkrečius moksli-nės veiklos interesus per Bal-tijos jūrų mokslų ir technolo-gijų parko (Baltic Maritime Science Park) tinklalapį, da-

lyvauti diskusijose el. paštu ar „Skype“.

Sekcijos „Jūrinis švieti-mas ir mokymas“ (Maritime Education and Training) da-lyviai nusprendė pradėti ben-dradarbiavimą pagal šiuos punktus:

keistis pirmiausia dės-tytojais, vėliau – magistro darbus rengiančiais studen-tais, po to – magistro ir ba-kalauro studijų programose studijuojančiais studentais. Tai lengviausia įgyvendinti „Erasmus“ programos prie-monėmis;

parengti bendrųjų dalykų nuotolinius kursus. Pavyz-džiui, Gdynės jūreivystės universitete, Kalmaro jūrų akademijoje, dėstomas kli-matologijos dalykas galėtų būti dar vienas akivaizdus atspirties taškas bendradar-biavimui – parengiant nuo-tolinį kursą, keičiantis me-todine patirtimi, mokymo medžiaga (anglų k.);

dalytis praktikų organiza-vimo laivuose patirtimi;

dalytis simuliatorių nau-dojimo mokymui metodine patirtimi.

Kiti partnerių susitiki-mai numatomi Latvijoje 2013 m. pavasarį ir Lietuvo-je 2013 m. rudenį.

RYŠIAI. Vizito metu buvo siekiama susipažinti su galimais projektų partneriais, identifikuoti bendrus mokslinius interesus, apsvarstyti tolimesnio bendravimo formas.

TECHNOLOGIJOS. Klaipėdos universiteto atstovus ypač domi-no bendradarbiavimas kuriant jūrines technologijas (robotika, me-chatronika, elektronika, IT).

2013 m. sausis / Nr. 1 (173) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12UNIVERSITETO MĖNUO

Menų fakulteto atlikėjai savo programą pradėjo įspū-dingu reginiu: istorinių šokių kolektyvas „Saltanda“ (vado-vė doc. Tulija Zinčiukienė) atliko istorinius šokius. Šokė-jams talkino vokalinis ansam-blis. Skambėjo birbynė – solo grojo prof. Vytautas Tetens-kas, akompanavo doc. Irena Pečiūrienė. Lietuvių liaudies

dainas atliko plačiai koncer-tuojantis vokalinis instru-mentinis trio: prof. Valentina Vadoklienė (sopranas), prof. Vytautas Tetenskas (birbynė) ir doc. Irena Pečiūrienė (forte-pijonas). Šiltai žiūrovai sutiko prof. Eduardą Kaniavą, kuris dainavo ir solo, ir su savo stu-dente Rūta Venckute (koncer-tmeisterė Renata Krikščiūnai-

Mokslo, meno ir studijų direkcijos direktorius doc. dr. Arvidas Masiulis konferen-cijos dalyvius supažindino su šiuolaikinėmis studen-tų praktikos aktualijomis ir perspektyvomis. Pranešimus konferencijoje skaitė „Auku-ro“, Baltijos gimnazijų, Prano Mašioto, „Smeltės“ progim-nazijų, Klaipėdos vaikų lopše-lio-darželio „Žiogelis“, Regos ugdymo centro, Klaipėdos m.

Vaiko teisių apsaugos tarny-bos ir Pedagoginės psicholo-ginės tarnybos atstovai. Pra-nešėjai analizavo mentorių ir atliekančių praktiką studentų bendradarbiavimo problemas, praktikantų motyvacijos ypa-tumus, pateikė kritinių pasta-bų ir dalykiškų pasiūlymų dėl praktikos tobulinimo. Studen-tų praktiką koordinuojantys fakulteto darbuotojai (lekt. dr. A. Šarkauskienė, praktikų ve-

dėjos lekt. E. Barzdžiukienė ir lekt. A. Kilienė) apžvelgė stu-dentų praktinio rengimo kaitos tendencijas, aptarė mentorių kompetencijos ir materialinės praktikų bazės reikšmę užti-krinant praktikos kokybę.

Su dideliu susidomėjimu išklausytas praktiką Norve-gijos švietimo ir ugdymo įstaigose atlikusių studenčių S. Šlykovos ir I. Rapalytės pra-nešimas. Vertingos informa-

cijos apie pedagogų praktinį rengimą Turkijos universite-tuose savo pranešime pateikė Edukologijos programos stu-dentė A. Lukošiūtė. Nuošir-dus ir nuotaikingas buvo PF absolventės G. Petrošienės, dirbančios Vaikų lopšelyje-darželyje „Aitvarėlis“, pasa-kojimas apie jos studentiškos praktikos metu patirtus išgy-venimus ir jų įtaką sėkmingai profesinei karjerai.

Menų fakulteto atlikėjų viešnagė sostinėjeLietuvos Nacionalinėje filharmonijoje Menų fakulteto atlikėjai surengė turiningą dviejų dalių koncertą. Kon-certas buvo skirtas Tarptautinei neįgaliųjų dienai, į jį buvo pakviesti žmonės su negalia iš visos Lietuvos.

Alvida KILIENĖ, Pedagogikos fakulteto darbuotojaPedagogikos fakultetas 2012 metus baigė studentų praktikos tobulinimui ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiprinimui skirtu renginiu: į konferenciją „Pedagogikos fakulteto studentų praktika: situacija, galimy-bės, plėtotė“ gruodžio 20 dieną iš mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vaikų globos, psichologinės pagalbos centrų ir kitų institucijų susirinko daugiau kaip 50 praktikos mentorių. Jie kartu su fakulteto administracijos, katedrų atstovais ir studentais susibūrė aptarti praktikų organizavimo patirties ir jų kokybės gerinimo galimybių.

tė-Barcevičienė).Pirmą kartą Filharmonijos

scenoje skambėjo studentės Beatos Ignatavičiūtės sopra-nas, taip pat pirmą kartą čia grojo neseniai susikūręs, bet daug žadantis studentų instru-mentinis trio (Rovena Žiogė (smuikas), Tomas Mikalaus-kas (violončelė), Raimonda Jasinskienė (fortepijonas). Programą praturtino vaidybos programos studentų (vadovas prof. Valentinas Masalskis) pasirodymas – jie padainavo Nijolės Sinkevičiūtės aran-žuotą lietuvių liaudies dainą „Treputė martelė“. Sėkmin-gai koncerte pasirodė ir laurus tarptautiniuose konkursuose skinantis pianisčių duetas Kris-tina Būdvytytė ir Adelė Dau-noravičiūtė. Pirmąją koncerto dalį vainikavo didžiulio pasi-

sekimo visuose koncertuose (šiame – taip pat) sulaukiantis W. Ganz „Koncertinis galo-pas“, kurį dviem fortepijonais atlieka net septyni pianistai.

Antrojoje dalyje koncer-tavo Menų fakulteto Instru-mentinės muzikos katedros dėstytojų ir studentų džiazo ansamblis (vadovas doc. Algis Kilis), dainavo doc. Steponas Januška. Koncerto „desertas“ – įspūdinga sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ (vado-vai prof. Skaistutė Idzelevičie-nė ir prof. Romaldas Idzele-vičius) programa. Koncertą nuoširdžiai ir šiltai vedė Šarū-nas Juškevičius.

Menų fakulteto atlikėjai, kurių buvo arti šimto, džiau-gėsi galėję reprezentuoti Klai-pėdos universitetą prestižinėje sostinės erdvėje.

Profesorė surengė savo jubiliejinį vakarą-koncertą. Paklausyti puikios pianistės ir pedagogės susirinko nemažas būrys jos talento gerbėjų, kate-dros kolegų, konservatorijos ir muzikos mokyklų pedagogų, studentų, moksleivių, draugų.

Koncerto programa atspindėjo įvairiapusę profesorės veiklą.

Už nuopelnus rengiant jau-nuosius laureatus prof. T. Ro-maškina daug kartų apdovanota Lietuvos Respublikos Prezi-dento, LR Seimo pirmininko, Vyriausybės, LR švietimo ir

mokslo ministerijos, Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Klai-pėdos miesto mero, Klaipėdos universiteto garbės ir padėkos raštais bei premijomis.

Sveikiname Menų fakulteto Instrumentinės muzikos katedros profesorę Tatjaną Romaškiną su praėjusiu jubiliejumi.

Jūratė KAROSAITĖKU Menų fakulteto docentė

Pedagogikos fakultete svarstytos studentų praktikos rengimo problemos

Groja Instrumentinės muzikos katedros studentų ir dėstytojų džiazo ansamblis. Vadovas doc. A. Kilis. R. Jasinskienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. sausis / Nr. 1 (173) 13LAIMĖJIMAI

Kun. doc. dr. D. Petkū-nas sėkmingai baigė Estijos evangelikų liuteronų Baž-nyčios teologijos institutą, Tartu ir Helsinkio universi-tetus. Visai neseniai jis buvo pagerbtas už mokslinę, pe-dagoginę ir teologinę veiklą: Helsinkio universiteto kan-cleris Ilkka Niiniluoto jam suteikė teologijos docento pedagoginį vardą. Tiesa, netgi taip tituluotas kunigas neišpuiksta. Jis šiuo metu aktyviai dalyvauja Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centro mokslinėje veikloje, kur bando rasti atsakymus į su bažnyčios istorija susiju-sius klausimus.

Neseniai iš Helsinkio universiteto gavote vertin-gą dovaną – tapote teolo-gijos docentu. Taip buvote įvertintas už pasiekimus moksliniame tiriamajame bei pedagoginiame darbe ir už disertaciją „Šventosios Vakarienės apeigos Lenki-jos ir Lietuvos Reformatų agendose 16 a. ir 17 a. pra-džioje“. Kaip jaučiatės po tokio įvertinimo?

Iš tiesų, buvo malonu, kad Helsinkio universite-tas aukštai įvertino mano mokslinius ir pedagoginius gebėjimus ir skyrė docento pedagoginį vardą. 2012 m. reitinguose šiam universi-tetui skirta 73 vieta (The Academic Ranking of World Universities (ARWU)). Gauti tokį pripažinimą nebuvo pa-prasta. Kandidatai šiam var-dui po daktaro disertacijos Helsinkio universitete turė-jo būti publikavę mokslinių straipsnių, kurių bendra ap-imtis privalėjo sudaryti virš 400 puslapių, ir bent vieną papildomą monografiją. Taip pasirodė dar viena mano mo-nografija apie represijas Liu-teronų Bažnyčiai stalinizmo

metais – „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“. Malonu taip pat, kad jūsų jau pami-nėta mano disertacija apie re-formatų liturgijas yra įtraukta į Helsinkio universiteto Teo-logijos fakulteto praktinės teologijos mokymo planą.

Teko girdėti, kad rašy-damas disertaciją tuo pa-čiu metu tarnavote penkio-se parapijose. Su kokiais sunkumais susidūrėte? Ir kas buvo maloniausia?

Dvasinė tarnystė bažny-čioje man visuomet buvo pir-mojoje vietoje, o moksliniai tyrimai yra tarsi pomėgis. Kai 2008 m. nustojau dėstyti KU HMF Teologijos kate-droje, toliau tęsiau mokslinį darbą privačiai. Per tuos dve-jus metus vykdžiau keletą privačių mokslinių projektų, kuriuos baigiau įgyvendinti vėl grįžęs dirbti į universi-tetą. Disertaciją rašiau iš vi-siškai netyrinėtos srities. Iki šiol prisimenu čekų brolių istorijos ir teologijos eks-perto prof. dr. Josefo Smoli-ko žodžius, į kurį kreipiausi norėdamas pasikonsultuoti, – laiške jis man parašė, kad pasirinkau labai sunkią tyri-mų sritį: „You are exploring a very difficult field“. Ty-rimuose maloniausia buvo rasti rečiausius pagrindinius publikuotus ir nepublikuotus šaltinius. Džiaugiuosi, kad rašant disertaciją nenukentė-jo darbas parapijose, kurias tuomet, trūkstant liuteronų kunigų, iš tiesų aptarnavau penkias.

1993 metais baigėte Kauno technologijos uni-versitetą ir gavote inžinie-riaus diplomą (techninių sistemų automatika ir val-dymas). Kodėl po moky-klos pasirinkote būtent šią sritį ir kas vėliau paskatino

stoti į Talino teologijos ins-titutą?

Techninius mokslus pradėjau studijuoti iš karto baigęs vidurinę mokyklą. Teologiją studijuoti nuspren-džiau tarnaudamas sovietinė-je kariuomenėje. Buvau vie-nas iš paskutinių šauktinių, paimtų į tuomet vadinamą Tarybinę armiją – šaukimą gavau 1988 metais. Kadan-gi studijavau tuometiniame Politechnikos institute, ar-mijoje mane paskyrė aptar-nauti sovietinių naikintuvų „Mig 23“ ginkluotę. Dalį tar-nybos laiko praleidau Estijo-je, todėl bakalauro teologijos studijoms pasirinkau Talino teologijos institutą, o magis-tro – Tartu universitetą.

Panašu, kad patirties stoka skųstis negalite. Vi-durinę mokyklą baigėte Lietuvoje, teologinių moks-lų subtilybes krimtote Esti-joje, daktaro laipsnį Jums suteikė Suomijos universi-tetas, tačiau po to grįžote į Lietuvą ir tęsiate mokslinę veiklą Klaipėdos universi-tete. Ar jaučiatės pasaulio piliečiu, o gal vis dėlto į Lietuvą Jus grąžino patri-otiškumas?

Visus teologijos akade-minius kvalifikacijos laips-nius įgijau neakivaizdiniu būdu, todėl šalies palikti ilgam kaip ir neteko. Ilgiau-sios studijos – 9 mėnesius – užtruko Oksforde Angli-konų bažnyčios seminarijo-je ir Oksfordo universitete, kur pradėjau rašyti magistro darbą. Save laikau patriotu ir apgailestauju, kad 1990-ųjų patriotizmo dvasia jaunojoje kartoje yra išblėsusi.

Aktyviai dalyvavo-te 1992 metais įkuriant Evangeliškosios teologijos centrą Klaipėdos univer-sitete. Kokia buvo šio cen-tro veiklos pradžia? Kodėl

Teologijos docento pedagoginis vardas – iš SuomijosRūta JUOZAPAITyTĖ

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo doc. dr. Dariaus Petkūno bio-grafija išties įspūdinga: pirmąjį diplomą jis gavo inžinerinių mokslų srityje, vis dėlto tolesnę mokslinę veiklą tęsė vedamas pašaukimo – teologijos.

nusprendėte jį įkurti ir ar džiaugiatės jo veikla da-bar?

Iš tiesų – kartu su prof. dr. Helmutu Arnašiumi, Lie-tuvos Liuteronų Bažnyčiai pageidaujant, inicijavome Evangeliškosios teologijos centro, o vėliau ir Teologijos katedros įsteigimą. Projektas buvo sėkmingas. Dauguma Lietuvos liuteronų ir refor-matų bažnyčias šiandien ap-tarnaujančių dvasininkų yra baigę KU HMF Teologijos katedrą.

Kuo teologijos mokslas naudingas ir vertingas? Ko visi galėtų iš jo pasimoky-ti?

Teologija iki Apšvietos laikotarpio buvo vadinama mokslo karaliene ir studi-juoti šią sritį buvo ypatin-ga privilegija. Materialios naudos šiandien šios studi-jos neatneš, tačiau dvasinės naudos kiekvienas, studijuo-jantis teologiją, patiria daug. Visuomet su įdomumu ste-biu, kai teologiją studijuoti nusprendžia verslininkai ir įvairių kitų profesijų žmo-nės. Daugelis jų materialiu požiūriu „tvirtai stovi ant abiejų kojų“, tačiau vis dėlto jų gyvenime kažko trūksta. Žurnalistų vyriausiu Lie-tuvos studentu pramintas Juozas Norkus nusprendė studijuoti ne ką kita, bet te-ologiją. Universiteto duris jis pravėrė būdamas beveik 80-ties. Niekas nesutrukdė įgyvendinti visą gyvenimą puoselėtos jo svajonės.

Ačiū už pokalbį.

Doc. dr. D. Petkūnas prie Hel-sinkio universiteto Teologijos fakulteto.

2013 m. sausis / Nr. 1 (173) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

XXX olimpinėse žaidy-nėse startavusi lengvaatletė Lina Grinčikaitė (PF absol-ventė) užėmė 17–18 vietą ir pagerino Lietuvos rekor-dą 11,19 sek. Prieš tai ji 2012 m. birželio 30 dieną Helsinkyje vykusiame Eu-ropos čempionate iškovojo bronzos medalį.

2012 m. lapkričio 4–10 d. Eilato mieste (Izra-elis) vyko trečiasis Pasau-lio universitetų sunkiosios atletikos čempionatas, ku-riame dalyvavo ir du Klai-pėdos universiteto atstovai – Sergejus Smirnovas (svo-rio kategorija iki 94 kg) ir Modestas Šimkus (svorio kategorija iki 105 kg). Mo-destas Šimkus (PF magis-trantas) svorio kategorijoje iki 105 kg iškovojo trečiąją vietą.

Valdas Kanapeckas Ka-zanėje (Rusijos Federacija) vykusiose pasaulio studen-tų sambo taurės varžybose iškovojo bronzos medalį.

Sunkiaatletis Žygiman-tas Stanulis 2012 m. gruo-džio 6 dieną vykusiame Eu-

ropos jaunimo čempionate iškovojo aukso medalį svo-rio kategorijoje iki 94 kg (376 kg: rovimas – 168 kg, stūmimas 208 kg). Gražių pergalių ir apdovanojimų praėjusiais metais iškovojo ir kiti sunkiaatlečiai: Ma-rius Mickevičius Europos jaunimo čempionate užėmė ketvirtąją, o Baltijos šalių čempionate – pirmąją vietą.

2012 m. gegužės 17–20 d. Suomijoje, Otaniemi (Espoo), vyko XXVII Suo-mijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos (SELL) aukštųjų mokyklų sporto žaidynės. Šiais metais Lietuvai atsto-vavo net 50 studentų: futbo-lo komanda, lengvaatlečiai, dziudo, krepšinio vaikinų komanda, merginų tinkli-nio komanda, badmintoni-ninkai, orientacinio sporto atstovės. 2012 m. SELL žaidynėse dalyvavusi uni-versiteto futbolo komanda iškovojo aukso, o krep-šinio komanda – sidabro medalius.

Lietuvos aukštųjų mo-kyklų studentų varžybose

trylikoje sporto šakų Klaipė-dos universitetui atstovavo 106 studentai. KU sunkio-sios atletikos ir badmintono studentų komandos iškovo-jo pirmąsias vietas. Lietu-vos aukštųjų mokyklų čem-pionais tapo 27 Klaipėdos universiteto studentai.

2012 m. gruodžio 11 dieną Kauno nacio-naliniame dramos teatre iškilmingai pasveikinti olimpiniai ir universiados čempionai. Buvo pagerb-ti ir universitetų rektoriai, sporto centrų ir studen-tų lygų vadovai. Padėkos įteiktos geriausiems uni-versitetų sportininkams, apdovanota dešimt ge-riausių Lietuvos studentų sportininkų. Tarp dešimties apdovanotųjų – KU atsto-vė Lina Grinčikaitė. Buvo pagerbti ir Klaipėdos uni-versiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir Sporto klubo pirmininkė doc. Ge-novaitė Avižonienė.

KU Sporto klubas bai-giantis metams taip pat tradiciškai organizavo ge-

Praėjusių metų studentų sporto pasiekimų apžvalgadoc. dr. Genovaitė AVIŽONIENĖKU sporto klubo pirmininkė

Universiteto studentai 2012 metais pasiekė įvairių pergalių – jie tapo ne tik Suomijos, Estijos, Latvijos, Lie-tuvos aukštųjų mokyklų studentų žaidynių čempionais ar prizininkais, bet ir Lietuvos, Europos, pasaulio studentų čempionatų prizininkais.

riausių Sporto klubo spor-tininkų pagerbimo vakarą, kurio metu apžvelgti svar-biausi laimėjimai, pagerbti visi prie klubo sportininkų pergalių prisidėję asmenys.

2012 m., kaip ir kie-kvienais metais, vyko daug tradicinių renginių: stalo teniso, futbolo, tin-klinio, plaukimo varžybos, futbolo turnyras Klaipėdos universiteto taurei laimėti. Vėl prie jūros vyko pava-sario sporto šventė, kuri organizuojama visai ben-druomenei, o prisijungti kviečiami ir miestelėnai. Šiemet joje pirmą kartą buvo bėgama profesorių jūrmylė. Krepšinio turny-re rektoriaus prof. S. Vai-tekūno taurei laimėti šiais metais dalyvavo aštuonios komandos. 2012 m. rug-sėjo–lapkričio mėnesiais vyko krepšinio turnyras „3 x 3“, kuriame dalyva-vo 12 komandų, ir kalė-dinis krepšinio turnyras. Kiekviename Klaipėdos universiteto laikraščio nu-meryje buvo rašyta apie sporto varžybas, KU stu-dentų pasiektus rezultatus ir geriausius sportininkus bei trenerius.

2013 metais Rusijoje, Kazanėje, vyks Pasau-lio studentų universiada. Realūs kandidatai yra šie Klaipėdos universite-to sportininkai: sambis-tas Valdas Kanapeckas, imtynininkas Šarūnas Jurčys, irkluotojai Ma-rius Ralickas, Rokas Bal-sys, Dovydas Balsys ir Dominykas Bernotas, badmintonininkai Gerda Voitechovskaja ir Edga-ras Slušnys. Tikimės, kad dalyvaujančiųjų gretos bus dar gausesnės.

TURNYRAS. Klaipėdos universiteto sportininkai po kalėdinio krepšinio turnyro. G. Avižonienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. sausis / Nr. 1 (173) 15INFORMACIJA

Vasario 3 d., sekmadienis, 17 val.„Meilės keliai“Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

Vasario 8 d., penktadienis, 18 val.„Žaismingos muzikos orkestras XI arba Mikė Pūkuotukas svečiuose koncertų salėje“Klaipėdos kamerinis orkestras

Vasario 12 d., antradienis, 18 val.„Muzika jums“Robertas Beinaris (obojus)Gertrūda Beinarytė (altas)Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų septetas

Vasario 22 d., penktadienis, 18 val.„Šeimų duetai ir orkestras“Klaipėdos kamerinis orkestras

Vasario 24 d., sekmadienis, 12 val.Koncertas visai šeimai „Choras: smagiai ir spalvingai“ Klaipėdos choras „Aukuras“

Vasario 28 d., ketvirtadienis, 18 val.„Kelionės“Rygos saksofonų kvartetas (Latvija):Arvydas Kazlauskas (sopraninis saksofonas), Artis Sīmanis

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt

www.koncertusale.lt

2013 m. vasario mėn. repertuaras

2 d. 12 val. lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „APAPA“ 3 d. 12 val. PREMJERA! spektaklis vaikams „Kur dėmelė?“ 9 d. 12 val. spektaklis vaikams „Baubas“ 10 d. 12 val. PREMJERA! spektaklis visai šeimai „Raudonkepuraitė“16 d. 12 val. spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“ 17 d. 12 val. lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“ 23 d. 12 val. PREMJERA! spektaklis visai šeimai „Raudonkepuraitė“24 d. 12 val. lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „APAPA“ Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4)www.klaipedosleliuteatras.lt

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO VASARIO MĖN. REPERTUARAS

Konkurse autoritetinga specialistų komisija renka gražiausią knygą, o skaitytojai – populiariausią. Šiais metais mūsų leidykla konkursui patei-kė tokias knygas: „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universi-tetu“ (sud. Vasilijus Safrono-vas), A. Bylaitės-Žakaitienės „Lietuvių etiketas ir bendra-vimo kultūra XX amžiuje“ ir M. Bianchi (Alberto Vimina) faksimilinį leidinį „Lenkijos pilietinių karų istorija“.

Pačiame pirmajame kon-kurse (2006 metais) gražiausia knyga tapo mūsų universitete leidžiamas mokslinis žurnalas „Archaeologia Baltica“.

Mūsų leidykla išleidžia daugiausia knygų iš visų Klaipėdos leidyklų. Ne visais metais esame pajėgūs konku-

ruoti su kitais leidėjais knygos gražumu, nes mūsų knygos mokslinės, jose svarbiausia turinys. Dažniausiai nugali knygos-fotoalbumai arba labai gausiai spalvotomis nuotrau-komis iliustruotos knygos.

Ar taps kuri nors iš pa-teiktų konkursui mūsų lei-dyklos knygų populiariausia, priklauso nuo skaitytojų bal-sų. Todėl kviečiu balsuoti už mūsų leidyklos knygas. Ši-taip atkreipsime visuomenės dėmesį ne tik į mūsų knygas, bet ir į mūsų universitetą.

Balsuoti galima Klaipė-dos viešosios bibliotekos skyriuose arba internetu: http://www.biblioteka.lt/lt/projektai/klaipedos-knyga/balsavimas

Balsuokite už Klaipėdos universiteto leidyklos knygasLolita ZEMLIENĖ, Leidyklos direktorėTęsdama gražią tradiciją Klaipėdos viešoji bibliote-ka organizuoja konkursą „Gražiausia Klaipėdos kny-ga 2012“. Šis konkursas sukviečia visus Klaipėdos miesto leidėjus, skatina visuomenę atkreipti dėmesį į knygas, išleidžiamas Klaipėdos mieste. Kiekviena leidykla gali pateikti ne daugiau kaip tris knygas.

Balsavimas vyks iki vasario 26 d.Sėkmės mūsų autorių knygoms!

2013 m. sausis / Nr. 1 (173) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16INFORMACIJA

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt/laikrastis

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Rūta Juozapaitytė, Ieva Augytė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Eglė Jurevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Vitalija Butkutė, Kristina AbromavičiūtėMaketuotoja – fotografė: Jurgita KykalienėRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

2013 m. vasario 1 d. 13 val. Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 84, Klaipėda) bus ginama Evelinos Grinienės ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertacija „Planktono infuzorijų įvairovė ir funkcinis vaidmuo eutrofinėje priekrantės lagūnoje“.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė (Klaipėdos universitetas).Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties gynimo taryba:Pirmininkas – doc. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas (Klaipėdos universitetas);Nariai:dr. Linas Ložys (Gamtos tyrimų centras);dr. Irina Olenina (Klaipėdos universitetas);dr. Ričardas Paškauskas (Gamtos tyrimų centras);dr. Gintaras Svecevičius (Gamtos tyrimų centras).Oponentai:dr. Kęstutis Arbačiauskas (Gamtos tyrimų centras);prof. dr. Elena Gorokhova (Stokholmo universitetas).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Ginama daktaro disertacija

Pažintiniuose vizituose gali dalyvauti švietimo ir profesinio mokymo specialistai, šių sričių politikos kūrėjai bei sprendimus švietimo ir profesinio mokymo srityse priimantys asmenys.

Pažintinių vizitų temos apima tokias sritis: bendrasis lavinimas, profesinis rengi-mas ir mokymasis visą gyve-nimą. Programoje dalyvauja 27 ES šalys, Norvegija, Islan-dija, Lichtenšteinas, Turkija, Kroatija ir Šveicarija. Papras-tai veikla trunka nuo 3 iki 5 dienų. Viename pažintinia-me vizite dalyvauja 10–15 as-menų iš skirtingų šalių. Šių pažintinių vizitų metu ne tik įsigilinama į pasirinktą temą, kurią plačiai ir visapusiškai pristato vizito organizatorius, bet ir kiekvienam sudaromos sąlygos pristatyti savo šalį ir instituciją bei temos proble-matiką šioje šalyje. Dalyvis iš katalogo (http://studyvisits.

cedefop.eu.int) pasirenka la-biausiai jo tiesioginę veiklą atitinkantį vizitą, užpildo vi-sus reikiamus dokumentus ir išsiunčia programos admi-nistratoriui, Švietimo mainų paramos fondui. Norėtume atkreipti dėmesį, kad dalyviai paraiškas teikia institucijos, kurioje dirba, vardu. Sėkmės atveju apmokamos kelionės ir pragyvenimo išlaidos.

2013–2014 m. m. pirmasis kvietimas dalyvauti pažinti-niuose vizituose – 2013 m. kovo 28 d., antrasis kvietimas – 2013 m. spalio 15 d. Dau-giau informacijos galima gau-ti Švietimo mainų paramos fonde (http://www.smpf.lt/lt/programos/vizitai) arba KU Tarptautinių studijų skyriuje.

Kviečiame visus dalyvau-ti šioje programoje, pasisemti tarptautinės patirties, įgyti naujų profesinių įgūdžių ir gerosios patirties.

Švietimo ir profesinio mokymo specialistų pažintinių vizitų programaDalia ŽELVyTĖ-MOCKUVIENĖTarptautinių studijų skyriaus vyresn. specialistė

Švietimo mainų paramos fondas (www.smpf.lt) administruoja švietimo ir profesinio mokymo spe-cialistų pažintinių vizitų programą. Ši programa skirta skatinti tarptautiniams informacijos ir patir-ties mainams, pasidalyti gerąja patirtimi bei prisi-dėti prie švietimo ir profesinio mokymo sistemos tobulinimo Lietuvoje.

Visus norinčius kviečiame paremti įvairius Klaipėdos universiteto projektus, tyrimus, studentišką veiklą, gabiausius ir talentingiausius studentus.Tai galite padaryti:• paskirdami 2 % gyventojų pajamų mokesčio*;• pervesdami norimo dydžio sumą į universiteto sąskaitą;• paremdami konkretų organizuojamą renginį, projektą,

tyrimą;• paremdami pasirinktą Klaipėdos universiteto fakultetą ar

institutą;• sudarydami paramos sutartis ir skirdami stipendijas

gabiausiems įvairių studijų krypčių studentams.

* Norėdami pervesti 2 % savo pajamų mokesčio užpildyki-te FR0512 prašymo formą apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir šią formą perduokite Valstybinei mokesčių inspekcijai paštu arba naudodamiesi elektronine deklara-vimo sistema.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis:Milda Zokaitė,komunikacijos vadybininkė,Išorinės komunikacijos ir rinkodaros skyriusTel. (8 46) 398 908El. paštas milda.zokaite@ku.lt

NAUDA. Pažintinių vizitų metu ne tik įsigilinama į pasirinktą temą, bet ir kiekvienam sudaromos sąlygos pristatyti savo šalį ir instituciją bei temos problematiką šioje šalyje.