Klaipėdos universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2012 m. sausis (Nr. 1 (163)) ISSN 2029-5545

Pirmasis naujojo KU Rektoriaus mėnuo: mokslo, menų ir studijų darna

Gruodžio 6 dieną buvo išrinktas naujasis Klaipėdos uni-versiteto rektorius – iki šiol 18 metų studijų prorektoriaus pareigas ėjęs profesorius dr. Vaidutis Laurėnas. Gruodžio 16-ąją su naujuoju universiteto vadovu buvo pasirašyta darbo sutartis ir jis oficialiai Klaipėdos universiteto rekto-riaus pareigas pradėjo eiti gruodžio 19 d. Praėjus daugiau nei mėnesiui po vadovavimo uostamiesčio universitetui su Rektoriumi kalbėjomės apie darbus, rūpesčius, siekius, planus ir svajones.

Jau beveik mėnesį einate Klaipėdos universiteto rektoriaus pa-reigas. Kaip pasikeitė Jūsų darbotvarkė iš prorektoriaus tapus rek-toriumi?

Labai pasikeitė darbotvarkė. Anksčiau interviu galėdavau skirti 22 minutes, dabar – tik 12 minučių. Bet darbotvarkė pasikeitė ne dėl to, kad aš tapau rektoriumi – vyksta tam tikras darbų persiskirs-tymas, naujų įgaliojimų suteikimas, vieni žmonės raginami dirbti daugiau, kiti – dirbti kitus darbus. Vyksta normalus administracinės struktūros tvarkymo darbas. Kita vertus, palaipsniui derinami Jūrinio slėnio projekto administravimo ryšiai, tikslinamas turto atnaujinimo projektas, todėl reikia šiek tiek daugiau laiko.

Šiuo metu universitete situacija kebloka – Jūs esate naujai iš-rinktas rektorius, tačiau savo pozicijos nenori užleisti akad. Vladas Žulkus. Gal galėtumėte šiek tiek paaiškinti?

Viskas yra aišku. Aš turiu visus įgaliojimus valdyti ir atstovauti universitetui, o rektoriais save vadinančių yra ir daugiau – ne vienas profesorius Vladas Žulkus. Tarybos nutarime labai aiškiai pasakyta: V. Laurėnas išrinktas, paskirtas, sudaryta darbo sutartis, prof. V. Žul-kaus rektoriaus įgaliojimai nutrūko, darbo sutartis baigėsi – taškas. O jeigu jis atsisako tai pripažinti – tai jau jo rūpesčiai. Tiesa, jeigu save laikytum tikru postmodernistu, tai juk negali trukdyti žmogui būti tuo, kuo jis save vadina.

(Nukelta į 4 psl.)

4 p.

7 p.

JŪRINIS. V. Laurėnas: „Klaipėdos universitetas turi būti su jūriniu atspalviu ar spalva. Tiesą sakant, jis visada buvo toks – tam jis ir sukurtas. Mes tampame universitetu, kuris turi atpažįstamą jūrinę

kryptį.”A. Pelakausko nuotr.

Paaiškėjo šeštojoKU Senato sudėtis

3 p.

KU Senatą sudaro 40 narių, iš kurių 8 yra studentai. Pa-gal Mokslo ir studijų įstatymą studentų atstovai aukštosios mokyklos Senate turi sudaryti 20 proc. visų Senato narių.

2

JTF studentai Japonijoje nenusileidotechnikos asams

IEVA AUGYTĖ

O viskas prasidėjo nuo paprasčiausio pasiū-

lymo pakonstruoti. Žinomas robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas užkrėtė Jūrų techni-kos fakulteto (JTF) studentus robotų konstravimo manija. Šis entuziastas ir dabar bendradar-biauja su studentais. Būtent jis varžybose San Franciske (JAV) iškovojo galimybę lietuviams dalyvauti prestižiniame sumo robotų renginyje Japonijoje. Šiose varžybose dalyvavo keturi entuziastai: A. Knolis, M. Lukas ir V. Rodnovas su žmona.

Į antrąjį etapą pateko tik JTF studentai Audrius ir Mar-tynas. Jie antrajame etape 2:1 pralaimėjo labai stipriam var-žovui. Nepaisant to, vaikinai laimėjo 50 tūkst. jenų, įgavo patirties ir motyvacijos tobulėti ir suvokė visus iki tol nepastebė-tus savo robotų minusus.

Iš tiesų Japonija – vieta, kur buvo nutraukta pergalių gran-dinė, sako vaikinai. Iki tol – kur klaipėdiečiai nuvažiuodavo, ten laimėdavo.

Išanalizavę savo robotų minusus studentai mėgins juos tobulinti. Mažas, paprastas ir la-bai judrus robotas kainuoja daugiau nei 6 tūkst. litų: daugelis detalių siunčiama iš užsienio, o ką jau kalbėti apie pačių įdėtą darbą. Vaikinai Lietuvoje rėmėjų neranda, mat daugeliui įmonių jų veikla, deja, at-rodo neperspektyvi.

Kokie technikos asai begyventų ten toli, Japonijoje, klaipėdiečiai

jiems vis tiek nušluostė nosis. Kaip pasakojo M. Lukas, buvo ir tokių, kurie dalyvauja jau keturioliktą kartą ir niekaip nepatenka į antrąjį etapą. O KU JTF studentams tai padaryti pavyko.

Artimiausi vaikinų planai – „Baltic Robot Sumo“ varžybos. Lai-mėjimas čia – antrasis kelialapis į Japoniją ir revanšas Tekančios Sau-lės šalies robotams.

„Tavo įgūdžiai ir idėjos gali padaryti tave čempionu“, – skelbia „FSI All Japan Robot Sumo“ svetainė. Taip įgūdžiai, idėjos, noras mokytis ir tobulėti atvedė du Klaipėdos universiteto magistrantus – Audrių Knolį ir Martyną Luką – į Japoniją, kur jie galėjo išmėginti savo jėgas su pasaulinio lygio technikos asais japonais. Čia klaipėdiečiai buvo vieninteliai iš Europos ir pirmieji užsieniečiai, patekę į antrąjį šių varžybų etapą.

VIENINTELIAI. KU JTF magistrantai Audrius Knolis ir Martynas Lukas Japonijoje vykusiose „All Japan Robot Sumo“ varžybose buvo vieninteliai iš Europos ir pirmieji užsieniečiai, patekę į antrąjį

šių varžybų etapą.A. Pelakausko nuotr.

KU doktorantas dalyvavo Pasauliniame alelopatijos kongrese

Praeitų metų pabaigoje Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) antro kurso doktorantas Algirdas Švanys dalyvavo penkias dienas vykusiame šeštajame Pasauliniame alelopatijos kongrese, kuris vyko Kinijoje, Guangdžau mieste.

Alelopatija yra bet koks procesas, sukeliamas augalų, dumblių, grybų ir bakterijų išskiriamų antrinių metabolitų ir darantis

poveikį natūralioms ir agroekosistemoms.

Šiame kongrese KU doktorantas pristatė dar praėjusią vasarą atliktą eksperimentą, kuriuo buvo tiriamas alelopatiškai aktyvaus vandens augalo – varpotosios plunksnalapės – poveikis melsvabak-terėms ir jų funkcionavimui. Į šią Lietuvos Mokslo tarybos finansuo-jamą kelionę Klaipėdos universiteto atstovas vyko kartu su dviem mokslininkėmis: dr. Zita Kriaučiūniene iš Aleksandro Stulginskio uni-versiteto ir dr. Laura Masilionyte iš Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties. Kas trejus metus organizuojama-me kongrese lietuviai dalyvavo pirmą kartą ir sulaukė labai šilto or-ganizatorių priėmimo.

Alelopatijos kongrese Kinijoje dalyvavo daugiau kaip 300 moks-lininkų iš 32 šalių, buvo pristatyta virš 130 žodinių pranešimų ir dau-giau kaip 90 stendinių pranešimų. Kongresą organizavę Pietų Kini-jos žemės ūkio universiteto mokslininkai išvykos metu aprodė savo universiteto laboratorijas, eksperimentines bandymų stotis, sodus, šiltnamius.

Kongreso metu Lietuvos mokslininkai susipažino su daugybe žy-mių alelopatijos krypties mokslininkų, klausėsi alelopatijos korifėjų pranešimų, liko sužavėti šio renginio ir reginių. Iš Kinijos lietuviai grį-žo su gerokai praturtėjusiu žinių bagažu, praplatėjusiu akiračiu, pasi-sėmę naujų idėjų, nustebinti šalies grožio ir žmonių gerumo.

KU BPATPI INFORMACIJA

3

Paaiškėjo šeštojo KU Senato sudėtisŠių metų sausio 19 dieną baigėsi penktojo KU Senato

įgaliojimai. Klaipėdos universitete jau 2011 metų lapkritį buvo paskelbti naujo Senato rinkimai ir patvirtintas rin-kimų reglamentas bei sudaryta rinkimų komisija, kurios pirmininke išrinkta Baltistikos centro direktorė doc. dr. Lina Petrošienė.

Klaipėdos universiteto Senatą sudaro 40 narių, iš kurių 8 yra studentai. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą studentų atstovai

aukštosios mokyklos Senate turi sudaryti 20 proc. visų Senato narių. Po šių metų sausio 9 ir 17 dieną įvykusių šeštojo Senato rinki-

mų paaiškėjo, kad į KU Senatą išrinktas 31 kandidatas, surinkęs ne mažiau kaip pusę (141) visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Senato narius rinko visi rinkimų dieną Universitete pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose ne mažiau puse etato dirbantys ir rinkti mokslininkai, taip pat ir KU profesoriai-emeritai. Rinkėjų sąrašus su-darė KU Personalo skyrius. Visi rinkėjai, nepriklausomai nuo užima-mų etatų skaičiaus, turėjo vieną balsą.

Studentai savo atstovus į šeštąjį KU Senatą išsirinko 2011 m. gruodžio 15 dieną. Senate studentams atstovaus 8 Klaipėdos univer-siteto studentai: Darius Rekis (PF), Pranas Kvietkus (SvMF), Giedrė Vaicekauskaitė (HMF), Eglė Stonkė (SMF), Ilona Minevičiūtė (BPA-TPI), Salomėja Sovaitė (GMMF), Aurimas Miknius (JTF). Aštuntoji į Senatą pagal KUSS Įstatus deleguojama KUSS prezidentė Aurima Švedaitė (SvMF). Klaipėdos universiteto rektorius į Senatą patenka pagal pareigas.

Remiantis Klaipėdos universiteto šeštojo Senato rinkimų regla-mentu, Klaipėdos universiteto statutu, 2012 m. sausio 9 ir 17 d. vy-kusių Senato rinkimų rezultatais, Klaipėdos universiteto studentų są-jungos Neeilinės konferencijos, įvykusios 2011 m. gruodžio mėn. 15 d., Klaipėdos universiteto šeštojo Senato Rinkimų komisija patvirtino Klaipėdos universiteto šeštojo Senato sudėtį. Išrinkta 40 Senato na-rių, iš jų 21 profesorius, 9 docentai, 1 lektorius, 8 studentų atstovai, vienas Senato narys - rektorius (pagal pareigas).

Naujųjų Senato narių sąrašą rasite: www.ku.ltKU IRVS INFORMACIJA

ŠEŠTASIS. Išrinkti šeštojo Klaipėdos universiteto Senato nariai.A. Pelakausko nuotr.

Klaipėdos universiteto absolventų klubui „KU Alumni“ – dveji metai

2009 metų sausio 4 dieną buvo įregistruotas Klaipėdos universiteto absolventų klubas „KU Alumni“. Šis klubas šiemet mini dvejų metų veiklos sukaktį.

Klaipėdos universiteto edukologijos studijų krypties dokto-ranto Dariaus Rekio suburtas studijų metu aktyviai veikusių

penkių aktyvių jaunuolių būrelis per klubo gyvavimo metus pasipildė tik trimis KU absolventais. Nors aktyviai „KU Alumni“ idėjos pagrindu veikiančiųjų negausu, tačiau per ganėtinai trumpą laiką klubui pavy-ko nemažai nuveikti. Buvo sukurta KU absolventų duomenų bazė, kuri nuolat pildoma siekiant palaikyti ryšius su universiteto absol-ventais, su jais pasidalyti informacija.

Sukurta ir šio klubo internetinė svetainė (www.kualumni.dar.lt), pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Klaipėdos universitetu ir įvairiomis studentų organizacijomis, padėta įsteigti analogišką klubą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Svarbiausi darbai, kuriuos negausiam „KU Alumni“ kolektyvui pavyko įgyvendinti, – tai suorganizuoti konkursą „Klaipėdos univer-siteto daina“ ir inicijuoti skulptūrą Klaipėdos universitetui. Abu šie darbai tęstiniai. Nors konkursas KU dainai sukurti pavyko puikiai, ta-čiau dar reikia konkurse laimėjusią dainą tinkamai parengti (sukurti aranžuotę, pataisyti žodžius, įrašyti studijoje). Visa tai – jau šių metų darbai.

Skulptūrai, kuri Universiteto miestelyje turėjo būti pastatyta dar 2011 metais, atsirado kliūčių. Ilgiausiai užtruko derinimas gaunant visus reikiamus leidimus universitete, o vėliau apvylė skulptūros lie-jikai. Nepaisant to, planuojama, kad skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas kūrinys 2012 metų kovo 11 dieną jau turėtų stovėti jam nu-matytoje vietoje - šalia KU Aulos.

KU absolventų klubas „KU Alumni“ kviečia universiteto absol-ventus aktyviau prisidėti prie klubo veiklos. Sausio 29 dieną planuo-

jama rinkti naują klubo valdybą ir prezidentą bei žengti toliau tęsiant pradėtus darbus ir imantis naujų.

„KU ALUMNI“ INFORMACIJA

KVIEČIA. KU absolventų klubas „KU Alumni“ kviečia universiteto absolventus aktyviau prisidėti prie klubo veiklos.

A. Pelakausko nuotr.

4

(Atkelta iš 1 psl.)Akcentuojate, kad Klaipėdos universitetas – išskirtinis dėl jūri-

nių studijų ir tyrimų. Ar linkstama link specializuoto, nebe klasikinio universiteto?

Mes jau seniai taip kalbame ir mūsų strategija taip suformuota, kad Klaipėdos universitetas turi būti su šiuo atspalviu ar spalva. Tie-są sakant, jis visada buvo toks – tam jis ir sukurtas. Niekas nesidaro per dieną ar per metus. Faktiškai prieš ketverius metus pradėjome Jūrinio slėnio programą: šios programos vykdymas leidžia mums kal-bėti, kad mes tampame universitetu, kuris turi atpažįstamą jūrinę kryptį. Bet universitetas, žinoma, yra daugiasritis: bus plėtojamos ir vystomos ne tik tos mokslo ir studijų sritys, eksperimentinės plėtros veiklos, kurios susijusios su jūra, su jūros mokslais, jūros tyrimais, technologijomis, bet taip pat ir socialiniai, humanitariniai mokslai bei menas.

Siūlote konsorciumą su Lietuvos jūreivystės aukštąja mokykla. Ar šioje srityje jau pajudėjo ledai?

Aš nepasiūliau, aš tik priminiau. Derybos dėl konsorciumo su Lietuvos jūreivystės aukštąja mokykla vyksta jau antri metai. Projek-tai yra, viskas aptarta, jų taryba pritarė šiam konsorciumui, pas mus irgi faktiškai jau pritarta. Reikia tik sėsti ir pasirašyti konsorciumo sutartį. Su Šiaulių universitetu mes pasirašėme per 24 valandas net nediskutavę, o čia, kur yra aiškūs partnerystės ryšiai, mes kažkodėl nenorime pasirašyti. Bet pasirašysim – artimiausiu metu ši sutartis bus. Man dabar tik reikia, kad Senatas arba Taryba suteiktų įgalioji-mus – tai vienintelė kliūtis, trukdanti ją pasirašyti. Kai tik viena iš šių institucijų turės įgaliojimus sutarčiai pritarti, artimiausiame Senato ar Tarybos posėdyje aš pristatysiu konsorciumo sutartį. Manau, man

bus pritarta.Visur akcentuojate darną tarp mokslo, menų ir studijų. Kodėl ši

„trejybė“ Jums svarbi?O kur dėtis? Čia yra klasika. Čia ne man svarbu – čia visiems

svarbu. Universitetas be mokslo – ne universitetas. Universitete gali nebūti studijų, bet mokslas privalo būti. Kadangi mūsų universitetas turi misiją dar ir menų srityje – turime Menų fakultetą – tai mes pri-valome ją garbingai atlikti, ir mūsų menininkai bei meninė kūryba turi būti aukščiausio lygio – tiek profesionalų dėstytojų, tiek mūsų studentų. Ši „trejybė“ yra faktas, su kuriuo reikia gyventi.

Pakalbėkime apie studijas. Teigiate, kad reikia įvesti žemiausią konkursinio balo nustatymą. Mano žiniomis, tokį balą nusistatęs turi tik Vilniaus universitetas. Jūsų tikslas – geriau kokybė, nei kiekybė?

Be abejo. Mes apie tai seniai kalbame – aš šiuos siūlymus tei-kiau jau prieš dvejus metus. Mūsų baimė prarasti 100–150 studentų niekuo nepagrįsta; dabar mūsų baimė bus grįsta tuo, kaip akredituo-ti universitetą su šitais „mokslinčiais“, nes bus atliktas realiųjų uni-versiteto išteklių vertinimas. Jau atliekamas Klaipėdos universiteto vertinimas: pirmasis, kiekybinių charakteristikų, etapas jau faktiškai praeitas – tai jau suskaičiuota ir įvertinta. Toliau eis kokybinė analizė, kai atvažiuos ekspertai.

Mes prarandame dalį savo veido ir pripažinimo todėl, kad prii-mame studentus su mažais vidurkiais. Svarstome galimybę nepriimti tokių studentų, o ar kriterijus bus absoliutus balų skaičius, ar san-tykinis dydis, t. y. procentas nuo pirmojo, aukščiausio vidurkio, dar neaišku. Kol kas linkstama link to, kad tai bus absoliutus dydis – tai yra labiau prognozuojamas rezultatas. Šį klausimą mes išspręsime iki pavasario ir mažiausią balą tikrai nustatysime.

Taigi – šiemet šis balas jau bus taikomas?Aš tikiuosi, kad bus taikomas. Dabar siūlysiu nuo šių metų jį tai-

kyti jau ne kaip studijų prorektorius, o kaip universiteto vadovas.Numatomas fakultetų ir katedrų jungimas. Ką tai duos studijų

kokybei?Studijų kokybei tai duotų visų pirma tai, kad būtų didesnė dės-

tytojų, o kartu ir mokslininkų, koncentracija tam tikrose mokslo kryptyse. Katedros, kur pirmaeiles pareigas eina keturi ar penki žmo-nės, mano supratimu – ne katedros. Aš, kaip studentas (dabartiniais terminais kalbant – kaip doktorantas), esu auklėtas, kad katedrose dirba po 20, o gal netgi 30 laipsniuotų dėstytojų. Tai jau katedra, kolektyvas – tai akademinė masė. Na, aišku, mes tokių katedrų ne-turėsim. Bet ką aš pasiūliau tikrai nauja – tai, kad mūsų mokslinių ty-rimų grupės arba, tiksliau sakant, mūsų mokslinių tyrimų temos bus tvirtinamos ir atitinkamai finansuojamos, įrašomos mūsų planuose tada, kai šioje grupėje, tematikoje dirbs mažiausiai 5–7 mokslo dak-tarai. Tai yra ne vadinamoji masto ekonomika, kad sujungę katedras sutaupytume vieną sekretorės pusetatį – čia piniginis aspektas nėra pagrindinis. Čia yra studijų ir mokslinių tyrimų kokybės klausimas. Aš manau, kad procesas, kai katedros jungiamos (o jos jungiamos nuo-lat), vyksta ir vyks nė kiek ne greičiau nei prieš tai. Bet ir ne lėčiau. Palaipsniui bus einama prie efektyvių naujų akademinių darinių.

Jau metus svarstomas projektas sujungti dvi Humanitarinių mokslų fakulteto katedras – Filosofijos ir Teologijos, numatoma jungti keletą studijų centrų. Aptarinėjamas katedrų jungimo modelis Menų fakultete, nes žinome, kad kai kurios muzikinės krypties ka-tedros turi daugiau dėstytojų nei studentų. Bet tai normali situaci-ja – visų nepadarysime smuikininkais ar dainininkais. Toks katedrų jungimas visų pirma turi kokybės klausimą, nes kai kolektyve dirba daugiau profesionalų, ir studijos, ir moksliniai tyrimai yra kokybiškes-ni, kokybiškesnė ir meninė veikla. Per trejus metus turėtų sumažėti 10–12 katedrų.

Jau užsiminėte, kad vasario mėnesį Klaipėdos universiteto lau-kia institucinė akreditacija. Kaip jai ruošiamasi?

Ruošiamasi truputį pavėluotai, bet geriau vėliau negu niekada. Dabar ruošiamės labai intensyviai. Aš manau, kad atitinkame tuos kriterijus, kurie yra formuluojami akreditacijai, tik klausimas, ar mes sugebėsime tinkamai per trumpą dokumentų rengimo laiką ir per trumpą ekspertų grupės vizitą tinkamai parodyti ir paaiškinti, kad

Pirmasis naujojo KU Rektoriaus mėnuo:

NEPRIIMS. V. Laurėnas: „Mes prarandame dalį savo veido ir pripažinimo todėl, kad priimame studentus su mažais vidurkiais.

Svarstome galimybę nepriimti tokių studentų.“A. Pelakausko nuotr.

5

tikrai atitinkame ilgalaikio, t. y. šešerių metų, universiteto akre-ditavimo reikalavimus – tai yra ir mūsų pareiga, ir garbė. Aišku, mes darome tai pirmą kartą, o pirmą kartą visada būna daug klausimų: kaip tai pateikti, kokia forma. Netgi patys vizituojantys ar ekspertų grupės vizitą admi-nistruojantys žmonės to nežino, nes Lietuvoje tai daroma pirmą kartą. Mes pirmieji kartu su Lietuvos edukologijos univer-sitetu ir dar dviem kolegijomis dalyvausime šiame procese. Aš manau, kad bus nesusikalbė-jimo, ir tam nesusikalbėjimui reikia ruoštis. Pas mus jau su-burta kvalifikuota savianalizės suvestinės grupė – savianalizė iš esmės jau parengta. Ir toliau dirbsime tuo klausimu: įpareigo-ti ir dekanai, ir katedrų vedėjai, paskirti atsakingi žmonės, kad pristatytume tai, ką universitete turime geriausia. Kartais būna taip, kad nesugebame parody-ti to, ką turime. Tai dar vienas mūsų minusas.

Pasigendama neformalaus bendravimo universiteto bendruo-menės viduje. Kokie Jūsų planai šioje srityje?

Mūsų bendravimas galėtų būti įvairesnių formų. Bandome su-sirinkti prieš šv. Kalėdas, bet čia toks „skęstančiojo gelbėjimosi“ rei-kalas – neprivalgei, tai ir neprilaižysi. Bet esmė ne tai. Esmė ta, kad turėtų būti daugiau renginių, kuriuose rinktųsi bendruomenė arba bendruomenės suinteresuoti asmenys. Tai galėtų būti ir formalūs dalykai, renginiai. Į formalius renginius žmonės ateina ne tik pažiop-soti – čia taip pat ateinama bendrauti. Viena iš svarbiausių bendra-vimo formų yra moralinis skatinimas; tai ne vien „savęs parodymas ir pasižiūrėjimas į kitus“ – sulaukiama kitų įvertinimo, pripažinimo. O tai yra labai labai svarbu. Aš manau, kad moraliniam skatinimui, tam tikrų mūsų lyderių pagerbimui – mūsų profesūrai ar apsaugos darbuotojams – visiems turime rodyti dėmesį. Įvairesnių bendravi-mo formų atsiradimas būtų visiškai pragmatiškas.

Kai kalbu apie bendruomenės konsolidaciją, visada galvoju ir

apie absoliučiai neformalias formas. Tarkime, aš noriu praleisti va-karą su kolegomis susėdus už vieno stalo ne šiaip kavinėje, bet toje, kur žinau, kad sėdi ne kažkas, o Universiteto bendruomenės nariai. Parodykite man tokią vietą Klaipėdos mieste, kur aš galiu nueiti į ka-vinę, kurioje garantuotai sutiksiu universiteto žmogų, ir su juo pasi-šnekėsime apie šeimas ir vaikus, apie orą, gal apie mokslą, o gal apie tuos klausimus, apie kuriuos su jumis dabar šnekamės. Ne, neturime tokių dalykų, tokių bendravimo oazių. Jų dirbtinai nesukursi – tokia trauka ir poreikis atsiranda palaipsniui.

Aš net patyriau tokį paprastą administracinį dalyką: padalinių vadovai nori dažnesnio, reguliaraus formalaus bendravimo. Aš tru-putį anksčiau iškėliau tokią iniciatyvą, dabar dar kartą atsiklausiau kolegų, ar jie nori bendrauti. Paaiškėjo, kad kai kurie mūsų padalinių vadovai dvejus metus jau vienas kito nematę...

Ačiū už pokalbį.KALBINO EDITA VAŠKAITYTĖ

mokslo, menų ir studijų darna

NĖRA OAZIŲ. „Parodykite man tokią vietą Klaipėdos mieste, kur aš galiu nueiti į kavinę, kurioje ga-rantuotai sutiksiu universiteto žmogų, ir su juo pasišnekėsime apie šeimas ir vaikus, apie orą, gal apie

mokslą. Ne, neturime tokių dalykų, tokių bendravimo oazių.“A. Pelakausko nuotr.

Atvirų durų diena 2012

Kovo 17 dieną kviečiame moksleivius dalyvauti Klaipėdos uni-versiteto (KU) organizuojamoje „Atvirų durų dienoje 2012“.

Tai kiek netradicinė paroda-mugė, kurioje visi besidomintieji studijomis Klaipėdos universitete galės pabendrauti su KU Priėmimo komisijos darbuotojais, fakultetų ir institutų administracija, katedrų darbuotojais, Klaipėdos universiteto studentais.

„Atvirų durų diena 2012“ skirta abiturientams, vyresnių klasių moksleiviams, jų tėveliams ir visiems, besidomintiems studijomis Klaipėdos universitete, bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sis-tema bei kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis.

RENGINYS VYKS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO AUDITORINIAME KORPUSE „AULA MAGNA“ (ŠALIA PREKYBOS CENTRO „STUDLENDAS“)

HERKAUS MANTO G. 84, 10.00–14.00 VAL.

DĖL PAPILDOMOS INFORMACIJOS TEIRAUTIS:

KU STUDENTŲ PRIĖMIMO SKYRIUJE TEL. (8 46) 398994

KU INFORMACIJOS IR RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUJE TEL. (8 46) 398905

www.ku.lt

6Gražiausio bendrabučio kambario

šeimininkes rytais žadina žuvysURTĖ MILKINTAITĖKlaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) organizuoto konkurso metu išrinktas gražiausias Klaipėdos univer-

siteto bendrabučio kambarys. Jį surasti galite Malūnininkų gatvės bendrabutyje, penktame aukšte, už durų, per kurias stipriausiai kvepia levandomis, jazminais ir cinamonu. Rytais šio kambario gyventojas žadina žuvys, o vakarais jos geria pačių surinktų žolelių arbatą. Jaukumas ir mistika čia sugyvena puikiai. Tokia ypatinga atmosfera vilioja užeiti į šį kam -barį ir sužinoti apie jį truputėlį daugiau.

Šio kambario šeimininkės Lina ir Vaida gyvena taikiai. Abi mergi-nos studijuoja lietuvių kalbą ir etnologiją. Žinoma, tai atsispindi

ir jų aplinkoje – ant sienų kabo paveikslėliai su gyvybės medžio sim-boliais, įvairios sausų gėlių kompozicijos, yra ir kraičio skrynelė. Vis dėlto, pasak merginų, dažnas svečias pasako, kad kambarys labiau dvelkia Azija, o ne lietuviška etnografija. Ir jie yra teisūs – malonus smilkalų kvapas, prietema, apvalus stalelis, nuo akvariumo ir gausy-bės augalų krentantys smaragdinės žalumos šešėliai kuria Šahraza-dos pasakų nuotaiką.

Daugiausia smalsuolių į kambarį pritraukia akvariumas. Linos ir Vaidos draugai juokauja, kad merginoms reikėtų pardavinėti bilietus už įėjimą į jų kambarį, kaip į faunos ir floros sodą. Pirmąsias žuvytes Linai padovanojo draugė. Kaimynas pastebėjo, kad žuvys kankina-si gyvendamos nedideliame stikliniame inde ir nusprendė merginai atiduoti namuose nebenaudojamą akvariumą. „Akvariumą turėti bendrabutyje yra draudžiama, nes jis suvartoja daug elektros, bet mes su Vaidute nemėgstam ryškaus apšvietimo ir skaitome tik prie stalinių lempų, o visą kitą šviesą atiduodame akvariumui“, – pasako-jo Lina. Mergina sako, kad rytais ją iš lovos prikelia žuvys: jų būrys atplaukia prie stiklo šono, iš kurio geriausiai matosi jos lova, ir spokso į ją tol, kol ji pakyla įberti joms maisto.

Kita kambario gyvybės forma – augalai. Jais nukrauta visa palan-

gė, lentynos. Kadangi filologiją studijuojant tenka daug skaityti, mer-ginos atokvėpio minutes praleidžia stebėdamos savo žaliąjį akvariu-mą ir šauniai augančias gėles – tai geriausias poilsis akims. Vasaros metu šiame kambaryje net ir darže teauganti saulėgrąža sugebėjo sukrauti žiedą. Draugai iš pradžių į mintį bendrabučio kambaryje au-ginti saulėgrąžą žiūrėjo skeptiškai, bet kai pražydo – stebėjosi.

Į akis krinta ir po šviestuvais kabančios raganos. Pasirodo, kad Liną draugai dėl jos pomėgio rinkti žoleles ir iš jų daryti arbatas bei aliejus dažnai pavadina ragana. Mergina ilgais tarsi laumės plaukais prasitarė, kad dar vienas jos raganiškumo požymis – stipri intuicija, o ir kursinio darbo temą ji pasirinko pagal savo polinkį – „Užkalbėjimai Šiaurės Žemaitijoje“. Pati Lina sako, kad labiau simpatizuoja ne raga-noms, o žiniuonėms. Ji gydo susirgusius bičiulius.

Prieš dvejus metus KUSS organizuotų rinkimų metu šalia Linos ir Vaidos dviviečio esantis kambarys laimėjo nominacijoje „Lyg namuo-se“. Žaviųjų etnologių kambarys taip pat pulsuoja namų jaukumu. Rinkimų metu laimėtas prizas turbūt padės jį dar labiau sustiprinti: merginos buvo apdovanotos 100 litų čekiu apsipirkti parduotuvėje „Jysk“.

KUSS dėkoja visiems, dalyvavusiems gražiausio bendrabučio kambario rinkimuose, ir linki, kad kitais metais šį titulą laimėtų Tavo kambarys.

GRAŽIAUSIAS. Rytais šio kambario gyventojas žadina žuvys, o vakarais jos geria pačių surinktų žolelių arbatą. Gražiausio bendrabučio kambario gyventoją Liną jos draugai dėl pomėgio rinkti žoleles ir iš jų daryti arbatą bei aliejus dažnai pavadina ragana. Tačiau pati Lina

labiau simpatizuoja žiniuonėms. A. Pelakausko nuotr.

Laikraščio „Klaipėdos universitetas“ priedas 2012 m. sausis (Nr. 29)

Kodėl didžiosios metų šventės praėjo apsikrovus knygomis?

RŪTA JUOZAPAITYTĖ

Tradicinis mokymosi mo-delis

Klaipėdos universitete pa-skutinė semestro paskaitų diena buvo gruodžio 22 d., o egzami-nų sesija prasidėjo gruodžio 27 dieną. Studijų administratorės Agnės Galinytės nuomone, šių dienų poilsiui užtenka: „Viskas sudėliota labai tiksliai, mokyma-sis vyksta penkiolika savaičių, paskui būna egzaminai, kurių laiką galima pasirinkti patiems. Privalomai skiriamos laisvos die-nos tarp egzaminų, po Naujųjų metų – nedarbo diena, todėl ne-manau, kad šventės daro didelę įtaką mokymosi rezultatams.“ Ji nemano, kad reikėtų keisti rudens sesijos laiką. Studijų ad-ministratorė teigia, kad sesijos laiko negalima koreguoti dėl tęstinių studijų studentų: „Kol nuolatinių studijų studentai lai-ko egzaminus, įterpiame paskai-tas tęstinių studijų studentams. Per tris savaites jie išklauso visas paskaitas, viskas eina iš eilės ir nesusipina“, – sako A. Galinytė.

Ankstesnė sesija – ramesnės šventėsTačiau dauguma studentų sutinka, kad egzaminų maratonas

trukdo atsipalaiduoti per didžiąsias metų šventes. Kai kurie pasa-kojo, kad dažnai tenka net prie šventinio stalo skaityti knygas. Pir-makursis Kostas, studijuojantis statybos inžineriją Jūrų technikos fa-kultete, mano, kad maloniau būtų egzaminus laikyti prieš šventes, o tarpšventiniu laikotarpiu išsitaisyti skolas: „Jei kas nors turėtų skolų – darbų ar kitų atsiskaitymų, galėtų pasikankinti ir atsiskaitinėti, nes būtų patys dėl to kalti. Juk vis tiek studentai viską pasilieka paskuti-nėms dienoms.“

Jo nuomonei pritarė ir antrakursė Alina. Pasak merginos, egza-minai sugadina šventinę nuotaiką, nes žinai, kad artėja sesija ir reikia ruoštis egzaminams. „Norėčiau, kad sesija būtų po visų švenčių, nes tada baigiasi šventinės nuotaikos ir labiau susikaupiama mokslui, o dabar – labai sunku. Jei kas teiktų siūlymą, kad sesijos laikas būtų pakeistas, sutikčiau, kad ji būtų prieš šventes,“ – sakė Alina.

Rezultatai priklauso nuo požiūrioSocialinių mokslų fakulteto prodekanė lekt. dr. Daiva Verkule-

vičiūtė-Kriukienė, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė: „Viskas vyksta Rektoriaus įsakymu. Sesija buvo nuo gruodžio 27 dienos, ta-čiau egzaminus leista laikyti tik nuo gruodžio 28 d. Dekanas pasakė: studentai turi teisę parvažiuoti namo, pabūti su šeima, pašvęsti ir turėti laiko pasiruošti egzaminams. Vadinasi, jiems palikta laiko mo-kytis. Universitete viskas vyksta tradiciškai, bet jeigu studentai siū-lytų tokį variantą, reikėtų peržiūrėti. Tačiau tai daug metų tikrinta sistema.“

Ketvirtakursio informatikos studento Luko įsitikinimu, visi, šiaip ar taip, dirba tarp švenčių: „Jei studentas visus keturis mėnesius mo-kėsi, tai jis yra pasiruošęs. Todėl tikėjimas, kad šventės kenkia egza-minams, yra išmonė. Jei tenka ruoštis per šventes – tai tik asmeninės bėdos.“

Svarbiausia – atsakingas požiūrisKUSS prezidentė Aurima Švedaitė problemos šioje situacijoje

nemato: „Kiekvienam žmogui atrodo individualiai. Jei sugebi planuo-ti savo laiką, tai tikrai nėra jokių bėdų.“ Paklausta, kaip reaguotų, jei studentai teiktų pasiūlymą keisti sesijos laiką, prezidentė teigė: „Šį klausimą vertėtų aptarti su studentais ir dėstytojais. Reikėtų at-sižvelgti į jų poreikius, lūkesčius. Jei studentai pasakytų, kad to rei-kia, problemą spręstumėme.“ Pasak A. Švedaitės, nuo to faktas, kad egzaminus laikyti reikės, neišnyksta, todėl mokytis reikia bet kokiu atveju.

Lietuvos universitetų patirtisSesijos metas Lietuvos universitetuose skiriasi. Pavyzdžiui, Vy-

tauto Didžiojo universitete sesija baigėsi dar praėjusių metų gruo-džio 23 d. Ji vyko gruodžio 5–23 dienomis. Pasak VDU pirmakur-sio studento Modesto, jam tai įprasta ir primena mokyklos laikus: „Egzaminai prieš šventes man nuotaikos pernelyg neapkartina. Gal netgi priešingai – atsiskaitai ir gali ramia širdimi švęsti, atsipūsti. Po švenčių turėtų būti sunku vėl įsivažiuoti į darbinį ritmą. Dabartinė tvarka mane tenkina, be to, turiu ilgas atostogas, per kurias tikrai gerai pailsiu.“

„Linkiu tausoti nervus ir sveikatą, nes tai yra svarbiausia. Ge-riausi rezultatai bus nieko verti, jei nukankinsite ir nualinsite save.“

Bene aktualiausias rūpestis studentams – sesija. Dar gruodį prasidėjusi ir vis besi-tęsianti egzaminų estafetė gerokai pakoregavo tarpšventinį laikotarpį. Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų teko daug mokytis, todėl džiaugsmas dėl didžiųjų metų švenčių gerokai sumažėjo.

APMAUDU. Dauguma studentų sutinka, kad egzaminų maratonas trukdo atsipalaiduoti per didžią-sias metų šventes. Kai kurie pasakojo, kad teko net prie šventinio stalo skaityti knygas.

A. Pelakausko nuotr.

8Ar praktika studijų metu svarbi?

Žurnalistikos specialybė

„

EDITA VAŠKAITYTĖ

Vargu ar žmogus galėtų išmokti vairuoti automobilį vien skaitydamas knygas, be praktikos. Taip pat ir žurnalisti-

koje. Kažin ar kada būčiau išmokusi rašyti straipsnius, kurti re-portažus, jeigu būčiau tik sėdėjusi paskaitose. Dirbdama laidoje „Universitetai.lt“ ir Klaipėdos universiteto laikraštyje supratau, ką iš tikrųjų reiškia tos skambios frazės: objektyvumas, operatyvumas, inovatyvumas ir kita“, – sako žurnalistikos studijų absolventė Žydrū-nė Domarkaitė, šiuo metu dirbanti Lietuvos studentų sąjungoje.

„Studijų metu praktika yra vienas svarbiausių dalykų, nes be praktikos teorijos pritaikyti neįmanoma arba tai padaryti yra labai sunku“, – tai pernai žurnalistikos studijas baigusios Donatos Veliūtės žodžiai. Ši mergina studijų metu save išbandė visose srityse: dirbo spaudoje, rašė laikraščiui „Klaipėdos universitetas“, dirbo radijuje ir Klaipėdos universiteto televizijoje, o dabar darbuojasi Telšių miesto laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“. Darbą ji gavo iškart po studijų, jos pačios manymu, matyt, dėl to, kad studijų metu buvo smalsi: „Aš praktikos gavau, tačiau pasyvesni studentai taip ir lieka neišnaudoję savo galimybių, o vėliau skundžiasi negaunantys darbo.“ O pasyvių studentų, anot Donatos, tikrai nemažai.

Darbo televizijoje specifikos teko mokytis iš pagrindų„Gautų žinių tikrai neužtenka, nes per paskaitas ir iš vadovė-

lių visko neišmoksi“, – sako laidoje „Universitetai.lt“ dirbusi trečia-kursė Marija Rudzevičiūtė, kuri šiuo metu pagal „Erasmus“ mainų programą studijuoja Norvegijoje. Marijai žinių, gautų per paskaitas, neužteko, todėl ji nusprendė save išbandyti Klaipėdos universite-to televizijoje. Filmuojant pirmąjį reportažą, pasak Marijos, reikėjo kolegų pagalbos. Mintimis pasidalijo ir Simona Pargaliauskaitė, kuri šiuo metu studijuoja Švedijoje: „Mane, „žalią“ reporterę, kolektyvas priėmė palankiai ir draugiškai, nepaisant to, kad visko teko mokytis iš pagrindų, sudarant daugiau sunkumų jau įgudusiems kolegoms. Pradedant tinkamu mikrofono laikymu, logiškų klausimų formula-vimu, informacijos paieška ir baigiant taisyklinga ir sklandžia dikcija supratau, kad darbas televizijoje reikalauja kruopštumo, – pasako-jo Simona. – Iš pradžių nedrąsiai žengiau prie pašnekovo ir tiesiau į jį mikrofoną, bet po keleto reportažų supratau, kad tai darau vis tvirčiau ir užtikrinčiau. Taip pat dirbdama čia supratau, kad apatišką

domėjimąsi akademine aplinka pakeitė smalsumas: kas nauja įvyko, kur vėl filmuosim naują reportažą. Anksčiau nei kiti sužinai, kas nauja universitete, kartu ir turiningai praleidi laisvalaikį. Dabar tik džiau-giuosi, kad visa tai išbandžiau ir žinau, ką reiškia dirbti televizijoje ir kur dar man, kaip būsimai žurnalistei, reikia pasistengti, kad ateityje

darbas būtų atliekamas profe-sionaliau.“

Praktika televizijoje – pri-valoma?

Indrė Tumėnaitė darbą Klaipėdos universiteto televi-zijoje pasirinko kaip paskutinę savo praktiką, nes, pasak Indrės, „televizija – itin gera terpė visų ankstesnių praktikų ir paskaitų žinioms įtvirtinti.“ Jos nuomone, televizijoje svarbu viskas: laikas, greitas mąstymas, iškalbingu-mas, taikli mintis, objektyvu-mas. Indrė prieš tai buvo dirbusi tik spaudoje ir internetiniame portale. „Teko skubiai mokytis teksto rašymo televizijai. Išties nemaniau, kad jis taip skiriasi nuo laikraštinio teksto“, – teigė mergina. Ji mano, kad praktika televizijoje turėtų būti privalo-ma visiems. „Įsivaizduokite, kad baigiate studijas net neįgarsinę teksto, nepalaikę mikrofono rankoje – ir taip keliaujate dirbti. Retas kuris bando praktiką tele-vizijoje, o dėl to vėliau į reporte-rio darbą televizijoje net bijo pa-

Ar studentai įgyja pakankamai praktikos studijuodami pasirinktą specialybę? Ar baigę studijas greitai įsilieja į darbo rinką? Ar vėliau, dirbant pagal specialybę, nereikia mokytis iš naujo? Šį kartą atsakymai į šiuos klausimus – iš žurnalistikos specialybės studentų patirties.

IŠ PAGRINDŲ. Simona: „Visko teko mokytis iš pagrindų, sudarant daugiau sunkumų jau įgudusiems kolegoms. Pradedant tinkamu mikrofono laikymu, logiškų klausimų formulavimu, informacijos paieš-ka ir baigiant taisyklinga ir sklandžia dikcija supratau, kad darbas televizijoje reikalauja kruopštumo“.

(Iš kairės: laidos „Universitetai.lt“ reporterės Simona, Rūta ir Indrė)A. Pelakausko nuotr.

9Ar praktika studijų metu svarbi?

Žurnalistikos specialybėžiūrėti. Juk baigus studijas gėda neišmanyti elementarių dalykų. Dažnas tuomet pasiteisina, kad televizija ne jam, tačiau tik kas penktas per studijų laikotarpį ją išbando“, – tai Indrės Tumėnai-tės mintys.

„Darbas su kamera, mi-krofonu, išmonės reikalaujantis montavimas ir savo reportažo stebėjimas per televizoriaus ekraną paverčia ankstyvą šeš-tadienio rytą dar malonesniu. Esu dėkinga už galimybę atlikti praktiką ir įgyti naujos patir-ties“, – sako žurnalistikos pirmo kurso studentė Rūta Juozapai-tytė. Ji džiaugiasi, kad nuo pat pirmo kurso įsiliejo į laikraščio „Klaipėdos universitetas“ kolek-tyvą ir pradėjo dirbti Klaipėdos universiteto televizijos kuria-moje laidoje „Universitetai.lt“: „Šaunu, kad studijuojant Klai-pėdos universitete sudaroma galimybė pamatyti įvairias žur-nalistinio darbo sritis iš vidaus ir pajusti realią žurnalistikos dvasią. Praktika laikraštyje ir te-levizijoje suteikia galimybę realizuoti save srityje, kuri patinka. Verta pasidžiaugti, kad nesibaiminama į darbą įjungti dar bailiai žiūrinčių pirmakursių.“

Rašyti straipsnius – ne taip paprasta, kaip atrodo„Kai gavau pasiūlymą pradėti rašyti KU laikraščiui, labai apsi-

džiaugiau. Supratau, kad jau pradedu eiti savo svajonės link, net ją realizuoju. Tačiau iš pradžių nebuvo taip lengva, kaip atrodė, nes te-mos – įvairiausios. Neužtenka rašyti apie tai, ką tu žinai, kuo domiesi.

Čia jau reikia įsilieti į universiteto gyvenimą, domėtis, sekti naujienas ir jas skelbti. Reikia ne tik noro, bet ir pastangų“, – sako pirmo kurso žurnalistikos studentė Živilė Aleksandravičiūtė. Mergina džiaugiasi, kai įvertinamas jos darbas: „Kai straipsnis atsiduria laikraščio nume-ryje – šypsena pakyla iki ausų. Patarimai, kuriuos gaunu iš redakto-rės, padeda tobulėti. Džiaugiuosi galėdama praktikuotis KU laikraš-tyje“, – sako Živilė.

NORI PASIDALYTI MINTIMIS APIE SAVO SPECIALYBĘ?

RAŠYK LAIKRASTIS@KU.LT !

NEPAPRASTA. „Neužtenka rašyti apie tai, ką tu žinai, kuo domiesi. Čia jau reikia įsilieti į universiteto gyvenimą, domėtis, sekti naujienas ir jas skelbti. Reikia ne tik noro, bet ir pastangų“, – sako pirmo kurso

žurnalistikos studentė Živilė Aleksandravičiūtė. (Iš kairės: laikraščio „Klaipėdos universitetas“ korespondentės Eglė, Živilė, Rūta, Ieva ir Vitalija)

A. Pelakausko nuotr.

Moksleiviai aprašė ir iliustravosavo svajonių profesijas

EDITA VAŠKAITYTĖPrieš pat Kalėdas baigėsi Lietuvos 9–12 klasių moksleivių

rašinių ir fotografijų konkursas „Mano svajonių profesija“. Klaipėdos universitetą pasiekė 226 moksleivių svajonės.

Šį konkursą or-ganizuoja KU

Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius drauge su Klaipėdos miesto dienraščiu „Vakarų ekspresas“. Rašinius ir fotografijas konkursui buvo galima pateikti nuo praėjusių metų spalio mėnesio iki gruodžio 23 dienos. Mokiniai galėjo pasi-rinkti vieną iš trijų ka-tegorijų, kurioje jie bus vertinami: rašinio, ra-šinio su fotografijomis

arba fotografijos. Konkurso rengėjus pasiekė 98 rašiniai, 43 rašiniai su fotografijomis ir 89 fotografijos, iliustruojančios visos Lietuvos moksleivių svajonių profesijas. Moksleivių svajonės pačios įvairiau-

sios: jie svajoja tapti fotografais, aktoriais, dailininkais, jūrininkais, muzikantais, botanikais, gidais, žurnalistais ir t. t.

Konkurso geografija labai plati – jame dalyvauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Ignalinos, Joniškio, Kaišiadorių, Kėdainių, Kelmės, Kretingos, Šilutės, Kuršėnų, Molėtų, Mažeikių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Tauragės ir kitų mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių mo-kyklų moksleiviai.

Kas taps geriausiuoju, nuspręs Klaipėdos universiteto dėstytojai ir darbuotojai. Rašinio bei rašinio su fotografijomis kategorijų dar-bus šiuo metu vertina Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros dėstytojai ir Klaipėdos universiteto fotografas Andrius Pelakauskas.

Fotografijos kategorijos moksleivių darbai vertinami virtualiai: už jiems labiausiai patikusias fotografijas Klaipėdos universiteto pus-lapio socialiniame tinkle „Facebook“ balsuoja lankytojai, taip pat vertina „www.StudijaFoto.lt“ fotografai.

Konkurso „Mano svajonių profesija“ rezultatai bus paskelbti š. m. vasario 29 d.

Geriausi moksleivių darbai bus paskelbti Klaipėdos universiteto internetiniame puslapyje:

http://www.ku.lt/administracija/infsk/mokykloms/Konkurso nugalėtojų apdovanojimas vyks š. m. kovo 17 d.,Atvirų durų dienos Klaipėdos universitete metu.

10Dainos žavesio pagauti...

Gerbiamas docente, gal keliais žodžiais galėtumėte apibūdinti universiteto choro veiklą?

Klaipėdos universiteto mišrusis choras išties palyginus dar labai jaunas kolektyvas, tačiau jis jau yra dalyvavęs keliose

respublikinėse ir regioninėse dainų šventėse, festivaliuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Užsimezgė graži draugystė su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mišriuoju choru „Gabija“: su šiuo choru esame surengę ne vieną koncertą Vil-niuje, Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje. Jau tradicija tampa KU choro koncertas ant Rambyno kalno, nepamirštami įspūdžiai iš koncertų Kretingos vienuolyno bažnyčioje ar naujojoje Klaipėdos koplyčioje. 2011 m. birželį choras dalyvavo tarptautiniame studentų chorų fes-tivalyje „Gaudeamus“. Choras tradiciškai rengia koncertus universi-teto bendruomenei ir klaipėdiečiams. Štai visai neseniai surengėme solinį koncertą klaipėdiečiams Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Dainavimas chore nėra labai paprastas dalykas, tam reikia turė-ti gabumų. Sakykite, kas dainuoja chore ir ką į jį priimate?

Į chorą priimame visus studentus, norinčius ir galinčius dainuoti. Taip, Jūs visiškai teisi sakydama, kad tam reikia specialių įgūdžių, mu-zikinės klausos ir balso. Tačiau dar reikia pasiryžimo ir noro dainuoti. Be to, studentai chorą gali pasirinkti ir kaip studijų dalyką. Dainuoda-mi chore studentai lavina balsą, susipažįsta su įvairių epochų chorine muzika, stiliais. Šiuo metu rengiame vieną iš nuostabiausių stambios apimties A. Vivaldžio chorinių kūrinių – „Gloria“. Dainuojame daug lietuviškos muzikos.

O kokių problemų kyla dirbant su KU choru?Na, kas nedirba – problemų neturi. Verkšlenti tikrai nėra kada,

nes darbas darbą gena. Tačiau yra ir tokių problemų, kurias būtina spręsti, kad kolektyvas galėtų dar labiau atsiskleisti ir pakilti į naujas menines aukštumas. Visų pirma – tai, kad neturiu koncertmeisterio ir chormeisterių. Kone visi Lietuvos studentų chorai turi mažiausiai po du chormeisterius ir koncertmeisterį, o man tenka darbuotis vie-nam. Turiu nuostabią pagalbininkę – koncertmeisterę Žydronę Mali-nauskaitę, kuri jau kelintas sezonas be jokio atlygio man talkina kon-certuose, tačiau taip toliau tęstis neturėtų. Chorui trūksta aprangos: mūsų universiteto choras tikriausiai vienintelis Lietuvoje aukštosios mokyklos choras, kuris dar neturi aprangos.

Tikiu, kad šios problemos laikui bėgant išsispręs, nes mano vi-zijose Klaipėdos universiteto choras iškyla kaip vienas geriausių Lie-

tuvos akademinių chorų, deramai atstovaujantis Klaipėdos univer-sitetui ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ir tai tikrai yra realu, aš tuo įsitikinęs.

O kokie patys artimiausi choro planai?Be kelionės į Ispaniją, žinoma, laukia daug darbų Lietuvoje. Jau

nuo vasario mėnesio ketiname startuoti su nauju projektu, kurio pagrindas bus koncertų ciklas Vakarų Lietuvos miestų ir miestelių mokyklose. Ketiname surengti tradicinį koncertą universiteto ben-druomenei kovo 11-osios proga, ruošiamės dainų šventei, kuri vyks Klaipėdoje, taip pat mūsų laukia tradiciniai koncertai Nidoje ir ant Rambyno kalno. Žodžiu, neturime kada sėdėti be darbo.

Ačiū Jums! Skambių studentiškų dainų ir nuostabių kelionių!KALBINO EGLĖ PAJŪRAITĖ

Klaipėdos universiteto mišrusis choras yra vienas jauniausių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų mišriųjų chorų. Visai neseniai Šiauliuose vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalis, kur Klaipėdos universitetui atstovavo ir mišrusis choras: jis surengė solinį koncertą, apie kurį sulaukta gerų atsil iepimų. Ta proga kalbinu Klaipėdos universiteto mišriojo choro vadovą doc. Algirdą Šumskį.

JAUNIAUSIAS. Klaipėdos universiteto mišrusis choras yra vienas jauniausių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų mišriųjų chorų.

Choro archyvo nuotr.

Kodėl svarbu planuoti karjerą?JURGITA LAURĖNAITĖ

KU KARJEROS CENTRO DIREKTORĖKodėl svarbu planuoti karjerą? Karjeros planavimas

svarbus dėl keleto dalykų. Darbo rinka šiais laikais nuolat sparčiai kinta, kinta ir darbo vietos pobūdis, specialistų paklausa. Konkurencija tarp potencialių darbuotojų vis didėja, todėl tas, kuris turės savo karjeros planą, kuris planuos kiekvieną savo karjeros žingsnį, bus pranašesnis už tą, kuris pasikliauja savo intuicija ir eina lengviausiu gyvenimo keliu.

Siekiant studentus skatinti planuoti savo karjerą Klaipėdos uni-versitete yra įkurtas Karjeros centras. Pagrindinis Karjeros cen-

tro tikslas yra suteikti studentams kuo daugiau informacijos apie kar-jeros vaidmenį darbo aplinkoje, padėti ieškantiems darbo lengviau patekti į darbo rinką ir sėkmingai integruotis į profesinę ir socialinę veiklą, skatinant jų tolesnę karjeros raidą.

Pagrindinės Karjeros centro funkcijos: konsultavimas; orientavi-mas; informavimas; seminarų, susitikimų su įmonių darbdaviais or-ganizavimas; bendradarbiavimas su socialiniais partneriais; projektų karjeros plėtotės srityje įgyvendinimas bendradarbiaujant su kitomis aukštosiomis mokyklomis.

Studente, užsuk į Karjeros centrą! Apsilankęs centre gali:rasti naujienų, susijusių su karjera (informacija apie įvairius se-

minarus, mokymus, renginius, konferencijas, kitų institucijų naujie-nas ir kt.);

sužinoti apie įmonių siūlomas laisvas darbo ir praktikos vietas;

gauti praktinių patari-mų (kaip teisingai parengti savo gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, kokie yra darbo paieškos būdai, kaip gauti kitą informaciją apie karjeros galimybes);

gauti naudingų nuoro-dų ieškant darbo ir prakti-kos vietų;

užsiregistruoti Karjeros centre ir tapti žinomu potencialiems darbdaviams.

Kai jau turite savo karjeros tikslą, galima pradėti galvoti, kokio-mis priemonėmis jį pasieksite. Kad lengviau įgyvendintumėte karje-ros tikslą, sukurkite savo karjeros planą.

Sėkmės planuojant savo karjeros kelią!Mus rasite:

Sportininkų g. 13, 208 kabinetasEl. adresas http://www.ku.lt/centrai/krc/

Tel.: (8 46) 398 976, 398 977Mob. 8 601 65955

J. Kykalienės dizainas

11SPORTASKU sportininkų pasiekimai

DOC. DR. GENOVAITĖ AVIŽONIENĖBoksasMaskvoje vykusiame Europos studentų bokso čempionate,

kuriame dalyvavo 17 Europos šalių boksininkai, Baltijos šalių bokso čempionas Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto studen-tas Gytis Vaitkus (svorio iki 60 kg grupė) už nugaros paliko tituluo-tus boksininkus iš Graikijos, Azerbaidžano, Rumunijos, Moldovos, Latvijos, Airijos, Ukrainos ir kitų šalių ir iškovojo bronzos medalį. Tik pusfinalyje Gytis Vaitkus 7:8 nusileido baltarusiui Vitalijui Kononovui ir nepateko į finalą. Baltarusis finale pralaimėjo pasaulio čempionui rusui Viktorui Batalovui.

„Tai geriausias rezultatas per visą Klaipėdos bokso istoriją“, – džiaugiasi Klaipėdos miesto bokso treneris Eugenijus Vaitkus.

Sunkioji atletika

Belgorode (Rusijoje) vykusiame prestižiniame tarptautiniame sunkiaatlečių Prezidento taurės turnyre KU Pedagogikos fakulteto studentas Aurimas Didžbalis užėmė trečią vietą svorio iki 94 kg ka-tegorijoje.

Dvikovėje jis iškėlė 385 kg ir vos dviem kilogramais atsiliko nuo nugalėtoju tapusio Europos čempiono ruso Andrejaus Demanovo bei vienu kilogramu – nuo antrą vietą užėmusio 2010 metų pasaulio

vicečempiono ruso Aleksandro Ivanovo.Išrovęs 177 kg Aurimas Didžbalis iškovojo mažąjį aukso meda-

lį, o išstūmęs 208 kg liko trečias, nusileido tik Andrejui Demanovui (217 kg) ir Aleksandrui Ivanovui (210 kg).

Turnyre, kuriame buvo pagerinti penki pasaulio rekordai, atletai kovojo penkiose prestižinėse kategorijose – vyrai išsidalijo medalius svorio iki 94 kg, 105 kg ir daugiau nei 105 kg kategorijose, o moterys – svorio iki 75 kg ir daugiau nei 75 kg kategorijose.

Futbolas

Pirmą kartą surengtą Klaipėdos universiteto taurės salės futbolo turnyrą laimėjo Klaipėdos universiteto komanda, kuri šiemet miesto pirmenybėse žaidžia be pralaimėjimų ir kuriai pranašaujami meda-liai.

Keturių komandų varžybose universiteto futbolininkai iškovo-jo visas pergales. Mariaus Kosovo vadovaujama ekipa 5:3 nugalėjo „Klarksono-Plikių“ penketuką, 5:4 – „Baltų“ ir 3:2 – „Jumbo“ koman-das. Antri liko „Klarksono-Plikių“ žaidėjai, treti – „Jumbo“ komanda.

Geriausiu žaidėju pripažintas rezultatyviausiai žaidęs „Klarkso-no-Plikių“ puolėjas Andrius Paulauskas. Geriausio vartininko prizas atiteko „Baltų“ vartininkui Edvinui Razučiui. Studentų komandoje pasižymėjo žaidžiantis treneris Marius Komovas, Karolis Atutis, Alek-sandras Babachinas ir kiti.

Turnyras pasižymėjo aukštu žaidėjų sportiniu meistriškumu. Po varžybų nutarta turnyrą rengti reguliariai kiekvienais metais, į jį kviesti stipriausias miesto komandas.

PERGALĖ. Belgorode (Rusijoje) vykusiame prestižiniame tarptau-tiniame sunkiaatlečių Prezidento taurės turnyre KU Pedagogikos fakulteto studentas Aurimas Didžbalis užėmė trečią vietą svorio

iki 94 kg kategorijoje.B. Vyšniausko nuotr.

FUTBOLAS. Pirmą kartą surengtą Klaipėdos universiteto taurės salės futbolo turnyrą laimėjo Klaipėdos universiteto komanda.

G. Avižonienės nuotr.

Jaunimo stipendija – tau, studente!Domiesi jaunimo poreikiais ir galimybėmis Lietuvoje,

tačiau kaskart ieškodamas informacijos pasigendi aktualių tyrimų, atskleidžiančių jaunų žmonių situaciją mūsų šalyje?

Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ ir Lietuvos jaunimo or-ganizacijų taryba (LiJOT), skatindami jaunus mokslininkus do-

mėtis jaunimo būkle, antrus metus iš eilės siūlo 1000 Lt vienkartinę stipendiją tiems, kurie tiria jaunų žmonių aktualijas.

Stipendijų fondui teikiami darbai turėtų apimti jaunimo politi-kos sritis ir nagrinėti vieną iš siūlomų kategorijų: neformalų jaunimo ugdymą, jaunimo organizacijų (JO) pridėtinę vertę, jaunimo informa-vimą arba kitas jauno žmogaus gerovei aktualias sritis. Pastarąsias Jaunimo stipendijos konkursui galima siūlyti savarankiškai, tačiau būtina pagrįsti siūlomos temos aktualumą ir prioritetiškumą.

Dalyvauti stipendijos konkurse kviečiami visi studentai, magis-tro darbus apgynę ne vėliau kaip prieš dvejus metus. Galutinis darbų pateikimo terminas – 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Daugiau apie Jaunimo stipendiją galima sužinoti LiJOT tin-klalapyje internete (www.lijot.lt), arba elektroniniu paštu stipendija@jauniems.lt. Mus rasite ir socialiniame tinkle „Facebook“: www.facebook.com/jaunimostipendija

12KU botanikos sode sausį žydėjo augalai

VITALIJA BUTKUTĖ

Saulutė, buksmedis – vie-ni iš tų augalų, kuriems

iki sausio 14 dieną pasirodžiu-sio sniego buvo pats žydėjimo metas. Kaip sako dendrologė Kristina, augalai jautė, kad vy-rauja pliusinė temperatūra, ir pražydo. Nieko nuostabaus, kad augalai apsiriko: tokia šilta žiema paveikė ne tik juos, bet ir sutrikdė gamtoje vyravusią pu-siausvyrą. Sausį žydėję augalai pavasarį nebepražys. Tai, anot KU botanikos sodo darbuotojos Kristinos, ypač paveiks jų po-puliaciją, nes nebeturėsiantys sėklų augalai negalės plisti. Bet tai ne vienintelė bloga naujie-na gamtos mylėtojams, o ypač augalų augintojams. Būsimas pavasaris atneš ne vieną iš-bandymą: augalai bus ne tokie atsparūs ligoms ir kenkėjams, kurie dėl vyravusio nežiemiško oro taps ypač aktyvūs šiltuoju metų laiku. Dėl tų pačių priežas-čių, prisidedant ir šiltėjančiam klimatui, gali išnykti ir kai ku-rios rūšys, tokios kaip žiburiniai maumedžiai, eglės, nes tai juos paskatins trauktis į šaltesnius kraštus. Tam pasipriešinti neį-manoma: augalų neapsaugosi nuo šiltesnių orų, nes jie reaguoja į sumines temperatūras, todėl yra jautrūs menkiausiems temperatū-ros svyravimams.

Nereiktų pamiršti, kad tokias šiltas žiemas sukelia ne tik globa-lios pasaulio problemos, bet ir pati gamta. Kristina teigė, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai pasaulis susiduria su tokiu reiškiniu – tai pa-laipsniui vis pasikartoja. Nors šis pavasaris augalams bus nepalankus, bet kitą pavasarį jie turėtų atsigauti.

Laiko skirstymas į metų laikus ne visada pasako tiesą apie orus. Tai įrodė ši žiema, kuri labiau priminė ankstyvą pavasarį nei šaltąjį metų laiką. Vienas iš pavyzdžių – Klaipėdos universiteto botanikos sodas, kuris iki sausio vidurio galėjo džiaugtis besiskleidžiančiais gėlių žiedais ir kačiukais.

PAVASARIS SAUSĮ. Klaipėdos universiteto botanikos sodas iki sausio vidurio galėjo džiaugtis besiskleidžiančiais gėlių ir krūmų žiedais.

A. Pelakausko nuotr.

Išrinkti ir apdovanoti geriausi GMMF dėstytojai

Šios šventės metu buvo apdovanoti geriausi dėstytojai. Studen-tų atstovybės nariai kasmet laukia šio renginio ir intensyviai

jam ruošiasi. Šiemet renginio metu studentai vėl parodė, kad nėra iš kelmo spirti: kas tapo sportininku, kas jūreiviu, kas žveju ar mokyto-ju. Ir statybininkų buvo!

Sulaukus dėstytojų, prasidėjo vakaro programa. Žodį tarė de-kanas prof. dr. Petras Grecevičius. Vėliau kaip iš kibiro pabiro nomi-nacijos. Šiais metais jų buvo net septynios. Prizininkus lėmė patys studentai. Internete paskelbus apklausą studentai balsavo ir išrinko, anot jų, verčiausius šių nominacijų dėstytojus.

O nominacijų būta visokių. „Metų medkirte“ tapo doc. dr. Re-nata Pilkaitytė, „Metų čempionu“ išrinktas prof. habil. dr. Sergej Olenin, „Metų dizainerė“ – lekt. dr. Ingrida Borisenko, „Metų arche-ologas“ – prof. dr. Kęstutis Jankauskas, „Metų turistas“ – doc. dr. Jo-nas Vaupšas, „Metų auklėtoju“ išrinktas prof. dr. Vitalijus Denisovas, metų „Jaunimo linija“ pripažintas GMMF dekanatas.

Vakaro programa buvo kupina netikėtumų. Studentai dainavo, rodė parengtus filmukus, vaidino. Programai pasibaigus dėstytojai ir studentai turėjo progą pabendrauti neformalioje aplinkoje.

Malonu buvo matyti, kaip vakaro metu rimtuose ir susikaupu-siuose dėstytojų veiduose nušvito šypsenos, o auditorijoje skambėjo juokas. Studentų programa visiems sužadino geras emocijas.

Padėkos renginiu studentai atsidėkojo už mylimų dėstytojų dar-bą.

Anot dėstytojų, apdovanojimai jiems labai svarbūs. Tikimasi, kad ši graži tradicija dar ne vienerius metus sukvies visus pabūti kar-tu ir pasidalyti geromis emocijomis.

SIMONA VENCKUTĖKaip ir kiekvienais metais, Gamtos ir matematikos

mokslų fakulteto (GMMF) studentų atstovybė, padedama dekanato darbuotojų, surengė padėkos vakarą dėstytojams.

GERIAUSI. GMMF studentai išrinko geriausius metų dėstytojus, surengė jiems padėkos vakarą, apdovanojo ir pagerbė.

A. Pelakausko nuotr.

13KU leidykla – 20 metų su Jumis!

LOLITA ZEMLIENĖ

LEIDYKLOS DIREKTORĖ

Dvidešimt metų mes dirbame stengdamiesi

padaryti savo darbą taip gerai, kaip mokame. Keičiasi kompiu-teriai, leidybinės programos. Tai mums suteikia daugiau galimy-bių realizuoti savo sumanymus. Leidykloje darbuotojų kaita itin maža. Maketuotoja Danguolė Stepukonienė dirba nuo 1992 metų, redaktorė Roma Nikžen-taitienė ir maketuotoja Ingrida Sirvydaitė – nuo 1994 metų, nuo 1997 metų – redaktorė Vilma Urbonavičiūtė, nuo 1998 metų – direktorės pavaduotojas Alfonsas Jankantas, kopijavimo operatorė Marytė Kontrimienė – nuo 2002 metų. Jaunieji mūsų kolegos – redaktorė Brigita Pra-nevičiūtė, maketuotojas Karolis Saukantas, knygyno vadybinin-kė Joana Džiugienė – dirba jau daugiau kaip penkerius metus. Pirmuosius metus leidykloje dirba dailininkas Vilhelmas Gie-draitis. Didelę įtaką mūsų kny-gų dizainui turėjo daugiau kaip dešimt metų leidykloje dirbęs dailininkas Algis Kliševičius. Jo netektį jaučiame iki šiol.

Per pirmuosius metus buvo išleistos 12 pavadinimų knygos bendru 3650 egzempliorių tiražu (bendra apimtis – 46,7 sąlyginiai spaudos lankai).

2012 metus leidykla pradeda su 11 darbuotojų. Jau išleistos 1829 pavadinimų knygos. Bendra leidinių apimtis – 19 197 sąlygi-niai spaudos lankai, bendras tiražas – 390 480 egzempliorių. Tarp šių leidinių yra 90 monografijų, 206 mokslinių žurnalų numeriai, 17 vadovėlių, 681 studijų knyga.

2007 metais mokslinis žurnalas „Archaeologia Baltica“ pripažin-tas gražiausia 2006 metų Klaipėdos knyga.

2011 metais respublikiniame Knygos meno konkurse Kristinos Jokubavičienės monografija „Tarp atėjimo ir išėjimo. Algis Kliševi-

čius“ gavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomą už iš-skirtinį knygos dizainą.

Klaipėdos universiteto leidykla – Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos narė nuo 1997 metų.

Visos mūsų išleistos knygos – tai bendro darbo su mielais, darbščiais, atsakingais autoriais rezultatas. Ačiū Jums visiems už ge-ranoriškumą, bendradarbiavimą, draugiškumą. Esame laimingi, kai mūsų bendro darbo rezultatas – knyga – atrodo gražiai. Mes sten-giamės, kad atėję į leidyklą Jūs jaustumėtės gerai, kad norėtumėte čia grįžti su kitais savo rankraščiais. Visos knygos mums mielos, visi autoriai yra laukiami.

Mes dirbame jausdami pareigą ir atsakomybę. Didžiuojamės, kad esame Klaipėdos universiteto dalis ir tikimės, kad savo darbu prisidedame prie jo vardo puoselėjimo.

Klaipėdos universiteto leidykla įkurta 1992 metų vasario 13 dieną Senato nutarimu kaip Skaičiavimo centro leidybinė grupė. Darbą čia tada pradėjo keturi darbuotojai.

KNYGOS. „Visos mūsų išleistos knygos – tai bendro darbo su mielais, darbščiais, atsakingais autoriais rezultatas“, – sako KU leidyklos darbuotojai.

A. Pelakausko nuotr.

almanacho „Kovos keliais“ antrojo leidimo pristatymas

DOC. DR. SILVA POCYTĖ

1938 metais, minint 15-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, buvo išleistas almanachas „Kovos keliais“, kurį sudarė Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Va-nagaitis.

Leidinyje buvo išspausdinta apie 80 straipsnių apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją nuo XVI a., o daugiausia dėmesio buvo

skirta 1923 m. sausio mėnesio įvykiams Klaipėdos krašte. Nors alma-nachas – romantinės istorijos kūrinys, tačiau iki šiol jis, kaip šaltinis, lieka svarbus Klaipėdos krašto istorijai ir kultūrai pažinti. Po 74 metų almanachas „Kovos keliais“ sugrįžo pas skaitytoją. Minint Klaipėdos krašto dieną, antrasis „Kovos kelių“ leidimas buvo pristatytas Klaipė-dos miesto ir krašto visuomenei. Į almanacho „Kovos keliais“ prista-tymus atvyko antrojo leidimo iniciatoriai ir fundatoriai – J. Vanagai-čio vaikaičiai Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė-Murphy iš JAV. Renginiuose taip pat dalyvavo įžanginių straipsnių antrajam leidimui autoriai, Klaipėdos universiteto istorikai dr. Silva Pocytė ir prof. Vy-gantas Vareikis, Pagėgių kultūros cento direktorė S. Jašinskienė.

PORTRETAS. Prie J. Vanagaičio portreto, kurį tapė jo dukra I. Va-nagaitytė, nusifotografavo: (iš kairės) M. Jankaus muziejaus Bitė-nuose direktorė L. Burzdžiuvienė, Pagėgių kultūros centro direktorė S. Jašinskienė, KU istorikas prof. dr. V. Vareikis, J. Vanagaičio anū-kas R. Šležas, J. Vanagaičio vaikaitė M. Kavaliauskaitė-Murphy, KU

istorikė doc. dr. S. Pocytė. S. Sodonio nuotr.

14Reikšmingi istoriniai atradimai –

naujoje V. Safronovo knygojePraėjusių metų vasario mėn. Klaipėdos universiteto

Baltijos istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuo-tojas dr. Vasil i jus Safronovas tapo, ko gero, jauniausiu istorijos mokslų daktaru Lietuvoje. Jis, tuomet būdamas 26 metų, baigiantis tretiesiems studijų metams Lietuvos istor i jos inst ituto ir Klaipėdos universiteto jungtinėje doktorantūroje apgynė disertaciją „Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo tyrimas“. Šiemet, praėjus beveik metams po disertacijos gynimo, V. Safronovas išleido naują, bet jau ne pirmąją savo knygą.

– Ši knyga – „Praeitis kaip konflikto šaltinis: Tapatybės ideolo-gijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje“ – parašyta Jūsų daktaro disertacijos pagrindu. Ją leidote todėl, kad tai, ką norėjote pasakyti, neišsiteko disertacijos tekste?

– Pagrindinė priežastis, dėl kurios pasirodė knyga, buvo siekis plačiau paskleisti disertacijoje atsidūrusias idėjas. Disertacijos yra leidžiamos vos keliolikos vienetų tiražu. Be to, tai daroma prieš di-sertacijas ginant, taigi vėlesnis jų padauginimas knygos pavidalu leidžia atsižvelgti ir į oponentų bei tarybos narių pastabas, sykiu ir pačiam permąstyti savo teiginius, praėjus kuriam laikui po gynimo. Tai ir buvo padaryta, todėl knyga nėra visiškas disertacijos atitikmuo.

– Knygos viršeliui pasi-rinktas Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastato fasadas, kuriame matyti herbas. Žinoma, kad tai – buvusi Karališ-koji mokytojų seminarija. Kodėl viršelyje būtent šis motyvas?

– Iliustracijos mokslinėms knygoms paprastai parenkamos taip, kad jos išreikštų vieną ar kitą knygoje gvildenamą mo-tyvą. Taip atsitiko ir su virše-liu, ant kurio „uždėjau“ pernai restauruojant minėtąjį pastatą atidengtą Vokietijos kaizerinio reicho herbą. Fasado frontone esantis herbas buvo nudaužtas dar XX a. pradžioje, o šis veiks-mas (nudaužimas, pašalinimas) išreiškia dažnai pasitaikantį elgesį su tuo, kas nėra mūsų ar nedera, netelpa į mūsų įsivaizduojamas mąs-tymo schemas, – tai pašalinti, išjuodinti ir t. t. Toks elgesys yra pats primityviausias, bet būtent jis labai dažnai pasireiškė Klaipėdoje XX amžiuje konfliktuojant skirtingoms tapatybės ideologijoms.

– Savo knygoje aprašote reiškinį, kurį vadinate tapatybės ideo-logijų konkurencija. Kas nauja tiriant šį reiškinį buvo Jums pačiam?

– Mokslininkui, kuris nėra dogmatikas ir nežino atsakymų iš anksto, nauja yra visa, kas pažįstama tiriant. Knygoje Klaipėdos pa-vyzdžiu siekiau paaiškinti, kas sukelia tame pačiame mieste gyvenan-

čių žmonių susipriešinimą nacionaliniu pagrindu. Šį paaiškinimą man padėjo suformuluoti skirtingos istorinės perspektyvos – tarpukario laikotarpis, ilga tarybinė epocha ir laikotarpis po 1988 metų. Būtent tiriant tapatybės ideologijų santykį (konkurencija – tik vienas iš gali-mų santykių) skirtinguose kontekstuose, įmanoma išvengti pernelyg drąsių apibendrinimų ir tuo pat metu nurodyti, kokią įtaką atskiri veiksniai daro šio reiškinio kokybei. Toks daugiaperspektyviškumas yra istorikų privalumas, lyginant su kitais humanistikos ir socialinių mokslų atstovais, kurie stengiasi aiškinti įvairius socialinius ir kultūri-nius reiškinius dažnai nesivargindami pasigilinti į jų raišką skirtingo-mis istorinėmis sąlygomis.

– Knygoje siūlote naują požiūrį į atminimo kultūrų ir tapatybės ideologijų tarpusavio santykį. Koks jis?

– Keliais sakiniais to apibūdinti tikrai neišeis, nes tam yra skir-tas gerokas knygos gabalas. Svarbiausia, ko gero, šiuo atveju yra tai, kad naujas yra pats bandymas apibūdinti tokį santykį. Iki šiol Europos istorikai (daugiausia vokiečiai) tirdavo atminimo kultūrų raidą atski-ruose miestuose, stengdamiesi apibūdinti, kas iš praeities ir kodėl būdavo aktualiausia tam tikrais laikotarpiais ir kaip praeičiai dabar-tyje suteikiamos reikšmės buvo „įkūnijamos“ paminkluose, palaiko-mos viešais ritualais ir ceremonijomis. Visa tai ir yra atminimo kultū-ros tyrimas. Mano knygoje nauja yra tai, kad viena atminimo kultūra toje pačioje istorinėje epochoje nagrinėjama atskleidžiant santykį su kita atminimo kultūra. Be to, atminimo kultūra čia laikoma tik vie-nu (nors ir labai svarbiu) iš tapatybės ideologiją sudarančių reikšmių šaltinių. Kitaip tariant, pats požiūris į tai, kaip tirti viešai palaikomas reikšmes, yra platesnis.

– Kodėl vieno atvejo tyrimui pasirinkote būtent Klaipėdos miestą?– Būtent todėl, kad jis visada buvo ir tebėra daugiakultūris. Ir

todėl, kad skirtingų kultūrų nariai to labai dažnai nenorėjo pripa-žinti. Dėl priežasčių, kurios yra aptariamos knygoje, tarp tų atstovų tam tikrais laikotarpiais pasireikšdavo įtampos ir konfliktai, kai esant dviem „tiesoms“ buvo stengiamasi viešai įtvirtinti vieną tiesą ir pa-šalinti kitą. Pvz., lietuviai tarpukariu įsivaizdavo, kad Klaipėda yra jų miestas, pastatytas jų žemėje, kurią kadaise vokiečiai užgrobė; ati-tinkamai vokiečiai įsivaizdavo, kad lietuviai yra barbarai, kolonistai ir jų okupantai, neturintys į Klaipėdą jokių teisių. Kitaip tariant, pati Klaipėdos praeitis šiuo atveju buvo palanki tokiam tyrimui.

– Jūsų nuomone, kokia tapatybės ideologija dominuoja šiuo metu?

– Aš darau skirtumą tarp sąvokų dominuoti ir užimti hegemo-ninę padėtį. Hegemonizuotos, t. y. virtusios savaime suprantamu, besąlygiškai priimamu dalyku, yra reikšmės, susijusios su lietuvių na-cionalizmu. Ši tapatybės ideologija, per XX amžių Klaipėdoje patyrusi daug transformacijų, apie kurias rašoma knygoje, galų gale įsitvirtino mieste po 1988–1990 metų. Tačiau šį įsitvirtinimą dar sovietiniais metais nulėmė labai konkrečios socialinės ir politinės sąlygos. Be to, negalima sakyti, kad lietuvių nacionalizmas šiandien dominuoja. Jo viršenybė nėra įtvirtinta. Veikiau jis koegzistuoja greta kitų tapaty-bės ideologijų, kurios visos, beje, pastaruosius dešimt metų patiria nepaprastai didelę krizę.

– Galbūt anksti klausti, bet žinau, kad mokslininkų galvose nuo-lat pilna idėjų. Naują knygą jau išleidote – kokie tolimesni Jūsų dar-bai?

– Vokietijoje ir Lenkijoje per šiuos ir ateinančius metus turėtų pasirodyti atskiros knygos. Dirbu keliuose Lietuvos ir tarptautiniuose moksliniuose projektuose, rašau po kelis straipsnius per metus, or-ganizuoju mokslinius renginius, dar skaitau ir paskaitas. Miegu tikrai mažiau nei po aštuonias valandas. Antra vertus, nesu stachanovietis (stachanoviečiai Tarybų Sąjungoje buvo žinomi dėl darbo našumo kėlimo – aut. past.), todėl pasilieku sau teisę iš ryto atsibudęs nu-spręsti, jog vieno ar kito darbo galiu ir atsisakyti. Tik todėl bijau dabar sakyti kažką konkrečiai. Aišku viena – tų darbų tikrai bus.

Ačiū už atsakymus.KALBINO EDITA VAŠKAITYTĖ

NE PIRMOJI. Praėjus beveik metams po disertacijos gynimo, dr. Vasilijus Safronovas išleido naują, bet jau ne pirmąją

savo knygą. E. Chachlovo nuotr.

15Startavo naujas projektas –

„Kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universitete“

SIGITA VAŠKAITIENĖMetų pradžioje Klaipėdos universitete startavo naujas

projektas: sausio 3 dieną Europos socialinio fondo agentū-roje buvo pasirašyta projekto „Kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universitete“ finansavimo sutartis.

Klaipėdos universitetas nori sukurti patvarų ir veiksmingą vidinės studijų kokybės užtikrinimo mechanizmą, kuris leis-

tų didinti veiklos efektyvumą, valdyti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, ugdyti vadybines kompetencijas didinant KU konkurencin-gumą. Projekto metu universitete bus sukurta vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema, grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis.

Šiam tikslui siekti Klaipėdos universitetui skirta beveik 2,6 mln. Lt iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos vy-

riausybės biudžeto. Projektą įgyvendinti numatyta per 2 metus. Įgy-vendinus projekto veiklas bus optimizuota universiteto struktūra, užtikrintas geresnis darbų pasidalijimas, darbo organizavimas, veiks-mingesnis valdymas, sustiprinta darbuotojų motyvacija. Projekto re-zultatas – pagerinta studijų kokybė.

Moksleiviai mokosi darbo televizijoje subtilybiųROMAS PLETKAUSKASKlaipėdos universiteto televizija kartu su kitais Lietu-

vos ir Latvijos partneriais pagal 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą įgyvendina projektą „Development of joint strategy and cooperation network for promotion of creative industries“ (CREATIVE INDUSTRIES) Nr. LLIII-194. Programa finansuojama iš Eu-ropos regioninės plėtros fondo.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti palankią aplinką kūrybinei veiklai plėtoti Latvijos ir Lietuvos pasienio regionuose.

Projekto tikslinė grupė – moksleiviai ir mokytojai iš įvairių meno mokyklų ir gimnazijų. Taip pat asmenys, besidomintys kūrybine veikla.

Įgyvendinant šį projektą 2011 m. gegužės–birželio mėnesiais buvo organizuoti mokymai 10–12 klasių moksleiviams iš Lietuvos ir Latvijos gimnazijų, meno mokyklų, kurių metu jie buvo supažin-dinami su televizijos darbo specifika, orientuojant ir stengiantis su-dominti jaunus žmones kūrybinėmis TV specialybėmis, tokiomis kaip TV režisierius, TV redaktorius, vaizdo operatorius, montažo režisie-rius, garso ir šviesų operatorius, prodiuseris-vadybininkas, fotogra-fas ir aktorius. Jaunimą su minėtomis specialybėmis supažindino TV režisierius ir operatorius Algis Jarukaitis, montažo režisieriai ir ope-ratoriai Vidas Valinčius ir Gintaras Ronkus, žurnalistas ir fotografas Andrius Juškevičius, garso ir šviesų operatorius, inžinierius Ričardas Armaitis, prodiuseris ir vadybos dėstytojas Ričardas Songaila, teatro

ir kino aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flick.2011 m. rugpjūčio 16–20 dienomis Smiltynėje suorganizuota 5

dienų vasaros stovykla-seminaras, kurio metu vyko moksleivių kūry-binių darbų pristatymai, aptarimai ir vertinimas.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d. Klaipėdos universitetui šiam projektui įgy-vendinti yra skirta 60 053 eurai.

Daugiau informacijos apie programą: http://www.latlit.eu/

Jubiliejaus proga Klaipėdos universiteto televizijos direktorių sveikina buvę ir esami Klaipėdos universiteto televizijos kolektyvo nariai.Linkime stiprios sveikatos ir neišblėstančios energijos!

16

K L A I P Ė D O SU N I V E R S I T E T A S

ISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.

www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985

El.paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetas.

Spausdino UAB “Druka”, Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita VaškaitytėKorektorė: Aušra LembergerKorespondentės: R. Juozapaitytė, Ž. Aleksandravičiūtė, I. Augytė, V. Butkutė.Maketuotojas - fotografas: Andrius PelakauskasRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa.

Pirmoji „fuksų“ sesija – nerimas ir jaudulysŽIVILĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖStudentams jau įprasta, kad nauji metai prasideda žinių

patikrinimu – sesija. Įprasta ji ne visiems. Pirmakursiams ši sesija – pirmoji, dar nepažįstama. Įdomu, kaip jie ruošėsi, kokios mintys sukosi jų galvose? Savo mintimis apie sesiją, nutikimus ir padarytas išvadas dalijasi istoriją pirmame kurse studijuojantis Aurimas ir pirmakursė psichologijos studentė Monika.

Ar vyresniųjų studentų modelis, kad mokytis pradedama likus kelioms naktims iki egzamino, tinka ir pirmakursiams? Ar

jiems taip pat pritrūko paskutinės nakties?Monika: „Visą pusmetį po paskaitų neskubėjau mokytis, nes

atrodė, kad sesija dar toli. Ruoštis pirmajai sesijai pradėjau likus kelioms naktims iki pirmojo egzamino. Manau, ne viena aš taip da-riau – didžioji dalis studentų elgiasi taip pat. Tos vienintelės nakties, manau, trūks visus studijavimo metus, prieš kiekvieną sesiją. Ir kie-kviena sesija prasidės mintimi: kur aš buvau anksčiau? Kodėl nesi-mokiau?“.

Mokymasis likus kelioms dienoms iki egzamino – turbūt visų studentų dalia, nes Monikai pritarė ir Aurimas: „Gėda pripažinti, bet ruošiausi, kaip sakoma, paskutinę naktį. Taigi, posakis pasiteisino. Atrodo, kad stengiesi išmokti viską, bet prieš pat egzaminą galvoje kirba vienintelė mintis – kodėl jis ne rytoj...“

Paskutinė naktis prieš egzaminą tokia baisi, kad į pagalbą ten-ka pasitelkti ir valerijonus

O jaudulys egzamino metu gali ištrinti viską, ką iki tol mokėjai. Kad ir kiek laiko besiruoštum, egzaminai dažniausiai užklumpa ne visiškai pasiruošus. Pirmakursiai sako, kad jaudulys ir nerimas – ne-nupasakojami.

Aurimas prisimena juokingą situaciją, kurią išprovokavo nesu-valdomas stresas: „Tai nutiko egzamino metu. Buvo išties nelinksma, nors, prisiminus dabar, ima juokas. Atsiskaitymas vyko žodžiu. Išsi-traukiau bilietą ir labai apsidžiaugiau, nes viską žinojau. Pasiruošęs kalbą nuėjau atsakinėti. Vos tik pradėjau, egzaminuotojas mane su-stabdė ir liepė perskaityti, kas parašyta lapelyje. Perskaitęs nesupra-tau, ko iš manęs nori egzaminuotojas, todėl tęsiau savo atsakinėjimą. Tačiau buvau dar kartą nutrauktas. Egzaminuotojas sunerimęs ma-nęs paklausė, ar aš suprantu, apie ką kalbu. Nusiraminęs perskaičiau dar kartą ir tik tada supratau, kad kalbu ne į temą. Egzaminuotojas leido pasitaisyti ir pasiūlė daugiau neskubėti ir klausytis, ką kalbu.“

Pamiršęs egzamino lapelį gali netekti teisės laikyti egzaminoŠiemet naujovė – egzaminų lapeliai, kuriuos studentai privalo

atsinešti į kiekvieną egzaminą, o juos pamiršę galėjo būti nepriimti. Ar tai nesukėlė papildomo rūpesčio pirmakursiams?

Aurimas: „Aš pirmakursis. Viskas nauja, todėl egzaminų lapeliai man problemų nesukėlė.“ Būsima psichologė Monika pasakojo, kad jos draugai buvo palikę lapelius namie: „Egzaminų lapelio neužmir-šau, nes patikėjau jį atnešti grupės seniūnei. Tačiau buvo tokių, kurie užmiršo. Tokia situacija privertė jaunuolius sunerimti, jie išsiblaškė. Manau, kad egzamino rezultatai dėl to galėjo nukentėti.“

Sesijos metu jaudulys, stresas ir baimė – neišskiriami draugaiEgzaminų metu visus aplanko baimė, jaudulys ir nerimas. Pirma-

kursiai dalijosi savo nuotaikomis prieš egzaminus ir po jų.Aurimas: „Na, tos būsenos nepavydžiu niekam. Visą laiką iki

egzamino būna įtampa. Tokia, lyg pirmą kartą eitum skiepytis pas gydytoją. Pamąstai, kad galbūt viskas nėra taip baisu, bet vien tas žodis – egzaminas – priverčia suglumti.“

Monika: „Prieš egzaminus labai jaudinausi, maniau, kad neišlai-

kysiu. O po egzamino galvoje sukosi mintis – kas bus, tas bus, bet vis tiek kažką parašiau, tad bent minimumą gausiu. Rezultatų laukimas prilygsta didžiuliam nerimui. Tada jau pradedi galvoti net apie perlai-kymą. Žinoma, to labiausiai nesinori.“

Išvada viena – mokytisLengviausia apie viską kalbėti tada, kai tai jau praeityje. Taigi,

kokios mintys, išvados aplankė?Aurimas: „Mokyklos karaliavimas baigėsi. Prasideda studento

gyvenimas. Norint išmokti, reikia mokytis pačiam, ir mokytis nuo se-mestro pradžios, kad sesijai atėjus, užtektų pasikartoti. Tai ir steng-siuosi daryti.“

Monika taip pat suprato, kad reikia mokytis, jei nebenori ger-ti valerijonų per kitą sesiją: „Mokytis – nuo pirmų naujo semestro paskaitų. Tai ne tuščios kalbos, bet pasižadėjimas, kurį stengsiuosi įvykdyti. Žinoma, tai nereiškia, kad dieną naktį sėdėsiu prie knygų. Laikas bus skirstomas į dvi kategorijas: mokslas ir laisvalaikis.“

Pirmoji sesija iš tiesų privertė pirmakursius sunerimti ir jau po pirmo semestro padaryti rimtas išvadas. Tačiau, kaip jau buvo mi-nėta, „tos vienintelės nakties, manau, trūks visus studentavimo me-tus, prieš kiekvieną sesiją. Ir kiekviena sesija prasidės mintimi: kur aš anksčiau buvau?“ Turbūt toks jau tas studento gyvenimas...

TRŪKO. Mokymasis likus kelioms dienoms iki egzamino – turbūt visų studentų dalia. Pirmakursiai – ne išimtis: pasirengti egzaminui

daugumai pritrūko vienos nakties. A. Pelakausko nuotr.