KO REIKIA EGZAMINUI? - · PDF fileBiologija Pagal egzamino program

KO REIKIA EGZAMINUI?

Leidinys, padėsiantis paruošti ir pasiruošti egzaminui

Parengė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Onutė Baumilienė

„Egzaminatorius.lt“ ‐ šiuolaikiška, efektyvi ir patikima internetinė sistema, padėsianti mokiniams ruoštis, o mokytojui ruošti brandos egzaminams. Konspektai ir sąvokos, įvairaus sudėtingumo užduotys, vaizdinė medžiaga ir mokymosi rekomendacijos – čia rasi viską, kas padės pasiekti dar geresnių rezultatų per egzaminus.

Konspektai ir sąvokos, įvairaus sudėtingumo užduotys, vaizdinė medžiaga ir mokymosi

rekomendacijos – čia rasi viską, kas padės pasiekti dar geresnių rezultatų per egzaminus.

2/17

Turinys KO REIKIA EGZAMINUI? ....................................................................................................................... 1

Reklama ............................................................................................................................................... 3

Apie egzaminą ...................................................................................................................................... 4

Ką reikia žinoti ir gebėti, norint gerai išlaikyti egzaminą? .................................................................... 5

Orientacinės egzamino užduoties įgyvendinimas sistemoje „Egzaminatorius.lt“ ............................... 7

Dažniausiai mokinių užduodami klausimai .......................................................................................... 8

Kaip pasiruošti egzaminui? .................................................................................................................. 9

Reklama ............................................................................................................................................. 12

Mokytojo patarimai mokytojui, ruošiant mokinius lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui 13

Kaip mokytis „Egzaminatorius.lt“ sistemoje? .................................................................................... 16

„Egzaminatorius.lt“ turinys ................................................................................................................ 17



3/17

Reklama

Istorija Pagal egzamino programą

sukurtos 67 temos.

127 gausiai vizualizuoti teorijos konspektai.

1629 užduotys, tikrinančios pagrindines žinias ir gebėjimus, nurodytus egzamino programoje.

Paaiškintos pagrindinės sąvokos, privalomos žinoti datos ir asmenybės.

Užduotyse ir konspektuose pateikiami virš 60 žemėlapių ir daugiau nei 300 kitų šaltinių: karikatūrų, rašytinių tekstų.

Lietuvių kalba ir literatūra 14 temų, išdėstytų chronologiniu

principu, kurios apima 32 privalomuosius autorius.

Išanalizuoti laikotarpiui priskirtų autorių kūriniai.

Mokantis apie kiekvieną autorių, skiriama viena dvi užduotys, padėsiančios praktiškai prisiminti rašinio dėstymo pastraipas.

11 temų, tikrinančių kalbos vartojimo ir raiškos reikalavimus.

Biologija Pagal egzamino programą

sukurtos 72 temos.

184 gausiai vizualizuoti teorijos konspektai.


Išsamiai aprašyti pagal egzamino programą privalomi 14 tiriamųjų darbų: pateiktas kiekvieno tiriamojo darbo tikslas, hipotezė, atlikimo eiga, rezultatai, išvados, pateikiama nuorodų į virtualius vaizdinius šaltinius, o užduotys susijusios su tiriamaisiais darbais.

Paaiškintos pagrindinės sąvokos.

Matematika Pagal egzamino programą

sukurtos 43 temos.

85 vizualizuoti teorijos konspektai.


Paaiškintos pagrindinės sąvokos, pateiktos formulės ir žymenys.



4/17

Apie egzaminą Rūpimi klausimai Atsakymai

1. Koks lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tipas?

Valstybinis (VBE) Mokyklinis (MBE)

2. Kuo remiasi brandos egzaminas?

Valstybinis – bendrosios programos išplėstiniu kursu.

Mokyklinis – bendrosios programos bendruoju kursu.

3. Ką reiškia mokytis vienokiu ar kitokiu kursu?

1. Reikia mokėti 32 lietuvių autorius.

1. Reikia mokėti 23 lietuvių autorius.

2. Egzamino trukmė – 4 valandos.

2. Egzamino trukmė – 3,5 valandos.

3. Valstybinio egzamino apimtis – 500 žodžių.

3. Mokyklinio egzamino apimtis – 400 žodžių.

4. – 4. Mokykliniame egzamine bus 3 nukreipiamieji klausimai.

4. Kiek užduočių pateikiama brandos egzamine?

Ir valstybiniame, ir mokykliniame egzamine pateikiamos 4 užduotys: 2 literatūrinio rašinio ir 2 samprotavimo temos.

5. Kiek temų reikia pasirinkti per egzaminą?

1 iš 4

6. Kas svarbiausia rašinyje?

Literatūriniame – analizuoti bent 2 autorių kūrybą.

Samprotavimo – išspręsti ar bent apsvarstyti problemą.

7. Kiek autorių siūloma prie kiekvieno rašinio?

3 3

8. Kiek autorių privaloma pasirinkti iš pateikto sąrašo?

1

9. Ar galima remtis visais pateiktais autoriais?

Taip

10. Iš kur dar galima imti trūkstamus autorius?

Literatūriniame rašinyje – savo nuožiūra.

Samprotavimo rašinyje galima naudotis negrožiniais tekstais: esė, straipsniais, recenzijomis...

Pagal lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V‐1197.

http://www.nec.lt/failai/3879_2014m_Liet_k_BE_programa‐pakoreguota‐3autoriai.pdf



5/17

Ką reikia žinoti ir gebėti, norint gerai išlaikyti egzaminą? Kaip tai įgyvendinama sistemoje „Egzaminatorius.lt“?

Toliau pateikiamos svarbiausios žinios ir gebėjimai.

Mokėti 32 autorių kūrinius, autorių biografijas, laikotarpio bruožus, nes to reikia

VBE. Sistemoje „Egzaminatorius.lt“ pateikiama 14 literatūros temų pagal

laikotarpius, jose nagrinėjami privalomi 32 lietuvių (Lietuvos) autorių kūriniai

(pateikiami 77 konspektai). Sistemoje kiekvienam autoriui skirta temos dalis, turinti

po 15 užduočių, iš viso jų – 839).

Vartoti literatūrologijos sąvokas, nes jos padės išanalizuoti pasirinktus kūrinius.

Sistemoje „Egzaminatorius.lt“ pateikiamos net 335 sąvokos ir jų apibrėžimai.

Rašyti taisyklingai, nes dalis egzamino taškų gaunama už rašinio kalbos

taisyklingumą (18 taškų). Sistemoje „Egzaminatorius.lt“ yra 11 temų kalbai ugdyti.

Chronologinė laikotarpių ir autorių kūrybos lentelė padės lengviau susigaudyti

sistemoje „Egzaminatorius.lt“.

TEMA (14) TEMOS DALYS (32)

I. Renesansas 1. Atskleisti pirmosios lietuviškos knygos reikšmę. 2. Apibūdinti M. Daukšos prakalbą kaip lietuvių kalbos

gynimą. 3. Išanalizuoti Lietuvos ir tėvynės gynėjo mitą J.

Radvano herojiniame epe „Radviliada“.

II. Barokas 1. Atskleisti M. K. Sarbievijaus poezijos tematiką.

III. Apšvieta 1. Apibūdinti K. Donelaičio „Metų“ žmogų ir gamtą. 2. Įvardyti tautiškumo ir socialinio teisingumo reikšmę

K. Donelaičio „Metuose“.

IV. XIX a. literatūra 1. Apibūdinti žmogų ir tėvynę A. Mickevičiaus bei Maironio kūryboje.

2. Aptarti grožio ir meno galią A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“.

3. Apibūdinti V. Kudirkos asmenybės ir kūrybos svarbą.

V. Realizmas 1. Aptarti sąžinės ir atjautos temą J. Biliūno kūryboje.

VI. Neoromantizmas 1. Apibūdinti Vaižgantą kaip „deimančiukų“ ieškotoją. 2. Aptarti valdovo deheroizavimą V. Krėvės tragedijoje

„Skirgaila“. 3. Apibūdinti vaikų ir tėvų santykių grožį Šatrijos

Raganos apysakoje „Sename dvare“.

VII. XX a. vid. modernioji poezija

1. Įvardyti žmogaus asmenybės dvilypumą V. Mykolaičio‐Putino simbolistinėje poezijoje.

2. Nustatyti kūrybos ir tikrovės santykį J. Aisčio poezijoje.



6/17

TEMA (14) TEMOS DALYS (32)

3. Aptarti gamtos ir meno grožį H. Radausko kūryboje.

VIII. XX a. vid. modernioji proza

1. Išanalizuoti individo brandos kelią V. Mykolaičio‐Putino romane „Altorių šešėly“.

2. Aptarti žmogaus prigimties temą J. Savickio novelėse.

IX. Egzistencializmas 1. Aptarti egzistencinius klausimus V. Mačernio sonetuose.

X. XX a. vid. katastrofų literatūra

1. Apibūdinti klajūno paveikslą S. Nėries rinkinyje „Prie didelio kelio“.

2. Apibūdinti B. Sruogos „Dievų mišką“ kaip žmogiškumo paliudijimą prievartos sistemoje.

3. Aptarti individo ir visuomenės konfliktą A. Škėmos romane „Balta drobulė“.

4. Apibūdinti tėvynės gynėjo paveikslą B. Krivicko poezijoje.

XI. XX a. antrosios pusės modernioji poezija

1. Aptarti kalbos ir gimtinės temas Just. Marcinkevičiaus ir S. Gedos poezijoje.

2. Įvardyti atminties svarbą M. Martinaičio ir Č. Milošo poezijoje.

3. Aptarti istorijos, miesto ir žmogaus temas J. Vaičiūnaitės lyrikoje.

XII. XX a. antrosios pusės modernioji proza

1. Išanalizuoti gamtos ir meilės temas M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“.

2. Aptarti vertybių gynimą J. Apučio novelėse.

XIII. XX a. antrosios pusės

modernioji drama

1. Aptarti pareigos prasmę Just. Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas“.

XIV. Nepriklausomybės laikų literatūra

1. Atskleisti šiuolaikinio žmogaus vertybes A. Marčėno poezijoje.

2. Apibūdinti valkatos paveikslą J. Kunčino romane „Tūla“.

3. Aptarti Lietuvos mito išardymą M. Ivaškevičiaus dramoje „Madagaskaras“.



7/17

Orientacinės egzamino užduoties įgyvendinimas sistemoje „Egzaminatorius.lt“ Sukurta valstybiniam, bet tiks ir mokykliniam egzaminui Medžiaga rengta tiems mokiniams, kurie laikys valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą

(VBE), t. y. išanalizuoti 32 privalomų autorių kūriniai. Tačiau stengtasi, kad ir tam, kuris

pasiryžęs šturmuoti valstybinio egzamino aukštumas, mokymasis būtų kuo paprastesnis ir

aiškesnis – taigi orientuotasi į vidutinį mokinį (ne būsimą filologą ar olimpiadų bei konkursų

laureatą, nors medžiaga pravers ir jiems).

Pirma atrama – vidurinio ugdymo bendrosios programos Remiantis lietuvių kalbos ir literatūros programa, autoriai suskirstyti chronologiniu principu

nuo renesanso iki nepriklausomybės laikų literatūros (XVI–XXI a.). Chronologinį skirstymą

atspindi tiek konspektai, skirti kiekvieno autoriaus kūrybai apžvelgti, tiek uždavinių

klausimai.

Antra atrama – egzamino programa Kadangi svarbiausias mokinio žinių įvertinimas – egzamino rezultatas, visa medžiaga buvo

ruošiama pagal VBE programą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą sudaro samprotavimo

ar literatūrinio žanro rašinys, todėl nutarta, mokantis apie kiekvieną autorių, skirti vieną dvi

užduotis, padėsiančias praktiškai prisiminti rašinio dėstymo pastraipas.



8/17

Dažniausiai mokinių užduodami klausimai Kaip mokantis atsirinkti tai, kas svarbiausia? Reikia naudotis dokumentais ar klausti mokytojų. Pagal programą VBE reikia 32 autorių.

Ar rašinyje svarbu aprėpti kuo daugiau autorių? Tikrai ne. Literatūriniam rašiniui užtenka dviejų (vienas jų privalomas), o samprotavimui

reikia vieno pasirinkto autoriaus. Be to, nereikėtų stengtis išanalizuoti kuo daugiau kūrinių:

čia svarbu kokybė, o ne kiekybė. Vadinasi, geriau išsamiai išanalizuotas vieno autoriaus

kūrinys nei daug vos įvardytų kūrinėlių.

Kaip nesupainioti autorių? Reikia kartotis nuosekliai, pagal chronologinį principą – nuo renesanso iki šių dienų, tuomet

nebus maišaties.

Kas bus, jei supainiosiu autorius? Nieko tokio, padarysi vieną fakto klaidą – ji, vertinant rašinį, lemiamos įtakos nedaro.

Kaip geriau įsiminti informaciją? Mokykis pagal schemą: laikotarpio ypatumai → autoriaus biografija → pasirinktų kūrinių

analizė → sąvokos.

„Nieko per daug“, – taip buvo parašyta ant Delfų šventyklos. Nesistenk atsiminti visko.



9/17

Kaip pasiruošti egzaminui? Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo patarimai mokiniui.

Nepasilik visko paskutinei nakčiai Ramiai susiskaičiuok, per kiek laiko išmoksi ar pasikartosi 32 autorius. Mokydamasis

sistemoje „Egzaminatorius.lt“ neužmiršk pagalbos – kiekviena temos dalis susijusi ne tik su

klausimais, bet ir su konspektu, vadinasi, gali pagilinti savo žinias (konspektas) bei jas

pasitikrinti (užduotys).

Nepanikuok – planuok mokymosi laiką Žinomas autorių skaičius (32) leis ramiai, be jaudulio ar net panikos susiplanuoti laiką, kad

spėtum viską pasikartoti ir jaustumeisi drąsiai. Jei sunkiau įsimeni informaciją, skirk

mokymuisi daugiau dienų. Jei turi puikią atmintį, mokykis temomis (jų iš viso 14, žr. lentelę).

Mokykis ne bet kaip, o chronologiškai, t. y. iš eilės, pradėdamas nuo renesanso.

Kaip lengviau įsiminti informaciją? Stenkis suprasti, kas būdinga konkrečiai epochai ar srovei. Pavyzdžiui, vienaip jaučiasi

žmogus baroko epochoje, kitaip – išgyvenęs XX a. vidurio katastrofas: karą, tremtį,

okupaciją, priverstinę emigraciją. Įsimink, kas lemia kiekvieno laikotarpio žmogaus jauseną,

ir pamatysi, kad vienodo laikotarpio kūriniai turi daug panašių ypatybių.

Pavyzdžiui, kodėl būtent romantikų kūriniuose tiek daug vietos poeto asmenybei ir jo

išgyvenimams? Pasirodo, romantizmo laikotarpio žmogui, be kitų savybių, būdingas

kūrybiškumas, o pačiam laikotarpiui – ypatingas dėmesys asmenybei, jos vidiniam pasauliui.

Žinoma, kas geriau gali atskleisti vidinę individo gelmę, parodyti vaizduotės galią, jei ne pats

poetas!

Kodėl mokantis toks svarbus paties autoriaus gyvenimas? Esmines autoriaus biografijos detales svarbu atsiminti ne tam, kad negautum nulio (iš 3

taškų) už tai, jog nesiremi kūrinių biografiniu, kultūriniu ir istoriniu kontekstu

(literatūriniame rašinyje) ar autoriaus kontekstu (samprotavime), o tam, kad šios detalės

padėtų geriau suprasti ir įsiminti kūrinį.

Pavyzdžiui, A. Mickevičiaus „Pono Tado“ įžangoje minima viena autobiografinė detalė:

prisimenamas Vilniaus Aušros Vartų bažnyčios stebuklingas Šv. Marijos paveikslas ir

teigiama, kad Dievo motina jau padariusi vieną stebuklą – dabar laukiama iš jos kito. Iš

teksto aišku, kad laukiamas stebuklas – poeto sugrąžinimas į Lietuvą, o Šv. Marija šiuo atveju

paskutinė instancija išvarytam iš tėvynės klajūnui. Tad apie kokį praeityje įvykusį stebuklą

užsimena poemos kalbėtojas? Pasirodo, būdamas mažas A. Mickevičius sunkiai susirgo ir

buvo tikima, kad padėjusios jo motinos maldos, skirtos Šv. Marijai. Vadinasi, pirmasis

stebuklas – tiesiog mažojo Adomo pasveikimas, išgijimas.



10/17

Iš kiekvieno kūrinio įsidėmėk bent po kelis faktus „Ar man vėl siūloma kalti?“ – tuoj pat pagalvosi tu. Jokiu būdu, tiesiog patariu pasidaryti

lentelę (ji gali būti ir mintyse), kad šalia autoriaus kūrinio pasižymėtum keletą literatūrinių

faktų, kurie ne tik padės įsiminti, bet ir bus puiki pagalba argumentuojant. Kai rašinyje

naudosiesi literatūriniu faktu, nepamiršk jo pakomentuoti, kitaip jis bus bevertis.

Pavyzdžiui, minint Radvilos Rudojo skydą (iš J. Radvano herojinio epo „Radviliada“), būtų

prasminga atkreipti dėmesį į skydo puošmenas – ant jo puikuojasi tiek mitinė (lietuvių kilmės

ir Lietuvos sostinės mitai), tiek istorinė (karalius, kunigaikščiai, mūšiai ir t. t.) LDK praeitis.

Stulbina tai, jog visos skydo detalės susijusios tik su praeitimi! O juk Radvila Rudasis su šiuo

skydu eina susiremti su priešais. Vadinasi, kad išliktum orus, turi apginti savo šalies istorines

vertybes. Štai kokią žinią mums perduoda istorinis J. Radvano pasakojimas.

Ar verta kimšti į galvą visokias sąvokas? Verta, verta! Be autoriaus biografijos elementų, be kūrinio literatūrinių faktų, verta įsidėmėti vieną kitą

reikalingą ir prasmingą sąvoką. Bet ne todėl, kad galėtum puikuotis prieš kitus erudicija, o

visai dėl kitų priežasčių: pirma, gerai išmanydamas sąvokas: literatūrines („metafora“,

„deminutyvas...“), istorines („Liublino unija“, „reformacija“...), filosofines

(„egzistencializmas“, „absurdo žmogus“, „stojiška laikysena“...), kultūrines

(„prometėjiškumas“...), gali tikėtis puikios kūrinių analizės, antra, geriau suprasi tai, ką

mokaisi. Visi mokslai remiasi sąvokomis, literatūra – ne išimtis. Tik atsimink: sąvokas reikia

komentuoti siejant su kūriniu.

Pavyzdžiui, rašai apie A. Škėmos „Baltą drobulę“, užsimeni, jog pagrindinis romano veikėjas

Antanas Garšva serga šizofrenija. Jeigu neaptari šios diagnozės prasmės, mokytojui gali kilti

įtarimas, jog nesupratai kūrinio. O juk šizofrenijos metaforiška reikšmė – XX a. žmogaus po

katastrofų būsena. Tai būsena, kai pasaulis nesugrąžinamai suskilęs į šipulius, kai prarastas

tikėjimas vertybėmis, kai individas nebeturi jokių atramų.

Sistemoje „Egzaminatorius.lt“ – rašinių pastraipos! Atkreipk dėmesį į užduotį, praktiškai susijusią su rašinio kūrimu: kiekviena temos dalis (jų iš

viso 32) turi vieną ar dvi užduotis, kuriose prašoma logine seka sudėlioti sakinius taip, kad jie

sudarytų literatūrinio ar samprotavimo rašinio pastraipą. Trumpai priminsiu galimas rašinių

dėstymo pastraipas.

Literatūrinio rašinio pastraipos Samprotavimo rašinio pastraipos

Analitinė – analizuojamas vieno

autoriaus kūrinys ar kūriniai.

Probleminė – sprendžiama problema, į pagalbą

pasitelkiant grožinę literatūrą, negrožinius kūrinius

ir pan.

Analitinė lyginamoji – analizuojami

ir lyginami kelių autorių kūriniai.

Poleminė – sprendžiama problema, ginčijantis

(polemizuojant) su pasirinktais autoritetais

(rašytojais, mokslininkais ir pan.).



11/17

Kas tas „aspektas“? Rašydamas vienokį ar kitokį rašinį privalai jau įžangoje nurodyti, kokiais aspektais remsiesi

nagrinėdamas kūrinius (literatūriniame rašinyje) ar spręsdamas pateiktą problemą

(samprotavimo rašinyje). Aspektas – tai tema, pjūvis, kuriuo vadovausiesi rašydamas rašinį.

Aspektų pasirinkimas priklauso nuo pasirinktų autorių, nes būtent jie diktuoja tuos pjūvius,

mat svarbu aspektus susieti, t. y. palyginti, padaryti išvadas.

Pavyzdžiui, tavo rašinio temos „Kokias vertybes gina literatūra?“ aspektai gali būti

konkrečios vertybės (jos priklauso nuo pasirinktų kūrinių). Jei rinksiesi temą „Meilės tema

lietuvių literatūroje“, aspektai gali būti šie: romantiškas veikėjų požiūris į meilę, meilė kaip

sąlyga kūrybiškumui atsiskleisti ir pan. Jei tavo tema „Ar šeima vis dar vertybė?“, gali

formuluoti tokius aspektus: tradicijų perdavimas, tėvų kaip autoritetų svarba ir pan.



12/17

Reklama

„Egzaminatorius.lt“ - sukurta valstybiniam, bet tiks ir mokykliniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui! Svarbiausia - šioje sistemoje pateikiamos rašinių pastraipos. Būtinai atkreipkite dėmesį į užduotis, praktiškai susijusias su rašinio kūrimu: jose prašoma logine seka sudėlioti sakinius taip, kad jie sudarytų literatūrinio ar samprotavimo rašinio pastraipą.

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Onutė Baumilienė

„Egzaminatorius.lt“ - visiškai atitinka egzamino programą, nes visų temų konspektai ir įvairaus sudėtingumo užduotys parengtos, laikantis nurodytų istorijos egzaminų reikalavimų.

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė

Violeta Kriščiūnienė

„Egzaminatorius.lt“ – tai sistema, kuri gali padėti ne tik nustatyti jūsų dabartinį matematikos pasiekimų lygį, bet ir būti puikia pagalbininke šalinant spragas ar gilinant turimas žinias. Ruošimasis egzaminams vyks be įtampos: galite spręsti, skaityti, kartoti kiek tik norite, kol būsite patenkinti savo rezultatais.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja

Anna Mažuolienė

Rekomenduoju mokytis interaktyvioje erdvėje naudojantis sistema „Egzaminatorius.lt“. Joje yra daugybė užduočių, be to, jas atlikęs iškart sužinosi savo klaidas arba džiaugsiesi puikiu rezultatu.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos biologijos mokytoja

Violeta Kundrotienė



13/17

Mokytojo patarimai mokytojui, ruošiant mokinius lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui Svarbiausia – išmokyti analizuoti literatūros kūrinius Be literatūros kūrinių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas nebus išlaikytas. Literatūros

kūrinių reikės tiek rašant literatūrinį, tiek samprotavimo rašinį. Pradėkite mokinį ruošti taip,

tarsi jis rašytų literatūrinį rašinį. Pratinkite pildyti tokią lentelę:

Epochos /

laikotarpio

ypatumai

Autoriaus

biografijos

elementai

Literatūros

faktai, remiantis

konkrečiais

kūriniais

Sąvokos Sąsajos su

kitais autoriais

ir jų kūriniais

... ... ... ... ...

Norint parašyti gerą samprotavimo rašinį, grožinės literatūros gali neužtekti Čia gali padėti įdomūs rašytojų biografijos faktai (pavyzdžiui, V. Kudirkos, B. Sruogos, B.

Krivicko...), straipsniai, esė, kūrinio ekranizacijos, spektakliai ir pan. Svarbiausia, kad po

peržiūros ar perskaitymo klasėje užvirtų diskusija, o gal net polemika.

Tesieja mokiniai kūrinius pagal panašumus Siejimas reikalingas išvadoms, apibendrinimui padaryti. Būtina mokiniams nuolat priminti ne

tik istorinės literatūros chronologiją, bet ir vertybinius kūrinių panašumus. Pavyzdžiui, gražiai

susisieja romantikai – jų kūryboje daug panašumų: asmeniniai individo išgyvenimai, vidinio

peizažo atsivėrimas, Lietuvos kaip gamtos metaforos suvokimas ir kt. Tačiau galima susieti ir

skirtingų laikotarpių rašytojų kūrybą pagal tam tikrus aspektus, pavyzdžiui, J. Biliūną su J.

Apučiu (jautrumo tema), J. Radvaną su M. Ivaškevičiumi (lietuvių savivertės tema), A.

Mickevičių su A. Marčėnu (tėvynės tema) ir kt.



14/17

Bet kokio žanro rašinį siūlykite pradėti nuo autorių ir aspektų pasirinkimo Tinkamai parinkus aspektus, labai lengva modeliuoti dėstymo pastraipas: jų teiginius,

kūrinius ar argumentus, išvadas. Žinoma, nereikia nuvertinti temos formuluotės, rašinio

žanro. Nuo šių dviejų dalykų labai daug kas priklauso. Vis dėlto daugiausia – nuo pasirinktų

autorių. Šis pasirinkimas turi lemiamą įtaką rašinio turiniui.

Tik numačius dėstymo pastraipų turinį, galima parašyti gerą įžangą ir pabaigą.

Įžangoje turi atsispindėti tik tos temos, kurios vėliau bus plėtojamos dėstyme.

Literatūrinio rašinio įžangoje reikia pristatyti autorius, kuriais vėliau bus remiamasi.

Samprotavimo rašinyje nereikia pristatyti autorių, kuriais bus remiamasi dėstyme,

nes autoriai šio tipo rašinyje – tik argumentai, esmė čia – problemos formulavimas ir

jos sprendimas. Be to, įžangoje pristatomi aspektai, kuriais remiantis bus

analizuojami kūriniai ar sprendžiama problema.

Literatūrinio ir samprotavimo rašinių pabaiga skiriasi: literatūrinio rašinio išvadinėje

pastraipoje lyginami kūriniai – ieškoma skirtumų ir panašumų, samprotavimo

išvadinėje pastraipoje pateikiamas problemos sprendimas, be to, jis apžvelgiamas

vertybiniu aspektu (neužmirškime, kad čia rašoma apie moralines, t. y. tikrąsias,

vertybes, nes materialinės vertybės tėra priemonė moralinėms pasiekti).

Dėstymo pastraipų kontūrai Dėstymo pastraipos gali būti įvairios, todėl siūlomi tik aiškesni kontūrai, įprasti vertinant

rašinius.

Literatūrinio rašinio dėstymo analitinė pastraipa – tai toks rašinio kompozicinis

vienetas, kurį sudaro šios sudedamosios dalys: teiginys, vieno autoriaus kūrinio ar

kūrinių analizė, išvada. Kadangi analizuojamas vieno rašytojo kūrinys ar kūriniai,

pastraipa vadinama analitine. Svarbu, kad iš konkretaus, t. y. susijusio su tekstu ar

kontekstu, pastraipos teiginio logiškai išplauktų kūrinio analizė, o iš jos – konkreti

pastraipos išvada. Tekstu vadiname analizuojamą kūrinį, o kontekstu – autoriaus

biografiją, istorinius laikotarpio faktus, analizuojamo kūrinio sąsajas su kitais

autoriais ar jų kūriniais.



15/17

Literatūrinio rašinio dėstymo analitinė lyginamoji pastraipa – tai toks rašinio

kompozicinis vienetas, kurį sudaro šios sudedamosios dalys: teiginys, bent dviejų

autorių kūrinių analizė bei lyginimas, išvada. Kadangi analizuojami ir tuo pat metu

lyginami bent dviejų autorių kūriniai, pastraipa vadinama analitine lyginamąja.

Pastraipos teiginys nurodo, kokiu aspektu ar kokiais aspektais autorių kūriniai bus

analizuojami ir lyginami. Analizės ir lyginimo dalyje plėtojama tik tai, kas buvo

nurodoma (žadama) teiginyje. Išvadoje (paskutiniame pastraipos sakinyje) daromas

apibendrinimas, susijęs tiek su pastraipos teiginiu, tiek su analitine lyginamąja

pastraipos dalimi.

Samprotavimo rašinio probleminė pastraipa – tai toks rašinio kompozicinis

vienetas, kurį sudaro šios sudedamosios dalys: teiginys, samprotavimas,

argumentai, samprotavimas, išvada. Todėl labai svarbu, kad iš abstraktaus

pastraipos teiginio išplauktų abstraktus samprotavimas, kad samprotavimą paremtų

konkretūs (šiuo atveju literatūrinio teksto) argumentai, kad argumentai vėl pereitų į

abstraktų samprotavimą, kuris pasibaigtų abstrakčia pastraipos išvada. Įsidėmėtina,

jog samprotavimo rašinio dėstymo pastraipoje konkretūs teksto ar konteksto

argumentai minimi tik pastraipos dalyje „argumentai“. Visos kitos dalys (teiginys,

samprotavimai, išvada) tėra abstrakčios, t. y. jose teksto ir konteksto argumentai

neminimi.

Samprotavimo rašinio poleminė pastraipa – tai toks rašinio kompozicinis vienetas,

kurį sudaro šios sudedamosios dalys: teiginys, samprotavimas, argumentai,

kontrargumentai, samprotavimas, išvada.

Samprotavimo rašinyje reikia samprotauti Kad mokiniai nepainiotų rašinių žanrų, jiems reikia priminti, jog samprotavimo rašinyje reikia

samprotauti. Ištrauka iš vertinimo normų: „Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo

santykis.“ Tai reiškia, jog turi būti ne tik pakankamai argumentų (pagrindimo), bet neturi

trūkti idėjų (samprotavimo).

Parengė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros

mokytoja Onutė Baumilienė



16/17

Kaip mokytis „Egzaminatorius.lt“ sistemoje? Mokymosi ciklą „Egzaminatorius.lt“ sistemoje sudaro tokie žingsniai:

1. temos pasirinkimas;

2. mokymasis analizuojant mokomąją medžiagą ir atliekant užduotis;

3. mokymosi rezultatų analizė;

4. temos įsivertinimas pasiekus teigiamų mokymosi rezultatų;

5. įsivertinimo rezultatų analizė;

6. tolesnio mokymosi planavimas.

Mokymasis atliekant užduotis, analizuojant mokomąją medžiagą Pasirinkęs mokymosi režimą, mokinys atlieka įvairaus sudėtingumo užduotis, patikrinančias

konkrečių temų žinias ir gebėjimus. Taip jis susipažįsta su skirtingomis užduočių

formuluotėmis, šaltiniais, vaizdine medžiaga. Atsakymų ieško skaitydamas konspektus,

analizuodamas sąvokas ir žiūrėdamas mokomuosius objektus.

Įsivertinimas Pasiekus teigiamų rezultatų dirbant mokymosi režimu, mokiniui siūloma atlikti įsivertinimo

(temos žinių ir gebėjimų patikrinimo) testą. Jį atliekant sistema nebesiūlo jokios pagalbinės

mokomosios medžiagos.

Rezultatų analizė Mokiniui pateikiami mokymosi arba įsivertinimo testo rezultatai, analizuojami užduočių

atsakymai ir komentarai.

Tolesnio mokymosi planavimas Atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, bus pateikiamos rekomendacijos ir patarimai, ką ir kaip

mokytis toliau.



17/17

„Egzaminatorius.lt“ turinys

Tema Temos suformuluotos pagal egzamino programą.

Užduotys Mokymosi uždaviniui sukurta po 15 užduočių, kurios jį „padengia“.

Užduočių skaičius temai, priklausomai nuo jos apimties: nuo 15 iki 60.

Užduotys skirtingo sudėtingumo: žinios ir supratimas, taikymas, problemų

sprendimas.

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas

40‐60% 30‐50% 10‐20%

Užduočių turinys Atitinka ir neviršija egzaminų programos turinio apimties.

Vizualizuotas (paveikslai, schemos, grafikai, lentelės, diagramos, žemėlapiai ir kt.).

Aiškus, konkretus.

Sudėtingesnės užduotys turi atsakymų komentarus.

Testo sudėtis Užduotys teste pateikiamos sudėtingėjimo tvarka.

Gavus pakartotinai tą pačią užduotį, pateikiami skirtingi atsakymų variantai.

Neteisingai atliktos užduotys kaupiasi skiltyje „Klaidos“.

Tema

1‐4 mokymosi uždaviniai

1‐5 konspektai Sąvokos1‐4 nuorodos į mokymosi objektus

15‐60 užduočių1‐3 alternatyvių

vadovėlių puslapiai

Mokymosi rekomendacijos

Documents

KO REIKIA EGZAMINUI? - · PDF fileBiologija Pagal egzamino program