KO REIKIA EGZAMINUI? - egzaminatorius.lt · Orientacinė istorijos egzamino užduoties struktūra Orientacinę egzamino užduotį sudaro ne mažiau kaip 60 klausimų. Pirmoji dalis

KO REIKIA EGZAMINUI?

Leidinys, padėsiantis paruošti ir pasiruošti egzaminui

Parengė Vilniaus Antakalnio gimnazijos istorijos mokytoja Violeta Kriščiūnienė

„Egzaminatorius.lt“ ‐ šiuolaikiška, efektyvi ir patikima internetinė sistema, padėsianti mokiniams ruoštis, o mokytojui ruošti brandos egzaminams. Konspektai ir sąvokos, įvairaus sudėtingumo užduotys, vaizdinė medžiaga ir mokymosi rekomendacijos – čia rasi viską, kas padės pasiekti dar geresnių rezultatų per egzaminus.

Konspektai ir sąvokos, įvairaus sudėtingumo užduotys, vaizdinė medžiaga ir mokymosi

rekomendacijos – čia rasi viską, kas padės pasiekti dar geresnių rezultatų per egzaminus.

2/21

Turinys KO REIKIA EGZAMINUI? ....................................................................................................................... 1

Reklama ............................................................................................................................................... 3

Orientacinė istorijos egzamino užduoties struktūra ............................................................................ 4

Ką reikia žinoti ir gebėti, norint gerai išlaikyti egzaminą. ..................................................................... 6

Kaip teisingai atlikti skirtingas egzamino užduotis, kad surinktum kuo daugiau taškų? ...................... 9

Dažniausi mokinių užduodami klausimai ........................................................................................... 12

Istorijos mokytojo patarimai mokiniui. Kaip pasiruošti egzaminui? .................................................. 15

Reklama ............................................................................................................................................. 16

Mokytojo patarimai mokytojui, ruošiant mokinius istorijos brandos egzaminui .............................. 17

Kaip mokytis „Egzaminatorius.lt“ sistemoje? .................................................................................... 20

„Egzaminatorius.lt“ turinys ................................................................................................................ 21



3/21

Reklama

Istorija Pagal egzamino programą

sukurtos 67 temos.

127 gausiai vizualizuoti teorijos konspektai.

1629 užduotys, tikrinančios pagrindines žinias ir gebėjimus, nurodytus egzamino programoje.

Paaiškintos pagrindinės sąvokos, privalomos žinoti datos ir asmenybės.

Užduotyse ir konspektuose pateikiami virš 60 žemėlapių ir daugiau nei 300 kitų šaltinių: karikatūrų, rašytinių tekstų.

Lietuvių kalba ir literatūra 14 temų, išdėstytų chronologiniu

principu, kurios apima 32 privalomuosius autorius.

Išanalizuoti laikotarpiui priskirtų autorių kūriniai.

Mokantis apie kiekvieną autorių, skiriama viena dvi užduotys, padėsiančios praktiškai prisiminti rašinio dėstymo pastraipas.

11 temų, tikrinančių kalbos vartojimo ir raiškos reikalavimus.

Biologija Pagal egzamino programą

sukurtos 72 temos.

184 gausiai vizualizuoti teorijos konspektai.


Išsamiai aprašyti pagal egzamino programą privalomi 14 tiriamųjų darbų: pateiktas kiekvieno tiriamojo darbo tikslas, hipotezė, atlikimo eiga, rezultatai, išvados, pateikiama nuorodų į virtualius vaizdinius šaltinius, o užduotys susijusios su tiriamaisiais darbais.

Paaiškintos pagrindinės sąvokos.

Matematika Pagal egzamino programą

sukurtos 43 temos.

85 vizualizuoti teorijos konspektai.


Paaiškintos pagrindinės sąvokos, pateiktos formulės ir žymenys.



4/21

Orientacinė istorijos egzamino užduoties struktūra Orientacinę egzamino užduotį sudaro ne mažiau kaip 60 klausimų.

Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais Gali būti 25–30 tokio tipo klausimų.

Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš jų vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į

klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų.

Pavyzdžiui, 2013 m. VBE pagrindinėje sesijoje buvo pateikta 30 klausimų, taigi buvo galima

surinkti 30 taškų.

3. Kuris iš šių teiginių įrašytas į 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją?

A Lietuvos Respublika yra federacinė valstybė.

B Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

C Negalima kritikuoti Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo sprendimų.

D Teismas priima sprendimus Seimo vardu.

Gali būti pateiktas kontūrinis žemėlapis, pagal kurį reikia atpažinti laikotarpį ir nurodyti įvykį,

po kurio susiformavo žemėlapyje pavaizduotos valstybių sienos.

10. Po kurio įvykio susiformavo žemėlapyje pavaizduotos valstybių sienos?

A Pasibaigus Napoleono karams.

B Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.

C Pasirašius Paryžiaus taikos konferencijos nutarimus.

D Susikūrus Vokietijos ir Italijos vieningoms valstybėms.

Gali būti pateikta karikatūra, pagal kurią reikia atpažinti pavaizduotą įvykį.

25. Kuris įvykis pavaizduotas šioje karikatūroje?

A Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.

B Austrijos ir Prūsijos varžybos dėl įtakos vokiškose žemėse.

C Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasaulio dalybos.

D Prancūzijos ir Rusijos įtakos sferų dalijimasis Europoje.



5/21

Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.) Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, kai reikia užrašyti kelis

skirtingus informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės,

apibendrinimo) etapus. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą,

nurodoma prie kiekvieno klausimo.

Už antrąją egzamino dalį galima surinkti 70–80 proc. taškų.

37. Remdamiesi žemėlapiu, įvardykite miestus, pažymėtus skaičiais 1, 2, 3. Nurodykite,

kurioms valstybėms jie atiteko padalijimų metu. (3 taškai)

40. Palyginę šaltinius A, B ir C, D, išskirkite du šaltiniuose atsispindinčius valstybės raidos

laikotarpius, nurodydami jų chronologines ribas. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis,

nurodykite kiekvieno laikotarpio būdingiausią politinį bruožą. (4 taškai)

44. Nurodykite du mokslinius terminus, kuriais įvardijamos šaltiniuose A ir B pateiktos

visatos sampratos. Paaiškinkite, kuo šios sampratos iš esmės skiriasi. (2 taškai)

52. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kurios padėjo Hitleriui ateiti į

valdžią. Paaiškinkite, kaip kiekviena jų paveikė to meto politinę situaciją. (2 taškai)

54. Kokia yra pagrindinė karikatūros mintis (šaltinis C)? Atsakymą paaiškinkite remdamiesi

karikatūros detalėmis. (2 taškai)

Užduočių pavyzdžiai – 2013 m. valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotys

http://www.nec.lt/failai/3625_2013_IST‐1‐VBE.pdf



6/21

Ką reikia žinoti ir gebėti, norint gerai išlaikyti egzaminą. Kaip tai realizuojama sistemoje „Egzaminatorius.lt“?

Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas

(žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, interpretavimas ir vertinimas

(aukštesnio lygio gebėjimai).

Ką reikia žinoti ir gebėti, norint gerai išlaikyti egzaminą?

Apibrėžti ir korektiškai vartoti svarbiausias istorijos sąvokas Sistemoje „Egzaminatorius.lt“ paaiškinta daugiau nei 90 istorinių sąvokų. Svarbiausių sąvokų

paaiškinimai pateikiami prie kiekvienos temos.



7/21

Tinkamai apibūdinti istorinę raidą: palyginti įvykius, reiškinius, nurodyti jų panašumus ir skirtumus; padaryti išvadas apie praeities reiškinius ir procesus iš atskirų atvejų, faktų; pagrįsti, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis, reiškinys laikomas istorijos laikotarpio skiriamąja riba Sistemoje „Egzaminatorius.lt“ mokiniai ras parengtus konspektus su žemėlapiais,

iliustracijomis, nuorodomis – tai padės geriau suvokti istorijos laikotarpius, sieti svarbiausius

praeities įvykius su konkrečia epocha, vertinti vienos ar kitos epochos visuomenės palikimo

poveikį vėlesnės visuomenės raidai.

Atpažinti istorines asmenybes iš naujo istorinio konteksto, susieti su kitų asmenybių veiklos motyvais arba kitais išoriniais veiksniais, lyginti jų veiklą, vertinti ir savo nuomonę pagrįsti argumentais Sistemoje „Egzaminatorius.lt“, atsižvelgiant į egzamino reikalavimus, konspektuose nurodyta

84 asmenybių veiklos faktai, apibūdintas jų vaidmuo gyvenamojo laiko ir dabarties

kontekste.



8/21

Žinoti 2-oje lentelėje „Egzamino užduočių tematika“ nurodytas datas, suvokti įvykių chronologinę seką Sistemos „Egzaminatorius.lt“ konspektuose ir skiltyje „Sąvokos“ paaiškintos 78 datos padės

mokiniams susivokti istoriniame laike ir erdvėje.



9/21

Kaip teisingai atlikti skirtingas egzamino užduotis, kad surinktum kuo daugiau taškų? Pirmoji dalis Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais.

Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš jų vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į

klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

Atidžiai ir iki galo perskaityk klausimą.

Atkreipk dėmesį į klausimo formuluotę – reikia nurodyti: „būdinga“, „teisinga“,

„įtvirtinta“ ar atvirkščiai: „nebūdinga“, „neteisinga“, „nebuvo“ (2013 m. egzamine iš

30 testinių klausimų – 5 formuluotėse „nebūdinga“, „neteisinga“, „nebuvo“ ir pan.).

Atmesk variantus, kurie yra nelogiški, ne to laikotarpio, ar iš principo negali būti

teisingi.

Jei bus karikatūra, ieškok užuominų: koks tai laikotarpis, kokie tam laikui būdingi

bruožai.

Nepamiršk atsakymų perkelti į atsakymų lapą.



10/21

Antroji dalis Atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius

šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemė lapius, istorinę statistiką ir kt.).

Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, kai reikia užrašyti kelis

skirtingus informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės,

apibendrinimo) etapus. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą,

nurodoma prie kiekvieno klausimo.

Gali būti 3–4 šaltinių blokai (2013 m. istorijos egzamine buvo pateikti 4 blokai, o

daugiausia buvo galima surinkti 70 taškų).

Atidžiai perskaityk šaltinius, išnagrinėk žemėlapius, karikatūras, ieškok užuominų.

Būtinai perskaityk visus to bloko šaltinių klausimus ir tik tada iš eilės pradėk

atsakinėti į klausimus.

Jei nežinai atsakymo, pereik prie kito klausimo (taupyk laiką), tačiau nepamiršk

sugrįžti prie praleisto klausimo.

Atkreipk dėmesį į klausimo formuluotę: „Remdamiesi šaltiniu (kokiu konkrečiu?)“,

„Remdamiesi šaltiniais (kuriais?)“, „Remdamiesi šaltiniais (kuriais?) ir žiniomis“.

Nagrinėdamas Europos žemėlapį, atkreipk dėmesį į Vokietiją, jos formą ir kaip ji

pavaizduota: Šventoji Romos imperija, Reino Sąjunga, Vokietijos Sąjunga, Vokietijos

imperija, Vokietija tarpukariu, Hitlerio valdoma ar suskaldyta Vokietija (VFR ir VDR)

Šaltojo karo laikotarpiu, o gal jau po susivienijimo (1990). Jei gerai žinosi Vokietijos

sienų ir ploto kaitą – nebus problemų, jei reikėtų atpažinti kokį nors Europos

laikotarpį, nustatyti chronologines ribas. Juolab kad vis dažniau užduočių su

žemėlapiais būna ir pirmojoje dalyje (testinėje).

Nagrinėjant žemėlapį, svarbu atkreipti dėmesį ir į Lietuvos kontūrus, sienas bei

plotą: ar Lietuvos kontūrai panašūs į dabartinius? Ar Lietuva yra carinės Rusijos

sudėtyje? Ar Lietuvai priklauso Klaipėdos kraštas, ar ne? Ar Vilnius yra Lietuvos

sostinė? Ar Lietuva yra Sovietų Sąjungos teritorijoje?

Labai daug atsakymų gali pasufleruoti žemėlapis.

Atsakymus į klausimus pirmiausia gali rašyti užduoties sąsiuvinyje, kuriame yra

palikta vietos juodraščiui, bet, jei neabejoji dėl atsakymo, iš karto rašyk atsakymų

lape.

Atmink – vertintojams bus pateikiamas tik atsakymų lapas. Jei rašai juodraštyje,

pasilik laiko perrašyti.



11/21

Atkreipiu dėmesį į Vidurinio ugdymo bendrųjų programų 5 priedą

Žemesnieji gebėjimai – žinios ir supratimas. Jie dažnai formuluojami toliau išvardytais žodžiais.

Aukštesnieji gebėjimai – taikymas, analizė, sintezė, vertinimas. Jie dažnai formuluojami toliau išvardytais žodžiais.

Apibrėžti – nusakyti sąvokos turinį; parodyti reiškinio ribas. Apibūdinti – nusakyti įvykių, reiškinių, procesų būdinguosius bruožus. Aprašyti – raštu ar žodžiu pavaizduoti įvykio, reiškinio, proceso ypatybes. Atpažinti – pažinti iš kokių nors ženklų, atskirti iš požymių, nustatyti tapatybę ar priklausomybę kažkam. Iliustruoti – pateikti pavyzdžių apie nagrinėjamą įvykį, reiškinį, procesą. Nurodyti – nusakyti istorinio įvykio, reiškinio vietą, laiką, kryptį, kokių nors būdingų bruožų turėjimą. Nustatyti – remiantis informacijos analize pateikti atsakymą; patvirtinti faktais. Paaiškinti – nusakyti esminius istorinio įvykio, reiškinio ar proceso bruožus, nurodyti priežastis ir pasekmes.

Analizuoti – išskaidyti į atskiras sudedamąsias dalis; smulkiai, išsamiai, atidžiai ką nors nagrinėti. Apibendrinti – padaryti išvadą iš atskirų atvejų, faktų; suteikti bendros reikšmės. Atskirti – atrinkti, atmetant tai, kas netinka. Daryti išvadą – priimti sprendimą, išvestą iš kitų sprendimų. Interpretuoti – naudojantis tuo, kas pateikiama, žinoma, pateikti savo individualų paaiškinimą. Įrodyti – patvirtinti, atskleisti, argumentais pagrįsti tiesą, tikrumą. Nagrinėti – remiantis pateikta informacija, schema, svarstyti priežastis, eigą, rezultatus, pateikti savo išvadas. Pagrįsti – pateikti įrodymą, kuris pateisina, patvirtina pateiktą atsakymą ar išvadą. Palyginti – sugretinant įvykius, reiškinius, nurodyti jų panašumus ir skirtumus. Parinkti – sugrupuoti panašius dalykus, priskirti vienai grupei. Suformuluoti – trumpai (aiškiai) ir tiksliai nusakyti. Sukurti – padaryti ką nors nauja turinio ar formos prasme. Susieti – remiantis tam tikrais požymiais, įvykius, reiškinius, procesus jungti į giminiškas grupes, bendrą visumą, nustatyti reiškinių tarpusavio ryšius. Taikyti – panaudoti savo įgytus gebėjimus naujose situacijose. Vertinti – pateikti savo argumentuotą nuomonę apie reiškinių sukeltas priežastis, pasekmes; nustatyti jų reikšmę visuomenės raidai, kaitai.

Šaltinis:

http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/vidurinis_ugdymas_socialinis_ugdymas_istorija_mokiniu_p

asiekimai_turinio_apimtis_ir_vertinimas.aspx



12/21

Dažniausi mokinių užduodami klausimai Kiek laiko trunka egzaminas? Istorijos brandos egzaminas trunka 3 valandas.

Koks procentinis egzamino klausimų paskirstymas pagal dalyko temines sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus? Vidurinės mokyklos istorijos kursas susideda iš temų, kurios egzaminų programoje

suskirstytos į tris temines sritis:

viduriniai amžiai;

naujieji amžiai;

naujausioji istorija.

Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą, 60 proc. – išplėstinį

kursą. Egzamino klausimų procentinis paskirstymas pateiktas egzamino matricoje, kuri yra

nurodyta ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMOJE (patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V‐1197).

Koks didžiausias galimas taškų skaičius? Didžiausias taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100 taškų.



13/21

Iš kurios egzamino dalies galima surinkti daugiausia taškų? Daugiausia taškų galima surinkti iš naujausiosios istorijos.

Teminės sritys

(pasaulio istorija – 50 proc., Lietuvos istorija – 50 proc.) Užduoties taškai

Viduriniai amžiai 20

Naujieji amžiai 30

Naujausioji istorija 50

Iš viso taškų 100

Ar klausimai vienodo sudėtingumo? Jei ne, koks jų procentinis santykis? Užduotyje pateikiami įvairaus sudėtingumo klausimai:

• apie 30 proc. – lengvų;

• apie 40 proc. – vidutinio sunkumo;

• apie 30 proc. – sudėtingų.

Ne mažiau kaip 40 proc. istorijos egzamino užduočių yra susiję su žiniomis ir gebėjimais,

įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrąjį kursą.

Iš kokių dalių susideda egzamino užduotis? Egzamino užduotį sudaro dvi dalys.

Egzamino užduoties

struktūra

Apibūdinimas

Pirmoji dalis – klausimai su

pasirenkamaisiais

atsakymais.

Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš jų vienas

yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su

pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

Antrąją dalį sudaro atviro

tipo klausimai pagal

pateiktus istorijos šaltinius

(rašytinius, vaizdinius

šaltinius, istorikų tekstus,

istorinius žemėlapius,

istorinę statistiką ir kt.).

Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto

atsakymo, kai reikia užrašyti kelis skirtingus informacijos

naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės,

apibendrinimo) etapus. Kiek taškų skiriama už teisingą

atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno

klausimo.



14/21

Kiek taškų galima surinkti už pirmąją egzamino dalį? Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų.

Kiek taškų galima surinkti už antrąją egzamino dalį? Už antrąją egzamino dalį galima surinkti 70–80 proc. taškų.

Kas ir kaip vertina egzaminą? Užkoduotą mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai, vadovaudamiesi vertinimo

instrukcijomis. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis –

vyresnysis vertintojas.

Kiek mažiausiai taškų reikia surinkti, kad egzaminas būtų išlaikytas? Mažiausią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo

komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais.

Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso

klausimų taškų sumos. Per egzaminą ji lygi 16 taškų.



15/21

Istorijos mokytojo patarimai mokiniui. Kaip pasiruošti egzaminui? Išnagrinėk egzamino programą Labai gerai išnagrinėk egzamino programą, atkreipk dėmesį į egzamino matricą,

įvertindamas, iš kurio laikotarpio galima gauti daugiausia taškų, nes užduotys sudaromos

vadovaujantis matrica.

Atsižvelk į egzamino matricą Pasirinkęs tinkamiausią mokymosi šaltinį (individualus konspektas, vadovėlis ir t. t.) ir būdą,

kartokis teoriją. Atsižvelk į egzamino matricą ir daugiau dėmesio skirk toms temoms, kurios

sudaro didžiausią jos dalį.

Nagrinėk kuo daugiau įvairių šaltinių Atkreipk dėmesį į šaltinio pavadinimą bei užrašus, esančius pačioje iliustracijoje ar

karikatūroje; į detales: jei vaizduojami žmonės, atkreipk dėmesį į aprangą, veido išraišką,

judesį; jei pastatai – nustatyk jų simbolinę reikšmę ir pan.

Atlik ir išsinagrinėk kuo daugiau įvairių užduočių Tai gali būti buvusių egzaminų, www.egzaminatorius.lt, vadovėlių ar pratybų užduotys.

Kurk trumpus pasakojimus Remdamasis istorijos šaltiniais, kurk trumpus pasakojimus (struktūruotai, orientuodamasis

istoriniame laike ir erdvėje, pateikdamas faktų, atskleisdamas savo asmeninį požiūrį ir

pagrįsdamas jį argumentais ir (ar) pavyzdžiais).



16/21

Reklama

„Egzaminatorius.lt“ - sukurta valstybiniam, bet tiks ir mokykliniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui! Svarbiausia - šioje sistemoje pateikiamos rašinių pastraipos. Būtinai atkreipkite dėmesį į užduotis, praktiškai susijusias su rašinio kūrimu: jose prašoma logine seka sudėlioti sakinius taip, kad jie sudarytų literatūrinio ar samprotavimo rašinio pastraipą.

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Onutė Baumilienė

„Egzaminatorius.lt“ - visiškai atitinka egzamino programą, nes visų temų konspektai ir įvairaus sudėtingumo užduotys parengtos, laikantis nurodytų istorijos egzaminų reikalavimų.

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė

Violeta Kriščiūnienė

„Egzaminatorius.lt“ – tai sistema, kuri gali padėti ne tik nustatyti jūsų dabartinį matematikos pasiekimų lygį, bet ir būti puikia pagalbininke šalinant spragas ar gilinant turimas žinias. Ruošimasis egzaminams vyks be įtampos: galite spręsti, skaityti, kartoti kiek tik norite, kol būsite patenkinti savo rezultatais.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja

Anna Mažuolienė

Rekomenduoju mokytis interaktyvioje erdvėje naudojantis sistema „Egzaminatorius.lt“. Joje yra daugybė užduočių, be to, jas atlikęs iškart sužinosi savo klaidas arba džiaugsiesi puikiu rezultatu.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos biologijos mokytoja

Violeta Kundrotienė



17/21

Mokytojo patarimai mokytojui, ruošiant mokinius istorijos brandos egzaminui Išnagrinėkite egzamino reikalavimus Labai gerai su mokiniais išnagrinėkite egzamino reikalavimus, atkreipkite mokinių dėmesį į

egzamino matricą, kurioje nurodyta, iš kurios egzamino dalies galima surinkti daugiausia

taškų.

Supažindinkite mokinius su egzaminų kriterinio vertinimo nuostatų 7 priedu Supažindinkite mokinius su egzaminų kriterinio vertinimo nuostatų 7 priedu – tai padės

kiekvienam abiturientui įvertinti savo žinias ir gebėjimus, tai motyvuos mokinius atsakingai

ruoštis egzaminui, suteiks ir saugumo jausmą – juk visada geriau žinoti, ko gali tikėtis per

egzaminą.

VALSTYBINIŲ BRANDOS EGZAMINŲ KRITERINIO VERTINIMO NUOSTATAI (patvirtinti Nacionalinio

egzaminų centro direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios direktoriaus pareigas, 2013 m. sausio

31 d. įsakymu Nr. (1.3)‐V1‐10 ir 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. (1.3.)‐V1‐17; 7 priedas. ISTORIJOS

BRANDOS EGZAMINO MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIŲ APRAŠAS).

Paaiškinkite mokiniams vertinimo skalę Atkreipkite mokinių dėmesį, kad išlaikę VBE kandidatai gauna įvertinimus šimtabalėje skalėje

nuo 16 iki 100. VBE įvertinimai nuo 16 iki 35 balų atitinka patenkinamą pasiekimų lygį. VBE

įvertinimai nuo 36 iki 85 balų atitinka pagrindinį pasiekimų lygį. VBE įvertinimai nuo 86 iki

100 balų atitinka aukštesnįjį pasiekimų lygį. Kiekviename lygyje nustatyta, kokias žinias,

dalykinius ir bendruosius gebėjimus turi būti pasiekę atitinkamo lygio kandidatai.

7 priedas. ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIŲ APRAŠAS

VBE pasiekimų lygiai

Pasiekimų lygių aprašas

Patenkinamas pasiekimų lygis

• Taisyklingai, tačiau ne visada tiksliai vartoja istorijos sąvokas, jas apytiksliai apibrėžia.

• Atpažįsta istorinės raidos faktus, reiškinius, procesus ir laikotarpius, tačiau ne visada tiksliai nurodo įvykių chronologinę seką arba nurodo kito laikotarpio faktus, įvykius, reiškinius, procesus.

• Atpažįsta svarbiausių įvykių, reiškinių kurį nors esminį raidos bruožą, priežastį ir pasekmę, tačiau ne visada geba juos apibūdinti.



18/21

• Atpažįsta istorines asmenybes iš žinomo istorijos konteksto, nurodo jų veiklos bruožus, remiasi kitų išsakytais vertinimais ar išsako savo nuomonę, bet jos gali ir nepagrįsti.

• Randa istorijos šaltinyje tiesiogiai išreikštą informaciją, tačiau ne visada atpažįsta skirtingus to paties įvykio, reiškinio ir proceso aprašymus. Remdamasis istorijos šaltiniais trumpu atsakymu apibendrina rastą informaciją, tačiau ne visai tinkamai ar tikslingai.

• Nagrinėja vieną du istorijos šaltinius, juos lygina, tačiau ne visada teisingai nurodo jų turinio panašumus ir skirtumus.

• Ne visada tiksliai lokalizuoja pagrindinius įvykius ir reiškinius, akivaizdžiai pavaizduotus žemėlapyje.

• Atpažįsta kurią nors vieną problemą, tačiau ne visada teisingai nurodo jos sprendimo būdus tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Pagrindinis pasiekimų lygis

• Taisyklingai ir tinkamai vartoja istorijos sąvokas, jas apibrėžia. • Apibūdina istorinės raidos faktus, įvykius, reiškinius, procesus,

laikotarpius pagal jam būdingus požymius, nustato jų vietą, laiką ir pateikia vieną du nagrinėjamo istorijos laikotarpio savitumo pavyzdžius. Nurodo svarbiausių įvykių ir reiškinių kelis esminius bruožus, priežastis ir pasekmes, juos paaiškina, nurodo jų tarpusavio ryšį.

• Atpažįsta istorines asmenybes iš nesudėtingo istorinio konteksto, įvardija jų nuopelnus, lygina jų veiklą tarpusavyje, vertina ir savo nuomonę pagrindžia vienu kitu argumentu.

• Randa istorijos šaltinyje dalinai išreikštą informaciją, atpažįsta skirtingus to paties įvykio, reiškinio ir proceso aprašymus. Remdamasis istorijos šaltiniais trumpu atsakymu apibendrina rastą informaciją.

• Nagrinėja vieną ar kelis istorijos šaltinius, juos lygina ir vertina. • Lokalizuoja pagrindinius įvykius ir reiškinius, kai jie yra

akivaizdžiai pavaizduoti žemėlapyje. • Paaiškina kurią nors vieną problemą ir iš dalies nurodo jos

sprendimo būdus tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Aukštesnysis pasiekimų lygis

• Taisyklingai ir tiksliai vartoja istorijos sąvokas įvairiame kontekste, jas apibrėžia.

• Analizuoja, lygina, vertina ir padaro pagrįstas išvadas apie istorinės raidos įvykių, reiškinių ir procesų reikšmę. Vertina įvykių ir reiškinių raidos bruožus, priežastis, pasekmes, jų tarpusavio ryšį, vertina jų poveikį tolesnei istorijos kaitai ir daro pagrįstas išvadas.

• Atpažįsta istorines asmenybes iš naujo istorinio konteksto, susieja su kitų asmenybių veiklos motyvais arba kitais išoriniais veiksniais, lygina jų veiklą, vertina ir savo nuomonę pagrindžia argumentais.

• Randa įvairių istorijos šaltinių teikiamą tiesioginę ir netiesioginę informaciją, ją lygina, kritiškai vertina.



19/21

• Remdamasis istorijos šaltiniais kuria trumpą pasakojimą – struktūruotai, orientuodamasis istoriniame laike ir erdvėje, pateikdamas faktų, atskleisdamas savo asmeninį požiūrį ir pagrįsdamas jį argumentais ir (ar) pavyzdžiais.

• Nagrinėja istorijos šaltinius, juos atpažįsta, analizuoja, interpretuoja, vertina ir tai pagrindžia argumentais.

• Tiksliai lokalizuoja įvykius ir reiškinius žemėlapyje remdamasis iš dalies akivaizdžia informacija.

• Apibrėžia ar suformuluoja problemą, nurodo ir paaiškina jos sprendimo būdus tam tikrais istorijos laikotarpiais, pagrindžia jų pamokų aktualumą dabarčiai.

Paraginkite mokinius susidaryti individualų pasirengimo egzaminui planą Paraginkite mokinius susidaryti individualų pasirengimo egzaminui planą: numatyti, kiek

laiko skirs konkrečiai temai mokytis ar kartotis. Atkreipiu jūsų dėmesį – „Egzaminatorius.lt“

jau tuo pasirūpino.

Skatinkite kurti trumpus pasakojimus Mokinius, kurių žinios ir gebėjimai atitinka pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį, skatinkite,

remiantis istorijos šaltiniais, kurti trumpus pasakojimus (struktūruotai, orientuojantis

istoriniame laike ir erdvėje, pateikiant faktų, atskleidžiant savo asmeninį požiūrį ir

pagrindžiant jį argumentais ir (ar) pavyzdžiais, žr. 7 priedą).

Daugiausia dėmesio skirkite XX a. pr. – XXI a. pr. laikotarpiui Mokant mokinius, kurių žinios ir gebėjimai tik patenkinamo pasiekimų lygio, daugiausia

dėmesio skirkite XX a. pr. – XXI a. pr. laikotarpiui – pagal matricą galima surinkti iki 50 taškų.

Ruoškite temos kontrolinius darbus tokios pačios struktūros kaip egzamino užduotis Ruoškite temos (sujunkite kelių temų) kontrolinius darbus tokios pačios struktūros kaip

egzamino užduotis: pirmąją dalį – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais; antrąją dalį –

atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius,

istorikų tekstus, istorinius žemėlapius ir pan.).

Parengė Vilniaus Antakalnio gimnazijos istorijos mokytoja Violeta Kriščiūnienė



20/21

Kaip mokytis „Egzaminatorius.lt“ sistemoje? Mokymosi ciklą „Egzaminatorius.lt“ sistemoje sudaro tokie žingsniai:

1. temos pasirinkimas;

2. mokymasis analizuojant mokomąją medžiagą ir atliekant užduotis;

3. mokymosi rezultatų analizė;

4. temos įsivertinimas pasiekus teigiamų mokymosi rezultatų;

5. įsivertinimo rezultatų analizė;

6. tolesnio mokymosi planavimas.

Mokymasis atliekant užduotis, analizuojant mokomąją medžiagą Pasirinkęs mokymosi režimą, mokinys atlieka įvairaus sudėtingumo užduotis, patikrinančias

konkrečių temų žinias ir gebėjimus. Taip jis susipažįsta su skirtingomis užduočių

formuluotėmis, šaltiniais, vaizdine medžiaga. Atsakymų ieško skaitydamas konspektus,

analizuodamas sąvokas ir žiūrėdamas mokomuosius objektus.

Įsivertinimas Pasiekus teigiamų rezultatų dirbant mokymosi režimu, mokiniui siūloma atlikti įsivertinimo

(temos žinių ir gebėjimų patikrinimo) testą. Jį atliekant sistema nebesiūlo jokios pagalbinės

mokomosios medžiagos.

Rezultatų analizė Mokiniui pateikiami mokymosi arba įsivertinimo testo rezultatai, analizuojami užduočių

atsakymai ir komentarai.

Tolesnio mokymosi planavimas Atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, bus pateikiamos rekomendacijos ir patarimai, ką ir kaip

mokytis toliau.



21/21

„Egzaminatorius.lt“ turinys

Tema Temos suformuluotos pagal egzamino programą.

Užduotys Mokymosi uždaviniui sukurta po 15 užduočių, kurios jį „padengia“.

Užduočių skaičius temai, priklausomai nuo jos apimties: nuo 15 iki 60.

Užduotys skirtingo sudėtingumo: žinios ir supratimas, taikymas, problemų

sprendimas.

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas

40‐60% 30‐50% 10‐20%

Užduočių turinys Atitinka ir neviršija egzaminų programos turinio apimties.

Vizualizuotas (paveikslai, schemos, grafikai, lentelės, diagramos, žemėlapiai ir kt.).

Aiškus, konkretus.

Sudėtingesnės užduotys turi atsakymų komentarus.

Testo sudėtis Užduotys teste pateikiamos sudėtingėjimo tvarka.

Gavus pakartotinai tą pačią užduotį, pateikiami skirtingi atsakymų variantai.

Neteisingai atliktos užduotys kaupiasi skiltyje „Klaidos“.

Tema

1‐4 mokymosi uždaviniai

1‐5 konspektai Sąvokos1‐4 nuorodos į mokymosi objektus

15‐60 užduočių1‐3 alternatyvių

vadovėlių puslapiai

Mokymosi rekomendacijos

Documents

KO REIKIA EGZAMINUI? - egzaminatorius.lt · Orientacinė istorijos egzamino užduoties struktūra Orientacinę egzamino užduotį sudaro ne mažiau kaip 60 klausimų. Pirmoji dalis