Kodėl „Bilis Eliotas“
Kodėl „Bilis Eliotas“?
„Bilis Eliotas“ – tai ir filmas, ir knyga, ir miuziklas –
skirtingos meno rūšys, skirtingomis priemonėmis kalbančios apie tas
pačias temas, keliančios tas pačias problemas. Ir dar, kas itin
reta, visi trys kūriniai apie Bilį Eliotą yra išskirtinės meninės
vertės!
„Bilis Eliotas“ - tai galimybė integruoti daugybę gimtosios
kalbos, literatūros, anglų kalbos, dramos, muzikos, šokio
(choreografijos), istorijos, politologijos, etikos, pilietinio
ugdymo pamokų. Tai kūrinys, turintis daug ką pasakyti įvairaus
amžiaus žmonėms. Be to, tai kūrinys apie berniukus ir jų pasaulį,
jų problemas, bet labai šviesus ir įkvepiantis, – tokios tematikos
kūrinių mūsų pamokose itin trūksta.
Iš lietuvių autorių galima skaityti Vyt.Žilinskaitės knygą
„Kintas“ ar Lauros Sintijos Černiauskaitės „Benedikto
slenksčiai“.
Supažindinimas su kūriniu
Bilio Elioto vardas tapo žinomas, kai 2000 m. pasirodė
režisieriaus Stephen Daldry filmas. „Bilis Eliotas“ – tai
pasakojimas apie vienuolikametį berniuką iš kalnakasių šeimos,
kuris labai norėjo šokti baletą. Pagal šį filmą (o ne atvirkščiai,
kaip paprastai būna!) rašytojas Melvinas Burgesas parašė knygą, o
rašytojas Li Cholas filmo scenarijų pritaikė miuziklui, kurio
premjera įvyko 2005 m. gegužės 12 d. Londono Victoria Palace teatre
.
Pažintį su kūriniu geriausia pradėti nuo filmo ir taip
susipažinti su siužetu. Melvino Burgeso knyga kol kas neišversta į
lietuvių kalbą, tad ... galima tai padaryti per anglų ir lietuvių
kalbų bendrą projektą. Be to, knyga rašyta pagal filmą, vadinasi,
tai savotiška interpretacija, skirtingi akcentų dėliojimai (kam
skiriama daugiausia dėmesio), tai proga ne tik suvokti raiškos
galimybes, bet ir jas palyginti.
PAMOKOS
ANGLŲ - LIETUVIŲ
Mokiniai savarankiškai perskaito angliškai „Bilį Eliotą“, o visi
verčia tik mokytojo nurodytus puslapius( pridedama).
Uždaviniai:
· Mokiniai mokosi redaguoti tekstą.
· Mokiniai turtina savo gimtosios lietuvių kalbos ir anglų
kalbos žodyną.
· Mokiniai verčia tekstą taisyklinga ir turtinga lietuvių
kalba.
LIETUVIŲ KLB.
Uždaviniai:
· Mokiniai glaustai nusako situaciją – šio gebėjimo reikia tam
tikriems žanrams (anonsams, reklamoms, pristatymams, recenzijoms ir
t.t.), taip pat rašant interpretaciją.
· Mokiniai rašo anonsus, reklamas, recenzijas, kuria afišas –
taip jie mokosi parinkti raišką pagal tikslus ir adresatą, mokosi
siekti įtaigumo, daryti poveikį.
Užduotys mokiniams:
1. Perskaitę knygą ar pažiūrėję filmą, trumpai, kaip įprasta
recenzijoje, pristatykite (raštu) filmo ar knygos turinį.
Palyginkite savo darbus - kokie akcentai sutampa, kurie akcentai –
skirtingi.
2. Palyginkite savo aprašymus su toliau pateiktaisiais –
panagrinėkite jų silpnąsias ir stipriąsias puses:
A. Neturtingo kalnakasio sūnus svajoja tapti baleto šokėju.
11-os metų berniukas paslapčia pradeda lankyti ponios Vilkinson
šokių studiją, kurioje mokosi tik mergaitės. Už kiekvieną pamoką
Biliui Eliotui reikia mokėti po 50 pensų, tačiau jo tėvas pinigų
uždirba labai mažai. Nuolat streikuojantis vyras įsivaizduoja, kad
sūnus turėtų tapti futbolininku arba boksininku ir griežtai
draudžia lankytis šokių mokykloje.
B. „Bilis Eliotas" - tai pasakojimas apie berniuką, kuris,
netikėtai pamėgęs šokio meną, pradeda savęs atradimo kelią.
Vienuolikmetis Bilis Eliotas atsitiktinai užklysta į baleto klasę,
ką tik atidarytą toje pačioje kaimo salėje, kaip ir jo lankomas
bokso klubas, ir magiškas judesio grožis pakeri jo vaizduotę. Iš
pradžių naujas Bilio pomėgis užrūstina jo tėvą ir vyresnįjį brolį,
kuriems mintis apie baletą yra visiškai nepriimtina. Viskas
pasikeičia po to, kai bešokantį Bilį užklumpa jo tėvas. Sūnaus
talento galia sujaudina tėvą ir jis tvirtai pažada, kad Bilis
važiuos į Londoną, Karališkąją baleto mokyklą, laikyti stojamojo
egzamino.
Istorinis, politinis ir socialinis kontekstai
Pamokas apie „Bilio Elioto“ istorinį, politinį ir socialinį
kontekstą mes galime atiduoti kitų dalykų – istorijos,
politologijos, etikos ar net ekonomikos – mokytojams, tačiau
lietuvių kalbos mokytojas čia turi puikią galimybę parodyti, kaip
kontekstas padeda suprasti arba praplėsti kūrinio prasmes. Juk
kūrinys neatsiranda šiaip sau, iš nieko – jo idėją pagimdo tam
tikros aplinkybės, įvykiai ar idėjos.
„Bilio Elioto“ pradžioje akcentuota, kad veiksmas vyksta 1984
m., kai Didžiojoje Britanijoje, Easingtone, vyko vienas iš pačių
reikšmingiausių per visą pramonės istoriją streikų. Netgi dabar,
praėjus po streiko daugiau nei 20 metų, streiko aidai vis dar
atsiliepia, kartkartėmis įsižiebia neapykantos liepsnos... Gal dėl
to iki šiol sunku objektyviai nustatyti, kas buvo 1984-85 metų
streiko situacijoje kalčiausias. Streikas nebuvo taikus, neišvengta
susidūrimų su policija.
„Bilis Eliotas“ ten mus ir nukelia - į įtampos ir pykčio
laikotarpį, kuris itin nepalankus bet kokioms romantinėms svajonėms
pildytis.
.
PAMOKOS
LIETUVIŲ KLB.
Uždaviniai:
· Mokiniai mokosi suprasti kontekstą ir jo įtaką veiksmui,
veikėjų charakteriams ir pan.
· Mokiniai mokosi debatuoti/diskutuoti duota tema, mokosi matyti
skirtingas reiškinio puses. Savo nuomonę argumentuoja.
Užduotys mokiniams:
· Nurodykite filmo / knygos / miuziklo epizodus, rodančius, kad
streikas perauga į rimtą pasipriešinimą jėgos struktūroms.
· Nors vyksta streikas ir šachtininkų šeimoms labia sunku, jie
renka pinigus, kad Bilis galėtų vykti į atranką Londone.
Paaiškinkite, kokių naujų niuansų šiam solidarumo veiksmui suteikia
konteksto žinojimas.
· Surenkite debatus tema „Praeities skriaudų pamiršti
negalima”.
· Raskite spaudoje straipsnį ar interviu apie kokį nors streiką,
piketą ar pan. ir panagrinėkite konfliktuojančių pusių pateikiamus
argumentus – jų kiekį, tinkamumą, svorį. Kurią pusę ir kodėl
palaikytumėte jūs?
POLITOLOGIJA / ETIKA
Klausimai:
Jei praėjus nuo streiko net daugiau nei 20 metų, Easingtone vis
dar retkarčiais kyla nesantaikos liepsnos (apie tai rašo. 2004 m.
rugpjūčio 25 d. laikraštis „The Times“), ar įmanoma visiškai
pamiršti skriaudą? Ar įmanoma absoliuti taika? Ar gali kažkada
kariavusios tautos / žmonės pamiršti nuoskaudas ir gyventi tarsi
nieko nebūtų buvę? Kaip pasiekti kompromisą ir taikų sambūvį?
Tema:
Etniniai ir religiniai konfliktai
Užduotys mokiniams:
· Raskite analogiškų situacijų mūsų dienų pasaulyje, pavyzdžiui:
labai mažų kaimo mokyklų ar ligoninių uždarymas, ir surenkite
debatus ar apskrito stalo diskusiją apie tokio reiškinio
vertinimą.
· Surenkite debatus tema: „Mokytojams / gydytojams /
policininkams streikuoti turi būti draudžiama“.
Šiek tiek informacijos...
Būtinybė pertvarkyti anglių pramonę brendo jau seniai. Ši
pramonės šaka reikalauja daug darbo, todėl yra neefektyvi, be to,
pasikeitė tradicinė rinka: šalyje anglių pakalausa sumažėjo bent
dviem trečdaliais, elektros energija šalyje buvo pradėta gaminti
naudojant ne anglis, o naftą ar branduolinį kurą, todėl vyriausybė
nusprendė vienas anglių šachtas visai uždaryti, o kitas patvarkyti
- padaryti bent jau saugesnes. Nacionalinės šachtininkų sąjungos
vadovas Artūras Skargill‘is laikėsi nuomonės, kad šachtas galima
uždaryti tik vienu atveju – jeigu jos jau visiškai išnaudotos, o
tokių sąvokų kaip neekonomiška, neefektyvu, jis nenorėjo girdėti,
ir teigė, kad reikia tik didesnių investicijų į šią sritį.
Britanijos premjerė Margaret Tečer, matydama tokį požiūrių skirtumą
ir suprasdama, kad reformos vis tiek sukels streikus, liepė
sukaupti tokiam atvejui anglių atsargų.
Taigi, 1984 metais streikas prasidėjo ir greitai peraugo į visai
rimtas ir net kruvinas kovas su policija. Bet tikrosiomis streiko
aukomis tapo šachtininkų bendruomenės, įsikūrusios ir jau seniai
gyvenančios šalia šachtų, čia sukūrusios savotišką uždarą
ekonomiką. Šachtos buvo vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.
Streiko metu šachtininkų šeimos tiesiog badavo. Tokioj situacijoj
laimėtojų nebūna, todėl dalis streikuotojų ėmė grįžti į darbą.
Streikas baigėsi 1985 m. kovo 3 d., tačiau visa Didžiosios
Britanijos spauda akcentavo, kad streiko randai dar ilgai bus
jaučiami, galbūt reikės visos kartos, kad tai pasimirštų. Tokia
galutinė konflikto tarp streikininkų ir vyriausybės kaina.
Jėgos naudojimas per šachtininkų eiseną Londone.
Nuotrauka iš Billy Elliot. Education pack.
„Bilis Eliotas“ – tai šiuolaikinė pasaka
arba
kūrinys apie kiekvieną iš mūsų
„Bilį Eliotą“ galima nagrinėti kaip šiuolaikinę pasaką. Tai
nuoširdus ir jaudinantis pasakojimas apie vaikinuką, kuris
netikėtai atranda savyje talentą – šokti, ir tai keičia visą jo
gyvenimą. Tačiau aplinkybės Biliui nėra palankios: jo tėvas –
šachtininkas, tad ir savo sūnus Tonį ir Bilį jis įsivaizduoja tik
kaip būsimus stiprius jaunus vyrus, be abejo, šachtininkus,
gebėsiančius dirbti sunkų fizinį darbą, todėl tėvas, nors ir
nelengvai (veiksmas vyksta 1984-85 m. šachtininkų streiko metu),
surenka kas savaitę 50 pensų sumokėti už Bilio bokso treniruotes.
Kartą visai atsitiktinai Bilis pamato šokančias mergaites ir tai jį
pakeri. Slapta nuo tėvo ir draugų Bilis pradeda lankyti šokio
pamokas. Vienintelis Bilio draugas Michaelis gali suprasti Bilį,
nes ir pats turi paslaptį – labai mėgsta persirenginėti savo sesers
rūbais...
PAMOKOS
LIETUVIŲ KLB.
Uždaviniai:
· Atpažįsta pasakos struktūrą ir tam tikrus pasakos motyvus kito
žanro kūriniuose.
· Argumentuoja, apibendrina – parašo klasikinės struktūros
pastraipą.
· Išmoksta ir taiko „Keturių kampų“ metodą.
· Moka sieti kūrinio situaciją su sava patirtimi.
Užduotys mokiniams:
· Savarankiškai palyginti “Bilio Elioto” siužetą su pasirinkta
pasaka („Pelenė“, „Snieguolė‘, „Raudonkepuraitė“) ir randa
panašumų.
· Parašyti pastraipą tema „Bilį Eliotą galima vadinti
šiuolaikine pasaka“.
· Pagal „Keturių kampų“ metodą pasiruošti samprotavimui tema:
„Kodėl žmogui reikia pasakos?“
· Papasakoti situaciją, kai norai ir galimybės labai skyrėsi.
Paanalizuoti galimus veikimo būdus tokioje situacijoje.
Priklausomai nuo mokinių amžiaus ir pasirengimo, galima pasakos
struktūrą ir motyvus nagrinėti ganėtinai moksliškai, pasitelkiant
Vl.Proppo pasakų motyvų/funkcijų klasifikaciją, tačiau galima į
visa tai pažvelgti ir žaismingiau, paprasčiau – paprašyti mokinių
rasti nurodytų pasakų situacijų ir „Bilio Elioto“ panašumų.
Pavyzdžiui, palyginkime „Bilio Elioto“ siužetą su pasaka „Pelenė“:
Pelenė, ištisas dienas dirbdama juodžiausius darbus ir miegodama
pelenuose, atrodo, neturi nė mažiausios galimybės tapti princese.
Panašiai ir Bilis Eliotas: gyvendamas ganėtinai vargingoje
šachtininkų šeimoje, kur vertinama jėga, supamas grubumo,
tiesmukiškumo, jėgos kulto, jis, atrodo, neturi nė mažiausios
galimybės tapti balerūnu – išskirtinės meno profesijos atstovu.
Pelenei padeda jos mirusi krikštamotė, Biliui Eliotui padeda misis
Vilkinson - šokių/baleto mokytoja. Pelenė vyksta į balių rūmuose, o
Bilis Eliotas vyksta į Londono Karališkąją baleto mokyklą laikyti
egzaminų. Ir t.t.
Vl.Proppo pasakų klasifikacijoje galėtume patyrinėti tokius
aspektus:
1. draudimas ir jo pažeidimas
2. vilionės ir pasidavimas pagundai
3. herojaus pasiryžimas
4. išbandymai
5. pagalbininko atsiradimas
Kadras iš filmo „Bilis Eliotas“
Šokis ir muzika – ne tik mergaitėms?
Labai dažnai mokykloje į šokius, choreografiją berniukai žiūri
ironiškai ir tai nepadeda jiems pažinti šiuolaikinės kultūros, o
motyvacijos stoka lemia ir sunkumus mokantis meno dalykų.
Filmo „Bilis Eliotas“ pabaigoje mes matome Bilį, atliekantį jo
svajonių balete „Gulbių ežeras“ įspūdingą šuolį ir iš ašarų žiūrovų
akyse suvokiame, jog tai finalinė „Gulbių ežero“ scena. Tačiau
kokio „Gulbių ežero“? Ir kodėl Bilis vaidina gulbę, juk
tradiciniame balete to nėra! Tradiciniame balete gulbė – tai
trapios jaunystės, mergystės simbolis, o filme matome vyrukus
nuogomis krūtinėmis ir plunksnomis apsiūtomis kelnėmis. Iš tikrųjų
filme rodomas ne klasikinis „Gulbių ežero“ baletas, o Matthew
Bourne kūrinys.
Palyginkime abu kūrinius.
P.Čaikovskio „Gulbių ežeras“
Pirmą kartą baletas „Gulbių ežeras“ buvo pastatytas 1877 m.
vasario 20 d. Maskvoje, Didžiajame teatre. Tuo metu spektaklis
nesulaukė didelio pasisekimo. Jo pastatymu nebuvo patenkintas ir
spektakliui muziką kūręs P.I.Čaikovskis. Spektaklio baletmeisteris
Reizingeris buvo kritikuotas už nesugebėjimą perteikti genialios
muzikos šokio žingsniais, orkestro vadovas Riabovas – už
nesugebėjimą groti tokios sudėtingos partitūros. Nesužavėjo žiūrovų
ir scenografija, kostiumai. Išgarsėjo spektaklis kiek vėliau, 1895
m., po naujo pastatymo Sankt Peterburge. Deja, P.I.Čaikovskis jo
jau nebeišvydo. Šį spektaklį pastatė M.Petipas ir L.Ivanovas. Pagal
šių baletmeisterių sumanymą spektaklis vėliau daugybę kartų
statytas įvairiose pasaulio šalyse.
Trumpas siužetas: Princas Zigfridas švenčia pilnametystę. Motina
padovanoja jam arbaletą ir prašo rengtis puotai, kurioje turės
išsirinkti nuotaką. Vakare Zigfridas išeina į parką ir, pamatęs
skrendančią gulbę, nusprendžia išmėginti savo arbaletą. Kai tik
į ją nusitaiko, gulbė virsta mergina. Ji papasakoja Zigfridui, kad
ją ir jos drauges burtininkas Rotbartas pavertė gulbėmis ir tik
jaunuolio meilė jas gali išvaduoti iš kerų. Įsimylėjęs princas
prižada gulbių karalienei Odetai amžiną meilę. Tačiau motinos
surengtoje puotoje Zigfridą apžavi Rotbarto duktė Odilė, be galo
panaši į Odetą. Princas išsirenka ją savo būsimąja nuotaka. Vėliau,
supratęs apgaulę, Zigfridas bėga ieškoti Odetos. Jam pavyksta
nugalėti Rotbartą iš išvaduoti nuo kerų visas gulbes, tačiau savo
mylimąją Odetą jis praranda.
Nors „Gulbių ežeras“ nėra pirmasis baletas, atrodo, tarsi
balerina buvo sukurta tam, kad šoktų gulbės šokį. Ilgas ištiestas
kaklas, plastiškai judančios rankos, virpančios kojos – visa jos
išvaizda rodo, tarsi ji tuoj pakils į orą kaip balta, elegantiška
paukštė. Nėra kito tokio vaidmens, kurį šokdama ji atrodytų taip
natūraliai. „Gulbių ežere“ atskleidžiami visi baleto privalumai –
visi specifiniai šio scenos meno žingsneliai. Didžiausių publikos
plojimų, be abejo, sulaukia keturių mažųjų gulbių šokis, kurį gal
net daugiau žmonių žino iš įvairiausių parodinių variacijų, o ne iš
paties spektaklio. Jei ir Jūs vienas iš tokių, tiesiog privalote
pasižiūrėti, koks jis yra iš tikrųjų – anaiptol ne komiškas, o
dailus ir graudulingas trapių būtybių šokis. Nemažiau plojimų tenka
ir Odilės fuetė. Gana keista, kad šį nuostabų, nelengvą judesį
atlieka neigiama spektaklio veikėja, sulaukdama daugiau dėmesio nei
pati gulbių karalienė (jei pamiršime, kad Odetos ir Odilės
vaidmenis atlieka ta pati balerina). Puotoje apžavėjusi princą,
patenkinta Odilė 32 kartus apsisuka stovėdama ant vienos kojos.
Toks judesys paryškina spektaklio kulminaciją, žiūrovai pažadinami
iš ramybės būsenos, sukeltos nerūpestingo, lengvo puotos dalyvių
šokio.
Kaip tikrame klasikiniame balete, nedidelį „Gulbių ežero“
siužetą prailgina daugybė šokių. Rūmuose šoka dvariškiai. Į
vientisą P.I.Čaikovskio „Gulbių ežero“ muziką darniai įterpiami
„Spragtuko“ ir ispanų muzikos motyvai. Rūmų svečiai šoka įvairių
stilių šokius – renesanso laikų, čigonų ir slavų tautų. Taip
pavyksta pavaizduoti turtingą, prašmatnų dvarą. O daugiausia
žiūrovus, be abejo, žavi baltų gulbių šokiai – įvairiausių baleto
judesių kompozicijos, scenos figūros. Scenografijai parinkta
tradicinė spalvų simbolika. Ežeras apšviesta mėlyna – paslapties,
romantikos spalva. Dvaras dega raudona – prabangos spalva. Nekaltos
mergaitės paverstos gulbėmis – baltos. Rotbartas ir Odilė kaip
neigiami personažai apsivilkę juodomis gulbėmis. Zigfridas dėl
nepastovumo – pusiau juodas, pusiau baltas. Jei norite suprasti
baleto žavesį, šis klasikinis baletas – puiki proga.
Iš tinklapio, skirto „Gulbių ežerui“. Lietuvos operos ir baleto
teatro interneto svetainė
Mažųjų gulbių šokis:
http://www.youtube.com/watch?v=FY4Y1gTO9HE&feature=related
Finalinė scena:
http://www.youtube.com/watch?v=JI7AsZGnyi4&NR=1
Matthew Bourne „Gulbių ežeras“
Metju Borno „Gulbių ežeras“ – tai tarsi rusų romantinio baleto
pagal P.Čaikovskio muziką fragmentas, kurį įkvėpė šiuolaikiniai
šokiai. Šis baletas pirmąkart parodytas 1995 m. Londone, vėliau –
Los Andžele, Europoje, Australijoje, Japonijoje. Metju Borno baletą
įkvėpė ne tik Čaikovskio muzika, bet ir universali sąmokslo,
išdavystės tema. Kai kurie stilistiniai baleto niuansai perimti iš
Alfredo Hičkoko (Alfred Hitchcock) filmo „Paukščiai“. Labiausiai
baletas žinomas dėl to, kad jame gulbių partijas šoka vyrai.
Baleto siužetas pasakoja apie jauną gražų ir turtingą princą bei
jo motiną, apie jauno žmogaus siekį būti laisvam. Tą siekį ir
įkūnija gulbės įvaizdis. Tiek tradiciniame balete, tiek Metju Borno
kūrinyje yra draudžiamos meilės ir bandymo įveikti anapusybės sieną
temos. Tačiau Metju Bornas drąsiai laužo kai kuriuos stereotipus:
įvesdamas į sceną vyrus apnuogintomis krūtinėmis, jis tarsi
paneigia gulbės, kaip grožio, moteriško silpnumo, stereotipes
prasmes.
Kadangi Metju Borno baletas sukurtas Didžiojoje Britanijoje, kai
kas jį laiko britų karališkosios šeimos gyvenimo komentaru...
http://www.youtube.com/profile?gl=GB&hl=en-GB&user=sadlerswells
I dalis:
http://www.youtube.com/watch?v=Hv_J9NVraKY&feature=related
II dalis
http://www.youtube.com/watch?v=y_n-VIwgXC4&feature=related
III dalis:
http://www.youtube.com/watch?v=l8BqSKj1BTM&feature=related
(Mažųjų gulbių šokis)
V dalis:
http://www.youtube.com/watch?v=pj6fNZmaElE&feature=related
Finalas:
http://www.youtube.com/watch?v=prms4ZqA_N4&feature=related
Miuzikle mes irgi matome daugybę šiuolaikinių šokių, ir tai, ką
šoka Bilis, nėra klasikinis baletas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šokį, kaip ir bet kurį kitą meno
kūrinį, galima / reikia mokytis aiškinti, interpretuoti: juk mes
matome šokio nuotaiką, tempą, kryptį, ritmiškumą, sinchroniškumą ar
pan.
PAMOKOS
LIETUVIŲ KLB. / MUZIKA
Uždaviniai:
· Mokosi lyginti du panašius kūrinius ir pastebėti jų
skirtumus
· Atpažįsta pagrindinį/-ius motyvą/-us
· Mokosi interpretuoti pastebėtus kūrinių skirtumus ir sieti
juos su skirtingais kūrėjų tikslais
· Mokosi rinkti informaciją, ją sisteminti ir aiškinti
Užduotys:
· Pažiūrėkite filme, kaip Bilis šoka tėvui (1.09 – 1.11) ir
pabandykite „perskaityti“ šį šokį – ką juo Bilis nori pasakyti?
· Kitaip šį šokį įsivaizdavo miuziklo kūrėjai. Pažiūrėkite Bilio
šokį, palyginkite su matytu filme šokiu. Kuris – filmo ar miuziklo
– variantas jums patinka labiau? Paaiškinkite kodėl.
· Dar kartą pažiūrėkite filmo pabaigą. Rodoma raumeninga, stipri
Bilio nugara, paskui galingas stiprus šuolis. Kokios savybės
ryškinamos tokiame gulbės įvaizdyje?
· Surinkite medžiagą apie Matthew Bourne ir paruoškite jos
pristatymą.
· Aptarkite Čaikovskio ir Bourne baletų libretų skirtumus:
kokios bendros temos ir problemos keliamos, kokios skirtingos
problemos keliamos?
Matthew Bourne „Gulbių ežeras“ (siužetas)
Princas, dar vaikas, pabunda nuo košmaro apie gulbes. Vėliau
rodomas jau suaugęs princas, jis nuobodžiauja ir tik kažkieno
įpiršta draugužė padeda jam atitrūkti nuo kasdienybės rutinos.
Princo motinai tai nepatinka, tad jaunuolis susierzinęs išeina
pašliaužioti gatvėmis. Taip jis ateina į į „Gulbių barą“-70-ųjų
stiliaus disco barą. Čia (5-oje ir 6-oje I veiksmo scenose)
veiksmas labiausiai nutolsta nuo klasikinio baleto, ima dominuoti
džiazo muzika ir šiuolaikiniai šokiai. Princas bando linksmintis –
meilintis kažkokiai nepažįstamajai, tačiau yra jos atstumiamas.
Išėjęs į gatvę princas įsivaizduoja grupę gulbių, skrendančių į jį,
tačiau vizija greitai išnyksta. Tai pirmasis princo išprotėjimo
požymis.
Antrajame veiksme rodoma, kaip nusivylęs gyvenimu princas
galvoja apie savižudybę, tačiau pamatytos parke gulbės atitraukia
jį nuo šios minties. Princui pavyksta iškovoti vienos gulbės meilę,
ir veiksmas baigiasi džiaugsmo triumfu. Šis veiksmas kritikų ir
žiūrovų yra labiausiai aptariamas dėl kitokio nei klasikiniame
balete šokio ir požiūrio į gulbes: šoka vyrai, ne gležnos grakščios
balerinos. Energingi, tvirti, arogantiški, nuogom krūtinėm ir
juodu, grubiu grimu.
Trečiame veiksme matome balių rūmuose. Įsižiūrėjęs į rūmų
sekretoriaus sūnų, princas jame staiga atpažįsta savo mylimą
gulbiną. Šis patraukia ir karalienės, princo motinos, akį.
Matydamas, kaip karalienė ir sekretoriaus sūnus pradeda
glėbesčiuotis ir bučiuotis, princas mano prieš visus apsijuokęs.
Valdomas sumišusių jausmų, princas išsitraukia pistoletą ir net
nori nušauti savo motiną, tačiau jį bando sustabdyti draugė.
Sekretorius taip pat išsitraukia pistoletą, nuaidi šūviai, kulka
pataiko į merginą, o princas ištempiamas iš scenos. Karalienė puola
į sekretoriaus sūnaus glėbį...
Paskutiniame, ketvirtajame, veiksme princas gydomas
beprotnamyje, jį supantys gydytojai ir seselės dėvi karalienės
kaukes, tai primena pirmajame veiksme vykusią košmaro sceną.
Princas miega ir sapnuoja lendančias iš palovio gulbes. Jis pabunda
ir ieško gulbių, akivaizdu, kad jis blaškosi tarp realybės ir
vizijų. Iš už lovos pasirodo pagrindinė gulbė - neaišku, ar tai
vizija. Jie kartu šoka, kol pasirodo kitos gulbės ir bando juos
išskirti. Pagrindinė gulbė parodo, kad nori būti su princu, tada
kitos bando užpulti princą, pagrindinė gulbė jį gina ir žūva.
Sudaužyta širdimi princas griūva ant lovos, kur jį, mirusį, randa
karalienė. Tačiau tik mirtis sujungė princą ir gulbę - paskutinėje
scenoje pasirodo gulbė, laikydama ant rankų princą.
Surasti Bilį!
Miuziklas „Bilis Eliotas“ nėra lengvas spektaklis, ir 2003 m.
spalį Londone tuo buvo dar kartą įsitikinta: reikėjo surasti po 3
berniukus Bilio ir Maiklo vaidmenims atlikti, taip pat 3 mergaites,
galinčias vaidinti Debi.Bilis turėjo mokėti šokti ne tik baletą –
viską. Maiklas turėjo mokėti šokti stepą, visi vaikai turėjo
dainuoti, o berniukų balsai turėjo būti nemutavę. Buvo renkami
vaikai, mokantys susikaupti ir siekti tikslo. Bilio paieškai buvo
sutelktos visos pastangos, kad būtų pastebėtas ir išklausytas
kiekvienas to norintis vaikas. Rasti tiems vaikams reikėjo nemažai
asmeninių projekto organizatorių pastangų, asmeninio priartėjimo.
Buvo dirbama kiekviename Anglijos regione, buvo daug bendraujama su
šokių mokyklomis ir mokytojais, bet rengėjai neapsiribojo paieška
tik tų vaikų, kurie jau šoko. Visi, į ką buvo kreiptasi, mielai
padėjo. Per lapkritį, gruodį ir sausį buvo perklausyti šimtai
vaikų, bet nerasta nė vieno, kuris turėtų visus reikiamus įgūdžius
ir savybes. Buvo nuspręsta, kad jeigu grupė neras berniuko, kuris
jau šoka, priims iššūkį – patys mokys vaikus, bet šis iššūkis buvo
labai rimtas, nes reikalaujamas lygis, kurį turėjo pasiekti vaikai,
buvo labai aukštas.
Perklausų metu vaikai turėjo išbandyti viską - nuo energingų
žaidimų iki griežtų šokio pratimų. Dauguma berniukų prieš
susitikdami su visa kūrybine ir gamybine komanda perėjo nuo 4 iki 6
perklausų. Perklausos užtrukdavo mėnesius. Berniukai, kuriuos rado
kūrybinė grupė, buvo ypatingi, mat choreografiškai spektaklis
leisdo kiekvienam Biliui būti visiškai unikaliam.
Atrinkti vaikai lankė pamokas savo miestuose, bet greito mokymo
poreikis pagimdė mokyklos idėją. Mokykla įsteigta Leeds‘e. Rasti
fantastiški mokytojai, o berniukai tapo draugais, palaikė vienas
kitą. Taigi „Bilis Eliotas“ tapo ne tik žiūrovų širdis pavergusiu
reginiu, bet ir savotišku reiškiniu kultūroje.
PAMOKOS
LIETUVIŲ KLB. / MUZIKA
Uždaviniai:
· Kuria vertinimo kriterijus
· Vertina pagal susikurtus kriterijus
· Kūrybiškai interpretuoja muziką
Užduotys:
· Pažiūrėkite epizodą iš atrankos į miuziklą Londone:
http://www.youtube.com/watch?v=V9xCgZ8BfKE&feature=related
· Kurį berniuką ir kodėl išsirinktumėte jūs? Kokie būtų jūsų
sukurti vertinimo kriterijai?
· Palyginkite atranką į miuziklą su filme rodoma atranka į
Karališkąją baleto mokyklą – kas bendra? Kuo skiriasi?
· Įsivaizduok, kad esi atrankos į Karališkąją baleto mokyklą
komisijos narys. Ar Tu priimtum Bilį į mokyklą? Savo pasirinkimą
argumentuok.
