Konkurencinga ekonominės diplomatijos ir ekonominio atstovavimo užsienyje tarpinstitucinė sandara

Nedas Abaris Paulius Valiulis 2015 m. gegužės mėn.

Santrauka

Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami valstybės ekonominiai interesai užsienyje (pavyzdžiui, atveriamos užsienio šalių rinkos šalies paslaugoms ir prekėms, palaikomi ir plėtojami ekonominiai santykiai su užsienio valstybių subjektais). Ekonominė diplomatija apima visas ekonominės veiklos rūšis: eksportą, importą, investicijų pritraukimą, paskolas, humanitarinę pagalbą, laisvosios prekybos susitarimus ir t. t.

Ekonominė diplomatija yra tarsi procesas, kurio metu šalys siekia proveržio bendradarbiaujant su išorės pasauliu. Pagrindinis tikslas – maksimaliai padidinti šalies pelną visose veiklos srityse, įskaitant prekybos, investicijų ir kitų formų ekonomiškai naudingų mainų.

Mažų ekonomikų tautos, kurios turi ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, daugeliu atvejų bando diplomatams užsienyje pavesti daugiau įvairių užduočių. Vienareikšmiškai sutinkama, kad tokioje šalyje kaip Lietuva dauguma diplomatų turi labai mažai verslo patirties. Tačiau pasitelkus diplomatams skirtus mokymus galima pasiekti tokių rezultatų, kad ekonomikos diplomatai veiksmingiau atstovautų verslo interesams. Labai dažnai tokio tipo mokymus rengia privatūs rangovai, kurie turi reikiamą kompetenciją, kad įvykdytų savo užduotis veiksmingai. Taip pat verslumo patirties galima įgauti atliekant praktikos tipo rotacijas verslumą skatinančiose valstybinėse institucijose, pvz., VšĮ „Investuok Lietuvoje“ arba VšĮ „Versli Lietuva“.

Eksportas, kuris buvo vienas iš lemiamų ekonominės krizės padarinių eliminavimo veiksnių, išlieka vienu pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Lietuvos diplomatinė tarnyba ne tik padeda įtvirtinti ir išlaikyti eksportuotojų laimėjimus tradicinėse mūsų šaliai rinkose, bet ir atveria duris į naujas, perspektyvias rinkas. Eksporto, investicijų, turizmo skatinimo, kitų ekonominių interesų įgyvendinimo dimensija visada yra sudėtinė aukščiausių valstybės pareigūnų vizitų programų dalis.

Taikant analitinius metodus, pokalbius su suinteresuotosiomis šalimis identifikuotos kelios pagrindinės problemos:

Ne visos verslo misijos atneša geriausią galimą naudą verslui – trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Minimalūs finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti Lietuvos ekonominiam atstovavimui užsienyje, trukdo efektyviau siekti ekonominių tikslų.

Kalbama apie įmonių eksporto skatinimą vietoj įmonių internacionalizacijos.

Nėra vienijančio koordinacinio subjekto, orientuoto į eksporto ar investicijų pritraukimo projektus, kuris veiktų itin efektyviai.

Nustatant prioritetines rinkas ne visada naudojama analitinė metodika.

Lietuvos ekonominės diplomatijos tarpinstitucinė sandara

LR Užsienio reikalų ministerija yra viena iš valstybės ekonominius interesus įgyvendinančių institucijų, užtikrinanti Lietuvos diplomatinį atstovavimą užsienyje. Eksporto ir investicijų skatinimas, verslo interesų gynimas, palankių tarptautinės prekybos sąlygų kūrimas ir užtikrinimas, šalies pranašumų pristatymas pasaulyje yra svarbiausi Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos uždaviniai. Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje atstovauja daugiau kaip 50 Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, bendradarbiaudamos su ekonominius šalies interesus įgyvendinančiomis valstybės institucijomis:

LR ūkio ministerija

VšĮ „Versli Lietuva“

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

LR žemės ūkio ministerija

LR susisiekimo ministerija

VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

Valstybinis turizmo departamentas

Ekonominiai diplomatai ir komercijos atašė stebi ir praneša apie ekonominės politikos pokyčius užsienio šalyse ir suteikia savo šalies vyriausybei patarimus apie tai, kaip geriausia daryti jiems įtaką. Priklausomai nuo atstovybių dydžio, teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis įvairiose šalyse gali būti skirtingi. Tačiau visi išvardytieji subjektai ir asmenys siekia vykdyti jiems paskirtas užduotis, susijusias su eksporto, turizmo skatinimu ir investicijų pritraukimu, bei teikia įvairias su verslo tarptautine plėtra susijusias paslaugas. (Egzistuojančią Lietuvos ekonominės diplomatijos institucinę sandarą žr. 1 iliustracijoje.

1 iliustracija

Kaip ekonominė diplomatija organizuojama užsienio šalyse?

Estijos ekonominė diplomatija

Estija labiau atitolusi nuo baltiškojo identiteto ir priartėjusi prie šiaurietiškojo, jį išryškinant. Tai galėjo atsitikti dėl baiminimosi, kad Estija galėtų būti palaikyta panašia į kitas Baltijos šalis, jos narystė ES būtų atidėta, kai pastarosios būtų pasiruošusios. Estijos ir kitų analizuotų Šiaurės šalių požiūris yra labai griežtas: tai institucijų funkcijų atskyrimas , kai vienos įgyvendina bendras gaires, o kitos siūlo tik tiesioginį verslo skatinimą. Šitoks nusistatymas būtų neadekvatus dėl ministerijų funkcijų, kurios yra lanksčios bei laikui bėgant kinta. Estijos užsienio reikalų ministerija įsivaizduoja savo funkcijas kaip „durų atidarinėtojų“ – kuomet vietiniai Estijos gamintojai kreipiasi norėdami gauti paslaugų, jiems teikiami patarimai, konsultacijos, tiesioginė pagalba per konsulatų, užsienio biurų, ambasadų tinklą. Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovų nuomone, mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva ir Estija, ekonominės diplomatijos svertus geriausia turėti būtent Užsienio reikalų ministerijoje – taip išvengiama per daug plataus geografinio matymo rizikos.1

Tarpinstitucinė sandara

Bendros Europos Sąjungos komercinės prekybos politikos ir derybų su ne Europos Sąjungos šalimis dėl tarptautinės prekybos klausimais bendradarbiauja:

Estijos užsienio reikalų ministerijos Išorinės prekybos departamentas

Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministerijos Vidinės rinkos departamentas

Estijos žemės ūkio ministerijos Prekybos politikos biuras

Estijos kultūros ir Teisingumo ministerijos

Buvo pasirašyta skirtingų ministerijų ir joms pavaldžių institucijų, sprendžiančių investicijų, eksporto ir turizmo plėtros klausimus, trišalė sutartis, įpareigojanti bendradarbiauti ekonominės diplomatijos srityje 2 (žr. 2 iliustraciją).

Estijos užsienio reikalų ministerija

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija

„Enterprise Estonia“

1Estijos užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Hele Karilaid.

2 iliustracija

Estijos ekonominės diplomatijos priemonės

Kaip įprasta užsienio praktikoje, krizinės situacijos – tai naujos galimybės. Vykstant pasaulinei finansų krizei ir išryškėjus jos padariniams, Estijoje pasiektas lūžio taškas, kai įmonės prarado įprastines rinkas. Jos buvo priverstos ieškoti naujų, todėl suaktyvėjo viešojo sektoriaus, diplomatinių atstovybių ir verslo bendravimas, nes bendrovės ieškojo naujų galimybių, todėl prireikė Estijos URM paslaugų.

Estijos ekonominės diplomatijos specifika

Kiekviena Estijos ambasada turi ekonominius diplomatus (karjeros diplomatus) ir laiko tai savo stiprybe. Ši praktika pradėta įgyvendinti 1990 m., todėl turima institucinės patirties Čia yra ekonominės diplomatijos prioritetai, rinkos, kur jie sėkmingiausiai dirba.

Naujas sprendimas ekonominės diplomatijos kontekste – vietinių žmonių samdymas specialioms užduotims atlikti. Estijoje pradėtas bandomasis projektas – tai vietinio žmogaus samdymas Indijoje, kuriam už jo darbą atlygina Estijos ekonomikos ministerija (angl. The Ministry of Economic Affairs and Communications). Ekonominės ir verslo diplomatijos sluoksniuose tai vadinama „bright local guy“. Toks pasamdytas asmuo atlieka šalyje reziduojančio ambasadoriaus užduotis, už jo darbą sumoka „Enterprise Estonia“, tačiau jis atlieka tiek pastarosios organizacijos, tiek ambasados jam formuojamas užduotis.

Daugiausia prekiaujama su kaimynais. Prioritetinėse rinkose visu etatu dirba ekonominiai diplomatai, užsienio prekyba rūpinasi URM. Svarbu pažymėti, kad Estijos URM rotacijų skaičius mažas.

„Enterprise Estonia“

Ši organizacija savo struktūroje vienija investicijų, eksporto ir turizmo sritis. Pagrindinės jos funkcijos yra dvilypės. Organizacija atlieka edukacinę misiją teikdami informaciją Estijos eksportuotojams, taip pat turi atstovus, patariančius Estijos bendrovėms, susidomėjusioms eksportu. Jos atstovai bendradarbiauja su Estijos užsienio reikalų ministerijos misijomis, t. y. ambasadomis. Organizacija kofinansuojama ES lėšomis. Paslaugos – pagalba pradedant verslą, „site visits“ Estijoje, išsami verslo informacija. Taip pat valdo tinklalapį TradewithEstonia.com3, kuriame suteikiama galimybė analizuoti ir paieškoti eksportuojančių įmonių, prekių bei paslaugų.

„Invest in Estonia“ yra „Enterprise Estonia“ dalis. Tai vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi užsienio investicijomis į Estiją bei teikia pagalbą užsienio bendrovėms, ieškančioms verslo galimybių Estijoje. Jos paslaugos nemokamos, pritaikomos konkrečiam investuotojui. Organizacijos tikslas – stiprinti Estijos žinomumą užsienyje, skleisti informaciją apie verslo galimybes Estijoje ir šalį pateikti kaip patrauklią investicijoms.

Pagrindiniai organizacijos tikslai – padidinti Estijos gerovę, visuomenėje dirbant ties šiais pagrindiniaisuždaviniais:

Gausinti tvarių ir sparčiai augančių bendrovių skaičių.

Didinti Estijos bendrovių eksporto pajėgumus ir internacionalizaciją.

Stiprinti Estijos bendrovių produktų vystymo ir technologines galimybes.

Didinti pajamas iš turizmo.

Švedijos ekonominė diplomatija

Švedijos vyriausybės tikslas – skatinti Švedijos eksportą tarptautinių vizitų metu. Taip pat Švedija ėmėsi kurti naują eksporto strategiją, kuri apims egzistuojančius iššūkius Švedijos užsienio prekyboje. Strategija bus ruošiama bendradarbiaujant su Švedijos verslo atstovais, kviečiant skirtingų industrijų specialistus. Dirbant išvien bus siekiama sukurti strategiją, kuri didintų Švedijos eksportą bei skėtinės organizacijos principu susietų su ekonomine diplomatija susijusias institucijas. Švedijos ekonominės diplomatijos iššūkiai:

Švedijos eksportas nėra orientuotas į naujas augančias Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos rinkas.

Nedaug mažų ir vidutinių įmonių eksportuoja savo prekes ir paslaugas.

3 http://www.tradewithestonia.com

Švedijos įmonės turi daugiau eksportuoti galutinių produktų (angl. downstream goods), prekių ir paslaugų – tai padėtų kurti augimą ir darbo vietas Švedijoje.

Protekcionistinės tendencijos net ir tarp G20 šalių kelia grėsmę Švedijos eksportui.

Tarpinstitucinė sandara

Susitikimo su Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovu metu išgirdome, kad ši ministerija (angl. Ministry of Foreign Affairs) ir Verslumo bei inovacijų ministerija (angl. Ministry of Enterprise and Innovation) labai glaudžiai bendradarbiauja.

Švedijos institucinėje sandaroje, susijusioje su ekonomine diplomatija, yra du departamentai: Prekybos skatinimo Europos Sąjungoje departamentas (angl. International Affairs Trade Promotion, Department for EU Internal Market and Promotion of Sweden) ir Tarptautinės prekybos politikos departamentas (angl. International Trade Policy Departement). Šios dvi institucijos, kuriose dirba 35 žmonės, susijusios su eksporto plėtra ir investicijų pritraukimu.

Anksčiau minėti su ES ir užsienio prekyba susiję departamentai savo funkcijas atlieka Užsienio reikalų departamente, tačiau jiems vadovauja Verslumo ir inovacijų ministerija (angl. Ministry of Enterprise and Innovation).

Šią sandaros ypatybę Švedijos atstovai apibūdino kaip „specialų konstitucinį atvejį“ (žr. 3 iliustraciją).

3 iliustracija

Švedijoje ekonominės diplomatijos įgyvendintojai dirba pagal bendrą planą, kuris nustatomas trejiems metams, į jį įtrauktas prekybos, investicijų skatinimas bei informacijos apie Švediją sklaida. Labiausiai

koncentruojamasi ties aplinkos ir energijos, kūrybinėmis industrijomis bei specifiniais politikos atvejais (žr. 4 iliustraciją).

4 iliustracija

Toks sandaros modelis buvo pasirinktas dėl efektyvesnio tarpinstitucinio koordinavimo. Egzistuojant tokiai sandarai lengviau bendrai koordinuoti investicijų pritraukimą ir eksporto skatinimą. Kadangi URM Švedijoje valdo tris pagrindinius su ekonomine diplomatija susijusius struktūrinius vienetus – diplomatinį tinklą, eksporto ir investicijų agentūrą „Business Sweden“ , Švedijos žinomumo didinimo agentūrą „Swedish institute“, o Verslumo ir inovacijų ministerija (angl. Ministry of Enterprise and Innovation) yra politikos formuotoja, darbuotojų apsikeitimas padeda bendradarbiaujant formuoti Švedijos eksporto ir investicijų politiką.

„Business Sweden“

Svarbu pažymėti, kad organizacija vykdo Švedijos ir kitų šalių, Švedijos pramonininkų konfederacijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybinio sektoriaus bei verslo įmonių užsakymus. Apie dviejų organizacijų sujungimo naudą kalbėti dar anksti, tačiau matomas vienas veiksnys – abi organizacijos dirba kaip skėtinė organizacija, o tai padeda efektyviau koordinuoti veiksmus. Šios organizacijos valdybą sudaro 50 % valstybės tarnautojų ir 50 % verslo atstovų, todėl pavyksta veiksmingai atstovauti verslo interesams.

Užsienio reikalų ministerijos numatyto eksportui ir investicijoms skatinti „Business Sweden“ veikla turi būti vykdoma pagal tris pagrindinius prioritetus:

Mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacija.

Pagalba sudėtingose rinkose, dažnai tokiose, kuriose egzistuoja protekcionizmas, o panašios organizacijos gali padėti verslui spręsdamos reguliacines problemas.

Pagalbai Švedijos užsienio reikalų ministerijai organizuojant didelių organizacijų priėmimus.

Ekonominės diplomatijos priemonės

Egzistuoja trys komunikacijos platformos: „SymbioCity“, „SymbioCare“ ir „SymbioCreate“, kurios sukurtos ir kuriamos „Business Sweden“ (pastaroji taip pat atsakinga už šių platformų koncepcijų palaikymą ir įgyvendinimą). Šios šalies užsienio diplomatija prioritetines rinkas mato per prioritetinių industrijų perspektyvą, bet nepamiršta ir geografinių interesų. Daugiau apie pavyzdinę industrijos programą skaitykite skiltyje „Suomijos ekonominės diplomatijos priemonės“.

„SymbioCity“

Tai Švedijos vyriausybės iniciatyva, kurią kuruoja „Business Sweden“ bendradarbiaudama su Švedijos konfederacija („Svensk Naringsliv“). „Business Sweden“ prižiūri „SymbioCity“ prekės ženklą ir atstovauja Švedijos vyriausybės bei pramonės interesams, taip pat yra paskelbusi publikaciją „The SymbioCity Approach – a conceptual framework to sustainable urban development“4. „SymbioCity“ koncepcija yra skirta Švedijos žinioms tvaraus valdymo srityje bei aplinkai draugiškoms technologijoms viešinti. Svarbu pažymėti, kad egzistuoja dar dvi komunikacinės platformos, sukurtos Švedijos sveikatos ir kūrybinių industrijų viešinimui, – „SymbioCare“5 ir „SymbioCreate“6.

Suomijos ekonominė diplomatija

Ekonominės diplomatijos paslaugos Suomijoje buvo suskaidytos, mažai bendradarbiauta su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Dėl šios priežasties įmonėms buvo sunku rasti reikalingas paslaugas. Suomijos modelio specifika tokia, jog nebuvo kuriama visiškai nauja sistema, o visos sistemos dalys išliko ir įkurta nauja organizacija „Team Finland“ jas sujungė. „Team Finland“ skėtinė platforma atstovauja Suomijos ekonominiams interesams, susijusiems su ekonomine diplomatija užsienyje, t. y. Suomijos įmonių patekimui į naujas rinkas, investicijų pritraukimui į Suomiją bei šalies prekės ženklo populiarinimui. Visa tai apibendrintai vadinama vienu terminu – internacionalizacija.

4 http://www.symbiocity.org/PublicDownloads/The%20SymbioCity%20Approach/SCA%20summary%20(0,8%20Mb).pdf 5 http://www.symbiocare.org 6 https://eng.si.se/tag/symbio-create/

„Team Finland“ modelis

„Team Finland“ tinklo šerdis susideda iš Ekonomikos ir užimtumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir kultūros ministerijos, taip pat viešai finansuojamų organizacijų ir užsienio tinklų, vykdant jų priežiūrą. „Team Finland“ sekretoriatas pavaldus Suomijos vyriausybei, tačiau ruošiamasi jį perkelti į „FinPro“ organizaciją dėl turimų geresnių žmogiškųjų išteklių ir projektų valdymo kompetencijos. Visą organizacijos tinklą sudaro apie 70 vietinių komandų užsienio šalyse.

5 iliustracija

Šios organizacijos valdymo modelis sudarytas taip, kad būtų suburti visi pagrindiniai veikėjai bendriems ekonominiams tikslams pasiekti. Branduolį sudaro šios organizacijos:

Ekonomikos ir užimtumo ministerija (angl. Ministry of Employment and Economy)

Užsienio reikalų ministerija (angl. Ministry of Foreign Affairs)

Švietimo ir kultūros ministerija (angl. Ministry of Education and Culture)

Suomijos diplomatinis tinklas

Nacionaliniai kultūros ir mokslo institutai

„FinPro“ – Prekybos, internacionalizacijos ir investicijų valdymo agentūra

TEKES – Technologijų ir inovacijų finansavimo agentūra

„Finnvera“ – valstybinė įmonė, teikianti paskolas, garantijas, rizikos kapitalo investicijas ir eksporto kredito garantijas

„Finnfund“ – vystymo fondas, teikiantis ilgalaikį rizikos kapitalą privatiems projektams besivystančiose šalyse

ELY – Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai

Suomijos industrijos investicinis fondas

VTT – Suomijos technologijų ir tyrimų centras

Ekonominės plėtros, susisiekimo ir aplinkosaugos centras

Nacionalinis kultūros ir mokslo institutas

Suomijos ir Rusijos prekybos rūmai

Suomijos ir Švedijos prekybos rūmai

Suomijos užsienio reikalų ministerija reikšmingai prisideda prie „Team Finland“ veiklos, dirbdama kartu su kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Ministerijoje už šią sritį yra atsakingas Išorinių ekonominių santykių departamentas. Pagrindinės funkcijos:

1. Paslaugos ir parama įmonių internacionalizacijai

Eksporto skatinimas

Investicijų parama už Suomijos ribų

2. Veiksmai, susiję su darbo aplinkos gerinimu užsienyje

Patekimo į rinką klausimai, prekybos kliūtys

Prekybos susitarimai

Išvardytas procedūras atlieka du Išorinių santykių departamento skyriai – Patekimo į rinką skyrius (Market Access Unit) ir Prekybos politikos skyrius (Trade Policy Unit).

Pagrindiniai „Team Finland“ pranašumai yra šie:

Efektyvesnis ir labiau koordinuotas valstybės finansuojamų veiksmų skatinimas, nukreiptas į verslo internacionalizavimą, investicijų ir šalies prekės ženklo populiarinimą.

Visos šalyje teikiamos paslaugos yra „po vienu stogu“, todėl jas lengviau rasti. Labai pagerėjęs klientų aptarnavimas sutelkiant bendras pastangas.

Veiksmingiau naudojami viešieji ištekliai, orientuoti į eksportą ir investicijų pritraukimą. Mažiau darbo dubliavimo.

Suomijos ekonominės diplomatijos priemonės

Siekiant didesnės Suomijos bendrovių tarptautinės verslo plėtros, vykdomos kelios programos skirtingiems sektoriams skatinti7. Kai kuriomis iš šių programų sutelkiamas dėmesys į nacionalines

7 http://www.exportfinland.fi/web/eng/services/programs

strategijas ir Suomijos konkurencingumo didinimą tarptautinėse rinkose. Šios programos yra skirstomos į eksporto skatinimo, investicijų pritraukimo ir Suomijos vidaus ekonomikos gerinimo programas.

Industrinės programos – „Food from Finland“

Tai „Team Finland“ sukurta maisto sektoriaus eksporto skatinimo programa. Programą įgyvendina Suomijos maisto ir gėrimų pramonės federacija (angl. Finish Food and Drink Industries Federation a.k.a. ETL) ir privačios Suomijos maisto produktų sektoriaus bendrovės.

Tokia praktika padeda išryškinti prioritetines ir potencialo turinčias industrijas, kurios gali turėti potencialo užsienyje. Industrinė programa turi programos vadovą, lėšų kiekį, laiko terminą, analitinius resursus ir atitinkamas rinkodaros priemones. Tikimasi, kad šie resursai padės užtikrinti, jog programa būtų sėkminga. Lentelėje toliau galite matyti priemones, kuriomis siekiama padėti konkrečios pramonės šakos įmonėms (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Programos pagrindiniai tikslai:

• Iki 2020 m. padvigubinti Suomijos maisto eksportą iki maždaug 3 mlrd. EUR8 • Sukurti aiškią komunikacijos sistemą tarp Suomijos maisto sektoriaus dalyvių

8 http://www.exportfinland.fi/web/eng/food-from-finland

Pasiruošimas patekti įtarptautines rinkas

•SVV įmonių mokymai ir rengimas

•Individualios konsultavimo paslaugos

•Žinių plėtojimas, orientuotas į sektorinius ekspertus / mentorius

Bendradarbiavimas

•„Team Finland“ tinklo pagalba įmonėms

•Bendradarbiavimas tarp to paties segmento įmonių

•Grupiniai veiksmai (mugės, delegatai, susitikimai su pirkėjais)

•Forumai, dalijimasis gerąja patirtimi, „LinkedIn“ ir t. t.

Rinkos žinios / Galimybės apeitieksporto kliūtis

•Įmonių, institucijų, kitų organizacijų bendradarbiavimas

•Rinkos žinių plėtra, naujų rinkų galimybės

•Kliūčių šalinimas (bottleneck‘s)

Rinkodara ir matomumas

•Sektoriaus renginiai ir Suomijos bendrovių matomumo didinimas

•„Food from Finland“ prekės ženklo žinomumo didinimas

•PR, rinkodara ir komunikacija

•Platus visų rinkodaros ir prekybos kanalų naudojimas (tradicinė, interneto, socialinėžiniasklaida)

• Pritraukti bent 100 Suomijos maisto produktų gamintojų ir maisto paslaugų teikėjų • Sukurti apie 5000 naujų darbo vietų Suomijos maisto produktų sektoriuje

Užduočių formavimas:

• „FinPro“ ir „ETL“ formuoja užduotis – tai yra kompetencijų centrai • Sudaromos komandos iš „Team Finland“ tinklo • Suomijos užsienio reikalų ministerija gauna užduotis ir perduoda jas ambasadoms

Pagrindinės tikslinės rinkos:

• Rusija, Skandinavijos ir Baltijos šalys, Vokietija • Kinija ir Rytų Azijos šalys (Pietų Korėja, Japonija) • Apie 80 % programos lėšų yra skirta minėtoms šalims ir regionams. Likę 20 % skiriama

selektyviai kitoms rinkoms. • Daug maisto sektoriaus įmonių jau veikia Baltijos jūros regione, todėl jų gamybos pajėgumai bus

nukreipiami į Kiniją ir kitas Rytų Azijos šalis.

Suomijos ekonominėje diplomatijoje taip pat išryškinamos šios potencialo turinčios industrijos, kurioms specialiai yra sukurtos industrinės programos: „Cleantech Finland“, „Finland Care“, „Future Learning Finland“.

Danijos ekonominė diplomatija

Danija yra geriausia pasaulyje šalis verslui pagal „Forbes Magazine“ vertinimą. Taip pat tai yra Europoje pirmaujanti šalis, kurioje lengviausia pradėti verslą (remiantis Pasaulio banko išvadomis). Danija yra viena iš pirmaujančių eksportuojančių šalių pasaulyje. Per šimtmečius Danijos bendrovės ir pirkliai buvo meistriškai įvaldę įvairius būdus, kaip pasiekti užsienio rinkas ir ten rasti naujų galimybių. Nors ir nedidelio ploto bei riboto pardavimų potencialo vidaus rinkoje, tačiau tarptautinė prekyba šaliai atveria duris į eksponentiškai daug didesnes rinkas. Galima daryti išvadą, kad tarptautinė prekyba yra viena iš svarbiausių Danijos didelio ekonomikos našumo priežasčių.

Tarpinstitucinė sandara

Danijos užsienio reikalų tarnyba tai globaliu mastu veikianti organizacija. Pagrindinis jos tikslas –atstovauti Danijos interesams ir vertybėms, susijusioms su aplinkinėmis valstybėmis, taip, kad būtų skatinami laisvės, saugumo ir ekonomikos augimo klausimai, teikiantys naudos visiems Danijos gyventojams (žr. 6 iliustraciją)

6 iliustracija

Danijos užsienio reikalų ministerija valdo „Trade Council“, kuri yra atsakinga už eksporto skatinimą ir įmonių internacionalizavimą, bei „Invest in Denmark“, atsakingą už investicijų pritraukimą. Organizavimas apima visas eksporto ir užsienio investicijų pritraukimo veiklas „po vienu stogu“. „Trade Council“ turi 75 darbuotojus Danijoje ir 230 darbuotojų užsienyje, kurie atlieka pareigas 100 ambasadų.

Danijos užsienio reikalų ministerijai pavaldi institucija teikia konsultacines paslaugas, susijusias su įmonių internacionalizacija ir tarptautine veikla. Tai yra profesionali ir novatoriška organizacija, siekianti užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas, kad didėtų Danijos pramonės galia pasaulinėse rinkose. Vienas esminių aspektų – tam tikros paslaugos yra apmokestinamos, o tai priverčia teikti geros kokybės paslaugas. „Trade Council“ teikia konsultacines paslaugas ir pagalbą tiek verslo pradžiai, tiek verslo plėtrai. Tikslas – pasiūlyti danų verslo bendruomenei galimybę glaudžiau bendradarbiauti su vyriausybe ir ministerija bei pasitelkiant analitinius gebėjimus būti konkurencingiems užsienio rinkose (žr. 2 lentelę Nr. 2).

2 lentelė

„Invest in Denmark“ yra dalis „Trade Council“ institucijos ir veikia vieno langelio principu užsienio įmonėms, norinčioms įsteigti įmonę ar investuoti Danijoje. Šešios prioritetinės sritys, kuriose Danija mato didžiausią potencialą: „Cleantech“, gyvybės mokslai, modernios technologijos , laivybos pramonė, maisto technologijos ir gamyba.

Kaip Lietuvos ekonominė diplomatija gali būti patobulinta?

Analizuojant dabartinę Lietuvos ekonominės diplomatijos situaciją, prieinama prie išvados, kad reikia pokyčių įvairiose srityse. Daug suinteresuotųjų šalių, decentralizuota komunikacija bei skirtingi interesai neskatina vienodo mąstymo ir ėjimo bendro tikslo link. Iššūkių ir galimybių yra daug, tačiau pristatome svarbiausių siūlomų pokyčių paketą ir pokyčių įgyvendinimo gaires. Tolau pateikiami siūlymai, kaip identifikuotas problemas patariama spręsti pasitelkiant užsienio valstybėse naudojamas strategijas, orientuotas į eksporto skatinimą, investicijų pritraukimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pirmiausia tai esamos tarpinstitucinės sandaros tobulinimas sukuriant bendrą koordinacinį mechanizmą. Antrasis siūlymas skirtas bendrai komunikacinei platformai sukurti. Trečiasis – industrinių programų kūrimas Lietuvoje.

1 siūlymas: Tarpinstitucinės sandaros tobulinimas

Šiaurės šalys, kurias analizavome, skatina bendrai koordinuojamus veiksmus pasinaudojant skėtine organizacija (angl. Umbrella organization), kurios funkcija – bendrai koordinuoti su ekonomine diplomatija susijusius veiksmus. Tokio tipo organizacijos veikia vieno langelio principu, kai suformuojamas prekės ženklas. To pavyzdžiu gali būti „Team Finland“9, turintis galimybę ir pareigą koordinuoti komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp skirtingų Suomijos viešojo sektoriaus institucijų bei verslo organizacijų.

9 http://team.finland.fi/public/default.aspx?culture=en-US&contentlan=2

Manome, kad lietuviško analogo struktūra turėtų būti sudaryta iš LR ūkio ministerijos, LR užsienio reikalų ministerijos bei LR Švietimo ir kultūros ministerijos, verslo asociacijų, viešai finansuojamų bei kitų organizacijų, vienaip ar kitaip susijusių su ekonomine diplomatija, taip pat užsienyje reziduojančių Lietuvos diplomatinių misijų. Pagrindinis tokio organizacinio tinklo atitikmens Lietuvoje tikslas būtų padėti įmonėms tapti tarptautinėms, augti ir sėkmingai vystytis globalioje rinkoje. Pagrindiniai privalumai būtų šie:

Efektyvesnis ir labiau koordinuotas valstybės finansuojamų veiksmų skatinimas, nukreiptas į Lietuvos įmonių patekimą į naujas rinkas, investicijų pritraukimą į Lietuvą bei šalies prekės ženklo populiarinimą.

Visos šalyje teikiamos paslaugos yra „po vienu stogu“, todėl jas lengviau rasti, Taigi labai pagerėtų klientų aptarnavimas sutelkiant bendras pastangas.

Veiksmingiau naudojami viešieji ištekliai, orientuoti į eksportą ir investicijų pritraukimą, ir mažiau darbo dubliavimo.

Tokia organizacija (subjektas) privalo turėti savininką, stiprų lyderį ir būti pavaldi vienam iš Lietuvos valstybę valdančių subjektų. Kad būtų vaizdžiau, subjektas pavadintas „Lithuania United“. Toliau pateikiami trys skirtingi scenarijai (žr. 7, 8, 9 iliustracijas).

7 iliustracija

Komentaras: šis modelis yra labai panašus į Suomijos ekonominės diplomatijos modelį.

8 iliustracija

Komentaras: Šis modelis yra labai panašus į Danijos ekonominės diplomatijos modelį.

9 iliustracija

Komentaras: šis modelis yra labai panašus į Estijos bei dabartinį Lietuvos ekonominės diplomatijos modelius.

2 siūlymas: Bendra komunikacinė platforma

Manome, kad norint inicijuoti bendradarbiavimą reikia įrankio, kuris galėtų suvienyti su ekonomine bei verslo diplomatija susijusias institucijas, taip pat gera sėkmės istorija, kuri įkvėptų kitas suinteresuotąsias šalis taikyti šią gerąją praktiką savo institucijose. Todėl pabandėme nubraižyti ir apibūdinti vietą, kur galėtų atsirasti tokia bendradarbiavimo platforma (žr. 10 iliustraciją).

10 iliustracija

Sudarant sąlygas egzistuojantiems resursams, siūlome sukurti bendra komunikacija, projektų valdymu ir pardavimų valdymu paremtą sistema (angl. customer relationship management), (žr. 11 iliustraciją).

11 iliustracija

Bendros komunikacijos įrankio funkcijos – tai darbuotojų tinklo internetas, kuris gali būti naudojamas bet kurioje technologinėje platformoje ir įrenginyje (angl. Employee Network). Intranetu bendravimas vykdant bendrus projektus vyktų efektyviau.

Sistemą siūloma kurti ekonominės diplomatijos verslo diplomatijos sričiai. Rekomenduojama apsibrėžti darbo apimtį, susijusią su ekonomine bei verslo diplomatija kiekvienoje organizacijoje, ir užsibrėžti bendrą tikslą. Toliau pateikiami preliminarūs žingsniai, kaip galėtų atrodyti bendradarbiavimo sistemos įgyvendinimo etapai:

Sistema padėtų spręsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemą, susijusią su skirtingose institucijose esančia kontaktų ar informacijos nesidalijimo problema. Vienareikšmiškai sutinkama, kad dalijimasis informacija yra naudingas ir atneša gerų ekonominių rezultatų.

Dėl dažnų diplomatinių rotacijų yra sugeneruoti ryšiai, kontaktai ir projektai užsienio valstybėse, tačiau kitam atstovui neužtikrinama informacija ir darbų tęstinumas. Vykstant rotacijoms ir savo

kadenciją baigusiam ekonominius klausimus kuruojančiam diplomatui, komercijos atašė ar ambasadoriui išvykstant, naujas Lietuvos atstovas turi pradėti darbą iš naujo. Tai nėra efektyvu ir be reikalo eikvojamos lėšos bei laikas.

Dažnai verslo diplomatijai reikalinga ekonominės diplomatijos paspirtis, tačiau yra trukdžių tai koordinuoti. Viena priežasčių – Lietuvos institucijų ir Lietuvos diplomatijos korpuso nesutarimas dėl įvairių procesų koordinavimo. Bendra komunikacijos platforma suteiktų galimybę bendrai valdyti projektus, o tai leistų kompleksiškai suprasti kiekvieno projekto specifiką, todėl galėtų būti taikomos pačios tinkamiausios priemonės tokiam projektui įgyvendinti.

3 siūlymas: Industrinės programos

Projekto metu analizuodami Danijos, Suomijos, Estijos ir Švedijos ekonominės diplomatijos sistemas pastebėjome bendrą tendenciją. Visos šios šalys vienokia ar kitokia forma į pasaulį žvelgia per perspektyvių tai šaliai industrijų prizmę. Tiesa, reikia prisiminti, kad kiekviena šalis yra skirtinga, o organizacinės struktūros kinta.

Siekiant kryptingai veikti ekonominės diplomatijos srityje, siūloma identifikuoti stipriausias Lietuvos industrijos sritis. Šiuo metu Lietuvoje gerai išvystytos kelios pramonės šakos, tokios kaip baldų pramonė, chemijos pramonė, inžinerinė pramonė, taip pat didelį potencialą turi gyvybės mokslų šaka ir kompiuterinių žaidimų industrija. Norint veikti sistemingai ir užsienio rinkoms efektyviai pristatyti savo produkciją ar paslaugas, siūloma kurti industrines programas.

Pasinaudojant anksčiau minėtais siūlymais, t. y. suvienijant ekonominės diplomatijos dalyvius bei suteikiant galimybę naudotis viena komunikacine platforma, tampa įmanoma bendrai koordinuoti veiksmus, kad tikslinės industrijos pasiektų geresnių ekonominių rezultatų. Numačius darbo apimtį, susijusią su ekonomine, eksporto ar investicijų pritraukimo forma, būtų sukuriamos kompetentingos komandos iš esamų ekonominės diplomatijos narių. Tokiu būdu suvienijamos verslo įmonės, kurioms padeda viešosios įstaigos konsultuodamos eksporto, prekybos, rinkodaros klausimais. Galiausiai suformuojamos tikslinės užduotys LR užsienio reikalų ministerijai, kuri jas perduoda Lietuvos ambasadoms užsienyje, o ten ekonomikos klausimus kuruojantys diplomatai vykdo užbrėžtus tikslus.

Siūlomas ekonominės diplomatijos atvejis

Tokiu modeliu siekiama, kad bendradarbiavimo platforma padėtų verslui patekti į didelių bendrovių ar korporacijų tiekimo grandines. Šiuo atveju koncentruojamasi į specifinę industriją, inžinerinę pramonę ir jos vieną iš sektorių – metalo apdirbimą. Verslo atstovai kartu su viešojo sektoriaus agentūromis „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ numato tikslines šalis, tų šalių organizacijas (bendroves, korporacijas), šiose bendrovėse identifikuojami asmenys, paprastai esantys aukštoje hierarchinės struktūroje (VP pozicijose). Kaupiama duomenų bazė. Esant tokiai infrastruktūrai ir bendrai koordinuojant, galima palaikyti ryšį su diplomatinėmis misijomis ir per ambasadorius, komercijos atašė, ekonominius diplomatus, kad šie susitartų dėl susitikimų su reikiamais asmenimis. Taip galima suformuluoti užduotis užsienyje reziduojantiems Lietuvos diplomatams. Toliau iliustruojamas

pagrindinis argumentas, kodėl pasirinkta būtent ši asociacija (žr. 11 iliustraciją). Tikime, kad bandomajam modeliui konkrečios pramonės šakos pasirinkimas yra svarstytinas klausimas, tačiau kadangi ši asociacija turi aktyvius ir motyvuotus narius, aktyvesnis bendradarbiavimo procesas yra prasidėjęs, šiuo pagrindu galima suformuoti užduotį diplomatijos misijoms. O tai yra vienas iš didžiausių Lietuvos ekonominės diplomatijos iššūkių.

12 iliustracija

Manome, kad, prasidėjus viešojo sektoriaus institucijų ir verslo bendradarbiavimui, ilgainiui būtų galima pagalvoti apie pirmosios lietuviškos industrinės programos sukūrimą. Tačiau tam reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Dabartiniu metu prasidėjęs verslo atstovų, organizacijų „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ bei URM bendradarbiavimas (žr. schemą toliau). Siekiama penkiose skirtingose šalyse identifikuoti tikslines Lietuvos verslui korporacijas, taip pat žmones, kurie atsakingi už šių kompanijų, korporacijų pirkimus. Sudarius tokią duomenų bazę ir išklausius įmonių atstovų būtų galima suformuluoti užduotis diplomatinėms misijoms, taip efektyviau išnaudojant šiuos Lietuvos resursus.

13 iliustracija