Konstitucine Visa 2000

Normantas. “Konstitucinės teisės” konspektai (visa KT)

I. LR KT SAMPRATA.................................................................................................................................................... 4

1. KT SĄVOKA, REGULIAVIMO DALYKAS, METODAS............................................................................................................42. KONSTITUCINĖS TEISĖS NORMOS, JŲ RŪŠYS IR YPATUMAI................................................................................................4

KT normų ypatumai................................................................................................................................................. 43. KONSTITUCINIAI TEISĖS INSTITUTAI.........................................................................ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.4. KONSTITUCINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ SĄVOKA, TURINYS, YPATUMAI. KONST. TEISINIŲ SANTYKIŲ SUBJEKTAI. KLASIFIKAVIMAS, JŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI........................................................................53-5 KONSTITUCINĖS TEISĖS INSTITUTAI............................................................................................................................... 5

2.LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĖS TEISĖS MOKSLAS....................................................................6

1. LT KT MOKSLO SĄVOKA IR DALYKAS............................................................................................................................ 672. KT MOKSLO METODOLOGIJA........................................................................................................................................ 63. KT MOKSLO ŠALTINIO SĄVOKA, MOKSLO ŠALTINIŲ SISTEMA............................................................................................74. KT MOKSLO SISTEMA..................................................................................................................................................... 7

3. LR KT ŠALTINIAI..................................................................................................................................................... 7

1.KT ŠALTINIO SĄVOKA, KLASIFIKAVIMO PAGRINDAI IR SISTEMA.........................................................................................73.LR ĮSTATYMAI, JŲ RŪŠYS (KONSTITUCINIAI, PAPRASTIEJI). ORGANIŠKIEJI ĮSTATYMAI.........................................................84. POĮSTATYMINIAI AKTAI, KAIP KT ŠALTINIAI, JŲ RŪŠYS....................................................................................................85. KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI KAIP KT ŠALTINIAI................................................................................................86. TARPT. TEISĖS AKTAI KAIP LIET. KT ŠALTINIAI............................................................................................................... 97. TARPVALSTYBINĖS SUTARTYS KAIP KT ŠALTINIAI...........................................................................................................98. KT ŠALTINIŲ PEREINAMUMAS......................................................................................................................................... 9

4.LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA............................................................................................................. 9

1. NEPRIKLAUSOMOS LR SUSIKŪRIMAS IR PIRMIEJI JOS KONSTITUCINIAI AKTAI.1918 02 16 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO IR 1920 05 16 STEIGIAMOJO SEIMO REZOLIUCIJOS.................................................................................................................. 92. LR LAIKINOSIOS KONSTITUCIJOS: 1918 11 02 IR 1919 04 04. 1920 06 10 LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA........................................................................................................................................................................................ 103. NUOLATINĖS LR KONSTITUCIJOS: 1922 08 07 STEIG.SEIMO PRIIMTA 1-OJI NUOLATINĖ LIETUVOS V-BĖS KONSTITUCIJA, 1928 M. 05 15 KONSTITUCIJA, 1938 05 12 LIETUVOS KONSTITUCIJA.................................................................................104. OKUPACINIAI REŽIMAI LIETUVOJE - KONSTITUCINGUMO RAIDOS PASKIRTIS. MOLOTOVO-RIBENTROPO PAKTAS IR LIETUVOS OKUPACIJA. 1940 06 15 VALSTYBINIS PERVERSMAS, LIETUVOS INKORPORAVIMA Į TARYBŲ SĄJUNGOS SUDĖTĮ. 1941 M. BIRŽELIO SUKILIMAS, LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ IR HITLERINĖ OKUPACIJA. SOVIETINIO REŽIMO ATKŪRIMAS. SOVIETINĖS KONSTITUCIJOS LIETUVOJE IR JŲ REFORMA 1988-1990 M...............................................................................105. L. VALSTYBINGUMO ATKŪRIMO KONSTITUCINIAI AKTAI, PRIIMTI LR AT 1990 III 11......................................................116.LR LPĮ-LAIKINOJI PEREINAMOJO L-TARPIO K., JOS BRUOŽAI..........................................................................................117. LR K. PROJEKTAI. NEPILNAS........................................................................................................................................ 12

5. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 1992 M.........................................................................................12

1..................................................................................................................................................................................... 122. LRK PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR FUNKCIJOS.................................................................................................................. 12

6. ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISĖS IR LAISVĖS LR KONSTITUCUNĖJE TEISĖJE........................................13

7. LT PILIETYBĖ......................................................................................................................................................... 13

1. PILIETYBĖS SĄVOKA IR PRINCIPAI LR KT..................................................................................................................... 132. LR PILIETYBĖS ĮGIJIMO BŪDAI. LIETUVOS PILIETYBĖS PRIPAŽINIMAS..............................................................................13TEISĖS Į PILIET.IŠSAUGOJIMAS IR TEISĖS Į PILIETYBĘ ĮGYVENDINIMAS................................................................................14PILIET. ĮGIJIMAS NATŪRALIZACIJOS BŪDU. LENGVATINĖS NATŪRALIZACIJOS SĄLYGOS, TAIKOMOS ATSKIRIEMS ASMENIMS....14

8. UŽSIENIEČIŲ TEISINĖ PADĖTIS LIETUVOJE..................................................................................................15

1. UŽSIENIEČIO SĄVOKA LIETUVOS KT............................................................................................................................ 151. NUOSAVYBĖS TEISĖ IR LIETUVOS ŪKIO ORGANIZAVIMO KONSTITUCINIAI PRINCIPAI.......................................................17

1


2.V-BĖS BIUDŽETAS IR BANKŲ SISTEMA............................................................................................................................ 173. POLITINĖS SISTEMOS SAMPRATA IR ELEMENTAI.............................................................................................................. 174. SAVIVALDOS FORMOS IR TURINYS LR........................................................................................................................... 185. DAUGIAPARTIŠKUMAS IR POLITINIŲ PARTIJŲ INSTITUCIALIZACIJA. LIETUVOS PARTINĖS SISTEMOS YPATUMAI....................186. NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS LIETUVOS POLITINĖJE SISTEMOJE................................................................................187. INDIVIDAS LIETUVOS POLITINĖJE SISTEMOJE................................................................................................................. 18

10. LIETUVOS VALSTYBĖS FORMA....................................................................................................................... 19

1.VALSTYBĖS FORMOS SAMPRATA IR ELEMENTAI............................................................................................................... 192.LIETUVOS VALSTYBĖS VALDYMO FORMOS SĄVOKA IR YPATUMAI....................................................................................19

3.Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarinė valstybė. 194.LIETUVOS VALSTYBĖS ADMINISTRACINĖ-TERITORINĖ STRUKTŪRA...................................................................................195.LIETUVOS VALSTYBĖS POLITINIO REŽIMO SAMPRATA IR YPATUMAI. UŽSIENIO POLITIKOS PRINCIPAI. VALSTYBĖS GYNIMO KONSTITUCINIAI PAGRINDAI............................................................................................................................................. 206.LIETUVOS VALSTYBĖS SIMBOLIAI................................................................................................................................... 20

11. LR VALSTYBINĖS VALDŽIOS SISTEMA...........................................................................................................21

1. VALSTYBĖS INSTITUCIJOS SĄVOKA IR PAGRINDINIAI POŽYMIAI......................................................................................212. LR VALDŽIOS INSTITUCIJŲ KONSTITUCINIS STATUSAS IR JŲ KLASIFIKACIJA. VALSTYBĖS KONTROLĖS KONSTITUCINIS STATUSAS. SEIMO KONTROLIERIAI.................................................................................................................................... 213. LR VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR JŲ VEIKLOS KONSTITUCINIAI PRINCIPAI.....................................22

12. LR RINKIMŲ TEISĖ............................................................................................................................................. 22

12.1. RINKIMŲ TEISĖS (RT) SĄVOKA. AKTYVIOJI IR PASYVIOJI RT. RT ŠALTINIAI...............................................................2212.2. RINKIMŲ SISTEMOS SĄVOKA IR RŪŠYS. LIETUVOS RINKIMŲ SISTEMOS YPATUMAI.......................................................2312.3. RINKIMŲ TEISĖS K-NIAI PRINCIPAI........................................................................................................................... 2312.4. RINKIMŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA. RINKIMŲ KOMISIJOS, JŲ RŪŠYS, SUDARYMO TVARKA, KOMPETENCIJA. RINKĖJŲ SĄRAŠAI............................................................................................................................................................ 2312.5. RINKIMŲ APYGARDOS. RINKIMŲ APYLINKĖS............................................................................................................2412.6. KANDIDATŲ IŠKĖLIMO IR REGISTRAVIMO TVARKA....................................................................................................2412.7. KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS........................................................................................................................... 2412.8. RINKIMINĖ AGITACIJA............................................................................................................................................. 2412.9. BALSAVIMAS. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS...............................................................2512.10. RINKIMŲ GALIOJIMO SĄLYGOS............................................................................................................................... 2512.11. PAKARTOTINIS BALSAVIMAS IR PAKARTOTINIAI RINKIMAI........................................................................................2512.12. REFERENDUMAS.................................................................................................................................................... 26

13 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS......................................................................................................26

PARLAMENTARIZMO ISTORIJA LIETUVOJE......................................................................................................................... 26LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONSTITUCINIS STATUSAS................................................................................................26LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO FORMAVIMO TVARKA. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA. SEIMO PIRMININKAS IR VALDYBA. SENIŪNŲ SUEIGA, JOS VEIKLOS KRYPTYS. SEIMO FRAKCIJOS, KOMITETAI, KOMISIJOS.................27

Seimo pirmininkas................................................................................................................................................. 27Seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip 5)..............................................................................................28Seimo kancleris...................................................................................................................................................... 28Komitetai............................................................................................................................................................... 28Komisijos............................................................................................................................................................... 29Frakcijos............................................................................................................................................................... 30Seimo valdyba....................................................................................................................................................... 30Seniūnų sueiga....................................................................................................................................................... 31

SEIMO ĮGALIOJIMAI: KONTROLĖS, FINANSŲ, UŽSIENIO POLITIKOS IR KT. SRITYSE. SEIMO AKTŲ RŪŠYS................................32SEIMO ĮGALIOJIMŲ LAIKAS IR DARBO TVARKA.................................................................................................................. 32APKALTOS PROCESAS KAIP PARLAMENTINĖ PROCEDŪRA. APKALTOS PAGRINDAI.................................................................32

14 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO STATUTAS......................................................................33

2


SEIMO NARYS – TAUTOS ATSTOVAS SEIME......................................................................................................................... 33SEIMO NARIO PRIESAIKA.................................................................................................................................................. 33SEIMO NARIO ĮGALIOJIMAI............................................................................................................................................... 33SEIMO NARIO IMUNITETAS IR INDEMNITETAS..................................................................................................................... 34SEIMO NARIO ĮGALIOJIMŲ PASIBAIGIMAS........................................................................................................................... 35

15. ĮSTATYMŲ LEIDYBA LIETUVOJE.................................................................................................................... 35

1.ĮSTATYMŲ LEIDYBOS KONSTITUCINIAI PAGRINDAI IR PRINCIPAI.......................................................................................352.LR ĮST. LEIDYBOS INICIATYVOS TEISĖ, JOS SUBJEKTAI....................................................................................................353.ĮST. PROJEKTŲ SVARSTYMAS.......................................................................................................................................... 364.ĮST. PRIĖMIMAS. KONSTITUCINIŲ ĮST. PRIĖMIMO YPATUMAI.............................................................................................365.ĮST. PROVULGAVIMAS IR VETO TEISĖ.............................................................................................................................. 376.VETUOTŲ ĮST. PAKARTOTINIS PRIĖMIMAS S.................................................................................................................... 377.ĮST. ĮSIGALIOJIMAS........................................................................................................................................................ 37

16. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS......................................................................................................37

LR PREZIDENTAS – VALSTYBĖS VADOVAS......................................................................................................................... 37PREZ. RINKIMAI IR ĮGALIOJIMŲ LAIKAS............................................................................................................................. 38PREZ. ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMAS....................................................................................................................................... 39PREZ. KOMPETENCIJA IR ĮGALIOJIMŲ RŪŠYS...................................................................................................................... 39PREZ. AKTAI, JŲ RŪŠYS, PRIĖMIMO YPATUMAI. KONTRASIGNACIJA.....................................................................................40PREZ. APARATAS.............................................................................................................................................................. 40

17 TEMA. LR VYRIAUSYBĖ...................................................................................................................................... 40

1.LR SUDĖTIS IR FORMAVIMO TVARKA.............................................................................................................................. 402.LVR KOMPETENCIJA..................................................................................................................................................... 403.LRV ĮGALIOJIMŲ LAIKAS. ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS IR ATSTATYDINIMAS.........................................................................414.LRV NARIŲ GARANTIJOS............................................................................................................................................... 425.LRV SANTYKIA SU S IR P.............................................................................................................................................. 426.LRV VEIKLOS ORGANIZAVIMAS, JŲ RŪŠYS, PRIĖMIMO TVARKA.......................................................................................437.MINISTERIJOS, KITOS LRV ĮSTAIGOS.............................................................................................................................. 43

18 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS....................................................................43

1.KONSTITUCINIO TEISĖTUMO SĄVOKA, JO UŽTIKRINIMO BŪDAI IR FORMOS.......................................................................432.KONSTITUCINĖS PRIEŽIŪROS SĄVOKA, SISTEMA, BŪDAI IR FORMOS.................................................................................443.KONSTITUCINIO TEISMO UŽDAVINIAI, JO SANTYKIAI SU KITOMIS VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS...........................................444.KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ SKYRIMO TVARKA IR STATUSAS....................................................................................445.KONSTITUCINĖS PRIEŽIŪROS APIMTIS IR VYKDYMO BŪDAI..............................................................................................45

20. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS................................................................................................................. 45

1.VIETOS SAVIVALDOS SAMPRATA IR TEISINIS REGULIAVIMAS............................................................................................452. SAVIVALDOS PRINCIPAI:................................................................................................................................................ 453.SAVIVALDOS INSTITUCIJOS, JŲ KOMPETENC. SAVIV. TARYBŲ RINKIMAI............................................................................464.SAVIVALDYBIŲ EKONOMINIS PAGRINDAS........................................................................................................................ 465.SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SANTYKIAI................................................................................466.SAVIVALDYBIŲ VEIKLOS TEISINĖS GARANTIJOS............................................................................................................... 477.VALDYMO ORGANIZAVIMAS AUKŠTESNIUOSE ADMINISTRACINIUOSE VIENETUOSE............................................................47

3


I. LR KT samprata

1. KT sąvoka, reguliavimo dalykas, metodas.KT -visuma teisės normų, įtvirtinančių ir saugančių žmogaus teises ir laisves bei nustatančių valst. valdžios ir organizavimo bei funkcionavimo pagrindus. KT susideda iš 2 esminių dalių: 1. žmogaus teisės ir laisvės, įtvirtinimas, realizavimas, 2. valdžios organizavimo, realizavimo mechanizmas.Konstitucinės teisės dalykas - tam tikri visuomeniniai ir valstybiniai santykiai. Dalyką sudaro:1.suvereniteto įtvirtinimas, 2.santykiai tarp žmonių ir valstybės, 3.santykiai tarp visuomenės ir valstybės 4.valstybinių institucijų sistemos įtvirtinimas, 5.valstybės formos, santvarkos, politinio režimo nustatymas, 6.visų kt. sv. valstybės institucijų konstitucinio statuso įtvirtinimas. 7.finansų ir v-bės biudžeto formavimo principų įtvirtinimas 8.užsienio politikos konstitucinių pradų nustatymas 9.v-bės gynimo konstitucinių pagrindų apibrėžimas. KT metodas - būdas ir priemonės, kurių pagalba KT reguliuoja jai priskiriamus santykius 3 būdais:1.teisiškai įtvirtinami konstitucinių teisinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, 2.uždraudžiama tam tikra veikla, 3.visuomeniniai santykiai veikiami nustatant pagrindinių v-bės organų sistemą.2. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumaiKonstitucinės teisės norma - apibrėžta elgesio taisyklė, kuri suformuoja konstitucinių teisinių santykių dalyvių elgesį.Šios normos: 1. nustato dalyvių elgesį, 2.įpareigoja dalyvį ką nors atlikti.

Klasifikavimo kriterijai: Materialinis - remiantis pagrindiniais visuomeniniais santykiais, kuriuos įtvirtina KT normos: 1.normos, įtvirtinančios žmogaus ir piliečio teises ir teisinę padėtį, normos, įtvirtinančios valstybės institucijų padėtį. 2.Teisiniai - teisės normų santykis su teisiniu santykiu. Vienos teisės normos numato dalyviams teises ir pareigas ir yra pagrindas atsirasti teisiniams santykiams, kitos nenumato ir nėra pagrindas.

Bendrosios normos - deklaratyvinės, principai (suverenitetas priklauso tautai ir pan.),Definityvinės - susijusios su teisiniais santykiais per konkrečias normas (valstybės simboliai)Konkrečiosios - materialinės ir procesinės. Materialinės suteikia dalyviams konkrečias materialias teises, procesinės numato tų teisių įgyvendinimo tvarką.Pagal reikalavimo pobūdį - įpareigojančios, draudžiančios, įgalinančios.Pagal juridinę galią - konstitucija, įstatymai, poįstatyminiai aktai.Pagal galiojimo teritoriją - visai valstybei, administraciniam vienetui.Pagal galiojimo laiką - pastoviai ir laikinai galiojančios.Pagal reliatyvumo laipsnį - imperatyvinės, dispozityvinės.

KT normų struktūriniai ypatumai. KT normos yra specifinės, nes KT reguliuoja labai platų dalyką. Jos yra bendro pobūdžio: 1) šios normos sudaro nacionalinės teisės sistemos viršūnę, loginį centrą, 2) jos formuoja ne tik teises ir pareigas, bet ir numato to reguliavimo principus, konkrečius v-bės institutų ypatumus,3) turi savo specifinę struktūrą: tik retkarčiais KT norma turi hipotezę, dispoziciją ir sankciją. Dažniausiai šios normos neturi hipotezės arba sankcijos. kadangi KT normos reguliuoja platų dalyką, tai jose dažniausiai yra kolektyvinė atsakomybė. Sankcijos - tai akto panaikinimas, apkaltos procesas, organo paleidimas, teisinė-politinė atsakomybė.4. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konst. teisinių santykių subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.Konstituciniai teisiniai santykiai - visuomeniniai santykiai, kurie sudaro KT reguliavimo dalyką. Jis sudarytas iš subjektų (teisinio santykio dalyvių, kuriems konst. teisės normos suteikia teises ir

4


koresponduoja pareigas. Tauta, v-bė, valstybės institucijos, pareigūnai, piliečiai, visuomeniniai subjektai ir t.t.), objekto (dėl ko subjektai turi santykį), ir turinio (teisės ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai). Ypatumai: 1. santykiai atsiranda konstitucinės teisės normų pagrindu, 2.subjektų teisės ir pareigos griežtai tarpusavyje apibrėžtos, 3.sąmoningo valinio pobūdžio, 4.visada ginami valstybės 5.turi platų subjektų ratą.Konst. teisinių santykių specifika kad jie yra bendrieji ir sudaro pagrindą vystytis konkretiems teisiniams santykiams.Subjektai: asmenys, kuriems adresuojamos KT normos: 1. fiziniai (žmogus-pilietis-užsienietis-apatridai), 2. kolektyviniai (tauta-visi v-bės piliečiai), kiti subjektai (v-bės institucijos, v-bės organizacijos, savivaldybių institucijos).Klasifikavimas: 1.pagal paskirtį - nustatantieji, apsauginiai 2.pagal turinį - materialiniai, procesiniai pagal formą - konkretieji, bendrieji, 3.pagal subjektus - kur dalyvauja Tauta, Seimas, prezidentas ir t.t. 4.pagal laiką - pastovieji, laikinieji.Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų juridinių faktų - objektyvios realybės reiškinių. Pagal savo pasekmes šie faktai yra: 1.kurių pagrindu atsiranda teisiniai santykiai, 2.kurių pagrindu pasikeičia teisiniai santykiai, 3.kurių pagrindu pasibaigia teisiniai santykiai3-5 Konstitucinės teisės institutai Konstitucinės teisės institutai arba pošakės yra savarankiška k.t. dalis, kuri reguliuoja giminingus, visuom. santykius. Gali būti paprastieji (neskirstomi į smulkesnius) ir sudėtiniai. Taip pat nustatantieji ir apsauginiai. Institutai: 1.žm. teisių ir laisvių; 2.pilietybės; 3.užsieniečių teisinės padėties; 4.politinės sistemos pagrindų; 5.valstybės formą nustatančios normos; 6.rinkimų teisė; 7.Seimas; 8.Vyriausybė; 9.teismas; 10.konstitucinis teismas; 11.valstybės kontrolė…Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. K.t.s. subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.K.t.s. – tai toks visuomeninis santykis, kuris sudaro konstitucinės teisės reguliavimo dalyką. Jis sudarytas iš subjektų, objekto ir turinio. Subjektai – teisinio santykio dalyviai, kuriems konstitucinės teisės normos suteikia teises ir koresponduoja pareigas (tauta, valstybė, institucijos, pareigūnai, piliečiai, visuomeniniai subjektai ir t.t. Subjektams būdingas politinis subjektyviškumas. Objektas – tai dėl ko subjektai turi santykį. Turinys – teisės ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai. K.t.s. ypatumai: 1.šie santykiai atsiranda konstitucinės teisės normų pagrindu; 2.jų subjektai turi griežtai apibrėžtas tarpusavio teises ir pareigas; 3.jie turi sąmoningą valinį pobūdį; 4.visais atvejais ginami valstybės; 5.šie santykiai turi labai platų subjektų ratą;K.t.s. specifika yra ta, kad jie yra bendrieji ir sudaro pagrindą vystytis konkretiems teisiniams santykiams.Klasifikavimas: 1. pagal paskirtį – nustatantieji, apsauginiai;2. pagal turinį – materialiniai, procesiniai;3. pagal formą – konkretieji bendrieji; 4. pagal subjektus – kur dalyvauja tauta, Seimas, prezidentas ir t.t.5. pagal laiką – pastovieji, laikinieji; Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų juridinių faktų – objektyvios realybės reiškinių. Pagal savo pasekmes šie faktai yra:1. tie, kurių pagrindu atsiranda teisiniai santykiai;2. tie, kurių pagrindu pasikeičia teisiniai santykiai;

5


3. tie, kurių pagrindu pasibaigia teisiniai santykiai. Pagal savo formą juridiniai faktai yra: teigiami ir neigiami Pagal veikimo pobūdį: vienkartiniai ir teisės būsenos. Juridiniai faktai skirstomi į:1. įvykiai – nepriklauso nuo žm. valios;2. veiksmai – teisėti ir neteisėti, priklauso nuo žm. valios. Konstitucinės teisės juridiniai faktai yra kompleksinio pobūdžio, jų veikimas liečia ir tų teisės šakų normas. Konstitucinės teisės sistema sudaryta iš konstitucinės teisės normų visumos. Sudarymo kriterijus – k.t. institutai. Sistema pasireiškia sistematizuojant įstatymus, kuriems turi būti būdingas hierarchinis pobūdis.

2.Lietuvos Respublikos Konstitucinės teisės mokslas1. LT KT mokslo sąvoka ir dalykasKT mokslas - žinių apie tautos suverenitetą, jo realizavimo mechanizmą, valstybės formą ir kt. visuma. LR KT - sudėtinė, savarankiška Liet. T. mokslo dalis, kurios savarankiškumą apsprendžia, kad visuomenėje egzistuoja sąlyginai savarankiška teisinio reguliavimo sfera, reikalaujanti savarankiško mokslo.LR KT dalykas - visuomeniniai santykiai, socialiniai reiškiniai, kuriuos nagrinėja, tiria, analizuoja KT mokslas. Tai KT normos, santykiai, sistema, normų realizavimo sąlygos, priežastys, efektyvumas, faktinių teisinių santykių reguliavimas, istorinis aspektas.2. KT mokslo metodologijaMetodologija - mokymas apie pažinimo principus bei tyrinėjimo būdus ir metodus.KT metodologija - KT mokslo tyrinėjimo, pažinimo sritis, teoriškai pagrindžianti, paaiškinanti, atskleidžianti materialistinės dialektikos kategorijų, dėsnių bei principų veikimą konstitucinių teisinių reiškinių be idėjų pažinimo procese.Sudėtinės metodologijos dalys - metodai ir principai.Principas - tyrinėjimo kelias, būdas.Metodas - atskleidžia, kokių priemonių pagalba tyrinėjama.Metodai:

1. Istorinis - analizuojant praeities patirtį, galima prognozuoti ateities įvykius, raidą.2. Loginis - susijęs su istoriniu, išskiriamos esminės reiškinio savybės, kaip jos vystosi

istorijos bėgyje.3. Lyginamasis - turi daug aspektų.4. Dogmatinis-teisinis - tai teisės aiškinimo būdai.5. Statistinis - statistika bendrauja su masiniai reiškiniais. (Galima ištirti bendrus dėsningumo

skaičiais - rinkimų analizė)6. Sisteminis -sekama, kaip vieno sistemos elemento pasikeitimas įtakoja kitą elementą.7. Struktūrinis - naudojamas kartu su sisteminiu.8. Socialinio eksperimento - po veiksmo žiūrima, kaip tai veikia, ir jei pasiteisina, taikoma

plačiau.3. KT mokslo šaltinio sąvoka, mokslo šaltinių sistemaŠaltinis - tai žinių išreiškimo forma, iš kurios imamos idėjos.KT mokslo šaltinis -formalizuotos žinios mokslo darbuose, dokumentuose, mokymas apie mokslo tyrinėjamą dalyką, problemas.- Išvados, suformuluotos šaltinyje, turi būti laiko patikrintos.

6


- Idėjos turi būti pripažintos praktikoje ir mokslinėje teorijoje.Šaltiniai skirstomi:- Teoriniai pagrindai. Idėjos apie konstitucinius pagrindus.- Specialieji šaltiniai. Įv. KT specialistų darbai įvairiomis KT problemomis. Tai teorinio pobūdžio darbai, populiarioji mokslo literatūra, straipsniai ir t.t. - Praktiniai šaltiniai - įstatymų komentarai, mokomoji literatūra.- Teisiniai šaltiniai - įv. teisės normų aktai (konstitucija, įstatymai, archyviniai dokumentai ir t.t.) reguliuojantys tą socialinę realybę, kurią nagrinėja KT.4. KT mokslo sistemaTeisės sistema - nuoseklus, suderintas problemų išdėstymas, kuriam būdingas loginis nuoseklumas, Keičiantis realybei, keičiasi mokslo dalykas ri nauji reiškiniai tampa mokslo sistemos dalimi. Naujų institucijų atsiradimas sąlygoja dalyko pasikeitimą.

3. LR KT šaltiniai1.KT šaltinio sąvoka, klasifikavimo pagrindai ir sistemaKT šaltinis - išorinė konstitucinės teisės normos išreiškimo forma, tam tikri aktai, kuriuose išreiškiamos visuotinai privalomos elgesio taisyklės.Klasifikuojami pagal teisės normų išreiškimo būdus:- teisiniai papročiai,- precendentinė teisė - teismų sprendimai,- norminis aktas - priimtas kompetentingų v-bės organų, nustato, keičia arba naikina teisės normas.Teisės šaltinių sistema atitinka norminių aktų sistema:1) konstitucija, 2) įstatymai, 3) poįstatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautinės teisės aktai, 6) tarptautinės sutartys.3.LR įstatymai, jų rūšys (konstituciniai, paprastieji). Organiškieji įstatymai.Įstatymas - tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobūdžio norminis teisinis aktas, išreiškiantis tautos valią ir reguliuojantis reikšmingiausius tipiškus pastovius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausią teisinę galią kitų v-bės institucijų priimtų aktų atžvilgiu.Įstatymai pagal teisinę galią skirstomi:- konstitucija (konstituciniai įstatymai)- paprastieji.Konstituciniai įstatymai - kurie keičia ir papildo konstituciją, konstitucinių įstatymų sąrašą. ( Įstatymas dėl konstitucijos įsigaliojimo, Dėl Lietuvos valstybės , Dėl LR nesijungimo į possovietines rytų sąjungas)Organiškieji įstatymai atsiranda blanketinių normų pagrindu. Jie artimesni konstituciniams įstatymams, nes reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kaip ir konstitucija.Įstatymai skirstomi: pagal galiojimą laike:pastovūs (nenumatytas galiojimo terminas) ir laikinieji, pagal galiojimą asmenims (…dėl nukentėjusių nuo …) pagal teisinio reguliavimo ypatybes:- įstatymai, susidedantys iš materialių teisės normų - nustato subjekto galimybes elgtis,- įstatymai, susidedantys iš mišrių teisės normų (Seimo statutas),- įstatymai, susidedantys iš procesinių teisės normų - nustato, kaip gali subjektas elgtis, įgyvendinti savo galimybes, Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių apimtį

7


- bendrieji- statutiniai - konkretesni už bendruosius, reguliuoja v-bės institucijų veiklą, kryptis, kompetenciją,- funkciniai-tiksliniai - reguliuoja siaurą apibrėžtą visuomeninių santykių sritį: reglamentuojantys ir konkretūs situaciniai, Pagal teisinio reguliavimo pobūdį- įstatymai, susidedantys iš konstitucinės teisės normų,- kompleksiniai,4. Poįstatyminiai aktai, kaip KT šaltiniai, jų rūšysTai taipogi kompetentingų organų priimti norminiai aktai:- Seimo norminiai aktai,- vyriausybės nutarimai (norminiai ir nenorminiai),- ministerijų įsakymai, instrukcijos,- žinybų, departamentų aktai,- apskričių valdytojų aktai.Poįstatyminiai aktai neturi įstatymų galios, privalo atitikti įstatymus.5. Konstitucinio Teismo nutarimai kaip KT šaltiniaiK Teismas sprendžia, ar įstatymai neprieštarauja konstitucijai. Savo darbe KT priima 1) nutarimus, 2) sprendimus, 3) išvadas.Nutarimai yra praktiškai precedentai, nes į juos reikia atsižvelgti ir nepriimti tokių pačių norminių aktų.Atlieka teisės šaltinių korekciją.6. Tarpt. teisės aktai kaip Liet. KT šaltiniaiTarp. teisės aktai tampa šaltiniais kai jie:- inkorporuojami į nac. įstatymus - jų nuostatos tampa įstatymais ar jų dalimi,- implementuojami - v-bės institucijos pasižada savo veikloje jų (ratifikuotų Seimo) laikytis. Pvz. konvencija dėl žmogaus teisių apsaugos. net gali turėti pranašumą prieš L. įstatymus.7. Tarpvalstybinės sutartys kaip KT šaltiniaiTarpvalstybinės sutartys yra tik viena tarptautinių aktų rūšių. KT šaltiniais g.b. ir vadinamosios sutartys tarp v-bės ir tarptautinės teisės subjekto statusą turinčių tarptautinių organizacijų. Tarpt. sutartys, kurias ratifikuoja Seimas, tampa sudėtine Lietuvos Teisės dalimi. Tarpt. sutartys pagal teisinę galią Lietuvos teisės sistemoje g.b.:- LR Seimo ratifikuotos- LR Seimo neratifikuotos.LR Seimo ratifikuotos tarpt. sutartys turi paprastojo įstatymo galią. 8. KT šaltinių pereinamumasTai nusistovėjusių teisės šaltinių panaudojimas, jų turinio vystymas ir tobulinimas:1) panaudojant formą - v-bės tęstinumo forma,2) panaudojant turinio elementus - atstatyta 1938 m. konstitucija be prezidento institucijos.3) atsižvelgiama į kitų valstybių patirtį,3) valstybės institucijų veiklos patirties įvertinimas.

4.Lietuvos konstitucingumo raida1. Nepriklausomos LR susikūrimas ir pirmieji jos konstituciniai aktai.1918 02 16 Nepriklausomybės akto ir 1920 05 16 Steigiamojo seimo Rezoliucijos.1917 12 11 Tarybos nutarimas: Lietuva su Vokietija susiejama amžinai - karinėje, prekybinėje,

8


transporto, muito bei valiutų srityse. Tai sukelia Tarybos skilimą.Kitas priimtas aktas -1918 02 16 naujas Nepriklausomybės aktas. Juo paskelbiamas v-bės atstatymas, pasiremiantis tautos teise ir Vilniaus konferencijos nutarimu. Nutraukiami bet kokie ryšiai su kitomis v-bėmis (atsakas į 1917 12 11 aktą). V-bės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Jis t.b. demokratiškai išrinktas.02.16 d. aktas, anot Riomerio, Lietuvos v-bės nesukūrė - trūko valdžios, kuri būtų taikoma tos v-bės teritorijoje. Tačiau aktas buvo itin svarbus politiškai - išreikšta tautos valia turėti savo valstybę ir nustatė konstitucines gaires visam nepriklausomybės laikotarpiui.Pgr. nuostatos:- skelbia atstatanti nepriklausomą Lietuvos v-bę. Virškonstitucinis dokumentas - jokia K. ar įstatymas negali jam prieštarauti.Taryba, nelaukdama Steig. Seimo sušaukimo, pati imasi veiksmų išvengti priverstinės asimiliacijos. 1918 07 11-12 Taryba priima du nutarimus:- dėl Tarybos paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba,- dėl Niurnbergo ekshercogo karūnavimo Mindaugu II ir Lietuvos paskelbimo konstitucine monarchija.Susirinkęs 1920 05 15 Steigiamasis Seimas patvirtino Lietuvos v-bės nepriklausomybės atstatymą ir tuojau pareiškė, kad ji būsianti demokratinė respublika.2. LR laikinosios konstitucijos: 1918 11 02 ir 1919 04 04. 1920 06 10 Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.Susirinkęs Steigiamasis Susirinkimas, sudarė naują laikinę konstituciją, kuri buvo A.Smetonos 1920 06 10 paskelbta.Pats Steigiamasis Seimas veikė kaip mažasis Seimas. Lyginant su ankstesnėmis ši Laikino konstitucija rėmėsi demokratinių valstybių tradicijom - Parlamentinės demokratijos tradicijomis - Seimokratijos doktrina. Tokia doktrina besiremianti Konstitucija atima iš prezidento teisę leisti įstatymus bei suvaržomos kt. galios.3. Nuolatinės LR konstitucijos: 1922 08 07 Steig.seimo priimta 1-oji nuolatinė Lietuvos v-bės konstitucija, 1928 m. 05 15 konstitucija, 1938 05 12 Lietuvos konstitucija.1922 m. Konstitucija nustatė Lietuvos valstybei demokratinės respublikos formą su simboliais. Plačios žmogaus teisės ir laisvės, apsaugojo nuosavybės teisę. Tautos atstovai, renkami kas treji metai visuotiniu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Jie turėjo leisti įstatymus, peržiūrėti vyriausybės darbus, tvirtinti biudžetą, sutartis, pradėti ar baigti karą ir t.t.Prezidentas turi teisę skirti ministrą pirmininką ir tvirtinti kitus ministrus. Konstitucija galėjo būti pakeisti tik 3/5 visų atstovų balsų dauguma arba referendumu.1926 m. perversmas lyg ir apribojo dem. konstitucinę raidą.1928 m. priimta konstitucija (iš principo 1922 m. K. atkartojimas). Šiek tiek pakito Prezidento statusas. Jį renka ypatingieji atstovai Savivaldybėse (t.y. valdančios partijos atstovai). Prezidentas įgyja galias leisti įstatymus. nesant Seimui, Prezidentas tampa pgr. įstatymu leidėju.Ši konstitucija:- nuolatinė, remiantis tęstinumo principu (v-bė jau egzistavo), antra vertus, numatyta referendumo galimybė, kuris neįvyko, t.y. konst. laikina.1938 m. Konstitucija.

9


4. Okupaciniai režimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuvos okupacija. 1940 06 15 valstybinis perversmas, Lietuvos inkorporavima į Tarybų Sąjungos sudėtį. 1941 m. birželio sukilimas, laikinoji Vyriausybė ir hitlerinė okupacija. Sovietinio režimo atkūrimas. Sovietinės konstitucijos Lietuvoje ir jų reforma 1988-1990 m.Molotovo-Ribentropo paktas. Paktas - tarptautinė sutartis saugumo ir savitarpio pagalbos reikalu, santarvė.Nupuolimo sutartis. Sv. protokolai prie pakto. Jų pagrindu buvo pasidalinta įtakos sferomis. Lietuva patenka iš pradžių į vokiečių v. sritį, vėliau atiduota Rusams, kaip “kompensacija už Lenkiją (išskyrus Užnemunę).1940 m. nutarimas įsijungti į TSRS. Pradeda galioti Tarybinės Konstitucijos. Sąjunga pagal formą - federalinė, pagal turinį centralizuota unitarinė. Subjektų teritorijoje galioja federalinė konstitucija. Iš kitos pusės kiekv. subjektas turi konst., kurios visiškai atitinka feder. konst.1988 m. pakeitimai, kuriuos AT padarė K.- dėl vėliavos,- dėl lietuvių kalbos.1989 m. Žemės, jos gelmės, vidaus ri teritoriniai vandenys yra išimtinė Lietuvos TSR nuosavybė. Tai kirtosi su TSRS Konst., kur egzistavo visuomeninės nuosavybės doktrina.Referendumo įstatymas. Jo str. pakeitimas. Lietuvoje galioja tik Lietuvos TSR įstatymai, Sąjungos AT įstatymai ir nutarimai galioja tik registruoti įstatymai (įstatymai - AT, Vyriausybės aktai - Vyriausybės).Nutarimas dėl politinio pliuralizmo (panaikintas str. dėl partijos vienvaldiškumo).1989 m. AT deklaracija dėl Lietuvos suvereniteto.AT nutaria dėl komisijos sudarymo įvertinti M-R paktą ir jo pasekmes Lietuvai.5. L. valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti LR AT 1990 III 11V. atkūrimo doktrina atspindėta aktuose ir 1992 K. yra konst. demokratinių L. tradicijų atkūrimo doktrina..Jos esmę sudaro L. v. tęstinumo išryškinimas, jos konstituc. demokratinių tradicijų paveldo atskleidimas ir įtvirt L. v. pozityvinėje teisėje. 1990 III 11 aktai yra įtvirtinti šiandieninėje pozityvinėje L.v. teisėje kaip jos pagrindas, kaip teisinė pradžia. Šie aktai įdomūs konstituciniu požiūriu kaip pereinamojo l-tarpio. 1990 III 11 LTSR AT priėmė šiuos aktus: 1)nut. "Dėl LTSR AT deputatų įgaliojimų pripažinimo;2)įst. “Dėl LTSR AT reglamento papildymo; 3)įst. “Dėl v. pavadinimo ir herbo”; 4)aktą “Dėl L. neprikl v. atstatymo; 5)įst.“Dėl1938 V 12 L.v. K. gal.atst 6)įst. “Dėl LR LPĮ”. L.v. pagrindus ir tolesnį L.v. statusą. Aktas “Dėl L. neprikl. v. atstatymo”-tai pirmas ir svarb. iš šių aktų, tai politinė deklaracija.Šio akto konst.pamatas-1918 II 16 ir 1920 V 15 aktai. To priežastys: subjektyviai taip b. įtv. idealistinis pasirįžimas formuoti v. pamatus perimant teis. tradicijas, objektyviai-b. privalu pabrėžti teisinį v. tęstinumą, nes reikėjo iškart pastatyti jauną v. už TSRS suverenumo ribų ir nepatekti į jai paspęstas konstitucines išstojimo iš TSRS pinkles. Šiame akte pareikšt. aiškus v. suvereniteto primatas (t.y. parlamentinis suverenitetas).Šis aktas bazinis, kt. nustatė konstituc. v. pagrindus, minimo akto įgyv. mechanizmą. Aktas-konstitucinio valstybingumo pr.;jis teisiškai regl. patį v. atstatymo veiksmą, o kt. ir K. įtvirtino ir detalizavo teisines šio akto paskelbimo išvadas. Tad šis aktas yra sudedamoji galiojančios L.konstitucinės teisės dalis. Akte pabrėžta ištikimybė tarptautinės teisės principams, sienų

10


neliečiam. princ., padaryti įsipareigojimai žm., pil., tautinių bendrijų teisėms. Ši tarpt. teisės įtaka l. aiški akte. Aktas įtv. II 16 akto politines vertybes kaip konstitucinį pamatą. Todėl turinio atžvilgiu yra atstovaujamojo pob. Jis t.p. yra modernizacinis taikomasis, nes pritaiko II 16 akto pamatines vertybes prie pasikeitusios tarptaut. teisės ir politinės padėties. Pažymėtina, kad akte nėra kreipimosi pripažinti L.v. 6.LR LPĮ-laikinoji pereinamojo l-tarpio K., jos bruožai. Įst., motyv. AT siekiu suderinti atkurtosios 1938 L.K. nuostatas su pakitusiais polit, ekon. ir kt. visuomeniniais santykiais, skelbiamas 1938 L.K galiojimo sustabdymas ir LR LPĮ įsigaliojimas. Kartu šiame įst. nust., kad LR ir toliau lieka galioti tiek iki šiol veikę L. įst. ir kt. t. aktai, kurie neprieštarauja LPĮ. Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes AT n. K. parengti neturėjo laiko. LR skelbiama suverenia demokr. v., o valdžia prikl. liaudžiai. Pakartojo 1978 K. pil. teises, laisves ir pareigas, bet visiškai atsisakė socialistinės nuos.; teigė, kad L ekonominės sistemos pagr. yra LR nuosavybė, kurioje į pirmą vietą iškeliama pil. privati nuosavybė, toliau pil. susijungusių į gr. nuosavybė ir galiausiai v. nuosavybė. Dėl skubotumo, sąmoningai b.nustatyta nesudėtinga keitimo ir tobulinimo tvarka. Vykdyti v. valdžią pavedė LR AT, Vyriausybei ir teismui, tačiau faktiškai išliko soviet. valdžios struktūra. LPĮ tebesivadovavo jos visavališkumo ir viršenybės kt. v. org. atžvilgiu principais. AT pavesta formuoti kt. svarb. v. organus. Nenumatė vienasmenio v. vadovo institucijos. Buvo kalbama apie Aukščiausiąjį LR pareigūną, atstovaujantį LR tarptautiniuose santykiuose; taip b. apibūdintas AT pirmininkas. Pagal savo kompetenc tai b. parlamentinės institucijos vadovas, bet jam b. priskirti ir tie dalykai, kurie papr. prikl. v.vadovo kompetencijai. Dviejų atsak.pareig. sugretinimas nepasiteisino, todėl jau 1990 III 29 b. padarytas pakeit.: b. numatytas AT renkamas seniūnas, kuriam suteikta teisė pirmininkauti AT posėdžiams; įgyvendinti vykd. valdžią b. pavesta vyriausybei, dar vad. ministrų tarybai (susid. iš ministr.-pirm, jo pav. ir ministrų). Daug dėmesio skyrė tiesioginės demokratijos institucijoms: savo suverenią galią liaudis laisvai išreiškia ne tik rinkdama deputatus, bet ir įst. sumanynų iniciatyva, pil. balsavimą konstituciniais kl. ir demokratišką referendumą (nors tiesiogiai LPĮ tarp įst. leidybos iniciatyvos teisės subjektų piliečiai nepaminėti). Nustatė bendruosius visų lygių tarybų rinkimų teisėės principus-visuotiniai, lygūs, tiesiog rinkimai; kandidatų sk. neriboj. Nustatyta teismo ir prokuratūros sistema t.p. iš esmės nesiskyrė nuo 1978 K. LPĮ atspindėjo tarybinių konstitucijų tradicijas ir nuostatas. 1991 LPĮ b. papildytas 2 str. Pil. teise priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į L.v.suverenumą ir vientisumą. 1991 konst. Įst. “Dėl L.v.“, kurios teiginys-L.v. yra neprikl. demokratinė respublika-konstitucinė norma ir pamatinis v. principas. 1992 kt. konst. Įst.”Dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas”-įsipareig. niekada nesijungti; t.p. nurodyta, kad L. teritorijoje negali būti Rusijos, NVS karinių bazių ir kar. dalinių. 1992 LPĮ pakeitimai: 1)atsisakyta taryb. vieningos liaudies deputatų tarybos sistemos (141 Seimo dep.; savivaldybių tarybos vad. kurijomis). AT vad. Seimu. 2)Pakeista teismų sistema- Aukšč. T., Apeliacinis, Apyr. ir apyl.t.; atsisakyta kolegialaus nagrinėjimo.7. LR K. projektai. Nepilnas1990 rudenį pr. Rengti LR K.reforma, kurios artimiausias tikslas b. paruošti n. L.v.K. Konstitucinės reformos eigoje b. parengti keli K. projektai, kurių pagrindu 1992 X 13 Ataprobavo suderintą LR n. K. projektą ir pateikė jį tautos refer. priimti. 1992 X 25 priimta. Taigi šios teisinės reformos eigoje b. paruošta daug projektų: LDDP; AT prezidiumo sudarytos darbo gr. parengti K. metmenys. Vėliau sekė amerikiečių teisininkų paruoštas projektas, faktiškai parengtas pgl JAV K. modelį, kuris b. kritikuoj. Liberalų sąj. projektas; socialdemokratų partija ir teisininkų draugija. Specialiai projektui rengti AT nut 1991 sud. Laikinoji komisija (pirm. Kęstutis Lapinskas).Dabartinė K. b.parengta daugiausia remiantis Sąjūdžio koalicijos “Už demokratinę L.” projektu, kurį pakoregavo Laikinoji komisija projektui rengti. Galima teigti, kad sąjūdžio koalicijos projektas yra mūsų K. pagrindas

11


5. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m.1.2. LRK pagrindiniai principai ir funkcijosPrincipo reikšmė – principuose suformuluoti politiniai ir organizaciniai pradai, kuriais remiantis reguliuojami konstituciniai teisiniai santykiai. P. sudaro karkasą, be kurio negali būti pačios K., t.y. branduolys, kuris nustato K. kaip dokumento esmę. P. svarbus įgyvendinant konstitucinę kontrolę: kaip normos veikia bendrų principų visumoje. P. skirstomi į: 1) universalius (bendražmogiškos vertybės), sudaro bet kokios K. branduolį; 2) ypatinguosius (būdinga atskiram K. modeliui, pvz. Socialistiniam modeliui – valdžios vienybės principas,…); 3)konkrečiuosius (išreiškia atskirų valstybių K. ypatumus – nacionalizmo principas). Principams būdingi bruožai – principai yra platūs, bendri, nekonkretizuoti. Gali būti laikomi, kaip išvada. Nurodo siekį, tikslą, vertybę. Principai, kurie įtvirtinti K, įgyja reguliacinę reikšmę, darydami poveikį žm. sąmonei, o taip pat gali sudaryti pradus. Teisės principas – tam tikrų teisės procesų apibendrinimas, išvesta esminė idėja ir tuo pačiu idealas, kuriuo g.b. įvardintas tikslas. LRK principai : teisės aktų suderinamumo p.; stabilumo p.; dinamiškumo p.(kad K. nebūtų fiktyvi, ši savybė leidžia atspindėti pakitimus per K. gyvavimo laikotarpį); valdžių padalinimo p. K. funkcijos – K. realizavimas, įgyvendinimas. F. padeda išsiaiškinti K. poveikį, K. veikimo būdą. F.- yra specifinių konstitucinių savybių pasireiškimas. K.F. apibūdina K. paskirtį, sugebėjimą reguliuoti visuomeninius santykius; kitą K. paskirtį gyvenime. Teisinės funkcijos – sistematizuojanti. K. užtikrina atskirų t. šakų (dalių) subalansavimą; formuluoja svarbiausius reikalavimus naaujai atsiradusių šakų turiniui; numato įstatymų leidybos pradus (įstatymų leidybos subjektas – seimas; kt.institucijų funkcijos įstatymų leidyboje; tautos dalyvavimas įstatymų leidyboje referendumas). Nustato tarptautinės ir vidaus teisės sistemasReguliatyvinės funkcijos: steigiamoji (K. įsteigia tam tikrus institutus)teises suteikianti f.;apsauginė f. (parodo kaip ir kokių priemonių pagalba K. veikia pasireiškia per įvairius draudimus);politinė f. pasireiškia per K. reguliavimo dalyką

6. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės LR konstitucunėje teisėje

7. LT Pilietybė1. Pilietybės sąvoka ir principai LR KTPilietybė - teisinis asmens ir v-bės ryšys.Principai:1. objektyviai egzistuojantis asmens ir v-bės ryšys,2. t.normų, reguliuojančių pilietybės santykius, visuma, t.y. savarankiškas KT institutas. Pilietybės ryšys neribotas laike (kol įstatymu pilietis nepraranda).

12


Pilietybę reguliuoja:1. konstitucija,2. įstatyminiai aktai,3. poįstatyminiai aktai.Pilietybė įgyjama gimstant ir kt. įstatymų numatytais atvejais.2. LR pilietybės įgijimo būdai. Lietuvos pilietybės pripažinimasPilietybės įgijimo būdai:1. gimimas2. įgyvendinus teisę į LR pilietybę ar atstačius LR pilietybę3. suteikus LR pilietybę (natūralizacija)4. optavimo būdu (tarp sutarčių būdu)5. kt. pilietybės įstatyme numatytais atvejais.6. Pilietybės įgijimas gimimo faktu.Žemės teisės principu ir kraujo teisės principu. Kraujo teisės pr. - vaiko pilietybė priklauso nuo tėvų pilietybės (nepriklausomai nuo kur jie gimtų).Žemės teis. principas - nuo gimimo vietos (Gim. vieta ir tos šalies Įst. suteikia piliet.)Sk. v-bės numato skirt. p-bės įgijimo principus.Vaikas, kurių abu tėvai gimimo metu buvo LR piliečiai, yr LR pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos. Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo LR pilietis, vaikas yra LR pilietis, jeigu: gimė LR teritorijoje gimė už LR ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyv. vieta tuo metu buvo LR teritorijoje.Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo LR pilietis, ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyv. vieta buvo už LR ribų, vaiko, gimusio už LR ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės, arba nežinoma, yra LR pilietis, nepriklausomai nuo gimimo vietos. Lietuvoje galioja kraujo teisės principas, bet papildytas žemės t. principu.* Asmenų be pilietybės vaikas, gimęs LR tampa LR piliečiu,* Pamestinukai (nežinomi tėvai) yra LR pilietis iki tol laiko, kol nepaaiškėja kt. aplinkybės.Teisės į piliet.išsaugojimas ir teisės į pilietybę įgyvendinimas.Teisė į LR piliet. neterminuotai išsaugoma:- asmenims, turėjusiems LR pilietybę iki 1940 m. ir gyvenantiems kt. v-bėse, jei šie asmenys nėra repatrijavę iš Lietuvos,- asmenų, turėjusių LR pilietybę iki 1940 m. vaikams, kurie gimė Lietuvoje ar pabėgėlių stovyklose, tačiau gyvena kt. v-bėse,- kt. lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems užsienio v-bėse ar jų valdomose teritorijoje.Jų prašymų turi būti išduodami dokumentai, patvirtinantys šią teisę.Asmenys, nurodyti 1-me punkte, teisę į LR pilietybę įgyvendina, kai atsisako kt. v-bės pilietybės.Asmenys, nurodyti 2 ir 3 punktuose, teisę į LT pilietybę įgyvendina, kai atsisako tyurimos kt. v-bės pilietybės ir persikelia nuolat gyventi į LR bei prisiekia.Lietuvių kilmės asmenys, turėję LR pilietybę ir nuo 1940 m. pastraukę iš Lietuvos, gyvenantys kt. v-bėse, LR pilietybę atstato LR VRM ar LR diplomatinėms įstaigoms užsienyje raštu pareiškę, kad jie yra LR piliečiai, ir pateikę tai patvirtinančius dokumentus.LR pilietybė laikoma atstatyta, kai asmeniui išduodamas LR piliečio pasas. Piliet. įgijimas natūralizacijos būdu. Lengvatinės natūralizacijos sąlygos, taikomos atskiriems asmenims.LR pilietybų g.b. suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti LR ir atitinka šias

13


sąlygas* išlaikė lietuvių kalbos egzaminą (moka kalbėti ir skaityti lietuviškai)* turi nuolatinę gyv. vieta LR teritorijoje pastaruosius 10 metų,* turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį*išlaikė LR Konstitucijos apgrindų egzaminą* yra asmuo be pilietybės arba tokios šalies pilietis, kai įgijęs LR pilietybę automatiškai praranda tos v-bės pilietybę, arba raštu praneša apie tokios šalies pilietybės atsisakymą.Lengvatos: (nereikia laikyti lietuvių klb. ir konstitucijos pagrindų egzamino)1 ir 2 gr. invalidams, psichiniams ligoniams Kt. lengvatos:- sutuoktiniams (3 metai - nereikia nuol. gyv. vietos ir nuolt. darbo ar pragyv. šaltinio)- santuoka su tremtiniais, polit.kaliniais, jų vaikams persikėlus gyventi į Lietuvą (3 m.)-Aplinkybės, dėl kurių LR piliet.neteikiama.- padarius nusikaltimus žmogiškumui ar vykdžius genocidą, dalyvavus nusikalstamoje veikloje prieš L valstybę,- chroniški narkomanai, alkoholikai, toksikomanai, sergantys ypač sunkiomis infekcinėmis ligomis- baustiems kitoje v-bėje už tyčinį nusikaltimą (už kurį bausmę numato ir LR įst.), arba buvo bausti LR už tyčinį nusikaltimą.Piliet.įgijimas optavimo ir kt. tarpt. sutartyse numatytais pagrindais.

3. LR pilietybės netekimas.- atsisakius LR pilietybės,- įgijus kt. valstybės pilietybę,- nutraukus faktinius ryčius su Lietuvos v-be (ilgiau nei 3 m. gyvena užsienyje su negaliojančiu LR pasu arba be paso, stoja kitos valstybės karinėn tarnybon),- LR tarptautinių sutarčių numatytais atvejais 4. Vaikų piliet.priklausymas nuo tėvų pilietybėsJei abu tėvai įsigija LR pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesulaukusių 14 m. pilietybė.Jeigu LR piliečiu tampa vienas iš tėvų, jų vaikas gali įgyti LR pilietybę, jei to prašo abu vaiko tėvai.Jeigu LR piliečiu tampa vienas iš tėvų, okitas lieka asmeniu be pilietybė, jų vaikas, gyvenantis už LR ribų, gali įgyti LR pilietybę, jeigu to prašo įgijęs LR pilietybę vienas iš tėvų.14-18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti paskeitsta tik remiantis vaikų raštišku sutikimu.5. Pilietybės klausimų sprendimo tvarkaVisi piliet. klausimai sprendžiami pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą.

8. Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje1. Užsieniečio sąvoka Lietuvos KTUžsieniečiai LR - asmenys, kurie turi bet kurios užsienio v-bės pilietybę, ir asmenys be pilietybės. Užsieniečiai LR turi tas pačias teises ir laisves kaip ir LR piliečiai, jei LR Konstitucija ir Įstymai nenumato kitaip. Užsieniečiai yra lygūs prieš įstatymus nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios padėties. 2. Teisiniai režimai, taikomi užsieniečiams LR 1. Nacionalinis režimas

14


2. Didžiausio palankumo režimas3. Specialusis režimas3. Užsieniečių, nuolat gyvenančių LR, teisinės padėties pagrindaiUžsieniečiai gali LR nuolat gyventi, jeigu jie turi LR VRM išduotą leidimą gyventi ir asmens dokumentą.Tokie leidimai išduodami, jeigu užsienietis:- turi artimos giminystės ryšių su LR piliečiais,- yra LR piliečio išlaikytinis arba pats išlaiko LR pilietį- sudaręs santuoką su LR piliečiu,- turi LR legalų pragyvenimo šaltinį,- kt. įstatymų numatytais atvejais.Asmenys, nuolat gyvenę LR iki 1991 ir nepriėmę LR pilietybės pagal 1989 m. PĮ, pripažįstami nuolat gyvenančiais LR užsieniečiais.Užsieniečiai neturi tokių teisių kaip dalyvauti v-bės valdyme, rinkimai, kariuomenė, polit. partijos.Užsieniečiui gali būti taikoma sankcija (išsiuntimas iš Lietuvos)4. Tarpt. sutartys dėl užsieniečių teis. Padėties1. Nuolat. gyvenantys užsieniečiai turi tokias pat socialines, ekonomines teises, kaip ir LR piliečiai (jei įstatymas nenumato kitaip)2. Užsieniečiams suteikiamos tokios pat teisės kaip ir III3. Specialusis - kiekvienoj v-bėj g.b. numatytos padidintos teisės.4.Tarpt. sut. dėl užsieniečių teisinės padėties. LR įtvirtinta paralelinė tarpt. sutarčių real. nacionalinėje teisėje sistema, t.y. tarpt. teisės sutartys yra inkorpor. į šalies teisinę sistemą. Tai reiškia, kad ratifikuotos tarpt. sutartys turi įst. galią ir yra sudėtinė įstatymų dalis. sut. neturi prieštarauti K. L. galioja konstitucinės viršenybės principas (t.y. K. primatas). 1991 V 21 įst. “Dėl LR tarpt. sutarčių”.T.b. ratifikuojamos tarpt. sut., kurios nustato kt. normas negu galiojantys LR įstatymai. Jeigu LR pasirašytos tarpt. sut. numato kt. negu įst. nuostatas, taikomos tarpt. sut. nuostatos (Dėl pabėgėlių LR statuso, Emigr. įst., Imigr įst., Dėl užs. teisinės padėties LR). Užs. teisinę padėtį reglamentuoja: 1)Konvencija dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso (1954). Šioje konvecijoje asm . be pil. reiškia asmenį, kuris nelaikomas kokios nors v. pil. pagal jos įst.; 2)Tarpt. ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (1966). Jo 6,7 str. regl. užs. social-ekonom. teises, pirmiausia teisę į darbą. Tarpt. žm. teisių chartija. 3)Konv. dėl pabėgėlių statuso; 4)Protokolas dėl pabėgėlių statuso; 5)Deklaracija dėl teritorinio prieglobsčio; 6)asmenų, nesančių piliečiais šalies, kurioje jie gyvena, teisių deklaracija; 7)1950 E. žm. teisių ir pagr. laisvių aps. Konvens5. Imigrac. ir emigrac. teisinis reguliavimas LR LR Imigracijos Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo į LR nuolat gyventi, t.y. imigravimo sąlygas ir tvarką. Imigrantas - užsienietis, kuris nuolat apsigyvena LR. Užsienietis gali imigruoti tik šio įstatymo nustatyta tvarka gavęs leidimą apsigyventi LR neviršijant imigravio kvotos. Priežastys, kliudančios užsieniečiui emigruoti: pavojinga infekcinė liga, psichinė liga, piknaudžiavimas anrkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiniais gėrimais, neturint legalaus pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamos vietos v-bėje, iš kurios nori atvykti, per pastaruosius 5 metus apdarius sunkų tyčinį nusikaltimą, užsiimant veikla, nukreipta prieš LR, apgaulės būdu, neturint dokumentų, aptvirtinančių jo asmens tapatybę. Prašymus imigruoti turi teisę paeikti užsieniečiai, sulaukę 18 metų.LR piliečiai taip pat turi teisę emigruoti, t.y. išvykti nuolat gyventi į kitą v-bę. LR emigravimo dokumentai neišduodami, jeigu:- jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,neatlikęs bausmės pagal teismo nuosprendį,

15


turi neįvykdytų turtinių prievolių fiziniams ir juridiniams asmenims ir neužtikrinta, jog jos bus įvykdytos ir nepateikia šių fiz. ir jur. asmenų sutikimo dėl jo emigravimo,- yra šaukiamojo amžiaus ir nėra atlikęs krašto apsaugos prievolės, ir įstatymo nustatyta tvarka nuo šios prievolės nėra atleistas, dėl darbo pobūdžio jam žinomos v-bės paslaptys ir nuo laiko, kai jis nebedirba tokio darbo, nepraėjęs įstatymo numatas terminas.6. Prieglobsčio teisė ir jos įgyvendinimasŠiuol. prieglobsčio teisė siejama su Prancūzijos revoliucija ir 1987 m. Deklaracija.1951 m. Jungt. tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso (Lietuva ratifikavo). Kiekvienas žmogus gali ieškoti prieglobsčio bet kokioje v-bėje.1967 m. deklaracija dėl teritorinio prieglobsčio ir suformuluotas neišdavimo principas (negali išsiųsti tokio žmogaus iš v-bės).Prieglobsčio teisė: teritorinė, diplomatinė.Teritorinė prieglobsčio teisė - asmenų, persekiojamų savo v-bėje dėl įv. įsitikinimų teisė atvykti į valstybę ir saugiai gyventi. Netaikoma kai asmenys padarė sunkius nusikaltimus civilizacijai ir t.t.Prieglobsčio suteikimas - normali valst. suverenumo prerogatyva.Įstatymas “Dėl pabėgėlių LR statuso”Įstatymas nustato užsieniečiams, kurie ieško prieglobsčio LR, pabėgėlio statuso suteikimo ir išnykimo sąlygas, tvarką, pabėgėlio teises, pareigas, atsakomybę, įvažiavimo ir išsiuntimo pagrindus.Priežastys, kliudančios užsieniečiui naudotis prieglobsčiu LR- jei jis įvykdė nusikaltimą taikai, žmonijai arba karinį nusikaltimą (šie nusikaltimai apibrėžti tarptautiniuose dokumentuose)- kaltinamas už tikrai padarytą nepolitinio pobūdžio nusikaltimą arba jam įsigaliojęs nuosprendis už nusikaltimą a veiką, prieštaraujančią Jungt. Tautų principams ir tikslams,- turi kelių šalių pilietybę ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja nė vienos iš šalių, kurių pilietis jis yra, gynyba- atvyko iš tos šalies, kur galėjo gauti prieglobstį,- serga ypač pavojinga užkrečiama liga ar nesileidžia gydytojo patikrinti įtarant tokią ligą,- atsisako suteikti duomenis apie save arba pateikia žinomai klaidingus duomenis apie atvykimo į LR aplinkybes,- galėjo atvykti į LR Imigracijos įst. nustatyta tvarka.

9. LR ekonominės ir politinės sistemos konstituciniai pagrindai1. Nuosavybės teisė ir Lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principaiLietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji būtų nukreipta tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningą konkurenciją.2.V-bės biudžetas ir bankų sistemaLietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos v-bės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. V-bės biudžeto pajamos formuojamo iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kt. įplaukų.V-bės biudžeto Vyriausybės pateiktą projektą tvirtina Seimas. Sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu.LR Centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas.

16


3. Politinės sistemos samprata ir elementaiPolitinė sistema - pol. institutų visuma konkrečioje šalyje, per kurią valdžia išreiškia savo interesus.Subjektai: valstybė, politinės partijos ir nevalst. organizacijos.Partija - aktyvi ir organizuota visuomenės dalis, susijungusi pagal interesus ir siekianti valdžios. Polit. partijos - demokratiškose v-ėse reikšmingiausias politinės sistemos elementas.Įstatymai:- visuomeninių organiz. Įstatymas- profsąjungų- religinių bendruomeniųSavanoriškumo principasMaksimalaus v-bės nesikišimo į part. ir vsuom. org. vidaus veiklą.Valstybė nustato:-partijų steigimo tvarką,- atributų registravimo tvarką,- kontroliuoja ar partija neprieštarauja konstitucijai.Valstybei taip pat numatyta galimybė sustabdyti partijų veiklą ir panaikinti (t.g. atlikti Vilniaus apygardos teismas).4. Savivaldos formos ir turinys LRVietos savivaldos - LR teritorinio administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal LR Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.Savivaldos principai- savivaldybės ir v-bės interesų derinimas- tiesioginis toje savivaldybėje gyvenančių LR piliečių dalyvavimas savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijoje,savivaldybių institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumas gyventojams- viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę,- teisėtumas ir soc. teisingumas,- ekonominis savarankiškumasSavivaldos institucijos,1) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba,2) vykdomosios - savivald.meras arba savivald. meras ir savivaldybės v-ba3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius5. Daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. Lietuvos partinės sistemos ypatumaiLR piliečiai turi teisę jungtis į politines partijas ir dalyvauti jų veikloje. Politinių partijų narui g.b. tik LR pilietis, turintis aktyviąją rinkimų teisę.Lietuvoje veikia apie 33 politines partijas. Realiai dalyvauja apie 20 pol. partijų (tai yra relevantiškumo-populiarumo- principas .Partinė sistema. Apie ją galima spręsti, lyginant rinkimų sistemą.Skiriamos:- vienpartinė (totalitarinė)- dvipartinė (kai realiai 2 partijos dalyvauja polit. sistemoje)- daugiapartinė sistema:

17


* su monopoliškai vyraujančia partija, * be monopoliškai vyraujančios partijos.6. Nevalstybinės organizacijos Lietuvos politinėje sistemojeVisuom. organizacijo skiriasi savo tikslais:- 15 steigėjų- 3 registr. būdai (TM, apskritys, savivaldybės).7. Individas Lietuvos politinėje sistemoje.Demokratinėje visuomenėje individas yra politinių santykių subjektas.Individas g.b. pasyvus arba aktyvus.Santykius įgyvendina valstybė, kt. politiniai institutai.Individo įtaka:1. Lyderiai (Prezidentas, Premjeras)2. Prijaučiantys

10. Lietuvos valstybės forma1.Valstybės formos samprata ir elementaiForma-tai struktūra, sutvarkymas. Valstybės forma parodo valstybės sutvarkymo būdus. Valstybės formą sudaro 3 elementai:1)valdymo forma (valstybės aukščiausiųjų, atstovaujamųjų ir vykdomųjų organų sudėtis, jų santykiai su kt. Organizacijomis, gyventojais, jų sudarymo tvarka, kompetencija; 2)santvarka arba valstybės teritorinio suskirstymo forma (parodo valstybės teritorinių dalių santykį su centrine valdžia, jų tarpusavio sąveiką, valstybinės valdžios teritorinį-administracinį suskirstymą; 3)valstybinis (politinis) režimas (valstybinės valdžios įgyvendinimo oficialių ir faktinių metodų visuma. Parodo, kokia yra valstyb. Valdžios įgyvendinimo metodų ir principų sistema. Apima politinių partijų veiklą.2.Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai.Valdymo forma-valstybės valdžios organizacijos ir jos reiškimosi forma. Pagal L. Konstitucinio teismo išaiškinimą L. v. valdymo forma parlamentinė. Pripažįstama parlamento viršenybė prieš kt. valdžios institucijas (turi tiesioginius įgaliojimus iš tautos). Nors yra ir prezidentinės respublikos bruožų (prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose). Yra Konstitucinis teismas – sprendžia ginčus tarp vykd. Ir leidžiam. Valdžios. Ministrų kabinetą sudaro parlamente sudarančios daugumą partijos lyderiai. Paprastai susiklosto daugiapartinė sistema.3.Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarinė valstybė.Valstybės santvarka parodo valstybės teritorinių dalių santykį su centrine valdžia, jų tarpusavio sąveiką taip pat parodo valstybinės valdžios teritorinį-administracinį suskirstymą. G.b. unitarinės valst., federacijos ir konfederacijos. Unitarinė valstybė-nė viena jos sudėtinė dalis neturi valstybinio junginio statuso. Šalyje yra tik viena Konstitucija, viena pilietybė, viena aukščiausių valstybės organų sistema. Teritorijos dalys pavaldžios centrinei valdžiai. Teritorija skirstoma į administracinius –teritorinius vienetus. Priklausomai, koks santykis tarp administr. vienetų ir centrinės valdžios organų unitarinės valst. Skirstomos į: 1)centralizuotos (teritorinių dalių organai neturi savivaldos; 2)decentralizuotos (teritorinių dalių organai turi savivaldą ir teisę spręsti savarankiškai jų kompetencijai priskirtus klausimus); 3)santykinai centralizuota Lietuva.

18


Unitarinė v. – tai geografinio valdžios suskirstymo tipas valstybėje, kai pagr. Kompetencija priklauso centrinei vyriausybei, o išvestine kompetencija naudojasi vietinės valdžios organai. Centrinė vyriausybė gali savo nuožiūra padidinti ar sumažinti vietinių savivaldybių įgaliojimus. Vietos savivalda – vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal. K, įstatymus laisvai ir savarankiškai reguliuoti, tvarkyti reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.4.Lietuvos valstybės administracinė-teritorinė struktūra1994 “LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas”. Administracijos vienetas-teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja vyriausybė ar savivaldos institucija. LR teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Savivaldybė-LR administr. Vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos.Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių (g.b. miesto ir kaimo). Apskritis-LR teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas kurio valdymą organizuoja LR vyriausybė pagal apskrities valdymo įstatymą bei kt. Įstatymus. 10 apskričių. Apskritis nustato ir panaikina Seimas vyriausybės teikimu. Savivaldybes irgi seimas vyriausybė teikimu, tik atsižvelgdamas į savivaldybių pasiūlymus.. Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma. Gyvenamosios vietovės g.b. miesto ir kaimo. Miestai-kompaktiškai užstatytos gyv. Vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų,iš 2/3 dirba pramonėje, verslo bei gamyb. ir socialinėse infrastruktūros srityse. Miesteliai-nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirba minėtose srityse.. Kaimai – gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių5.Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. Užsienio politikos principai. Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai.Politinis režimas-valstybinio vadovavimo ir valdymo pagrindinių metodų visuma. Politinis režimas priklauso nuo ne tik nuo valdymo formos, valdžios koncentracijos, faktinio valdžių pasiskirstymo, bet ir nuo santykių tarp socialinių grupių, nuo politinės dinamikos, politinių lyderių ir t.t. Lietuvoje demokratinis. Egzistuoja renkamos tautos atstovavimo institucijos, tarp jų parlamentas-aukščiausias įstatymų leidimo organas. Pripažįstamos ir gerbiamos piliečių teisės ir laisvės. Valstybės aparatas sudaromas pagal “valdžių suskirstymo į įstatymo leidimo, vykdymo ir teismų principą. Legali ne tik valdančiosios vyriausybės , bet ir opozicinių partijų veikla. Egzistuoja tolerancija, pragmatizmas, bendradarbiavimas ir kompromiso vertybės. Pagal politikos kryptį polit. režimai g.b.: konservatyvūs, persitvarkantys, reformistiniai, prisitaikantys. Atsižvelgiant į kovą dėl valdžios- atviri (ar yra atvira konkurencija opozicinių partijų kovoje) ir uždari.LR, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja valstybės gynimo taryba, į ją įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Jai vadovauja prezidentas. Vyr. valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas-prezidentas. Seimas gali įvesti karo arba nepaprastąją padėtį. LR dalyvauja tarptaut. Organizacijose, jeigu tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. LR teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų, užsienio valstybių karinių bazių. Svarbiausia figūra užs. politikoje yra prezidentas, turi dideles galias: pasirašo tarpt. sutartis , teikia jas Seimui ratifikuoti, skiria ir atleidžia (Seimo pritarimu) kariuomenės vadą ir saugumo tarybos vadovą. Prezidentas, o ne ministras pirmininkas kontroliuoja užsienio, saugumo ir gynybos politiką. Vyriausybė įskaitant ir ministrą pirmininką ir užsienio reikalų ministrą yra visiškai subordinuotas prezidentui ir vykdo, o ne formuoja užsienio politiką. LR Seimas dalyvauja pagr.pasaulinėse ir Europos tarpparlamentinio bendradarbiavimo organizacijose. Ši veikla tiesiogiai nukreipta LR užsienio politikos principams ir pagr. kryptims realizuoti.

19


6.Lietuvos valstybės simboliai.1990 LR įstat. “Dėl L. valstybės herbo” (vytis). Juo turi teisę naudotis: Seimas, prezidentas, vyriausybė, ministerijos, departamentai. K. teismas teismai, antstolių kontoros, notarai, prokuratūros, savivaldybės, neturinčios savo herbo, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos; L.bankas..1991 įst. “Dėl L. valstybinio himno”. Giedamas arba grojamas:1)pradedant ar baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus LR valstybinėms šventėms;2)sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius LR užs. valstybių ir vyriausybių vadovus – po užsienio valstybės valstybinio himno;3)iškeliant LR vėliavą per valstybines šventes ir valdymo organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų rengiamas iškilmes;4)kt. atvejais, laikantis šio įstatymo.Viešas pasityčiojimas iš L.valstybinio himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.1991 LR įstat. “Dėl Lietuvos valstybės vėliavos”. Vėliava iškeliama:1)prie Seimo, vyriausybės, krašto apsaugos ministerijos, savivaldybių tarybų pastatų,t.p. Gedimino pilies bokšte Vilniuje nuolat; prie LR valdžios įstaigų nuolat iškeliama tik Lietuvos valstybinė vėliava. Naudotis kt. valstybių vėliavomis prie LR valdžios įstaigų, t.p. jų pastatų viduje neleidžiama, išskyrus: II. 16, II 24 (Est.) ir XI 18 prie L.Seimo kartu su L. vėliava iškeliamos Estijos ir Latvijos vėliavos. Kt. atvejais užsienio valstybių vėliavos g.b. iškeltos tik oficialių vizitų, oficialių ceremonijų ir tarpt. renginių metu diplomatinio protokolo bei tarpt. dokumentų nustatyta tvarka.2)prie v. valdžios ir valdymo organų, įmonių įstaigų ir organizacijų pastatų, gyv. Namų – II 16, o kt. dienomis - LR vyriausybei nutarus (7-22 h);3)laivuose, kt. transporto priemonėse, kur yra prezidentas, premjeras, užsienio reikalų ministras ar kt. asmenys, oficialiai atstovaujantys LR, - nurodytiems asmenims sutikus;4)laivuose, įregistruotuose LR;5)prie balsavimo patalpų per rinkimus, referendumą ar plebiscitą (balsavimo metu) ir kt.

11. LR valstybinės valdžios sistema.1. Valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. Valstybės aparatas – valst. institucijų sistema, kurių pagalba įgyvendinama valst. valdžia, vykdomos pagr. funkcijos ir uždaviniai. Valstybės institucija – sudėtinė valstybės aparato dalis, turinti valdingus įgalinimus. VI-jų struktūra – tai vidinė VI-jų sudedamųjų elementų išdėstymo tvarka, jų tarpusavio santykis. VI požymiai:1) VI-jos sukuriamos valstybės ir veikia valstybės vardu;2) VI-jų veikla apibrėžta teisės normomis;3) VI-jų įgalinimai turi valstybinį valdingą pobūdį, t.y. jos turi teisę leisti individualius arba norminius aktus valstybės vardu;4) VI-jų organizacinė struktūra, teritorinės veiklos ribos, statusas, santykis su kitomis VI-jomis įtvirtinti spec. teisės aktuose;5) VI-jas vienija bendras uždavinys – garantuoti normalų visuomenės funkcionavimą, pagr. žmogaus teises ir laisves, apsaugoti valstybę nuo išorės ir vidaus agresijos, išsaugoti teritorinį vientisumą.2. LR valdžios institucijų konstitucinis statusas ir jų klasifikacija. Valstybės kontrolės konstitucinis statusas. Seimo kontrolieriai.LR K-ja įtvirtina valdžių padalijimo principą (VPP), t.y. valst. valdžia išskiriama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. K-jos 5str.: "Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas". VPP reiškia, kad visos 3 valdžios turi būti atskirtos, savarankiškos, bet tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžia turi veikti savo kompetencijos

20


ribose. K-joje suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, jos turinys priklauso nuo valdymo formos. Aukščiausių valdžių statusas paremtas K-joje įtvirtintais įgaliojimais (Seimo – 67str., Prezidento – 84str., Vyriausybės – 94 str., Teismo – IX skirsnis ir kt.). Lietuva – parlamentinė respublika su prezidentinės bruožais. K-joje apibrėžiant aukšč. institucijų bruožus, yra numatyta jų tarpusavio kontrolė ir atsvara bei partnerystė. Tiesioginis įgaliojimų nustatymas K-joje reiškia, kad 1 institucija negali perimti jų iš kitos, jų atsisakyti ar perduoti. Šių įgaliojimų negali apriboti ar pakeisti įstatymai. Tam reikia K-nės pataisos. Atskirų valdžių įgalinimai gali būti nustatyti ir įstatymuose, atsižvelgiant į K-jos principus ir nuostatas.Valstybės turto priežiūrai ir jo naudojimo kontrolei K-ja numato Valstybės kontrolės instituciją (XII skirsnis). K-jos 134str.: "Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas". Valstybės kontrolei vadovauja Valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybės kontrolės sistema ir įgaliojimai detalizuojami Valstybės kontrolės įstatyme.Seimo kontrolierių statusą nustato K-jos 73str.: "Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų. Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas". Seimo kontrolierių veiklą detalizuoja Seimo kontrolierių įstatymas. Jame apibrėžiamos "pareigūnų", "piktnaudžiavimo", "biurokratizmo" sampratos, susiaurintas Seimo kontrolierių kontroliuojamų subjektų ir skundų ratas, numatyta kontrolierių skyrimo tvarka, organizacinė struktūra, veiklos principai.3. LR valdžios institucijų sistemos organizavimo ir jų veiklos konstituciniai principai.Valdžios institucijų organizavimas bei veikla remiasi tam tikrais principais – tai svarbiausios valstybės aparato kūrimo idėjos bei nuostatos. Principai atskleidžia valdžios institucijų socialinį turinį bei paskirtį, pagrindinius tikslus ir uždavinius. Principai:1) viešumo ir atvirumo;2) gyventojų interesų atstovavimo, kuris užtikrinamas demokratiniais rinkimais, įv. teisių ir laisvių garantijomis, VI-jų veikla;3) profesionalumas, kompetencija;4) teisėtumo – VI-jų veikla reglamentuojama teisės normomis;5) valdžių padalijimo.

12. LR rinkimų teisė.12.1. Rinkimų teisės (RT) sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji RT. RT šaltiniai.Rinkimai, plebiscitai, referendumai yra piliečių valios išraiškos formos. Rinkimai demokratinėje visuomenėje skirti atstovavimo organų (parlamentų, savivaldybių) ir vykdomosios valdžios atstovų (prezidentų) rinkimui. Žodis "rinkimai" vartojamas kaip juridinis terminas išreikįti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas. Pagrindinis tautos savarankiškumo teisinis principas – suvereniteto priklausymas tik tautai, o suverenios tautos valios išreiškimas rinkimais – tai tik dalies jos, t.y. rinkėjų, balsų išdava. Teisė dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teisė dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkimų teise. Tie šalies piliečiai, kurie šia teise naudojasi, ir yra teisinė tauta. Rinkimų teisė – tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautą valstybės valdžios organuose. Rinkimų teisė yra aktyvioji (teisė rinkti) ir pasyvioji (teisė rinkti ir būti išrinktam).

21


Rinkimai gali būti: a) tiesioginiai (atstovai į valdžios institucijas renkami betarpiškai pačių rinkėjų); b) netiesioginiai (renkami "rinkikai", kurie renka atstovus), arba daugiapakopiai.Rinkimai gali būti traktuojami kaip: a) ryšys tarp valdomųjų ir valdančiųjų; b) vienas politinio proceso elementas. Daugelyje pasaulio valstybių rinkimai yra visuotiniai, lygūs, slapti ir tiesioginiai. Rinkimai yra visuotiniai, jeigu neribojami turto, rasiniu, socialiniu ar paveldėjimo skirtumu. Amžius ir kiti cenzai į visuotinumo sąvoką neįeina. Lygiems rinkimams būtinos 3 sąlygos: 1) kiekv. rinkėjas disponuoja lygiu balsų sk.; 2) kiekv. deputatas atstovauja lygiam rinkėjų sk., 3) negalimas rinkėjų dalijimas į kurijas (?) pagal turtinius, rasinius, religinius ar kt. požymius. Renkamų atstovų sk. turi priklausyti nuo rinkėjų sk. apygardoje. Pagal renkamą organą rinkimai gali būti prezidentiniai, parlamentiniai, municipaliniai ir kt. Pagal rinkimus apsprendusias priežastis: eiliniai, neeiliniai, papildomi. Rinkimai laikomi demokratiškais, jeigu:1) balsavimo teisę turi visi suaugę piliečiai;2) balsavimas – visuotinis, slaptas, laisvas;3) rinkimai vyksta periodiškai;4) kandidatai turi lygias sąlygas;5) kandidatų kėlimas laisvas;6) patikima balsų skaičiavimo sistema;7) valdžia atitenka laimėjusiems rinkimus.Rinkimų teisės šaltiniai Lietuvoje: K-ja, Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai.12.2. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai.Rinkimų sistema juridiniu požiūriu – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas; politiniu – įrankis, kuriuo vadovaudamasi vian ar kita politinė grupuotė stengiasi gauti daugumą vietų atstovaujamajame organe. Yra 2 pagr. rinkimų sistemos: 1) daugumos atstovavimo (mažoritarinė); 2) proporcingo atstovavimo. Nepaisant balsavimo sistemų įvairovės, rinkėjui visada siūlomas 1 iš 3 balsavimo būdų: 1) už 1 kandidatą (uninominalinis balsavimas); 2) už kandidatų sąrašą (polinominalinis balsavimas); 3) kandidatų vietų suteikimo eiliškumas (perduodamų balsų sistema). Uninominalinis balsavimas naudojamas mažoritarinėje, o polinominalinis – proporcinėje sistemoje. Yra 3 mažoritarinės sist. balsų skaičiavimo variantai: 1) absoliuti dauguma (50% + 1); 2) santykinė dauguma (balsų dauguma, kuri viršija bet kurios kitos partijos ar kandidato surinktų balsų skaičių); 3) kvalifikuota dauguma (balsų skaičius viršija kt. partijų surinktų balsų sk. ir lygus ar viršija iš anksto nustatytą ribą, pvz. 2/3). Proporcinėje rinkimų sistemoje vietų paskirstymas įmanomas naudojant kvotas, vietų skaičių arba rinkimų daliklį. Kvotos naudojamos tiek šalies, tiek apygardos mastu. Pilna proporcinė sistema naudojama nacionaliniu mastu, kai politinės partijos sudaro po 1 sąrašą visoms atstovaujamojo organo vietoms užimti arba tikėtinam vietų skaičiui gauti. Renkant apygardomis, balsų liekanai įskaityti naudojamas didžiausio balsų likučio arba didžiausio vidurkio metodas. Egzistuoja ir kt. rinkiminių dalmenų nustatymo metodai: H.Drupo, T.Hero, d'Hondto. Proporcinės sistemos variantas – perduodamų balsų sistema. Ši sistema naudojama tik daugiamandatėse apygardose. Kiekv. rinkėjas turi 1 balsą, kurį atiduoda už vieną ar kitą sąrašą, nurodydamas seką, kuria jis norėtų matyti išrinktus kandidatus. Mišriose rinkimų sistemose naudojami įv. mažoritarinių ir proporcinių balsavimo rezultatų nustatymo būdų kombinacijos.LR savivaldybių tarybų rinkimai vyksta pagal proporcinę, Seimo rinkimai – pagal mišrią (71 narys pagal mažoritarinę, 70 – pagal proporcinę), Prezidento rinkimai pagal mažoritarinę sistemą.12.3. Rinkimų teisės K-niai principai.Daugumos demokratinių valstybių K-jose numatyta, jog rinkimai yra:

22


1) visuotiniai;2) lygūs;3) teisioginiai;4) slaptas balsavimas.12.4. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka, kompetencija. Rinkėjų sąrašai.Rinkimų organizavimo procesas susideda iš šių pagr. dalių ir etapų:1) rinkimų teisės nustatymas (cenzai);2) valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines apygardas;3) rinkėjų sąrašų sudarymas (rinkėjų registracijos tikslas – išvengti apgavysčių rinkimų metu);4) kandidatų iškėlimas ir registravimas (kandidatus iškelia politinės partijos ar politinės organizacijos, galima ir pačiam siūlyti savo kandidatūrą. Leidžiama balotiruotis tik tiems, kurie atitinka iš anksto numatytas taisykles. Labiausiai paplitusi – amžius, remiančių piliečių sąrašas);5) priešrinkiminė kampanija (tai laiko tarpas nuo kandidatų iškėlimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkimų dienos);6) balsavimas;7) rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas.Rinkimus organizuoja ir vykdo:1) Vyriausioji rinkimų komisija (VRK – ją 4 metams sudaro Seimas);2) apygardų rinkimų komisijos (sudaromos VRK-jos rinkimų laikotarpiui);3) apylinkių rinkimų komisijos (jas sudaro apygardos rinkimų komisijos);VRK užtikrina vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Jos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs Seimo sprendimas.Sudaromi šie rinkėjų sąrašai:1) LR rinkėjų sąrašas;2) vienmandačių rinkiminių apygardų rinkėjų sąrašai;3) rinkiminių apylinkių rinkėjų sąrašai.Rinkėjų sąrašai sudaromi 2 kartus – išankstiniai ir galutiniai. Sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja VRK.12.5. Rinkimų apygardos. Rinkimų apylinkės.Rinkimai į Seimą: LR teritorija dalijama į 71 vinmandatę rink. apygardą atsižvelgiant į gyventojų sk. ir administracinį teritorinį suskirstymą. Apygarda sudaroma iš rink. apylinkių. Taip pat sudaroma 1 daugiamandatė rink. apygarda, kurioje balsuoja visi LR pilečiai (renkama 70 narių). Atsižvelginat į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų sk., miesto, rajono teritorijos skirstomos į rink. apylinkes. Jas mero teikimu tvirtina ir keičia VRK. Apylinkės teritorijoje turi gyventi <5000 rinkėjų.Rinkimai į saviv. tarybas: savivaldybės teritorijoje sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda. Apygardos dalijamos į apylinkes, kurių dydį ir sk. nustato apygardos rink. komisija. Apylinkėje turi būti <5000 rinkėjų. Į rinkimų komisiją gali būti renkamas siūlomas LR pilietis, atitinkantis tam tikras įstatymo numatytas sąlygas.12.6. Kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka.Kandidatus kelia 1) rinkėjai, pats kandidatas arba pats kandidatas rinkėjams pritariant (reikia surinkti min 1000 rėmėjų parašų);2) politinės partijos.

23


Kandidatai registruojami VRK. Kandidatui ar kandidatų sąrašui užregistruoti būtinas piniginis užstatas: pvz. Seimo rinkimuose jis lygus 1 VMDU registruojant 1 kandidatą ir 20 VMDU – registruojant kandidatų sąrašą.12.7. Kandidatų veiklos garantijos.Prasidėjus rinkiminės agitacijos kampanijai, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kt. susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse žiniasklaidos priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą. Kandidatas į Seimo narius gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų, bet ne ilgiau kaip 1 mėn. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją. Asmenys, trukdantys kandidatų legaliai veiklai, traukiami atsakomybėn, t.y. atsako pagal įstatymus.12.8. Rinkiminė agitacija.Rinkiminė agitacija – tai politinė veikla (tam tikrų idėjų propagavimas), įtikinėjimas, siekimas palenkti. Agitacijos kampanija prasideda, kai VRK "VŽ-iose" paskelbia kandidatų sąrašus ar kandidatus. Agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia LR K-ją ar įstatymus. Agitacinės priemonės: mitingai, susitikimai, pasisakymai ir reklama žiniasklaidos priemonėse, plakatai ir pan. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną.12.9. Balsavimas. Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas.LR K-ja numato, kad rinkimai LR-je vyksta remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Balsavimas vyksta rinkimų dieną apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Siekiant visiems piliečiams sudaryti vienodas galimybes balsuoti rinkimuose, balsavimas taip pat organizuojamas LR diplomatinėse atstovybėse užsienyje, laivuose, gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose, bausmės atlikimo vietose, taip pat sudaromos sąlygos balsuoti paštu.Šiuo metu Lietuvoje K-ija ir įstatymais įtvirtintos visų trijų pagrindinių tipų rinkimų rezultatų nustatymo sistemos. Seimo rinkimuose naudojama mišri rinkimų sistema - pusė Seimo narių (71 mandatas) renkama pagal mažoritarinę absoliučios daugumos sistemą pirmajame rinkimų rate ir paprastosios daugumos – antrajame rate; kita pusė (70 mandatų) Seimo narių renkama pagal proporcinę sistemą, naudojant paprasčiausią – kvotų ir liekanų – proporcijų skaičiavimo būdą). Prezidento rinkimuose taikoma mažoritarinė rinkimų sistema. Priklausomai nuo dalyvaujančių rinkėjų skaičiaus, pirmajame rate taikomas absoliučios daugumos arba paprastos daugumos principas. Antrajame rinkimų rate taikomas paprastosios balsų daugumos principas.Savivaldybių tarybų rinkimuose naudojama proporcinė rinkimų sistema, analogiška daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje naudojamai sistemai. Proporcijoms skaičiuoti naudojamas kvotų ir liekanų metodas, skirstant mandatus partijoms ir jų koalicijoms taikomas minimalaus atstovavimo “slenkstis”.12.10. Rinkimų galiojimo sąlygos.Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti Seimo rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų šių esminių rezultatų:- vienmandatėje rinkimų apygardoje - kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;

24


- daugiamandatėje rinkimų apygardoje - kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.Prezidento rinkimų atveju, LR K-niam Teismui priėmus išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:1) pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;2) nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui ir Aukštesnysis administracinis teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo ar nepatvirtinimo.12.11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai.Pakartotiniai Seimo rinkimai vyksta:1) rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais;2) jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas.Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų - ne vėliau kaip po metų. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų.Prezidento rinkimuose, jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame balsavimo rate. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.12.12. Referendumas.Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos referendumu. Tik referendumu gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio "Lietuvos valstybė" bei XIV skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.Referendumų rengimo tvarką LR nustato Referendumo įstatymas.

13 tema. Lietuvos Respublikos Seimas.Parlamentarizmo istorija Lietuvoje.Burtai.Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis StatusasK. 5 str.: Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.K. 55 str.: Seimą sudaro Tautos atsovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.K. 64str.: Seimas kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi

25


gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas.K. 67 str.:Seimas:1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;2) leidžia įstatymus;3) priima nutarimus dėl referendumų;4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;19) leidžia amnestijos aktus;20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.K. 76 str.: Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią.Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis ir struktūra. Seimo pirmininkas ir valdyba. Seniūnų sueiga, jos veiklos kryptys. Seimo frakcijos, komitetai, komisijos.Seimo sudėtis – 141 Seimo narys, renkamas kas 4 m., legaliai veikia jei išrinkta > 3/5 narių.Seimo struktūra:Seimo pirmininkasSeimo Pirmininkas renkamas iš Seimo narių pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu, visam Seimo įgaliojimų laikui. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;3) per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;4) per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;

26


5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio kandidatūras Seimui;7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;8) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras;9) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras;10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;11) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;12) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų.Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos.Seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip 5)Seimo Pirmininko pavaduotojai renkami iš Seimo narių Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. Prireikus vienam iš jų Seimo Pirmininkas gali pavesti pavaduoti Seimo kanclerį. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams. Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. Jeigu Konstitucijos numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.Seimo kanclerisSeimo kancleris renkamas iš Seimo narių Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai, stebi, kad per nustatytus terminus būtų apsvarstyti pateikti įstatymų projektai;2) prižiūri Vyriausybei ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą ir teikia apie tai informaciją Seimo nariams;3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo kanceliarijos darbo, prižiūri, kaip Seimo kanceliarijos padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi jų veiklą reglamentuojančių nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių;4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus;5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą;6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus;

27


7) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;8) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą;9) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius šio statuto nustatyta tvarka;10) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;11) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams;12) sprendžia Seimo narių padėjėjų-sekretorių įdarbinimo ir atleidimo klausimus.KomitetaiSeime sudaromi šie komitetai:1) Aplinkos apsaugos; 2) Biudžeto ir finansų; 3) Ekonomikos; 4) Europos reikalų; 5) Kaimo reikalų; 6) Nacionalinio saugumo ir gynybos; 7) Socialinių reikalų ir darbo; 8) Sveikatos reikalų; 9) Švietimo, mokslo ir kultūros; 10) Teisės ir teisėtvarkos; 11) Užsienio reikalų; 12) Valstybės valdymo ir savivaldybių; 13) Žmogaus teisių.Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą arba komitetai sudaromi iš naujo. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikantis proporcinio jų atstovavimo principo. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių Seimo frakcijos bei mišri Seimo narių grupė pasiskirsto vietas komitetuose. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo kancleriui. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 Seimo narių pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai. Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius. Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomitečio pirmininką renka komitetas, o tvirtina Seimas. Pakomitečių pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui. Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai.KomisijosSeimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti arba sudaryti laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias

28


laikinąsias komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti. Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu, kai pavesti uždaviniai yra įvykdyti. Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti. Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti komisijoje. Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama. Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno komiteto atstovai.Nuolat veikiančios komisijos arba komisijos, kurios įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Tokios komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas. Komisijos išlaidų sąmatą tvirtina ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendžia Seimo valdyba. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, ji turi visas komitetų teises ir pareigas. Komisija, baigusi darbą, pateikia Seimui savo parengtą ar suredaguotą projektą arba išvadą, kurią Seimas patvirtina priimdamas nutarimą.FrakcijosSeimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai (įsigalioja nuo naujo Seimo darbo pradžios. Iki to laiko Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Seimo nariai). Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje.Seimo valdyba1) skirsto valstybės biudžeto įstatymo nustatytas Seimo lėšas, svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas;2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas;3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;5) šaukia neeilinius Seimo posėdžius, nustato posėdžių laiką;6) tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką;7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti;8) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių;

29


9) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;10) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;11) skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos vadovą, kuris yra atsakingas bei atskaitingas valdybai;12) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, sudaro Seimo kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;13) skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus įstatymų nustatyta tvarka skelbdama konkursus vietoms užimti;14) tvirtina Seimo kanceliarijos padalinių nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas;15) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams.Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kanceliarijos vadovas. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui, kuris, jais remdamasis, parengia posėdžio darbotvarkę.Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jei šio nėra, - posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje. Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.Seniūnų sueiga1) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl Seimo sesijos darbų programos;2) svarsto savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir pritaria jiems;3) svarsto ir derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo;4) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų;5) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai;6) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;7) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio nesutarimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų;8) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti;9) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų prievolių.Seimo seniūnų sueigos (toliau - Seniūnų sueiga) posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos,

30


Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas. Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo kancleriui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris. Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Seniūnų sueigos posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams.Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės. Seniūnų sueigos rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo seniūnų sueigos narių balsų dauguma. Nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos. Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį pasirašo Seniūnų sueigos posėdžio pirmininkas.

Seimo įgaliojimai: kontrolės, finansų, užsienio politikos ir kt. srityse. Seimo aktų rūšys.Seimo aktų rūšys:1. Įstatymai – t. aktas, turintis aukščiausią reikšmę, skirtas visuomeninių santykių reguliavimui.2. Įstatymai dėl tarpt. sut. ratifikavimo ar denonsavimo.3. S. statutas.4. S. nutarimai.5. Rezoliucijos.6. Kreipimaisi.7. Deklaracijos.8. Konstituciniai įst.Seimo įgaliojimų laikas ir darbo tvarka.Pagr. veiklos forma – sesijos. Sesija – laiko tarpas per kurį vyksta Seimo plenariniai posėdžiai. Sesija: plenariniai posėdžiai, S. komitetų posėdžiai, S. komisijų posėdžiai, S. frakcijų posėdžiai. Sesijos – eilinės (pavasario 03 10 – 06 10 ir rudens 09 10 – 12 23) ir neeilinės (šaukia S. pirm. daugiau kaip 1/3 S. narių siūlymu, gali siūlyti ir Prezid. – nepapr. padėt. atveju).S. posėdžiaja Vilniuje, Parlam. rūmuose. Posėdžius parengia posėdžių sekretorius.Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis paprastai prasideda 12 valandą Seimo rūmuose. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoj jo posėdį pradeda kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai ir Seimo kancleris. Jauniausias pagal amžių Seimo narys yra skiriamas į pirmąją balsų skaičiavimo grupę.

31


Prasidėjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Seniūnų sueigai suformuoti. Po to Seimas paprastai dirba tokia tvarka:1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina jų pirmininkus bei šių pavaduotojus;3) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;4) sudaro sesijos darbų programą statuto numatyta tvarka.Sprendimai priimami balsų dauguma. Balsavimai atviri, balsuojama asmeniškai. Gali būti vardinis balsavimas jei to reikalauja frakcija ir pritaria 1/3. Gali būti slaptas balsavimas (renkant – S. pirmin., Kanclerį, Pirmininko pavad.; dėl nepasitikėjimo; skiriant KT teisėjus).Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra. Apkaltos pagrindai.Atsakomybėn apkaltos proceso tvarka gali būti traukiami Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai bei Seimo nariai.Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko aukščiau nurodytiems asmenims dėl jų padarytų veiksmų, diskredituojančių valdžių autoritetą, siekdamas išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. Jeigu šios procedūros metu konkretus asmuo pripažįstamas kaltu, tai jis pašalinamas iš pareigų arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas.Pagrindas pradėti apkaltos procesą atsiranda, jei asmuo (Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas,…):1) šiurkščiai pažeidžia Konstituciją;2) sulaužo duotą priesaiką;3) įtariamas padaręs nusikaltimą.Pradėti apkaltos procesą užtenka vieno šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo. Apkaltos procesas Seime susideda iš šių pagrindinių dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų.

14 tema. Lietuvos Respublikos Seimo nario statutas.Seimo narys – tautos atstovas Seime.Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.Seimo nario priesaika.Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.Priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Prisiekia stovėdamas, padėjęs ranką ant Konstitucijos, pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui. Seimo narys turi prisiekti ne vėliau kaip per mėnesį nuo pirmojo posėdžio, kuriame jis dalyvavo. Seimo narys, neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato.Seimo nario priesaikos tekstas:

32


“Aš, (vardas, pavardė),prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.Tepadeda man Dievas!”Seimo nario įgaliojimai.Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.Seimo narys turi teisę S. statuto nustatyta tvarka:1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime;3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus;6) rengti ir teikti svarstyti Seimui įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus;8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas;10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų;12) kartu su kitais Seimo nariais:a) teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo,b) inicijuoti apkaltą,c) pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras,d) šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį,e) kreiptis į Konstitucinį Teismą,f) ir kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas.Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas dėl įstatymo priėmimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki balsavimo dienos. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotojas. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus

33


dalyvavimą Europos reikalų komitete. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas (jeigu jis yra Seimo narys).Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei savivaldybių tarybų narius. Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunčia svarstyti valstybės institucijoms. Rinkėjų skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali būti perduoti Seimo kontrolieriui ištirti. Jie nagrinėjami Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus visi pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.Seimo nario imunitetas ir indemnitetas.Seimo nario asmuo neliečiamas.Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. – indemnitetas.Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. – imunitetas.Seimo nario įgaliojimų pasibaigimas.Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;2) jis miršta;3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 straipsnio reikalavimais;8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

15. Įstatymų leidyba Lietuvoje.1.Įstatymų leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. Teisės (toliau t.) formavimas prasideda tautos idėjose ir baigiasi teisėkūros etapu. Etatistinėje teor. (t. kuria valstybė) – pati t. ir teisėkūra sutampa. Sociatarinėje teor.- t. yra iki teisėkūros, nes ši tik išreiškia t. Šiuo atveju – išmitingas įstatymų (toliau įst.) leidėjas. T. formavimas: 1.Iki kompetetingų institucijų. 2.Kompetetingų institucijų veikla, kurios metu priimami t. norminiai aktai. Teisėkūra- 1.Valst. kompetet. inst. arba visos tautos priimti ir išleisti t. aktai. 2.Valst. vadovavimo forma, užbaigianti t. formavimo procesą, kuriam suteikiamas visuotinės valios pavidalas. Teisėkūra nėra vienkartinis aktas – tai procesas, kurio išdavoje sukuriami t.aktai. Teisėkūros principai: 1.Planavimas.

34


2.Viešumo. 3.Demokratijos. 4.Moksliškumo. 5.Teisėtumo. 6.Konkurencijos. 7.Kompetencijos. 8.Informacijos.2.LR Įst. leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai. LR K. 68 str.: Įst. leid. iniciatyvos teisė priklauso: 1.Seimo nariams. 2.Prezidentui. 3.Vyriausybei (rengia ir teikia S. svastyti įst. proj). 4.50.000 LR piliečių su rinkimų teise gali teikti S. įst. projektą, kuris privalo jį svastyti. Subjektai: S.nariai, Min.Pirm., ministrai, Prez., LR piliečiai. Įst. leidybos teisė realizuojama juos užregistravus S. (pagal S. Statutą). Siauraja prasme iniciat. teisė-kompetet. valst. institucijų ar asmenų teisė siūlyti naują įst., paketimą ar papildymą, pateikiant proj., kuriuos S. turi išnagrinėti. Plačiaja prasme-pileičių teisė priimti įst. S.Statutas numato, kad ne tų subjektų pateikti projektai užregistruojami, bet nesvarstomi (gal tik perskaitomi?)3.Įst. projektų svarstymas. Svarstymo stadijos:1.Svarstymas pagrindiniame komitete (S.sueiga nutaria, kuris tampa pagr.): komitetas sukviečia visus asmenis, pateikusius pasiūlymus ir diskutuoja, baigus disk. priimamas sprendimas:1.1.pritarti1.2.pritarti ar ne pataisoms1.3.paskelbti proj. svarstyti visuomenei 1.4. grąžinama patobulinti 1.5.projektą atmesti 2.Svastymas S. posėdyje: pateikiamos komiteto išvados ir pasiūlymai, S. priima sprendimą:2.1.pritarti komit. patvirtintui projektui su S. posėdyje pateiktom pastabom ir paskirti bals.po 2 dienų. 2.2.perduoti visuomenės svarstymui 2.3.grąžinti komit. patobulinimui 2.4.grąžinti iniciatoriams patobulinti 2.5.atmesti 3.Priėmimas. Nebepriimami siūlymai atmesti projektą, nebent negaunama balsų (dalyvaujančių) dauguma. Svarstymas skubos tvarka-mažinami laiko tarpai tarp atskirų nagrinėjimo ir priėmimo stadijų. Gali prašyti nagrinėti: Prez., S.Pirm., Opozicijos vad., Komitetai, Vyriausybė. Ypatingos skubos tvarka-nagrinėjimas ir priėmimas vieną dieną. Gali prašyti nagrinėti: Prez., S.Pirm., Vyr.

4.Įst. priėmimas. Konstitucinių įst. priėmimo ypatumai. Galima priimti visą įst. proj. arba tik jo atskirą str. Jei priimamas visas įst. proj.:1. Trumpai aptariama gauti papildomus pasiūlymus ir pataisas. 2. Balsuojama dėl atskirų įst. proj. dalių. Jeigu S. nenutaria kitaip, str.i priimami iš eilės.3. Str., kurie lemia įst. proj. principus ir sandarą, posėdžio pirm. gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.4. Tuos str., dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas S. narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio.

35


5. Naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai posėdžio pir. nėra teikiami balsuoti, jeigu posėdžio pirm. juos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 1/5 S. narių. 6. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams, pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas. 7. Kalbėjęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios S. posėdžių dienos. Įst. priėmimo metu siūlymai atmesti proj. nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus. Apsvarsčius visus įst. proj. str., balsuojama dėl viso įst. proj. Įst. dėl K. keitimo proj. svarstomi ir dėl jų balsuojama S. du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Įst. dėl K. keitimo laikomas S. priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų S. narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Nepriimta K. pataisa S. iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Kiti konstituciniai įst. laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų S. narių. Tokių konstitucinių įst. pataisos arba įst., pripažįstantys netekusiais galios ar keičiantys iki tol galiojusiuosius, turi būti priimti 3/5 visų S. narių balsų dauguma, balsuojant vieną kartą. 5.Įst. provulgavimas ir veto teisė. Provulgavimas-įst. pasirašymas ir oficialus paskelbimas. Provulguoti gali Prez. ir S.Pirm. Prez. provulguoja: 1. S. priimtą įst. ne vėliau kaip per 10 po įteikimo (LR K. 71 str.1 d.) 2. Referendumu priimtą įst. ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 d. (LR K. 71 str.3 d) 3. Vetuotus įst. ir pakartotinai S. priimtus Prez. privalo ne vėliau kaip per 3 d. provulguoti. S.Pirm. provulguoja: 1.Prez. nepasirašytus ir negrąžintus Seimui Seimo priimtus įst. 2.Prez. nepasirašytus referendumu priimtus įst. ar kitus aktus (LR K. 71 str.2 d. ir 4 d.). Siekiant įgyvendinti “svertų ir atsvarų” principą Prez. suteikta teisė vetuoti S. priimtus įst., tai yra, jis gali motyvuodamas grąžiti S. jo priimtus įst. pakartotinam svastymui (LR K. 71 str.1 d)6.Vetuotų įst. pakartotinis priėmimas S. Prez. grąžinus (vetavus) į S. įst. su pastabomis pakartotinam svarstymui, S.Pirm. praneša posėdyje ir S. jau kitą dieną sprendžia:1.Ar svarstyti iš naujo. 2.Ar laikyti įst. nerpiimtu. Esant šiai situacijai: 2.1.paveda S. komit. iš naujo svarstyti 2.2.sudaro darbo grupę įst. parengti iš naujo. Po svarstymo vėl vykdomas priėmimas . (LR K. 72 str.): 1.Pritarus Prez. pasiūlymams galioja įprastos įst. priėmimi taisyklės 2.Norint nubalsuoti Prez. veto, reikia kad tam pritartų a)paprasto įst. atveju ½ S. narių, b) konstitucinio įst. atveju 3/5 visų S.narių.7.Įst. įsigaliojimas. Prez. pasirašyti ir oficialiai paskelbti (Valst.Žiniose) įst. įsigalioja nuo paskelbimo dienos, jeigu pačiais įst, nenumatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Įst. dėl K. keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po 1 mėn. nuo jos priėmimo. K. įsigalioja kitą dieną po refer. rezultatų oficialaus paskelbimo (jeigu už > ½ L.R.pil.). S.Pirm. pasirašyti ir oficialiai paskelbti įst. įsigalioja nuo jų paskelbimo. S. priimti t. aktai, išskyrus įstatymus, ir Prez. dekretai ir Vyr. nutaimai, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valst. žin.", jeigu pačiuose aktuose nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.

36


Be įst. svarstymų yra numatyta: 1.Biudžeto svarst. 2.K. įst. svrst⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪

⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪

kdomosios⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪⨪ valdžios reiškėjas; yra asmuo ir kolegialus organas, turintis teisę oficialiai atstovauti šaliai tarpt. santykiuose bei spr. svarb. vidaus politikos kl. Beveik visose v. (išskyrus Šveicariją) v. vadovas yra vienasmenis. V. vadovas laikomas tautos vienybės simboliu; išreiškia ne atskirų politinių partijų, o visų visuomenės sluoksnių interesus. Šį postą dažniausiai užima žm., iki rinkimų buvę aktyvūs kurios nors partijos nariai; tapę v. vadovu jie pasidaro politiškai neutralūs ir nedalyvauja savo partijos organų veikloje. Term. “prezidentas” (lot.k.) – reiškia sėdintis priekyje. V. vadovas pirm. privalo laikytis K. ir kt. įst., o jo priesaika prieš tautą – viena iš prez. institucijos legitymumo elementų. Jis t.p. t.b. (savo galiose, kurios num. K.) suvereniteto garantu, šalies nepriklausomybės, teritorijos neliečiamumo garantu ir kt., t. laikytis etikos normų. K.86 str.: prez. g.b. pašalintas prieš laiką iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs K. arba sulaužęs priesaiką, t.p. paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Prez. pašalinimo kl. spr. seimas apkaltos proceso tvarka. Prez. dalyvaujant seimo nariams prisiekia tautai. Įst. numato atsakomybę už viešą prez. įžeidimą arba šmeižimą.Prez. rinkimai ir įgaliojimų laikas. Resp. prez. – renkamas v. vadovas, tuo jis skiriasi nuo monarcho, kuris šį postą paveldi. Prez. rinkimo forma turi t.t. politinę prasmę. Renkant jį tiesiogiai, pagal nusistovėjusias tradicijas, valdžią jam suteikia ne parl., o tauta. Tai turi įtakos kilus konfliktui tarp prez. ir parl. 1992 12 22 “LR Prez. rink. Įst.” : renka LR pil. 5m., remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rink. teise, slaptu balsavimu. Prez. renka be tarpininkų. Prez. g.b. renkamas LR pil. pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pask. m. gyvenęs L., jeigu jam iki rink. dienos suėję ne mažiau 40m. ir jeigu jis g.b. renk. Seimo nariu. Tas pats asmuo g.b. renk. Prez. ne daugiau kaip 2 k. iš eilės. Kandidatas į prez. turi surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų. Prez. rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka v. Respublikos miestų ir rajonų teritorijos dalinamos į apylinkes. Joje t. gyventi iki 5 tūkst. rink. Prez. rink. organizuoja ir vykdo: 1)resp. prez. rinkimų komisija (ją sud. Seimas); 2)miesto, rajono rink. komisijos (jas sud. RPRK); 3)apylinkių rink. komisijos (jas sud. miestų ir raj. R.k. Resp. prez. rinkimų komisija – aukšč. prez. rinkimų organizavimo institucija. Ji sud prez. rink. laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai prez. prisiekia. Ši komisija negali aiškinti šio įst. nuostatų. Jos spr. g. apskųsti Vilniaus apyg. Teismui (Administrac. Teismai). Vilniaus ir Kauno m. g.b sudaroma daugiau kaip po 1 rinkimų komisiją. Kandidatais į prez. save g. iškelti pavieniai asmenys, t.p. g. kelti ir remti polit. part ir polit. organizacijos. Sumokamas 5 vidut. mėn. darbo užmokesčių užstatas, kuris surinkus 20 tūkst. parašų, grąžinamas. Kandidatams išduod. Pažymėjimas. Nuo oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo dienos pr. Prez. rink. kampanija. Kandid. t. teisę turėti patikėtinius, kurie g. atlikti kandidato pavedimus. Jie turi patikėtinio pažymėjimą, kurį išd. Prez. rink. komisija. Visos partijos, iškėlę kandid. ir patys kandid. turi teisę raštu paskirti stebėtojus į kiekv. rink. komisiją. Kandid. rink. kampanijos metu (ne ilgiau kaip 2 mėn.)jo prašymu g.b. atleistas nuo darbo ar tarnyb. Pareigų. Už šį laiką iš v. lėšų išmok. 2 vid. darbo užmokesčiai. kandid. negali būti suimtas, patr. baudž. atsak. be prez. rink. komisijos leidimo. Rink. agitaciją g. pr. Nuo tos dienos, kai pr. rink. kampanija, kurią skelbia rink. prez. komisija. Agitacija vykd. Įv. formomis, išskyrus tas, kurios pažeidžia K ar įst. Masinės inf. priem. Paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandid., kandid. ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rink. 5 d. paskelbti kandidato ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę. Rink. agitacija

37


draudžiama likus 24 h. iki rink. pradžios ir rink. dieną. Balsav. vyksta 7-21h. Išrinktu laikomas tas kandid., kuris tą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rink. dalyvavusių rink. balsų. Jeigu dalyv. mažiau kaip puse visų rink., išrinktu laikomas tas kandid., kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu 1 balsav. rate nė vienas kandid. nesurinko reikiamos balsų daugumos, po 2 sav. nuo rink. dienos reng. Pakartotinis balsavimas dėl 2 kandid., gavusių daugiausiai balsų 1 rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas tas, kuris gaus daugiau balsų. Pakartotiniai rink. rengiami, kai 1-me balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandid. ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus. Jie rengiami ne vėliau kaip per 3 mėn. po rink. rezultatų paskelbimo (ne vėliau kaip po 4 d. po rinkimų) ne vėliau kaip per 3 h. laimėjusiam įteikiamas LR prez. pažymėjimas. Išrinktas prez. pareigas pr. eiti rytojaus dieną pasibaigus prez. kadencijai, po to kai prisiekia. Išr. Prezidentu, asmuo t. sustabdyti savo veiklą polit. part. Ir polit. org. iki naujos prez. rink. kampanijos pradžios.Prez. įgaliojimų nutrūkimas. Įprastine tvarka prez. įgalioj. nutrūksta, kai pasibaigia laikas, kuriam jis b. išrinktas. Prieš laiką prez. įgalioj nutrūksa kai: 1)atsistatydina iš pareigų; 2)miršta; 3)Seimas pašalina iš pareigų apkaltos proc. tvarka; 4)įvyksta pirmalaikiai prez. rink. ( kai pagal K.58 str. Prez. skelbia pirmalaikius Seimo rink., naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 d. nuo 1-osios posėdžio dienos g. paskelbti pirmalaikius prez. rinkimus)); 5)seimas, atsižvelgdamas į KT išvadą, 3/5 visų seimo narių balsų dauguma priima nut., kuriuo konstatuojama, kad prez. sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. Prez. pareigas laikinai eina Seimo pirm. Resp. prez. vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.prez. kompetencija ir įgaliojimų rūšys. Reali v. vadovo valdžia prikl. nuo v. valdymo formos , nuo K. prez. suteiktų įgaliojimų. Prez. institutas egzistuoja tik tose suvereniose šalyse, kurios pagal valdymo formą yra respublikos.. V. santvarka g.b. tiek federacinė, tiek unitarinė, bet v. režimas tik demokratinis. LR Prez. pagal k. 84 str.: -pasirašo tarpt. sut; -spr. pagr. užs. politikos kl.; -seimo pritarimu skiria ir atleidžia ministrą pirm.;-teikia Seimui kandidatūras į Akšč. Teismą-Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;-skelbia nepaprastąją padėtį;-pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įst.Išimtinės prez. teisės:*skirti apyg. ir apyl. Teismų teisėjus ir jų pirm., keisti jų darbo vietas;*suteikti aukšč. karinius laipsnius;*daryti seime metinius pranešimus apie padėtį l.;*skirti valstyb. apdovanojimus;*teikti malonę nuteistiesiems;*priimti užs. v. diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikti aukšč. diplomatinius rangus ir specialius vardus.;*priima vyriausybės grąžinamus įgaliojimus, išrinkus naują seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sud. nauja vyriausybė; *priima vyriausybės atsistatydinimą.Prez. seimo priimtą įst. ne vėliau kaip per 10d. po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina seimui pakartotinai svarstyti. Jei to nepadaro – įst. pasirašo ir oficialiai paskelbia seimo pirm. pakartotinai seimo apsvarstytas įst. laikomas priimtu, jeigu b. priimtos prez. teikiamos

38


pataisos ir papildymai, arba jeigu už įst. balsavo daugiau kaip ½, o už konstituc. Įst. – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Tokius įst. prez. privalo ne vėliau kaip per 3 d. pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. Referendumu priimtą įst. ar kt. aktą ne vėliau kaip per 5 d. privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti prez. Jei to prez. nepadaro, tai atlieka Seimo pirm. Prez. galios: 1)de fakto; 2)de jure;Prez. įgaliojimai: 1)teisė paleisti parlamentą; 2)veto teisė; 3)nepaprastieji įgaliojimai (skelbia nepapr. padėtį, bet Seimas turi tai patvirtinti. Prez. aktai, jų rūšys, priėmimo ypatumai. Kontrasignacija. Prez., įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Jie registr. Prez. dekretų kn. ir jiems suteik. atitink. eilės numeris; skelbiami VŽ, laikr., per radiją ir TV. Dekretai įsigalioja kt. dieną po jų paskelbimo jeigu dekretuose nenurod. kt. jų įsigaliojimo data. Prez. dekretai yra dvejopo pob.:*Prez. dekretai dėl diplomatinių atstovų užs. v. ir prie tarptaut. org. skyrimo ir atšaukimo, dėl aukšč. karinių laipsnių suteikimo ir dėl nepaprastosios padėties paskelbimo įgyja galią, kai juos pasirašo ministr.-pirm.*Prez. dekretus dėl aukšč. diplomatinių rangų ie specialių vardų teikimo kontrasignuoja užs. reikalų ministras, o dėl pilietybės teikimo -–VR mministras.Dekretai papr. yra individualūs aktai, nenorminio pob. ir šia prasme jie nėra KT šaltiniai.. Nepaisant to atskiruose Prez. dekr. g.b. visuotinai privalomų bendro pob. taisyklių (pvz. dekr. dėl nepapr. padėties paskelbimo.Atsakomybė už konrasignuotą dekretą tenka jį pasirašiusiam ministr.-pim. arba ministrui. Kontrasignacija – kai organizavimo klausimais leidžia potvarkius.⨪⨪⨪⨪⨪Prez. aparatas. Prez. įgaliojimų laikui su jį aptarnaujančių padalinių pareigūnais sudaroma terminuota darbo sut. Prez. įgalioj. nutrūkus, visais atvejais jį aptarnaujantys pareigūnai atsistatydina. Nereg. joks n.a. 3 patarėjai, vyr. referentai, referentai (A gr.); vyr. konsultantai, konsultantai (B gr.). Tą dieną, kai n. prez. pr. eiti pareigas, vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.-1998 01 10 KT nut. kadrų inspektorius; atstovai spaudai, kanceliarijos vadovas. L. turime premjerinį- prezidentinį režimą:1)prez. teikia ministr. pirm. kandidatūrą;2)g. paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rink.;3)turi veto teisę;4)negali pakeisti parlamento pasitikėjimą turinčio kabineto (ar kurio nors jo nario).

17 tema. LR Vyriausybė1.LR sudėtis ir formavimo tvarka. LRV sudaro ministras pirmininkas (MP) ir ministrai (M). MP skiria ir atleidžia prezidentas (P) Seimo (S) teikimu. M skiria ir atl. P MP teikimu. MP per 15 d. pateikia S prezidento patvirtintą Vyriausybę ir programą. Jei S nepritaria progr. MP kartu su Ministerijomis turi per 15 d. pateikti kitą. Įgaliojimai veikti tik kai S priima programą. Per 3 mėn. Po priėmimo LRV privalo rasti programos įvykdymui t.t. priemones. MP ir M prisiekia.K. 91 str.: Vyr. sudaro Ministr. Pirm. ir ministrai. 92 str.: Ministrus skiria ir atleidžia prez. min.-pirm. teikimu. O jį patį skiria ir atleidžia prez. Seimo pritarimu. MP ne vėliau kaip per 15 d. nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Prez. patvirt. Vyr. ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai progr., MP ne vėliau kaip per 15 d. nuo nepritarimo d. pateikia svarstyti n. progr. Ministerijos bei kt. v. institucijos privalo prisidėti prie progr. rengimo. Vyr. gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyv. narių balsų dauguma pritaria jos progr. Kai

39


Seimas prit. Vyr. progr, vyr. privalo per 3 mėn. parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai progr. įgyvendinti. Pradėdami eiti savo pareigas, MP ir ministrai prisiekia.2.LVR kompetencija. LRV įgyvendina aukščiausią vykdomąją valdžią Lietuvoje. Savo veiklą LRV vykdo pagal S priimtą programą. 1)Prižiūri konst. Tvarką; tvarko vid. Reikalus, valst. Saugumas, viešoji tvarka. 2)Vykdo įstatymus, S nutarimus, P dekretus 3)Koordin. M ir Vyr. Įst. veiklą 4)Valst. Biudž. Proj; vykdo valst. Biudž, teikia biudž. Įvykd. ataskaitas 5)Rengi ir teikia S svarstyti įstat. Proj. 6) Užsienio politika 7)teikia S siūlymus dėl ministerijų steigmo ir panaikinimo. 8)Organizuoja valdymą aukštesniuosiuose admin. Vienetuose; skiria jų valdininkus 9) Siūlo S įvesti tiesioginį valdymą. 10)turi teisę kreiptis į KT dėl įstatymų galiojimo. 11)Disponuoja valstybiniu turtu; 12)Sudaro komisijas bei komitetus. 13)Kitos K ir įst. Nust. Pareigos.Vyr. įgyvendina vykdomąją valdžią L. Vyr. galias apibrėžia K. ir įst. Vyr. savo veiklą grindžia šiais principais: kolegialumo, demokratijos; teisėtumo; viešumo. Vyr. savo darbą org. remdamasi vyr. programa, kuriai yra pritaręs Seimas. Vyr.:1)tvarko krašto reikalus, saugo LR teritorijos neliečiamybę, garantuoja v. saugumą ir vieš. Tvarką;2)vykdo įst. ir Seimo nut. dėl įst. įgyvendinimo, t.p. prez. dekretus;3)koordinuoja m-jų ir kt. vyr. įstaigų veiklą4)rengia v. biudž.projektą ir teikia jį Seimui; vykdo v. biudž., teikia Seimui biudž įvykdymo apyskaitą;5)rengia ir teikia Seimui svarstyti įst. projektus;6)užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užs. v. ir tarpt. org.;7)vykdo kt. pareigas, kurias Vyr. paveda K. ir kt. įst.3.LRV įgaliojimų laikas. Įgaliojimų grąžinimas ir atstatydinimas. LVR grąžina įgaliojimus: 1) Naujas prezid. 2) Naujas Seim. 3) Pasikeičia > nei 1/2 ministru = LVR turi gauti n. įgaliojimus iš S. Kai naujas P, jis teikia per 15 d. Seimui grąž. Įgaliojimus MP kand. Jei Seimas priima ir nesikeičia daugiau pusės ministrų lieka galioti sena programa. LVR atsistatydina: 1) S 2 kartus iš eilės nepritaria naujai LVR programai; 2) S narių dauguma pareiškia nepasitikėjimą; 3) Kai MP atsistatydina ar miršta; 4) Naujo Seimo 1 posedis;5) Kai pasik. > nei pusė M; ar negauna pritarimo iš S ar P po P rinkimų. Įgaliojimai grąžinami kai MP ar M įteikia P raštišką pareiškimą. Interpeliacija ( penktadalis S narių gali pateikti projektą dėl nepasitikėjimo LRV, tačiau S balsų dauguma turi jį priimti.

Vyr. grąžina įgal.: 1)išrinkus prez. (tą dieną, kai jis pr.eiti pareigas);

40


2)n. Seimui susirinkus į 1-ąjį posėdį. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, vyr. turi iš naujo gauti Seimo įgal. Kai vyr. gražina įgalioj. išrinkus prez., prez. per 15 d. teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios vyr. MP kandidatūrą. Kai Seimas pritaria MP kandidatūrai ir prez. paskiria MP, jei MP pateiktoje ir prez. patvirtintoje vyr. nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, vyr. iš naujo gauna įgalioj. veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą progr. Jeigu Seimas nepritaria MP kandidatūrai, vyr. privalo atsistatydinti. Vyr. privalo atsistatydinti šiais atvejais:1)kai Seimas 2 kartus iš eilės nepritaria naujos vyr. programai;2)kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą vyr. ar MP;3)kai MP atsistatydina arba miršta;4)išrinkus n. seimą, kai jis susirenka į 1-ąjį posėdį;5)kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po prez. rink. MP negauna Seimo pakartotinio pritarimo.Vyr. įgalioj. laik. grąžintais, kai MP ar Vyr. narys, pavaduojantis MP, įteikia prez. raštišką pareiškimą.Vyr. gali atsistatydinti MP siūlymu, priimdama nutarimą. Atsistatydinimą priima prez. ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas. 1/5 Seimo narių gali pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo vyr. (ar interpeliaciją MP ar ministrui), ir jeigu gautas atsakymas nepatenkina, seimas daugiau kaip pusės narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą vyr. (ar MP, ministrui). Pareiškus nepasitikėjimą, Vyr. (MP ar ministras) privalo tą pačią dieną atsistatydinti. Kai Seimas pareiškia nepasitik. MP, atsistatydina visa Vyr.4.LRV narių garantijos. M teisinė padėtis, imunitetas, garantijos. MP ir M: 1) Neliečiamybė. Negali būti suimtas be Seimo ar P sprendimo; 2) Socialinės garantijos (A kl. atlyg.; pasibaigus kadencijai išmokama 2 mėn. kompensacija. Atsistatydinus 1 mėn kompensacija MP) M negali eiti jokių kitų pareigų, išsk. Seimo nario veikla ir kūrybinė veikla. MP gali turėti rezidencijją išlaikomą iš Vyr. Kanceliarijai biudžete skirtų lėšų. MP ir ministrų garantijos: 1)neliečiamumo-jie negali būti patraukti baudž. atsakomybėn ar suimti, t.p. negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – prez. išankstinio sutikimo; 2)socialinės-atlyginimą moka Vyr. kanceliarija, jie yra A lygio valdininkai, MP g.turėti rezidenciją, g.b. sudaromi ministrų fondai. Pasibaigus jų kadencijai; perdavus pareigas išmok. 2 mėn. darbo užmok. (vid.) dydžio kompensacija, o atsistatydinus ar atleidus – 1-o vid. mėn. darbo užmok. dydžio išeitinė pašalpa. Jei nariai žūsta eidami tarnybą-2,5m. tarnyb. atlyg. kompensacija, t.p. laidojami v. lėšomis, jei b. sužaloti eidami tarnybą – nuo 1 iki 2,5m. tarnyb. atlyg. dydžio kompens.Ministras turi teisę atsistatydinti, t.y. raštu apie tai pranešti MP ir prez. Atsistatydinimą priima prez. MP ir ministrai negali eiti jokių kt. renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti MP ar ministro pareigas), bet g. gauti užmok. už kūrybinę veiklą.5.LRV santykia su S ir P. LRV turi įstatymų iniciatyvos teisę. MP arba M per 3 dienas pasirašo P dekretą. MP arba M paklausus S ar P turi atsakyti. MP ir M turi teisę dalyvauti komisijų, frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę. LVR turi teisę siūlyti P pirmalaikius S rinkimus jei S pareiškia nepasitenkinimą. Jei S negali paskirti per 10 d. P rinkimų tai jos skelbia LVR savo nutarimu ir perduoda tai įgyvendinti VRK. Vyr. turi teisę teikti siūlymus Prez. paskelbti pirmalaikius Seimo rink., jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą vyr. Jei K. 89 str. 1d. numatytais atvejais (Prez. mirus, atsistatydinus, pašalinus jį apkaltos proc.tvarka, sveikata neleidžia eiti pareigų) Seimas negali per 10 d. susirinkti ir paskelbti prez. rink., rink. skelbia Vyr., priimdama nutarimą. Nutarimas pavedamas vykdyti VRK. MP ar ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, komitetų, komisijų, frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais kl. MP ar ministras, kuriam Seimo sesijoje

41


pareikštas Seimo nario paklausimas, privalo atsakyti. MP ar ministras K. 85 str. Nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 d. pasirašo Prez. dekretus. Atsakomybė už tokį dekreta tenka jį pasirašiusiam MP ar ministrui. Vyr. turi įst. leidybos iniciatyvos teisę Seime Vyr. turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyr. Vyr. kompetencija:1)saugo konstituc. Santvarką;2)teikia Seimui siūlymus dėl m-jų steigimo ir panaik.;3)steigia ir pana……..kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar įst. neprieštarauja K. 6.LRV veiklos organizavimas, jų rūšys, priėmimo tvarka. Vyriausybė savo veikla grindžia: 1)Kolegialumo; 2)Demokratijos; 3)teisėtumo; 4)viešumo principais. LVR atvakinga seimui ir prezidentui. LRV veiklos forma - posėdžiai, vieną kartą per savaitę. Tvarkomi tik klausimai kurių negali išspręsti ministrai arba pagal įst numatytą kompetenciją. Klausimus pateikia ministrai, depart vadovai ir kt preigunai. LRV aktai - nutarimai: 1)Nustatantys, keičiantys, naikinantys normas 2)Individualūs. Nutarimai priimami narių balsų dauguma. Teisės aktų projektai svarstomi LRV turi būti apsvarstyti Teisingumo ministerijoje.Vyr. darbo tvarką nust. Vyr. darbo reglamentas. V.valdymo reikalus spr. posėdžiuose visų Vyr. narių balsų dauguma. G. dalyv. ir kt. asmenys. Vyr. posėdž. priimami nutar. ir spr. visų Vyr. narių balsų dauguma. Nut. pasirašo MP ir atitink. srities ministras per 3 darbo d. nuo priėmimo. MP pagal savo kompetenc. Vyr. darbo org. ir personaliniais kl. leidžia potvarkius. 7.Ministerijos, kitos LRV įstaigos. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos: 1) Aplinkos ministerija; 2) Finansų ministerija; 3) Krašto apsaugos ministerija; 4) Kultūros ministerija; 5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) Švietimo ir mokslo ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) Ūkio ministerija; 11) Užsienio reikalų ministerija; 12) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija; 13) Vidaus reikalų ministerija; 14) Žemės ūkio ministerija.Ministerijas LRV siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą. Ministerija vykdo įstatymų pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Ministerija – juridinis asmuo, veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais. Vyr. nustato Ministerijos nuostatus. Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių. Ministerijos administracijai vadovauja sekretorius. Prie kiekvienos ministerijos sudaroma kolegija iš M, Sekr, ir kt narių.Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas). VĮ uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose. VĮ vadovas yra pavaldus MP

18 tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas1.Konstitucinio teisėtumo sąvoka, jo užtikrinimo būdai ir formos. Konst yra ne tiek įstatymas kiek teisiniu pavidalu suformuluota idėja. Konst esmė yra kaip tik tame, kad joje glūdi vyriausioji pagrindinė valstybės teisė. Konst neapibrėžtas sritis užpildo istatymai. Joks

42


įstatymas priešingas Konstitucijai neturi galios, o tai yra konstitucinės prielaidos konstitucinei priežiūrai atsirasti. Konst. Valstybei būdinga teisės aktų hierarchija. Konst teisėtumas užtikrinamas konstitucinės priežiūros pagalba. . Konstitucinės priežiūros būtinumą sąlygoja visų pirma teisės normų hierarchiškumas, kuris savo ruožtu yra valdžios institucijų hierarchijos pasekmė. Valdžios aktų teisėtumas gali būti konstitucinis ir įstatyminis. Mykolas Riomeris išskiria tris konstitucinės (teisėtumo) kontrolės metodai:1)Tarnybinė hierarchinė priežiūra, kontrolę atlieka aukščiau stovinti instancija;2) Atsitiktinė teismo kontrolė pasižymi tuo, kad tirdamas bylą teismas suradęs neteisėtą ar nekonstitucingą valdžios aktą netaiko jo sprendžiamai bylai, tarsi jo visai nebūtų. Tačiau teismas nekonstitucingo akto nenaikina. 3) Tikslios teismo kontrolės atveju sudaromi tam tikri teismo organai, kurių funkcionalinio veikimo metodas valdžios teisinių aktų atžvilgiu yra toks pat, kaip civiliniame ir baudžiamajame teisme valdinių darbų atžvilgiu.2.Konstitucinės priežiūros sąvoka, sistema, būdai ir formos. Konstitucinės priežiūros pagrindas - trys pagrindinės teorijos: Organinė teorija – pagrįsta tuo, kad konstitucija yra aukščiausias valdžios aktas, todėl žemesni pagal hierarchiją aktai negali jai prieštarauti; Institucinė teorija – pagal ją konstitucija nustato veiklos sferas valdžios organams. Visuotinio susitarimo teorija – kuri sako, kad konstitucija nustato taisykles valdantiems ir valdomiems, ir svarbiausiai įtvirtina žmogaus ir piliečio teises, o konstitucinės priežiūros uždavinys garantuoti konstitucijos vykdymą. Konstitucinė priežiūra, tirdama valdžios aktų konstitucingumą ir interpretuodama konstitucines normas, siekia vieno – teisės ir teisės viršenybės principo užtikrinimo. Dvi pagrindinės konst. Priež. Sistemos: 1) Decentralizuota - konst priež atlieka teismai; 2) Centralizuota - viena centrinė konst priež instancija. Būdai ir formos: Konst priež gali būti: išankstinė ir paskesnioji; vidinė (atlieka pats t.n. leidžiantis organas) ir išorinė (kitas spec. organas); pagal teis. pasekmes - privaloma ir konsultacinė; pagal aktų tikrinimą - privaloma ir pareikštinė; pagal forma - abstrakti ir konkreti (tikrinamas aktas susijęs su konkr.byla); laiko atžvilgiu - Ex tunc (akto prip.nekonst.turi atbulinį taikymą) ir Ex nunc.3.Konstitucinio teismo uždaviniai, jo santykiai su kitomis valstybės institucijomis. KT yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris sprendžia ar teisės aktai neprieštarauja konst.ir garantuoja jos viršenybę LR teisės sistemoje.KT vienintelė instancija LR kuriai leidžiama interpretuoti K. KT sprendimai - galutiniai ir neapskundžiami. P.kreiptis į KT gali: 1)dėl LRV aktų atitikimo; 2)dėl išvados dėl S.rinkimų ir dėl tarpt.sut. Seimas kreiptis į KT gali: 1)dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo;2) Dėl prez.aktų;3) Dėl LRV aktų; 4) Dėl išvados visais atv. Dėl teisės aktų atitikimo 1/5 S narių; dėl išvadų Seimo dauguma. LRV kreiptis į KT gali dėl: 1)dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo. Teismai kreiptis į KT gali: 1)dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo;

43


2) Dėl Prez. aktų; 3) Dėl LRV aktų.4.Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo tvarka ir statusas. KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai (2 kad. - jei pareigas ėjo < 6m. + 3m. pertrauka).KT kas 3m.atnaujinamas 1/3.Kandidatai: nepriekaištinga reputacija, LR pilietis, 10m. teisinio arba moksl.ped. teis.spec.darbo stažas. Kandidatus siūlo Prez., S. Pirm. ir AT pirm. Kandidatūros S. turi būti pateiktos prieš 3 mėn. iki kadencijos pb. KT skiria Seim. KT teisėjai eidami savo pareigas yra nepriklausomi, negali užimti kitų pareigų, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą; negali dalyvauti partijų veikl., būti atst. teisme.5.Konstitucinės priežiūros apimtis ir vykdymo būdai. Pagal nagrinėjimo apimtį skiriamos dvi pagrindinės konstitucinės priežiūros rūšys: dalinė ir pilna konstitucinė priežiūra. Pilna konstitucinė priežiūra apima visą konst. Reg. visuomeninių santykių sferą. Dalinė - tik tam tikrą siaurą dalį (pvz. Žmogaus teises irt.t.) Pagal turinio apimtį konst priež. gali būti formali ir materiali. Formalia konstitucine priežiūra laikoma konstitucinių sąlygų bei reikalavimų, susijusių su akto išleidimu kontrolė ( ar valstybės instancija išleidusi aktą buvo kompetetinga to akto išleidimui, ar buvo laikytasi procesinių normų, ar akto forma atitinka reikalavimus). Materiali konstitucinė priežiūra tiria akto teksto atitikimą konstitucijai. Pagal vykdymą konstitucinė priežiūra gali būti privaloma ir pareikštinė. Privalomos konstitucinės priežiūros atveju, bet koks įstatyminis aktas paprastai praeina išankstinę konstitucinę priežiūrą. Pareikštinės konstitucinės priežiūros atveju aktų konstitucingumas tikrinamas tik tada, kai kas nors abejoja jo konstitucingumu.Vykdymo laiko atžvilgiu skiriamos dvi pagrindinės konstitucinės priežiūros rūšys: Ex tunc ir Ex nunc. Pirmoji forma – ex tunc – pasižymi tuo, kad akto pripažinimas nekonstitucingu turi atbulinę galią. Nekonstitucingu pripažintas aktas pripažįstamas negaliojančio nuo pat jo įsigaliojimo momento. Tai reiškia, kad turi būti atstatyti visi iki tol buvę santykiai, o taip pat atlyginta dėl to akto vykdymo kilusi žąla. Tačiau kartais šios procedūros būna labai komplikuotos ir net, jeigu aktas galioja ilgą laiką, neįmanomos. Taigi praktikoje dažniau naudojama antroji konstitucinės priežiūros forma – Ex nunc. Pagal ją konstitucinės priežiūros instancijų sprendimai dėl aktų nekonstitucingumo galioja tik ateičiai. Visi iki to laiko, dėl akto nekonstitucingumo, susidarę santykiai išlieka.

20. Vietos savivalda ir valdymas1.Vietos savivaldos samprata ir teisinis reguliavimas.Vietos savivalda-v. teritor. administrac. vieneto gyventojų bendruomenės ir vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal LR K. ir įst. laisvai ir savarank. savo atsakomybe tvarkyti vietos reikalus ir tenkinti gyv. poreik. Savivaldybė-v.teritorijos administrac. vienetas, kurio gyventojų bendruomenė t. v. laiduotą savivaldos teisę. Saviv. teis. santykius regul. LR, Vietos saviv. įst., tarybų statutai (nustato bendrą savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką). Vietinės valdžios (vietos savivaldos) institucijos-atstovaujamoji (renkamoji) ir vykdomosios valdžios institucijos, kurios vykdo vietinę valdžią (įgyvendina savivaldos teisę) bei atlieka savivaldybės funkc. Vietinės valdžios priimtus spr. įgyvendina saviv. administracija-nuolatinė viešojo administravimo institucija. Aukšč. (vietinė) valdžia prikl. saviv. tarybai, kurią sud. demokratiškai išrinkti atstovai. Gyv. bendruom. Vietos saviv. teisę įgyvendina dalyv. saviv. tarybos rink., apklausose, teikdami peticijas, t.p. pilietinės iniciatyvos forma.2. Savivaldos principai:1)veiklos laisvės ir savarankiškumo pagal K. bei įst.;2)savivaldybės ir v. interesų derinimo;3)tiesioginio saviv. gyvenančių pil. dalyvavimo tarybos rink., apklausose, gyv. sueigose ir peticijose;

44


4)savivaldos institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams;5)viešumo ir reagavimo į gyv. nuomonę;6)teisėtumo ir socialinio teisingumo; žmogaus teisių ir laisvių gerbimo.7)ekonominio savarankiškumo; Vietos saviv. institucijos neturi teisės priimti spr., pažeidžiančių nors vieną iš pagr. vietos saviv. princ.3.Savivaldos institucijos, jų kompetenc. Saviv. tarybų rinkimai.Saviv. inst. kompetenc. yra savarankiškoji ir v. deleguotoji. Jos turi veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia K., įst. ir poįst. aktai. Saviv. spr. ir kt gyv. bendruomenės nariams iškylančios probl., kurias spręsti nepriskirta v. inst. kompetencijai. Saviv.inst., priimdamos spr. v. deleguotos kompetenc. kl., vadovaujasi įst., Vyr. nut. kt. poįst. aktais. V. inst. veikia bei kontroliuoja saviv. inst., įgyvendinančias v. deleguotąsias funkcijas, tik įst. num. atvejais ir formomis.Saviv. taryba – tarybos narius 3 m. renka saviv. terit. gyv., remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu saviv. tarybų rink. įst. nust.tvarka. Taryba sudaro komitetus, komisijas ir kt. įst. numat. org. Saviv. tarybos įgalioj. baigiasi, kai į 1-ą posėdį susirenka n. išrinkta taryba. Per 2 mėn. t.b. išrinktas meras. Taryba savo įgal. vykdo kolegialiai spr. kl. tarybos posėdžiuose. Posėdžiams kl. rengiami komitetų ir komisijų pos., frakcijų ir grupių pasitarimuose, saviv. administracijoje. Priima spr. ir kontroliuoja jų vykdymą. Taryba savo įgal. laikui iš tarybos narių išrenka merą ir jo sūlymu mero pav. slaptu balsav. Taryba sudaro kolegialią vykdomąją instituciją-valdybą (į jos sud. įeina meras, pav.); posėdž. priima spr. Saviv. administracija – pavaldi tarybai, valdybai ir merui; įgyvendina jų priimtus spr. Administracija, išrinkus n. tarybą, iš naujo neformuojama. Jai vadovauja administratorius (aukšč. savivaldybės karjeros pareig., atskaitingas merui). Saviv. kontrolierius prižiūri, kaip naud. saviv biudž. lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir efekt.eksploatuojama saviv. nuosav., t.p. saviv. patikėta v. nuosavybė.4.Savivaldybių ekonominis pagrindasJį sudaro savivaldybės nuosavybė (tai saviv. nuosavybės teise prikl. turtas, kurio savininko funkcijas pagal įst. įgyvendina taryba). Saviv. nuosav. objektus nustato įst.Saviv. nuosav. teisė atsiranda: 1) perduodant v. nuosavybės objektus savivaldybės nuosavybėn (g.b. nustatytos disponavimo tokiais objektais apribojimo sąlygos);2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;3) sudarant sandorius arba kt. įst. nust. atvejais. Taryba teisę valdyti bei eksploatuoti konkr. saviv. nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba ūkio subjektams. Saviv. finansinius išteklius sudaro saviv. biudžetas, nebiudžetės lėšos. Kiekv. saviv. turi savar. biudžetą. Saviv. biudžetas sudaromas ir tvirtinamas 1 m. Biudžeto pajamos formuoj. iš pajamų už jos nuosavybei prikl. turto eksploatavimą, iš jos teritor. esančių įm., įst. ir org. mokamų mok. bei kt. pajamų šaltinių. Jeigu saviv. biudžetams priskirtų pajamų neužtenka jų socialinėms reikmėms tenkinti, g.b. skiriamos subsidijos iš v. biudžeto tikslinėms programoms įgyvendinti. Papild. pajamos, gautos vykdant biudžetą, sutaupytos išlaidos lieka savivaldybėms. Jeigu saviv. biudž. pajamos ar išlaidos dėl v. institucijų priimtų aktų keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuoj. atitinkamai iš v. ar saviv.biudžetų. Kompensacijų sumas derina suinteresuotos šalys. Kilus ginčui, galutinį spr. priima teismas. Lėšos v. deleguotosioms funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš v. biudžeto. Saviv. g. naudotis bankų kreditais, imti ir teikti paskolas įst nust. tv.5.Savivaldybių ir valstybinės valdžios institucijų santykiai Jie grindžiami LR K. ir įst. Savivaldos instituc. nėra pavaldžios v. institucijoms. Tais atv., kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesniosios v. institucijos, jos apie tai privalo pranešti savivaldybei. Taryba teikia pasiūlymus, kuriuos privalo išnagr. aukštesniosios v. institucijos. Vyr. ir jos instituc. sprendimus v. teritorijos planavimo kl. derina su savivald. ir savivald. ribas siūlo keisti, atsižvelgdamos į savivald. pasiūlymus. Vyr. remia savivaldybes rengiant,

45


tobulinant ir perkvalifik. savivald. tarnautojus. Saviv. informuojamos ir konsultuojamos v. institucijose visais su savivaldybėmis susijusiais kl.Savivaldybėms Seime, santykiuose su Prez., Vyr. ir tarpt. org. atstovauja L. savivaldybių asociacija.6.Savivaldybių veiklos teisinės garantijos. Saviv. tarybos, valdybos spr. ir mero potv., nevirš. jų kompetencijos, prival. visoms saviv. terit. esančioms įm., įstaigoms ir org., t.p. pareigūnams ir gyvent.Įst. ir kt. teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucijų nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybių asociacija. Saviv. turi teisę dalyv. rengiant įst. ir kt. teisės aktus.Tarybos dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Ar saviv. laikosi K. ir įst., ar vykdo Vyr. spr., įst. nust. tvarka prižiūri Vyr. skiriami pareigūnai-Vyr. atstovai. Pil. skundus dėl saviv. pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Tarybų, jų vykd. institucijų bei pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys pil. ir organiz. teises, g.b. skundžiami teisme.7.Valdymo organizavimas aukštesniuose administraciniuose vienetuose.Apskritis teritorijos aukštesnysis administrac. vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kt. Vyr.institucijas org. Vyr. Apskrities valdymas yra sudėtinė v.valdymo dalis. Apskr. ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Seimas Vyr. teikimu. Apskr. valdymas org., vad. K., Apskr. valdymo įst., kt. įst, Seimo nut., Prez. dekr., Vyr. nut. bei kt. v.valdymo institucijų teisės aktais. Apskr. valdymui org.ir valdytojo funkcijoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš v.biudžeto bei kt. finansavimo šaltinių. Apskr. viršininką skiria ir atl. Vyr. MP teikimu. Apskr. v-ko uždaviniai: 1) įgyv. v. politiką socialinio aprūp., švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos aps. ir kt. srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskr. esančių m-jų ir kt. Vyr. institucijų struktūr. padalinių veiklą, derinti saviv. vykd. institucijų veiklą, įgyv. regionines progr;3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.Prie apskr. v-ko sud. taryba, į kurią pagal pareigas įeina apskr. v-kas, kuris yra šios tarybos pirm., apskr. v-ko pav., apskri. esančių saviv. merai. Taryba svarsto apskrities raidos kryptis, gyv. sveikatos probl. ir jų spr. būdus, socialinės ekonominės raidos ir aplinkos aps. bei sveikatos programų, teritorijos bendrojo planavimo dokumentų, sąlygų teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities lėšų sąmatos projektus bei kt. kl. Apskr. v-kas leidžia įsak. ir kt.teisės aktus, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.ir tikrina, kaip jie vykdomi. Vyr. turi teisę panaik. įsak. ir kt. teisės aktus, jeigu jie neatitinka K., įst., kt. Seimo priimtų t. aktų, Prez. dekr., Vyr. nut.

46

Documents

Konstitucine Visa 2000